Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/0116(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0027/2008

Pateikti tekstai :

A6-0027/2008

Debatai :

PV 12/03/2008 - 16
CRE 12/03/2008 - 16

Balsavimas :

PV 13/03/2008 - 4.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0098

Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. kovo 12 d. - Strasbūras Tekstas OL

16. Vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės gerinimas (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Neenos Gill pranešimas (A6-0027/2008) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl sprendimo Bendrijos dalyvavimo mokslinių tyrimų ir plėtros programoje, kurios tikslas vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės gerinimas naudojant naujas informacijos ir ryšių technologijas (IRT) ir kurios ėmėsi kelios valstybės narės [COM(2007)0329 - C6-0178/2007 - 2007/0116(COD)].

 
  
MPphoto
 
 

  László Kovács, Komisijos narys. − Pone pirmininke, aš esu labai patenkintas ir laimingas, kad galiu pakeisti savo bendradarbę Komisijos narę Viviane Reding, pristatydamas tokį labai svarbų ir labai gerą klausimą.

Visoje Europoje senėjantys gyventojai akivaizdžiai kelia didelius iššūkius mūsų visuomenei ir ekonomikai. Šiandien kiekvienam išėjusiam į pensiją vis dar yra penki žmonės, kurie moka mokesčius. 2025 m. šis skaičius sumažės iki trijų vienam, o 2050 m. – iki vos dviejų vienam. Priežiūros išlaidos, ypač didėjančios sulaukusių daugiau nei 80 metų žmonių grupės priežiūros išlaidos, greitai didėja. Mes teisingai nerimaujame dėl pagyvenusių žmonių geros gyvenimo kokybės užtikrinimo, taip pat ir jų sveikatos bei socialinės priežiūros finansinio tvarumo.

Tuo pačiu metu aš pabrėžiu, kad senėjantys gyventojai taip pat yra didelė galimybė ir daug žadanti rinka naujiems produktams ir paslaugoms, skirtoms sveikam senėjimui ir nepriklausomam gyvenimui. Mes visi esame įsitikinę, kad mes galime ir turėtume mobilizuoti informacijos ir ryšių technologijas oriam senėjimui Europoje. „Aplinkos padedamas gyvenimas“ bendra programa padės susitvarkyti su šiais iššūkiais ir išnaudoti galimybes. Europos paramos taip pat nusipelno naujoviškas valstybių narių bendradarbiavimas į rinką orientuotų mokslinių tyrimų bei plėtros srityje.

Kompromisiniai pakeitimai, kurie jūsų manymu iš tikrųjų padėjo stiprinti iniciatyvos europinį aspektą aiškinant valstybių narių kompetenciją, taip pat ir vaidmenis bei įsipareigojimus. Tai bus naudinga užtikrinant šio svarbaus Europos siekio sėkmę mūsų visų labui.

 
  
MPphoto
 
 

  Neena Gill, pranešėja. − Pone pirmininke, vis didesnio skaičiaus Europos pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės gerinimas, kaip mes girdėjome, yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais mes susiduriame Europoje.

Mūsų visuomenės sudėtis keičiasi ir mums reikia prisitaikyti, kad būtų galima užtikrinti gyvenimo kokybę ir nepriklausomą gyvenimą pagyvenusiems žmonėms, kuriems priešingu atveju gresia atskirtis.

Ką mums reikia užtikrinti yra tai, kad ši nauja visuomenė būtų integruojanti visuomenė. Mums reikia garantuoti, kad pagyvenusieji žmonės, kurių skaičius didėja, yra visiškai pajėgūs dalyvauti visuomenėje, kadangi 2010–2030 m. ES piliečių, kurių amžius 65-80 metų, skaičius padidės 40 %.

Šie senėjantys gyventojai turės milžinišką reikšmę kelete politikos sričių: socialinėje, užimtumo, aprūpinimo būstu, švietimo, mokymo, sveikatos priežiūros ir socialinės paramos. Todėl mums reikia visapusiško ir nefragmentiško požiūrio į senėjimą.

Šis pranešimas išplaukia iš valstybių narių iniciatyvų pagal 169 straipsnį, kurias bendrai finansuoja Komisija 150 mln. EUR suma per penkerius metus. Tai padės Europos pramonei ir mokslinių tyrimų institutams kuriant naujas ir modernias IRT paslaugas, produktus ir sprendimus, kad būtų pagerinta pagyvenusių asmenų gyvenimo kokybė.

Šiuo metu buvo sukurtos technologijos, kurios gali padėti išspręsti atminties, regėjimo, klausos ir mobilumo praradimo klausimus. Realus darbas jau prasidėjo, bet dažnai nėra nei jo supratimo, nei plataus panaudojimo. Todėl ši iniciatyva tikrai bus naudinga ir padės spręsti socialines problemas.

Man labai malonu pasakyti, kad aš tiesiogiai daugelyje vietų mačiau, ypač savo West Midlands regione, kaip tradicinį namą galima pritaikyti naudojant pagalbą teikiančia technologijas, kurios užtikrina saugesnę ir lengviau prieinamą namų aplinką.

Aš taip pat didžiuojuosi, kad mano regionas buvo pagalbą teikiančių technologijų priešakyje – ne tik turint omenyje pagyvenusius žmones, bet ir technologijas, sukurtas padėti žmonėms su negalia.

Todėl Kasdieninį gyvenimą palengvinanti aplinka turėtų įrodyti galinti būti tikra paskata trijose šio tipo veiklos srityse. Pirma, ES moksliniai tyrimai bus centralizuotai koordinuojami; jie sudarys galimybes kurti realius produktus ir įvesti juos į rinką.

Mūsų tikslas būtų tapti kompetencijos centru šioje srityje, kuriame vyktų apsikeitimas žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais visoje Europoje.

Tai būtų pasiekiama, jeigu mes turėtume realius dalyvaujančių šalių įsipareigojimus. Todėl aš patenkinta, kad Taryba sutiko suteikti po 0,2 mln. EUR, kaip minimalią pagalbą, kiekvienai dalyvaujančiai šaliai, taip pat ir vieną bendrą vertinimo mechanizmą ir tinkamumo kriterijus, viliantis, kad tai pagerins programos koordinavimą bei padidins skaidrumą ir patikimumą.

