Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. kovo 12 d. - Strasbūras

17. Bešvinio benzino ir gazolio apmokestinimas (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Olle Schmidt pranešimas (A6-0030/2008) Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/96/EB dėl specialios gazolio, naudojamo kaip komercinės paskirties degalai, apmokestinimo tvarkos tikslinimo ir bešvinio benzino bei gazolio, naudojamų kaip degalai, mokesčių koordinavimo [CFOM(2007)0052 - C6-0109/2007 - 2007/0023(CNS)].

  László Kovács, Komisijos narys. − Pone pirmininke, aš labai vertinu Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pritarimą Komisijos pasiūlymui ir ypač pranešėjo Olle Schmidt pastangas siekiant rasti kompromisą.

Kaip žinote, Komisijos pasiūlymas buvo pateiktas 2007 m. kovo mėn. Mūsų tikslas buvo padidinti minimalius dyzelino ir bešvinio benzino akcizų lygius, kad būtų galima išlaikyti tikrąjį minimumo dydį ir priartinti nacionalinius tarifus siekiant žymiai sumažinti tai, ką vadiname „degalų turizmu“.

Degalų turizmo sumažinimas ne tik užtikrintų tinkamą vežėjų vidaus rinkos veikimą, bet ir sumažintų papildomai nuvažiuojamų kilometrų skaičių ir dėl to – papildomą kiekį šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų, kurios yra žalingos aplinkai.

Aš turėčiau pabrėžti, kad tarybos diskusijų metu daug valstybių narių pabrėžė teigiamą Komisijos pasiūlymo dėl aplinkos poveikį, ypač klimato kaitai ir pasauliniam atšilimui ir tinkamam vidaus rinkos veikimui.

Kalbant apie Olle Schmidt pranešimą aš labai vertinu teigiamą požiūrį į Komisijos pasiūlymą, pasirinktą pranešime, ir pranešėjo pastangas siekiant rasti visiems priimtiną kompromisinę poziciją. Tačiau Komisija negali priimti daugumos pasiūlyme siūlomų pakeitimų. Leiskite man smulkiai paaiškinti apie tai.

Komisija yra prieš bet kokį siūlymą, kuris kliudytų surasti ilgalaikį degalų turizmo – kuris yra žalingas aplinkai – ir konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje problemos sprendimą.

Kalbant apie mūsų pasiūlyme siūlomus pereinamuosius laikotarpius, šis požiūris pagrįstas senų ir naujų valstybių narių vienodo traktavimo principu ir dėl to mūsų požiūriu yra gerai subalansuotas, Tačiau Komisija pripažįsta, kad tai yra politinis klausimas, kurį vėliau reikės aptarti Taryboje.

Be to, aš norėčiau paaiškinti, kad pasiūlyme atsižvelgiama į ES konkurencingumo aspektą taikant nedidelius tarifų padidėjimus. Jie paprasčiausiai palaiko minimalių apmokestinimo lygių tikrąjį dydį išlaikant jį susietą su laukiama infliacija iki 2017 m. Komisija mano, kad jos pasiūlyme atsižvelgiama į visus tinkamus veiksnys. Ji nemano, kad tiktų priimti mažiau ambicingą arba toliau siekiantį planą siekiant padidinti minimalius apmokestinimo lygius, kaip siūloma 18 ir 25 pakeitime.

O dėl 4 ir 10 pakeitimo, įvedančio naują komercinės paskirties dyzelino ne mažesnėms nei 3,5 t. variklinėms transporto priemonėms sąvoką, aš norėčiau paaiškinti, kad pasiūlymas nebuvo įtrauktas į pradinį pasiūlymą. Tačiau tai bus vienas iš svarbiausių Taryboje vyksiančių diskusijų klausimų ir jų metu Komisija seks diskusijas, turėdama omenyje Parlamento išreikštą nuomonę.

Iš principo Komisija gali priimti 7 ir 27 pakeitimus, kuriuose remiamas išmetamo CO2 kiekio sumažinimo tikslas. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad pagal subsidiarumo principą yra kiekvienos valstybės narės reikalas pasirinkti metodą, kuriuo jie nori paskirstyti savo mokestines pajamas.

Užbaigdamas aš nuoširdžiai tikiuosi, kad Parlamentas gali pateikti palaikančią nuomonę dėl Komisijos pasiūlymo, duodančio palankų ženklą Tarybai reaguoti į turinčių problemų su degalų turizmu valstybių narių nerimą, ir tuo pačiu metu siekiančio aplinkos apsaugos tikslų.

  Olle Schmidt, pranešėjas. − (SV) Pone pirmininke, Komisijos nary, faktas, kad mokesčiai ES lygmeniu yra jautrus klausimas pademonstravo darbas su šiuo pranešimu. Aš galvojau, kad platus sutarimas dėl būtinumo daryti kažką radikalaus, kad būtų galima susidoroti su klimato kaitos keliamais reikalavimais, padės lengviau nusipelnyti simpatijas kai kurių iš tikrųjų griežtų pasiūlymų atžvilgiu. To nebuvo, kaip paaiškėjo.

