Rodyklė 
Diskusijos
PDF 1593k
Trečiadienis, 2008 m. kovo 12 d. - Strasbūras Tekstas OL
1. Posėdžio pradžia
 2. Rašytiniai pareiškimai (gauti dokumentai) (žr. protokolą)
 3. Pasirengimas Europos Vadovų Tarybai (2008 m. kovo 13 ir 14 d., Briuselis) (diskusijos)
 4. Pirmininko pareiškimas
 5. Balsuoti skirtas laikas
  5.1. Prašymas atšaukti Hanso-Peterio Martino imunitetą (A6-0071/2008, Diana Wallis) (balsavimas)
  5.2. Energetikos statistika (A6-0487/2007, Claude Turmes) (balsavimas)
  5.3. Augalų apsaugos produktų statistika (A6-0004/2008, Bart Staes) (balsavimas)
  5.4. Bendra žemės ūkio rinkų organizavimas ir konkrečios tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatos dėl nacionalinių pieno kvotų (A6-0046/2008, Elisabeth Jeggle) (balsavimas)
  5.5. BŽŪP būklės patikrinimas (A6-0047/2008, Lutz Goepel) (balsavimas)
  5.6. Moterų padėtis ES kaimo vietovėse (A6-0031/2008, Christa Klaß) (balsavimas)
  5.7. Tvarus žemės ūkis ir biodujos. Būtinas ES teisės aktų persvarstymas (A6-0034/2008, Csaba Sándor Tabajdi) (balsavimas)
 6. Paaiškinimai dėl balsavimo
 7. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)
 8. Iškilmingas posėdis − Europos Parlamento penkiasdešimtmečio minėjimas
 9. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas: (žr. protokolą)
 10. Pirmininko pranešimas
 11. Europos Sąjungos vaidmuo Irake (diskusijos)
 12. Europos ginklų eksporto etikos kodeksas (diskusijos)
 13. Padėtis Čade (diskusijos)
 14. Pirmininko pranešimas
 15. Klausimų valanda (klausimai Tarybai)
 16. Vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės gerinimas (diskusijos)
 17. Bešvinio benzino ir gazolio apmokestinimas (diskusijos)
 18. Pasaulinis energijos vartojimo veiksmingumo ir atsinaujinančios energijos fondas (diskusijos)
 19. Ypatinga kalinamų moterų padėtis ir tėvų kalinimo poveikis socialiniam ir šeiminiam gyvenimui (diskusijos)
 20. Kito posėdžio darbotvarkė: (žr. protokolą)
 21. Posėdžio pabaiga


  

POSĖDŽIUI PIRMININKAVO: H. G. PÖTTERING
Pirmininkas

 
1. Posėdžio pradžia
  

(Posėdis pradėtas 09.05 val.)

 

2. Rašytiniai pareiškimai (gauti dokumentai) (žr. protokolą)

3. Pasirengimas Europos Vadovų Tarybai (2008 m. kovo 13 ir 14 d., Briuselis) (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pareiškimai dėl Europos Vadovų Tarybos pasiruošimo Briuselyje, 2008 m. kovo 13–14 d.

Tarybos vardu kalbės Janez Lenarčič.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. (SL) Man labai malonu pranešti jums svarbiausius rytoj prasidėsiančios Europos Vadovų Tarybos sesijos klausimus. Pagal pavasario aukščiausio lygio susitikimų tradiciją, šis susitikimas bus skirtas ekonominių problemų, ypač Lisabonos strategijos, klimato kaitos, energetikos ir finansinio stabilumo problemų svarstymui.

Pirmininkaujanti valstybė tikisi apsikeisti nuomonėmis su Europos Parlamentu, ir aš galiu jus patikinti, kad sudarant rytojaus dienotvarkę bus atsižvelgta į Parlamento nuomonę.

Mes visi suprantame, kad Europos Vadovų Taryba susiduria su naujomis problemomis ir kad globalizacija suteikia naujas galimybes ne tik ekonomikos, bet ir socialinėje bei kultūros srityse. Europos Sąjunga jau pasinaudojo šiomis galimybėmis. Mes žinome, kad globalizacija reikalauja iš Europos Sąjungos ir valstybių narių ieškoti naujų galimybių ir jas pritaikyti sau. Šiam klausimui Taryba skirs daugiausia dėmesio.

Pasaulio ekonomika šiuo metu patiria išbandymą. Mes buvome neramumų finansų rinkose liudytojai. Pastaruoju metu matome mažesnį ekonominį aktyvumą, nulemtą nuosmukio Jungtinėse Valstijose ir kylančių naftos bei maisto produktų kainų. Nepaisant šių problemų, Europos Sąjungos ekonominis pamatas vis dar išlieka tvirtas, tačiau, esant tokioms aplinkybėms, negalima sustoti ir atsipalaiduoti – privalome tęsti pradėtas reformas.

Europos Vadovų Tarybos ir vertins Lisabonos strategijos įgyvendinimo laipsnį ekonominio augimo ir nedarbo aspektais. Pasidžiaugsime teigiamais rezultatais ir patvirtinsime pozityvų strategijos veikimą. Bus pabrėžta, kad dabar privalu susitelkti ties strategijos įgyvendinimu ir šioje dvasioje pereita prie naujo peržiūrėtos Lisabonos strategijos etapo.

Informatikos ir naujovių srityje Europos Vadovų Taryba pateiks mums daugiau pastatų plėtoti vadinamąją penktąją laisvę. Šiomis priemonėmis turėtų būti pašalintos kliūtys laisviems informacijos mainams bei nevaržomam tyrėjų, studentų, mokslininkų bei universitetų darbuotojų judėjimui. Mūsų nuomone, penktoji laisvė turėtų pagreitinti Europos Sąjungos transformaciją į naujovišką, kūrybingą ir informacija pagrįstą ekonomiką.

Siekdama sustiprinti įmonių konkurencingumą (ypač mažųjų ir vidutinio dydžio bendrovių), Europos Vadovų Taryba planuoja imtis tokių priemonių, kurios padėtų įmonėms plėstis ir dirbti geriau. Būtina, kad įmonės galėtų lengviau pasinaudoti esamais finansavimo šaltiniais; be to, svarbu skatinti įmones siekti naujovių. Ypatingas dėmesys bus skiriamas planų dėl įstatyminės bazės tobulinimo įgyvendinimui. Didelis dėmesys bus skiriamas, socialinei Lisabonos strategijos analizei bei pastangoms spręsti demografines problemas, kvalifikacijos stygiui ir ateities politinėms priemonėms, skirtoms socialiniai sanglaudai stiprinti.

Pavasario aukščiausio lygio susitikimo metu valstybės narės bus įpareigotos laipsniškai taikyti bendruosius lankstumo ir saugumo principus diegiant nacionalines taisykles, kurių tikslas – palaikyti pusiausvyrą tarp lankstumo ir saugumo darbo rinkoje.

Leiskite man pereiti prie kito svarbaus klausimo, kurį svarstys Europos Vadovų Taryba. Aš turiu omenyje problemas, susijusias su klimato kaita ir energetika. Praėjusiais metais mes tapome istorinių įsipareigojimų aplinkosaugos ir energetikos politikos srityje liudininkais. Šiais metais mes turime paskirti visas jėgas jų įgyvendinimui. Šis tikslas – išskirtinis ilgalaikis ekonominis ir aplinkosaugos iššūkis. Jei ryžtingai reaguosime, galėsime kalbėti ne tik apie ekonominę, bet ir apie aplinkos apsaugos sėkmę.

Komisijos pasiūlytą įstatymų paketą šiuo metu svarsto Taryba. Pirmosios diskusijos dar kartą patvirtino visų šalių narių įsipareigojimą reaguoti ryžtingai. Tačiau dar per anksti tikėtis, kad šiame aukščiausio lygio susitikime pavyks susitarti dėl visų šios įstatyminės bazės klausimų. Mes tikimės, kad įmanoma susitarti dėl pagrindinių klausimų ir gairių, reikalingų tolimesniam šios bazės svarstymui. Tikimės, kad sutelkę dėmesį į bazės sudėtingumą ir atsižvelgdami į jos ekonominį bei finansinį poveikį, šalių vadovai išreikš norą išlaikyti bendrą pusiausvyrą.

Tikslas – priimti įstatymus kaip galima anksčiau 2009 m. ar bent iki Europos Parlamento įgaliojimų pabaigos. Mūsų pastangos bus sėkmingos, jei visi partneriai ims spręsti su klimato kaita susijusias problemas. Klimato kaitos konferencijos Kopenhagos sesijoje, įvyksiančioje 2009 m. pabaigoje, Europa turėtų tapti vadovaujančia jėga derybose dėl ryžtingo ir visapusiško susitarimo, taikytino pasibaigus Kioto protokolo galiojimo laikotarpiui. Tai dar viena priežastis susitarti kaip galima anksčiau 2009 m.

Leiskite trumpai paminėti keletą kitų, su energetikos sektoriumi susijusių, klausimų. Veiksminga energetikos vidaus rinka – pagrindinė sąlyga, padėsianti išlaikyti patikimą, ilgalaikį ir konkurencingą energijos tiekimą Europoje. Mes tikimės, kad Europos Vadovų Taryba nedelsdama inicijuos trečiosios bazės, apimančios dujų ir elektros vidaus rinką, patvirtinimą. Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į tolimesnius įstatymų projektus, susijusius su tiekimo patikimumu ir užsienio energetikos politika.

Europos Vadovų Taryba sutelks pastangas, susijusias su klimato ir energetikos politika, į naujų technologijų plėtrą bei padidins investicijas į šias technologijas. Šis klausimas neseniai buvo aptartas Strateginiame energetikos technologijų plane: jis turėtų būti svarbus tolesniam mūsų bendrovių konkurencingumui.

Šalių ir vyriausybių vadovai svarstys Generalinio sekretoriaus, Vyriausiojo įgaliotinio pono Solana ir Komisijos jungtinio pranešimo išvadas apie klimato kaitos įtaką tarptautiniam saugumui. Klimato kaitos problemos sudėtingumas reikalauja visapusio politikos harmonizavimo, todėl Europos Vadovų Taryba ragins toliau išsamiai nagrinėti pranešimą.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, leiskite man paminėti trečiąjį pagrindinį Europos Vadovų Tarybos darbotvarkės klausimą. Tai yra diskusija apie dabartinę tarptautinių finansinių rinkų padėtį.

Padėtis tarptautinėje finansų sistemoje vis dar yra neaiški. Jei norime susidoroti su jos padarinių keliamais pavojais, turime Europos Sąjungos ekonominę ir finansinę politiką nukreipti makroekonominio stabilumo saugumo ir struktūrinės reformos plano įgyvendinimo link. Finansų ministrai paruošė Europos Sąjungos reagavimo planą, o kai kurių finansinių rinkų koregavimo veiksmų jau imtasi nuo praeito rudens. Europos centrinis bankas, nacionalinės institucijos, Europos Sąjungos bei finansų tarnybos priėmė ėmėsi priemonių, padėsiančių stabilizuoti padėtį. Tačiau, atsakomybė už rizikos valdymą vis dar tenka pirmiausia atskiroms finansinėms institucijoms bei investuotojams.

Dabartinė padėtis atkleidė poreikį toliau stiprinti finansinio stabilumo struktūras, t. y. didinti kreditų kontrolę bei tobulinti finansinės krizės valdymo priemones.

Mes tikimės, kad Europos Vadovų Taryba imsis priemonių šiose keturiose srityse: didins skaidrumą investitoriams, rinkoms ir reguliuotojams, tobulins vertinimo standartus, tvirtins kredito statusą bei aktyvins rizikos valdymą finansiniame sektoriuje, ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus punktas – gerins rinkos veikimą bei stiprins kreditų reitingų agentūrų vaidmenį.

Norėčiau pasakyti keletą žodžių apie valstybinius investicinius fondus. Dėka ilgalaikių strategijų šie fondai yra kapitalo šaltiniai, garantuojantys likvidumą. Tačiau, atsiradus naujiems rinkos dalyviams, kurių investavimo strategijos ir tikslai ne visada yra skaidrūs, kyla abejones dėl neekonomiškos jų veiklos. Ypač šioms diskusijoms naudinga priemonė – neseniai Komisijos paskelbtas pranešimas apie valstybinius investicinius fondus. Europos Vadovų Taryba tikriausiai sutiks su tuo, kad Europos Sąjungai reikalingas bendras požiūris, pagrįstas šiame pranešime siūlomais principais.

Leiskite man dar kartą pabrėžti bendradarbiavimo su Europos Parlamentu svarbą.

Norėčiau užbaigti savo įžangą mintimi, kad rytoj prasidėsianti Europos Vadovų Tarybos pavasario sesija, bus pirmiausiai skirta prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimui. Pirmininkaujanti valstybė norėtų paspartinti Europos virsmą į labiausiai konkurencingą ekonomiką. Be šios problemos turime spręsti ir svarbią stabilumo išsaugojimo užduotimi, kurią įvykdyti padės klimato kaitos ir energetikos politika.

Apžvelgę visas spręstinas problemas, tikimės nuoširdžiai ir kūrybingai bendradarbiauti su Europos Parlamentu. Jei mes kartu sugebėsime užtikrinti Europos pažangą, galėsime įtikinti Europos gyventojus, jos Europos Sąjunga egzistuoja tam, kad užtikrintų jų ateitį.

Šiandieniniai mūsų diskusijos ir diskusija su Europos Parlamento pirmininku Europos Vadovų Tarybos sesijoje neabejotinai padės siekti šio tikslo. Ačiū už dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas Pone pirmininke, tradiciškai pavasaris Europos Vadovų Tarybai yra laikotarpis, kai mes peržiūrime Lisabonos strategiją, skirtą augimui ir užimtumui didinti, todėl šis susitikimas bus svarbesnis už daugelį kitų. Norėčiau pradėti padėkodamas Slovėnijai už kruopštų pasiruošimą šiam pavasario aukščiausio lygio susitikimui.

Nepaisant kitų šios savaitės Europos Vadovų Tarybos pranešimų, vienas jų yra visiškai aiškus: Lisabonos strategija veikia. Europos Sąjungoje per paskutinius dvejus metus buvo sukurta ne mažiau nei 6,5 milijono darbo vietų. Per pastaruosius 25 metus nedarbas yra žemiausiame lygyje. Užimtumo rodiklis pasiekė 66 % ir toliau auga artėdamas prie Lisabonos strategijoje nustatyto užimtumo rodiklio – 70 %. Darbo vietų kūrimas eina koja kojon su našumo didinimu. Darbo našumas Europos Sąjungoje auga greičiau nei Jungtinėse Valstijose. Tai nemenki pasiekimai.

Aišku, Lisabonos procesas negali apsaugoti mūsų nuo neigiamos ekonomikos raidos, kurios šaknys yra už Europos ribų. Šiandieninėje susaistytoje ekonomikoje tai yra neįmanoma. Mes truputį „apkarpyti“ mūsų šių metų augimo prognozes, tačiau vis dar numatome 2 % augimą – tai nemažas rodiklis.

Įvykdytos reformos padarė mūsų ekonomikas elastingesnes ir lankstesnes. Tai mums padėjo susidoroti su išoriniais sukrėtimais.

Aišku, kai padėtis blogėja, labai svarbu dar kartą įtikinti tuos, kurie nuogąstauja dėl galimo ekonomikos nuosmukio. Europai reikalinga apsauga, tačiau ji turi išvengti pagundos tapti protekcionistine ekonomika.

Įsitraukimas į protekcionizmą būtų kvailystė. Europa turi daug naudos iš globalizacijos. Turėdama tik 7 % visų pasaulio gyventojų, Europa duoda 30 % ekonominių rezultatų. Mes turime septynias iš dešimties labiausiai konkurencingų šalių pasaulyje, ir, nepaisant Kinijos ir Indijos augimo, Europa išlieka didžiausia pasaulyje prekybos jėga.

Taigi, Europa turi svarias priežastis į ateitį žiūrėti su pasitikėjimu. Tuo pat metu mes turime išlikti budrūs ir atsargūs, planuodami tolimesnę plėtrą. Tačiau mūsų pagrindinė nuostata turi būti pasitikėjimas. Tikėjime, kad laimėsime naujas ekonomines kovas, neturi būti pesimizmo.

Tai privertė mus reaguoti į finansinę suirutę ir imtis polinių priemonių dėl susidariusios finansinės padėties bei nepriklausomų turto fondų, į kuriuos Europos Vadovų Taryba taip pat atkreipė dėmesį. Tikimės, kad Europos Vadovų Taryba pritars mūsų pasiūlymams dėl bendro Europos atsako į šias problemas.

Kai aš sakau, kad Lisabonos strategija veikia, o ji iš tikrųjų veikia, nereiškia, kad viskas nudažyta rožine spalva ir kad mes galime užmigti ant laurų. Aš ir Komisija ne kartą minėjome, kad negalima nusiraminti, ypač todėl, kad atrodo, jog ekonominė padėtis prastėja visame pasaulyje. Turi būti padaryta daug darbų. Daugelyje Europos regionų nedarbas vis dar yra svarbi problema. Yra tam tikros socialinės klasės, kurios paveikiamos labai stipriai. Kylančios energijos ir maisto kainos aštrina infliaciją, mažina perkamąją galią, ši problema ypač aktuali tiems asmenims, kurių pagrindinės pajamos yra atlyginimai ir pensijos. Taigi, mes turime ir toliau stengtis.

Tačiau Lisabonos strategija nėra nekintamas procesas. Toli gražu. Komisijos strateginiame pranešime skelbtos naujos politinės iniciatyvos, kurios padėtų Europai tapti atsparesne ekonominei suirutei ir sustiprintų Europos pastangas prisitaikyti prie globalizacijos bei gauti iš jos naudos.

Pirmoji, svarbiausia sritis. Svarbiausia sritis yra žmonės. Kovos su skurdu ir nelygybe priemonė yra išsilavinimo ir mokymo, prieinamo visiems žmonėms, standartų pakėlimas visoje Europoje. Mes sutelkėme dėmesį į vieną labiausiai pažeidžiamų grupių: žmones, pirma laiko palikusius mokyklą. Šiandien Europoje vienas iš šešių jaunų žmonių palieka mokyklą negavęs reikiamos kvalifikacijos. Vienas iš penkių penkiolikos metų amžiaus žmonių neturi pakankamų skaitymo įgūdžių. Mes negalime leisti žūti jų talentams. Turime suteikti jauniems žmonėms įgūdžius, reikalingus jų potencialui realizuoti.

Kitas kertinis Lisabonos strategijos akmuo, prie kurio grįžome, yra mokslo tyrimai ir naujovės. Kad pritrauktų ir išlaikytų investicijas, Europa turi padidinti santykinį savo patrauklumą. Europoje mums reikalinga penktoji laisvė – laisvas informacijos judėjimas, papildysiantis kitas keturias laisves, į kurias remiasi bendroji rinka. Mes turime palaikyti atviras naujoves, tačiau tuo pačiu metu turime garantuoti tinkamą informacijos apsaugą Europos patentais ir autorinėmis teisėmis.

Dabar norėčiau pasveikinti vakarykštį Europos inovacijų ir technologijų instituto įsteigimą Europos Rūmuose. Tai lemiamas momentas Europai. Norėčiau pasveikinti Europos Parlamentą su šiuo pasiekimu ir padėkoti jums už mano pasiūlymo palaikymą, kurį, kaip pamenu, prieš tris metus sutikote su dideliu pasipriešinimu. Tačiau, dėka gero Parlamento, Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo, galų gale mes susitarėme.

Trečiasis prioritetas, į kurį mes pažvelgėme, yra verslo aplinka. Mums reikalinga bendra rinka, dirbanti Europai, būtent mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, kurios yra mūsų ekonomikos stuburas bei daugumos darbo vietų kūrėjos. Todėl rytoj aš prašysiu Europos Vadovų Tarybos paremti mažųjų įmonių įstatymą, kuris pašalintų kliūtis mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių kūrimui bei augimui. Turėkime omenyje, kad svarbiausia, ką mes galime suteikti mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, yra reali vidaus rinka. Tai pagrindinis skirtumas tarp Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, susijęs su mažomis ir vidutinio dydžio įmonėmis, jei nekalbėsime apie specialiuosius įstatymus. Maža įmonė Jungtinėse Valstijose gali pradėti veiklą vienoje valstijoje ir tuoj pat išsiplėsti visoje Jungtinių Valstijų vidaus rinką. Europoje to dar nėra. Europoje įmonių plėtrai kitose šalyse yra daug barjerų. Taigi mes turime iš tikrųjų įgyvendinti vidaus rinkos idėją, jei norime vystyti mažas ir vidutinio dydžio įmones skatinti ekonomikos didinti augimą ir užimtumą Europoje.

(Plojimai)

Paskutinis kertinis Lisabonos strategijos akmuo, į kurį atkreipėme dėmesį mūsų strateginiame pranešime, yra energetika ir klimato kaita. Dabar pats laikas rimtai susirūpinti dėl energetikos ir klimato kaitos problemos. Europos Rūmai gerai žino, kad šio momento negalima praleisti. Tinkamai pasirinktas susitarimo laikas gali lemti jo sėkmę. Kuo anksčiau tai bus padaryta, tuo mažesnės bus pritaikymo išlaidos ir didesnė nauda pirmeiviams. Tai yra mūsų prioritetinis uždavinys, siekiant visapusiško tarptautinio susitarimo Kopenhagoje kitais metais. Kuo daugiau šalių įsitrauks ir kuo jų siekiai bus artimesni mūsiškiams, tuo skaidresnis bus žaidimas. Niekas labiau nepriartins šio susitarimo, nei Europos Sąjunga, parodydama, kaip svarbu susitarti šių metų gale.

Taigi, aš apsisprendžiau, Komisija taip pat apsisprendė, kad reikia dirbti su valstybėmis narėmis, nes tai padės bendrai politiškai susitarti dėl energetikos vidaus rinkos ir klimato apsaugos bei atnaujinti minėtų problemų nagrinėjimą iki šių metų pabaigos. Žinoma, mes taip pat norėtume užbaigti įstatymų leidimo procesą, sutartą su Europos Parlamentu, kitų metų pradžioje.

Taip pat svarbu susieti klimato apsaugos strategiją su energetikos vidaus rinka. Visi žinome, kaip tai svarbu mūsų konkurencingos, saugios ir tvarios Europos energetikos vizijai palaikyti. Man buvo malonu stebėti kaip sparčiai per pastarąsias dvi savaites buvo sprendžiamos šios problemos, be to, mes esame įsipareigoję rasti būdus, garantuojančius tikrąjį sienų atidarymą, nes šio tikslo mes siekėme pirmaisiais savo pasiūlymais. Komisija įsipareigoja skaldyti bendroves ar imtis panašių priemonių. Dabar iki birželio mėn. Europos Rūmai stengiasi pasiruošti pirmajam projekto skaitymui.

Ši reforma nesumažins padarytos socialinės pažangos bei nesulėtins socialinės rinkos ekonomikos raidos, ji leis žmonėms sėkmingai dirbti ir valdyti savo gyvenimus pokyčių laikotarpiu.

Reforma modernizuos mūsų socialines sistemas ir užtikrins jų tvarumą. Pasiekiamumas, galimybė ir solidarumas turi tapti šūkiais bei atnaujintos socialinės strategijos, kurią Komisija pristatys dar prieš vasarą, pagrindu.

Reforma padės išlaikyti dinamišką verslo aplinką, kurioje įmonių savininkai laiką ir išteklius naudoja pasaulio žmonių pageidaujamų aukštos kokybės produktų gamybai ir paslaugų teikimui. Reforma nėra skirta nereikalingų blankų pildymui ir kasdienei kovai su biurokratizmu.

Reforma padės Europai įžengti į mažiau anglies dvideginio išmetančią ekonomiką, o tai duos naudos aplinkai ir verslui. Ekonomika, kuri skatina gyvenimo standartų augimą, neniokodama Žemės.

Man smagu matyti, kad sunkus kelių praėjusių metų darbas atnaujinant Lisabonos strategiją paskatino siekti susitarimo dėl to, kur mes esame dabar ir į kurią pusę norime eiti. Europos Rūmai visuomet teikė kritinę paramą, už tai ir noriu jums padėkoti.

Esu laimingas, galėdamas pastebėti, kad Europos Parlamentas, priimdamas vasario 20 d. rezoliuciją išreiškė paramą Lisabonos strategijai, ir prisidėjo prie 2008 m. pavasario Tarybos posėdžio.

Aš mačiau ekonominės politikos gairių pataisas, už kurias tą pačią dieną balsavo Europos Rūmai. Sutinku su jūsų iškeltomis problemomis, be abejonės jos jau yra Europos Sąjungos politikos, pagrįstos Europos Komisijos pasiūlymais, dalis: socialinė integracija, visuomenės finansų sektoriaus tvirtumas, kova su infliacija, investicijos į mokslo tyrimus ir plėtrą, geresnis ekonominės politikos koordinavimas, verslumo ir naujovių skatinimas, išorinis vidaus rinkos vertinimas, klimato kaita bei energetika. Taigi, kalbėkime aiškiai. Komisija sutinka su šiais prioritetais.

Pasikonsultavusi su skirtingomis suinteresuotomis pusėmis, įskaitant ir Valstybes nares, gruodį Komisija pasiūlė palikti strategines gaires tokias, kokios yra, nes jos yra tokios lanksčios, kad jas galima pritaikyti esamoms aplinkybėms ir naujiems Komisijos prioritetams.

Gairių išsaugojimas siunčia reikiamą stabilumo ir apibrėžtumo signalą valstybėms narėms ir ekonomikos operatoriams, o tai sustiprina galimybę pasiekti teigiamų rezultatų. Kaip ką tik pareiškė Pirmininkaujanti valstybė, dabar prioritetas teikiamas rezultatams Mes turime pateikti konkrečius rezultatus ir parodyti pastovumą. Tai buvo pasakyta pabendravus su Europos Parlamento Ekonomikos ir finansų komitetu. Komisija bandė tarpininkauti ieškant kompromiso su Europos Vadovų Taryba ir siūlė įvairius dokumento pakeitimus, kurie turėtų papildyti gaires ir atspindėti Parlamento iškeltas problemas. Nepaisydama Komisijos pastangų, Taryba nusprendė nesivadovauti mūsų pateiktu kompromisiniu pasiūlymu dėl naujų ekonomikos politikos gairių.

Bet kuriuo atveju aš noriu dar kartą patikinti Europos Rūmus, kad Komisija pritaria, jog būtina nustatyti teisingą politiką valstybėms narėms, kad šios vadovautųsi bendrais prioritetas, o prioritetai yra ekonomikos augimas ir užimtumas. Kalbėdamas apie ekonomikos augimą, turiu omenyje jo tvarumą socialiniu ir aplinkosaugos aspektu. Taip pat turiu omenyje užimtumo didėjimą ne tik kiekybine, bet ir kokybine prasme. Kadangi esame tikri, jog atnaujintoje Lisabonos strategija daugiausia dėmesio bus skiriama ekonomikos augimui ir žmonių užimtumui, nepamirštant ir konkurencingumo ir integravimo, ši priemonė yra geriausia Europos reakcija į globalizacijos problemą.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Joseph Daul, PPE-DE frakcijos vardu. (FR) Pone pirmininke, pone Europos Bendrijų Tarybos pirmininke, ponai ir ponios, Europos Vadovų Tarybos pavasario sesijos prioritetas bus paskatinti Europos augimą ir atnaujinti Lisabonos strategiją 2008–2010 m.

Mūsų frakcija jaučia didelę svarbą suteikti Europos Sąjungai visas įmanomas progas pasinaudoti globalizacija, todėl būtina imtis aktyvios ES pertvarkos, vadovaujantis Europos Komisijos, kurios pirmininkas yra José Manuel Barroso, siūlymais, pateikiamais nuo 2005 m. ši strategija yra geriausia priemonė iškilusioms problemoms spręsti, t.y. globalizacijai bei populiacijos ir klimato kaitos problemos.

Mes turime dvejopą žinią: reikia tęsti pradėtas reformas, tačiau svarbu ir didinti Lisabonos strategijos veiksmingumą. Globalizacija yra Europos galimybė, tačiau mes niekada nepritarsime nevaldomai laisvai prekybai. Tai yra pirmoji problema. Mes turime apsaugoti labiausiai pažeidžiamų grupių interesus bei skatinti savo socialinio modelio kūrimą. Dabar ne laikas keisti kryptį, priešingai – reikėtų dėti daugiau pastangų tiesiant kelią pasirinkta kryptimi. Lisabonos strategija siūlo kiekvienai problemai pritaikytus sprendimus.

Intensyvėjant augančių šalių keliamai konkurencijai, mūsų ateitis priklauso nuo mokslo tyrimų bei naujovių, paramos verslininkas, visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir reformų darbo rinkoje. Europa išliks konkurencinga tik tuo atveju, jei jos produktai kurs pridėtinę vertę, turint omeny kokybę ir naujoves. Todėl aš kviečiu valstybes nares kaip įmanoma daugiau investuoti į mokslo tyrimų ir inovacijų sritis.

Nei augimas, nei užimtumas neatsiras vien plečiant mažas ir vidutinio dydžio įmones. Mes turime padėti joms apsaugoti sandorius ir kurti darbo vietas mažindami administracinių priemonių naštą. Europos mažųjų įmonių įstatymo priėmimas yra žingsnis teisinga kryptimi. švietimas ir profesinis mokymas turi būti pritaikyti ekonomikos reikmėms. Konkurencinį privalumą mes galėsime išsaugoti tik tuo atveju, jei mūsų darbuotojai bus tinkamai rengiami. Reikia atnaujinti mokyklų, universitetų bei profesinio mokymo programas ir, žinoma, jį plėsti. Šiuo atžvilgiu mes sveikiname Mokymosi visą gyvenimą programą 2007–2013. Fundamentalios reformos reikalingos ir darbo rinkai, kuri turi būti mobilesnė, lankstesnė, bet kartu ir saugesnė. Įmonės privalo sugebėti prisitaikyti prie rinkos reikalavimų. Darbuotojai turi sugebėti pasinaudoti persikvalifikavimo ir adaptacijos galimybėmis.

Antroji Europos problema – gyventojai. Populiacijos senėjimas gali sukelti darbo jėgos stygių bei į keblią padėtį pastatyti socialinės apsaugos sistemas. Reikėtų labiau stimuliuoti vidaus darbo jėgą ir lanksčiau spręsti visų kartų profesinio ir asmeninio gyvenimo darninimo problemas. Be to, reikėtų peržiūrėti imigracijos politiką, kuri turėtų ginti Europos interesus, bei stengtis pritraukti kvalifikuotus, praktinės patirties turinčius darbuotojus. Reikėtų išplėtoti mėlynosios kortelės pasiūlymą. Turime sustabdyti „protų nutekėjimą“. Mūsų investicijos į švietimą bus bevaisės, jei tyrėjai išvyks į užsienį dėl patrauklesnio darbo užmokesčio ar geresnių darbo sąlygų.

Trečioji, paskutinė, problema – klimato kaita. Mūsų taikoma politinė sistema turi atitikti aplinkai draugiškos ekonomikos kryptį. Tai reiškia, kad svarbu įgyvendinti tikslą 20 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Neskaitant ekologinės naudos, šio tikslo siekimas padės mums įsitvirtinti švariųjų technologijų rinkose. Tai yra svarbu. Mes privalome rodyti pavyzdį ir mūsų partneriai privalo daryti tą patį. Žaliąją politiką turėtų papildyti ne protekcionistinė, o tvirta išorinės prekybos politika.

Ponios ir ponai, mes neišduosime savo vertybių ir neatsisakysime savo visuomenės modelio turėdami drąsos pertvarkyti visuomenę ir pasakydami savo piliečiams tiesą. Socialinis progresas įmanomas tik augant ekonomikai. O ekonomikos augimas gali skatinti socialinį progresą tik tuo atveju, jei mes imsimės atitinkamų priemonių. Kol kas noriu padėkoti Komisijos pirmininkui, viceprezidentui Verheugen ir visiems Komisijos nariams už atliktą darbą. Ponios ir ponai, dėkoju šiam Barroso vadovaujam kolektyvui. Nors pelų šioje organizacijoje kiekis proporcingas gerai atliktam darbui, pelai gali būti reikalingi dar likusiems darbams.

(Plojimai).

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Schulz, PSE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pradėti nuo pastabos Tarybos Pirmininkui. Mums buvo pranešta, kad apie Viduržemio jūros šalių sąjungą bus kalbama rytoj vakarienės metu. Šią idėją iškėlė Prancūzijos Prezidentas. Tikiuosi, kad maistas patiks visiems ir mūsų frakcijos vardu noriu patikslinti vieną aspektą. Jei Viduržemio jūros šalių sąjunga, papildys ar patobulins Barselonos procesą, kuriam mes skiriame didelę dalį Europos Sąjungos biudžeto lėšų, mes visiškai tam pritariame. Tačiau reikia garantijų, kad ši politika bus taikoma Europos Sąjungos rėmuose.

Jei Viduržemio jūros šalių sąjunga bus sėkmingai, jai turi būti taikoma Bendrijos politika esamų ES institucijų ir strategijų ribose. Priešingu atveju Viduržemio jūros šalių sąjunga gali tapti ES susiskaldymą kurstančiu veiksniu, o tai būtų blogai, be to, būtų izoliuota Prancūzija pačiose Prancūzijos prezidentavimo išvakarėse – to mes tikrai nenorime.

(Plojimai)

Todėl prašome jūsų perduoti šią žinią aukščiausio lygio susitikimo dalyviams.

Nekeisti strateginės krypties yra viena. O vasario 20 d. 515 balsų dauguma priimtas sprendimas pakeisti strateginę krytį yra visai kita. Tačiau, leiskite mums nesiginčyti keisti strateginę kryptį ar nekeisti, o leiskite padiskutuoti, ar šie svarbūs pakeitimai, padiktuoti poreikio keisti strategines kryptis, duos praktinės naudos.

Pone Barroso, praėjusią savaitę aš kritikavau jus dėl atsidavimo stygiaus. Neseniai girdėjau, kad kai kurie Komisijos nariai, tikriausiai pasitarę su jumis, ėmėsi propaguoti kai kurias čia pasiūlytas idėjas. Vadinasi, mano kritika tapo neaktuali. Tačiau, pone Komisijos pirmininke, šiandien išgirdęs jūsų kalbą, turiu pakartoti: jūs esate vienas iš Europos lyderių. Žodžiai, kuriuos pasakysite rytoj šalių ir vyriausybių vadovams turi paskatinti juos imtis praktinių veiksmų savo šalyse. Daugelis jūsų paminėtų dalykų yra tiesa, tačiau mes turime matyti realią Europos padėtį.

Tad leiskite man išvardinti penkis punktus, kurie, mūsų manymu, yra gyvybiškai svarbūs, tačiau nepakankamai išryškinti. Taip, progresas, žinoma, yra: nedarbas mažėja, produktyvumas auga, tačiau nedarbo grėsmė taip pat auga. Tai faktas. Žinoma, sukuriama daugiau darbo vietų, tačiau jos nėra saugios. Darbo užmokestis Europoje kyla lėčiau nei įmonių pelnas: įmonių pelnas procentine išraiška lenkia darbo užmokesčio augimą.

(Plojimai)

Tai reiškia socialinį disbalansą. Mes siekiame skatinti socialinę sanglaudą ir trokštame daugiau socialinės apsaugos. Kokia prasmė kalbėti apie vidaus rinkų augimą ar pasaulinį Sąjungos konkurencingumą, jei realybė yra tokia: gamybos įmonės, gaunančios 4 % pelną, uždaro gamyklas, nes „akcininkai nori gauti 6 % pelną“. Tokie reiškiniai griauna pasitikėjimą Europos Sąjunga. Mūsų piliečiai privalo neprarasti pasitikėjimo!

Mes kalbame apie energetikos sektoriaus išskaidymą, kuris gali būti reikalingas, bet gali būt ir nereikalingas. Pakalbėkite geriau apie susiskaidymą, vykstantį Europos socialinės politikos srityje. Yra realus pavojus, kad ekonominis augimas neužtikrins socialiniu saugumo, todėl mums ir reikia peržiūrėti ES gaires. Turime vadovautis tokiu požiūriu: kas benutiktų Europos Sąjungos socialinės politikos srityje, viskas turi vykti neatskiriamai nuo ekonominio progreso.

Šiandien švenčiame 50-ąją Europos Parlamento sukaktį. Prieš penkiasdešimt metų Strasbūre vyravo nuomonė, kad ekonomikos vystymasis ir socialinis saugumas yra Europos Bendrijos augimo ir sėkmės pagrindas. Dabar padėtis tampa vis labiau pavojinga.

Sakote, jog reikia mažinti apribojimus mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms. Taip! Tačiau, jei sumažinsime apribojimus, o šios įmonės ims keltis iš vienos Europos vietos į kitą ir turėsime daugiau Lavalio atvejį, griaunančių pasitikėjimą Europos Sąjunga. Jei net mažos ir vidutinio dydžio įmonės laisvę judėti panaudos socialiniam progresui stabdyti, naudos turės įmonės, bet ne darbuotojai. O dauguma ES piliečių kaip tik ir yra šių įmonių darbuotojai.

Žinoma, reikia investuoti į švietimą, profesinį mokymą, mokslo tyrimus bei technikos naujoves. Tai savaime suprantama. Tačiau, jei absoliučios daugumos jaunuolių galimybės mokytis universitete ar lankyti mokyklą priklauso nuo to, ar jų tėvai turi pakankamai pinigų – tai jau nėra socialinė politika. Reikia, kad Europos Sąjungoje visi turėtų vienodas galimybės, nepriklausomai nuo to, iš kur jie atvyko ir kokios yra jų šeimyninės aplinkybės. Kad Europa išliktų, mums reikia stiprinti šį potencialą, o ne tik verslo galimybes. Be to, mes turime stiprinti jaunų žmonių potencialą ir suteikti jiems galimybes dalyvauti moksliniuose tyrimuose, tobulinti savo įgūdžius, kelti kvalifikaciją.

Neabejotinai pasitikėjimo socialine politika nekelia tokie faktai, kai turtingieji gali perkelti savo kapitalą iš vienos Europos šalies į kitą nemokėdami jokių mokesčių. Tai jau antras smūgis! Todėl jūs teisūs sakydami, kad reikia reguliuoti ES finansų rinkas.

Visi šie argumentai, pone pirmininke, yra ES gairių peržiūros naudai. Pagaliau nesvarbu ar mes taip vadinsime šį procesą, ar kitaip. Jei jūs perduosite šią žinią ES Tarybai, mes palaikysime jus, bet, pone pirmininke, palaikysime tik tuo atveju, jei jūs tai padarysite!

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šią savaitę Taryba blaškosi tarp vilties ir nevilties. Nors atrodo, kad pagrindiniai sunkumai įveikti, Lisabonos Sutartis dar neratifikuota – dar kyla klausimų dėl kai kurių jos nuostatų. Nežinoma Rusijos, Turkijos ir kai kurių kitų mūsų kaimynių Vidurio ir Artimuosiuose Rytuose politinė kryptis. Ekonomikos augimo tempai lėtėja, neramu dėl krizės Švedijos, Suomijos, Vengrijos, Ispanijos, jau nekalbant apie Argentiną, bankų sektoriuose poveikio BVP. Tai skatina mūsų centrinius bankus imtis bendrų veiksmų.

Be šių problemų, mūsų politikai turi ir kitų rūpesčių: gyventojų skaičiaus augimas ir migracija, tarptautinis nusikalstamumas ir terorizmas, klimato kaita bei energetikos sektoriaus saugumas. Valstybės narės ir Europos rūmai privalo nedelsdami įgyvendinti Komisijos siūlymą kontroliuoti klimato kaitą. Ši problema apima daug sričių.

Vyriausiojo įgaliotinio ataskaita dėl klimato kaitos poveikio saugumui ir stabilumui, rodo, kad problema reali ir turi būti nedelsiant sprendžiama, nes gali kilti ir karinės jėgos įsikišimo pavojus, įskaitant ir galimą NATO panaudojimą energetikos sektoriaus saugumui užtikrinti. Tačiau, kai kurios valstybės narės, apakintos trumparegiško ekonomiško mąstymo, bando apriboti savo įsipareigojimus Komisijos siūlymo reguliuoti klimato kaitą klausimu. Pažvelkite į Tarybos išvadų projektą (18 skirsnį) – jame rasite nieko reiškiančias frazes.

Šie pavojai kelia pasitraukimo į „Europos tvirtovę“ pavojų. Tik puoselėdami šalių solidarumą galime išvengti atotrūkio tarp valstybių narių ir įgyvendinti tokius projektus kaip Nabuko projektas. Tik klestint šalių abipus Viduržemio (Mare Nostrum)ir Kaspijos jūrų solidarumui galėsime džiaugtis taika. Enšteinas buvo teisus sakydamas, kad taikos negalima išsaugoti jėga, taika gali egzistuoti tik esant sutarimui.

Mums taip pat reikia sekti šiuo pavyzdžiu. Aš viliuosi, kad Tarybos išvadose pamatysime šalių vyriausybių ir Europos Sąjungos vadovybės įsipareigojimą sumažinti energijos naudojimą vyriausybės rūmuose ir kitų institucijų kabinetuose bei automobilių parkuose, nustatant konkrečius privalomus vykdyti tikslus.

Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė Klimato Kaitos Grupė (angl. IPCC) ir kitos organizacijos įspėja apie grėsmingus neveiklumo padarinius. Mes privalome ir galime veikti, nepaisydami stipraus priešinio vėjo, nes, pasak Komisijos Pirmininko, euro zonos ekonomikos pagrindai yra tvirti, vidaus paklausa ir eksportas auga, o tai reiškia, kad Lisabonos strategija yra veiksminga ir reikią ją vykdyti toliau.

Mes girdime, kas kalbama šiuose rūmuose. Ponas Wurtz vadovauja protestui prieš 12000 „Unilever“ darbuotojų atleidimą. Ponas Schulz parašė laišką 27 šalių ir vyriausybių vadovams ragindamas keisti ekonominę kryptį, imti taikyti socialinius standartus ir daugiau dėmesio skirti socialinei apsaugai. Tačiau šiuos veiksmus taikant neįvertinus realios pasaulio ekonominės padėties, kur vis daugiau šalių atveria savo sienas, pasaulinė prekybos norma bendrajam vidaus produktui augo greičiau bei bendrasis rezultatas. Iš prekybos mes gauname pusę savo pajamų, net besivystančios šalys sudaro apie trečdalį pasaulio prekybos apimčių. Pasaulio ekonomikos integracija įrodo, kad tai nėra nieko vertas žaidimas. Net jei Europos dalis pasaulio ekonomikoje sumažėtų, bendrasis augimas reikštų, kad toliau kuriamos naujos darbo vietos ir užtikrinama žmonių gerovė. Štai todėl per pastaruosius dvejus metus mes sukūrėme 6,5 milijono naujų darbų. Mano frakcija ilgai diskutavo šia tema ir mums malonu, kad ponai Jacques Delors ir Poul Nyrup pripažino šį faktą savo manifeste, pateiktame PSE frakcijai ir priimtame Oporte prieš 15 mėnesių.

Pone Schulz, jei šioje salėje yra strutis, jis sėdi ne 21 kėdėje ( Barroso vieta),–o 6 kėdėje (Schulz vieta). Aš manau, kad tai paaiškina, kodėl PSE frakcija neteko anksčiau turėto šios institucijos variklio vaidmens.

Europos Vadovų Taryba privalo skubiau imtis siekti nustatytų mokslo tyrimų ir plėtros tikslų. Siekiant puoselėti naujovių kūrimą, reikėtų imtis priemonių, kurios pagyvintų įmonių rizikos kapitalo rinką, ir padidintų tyrėjų mobilumą. Reikėtų daugiau dėmesio skirti bankų sektoriaus skaidrumui ir priežiūrai, kad būtų išvengta pavojaus. Pone Lenarčič, jūs turite kreipti dėmesį į socialinę sanglaudą ir aplinkos stabilumą, tačiau turite tai daryti saugiai, žinodama, kad rinka yra galingiausias įrankis, galintis pakelti žmonių pragyvenimo lygį.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Crowley, UEN frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau pakviesti Europos Bendrijų Tarybos pirmininką ir Komisijos pirmininką pakalbėti apie problemas, kurias mūsų vadovai, protingi vyrai ir, kaip kai kas pasakytų, geriausieji iš mūsų (tai nereiškia, kad aš su šiuo teiginiu sutinku) artimiausiomis dienomis svarstys aukščiausio lygio susitikime.

Nenorėdamas kartoti savo kolegų išsakytų minčių (nes aš sutinku su daugeliu iš jų), aš svarbu ne rinktis vieną ar kitą poziciją, o visų taikyti jų kombinaciją: bandyti iš skirtingų pasiūlymų išskirti geriausias idėjas ir jas taikyti sukuriant unikalų modelį, kurį turėtų taikyti Europa. Aš manau, kad pastarųjų trisdešimties, o ypač dvidešimties, metų patirtis parodė, kad negalima rinktis vieno ar kito: negalima pasiekti ekonomikos augimo be atitinkamos socialinės sanglaudos ir socialinės apsaugos. Neįmanoma saugoti aplinkos be atitinkamų investicijų į naujus išteklius, informacines technologijas, mokslo tyrimus bei plėtrą, – sritis, kurios padeda mums ieškoti naujų būdų kaip spręsti šiandienos problemas.

Pavyzdžiui, negali išspręsti nedarbo problemos vien sakant, kad mums reikia daugiau darbo vietų. Reikia skatinti įmones kurti naujas darbo vietas, investuoti pinigus ir kurti gerovę. Vien viešųjų paslaugų srityje galima daug nuveikti: nesvarbu ar būtų investuojama į infrastruktūrą, ar kitur. Galų gale, daugiau į naujų vietų kūrimą turėtų investuoti ir mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių savininkai, kuriems Europos Sąjungoje dirba daugiau nei 62 % dirbančiųjų.

Tam reikia lankstumo. Tačiau lankstumas neturėtų reikšti standartų ar darbuotojų teisių mažinimo. Pavyzdžiui, negalite vadovaudamiesi vienu blogu pavyzdžiu, tarkim Lavalio problema, sakyti, kad reikia griežtai visus kontroliuoti. Kontrolę galima taikyti pradiniame taške, o ne kaip strategijos rezultatą. Pažvelkite į problemas, kurias Europos Sąjunga sprendžia šiandien: mes mažai investuojame į reikiamus mokslo tyrimus ir plėtrą. Geriausi ir pažangiausi Europos universitetai ir kitos institucijos mokslo tyrimus ir tolimesnius darbus atlieka Amerikoje, Japonijoje ar net Kinijoje, bet ne Europoje. O pažvelkite į Europos pramonės ir verslo santykius: verslas perkeliamas ne į kitas Europos šalis, kaip buvo prieš 10 ar 12 metų, o už Europos Sąjungos ribų – į Pakistaną, Indiją, Malaiziją ir kitas šalis.

Šiuo metu mes turėtume daugiausia dėmesio skirti ne antraeiliams rinkos sunkumams, sukeliantiems trumpalaikes problemas, spręsti. Jei pažvelgtume į pastarųjų 25 metų ekonomikos istoriją, pastebėtume, kad viskas vyksta ciklais: yra nuosmukio ir pakilimo laikotarpiai. Mes turime užtikrinti, kad pamatai, kuriuos klojame šiandien, būtų tokie pat stiprūs ir po penkiolikos metų: kad būtų užtikrintas ekonomikos augimas ir energetinis saugumas. Estijos Prezidentas vakar sakė, kad Rusija elgiasi, kaip supervalstybė, naudojanti savo įtaką naftos ir dujų sektoriuje įtakai užsienio politikoje. Mes turime užtikrinti, kad spręsdamos šią problemą Europos Sąjungos šalys bus solidarios.

Mūsų didžiausias ir vertingiausias turtas – jauni žmonės. Jei nepakankamai investuosime į švietimą ir profesinį mokymą ir nesuteiksime jiems žinių ir galimybių Europos Sąjungos ribose, rizikuosime juos prarasti.

Baigiant leiskite man pasakyti Europos Bendrijų Tarybos pirmininkui, kad aš noriu įteikti dovaną Slovėnijos jaunimui už darbą, atliktą Slovėnijos pirmininkavimo metu (konkrečiai – protokolų skyriuje) ir už nuoširdų Slovėnijos įvaizdžio formavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš norėčiau pradėti pritardama pono Schulz pasisakymui. Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad Lisabonos strategijos analizė nebus atlikta sąžiningai, jei ignoruosime faktą, kad Europa, kuri iš tikrųjų gauna daugiausiai naudos iš globalizacijos, nesugeba tolygiai šios naudos paskirstyti. Be to, užimtumo augimas jokiu būdų neišsprendė „dirbančių vargšų“ problemos, priešingai – nepaisant didėjančio užimtumo ir ekonomikos augimo, atsidaro daugiau skurdo, susijusio su darbo nesaugumu.

Mes Europos Parlamente savo rezoliucija aiškiai raginome minimalių atlyginimų sektoriuose klausimą kelti Komisijos ir Tarybos posėdžiuose, o Komisijai siūlėme Lisabonos strategijos rezultatus vertinti skirtingai – atsižvelgiant į augančią socialinę marginalizaciją. Ši „skurdo deklaracija“ yra sudėtinė mūsų rezoliucijos dalis, ir aš labai apgailestauju, kai nei Taryba, nei Komisija iki šiol nesureagavo į šiuos Europos Parlamento sprendimus.

(Plojimai)

Pereinant prie klimato kaitos ir energetikos klausimo, atvirai sakant, aš buvau šokiruota, kai Vokietijos vyriausybės atstovas, vos kelios dienos prieš šį pavasario aukščiausio lygio susitikimą, Briuselyje pareiškė, kad aplinkosaugos politika turėtų būti atskirta nuo pramonės ir ekonomikos politikos. Šį pareiškimą padarė Vokietijos Aplinkos ministerijos valstybės sekretorius ponas Machnik, kurį mano kolegos iš Vokietijos, be abejo, pažįsta. Akivaizdu, kad Vokietijos Aplinkos apsaugos ministerija nesupranta, ką iš tikrųjų reiškia tvarumas.

Todėl nestebina, kad Vokietijos vyriausybė ir toliau priešinasi C apribojimų transporto priemonėms įvedimui, kad ji nepritaria Komisijos pasiūlytai vieningos energetikos rinkos idėjai ir kad ji bando suburti aljansą prieš „naująją emisijų leidimų sistemą“.

Apgailestaudama turiu pastebėti, kad Vokietija iš dalies pamiršo, kad buvo nutarta ir pasirašyta praeitų metų pavasario aukščiausio lygio susitikime. Kai kurios Vokietijos politinės kryptys visiškai prieštarauja praeitų metų susitarimams. Aš nesu tikra, jog, pavyzdžiui, nauji atsinaujinantiems energijos šaltiniams priskirti prioritetai (kurie atrodė tokie neginčytini) yra pakankama priemonė energetikos ir klimato kaitos sektoriaus tvarumui užtikrinti.

Viduržemio jūros šalių sąjunga man taip pat kelia daug klausimų. Susidaro įspūdis, kad be šių didžiųjų dujų projektų su Rusija (turiu omeny šiaurės dujotiekį ir pietų dujotiekį) Viduržemio jūros šalių sąjunga yra dar vienas įrodymas, kad nekintama ES energetikos sektoriaus politika ir energetikos sektoriaus saugumas yra neįmanomi. Jei Taryba neišspręs šios problemos – ji neįvykdys šio savo įsipareigojimo.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Gabriele Zimmer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, šiandien mes švenčiame 50-ąsias Europos Parlamento metines. Ši proga galėtų būti galimybė kitam aukščiausio lygio susitikimui pagaliau suteikti Parlamento Rūmams iniciatyvos teisę!

Todėl aš tikiu, kad Europos Parlamento 50-osios metinės yra puiki proga man ir mano frakcijai pareikšti, kad nei Taryba, nei Komisija neturėtų tikėtis, jog Parlamento Rūmai taps ramia, nuolaidžiaujančia ir meilikaujančia institucija. Mūsų pareiga apginti tuos žmones, kurie Europos Sąjungoje dažnai būna ignoruojami: daugiau nei 70 milijonų žmonių (iš jų 19 milijonų vaikų) ES gyvena skurdžiai ar ties skurdo riba.

Jei, kaip mes suprantame, Europos Vadovų Taryba ketina pritarti Komisijos strateginiam pranešimui dėl atnaujintos Lisabonos strategijos ir pasveikinti save pasiekus sėkmės, ji turi dirbti visiems piliečiams, įskaitant ir tuos, kurie negauna jokios naudos iš Lisabonos strategijos įgyvendinimo, o ne kelioms grupėms.

Buvo pasirinkti klaidingos Lisabonos strategijos kryptys ir prioritetai, todėl ir taikoma politika nėra teisinga! Pone Watson, mes protestuojame ne prieš agresyvų „Unilever“, „Thyssen-Krupp“, Nokia“ ir daugelio kitų įmonių elgesį, o prieš Komisijos ir Tarybos atsisakymą konfrontuoti su šiomis agresyviai besielgiančiomis bendrovėmis, kurios kelia grėsmę socialiniam darbuotojų bei socialiai atstumtų asmenų saugumui.

Aš galiu tik pritarti Europos kovos su skurdu tinklo pozicijai, kad kova su skurdu, socialine izoliacija ir didėjančiu socialiniu susiskaldymu vykdoma netinkamai – jai trūksta aiškumo ir ryžto.

Europos kovos su skurdu tinklas pavasario aukščiausio lygio susitikimui, vyksiančiam kovo 10 d., iškėlė keturis klausimus, o Europos Parlamentas turėtų atitinkamai šiuos klausimus paremti. Kaip konkrečiai jūs siūlote sustiprinti socialinį Lisabonos strategijos aspektą? Kokių konkrečių veiksmų siūlote imtis, siekdami įvykdyti savo įsipareigojimą „daryti lemiamą įtaką skurdo mažinimui“? Kokių priemonių ketinate imtis „dirbančiųjų skurdui“ mažinti – juk 18,9 mln. (iš 78 mln.) žmonių, kurie oficialiai laikomi skurdžiais, yra dirbantys asmenys? Kokių priemonių ketinama imtis, kad augančios energijos kainos nekeltų grėsmės socialinei sanglaudai ir socialinei integracijai. Aš manau, jog norint, kad ekonomikos augimas būtų išties tvarus socialine ir aplinkosaugos prasme, yra gyvybiškai būtina spręsti šiuos klausimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jens-Peter Bonde, IND/DEM frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Tarybos ir Komisijos pirmininke, aš, kartu su kolege iš Airijos Kathy Sinnott, pateikėme pasiūlymą dėl naujojo protokolo prie Lisabonos sutarties patvirtinimo. Taip netektų galios revoliucinis 2007 m. gruodžio 18 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas.

Latvijos įmonė Švedijoje norėjo statyti mokyklą darbuotojams iš Latvijos mokėdama daug mažiau nei švedams už panašų darbą. Įsikišo Švedijos profesinės sąjungos. Šį veiksmą Europos Teisingumo Teismas pripažino neteisėtu. Bus leistina pakoreguoti Sutartyje užfiksuotą laisvo asmenų ir paslaugų judėjimo principą įtraukiant kitą principą – dėl teisės streikuoti, jei gresia pavojus visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Apie normalų darbo užmokestį nekalbama. Apie kolektyvinių sutarčių sudarymą nekalbama. Galima atsisakyti Skandinavijoje taikomo lankstumo ir užimtumo modelio, savanoriško darbuotojų dalyvavimo profesinių sąjungų veikloje.

Dabar Airijoje iš užsienio atvykstantys užsienio įmonių darbininkai gali gauti minimalią airių darbininko algą – 9 EUR už valandą. Airijos profesinės sąjungos teisiškai turi paklusti šiam teismo sprendimui ir negali prieštarauti kitiems teiginiams, išskyrus minimalią algą. Mano šalyje yra dar blogiau – pas mus nėra minimalios algos.

Šis Teismo sprendimas yra katastrofa – jį būtina anuliuoti priimant naują Sutarties ar teisiškai saistančio protokolo formuluotę. Mūsų pasiūlymą galite rasti mano interneto svetainėje. Aš primygtinai reikalauju, kad Slovėnija, kaip pirmininkaujanti šalis, ir Komisijos Pirmininkas keltų šį klausimą aukščiausio lygio susitikime.

Turiu klausimą Komisijai ir Tarybai: kada mes turėsime konsoliduotą Sutartį, kad galėtume suprasti jos turinį?

 
  
MPphoto
 
 

  Jana Bobošíková (NI). – (CS) Ponios ir ponai, aš manau, kad rytojaus aukščiausio lygio susitikimas turėtų atverti šalių vadovams akis – per 12 metų 20 % sumažinti CO2 emisijas Europoje ir 20 % padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą yra utopinė idėja. Jei dar labiau varžysime Europos pramonės įmones, rizikuosime ir jų konkurencingumu, ir darbo vietomis, o galų gale investicijos nutekės į tas šalis, kurios nekelia įmonėms su klimato kaita susijusių kliūčių.

Be to, vietoje to, kad skleistume nesąmones, jog minios pabėgėlių iš Afrikos ir Azijos plūsta į Europą todėl, kad klimatinės sąlygos verčia juos palikti savo namus, geriau pagalvotume, kodėl Europa yra labiau patraukli skurdžiams nei kvalifikuotiems darbininkams.

Aš esu įsitikinusi, kad mums reikėtų daugiau dėmesio skirti naujovėms, kurios padėtų sumažinti gamybos sektoriaus priklausomybę nuo energetikos. Pirmenybę turėtume teikti ir daugiau lėšų investuoti į „profesionalius“, o ne į „žalius“ protus. Be to, reikėtų atsikratyti nepagrįstos atominių reaktorių baimės. Jei Taryba nori ginti piliečių interesus, šalys turėtų investuoti į būtent į atominės energetikos mokslo tyrimus, plėtrą ir švietimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Giles Chichester (PPE-DE). – Pone pirmininke, šis Europos Vadovų Tarybos posėdis vyksta esant dideliam ekonominiam netikrumui. Aukščiausio lygio susitikime bus svarstomas Lisabonos strategijos, kuri veikė tik dvejus metus, atnaujinimas. Svarbu, kad vyriausybių vadovai neapsiribotų vien vieni kitų sveikinimais.

Laisvajai prekybai ir svarbiausiems laisvos ir atviros konkurencijos principams, sudarantiems Europos Sąjungos pagrindą, iškilo pavojus. Šiame kontekste aš buvau sužavėtas Komisijos pirmininko pasakytais žodžiais, kuriuos perskaičiau „Financial Times“: kur jis iškėlė augančio protekcionizmo Europoje problemą. Paklaustas ar ši tendencija auga, jis atsakė: „Taip, ir bijau, kad ne tik Europoje“. Europos politinės jėgos, kurios anksčiau veikė šešėlyje, tapo, vaizdžiai tariant, apdairesnės.

Taigi, kyla nemaža protekcionizmo grėsmė. Tai patvirtina ir dviejų pagrindinių kandidatų į JAV prezidentus pasisakymai. Kalbėkite aiškiai, Europa gali daugiau išlošti iš globalizacijos nei prarasti. žurnalas „The Economist“ neseniai paskelbė graudulingas kelių Europos lyderių prieš globalizaciją nukreiptas kalba. Buvo sakoma, jog realiai Europos piliečiai iš globalizacijos gauna daugiausiai naudos: pigų importą, mažą infliaciją ir mažas palūkanų normas. Nepaisant Indijos ir Kinijos augimo, ES dalis pasauliniame eksporte 2000–2006 m. augo, nors ir nedaug.

Prancūzijoje, kuriai itin būdingi protekcionistiniai pasisakymai, neseniai buvo pateikta ataskaita, kad 2005 m. tik 3,4 % asmenų neteko darbo dėl įmonių perkėlimo į užsienį. Taigi turėtume nepamirti šio fakto ir palaikyti tvirtą Komisijos pirmininko poziciją šiuo klausimu. Tarptautinėse rinkose Europą sėkme lydės tik tuo atveju, jei ji sugebės padidinti savo konkurencingumą, radikaliai pertvarkys darbo rinkas ir atsisakys nereikalingo verslo reguliavimo ir ES, ir šalių lygmenyje.

Laikraštis „The Economist“ uždavė klausimą: ar šiandienos politikai bus pakankamai atviri, kad pasakytų žmonėms, jog globalizacija yra gerai jiems ir Europai? Pirmininkas Barroso buvo atviras, laikas ir kitiems ES lyderiams pasekti to pavyzdžiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (PSE). (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, realusis pasaulis pasivijo Europos Sąjungą. 2007 m. pavasario aukščiausio lygio susitikime ES27 galėjo svajoti apie idealų pasaulį. Europa sėkmingai siekė nusistatytų ekonomikos augimo tikslų, nedarbas mažėjo, užimtumas augo, valstybės deficitas mažėjo, Europos Komisija pateikinėjo naujus fantastiškus kovos su klimato kaita tikslus, o Balio konferencijos metu Europa buvo prisaikdinta tapti pavyzdžiu likusiai pasaulio daliai.

Tačiau rugpjūtį mus ištiko pirmoji krizė, kuri ir toliau kelia sumaištį. Po bankų ir draudimo bendrovių į krizę pateko investiciniai fondai. Rodydami nepagarbą moraliniams įsipareigojimams, centriniai bankai tapo spekuliantų liepsnų slopintojais. Pirmaujantys centriniai bankai vėl buvo priversti į apyvartą paliesti milijardus, kad galėtų, kaip kažkas pasakė, diskretiškai išspręsti „finansų pasaulio oligarchų likvidaus turto problemas“.

O sumokėti už tai turi bendroji ekonomika. Suvaržymai kreditų srityje sulėtino ekonomikos augimą. Prasidėjo nuosmukis. Europos centrinis siūlo darbuotojams, kurių perkamoji galia, kylant maisto ir energijos kainoms, nuolat mažėja, elgtis santūriai. Tačiau kita vertus, žlugę finansų ir pramonės genijai pelnosi ne itin santūriai. Dolerio kursas yra rekordiškai žemas, o barelis žaliavinės naftos kainuoja rekordiškai daug. Augimo kreivė vis labiau krypsta žemyn.

Nepaisydamas šio pasikeitusio konteksto Pirmininkas Barroso tvirtai laikosi esamų gairių lyg jos būtų išgraviruotos portugališkame marmure. Balio aukščiausio lygio susitikime nebuvo pritarta puikiems Europos gyventojų pasiūlytiems tikslams. Nei amerikiečiai, japonai, kanadiečiai ir net australai, nepaisant jų naujojo Kioto protokolo signatarų statuso, nei kinai, indai, brazilai ar rusai nenorėjo jokių kompromisinių tikslų. Veiksmų planas, sudarytas ruošiantis 2009 m. Kopenhagos klimato kaitos konferencijai, buvo pats ploniausias dokumentas istorijoje. Tačiau Komisija nenori pritaikyti 2007 m. aukščiausio lygio susitikime priimto sprendimo prie realių pasaulio problemų.

Nepaisant to, keletas protingų Komisijos narių nevengia išsakyti savo nuomonės. Pirmininkas Barroso atvirai pasisako prieš Europos be pramonės iliuziją. Vicepirmininkas Verheugen reikalauja, kad būtų imtasi aiškių lanksčių priemonių, kurios nepaliktų Europos be pramonės. Energetikos sektoriaus atstovai, aišku, būtų nieko prieš, kad CO2 emisijų leidimai būtų parduodami iš varžytinių. Kadangi jų klientai yra visiškai nuo jų priklausomi, jie tiesiog perkeltų šias papildomas išlaidas jiems. Plieno, aliuminio ir kitose daug energijos naudojančiose pramonės šakose papildomos išlaidos netūrėtų įtakos kainoms, bet jos, žinoma, paveiktų vienintelį galimą kompensavimo šaltinį: darbo vietas. Tokiu atveju įmonės nedelsdamos imtų keltis į tas šalis, kur socialinių santykių ir klimato reguliavimo taisyklės nėra tokios griežtos kaip Europoje. Iš to nebūtų jokios naudos pasaulio klimatui, o socialinė žala Europos gyventojams būtų milžiniška.

2007 m. aukščiausio lygio susitikime buvo priimti drąsūs sprendimai, tačiau jie nebeatitinka realios ES27 padėties. Pasiekus tik biokuro gamybos tikslus aplinkai būtų padaryta daugiau žalos nei naudos, o vartotojų vienareikšmiškai iš to nieko nelaimėtų. Kitame aukščiausio lygio susitikime būtina šiuos sprendimus pakoreguoti atsižvelgiant į naują padėtį pasaulyje ir nusistatyti tokį aplinkosaugos politikos kursą, kuris nebūtų pagrįstas iliuzijomis, jog ES viena gali laimėti kovą su klimato kaita.

 
  
MPphoto
 
 

  Janusz Onyszkiewicz (ALDE). – (PL) Pone pirmininke, energetinis saugumas, žinoma, turėtų būti svarbiausias Europos Sąjungos energetikos politikos argumentas. Energetinio saugumo galima pasiekti tik veikiant išvien, bendradarbiaujant su kitais ir pasiekiant vieningos nuomonės. Europai strategiškai svarbiame Nabucco projekte to nėra.

Mano nuomone, šį klausimą reikėtų kelti kitame Tarybos posėdyje, o Taryba turėtų užtikrinti, kad įgyvendindami šį projektą Europos Sąjunga veiktų vieningai. Reikėtų nepamiršti, kad pradėjus tiesti antrąjį dujotiekį, kuriam pritaria kelios Europos šalys, dėl praktinių priežasčių gali būti neįmanoma tęsti Nabucco projekto. Paprasčiausiai nebus tiek dujų.

Turiu klausimą Europos Sąjungai. Ar nebūtų įmanoma paprasčiausiai skirti dujotiekio statybai lėšų iš Europos Sąjungos fondų, ir taip užsitikrinti energetinį saugumą? Panašių veiksmų buvo imtasi ir vykdant strategiškai svarbų Galileo projektą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ryszard Czarnecki (UEN). – (PL) Pone pirmininke, aš norėčiau priminti Europos Rūmams, kad Lisabonos strategija, kurią taip išliaupsino pirmininkas Barroso, buvo sukurta tam, kad mūsų ekonomika pasivytų JAV. Deja, mūsų matomi bei girdimi faktai ir patirtis rodo, įrodo, kad mes ne tik nepasivijome Jungtinių Valstijų, bet ir atsiliekame nuo Azijos. Todėl reikia pripažinti, kad besivadovaudama Lisabonos strategija, vietoje pranašautos sėkmės Europos Sąjunga dalyvauja lenktynėse, kur neturi jokių šansų laimėti.

Jei buvo siekiama, kad Europos ekonomika taptų dinamiškesnė ir veiksmingesnė, Europos Komisija neturėtų siūlyti barjerų, stabdančių ekonomikos augimą. Aš kalbu apie apribojimus teikti paslaugas ES teritorijoje ir apribojimus įsidarbinti. Arba mes priimsime juos pareiškimus rimtai, arba toliau svaidysimės šūkiais ir nepastebėdami realybės imsimės veiksmų, kurie, iš tikrųjų, duoda priešingą efektą.

Komisija atsakinga už bereikalingą ekonomikos reguliavimą, besaikį direktyvų ir koncesijų leidimą ir už viską, dėl ko ekonomika tapo pernelyg priklausoma nuo biurokratijos, įskaitant ir Europos biurokratiją. Kalbėdami apie kovą su klimato kaita, norime pabrėžti, jog mes netrokštame, kad pastangos sumažinti anglies dvideginio emisijas taptų nepakeliama našta naujų valstybių narių ekonomikai. Leisdami taip nutikti pasielgtume taip, lyg įmestume nuogą kūdikį į dilgėles.

 
  
MPphoto
 
 

  Claude Turmes (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, Socialistų frakcija, aišku, yra teisi sakydama, kad pastaraisiais metais Europos gerovės paskirstymo sistema veikė ne itin gerai. Žinoma, Robert Goebbels yra teisus reikalaudamas laikytis kitokio požiūrio į spekuliaciją milijardais eurų ir jų švaistymą.

Tačiau, aš reikalauju nepainioti socialinių reikalų su aplinkosauga, kaip bando daryti socialistai ir iš dalies Europos Rūmai. Akivaizdu, kad egzistuoja plieno, aliuminio bei chemijos pramonės šakų lobistai.

Ko šiems vyrams reikia? Kaip taisyklė šia veikla užsiima vyrai! Šie vyrai nori pakenkti principui „teršėjas moka“. Daugiausiai teršiančioms pramonės šakos akivaizdžiai nepriimtina būti atleistoms nuo taršos mokesčio, CO2 leidimų aukcionas kaip tai ir yra. Kas vyks toliau? O nutiks štai kas: nei tarptautinė plieno, nei aliuminio, nei chemijos pramonė nebus modernizuojama.

Todėl mums reikalingas šis modelis. Pirma, reikalingas 100 % aukcionas. Antra, šiuos fondus reikėtų įkeisti (kaip buvo daroma Danijoje dešimto dešimtmečio pradžioje), kad pajamas, gautas už CO2 emisijų mokestį būtų galima reinvestuoti į plieno ar kitų energijai imlių Europos pramonės įmonių modernizavimą. Trečia, reikia įvesti baudas už šiukšlių išvežimą į kitus žemynus, manau, kad šiuos klausimu reikėtų padirbėti pirmininkaujančiai Prancūzijai.

Tačiau klaidinga manyti, jog kiekviena plieno gamykla, esanti ne Europoje, laikosi žemesnių aplinkosaugos ir energetikos standartų nei Europos gamyklos. Tai netiesa, todėl minėtos sankcijos būtų veiksmingos tik užtikrinus skaidrumą. Europos ateitis – tik vieninga socialinė ir aplinkosaugos politika.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL). – (SV) Pone pirmininke, šiandien Komisijos ir Tarybos nupieštas paveikslas atskleidžia visiškai kitokią realybę nei mato daugelis mūsų piliečių. O realybė yra tokia: didėja skurdas ir atotrūkis tarp atskirų grupių. Mums sakoma, kad daugiau žmonių susirado darbą, tačiau nutylima, kokių darbo vietų skaičius išaugo. Tai daugiausia mažai apmokamos darbo vietos, kuriose dirbdamas žmogus negali apsirūpinti pats ir aprūpinti savo vaikų. Tai atsitiktiniai, socialinio saugumo neužtikrinantys darbai. Ne tokio visuomenės modelio mes, kairieji, siekiame ir jis mums nėra priimtinas.

Mes žinome, kad yra ir kitų kelių, kuriais galima eiti, kelių, kurie veda į solidarumą, teisingumą ir visuomenę, skirtą visiems piliečiams. Europos Teisingumo Teismui priėmus nuosprendį Vaxholm ir Viking Line bylose, nebuvo įgyvendinta nei viena socialinės Europos perspektyva. Teismo nuosprendžiai vienareikšmiai parodė, kad ES svarbiau laisvas judėjimas, paklausa bei vidaus rinkos interesai nei darbuotojai. Teismo sprendimas – tai socialinis dempingas. Skirtingų šalių dirbantieji kurstomi vieni prieš kitus. Rimti darbdaviai, kurie nori mokėti padorius atlyginimus ir užtikrinti darbuotojams geras darbo sąlygas, pralaimi konkurencinėje kovoje. Teisingumo teismas nepalieka vietos abejonėms. Kodėl Komisija ir Taryba pasyviai stebi šį reikalą? Kam aprobuoti Sutartį, kuri vėliau rinkos prioritetus iškelia aukščiau už darbo žmonių poreikius?

Vaxholm procesas pateikė tris aiškius atsakymus: pirma, kad valstybės narės pačios negali spręsti su darbo rinka susijusių klausimų; antra, kad darbuotojai negali leistis į ginčus, kurie prieštarauja vidaus rinkos interesams – taip Teisingumo teismas atėmė iš darbuotojų vienintelę veiksmingą priemonę, kuria buvo galima apginti teisę į vienodą atlygį už vienodą darbą; trečia, Europos įmonės, kurios samdo darbuotojus iš kitų šalių ir moka jiems mažesnius atlyginimus įgauna teisęs siųsti juos į kitas šalis ir mokėti tuos pačius mažus atlyginimus.

Profesinės sąjungos, politinės ir nevyriausybinės organizacijos bei milijonai paprastų žmonių pasisakė už žmonių Europos idėją, kada šiai idėjai pritars Komisija ir Taryba?

 
  
MPphoto
 
 

  Johannes Blokland (IND/DEM). – (NL) Pirmininkas Barroso kalbėjo apie infliaciją. Infliacija – valstybėse narėse dažnas reiškinys. Dabartinė 3,2 % infliacija, gerokai viršija tikslą (20 %). Nerimą kelią ir infliacijos augimas, palaikomas darbo užmokesčio didėjimu Olandijoje. Paskutinėse diskusijose, vykusiose prieš pat metų pabaigą, dominavo reformos, užtikrinsiančios aukštesnį gerovės lygį. Atsižvelgiant į valstybes nares persekiojusias problemas, tai atrodė visiškai logiška.„Gerovės“ lygis tapo nepakeliamas. Kai kurioms valstybėms narėms su šia problema kovojant pažangiais metodais, padėtis pagerėjo.

Tačiau, pone pirmininke, perspektyva nėra gera. Infliacija itin aukšta, žaliavų kainos auga, centriniai bankai buvo priversti nusigręžti nuo krizės finansų rinkose, kilusios dėl pernelyg didelių paskolų. Dabar reikia iš naujo įgyti vartotojų pasitikėjimą.

Ponas Trichet praeitą savaitę pasakė, kad vadovaudamasis monetarinės politikos nuostatomis, Europos centrinis bankas ir toliau sieks išsaugoti stabilumą, be to, Europos Centrinis Bankas privalo veikti savarankiškai, tvirtina naujasis Tarptautinio pinigų fondo vadovas iš Prancūzijos. Tačiau valstybės narės turi paremti šią politiką kontroliuodamos darbo užmokesčio augimą.

Ar gali Tarybos pirmininkas pasakyti, kokių papildomų veiksmų imsis Taryba siekdama pakeisti įvykių raidą? Ar galima tikėtis, kad priemonės, kurių bus imtasi, sustabdys jau įsisiūbavusią atlyginimų didėjimo bangą? Labai dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, panašu, kad pavasario aukščiausio lygio susitikimo metu bus svarstomas Viduržemio jūros šalių sąjungos klausimas, tačiau nėra kol kas nėra aiški nei šios organizacijos struktūra, nei strategija, nei finansavimas. Gali būti, kad dėl šios diskusijos nebus paliestos kitos ekonominės temos, pavyzdžiui, Lisabonos Strategijos įgyvendinimas arba kaip suaktyvinti ekonomiką siaučiant finansų krizei.

Iš pradžių mes turėjome Baltijos šalių tarybą, vėliau – Europos ir Viduržemio jūros šalių grupę. Dėl šios priežasties pajūrio regionai glaudžiau bendradarbiauja. Tačiau argumentas, kad Viduržemio jūros šalių sąjunga sustiprins vyriausybių bendradarbiavimą kovoje su nelegalia imigracija, man atrodo keistai.

Būtų neteisinga ir toliau teikti finansinę paramą Afrikai dangstantis vien pagalbos kaimyninėms šalims argumentais – reikėtų nustatyti konkrečias sąlygas. Afrikos šalys, esančios nesuskaičiuojamos daugybės ekonominių pabėgėlių kilmės ir tranzito taškais, pasiglemžė didelę dalį plėtrai skirtos paramos nerodydamos jokio noro susigrąžinti savo tautiečius. Todėl finansinė parama turėtų būti teikiama, tik pasirašius pabėgėlių susigrąžinimo sutartį arba numačius kitas kovos su nelegalia imigracija priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Marianne Thyssen (PPE-DE). – (NL) Pone Europos Bendrijų Tarybos pirmininke, pone Komisijos pirmininke, Parlamento pirmininke, ponios ir ponai, pažvelgę į pavasario aukščiausio lygio susitikimo darbotvarkę, rasime beveik visas socialines, ekonomines ir ekologines problemas, su kuriomis susiduria mūsų karta: taip yra todėl, jog mes norime elgtis atsakingai prieš kartas, kurios gims po mūsų ir kurioms teks gyventi globalizacijos, klimato kaitos, technologinių pokyčių ir gyventojų senėjimo sąlygomis.

Be abejonės, mes esame atsakingi už numatytų tikslų įgyvendinimą ir priemones, ir, žinoma, jog mes tikimės, kad kiekvienas atliks ką pažadėjęs, ir kad visuose politiniuose lygmenyse bus daromas pakankamas spaudimas.

Būdamas Lisabonos strategijos darbo grupės koordinatoriumi noriu pasakyti, jog labai vertinu faktą, kad Komisija pristatė Bendrijos Lisabonos programą. Mes palaikome visu dešimt punktų. Tą patį galime pasakyti ir apie Mažųjų įmonių įstatymą. Tačiau tik su sąlyga, kad Mažųjų įmonių įstatymas neliks vien dokumentu, patenkinančiu minimalius mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių reikalavimus. Šis įstatymas, pone pirmininke, turėtų tapti daugiau nei mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių chartija, kuri buvo priimta Santa Maria da Feira prieš kelerius metus. Norint, kad Mažųjų įmonių įstatymas atliktų šias funkcijas, reikia, kad juo itin mažoms, mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms būtų garantuota geriausia įmanoma veiklos aplinka.

Kad šis rezultatas būtų pasiektas, būtina viena sąlyga, kuri tūrėtų būti taikoma visuose etapuose ir visoms priemonėms: pirmiausia truputį pagalvoti. Žiūrėkite į mažas ir vidutinio dydžio įmones kaip į pradinį tašką, o ne kaip į išimtį, ir vadovaukitės šiuo kriterijumi. Tik tokiu būdu mums iš tikrųjų pavyks susitvarkyti su įmonėmis, kurios daro didelę įtaką mūsų verslo aplinkai, ir, kad dar svarbiau, sukuria daugiausia darbo vietų.

Būtų labai gerai, mieli Tarybos ir Komisijos nariai, jei rytoj pavasario posėdžio metu šiam principui būtų pritarta ir visi juo vadovautųsi. Ačiū už dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Harlem Désir (PSE). (FR) Pone pirmininke, Komisijos pirmininke, ponios ir ponai, pavasario aukščiausio lygio susitikimo išvakarėse, ekonomiką krečia sąmyšis, rinkos yra išreguliuotos, vertybinių popierių rinkos smunka, augimas lėtėja. Jums tai tarptautinis kapitalizmas, kuriantis gerovę ar griaunantis vertybes vien rinkoms, spekuliantams, finansinėms grupuotėms ar pakvaišusiems komersantams, kurie, tarp kitko, paprasčiausiai daro tai, ką turi daryti – siekia gauti maksimalų pelną per trumpiausią laiką, įsigeidus.

Nors rinkoms būdingi šie dėsniai, jokia visuomenė negali taip gyventi. Kaip bebūtų, globalizacijos kontekste Europa gali patirtį šį reiškinį: Europa niekaip negali įveikti šio sąmyšio, Europa, pati būdama vienu iš svarbiausių globalizacijos žaidėjų, dažnai turinti iš to naudos, dažnai atranda norą ir polinkį atsverti beprotišką kapitalizmą visuomenės reguliavimu, ekonomikos stabilizavimu, realiosios ekonomikos augimą remiančia aktyvia visuomenine politika, parama valstybinėms ir privačioms investicijoms į mokslo tyrimus, naujoves bei Europos infrastruktūras. Pavyzdžiui, monetarinė politika, skirta stabilumui palaikyti, tačiau kartu ji stimuliuoja ekonomikos augimą, palaiko mūsų eksporto pusiausvyrą, nors šiandienos padėtyje tai nėra aktualu.

Mūsų grupė pabrėžia, kad ES privalo atsverti šią nestabilią finansų oligarchų ekonomiką pasitelkusi veiksmingą socialinę apsaugą, teikdama solidžias viešąsias paslaugas ir garantuodama dirbantiesiems socialines teises, ir tai yra svarbiausia.

Pone pirmininke, dabar Europa turi daugiau dėmesio skirti apsaugai ir prevencijai: negalima veikti tik vidaus rinkoje, kai aplink šurmuliuoja milžiniška bendroji rinka. Reikia kelti socialinę sąmonę. Tai vienas iš būdų kaip susigrąžinti piliečių paramą ir pasitikėjimą.

Šiuo metu mes remiame Lisabonos strategiją, kuri, kaip jau buvo minėta, laikosi ant trijų kertinių akmenų, tačiau jūsų žodžiai turi sutapti su veiksmais, t.y. realia ES politika, priešingu atveju jūsų socialiniai ketinimai bus nieko verti.

Mes paraginome peržiūrėti strategines gaires todėl, kad jos gali būti reikalingos išbandant projektą. Mes specialiai prašome jūsų, nes šis klausimas yra itin svarbus, vėl pradėti vykdyti Europos socialinę programą. Pavyzdžiui, Komisija turėtų sureaguoti į Lavalio bylą. Ji turėtų pasinaudoti iniciatyvos teise ir pasiūlyti peržiūrėti Darbuotojų komandiravimo direktyvą. Reikėtų itin ryžtingai peržiūrėti Europos darbo tarybų direktyvą ir paskatinti socialinį dialogą tarp didžiausių grupių, norint ši direktyva būtų veiksmingai ir savalaikiai taikoma. Reikėtų peržiūrėti ir pakoreguoti Darbo laiko direktyvą, kad ši padėtų spręsti viršvalandžių problemą. Reikėtų pakeisti Laikinojo darbo direktyvą, kad ši padėtų kovoti su atsitiktiniais darbais. Reikėtų inicijuoti mokymosi visą gyvenimą programą, kad šis penktasis akmuo, penktoji laisvė, butų pasiekiama ne tik elitui, kad visi žmonės galėtų veiksmingai panaudoti savo potencialą ir prisitaikytų prie pokyčių ekonomikoje ir darbo rinkoje.