Antra, ji bus naudinga ES pramonei, kuri turi milžinišką potencialą šioje srityje. Todėl raginu KGPA asociaciją sukurti veiksmingus verslo modelius tiems IRT produktams ir paslaugoms, kurie yra orientuoti į žemesnes kainas, ir įvesti šiuos produktus į rinką.

Ji taip pat privalo užtikrinti, kad MVĮ galėtų dalyvauti ir turėtų sąlygas sąžiningai pasinaudoti mokslinių tyrimų bei finansavimo galimybėmis. Tačiau, norint, kad pasisektų, yra būtina, kad programoje būtų orientuojamasi į ES masto standartų kūrimą ir sąveikumą siekiant tapti pasauliniu lyderiu šioje pagalbą teikiančių technologijų srityje. Reikia skubiai pašalinti technines ir reglamentavimo kliūtis, kurios varžo plėtrą šioje srityje. Nepamirškime, kad likusi pasaulio dalis, pavyzdžiui, JAV, Japonija ir net Kinija susiduria su panašiais demografiniais iššūkiais. Todėl yra mūsų reikalas plėtoti pasaulinį konkurencinį pranašumą.

KGPA yra ne tik apie nepriklausomo gyvenimo gerinimą – ji taip pat gali padėti siekti Lisabonos strategijos tikslų. Bet norint tą padaryti, mums reikia bendro mąstymo ir bendrų veiksmų su kitomis programomis – darbo vietų kūrimo ir ekonominės plėtros – šiame sektoriuje.

Trečia, nors ir technologija gali pagerinti pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę, tai galioja tik su sąlyga, jeigu užsiimama keliais svarbiais klausimais: prieinamų kainų formavimo, kad jos būtų prieinamos visiems, naujų palankių vartotojui technologijų kūrimo (ir užtikrinimo, kad pagyvenusieji žmonės ir jų slaugytojai būtų apmokyti suprasti jas), bet, kadangi mes kol kas gyvename informacinėje visuomenėje, o ne integruojančioje visuomenėje – didelė dalis pagyvenusių žmonių susiduria su atskirtimi. Todėl mums reikia padaryti internetą labiau prieinamu ir suteikti mokymosi galimybę bei sudaryti sąlygas pagyvenusiems žmonėms ne tik būti socialiai neatskirtiems, bet ir vykdyti savo kasdieninę veiklą, kuri gali būti palengvinama, pavyzdžiui, apsipirkimą, sąskaitų apmokėjimą ir susitikimų organizavimą. Bet pasinaudojimo tuo galimybė neturėtų priklausyti nuo Europos geografinio padalinimo. Aš nenorėčiau matyti dviejų pagreičių Europos, jos demografinio iššūkio atžvilgiu.

Tai tik pradžia. Mes turime padaryti daug daugiau ir tikiuosi, kad ši programa sudarys precedentą tolesnei veiklai ir iniciatyvoms iš Komisijos ir Tarybos.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės pranešėja. (PL) Pone pirmininke, Europos gyventojų senėjimas yra iššūkis visai Europos visuomenei. Vidutinė gyvenimo trukmė šiuo metu yra 80 metų, o 2030 metais laukiamas pensinio amžiaus žmonių skaičiaus padidėjimas 40 %.

Europos Sąjunga turėtų priimti įvairiapusišką požiūrį į šį iššūkį, kadangi demografinės tendencijos daro poveikį daugeliui politikos sričių, įskaitant užimtumą, apgyvendinimą, švietimą, socialinę pagalbą ir sveikatos priežiūrą. Bendras svarstomos mokslinių tyrimų ir plėtros programos tikslas yra pagerinti pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę ir sustiprinti Europos pramoninę bazę. Jį ketinama pasiekti diegiant IRT, kurios padės vyresnio amžiaus asmenims pagerinti savo gyvenimo kokybę ir toliau džiaugtis gera sveikata bei likti aktyviems darbe ir visuomenėje.

Vyresnio amžiaus asmenų įgyti įgūdžiai ir patirtis yra svarbus turtas, ypač žiniomis pagrįstoje visuomenėje. Be to, svarbu pabrėžti, kad senėjančioje visuomenėje yra didesnis procentas moterų, negu vyrų, dėl pastarųjų ilgesnės gyvenimo trukmės. Todėl kuriant ir vertinant programą būtina atsižvelgti į lyties elementą. Pagaliau aš norėčiau padėkoti pranešėjai Neena Gill už labai gerai parengtą pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Lambert van Nistelrooij, PPE-DE frakcijos vardu. – (NL) Gerai, kad bent kartą šiandien mes kalbame apie demografinius pokyčius Europoje kitaip – ne apie kažką tokio, kas tik kainuoja ir didina skaičių tų žmonių, kuriais reikia rūpintis; taip jau atsitiko, kad jie taip pat suteikia labai svarbias galimybes. Aš pats su džiaugsmu pakalbėsiu apie Sidabrinę ekonomiką: Jeigu jūs atidžiai pasižiūrėtumėte į programą, jūs pamatytumėte joje esmę, susijusią su gyvenimo kokybe, taigi, kokia Europos dilema?

Viena vertus, mes turime labai gerų fundamentalių žinių, bet naujovės keliauja į rinką pernelyg ilgai. Mes jau daug laiko turime internetą ir plačiajuostį ryšį, ir dabar riboto judrumo žmonės taip pat turi galimybę naudotis paslaugomis naudodamiesi interneto priemonėmis. Tai gali pakeisti reikalus ir čia tam yra galimybė.

Kita vertus, aš patenkintas, kad Septintojoje pagrindų programoje pusė milijardo eurų buvo palikta fundamentaliems tyrimams, ir tikrai, Europos Komisija susigrąžins tą pusę milijardo eurų iš valstybių narių ir įmonių. Gerai, kad šios žinios skleidžiamos, nes jos tarnauja kaip tiltas į rinką.

Kaip jau sakė Neena Gill, labai svarbu, kad mes, gyvenantys Europoje, apgręžtume iškraipytą ir suskaldytą rinką bei įvestume geresnius standartus, suteikiančius galimybę padidinti įtrauktį. Pavyzdžiui, Amerikoje ir Kinijoje šios problemos nėra. Mes turime labai skirtingas finansines sistemas. Todėl būtina įvesti tiek technologijas, tiek ir konsultacijas su partneriais nacionaliniame lygmenyje. Dėl šios priežasties būtų gerai suvienyti valstybes nares ir visada įtraukti į kiekvieną projektą tris šalis. Tą padaryti kartais būna sunku, bet aš manau, kad tą padaryti yra būtina siekiant greičiau panaudoti žinias.

Kai kuriuos programos punktus reikia įvertinti ir aš labai norėčiau sužinoti apie esamas technologijas bei, ar IRT taikymo būdus galima naudoti veiksmingai. Aš manau ir tikiuosi, kad vartotojai bus labai svarbūs šioje programoje; aš dėkoju pranešėjai už didžiules pastangas, kurias ji dėjo šiuo klausimu ir ypač už jos pranešimo turinį.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău, PSE frakcijos vardu. – (RO) Dėka to, kad nėra politikos, kuri skatintų gimstamumą, ir tam tikrų sąlygų vaikams auginti ir prižiūrėti, turinčių virš 65 metų gyventojų dalis padidės nuo 20 % iki 28 % 2025 m.

Pagyvenę žmonės turi specialius poreikius ir visuomenė privalo pasikeisti, kad būtų galima patenkinti tokius poreikius. Mums reikia pagyvenusiems žmonėms pritaikytų būstų, sveikatos priežiūros ir slaugymo paslaugų plėtros. Šiomis sąlygomis ERT vaidmuo yra vis svarbesnis. Kai kurie pagyvenę žmonės jau naudojasi skaitmenine televizija, mobiliaisiais telefonais, kompiuteriais ir net internetu. Daug pagyvenusių žmonių bendrauja su savo vaikas, gyvenančiais užsienio šalyse, naudodamiesi internetu ir interneto kameromis, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kaimo ar miesto vietovėse.

Tačiau turinčių didesnį nei 65 metų amžių Europos piliečių, kurie naudojasi internetu, procentinis skaičius yra tik 10 %. Atkreipkite dėmesį, kad daugiau nei 21 % Europos piliečių, kurių amžius virš 50 metų, turi rimtų klausos, regos arba vikrumo negalių, dėl kurių jiems sunku naudotis standartine IRT įranga.

2007 m. birželio mėn. Komisija kreipėsi į valstybes nares ir į su sritimi susijusią pramonę, prašydama remti veiksmų plano „Pagyvenusių žmonių integravimas į informacinę visuomenę“ įgyvendinimą. Šiomis sąlygomis pagalbos dėl savarankiškumo namuose programa, kuri turi būti sukurta įgyvendinant 7-ąją mokslinių tyrimų pagrindų programą, turės 150 mln. EUR biudžetą iš bendrijos biudžeto, o valstybės narės išleis mažiausiai 150 mln. EUR 2008–2013 m. laikotarpyje, aišku, turint omenyje dalyvaujančias valstybes nares.

Šios programos tikslai: pagyvenusiems žmonėms skirtų ir IRT grindžiamų naujoviškų produktų, paslaugų ir sistemų plėtros rėmimas, mokslinių tyrimų kritinės masės kūrimas, ypatingas plėtojimas ir naujovių diegimas Europos lygmenyje informacinėje visuomenėje gyvenantiems pagyvenusiems žmonėms skirtų technologijų ir paslaugų srityje, mokslinių tyrimų panaudojimo sąlygų gerinimas įmonėms.

Kiekviena valstybė narė gali dalyvauti šioje programoje. Dviejų metų laikotarpyje nuo programos pradžios Komisija parengs tarpinį pranešimą, o 2013 m. ji parengs galutinį jos įvertinimą. Aš manau, kad pagyvenę žmonės nusipelno šios galimybės, o mes turime šią pareigą! Sveikinimai pranešėjai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jorgo Chatzimarkakis, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, šiandien čia turėjau lankytojų grupę. Ši padėtis yra pažįstama daugeliui mano kolegų. Mus lanko lankytojų grupės: kai kurios didelės, kai kurios mažos; bet didžiausios grupės yra „sidabrinės“ kartos. Būtent toks atvejis buvo su šiandienine grupe. Čia buvo 60 nepaprastai suinteresuotų, iš tikrųjų susidomėjusių, labai aktyvių žmonių ir tai yra vis labiau pasitaikantis atvejis. Tai iš tikrųjų yra iššūkis Europai.

Demografiniai pokyčiai dažnai vaizduojami kaip grėsmė. Skaičiai kalba patys: Laukiama, kad 2010–2030 m. turinčių 65–80 metų amžių Europos piliečių procentinis skaičius padidės 40 %. Tačiau, kaip ir Lambert van Nistelrooij, aš tai nelaikau grėsme. Aš manau, kad europiečiai turi puikią progą parodyti, kad mes esame pasaulio regionas, kuris yra daugiausiai įsipareigojęs aukštos gyvenimo kokybės visuose žmonių gyvenimo etapuose srityje ir kiekvienai amžiaus grupei. Mums reikia parodyti didesnį rūpinimąsi pagyvenusiais žmonėmis bei turime užtikrinti, kad mes taip elgiamės kaip Europos, tai yra pasaulio regiono, kuris saugo gyvybę, piliečiai.

Aš norėčiau pasveikinti Komisiją dėl šio pasiūlymo. Ši Kasdieninį gyvenimą palengvinančios aplinkos (KGPA) programa susieja šią svarbią tendenciją, būtent demografinius pokyčius – kurie yra daug ryškesni Europoje nei kituose regionuose – su mūsų pastangomis mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo srityje. Mes esame tvirtai įsipareigoję, kad IRT technologijos ir KGPA susietų šias tendencijas.