Žinoma, aš galiu suprasti Heide Rühle kritišką ambicijų lygio įvertinimą, bet tuo pačiu metu darbas mūsų Parlamente nukreiptas į priimtinų kompromisų – kažką panašaus Komisija taip pat minėjo – kurie gali būti įgyvendinti per mūsų Sąjungą, siekimą Šioje vietoje aš nusileidau argumentams tiek dėl mokesčių didinimo skalės, tiek ir dėl įgyvendinimo termino.

Puikus bendradarbiavimas su mano kolegomis Zsolt László Becsey ir Dariusz Rosati leido man suprasti, kad, jeigu mes norime prastumti projektą iš viso, aš turiu sureguliuoti lygį neturėdamas tikslo visiškai sužlugdyti savo pradinį pasiūlymą. Komisijos pasiūlymas buvo atmestas visa apimtimi. Aš negavau visko, bet ir nepraradau visko. Laviravimas tarp Liuksemburgo uolų ir Žaliųjų apskritai nebuvo paprastas dalykas.

Transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis gerokai didėja. Mes privalome ką nors daryti dėl to. Tai, kad ES valstybės narės konkuruoja naudodamos skirtingus mokesčių dyzelinui lygius, yra nei priimtina, nei teisinga, kaip teisingai nurodo Komisija. Nei vienas negali galvoti, kad vidaus rinkai būtų gerai, jog su didžiuliais sunkvežimiais būtų daromi ilgi lankstai siekiant įsipilti pigaus dyzelino tokiose vietose, kaip Liuksemburgas. Šis taip vadinamas degalų turizmas yra žalingas ne tik aplinkai, bet ir iškraipo konkurenciją. Be to, dėl to prarandamos mokestinės pajamos. Be to, nėra priežasties turėti atskirus mokesčius bešviniui benzinui ir dyzelinui.

Taigi, šioje vietoje buvo pasiektas kompromisas, kuris sulaukė didesnio ar mažesnio pritarimo komitete. Minimalūs mokesčiai dyzelinui didinami daug lėčiau, negu siūlė Komisija: nuo 302 EUR už 1 000 litrų šiuo metu iki 359 EUR už 1 000 litrų 2015 m. Komisija norėjo matyti padidėjimą jau 2012 m.

Latvijai, Lietuvai, Lenkijai, Bulgarijai ir Rumunijai turėtų būti leista įvesti didesnį minimalų mokestį iki 2016 m. sausio 1d. Komisija nori padidinti minimalų mokestį iki 380 EUR už 1 000 litrų iki 2014 m. Siekiant išvengti tolesnio konkurencijos iškraipymo komitetas mano, kad tos šalys, kuriose mokesčių tarifai yra virš 400 EUR už 1000 litrų dyzelinui ir 500 EUR už 1000 litrų bešviniui benzinui, neturėtų didinti savo mokesčių šiems degalams iki 2015 m.

Pone pirmininke, Komisijos nary, šis klausimas aiškiai yra labai jautrus, ypač atsižvelgiant į subsidiarumą. Vis dėl to tai yra galimas būdas, suteikiantis galimybę labiau suartinti mokesčių lygius. Tuo pačiu metu mes žinome, kad neišvengiami aplinkos apsaugos reikalavimai darys poveikį būsimiems finansinių kontrolės priemonių naudojimo vertinimams.

Tiems, kurie galvoja, kad aš nebuvau pakankamai griežtas savo reikalavimų srityje ir sumažinau ambicijų lygį, aš pasakysiu: iš esmės jums pritariu. Mes turėtume susitarti dėl aukštesnių lygių ir trumpesnių įgyvendinimo laikotarpių, kaip sakė Komisija ir jos narys, bet šiandien ES yra ne ta pati ES, kokia ji buvo prieš penkerius metus – mielai pridurčiau.

Ekonominės mokesčių suderinimo prielaidos yra ne tokios pačios, kokios buvo. Jeigu mes turime susidoroti su ne vienoje valstybėje išmetamais teršalais, mes turi rasti priimtinus kompromisus, su kuriais visi gali taikstytis. Mes visi tą turime suprasti.

Be to, aš turėčiau pridurti, kad daug senų valstybių narių nusipelno kritikos, kadangi jos nesilaikė anksčiau priimtų sprendimų dėl mokesčių didinimo. Komiteto išvadose taip pat buvo atsižvelgta į perkamosios galios ir infliacijos aplinkybes.

Šiuo metu naftos kainos viršija naujus rekordus. Paskutinį kartą girdėjau naujienas, kad ji priartėjo prie 110 dolerių už barelį.

Dabar yra aiškus sutarimas dėl laipsniško mokesčių suartinimo, kurį, aš taip pat tikiuosi, Komisija pastebi – bent jau komitete – ir aš rytoj tikiuosi sulaukti mano kolegų parlamente paramos, būtent aiškios paramos, kad mes galėtume turėti pranešimą, kuris gali pasitarnauti kaip pagrindas tolesniam darbui.

  Zsolt László Becsey, PPE-DE frakcijos vardu. – (HU) Ačiū, pone pirmininke. Aš sveikinu pranešėją Olle Schmidt su šiuo puikiu darbu. Aš manau, kad ši diena reiškia persilaužimą, kadangi mums pavyko pasiekti bendrą parlamentinę poziciją aiškaus bendro sutarimo pagrindu. Aš manau, kad svarbu šiame plenariniame posėdyje išsaugoti bendrą nuomonę, išsiaiškintą mūsų komitete. Tai yra sėkmė, kadangi mums pavyko nustatyti minimalų ir maksimalų akcizo tarifą siekiant atitikti kovos su infliacija tikslus, bet mes atsisakėme reguliavimo visiško panaikinimo idėjos. Geriau turėti nuomonę, negu iš viso neturėti nė vienos, nes tuomet liktų tik pateiktas Komisijos pasiūlymas. Tai yra sėkmė, kadangi kiekvienas kažką paaukoja. Aukštus mokesčių tarifus turinčios šalys yra pasirengusios įšaldyti savo dabartinius aukštus tarifus jų suartinimo labui, o tuo tarpu mažų tarifų šalys nori priimti tam tikrą jų padidinimą šiuo metu dyzelinui galiojančių teisės aktų atžvilgiu.

Didžiausią pasiaukojimą šiuo atžvilgiu parodė naujai priimtos Baltijos ir Balkanų šalys, kadangi šių šalių kainos ir pajamos yra mažesnės, ir jos turi priimti milžinišką iššūkį infliacijos ir konkurencingumo, taip pat ir socialinės sferos ir ypač pasirengimo euro įvedimui požiūriu. Tai yra sėkmė, kadangi tai sustabdytų Parlamento prašymą parodyti jo nepakankamą reglamentavimą. 2015 m. pabaigoje visi atsidurs siūlomoje grupėje ir joje nebebus daugybės nesuprantamų išimčių. Tai suteiks galimybę mums stiprinti Europos teisės aktų rimtumą. Aš manau, kad disciplina yra svarbi ir dėl to mes prašome Komisijos pateikti preliminarų pranešimą dėl atitikimo 2010 m., kad būtų galima patikrinti, ar reguliavimo institucijos tikrai reguliuoja, ar tiktai apsimeta. Tai yra sėkmė, kadangi taryba pamatys, kad yra būdas pasiekti pageidaujamą suartėjimą, kai tuo tarpu Komisija supras Parlamento filosofiją, būtent minimalius ir maksimalius tarifus, kai prioritetas skiriamas verčiau infliacijos sumažinimui, nei padidinimui. Tai taip pat gali atsispindėti joje ateityje, pateikiant suplanuotą Komisijos pasiūlymą dėl akcizų. Ačiū jums už dėmesį, pone pirmininke.

  Dariusz Rosati, PSE frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, Komisijos pasiūlymas dėl bešvinio benzino ir dyzelinių degalų apmokestinimo skirtas apriboti per didelį degalų naudojimą transporte ir tokiu būdu sumažinti aplinkos taršą.

Be to, Komisija tikisi, kad jos pasiūlymas padės mažinti atskirų valstybių narių taikomų akcizų tarifų skirtumus ir tokiu būdu prisidės prie vienodesnių konkurencijos sąlygų sukūrimo bendroje rinkoje. Apskritai šie tikslai yra pageidaujami ir nusipelno paramos. Tačiau tuo pačiu metu Komisijos pasiūlyme yra sprendimai, kurie gali turėti neigiamas pasekmes valstybių narių ekonomikai. Prie minėtųjų pasekmių priskiriama: papildomas degalų kainos ir infliacijos padidėjimas, didesnės Europos įmonių išlaidos ir jų konkurencingumo sumažėjimas bei namų ūkių perkamosios galios sumažėjimas. Šios pasekmės gali būti ypač pastebimos, kai naftos kainos pasaulio rinkose ypač aukštos, kaip yra šiuo metu. Be to, Komisijos pasiūlymai yra tokie, kad pagrindinė sureguliavimo našta turėtų tekti mažiausiai išsivysčiusioms Sąjungos valstybėms narėms ir tai kelia didelį susirūpinimą: todėl Olle Schmidt pranešime siūlomi pakeitimai, kuriais siekiama sumažinti iki minimumo tokias neigiamas pasekmes, tuo pačiu nepakenkiant Komisijos pasiūlymų pagrindiniams tikslams.

