Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. kovo 12 d. - Strasbūras

19. Ypatinga kalinamų moterų padėtis ir tėvų kalinimo poveikis socialiniam ir šeiminiam gyvenimui (diskusijos)

  Pirmininkas. − Marie Panayotopoulos-Cassiotoupatingos moterų padėties kalėjimuose ir tėvų kalinimo poveikio socialiniam ir šeiminiam gyvenimui (A6-0033/2008).

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou, pranešėja. − (EL) Pone pirmininke, Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas, kuris pateikia šį pranešimą savo iniciatyva, įdėjo ne tik pastangų, bet ir materialinių išlaidų, dirbdamas šiuo klausimu: Mūsų komiteto nariai ne tik dirbo su šiuo pranešimu, bet ir pateikė didelės apimties pranešimą dėl moterų padėties Europos kalėjimuose. Svarstyme mes išklausėme svarbiausių specialistų ir pilietinės visuomenės atstovų pasisakymų šiuo klausimu. Europos Parlamento biurai iš dalies taip pat pateikė mums kelis įdomius pristatymus šiuo klausimu. Juose pabrėžiamas Parlamento darbas, susijęs su moterų, turinčių gyventi sunkiomis kalinimo sąlygomis, žmogaus teisių apsauga ir konkrečių teisių apsauga. Moterys kalinės priklauso specialiai kategorijai; jų skaičius tikriausiai yra bendro kalinių skaičiaus mažoji dalis, kuri sudaro vidutiniškai tik 5 %. Žinoma, jų skaičius svyruoja tarp 7 % ir 0 %.

Man atrodo, kad pranešime yra gana kruopščiai ištirta moterų kalinių padėtis, kadangi jame yra aprėpti visi galimi atvejai. Jame apžvelgiama: individualūs ir bendri sveikatos priežiūros poreikiai, įskaitant specifines higienos problemas ir individualius moterų psichikos poreikius; sprendžiamos problemos, kylančios dėl moterų kalinių gyvenimo praeities; ypatinga moterų padėtis – iš tikrųjų, statistiniai duomenys rodo, kad pusė sulaikytų Europoje moterų turi nepilnamečių vaikų; ypatingos sąlygos nėštumo metu; vaikų gimimas kalėjime ir vaikų apsauga jų pirmaisiais gyvenimo metais, kai jie gyvenas su savo motinomis kalėjime. Štai kodėl mes jaučiamės esantys įgalioti su ES pagalba paprašyti valstybių narių sudaryti atitinkamas materialines sąlygas siekiant užtikrinti, kad institutai suteiktų tinkamas sulaikymo sąlygas, kaip yra nustatyta pagal tarptautines ir Europos taisykles. Teisės aktai turėtų būti modernizuojami, kad bausmės atitiktų ypatingas moterų aplinkybes; nuolatiniai darbuotojai turėtų būti reguliariai kontroliuojami ir specialiai mokomi, kad būtų jautrūs moterių problemoms. Moterų sulaikymo sąlygos turėtų būti įtraukiamos į Europos Komisijos metinį pranešimą dėl žmogaus teisių ES.

Šiandieninis pranešimas sukels diskusijas, kurios, aš tikiuosi, bus vaisingos.

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mano kolega Vladimiras Špidla yra nepaprastai patenkintas, kad Europos Parlamentas nusprendė ištirti ypatingą moterų padėtį kalėjimuose ir tėvų kalinimo poveikį socialiniam ir šeiminiam gyvenimui, ir dėl to nori pasveikinti pranešėją Marie Panayotopoulos-Cassiotou su jos puikiu pranešimu.

Net jeigu moterys sudaro tik labai mažą procentinį dydį, kuris apytikriai yra 5 % visų Europos kalėjimų gyventojų, yra aišku, kad jų buvimas kalėjime stipriai paliečia visą šeimą. Be to, santykinai didelė dalis procentais kalėjime esančių moterų yra motinos.

Komisija remia politiką, kuria kovojama su pažeidžiamų grupių atskirtimi, o tai dėl šios priežasties ypač liečia uždarytus į kalėjimą žmones. Tačiau turi būti pabrėžiama, kad socialinė atskirtis yra daugiausiai valstybių narių reikalas. Komisijos vaidmuo socialinės atskirties požiūriu iš esmės yra padėti valstybėms narėms jų kovoje su socialine atskirtimi atvirojo koordinavimo metodo ir labiau specifinių veiklos krypčių sąlygomis. Nepaisant to, naujoje Lisabonos sutartyje – ir tai yra įdomus klausimas – pateikiamos naujos iniciatyvos, susijusios su teisingumu, laisve ir saugumu. Šioje didėjančios svarbos specifinėje srityje bendro sprendimo procedūra bus taikoma daug didesniam skaičiui sričių ir tai matyt praplės ES kompetenciją tirti kai kuriuos jūsų pranešime išdėstytus pasiūlymus. Marie Panayotopoulos-Cassiotou pranešime pasirinktas subalansuotas požiūris. Pagal jį visiškai atsižvelgiama į subsidiarumo principą ir pripažįstamas Komisijos paramos vaidmuo, ir mes visiškai sutinkame su jūsų metodologiniu požiūriu. Mes žinome, kad norint susidoroti su iššūkiais, su kuriais susiduria įkalintos moterys, valstybės narės ir Komisija turi sutelkti dėmesį į gyvenimo sąlygas kalėjimuose, būtiną šeimos ryšių palaikymą ir socialinius santykius bei, žinoma, į socialinės ir profesinės integracijos svarbą. Šis požiūris atitinka Komisijos socialinės įtraukties strategiją, kuri apima tris plačias sritis: galimybės pasinaudoti pagrindinėmis paslaugomis ir įvairiomis progomis bei perspektyvomis skatinimas, kontroliavimas, kaip laikomasi teisės aktų kovos su diskriminacija srityje, ir, jei reikia, kryptingų požiūrių formavimas siekiant patenkinti specifinius įvairių grupių poreikius.

2006 m. pavasarį Komisija organizavo viešas konsultacijas dėl poreikio imtis kitų priemonių ES lygmenyje siekiant paskatinti aktyvų įtraukimą tų, kurie yra toliausiai nustumti nuo darbo rinkos. Rezultatai buvo pristatyti 2007 m. spalio mėn. Komunikate, kuriu taip pat buvo pradėtas antras konsultacijų etapas. Socialinių partnerių buvo klausiama, kokios jie laikosi nuomonės apie galimybę pagerinti atvirąjį koordinavimo metodą priimant bendrus principus – ypač susijusius su pajamų rėmimu, aktyvia darbo rinkos politika ir galimybe pasinaudoti kokybiškomis paslaugomis – apie bendrų principų turinį ir, pagaliau, apie tai, kaip paremti šių bendrų principų įgyvendinimą naudojant kontrolę ir vertinimą ES lygmenyje. Konsultacijos buvo užbaigtos 2008 m. vasario 28 d. ir dabar Komisija nagrinėja socialinių partnerių ir kitų suinteresuotų šalių pateiktus pasiūlymus.

Dabar leiskite man pateikti kelias trumpas pastabas dėl pranešimo. Jame aptariama įkalintų moterų reintegracija į visuomenę ir darbo rinką. Mes pritariame požiūriui, kad tikslinės įgyvendinimo priemonės turėtų būti sujungtos su socialinės apsaugos tinklais, priimtais siekiant išvengti socialinės atskirties. Įkalintų asmenų reintegraciją reikia pradėti kalėjimų aplinkoje bendradarbiaujant su specialistų socialinėmis tarnybomis.

Mes gerai žinome, kad priimtinų ir pakenčiamų gyvenimo sąlygų garantavimas žymiai padidina reintegracijos į visuomenę galimybes. Institucijos, įskaitant kalėjimų įstaigas, privalo skatinti teikti kokybišką profesinį mokymą kalėjime esantiems žmonėms. Kalėjimų ir įmonių, kurios specializuojasi darbo vietų kaliniams srityje, bendradarbiavimas turi būti aiškiai skatinamas kaip reintegracijos proceso dalis.

Šioje vietoje mes norime pabrėžti Europos socialinio fondo vaidmenį skatinant kalinių moterų ir vyrų įtrauktį ir integraciją į darbo rinką bei apskritai į visuomenę. Fondas, kadangi aš manau, kad jūs žinote, bendrai finansuoja veiklą, pajungtą kaliniams skirtoms švietimo ir profesinio mokymo programoms, o tuo tarpu iniciatyvas, tiesiogiai susijusias su kalinių gyvenimo sąlygų gerinimu, pavyzdžiui, naujų pastatų statybą ir naujų įrenginių įrengimą, galima padengti kitais struktūriniais fondais.

Aš tinkamai pažymėjau Europos Parlamento reikalavimą Komisijai ir Tarybai priimti pamatinį sprendimą dėl minimalių standartų dėl kalinių teisių apsaugos bei sukurti Europos kalėjimų chartiją. Aš jaučiu, kad aš vėl turiu priminti parlamentui, kad daug pranešime pateiktų elementų priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai, nors, kaip mes minėjome, pagal Lisabonos sutartį bendro sprendimo procedūra bus taikoma daugeliui sričių, susijusių su teisingumu, laisve ir saugumu, ir šiuo metu yra reali galimybė praplėsti Europos Parlamento vaidmens apimtį ir pagerinti šio nepaprastai svarbaus reikalo padėtį ir traktavimą.

  Anna Záborská, PPE-DE frakcijos vardu. – (SK) Pranešimas savo iniciatyva dėl moterų kalėjimuose yra labai simboliškas. Viena vertus, jis patvirtina labai pragmatišką Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją ir, kita vertus, jis patvirtina pasigėrėtiną mūsų kolegės Marie Panayotopoulos-Cassiotou atsidavimą.

Aš turiu pabrėžti, kad Marie Panayotopoulos-Cassiotou yra labai aktyvi mano komitete ir aš sveikinu ją su jos pažiūra į darbą, kuri visada yra atsakinga. Dirbdamos su šiuo pranešimu mes asmeniškai apsilankėme moterų kalėjime, esančiame Bruges. Dėl šio apsilankymo aš galiu pasakyti, kad pranešimas jokiu būdu nėra tik teorinis. Aš patenkinta, kad pranešime nagrinėjama kalėjime esančių moterų padėtis ir bendras jos sudėtingumas. Asmeniškai aš ypač norėčiau pabrėžti, kaip yra svarbu apsaugoti vaikus nuo psichologinės žalos kol jų tėvai yra kalėjime.

Visa tai pagrįsta mano asmenine patirtimi. Komunistinio režimo metu, kai man buvo penkeri metai, mano tėvas buvo suimtas ir nuteistas ilgą laiką kalėti dėl sufabrikuotų politinių priežasčių. Mokytojai dažnai manęs klausė mokykloje, kur jis yra ir kodėl niekada neateina į tėvų susirinkimus, nors visi žinojo, kad jis yra kalėjime. Tai buvo skaudu. Vaikai neturėtų patirti traumos dėl nejautraus juos supančių žmonių elgesio, neskaitant gėdos dėl jų tėvų kalėjimo. Reguliarių asmeninių ryšių palaikymas su įkalintomis motinomis yra nepaprastai svarbus jų būsimiems gyvenimams ir būsimiems asmeniniams tarpusavio santykiams.

Užbaigdama aš noriu atkreipti jūsų dėmesį konkrečiai į šio pranešimo 22 skirsnį ir pabrėžti Marie Panayotopoulos-Cassiotou pabrėžiamą šeimos ryšių palaikymą.

  Teresa Riera Madurell, PSE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, aš visų pirma aš norėčiau pasididžiuoti pranešėja dėl jos puikaus darbo ir jos atviro būdo, kuris sudarė galimybę pasiekti svarbius susitarimus dėl mano frakcijos pateiktų pakeitimų.

Tai yra labai išsamus pranešimas, kuriame nepaliekama vietos jokiems klausimams, susijusiems su sunkia padėtis, susidariusia socialiniame ir šeimos gyvenime dėl tėvų ir motinų įkalinimo. Jame pateikiama daug naujų aspektų, įskaitant elgesį su kalėjime esančiais tėvais ir motinomis, kurios atsako už savo vaikus.

Tikslas buvo surasti sprendimą, kuris galėtų garantuoti vaikų teisių gerbimą, tuo pačiu metu išsaugant apsaugos priemones, kurios turi būti taikomos žmonėms, kuriems yra atimta laisvė. O siūloma sukurti nepriklausomus vienetus, kurie būtų pašalinti iš įprastinės kalėjimų aplinkos ir turėtų gyvenimo sąlygas, kurios būtų pritaikytos vaikų poreikiams ir, kuriose būtų atsižvelgta į jų integraciją į visuomenę.

Tas pats liečia kalėjime esančius žmones, kurie turi išlaikytinių; tai padėtis, kurio taip pat pirmiausia paliečia moteris. Todėl čia dar kartą rekomenduojama, kad daugiausiai būtų pasirenkamos alternatyvios bausmės, o ne įkalinimas. Šiuo požiūriu pranešime aiškiai sakoma, kad turinčių mažų vaikų arba kitų šeimyninių įsipareigojimų įkalintų vyrų atveju jiems turėtų būti taikomos tokios pat priemonės, kaip ir taikomos moterims.

Be to, šios priemonės turi užtikrinti pagarbą seksualinei orientacijai ir bet kokiai šeimos kūrimo formai, kuri atitinka teisę. Kalėjime esančioms moterims turi būti suteikta galimybė dalyvauti prevencinėse kampanijose bei vienodomis sąlygomis dalyvauti šeimos planavimo programose.

Pranešime taip pat reikalaujama programų, kurios galėtų sumažinti kalinių pažeidžiamumą žiaurių padėčių atžvilgiu, taikant psichologinę priežiūrą moterims, kurios buvo smurto lyties pagrindu aukomis. Be to, jame rekomenduojama, kad kalėjimo darbuotojai turėtų būti mokomi ir daugiau informuojami šiuo klausimu.

Mūsų frakcija glaudžiai bendradarbiavo su pranešėja, pateikdama šiuos ir kitus pakeitimus, ir aš manau, kad visumoje mums pavyko parengti pranešimą, kuriuo šis Parlamentas gali didžiuotis. Dar kartą sveikinimai pranešėjai!

  Marios Matsakis, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, aš norėčiau pakalbėti šiuo klausimu savarankiškai. Marie Panayotopoulos-Cassiotou su jai būdinga išmintimi ir sunkiai dirbdama padarė labai gerą darbą ir parengė pranešimą, kuriame sprendžiamos moterų kalinių problemos pačiu veiksmingiausiu būdu.

Didelė dalis to, ką Marie Panayotopoulos-Cassiotou nurodo savo pranešime, žinoma, yra teisinga. Bet ar tai, galbūt, nesusiję, mane tai stebina, su pasauliu, kuris greičiau yra idealistinis, negu realistinis, būtent pasauliu kuriame iš tikrųjų kalėjimai turėtų veikti ne tiesiog nuteistų individų baudimui, bet daugiausia jų reabilitacijai? Sunki šio klausimo tikrovė yra tai, kad dauguma kalėjimų Europoje ir pasaulyje apskritai skirti atskirai moterims ir atskirai vyrams. Tai žinoma nereiškia, kad mes ne visada turime spausti, kad įvyktų pasikeitimai. Ir tai nereiškia, kad ypatingi moterų kalinių poreikiai neturėtų jaudinti mūsų. Priešingai, tai yra mūsų pareiga visada spausti dėl patobulinimų, bet mes neturime pamiršti nurodytus paprastus faktus.

Pirma, apskritai reikia keisti mūsų baudžiamąją sistemą.

Antra, čia neturėtų būti neprideramos vyrų ir moterų diskriminacijos, be viso kito, ką sąlygoja labai skirtingos biologinės savybės, įskaitant motinystę arba ypatingus motinystės aspektus.

Trečia, kalėjimai yra ne viešbučiai. Nei jie yra motinų palatos arba vaikų darželiai mokyklos.

Ketvirta, dauguma kalinių – moterų ir vyrų – yra nuteisti nusikaltėliai, ir daugelis atliko žiaurius veiksmus prieš kitus žmones.

Penkta, tai gali nuskambėti griežtai, kad daugeliui nuteistų moterų netinka būti motinomis ir turi būti surasti alternatyvūs variantai, kaip auklėti jų vaikus.

Šešta, o dėl to, ar moterims kalinėms turėtų būti leidžiama turėti kalėjime pradėtą nėštumą, tai yra be jokių abejonių neginčytinas klausimas.

Visą tai pasakęs aš vis dėl to užbaigiu skelbdamas savo pritarimą šiam pranešimui.

  Ewa Tomaszewska, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, aš norėčiau atkreipti dėmesį į du pranešime nurodytus klausimus.

Pirmasis yra susijęs su aplinkybėmis, kurios pasitarnauja nuosprendžiui, numatančiam laisvės atėmimą. Galimybės pasinaudoti atitinkamais asmeninės higienos patogumais ir specifinėmis medicininėmis paslaugomis, reikalingomis moterims, suteikimas yra ypač svarbus. Kaip komunistinės Lenkijos politinei kalinei man teko paragauti karčios duonos ir tai tęsėsi šešis mėnesius. Savaitėmis nebuvo įmanoma pasinaudoti statutine teise į išsimaudymą. Tai yra neadekvatu. Galimybė pasinaudoti tekančiu vandeniu, karštu vandeniu maudymuisi, ginekologo konsultacijomis ir mamogramų paslaugomis turėtų būti užtikrinama nepaisant bausmės tipo ir trukmės.

Kitas klausimas yra susijęs su motinų ir nėščių moterų įkalinimo poveikiu jų vaikų gyvenimui ir sveikatai. Ypač dažnai moterims atimama teisė dalyvauti teismo procesuose dėl tėvų teisių. Suimtiems žmonėms atimama galimybė dalyvauti bylos svarstymuose. Vaikai tų motinų, kurios yra įkalintos, turi tik ribotas teises palaikyti ryšius su jomis. Naujai gimę kūdikiai yra dažnai paimami iš motinų iš karto po gimimo, ir dėl to jie neturi galimybės būti maitinami krūtimi. Reikėtų nepamiršti, kad, kai laisvės atėmimo nuosprendis paskelbiamas moteriai, jis taip pat netiesiogiai paskelbiamas jos vaikui ir visai šeimai. Todėl toks nuosprendis turėtų būti skelbiamas tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Aš norėčiau užbaigti pasveikindama pranešėją.

  Hiltrud Breyer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, šis pranešimas savo iniciatyva yra svarbus, kadangi pagaliau turi būti atkreiptas dėmesys į moterų padėtį kalėjimuose ir išsiaiškintos problemos. Moterų teisės galioje net, ir ypač, kalėjimuose. Mūsų laimei Europos Sąjungoje mes dar neturime tokios padėties kaip JAV, kuriose kalėjimai ir žmonių uždarymas juose tapo pelningu verslu, bet moterų skaičius Europos kalėjimuose didėja ir mums reikia atsižvelgti į jų ypatingą padėtį.

Pirma, šiuo atveju iškyla sveikatos priežiūros problema, apie kurią mes kaip tik kalbėjome. Įkalintos moteris turi smurtavimo patirties, kartais seksualinio pobūdžio, ar įgytos kalėjime, arba prieš tai, ir joms reikia psichologinės pagalbos bei terapijos, ir dažnai dėl to, kad jos taip pat yra narkomanės. Taip pat yra rizika, kad moterys bus lytiškai išnaudojamos. Motinų padėtis nusipelno ypatingo mūsų rūpesčio. Mes jokiu būdu negalime leisti pasikartoti Vokietijoje esančiai padėčiai, pavyzdžiui, kai tik kelių mėnesių kūdikiai buvo atskiriami nuo jų motinų, kadangi kalėjime nebuvo numatytos motinoms ir vaikams skirtos vietos ir dėl to jie buvo daug mėnesių išskiriami. Be to, mums reikia daugiau pinigų moterų reintegracijai po jų išleidimo į laisvę.

Viena ypač man kelianti nerimą problema yra ypatingos mergaičių ir moterų su migracijos praeitimi padėties akcentavimas. Mums būtina žinoti moterų padėtį, kurios atvyko į Europą ir yra laikomos įkalinimo įstaigose. Daugelis šių moterų, kurios yra pabėgėlės, prašančiosios prieglobsčio arba neteisėtos migrantės, yra laikomos kalėjimo tipo sąlygomis šiose įkalinimo įstaigose, ir šiuo metu nėra ES teisės aktų, nustatančių maksimalų laiką, kurį jos gali būti įkalintos čia.

Pagaliau – Europos Parlamentas parengė studiją šiuo klausimu – mes reikalaujame skubos tvarka imtis padėties gerinimo priemonių konkrečiai pažeidžiamų grupių apsaugos srityje, ypač moterų, kurios buvo lytinės prievartos aukomis.

  Věra Flasarová, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Ponios ir ponai, savo klasikinėje knygoje „Disciplinuoti ir bausti“ prancūzų filosofas Michel Foucault be kita ko mini tris įkalinimo aspektus. Šie aspektai gyvuoja per visą ilgą baudimo istoriją iki šios dienos.

Pirma, egzistuoja pirminis tikslas izoliuoti skriaudėją nuo visuomenės; antra, bausmė teikia galimybę susitaikyti su kalte (katarsis); ir trečia, egzistuoja modernus reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę galimybės suteikimo aspektas. Pastarasis aspektas yra suprantamas kaip pats svarbiausias civilizuotose šalyse.

Visuomenė nekeršija skriaudikui ir nenori pažeminti jo ar jos orumo. Priešingai, ji deda pastangas, kartais susidurdama su sunkumais, kad pakeistų nuteisto kalinio elgesio būdą, kuris privedė prie asmens konflikto su įstatymu. Įkalinimu nenorima daryti žalos tiems nuteistiesiems, paliekantiems vienus šeimos narius.

Pranešėja labai aiškiai apibūdino vieną įkalinimo problemą: dėmesys sutelkiamas į individo kaltę ir į bausmę, kai tuo tarpu nepaisoma fakto, kad bausmė taip pat daro poveikį tiems, kurie priklauso nuo nuteisto asmens. Šie priklausantys asmenys paprastai yra moterų kalinių vaikai.

Europoje moterys su vienu vaiku sudaro daugiau nei pusę visų įkalintų moterų. Skirtingose šalyse tikslūs skaičiai skiriasi, kaip ir skiriasi kalėjimų sąlygos. Pavyzdžiui, mano šalyje Čekijos Respublikoje kalėjimų perpildymas yra rimčiausia problema. Kita vertus, atsakingos institucijos stengiasi sumažinti neigiamą bausmė poveikį moterims ir jų šeimos nariams ir sudaro galimybes šioms moterims lengviau sugrįžti į įprastinį gyvenimą. Tai yra, pastangoms padėti kaliniams integruotis į visuomenę kliudo reikalingo finansavimo trūkumas, pavyzdžiui, socialiniams darbuotojams.

Aš sutinku su pranešėja, kad yra svarbu pagerinti šeimos ryšių išlaikymo sąlygas, kadangi atskyrimas nuo šeimos, derinamas su kalte ir bausme, baigiasi nutolimu, o dėl to grįžimas iš kalėjimo tampa daug sunkesnis. Žinome aš nekalbu apie atvejus, kai šeimų ryšiai jau būna nutrūkę prieš įkalinimą.

Aš užbaigsiu dar vienu svarbiu klausimu: psichologiniai tyrimai rodo, kad moterims kalinėms sunku prisiderinti prie gyvenimo, kai jos yra arti viena kitos. Vyrai geriau susitvarko su priverstiniu artumu ir konfliktų sprendimu.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Marie Panayotopoulos-Cassiotou pranešimas pasirodė kaip tik tuo metu, kai kalėjimų infrastruktūros keitimas, įskaitant tik moterims skirtų kalėjimų kūrimą, jau vyksta daugelyje valstybių narių. Geografinė vieta yra svarbus veiksnys. Ji gali, pavyzdžiui, sudaryti galimybes moterims kalinėms palaikyti šeimos ryšius ir draugystę bei dalyvauti religinėse apeigose.

Izoliacijos ir sielvarto poveikis moterims kalinėms, ypač motinoms ir nėščioms moterims, gali turėti žalingas pasekmes ne tik pačioms motinoms, bet ir, daugiausia, jos vaikams arba jų vystymuisi. Dėl šios priežasties dalyvavimas religinėse apeigose gali įnešti teigiamų pokyčių į šių kalinių gyvenimą

Žmogiškasis orumas ir pagarba pagrindinėms teisėms yra vertybės, kurios turi būti griežtai taikomos valstybių narių kalėjimų politikoje. Norint palaikyti tvarką kalėjimuose, reikia kvalifikuotų darbuotojų, sugebančių užgniaužti smurtą prieš moteris ir priekabiavimą prie jų pačioje pradžioje. Ir neturėtų būti pamiršta, kad darbuotojai taip pat turėtų sugebėti teikti psichologinę pagalbą, kadangi daug šių moterų dažnai buvo traumuojamos praeityje.

Sveikinu pranešėją su tuo, kad pateikė dabartinę analizę, kurioje yra keletas svarbių išvadų. Be to, pranešime pateikiama daug pasiūlymų ir patarimų, kaip pagerinti sąlygas moterims kalinėms, ypač vienišoms motinoms ir jaunoms kalinėms. Aš patenkinta, kad pranešėja ypatingą dėmesį skiria nėščioms moterims.

Įkalintos moterys dažnai yra buvę būna smurto aukomis. Todėl šią sritį nagrinėti reikėtų labai atsargiai, nepabijant įvesti naujas novatoriškas priemones, susijusias su kalėjimų politika. Išleistoms iš kalėjimo moterims turi būti suteikiama visa galima pagalba siekiant palengvinti neproblematišką jų reintegraciją į visuomenę.

  Zita Gurmai (PSE). – (HU) Ačiū, pone pirmininke. Komisijos nary, ponios ir ponai, lygios galimybės taip pat turėtų taikomos kalintiems žmonėms. Be to, įkalintos moterys turi būti aprūpinamos tinkamomis sveikatos ir higienos priemonėmis, kurios skiriasi nuo skirtų vyrams. Galimybė palaikyti šeimos santykius yra ypač svarbi įkalintoms moterims, kadangi tai taip pat palengvins jų reintegraciją į visuomenę, kaip jau kai kurie mano kolegos nariai minėjo. Narkomanijos ir kai kuriais kitais atvejais psichologinė pagalba yra gyvybiškai svarbi. Todėl kelios valstybės narės paskelbė daugiaaspektes į lytį orientuotas programas šio klausimo sprendimui. Naujos valstybės narės turi sekti šiuo pavyzdžiu. Buvusioms nuteistosioms moterims sunkiau gauti darbą. Mokymo programų vykdymas kalėjimuose gali sumažinti šią problemą, tokiu būdu taip pat sumažinant recidyvizmo pavojų. Pranešimas yra puikus ir aš rekomenduoju jį priimti.

  Bairbre de Brún (GUE/NGL). – (GA) Pone pirmininke, aš džiaugiuosi Marie Panayotopoulos-Cassiotou pranešimu savo iniciatyva, kuriame nagrinėjama moterų padėtis kalėjimuose. Aš manau, kad pranešimą būtų galima sustiprinti panaudojant keletą pakeitimų.

Turėtų būti pabrėžiama perkėlimo koncepcija, kaip tikslesnis pasirengimo proceso artėjant moterų paleidimo datai aprašymas. Siekiant padėti mums susitvarkyti su tuo, turėtų būti „pusiaukelės namai“, kurios būtų tinkama, palaikanti aplinka.

Aš raginu pritarti pakeitimams, kuriais siekiama užbaigti mergaičių kalinimą suaugusiųjų kalėjimuose. Kiek tai įmanoma moterų kalėjimų darbuotojos turėtų būti moterys, įskaitant medicinos darbuotojas.

Vienas pranešimas buvo paskelbtas 2004 m., o kitas – praėjusiais metais, kuriuose išsamiai aprašomos siaubingos paprastos moters kalinės sąlygos mano rinkimų apygardoje, esančioje Šiaurės Airijoje. Aš patarčiau Komisijai perskaityti tame pranešime parengtas rekomendacijas, taip pat ir šiame pranešime parengtas rekomendacijas.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Pone pirmininke, daug įkalintų moterų turi smurto ir prievartos patirtį, o tai gali sudaryti joms sunkumų kuriant pastovius santykius – kurie pagaliau yra tikrai tai, ko joms reikia.

Mūsų tikslas turėtų būti ne tik socialinė kalinių integracija, bet ir jų asmeninis tobulėjimas. Ir čia, žinoma, iškyla vaikų klausimas. Motinos ir kūdikio atskyrimas kalėjime dažnai įvyksta praėjus vos kelioms valandoms nuo jo gimimo. Bet kuriuo atveju tai iš karto turės poveikį sveikiems dviejų žmonių santykiams. Kad būtų galima galiausiai suformuoti tą ypatingą motinos ir vaiko ryšį, jam reikia augti kartu su motina. Ir vienintelis būdas, pagal kurį du žmonės auga kartu sveiku ir normaliu būdu, yra jų laikymas kartu, kur tik įmanoma, ir padedančios bei saugios aplinkos jiems gyventi sukūrimas.

Atskirti moterį ir kūdikį reiškia pradėti griauti jų santykius. Kodėl mes turėtume taip elgtis, kai tai, ko daugiausiai šioms moterims reikia, yra pastovūs ir meilūs santykiai jų gyvenime?

  Corina Creţu (PSE). – (RO) Svarstomas pranešimas iškelia daugybę problemų, su kuriomis šioje srityje susiduria valstybės narės.

Susidūrusios su vis didėjančiu nusikalstamumu tam tikroje aplinkoje, ypač nepalankioje, pasižyminčioje skurdu, neraštingumu, šeimų palikimu dėl socialinės apsaugos sistemos blogėjimo, valstybių narių vyriausybės pasirinko, mano nuomone, neadekvačią reakciją: griežtesnę bausmę.

Rumunijos visuomenės dėmesį neseniai patraukė trijų moterų, būtent dukters, motinos ir senelės, kurios priklauso tai pačiai šeimai ir kurios buvo įkalintos vienu metu, kad atliktų bausmę už nedidelį nusikaltimą, byla. Tai buvo ne vienintelis šios rūšies pavyzdys. Štai kodėl aš manau, kad viena iš svarbiausių pranešimo rekomendacijų yra naudoti kitokias bei įkalinimas bausmes, kurios dar labiau reikalingos, kai liečia vaiko gyvenimą. Ypatinga padėtis yra tuo nepilnamečių vaikų atveju, kai abu tėvai yra kalėjime.

Aš pritariu Komisijai adresuotai ir į pranešimą įtrauktai rekomendacijai sukurti bendrą Europos kalėjimų chartiją siekiant sudaryti galimybes suderinti įkalinimo sąlygas valstybėse narėse ir greičiau integruoti į visuomenę tuos, kurie atliko bausmes, pagal kurias jiems buvo atimta laisvė. Aš didžiuojuosi pranešėju už pastangas.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pone pirmininke, kaip mes girdėjome, moterys sudaro tik 5 % Europos kalėjimų gyventojų. Pusė šių moterų turi mažamečius vaikus ir dauguma jų praeityje kentėjo smurtą ir prievartą.

Aš iš visuos širdies pritariu šiam pranešimui ir dėkoju visiems su juo susijusiems. Pranešime pabrėžiama, kad valstybės narės turi skatinti specifinių sąlygų įkalinimo įstaigose esančioms moterims plėtrą. Žmogaus orumo akcentavimas, mano nuomone, yra esminis sėkmingos būsimos socialinės reintegracijos klausimas. Vaikų apsilankymams turėtų būti sukurta palanki aplinka, o moterys turėtų būti mokomos žmogiškojo orumo prasmės supratimo.

Todėl mane labai stebina liberalų reikalavimas atskirai balsuoti dėl 19 skirsnio, kuriame siūloma suteikti moterims teisę dalyvauti religinėse apeigose. Mane liūdina, kad priklausomai nuo rytoj vykstančio balsavimo rezultatų kalėjime esančios moterys galėtų turėti kitokias teises, nei tos, kurios yra už kalėjimo sienų.

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš iš tikrųjų noriu padėkoti visiems kalbėjusiesiems už nepaprastai praturtinančias ir įdomias diskusijas. Aš nesu už šį klausimą atsakingas Komisijos narys. Tačiau aš negaliu paneigti, kad mane šios diskusijos nepaprastai padrąsino ir sudomino. Man kilo savų minčių, ir tai yra nepaneigiamas įrodymas, kad jūs patraukėte mano dėmesį tema, kuri aiškiai yra nepaprastai svarbi.

Siekiant apeiti kliūtis, stabdančias moterų kalinių reintegraciją į visuomenę ir darbo rinką, mes matyt turime dar kartą pabrėžti būtinybę derinti įgyvendinimo priemones ir priimtą socialinės apsaugos tinklą. Tai pareikalaus visų suinteresuotų šalių, įskaitant socialinius partnerius, dalyvavimo.

Komisija ketina toliau nagrinėti socialinės įtraukties klausimus kartu su valstybėmis narėmis vadovaudamasi atviruoju koordinavimo metodu. Iš tikrųjų, daug čia pateiktų pasiūlymų – kuriuos, žinoma, aš perduosiu komisijos nariui Vladimirui Špidlai – patraukė mano dėmesį. Pavyzdžiui, idėja, kuri jau egzistuoja keliose šalyse apie bandymą, kai yra įmanoma, rasti alternatyvias bausmes – kai kalėjime esantis asmuo nekelia jokio pavojaus visuomenei – iš tikrųjų yra labai įdomus požiūris. Aš tai pat galvoju, nors čia aš kalbu laisvai, apie elektroninių kortelių naudojimą, kad galėtų būti leidžiama žmonėms palikti kalėjimą ir gyventi su savo šeimomis. Yra daug elementų, kuriuos būtina išnagrinėti šiuo klausimu, kurie, kaip aš girdėjau čia, taip pat yra visiškai teisingi: įkalinimas, žinoma, visų pirma yra socialinio susitaikymo aktas ir dėl to taip pat turi būti dedamos pastangos, kad šis reintegracijos į visuomenę aktas taptų teigiamu elementu. Be to, mane labai sudomino Anna Zįborskį pateiktos pastabos – kurias įvairiais būdais atkartojo daug kalbėjusiųjų – dėl visų šeimos ryšių ir ryšių su vaikais klausimų, kuriems, žinoma, reikia tam tikrų, ypač specifinių požiūrių.

Higiena kalėjimuose, sveikatos priežiūra, lytinė viršenybė, seksualinė prievarta ir seksualinis smurtas taip pat yra dalykai, su kuriais aš esu gerai susipažinęs dėl savo Komisijos nario plėtrai darbo, net jeigu aš nesu konkrečiai atsakingas už šį klausimą. Paprastai aš reguliariai lankausi besivystančių šalių kalėjimuose. Todėl aš galiu užtikrinti jus, kad aš tikrai laikausi pozicijos pritarti šiems dalykams.

Bet kuriuo atveju aš informuosiu Komisijos narį Vladimirą Špidlą apie šią puikią diskusiją ir puikias idėjas, kurias aš išgirdau čia; aš žinau, kad jį nepaprastai sudomins šie dalykai.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou, pranešėja. − (EL) Pone pirmininke, ačiū jums, kad pasilikote iki tokios vėlumos. Be to, aš norėčiau padėkoti Komisijos nariams Louisui Micheliui ir Vladimirui Špidlai už jų naudingą dalyvavimą rengiant mūsų pristatomą pranešimą; ir aš norėčiau padėkoti jums, ponios ir ponai, ir Marios Matsakis, kuris yra vienintelis draugas ir narys vyras dalyvavo šioje diskusijoje.

Aš manau, kad šeimos ryšių palaikymas yra bendras vardiklis, ir kiekvienas pabrėžė, koks jis yra svarbus. Be to, nepaprastai svarbu yra apsaugoti vaikus, visų pirma mažamečius vaikus, ir sudaryti tinkamas sąlygas, pritaikytas ypatingiems moterų poreikiams. Tačiau pagrindinis klausimas turėtų būti tas, kad mes giname žmogaus teises, ypač moterų teises, nepaisant to, ar jos yra kalėjime, ar ne. Todėl, kas taikoma moterims, kurios nėra kalėjime, taip pat privalo būti taikoma toms, kurios yra kalėjime.

O dėl socialinės atskirties leiskite man ypač padėkoti Komisijos nariui Vladimirui Špidlai, kuris per jus, Komisijos nary Louis Michel, pabrėžė pagalbos priemonių, taikomų kuo anksčiau įkalinimo etape, svarbą: profesinio mokymo, integravimo į darbo rinką ir bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi priemonių. Vadinasi mes galime panaudoti praktikoje tai, ką jūs sakėte, Komisijos nary: mes turėtume pastebėti tai, kad kalėjimas tampa galimybe ir ne keršto forma. O dėl Marios Matsakis požiūrio, kad taip pat yra pavojingos tendencijos, tai jos yra tiek kalėjime, tiek ir už jo ribų, ir mes turime užtikrinti galimybes ir medicinines priemones, kad galėtume susitvarkyti su jomis taip, kad mes galėtume neleisti nustumti į šalį individų. Nušalinimas yra prieštaravimas mūsų idėjai apie individų orumą ir galimybę remti juos, kad jie galėtų padaryti viską ką gali padaryti geriausio visuomenei.

Aš tikiuosi, kaip pasakė Komisijos narys, kad nauja Lisabonos sutartis suteiks mus galimybę panaudoti daugiau veiksmų. Kadangi šio pranešimo pristatymas ir sutarties ratifikavimas yra ne už kalnų, daugelis šiame pranešime pateiktų pasiūlymų gali tapti tikrove. Tačiau aš turiu grįžti prie neminėtos temos, būtent, kad į Europos Komisijos metinį pranešimą dėl žmogaus teisių ES taip pat turėtų būti įtraukiamas Moterų padėties ES kalėjimuose klausimas.

  Pirmininkas. − Nors Marios Matsakis buvo vienintelis pasisakantis vyras, Louis Michel pasisakė Komisijai, ir aš su susidomėjimu klausiausi šių įdomių diskusijų.

Kaip dažnai pasitaiko, moterys viršija vyrų skaičių šiose vėlyvo vakaro diskusijos, bet tai nesumenkina jų indėlio. Aš dėkoju pranešėjai ir kitiems, kurie kalbėjo patys, kadangi, po visko, tokiose diskusijose kaip ši, jūs kalbate už moteris, kurios negali kalbėti už save.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks kovo 13 d., ketvirtadienį.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Katalin Lévai (PSE), raštu. – (HU) Aš norėčiau atkreipti dėmesį į faktą, kad nors ir moterys sudaro 4–5 % kalėjimų gyventojų ir nors moterų kalėjimuose santykis daugelyje Europos šalių didėja daug greičiau nei vyrų kalėjimo gyventojų, patys kalėjimai toliau tebeskiriami pirmiausiai vyrams ir yra linkę nepaisyti daugėjančių moterų kalėjimo gyventojų konkrečių problemų.

Didžiausią susirūpinimą keliančios sritys yra sveikatos priežiūra, motinų su vaikais padėtis ir profesinė bei socialinė reintegracija. Moterų kalinių statistikos duomenys leidžia manyti, kad paprastai yra žemas jų išsilavinimo lygis ir joms trūksta profesinių įgūdžių. Jeigu mes norime moterims kalinėms sudaryti galimybes reintegruotis į visuomenę ir gyventi pastovesnį gyvenimą po jų buvimo kalėjimo, mes turime suteikti visoms kalinėms suteikti galimybę įgyti pagrindinių išsilavinimo įgūdžių. Daugelyje Europos kalėjimų pastebimas moterims siūlomo profesinio mokymo ir darbo rinkos poreikių skirtumas. Daugumoje kalėjimų teikiamas moterims skirtas profesinis mokymas, kuris apsiriboja tik tų įgūdžių ir gebėjimų vystymu, kurie yra susiję su kultūriniais ir socialiniais vaidmenimis, tradiciškai priskiriamais moterims. Darbo rinkoje paprastai nelabai vertinami šie mažai apmokami profesiniai įgūdžiai, ir tai gali amžiams išsaugoti socialinę nelygybę ir trukdyti socialinei ir profesinei reintegracijai. Todėl kalinimo įstaigų valdžią reikia skatinti imtis, galbūt bendradarbiaujant su išoriniais paslaugų teikėjais, geros kokybės profesinio mokymo priemonių ir įvairių įdarbinimo galimybių, kurios būtų pritaikytos prie darbo rinkos poreikių ir nesusijusios su lyčių stereotipais.