Pone Komisijos pirmininke, štai mūsų žinia: pasinaudokite iniciatyvos teise ir padėkite Tarybai rasti tinkamą socialios Europos programą.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek (ALDE). – (SV) Pone pirmininke, sunku prisiimti atsakomybę už Europos ateitį. Privalome atsiliepti į globalizaciją ir iš jos kylančią konkurenciją. Privalome atsakyti į sudėtingus demografijos klausimus, pensininkų gausėjimą ir mažėjantį gyventojų skaičių iki 2020 m., kai turime pasiekti užsibrėžtus tikslus aplinkos apsaugos ir klimato srityje, t.y. 20-20-20 planinius rodiklius. Privalome užtikrinti ekonomiškai tvarią Europos plėtrą. Džiugu stebėti diskusijas iš Lisabonos strategijos kylančiais klausimais ir girdėti, kad tai yra išsamus požiūris į tvarią ūkio plėtrą, ekonomikos augimą, atsakomybę aplinkos apsaugos srityje ir socialiai atsakingą politiką.

Įsitikinome bendrų pastangų veiksmingumu. Tai gera žinia. Taip pat įsitikinome jungtinės strategijos svarba. Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų pradėtas bendradarbiavimas yra labai svarbus.

Norėčiau atkreipti dėmesį į naują, į šių metų rezoliuciją įtrauktą sritį, transporto politiką, labai svarbią klimato planinius rodiklių ir plėtros prasme. Dabar galime sukurti daugiau darbo vietų Europoje panaudodami veiksmingą, tvarią ir su aplinka suderintą transporto politiką.

Neginčytina tai, kad įvairios politikos sritys yra tarpusavyje susiję. Nėra prasmės skelbti pasisakymų dėl 20-20-20 planinių rodiklių klimato kaitos srityje, jei šie neįtraukiami į Tarybos rezoliuciją dėl Lisabonos strategijos. Todėl tikiuosi, kad sulaukę pavasario aukščiausio lygio susitikimo rezultatų sėkmingai rasime išsamią politiką, kurioje būtų aptarta ūkio plėtra ir klimato politika. Draugai, tai mūsų laukiantis iššūkis!

 
  
MPphoto
 
 

  Mario Borghezio (UEN). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, artėjančioje Europos Vadovų Taryboje būtina rimtai aptarti pasaulinius finansinius neramumus.

Atrodo, kad euro zona patiria didžiulį spaudimą, kai daugybė pinigų perkeliamos iš Italijos, Graikijos, Ispanijos ir Prancūzijos obligacijų ir įsigyjamos Vokietijos obligacijos. Atotrūkis tarp Italijos ir Vokietijos obligacijų padidėjo ir siekia daugiau kaip 63 procentinius punktus; padėtis analogiška 1999 m., kai atrodė, kad Italijai nepavyks griežtai atitikti Mastrichto kriterijų.

Tik vakar pardavus Italijos iždo obligacijas buvo pateikta keletas pasiūlymų. Kaip naujienų agentūra Telegraph pranešė kovo 6 d., stambus investicinis bankas, vertęsis Italijos obligacijų ir išvestinių kredito priemonių pirkimo ir pardavimo arbitražu, buvo priverstas likviduoti visas savo obligacijas. Todėl Italijos iždas turėjo įsikišti ir paremti obligacijų vertę.

Jau kurį laiką aukščiausio lygio finansų pasaulyje kalbama apie Italijos išstojimą iš euro zonos. Ar šie teiginiai pagrįsti? Europa silpna, o šalių vyriausybės turi padidinti pastangas siekiant įveikti šias sudėtingas problemas, o ne imtis banalių, betikslių technokratų ir Briuselio siūlomų priemonių; vyriausybės privalo pagal poreikį įsikišti, o ne imtis pasenusių sprendimų, pvz., mokesčių mažinimo ir likvidumo injekcijų.

Todėl verčiau turėtumėte įsiklausyti į žmonių ir vietos bendruomenių balsus! Grįžkime prie tikros ekonomikos ir suteikime darbuotojams galimybę dalyvauti savo bendrovių kapitale!

 
  
MPphoto
 
 

  Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE). (FR) Pone pirmininke, pone einantysis pirmininko pareigas, pavasario aukščiausio lygio susitikimai man paliko slogų įspūdį. Taip, mes švenčiame 50-ąsias Europos Sąjungos metines, todėl tinka prisiminti šiuos dalykus. Tačiau gerbiamieji aš taip pat prisimenu Gothenburg aukščiausio lygio susitikimą, didžiulę pergalę ekologijos srityje, nes valstybių ir vyriausybių vadovai susitarė surengti pavasario aukščiausio lygio susitikimą ir spręsti dėl tvarios ES politikos sričių plėtros aplinkos sveikatos, sveikatos ir socialinės integracijos srityse.

Pvz., Europoje „Mittal-Arcelor“, daug energijos reikalaujanti bendrovė par excellence, ketina atleisti 600 darbuotojų, nepaisant milžiniško pelno, o ES rengiasi jai suteikti nemokamas išmetamųjų šiltnamio dujų kvotas. Mūsų piliečiai praradę sveiką nuovoką, o jaunimas labai kenčia dėl jiems tekusio palikimo.

Gerbiamieji, skelbiate revoliuciją, pvz., pasiūlę sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį 20 % Žinome, kad to aiškiai nepakanka. Pvz., praėjusią savaitę Parlamente lankęsis Lester Brown buvo užgožtas labai emocingos reakcijos pasakęs, kad iki 2020 m., norint sustabdyti dabartines tendencijas, išmetamųjų dujų kiekį būtina sumažinti 80 % Todėl, gerbiamieji, jūsų projektas manęs neįtikina: jis aiškiai nepakankamas ir visiškai nepriimtinas, atsižvelgiant į visai planetai gresiančią aplinkos krizę.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL). – (EL) Pone pirmininke, Europos Parlamentui švenčiant savo 50-ąsias metines, tikėjausi, kad čia atvykę Komisijos ir Tarybos atstovai elgsis nuoširdžiai ir kukliai. Todėl užuot reiškus abipusius sveikinimus, panegirikas ir gražinant tikrovę norėčiau, kad jie prabiltų apie nesėkmes ir Europos Sąjungos gyventojams nerimą keliančius dalykus.

Pastaraisiais metais socialinė nelygybė ir skurdas padidėjo. Na, o Lisabonos planinius rodiklius nustatėte ne kas kitas, o jūs, J. M. Barroso, tačiau manęs neklausote, nes šiuo metu kalbatės su savo kolega; jūs, J. M. Barroso pamirštate socialinę sanglaudą ir planinius rodiklius aplinkos apsaugos srityje! Kosove jūs pamirštate JTO ir tarptautinę teisę!

Na, o jūs, Tarybos atstovai, užuot ambicingai rėmę J.M. Barroso paketą klimato kaitos klausimu, siekiate jį išeikvoti. Būtent to, o ne abipusių pagyrų, tikėjausi iš jūsų išgirsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI). – (NL) Mane labai stebina tai, kad padėtis Turkijoje neįrašyta šios savaitės darbotvarkės pradžioje. Iki šiol buvo teigiama, kad derybų su Turkija procesas vyks atsižvelgiant į Turkijos pažangą reformų srityje.

Na, šiuo atveju įvyko priešingai. Nors pažanga reformų srityje praktiškai sustojo, derybos paprasčiausiai tęsiamos. Pakaks pasakyti, kad Turkijoje nuolat gausėja provokacijų. Žodžio laisvė oficialiai suvaržyta pagal Turkijos baudžiamojo kodekso 301 straipsnį. Turkijos vyriausybė sutiko panaikinti ar bent pakeisti šį straipsnį iki metų pabaigos, tačiau nieko nepadaryta. Ji trumpai nurodė buvus svarbesnių prioritetų, t.y. draudimo ryšėti skareles universitetuose panaikinimas. Panašu, kad islamizacijai ir tyliam dabartinės valstybės panaikinimam teikiamas prioritetas.

Tuomet Turkijos ministras pirmininkas R. T. Erdogan atvyko į Vokietiją ir priminė ten gyvenantiems turkams pernelyg gerai neprisitaikyti ir pareikalauti Europoje įsteigti Turkijos universitetus. R. T. Erdogan elgiasi kaip pergalingas karvedys, atvykęs apžiūrėti savo karių užimtoje teritorijoje.

Be to, Turkija jau keletą savaičių bombarduoja Šiaurės Iraką. Į šią šalį įsiveržė apie 10 000 karių. Analogiška padėtis susiklostytų, jei kita valstybė kandidatė Kroatija užpultų Juodkalniją. Be abejonės ši idėja absurdiška ir tai nebūtų sutikta su pritarimu Europos Sąjungoje, tačiau atrodo, kad Turkija gali elgtis kaip tinkama.

Todėl, pone pirmininke, klausiu: kiek ilgai Europos Sąjunga ketina nuolaidžiauti derybose su Turkija?

 
  
MPphoto
 
 

  João de Deus Pinheiro (PPE-DE). (PT) Pone einantysis Tarybos pirmininko pareigas, pone Komisijos pirmininke, pažymėtina, kad po 2005 m. dabartinės Komisijos dėka Lisabonos strategijai pavyko atsikratyti savo ankstesnės apatijos. Todėl einančiajam pirmininko pareigas privalau pasakyti, kad labai svarbu (kaip ir vieningos valiutos ir vidaus rinkos atveju) suteikti Komisijai didesnę atsakomybę ir leisti jai pakreipti Lisabonos strategiją užuot toliau laikiusis vienbalsio sprendimų priėmimo metodo, kai paprasčiausiai atsidūrėme aklavietėje.

Kalbant apie švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų trikampį būtina išvengti pernelyg supaprastinto sprendimo, kai lėšos beatodairiškai skiriamos moksliniams tyrimams. Mums reikia ne mokslinių straipsnių ar puikių idėjų, o daugiau inovacijų, o tai skirtingi dalykai. Inovacijoms reikia verslumą ir pasirengusius rizikuoti asmens vertinančios kultūros; būtent šie asmenys žino, kaip žinias paversti pinigais, o ne priešingai, kitaip tariant, nemesti pinigų beatodairiškai ir stebėti, kokių žinių pavyks gauti.

Švietimo srityje taip pat būtina konkurencingumo ir kryptingo kūrybingumo kultūra. Turėtume tvirtai atmesti lengvus sprendimus, užkertančius kelią būsimai fizinių ir juridinių asmenų sėkmei.

Todėl, pone pirmininke, džiaugiuosi Komisijos siūlymais skatinti verslumą, kryptingus mokslinius tyrimus, mokyklų ir verslo ryšius, švietimo sistemų kūrybingumą, paklausą ir konkurenciją. Tačiau svarbiausia norėčiau pasakyti, kad inovacijų siekį ir Lisabonos strategiją galima apibendrinti dviem žodžiais: Europa, verslo atstovai ir universitetai privalo kurti vertę.

 
  
MPphoto
 
 

  Udo Bullmann (PSE). – (DE) Komisijos pirmininke, Parlamente pareiškėte, kad jūsų mąstymas tapo artimesnis į Europos Parlamento. Turiu konkretų klausimą: kokiu požiūriu šis priartėjimas prie Parlamento pozicijos susijęs su naujo vieningo ekonominės ir socialinės politikos gairių, kurias Taryba turėtų priimti artimiausiomis dienomis, prioriteto nustatymu?

Aš manau kitaip. Manau, naudojatės Taryba, nepasirengusia paremti įvairias idėjas, norėdami pasiteisinti. Manau, Taryba teisinasi pranešimais, kuriuos jūs, J.M. Barroso, siunčiate jau keletą mėnesių, kuriuose teigiate, kad pokyčiai nereikalingi. Esu įsitikinęs, kad šių grupinių pastangų dėka pavyko sukurti kartelį politikai blokuoti pasitelkiant bendrą šūkį: viskas po senovei. Tačiau tai neatitinka Europos Sąjungos gyventojų ir Europos įmonių interesų; be to, tai neatitinka ir Europos Parlamento, priėmusio daugelį rezoliuciją, kuriose raginama skirti daugiau dėmesio Europos Sąjungos ekonominėms, socialinėms ir aplinkos apsaugos aplinkybėms, interesų.

Iš mūsų tyrimų matyti, kad mes atsiliekame mokslinių tyrimų ir plėtros srityje. Šioje srityje ir toliau smarkiai atsiliekame nuo JAV. Šioje padėtyje esame nuo XX a. devintojo dešimtmečio pradžios, todėl šiuo metu mus yra aplenkusi ne tik Japonija, bet ir Kinija, kurioje išlaidos ekonomikos sektoriuje mokslinių tyrimų ir plėtros srityje viršija Europos Sąjungos bendrovių atitinkamas išlaidas. Kada pagaliau pabusime? Kada imsitės teigiamo požiūrio į lėšų investicijų Europos Sąjungoje kokybę ES gyventojų interesais? Jau laikas!

 
  
MPphoto
 
 

  Fiona Hall (ALDE). – Pone pirmininke, praėjusių metų pavasario aukščiausio lygio tarybą ES vadovai pasirašė už planinį rodiklį, „20 % iki 2020 m.“ energijos veiksmingumo srityje, tačiau abejotina, ar šio planinio rodiklio pavyks pasiekti. Parlamento pranešime dėl energijos veiksmingumo veiksmų plano aptarti keli svarbūs nesėkmingi atvejai mėginant įgyvendinti teisės aktus energijos veiksmingumo srityje. Sausio mėn. Komisijos pirmajame nacionalinių energijos veiksmingumo veiksmų planų įvertinime kalbėta apie politinio įsipareigojimo siekti energijos veiksmingumo ir realių rezultatų atotrūkį. Energijos veiksmingumas yra visų ES planinių išmetamųjų CO2 dujų kiekio rodiklių atsinaujinančių energijos šaltinių, tiekimo saugumo ir Lisabonos darbotvarkės srityje pagrindas.

Todėl būčiau dėkingas, jei Tarybos primininko pareigas einantis asmuo ir Komisijos pirmininkas galėtų nurodyti, ką šių metų pavasario Europos Vadovų Taryba ketina nuveikti siekiant pagerinti energijos veiksmingumo rezultatus.

 
  
MPphoto
 
 

  Mirosław Mariusz Piotrowski (UEN). – (PL) Pone pirmininke, Lisabonos strategijos tikslai apibrėžti prieš aštuonerius metus. Pagrindinis Lisabonos strategijos tikslas – užtikrinti, kad Europa vystytųsi sparčiau nei Jungtinės Amerikos Valstijos, tuo pačiu padidintų nuolatinį užimtumą. Lisabonos strategija ir faktinis bendros žemės ūkio politikos įgyvendinimas aiškiai nepakankamai dera tarpusavyje.

Cukraus rinkos reforma yra tik vienas iš pavyzdžių. Daugeliu atveju Europos Komisija siekė tęsti reformas, neatsižvelgiant į su tuo susijusį socialinį kontekstą. Galėčiau paminėti cukraus gamyklos Liubline, Lenkijoje pavyzdį. Pažeidžiant net Europos Sąjungos nuostatas planuojama visus gamyklos darbuotojus atleisti iš darbo, pastatus nugriauti ir išmontuoti šiuolaikinę įrangą. Taip pat planuojama iš šios kultūros augintojų regione atimti pragyvenimo šaltinį. Vienkartinė kompensacija neišspręs užimtumo problemos. Tokie veiksmai prieštarauja Lisabonos strategijoje nurodytiems tikslams. Priėmus juokingas panašaus pobūdžio priemones visiškai nepriartėsime prie šios strategijos tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Gisela Kallenbach (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau pradėti visiškai naują, iki šiol neminėtą temą, ir priminti prieš mėnesį Parlamente vykusias diskusijas dėl sanglaudos politikos ateities ir sąsajų su dviem Europos Sąjungos dokumentais: Leipcigo chartijos ir teritorinės darbotvarkės. Deja, šios diskusijos vyko Tarybos atstovui nedalyvaujant. Ministrų konferencijose prieš diskusijas, Tarybai pirmininkaujant Vokietijai ir Portugalijai, išreikšti konkretūs lūkesčiai, kad teritorinė darbotvarke bus diskutuojama pavasario aukščiausio lygio susitikime, norint teritorinei dimensijai suteikti daugiau politinio svorio.

Konkretus šios problemos kontekstas – tai, kad teritorinė dimensija įtraukta į Lisabonos sutartį kaip naujas Bendrijos tikslas. Tačiau man iš turimo dokumento matyti, kad apie tai čia neužsimenama. Kodėl? Sanglaudos politika – praktinis solidarumo principo taikymo būdas; todėl šios problemos išvengti mums nepavyks ir ji toliau mums kels nerimą ilgiau nei Lisabonos strategija, kurią galiausiai reikia sėkmingai įgyvendinti iki 2010 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). – (EL) Pone pirmininke, valstybė užleidžia paskutinę jai priklausiusią reguliavimo sritį. Gerovės valstybė nyksta, privatus kapitalas nevaržomas veikia, socialinės išmokos mažinamos, o institucinės struktūros dėka darbuotojus galima visiška savo nuožiūra priimti ir atleisti iš darbo. Tuo tarpu darbo sąlygos blogėja dėl lankstaus darbo laiko, todėl darbuotojai aukojami ant konkurencingumo aukuro milžiniškam kapitalo pelnui.

Štai Lisabonos strategiją planuojama aptarti dar vienoje Europos Vadovų Taryboje; atrodo, kad strategija nepasiteisino ir ją reikia tikslinti. Konvergencijos, bet jau darbuotojų atžvilgiu, pasiekti nepavyko. Lisabona ir jos satelitai reikalauja remti Sąjungos į verslą orientuotą filosofiją, tuo tarpu socialinės politikos sritys griežia antruoju smuiku.

Mums reikia ne ko kita, kaip radikalios reorganizacijos, kad piliečiai vėl taptų pagrindiniu ES interesu; mums reikia antropocentrinės strategijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Roger Helmer (NI). – Pone pirmininke, pervadintos ES Konstitucijos ratifikavimas kelia grėsmę demokratiniam paties Europos Sąjungos legitimumui. Prancūzijos ir Nyderlandų gyventojai Konstituciją atmetė, ir štai ji grįžo pakeistu pavadinimu su, Angelos Merkel žodžiais tariant, „kosmetiniais pakeitimais“. Ir štai institucijos ir valstybės narės, taip pat Leiboristų vyriausybė JK, nesąžiningai apsimeta, kad šie kosmetiniai pokyčiai pateisina pažado surengti referendumą laužymą. Iš tiesų taip nėra, o apsimetimas, kad yra priešingai, smarkiai pakerta gyventojų pasitikėjimą.

Didžiojoje Britanijoje kampanijos grupė visai neseniai atliko nepriklausomų stebėtojų vertintą balsavimą paštu 10 Vestminsterio rinkimų apygardų. Atsiliepė per 150 000 rinkėjų: 88 % pritarė referendumui; 89 % nepritarė Sutarčiai. Šešiose rinkimų apygardose daugiau asmenų balsavo už referendumą, nei už šiuo metu jiems atstovaujantį Europos Parlamento narį.

Žmonės išsakė savo valią. Sutartis gali būti teisėta tik gavus jų sutikimą. Europos Vadovų Taryba turi įsiklausyti į šį balsą. Būtina surengti referendumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Werner Langen (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisijos pirmininke, priešingai nei Socialistų frakcijos pranešėjai, norėčiau pagirti Komisiją už tai, kad ji nesiėmė skubotai keisti ekonominės politikos gaires šiais pasaulinio netikrumo dėl finansinės krizės laikais. Šis procesas – sudėtinė po Lisabonos strategijos dalis. Norėčiau konkrečiai pagirti Komisiją, nes ji teisi.

Iš tiesų trūkumai susiję su valstybių narių įgyvendinimu, o Tarybos pirmininkas turėtų daugiau dėmesio skirti minėtiems trūkumams valstybių narių tarpe, o ne pokyčiams, kuriuos gali įgyvendinti Komisija. Štai kur problema. Todėl U. Bullmann kritika politiką blokuojančio kartelio atžvilgiu visiškai nepagrįsta.

Antra, reikėtų išnaudoti globalizacijos teikiamas galimybes ir kaip įmanoma labiau sumažinti riziką. Anot M. Schulz, skurdas auga. Tai iliuzija! Europa rodo klestėjimo pavyzdį! Europa vis labiau klesti; pasikeitė tik gerovės paskirstymo būdas. Tačiau istorija mus išmokė, kas laukia visuomenės, kur skirtumų šioje srityje nėra. Norint skatinti modernizavimą ir dinamiškumą, paskirstymo skirtumai turi išlikti. Tai išties neginčijama.

Trečia, biurokratinių kliūčių naikinimo srityje nepasiekta didelės pažangos. Nieko nėra girdėti apie aukšto lygio grupę. Ar ji vis dar veikia? Kokios jos tarpinės išvados? Kada galime jų tikėtis? Norėtume tai žinoti prieš vykstant Europos Parlamento rinkimams.

Galiausiai norėčiau paminėti finansų rinkos stabilumą. Iš tiesų finansų rinkos atstovų godumas viršija žlugimo baimę, todėl Komisija privalo imtis veiksmų šioje srityje. Ji jau paskelbė keletą planų.

Pirminė Komisijos užduotis klimato kaitos srityje – įtikinti aukščiausio lygio susitikime dalyvaujančių šalių atstovus ir toliau siekti anksčiau nustatytų tikslų. Kai kurios valstybės narės iš tiesų į aplinką išmetė gerokai didesnį, nei leistina CO2 dujų kiekį. Argi galime nustatyti veiksmingas priemones, jei dabartiniai ir būsimi pažeidėjai lieka nenubausti?

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson (PSE). – (SV) Pone pirmininke, kartu su Komisija džiaugiuosi didesniu naujų darbo vietų skaičiumi ir padidėjusiu našumu. Tačiau kaip yra minėję kiti nariai lazda turi du galus. Nemažai naujų darbo vietų nėra saugios, o gaunamų pajamų nepakanka pragyventi. Ypač nevienodai pasiskirsto mokymų galimybės. Kai kurie regionai atsilieka nuo sparčios plėtros. Todėl mums reikia socialinės Europos, kuri suteiktų saugias darbo vietas, užtikrintų padorų darbo užmokestį, suteiktų lygias mokymų galimybes visiems asmenims ir užtikrintų tinkamą ir vienodai prieinamą regionams plėtrą.

Jau ilgą laiką vyksta diskusijos lankstumo ir užimtumo garantijų klausimu. Šiuo metu lankstumo ir užimtumo garantijų modelis yra ginčijamas Europos Teisingumo Teismo Laval byloje; Teismas nemano, kad Skandinavijoje taikoma sistema yra pakankamai gera. Šis modelis ginčijamas todėl, kad laisvam judėjimui suteikiama pirmenybė palyginti su teise streikuoti. Šis modelis taip pat ginčijamas teigiant, kad šiuo atveju netaikytinas vienodo apmokėjimo už vienodą darbą principas. Todėl atsiranda galimybė taikyti socialinį dempingą; tai reiškia ir tai, kad įmonės, mokančios padorų darbo užmokestį pagal susitarimus, susidurs su sunkumais konkurencijos srityje. Todėl galime susidurti su protekcionizmu. Pritariu Komisijos nuomonei, kad protekcionizmas mums nereikalingas. Todėl Komisija turi aiškiai pasakyti, kad vienodo apmokėjimo už vienodą darbą principas turi būti taikomas, o mums reikalingos tinkamos socialinės sąlygos visoje Europoje, norint išvengti protekcionizmo plėtros visoje ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Margarita Starkevičiūtė (ALDE). – (LT) Norėčiau pakalbėti apie ekonominės politikos koordinavimą. Europos Sąjunga visų pirma yra moralinėmis vertybėmis pagrįsta ekonominė sąjunga. Europos Sąjunga naujų iššūkių akivaizdoje privalo rasti būdų įveikti juos greitai ir lanksčiai siekiant neprarasti dinamiškumo ir konkurencingumo.

Tenka apgailestauti, kad naujausia ekonominės politikos koordinavimo priemonė (Lisabonos sutartis, ekonominės politikos pagrindas) susideda iš daugelio etapų ir anaiptol nėra veiksminga. Ji trukdo plėtoti vidaus rinką – pagrindinį ekonomikos augimo šaltinį.

Todėl manau, kad Europos Parlamentas ir galbūt Komisija turėtų pateikti pasiūlymą Europos Vadovų Tarybai ištirti šią priemonę, padaryti ją lankstesnę bei leisti veiksmingai atsakyti į iššūkius. Tokiu būdu geriausiai užtikrintume ekonominės politikos tęstinumą, konsoliduotume reformas ir padėtume ES ekonomikai prisitaikyti prie naujų iššūkių.

Kai kurios naujos programos nėra veiksmingos, nes jų ekonominis pagrįstumas globaliame pasaulyje nebuvo iš anksto nustatytas. Tuo tarpu mes tariamės klimato kaitos, energetikos strategijos ir pan. klausimais, tačiau, kaip jau minėta, visos šios priemonės turi būti koordinuojamos, o jų ekonominės pasekmės įvertintos. Tik tuomet jos bus pagrįstos.

 
  
MPphoto
 
 

  Konrad Szymański (UEN). – (PL) Pone pirmininke, į artėjančios Tarybos darbotvarkę įtraukti vidaus rinkos energijos ir dujų srityse klausimai.

Nepriklausomai nuo to, kam Kremliuje priklausys aukščiausia valdžia, būtina atskirti energijos nuosavybės teisę ir platinimo tinklus. Išrinkus D. Medvedevą Rusijos politika šantažuojant Europos Sąjungos valstybes nares ir šalis kaimynes nesikeis. Energijos taupymas ir atsinaujinančių energijos šaltinių klausimas yra tik šių problemų sprendimų dalis. Taip pat būtina atsižvelgti į politinį aspektą, norint visiškai įgyvendinti Europos energetikos politiką. Todėl turime labai aiškiai išsakyti tai, ko tikimės iš Rusijos ir ši Gazprom abipusiškumo pagrindais. Gazprom yra Rusijos monopolininkė, kuri dalyvauja 16 Sąjungos valstybių narių kaip energijos tiekėja ar platinimo tinklų savininkė. Nesiėmus šios agresyvios monopolijos apribojimo, Lisabonos sutarties nuostatas energetinio solidarumo klausimu galime drąsiai priskirti pasakoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Gunnar Hökmark (PPE-DE). – Pone pirmininke, argi nėra šiek tiek keista tai, kad mums tariantis dėl galimybių padaryti Europą konkurencingesnę ir sukurti daugiau darbo vietų atrodo, kad vis labiau linkstama prie nuomonės, kad darbo vietų sukursime platesniu reguliavimu? Tačiau taip nėra.

Norėčiau atskleisti paslaptį mūsų draugams socialistams: darbuotojai neįsivaizduojami be darbdavių; nesant darbdavių, nebus ir darbuotojų. Pagrindinė problema – tai, kad jie pasirengę tikėti, kad naujas darbo vietas galima sukurti priėmus platesniu reguliavimu, tačiau pamirštama, kad galimybes naujoms įmonėms ir darbo vietoms būtina sukurti, nes nedarbas yra didžiausia socialinė nesėkmė, kiekviena nauja darbo vieta Europoje ir valstybėse narėse yra didžiausia socialinė sėkmė.

Norėčiau pabrėžti tai, ką pirmininkas sakė apie Lisabonos darbotvarkės rezultatus. Nepamirškime, kad pasaulis juda greičiau nei mums reikia, todėl turime išlikti verslesni.

Norėčiau, kad jis Europos Vadovų Taryboje ir vėliau apsvarstytų tris dalykus: visų pirma dėl biurokratinių kliūčių ir tinkamesnio reglamento: norėčiau kasmetinių ataskaitų apie biurokratinių kliūčių mažinimą, norint parodyti, kad 2012 m. pasieksime, kaip ir planuota 25 %, mažiau biurokratinių kliūčių.

Norėčiau, kad jis taip pat užtikrintų, kad paslaugų direktyva būtų kaip įmanoma greičiau visiškai įgyvendinta visose valstybėse narėse. Norėčiau jo užtikrinimo, kad sudarome geras sąlygas naujam verslui pasitelkę puolamąją ir aktyvesnę politiką plačiajuosčio interneto ryšio politikoje.

Manau, mums pavyktų padaryti Europą labiau konkurencingą, sudarius sąlygas mažoms ir vidutinėms įmonėms veikti visoje vidaus rinkoje. Turime tai padaryti ir turėtume dirbti etapais kartu su pirmininkaujančia Slovėnija, iki šios savaitės pabaigos.

 
  
MPphoto
 
 

  Katerina Batzeli (PSE). – (EL) Pone pirmininke, Komisijos nary, kaip žinia, ateinantys metai – Europos kūrybos ir inovacijų metai. Tai dar labiau patvirtina, kad ES labai tikisi padidinti konkurencingumą ir atsiliepti į globalizacijos iššūkius. Ji kreipiasi pagalbos į žinių trikampį: inovacijas, mokslinių tyrimų skatinimą ir švietimą.

Bendrijos ir nacionalinėmis politikos sritimis, skirtomis užimtumui ir paramai jaunimui pirmiausia švietimo sektoriuje reikėtų siekti šių ambicingų tikslų. Norint išlaisvinti didžiules žinių ir mokslinių tyrimų galimybes, reikalingos sistemingos ir koordinuotos pastangos regioniniu, nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu. Šioje sistemoje vis dėlto norėčiau pabrėžti būtinybę pripažinti laisvą žinių judėjimą – „penktąją laisvę“; Europos Vadovų Taryba tai irgi turėtų pabrėžti.

Taip pat derėtų pripažinti reikšmingą iniciatyvą šioje sistemoje Bendrijos lygiu. Iš iniciatyvų pirmiausia paminėtinos programos Erasmus ir Comenius. Reikėtų pabrėžti, kad Parlamentas tvirtai remia naująją iniciatyvą, pirmiausia Erasmus Mundus, suteikiančią mobilumą už ES ribų ir studentų doktorantų mobilumą. Ne kas kitas, kaip valstybės narės turėtų imtis platesnio koordinavimo pagal Bolonijos procesą ir praktiškai užtikrinti šį mobilumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Diskusija dėl bendros energetikos politikos ir energetinio saugumo prasidėjo 2006 m., po Rusijos ir Ukrainos dujų krizės, turėjusios neigiamų pasekmių Europai. Deja, kol kas nepavyko pasiekti nei aiškiai apibrėžtos bendrosios energetikos, nei išorinės energetikos politikos.

Tikiuosi, Europos Vadovų Taryboje bus išsamiai diskutuojama ES ir Lietuvos energetinio saugumo klausimais, atsižvelgiant į planus uždaryti Ignalinos atominę elektrinę 2009 m. Uždarius šią elektrinę, Lietuva taps visiškai priklausoma nuo vienintelio šaltinio – iš Rusijos importuojamų dujų. Augant naftos ir dujų kainoms, elektros kaina Lietuvoje turėtų išaugti daugiau nei du kartus. Todėl galimos katastrofiškos pasekmės šalies namų ūkiams ir ekonomikai apskritai. Be to, Rusija linkusi manipuliuoti energijos ištekliais siekiant politinių ambicijų. Lietuva jau turi šios patirties.

Pagal Stojimo sutarties 37 straipsnį ir 4 protokolą, raginu Komisiją padėti rasti sprendimą; vienas galimų variantų – atidėti saugios Ignalinos atominės elektrinės uždarymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Karl-Heinz Florenz (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos pirmininke, norėčiau grįžti prie praėjusių metų pavasarį vykusio aukščiausio lygio susitikimo. Šis aukščiausio lygio susitikimas buvo itin sėkmingas, vadovaujant Angelai Merkel, todėl dabar beliko tik perkelti į teisės aktus praėjusių metų kovo 7 d. pasiektus sprendimus.

Tačiau reikėtų atsisakyti baudžiamojo teisės aktų pobūdžio; jų paskirtis – motyvuoti mūsų žmones ir įmones diegti inovacijas ir taip pasiekti ilgalaikį stabilumą. Iš dabartinių diskusijų gali pasirodyti, kad diskusijos dėl CO2 dujų yra pačios svarbiausios. Manau, kad pagrindinis klausimas, stabilumas, yra žymiai sudėtingesnis. Kaip reikėtų tvarkyti turimus išteklius ilguoju laikotarpiu? Svarbiausia, mano manymu, užtikrinti ūkio veiklą naudojant mažiau kietųjų išteklių.

Komisijos nary, šioje vietoje esu priverstas jums paprieštarauti, nes negalime sutikti su visais jūsų pasiūlymais. Kalbant apie taisykles transporto priemonių srityje, man nepatinka tai, kad jau dabar žinoma, kaip plačiai bus skiriamos baudos, tačiau dar nieko nežinoma apie taisykles, kurių reikės laikytis. Mano tėvai mane išmokė priešingai: pirmiausia reikia žinoti taisykles, it tik tada reikia nustatyti sankcijas. Šios tvarkos svarbu laikytis ir ateityje.

Jei ETS susiduriama su tarptautinėmis CO2 dujų problemomis (to neginčiju), siūlau rasti su kuo pasidalyti šią naštą; pvz., galima nustatyti protingą Europos Sąjungos atliekų politiką. Norėčiau su jumis, J. M. Barroso ir G. Verheugen, pasidalyti vienu man susirūpinimą keliančiu dalyku: jūs esate teisės sergėtojai! Beprasmiška mums čia spausti rankas ir dėl ko nors susitarti, kai galiausiai tai lieka neįvykdyta.

Todėl reikėtų imtis mažiau darbų! Tačiau turime dirbti geriau. Todėl, Komisijos nary ir Komisijos pirmininke, prašau vykdyti savo mandatą ir nebausti sąžiningųjų, tačiau raginti tuos, kurie dar atsilieka nuo galutinių Kioto planinių rodiklių. Pakanka panaršyti internete ir puikiai suprasite, ką noriu pasakyti. Sėkmės; mes jus stebėsime.

 
  
MPphoto
 
 

  Libor Rouček (PSE). – (CS) Ponios ir ponai, Europos Sąjunga per pastaruosius penkerius metus padarė didžiulę pažangą. Jos ekonomika auga sparčiau nei Jungtinių Amerikos Valstijų ar Japonijos. Sąjunga yra pasaulio prekyvietė, stambiausia donorė vystymo paramos srityje bei išties įsikūnijimas ir pavyzdys kitoms šalims, nustatant politinius, ekonominius ir socialinius santykius.

Kaip minėta, Europos Sąjungai pavyko pasiekti Lisabonos strategijos tikslų, palaipsniui, užimtumo ar kitose srityse. Smagu žinoti, kad naujosios valstybės narės, pvz., šiuo metu pirmininkaujanti Slovėnija, lygiais pagrindais dalyvauja siekiant sėkmės.

Be abejonės, Europos Sąjunga susiduria su naujais iššūkiais: pirma, pernelyg didelė priklausomybė nuo energijos šaltinių importo; antra, klimato kaita.

Esu tikras, kad šią problemą galima spręsti šiuo pagrindiniu (ar pagrindiniais) būdais: taupant, diegiant naujas, energiją taupančias technologijas ir, be abejonės, diversifikuojant energijos šaltinius. Šia prasme Europos Sąjunga eina tinkama linkme.

Tačiau norėčiau paprašyti Komisijos ir Tarybos skirti daugiau dėmesio branduolinės energijos naudojimo klausimams. Tai yra saugi ir aplinkos neteršianti energija, kurios dėka galime tapti mažiau priklausomi nuo energijos importo. Konkurencingumo srityje aiškiai matome JAV, Rusijos, Kinijos ar Indijos pasirinktą kursą. Mūsų atliekami moksliniai tyrimai turėtų būti skirti branduolinei energijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Lambsdorff (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, pakanka trumpai peržvelgti Tarybos išvadų projektą ir matyti, kad pozicija vidaus energijos rinkos klausimu yra ypač silpna. Tarybos nariai nesutaria dėl atskyrimo, o Komisijos pakete išsakoma kritika. Norėčiau pasakyti (įrašant į protokolą), kad, mūsų manymu, sisteminio atskyrimo strategija tęstina, tačiau dėl atskyrimo turi laimėti naudotojai. Jis turi sąlygoti sąžiningą kainą ir tiekimo saugumą.

Komisija, tiesą sakant, pernelyg greitai pateikė pasiūlymą dėl nuosavybės teisių atskyrimo ir padarė tai pakankamai netinkamai. Todėl mes manome, kad pirmiausia reikėtų pamėginti veiksmingai atskirti, tačiau manome, kad nuosavybės atskyrimo klausimas turėtų išlikti darbotvarkėje ir ateityje.

Norėčiau iš principo iškelti antrą momentą dėl Tarybos išvadų. Taryba nurodo laukianti socialinės darbotvarkės, kurią turi pateikti Komisija. Į šią darbotvarkę įtraukiamos jaunimo ir švietimo politikos temos. Visuomet maniau, kad už šiuos klausimus atsakingos valstybės narės; mano šalyje, Vokietijoje, už juos atsakingos Länder. Tiesiog noriu tai išreikšti (įrašant į protokolą), nes Parlamenta, Komisija ir ETT neabejotinai ir vėl susilauks pakartotinės kritikos už įgaliojimų prisiėmimą. Taryba laukia Komisijos pasiūlymų dėl jaunimo ir švietimo politikos. Į šį svarbų momentą turėtume atkreipti dėmesį jo aptarimo Vokietijos Länder metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Lambert van Nistelrooij (PPE-DE). – (NL) Man, regioninės politikos PPE-DE grupės koordinatoriui, priimtina pozicija, kurią ketina užimti regionai ir miestai įgyvendinant Lisabonos strategiją. Juk nacionalinės reformų programos įgyvendinamos regionų lygmeniu, kuriame daugiausia naudojame mūsų struktūrinius ir sanglaudos fondus bei septintąją pagrindų programą.

Visoje Europoje matyti, kad 60 % valstybinių lėšų naudojami regionų lygmeniu. Be to, šiuo metu pastebima tendencija (dėl to būtų gerai susitarti dabar) pereiti nuo investicijų į betoną ir asfaltą jei galima taip pasakyti prie investicijų į žinias ir infrastruktūrą. Šiais metais liūto dalis iš struktūrinių fondų, apie 70 % bus išleista Lisabonos strategijai.

Pateiksiu dar vieną pavyzdį. Praėjusią savaitę Liublianoje pateikti skaičiai rodė kaip leidžiami mūsų pinigai: 20 mlrd. EUR iš struktūrinių fondų išleista moksliniam tyrimams ir infrastruktūrai. Komisijos narys J. Potočnik kalbėjo apie tylią revoliuciją pinigų leidimo srityje. Įvardinkite, kaip ketinate išleisti pinigus. Tesėkite savo žodį: užtikrinkite perėjimą išlaidų srityje. Tai yra tyli jau įsibėgėjusi revoliucija. Jau laikas parengti geresnę teisinę sistemą Europos lygmeniu dėl investicijų į mokslinius tyrimus ir infrastruktūrą. Negalime įgyvendinti šių stambių ir brangių investicijų visose šalyse.

Džiaugiuosi, kad Europos Komisija šiais metais pateikė pasiūlymą, atitinkantį šį ir kitus pasiūlymus, siekiant geriau koordinuoti šalių atsakomybę.

Galiausiai netrukus pasirodys Baltoji knyga apie teritorinės sanglaudos tikslą, kurioje aptariamas ne tik stambių centrinių regionų vystymasis, bet ir atokesnių Europos Sąjungos regionų teritorinė sanglauda, todėl ir aš tuo džiaugiuosi.

 
  
MPphoto
 
 

  Gary Titley (PSE). – Pone pirmininke, džiaugiuosi tuo, kad neseniai Taryba ir Komisija pripažino, kad klimato kaita nėra vien aplinkos apsaugos politikos, bet ir saugumo ir humanitarinės pagalbos klausimas. Todėl šioje srityje nėra nieko naujo. Stern apžvalgoje nurodyta, kad apie 200 mln. žmonių gali būti priversti persikelti dėl klimato kaitos, todėl įtampa migracijos srityje gali stulbinamai išaugti. Būtent dėl šios priežasties nederėtų pamiršti, kad dėl pasaulinio atšilimo neturtingieji nukenčia nuo turtingųjų veiksmų pasekmių.

Būčiau linkęs tikėtis, kad mūsų diskusijoje dėl klimato kaitos pavyks susieti mūsų tikslus klimato kaitos srityje su mūsų tikslais vystymosi politikos srityje. Šioje srityje negalime veikti vieni. Be abejo, neturtingieji Europos Sąjungoje taip pat nuo to nukentėtų. Būtent todėl bet kokia politika dėl energijos būtina užtikrinti, kad valstybės narės turėtų parengusios politiką energijos skurdo srityje, nes pernelyg daug žmonių patiria nepatogumus dėl energijos kainų kilimo. Būtina tai aptarti.

Tačiau svarbiausia šiame aukščiausio lygio susitikime – privalome užtikrinti, kad mūsų žodžiai lydės veiksmus ir vien jais neapsiribosime. Komisija išdėstė programą 2007 m. Dvi trečiosios programos išleista; kur likioji trečioji dalis? Valstybės narės įsipareigoja siekti planinių rodiklių, kurių joms pasiekti nepavyksta. Savo dėmesį būtina skirti veiksmams.

Taip pat džiaugiuosi tuo, ko imtasi siekiant geresnio reguliavimo ir paramos smulkiam verslui. Tačiau būtina skirti žymiai daugiau dėmesio perkėlimui ir įvertinti teisės aktų įgyvendinimą bei tai ar pavyko pasiekti užsibrėžtus tikslus. Jei to pasiekti nepavyko, patys teisės aktai netenka prasmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Dăianu (ALDE). – Pone pirmininke, ateinanti Europos vadovų taryba įvyks sudėtingu laiku. būtina tvirtai atsakyti į gilėjančią finansų krizę, susidariusią dėl ciklinių ir struktūrinių sąlygų. Stiprėjanti Azija reiškia naują kapitalizmo rūšių konkurenciją sumažėjus užsienio turto fondų veiklai ir išaugus plataus vartojimo prekių kainoms. Taip pat reikėtų paminėti nerimą keliančias klimato kaitos pasekmes, poreikį užtikrinti energijos saugumą ir bendro netikrumo plitimą.

Visi šie veiksniai smarkiai įtakoja Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimą pasirenkant sudėtingas ir neišvengiamas nuolaida. Norėčiau atkreipti dėmesį į keletą politikos klausimų.

Pirma, nacionalinio politikos formavimo kokybė yra labai svarbi gerinant pramonės ir ekonomikos rezultatus.

Antra, strategiją reikėtų formuoti pragmatiškai, atvirai ir siekiant išvengti laisvų rinkų ir visiškai nereguliuojamų rinkų painiavos.

Trečia, pramonė, visų pirma mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, bei švietimas yra labai svarbūs. Būtina didinti mokslų ir matematikos absolventų skaičių valstybėse narėse, o šio tikslo jos turėtų siekti bendromis pastangomis.

Ketvirta, energijos politika turi būti konkretesnė, o Nabucco projektas yra žingsnis teisinga kryptimi.

Penkta, geros kokybės žemė laikytina strateginiu turtu reformuojant bendrąją žemės ūkio politiką.

Galiausiai turėsime dar kartą patvirtinti savo vertybes ir moralinį elgesį. Jei prarasime savo moralės kompasą, pokalbis apie konkurencingumą socialinėje...

(Pirmininkas nutraukia kalbėjusįjį)

 
  
MPphoto
 
 

  Klaus-Heiner Lehne (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, esu įsitikinęs, kad naujoji Lisabonos strategija buvo iš esmės sėkminga nuo 2005. Tai jau dabar akivaizdu: kai buvo viešai kalbama apie Lisaboną 2005, buvo neabejojama, kad tai Portugalijos sostinė, tačiau su procesu tai nebuvo siejama. Kioto jau tada buvo procesas klimato apsaugos srityje.

Štai atėjo 2008 m., ir ačiū Dievui, pasaulis pasikeitęs. Šiuo metu, kai apie Lisaboną kalbama viešai, tai vis dar reiškia Portugalijos sostinę, bet vis labiau siejama su politiniu procesu, todėl manau mums paankamai gerai sekasi.

Taip pat manau, kad nauji prioritetai, kuriais siekiama spartinti plėtrą ir užimtumą, buvo pagirtini kaip prielaida toliau tęsti protingas aplinkos apsaugos ir socialinės politikos sritis – antrąjį ir trečiąjį Lisabonos strategijos ramsčius. Be to, esu įsitikinęs, kad sprendimas nekeisti gairių buvo teisingas, nes apskritai jos buvo sėkmingos.

Nepaisant to, norėčiau paminėti keletą trūkumų. Pvz., man vis dar kliūna žymūs šiuo metu vykstančio vidaus rinkos vystymosi trūkumai; šis vystymasis, kaip teigiama, tęsiasi nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios, tačiau daugelyje sričių tiesiog neegzistuoja. Vidaus rinkos nėra draudimo sektoriuje, o bendrovių teisėje, pvz., įmonės negali išnaudoti visų įsisteigimo teisės Europos Sąjungoje privalumų. Mums vis dar trūksta intelektinės nuosavybės teisių, o Europos Sąjungos patentų teisės normų nėra. Nėra ir bendrų normų alternatyvių finansinių priemonių srityje, o vidaus rinka sveikatos priežiūros srityje irgi numatoma tik ateityje.

Kita vertus, pateikta daugybė teisėkūros pasiūlymų kitose srityse, pirmiausia siekiant pažangos socialinių reikalų, aplinkos apsaugos ir vartotojų teisių srityse. Tai gerai, tačiau būtina pusiausvyra. Todėl norėčiau paraginti Komisiją ir Tarybą ypatingą dėmesį skirti spragoms vidaus rinkos teisės aktų spragoms šalinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Riitta Myller (PSE). – (FI) Pone pirmininke, pone einantis pirmininko pareigas buvo visiškai teisus pasakęs, kad klimato kaita ir ekonomika glaudžiai susiję. Šios sritys neatsiejamos. Parlamente išsakyta minčių, kad klimato kaita susijusi su visomis politikos sritimis. Šį klausimą taip pat reikėtų įtraukti į artėjančio aukščiausio lygio susitikimo darbotvarkę.

Klimato kaitos valdymas ir prisitaikymas laikytini prioritetiniais klausimais ES Lisabonos strategijai. Artėjančiame aukščiausio lygio susitikime turime nustatyti įtikinamą politinę politiką ir paremti jau priimtus sprendimus.

Deja, energijos veiksmingumas ir energijos taupymas neįtraukti į Europos Sąjungos privalomų poveikio priemonių sąrašą. Tačiau, nepaisant to, būtina atminti, kad švariausia, pigiausia ir veiksmingiausia energijos forma – sutaupyta energija. Jau dabar, įgyvendinę visus ES teisės aktus, galėtume sutaupyti šiuos 20 % energijos. Kitaip tariant, mums reikalingi ambicingesni ir aiškesni veiksmingo energijos vartojimo planiniai rodikliai. Tikiuosi, artėjančiame aukščiausio lygio susitikime šie klausimai susilauks dėmesio.

 
  
MPphoto
 
 

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Pone pirmininke, rytoj valstybių narių vadovai susitinka aukščiausio lygio susitikime. Suprantu, kad į darbotvarkę įtraukta daugelis klausimų, tačiau tikiuosi, kad taip pat aptarsite Laval-Vaxholm sprendimo, kurį ETT priėmė visai netrukus po paskutinio aukščiausio lygio susitikimo, poveikį. Šiame sprendime bendrovėms leidžiama komandiruoti darbuotojus į bet kurią valstybę narę, mokant šios šalies minimalų darbo užmokestį, o ne standartinį už šias pareigas toje šalyje mokamą darbo užmokestį. Be to, atimama profesinių sąjungų galimybė apginti savo darbuotojų darbo užmokestį. Todėl darbuotojai priimančioje valstybėje narėje bus priversti dirbti už mažesnį darbo užmokestį arba neteks darbo. Tai, mano manymu, yra paleista delstinė bomba. Laval-Vaxholm sprendimas gali suardyti socialinę partnerytę, darbo santykius, šalių, bendruomenių, atsakingų bendrovių ir šeimų ekonominį ir socialinį stabilumą ir seniausių valstybių narių paramą Europos projektui.

Be abejonės, sumažinus darbo užmokestį ES taps labiau konkurencinga pasaulinėje rinkoje, kur tenka konkuruoti su nedidelių kaštų šalimis, pvz., Kinija, Indija ir Brazilija, tačiau kokią kainą už tai teks sumokėti Airijoje gyvenančiai šeimai, turinčiai būsto paskolą?

J. P. Bonde ir aš išsiuntėme protokolą pirmininkaujančiai Slovėnijai ir mūsų atitinkamiems ministrams pirmininkams dėl valstybių narių ekonomikos apsaugos nuo sprendimo Laval byloje, ir prašėme jį įtraukti į rytoj vyksiantį Europos aukščiausio lygio susitikimą. Jei norime išvengti plataus socialinio dempingo, būtina rimtai vertinti sprendimą Laval-Vaxholm byloje ir įtraukti šį protokolą.

 
  
MPphoto
 
 

  Malcolm Harbour (PPE-DE). – Pone pirmininke, šios diskusijos aukščiausio lygio susitikime yra proga pasikalbėti su Taryba dėl jos veiksmų įgyvendinant Lisabonos darbotvarkę apskritai, todėl savo pastabas pirmiausia skiriu Tarybai. Man dar kartą malonu pasveikinti Slovėnijos ministrą, su kuriuo buvo malonu susitikti neseniai įvykusiame susitikime Slovėnijoje, ir padėkoti pirmininkaujančiai Slovėnijai už darbą šiame procese.

Man labai malonu, kad iš paskelbto išvadų projekto matyti, kad Taryba ir toliau daug dėmesio keturioms pagrindinėms Lisabonos strategijos sritims. Tačiau turiu pasakyti (tai skirta Komisijos pirmininkui), kad, nors ir žinau, kad jis kalba su V. Špidla, viena iš problemų – tai, kad Komisija ir toliau išradinėja naujus dalykus ir nuolat juos komplikuoja. Šiuo metu yra 10 Komisijos tikslų, apie kuriuos trumpai užsiminta, tačiau iš tiesų reikėtų susitelkti ties prioritetais.

Norėčiau daugiau dėmesio skirti pagrindiniam klausimui: verslo galimybių išlaisvinimui. Taip, su tuo galima sutikti, tačiau ko imasi valstybės narės? Mano kolega G. Hökmark yra kalbėjęs apie Paslaugų direktyvos perkėlimą. O Tarybai sakau: paimkite Paslaugų direktyvą ir jos įgyvendinimą bei tai, ką ketinate padaryti, ir perkelkite tai į visas sritis, susijusias su verslo galimybių išlaisvinimu. Paslaugų direktyva jus įpareigoja patikrinti nacionalinių teisės aktų, kuriais diskriminuojamos bendrovės, norinčios teikti paslaugas vieningoje rinkoje, aspektus. Tai negali būti taikoma išimtinai paslaugų bendrovėms: tai skirta visoms bendrovėms, nepriklausomai nuo jų dydžio. Prašau jūsų imtis šio įsipareigojimo ir tai įgyvendinti.

Antrasis labai svarbus su Paslaugų direktyva susijęs momentas – tai, kad valstybės narės pirmą kartą privalo pateikti informaciją apie bendroves, norinčias pateikti į vieningą rinką ir paskatinti jas naudotis šiomis plačiomis galimybėmis. Pareiga kurti vieningą rinką yra bendra. Šiuo metu labai daug dirbame sistemai sukurti, tačiau ar valstybės narės iš tiesų deda visas pastangas norint užtikrinti, kad bendrovės galėtų tuo pasinaudoti? Būtent taip pavyks sukurti darbo vietas ir plėtrą, kurios mūsų ekonomikai taip reikalingos.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (PSE). – Pone pirmininke, esu įsitikinęs, kad pavasario Vadovų Taryboje būtina dar kartą patvirtinti pradinę Lisabonos strategiją ir integruotai aptarti tarpusavyje priklausančias ekonominės, socialinės, užimtumo ir tvarios plėtros politikos sritis. Jei imsimės kitų veiksmų, sulauksime Europos dezintegracijos ir grįšime prie protekcionizmo.

Esminė šios strategijos dalis – aukštos kokybės darbo vietos: puikios Europos nesukursime nedideliu darbo užmokesčiu, netikrumu dėl darbo vietos ir nelygybe darbo vietoje.

Sprendimu Laval byloje iškreiptai aiškinami šio Parlamento ir bendro įstatymų leidėjo, Tarybos, ketinimai teisėkūros srityje. Todėl abi institucijos privalo atsiliepti, kaip dera įstatymų leidėjui, ir pakartotinai patvirtinti ketinimus teisės aktais panaikinti Europos Teisingumo Teismo nurodytas spragas. Viena iš neatidėliotinų galimybių teisėkūros srityje – direktyvą dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje papildyti Monti būdinga socialine sąlyga, kurią jau esame įtraukę į Paslaugų direktyvą.

Tuo tarpu Komisija privalo reikalauti, kad visos valstybės narės tinkamai ir išsamiai perkeltų direktyvą dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje į nacionalinius teisės aktus. Faktiškai valstybės narės privalo nedelsiant peržiūrėti nacionalinius teisės aktus arbo srityje ir užtikrinti, kad iškreiptas sprendimas Laval byloje nepažeistų darbo santykių ir kolektyvinių derybų sistemos.

Galiausiai, norėčiau pasakyti, kad Sinnott aiškinimai kaip paprastai klaidingi. Ji klaidingai teigia, kad sprendimas Laval byloje reiškia tik tai, kad Airijoje taikytinas tik minimalus darbo užmokestis; tai reiškia, kad Airijoje turi būti taikomi teisiškai privalomi susitarimai, o tai gerokai viršija minimalų darbo užmokestį. Tačiau Airijoje galioja ir neprivalomų susitarimų, ir šią problemą būtina spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Georg Jarzembowski (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, pone Komisijos pirmininke, Komisijos nariai, Tarybos pirmininke, kreipiuosi į Europos Vadovų Tarybą savo frakcijos vardu ir prašau tinkamai įtraukti Europos transporto politiką į integruotas gaires. To prašau, nes ES verslas ir užimtumas gali klestėti tik tvarios Europos transporto politikos ir reikiamų transeuropinių tinklų dėka. Be veiksmingų transporto koridorių, transporto paslaugų teikėjų bendradarbiavimo, protingo transporto sistemų neįmanoma plėsti prekybos ar turizmo tiek Europos Sąjungoje, tiek su trečiosiomis šalimis. Tačiau tai būtina ir užimtumui padidinti.

Pone Tarybos pirmininke, pokalbiuose su kolegomis Taryboje prašome nepamiršti įtraukti transporto politiką į nacionalinius plėtros ir užimtumo planus. Deja, kaip matyti, valstybės narės skiria vis mažiau lėšų nacionalinei infrastruktūrai (geležinkeliams ar keliams) prižiūrėti ir plėsti.

Tas pats taikoma transporto sistemų skatinimui ir taikymui. Nors šiandien galima viską užsisakyti internetu, tačiau prekės pristatomos tik sunkvežimiais ar geležinkeliu. Galite užsisakyti atostogas visiška savo nuožiūra, tačiau norint nuvykti į paskirties vietą jums reikia veikiančio oro uosto ir padorių transporto ryšių. Todėl norint plėtros ir užimtumo reikalinga infrastruktūra ir padorios transporto sistemos yra būtinos. Be abejo, savo veiksmais neturime daryti žalos aplinkai. Todėl manome tvarumo sumetimais, kad būtina visokeriopai remti logistiką. Tai svarbu ir nacionalinio planavimo prasme.

Nors logistika pirmiausia tenka rūpintis bendrovėms, mes valstybės narės, ir Europos Sąjunga, vis tiek galime sudaryti palankesnes logistikos sąlygas mažindami biurokratines kliūtis, pvz., uostuose taikomą muitų tvarką.

Mums reikia aplinkai žalos nedarančių politikos sričių. Todėl kreipiuosi į jus plėtros ir užimtumo vardan svarbią vietą strategijoje skirti transporto politikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Dariusz Rosati (PSE). – (PL) Pone pirmininke, pavasario vadovų taryba susitinka esant kritinėms aplinkybėms. Ekonominė Sąjungos plėtra lėtėja, mums būtina atsakyti į netikrumą finansinėse rinkose, kyla naftos kainos ir atitinkamai – infliacija. Visa tai prisideda prie netikrumo atmosferos kūrimo ir baimės dėl ateities.

Atsižvelgiant į esamą padėtį manau, kad J. M. Barroso padėties įvertinimas yra pernelyg optimistinis. Sunku džiaugtis sukūrus šešis mln. naujų darbo vietų, nes tai įvyko per dvejų paskutinių metų cikliško plėtros pagreičio metu. Taip pat sunku prognozuoti, kad pavyks pasiekti nuolatinį aukštą veiksmingumą darbo vietoje, atsižvelgiant į vienerius ar dvejus metus, kurių metu veiksmingumas augo. Todėl potencialus Europos augimas išlieka labai nedidelis.

Todėl manau, kad artėjančio aukščiausio lygio susitikimo proga Europos Sąjunga turi aiškiai pasakyti Europos Sąjungos gyventojams ir nurodyti, kad ji yra pasirengusi atsakyti į aukščiau nurodytas grėsmes. Į baimę ir netikrumą dėl dabartinės ekonominės padėties būtina atsakyti sprendimais, o ne žodžiais. Iki šiol aukščiausio lygio susitikimai dažniausiai baigdavosi vien deklaracijomis. Atsižvelgiant į dabartinę mūsų padėtį tikimės, kad valstybės narės ir Taryba imsi konkrečių sprendimų. Todėl raginu šiandien Parlamente esantį Tarybos atstovą tinkamai į tai atsižvelgti.

Galiausiai visa tai yra ypač svarbu, nes Lisabonos sutartį reikia ratifikuoti per ateinančius keletą mėnesių. Ši sutarties turi įkvėpti Europos piliečius ir suteikti jiems viltį. Būtent todėl artėjantis aukščiausio lygio susitikimas turi aiškiai parodyti Europos piliečiams, kad padėtis pagerės.

 
  
MPphoto
 
 

  Othmar Karas (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, pone Tarybos pirmininke, pone Komisijos pirmininke, ponios ir ponai, nedarbo lygis mažėja, Europos Sąjunga laimėjo dėl globalizacijos, mums sekasi geriau nei Jungtinėms Amerikos Valstijoms, o ES yra teisingame kelyje. Todėl reikėtų toliau eiti šiuo keliu tvirtai apsisprendus, pasiryžus ir pasitikėti savimi. Valstybės narės turėtų geriau vykdyti savo įsipareigojimus. Parodykime visuomenei mūsų sėkmingą darbą ir tikslus.

Antra, klimato apsauga ir mažesnė energetinė priklausomybė turėtų suteikti naują impulsą moksliniams tyrimams, inovacijoms, plėtrai ir užimtumui.

Trečia, būkime atviri: euro ir dolerio kursas švelnina kylančių energijos kainų poveikį: kainos eurais pakilo 160 % ir net 340 % doleriais.

Ketvirta, euro, plėtra, vidaus rinka, Lisabonos strategija ir Lisabonos sutartis, kuriais stiprinama socialinės rinkos ekonomika ir puoselėjamo pagrindinės socialinės teisės patenka į bendrą paketą, kuris turėtų padėti Europos Sąjungai žengiant sėkmės keliu.

Penkta, švietimas, mokymas, moksliniai tyrimai, inovacijos ir mūsų socialinės, sveikatos ir pensijų sistemų reforma yra didžiausi vis dar mūsų laukiantys iššūkiai.

Šešta, Pone Komisijos Pirmininke J. M. Barroso, EIT turi figūruoti pavasario aukščiausio lygio susitikimo išvadose ir nustatyti datą dėl vietos parinkimo. Parlamentas jau uždegė žalią šviesą finansine prasme.

Septinta, Mažųjų įmonių įstatymas neabejotinai prisidės prie tolesnės iniciatyvos šiame Parlamente. MVĮ tarpžinybinė grupė turėtų pateikti mūsų omenyje turimus principus iki šio mėnesio pabaigos.

Galiausiai noriu paminėti štai ką: M. Schultz, Komisijos pirmininkas ir Komisija nėra mūsų priešininkai. Mums labiausiai kenkia kai kurių valstybių narių vyriausybių ir parlamentų įgaliojimų, politinės galios ir lyderystės stoka. Mūsų priešininkai – egoizmas, nacionalizmas ir protekcionizmas, o ne daugiau Europos ir ne stipri Komisija.

 
  
MPphoto
 
 

  Pervenche Berès (PSE). (FR) Pone pirmininke, pone Komisijos pirmininke, norėčiau pateikti tik vieną prašymą jums aptarti Europos Vadovų Taryboje: ginkite šią instituciją, kai jums sakoma, kad dėl ES socialinės ir ekonominės padėties reikia skirti daugiau dėmesio socialiniams klausimams, iš mūsų reikalaujama labiau suderinti mūsų politikos sritis su mūsų planiniais rodikliais ir mūsų strategija, tesėtai parengta atsižvelgiant į klimato kaitą ir energetinę nepriklausomybę; kai jums sakoma, kad, siekiant Lisabonos strategijos įgyvendinimo, reikalingas glaudesnis ekonominis koordinavimas. Kai jums sakoma, kad norint sėkmingai atsiliepti į Amerikos pirmavimo krizę, reikia geriau reguliuoti finansų rinkas. Neleiskite valstybėms narėms teigti, kad šie klausimai neturėtų mūsų dominti: tai nepriimtina šiuolaikinės demokratijos sąlygomis.

Pone einantysis pirmininko pareigas, kai kurių valstybių ar vyriausybių vadovų, kurie teisėtai yra susirūpinę dėl padėties finansinėse rinkose prašymu, turėtumėte ištirti šios padėties pasekmės tikrajai ES ekonomikai. Todėl prašau jūsų imtis šio klausimo ir nesitenkinti keliais pasiūlymais, kurie galimas daiktas būtų patrauklūs ar populiarūs, tačiau nespręstu šio klausimo esmės. Šiuo atveju svarbiausia – integruotos finansinės rinkos buvimas, o Centrinis Bankas vykdo piniginę politiką Europos ekonomikos apskritai labui, tačiau šiuo metu nėra Europos finansinės rinkos kontrolieriaus, kuris padėtų atsakyti į iššūkius ir spręstų susijusias problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE). – (RO) Tradiciškai pirmoji Europos vadovų taryba skiriama ekonomikos klausimams. Todėl Ministrų Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija į valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo darbotvarkę įtraukė svarbias diskusijas dėl antrojo Lisabonos strategijos ciklo, 2008–2010 m.

Mano nuomone, kai kurių pirmiausia su antruoju Lisabonos strategijos tikslu susijusių aspektų, būtent užimtumo lygiui, nederėtų atskirti nuo temų, kurias aptarsite artimiausiomis dienomis. Nors Europos darbo jėgos mobilumas dažniau figūruoja kaip Europos Parlamento rezoliucijose įvardintas principas, jo praktinė reikšmė neabejotinai didelė.

Dėl vienašališkai nustatytų apribojimų darbuotojams iš naujų valstybių narių įsidarbinti mažėja mobilumas. Šia prasme 2008 m. pabaigoje Europos Komisija turės įvertinti priemones, kuriomis ribojamas darbuotojų mobilumas, kurias nustatė kai kurios valstybės narės Rumunijos ir Bulgarijos atžvilgiu.

Naujausi statistikos duomenys neparodo reikšmingos migracijos iš šių dviejų šalių tendencijos, o nė viena iš šalių, suteikusių teisę darbuotojams iš Rumunijos ar Bulgarijos įsidarbinti, nesusidūrė su darbo rinkos pusiausvyros sutrikimais. Tačiau pagal galiojančius teisės aktus valstybės narės gali ir toliau išlaikyti galiojančius apribojimus, kurie iš tiesų buvo skirti 2004 m. įstojusioms valstybėms. Atsižvelgiant į tai, kad darbo rinkos kliūtys dažnai nustatomos atsižvelgiant į tam tikrus tuo metu aktualius politinius reikalavimus manau, kad viena iš aptartinų priemonių – peržiūrėti pereinamojo laikotarpio sistemą visų pirma formulę 2+3+2.

Reikėtų sveikinti galimą priemonę gauti privalomą Europos Parlamento nuomonę dėl apribojimų pratęsimo ar sustabdymo praėjus dvejiems metams nuo naujos valstybės narės įstojimo. Įtraukus Parlamentą tokiu būdu būtų galimybių mažiau taikyti asmenine nuožiūra pagrįstą vienašalį metodą, kuriuo dažnai apribojamas Europos Sąjungos judėjimo laisvės principas.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Pone pirmininke, rytoj prasideda pavasario Europos Vadovų Taryba, o ES vadovai iš tiesų turi apie ką pasikalbėti pradedant finansinių rinkų sukrėtimais, globalizacija ir baigiant demografiniais pokyčiais. Mums reikalinga Tarybos nuomonė globalizacijos klausimu, t.y. kur iš tiesų mus nuves dabartinis derybų apie pasaulio prekybą raundas.

Iš tiesų buvo nemažai spėliojimų ir šiek tiek analizės pagal naujausius dokumentus, susijusius su žemės ūkiu, tačiau šiuo klausimu Komisija ar Taryba praktiškai nepateikė oficialios pozicijos. Komisijos narys P. Mandelson šį vakarą buvo atvykęs į Parlamentą, tačiau tenka apgailestauti, kad nepavyko pradėti klausimų, susijusių su PPO, o Parlamente tiesioginės informacijos neturima.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes raginu pavasario Europos Vadovų Tarybą ir Airijos ministrę pirmininkę Taoiseach Bertie O’Hearn iškelti šį klausimą šiame svarbiame susitikime. Prieš mėnesį Komisijos narys Mandelson nurodė, kad derybos ne žemės ūkio sektoriuje iš tiesų nepasiekė jokios pažangos ir grįžta į ankstesnę padėtį. Žemės ūkio klausimu jis išsakė nuomonę, kad ES dabartiniai pasiūlymai priimtini. Manau, toks požiūris klaidingas. Iš kai kurių tyrimų, su kuriais teko susipažinti, matyti, kad sutikus su dabartiniu pasiūlymu iškiltų grėsmė bendrai žemės ūkio politikai, o tai jau reikštų, kad nueita pernelyg toli.

Tiesiog norėčiau pasakyti, kad Airijoje, jei neklystu, birželio 12 d. įvyks balsavimas dėl Lisabonos sutarties, todėl Parlamentui sakau, kad diskusijos intensyviai vyksta ir turėtų tęstis iki pat balsavimo. Mano nuomone, žmonių dalyvavimas kampanijoje labai sveikintinas ir dėlto taip pat turėtų sustiprėti Airijos ryšiai su Europos Sąjunga, o tai irgi reikėtų sveikinti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie asmenys pateikia protokolus, kurių net nėra jų interneto svetainėse (lankiausi J. P. Bonde interneto svetainėje ir jo neradau) manau, kad Tarybai derėtų pasisakyti dėl sprendimo Laval byloje. Daugelis kalba ir klaidingai aiškina šį sprendimą, tačiau esu įsitikinusi, kad visiems praverstų žinoti Tarybos nuomonę šiuo klausimu. Faktiškai Lisabonos sutartyje, kiek man ją teko skaityti, labai griežtai pasisakoma socialinės dimensijos klausimais, visiškai neketinant netinkamai elgtis ar išnaudoti darbuotojų Europos Sąjungoje ar kitose šalyse. Todėl Airijos gyventojai turėtų balsuoti už šią svarbią sutartį.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE). (PT) Norėčiau pradžiai palinkėti pirmininkaujančiai Slovėnijai visokeriopos sėkmės ir pasakyti, kad aš tvirtai tikiu, jog ateinančioje Europos Vadovų Taryboje daugiausia dėmesio reikėtų skirti ekonominiams ir vystymosi klausimams. Reikėtų pasveikinti pirmininką J. M. Barroso už tai, kad šiuos klausimus išskyrė kaip prioritetinius nuo savo kadencijos pradžios. Lisabonos strategija buvo peržiūrėta pagrįstai: biurokratinės kliūtys pašalintos, o strategija tapo gyvybingesnė.

Nepaisant tarptautinės finansinės krizės ir kylančių energijos išteklių, visų pirma kietojo kuro, kainų sukelto sąmyšio, valstybės deficito, ekonominė plėtra ir naujų darbo vietų kūrimas yra neabejotinai teigiami veiksniai. Turime tęsti pasirinktą kursą ir nepasiduoti sunkumams. Mums reikia patobulintos Lisabonos strategijos, pagrįstos plėtros ir užimtumo paktu, pagal kurią investuojama į žinias ir inovacijas, remiama tvari plėtra, į kurią įtraukiama darbotvarkė aplinkos apsaugos klausimais ir kurioje atsižvelgiama į mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes. Ekonomikos plėtra labai svarbi ne tik siekiant užtikrinti gerą Europos Sąjungos gyventojų gyvenimo kokybę, bet ir išlaikyti ekonomines ir socialines ekonomikos sritis, nes bendras įsipareigojimas, kuriuo pagrįstas Europos projektas, grindžiamas solidarumu.

Todėl prisijungiu prie savo kolegų ir raginu Tarybai pirmininkaujančią valstybę priminti valstybėms narėms, kad solidarumas yra būtina Sąjungos sėkmės sąlyga, o nacionalinių „aš“ sureikšminimas gali turėti tik neigiamų pasekmių. Be ekonomikos klausimų reikia atsakyti ir į mobilumo ir saugumo klausimus. Todėl prieš du mėnesius pasveikinome ilgai lauktą Šengeno erdvės plėtrą ir vidaus sienų panaikinimą. Dabar tai bendra erdvė. Savo saugumą ir laisvę galime užtikrinti politikos vizų srityje, pasienio apsaugos, duomenų ir informacijos pasikeitimu ir policijos ir teismų bendradarbiavimu. Privalome dirbti kartu ir su mūsų partneriais pasaulio arenoje bendrauti vieningai.

Tikiuosi, kad Europos vadovų taryboje šis solidarumas bus dar labiau sustiprintas, o Čekijos Respublikai, Estijai, Latvijai ir kitoms šalims bus aišku, kad derybos vizų politikos klausimu su JAV partneriais yra visos Europos klausimas. Šioje srityje sėkmę ir patikimumą užsitikrinsime tik Europos vienybės dėka.

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Beazley (PPE-DE). – Pone pirmininke, tęsiant M. McGuinness pasisakymą apie Lisabonos sutarties ratifikavimą Airijoje norėčiau pasakyti, kad mano šalyje, Jungtinėje Karalystėje, abiejuose Parlamento rūmuose pavyko pasiekti nemažai pažangos ir tikiuosi, kad Jungtinė Karalystė netrukus ratifikuos sutartį. Nenoriu rinktis taškų kovoje su politiniais priešininkais, tačiau tie Didžiosios Britanijos konservatoriai, kurie pasisako už sutartį, pakankamai nusivylė pamatę, kad Britanijos liberalų partija susilaikė. Tačiau esu tikras, kad G. Watson galėtų paaiškinti priežastis.

Per šį pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimą veikiausiai bus užsiminta apie neseniai įvykusį valdžios Rusijoje pasikeitimą. Labai svarbu (vis labiau ir šiame Parlamente) tai, kad Europos Sąjunga vykdo bendrą užsienio politiką Rusijos Federacijos ir kai kurių pasiūlymų, pvz., Nord Stream vamzdyno atžvilgiu. Pasikartosiu, kad nenoriu užbėgti įvykiams už akių, nes Parlamente ketinama diskutuoti apie Rusijoje įvykusius rinkimus ketvirtadienį. Tačiau iš rezoliucijos projekto, kuriam, tikiuosi, pavyks pritarti, matyti reiškiamas susirūpinimas apie elgesį su rinkimų stebėtojais ir tai, kas nutiko opozicijos kandidatams, kuriems atimta teisė dalyvauti rinkimuos bei raginama nedelsiant paleisti apie 50 demonstrantų, kuriuos grubiai areštavo Rusijos vidaus reikalų sistemos pareigūnai.

Tikiuosi, kad Taryba šiuos klausimus nagrinės ypač rimtai. Be abejo, norime pasveikinti Prezidentą D. Medvedevą ir Ministrą pirmininką V. Putiną. Tikimės gerų ir harmoningų santykių, tačiau tai įmanoma tik tuomet, jei išvengsime šio Parlamento ir Europos Sąjungos padalijimo. Visi: vokiečiai, olandai, britai ar lenkai – turime prieiti prie bendros nuomonės apie mūsų santykius su Rusijos Federacija ir būdus energijos tiekimui užtikrinti. Projektui Nord Stream nepritarėme, tačiau veikiausiai pritartume vamzdynui Amber. Nekantriai laukiu Tarybos išvadų apie ES bendrą užsienio ir saugumo politiką ir pirmiausia gerų santykių su Rusijos Federacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE). – Pone pirmininke, norėčiau pasakyti tris dalykus. Pirma būtina taikyti paslaugų laisvę visose valstybėse narėse. Pritariu savo kolegų G. Hökmark pranešimui. Antra, parama mažosioms įmonėms norint padėti joms dalintis ir naudotis inovacijų vaisais: Smulkaus verslo aktas yra aiškiai reikalingas. Trečia, dėl Lisabonos strategijos norėčiau paprašyti jūsų, pirmininke, J. M. Barroso, priminti Europos Vadovų Tarybai, kad Baltijos jūros strategijos įgyvendinimas, kurį palaikėte, galėtų tapti praktiniu indėliu į Lisabonos strategiją ir faktiškai viena iš mūsų sėkmės pamokų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE). (FR) Pone pirmininke, pone einantysis Tarybos pirmininko pareigas, pone Komisijos pirmininke, norėčiau išgirsti jūsų nuomonę apie ES pinigų politiką. Pone einantysis Tarybos pirmininko pareigas, jūs išreiškėte norą pasikeisti nuomonėmis finansų rinkų veiklos klausimais. Manau, valstybių ir vyriausybių vadovams vertėtų surengti pasikeitimą nuomonėmis dėl ES pinigų politikos. Pone Europos Komisijos pirmininke, norėčiau sužinoti, ką manote dėl sutarties 105 straipsnio, kuriuo nustatomos nuostatos dėl kainų stabilumo, tačiau kuriame taip pat numatoma, kainoms esant stabilioms, skirti dėmesį ekonomikos plėtrai. Ar manote, kad Europos Centrinių bankų sistema šiuo metu veikia tinkamai?

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Pone pirmininke, norėčiau pirmiausia, 50-ųjų Europos Parlamento metinių proga palinkėti Parlamentui daugelio būsimų išmintingų sprendimų Europos Sąjungos gyventojų vardu.

Kaip esame girdėję diskusijų metu (pati irgi esu tuo esu įsitikinusi), ketiname didinti Europos ekonomikos konkurencingumą ir kurti naujas darbo vietas, jei tik sėkmingai pagerinsime verslo aplinką. Todėl priimant veiksmingus teisės aktus šioje srityje būtina atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių atstovų nuomonę ir pasinaudoti praktinėmis jų žiniomis.

Todėl džiaugiuosi priimtu paketu, kuriuo aptariamas produktų pateikimas rinkai. Jį priėmė Europos Parlamentas pirmininkaujant Slovakijai ir daug padedant Komisijai, pirmiausiai asmeniškai dalyvavusiam Komisijos nariui G. Verheugen.

Pone pirmininke, Slovakija rengiasi įvesti eurą: tai padidins Slovakijos ekonomikos konkurencingumą ir reikš paskutinį žingsnį Slovakijos kelyje siekiant prisijungti prie įsitvirtinusių šalių. Tikiuosi, kad Komisija ir pirmininkaujanti Slovėnija priims Slovakijai palankų sprendimą, atsižvelgiant į Slovakijos ekonomikos, kuri yra puikios būklės, įvertinimo rezultatus tam, kad galėtume kaip planuota įvesti eurą 2009 m. sausio 1 d.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgs Andrejevs (ALDE). – (LV) Dėkoju, pone pirmininke, už suteiktą žodį. Norėčiau tikėti, kad pažymint 50-ąsias Europos Vadovų Tarybos metines, nepamiršime vieno iš pagrindinių Europos Sąjungos šūkių: „Sveikatos aspektai visose politikos srityse“. Nepakanka jį paminėti tik specifiniuose forumuose; darome pareiškimus, tačiau nuveikiame labai mažai. Kaip rodo statistikos duomenys sveikatos padėtis Europoje blogėja. Vis daugiau specialistų palieka Europos Sąjungą, didėja mirtingumas nuo daugelio ligų, todėl sveikatos prioritetui, kurio siekti įsipareigojo pirmininkaujanti Slovėnija kovoje su vėžiu reikėtų skirti bent ir Tarybos pritarimą. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Erna Hennicot-Schoepges (PPE-DE). (FR) Pone pirmininke, einantis pirmininko pareigas paminėjo turo fondus, kalbėdamas apie finansų politiką. Komisijos pirmininkas nepaminėjo specifinės su būstu susijusios problemos. Noriu paklausti Komisijos, kuri 2010 m. įvardija Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, ar ji ketina spręsti būsto problemą investiciniais paketais ir finansų politikos sritimis, visų pirma, Europos turto fondais.

 
  
MPphoto
 
 

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, EP politikos skyrius pavedė atlikti tyrimą dėl problemų, su kuriomis susidursime dėl klimato kaitos. Preliminariais duomenimis nuostoliai Europoje gali siekti nuo 24 iki 194 mlrd. EUR. Norėčiau pasiūlyti pagal Barselonos tikslą atskaityti 3 % šios sumos (kitaip tariant nuo 1 iki 6 mlrd. EUR) ir perduoti šią sumą Europos inovacijų ir technologijų institutui norint pažangos klimato kaitos srityje. Tyrimas turėtų būti skirtas veiksmingai energijai, visų pirma jos kūrimo ir vartojimo srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Nina Škottová (PPE-DE). – (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pažvelgus į Lisabonos strategiją nelieka abejonių, kad švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų kokybė yra ekonominės sėkmės prielaida, todėl reikia remti pastangas šiai kokybei didinti.

Septintojoje pagrindų programoje ir Europos inovacijų technologijų institute, kurie abu labai svarbūs kokybei tobulinti ir gerinti, daugiausia dėmesio skiriama dabartiniams vadinamiems tyrimų meistriškumo centrams; taip pat atsižvelgiama į jų galimybes. Tačiau daugelis tyrimų meistriškumo centrų yra senosiose Sąjungos šalyse. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ir naujosiose šalyse veikia kokybiško švietimo ir mokslinių tyrimų institucijos, universitetai, kuriuos reikėtų nuolat skatinti siekti tobulybės. Todėl kokybiško švietimo ir mokslinių tyrimų bazė Europos Sąjungoje išsiplėstų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Tenka apgailestauti, kad negaliu suteikti žodžio kitiems Parlamento nariams ir nemačiau asmenų iš kairės, kurie prašytų žodžio. Todėl negalite reikšti man kaltinimų, kad aš nieko nekviečiu. Asmenys turėtų bent jau paprašyti suteikti žodį

(Įsiterpia Martin Schulz)

Tiesiog norėčiau pasakyti M. Schulz ir papildyti tuo, kad PPE-DE frakcija nebuvo pernelyg entuziastingai nusiteikusi dėl sistemą „pagauti žvilgsnį“, tačiau būtent PPE-DE frakcijos nariai dažniausiai prašydavo suteikti žodį. Taigi leiskite pirmininkui baigti kalbą; tai irgi padės užtikrinti geresnę pusiausvyrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Pirmininko pareigas einantis asmuo. (SL) Norėčiau padėkoti visiems Europos Parlamento nariams, kurie dalyvavo šiose labai įdomiose, dinamiškose ir turtingose diskusijose, kurios bus naudingos galutinai rengiantis Europos Vadovų Tarybos posėdžiui rytoj ir kitą dieną.

Ketiname dėti pastangas ir atsižvelgti į kaip galima daugiau nuomonių ir pasiūlymų, pateiktų diskusijose. Taip pat norėčiau pamėginti atsakyti į keletą jūsų klausimų.

Pirma, norėčiau pakartoti, kad šios savaitės Europos Vadovų Tarybos posėdžiai skirti trims pagrindiniams klausimams: naujam Lisabonos strategijos etapui, energetikos ir klimato politikos paketui ir finansinio stabilumo problemai. Tai yra trys svarbiausios temos.

Viduržemio jūros valstybių sąjunga nėra priskirta prie svarbiausių temų. Norėčiau padėkoti M. Schulz už jo klausimą ir aiškiai pasakyti, kad šiam Europos Vadovų Tarybos posėdžiui išsamios diskusijos Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos tema neplanuojamos. Tačiau pirmininkaujanti valstybė ketina atsiliepti į valstybės narės išreikštą pageidavimą ir leisti pateikti pasiūlymą dėl Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos greičiausiai per vakarienę, kurioje dalyvaus valstybių ir vyriausybių vadovai ketvirtadienio vakare, tačiau atskirų diskusijų šia tema neplanuojama.

Dabar ketinu pakalbėti apie pagrindines temas, nors pirmiausia paminėsiu pirmininkaujančios valstybės nuomonę dėl Viduržemio jūros valstybių sąjungos. Priminsiu jums tai, kad mūsų ministras pirmininkas ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Janez Janša pasakė šiame susirinkime sausio 16 d.: „Norime stiprinti institucijas ir procesus, pvz., Barselonos procesą ir Euromed, tačiau mums nereikia dubliavimo ar institucijų, kurios varžytųsi su ES institucijomis, tačiau apimtų tik dalį Europos Sąjungos i kaimyninių šalių. ES yra vientisas vienetas, todėl jos pastangos užtikrinti taiką, stabilumą ir pažangą kaimynystėje ir už jos ribų bus sėkmingos tik veikiant vieningai“. Būtent šios pozicijos laikosi pirmininkaujanti valstybė ir tikiuosi, kad į ją bus atsižvelgta ir ateityje.

