Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. kovo 12 d. - Strasbūras Tekstas OL

15. Klausimų valanda (klausimai Tarybai)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra klausimai Tarybai (B6-0013/2008).

Nurodyti klausimai buvo pateikti Tarybai.

Kadangi juose sprendžiama ta pati problema, šie klausimai bus sprendžiami kartu:

Marian Harkin klausimas Nr. 1 (H-0077/08)

Dėl: Lisabonos sutarties

Ar yra kokių nors klausimų, kuriuos vis dar reikia išsiaiškinti dabartiniame Lisabonos sutarties tekste, ir ar buvo patenkinti visi pirmininkaujančios Slovėnijos interesai dėl sutarties įgyvendinimo pagrindo, procedūros ir laikotarpio? Jeigu taip nėra, gal galėtų Taryba nusakyti, kokie neišspręsti klausimai yra?

Gay Mitchell klausimas Nr. 2 (H-0097/08)

Dėl: Tarybos pirmininko

Ar Taryboje buvo kokių nors preliminarių diskusijų apie tai, kas ketina būti ES Tarybos pirmininku, jei tik būtų ratifikuota Lisabonos sutartis?

 
  
MPphoto
 
 

  Gay Mitchell (PPE-DE). – Pone pirmininke, darbo tvarkos klausimu, tai tikriausiai ne tas pats. Gal galėtų būtų kiek nors atsižvelgiama į mūsų, kaip Parlamento narių, teises? Klausimų apjungimas tokiu būdu yra gėdingas. Viena klausimų valanda darosi blogesnė už kitą! Nėra jokio dviejų klausimų ryšio. Aš griežtai protestuoju prieš elgesį su šio parlamento nariais.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Aš suprantu Gay Mitchell, bet kuo daugiau laiko mes sugaišime su šiais klausimais, tuo mažiau laiko turėsime atsakymams į kitus klausimus, taip pat teisėtai pateiktus narių. Būtent Taryba nusprendė bendrai atsakyti į šiuos klausimus. Gerbiamas narys nenukentės, kadangi jis, žinoma, turės galimybę pasisakyti šiuo konkrečiu klausimu. Todėl aš manau, kad jie nieko nepraras.

Todėl mes tęsiame savo darbą; kitaip mes išeikvosime daugiau laiko, kurio mes negalime sau leisti prarasti. Vis sunkiau darosi pasiekti minimalų produktyvumo lygį šiomis klausimų valandomis, kurios yra tokios svarbios mūsų parlamentiniam darbui. Tarybos pirmininke, jums suteikiamas žodis.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Aš turėčiau pabrėžti, kad, kiek Taryba yra suinteresuota, nėra skirtumo, ar mes atsakysime į šiuos klausimus bendrai ar atskirai. Ne mums apie tai spręsti. Šiuo klausimu mes sutinkame su šio Parlamento norais.

Aš noriu pirmiausia atsakyti į Marian Harkin klausimą. Leiskite man pabrėžti, kad Lisabonos sutarties įsigaliojimas priklauso nuo jos ratifikavimo visose 27 valstybėse narėse. Tačiau aišku, kad reikia kelių parengiamųjų aktų, kad, kaip visų svarbių sutarties pakeitimų atveju, Lisabonos sutartis įsigaliotų. Sutinkamai su 2007 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos sprendimais pirmininkaujanti Slovėnija pradėjo tuos pasiruošimo darbus. Aš pabrėžiu, kad su įgyvendinimu susijęs darbas pasiekė tą lygį ir jis yra tik techninio ir parengtinio pobūdžio.

Kol ratifikavimo procesas vis dar vykdomas ir yra užbaigtas, šis darbas vis dar bus tik laikino ir parengtinio pobūdžio. Daugelį Lisabonos sutarties įgyvendinimo aspektų bus galima aptarti jai įsigaliojus. Be to, yra daug pavyzdžių, kad kai kurie įgyvendinimo aspektai bus aptariami tik pasiūlius Komisijai.

Taryba ketina informuoti Parlamentą apie pažangą ir ji glaudžiai bendradarbiaus su Parlamentu visais šiais Lisabonos sutarties įgyvendinimo aspektais, kurie domina abi institucijas.

Antra, aš atsakysiu į Gay Mitchell klausimą. Atsakymas yra „ne“, ne Taryba dar nesvarstė, kas turėtų tapti Europos Sąjungos Tarybos pirmininku, tai yra tiksliau sakant, kas turėtų tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininku. Taryba to klausimo nesvarstė. Aš papildysiu pirmininkaujančios valstybės nuomonę, kad šis klausimas nebuvo svarstytas, kadangi dar ne laikas tą daryti.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE). – Aš norėčiau padėkoti Tarybos pirmininkui už atsakymą. Aš manau, jūs pasakėte, kad šis procesas tebevyksta ir gali būti paaiškinimo reikalaujančių sričių, kurias reikės išsiaiškinti.

Paaiškinimo sąlygomis aš norėčiau sužinoti, koks yra jūsų požiūris į oficialaus konsoliduoto teksto nuo Tarybos parengimą, kadangi aš parašiau daugeliui vyriausybių vadovų ir gana daug atsakė man – Ispanijos ministras pirmininkas, Vokietijos ir Bulgarijos ministrai Europos reikalams – dėl konsoliduoto teksto būtinumo. Faktiškai Parlamentas balsavo už tai vos prieš tris savaites, o Komisijos narė Margot Wallström ir pats parlamentas pasakė, kad mums reikia konsoliduoto teksto kuo greičiau. Man įdomu, koks jūsų požiūris šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Gay Mitchell (PPE-DE). – Visų pirma aš galiu pasakyti, kad, jeigu Tarybai sunku gauti konsoliduotą tekstą, Dublino Europos reikalų institutas su malonumu pateiks jai kopiją anglų kalba.

Antra, dėl pirmininko pateikto atsakymo į mano klausimą aš norėčiau paklausti jo, ar tikrai aišku, kad nėra kandidatų ir nėra galutinio bei pirminio kandidatų į Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas sąrašo, kad tai yra kažkas tokio, kas bus nuspręsta praėjus tam tikram laikui po Lisabonos sutarties patvirtinimo – jeigu ji bus patvirtinta – ir, kad tai bus tolimoje ateityje. Ar tikrai taip yra?.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. SL)Pirma, į papildomą Marian Harkin klausimą.

Bet kuriuo atveju, Tarybos, kitaip tariant pirmininkaujančios valstybės, nuomone konsoliduoto teksto reikia Lisabonos sutarčiai. Kitu šiandieninės diskusijos momentu aš pasakiau, kad mes tikimės jo sulaukti balandžio mėn. viduryje ir, kad jis turėtų būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje antroje gegužės mėn. pusėje. Kai kurie gali manyti, kad bus vėlu. Tačiau mes turime žinoti, kad tai yra labai reiklus teisinio redagavimo darbas. Šis tekstas yra sudėtingas, o be to, oficialus konsoliduotas tekstas turi būti parengtas visomis 23 Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis. Jeigu kiekvienas į visą tai atsižvelgs, nepraeis pernelyg daug laiko, kol mes turėsime oficialaus, konsoliduoto teksto variantą.

Neoficialių versijų nėra ir aš esu dėkingas Gay Mitchell, kad atkreipė į tai dėmesį. Neoficialios versijos lieka neoficialiomis ir negali būti laikomos oficialiu tekstu. Jų yra daug, įskaitant vieną iš Dublino instituto. Tai yra labai naudinga skaitomoji medžiaga, bet ji negali pakeiti oficialios versijos, kuriai parengti reikės tam tikro laiko.

Atsakydamas į antrą Gay Mitchell papildomo klausimo dalį aš galiu pareikšti pirmininkaujančios valstybės ir Tarybos vardu, kad šiuo metu nėra galimų arba faktinių kandidatų galutinio ar pirminio sąrašo. Jis neegzistuoja. Taryba jo nesvarstė. Tikriausiai mes turėsime svarstyti jį likus mažiau laiko iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Pirma galima data būtų 2009 m. sausio 1 d. Aš tikiuosi pradėti diskusijas šiuo klausimu 2008 m. antroje pusėje. Jos turės prasidėti tam tikru metu, kadangi buvo numatyta, kad įgyvendinus Lisabonos sutartį, Europos Sąjunga taip pat turėtų susirasti Europos Vadovų Tarybos pirmininką.

Aš kartoju, kad pirmininkaujančios valstybės nuomone šio metu dar neatėjo laikas tokioms diskusijoms, bet mes turime pripažinti tai, kad iš 27 galimų ratifikavimo atvejų, ligi šiol tik penki buvo užtikrinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Corbett (PSE). – Tai liečia Europos Vadovų Tarybos pirmininko ateitį. Ar pirmininkaujanti valstybė sutinka, kad tai faktiškai yra ne Sąjungos pirmininkavimas, o vienos iš institucijų pirmininkavimas, kiekvienai institucijai turint savo pirmininką?

Ir, ar pirmininkaujanti valstybė turėjo kokias nors diskusijas, kiek tai liečia išsamų pareigų pobūdį, siekdama užtikrinti, kad jo vaidmuo iš tikrųjų būtų padidintas taip, kad jis būtų tam tikras „Sąjungos pirmininkas“, o ne toliau apsiribotų pirmininkavimu ir Europos Vadovų Tarybos susitikimų vedimu?

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, mano klausimas yra susijęs su surinktu tekstu, kitaip tariant, suvestine redakcija. Aš dėkingas Tarybos pirmininkui už svarbaus privataus ir oficialaus teksto skirtumo išaiškinimą. Aš taip pat pritarčiau tam, kad, galbūt, lygiagrečiai su teksto paskelbimu oficialiajame leidinyje, per valstybes nares galėtų būti inicijuojama bendra kampanija, siekiant suteikti besidomintiems piliečiams galimybę prieiti prie viso teksto. Mes neturime išleisti didžiulius teksto kiekius, bet, jeigu piliečiai nori susipažinti su teksto kopija, jie turėtų turėti galimybę pareikalauti jos iš nacionalinių vyriausybių.

 
  
MPphoto
 
 

  Esko Seppänen (GUE/NGL). – (FI) Pone pirmininke, pone ministre, praėjusią savaitę Liublianoje aš atkreipiau dėmesį, kad Slovėnijos parlamentas ratifikavo sutartį neturėdamas suvestinės redakcijos, ir tai nustebino mane. Parlamento nariai negalėjo pasinaudoti tekstu tokia forma, kokia šis tekstas buvo išplatintas jiems dabar.

Aš norėčiau paklausti, kadangi jūs žinote, ar nebuvo sutarta Ministrų Taryboje arba aukščiausio lygio susitikime, kad suvestinė redakcija būtų užlaikoma kuo ilgiau. Gal kartais ten buvo susitarta, kad neturi būti pravedami referendumai dėl Konstitucijos – Lisabonos sutarties?

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Pirmininke, aš galiu numanyti, kad galėtų būti norų sąrašas tarp potencialių kandidatų – neoficialus sąrašas, kurio mes dar nematėme.

Tačiau aš džiaugiuosi, kad jūs ruošiatės esminiu klausimu; jūs iš anksto nežinote rezultatų, bet jūs tikitės, kaip ir aš, kad jie bus palankūs ir Lisabonos sutartis bus ratifikuota.

Tarp dalyvaujančiųjų Airijos „ne“ kampanijoje yra nuomonė, kad tai yra automatiškai keičiama sutartis, nors taip nėra, ir aš norėčiau, kad jūs galėtumėte labai aiškiai pareikšti tiems iš mūsų, kurie gyvena Airijoje ir dalyvauja kampanijos procese, kad ši sutartis ir būsimi jos pakeitimai bus daromi laikantis visų valstybių narių ratifikavimo proceso.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Aš supratau pirmus tris klausimus, bet ketvirtojo vertimas dingo. Aš norėčiau, kad Mairead McGuinness pakartotų klausimą ir aš išklausysiu jį jos kalba.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Galbūt aš buvau per greita. Airijoje „ne“ kampanija propaguoja netiesą, kad, jeigu mes palaikysime šią sutartį, Airijoje ateityje nebebus referendumų dėl kitų sutarčių, jeigu mums jų reikėtų. Ir kas žino, dėl ko mums prireiktų balsuoti per ateinančius 50 metų?

Aš labai aiškiai laikausi nuomonės – kaip ir daugelis šiame parlamente – kad balsavimas „taip“ Lisabonos sutarčiai nepadarys tokių dalykų ir, kad visada bus paisoma valstybių narių ratifikavimo proceso. Aš norėčiau, kad jūs, gal būt laikydamasis savo pozicijos, patvirtintumėte tai.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Labai ačiū, kad maloniai pakartojote savo klausimą, Mairead McGuinness. Dabar aš visiškai supratau jį, bet pirma atsakysiu Richard Corbett. 2. Kai mes sakome Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, absoliučiai neturime galvoje nieko kito, kaip tik Europos Vadovų Tarybos pirmininką. Kaip teisininkas aš negaliu sutikti, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas galėtų tuo pačiu metu būti dar kieno nors pirmininku.

Europos Vadovų Taryba tampa institucija. Įgyvendinus Lisabonos sutartį, ji pirmą kartą taps nauja institucija. Ji turės savo pirmininką, kuris pirmininkaus šiai institucijai ir nepirmininkaus jokioms kitoms Lisabonos sutartyje minimoms institucijoms.

Aš sutinku su Reinhard Rack nuomone, kad bet kuriuo atveju konsoliduotas tekstas yra naudinga pagalbinė priemonė parlamentiniam sprendimų priėmimui ir piliečių informavimui. Tačiau, kaip sakiau anksčiau, tai nekeičia fakto, kad vienintelis tinkamas tekstas yra tekstas, kurį parengė Tarybos generalinio sekretoriato kompetentinga tarnyba, kaip oficialų konsoliduotą tekstą.

Tai verčia mane pereiti prie Esko Seppänen klausimo. Tai yra tiesa, kad Slovėnijos parlamentas ratifikavo Lisabonos sutartį neturėdamas oficialaus konsoliduoto teksto, kadangi jo vis dar nėra. Tie, kurie domėjosi medžiaga, turėjo galimybę pasinaudoti neoficialiu konsoliduotu tekstu keliomis kalbomis.

Aš turiu pasakyti, kad vyriausybė buvo labai aktyvi aiškindama naujoves, kurias atneša Lisabonos sutartis, ir, kaip parodė Slovėnijos parlamento rezultatas, jai visiškai pasisekė. Tačiau tai yra mūsų nacionalinė problema ir nelabai liečia valstybės pirmininkavimo; nepaisant to aš jaučiau, kad turiu jums paaiškinti.

Grįžkime prie referendumų. Pirma leiskite paklausti jūsų, Esko Seppänen, ar jūs klausėte, kaip Taryba, kitaip tariant mes, galėtume neleisti referendumų?

 
  
MPphoto
 
 

  Esko Seppänen (GUE/NGL). – (FI) Aš klausiau, ar buvo priimtas sprendimas Taryboje arba aukščiausio lygio susitikime, kad referendumai neturėtų būti rengiami – kad valstybėms narėms turėtų būti rekomenduota nerengti referendumų. Toks buvo mano klausimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Ačiū jums už šį papildomą paaiškinimą. Tokio sprendimo nėra ir neįmanoma tokį sprendimą priimti. Taryba gerbia kiekvienos valstybės narės teisę priimti nepriklausomą ir suverenų sprendimą dėl ratifikavimo proceso pagal savo vidaus reglamentus ir nei Taryba, nei pirmininkaujanti valstybė nesikiša į šiuos reikalus.

Atsakydamas Mairead McGuinness aš turiu tiesiog pasakyti, naujos sutarties ratifikavimo metodo pasirinkimas yra kiekvienos valstybės narės suvereni teisė ir ji turėtų nepriklausomai nuspręsti pagal savo teisės aktus, ar ji turi rengti referendumą, ar ratifikuoti naują sutartį parlamente. Šio fakto jokiu būdu nepakeis nauja sutartis.

Lisabonos sutarties įgyvendinimas paliks šį klausimą išimtinei suvereniai kiekvienos valstybės narės, įskaitant Airiją, kompetencijai, ir tai taip pat bus taikoma būsimoms sutartims.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. −

Marie Panayotopoulos-Cassiotou klausimas Nr. 3 (H-0082/08)

Dėl: Jaunimo pakto

Taryba priėmė sprendimus Jaunimo pakto sąlygomis, siekdama padidinti jaunų europiečių įsidarbinimo ir darbo bei šeiminio gyvenimo suderinimo galimybes. Ar nauja pirmininkaujanti valstybė ketina įvertinti iki šiol pasiektus rezultatus ir remti šiuos tikslus toliau?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Aš norėčiau atkreipti Marie Panayotopoulos-Cassiotou dėmesį į naujausią tarybos iniciatyvą, susijusią su jos klausimu. Šių metų vasario 14 d. Taryba priėmė keletą svarbiausių pranešimų dėl tolimesnio Europos jaunimo pakto įgyvendinimo ir pateikė juos Europos Vadovų Tarybos pavasario sesijai, kuri prasidės rytoj. Svarbiausi pranešimai grindžiami Komisijos paskutine nacionalinių reformų programų analize ir juose pateikiamas 2007 m. Europos jaunimo pakto įgyvendinimo pažangos įvertinimas.