Tarp pagrindinių frakcijų pasiekto kompromiso sąlygomis mes raginame įtraukti tris pagrindinius pakeitimus į Komisijos pradinį projektą. Pirma, mes siūlome sumažinti tikslinį minimalų akcizo degalams tarifą nuo 380 EUR už 1000 litrų iki 359 EUR už 1000 litrų. Antra, mes siūlome dviem metais prailginti naujų tarifų pereinamąjį laikotarpį naujose valstybėse narėse, perkeliant jį į 2016 m. Trečia, mes siūlome įvesti reikalavimą, pagal kurį valstybės narės, kurios šiuo metu taiko didelius akcizų degalams tarifus, turėtų įsipareigoti nedidinti jų iki 2015 m., tokiu būdu palengvinant akcizų tarifų suderinimo procesą.

Pone pirmininke, Komisijos nary, aš norėčiau pabrėžti, kad pasiekti kompromisą nebuvo lengva užduotis. Aš reikalavau nuolaidų ir parodyti gerą valią iš visų tų pusės, kurie dalyvavo Ekonomikos ir pinigų politikos komitete vykusiose diskusijose. Aš norėčiau pasinaudoti šia galimybe padėkoti Olle Schmidt už jo sunkų darbą dėl šio kompromiso ir pasveikinti jį su sėkmingais rezultatais. Aišku, kad šis kompromisas ne visiškai tenkina kiekvieną suinteresuotą, bet jis rodo bandymą suderinti įvairius tikslus ir požiūrius. Jis taip pat reiškia žingsnį pirmyn einant akcizų tarifų skirtumo mažinimo Sąjungoje kryptimi. Aš raginu parlamento narius pritarti šiam kompromisui ir priimti Olle Schmidt pranešimą.

  Dariusz Maciej Grabowski, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, Europos Sąjungos Tarybos pirmininkas ir Komisijos nariai yra linkę pradėti savo kišimąsi deklaracijomis apie ekonominių laisvių, konkurencijos ir MVĮ laisvės apsaugą ir rėmimą. Perėjimas nuo deklaracijų prie išsamesnės informacijos paprastai siejamas su pranešimais, kurie vis dėlto yra panašūs į šį šiandien mūsų svarstomą pranešimą.

Pasiūlyme siūloma įvesti vieną akcizo tarifą visoms valstybėms narėms ir suderinti kainas tuo pretekstu, kad viskas būtų paprasčiau lengviau ir sąžiningiau. Tai vyksta prieštaraujant prielaidų fonui, pagal kurias laikoma kad a priori turi būti teisingas, būtent, kad geriausiais Europos Sąjungos sprendimas valstybėms narėms yra bendra mokesčių sistema, bendra pinigų sistema, bendra sertifikavimo ir rinkodaros sistema, bendra reguliuojamos gamybos ribojimo sistema ir kt.

Pasiūlyme tvirtinama, kad Sąjungos ribose nėra tiekiamų degalų kainų skirtumų, nepaisant atstumo nuo tiekimo šaltinių arba darbo jėgos kainos. Visa tai paprasčiausiai yra netiesa. Aš turėčiau užduoti klausimą apie tai, ką iš tikrųjų Europos Sąjungoje reiškia ekonominė laisvė ir konkurencijos laisvė. Ar vietoj to mes nesigriebiame ekonominės prievartos ir jėgos? Ar tai ne tas atvejis, kai bendra degalų kaina, panaikinanti bet kokią konkurenciją, yra idealus sprendimas daugianacionalinėms degalų tiekimo įmonėms, darant žalą vartotojams ir mažoms įmonėms? Ar tai ne tas atvejis, kai iš bendros degalų kainos labiau pelnosi labai išsivysčiusios šalys lyginant su mažiau išsivysčiusiomis šalimis? Pagaliau, jeigu Sąjunga priima minėtą pranešimą, derindama degalų kainas pagal įmonių ir šalių išlaisvinimo šūkį, ar tai faktiškai neprilygsta jų supančiojimui iš naujo apmokestinimo būdu? Dar blogiau, ar ji tuo pačiu metu nepastūmės jas į visišką skurdą? Mes balsuosime prieš pranešimą.

  Cornelis Visser (PPE-DE). – (NL) Pone pirmininke, aš pirmą kartą kalbu plenariniame posėdyje. Aš tikiuosi, kad sugebėsiu atstovauti Europos šalies Danijos interesams tiek dabar, tiek ir ateityje.

Prieš pateikiant rengiant šio nuodugnaus Olle Schmidt pranešimo projektą vyko daug derybų. Aš patenkintas, kad pranešėjo ir kitos frakcijos galiausiai pasiekė šį kompromisą. Komisijos pasiūlymu siekiama palaipsniui padidinti akcizo tarifus ir sumažinti jų skirtumus tarp valstybių narių.

Aplinkos apsaugos argumentas yra svarbus, bet aš manau, kad degalų kainų padidėjimas jau yra pakankamas motyvuojantis veiksnys. Be to, Komisija naudoja konkurencijos iškraipymą kaip argumentą, kad galėtų padidinti minimalų akcizo tarifą dyzelinui, naudojamam profesionalioms reikmėms. Aš esu nustebęs, kad degalų turizmas naudojamas kaip argumentas, kad būtų galima padidinti minimalų akcizą dyzelinui, naudojamam profesionalioms reikmėms, kadangi šio argumento tvirtumas yra perdėtas. Degalų turizmas yra nežymus reiškinys transporto pramonėje, turintis mažą įtaką bendroms konkurencinėms pozicijoms ir vidaus rinkos veikimui.

Komisija siūlo staigiai padidinti minimalų tarifą iki 380 EUR už 1 000 litrų. Aš manau, kad toks padidinimas dėl jau nepaprastai aukštų degalų kainų darys pernelyg didelį poveikį vartotojo piniginei ir infliacijai. Pagaliau EP komitetai apsistojo prie didinimo iki 359 EUR už 1 000 litrų 2015 m. sausio 1 d. Nyderlandai jau yra viršiję šį tikslą.

Dar vienas dalykas. Transporto sektorius teisingai skundžiasi, kad nuolat didėjanti akcizas staigiai didina degalų kainas. Komisijos pasiūlyme dėl dyzelino akcizo suderinimo nėra viršutinės ribos. Tokiu būdu skirtumai tebebūtų. Parlamentas mano, kad valstybės narės privalo užšaldyti akcizo tarifą dyzelinui ties 400 EUR už 1 000 litrų riba iki 2015 m. sausio 1 d.

Pagaliau aš tikiuosi, kad, kai finansų ministrai priiminės savo sprendimą, jie teiks pirmenybę vartotojų interesams perkamosios galios ir ribojamos infliacijos požiūriu.

  Elisa Ferreira (PSE). – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, šiame pranešime sprendžiamas labai delikatus Europos ekonominės politikos klausimas, būtent apmokestinimas, kadangi juo numatomi specialūs mokesčiai komercinės paskirties benzinui ir dyzelinui. Šia mokesčiai yra svarbus mokestinių pajamų šaltinis daugeliui valstybių narių. Tačiau perspektyvių alternatyvų, kaip aprūpinti komercinių prekių transporto parką degalais, neturėjimas reiškia, kad degalų kainos yra strateginis veiksnys daugelio šalių konkurencingumo srityje.

Valstybių narių teise įvesti specialius vartojimo mokesčius yra neabejojama. Tačiau šie mokesčiai tiesiogiai daro poveikį parduodamų prekių kainoms, o per dideli skirtumai turi tiesioginį poveikį vidaus rinkos veikimui. Kaip jau buvo minėta, jie taip pat veda prie tarpvalstybinio judėjimo ir poveikio aplinkai, kurį daro šis judėjimas.

Ekonomikos ir pinigų politikos komitete pasiektas kompromisas tikrai yra kompromisas ir šiuo atžvilgiu norėčiau pagirti visų pagalbinių pranešėjų darbą, ir ypač pagrindinio pranešėjo Olle Schmidt. Aš negaliu nepaisyti to, kad kai kurie norėtų minimalaus lygio, kuris aiškiau parodytų mūsų susirūpinimą aplinka. Tačiau aš asmeniškai abejoju, turint omenyje dabartines naftos kainas, ar reikalingas šio tipo pareiškimo sutvirtinimas apmokestinimo priemonėmis. Todėl buvo pasirinkta suartinti minimalius ir maksimalius mokesčių lygius, o tai, iš dalies aukojant šį kai kurių žmonių nuomonėse pasireiškiantį susirūpinimą aplinka, leis sumažinti konkurencijos iškraipymus dėl apmokestinimo. Buvo įdėtos didžiulės pastangos ir mes tikimės, kad tai sulauks tinkamo pripažinimo iš Komisijos bei Tarybos ir sudarys galimybes siekti tolesnės pažangos apmokestinimo klausimu visoje Europos Sąjungoje.

  Astrid Lulling (PPE-DE). – (FR) Pone pirmininke, kadangi Piia-Noora Kauppi neatvažiuoja, ji leidžia man pasinaudoti jai skirtomis dviem minutėmis, nes ji rengia pietus ir diskusijas.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, mūsų liberalų kolega Olle Schmidt pranešimas yra susijęs su nauja Parlamento ir Europos Komisijos, kuri pasiūlė nepateisinamą netiesioginių mokesčių didinimą, konfrontacija. Šį pasiūlymą parengė Komisijos narys, kuris, mano manymu, visiškai atitrūko nuo ekonominės tikrovės. László Kovács siūlo žymiai padidinti minimalius tarifus bešviniui benzinui ir dyzelinui. Turint omenyje rekordinę infliaciją, kuri kelia didelį nerimą Europos centriniam bankui, ir ekonominį nuosmukį, kurį dabar matome, man atrodo, kad dabar ypač blogas laikas didinti akcizą dyzelinui ir mazutui.

Asmeniškai aš turiu pasakyti, kad aš paprasčiausiai būčiau atmetusi šį neįkvepiantį Komisijos pasiūlymą, bet dėl daugumos padėtyje, kokia yra parlamente, aš negalėjau to padaryti. Aš palaikau Europos Parlamento pagrindinių politinių frakcijų pasiektą kompromisą, kadangi manau, kad jis panaudojamas žalos ribojimui.

Laipsniškas minimalių tarifų dyzelinui didinimas iki 359 EUR už 1000 litrų iki 2015 m. ir minimalių tarifų bešviniui benzinui užšaldymas tame pačiame lygyje, kaip nurodyta kompromise, aiškiai yra žemiau Komisijos siūlomų lygių. Faktiškai Komisija siūlė didinti tarifą iki 380 EUR tiek dyzelinui, tiek ir bešviniui benzinui iki 2014 m. Pranešėjas savo pranešime norėjo nueiti netgi toliau ir siekė 400 EUR minimalaus lygio. Aš pritariu mūsų pranešėjo pasiryžimui siekti kompromiso; jis sumažino tarifus Ekonomikos ir pinigų politikos komitete jo pranešimo klausimu vykusios diskusijos metu.

Mano nuomone, tikrąją šio pranešimo esmę galima rasti 19 pakeitime. Čia mes reikalaujame valstybių narių, dabar taikančių pernelyg didelį akcizą, kuris yra virš 400 EUR už 1000 litrų dyzelinui ir 500 EUR už 1000 litrų bešviniui benzinui, daugiau nebedidinti šių tarifų iki 2015 m. Taigi, nesiekdami tiek daug, kiek būtų pasiekta įvedus pasiūlyme pateiktus maksimalius tarifus, nes Komisija niekada nedrįso jų siūlyti, mes mažų mažiausiai išreiškiame norą sulyginti kainas.

Pone pirmininke, vienintelis būdas užtikrinti akcizo tarifų suderinimą Europoje: maksimalių ir minimalių tarifų įvedimas vienu metu. Beprasmiška toliau didinti minimalius tarifus ir nesistengti apriboti valstybių narių užsidegimą reikalauti ypač aukštų tarifų.

Pagaliau, jeigu jūs, pone pirmininke, leisite, aš norėčiau išreikšti mintį darbo tvarkos klausimu. Aš norėčiau paklausti Komisijos nario, kuris reikalavo, kad mes pritartume jo pasiūlymui, gal jis gyvena kitoje planetoje, kadangi mes faktiškai nepritariame jo pasiūlymui.

  Margaritis Schinas (PPE-DE). – (EL) Pone pirmininke, dabar, kai infliacija euro zonoje yra aukščiausiame istoriniame taške ir naftos kaina pasiekė 110 dolerių už barelį, rytoj Europos Parlamentas ketina pakelti netiesioginį mokestį degalams. Jeigu tai ne pokštas, jis iš tikrųjų skirtas priversti penktadienio laikraščių skaitytojus šypsotis. Aš manau, kad mes pateikiame netinkamą pranešimą netinkamu laiku. Mes demonstruojame, kad nesuprantame, kaip veikia visuomenė.

Be to, mano delegacija nepritars kompromisui; mes prieštaraujame šešių valstybių narių, kurios jau turi aukštą mokesčių lygį, chuliganų taktikai, verčiančiai visus kitus per Komisijos narį Lįszló Kovácsą pakelti kainas benzino turizmo pretekstu. Aš negaliu dėl to pasiteisinti savo rinkėjams. Užuot atlikinėdami tokius eksperimentus, leiskite mums pereiti prie kitos politikos, kuri yra naudinga aplinkai. Mes turime vengti tokios mokesčių kėlimo akrobatikos.

  Atanas Paparizov (PSE). – (BG) Pastaraisiais metais mano šalis įdėjo daug pastangų siekdama padidinti akcizą ir mokesčių tarifai bešviniam benzinui padidėjo nuo 204 m. buvusių 254 EUR iki 350 EUR dabar, o dyzelinui atitinkamai – nuo 203 EUR iki 307 EUR. Mus vedė noras greitai padidinti mokesčių tarifus, kad būtų galima sumažinti infliacijos poveikį ateityje.

Nauja Komisijos pasiūlymas kelia abejonių dėl mūsų strategijos. Dėl to Ekonomikos komiteto pranešime pateikiamas pasiūlymas skamba priimtinai ir mažiau baudžia tokias šalis kaip Bulgarija bei Rumunija.

Aš tikiuosi, kad Komisija priims šį kompromisą, ir nors šis pasiūlymas sukelia rimtą įtampą Bulgarijos ekonomikoje ir jis turėtų būti infliacijos veiksnys, nedarydamas jokio poveikio aplinkos apsaugai, kadangi benzinas ir mazutas nėra elastiški produktai ir priklauso greičiau nuo daugelio kitų ekonominių veiksnių, nei nuo akcizų.

  Ivo Belet (PPE-DE). – (NL) Labai trumpai, pone Komisijos nary, man atrodo, kad būtų naudinga atkreipti dėmesį, kad mums reikia būti atsargiems šio klausimo atžvilgiu. Šiuo atveju statoma ant kortos viešoji nuomonė, kadangi kritikai tikrai bus pavaizduoti tai kaip tiesioginį mokesčių padidinimą, kai tuo tarpu Parlamento pasiūlymas yra labai kukli priemonė: tikrasis mokesčių didinimas būtų katastrofiškas tuo metu, kai kainos yra tokios aukštos.

Šis pasiūlymas, kurį mes tikimės priimti rytoj, yra gera pradžia siekiant padaryti galą konkurencijos iškraipymui, kuris egzistavo daugelį metų, ypač pasienio regionuose; jis taip pat naudingas aplinkai. Komisijos nary, pone pirmininke, ponios ir ponai, mano antra pastaba yra apie tai, kad mes pasikliaujame savimi ir ypač Europos Komisija, siekdami vaidinti labai aktyvų vaidmenį ekologiškų degalų kūrimo ir rėmimo srityje, kitaip tariant įgyvendinami politiką, kuri padės mums nusikratyti iškastiniais degalais, benzinu ir dyzelinu.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). – (PL) Pone pirmininke, aš norėčiau atkreipti dėmesį į tris klausimus. Pirma, atrodo, kad ateityje naftos kaina nenukris žemiau 100 JAV dolerių už barelį ir dėl to toliau didės degalų kaina. Tik dėka Amerikos dolerio silpnumo Europoje buvo išvengta drastiško degalų kainų augimo. Tačiau mes negalime tikėtis, kad Jungtinės Valstijos norės turėti silpną valiutą amžinai. Šios padėties sąlygomis pasiūlyme didinti mokesčių tarifus per daugybę ateinančių metų nė kiek neatsižvelgiama į ekonominę tikrovę.

Antra, naujose valstybėse narėse BVP vienam gyventojui, kaip ir asmeninių pajamų lygis, yra mažesnis, negu senesnėse. Todėl naujosios valstybės narės galės suderinti mokesčių naštą tik tada, kai pasieks panašų asmeninių pajamų lygį.

Pagaliau pagal subsidiarumo principą valstybės narės turėtų turėti didesnę laisvę, kai kalbama apie mokesčių naštos degalams, kurie gaunami ne iš naftos, sumažinimo. Tokios priemonės skatintų domėjimąsi atsinaujinančių degalų naudojimu: Jos taip pat padėtų mažinti išmetamo CO2 kiekius ir vykdyti mūsų tarptautinius įsipareigojimus aplinkos apsaugos atžvilgiu.

  Claude Turmes (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, aš noriu trumpai pakalbėti norėdama atkreipti dėmesį, kad apskritai ne visi nariai iš Liuksemburgo yra pigaus benzino narkomanai. Aš manau, kad Ivo Belet išdėstė padėtį labai gerai. Mes turime ne tik rasti kompromisą politikos atžvilgiu dėl problemų, susijusių su naftos ištekliais ir klimato kaita, bet ir suvesti šalių ir regionų balansą.

Aš tik norėčiau informuoti jus, kad antradienį Liuksemburgo parlamente buvo diskutuojama klimato kaitos klausimu ir jos metu vyko diskusija benzino perpumpavimo turizmo klausimu. Didžioji dauguma Liuksemburgo parlamento narių, įskaitant pačios Astrid Lulling partijos narius, sutiko, kad šis fenomenas turi būti sustabdytas bent jau vietiniu mastu. Tokiu būdu aš noriu paprasčiausiai pasakyti, kad Liuksemburgas, kaip visuma, turi visiškai kitokią poziciją nei Astrid Lulling, kuri atstovauja mažumai šiuo klausimu ir, be to, labai mažai mažumai.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, turėtų atrodyti, kad bendra rinka kartu su laisvu priekių ir paslaugų judėjimu turėtų prilygti visiškam konkurencingumui. Tačiau yra ne visiškai taip, kadangi išlaidos gamybos priemonėms, į kurias įeina išlaidos degalams, daro didelį poveikį gamybos pelningumui. Iš tikrųjų šiuo metu mokesčiai degalams skiriasi net kaimyninėse šalyse ir dėl to paskatina atsirasti taip vadinamam degalų turizmui pasienio regionuose. Vis dėlto ši veikla nėra plačiai paplitusi.

Atrodo, kad būtų protinga priartinti akcizų tarifus, bet procesas turėtų būti lėtas ir suskirstytas į daug etapų. Minimalių akcizų tarifai dyzelinui ir bešviniam benzinui suderinimas taip pat turėtų būti išdėstytas pakopomis. Mes turėtume vadovautis bendru siekimo principu, jei norime užtikrinti, kad mokesčiai ir akcizai degalams būtų išlaikomi kuo mažesni, kad būtų galima išvengti infliacijos bei gamybos ir buitinių išlaidų didėjimo. Tai ypač aktualu naujoms valstybėms narėms, kuriose uždarbiai yra žymiai mažesni.

  László Kovács, Komisijos narys. − Pone pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti jums už diskusijų metu pareikštas pastabas ir nuomonę.

Palankios nuomonės gavimas iš Parlamento dėl Komisijos pasiūlymo dėl komercinės paskirties dyzelino apmokestinimo tvarkos tikslinimo yra labai svarbus. Tačiau mes turime pažymėti, kad jūsų pranešimas yra ne toks ambicingas, kaip Komisijos pasiūlymas, ypač tuo, kad nepalaiko bendrų minimalių tarifų lygių, taikomų dyzelinui ir bešviniam benzinui, vertės keitimo.

Aš nepamiršau ekonominio loginio pagrindo. Priešingai: ekonominis loginis pagrindas prieštarauja papildomiems milijonams kilometrų ir taip pat papildomoms išmetamų CO2 bei kitų šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų tonoms dėl degalų turizmo. Aš turiu nepamiršti – ir mes visi turime nepamiršti – didėjančios grėsmės, kylančios žmonijai dėl klimato kaitos ir visuotinio atšilimo. Ši grėsmė net labiau kelia nerimą, nei infliacija. Kadangi siūlomu akcizo padidinimu yra pasidomėta, jis nesukels infliacijos. Jis tiesiog išsilaikys kartu su laukiama 2,2 % metine infliacija iki 2017 m.

Nors ir Komisija gali priimti 1 pakeitimą iš dalies ir 7 bei 27 pakeitimą iš principo, mes turime oficialiai atmesti kitus pakeitimus. Komisija oficialiai nekeis šio pasiūlymo. Tačiau mes stengsimės kuo labiau atsižvelgti į Parlamento siūlomus pakeitimus Taryboje vyksiančių svarstymų metu. Palanki Parlamento nuomonė bus svarbus signalas, rodantis, kad vis geriau suvokiamas didėjantis neigiamas transporto poveikis aplinkai ir mes turime juo užsiimti per degalų apmokestinimą.

  Olle Schmidt, pranešėjas. − (SV) Pone pirmininke, ačiū jums už jūsų malonius žodžius. Aš manau, kad padėką gavome taip pat ir dėl Komisijos bei mūsų komiteto sekretoriato.

Iš pradžių aš maniau, kad Komisijos narys neatrodė esąs linkęs iš tikrųjų priimti komiteto nuomonę. Aš galiu suprasti, kad negali dėl formalaus pagrindo. Dabar, kai vėl išgirdau Komisiją, aš pamaniau, kad aš pastebėjau nuomonės, kad politika yra politika, supratimą. Aš pripažįstu, kad mes galėtume būti ambicingesni. Komisijos narys vartoja frazę „mažiau ambicingas“. Taip, bet pasiklausykite šios diskusijos iš kairės į dešinę ir iš apačios į viršų. Visos nuomonės buvo pareikštos ir po to mes pamatėme Astrid Lulling, sėdinčią viduryje. Pone Komisijos nary, tai daroma politinės realybės pagrindu, kadangi jūs iš tikrųjų suprantate, kad mes turėjome suformuluoti pranešimą ir pasiūlymą, kuris bus padėtas jums ant stalo. Dabar iš Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bus atsiųstas pranešimas, tikėkimės, kad rytoj, kuris ne visiškai atitinka jūsų nuomonę ir, kurio jūs negalite priimti visais aspektais, bet tai bus pranešimas.

Pagaliau, aš norėčiau pasakyti Komisijos nariui, kad aš vis tiek manau, kad mes padarėme pažangą – jeigu mes pasieksime palankius rezultatus rytoj – užbaigdami konfrontaciją, kuri pasireiškė šiais klausimais tarp komiteto, Parlamento ir Komisijos, taip pat ir Tarybos. Kaip tik taip, kaip jūs sakote – mums reikia imtis veiksmų dėl degalų turizmo vidaus rinkos labui. Tai yra visiškai teisinga, bet mes taip pat turime parengti drastiškas ir stiprias aplinkos apsaugos priemones. Tokios priemonės turi būti suprantamos visoje Europoje ir aš manau, kad mums pavyks rasti teisingą balansą.

  Astrid Lulling (PPE-DE). – (FR) Pone pirmininke, aš norėčiau paprašyti žodžio asmeniniu klausimu. Claude Turmes pavadino mane narkomane. Aš laikau tai įžeidimu man ir reikalauju iš jo atsiimti savo pastabą.

Svarstomo dalyko atžvilgiu aš galiu tvirtai pareikšti, kad mano partija ir mano vyriausybė visiškai pritaria mūsų pranešėjo siūlomam kompromisui, prie kurio aš nemažai prisidėjau. Be to, Claude Turmes matyt pamiršo, kad dyzelinas šiuo metu pigesnis Belgijoje, nei Liuksemburge ir kad šiuo metu visokie benzino perpumpavimo turistai galbūt vyksta ne į Liuksemburgą, o į Belgiją.

  Pirmininkas. − Labai gerai. Mes pasižymėjome, ką Astrid Lulling pasakė, ir esu įsitikinęs, kad visi šiame parlamente padaryti pareiškimai bus išsiaiškinti.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2008 m. kovo 13 d., ketvirtadienį.