Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. balandžio 9 d. - Briuselis

24. Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondas (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas darbotvarkėje –Adamo Giereko pranešimas (A6-0039/2008) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl Tarybos sprendimo dėl pasiūlymo dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos daugiamečių techninių gairių (COM(2007)0393 – C6-0248/2007 – 2007/0135(CNS)).

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau pareikšti savo padėką Europos Parlamentu ir ypač pranešėjui A. Gierekui už parodytą susidomėjimą ir paramą Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondui.

Taip pat norėčiau padėkoti pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pirminikei A. Niebler ir politinių partijų paskirtiems stebėtojams A. Laperrouze ir J. Březina už konstruktyvią pagalbą. Suprantu, kad šis prašymas dėl diskusijų buvo pareišktas keleto Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narių. Todėl esu daugiau nei laimingas galėdmas pateikti santrauką šiuo klausimu.

Pagal 2002 m. protokolą prie Nicos Sutarties įkurtas Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondas, sudarytas iš priaugusių palūkanų nuo lėšų, kurios tapo prieinamos nustojus galioti Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarčiai. Pagal šią sutartį vykdoma veikla buvo finansuojama iš rinkliavų, kurias mokėjo anglių ir plieno pramonės šakos, skirdamos atititinkamai 27.2 proc. ir 72.8 proc. iš biudžeto anglims ir plienui.

Būdamas „iš apačios į viršų“ fondu, šis mokslinių tyrimų fondas yra skirtas finansuoti išimtinai mokslinių tyrimų projektus, susijusius su anglių ir plieno pramonės šakomis, dviem didžiausiomis tradicinėmis pramonės šakomis, kuriose vis dar reikia atlikti mokslinius tyrimus. Pirmiausia tam, kad jos atitiktų dabartinę ES vykdomą politiką dėl aplinkosaugai taikomų standartų kovojant su pasauline klimato kaita ir užtikrintų energijos išteklių saugą, turėdamos suderintas energijos rūšis, atitinkančias Europos valstybių poreikius.

Svarbiausi principai ir reikiamas sprendimų priėmimo mechanizmas susijęs su šio fondo valdymu yra apibrėžti daugiametėse techninėsė gairėse del Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo finansuojamai mokslinių tyrimų programai. Kas penkeri metai šios techninės gairės yra peržiūrimos arba papildomas. Pirmasis laikotarpis baigėsi 2007 m. gruodžio 31 d.

2007 m. liepos 10 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo peržiūrėti šias technines gaires. Šiame pasiūlyme dėl peržiūrėjimo buvo siekiama paremti teigiamus rezultatus, gautus per pirmus penkerius Anglių ir plieno mokslinių tyrimo fondo gyvavimo metus, būtent aplinkos apsaugos srityje. Komisijos nuomone, esminio peržiūrėjimo nereikėjo, tik nedidelio galiojančių taisyklių pataisymo, kad gairės būtų pritaikytos prie ES plėtros, Septintosios bendrosios programos ir dabartinių taisyklių, būtent lyčių pusiausvyros ir finansinio valdymo politikų srityse. Šis pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo buvo pateiktas Europos Parlamentui pagal konsultavimosi procedūrą ir dėl to mes šiandien čia susirinkome.

Norėčiau padėkoti už tai, kad A. Giereko pranešime didžia dalimi palaikomas Komisijos pasiūlymas.

  Adam Gierek, pranešėjas. − (PL) Gerb. Pirmininke, Komisijos sprendimas dėl tolesnės Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo veiklos vykdymo turėtų sulaukti pritarimo. Šis fondas atsirado iš 72.8 proc. plieno pramonės ir 27.2 proc. anglių pramonės mokėjimų, nustojus galioti Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarčiai. Iš šio fondo gautos palūkanos sudaro apie 60 milijonų eurų per metus. Dėl to galima skirti papildomų lėšų moksliniams tyrimams, kurie nepriklauso Septintajai bendrajai programai. Tai susiję su svarbiais moksliniais tyrimais, skirtais anglių ir plieno bei anglių kasybos pramonių veiklai racionalizuoti, bei moksliniais tyrimais, skirtais toliau gerinti baigto produkto, anglies ir plieno kokybei toliau gerinti šiose pramonės šakose. Tokių mokslinių tyrimų poreikis labai svarbus šioms pramonės šakoms naujosiose Europos Sąjungos šalyse.

Plienas vis dar išlieka svarbiausia statybų medžiaga. Dar nėra visiškai išnaudotos technologinės galimybės pagerinti įvairių plieno rūšių kokybę ir patobulinti plieno gamybos veiksmingumą, o ypač ten, kur naujos technologijos reikalingos tolesniam tarpinių produktų gamybos mašininiam apdorojimui. Dėl išaugusio plieno struktūrų patikimumo ir įvairių įrengimų veiksmingumo šioje srityje reikia atlikti daug empirinių mokslinių tyrimų. Tai taip pat plienas taikomas cheminės sudėties ir įvarių plieno rūšių rekvizitų tobulinimui. Taip pat labai svarbus darbas yra kuriant veiksmingą ir aplinkos požiūriu saugų būdą pakartotinai panaudoti likučius, t. y. plieno likučius iš problemiškos galvanizuotos automobilių industrijos.

Anglys reiškia energijos tiekimo patikimumą. Šio kieto kuro, kurio sąvoka pagal šiose taisyklėse pateiktą pasiūlymą praktiniais sumetimais apims ir bitumo skalūnus, taip pat dar vadinamus naftingaisiais skalūnais, ir kasamus Estijoje, konkurencingumas priklauso nuo veiksmingo regioninių išteklių naudojimo.

Anglių kasybos konkrečios problemos dažniausiai priklauso nuo vietos geografinių sąlygų ir nustatytos darbo priežiūros. Pvz., šie tyrimai turėtų pateikti informaciją apie požeminių anglies kasyklų, kuriose yra problemų dėl metano, statybą ir veiklą. Į anglių panaudojimą taip pat galima įtraukti neįprastą jų požeminės dujofikacijos būdą. Kad Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondas toliau tinkamai veiktų, būtina, kad kiekvienoje konsultacinėje grupėje būtų ekspertai, kurie užtikrintų optimalų atstovavimą iš įvairių Europos Sąjungos anglių ir plieno pramonės šakų vietų ypač ekspertai iš naujųjų Europos Sąjungos šalių.

  Jan Březina, PPE-DE frakcijos vardu. – (CS) Pasibaigus penkerių metų laikotarpiui, Europos Komisija pagal Tarybos gaires peržiūrėjo Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo veiklą. Šis fondas valdo dabar jau nustojusios galioti Europos anglių ir plieno bendrijos lėšas ir iš jų gautas palūkanas skiria anglių ir plieno moksliniams tyrimams.

Palaikau tai, kad Komisijos pasiūlyme nuosekliai atsispindi per penkerius metus padaryti pakeitimai, atsižvelgiant į Stojimo sutarčių nuostatas, buvusias 2004 m. ES plėtros metu (kaip konkretus pavyzdys jau buvo paminėta Estijos stojimo sutartis), įteisina tą faktą, kad „anglių“ sąvoka dabar platesnė ir ypač daug dėmesio skiriama darbo vietų apsaugai ir veiksmingam medžiagų ir energijos šaltinių panaudojimui gamybos ir apdirbamosios pramonės šakose.

Svarbi pasiūlymo dalis yra nuostatos, kuriose siūlomi pakeitimai Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintojoje bendrojoje programoje ir tose srityse, kurių smulkiai neapibrėžia Septintoji bendroji programa. Be Komisijos pasiūlymo, taip pat norėčiau pagirti pranešėjo Adamo Giereko atliktą darbą ir jo pranešimą. Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, priėmusio visus esminius pakeitimus, balsavimo rezultatai rodo puikiai atliktą parengiamąjį darbą ir paktišką požiūrį į tolesnį mokslo ir mokslinių tyrimų rėmimą anglių ir plieno srityje. Ši energijos ir gamybos žaliava šiuo metu yra nepakeičiama.

Naudodamasis šia proga norėčiau paprašyti savo kolegų vienareikšmiškai atmesti atskirų grupių pasiūlymus, kuriais siekiama sumažinti anglies ir plieno bei bendrai visų įprastų energijos šaltinių svarbą, o galbūt ir šio fondo, kuris įrodė, kad yra nepamainomas mokslinių tyrimų finansavimo srityje, svarbą. Anglys ir plienas yra tarp svarbiausių žaliavos rūšių, skirtų energijai ir gamybai, kurios per paskutiniuosius metus labai išsivystė. Todėl pranešime reikėtų atsižvelgti į išteklių geografinę vietovę. Tai leistų užtikrinti veiksmingesnį energijos naudojimą ir geresnį energijos saugumą visoje Europos Sąjungoje.

  Silvia-Adriana Ţicău, PSE frakcijos vardu. – (RO) Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondas buvo įkurtas nustojus galioti Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarčiai, pirmąjai pamatinei Europos Sąjungos sutarčiai.

Europoje yra svarbių anglių klodų, tačiau turime skirti lėšų, kad rastume naujų, švaresnių jų apdirbimo sprendimų.

Plienas vis dar naudojamas daugybėje pramonės sričių, tačiau šiame sektoriuje taip pat būtina atlikti mokslinius tyrimus ir rasti švaresnius bei veiksmingesnius sprendimus energijos atžvilgiu.

Šių mokslinių tyrimų svarba yra net didesnė, nes abu sektoriai pateikia daug darbo vietų, kurios privalo būti išsaugotos, o darbo sąlygos pagerintos.

Šie moksliniai tyrimai taip pat turi padėti užtikrinti geresnes darbuotojų darbo sąlygas šiuose dvejuose sektoriuose.

Rumunijoje kasmet iškasama maždaug 34 milijonai tonų anglių ir pagaminama apie 8 milijonus tonų plieno.

Šiose dvejose pramonės srityse tiesiogiai arba netiesiogiai yra įdarbinta keletas šimtų tūkstančių darbuotojų. Dėl to manau, kad šis dokumentas labai svarbus.

  Anne Laperrouze, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, moksliniai tyrimai plienos sektoriuje yra būtini, siekiant apsaugoti Europos plieno pramonę ir Europos ekonomiką. Tačiau mano požiūris į anglių pramonę yra atsargesnis.

James Hansen, NASA Goddard kosmoso studijų instituto klimatologas ir mokslinių tyrimų direktorius, neseniai pareiškė, kad nėra pakankamai įvertintas klimato kaitos mastas, tačiau mes turime imtis įvairių kovos su tuo priemonių. Viena iš jų yra visų dujomis šildomų jėgainių uždarymas iki 2030 m. Viena dujomis šildoma jėgainė išmeta į atmosferą nuo 300 iki 400 kg CO2 per vieną megavato valandą. Naujosios kartos anglimis šildomos jėgainės į atmosferą išmeta 800 kg, o jėgainė, šildoma raudonosiomis anglimis, į atmosferą išmeta 1 000 kg CO2.

Ar Europos Sąjunga yra nuosekli, kurdama ambicingus planus kovoti ir prisitaikyti prie klimato kaitos, ir kartu, remdama anglis kaip švarų energijos šaltinį ?

Žmonija perėjo nuo malkų prie anglių amžiaus, o vėliau prie naftos amžiaus. Šiandien Parlamentas turi pasirinkti, arba paremti sugrįžimą prie anglių amžiaus, arba nuosekliai remtis aplinkos apsaugą užtikrinančiais teisės aktais ir nelaikyti anglių švariu energijos šaltiniu.

Dėl to mano frakcija ruošiasi paremti kai kuriuos Žaliųjų frakcijos pasiūlytus pakeitimus.

Baigdama norėčiau pacituoti Alphonse‘o Karro žodžius „Mylimasis beveik visada yra kaip žmogus, kuris radęs įkaitusių žarijų, įsideda į kišenę tikėdamas, kad rado brangakmenį“. Iš tikrųjų meilė yra aistra. Energijos atžvilgiu, geriau ieškokime priežasties.

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, esu viena iš tų žmonių, kurie gynė nereikšmingas pataisas komitete. Kalbant apie tai, ką A. Laperrouze pasakė apie anglis, man yra visiškai neaišku, kodėl Komisija turėtų kelti sąlygas dėl anglių ad infinitum subsidijavimo.

Anglys yra subsidijuojamos neįtikėtinai ilgai – 50 m. Tai daroma ir toliau, nors vykdant klimato politiką, tai prieštarauja visiems ES pareiškimams. Manome, kad subsidijos anglims turėtų būti pakeistos nuoseklesne parama atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir veiksmingam energijos naudojimui. Kitaip Europa neįvykdys klimato politikoje numatytų tikslų.

Plienas yra kita istorija. Komisija aiškiai nepasakė, kad plienas toliau bus subsidijuojams, o anglis ne. Mano nuomone, tinkamos nuostatos jau buvo įtrauktos dėl anglių kaip nešvaraus energijos šaltinio į Septintąją bendrają mokslinių tyrimų programą.

  Lambert van Nistelrooij (PPE-DE). – (NL) Gerb. Pirmininke, pranešėjau, gerbiamieji Parlamento nariai, anglys ir plienas buvo svarbiausios žaliavos Europos Sąjungos egzistavimo pradžioje ir vis dar yra, nors kaip visai kita darbotvarkės dalis, į kurią įeina globalizacijos, klimato kaitos ir energijos klausimai. Taip sakant, „visi ant denio“. Nors ir nedidelis šio fondo įnašas, bet jis prisideda prie technologinės revoliucijos, kad plieno sektorius išliktų konkurencingas, o anglys taptų švariu kuru, švaria žaliava – „švariomis anglimis“.

Europos Komisija taip pat to siekia mūsų bandomųjų projektų išvakarėse užtikrinti anglies dvideginio surinkimą ir saugojimą nauojant technologines naujoves. Aš neabejotinai tai palaikau. Nesu prieš jėgainių uždarymą, priešingai, pvz. NUON, olandų elektros kompanija, yra numačiusi pastatyti Groningeno mieste anglių dujofikuotoją, kuris visiškai surinktų anglies dvideginį ir t. t. Tokios rūšies projektą reikia remti ir skirti daugiau lėšų nei šiuo metu skiriama.

Dar svarbesnis, kaip žino Komisijos narys J. Potočnik, mano prašymas, kad būtų užtikrintas geresnis fondų derinys: Struktūriniai fondai, Europos investicijų banko indėlis ir t. t. Reikia daugiau derinimo ir susiejimo, kad vyktų pagrindiniai moksliniai tyrimai dėl infrastruktūros ir investicijų. Dabartinė taisyklė „vienas fondas – vienas projektas“ yra kliūtis. Taip pat privalome pataisyti šias taisykles ir, laimei, Europos Komisija jau ėmėsi veiksmų šiuo klausimu.

Kovo 5 ir 6 d. mes kalbėjome Slovėnijos Brdo mieste apie didesnį dėmesį ir Europoje vykdomų projektų sąsajas. Šią vasarą Komisija pristatys naujo profilio programą „Esprit“ dėl labiau planinių investicijų. Štai ką mes norime girdėti, o ne palaipsniui nutraukti anglių naudojimą. Tai – klaidingas kelias.

  Teresa Riera Madurell (PSE). – (ES) Gerb. Pirmininke, norėčiau pasveikinti A. Giereką su jo pranešimu.

Gerbiamieji Parlamento nariai, mokslinių tyrimų programa, kuri turi išteklių už Septintosios bendrosios programos ribų ir jos metinį biudžetą sudaro 60 milijonų eurų, turi būti vertinama Parlamente ir jo remiama, ypač atsižvelgiant į tai, kad plienas vis dar naudojamas įvairiuose pramonės sektoriuose ir dar reikia įveikti daugybę mokslinių ir techologinių iššūkių, kad gamybos procesas taptų švaresnis ir veiksmingesnis.

Kalbant apie anglis, iššūkiai dar didesni dėl jų poveikio energijos gamybai ir siekiant mūsų tikslų kovojant su klimato kaita.

Europos Sąjunga aiškiai palaiko mokslinius tyrimus tam, kad anglių pramonė taptų konkurencingesnė energijos rinkoje, būtų švariau deginama ir gerinamas kasyklų saugumas bei pajėgumas. Tam pasiekti būtini moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir sukurtos naujos technologijos, skirtos anglies dvideginiui surinkti ir saugoti. Todėl visiškai pritariu šiam pranešimui.

Taip pat norėčiau pasveikinti pranešėją už tai, kad atsižvelgė į jautrų lyčių lygybės klausimą, pasiūlė priemones, kad būtų užtikrintas didesnis moterų dalyvavimas sektoriuje, kuriame vis dar dominuoja vyrai.

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE). – (RO) Pradėdama nuo skubių politinių Europos Sąjungos prioritetų nustatymų, norėčiau pabrėžti kai kuriuos šio pranešimo biudžetinius aspektus.

Komisijos pasiūlyme dėmesys yra skiriamas Žaliajai knygai dėl energijos ir joje nustatyto tikslo padidinti anglių kaip svarbaus energijos šaltinio naudojimą naudojant švarias technologijas, mažinant ir saugant anglies dvideginį.

Veiksmai, kurie turėtų būti finansuojami iš Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo, yra bandomieji projektai, skirti naujosioms technologijoms šioje srityje.

Problema yra ta, kad šio fondo biudžetą sudaro labai mažai lėšų – 57 milijonai eurų kiekvienais metais. Man sunku įsivaizduoti, kaip ši suma galėtų padengti daugelio projektų, vykdomų visoje Europos Sąjungos teritorijoje, išlaidas.

Norėčiau jums priminti, kad daugiau nei ketvirtadalis Europos Sąjungos šalių savo energijos poreikius tenkina naudodamos anglis kaip pagrindinį šaltinį.

Šiuo požiūriu aš manau, kad būtinas didesnis finansinis Europos Sąjungos dalyvavimas šiame sektoriuje, tiek dėl Anglių ir plieno mokslinio fondo, tiek dėl Septintosios bendrosios programos.

  Catherine Stihler (PSE). – Gerb. Pirmininke, neketinau prisidėti, bet esu priversta tai padaryti svarstant švarios anglies technologijos klausimą.

Visiškai aiški švarios anglies technologijos svarba. Norėčiau paklausti, ką ES gali padaryti, kaip ką tik narė sakė, kad paremtų naujas technologijas, įskaitant ir švarios anglies technologijas? Švarios anglies technologijos pažanga svarbi norint įvykdyti klimato kaitos tikslus, todėl tai labai skubu. Šį klausimą galime išspręsti tik dirbdami kartu visoje Europos Sąjungoje.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, esu labai patenkintas, kad šiandien Europos Parlamente vyksta diskusijos jau dėl antro mokslinių tyrimų projekto. Manau, kad plieno moksliniai tyrimai labai svarbūs, ypač klimato kaitos akivaizdoje. Mes visi stengiamės, kad gamyba būtų kuo veiksmingesnė ir veiksmingumo kriterijai taptų svarbia vartojimo dalimi. Todėl norėčiau pakartotinai pasveikinti pranešėją parengus šį pranešimą. Galiu pasakyti, kad ši diena skirta moksliniams tyrimams.

  Petru Filip (PPE-DE). – (RO) Pradėsiu kalbą nuo keleto aspektų. Pirmiausia, džiugu, kad anglių ir plieno klausimas nors ir nelabai dažnai, bet visgi atsiranda Parlamento darbotvarkėje.

Manau, kad Europos ekonominė galia priklauso nuo mažiausia kaina gaunamų geriausių anglių, todėl mokslinių tyrimų rezultatais turėtų būti dalijamasi Bendrijos lygmeniu.

Daugelyje Europos šalių yra regionų, kurie priklauso nuo anglių ir plieno gamybos. Darbo jėgos pakeitimo klausimas anglių ir plieno pramonėje vis dar neišspręstas. Deja, šie regionai tapo probleminiais regionais gyvenimo lygio ir poreikių sanglaudos programose.

Baigdamas norėčiau užduoti retorinį klausimą, ar Europa nustos pirkti anglis ir plieną už Bendrijos ribų, jei ji nenori jungtis prie Europos Sąjungos aplinkos apsaugos programos.

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, vertinu pasiūlymą palaikančius komentarus, kaip ir tuos komentarus, kuriuose išreiškiama nuomonė dėl to, kaip mes traktuosime energijos ir klimato kaitos sprendimus ateityje. Norėčiau paaiškinti, kad šiandien mes kalbame apie papildomą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimą, remiantis turimomis lėšomis, konkrečiau, mes kalbame apie technines gaires. Manau, kad gerai, jog šie pinigai skiriami moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, o ne kam nors kitam. Tiesa ta, kad energijos ir klimato kaitos srityje mes negalime atsipalaiduoti.

Anglies dvideginio surinkimas ir saugojimas yra viena veiklų, į kurią bus atkreiptas dėmesys, bet dar nesame radę tikro atsakymo į tai. Todėl tikri klausimai ir diskusijos dėl šiandien čia paminėtų dalykų prasidės tada, kai vyks diskusijos dėl energijos technologijų plano – kaip su juo elgtis, veikti ateityje ir rasti tinkamus sprendimus. Todėl labai svarbu, kad suprastume, jog požiūris „veiksime kaip paprastai“ nėra tinkamas. Mums trūksta žmogiškųjų išteklių ir lėšų. Bendroji programa tik iš dalies išsprendžia šią problemą.

Turėsime rimtai imtis šio klausimo, nes privalome pažiūrėti į jį iš trumpalaikės perspektyvos, ieškoti galimų sprendimų, kur reikia skubiai veikti, ir tuo pačiu ieškoti ilgalaikių sprendimų. Tokių sprendimų labai reikia. Privalome jau nuo šiandien savo dėmesį skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Todėl manau, kad taip ir bus, kai minėtu klausimu vyks diskusijos. Nepamirškite, kad 1980 m. energijos finansavimas Europoje buvo keturis kartus didesnis nei dabar. Todėl siekimas šias problemas spręsti įprastais būdais būtų dar viena iliuzija. Nedarykime tokios klaidos.

  Adam Gierek, pranešėjas. . − (PL) Gerb. Pirmininke, galbūt aš tęsiu diskusiją tik vienu klausimu, kuris šiandien čia buvo paminėtas. Būtent dėl nuomonės, kad kasyklos turėtų būti kaip galima greičiau uždarytos aplinkos apsaugos sumetimais. Manau, kad energijos saugumas, pvz., mano šalyje Čekijos Respublikoje ir daugelyje kitų ES šalių prieštarauja šiam požiūriui ir nėra bendrai priimtinas. Priešingai, nes vystomos tokios naujos technologijos kaip „švarios anglys“ ir „anglies dvideginio surinkimas ir saugojimas“, tikriausiai ateityje turėtume atidaryti naujas kasyklas. Dar kurį laiką Europoje anglys išliks svarbiausiu ir konkurencingiausiu energijos šaltiniu. Taip pat turime nepamiršti – kreipiuosi į norinčius uždaryti visas kasyklas – kad anglys yra ne tik svarbi energijos žaliava, bet taip pat ir cheminė žaliava.

Pirmiausia Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondas yra būtinas. Antra šis fondas yra nepriimtinas Septintajai bendrajai programai, nes apima visai kitą sritį. Trečia pastebimas tinkamos kainos išaugimas nuo 40 proc. iki 50 proc. Ketvirta nepavykus įtraukti bitumo skalūnų į Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo programą, tai pakenktų Estijai, kurioje daugiausia energijos gaminama naudojant šį kurą. Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas taip pat pateikė pasiūlymą dėl pakeitimų šiuo klausimu.

.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj.

Ataskaitos raštu (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Urszula Gacek (PPE-DE), raštu. – (PL) Lenkijoje 95 proc. elektros gamina anglimis šildomose jėgainėse. Todėl Lenkija yra labai susidomėjusi naujomis anglių naudojimo technologijomis, skirtomis pagerinti jėgainių efektyvumą, sumažinti CO2 išmetimą į atmosferą ir paversti anglis angliavandenilio kuru, apribojus CO2 išmetimą į atmosferą.

Naujos technologijos suteikia galimybę naudoti atominius reaktorius kaip aplinkos neteršiančius šilumos šaltinius, norint pasiekti numatytus anglių pramonės tikslus.

Kad tarp anglių ir atominės energijos atsirastų sinergija, mums reikalingi aukštos temperatūros reaktoriai (ATR). Europoje jau keletą metų vyksta moksliniai tyrimai dėl aukštos temperatūros reaktorių. Deja, Europoje nėra nė vieno mokslinių tyrimų centro, dirbančio su aukštos temperatūros reaktoriais, kurio tikslas būtų sukurti anglių ir atominės sinergijos programą. Toks centras sustiprintų Europą technologine prasme, įskaitant anglių pramonę. Taip pat jis galėtų daug prisidėti remiant atominės energijos pripažinimą Europoje, tiesiogiai bendradarbiaujant su anglies pramone, siekiant ją modernizuoti, o ne konkuruojant su ja.

Turint galvoje anglių svarbą Lenkijos energijos sektoriuje, būtų protinga įkurti tokį centrą Lenkijoje. Nesiimdami ryžtingų veiksmų šioje srityje, mes pralaimėsime technologijų varžybas prieš Jungtines Valstijas, Pietų Afriką, Kiniją ir Pietų Korėją.

Kviečiu Komisiją įvertinti poreikį įsteigti tokį centrą kaip ilgalaikių techninių gairių dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo dalį.

  Katrin Saks (PSE), raštu. – (ET) Pagal Nicos sutarties protokolą dėl Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties galiojimo pabaigos bei Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo, visos bendrijos lėšos perėjo Europos Komisijos žinion 2002 m. Pajamos nuo šių lėšų, naudojamos moksliniams tyrimams anglių ir plieno pramonės sektoriuose. Taryba priėmė dvi taisykles, skirtas pagerinti mokslinių tyrimų programos įgyvendinimą. Tai lėšų ir techninės taisyklės. A. Gierek pranešime kalbama apie pastarąsias.

Pagal Estijos stojimo į ES sutartį, naftiniai skalūnai buvo prilyginti anglims. Todėl Europos Komisija pasiūlė, kad Taryba turėtų parengti anglių ir plieno mokslinių tyrimų programai Sutarties nuostatas atitinkančias technines gaires, ir įtraukė naftinius skalūnus į anglies apibrėžimą pagal technines gaires. Todėl Estijos moksliniai tyrimai dėl naftinių skalūnų, taip pat kaip ir dėl anglių, patenka į finansavimo pagal mokslinių tyrimų programą sritį.

Lenkijos pranešėjas Adam Gierek pasiūlė apibrėžime žodžius „naftiniai skalūnai“ pakeisti žodžiais „bitumo skalūnai“, nes terminas „bitumo skalūnai“ taip pat apima ir „naftinius skalūnus“. Žaliųjų partija yra pateikusi prašymą visiškai pašalinti naftinius skalūnus iš anglies apibrėžimo. Dar kartą norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tą faktą, kad stodama į ES, Estija sutiko, kad naftiniai skalūnai būtų prilyginti anglims. Todėl naftinių skalūnų mokslinių tyrimų programai turėtų būti taikomas toks pats finansavimas kaip anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondui.

  Esko Seppänen (GUE/NGL), raštu. – Buvau Parlamento pranešėjas, kai paskutinį kartą buvo patvirtintas biudžetas dėl Europos anglių ir plieno bendrijos veiklos. Bendrijai nustojus galioti, buvo sukauptos iš anglių ir plieno pramonės gautos lėšos. Todėl visiškai teisinga, kad likę pinigai būtų skirti moksliniams tyrimams šiuose sektoriuose, o nebūtų naudojami moksliniams tyrimams naftos pramonėje.

Moksliniai tyrimai ir mokslinių tyrimų institucijos yra būtinos, jei norime naudoti neteršiančias arba „švarias anglis“. Į tai įeina anglies dvideginio surinkimas ir saugojimas (ADSS), nors, nepaisant didelio poreikio, šiame fonde nėra pakankamai lėšų šiai veiklai finansuoti. Įdomu, kad šiandien atsitiktinai Shell kreipėsi dėl šios veiklos viešo finansavimo, tai yra ES finansavimo.

Pranešėjas A. Gierek akivaizdžiai siekia skatinti anglies naudojimą energijos gamyboje ir tai darydamas atstovauja savo šalies interesams. Be to, tai nėra uždrausta ES, tačiau daug ką dar reikia padaryti, kol turėsime švarią anglį.