Dabar trumpai dėl pagrindinių temų. Lisabonos strategija: išreikšta keletas nuomonių dėl poreikio pakeisti Lisabonos strategijos struktūrą, mechanizmus ar sudėtines gaires. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad Europos Vadovų Taryba ir Komisija mano, kad Lisabonos strategija yra veiksminga. Taryba ir Komisija sutinka, kad Lisabonos strategija yra rezultatyvi. Šios institucijos sutinka, kad reali ekonomika Europos Sąjungoje yra palyginti geros būklės santykyje su kai kuriais pasauliniais dalyviais.

Todėl, mūsų manymu, reikėtų išlaikyti mechanizmus, dabartines struktūras ir Lisabonos strategijos gaires bei skirti dėmesį joms įgyvendinti. Neginčijama tai, kad aplinkybės kinta, todėl mūsų priemones reikėtų atitinkamai pritaikyti, tačiau tam reikia keisti gaires lydintį tekstą, o tai jau yra padaryta.

Norėčiau tarti keletą žodžių dėl socialinės dimensijos. Tai – viena pagrindinių Lisabonos strategijos dimensijų. Tarybai tai puikiai žinoma ir aš esu tikras, kad ji išreikš tai savo išvadose baigiantis Europos Vadovų Tarybos posėdžiui. Dėlto nekyla jokių abejonių.

Išsakyta nuomonė, kad sėkmingai ratifikuota Lisabonos sutartis pakeis socialinės ir kitų dimensijų pusiausvyrą. Esu įsitikinęs, kad tai netiesa. Europos socialiniam modeliui jokiu būdu negali pakenkti naujos Lisabonos sutarties įgyvendinimas, veikiau priešingai.

Norėčiau padėkoti M. McGuinness už informaciją apie balsavimo Airijoje datą. Linkiu visokeriopos sėkmės. Tikiuosi, kad rinkėjai Airijoje pritars Europos Sąjungai.

Dėl kitų svarbių temų, t. y. klimato ir energetikos paketo pasakysiu štai ką: taip, G. Watson, žinome, kad vyriausybėms (ir ne tik vyriausybėms, bet veikiausiai ir Europos institucijoms ir kitiems svarbiems veikėjams) nustatyti pavyzdį, kaip pasiekti didesnį energijos veiksmingumą, mažinti energijos suvartojimą ir pan. Galbūt mums pavyks susitarti, o gal ir ne. Aišku viena: tai būtų naudinga, nes veiksmingas energijos vartojimas yra ir išliks svarbiu klimato ir energetikos paketo šiuo metu svarstomo Europos Vadovų Taryboje, elementu.

Norėčiau pasikartoti dėl įsipareigojimų, prisiimtų praėjusių metų kovo mėnesį, Vokietijai pirmininkaujant. Dabar belieka juos įgyvendinti. Turime kiekybiškai išreikštus planinius rodiklius, kurių privalome siekti bendromis pastangomis. Privalome susitarti dėl šių pastangų pasidalijimo. Kaip jau esu sakęs, šio susitarimo nepavyks pasiekti rytoj ar poryt.

Tačiau galima susitarti dėl kai kurių pagrindinių principų dėl dalijimosi šiomis pastangomis tarp valstybių narių ir tam tikrų laiko apribojimų. Kaip sakiau, norime susitarti su valstybėmis narėmis iki šių metų pabaigos, o bendro sprendimo su Europos Parlamentu tikimės kaip įmanoma greičiau 2009 m.

Keletas žodžių apie finansinį stabilumą, trečiąją svarbiausią Europos Vadovų Tarybos posėdžio temą. Šiam Europos Vadovų Tarybos posėdžiui ECOFIN parengė tarpinę ataskaitą dėl padėties finansų rinkose ir norėčiau tai papildyti keliais žodžiais. Susidaro įspūdis, kad Europos organizacijos ir institucijos nieko nesiima finansinėse rinkose vyraujant krizei.

Privalau pabrėžti, kad Europos institucijos iš tiesų veikia. Norėčiau pabrėžti, kad jos imasi veiksmų. Vykstant diskusijoms dėl vakar dienos temos, kurias pradėjo P. Berès, Komisijos narys J. Almunia atsakė, kad prieš pradedant veikti būtina užtikrintai nustatyti būtinas priemones ir priemones, kurios gali padaryti dar didesnę žalą.

Todėl ECOFIN ir toliau ketinama spręsti šią problemą. Po Europos Vadovų Tarybos posėdžio, tai yra jau balandžio mėn. planuojama surengti neformalų ECOFIN Tarybos susitikimą Slovėnijoje. Pagrindinė šio susitikimo tema – finansinio stabilumo problema. Tikimės, kad Europos Komisija pasiūlys keletą konkrečių gairių šiuo klausimu.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, pasisakymą baigsiu pakartodamas savo įsitikinimą, kad svarbiausi iš visų klausimų yra bendradarbiavimas ir energetika, pirmiausia tarp trijų pagrindinių Europos Sąjungos institucijų: Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos. Pirmininkaujanti Slovėnija ketina daryti visa, kas įmanoma, siekiant kuo tvirtesnio sinergizmo.

Leiskite pareikšti, kad Tarybos pirmininkas ketina pateikti ataskaitą Parlamentui apie Europos Vadovų Tarybos posėdį šią savaitę.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pasibaigus šioms diskusijoms, manau, galime teigti, kad šiame Parlamente apskritai sutariama dėlto, kad reikėtų tęsti Lisabonos strategiją, kad ji sėkminga ir, kad privalome dėti daugiau pastangų šioje srityje, visų pirma kalbant apie jos įgyvendinimą ir praktinį pradžioje nustatytų prioritetų įgyvendinimą valstybėse narėse. Žinoma, galima nesutarti dėl to, ką reikėtų išskirti. Tačiau aš privalau pabrėžti bendrą paramą Lisabonos strategijai ir aiškias Europos Parlamento išvadas, kurios rodo jos veiksmingumą ir tai, kad strategija yra mūsų atsakas į globalizaciją.

Privalau pabrėžti šio klausimo esmę ir pirmiausia Europos požiūrį į globalizaciją. Neginčytina tai, kad net ir esant sudėtingesnei ekonominei aplinkai pirmiausia dėl finansinio nestabilumo, Europos eksporto apimtys auga, o Europa neabejotinai pirmauja pagal tiesiogines užsienio investicijas. Europa turi išteklių globalizacijai spręsti. Todėl turime tęsti pasirinktą kursą ir noriu padėkoti tiems, kurie parėmė šią poziciją, pirmiausia J. Daul, G. Watson ir daugeliui kitų.

Būtina apginti Europą kaip daugelis ir H. Désir yra nurodę. Mes sutinkame su tuo. Klausimas kyla dėl gynybos priemonių. Esame įsitikinę, kad geriausiai apginti Europą galime neužsitvėrę, bet sudarydami sąlygas atsiverti kitiems mūsų pavyzdžiu. Tai klausimo esmė.

Europa – stambiausia pasaulinės prekybos jėga, kurios eksporto apimtys nuolat auga, negali imtis protekcionizmo. Tai prieštarautų kitiems mūsų interesams. Optimalus sprendimas – siekti, kad kiti atsivertų ne tik prekybos ir patekimo į jų rinką srityje, bet ir labiau ambicingoje aplinkos apsaugos ir socialinių teisių srityje.

Žinoma, viduje galime daugiau nuveikti socialinės sistemos srityje ir norėčiau pasakyti, kad Komisija Europos Vadovų Taryboje pateiks socialinių įsipareigojimų pranešimą. Pirmiausia remiame prieigą, solidarumu ir galimybėmis pagrįstą socialinę darbotvarkę.

Kai kurie jūsų paminėjote Laval bylą. Turiu jums dar kartą pasakyti, ką esu minėjęs daugelį kartų ir ką sakiau kreipimesi į Švedijos Parlamentą: Komisijos Laval bylos vertinimu, priešingai nei daugelis yra pasiūlę, neįžvelgiama vidaus rinkos ir darbuotojų teisių apsaugos principų prieštaravimo.

Priešingai, manome, kad lankstumo ir užimtumo garantijų modelis ir apskritai tai, kas žinoma, kaip skandinaviškas darbo santykių modelis yra progresyvus, sąlygojęs puikių rezultatų Europoje. Siekiame kovoti su visų formų socialiniu dempingu. Todėl dėl Komisijos pozicijos šiuo klausimu negali kilti jokių abejonių.

Todėl norėčiau pabrėžti šį aspektą, nes man atrodo, kad visomis priemonėmis privalome vengti spęstų socialinius aspektus traktuoti kaip prieštaraujančius Europos konkurencingumui. Kaip keletas jūsų yra minėję, B. Crowley ir kiti, mums reikia atviros Europos su atvira ekonomika ir visuomene, tačiau mums taip pat reikia Europos, kurioje būtų palankiai vertinamas socialinis įtraukimas. Todėl turime atsispirti šiai tendencijai.

Taip turime atsispirti tendencijai manipuliuoti socialiniais aspektais aplinkos apsaugos apsektų naudai. Šiuo požiūriu noriu pabrėžti Komisijos apsisprendimą. Esame visiškai apsisprendę vykdyti vienbalsiai Europos vadovų taryboje praėjusių metų kovo mėn. prisiimtus įsipareigojimus. Pirmininkaujant Vokietijai su A. Merkel priešakyje, daugelis planinių rodiklių susilaukė vienbalsės paramos. Galiu jums pasakyti, kad per ateinantį etapą Komisija bus dar labiau apsisprendusi kurti tikrą Europos energijos politiką ir kovoti su klimato kaita.

Daugelis pokyčių (kalbant apie naujausią plėtrą) patvirtina neatidėliotiną padėties pobūdį ir tolesnį apsisprendimą. Čia norėčiau pakartoti tai, ką pasakė C. Turmes ir R. Harms, be kitų, ir pasakyti, kad nedera priešinti socialinių ir aplinkos apsaugos klausimų. Į energijos ir energijai imlių pramonės sričių problemą reikėtų atsakyti atskirai.

Norime konkurencingos Europos pramonės. Nesiekiame, kad Europa taptų pramonine dykviete; faktiškai siekiame priešingų tikslų. Turime „žaliąjį“ tikslą, pramonę, kuri turėtų tikslą atitikti mūsų planinius rodiklius kovos su klimato kaita srityje. Būtų didelė klaida Europos pramonės konkurencingumą vertinti kaip priešingybę kovai su klimato kaita. Būtent todėl savo pasiūlymuose, kaip aiškiai yra nurodžiusi Komisija, remiame specialias garantijas didelių energijos sąnaudų reikalaujančioms pramonės sritims. Nesiekiame, kad mūsų pramonė persikeltų į kitas pasaulio dalis.

Šiuo metu turime žinoti dabartinį pagrindinį uždavinį. Mūsų uždavinys – pasiekti pasaulinį susitarimą klimato kaitos klausimu ir dalyvauti Kopenhagoje vyksiančioje klimato kaitos konferencijoje su pasiūlymais, kurie skatintų kitus imtis veiksmų. Tačiau pasaulinio susitarimo nėra ir esame pasirengę imtis apsaugos priemonių, nebijau naudoti šito žodžio Europos pramonės sritims reikalaujančioms didelių energijos sąnaudų apginti.

Galiausiai, ponios ir ponai, turime laikytis kurso. Noriu padėkoti visiems, kurie pabrėžė mūsų kurso laikymosi svarbą, visų pirma M. Ferber, O. Karas ir daugeliui kitų. Lisabonos strategija yra universali strategija. Didžiausias pavojus būtų žengti žingsnį atgal naujoje pasaulio ekonomikos padėtyje.

Priešingai, būtina laikytis Europos ekonominių reformų kurso, tačiau pastarosios turi būti skirtos atvirai Europai, labiau socialiniu požiūriu įtraukiančiai Europai, Europai, užimančiai tvirtesnę poziciją aplinkos apsaugos srityje. Jokių prieštaravimų tarp šių dviejų tikslų neįžvelgiame. Faktiškai yra priešingai. Manome, kad reikėtų dėmesį skirti strategijai įgyvendinti. Tai buvo protinga strategija ir ji tokia išliks Europos socialinės, ekonominės ir aplinkos apsaugos plėtros srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Leiskite paaiškinti tai, ką pasakė Komisijos Pirmininkas: Kalbėjo W. Langen, o ne M. Ferber.

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Schulz (PSE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, noriu pasinaudoti vienu iš darbo tvarkos taisyklių straipsnių ir padaryti asmeninį pareiškimą dėl kelių kolegų iš kitų frakcijų apie mano Komisijos pirmininkui skirtą kalbą. Nesiekiu grįžti prie diskusijų; manau, tapo akivaizdu, kad yra sutarimų ir nuomonių skirtumų.

Net ir Komisijos pirmininko baigiamasis pasisakymas negali paneigti to, kad su reikalavimu dėl Lisabonos strategijos ir nepakeistų Lisabonos strategijos gairių sietinas atskiras politinis pranešimas. Jis norėjo pasakyti, kad šių gairių visiškai nereikia keisti. Mes manome, kad jas reikia keisti, norint pagerinti socialinį įtraukimą Europoje. Štai koks skirtumas!

(Plojimai)

Tačiau, pone pirmininke, du dalykai yra nepriimtini ir aš noriu juos visiškai aiškiai išsakyti. Nors G. Watson ir pirmiausia O. Karas siekia sudaryti įspūdį Parlamente, kad net pati menkiausia kritika Komisijos atžvilgiu yra šventvagiška, nes ja prisidedama prie Europos institucijų atskyrimo, o mes negalime su tuo sutikti. Būtent Europos Parlamento pareiga yra nurodyti Komisijai jos veiklos kryptį.

(Plojimai)

Be to, mano kaip šios frakcijos pirmininko pareiga yra nurodyti socialinės pusiausvyros Europoje nebuvimą. Jūsų reikalas manyti kitaip. Tačiau tai nėra Komisijos kritika kai išreiškiame norą, kad ši institucija pakeistų gaires. Siekis šią kritiką paversti dviejų institucijų nesutarimu vykdomas turint tik vieną, politinį ir ideologinį, tikslą.

Įspėju jus, jei norite priversti Komisiją persimesti į liberalųjį ir PPE-DE kampą, jei norite sudaryti įspūdį, kad tai – liberalų ar PPE-DE frakcijos Komisija, tuomet darote klaidą, nes vaizduojate šią Komisiją ideologiškai. Mes anaiptol to nesiekiame. Pasisakome už bendradarbiavimo su Komisija politiką. Būtent jūs, o ne mes stumiame J. M. Barroso į dešinį kampą!

(Triukšmas ir plojimai)

Tačiau norime ir socialinio teisingumo politikos. Būtent už tai mes pasisakome ir neketiname įsitraukti į institucines diskusijas politinių diskusijų metu!

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Joseph Daul (PPE-DE). (FR) Pone pirmininke, kalbėsiu labai trumpai. Jei norime atsakyti į tai, ką mūsų kolegos kalbėjo visą šį rytą, tai mano, kaip frakcijos pirmininko nuomone, tai reikėtų įtraukti į darbo tvarkos taisykles. Galime nekonkrečiai kalbėti apie klausimą ar nukrypti į šoną. Jei norime atnaujinti diskusijas, taip ir padarysime. M. Schulz, aš tiesiog pasakysiu, kad mano frakciją ir mane lygiai kaip ir jus domina socialiniai klausimai ir mes visi …

(Plojimai)

Norėčiau pasakyti ponios ir ponai, kad yra įmanoma dėmesį skirti socialiniams aspektams, užsidirbus šiek tiek pinigų, tačiau negalime imituoti socialistų ir leisti pinigų, kurių neuždirbome.

(Plojimai iš dešinės)

 
  
MPphoto
 
 

  Graham Watson (ALDE). – Pone pirmininke, kalbėsiu labai trumpai, tačiau kadangi M. Schulz paminėjo ir mane, norėčiau pasakyti tik tiek, M. Schulz, savo pasisakymu visiškai neketinau užsipulti jūsų asmeniškai, tačiau manau matome rimtas diskusijas Parlamente dėl būdų konkurencingai ekonomikai sukurti ir galimybių stimuliuoti konkurencingą ekonomiką laikantis socialinės sanglaudos ir aplinkos stabilumo principų. Nemanau, kad tokią ekonomiką pavyktų pasiekti teigiant, kad rinka neveikia, nes ji negamina mūsų norimų prekių. aš esu įsitikinės, kad kaip šį rytą kalbėjo Komisijos Pirmininkas, iš naujausių duomenų apie globalinę ekonomiką matyti, kad rinka gali gaminti šias prekes, o aš manau, kad ties šiuo tikslu galime susitelkti ir iš tiesų klestėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, pagal darbo tvarkos taisykles papildomai pasisakyti leidžiama tik tiems Parlamento nariams, kurie paminėti asmeninėse pastabose. Kiti nariai prašę žodžio nebuvo paminėti asmeninėse pastabose.

Diskusijos baigtos.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE), pateikta raštu.(RO) Sprendimas būsimą Europos Vadovų Tarybą paskirti Lisabonos strategijai yra teigiamai vertinamas ir būtinas. Manau, kad kovo mėn. diskusija turi būti orientuota į iki šiol pasiektų konkrečių rezultatų vertinimą ir į reguliavimą, kurį bus atliktas, kad pasiektume strategijos realią sėkmę.

Kad kartu su klestėjimo įgyvendinimu užtikrintume tvarų ekonominį vystymąsi ES, turi būti siekiama dviejų pagrindinių elementų. Viena vertus, ES turi tęsti savo politiką dėl švietimo, mokymo ir naujovių sistemos stiprinimo, o 2009 m. paskelbti naujovių metais turi būti visiškai išnaudoti šiam tikslui. Kita vertus, kaip Europos augimo veiksnį būtina kurti Europos politiką dėl migrantų migracijos ir integracijos.

Tuo pačiu metu iš tikrųjų ES nebus stabili ir klestinti, jeigu ji iš išorės veiksmingai ir tvirtai neskatins šių tikslų gretimuose Europos regionuose, ypač Juodosios jūros regione. Remdamasi šiais pagrindais manau, kad Europos Vadovų Taryba turi atkreipti dėmesį į energijos saugumo ir sėkmingą Nabucco projekto įgyvendinimą, tuo pačiu atsižvelgdama į po naujausių rinkimų keliančią nerimą padėtį kai kuriose iš kaimyninių šalių.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexandra Dobolyi (PSE), pateikta raštu. (HU) Būsima Pavasario Europos Vadovų Taryba pradės kitą trejų metų Lisabonos strategijos ciklą. Orientacinis klausimas bus dėl klimato kaitos, dėl energijos ir dėl finansų rinkos stabilumo kylantys iššūkiai.

Globalizuotame pasaulyje Europos tebesitęsiančiai sėkmei reikia, kad mes veiksmingai spręstume visus tris klausimus. Labai svarbu labai greitai suformuluoti bendrą Europos Sąjungos poziciją.

Pripažinome pažangą, pasiektą po 2006 m. pavasario įgyvendinant Lisabonos strategiją, ir palaikome tebesitęsiančias pastangas, skirtas priimti direktyvas dėl klausimų, susijusių su bendra ekonomika, bet net dar svarbiau, užtikrinančių, kad jos apimtų visas valstybes nares.

Pasiekti susitarimą dėl klausimų, susijusių su klimato ir energijos problemomis, tampa vis labiau ir labiau neatidėliotina. Turime rasti veiksmingą sprendimą dėl Europos energijos priklausomybės ir tuo pačiu metu užtikrinti, kad Europos produktai išsaugo savo ekonominį konkurencingumą.

Matėme suverenių turto fondų iškilimą ir turime užtikrinti, kad jų veikla yra vykdoma skaidriu ir patikimu būdu. Būtina įgyvendinti veiksmingus teisės aktus dėl šių fondų veiklos vykdymo.

Taryba laiku atkreipia dėmesį į šį klausimą ir kaip galima greičiau turime sukurti suvienytą Europos poziciją, siekiant pašalinti šiuo metu šį klausimą supančius neaiškumus.

Ne mažiau svarbu, kad Pavasario Taryba nustatytų kiekvieną galimą ir būtiną priemonę, kad sustiprintų protingą reguliavimo sistemą finansų rinkos stabilumą užtikrinančiais interesais.

Krizė, kuri galėtų paveikti Europos piliečius, dar nesibaigė; blogiausia dar gali įvykti. Jeigu šis Tarybos susitikimas turėtų devizą, tai turėtų būti „nėra kada gaišti“.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), pateikta raštu.(PT) Šiandien šiuose Rūmuose pristatytuose ruošiantis pavasario Europos Vadovų Tarybai pareiškimuose dar kartą išgirdome tas pačias už Europos Sąjungą atsakingų svarbiausių asmenų kalbas.

Jie dar kartą reikalavo laikytis Lisabonos strategijos neoliberalaus kelio, kuris apima lankstumą darbo santykiuose arba, kitaip tariant, daugiau išpuolių dėl darbuotojų teisių ir labiau abejotiną ir neatitinkamą apmokamą darbą, kai tuo tarpu ekonominių grupių ir finansų sektoriaus pelnas toliau didėja. Jie reikalavo liberalizuoti ir privatizuoti struktūrinius sektorius ir viešąsias paslaugas, būdami tariamai abejingi šios politikos pasekmėms milijonams mažas pajamas turinčių žmonių.

Jie vis dar nenori keisti skurdo padėties, kuri veikia beveik 78 mln. žmonių, iš kurių 25 mln. yra mažą darbo užmokestį gaunantys darbuotojai. Jie vis dar sudaro sąlygas jaunimo nedarbui, kuris siekia dvigubus bendro nedarbo rodiklius ir kuris veikia daugumą jaunimo su aukštuoju išsilavinimu, negalinčio surasti darbo, kai net mažesnė dalis dirba su jų išsilavinimu nieko bendrą neturintį darbą.

Jie nenori keisti savo politikos, kad užkirstų kelią šių pasekmių atsiradimui Europos Sąjungoje, ypač silpnesnėje ekonomikoje, ir išvengtų socialinės padėties blogėjimo: taigi, ypač primygtinai reikalaujame „Lisabonos Strategiją“ pakeisti Europos strategija dėl solidarumo ir tvaraus vystymosi.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), pateikta raštu. Būtina, kad Taryba vykdytų įsipareigojimus dėl klimato ir energetikos politikos. Akivaizdu, kad laikytis retorikos praktiškai įgyvendinant tikslus bus iššūkis. Škotija daug kuo gali prisidėti atsinaujinančiais energijos ištekliais, įskaitant bangų, potvynio, jūrinio vėjo ir net saulės energiją. Nauja Škotijos Vyriausybė dirba jai suteiktų įgaliojimų ribose stengdamasi padidinti Škotijos potencialą ir skatinti perteklinės elektros sujungimą į Europos tinklus. Škotija būtų daug geresnėje pozicijoje prisidėdama prie Europos klimato kaitos tikslų, jeigu kaip nepriklausoma valstybė narė būtume visateisė dalyvė Europos Sąjungoje. Akivaizdu, kad trokštanti vystyti geriausius Škotijos interesus, bet taip pat ir pasiruošusi dirbti su partneriais Europoje mūsų abipusei naudai, nepriklausoma Škotijos Vyriausybė būtų konstruktyvi veikėja ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Magda Kósáné Kovács (PSE), pateikta raštu. (HU) Per pastarąsias kelias dienas prieš šią šiandieninę diskusiją vyko karštos diskusijos. Senas, nuvalkiotas liberalus šūkis „tegul rinka veikia ir ji išspręs visas problemas“, atrodo, buvo atgaivintas. Tuo tarpu esu patenkintas priklausydamas politinės šeimos rūšiai, kuri labai tvirtai atvirai pasisakė už Europos socialines vertybes ir priminė mums apie tai, kad žmogaus orumo saugojimas yra pareiga, kuri sieja 27 Europos Sąjungą nares.

Komisija ir Taryba turi pareigą užtikrinti, kad nauji iššūkiai ir augantys pavojai, su kuriais susiduria Europa, turi solidarumo stiprinimo poveikį. Tuo tarpu Europos sprendimus priimančios institucijos ir jos išrinktųjų atstovų parlamentas turi veikti išvien, kad užkirstų kelią skurdo konkurencijos atsiradimui, neleistų ekonomikos ir rinkos konkurencijai griauti silpnuosius – vaikus, imigrantus, vyresniojo amžiaus žmonės ir šeimas. Kartu jie turi sutikti, kad jie yra atsakingi ne tik už tuos, kurie užsidirba pragyvenimui dirbdami, bet taip pat ir už tuos, kurie buvo nustumti už visuomenės ribų.

Naujas socialinis Europos veidas, kuris pasirodė Lisabonos procese, nesirenka tarp ekonominių arba rinkos vertybių ir žmonių likimų. Apskritai šioje Europoje tikslas nėra paprasčiausiai pagerinti darbo vietų skaičiaus ir kokybės; veiksmai, kurie palaiko žmogaus gyvenimus ir kurie ilgam yra tvarūs yra taip pat reikalavimas, kurį turėtume laikyti bendra vertybe. Atitinkamai socialinė gerovė teikia pagalbą pereinamuoju laikotarpiu. Jeigu šios vertybės nuoširdžiai skatina troškimą mobilizuotis ir imtis veiksmų, tai 2009 m. rinkimai galėjo lemti Europos institucijų net geresnį integravimąsi ir humaniškumą negu anksčiau.

.

 
  
MPphoto
 
 

  Esko Seppänen (GUE/NGL), pateikta raštu. (FI) Europos Sąjunga yra sudaryta iš daug skambių žodžių. Šį rytą jie dar kartą buvo naudojamai kalbant apie Lisabonos strategiją. Tiesa yra ta, kad buvo lėta problemos pažanga, o nustatytas tikslas nebuvo pasiektas. Tai, kad pirmininkaujančios valstybės atstovai išreiškė norą praplėsti Strategiją, kad apimtų socialinę dimensiją, yra, matyt, tik Europos Sąjungos rinkimų propaganda: nėra minima, kaip tai galėtų būti vykdoma ir, taigi, nėra jokio įrodymo, tai yra kažkas kita. Pirmininkaujančios valstybės atstovai taip pat susitelkę ties mažomis užduotimis. Pagal vieną užduotį turėtų būti suteikiama valstybėms narėms konsoliduota Lisabonos sutarties versija. Tai, kad Slovėnijos parlamentas ratifikavo Sutartį, pats savaime neatitinka demokratinių šalių gero modelio.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), pateikta raštu. Atrodo, kad ES aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkė verčia mus šalti. Pasaulinis atšilimas sukels pavojingas varžybas dėl energijos išteklių. Javiero Solanos ir Benitos Ferrero-Waldner pranešime nurodomas Kremliaus Arkties užgrobimas. Ledas tirpsta, taigi „grumtynės dėl išteklių sustiprės“. Strategiškai kalbant geografiniu požiūriu, tirpstanti Arktis atidarys naujus prekybos maršrutus visiems; taip pat rusams.

Tuo tarpu, ES pralaužė ledus Kosove. Vietos šildymas sukėlė įniršį. Serbija prarado savo teritorijos dalį. Islamas padarė kitą žingsnį į priekį. Nuostabu, kad ES nusiuntė savo karius kovoti prieš radikalųjį Islamą Irake ir Afganistane, kai tuo pačiu metu ji slepia užpuolikų civilizaciją Europoje. Juodkalnijos Arkivyskupas gailisi, kad Jungtinės Amerikos Valstijos vaidino kaip Ahabas iš Senojo Testamento, Didžioji Britanija užmiršo jos kovą dėl Folklandų salų, dabar ji drįsta grasinti krikščioniškos šalies likimui, kai tuo tarpu Vokietija daugiau nebeatrodo turinti galvoje 1914 m., 1941 m. ir Kragujevacą. Matyt, atrodo, kad Arkivyskupas užmiršta, kad Vokietijos siela prijaučia Hėgeliui, Feuerbachui ir Nyčei, o ne Getei ir Šileriui. Tačiau, Arkivyskupas atsimena, kad italų Musolinis įtraukė Kosovą į fašistinę Albaniją.

 

4. Pirmininko pareiškimas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Pirmininkų sueiga paprašė manęs prieš balsavimą padaryti pareiškimą dėl įkaitu padėties Kolumbijoje. Tikiuosi, kad tai sugrąžins taiką ir tvarką mūsų teismo procesui.

Vasario 23 d. suėjo šešeri metai kaip pagrobta Ķngrid Betancourt, o tarptautinė bendruomenė ir Europos Parlamentas dar kartą pasimokė iš žmonių tragedijų, kai dauguma Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) Kolumbijoje pagrobtų 700 įkaitų tvirtai laikėsi kelerius metus nehumaniškomis sąlygomis. Tai yra dar kita proga reikalauti jų neatidėliotino paleidimo humanitariniais pagrindais.

(Plojimai)

Kadangi daugumos pagrobtų aukų, įskaitant pačios Ķngrid Betancourt, sveikatos padėtis yra pagrindas susirūpinti, reikalaujame jų neatidėliotino paleidimo humanitariniais pagrindais ir tarptautinės medicinos komandos siuntimo, kad suteiktų įkaitams greitą medicinos pagalbą. Teigiamai vertiname Prezidento Manuelio Uribe pastangas siekti dialogo, kuris yra skirtas sudaryti humanitarinį sprendimą. Skelbiame savo solidarumą su aukomis, su įkaitais ir jų šeimomis.

(Parlamento nariai atsistojo ir sukėlė ovacijas.)

 
  
  

PIRMININKAVO GÉRARD ONESTA
pirmininko pavaduotojas

 

5. Balsuoti skirtas laikas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas punktas yra balsuoti skirtas laikas.

(Dėl balsavimo ir kitos išsamios informacijos žr. protokolą)

 

5.1. Prašymas atšaukti Hanso-Peterio Martino imunitetą (A6-0071/2008, Diana Wallis) (balsavimas)

5.2. Energetikos statistika (A6-0487/2007, Claude Turmes) (balsavimas)

5.3. Augalų apsaugos produktų statistika (A6-0004/2008, Bart Staes) (balsavimas)

5.4. Bendra žemės ūkio rinkų organizavimas ir konkrečios tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatos dėl nacionalinių pieno kvotų (A6-0046/2008, Elisabeth Jeggle) (balsavimas)

5.5. BŽŪP būklės patikrinimas (A6-0047/2008, Lutz Goepel) (balsavimas)

5.6. Moterų padėtis ES kaimo vietovėse (A6-0031/2008, Christa Klaß) (balsavimas)

5.7. Tvarus žemės ūkis ir biodujos. Būtinas ES teisės aktų persvarstymas (A6-0034/2008, Csaba Sándor Tabajdi) (balsavimas)
  

Prieš balsavimą dėl 41 dalies:

 
  
MPphoto
 
 

  Csaba Sándor Tabajdi, pranešėjas. − Pone pirmininke, susitarėme pakeisti 41 dalį ir nesiūlyti specialios ES biodujų direktyvos, bet sujungti ją į atnaujinančios energijos direktyvos projektą.

Tekstas yra toks: „siūlo visapusiškai įtraukti biodujų skatinimą atnaujinančios energijos direktyvos pagrindu ypač pabrėžiant šiuos elementus:“. Papildomai sutikome pašalinti „(a)“ punktą.

 
  
  

(Parlamentas sutiko priimti pakeitimą žodžiu)

 

6. Paaiškinimai dėl balsavimo
  

Paaiškinimai dėl balsavimo žodžiu

 
  
  

– Pranešimą pateikė Elisabeth Jeggle (A6-0046/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ryszard Czarnecki (UEN). – (PL) Pone pirmininke, sąlygos kalbėjimui nebuvo tokios palankios.

Noriu atkreipti dėmesį į balsavimą dėl pieno kvotų didėjimo 2 % ne anksčiau kaip kitą mėnesį. Manau, kad Parlamento sprendimas šiuo atžvilgiu skatins žemės ūkio vystymasis, ypač tose šalyse, kurios, deja, iki šiol kenčia nuo kvotų mažinimo. Taip atsitiko su mano šalimi Lenkija.

Taip pat norėčiau pasinaudoti šia proga ir pasakyti, kad vakarykščio balsavimo metu dėl Europos technologijų instituto ketinau balsuoti už to pranešimo tvirtinimą, o ne taip, kaip padariau per klaidą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). – (PL) Pone pirmininke, pasiūlyme dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 1234//2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas dėl nacionalinių pieno kvotų nurodyti pakeitimai yra visiškai pagrįsti. Planas didinti dabartines ribas dėl pieno kvotų 2 % yra ypač teigiamai vertinamas.

Atstovauju Lenkijai šiuose Rūmuose ir mano šalis yra ketvirta didžiausia pieno gamintoja Europos Sąjungoje. Dabar, ji pagamina 12 mlrd. litrų pieno per metus. Dabar mano nurodytame kontekste, anksčiau minėtas pakeitimas yra ypač svarbus ūkininkams ir pieno produktų perdirbėjams Lenkijoje.

Be to, norėčiau pasakyti, kad palaikau 13 pakeitimo tekste nurodytą nuomonę būtent, kad pieno gamyba yra ypač svarbi srityse, kuriose prastai išvystyta žemės ūkio infrastruktūra ir kuriose palyginus dažnai nėra alternatyvų žemės ūkio gamyboje.

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Neseniai stebėjome nuolatinį pieno paklausos didėjimą rinkoje. Tokia padėtis riboja konkurencingumą ir sudaro pagrindą kainų didinimui.

Mano šalyje Lietuvoje pieno įsigijimo kaina padidėjo 40 % 2007 m. Todėl, nacionalinės pieno kvotos turi būti padidintos, kad sudarytų sąlygas pasiekti žemesnes pieno kainas vidaus rinkoje ir taip pat sudarytų galimybę eksportuoti daugiau pieno į trečiąsias šalis. 2006–2007 m. devynios ES valstybės narės pasiekė savo paskirstytas nacionalines pieno kvotas. Kad padidintų ES pieno pasiūlą, šioms valstybėms ir taip pat kitoms valstybėms narėms turi būti leidžiama pagaminti daugiau pieno.

Lietuvoje nacionalinės pieno kvotos 2006–2007 m. buvo beveik pasiektos. Pieno gamyba vis dar didėja. Teigiamai vertinu Komisijos sprendimą didinti nacionalines pieno kvotas 2 % nuo 2008 m. balandžio 1 d. Tačiau, žiūrėdama į ateitį, norėčiau paskatinti Komisiją paieškoti galimybės didinti nacionalines pieno kvotas 5 % ir palaipsniui mažinti baudas už per didelio kiekio produkciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Milan Horáček (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, kaip Verts frakcija balsavau prieš pranešimą dėl nacionalinių pieno kvotų. Prieštarauju 2 % kvotų didinimui, nes tokios priemonės lemia pieno kainų eroziją ir kelia grėsmę ūkininkų pragyvenimo šaltiniui.

Pritariu kiekybinei kontrolei dėl pieno gamybos po 2015 m., nes priešingai galvijų auginimui kalnuotose srityse ir nepalankiausioje padėtyje esančiuose regionuose, kuriose pieninių galvijų auginimas padeda išsaugoti kaimą, kiltų grėsmė. Liberalizacija nulems pieno gamybos sutelkimą tik keliuose regionuose ir intensyviuose ūkiuose. Tie, kas pralaimės, bus maži gamintojai, kurie daugiau nebegali kompensuoti savo gamybos išlaidų dėl tokių žemų kainų.

 
  
MPphoto
 
 

  Albert Deß (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau pateikti paaiškinimą dėl balsavimo, susijusios su Elisabeth Jeggle pranešimu. Balsavau prieš pranešimą, nes kaip mano Bavarijos CSU kolegos prieštarauju pieno kvotos didinimui. Turime padėtį, kai pieno kainos smarkiai krenta.

Kai kurių produktų kainos nukrito daugiau kaip 30 % Mūsų pienininkystės ūkininkų pajamos buvo neadekvačios daug metų, o dabar praėjusius šešerius mėnesius jiems nustatytos protingai padorios pieno kainos. Jeigu kvota yra didinama, reiškia, kad pieno kainoms bus daromas spaudimas ir mūsų pienininkystės ūkininkai dar kartą tikėsis, kad bus nepakankamai mokama už jų darbą.

Bavarijoje mes turime 48 000 ūkių, įdarbinančių 90 000 žmonių auginant pieninius galvijus, ir dar 50 000 darbo vietų su pienininkyste susijusiuose sektoriuose, iš viso sudarant 140 000 darbo vietų. Negaliu suprasti, kodėl kvotos turi būti išplėstos šiame svarbiame sektoriuje, nes tai yra nenaudinga aptariamiems ūkininkams. Galėjau pritarti išplėtimui naujose valstybėse narėse, nes jose prieinami kiekiai yra iš tikrųjų neadekvatūs.

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Pone pirmininke, kai ėjau į Rūmus šiandien, girdėjau Komisijos Pirmininką kalbant apie poreikį gerinti ES konkurencingumą. Visa dar čia kalbame apie pieno kvotas, frazę, dėl kurios Europos Sąjunga skamba kaip „SSSR“.

Buvo teigiama, kad, jeigu kvotos paliekamos, tai lemia aukštas kainas, tokiu būdu mes galime išlaikyti ūkininkus versle. Bet kokia kaina? Tuo pačiu metu, jos lems, kad ES pasaulinio pieno rinkos dalis sumažėjo. Kodėl? Nes kvotos iš tikrųjų trukdo veiksmingai dirbantiems ūkininkams plėstis, o kitur kvotos yra neišnaudojamos.

Kvotos gali užtikrinti gamybą, bet labai aukšta kaina vartotojams, labai aukšta kaina veiksmingai dirbantiems ūkininkams ir labai aukšta kaina ES ekonomikos kryptims. Laikas atsisakyti kvotų ir patikėti laisvąja rinka.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, palaikau šį pranešimą, kuriuo tik siūloma 2 % padidinti kvotas 2008–2009 m., nes tai buvo būtent tai, kas reikalinga, kad pasiektume kompromisą. Iš tikrųjų prašiau padidinti 4 %, nes manau, kad tai suteiks sąlygas mums nustatyti, kaip išsaugoti rinką, kuri savo ruožtu leis mums padaryti išvadas, kurių pagrindu mes galėsime priimti sprendimą dėl galimo kvotų sistemos panaikinimo jos dabartine arba pakeista forma. Arba kitaip, galėtume nuspręsti ją apskritai palikti. Turiu omenyje kvotų sistemos pakeitimą po 2015 m. kovo 31 d.

Didesnis kvotų didinimas yra būtinas, ypač mano šalyje Lenkijoje, kur gamybos kvotos vienam gyventojui yra daug žemesnės negu senose valstybėse narėse. Be to, pieno produktų vartojimo lygis Lenkijoje yra žemas. Mes turime sugebėti savo nuosava gamyba reaguoti į didėjantį vartojimą, nes turime geras sąlygas jai, o ūkininkams vis tiek nustatomos žemos gamybos ribos. Ši informacija rodo aukštesnių pieno kvotų poreikį ateityje.

 
  
  

– Pranešimą pateikė Lutz Goepel (A6-0047/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Michl Ebner (PPE-DE).(DE) Pone pirmininke, entuziastingai balsavau už Lutzo Goepelio pranešimą. Pranešėjo darbas buvo labai išsamus ir labai teigiamas. Žinoma, negalėjome visko, ką norėjome, apimti, bet svarbiausiai, kad buvo sukurtos išankstinės sąlygos įvesti atitinkamas leidžiančias nukrypti nuostatas kalnuotuose regionuose. Ten padėtis nėra palyginama su kitais regionais ir, vadinasi, jiems reikalinga ypatinga apsauga, ypatingas dėmesys ir ypatingas palaikymas.

Ar galiu taip pat pasinaudoti šia proga ir trumpai atkreipti dėmesį į vakarykštį balsavimą dėl Gabrielės Albertini pranešimo? Atrodo iš balsavimo sąrašo, kad aš balsavau prieš 5 pakeitimą. Iš tikrųjų mano ketinimas buvo balsuoti už, nes per praėjusius kelis parlamentinės kadencijos laikotarpius buvau labai aktyvus dėl Alpių konvencijos ir Komisijos Transporto protokolo pasirašymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE-DE). – (CS) Palaikiau Lutzo Goepelio pranešimą dėl bendrosios žemės ūkio politikos, nes manau, kad tai yra daug geresnis dokumentas negu dabartinis Komisijos pasiūlymas.

Vertinu realistiškesnį ir teisingą tiesioginių mokėjimų progresyviai mažėjančio rodiklio nustatymo būdą, nors iš principo prieštarauju dirbtinių kriterijų įmonių dydžiui nustatymui mažinant tiesioginius mokėjimus, nes tokia politika ypač bus nenaudinga dideliems ūkiams naujose valstybėse narėse.

Didesnis tiesioginių mokėjimų mažinimas dideliems ūkiams, negu kitiems ūkiams, nėra teisingas. Požiūris, kad šie dideli ūkiai priklauso vienam savininkui, kuris yra dosnių subsidijų gavėjas, yra neteisingas. Priešingai, jų nuosavybės struktūra yra dažnai įvairi; dauguma atvejų tai yra kooperatyvai, susidedantys iš didelio skaičiaus narių: smulkių ūkininkų. Jie yra tikri tiesioginių mokėjimų galutiniai gavėjai ir jie labiausiai nukentėtų.

Taip pat norėčiau perspėti apie dažnai aptariamą moduliaciją, kitaip tariant apie lėšų perkėlimą iš tiesioginių mokėjimų ramsčio į kaimo plėtros ramstį. Tai išlaikys lėšas nacionalinėje sistemoje, bet tai lems valstybių narių tiesioginį ūkių diskriminavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, Europos Sąjungos vaidmuo yra leisti teisės aktus ir rasti sprendimus, kurie užtikrina, pirma, ūkių stabilumą ir vystymąsi, antra, atitinkamą pajamų lygį ūkininkams, kurį galima palyginti su esančiu kitose profesijose, trečia, maisto saugumą visuomenei ir, ketvirta, prieinamą įperkamą maistą mažas pajamas gaunantiems darbuotojams.

Manau, kad Lutzo Goepelio pranešimas atitinka tik ką mano bendrais bruožais pristatytą vaidmenį. Tačiau, svarbu turėti galvoje, kad ūkininkai yra susiję su labai specifine veikla, būtent gamyba lauke, kuri priklauso nuo klimato sąlygų. Todėl gamyba negali būti padidinta per naktį, pavyzdžiui, įvedant antrąją pamainą. Žemės ūkio produktai yra gyvybiškai svarbi verslo sritis. Todėl prekybos sąlygos ir principai pasaulinėje rinkoje turi svarbias pasekmes Europos žemės ūkiui. Turiu omenyje PPO derybas.

Žemės ūkis nėra tik gamyba. Jis taip pat padeda išsaugoti kraštovaizdį ir daro poveikį aplinkai: vadinasi, sudėtingas atliekamų užduočių pobūdis ir poreikis skatina įvesti tinkamas priemones teikiant paramą bendrosios žemės ūkio politikos sistemoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Pone pirmininke, norėčiau pateikti paaiškinimą dėl balsavimo, nes visada buvau prieš bendrąją žemės ūkio politiką. Pirma politinė kalba kurią aš kada nors pristačiau buvo apie tai. Bet net turiu sutikti, kad per paskutiniojo BŽŪP laikotarpio procesą buvo kai kurie smulkūs pagerinimai.

Mane domina daugelis šio pranešimo aspektų – bendrojo biudžeto pirmajame ramstyje mažinimo laikotarpiu iki 2013 m. atmetimas, ir naujausiame susitikime su ūkininkais Pitsfordo kaime mano atstovaujamoje valstybėje net smulkiausi ūkininkai supranta pasaulines problemas, kurias Europoje esanti bendroji žemės ūkio politika sukuria tiems vargingesniems žmonėms besivystančiose šalyse, kurių gaminiai negali konkuruoti su mūsų subsidijuojamais gaminiais. Taigi, balsavau už, bet sunkia širdimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Albert Deß (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, dėl tų pačių priežasčių, kurias pateikiau Elisabeth Jeggle pranešimo byloje, aš ir mano CSU kolegos balsavo prieš Lutzo Goepelio pranešimą. Elisabeth Jeggle ir Lutz Goepel pristatė puikius pranešimus ir tikrai galėjome sutikti su 98 % punktų, pristatytų Lutzo Goepelio pranešime.

Tačiau, pagrindinis klausimas yra šis: pranešime nurodoma, kad pieno kvotos turi būti padidintos 2 % savanorišku pagrindu, o aš negaliu su tuo sutikti. Be to, turiu entuziastingai prieštarauti tiems, kurie teigė, kad pieno produktai yra per brangūs. Čia turiu truputį statistinių duomenų, kuriuose nurodoma, kad 1970 m. Vokietijos pramonės darbuotojas turėjo dirbti 22 minutes, kad nusipirktų 250 gramų sviesto; šiandien jam reikia dirbti tik keturias minutes. Anksčiau jam reikėjo dirbti devynias minutes už pieno litrą; šiandien tik tris. Maistas yra pigus, o kvotų didinimo pavojus kelia tai, kad pieno kainos vėl nukris.

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Pone pirmininke, tęsdamas paskutinį paaiškinimą dėl balsavimo, kalbėtojas pasakė, kiek mažiau tenka dirbti darbuotojams, kad pajėgtų įsigyti produktus, pvz., sviesto, pieno ir kitų žemės ūkio produktų. Žinau, kad daugelis mano rinkėjų teigiamai vertina tai, ypač gaunantys mažesnes pajamas, nes tai padeda jiems, jeigu jie išleidžia mažiau maisto produktams.

Bet, kai šiandien ėjau į Rūmus, girdėjau Komisijos Pirmininką kalbant apie konkurencingos Europos poreikį. Bet kaip iš tikrųjų galime pasiekti tai, kai mes toliau turime bendrąją žemės ūkio politiką? Kaip iš tikrųjų ketiname tapti konkurencinga ekonomika, jeigu toliau išleidžiame daugiau kaip 40 % ES biudžete žemės ūkiui – sektoriui, kuris pagamina mažiau kaip 5 % turto?

Kaip galime iš vienos pusės toliau teikti vyriausybės vyriausybei pagalbą besivystančioms šalims, kai tuo pačiu metu iš kitos pusės trukdome ūkininkams besivystančiose šalyse mūsų subsidijomis ir mūsų importo tarifais?

Kaip galime toliau išlaikyti derybas Pasaulinėje prekybos organizacijoje, kai dėl bendrosios žemės ūkio politikos pakankamai judame į priekį?

Laikas atsisakyti subsidijų; laikas atsisakyti tarifų; laikas atsisakyti bendrosios žemės ūkio politikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Edward McMillan-Scott (PPE-DE). – Pone pirmininke, balsavau už Lutzo Goepelio pranešimą, ne todėl, kad palaikau bendrąją žemės ūkio politiką, bet todėl, kad palaikau jos reformą: ypač, jos orientavimą į kalnų regionų ūkius. Aš kilęs iš senos avininkystės ūkininkų kartos ir dabar atstovauju Jorkšyrui ir Humberiui Parlamente ir pastaraisiais mėnesiais atkreipiau dėmesį į mūsų kalvotų regionų ūkininkų problemas.

Tik prieš kelias dienas, vasario 28 d., leidinyje Yorkshire Post nurodyta antraštė „Kalvotų regionų ūkininkai priversti pasiūlyti idėjas, kaip išlikti“. Toliau tęsiama: „dauguma mažųjų kalvotų ir viržių regionų ūkininkai nyksta dėl dotacijų pakeitimų, biurokratinių išlaidų ir žemų kainų, kurias lemia kitų šalių konkurencija, spaudimo. Judėjimo apribojimai, nustatyti kai atsakas į praėjusio rudens snukio ir nagų ligos išgąstį ir mėlynojo liežuvio ligos pasirodymą, toliau papildomai daro spaudimą.“

Vakar turėjau susitikimą su Komisijos nare Fischer Boel. Aš primygtinai pabrėžiau jai Britanijos Vyriausybės skatinimo svarbą, kol pagalba dotacijomis bus prieinama kalvotų regionų ūkininkams Anglijoje, kad padidintų subsidijas, nes jie yra antrieji mažiausieji Europos Sąjungoje. Tai yra skandalas.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Ó Neachtain (UEN). – (GA) Pone pirmininke, kalbant apie būklės patikrinimą dėl Bendrosios žemės ūkio politikos, norėčiau pasakyti, kad prieštarauju joje nustatytai išlygai dėl mokėjimų, kuriuos moka ūkininkai, kad padidintų kaimo ir aplinkosaugos plėtros planus nuo 5 % iki 13 % Manau, kad tai neteisinga. Manau, kad sprendimą turi priimti kiekviena valstybė narė.

Mes aptariame maisto gamybą. Mes aptariame maisto saugą Europoje. Tai yra priežastis, kodėl Europos Bendroji žemės ūkio politika yra mums nepaprastai svarbi. Akivaizdu, kad žmonės Europoje nesupranta, kaip tai yra svarbu. Esu ypač nepatenkintas Pasaulinės prekybos derybomis, kurios kelia grėsmę Europos maisto politikai ir vakar surengtame susitikime aš tą patį teigiau Komisijos nariui Peteriui Mandelsonui.

 
  
  

– Pranešimą pateikė Csaba Sándor Tabajdi (A6-0034/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Oldřich Vlasák (PPE-DE). – (CS) Pone pirmininke, norėčiau pareikšti nuomonę dėl Csabos Sándoro Tabajdi pranešimo dėl tvaraus žemės ūkio ir biodujų. Nors nepritariu šiam pranešimui, norėčiau pabrėžti jo teigiamą pusę, kuri susijusi su atliekamu atskyrimu, ypač savivaldybės aglomeracijoje, ir su biokomponentų naudojimu biodujų gamybos procese. Tačiau, šia sistema patiriamos didelės ekonominės išlaidos, didesnės negu paprastas atliekų išvežimas atliekų užkasimo arba sudeginimo vietose ir todėl į tai turime atkreipti dėmesį.

Todėl manau, kad tai labai svarbu skatinti vietos valdžios institucijas, ypač didinant kietųjų bendruomenės atliekų rinkimą, atsiskiriant ir toliau naudojant biokomponentus ir kuriant ypatinga finansines priemones arba galbūt supaprastinant ES struktūrinių fondų naudojimą.

 
  
  

– Pranešimą pateikė Christa Klaâ (A6-0031/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Balsavau už pranešimą dėl moterų padėties Europos Sąjungos kaimo vietovėse, nes tai yra labai svarbi ir įdomi tema. Svarstant šiuos klausimus, Europos Sąjunga parodė save skirtingoje šviesoje. Anksčiau minėta tema man yra labai artima dėl mano kilmės, mano profesinio intereso ir taip pat mano kaip Parlamento nario veiklos.

Nepaisant įvykusių teigiamų pakeitimų, moterys vis dar atlieka daugiau užduočių negu vyrai, ypač namuose ir šeimoje. Moterys yra ypač apsunkinamos kaimo vietovėse.

Lenkijai prisijungus prie Europos Sąjungos, pažymėta, kad gyvenimo sąlygos šalyje gerėjo, o pajamos didėjo. Tai padeda gerinti kasdienį moterų gyvenimą kaimo vietovėse. Tiesa, tai yra tik pasikeitimų pradžia, bet bent jau kažkas vyksta.

 
  
MPphoto
 
 

  Agnes Schierhuber (PPE-DE).(DE) Pone pirmininke, moterų padėtis kaimo vietovėse nusipelnė mūsų bendro dėmesio. Gerinant jų padėtį, visos plėtros galimybės kaimo vietovėse gali būti panaudotos. Naujos komunikacijų technologijos ir taigi naujos darbo vietos turi būti sukurtos. Atitinkama infrastruktūra yra būtina, kitaip tariant transporto maršrutai, dėl kurių kaimo vietovė būtų prieinamos, bet svarbiausia geros mokymosi galimybes yra būtinos. Visa tai ir dar daugiau gali sustabdyti gyventojų masinį išsikėlimą iš kaimo vietovių.

Šiandien daugiau kaip pusė ES gyventojų gyvena kaimo vietovėse; 45 % Europos bendrosios pridėtinės vertės yra pagaminama kaimo vietovėse, o 53 % laisvų darbo vietų yra būtent ten. Moterys prisiima didesnę atsakomybę kaimo vietovėse, negu iki šiol buvo pripažįstama, ypač dėl jų akivaizdaus socialinio pasišventimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Pone pirmininke, visada malonu prisiimti Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją šioje vietoje.

Dabar jau ilgą laiką norėjau sužinoti, kodėl ši institucija, Moterų komitetas, vis dar egzistuoja šioje vietoje. Turime Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą ir aišku, kad moterų yra mažiau negu kitų ir todėl keista, kad šioje vietoje mums reikia atskiro komiteto.

Jeigu pažiūrėtumėte į kai kurias rekomendacijas šiame pranešime – kuriame aš žinau, kad pranešėja, mano nuomone, padarė labai didelį darbą, kad turėtų prasmę – raginame valstybes nares „teikti […] finansinę paramą už nemokamą darbą“. Prašome „būtinai registruoti sutuoktinius pagalbininkus“. Ar ketiname žmones kaip aš, kurie gyvena kaimo vietovėje ir yra susituokę su moterimi kaimo vietovėje, ženklinti ausies įsagu?

Iš tikrųjų kažkiek yra gerų rekomendacijų šiame pranešime, kurios tikrai nusipelnė nuodugnaus nagrinėjimo ir geresnio viešumo, bet tai, kad juos pristatė šis komitetas šioje vietoje iš tikrųjų reiškia, kad jos daug greičiau bus palaidotos.

Pirmininke, vertinu reikalavimus, bet tikrai tikiuosi, kad jūs suprantate, kodėl tiek daug mūsų nerimtai vertina Moterų komiteto rekomendacijas šiuose Rūmuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Mano vardas nėra Martin Schultz, mano vardas yra tiesiog Frank Vanhecke, ir aš esu aiškiai ne iš pirmųjų reitinguojamųjų Parlamento narių ir todėl neturiu jokios teisės bet kuriuo metu bet kokiose diskusijose, nesvarbu kada arba kaip ilgai, reikšti savo nuomonę ir todėl retsykiais turiu atkreipti dėmesį į apklausas kaip paprasčiausias mirtingasis, o ne nuotoliniu būdu kaip švenčiausiųjų švenčiausias Martin Schultz.

Tai pasakęs, dabar noriu kalbėti apie Christos Klaß pranešimą. Suprantate, neneigiu, kad moterys atokiose vietovėse ir kitose vietose neabejotinai retsykiais patiria sunkumus ir aš esu natūraliai, kaip gero būdo žmonės, pritariu imtis priemonių pagerinti žmonių padėtį vietovėse, kurios yra diskriminuojamos, įskaitant švietimo priemonėmis. Tai savaime suprantama yra tas pats, kaip spardyti atviras duris. Pirmasis klausimas, kurį aš sau užduodu: tai vyksta Europos jurisdikcijoje? Ar tai užduotis įsipainioti Europos lygmeniu arba ar šis pranešimas yra šimtasis Europos apsėdimo pavyzdys su ligos draudimu, socialinis draudimu ir t. t. Manau, kad tai yra pastarasis atvejis. Manau, kad šiame pranešime subsidiarumo principas ypač buvo sutryptas. Manau, kaip visi suprantame, kad Europa tampa Vyresniuoju broliu, kuris sąžiningai gąsdina mane.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE). (FR) Pone pirmininke, iš pradžių noriu pasveikinti Christą Klaβ su jos pranešimu dėl moterų padėties kaimo vietovėse. Iš tikrųjų, kadangi buvau 1990 m. pranešimo dėl sutuoktinių pagalbininkų statuso, ypač žemės ūkio sektoriuje, autorė, kaip Christa Klaβ aš apgailestauju, kad Europos Komisija nesivadovavo šiuo pranešimu, kuriame taip pat buvo vėl nurodoma 2003 m. rezoliucija, kurioje reikalavome peržiūrėti 1986 m. Direktyvą dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje.

Tie milijonai nematomų darbuotojų, padedančių sutuoktiniams, dirbantiems šeimos versle, amatų pramonėje, komercinėje veikloje ir žemės ūkyje, yra daugiausia moterys. Prieš dešimt metų rekomendavome Europos pagrindų statutą, kad be kitų lengvatų būtų teikiamos socialines teises ir nepriklausomos pensijos teises sutuoktiniams pagalbininkams, dirbantiems žemės ūkyje. Komisijos neveikimas šioje srityje nepaisant daugelio Rūmuose esančių prašymų yra visiškai nepriimtinas. Todėl tikiuosi, kad ji pagaliau rimtai pasižiūrės į mūsų prašymą pristatyti Direktyvos pakeitimą prieš metų pabaigą.

Pone pirmininke, taip pat noriu kalbėti asmeniniu klausimu ir pareikšti, kad nesutinku su mano Britanijos kolegos pastabomis. Būčiau nepaprastai patenkinta, jeigu Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas nebūtų būtinas, bet jeigu tam tikri vyrai, kurie sudaro daugumą, turėtų šiek tiek daugiau supratimo apie moterų, vienodo vertinimo ir lygių galimybių padėtį, mums apskritai nereikėtų tolio pobūdžio komiteto.

 
  
  

– Pranešimą pateikę Csaba Sándor Tabajdi (A6-0034/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Albert Deß (PPE-DE).(DE) Pone pirmininke, iš pradžių ketinau balsuoti prieš šį pranešimą. Tačiau, po to, kai Csaba Sándor Tabajdi pristatė pareiškimą žodžiu dėl 41 dalies, pagaliau balsavau už. Balsavau prieš 18 dalį, kurioje teigiama, kad dėl biodujų didėja konkurencija dėl produktų maistui gaminti. Negaliu su tuo sutikti: 4 000 biodujų augalų Europoje tikrai nelems konkurencijos iškraipymo. Be to, biodujos sudaro sąlygas mums paversti perteklinę žemės ūkio paskirties žemę Europoje geru rezultatu. Mūsų kolega pasiūlė, kad bendroji žemės ūkio politika turi būti panaikinta; ką gi, biodujos yra taip pat būdas padėti besivystančioms šalims bėdoje. Kas dar, Europa gauna 80 % Afrikos žemės ūkio eksporto ir 45 % iš Centrinės ir Pietų Amerikos. Dėl to, nesame tie, kurie neleidžia šitoms šalims eksportuoti; kitos šalys yra visapusiškai atsakingos už tai.

 
  
  

Paaiškinimai dėl balsavimo žodžiu

 
  
  

– Pranešimą pateikė Claude Turmes (A6-0487/2007)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), pateikta raštu. − (PT) Europos Komisija savo 2007 m. sausio m. energetikos pakete pristatė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energetikos statistikos. Tačiau, Europos Parlamentas manė, kad šiame pasiūlyme buvo labai daug spragų, kuriuos jis siekė užpildyti gausybe pakeitimų.

Nors tam tikra apimtimi esame kritiški dėl kai kurių pakeitimų, sutinkame, kad pagal jų dabartinę struktūrą pagrindinių tarptautinių organizacijų, pvz., Eurostato, teikiama statistika yra suformuota apskaitos priemonėmis, kurios priskiriamos laikmečiui, kuriame visiškai vyravo iškastinis kuras, ir skirta vaizduoti energetikos sektoriaus veiklą tik iš tiekimo pusės.

Praėjus daugiau kaip 30 metų įvykę pasiekimai palaipsniui lėmė didėjančią spragą tarp pradinio tokių priemonių tikslo ir jų gebėjimo pavaizduoti energetikos realybę.

Todėl, einant metams kyla didesnis pavojus, kad mūsų supratimo iškraipymas ir energetikos realybės vertinimas lems sprendimus, kurie nėra pagrįsti faktais. Pažymima, kad Komisijos pasiūlymas yra 2003 m., 2004 m. ir 2005 m. pradžioje atlikto darbo rezultatas ir jame didžia dalimi praleidžiami kai kurie pagrindiniai dokumentai dėl energetikos klausimų, kuriuos pati Komisija paskelbė 2006 m. kovo mėn. (Žalioji knyga dėl energetikos) ir 2007 m. sausio mėn. (energetikos paketas).

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE-DE), pateikta raštu. (FR) Balsavau už šį tekstą, kuris reikalauja valstybes nares dalyvauti renkant būtinus duomenis, kad surinktų veiksmingą energetikos statistiką. Tai yra būtinoji sąlyga, kad leistų ES įvykdyti jos nustatytą tikslą: palaipsniui vykdyti nuoseklią Europos energetikos politiką ir kalbėti vienodai tarptautinėje arenoje.

Komisija turės užtikrinti, kad šie statistiniai duomenys yra palyginami, skaidrūs, išsamūs ir lankstūs.

ES įsipareigojo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją 20 % iki 2020 m. ir padaryti taip, kad atsinaujinančios energijos sudarytų 20 % viso ES energijos vartojimo iki 2020 m., nustatant 10 % biodegalų tikslą.

Energetikos statistikos sistema turi būti pritaikyta šiems įsipareigojimams ir joje atsižvelgiama į didėjančią veiksmingo energijos vartojimo, atsinaujinančių energijų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, atominių jėgainių kūrimo ir biodegalų atsiradimo svarbą.

Didesnis dėmesys turi būti taip pat skiriamas pagrindinių degalų tiekimo saugumui. Savalaikiai ir tikslesni duomenys ES lygmeniu yra būtini, kad numatytų ir suderintų ES sprendimus galimoms tiekimo krizėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), pateikta raštu. − (SV) Nepriklausomos ir tikslios statistikos rinkimas padeda vartotojams ir taip pat verslui ir viešajam sektoriui priimti įvairius sprendimus.

Palaikau Tarybos reglamentą dėl energetikos statistikos, bet visiškai atmetu Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto motyvaciją. Nemanau, kad būtinos informacijos rinkimas yra iš esmės vertingas, nes jis padeda ES institucijoms vystyti nuoseklią Europos energetikos politiką arba sudaro sąlygas ES kalbėti vienodai tarptautinėje arenoje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), pateikta raštu. − Claudo Turmes pranešimo „Energetikos statistika“ tikslas yra bendrais bruožais pristatyti bendrą visos Europos sistemą, kuri palengvina išsamios, tikslios ir naujausios informacijos apie energetiką prieinamumą. Piliečiams ir politikos kūrėjams tampant vis labiau susipažinusiais su energetikos padėties svarba ir sudėtingumu, mums reikia šių priemonių. Aš balsavau už šį pranešimą.

 
  
  

– Pranešimą pateikė Bart Staes (A6-0004/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), pateikta raštu. – (FR) Balsavau už mano kolegos belgo Barto Staeso pranešimą dėl pesticidų statistikos.

Teigiamai vertinu Europos Komisijos veiksmus, kuriais nuo 2002 m. šeštosios aplinkos veiksmų programos pripažįstama, kad pesticidų naudojimas turi reikšmingą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai. Todėl, jų naudojimas turi būti vertinamas tvaraus vystymosi perspektyva ir turi būti lyginamosios suderintos Bendrijos statistikos dėl gamybos, importo, eksporto ir pardavimo objektu siekiant parengti ir stebėti Bendrijos teisės aktus šioje srityje. Svarbu pažymėti, kad ne tik žemės ūkio veikloje naudojami pesticidai; juos taip pat naudoja įmonės, atsakingos už žaliųjų erdvių, kelių paslaugų ir geležinkelio transporto priežiūrą.

Galiausiai, palaikau idėja, kad būtina paaiškinti terminą „augalų apsaugos produktai“ keičiant jį terminu „pesticidai“ reglamente ir aiškiai išaiškinant, ką tai reiškia.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), pateikta raštu. − (PT) Sutinku su Komisijos pasiūlymu, nes būtina turėti išsamią, suderintą ir naujausią statistiką dėl augalų apsaugos produktų pardavimų ir naudojimo Bendrijos lygmeniu, kad būtų teisingai stebimi pavojus, susiję su šių produktų naudojimu.

Pasiūlymas sukurti teisinę sistemą, nustatančią suderintas taisykles dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką naudojimo duomenų rinkimo ir platinimo, yra gyvybiškai svarbus, nes pavojų rodiklių apskaičiavimui reikalingi tinkami duomenys, nes pagal ekspertus turimiems duomenims apie augalų apsaugos produktus trūksta prieinamumo, skaidrumo ir patikimumo.

Nors nepritariu kai kuriai išsamiai informacijai pranešime, pvz., biocidų įtraukimo, ji nemenkina Komisijos pagrindinių idėjų. Iš tikrųjų pranešime pateikti kai kurie labai teigiami pasiūlymai, pvz., ne žemės ūkio sričių įtraukimas į būsimus teisės aktus ir teisinga komercinių duomenų apsauga. Todėl, balsavau už Barto Staeso pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE-DE), pateikta raštu. (FR) Balsavau už šį pranešimą. Dabar turime suvokimą apie ilgalaikes nerimą keliančias visur esančių pesticidų atliekų pasekmes: vėžį, endokrininius sutrikimus, mažesnį vyrų vaisingumą, prastesnę imuninę apsaugos sistemą, elgesio problemas. Nesisaugojimas nuo pesticidų gali taip pat padidinti vaikų astmos pavojų.

Taigi, pavojų, susijusių su pesticidų naudojimu, stebėjimas reiškia, kad mums reikia tinkamų rodiklių. Pagal rodiklius turi būti teikiami duomenys, kurie yra prieinami, skaidrūs, susiję ir patikimi, kad sumažintų pavojus ir žalą aplinkai ir žmogaus sveikatai.

Aktyvūs biocidų sudedamosios dalys yra taip pat naudojamos kaip augalų apsaugos produktai ir turi beveik tuos pačius padarinius sveikatai ir aplinkai. Ši kategorija taip pat turi būti aiškiai apibrėžta ir atsižvelgta statistikoje.

Kad skaičiai būtų kaip įmanoma realūs, statistika turi apimti augalų apsaugos produktų naudojimą ne tik žemės ūkio veikloje, bet taip pat ir nežemės ūkio veikloje, pvz., žalios erdvės, kelių paslaugų arba geležinkelio transporto įmonių priežiūros veiklą. Kiekybiškas šių produktų naudojimo sumažėjimas turi būti tikrai įgyvendintas ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), pateikta raštu. − Poreikis privalomai rinkti skaičius dėl augalų apsaugos produktų pardavimo, naudojimo ir platinimo yra žingsnis, kurį palaikau. Tai leis atlikti tinkamą pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai, kurį šie produktai galėtų sukelti, vertinimą. Biocidai turi sudaryti pasiūlyto reglamento dalį, kad užtikrintų ryšį su apibrėžimais pesticidu pakete. Reglamente turi būti toliau įtrauktas augalų apsaugos produktų naudojimas nežemės ūkyje. Esu patenkintas, kad pranešimas atitinka šiuos reikalavimus ir aš balsavau atitinkamai.

 
  
  

– Pranešimą pateikė Elisabeth Jeggle (A6-0046/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), pateikta raštu. – (FR) Balsavau už Vokietijos kolegės Elisabeth Jeggle patariamojo pranešimo dėl pieno kvotų didinimo nuo 2008 m. balandžio d. Juo siekiama atsakyti į augančią pieno paklausą Europos Sąjungos ir pasaulio rinkose.

Teigiamai vertinu kompromisą, kuris leidžia valstybėms narėms didinti jų gamybos kvotas 2 % nuo 2008 m. balandžio 1 d. Tai turi padėti atkurti pusiausvyrą tarp šalių, kurios viršija savo kvotas ir kurios jų neišnaudoja, kad apribotų nuobaudų už perteklių taikymą ES lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Colm Burke, Avril Doyle, Jim Higgins, Mairead McGuinness ir Gay Mitchell (PPE-DE), pateikta raštu. − Palaikome Elisabeth Jeggle pranešimą dėl nacionalinių pieno kvotų, kuriame numatytas 2 % pieno kvotų didinimas. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete pateikiau pakeitimus, kuriuose reikalaujama padidinti 3 % pieno kvotas. Tai nebuvo patvirtinta komitete ir šiandien nepatvirtinta plenariniame posėdyje. Mūsų frakcija palaikė bendrą nuomonę leidžiant savanoriškai didinti pieno kvotas 2 % ir raginame Tarybą imtis Parlamento iniciatyvos ir duoti žalią šviesą pieno gamintojams, didinant 2 % gamybą nuo balandžio mėn. Palaikome idėją numatyti pieno kvotos suderinimo mechanizmą, kuris leistų šalims su per didele produkcija sunaudoti neišnaudotas kvotas kitose valstybėse narėse. Atrodo neteisinga bausti gamintojus, kurie gali ir nori didinti gamybą kai kuriose valstybėse narėse tuo laiku, kai bendrai ES nedidina savo kvotos. Tai pasakęs, teigiu, kad šiandienis balsavimas yra signalas gamintojams, kad kvotų režimas yra lėtai silpninamas vykdant palaipsniui kvotų panaikinimą 2015 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), pateikta raštu. − (PT) Nors žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešime nutolstama nuo Komisijos pasiūlymo, įrodinėjant savanorišką 2 % pieno kvotų didinimą valstybėms narėms ir ignoruojant kvotos režimo pabaigą, jame neužimama pozicija prieš dabartinės kvotų sistemos išardymą arba prieš sektoriaus liberalizavimą po 2015 m., kaip Komisijos narys planavo, bet kurį mes atmetėme. Taigi, mūsų susilaikymo priežastis.

Bijome, kad šis 2 % kvotų didinimas valstybėms narėms, nors ir laisvai pasirenkamas, leis didelėms šalims ir jų dideliems gamintojams didinti jų gamybą, privedant prie kainų gamintojams mažinimo ir tokiu būdu pasireiškiant dempingo padėčiai, kuri gali būti pretekstu pateisinti jos lengvesnį vėlesnį išardymą.

Bet koks kvotų didinimas turi būti susijęs su Bendrijos tyrimu. Pradedant nuo dabartinių vartojimo lygių kiekvienoje šalyje, šio tyrimu turi būti apibrėžti mažiausi pageidaujami vartojimo tikslai, greta kurių turi būti vykdoma nacionalinė ir Europos politika, kad palaikytų gamybos didėjimą šalyse, kurios patiria deficitą. Tokiu būdu, „regioninis“ pieno kvotų didinimas gali būti skatinamas, ypač tolimiausiuose ir kalnuotuose regionuose, kuris gali būti papildytas „įmokų“ nustatymu, kad palaikytų organizuotą pieno surinkimą iš gamintojų šiuose regionuose, tokiu būdu jiems užtikrinant padorias pajamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), pateikta raštu. − (PT) Pieno sektoriuje ilgalaikis stabilumas ir numatomumas yra būtini gamintojams, o į bet kokias problemas sistemoje, kuri veiks iki 2015 m., turi būti skirtas visapusiškas dėmesys.

Dabar siūlomi Lutzo Goepelio pranešime pakeitimai dėl kvotų didėjimo kartu su baudų mažinimu žymi sistemos išardymo pradžią prieš 2015 m.

Nepaisant naujausių pieno rinkos pakitimų, Portugalija ir ES gamina mažiau, negu pagal jų kvotas, todėl, užuot jas didinant, suderinantys reguliavimai turi būti padaryti šalyse, nes 18 iš 27 gamina žemiau pajėgumų.

Todėl šis savanoriškas arba nesavanoriškas 2 % didėjimas yra pradinis ženklas rinkai, kad regionai, kuriuose yra didesnis konkurencingumo pajėgumai, turės naudos mažiausiai palankiausių regionų nenaudai.

Nepaisant Elisabeth Jeggle pranešimo, kuriuo gerinamas Komisijos pasiūlymas, susilaikiau ir nebalsavau, kad išreikščiau savo nepritarimą tam, kas praktiškai yra pieno kvotų sistemos išardymo pradžia.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), pateikta raštu. − Žemės ūkio komitete pasiektas kompromisas dėl Elisabeth Jeggle pranešimo, susijusio su pieno kvotomis, yra patenkinamas. 2 % pieno kvotų didinimas yra būtinas, kad leistų Europai atsakyti į padidintą rinkos paklausą. Nors aš jausčiau, kad tai turėtų būti įgyvendinta visoje ES, pasirinkimo įgyvendinti kvotas suteikimas valstybėms narėms yra geresnis kompromisas negu kitos alternatyvos. Nepalaikau jokių priešingų pakeitimų ir balsavau pagal šį požiūrį.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Claude Martinez (NI), pateikta raštu. (FR) Buvo teigta, kad buvo pieno ežerai, sviesto kalnai ir mėsa perpildyti šaldytuvai. Tada Briuselis išrado kai kuriuos maltizmu pagrįstus receptus, kad valdytų gamybą. Buvo didžiausias garantuojamas kiekis (DGK), atidedamosios priemonės, skerdimo priemokos ir kvotos … pienui. Tūkstančiai pieninių karvių augintojų dingo. Naujoji Zelandija žiūrėjo iš aukšto į pieno rinką.

Tada viskas pasikeitė. Atsirado pieno stygius. Kainos pakilo. Galiausiai Briuselis suprato savo politikos slopinti gamybą beprotystę. Tokiu būdu mes nusprendžiame pakelti kvotas 2 % Turi būti pasakyta, kad tai taip pat nustatoma „laipsniškam atsisakymui“, nes kvotos bus panaikintos 2015 m., o rinka perduota neatskiriamam liberalizmui, keliant pavojų mūsų gyvulių augintojams kalnuose.

Tokiu būdu sunaikinome gyvulių augintojus 1980 m. ir neleidome jaunimui patekti į rinką, nes nebuvo galima „nusipirkti“ veiklos vykdytojo „licencijos“, t. y. kvotos. Dabar siekiame didesnio dykumėjimo kalnuotuose žemės ūkio regionuose, jeigu nėra daugiau jokių kvotų, kad jos išsivyniotų kaip apsauginis tinklas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), pateikta raštu. (DE) Sausros ir maisto stygius, pavyzdžiui, Australijoje, lėmė pieno kainų kilimą. Kai kurios valstybės narės net dabar neišnaudojo savo pradinių pieno kvotų, kai tuo tarpu kitos siekia ribą arba net kovoja, kad neperžengtų jos. Todėl kai kuriose šalyse pieno kvotos bet kuriuo atveju buvo pakeltos 0,5 % Jeigu dabar tuo pačiu metu tolesnis 2 % kvotų didinimas būtų taikomas, subtili pusiausvyra tarp pasiūlos ir paklausos būtų sunkiai sužlugdyta, o dėl to pieno kainos nukristų.

Pagrindiniai pralaimėtojai būtų smulkūs ūkininkai kaimo regionuose, kurie atlieka kultūrinio paveldo saugotojų vaidmenį ir priklauso nuo pieno gamybos, bet neturi jokios galimybės urmu gaminti. Labai pateisinamai ūkininkai jaučia, kad jie yra išnaudojami, o tuo tarpu tikimasi, kad vartotojai priims padidintų pieno ir maisto kainų sąskaitą, iš kurių nei viena nepasieks smulkių gamintojų. Jau seniai laikas kažką dėl to daryti.

Laikina rinkos padėtis neturi nulemti šių planuotų priemonių su jų ilgalaikiais padariniais atsiradimo. Todėl balsavau prieš Elisabeth Jeggle pranešimą dėl tolesnio pieno kvotų didinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), pateikta raštu. – (EL) Pieno rinkos organizavimas pataikauja sektoriaus monopolijos įmonėms, kurios kontroliuoja didžiąją dalį rinkos ir pradėjo ginti jos visapusišką liberalizavimą, kad padidintų pelną.

Komisijos pasiūlymas dėl „laipsniško atsisakymo“ politikos ir 2 % kvotų didinimas kasmet iki 2014 m., kai dabartinis reglamentas baigsis galioti, intensyvina netinkamą kvotų paskirstymą tarp valstybių narių. Pasiūlymas lėtai sunaikins mažąsias ir vidutinio dydžio galvijų įmones, kurios kovoja, kad išliktų, ypač dėl staigaus maisto kainų padidėjimo.

Mes radikaliai prieštaraujame rinkos liberalizavimui pieno sektoriuje. Manome, kad nelinijinis nacionalinių kvotų didinimas yra gyvybiškai svarbus, kad galėtų būti suteikti valstybėms narėms, kuriose gamybos kvotos tradiciškai buvo nepakankamos, papildomus didesnius kiekius. Tai pasakytina apie Graikiją, kurioje gamyba apima vos 50 % vidaus vartojimo.

Palaikome galvijų ūkininkus, reikalaujančius tiesioginių paramos priemonių mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms svarbiausia kalnuotuose ir salų regionuose ir kituose ypač problemiškuose regionuose, ypač kai dabartinė padėtis veda prie atsisakymo vykdyti žemės ūkio ir galvijų veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ole Christensen, Dan Jųrgensen, Poul Nyrup Rasmussen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (PSE), pateikta raštu. − (DA) Danijos socialistų frakcijos nariai Europos Parlamente balsavo prieš pranešimą dėl BŽŪP „būklės patikrinimo“, nes pranešime prieštaraujama kompleksinės paramos sistemos gerinimui ir pinigų pervedimui iš tiesioginės paramos į kaimo plėtrą, kaip pasiūlė Komisija.

Delegacijos nuomone, be kita ko, būtina dėl aplinkosaugos priežasčių įvesti 20 % privalomą moduliaciją ir sustiprinti kompleksinės paramos sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE), pateikta raštu. (SV) Balsuoju prieš šį pranešimą, nes manau, kad kvotų didinimas turėjo būti paskirstytas ekologiško pieno gamintojams. Dabar siūlomas didinimas daugiausia bus naudingas stambiems gamintojams mažų gamintojų sąskaita.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), pateikta raštu. − Britanijos leiboristų narių vardu noriu paaiškinti priežastis, kodėl mes taip balsavome dėl pranešimo.

Smarkiai palaikome Komisijos pasiūlytą 2 % pieno kvotų didinimą 2008–2009 m., leidžiant Europos ūkininkams reaguoti į padidėjusią rinkos paklausą. ES turime ūkininkus daugiau negu pajėgiančius atsakyti į padidėjusią pasaulinę pieno paklausą ir būtų nepriimtina atsisakyti jiems suteikti galimybę pasinaudoti palankia rinkos padėtimi.

Tačiau, nesidžiaugiame, kad Parlamentas palaiko savanorišką, priešingai privalomam, 2 % pieno kvotų didinimą. Man 2 % didinimas yra taip pat žingsnis, suteikiantis pieno gamintojams pasirinkimą daugiau gaminti ir kartu padėti pereiti prie didesnio orientavimosi į rinką. Tai atitinka būsimą pieno kvotų sistemos laipsnišką atsisakymą 2015 m., kaip numatyta BŽŪP būklės patikrinime.

Nors suprantu, kad daug šalių neįgyvendina savo dabartinio kvotų paskirstymo, įskaitant JK, labai tikiu, kad pagal pieno kvotų panaikinimą 2015 m. turime pripratinti ūkininkus prie galimybės gaminti daugiau.

(Paaiškinimas dėl balsavimo sutrumpintas Darbo tvarkos taisyklių 163 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka).

 
  
MPphoto
 
 

  Marek Siwiec (PSE), pateikta raštu. − Pritariau pozicijai, kad ES pieno rinka turi būti greičiau atidaryta, negu planuojama dabartiniame pasiūlymo projekte, ir balsavau už pieno kvotų didinimą, nors Lenkijos reikalautas 5 % didinimas nebuvo pristatytas plenariniame posėdyje. EP šiam pasiūlymui nebuvo daugumos.

Lenkijos ribojamosios pieno kvotos kelia grėsmę šaliai būti per penkerius – septynerius metus pertvarkytai iš grynosios pieno produktų eksportuotojos į grynąją importuotoją.

ES skyrė Lenkiją pačią didžiausią kvotą, pasiūlytą bet kuriai iš 10 prisijungusių šalių, kuri rodo Lenkijos poziciją kaip ES–25 ketvirtąją didžiausią pieno gamintoją, kai ji prisijungė prie ES 2004 m. gegužės mėn. Vis dėlto Lenkijos kvota vertinama kaip mažo dydžio palyginti su didesnėmis Europos geriausių trijų pieno gamintojų – Vokietijos, Prancūzijos ir Britanijos – kvotomis.

Kvotos yra praėjusios eros palikimas, kai Europos pieninės gamindavo blogos reputacijos „pieno ežerus“, o ES turėjo padėti ir neleisti kainoms sumažėti.

Pieno kvotų didinimas gali būti vertinamas kaip kvotų panaikinimo palaipsniui pradžia, nes ES pieno kvotų sistema turi baigti galioti 2015 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska (UEN), pateikta raštu. (PL) Balsavau už 18–21 pakeitimų, būtent 1 bloko, priėmimą. Taip elgiausi, atsižvelgdama į pieno vidaus vartojimo ir eksporto stygių Europos valstybėse, nes šis stygius reiškia, kad vaikai vargingesnėse šeimose yra nusilpę dėl prastos mitybos, o valstybių narių eksporto galimybės sumažėjo. Iš tikrųjų pakeitimai buvo atmesti, bet vis dėlto balsavau už viso dokumento priėmimą, nes pieno kvotų didinimas 2 % yra bent jau žingsnis teisinga kryptimi, net jeigu tai yra labai mažas žingsnis. Kvotų didinimas 3 % ir apskritai vėliau jų panaikindamas ateityje, kaip mūsų Parlamentas jau reikalavo mūsų diskusijose, būtų daug naudingesnis sprendimas. Tačiau, tinkamiau yra didinti kvotas bent jau 2 %, negu apskritai nedaryti jokių pakeitimų.

 
  
  

– Pranešimą pateikė Lutz Goepel (A6-0047/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), pateikta raštu. − (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už Lutzo Goepelio pranešimą dėl BŽŪP būklės patikrinimo, kad pagerbčiau socialistų delegacijos atliktą darbą žemės ūkio komitete. Jis pasiekė priimtinus rezultatus srityse, kurios visada buvo labai svarbios žemės ūkio vystymuisi Europos Sąjungoje.

Rezultatai vis dar nėra geriausi, bet tikimės, kad dėka Luiso Manuelio Capoulas ir mano AGRI Komiteto kitų kolegų, kurie kai kuriais atvejais ignoravo savus nacionalinius interesus, parodytų pastangų ir kompromiso dvasios bus galima pasiekti daug ambicingesnius rezultatus kitame etape, būtent teisėkūros pakete, kuris bus pristatytas gegužės mėn. ir nagrinėjamas pirmininkaujant Prancūzijai. Turime būti ambicingesni, ypač dėl teisingesnio pagalbos paskirstymo, didesnio skaidrumo, geresnė kaimo plėtros politikos, veiksmingo saugos tinklo rizikos valdymo esant stichinėms nelaimėms ir žemės ūkio vaidmens ir jo įnašo kovojant su klimato kaita ir taip pat dėl biodegalų.