Visiškai aišku, ponios ir ponai, kad mes, kaip Europos Sąjunga, neturime tiesioginės kompetencijos standartų, susijusių su vyresnio amžiaus žmonėmis, namų statyba ir kt., atžvilgiu. Tačiau naudodami šias bandomąsias programas mes galime skatinti geriausią praktiką bei galime surinkti tai, ką jau padarė kai kurios valstybės narės, ir ant to uždėti Europos kokybės antspaudą, kadangi jis tikrai tarnauja kaip modelis kitiems. Ponios ir ponai, su šia programa Komisija padeda mažinti taip vadinamą skaitmeninį atotrūkį tarp mūsų visuomenės kartų.

Aš norėčiau padėkoti pranešėjai Neena Gill, kad perteikė šią informaciją nepaprastai aiškiai ir daug geriau, negu kiti pranešėjai, ir aš privalau tai pasakyti. Aš norėčiau pareikšti jai savo nuoširdžią padėką. Be to, ji labai drąsiai gynė Parlamento poziciją trišaliame susitikime ir užtikrino, kad mūsų argumentai būtų veiksmingai perteikti. Nėra jokio reikalo mums slapstytis. Kaip šio parlamento atstovui leiskite man pasakyti, kad linkime KGPA programai didelio pasisekimo. Mūsų labai geri troškimai yra su ja.

 
  
MPphoto
 
 

  Guntars Krasts, UEN frakcijos vardu. – (LV) Ačiū, pone pirmininke. Europos demografiniai, ekonominiai ir socialiniai veiksniai reikalauja sprendimų, kurie išnaudotų vyresnio amžiaus žmonių profesinę ir kultūrinę patirtį, užtikrindami, kad jų gyvenimo sąlygos būtų pačios geriausios kokybės, ir sumažindami iki minimumo išlaidas, atsirandančias dėl demografinės tendencijos.

Komisijos pasiūlyta programa yra reakcija į būtinybę ir, iš dalies, taip pat ir į būdų, leidžiančių paskubinti technologinę pažangą šiame sektoriuje, paiešką. Iš tiesų, skaitmeninis atotrūkis – būtent kliūtys, trukdančios naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis, kartais netgi nereikšmingos – atskiria nemažą vyresnio amžiaus gyventojų dalį nuo aktyvaus socialinio ir ekonominio gyvenimo ir apriboja jų galimybes naudotis naujų technologijų paslaugomis bei teikiama pagalba.

Nors ir aš pritariu Komisijos pasiūlymui visais aspektais, turi būti pripažįstama, kad nauja informacijos ir ryšių technologijų plėtra tuose segmentuose, kuriuose yra komercinis pareikalavimas, vyksta svaiginančiu greičiu. Panašiai, nors ir taip pat sutinku su Komisijos argumentu, kad vyresnio amžiaus žmonių perkamoji galia didėja, vis dėlto mes turime pripažinti, kad dideli pajamų lygių skirtumai lieka pagal valstybes nares. Dideli regioniniai skirtumai taip pat lieka pagal vyresnio amžiaus žmonių grupei priklausančių žmonių galimybes naudotis informacijos ir ryšių technologijomis įvairiose šalyse.

Aš norėčiau pabrėžti, kad Komisijos pasiūlymų pasiekimus sudarys ne tik pačių technologijų, bet ir galimybių pasinaudoti jomis buvimas, ir paskatos vyresnio amžiaus žmonėms mokytis tose Europos dalyse, kuriose tai yra ypač svarbu mažinant pajamų lygio skirtumus ir regioninius skirtumus. Vis dėlto sunkiausias uždavinys bus įveikti skaitmeninį atotrūkį informacijos turinio srityje. Šiuo metu, kai skaitmeninis atotrūkis tarp mažų ir didelių valstybių bei mažų ir didelių ekonomikų išlieka, jo įveikimas tarp kartų yra ekonomiškais sunkiausias uždavinys.

Pone pirmininke, nors ministrų deklaracija dėl e. įtraukties, kuri pasitarnavo kaip šiandien aptariamo dokumento pagrindas, 2006 m. buvo priimta Latvijos sostinėje Rygoje, Latvija neprisijungė prie programos. Šiuo atžvilgiu aš turiu klausimą, kurį pranešėja taip pat nurodė – dėl apimties, iki kurios programoje dalyvaujančių šalių interesais kitoms valstybėms narėms turi būti kompensuota Septintosios pagrindų programos finansavimu, kai šis finansavimas lieka nepakeistas.

 
  
MPphoto
 
 

  Kathy Sinnott, IND/DEM frakcijos vardu. Pone pirmininke, tai yra keistas senas pasaulis. Viena vertus, ataskaitose apie sveikatos padėtį mes bandome perprasti, kaip atitraukti savo vaikus nuo kompiuterių ir priversti juos išeiti į lauką bei žaisti, o kita vertus, mes bandome įkalbinėti mūsų pagyvenusius žmones, kad sėstų prie kompiuterių ir naudotųsi jais.

Bet rimtai, kompiuteriai turi daug ką pasiūlyti pagyvenusiems žmonėms, ypač kaimo gyventojams arba tiems, kurių sveikata yra linkusi izoliuoti juos. Bet, kad pagyvenę žmonės galėtų įsijungti į IT bendruomenę, technologija visų pirma turėtų būti lengvai naudojama, įperkama, visiems prieinama ir reikalaujanti mažai techninės priežiūros. Vis didėjant senų žmonių skaičiui Europoje, pagyvenantiems žmonėms palankių technologijų kūrimas gali pagerinti jų gyvenimo kokybę ir padėti jiems ilgiau gyventi nepriklausomai. Kompiuterių pagyvenusiems žmonėms kūrimas iš tikrųjų yra puiki verslo idėja. Nors jiems gali trūkti tam tikrų techninių įgūdžių, jie turi daugybę laiko naudotis kompiuteriais ir troškimą bendrauti su kitais. Jie yra rinka, laukianti įvykių.

 
  
MPphoto
 
 

  Desislav Chukolov (NI). – (BG) Brangūs kolegos, deja, mano šalis Bulgarija yra tarp pirmaujančių šalių Europos gyventojų senėjimo požiūriu.

Pasibaigus šaltajam karui jauni žmonės iš mano šalies, sugundyti gero gyvenimo Vakaruose pažadų, miniomis veržėsi plauti indus ir tik jų seni tėvai liko namuose. Jūsų idėja prailginti pagyvenusių žmonių gyvenimo trukmę yra puiki. Kas galėtų būti prieš ją?