Šios analizės pagrindu taryba nustatė, kad nuo to laiko, kai 2005 m. buvo priimtas Europos jaunimo paktas, kai kuriose valstybėse narėse sumažėjo nedarbas. Tačiau Europos Sąjungos lygmenyje nedarbas vis dar aukštas ir viršija 17 %. Dėl to buvo suformuluotos nurodytos rekomendacijos dėl tolesnio pakto įgyvendinimo ir Taryba gaus jas svarbiausių pranešimų forma šią savaitę.

Jaunimo užimtumas, bendradarbiavimas jaunimo švietimo ir mokymo bei socialinės integracijos srityje ir toliau turėtų būti svarbiausiais ekonominių ir socialinių strategijų uždaviniais. Ypatingas dėmesys ir toliau turėtų būti kreipiamas į mažai galimybių turintį jaunimą, ypač taikant aiškesnį orientavimą, daugiadisciplinę paramą ir adaptacines priemones.

Būsimosiose Lisabonos strategijos įgyvendinimo priemonėse mes turėtume stengtis plėtoti jaunimo dimensiją. Jis grindžiamas tarpsektoriniu požiūriu ir svarbesniu jauniems žmonėms skiriamu vaidmeniu. Pirmoji rekomendacija ragina valstybes nares daugiausiai dėmesio skirti jaunimo užimtumo uždaviniams. Šiame kontekste Komisija pabrėžia tokius klausimus, kaip: perėjimas nuo švietimo sistemos prie užimtumo, nepastovūs darbiniai santykiai, lankstumas ir jaunimo įsidarbinimo galimybė.

Pirmininkaujanti Slovėnija skyrė ypatingą dėmesį jaunimo užimtumo problemoms ir iššūkiams. Aš norėčiau paminėti tarptautinę konferenciją, pavadintą „Darbo vietos jaunimui – gerovė visiems“, kuri įvyks kitą mėnesį Slovėnijoje šio pirmininkavimo metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Pone pirmininke, Europos jaunimo pakto tekste taip pat pateikiamos profesinės veiklos ir šeimyninio gyvenimo derinimo priemonės. Be to, Taryba nusprendė sukurti Europos Aljansą už šeimas. Jaunimas turi turėti galimybę sukurti šeimas. Kokių priemonių pirmininkaujanti valstybė ketina imtis siekdama suteikti šią galimybę?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Praktinis įgyvendinimas priklausys kiekvienai valstybei narei. Mes tikimės, kad šią savaitę Europos Vadovų Taryba priims tam tikrus sprendimus šiuo klausimu politiniame lygmenyje, įskaitant Europos Aljansą už šeimas. Trumpai, mes tikimės papildomo postūmio dedant pastangas šioje srityje. Kaip sprendimai bus taikomi yra pirmiausia yra kiekvienos atskiros valstybės narės reikalas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. −

Claude Moraes klausimas Nr. 4, kurį perėmė Glenis Willmott (H-0084/08)

Dėl: ES lygmens bendradarbiavimo benamystės klausimu

Taryba gali žinoti apie Rašytinį pareiškimą 0111/2007 dėl gatvių benamystės panaikinimo, neseniai priimtą Europos Parlamente. Vienas iš pareiškimo tikslų bus suformuoti Europos požiūrį į gatvių benamystės pabaigą ir tuo tikslu surinkti bei išplatinti patikimus statistinius duomenis, kurie bus reikalingi, norint palengvinti veiklą.

Kokia tarybos pozicija Europos masto bendradarbiavimo, susijusios su benamyste, atžvilgiu? Konkrečiai, ar ji mano, kad statistinių duomenų išplatinimas Europos lygmenyje būtų priimtinas veiksmas?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Taryba yra informuota apie Europos Parlamento iniciatyvą, raginančią sukurti paneuropinį aljansą dėl benamystės panaikinimo iki 2015 m. Taryba pritaria iniciatyvai ir entuziastingai laukia, norėdama pamatyti jos pasiekimus.

Aš norėčiau priminti jums, kad benamystės, kaip socialinio saugumo ir socialinės įtraukties politikos dalies, klausimai yra sprendžiami pagal atvirą koordinavimo metodą. Socialinės apsaugos komitetas yra atsakingas už šią sritį. Atviras koordinavimo metodas sustiprino supratimą, kad benamystė yra problema visose valstybėse narėse. Rengdamos nacionalinius 2006–2008 m. socialinės įtraukties veiksmų planus valstybės narės nurodė benamystę kaip vieną iš svarbiausių strateginių prioritetinių sričių.

2007 m. socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties bendroje ataskaitoje užsiimama benamystės keliamais iššūkiais aktyvios įtraukties priemonių požiūriu. Be šių priemonių mes turėtume paminėti keletą kitų paslaugų, įskaitant aprūpinimo būstu, sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas. Be to, ataskaitoje pripažįstama, kad kai kurios valstybės narės formuoja labiau struktūrinį požiūrį į atskirtį aprūpinimo būstu ir benamystės požiūriu.

Kalbant benamystės Europoje statistinių duomenų klausimu aš turėčiau pasakyti, kad nepaisant visų Europos benamystės stebėsenos centro pastangų, rodikliai šioje srityje vis dar yra blogi. Daug valstybių narių iš viso nenustatė benamystės. Be to, dauguma valstybių narių neturi patikimų duomenų apie benamių skaičių. Net kai duomenys yra, sunku juos palyginti, kadangi įvairiose valstybėse narėse skiriasi skaičiavimo metodologija ir tendencijos stebėjimas.

Dėl palyginamųjų duomenų apie benamystę trūkumo Socialinės apsaugos komiteto rodiklių pogrupis į savo 2008 m. darbo programą, tarp kitų planų, įtraukė materialinio skurdo aprūpinimo būstu atžvilgiu proporcijos analizę, būsto išlaidų analizę, kaip rodoma Europos pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrime, ir kitas priemones pagal benamystės masto Europos Sąjungoje tyrimą, kurį Komisijos tarnybos paskelbė 2007 m. sausio mėn.

Prie viso to Socialinės apsaugos komitetas priėjo išvados, kad 2009 m. benamystė bus vienas iš galimų prioritetinių uždavinių tikslinių pastangų siekiant socialinės įtraukties sąlygomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Glenis Willmott (PSE). – Man buvo malonu matyti neseniai paskelbtus JK vyriausybės skaičius, kurie rodo, kad mano rinkiminėje apygardoje East Midlands valdžios institucijų užregistruoti nauji benamystės atvejai per pastaruosius metus sumažėjo 25 %. Taip yra dėka leiboristų partijos svarbiausio prioriteto – panaikinti benamystę ir ypatingo dėmesio žmonėms suteikiant įgūdžius ir mokymą, kurio reikia norint juos pašalinti iš gatvių visam laikui. Tai yra didžiulis kontrastas lyginant su ankstesnės konservatorių vyriausybės pasiektais rezultatais, pagal kuriuos benamių ir miegančių lauke skaičius faktiškai padidėjo.

Todėl, ar Komisija nesutinka, kad tai geriausios patirties, kuria reikėtų pasidalinti, pavyzdys ir dėl tos priežasties, kadangi tai yra būtina, būtų įgyvendinta tinkama ES lygmens platforma šiam tikslui?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Ačiū jums už šią informaciją, bet prašau suprasti mane, kad būdamas Tarybos atstovu aš neturiu teisės pareikšti nuomonę apie atskiros valstybės narės duomenis arba padėtį. Tai, ką jūs pasakėte, galėtų būti geros praktikos pavyzdys, bet aš negaliu to konstatuoti čia būdamas Tarybos atstovu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. −

Manuel Medina Ortega klausimas Nr. 5 (H-0087/08)

Dėl: Kovos su tarptautiniu nusikalstamumu ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo

Ar Taryba praneš apie pasiektą pažangą ir paskelbs neatidėliotinus pasiūlymus dėl bendros prieglobsčio politikos sukūrimo?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) 2007 m. birželio mėn. Komisija pristatė Žaliąją knygą apie būsimą bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Dabar Taryba laukia Komisijos pasiūlymų dėl antro priemonių, įstatymų ir priemonių, orientuotų į bendros Europos prieglobsčio sistemos sukūrimą, etapo. Šias priemones ir įstatymus priims Parlamentas ir Taryba pagal bendro sprendimo procedūrą.

Dėl laiko šiems pasiūlymams parinkimo mes turėtume pasitarti su Komisija, kuri taip pat turi išimtinę teisės akto priėmimo iniciatyvą šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Medina Ortega (PSE). – (ES) Pone pirmininke, 19 metų Mehdi Kazemi ką tik neteko galimybės gauti prieglobstį Nyderlanduose po to, kai jo prašymas buvo atmestas Jungtinėje Karalystėje. Mehdi Kazemi galėtų būti išsiųstas į Iraną ir jam būtų įvykdyta mirties bausmė už nusikaltimą būti homoseksualistu.

Šio metu ES mes neturime jokių taisyklių šiuo klausimu ir mano klausimas būtų – ar Taryba mano, kad ji gali pagreitinti procesą, ar, kad mes galime palaukti, pavyzdžiui, kol Europos Teisingumo Teismas privers valstybes nares pripažinti prieglobstį pagrindine žmogaus teise pagal galiojančią žmogaus teisių teismų praktiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Pone Tarybos pirmininke, kalbant apie bendros prieglobsčio procedūros sukūrimą, vienas uždavinys yra paspartinti sprendimo priėmimo procesą, kuriuo būtų nustatoma, ar žmogui suteikiamas pabėgėlio statusas, ar ne. Vienas dalykas, kurio aš pakartotinai reikalauju yra saugių trečiųjų šalių sąrašo sudarymas siekiant pagreitinti sprendimų priėmimą. Gal galėtumėte papasakoti mums, kokia pažanga buvo pasiekta jūsų diskusijose apie šio sąrašo sudarymą?

Mano kitas klausimas yra toks: mūsų dažnai prašo pravesti informavimo kampanijas, kad žmonės žinotų, kaip veikia prieglobsčio procedūros, ką reiškia teisėta emigracija ir, kokios yra atmesto prašymo dėl prieglobsčio arba nelegalios emigracijos pasekmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Atsakymas į Medina Ortega iškeltą papildomą klausimą yra labai aiškus. Taryba nieko negali padaryti, kad priverstų valstybes nares pasielgti konkrečiu būdu, kai jos sprendžia prieglobsčio suteikimo klausimą.

Tai yra valstybių narių pareigos pagal tarptautinę teisę. Tačiau atsiras papildomos pareigos, kai mes žengsime žingsnį link bendros Europos Sąjungos prieglobsčio politikos, kurią aš apibūdinau anksčiau, kitaip tariant link bendros prieglobsčio sistemos sukūrimo.

