Marie Anne Isler Béguin, autorė. − (FR) Pone Pirmininke, Komisijos nary, ponai ir ponios, tragiški įvykiai, kurie įvyko 2008 m.vasario 19d. vykusių prezidento rinkimų metu, nerodo, kad Europa yra bejėgė remti silpnas demokratines jėgas Pietų Kaukaze jų kovoje dėl pripažinimo?
Dabar, po krizės Gruzijoje, atėjo Armėnijos eilė iškęsti svarbų politinį poslinkį. Nepaisant didelio dėmesio, skirto šaliai rinkimų kampanijos metu, tarptautinė bendruomenė nesugebėjo paskatinti dialogo, kuris galėjo apsaugoti ją nuo susirėmimų kovo 1 d. Po to, kai opozicijos protesto prieš rinkimų rezultatus judėjimas, kuriam vadovavo buvęs valstybės vadovas Levon Ter-Petrosian tęsėsi 11 dienų, policija mėgino išvaikyti demonstracijos dalyvius. Situacija pablogėjo, aštuoni žmonės žuvo, daug kitų žmonių buo sužeista, įvesta kritiška padėtis, pažabota informacijos ir susibūrimų laisvė bei suvaržyta politinių partijų veikla. Nuo to laiko jau suimta 400 žmonių.Tarp gyventojų vyrauja nerimo nuotaika,nes jie baiminasi policijos represijų.Šiandien mūsų pareiga palaikant ryšį su visomis į Armėnijos konfliktą įtrauktomis partijomis išreikšti savo požiūrį dėl tos baimės.
Tačiau kyla klausimas, kokį metodą mes turėtume pasiūlyti,kad visos pusės susėstų prie derybų stalo ir nuspręstų, kaip kovoti su padidėjusia įtampa.Tai – iššūkis. Mes turime grąžinti paprastiems Armėnijos žmonėms pasitikėjimą jų jauna valstybe. Būtinos prielaidos pasitikėjimui grąžinti – paskutinių įvykių tyrimą ir paleisti įkalintus. Kitas žingsnis – kartu su tarptautine bendruomene, mūsų specialiuoju atstovu Pietų Kaukaze ir mūsų partneriais Europos Taryboje ir ESBO – nustatyti mūsų draugams armėnams laiką, kad jie turi grįžti prie derybų stalo, o mes turime prie jo nuvesti visas konfliktuojančias, oficialias ir opozicijos, šalis. Demokratija priklauso nuo dialogo ir nesmurtinių veiksmų, ir mūsų pareiga palengvinti šį kelią.
Jums leidus, Pone Pirmininke, aš norėčiau pasiūlyti pakeitimą žodžiu. Nesu tikra, kaip pradėti, bet esmė tame, kad mes rezoliucijoje padarėme klaidą. Konstatuojamoje dalyje H mes minėjome Nagorno-Karabacho teritoriją, kur reikėjo kalbėti apie Nagorno-Karabacho statusą. Atrodo, kad mano kolegos sutinka su pakeitimu žodžiu.
Alexandra Dobolyi, autorė. − Pone pirmininke, aš esu viena iš keturių Europos Parlamento rinkimų stebėjimo misijos Armėnijoje narių ir visiškai sutinku ir remiu išvadas, susijusias su prezidento rinkimais, t.y. kad rinkimai vyko pagal ESBO ir Europos Tarybos įsipareigojimus ir standartus. Valstybės valdžia dėjo nuoširdžias pastangas, kad nepasikartotų ankstesnių rinkimų nusižengimai. Leiskite man pasinaudoti šia proga ir padėkoti Komisijos delegacijai Jerevane už mums suteiktą pagalbą.
Rinkimai daugiausia vyko pagal mūsų standartus, kaip aš sakiau, bet likusiems iššūkiams reikės tolesniposlinkių ir valios. Man labai gaila ir aš reiškiu didelį susirūpinimą neseniai Armėnijoje buvusiais įvykiais , kur per smurtinius susirėmimus su policija aštuoni žmonės žuvo ir per 100 žmonių buvo sužeista. Savaime aišku, kad mes tikimės aiškaus ir nepriklausomo tų įvykių ištyrimo ir dalinio kritiškos padėties po jų paskelbimo panaikinimo.