Šiandien pasiektas rezultatas sudaro sąlygas Europos Parlamentui išlaikyti platesnio pobūdžio diskusiją dėl BŽŪP ateities, kuri turi būti pritaikyta socialiniams ir ekonominiams pasikeitimams ir tuo pačiu toliau būti vienu iš Europos pagrindinių ramsčių.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernadette Bourzai (PSE), pateikta raštu. – (FR) Rūmuose buvo svarbu pristatyti savo nuomonę dėl bendrųjų būsimos būklės patikrinimo gairių.

Socialistų frakcija Europos Parlamente laimėjo daug pagrindinių pergalių, pvz., sukritikuotą pagalbos (galvijų veisimui ir mažiems javams) atskyrimą, BŽŪP tikslus dėl maisto saugos, ekosistemos išsaugojimo, žemės gerinimo, aukščiausios ribos mažėjimo ir moduliacijos perskirstymo poveikį, saugos tinklus, tarpprofesinių asociacijų vaidmens pripažinimą, žemės ūkio įnašą klimato kaitai ir t. t.

Tačiau, skirtingai nei PSE frakcija, norėjau palaikyti keletą punktų:

– tiesioginės pagalbos atskyrimą iš dalies paliekant išmokoms už gyvulius, bet rūpinimasis neturi apimti tik intensyviai vykdomos arba išplėtotos gyvulininkystės (26 dalis, 32 dalis);

– kad, istorinėmis nuorodomis negalima vertinti tam tikrų ūkininkų atitikimo aukštiems aplinkosaugos standartams (16 dalis);

– progresyvios didžiausios tiesioginės pagalbos išlaikymą, nes tai leistų teisingiau paskirstyti BŽŪP išteklių (67 dalis);

– apžvalgos dėl GMO kritiką, kuri yra priminimas, kad neįmanoma įgyvendinti sambūvio, paramos prevenciniam principui (30 pakeitimas);

– pieno kvotų panaikinimo 2015 m. atmetimą (76 dalis).

 
  
MPphoto
 
 

  Colm Burke, Avril Doyle, Jim Higgins, Mairead McGuinness ir Gay Mitchell (PPE-DE), pateikta raštu. − Palaikome bendrą pranešimo dėl BŽŪP būklės patikrinimo siekį. Tačiau, svarbu pabrėžti, kad į tam tikrą padėtį Airijoje, kuri visiškai atskyrė visus tiesioginius mokėjimus iš gamybos būtina atsižvelgti. Ypač, prisiimtais įsipareigojimais 2000 m. darbotvarkėje visiems ūkininkams nurodomi pakeitimai, susiję su biurokratijos mažėjimu. Iki šiol patirtis nebuvo visiškai teigiama.

Kalbant apie specifinį klausimą dėl mokėjimų gamintojams išlaikymo, negalime priimti poslinkio link vienodo mokėjimo už hektarą režimo. Ūkininkai sudarė biudžetą dėl dabartinės sistemos, kuris galios iki 2013 m. Be to, žingsniai didinti moduliaciją ir nustatyti daugiau tiesioginių mokėjimų iš gamintojų yra neigiamai vertinami. Būtume teigiamai vertinę aukštą pieno kvotų didinimą, bet pagal mūsų nuomonę dėl Elisabethos Jeggle pranešimo priėmėme bendrą nuomonę dėl 2 % didėjimo kitais prekybos metais.

Tačiau, ateityje blogas sandoris kelia grėsmę PPO, kuris įgauna grėsmingą pavidalą ES žemės ūkiui. Tokiam sandoriui turime priešintis.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), pateikta raštu. − (PT) Balsavau už Lutzo Goepelio pranešimą dėl BŽŪP būklės patikrinimo, nes jam reikia būtinų priemonių, kad teiktų paramą žemės ūkio, vienam iš didžiausių sektorių Europos Sąjungoje, vystymuisi.

Šiuo atžvilgiu, aš pabrėžčiau pranešimo argumentą, kad lėšas būtina paversti prieinamomis, kad palaikytume pieno pramonę tokiuose regionuose kaip Azorų salos. Taip pat pabrėžčiau Luiso Manuelio Capoulaso Santoso reikšmingą įsipareigojimą ir jo pakeitimu padarytą svarbų įnašą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), pateikta raštu. − (PT) Šios Komisijos pasiūlymo rezoliucijos kritika yra neadekvati, nors ji apima du iš mūsų pateiktų daugumos pasiūlymų. Tačiau, jos bendras požiūris yra neigiamas, nes ja ypač primygtinai reikalaujama atskirti gamybos subsidijas, raginant Komisiją greičiau priimti atskyrimo politiką. Tačiau, patirtis parodė, kad tiesioginės pagalbos atskyrimas nuo žemės ūkio gamybos kelia žalingus padarinius: taigi, balsavome prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos.

Tačiau, tikrai jaučiame, kad pranešime pateiktas bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) bet kokios pakartotinės nacionalizacijos atmetimas yra teigiamas, nes tai taip pat yra reikalavimas taikyti priemones, kad būtų pertvarkyti ir skatinami pagrindiniai žemės ūkio sektoriai (pvz., pienininkystės, mėsinių galvijų ir avininkystės sektoriai). Esame taip pat patenkinti, kad mūsų parengti pasiūlymai dėl būtinybės Europos Komisijai atsižvelgti Pasaulinės prekybos organizacijos derybose į specifinį žemės ūkio gamybos kaip maisto gamybos sektoriaus ir teritorinės pusiausvyros formavimo sudedamosios dalies, aplinkos išsaugojimo ir atitinkamų maisto saugos lygių apsaugos pobūdį, buvo patvirtinti.

Taip pat teigiamai vertiname mūsų reikalavimo Komisijai ir valstybėms narėms imtis būtinųjų priemonių, kad užkirstų kelią spekuliatyviai veiklai, dėl rinkos užvaldymo maisto produktais ir maisto įmonių kartelių formavo, patvirtinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Christofer Fjellner (PPE-DE), pateikta raštu. (SV) Dabartiniu būklės dėl bendrosios žemės ūkio politikos patikrinimu pasiūlyta Komisijai ir Europos Parlamentui galimybė žengti ambicingus ir ryžtingus žingsnius siekiant kontroliuoti tebesitęsiantį politikos vystymąsi. Svarbu, kad bendrosios žemės ūkio politikos reforma toliau vystytųsi į rinką orientuotomis kryptimis, kurios reikš, kad vartotojų pasirinkimas yra pagrindinis veiksnys ūkininkų sprendimuose dėl gamybos, kai tuo tarpu mažiname visas žemės ūkio politikos išlaidas. Dabartinis stiprus pasaulinės paklausos žemės ūkio produktams augimas sudaro palankią aplinką, kurioje greitinamas žemės ūkio politikos reglamentavimo panaikinimas.

Saikinga delegacija apgailestauja, kad Komisija ir Europos Parlamentas nepasinaudojo proga to padaryti. Todėl balsavome prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), pateikta raštu. − Susilaikiau paskutiniame balsavime dėl šio pranešimo. Nors jame pateikiama daug gerų elementų, jie nėra labai vertingi. Bet kokia BŽŪP reforma turi iš pradžių sumažinti subsidijas ir padidinti rinkos vaidmenį žemės ūkyje. Antra, žiūrėkite į platesnės kaimo ekonomikos skatinimą, o ne susitelkite vien tik ties ūkininkavimu. Trečia, ji turi skatinti „gerą“ maistą, o ne teikti pirmenybę kiekybei prieš kokybę. Tik šiuo pagrindu galime sukurti BŽŪP, kuri atitinka naujo tūkstantmečio poreikius ir reikalavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), pateikta raštu. (PT) Išskyrus pieno kvotų klausimą, vertinu Komisijos pasiūlymą kaip labai tinkamą. Lutzo Goepelio pranešimas gerina ją daugeliu atžvilgiu, nors jame pateikti kai kurie pakeitimai, su kuriais negaliu sutikti.

Viena vertus, palaikau idėją nustatyti ribą subsidijoms, kaip pasiūlė Komisija, nes, turint galvoje nuolat didėjančią viešąją nuomonę dėl subsidijų ūkininkams ir vadovaujantis SPR (angl. Soil Protection Review (Dirvožemio apsaugos peržiūros)) įgyvendinimu, dėl kurio sistema tapo aiškesne ir skaidresne, tam tikri neatitikimai tapo akivaizdūs. Todėl būtina surasti teisingą būdą, kaip apriboti dideliems ūkininkams mokamų subsidijų lygį.

Kita vertus, jaučiu, kad lėšų neskyrimas moduliacijai atitinkamuose regionuose nepadės išspręsti pagrindinių regioninių skirtumų, kurie egzistuoja Europos žemės ūkyje.

Galiausiai, kalbant apie pieno kvotas, prieštarauju 2 % didinimui 2008 m. ir taip pat baudų mažinimui, nes, manau, kad šios priemonės nulems pieno kvotų sistemos išardymą prieš 2015 m. su žalingomis pasekmėmis pažeidžiamiausiems regionams, kurie priklauso nuo pieno gamybos, ir visiems jų ūkininkams, kurie investavo į šį sektorių ir todėl pamatys kaip jų lūkesčiai byra į šipulius.

Dėl visų šių priežasčių, susilaikiau nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), pateikta raštu. – (FR) Komisijos nustatytas BŽŪP būklės patikrinimas nėra apskritai būklės patikrinimas: tai yra nepripažinta nauja reforma. Tai taip pat yra kitas žingsnis link pasaulio ekonominio reorganizavimo, ties kuriuo Briuselio Europa dirbo metų metus sekant Vašingtono pėdomis: pietų šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose žemės ūkyje; šiaurėje paslaugų ir pramonės srityje kylančių valstybių nuožmia konkurencija.

Europos žemės ūkis yra tiesiog paaukotas ir netrukus bus perduotas tik rinkos jėgoms; taip pat suklastota rinka liko neginama prieš importą ir jai draudžiama patekti į eksporto rinkas.

Žemės ūkis nėra panašus į kitus sektorius. Kadangi ja maitinami žmonės, tai yra nacionalinės nepriklausomybės ir suvereniteto klausimas. Maisto produktų kokybė veikia sveikatos apsaugą. Dirbant žemę daromas poveikis žemėtvarkos planavimu, aplinkos apsaugai, biologinei įvairovei, vandens išteklių valdymui, kaimo vietovių organizavimui ir gyventojams…, bet tai vis tiek yra produktyvi veikla.

Sugebėjimas išsiversti be iniciatyvios žemės ūkio politikos yra blogiau negu nusikaltimas: tai yra didžiulė klaida. Labai gaila, kad, išskyrus kelis teigiamus elementus, pranešėjas nesirėmė šia logika.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), pateikta raštu. (SV) Švedijoje ankstesnė ir dabartinė vyriausybė padarė teigiamus pareiškimus dėl ES ilgalaikio biudžeto ir bendrosios žemės ūkio politikos būsimo būklės patikrinimo per kelerius ateinančius metus, tikintis, kad tai lems labai didelius pokyčius ir reformas.

Dabar matome federalistinę daugumą Europos Parlamente, kuri laikosi nuomonės, kad Valstybės arba Vyriausybės vadovai įsipareigojo 2002 m. visiškai išlaikyti pirmojo ramsčio žemės ūkio lėšas tame pačiame lygyje iki 2013 m. ir kad to įsipareigojimo turi būti laikomasi.

Kaip 2002 m. susitarimas gali būti taip skirtingai aiškinamas? Krikščionių demokratų / konservatorių ir socialdemokratų dauguma Europos Parlamente mano, kad reformos tik vyks po 2013 m. Švedijos socialdemokratai ir Švedijos sąjunga pasakė rinkėjams Švedijoje, kad reformos bus tiesiogiai nustatytos ilgalaikiame biudžete būklės patikrinimo pagrindu 2008–2009 m.

Kuri pusė aiškina 2002 m. susitarimą teisingai?

Politinėje partijoje Junilistan aiškiai manoma, kad bendrosios žemės ūkio politikos reformos ir jos išlaidų mažinimas ES biudžete turi būti vykdomos tiesiogiai baigus būklės patikrinimą. Visi kiti sprendimai būtų rinkėjų išdavystė šešiose valstybėse narėse, kurios 2005 m. nenorėjo plėsti ES ilgalaikio biudžeto.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE-DE), pateikta raštu. (FR) Balsavau už šį pranešimą, kuriuo rekomenduojama ypač atsižvelgti į ypatingą sunkumus patiriančių regionų ir opių sektorių, pvz., galvijų ūkininkavimo, pobūdį ir kurti ūkininkams paprastesnes taisykles.

Tikslas yra pagerinti bendrosios žemės ūkio politikos veikimą nuo 2003 m. įgytos patirties pagrindu ir ją pritaikyti prie naujų iššūkių ir galimybių, pristatytų 2008 m. Europos Sąjungoje esant 27 valstybėms narėms.

Pranešime tvirtinama, kad tiesioginė pagalba vis dar bus būtina po 2013 m., ne tik esant problemoms rinkoje, bet taip pat kompensuojant ūkininkams už teikiamas paslaugas visuomenei ir už labai aukštus standartus, susijusius su aplinka, sveikata ir gyvūnų gerove.

Dėl rizikos valdymo, Komisija turi gauti pranešimą iš Rūmų šiame pranešime būsimos BŽŪP reformos perspektyvos atžvilgiu.


Privačios arba sujungtos draudimo sistemos su vieša finansine atrama turi būti būtinai sukurtos, užtikrinant, kad valstybės narės turi vienodas galimybes. Komisija turi apsvarstyti ateityje įdiegti Europos perdraudimo sistemą dėl su klimatu susijusių arba aplinkosaugos katastrofų, o rizikos prevencinės priemonės turi būti finansuojamos pagal pirmąjį ramstį (paramą žemės ūkio rinkoms).

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE), pateikta raštu. − Smarkiai palaikau požiūrį, kad turime gauti tinkamą finansavimą kaimo plėtrai, daug kaimo vietovėse gyvenančių žmonių tiesiogiai nedalyvauja žemės ūkyje arba iš dalies dalyvauja žemės ūkyje, siekiant užtikrinti suderintą regioninę plėtrą turime garantuoti plėtros pusiausvyrą tarp miesto ir kaimo. Tačiau, tai neturi būti pasiekta pirmojo ramsčio sąskaita. »Kaimo vietovių vystymasis yra pats savaime vertingas tikslas ir neturi būti varžomas pasitikint moduliuotomis lėšomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už sėkmingą 29 pakeitimą, kuriuo Komisija ir valstybės narės yra raginamos imtis priemonių tam, kad išvengti maisto produktų rinkos užėmimo ir maisto bendrovių kartelių sudarymo, ir manau, kad būtina imtis veiksmų užkirsti kelią prekybos tinklams priversti maisto gamintojus parduoti gaminius jiems ekonomiškai nepriimtinomis sąlygomis. Aš taip pat pritariu 30 pakeitimui, apribojančiam GMO produktų gamybą, kuriame nurodoma, kad GMO produktų ir įprastų ir (arba) organinių produktų bendra gamyba yra neįmanoma ir raginančiam atsisakyti tų GMO rūšių, kurios jau auginamos kai kuriose valstybėse narėse. Šiems veiksmams, kaip rodo iki šiol vykdytos nuomonių apklausos, visuomenė aiškiai pritaria.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. (DE) Tam, kad aukštos kokybės maisto produktai netaptų retenybe arba neįperkami, žmonės privalo suprasti, kad ES žemės ūkis turi būti konkurencingas, tvarus, įvairiafunkcis ir įvairiapusis ir būti konkurencingas tarptautiniu mastu.

Mums vis dar reikalinga BŽŪP, kuri užtikrintų, kad žemės ūkis bus patikimas, prognozuojamas ir stabilus ateityje.

Kompromisas, dėl kurio mes šiandien balsuojame yra pasiektas mūsų pranešėjo Lutz Goepel darbo dėka. Šis kompromisas man vis dėlto nėra visiškai priimtinas, ypač dėl siūlomo moduliavimo virš 10 000 EUR, net jei tai tėra tik 1 %, būtų sunku to tikėtis iš ūkininkų mano šalyje. Tai, kad šios lėšos yra grąžinamos į regionus, kuriuose jos sukauptos, mažai paguodžia individualius ūkininkus. Tik įsivaizduokite, kad mes turėtume sumažinti mokėjimus darbuotojams, pavyzdžiui, visuomeniniame sektoriuje.

Pritariame pasiūlymams dėl pagrindinio saugumo tinklo ir krizių valdymo sistemos.

Taip pat turėtų būti aišku, kad 69 straipsnis nėra panacėja, net jei jis būtų priimtinas siekiant geriau pasinaudoti galimybėmis finansuojant priemones, skirtas, pavyzdžiui, padėti jauniems ūkininkams, miško želdinimui ir ankstyvajam derliui.

Net jei mes ir neturime teisės priimti bendro sprendimo dėl žemės ūkio politikos, vis dėlto aš turėčiau paprašyti Komisiją užimti lankstesnę poziciją.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − BŽŪP būklės patikrinimas nustatys ateities reformos šioje srityje kryptį, ir todėl man būtų sunku visiškai pritarti Lutz Goepel pranešimui dėl BŽŪP būklės patikrinimo . Būklės patikrinimu turėtų būti siekiama sukurti pagal rinkos principus veikiantį sektorių, užtikrinantį kaimo ir aplinkos tvarumą. Mes turime atsisakyti protekcionizmo politikos ir rinką iškreipiančių subsidijų, kurias skatina dabartinė BŽŪP. Šia politika turėtų būti siekiama skatinti su mumis prekiauti trečiąsias šalis, ypač besivystančias šalis. Balsuodamas aš pasisakiau būtent už tai.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Tam, kad Žemės ūkio bendroji politika būtų sėkminga, reikalingi kitokie peržiūros prioritetai ir, žinoma, didesnės lėšos. Nedirbami žemės ūkio paskirties žemės plotai ir gamybos mažėjimas reiškia kaimo sunykimą ir svarbiausio socialinės ir ekonominės sistemos sektoriaus vaidmens nuvertinimą. Mes raginame radikaliai pakeisti BŽŪP. Reikalingos priemonės padėti smulkiems ir vidutinio dydžio ūkininkams tęsti gamybą. Turi būti atsižvelgiama į kaimo gyventojų poreikius, įvairovę, aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatą. Mums reikalinga bendra žemės ūkio draudimo politika bet kokių galimų nuostolių, susijusių ne tik su blogu oru, bet ir maisto ir rinkos nestabilumu atvejais. Mes pasisakome prieš prioritetinį žemės ūkio politikos priemonių derinimą su PPO tikslais ir derybomis. Mes siekiame žemės ūkio politikos, kuri leistų visus aprūpinti aukštos kokybės, pigiu maistu ir dėl šios priežasties aš balsuoju prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Visos politikos priemonės turėtų aiškiai atsižvelgti į poreikius ir juos veiksmingai patenkinti. Dabartinė padėtis žemės ūkio rinkų, vartojimo įpročių, aplinkos reikalavimų ir ateities tendencijų požiūriu, bendrosios žemės ūkio politikos prielaidos, sąvokos ir taisyklės turėtų būti peržiūrėtos ir reformuotos. Centrinė šios reformos ašis turėtų būti tam tikros idėjos, pavyzdžiui, kaimo gyvybingumo, Europos žemės ūkio, ūkininkų pajamų išsaugojimas, poreikis įtraukti į rinką jaunus verslininkus ir kūrybingi gamybos ir valdymo modeliai bei vartotojų interesų, kuriems, nors mes visi esame vartotojai, dažnai nėra pakankamai atstovaujama, apsauga.

Nežiūrint tiesioginių nuostolių, kuriuos patirtų tam tikri visuomenės sektoriai dėl bendro žemės ūkio kainų mažėjimo išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse, ši reforma turėtų ir teigiamų aspektų (šalyse, kurios sparčiai vystosi, padidėtų gyventojų vartojimas) ir potencialios naudos, į kurią reikėtų atsižvelgti. Tai yra požiūris, kurio, kaip aš manau, laikysis ES institucijos ir nacionalinės vyriausybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. (SV) Du dalykus turi kaskart paaiškinti (ir apginti) ES rėmėjas, grįžęs namo ir kalbėdamas apie savo darbą ES. Pirmasis – tai cirko, kuris vadinamas Parlamentu, kelionės pirmyn ir atgal į Strasbūrą. Kitas klausimas – žemės ūkio subsidijos. Abiem atvejais visiškai neįmanoma apginti ir paaiškinti dabartinės sistemos. Važinėti į Strasbūrą visiškai nėra jokių priežasčių. Taip pat nėra priežasčių, kodėl ES mokesčių mokėtojai turėtų subsidijuoti britų karališkąją šeimą, kuri šiuo metu yra viena didžiausių šios sistemos naudos gavėjų, tuo tarpu, kai Afrikos gamintojai negauna jokios paramos.

L. Goepel pranešime taikomas visiškai netinkamas požiūris; todėl aš balsavau prieš jį. Aš taip dariau didžiąja dalimi todėl, kad manau, kad juo siekiama visiškai netinkamų tikslų: daugiau tiesioginės paramos, mažiau reformų, mažiau orientacijos į rinką. Komisija padarė didelę pažangą keičiant žemės ūkio paramos sistemą šiuolaikiškesne. Tačiau tenka apgailestauti, kad Parlamentas, regis, ketina pasukti laikrodį atgal

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Britanijos leiboristų partijos vardu aš norėčiau paaiškinti, kodėl mes balsavome būtent taip, kaip balsavome dėl šio svarbaus pranešimo.

Visų pirma, mes manome, kad būtina išsamiai peržiūrėti BŽŪP tam, kad tiesiogines išmokas ūkininkams būtų galima pakeisti sistema, kuri skatintų tvarią kaimo plėtrą. Šiuo požiūriu mes norėtume matyti visišką tiesioginių išmokų atskyrimą nuo gamybos apimčių, tačiau pripažįstame, kad daugelis valstybių narių sunkiai su tuo sutiktų.

Mano manymu, pagrindinis reformos klausimas neturėtų būti didelių ūkių priešpastatymas mažiems ūkiams. Iš tikrųjų tai turėtų būti veiksmingumo ir neveiksmingumo klausimas.

Todėl aš ir britų leiboristų partijos delegacija balsuosime, už pakeitimus, kuriais remiamas kaimo plėtros finansavimo didinimas, prekybos su besivystančiomis šalimis atvėrimas ir prieš pakeitimus, kuriais siekiama ES ūkininkams taikyti protekcionistines priemones. Mes norėtume, kad Komisija pateiktų pasiūlymus, atsisakydama proporcingo mažinimo apribojimų ir radikaliau spręstų tiesioginių išmokų klausimą.

Mes nebalsuosime prieš pranešimą, bet susilaikysime, tikėdamiesi, kad kai bus teikiami siūlomi teisės aktai, Parlamentas suvoks radikalios reformos būtinybę.

(Sutrumpinta, laikantis Darbo tvarkos taisyklių 163 straipsnio 1 dalies)

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − BŽŪP reformos poreikis turėtų būti nuolatinis. Deja, Parlamento pranešimas dėl reformos nėra pakankamai drąsus.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Strož (GUE/NGL), raštu. − (CS) Aš, kaip vienas Čekijos atstovų Europos Parlamente, laikau savo pareiga atkreipti dėmesį į kai kuriuos Lutz Goepel pranešimo dėl BŽŪP būklės patikrinimo aspektus. Dėl Komisijos pasiūlymo dėl bendrosios žemės ūkio politikos būklės patikrinimo turėtų būti priimti teisės tekstai, kuriuos Taryba ir Europos Parlamentas turėtų pateikti ne vėliau, kaip iki 2008 m. gegužės mėn. Čekija remia Europos žemės ūkį, kuris yra dinamiškas ir remiasi tvaraus ūkininkavimo plėtra ir maisto pramone, kurios prioritetas yra maisto pasiūlos ir energetikos tiekimo užtikrinimas. Tiesioginių išmokų moduliavimas ir proporcingas mažinimas Čekijai yra svarbiausios priemonės tarp tų, kurios turėtų būti aptariamos peržiūrint BŽŪP.

Tokios priemonės kaip proporcingas mažinimas – mažinant tiesiogines išmokas priklausomai nuo ūkių dydžio – turėtų atrankos poveikį tik kai kuriose valstybėse narėse ir neigiamą poveikį tokių valstybių, kaip Čekija, žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui. Tuo pat metu šios priemonės aiškiai susilpnintų ūkius organizaciniu požiūriu. Dėl šių priežasčių Čekijai itin sunku priimti dabartinį pasiūlymą dėl moduliavimo ir proporcingo išmokų mažinimo, ir, manau, ne tik Čekijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Marianne Thyssen (PPE-DE), raštu. − (NL) Lisabonos sutartyje penki BŽŪP tikslai lieka nepakeisti galiojančios Sutarties atžvilgiu. Sutartimi be viso kito numatoma, kad turi būti užtikrintos pagrįstos kainos. Šis tikslas vartotojams yra svarbesnis negu bet kada anksčiau.

Kitas klausimas yra dabartinės Europos žemės ūkio politikos veiksmingumas. Mes privalome matyti ir neigiamą dabartinės BŽŪP pusę: ūkininkams turi būti sudarytos sąlygos užsidirbti pajamas, tačiau jie turi dirbti veiksmingai tam, kad ir jaunimas rinktųsi darbą žemės ūkyje.

Aš dažnai kartodavau Komisijos narės, atsakingos už žemės ūkį ir kaimo plėtrą M. Fischer Boel žodžius, kad nebūtina sirgti tam, kad būtų galima atlikti sveikatos būklės patikrinimą. Mes turime drįsti paklausti, ar dabartinė žemės ūkio politika atitinka (pasaulio) rinkos ir 27 ES valstybių narių poreikius. Be to, diskusija dėl BŽŪP būklės patikrinimo yra galimybė žemės ūkiui išlikti atskaitingam prieš visuomenę.

Ponios ir ponai, Europos piliečiai tikisi maisto tiekimo, maisto saugumo užtikrinimo ir išlaikyti savo dalį, apsirūpinant maistu. Šiuo pranešimu savo iniciatyva Parlamentas išreiškia savo poziciją ir pateikia Komisijai solidų tekstą.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pasiūlymai atlikti BŽŪP būklės patikrinimą yra nauja ataka prieš smulkiuosius ir vidutinio dydžio ūkininkus.

Smulkieji ir vidutinio dydžio ūkininkai patiria 2003 m. BŽŪP peržiūros pasekmes: daug žmonių neteko darbo, nes išnyko tūkstančiai smulkiųjų ir vidutinio dydžio ūkių.

Graikijoje tabako auginimas sumažėjo 70 %, du iš penkių cukraus fabrikų uždaromi, žemės ūkio pajamos sumažėjo ir ėmė mažėti vynuogynų skaičius.

Naujaisiais Komisijos pasiūlymais siekiama atskirti paramą nuo gamybos apimčių ir pervesti tiesioginės pagalbos lėšas, skirtas ūkininkams į antrąjį ramstį, daugiausia verslininkams. Pasiūlymais siekiama nuo 2009 m. visiškai atsisakyti bet kokių priemonių ir mažinti žemės ūkio subsidijas. Tai dar labiau paspartintų smulkiųjų ir vidutinio dydžio ūkių baigtį.

Šiomis priemonėmis siekiama užsitikrinti didesnę žemės savininkų ir tarptautinių maisto bendrovių paramą. Todėl didės žemės koncentracija savininkų rankose, o žemės ūkio produktų gamyba ir prekyba bus sutelkta mažumos rankose ir pagrindiniai BŽŪP trūkumai taps dar didesni (20 % ūkių gauna 80 % subsidijų). Nuorodos į tai, kad žemės ūkis prisideda saugant aplinką yra veidmainiškas, nes tūkstančių mažų ir vidutinio dydžio ūkių išnykimas prisideda prie regionų nuosmukio, tuo tarpu derliaus naudojimas biokuro gamybai tik padidins maisto kainas.

Mes balsuojame prieš ES pasiūlymus dėl BŽŪP būklės patikrinimo.

 
  
  

- Pranešimas: Christa Klaß (A6-0031/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau už C. Klaß pranešimą dėl moterų padėties Europos Sąjungos kaimo vietovėse, nes manau, kad kaimo plėtros politikos priemonėse turėtų būti atsižvelgiama į lyčių dimensiją. Šitaip šiomis priemonėmis būtų siekiama Lisabonos strategijos tikslų dėl ekonomikos augimo, švietimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos.

Aš manau, kad moterys vaidina svarbų vaidmenį skatinant vietos ekonomikos augimą ir socialinę plėtrą. Dėl to pasiūlymai gerinti moterų gyvenimo sąlygas kaimo vietovėse, pavyzdžiui, kuriant visuose lygmenyse tinkamą švietimo ir mokymo infrastruktūrą, suteikti lengvatas, skatinančias moterų verslumą ir plėsti kokybiškas socialines ir sveikatos paslaugas tvariai kaimo plėtrai yra itin svarbūs.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes džiaugiamės tuo, kad buvo priimti įvairūs pakeitimai, leidę patobulinti galutinį pranešimą, tarp jų vienas iš mūsų pasiūlymų, kuriuo buvo pabrėžiamas poreikis kiek galint labiau įvertinti moterų, tarp jų imigrančių moterų, kurios nepriklauso šeimoms, turinčioms žemės, bet dirba ūkiuose, darbą, ir kurių diskriminacija žemės ūkyje yra itin didelė. Dėl to mes balsavome už šį pranešimą.

Tačiau mes apgailestaujame, kad kiti mūsų pasiūlymai dėl moterų padėties kaimo vietovėse nebuvo priimti. Moterų padėčiai didelę įtaką turėjo bendra padėtis žemės ūkyje, dėl kurios moterys labiau kenčia dėl nesąžiningų BŽŪP (bendrosios žemės ūkio politikos) priemonių, kurios sąlygoja smulkiųjų ir vidutinio dydžio ir šeimos ūkių mažėjimą.

Todėl mes ir toliau pabrėžiame poreikį išsamiai peržiūrėti BŽŪP suteikiant prioritetą žemės ūkiui, pagrįstam šeimos ūkiais ir smulkiais ir vidutinio dydžio ūkiais, siekiant remti gamybą ir garantuoti pajamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. (PL) Vertinant miestų ir didelių miestų aglomeratų reikšmę, būtina atsižvelgti į tai, kad didžioji Europos socialinio ir ekonominio gyvenimo dalis vis dėlto vyksta kaime. Būtent dėl to aš labai džiaugiuosi C. Klaß pranešimu dėl moterų padėties kaimo vietovėse. Mūsų diskusija šiuo klausimu tinkamai įsikomponuoja į bendrą diskusiją, minint Tarptautinę moters dieną.

Aš pritariu pagrindinei šio pranešimo idėjai – kad kaimo plėtra negali būti paremta tik žemės ūkio veikla. ES žemės ūkio politika siekiama užtikrinti tikrai tvarią kaimo plėtrą, suteikiant vietos gyventojams, tarp jų moterims papildomas galimybes geriau išnaudoti savo potencialą. Tai apima didesnį moterų vaidmenį vietos bendruomenėse, jų vaidmenį kuriant naujas įmones ir dalyvavimą plečiant paslaugų sektorių.

Būtina pabrėžti, kad pagrindinis principas, kuriuo būtina vadovautis, apibrėžiant veiklą kaimo vietovėse yra vienodos moterų ir vyrų galimybės. Vienas rodiklių, kuris tai rodo, yra moterų dalyvavimas darbo rinkoje. Deja, moterų užimtumo rodikliai kaimo vietovėse yra mažiausi, nes moterys, kurios dirba ūkiuose ne visuomet yra „matomos“ darbo rinkoje. Šios moterys taip pat turi mažiau galimybių gauti atlyginimą už darbą, lyginant su moterimis, gyvenančiomis miestuose.

Ši nepalanki padėtis gali pasikeisti tik pakeitus vietos gyventojų mąstyseną ir taikant naujas finansines lengvatas, skirtas ES kaimo vietovėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš pritariau C. Klaß pranešimui, kuriame aptariama daug svarbių klausimų, su kuriais susiduria kaimo vietovėse gyvenančios moterys. Mažos pajamos, prieinamų, pavyzdžiui, vaikų priežiūros paslaugų trūkumas ir socialinė atskirtis kaimo bendruomenėse yra itin paplitę. Valstybės narės turėtų daugiau dirbti siekiant užtikrinti, kad šie klausimai būtų sprendžiami ir kad gyvenimo sąlygos kaimo bendruomenėse visiems mūsų piliečiams būtų vienodos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. (DE) Aš pritariu priemonėms, skirtoms padėti moterims, gyvenančioms kaimo regionuose, nes būtent šioje grupėje nedarbas ir dėl to skurdas bei galima socialinė atskirtis yra didžiausi.

Kaip savo pranešime minėjo C. Klaß, regioninė šių dažnai atsilikusių regionų politika ir plėtra ir jų gyventojai yra vienas Europos Sąjungos prioritetų. Atsižvelgiant į tai, kad moterų teisė į vienodas galimybes pažeidžiama net ekonomiškai klestinčiuose regionuose, itin svarbu suteikti paramą moterims neturtingesniuose kaimo regionuose ir sudaryti joms galimybes dalyvauti darbo rinkoje.

Norėčiau atkreipti dėmesį į esamą nepatenkinamą sutuoktinių pagalbininkų, kurių dauguma yra moterys, padėtį žemės ūkyje. Čia būtina skubiai ir veiksmingai keisti įstatymus. Padėtis, kai trūksta teisinės apsaugos, ypač savarankiškai dirbančioms moterims ir sutuoktinio pagalbininkams motinystės atostogų ir nedarbingumo ar ligos atvejais taip pat turėtų būti tobulinama.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. Pritariu Christos Klaß pranešimui dėl moterų padėties ES kaimo vietovėse. Aš visiškai pritariu siekiui sumažinti moterų migraciją iš kaimo regionų. Taikydami priemones, kurios leistų atpažinti, apsaugoti ir skatinti moterų vaidmenį kaimo sektoriuje mes ne tik sieksime vyrų ir moterų lygybės šiose srityse, bet ir skatinsime ekonominį augimą ir tvarią sektoriaus plėtrą. Aš balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE-DE), raštu. (FR) Lyčių lygybės kaime klausimas turėtų kur kas labiau dominti ES. Moterų teisių padėtis ir jų vieta kaimo bendruomenėje reikalauja žymiai tvirtesnio valstybių narių ir Komisijos nusistatymo.

Viena vertus, itin nepalanki yra moterų, dirbančių žemės ūkyje, kaip sutuoktinių pagalbininkai, teisinė padėtis. Europos Komisija turi panaikinti šią teisinę nelygybę, kuria kai kurioms Europos moterims atimama teisė į socialinį draudimą, motinystės atostogas ir nedarbingumą ligos arba invalidumo atveju arba teisę gauti pensiją po skyrybų.

Kita vertus yra nepakankamai remiamos ekonominės iniciatyvos ir moterų verslumas. Valstybės narės turėtų, pavyzdžiui, pasiūlyti ekonomines lengvatas verslui, kurios diversifikuotų moterų darbą ir bendrąja prasme remtų infrastruktūros ir naujų technologijų plėtrą kaime. Komisija turėtų atlikti išsamesnę programų, skatinančių kaimo plėtrą, analizę žvelgiant iš moterų pozicijų.

Kaimo vietovėse gyvena 56 % ES gyventojų. Nuoširdžiai pritariu C. Klaβ pranešimo pasiūlymams, nes čia tikrai reikalingas moterų dinamiškumas ir kūrybingumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Lydia Schenardi (NI), raštu. – (FR) Kaimo moterų padėtis buvo aptariama daug kartų daugelyje tarptautinių konferencijų moterų (1975, 1980, 1985 ir 1995 m.), žemės ūkio reformos ir kaimo plėtros (1979) ir gyventojų (1994) klausimais, taip pat Europos Komisijoje ir Parlamente. Vis dėlto šių tekstų citavimas neturi prasmės, nes išvados visuomet tos pačios: vis labiau „vyriškėjanti“ kaimo gyventojų sudėtis ir nesikeičianti sutuoktinių pagalbininkų, dirbančių ūkyje padėtis.

Dabar yra tinkamas metas kurti strategiją siekiant sustabdyti moteris, paliekančias kaimą, ypač moteris, galinčias dirbti kvalifikuotą darbą. Taip pat būtų metas atsižvelgti į pasaulines rekomendacijas, ypač dėl prekybos ir finansų kontrolės priemonių atsisakymo ir žemės ūkio privatizavimo griežtai reguliuojamame ir priklausančiame nuo kvotų komerciniame sektoriuje.

Nors laikai keičiasi, tačiau išlieka mąstymas ir papročiai, kuriais dažnai moteris žemės ūkyje matoma kaip pagalbininkė arba neapmokama darbuotoja, dirbanti šeimos ūkyje.

Pranešime siūloma keisti šį statusą, todėl mes balsuosime už šį pranešimą.

 
  
  

- Pranešimas: Csaba Sándor Tabajdi (A6-0034/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Bernadette Bourzai (PSE), raštu. – (FR) Norėčiau pasveikinti Csaba Tabajdi parengus puikų pranešimą, tyrimą ir santrauką.

Tačiau aš norėčiau nurodyti, kad balsavau prieš 27 dalį:

„27. pabrėžia ekologiškos genų technologijos svarbą ir ragina valstybes nares ir Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų tiriamos modernios sėklų ir augalų apsaugos technologijos, siekiant užtikrinti, jog biodujų gamyba nekonkuruotų su kokybiškų maisto produktų gamyba ir būtų labai padidintas tam tikram plotui tenkantis biomasės kiekis;“

Aš manau, kad biodujos turėtų būti gaunamos daugiausia iš žemės ūkio atliekų. GMO sėklos ir pesticidų naudojimas neturėtų tapti prioritetu, skatinančiu intensyvesnes ūkininkavimo žemės ūkio formas. Tai pakenktų aplinkai ir turėtų neigiamos įtakos biokuro gamybai. Kaip nurodo pranešimo pavadinimas mes visų pirma turėtume skatinti tvarų žemės ūkį.

Aš būsiu atsakingas rengiant žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę dėl direktyvos projekto dėl atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiame pranešime yra keletas svarbių klausimų ir išvadų, kuriems mes pritariame. Konkrečiai mes pritariame, kad prieš naudojant „skirtąją“ biomasę pirmiausia reikėtų ieškoti įvairių galimybių naudoti atliekas, turinčias energetinę ir ekonominę vertę, siekiant sumažinti arba spręsti rimtas aplinkos problemas. Taip pat gerai, kad pranešime patvirtinama, kad biodujos turi didesnį energetinį potencialą, negu skystojo biokuro rūšys – to nenurodė Europos Komisija.

Tačiau mes manome, kad kai kurie klausimai, ypač skirtumas tarp biodujų ir itin didelę reikšmę turinčio biometano, kuris yra naujesnė biodujų rūšis, turėjo būti išsamiau apsvarstyti. Būtina aiškiai atskirti biodujas nuo biometano. Pastarasis gali būti gaminamas naudojant vandens valymo įrenginių, sanitarinių ir pramonės sąvartynų atliekas, ir, žinoma, iš gyvulių mėšlo ir srutų. Šveicarija ir Švedija jau gamina biometaną ir per gamtinių dujų vamzdynus jį tiekia. Švedijos pietuose, Geteborgo apylinkėse jau yra maždaug 4 500 transporto priemonių, varomų tik metano dujomis. JAV, kur biometano gamintojų yra daug, parduodamas suskystintas biometanas.

Todėl mes pabrėžiame, kad Europos Komisija turi skirti daugiau dėmesio biometano projektų Europoje finansavimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) C. Tabajdi pranešime pabrėžiamas žemės ūkio biodujų potencialas ir siūloma priimti direktyvą dėl biodujų gamybos.

Aš balsavau už C. Tabajdi pranešimą, nes tikiu, kad biodujos pasižymi dviem privalumais: pirmiausia taip prisidedama užtikrinant ES energijos tiekimo saugumą ir, antra, tai yra naujas pajamų šaltinis ūkininkams.

Biodujų įnašas siekiant neseniai Komisijos nustatytų tikslų dėl atsinaujinančios energijos naudojimo iki 2020 m. galėtų būti itin svarbus.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. (PL) Aš balsavau už pranešimą dėl tvaraus žemės ūkio ir biodujų – būtino ES teisės aktų persvarstymo (2007/2107(INI)).

Pranešėjas C. Tabajdi, teisingai nurodė, kad dabar yra tinkamas metas pradėti biodujų energetinio potencialo tyrimus. Kaip jis nurodo, biodujos gali pakeisti gamtines dujas.

Aš pritariu teiginiui, kad investicijos į biodujų gamybą naudojant skirtingus šaltinius turėtų būti skatinamos iš ES fondų, skiriant šiam tikslui regioninės ir kaimo plėtros lėšas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Kaip pabrėžiama C. Tabajdi pranešime dėl tvaraus žemės ūkio ir biodujų, esama didelio biodujų potencialo, kurį ES dar turės panaudoti. Aš pritariu Komisijos raginimui nustatyti aiškią biodujų politiką. Būtina skatinti suformuluoti ES biodujų politiką, jei norime, kad Europoje būtų tinkamai diversifikuojama energijos gamyba. Biodujos leidžia didinti atsinaujinančios energijos naudojimą ir prisidėti prie tvaraus ekonomikos, žemės ūkio ir kaimo plėtros. Aš pritariu pranešimo rekomendacijoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Biodujų įrenginiai, kuriuos naudoja smulkieji ūkininkai yra racionalus sprendimas: čia srutos ir kitos atliekos gali būti panaudotos biodujų gamybai prieš jas kompostuojant kaip aukštos kokybės biologines trąšas arba džiovinant kartu su pašarais, abiem atvejais užbaigiant biologinį ciklą.

Tačiau didesnės paramos diegiant biodujų įrenginius galimybė turėtų būti atmesta, nes vietoje aukštos kokybės maisto gamybos produktų gamybos ištekliai gali būti naudojami kuro ir energijos gamybai. Jokiomis sąlygomis negalima leisti didžiosioms bendrovėms nuomotis žemę iš ūkininkų vadinamosios bioenergetikos ir biokuro gamybos tikslams, prarandant žemę maisto produktų gamybai, dėl ko mus užtvindytų monokultūros, pesticidai ir genų technologijų produkcija, ir būtų atsisakyta galimybės savarankiškai apsirūpinti maisto produktais.

Esamų sistemų optimizavimas ir veiksmingesni sistemų naudojimo procesai yra sveikintini, tačiau kiti klausimai dėl nurodytų priežasčių yra ginčytini, todėl aš balsuoju prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. (PL) Aš balsavau už šį C. Tabajdi pranešimą dėl tvaraus žemės ūkio ir biodujų – būtino ES teisės aktų persvarstymo.

Mano požiūriu, esama svarbių ekonominių ir aplinkosaugos priežasčių remti pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl tvaraus žemės ūkio ir biodujų, ypač dėl to, kad tam reikėtų atlikti išsamesnį Europos Sąjungos tesisės aktų šiuo klausimu tyrimą.

Tai reikštų didelę pažangą siekiant Europos Komisijos Baltojoje knygoje nustatytų tikslų dėl energijos, gaunamos iš atsinaujinančių šaltinių gamybos padidinimo nuo 6 % 1995 m. iki 12 % 2010 m.

Biodujų, gaunamų iš tokių gamtinių medžiagų, kaip metinis gyvulių mėšlas, potencialas nėra visiškai išnaudojamas. Jeigu šių biodujų gamyba būtų intensyvesnė, tai leistų ne tik sumažinti išskiriamų anglies dioksido dujų, bet ir padėtų didinti konkurencingumą, užtikrinant ūkininkams naujus pajamų šaltinius.

Reikėtų prisiminti, kad tai yra vienas pigiausių šildymo būdų. Tai būtų reikšminga parama Sąjungos valstybėms narėms tapti labiau nepriklausomoms nuo gamtinių dujų tiekimo.

Aš pritariu socialistų frakcijos Europos Parlamente pozicijai, kuria Europos Komisija yra raginama esant artimiausiai galimybei naująją biodujų gamybos strategiją įtraukti į Kioto mechanizmą.

 

7. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. Šią popietę mes baigėme savo darbą. Posėdyje daroma pertrauka. Posėdis, kuriame oficialiai minėsime 50-ąsias Europos Parlamento metines, bus tęsiamas 15 val.

(Posėdžio darbe padaryta pertrauka nuo 13.05 val. iki 15.00 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: Hans-Gert PÖTTERING
Pirmininkas

 

8. Iškilmingas posėdis − Europos Parlamento penkiasdešimtmečio minėjimas
  

(Trumpas Europos Sąjungos jaunimo orkestro, vadovaujamo Pavelo Kotlos, atliekamas kūrinys)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Tai buvo puikus Europos Sąjungos jaunimo orkestro, kuriam dirigavo Pavelas Kotla, pasirodymas. Labai ačiū.

Ponios ir ponai, aš norėčiau šiltai pasveikinti jus visus, susirinkusius šiame Parlamente, švenčiančiame 50-ąsias Europos parlamentinės asamblėjos steigiamojo posėdžio metines. Visų pirma norėčiau pakviesti plojimais pasveikinti čia su mumis esančius buvusius Parlamento pirmininkus: Emilio Colombo, Lord Henry Plumb, Enrique Barón Crespo, Egon Klepsch, Klaus Hänsch, José Maria Gil Robles, Nicole Fontaine ir Josep Borrell Fontelles. Sveiki visi, garbingi buvę Europos Parlamento pirmininkai.

(Ilgi plojimai)

Norėčiau pasveikinti ES Tarybai pirmininkaujantį Janez Janša ir Europos Komisijos pirmininką José Manuel Durão Barroso. Žinoma, ponas Barroso, jūs esate visiems čia, Parlamente, pažįstamas, tačiau aš norėčiau Jus šiandien ypač pristatyti.

(Plojimai)

Ypač man malonu čia, Europos Parlamente, priimti Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos pirmininkę Lluís Maria de Puig. Sveiki atvykę.

(Plojimai)

Džiaugiuosi, galėdamas pasveikinti parlamentų pirmininkus ir jų pavaduotojus: Belgijos – Hermaną van Rompuy, Italijos – Fausto Bertinotti ir Olandijos senato – Yvonne Timmerman-Buck, kurie kartu su kitų – Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Jungtinės Karalystės – parlamentų atstovais šiandien su mumis yra Europos Parlamente, ir kuriuos visus taip pat norėčiau šiltai pasveikinti.

(Plojimai)

Sveikinu kitų Europos institucijų vadovus: Europos Teisingumo Teismo pirmosios kolegijos pirmininką Peter Jann; Europos Audito Rūmų pirmininką Vítor Caldeira; Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininką Dimitrį Dimitriadį; regionų komiteto pirmininką Lucą Van den Brande ir ombudsmeną Nikoforos Diamandouros. Sveiki atvykę į Europos Parlamentą.

(Plojimai)

Malonu pasveikinti vietos ir regionų atstovus: Strasbūro merę Fabienne Keller, Regioninės Elzaso tarybos pirmininką Adrien Zeller, Conseil Général du Bas-Rhin pirmininką Philippe Richert ir Elzaso ir Aukštutinio Reino žemės prefektą Jean-Marc Rebière. Sveiki atvykę į Europos Parlamentą.

(Plojimai)

Ponios ir ponai, 146-oje kėdėje sėdi mūsų kolega Astrid Lulling, kuri yra vienintelė iš mūsų, kuri buvo Europos Parlamento narė tuo metu, kai jis dar nebuvo tiesiogiai renkamas.

(Ilgi plojimai)

Beveik lygiai prieš 50 metų, 1958 m. kovo 19 d. trijų Europos institucijų – Europos ekonominės bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos ir Europos anglių ir plieno bendrijos asamblėja pirmą kartą susirinko čia, Strasbūre, tuometiniame Maison de l'Europe. Asamblėją sudarė tautų, tuo metu buvusių Bendrijos sudėtyje atstovai, kaip numatyta Romos sutartyje, kuri įsigaliojo prieš keletą savaičių.

Šiandien mes švenčiame šias metines, nes esame tiesioginiai šios Parlamentinės asamblėjos ir 142 jos narių įpėdiniai atsižvelgiant į parlamentinio darbo tęstinumą.

Pirmasis šios Bendrijų asamblėjos pirmininkas buvo R. Schumanas. Sakydamas savo inauguracijos kalbą jis teigė, kad Asamblėja vaidins pagrindinį vaidmenį puoselėjant Europos dvasią, „kuriai“, teigė jis – „Asamblėja buvo ir tebėra išbandymas“. Aš manau, kad tai buvo teisinga tuo metu, teisinga ir dabar. Tuo pat metu steigiamajame posėdyje Robertas Schumanas įspėjo savo kolegas, kad parlamentinis darbas, dalyvaujant 142 nariams – tuo metu iš šešių valstybių – pareikalautų iš didelės drausmės ir, žinoma, tai dar labiau teisinga šiandien, esant 785 nariams iš 27 valstybių, kaip mes visi žinome!

Neilgai trukus po steigiamojo posėdžio mūsų pirmtakai savo instituciją pavadino „Europos Parlamentu“, pirmiausia neoficialiai, nes sąvoka nebuvo įtraukta į Europos Bendrijų steigiamąsias sutartis. Tik po keturių metų, 1962 m. kovo mėn. Parlamentinė asamblėja nusprendė patvirtinti „Europos Parlamento“ pavadinimą.

Nors Europos Bendrijų steigiamosiose sutartyse buvo numatyta, kad Asamblėja rengs pasiūlymus vykdyti visuotinius rinkimus laikantis vienodų procedūrų visose valstybėse narėse ir Taryba, veikdama vieningai, nustatys tinkamas nuostatas, kurias rekomenduos priimti valstybėms narėms laikantis atitinkamų konstitucinių reikalavimų, tai buvo padaryta tik 1976 m., kai Taryba – 1976 m. rugsėjo 20 d. Europos Parlamento rekomendacijos pagrindu – priėmė teisės aktą vykdyti tiesioginius ir visuotinius rinkimus į Europos Parlamentą.

Ponios ir ponai, parlamentinei asamblėjai iš pradžių praktiškai nebuvo numatytos jokios teisės. Mūsų pirmtakai žinojo, kad Europos parlamentinės dimensijos plėtra yra ilgas procesas ir tai pareikalaus iš jų ir vėlesnių kartų aiškios krypties, atsidavimo, kantrybės ir energijos. Žingsnis po žingsnio Europos Parlamentas užsitikrino sau daugiau galių, dar geriau suvokdamas savo atsakomybę ir veiksmų apimtį ir aš tikiu, kad kiekvieno iš jūsų, esančių čia, vardu šiandien aš galiu tvirtai teigti, kad jis yra vertas šio pavadinimo.

(Plojimai)

Šiandien mes atstovaujame beveik 500 milijonų Sąjungos gyventojų ir visoms skirtingoms Europos Sąjungos politinio spektro dalims. Mes esame laisvai išrinktas Europos Sąjungos Parlamentas, kuriame vienijamos pastangos norint pasiekti geriausių ir labiausiai įtikinamų sprendimų. Mes pasitikime savo jėgomis ir esame vienas pagrindinių Europos politikos dalyvių.

Ponios ir ponai, mes turime priežasčių tuo pasidžiaugti.

Šis procesas prasidėjo 1958 m. ir nuo to laiko mes visi bendrai įveikėme daugelį etapų, siekdami Europos integracijos. 1971 m. buvo sudarytas Europos Bendrijos biudžetas ir nuo to laiko Europos Parlamentas vaidino svarbų vaidmenį tvirtinant kitus biudžetus. 1979 m. įvyko pirmieji tiesioginiai rinkimai į Europos Parlamentą. 1986 m., priėmus vieningą Europos aktą, pagaliau teisiškai įsigaliojo pavadinimas „Europos Parlamentas“. Prieš 15 metų pradėjus galioti Mastrichto sutarčiai Europos Parlamentui buvo suteikti įgaliojimai priimti bendrus sprendimus pirminėse Bendrijos politikos srityse, leidę realiai prisidėti rengiant teisės aktus ir, jei reikia, stabdyti Tarybos veiksmus. Amsterdamo sutartyje ši teisė priimti bendrą sprendimą buvo sustiprinta, tuo tarpu Lisabonos sutartyje bendro sprendimų priėmimo procedūra rengiant įstatymus, jau numatyta, kaip taisyklė ir todėl atitinkamai vadinama „įprasta teisine procedūra“.

Šiandien mes esame 785 nariai, atstovaujantys 27 Europos tautoms. Mes atstovaujame daugiau kaip 150 nacionalinių politinių partijų, kurių dauguma susijungė, sudarydamos septynias parlamentines grupes. Mes, kaip ir Taryba, esame teisinės ir biudžeto priežiūros institucija. Mes vykdome Europos Komisijos priežiūrą ir renkame jos pirmininką, ir Komisija nėra formuojama be mūsų pritarimo. Mes giname Bendrijos įstatymų viršenybę ir esame Europos Sąjungos piliečiams atstovaujantis Parlamentas.

Prieš tris savaites mes patvirtinome Lisabonos sutartį, kuri toliau leis sustiprinti mūsų įgaliojimus. Ateityje sprendimai piliečiams susirūpinimą keliančiais klausimais bus priimami tik jei tam pritars Europos Parlamentas. Tai tinka ir svarbiausiems teisingumo ir vidaus reikalų klausimams. Tačiau tai nėra priežastis nusiraminti ir tai tikrai nėra neišvengiamo proceso rezultatas. Mes turime kovoti ir dėl mažiausios pažangos.

Aš norėčiau padėkoti visiems, kurie per paskutiniuosius penkis dešimtmečius vadovaujant mūsų pirmininkams dirbo stiprinant Europos integracijos parlamentinę dimensiją ir daug nusipelnė šiam procesui. Dėkoju Europos Parlamento nariams – buvusiems ir dabartiniams!

(Plojimai)


Jean Monnet pasakė: „Nieko negalima pasiekti be žmonių, ir niekas negali būti pastovu be institucijų“. Norėčiau taip pat akimirkai prisiminti Paul-Henri Spaak, Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) asamblėjos – institucijos iki Europos Parlamento – pirmininką, kuris savo pranešimu po Mesinos konferencijos 1955 m. labiausiai prisidėjo rengiant Romos sutartį.

Kelias parlamentinės demokratijos link Europos Sąjungoje buvo panašus į tą, kurį praėjo visos parlamentinės demokratijos Europos valstybėse. Mes sukūrėme institucinę pusiausvyrą nacionaliniu ir europiniu lygiu, ir tai yra didelė sėkmė, kuri atspindi įvairių bendro valdymo Europoje lygių tarpusavio sąveiką. Svarbi šios pusiausvyros dalis yra Europos Parlamento bendradarbiavimas su nacionaliniais parlamentais, ir tai mums kelia ypatingą rūpestį. Aš esu labai laimingas, matydamas, kad beveik visų nacionalinių valstybių narių parlamentai dalyvauti mūsų minėjimą atsiuntė aukšto lygio atstovus.

(Plojimai)

Aš norėčiau paprašyti visų jūsų – Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų narių – tinkamai atlikti savo vaidmenį siekiant ir ateityje išlaikyti šį bendradarbiavimą.

Lisabonos sutarties ir Pagrindinių teisių chartijos įnašas bus lemiamas įgyvendinant demokratiją ir parlamentarizmą Europos Sąjungoje. Mes galime didžiuotis, ponios ir ponai, mūsų nuolatine ir neabejotina parama Reformų sutarčiai ir Pagrindinių teisių chartijai.

(Plojimai)

Mums nereikalingos kritiškos mūsų darbo pastabos. Europos Sąjungos įvairovė yra didesnė negu bet kokios kitos bendruomenės pasaulyje. Aš norėčiau prašyti visuomenės informavimo priemonių – kurios vaidina itin svarbų vaidmenį bendraujant su mūsų piliečiais – į tai atsižvelgti. Europos Sąjunga neturėtų būti laikoma atsakinga už visas nacionalines nesėkmes ir blogybes.

(Plojimai)

Vienas didžiausių mūsų europinės vizijos laimėjimų per pastaruosius 50 metų buvo demokratijos ir laisvės įtvirtinimas visoje Europoje. Šiandien Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Slovėnija, Bulgarija, Rumunija ir suvienyta Vokietija yra Europos Sąjungos narės – laimėjimas, apie kurį anksčiau buvo galima tik svajoti ir kuris tapo realybe. Šiandien – kaip teigiama 2007 m. kovo 25 d. Berlyno deklaracijoje – „laimei, mes, Europos Sąjungos pilietės ir piliečiai, susivienijome“. Tai yra svarbi priežastis džiaugtis.

Vertinant pastaruosius 50 metų, svarbu su pasitikėjimu žvelgti į ateitį. Mes turėtume savikritiškai sau priminti, kokie Europos Parlamento darbo aspektai vis dar nėra patenkinami.

Skirtingai nuo nacionalinių parlamentų mes vis dar neturime galimybės biudžeto procedūroje nuspręsti padidinti savo finansinius išteklius.

Parlamentinė vyriausybė paprastai apima parlamentinę kariuomenės kontrolę; tačiau Europos Sąjungos bendroji užsienio saugumo ir gynybos politika yra vis dar neužbaigta ir tinkamai nesusieja nacionalinių ir europinių įsipareigojimų.

Mes vis dar neturime vienodų rinkimų įstatymų, o tai reiškia, kad vis dar nėra būtinos sąlygos veiksmingai atstovauti Europos politinėms partijoms, kurios rinkimuose į Europos Parlamentą galėtų dalyvauti pagal vieningą kandidatų sąrašą.

Europos Parlamentas kantriai, energingai ir kryptingai dirbo, siekdamas išsikovoti padėtį Europoje nuo pat pirmojo Europos Parlamentinės asamblėjos posėdžio ir darys tai ateityje. Būdama tiesiogiai renkama viršnacionalinė asamblėja Europos Parlamentas yra pavyzdys kitiems pasaulio regionams. Aš tai matau, kaip ir jūs, lankydamasis kitose pasaulio vietose.

1958 m. kovo 19 d. Robertui Schumanui tapo pirmuoju Europos parlamentinės asamblėjos pirmininku, nebuvo galima atspėti, kokia kryptimi plėtosis Europos parlamentinė dimensija. Tačiau Robertas Schumanas turėjo viziją. Jis kalbėjo apie Europos viziją, kuri, kaip jis teigė, turėjo būti atgaivinta, vadindamas ją „la relance de l’idee européenne“. Šiandien po krizių dėl nepasisekusios konstitucinės sutarties, kokį geresnį leitmotyvą galima sugalvoti tikslui, kurio reikėtų siekti ateityje?

1958 m. kovo 19 d. Robertas Schumanas trumpoje pristatymo kalboje išreiškė susirūpinimą, kad technokratinis požiūris sprendžiant įvairius klausimus gali susilpninti europinę integraciją. Tai buvo teisinga tuo metu, teisinga ir dabar. Robertas Schumanas realistiškai, trumpai ir aiškiai apibūdino Parlamentinės Asamblėjos, kuriai jis pirmininkavo iki 1960 m., galimybes: „Nous désirons contribuer“, pasakė jis, – „à créer un noyau de la structure européenne.

Robertas Schumanas pirmąjį kreipimąsi kaip Europos Parlamentinės asamblėjos pirmininkas baigė prisiekdamas dirbti suvienijant mūsų žemyną, suvienyti Europą, kuri, jo nuomone, turėtų būti vertybių, vienijančių laisvas mūsų žemyno tautas, bendruomenė: „Ainsi seulement l’Europe réussira à mettre en valeur le patrimoine total qui est commun à tous les pays libres.“

Čia aš ir norėčiau pradėti. Europos Sąjunga yra vertybių siejama bendruomenė. Mūsų institucijos nėra tikslas savaime, jomis siekiama teisė ginti mūsų vertybes: asmens orumą, žmonių teises, demokratiją, įstatymus ir ekonominę ir socialinę gerovę. Jie tarnauja solidarumo ir subsidiarumo principams. Europa – tai pagarba vienas kitam, pagarba įvairovei, pagarba visų mūsų valstybių narių – didelių ir mažų – orumui. Šios pagarbos neįmanoma pasiekti prievarta, tai yra esminė būtina mūsų tarpusavio supratimo ir bendros veiklos sąlyga. Pagarba Europos įstatymams, kuri padeda mums draugiškai spręsti mūsų konfliktus ir taikingai siekti interesų pusiausvyros turėtų būti nuolat palaikoma per nerašytas mūsų santykių Europoje taisykles, kurios reiškia dėmesį ir pagarbą vieni kitiems.

(Plojimai)

Aš norėčiau paskatinti ir paraginti kiekvieną – kokioje politinio spektro dalyje mes būtume – ir toliau vieni kitiems rodyti šią pagarbą.

Jie ši abipusė pagarba – kuria reiškiama tolerancija kitų įsitikinimams, laikantis savųjų, tuo pat metu pasirengus siekti kompromisų – leidžia mums sėkmingai dirbti, Europos Sąjunga ir Europos Parlamentas gali būti laikomi taikos pavyzdžiu pasauliui.

Mūsų europinis paveldas yra išsaugotas mūsų tautų, kurios susivienijo, sudarydamos Europos Sąjungą, taikos ir vienybės dėka. Mes gerbiame Robertą Schumaną ir visus pirmosios Europos parlamentinės Asamblėjos narius, siekdami būti ištikimi jų idėjoms, dirbdami siekiant sukurti atsakingą ir atvirą Europos Parlamentą, kuris būtų artimas piliečiams, tačiau kuris turėtų ryžto, jei reikia, užtikrinti politinį vadovavimą. Jei mes čia ryžtingai dirbsime, mes neturėsime priežasčių bijoti sprendimo tų, kurie ateis po mūsų ir kurie 2058 m. vertins mūsų darbą, švęsdami 100ąjį Europos Parlamento jubiliejų.

Kolegos, ponios ir ponai, kartu švęskime Europos žemyno laisvę, taiką ir vienybę, kuriems mums suteikta privilegija tarnauti.

(Audringi ir ilgi plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Janša, ES Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos vyriausybės vadovas. (SL) „Mano kreipimasis į jus negali nebūti neemocingas“, – taip pirmą kartą 1958 m. kovo 19 d. į šį parlamentą kreipėsi pirmasis Europos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Robertas Schumanas. Po penkiasdešimties metų, minėdami šią sukaktį, mes taip pat negalime kitaip jaustis.

Čia aš kreipiuosi ne tik į 142 valstybių narių parlamentų, bet ir 785 tiesiogiai išrinktus Europos Parlamento narius. Vertindami praeitą kelią ir Europos demokratiją per paskutiniuosius 50 metų mes turime kuo didžiuotis ir būti dėkingi Europos idėjos kūrėjams. Tuo pat metu mes esame atsakingi, pagal sugebėjimus tęsiant Europos taikos, bendradarbiavimo ir gerovės politiką.

Leiskite priminti 1958 metus: visuomenė pergyveno dviejų didžiųjų karų pasekmes, pasaulis, pasidalinęs į susipriešinusias vakarų ir rytų stovyklas, šaltasis karas, Kubos revoliucija, pirmasis lustas, branduoliniai bandymai ir pirmasis kosminis palydovas orbitoje. Šimtas šešiasdešimt aštuoni milijonai europiečių susivienijo, susivienijus šešioms Europos Sąjungos narėms, kurios užgydė karo žaizdas, ekonomiškai suklestėjo ir kartu su euroatlantiniu aljansu užtikrino regione taiką ir demokratiją. Deja, likusioji Europos dalis gyveno totalitarinio režimo, pilietinės ir ekonominės stagnacijos arba nuosmukio sąlygomis.

2008 m. mes turime visiškai kitokį vaizdą: pasauliui, kuriame jėgos pasidalijimas yra išskaidytas, yra svarbi ne tik ekonominė ir politinė konkurencija, bet ir bendradarbiavimas ieškant sprendimų dabartinių iššūkių akivaizdoje. Išnykus sienoms, padalijusioms Europą toliau Berlyno sienos, geležinei uždangai ir vidaus sienų apsaugai, šio mėnesio pabaigoje bus visiškai atsisakyta oro sienų išsiplėtusioje Šengeno erdvėje.

Europos Sąjungos teritorija yra daugiau kaip tris kartus didesnė negu prieš 50 metų, ir joje gyvena tris kartus daugiau gyventojų, kalbančių 23 oficialiomis kalbomis su stipria vidaus rinka ir bendra valiuta. Jos gyventojų gyvenimo trukmė yra vidutiniškai aštuoniais metais ilgesnė. Dvidešimt septyni vyriausybių ir šalių vadovai – trečdalis mūsų visų prieš 20 metų gyveno totalitarinio režimo sąlygomis – rytoj prie to paties stalo priims bendrus sprendimus. Šiandien beveik visoje Europoje viešpatauja laisvė ir demokratija. Mes turėtume tinkamai įvertinti šį laimėjimą ir juo pasidžiaugti.

Europos Parlamento darbas nuo 1958 m, aiškiai rodo integracijos per pastaruosius 50 metų pažangą. Iš pradžių turėję patariamąjį vaidmenį, septyniasdešimtųjų metų pradžioje mes gavome pirmąsias realias galias sudarant Europos biudžetą, o septyniasdešimtųjų pabaigoje įvyko pirmieji tiesioginiai rinkimai. Priėmus naująsias sutartis mes įgijome didesnę kompetenciją skirti pagrindinius politinius Europos vadovus. Naujoji Europos Komisija taip pat negali egzistuoti be parlamento pasitikėjimo.

Lygiai taip pat, kai Romos sutartimi 1958 m. Parlamentui buvo suteikti nauji įgaliojimai, po 50 metų priimta Lisabonos sutartis reiškia Europos Parlamentui svarbų žingsnį į priekį. Bendro sprendimų priėmimo procedūra bus taikoma beveik visose Europos politikos srityse ir bus sustiprintas Parlamento vaidmuo, vykdant demokratinę priežiūrą, sudarant tarptautines sutartis ir skiriant aukščiausius Europos vadovus.

Mane labai sujaudino, kai praėjusį mėnesį plenariniame posėdyje didžiąja balsų dauguma jūs patvirtinote pranešimą dėl Lisabonos reformų sutarties. Aš norėčiau pasveikinti visas valstybes nares, kurios sėkmingai užbaigė ratifikavimo procedūrą, ir tikiuosi, kad jomis netrukus paseks visos likusios valstybės narės.

Tuo tarpu, kai pirmieji 50 Europos Sąjungos metų buvo skirti Europos darbotvarkei, mūsų politinei ir ekonominei plėtrai ir reformoms, per kitus 50 metų daugiau dėmesio bus skiriama globaliai darbotvarkei. Tai yra aiškiai nurodyta rytojaus Europos Vadovų Tarybos sesijoje svarstomų temų sąraše.

Visiškai aišku, kad mes galime rasti sėkmingai spręsti Lisabonos strategijos, ekologijos ir energetikos ir finansų rinkų klausimus, jei atsižvelgsime į pasaulines tendencijas ir žaidėjus ir įtrauksime juos į mūsų veiksmus.

Tai taip pat tinka ir žmogaus teisėms, ir tarpkultūriniam dialogui, kur jums, Europos Parlamentui, tenka svarbiausias vaidmuo. Aš norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir Europos Vadovų Tarybos vardu išreikšti padėką už jūsų vaidmenį, nurodant žmogaus teisių pažeidimus ir stebint rinkimus ir jūsų delegacijų darbą tokiose tarptautinėse institucijose, kaip Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Taryba. Jūsų vaidmuo jungtinėse parlamentinėse asamblėjose taip pat svarbus ir suteikia papildomą vertę Europos Sąjungos politikos priemonėms dėl trečiųjų šalių ir regionų.

Per savo veiklą ir susitikimus su aukšto rango svečiais Kultūrų dialogo metais jūs stiprinate vieną pagrindinių Europos tradicijų, tai yra abipusę pagarba ir supratimą, kuris yra bendro sugyvenimo Europoje ir visame pasaulyje pagrindas.

Europos Sąjungos veiksmų spektras nuolat didėja, tačiau jiems būdinga viena taisyklė: sėkmė yra proporcinga vienybei tarp valstybių narių, sektorių, bendrų interesų grupių ir kartų solidarumo regioniniu, nacionaliniu, europiniu ir globaliu lygmeniu. Čia Europos Sąjungos institucijos yra puikus pavyzdys.

„Tik tos institucijos, kurios išsaugo kolektyvinę patirtį gali būti brandžios“. Ši Jean Monnet mintis leidžia mums geriau paaiškinti, kodėl Europos sąjungos vizija vis dar dažnai skiriasi nuo tikrovės ir kodėl dar daug europiečių, nežiūrint pastarųjų 50 metų sėkmės vis dar abejoja Europos integracijos nauda. Norint suprasti ir tinkamai įvertinti laisvę, taiką ir įvairovę, erdvės be sienų ir suvienytos Europos perspektyvas ateityje, mes turėtume visuomet žinoti, kad esama kitų, daug blogesnių alternatyvų.

Todėl visų mūsų bendra užduotis yra išsaugoti kolektyvinę Europos patirtį. Iš jos mes galime pasisemti stiprybės dabartinių iššūkių akivaizdoje. Mintys apie praeitį neturėtų užgožti minčių apie ateitį. Jei mes nebūtume sutelkę pečių prieš 50 metų, mes tikriausia negyventume šiandien taikos ir gerovės sąlygomis. Tą patį galima pasakyti apie būsimus 50 metų. Jei mes neieškosime aplinką ir energiją tausojančių alternatyvų, mes negalėsime pažaboti klimato kaitos. Mes patirsime vis daugiau potvynių, uraganų, sausrų, naujų ligų, kils pavojus naujoms ekosistemoms ir atsiras klimato pabėgėlių. Itin svarbu, kad Europos sprendimų ir veiklos rezultatai būtų pakankamai konkretūs ir akivaizdūs piliečiams tam, kad jie galėtų suprasti Europos Sąjungos reikšmę išsaugant ir gerinant jų gyvenimo kokybę.

Ponas pirmininke, ponios ir ponai, aš norėčiau padėkoti jums už jūsų indėlį į Europos Sąjungos plėtrą per pastaruosius 50 metų. Aš žinau, ką tai reiškė mūsų kartoms. Iš tiesų, aš gimiau tais pačiais metais, kaip ir Europos Parlamentas.

Aš linkiu jums sėkmės iki šios kadencijos pabaigos ir vėliau, naujų idėjų ir atkaklumo jūsų darbe, remiant Europos vertybes, demokratiją ir gyvenimo būdą.

Aš esu įsitikinęs, kad tuomet, kai švęsime kitą šios Europos demokratinės institucijos sukaktį mes būsime pasiekę pastebimos pažangos Europoje.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Dėkojame Europos Sąjungos Tarybos pirmininkui. Dabar kviečiu žodį tarti Europos Komisijos pirmininką José Manuel Durão Barroso.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. – (FR) Ponas Europos Parlamento pirmininke, Europos Sąjungos Tarybos pirmininke, Europos institucijų vadovai, Parlamento pirmininkai, ponios ir ponai, nacionalinių parlamentų atstovai, kviestiniai svečiai, aš labai džiaugiuosi, galėdamas su jumis šiandien dalyvauti švenčiant Europos Parlamento pusės amžiaus sukaktį. Ši sukaktis Europai turi didžiulę simbolinę ir politinę reikšmę. Prieš penkiasdešimt metų Robertas Schumanas buvo išrinktas naujos Europos Bendrijų Asamblėjos pirmininku. Trys Europos bendrijos ką tik įkūrė pirmąją Europos demokratinę instituciją. Nuo to laiko ne kartą kiekviename Europos integracijos etape buvo dar ir dar kartą įrodomas šio esminio politinio pasirinkimo teisingumas.

Gerokai anksčiau negu visi kiti, Europos steigėjai intuityviai suprato, kad stiprėjančiai Europai reikalingos stiprios demokratinės institucijos, apimančios vis stiprėjančius ryšius tarp šešių jos narių. Pagal Jean Monnet įkvėptą viziją šios institucijos turėjo plėtotis taip, kad būtų galima įgyvendinti ateityje numatytą gilesnę integraciją ir geografinę plėtrą. Turiu pareikšti, kad mane vis dar labai jaudina tai, kad galiu jus visus – tautų, kurios visai neseniai gyveno atskirtos diktatorinių režimų sąlygomis ir negalėjo įsivaizduoti laisvo gyvenimo Europoje – tiesiogiai išrinktus atstovus matyti susirinkusius čia, demokratiniame Europos Parlamente.

(Plojimai)

Europos steigėjų numatytas institucinis trikampis – tai unikalus modelis, kurio nėra niekur kitur, ir kuris po 50 metų įrodė savo gyvybingumą ir pagrįstumą. Jis leido sėkmingai prisitaikyti prie reikšmingo užduočių, patikėtų bendrijai, o dabar ES, taikymo srities išplėtimo. Jis taip pat leido sėkmingai įvykdyti Sąjungos plėtrą.

Mūsų sėkmę nulėmė mūsų institucinio modelio, kuriuo nesiekiama klasikinio jėgų paskirstymo, išmoningumas ir pusiausvyra. Mes šią sėkmę taip pat priskiriame mūsų veiklos metodui, kuriuo atsižvelgiama į Bendrijos metodą ir subsidiarumo principą.

Tačiau institucijos pačios savaime nėra tikslas. Jos reikalingos siekiant idealų ir tam tikrų tikslų. Jos tarnauja mūsų piliečiams. Kuo stipresnės institucijos, tuo geriau jos padeda siekti šių idealų ir tarnauti piliečiams.

Be to, Europos steigėjai norėjo suvienyti Europą, siekdami taikos. Jie norėjo sukurti naują Europą per solidarumą. Jie pasirinko ekonomiką, kaip varančiąją jėgą savo politinei vizijai ir savo tikslams pasiekti.

Po penkiasdešimties metų taikiai Europai, kurios ribos apima visą žemyną, reikalingos stiprios institucijos sprendžiant šių dienų globalizacijos iššūkį. Jokia valstybė narė negali viena veiksmingai spręsti globalizacijos klausimų. Per savo patirtį atveriant rinkas kartu su taisyklėmis, kurios apima laisvės, solidarumo ir tvarios plėtros vertybes, tik Europa vienu metu turi visas reikalingas dimensijas, institucijas ir priemones, reikalingas globalizacijos klausimams spręsti.

Šio iššūkio akivaizdoje 21-ojo amžiaus Europa privalo susivienyti tam, kad galėtų sėkmingai veikti žinių visuomenės sąlygomis, aprūpinti Europos pilietes ir piliečius darbu ir užtikrinti ekonomikos dinamiškumą. Ji turėtų užimti tinkamą vietą pasaulyje: europinė galia be arogancijos, Europa, kuri galėtų pasiūlyti – ne priversti, bet pasiūlyti – pasauliui laisvės ir solidarumo vertybes.

Mus lydės sėkmė, jei išsaugosime konstruktyvią partnerystę tarp mūsų institucijų

Šioje partnerystėje aš norėčiau pasveikinti Parlamentą su jo indėliu į Europos projektą visais kasdienio visų mūsų piliečių gyvenimo aspektais. Per 50 metų šis Parlamentas įgijo didelę kompetenciją ir dideles galias. Kalbėdamas apie galias turiu omenyje galias, kurias suteikia teisėtumas, užtikrinamas Europos rinkėjų. Taip pat turiu galvoje oficialias galias: bendro sprendimo, biudžeto įgaliojimų ir demokratinės Europos institucijų kontrolės galias. Tai iš tikrųjų reiškia politinę įtaką. EP veikia, ne tik kaip vienas įstatymų leidėjų, priklausančių instituciniam trikampiui, tačiau taip pat formuoja kaip niekada stiprius ryšius su nacionaliniais parlamentais, kurių didelei daliai šiandien čia yra atstovaujama.

Per daugelį metų EP įgytos galios visuomet tarnavo tik Europos stiprinimui. Stiprus Parlamentas yra pagrindinis kitų institucijų ir – privalau tai pabrėžti – Europos Komisijos partneris. Aš manau, kad galiu pasakyti, kad santykiai tarp dviejų institucijų yra vis glaudesni, patikimesni ir brandūs, ir tai mane labai džiugina.

Ratifikavus Lisabonos sutartį, ji dar labiau sustiprins Bendrijos institucijas. Joje išplečiami Europos Parlamento įgaliojimai. Joje remiamas demokratinis Komisijos teisėtumas stiprinant jos ryšius su Europos Parlamentu ir Europos Vadovų Taryba. Joje užtikrinamas stabilus pirmininkavimas Europos Vadovų Tarybai, kuris užtikrins, kad bus galima nuosekliau rengti ir stebėti Europos Vadovų Tarybos posėdžius. Joje bus išplėstas Sąjungos specialiojo užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinio, kuris taip pat bus Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, vaidmuo.

Stiprinant mūsų institucijų teisėtumą ir veiksmingumą, Lisabonos sutartis Europos Sąjungai yra svarbus žingsnis į priekį.

Šiandien ir rytoj mes privalome suprasti, kad institucijos negali laimėti viena kitos sąskaita. Nė viena iš mūsų institucijų neturėtų būti stiprinama, kenkiant kitoms. Atvirkščiai, tam, kad Europa būtų pažangesnė ir demokratiškesnė, mums reikalingos stipresnės europinės institucijos. Visos mūsų institucijos turės naudos konsoliduojant institucinę Europos sąrangą.

Ponios ir ponai, kalbėdamas apie jubiliejų, kurį minime šiandien, prisiminiau didžiosios Portugalijos rašytojos Agustinos Bessa Luis mintis, kuri pasakė: 15 metų – ateitis, 25 metai – problema, 40 metų – patirtis, tačiau be pusės amžiaus nieko negalima vadinti istorija.

Šiandien Europos Parlamentas, kuriame atstovaujama Europos demokratijai, gali didžiuotis ne tik savo garbinga istorija, bet ir, aš manau, ateitimi. Būtent dėl šios priežasties Europos Komisijos vardu ir savo paties vardu aš norėčiau visus jus nuoširdžiai pasveikinti ir palinkėti gero darbo siekiant suvienytos Europos.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Labai ačiū Europos Komisijos pirmininkui. Aš norėčiau pasveikinti Hans Joachim Opitz, kuris taip pat yra čia su mumis ir atstovauja visiems buvusiems generaliniams sekretoriams.

Dabar mums dar kartą suteikia malonumo Europos Sąjungos jaunimo orkestro klausymasis.

(Trumpas Europos Sąjungos jaunimo orkestro pasirodymas)

(Garsūs plojimai)

(Parlamento nariai atsistojo ir išklausė Europos himną)

(Posėdis buvo nutrauktas 4.15 val. ir pratęstas 4.20 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: RODI KRATSA-TASAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 

9. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas: (žr. protokolą)
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Kovo 11 d. trečiadienio, posėdžio protokolas išdalytas.

Ar yra kokių nors pastabų?

(Protokolas buvo patvirtintas)

 

10. Pirmininko pranešimas
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Ponios ir ponai, aš norėčiau pateikti svarbų pranešimą dėl popietinio balsavimo. Dėl techninių priežasčių parodyti ir posėdžio pirmininko paskelbti vardinio balsavimo rezultatai tiksliai neatitinka balsavimo sistemos užregistruoto faktinio skaičiaus. Balsavimo rezultatui tai jokios įtakos neturėjo, kadangi dauguma nepasikeitė.

Esant tokiam atvejui šios dienos vidurdienio balsavimo rezultatais negalima abejoti ir jie laikomi patvirtintais. Tikraisiais rezultatais bus laikomi rezultatai, kurie buvo paskelbti kaip šiandieninio posėdžio protokolo priedas.

Savaime suprantama, kad techninės tarnybos deda visas pastangas siekdamos nustatyti šio sutrikimo priežastį ir kad visos funkcijos būtų atstatytos rytojaus balsavimui.

 

11. Europos Sąjungos vaidmuo Irake (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas yra Ana Maria Gomes pranešimas (A6-0052/2008) Užsienio reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento rekomendacijų Tarybai dėl Europos Sąjungos vaidmens Irake (2007/2181(INI)).

 
  
MPphoto
 
 

  Ana Maria Gomes, pranešėja. − (PT) Ponia pirmininke, kadangi šis parlamentas rengiasi balsuoti dėl Europos Sąjungos vaidmens Irake, labai svarbu pažvelgti į tam tikrą iš šios šalies istorijos įgytą patirtį. Kovo 16 d. sukaks 20 metų nuo kurdų miesto Halabja cheminio užpuolimo, kuris yra viena iš negailestingiausių operacijų Anfal genocide kampanijoje, kurią Sadamo Huseino ginkluotosios pajėgos vykdė prieš savo žmones. Halabja nebuvo vienintelis; visame Irake buvo daug tokių Halabjų. Dešimtmečiais, Europos vyriausybių pasyvumo ir pasitaikančio pataikavimo sąlygomis, Sadamo Huseino režimas privertė Irako žmones patirti sistemingo brutalaus elgesio strategiją su sukrečiančiomis pasekmėmis, kurios vis dar jaučiamos šiandien. Štai kodėl būdamas pranešėju aš norėčiau, kad pagrindinė šio pranešimo aksioma būtų moralinė ir teisinė Europos atsakomybė Irako žmonėms. Nėra daugiau nukentėjusių pastaraisiais dešimtmečiais žmonių ir mažai yra strategiškais svarbesnių Europos saugumui svarbesnių šalių.

Be pareigos, Europa turi suprasti, kad ji turi interesų stiprinant federalinį ir demokratinį Iraką, kuriame dominuotų teisės viršenybė ir būtų gerbiamos žmogaus teisės, įskaitant moterų teises. 2003 m. mano Portugalijos socialistų partija ir aš pats asmeniškai priešinomės sprendimui įsiveržti į Iraką, kurį rėmė tuometinis mano šalies ministras pirmininkas José Manuel Durćo Barroso. Aš vis dar laikausi šios pozicijos. Tačiau šis pranešimas neturi būti naudojamas pakartoti mūsų gerai žinomas pozicijas šiuo klausimu, kuris suskaldė Europą praeityje. Šis parlamentas raginamas pateikti savo nuomonę dėl dabartinio ir būsimo Europos Sąjungos indėlio į saugų, klestintį ir demokratinį Iraką, kuris nesipyksta su savo kaimynais.

Su ta mintimi aš rengdamas šį pranešimą du kartus keliavau į Iraką sausio ir vasario mėn. Viena mano išvyka buvo į Bagdadą, Nasiriją ir pelkynų regioną, o kita – į šalies šiaurėje esantį Kurdistaną. Tai, ko Irakui iš tikrųjų netrūksta turint 48 mlrd. dolerių biudžetą 2008 m., yra pinigai. Jam daugiau nebereikia biudžeto paramos arba lengvatinių paskolų. Viskas, ko reikia Irakui ir ko prašo irakiečiai, yra techninė pagalba ir institucijų stiprinimas, kad valstybė ir pilietinė visuomenė galėtų tinkamai veikti ir, kad milžiniški šalies ištekliai galėtų gerai pasitarnauti gyventojams, įskaitant milijonus šalyje perkeltų asmenų ir kaimyninėse šalyse įsikūrusių pabėgėlių.

Šis pranešimas ne vien tik skatina ES labiau domėtis Iraku. Mes taip pat reikalaujame, kad ES būnant Irake būtų vadovaujamasi skaidrumu, aiškumu ir veiksmingumu. Parlamentas patenkintas, galėdamas stebėti didėjantį Komisijos susirūpinimą dėl Europos lėšų naudojimo Irake gerinimo nepaprastai sunkiomis sąlygomis. Šiuo atžvilgiu mes laikome, kad Komisija ir valstybės narės gali ir privalo daugiau dalyvauti vietoje su savo darbuotojais ir projektais, ypač tose šalies vietose, kuriose saugumo padėtis tą leidžia, kaip yra kurdų regiono atveju. Kita vertus mes reikalaujame reglamentuoti sutartis privačioms karinėms ir saugumo įmonėms. Aš norėčiau pabrėžti, kad šiame pranešime Europos Parlamentas pirmą kartą ragina nustatyti aiškias gaires dėl ES institucijų pasinaudojimo šiomis įmonėmis.

Pagrindinė šio pranešimo mintis, kuri turi būti perduota Komisijai, Tarybai ir Europos įmonėms, nevyriausybinėms organizacijoms ir viešajai nuomonei, yra tokia: Šiandien Europa turi unikalią progą teigiamai prisidėti prie Irako ir dėl to – prie regiono ateities. Bendravimas su Komisija rengiant šį pranešimą ir dėl šio pranešimo Užsienio reikalų komitete pasiektas sutarimas įtikino mane, kad Europa yra pasirengusi priimti šį iššūkį. Aš turiu baigti asmeniškai padėkodamas savo kolegoms nariams, kurie teikė pakeitimus ir pasiūlymus, ir ypač pagalbinėms pranešėjoms, Jana, Winterbourne baronienei Nicholson, André Brie ir Cem Özdemir už jų pagalbą, kuria jie labai pagerino šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Pirmiausiai norėčiau padėkoti pranešėjai Ana Maria Gomes už jos pranešimą dėl Europos Sąjungos vaidmens Irake. Mes skirsime daug dėmesio šiandieninėms diskusijoms ir atidžiai išnagrinėsime pranešėjos ir viso sambūrio pateiktus pasiūlymus.

Leiskite man pasinaudoti šia proga atskirai pritarti Europos Parlamento neseniai priimtam sprendimui skurti ad hoc delegaciją Irakui. Jis neabejotinai prisidės prie Europos Sąjungos ir Irako santykių stiprinimo visose srityse.

Glaudžiai bendradarbiaudama su Irako vyriausybe ir kitais veikėjais, ypač Jungtinėmis Tautomis, Europos Sąjunga gerina santykius su Iraku ir remia Jungtinių Tautų pagrindinį vaidmenį Irake bei toliau tęs glaudų bendradarbiavimą su JTPMI, t. y. Jungtinių Tautų Pagalbos Misija Irakui. Ji taip pat garantuoja paramą šiai misijai įgyvendinant Jungtinių Tautų Tarybos rezoliucija 1770 jai skirtą vaidmenį.

Europos Komisijos humanitarinės pagalbos biuras, ECHO, bendradarbiauja darbe, kuriuo siekiama pagerinti humanitarinę padėtį visame regione, o ne tik Irake. Derybos dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo su Iraku taip pat yra svarbus veiksnys gerinant Irako ir Europos Sąjungos santykius. Mums buvo malonu sužinoti, kad derybos vyko labai gerai.

ES tvirtai remia procesą, kuriame kaimyninės šalys taip pat bendradarbiauja. Mes toliau pabrėšime Irako ir jo kaimynių dialogo svarbą. Šioje vietoje turiu pabrėžti, kad būtina išsaugoti Irako teritorinį vientisumą. Kaip mes žinome, pirmininkaujanti valstybė išreiškė didelį susirūpinimą dėl nesenų Turkijos kariuomenės operacijų Irako teritorijoje. Mes norėtume pabrėžti didelę nenutrūkstamo Irako ir Turkijos dialogo bei bendradarbiavimo svarbą ir primygtinai skatiname abi vyriausybes bei kurdų regioninę vyriausybę ieškoti taikaus sprendimo susidariusiai padėčiai ir vengti konflikto.

Ilgalaikei ir nuolat pažangai gerinant saugumo padėtį nepaprastai svarbi bandymo pasiekti nacionalinį susitaikinimą sėkmė. Europos Sąjunga yra pasirengusi remti Iraką, vykdant įsipareigojimus tęsti šį procesą.

Aš norėčiau užbaigti teigdamas, kad Europos Sąjunga jau skyrė didelius išteklius Irakui skirtai pagalbai. Ji vis dar prisideda prie Irako saugumo sektoriaus atnaujinimo, ypač per savo jungtinę teisinės valstybės misiją Irake, kurios buvimas buvo pratęstas iki kitų metų vasaros. Kaip žinome, Irako valdžios institucijos labai vertina šią misiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Ponia pirmininke, pirmiausiai prašau suteikti man šiek tiek daugiau laiko, kadangi šis klausimas yra labai svarbus man.

Pirma, leiskite man pagirti Ana Maria Gomes ir visus kitus Parlamento narius, dalyvavusius rengiant šį svarbų pranešimą Nuo gruodžio mėn. Ana Maria Gomes apsilankė Irake du kartus, kad susidarytų kiek įmanoma aiškesnį vaizdą, kas vyksta ir kas nevyksta šalyje. Aš pasiunčiau savo du už tą sritį atsakingus direktorius į Iraką ir vienas jų, šiandien yra čia su manimi. Vėliau aš papasakosiu jums apie tai daugiau.

Ana Maria Gomes analizė yra aiški, suprantama ir visų svarbiausia, kad ji pradedama nuo teisingos vietos. Mes neturime kito pasirinkimo kaip tik užsiimti iššūkiais, su kuriais Irakas susiduria šiandien ir susidurs ateityje.

Praėjus penkeriems metams nuo Sadamo Huseino kritimo mes galime pereiti į naują laipsniško proceso etapą. Tačiau procesas tebėra trapus, ribotas ir nestabilus.

Atrodo, kad padėtis turėtų būti geresnė, iš dalies dėl JAV antplūdžio, taip pat ir dėl dviejų kitų svarbių veiksnių: Sunitų atgimimo tarybos, kurią apginkluoja ir, kurią finansuoja JAV, o visų svarbiausia – Moqtada al-Sadr’s paliaubos, kurios dabar buvo pratęstos kitiems šešiems mėnesiams. Žuvusių Irako civilinių gyventojų skaičius vis dar išlieka labai didelis ir tebėra didelis netikrumas, ar pavyks išlaikyti šių pastangų ir pažangos pusiausvyrą. Turkijos įsibrovimas šiaurėje prisideda prie padėties komplikavimo, kad ir kokia rami ir pamatuota galėtų būti centrinės ir kurdų regioninės vyriausybės reakcija – bent jau dabar.

Politinėje srityje įstatymų leidybos taryba patvirtino svarbų įstatymų paketą: 2008 m. biudžeto įstatymą, provincijų įgaliojimų įstatymą ir ribotos amnestijos įstatymą, susijusį su debaathifikacijos procesu, tuo būdu įtinkant sunitams, šiitams ir kurdams. Tačiau prezidento tarybai atmetus provincijų įgaliojimų įstatymą, tebelieka netikrumas, ar galima įtvirtinti šią ribotą pažangą.

Ekonomikos srityje matosi visiškas pasikliovimas naftos sektoriumi, sunkumai pritraukiant ne tik užsienio, bet ir vidaus investicijas ir darbo vietų sukūrimo galimybių nebuvimas. Mokesčių surinkimas ir tarifai yra kaip tik pradinėje stadijoje ir jų dydžiai tebėra labai maži. Vis dar ribotas yra gebėjimas panaudoti biudžete suplanuotas investicijas, nors jis ir didėja. Tačiau ekonominė veikla, įskaitant investavimą, šiame etape matyt turi daugiau galimybių saugiausioje kurdų zonoje.

Nacionalinis susitaikymas lieka svarbiausiu klausimu politinėje darbotvarkėje; joje taip pat daug iniciatyvų bei užsieniečių skatinamų įvykių. Tačiau, kol toliau dedamos vidaus pastangos sukurti tikrą Irako nuosavybę ir ateities perspektyvas, vis dar trūksta bendros ir aiškios vizijos, o dedant pastangas vadovaujamasi sektoriniais, religiniais arba etniniais interesais, sumetimais arba nuoskaudomis. Ir apie tai mano direktorius informavo mane.

Leiskite pasinaudoti šia galimybe, kad galėčiau priminti jums apie tai, ką mes jau darome Irake ir su juo bei ką mes galime ateityje bandyti daryti vis dar esančiomis sunkiomis aplinkybėmis. Mūsų intervencija plečiasi įvairiose veiklos srityse, apimančiose politinius, ekonominius, pagalbos ir humanitarinius aspektus.

Pirma, prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas: tai yra politinės pastangos pirmą kartą nustatyti sutartinių Europos ir Irako santykių pagrindą. Mes tikimės, kad tai padės Irakui imtis savo reformų darbotvarkės ir palengvinti reintegraciją į tarptautinę bendruomenę po penkių izoliacijos metų. Mes ką tik užbaigėme ketvirtą derybų raundą. Greita pažanga tęsiasi srityse nuo žmogaus teisių iki kovos su terorizmu ir nuo energetinio bendradarbiavimo iki aplinkos apsaugos.

Antra, kaimynų susitikimai, kuriuos minėjo Tarybos pirmininkas, galėtų labai daug padėti mažinant trukdžius, didinant saugumą ir sudarant sąlygas įvairių frakcijų politiniam dialogui bei susitaikinimui. Aš asmeniškai įdėjau nemažai pastangų norėdamas padėti tai pasiekti dalyvaudamas dviejose konferencijose Sharm el Sheikh ir Stambule. Aš tą toliau darysiu ateityje, jei galėsiu, kad toliau būtų palaikomas parlamento spaudimas Irako kaimynėms imtis savo atsakomybės. Arabų lygos generalinio sekretoriaus Amr Moussa vizitai į Bagdadą ir labai neseniai vykęs net Irano prezidento vizitas turėtų būti geri ženklai šia kryptimi.

Kaip savo pranešime nurodo Ana Maria Gomes, uždavinys padėti Irakui atsistoti ant kojų negali kristi vien tik ant pagalbos teikėjų bendruomenės arba Irako pečių.

Pagalbos klausimu man reikėtų priminti šiam parlamentui, kad 829 mln. EUR Bendrijos lėšų skirta Irakui nuo to laiko, kai 2003 m. pradėtas finansavimas esant mano pirmtakui buvo įsipareigotas gavus visišką Tarybos ir Europos Parlamento pritarimą.

Mes niekada nebuvome naivūs veiksmingos programos įvykdymo Irake sunkumų požiūriu. Dirbdami su JT ir jos agentūromis, pasaulio banku ir specialiu Jungtinių Tautų daugiašaliu fondu mes darėme taip, kaip rekomendavo šis Parlamentas ir visos mūsų valstybės narės. Darbas su jomis buvo vienintelis perspektyvus variantas. Po Sergio Vieira de Mello ir didelės dalies jo personalo nužudymo, kai buvo susprogdintas jų biuras Bagdade, Jungtinėms Tautoms buvo nepaprastai sunkus metas. Naujas specialusis įgaliotinis Staffan de Mistura perėmė jo darbą kartu su nemažais įsipareigojimais ir yra labai vertinamas. Jūs nesenai susitikote su JT specialiojo įgaliotinio pavaduotoju David Shearer ir aš manau, kad jums puikiai pavyko apsikeisti požiūriais į jų misiją ir vis dar egzistuojantį pavojų.

Aš galėčiau paminėti daug projektų, bet tą aš padarysiu vėliau, kai atsakinėsiu jūsų klausimus. Dabar aš galiu tik pasakyti, kad aš tai laikau svarbiu esminiu darbu, visų svarbiausia atsižvelgiant į labai ribotą Irako vyriausybės pajėgumą – ir aš sutinku su Ana Maria Gomes šiuo klausimu – siekti rezultatų. Nuo pagrindinių poreikių sveikatos ir švietimo srityje, per su demokratizacijos, rinkimų ir žmogaus teisių rėmimą susijusią pagalbą, iki humanitarinės paramos ir paramos pabėgėliams mes toliau atkakliai dirbome su nepaprastai plačia programa, naudodami geriausias galimas priemones sunkiausiomis sąlygomis.

Mes bandėme užtikrinti, kad ypatingas dėmesys būtų kreipiamas į pažeidžiamų grupių, ypač perkeltų irakiečių, gyvenančių tiek pačiam Irake, tiek ir kaimyninėse valstybėse, poreikius. Praėjusiais metais pabėgėlių paramai buvo skirtas didelis 50 mln. EUR paketas. Be to, Komisija ketina skirti 20 mln. EUR iš savo 2008 m. biudžeto humanitarinės pagalbos eilutės, remdama viduje perkeltus asmenis/pabėgėlius ir labiausiai pažeidžiamas grupes Irake. Mes taip pat pradėjome keletą dvišalių projektų, bet nėra idealaus sprendimo. Iš tikrųjų kiekvienas galimas variantas turi būdingų ir sunkiai įveikiamų trūkumų.

Kai aš jau minėjau – ir aš artėju prie pabaigos – praėjusią savaitę pagal mano nurodymą du mano už Iraką atsakingi direktoriai iš Išorės santykių generalinio direktorato ir EuropeAid apsilankė Bagdade su savo komandomis. Jie dalyvavo vaisingose, bet labai atvirose diskusijose su Irako valdžios institucijomis ir kitais veikėjais. Misija patvirtino nepatikimą Irako saugumą, politinę ir ekonominę padėtį, kurią aš apibūdinau anksčiau, nepaprastą Irako institucijų silpnumą po Sadamo Huseino valdymo metų ir po to vykusio karo ir svarbų mūsų mažos delegacijos Bagdade vaidmenį.

Irako vyriausybė išreiškė savo troškimą dirbti kartu su Europos Sąjunga. Šiuo pagrindu mes turime pabandyti finansuoti kartu su kitais dvišaliais ir tarptautiniais donorais bei padėsime stiprinti institucijas ir valstybės valdymo gebėjimą, kuris vis dar yra nepakankamas. Mes turime išsiaiškinti būdus, kuriais būtų galima imtis labiau tiesioginių veiksmų, kaip prašė Parlamentas – atsižvelgiant į saugumo aplinką – ir norėtume užtikrinti maksimalų mūsų pagalbos veiksmingumą, matomumą ir atskaitingumą.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Ignasi Guardans Cambó, Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės pranešėjas. (ES) Ponia pirmininke, šiam pranešimui turime pritarti. INTA komitetas jį išnagrinėjo ir aptarė su visomis smulkmenomis, žinoma, atsižvelgdamas į savo kompetenciją, ir apie tai aš ketinu labai trumpai pakalbėti.

Aš norėčiau pabrėžti kai kuriuos klausimus, esančius INTA komiteto tekste, kuriuos tik iš dalies palietė pranešėjas, nors didžioji dalis tos esmės, apie kurią Tarptautinės prekybos komitetas kalbėjo, yra įtraukta. Pirma, Irakas vėl turi būti įtrauktas į tai, ką mes galėtume pavadinti ekonomine sistema, ir tuo atžvilgiu mes turime jį pasveikinti su jo stebėtojo statusu Pasaulinėje prekybos organizacijoje; tai yra aiškiai teigiamas žingsnis teisinga kryptimi.

Antra, būtina pasinaudoti prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu, kaip labai naudinga priemone skatinti vidaus reformoms, kurios labiau priartins Iraką prie dvišalės sistemos drausmės.

Trečia, aš norėčiau pabrėžti būtinumą užtikrinti tikrą skaidrumą ir nediskriminavimą viešųjų pirkimų Irake srityje. Tai yra klausimas, kurį komitetas akcentavo ir, kuris bus pateiktas kaip pakeitimas plenariniame posėdyje rytojaus balsavimo metu. Aš manau, kad svarbu pabrėžti jį: skaidrumas ir pusiausvyra visuose viešuosiuose pirkimuose.

Pagaliau mes raginame, kad perinvestavimas iš parduotos naftos gautų pajamų būtų atliekamas tokiu būdu, jog būtų užtikrinta galimybė Irako vyriausybei pačiai pasirūpinti juo per kompetentingas institucijas.

Klausimų galėtų būti daug daugiau, bet aš laikau, kad visas pranešimas užsitarnauja šio parlamento sveikinimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jana Hybášková, PPE-DE frakcijos vardu. – (CS) Ponia pirmininke, Komisijos nare, aš norėčiau išreikšti savo didžiulį dėkingumą baronienei Emma Harriet Nicholson, Ana Maria Gomes ir Komisijai. Kas kažkada atrodė neįmanomu dalyku, dabar yra tikrovė. Šis Parlamentas, būtent Europos Parlamentas, yra vieningas savo rekomendacijoje tiek Tarybai, tiek ir Komisijai dėl Europos Sąjungos vaidmens Irake.

Užmirškime praeitį. Padėtis nebeblogėja ir stabilumas yra išlaikomas. Jauni žmonės nusisuka nuo sektantizmo ir žiaurumo, nereguliari kariuomenė nebetenka paramos, o Mahdi armija bendradarbiauja. Todėl Europai nepaprastai svarbu būti Irake. Pagrindinis Europai keliamas uždavinys yra stiprinti teisę ir tvarką bei užtikrinti techninę pagalbą policijai, Vidaus reikalų ministerijai, teismų ir kalėjimų sistemai. Ne to svarbu padėti Irakui pelnytis iš savo didžiulių naftos atsargų per biudžetines priemones. Trečias reikalavimas yra stiprinti demokratiją teikiant techninę paramą rinkimams.

Mes taip pat skatiname Europos firmas ir bendroves atnaujinti savo įsipareigojimus Irakui. Tačiau tam reikalinga bendra Europos pozicija. Mes užsiimame pabėgėliais, prieglobsčio prašytojais ir perkeltais asmenimis. Mums reikia turėti partnerių. Mums reikia Irako partnerių, kurie gerbia skaidrumą, kovoja su korupcija ir nepotizmu bei gerbia teisinę valstybę, žmogaus teises ir demokratiją. Mes esame pasirengę pasiūlyti pagalbą Irako atstovų tarybai partnerystės susitarimo pagrindu, kuriame numatoma mokyti jų personalą, keliauti ten ir dirbti per ad hoc pastovią delegaciją.

Yra vienas svarbus klausimas, ir tai sakau kaip asmuo, kuris 2003 m. balandžio 7 d. pirmą kartą apsilankė Basroje: europiečių buvimas čia neturėtų padidinti problemos. Visi europiečiai turi dirbti išvien, kad palengvintų žmonių tragediją, kurią patyrė irakiečių kartos.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique De Keyser, PSE frakcijos vardu. (FR) Ponia pirmininke, Ana Maria pranešimas yra puikus ir jame yra nemažai išradingumo. Tokiu jautriu kaip Irakas klausimu, kuris mus tiek ilgai skyrė, pranešime mums pateikiama nauja ir konstruktyvi perspektyva be jokių įprastinių politikavimų, ir tai nėra staigmena iš Ana Maria Gomes. Jis taip pat buvo priimtas didele balsų dauguma Užsienio reikalų komitete ir aš noriu paminėti du punktus tarp daugelio, kurie buvo parengti.

Pirma, Ana Maria Gomes ragina kūrybingai naudoti visas Komisijos žinioje turimas priemones atsižvelgiant į atitinkamos Irako kompetencijos atkūrimą teisinės valstybės, teisingumo, žmogaus teisių, gero valdymo, moterų, sveikatos ir švietimo srityse. Ana Maria Gomes kalba ir rašo apie tai su tam tikra jėga. Irakui netrūksta lėšų: Jis yra potencialiai turtinga šalis, bet buvo visiškai sudraskyta administraciniu ir žmogiškuoju požiūriu. Todėl ji reikalauja dvišalių projektų kompetencijos formavimo ir pilietinės visuomenės rėmimo srityje ir punktų, atitinkančių komisijos drąsą, kuri net įkūrė delegaciją Bagdade, kontroliuoti šiuos projektus atidžiau ir garantuoti didesnį ES pastangų matomumą.

Antra, be paties Irako Ana Maria yra susirūpinusi Irako pabėgėlių padėtimi. Nesename vyriausio Komisijos nario pabėgėlių klausimams pranešime tvirtinama, kad kai yra virš dviejų milijonų pabėgėlių kaimyninėse šalyse, bet Sirijoje su 1400000 ir Jordanijoje su beveik puse milijono pabėgėlių ta padėtis pasiekė kritinį tašką. Taip pat buvo pranešta apie vaikų darbo ir prostitucijos klestėjimą nepaisant didžiausių šios šalies pastangų. Ana maria Gomes ragina Europą, kad parodytų didesnį kilnumą įleisdama pabėgėlius, ir Komisiją, kad labiau remtų savo pagalbos programas.

Trumpai, šiam pranešimui turi būti skiriamas labai didelis dėmesys artimiausiu metu ir, galbūt, taip pat ir vidutinės trukmės laikotarpiu, kai bus kalbama apie kokią nors ateities politiką Irake, ypač biudžeto politiką. Aš noriu dar kartą priminti parlamentui, kad prieš pateikdama padėties analizę pranešėja du kartus aplankė šalį. Tinkamai suprantant sunkumus toje vietoje negali būti nei vieno, kuris nesididžiuotų jos drąsa.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicholson of Winterbourne, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, aš taip pat siūlau priimti mano šilčiausius sveikinimus mūsų pranešėjai. Ana Maria Gomes parengė iš tikrųjų išskirtinį pranešimą, kurio išvados yra padarytos tiesiogiai iš jos asmeninės patirties vietoje. Aš sveikinu Komisijos narę dėl jos asmeninio pastovaus ir uolaus dėmesio svarbiausiems Irako problemos elementams ir delegacijos vadovą Ilkka Uusitalo, kurio darbas buvo pastebimas vietoje daugeliu atveju. Puikus Komisijos atliktas darbas – aš šiltai sveikinu jus ir Ilkka Uusitalo. Ministrų Taryba taip pat skyrė labai daug dėmesio Irako klausimams. Šiandien mes Parlamente taip pat skiriame savo dėmesį tiems klausimams, kadangi pagaliau svarbiausios Europos Sąjungos institucijos susirinko kartu. Žinoma, kartu mes galime pasiekti daug daugiau.

Šiandien Irakas turi tikrą parlamentą ir visiškai pasaulietinę konstituciją. Irakas yra vienas iš nedaugelio šalių šiame regione, turintis demokratiją – pasaulietinę demokratiją – nepaisant jos trūkumų. Dėl to mes turime padaryti viską ką galime, kad padėtume Irakui stiprinti demokratinį procesą. Aš manau, kad ryšių tarp mūsų parlamentų stiprinimas yra vienas iš svarbiausių būdų, kuriuo mes galime padėti. Aš labiausiai didžiuojuosi būdamas nauju delegacijos, kurią nesenai suformavo Pirmininkų Sueiga, pirmininku.

Praėjusių metų spalio mėn. – ir vėl sausio mėn. kartu su Ana Maria Gomes – aš turėjau progą kreiptis į Irako parlamentą plenarinėje sesijoje. Tai buvo didelė garbė ir mes iš karto supratome, kiek daug pagalbos jiems reikia. Norėdami padėti Irakui pakeisti niūrią administracinę padėtį, mums taip pat reikia sudaryti glaudaus bendradarbiavimo partnerystės susitarimus su viešųjų paslaugų ministrais ir panaudoti visą savo patirtį plėtros procese siekiant padėti ugdyti gebėjimus ir plėtoti institucijas.

Tokiems kaip mes Irako žmonėms reikia demokratijos ir jie turi teisę į gerą valdymą. Be to, jiems reikia pagrindinių žmogaus teisių nuostatų, pagrindinių viešųjų paslaugų ir visos sudėties tų privilegijų, kurias mes turime savo Vakarų Europos demokratijose. Manyčiau, kad Irako stabilumo kaina, daranti nedidelę įtaką regioniniu ir nacionaliniu mastu, yra verta visų pastangų, kad jį pasiektume. Kai tik Turkija įstos į Europos Sąjunga, kaip aš tikiuosi ji padarys, Irakas taps mūsų kaimynu ir dėl to mes matome ją kaip platesnės kaimynystės dalį.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan, UEN frakcijos vardu. (PL) Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikinti pranešėją dėl mums pateikto pranešimo.

Ponios ir ponai, kelių dienų laikotarpyje, kovo mėn. 20 d. sukaks penkeri metai nuo to laiko, kai tarptautinės koalicijos ginkluotosios pajėgos pradėjo antrąjį karą Persijos įlankoje. Deja, ne visos Europos Sąjungos valstybės narės priėmė politinį sprendimą remti Jungtines Valstijas tuo metu. 2003 m. išaiškėjęs vienybės nebuvimas toliau daro neigiamą poveikį Europos Sąjungos vaidmeniui, kurį ji galimai galėtų vaidinti atstatant Iraką. Pagaliau mes turime visą spektrą galimų finansinių ir politinių išteklių. Tinkamai naudojami, jie galėtų padėti remiant saugų ir demokratinį Iraką, tokiu būdu prisidedant prie greito viso regiono stabilumo padidėjimo.

Aišku, ir aš šiuo klausimu sutinku su pranešėja, kad Irakui reikia daugiau, negu finansinės pagalbos. Jam taip pat reikia paramos, kad būtų galima atkurti jo nacionalines institucijas ir pilietinę visuomenę. Reikėtų nepamiršti, kad diktatoriško valdymo dešimtmečiais Irako viešasis administravimas greičiau buvo nukreiptas į gyventojų kontrolę, nei į viešąsias paslaugas.

Kadangi mes rengiame naujos Europos Sąjungos strategijos projektą dėl jos įsipareigojimų Irake, mes negalime nepastebėti, kad reikalingas dialogas su Jungtinėmis Valstijomis, ypač užsienio ir saugumo politikos srityje. Aš esu įsitikinęs, kad tinkamas bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis yra svarbiausias saugaus ir stabilaus Irako kūrimo veiksnys.

 
  
MPphoto
 
 

  Caroline Lucas, Verts/ALE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, aš norėčiau padėkoti Ana Maria Gomes už jos puikų pranešimą. Aš norėčiau pradėti pabrėždama, kad bet kokių kaltinimų ES dalyvavimo Irake klausimu reikia pasimokyti iš praeityje padarytų klaidų, atsižvelgiant į tai, kad invazija buvo tokia milžiniška politinė ir humanitarinė katastrofa. Mūsų pradžios tašku turėtų būti pripažinimas, kad Irako problemas galima išspręsti tik grąžinant irakiečiams tikrą ir visapusišką suverenumą, įskaitant naftos ir kitų išteklių atžvilgiu, ir todėl reikalauju išvesti visą užsienio okupacinę kariuomenę.

Aš domėjausi nuomone apie pranešimą Tarptautinės prekybos komitete ir iš tos perspektyvos aš pastebėjau, kad po karinės Irako okupacijos sekė ekonominė okupacija, pagal kurią JAV privatizavo visuomeninę nuosavybę, liberalizavo prekybą ir nustatė taisykles, susijusias su užsienio tiesioginėmis investicijomis, aiškiai prieštarauja tarptautinei teisei. Štai kodėl mums reikia būti truputį atsargiems prekybos ir investicijų srityse.

Mums pateiktame pranešime džiaugiamasi Irako stebėtojo statusu PPO, kaip svarbiausiu žingsniu link Irako pastūmėjimo integruotis į tarptautinę ekonomiką, ir tikimasi ES ir Irako prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo. Aš tik norėčiau išsiaiškinti, ar Irakas pakankamai išugdė savo derybų ir vertinimo gebėjimus. Priešingu atveju, mes rizikuojame, kad šalis dar kartą taps išorės interesų auka.

Panašiai, pranešime raginama padėti Europos firmoms ir skatinti jas teikti paraiškas dėl sutarčių Irakui atkurti. Dar kartą, būkime tikri, kad mes darome viską ką galime siekdami plėtoti Irako bendrovių pajėgumą, taip pat ir vyriausybės derybinius gebėjimus, kad mes galėtume žengti pirmyn kiekvienam labiau priimtinu būdu.

 
  
MPphoto
 
 

  Vittorio Agnoletto, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, mes esame palankiai nusiteikę Ana Maria Gomes pranešimo atžvilgiu, kuriame yra keli saviti punktai, pvz., teritorijos vientisumo gynimas ir susitaikinimo proceso Irake būtinumas. Tačiau tuo pačiu mes manome, kad Europos Sąjunga privalo paraginti Turkiją nedelsiant užbaigti šiaurinio Irako invaziją.

Mes taip pat turime pritarti reikalavimui, kad pajamos iš naftos pardavimo būtų investuotos Irako labui, bet mes negalime nepaisyti įstatymų, kuriuos nustatė Jungtinės Valstijos, kurios perdavė Irako energetinius išteklius JAV tarptautinėms bendrovėms, leisdamos joms eksportuoti visas pajamas ir gauti didžiulius pelnus. Viena tokių bendrovių yra viceprezidento Richar Bruce Cheney bendrovė Halliburton.

Mes žinoma galime pritarti reikalavimui dėl skaidrumo, susijusios su rangovų organizacijos skirtomis taisyklėmis ir teisiniu statusu, bet mes negalime nepaisyti tikrovės, kad Irake yra daugybė privačių įmonių, kuriose dirba tūkstančiai žmonių ir, kurios vykdo veiklą nesilaikydamos jokių taisyklių.

Pranešime reikalaujama, kad ES elgesio kodeksas dėl ginklų eksporto būtų padarytas teisiškai privalomu, bet mes negalime pamiršti, kad šis karas kainavo 6000 milijardų JAV dolerių, kurie priešingu atveju galėjo būti investuoti siekiant Tūkstantmečio tikslų. Šis karas ir okupacija yra šimtų tūkstančių mirčių priežastis; šis karas ir okupacija buvo ir tebėra neteisėta, pradėtas visiškai pažeidžiant tarptautinę teisę, vienašališkai ir prieš daugumos valstybių narių, Jungtinių Tautų ir tarptautinės viešosios nuomonės norus.

Mes turėtume pareikalauti nedelsiant išvesti okupacines kariuomenes. Jas turėtų pakeisti JT misija, pajungta vien tik saugumo garantavimui; visa karinga veikla turi liautis.

 
  
MPphoto
 
 

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Ana Maria Gomes įdėjo daug pastangų rašydama apie Europos Sąjungos vaidmenį Irake. Komplikuota padėtis Irake prašosi aiškios ir atsakingos politikos. Tačiau siūloma ES politika Irako atžvilgiu iškelia tam tikrus rimtus klausimus. Šie klausimai ypač derinasi su mano darbiniu vizitu į Kurdistaną.

Pranešėja paminėjo Kurdistaną, kaip regioną, kuriame stabilumas ir saugumas mažai garantuojamas, ir, kuriame toliau turi būti plečiamas tarptautinis bendradarbiavimas plėtos klausimais. Žinoma, ES buvimas regione yra labai svarbus ir aš noriu pabrėžti tai. Tačiau Kurdų vyriausybė aštriai kritikuojama viduje ir išorėje žmogaus teisių gerbimo klausimu, o asirų krikščionių mažuma Kurdistane ypač kelia nerimą. „Ar yra turi kokią nors ateities galimybę šios grupės Irake?“ Tai yra rimtas klausimas.

Trumpai, Tarybos ir Komisijos nariai, kai jūs galite veiksmingai prisidėti prie ilgalaikės taikos ir stabilumo Kurdistano regione ir prie demokratinės teisinio valdymo struktūros sukūrimo?

Užbaigdamas, ponia pirmininke, aš norėčiau išreikšti dar vieną paskutinę mintį. Milijonai perkeltų irakiečių nusipelno viso mūsų dėmesio ir paramos. Pranešėjas rekomenduoja Tarybai, kad valstybės narės turėtų priimti Irako pabėgėlius. Tarybos ir Komisijos nariai, kiek pagrįstas yra šis puikus pasiūlymas? Dėkoju jums.

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI). – (BG) Ponia pirmininke. Brangūs kolegos, aš pritariu Ana Maria Gomes pranešimui, kadangi jame pateikiamas absoliučiai aiškus visų problemų, lydinčių naujos demokratinės vyriausybės kūrimą Irake, vaizdas, taip pat ir pateikiami būdai joms įveikti.

Visų pirma aš reikalauju okupacinėms ginkluotosioms pajėgoms nedelsiant pasitraukti iš Irako, kadangi šios suverenios valstybės karas ir okupacija buvo neteisėta ir sprendimas dėl jų buvo priimtas visiškai pažeidžiant tarptautinę teisę, t. y. vienašališkai ir nepaisant daugumos Jungtinių Tautų valstybių narių, ir tarptautinės viešosios nuomonės.

Aš tikiuosi, kad susidariusi padėtis nekels pavojaus Irano žmonių mudžechedinų organizacijai, turinčiai 3500 narių, priklausantiems taikiems gyventojams, kurie susiduria su nuolatiniu spaudimu. Aš esu įsitikinęs, kad demokratijos negalima kurti nedemokratiniais ir žiauriais metodais nei vienoje pasaulio šalyje.

Aš ketinu balsuoti už Aną Ģaria Gomes pranešimą, kadangi Irako problemas galima išspręsti tik perleidžiant atgal tikrą ir visapusišką suverenitetą į Irako rankas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nickolay Mladenov (PPE-DE). – Ponia pirmininke, Komisijos nare, Tarybos pirmininke ir Ana Maria Gomes, aš noriu padėkoti jums už viską ką jūs pasakėte ir už visą darbą, kurį darėte iki šiol.

Aš manau, kad šiuo pranešimu siunčiama labai svarbi informacija likusiai Europos Sąjungai: kad šis parlamentas nori žvelgti pirmyn; jis nenori gręžiotis atgal; jis nori užsiimti demokratinio ir federalinio Irako ateitimi, palaikydamas tokią ateitį.

Aš pasakysiu tris dalykus apie šį pranešimą ir ypač didžiuojuosi, kad šis pranešimas išeina iš Europos Parlamento dieną, kai mes švenčiame Europos Parlamento pasiekimų 50-metį. Šiandien mes švenčiame tai, ką mes pasiekėme Europos sutaikinimo srityje. Ir pamokos, kurias mes išmokome per pastaruosius 50 metų yra pamokos, kurias mums reikia perduoti kaip patirtį ir žinojimą mūsų draugams Irake, kad jie galėtų pasinaudoti jomis ir atkurti savo šalį sėkmingu būdu.

Žinoma pranešime nusakomi pasiekimai, bet jame nevengiama iššūkių, su kuriais susiduria Federacinė Irako Respublika ir, kuriuos Komisijos narė vykusiai nusakė.

Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką, kaip į jos pareiškimo pagrindą. Tai yra, kad už pasiekimus saugumo srityje pirmiausiai atsako irakiečiai, kuriuos žinoma remia internacionalistai, bet tai yra irakiečių pareiga. Nei vienas negali užtikrinti Irako saugumo, išskyrus irakiečius; niekas negali užtikrinti, kad bus išspręstos politinės problemos, išskyrus irakiečius politikus ir jų politinį procesą.

Mes reikalaujame naujos strategijos, būtent Europos strategijos Irakui. Aš praleidau didžiąją dalį 2006 m. dalį dirbdamas Tarybos atstovybėje, esančioje Bagdade, ir padėdamas jiems. Informacija, kurią gaudavau iš visų kiekvieną dieną buvo „Kur yra Europa? Mes norime kalbėti su Europa, kadangi jūsų patirtis yra nepaprastai svarbi mums.“ Šiandien, tai yra atsakymas į tą pagalbos šaukimą.

Pagaliau, šis parlamentas ir jo pranešimas iš naujo patvirtina Europos Parlamento įsipareigojimą remti atstatymą ir Irako Parlamento kūrimą, šį nepaprastai svarbų vaidmenį; ir ačiū jūsų Tarybai, kad pripažino pagalbą, kurią šis Parlamentas suteikė parinkdamas ir patvirtindamas delegaciją ryšiams su Iraku.

Aš manau, kad šiandien mes susidūrėme su ypač svarbiu iššūkiu: iš tikrųjų panaudoti tai, ką mes žinome ir ką mes turime politinio proceso rėmimo srityje, ne ginklais, o žodžiais ir ne ginklais, o darbais Irake bei padėti čia gyvenantiems žmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Béatrice Patrie (PSE). − (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat noriu pasveikinti Ana Maria Gomes už jos darbo nepaprastai jautriu ir komplikuotu klausimu kokybę. Mes visi suprantame kokiu laipsniu konfliktas Irake buvo didelio valstybių narių nevieningumo šaltiniu. Mes žinome, kad dabar mūsų pareiga yra padėti kurti saugų, suvienytą, klestintį ir demokratinį Iraką.

Aš asmeniškai norėčiau išryškinti didesnę dramą, kurią slepia mūsų vyriausybės: Aš kalbu apie Irako konfliktą, kuris paliko beveik 4,5 mln. gyventojų gatvėse, ir tai yra didžiausias gyventojų perkėlimas Artimuosiuose Rytuose nuo 1948 m. Skubiai reikalingi suderinti veiksmai Europos lygmenyje.

Mano didžiausias rūpestis yra artimiausias ir ilgalaikis likimas tų irakiečių, kurie buvo priversti pabėgti iš savo šalies. Apytikriai 2,3 mln. žmonių rado prieglobstį kaimyninėse šalyse, daugiausia Sirijoje ir Jordane, bet taip pat ir Egipte, Libane, Turkijoje bei Persijos įlankos regiono valstybėse. Priimdamos beveik 2 mln. pabėgėlių Sirija ir Jordanija dėjo ypač pagirtinas pastangas.

Žinoma ES ir tarptautinės bendruomenės vaidmuo yra užtikrinti, kad ilgainiui visi šie pabėgėliai grįžtų namo, bet šiuo momentu grįžimas daugeliui iš jų nėra pasirinkimo variantas. Kai kuriuos ypač pažeidžiamus pabėgėlius reikia perkelti į Vakarų šalis. Pagal UNHCR, 6,6 % irakiečių gyvena Sirijoje, apytikriai 100 000 turi būti perkelta kitur. Aš tokiu būdu raginu savo kolegas pritarti pakeitimui, palankiam 2008 m. perkėlimo programoms, kad ES galėtų priimti kai kuriuos labiausiai pažeidžiamus pabėgėlius, kurie dabar yra UNHCR rankose.

Užbaigdamas aš raginu parlamentą nenusisukti nuo mūsų vertybių. Mes turime visiškai laikytis 1951 m. Ženevos konvencijos ir atsisakyti bet kokio priverstinio pabėgėlio grąžinimo į Iraką.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Louis (IND/DEM). − (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Fernand Braudel tvirtino, kad istorija prasidėjo vasarą, bet šiandien atrodo krikščionių mažumų Irake ilga istorija eina į pabaigą. Mes Europos tautos negalime parodyti nepritarimą šiam dideliam neteisingumui nesiimdami veiksmų. Šie žmonės palankiai vertina Islamą ir kartu kuria šalį, kuri klestėjo anksčiau, kol ją nusiaubė fanatizmas ir karai.

Dabar šios mažumos turi susitaikyti su mintimi patiems pabėgti. Irakas negali kurti ateities be jų pačių ir jų įgūdžių. Ateitis nekuriama padalinant šalį: ji kuriama atstatant jos ekonomiką, bendru skirtingų bendruomenių ir kultūrų pripažinimu bei teisės viršenybės taikymu.

Jeigu ES priima tvirtą sprendimą įsikišti į Irako reikalus, ji turi savo planuose nepamiršti dramatiškos visų šių mažumų bendruomenių tikrovės. Jų ateitis turi būti ES veiksmų matas ir tikrovė, o bendruomenių savitarpio pagarbos tikrovė – jos pagalbos skyrimo kriterijus. Tokiu būdu šie veiksmai suteiks pasitikėjimo mūsų tautomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Sorin Frunzăverde (PPE-DE). – (RO) Pripažindama pastaruoju metu pasiektą pažangą viduje ir užsienio reikalų lygmenyje Europos Sąjunga turi skatinti Irako valdžios institucijas toliau baldyti kurti demokratines, stabilias, teisiškas federalinio tipo valstybės institucijas.

Atsižvelgdamas į etninę ir religinę tikrovę aš manau, kad tik federalinis Irakas gali būti perspektyvus. Aš kalbu apie federalinį, o ne apie padalintą Iraką. Europos Sąjunga turi taip pat remti stabilaus Irako, kurio institucijos gebėtų užtikrinti nacionalinį suverenumą, valstybės vienybę, teritorinį vientisumą, tvarią ekonominę plėtrą ir Irako žmonių gerovę, gyvavimą. Europos Sąjunga turi aktyviai remti Irako institucijų plėtrą, tvirtai grindžiamą jo tikrove, tinkamai atsižvelgiant į Irako žmonių istorines, religines, kultūrines ir tapatumo tradicijas ir religines bendruomenes, esančias jo teritorijoje.

Šiame kontekste yra patartina sukurti tam tikras konsultacines institucijas, suformuotas iš visų Irako etninių ir religinių bendruomenių lyderių, siekiant suteikti daugiau teisėtumo centrinėms valdžios institucijoms. Irako institucijų plėtrą turi remti Europos Sąjunga, pasinaudodama Eujust Lex misija, taip pat ir atitinkamomis Europos finansinėmis priemonėmis.

Aš pabrėžiu, kad būtina Europos finansavimą skirti tiesiogiai paramos gavėjo Irako institucijoms. Tokias lėšas turėtų valdyti Europos Sąjungos institucijos skaidriu ir Europos piliečiams aiškiu būdu.

Aš rekomenduoju, kad Europos Sąjungos institucijos panaudotų patirtį ir kompetenciją tų valstybių narių, kurios piliečiai ir kariai jau yra Irako teritorijoje, įtraukdamos jas į šios šalies stabilizavimo ir atstatymo procesą. Tuo pačiu aš manau, kad Europos įmonės turėtų būti skatinamos ir remiamos, kad įsitrauktų į Irako atstatymo procesą ir geriau plėtotų savo verslą šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Erika Mann (PSE). – (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nare, Ana Maria Gomes, ponios ir ponai, Tarptautinės prekybos komitete mes savaime aišku pirmiausiai sutelkėme dėmesį į aspektus, susijusius su prekyba ir ekonominiais santykiais, bet kai kuriose srityse mes peržengėme tą kompetenciją. Ar galiu dėl šios priežasties pateikti pastabas dėl dviejų punktų?

Visų pirmą mes esame labai patenkinti, kad turime šį pranešimą, iš kurio pasidaro aišku, kad Europos Sąjunga turi aiškų vaidmenį ir įpareigojimą Irake. Mes manome, kad neabejotinai nepaprastai svarbu integruoti Iraką į prekybos sistemą ir savaime suprantama, kad tam PPO yra teisinga arena. Mes turime teikti daugiau techninės pagalbos, negu teikėme iki šiol. Ši techninė pagalba turi būti orientuota į Irako priartinimą prie Europos ekonominės sistemos ir, tam tikru mastu, prie Europos verslo.

Kas liečia finansavimą, mes esame gana skeptiški vertindami perspektyvą, pagal kurią viskas būtų organizuojama tik per JT, Pasaulio banką arba specialų Jungtinių Tautų daugiašalį fondą. Mes labai norėtume dalyvauti savo gebėjimų ugdyme, bent jau tam tikru mastu, ir savo projektų administravime, nes tai sudarytų mums galimybę sukaupti duomenų ir kompetencijos bazę, kad galėtume padėti tokiomis pastangomis. Mes labai norėtume pamatyti šio siekio atspindį jūsų sprendimuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Georgiou (IND/DEM). – (EL) Ponia pirmininke, visų pirma leiskite man pasveikinti Ana Maria Gomes, taip pat ir Komisijos narę, kurios mūsų manymu parodė žmogišką jautrumą šiandieniniams įvykiams Irake.

Tačiau, ponia pirmininke, dėl tam tikrų priežasčių aš vis dar susidarau įspūdį, kad mes nuolankiai sekame kitus, kurie griauna, kad mes galėtume statyti. Tai ne pirmas kartas. Šiandien mes skiriame 820 mln. EUR pagalbą Irakui. Mes negalime padėti mirusiems, kurių skaičius daug didesnis, negu tų, už kuriuos atsakingas Sadamas Huseinas. Man įdomu, ar tie, kurie atsakingi už šiandieninius mirusiuosius, kada nors atsakys.

Aš sakau tai, nes tai taip pat atsitiko mums Jugoslavijoje. Ponia pirmininke, jeigu mes visiškai pelnytai nemėgstame diktatorių ir jų metodų, tai raskime būdą patiems išsilaisvinti iš diktatorių. Mes neturime pagrindo griauti šalių vien tik todėl, kad mes nemėgstame diktatorių. Dėl to, kas įvyko Jugoslavijoje ir šiandien vyksta Irake, ir mes nežinome, kada pastarojo tragedija baigsis.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE-DE). − (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Mosulo arkivyskupas, monsinjoras Paulos Faraj Rahho, buvo pagrobtas beveik prieš dvi savaites. Trys su juo buvę žmonės buvo žiauriai nužudyti. Tai yra rimtas incidentas. Ketvirtoji Ženevos konvencija aiškiai saugo civilinius, sveikatos apsaugos, religinius ir humanitarinius darbuotojus. Daug nesmurtinės taikos aktyvistų yra Irake, Palestinos teritorijose ir Izraelyje. Jie yra krikščionių, musulmonų, žydų arba pasaulietiniai aktyvistai.

Reaguodamas į religinės mažumos pagrobimą parlamentas turi du neatidėliotinų veiksmų variantus. Rytojaus balsavime dėl mano kolegės Ana Maria Gomes pranešimo mes galime priimti žodinį pakeitimą, smerkiantį monsinjoro Paulos Faraj Rahho pagrobimą siekiant daryti įtaką karui. Antradienį mes taip pat turime galimybę įtraukti labai trumpą tekstą į skubių klausimų darbotvarkę, kad galėtume patvirtinti poziciją, priklausančią mūsų, kaip Europos institucijos, kompetencijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Casaca (PSE).(PT) Komisijos nare, leiskite man pasakyti, kad sprendžiant iš mūsų diskusijų šiuo klausimu, Jungtinės Tautos nusipelno didžiausios pagarbos. Sérgio Vieira de Melo ir visi kiti, kurie žuvo ir, kurie rizikuoja savo gyvybėmis, yra nusipelnę didžiausios mūsų pagarbos. Tai nereiškia, kad mes neturėtume žinoti, kas vyksta ir kas gauna lėšas, kurios turėtų būti naudojamos Irake. Be to, leiskite man pasakyti, kad tie 20 mln. EUR, apie kuriuos šiandien kalbėjo Komisijos narė – ir atleiskite man, kad aš perskaičiau apie prieš du ar tris mėnesius – man atrodo apgailėtinai nepakankami, kad būtų galima išspręsti didžiules problemas, su kuriomis susiduria pabėgėliai ir perkelti asmenys. Komisijos nary, šios problemos yra milžiniško masto, o Irake esanti nafta mažai padės, kadangi jo žmonės negali prieiti prie šios naftos. Komisijos nary, aš būčiau dėkingas, jeigu galima būtų įdėti daugiau pastangų sprendžiant šį klausimą, kadangi, kaip sakė Béatrice Patrie, šią problemą reikia nedelsiant apsvarstyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Mircea Paşcu (PSE). – Ponia pirmininke, Europa buvo prieš karą Irake. Tačiau nepaisant fakto, kas buvo teisus ir kas klydo, Irakas po Sadamo Huseino valdymo yra tikrovė, kurios niekas negali ignoruoti.

Įvertindama Irako padėties poveikį visiems Artimiesiems Rytams ir už jo ribų, ES negali toliau stovėti daugiausia santykinai nuošalėje. Panaudodama savo didžiulius išteklius ir kompetenciją ES turi reikšmingai prisidėti prie naujos Irako valstybės konsolidacijos rėmimo. Komisijos narė apibūdino požymius. Dabar mes turėtume sužinoti, kaip mes galėtume pašalinti juos, ir ne vien tik bendrai su kitomis tarptautinėmis organizacijomis – ES gali tai padaryti daugiau nei tai – o daugiausia pati. Strateginis tikslas yra padėti tos šalies naujoms, demokratiškai išrinktoms valdžios institucijoms suteikti pasitikėjimą ir dėl tos priežasties ir valdžią naujos valstybės institucijoms. Naujas, demokratinis, savarankiškas, turtingas naftos Irakas, esantis Artimųjų Rytų viduryje, būtų visų labui.

 
  
MPphoto
 
 

  Renate Weber (ALDE). – (RO) Šiuo metu Europos Komisija veda derybas su Irako valdžios institucijomis dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir ta proga taip pat sprendžiami su žmogaus teisių laikymusi susiję klausimai.

Aš prašau Europos Komisijos griežtai pareikalauti iš Irako valdžios institucijų rasti sprendimus, kaip vėl integruoti į visuomenę išorės ir vidaus pabėgėlius. Aš taip pat kreipiuosi į Sąjungos valstybes nares, kad įvertintų Irako pabėgėlių prieglobsčio poreikius pirmumo tvarka. Įvairi valstybių reakcija šiuo klausimu dar kartą įrodo, kad pabėgėlių statuso procedūras būtina suderinti Europos lygmenyje. Labai svarbu, kad prekybos ir bendradarbiavimo susitarime taip pat būtų sprendžiamas tarptautinio bendradarbiavimo klausimas.

Aš manau, kad delegacija ryšiams su Iraku iš Europos Parlamento gali palaikyti Irako įstatymų leidybos institucijos institucinius gebėjimus. Europos Sąjunga turi padėti Irakui tapti perspektyviu partneriu nepastoviame regione. Sveikinimai ir padėka Ana Maria Gomes už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – (PL) Ponia pirmininke, jeigu mes norime turėti galimybę pasikliauti Irako partneriais, kurie padės kurti demokratiją, kaip taikaus sambūvio pagrindą, bus reikalingos investicijos. Aš prisimenu, kad man būnant studentu, mes buvome įpratę priimti jaunus žmones iš Irako į savo vidurines mokyklas. Galbūt būtų įmanoma, kad Europos Sąjunga suteiktų panašias galimybes jauniems irakiečiams šiuo metu. Aš turiu omenyje 24 metų nesulaukusių žmonių pakvietimą ir galimybės jiems gyventi tarp mūsų ir mokytis iš mūsų patirties suteikimą. Jie žinoma kritiškai įvertintų tai, ką jie pamatė, atmintų, kas buvo teigiamo, ir pakartotų tai grįžę namo, tuo tarpu, gal būt, taisydami tai, ką jie laikė esant neigiamu. Tuo rekomenduoju šį mokykla grindžiamą pasiūlymą parlamentui. Šio tipo vizitai neturėtų vykti tik universitetų lygmenyje. Aiškiai, politika priklauso nuo žmonių, ir čia galėtų atsirasti vietos tokiam rizikingam žingsniui jūsų, ponia, kompetencijos ribose.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE). – Ponia pirmininke, tai yra Europos Parlamento pranešimas Tarybai dėl būtinybės turėti Europos strategiją Irakui. Laikas nustoti ginčytis apie nesenus nesutarimus ir sutelkti dėmesį į ES veiksnų įsitraukimą šioje vietoje. Aš norėčiau padėkoti Komisijos narei už išsamų Irake susidariusios padėties paaiškinimą ir ore tvyro atsargus optimizmas. Aš manau, kad yra supratimas, jog reikalai galėtų pasitaisyti. Būtent tai Ana Maria Gomes taip išraiškingai apibūdino kaip puikią galimybę teigiamam indėliui, kurį ES galėtų įnešti.

Man svarbūs du punktai. Parlamentui svarbu nukreipti ES paramą demokratinės vyriausybės kūrimui, ir tuo labai susidomėjo Irako politikai. Antra, ES yra išskirtinėje padėtyje, suteikiančioje galimybę remti susitaikymo procesą, be kurio čia galėtų būti tik susiskaidymas ir toliau vykstu vidaus karas; todėl mums reikia pasinaudoti šia galimybe.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Aš norėčiau padėkoti visiems, išreiškusiems savo pozicijas ir nuomones šiuo klausimu, kurios mums tikrai bus naudingos mūsų tolimesnėje veikloje. Aš norėčiau pridėti vieną pastabą ir vieną atsakymą.

Ana  klausimas susijęs su Chaldaen katalikų vyskupo pagrobimu. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į pareiškimą, kurį padarė pirmininkaujanti šalis kovo 1 d., kuriame griežtai smerkiamas pagrobimas ir reikalaujama besąlygiškai ir nedelsiant paleisti Chaldaen arkivyskupą.

Dabar kitu klausimu. Nickolay Mladenov ir kiti nurodė, kad atsakomybė už saugumą, kitaip tariant saugios padėties Irake sukūrimas, pirmiausiai lieka Irako valdžios institucijoms. Taip pat yra tiesa, kad mes turime padėti jiems šiuo klausimu, ir dar kartą norėčiau paminėti EUJUST LEX misiją. Ji veikia Irake nuo 2005 m. ir dauguma Europos Sąjungos valstybių narių dalyvauja joje.

Apytikriai 1500 aukštų Irako valdžios pareigūnų buvo apmokyta šioje misijoje. Jie buvo įdarbinti policijoje, teismų sistemoje ir kalėjimuose. Kaip minėjau, ši misija tęs veiklą iki 2009 m. vasaros, ir mes manome, kad tai yra svarbus progresas kuriant saugią padėtį Irake.

Aš dar kartą norėčiau padėkoti pranešėjai Ana Maria Gomes už jos pranešimą, kuris pasitarnaus kaip labai svarbus pagrindas mūsų ateities veiklai. Aš turėčiau paminėti, kad veikla apima Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos pirmininko ministro Dimitrij Rupel planą dalyvauti Irako kaimyninių šalių balandžio mėn. susitikimą, kuris vyks Kuveite.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Ponia pirmininke, tai buvo puikios diskusijos, kurios parodė, kad mes norime pasinaudoti puikia galimybe pagaliau atstatyti Iraką ir padaryti jį stabilia šalimi Artimuosiuose Rytuose; todėl aš visiškai sutinku, kad šis uždavinys bus labai svarbus mums visiems.

Pirmiausia aš norėčiau aiškiai pareikšti, kad jūs galite nesijaudinti būdami užtikrinti, kad mes laikysimės mūsų veiksmų kurso. Ačiū jums už palankius žodžius apie mūsų delegacijos vadovą, kuris, tarp kitko, dirba čia su keliais darbuotojais labai sunkiomis sąlygomis – prisiglaudęs Britanijos ambasadoje. Jis ir jo žmonės daro labai gerą darbą.

Mes dirbome kartu su specialiu JT daugiašaliu fondu, kadangi tuo metu dar ką nors daryti buvo neįmanoma. Po mano direktorių apsilankymo ir įvertinimo mes atsargiai išsiaiškinsime, ką mes galime padaryti kompetencijos ugdymo ir institucijų kūrimo klausimu. Mes visiškai suprantame, kad tai yra labai miela daugeliui jūsų, bet prašau taip pat suprasti, kad saugumo kaina bus labai didelė. Ką mes čia bedarytume tiesiogiai, bus labai brangu, priešingu atveju tai būtų neįmanoma.

Žaliosios zonos išorėje padėtis yra labai sunki, išskyrus, galbūt, kelias sritis, kuriose yra mažai saugumo problemų, ir kurių viena yra šiaurė. Aš neatsisakau galimybės palaipsniui pradėti dirbti labiau tiesiogiai, pavyzdžiui, šiaurėje, bet turiu pabrėžti, kad mes visada turime būti užtikrinti, kad mes neatskiriame įvairių grupių. Tai yra kažkas tokio, ką taip pat norėčiau pasakyti Bastiaan Belder. Tai yra, kaip mes dirbome su savo projektais. Mes visada stengėmės turėti projektus, kurie apimtų visas grupes, įskaitant krikščionių grupes, kurios supranta, kad šiuo metu joms yra labai sunku Irake, esant šiai vyriausybei.

Tai sakydamas aš tik norėčiau atkreipti daugelio jūsų, kurie ne visada mato, ką mes darome, kad, pavyzdžiui, mes sėkmingai pasirengėme 2005 m. įvykusiems visuotiniams rinkimams, dėmesį. Mes atkūrėme šimtus pradinių ir vidurinių mokyklų, ir tai yra ne tik mokyklų labui, bet taip pat ir mokinių. Erasmus programos taip pat yra atviros kai kuriems irakiečiams, kadangi mes siekiame to. Be to, mes išleidžiame ir platiname milijonus mokyklinių knygų šešiems milijonams pradinių ir vidurinių mokyklų mokinių. Tai yra labai elementaru, bet būtina.

Tuo pačiu metu mes atkūrėme beveik 200 pirminės sveikatos priežiūros centrų ir 10 ligoninių. Mes suteikėme paramą aštuoniems imunizacijos ciklams užbaigti, o kiekvienas jų apima 4,7 mln. vaikų, kurių amžius mažiau nei penki metai. Mes visiškai atkūrėme nacionalinę vaistų kokybės kontrolės laboratoriją. Aš galėčiau tęsti ir tęsti.

Aš manau, kad Komisija nuveikė daug Sąjungos vardu ir sunkiomis aplinkybėmis. Dabar mes žinome, kad pagrindinis klausimas bus, kiek mes galime nuveikti kompetencijos ugdymo klausimu. Jūs galite nesijaudinti būdami užtikrinti, kad mes skirsime didelę savo išteklių dalį tam klausimui ir visada priklausomai, kaip aš sakiau, nuo saugumo padėties. Deja, pagal mūsų paskutinį vertinimą, ji dar nėra pastovi.

Aš norėčiau pasakyti keletą žodžių apie pabėgėlius. Aš minėjau, kad mes, Komisija, žinoma dirbome, norėdami padėti pabėgėliams. Visas praėjusių metų paketas buvo 50 mln. EUR iš įvairių Komisijos priemonių. Šios lėšos numatytos ne tik Irake perkeltų asmenų paramai, bet ir padėti Sirijos bei Jordanijos vyriausybėms jų šalyse. Mes, žinoma, palaikome glaudžius ryšius su šiomis šalimis. Mes skyrėme 80 mln. EUR Sirijai ir 32 mln. EUR Jordanijai, kadangi šioje mažoje šalyje didelis pabėgėlių antplūdis sukėlė didelių sunkumų.

Pagaliau aš tik norėčiau pasakyti, kad aš esu taip pat įsitikinusi, kaip ir Taryba, kad dialogas, kurį dabar Parlamentas veda su Ad Hoc delegaciją Irakui, rodo puikų poslinkį ir pažangą. Mes galime dirbti kartu tuo klausimu. Leiskite man garantuoti jums, kad mes bandėme iš pat pradžių turėti skaidrų mūsų pinigų, nukreiptų per Jungtines Tautas, srautą. Ateityje jie bus nukreipiami vis labiau ir labiau tiesiogiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ana Maria Gomes, pranešėja. − (PT) Aš norėčiau padėkoti visiems už jų malonius žodžius. Aš privalau ypač padėkoti savo draugui ministrui Janez Lenarčič, su kuriuo aš dirbau Saugumo Taryboje prieš keletą metų, būtent užsiėmėme Iraku ir problemomis, kurias kėlė Irakui Sadamas Huseinas.

Kai aš sakiau, šiuo pranešimu siekiama išryškinti Irake esančios padėties įvairovę, kuri yra priešinga nei supaprastinta informacija apie „ugnies ir kardo“ Iraką, kurį televizijos programos rodo mums kiekvieną dieną. Į jį reikia žiūrėti kaip į ES įsitraukimo į Irako reikalus veiksmų planą arba veiksmų sekos planą. Aš manau, kad kalbu Parlamento vardu, kai sakau, kad mes norime, jog Komisija, Taryba ir valstybės narės pasinaudotų mūsų darbiniais pasiūlymais, kaip pagrindu, kurdamos būsimas programas ir projektus Irako vyriausybės ir žmonėms remti, savaime suprantama, atsižvelgdamos į saugumo sąlygas.

Aš grįžau iš Irako paveikta Irako entuziazmo už „daugiau Europos“. Nuo prezidento Jalal Talabani iki pradinės mokyklos mokytojo viename iš labiausiai atskirtų šalyje esančių kaimo rajonų – visi troško politinio pripažinimo ir institucinės paramos iš Europos Sąjungos. Mus užbombardavo pasiūlymais dėl projektų įvairiausiose srityse: pareigūnų mokymas Vidaus reikalų ministerijoje, vietinių NVO, veikiančių minų šalinimo srityje, rėmimas, suaugusiųjų raštingumas ir seksualinės bei reprodukcinės sveikatos mokymas, techninė ir institucinė parama Irako Parlamentui, ir šie pasiūlymai yra tik keli pavyzdžiai.

Aš manau, kad mes turime išmatuoti šio pranešimo sėkmę, ne tiek balsų skaičiaus rytojaus balsavime išraiška, kiek visų pirma skirtumu, kuriuo dėl jo pasikeis mūsų veiksmai pačiame Irake. Mūsų parlamento delegacija, žinoma, suvaidins savo vaidmenį šiame procese ir aš esu tikra, kad mes galime pasikliauti Komisija, jos nare Ferrero-Waldner, kuria aš didžiuojuosi, ir jos drąsia Bagdado komanda, kuriai kvalifikuotai vadovauja ambasadorius Ilkka Uusitalo, kaip pagrindiniais sąjungininkais šio veiksmų sekos plano įgyvendinimo srityje.

 
  
  

PIRMININKAVO: ADAM BIELAN
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Ketvirtadienį vyks balsavimas.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Casaca (PSE), raštu.(PT) Šiame pranešime neminima atsakomybė už klaidingą informaciją ir bendrininkavimą platinant šia klaidingą informaciją, kuri tiko karinės intervencijos į Iraką pateisinimui, pavyzdžiui, „masinio naikinimo ginklų“ buvimas ir išdėstymas bei buvusio režimo sąsajos su tarptautiniu terorizmu. Jame taip pat nutylėta atsakomybė už Irano revoliucijos sargybinių korpusų ir jo Irako atšakų įvedimą į šalį, dėl kurio išplito teroristų grupuotės bei mirties ir genocide būriai, kurių pagrindiniai tikslai buvo ir tebėra etninės bei religinės mažumos ir šalies elitas.

Pranešime nepasiekta, kad santykiai su Europos Sąjunga ar net ES finansine parama Irako valdžios institucijoms priklausytų nuo jo įsipareigojimo kovoti su terorizmu ir genocidu arba nuo persekiojimo ir baudžiamojo persekiojimo tų, kurie yra atsakingi pačiose saugumo pajėgose ir už jų ribų. Dėl tos priežasties jame menkinamos didžiulės problemos, su kuriomis susiduria milijonai Irako pabėgėlių ir perkeltų asmenų, ir menkinamas irakiečių, ypač moterų, pačių svarbiausių teisių, laisvių ir garantijų puolimas.

Sadamo Huseino režimo nusikaltimų paminėjimas būtų priimtinas, jeigu būtų nuoširdus ir nebūtų daromas ignoruojant esamus nusikaltimus ir jų kaltininkus, kurie yra šimtų tūkstančių mirties atvejų ir milijonų perkeltų asmenų atsiradimo priežastis.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. (FI) Pone pirmininke, aš norėčiau padėkoti Ana Maria Gomes už jos vertingą pranešimą. Iš jos praktinio požiūrio išplaukė nepaprastai aiškus pranešimas Tarybai ir Komisijai, taip pat ir Irako žmonėms.

Esminė problema akivaizdžiai yra aiški. Irakui netrūksta pinigų. Jam trūksta stabilumo, politinės valios, stabilių institucijų ir administracinių gebėjimų leisti pinigus protingai. Tai yra tose srityse, kuriuose Sąjunga turi kai ką pasiūlyti.

Pirma, Irakas nėra tradicinė vieta plėtros darbui: jis yra išskirtinė veiklos vieta. Dėl šios priežasties naudojant atskiras priemones ilgalaikiai rezultatai nebus pasiekti. Bendrai apjungdama plėtros darbo ir saugumo priemones ES galėtų paspartinti dialogą su Irako visuomene. Tegul skaidrumas būna simboliu: Komisija turi sudaryti galimybes demokratinei finansinių priemonių priežiūrai.

Antra, Sąjunga turėtų konkrečiai įsipareigoti remti parlamentinės veiklos aspektą. Mes turime remti gero valdymo ir darbo praktikos įgyvendinimą atstovų taryboje, teikdami mokymą ir išteklius parlamentiniam darbui ir, jei reikia, suteikti ekspertų pagalbą kuriant teisės aktus – federalinės valstybės struktūra yra teisėkūros iššūkis.

Trečia, mums reikia primygtinai reikalauti, kad žmogaus teisės užimtų svarbiausią vietą Irako kovoje dėl plėtros. Etninių ir religinių mažumų padėtis priklauso nuo Sąjungos indėlio. Krikščioniai asirai, chaldaenai, sirai ir kitos mažumos, pavyzdžiui, Turkmėnai, susiduria su tebesitęsiančia diskriminacija ir grėsme jų gyvybėms. Mes turime dėti ryžtingesnes pastangas, kad sustabdytume tai.

Aš tikiuosi, kad kiekvienas čia esantis supranta, kad šis pranešimas nebe apie praeities klaidas. Šios klaidos yra pripažintos ir skundimasis dėl jų nepadės Irakui. Mes turime iš visų jėgų mėginti suprasti ne tik tai, kad praeitis mus įpareigoja, bet ir tai, kad priešingu atveju Irakas neturės ateities.

 
  
MPphoto
 
 

  Tobias Pflüger (GUE/NGL), raštu. (DE) Ana Maria Gomes pranešime dėl Europos Sąjungos vaidmens Irake, deja, vengiama dviejų pagrindinių klausimų, tiesiogiai susijusių su padėtimi Irake.

Šiuo metu Irake yra dislokuotos okupacinės kariuomenės iš JAV, Jungtinės Karalystės, kitų valstybių narių ir daugelio kitų šalių. Šios kariuomenės čia yra nuo neteisėto 2003 m. įsiveržimo į Iraką. Kaip mes dabar žinome, priežastys, minimos siekiant pateisinti šį karinį veiksmą, buvo visiškai melagingos (pavyzdžiui, Colin Powell melavo JT Saugumo Tarybai apie tariamus Irako masinio naikinimo ginklus).

Visi siūlomi pakeitimai, įskaitant pateiktus mano GUE/NGL frakcijos, kuriuose aiškiai atkreipiamas dėmesys į daug šio karo aukų ir tebesitęsiančią okupaciją bei kritikuojami visiškai nederami kariniai veiksmai prieš Iraką, buvo atmesti. Dėl to šis esminis padėties aspektas lieka didele dalimi nepaminėtas Ana Maria Gomes pranešime.

Todėl aš balsavau prieš pranešimą, kadangi būdamas toks, koks yra, jis neigia tikrąją padėtį Irake. Tokiu atveju būtų pražūtinga reikalauti suteikti svarbesnį vaidmenį Europos Sąjungai, kadangi dėl tos priežasties ji taptu karinio ir okupacinio režimo dalimi. Nepaisant to, daug pranešime pateiktų pareiškimų nusipelno mūsų paramos. Tačiau kiekvienas, kuris nepasisako prieš karą ir okupaciją, padaro save nusikaltimų bendrininku.

 
  
MPphoto
 
 

  Toomas Savi (ALDE), raštu. Keletas ES valstybių narių pasiuntė savo kariuomenes į Iraką, kad jos dalyvautų daugiašalėse pajėgose, Jungtinių Tautų pagalbos misijoje ir NATO finansuojamame Irako policijos pajėgų mokyme; Estija yra viena tokių šalių.

Humanitarinės padėties Irake nebus galima pagerinti, kol šalyje nebus pasiekta taika ir stabilumas. Deja, tiek JAV respublikonų, tiek ir demokratų kandidatai į prezidentus pasisako už pasitraukimą iš Irako, o toks pasitraukimas neatsakingai paliktų šalį siaubingoje padėtyje.

Aš esu įsitikinęs, kad jeigu Europos Sąjunga praplėstų savo dalyvavimą Irake prisidėdama lėšomis, žmogiškaisiais ištekliais ir žiniomis valstybės kūrimo srityje, padėties blogėjimo šalyje būtų galima išvengti. Europos Sąjunga turėtų suvaidinti esminį vaidmenį Irake, kaip tarpininkė tarp įvairių politinių ir religinių grupuočių, kad būtų galima sukurti gerai veikiančią visuomenę.

 
  
MPphoto
 
 

  Konrad Szymański (UEN), raštu. (PL) Susidariau įspūdį, kad Ana Maria Gomes pateikė ne vieną pranešimą, o du.

Vienas yra faktinė ataskaita, kurioje nustatomi mūsų dalyvavimo Irake principai. Jis visiškai prieštarauja emociniam ir propagandiniam teisinimosi stiliui.

Viena sėkmė iš tikrųjų buvo pasiekta 2003 m., būtent autoritarinio režimo, kuris destabilizavo visą regioną, pašalinimas. Jeigu nebūtų 2003 m. įvykių, dabar mes nebūtume padėtyje, sudarančioje galimybes rengti 25 puslapių rekomendacijas demokratiniam Irakui dėl struktūrinių reformų, rinkimų įstatymo ir mažumų teisių.

Mūsų laimei, balsavimas lies pasiūlymą dėl rekomendacijų. Štai kodėl aš mielai paremsiu šį dokumentą. Teisinga ir dera mums prisiimti atsakomybę už stabilaus ir demokratinio Irako sėkmę. Aš taip pat patenkintas, kad šalys, kurias išskyrė 2003 m. intervencija, šiandien turės progą drauge pasinaudoti galimybėmis, kurias sudarė karas.

 

12. Europos ginklų eksporto etikos kodeksas (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl Europos elgesio kodekso ginklų eksporto srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Pirma, Tarybos vardu aš norėčiau išreikšti pasitenkinimą tradiciškai gerais Tarybos Įprastinių ginklų eksporto darbo grupės, COARM, ir Europos Parlamento, tiksliau sakant jo Saugumo ir gynybos pakomitečio, SEDE, tarpusavio santykiais ir bendradarbiavimu. Aš esu įsitikinęs, kad šis gerai organizuotas ir puikus bendradarbiavimas tęsis ateityje – štai kodėl aš džiaugiuosi šiandieninėmis diskusijomis.

Leiskite man pasakyti keletą žodžių apie ES elgesio kodeksą ginklų eksporto srityje. Kaip mes žinome, kodas buvo priimtas 1998 m. Jis davė Europos Sąjungai naują postūmį ginklų prekybos kontrolės srityje. Pagal šį kodeksą Sąjunga pradėjo rengti metinius pranešimus, kurie iš tikrųjų yra pranešimai apie užbaigtus ginklų persiuntimus.

Šiais metais mes parengsime dešimtąjį metinį pranešimą. Aš taip pat turėčiau paminėti, kad šie pranešimai darosi vis aiškesni ir informatyvesni. Dėl šio kodekso kelerių pastarųjų metų laikotarpyje dauguma valstybių narių pradėjo leisti savo nacionalinius metinius pranešimus dėl ginklų ir karinės įrangos eksporto. 2003 m. Europos Sąjunga apibrėžė savo ginklų ir karinės įrangos sąrašą, kuris turi būti numatytas pagal kodeksą, ir pradėjo rimtesnę eksporto į atskiras trečiąsias šalis politikos koordinavimą. Valstybės narės taip pat keičiasi informacija, susijusia su atmesto ir užbaigto ginklų eksporto atvejais.

Šis dinamiškumas buvo perkeltas į tarptautines organizacijas, ypač tas, kuriose Europos Sąjungos valstybės narės užima svarbi vietą. Tai ypač liečia Wassenaar susitarimą. Šis kodeksas buvo tobulinamas 2006 ir 2007 m., ypač priedais prie vartotojo vadovo.

Kaip mes žinome, kodeksas nėra teisiškai privalomas dokumentas. Tačiau valstybės narės turi politinį įsipareigojimą tvirtai laikytis jo nuostatų. Praeityje buvo mėginimai parengti kodeksą papildant jį bendra pozicija, kad jis turėtų būti teisiškai privalomas dokumentas, kurio valstybės narės turėtų tvirtai laikytis eksportuodamos ginklus. Tačiau vis dar nėra susitarimo dėl tokios bendros pozicijos priėmimo. Pirmininkaujanti Slovėnija užsiima jo priėmimu savo pirmininkavimo laikotarpiu, kitaip sakant pirmąjį šių metų pusmetį, arba bent jau užsiima juo norėdama pasiekti esminę pažangą šia kryptimi.

Galbūt nėra geresnės progos šiai pažangai, negu tos, kurią suteikia Europos Sąjungos dešimtojo pranešimo dėl kodekso įgyvendinimo rengimas. Tačiau šiuo metu mes negalime tiksliai nuspėti, ar mūsų noras bus išpildytas. Žinoma, tai mus nesulaiko nuo mėginimo. Todėl mes paraginsime visas valstybes nares pateikti mums savo nuomones šiuo klausimu ir mes pabandysime paskatinti jas dirbti kartu siekiant bendros pozicijos. Jeigu nebus kliūčių, pirmininkaujanti Slovėnija jaus malonumą užbaigiant priėmimo procedūrą ir pateiks pranešimą visoms suinteresuotoms institucijoms – pirmiausiai Parlamentui.

Leiskite man pasakyti keletą trumpų žodžių apie kitus prioritetinius klausimus: bendrą poziciją dėl tarpininkavimo ginklų ir karinės įrangos prekyboje ir valstybių narių dedamas pastangas siekiant priimti tarptautiniu mastu privalomus susitarimus dėl ginklų prekybos.

Europos Sąjunga priėmė gaires dėl tarpininkavimo ginklų prekyboje 2001 m., o po to bendra pozicija buvo priimta 2003 m. Priimdamos šią poziciją valstybės narės prisiėmė įsipareigojimą įtraukti jos elementus į savo nacionalinius teisės aktus ir tokiu būdu reguliuoti tarpininkavimą ginklų bei karinės įrangos prekyboje. Šiuo metu 20 valstybių narių yra įtraukę šios bendros pozicijos elementus į savo nacionalinius teisės aktus, o septynios dar turi užbaigti procesą. Pirmininkaujanti valstybė seks pažangą šiuo klausimu ir valstybės narės, kurios nebus užbaigusios procesą, bus skatinamos tą padaryti kiek įmanoma greičiau.

Dabar pereikime prie paskutinio klausimo: Tarptautinio ginklų prekybos susitarimo. Tai yra vienas svarbiausių projektų nusiginklavimo srityje. Kaip žinote, Europos Vadovų Taryba neseniai priėmė sprendimą remti tarptautinį susitarimą. Praėjusiais metais šioje srityje dirbančių vyriausybės ekspertų grupės sudėties struktūra buvo patvirtinta Generalinėje asamblėjoje. Informacija apie šios grupės pradinį darbą teikia vilčių; nepaisant to, į šį procesą reikės įdėti labai daug pastangų ir darbo.

Savo veiklos ribose mes atidžiai seksime šios grupės darbą ir remsime procesą, priartinantį prie tarptautinio susitarimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Pone pirmininke, aš pasiprašiau daugiau laiko Irako klausimu, bet dabar kalbėsiu trumpiau, todėl pabandysiu sutaupyti man skirto laiko.

Net jei atsakomybė už ginklų prekybos kontrolę ir stebėjimą tenka valstybėms narėms ir tokiu būdu Tarybai, Komisija taip pat rodo aiškų susidomėjimą prisidėdama prie ES šaulių ginklų ir lengvųjų ginklų strategijos įgyvendinimo pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką.

Mes labai vertiname veiksmingą ES ginklų eksporto kontrolę ir stebėjimą. Mes tebeesame suinteresuoti, kad Europos kontrolės priemonės paskatintų kitus regionus priimti ir taikyti – mažų mažiausiai – minimalius standartus, siekiant užtikrinti, kad teisėtas eksportas po to nebūtų nukreiptas kitur, tokiu būdu gilinant ginkluotus konfliktus ir žmogaus teisių pažeidimus.

Atsižvelgdama į tai Komisija toliau siekia aktyviai susisiekti su valstybėmis narėmis, trečiosiomis šalimis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitais, siekdama spręsti klausimus, susijusius su neteisėtos ginklų prekybos, kuri dažnai siejama su nelegalia prekyba kitomis prekėmis (ypač narkotikais), pavyzdžiui, narkotikais, finansavimu.

Praėjusiais metasi mes Komisijoje pasinaudojome savo pirmininkavimu Kimberley procese, norėdami pastūmėti kontrolės priemonių kūrimą, siekiant neleisti ir uždrausti deimantų naudojimą finansuojant sukilėlių grupių vykdomą ginklų pirkimą. Be to, glaudžiai bendradarbiaudami su atitinkamomis muitinėmis ketiname imtis priemonių pagal naują stabilumo priemonę, kad galėtume kovoti su nelegalia prekyba ginklais oro transportu, kurioje taikiniu ypač pasirenkami lėktuvai, skraidantys į Afriką ir pačioje Afrikoje. Mes taip pat užsiimame ginklų embargų įgyvendinimu, uždrausdami susijusią techninę pagalbą.

Europos Sąjungos ribose nelegalios šaunamųjų ginklų prekybos kontrolė yra lemiamas veiksnys kovoje su nesaugumu ir nusikalstamumu, ypač su organizuotu nusikalstamumu. Kovai su nelegalia šaunamųjų ginklų prekyba sukurta politika apima teisėto pardavimo ir šaunamųjų ginklų laikymo Sąjungos teritorijoje kontrolės priemonių stiprinimą. Taip daroma toliau siekiant apimti tinkamą šaunamųjų ginklų judėjimo kontrolę Sąjungos teritorijoje ir plėtoti atsakingų nacionalinių administracijų bendradarbiavimą.

Be šių pastangų, mes galime numanyti, kad nemažą kiekį šaunamųjų ginklų taip pat turi nusikaltėliai ir jų galima gauti juodojoje rinkoje. Todėl šaunamųjų ginklų persiuntimas per sienas be leidimo ir nežymėtų šaunamųjų ginklų persiuntimas yra svarbūs šių nelegalių ginklų šaltiniai. Šiuo metu Europos lygmenyje imamasi veiksmų siekiant patobulinti apskaitos tvarkymo ir žymėjimo taisykles, plėtoti eksporto/importo sistemą civilinėms reikmėms skirtiems šaunamiesiems ginklams ir plėtoti nacionalinių teisėsaugos administracijų bendradarbiavimą.

Šaunamųjų ginklų atsekamumo gerinimas yra pagrindinis tikslas, ir iš išorės – labai trumpai – mes taip pat imamės konkrečių veiksmų Sąjungos išorėje, kad išspręstume problemas, kylančias dėl nuo karo likusių sprogmenų ir lengvųjų ginklų krizių regionuose – vėl per stabilumo priemones. Pavyzdžiui, šiuo metu Bosnijoje mes manome pritarti projektui, kad būtų galima užsiimti nesprogusiais šoviniais ir kitais likusiais sprogmenimis.

Žinoma, mes toliau remsime valstybių narių pastangas sudaryti sutartį, apimančią ginklų prekybą, kaip sakė mūsų Tarybos pirmininkas, nors mes negalime turėti iliuzijų, kad tam neprireiks tam tikro laiko. Bet tikimasi, kad tai įvyks labai greitai.

 
  
MPphoto
 
 

  Urszula Gacek, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, beveik 10 metų Europos Vadovų Taryba vilkino ES elgesio kodekso ginklų persiuntimo klausimu transformavimą į teisiškai privalomą dokumentą. Pastaruosius dvejus metus nebuvo jokių teisinių kliūčių bendrai pozicijai dėl kodekso priimti. Kodėl mes, galų gale, turime padaryti tvarką savo namuose?

Pirma, šiuo metu yra paskaičiuota, kad mūsų valstybėse narėse turėtų būti apytikriai 400 įmonių, gaminančių ginklus. Atsižvelgiant į tai, kad mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidos šioje pramonės šakoje yra nepaprastai didelės, įmonės paprastai nori padidinti iki maksimo savo pelną užtikrindamos ilgiausią įmanomą gamybos vykdymą, parduodamos licencijavimo susitarimus ir, trumpai, ieškodamos rinkų, kur tik gali. Įmonės iš 20 valstybių, kurių vyriausybės įvedė griežtus nurodymus ginklų eksportui, aiškiai yra ekonomiškai nepalankioje padėtyje, lyginant su konkurentais, kurių vyriausybės buvo atlaidesnės. Visos įmonės turėtų turėti vienodas sąlygas.

Antra, mes dokumentavome įmonių iš ES valstybių, tiekiančių ginklus į Kiniją, Kolumbiją, Etiopiją ir Eritrėją, pavyzdžius. Kaip mes galime viena vertus pritarti visiems mėginimams remti ekonominę plėtrą, demokratiją ir žmogaus teises, o kita vertus padaryti kaip tik jų įgyvendinimą neįmanomų prisidėdami prie žiaurių konfliktų?

Trečia, mes dislokuojame karinį personalą iš mūsų valstybių narių ES ir NATO taikos palaikymo misijose, bet, netaikydami šio elgesio kodekso, mes rizikuojame, kad karinis personalas gali patekti į apšaudymą iš ginklų, pagamintų kaip tik mūsų valstybėse, dėl neatsakingo persiuntimo.

Ketvirta, kaip mes galime įsivaizduoti būsimą Europą, turinčią bendrą užsienio ir saugumo politiką, kai mums trūksta tokio esminio elemento bendros pozicijos forma?

Pagaliau, prieš mums atsistojant šiame parlamente ginti žmogaus teises ir demokratiją, įsitikinkime, ar mes taip pat imamės veiksmų, kurie duodą pagrindą mūsų retorikai.

PPE-DE frakcija sveikina šio pasiūlymo dėl rezoliucijos autorius. Mes tikime, kad didžiulė parama iš Parlamento pusės padės Tarybai ieškant išeities iš dabartinės politinės aklavietės ir pagaliau padaryti elgesio kodekso laikymąsi teisiniu reikalavimu visoms valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Ana Maria Gomes, PSE frakcijos vardu. – (PT) Pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl ES elgesio kodekso ginklų eksporto klausimu išreiškia Parlamento nusivylimą dabartine aklaviete, kurioje atsidūrė ši svarbi priemonė, kaip ką tik pasakė mūsų pranešėja Urszula Gacek, kuria aš turiu didžiuotis.

Praėjus dešimčiai metų nuo kodekso paskelbimo jis vis dar yra pasididžiavimo priežastis tiems, kurie tiki, kad Europos Sąjunga turi imtis vadovaujančio vaidmens visuotinėje diskusijoje dėl ginklų siuntimo kontrolės. Mes pritariame vis daugiau suderintam kodekso taikymui, išsamiai informacijai, kurią metiniuose pranešimuose pateikė valstybės narės, ir toli siekiančioms iniciatyvoms, kurias priėmė Taryba. Tačiau visi šie pažangos atvejai tampa nereikšmingi, išskyrus svarbiausią klausimą: poreikį transformuoti kodeksą į teisiškai privalomą priemonę.

Mes žinome, kad elgesio kodekso ginklų eksporto klausimu pertvarkymas į bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bendrą poziciją turi būti susietas su ginklų eksporto embargo panaikinimu Kinijai. Parlamentas atmeta šantažą, kuris yra šios tris metus trunkančios aklavietės esmė. Nė vienas negali nenujausti, kad Pekino parduoti Sudano režimui ginklai tiekiami Darfūro konflikto regioną ir taip pat tarnauja, pavyzdžiui, engti ir malšinti Birmos žmones, esančius neteisėto karinio režimo rankose. Ši padėtis kelia Parlamento nusivylimą, kadangi mes nežinome daugiau praktinių ir teorinių priežasčių, kurių turėtų pakakti Tarybai atsikratyti savo dvejonių. Europos užsienio politika be bendrų ir privalomų ginklų eksporto taisyklių visada bus neišbaigta ir neveiksminga. Be to, viena iš didžiausių visiško gynybos įrangos vidaus rinkos suderinimo kliūčių būtent ir yra didelis ES eksporto taisyklių skaičius.

Pagaliau yra principinis klausimas: ar Europos Sąjunga gali tik vaizduoti save kaip atsakingą ir nuoseklią tarptautinę veikėją šioje srityje, ar gali tik vadovauti darbui siekiant patobulinti tarptautinius teisės aktus, jeigu šis darbas bus suprantamas kaip sektinas modelis. Mes aiškiai dedame viltis į pirmininkaujančią Slovėniją ir ministrą Janez Lenarčič. Tačiau mes jau nurodėme kitai pirmininkausiančiai šaliai, Prancūzijai, šaliai, kuri konkrečiai atsako už šią tebesitęsiančią padėtį be išeities, kad atėjo laikas išspręsti klausimus ir pripažinti Europos Sąjungos pastūmėjimo į veiksmingo ir atsakingo daugiašališkumo priekines pozicijas svarbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Fiona Hall, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, jau praėjo 10 metų nuo to laiko, kai ES susitarė dėl elgesio kodekso ginklų eksporto klausimu ir gėda, kad šis kodeksas dar pertvarkytas į veiksmingą visų įmonių ir vyriausybių ginklų eksporto kontroliavimo priemonę. Dėl šios priežasties Europos ginklai vis dar nukreipiami į konfliktų zonas.

ES atsiduria nesuprantamoje padėtyje, kai tiekia ginklus ir kursto konfliktus kaip tik tose šalyse, kurioms tuo pačiu metu skiria plėtros pagalbą. Kaip tai mes paaiškinsime savo piliečiams? Kaip mes paaiškinsime, pavyzdžiui, tai, kad kai kurios valstybės narės vis dar yra pasirengusios prekiauti skeveldriniais šaudmenimis, kai tuo pačiu metu ES išleidžia milijonus eurų minų šalinimui? Pavyzdžiui, 2005 m. tūkstančiai kasetinių bombų buvo panaudota Libane su pribloškiančiomis pasekmėmis, o po to 2006 m. ES išleido 525 mln. EUR Libano plėtros pagalbai, iš dalies nesprogusių šovinių šalinimui.

Neapgaudinėkime savęs, kad tik už ES ribų yra šalys, kurios tiekia ginklus į konfliktų valstybes: 7 iš 10 pasaulio daugiausiai ginklų eksportuojančių šalių yra ES valstybės narės. Ar mums ne laikas vietoj ginklų pardavimo investuoti į konfliktų sprendimą patekusių į bėdą šalių labui?

Neatidėliotinai reikia mechanizmų, kad būtų galima tinkamai kontroliuoti ginklų siuntimą ir perkrovimą bei neleisti už ES ribų įsikūrusioms ES įmonėms tarpininkauti prekiaujant nelegaliais ginklais. Bet pirmas žingsnis turi būti pertvarkyti 1998 m. kodeksą į teisiškai privalomą priemonę. Todėl aš norėčiau paprašyti pirmininkaujančios Slovėnijos padaryti viską siekiant išeiti iš aklavietės Taryboje ir priimti bendrą poziciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, kaip pranešėjas ginklų eksporto iš Europos Sąjungos kontrolės klausimu, aš turėjau galimybę labai atidžiai sekti dabartinio elgesio kodekso pertvarkymo į veiksmingesnę ir našesnę priemonę, kuri suteiktų galimybę labiau ir geriau kontroliuoti ginklų eksportą iš ES teritorijos ir vykdomą ES įmonių, procesą.

Vis dėlto, nepaisant prieš kažkiek laiko Tarybos Įprastinių ginklų eksporto darbo grupės (COARM) atlikto techninio darbo, mes vis dar nesuprantame – ir mano kolegos sakė tą patį – kodėl Taryba priešinasi nenorėdami priimti bendros pozicijos, kuri suteiks galimybę mums pertvarkyti dabartinį kodeksą į teisiškai privalomą priemonę.

Nors ir per didelis slaptumas supa šio tipo diskusijas, mes žinome, kad tik kelios šalys priešinasi tokiam žingsniui, ypač Prancūzija, kuri, matyt, šį sprendimą priima priklausomai nuo ginklų eksporto į Kiniją embargo baigties.

Mes turime pabrėžti dar kartą, kad yra du visiškai atskiri klausimai: jų susiejimas tokiu būdu parodo didžiulį atsakomybės trūkumą didelio skaičiaus aukų, kurios turi kiekvieną dieną susidurti su mūsų neatsakingos ginklų eksporto politikos pasekmėmis, atžvilgiu.

Todėl aš džiaugiuosi pirmininkaujančios Slovėnijos įsipareigojimu užbaigti šį kodekso pertvarkymo į bendrą poziciją procesą savo įgaliojimų turėjimo metu, nors aš taip pat prisimenu, kad ankstesnės pirmininkaujančios valstybės tokio paties duoto pažado neištesėjo. Aš tikiuosi, kad jums pasiseks ir jūs galite pasikliauti mūsų parama. Aš taip pat norėčiau nurodyti, kad būtent kontrolės trūkumas ir aplaidumas sudaro sąlygas, tiek teisėtai, tiek ir neteisėtai, Europos ginklams galiausiai patenka į rankas tų teroristinių grupuočių, diktatorių ir ginkluotų grupuočių, kurios įkeičia tų milijonų žmonių dabartį ir ateitį, kuriems, kai reikia, bet ne be tam tikro cinizmo, mes vėliau siunčiame mūsų plėtros pagalbos komandas.

 
  
MPphoto
 
 

  Tobias Pflüger, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, mes visi čia posėdžiaujame bent kartą per metus ir diskutuojame ginklų eksporto klausimu, kai tuo tarpu likusį laiką šis eksportas vyksta pakankamai sėkmingai. Daug metų Parlamentas reikalavo priimti teisiškai privalomą elgesio kodeksą, bet Taryba nesugebėjo pasiekti susitarimo šiuo klausimu. Aš būčiau dėkingas, jeigu jūs galėtumėte pasakyti mums visiškai atvirai, kuri valstybė narė trukdo šiam procesui. Faktas, kad šis elgesio kodeksas nėra teisiškai privalomas, yra gėdingas. Kol šis procesas buvo vilkinamas, ES ir jos valstybės narės tapo didžiausiomis pasaulyje ginklų eksportuotojomis. Ginklai skirti žudyti! Bet koks ginklų eksportas yra neteisingas.

Paprastai valstybės narės taip pat tiekia ginklus į krizių ir konfliktų regionus. Pavyzdžiui, Turkijos įsiveržimas į šiaurinę Irako dalį, jai pažeidus tarptautinę teisę, buvo įvykdytas pasinaudojant ginklais iš Vokietijos, taip pat ir iš kitų šalių. ES valstybės taip pat veda karus, ypač Irake arba Afganistane, ir tiekia ginklus draugiškoms šalims, kurios dalyvauja karuose. Mes turime tam padaryti galą vieną kartą ir visam laikui. Sustabdykime visą ginklų eksportą.

Dvejopo naudojimo prekės, kurios turi civilinę ir karinę paskirtį, taip pat turi patekti į elgesio kodekso sferą, kaip ir reeksportas. Mes pateikėme pakeitimus šiais abiem klausimais rytojaus diskusijoms ir aš labai trokštu pamatyti, ar juos priims Parlamentas. Kaip sakiau, ginklų eksportas kiekvieną dieną žudo žmones ir jį būtina sustabdyti skubos tvarka.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Aš supratau, kad bendra šioje diskusijoje dalyvaujančiųjų nusiteikimas yra pritarti, kad kodeksas taptų teisiškai privalomu kiek įmanoma greičiau. Aš turėčiau pridurti, kad pirmininkaujanti valstybė palaiko šį tikslą ir tikiuosi, Tobias Pflüger, kad šiais metais mums labiau seksis ir mums pavyks jį pasiekti arba bent jau, kaip sakiau įžangoje, pasiekti svarbią pažangą šia kryptimi.

Aš norėčiau padėkoti jums už jūsų paramą Tarybos pastangoms siekti bendros pozicijos ir galite pasikliauti, kad pirmininkaujanti Slovėnija didins savo pastangas šiuo tikslu.

Aš norėčiau padėkoti Ana Maria Gomes, kuri nurodė, kad bandoma įtraukti naujus veikėjus į kodekso įgyvendinimą, būtent esančius už Europos Sąjungos ribų. Ankstesnės pirmininkaujančios šalys, pavyzdžiui, 2007 m. įtraukė Vakarų Balkanų šalis, ypač į šią veiklą. Be to, vyksta veikla, susijusi su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Turkija, Ukraina, Šiaurės Afrikos šalimis ir kai kuriomis kitomis Rytų Europos šalimis.

Aš baigsiu išreikšdamas viltį, kad kitose diskusijose šiuo klausimu Europos Parlamente bus diskutuojama ne tik apie kodeksą, bet ir apie bendrą poziciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Aš gavau šešis mėnesius rezoliucijai parengti(1) pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Ketvirtadienį vyks balsavimas.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE), raštu. Aš primygtinai raginu ES valstybes nares priimti ES elgesio kodeksą ginklų siuntimo srityje. ES pagrindas yra bendros vertybės ir bendri susitarimai, smerkiantys neteisėtą ginklų siuntimą, taip pat ir ginklų siuntimą į šalis, kurios pažeidinėja šias vertybes. Iš tikrųjų, daroma žala principams, kuriais grindžiama Europos Bendrija, tuo, kad kelių valstybių narių vyriausybės teikia pirmenybę savo nacionaliniams politiniams ir komerciniams interesams toliau pardavinėdamos ginklus.

Lisabonos sutartis didina ES kaip pasaulinės veikėjos vaidmenį. Todėl visų svarbiausia, kad mes užsiimtume ES elgesio kodekso ginklų siuntimo srityje klausimu rimtai, kad būtų galima įgyvendinti jį realiais terminais ir visose valstybėse narėse. Todėl aš norėčiau paprašyti Tarybos, kad ji pateiktų tikėtiną paaiškinimą, kodėl šios bendros pozicijos priėmimas buvo uždelstas.

 
  

(1)Žr. protokolą.


13. Padėtis Čade (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl padėties Čade.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Kaip jūs jau žinote, per paskutines kelias savaites padėtis Čade pablogėjo. Vasario mėn. pradžioje Čado sukilėliai užpuolė sostinę Ndžameną ir užėmė jos didžiąją dalį. Po kelių dienų jie atsitraukė, tai yra buvo išstumti rytų kryptimi link Čado ir Sudano sienos. Vasario mėn. pradžioje sukilėlių grupuočių įvykdytas Čado vyriausybės užpuolimas ne tik užslėptą vidaus krizę, bei ir atskleidė jos regioninį mastą. Kitaip tariant sukilėliai, padedami Sudano, atvyko ir Darfūro. Štai kodėl diskutuodami apie padėtį Čade turime atsižvelgti į du susijusius aspektus: vidaus politikos aspektą ir regioninį aspektą.

Kai vasario mėn. Europos Vadovų Taryba pasmerkė Čado sukilėlių atakas prieš Čado vyriausybę, viena vertus, ji prašė pradėti vyriausybės, opozicijos ir sukilėlių politinį dialogą, o kita vertus, ji pabrėžė, kad nedelsiant reikia pradėti Čado ir Sudano vyriausybių politinį dialogą. Mes manome, Čado ir Sudano vyriausybėms turėtų būti padidintas spaudimas, kad įvykdytų įsipareigojimus, kuriuos jos prisiėmė įvairiuose susitarimuose. Taryba prašė abiejų vyriausybių nedelsiant nutraukti pagalbą ir ginkluotų grupuočių siuntimą bei pagerinti tarpusavio santykius.

O dėl vidaus politinės padėties Čade, politinis sprendimas, išklausius kitas nuomones, yra vienintelis būdas pasiekti taiką ir stabilumą toje šalyje. Viską apimantis politinis procesas, kuris buvo nurodytas 2007 m. rugpjūčio mėn. pasiektame Čado valdančiosios partijos ir teisėtos opozicijos susitarime, turi būti tęsiamas. Šiomis sąlygomis Europos Sąjunga remia Afrikos Sąjungos pastangas siekti taikaus konflikto sprendimo. Europos Sąjunga prisijungia prie Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų, joms aiškiai smerkiant sukilėlių išpuolius. Mes kartu su jais nerimaujame dėl tolesnio konflikto plitimo pavojaus.

Be to, mes nerimaujame dėl humanitarinės padėties blogėjimo. Nuolat intensyvėjantys karo veiksmai pagilino humanitarinę tragediją bei padidino jau ir dabar didelį pabėgėlių bei perkeltų asmenų skaičių. Daugiau kaip 160 žmonių žuvo kovose ir apytikriai 1000 buvo sužeista. Kelios dešimtys tūkstančių pabėgėlių pabėgo į kaimyninį Kamerūną ir Nigeriją. Tuo pačiu metu, kadangi Čade yra apie 250000 Darfūro pabėgėlių, humanitarinė padėtis yra labai rimta ir reikalauja skubaus visos apimties Europos misijos EUFOR TCHAD/RCA dislokavimo.

Šiuo metu saugumo padėtis Ndžamenoje ir didžiojoje šalies dalyje, išskyrus rytinę, pagerėjo ir po paskutinių kovų grįžtą į normalią padėtį. Tačiau nepaprastoji padėtis, kuri buvo paskelbta vasario 15 d. ir kurią buvo numatyta tęsti dvi savaites, buvo pratęsta iki šio mėnesio vidurio. Tai privertė ES pareikšti savo susirūpinimą dėl pilietinės ir žiniasklaidos laisvės Čade.

Po trumpos pertraukos su EUFOR misijos dislokavimu susijusi veikla atsinaujino. Operacijos vadas generolas Patrick Nash, nusprendė, kad jis turėtų trumpam sustabdyti veiklą dėl sukilėlių išpuolių, siekdamas sudaryti galimybę įvertinti naują politinę ir saugumo padėtį. Dislokavimas buvo tęsiamas nepažeidžiant visos operacijos trukmės ir pradinis operatyvinis pajėgumas vis dar turėtų būti pasiektas kovo mėn. viduryje.

Dėl nerimą keliančios padėties regione EUFOR ir Jungtinėms Tautoms suteiktų įgaliojimų svarba tampa net akivaizdesnė. EUFOR misija liudija apie Europos Sąjungos įsipareigojimą padėti stabilizuoti regioną. Nustatytiems tikslams pasiekti reikalingi du dalykai: pirma, mums skubiai reikalingas kariuomenės užtikrinamas saugumas, ir antra, konfliktuojančios pusės turėtų būti pasirengusios pradėti dialogą ir derybas.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, grįžęs iš 2008 m. sausio 20–22 d. misijos į Čadą aš jau pareiškiau, kad Čadas turi būti ES prioritetu. Vasario mėn. ginkluotų sukilėlių judėjimų mėgintas įvykdyti valstybės perversmas ir po to sekantys įvykiai padėjo sustiprinti šį įsitikinimą.

Aš vis dar esu įsitikinęs, kad ilgalaikis stabilumas Čade priklauso nuo palankių politinių sąlygų visoms jo vidinėms sudėtinėms dalims. Tai yra uždavinys, kurio Europos Komisija ėmėsi praėjusiais metais palengvindama ir remdama politinį dialogą, kuriuo, kaip jūs žinote, buvo pasiektas 2007 m. rugpjūčio 13 d. Čado vidaus susitarimas. Aš tvirtai tikiu, kad tik šis dialogas gali sukurti politinę perspektyvą, kurios reikia stabilumui Čade garantuoti ir įtvirtinti demokratiją. Jis turi baigtis patikimu gyventojų surašymu ir rinkimų sistemos peržiūra, vedančią į laisvus ir skaidrius 2009 m. įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus.

Aš perdaviau šią žinią su tam tikru spaudimu prezidentui Idriss Déby Itno; šis procesas jau prasidėjo stebėjimo komitetuose. Pastarieji įvykiai Ndžamenoje pridarė kliūčių šiam procesui. Net jei buvo pabandyta atlikti valstybės perversmą prieš vyriausybę, neteisminis didelio skaičiaus opozicijos lyderių, civilių ir žiniasklaidoje dirbančių žmonių suėmimas yra visiškai apgailėtinas ir nepriimtinas. Kaip rugpjūčio 13 d. Čado vidaus politinio susitarimo įgyvendinimo pagalbininkas ir stebėtojas, aš buvau pirmasis, kuris prabilo apie savo susirūpinimą prezidento Idriss Déby Itno klausimu savo paskutinio vasario 27 d. vizito į Čadą metu.

Misijos metu aš raginau Idriss Déby Itno ir prezidentinės daugumos bei demokratinės opozicijos atstovus, tai yra visus atsakingus Čado politikus, atnaujinti politinio dialogo dinamiką, atstatant pasitikėjimą tarp įvairių partijų. Tam reikia visų susijusių politinių veikėjų atsidavimo, žinoma, įskaitant Idriss Déby Itno, kuris patvirtino savo norą toliau būti šio politinio susitarimo įgyvendinimo garantu. Mane užtikrino, kad vasario mėn. viduryje paskelbta nepaprastoji padėtis turėtų baigtis konstitucijoje nustatytu laiku, t. y. kovo mėn. viduryje.

Ta pačia proga paprašėme ir gavome pasižadėjimą iš prezidento Idriss Déby Itno paleisti politinių partijų koordinavimo konstitucijai ginti prezidentą Lol Mahamat Choua. Bernard Kouchner ir aš paprašėme susitikimo su juo. Mes susitikome su juo asmeniškai ir taip kitą dieną jis buvo paleistas. Be to, man ypač malonu žinoti, kad šiuo metu Ngarlejy Koji Yorongar le Moinban yra Starsbūre ir gali susitikti su kai kuriais iš jūsų, bet aišku, kad aš vis dar nerimauju dėl Ibni Oumar Mahamat Saleh likimo, kurio vis dar nėra. Štai kodėl mums pavyko paprašyti, kad prezidentas Idriss Déby Itno sukurtų tyrimo komitetą, kuriame plačiai dalyvautų tarptautinė bendruomenė, įskaitant Europos Sąjungos, OIF ir Afrikos Sąjungos atstovai. Šis komitetas turi išaiškinti suėmimus ir dingimus. Tai bus svarbus pradinis žingsnis atstatant pasitikėjimą ir užtikrinant grįžimą į normalią padėtį Čade.

Tokia pati žinia taip pat buvo perduota opozicijos nariams. Sprendimas slypi bendroje atsakomybėje iš vyriausybės, prezidentinės daugumos ir opozicijos pusės. Aš noriu užbaigti trumpu regioninio konteksto paaiškinimu: valstybės perversmo siekimas Čade buvo tiesioginė Čado ir Sudano tarpusavio santykių pablogėjimo pasekmė. Nepaprastai sunku nepastebėti Chartumo valdžios institucijų įtakos bandomam įvykdyti valstybės perversmui.

Todėl būtina užbaigti padėties Darfūre ir Čade abipusį bloginimą. Aš optimistiškai pritariu regioninėms iniciatyvoms tarpininkauti Čadui ir Sudanui, kurias dabar įgyvendina regioniniai valstybių arba vyriausybių vadovai, ypač prezidentas Abdoulaye Wade. Dabartinė padėtis įrodo, jeigu vis dar reikia kokių nors įrodymų, kad turi būti nedelsiant dislokuotos Europos karinės ir civilinės pajėgos.

Dabar aš noriu paminėti MINURCAT misiją pagal 2007 m. JT rezoliuciją 1778. Šios karinės operacijos egzistavimo pagrindu buvo įsitikinta kaip niekada anksčiau. Rytiniame Čade šimtai tūkstančių civilių yra verčiami gyventi nepaprastai nesaugiomis sąlygomis, nekantriai laukiant EUFOR dislokavimo. Komisija toliau mobilizuos visas politines priemones humanitarinei pagalbai ir bendradarbiavimui, atsižvelgdama į padėtį Čade. Aš laukiu Prezidento Abdiulaye Wade vedamo tarpininkavimo rezultatų, kad galėčiau nuspręsti arba bent jau nustatyti, kada aš grįšiu ne tik į Čadą, bet ir į Chartumą. Nepaprastai svarbu, kad mes užbaigtume tarpininkavimo ir sutaikinimo darbą tarp Ndžamenos ir Chartumo, kadangi yra visiškai akivaizdus jo glaudus ryšys su Čado ir Sudano visišku santykių nutrūkimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Colm Burke, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, aš patenkintas, kad šios diskusijos liko mūsų šios savaitės plenarinio posėdžio darbotvarkėje. Į šią Čade susidariusią padėtį reikia skubiai atkreipti ne tik Europos Sąjungos, bet ir tarptautinės bendruomenės dėmesį. Vėliau šią savaitę yra numatytas Čado ir Sudano aukščiausio lygio susitikimas, kuriame Senegalo prezidentas bandys padaryti viską, kad būtų pasiektas bendras pagrindas prezidentui Idriss Déby Itno ir prezidentui Omar al-Bashir susitarti dėl taikos. JT generalinis sekretorius Ban Ki-moon taip pat planuoja dalyvauti šiuose Dakare vyksiančiuose pokalbiuose, o vienas iš jo svarbiausių prioritetų bus humanitarinė krizė šiame regione.

Tokie dabartiniai įvykiai pabrėžia tinkamu laiku šia popietę vyksiančių Parlamento diskusijų svarbą ir ragina visus svarstyme dalyvaujančius lyderius dėti didžiausias pastangas siekiant atnaujinti viską apimantį sutaikinimo procesą.

Be to, Europos Sąjunga turi žengti svarbius diplomatinius žingsnius, kad užtikrintų pastaruosius pasiekimus. Kaip tik prieš šią diskusiją, keli mano kolegos parlamento nariai ir aš susitikome su Čado lyderiu ir opozicijos parlamento nariu Ngarlejy Koji Yorongar le Moinban, kuris buvo dingęs po sukilėlių užpuolimo, įvykusio vasario pradžioje. Vasario 3 d. jis buvo sučiuptas daugumo pajėgų Čade, bet prieš pasiūlant politinį prieglobstį Prancūzijoje, jam pavyko pabėgti į Kamerūną. Jo kolega ir bendramintis opozicijos politikas Ibni Oumar Mahamat Saleh tebėra dingęs. Dabartinių griežtų priemonių prieš politinius oponentus ir žmogaus teisių gynėjus Čade taikymas turi baigtis.

Deja, ES taikos palaikymo misija nukentėjo dėl savo pirmojo mirtino atvejo, kaip Prancūzijos taikdarys per klaidą nuklydo į Sudano teritoriją. Jo laidotuvės vyksta šiandien. Jose dalyvaus Karl von Wogau iš mūsų frakcijos, kaip Europos Parlamento saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Aš PPE-DE frakcijos vardu reiškiu užuojautą to žmogaus šeimai ir draugams.

Mano nuomone, ir dėl dabartinės humanitarinės bei saugumo padėties, Europos taikos palaikymo misijos dislokavimas tampa būtinas. Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga turi įsipareigojimą apsaugoti pažeidžiamus civilinius gyventojus ir pareigą užtikrinti humanitarinę pagalbą, taip pat ir saugumą humanitariniams darbuotojams. Kadangi jos toliau tęsia savo atitinkamą dislokaciją, aš didžiuojuosi, kad Airijos kariai sudaro šios misijos dalį.

Pagaliau aš džiaugiuosi Rusijos įsipareigojimui teikti sraigtasparnius šiai misijai. Tokia įranga užtikrins būtiną pastiprinimą žengiant šį svarbų ES žingsnį.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Hutchinson, PSE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, pirmininko atstove, Komisijos nary, jau daug mėnesių mes nepaprastai atidžiai sekame ES iniciatyvas skubiai dislokuoti EUFOR Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje ir klausinėjame apie jas tiek, kiek jos iš tikrųjų yra būtinos, kad šios Europos perkeliamos pajėgos būtų veiklios. Kodėl jos yra būtinos? Aš manau, kad gera mintis pakartoti tai: jos yra būtinos todėl, kad jos turi galimybę apsaugoti civilinius pabėgėlius ir perkeltus asmenis, sudaryti sąlygas pagalbai pasiekti tikslą ir garantuoti humanitarinę erdvę, kurią sistemingai pažeidinėja kariaujančios pusės.

Tačiau Europos socialistai nori išaiškinti, kad sprendimas, vedantis į ilgalaikę taiką Čade, bus ne tik vien tik karinis sprendimas, bet ir politinis. Politinėje arenoje Čado pilietinė visuomenė pasiūlė daug konkrečių variantų, kaip spręsti krizę, grindžiamų plačiu dialogu su visais veikėjais, įskaitant ginkluotų grupuočių lyderius, be kurių bendradarbiavimo nieko negalima pasiekti.

Dabar mums įdomu, ar ES atsižvelgė į pasiūlymus, ir Komisijos nario kalba padrąsina mus šiuo požiūriu. Tačiau retkarčiais mums susidaro įspūdis, kaip ir mano minėtai pilietiniai visuomenei, kad ES toliau aklai pasitiki prezidento Idriss Déby Itno tariamu gebėjimu išspręsti krizę. Tačiau kiekvieną dieną darosi vis aiškiau, kad vienas prezidentas Idriss Déby Itno niekada nebus padėtyje, suteikiančioje galimybę atnešti taiką, kurios mes reikalaujame Čadui.

Tokiu būdu mes su džiaugsmu pritariame pareiškimams, kuriuos mes parengėme Europos Komisijos vardu. Mes tikimės, kad ji toliau demonstruos savo politinę drąsą ir bebaimiškumą šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Philippe Morillon, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, kaip ką tik pasakė Colm Burke, šiandien etatiniam seržantui Gilles Polin buvo atiduota karinė pagarba po to, kai jis buvo nužudytas Sudane pagirtinos ir nepaprastai sunkios EUFOR misijos Čade ir Centrinėje Afrikos Respublikoje metu. Leiskite man prisijungti prie jo ginklo draugų atiduodamos pagarbos jam, dalyvaujant aukščiausioms nacionalinėms ir Europos institucijoms, ypač mūsų vyriausiajam įgaliotiniui Javier Solana ir mūsų kolegai Karl von Wogau.

Daug metų šis parlamentas negailestingai reikalavo ES imtis savo atsakomybės, siekiant apsaugoti kruvinos konfrontacijos Darfūre ir aplinkiniuose regionuose aukas. Tuo būdu jis apgailestavo dėl pastovių politinių kliūčių, trukdančių šiuo tikslu dislokuoti tarptautines pajėgas. Be to, jis su džiaugsmu sutikote, kaip jūs, Komisijos nary, nurodėte, JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1778 dėl kariuomenės dislokavimo operacijai Čade ir Centrinėje Afrikos Respublikoje, kaip pastiprinimo JT misijai, MINURCAT ir Čado policijos pajėgoms, priėmimą.

Dabar nėra prasmės ką nors kalbėti apie daugybę sunkumų, netikėtai sutiktų siekiant įvesti tarptautines pajėgas, kurių dislokavimas buvo suplanuotas 2007 m. lapkričio mėn., pagaliau pradėtas tik sausio mėn. pabaigoje ir nebus užbaigtas iki šių metų gegužės mėn., kaip buvo numatyta dabartiniame grafike. Pone pirmininke, jūs minėjote apie mastą, kuriuo sukilėlių pajėgų veiksmai Ndžamenoje uždelsė misiją, bet taip pat reikėtų pateikti keletą užuominų apie tai, kad Europos Sąjungos dispozicijoje trūksta priemonių, skirtų tvarkytis su tokio tipo, ypač susijusių su logistika ir malūnsparniais. Čia aš sveikinu vakarykštį pranešimą, kad Rusija ketina aprūpinti ES būtinomis priemonėmis, kurių reikia norint padėti sausumos kariams šio tipo vietovėje.

Galbūt, pone pirmininke, jūs galėtumėte paaiškinti daugiau apie šią naujieną?

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Crowley, UEN frakcijos vardu. Pone pirmininke, aš norėčiau padėkoti Tarybos pirmininkui ir Komisijos nariui, už jų naujausias žinias apie padėtį Čade, ir kaip mano kolegos Colm Burke ir Philippe Morillon, aš norėčiau išreikšti pagarbą ir simpatijas nesenai mūšyje žuvusio Prancūzijos taikdario šeimai.

Vienas iš siaubą keliančių dalykų, su kuriais turime susidurti aptardami ir stebėdami padėtį Čade, o iš tikrųjų apskritai toje Afrikos dalyje, yra tebesitęsiantis nestabilumas ne tik pačiame Čade, bet ir Sudane bei Darfūro regione ir Centrinėje Afrikos Respublikoje, o kitais aspektais – ir konkrečiai poveikis iš išorės, kuris daromas per įvairias čia esančias sienas. Štai kodėl dėl šios priežasties taip sunku bandyti rasti bendrą pagrindą sprendimų priėmimui. Būtų labai gerai pasakyti, kad mes ketiname įtraukti pilietinę visuomenę, bet pilietiniai visuomenei nesuteikiama galimybė atsistoti ir parodyti, ką ji iš tikrųjų nori matyti vykstant, kadangi čia yra įvairios sukilėlių pajėgos arba opozicijos pajėgos.

Štai kodėl svarstoma problema, į kurią mes dabar sutelkiame dėmesį per Eurofor mechanizmą, yra ne tik stabilumas ir apsauga tų pabėgėlių iš Sudano, kurie atvyko į Čadą – virš ketvirčio milijono, iš kurių 10000 atvyko per praėjusį mėnesį – taip pat ir pabėgėlių, atvykstančių iš Centrinės Afrikos Respublikos, bet ir siekimas pabandyti ir įsitikinti, kad demokratijai ir demokratizacijai svarstomoje problemoje taip pat suteikiamas prioritetas. Štai kodėl aš didžiuojuosi Komisijos nariu Louisu Micheliu dėl darbo, kurio jis ėmėsi su – iš aš naudoju žodį atsargiai – „teisėta“ Čado vyriausybe, bei kitose srityse, siekdamas paskatinti juos veikti tinkamai. Deja, aš nejaučiu tokio paties pasitikėjimo tyrimo dėl dingimo, kurį atliks Čado valdžios institucijos, nepriklausomumu, bet tikiuosi, kad dalyvaujant Europos Sąjungai, tai gali būti paraginta užtikrinti.

Mano paskutinis klausimas yra tas, kad mūsų kariai dabar yra dislokuojami dėka pagalbos iš Rusijos ir kitų šalių. Praėjusią savaitę aš kalbėjau su generolu leitenantu Patrick Nash, operatyviniu vadu, kuris informavo mane, kad šiuo metu čia yra 700 karių – iš kurių 56 yra airiai – o visa sudėtis bus čia iki lietaus sezono, tikimasi, kad gegužės mėn. pradžioje.

Kas mums dabar esantiems Parlamente privalu, tai yra teikti savo paramą toms vykdančioms pareigą taikos palaikymo pajėgoms savo politiniais veiksmais, savo žodžiais, bet, visų svarbiausia, užtikrinant, kad jie taip pat turės tinkamus išteklius savo užduočiai atlikti.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Hélène Aubert, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, žmogaus teisių padėtis ir civilinių gyventojų padėtis Čade vis dar kritiška ir jokia iniciatyva, orientuota į politinį dialogą, neturi jokių pasisekimo galimybių, jeigu mes pirmiau neturėsime aiškaus atsakymo apie vasario 3 d. suimtų opozicijos narių likimą ir, jeigu nebus užbaigtas žiaurumas, kuris visą laiką vyksta, net kaip mes sakome, prieš tuos, kuriuose Idriss Déby Itno brutaliai mato priešus, kuriuos reikia pašalinti.

Štai kodėl, Komisijos nary, nepaprastai svarbu, kad jūs palaikytumėte spaudimą, kaip jūs darėte praeityje, kad priverstumėte Idriss Déby Itno pasakyti, kur konkrečiai yra Ibni Oumar Mahamat Saleh ir kas jam nutiko, ir paleisti jį, jeigu jis vis dar yra gyvas. Aš noriu pasinaudoti šia galimybe pasveikinti jo sūnų ir išreikšti savo solidarumą su juo, šiandien esančiu galerijose, ir pasveikinti parlamento atstovą Ngarlejy Koji Yorongar le Moinban, kuris atvyko papasakoti mums apie savo šalies padėtį ir ateitį.

Komisijos nary, Tarybos pirmininke, ponios ir ponai, Čado imigrantai, kurių šiandien labai daug dalyvauja Strasbūre, atidžiai klausosi jūsų ir pasikliauja jumis, kad jūs paskatinsite viską apimantį dialogą, iš kurio nebus pašalintas nė vienas Čado politinis veikėjas. Nuo šių sąlygų priklauso, ar taikos ir demokratinio proceso perspektyvos bus įmanomos, kartu su visomis partijomis ir esant šioms sąlygoms, kad EUFOR pagaliau galėtų būti dislokuota geriausiose sąlygose, tokiu būdu išeinant iš dviprasmiškumo ir netikrumo, atsiradusio dėl pastarųjų įvykių. ES vaidmuo turi būti visiškai išaiškintas ir aš sieju jį su Prancūzijos vaidmeniu šiame regione; ji aiškiai leido Idriss Déby Itno likti valdžioje, net jei Prancūzijos prezidento sakomos kalbos dabar tapo daug atviresnės ir joje raginama keiti ankstesnę politiką.

Komisijos nary, pone pirmininke, jūs turite pasinaudoti savo didelėmis spaudimo galimybėmis, kad būtų užtikrintos tikros garantijos ir apsauga visiems Čado demokratams, ir tokiu būdu užimti daug reiklesnę poziciją prezidento Idriss Déby Itno atžvilgiu, kuris šiuo metu paprasčiausiai bando gauti šiek tiek laiko ir išsaugoti savo reputaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Tobias Pflüger, GUE/NGL frakcijos vardu. (DE) Pone pirmininke, ES dislokavo EUFOR misiją Čade ir vienas EUFOR taikdarys jau buvo nužudytas. Būtent tai, ko mes bijojome, kad neatsitiktų. Įtariama, kad Prancūzijos elitiniai kariai atsitiktinai kirto sieną į Sudaną.

Ar iš viso yra kokia nors šios EUFOR misijos prasmė? Mes sakome ne! Šie kariai, galbūt, negali būti neutralūs. Didžioji dalis EUFOR kareivių atvyko iš Prancūzijos, o Prancūzija turi karinį susitarimą su Idriss Déby Itno – kuris užgrobė valdžią kariniu perversmu – ir padėjo jam aprūpindama jį ginklais bei apsaugodama oro uostą nuo sukilėlių atakų. Ši sukilėlių ataka buvo pradėta prieš pat EUFOR dislokavimo pradžią. Kitaip tariant, misija sukėlė konfliktą ir tokiu būdu davė priešingus rezultatus.

Idriss Déby Itno išnaudojo po sukilėlių užpuolimo susidariusią padėtį demokratinei opozicijai numalšinti. ES buvo įvelta į tą maišatį. Mes raginame išvesti EUFOR kareivius! Prancūzija – ir dėl to, netiesiogiai, ES – veikia išvien su Čado kariniu valdovu Idriss Déby Itno. Demokratinė Čado opozicija reikalauja didesnio pilietinės visuomenės spaudimo vyriausybei, ir tokia turėtų būti mūsų pozicija čia, o ne tolesnis konflikto militarizavimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Martens (PPE-DE). – (NL) Aš norėčiau padėkoti Komisijai ir Tarybai už šiuos pareiškimus. Aš manau, kad jie buvo labai naudingi. Centrinė Afrika pirmauja pasaulyje pagal didžiausią atsilikimą žmogaus teisių srityje, kuris toliau didėja.

Kaip jau buvo pasakyta, tūkstančiai pabėgėlių pabėgo iš Darfūro į Čadą, bet tebevykstant smurtui Čade, dabar žmonės taip pat bėga į Kamerūną, Nigeriją ir Centrinės Afrikos Respubliką. Sudano kariniai ir taikos palaikymo atstovai plačiai remia gerai ginkluotus Čado sukilėlius, veikiančius pasienio zonoje tarp Darfūro ir Čado, kurie be Sudano vyriausybės taip pat gauna paramą iš Darfūre esančių arabų nereguliarių karinių pajėgų. Tai sukelia masinį pabėgėlių antplūdį.

Pone pirmininke, mes negalime likti nuošalėje. Mes privalome padaryti viską, ką galime, kad būtų galima išeiti iš Sudane ir Čade susidariusios aklavietės ir stabilizuoti šią zoną ne tik per politinį dialogą, bet ir užtikrinant paramą bei apsaugą piliečiams ir pagalbos organizacijoms. Gerai, kad Europos Sąjunga apsisprendė dėl bendros taikos misijos Čade, kurios tikslas yra apsaugoti jo piliečius ir garantuoti humanitarinę pagalbą.

Pone pirmininke, generolas Henri Bentegeat ir ES karinio komiteto pirmininkas pranešė, kad įranga yra problema. Ar gali Taryba nurodyti, su kuriomis šalimis jie vis dar derasi dėl galimos pagalbos?

Milijonai žmonių gyveno daugelį metų šioje pavojingoje padėtyje, kuri beveik nesikeitė. Mums negali nepavykti. Mano klausimas Komisijai ir Tarybai: ar jos turi ką nors pridurti apie šios šiuolaikinės ir veikiančios misijos formavimą?

 
  
MPphoto
 
 

  Thijs Berman (PSE). – (NL) Greitas neutralios EUFOR kariuomenės ir įrangos parengimas Čade yra būtinas pabėgėlių ir gyventojų saugumui ir regiono stabilumui užtikrinti. Jeigu ES nori veiksmingai prisidėti prie to, tai valstybės narės, įskaitant Nyderlandus, turi įvykdyti savo pažadus, kad EUFOR galėtų visa apimtimi dislokuota kuo greičiau. Valstybės narės neturi dėl savo lėtos reakcijos įtakoti karių ir įrangos siuntimą ir be reikalo delsti vykdyti dėl EUFOR duotus pažadus. Sraigtasparniai iš Rusijos taip pat reikalingi, kad bent jau jie negalėtų tolau kelti sumaištį Čečėnijoje.

Vis dėlto pavojuje yra ne tik humanitarinė padėtis, bet ir viso regiono stabilumas. Pasienio konfliktas tarp Čado ir Sudano blogina padėtį. Galbūt Čado ir Sudano prezidentų taikos derybos tarpininkaujant Senegalo prezidentui Abdoelaye Wade yra žingsnis teisinga kryptimi. ES turi jas palaikyti tokiu pačiu būdu, pagal kurį Kenijos atveju ES lieka antrajame plane, bet yra tvirtai remiama Kofi Annan.

Louis Michel teisingai pažymėjo, kad negali nevykti visų veikėjų politinis dialogas. Vis dėlto ES turi kovoti daug ryžtingiau už opozicijos lyderių ir žmogaus teisių aktyvistų, kurie dingo, paleidimą. Priešingu atveju dialogas yra neįmanomas. Kaip ir Kenijoje sausio mėnesį, posakis „reikalai kaip visada“ čia netinka. Laisvė ir dialogas turi tapti pagalbos Čadui tęsimo sąlygomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Jens Holm (GUE/NGL). – (SV) Pone pirmininke, konfliktas Čade negali būti įsivaizduojamas atskirai nuo konfliktų Darfūre ir Sudane. Visiškai aišku, kad Čado vyriausybė remia sukilėlius Darfūre. Čado opozicija praneša, kad Darfūro sukilėliai ranka rankon kovoja su Čado vyriausybės armija prieš Čado sukilėlius.

Mano šalis Švedija prisideda prie EUFOR misijos keliais šimtais kareivių. Misijos tikslas yra garantuoti civilinių gyventojų saugumą, bet, deja, yra įrodymų, kad pajėgos naudojamos kaip marionetė Čade vykstančiame vidaus žaidime. Čado prezidentas Idriss Déby Itno padarė pranešimą, raginantį EUFOR kuo greičiau užimti rytinę Čadą dalį. Idriss Déby Itno aiškiai nori panaudoti EUFOR, norėdamas užtikrinti savo režimo gyvavimą.

Leiskite pateikti klausimą Komisijai ir Tarybai: kaip jūs galite garantuoti, kad EUFOR veiks nepriklausomai nuo tokio spaudimo? Ką jūs manote apie Idriss Déby Itno vyriausybės bendradarbiavimą su Darfūro sukilėliais? Ar aš neteisus? Tokiu atveju įtikinkite mane! O dėl kalinių iš Čado civilinės opozicijos yra gerai, kad buvo kažkiek paleidimų, bet reikia padaryti daug daugiau. Ką daro ES siekdama užtikrinti, kad visi politiniai kaliniai būtų nedelsiant paleisti?

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE). – Pone pirmininke, aš nuo pat pradžių reiškiau rimtas abejones Čado operacijos klausimu. ES neturėtų kištis į karinius reikalus. Bet kuriuo atveju Darfūre ir kaimyninėse Čado zonose bei Centrinėje Afrikos Respublikoje susidariusi padėtis reikalauja gerai apgalvotos ir skaidrios politiškai varomos politikos, kuri apimtų nepuolimo zonos įvedimą – užduotį, kurios tik tokios organizacijos kaip NATO yra kompetentingos imtis. Ką mes matome šiandien yra pusiau remiama, politiškai išgalvota operacija, daugiausia vykdoma siekiant Prancūzijos tikslų ir su ES žaidžiant pagaukite mane žaidimą.

Pasibaisėtina, kad tokia pavojinga operacija buvo pradėta neatlikus tinkamo grėsmės vertinimo ir neužtikrinus svarbiausios įrangos tiekimo pajėgumų prieš dislokavimą. Aš konkrečiai galvoju apie sraigtasparnių trūkumą. Jokie Europos sąjungininkai nenorėjo siūlyti juos. Dabar, kaip ir pavėluotai, mums buvo pasakyta, kad Rusija suteiks sraigtasparnius – ne tik, kad suteiks, bet ir, kad Rusija norės dalyvauti misijoje. Ką tai sako apie ES motyvus? Todėl beviltiška kurti kokį nors durtinį ir pavojingą aljansą tol, kol jame nedalyvauja amerikiečiai. Tai atskleidžia tokios veiklos tikrovę. Aš negaliu sugalvoti didesnio Europos saugumo ir gynybos politikos pasmerkimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Sonik (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, svarbus mūsų misijos Čade elementas turėtų būti plataus masto politiniai veiksmai, kurių tikslas yra veiksmingas tarpininkavimas abiem konfliktuojančioms pusėms. Kol nebus pasiektas Chartumo ir Ndžamenos vyriausybių tarpusavio supratimas, misija gali pasirodyti beprasmiška, o bet kokie pasiekti rezultatai gali būti anuliuoti. Todėl mums yra svarbu dalyvauti plataus masto tarpininkavime, dalyvaujant tarptautinėms institucijoms, kad būtų galima paskatinti abiejų šalių lyderius išspręsti ginčytinus klausimus.

Europos Sąjungos misijai skirta užduotis yra užtikrinti didesnį saugumą humanitarinėms misijoms, esančioms Čado rytinėje dalyje. Tarptautinės politikos ekspertai nurodė, kad tai gali paskatinti didesnį pabėgėlių antplūdį iš Darfūro zonos, siekiančių saugios priedangos, kurioje jie būtų apsaugoti nuo ginkluotų sukilėlių grupuočių. Jeigu taip atsitiktų, mes galime atsidurti gana sudėtingoje padėtyje, jeigu atsimename Čado ministro pirmininko padarytus pareiškimus, kuriuose jis neseniai paragino tarptautinę bendruomenę pašalinti pabėgėlius. Ministras pirmininkas taip pat pagrasino, kad, jeigu nebus imtasi veiksmų, Čado valdžios institucijos pačios pašalins pabėgėlius iš Čado. Aš esu tikras, kad tokie pranešimai primins mums visiems konfliktus Balkanuose, kuriuose įvairios pusės elgėsi su nacionalinėmis mažumomis ir pabėgėliais panašiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Urszula Gacek (PPE-DE). – Pone pirmininke, pats Darfūro pavadinimas tapo žmonių bėdų ir kančių sinonimu. Pasitraukusieji iš karo Sudane pasklido per sieną į Čadą ir sudaro 300000 pabėgėlių iš Sudano, sudarančių milžiniškų sunkumų Čado ekonomikai ir politiniam stabilumui. Be politinio šio regiono problemų sprendimo nebus jokios taikos perspektyvos. Vis dėlto šiuo metu mes taip pat turime tvarkytis su neatidėliotina padėtis ir šiuo tikslu ES siunčia 3700 karinių darbuotojų, siekdama apsaugoti pabėgėlius.

Lenkija siunčia stiprų 400 karių kontingentą, įskaitant inžinierius ir medikus. Mūsų kariai atsidurs pavojingose ir žiauriose sąlygose bei bus šiurpių scenų liudytojais. Jie užsitarnauja mūsų dėkingumą ir pagarbą už jų apsiimamą užduotį. Jie nenusipelno kritikos iš šiame parlamente esančių radikalių kairiųjų ir euroskeptikų.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). – (FI) Pone pirmininke, visi, kuriuos mes šiandien girdime kalbant, sako, kad skubiai reikalinga humanitarinė pagalba. Tačiau daug pagalbos darbuotojų turėjo pasitraukti iš šio regiono, kadangi jis yra nesaugus. JT pabėgėlių agentūra pranešė, kad padėtis, susijusi su saugumu pabėgėlių stovyklose ir pagalba joms, yra ypač bloga ir, kad seksualinė prievarta yra plačiai paplitusi.

Vasario 15 d. Čado vyriausybės nepaprastosios padėties paskelbimas pagreitino tos šalies perėjimą prie chaoso. Nepaprastosios padėties paskelbimas yra ypač nerimą keliantis būdas krizės ir netvarkos klausimams spręsti. Faktiškai jis suteikia teisę vyriausybei nutildyti ir sulaikyti tiek tikruosius, tiek ir įtariamus opozicijos atstovus. Be to, nepaprastoji padėtis suteikia vyriausybei teisę apriboti piliečių judėjimo ir susirinkimų laisves bei teisę kontroliuoti privačią ir valstybinę žiniasklaidą.

ES turėtų kreiptis į Čado vyriausybę, kad ji atšauktų nepaprastąją padėtį, ir turėtų paraginti Čadą dalyvauti glaudesniame bendradarbiavime siekiant užtikrinti humanitarinę pagalbą tiekiančių organizacijų patekimą į krizių zonas ir sudaryti galimybes joms dirbti čia. Tai turi įvykti kuo greičiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Šiuo metu Čade daugiau nei 250000 Sudano pabėgėlių gyvena 12 pabėgėlių stovyklų, esančių šalies rytinėje dalyje. Tuo pačiu metu (nors apie tai užsimenama ne taip dažnai) ir šiuo momentu Čade taip pat yra pabėgėlių vieta, skirta 57000 pabėgėlių iš Centrinės Afrikos Respublikos, kurie gyvena keturiose stovyklose, esančiose šalies pietinėje dalyje.

Nepamirškime, kad moterys sudaro daugiau nei 56 % pabėgėlių. Daugiau nei 60 % pabėgėlių yra iki 18 metų amžiaus ir dėl to aš noriu, kad be pagrindinių žmogaus išlikimo sąlygų daugiau dėmesio būtų skiriama švietimui ir sveikatos priežiūrai. Be to, Čade yra didelė grupė iš 180000 žmonių, kurie buvo perkelti šalies viduje dėl vidaus saugumo sąlygų. Daugelis jų yra rytinėje šalies dalyje ir neturi pagrindinių išlikimui būtinų sąlygų, įskaitant maistą, kasdieninius daiktus, drabužius, geriamąjį vandenį, vaistų ir vakcinų išteklius.

Aš raginu Komisiją ieškoti veiksmingų mechanizmų, kad mūsų misija Čade turėtų didesnį autoritetą ir daug geresnę techninę įrangą, įskaitant medicininę įrangą.

 
  
MPphoto
 
 

  Gay Mitchell (PPE-DE). – Pone pirmininke, mano kolega pateikė skaičius ir aš nekartosiu jų, bet noriu pasakyti, kad iš 57000 skaičiaus, apie kuriuos jis kalbėjo, 12000 išvyko į Centrinę Afrikos Respubliką nuo 2008 m. pradžios. Dabar mes Čade turime didelį Airijos karių kontingentą. Aš linkiu jiems gero. Jie sudaro didelio ES kontingento – iš viso 14 ES valstybių, o tuo tarpu 21 valstybė narė dalyvauja operacijos vadavietėje.

Padėtis yra tokia: nuo mūsų priklauso labai rimtos humanitarinės problemos sprendimas. Aš nesiginčiju su tais, kurie sako, kad ją gali išspręsti tik NATO. Ją gali išspręsti Eurofor, jeigu jos dalyviai bus gerai organizuoti – ir dabar jie ruošiasi tą daryti. Aš džiaugiuosi faktu, kad jie pagaliau gauna priemones, su kuriomis turėtų padaryti darbą, bet verčiau duokime jiems laiko įsitvirtinti ir iš tikrųjų padaryti tą vietą saugią humanitarinei pagalbai ir paramai, jiems esant čia, o ne puldinėkime juos su tam tikra pagieža ir politiniais komentarais, kuriuos mes šiandien čia girdėjome iš radikalių kairiųjų.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Aš norėčiau atsakyti kai kuriuos daug svarbesnius klausimus iš šios diskusijos, pirmiausia susijusius su tam tikrais techniniais ištekliais ir įranga, t. y. sraigtasparniais. Tai nėra tik Europos Sąjungai būdinga problema. Su tokiomis problemomis taip pat susiduria kiti: NATO, Jungtinės Tautos ir kt., bet žinoma, kad tai ne pasiteisinimas.

Aš norėčiau dar kartą patikinti Philippe Morillon ir Goeffrey Van Orden, kad Europos institucijos yra aktyvios šiuo klausimu. Šiuo metu Europos gynybos agentūra dirba šiuo klausimu, kitaip tariant perspektyviniu sraigtasparnių klausimo sprendimu. Kaip jau buvo minėta, vedamos derybos su Rusijos Federaciją, siekiant išsirūpinti sraigtasparnius. Šiuo metu aš neturiu informacijos apie iki šiol pasiektą etapą ir, ar šios derybos baigtos. Tačiau žinau, kad jos vyksta.

Kalbėdamas apie šios misijos dislokavimą ir atsakydamas į kelių Parlamento narių klausimą, tarp kurių yra Maria Martens, aš norėčiau pakartoti, kad dislokuojant misiją buvo padaryta 12 dienų pertrauka, kuri dabar baigėsi. Dislokavimas tęsiamas ir, kaip aš sakiau įžangoje, mes nemanome, kad bendras operacijos terminas bus pažeistas. Nepaisant 12 dienų uždelsimo, bendras laiko grafikas nebus pažeistas: Kaip yra suplanuota, pradinis operatyvinis pajėgumas bus pasiektas per kelias dienas, būtent šio mėnesio viduryje.

Kalbėdamas apie pirmą šios operacijos auką, Prancūzijos kontingento narį, aš turiu pasakyti, kad tyrimas tebevyksta. Šiandien laidotuvėse dalyvavo Vyriausiasis įgaliotinis Javier Solana ir operacijos vadas generolas Patrick Nash, kuris pareiškė užuojautą Europos Sąjungos vardu.

Aš norėčiau užbaigti šiomis mintimis. Europos Sąjunga yra įsitikinusi Čade susidariusios krizės rimtumu ir jos regioniniu mastu, apie ką jau minėjau anksčiau. Dėl šios priežasties ji remia pačios Čado vyriausybės ir opozicijos, taip pat ir Čado ir Sudano dialogą.

Mes suprantame EUFOR kaip žymų prisidėjimą prie šių pastangų ir esame įsitikinę geros įrangos svarba. Aš norėčiau pakomentuoti Jens Holm pareiškimą ir pabrėžti, kad EUFOR misija Čade yra MINURCAT, Jungtinių Tautų misijos Centrinėje Afrikos Respublikoje ir Čade, dalis. Štai kodėl nešališkumas ir nepriklausomumas yra tarp pagrindinių šios operacijos, kitaip tariant Jungtinių Tautų misijos ir EUFOR operacijos, principų. Šio pagrindiniai neutralumo ir nešališkumo principai yra EUFOR operacijos Čade ir Centrinėje Afrikos Respublikoje principai.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat pradėti pagerbdamas Prancūzijos kareivį, kuris žuvo atlikdamas tikrąją karinę tarnybą pavojingos taikos palaikymo misijos metu. Mes norime pareikšti užuojautą šio kario, sunkios misijos aukos, šeimai.

Aš nežinojau, kad Ngarlejy Koji Yorongar le Moinban ir Ibni Oumar Mahamat Saleh sūnus buvo galerijoje. Todėl aš taip pat noriu pasveikinti juos ir pasakyti jiems – nors to oficialiai nėra reikalaujama iš manęs – kad aš iš tikrųjų noriu susitikti su jais, jeigu jie nori suteikti man bet kokią informaciją, kurios galiu neturėti. Mam bus labai malonu susitikti su jais.

Kai kurie iš jūsų kalbėjo laikydamiesi mano pradinių pastabų, kitaip tariant, tuo tikslu, kad mes vis griežčiau reikalautume plataus dialogo, kuris sutelktų visas susijusias šalis: vyriausybę, žinoma, vyriausybės daugumą, opozicijos atstovus, įskaitant – ir tai aš gana aiškiai pasakiau prezidentui Idriss Déby Itno – ginkluotų sukilėlių atstovus, taip pat – ir šiuo klausimu galbūt aš norėčiau turėti visų paramą – pilietinės visuomenės atstovus, kadangi jie labai nutolę nuo proceso, bet aš nematau jokio didelio noro nė iš vienos pusės, kad jie būtų įtraukti. Savo susitikime su Lol Mahamat Choua vadovaujamo stebėjimo komiteto atstovais aš turėjau galimybę pasakyti jiems, kad vienodai svarbu į procesą įtraukti pilietinę visuomenę.

Antra, aš manau, kad nebus ilgalaikio sprendimo be dialogo, bet Čade negali būti jokio ilgalaikio sprendimo, jeigu nebus išspręstas santykių klausimas arba Sudano ir Čado santykiai nebus atnaujinti. Buvo aiškiai pripažinta, kad čia siekiama įvairios įtakos, ir man atrodo, kad tai yra kitas sprendimo parametras.

, aš žinoma sutinku su jūsų nerimu ir poreikiu panaudoti maksimalų spaudimą prezidentui Idriss Déby Itno ir faktiškai visiems su tuo susijusiems, siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės. Aš labai aiškiai ir tvirtai pasisakiau prieš savavališkus neteisminius suėmimus. Be to, buvo pareikalauta, kad be jokių dviprasmybių būtų atšaukta nepaprastoji padėtis. Kaip sakiau, mes taip pat paprašėme tyrimo komiteto, kad jis būtų atviras tarptautinės bendruomenės atstovams, siekiant garantuoti objektyvumą ir akivaizdžius rezultatus.

Tačiau aš noriu pateikti nedidelį išaiškinimą, susijusį su jūsų reikalavimu ES turėti politiką, kuri skiriasi nuo Prancūzijos politikos, kadangi kitaip tai nebūtų intelektualiai sąžininga iš mano pusės. Aš dalyvavau, kai prezidentas Nicolas Sarkozy padarė nepaprastai aiškų pareiškimą Idriss Déby Itno. Aš nesusidariau įspūdžio, kad yra koks nors Prancūzijos prezidento, kitaip tariant Prancūzijos aukščiausio atstovo, ir prezidento Idriss Déby Itno interesų bendrumas. Pareiškimo tonas, turinys ir esmė buvo visiškai nedviprasmiška. Aš turiu pasakyti, kad jo žodžiai paliko labai palankų įspūdį. Man dalyvaujant jis, kreipdamasis į Idriss Déby Itno, aiškiai pasisakė prieš savavališkus neteisminius suėmimus ir faktą, kad niekas nežino, kur yra dingę žmonės, ir tvirtai pabrėžė, kai yra būtinas viską apimantis dialogas, kuriame dalyvautų kiekviena atskira šalis.

O dėl EUFOR MINURCAT dislokavimo, mums malonu pranešti apie EUFOR Čadas/Centrinės Afrikos Respublika perdislokavimą vasario 16 d., antradienį. Žinoma EUFOR yra svarbi ES pagalba siekiant apsaugoti civilinius gyventojus Čado rytinėje dalyje ir yra svarbi regioninei stabilizacijai. Aš nesutinku su tais, kurie priešinasi jai, kadangi aš manau, kad jie yra neteisūs dėl to, kad nepakankamai įvertino šios misijos svarbą arba net dėl to, kad pasakė, jog mes neturime ką čia veikti; tai yra visiškai ne mano pozicija. Europos Komisija parengė veiksmų planą, siekdama palaikyti stabilizavimo procesą, remti savanoriškai į savo gimtuosius kaimus grįžtančius perkeltus asmenis ir atnaujinti plėtrą Čado rytinės dalies rajonuose, kuriuos paveikė konfliktas.

EUFOR misija – kurią dabar sudaro 600 vyrų, iš kurių 380 yra įsikūrę Abéché – buvo dislokuota 2008 m. vasario 12 d. ir yra numačiusi pasiekti savo pradinį operatyvinį pajėgumą kovo mėn. viduryje, o savo visą pajėgumą – birželio mėn., t. y. 3700 vyrų, kurie turėtų užtikrinti MINURCAT dislokavimą. MINURCAT yra nepaprastai svarbi rytinės Čado dalies gyventojų saugumo ir apsaugos užtikrinimo požiūriu ir, matyt, taip pat prisideda prie žmogaus teisių stebėjimo, rėmimo ir gynimo. Ji yra nepaprastai svarbi ir turinti įsipareigojimų stebėtoja. MINURCAT dislokavimas yra dar svarbesnis dėl to, kad Komisija susitarė dėl programos, suteikiančios galimybę kontroliuoti teisingumo ir kalėjimų sistemą 2007 m. ir reformuoti saugumo sistemą 2008–2011 m. Mes norėtume priminti parlamentui, kad Čado valdžios institucijos privalo patvirtinti MINURCAT veikimo procedūras kuo greičiau, kadangi bet koks papildomas delsimas aiškiai galėtų pažeisti dislokavimo grafiką, sudarytą Čado humanitarinės apsaugos policijos pajėgoms, kurių daugiau nei pusę biudžeto finansuoja Komisija.

Norėčiau tarti keletą žodžių apie Bendrijos paramą, teikiamą Čado rytinėje dalyje. Komisija teikia humanitarinę pagalbą Čado rytinei daliai nuo 2004 m. ir ta pagalba 2007 m. sudarė 30 mln. EUR. Be to, Europos Komisija skyrė 10 mln. EUR MINURCAT policijos pajėgų dislokavimui. Per 9-ajį Europos plėtros fondą ji skyrė virš 13 mln. EUR Čado ir Centrinės Afrikos Respublikos atstatymo paramos programos įgyvendinimui. Ji taip pat sutiko savo priemonių ribose remti sutaikinimo procesą tų etninių grupių, kurios susipyko 2006 m. ir nebepalaikė santykių nuo masinio gyventojų perkėlimo bangos pradžios. Tačiau šių programų įgyvendinimui būtina ilgalaikė subregiono stabilizacija.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš manau, kad buvo svarbu pareikšti šias mintis. Aš norėčiau, kad jūs bet kuriuo atveju žinotumėte – ir aš noriu pasakyti tai viešai – kad aš visiškai apsiimu kasdien kontroliuoti šį klausimą. Aš noriu ateiti čia tada, kai jausiu, kad tai yra būtina ir naudinga, ir tą aš galiu padaryti per labai trumpą laiką. Aš susitariau gana greitai susitikti su prezidentu Omar al-Beshir bei vėl susitikti su prezidentu Idriss Déby Itno, ypač dėl Sudano ir Čado tarpusavio santykių klausimo. Be to, aš, aišku, toliau palaikysiu reikalingus ryšius su įvairiais politiniais veikėjais ir pilietine visuomene, siekdamas pažangos šiame viską apimančiame dialoge, be kurio regione negali būti jokio ilgalaikio sprendimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Bairbre de Brún (GUE/NGL), raštu. – (GA) Airijos kareiviai garsėja savo dalyvavimu taikos palaikymo operacijose kartu su Jungtinėmis Tautomis tose vietose, kuriose yra krizė arba konfliktas. Taikos palaikymo operacijų požiūriu tas, kuris veda paskui save, turėtų būti Jungtinės Tautos, bet to negalima pasiekti šio tipo Europos kovinių grupių dalyvavimu.

Tam tikra problema yra susijusi su EUFOR grupės dalyvavimu Čade. Prancūzijai priklauso svarbiausiais vaidmuo šiose pajėgose. Taip, kiti Prancūzijos kareiviai teikia paramą Čado prezidentui Idriss Déby Itno, kurį stipriai kritikavo Tarptautinės amnestijos organizacija. Be to, Čadas yra buvusi Prancūzijos kolonija.

Yra pavojus, kad Airijos ginkluotosios pajėgos bus laikomos pajėgomis, palaikančiomis vyriausybę, kurios žmogaus teisių charakteristika sukėlė įtarimų. Yra pavojus, kad Airija nebebus laikoma neutralia.

Tiems, kurie Čade yra keblioje padėtyje, reikalingos tarptautinės pajėgos, bet tai turėtų būti Jungtinių Tautų pajėgos.

 

14. Pirmininko pranešimas
  

PIRMININKAUJA: HANS-GERT PÖTTERING
Pirmininkas

 
  
MPphoto
 
 

  PIRMININKAUJA: HANS-GERT PÖTTERING Pirmininkas

Brangūs kolegos, šiandien aš norėčiau informuoti jus apie veiksmus, kurių aš ėmiausi po rimto oficialus posėdžio, vykusio čia, Strasbūre, 2007 m. gruodžio 12 d., trečiadienį, siekiant paminėti Pagrindinių teisių chartijos pasirašymą, žlugdymo, t. y. incidentų, kuriuos mano įsitikinimu jūs visi atsimenate.

Po to, kai pirmininkų sueiga apsvarstė nagrinėjamus incidentus pagal darbo tvarkos taisyklių 147 straipsnį, aš pakviečiau tam tikrą skaičių narių diskusijoms, siekdamas išgirsti jų įvykių versijas prieš kokio nors sprendimo dėl galimos drausminės priemonės priėmimą. Aš informavau kiekvieną narį, susirūpinusį kvietimo priežastimi.

Parlamentarizmo pagrindas yra žodžio laisvė. Demokratiniame parlamente nė vienam kalbančiajam neturi būti trukdoma išreikšti savo požiūrį, kolegoms, kurie laikosi kitokio požiūrio, sistemingai pertraukinėjant jį šūksniais. Pakankamai suprantama, kad tai dar labiau liečia kalbančiuosius, kurie kreipiasi į plenarinį posėdį kaip kitų institucijų svečiai. Aš paaiškinau, kad pasikviečiau susijusius narius diskusijoms, kadangi, nepaisant mano reikalavimo palaikyti tvarką plenarinio posėdžio metu, jie tęsė, pertraukinėdami šūksniais, savo mėginimus sukliudyti kalbantiesiems kreiptis į Parlamentą. Drausminių priemonių nebuvo imtasi, kadangi jie laikė plakatus ir transparantus. Šiuo atveju pavojų kelianti problema yra bandymas apriboti žodžio laisvę.

Vadovaudamasis anksčiau minėtomis diskusijomis aš nusprendžiau pagal Darbo tvarkos taisyklių 147 straipsnio 3 dalį imtis šių priemonių:

Devyniais atvejais taikyti teisės gauti dienpinigių išmoką atėmimą nuo dviejų iki penkių dienų, vienu atveju – penkioms dienoms, šešiais atvejais – trims dienoms ir dviem atvejais – dviem dienoms, o kitais atvejais – pareikšti papeikimus.

Siekdamas paaiškinti, kodėl aš skyriau šias sankcijas, aš norėčiau perskaityti jums, ką aš rašiau susijusiems parlamento nariams, kai informavau juos apie drausminių priemonių taikymą jiems. Aš cituoju: „Aš visiškai pripažįstu jūsų teisę ir bet kurio nario teisę būti prieš Pagrindinių teisių chartiją arba Lisabonos sutartį ir išreikšti tą požiūrį pagal Darbo tvarkos taisyklių nuostatas. Aš taip pat iš dalies suprantu labai jausmingą reakciją, kurią tokie dalykai kartais sukelia.

Tačiau aš manau, kad būtina skirti elgesį, kuris yra teisėtas Darbo tvarkos taisyklių požiūriu, ir tokio tipo žlugdymą, kuris vyko gruodžio 12 d. Mes negalime leisti bet kokio elgesio, kuriuo siekiama trukdyti kitiems nariams arba oficialiems svečiams – šiuo atveju kitų Europos Sąjungos institucijų pirmininkams – kalbėti oriai ir be tyčinio pertraukimo po to, kai jiems suteikiamas žodis pagal Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 2 dalį, be to, laikantis paties Parlamento priimtos darbotvarkės. Esminis parlamentarizmo principas reiškia, kad, išreiškiant nuomonės laisvę, kitų nuomonės laisvė taip pat turi būti gerbiama – šiuo atveju laisvė tų, kuriems buvo suteiktas žodis kalbėti plenariniame posėdyje.“

Sutinkamai su Darbo tvarkos taisyklių 147 straipsniu susiję nariai buvo informuoti apie su jais susijusį sprendimą. Teisė gauti dienpinigių išmoką atimta šiems nariams: Jim Allister 3 dienoms, Godfrey Blum 2 dienoms, Sylwester Chruszcz 2 dienoms, Paul Marie Coûteaux 5 dienoms, Maciej Marian Giertych 3 dienoms, Roger Helmer 3 dienoms, Roger Knapman 3 dienoms, Hans-Peter Martin 3 dienoms ir Philippe de Villiers dienoms. Vladimķr ˇeleznż pareikštas papeikimas.

Be to, buvo informuoti institucijų, delegacijų ir komitetų, kuriems šie nariai priklauso, pirmininkai.

Trim atvejais aš susilaikiau nuo 147 straipsnio taikymo, kadangi, aptaręs klausimą su susijusiais nariais, priėjau prie išvados, kad šie kolegos nedalyvavo tuose veiksmuose.

Kolegos, tai yra mano sprendimas. Aš privalėjau paskelbti tai jums oficialiai ir viešai, kad Parlamentas būtų informuotas apie tai, kaip aš turėjau pasielgti. Aš tikiuosi, kad mes daugiau nebebūsime liudininkais kokių nors kitų incidentų, panašių į tuos, kurie pasitaikė čia, Europos Parlamente, 2007 m. gruodžio 12 d.

(Plojimai)

 
  
  

PIRMININKAUJA: FERNANDO TEIXEIRA DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

 

15. Klausimų valanda (klausimai Tarybai)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra klausimai Tarybai (B6-0013/2008).

Nurodyti klausimai buvo pateikti Tarybai.

Kadangi juose sprendžiama ta pati problema, šie klausimai bus sprendžiami kartu:

Marian Harkin klausimas Nr. 1 (H-0077/08)

Dėl: Lisabonos sutarties

Ar yra kokių nors klausimų, kuriuos vis dar reikia išsiaiškinti dabartiniame Lisabonos sutarties tekste, ir ar buvo patenkinti visi pirmininkaujančios Slovėnijos interesai dėl sutarties įgyvendinimo pagrindo, procedūros ir laikotarpio? Jeigu taip nėra, gal galėtų Taryba nusakyti, kokie neišspręsti klausimai yra?

Gay Mitchell klausimas Nr. 2 (H-0097/08)

Dėl: Tarybos pirmininko

Ar Taryboje buvo kokių nors preliminarių diskusijų apie tai, kas ketina būti ES Tarybos pirmininku, jei tik būtų ratifikuota Lisabonos sutartis?

 
  
MPphoto
 
 

  Gay Mitchell (PPE-DE). – Pone pirmininke, darbo tvarkos klausimu, tai tikriausiai ne tas pats. Gal galėtų būtų kiek nors atsižvelgiama į mūsų, kaip Parlamento narių, teises? Klausimų apjungimas tokiu būdu yra gėdingas. Viena klausimų valanda darosi blogesnė už kitą! Nėra jokio dviejų klausimų ryšio. Aš griežtai protestuoju prieš elgesį su šio parlamento nariais.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Aš suprantu Gay Mitchell, bet kuo daugiau laiko mes sugaišime su šiais klausimais, tuo mažiau laiko turėsime atsakymams į kitus klausimus, taip pat teisėtai pateiktus narių. Būtent Taryba nusprendė bendrai atsakyti į šiuos klausimus. Gerbiamas narys nenukentės, kadangi jis, žinoma, turės galimybę pasisakyti šiuo konkrečiu klausimu. Todėl aš manau, kad jie nieko nepraras.

Todėl mes tęsiame savo darbą; kitaip mes išeikvosime daugiau laiko, kurio mes negalime sau leisti prarasti. Vis sunkiau darosi pasiekti minimalų produktyvumo lygį šiomis klausimų valandomis, kurios yra tokios svarbios mūsų parlamentiniam darbui. Tarybos pirmininke, jums suteikiamas žodis.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Aš turėčiau pabrėžti, kad, kiek Taryba yra suinteresuota, nėra skirtumo, ar mes atsakysime į šiuos klausimus bendrai ar atskirai. Ne mums apie tai spręsti. Šiuo klausimu mes sutinkame su šio Parlamento norais.

Aš noriu pirmiausia atsakyti į Marian Harkin klausimą. Leiskite man pabrėžti, kad Lisabonos sutarties įsigaliojimas priklauso nuo jos ratifikavimo visose 27 valstybėse narėse. Tačiau aišku, kad reikia kelių parengiamųjų aktų, kad, kaip visų svarbių sutarties pakeitimų atveju, Lisabonos sutartis įsigaliotų. Sutinkamai su 2007 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos sprendimais pirmininkaujanti Slovėnija pradėjo tuos pasiruošimo darbus. Aš pabrėžiu, kad su įgyvendinimu susijęs darbas pasiekė tą lygį ir jis yra tik techninio ir parengtinio pobūdžio.

Kol ratifikavimo procesas vis dar vykdomas ir yra užbaigtas, šis darbas vis dar bus tik laikino ir parengtinio pobūdžio. Daugelį Lisabonos sutarties įgyvendinimo aspektų bus galima aptarti jai įsigaliojus. Be to, yra daug pavyzdžių, kad kai kurie įgyvendinimo aspektai bus aptariami tik pasiūlius Komisijai.

Taryba ketina informuoti Parlamentą apie pažangą ir ji glaudžiai bendradarbiaus su Parlamentu visais šiais Lisabonos sutarties įgyvendinimo aspektais, kurie domina abi institucijas.

Antra, aš atsakysiu į Gay Mitchell klausimą. Atsakymas yra „ne“, ne Taryba dar nesvarstė, kas turėtų tapti Europos Sąjungos Tarybos pirmininku, tai yra tiksliau sakant, kas turėtų tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininku. Taryba to klausimo nesvarstė. Aš papildysiu pirmininkaujančios valstybės nuomonę, kad šis klausimas nebuvo svarstytas, kadangi dar ne laikas tą daryti.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE). – Aš norėčiau padėkoti Tarybos pirmininkui už atsakymą. Aš manau, jūs pasakėte, kad šis procesas tebevyksta ir gali būti paaiškinimo reikalaujančių sričių, kurias reikės išsiaiškinti.

Paaiškinimo sąlygomis aš norėčiau sužinoti, koks yra jūsų požiūris į oficialaus konsoliduoto teksto nuo Tarybos parengimą, kadangi aš parašiau daugeliui vyriausybių vadovų ir gana daug atsakė man – Ispanijos ministras pirmininkas, Vokietijos ir Bulgarijos ministrai Europos reikalams – dėl konsoliduoto teksto būtinumo. Faktiškai Parlamentas balsavo už tai vos prieš tris savaites, o Komisijos narė Margot Wallström ir pats parlamentas pasakė, kad mums reikia konsoliduoto teksto kuo greičiau. Man įdomu, koks jūsų požiūris šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Gay Mitchell (PPE-DE). – Visų pirma aš galiu pasakyti, kad, jeigu Tarybai sunku gauti konsoliduotą tekstą, Dublino Europos reikalų institutas su malonumu pateiks jai kopiją anglų kalba.

Antra, dėl pirmininko pateikto atsakymo į mano klausimą aš norėčiau paklausti jo, ar tikrai aišku, kad nėra kandidatų ir nėra galutinio bei pirminio kandidatų į Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas sąrašo, kad tai yra kažkas tokio, kas bus nuspręsta praėjus tam tikram laikui po Lisabonos sutarties patvirtinimo – jeigu ji bus patvirtinta – ir, kad tai bus tolimoje ateityje. Ar tikrai taip yra?.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. SL)Pirma, į papildomą Marian Harkin klausimą.

Bet kuriuo atveju, Tarybos, kitaip tariant pirmininkaujančios valstybės, nuomone konsoliduoto teksto reikia Lisabonos sutarčiai. Kitu šiandieninės diskusijos momentu aš pasakiau, kad mes tikimės jo sulaukti balandžio mėn. viduryje ir, kad jis turėtų būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje antroje gegužės mėn. pusėje. Kai kurie gali manyti, kad bus vėlu. Tačiau mes turime žinoti, kad tai yra labai reiklus teisinio redagavimo darbas. Šis tekstas yra sudėtingas, o be to, oficialus konsoliduotas tekstas turi būti parengtas visomis 23 Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis. Jeigu kiekvienas į visą tai atsižvelgs, nepraeis pernelyg daug laiko, kol mes turėsime oficialaus, konsoliduoto teksto variantą.

Neoficialių versijų nėra ir aš esu dėkingas Gay Mitchell, kad atkreipė į tai dėmesį. Neoficialios versijos lieka neoficialiomis ir negali būti laikomos oficialiu tekstu. Jų yra daug, įskaitant vieną iš Dublino instituto. Tai yra labai naudinga skaitomoji medžiaga, bet ji negali pakeiti oficialios versijos, kuriai parengti reikės tam tikro laiko.

Atsakydamas į antrą Gay Mitchell papildomo klausimo dalį aš galiu pareikšti pirmininkaujančios valstybės ir Tarybos vardu, kad šiuo metu nėra galimų arba faktinių kandidatų galutinio ar pirminio sąrašo. Jis neegzistuoja. Taryba jo nesvarstė. Tikriausiai mes turėsime svarstyti jį likus mažiau laiko iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Pirma galima data būtų 2009 m. sausio 1 d. Aš tikiuosi pradėti diskusijas šiuo klausimu 2008 m. antroje pusėje. Jos turės prasidėti tam tikru metu, kadangi buvo numatyta, kad įgyvendinus Lisabonos sutartį, Europos Sąjunga taip pat turėtų susirasti Europos Vadovų Tarybos pirmininką.

Aš kartoju, kad pirmininkaujančios valstybės nuomone šio metu dar neatėjo laikas tokioms diskusijoms, bet mes turime pripažinti tai, kad iš 27 galimų ratifikavimo atvejų, ligi šiol tik penki buvo užtikrinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Corbett (PSE). – Tai liečia Europos Vadovų Tarybos pirmininko ateitį. Ar pirmininkaujanti valstybė sutinka, kad tai faktiškai yra ne Sąjungos pirmininkavimas, o vienos iš institucijų pirmininkavimas, kiekvienai institucijai turint savo pirmininką?

Ir, ar pirmininkaujanti valstybė turėjo kokias nors diskusijas, kiek tai liečia išsamų pareigų pobūdį, siekdama užtikrinti, kad jo vaidmuo iš tikrųjų būtų padidintas taip, kad jis būtų tam tikras „Sąjungos pirmininkas“, o ne toliau apsiribotų pirmininkavimu ir Europos Vadovų Tarybos susitikimų vedimu?

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, mano klausimas yra susijęs su surinktu tekstu, kitaip tariant, suvestine redakcija. Aš dėkingas Tarybos pirmininkui už svarbaus privataus ir oficialaus teksto skirtumo išaiškinimą. Aš taip pat pritarčiau tam, kad, galbūt, lygiagrečiai su teksto paskelbimu oficialiajame leidinyje, per valstybes nares galėtų būti inicijuojama bendra kampanija, siekiant suteikti besidomintiems piliečiams galimybę prieiti prie viso teksto. Mes neturime išleisti didžiulius teksto kiekius, bet, jeigu piliečiai nori susipažinti su teksto kopija, jie turėtų turėti galimybę pareikalauti jos iš nacionalinių vyriausybių.

 
  
MPphoto
 
 

  Esko Seppänen (GUE/NGL). – (FI) Pone pirmininke, pone ministre, praėjusią savaitę Liublianoje aš atkreipiau dėmesį, kad Slovėnijos parlamentas ratifikavo sutartį neturėdamas suvestinės redakcijos, ir tai nustebino mane. Parlamento nariai negalėjo pasinaudoti tekstu tokia forma, kokia šis tekstas buvo išplatintas jiems dabar.

Aš norėčiau paklausti, kadangi jūs žinote, ar nebuvo sutarta Ministrų Taryboje arba aukščiausio lygio susitikime, kad suvestinė redakcija būtų užlaikoma kuo ilgiau. Gal kartais ten buvo susitarta, kad neturi būti pravedami referendumai dėl Konstitucijos – Lisabonos sutarties?

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Pirmininke, aš galiu numanyti, kad galėtų būti norų sąrašas tarp potencialių kandidatų – neoficialus sąrašas, kurio mes dar nematėme.

Tačiau aš džiaugiuosi, kad jūs ruošiatės esminiu klausimu; jūs iš anksto nežinote rezultatų, bet jūs tikitės, kaip ir aš, kad jie bus palankūs ir Lisabonos sutartis bus ratifikuota.

Tarp dalyvaujančiųjų Airijos „ne“ kampanijoje yra nuomonė, kad tai yra automatiškai keičiama sutartis, nors taip nėra, ir aš norėčiau, kad jūs galėtumėte labai aiškiai pareikšti tiems iš mūsų, kurie gyvena Airijoje ir dalyvauja kampanijos procese, kad ši sutartis ir būsimi jos pakeitimai bus daromi laikantis visų valstybių narių ratifikavimo proceso.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Aš supratau pirmus tris klausimus, bet ketvirtojo vertimas dingo. Aš norėčiau, kad Mairead McGuinness pakartotų klausimą ir aš išklausysiu jį jos kalba.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Galbūt aš buvau per greita. Airijoje „ne“ kampanija propaguoja netiesą, kad, jeigu mes palaikysime šią sutartį, Airijoje ateityje nebebus referendumų dėl kitų sutarčių, jeigu mums jų reikėtų. Ir kas žino, dėl ko mums prireiktų balsuoti per ateinančius 50 metų?

Aš labai aiškiai laikausi nuomonės – kaip ir daugelis šiame parlamente – kad balsavimas „taip“ Lisabonos sutarčiai nepadarys tokių dalykų ir, kad visada bus paisoma valstybių narių ratifikavimo proceso. Aš norėčiau, kad jūs, gal būt laikydamasis savo pozicijos, patvirtintumėte tai.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Labai ačiū, kad maloniai pakartojote savo klausimą, Mairead McGuinness. Dabar aš visiškai supratau jį, bet pirma atsakysiu Richard Corbett. 2. Kai mes sakome Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, absoliučiai neturime galvoje nieko kito, kaip tik Europos Vadovų Tarybos pirmininką. Kaip teisininkas aš negaliu sutikti, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas galėtų tuo pačiu metu būti dar kieno nors pirmininku.

Europos Vadovų Taryba tampa institucija. Įgyvendinus Lisabonos sutartį, ji pirmą kartą taps nauja institucija. Ji turės savo pirmininką, kuris pirmininkaus šiai institucijai ir nepirmininkaus jokioms kitoms Lisabonos sutartyje minimoms institucijoms.

Aš sutinku su Reinhard Rack nuomone, kad bet kuriuo atveju konsoliduotas tekstas yra naudinga pagalbinė priemonė parlamentiniam sprendimų priėmimui ir piliečių informavimui. Tačiau, kaip sakiau anksčiau, tai nekeičia fakto, kad vienintelis tinkamas tekstas yra tekstas, kurį parengė Tarybos generalinio sekretoriato kompetentinga tarnyba, kaip oficialų konsoliduotą tekstą.

Tai verčia mane pereiti prie Esko Seppänen klausimo. Tai yra tiesa, kad Slovėnijos parlamentas ratifikavo Lisabonos sutartį neturėdamas oficialaus konsoliduoto teksto, kadangi jo vis dar nėra. Tie, kurie domėjosi medžiaga, turėjo galimybę pasinaudoti neoficialiu konsoliduotu tekstu keliomis kalbomis.

Aš turiu pasakyti, kad vyriausybė buvo labai aktyvi aiškindama naujoves, kurias atneša Lisabonos sutartis, ir, kaip parodė Slovėnijos parlamento rezultatas, jai visiškai pasisekė. Tačiau tai yra mūsų nacionalinė problema ir nelabai liečia valstybės pirmininkavimo; nepaisant to aš jaučiau, kad turiu jums paaiškinti.

Grįžkime prie referendumų. Pirma leiskite paklausti jūsų, Esko Seppänen, ar jūs klausėte, kaip Taryba, kitaip tariant mes, galėtume neleisti referendumų?

 
  
MPphoto
 
 

  Esko Seppänen (GUE/NGL). – (FI) Aš klausiau, ar buvo priimtas sprendimas Taryboje arba aukščiausio lygio susitikime, kad referendumai neturėtų būti rengiami – kad valstybėms narėms turėtų būti rekomenduota nerengti referendumų. Toks buvo mano klausimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Ačiū jums už šį papildomą paaiškinimą. Tokio sprendimo nėra ir neįmanoma tokį sprendimą priimti. Taryba gerbia kiekvienos valstybės narės teisę priimti nepriklausomą ir suverenų sprendimą dėl ratifikavimo proceso pagal savo vidaus reglamentus ir nei Taryba, nei pirmininkaujanti valstybė nesikiša į šiuos reikalus.

Atsakydamas Mairead McGuinness aš turiu tiesiog pasakyti, naujos sutarties ratifikavimo metodo pasirinkimas yra kiekvienos valstybės narės suvereni teisė ir ji turėtų nepriklausomai nuspręsti pagal savo teisės aktus, ar ji turi rengti referendumą, ar ratifikuoti naują sutartį parlamente. Šio fakto jokiu būdu nepakeis nauja sutartis.

Lisabonos sutarties įgyvendinimas paliks šį klausimą išimtinei suvereniai kiekvienos valstybės narės, įskaitant Airiją, kompetencijai, ir tai taip pat bus taikoma būsimoms sutartims.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. −

Marie Panayotopoulos-Cassiotou klausimas Nr. 3 (H-0082/08)

Dėl: Jaunimo pakto

Taryba priėmė sprendimus Jaunimo pakto sąlygomis, siekdama padidinti jaunų europiečių įsidarbinimo ir darbo bei šeiminio gyvenimo suderinimo galimybes. Ar nauja pirmininkaujanti valstybė ketina įvertinti iki šiol pasiektus rezultatus ir remti šiuos tikslus toliau?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Aš norėčiau atkreipti Marie Panayotopoulos-Cassiotou dėmesį į naujausią tarybos iniciatyvą, susijusią su jos klausimu. Šių metų vasario 14 d. Taryba priėmė keletą svarbiausių pranešimų dėl tolimesnio Europos jaunimo pakto įgyvendinimo ir pateikė juos Europos Vadovų Tarybos pavasario sesijai, kuri prasidės rytoj. Svarbiausi pranešimai grindžiami Komisijos paskutine nacionalinių reformų programų analize ir juose pateikiamas 2007 m. Europos jaunimo pakto įgyvendinimo pažangos įvertinimas.

Šios analizės pagrindu taryba nustatė, kad nuo to laiko, kai 2005 m. buvo priimtas Europos jaunimo paktas, kai kuriose valstybėse narėse sumažėjo nedarbas. Tačiau Europos Sąjungos lygmenyje nedarbas vis dar aukštas ir viršija 17 %. Dėl to buvo suformuluotos nurodytos rekomendacijos dėl tolesnio pakto įgyvendinimo ir Taryba gaus jas svarbiausių pranešimų forma šią savaitę.

Jaunimo užimtumas, bendradarbiavimas jaunimo švietimo ir mokymo bei socialinės integracijos srityje ir toliau turėtų būti svarbiausiais ekonominių ir socialinių strategijų uždaviniais. Ypatingas dėmesys ir toliau turėtų būti kreipiamas į mažai galimybių turintį jaunimą, ypač taikant aiškesnį orientavimą, daugiadisciplinę paramą ir adaptacines priemones.

Būsimosiose Lisabonos strategijos įgyvendinimo priemonėse mes turėtume stengtis plėtoti jaunimo dimensiją. Jis grindžiamas tarpsektoriniu požiūriu ir svarbesniu jauniems žmonėms skiriamu vaidmeniu. Pirmoji rekomendacija ragina valstybes nares daugiausiai dėmesio skirti jaunimo užimtumo uždaviniams. Šiame kontekste Komisija pabrėžia tokius klausimus, kaip: perėjimas nuo švietimo sistemos prie užimtumo, nepastovūs darbiniai santykiai, lankstumas ir jaunimo įsidarbinimo galimybė.

Pirmininkaujanti Slovėnija skyrė ypatingą dėmesį jaunimo užimtumo problemoms ir iššūkiams. Aš norėčiau paminėti tarptautinę konferenciją, pavadintą „Darbo vietos jaunimui – gerovė visiems“, kuri įvyks kitą mėnesį Slovėnijoje šio pirmininkavimo metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Pone pirmininke, Europos jaunimo pakto tekste taip pat pateikiamos profesinės veiklos ir šeimyninio gyvenimo derinimo priemonės. Be to, Taryba nusprendė sukurti Europos Aljansą už šeimas. Jaunimas turi turėti galimybę sukurti šeimas. Kokių priemonių pirmininkaujanti valstybė ketina imtis siekdama suteikti šią galimybę?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Praktinis įgyvendinimas priklausys kiekvienai valstybei narei. Mes tikimės, kad šią savaitę Europos Vadovų Taryba priims tam tikrus sprendimus šiuo klausimu politiniame lygmenyje, įskaitant Europos Aljansą už šeimas. Trumpai, mes tikimės papildomo postūmio dedant pastangas šioje srityje. Kaip sprendimai bus taikomi yra pirmiausia yra kiekvienos atskiros valstybės narės reikalas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. −

Claude Moraes klausimas Nr. 4, kurį perėmė Glenis Willmott (H-0084/08)

Dėl: ES lygmens bendradarbiavimo benamystės klausimu

Taryba gali žinoti apie Rašytinį pareiškimą 0111/2007 dėl gatvių benamystės panaikinimo, neseniai priimtą Europos Parlamente. Vienas iš pareiškimo tikslų bus suformuoti Europos požiūrį į gatvių benamystės pabaigą ir tuo tikslu surinkti bei išplatinti patikimus statistinius duomenis, kurie bus reikalingi, norint palengvinti veiklą.

Kokia tarybos pozicija Europos masto bendradarbiavimo, susijusios su benamyste, atžvilgiu? Konkrečiai, ar ji mano, kad statistinių duomenų išplatinimas Europos lygmenyje būtų priimtinas veiksmas?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Taryba yra informuota apie Europos Parlamento iniciatyvą, raginančią sukurti paneuropinį aljansą dėl benamystės panaikinimo iki 2015 m. Taryba pritaria iniciatyvai ir entuziastingai laukia, norėdama pamatyti jos pasiekimus.

Aš norėčiau priminti jums, kad benamystės, kaip socialinio saugumo ir socialinės įtraukties politikos dalies, klausimai yra sprendžiami pagal atvirą koordinavimo metodą. Socialinės apsaugos komitetas yra atsakingas už šią sritį. Atviras koordinavimo metodas sustiprino supratimą, kad benamystė yra problema visose valstybėse narėse. Rengdamos nacionalinius 2006–2008 m. socialinės įtraukties veiksmų planus valstybės narės nurodė benamystę kaip vieną iš svarbiausių strateginių prioritetinių sričių.

2007 m. socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties bendroje ataskaitoje užsiimama benamystės keliamais iššūkiais aktyvios įtraukties priemonių požiūriu. Be šių priemonių mes turėtume paminėti keletą kitų paslaugų, įskaitant aprūpinimo būstu, sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas. Be to, ataskaitoje pripažįstama, kad kai kurios valstybės narės formuoja labiau struktūrinį požiūrį į atskirtį aprūpinimo būstu ir benamystės požiūriu.

Kalbant benamystės Europoje statistinių duomenų klausimu aš turėčiau pasakyti, kad nepaisant visų Europos benamystės stebėsenos centro pastangų, rodikliai šioje srityje vis dar yra blogi. Daug valstybių narių iš viso nenustatė benamystės. Be to, dauguma valstybių narių neturi patikimų duomenų apie benamių skaičių. Net kai duomenys yra, sunku juos palyginti, kadangi įvairiose valstybėse narėse skiriasi skaičiavimo metodologija ir tendencijos stebėjimas.

Dėl palyginamųjų duomenų apie benamystę trūkumo Socialinės apsaugos komiteto rodiklių pogrupis į savo 2008 m. darbo programą, tarp kitų planų, įtraukė materialinio skurdo aprūpinimo būstu atžvilgiu proporcijos analizę, būsto išlaidų analizę, kaip rodoma Europos pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrime, ir kitas priemones pagal benamystės masto Europos Sąjungoje tyrimą, kurį Komisijos tarnybos paskelbė 2007 m. sausio mėn.

Prie viso to Socialinės apsaugos komitetas priėjo išvados, kad 2009 m. benamystė bus vienas iš galimų prioritetinių uždavinių tikslinių pastangų siekiant socialinės įtraukties sąlygomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Glenis Willmott (PSE). – Man buvo malonu matyti neseniai paskelbtus JK vyriausybės skaičius, kurie rodo, kad mano rinkiminėje apygardoje East Midlands valdžios institucijų užregistruoti nauji benamystės atvejai per pastaruosius metus sumažėjo 25 %. Taip yra dėka leiboristų partijos svarbiausio prioriteto – panaikinti benamystę ir ypatingo dėmesio žmonėms suteikiant įgūdžius ir mokymą, kurio reikia norint juos pašalinti iš gatvių visam laikui. Tai yra didžiulis kontrastas lyginant su ankstesnės konservatorių vyriausybės pasiektais rezultatais, pagal kuriuos benamių ir miegančių lauke skaičius faktiškai padidėjo.

Todėl, ar Komisija nesutinka, kad tai geriausios patirties, kuria reikėtų pasidalinti, pavyzdys ir dėl tos priežasties, kadangi tai yra būtina, būtų įgyvendinta tinkama ES lygmens platforma šiam tikslui?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Ačiū jums už šią informaciją, bet prašau suprasti mane, kad būdamas Tarybos atstovu aš neturiu teisės pareikšti nuomonę apie atskiros valstybės narės duomenis arba padėtį. Tai, ką jūs pasakėte, galėtų būti geros praktikos pavyzdys, bet aš negaliu to konstatuoti čia būdamas Tarybos atstovu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. −

Manuel Medina Ortega klausimas Nr. 5 (H-0087/08)

Dėl: Kovos su tarptautiniu nusikalstamumu ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo

Ar Taryba praneš apie pasiektą pažangą ir paskelbs neatidėliotinus pasiūlymus dėl bendros prieglobsčio politikos sukūrimo?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) 2007 m. birželio mėn. Komisija pristatė Žaliąją knygą apie būsimą bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Dabar Taryba laukia Komisijos pasiūlymų dėl antro priemonių, įstatymų ir priemonių, orientuotų į bendros Europos prieglobsčio sistemos sukūrimą, etapo. Šias priemones ir įstatymus priims Parlamentas ir Taryba pagal bendro sprendimo procedūrą.

Dėl laiko šiems pasiūlymams parinkimo mes turėtume pasitarti su Komisija, kuri taip pat turi išimtinę teisės akto priėmimo iniciatyvą šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Medina Ortega (PSE). – (ES) Pone pirmininke, 19 metų Mehdi Kazemi ką tik neteko galimybės gauti prieglobstį Nyderlanduose po to, kai jo prašymas buvo atmestas Jungtinėje Karalystėje. Mehdi Kazemi galėtų būti išsiųstas į Iraną ir jam būtų įvykdyta mirties bausmė už nusikaltimą būti homoseksualistu.

Šio metu ES mes neturime jokių taisyklių šiuo klausimu ir mano klausimas būtų – ar Taryba mano, kad ji gali pagreitinti procesą, ar, kad mes galime palaukti, pavyzdžiui, kol Europos Teisingumo Teismas privers valstybes nares pripažinti prieglobstį pagrindine žmogaus teise pagal galiojančią žmogaus teisių teismų praktiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Pone Tarybos pirmininke, kalbant apie bendros prieglobsčio procedūros sukūrimą, vienas uždavinys yra paspartinti sprendimo priėmimo procesą, kuriuo būtų nustatoma, ar žmogui suteikiamas pabėgėlio statusas, ar ne. Vienas dalykas, kurio aš pakartotinai reikalauju yra saugių trečiųjų šalių sąrašo sudarymas siekiant pagreitinti sprendimų priėmimą. Gal galėtumėte papasakoti mums, kokia pažanga buvo pasiekta jūsų diskusijose apie šio sąrašo sudarymą?

Mano kitas klausimas yra toks: mūsų dažnai prašo pravesti informavimo kampanijas, kad žmonės žinotų, kaip veikia prieglobsčio procedūros, ką reiškia teisėta emigracija ir, kokios yra atmesto prašymo dėl prieglobsčio arba nelegalios emigracijos pasekmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Atsakymas į Medina Ortega iškeltą papildomą klausimą yra labai aiškus. Taryba nieko negali padaryti, kad priverstų valstybes nares pasielgti konkrečiu būdu, kai jos sprendžia prieglobsčio suteikimo klausimą.

Tai yra valstybių narių pareigos pagal tarptautinę teisę. Tačiau atsiras papildomos pareigos, kai mes žengsime žingsnį link bendros Europos Sąjungos prieglobsčio politikos, kurią aš apibūdinau anksčiau, kitaip tariant link bendros prieglobsčio sistemos sukūrimo.

Hubert Pirker, aš nieko negaliu pridurti prie to, ką anksčiau pasakiau įžangoje. Numatomą tvarkaraštį turės pateikti Europos Komisija. Aš manau, kad šis klausimas taip pat turi būti adresuotas Komisijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, tęskime toliau. Į toliau pateikiamus klausimus nebus atsakyta, kadangi jie nelaikomi priimtinais:

- į pirmąjį todėl, kad jis panašus į vasario mėn. pateiktą klausimą;

- į numeris 7 ir 8 klausimus, kadangi jie yra susiję su klausimais, susijusiais su politine padėtis Čade apie kurią mes ką tik diskutavome prieš šią klausimų valandą.

Jim Higgins klausimas Nr. 9 (H-0093/08)

Dėl: Skysčių transportavimo

Gal galėtų Taryba padaryti pareiškimą dėl vykstančių ES derybų su Kanada ir JAV dėl skysčių transportavimo per oro uostus? Ar Taryba yra įsitikinusi, kad bet kokias neišspręstas problemas galima išspręsti per trumpą laiką?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Vienintelis atsakymas, kuri galiu pateikti Jim Higgins, yra tas, kad aš negaliu atsakyti į jo klausimą, kadangi atsakymas priklauso Europos Komisijos kompetencijai. Šis klausimas priklauso jos kompetencijai ir, deja, aš negaliu pateikti prasmingo atsakymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Higgins (PPE-DE). (GA) Pone pirmininke, aš suprantu, kad Tarybos pirmininkas negali pateikti man atsakymą. Neabejotinai šio klausimo sprendimas pernelyg užsitęsė. Ar Kandos ir Jungtinių Valstijų valdžios institucijos ir vyriausybės nesupranta, kad Europos Sąjungoje mes turime sprendimą? Sprendimą, kuris yra praktiškas, paprastas ir veiksmingas.

Aš norėčiau paklausti Komisijos arba Tarybos pirmininko, kodėl Kanada ir Jungtinės Valstijos nepriima pasiūlymo? To esmė glūdi rugsėjo 11 d. atakose prieš Jungtines Valstijas. Tai yra saugumo priemonė. Todėl yra labai sunku suprasti, kodėl mes negalime priimti šio sprendimo visame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, mes visada reikalaujame, kad būtų imamasi atitinkamų priemonių mums reaguojant į terorizmą ir ypač užkertant kelią jam – štai kodėl buvo inicijuota ši konkreti priemonė.

Tačiau, ar ši priemonė vis dar yra veiksminga ir, ar teroristai jau rado būdų, kaip apeiti šias kontrolės priemones?

Ką būtų galima padaryti siekiant suderinti kontrolės priemones? Nors mes turime vieną nuostatų rinkinį, jų praktinis įgyvendinimas labai skiriasi lyginant vieną oro uostą su kitu ir tai sukelia problemas bei susierzinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Aš ketinu pabandyti atsakyti kai kuriuos klausimus, iškeltus papildomų klausimų procedūros metu. Skysčių, purškiklių, želė ir panašių daiktų apribojimai oro keleiviams buvo įvesti esant priežasčiai. Jie buvo įvesti reaguojant į grėsmę, kuri buvo rimtai ir aiškiai išreikšta, būtent į grėsmę saugumui civilinės aviacijos srityje.

Mes buvome informuoti, kad įvairių sričių ekspertai intensyviai ieško sprendimų ir technologijų, kurios sudarys galimybę lengvai nustatyti realią grėsmę ir tokiu būdu palengvins skysčių, purškiklių, želė ir panašių daiktų pervežimą civilinių oro keleivių rankiniame bagaže.

Daug diskusijų šiuo klausimu buvo pravesta daugelyje vietų, ypač tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje. Mes sekėme šias diskusijas, bet vis dar nėra išvadų. Jeigu ir kai kažkas atsitinka, mes tikimės, kad Komisija reaguos atitinkamai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, mes neturime daug laiko, faktiškai turime tik šešias minutes, kadangi Taryba informavo mane, kad ji turi išvykti 7.30 val. Vis dėlto mes turime pakankamai laiko kitiems dviem klausimams atsakyti.

Pirmininkas. − Kadangi juose sprendžiama ta pati problema, šie klausimai bus sprendžiami kartu:

Mairead McGuinness klausimas Nr. 10 (H-0095/08)

Dėl: Vakarų Balkanų šalių galimybės įstoti į ES

Vakarų Balkanų likimas neišvengiamai ypač domins dabartinę Tarybai pirmininkaujančią valstybę. Ar atsižvelgiant į įvykius, susijusius su Kosovo statusu Vadovų taryba imasi aktyvaus vaidmens bandant toliau integruoti Vakarų Balkanų šalis į ES struktūras?

Silvia-Adriana Ţicău klausimas Nr. 11 (H-0106/08)

Dėl: Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų šalių santykių plėtotės

Pirmininkaujanti Slovėnija nurodė, kad vienas iš jos prioritetų yra ES ir Vakarų Balkanų šalių tarpusavio santykių plėtojimas. Ar gali Taryba nustatyti pagrindinius tikslus būsimų ES ir Vakarų Balkanų šalių susitarimų rengimo atžvilgiu?

Dimitrios Papadimoulis klausimas Nr. 12 (H-0119/08)

Dėl: Europos Sąjungos misijos Kosove vaidmens

Kosovo ministras pirmininkas nesenai pareiškė, kad nepriklausomybės paskelbimas yra įvykęs faktas. Rusijos Užsienio reikalų ministras susiejo ES misiją Kosove su nauja JT Saugumo Tarybos rezoliucija dėl tarptautinės bendruomenės buvimo Kosove.

Kokie ES misijos Kosove įgaliojimai ir koks grafikas? Ar Taryba tikisi, kad nauja Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija ką nors pakeis tarptautinės bendruomenės buvimo Kosove atžvilgiu?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Aš norėčiau atsakyti į visus tris klausimus iš karto, todėl atsakymas bus kažkiek ilgesnis, bet šiuo metu tai yra ypač svarbus klausimas.

Taryba yra pasiryžusi toliau remti Europos Vakarų Balkanų perspektyvą, priartindama ją arčiau regiono piliečių supratimo. Be kitų dalykų ji pagreitins dialogo su regiono šalimis dėl vizų taisyklių liberalizavimo pradžią.

Kovo 10 d., pirmadienį, vykusioje sesijoje Taryba pasveikino Regioninės bendradarbiavimo tarybos inauguracinę sesiją, kurioje buvo paminėtas oficialus Stabilumo pakto perdavimas naujai Tarybai. Šios tarybos sukūrimas yra didelės pažangos, vykdant regioninį bendradarbiavimą demokratijos, ekonomikos ir saugumo srityse, įrodymas .

Taryba pabrėžė didelę regioninio bendradarbiavimo ir gerų kaimyninių santykių svarbą ir atnaujintų pastangų visose srityse poreikį siekiant surasti, pasinaudojant konstruktyviu požiūriu į derybas, priimtinus dvišalius sprendimus neišspręstiems klausimams, susijusiems su kaimyninių šalių santykiais.

Savo vasario 18 d. sprendimais Taryba patvirtino savo apsisprendimą suteikti visą ir veiksmingą paramą Europos perspektyvai Vakarų Balkanuose. Ji pareikalavo, kad Komisija panaudotų Bendrijos priemones siekiant stimuliuoti ekonominę ir socialinę plėtrą bei pateikti daugiau konkrečių priemonių pažangai šia linkme siekti.

Šioje vietoje aš norėčiau paminėti labai svarbų įvykį: kovo 5 d. Europos Komisija paskelbė specialų komunikatą apie Vakarų Balkanus. Jame Komisija pasiūlė nemažai realių priemonių tolesniam Europos Sąjungos ir šio regiono šalių santykių gerinimui. Šis komunikatas ir Europos perspektyvos Vakarų Balkanų šalims konsolidavimas bus pagrindinė tema neoficialioje Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų sesijoje, kuri yra planuojama šio mėnesio pabaigai Slovėnijoje.

Pirmininkaujanti Slovėnija skyrė Vakarų Balkanams ypatingą dėmesį. Šio regiono stabilumas yra nepaprastai svarbus visos Europos Sąjungos saugumui ir gerovei. Be kita ko, 2008 m. yra galimi tokie įvykiai: 2003 m. Salonikų darbotvarkės persvarstymas, daugelio stabilizavimo ir asociacijos susitarimų pasirašymas ir bendradarbiavimo stiprinimas įvairiose regiono srityse.

Atsižvelgdamas, kad trūksta laiko, aš pabandysiu trumpai pristatyti pagrindinius Europos Sąjungos Tarybos tikslus, susijusius su atskiromis šalimis. Kadangi Kosovas buvo paminėtas viename iš klausimų, aš pasakysiu keletą žodžių apie jį.

Pirmininkaujanti valstybė mano, kad viskas ko reikia yra ilgalaikis sprendimas dėl Kosovo statuso Europos ateities Vakarų Balkanų atžvilgiu bendros darbotvarkės apimtyje. Stabilizavimo ir asociacijos procesas yra strateginė programa, kurią sukūrė Europos Sąjunga savo politikai Vakarų Balkanų atžvilgiu. Šios programos priemonės taip pat liečia Kosovą.

Aš dar kartą norėčiau priminti jums apie vasario 18 d. Tarybos sprendimus, kai ji patvirtino savo įsipareigojimą teikti visapusišką ir veiksmingą paramą Europos ateičiai Vakarų Balkanų atžvilgiu. Taryba pareikalavo, kad Komisija panaudotų Bendrijos priemones siekiant stimuliuoti ekonominę ir politinę plėtrą bei pateikti daugiau konkrečių priemonių, kad būtų galima priartėti prie šių tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Pone pirmininke, aš žinau, kad laiko mažai, bet mano manymu yra įdomu, kad padėtis pasikeitė nuo to laiko, kai aš pateikiau šį klausimą, ir džiaugiuosi tuo, kad pirmininkas suteikė naujausią labai išsamią informaciją apie savo konkretų ir akivaizdų susirūpinimą šio regiono klausimu. Ar galėčiau tiesiog paklausti jo, ypač ES misijos Kosove atžvilgiu, kuri yra unikali ir visiškai neišmėginta šiame etape: ar galite užtikrinti mums, kad mes pasimokėme iš šios intervencijos ir būsime pasirengę pasiūlyti panašią paramą kitoms regiono šalims, jeigu ir kai mes būtume pakviesti tą padaryti?

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Ačiū jums už patikslinimus, bet aš pageidaučiau gauti šiek tiek daugiau papildomos informacijos. Mes žinome, kad dar 2006 m. liepos mėn. buvo pasirašytas susitarimas dėl energetikos siekiant pritraukti investicijas ir aš žinau, kad 2007 m. buvo priimtas prioritetinių projektų sąrašas regiono energetikos infrastruktūrai ir net buvo pasirašytas memorandumas dėl socialinių klausimų.

Be to, mes žinome, kad yra svarstomas bendrijos sutarties dėl transporto pasirašymas su regiono šalimis, siekiant sukurti vidaus rinką kelių, geležinkelių ir vidaus vandens kelių transporto srityje. Taip pat buvo sudarytas prioritetinių transporto projektų sąrašas ir aš norėčiau gauti išsamesnę informaciją iš Tarybos …

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Dėl Mairead McGuinness pirmojo klausimo: Europos Sąjungos misija Kosove yra Europos Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos dalis, kitaip tariant ji yra BUSP „Saugumo ir plėtros politikos instituto misija“. Tačiau ji nėra vienintelė misija Vakarų Balkanams. Saugumo ir plėtros politikos instituto misija Bosnijai bei Hercegovinai yra viena iš misijų ir turi panašų statusą, kitaip tariant, ji yra Europos Sąjungos politikos misija. Panašiai, čia buvo PROXIMA misija Buvusiai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai (EUPOL Proxima);

Aš norėčiau pabrėžti Kosovo misijos, dėl kurios buvo priimtas sprendimas, svarbą. Dažnai pabrėžiama, kad Europos Sąjunga yra pasidalinusi dėl Kosovo statuso klausimu. Šis pasidalinimas iš tikrųjų yra akivaizdus, bet žmonės pamiršo apie Europos Sąjungos vienybę svarbiais klausimais, pavyzdžiui, Europos misijos klausimu, dėl kurios buvo pasiektas susitarimas ir kuri, mes tikimės, bus veikli, kaip numatyta.

Dabar Silvia-Adriana  klausimas. Mes jau pradėjome regioninį bendradarbiavimą Pietryčių Europos energetikos deklaracijos ribose. Mes taip pat svarstome kitas sritis, kuriose, panaudoję konkrečias priemones, mes galėtume sustiprinti Vakarų Balkanų šalių realią integraciją bei vėl sustiprinti jų ryšius su Europos Sąjunga.

Jūs paminėjote transportą. Taip, tai yra viena iš sričių, kurias mes tiriame, bet yra ir kitų sričių, pavyzdžiui, bendradarbiavimas mokslinių tyrimų, mokslo ir švietimo srityje. Aš ypač norėčiau pabrėžti vizų reikalavimų šioms šalims liberalizavimo, kuris lieka vienu iš mūsų tikslų, svarbą. Mes tikimės, kad greitai jie bus pasiekti. Derybos su dauguma Vakarų Balkanų šalių dėl laipsniško visų reikalavimų liberalizavimo jau prasidėjo pirmininkaujant Slovėnijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE).– (SK) Būdas, kuriuo Europa suvokia Balkanų šalis, turi didelę įtaką ir yra labai svarbus tiek Balkanų, tiek ir Europos bei pasaulio mastu.

Kosovo nepriklausomybės paskelbimas pasodino neapykantos daigus tarp serbų ir Kosovo albanų ir kelia grėsmę jų trapiems santykiams. Atsižvelgiant į tai, kad Slovėnija taip pat yra Balkanų dalis, koks pirmininkaujančios valstybės manymu būtų tvarus sprendimas, kuris galėtų garantuoti taiką ir stabilumą šiame regione? Ar jis būtų galimas be Serbijos pritarimo?

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL). – (EL) Pone pirmininke, Tarybos pirmininke, savo atsakyme Kosovo klausimu jūs nė karto nepaminėjote „JT“ arba „tarptautinė teisė“! Aš klausiu jūsų: ar gali būti patvirtinta Europos perspektyva Vakarų Balkanų klausimu apeinant JT ir pažeidžiant tarptautinę teisę? Be to, kadangi Komisija savo komunikate pritaria tarptautinės bendruomenės dalyvavimui Kosove pagal JT rezoliuciją 1244, gal galėčiau paklausti, ar mes galime imti ir rinktis pagal ą la carte meniu? Ar tai yra pagrįsta, ar ne, ir, ar jūs renkatės tik tuos klausimus, kurie tenkina jus?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis pirmininko pareigas. (SL) Ačiū jums už šios papildomus klausimus. Kalbant apie Zita Pleštinská klausimą aš negaliu ir nedrįstu numatyti, nei asmeniškai, nei būdamas Tarybos atstovu, galimą ilgalaikį sprendimą dėl Kosovo statuso. Faktas, kad pageidautinas sprendimas būtų suinteresuotų šalių susitarimas. Kaip žinome, vyko ilgos derybos šiuo klausimu, bet jos nesibaigė susitarimu.

Lygiai taip pat būtų pageidautina, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba užimtų poziciją šiuo klausimu, bet, kaip žinome, tai neįvyko. Štai kodėl Europos Sąjunga reagavo į Kosovo nepriklausomybės paskelbimą tokiu būdu, kokiu ji reagavo vasario 18 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių sprendimais bei rezoliucijomis. Tai yra padėtis, kurioje susitarimas buvo pasiektas Europos Sąjungos ribose. Kaip žinome, šios sąlygos leidžia valstybėms narėms priimti savus sprendimus dėl santykiu su Kosovu plėtros.

Atsakydamas į Dimitrios Papadimoulis klausimą, kitaip tariant į nuomonę, aš norėčiau pabrėžti, kad nėra jokių abejonių, kad Vakarų Balkanų perspektyva Europos Sąjungoje taip pat apima Kosovą. Kosovas yra dalis to regiono, kuriam jau buvo nustatyta Europos perspektyva Salonikuose 2003 m., ir tai nepasikeitė.

Be to, yra aišku iš Europos Komisijos anksčiau minėto komunikato, kuris buvo paskelbtas šių metų kovo 5 d. ir, kuriame yra specialus skirsnis, skirtas Kosovui.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

 
  
  

Tuo užbaigiama klausimų valanda.

(Posėdis buvo nutrauktas 7.40 val. ir pratęstas 9.00 val.)

 
  
  

PIRMININKAUJA: LUIGI COCILOVO
Pirmininko pavaduotojas

 

16. Vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės gerinimas (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Neenos Gill pranešimas (A6-0027/2008) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl sprendimo Bendrijos dalyvavimo mokslinių tyrimų ir plėtros programoje, kurios tikslas vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės gerinimas naudojant naujas informacijos ir ryšių technologijas (IRT) ir kurios ėmėsi kelios valstybės narės [COM(2007)0329 - C6-0178/2007 - 2007/0116(COD)].

 
  
MPphoto
 
 

  László Kovács, Komisijos narys. − Pone pirmininke, aš esu labai patenkintas ir laimingas, kad galiu pakeisti savo bendradarbę Komisijos narę Viviane Reding, pristatydamas tokį labai svarbų ir labai gerą klausimą.

Visoje Europoje senėjantys gyventojai akivaizdžiai kelia didelius iššūkius mūsų visuomenei ir ekonomikai. Šiandien kiekvienam išėjusiam į pensiją vis dar yra penki žmonės, kurie moka mokesčius. 2025 m. šis skaičius sumažės iki trijų vienam, o 2050 m. – iki vos dviejų vienam. Priežiūros išlaidos, ypač didėjančios sulaukusių daugiau nei 80 metų žmonių grupės priežiūros išlaidos, greitai didėja. Mes teisingai nerimaujame dėl pagyvenusių žmonių geros gyvenimo kokybės užtikrinimo, taip pat ir jų sveikatos bei socialinės priežiūros finansinio tvarumo.

Tuo pačiu metu aš pabrėžiu, kad senėjantys gyventojai taip pat yra didelė galimybė ir daug žadanti rinka naujiems produktams ir paslaugoms, skirtoms sveikam senėjimui ir nepriklausomam gyvenimui. Mes visi esame įsitikinę, kad mes galime ir turėtume mobilizuoti informacijos ir ryšių technologijas oriam senėjimui Europoje. „Aplinkos padedamas gyvenimas“ bendra programa padės susitvarkyti su šiais iššūkiais ir išnaudoti galimybes. Europos paramos taip pat nusipelno naujoviškas valstybių narių bendradarbiavimas į rinką orientuotų mokslinių tyrimų bei plėtros srityje.

Kompromisiniai pakeitimai, kurie jūsų manymu iš tikrųjų padėjo stiprinti iniciatyvos europinį aspektą aiškinant valstybių narių kompetenciją, taip pat ir vaidmenis bei įsipareigojimus. Tai bus naudinga užtikrinant šio svarbaus Europos siekio sėkmę mūsų visų labui.

 
  
MPphoto
 
 

  Neena Gill, pranešėja. − Pone pirmininke, vis didesnio skaičiaus Europos pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės gerinimas, kaip mes girdėjome, yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais mes susiduriame Europoje.

Mūsų visuomenės sudėtis keičiasi ir mums reikia prisitaikyti, kad būtų galima užtikrinti gyvenimo kokybę ir nepriklausomą gyvenimą pagyvenusiems žmonėms, kuriems priešingu atveju gresia atskirtis.

Ką mums reikia užtikrinti yra tai, kad ši nauja visuomenė būtų integruojanti visuomenė. Mums reikia garantuoti, kad pagyvenusieji žmonės, kurių skaičius didėja, yra visiškai pajėgūs dalyvauti visuomenėje, kadangi 2010–2030 m. ES piliečių, kurių amžius 65-80 metų, skaičius padidės 40 %.

Šie senėjantys gyventojai turės milžinišką reikšmę kelete politikos sričių: socialinėje, užimtumo, aprūpinimo būstu, švietimo, mokymo, sveikatos priežiūros ir socialinės paramos. Todėl mums reikia visapusiško ir nefragmentiško požiūrio į senėjimą.

Šis pranešimas išplaukia iš valstybių narių iniciatyvų pagal 169 straipsnį, kurias bendrai finansuoja Komisija 150 mln. EUR suma per penkerius metus. Tai padės Europos pramonei ir mokslinių tyrimų institutams kuriant naujas ir modernias IRT paslaugas, produktus ir sprendimus, kad būtų pagerinta pagyvenusių asmenų gyvenimo kokybė.

Šiuo metu buvo sukurtos technologijos, kurios gali padėti išspręsti atminties, regėjimo, klausos ir mobilumo praradimo klausimus. Realus darbas jau prasidėjo, bet dažnai nėra nei jo supratimo, nei plataus panaudojimo. Todėl ši iniciatyva tikrai bus naudinga ir padės spręsti socialines problemas.

Man labai malonu pasakyti, kad aš tiesiogiai daugelyje vietų mačiau, ypač savo West Midlands regione, kaip tradicinį namą galima pritaikyti naudojant pagalbą teikiančia technologijas, kurios užtikrina saugesnę ir lengviau prieinamą namų aplinką.

Aš taip pat didžiuojuosi, kad mano regionas buvo pagalbą teikiančių technologijų priešakyje – ne tik turint omenyje pagyvenusius žmones, bet ir technologijas, sukurtas padėti žmonėms su negalia.

Todėl Kasdieninį gyvenimą palengvinanti aplinka turėtų įrodyti galinti būti tikra paskata trijose šio tipo veiklos srityse. Pirma, ES moksliniai tyrimai bus centralizuotai koordinuojami; jie sudarys galimybes kurti realius produktus ir įvesti juos į rinką.

Mūsų tikslas būtų tapti kompetencijos centru šioje srityje, kuriame vyktų apsikeitimas žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais visoje Europoje.

Tai būtų pasiekiama, jeigu mes turėtume realius dalyvaujančių šalių įsipareigojimus. Todėl aš patenkinta, kad Taryba sutiko suteikti po 0,2 mln. EUR, kaip minimalią pagalbą, kiekvienai dalyvaujančiai šaliai, taip pat ir vieną bendrą vertinimo mechanizmą ir tinkamumo kriterijus, viliantis, kad tai pagerins programos koordinavimą bei padidins skaidrumą ir patikimumą.

Antra, ji bus naudinga ES pramonei, kuri turi milžinišką potencialą šioje srityje. Todėl raginu KGPA asociaciją sukurti veiksmingus verslo modelius tiems IRT produktams ir paslaugoms, kurie yra orientuoti į žemesnes kainas, ir įvesti šiuos produktus į rinką.

Ji taip pat privalo užtikrinti, kad MVĮ galėtų dalyvauti ir turėtų sąlygas sąžiningai pasinaudoti mokslinių tyrimų bei finansavimo galimybėmis. Tačiau, norint, kad pasisektų, yra būtina, kad programoje būtų orientuojamasi į ES masto standartų kūrimą ir sąveikumą siekiant tapti pasauliniu lyderiu šioje pagalbą teikiančių technologijų srityje. Reikia skubiai pašalinti technines ir reglamentavimo kliūtis, kurios varžo plėtrą šioje srityje. Nepamirškime, kad likusi pasaulio dalis, pavyzdžiui, JAV, Japonija ir net Kinija susiduria su panašiais demografiniais iššūkiais. Todėl yra mūsų reikalas plėtoti pasaulinį konkurencinį pranašumą.

KGPA yra ne tik apie nepriklausomo gyvenimo gerinimą – ji taip pat gali padėti siekti Lisabonos strategijos tikslų. Bet norint tą padaryti, mums reikia bendro mąstymo ir bendrų veiksmų su kitomis programomis – darbo vietų kūrimo ir ekonominės plėtros – šiame sektoriuje.

Trečia, nors ir technologija gali pagerinti pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę, tai galioja tik su sąlyga, jeigu užsiimama keliais svarbiais klausimais: prieinamų kainų formavimo, kad jos būtų prieinamos visiems, naujų palankių vartotojui technologijų kūrimo (ir užtikrinimo, kad pagyvenusieji žmonės ir jų slaugytojai būtų apmokyti suprasti jas), bet, kadangi mes kol kas gyvename informacinėje visuomenėje, o ne integruojančioje visuomenėje – didelė dalis pagyvenusių žmonių susiduria su atskirtimi. Todėl mums reikia padaryti internetą labiau prieinamu ir suteikti mokymosi galimybę bei sudaryti sąlygas pagyvenusiems žmonėms ne tik būti socialiai neatskirtiems, bet ir vykdyti savo kasdieninę veiklą, kuri gali būti palengvinama, pavyzdžiui, apsipirkimą, sąskaitų apmokėjimą ir susitikimų organizavimą. Bet pasinaudojimo tuo galimybė neturėtų priklausyti nuo Europos geografinio padalinimo. Aš nenorėčiau matyti dviejų pagreičių Europos, jos demografinio iššūkio atžvilgiu.

Tai tik pradžia. Mes turime padaryti daug daugiau ir tikiuosi, kad ši programa sudarys precedentą tolesnei veiklai ir iniciatyvoms iš Komisijos ir Tarybos.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės pranešėja. (PL) Pone pirmininke, Europos gyventojų senėjimas yra iššūkis visai Europos visuomenei. Vidutinė gyvenimo trukmė šiuo metu yra 80 metų, o 2030 metais laukiamas pensinio amžiaus žmonių skaičiaus padidėjimas 40 %.

Europos Sąjunga turėtų priimti įvairiapusišką požiūrį į šį iššūkį, kadangi demografinės tendencijos daro poveikį daugeliui politikos sričių, įskaitant užimtumą, apgyvendinimą, švietimą, socialinę pagalbą ir sveikatos priežiūrą. Bendras svarstomos mokslinių tyrimų ir plėtros programos tikslas yra pagerinti pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę ir sustiprinti Europos pramoninę bazę. Jį ketinama pasiekti diegiant IRT, kurios padės vyresnio amžiaus asmenims pagerinti savo gyvenimo kokybę ir toliau džiaugtis gera sveikata bei likti aktyviems darbe ir visuomenėje.

Vyresnio amžiaus asmenų įgyti įgūdžiai ir patirtis yra svarbus turtas, ypač žiniomis pagrįstoje visuomenėje. Be to, svarbu pabrėžti, kad senėjančioje visuomenėje yra didesnis procentas moterų, negu vyrų, dėl pastarųjų ilgesnės gyvenimo trukmės. Todėl kuriant ir vertinant programą būtina atsižvelgti į lyties elementą. Pagaliau aš norėčiau padėkoti pranešėjai Neena Gill už labai gerai parengtą pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Lambert van Nistelrooij, PPE-DE frakcijos vardu. – (NL) Gerai, kad bent kartą šiandien mes kalbame apie demografinius pokyčius Europoje kitaip – ne apie kažką tokio, kas tik kainuoja ir didina skaičių tų žmonių, kuriais reikia rūpintis; taip jau atsitiko, kad jie taip pat suteikia labai svarbias galimybes. Aš pats su džiaugsmu pakalbėsiu apie Sidabrinę ekonomiką: Jeigu jūs atidžiai pasižiūrėtumėte į programą, jūs pamatytumėte joje esmę, susijusią su gyvenimo kokybe, taigi, kokia Europos dilema?

Viena vertus, mes turime labai gerų fundamentalių žinių, bet naujovės keliauja į rinką pernelyg ilgai. Mes jau daug laiko turime internetą ir plačiajuostį ryšį, ir dabar riboto judrumo žmonės taip pat turi galimybę naudotis paslaugomis naudodamiesi interneto priemonėmis. Tai gali pakeisti reikalus ir čia tam yra galimybė.

Kita vertus, aš patenkintas, kad Septintojoje pagrindų programoje pusė milijardo eurų buvo palikta fundamentaliems tyrimams, ir tikrai, Europos Komisija susigrąžins tą pusę milijardo eurų iš valstybių narių ir įmonių. Gerai, kad šios žinios skleidžiamos, nes jos tarnauja kaip tiltas į rinką.

Kaip jau sakė Neena Gill, labai svarbu, kad mes, gyvenantys Europoje, apgręžtume iškraipytą ir suskaldytą rinką bei įvestume geresnius standartus, suteikiančius galimybę padidinti įtrauktį. Pavyzdžiui, Amerikoje ir Kinijoje šios problemos nėra. Mes turime labai skirtingas finansines sistemas. Todėl būtina įvesti tiek technologijas, tiek ir konsultacijas su partneriais nacionaliniame lygmenyje. Dėl šios priežasties būtų gerai suvienyti valstybes nares ir visada įtraukti į kiekvieną projektą tris šalis. Tą padaryti kartais būna sunku, bet aš manau, kad tą padaryti yra būtina siekiant greičiau panaudoti žinias.

Kai kuriuos programos punktus reikia įvertinti ir aš labai norėčiau sužinoti apie esamas technologijas bei, ar IRT taikymo būdus galima naudoti veiksmingai. Aš manau ir tikiuosi, kad vartotojai bus labai svarbūs šioje programoje; aš dėkoju pranešėjai už didžiules pastangas, kurias ji dėjo šiuo klausimu ir ypač už jos pranešimo turinį.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău, PSE frakcijos vardu. – (RO) Dėka to, kad nėra politikos, kuri skatintų gimstamumą, ir tam tikrų sąlygų vaikams auginti ir prižiūrėti, turinčių virš 65 metų gyventojų dalis padidės nuo 20 % iki 28 % 2025 m.

Pagyvenę žmonės turi specialius poreikius ir visuomenė privalo pasikeisti, kad būtų galima patenkinti tokius poreikius. Mums reikia pagyvenusiems žmonėms pritaikytų būstų, sveikatos priežiūros ir slaugymo paslaugų plėtros. Šiomis sąlygomis ERT vaidmuo yra vis svarbesnis. Kai kurie pagyvenę žmonės jau naudojasi skaitmenine televizija, mobiliaisiais telefonais, kompiuteriais ir net internetu. Daug pagyvenusių žmonių bendrauja su savo vaikas, gyvenančiais užsienio šalyse, naudodamiesi internetu ir interneto kameromis, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kaimo ar miesto vietovėse.

Tačiau turinčių didesnį nei 65 metų amžių Europos piliečių, kurie naudojasi internetu, procentinis skaičius yra tik 10 %. Atkreipkite dėmesį, kad daugiau nei 21 % Europos piliečių, kurių amžius virš 50 metų, turi rimtų klausos, regos arba vikrumo negalių, dėl kurių jiems sunku naudotis standartine IRT įranga.

2007 m. birželio mėn. Komisija kreipėsi į valstybes nares ir į su sritimi susijusią pramonę, prašydama remti veiksmų plano „Pagyvenusių žmonių integravimas į informacinę visuomenę“ įgyvendinimą. Šiomis sąlygomis pagalbos dėl savarankiškumo namuose programa, kuri turi būti sukurta įgyvendinant 7-ąją mokslinių tyrimų pagrindų programą, turės 150 mln. EUR biudžetą iš bendrijos biudžeto, o valstybės narės išleis mažiausiai 150 mln. EUR 2008–2013 m. laikotarpyje, aišku, turint omenyje dalyvaujančias valstybes nares.

Šios programos tikslai: pagyvenusiems žmonėms skirtų ir IRT grindžiamų naujoviškų produktų, paslaugų ir sistemų plėtros rėmimas, mokslinių tyrimų kritinės masės kūrimas, ypatingas plėtojimas ir naujovių diegimas Europos lygmenyje informacinėje visuomenėje gyvenantiems pagyvenusiems žmonėms skirtų technologijų ir paslaugų srityje, mokslinių tyrimų panaudojimo sąlygų gerinimas įmonėms.

Kiekviena valstybė narė gali dalyvauti šioje programoje. Dviejų metų laikotarpyje nuo programos pradžios Komisija parengs tarpinį pranešimą, o 2013 m. ji parengs galutinį jos įvertinimą. Aš manau, kad pagyvenę žmonės nusipelno šios galimybės, o mes turime šią pareigą! Sveikinimai pranešėjai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jorgo Chatzimarkakis, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, šiandien čia turėjau lankytojų grupę. Ši padėtis yra pažįstama daugeliui mano kolegų. Mus lanko lankytojų grupės: kai kurios didelės, kai kurios mažos; bet didžiausios grupės yra „sidabrinės“ kartos. Būtent toks atvejis buvo su šiandienine grupe. Čia buvo 60 nepaprastai suinteresuotų, iš tikrųjų susidomėjusių, labai aktyvių žmonių ir tai yra vis labiau pasitaikantis atvejis. Tai iš tikrųjų yra iššūkis Europai.

Demografiniai pokyčiai dažnai vaizduojami kaip grėsmė. Skaičiai kalba patys: Laukiama, kad 2010–2030 m. turinčių 65–80 metų amžių Europos piliečių procentinis skaičius padidės 40 %. Tačiau, kaip ir Lambert van Nistelrooij, aš tai nelaikau grėsme. Aš manau, kad europiečiai turi puikią progą parodyti, kad mes esame pasaulio regionas, kuris yra daugiausiai įsipareigojęs aukštos gyvenimo kokybės visuose žmonių gyvenimo etapuose srityje ir kiekvienai amžiaus grupei. Mums reikia parodyti didesnį rūpinimąsi pagyvenusiais žmonėmis bei turime užtikrinti, kad mes taip elgiamės kaip Europos, tai yra pasaulio regiono, kuris saugo gyvybę, piliečiai.

Aš norėčiau pasveikinti Komisiją dėl šio pasiūlymo. Ši Kasdieninį gyvenimą palengvinančios aplinkos (KGPA) programa susieja šią svarbią tendenciją, būtent demografinius pokyčius – kurie yra daug ryškesni Europoje nei kituose regionuose – su mūsų pastangomis mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo srityje. Mes esame tvirtai įsipareigoję, kad IRT technologijos ir KGPA susietų šias tendencijas.

Visiškai aišku, ponios ir ponai, kad mes, kaip Europos Sąjunga, neturime tiesioginės kompetencijos standartų, susijusių su vyresnio amžiaus žmonėmis, namų statyba ir kt., atžvilgiu. Tačiau naudodami šias bandomąsias programas mes galime skatinti geriausią praktiką bei galime surinkti tai, ką jau padarė kai kurios valstybės narės, ir ant to uždėti Europos kokybės antspaudą, kadangi jis tikrai tarnauja kaip modelis kitiems. Ponios ir ponai, su šia programa Komisija padeda mažinti taip vadinamą skaitmeninį atotrūkį tarp mūsų visuomenės kartų.

Aš norėčiau padėkoti pranešėjai Neena Gill, kad perteikė šią informaciją nepaprastai aiškiai ir daug geriau, negu kiti pranešėjai, ir aš privalau tai pasakyti. Aš norėčiau pareikšti jai savo nuoširdžią padėką. Be to, ji labai drąsiai gynė Parlamento poziciją trišaliame susitikime ir užtikrino, kad mūsų argumentai būtų veiksmingai perteikti. Nėra jokio reikalo mums slapstytis. Kaip šio parlamento atstovui leiskite man pasakyti, kad linkime KGPA programai didelio pasisekimo. Mūsų labai geri troškimai yra su ja.

 
  
MPphoto
 
 

  Guntars Krasts, UEN frakcijos vardu. – (LV) Ačiū, pone pirmininke. Europos demografiniai, ekonominiai ir socialiniai veiksniai reikalauja sprendimų, kurie išnaudotų vyresnio amžiaus žmonių profesinę ir kultūrinę patirtį, užtikrindami, kad jų gyvenimo sąlygos būtų pačios geriausios kokybės, ir sumažindami iki minimumo išlaidas, atsirandančias dėl demografinės tendencijos.

Komisijos pasiūlyta programa yra reakcija į būtinybę ir, iš dalies, taip pat ir į būdų, leidžiančių paskubinti technologinę pažangą šiame sektoriuje, paiešką. Iš tiesų, skaitmeninis atotrūkis – būtent kliūtys, trukdančios naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis, kartais netgi nereikšmingos – atskiria nemažą vyresnio amžiaus gyventojų dalį nuo aktyvaus socialinio ir ekonominio gyvenimo ir apriboja jų galimybes naudotis naujų technologijų paslaugomis bei teikiama pagalba.

Nors ir aš pritariu Komisijos pasiūlymui visais aspektais, turi būti pripažįstama, kad nauja informacijos ir ryšių technologijų plėtra tuose segmentuose, kuriuose yra komercinis pareikalavimas, vyksta svaiginančiu greičiu. Panašiai, nors ir taip pat sutinku su Komisijos argumentu, kad vyresnio amžiaus žmonių perkamoji galia didėja, vis dėlto mes turime pripažinti, kad dideli pajamų lygių skirtumai lieka pagal valstybes nares. Dideli regioniniai skirtumai taip pat lieka pagal vyresnio amžiaus žmonių grupei priklausančių žmonių galimybes naudotis informacijos ir ryšių technologijomis įvairiose šalyse.

Aš norėčiau pabrėžti, kad Komisijos pasiūlymų pasiekimus sudarys ne tik pačių technologijų, bet ir galimybių pasinaudoti jomis buvimas, ir paskatos vyresnio amžiaus žmonėms mokytis tose Europos dalyse, kuriose tai yra ypač svarbu mažinant pajamų lygio skirtumus ir regioninius skirtumus. Vis dėlto sunkiausias uždavinys bus įveikti skaitmeninį atotrūkį informacijos turinio srityje. Šiuo metu, kai skaitmeninis atotrūkis tarp mažų ir didelių valstybių bei mažų ir didelių ekonomikų išlieka, jo įveikimas tarp kartų yra ekonomiškais sunkiausias uždavinys.

Pone pirmininke, nors ministrų deklaracija dėl e. įtraukties, kuri pasitarnavo kaip šiandien aptariamo dokumento pagrindas, 2006 m. buvo priimta Latvijos sostinėje Rygoje, Latvija neprisijungė prie programos. Šiuo atžvilgiu aš turiu klausimą, kurį pranešėja taip pat nurodė – dėl apimties, iki kurios programoje dalyvaujančių šalių interesais kitoms valstybėms narėms turi būti kompensuota Septintosios pagrindų programos finansavimu, kai šis finansavimas lieka nepakeistas.

 
  
MPphoto
 
 

  Kathy Sinnott, IND/DEM frakcijos vardu. Pone pirmininke, tai yra keistas senas pasaulis. Viena vertus, ataskaitose apie sveikatos padėtį mes bandome perprasti, kaip atitraukti savo vaikus nuo kompiuterių ir priversti juos išeiti į lauką bei žaisti, o kita vertus, mes bandome įkalbinėti mūsų pagyvenusius žmones, kad sėstų prie kompiuterių ir naudotųsi jais.

Bet rimtai, kompiuteriai turi daug ką pasiūlyti pagyvenusiems žmonėms, ypač kaimo gyventojams arba tiems, kurių sveikata yra linkusi izoliuoti juos. Bet, kad pagyvenę žmonės galėtų įsijungti į IT bendruomenę, technologija visų pirma turėtų būti lengvai naudojama, įperkama, visiems prieinama ir reikalaujanti mažai techninės priežiūros. Vis didėjant senų žmonių skaičiui Europoje, pagyvenantiems žmonėms palankių technologijų kūrimas gali pagerinti jų gyvenimo kokybę ir padėti jiems ilgiau gyventi nepriklausomai. Kompiuterių pagyvenusiems žmonėms kūrimas iš tikrųjų yra puiki verslo idėja. Nors jiems gali trūkti tam tikrų techninių įgūdžių, jie turi daugybę laiko naudotis kompiuteriais ir troškimą bendrauti su kitais. Jie yra rinka, laukianti įvykių.

 
  
MPphoto
 
 

  Desislav Chukolov (NI). – (BG) Brangūs kolegos, deja, mano šalis Bulgarija yra tarp pirmaujančių šalių Europos gyventojų senėjimo požiūriu.

Pasibaigus šaltajam karui jauni žmonės iš mano šalies, sugundyti gero gyvenimo Vakaruose pažadų, miniomis veržėsi plauti indus ir tik jų seni tėvai liko namuose. Jūsų idėja prailginti pagyvenusių žmonių gyvenimo trukmę yra puiki. Kas galėtų būti prieš ją?

Bet prieš jums galvojant apie naujų informacijos ir ryšių technologijų naudojimą, aš maldauju jūsų suvokti, kad Bulgarijos pensininkai gyvena už pensijas, lygias 50 EUR per mėnesį. Štai kiek Bulgarijos socialistų partijos socialinė vyriausybė skiria jiems. Tai yra gyvenimo tikrovė.

Aš kreipiuosi į šiame parlamente esančius PES atstovus: ponios ir ponai internacionalistai, ar jūs suprantate, ką 50 EUR per mėnesį reiškia pensininkui, kuris sąžiningai dirbo visą savo gyvenimą? Aš jūs žinote, kad tie 50 EUR yra skirti priversti jus išgyventi ir pirkti maistą kainomis, lygiomis Europos kainoms? Ar jūs žinote, kad Bulgarijos pensininkai išsijungia savo telefonus, kadangi jie nepajėgia už juos susimokėti grobuoniškomis Bulgarijos telekomunikacijų įmonės, kuri buvo privatizuota nusikalstamai, kainomis?

Pasityčiojimas yra siūlyti būdus pagerinti informacines paslaugas šiems žmonėms. Pirmiausia pagalvokite, kaip pagerinti jų finansinę nepriklausomybę. Dauguma pensininkų Bulgarijoje yra ne čigonų kilmės ir dėl to nepasikliauja nemokamais priešpiečiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Ivo Belet (PPE-DE). – (NL) Ši programa gera, bet vis dėlto aš turiu kelias nesutikimo su ja priežastis.

Pirmoji, žinoma, yra susijusi su biudžetu: 150 mln. EUR jokiu būdu nepakanka – ir tai buvo jau buvo pareikšta čia – sektoriui, kuris, kaip jūs pats sakėte, ateityje ketina tapti vienu iš sparčiausiai augančių sektorių. Greitas šių priemonių įgyvendinimas yra nepaprastai svarbus pagyvenusių žmonių gerovei, bet jis taip pat nepaprastai svarbus nacionalinei ekonomikai ir nacionaliniam biudžetui bei turi puikiais ekonomines perspektyvas Lambert van Nistelrooij jau sakė tą patį: vadinasi reikalavimas dėl šių investicijų ir paskatų iš Europos pusės ateityje turėtų žymiai padidinti biudžetą, galbūt net atliekant pusmečio biudžeto vertinimą.

Mano antra pastaba – ir aš visiškai sutinku su pranešėjos pastabomis – yra apie tai, kad neturi būti jokio skirstymo, jokio padalinimo, kai jau sakė Jorgo Chatzimarkakis pagyvenusių žmonių į tuos, kurie buvo apmokyti ir turi galimybę naudotis naujomis technologijomis ir tuos, kuriems tai yra neįmanoma ir kurie paprasčiausiai neturi išteklių jas įdiegti namuose. Tai labai prieštarautų pagrindiniam programos tikslui, kuris yra suteikti galimybę kuo daugiau žmonių toliau gyventi savo namuose kuo ilgiau. Tai yra daug pigiau, negu siųsti juos į ligonines arba slaugos namus, ir, žinoma, tai yra geriausia jų gerovei. Pagaliau tai yra viskas apie šiuo klausimu

Pagaliau yra nepaprastai svarbu, kad visos šios naujoviškos priemonės toliau būtų įperkamos visiems pagyvenusiems žmonėms, nepaisant jų finansinės padėties.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (PSE). – (LT) Aš sveikinu Komisijos iniciatyvą ir vertinu Neena Gill pranešimą, kuris neabejotinai bus labai naudingas svarstant klausimus, liečiančius pagyvenusius žmones. Europoje didėjantis pagyvenusių žmonių skaičius kelia problemas ir didelius iššūkius. Šiuo metu yra sukurtos naujos padedančios technologijos, kurios gali užtikrinti gerą gyvenimo kokybę pagyvenusiems žmonėms ir suteikti jiems galimybę, priklausomai nuo jų norų ir galimybių, aktyviai dalyvauti gyvenime. Todėl ES valstybės narės turėtų pasirengti artėjančiai revoliucijai teikiant socialines ir pagalbos paslaugas.

Modernių informacijos ir ryšių technologijų gamintojai pastebėjo padidėjusį jų produktų pareikalavimą. Naujos pagalbą teikiančios technologijos gali padėti spręsti regėjimo, klausos, mobilumo ir kitas problemas, suteikiant pagyvenusiems žmonėms galimybę jaustis – ir iš tikrųjų būti – naudingais visuomenei. Faktas, kad ES valstybės narės planuoja iki 2013 m. investuoti daugiau nei 1 mlrd. EUR į naujų technologijų, skirtų pagyvenusių žmonių poreikiams, plėtrą yra pagirtinas.

IRT gali ir neabejotinai pagerins pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę ir savigarbą. Tačiau kyla klausimas: Ar tai bus naudinga visiems, ar tik „išrinktųjų“ saujelei?

Aš suprantu pranešėjos nerimą dėl galimybės, kad tik nedidelis skaičius pagyvenusių žmonių, kurie jau gali džiaugtis aukšta gyvenimo kokybe, turės naudos iš IRT naujovių. Kai kurios ES šalys giriasi šešių žvaigždučių viešbučio tipo būstais pagyvenusiems žmonėms. Vis dėlto ne taip toli nuo čia kiekvienas gali pamatyti skurdžius pagyvenusių žmonių namus, kurių gyventojai kovoja už išgyvenimą. Jokios naujovės, pagalbą teikiančios technologijos arba moderni įrangą niekada nebuvo prieinama pastarosiose prieglaudose. Šią padėtį būtina keisti nedelsiant.

Aš pritariu šiame pranešime pareikštai nuomonei, kad IRT produktai pagyvenusiems žmonėms turėtų būti įperkami ir patogūs vartotojui. ES yra lyderė daugelyje sričių. Pirmauti aptariamoje srityje yra ne tik būtina, bet ir garbinga.

 
  
MPphoto
 
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Šiuo metu kas penktas ES pilietis yra virš 60 metų, o jų gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei 80 metų. Tačiau Europoje daugėjančių pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybė nėra pakankamai aukšta. Pavyzdžiui, kas ketvirtas pagyvenęs žmogus mano šalyje Lietuvoje apibūdina savo sveikatos būklę kaip blogą, o dalyvavimo visuomenėje rodiklis yra tik 57 %. Senėjančių gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas turėtų būti vienas iš Europos Sąjungos prioritetų.

Komisijos iniciatyva mobilizuoti informacijos ir ryšių technologijas yra labai svarbus žingsnis siekiant padėti spręsti pagyvenusių žmonių atminties, regėjimo, klausos ir mobilumo praradimo problemas. Vis dėlto Komisijai iki galo nepavyko išspręsti sąžiningo galimybių suteikimo naudotis informacijos ir ryšių technologijomis klausimo.

Vienas iš svarbiausių problemų, susijusių su sąžiningu galimybių suteikimu naudotis informacijos ir ryšių technologijomis, yra jų padarymas prieinamomis. Pagyvenusių žmonių pagrindinės pajamos yra jų pensijos, kurios yra mažos, ypač naujai įstojusiose šalyse. Nepaprastai svarbu, kad naujomis informacijos ir ryšių technologijomis pagrįsti produktai būtų prieinami visiems ES piliečiams.

Kitas svarbus prieinamumo elementas yra naujų technologijų patogumas vartotojui. Tik 18 % ES gyventojų, kurių amžius 65–74 metai, naudojasi internetu lyginant su 60 %, besinaudojančių iš viso. Todėl mes privalome užtikrinti, kad naujomis informacijos ir ryšių technologijomis pagrįsti produktai būtų patogūs vartotojui.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylwester Chruszcz (NI).(PL) Pone pirmininke, Europos šalių senėjančios visuomenės fenomenas yra tikrovė ir pagrindinis iššūkis visuomenei. Mes turėtume atsižvelgti į demokratines tendencijas kalbėdami apie veiksmus Europos lygmenyje ir jų socialinę bei ekonominę reikšmę. Turinčių 65–80 metų amžiaus asmenų skaičius padidės 40 % per 2010–2030 m.

Prioritetas turėtų būti teikiamas oraus gyvenimo užtikrinimui ir visiems tų asmenų gyvenimo patogumams bei galimybei pasinaudoti visomis būtinomis paslaugomis. Žinoma, gyventojų senėjimas sudaro sunkumų teikiant sveikatos paslaugas ir socialinę priežiūrą finansinių galimybių ribose, taip pat ir galimybei pasinaudoti sveikatos priežiūros ir socialinės priežiūros darbuotojų paslaugomis. Svarstomos padėties sąlygomis aš norėčiau atkreipti dėmesį į pagyvenusių žmonių nušalinimo ir izoliavimo fenomeną.

Bandymai atsikratyti ligotais ir pagyvenusiais žmonėmis teisėtos eutanazijos būdu kelia labai rimtą pavojų dabartinei Europai. Aš sielvartauju dėl to, kad nepaisant dalyvaudama pagrindinių žmogaus teisių gynime Europos Sąjunga ir jos Parlamentas tebetyli šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Ljudmila Novak (PPE-DE). – (SL) Niekas labiau negriauna ir nežemina, negu atskirties, nereikšmingumo ir bejėgiškumo jausmas. Štai kodėl aš pritariu Europos Komisijos pasiūlymui, kuriame Komisijai siūloma dalyvauti bendroje programoje siekiant padėti pagyvenusiems žmonėms ir įtraukti juos bei pagerinti jų gyvenimo kokybę naudojant informacijos ir ryšių technologijas.

Tai yra papildoma Lisabonos strategijos mozaikos dalis, kurios paskirtis yra informacija paremtos, skaitmeniniu požiūriu raštingos ir ekonomiškai konkurencingesnės Europos kūrimas. Siekiant iš tikrųjų pagerinti pagyvenusių žmonių įtraukties ir raštingumo padėtį, įvairi jų veikla turi būti atitinkamai pritaikyta ir tikrai jiems prieinama. Ši įvairi veikla turi būti suprantama, paprasta naudotis ir mokytis bei įperkama. Ji turi pritraukti senėjančius gyventojus ir žmones su negalia, gyvenančius miestuose ir kaime; kitaip kyla pavojus, kad galutinis rezultatas bus atskirtis vietoje įtraukties.

Pradėjus plačiai naudoti informacijos ir ryšių technologijas senoji karta taip pat pagaliau turės naudos iš modernaus amžiaus naujovių. Jų gyvenimo kokybė pagerės, kadangi jie bus labiau nepriklausomi, judresni, aktyvesni ir labiau įtraukti į visuomenę bei ekonominį gyvenimą.

Pritaikyta įranga, pagalbinės priemonės ir daugybė elektroninių sistemų sudarys galimybes tvarkyti gyvenamąją erdvę. Tuo pačiu metu jos galės būti kontroliuojamos, užtikrinant, kad vartotojai turėtų didesnį saugumą ir jaustųsi geriau galvodami apie savo gyvenimus. Tokia įranga sudaro galimybes žmonėms su negalia ir pagyvenusiems žmonėms palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu ir mėgautis nuotoline priežiūra, darbu bei pramogomis.

Mes visi norime pasiekti brandų ir solidų amžių, bet nenorime būti vieniši ir atskirti nuo visuomenės. Štai kodėl dabar mes galvojame apie savo ateitį ir žengiame link jos.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE). – (RO) Pagal statistinius duomenis 2010–2030 m. pagyvenusių žmonių skaičius Europoje išaugs 40 %. Šis fenomenas ne tik kelia iššūkius, bet ir sudaro galimybes visuomeninei politikai bei Europos ateičiai. Iš tikrųjų klestinti ir konkurencinga Europa turėtų rasti tinkamą atsakymą į tokius iššūkius ir sugalvoti, kaip visiškai realizuoti naujų demografinių tendencijų galimybes.

Pagyvenę Europos piliečiai turi turėti naudos iš kokybiškų paslaugų ir sąlygų, o jų sukaupta patirtis turėtų būti naudojama būsimoje visuomenės plėtroje. Kadangi Europos Sąjunga ketina tapti informacine ekonomika ir visuomene, informacijos technologijos yra naujoviška reakcija į šią padėtį; todėl Europos bendruomenės įtraukimas į atitinkamas programas yra daugiau nei būtinas.

Aš norėčiau nurodyti du svarbius aspektus, susijusius su naujų technologijų naudojimu siekiant pagerinti pagyvenusių žmonių gyvenimo standartus. Visų pirma, Europos piliečiai turėtų būti apmokomi bei informuojami apie teikiamas naujų technologijų galimybes. Pagyvenę, ypač naujose valstybėse narėse, iš viso nėra arba tik iš dalies yra susipažinę su šia sritimi ir dėl to atsirandantys visuomenės, kaip visumos, praradimai yra aiškiai matomi. Dėl tos priežasties šiandien aptariamo sprendimo sėkmė didele dalimi priklauso nuo Europos gebėjimo mobilizuotis švietimo ir informacijos teikimo šiems asmenims požiūriu. Antra, ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į moteris, kadangi jos priskiriamos didesnio amžiaus grupei nei vyrai dėl pailgėjusios gyvenimo trukmės. Į šį aspektą turi būti atsižvelgiama atliekant mokslinius tyrimus senėjimo proceso srityje, taip pat ir konkrečiai įgyvendinant visuomeninę politiką.

Pagaliau aš noriu pasikartoti apie svarbą sutelkti dėmesį į padėtį naujose valstybėse narėse, kuriose pagyvenę žmonės yra ne tokioje palankioje padėtyje. Ne tik žemesni gyvenimo standartai, bet ir žinių, kaip naudotis naujomis technologijomis, stoka paverčia šią kategoriją prioritetiniu būsimų pastangų Europos lygmenyje tikslu.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE).(SK) „Pagalbos pagyvenusiems forumas“, „Pagyvenusių žmonių parlamentas“ ir žurnalas „Pagyvenusių žmonių forumas“, kuris buvo išleistas Slovakijoje su Komisijos parama, yra veikla, su kuria aš turėjau galimybe susipažinti susitikime su pagyvenusiais žmonėmis, kadangi tuo tradiciškai prasideda mano kalendoriniai metai. Ši veikla įtikino mane, kad pagyvenę žmonės nori būti aktyvūs ir yra pasirengę mokytis. Pavyzdžiui, mobilieji telefonai jiems nebėra didelė nežinomybė. Vietoj to jie tapo jiems svarbiais kompanionais.

Deja, labai mažai išteklių yra skiriama pagyvenusių žmonių kompiuteriniam raštingumui ir dėl tos priežasties aš pritariu Neena Gill pranešimui, kuriame pateikiama svarbi Europos Parlamento informacija apie pagyvenusių žmonių arba žmonių su negalia gyvenimo kokybės gerinimą.

Naujų informacijos ir ryšių technologijų naudojimas gali būti veiksminga priemonė užtikrinant, kad šios kategorijos Europos piliečiai, kurie yra išminties, patirties, tradicijų ir įgūdžių šaltinis, nebūtų išvaryti iš visuomenės. Tačiau yra svarbu užtikrinti vienodas galimybes naudotis informacijos ir ryšių technologijomis visiems Europos Sąjungos pagyvenusiems žmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pone pirmininke, aš pritariu 13 valstybių narių, kurios sukūrė kasdieninį gyvenimą palengvinančios aplinkos mokslinių tyrimų programą pagyvenusiems žmonėms, kad jų karta taip pat galėtų visapusiškai išnaudoti informacines technologijas, iniciatyvai. Nėra jokių abejonių, kad dėl to ryšys jiems bus lengvesnis ir jiems bus sudaryta galimybė likti darbe ilgiau. Todėl aš visiškai remiu pastangas padaryti Kasdieninį gyvenimą palengvinančios aplinkos programą mūsų rytojaus sprendimo dalimi, padarant ją bendra Europos Sąjungos programa. Aš manau, kad tai darydami mes sugebėsime padvigubinti lėšas iki bendros 600 mln. EUR sumos. Mano nuomone mūsų 20 % bendro finansavimo reikalavimas iš vidinių šaltinių pakankamai motyvuoja valstybes nares imtis šių uždavinių. Mes turėtume uždegti žalią šviesą šiai programai, kuri sudarys galimybes veiksmingai plėtoti naujus produktus ir specifines paslaugas, kuriose naudojamos informacijos ir ryšių technologijos, kaip priemonė užtikrinimui, kad pagyvenusių žmonių senas amžius būtų gerbiamas. Be to, programa suteikia galimybes mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms ir visiškai atitinka Lisabonos strategijos tikslus bei mūsų vertybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, mes turėtume pasidžiaugti Sąjungos siūlomu dalyvavimu bendroje mokslinių tyrimų ir plėtros programoje, orientuotoje į pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės gerinimą.

Naujos IRT rūšys gali padaryti būsimo amžiaus žmonių gyvenimą lengvesniu ir padėti jiems likti aktyviais darbe ir savo privačiuose gyvenimuose. Mes turime nepamiršti, kad pagyvenusių žmonių skaičius didėja dėl geresnių gyvenimo sąlygų.

Kurdami šios programos išsamius veikimo principus mes vis dėl to turėtume nepamiršti, kad lėšos ir gyvenimo sąlygos labai skiriasi visose valstybėse narėse. Čia yra didelių gyvenimo standartų skirtumų. Dėl tos priežasties yra skirtingi poreikiai paslaugų požiūriu ir skirtingi pasirengimo aktyviam gyvenimui lygiai, ypač kaimo vietovėse gyvenančių žmonių atveju. Naujos technologijos, naujos darbo internetu galimybės ir naujų technologijų naudojimas savo naudai gali padėti pagyvenusiems žmonėms likti darbo rinkoje. Be to, visa tai suteikia galimybes žmonėms senti patogiai. Problema yra ypač svarbi Europos gyventojų senėjimo atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE). – (RO) Pagyvenusių žmonių atskyrimas nuo informacijos technologijų teikiamų privalumų yra problemiškas, ypač dėl to, kad tų 65–80 metų Europos gyventojų skaičius greitai padidės 40 %.

Tuo būdu bendra mokslinių tyrimų ir plėtros programa, į kurią įsijungs Europos Sąjunga, yra sveikintina šių žmonių gyvenimo gerinimo sąlygomis. Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Bendrijos finansinis dalyvavimas šiame projekte yra ribotas. Bendrijos pagalba siekia daugiausiai 150 mln. EUR, atsižvelgiant į tai, kad ji skiriama iš mokslinių turimų ir plėtros pagrindų programos biudžeto, kuris iš viso yra didesnis nei 50 mlrd. EUR. Be to, Bendrijos pagalba negali viršyti 50 % visuomeninių fondų, naudojamų šiame projekte, o tai yra netipiškai mažas procentinis dydis tokiam svarbiam projektui.

Be konkrečių privalumų, kuriuos teikia šioje programoje nurodyti IT sprendimai pagyvenusiems žmonėms, Sąjungos dalyvavimas šiame projekte yra gera proga prisidėti prie europiečių gyvenimo kokybės ir dėl šios priežasties Bendrijos finansinė pagalba turėtų viršyti šiam mokslinių tyrimų tipui skirtų nacionalinius lėšų dydį.

 
  
MPphoto
 
 

  László Kovács, Komisijos narys. − Pone pirmininke, kalbėdamas Viviane Reding vardu aš norėčiau išreikšti dėkingumą už Europos Parlamento ir konkrečiai pranešėjos Neena Gill pasirinktą labai konstruktyvų požiūrį vykstant deryboms dėl „kasdieninį gyvenimą palengvinančios aplinkos“ (KGPA) pasiūlymo. Aš nesu atsakingas už šį paketą; tačiau man šios diskusijos iš tikrųjų buvo ne tik įdomios, bet ir labai pamokančios. Aš užtikrinu jus, kad aš perduosiu savo kolegei Viviane Reding ne tik sveikinimus, bet ir susirūpinimą bei pasiūlymus.

Aš suprantu, kad vienas iš svarbiausių klausimų yra IRT naudojanti sidabrinė karta ir aš sutinku su tuo. Tam tikrai reikia iš žinių, ir finansinių išteklių. Pagyvenusiems žmonėms skirti mokymai, ypač tiems, kurie gyvena kaimo vietovėse, yra tikrai svarbūs, bet jų klausimas tinkamai sprendžiamas „Oraus senėjimo“ veiksmų programoje. Prieinamumas yra kita svarbi problema ir KGPA spręs ją. Kadangi kitos šalys, kurios norėtų prisijungti, nerimauja, iš tikrųjų yra galimybė ir buvo dėl tos priežasties, kad jūs pasiūlėte santykinai žemą ribą.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad Komisija priima ir remia pranešėjos siūlomus kompromisinius pakeitimus, ir tai sudarys galimybes susitarti pirmojo svarstymo metu. Ačiū už jūsų įpareigojimą; bus galima pradėti šią svarbią iniciatyvą pavasarį. Jūsų nuolatinė parama taip pat bus labai svarbi įgyvendinant iniciatyvą. Aš norėčiau pabrėžti, kad priimti šį iššūkį yra ne tik moralinė pareiga, bet ir ekonominė galimybė požiūrį išreiškė daugelis kalbėjusiųjų. Tai yra skirta ne tik mūsų pagyvenusių žmonių būsimai gerovei, bet ir mūsų būsimam konkurencingumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Neena Gill, pranešėja. − Pone pirmininke, aš norėčiau padėkoti visiems kolegoms už jų pastabas ir pagalbą.

Guntars Krasts manęs paklausė, ar aš būčiau patenkinta, jei kitos šalys taip pat dalyvautų iniciatyvoje. Yra noras, kad ši programa būtų atvira kuo didesniam skaičiui narių ir ji gali net išeiti už ES valstybių narių ribų – kaip jau yra.

Klausimas yra apie finansavimą ir daugelis padidino jį. Problema yra ta, kad atrodo, jog finansavimas turi būti apsiriboti 15 mln. EUR. Ką mums reikia pasižiūrėti yra, arba, kaip lėšas būtų galima peržiūrėti ateityje, jeigu būtų daug susidomėjimo šia programa, arba, ar būtų galima jas nukreipti per kitas iniciatyvas pagal 7-ąją pagrindų programą.

Aš girdėjau šiandien kalbant, kad kartu su klimato kaita senėjimas yra vienas didžiausiu 21-ojo amžiaus iššūkiu. Svarbu, kad Komisija toliau užsiima šiuo klausimu ne tik per tokias kaip ši atskiras programas, kurios yra labai svarbios, bet ir per kitas sritis ir – aš norėčiau pasikartoti – kad ji turėtų bendrą mastymą šiuo klausimu.

Aš galvoju, kad Komisijai reikėtų būti budriai, kadangi yra visiškai akivaizdu, kad kai kurios valstybės narės yra labai toli priekyje, kai tuo tarpu kitos – ne. Būtina užtikrinti, kad užbaigus šią programą nebūtų didelio skirtumo tarp valstybių.

Aš norėčiau apsvarstyti keletą svarbių klausimų, kuriuos paminėjo kolegos, ypač du mano pagalbiniai pranešėjai. Lambert van Nistelrooij išreiškė mintį, kad prireiks daug laiko produktams pasiekti rinką ir, jei mes iš tikrųjų ketiname kažką pakeisti su šia programas, būtina, kad būtų atkreiptas dėmesys į šį konkretų klausimą. Ir, kaip Jorgo Chatzimarkakis pasakė: mes suprantami kaip pasaulio dalis, kuris yra daugiausiai įsipareigojusi gyvenimo kokybės srityje, nepriklausomai nuo žmonių amžiaus. Aš manau yra svarbu, kad mūsų žmonės būtų iš tikrųjų paremti veiksmais.

Aš taip pat norėčiau padėkoti Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės pranešėjai Geringer de Oedenberg ir visiems kitiems žmonėms iš sekretoriato, PSE frakcijos sekretoriato ir iš mano biuro už jų pagalbą, ir Komisijai bei Tarybai, tiek pirmininkaujančiai Portugalijai, tiek ir Slovėnijai.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2008 m. kovo 13 d., ketvirtadienį.

 

17. Bešvinio benzino ir gazolio apmokestinimas (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Olle Schmidt pranešimas (A6-0030/2008) Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/96/EB dėl specialios gazolio, naudojamo kaip komercinės paskirties degalai, apmokestinimo tvarkos tikslinimo ir bešvinio benzino bei gazolio, naudojamų kaip degalai, mokesčių koordinavimo [CFOM(2007)0052 - C6-0109/2007 - 2007/0023(CNS)].

 
  
MPphoto
 
 

  László Kovács, Komisijos narys. − Pone pirmininke, aš labai vertinu Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pritarimą Komisijos pasiūlymui ir ypač pranešėjo Olle Schmidt pastangas siekiant rasti kompromisą.

Kaip žinote, Komisijos pasiūlymas buvo pateiktas 2007 m. kovo mėn. Mūsų tikslas buvo padidinti minimalius dyzelino ir bešvinio benzino akcizų lygius, kad būtų galima išlaikyti tikrąjį minimumo dydį ir priartinti nacionalinius tarifus siekiant žymiai sumažinti tai, ką vadiname „degalų turizmu“.

Degalų turizmo sumažinimas ne tik užtikrintų tinkamą vežėjų vidaus rinkos veikimą, bet ir sumažintų papildomai nuvažiuojamų kilometrų skaičių ir dėl to – papildomą kiekį šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų, kurios yra žalingos aplinkai.

Aš turėčiau pabrėžti, kad tarybos diskusijų metu daug valstybių narių pabrėžė teigiamą Komisijos pasiūlymo dėl aplinkos poveikį, ypač klimato kaitai ir pasauliniam atšilimui ir tinkamam vidaus rinkos veikimui.

Kalbant apie Olle Schmidt pranešimą aš labai vertinu teigiamą požiūrį į Komisijos pasiūlymą, pasirinktą pranešime, ir pranešėjo pastangas siekiant rasti visiems priimtiną kompromisinę poziciją. Tačiau Komisija negali priimti daugumos pasiūlyme siūlomų pakeitimų. Leiskite man smulkiai paaiškinti apie tai.

Komisija yra prieš bet kokį siūlymą, kuris kliudytų surasti ilgalaikį degalų turizmo – kuris yra žalingas aplinkai – ir konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje problemos sprendimą.

Kalbant apie mūsų pasiūlyme siūlomus pereinamuosius laikotarpius, šis požiūris pagrįstas senų ir naujų valstybių narių vienodo traktavimo principu ir dėl to mūsų požiūriu yra gerai subalansuotas, Tačiau Komisija pripažįsta, kad tai yra politinis klausimas, kurį vėliau reikės aptarti Taryboje.

Be to, aš norėčiau paaiškinti, kad pasiūlyme atsižvelgiama į ES konkurencingumo aspektą taikant nedidelius tarifų padidėjimus. Jie paprasčiausiai palaiko minimalių apmokestinimo lygių tikrąjį dydį išlaikant jį susietą su laukiama infliacija iki 2017 m. Komisija mano, kad jos pasiūlyme atsižvelgiama į visus tinkamus veiksnys. Ji nemano, kad tiktų priimti mažiau ambicingą arba toliau siekiantį planą siekiant padidinti minimalius apmokestinimo lygius, kaip siūloma 18 ir 25 pakeitime.

O dėl 4 ir 10 pakeitimo, įvedančio naują komercinės paskirties dyzelino ne mažesnėms nei 3,5 t. variklinėms transporto priemonėms sąvoką, aš norėčiau paaiškinti, kad pasiūlymas nebuvo įtrauktas į pradinį pasiūlymą. Tačiau tai bus vienas iš svarbiausių Taryboje vyksiančių diskusijų klausimų ir jų metu Komisija seks diskusijas, turėdama omenyje Parlamento išreikštą nuomonę.

Iš principo Komisija gali priimti 7 ir 27 pakeitimus, kuriuose remiamas išmetamo CO2 kiekio sumažinimo tikslas. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad pagal subsidiarumo principą yra kiekvienos valstybės narės reikalas pasirinkti metodą, kuriuo jie nori paskirstyti savo mokestines pajamas.

Užbaigdamas aš nuoširdžiai tikiuosi, kad Parlamentas gali pateikti palaikančią nuomonę dėl Komisijos pasiūlymo, duodančio palankų ženklą Tarybai reaguoti į turinčių problemų su degalų turizmu valstybių narių nerimą, ir tuo pačiu metu siekiančio aplinkos apsaugos tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt, pranešėjas. − (SV) Pone pirmininke, Komisijos nary, faktas, kad mokesčiai ES lygmeniu yra jautrus klausimas pademonstravo darbas su šiuo pranešimu. Aš galvojau, kad platus sutarimas dėl būtinumo daryti kažką radikalaus, kad būtų galima susidoroti su klimato kaitos keliamais reikalavimais, padės lengviau nusipelnyti simpatijas kai kurių iš tikrųjų griežtų pasiūlymų atžvilgiu. To nebuvo, kaip paaiškėjo.

Žinoma, aš galiu suprasti Heide Rühle kritišką ambicijų lygio įvertinimą, bet tuo pačiu metu darbas mūsų Parlamente nukreiptas į priimtinų kompromisų – kažką panašaus Komisija taip pat minėjo – kurie gali būti įgyvendinti per mūsų Sąjungą, siekimą Šioje vietoje aš nusileidau argumentams tiek dėl mokesčių didinimo skalės, tiek ir dėl įgyvendinimo termino.

Puikus bendradarbiavimas su mano kolegomis Zsolt László Becsey ir Dariusz Rosati leido man suprasti, kad, jeigu mes norime prastumti projektą iš viso, aš turiu sureguliuoti lygį neturėdamas tikslo visiškai sužlugdyti savo pradinį pasiūlymą. Komisijos pasiūlymas buvo atmestas visa apimtimi. Aš negavau visko, bet ir nepraradau visko. Laviravimas tarp Liuksemburgo uolų ir Žaliųjų apskritai nebuvo paprastas dalykas.

Transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis gerokai didėja. Mes privalome ką nors daryti dėl to. Tai, kad ES valstybės narės konkuruoja naudodamos skirtingus mokesčių dyzelinui lygius, yra nei priimtina, nei teisinga, kaip teisingai nurodo Komisija. Nei vienas negali galvoti, kad vidaus rinkai būtų gerai, jog su didžiuliais sunkvežimiais būtų daromi ilgi lankstai siekiant įsipilti pigaus dyzelino tokiose vietose, kaip Liuksemburgas. Šis taip vadinamas degalų turizmas yra žalingas ne tik aplinkai, bet ir iškraipo konkurenciją. Be to, dėl to prarandamos mokestinės pajamos. Be to, nėra priežasties turėti atskirus mokesčius bešviniui benzinui ir dyzelinui.

Taigi, šioje vietoje buvo pasiektas kompromisas, kuris sulaukė didesnio ar mažesnio pritarimo komitete. Minimalūs mokesčiai dyzelinui didinami daug lėčiau, negu siūlė Komisija: nuo 302 EUR už 1 000 litrų šiuo metu iki 359 EUR už 1 000 litrų 2015 m. Komisija norėjo matyti padidėjimą jau 2012 m.

Latvijai, Lietuvai, Lenkijai, Bulgarijai ir Rumunijai turėtų būti leista įvesti didesnį minimalų mokestį iki 2016 m. sausio 1d. Komisija nori padidinti minimalų mokestį iki 380 EUR už 1 000 litrų iki 2014 m. Siekiant išvengti tolesnio konkurencijos iškraipymo komitetas mano, kad tos šalys, kuriose mokesčių tarifai yra virš 400 EUR už 1000 litrų dyzelinui ir 500 EUR už 1000 litrų bešviniui benzinui, neturėtų didinti savo mokesčių šiems degalams iki 2015 m.

Pone pirmininke, Komisijos nary, šis klausimas aiškiai yra labai jautrus, ypač atsižvelgiant į subsidiarumą. Vis dėl to tai yra galimas būdas, suteikiantis galimybę labiau suartinti mokesčių lygius. Tuo pačiu metu mes žinome, kad neišvengiami aplinkos apsaugos reikalavimai darys poveikį būsimiems finansinių kontrolės priemonių naudojimo vertinimams.

Tiems, kurie galvoja, kad aš nebuvau pakankamai griežtas savo reikalavimų srityje ir sumažinau ambicijų lygį, aš pasakysiu: iš esmės jums pritariu. Mes turėtume susitarti dėl aukštesnių lygių ir trumpesnių įgyvendinimo laikotarpių, kaip sakė Komisija ir jos narys, bet šiandien ES yra ne ta pati ES, kokia ji buvo prieš penkerius metus – mielai pridurčiau.

Ekonominės mokesčių suderinimo prielaidos yra ne tokios pačios, kokios buvo. Jeigu mes turime susidoroti su ne vienoje valstybėje išmetamais teršalais, mes turi rasti priimtinus kompromisus, su kuriais visi gali taikstytis. Mes visi tą turime suprasti.

Be to, aš turėčiau pridurti, kad daug senų valstybių narių nusipelno kritikos, kadangi jos nesilaikė anksčiau priimtų sprendimų dėl mokesčių didinimo. Komiteto išvadose taip pat buvo atsižvelgta į perkamosios galios ir infliacijos aplinkybes.

Šiuo metu naftos kainos viršija naujus rekordus. Paskutinį kartą girdėjau naujienas, kad ji priartėjo prie 110 dolerių už barelį.

Dabar yra aiškus sutarimas dėl laipsniško mokesčių suartinimo, kurį, aš taip pat tikiuosi, Komisija pastebi – bent jau komitete – ir aš rytoj tikiuosi sulaukti mano kolegų parlamente paramos, būtent aiškios paramos, kad mes galėtume turėti pranešimą, kuris gali pasitarnauti kaip pagrindas tolesniam darbui.

 
  
MPphoto
 
 

  Zsolt László Becsey, PPE-DE frakcijos vardu. (HU) Ačiū, pone pirmininke. Aš sveikinu pranešėją Olle Schmidt su šiuo puikiu darbu. Aš manau, kad ši diena reiškia persilaužimą, kadangi mums pavyko pasiekti bendrą parlamentinę poziciją aiškaus bendro sutarimo pagrindu. Aš manau, kad svarbu šiame plenariniame posėdyje išsaugoti bendrą nuomonę, išsiaiškintą mūsų komitete. Tai yra sėkmė, kadangi mums pavyko nustatyti minimalų ir maksimalų akcizo tarifą siekiant atitikti kovos su infliacija tikslus, bet mes atsisakėme reguliavimo visiško panaikinimo idėjos. Geriau turėti nuomonę, negu iš viso neturėti nė vienos, nes tuomet liktų tik pateiktas Komisijos pasiūlymas. Tai yra sėkmė, kadangi kiekvienas kažką paaukoja. Aukštus mokesčių tarifus turinčios šalys yra pasirengusios įšaldyti savo dabartinius aukštus tarifus jų suartinimo labui, o tuo tarpu mažų tarifų šalys nori priimti tam tikrą jų padidinimą šiuo metu dyzelinui galiojančių teisės aktų atžvilgiu.

Didžiausią pasiaukojimą šiuo atžvilgiu parodė naujai priimtos Baltijos ir Balkanų šalys, kadangi šių šalių kainos ir pajamos yra mažesnės, ir jos turi priimti milžinišką iššūkį infliacijos ir konkurencingumo, taip pat ir socialinės sferos ir ypač pasirengimo euro įvedimui požiūriu. Tai yra sėkmė, kadangi tai sustabdytų Parlamento prašymą parodyti jo nepakankamą reglamentavimą. 2015 m. pabaigoje visi atsidurs siūlomoje grupėje ir joje nebebus daugybės nesuprantamų išimčių. Tai suteiks galimybę mums stiprinti Europos teisės aktų rimtumą. Aš manau, kad disciplina yra svarbi ir dėl to mes prašome Komisijos pateikti preliminarų pranešimą dėl atitikimo 2010 m., kad būtų galima patikrinti, ar reguliavimo institucijos tikrai reguliuoja, ar tiktai apsimeta. Tai yra sėkmė, kadangi taryba pamatys, kad yra būdas pasiekti pageidaujamą suartėjimą, kai tuo tarpu Komisija supras Parlamento filosofiją, būtent minimalius ir maksimalius tarifus, kai prioritetas skiriamas verčiau infliacijos sumažinimui, nei padidinimui. Tai taip pat gali atsispindėti joje ateityje, pateikiant suplanuotą Komisijos pasiūlymą dėl akcizų. Ačiū jums už dėmesį, pone pirmininke.

 
  
MPphoto
 
 

  Dariusz Rosati, PSE frakcijos vardu. (PL) Pone pirmininke, Komisijos pasiūlymas dėl bešvinio benzino ir dyzelinių degalų apmokestinimo skirtas apriboti per didelį degalų naudojimą transporte ir tokiu būdu sumažinti aplinkos taršą.

Be to, Komisija tikisi, kad jos pasiūlymas padės mažinti atskirų valstybių narių taikomų akcizų tarifų skirtumus ir tokiu būdu prisidės prie vienodesnių konkurencijos sąlygų sukūrimo bendroje rinkoje. Apskritai šie tikslai yra pageidaujami ir nusipelno paramos. Tačiau tuo pačiu metu Komisijos pasiūlyme yra sprendimai, kurie gali turėti neigiamas pasekmes valstybių narių ekonomikai. Prie minėtųjų pasekmių priskiriama: papildomas degalų kainos ir infliacijos padidėjimas, didesnės Europos įmonių išlaidos ir jų konkurencingumo sumažėjimas bei namų ūkių perkamosios galios sumažėjimas. Šios pasekmės gali būti ypač pastebimos, kai naftos kainos pasaulio rinkose ypač aukštos, kaip yra šiuo metu. Be to, Komisijos pasiūlymai yra tokie, kad pagrindinė sureguliavimo našta turėtų tekti mažiausiai išsivysčiusioms Sąjungos valstybėms narėms ir tai kelia didelį susirūpinimą: todėl Olle Schmidt pranešime siūlomi pakeitimai, kuriais siekiama sumažinti iki minimumo tokias neigiamas pasekmes, tuo pačiu nepakenkiant Komisijos pasiūlymų pagrindiniams tikslams.

Tarp pagrindinių frakcijų pasiekto kompromiso sąlygomis mes raginame įtraukti tris pagrindinius pakeitimus į Komisijos pradinį projektą. Pirma, mes siūlome sumažinti tikslinį minimalų akcizo degalams tarifą nuo 380 EUR už 1000 litrų iki 359 EUR už 1000 litrų. Antra, mes siūlome dviem metais prailginti naujų tarifų pereinamąjį laikotarpį naujose valstybėse narėse, perkeliant jį į 2016 m. Trečia, mes siūlome įvesti reikalavimą, pagal kurį valstybės narės, kurios šiuo metu taiko didelius akcizų degalams tarifus, turėtų įsipareigoti nedidinti jų iki 2015 m., tokiu būdu palengvinant akcizų tarifų suderinimo procesą.

Pone pirmininke, Komisijos nary, aš norėčiau pabrėžti, kad pasiekti kompromisą nebuvo lengva užduotis. Aš reikalavau nuolaidų ir parodyti gerą valią iš visų tų pusės, kurie dalyvavo Ekonomikos ir pinigų politikos komitete vykusiose diskusijose. Aš norėčiau pasinaudoti šia galimybe padėkoti Olle Schmidt už jo sunkų darbą dėl šio kompromiso ir pasveikinti jį su sėkmingais rezultatais. Aišku, kad šis kompromisas ne visiškai tenkina kiekvieną suinteresuotą, bet jis rodo bandymą suderinti įvairius tikslus ir požiūrius. Jis taip pat reiškia žingsnį pirmyn einant akcizų tarifų skirtumo mažinimo Sąjungoje kryptimi. Aš raginu parlamento narius pritarti šiam kompromisui ir priimti Olle Schmidt pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Dariusz Maciej Grabowski, UEN frakcijos vardu.(PL) Pone pirmininke, Europos Sąjungos Tarybos pirmininkas ir Komisijos nariai yra linkę pradėti savo kišimąsi deklaracijomis apie ekonominių laisvių, konkurencijos ir MVĮ laisvės apsaugą ir rėmimą. Perėjimas nuo deklaracijų prie išsamesnės informacijos paprastai siejamas su pranešimais, kurie vis dėlto yra panašūs į šį šiandien mūsų svarstomą pranešimą.

Pasiūlyme siūloma įvesti vieną akcizo tarifą visoms valstybėms narėms ir suderinti kainas tuo pretekstu, kad viskas būtų paprasčiau lengviau ir sąžiningiau. Tai vyksta prieštaraujant prielaidų fonui, pagal kurias laikoma kad a priori turi būti teisingas, būtent, kad geriausiais Europos Sąjungos sprendimas valstybėms narėms yra bendra mokesčių sistema, bendra pinigų sistema, bendra sertifikavimo ir rinkodaros sistema, bendra reguliuojamos gamybos ribojimo sistema ir kt.

Pasiūlyme tvirtinama, kad Sąjungos ribose nėra tiekiamų degalų kainų skirtumų, nepaisant atstumo nuo tiekimo šaltinių arba darbo jėgos kainos. Visa tai paprasčiausiai yra netiesa. Aš turėčiau užduoti klausimą apie tai, ką iš tikrųjų Europos Sąjungoje reiškia ekonominė laisvė ir konkurencijos laisvė. Ar vietoj to mes nesigriebiame ekonominės prievartos ir jėgos? Ar tai ne tas atvejis, kai bendra degalų kaina, panaikinanti bet kokią konkurenciją, yra idealus sprendimas daugianacionalinėms degalų tiekimo įmonėms, darant žalą vartotojams ir mažoms įmonėms? Ar tai ne tas atvejis, kai iš bendros degalų kainos labiau pelnosi labai išsivysčiusios šalys lyginant su mažiau išsivysčiusiomis šalimis? Pagaliau, jeigu Sąjunga priima minėtą pranešimą, derindama degalų kainas pagal įmonių ir šalių išlaisvinimo šūkį, ar tai faktiškai neprilygsta jų supančiojimui iš naujo apmokestinimo būdu? Dar blogiau, ar ji tuo pačiu metu nepastūmės jas į visišką skurdą? Mes balsuosime prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Cornelis Visser (PPE-DE). – (NL) Pone pirmininke, aš pirmą kartą kalbu plenariniame posėdyje. Aš tikiuosi, kad sugebėsiu atstovauti Europos šalies Danijos interesams tiek dabar, tiek ir ateityje.

Prieš pateikiant rengiant šio nuodugnaus Olle Schmidt pranešimo projektą vyko daug derybų. Aš patenkintas, kad pranešėjo ir kitos frakcijos galiausiai pasiekė šį kompromisą. Komisijos pasiūlymu siekiama palaipsniui padidinti akcizo tarifus ir sumažinti jų skirtumus tarp valstybių narių.

Aplinkos apsaugos argumentas yra svarbus, bet aš manau, kad degalų kainų padidėjimas jau yra pakankamas motyvuojantis veiksnys. Be to, Komisija naudoja konkurencijos iškraipymą kaip argumentą, kad galėtų padidinti minimalų akcizo tarifą dyzelinui, naudojamam profesionalioms reikmėms. Aš esu nustebęs, kad degalų turizmas naudojamas kaip argumentas, kad būtų galima padidinti minimalų akcizą dyzelinui, naudojamam profesionalioms reikmėms, kadangi šio argumento tvirtumas yra perdėtas. Degalų turizmas yra nežymus reiškinys transporto pramonėje, turintis mažą įtaką bendroms konkurencinėms pozicijoms ir vidaus rinkos veikimui.

Komisija siūlo staigiai padidinti minimalų tarifą iki 380 EUR už 1 000 litrų. Aš manau, kad toks padidinimas dėl jau nepaprastai aukštų degalų kainų darys pernelyg didelį poveikį vartotojo piniginei ir infliacijai. Pagaliau EP komitetai apsistojo prie didinimo iki 359 EUR už 1 000 litrų 2015 m. sausio 1 d. Nyderlandai jau yra viršiję šį tikslą.

Dar vienas dalykas. Transporto sektorius teisingai skundžiasi, kad nuolat didėjanti akcizas staigiai didina degalų kainas. Komisijos pasiūlyme dėl dyzelino akcizo suderinimo nėra viršutinės ribos. Tokiu būdu skirtumai tebebūtų. Parlamentas mano, kad valstybės narės privalo užšaldyti akcizo tarifą dyzelinui ties 400 EUR už 1 000 litrų riba iki 2015 m. sausio 1 d.

Pagaliau aš tikiuosi, kad, kai finansų ministrai priiminės savo sprendimą, jie teiks pirmenybę vartotojų interesams perkamosios galios ir ribojamos infliacijos požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisa Ferreira (PSE).(PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, šiame pranešime sprendžiamas labai delikatus Europos ekonominės politikos klausimas, būtent apmokestinimas, kadangi juo numatomi specialūs mokesčiai komercinės paskirties benzinui ir dyzelinui. Šia mokesčiai yra svarbus mokestinių pajamų šaltinis daugeliui valstybių narių. Tačiau perspektyvių alternatyvų, kaip aprūpinti komercinių prekių transporto parką degalais, neturėjimas reiškia, kad degalų kainos yra strateginis veiksnys daugelio šalių konkurencingumo srityje.

Valstybių narių teise įvesti specialius vartojimo mokesčius yra neabejojama. Tačiau šie mokesčiai tiesiogiai daro poveikį parduodamų prekių kainoms, o per dideli skirtumai turi tiesioginį poveikį vidaus rinkos veikimui. Kaip jau buvo minėta, jie taip pat veda prie tarpvalstybinio judėjimo ir poveikio aplinkai, kurį daro šis judėjimas.

Ekonomikos ir pinigų politikos komitete pasiektas kompromisas tikrai yra kompromisas ir šiuo atžvilgiu norėčiau pagirti visų pagalbinių pranešėjų darbą, ir ypač pagrindinio pranešėjo Olle Schmidt. Aš negaliu nepaisyti to, kad kai kurie norėtų minimalaus lygio, kuris aiškiau parodytų mūsų susirūpinimą aplinka. Tačiau aš asmeniškai abejoju, turint omenyje dabartines naftos kainas, ar reikalingas šio tipo pareiškimo sutvirtinimas apmokestinimo priemonėmis. Todėl buvo pasirinkta suartinti minimalius ir maksimalius mokesčių lygius, o tai, iš dalies aukojant šį kai kurių žmonių nuomonėse pasireiškiantį susirūpinimą aplinka, leis sumažinti konkurencijos iškraipymus dėl apmokestinimo. Buvo įdėtos didžiulės pastangos ir mes tikimės, kad tai sulauks tinkamo pripažinimo iš Komisijos bei Tarybos ir sudarys galimybes siekti tolesnės pažangos apmokestinimo klausimu visoje Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE). (FR) Pone pirmininke, kadangi Piia-Noora Kauppi neatvažiuoja, ji leidžia man pasinaudoti jai skirtomis dviem minutėmis, nes ji rengia pietus ir diskusijas.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, mūsų liberalų kolega Olle Schmidt pranešimas yra susijęs su nauja Parlamento ir Europos Komisijos, kuri pasiūlė nepateisinamą netiesioginių mokesčių didinimą, konfrontacija. Šį pasiūlymą parengė Komisijos narys, kuris, mano manymu, visiškai atitrūko nuo ekonominės tikrovės. László Kovács siūlo žymiai padidinti minimalius tarifus bešviniui benzinui ir dyzelinui. Turint omenyje rekordinę infliaciją, kuri kelia didelį nerimą Europos centriniam bankui, ir ekonominį nuosmukį, kurį dabar matome, man atrodo, kad dabar ypač blogas laikas didinti akcizą dyzelinui ir mazutui.

Asmeniškai aš turiu pasakyti, kad aš paprasčiausiai būčiau atmetusi šį neįkvepiantį Komisijos pasiūlymą, bet dėl daugumos padėtyje, kokia yra parlamente, aš negalėjau to padaryti. Aš palaikau Europos Parlamento pagrindinių politinių frakcijų pasiektą kompromisą, kadangi manau, kad jis panaudojamas žalos ribojimui.

Laipsniškas minimalių tarifų dyzelinui didinimas iki 359 EUR už 1000 litrų iki 2015 m. ir minimalių tarifų bešviniui benzinui užšaldymas tame pačiame lygyje, kaip nurodyta kompromise, aiškiai yra žemiau Komisijos siūlomų lygių. Faktiškai Komisija siūlė didinti tarifą iki 380 EUR tiek dyzelinui, tiek ir bešviniui benzinui iki 2014 m. Pranešėjas savo pranešime norėjo nueiti netgi toliau ir siekė 400 EUR minimalaus lygio. Aš pritariu mūsų pranešėjo pasiryžimui siekti kompromiso; jis sumažino tarifus Ekonomikos ir pinigų politikos komitete jo pranešimo klausimu vykusios diskusijos metu.

Mano nuomone, tikrąją šio pranešimo esmę galima rasti 19 pakeitime. Čia mes reikalaujame valstybių narių, dabar taikančių pernelyg didelį akcizą, kuris yra virš 400 EUR už 1000 litrų dyzelinui ir 500 EUR už 1000 litrų bešviniui benzinui, daugiau nebedidinti šių tarifų iki 2015 m. Taigi, nesiekdami tiek daug, kiek būtų pasiekta įvedus pasiūlyme pateiktus maksimalius tarifus, nes Komisija niekada nedrįso jų siūlyti, mes mažų mažiausiai išreiškiame norą sulyginti kainas.

Pone pirmininke, vienintelis būdas užtikrinti akcizo tarifų suderinimą Europoje: maksimalių ir minimalių tarifų įvedimas vienu metu. Beprasmiška toliau didinti minimalius tarifus ir nesistengti apriboti valstybių narių užsidegimą reikalauti ypač aukštų tarifų.

Pagaliau, jeigu jūs, pone pirmininke, leisite, aš norėčiau išreikšti mintį darbo tvarkos klausimu. Aš norėčiau paklausti Komisijos nario, kuris reikalavo, kad mes pritartume jo pasiūlymui, gal jis gyvena kitoje planetoje, kadangi mes faktiškai nepritariame jo pasiūlymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Margaritis Schinas (PPE-DE). – (EL) Pone pirmininke, dabar, kai infliacija euro zonoje yra aukščiausiame istoriniame taške ir naftos kaina pasiekė 110 dolerių už barelį, rytoj Europos Parlamentas ketina pakelti netiesioginį mokestį degalams. Jeigu tai ne pokštas, jis iš tikrųjų skirtas priversti penktadienio laikraščių skaitytojus šypsotis. Aš manau, kad mes pateikiame netinkamą pranešimą netinkamu laiku. Mes demonstruojame, kad nesuprantame, kaip veikia visuomenė.

Be to, mano delegacija nepritars kompromisui; mes prieštaraujame šešių valstybių narių, kurios jau turi aukštą mokesčių lygį, chuliganų taktikai, verčiančiai visus kitus per Komisijos narį Lįszló Kovácsą pakelti kainas benzino turizmo pretekstu. Aš negaliu dėl to pasiteisinti savo rinkėjams. Užuot atlikinėdami tokius eksperimentus, leiskite mums pereiti prie kitos politikos, kuri yra naudinga aplinkai. Mes turime vengti tokios mokesčių kėlimo akrobatikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Atanas Paparizov (PSE). – (BG) Pastaraisiais metais mano šalis įdėjo daug pastangų siekdama padidinti akcizą ir mokesčių tarifai bešviniam benzinui padidėjo nuo 204 m. buvusių 254 EUR iki 350 EUR dabar, o dyzelinui atitinkamai – nuo 203 EUR iki 307 EUR. Mus vedė noras greitai padidinti mokesčių tarifus, kad būtų galima sumažinti infliacijos poveikį ateityje.

Nauja Komisijos pasiūlymas kelia abejonių dėl mūsų strategijos. Dėl to Ekonomikos komiteto pranešime pateikiamas pasiūlymas skamba priimtinai ir mažiau baudžia tokias šalis kaip Bulgarija bei Rumunija.

Aš tikiuosi, kad Komisija priims šį kompromisą, ir nors šis pasiūlymas sukelia rimtą įtampą Bulgarijos ekonomikoje ir jis turėtų būti infliacijos veiksnys, nedarydamas jokio poveikio aplinkos apsaugai, kadangi benzinas ir mazutas nėra elastiški produktai ir priklauso greičiau nuo daugelio kitų ekonominių veiksnių, nei nuo akcizų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ivo Belet (PPE-DE). – (NL) Labai trumpai, pone Komisijos nary, man atrodo, kad būtų naudinga atkreipti dėmesį, kad mums reikia būti atsargiems šio klausimo atžvilgiu. Šiuo atveju statoma ant kortos viešoji nuomonė, kadangi kritikai tikrai bus pavaizduoti tai kaip tiesioginį mokesčių padidinimą, kai tuo tarpu Parlamento pasiūlymas yra labai kukli priemonė: tikrasis mokesčių didinimas būtų katastrofiškas tuo metu, kai kainos yra tokios aukštos.

Šis pasiūlymas, kurį mes tikimės priimti rytoj, yra gera pradžia siekiant padaryti galą konkurencijos iškraipymui, kuris egzistavo daugelį metų, ypač pasienio regionuose; jis taip pat naudingas aplinkai. Komisijos nary, pone pirmininke, ponios ir ponai, mano antra pastaba yra apie tai, kad mes pasikliaujame savimi ir ypač Europos Komisija, siekdami vaidinti labai aktyvų vaidmenį ekologiškų degalų kūrimo ir rėmimo srityje, kitaip tariant įgyvendinami politiką, kuri padės mums nusikratyti iškastiniais degalais, benzinu ir dyzelinu.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). – (PL) Pone pirmininke, aš norėčiau atkreipti dėmesį į tris klausimus. Pirma, atrodo, kad ateityje naftos kaina nenukris žemiau 100 JAV dolerių už barelį ir dėl to toliau didės degalų kaina. Tik dėka Amerikos dolerio silpnumo Europoje buvo išvengta drastiško degalų kainų augimo. Tačiau mes negalime tikėtis, kad Jungtinės Valstijos norės turėti silpną valiutą amžinai. Šios padėties sąlygomis pasiūlyme didinti mokesčių tarifus per daugybę ateinančių metų nė kiek neatsižvelgiama į ekonominę tikrovę.

Antra, naujose valstybėse narėse BVP vienam gyventojui, kaip ir asmeninių pajamų lygis, yra mažesnis, negu senesnėse. Todėl naujosios valstybės narės galės suderinti mokesčių naštą tik tada, kai pasieks panašų asmeninių pajamų lygį.

Pagaliau pagal subsidiarumo principą valstybės narės turėtų turėti didesnę laisvę, kai kalbama apie mokesčių naštos degalams, kurie gaunami ne iš naftos, sumažinimo. Tokios priemonės skatintų domėjimąsi atsinaujinančių degalų naudojimu: Jos taip pat padėtų mažinti išmetamo CO2 kiekius ir vykdyti mūsų tarptautinius įsipareigojimus aplinkos apsaugos atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Claude Turmes (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, aš noriu trumpai pakalbėti norėdama atkreipti dėmesį, kad apskritai ne visi nariai iš Liuksemburgo yra pigaus benzino narkomanai. Aš manau, kad Ivo Belet išdėstė padėtį labai gerai. Mes turime ne tik rasti kompromisą politikos atžvilgiu dėl problemų, susijusių su naftos ištekliais ir klimato kaita, bet ir suvesti šalių ir regionų balansą.

Aš tik norėčiau informuoti jus, kad antradienį Liuksemburgo parlamente buvo diskutuojama klimato kaitos klausimu ir jos metu vyko diskusija benzino perpumpavimo turizmo klausimu. Didžioji dauguma Liuksemburgo parlamento narių, įskaitant pačios Astrid Lulling partijos narius, sutiko, kad šis fenomenas turi būti sustabdytas bent jau vietiniu mastu. Tokiu būdu aš noriu paprasčiausiai pasakyti, kad Liuksemburgas, kaip visuma, turi visiškai kitokią poziciją nei Astrid Lulling, kuri atstovauja mažumai šiuo klausimu ir, be to, labai mažai mažumai.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, turėtų atrodyti, kad bendra rinka kartu su laisvu priekių ir paslaugų judėjimu turėtų prilygti visiškam konkurencingumui. Tačiau yra ne visiškai taip, kadangi išlaidos gamybos priemonėms, į kurias įeina išlaidos degalams, daro didelį poveikį gamybos pelningumui. Iš tikrųjų šiuo metu mokesčiai degalams skiriasi net kaimyninėse šalyse ir dėl to paskatina atsirasti taip vadinamam degalų turizmui pasienio regionuose. Vis dėlto ši veikla nėra plačiai paplitusi.

Atrodo, kad būtų protinga priartinti akcizų tarifus, bet procesas turėtų būti lėtas ir suskirstytas į daug etapų. Minimalių akcizų tarifai dyzelinui ir bešviniam benzinui suderinimas taip pat turėtų būti išdėstytas pakopomis. Mes turėtume vadovautis bendru siekimo principu, jei norime užtikrinti, kad mokesčiai ir akcizai degalams būtų išlaikomi kuo mažesni, kad būtų galima išvengti infliacijos bei gamybos ir buitinių išlaidų didėjimo. Tai ypač aktualu naujoms valstybėms narėms, kuriose uždarbiai yra žymiai mažesni.

 
  
MPphoto
 
 

  László Kovács, Komisijos narys. − Pone pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti jums už diskusijų metu pareikštas pastabas ir nuomonę.

Palankios nuomonės gavimas iš Parlamento dėl Komisijos pasiūlymo dėl komercinės paskirties dyzelino apmokestinimo tvarkos tikslinimo yra labai svarbus. Tačiau mes turime pažymėti, kad jūsų pranešimas yra ne toks ambicingas, kaip Komisijos pasiūlymas, ypač tuo, kad nepalaiko bendrų minimalių tarifų lygių, taikomų dyzelinui ir bešviniam benzinui, vertės keitimo.

Aš nepamiršau ekonominio loginio pagrindo. Priešingai: ekonominis loginis pagrindas prieštarauja papildomiems milijonams kilometrų ir taip pat papildomoms išmetamų CO2 bei kitų šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų tonoms dėl degalų turizmo. Aš turiu nepamiršti – ir mes visi turime nepamiršti – didėjančios grėsmės, kylančios žmonijai dėl klimato kaitos ir visuotinio atšilimo. Ši grėsmė net labiau kelia nerimą, nei infliacija. Kadangi siūlomu akcizo padidinimu yra pasidomėta, jis nesukels infliacijos. Jis tiesiog išsilaikys kartu su laukiama 2,2 % metine infliacija iki 2017 m.

Nors ir Komisija gali priimti 1 pakeitimą iš dalies ir 7 bei 27 pakeitimą iš principo, mes turime oficialiai atmesti kitus pakeitimus. Komisija oficialiai nekeis šio pasiūlymo. Tačiau mes stengsimės kuo labiau atsižvelgti į Parlamento siūlomus pakeitimus Taryboje vyksiančių svarstymų metu. Palanki Parlamento nuomonė bus svarbus signalas, rodantis, kad vis geriau suvokiamas didėjantis neigiamas transporto poveikis aplinkai ir mes turime juo užsiimti per degalų apmokestinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt, pranešėjas. − (SV) Pone pirmininke, ačiū jums už jūsų malonius žodžius. Aš manau, kad padėką gavome taip pat ir dėl Komisijos bei mūsų komiteto sekretoriato.

Iš pradžių aš maniau, kad Komisijos narys neatrodė esąs linkęs iš tikrųjų priimti komiteto nuomonę. Aš galiu suprasti, kad negali dėl formalaus pagrindo. Dabar, kai vėl išgirdau Komisiją, aš pamaniau, kad aš pastebėjau nuomonės, kad politika yra politika, supratimą. Aš pripažįstu, kad mes galėtume būti ambicingesni. Komisijos narys vartoja frazę „mažiau ambicingas“. Taip, bet pasiklausykite šios diskusijos iš kairės į dešinę ir iš apačios į viršų. Visos nuomonės buvo pareikštos ir po to mes pamatėme Astrid Lulling, sėdinčią viduryje. Pone Komisijos nary, tai daroma politinės realybės pagrindu, kadangi jūs iš tikrųjų suprantate, kad mes turėjome suformuluoti pranešimą ir pasiūlymą, kuris bus padėtas jums ant stalo. Dabar iš Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bus atsiųstas pranešimas, tikėkimės, kad rytoj, kuris ne visiškai atitinka jūsų nuomonę ir, kurio jūs negalite priimti visais aspektais, bet tai bus pranešimas.

Pagaliau, aš norėčiau pasakyti Komisijos nariui, kad aš vis tiek manau, kad mes padarėme pažangą – jeigu mes pasieksime palankius rezultatus rytoj – užbaigdami konfrontaciją, kuri pasireiškė šiais klausimais tarp komiteto, Parlamento ir Komisijos, taip pat ir Tarybos. Kaip tik taip, kaip jūs sakote – mums reikia imtis veiksmų dėl degalų turizmo vidaus rinkos labui. Tai yra visiškai teisinga, bet mes taip pat turime parengti drastiškas ir stiprias aplinkos apsaugos priemones. Tokios priemonės turi būti suprantamos visoje Europoje ir aš manau, kad mums pavyks rasti teisingą balansą.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE). – (FR) Pone pirmininke, aš norėčiau paprašyti žodžio asmeniniu klausimu. Claude Turmes pavadino mane narkomane. Aš laikau tai įžeidimu man ir reikalauju iš jo atsiimti savo pastabą.

Svarstomo dalyko atžvilgiu aš galiu tvirtai pareikšti, kad mano partija ir mano vyriausybė visiškai pritaria mūsų pranešėjo siūlomam kompromisui, prie kurio aš nemažai prisidėjau. Be to, Claude Turmes matyt pamiršo, kad dyzelinas šiuo metu pigesnis Belgijoje, nei Liuksemburge ir kad šiuo metu visokie benzino perpumpavimo turistai galbūt vyksta ne į Liuksemburgą, o į Belgiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Labai gerai. Mes pasižymėjome, ką Astrid Lulling pasakė, ir esu įsitikinęs, kad visi šiame parlamente padaryti pareiškimai bus išsiaiškinti.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2008 m. kovo 13 d., ketvirtadienį.

 

18. Pasaulinis energijos vartojimo veiksmingumo ir atsinaujinančios energijos fondas (diskusijos)
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Claude Turmes pranešimas (A6-0006/2008) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl Pasaulinio energijos vartojimo veiksmingumo ir atsinaujinančios energijos fondo [2007/2188(INI)].

 
  
MPphoto
 
 

  Claude Turmes, pranešėjas. − – (DE) Pone pirmininke, Martinas Liuteris Kingas turėjo svajonę. Jis galvojo apie visuomenę, kurioje jūsų odos spalva nebūtų diskriminacijos priežastis. Tai buvo svajonė, kuri padarė perversmą Amerikoje ir pasaulyje. Šiandieninė Europa turi svajonę, tikriau sakant viziją: sukurti ateities energijos šaltinius ne tik Europoje, bet ir už Europos ribų, viziją apie atsinaujinančius energijos šaltinius, kurie vaidins svarbų vaidmenį šio šimtmečio viduryje, padėdami išvengti konfliktų dėl likusių naftos ir dujų išteklių, švelnindami klimato kaitą ir užtikrindami, kad milijardai žmonių visame pasaulyje galėtų pasinaudoti energija, kuri šiandien jiems yra nepasiekiama.

Aš manau, kad Komisija, kuriai šiandien atstovavo aplinkos apsaugos sąžinė Stavros Dimas, turi daug priežasčių didžiuotis šiuo Pasauliniu energijos vartojimo veiksmingumo ir atsinaujinančios energijos fondu (GEEREF). Mes turime prielaidą, kad keturių ar penkių metų laikotarpyje šiame fonde bus 500 mln. EUR ir dėl to jis taps didžiausiu atsinaujinančių energijos ir energijos vartojimo veiksmingumo investiciniu fondu.

Šie 500 mln. EUR bus gaunami dalinai iš valstybės iždo, būtent apytikriai 80–150 mln. EUR iš Europos biudžeto, taip pat ir iš nacionalinių vyriausybių biudžetų. Šiuo metu mes turime konkrečius įsipareigojimus iš Vokietijos, taip pat ir iš Norvegijos.

Ko šis fondas sieks? Finansų analitikai, kurie atidžiai išnagrinėjo investicijų srautus pagal atskirus atsinaujinančios energijos vartojimo veiksmingumo projektus, pastebėjo, kad yra sunku pritraukti rizikos kapitalą mažesnėms nei 10 mln. EUR investicijoms. Šis fondas bus pritaikytas konkrečiai šiems vidutinio dydžio projektams iki 10 mln. EUR.

Todėl jis bus „fondų fondas“, o tai reiškia, kad šis fondas tiesiogiai neinvestuos į vėjo jėgaines Maroke arba saulės energijos sistemas Kinijoje, o įsigys akcijas investiciniuose fonduose, esančiuose Pietų Afrikoje, Centrinėje Afrikoje, Kinijoje, Rusijoje arba Pietų Amerikoje. Valstybės iždas nustatys politiškai, kam turi būti skiriamas finansavimas.

Jis bus patrauklus privatiems investuotojams, kadangi valstybės iždas veiksmingai apdraus visą investavimo riziką taip, kad investicijų grąža – jeigu investicijos duos kokią nors grąžą – pirmiausiai keliaus pas privačius investuotojus ir tik antroje vietoje ji keliaus atgal į iždą. o tai, žinoma, garantuos didelį saugumą privatiems investuotojams.

Mes, kaip parlamentarai, iškėlėme keturis ar penkis klausimus, susijusius su šiuo fondu. Pirmasis klausimas irgi yra konkretus klausimas Komisijos nariui Stavrosui Dimasui. Tuo metu, kai biodegalai yra nepaprastai prieštaringa tema, mes, kaip parlamentarai, laikomės nuomonės, kad mes turime taikyti labai griežtus kriterijus biomasės ar biodegalų projektų investicijoms iš fondo. Tai yra ne vien dėlto, kad aplinkos pusiausvyra galėtų būti problemiška; tai taip pat galėtų sukelti prestižo problemą fondo atžvilgiu, jeigu jo reputacija būtų sugadinta tokiomis investicijomis. Dar kartą, taigi, Komisijos nary, ar galite jūs garantuoti, kad Komisija padarys viską ką gali, kad būtų galima taikyti griežtus kriterijus, kurie yra reikalingi?

Antras mums, kaip parlamentarams, svarbus klausimas – ir aš galvoju, kad tai yra ypač teisinga kalbant apie tuos iš mūsų, kurie rūpinasi plėtra – yra susiję su tuo, kad mes norime, kad šis fondas įneštų žymų indėlį siekiant įveikti energijos trūkumą. Todėl mums reikia taikyti mikrofinansavimo institucijų žinias, pavyzdžiui, Grameen Bank ir kitų, kurie jau įgyvendina projektus neturtingiausiems ir neturtingųjų, pavyzdžiui, saulės kolektorių arba fotogalvaninių sistemų projektus. Mes privalome įtraukti šias mikrofinansavimo institucijas. Mano kitas klausimas jums, pone Komisijos nary, yra toks: ar Komisija nori, kaip labai svarbi visuomeninė paramos teikėja, užtikrinti, kad 20–25 % finansavimo tikrai būtų panaudojama šio tipo mikroprojektams per mikrofinansavimo struktūras?

Trečia, mes bijojome, kad, jeigu investavimas Kinijoje taptų toks lengvas, visas finansavimas iš GEEREF keliautų jos kryptimi. Tačiau tai, ko mes norime, yra geras geografinis investicijų paskirstymas, ir tai, ko mums reikia, yra Komisijos politinis įsipareigojimas, kad fondai būtų skirti investicijoms šalyse, esančiose Afrikoje, taip pat ir Karibų jūros regione bei Pietų Amerikoje.

Kaip Parlamentui, mums reikalinga griežta kontrolė ir vertinimai teikiant reguliarius pranešimus šiam parlamentui bei jo biudžeto komitetui ir biudžeto kontrolės komitetui, kadangi mes norime padidinti šį fondą, jeigu bus įmanoma, per kelis ateinančius metus: Norint tą padaryti, mums, žinoma, reikia šio parlamento pasitikėjimo dirbant su fondu.

Tokios yra mano pirminės pastabos ir aš lauksiu diskusijų su savo draugais nariais.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, virš metų praėjo nuo to laiko, kai buvo paskelbtas Komisijos komunikatas „Viešojo ir privataus finansavimo skatinimas siekiant sudaryti galimybes visuotinai naudotis mažesnį poveikį klimatui darančiomis, nebrangiomis ir saugiomis energetikos paslaugomis: Pasaulinis veiksmingo energijos vartojimo ir atsinaujinančios energijos fondas“ (žinomas kaip GEEREF).

Nuo to laiko įvyko daug įvykių, pavyzdžiui, praėjusį gruodžio mėn. pasirašytas Bali susitarimas. Dėl šios priežasties dabar ši iniciatyva atrodo daug svarbesnė ir yra savalaikė. Tokiu atveju yra tinkamas laikas aptarti šį pranešimą ir aš su pasitenkinimu pažymiu, kad Europos Parlamentas yra ypač palankiai nusiteikęs svarstydamas apie šias naujas ir novatoriškas veiksmingos energijos vartojimo ir atsinaujinančios energijos projektų rėmimo priemones.

Leiskite man visų pirma paaiškinti, kodėl Komisija pasiūlė naudoti viešąsias subsidijas verslo rizikos kapitalo pasauliniame fonde, net jei Claude Turmes jau pažymėjo kai kuriuos punktus, vedančius prie šio sprendimo, ir taip pat uždavė keletą klausimų. Iš tiesų, nepaisant nuolatinės pažangos, pastebimos atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo srityje, bendra pasaulinė energijos šaltinių dalis, kuriai jie priklauso, tebėra maža.

Taip pat yra gerai žinoma, kad veiksmingo energijos vartojimo gerinimas gali duoti didesnę naudą, negu naujos energetikos infrastruktūros kūrimas. Nepaisant to, kad buvo investuojama visame pasaulyje į veiksmingo energijos vartojimo sektorių, turimos jo gerinimo galimybės nebuvo išnaudotos visiškai. Taigi, nemaži sunkumai ieškant privataus finansavimo veiksmingo energijos vartojimo ir atsinaujinančios energijos projektams yra pagrindinė problema.

Priežastys yra sudėtingos ir daugiausia yra susijusios su verslo rizikos kapitalo trūkumu. Verslo rizikos kapitalas, kuris yra reikalingas besivystančiose šalyse bei pereinamosiose ekonomikose yra vertinamas daugiau nei 3 mlrd. EUR suma per metus. Ši suma daug didesnė, negu yra šiuo metu įmanoma. Nors pastaraisiais metais viešosios subsidijos padidėjo, bendra galima suma yra nepakankama. Turi būti surastas papildomas kapitalas; jo reikia energetikos sektoriui iki 2030 m. Dėl to privataus sektoriaus finansavimo paieška yra nepaprastai svarbi.

Tačiau su investicijų į švarias technologijas grąžinimui reikalingais ilgais laikotarpiais nesutinka investuotojai, ypač geografiniuose regionuose, laikomuose labai rizikingais. Pavyzdžiui, privačios investicijos Afrikoje į pietus nuo Sacharos yra labai mažos; būtent čia yra priežastis, kodėl vienas iš GEEREF tikslų yra skatinti investicijas į šiuos regionus. Suma, kurią Claude Turmes nurodė yra orientacinė, kadangi ji yra minimali suma, kuri turi būti investuota į šiuos regionus.

Kita problema, kurią nurodė Claude Turmes, yra projektų mastas. Mažo dydžio projektams tolimose šalyse administracinės ir vykdymo išlaidos gali būti aukštos. Dėl to tarptautinės finansavimo institucijos yra nepasirengusios finansuoti tokius projektus, ypač, jei jų vertė yra mažesnė nei 10 mln. EUR, kaip jūs sakėte.

Būtent toks yra GEEREF tikslas: apeiti tokias kliūtis mažų investicijų priemonėmis. Mes sutelksime savo pastangas tokiems projektams, kaip šie. Fondas pritrauks privačius investuotojus naudojant viešuosius išteklius siekiant apsaugoti juos nuo pavojų, kuriuos aš nurodžiau anksčiau. Siekdama sudaryti galimybes GEEREF sustiprėti ir vykdyti veiklą, Europos Komisija skirs apytikriai 80 mln. EUR nuo šių iki 2010 m. Kaip jūs sakėte anksčiau, su papildomais Vokietijos ir Norvegijos vyriausybių įsipareigojimais mes viršijome 100 mln. EUR. Mes tikimės, kad iš privataus sektoriaus bus pritrauktas papildomas verslo rizikos kapitalas, kurio suma bus bent jau 300–500 mln. EUR, arba, galbūt, netgi sieks 1 mlrd. EUR šiek tiek ilgesniu laikotarpiu.

Pone pirmininke, aš patenkintas, kad šiame pranešime Europos Parlamentas pritaria Pasaulinio veiksmingo energijos vartojimo ir atsinaujinančios energijos fondo sukūrimui. Aš turėčiau padėkoti pranešėjui Claude Turmes už jo pastangas, taip pat ir Anders Wijkman ir Eija-Riitta Korhola, atitinkamai iš Vystymosi komiteto bei Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, už jų indėlį. Manau, kad ji yra svarbi, pačiu laiku atsirandanti iniciatyva, kuri parodo, kad ES imasi veiksmų ir yra pasiryžusi padėti besivystančioms šalims, kad jos turėtų galimybę pasinaudoti veiksmingu energijos vartojimu ir atsinaujinančia energija.

Esminės prielaidos projektų finansavimui – ir ne tik tos, kurios yra susijusios su biomase arba biodegalais – neabejotinai bus pagarba tvarumo kriterijams, kurie nė kiek nebus mažiau griežtesni, negu tie, kurie nurodyti įvairiuose ES teisės aktuose. Tai sustiprins pasitikėjimu grįstus santykius, kuriuos mums reikia užmegzti su šiomis šalimis, ypač atsižvelgiant į pasaulinės klimato kaitos susitarimą, kuris turėtų būti užbaigtas 2009 m. pabaigoje.

(Plojimai)

 
  
  

PIRMININKAUJA: Edward McMILLAN-SCOTT
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola, Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto nuomonės pranešėja. − (FI) Pone pirmininke, klimato ir energetikos klausimai greitai tampa nepaprastai svarbiais beveik visose Europos Sąjungos politikos srityse. Reikalavimas labiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius dabar yra svarbiausias, iš dalies dėl kokybinių tikslų, dėl kurių dabar buvo apsispręsta atsinaujinančių energijos šaltinių atžvilgiu.

Šis finansavimas yra puikus pavyzdys ir vienas iš tų, kurie įkvepia viltį. Vis dėlto šis klausimas ne visada akivaizdus. Bet kas, kas yra labai politiškai modernus gali tapti politinio teisingumo išbandymo priemone ir padėtis baigtis lenktynėmis, siekiant nustatyti, kuris labiausiai trokšta būti visko, kas yra gera, pusėje. Tai yra taip, kaip rodosi neseniai klostėsi reikalai su tikslu, paskelbtu atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Be to, pasiūlymas turi perlenkimo elementų, o nustatytas grafikas yra aiškiai rizikingas.

Kai trūksta tikro technologinio potencialo, kyla pavojus, kad privalomas tikslas bus pasiektas būdu, kuris negrąžinamai sunaikins natūralias vertybes. Ne visi biodegalai yra naudingi aplinkai ir ne visos atsinaujinančios energijos formos sumažina išmetamų teršalų kiekius, kaip dabar visiškai teisingai tvirtino Claude Turmes.

Atsinaujinančių energijos šaltinių poreikis yra, bet prie klausimo reikėtų prieiti protingai. Dabar aptariamas Pasaulinis veiksmingo energijos vartojimo ir atsinaujinančios energijos fondas yra puikus pavyzdys apie tai, kaip kažką gero galima paskatinti būdu, kuris sukuria įvairų naudingų dalykų diapazoną.

Yra sena patarlė, kurioje kalbama apie tai, kad reikia ne tik duoti žuvį alkanam, bet ir išmokyti juos, kaip žvejoti. Tai liečia vietinių projektų finansavimą, kad žinios ir įgūdžiai būtų pagerinti ir liktų trečiosiose šalyse. Tai yra būdas, kaip padaryti projektus tvariais ir, kad juos būtų galima tęsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Romana Jordan Cizelj, PPE-DE frakcijos vardu. (SL) Klimato kaitos sumažinimas ir energetika yra du svarbūs Europos Sąjungos plėtros politikos komponentai. Ir jie turėtų tokie būti. Aš patenkinta bet kokia iniciatyva, kuri gali padėti saugių ir tvarių energijos šaltinių srityje ne tik Europoje, bet ir trečiosiose šalyse. Leiskite man pareikšti kai kurias abejones, kurios turi būti išsklaidytos prieš mums įkuriant šį fondą.

Pirmam iniciatyvių skaičius energetikos ir plėtros politikos srityje nuolat didėja. Liūdna, bet pageidaujami rezultatai yra santykinai retai pasiekiami. Įvairių fondų pavidalo iniciatyvos nėra tarpusavyje suderinamos ir, visų svarbiausia, jos retai finansuoja atskirus projektus tiesiogiai. Tas taip pat liečia aptariamą fondą, kuris turėtų veikti kuriant ir finansuojant regioninius subfondus besivystančiose šalyse. Mes turėtume apgalvoti, kaip tai paveiks išteklių naudojimo skaidrumą ir kokiu mastu institucinės sąlygos besivystančiose šalyse palengvins jų numatytą naudojimą.

Antra, tik laiku atliekami veiksmai gali būti veiksmingi. Siūlomo pasaulinio fondo atveju nematome tinkamo laiko planavimo. Pasiūlymas buvo pateiktas 2006 m. ir mes jį svarstome tik šiais metais.

Trečia, aš norėčiau pabrėžti pačiame dokumente paminėtą faktą: fondui numatyti ištekliai yra nepakankami. Netgi nebuvo gauta sėkmingai fondo veiklai numatyta minimali suma. Tai vargu ar padės skatinti privataus sektoriaus investavimą.

Ketvirta, man sunku įsivaizduoti, kad fondas galėtų veikti veiksmingai tiktai bendradarbiaujant Sąjungai ir tarptautinėms finansinėms institucijoms. Mūsų pasiūlyme neturime aiškaus siekio ir bendradarbiavimo su kitomis pasaulio pramoninėmis šalimis bei pasaulinio fondo internacionalizacijos plano.

Kaip buvo pasakyta anksčiau, idėja yra sveikintina, bet jos pridėtinė vertė ir faktinis įgyvendinimas dar turi būti apgalvotas.

 
  
MPphoto
 
 

  Matthias Groote, PSE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, visų pirma aš norėčiau pasveikinti pranešėją Claude Turmes su jo puikiu darbu ir jo atsidavimu. Pasaulinis veiksmingo energijos vartojimo ir atsinaujinančios energijos fondas yra aktyvios Europos pagalbos kovojant su klimato kaita rezultatas.

Kaip pagalbinis pranešėjas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, aš norėčiau atkreipti dėmesį į du klausimus. Pirma, svarbu užtikrinti, kad fondo remiamų projektų sąlygomis tvarumui būtų suteikiamas absoliutus pirmumas. Šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekiai turi būti analizuojami per visą gyvavimo ciklą ir joks finansavimas neturėtų būti teikiamas projektams su nepatenkinamais išmetamo CO2 kiekio duomenimis. Ši analizė yra ypač svarbi projektams, kuriuose yra biomasės komponentas.

Antra, aš esu optimistas. Todėl aš manau, kad kitais metais Kopenhagoje vyksianti Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencija bus sėkminga ir mes turėsime galimybę dar labiau priartėti prie sėkmingo susitarimo dėl Kioto protokolo. Tuomet atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas bus nepaprastai svarbūs besivystančioms šalims. Šiandien Komisija turi atsižvelgti į tą veiksnį ir atitinkamai patvirtinti fondą.

 
  
MPphoto
 
 

  Fiona Hall, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, savaime aišku, kad Komisijos pasiūlymas dėl Pasaulinio veiksmingo energijos vartojimo ir atsinaujinančios energijos fondo (GEEREF) yra sveikintinas. Nepaprastai svarbu, kad veiksmingas energijos vartojimas ir atsinaujinantys energijos šaltiniai vaidintų vis svarbesnį vaidmenį besivystančiose ir sparčiai besivystančiose šalyse dėl daugybės priežasčių – išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo, energijos tiekimo priklausomybės sumažinimo, energijos trūkumo įveikimo ir darbo vietų bei plėtros galimybių kūrimo – iš tikrųjų dėl visų tų pačių priežasčių, kurios yra nepaprastai svarbios, kad veiksmingas energijos vartojimas ir atsinaujinanti energija vaidintų vis svarbesnį vaidmenį pas mus Europoje.

Bet aš turiu nemažai nerimą keliančių klausimų dėl Komisijos pasiūlymo. Pirma, siūlomas finansavimas yra nepaprastai kuklus tokio masto projektui. 15 mln. EUR per metus iš viešojo finansavimo šaltinių yra vieni niekai – net jei pradinį kapitalą ketinama pritraukti ir garantuoti privačiomis investicijomis. Šią sumą galėtų lengvai sunaudoti vis keli projektai didesnėse sparčiai besivystančiose šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje arba Indijoje. Nors Komisijos komunikate kalbama apie galimybę pritraukti bendrą finansavimą iš 9-ojo Europos plėtros fondo (EPF), nėra visiškai aišku, kaip bus priimami sprendimai, viena vertus, dėl biudžeto paskirstymo tarp AKR šalių ir, antra vertus, labiau išsivysčiusių ir pažangių ne ES rytinių Europos šalių, kurios remiamos pagal bendrą finansavimą iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB). Dėl šios priežasties ne viskas yra aišku, kaip fondas prisidės prie skurdo mažinimo. Atrodo, kad tai turėtų būti greičiau makrofondas nei mikrofondas, sukurtas pritraukti privačias lėšas remiant projektus, kurie, nors yra santykinai maži pagal Europos standartus, būtų didelis daugelio Afrikos šalių požiūriu. Neaišku kaip GEEREF finansavimas ketina atfiltruoti Bendrijos masto projektus, pavyzdžiui, fotogalvaninių skydų sveikatos centrams ir mokykloms arba saulės energijos viryklių ir vandens šildytuvų projektus. Tai yra pagrindų plėtra, kuria apskritai daroma viskas, kad būtų galima pagerinti neturtingiausių žmonių gyvenimą.

Pagaliau, man kelia nerimą, kad nebuvo aiškiai išaiškintas fondo ir Švarios plėtros mechanizmo (ŠPM) ryšys. Būtų naudinga, jeigu Komisija galėtų nurodyti, kaip fondas ketina padidinti besivystančių šalių galimybes pasinaudoti ŠPM.

 
  
MPphoto
 
 

  Esko Seppänen, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FI) Pone pirmininke, Claude Turmes pranešime paliestas labai ambicingas tikslas, keliamas besivystančios šalims: veiksmingai vartoti savo energijos išteklius. Šios šalys dažniausiai yra geografiniuose regionuose, kurios yra galimybė eksploatuoti pigius natūralius atsinaujinančios energijos išteklius.

Be to, čia galima pasiekti pažangą plėtros srityje be masinių investicijų į naujausias technologijas. Pavyzdžiui, medžio anglių gamyba iš menkų medienos išteklių tose Afrikos į pietus nuo Sacharos vietose, kurios tampa dykumomis, yra rentabilesnis būdas naudoti medienos išteklius, negu paprasčiausiai juos deginti. Jie turi žinoti, kaip medieną paversti anglimis prieš ją deginant. Jums nereikia daugybės pinigų, norint išmokyti tokių kaip šis ir kitų įgūdžių. Principus, pagal kuriuos veikia GEEREF, aš aiškinu kaip tokius, kurie nesudaro galimybių gauti pinigų iš fondo tik įgūdžių ir žinių platinimui, bet savaime suprantama, kad šiam tikslui gali būti naudojamos kitos plėtros pagalbos priemonės.

Projektų finansavimas per investicijas į akcinį kapitalą yra įdomus variantas. Kas yra gerai šiuo atveju tų, kurie gauna pinigus ir tų, kurie leidžia juos požiūriu, kad tai nedidina jau įsiskolinusių šalių skolų. Tačiau kyla klausimas, kiek kainuos galimybė valdyti šias investicijas ir kontroliuoti mažų įmonių gebėjimą grąžinti pinigus.

Šis fondas galėtų, geriausiu atveju, paruošti besivystančias šalis lėtesniam vystymuisi iškastinio kuro srityje. Mūsų frakcija yra visiškai vieninga tvirtindama Claude Turmes pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, labai ačiū jums, Claude Turmes. Aš turėjau daug puikių susitikimų šiuo klausimu. Tai yra labai sudėtingas klausimas ir aš norėčiau ypač padėkoti jums, kad buvoti toks visiškai atviras šių derybų metu ir suteikėte galimybę mums pažvelgti į šį projektą iš holistinės perspektyvos .

Šiais laikas visame pasaulyje iššūkis yra galvoti ne tik veiksmingo energijos vartojimo, bet ir gamybos srityje. Tačiau tai negali būti taikoma tik makrolygiu; mes visada turime vadovautis principu „pradėk nuo mažo“: pirmiausia mikrolygyje ir, jeigu tai veikia čia, tai taip pat veiks makrolygyje.

Mes turime siekti užtikrinti, kad mes taikome geriausias galimas technologijas, kurios egzistuoja pasaulio mastu. Tai gali būti paprasta ir aiškios struktūros technologija; tai nebūtinai turi būti elektronika ir nanotechnologija. Mes turime pabandyti ir padaryti šią technologiją finansiškai prieinama, kiek tik įmanoma, kad kiekvienas įstengtų pasinaudoti ja.

Žinoma, kita vertus, mes taip pat turime bausti tuos, kurie švaisto mūsų žemės išteklius. Tai taip pat yra svarbus išbandymas mūsų Komisijos nariui bandant pažvelgti į pasaulines struktūras: baudžiant tuos, kurie švaisto energiją ir atsilyginant tiems, kurie vykdo veiklą naudodami geriausias ir veiksmingiausias technologijas. Tai taip pat yra pagrindinis klimato politikos principas.

Europos Sąjungoje atlikti tyrimai rodo, kad klimato kaitos išlaidos išaugs iki milijardų milijardus eurų. Štai kodėl yra būtina ne tik kažką daryti už Europos ribų esančių šalių atžvilgiu; Taryba taip pat turėtų pagalvoti apie naujo finansavimo teikimą moksliniams tyrimams ir plėtrai veiksmingo energijos vartojimo srityje, ypač naujajame Europos technologijos institute.

 
  
MPphoto
 
 

  Jorgo Chatzimarkakis (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ačiū jums už jūsų pagalbą. Europos Parlamentas pritaria šio fondo įkūrimui. Pone Komisijos nary Stavros Dimas, jūs pateikėte tinkamą iniciatyvą tinkamu laiku.

Jeigu mes, būdami europiečiais, įsipareigojome sumažinti išmetamo CO2 kiekį, yra nesvarbu, kuris išmetamas. Išmetamo CO2 kiekiai turi būti mažinami visame pasaulyje ir tai yra priežastis, kodėl mes turime visur taikyti naujas technologijas.

Tačiau aš matau šį fondą ne tik kaip plėtros priemonę, bet kaip ir strateginę priemonę. Kalbama ne vien tik plėtros pagalbos teikimą. Tikriau sakant, europiečiai turi būti pionieriai ne tik tada, kai kalbama klimato kaitos klausimais; mes taip pat privalome paskatinti kitus jungtis prie mūsų veiklos. Jie turi sugebėti vadovautis mūsų nustatyta tvarka. Tai yra vieta, kurioje mano manymu fondas gali įdėti esminį indėlį. Jeigu mes nustatinėsime per didelius tikslus ir baigsime izoliuoti bei vieniši, tai taip pat reikš pabaigą mūsų pramoninei bazei. Štai kodėl šioje vietoje reikia visuotinio vadovavimo. Bali buvo geras priėjimo būdas, o Kopenhaga bus kitas. Tačiau pasaulinio valdymo sistemoje kalbama ne tik apie kompetencijų žaidimą; mes turime sukurti skatinimo sistemas ir aš manau, kad šis fondas sukuria tinkamo tipo paskatą.

Claude Turmes savo kabos pradžioje atkreipė dėmesį į Martino Liuterio Kingo svajonę. Būdami europiečiais mes galėsime paversti savo klimato išsaugojimo svajonę tikrove tik su sąlyga, jei nuolat laikysimės šios krypties. Claude Turmes, jūs rytoj užsitikrinsite labai tvirtą balsų daugumą balsuojant už šį pranešimą ir aš norėčiau pasveikinti jus čia ir dabar su pasiekimais. Aš esu labai patenkintas jumis.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Europos veiksmingo energijos vartojimo ir atsinaujinančios energijos fondas yra naujoviškas sprendimas, priimtas siekiant padidinti iki maksimumo viešųjų fondų, naudojamų veiksmingo energijos vartojimo ir atsinaujinančios energijos srityje, veiksmingumą mobilizuojant privačias priemones.

Šis fondas yra viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, skirta finansuoti specifinius MVĮ siūlomus projektus, kurių vertė nesiekia 10 mln. EUR. Atsinaujinančių energijos šaltinių projektų pirminės išlaidos yra 37 kartus aukštesnės, negu tradicinių energijos šaltinių projektų išlaidos, ir tai yra priežastis, kodėl mes apgailestaujame, kad šiuo metu numatyta fondo vertė yra tik 100 mln. EUR.

2005 m. Sąjunga 50 % pasikliovė energijos importu ir iš visų valstybių narių tik Danija yra eksportuotoja. Per 1995–2005 m. laikotarpį atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas Sąjungoje padidėjo 40 %. Tokiu būdu, 2005 m. neteršiantys energijos šaltiniai sudarė 42 % Europos pirminės energijos gamybos.

Veiksmingas šio fondo naudojimas galėtų sudaryti galimybes tiekti energiją piliečiams 1–3 mln. ribose, tuo pačiu metu sumažinant išmetamo CO2 kiekius 1–2 mln. tonų per metus. Sveikinimai pranešėjui.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell (PSE). – (ES) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, norėčiau pradėti pasveikindama pranešėją Claude Turmes su jo pranešimu ir Komisija su jos iniciatyva.

Daugelis iš mūsų mano, kad Europos Sąjunga turi svarstyti paramą atsinaujinančiai energijai ir veiksmingam energijos vartojimui ne tik kaip neatskiriamai savo energetikos ir klimato kaitos strategijos daliai, bet taip pat ir kaip neatskiriamai savo plėtros politikos daliai.

Todėl pasiūlymas sukurti Pasaulinį veiksmingo energijos vartojimo ir atsinaujinančios energijos fondą, kad būtų galima mobilizuoti privačias investicijas besivystančioms šalims ir pereinamosioms ekonomikoms, yra labai įdomus.

Tai, ko reikia idealiam kukliam finansavimui, yra prioritetų ir sąveikos su kitomis dabartinėmis programomis bei Pasaulio banku ir regioniniais plėtros bankais, kurie vis daugiau investuoja į atsinaujinančią energiją ir veiksmingą energijos vartojimą, nustatymas.

Tačiau po pirmų kelerių naujos priemonės įgyvendinimo metų turi būti įvertinti rezultatai ir pastangos, įdėtos siekiant paskatinti susijusius veikėjus vis daugiau prisidėti.

Aš sutinku, kad šiuo metu viskas rodo, kad daugiausia parama turėtų būti nukreipta į Afriką ir Lotynų Ameriką.

 
  
MPphoto
 
 

  Jerzy Buzek (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, aš norėčiau padėkoti Komisijos nariui ir mūsų pranešėjui už puikų projektą, kuriam aš visiškai pritariu. Jis prilygsta labai puikiai žiniai iš Europos Sąjungos pusės. Aš kalbu apie norą remti besivystančias šalis bei kovoti su klimato kaita. Vis dėl to aš turiu tokį klausimą Komisijos nariui: Kaip Komisija ketina apsaugoti nuo miškų naikinimo, kuris besivystančiose šalyse dažnai siejamas su biomasės ir biodegalų gamyba? Be to, ar Komisija išlaiko tinkamą atstumą nuo pirmos kartos biomasės ir biodegalų gamybos, kadangi ji gerai žino, kad tai nėra ypač saugus dalykas?

Aš norėčiau pasiūlyti tvirtą paramą Jorgo Chatzimarkakis dėl jo pareiškimo. Europos Sąjunga pasiuntė šio tipo ženklą. Mes esame atsakingi už konferencijas dėl klimato kaitos, dėl to, kad jos vyks Poznanėje ir Kopenhagoje artimoje ateityje, ir už derybų, vykstančių po Kioto protokolo pasirašymo, sėkmę. Mes taip pat esame atsakingi už tinkamo ženklo pasiuntimą likusiai pasaulio daliai. Ši programa kaip tik yra toks ženklas.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). – (PL) Pone pirmininke, aš norėčiau atkreipti dėmesį į tris klausimus. Pranešimo autoriui visiškai tinka nurodyti, kad rimčiausias klimato kaitos pasekmes jaučia neturtingiausios šalys. Taip yra dėl to, kad pastarosios turi tik labai ribotus išteklius, ypač finansinius, su kuriais turi reaguoti į klimato kaitą.

Antra, šiomis sąlygomis, kurias jūs ką tik paminėjote, yra teisinga pritarti Komisijos pasiūlymui sukurti fondą, net jei siūlomi 80 mln. EUR yra menka suma. Nepaisant to, kadangi šis fondas yra skirtas padėti daryti poveikį privataus sektoriaus investicijoms siekiant investuoti vietinius projektus, jis gali pasirodyti esąs labai veiksmingas.

Trečia, aš norėčiau pasinaudoti šia galimybe nurodyti, kad kovos su klimato kaita našta išvis nebuvo sąžiningai paskirstyta pačioje Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, išmetamo CO2 kiekio apribojimai buvo skiriami įvairioms šalims pakankamai neatsižvelgiant į tai, kiek jos galėjo būti atsilikusios plėtros požiūriu. Dėl šios priežasties, tokioms šalims kaip Lenkija buvo skirtos labai žemos ribos ir tai beveik iš karto privedė prie elektros energijos kainos 10–20 % padidėjimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, pagrindinis šio fondo tikslas yra privačių investicijų skatinimas ir regioninių fondų neturtingiausios ir mažiausiai išsivysčiusioms pasaulio šalims rėmimas. Fondas yra skirtas skatinti veiksmingą energijos vartojimą, taupymą, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtojimą ir šiltnamio efektą sukuriančių išmetamų dujų kiekio mažinimą. Jis taip skirtas padėti didinti galimybę pasinaudoti pagrindinėmis energetikos paslaugomis. Sąjungos veiksmai šioje srityje turėtų padėti neturtingiausiems regionams priešintis klimato kaitai ir įvairinti savo energijos išteklius.

Mes turėtume nepamiršti, kad klimato kaitos poveikį pirmiausia jaučia visi patys neturtingiausi šios planetos gyventojai. Būtų neteisinga mums riboti veiksmus siekiant kovoti su klimato kaita ir mažinti energijos suvartojimą tik mūsų regione. Pasiekus, kad pagalba būtų galima tokiai veiklai, kuri yra prieinama neturtingiausioms šalims, padės pradėti atitinkamą veiklą savo teritorijose. Pagalba darys didelį poveikį ir padidins šių problemų svarbos supratimą. Tai yra tinkama iniciatyva tinkamu laiku.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Pone pirmininke, aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad, svarstydami atsinaujinančius energijos šaltinius, mes nedaug dėmesio skyrėme geoterminiams šaltiniams, kitaip tariant, švariems energijos šaltiniams. Turimų gręžinių, išgręžtų geologinių tyrinėjimų reikmėms, panaudojimas galėtų sumažinti susijusias išlaidas.

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − Pone pirmininke, savaime aišku, kad geoterminės energijos šaltinis yra numatytas. Mus labai domina geoterminė energija, kaip ir kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai.

Kalbant apie Lenkiją ir leidimų paskirstymą: pirmam prekybos leidimais laikotarpiui jie turėjo perteklių, būtent daug daugiau nei būtina energetikos ir pramonės poreikiams, ir šis per didelio kiekio skyrimas sukėlė su leidimų kainą susijusių problemų. Mes manome, kad antram prekybos leidimais laikotarpiui Lenkijai skirtų leidimų skaičius vėl yra visiškai pakankamas, kad būtų galima patenkinti Lenkijos pramonės poreikius. Trečiam prekybos leidimais laikotarpiui yra nauja sistema, pagal kurią bus atsižvelgiama į tai, ko pramonei arba energetikos įmonėms reikia, kad galėtų patenkinti savo poreikius, pasinaudojant pirkimu aukcione iki to kiekio, dėl kurio mes turėsime susitarti.

O dėl miškų naikinimo yra savaime aišku, kad tai yra labai svarbus klausimas, kuris yra susijęs su biologine įvairove ir klimato kaita – vienodai svarbia. Miškų naikinimo klausimo sprendimas prisideda prie biologinės įvairovės netekimo sustabdymo ir kovos su klimato kaitos, taigi, tai yra labai svarbu. Tačiau miškų kirtimo projektai turi ypatumą: jie yra labai sunkūs. Nepaisant to, tai yra vienas iš pirmaeilių prioritetų, su kuriais mes turime susidoroti, ne tik šio fondo priemonėmis, bet ir įvairiomis kitomis priemonėmis, ypač susitariant, kad mes paskatas turėtume susieti su įvairiais požiūriais į miškų naikinimo problemos sprendimą, pavyzdžiui, miškų kirtimo normų mažinimo ir miškų išsaugojimo arba bet kokiais kitais požiūriais, kuriuos remtų įvairios šalys. Mes dirbame šiuo klausimu, ypač su Pasaulio banku, ir bus tam tikras skaičius bandomųjų projektų. Taigi, yra įvairių finansavimo šaltinių įvairioms reikmėms.

Visų pirma aš norėčiau išreikšti savo dėkingumą už labai puikų ir teigiamą įnašą, ir galiu užtikrinti jus, kad mūsų darbe bus atsižvelgta į jūsų pasiūlymus ir pastabas. Pasiūlymai ir pastabos duoda daug naudos ir paliečia įvairius svarbius klausimus.

Aš neketinu atsakyti dabar, pavyzdžiui, apie ŠPM projektų Afrikai į pietus nuo Sacharos svarbą. Aš tik norėčiau priminti jums, kad 2006 m. Nairobyje mes turėjome Kofi Annan, buvusio Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus iniciatyvą dėl ŠPM projektų rėmimo Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Mes, kaip ir Jungtinės Tautos, įsipareigojome įvykdyti daugiau projektų čia, o ne sutelkti dėmesį tik į projektus Kinijoje ir Indijoje. Todėl jūsų pastaba yra labai svarbi, bet, žinoma, šio fondo ir ŠPM mechanizmo ryšiai galėtų būti matomi ir galėtų būti svarbūs.

Aš turi pateikti tris papildomas pastabas. Pirma, jūs raginate specialiai pabrėžti Afrikos į pietus nuo Sacharos ir AKR šalių poreikių tenkinimą. Žinoma, mes esame susirūpinę, kad projektams didžiosiose šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje ir Rusijoje, bus sunaudoti visi arba pernelyg didelė procentinė dalis galimų išteklių. Tarp kito, tai atsitiko su ŠPM ir dėl to jūsų pastaba yra teisinga. GEEREF bus panaudotos esamos investavimo galimybės, bet mes sutinkame, kad būtina specialiai pabrėžti AKR šalių poreikių tenkinimą. Be to, mes užtikrinsime, kad bet kokiam subfondui, kuris apima tik vieną šalį, nebūtų leidžiama sunaudoti visus arba didžiąją dalį galimų išteklių. GEEREF reikia išplėsti į įvairias pasaulio dalis, irgi atsižvelgiant į investicijų rizikos paskirstymą, ir Claude Turmes pasiūlymas dėl procento yra labai teisingas.

Antra, leiskite man sugrįžti prie skurdo masto klausimo, kuris aiškiai yra pagrindinis. Kaip jūs paminėjote šiandien, apie 1,6 mlrd. žmonių, gyvenančių vargingesnėse pasaulio šalyse, vis dar neturi pastovios galimybės pasinaudoti patikimomis energetikos paslaugomis. Aš manau, kad su GEEREF mes turėsime galimybę prisidėti prie galimybių pasinaudoti švaria ir įperkama energija sudarymo, o tai yra pasaulinio skurdo mažinimo ir tvarios plėtros skatinimo prielaida.

Trečia, ir užbaigiant, jūs pritariate fondo orientavimuisi į privačių priemonių panaudojimą – nors jūs minėjote, kad lėšų nepakanka; aš manau, kad lėšų niekada nepakanka – ir raginate valstybes nares, kad jos siūlytų papildomą finansinę paramą. Žinoma, aš visiškai pritariu ir sutinku su tuo, ką jūs pasiūlėte, ir Komisija dirba, ir toliau tęs darbą siekdama pritraukti daugiau investuotojų, kad jie prisijungtų.

Šiuo aspektu aš taip pat norėčiau paprašyti jūsų paramos reklamuojant GEEREF visiems tinkamiems veikėjams. Kuo daugiau paramos mes sulauksime, tuo daugiau realių veiksmų tuo pagrindu mes galėsime tvarkyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Claude Turmes, pranešėjas. − Pone pirmininke, tai bus potencialiai 500 mln. EUR fondas, kadangi jis turės 3–5 kreditinio sverto koeficientą privataus kapitalo atžvilgiu. 100 mln. EUR, 120 mln. EUR arba 150 mln. EUR viešųjų lėšų galės atsverti – bent jau mes tikimės – kitus 300 mln. EUR ar 400 mln. EUR, kad būtų gauti 500 mln. EUR. Be to, mes vis dar turime vyriausybių, kurios gali prisijungti. Jeigu mes turėsime gerą kontrolės mechanizmą, Parlamentas leis Komisijai pajudėti.

Romana Jordan Cizelj iškėlė labai svarbų klausimą: kiek yra pasirengę konkretūs pasaulio regionai investicijoms? Mes Parlamente balsavome dėl papildomų 5 mln. EUR iš kitos biudžeto eilutės institucinės kompetencijos ugdymui, kad galėtume parengti šią programą. Taigi, mums reikia sukurti mažas ir vidutinio dydžio įmones Afrikos šalyse ir Indijoje, kurios po to sukurtų verslo modelius. Mes turėtume pasimokyti iš ankstesnių klaidų plėtros politikos srityje, kai mes tiesiog dovanodavome technologijas nepagalvodami, kad mes taip pat turime informuoti žmones apie šiais technologijas. Aš sakau tai dalyvaujant Komisijos nariui, atsakingam už Paramos raidą, ir mes žinome, kad Paramos raidai generalinis departamentas padeda ugdyti šių šalių institucinę kompetenciją.

Vadinasi tai, ką mums reikia padaryti dabar – ir, pone Komisijos nary, jūs esate teisus – prieiti prie investuotojų. Šį penktadienį Liuksemburge, kuris yra antras pagal dydį investicijų centras pasaulyje, įvyks bankininkų susitikimas. Mes pristatysime jiems IKKB, būtent priemonę, kuri bazuojasi Liuksemburge. Aš tikiuosi, kad Komisija sukurs gerą komunikacijos strategiją. Važiuokime į Londono Sitį, važiuokime į Frankfurtą, važiuokime į Ciurichą, kadangi bankininkai turi būti informuoti apie šią priemonę.

Kodėl šiuo metu tai yra svarbu? Šiuo metu mes vis dar esame spaudžiami Lichtenšteino skandalo ir paskolų krizės. Per kelis mėnesius mes sužlugdėme šimtus milijardų kapitalo. Ekologiniai finansai gali būti netgi daug svarbesnis uždavinys šiai planetai ir politikos formuotojams, negu ekologinė pramonė. Šio tipo priemonė sudaro galimybes kapitalui judėti prie teisingų investicijų. Jis gali neduoti tokios aukštos grąžos, kaip tam tikros spekuliacinės priemonės. Tačiau tai yra vidutinio laikotarpio ir ilgalaikės investicijos, o tai tikriausiai yra kaip tik tai, ko ieško tam tikri pensijų fondai ir kiti. Todėl šis fondas taip pat turi milžiniškas galimybes įtraukti institucinius investuotojus ir tai yra būtent tai, ko mes turėtume ieškoti.

Labai ačiū jums už jūsų paramą tiems, kuriuos aš vadinu atsinaujinančio ir geresnio pasaulio aistruolių bendruomene.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Claude Turmes, aš turiu pasveikinti jus dėl jūsų puikios anglų kalbos ir dėl atsidavimo šiuo klausimu.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks kovo 14 d., ketvirtadienį.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. Šio fondo įkūrimo priežastys nusipelno mūsų pagyrimo. Į fondą nukreipti ištekliai yra pajuokos objektas.

Pagrindiniai fondo tikslai turėtų būti veiksmingo energijos vartojimo, energijos taupymo ir atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimas, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas ir galimybės pasinaudoti energetikos paslaugomis neturtingiausiose šalyse gerinimas, jau nekalbant apie energijos šaltinių įvairinimą besivystančiose pasaulio šalyse.

Statistiniai duomenys (kurie jau yra pasenę) rodo, kad 1,6 mlrd. žmonių neturi galimybės pasinaudoti pagrindinėmis energetikos paslaugomis. 2,4 mlrd. žmonių pasikliauja tradicine biomase maisto gaminimui ir šildymui.

Tarptautinė energetikos agentūra vertina, kad 2010 m. į atsinaujinančios energijos gamybą reikės investuoti 241 mlrd. JAV dolerių. O dėl besivystančių šalių suskaičiuota suma yra ne mažiau, negu 10 mlrd. JAV dolerių arba 9 mlrd. EUR.

Šiam svarstomam fondui siūlomas biudžetas yra 80 mln. EUR 2007–2010 m., iš kurių 15 mln. EUR 2008 m. skirta iniciatyvai pradėti. Skaičiai kalba patys: šie ištekliai yra tik lašelis jūroje, lyginant su reikalingais ištekliais. Ketinimai yra geri, bet ketinimai esant nepakankamam finansavimui neatitinka rimtų iniciatyvų.

 
  
MPphoto
 
 

  Gyula Hegyi (PSE), raštu. (HU) Europos Sąjunga remia centrinį šildymą!

Aš pritariu Komisijos iniciatyvai dėl naujo Pasaulinio veiksmingo energijos vartojimo ir atsinaujinančios energijos fondo (GEEREF). Mūsų energijos šaltinių tausojimas – ir to darymas būdu, kuris nepažeidžia mūsų aplinkos apsaugos vertybių, mūsų saugumo arba mūsų konkurencingumo – yra vienas didžiausių dvidešimt pirmojo amžiaus iššūkių. Savaime suprantama, kad pigiausia energija yra energija, kurios mes nenaudojame, kitaip tariant energija, kurią sutaupome. Šiais energijos požiūriu sunkiais laikas energijos išsaugojimas yra visų gyvybiškai svarbus interesas, ar tai būtų vartotojai, ar didesnės bendruomenės. Iš kairiųjų perspektyvos taip pat yra būti pabrėžiama, kad energijos išsaugojimas ir veiksmingas energijos vartojimas taip pat yra socialinis klausimas, atsižvelgiant į tai, kad neturtingiausi žmonės dažniausiai yra ypač tie, kurie švaisto daugiausiai energijos. Tai ypač yra teisinga kalbant apie naujas valstybes nares, pavyzdžiui, energijos vartojimas Vengrijos gyvenamųjų namų sektoriaus namuose, kuriuose sunaudojama daugiau nei dvigubai daugiau energijos vienam kvadratiniam metrui, negu Vakarų Europoje. Štai kodėl yra svarbu, kad Komisija skirtų išteklius Rytų Europos centrinio šildymo sistemų modernizacijai. Teoriškai centrinis šildymas yra energiją taupanti sistema ir turi tokį privalumą, kad ją galima lengvai pritaikyti atsinaujinantiems energijos šaltiniams, kai tuo tarpu individualaus šildymo atveju tai reikėtų daryti tvarkant po vieną namą. Todėl Europos Sąjungos ištekliai, kuriais būtų galima pasinaudoti, yra nepaprastai svarbūs. Be to, galima būtų atsižvelgti į vienodų mokesčių lengvatų teikimą visoje Europos Sąjungoje, kad būtų galima palengvinti inve