Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. balandžio 9 d. - Briuselis

19. 2007 m. Kroatijos pažangos ataskaita –2007 m. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaita (diskusijos)

  Pirmininkas. – (FR) Kitas darbotvarkės klausimas yra bendros diskusijos dėl:

- Hanneso Swobodos pranešimo Užsienio reikalų komiteto vardu dėl 2007 m. Kroatijos pažangos ataskaitos (2007/2267(INI)) (A6-0048/2008) ir

- Eriko Meijerio pranešimo Užsienio reikalų komiteto vardu dėl 2007 m. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaitos (2007/2268(INI)) (A6-0059/2008).

  Hannes Swoboda, pranešėjas. − (DE) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, pirmiausia norėčiau padėkoti partijų paskirtiems stebėtojams ir kitiems kolegoms nariams, ypač tiems, kurie padėjo parengti gerą, labai suderintą ataskaitą.

Mano filosofija dėl šios ataskaitos yra tokia. Pirmiausia norėčiau paminėti prieš kelias savaites įvykusį savo vizitą į Vukovarą, kuris, primenu, yra miestas, kur karas buvo labai žiaurus, kur šimtai žmonių buvo išvaryti iš ligoninės ir nužudyti. Ši žaizda yra labai skaudi Kroatijos gyventojams. Ten aš taip pat aplankiau memorialą ir kalbėjausi su žmonėmis. Žaizda gili, bet dėl to neatsirado neapykantos kaimyninei Serbijai ar jos atstūmimo. Vietoj to, stengiamasi iš naujo pradėti bendradarbiauti su Serbijos gyventojais.

Merė ir serbų atstovai bei kolegos iš kitų etninių grupių susėdo prie vieno stalo ir kartu atstovavo ten esančių žmonių interesams. Tai aiškiai parodo, galbūt net aiškiau nei tai, kad šalies ministro pirmininko pavaduotojas yra kilęs iš Serbijos, o tai irgi malonu, kaip karštai šalis stengiasi įveikti praeities suskilimus, konfliktus ir karus ir sukurti šiuolaikinę Kroatiją.

Žinoma, visa tai neišspręs problemų, kurias Kroatija dar turi išspręsti. Tai nepadės išspręsti teismų santvarkos ar viešojo administravimo bei laivininkystės pramonės klausimų. Kroatija dar turi daug ką padaryti šios srityse. Bet tai nereiškia, kad esame pasirengę sudaryti sutartis ir pradėti derybas. Visiškai ne. Tačiau mes judame teisinga linkme, o tai labai svarbu ne tik Kroatijai, bet ir visam regionui. Kroatijai tapus nare kandidate visam regionui yra siunčiams svarbus ir teigiamas signalas: jei vykdysite savo pareigas ir įsipareigojimus, darysite namų darbus, galėsite tapti Europos Sąjungos valstybe nare. Europos Sąjunga turi laikytis šio įsipareigojimo ir apie tai kalbame šioje ataskaitoje.

Be abejo, šalia vidaus reformų yra poreikiai ir kelios problemos, įskaitant santykius su šalies kaimynais. Nuliūdau, kai vienašališkai buvo nuspręsta sukurti Ekologinę ir žvejybos apsaugos zoną. Ne dėl to, kad nebuvo gerų, esminių ar objektyvių priežasčių atlikti žuvininkystės ekologinį administravimą, bet dėl to, kad nesuprantama, kaip tuo pačiu metu buvo vienašališkai žengtas šis žingsnis ir žadama Italijai ir Slovėnijai, kad nebus imtasi jokių vienašališkų veiksmų, kol nebus rastas bendras sprendimas. Kroatija žengė šį nelengvą žingsnį ir Europos Sąjungos valstybėms narėms buvo panaikinta žvejybos zona.

Dabar mes Europos Parlamente manome, kad yra preliminarios sąlygos išeiti iš daugelio esamų aklaviečių, bet nenoriu siūlyti diskusijų ir spręsti, ar jos buvo patvirtintos. Taigi prašau Slovėnijos ministro J. Lenarčičio, kuris čia – Tarybos atstovas, o ne Slovėnijos ministras, nes užima dvejas pareigas, ir mūsų Slovėnijos kolegų šiuose rūmuose padėti išspręsti šias dvišales problemas. Kroatija, žinoma, atlieka savo vaidmenį, kaip mes visada sakome, bet jei norime perteikti Europos dvasią regionams ar dvišaliams santykiams, mums reikia šios pagalbos.

Taigi, mano pasiūlymas šioje ataskaitoje yra, kalbant labai neformaliai, kad trečias asmuo ar trečia institucija padėtų išspręsti šią problemą. Nesvarbu, ar tai bus tarpininkavimas ar arbitražas ar kas nors kita. Svarbu, kad abi šalys – Kroatija ir Slovėnija – kartu nustatytų savo sąlygas ir priimtų trečios institucijos mediacijos sprendimą. Tada viskas judės teisinga linkme.

Pasienio zonoje esančios problemos negali būti paliktos neišspręstos. Man visiškai suprantamas Slovėnijos noras turėti priėjimą prie jūros. Tai visiškai pateisinama. Manau, kad šis Slovėnijos noras yra visiškai suderinamas su Kroatijos norais. Tai įmanoma išspręsti, jei mes per daug stipriai ir tiesiogiai nesikišime.

Baigdamas norėčiau aiškiai pareikšti savo norą, kad Kroatija derybas pabaigtų 2008 m. . Deja, šiuo metu tai nėra realu ar įmanoma. Todėl norėčiau paprašyti savo kolegų narių paskirti realią derybų baigimo datą 2009 m., kad naujai išrinktas Parlamentas galėtų tam pritarti ir ratifikuoti jos įsigaliojimą.

Jei mes visi kreipsimės, Kroatija galės tapti Europos Sąjungos nare 2011 m. Tai – geras ir puikus tikslas. Palaikykime jį.

  Erik Meijer, pranešėjas. − (NL) Gerb. Pirmininke, jei visos septynios buvusiosios Jugoslavijos valstybės ateityje taptų Europos Sąjungos dalimi, tai įvyktų skirtingu metu dėl septynių skirtingų programų. Įstojimas į en bloc prieš iširstant federacijai tikriausiai būtų buvęs lengvesnis. Slovėnija dabar jau yra narė, Kroatija taps ja per artimiausius kelerius metus, o trečia suinteresuota šalis yra Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, kuri nuo 2005 m. laukia derybų dėl narystės.

Tikiuosi, kad mano kitas metinis pranešimas 2009 m. pradžioje bus apie įprastus vidinius pokyčius Makedonijoje, įskaitant rūpinimąsi aplinka, nepriklausomybę nuo žiniasklaidos, teismų sistemos patobulinimą ir kovą su korupcija, geležinkelių modernizavimą, įvairių religijų lygybę ir profsąjungų laisvę derėtis. Tai bus įmanoma, jei galutinai bus išspręstos dvi nesantaiką keliančios problemos, kurios sulaukia daugiausia dėmesio. Iki šiol to dar neįvyko.

Nuo 2001 m. įvykusio pagrindinio konflikto santykiai tarp dviejų didžiausių kalbinių bendruomenių labai pagerėjo. Ohrido pagrindų susitarimas po to ir ypač susitarimas dėl kvalifikuotos parlamento daugumos ir administracinės decentralizacijos, buvo svarbus indėlis gerinant abipusius santykius, nors konfliktai dar nesibaigė – įvyko laikinas parlamento boikotas ir trumpalaikė vyriausybės krizė.

Pagrindinės problemos turėtų būti išspręstos kaip galima greičiau. Daugiaetninėje valstybėje visiška regioninių kalbų padėties lygybė, įskaitant administracinį bendravimą nacionaliniu lygmeniu, yra svarbiausias visiškos visų gyventojų lygybės simbolis. Makedonija gali sužinoti iš Belgijos, kitos dvikalbės valstybės, kurioje daugiau nei šimtą metų truko kalbinis konfliktas, kad šio neišvengiamo padarinio vilkinimas tik sukelia nereikalingą įtampą. Būtina rimtai atsižvelgti į kiekvieno norą visur galėti vartoti albanų kalbą.

Deja, šis klausimas, kuris, kaip parengiamojoje stadijoje tikėjosi ne tik pranešėjas, bet ir visi partijų paskirti stebėtojai, turėjo būti skubiai išspręstas, vis dar sulaukia daugiausia dėmesio. Mes visi atsisakome palaikyti abiejų kaimyninių šalių konfliktuojančias nuomones dėl pavadinimo „Makedonija“ svarbos.

Pažvelgę, kokia narystės siekianti šalis buvo prieš daugiau nei šimtą metų, pamatysime, kad Makedonija buvo pasipriešinimo prieš osmanų imperiją , federacinės Jugoslavijos valstybės ir nepriklausomos šalies pavadinimas. Pietinei kaimynei Graikijai Makedonija yra svarbi jos ilgos istorijos dalis ir regiono aplinkui Graikijos miestą Thessalonki pavadinimas.

Graikija investavo nemažai kapitalo į savo šiaurinę kaimyninę valstybę ir labiausiai palaiko jos stojimą į Europos Sąjungą. Svarbus žingsnis į priekį buvo tai, kad Graikija atsisakė mėginimų pakeisti savo šiaurinės kaimynės pavadinimą „Makedoniją“ žodžiais „FYROM“, visiškai niekam nesuprantamu terminu, norėdama pabrėžti, kad ši valstybė neapima visos istorinės Makedonijos teritorijos, bet tik jos šiaurinę slavišką ir albanišką dalį.

Niekada nepalaikiau nuomonės, kad valstybė, ypač tokia, kurią anksčiau valdė komunistai, taptų NATO nare dar neįstojusi į Europos Sąjungą. Makedonijos atveju, atsisakymas balandžio 2 d. priimti šią šalį į NATO, turėjo įtakos šalies galimybei įstoti į ES artimiausiu metu. Kiekviena valstybė narė turi galimybę užkirsti kelią naujai valstybei, net jei ir norėtų priimti šią šalį, jei nebūtų nuomonių skirtumo nė vienu jautriu klausimu.

Todėl šio pranešimo 37 skyrius svarbiausias šiose diskusijose. Dėl to ir pasitaręs su Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija, Socialistų frakcija Europos Parlamente ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą nariais, šįryt pateikiau kompromisinį pakeitimą. Laukiu reakcijos į jį prieš savo antrąjį pasisakymą.

  Janez Lenarčič, einantis pirmininkaujančiojo pareigas − (SL) Pirmiausia norėčiau pasveikinti H. Swobodą ir E. Meijerį parengus dvi ataskaitas apie Kroatijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos padarytą pažangą.

Džiaugiamės, kad Europos Parlamentas įtraukė į šio posėdžio darbotvarkę diskusijas apie abiejų valstybių kandidačių padarytą pažangą. Taip yra todėl, kad pirmininkaujančioji valstybė narė Slovėnija skiria labai daug dėmesio Vakarų Balkanų šalių integracijai į Europos Sąjungą.

Taip pat norėčiau jums priminti, kad kovo pabaigoje įvykusio neoficialaus susitikimo metu užsienio ministrai Vakarų Balkanų regionui suteikė teigiamos informacijos dėl jo ateities Europos Sąjungoje. Manau, kad šiuo sunkiu regionui metu tokia žinia yra sveikintina ir tinkama.

Pirmiausia, kalbant apie Kroatiją, stojimo derybos su ja vyksta pagal planą ir norėčiau pritarti H. Swobodos nuomonei, kad per paskutiniuosius dvejus metus Kroatija padarė žymią pažangą įgyvendinandama stojimo gaires.

Iki šiol yra pradėta šešiolika iš 35 derybų skyrių, ir du iš jų jau laikinai uždaryti. Paskirtos dvi Kroatijos stojimui skirtos konferencijos: viena balandžio mėn. , o kita birželio mėn. Jei visos gairės bus pasiektos, keletas naujų skyrių bus atidaryta šiose konferencijose.

Norėčiau pabrėžti, kad pirmininkaujančioji Slovėnija yra įsipareigojusi tęsti Europos Sąjungos plėtros procesą ir pasiekti tolesnės pažangos derybose. Derybų dinamika pirmiausia priklauso nuo pačios valstybės kandidatės ir padarytos pažangos įgyvendinant gaires. Jos yra nustatytos derybų progamoje, peržiūrėtoje stojimo partnerystėje, kurią Europos Sąjungos Taryba priėmė šių metų vasario mėn. , bei kituose teisės aktuose.

Pasikartosiu sakydamas, kad Kroatija padarė didelę pažangą. Tačiau dar reikia stipriai padirbėti. Kaip teigė H. Swoboda, ateityje daugiau dėmesio reikėtų skirti kitiems acquis communautaire perkėlimams ir veiksmingam įgyvendinimui. Kroatija toliau turi stengtis įgyvendindama numatytas gaires ir greitinti pažangą.

Čia ypač norėčiau paminėti teismų ir administracijos reformą, kovą su korupcija, ekonomikos reformą, mažumų teises, pabėgėlių grąžinimą ir visišką bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai.

Mano paminėtuose dokumentuose taip pat nurodoma, kaip Kroatijai svarbu toliau stengtis gerai sutarti su kaimyninėmis valstybėmis. Žinoma, taip pat reikia ieškoti, kaip spręsti neišspręstas problemas.

Toliau norėčiau pereiti prie Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos. Kaip E. Meijer pažymėjo savo pranešime, ši valstybė yra vienintelė, kuriai nuo 2005 m. suteiktas kandidatės narės statusas ir kuri vis dar nepradėjo derybų dėl stojimo.

Manome, kad kai bus įgyvendintos nustatytos gairės, galiausiai ši situacija turėtų būti išspręsta šiais metais. Todėl paskutiniame Europos Komisijos dokumente buvo išreikšta mintis, kad jei bus įvykdyti pagrindiniai prioritetiniai uždaviniai, rudenį pateikta ataskaita dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos gali būti teigiama. Tokia pati ataskaita buvo paskelbta ir neoficialaus užsienio ministrų susitikimo Slovėnijoje metu kovo mėn. pabaigoje.

Taip pat neturėtume pamiršti, kad šalis jau įrodė, kaip jai svarbus stabilumas regione. Privalome pripažinti šalies vaidmenį ir teigiamais signalais skatinti ją tęsti savo teigiamą vaidmenį regione ir reformas. Vienas iš tokių signalų yra dialogas dėl vizų liberalizavimo.

Esame tokios pačios nuomonės kaip ir E. Meijer, kad Skopjė vyriausybė įgyvendina Ohrido pagrindų susitarimą, ypač decentralizacijos ir etninių mažumų atstovavimo lygio viešajame administravime srityse. Norėtume, kad kuo greičiau būtų padaryta pažanga ieškant sprendimų likusiais klausimais, kurie yra svarbūs albanų bendruomenei.

ES Taryboje pirmininkaujančioji šalis Slovėnija skatino visas politines partijas paspartinti politines diskusijas ir sisteminį bendradarbiavimą, kad kita stojimo į Europos Sąjungą proceso stadija galėtų būti pasiekta šiais metais.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad apgailestaujame, jog paskutinėse derybose nebuvo pasiekti reikalingi rezultatai dėl atviro pavadinimo klausimo. Taip pat apgailestaujame, kad Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija nebuvo pakviesta tapti NATO nare. Įvertinus, kad šalis labai stengėsi gauti šį pakvietimą, tikimės, kad ji greitai paseks kitų dviejų kandidačių, sulaukusių tokio pakvietimo, pėdomis.

Savo pranešime, paskelbtame po NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, pirmininkaujančioji Slovėnija pakvietė toliau tęsti derybas pavadinimo klausimu ir kuo greičiau jas baigti. Pirmininkaujančioji Slovėnija taip pat pakvietė visus Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos politikus išlaikyti pasiektą vieningumo lygį dėl savo šalies, Europos ir euroatlantinės ateities. Pirmininkaujančioji Slovėnija taip pat rekomendavo šaliai išnaudoti turimą laiką, kol Komisija pateiks savo nuolatinę ataskaitą dėl pažangos rudenį.

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, sveikinu H. Swobodą su parengta atskaita dėl Kroatijos ir E. Meijerį su ataskaita dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos.

Manau, kad savo ataskaitoje dėl Kroatijos H. Swoboda nurodo pagrindinius klausimus, dėl kurių Kroatija turės problemų kelyje į Europos Sąjungą, ypač kalbėdamas apie politinę sritį. Tai rimta ataskaita, kurioje tikrovė atsispindės dar geriau, jei bus priimti pranešėjo pasiūlyti 15 ir 16 pakeitimai, pvz., dėl proceso tvarkaraščio.

Iš esmės Kroatijos derybos dėl stojimo vyko gerai, nors joms pakenkė ekologinės ir žvejybos apsaugos zonos taikymas – gerai žinomas ir liūdnai pagarsėjęs EŽAZ klausimas. Pritariu paskutiniam Saboro (Kroatijos parlamento) priimtam sprendimui laikinai netaikyti EŽAZ reikalavimų ES laivams kartu su ankstesniais Kroatijos įsipareigojimais. Gerai vertinu ministro pirmininko I. Sanderio vadovavimą ir taip pat norėčiau padėkoti Komisijos pirmininkui J. M. Barrosso už jo asmeninį indėlį sprendžiant šį klausimą.

Kovo mėn. pradžioje lankiausi Zagrebe ir supratau, kad Kroatijos noras tapti Europos Sąjungos dalimi yra pakankamai stiprus ir ji nori išspręsti šią problemą, kliudančią deryboms dėl stojimo. Kroatijai pašalinus šią kliūtį, bus galima vėl atidaryti skyrius, kurie buvo sustabdyti, ir toliau tęsti derybas normaliui tempu, kad per likusius Slovėnijos pirmininkavimo mėnesius būtų padaryta esminė pažanga.

Sutinku su pranešėju ir J. Lenarčičiu, kad Kroatijos dar laukia daug darbų. Reali pažanga reikalinga teismų santvarkos, administracinėje ir ekonominėje reformose, kovojant su korupcija, sugrąžinant pabėgėlius ir ginant mažumų teises. Taip pat Kroatijai toliau reikia daryti pažangą su savo kaimynėmis įvairiais atvirais dvišaliais klausimais. Šie metai galėtų Kroatijai būti lemiami derybose dėl stojimo, jei ji įgyvendintų kai kurias sąlygas. Komisija yra pasirengusi šio rudens plėtros komplekte pateikti tvarkaraštį ar sąlyginę programą dėl stojimų derybų techninių išvadų 2009 m. , o gal net dabartinės Komisijos kadencijos metu.

Norėdama tai pasiekti, Kroatija turi įgyvendinti visas nustatytas gaires iki birželio mėnesio. Laiko liko nedaug. Taip pat ji turi įvykdyti visus įsipareigojimus, nustatytus stabilizacijos ir asociacijos susitarimu, bei atlikti skubius ir svarbius ES finansinės pagalbos valdymo patobulinimus.

Komisija pasirengusi apsvarstyti derybų galimybes įvairiuose skyriuose, kai bus pasiekti nustatyti standartai. Iš esmės, dabar yra Kroatijos eilė. Kuo greičiau bus gauti konkretūs rezultatai, tuo greičiau Kroatija galės įstoti į Europos Sąjungą. Visiškai sutinku su H. Swoboda, kad Kroatija galėtų tapti pavyzdžiu Vakarų Balkanų šalims, parodydama, kaip jos gali įgyvendinti savo perspektyvas Europoje.

Kalbant apie Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, pritariu E. Meijerio ataskaitoje pateiktam įvertinimui dėl reformos eigos. Norėčiau padėkoti pranešėjui už bendradarbiavimą su Komisijos tarnybomis rengiant ataskaitą. Kai 2005 m. šiai šaliai buvo suteiktas kandidatės statusas, reformos eiga sulėtėjo. Tačiau po gana kritinės 2007 m lapkričio mėn. Komisijos ataskaitos dėl pažangos sekė pataisomieji veiksmai. Tada buvo padarytos svarbios reformos, ypač stiprinant teismų sistemą, reformuojant policiją ir gerinant tarpetninius santykius.

Atkreipiu Komisijos dėmesį į rekomendaciją parengti daugelį standartų, kad šiais metais būtų pradėtos derybos dėl stojimo. Norėčiau pranešti, kad esame parengę aštuonis standartus pagal svarbiausius naujos stojimo partnerystės prioritetus. Rekomendacija pradėti stojimo derybas priklausys nuo šalies padarytos pažangos įgyvendinant šiuos standartus. Savo įvertinimą turėtume pateikti šį rudenį kartu su visais kitais plėtros dokumentais, kurie greičiausiai bus pateikti lapkričio mėn. pradžioje.

Žinoma, politinis stabilumas bus svarbus sėkmei. Prieš kelias savaites, kovo mėn., Skopjė susitikau su prezidentu B. Crvenkovski ir ministru pirmininku N. Gruevski. Pakviečiau visas šalies politines jėgas savo energiją skirti reformos darbotvarkei ir pasinaudoti galimybėmis, kurios šiais metais laukia jų šalies.

Šį savo kvietimą kartoju ir šiandien, nes dabar jis ne mažiau svarbus po įvykusio aukščiausio lygio susitikimo Bukarešte rezultatų. Paskutiniu metu klausimui dėl pavadinimo buvo išeikvota daug politinės energijos. Sveikindamas Kroatiją ir Albaniją su jų sėkme euroatlantinėje integracijoje tapus NATO narėmis, galiu suprasti, koks nusivylimas buvo jaučiamas Bukarešte dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos. Skatinu toliau ryžtingai tęsti politinį vadovavimą siekiant integracijos į NATO ir ES.

Baigdamas norėčiau pažymėti, kad diskusijos apie dviejų šalių vystymąsi vyksta labai tinkamu metu. Abiem šalims šie metai gali būti labai ypatingi ir lemiami vis labiau integruojantis į Europos Sąjungą. Šioms šalims bus labai svarbi Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos parama ir skatinimas. Todėl būčiau labai dėkingas už jūsų neįkainuojamą indėlį į mūsų Europos politiką dėl stabilumo ir pažangos Vakarų Balkanų šalyse.

  Bernd Posselt, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, šiandien mes kalbame apie dvi vieninteles Europos šalis kandidates – Kroatiją ir Makedoniją. Tikimės, kad iki šių metų pabaigos arba vėliausiai kitais metais užbaigsime derybas su Kroatija. Iki šių metų pabaigos arba vėliausiai kitais metais tikimės pradėti derybas su Makedonija. Norime sukliudyti abiems šalims tapti dvišalių problemų įkaitėmis, ir todėl ypač kreipiuosi į mūsų kolegą iš Graikijos imtis šiuo klausimu veiksmų, nes Bukarešte priimtas klaidingas sprendimas jau pradeda destabilizuoti Makedoniją.

O dėl Kroatijos norėčiau pasakyti, kad I. Sanaderio vadovaujama vyriausybė aktyviai veržiasi į priekį reformų ir derybų klausimais. Kreipiuosi į Tarybą ir Komisiją, kad būtų išlaikytas darbo tempas. Kreipiuosi į Komisiją, kad stengtųsi iš visų jėgų ir greitai apsvarstytų pateisinamuosius dokumentus. Kreipiuosi į Tarybą, kad kuo greičiau būtų atidaryti visi derybiniai skyriai. Savaime suprantama, kad jų uždarymas priklausys nuo derybų ir Kroatijos pastangų.

Kroatija atliko labai daug išankstinio politinio darbo. Ji drąsiai susitarė ir išsprendė klausimą dėl žuvininkystės zonų, parėmė arbitražą su Slovėniją ir, svarbiausia, paskirdama į I. Sander vyriausybę serbų kilmės ministro pirmininko pavaduotoją, paskelbė svarbią žinią visam regionui. Tai, atsižvelgdamas į padėtį, teisingai apibūdino H. Swoboda Vukovare. Ten vyksta tokia mažumų teisių apsauga, kokios negali užtikrinti dauguma valstybių narių.

Todėl norėčiau pasakyti, kad turėtume pripažinti Kroatijos politinius pasiekimus ir ryžtingai remti šalį kelyje į Europos Sąjungą. Mes tvirtai laikomes savo tikslo priimti sprendimą šiuo laikotarpiu. Jei to nebus galima padaryti dabar, padarysime tai rudenį. Gerb. H. Swoboda, mes palaikytume jūsų pasiūlymą, jei jame būtų tokie žodžiai kaip „vėliausias“ ir „turėtų“, nes žodis „galėtų“ tik parodo, kad tai – tik ataskaita apie būklę. Todėl turėtume toliau spausti Tarybą ir Komisiją. Žinome, kad tai ambicinga, tačiau Kroatija jau seniai nusipelnė tokios teisės.

  Jan Marinus Wiersma, PSE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. Pirmininke, savo ir frakcijos vardu norėčiau išsakyti keletą pastabų dėl abiejų ataskaitų. Pirmiausia norėčiau pagirti savo kolegą H. Swobodą, kuris šiais metais vėl pateikė kitą suderintą ataskaitą. Kalbėdami apie Kroatiją, mes kalbame apie paskutinius žingsnius, kuriuos šalis turi žengti, kad būtų užbaigtos derybos. Tikėsimės, šie paskutiniai žingsniai bus labai greiti.

Komisijos nustatytos spragos privalo būti užpildytos. Tikimės, kad tai bus padaryta greitai, nors kaip visada būna derybų pabaigoje, darbas su dokumentų rinkiniais būna sunkus, kaip pvz., dokumentų rinkiniu dėl laivų statybos. Kreipiuosi į visus, įskaitant ir Kroatijos vyriausybę, kad šalyje būtų pasiektas reikalingas bendras politinis sutarimas ir net sunkūs sprendimai būtų priimti greitai. Taip pat sutinku su H. Swobodos pastabomis dėl laiko, kada visa tai, ypač derybų pabaiga, galėtų įvykti.

Kalbant apie Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją (FYROM) svarbu, kaip jau minėjo Komisijos narys, šaliai pasiekti šiais metais Komisijos nustatytus rodiklius, kad sprendimas galėtų būti priimtas derybų pradžioje. Manau, kad tai svarbu. Makedonijai taip pat svarbu, kad bendras sutarimas būtų pasiektas šalies viduje. Mane labai neramu dėl šiuo metu iškilusių problemų su albanų mažuma ir rytoj arba poryt vyksiančio Skopjė balsavimo, dėl kurio gali žlugti vyriausybė. Jei taip įvyktų, šalis liktų viena, nes nevyktų jokios derybos su Graikija dėl pavadinimo ir nebūtų siekiama nustatytų rodiklių, kuriuos minėjo Komisijos narys. Manau, šioje šalyje svarbu kreiptis į kiekvieną ir užtikrinti, kad bendras sutarimas turės galią, bei apsisaugoti nuo naujų rinkimų per kitas kelias savaites. Svarbu nepagailėti jėgų ir pasiekti bendrą sutarimą.

Baigdami manome, kad apmaudu, jog Bukarešte nebuvo pasiektas bendras susitarimas dėl Makedonijos priėmimo į NATO. Mūsų nuomone, tarpininkaujant JT ir C. W. Nimitzui, reiktų dar kartą mėginti ir tikime, kad abi šalys dirbs našiau siekdamos greičiau rasti sprendimą.

  István Szent-Iványi, ALDE frakcijos vardu. – (HU) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, derybos su Kroatija dėl stojimo sulėtėjo ir atrodė, kad šis procesas sustojo. Tikėkimės, kad tai laikina ir derybos vėl įsibėgės. Tam tikrai padėjo Kroatijos parlamento sprendimas sustabdyti ekologinės ir žvejybos apsaugos zonos taikymą Europos Sąjungos valstybės narėms.

Paskutiniais metais Kroatija daug ką pasiekė, tai verta pripažinti. Negalime paneigti, kad šalyje yra veikianti demokratija, veikianti rinkos ekonomika ir įgyvendinamos Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo nuostatos. Tačiau taip pat yra rimtų problemų, kurias reikia išspręsti.

Kaip vieną jų norėčiau paminėti teismų sistemos reformos vilkinimą, nes jos atidėlioti ilgau negalima. Manau, kad svarbu stiprinti kovą su korupcija ir užtikrinti, kad būtų kovojama ne tik su smulkiais atvejais, bet ir su dideliais „žaidėjais“. Šioje srityje Kroatija iki šiol nėra padariusi didelės pažangos.

Reikia tobulinti veiksmingą Bendrijos išteklių panaudojimą ir pradėti pagrindines struktūrines reformas. Norėčiau pabrėžti laivų statybos pramonės, kurią reikėtų pertvarkyti, padėtį ir vaidmenį,. Jei Kroatijai pavyks visa tai padaryti, ji tikrai sugebės pabaigti derybas iki ataskaitoje nustatyto galutinio termino. Privalome visais įmanomais būdais paremti Kroatiją, kad tai būtų padaryta.

Kroatijos stojimo procesas svarbus visam regionui. Jei Kroatijos stojimas bus sėkmingas, ji taps pavyzdžiu ir iniciatyva kitoms Vakarų Balkanų šalims. Greita ir sėkminga derybų pabaiga yra ne tik bendra Kroatijos ir Europos Sąjungos atsakomybė, bet taip pat ir bendras jų interesas. Tikiuosi, kad Kroatija prisiims šią atsakomybę.

Baigdamas norėčiau pasveikinti Hannesą Swobodą už jo kaip pranešėjo atliktą nuostabų darbą. Dėkoju, gerb. Pirmininke.

  Konrad Szymański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Aš taip pat norėčiau pasveikinti pranešėją. Labai geras pranešimas. Puiku, kad Kroatija ir Makedonija gali tapti Sąjungos narėmis iki 2009 m. Europos rinkimų. Dėl to turėtume vengti siūlyti papildomas politines stojimo sąlygas, ypač tokiose srityse kaip nuosavybės teisės ar reikalavimai dėl kompensacijų, kurios yra dvišalių santykių kompetencija. Plėtros raida negali tapti tokių dalykų įkaite.

Taip pat šios proceso kontekstas yra platesnis. Sąjungos plėtra į Vakarų Balkanus yra Europos indėlis į šio regiono stabilizavimą. Mes nuvylėme šį regioną paskutinį dešimtmetį. Norėdami baigti šį procesą, taip pat privalome nusiųsti teigiamą ataskaitą Belgradui. Pripažindami Kosovą, mes pastatėme proeuropietišką mąstančią visuomenę Serbijoje į labai nepatogią padėtį. Turime labai mažai laiko šiam įspūdžiui pataisyti.

Reikalinga susitarimo dėl vizos su Serbija programa. Turėtume skubiai pasirašyti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Šiandien toks susitarimas tapo dviejų valstybių narių vidaus politikos įkaitu, tačiau už tai moka visa Sąjunga.

  Milan Horáček, Verts/ALE frakcijos vadu. – (DE) Esu sužavėtas šia labai gera ir suderinta ataskaita, kurią parengė H. Swoboda. Tai – teigiamas ženklas Kroatijai ir visam regionui. Tačiau nepaisant akivaizdžių pastangų, privalome nepamiršti tam tikrų sričių, kuriose reikia įvykdyti visapuses reformas, kad Kroatija galėtų įstoti į ES.

Faktai yra vienintelis patikimas įrodymas, ar šalis pasirengusi stoti į Sąjungą. Tai – aiškumas dėl neišspręstų sienos klausimų, kova su korupcija, administracinė reforma ir pagarba žmogaus teisėms. Bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai yra kitas šalies pasirengimo požymis.

Politinės partijos, pilietinė visuomenė ir žiniasklaida privalo dėti ilgalaikes pastangas, kad užsitikrintų gyventojų paramą. Tai taip pat susiję ir su nacionalinių bei seksualinių mažumų integracija į socialinį ir politinį gyvenimą.

Labai sveikinu sprendimą paskirti serbų mažumos atstovą ministro pirmininko pavaduotoju. Tačiau dar daug ką reikia padaryti aplinkosaugos srityje, kad ekologiškai tvari plėtra atitiktų ES tikslus. Džiaugiuosi galėdamas palaikyti Kroatiją, jai vykdant šią užduotį.

  Diamanto Manolakou, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Gerb. Pirmininke, mes, Graikijos komunistų partijai atstovaujantys Parlamento nariai, nebalsuosime, kad ES plėtra apimtų Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją (FYROM) ir Kroatiją. Mes esame prieš ES, kurioje stiprėtų kapitalizmas ir būtų kurstomi karai.

Po to, kai NATO ir ES suskaldė Jugoslaviją, puoselėjami imperialistiniai planai pakeisti sienas Balkanuose ir sukurti protektoratus, palaikančius imperialistus ir skirstančius žmones. Didžiausia Jungtinių Valstijų bazė Europoje yra įkurta ir išplėsta savavališkai išskirtoje teritorijoje tarp Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (FYROM) ir Serbijos provincijos Kosovo, kur turėtų atvykti ES pajėgos. Tai simbolizuoja konkurencijos sustiprėjimą regione.

Paskutiniame aukščiausio lygio NATO susitikime Albanijai ir Kroatijai buvo leista įstoti į organizaciją, tačiau Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai (FYROM) nebuvo leista to padaryti. Tai rodo, kad Balkanų šalys ir Graikija yra šantažuojamos, kad tenkintų imperialistinius interesus. Dėl pavadinimo palaikome visiems priimtiną geografiškai apibrėžtą sprendimą, kuris nekursto nacionalizmo ir pavergimo, bet yra už taiką, stabilias sienas ir šalių suvereniteto apsaugą. Būtina bendra žmonių kova prieš visa tai ardančias ir išnaudojančias imperialistines organizacijas.

  Georgios Georgiou, IND/DEM frakcijos vardu. – (EL)

Gerb. Pirmininke, Parlamentą pasiekė NATO susitikimo Bukarešte atgarsiai. Guodžia tai, kad pagaliau Europa šiuo klausimu turi savo nuomonę, nes paprastai, kai kiti priima sprendimus, ji nerodo didelio entuziazmo išsakyti savo nuomonę. Manau, kad visos šalys gavo naudingą pamoką, ypač Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (FYROM). Ši nauja respublika dar neišmoko Europos diplomatijos pamokų, tikėdamasi, kad bus priimta į NATO dėl Jungtinių Valstijų pažadų ir turėdama vaikiškų, klaidingų vilčių išsivaduoti iš vergovės.

Vykdant derybas tarp Europos šalių, niekada nereikėtų vadovautis provokacijomis ir fanatizmu. Pasirinkimai neturėtų būti daromi remiantis įsivaizduojama kilme, kaimyninėmis kultūromis ir istorija. Turėtume veikti bendru sutarimu, supratimu ir, svarbiausia, siekti surasti sprendimą, o ne bloginti esamas problemas. Teigiamas požiūris duos Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai (FYROM) naudos ir tikime, kad padės įstoti į NATO ir ES. Jei buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (FYROM) atsisakytų priimti parinktą vardą ir atkakliai to laikytųsi, pamatytų, kad yra kliūčių stojant, nes ji būtų pakenkusi savo pačios pastangoms. Jei dabar kenkiama jos pastangoms, galbūt jos ateičiai taip pat bus pakenkta.

  Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Be abejo, gerb. E. Meijer žino, kad „Makedonija“ ir „Makedonijos tauta“ yra terminai, kurie 1934 m. buvo pateikti direktyvoje dėl tarptautinių komunistų. Po karo idėjomis dėl makedonizmo pasinaudojo ir jas primetė Jugoslavijos komunistų partija, o vėliau jos tapo Didžiosios Serbijos idėjos dalimi. Į šias idėjas įeina įnirtinga bulgarų fobijos propoganda.

Makedonijoje daugybė žmonių, žinančių apie savo bulgarišką etninę kilmę, persekiojimi dėl noro vadintis bulgarais. Kiekvienas metais Skopjė išniekinama paminklinė lenta bulgarų kilmės moteriai Marai Bounevai – kovotojai už Makedonijos laisvę – kurią prancūzų spauda pavadino „Makedonijos Charlotte Corday“. 2007 m. šį išniekinimą lydėjo fizinis smurtas prieš bulgarus ir Makedonijos piliečius, laikančius save etniniais bulgarais.

Pats laikas Makedonijos vyriausybei sustabdyti tokius neapykantos prieš bulgarus pasireiškimus, nes tokie dalykai nepriimtini Europos Sąjungoje.

Dėkoju.

  Anna Ibrisagic (PPE-DE). – (SV) Dėkoju, gerb. Pirmininke. Pranešimas geras visais atžvilgiais. Jis yra suderintas ir objektyviai aprašo Makedonijos vystymąsi. Jame giriama tai, kas jau pasiekta ir prašoma skirti daugiau laiko užbaigti tai, kas dar nepadaryta. Bet, kaip dažnai yra buvę ir anksčiau, jame daugiau diskutuojama dėl šalies pavadinimo, o ne dėl to, kaip padėti Makedonijai greičiau įstoti į Europos Sąjungą.

Mes visi žinome, kas įvyko Bukarešte per aukščiausio lygio susitikimą. Nespręsiu, kas buvo teisus, o kas klydo ar buvo labiau suinteresuotas savo šalį apginti, bet turiu pasakyti, kad užsienio politikos tikslas – ne tik spręsti, kas teisus, o kas klysta. Jos tikslas – rasti tinkamiausius sprendimus, kaip užtikrinti taiką ir saugumą savo šalyje ar regione ar, mūsų atveju, Europoje. Tai galima pasiekti sujungus gerą valią, kompromisą, diplomatiją ir aiškų vadovavimą. Manau, neprotinga kliudyti pietinėje Europoje esančiai šaliai tapti NATO nare, kai yra tokia galimybė, atsižvelgiant į šiuo metu Balkanuose esančią sudėtingą padėtį ir problemas, su kuriomis susiduriame. Tai – Kosovo nepriklausomybė, kuri yra fait accompli, vyriausybės pasitraukimas, nauji rinkimai Serbijoje ir vis dar vykstanti policijos reforma Bosnijoje.

Tačiau kliudyti Balkanų šaliai tapti ES nare ar net galvoti apie tai yra ne tik ne protinga, bet ir pavojinga! Tik prieš tris valandas kalbėjausi su savo kolega čia, Europos Parlamente, kuri pasakė: „Jei jie nesielgs kaip mes norime, galime sukliudyti jiems ne tik patekti į NATO, bet ir į ES. Įstatymai suteikia mums tokia teisę“.

Mano reakcija yra tokia: tada privalome pakeisti įstatymus. Įstatymai nėra tam, kad naudodamiesi jais kliudytume, žlugdytume ar šantažuotume vienas kitą. Jie reikalingi tam, kad mes visi kuo geriau bendrautume taikioje ir saugioje Europoje?

Esu tvirtai įsitikinusi, kad kuo greičiau visos Balkanų šalys bus ES, tuo greičiau gyvensime saugioje Europoje. Nėra jokių abejonių, kad Makedonija priklauso Europai ir ji turi kuo greičiau tapti ES nare. Raginu paremti ataskaitą.

  Borut Pahor (PSE). – (SL) Ataskaitos dėl Kroatijos atžvilgiui, tiek šiuose rūmuose, tiek Europos Komisijoje beveik vienodai entuziastingai sutiktos žinios, kad Kroatijos Parlamentas sustabdė savo sprendimą paskelbti ekologinę ir žvejybos apsaugos zoną. Atrodo, kad dėl šio sprendimo Kroatija gali būti apdovanota greitus rezultatus žadančiomis derybomis.

Nors labai noriu, kad bet kuriuo atveju Kroatija kuo greičiau įstotų į Europos Sąjungą, norėčiau šiuos rūmus, ir ypač savo draugą pranešėją Hannesą Swobodą įspėti, kad vienašališki Kroatijos Respublikos veiksmai dėl sienų su kaiminynėmis šalimis yra ne išimtis, bet taisyklė.

Šis atvejis skiriasi nuo kitų tuo, kad nors kartą Kroatija turėjo atsisakyti savo vienašališkų veiksmų, nes jai reikėjo pasirinkti arba Europos Sąjungą, arba šalies izoliaciją.

Šis spaudimas buvo naudingas ir tikiuosi, kad H. Swoboda bei Europos Komisija ir pirmininkaujančioji šalis toliau reikalaus, kad vienašališki Kroatijos Respublikos veiksmai dėl sienų nustatymo nebūtų palaikomi.

  Jelko Kacin (ALDE). – (SL) Geriausias būdas stabilizuoti šią Balkanų dalį – Buvusiai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai padaryti pažangą ir priartėti prie Europos Sąjungos. Sėkmingos derybos padės visoms kitoms kaimyninėms šalims labiau stengtis siekiant įgyti šalies kandidatės statusą.

Norint išspręsti ginčą dėl valstybės pavadinimo, reikia išorinės iniciatyvos. Tiek Skopjė, tiek Atėnuose reikalingi simboliniai gestai ir atkaklumas. Dabar tinkamas metas parinkti mažiau provokuojantį Skopjė oro uosto pavadinimą ir pasmerkti nepagarbų elgesį su Graikijos vėliava. Tačiau tolesni sunkumai ir Makedonijos pasų turėtojų diskriminacija dėl Graikijos vizų taip pat nepriimtini.

Mes Europos Sąjungoje kuriame šiuolaikinių postnacionalinių šalių bendriją. Bendra pagarba skirtumams ir šalių identitetams taip pat yra pagrindinių žmogaus teisių pagarbos klausimas. Tik taip mes galime užkirsti kelią ar bent jau apriboti bet kokius neigiamus padarinius, kai pajuntame, kad vienai tautybei yra grasinama. Turime atsisakyti vizų režimo visoms šiame regione esančioms šalims. Tačiau taip pat būtina rasti skubų ir ilgalaikį sprendimą dėl šalies pavadinimo ir bendros sąjungos tarp Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Graikijos Respublikos. Taika ir stabilumas, greita ir sėkminga euroatlantinė integracija yra abiejų valstybių ir visų tautų labui.

Nepaisant to, Komisijos narys J. Lenarčič ir pirmininkaujančioji Slovėnija kitame aukščiausio lygio susitikime privalo pateikti pasiūlymą dėl Makedonijos. Nereikia laukti iki rudens.

Ir dar vienas dalykas susijęs su Kroatija – paskelbdami ekologinę ir žvejybos apsaugos zoną, Kroatijos politikai išsikasė sau duobę. Ateityje tokie netikėtumai bus neįmanomi.

Jei šis atvejis mus kažko išmokė, tebūnie taip, bet jei jie iš to nepasimokė, tada visos kalbos apie derybų pabaigą 2009 m. tėra akių muilinimas. To nereikia niekam: nei piliečiams, nei ekonomikai, nei kaiminyninėms šalims, nei Europos Sąjungai. Dabar mums reikia sėkmingo pavyzdžio. Tačiau norėdami sulaukti sėkmės turime laikytis principo pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis).

  Hanna Foltyn-Kubicka (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, rengdama konstruktyvų Kroatijos pažangos įvertinimą, Europos Sąjunga turi ne tik nustatyti sąlygas, bet taip pat pasiūlyti visą įmanomą pagalbą, atsižvelgdama į kitų Europos šalių patirtį, regiono specifiką ir šios šalies žmonių prisiminimus apie neseniai vykusį karą. Balkanų pusiasalio integracija neįmanoma be Kroatijos. Taip pat reikėtų pažymėti, kad paskutiniai dveji bendradarbiavimo metai parodė netikėtai gerus rezultatus, o tai neabejotinai geras požymis integracijos į Europos Sąjungą procese. Be abejo yra sričių, kur reikia ryžtingesnių veiksmų. Tačiau, mano nuomone, reikia pripažinti šios šalies pastangas ir visa ES turėtų remti tokius veiksmus. Per paskutiniuosius dvejus metus Kroatija padarė pagirtiną pažangą daugelyje sričių, kurias numato Bendrijos teisė.

Todėl norėčiau pareikšti savo įsitikinimą ir išreikšti viltį, kad dėl bendrų įsipareigojimų ir kitų valstybių narių tinkamos paramos, derybos dėl stojimo sutarties bus baigtos laiku iki Europos Parlamento rinkimų 2009 m. liepos mėn.

  Angelika Beer (Verts/ALE). – (DE) Gerb. Pirmininke, šilti sveikinimai mūsų kolegoms iš Makedonijos, stebintiems šias diskusijas. Komisijos narys O. Rehn pasakė, kad mes skatiname Makedoniją judėti į priekį vykdant reformą. „Taip“, sakome mes visi kartu, „norime, kad derybos būtų pradėtos šiais metais“.

Tačiau mums dar reikia duoti pavadinimus. Makedonijai įstoti į organizaciją sutrukdė Graikija, vetuodama šalies narystę NATO. Suprantama, kad dabar vyksta ginčai dėl šalies pavadinimo, bet negalime ignoruoti fakto, kad 1995 m. Graikija padarė įpareigojantį pranešimą, galiojantį pagal tarptautinę teisę, kad ginčai dėl pavadinimo niekada nebus Makedonijai kliūtis stoti į tarptautinę bendriją – ES ar NATO.

Graikija nesilaikė šios tarptautinės sutarties įsipareigojimų, ir jei mes norime šiuo atžvilgiu primesti reformas, sakau, kad Europos kriterijus pažeidinėja Graikija, o ne Makedonija.

Tai žingsnis atgal ir antausis mažai valstybei, kuri iš tikrųjų labai stengiasi, kad galėtų mus pasivyti ir pradėti derybas. Todėl taip pat norėčiau pasakyti, gerb. H. Swoboda, kad bandymas sustabdyti ar vėl atidėti rytdienos balsavimą toliau kels grėsmę Makedonijos vyriausybės stabilumui ir skatins nacionalistines jėgas.

Tikroji problema yra ta, kad Graikija, kuri yra gimininga šalis, griežtai atsisako pripažinti bet kokias tautines mažumas savo šalyje. Tai prieštarauja Kopenhagos kriterijams ir sudaro keblumų tiek Europos Sąjungai, tiek aljansui. Linkiu Makedonijai stiprybės siekiant savo tikslo ir nepaisant Graikijos.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Gerb. Pirmininke, Kroatija įsitvirtino Centrinėje Europoje ne tik kultūriškai ir istoriškai, bet ji atitinka ir stojimo kriterijus. Todėl mes neturėtume statyti jokių bereikalingų kliūčių jos kelyje. Išspręsdama ginčą dėl žuvininkystės, Kroatija dar kartą patvirtino savo pasirengimą ES narystei. Be to, Kroatijos vyriausybė didina savo pastangas kovodama su korupcija.

Vis dėlto, skubus Kroatijos priėmimas, kuris jau tuoj įvyks, mano nuomone, neturėtų tapti automatišku kitų valstybių įstojimu. Kaip plačiai žinoma, Makedonija kovoja ne tik su korupcija, bet turi ir ekonominių problemų bei problemų dėl teisinės valstybės. Ypač dėl Kosovo nepriklausomybės paskelbimo, nes dar nėra aišku, ar ilgai tęsis su albanų mažuma sudaryta etninė taika. Mes neturime kartoti ankstesnių Sąjungos plėtros etapų klaidų. Manau, kad ES galiausiai turėtų suprasti, jog kartu su šalių įstojimu neišspręsti konfliktai, kultūriniai skirtumai ir socialinės ekonominės problemos nedings.

  Pál Schmitt (PPE-DE). – (HU) Dėkoju, Gerb. Pirmininke. Būdamas ES ir Kroatijos jungtinio parlamentinio komiteto pirmininkas, jaučiu, kad paskutiniai mėnesiai palankiai pakreipė įvykius Kroatijos euroatlantinės integracijos procese. Prieš kelias savaites gerb. J. M. Barroso bendrais bruožais nusakė programą dėl stojimo derybų pabaigos iki 2009 m. rudens, o praeitą savaitę Kroatija gavo kvietimą stoti į NATO.

Abu šie įvykiai yra pripažinimas, kad Kroatija eina teisingu keliu ir tarptautinė visuomenė atlygina Kroatijos vyriausybei už jos pastangas. Tai nėra sutapimas, kad Eurobarometro rezultatai dėl Kroatijos pirmą kartą po ilgo laiko vėl išaugo iki 60 proc. Taip pat manau, kad dėl puikaus ir protingo požiūrio buvo priimtas mūsų draugų iš Kroatijos sprendimas netaikyti žvejybos apsaugos zonos Europos Sąjungos valstybėms narėms Kroatijos narystės Europos Sąjungoje labui.

Kosovo nepriklausomybės klausimu I. Sanaderio vyriausybė taip pat laikėsi nuosaikių pažiūrų, elgdamasi kaip ES valstybių narių dauguma ir pripažindama Kosovo nepriklausomybę.

Gerb. Pirmininke, kaip jau buvo minėta, tas faktas, kad asmeniui, priklausančiam serbų mažumai Kroatijoje, buvo suteiktos ministro pirmininko pareigos dabartinėje vyriausybėje, buvo didelis indėlis į stabilumą regione ir taiką tarp skirtingų etninių grupių. Manau, kad Slovėnijos ministras pirmininkas pasielgė nesąžiningai paskelbdamas, kad jis neatmeta galimybės vetuoti Kroatijos stojimo į ES dėl sienų tarp dviejų šalių klausimo. ES plėtra ir tautos likimas neturėtų būti susiję su dvišalio ginčo dėl sienų išsprendimu.

Ataskaitoje pripažįstama Kroatijos padaryta pažanga dėl stabilumo Vakarų Balkanų regione ir garantijos, kad šalies ekonomika yra pasiruošusi konkuruoti Europos Sąjungoje bei dėl institucinių reformų ir Europos Sąjungos teisės aktų priėmimo. Be teigiamų punktų ataskaitoje nevengiama paminėti esamų problemų – teismų sistemos reformos, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, pabėgėlių grąžinimo ir susidarusios dvišalės įtampos mažinimo ar pašalinimo. Sveikinu pranešėją H. Swobodą.

  Józef Pinior (PSE). – Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti Hannesą Swobodą ir Eriką Meijerį su jų parengtomis 2007 m. Kroatijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaitomis. Abi ataskaitos puikios. Kaip socialistų frakcijos paskirtas stebėtojas dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ataskaitos, norėčiau padėkoti E. Meijeriui už rimtą ir sąžiningą bendradarbiavimą rengiant šią ataskaitą.

Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ataskaitoje skelbiami jos laimėjimai įgyvendinant Ohrido pagrindų susitarimą, kuriame sprendžiama politinė tarpetninių santykių pusė. Ataskaitoje komentuojama ekonominė veikla, keleto svarbių įstatymų dėl kaltintojų priėmimas ir pažanga kovojant su korupcija. Tačiau apgailestaujame, kad Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija pasirašė su Jungtinėmis Valstijomis dvišalį susitarimą dėl neliečiamumo, kuris atleidžia nuo Tarptautinio baudžiamojo teismo teismingumo, o tai prieštarauja ES standartams ir vykdomai politikai.

Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ataskaitoje skelbiami jos laimėjimai įgyvendinant Ohrido pagrindų susitarimą, kuriame sprendžiama politinė tarpetninių santykių pusė. Ataskaitoje komentuojama ekonominė veikla, keleto svarbių įstatymų dėl kaltintojų priėmimas ir pažanga kovoje su korupcija. Tačiau apgailestaujame, kad buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija pasirašė su Jungtinėmis Valstijomis dvišalį susitarimą dėl neliečiamumo, kuris atleidžia nuo Tarptautinio baudžiamojo teismo teismingumo, o tai prieštarauja ES standartams ir vykdomai politikai. (kartojasi pastraipa)

Ataskaitoje kreipiamasi į buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją ir Graikiją dėti daugiau pastangų siekiant išspręsti ginčą dėl šalies pavadinimo. Jokiomis aplinkybėmis tai neturėtų užkirsti Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai kelio tapti tarptautinių organizacijų nare. Ataskaitoje pavadinimo klausimu nėra kritikuojama nė viena iš dviejų pusių. Joje abi šalys skatinamos toliau tęsti derybas, nepaisant to, kas įvyko praėjusią savaitę NATO susitikime Bukarešte. Kaip vakar sakė Javier Solana Europos Parlamento Užsienio reiklų komiteto susitikime, laimei, derybos dėl pavadinimo tęsis. Abiem šalims susitarus, NATO gali priimti sprendimą pakviesti buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją tuojau pat tapti nare net ambasadorių lygmeniu, todėl reikės naujo susitikimo. Šiais metais buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai turėtų būti paskirta derybų dėl stojimo pradžios data. Europos Parlamentas turėtų parodyti aiškų pavyzdį dėl šalies integracijos į Europą.

  Johannes Lebech (ALDE). – (DA) Gerb. Pirmininke, kalbėdami apie Balkanus, turime žiūrėti į regioną kaip visumą. ES ilgalaikis tikslas yra visų Balkanų šalių įstojimas į Europos Sąjungą. Norint šį tikslą įgyvendinti, iš šalių irgi laukiama rezultatų. Bendra Europos ateitis yra visų Balkanų šalių ir valstybių narių jungtinė užduotis. Mes, Šiaurės šalys, esame turėję istorinių konfliktų, bet dabar veikiame kartu. Kaip ir Šiaurės regioną, Balkanus skersai ir išilgai sieja bendra istorija, bendros kalbos ir bendra kultūra. Todėl būtų galima pradėti bendradarbiavimą siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą.

Šiuo metu regiono šalys tarpusavyje yra sudariusios daugelį bendradarbiavimo susitarimų. Kodėl nežengus dar vieno žingsnio į priekį? Pasiėmusios įkvėpimo iš Šiaurės šalių bendradarbiavimo, Balkanų šalys galėtų įkurti bendradarbiavimo forumą kaip Šiaurės šalių ar Baltijos šalių tarybos. Esamo regioninio bendradarbiavimo stiprinimas įkuriant Balkanų šalių tarybą leistų šioms šalims pradėti praktinį, su ateitimi susijusį bendradarbiavimą, kuris suteiktų galimybę stabilizuoti regioną ir padėtų šalims, kurios dar nėra valstybės narės ar oficialios šalys kandidatės, geriau pasirengti stojimui

  Ryszard Czarnecki (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, Kroatija, ilgą istoriją ir įdomią kultūrą turinti sena Europos tauta, turėtų kaip galima greičiau tapti Europos tautų šeimos, žinomos kaip Europos Sąjunga, dalimi. Paradoksalu, bet Kroatija – šalis siekianti įstoti į Sąjungą – turi ilgesnę istoriją nei kai kurios Europos Bendriją įkūrusios valstybės, tokios kaip Belgija ar Liuksemburgas. Zagrebas ir Splitas yra labai europietiški miestai, o Dubrovnikas – brangakmenis Europos kultūros karūnoje. Šių diskusijų metu dauguma pranešėjų, įskaitant ir mane, kalbėjome užsirišę kaklaraiščius. Verta prisiminti, kad kaklaraiščius išrado kroatai. Taip pat čia, Europos Parlamente, kur vertinama laisvė, reikėtų pabrėžti, kad Kroatijos uostas Dubrovnikas buvo pirmas uostas Europoje, kuriame 15 a. pradžioje buvo uždrausta prekyba vergais.

Esant tokiai padėčiai, mes neturime net moralinės teisės sulaikyti Kroatiją nuo stojimo į Sąjungą.

  Pirmininkas. – (FR) Tai, kad aš pirmininkauju, bet nesu užsirišęs kaklaraiščio, akivaizdžiai neturi nieko bendra su darbotvarkės klausimu.

  Antonios Trakatellis (PPE-DE). – (EL) Gerbiamasis Pirmininke, E. Meijerio ataskaita ir ES bei Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos jungtiniame parlamentiniame komitete vienbalsiai priimtos rezoliucijos pabrėžia tris pagrindinius FYROM žingsnius Europos link.

Pirmasis žingsnis, žinoma, apima atitikimą stojimo reikalavimams ir acquis communautaire laikymąsi. Nors FYROM padarė pažangą, kaip pabrėžiama E. Meijerio ataskaitoje ir įvairiose kitose Europos Komisijos ataskaitose, ji turi toliau tęsti reformas.

Antrasis žingsnis yra susijęs su vidaus politika ir socialine sanglauda. Ji turi toliau tvirtai laikytis Ohrido susitarimo, ypač albanų ir kitų šioje daugiaetninėje šalyje gyvenančių mažumų atžvilgiu.

Trečiasis žingsnis yra FYROM ir jos kaimyninių šalių skirtumų dėl Zalcburgo deklaracijos išsprendimas. Čia norėčiau pabrėžti, kad Graikija palaikė ir toliau palaikys visų Balkanų šalių stojimą į euroatlantines struktūras, nes tvirtai tiki, kad regione esančių šalių vystymasis bus naudingas visiems.

Tačiau Graikijai klausimas dėl pavadinimo nėra paprasčiausia istorinė, psichologinė ar emocinė problema. Visiems Graikijos piliečiams šis klausimas yra grynai politinis, nes jis susijęs su Europos geros kaimynystės ir regioninio bendradarbiavimo vertybėmis. Norėčiau jums priminti, kad Graikija sutiko, jog FYROM taptų šalimi kandidate su COM(2007) 663 numatyta išlyga, kad derybose bus rastas abiem šalims priimtinas sprendimas dėl pavadinimo.

Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad nors kvietimas FYROM įstoti į NATO Bukarešte buvo atidėtas dėl neišspręsto pavadinimo klausimo, Graikija yra už tai, kad derybos vyktų toliau. Iš tikrųjų, ji kilniai ėjo į kompromisą siūlydama priimtiną sudėtinį vardą, todėl kitai pusei tereikia eiti į kompromisą su Graikija.

Gerb. Pirmininke, baigdamas norėčiau tikėti, kad dėl likusių kelių neaiškių punktų bus pasiektas kompromisas, leidžiantis mums pradėti balsavimą Strasbūre.

PIRMININKAUJA R. KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

  Ioan Mircea Paşcu (PSE). – Gerb. Pirmininke, Kroatija priklauso Europai. Tai įrodo kvietimas stoti į NATO ir šiuo metu vykstančios derybos dėl stojimo į ES. Tai gana nemažas laimėjimas šaliai, kuri praktiškai dar prieš dešimt metų kariavo. Tačiau to neužtenka, kad būtų pašalintos Kroatijos ir ES derybų kelyje esančios problemos. Grafikas labai įtemptas, svarbi kiekviena diena, nepaisant numatytų skirtingų proceso pabaigos datų.

Tačiau kai prieš kurį laiką, vadovaudamas Užsienio reikalų komiteto delegacijai, lankiausi Zagrebe, pastebėjau Kroatijos valdžios pasiryžimą įveikti tas problemas ir tapti Sąjungos nare. Todėl tiek paskutinis Kroatijos parlamento sprendimas netaikyti ES valstybėms Ekologinės ir žuvininkystės apsaugos zonos (EŽAZ), tiek po to įvykęs Komisijos nario O. Rehno vizitas patvirtina šį pasiryžimą ir yra svarbus žingsnis tinkama linkme. Esu įsitikinęs, kad turėdama tinkamus administracinius gebėjimus reikalingiems teisės aktams įgyvendinti, Kroatija tiek ES, tiek NATO bus svarbus stabilumo ir pažangos veiksnys toje srityje, kurioje reikalingas visas mūsų dėmesys. Sveikinu H. Swobodą už visą jo darbą rengiant ataskaitą.

  Lena Ek (ALDE). – (SV) Gerb. Pirmininke, dėkoju Jums. Kroatija atlieka pagrindinį vaidmenį Vakarų Balkanų vystymesi, todėl be galo svarbu, kad procesas tęstųsi. Mes matėme, kad dėl suprantamų priežasčių jis buvo sulėtėjęs per Kroatijos rinkimų kampaniją ir naujos vyriausybės formavimą, todėl tikrai tikiuosi, kad šis procesas pagreitės. Kaip pastebėjo prieš tai kalbėjusieji, grafikas labai įtemptas.

Sveikinu laikinai panaikinus apribojimus dėl Ekologinės zonos Adrijos jūroje. Tai teigiamas signalas Slovėnijos, Italijos ir Kroatijos santykiams, bet turime toliau atsižvelgti į aplinkos tausojimą vertindami šią unikalią jūros aplinką.

Kroatija dar daug ką turi padaryti reformuodama teisinę ir teismų sistemas. Labai daug žmonių turi ilgai laukti sprendimo savo bylose. Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pirmiausia, o šalies administraciniai gebėjimai vystomi ir plečiami.

Baigdama noriu pasveikinti Kroatijos Parlamento ES komitetą, kuriam vadovauja mano geras draugas Vesnas Pusić su atliktu darbu. Dabar tikimės, kad laukia puikios derybos, kurias bus galima greitai pabaigti.

  Doris Pack (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, H. Swobodos ataskaita yra padrąsinanti, tikroviška ir suderinta. Sveikinu jį su tuo. Ataskaitoje parodoma Kroatijos padaryta pažanga kuriant pavyzdinius teisės aktus dėl mažumų, konstruktyvus bendravimas su Hagos tribunolu, padidėję įsipareigojimai kovojant su korupcija ir, svarbiausia, Parlamento ir vyriausybės susitarimas dėl žuvininkystės zonos, kurį buvo labai sunku pasiekti.

Dabar Kroatija ir Europos Komisija turi panaudoti visus savo turimus išteklius, kad derybos dėl būsimų skyrių vyktų greitai ir tinkamai. Galų gale tarptautiniam arbitrui turi būti suteikta galimybė išspręsti Slovėnijos ir Kroatijos sienų klausimą. Kroatija turi atlikti regione pagrindinį vaidmenį, todėl ją reikia greitai priimti į Europos Sąjungą. Dvišaliai klausimai neturi būti kliūtis.

O dėl Makedonijos galiu pasakyti, kad savaitgalį buvau ten vykusioje konferencijoje, ir po atsisakymo priimti šalį į NATO ten tvyro neramios nuotaikos. Žmonės jaučia, kad su jais buvo pasielgta neteisingai. E. Meijerio ataskaitoje parodoma, kokį akmenuotą kelią šalis jau yra sėkmingai nuėjusi. Žinoma, dar daug ką reikia padaryti, tačiau kai virš visko kaip Damoklo kardas kybo klausimas dėl pavadinimo, sunku pereiti prie kitų politikos sričių.

Stebiu padėtį ten nuo 1992 m. Norėčiau, kad Makedonija ir Graikija galų gale išspręstų ginčą dėl pavadinimo, ypač jaunos kartos labui. Paskutinėmis savaitėmis abi šalys padarė nuolaidų ir privalo žengti kitą žingsnį viena kitos link. Manau, kad būtų nesuderinama su mūsų europietiškomis vertybėmis ir labai neatsakinga dar kartą pasinaudoti veto teise ir uždrausti šaliai įstoti į Europos Sąjungą. To neturi atsitikti!

  Gyula Hegyi (PSE). – Gerb. Pirmininke, esu labai nusivylęs dabartiniais Vakarų ir Makedonijos santykiais. Jei atvirai, su Makedonijos žmonėmis turėtume elgtis daug geriau.

Kosovui paskelbus nepriklausomybę ir nepavykus įstoti į NATO , padėtis tapo dar sudėtingesnė. Iš vienos pusės Makedonijoje – separatistiniai elementai ir nacionalistai.o iš kitos – tie, kurie stengiasi mesti iššūkį šalies stabilumui, ir Bukarešte priimtas sprendimas padėties negelbėja. Bet galbūt mūsų draugai iš Makedonijos gali pasimokyti iš Bukarešto. Vien Jungtinių Valstijų paramos nepakanka. Daug sprendimų priimami bendru valstybių narių sprendimu, ne tik Europos Sąjungoje, bet ir NATO. Kiekviena valstybė narė gali naudoti savo veto.

Remiantis paskutiniais įvykiais, Makedonija turėtų persvarstyti savo sprendimą atleisti Jungtines Valstijas nuo priklausymo Tarptautinio baudžiamojo teismo teismingumui. Abi pusės padarė daug klaidų, tačiau už tai neturėtų būti baudžiami paprasti žmonės. Todėl bent liberalizuodami vizų rėžimą turime veikti greitai, kad padėtume Makedonijos gyventojams keliauti, mokytis ir arčiau susipažinti su kasdieniu gyvenimu Europoje. Kai prieš trejus su puse metų buvau išrinktas Europos ir Makedonijos jungtinio parlamentinio komiteto pirmininko pavaduotoju, turėjau daug optimistinių planų, kaip pagerinti mūsų santykius. Labai mažai šių idėjų buvo įgyvendinta. Tikiuosi, kad bent liberalizuodami vizų rėžimą pažengsime į priekį.

  Maria Eleni Koppa (PSE). – (EL) Gerb. Pirmininke, Graikija nuosekliai remia Europos perspektyvas dėl FYROM, prie kurios ekonominio vystymosi ji yra prisidėjusi. Remiami JT mes sistemingai dirbome, kad rastume abiem šalims priimtiną sprendimą dėl pavadinimo. Graikija ėmėsi akivaizdžių priemonių ir dabar remia sudėtinį pavadinimą, kuriame yra visuotinai privaloma erga omnes geografinė nuoroda.

Deja, kita pusė tai daro labai nenoriai. Po NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Bukarešte aišku, kad visų šalių labui reikia toliau tęsti derybas ir kaip galima greičiau pasiekti susitarimą. NATO sprendimas nesuteikti pakvietimo nereiškia, kad atsisakoma suteikti narystę, bet nurodo, kad yra būtina rasti sprendimą.

Manau, pradiniame mano kolegos parlamento nario E. Meijerio ataskaitos tekste buvo įtrauktas šis klausimas. Deja, dėl priimtų pataisų pavadinimo klausimo buvo atsisakyta. Prašome Europos Parlamento narių nepripažinti formuluočių, kurios trukdo besitęsiančių derybų procesui, kuriame šiuo metu prasideda svarbiausia stadija.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Kol į Europos Sąjungą nėra įstojusios pietryčių Europos šalys, negalime kalbėti apie Europos integracijos sėkmę.

Per Šaltojąjį karą buvusi Jugoslavija buvo laisvės tvirtovė. Daug emigrantų, įskaitant anksčiau gyvenusius buvusioje totalitarinėje Čekoslovakijoje, pabėgo į Vakarus būtent per šalį, kuri buvo įspėjimas buvusiai Sovietų Sąjungai ir jos palydovėms šalims. Atsakydama į mano klausimą dėl vykstančių ginčų dėl Slovėnijos ir Kroatijos sienos, Taryba mane informavo, kad su Kroatija yra priimtas peržiūrėtos partnerystės dėl stojimo susitarimas, kurio įgyvendinimas yra svarbiausia pažangos išankstinė sąlyga derybų procese.

Sveikinu pranešėją Hannesą Swobodą su parengtu pranešimu. Kaip ir pranešėjas, esu įsitikinusi, kad jei Kroatija ir toliau darys pažangą integracijos procese, ji patenkins visas stojimo į Europos Sąjungą sąlygas ir taps svarbiu katalizatoriumi visoms kitoms Vakarų Balkanų šalims.

  Pierre Pribetich (PSE). – (FR) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau pasveikinti kolegą H. Swobodą su atliktu darbu ir jo paruošta teisinga ir suderinta ataskaita, kurioje ypač akcentuojama padaryta pažanga parengus Konstitucinį įstatymą dėl šalies mažumų, ir būtinas teismų sistemos stiprinimas.

Džiaugiamės, kad Kroatijos Respublika atsisakė taikyti ekologinę ir žuvininkystės apsaugos zoną Adrijos jūroje, dėl kurios buvo atsiradusi įtampa su Europos Sąjunga. Šis poelgis labai simboliškas, bet jis rodo, kad Kroatija trokšta įstoti į Europos Sąjungą. Jean Cocteau yra pasakęs: „Meilės nėra. Yra tik jos įrodymas“. Kroatija šiuo savo poelgiu tai parodė.

Savo ruožtu mūsų tikslu privalo išlikti sutarties dėl stojimo pasirašymas 2009 m. birželį – simbolinė diena ir ambicingas tikslas. Nėra politikos be simboliškumo. Leiskite mums tai patvirtinti, leiskite paskleisti žinią ir parodyti Kroatijos žmonėms, visai Kroatijai, kaip mes laukiame, kol galėsime priimti juos į Europos šeimą ne tik dėl pačios Kroatijos, tai simbolizuos stabilumą ir taiką Balkanuose. Todėl dirbkime dukart atkakliau, kad pasiektume šį tikslą. Leiskite mums padėti Komisijai ir Kroatijai šiame kelyje.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, prašiau leisti pasisakyti Kroatijos ir Makedonijos klausimu. Norėčiau pabrėžti, kad Balkanuose esanti situacija sudėtinga ir reikia vykdyti ramią ir suderintą politiką. Serbijos ir Kosovo drama turėtų mus įspėti, kad nepriimtume skubotų sprendimų. Tokia pati drama galėjo įvykti ir Makedonijoje, kurioje gyvena daugybė albanų. Šio pavojaus buvo išvengta, nes suinteresuotų šalių vadovai buvo išmintingi.

Ši teigiama patirtis turi veikti ir būti palaikoma, nejudinant kitų prieš jų valią, nepaaiškinus, kodėl imtasi veiksmų.

  Giorgos Dimitrakopoulos (PPE-DE) – (EL) Gerb. Pirmininke, pirmiausia leiskite man pasakyti, kad visiškai sutinku su H. Swobodos nuomone dėl Kroatijos stojimo perspektyvų.

Antra dėl E. Meijerio ataskaitos dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, dėkoju pranešėjui už jo norą dalyvauti derybose. Tačiau kviečiu FYROM vyriausybę ir politines jėgas pažvelgti į ateitį ir imtis būtinų priemonių, kad būtų rastas abiem šalims priimtinas sprendimas dėl pavadinimo. Tokia pažanga būtų gerų kaimyninių santykių kriterijų atitikimas ir padėtų FYROM daryti tolesnę pažangą ES link.

Taip pat pritariu H. Swobodos pasiūlymui atidėti balsavimą dėl H. Meijerio ataskaitos maždaug savaitei, kad galėtume geriau išnagrinėti pateiktas kompromisines pataisas.

  Monika Beňová (PSE). – (SK) Kalbėsiu labai trumpai.

Mano kolegos H. Swobodos pranešimas gana vienareikšmiškai identifikuoja visus reikalingus identifikuoti klausimus. Manau, šioje ataskaitoje taip pat neabejotinai atsispindi H. Swobodos politinė patirtis ir profesionalumas.

Kaip regioninio parlamento pirmininko pavaduotoja taip pat norėčiau pasakyti, kad atskiri Kroatijos regionai yra pasirengę būti vertingi Europos Sąjungai. Šiuo klausimu vyksta valstybių narių diskusijos šalių lygmeniu ne tik su Kroatijos vyriausybe, bet ir su Kroatijos regionais. Manau, tai pranašauja aktyvų Kroatijos regionų dalyvavimą ES ateities politikos srityse.

  Miloslav Ransdorf (GUE/NGL). – (CS) Ne taip seniai D. Rupel mus užtikrino, kad pirmininkaujančioji Slovėnija dėl Kosovo elgėsi tinkamai. Kaip ir tikėjomės, tai pakrypo į blogąją pusę – išaugo krizė. Neseniai Makedonijoje H. Thaçi sužlugdė koalicinę vyriausybę ir pareikalavimo federalizmo, dvikalbystės ir Skanderbego vėliavos pripažinimo.

Panašiai pietų Serbijoje esančiame Preševo slėnyje elgiasi albanų separatistai, jie grasina boikotuoti rinkimus. Tikėtina, kad ši krizė gali pasiekti Juodkalniją. Manau, turime padėti Makedonijai, pasiūlydami savo pagalbą, kad ji galėtų tapti stabilia šalimi, tačiau privalome neremti albanų separatistų, nes akivaizdu, kad 10 metų trukusios pastangos teroristus paversti demokratais visiškai žlugo.

  Marios Matsakis (ALDE). – Gerb. Pirmininke, būdama viena iš senųjų ES valstybių, Graikija ir jos 11 milijonų gyventojų mano, kad problema dėl jų kaimyninės šalies, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, pavadinimo yra rimta ir teisėta ir mes turėtume gerbti jų susirūpinimą.

Esame nusivylę, kad nors šiuo metu tarp Graikijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos šiuo klausimu vyksta derybos, kai kurie Europos Parlamento nariai ir kai kurių ES valstybių narių vyriausybės jau užėmusios poziciją ir ragina tai padaryti Europos Parlamentą – palaikyti Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pusę. Tai nėra labai protinga ar teisinga ir nepadeda nei ES vykdomai sanglaudos politikai, nei esamai padėčiai, nes tai ne tik neprivers buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybės derybose ieškoti kompromiso dėl pavadinimo, bet taip pat dar ilgai nebus rastas tinkamas sprendimas.

  Ljudmila Novak (PPE-DE). – (SL) Aš taip pat džiaugiuosi, kad mūsų kaimynė Kroatija susilaikė nuo ekologinės ir žuvininkystės apsaugos zonos taikymo, kuri buvo pagrindinė kliūtis tęsti derybas. Nepaisant to, reikėtų Kroatiją rimtai įspėti, kad Europos Sąjungoje yra gerbiami susitarimai ir nėra imamasi vienašališkų veiksmų.

Tačiau aš nesutinku su perdėtu Kroatijos gyrimu už tai, kad ji sustabdė ekologinės ir žuvininkystės apsaugos zonos taikymą. Pirmiausia šią problemą sukėlė Kroatija, o dabar mes perdėtai giriame, kad ji ją panaikino. Tai gali tik paskatinti pabandyti išspręsti kitus klausimus panašiu būdu.

Kroatijoje manoma, kad jiems gali daug kur pasisekti, nes Kroatija labai remiama dėl stojimo į Europos Sąjungą. Slovėnija visada palaikė Kroatiją. Tačiau negalime pritarti šalies veiksmams dėl neišspręstų sienų klausimų, nes Kroatija pardavinėja Slovėnijai priklausančią žemę.

  Roger Helmer (NI). – Gerb. Pirmininke, manau, ši ataskaita per daug optimistinė.

Pernai praleidau labai intensyvią savaitę Kroatijoje. Jos metu dalyvavau susitikimuose su diplomatais, akademikais, teisininkais, verslininkais, prekybos rūmų atstovais ir žiniasklaida. Susidariau aiškų vaizdą apie šalį, kurioje nėra tinkamos rinkos ekonomikos, vyriausybė per daug kišasi į teismų veiklą, žiniasklaidą ir verslą. Tai galėtume apibūdinti kaip „senų bičiulių“ kapitalizmą. Vyriausybė išleidžia daugiau kaip 50 proc. BVP. Ši rinka nėra laisva, kaip mes ją suprantame.

Turi būti įgyvendintas skaidrumas vyriausybės sutartyse, kurios priklauso nuo kyšių. Sprendimuose dėl projektų būtina visiškai atskleisti interesus. Šiuo metu tai – tik pareigūnų pajamų šaltinis. Turime nedaug progų, kad pareikalautume Kroatijos imtis reformų iki stojimo. Nesu tikras, kad naudojamės jomis pakankamai.

  Pirmininkė. – Labai svarbu, kad diskusijos šiuo klausimu sulaukė tokio susidomėjimo. Deja, tam buvo skirtos tik penkios minutės ir jos jau baigėsi.

  Christopher Beazley (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, gerbiu jūsų sprendimą dėl tvarkos, nes šios diskusijos priklausomos nuo tvarkaraščio, bet galbūt narių parodytas susidomėjimas „pagauk akį“ proceso metu galėtų paskatinti jus ir kolegas suteikti daugiau laiko Europos Parlamento nariams, o ne tik tam tikro komiteto nariams, kad būtų aptarti visai Europai svarbūs klausimai.

Yra daugybė dalykų, kuriuos norėčiau pasakyti apie Makedoniją ir Kroatiją, tačiau man neleidžiama to padaryti. Įtrauksiu juos į savo memuarus ir atsiųsiu jums kopiją asmeniškai.

  Pirmininkė. – Šiam klausimui sulaukus didžiulio susidomėjimo, padvigubinome pasisakymo laiką. Paprastai tam yra skiriamos penkios minutės, bet šia proga buvo duota 10 min.

Iš tikrųjų Jūsų pastaba labai įdomi. Kai dar kartą nagrinėsime savo darbo metodus, galėsime numatyti kitas panašias sąlygas dėl narių kišimosi.

  Janez Lenarčič, einantis pirmininkaujančiojo pareigas. − (SL) Pirmiausia, norėčiau Tarybos vardu pritarti Komisijos nario O. Reghno pareiškimui, kad šie metai Kroatijai kelyje į Europos Sąjungą yra lemiami. Dar kartą norėčiau padėkoti pranešėjui H. Swobodai už parengtą ataskaitą, kurioje labai aiškiai atspindima dabartinė padėtis, pasiektas išsivystymas ir ateities iššūkiai.

Tikimės, kad Kroatija pasinaudos proga ir padarys greitą pažangą. Ši pažanga pirmiausia priklausys nuo pačios Kroatijos ir nuo to, kaip greitai ir kokybiškai bus baigtos reformos.

Gerb. H. Schmidtai, norėčiau atkreipti dėmesį, kad pirmininkaujančioji Slovėnija šiai darbotvarkei vadovaus labai atsakingai. Pirmininkaujančioji Slovėnija pirmiausia palaiko Kroatijos padarytą pažangą, nes jos tolesnė pažanga Europos Sąjungos link yra svarbi ne tik Kroatijai, bet ir Europos Sąjungai bei visam regionui.

Tačiau atsakingas šios darbotvarkės vykdymas remsis derybų programa, dėl kurios buvo susitarta su Kroatija, remiantis neseniai priimta ES Tarybos peržiūrėta partneryste dėl stojimo ir kitais Europos Sąjungos teisės aktais. Tikimės, kad Kroatija padarys kiek galima greitesnę pažangą ir pirmininkaujančioji Slovėnija dirbs ta linkme.

Dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, kaip minėjo Wiersma, Berès ir kiti, šioje šalyje yra politinio nestabilumo pavojus. Pirmininkaujančioji Slovėnija tikisi, kad tai neįvyks. Bet kokia politinė krizė ar galimi pirmalaikiai parlamento rinkimai sulėtintų procesą porai mėnesių.

Norėtume, kad nepriklausomai nuo jų politinės ir etninės priklausomybės, būtų išsaugota ir stiprinama Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos gyventojų vienybė bei vieninga nuomonė dėl bendros ateities Europos Sąjungoje ir euroatlantinėse struktūrose. Taip pat svarbu, kad, demokratinei albanų partijai vėl prisijungus prie koalicijos, sustiprėtų vidaus politinė padėtis.

Dabar tam pats geriausias laikas, bet jo nėra daug. Jo yra likę tik iki kitos Europos Komisijos ataskaitos rudenį, reguliarios ataskaitos dėl padarytos pažangos. Svarbu, kad toliau būtų tęsiamas šiuo laikotarpiu atliktas darbas, kuris labiau paspartėjo metų pabaigoje, ypač vėl atgijus politiniam dialogui ir pasiekus konkrečių rezultatų reformų srityje. Buvo įkurta Nacionalinė taryba dėl ES integracijos, parengtas ambicingas planas dėl Stojimo Partnerystės užduočių įvykdymo. Turi būti ir toliau einama šia kryptimi.

Pirmininkaujančioji Slovėnija toliau ryžtingai palaikys Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją šiame kelyje.

Norėčiau baigti pasisakymą tokia mintimi. Vakarų Balkanų stabilumas ir greitesnė integracija turi išlikti viena iš Sąjungos prioritetinių sričių. Šis klausimas yra vienas iš pirmininkaujančiosios Slovėnijos prioritetų. Tikimės, kad jis bus prioritetu ir ateityje. Bet kokia investicija į Vakarų Balkanų ateitį yra taip pat investicija į Europos Sąjungos ateitį.

Norėčiau padėkoti valstybėms narėms ir Europos Parlamento nariams už didelę paramą Europos perspektyvoms Vakarų Balkanuose bei už jūsų indėlį į šiandienes diskusijas. Dėkoju.

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, pirmiausia leiskite man padėkoti už labai esmines diskusijas, kurios, mano nuomone, pabrėžia Europos perspektyvos dėl Vakarų Balkanų svarbą.

Buvo iškelta daug svarbių klausimų ir šio trumpo atsakymo metu galiu pasakyti pastabas tik dėl kelių iš jų. Taip pat naudodamasis šia proga norėčiau padėkoti pirmininkaujančiajai Slovėnijai, kad jos kadencijos metu Vakarų Balkanai buvo svarbiausias prioritetas. Prieš kelias savaitę įvykęs neoficialus užsienio reikalų ministrų susitikimas Slovėnijos Brdo mieste buvo labai svarbus ir suteikė naujo stimulo ir dinamizmo mūsų vykdomai politikai Vakarų Balkanuose, kaip pvz., šios diskusijos. Manau, einame teisingu keliu.

Per paskutiniuosius metus regione buvo daroma nuolatinė pažanga. Kai vieną kartą bus tinkamai sureguliuoti Kosovo padėties proceso rezultatai ar trapios demokratijos Serbijoje klausimas, tada, esu tikras, regiono laukia labai šviesi ateitis, ir ta ateitis yra Europos Sąjungoje.

Pirmininkaujančioji šalis jau pasakė savo nuomonę dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos. Galiu tik pakartoti išsakytą nuomonę, kad šalis užima tinkamą padėtį, kad šiais metais galėtų žengti istorinį žingsnį, jei veiks ryžtingai ir stengsis atitikti nustatytus reikalavimus.

Teikia vilčių, kad Makedonijos vyriausybė sudarė veiksmų planą pagal reikalavimus ir naują šalies planą, skirtą acquis priėmimui. Norėčiau padrąsinti šalį įgyvendinti savo planus, ir taip paruošti dirvą kitą rudenį sulaukti teigiamos rekomendacijos iš Komisijos.

Keli iš jūsų minėjo vizų liberalizavimą. Galiu pranešti, kad šiuo metu Komisija rengia programą dėl vizų liberalizavimo Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai. Netrukus projektą pateiksime šaliai, nes šalis yra pažengusi daugeliu aspektų, pvz., dėl biometrinių pasų. Manau, ji sugebės gana greitai patenkinti programoje numatytas sąlygas ir pasiekti tikslą, užtikrindama Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos gyventojams bevizį režimą.

Taip pat norėčiau jums pranešti, kad iki balandžio pabaigos mes pateiksime tokią pačią programą dėl bevizio režimo suteikimo Serbijai, kurioje tai labai vertina paprasti žmonės. Norime palengvinti šio svarbaus tikslo pasiekimą.

Dėl Kroatijos darau išvadą, kad didžioji dauguma Europos Parlamento narių turi susidarę tikrovišką nuomonę apie tai, ką turi atlikti Kroatija, kad užbaigtų derybas dėl stojimo 2009 m. Tai gerai, nes tikrieji Kroatijos draugai neturėtų slėpti problemų, o sąžiningai pasakyti, ką reikia padaryti bei skatinti Kroatiją neatidėliojant įgyvendinti būtinas reformas. Reikalingos ilgalaikės pastangos.

B. Posselt prašė Komisijos labiau pasistengti, galiu jį užtikrinti, kad po to, kai Kroatija atitiks nustatytus standartus, Komisija neturės jokių problemų derybose dėl įvairių skyrių.

Komisija minėjo aplinkos apsaugos aspektus dėl per didelės žvejybos Adrijos jūroje. Atsakydamas norėčiau jai pranešti, kad ministras primininkas I. Sanader Komisijos pirmininkui J. M. Barroso ir man yra išreiškęs savo susirūpinimą dėl specialios zonos Adrijos jūros viduryje, „Jabuka Pomo“ įdubos, kuri yra svarbi neršto vieta. Komisija tvirtai pasisako už ilgalaikę žuvų išteklių kontrolę ir Komisijos narys Borg aktyviai veikia šiuo klausimu. Komisija pasiruošusi spręsti pasiūlyme iškeltą klausimą įkurti Adrijos jūroje žuvininkystės apsaugos zoną, kaip yra numatyta naujajame Viduržemio jūros baseino reglamente. Tam prireiks tolesnių diskusijų su Slovėnija, Italija, Kroatija ir, be abejo, Komisija.

J. Lebech minėjo Šiaurės šalių modelį kaip regioninio bendradarbiavimo įkvėpimo šaltinį Vakarų Balkanų šalims. Manau, Šiaurės šalių taryba jau atliko tokį vaidmenį. Ja, pvz., buvo pasinaudota kuriant Pietryčių Europos regioninio bendradarbiavimo tarybą Sarajeve, kuri dabar yra regioninio politinio bendradarbiavimo Vakarų Balkanuose forumas.

Teikia pasitikėjimo tai, kad per paskutiniuosius dvejus metus žymiai pagerėjo regioninis bendradarbiavimas ir Kroatija bei buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija aktyviai prisidėjo prie jo sėkmės. Padėtis aiškiai pasikeitė nuo tada, kai dar prieš kelerius metus regioninis bendradarbiavimas buvo laikomas bandymu atkurti Jugoslaviją. Dabar naujai vertinama jo svarba tiek dėl konkrečios naudos – ekonominės, ryšių, transporto, žmonių bendravimo, tiek dėl to, kad dėl regioninio bendradarbiavimo šalys artėja prie Europos Sąjungos. Šiaip ar taip, Europos Sąjunga yra bendradarbiavimas už sienų ribų.

Dar kartą norėčiau padėkoti už labai atsakingas ir esmines diskusijas bei pasveikinti pranešėjus su jų svarbiu indėliu į jas.

  Pirmininkė. – Gerbiamieji Parlamento nariai, esu laimingaa galėdam šiuos rūmuose pasveikinti naują Komisijos narę Androullą Vassiliou.

Komisijos nare, leiskite pasveikinti jus pradėjus eiti šias pareigas,. Manau, galime tikėtis produktyvaus bendradarbiavimo Europos Parlamente.

(Plojimai)

  Hannes Swoboda, pranešėjas. − Gerb. Pirmininke, mūsų frakcija sveikina jus su išrinkimu. Palaikome jus ir linkime sėkmės.

(DE) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, dėkoju jums už šias labai produkyvias ir konstruktyvias diskusijas. Norėčiau pritarti tam, ką apie 2009 m. sakė H. Schmitt. Manau, rytoj turime rasti bendrą sprendimą, nes svarbu turėti aiškų bendrą pagrindą.

Kodėl Kroatijai pavyko? Todėl, kad šalyje buvo pasiektas aiškus sutarimas, nepaisant nedidelio nesutarimo dėl jungtinio ES komiteto sudėties. Tikėkimės, kad ateityje jis bus taip pat išspręstas. Taip yra todėl, kad šalis, nors kartais ir prisiversdama, susitarė su kaimynais, kaip pvz., žuvininkystės zonos atveju.

Taip pat norėčiau kreiptis į savo kolegas Makedonijoje ir paskatinti juos pasekti šiuo pavyzdžiu ir rasti bendrą sutarimą tiek šalies viduje, tiek su kaimynais.

Žinoma, lengva įpilti alyvos į ugnį ir, kaip A. Beer, būti geru šalininku. Kaip jau sakė D. Pack ir daugelis kitų, abi šalys, Graikija ir Makedonija, turi žengti žingsnį ir padaryti tai per atrimiausias kelias dienas. Šiuo metu vidaus politinė krizė nepadeda Makedonijai. Ji užkerta kelią į ES ir trukdo rasti sprendimą su Graikija.

Kaip minėjau, Kroatijai pasisekė, nes trys labai geros vyriausybės, įskaitant I. Račano ir I. Sanaderio vyriausybes, tvirtai žengė priekin ir pakeitė savo veiklos kryptį, kai tai buvo susiję su ,,šalies interesais.” Taigi kreipiuosi dar kartą, kad toliau būtų kuriamas bendras pagrindas Kroatijoje ir bandoma padaryti ką nors panašaus Makedonijoje. Kreipiuosi, kad pirmininkaujančioji šalis toliau tęstų paskutinių savaičių darbus skatindama pažangą visame regione. Komisijos nare, esu įsitikinęs, kad Komisija padarys viską, kad derybos būtų pabaigtos 2009 m.

  Erik Meijer, pranešėjas. − (NL) Gerb. Pirmininke, girdėjau čia daug nuomonių dėl Makedonijos. Turi būti pradėtos derybos ir išspręsti nuomonių skirtumai su Graikija dėl šalies pavadinimo. Išskyrus D. Stoyanov, kuris tikriausiai prisiminė pradinį Makedonijos susijungimą su Bulgarija pagal San Stefano sutartį 1878 m., visi, įskaitant ir Graikiją, nori, kad Makedonija taptų lygiaverte Europos Sąjungos nare.

Iki šiol abi šalys buvo tikros specialistės, aiškindamos kitos šalies ilgalaikius įsipareigojimus. Graikija tikisi, kad Makedonija pakeis savo konstitucinį pavadinimą, o iki balandžio 2 d. Makedonija tikėjosi, kad Graikija netrukdys jos stojimui į ES.

Abi šalys nesuprato, kad visa tai visiškai nesuvokiama kitiems europiečiams. Abi šalys nori, kad ši Europos Sąjungos plėtra pavyktų, bet tuo pačiu stengiasi, kad ji ir toliau vėluotų. Šiuo metu tai panašu į žaidimą, kas pirmas padarys ėjimą. Jei nė viena iš jų ėjimo nepadarys, visų trokštama plėtra laikinai sustos.

Pritariu J. Kacinui ir J. Piniorui, kad neturime laukti kitų ataskaitų, o geriau pasinaudoti pirma pasitaikiusia proga pradėti derybas su Makedonija.

Gerb. Pirmininke, norėčiau šiose bendrose diskusijose dėl abiejų šalių kandidačių padaryti pastabą apie Kroatiją, dėl kurios mano frakcija nepareikalavo papildomo laiko pasisakyti.

Kroatija norėjo įstoti į ES 2009 m. pradžioje, bet tai įvyks 2010 arba 2011 m. Pagrindinė vis dar neišspręsta problema yra laivų statyba Andrijos jūros pakrantėje. Ne be priežasties į Kroatiją vykstanti Europos Parlamento delegacija balandžio 29 d. lankysis Rijekos laivų statykloje. Mano frakcijos numone, neturėtume pateikti Kroatijai reikalavimų, kuriuos gyventojai gali suvokti kaip neišsprendžiamą problemą ir dėl to šalies stojimas į Europos Sąjungą taptų bereikalingai prieštaringas.

Trumpai tariant, bandykime skatinti abiejų šalių pažangą Europos Sąjungos link, kad po kelerių metų galėtume pasveikinti Kroatiją ir Makedoniją tarp mūsų.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj 11 val.

  Roberta Alma Anastase (PPE-DE), raštu. – (RO) Manau, kad diskutuodami dėl 2007 m. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaitos, turėtume padaryti dvi pagrindines išvadas. Šalis turi toliau daryti pažangą siekdama integracijos į Europos ir transatlantines struktūras bei skatindama jaunąją šalies kartą.

Vieningai pripažinta Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos Europos ir transatlantinė perspektyva ir 2007 m. ataskaitoje pritariama šia kryptimi padarytoms pastangoms. Tačiau norėčiau pakartoti, kad svarbu tęsti reformas. Taip pat tikiuosi, kad pagarba etinių ir nacionalinių mažumų teisėms toliau išliks Makedonijos vyriausybės prioritetu, siekiant užtikrinti visų bendruomenių tvirtą apsaugą, įskaitant rumuniškai kalbančius gyventojus.

Baigdamas norėčiau pabrėžti būtinybę šioje respublikoje skatinti jaunąją kartą. Labai svarbu sudaryti jiems visas būtinas sąlygas įgyti labai gerą išsilavinimą tarpkultūrinio dialogo ir abipusės tolerancijos sąlygomis. Mobilumas ir laisvas jaunų Makedonijos gyventojų judėjimas turėtų būti laikomas pagrindiniu prioritetu šios šalies ir ES santykiuose.

  Iles Braghetto (PPE-DE), raštu. – (IT) Šiandien pritarėme H. Swobodos ataskaitai dėl Kroatijos, dėl jos stojimo. Adrijos jūros žvejų vardu, džiaugiuosi dėl šios šalies sprendimo netaikyti ekologinės ir žuvininkystės apsaugos zonos Adrijos jūroje ES valstybėms narėms. Jei situacija būtų nepasikeitusi, būtume susidūrę su nelygiu ir visiškai diskriminaciniu elgesiu Kroatijos ir valstybių narių žvejų atžvilgiu.

Diplomatine ir bendrąja prasme laimėjo pacta sunt servanda principas. Tai – pergalė, nes buvo atsisakyta ginti šalies interesus dėl įsipareigojimo bendriesiems Europos Sąjungos principams.

  Gábor Harangozó (PSE), raštu. – Be abejonės, nuo pat derybų dėl stojimo pradžios, Kroatija ėmėsi ryžtingų pastangų laikytis acquis communautaire reikalavimų. Iš tikrųjų džiaugiamės, kad buvo atidaryta daug naujų derybinių skyrių. Kroatijos įstojimas turėtų tapti varomąja jėga kitoms esamoms ir potencialioms kandidatėms šalims Vakarų Balkanuose.

Nepaisant Kroatijos padarytų esminių pastangų atitikti ES standartus, vis dar reikia skirti dėmesio tokioms sritims kaip kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, bendradarbiavimui su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu, kovai su visomis diskriminacijos formomis (ypač romų ir nacionalinių mažumų), teisingam Bendrijos lėšų panaudojimui, aplinkos apsaugos priemonėms ir viešojo administravimo reformai.

Šie punktai svarbiausi. Tolesnis minėtų sričių vystymas padarytų šalį ir visą regioną stabilesnius. Aišku, Vakarų Balkanų stabilizavimas naudojant Europos procesą turėtų išlikti pagrindiniu prioritetiniu tikslu. Kroatijos stojimo proceso baigimas būtų svarbiausias žingsnis į priekį.

  Tunne Kelam (PPE-DE), raštu. – Tai – teikianti vilčių Makedonijos pažangos ataskaita. Pažangos esmė – atnaujintas politinis įvairių partijų pasiektas susitarimas. Toks susitarimas labai padėjo mano šaliai Estijai stojant į ES.

Tarpetninių santykių stabilizavimas, finansinės reformos ir sėkminga kova su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija – tai tik kelios šios pažangos gairės. Užtikrindami mažumoms jų teises, tikimės, kad padidėjusi autonomija bus atsakingai panaudota stiprinant Makedonijos valstybę.

Taip pat reikėtų pagirti Makedoniją, kad ji išlaiko gerus kaimyninius santykius tiek su Kosovu, tiek su Serbija.

Makedonijos gyventojų įvažiavimas į ES šalis tapo problema. Turime skubiai taikyti kiek galima tokias pačias lengvinančias taisykles, kokias taikome Kroatijai.

Atsižvelgiant į Makedonijos padarytą įspūdingą pažangą, griežtai siūlau Komisijai derybas dėl stojimo pradėti jau 2008 m.

Galiausiai kreipiuosi į savo kolegas iš Graikijos, kad jie parodytų gerus ketinimus ir lankstumą siekdami kompromiso, padėsiančio Makedonijai išsilaisvinti iš gėdingų Tito komunistinės fedracinės valstybės pančių.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Norėčiau pateikti pastabą dėl NATO susitikimo, neseniai įvykusio Rumunijoje ir dėl tam tikrais Sąjungos klausimais priimtų sprendimų reikšmės. Be kitų svarbių sprendimų, buvo nuspręsta, kad Bosnijai ir Hercegovinai bei Juodkalnijai kartu su Serbija, būtų naudingas padidėjęs bendradarbiavimas su NATO. Taip pat buvo nuspręsta, kad Ukrainai ir Gruzijai supaprastinta stojimo tvarka – kai jos būtų pasiruošę, bus pateiktas veiksmų planas dėl stojimo.

Sprendimai yra naudingi Europos Sąjungai. Sustiprėjęs dialogas ir veiksmų planas reiškia, kad atsiras daugiau demokratijos, ir tai, be kitų dalykų prie rytinės sienos, sumažins problemų mastą vidaus reikalų srityje.

Daugiau demokratijos ir tokių šalių, kaip Ukraina, institucijų reforma, reiškia, kad bus labiau saugomos išorės sienos, kontroliuojamas nusikalstamumas ir skleidžiamos Europos Sąjungos vertybės.

  Bogusław Rogalski (UEN), raštu. – (PL) Kroatija labai stengėsi įveikti esamus skirtumus ir pasiekti žmonių vienybę.Tai – vienas iš Europos Sąjungos narystės tikslų.

Kroatijos įstojimas į Europos Sąjungą turėtų regionui padarinių ir padėtų patikrinti, ar ES laikosi prisiimtų įsipareigojimų dėl Vakarų Balkanų. Kroatijos dalyvavimas derybose dėl stojimo yra teigimas ženklas. Tai įrodo pradėtos derybos dėl daugelio skyrių. Taip pat reikėtų pažymėti, kad Kroatija padarė žymią pažangą daugumoje Bendrijos teisės apimamų sričių. Didžiuliai ir ilgalaikiai įsipareigojimai buvo reikalingi tam, kad būtų įveiktos atskiruose sektoriuose esančios problemos, jei būtų imtasi reformų. Siekiant palengvinti integraciją, reikėtų sukurti kelis fondus, palengvinančius tikslo poreikius. Labai svarbu pagreitinti procesą didinant administracijos galias, kad būtų priimtos naujos taisyklės. Pagreitis taip pat būtinas vykdant viešojo sektoriaus reformą vietos ir regioninės valdžios lygmeniu. Teismų administravimas – dar vienas sektorius, reikalaujantis esminės reformos.

Vienas iš pagrindinių Kroatijos valdžios pasiekimų yra jos nuolatinės pastangos, kad karo nusikaltėliai būtų nešališkai teisiami šalies teismuose. Kroatijos ekonomikoje padaryta pažanga ir aplinkos apsaugos sektoriaus reformos yra kiti Kroatijos vyriausybės pasiekimai, kurie palengvins stojimo procesą. Ataskaitoje dėl 2007 m. Kroatijos padarytos pažangos išreiškiamas įsitikinimas, kad įgyvendindama nustatytus tikslus, ši šalis aktyviai veikia stojimo procese.

  Toomas Savi (ALDE), raštu. – Gerbiamoji Pirmininke, sveikinu Kroatiją su padaryta pažanga derybose dėl stojimo 2009 m. Siekiant Vakarų Balkanų regiono stabilumo, svarbiausia – buvusių Jugoslavijos respublikų integracija.

Nors dar laukia daug darbo, ypač mažumų teisių, sienų klausimu, teismų reformos srityse, Kroatija toliau turi stengtis siekdama atitikti kriterijus dėl stojimo ir kaip galima greičiau tapti ES nare. 2004 m. Slovėnijai tapus nare, natūralu, kad turi įstoti ir Kroatija, kad padidėtų ES dalyvavimas regione ir kaimyninė Bosnija ir Hercegovina bei kitos Vakarų Balkanų šalys toliau stiprintų demokratiją. Siekdamas geriau užtikrinti šio proceso administravimą, Vakarų Balkanų regionas turėtų pasinaudoti Šiaurės šalių tarybos pavyzdžiu.

Pirmininkaujanti Slovėnija ir po jos pirmininkausianti Prancūzija turėtų suteikti Kroatijai visą būtiną paramą įveikiant paskutines kliūtis prieš tampant Europos Sąjungos nare.

  Iuliu Winkler (PPE-DE), raštu. – (HU) Europos Sąjungos sėkmingiausiai vykdoma politika – plėtra ir naujų valstybių narių integracija. Šios politikos kita stadija turi apimti Kroatijos stojimą į Europos Sąjungą artimiausioje ateityje.

Rumunijoje nuo seno gyvenantys vengrai atidžiai seka pasaulyje vykstančius etinius konfliktus ir neseniai mes taip pat sekėme įvykius Jugoslavijoje. Iš to pasimokėme, kad daugumos netolerancija, etninė nepakanta ir nacionalistinis ekstremizmas gali stipriai sukrėsti regioną. Nuo Jugoslavijos karų pabaigos, Kroatija rodo gerą politinio ir ekonominio vystymosi pavyzdį.

Kroatijos stojimas į Europos Sąjungą neturi vėluoti. Neturi silpnėti valstybių narių palaikymas dėl plėtros. Privalome visam Balkanų regionui numatyti perspektyvą dėl Europos Sąjungos narystės, įskaitant Serbiją ir Kosovą. Greitas Kroatijos įstojimas į Europos Sąjungą paskatintų taikų žmonių sugyvenimą pietryčių Europoje ir prisidėtų prie regiono stabilumo ir vystymosi. Savo pavyzdžiu netolimoje praeityje, Kroatija parodė, kad yra neatskiriama Europos šeimos dalis.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. – Remiantis Eurostat duomenimis, Kroatijos BVP per capita sudaro 53 proc. ES vidurkio. Kroatijos BVP produktas išaugo 6 proc. Akivaizdu, kad jos BVP per capita yra didesnis už Rumunijos ir Bulgarijos ir, atvirai kalbant, apmaudu, kad Kroatijai nebuvo suteikta proga įstoti į Europos Sąjungą kartu su Rumunija ir Bulgarija. Per daug amžių Kroatija daug kuo prisidėjo prie mūsų žemyno kultūros kūrimo. Netrukdykime jos vystymuisi ir užtikrinkime, kad jai netektų laukti ilgiau kaip iki 2009 m., kol taps valstybe nare.