Net jei tai yra žingsnis teisinga kryptimi, vien to neužtenka. Aš kreipiuosi į Armėnijos valdžios organus, kad būtų visiškai panaikinta kritiška padėtis. Mano frakcijos vardu aš kreipiuosi į susijusias šalis parodyti atvirumą ir šaltakraujiškumą, sušvelninti pareiškimus ir nedelsiant pradėti konstruktyvų dialogą.
Pagaliau mes taip pat apgailestaujame ir esame susirūpinę dėl neseniai buvusio precedento neturinčio ugnies nutraukimo pažeidimo, nutraukiant ryšius su Nagorno-Karabakh, ir mes ryžtingai raginame konfliktuojančias puse susilaikyti nuo veiksmų, kurie pakenktų derybų procesui. Mes raginame jas vengti katastrofiškų ginkluotų veiksmų ir pasinaudoti tylia ir taikia dialogo galia.
Urszula Gacek, autorė. − Pone Pirminnke, neseni įvykiai Armėnijoje rodo, kaip sunku silpnoms demokratinėms šalims buvusioje Tarybų Sąjungoje pasitikėti rinkimų procesu. Tos, kurių rankose yra valdžia, nori sumaišyti kortas savo naudai, ypač rinkiminės kampanijos metu, tuo tarpu tos, kurios pralaimi, nenori gautų rezultatų pripažinti.
Problemos, kurias matėme porinkiminėje Armėnijoje, buvo apsunkintos smurtinių susirėmimų, dėl ko aštuoni žmonės žuvo ir buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Visos politinės veiklos uždraudimas ir griežta žiniasklaidos cenzūra buvo įvesta 20 dienų periodui nuo 2008 m. kovo 1 d. Vėliau politinės veiklos uždraudimas buvo pašalintas, o žiniasklaidos laisvė, tame tarpe nevaržomas priėjimas prie interneto, po jos. Žinoma, visos įprastos konstitucinės laisvės turėtų būti atstatytos kitą savaitę.
Deja, negalima atmesti galimybės, kad nepaprastoji padėtis išliks. Dabar dangtis uždėtas ant greitpuodžio. Man rūpi, kas daroma, kad sumažėtų įtampa.
Demokratijos kūrimas yra sudėtingas procesas. Ją turi ginti institucijos, kuriomis pasitiki visos pusės. Todėl gaila, kad baigiantis kadenciją prezidentas užpuolė savo šalies žmogaus teisių ombudsmeną, kuris kritikavo vyriausybės veiksmus. Tik sustiprinus ombudsmeno vaidmenį ir užtikrinus konstitucinio teismo, kuris pareiškimus dėl rinkimų sukčiavimų, nešališkumą, galima apginti demokratiją.
Kol yra tikėjimas savais Armėnijos demokratijos saugotojais, aš ryžtingai raginu visas diskusijoje dalyvaujančias šalis pasinaudoti ES siūlomu tarpininkavimu ir ESBO pasiuntiniais ir nedelsiant tai padaryti..
Erik Meijer, autorius. − (NL) Pone Pirmininke, prezidento rinkimuose mes vis labiau matome žmonių abejones, ar valdančiosios vyriausybės iškeltas kandidatas tikrai teisingai laimėjo balsų daugumą, ar tik daug balsų. Net ten, kur kandidatas tikrai turi teisingą balsų daugumą, lieka abejonės dėl tos daugumos dydžio,ypač kur buvo dedamos pastangos dirbtinai tai išpūsti.
Be to, kai kai kuriems kandidatams trukdoma iškelti savo kandidartūrą, kai tik vienas vyriausybės palaikomas kandidatas turi priėjimą prie spaudos, radijo ir televizijos, kai opozicija arba užsienio stebėtojai negali tikrinti, ar teisingai skaičiojami balsai, kai taikūs protestai prieš oficialiai paskelbtus rezultatus nutraukiami įsikišus policijai ir armijai, o opozicijos vadovai suimami,yra pagrindo labai rimtai suabejoti, ar dėl rinkėjų norai buvo paremti.
Mes matėme tokius prieštaringus prezidento rinkimus už Europos ribų, Meksikoje ir Kenijoje, Europoje - Baltarusijoje, Rusijoje,Gruzijoje ir Armėnijoje. Net be šių rinkimų Armėnija yra ypatingai sunkioje padėtyje.Tradiciškai ją sieja glaudūs ryšiai su Rusija, bet tarp jų yra kaimyninė Gruzija, kuri nesutaria su Rusija ir kaimynine Azerbaidžano valstybe, kuri daug metų ginčijasi su Armėnija dėl sienų.
Kai XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Rusijos provincija Užkaukazė buvo padalyta pagal etnines linijas, Nagorno-Karabacho svetimų valdų apsupta teritorija, kurioje gyveno armėnai, buvo atiduota kaip
kompromisas Azerbaidžanui, kuris turėjo garantuoti regioninę Armėnijos autonomiją. Toks sprendimas tapo nebeveiksmingu posovietiniu laikotarpiu, kadangi dabar abi valstybės, Azerbaidžanas ir Armėnija, yra priešai. Iš tikrųjų dabar tą teritoriją užima Armėnija, ir dėl to atsirado ilgai trunkantis konfliktas su rytuose esančia kaimynine šalimi, nors trumpos paliaubos galioja.Tokia padėtis, kai pastoviai gresia karas arba blokada, padeda autoritarinei vyriausybei klestėti, bet demokratiją palaikyti tokioje šalyje yra sunku.
Nieko nestebina įvykiai po vasario 19 d. rinkimų, Bet mes vis tiek turime stengtis , kad būtų atkurta demokratinė padėtis ir grąžintos opozicijos teisės.Europos Sąjungos arba jos valstybių narių norai palaikyti gerus santykius su tokių šalių kaip Rusija, Baltarusija, Gruzija arba Armėnija de facto valdovais, privalo užimti antrą vietą už šios pirminės būtinybės.
Marios Matsakis, autorius. − Pone Pirmininke, iš esmės Armėnija yra santykinai neseniai atgimusi šalis , kuri stengiasi sustiprinti savo demokratines institucijas ir apginti savo piliečių gerovę, nepaisant to, kad ji įsprausta tarp dviejų daugiau nedraugiškų nei demokratinįų kaimyninių šalių, tokių kaip Rusija ir Turkija, ir neteisingai įtraukta į nerimą keliantį teritorinį konfliktą su totalitariniu Azerbaidžano režimu.
Neseniai tokioje aplinkoje įvykę prezidento rinkimai nebuvo tobuli, bet tarptautinės stebėtojų komisijos žodžiais jie buvo „iš esmės pravesti pagal ESBO ir Europos Tarybos [...] standartus“.
Deja, atrodo, kad po rinkimų įvykusių protestų metu
policija panaudojo daugiau jėgos nei reikėjo, ko pasekoje aštuoni žmonės,tarp jų vienas policininkas, žuvo.
Reikia išsamaus ir teisingo įvykių,kurių metu žuvo tiek žmonių, ištyrimo. Taip pat reikia ištirti pareiškimus, kuriose tvirtinama, kad išorės jėgos kursto Armėnijoje smurtą, norėdamos destabilizuoti šalį.
Aš prašau paremti visą šią rezoliuciją.
Marcin Libicki, autorius. − (PL) Pone Pirmininke, savaime aišku, kad mes norėtume, jog Armėnijoje būtų taika, jos sienos būtų saugios, ir ji sėkmingai tvarkytų savo užsienio reikalus.Ar aš galiu jums priminti, kad rinkimai Armėnijoje nesukėlė rimtų protestų. Tai, kas šiandien ten vyksta,turi būti matoma Kaukazo, ūmaus regiono konstekste.
Pone Pirmininke,dabar, kai turiu teisę pareikšti savo nuomonę, jums leidus norėčiau pasinaudoti šia proga ir pareikšti savo pasipiktinimą gauta žinia apie Faraj Rahho, Chaldeno arkivyskupo iš Mosulo nužudymą. Jis buvo pagrobtas vasario 29 d. o trys jo asmens sargybiniai nušauti.
Tai yra kitas puolimas, kitas nusikaltimas, įvykdytas vyrų, nedrįstančių parodyti savo veido visam pasauliui, grobiančių nekaltas aukas, paprastus žmones, dalyvaujančius religinėje veikloje – daugiausia krikščionius, katalikų krikščionius. Šiandien mes vėl esame tokio nusikaltimo liudininkais, ir man atrodo, kad šis klausimas,kaip ypatingas klausimas, turėtų būti įtrauktas į mūsų kito susirinkimo Bruselyje darbotvarkę. Tegul dievas suteikia amžiną ramybę didvyriškam kankiniui,kuris šiandien mirė Mosule.
Marian-Jean Marinescu, PPE-DE Frakcijos vardu. – (RO) Tai, kas atsitiko Armėnijoje, turi būti labai pasmerkta, bet, deja, tai nieko nenustebino.Tame rajone kitoje šalyje vyksta visiškai panašūs įvykiai, ir jie yra tęsinys padėties atsiradusios po 1990 metų.
Mes susiduriame su kelių faktorių, išlikusių nuo tada iki dabar, pasekmėmis: nepakankamas ekonominis vystymasis, slapti konfliktai ir Rusijos Federacijos įtaka. Be to, dar yra Kosovo situtacija, kuris nepaisant visų didelių, bet nesėkmingų autorių pastangų, visiems ,kuriuos tai domina, taps precedentu. Regiono gyventojams tai gali tik reikšti nesaugumą, nepasitikėjimą valdžios organais ir jų silpnų vietų manipuliavimu.
Yra tik vienas sprendimas atstatyti normalią padėtį -ekonominis vystymasis, kuris pakeltų žmonių gyvenimo lygį. Ten esama energijos išteklių.Tokių išteklių naudojimas ir jų pervežimas išspręs ekonominio vystymosi bei nepriklausomybės nuo Rusijos bei visos Europos apskritai užtikrinimo, problemą.
Europos Sąjunga tikrai neužimė jokios pozicijos, todėl jei mes norime surasti būdą, kaip išspręsti problemas Pietų Kaukaze, Sąjunga turi imtis aktyvių veiksmų vystant energijos panaudojimą Juodosios jūros regione.
Justas Vincas Paleckis PSE Frakcijos vardu. – (LT)
Kai šalyje, kuri dalyvauja Europos Sąjungos kaimynystės politikoje, kuri jaučia ES trauką, įvyksta sėkmingi demokratiniai rinkimai – tai yra mūsų visų pergalė. Jei atsitinka kitaip – tai yra bendras pralaimėjimas.
Prezidento rinkimus Armėnijoje tarptautiniai stebėtojai įvertino patenkinamai, bet vėlesni įvykiai nubraukia tą svyruojantį žingsnį pirmyn. Kraujo praliejimas, nepaprastosios padėties įvedimas nubloškia Armėniją nuo demokratijos kelio, apsunkina santykius su Europos Sąjunga. Šalyje pamintos žmogaus teisės, žodžio laisvė.
Jerevanas turėtų kuo greičiau atšaukti nepaprastąją padėtį, ESBO pasiuntinys turėtų padėti rasti išeitį iš krizės. Tikimės, kad abi derybų šalys pademonstruos santūrumą ir vadovausis europietiškomis vertybėmis.
Janusz Onyszkiewicz, ALDE Frakcijos vardu. – (PL) Pone Pirmininke, dabartinė politinė krizė Armėnijoje nėra pirmoji.
Levon Ter-Petrosian vadovavimo laikais šalis smarkiai pradėjo krypti nuo liberalių ir demokratinių standartų. Buvo uždrausta pagrindinių opozicijos partijų veikla, suvaržyta spaudos laisvė, o rinkimai į parlamentą buvo pripažinti kaip neatitinkantys visų demokratinių kriterijų. Ponas L. Ter-Petrosian paliko prezidento postą tik verčiamas vykusių masinių mitingų. Tai truputį stabilizavo šalį, bet galiausiai nežinomi samdyti žudikai nužudė devynis vadovaujančius Armėnijos politikus parlamentarus, tarp jų ir ministrą pirmimninką.
Dabar mes matome, kad vėl kartojasi tai, kas atsitiko maždaug prieš 10 metų. Tačiau dabartinė krizė yra galbūt dėl to, kad Armėnijos visuomenė pavargo nuo taip vadinamų Karabacho klano vyriausybių, kurioms priklauso ir buvęs, ir dabartinis prezidentai. Vyriausybė yra plačiai kaltinama autoritarinio valdymo atkūrimu, prisidengiant demokratija,mafijos kontroliuojama verslo veikla ir silpnėjančia ekonomika.
Taip pat vis labiau baiminamasi dėl Armėnijos didėjančios izoliacijos ir laipsniško jos padėties silpnėjimo neišspręstame konflikte su Nagorno-Karabachu. Kai ponas Ter- Petrosian nusprendė grįžti į politiką ir remti rinkimus, jo pažadas vykdyti lankstesnę užsienio politiką padėjo jam gauti didelę paramą.
Tačiau dabartinė krizė yra labai gili.Tikėkime, kad ji bus išspręsta politinėmis priemonėmis, nors nėrai aišku dėl to. Jei to neatsitiks, konfliktas Nagorno-Karabache gali paspartinti pastangas suburti visuomenę aplink vyriausybę. Neseniai Karabache įvykęs incidentas, kurio metu žuvo 11 žmonių, patvirtina šią baimę. Kita pasekme gali būti toliau didėjanti Armėnijos priklausomybė nuo Rusijos. Neseniai įvykęs Armėnijos – Irano naftotiekio iškilmingas atidarymas nesumažins tos priklausomybės, kadangi dujas ir patį naftotiekį kontroliuoja Gazpromas.
Mūsų požiūris sudariusios rimtos padėties atžvilgiu Armėnijoje turėtų būti draugiškas, tačiau neturime susilaikyti nuo kritikos ar neišreikšti savo susirūpinimo ten, kur būtina. Aš manau, kad požiūris, išreikštas šioje rezoliucijoje, atitinka tuos kriterijus.
Ewa Tomaszewska, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, 2008m. vasario 19 d. įvykusių prezidento rinkimų pasekmės tapo politinės Armėnijos destabilizacijos veiksniu, nors reikėtų pabrėžti, kad rinkimus pripažino ESBO, nes jie vyko pagal demokratinius standartus.
Po Levon Ter-Petrosian namų arešto prasidėję masiniai mitingai ir žiaurus jų nuslopinimas kovo 1 d. baigėsi aštuonių žmonių mirtimi. Daug žmonių buvo sužeista ir paskelbta nepaprastoji padėtis. Žiniasklaidos suvaržymas ir opozicijos narių nesibaigiantys suėmimai kelia didelį susirūpinimą.
Mes kreipiamės į Armėnijo valdžios orgamus, kad jie nedelsiant grąžintų civilines teises, atšauktų nepaprastąją padėtį, gerbtų žmogaus teises ir nustatytų, kas yra atsakingas už 2008 m. kovo 1 d. įvykius.Šis tyrimas neturi būti pretekstu toliau persekioti opoziciją.Iš tikrųjų padėtis Armėnijoje yra labai sunki ir mūsų atstovai privalo į tai labai rimtai atsižvelgti.
Evgeni Kirilov (PSE). – Pone Pirmininke, aš norėčiau pridurti, kad demokratiniai standartai Armėnijoje yra ne tokie, kokius mes norėtume matyti.Padėtį ten sunkina socialinė ekonominė padėtis, ir aišku, kad dėl to daugiau žmonių išeina į gatvę.
Norėčiau kreiptis ir į Armėnijos vadovybę, ir aišku į Azerbaidžaną, kad jie pasistengtų užbaigti šį ilgai trunkantį konfliktą. Armėnija turėtų pasitraukti iš kai kurių vietų, nes ten armėnai negyvena. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad abi šalys naujai ginkluojasi, kas, be abejo, atspindi tikrą socialinių problemų padėtį šiose šalyse, o ypač Armėnijoje.
Todėl aš palaikau šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, bet manau, kad mes turėtume toliau labai atidžiai stebėti padėtį, nes ji kelia nerimą.
Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, Armėnija yra viena grupės šalių, kurios gauna Europos Sąjungos paramą, kad vykdytų politines ir ekonomines reformas, įkurtų institucijas, kurioms vadovautų teisinė valstybė, kovotų su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Todėl mes elgiamės teisingai, atidžiai toje šalyje stebėdami politinį procesą ir pagarbą demokratiniams principams. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į Armėnijoje vykstančius pokyčius po Tarybų Sąjungos žlugimo.
Vyriausybės labai dažnai stengiasi paveikti žiniasklaidą, bet kai griebiasi prievartos ir jėgos, joms reikia labai ryžtingai priešintis. O kai viskas baigiasi mirtimi, padėtis tampa išskirtinai sunki. Mes kategoriškai reikalaujame, kad būtų grąžinta laisvė, gerbiamos kitų pažiūros, remiama demokratija ir civilinės teisės. Mes smerkiame jėgos panaudojimą ir demokratinių mitingų, protestų ir masinių mitingų išvaikymą.
Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Pone Pirmininke,ponai ir ponios, Komisija labai atidžiai stebi padėtį Armėnijoje dėl demokratijos ir žmogaus teisių. Mes visi žinome, kad ji yra viena mūsų partnerių pagal Europos kaimynystės politiką.
Įdėmiai sekame įvykius per savo delegacijos Jerevane tarpininkus kartu su valstybėmis narėmis, ir artimai bendradarbiaujame su Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu Peter Semneby. Taip pat palaikome pastovius ryšius su vietinėmis ir tarptautinėmis nevalstybinėmis organizacijomis(NOs), dirbančiomis demokratijos ir žmogaus teisių srityje.
Dėl tragiškų įvykių Jerevane kovo 1 d., kuriuos išprovokavo prezidento rinkimai, Komisija, kartu su kitais, yra labai susirūpinusi dėl smurtinių susirėmimų tarp policijos ir opozicijos demonstracijos dalyvių, kurie baigėsi kelių žmonių mirtimi. Todėl Komisija reikalauja nedelsiant pradėti kruopštų tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuos, kurie pažeidė įstatymą. Mes taip pat raginame Armėnijos vyriausybę skubiai panaikinti nepaprastąją padėtį. Komisija tiki, kad svarbu, jog visos šalys atsisakytų naudoti jėgą.Mes tikime, kad visos Armėnijos partijos bus už politinį dialogą, kaip priemonę savo nesutarimams išspręsti.
Tuo pačiu metu Komisija apgailestauja, kad neseni įvykiai meta šešėlį ant neabejotinai didėjančios Armenijos pažangos įgyvendinant savo EKP veiksmų planą, ypač žmogaus teisių ir demokratijos srityse. Reikalavimas vykdyti politinę reformą ir gerbti žmonių teises yra būtina partnerystės tarp Europos Sąjungos ir Armėnijos dalis, todėl Komisija naudosis visomis turimomis priemonėmis, kad paskatintų Armėnijos vadovybę išsiveržti tose srityse į priekį.
2006 m.priėmus bendrą ES – Armėnijos EKP veiksmų planą, mes įsigyjome politinį priemonę, kad galėtume skatinti laikytis principų, pagrįstų vienodomis savo vertybėmis. Mes esame tvirtai įsitikinę, kad tebevykstantis dialogas su Armėnija , vykdomas pagal Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sąlygas ir EKP veikmsų planą, tikrai yra veiksmingiausia priemonė perteikiant Europos Sąjungos mintis dėl žmogaus teiseių tarptautinės teisės. Taigi, metiniai Bendradarbiavimo komiteto, Bendradarbiavimo tarybos bei Parlamento bendradarbiavimo komiteto susirinkimai yra labai svarbūs.
Komisija ir toliau pasiryžusi prisidėti prie reformos proceso, tiekdama Armėnijai finansinę ir techninę paramą. Politinės reformos palaikymas žmogaus teisių ir demokratijos srityse vis dar užima pirmą vietą 2007 – 2010 m. tiesioginėje nacionalinėje programoje. Maždaug trečdalis dvišalės pagalbos, kuri per tą laikotarpį sudarys 98,4 milijonų eurų, bus panaudota padėti svarbiems projektams.Tiksliau sakant, 2007 m. dvišalės pagalbos su Armėnija programa skiriama finansinė parama teisinei reformai vykdyti sudaro 18 mln. eurų. Esu tikras, kad Europos Parlamentas parems šias mūsų pastangas ir bus mūsų ištikimiausiu sąjungininku.