Hubert Pirker, aš nieko negaliu pridurti prie to, ką anksčiau pasakiau įžangoje. Numatomą tvarkaraštį turės pateikti Europos Komisija. Aš manau, kad šis klausimas taip pat turi būti adresuotas Komisijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, tęskime toliau. Į toliau pateikiamus klausimus nebus atsakyta, kadangi jie nelaikomi priimtinais:

- į pirmąjį todėl, kad jis panašus į vasario mėn. pateiktą klausimą;

- į numeris 7 ir 8 klausimus, kadangi jie yra susiję su klausimais, susijusiais su politine padėtis Čade apie kurią mes ką tik diskutavome prieš šią klausimų valandą.

Jim Higgins klausimas Nr. 9 (H-0093/08)

Dėl: Skysčių transportavimo

Gal galėtų Taryba padaryti pareiškimą dėl vykstančių ES derybų su Kanada ir JAV dėl skysčių transportavimo per oro uostus? Ar Taryba yra įsitikinusi, kad bet kokias neišspręstas problemas galima išspręsti per trumpą laiką?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Vienintelis atsakymas, kuri galiu pateikti Jim Higgins, yra tas, kad aš negaliu atsakyti į jo klausimą, kadangi atsakymas priklauso Europos Komisijos kompetencijai. Šis klausimas priklauso jos kompetencijai ir, deja, aš negaliu pateikti prasmingo atsakymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Higgins (PPE-DE). (GA) Pone pirmininke, aš suprantu, kad Tarybos pirmininkas negali pateikti man atsakymą. Neabejotinai šio klausimo sprendimas pernelyg užsitęsė. Ar Kandos ir Jungtinių Valstijų valdžios institucijos ir vyriausybės nesupranta, kad Europos Sąjungoje mes turime sprendimą? Sprendimą, kuris yra praktiškas, paprastas ir veiksmingas.

Aš norėčiau paklausti Komisijos arba Tarybos pirmininko, kodėl Kanada ir Jungtinės Valstijos nepriima pasiūlymo? To esmė glūdi rugsėjo 11 d. atakose prieš Jungtines Valstijas. Tai yra saugumo priemonė. Todėl yra labai sunku suprasti, kodėl mes negalime priimti šio sprendimo visame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, mes visada reikalaujame, kad būtų imamasi atitinkamų priemonių mums reaguojant į terorizmą ir ypač užkertant kelią jam – štai kodėl buvo inicijuota ši konkreti priemonė.

Tačiau, ar ši priemonė vis dar yra veiksminga ir, ar teroristai jau rado būdų, kaip apeiti šias kontrolės priemones?

Ką būtų galima padaryti siekiant suderinti kontrolės priemones? Nors mes turime vieną nuostatų rinkinį, jų praktinis įgyvendinimas labai skiriasi lyginant vieną oro uostą su kitu ir tai sukelia problemas bei susierzinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Aš ketinu pabandyti atsakyti kai kuriuos klausimus, iškeltus papildomų klausimų procedūros metu. Skysčių, purškiklių, želė ir panašių daiktų apribojimai oro keleiviams buvo įvesti esant priežasčiai. Jie buvo įvesti reaguojant į grėsmę, kuri buvo rimtai ir aiškiai išreikšta, būtent į grėsmę saugumui civilinės aviacijos srityje.

Mes buvome informuoti, kad įvairių sričių ekspertai intensyviai ieško sprendimų ir technologijų, kurios sudarys galimybę lengvai nustatyti realią grėsmę ir tokiu būdu palengvins skysčių, purškiklių, želė ir panašių daiktų pervežimą civilinių oro keleivių rankiniame bagaže.

Daug diskusijų šiuo klausimu buvo pravesta daugelyje vietų, ypač tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje. Mes sekėme šias diskusijas, bet vis dar nėra išvadų. Jeigu ir kai kažkas atsitinka, mes tikimės, kad Komisija reaguos atitinkamai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, mes neturime daug laiko, faktiškai turime tik šešias minutes, kadangi Taryba informavo mane, kad ji turi išvykti 7.30 val. Vis dėlto mes turime pakankamai laiko kitiems dviem klausimams atsakyti.

Pirmininkas. − Kadangi juose sprendžiama ta pati problema, šie klausimai bus sprendžiami kartu:

Mairead McGuinness klausimas Nr. 10 (H-0095/08)

Dėl: Vakarų Balkanų šalių galimybės įstoti į ES

Vakarų Balkanų likimas neišvengiamai ypač domins dabartinę Tarybai pirmininkaujančią valstybę. Ar atsižvelgiant į įvykius, susijusius su Kosovo statusu Vadovų taryba imasi aktyvaus vaidmens bandant toliau integruoti Vakarų Balkanų šalis į ES struktūras?

Silvia-Adriana Ţicău klausimas Nr. 11 (H-0106/08)

Dėl: Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų šalių santykių plėtotės

Pirmininkaujanti Slovėnija nurodė, kad vienas iš jos prioritetų yra ES ir Vakarų Balkanų šalių tarpusavio santykių plėtojimas. Ar gali Taryba nustatyti pagrindinius tikslus būsimų ES ir Vakarų Balkanų šalių susitarimų rengimo atžvilgiu?

Dimitrios Papadimoulis klausimas Nr. 12 (H-0119/08)

Dėl: Europos Sąjungos misijos Kosove vaidmens

Kosovo ministras pirmininkas nesenai pareiškė, kad nepriklausomybės paskelbimas yra įvykęs faktas. Rusijos Užsienio reikalų ministras susiejo ES misiją Kosove su nauja JT Saugumo Tarybos rezoliucija dėl tarptautinės bendruomenės buvimo Kosove.

Kokie ES misijos Kosove įgaliojimai ir koks grafikas? Ar Taryba tikisi, kad nauja Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija ką nors pakeis tarptautinės bendruomenės buvimo Kosove atžvilgiu?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Aš norėčiau atsakyti į visus tris klausimus iš karto, todėl atsakymas bus kažkiek ilgesnis, bet šiuo metu tai yra ypač svarbus klausimas.

Taryba yra pasiryžusi toliau remti Europos Vakarų Balkanų perspektyvą, priartindama ją arčiau regiono piliečių supratimo. Be kitų dalykų ji pagreitins dialogo su regiono šalimis dėl vizų taisyklių liberalizavimo pradžią.

Kovo 10 d., pirmadienį, vykusioje sesijoje Taryba pasveikino Regioninės bendradarbiavimo tarybos inauguracinę sesiją, kurioje buvo paminėtas oficialus Stabilumo pakto perdavimas naujai Tarybai. Šios tarybos sukūrimas yra didelės pažangos, vykdant regioninį bendradarbiavimą demokratijos, ekonomikos ir saugumo srityse, įrodymas .

Taryba pabrėžė didelę regioninio bendradarbiavimo ir gerų kaimyninių santykių svarbą ir atnaujintų pastangų visose srityse poreikį siekiant surasti, pasinaudojant konstruktyviu požiūriu į derybas, priimtinus dvišalius sprendimus neišspręstiems klausimams, susijusiems su kaimyninių šalių santykiais.

Savo vasario 18 d. sprendimais Taryba patvirtino savo apsisprendimą suteikti visą ir veiksmingą paramą Europos perspektyvai Vakarų Balkanuose. Ji pareikalavo, kad Komisija panaudotų Bendrijos priemones siekiant stimuliuoti ekonominę ir socialinę plėtrą bei pateikti daugiau konkrečių priemonių pažangai šia linkme siekti.

Šioje vietoje aš norėčiau paminėti labai svarbų įvykį: kovo 5 d. Europos Komisija paskelbė specialų komunikatą apie Vakarų Balkanus. Jame Komisija pasiūlė nemažai realių priemonių tolesniam Europos Sąjungos ir šio regiono šalių santykių gerinimui. Šis komunikatas ir Europos perspektyvos Vakarų Balkanų šalims konsolidavimas bus pagrindinė tema neoficialioje Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų sesijoje, kuri yra planuojama šio mėnesio pabaigai Slovėnijoje.

Pirmininkaujanti Slovėnija skyrė Vakarų Balkanams ypatingą dėmesį. Šio regiono stabilumas yra nepaprastai svarbus visos Europos Sąjungos saugumui ir gerovei. Be kita ko, 2008 m. yra galimi tokie įvykiai: 2003 m. Salonikų darbotvarkės persvarstymas, daugelio stabilizavimo ir asociacijos susitarimų pasirašymas ir bendradarbiavimo stiprinimas įvairiose regiono srityse.

Atsižvelgdamas, kad trūksta laiko, aš pabandysiu trumpai pristatyti pagrindinius Europos Sąjungos Tarybos tikslus, susijusius su atskiromis šalimis. Kadangi Kosovas buvo paminėtas viename iš klausimų, aš pasakysiu keletą žodžių apie jį.

Pirmininkaujanti valstybė mano, kad viskas ko reikia yra ilgalaikis sprendimas dėl Kosovo statuso Europos ateities Vakarų Balkanų atžvilgiu bendros darbotvarkės apimtyje. Stabilizavimo ir asociacijos procesas yra strateginė programa, kurią sukūrė Europos Sąjunga savo politikai Vakarų Balkanų atžvilgiu. Šios programos priemonės taip pat liečia Kosovą.

Aš dar kartą norėčiau priminti jums apie vasario 18 d. Tarybos sprendimus, kai ji patvirtino savo įsipareigojimą teikti visapusišką ir veiksmingą paramą Europos ateičiai Vakarų Balkanų atžvilgiu. Taryba pareikalavo, kad Komisija panaudotų Bendrijos priemones siekiant stimuliuoti ekonominę ir politinę plėtrą bei pateikti daugiau konkrečių priemonių, kad būtų galima priartėti prie šių tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Pone pirmininke, aš žinau, kad laiko mažai, bet mano manymu yra įdomu, kad padėtis pasikeitė nuo to laiko, kai aš pateikiau šį klausimą, ir džiaugiuosi tuo, kad pirmininkas suteikė naujausią labai išsamią informaciją apie savo konkretų ir akivaizdų susirūpinimą šio regiono klausimu. Ar galėčiau tiesiog paklausti jo, ypač ES misijos Kosove atžvilgiu, kuri yra unikali ir visiškai neišmėginta šiame etape: ar galite užtikrinti mums, kad mes pasimokėme iš šios intervencijos ir būsime pasirengę pasiūlyti panašią paramą kitoms regiono šalims, jeigu ir kai mes būtume pakviesti tą padaryti?

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Ačiū jums už patikslinimus, bet aš pageidaučiau gauti šiek tiek daugiau papildomos informacijos. Mes žinome, kad dar 2006 m. liepos mėn. buvo pasirašytas susitarimas dėl energetikos siekiant pritraukti investicijas ir aš žinau, kad 2007 m. buvo priimtas prioritetinių projektų sąrašas regiono energetikos infrastruktūrai ir net buvo pasirašytas memorandumas dėl socialinių klausimų.

Be to, mes žinome, kad yra svarstomas bendrijos sutarties dėl transporto pasirašymas su regiono šalimis, siekiant sukurti vidaus rinką kelių, geležinkelių ir vidaus vandens kelių transporto srityje. Taip pat buvo sudarytas prioritetinių transporto projektų sąrašas ir aš norėčiau gauti išsamesnę informaciją iš Tarybos …

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Dėl Mairead McGuinness pirmojo klausimo: Europos Sąjungos misija Kosove yra Europos Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos dalis, kitaip tariant ji yra BUSP „Saugumo ir plėtros politikos instituto misija“. Tačiau ji nėra vienintelė misija Vakarų Balkanams. Saugumo ir plėtros politikos instituto misija Bosnijai bei Hercegovinai yra viena iš misijų ir turi panašų statusą, kitaip tariant, ji yra Europos Sąjungos politikos misija. Panašiai, čia buvo PROXIMA misija Buvusiai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai (EUPOL Proxima);

Aš norėčiau pabrėžti Kosovo misijos, dėl kurios buvo priimtas sprendimas, svarbą. Dažnai pabrėžiama, kad Europos Sąjunga yra pasidalinusi dėl Kosovo statuso klausimu. Šis pasidalinimas iš tikrųjų yra akivaizdus, bet žmonės pamiršo apie Europos Sąjungos vienybę svarbiais klausimais, pavyzdžiui, Europos misijos klausimu, dėl kurios buvo pasiektas susitarimas ir kuri, mes tikimės, bus veikli, kaip numatyta.

Dabar Silvia-Adriana  klausimas. Mes jau pradėjome regioninį bendradarbiavimą Pietryčių Europos energetikos deklaracijos ribose. Mes taip pat svarstome kitas sritis, kuriose, panaudoję konkrečias priemones, mes galėtume sustiprinti Vakarų Balkanų šalių realią integraciją bei vėl sustiprinti jų ryšius su Europos Sąjunga.

Jūs paminėjote transportą. Taip, tai yra viena iš sričių, kurias mes tiriame, bet yra ir kitų sričių, pavyzdžiui, bendradarbiavimas mokslinių tyrimų, mokslo ir švietimo srityje. Aš ypač norėčiau pabrėžti vizų reikalavimų šioms šalims liberalizavimo, kuris lieka vienu iš mūsų tikslų, svarbą. Mes tikimės, kad greitai jie bus pasiekti. Derybos su dauguma Vakarų Balkanų šalių dėl laipsniško visų reikalavimų liberalizavimo jau prasidėjo pirmininkaujant Slovėnijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE).– (SK) Būdas, kuriuo Europa suvokia Balkanų šalis, turi didelę įtaką ir yra labai svarbus tiek Balkanų, tiek ir Europos bei pasaulio mastu.

Kosovo nepriklausomybės paskelbimas pasodino neapykantos daigus tarp serbų ir Kosovo albanų ir kelia grėsmę jų trapiems santykiams. Atsižvelgiant į tai, kad Slovėnija taip pat yra Balkanų dalis, koks pirmininkaujančios valstybės manymu būtų tvarus sprendimas, kuris galėtų garantuoti taiką ir stabilumą šiame regione? Ar jis būtų galimas be Serbijos pritarimo?

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL). – (EL) Pone pirmininke, Tarybos pirmininke, savo atsakyme Kosovo klausimu jūs nė karto nepaminėjote „JT“ arba „tarptautinė teisė“! Aš klausiu jūsų: ar gali būti patvirtinta Europos perspektyva Vakarų Balkanų klausimu apeinant JT ir pažeidžiant tarptautinę teisę? Be to, kadangi Komisija savo komunikate pritaria tarptautinės bendruomenės dalyvavimui Kosove pagal JT rezoliuciją 1244, gal galėčiau paklausti, ar mes galime imti ir rinktis pagal ą la carte meniu? Ar tai yra pagrįsta, ar ne, ir, ar jūs renkatės tik tuos klausimus, kurie tenkina jus?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Ačiū jums už šios papildomus klausimus. Kalbant apie Zita Pleštinská klausimą aš negaliu ir nedrįstu numatyti, nei asmeniškai, nei būdamas Tarybos atstovu, galimą ilgalaikį sprendimą dėl Kosovo statuso. Faktas, kad pageidautinas sprendimas būtų suinteresuotų šalių susitarimas. Kaip žinome, vyko ilgos derybos šiuo klausimu, bet jos nesibaigė susitarimu.

Lygiai taip pat būtų pageidautina, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba užimtų poziciją šiuo klausimu, bet, kaip žinome, tai neįvyko. Štai kodėl Europos Sąjunga reagavo į Kosovo nepriklausomybės paskelbimą tokiu būdu, kokiu ji reagavo vasario 18 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių sprendimais bei rezoliucijomis. Tai yra padėtis, kurioje susitarimas buvo pasiektas Europos Sąjungos ribose. Kaip žinome, šios sąlygos leidžia valstybėms narėms priimti savus sprendimus dėl santykiu su Kosovu plėtros.

Atsakydamas į Dimitrios Papadimoulis klausimą, kitaip tariant į nuomonę, aš norėčiau pabrėžti, kad nėra jokių abejonių, kad Vakarų Balkanų perspektyva Europos Sąjungoje taip pat apima Kosovą. Kosovas yra dalis to regiono, kuriam jau buvo nustatyta Europos perspektyva Salonikuose 2003 m., ir tai nepasikeitė.

Be to, yra aišku iš Europos Komisijos anksčiau minėto komunikato, kuris buvo paskelbtas šių metų kovo 5 d. ir, kuriame yra specialus skirsnis, skirtas Kosovui.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

 
  
  

Tuo užbaigiama klausimų valanda.

(Posėdis buvo nutrauktas 7.40 val. ir pratęstas 9.00 val.)

 
  
  

PIRMININKAUJA: LUIGI COCILOVO
Pirmininko pavaduotojas

 
Teisinė informacija - Privatumo politika