Bet prieš jums galvojant apie naujų informacijos ir ryšių technologijų naudojimą, aš maldauju jūsų suvokti, kad Bulgarijos pensininkai gyvena už pensijas, lygias 50 EUR per mėnesį. Štai kiek Bulgarijos socialistų partijos socialinė vyriausybė skiria jiems. Tai yra gyvenimo tikrovė.

Aš kreipiuosi į šiame parlamente esančius PES atstovus: ponios ir ponai internacionalistai, ar jūs suprantate, ką 50 EUR per mėnesį reiškia pensininkui, kuris sąžiningai dirbo visą savo gyvenimą? Aš jūs žinote, kad tie 50 EUR yra skirti priversti jus išgyventi ir pirkti maistą kainomis, lygiomis Europos kainoms? Ar jūs žinote, kad Bulgarijos pensininkai išsijungia savo telefonus, kadangi jie nepajėgia už juos susimokėti grobuoniškomis Bulgarijos telekomunikacijų įmonės, kuri buvo privatizuota nusikalstamai, kainomis?

Pasityčiojimas yra siūlyti būdus pagerinti informacines paslaugas šiems žmonėms. Pirmiausia pagalvokite, kaip pagerinti jų finansinę nepriklausomybę. Dauguma pensininkų Bulgarijoje yra ne čigonų kilmės ir dėl to nepasikliauja nemokamais priešpiečiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Ivo Belet (PPE-DE). – (NL) Ši programa gera, bet vis dėlto aš turiu kelias nesutikimo su ja priežastis.

Pirmoji, žinoma, yra susijusi su biudžetu: 150 mln. EUR jokiu būdu nepakanka – ir tai buvo jau buvo pareikšta čia – sektoriui, kuris, kaip jūs pats sakėte, ateityje ketina tapti vienu iš sparčiausiai augančių sektorių. Greitas šių priemonių įgyvendinimas yra nepaprastai svarbus pagyvenusių žmonių gerovei, bet jis taip pat nepaprastai svarbus nacionalinei ekonomikai ir nacionaliniam biudžetui bei turi puikiais ekonomines perspektyvas Lambert van Nistelrooij jau sakė tą patį: vadinasi reikalavimas dėl šių investicijų ir paskatų iš Europos pusės ateityje turėtų žymiai padidinti biudžetą, galbūt net atliekant pusmečio biudžeto vertinimą.

Mano antra pastaba – ir aš visiškai sutinku su pranešėjos pastabomis – yra apie tai, kad neturi būti jokio skirstymo, jokio padalinimo, kai jau sakė Jorgo Chatzimarkakis pagyvenusių žmonių į tuos, kurie buvo apmokyti ir turi galimybę naudotis naujomis technologijomis ir tuos, kuriems tai yra neįmanoma ir kurie paprasčiausiai neturi išteklių jas įdiegti namuose. Tai labai prieštarautų pagrindiniam programos tikslui, kuris yra suteikti galimybę kuo daugiau žmonių toliau gyventi savo namuose kuo ilgiau. Tai yra daug pigiau, negu siųsti juos į ligonines arba slaugos namus, ir, žinoma, tai yra geriausia jų gerovei. Pagaliau tai yra viskas apie šiuo klausimu

Pagaliau yra nepaprastai svarbu, kad visos šios naujoviškos priemonės toliau būtų įperkamos visiems pagyvenusiems žmonėms, nepaisant jų finansinės padėties.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (PSE). – (LT) Aš sveikinu Komisijos iniciatyvą ir vertinu Neena Gill pranešimą, kuris neabejotinai bus labai naudingas svarstant klausimus, liečiančius pagyvenusius žmones. Europoje didėjantis pagyvenusių žmonių skaičius kelia problemas ir didelius iššūkius. Šiuo metu yra sukurtos naujos padedančios technologijos, kurios gali užtikrinti gerą gyvenimo kokybę pagyvenusiems žmonėms ir suteikti jiems galimybę, priklausomai nuo jų norų ir galimybių, aktyviai dalyvauti gyvenime. Todėl ES valstybės narės turėtų pasirengti artėjančiai revoliucijai teikiant socialines ir pagalbos paslaugas.

Modernių informacijos ir ryšių technologijų gamintojai pastebėjo padidėjusį jų produktų pareikalavimą. Naujos pagalbą teikiančios technologijos gali padėti spręsti regėjimo, klausos, mobilumo ir kitas problemas, suteikiant pagyvenusiems žmonėms galimybę jaustis – ir iš tikrųjų būti – naudingais visuomenei. Faktas, kad ES valstybės narės planuoja iki 2013 m. investuoti daugiau nei 1 mlrd. EUR į naujų technologijų, skirtų pagyvenusių žmonių poreikiams, plėtrą yra pagirtinas.

IRT gali ir neabejotinai pagerins pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę ir savigarbą. Tačiau kyla klausimas: Ar tai bus naudinga visiems, ar tik „išrinktųjų“ saujelei?

Aš suprantu pranešėjos nerimą dėl galimybės, kad tik nedidelis skaičius pagyvenusių žmonių, kurie jau gali džiaugtis aukšta gyvenimo kokybe, turės naudos iš IRT naujovių. Kai kurios ES šalys giriasi šešių žvaigždučių viešbučio tipo būstais pagyvenusiems žmonėms. Vis dėlto ne taip toli nuo čia kiekvienas gali pamatyti skurdžius pagyvenusių žmonių namus, kurių gyventojai kovoja už išgyvenimą. Jokios naujovės, pagalbą teikiančios technologijos arba moderni įrangą niekada nebuvo prieinama pastarosiose prieglaudose. Šią padėtį būtina keisti nedelsiant.

Aš pritariu šiame pranešime pareikštai nuomonei, kad IRT produktai pagyvenusiems žmonėms turėtų būti įperkami ir patogūs vartotojui. ES yra lyderė daugelyje sričių. Pirmauti aptariamoje srityje yra ne tik būtina, bet ir garbinga.

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Šiuo metu kas penktas ES pilietis yra virš 60 metų, o jų gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei 80 metų. Tačiau Europoje daugėjančių pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybė nėra pakankamai aukšta. Pavyzdžiui, kas ketvirtas pagyvenęs žmogus mano šalyje Lietuvoje apibūdina savo sveikatos būklę kaip blogą, o dalyvavimo visuomenėje rodiklis yra tik 57 %. Senėjančių gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas turėtų būti vienas iš Europos Sąjungos prioritetų.

Komisijos iniciatyva mobilizuoti informacijos ir ryšių technologijas yra labai svarbus žingsnis siekiant padėti spręsti pagyvenusių žmonių atminties, regėjimo, klausos ir mobilumo praradimo problemas. Vis dėlto Komisijai iki galo nepavyko išspręsti sąžiningo galimybių suteikimo naudotis informacijos ir ryšių technologijomis klausimo.

Vienas iš svarbiausių problemų, susijusių su sąžiningu galimybių suteikimu naudotis informacijos ir ryšių technologijomis, yra jų padarymas prieinamomis. Pagyvenusių žmonių pagrindinės pajamos yra jų pensijos, kurios yra mažos, ypač naujai įstojusiose šalyse. Nepaprastai svarbu, kad naujomis informacijos ir ryšių technologijomis pagrįsti produktai būtų prieinami visiems ES piliečiams.

Kitas svarbus prieinamumo elementas yra naujų technologijų patogumas vartotojui. Tik 18 % ES gyventojų, kurių amžius 65–74 metai, naudojasi internetu lyginant su 60 %, besinaudojančių iš viso. Todėl mes privalome užtikrinti, kad naujomis informacijos ir ryšių technologijomis pagrįsti produktai būtų patogūs vartotojui.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylwester Chruszcz (NI).(PL) Pone pirmininke, Europos šalių senėjančios visuomenės fenomenas yra tikrovė ir pagrindinis iššūkis visuomenei. Mes turėtume atsižvelgti į demokratines tendencijas kalbėdami apie veiksmus Europos lygmenyje ir jų socialinę bei ekonominę reikšmę. Turinčių 65–80 metų amžiaus asmenų skaičius padidės 40 % per 2010–2030 m.

Prioritetas turėtų būti teikiamas oraus gyvenimo užtikrinimui ir visiems tų asmenų gyvenimo patogumams bei galimybei pasinaudoti visomis būtinomis paslaugomis. Žinoma, gyventojų senėjimas sudaro sunkumų teikiant sveikatos paslaugas ir socialinę priežiūrą finansinių galimybių ribose, taip pat ir galimybei pasinaudoti sveikatos priežiūros ir socialinės priežiūros darbuotojų paslaugomis. Svarstomos padėties sąlygomis aš norėčiau atkreipti dėmesį į pagyvenusių žmonių nušalinimo ir izoliavimo fenomeną.

Bandymai atsikratyti ligotais ir pagyvenusiais žmonėmis teisėtos eutanazijos būdu kelia labai rimtą pavojų dabartinei Europai. Aš sielvartauju dėl to, kad nepaisant dalyvaudama pagrindinių žmogaus teisių gynime Europos Sąjunga ir jos Parlamentas tebetyli šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Ljudmila Novak (PPE-DE). – (SL) Niekas labiau negriauna ir nežemina, negu atskirties, nereikšmingumo ir bejėgiškumo jausmas. Štai kodėl aš pritariu Europos Komisijos pasiūlymui, kuriame Komisijai siūloma dalyvauti bendroje programoje siekiant padėti pagyvenusiems žmonėms ir įtraukti juos bei pagerinti jų gyvenimo kokybę naudojant informacijos ir ryšių technologijas.

Tai yra papildoma Lisabonos strategijos mozaikos dalis, kurios paskirtis yra informacija paremtos, skaitmeniniu požiūriu raštingos ir ekonomiškai konkurencingesnės Europos kūrimas. Siekiant iš tikrųjų pagerinti pagyvenusių žmonių įtraukties ir raštingumo padėtį, įvairi jų veikla turi būti atitinkamai pritaikyta ir tikrai jiems prieinama. Ši įvairi veikla turi būti suprantama, paprasta naudotis ir mokytis bei įperkama. Ji turi pritraukti senėjančius gyventojus ir žmones su negalia, gyvenančius miestuose ir kaime; kitaip kyla pavojus, kad galutinis rezultatas bus atskirtis vietoje įtraukties.

Pradėjus plačiai naudoti informacijos ir ryšių technologijas senoji karta taip pat pagaliau turės naudos iš modernaus amžiaus naujovių. Jų gyvenimo kokybė pagerės, kadangi jie bus labiau nepriklausomi, judresni, aktyvesni ir labiau įtraukti į visuomenę bei ekonominį gyvenimą.

Pritaikyta įranga, pagalbinės priemonės ir daugybė elektroninių sistemų sudarys galimybes tvarkyti gyvenamąją erdvę. Tuo pačiu metu jos galės būti kontroliuojamos, užtikrinant, kad vartotojai turėtų didesnį saugumą ir jaustųsi geriau galvodami apie savo gyvenimus. Tokia įranga sudaro galimybes žmonėms su negalia ir pagyvenusiems žmonėms palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu ir mėgautis nuotoline priežiūra, darbu bei pramogomis.

Mes visi norime pasiekti brandų ir solidų amžių, bet nenorime būti vieniši ir atskirti nuo visuomenės. Štai kodėl dabar mes galvojame apie savo ateitį ir žengiame link jos.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE). – (RO) Pagal statistinius duomenis 2010–2030 m. pagyvenusių žmonių skaičius Europoje išaugs 40 %. Šis fenomenas ne tik kelia iššūkius, bet ir sudaro galimybes visuomeninei politikai bei Europos ateičiai. Iš tikrųjų klestinti ir konkurencinga Europa turėtų rasti tinkamą atsakymą į tokius iššūkius ir sugalvoti, kaip visiškai realizuoti naujų demografinių tendencijų galimybes.

Pagyvenę Europos piliečiai turi turėti naudos iš kokybiškų paslaugų ir sąlygų, o jų sukaupta patirtis turėtų būti naudojama būsimoje visuomenės plėtroje. Kadangi Europos Sąjunga ketina tapti informacine ekonomika ir visuomene, informacijos technologijos yra naujoviška reakcija į šią padėtį; todėl Europos bendruomenės įtraukimas į atitinkamas programas yra daugiau nei būtinas.

Aš norėčiau nurodyti du svarbius aspektus, susijusius su naujų technologijų naudojimu siekiant pagerinti pagyvenusių žmonių gyvenimo standartus. Visų pirma, Europos piliečiai turėtų būti apmokomi bei informuojami apie teikiamas naujų technologijų galimybes. Pagyvenę, ypač naujose valstybėse narėse, iš viso nėra arba tik iš dalies yra susipažinę su šia sritimi ir dėl to atsirandantys visuomenės, kaip visumos, praradimai yra aiškiai matomi. Dėl tos priežasties šiandien aptariamo sprendimo sėkmė didele dalimi priklauso nuo Europos gebėjimo mobilizuotis švietimo ir informacijos teikimo šiems asmenims požiūriu. Antra, ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į moteris, kadangi jos priskiriamos didesnio amžiaus grupei nei vyrai dėl pailgėjusios gyvenimo trukmės. Į šį aspektą turi būti atsižvelgiama atliekant mokslinius tyrimus senėjimo proceso srityje, taip pat ir konkrečiai įgyvendinant visuomeninę politiką.

Pagaliau aš noriu pasikartoti apie svarbą sutelkti dėmesį į padėtį naujose valstybėse narėse, kuriose pagyvenę žmonės yra ne tokioje palankioje padėtyje. Ne tik žemesni gyvenimo standartai, bet ir žinių, kaip naudotis naujomis technologijomis, stoka paverčia šią kategoriją prioritetiniu būsimų pastangų Europos lygmenyje tikslu.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE).(SK) „Pagalbos pagyvenusiems forumas“, „Pagyvenusių žmonių parlamentas“ ir žurnalas „Pagyvenusių žmonių forumas“, kuris buvo išleistas Slovakijoje su Komisijos parama, yra veikla, su kuria aš turėjau galimybe susipažinti susitikime su pagyvenusiais žmonėmis, kadangi tuo tradiciškai prasideda mano kalendoriniai metai. Ši veikla įtikino mane, kad pagyvenę žmonės nori būti aktyvūs ir yra pasirengę mokytis. Pavyzdžiui, mobilieji telefonai jiems nebėra didelė nežinomybė. Vietoj to jie tapo jiems svarbiais kompanionais.

Deja, labai mažai išteklių yra skiriama pagyvenusių žmonių kompiuteriniam raštingumui ir dėl tos priežasties aš pritariu Neena Gill pranešimui, kuriame pateikiama svarbi Europos Parlamento informacija apie pagyvenusių žmonių arba žmonių su negalia gyvenimo kokybės gerinimą.

Naujų informacijos ir ryšių technologijų naudojimas gali būti veiksminga priemonė užtikrinant, kad šios kategorijos Europos piliečiai, kurie yra išminties, patirties, tradicijų ir įgūdžių šaltinis, nebūtų išvaryti iš visuomenės. Tačiau yra svarbu užtikrinti vienodas galimybes naudotis informacijos ir ryšių technologijomis visiems Europos Sąjungos pagyvenusiems žmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pone pirmininke, aš pritariu 13 valstybių narių, kurios sukūrė kasdieninį gyvenimą palengvinančios aplinkos mokslinių tyrimų programą pagyvenusiems žmonėms, kad jų karta taip pat galėtų visapusiškai išnaudoti informacines technologijas, iniciatyvai. Nėra jokių abejonių, kad dėl to ryšys jiems bus lengvesnis ir jiems bus sudaryta galimybė likti darbe ilgiau. Todėl aš visiškai remiu pastangas padaryti Kasdieninį gyvenimą palengvinančios aplinkos programą mūsų rytojaus sprendimo dalimi, padarant ją bendra Europos Sąjungos programa. Aš manau, kad tai darydami mes sugebėsime padvigubinti lėšas iki bendros 600 mln. EUR sumos. Mano nuomone mūsų 20 % bendro finansavimo reikalavimas iš vidinių šaltinių pakankamai motyvuoja valstybes nares imtis šių uždavinių. Mes turėtume uždegti žalią šviesą šiai programai, kuri sudarys galimybes veiksmingai plėtoti naujus produktus ir specifines paslaugas, kuriose naudojamos informacijos ir ryšių technologijos, kaip priemonė užtikrinimui, kad pagyvenusių žmonių senas amžius būtų gerbiamas. Be to, programa suteikia galimybes mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms ir visiškai atitinka Lisabonos strategijos tikslus bei mūsų vertybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, mes turėtume pasidžiaugti Sąjungos siūlomu dalyvavimu bendroje mokslinių tyrimų ir plėtros programoje, orientuotoje į pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės gerinimą.

Naujos IRT rūšys gali padaryti būsimo amžiaus žmonių gyvenimą lengvesniu ir padėti jiems likti aktyviais darbe ir savo privačiuose gyvenimuose. Mes turime nepamiršti, kad pagyvenusių žmonių skaičius didėja dėl geresnių gyvenimo sąlygų.

Kurdami šios programos išsamius veikimo principus mes vis dėl to turėtume nepamiršti, kad lėšos ir gyvenimo sąlygos labai skiriasi visose valstybėse narėse. Čia yra didelių gyvenimo standartų skirtumų. Dėl tos priežasties yra skirtingi poreikiai paslaugų požiūriu ir skirtingi pasirengimo aktyviam gyvenimui lygiai, ypač kaimo vietovėse gyvenančių žmonių atveju. Naujos technologijos, naujos darbo internetu galimybės ir naujų technologijų naudojimas savo naudai gali padėti pagyvenusiems žmonėms likti darbo rinkoje. Be to, visa tai suteikia galimybes žmonėms senti patogiai. Problema yra ypač svarbi Europos gyventojų senėjimo atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE). – (RO) Pagyvenusių žmonių atskyrimas nuo informacijos technologijų teikiamų privalumų yra problemiškas, ypač dėl to, kad tų 65–80 metų Europos gyventojų skaičius greitai padidės 40 %.

Tuo būdu bendra mokslinių tyrimų ir plėtros programa, į kurią įsijungs Europos Sąjunga, yra sveikintina šių žmonių gyvenimo gerinimo sąlygomis. Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Bendrijos finansinis dalyvavimas šiame projekte yra ribotas. Bendrijos pagalba siekia daugiausiai 150 mln. EUR, atsižvelgiant į tai, kad ji skiriama iš mokslinių turimų ir plėtros pagrindų programos biudžeto, kuris iš viso yra didesnis nei 50 mlrd. EUR. Be to, Bendrijos pagalba negali viršyti 50 % visuomeninių fondų, naudojamų šiame projekte, o tai yra netipiškai mažas procentinis dydis tokiam svarbiam projektui.

Be konkrečių privalumų, kuriuos teikia šioje programoje nurodyti IT sprendimai pagyvenusiems žmonėms, Sąjungos dalyvavimas šiame projekte yra gera proga prisidėti prie europiečių gyvenimo kokybės ir dėl šios priežasties Bendrijos finansinė pagalba turėtų viršyti šiam mokslinių tyrimų tipui skirtų nacionalinius lėšų dydį.

 
  
MPphoto
 
 

  László Kovács, Komisijos narys. − Pone pirmininke, kalbėdamas Viviane Reding vardu aš norėčiau išreikšti dėkingumą už Europos Parlamento ir konkrečiai pranešėjos Neena Gill pasirinktą labai konstruktyvų požiūrį vykstant deryboms dėl „kasdieninį gyvenimą palengvinančios aplinkos“ (KGPA) pasiūlymo. Aš nesu atsakingas už šį paketą; tačiau man šios diskusijos iš tikrųjų buvo ne tik įdomios, bet ir labai pamokančios. Aš užtikrinu jus, kad aš perduosiu savo kolegei Viviane Reding ne tik sveikinimus, bet ir susirūpinimą bei pasiūlymus.

Aš suprantu, kad vienas iš svarbiausių klausimų yra IRT naudojanti sidabrinė karta ir aš sutinku su tuo. Tam tikrai reikia iš žinių, ir finansinių išteklių. Pagyvenusiems žmonėms skirti mokymai, ypač tiems, kurie gyvena kaimo vietovėse, yra tikrai svarbūs, bet jų klausimas tinkamai sprendžiamas „Oraus senėjimo“ veiksmų programoje. Prieinamumas yra kita svarbi problema ir KGPA spręs ją. Kadangi kitos šalys, kurios norėtų prisijungti, nerimauja, iš tikrųjų yra galimybė ir buvo dėl tos priežasties, kad jūs pasiūlėte santykinai žemą ribą.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad Komisija priima ir remia pranešėjos siūlomus kompromisinius pakeitimus, ir tai sudarys galimybes susitarti pirmojo svarstymo metu. Ačiū už jūsų įpareigojimą; bus galima pradėti šią svarbią iniciatyvą pavasarį. Jūsų nuolatinė parama taip pat bus labai svarbi įgyvendinant iniciatyvą. Aš norėčiau pabrėžti, kad priimti šį iššūkį yra ne tik moralinė pareiga, bet ir ekonominė galimybė požiūrį išreiškė daugelis kalbėjusiųjų. Tai yra skirta ne tik mūsų pagyvenusių žmonių būsimai gerovei, bet ir mūsų būsimam konkurencingumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Neena Gill, pranešėja. − Pone pirmininke, aš norėčiau padėkoti visiems kolegoms už jų pastabas ir pagalbą.

Guntars Krasts manęs paklausė, ar aš būčiau patenkinta, jei kitos šalys taip pat dalyvautų iniciatyvoje. Yra noras, kad ši programa būtų atvira kuo didesniam skaičiui narių ir ji gali net išeiti už ES valstybių narių ribų – kaip jau yra.

Klausimas yra apie finansavimą ir daugelis padidino jį. Problema yra ta, kad atrodo, jog finansavimas turi būti apsiriboti 15 mln. EUR. Ką mums reikia pasižiūrėti yra, arba, kaip lėšas būtų galima peržiūrėti ateityje, jeigu būtų daug susidomėjimo šia programa, arba, ar būtų galima jas nukreipti per kitas iniciatyvas pagal 7-ąją pagrindų programą.

Aš girdėjau šiandien kalbant, kad kartu su klimato kaita senėjimas yra vienas didžiausiu 21-ojo amžiaus iššūkiu. Svarbu, kad Komisija toliau užsiima šiuo klausimu ne tik per tokias kaip ši atskiras programas, kurios yra labai svarbios, bet ir per kitas sritis ir – aš norėčiau pasikartoti – kad ji turėtų bendrą mastymą šiuo klausimu.

Aš galvoju, kad Komisijai reikėtų būti budriai, kadangi yra visiškai akivaizdu, kad kai kurios valstybės narės yra labai toli priekyje, kai tuo tarpu kitos – ne. Būtina užtikrinti, kad užbaigus šią programą nebūtų didelio skirtumo tarp valstybių.

Aš norėčiau apsvarstyti keletą svarbių klausimų, kuriuos paminėjo kolegos, ypač du mano pagalbiniai pranešėjai. Lambert van Nistelrooij išreiškė mintį, kad prireiks daug laiko produktams pasiekti rinką ir, jei mes iš tikrųjų ketiname kažką pakeisti su šia programas, būtina, kad būtų atkreiptas dėmesys į šį konkretų klausimą. Ir, kaip Jorgo Chatzimarkakis pasakė: mes suprantami kaip pasaulio dalis, kuris yra daugiausiai įsipareigojusi gyvenimo kokybės srityje, nepriklausomai nuo žmonių amžiaus. Aš manau yra svarbu, kad mūsų žmonės būtų iš tikrųjų paremti veiksmais.

Aš taip pat norėčiau padėkoti Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės pranešėjai Geringer de Oedenberg ir visiems kitiems žmonėms iš sekretoriato, PSE frakcijos sekretoriato ir iš mano biuro už jų pagalbą, ir Komisijai bei Tarybai, tiek pirmininkaujančiai Portugalijai, tiek ir Slovėnijai.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2008 m. kovo 13 d., ketvirtadienį.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika