Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2111(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0060/2008

Pateikti tekstai :

A6-0060/2008

Debatai :

PV 09/04/2008 - 28
CRE 09/04/2008 - 28

Balsavimas :

PV 10/04/2008 - 9.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0113

Posėdžio stenograma
Trečiadienis, 2008 m. balandžio 9 d. - Briuselis Tekstas OL

28. Teisėmis pagrįsto žvejybos valdymo įrankiai (diskusijos)
Protokolas
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Kitas darbotvarkės klausimas yra E. Attwooll pranešimas dėl teisėmis pagrįsto žvejybos valdymo įrankių (A6-0060/2008).

 
  
MPphoto
 
 

  Elspeth Attwooll, pranešėja. − Gerb. Pirmininke, dėkoju partijų paskirtiems stebėtojams ir visam Žuvininkystės komitetui rengiant puikiai suderintą pranešimą labai sudėtingu ir daugeliu atvejų jautriu klausimu.

Kai kuriose viešai vykstančiose diskusijose teisėmis pagrįstas valdymas yra prilyginamas atskirų perkeliamų kvotų panaudojimui. Pranešime pateikiamas platesnis požiūris. Ši sąvoka apima bet kokias formas, kuriomis galima naudotis turint teisę gaudyti žuvį, jeigu tai yra daroma bendram visuomenės labui. Manoma, kad ES yra tokių formų įvairovė. Pvz., suteikiama teisė gali priklausyti nuo teritorijos, kurioje bus žvejojama, nuo to, kiek žuvies norima pagauti, kokios pastangos leidžiamos arba nuo visko sudėjus kartu. Taip pat, nors teisė netiesiogiai perduodama, yra įvairių apribojimų. Pvz., perdavimas iš Bendrijos į valstybes nares kontroliuojamas pagal santykinio stabilumo principą. Be to, yra didelė tokių apribojimų įvairovė. Vienas skirtumų tarp valstybių narių yra tas, kokiu mastu leidžiama perduoti teises dėl ekonominės vertės, oficialiai ar neoficialiai, ir tai sudaro parduodamą teisę.

Tada kyla pagrindinis klausimas, koks yra žvejybos vaidmuo suteikiant teises gaudyti žuvį, kad būtų geriausiai įgyvendinti bendrosios žuvininkystės tikslai. Komisijos komunikate keliamas klausimas, iki kokio lygio gali būti pateikta vienintelė sistema arba Bendrijos lygmeniu arba derinant valstybių narių praktiką. Žuvininkystės komiteto pranešime smulkiai išdėstomi susirūpinimą keliantys klausimai dėl neigiamo poveikio,

kurį gali daryti kai kurios teisėmis pagrįsto valdymo formos. Taip pat yra užsimenama, kaip kai kurioms jų galima užkirsti kelią. Taip pat pranešime nurodomas būdas, kaip tam tikras teisėmis pagrįstas valdymas gali daryti teigiamą poveikį, jei yra tinkamai sukurtas.

Pranešime minima šiuo metu esančių teisėmis pagrįstų valdymo sistemų įvairovė, kiek susijusios teisių formos yra mišrios, ir klausimų sudėtingumas. Dėl to pranešime atsargiai svarstoma mintis pereiti prie bet kurios vienos sistemos. Be būtinybės saugoti tradicinius laivus, kyla klausimas, ar ta pati sistema būtų tinkama vienos rūšies ir įvairių rūšių žuvų žuvininkystei. Baigdami prašome Komisijos pateikti įvairius klausimus savo tyrime ir, atsižvelgiant į tai, ką būtina svarstyti, suteikti daugiau laiko diskusijoms.

Baigamas norėčiau truputį plačiau pasisakyti vienu pranešimo aspektu. Nors teisėmis pagrįstas valdymas yra teisinė sąvoka, man susidarė įspūdis, kad daugiausiai diskusijose pasisakė ekonomistai.

Nemanau, kad čia nors vienas mūsų abejoja, kad valdant žuvininkystę privaloma atsižvelgti į pagrįstus ekonomikos principus. Iš tikrųjų pranešime pateikiamos kai kurios teigiamos išvados, kuriomis remiantis, ekonomikos veiksmingumas gali padidėti.

Tačiau toks veiksmingumas suprantamas kaip pagalba. Kaip teigiama pranešime, ji yra vertinga tol, kol remia bendrosios žuvininkystės politikos tikslus. Aš abejoju, kad ekonominio veiksmingumo užtenka skatinti visiems šiems tikslams norima apimtimi ir įtariu, kad yra būdų, kurie kai kurių aspektų atžvilgiu gali duoti priešingų rezultatų.

Todėl man reikalinga garantija, kad Komisija normaliai atsižvelgs tiek į turinį, tiek į tyrimų išvadas.

 
  
MPphoto
 
 

  Joe Borg, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, norėčiau pirmiausia padėkoti pranešėjai E. Attwooll ir visiems Žuvininkystės komiteto nariams už labai išsamų pranešimą, kurio turiniui aš beveik visiškai pritariu.

Pranešime pripažįstamas pagrindinis teisėmis pagrįstų valdymo sistemų pranašumas – išaugusi ekonominių nuostatų svarba žuvininkystėje. Tai svarbus klausimas šioje situacijoje, kai skurdi ekonominė veikla yra daugiau taisyklė nei išimtis. Kova dėl didesnio ekonomikos veiksmingumo lygio iš esmės daro labai teigiamą poveikį pertekliniams gamybos pajėgumams ir žuvininkystės veiklos tvarumui.

Tačiau pranešime taip pat tiksliai nustatomi galimi neigiami padariniai. Manau, kad tokie padariniai gali būti sulaikyti ar pašalinti, įtraukiant nuostatas, skirtas teisių koncentracijai riboti, spręsti paskirstymo klausimams ir, kaip siūloma pranešime, tradiciniams laivams apsaugoti. Su tuo įvairiomis priemonėmis yra kovojama trečiosiose šalyse, kuriose teisėmis pagrįsto valdymo sistemos bendrai, o ypač atskiros perduodamos kvotos, jau yra kurį laiką naudojamos. Kaip sakoma pranešimo pradžioje, tokios sistemos yra sudėtingas reikalas, bet su jomis susiję sunkumai nėra neįveikiami.

Atsižvelgus į viską, manau, kad galima nauda yra didesnė nei galimi neigiami padariniai. Tačiau norėčiau dar kartą patvirtinti, kad Komisija neturi tikslo siūlyti Bendrijos valdymo sistemų. Taip pat ji nesiekia remti šios ir visuotinėmis teisėmis pagrįstos valdymo sistemos. Skirtingoms žuvininkystės rūšims reikia skirtingų sistemų. Taip pat aš visiškai suprantu šio klausimo dėl santykinio stabilumo delikatumą.

Komisija toliaus dirbs šiuo klausimu. Per trumpą laiką mes siekiame padidinti bendras žinias apie teisėmis pagrįstą valdymą ir rasti geriausią praktiką, kuria galėtume pasidalyti su valstybių narių šalies ar regionine valdžia, turinčia žuvininkystės kompetenciją. Taip pat svarstome pateiktas gaires ar panašius pagalbinius dokumentus.

Šiam procesui bus labai svarbūs per konsultacijas gauti rezultatai, įskaitant Europos Parlamento pranešimą ir išvadas tebevykstančio tyrimo dėl teisėmis pagrįsto valdymo sistemų valstybėse narėse, ir trečiųjų šalių patirtį.

Įpusėjus terminui, teisėmis pagrįstas valdymas bus viena iš temų svarstant dėl kitos bendrosios žuvininkystės politikos reformos.

Komisija jums praneš apie tolesnę raidą ir tikiuosi šiuo svarbiu klausimu tolesnių našių diskusijų su jumis.

 
  
MPphoto
 
 

  Carmen Fraga Estévez, PPE-DE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. Pirmininke, daugiau nei prieš 10 m. Parlamentas savo iniciatyva pateiktame pranešime dėl bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) peržiūrėjimo ateityje įvertino galimybę įtraukti žvejybos teises į BŽP.

Todėl esame patenkinti, kad Komisija nusprendė pagaliau išnagrinėti šio žuvininkystės valdymo įrankio galimybes, nors, mano nuomone, tai atliekama per daug paprastai ir paviršutiniškai. Neabejotinai, taip yra bijant sukelti Tarybos įtūžį dėl šių klausimų.

Tie, kurie labiausiai priešinasi permainoms ir nėra verslūs tiek žuvininkystės sektoriuje, tiek Taryboje, visada bijojo bet kokių pokyčių valdymo sistemose, net jei taip būtų geriau. Tai nereiškia, kad šie sektoriai ir valstybės narės yra geresnėje ar tokioje pačioje padėtyje nei buvo prieš 30 m. Manau, kad priešingai, labiau dinamiški sekoriai pateko į aklavietę.

Tiesa, kyla klausimų dėl valdymo paskirstant žvejybos teises įgyvendinimo. Tačiau taip pat tiesa ta, kad valstybės, kuriose žvejyba yra labai svarbus sektorius, sugebėjo šiuos klausimus išspręsti, taip parodydamos, kad tiems laivynams, kurie tampa labiau šiuolaikiški, veiksmingi ir tvarūs, šie pranašumai labai reikšmingi.

Todėl pritariame E. Attwooll pranešimui, kuriame kartu su susirūpinimą keliančiais klausimais buvo atspindėti tokie galimi pranašumai kaip kontrolės patobulinimas, gebėjimų mažinimas, atliekų bei priklausomybės nuo viešosios pagalbos mažėjimas.

Norėčiau pasakyti E. Attwooll, kad žvejyba tikrai yra ekonominė veikla, kuri turi išlikti pelninga, ko dabar nėra. Todėl galbūt mums reikia daugiau žuvininkystės srities ekonomistų nei dabar, kad smulkiai išnagrinėtų šiuos klausimus.

Todėl linkiu Komisijai didelio pasisekimo šiose diskusijose ir tikiuosi, kad ateityje keisis valdymo modelis, kuris žlugo.

 
  
MPphoto
 
 

  Luis Manuel Capoulas Santos, PSE frakcijos vardu. – (PT) Norėčiau pasveikinti E. Attwooll atlikus sunkų darbą, kad pasiektų kaip galimą didesnį sutarimą dėl savo pranešimo. Tai – sudėtingas ir ginčytinas klausimas, bet labai svarbus visiems, kuriems rūpi išteklių tvarumas, ir tai apima patį svarbiausią visoms nesuskaičiuojamoms žvejybos bendruomenėms Europoje išteklių.

Todėl manau, kad pranešime rasta teisinga įvairių nuomonių pusiausvyra. Žuvininkystės komitete vykusio balsavimo rezultatai, kuriame 21 iš 24 balsavo už, patvirtina mano žodžius. Svarbu nevengti diskusijų, bet taip pat nereikia priimti sprendimo skubotai. Mane išrinko valstybė narė, kur nedidelė ir vidutinė žvejyba, vyraujanti pietų Europoje, yra labai svarbi. Todėl man kelią nerimą valdymo sistemų pristatymas, į kurias įeina prekyba žvejybos teisėmis, nes tai gali būti naudinga laivų savininkams, turintiems didesnę perkamąją galią ir žalinga mažesnių laivų savininkams.

Taip pat nuogastauju, kad bendras tokios sistemos priėmimas gali duoti priešingus rezultatus. Didesnis pagautų žuvų kiekis gali atsverti žvejybos teisės įsigijimo išlaidas. Todėl palaikau bendras išvadas pranešime dėl to, kad jokie sprendimai nebūtų primti iki tol, kol nebus atlikti tyrimai dėl visų valstybių šalių ir įvairių žuvininkystės rūšių bei įvyks didelės diskusijos įvertinti visus šio klausimo kintamuosius.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Norėčiau pradėti, pagerbdamas pranešėjos E. Attwooll, pasiaukojimą, parengiant suderitą pranešimą tokiu pat svarbiu klausimu kaip valstybių narių suverenumas dėl savo žuvininkystės valdymo ir privačios nuosavybės teisės naudotis viešosiomis gėrybėmis sukūrimas.

Tačiau, nors mes vertiname 11 dalį, pranešime yra daug punktų, dėl kurių mes visiškai nesutinkame, pvz., požiūris į šias diskusijas kaip numatymą atlikti esamos valdymo politikos pakeitimą, ar punktų, kuriuose daugiau ar mažiau yra aiškiai ginčijamas žvejybos teisių valdymo mechanizmų priėmimas Bendrijos lygmeniu.

Manome, kad kiekviena valstybė narė turi pati atsakyti už savo jūrų išteklių valdymą, ypač kaip būdą išsaugoti savo maisto produktų suverenumą. Todėl mes atmetame bet kokį laipsnišką procesą, kuris ateityje padėtų įkurti teisėmis pagrįsto valdymo sistemą Bendrijos žuvininkystėje, tai yra žvejybos valdymo licencijų valdymas, jūroje praleistų dienų skaičius ar kvotos, dėl kurių viešosios vertybės neišvengiamai būtų pasisavintos ir sutelktos privačių asmenų rankose.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Allister (NI). – Gerb. Pirmininke, tai sudėtinga sritis ir tikrai E. Attwooll verta pagyrimų už savo pranešimą ir įdėtas pastangas.

Atstovaudamas regionui, kurio bendra patirtis dėl bendrosios žuvininkystės politikos toli gražu nėra teigiama, privalau pasakyti, kad esu prieš bet kokios ES pagrindu veikiančios valdymo sistemos taikymą. Valstybės narės turėtų pačios sugebėti nuspręsti, kuri valdymo sistema joms geriausia.

Be to, bijau, kad stabilumo išlaikymui pramonėje gali kilti didelis pavojus, jei bus naudojamos nereguliuojamos perduodamos kvotos. Ypač grėsmė kils atskiriems ir mažiems operatoriams. Mano nuomone, būtų daug geriau, jeigu tikras galias dėl žvejybos grąžintume valstybėms narėms ir susitelktume, kad jose būtų sukurtos perspektyvios vietinės valdymo sistemos, kurių patikimumu džiaugtųsi jomis besinaudojantieji.

Taip pat nuogąstauju, kad šis naujas tyrimas taps kita dingstimi toliau atidėlioti tikrus ir naudingus pokyčius. Tikiuosi, kad taip nebus, bet su tuo jau esame susidūrę praeityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Casaca (PSE).(PT) Aš taip pat norėčiau pasveikinti mūsų pranešėją E. Attwoll ir pasakyti, kad, mano nuomone, turėtų būti išsaugotas natūralus jūrų paveldas, ir tausojamos žvejų bendruomenės, tradiciškai gyvenančios toje aplinkoje. Tai negali būti laikoma tik dar viena verslo šaka. Todėl nepritariu vizijai, kurioje jūrų ekologinės sistemos ir susijusios žvejų bendruomenės yra laikomos rinka, kurioje galima laisvai prekiauti žvejybos teisėmis, gal net tam tikros rūšies vertybinių popierių rinkoje. Savaime suprantama, kad dėl to žvejyba bus industrializuota ir kels grėsmę ekologinių sistemų ir žvejų bendruomenių pusiausvyrai. Dar daugiau, manau, kad neturėtume rizikuoti santykinio stabilumo principu. Todėl manau, kad Komisija šiose diskusijose turi būti kiek galima apdairesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti E. Attwooll už jos darbą. Pritariu šiam pranešimui, sukėlusiam šias labai reikalingas diskusijas dėl alternatyvių valdymo priemonių.

Labai palaikau pranešimą, kuriame teigiama, kad šiuo metu ES esančios žuvininkystės valdymo sistemos, ypač bendrųjų sugaunamų leidžiamų kiekių (BSLK) ir kvotų srityje, nepadeda išspręsti mūsų problemų, todėl būtinos didelės diskusijos.

Savo Žaliojoje knygoje dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos Komisija teigia, kad „alternatyvūs valdymo mechanizmai gali atlikti svarbų papildomą vaidmenį Bendrijos žuvininkystės valdyme“. Tačiau rizikuoju siūlydamas, kad alternatyvios valdymo priemonės turi ir privalo atlikti privalomą vaidmenį ateityje, nes turime atsižvelgti į daug veiksnių, įskaitant klimato kaitą ir jūrų ir žuvininkystės moksliškai pagrįstų tyrimų atnaujinimą.

Kaip pastebėjau savo dabar jau nereikalingoje Žuvininkystės komiteto nuomonėje dėl laikino klimato kaitos komiteto parengto pranešimo, nėra abejonių, kad klimato kaita paveiks ES žuvininkystės taisykles, nes kvotų, paremtų istoriniais sužvejotų žuvų kiekių pavyzdžiais, perskirstymą reikės peržiūrėti, pasikeitus žuvų kiekio paskirstymui. Bet to, žuvininkystės valdymas turi vis labiau remtis prisitaikančiu požiūriu, nes istoriniai duomenys mažiau vertingi.

Kadangi klimato kaita ir kiti veiksniai vis labiau veikia esamus žuvų išteklius, valdymas turės būti lankstus, paremtas specialistų patikrintu pagrįstu mokslu, kad pritaptų prie naujų sąlygų ir užtikrintų išteklių tvarumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Joe Borg, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, manau kad mus visus sieja bendras tikslas – užtikrinti tokių sistemų ekonominio veiksmingumo pusiausvyrą ir apsaugoti mažą žvejybos verslą.

Pritariu pranešėjos žodžiams, kad į žuvininkystę neturėtume žiūrėti tik iš ekonominės pusės. Turiu pastebėti, kad dalykas nėra labai paprastas. Tikrai pritariu, kad tokios sistemos yra sudėtingas klausimas. Kaip minėjau anksčiau, savo svarstymuose turime atsižvelgti į galimus teisių koncentracijos apribojimus, išspręsti klausimą dėl perskirstymo ir tradicinės žvejybos priemonių apsaugos. Prie to turime artėti palaipsniui.

Per trumpą laiką turime sužinoti daugiau, nustatyti geriausią praktiką ir ištirti, kuriose valstybėse narėse teisėmis pagrįsto valdymo sistemos veikė sėkmingai, ir pažvelgti į trečiųjų šalių patirtį.

Visi šie klausimai bus labai svarbūs diskutuojant dėl kitos reformos. Tikrai laukiu žuvininkystės indėlio šiuo klausimu. Pasižymėjau visų Parlamento narių, pasisakiusių šiuo klausimu, pastabas. .

 
  
MPphoto
 
 

  Elspeth Attwooll, pranešėja. − Gerb. Pirmininke, negaliu pasakyti, kad mane nuramino Komisijos nario atsakymas, nes savo kalboje jis iš tikrųjų daugiausia dėmesio skyrė tik konkrečiam teisių valdymui. Pranešime siekiama peržiūrėti visas teisių valdymo rūšis, įvertinant jų privalumus ir trūkumus.

Manau, mes visi pritariame, jog reikia pertvarkyti bendrąją žuvininkystės politiką. Mano rinkimų apygardoje leidžiamame laikraštyje buvo išspausdintas Europos Parlamento pranešimas spaudai dėl šio pranešimo. Jame minima, kad atsargiai žiūriu į BŽP reformą. Taip nėra, jei kalbėsime apie tai, kad visiškai neabejoju dėl tokios reformos būtinybės. Atsargiai žiūriu į tai, kaip ir mes visi, nes norime būti tikri, kad reforma tikrai vyksta teisinga kryptimi.

Žinoma, rengiant šį pranešimą, man kilo mintis paklausti, kaip pvz., tarpusavyje suderinti skirtingi būdai, apibrėžiantys teisę į žuvis. Man pasirodė, kad kvotos ir pastangų apribojimai be vargo dera su teritoriniais apribojimais, bet jie nelabai dera tarpusavyje. Savo ruožtu supratau, kad ir koks techninis gali pasirodyti pranešimas dėl teisėmis pagrįsto valdymo, jame keliamas klausimas yra labai svarbus bendrajai žuvininkystės politikai.

Nors iš esmės pritariu dabartinės reformos krypčiai, tikiuosi, kad vykstančios diskusijos padės radikaliau naujai įvertinti mūsų naudojamus įrankius, kad užtikrintume geresnio dalyvaujančiųjų žuvininkystėje pragyvenimo šaltinio užtikrinimo, turėjimo tvarios jūrų ekologijos, kurioje saugomi žuvų ištekliai ir bendruomenių, priklausomų nuo žuvininkystės gyvybingumo, išlaikymo pusiausvyrą. Neturėdama išsamaus tyrimo, nemanau, kad turėtume priimti išankstinį sprendimą kaip užtikrinti geriausią pusiausvyrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos. Balsavimas vyks rytoj, ketvirtadienį.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika