Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/0135(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0039/2008

Debatai :

PV 09/04/2008 - 24
CRE 09/04/2008 - 24

Balsavimas :

PV 10/04/2008 - 9.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0117

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2008 m. balandžio 10 d. - Briuselis Tekstas OL

12. Paaiškinimai dėl balsavimo
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- Pranešimas: Janusz Lewandowski (A6-0082/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). – (PL) Gerbiamasis Pirmininke, 2009 m. Europos Parlamente bus daug pokyčių ir iššūkių. Ne tik vyks rinkimai ir prasidės nauja Parlamento kadencija, bet – svarbiausia – reikės spręsti su Lisabonos sutarties įsigaliojimu susijusias problemas. Gyvenimas nestovi vietoje – kalbu ne tik apie politinį gyvenimą. Ateina laikas, kada reikia pokyčių, naujų planų ir veikimo principų. Kalbant bendrai, kad pokyčiai būtų veiksmingi, reikia didesnio finansinio įnašo. Nepaisant to, biudžeto ištekliai turėtų būti administruojami efektyviai ir turėtų būti panaikintos visos nereikalingos biurokratinės procedūros.

 
  
  

- Pranešimas: Paul Rübig (A6-0064/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Balsavau už Paulo Rübigo pranešimą, nes manau, kad „Eurostars“ yra svarbi Europos Komisijos iniciatyva, skirta remti MVĮ, vykdančias mokslinius tyrimus ir plėtrą.

Nepaisant to, kad MVĮ sukuria beveik 70 proc. ES BVP, jų galimybės mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje išnaudojamos nepakankamai. Norėčiau pabrėžti pranešėjo pastangas, kad šioje programoje dalyvautų kuo daugiau MVĮ. Pagal pirminį pasiūlymą daug MVĮ negalėtų dalyvauti šiame procese, nes jie turėtų apmokėti mažiausiai 50 proc. projekto kainos. Po Europos Parlamento ir Tarybos susitarimo MVĮ galės dalyvauti ir bendradarbiauti rengdamos pasiūlymus dėl projektų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje.

Džiaugiuosi, kad Slovakija yra viena iš 29 dalyvaujančių šalių, kurios jau parėmė šią programą. Ypač svarbu, kad Slovakijos MVĮ gautų informaciją, kaip gauti pagal šią programą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skirtas lėšas, ir kad mokslinių tyrimų pajėgumai Slovakijoje ir kituose mažiau išsivysčiusiuose Europos regionuose augtų.

MVĮ naudingas informacijos šaltinis bus Europos mokslinių tyrimų ir naujovių duomenų bazė, kurioje Komisija skelbs pagal šią programą vykdomų projektų rezultatus.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fatuzzo (PPE-DE). – (IT) Gerbiamasis Pirmininke, ponios ir ponai, tikrai nekalbėsiu ilgiau nei numatyta, galbūt – trumpiau. Tik norėjau pasakyti, kad man buvo garbė balsuoti už mano draugo Paulo Rübigo pranešimą, kuriuo bendrais bruožais apibūdinamas pasiūlymas dėl sprendimo dėl paramos MVĮ.

Taip pat norėčiau – ir dėl to nemiegu naktimis – kad būtų projektų, kuriuose būtų atsižvelgiama į vyresnio amžiaus žmonių, kurie MVĮ srityje gali daug ko pamokyti jaunesnius žmones, perduodami jiems patirtį, galimybes ir prisiminimus, ir taip atnešti naudos visoms ES šalims ir pačiai ES. Gerbiamasis Pirmininke, kaip matote, man liko dar penkios sekundės, ir per jas norėčiau palinkėti gero apetito kolegoms, kurie pasiliko ir išklausė mano pareiškimą.

 
  
  

- Pranešimas: Adam Gierek (A6-0093/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). – (PL) Gerbiamasis Pirmininke, Europos Parlamentas turi palaikyti visas iniciatyvas, skirtas remti ir skatinti anglių ir plieno gamybą. Anksčiau minėta veikla labai svarbi, nes be šių gamybos sektorių negali klestėti jokia sparčiai besivystanti ekonomika. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad didžiausi šių žaliavų gamintojai yra ne Europos Sąjungoje, ir kad valstybių narių padėtis palyginti yra iš tikrųjų prasta.

Neabejotina, kad anglių ir plieno paklausa augs – tai lemia sparčiai besivystančios Azijos ekonomikos. Nepaisant poreikio pažangiai keisti anglis atsinaujinančiu ir labiau ekologišku kuru, anglys ilgai išliks labai svarbiu daugelio Europos regionų energijos ir gerovės šaltiniu.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Padėtis Tibete (RC-B6-0133/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE). – Gerbiamasis Pirmininke, aš balsavau už Konrado Szymańskio pateiktą 3 pakeitimą, kuriame griežčiau išreiškiamas bendras požiūris, kad aukšto rango valstybės pareigūnai neturėtų dalyvauti olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje Pekine. Konrad Szymański mano, kad valstybių vadovų dalyvavimas galėtų reikšti paramą Kinijos valdžios institucijų vidaus politikai. Manau, tai galėtų būti įspėjamasis signalas Kinijos valdžios institucijoms, kad šis ryšys būtų aiškesnis. Todėl balsavau už 3 pakeitimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Europos Parlamentas kartą įrodė, kad prižiūri žmogaus teisių apsaugos standartus. Taip galima sakyti todėl, kad pasiekėme daug šalių tenkinantį politinį sutarimą pasmerkti žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje; Kinija, priešingai nei tikėtasi, artėjant olimpinėms žaidynėms, tik griežtina, o ne švelnina totalitarinį režimą. Olimpinis komitetas užmerkia akis, teigdamas, kad sportas ir žmogaus teisės yra nesusijusios. Mane stebina toks pragmatiškas požiūris, labai nepanašus į pirmines olimpinių žaidynių idėjas.

Raginu visus narius raštu kreiptis į savo vyriausybių vadovus – kaip padariau aš – kad jie nedelsdami paskelbtų atidarymo ceremonijos boikotą, kol Kinija nesutiks pradėti dialogo su Tibeto žmonėmis ir neratifikuos Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto. Mano manymu, tai, kad valstybių narių vadovai dar nesutarė dėl bendrų veiksmų, geriausiu atveju yra suklaidinimo rezultatas, blogiausiu – nesėkmė.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerbiamasis Pirmininke, tokiais svarbiais klausimais, kaip laisvė, demokratija ir žmogaus teisės, Europos Sąjunga privalo kalbėti vienu balsu. Todėl buvo taip būtina priimti bendrą poziciją dėl padėties Tibete ir imtis ryžtingų priemonių įtikinti Kiniją šias vertybes gerbti. Mūsų moralinė pareiga – priminti Kinijai apie pažadus pasaulio visuomenei dėl žmogaus teisių, kuriuos ji davė, siekdama organizuoti olimpines žaidynes. Iki šiol Kinija neištesėjo nei vieno iš šių pažadų.

Šiuo metu Kinija – ekonominė supervalstybė, kurios negalima nepaisyti. Tačiau politikai labai klysta, teikdami pirmenybę konkretiems ekonominiams tikslams ir palankiems ekonominiams susitarimams, o ne pagrindinių vertybių apsaugai.

Santykiuose su Kinija privalome atskirti ekonomikos ir žmogaus teisių klausimus. Tačiau tai nereiškia, kad reikia taikyti ekonomines sankcijas. Iš tikrųjų – atvirkščiai. Reikia Kiniją įtikinti priimti tarptautinius standartus ir jų laikytis.

 
  
  

- Pranešimas: Hannes Swoboda (A6-0048/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerbiamasis Pirmininke, Europos Parlamento vardu aš labai glaudžiai bendradarbiauju su kolegomis iš Kroatijos parlamento; todėl noriu pareikšti nuomonę.

Paskelbusi nepriklausomybę Kroatija iš karto nusprendė, kad Europos Sąjunga jos ateičiai labai svarbi. Kroatijos valdžios institucijas reikėtų pagirti už visus veiksmus, kurių jos ėmėsi spręsdamos svarbiausias problemas. Turiu omenyje, pvz., viešojo sektoriaus ir teismų sistemos reformą, taip pat kovą su korupcija. Kroatija glaudžiai bendradarbiauja su Tarptautiniu baudžiamuoju buvusios Jugoslavijos tribunolu Hagoje. Ją reikėtų pagirti už į jos konstituciją įtrauktą nuostatą dėl tautinių mažumų integracijos į socialinį ir politinį gyvenimą.

Kroatijai reikia Europos Sąjungos ir Europos Sąjungai reikia Kroatijos taip pat ir dėl jos geostrateginės padėties. Kroatijos narystė padės stabilizuoti Vakarų Balkanus ir užtikrinti visapusišką demokratijos plėtrą regione.

 
  
MPphoto
 
 

  Borut Pahor (PSE).(SL) Gerbiamasis Pirmininke, nors aš tikiuosi, kad Kroatija kuo greičiau baigs derybas su Europos Sąjunga, šiandien aš neparėmiau Hanneso Swobodos pranešimo dėl vienos konkrečios priežasties – pakeitimas, kuriam buvo pritarta dauguma balsų, mano nuomone, yra labai problemiškas, nes tai yra precendentas Europos Parlamento sprendimų srityje – jame kalbama apie derybų pabaigos datą. Konkrečiai kalbant pranešėjas Hannes Swoboda pasiūlė žodį „galėtų“ pakeisti junginiu „bet kokiu atveju turėtų“; tai reiškia, kad jis siūlo, kad, nepaisant visų gairių, Kroatijos ir Europos Sąjungos derybos turėtų būti baigtos 2009 m.

Manau, kad Europos Sąjunga visada reikalauja laikytis gairių, ir kad tai yra bet kokių derybų baigimo sąlyga. Tačiau šios dienos pranešimu Hannes Swoboda ir Europos Parlamentas paskelbė, kad, nepaisydama nieko, Komisija bet kokiu atveju privalo baigti derybas su Kroatija iki 2009 m. pabaigos. Manau, kad tai nepriimtina.

 
  
MPphoto
 
 

  Mario Borghezio (UEN). – (IT) Gerbiamasis Pirmininke, ponios ir ponai, Lega Nord balsuoja prieš Hanneso Swobodos pranešimą dėl Kroatijos – protestuodama dėl pakeitimų, kuriuos pateikėme siekdami apginti šventas mūsų, italų, venecijiečių teises, atmetimo.

Istrijos ir Dalmatijos žemėse, už kurias neatlyginta, Fiume ir Pola miestų gyventojai reikalauja savo teisių, kurios trypiamos daugiau nei 60 metų nuo karo pabaigos. Tai žaizda, kurią reikia gydyti. Kroatija negali toliau negirdėti mūsų tėvynainių, kurie prašo tik gerbti jų istoriją, kančią ir teises, sielvarto šauksmų.

Neįtikėtina, kad mūsų kolegos kairieji mūsų šalyje kaltina Lega Nord dėl itališko identiteto trūkumo ir mus provokuoja sakydami, kad mūsų ministrai turėtų giedoti fratelli, d'Italia; tuo metu Europos Parlamente, Strasbūre, mes svarstome apie mūsų tėvynainių italų ir venecijiečių teises; jie yra persekiojami ir dabar ir pažeidžiamos jų pagrindinės teisės – jie balsuoja kartu su Tito persekiotojų ir Foibe žudynių kaltininkų įpėdiniais. Galbūt mūsų tėvynainiai kalti dėl to, kad yra antikomunistai ir patriotai – kaip ir mes, Lega Nord nariai.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Kova su vėžiu išsiplėtusioje Europos Sąjungoje (B6-0132/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerbiamasis Pirmininke, aš balsavau už rezoliuciją dėl kovos su vėžiu išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, nes tai labai rimta problema. Ji paliečia milijonus europiečių, ypač naujosiose valstybėse narėse. Sąjungos lygmeniu turi būti bendrai finansuojami ar net visiškai finansuojami priežiūra ir tyrimai. Šioms priemonėms Europos Sąjunga turi teikti pirmenybę, jos turi tapti privalomos visiems piliečiams.

Europos Komisija turi parengti Europos masto informavimo kampaniją, per kurią turėtų būti informuojama apie prevencines vėžio priemones, ankstyvą vėžio nustatymą ir diagnozę bei gydymą. Vėžį galima nugalėti tik bendromis pastangomis ir koordinuojant veiksmus. Kova su vėžiu – sunkus uždavinys, tačiau į šią kovą Europa ir pasaulis stoti privalo.

 
  
  

- Pranešimas: Guy Bono (A6-0063/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). – (PL) Gerbiamasis Pirmininke, Europos kultūrų įvairovė atsispindi literatūroje, teatre, architektūroje, vaizuojamuosiuose menuose, kine ir televizijoje. Jie yra bendro Europos kultūros paveldo dalis, nors ir kuriami konkrečiose Europos šalyse ir regionuose.

Vienas Europos Sąjungos tikslų – išsaugoti ir remti šią įvairovę, ir padaryti ją prieinamą visiems. Tai nustatyta, pvz., Mastrichto sutartyje, kurioje pirmą kartą oficialiai paminėtas Europos integracijos kultūrinis aspektas. Europos socialinis fondas remia Italijoje veikiantį Arturo Toscanini fondą. Fondas nuo 1990 m. vidurio rengia mokymo kursus bedarbiams muzikantams. Kultūros programa yra viena pavyzdinių Europos Sąjungos programų; ji veikia 2007–2013 m. Jos biudžetas šiam laikotarpiui – apie 400 mln. eurų. Tai programa, skirta ne garso ir vaizdo pobūdžio kultūriniams renginiams.

Tikiu, kad mes toliau atkakliai remsime menininkus ir visus kultūrą skatinančius veiksmus. Kultūra ne mažiau svarbi nei ekonomine ar pramonės veikla. Būtent todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
  

- Pranešimas: Graca Moura (A6-0075/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). – Gerbiamasis Pirmininke, aš balsavau už Graca Moura pranešimą, nes skiriame per mažai pinigų kultūrai remti. Daugiausia dėmesio skiriame ekonomikai, rinkai, darbui ir prekybai; bet kas Europa būtų be tapytojų, muzikantų ir rašytojų?

Praėjusį vakarą Komisijos narys Jan Figel mums pasakė, kad kultūra svarbesnė už verslą. Galiu tik pridėti, kad kultūra skatina verslą, arba, vieno istoriko žodžiais „jei nebūtų rašytojų, nebūtų paštininkų“.

Per 200 lenkų kompozitoriaus Fryderyko Chopino gimimo metines parodykime pasauliui, kad šiame žemyne gimė buvo sukurta didi muzika ir kultūra.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Balsavau už Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkę, nes, manau, kad kultūra yra Europos esmė ir svarbiausias mūsų tautų turtėjimo šaltinis. Koks kitas žemynas gali didžiuoti tokiu dideliu skaičiumi muzikos genijų, įžymių tapytojų, skulptorių, architektų ir kitų tarptautiniu mastu pripažintų menininkų?

Kultūra ES niekada nebuvo tokia reikšminga, kaip dabar. Europos regionų kultūrinę brandą rodo, pvz., Europos kultūros sostinės programa, numatyta 2007–2019 m.

Su pasigėrėjimu sekiau, kaip atkakliai dėl 2013 m. Europos kultūros sostinės vardo varžosi keturi Slovakijos miestai kandidatai – Košicė, Martinas, Nitra ir Prešovas. Tarybai, 2008 m. rugsėjo mėn. rinksiančiai nugalėtoją, teks labai sunkus uždavinys. Gražūs, prasmingi kultūros projektai leis šių miestų svečiams patirti pakylėtus jausmus.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Zita Pleštinska, jūs nuostabi dainininkė. Man teko laimė kelis kartus girdėti jus dainuojant.

 
  
MPphoto
 
 

  José Ribeiro e Castro (PPE-DE).(PT) Gerbiamasis Pirmininke, noriu pasveikinti Graca Moura dėl šiandien priimto pranešimo. Taip pat teigiamai vertinu ir atkreipiu dėmesį į 26 dalį, kuri per vardinį balsavimą priimta didele balsų dauguma, 560 narių balsavus už. Šioje dalyje pabrėžiama Europos kalbų ir kitų žemynų bei šalių sąveika, ir tai, kad Europos Sąjungai labai svarbu žinoti, kaip konkrečiai šias kalbas ir šiomis kalbomis sukurtą ir perteiktą sąveiką propaguoti ne Europoje. Kalbu apie anglų, ispanų ir portugalų kalbas, iš dalies ir apie prancūzų. Esu tikras, kad Komisijos narys Leonard Orban sugebės pasinaudoti šia dalimi, taip pat Bernato Joano i Mari pranešimu, dėl kurio balsavome prieš dvejus metus, ir parengs pavyzdines Europos daugiakalbystės politikos gaires. Konkreti parama šių pasaulinių Europos kalbų sklaidai yra labai svarbi globalizuotame pasaulyje.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Žalioji knyga „Prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje – galimi ES veiksmai“ (B6-0131/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerbiamasis Pirmininke, klimato kaita yra iššūkis daugeliui ekonomikos sektorių. Ji kelia pavojų Europos biologinei įvairovei ir neigiamai veikia socialinę plėtrą. Vienintelis būdas kovoti su klimato kaitos poveikiu – mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį regionų ir vietos lygmeniu, kiekviename ekonomikos sektoriuje ir kiekvienoje gyvenimo srityje. Europos Sąjunga turėtų sudaryti pasaulinius aljansus, ypač su besivystančiomis šalimis. Pastarosioms tenka vis didesnė atsakomybė už pernelyg didelį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Kitas svarbu klausimas yra susijęs su visuomenės informavimo apie prisitaikymo priemones gerinimu – įtraukiant žiniasklaidą ir piliečius į aplinkos klausimų svarstymą. Šie veiksmai turėtų būti vykdomi pasaulio, regionų ir vietos lygmeniu; jie turėtų peržengti visas ribas – politines ir kitas.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- Pranešimas: Miroslav Ouzkż (A6-0051/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Mes balsavome už šį pranešimą dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniam naminių gyvūnų judėjimui, turėdami omenyje sveikatos problemas ir galimą poveikį visuomenės sveikatai.

Pvz., Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 998/2003 suderina nekomercinio naminių gyvūnų judėjimo tarp valstybių narių arba jų įvežimo ar pakartotinio įvežimo į Bendriją iš trečiųjų šalių taisykles. Šiuo reglamentu, inter alia, kačių, šunų ir šeškų gabenimui iš vienos valstybės narės į kitą nustatomas naminio gyvūno pasas. Jis patvirtina, kad gyvūnas yra skiepytas nuo pasiutligės. Tačiau reglamente numatytos laikinos nukrypti leidžiančios nuostatos, kurias kai kurios valstybės narės gali taikyti iki 2008 m. liepos 3 d. (6 straipsnio 1 dalis ir 16 straipsnis).

6 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė šį pereinamąjį laikotarpį pratęsti teisės aktu, pagrįstu ataskaita, kurią Europos Parlamentui ir Tarybai Komisija turėjo pateikti iki 2007 m. vasario 1 d. To neįvyko.

Todėl dabar sudaromas susitarimas pratęsti pereinamąjį laikotarpį – siekiant skirti daugiau laiko naujai tvarkai nustatyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už Miroslav Ouzky pranešimą siekdamas, kad sprendimai dėl naminių gyvūnų judėjimų būtų priimami atsižvelgiant į mokslinius vertinimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE), raštu. (SK) Šis pranešimas yra susijęs su pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniam naminių gyvūnų judėjimui, nuostatomis dėl pereinamojo laikotarpio.

Džiaugiuosi, kad Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 suderina nekomercinio naminių gyvūnų judėjimo tarp valstybių narių arba įvežimo ar pakartotinio jų įvežimo į Bendriją iš trečiųjų šalių taisykles. Labai gerai, kad, be kitų priemonių, buvo nustatytas katėms, šunims ir šeškams skirtas naminio gyvūno pasas, kuris patvirtina, kad gyvūnas yra skiepytas nuo pasiutligės. Pritariau šiam pranešimui, nes iš pradžių nustatytas pereinamasis laikotarpis gali būti nepakankamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad nepateiktas joks pasiūlymas, ir kad Europos Parlamentas prieš 2009 m. rinkimus bus paleistas.

Taip pat manau, kad svarbu įtraukti Maltą į šalių, taikančių specialius su erkėmis susijusius reikalavimus, sąrašą, nes Malta jau taiko ypatingą erkių sukeliamų ligų gydymo režimą.

Šis pasiūlymas naudingas naminių gyvūnų savininkams, nes kelionės su naminiais gyvūnais jiems taptų mažiau įtemptos.

 
  
  

- Pranešimas: Luciana Sbarbati (A6-0066/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu.

(FR) Aš balsavau už kolegės iš Italijos Lucianos Sbarbati pranešimą, kuris yra dalis konsultavimosi procedūros dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, sukuriančio Europos migracijos tinklą.

Poreikis stebėti migracijos srautus paminėtas pirmajame Komisijos komunikate 1994 m.; 2003 m. buvo sukurtas eksperimentinis Europos migracijos tinklas (EMT). Tapo akivaizdu, kad siekiant turėti svarbų įrankį, būtina nustatyti teisinę priemonę. Iš tikrųjų, nepaisant labai didelio informacijos apie įvairius tarptautinės migracijos aspektus kiekio, šiuos duomenis gauti nelengva.

Be to, nacionaliniu ir ES lygmeniu nepakanka patikimos, palyginamos ir naujausios informacijos arba analizės apie teisinės ir politinės padėties imigracijos ir prieglobsčio sektoriuose pokyčius. Pritariu iniciatyvoms, kuriomis siekiama išplėsti šį mechanizmą – į jį įtraukiant prieglobsčio sektorių – ir išplėsti tinklo įgaliojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bradbourn (PPE-DE), raštu. − Didžiosios Britanijos konservatoriai susilaikė balsuodami dėl šio pranešimo, nes, nors mes nesutinkame su jo turiniu, pasiūlyme pripažįstama, kad Jungtinei Karalystei jo nuostatos netaikomos. Jau ilgą laiką vykdome tokią politiką: nereikšti pozicijos klausimais, kurie neliečia Jungtinės Karalystės, ir nuo kurių Jungtinė Karalyste gali nusišalinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai bendra Europos migracijos ir prieglobsčio politika nuolat vystėsi.

Šiomis aplinkybėmis labai svarbu, kad nacionaliniu ir Europos lygmeniu būtų galima gauti objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją, kad galėtume geriau suprasti ir analizuoti migracijos reiškinį ir rengti politiką ar priimti sprendimus, kurie būtų paremti kokybiškesne informacija.

Tačiau visi esami duomenys yra skirtingi, daugeliu atveju nepatikimi, nepalyginami ar net pasenę.

Salonikuose posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba pritarė Europos migracijos tinklo steigimui; Europos migracijos tinklas pradėjo veiklą kaip bandomasis projektas, vėliau buvo vykdomi parengiamieji veiksmai.

Todėl pritariu šiam pasiūlymui, kuriuo siekiama sustiprinti esamą struktūrą, padaryti ją nuolatinę ir suteikti jai tinkamus teisinius pagrindus, nustatant jos tikslus, funkcijas, struktūrą ir finansavimo metodus.

Pritariu pranešėjo pasiūlytiems pakeitimams, ypač dėl prieglobsčio įtraukimo į tinklo pavadinimą ir tinklo įgaliojimų išplėtimo. Ypač pritariu teiginiui, kad Tarybos pasiūlymas suteikti Parlamentui tik stebėtojo vaidmenį ir neleisti balsuoti, yra nepriimtinas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Pateiktas pranešimas yra įvairių iki šiol įgyvendintų Europos politinių programų ir sukurtų institucijų nesėkmių sąrašas.

Ko juo siekiama? Juo siekiama sukurti dar vieną Europos struktūrą, atsakingą už naujausių duomenų apie migracijos pokyčius rinkimą, naudojimą ir keitimąsi jais. Atrodo, kad centrinio informacijos teikimo šaltinio nėra. Tačiau ką veikia daugybė kitų nacionalinių, tarptautinių ir tarpvyriausybinių institucijų, Europos migracijos agentūra, Tarptautinė migracijos organizacija ir Pagrindinių teisių agentūra, kurios yra konkrečiai atsakingos už informacijos apie migraciją rinkimą? Ką veikia Eurostatas, Europolas, RAXEN tinklas, CIREFI ir t. t.? Ar šios institucijos neveiksmingos, atgyvenusios? Jei taip, kodėl kiekvienais metais joms skiriama vis daugiau lėšų?

Pranešėjas pagrįstai susirūpinęs dėl to, kad Europos migracijos tinklas gali kartoti esamų struktūrų veiklą. Jis pirmiausia turėtų rūpintis pavojingu Europos institucijų pasyvumu; jos nesprendžia su imigracija susijusių problemų, o tik maskuoja liūdną realybę labai dažna komitologijos praktika ir įvairiausių organizacijų kūrimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. (PL) Europos migracijos tinklas negali toliau veikti nesant aiškių teisinių pagrindų. Kaip Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narė, visiškai pritariu Lucianos Sbarbati pranešimui, kuriame siūloma pritarti Komisijos pasiūlymui ir Taryboje šiuo klausimu pasiektam bendram sutarimui. Manau, kad Tarybos sprendimas suteiks tinkamą teisinį pagrindą – su sąlyga, kad jame bus visiškai atsižvelgta į Europos Parlamento nuomonę.

Labai pritariu pranešėjos pasiūlymui nesteigti naujo Europos migracijos srautų stebėsenos centro. Pranešėja siūlo stiprinti esamą sistemą, pagrįstą nacionalinių informacijos centrų tinklu. Taip pat pritariu pasiūlymui išplėsti tinklo kompetencijos sritį, kad ji apimtų ne tik migracijos, bet ir prieglobsčio klausimus. Manau, kad tinklo informavimo ir tyrimų veiklos sritis turėtų būti išplėsta, į ją įtraukiant direktyvų taikymo ir įgyvendinimo tyrimus, analizę ir vertinimą. Manau, kad visa tinklo veikla turėtų būti naudingesnė, kad sprendimus priimančios institucijos galėtų praktiškai pasinaudoti jų darbu.

Gerai, kad tinklas bus atsakingas ir už informacijos apie imigraciją ir prieglobstį rinkimą ir keitimąsi ja. Tai leis keistis informacija ir ją palyginti, ir ateityje kurti bendrus Europos lygmens kriterijus ir rodiklius.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Europos Parlamentas šiandien priėmė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, sukuriančio Europos migracijos tinklą.

Europos migracijos tinklo, kuris pradėjo veikti 1992 m., kaip bandomasis projektas, pagrindas yra nacionaliniai informacijos centrai. Pagrindinis jo tikslas – teikti objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją apie migraciją ir prieglobsčio politiką įvairiose valstybėse narėse.

Šiuo pasiūlymu siekiama sustiprinti esamą struktūrą, padarant ją tinklu ir bent tam tikrą laiką nekuriant naujos ES lygmens agentūros ar observatorijos.

Neabejotina, kad priemonės, skirtos daugiau sužinoti apie tikrą įvairių ES šalių migracijos ir prieglobsčio sričių padėtį, bus teigiamos. Tačiau mes nesutinkame su tuo, kad šis pasiūlymas būtų naudojamas siekiant migracijos ir prieglobsčio politiką paversti Bendrijos politika; Sutartimi, kuri dabar žinoma kaip „Lisabonos sutartis“, tai skatinama ir siekiama užtikrinti.

Mes prieštaraujame bendros ES lygmens migracijos ir prieglobsčio politikos, pagrįstos saugumu, ribojančios, labai nežmoniškos nustatymui, iš valstybių narių ir jų parlamentų atimant pagrindinę atsakomybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Imigracijos politikos srityje valstybių narių bendradarbiavimas ir keitimasis informacija yra tikrai būtini. Tai labai svarbu, nes Šengeno sutartis, panaikinanti visą kontrolę prie Sąjungos vidaus sienų, lemia tai, kad vienoje valstybėje narėje priimti sprendimai, ypač neteisėtos migracijos srityje, turi įtakos kaimyninėms šalims.

Vienoje srityje Europa tikrai pirmauja – kurdama agentūras, institucijas ir visokio pobūdžio struktūras, turinčias darbuotojus ir biudžetą – jos pateisina Sąjungos veiksmus ir sudaro regimybę, kad norima išspręsti problemas. Tačiau tai netiesa.

Tai paaiškėja įvertinus migracijos problemą; šią problemą sprendžia daugybė vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarpvyriausybinių struktūrų, tačiau įtikinamų rezultatų nėra. Tyrimų centrai, profesinės organizacijos, Europos migracijos observatorija, Eurostatas, Europolas, Pagrindinių teisių agentūra, Informacijos, diskusijų ir keitimosi duomenimis sienų kirtimo ir imigracijos klausimais centras (CIREFI) ir t. t. Šis sąrašas begalinis. Šiuo pranešimu siekiama sukurti n-tąją instituciją – Europos migracijos tinklą; tai pirmas žingsnis prieš kuriant naują Europos observatoriją ar agentūrą.

Laikas Europoje apriboti šį perviršį ir pretenzijas.

 
  
  

- Pranešimas: Ingeborg Gräßle (A6-0068/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE) , raštu. – (FR) Aš pritariau gerbiamos kolegės ir draugės iš Vokietijos pranešimui, kuris yra dalis konsultavimosi procedūros dėl Komisijos reglamento (EB), iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus, projekto.

Pritariu pranešėjo pasiūlymams suderinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą ir vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą su Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomu finansiniu reglamentu. Taip pat pritariu pasiūlymui išaiškinti, kokie laikinųjų ir pagal sutartis dirbančių darbuotojų, taip pat komandiruotų valstybės ekspertų duomenys bus nurodyti steigimo plane, kad biudžeto valdymo institucija tiksliai žinotų apie kiekvienos agentūros personalui skirto biudžeto pokyčius.

Pasiūlymas oficialiai reikalauti, kad leidimus išduodantis pareigūnas, t. y., agentūros direktorius, būtų visiškai atsakingas, taip pat tinkamas.

 
  
  

- Pranešimas: Ingeborg Gräßle (A6-0069/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš pritariau gerbiamos kolegės ir draugės iš Vokietijos pranešimui, kuris yra dalis konsultavimosi procedūros dėl Komisijos reglamento (EB), iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus, projekto.

Sutinku, kad turime suderinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo galutinius terminus ir išaiškinti, kad visos Bendrijos institucijos, kurios gauna tiesiogines subsidijas iš biudžeto, ir visos kitos Bendrijos institucijos, gaunančios finansinę paramą iš biudžeto, yra Bendrijos agentūros, kurioms pagal Bendrojo finansinio reglamento 185 straipsnio 1 dalį iš biudžeto skiriamos lėšos.

Taip pat svarbu nustatyti, kokie laikinųjų ir pagal sutartis dirbančių darbuotojų, taip pat komandiruotų valstybės ekspertų duomenys turi būti nurodyti steigimo plane, kad biudžeto valdymo institucija tiksliai žinotų apie kiekvienos agentūros personalui skirto biudžeto pokyčius.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje nurodytų institucijų – Bendrijos agentūrų – per paskutinius metus labai padaugėjo (daugelio kitų agentūrų kūrimas buvo prognozuojamas), jos tapo vis labiau viršvalstybinės ir pradėjo vykdyti valstybių narių atsakomybės sričiai priklausančias funkcijas.

Šiuo pranešimu Europos Komisijos tekstas kai kur patobulinamas – pvz., į šių institucijų finansinį reglamentą įtraukiant įpareigojimą informaciją apie lėšų iš jų biudžetų gavėjus skelbti internete. Ši „informacija turi būti lengvai surandama tretiesiems asmenims, aiški ir išsami“. Šio aspekto dabartiniame reglamente nėra.

Tačiau, nepaisant išsamesnės informacijos apie šių agentūrų darbuotojus, biudžetą ir vykdomą darbą, Komisijos pasiūlymu šioms agentūroms suteikiama daugiau veiksmų laisvės asignavimų perkėlimo srityje, o tai turi būti tinkamai kontroliuojama.

 
  
  

- Pranešimas: Elspeth Attwooll (A6-0060/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Žvejybos pramonė patiria sunkumų dėl neaiškios ir neefektyvios sistemos, kuri yra pagrįsta bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) sistema, kvotomis ir žvejybos veiklos valdymu. Komisijos komunikate „Dėl žvejybos pramonės ekonominės padėties pagerinimo“ kalbama apie šios pramonės patiriamus sunkumus ir siūlomi kelios naujos žvejybos valdymo sampratos. Viena iš jų – „žvejybos teisių“ valdymas.

Šios diskusijos ypač svarbios Bendrijos žvejybos pramonei, nes skatina didesnį biologinį išteklių tvarumą ir didesnes galimybes už pramonę atsakingoms institucijoms kištis į rinką. Yra daug įvairių žvejybos teisių ir sandorių sistemų, kurios ne visada visiškai skaidrios. Todėl mes turime rimtai diskutuoti ir įvertinti šių teisių valdymo būdus, kurie žvejams užtikrintų skaidrumą, teisinį aiškumą ir ekonominį efektyvumą.

Kadangi žvejybos teisės yra žvejybos srityje pirmaujančių valstybių (JAV, Naujosios Zelandijos ir kt.) žvejybos valdymo pagrindas, visiškai tinka šią galimybę svarstyti Bendrijos žvejybos valdymo srityje.

Dėl visko, kas buvo pasakyta anksčiau, Portugalijos socialdemokratų partijos nariai pritaria Elspeth Attwooll pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Komisijos nario Joe Borgo kalba parodė Komisijos ketinimus, susijusius su būsima bendrąja žuvininkystės politika: siekį pakeisti žvejybos valdymo sistemą, nustatant žvejybos teisėmis pagrįstą Bendrijos sistemą.

Mes beveik galėjome numatyti jos ketinimus: iš pradžių išplėsti šios sistemos taikymą nors daliai daugumos valstybių narių laivyno ir tada sukurti bendrąją ES žvejybos teisių rinką galbūt nustatant galimybę vykdyti sandorius dėl išteklių mainų.

Europos Komisijos nurodyti tikslai „...gali paskatinti teisių pirkimą dideliu mastu, kurio rezultatas būtų kvotų nuosavybės sutelkimas, geografinis žvejybos veiklos laivyno sudėties paskirstymas“, o „...bet kokie mechanizmai, sukurti neigiamam poveikiui mažinti,...turi atitikti Bendrijos bendrosios rinkos ir konkurencijos taisykles“.

Tai labai svarbus klausimas, susijęs su valstybių narių suverenumu, taip pat su teisės naudoti gamtos išteklius nuosavybe ir valdymu, kitais žodžiais – teisės naudoti viešąjį turtą perdavimui privatiems interesams.

Tokius ketinimus galima tik kategoriškai atmesti!

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš susilaikiau dėl Elspeth Attwooll pranešimo, nes, nors pritariu didesnei jo daliai, juo nesiekiama spręsti pagrindinės esamos žvejybos valdymo sistemos problemos: Europos vandenų valdymo iš vieno centro BŽP priemonėmis. Pranešime teigiama, kad jūriniai biologiniai ištekliai yra „bendros viešosios gėrybės“, tačiau nepripažįstama, kad šiuos išteklius geriausiai valdytų Europos žvejybinės valstybės. Pranešime teigiama, kad „žvejybos teisių valdymo priemonės turi būti tvirtinamos Bendrijos lygmeniu“, tačiau tikrovė rodo, kad Bendrijos vykdytas žuvininkystės sektoriaus valdymas buvo tikra nelaimė. Siekiant užtikrinti ilgalaikę Europos žvejybos bendruomenių gerovę, turėtų būti įvertintos įvairios valdymo priemonės, tačiau svarbiausius sprendimus dėl šių priemonių turėtų priimti žvejybinės valstybės, o ne Europos institucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu.(EL) Diskusijos dėl valstybių narių ir Komisijos keitimosi žiniomis ir patirtimi apie visų valstybių valdymo sistemas nesuteiks konkrečių duomenų, kurie leistų taikyti bendras valdymo priemones. Tokios valdymo sistemos patenka į valstybių narių jurisdikciją, ir tai teisinga – jos susijusios su kiekvienos šalies istorija, visuomene, ekonomika, geografija ir hidrologija.

Teisinga pabrėžti, kad jūriniai biologiniai ištekliai yra bendra viešoji gėrybė, ir kad tokios teisės neturėtų būti laikomos nuosavybės teise. Tačiau sumanymas ES lygmens bendrosios žuvininkystės politikos struktūroje sukurti sėkmingas žvejybos teisėmis pagrįstas valdymo sistemas yra utopinis ir klaidingas, nes pati sistema ir jos nesuderinta plėtra neleis šio tikslo pasiekti.

Žuvininkystės sektorius priklausomas nuo kiekvienos valstybės narės platesnės ekonominės padėties, o profesinėje srityje aktyvių žvejų darbo metodai priklausomi nuo vietos ir tarptautinių socialinių ir politinių pokyčių.

Tyrimai ir diskusijos rodo, kad, jei bendrąja žuvininkystės politika sieksime žvejybos įmones sujungti su verslo grupėmis, t. y. – koncentruoti kapitalą, negalime tikėtis jokio žvejų ekonominės padėties pagerėjimo ir, vertinant plačiau – nuo žvejybos priklausomų vietos bendruomenių plėtros.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu sumanymui pradėti diskusiją dėl teisėmis pagrįstų valdymo sistemų ateities bendrojoje žuvininkystės politikoje. Todėl Elspeth Attwooll pranešimas dėl teisėmis pagrįsto žvejybos valdymo įrankių yra sveikintinas. Per šias diskusijas iškelti klausimai paskatins gyvus ir konstruktyvius ginčus siekiant BŽP supaprastinimo. Aš balsavau už Elspeth Attwooll rekomendacijas.

 
  
  

- Pranešimas: Reimer Böge (A6-0083/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už gerbiamo kolegos iš Vokietijos Reimerio Böge pranešimą dėl pasiūlymo dėl 3 106 882 eurų iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo panaudojimo įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams pagal 2008 m. bendrojo biudžeto planą.

Priimant ši sprendimą reikia atsižvelgti į tai, kad 2007 m. rugsėjo 12 d. Malta pateikė prašymą panaudoti fondo lėšas 675 darbuotojams, atleistiems dėl darbo vietų mažinimo, atlyginti; konkrečiai – darbuotojams, kuriuos atleido įmonės „VF“ (Malta) ir „Bortex Clothing Ind. Co Ltd“. Maltos valdžios institucijos paprašė 681 201 eurų kompensacijos, kad galėtų padengti dalį paramos priemonių išlaidų, kurių suma – apie 1,36 mln. eurų. Be to, 2007 m. spalio 9 d. Portugalija pateikė prašymą panaudoti fondo lėšas 1546 darbuotojams, atleistiems dėl darbo vietų mažinimo, atlyginti; konkrečiai – darbuotojams, kuriuos atleido „Opel“ padalinys Azambuja mieste, „Alcoa Fujicura“ padalinys Seixal mieste ir „Johnson Controls“ padalinys Portalegre mieste.

Portugalijos valdžios institucijos paprašė 2 425 675 eurų kompensacijos, kad galėtų padengti dalį paramos priemonių išlaidų, kurių suma – apie 1,36 mln. eurų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) 2007 m., po 1546 darbuotojų atleidimo iš „Opel“ padalinio Azambuja mieste, „Alcoa Fujicura“ padalinio Seixal mieste ir „Johnson Controls“ padalinio Portalegre mieste dėl darbo vietų mažinimo, Portugalijos vyriausybė pateikė prašymą dėl šio fondo lėšų (2 425 675 eurų) panaudojimo bendro finansavimo veiksmams – remti „profesinį mokymą ir pažymėjimų apie įgūdžius gavimą“ ir atlyginimų kompensavimą, siekiant, kad darbuotojai sutiktų su mažesniais atlyginimais.

Neabejotina, kad, atsižvelgiant į rimtus padarinius darbininkams, jų šeimoms ir regionams, kuriuose šios įmonės įsikūrusios, visos priemonės, kuriomis siekiama sušvelninti šiuos padarinius, yra neatidėliotinos ir būtinos. Tačiau tai nepadeda išspręsti pagrindinės problemos – darbo vietų kūrimo ir darbuotojų teisių ir socialinės ir ekonominės šių regionų plėtros užtikrinimo. Tai įmanoma tik vykdant tinkamą investavimo politiką, kuri leistų pasinaudoti kiekvieno regiono galimybėmis ir užkirstų kelią tarptautinėms įmonėms perkelti savo veiklą arba ją nutraukti – gavus milijonų eurų paramos ir ieškant kitų išnaudotinų žmonių ir vietų.

Deja, Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje dėl Portugalijos prašymo pabrėžia, kad yra „susirūpinęs“ dėl fondo lėšomis finansuojamų priemonių pobūdžio ir ragina Komisiją „bendradarbiauti su Portugalijos valdžios institucijomis ir atidžiai stebėti padėtį“. Kalbant apie ankstesnius prašymus, pvz., Prancūzijos ar Vokietijos, to nebuvo padaryta.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Teigiamai vertinu pirmąjį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo panaudojimo atvejį 2008 biudžetiniais metais. Europos socialistų partija buvo labai aktyvi steigiant šį fondą; tai labai svarbus įnašas į globalizacijos padarinių darbuotojams mažinimą. Aš balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Albino Silva Peneda (PPE-DE), raštu. − (PT) 2006 m. sunkiai kovojau dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo įkūrimo. Kai jo steigimui buvo pritarta, savo kalboje Parlamente pasakiau, kad šis sprendimas turėjo politinį aspektą: pirmą kartą trys Europos institucijos – Taryba, Komisija ir Parlamentas – pripažino neigiamų globalizacijos aspektų buvimą; todėl dėl įmonių uždarymo nukentėję darbuotojai turėtų būti finansiškai remiami.

Maniau, kad Europos Sąjunga taip gali realiai pademonstruoti savo rūpestį asmenimis, atleistais dėl įmonių uždarymo, pvz., Portugalijoje uždarius „Opel“, „Johnson“ ir „Alcoa Fujicara“ įmones.

Dažnai tokios situacijos būna dramatiškos, todėl Europos Parlamento sprendimas skirti šiems darbuotojams beveik 2,5 mln. eurų gali padėti sumažinti dabartinį jų nerimą.

Kai žmonės yra sunerimę ir išsigandę, sunku priimti pokyčius. Portugalijos darbuotojams skirtos išmokos, dėl kurių šiandien priimtas sprendimas, nėra stebuklingas sprendimas, tačiau jis gali padėti jiems labiau pasitikėti savimi ir surasti daugiau priežasčių šypsotis.

 
  
  

- Pranešimas: Janusz Lewandowski (A6-0082/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už gero draugo iš Lenkijos Januszo Lewandowskio pranešimą dėl 2009 m. biudžeto gairių „kitiems skirsniams“ – Europos Parlamento, Tarybos, Teisingumo Teismo, Audito Rūmų, Europos ekonomijos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto, Europos ombudsmeno ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno skirsniams.

Šiame dokumente nurodomi svarbiausi Parlamento darbotvarkės klausimai nuo dabar iki 2009 m. – Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Turi būti dedamos visos pastangos, kad būtų užtikrinta, jog biudžete būtų atsižvelgta į Lisabonos sutartimi išplėstą Parlamento atsakomybės sritį. Turi būti imtasi priemonių siekiant pagerinti bendravimą su piliečiais, ypač vietos lygmeniu ir kalbant apie tris projektus: lankytojų centro, garso ir vaizdo centro ir internetinės televizijos projektą. Galiausiai svarstau – gal prieš biudžeto procedūras turėtume atlikti Europos Parlamento veiklai skirtų žmogiškųjų išteklių auditą.

Europos Parlamento politinė atsakomybė nuolat didėja ir labai svarbu, kad nariai turėtų galimybes dirbti visiškai nepriklausomai.

 
  
  

- Pranešimas: Janusz Lewandowski (A6-0082/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šis pranešimas žymi diskusijų dėl 2009 m. biudžeto procedūros, susijusios su Europos Parlamento ir kitų institucijų biudžetais – tačiau ne su Komisijos biudžetu, kuris iki šiol yra didžiausias – pradžią.

Be kitų aspektų, kuriuos galėtume pabrėžti, dėmesį reikėtų skirti pasiūlytoms darbuotojų politikos gairėms. Tai daryti reikėtų todėl, kad per paskutinius metus patyrėme nuolatinį spaudimą sumažinti personalui skirtas išlaidas – naudojant nepatikimas sutartis, pvz., sutartis dėl išorės paslaugų, kurias sudarant dalyvauja laikinos įdarbinimo agentūros; tai kenkia nuolatinio darbo sutarčių sudarymui ir pagal šias sutartis dirbančių darbuotojų teisėms. Tokius siūlymus privalome kategoriškai atmesti.

Kitas nuolat svarstomas aspektas yra poreikis užtikrinti ES oficialių ir darbo kalbų įvairovę ir galimybę jas naudoti. Per 2008 m. biudžeto procedūrą, nedidelis asignavimas buvo įrašytas į rezervą – „siekiant paskatinti administraciją pirmenybę teikti veiksmingesnei kalbinei pagalbai Parlamento nariams oficialių susitikimų metu“. Tačiau mes nežinome, kokių priemonių buvo iš tikrųjų imtasi šioje srityje, ypač atsižvelgiant į tai, kad toliau iškyla atvejų, kai ši teisė negerbiama, pvz. – ES ir AKR jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje.

 
  
  

- Pranešimas: Paul Rübig (A6-0064/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už gerbiamo kolegos iš Austrijos Paulo Rübigo pranešimą, kuris yra dalis bendro sprendimo procedūros dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje, skirtoje mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą vykdančioms MVĮ remti.

Teigiamai vertinu šią iniciatyvą, kuria siekiama per šešerius metu prie 300 mln. eurų asignavimų (pagal jungtinę programą „Eurostars“, skirtą daugeliui valstybių narių ir kitoms Europos ekonominės erdvės narėms ir susijusią su parama MVĮ, kad jos galėtų tobulėti naujovių srityje) pridėti 100 mln. eurų. Įdomu pastebėti, kad 82 proc. didelių JAV įmonių, įsteigtų po 1980 m., buvo sukurtos „nuo nulio“, o ES – tik 37 proc.

Todėl aišku, kad mažos ir vidutinės įmonės, ypač susijusios su naujovėmis, teikia tam tikrą viltį, kad mūsų vidaus rinkoje vyks ekonomikos augimas ir socialinė pažanga.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerbiamasis Pirmininke, ponios ir ponai, aš balsuoju už šį pranešimą, kuris yra svarbus įnašas į mokslinių tyrimų ir naujovių plėtrą ir, dėl to – į Europoje pagamintų produktų konkurencingumą.

Teigiamai vertinu, tai, kad siekiama skirti lėšas MVĮ, kurios yra Italijos ir Europos ekonomikos jungiamasis audinys, ir kurioms reikia didesnės finansinės paramos, susietos su originalių aukštos kokybės produktų, galinčių konkuruoti su augančios ekonomikos šalių produktais, kūrimu.

Siekiant skatinti naujovės mūsų vidaus rinkoje, turi būti remiamas ir skatinamas ES kūrybinis potencialas; tačiau negalima rizikuoti ir leisti, kad artimoje ateityje ne Europos šalys keltų kaltinimus dėl intelektinės nuosavybės teisių.

Naujos konkurentės, pvz., Kinija, Japonija ir Indija, ryžtingai žengia į tarptautinės ekonomikos sceną, versdamos pasaulio rinką atlaikyti naują naujovėmis pagrįstą konkurenciją. Todėl ES vykdomas bendras MVĮ finansavimas pagal programą „Eurostars“ yra labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad ES valstybės narės per vidutinį ir ilgą laikotarpį išliks konkurencingos.

Be to, mane maloniai nustebino sėkmingos derybose dėl kompromisinio teisės aktų paketo, kuriuo, patobulinus MVĮ prieigos kriterijus, joms bus sudarytos sąlygos vykdyti su naujovėmis susijusią veiklą, kuri atneš joms sėkmę ir leis išlikti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Teoriškai tai labai svarbi programa atsižvelgiant į tai, kad ja siekiama remti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą vykdančias MVĮ, nes įmonėse, ypač mažesnėse, kurių poreikiai yra didesni, investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą atsiperka daugeriopai. Tačiau mes nemanome, kad ši programa bus veiksminga, nes:

- programai skirtos visiškai juokingos ir netgi absurdiškos lėšos – 400 mln. eurų, iš kurių ES skiria tik 100 mln.; tai reiškia, kad šis pasiūlymas yra visiška propaganda. Tai, kad ateityje labai nedaug įmonių turės naudos iš šios programos, buvo nuslėpta.

- pasiūlymas atneš naudos tik stipriausioms ir labiausiai kvalifikuotoms vidutinėms įmonėms – toms, kuriose dirba daugiau, nei 250 darbuotojų; taigi, daugiau, nei 80 proc. Europos įmonių, kurios yra labai mažos ir mažos įmonės, programoje negalės dalyvauti.

Kadangi Portugalija yra viena Europos šalių, kurioje labai trūksta įmonių investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą, manome, kad, jei programa „Eurostars“ būtų vykdoma mūsų šalyje, jos poveikis būtų visiškai nereikšmingas ir nedidelis.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Teigiamai vertinu Paulo Rübigo pasiūlymus remti MVĮ, vykdančias mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą. Planas skirti 400 mln. eurų tokių MVĮ skatinimui, kad jos vykdytų tarptautinius į rinką orientuotų tyrimų projektus turi būti remiamas ir aš balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Lydie Polfer (ALDE), raštu. – (FR) Noriu pareikšti, kad pritariu Paulo Rübigo pranešimui, kuriuo siekiama, kad kuo daugiau MVĮ galėtų prašyti paramos jų vykdomiems mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams pagal mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą „Eurostars“, kurią įgyvendina kelios valstybės narės ir asocijuotosios šalys. Ja taip pat siekiama palengvinti mūsų MVĮ, kurios yra tikrasis Europos ekonomikos katalizatorius, dalyvavimą šioje programoje.

Taip pat teigiamai vertinu tai, kad ateityje Liuksemburgas taip pat dalyvaus programoje „Eurostars“, kuri padės mums pasiekti Lisabonos strategijos tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  José Albino Silva Peneda (PPE-DE), raštu. − (PT) Aš pritariu šio pranešimo turiniui, nes manau, kad jame pateiktais pasiūlymais siekiama skatinti MVĮ vykdomus mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą; MVĮ sudaro 99 proc. visų Europos įmonių, jose dirba daugiau, nei 60 proc. visų darbuotojų.

Pranešime teigiama, kad mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veikloje dalyvaujančių MVĮ yra labai nedaug, ir kad dėl to visomis turimomis priemonėmis privalome skatinti šią iniciatyvą, kuri stiprėjant MVĮ konkurencingumui, taps vis svarbesnė.

Šiuo požiūriu šiame pranešime svarbiausias aspektas neaptariamas. Būtina, kad ši veikla turėtų daugialypį poveikį; jai suteikus šiuolaikines verslo vadybos formas galima vykdyti naujoviškus ir efektyvius procesus, kurie padėtų sukurti vertę. Vertės kūrimas naudingas ne tik įmonėms, kuriose jis pradėtas, bet ir visai verslo struktūrai – ir gamybos, ir mažmeninės prekybos srityse.

Patvirtinę šį pranešimą neturime pamiršti, kad reikia stiprinti finansinės paramos pradedančioms veiklą įmonėms mechanizmus; šioje srityje vis dar kyla daug sunkumų, ypač jauniems verslininkams, norintiems eksperimentuoti.

Norėčiau pabrėžti, kad turėtų būti pašalintos biurokratinės kliūtys, kad MVĮ neatsisakytų dalyvauti mokslinių tyrimų ir technologių plėtroje.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. − (SK) Balsavęs už Paulo Rübigo pranešimą Europos Parlamentas valstybių narių mažoms ir vidutinėms įmonėms siunčia aiškų signalą. Mažos ir vidutinės įmonės dažnai gali būti veiksmingos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros dalyvės, tačiau joms sąlygos mažiau palankios, nei tos, kurios taikomos tarptautinėms įmonėms.

Nuo dabar MVĮ asociacijos, vykdančios mokslinių tyrimus ir technologijų plėtrą, gali gauti Europos finansinę paramą ir veikti Europos tinkle kartu su kitomis mažomis ir vidutinėmis įmonėmis. Taigi Slovakijos MVĮ savo žinias ir pajėgumus galės panaudoti Europos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sektoriuje.

Slovakijoje daug mažų ir vidutinių įmonių veikia kaimo vietovėse, kuriose prastai išvystyta infrastruktūra, o tai kliudo jų plėtrai. MVĮ, kurios vykdo mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, tiesiogiai ir netiesiogiai dirba daug moterų. Europos lėšos naudingos, nes suteikia galimybę MVĮ pradėti veiklą; taip jų profesiniai pajėgumai gali tarnauti viešajam interesui.

Programa „Eurostars“ skirta naujų produktų ir paslaugų moksliniams tyrimams ir kūrimui Europos Sąjungos lygmeniu. MVĮ yra pagrindinės „Eurostars“ projektų dalyvės. Gaila, kad Slovakijos Respublika – ES valstybė narė – šioje programoje nedalyvauja. Todėl Slovakijos mažos ir vidutinės įmonės neturi galimybės naudotis didele finansine parama, skirta veiksmingam produktų, technologijų ir paslaugų vystymui.

 
  
  

- Pranešimas: Adam Gierek (A6-0039/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. (PL) Aš balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos daugiamečių techninių gairių (COM(2007)0393 – C6-0248/2007 – 2007/0135(CNS)).

Pritariu Adamo Giereko požiūriui; jis teigė, kad atsižvelgiant į fondo vaidmenį užtikrinant tinkamą Europos Sąjungos ekonomikos veikimą, ypač naujosiose valstybėse narėse, fondas turėtų veikti toliau. Plienas vis dar yra pagrindinė mašinų ir statybų pramonėje naudojama konstrukcinė medžiaga. Taip pat aišku, kad plieno kokybės ir gamybos efektyvumo gerinimo galimybės toli gražu nėra išnaudotos.

Kaip teisingai pabrėžta, geresnis anglių ir plieno rinkos konkurencingumas priklauso nuo to, kaip efektyviai naudojami regionų ištekliai. Tai labai prisidėtų prie Europos Sąjungos energetinio saugumo.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už Adamo Giereko pranešimą apie anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondą. Pranešime pateikti pasiūlymai leis daugiau dėmesio skirti aplinkos problemoms, taip pat leis anglių ir plieno sektoriui ištirti būdus, kaip sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Aš balsuosiu už šį pranešimą ir manau, kad svarbu pasinaudoti galimybe išsamiau įvertinti anglių vartojimą mūsų energijos poreikių kontekste. Anglys per ilgai buvo laikomos nešvariu kuru ir nebuvo skiriama pakankamai dėmesio galimybei valyti anglis naudojant naujas technologijas..

Mano regione – šiaurės vakarų Anglijoje – vis dar yra dideli kokybiškų anglių ištekliai. Teigiama, kad anglis per brangu išgauti. Nors grynosios anglys nėra ekologiškas kuras, naudojant naujas anglių technologijas, anglys gali būti svarbus, aplinkai nekenksmingas energijos tiekimo elementas.

Privalome geriau pasinaudoti savo anglių ištekliais. Privalome rasti daugiau pinigų moksliniams tyrimams – siekdami padaryti anglis ekologiškesniu ir ekonomiškai konkurencingesniu ištekliu. Kad atkurtume anglių kasybų bendruomenes, privalome padaryti daugiau. Manau, kad grynosios anglys turi ateitį ir dėkoju Pramonės, mokslinių tyrimų ir energijos komitetui už jo parengtą pranešimą, kuriuo bent jau pradedamos diskusijos šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Anglių ir plieno pramonė labai svarbi pietryčių Anglijos, ypač Kento bendruomenėms. Džiaugiuosi šiuo pranešimu, kuris propaguoja mokslinių tyrimų fondą, kuris padėtų vystyti šių pramonės šakų elementus ES; to reikia ieškant ateities energijos poreikių problemos sprendimo. Padarius anglis ekologijos požiūriu labiau priimtinu kuru būtų galima užtikrinti mūsų energijos poreikius ateityje, kai Europoje kils didesnė įtampa dėl neaiškių tiekimo sąlygų.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. (PL) Aš balsavau už Adamo Giereko pranešimą apie Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondą.

Remiantis Tarybos gairėmis, po penkerių metų veiklos Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo veikla persvarstoma šiais metais. Persvarstant daugiausia dėmesio buvo skiriama efektyviam energijos žaliavų naudojimu ir aplinkos apsaugai. Reikėtų pabrėžti, kad vienas fondo privalumų yra tai, kad jis gali būti papildomas į Septintąją bendrąją programą neįtrauktų mokslinių tyrimų finansavimo šaltinis. Be to, remiantis Europos Komisijos nuomone, fondas turėtų veikti toliau, nes plienas vis dar yra viena svarbiausių mašinų ir statybų pramonės žaliavų, o šiuose sektoriuose reikia nuolat investuoti į mokslinius tyrimus.

Fondas taip pat skatins geriau anglis vartoti energijos rinkoje – taip būtų labai prisidėta prie Europos Sąjungos energetikos saugumo. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad, norint išgauti anglį, būtini nuolatiniai tiriamieji žvalgymai. Kitas svarbus klausimas – lyčių lygybės principo taikymas tyrimų grupėse. Tai paskatintų moteris dalyvauti šioje srityje.

 
  
  

- Pranešimas: Philippe Morillon (A6-0072/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Komisijos duomenimis 40 proc. viso ES laivyno pagal laivo tonažą veikia atviroje jūroje arba trečiųjų šalių vandenyse. Kitų šalių laivai taip pat žvejoja ES vandenyse, daugiausia pagal vadinamuosiuose Šiaurės susitarimuose išdėstytas sąlygas.

Todėl labai svarbu, kad ES turėtų aiškią leidimų išdavimo abiejų tipų veiklai sistemą. Šis pasiūlymas ir Parlamento pranešimas viena iš priemonių, kuriomis ES siekia supaprastinti bendrąją žuvininkystės politiką (BŽP) – nustatant bendrąsias paraiškų išduoti žvejybos leidimus pateikimo ir jų išdavimo taisykles ir sąlygas, taikomas ir ES, ir ne ES vandenyse.

Komisijos pasiūlyme paaiškinamos Komisijos ir valstybių narių prievolės ir patikslinami žvejybos veiklos ataskaitų teikimo reikalavimai. Parlamento pranešime pateikti pakeitimai padaro dokumentą tam tikrais aspektais teisingesnį. To pavyzdys – didesnis lankstumas, nustatytas 7 straipsnyje nurodytų tinkamumo kriterijų atžvilgiu.

Todėl Portugalijos socialdemokratų partijos nariai pritaria Philippe Morillono pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiuo metu žvejybos veiklos leidimų Bendrijos žvejybos laivams ir trečiųjų šalių laivams išdavimą reguliuoja įvairūs dvišaliai susitarimai ar regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos.

Pasiūlymu dėl reglamento siekiama nustatyti bendrą visų žvejybos leidimų tvarkymo procedūrą ir aiškiai nurodomas Europos Komisijos vaidmuo suteikiant šiuos leidimus ar sustabdant jų galiojimą.

Tarp daugelio svarbių aspektų, kuriuos galima komentuoti ar kritikuoti, norėtume pabrėžti, kad, nepaisant to, kad šiame pranešime išaiškinami tam tikri pasiūlymo dėl reglamento aspektai (pvz., kad dideliais pažeidimais laikomi tik tie pažeidimai, kurie tokiais patvirtinami pagal atitinkamus nacionalinius teisės aktus) – tam mes pritariame – juo neapsaugomas visų valstybių narių suverenumas žvejybos veiklos valdymo jų išskirtinėse ekonominėse zonose (IEZ) požiūriu. Tam mes nepritariame.

Todėl pateikėme pakeitimą, kuriame teigiama, kad valstybės narės, kaip suinteresuotos šalys, turėtų aktyviai dalyvauti procedūrose, ypač sprendimų dėl leidimų šioje srityje išdavimo priėmimo procedūrose. Gaila, bet dauguma Parlamento narių šį pakeitimą atmetė.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau prieš Philippe Morillono pranešimą, nes dalis pakeitimų, kuriuos pasirašiau ir aš, buvo atmesti. Kalbant konkrečiau, buvo atmesti pakeitimai, susiję su žvejybos galimybių perskirstymu. Parlamentas gerai žino mano priešiškumą pražūtingai BŽP; manau, kad žuvininkystės valdymas turėtų būti sugrąžintas Europos žvejybinėms valstybėms. Tačiau, kol mes turime bendrąją politiką, negalima pažeisti santykinio stabilumo principo ir visoms Europos žvejybinėms bendruomenėms turi būti užtikrinta, kad jos išlaikys savo istorines žvejybos teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. (PL) Aš balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse (COM(2007)0330 – C6-0236/2007 – 2007/0114(CNS)).

Philippe Morillon teisingai pabrėžia, kad labai svarbu, jog Europos Sąjunga turėtų aiškią leidimų išdavimo abiejų tipų veiklai sistemą – siekiant kuo didesnio suderinamumo su Sąjungos nuostatomis žuvininkystės srityje ir didesnio ES laivų veiklos skaidrumo trečiųjų šalių vandenyse.

Be to, neabejotina, kad daugiausiai dėmesio reikėtų skirti šiems aspektams: tam, kad Komisijai ir Europos Sąjungai būtų suteikta pirmumo teisė kovoti su neteisėta, nereglamentuota ir nedeklaruota (NNN) žvejyba ir žymiam besivystančių šalių žuvų išteklių sumažėjimui dėl laivų, vykdančių NNN žvejybą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Philippe Morillono pranešimu turėjo būti siekiama supaprastinti bendrąją žuvininkystės politiką. Nesu įsitikinęs, ar pradiniai pranešime pateikti pasiūlymai šį siekį atitinka. Įtraukus susitarimus, nurodytus JT konvencijos dėl jūrų teisės 63 straipsnyje įtraukimas, Škotijos žvejybos pramonė patirs didelių praktinių sunkumų. Atrodo, kad su naudojimu susijusios nuostatos jau yra esamų žvejybos partnerystės susitarimų su trečiosiomis šalimis dalis, o pranešime pateiktos rekomendacijos tik dar labiau komplikuoja padėtį šioje srityje. Mano balsavimas atspindi šiuos nuogąstavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Europos Parlamento darbo partijos vardu teikiu rašytinį paaiškinimą, kodėl Philippe Morillono pranešimui pateikėme ir rėmėme 20–23 pakeitimus, ir kai pakeitimai buvo atmesti, balsavome prieš iš dalies pakeistą pranešimą ir teisėkūros rezoliuciją.

20, 21 ir 22 pakeitimai susiję su reglamento taikymo sritimi. Svarbu išlaikyti skirtumą tarp susitarimų, nurodytų JT konvencijos dėl jūrų teisės 63 straipsnyje ir susitarimų, nurodytų šios konvencijos 62 straipsnyje. Šiame pasiūlyme turėtų būti kalbama tik apie pastaruosius susitarimus.

23 pakeitimu panaikinama Komisijai suteikta teisė perskirstyti žvejybos galimybes, siūloma 13 straipsnyje; taip, siekiant atsakingos žvejybos, išlaikomas santykinio stabilumo principas ir istorinės žvejybos teisės.

Šiandien vykęs balsavimas turėtų atkreipti dėmesį visų tų, kurie rūpinasi pažeidžiamų žuvų išteklių išsaugojimu. Jis rodo, kad Europos Parlamentas pritaria Europos Komisijos pasiūlymui perskirstyti žvejybos kvotas; dėl to visi galėtų laisvai žvejoti Šiaurės jūroje. Tai prieštarauja sąlyginio stabilumo principui ir kenkia Škotijos interesams. Mes neturėjome kito pasirinkimo – tik balsuoti prieš šį pranešimą.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Padėtis Tibete (B6-0133/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai remiame Europos Parlamento siekį 2008 m. – Europos kultūrų dialogo metais – pakviesti pasaulio religijų lyderius dialogui su Europos Parlamento nariais.

Tačiau norime pabrėžti, kad šis dialogas turėtų vykti diskutuojant ir keičiantis nuomonėmis komitetuose arba specialiai surengtuose susitikimuose. Vienos pusės kalbos, sakomos plenariniame posėdyje dalyvaujantiems nariams, be jokios dialogo ir klausimų uždavimo galimybės, nėra tinkama bendravimo ir kultūrinių mainų priemonė.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Mano nuomone, pirminė kompromisinė rezoliucija buvo nevisiškai subalansuota. Pirminiai neramumai Lasoje ir kitose vietose buvo suderintos atakos prieš žmones ir pastatus, per kurias buvo padeginėjama, buvo sužeistų ir nužudytų chanų kilmės kinų ir musulmonų mažumos atstovų. Jei mano šalyje baltieji jaunuoliai užpultų migrantų bendruomenę, tai būtų apibūdinta kaip rasiniai neramumai. Nepaisant to, į viską atsižvelgęs galėjau šiam pranešimui pritarti. Kinija visoje savo teritorijoje vis dar nesugeba visiškai laikytis žmogaus teisių – kalbant apie nepriklausomas profesines sąjungas, vidaus migrantus ir mažumų religijų praktiką.

Tačiau dešinės pusės pateikti ir priimti pakeitimai padarė šį tekstą labai radikalų. Dėl to, kad buvo nepritarta ES „vienos Kinijos politikai“, reikalaujama „be išankstinių sąlygų“ vykdyti dialogą, šiai rezoliucijai pritarti negalėjau – net ir pritardamas rezoliucijos teiginiams žmogaus teisių klausimu; tai parodo mano vardinis balsavimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš teigiamai vertinu tai, kad visos frakcijos priėmė bendrą rezoliuciją dėl Tibeto. Šiame tekste smerkiamos neseniai vykdytos represijos Tibete ir remiamasi ankstesnėmis Parlamento rezoliucijomis – abi šalys raginamos dalyvauti dialoge.

Taip pat raginame Kinijos vyriausybę ir Dalai Lamos rėmėjus nutraukti smurtą. Kinijos vyriausybė neturi piktnaudžiauti 2008 m. olimpinėmis žaidynėmis, kad galėtų areštuoti disidentus, žurnalistus ir žmogaus teisių aktyvistus.

Mes raginame ES Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę siekti nustatyti bendrą ES poziciją dėl valstybių arba vyriausybių vadovų ir ES vyriausiojo įgaliotinio dalyvavimo olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje, numatant galimybę nedalyvauti, jei Kinijos valdžios institucijos neatnaujins dialogo su Jo Šventenybe Dalai Lama.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélčne Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Olimpinis deglas tęsia savo kelionę aplink žemės rutulį, o demonstracijos visame pasaulyje parodė, kaip žmonės vertina šios vasaros olimpines žaidynes. Šiuo klausimu domisi daugelis, ir svarbu, kad valstybės narės galėtų pačios nuspręsti, ar dalyvauti olimpinėse žaidynėse Kinijoje, ar jas boikotuoti.

Kova už žmogaus teises yra labai svarbi ir turi būti remiama, tačiau, siekiant teisėtumo, darbas turi būti vykdomas per JT. Gaila, bet Europos Parlamentas naudojasi esama padėtimi Tibete siekdamas pagerinti savo pozicijas užsienio politikoje. Problemas turi spręsti Kinija ir Tibetas, nesikišant Europos Parlamentui, kuris Kinijos teritorijoje neturi jokios galios.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Pareikšdami užuojautą aukoms, norą, kad konfliktai būtų sprendžiami taikiai ir tai, kad gerbiame demokratijos, žmogaus teisų ir tarptautinės teisės apsaugos principus, manome, kad rezoliucijoje dėl padėties Tibete yra elementų, kurie nevisiškai atitinka dabartinę padėtį.

Vis labiau aišku, kai tai yra prieš Pekino olimpines žaidynes nukreipta operacija; tai – tikrasis provokacijų ir veidmainiško pasipiktinimo motyvas

Siekiant pateisinti esamą ir būsimą kišimąsi ir tarptautinės teisės pažeidimus, taip pat bandant Kinijai primesti strateginius ir ekonominius interesus, vėl manipuliuojama argumentais.

Svarbu tai, kad mes vis dar kalbame apie Tibetą, kaip apie Kinijos okupuotą teritoriją, o separatistinius judėjimus, kurie pradeda smurtinius veiksmus, skatina ir remia jėgos, kurios neprieštarauja Kinijos Liaudies Respublikos teritorijos, įskaitant Tibeta, vientisumo principui.

Be to, kaip gali šis Parlamentas moralizuoti priimdamas šią rezoliuciją, jei mažiau nei prieš mėnesį jis priėmė pranešimą dėl Irako, kuriame visai neužsimenama apie JAV agresiją ir okupaciją?

 
  
MPphoto
 
 

  Roselyne Lefrançois (PSE), raštu.(FR) Atsižvelgdamas į padėties Tibete rimtumą Europos Parlamentas negali ilgiau tylėti. Todėl aš pritariau šiai rezoliucijai, kurioje griežtai smerkiamos šiame regione Kinijos saugumo pajėgų vykdomos žiaurios represijos.

Smurtas Lasos ir Daramsalos gatvėse ir užsienio žiniasklaidos cenzūra yra netoleruotini, todėl mūsų institucija, kartu su tarptautine bendruomene, privalo panaudoti visą savo įtaką, kad tai sustabdytų, ir kad Kinija pradėtų laikytis tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių ir mažumų srityse.

Savo balsu norėjau išreikšti solidarumą su Tibeto žmonėmis, kurių dauguma reikalauja ne nepriklausomybės, bet didesnės politinės autonomijos ir pagarbos jų kultūriniam ir kalbiniam paveldui.

Aš nepritariu visiškam Pekino olimpinių žaidynių boikotui, nes, mano nuomone, dialogas visada geriau nei diskusijų nutraukimas. Tačiau manau, kad žaidynės yra galimybė paskatinti Kinijos valdžios institucijas daryti pažangą demokratijos srityje, ir tikiuosi, kad, kaip minėjau, rezoliucijoje ES valstybių arba vyriausybių vadovai dėl šio renginio priims bendrą poziciją.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš smerkiu Kinijos ginkluotųjų pajėgų represijas prieš protestuotojus Tibete. Iš tikrųjų šis klausimas parodo, kad reikia bendros ES pozicijos Kinijos klausimu. Tik sutarus dėl nuoseklios pozicijos galima konstruktyviai bendradarbiauti. Pekino olimpinės žaidynės yra geriausia proga skatinti Kinijos pažangą žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvių klausimais. Būtų gaila, jei Kinijos vyriausybė bandytų kliudyti protestams ar dėl to skelbtų pranešimus. Aš balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Buvo galima nesunkiai nuspėti, kad Kinija reaguos į demonstracijas naudodama karines pajėgas ir policiją. Kinija, be abejo, nėra demokratinė, tačiau Kinijos saugumo pajėgų reakcija į demonstracijas, aišku, smerktina. Bet kokį Olimpinių žaidynių boikotą dauguma Kinijos gyventojų tikriausiai vertintų kaip įžeidimą, ir tai tikrai nepagerintų – o blogiausiu atveju pablogintų – mažumų padėtį šioje šalyje.

Atsižvelgiant į ES reikšmę tarptautinėje politikoje, vien ES pozicija tikriausiai jokio poveikio neturės. Jei ES darys spaudimą ir pasaulio akyse taps pajuokos objektu, tai nepadės niekam, ypač tibetiečiams. Net jei padėtis nurims, galima prognozuoti naujus ir galbūt dar labiau smurtinius neramumus. Bet kartu su sąjungininkais ES gali pagerinti mažumų padėtį Kinijoje ir laipsniškai pasiekti, kad vyriausybė ir gyventojų dauguma pakeistų požiūrį.

 
  
MPphoto
 
 

  Vincent Peillon (PSE), raštu. – (FR) Teigiamai vertinu tvirtą šios dienos Parlamento poziciją dėl padėties, kuri buvo Tibete dešimtmetį, bet žymiai pablogėjo prieš mėnesį. Ginti mūsų vertybes – ir Europos, ir universalias – reiškia netylėti. Todėl visiškai pritariu žiaurių Kinijos saugumo pajėgų vykdomų Tibeto demonstrantų represijų ir visų per pastarąsias dienas vykusių smurto veiksmų, nesvarbu, kokia jų kilmė, pasmerkimui.

Parlamentas taip pat ragina Kinijos valdžios įstaigas leisti vykdyti nepriklausomą tarptautinį smurto Tibete tyrimą, be išankstinių sąlygų su tibetiečiais pradėti konstruktyvų dialogą, nedelsiant paleisti taikius demonstrantus ir visus Kinijoje areštuotus disidentus, gerbti TOK ir pasauliui 2001 m. duotus įsipareigojimus dėl žmogaus teisių.

Rezoliucija ragina ES valstybių arba vyriausybių vadovus priimti bendrą poziciją dėl jų dalyvavimo olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Adrian Severin (PSE), raštu. − Kaip Rumunijos socialistų delegacijos vadovas, norėčiau paaiškinti, kodėl delegacija nepritarė rezoliucijai dėl Tibeto. Iš tikrųjų rezoliucija negina žmogaus teisių ir mes negalime sutikti, kad žmogaus teisės taptų geopolitinių darbotvarkių ir interesų įkaitu. Ji nėra griežta žmogaus teisių požiūriu ir veidmainiška, nes joje siūlomi politiniai sprendimai neatsižvelgiant į Kinijos realybę.

Dėl šios rezoliucijos ES tampa nepatikima; už jos teiginių apie paramą žmogaus teisėms iš tikrųjų slepiasi pavojinga politinės autonomijos darbotvarkė ir Tibeto nepriklausomybės idėja, kuri aiškiai prieštarauja „vienos Kinijos“ politikai. Tuo pat metu ES netenka savo, kaip Kinijos atvirumo skatintojos, įtakos.

Taigi šioje rezoliucijoje pasisakoma už Kinijos skaldymą, o ne už paramą žmogaus teisėms ir jų skatinimą; ji naudojama kaip pretekstas įvairioms geopolitinėms darbotvarkėms propaguoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Kathy Sinnott (IND/DEM), raštu. Šioje situacijoje visiškai palaikau Tibetą. Tačiau aš negalėjau pritarti šiam pasiūlymui dėl rezoliucijos, nes dauguma kolegų priėmė pakeitimą, kuriuo siekiama gerbti „vienos Kinijos“ politiką. Aš nepritariu šiam konkrečiam pakeitimui, nes „vienos Kinijos“ politika kelia grėsmę Taivanui ir Tibetui. Anksčiau dėl su žmogaus teisėmis susijusių priežasčių raginau boikotuoti Pekino olimpines žaidynes.

 
  
  

- Pranešimas: Hannes Swoboda (A6-0048/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. (PL) Aš buvau Užsienio reikalų komiteto delegacijos, kuri šių metų pradžioje lankėsi Kroatijoje, narys. Sutinku su pranešėju dėl vakar svarstytame pranešime išdėstytų klausimų, todėl šiandien balsavau už Hanneso Swobodos pranešimą. Norėčiau pasveikinti Kroatijos valdžios institucijas su jų iki šiol pasiektais teigiamais rezultatais rengiantis narystei Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Nors aš balsavau už Kroatijos pažangos ataskaitą rengiantis galimai narystei, privalau pabrėžti, kad artimiausiu metu naujų narių priimti negalima. Pirmiausia – Lisabonos sutarties pagrindu – būtinas Europos Sąjungos, kurią sudaro 27 valstybės narės, organizavimas. Nauja narystė įmanoma tik tada, kai sustiprės dabartinės sudėties Europos Sąjunga.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélčne Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Birželio judėjimas (Junilistan) mano, kad ES plėtra yra svarbiausias aspektas siekiant taikos ir stabilumo Europoje. Todėl mes pritariame Kroatijos narystei ES, jei ši šalis atitinka Kopenhagos kriterijus. Todėl mes balsavome už šį pranešimą.

Tačiau absurdiška, kad Europos Parlamentas reikalauja, kad žiniasklaida skatintų visuomenę remti Tarptautinį baudžiamąjį tribunolą. Tokie pareiškimai gali būti laikomi kišimusi į spaudos laisvę. Taip pat kritiškai vertiname formuluotes, kuriomis siekiama, kad Europos Parlamentas skatintų Kroatiją vykdyti informavimo kampaniją, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į aplinką. Šis klausimas pats savaime, be abejo, yra svarbus, tačiau Europos Parlamentas šiems veiksmams neturi galių.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Galima sakyti, kad šiandienos balsavimą Parlamente veikia neseniai vykusio NATO valstybių aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatai.

Kitais žodžiais, Kroatijos „pažangos“ siekiant narystės ES ataskaita patvirtinta, taip pat atvirai teigiama, kad derybos bus (!) baigtos iki 2009 m. rinkimų, o balsavimas dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (BJRM) pažangos ataskaitos atidėtas.

Reikia prisiminti, kad NATO valstybių aukščiausiojo lygio susitikime nuspręsta pakviesti Kroatiją pradėti derybas dėl stojimo, o derybos su BJRM atidėtos.

Ši padėtis dar kartą parodo, kad ES ir NATO plėtra yra suderinta.

Be kitų svarbių aspektų, kuriuos derėtų paminėti šiame paaiškinime dėl balsavimo (pvz., regiono šalių, taip pat ir Italijos, ginčai dėl sienų), reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Europos Komisiją pažanga siekiant narystės reiškia, kad turi būti įvykdyti ekonominiai kriterijai: biudžeto stiprinimo ir stabilumo politika, valstybės finansų struktūrinė reforma, privatizavimas, verslo aplinkos kokybės gerinimas ir žemės reforma (ji reiškia galimybę įsigyti žemės, ypač užsieniečiams).

Du „puikūs“ ES darbo pavyzdžiai...

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Hanneso Swobodos pranešimas dėl Kroatijos yra gerai suderintas pranešimas, kuriame optimistiškai vertinamos Kroatijos pastangos siekiant narystės ES. Iš tikrųjų būtinos ir nuolatinės Kroatijos vyriausybės pastangos teismų sistemos ir sienų srityse. Teigiamai vertinu šios šalies pastangas siekiant narystės ir tikiuosi, kad bus stengiamasi ir toliau. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Kova su vėžiu išsiplėtusioje Europos Sąjungoje (B6-0132/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Atsižvelgdami į esamą padėtį ir Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros vertinimus, balsavome už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Pagal šiuos vertinimus, vienas iš trijų europiečių per savo gyvenimą suserga vėžiu, o vienas iš keturių nuo šios ligos miršta. 2006 m. ES buvo beveik 2,3 mln. naujų susirgimo vėžiu atvejų, o nuo vėžio mirė 1 mln. žmonių.

Vėžį įvairiais ligos etapais sukelia daug veiksnių, todėl reikalinga didesnė prevencija, kuri vienodai atsižvelgtų į profesines, aplinkos ir su gyvenimo būdu susijusias priežastis. Pagal neseniai profesinių sąjungų atliktą tyrimą, bent 8 proc. mirčių nuo vėžio per metus tiesiogiai sukelia karcinogeninių medžiagų poveikis darbo vietoje; šio poveikio būtų galima išvengti pakeitus karcinogenines medžiagas mažiau žalingomis medžiagomis.

Gerai žinoma, kad labai skiriasi vėžio gydymo priemonių kokybė, tyrimų programos, įrodymais pagrįstų gerosios patirties gairės, radioterapijos įranga ir galimybės gauti naujus vaistus nuo vėžio; tai yra viena iš priežasčių, kodėl Europoje tokie skirtingi išgijimo nuo įvairių vėžio formų per penkerius metus rodikliai.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélčne Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Ar ES skubios kovos su vėžiu priemonės yra veiksmingesnės nei atitinkamos kompetentingų tarptautinių organizacijų, pvz., PSO, nustatomos priemonės? Ar ES institucijų kompetencija kovos su vėžiu metodų srityje yra didesnė, nei valstybių narių. Atsakymas į šiuos klausimus – „ne“.

Be to, rezoliucijoje raginama įsteigti tarpinstitucinę ES kovos su vėžiu grupę, remti informavimo ir švietimo vėžio klausimu kampanijas; Komisija raginama įsteigti konsultacinį vėžio prevencijos komitetą ir steigti nerūkymo zonas, ES raginama imtis teisėkūros veiksmų, kuriais būtų skatinamos iniciatyvos dėl apsaugos nuo saulės trūkumo, valstybės narės raginamos įsteigti įvairias sritis apimančias onkologijos grupes ir pripažinti onkologiją medicinos specialybe.

Visų šių požiūrių ir reikalavimų motyvas, be abejo, yra pagirtinas. Tačiau pagrindinis klausimas yra toks – kokia pridėtinė vertė sukuriama šiuos klausimus pavedant reguliuoti Europos Sąjungai. Kur pasitikėjimas valstybėmis narėmis? Kas pasidarė su subsidiarumo principu? Ar ES vykdomi reguliavimo veiksmai iš tikrųjų atneša naudos tiems, kuriems reikia kokybiškų teisės aktų ir gerai išnagrinėtų priemonių – sergantiesiems vėžiu? Ar suprantama, kad vėžys yra pasaulinė problema, kurią reikia spręsti pasaulio lygmeniu?

Remdamasis anksčiau pateiktais argumentais, per galutinį balsavavimą Birželio judėjimas (Junilistan) balsavo prieš aptariamą pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Visiškai pritariu Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Parlamentui pateiktam pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl kovos su vėžiu. ES yra svarbi veikėja koordinuojant kovą su liga, kuria per savo gyvenimą suserga vienas iš trijų europiečių. Valstybės narės taip pat yra svarbios veikėjos vėžio prevencijos, diagnozės ir gydymo srityse, ir, siekdamos kovoti su šia liga, privalo viena iš kitos mokytis. Kaip tik šią savaitę Škotijos vyriausybė paskelbė nacionalinę programą, kuria siekiama mokyklinio amžiaus mergaitėms suteikti imunitetą nuo žmogaus papilomos viruso, dažniausiai sukeliančio gimdos kaklelio vėžį; ES turėtų raginti visas valstybes narės parengti tokias programas.

 
  
MPphoto
 
 

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. (PL) Aš balsavau už rezoliuciją dėl kovos su vėžiu, nes ši liga niokoja visą pasaulį, taip pat Europos Sąjungos šalis ir mano šalį – Lenkiją. Plačiai ir reguliariai atliekant prevencinius patikrinimus šią ligą galima diagnozuoti ankstyvoje stadijoje, tai žymiai padidina išgijimo tikimybę. Būtina sudaryti sąlygas onkologijos centrams laisviau keistis informacija, kad naujausios šios srities žinios būtų plačiai taikomos.

Neseniai buvo labai susirūpinta dėl to, kad daugėja krūties vėžio atvejų. Todėl būtina apie šį pavojų informuoti visas moteris ir sudaryti joms galimybę atlikti mamografiją pas profesionalų gydytoją.. Taip pat labai svarbu riboti žmonių kontaktą su karcinogeniniais produktais. Ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas maisto pramonėje naudojamiems konservantams ir netinkamam dirbtinių trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimui. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į asbestą, nes dar neseniai jis buvo naudojamas statybos pramonėje ir vandentiekio vamzdžiams gaminti. Šių veiksmų dalis turėtų būti ir priemonės, nukreiptos prieš nikotiną.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Ponios ir ponai, šiandien niekas iš mūsų negali sakyti, kad kova su vėžiu mūsų neliečia. Nesu onkologijos ekspertė, bet dėl vėžio netekau abiejų tėvų ir jaunesniojo brolio ir mačiau, kokia agresyvi ši liga. Žinau sunkią šia liga sergančiųjų ir jų šeimų dalią, kuri sugraudina net kiečiausią širdį.

Dėkoju Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui už klausimo šia tema pateikimą Komisijai, kuris paskatino šias svarbias diskusijas. Dėkoju visiems rezoliucijos autoriams, įskaitant kolegę iš Slovakijos Ireną Belohorską, už jų pastangas, be kurių nebūtume radę atsakymų į rimtus su šia agresyvia liga susijusius klausimus.

Esu įsitikinusi, kad kiekvienas, net mažiausias veiksmas ir investicija, kuriais prisidedama prie ankstyvo vėžio nustatymo ir diagnozavimo bei remiami nauji gydymo būdai, sergantiesiems vėžiu teikia vilties.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Atsižvelgiant į tai, kad vienam iš trijų europiečių per jo gyvenimą diagnozuojamas vėžys, ir kad vienas iš keturių europiečių nuo šios ligos miršta, ES svarbu bendradarbiauti, dalytis gerąja patirtimi ir siekti, kad moksliniams tyrimams būtų skiriama daugiau lėšų. Teigiamai vertintina Tarpinstitucinės ES kovos su vėžiu grupės koncepcija ir tikslas iki 2018 m. 50 proc. padidinti ES piliečių, dalyvaujančių vėžio tyrimų programose, skaičių.

 
  
  

- Pranešimas: Riitta Myller (A6-0074/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Tarpinė šeštoji Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa, padėjusi Europos klimato, biologinės įvairovės, aplinkos, sveikatos ir gamtos išteklių politikos pagrindus, yra labai sėkminga.

Tačiau, kaip paminėjo pats Komisijos narys Stavros Dimas, ES labai atsilieka nuo pačios nustatyto aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimo tvarkaraščio, ypač kalbant apie atmosferos taršą ir su ja susijusias problemas – šiltnamio efektą, sveikatos pablogėjimą ir rūgštų lietų.

Be to, programų Natura 2000 ir LIFE+ finansavimo sumažinimas kelia didelį susirūpinimą nedidelėms vietos valdžios institucijoms, kurių veiksmų mastas aplinkos politikos srityje, saugant savo teritoriją, atitinkamai sumažės.

Todėl negaliu nesutikti su Riitta Myller, kuri šiame pranešime ragina Komisiją į tekstą įtraukti konkretesnius kiekybinius ir kokybinius terminus ir tikslus. Iš tikrųjų nors klimato ir energijos teisės aktų paketas, Atliekų ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) direktyvų persvarstymas turėtų padėti užtikrinti tvarią Europos ateitį, siekdami pakoreguoti ES aplinkosaugos veiksmus, būtinai turime persvarstyti Šeštąją programą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau už Riittos Myller pranešimą dėl Tarpinės šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros – atsižvelgdama į jame apibrėžtus tikslus, ypač susijusius su teminėmis strategijomis, biologinės įvairovės apsauga ir Bendrijos teisės aktų vykdymu, taip pat su ekologinio apmokestinimo ar aplinkai žalingų subsidijų klausimais.

Siekiant laiku reaguoti į programoje nurodytas aplinkosaugos problemas, reikia dvigubai didesnių pastangų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šio pranešimo pagrindas – vertinimas, kurį Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas paprašė atlikti, siekdamas sužinoti, kaip Europos Sąjunga iki šiol įgyvendina savo įsipareigojimus pagal Tarpinę šeštąją Bendrijos aplinkos saugos veiksmų programą, kuri buvo patvirtinta 2002 m., ir veiks iki 2012 m.

Šis vertinimas parodė, kad veiksmų programa įgyvendinama pavėluotai, o keliolikos svarbiausių tikslų požiūriu – labai pavėluotai. Atsižvelgiant į iki šiol vykdytas priemones, neatrodo, kad svarbiausi programoje numatyti aplinkosaugos tikslai bus pasiekti iki 2012 m. Vertinimas nepatvirtina Komisijos tarpiniame persvarstyme pateikto teiginio, kad, vertinant bendrai, ES laiku įgyvendina veiksmų programoje numatytas priemones.

Pagal Parlamento užsakytą vertinimą, galima teigti, kad Komisijos sprendimas konkrečius pasiūlymus teikti naudojant temines strategijas iš esmės nedavė norimo rezultato.

Vis dėlto, nepaisydami to, kad iš esmės balsavome už pranešimą, nesutinkame su keliais jo aspektais.

 
  
MPphoto
 
 

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu.Tarpinėje šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos peržiūroje nėra nieko naujo, pvz., nustatyto kurso pakeitimo. Peržiūroje tik išreiškiamas susirūpinimas, kad pažanga nėra tokia sparti, kaip numatyta tvarkaraštyje.

Nors buvo nurodytos svarbiausios aplinkos apsaugos problemos, peržiūroje nenurodoma blogėjančios padėties priežastis, t. y. – tarptautinių įmonių vykdomas negailestingas eksploatavimas siekiant pelno. Aplinka joms yra rezervuaras, iš kurio jos skubėdamos plėšia žaliavas ir jas nekontroliuojamos eksploatuoja siekdamos pelno. Tiesą sakant, Šeštojoje aplinkosaugos programoje patys didžiausi gamtos eksploatuotojai vadinami aplinkos saugotojais – joje teigiama, kad sprendimą padės rasti veiksminga veikla, verslo galimybės ir rinka.

Iš tikrųjų – aplinka teikia naujų galimybių kaupti kapitalą ir gauti pelną. Ši eksploatacija netgi remiama Bendrijos ištekliais, t. y. – „piliečių“ pinigais. Liberalizavus strateginės svarbos sektorius ir komercializavus aplinkos apsaugą skatinama žalioji ekonomika – vienas didesnio monopolių kapitalo investavimo būdų.

Tuo pat metu visame pasaulyje eksploatuojamas geresnis informuotumas. Tai padeda paslėpti faktą, kad pavojinga klimato kaita ir visuotinis atšilimas yra pramonės plėtros, pagrįstos kapitalistų pelnu ir žemės, oro, energijos, vandens ir kt. komercializavimu, rezultatas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Teigiamai vertinu Riittos Myller pranešimą dėl Tarpinės šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros. Pritariu joje pareikštam susirūpinimui dėl transporto išmetamų teršalų kiekio didėjimo ir lėtėjančių pastangų siekiant energijos vartojimo efektyvumo. Šiose srityse reikia labiau suderinti pastangas.

 
  
MPphoto
 
 

  Vincent Peillon (PSE), raštu. – (FR) Aš balsavau už kolegės iš Suomijos Socialistų frakcijos pranešimą.

Šiame tekste pateikiamas neraminantis vaizdas apie Šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimo pažangą tarpiniame etape.

Labai vėluojama įgyvendinti būtinas kovos su klimato kaita priemones. ES taip pat labai mažai padarė saugodama oro kokybę, įgyvendindama ir vykdydama Bendrijos teisės aktus, saugodama biologinę įvairovę, reformuodama aplinkai žalingas subsidijas ir skatindama tvarius gamybos ir vartojimo modelius.

Šiame pranešime pateikta analizė, švelniai tariant, kelia didelį susirūpinimą, nes šiuo metu, priešingai nei teigia Komisija, neatrodo, kad įvykdysime prieš šešerius metus nustatytą tvarkaraštį ir iki 2012 m. įgyvendinsime svarbiausius aplinkos apsaugos tikslus.

Balsuodamas už šį tekstą prisidedu prie Parlamento daugumos ir raginu Europos Komisiją ir valstybes nares imtis svarbiausių baigiamųjų veiksmų.

 
  
  

- Pranešimas: Guy Bono (A6-0063/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes balsavome už pakeitimą, kuriuo Komisija ir valstybės narės raginamos neblokuoti interneto prieigos. Tačiau norime pabrėžti, kad mūsų parama pakeitimui susijusi tik su dalijimusi rinkmenomis privataus naudojimo tikslais. Kalbant apie tam tikrus nusikaltimus, pvz., vaikų pornografiją ir sisteminius autorių teisių pažeidimus komerciniais sumetimais, interneto prieigos blokavimas turėtų būti vienas kovos su nusikalstama veikla būdų.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Hélène Descamps (PPE-DE), raštu. – (FR) Guy Bono pranešime dėl kultūros pramonės Europoje dar kartą patvirtinama kultūrinio aspekto svarba įgyvendinant Lisabonos tikslus. Jame pabrėžiamos kultūros pramonės galimybės užimtumo ir plėtros požiūriu, taip pat poreikis šiame sektoriuje sustiprinti ES paramą ir veiksmus. Pranešime taip pat pabrėžiamos šiuo metu interneto teikiamos galimybės prieigos prie kultūros skatinimo ir skleidimo. Skaitmeninėje aplinkoje taip pat svarbu suderinti laisvą prieigą prie interneto ir atskirų asmenų teises ir laisves. Interneto naudojimas turi būti suderintas su pagrindiniais mūsų demokratinių visuomenių principais, įskaitant intelektinių teisių laikymąsi. Siekiant spręsti plačiai paplitusios ir tebesitęsiančios neteisėtų atsisiuntimų praktikos problemą, kuri neigiamai veikia garso ir vaizdo bei muzikos sektorius, būtina pasitarus su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais pasiūlyti tinkamas ir proporcingas priemones. Laikinas prieigos prie interneto blokavimas – kaip laipsniško reagavimo elementas, suderintas su asmens laisvėmis – būtų tinkamas sprendimas, leidžiantis išvengti baudžiamųjų sankcijų, kurių ribos šiais laikais yra aiškios, taikymo. Gaila, kad šiandien Parlamentas šią galimybę atmetė.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Gerai žinome apie kultūros ir jos skleidimo svarbą visose ES valstybėse narėse kultūrų įvairovės ir menininkų bei žmonių teisių požiūriu.

Šiame pranešime pateikiami keli pozityvūs pasiūlymai, kuriuos mes remiame, pvz. – skatinti kūrybinio sektoriaus asmenų, produktų ir paslaugų judumą laikantis UNESCO konvencijos dėl kultūrų įvairovės taisyklių ir principų, raginti Komisiją apsvarstyti galimybę įgyvendinti programą, panašią į muzikos ir leidybos sektoriui skirtą programą MEDIA. Taip pat pritariame tam, kad Komisija raginama įvykdyti procedūras įgyvendinant Europos skaitmeninės bibliotekos iniciatyvą, kad būtų galima lengviau platinti kūrinius tarpvalstybiniu lygmeniu, ir visų pirma įgyvendinant programą „Kultūra“ sukurti mechanizmą, kurį taikant ne garso ir vaizdo kultūros pramonė galėtų skirti Bendrijos lėšų knygų prekybai ir muzikai bei profesiniam lavinimui skatinti.

Tačiau mes nesutinkame su kitais pasiūlymais, kuriais siekiama ginti tik verslo interesus, o ne švietimą, kultūrą, menininkų teises ir visus gyventojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE), raštu. (PL) Kultūros įnašas į ekonomikos plėtrą ir jos poveikis užimtumui patvirtintas tyrime, kurį 2006 m. pabaigoje paskelbė Komisiją. Šis tyrimas parodė, kad 2003 m. kultūros sektorius sukūrė 2,6 proc. Europos Sąjungos BVP, o jame dirbo daugiau nei 5 mln. asmenų.

Laipsniškai gerėja ekonominio kultūros aspekto ir jos vaidmens kuriant darbo vietas suvokimas. Taip pat geriau suprantama kultūros svarba kaimo ir miesto plėtrai. Be tiesioginio įnašo į ekonomiką kūrybos ir kultūros sektorius netiesiogiai veikia Europos socialinę ir ekonominę aplinką. Jis taip pat skatina IRT plėtrą. Kultūros pramonė reikšminga vietos, regionų ir miestų lygmeniu ir labai prisideda prie Europos Sąjungos konkurencingumo.

Todėl turėtume teigiamai vertinti tai, kad Taryba ir Komisija ketina pripažinti, jog kultūra ir kūrybingumas yra svarbūs kaimo plėtros, Europos pilietybės skatinimo ir Lisabonos strategijos tikslų siekimo veiksniai.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Birželio judėjimas (Junilistan) mano, kad kultūros klausimai yra valstybių narių politinės atsakomybės sritis. Todėl mes balsavome prieš visą šį pranešimą. Šis pranešimas nepatenka į teisėkūros procedūros sritį ir yra tik federalistiškai nusiteikusios Europos Parlamento daugumo bandymas sudaryti sąlygas ES dar labiau dalyvauti kultūros srityje.

Mes balsavome už pakeitimą, kuriuo prieštaraujama piliečių prieigos prie interneto blokavimui, nes prieštaraujame Prancūzijos pasiūlymui visoje ES blokuoti rinkmenomis besidalinančių asmenų prieigą prie interneto. Tačiau iš esmės manome, kad dalijimosi rinkmenomis klausimas yra valstybių narių teisėkūros srities reikalas.

 
  
MPphoto
 
 

  Mary Honeyball (PSE), raštu. − Kaip ir dauguma mano frakcijos narių pritariau abejoms šio pakeitimo dalims. Priverstinis kliento interneto ryšio nutraukimas be teismo institucijų priežiūros nėra tinkamas sprendimas kovojant su piratavimu.

Be to, interneto ryšys dažnai nėra asmeninis. Kliento interneto ryšio nutraukimas gali turėti nenumatytą ir neproporcingą poveikį nenusikaltusiems to paties ryšio naudotojams.

Labai pritariu kultūros pramonės darbuotojų apsaugos priemonėms saugant jų intelektinę nuosavybę. Tačiau interneto prieiga yra vis svarbesnė piliečių dalyvavimo, žiniasklaidos pliuralizmo, žodžio laisvės ir prieigos prie vyriausybės paslaugų požiūriu. Kai tik įmanoma, turėtume vengti atjungimo ir taikyti veiksmingesnes kovos su piratavimu priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už Guy Bono pranešimą, kuriame pripažįstama didelė kultūros pramonės reikšmė Europoje. Mano paties šalyje – Škotijoje – kūrybos pramonė per metus sukuria 5 mln. svarų vertės produktų ir taip prisideda prie ekonomikos ir visuomenės gyvenimo. ES privalo bendradarbiauti su Europos tautomis, kad būtų priimta nuosekli mūsų turtingo ir kultūrinio požiūriu įvairaus žemyno kultūros pramonės skatinimo strategija.

 
  
MPphoto
 
 

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu. – (EL) Komercializuojant kultūrą apsimetama, kad gerbiama įvairovė. Reikalaujama, kad kūrėjų intelektines teises būtų galima atimti ir pirkti kaip prekę. Būtinybė priimant neva garbingus kompromisus laikytis UNESCO sąlygų laipsniškai artina prie PPO reikalavimų ir sąlygų.

Iš tikrųjų vyksta visų šalių kultūrinės egzistencijos ir gamybos monopolistinis centralizavimas ir pasisavinimas, norint jas reguliuoti nepopuliariosios Lisabonos strategijos priemonėmis ir taisyklėmis. Tai skirta kapitalui praturtinti; už manieringų pataikavimų, įtikinėjimų, pamokymų ir pamokslų slepiasi kapitalas.

Nelaimei, visos žmogiškos vertybės naudojamos pelnui didinti. Dėl pelno eksploatuojama gamtinė aplinka, ir jau patiriame niokojantį šios politikos poveikį. Visas kultūros, estetines, meno ir moralines vertybes griauna, menkina ir vienodina būtent negailestingi rinkos dėsniai. Vykstant vidaus ir tarptautinei imperialistinei konkurencijai šios vertybės turi būti paverstos kapitalistų pelnu.

ES politikoje vidinis prieštaravimas tarp kultūros kokybės ir pelno bus išspręstas tik patenkinus negailestingus pelno poreikius. Dėl to ketiname balsuoti prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Guy Bono pranešime dėl kultūros pramonės Europoje raginama labiau pripažinti šios pramonės įnašą į Europos ekonomiką. Formuojant bendrąją ES politiką reikėtų atsižvelgti ir į kultūros sektorių. Su vidaus rinka, konkurencija, prekyba ir moksliniai tyrimais ir technologijų plėtra susijusi politika įvairiai susijusi ir su kultūros sektoriumi; šiame pranešime pateiktuose pasiūlymuose tai pripažįstama. Todėl balsavau už Guy Bono rekomendacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Vincent Peillon (PSE), raštu. – (FR) Aš balsavau už kolegos socialisto Guy Bono pateiktą pranešimą dėl kultūros pramonės Europoje.

Kas yra kultūros pramonė? Ši sąvoka gali būti neįprasta, bet, nors kultūros ekonominis aspektas nėra pagrindinis jos aspektas, būtų žalinga jo neįvertinti – šiuo metu kultūra yra galingas plėtros ir užimtumo katalizatorius; 2003 m. ES kultūros sektorius pagamino 2,6 proc. BVP ir sukūre 3,1 proc. darbo vietų.

Šiame tekste patariama pakartotinai skatinti Europos įrašų pramonę (mažinant PVM ar sukuriant Europos paramos muzikai fondą) ir siekiama spręsti piratavimo problemą – atsižvelgiant ne tik į poreikį padaryti prieigą prie kultūros demokratiškesnę, bet ir į būtinybę gerbti intelektinę nuosavybę.

Šiuo požiūriu labai pritariau vienam pakeitimui, priimtam 17 balsų skirtumu – jame prieštaraujama represyviai „laipsniško atsako strategijai“, kurią Prancūzijoje, Respublikos prezidentui pristatė Denis Oliveness. Mano manymu, ne tik neįmanoma, bet ir pavojinga leisti paslaugos teikėjams – privačioms įmonėms – kontroliuoti interneto ryšį ir blokuoti jį žmonėms, įtariamiems neteisėtu atsisiuntimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. (SV) Pranešimas apie Europos kultūros pramonę prasideda gąsdinančia, ES nacionalizmo dvasia persunkta dalimi apie kultūros vaidmenį vystant Europos projektą. Nepaisydamas to, balsuoju už šį pranešimą, nes, svarbiausiose dalyse Parlamentas pasisako už tai, kad už dalijimąsi rinkmenomis nekomerciniais tikslais nebūtų baudžiama; jei 1 ir 2 pakeitimai bus patvirtinti, interneto prieigos blokavimo priemonės nebus naudojamos, nes tai pažeidžia pagrindines laisves ir žmogaus teises ir prieštarauja proporcingo atsako, veiksmingumo ir atgrasymo principams.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. (SV) Pranešimus, kuriuose pateikti begaliniai politinių pageidavimų sąrašai, nepaisant to, ar turime galių atitinkamoje srityje, Europos Parlamente vadiname Kalėdų eglutėmis. Guy Bono pranešimas – vienas tokių. Tačiau jame buvo svarbus teigiamas aspektas – puikus Christoferio Fjellnerio pateiktas 1 pakeitimas, kuriame išdėstoma aiški politinė pozicija – pabrėžiama, kad neturėtų būti rekomenduojama blokuoti interneto prieigos asmenims, kurie neteisėtai kopijuoja medžiagą internete.

Kadangi paaiškėjo, kad prezidentas Nicolas Sarkozy norėjo perkelti Prancūzijoje vykdomą eksperimentą į ES, reikia būtinai paremti teiginį, kad tai, švelniai tariant, nepriimtina. Kadangi pakeitimas buvo priimtas, balsavau už pranešimą; kitu atveju būčiau balsavęs prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Kalbant apie 22 pakeitimą 2 dalį – manau, kad internete neteisėtai veikiantiems žmonėms ši paslauga turėtų būti išjungta. Todėl balsavau prieš 2 dalį.

 
  
  

- Pranešimas: Graēa Moura (A6-0075/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) D˛iaugiuosi puikiu kolegos Graēa Moura pranešimu dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės, kuriame, siekiant sukurti ES vidaus ir ES santykių su trečiosiomis šalimis strategiją, siūloma plati programa.

Nuo 2005 m. kovo mėn. Graēa Moura pabrėžė, kad, kol kultūra nebus laikoma vienu pagrindinių Lisabonos strategijos aspektų, šios strategijos tikslų niekada visiškai pasiekti nepavyks.

Komisijos komunikate šiai minčiai pritariama – jame kultūra laikoma svarbiu Europos politinės darbotvarkės aspektu.

Pritariu pranešėjui, teigiančiam, kad „būtent ši globalizacijos paveikta erdvė ir verčia sutvirtinti ir sustiprinti Europos tapatybę, nepakenkiant įvairių Europos tautų kultūrinei įvairovei“.

Taip pat sveikinu Europos Komisiją dėl šio komunikato ir raginu sukurti darbo grupę kultūros klausimais, apie kurią paskelbė Komisijos pirmininkas Jose Barroso, o ne atidėlioti jos steigimą ir darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiame pranešime yra keli labai prieštaringi aspektai. Viena vertus, nuolat stengiamasi nuslėpti tikrą padėtį Europoje. Nėra jokio vieno „Europos kultūros paveldo“, ypač kalbant apie „humanizmą, toleranciją, demokratiją“ ir kt. Visa Europos kultūros istorija ir istorija apskritai pagrįsta ne vien įvairove, pasigėrėtina kūrybine energija ir pažanga, bet ir smurtiniais konfliktais, netolerancija ir įvairiomis kultūrinio dominavimo tendencijomis bei aplinkybėmis. Bendras paveldas yra fikcija, kurią anksčiau skatino kultūrinis europocentrizmas (Europa kaip avangardas ir kiti minėti aspektai), o dabar – dažnai kartojamas Europos kultūrinės tapatybės mitas.

Kita vertus, politinis ketinimas įtvirtinti Europos tapatybę turi ir teigiamų aspektų. Taip yra todėl, kad šiuo tapatybės įtvirtinimu siekiama ne tik įtvirtinti Europos kultūrinę tapatybę, bet ir pasipriešinti dominuojančios JAV kultūros pramonės spaudimui (kalbinės ir kultūrinės įvairovės apsauga, kultūros pramonės laikymas apsaugota nuo prekybos taisyklių aplinka, konstatavimas, kad „ES prekybos kultūros produktais ir paslaugomis balansas yra neigiamas“).

Todėl galų gale mes susilaikėme.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už Graca Moura pranešimą, kuriame teisingai pabrėžiamas vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų vaidmuo skatinant ir saugant kultūros paveldą. Europos kultūrų įvairovė yra vienas didžiausių mūsų turtų ir mano frakcija – Europos laisvasis aljansas – yra įsipareigojusi šią įvairovę saugoti. Taip pat mano partija yra įsipareigojusi skatinti kultūriniu požiūriu kosmopolitinę Škotiją ir vyriausybėje imasi veiksmų, kad išlaikytų turtingą Škotijos kultūros sluoksnį, pvz., kalbinės įvairovės ar mūsų šalies sugebėjimo priimti svarbius su transliavimu susijusius sprendimu srityse. Europa gali laukti kultūriškai turtingos Škotijos, užimančios nepriklausomą vietą ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. (PL) Aš pritariau pranešimui dėl dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės, nes jame pabrėžiama, kad Sąjungos kultūros politikoje daugiausiai dėmesio skiriama Europos integracijai, tuo pat metu gerbiant valstybių narių nacionalinę ir regionų įvairovę. Bendrija kultūros politikos srityje gali veikti tik papildydama ir remdama atskirų šalių veiksmus, bet ne pakeisdama juos.

Man labai malonu, kad galiu patvirtinti, kad Europos Parlamentas priėmė dviejų narių iš Lenkijos, kurie dirba Kultūros komitete – Ewos Tomaszewskos ir Zbignewo Podkanskio – pateiktą pakeitimą. Jų pakeitimas yra susijęs su 2010 m. paskelbimu Frederico Chopino metais. Reikėtų nepamiršti, kad 2010 m. bus 200-osios šio talentingo kompozitoriaus, kuris gimė Zelazowa Woloje, Lenkijoje, gimimo metinės.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Teigiamai vertinu Graca Moura pranešimą – tai žingsnis teisinga kryptimi, siekiant skatinti ir apsaugoti Europos kultūros paveldą. Tačiau manau, kad raginimas Europos tapatybę skatinti mokyklose yra nesuderinamas su svarbiu švietimo vaidmeniu mūsų visuomenėje. Reikia dar daug ką padaryti, ypač siekiant užtikrinti, kad šiuo kultūriniu paveldu būtų kuo plačiau dalijamasi. Pranešime reikalaujama stiprinti veiksmus, ir mano balsavimas šį požiūrį atspindi.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Europos kultūros paveldas yra vienas didžiųjų mūsų turtų, kurį būtina apsaugoti. Vienas šios apsaugos aspektų – teikti finansinę ir teisinę pagalbą menininkams; taip pat svarbu užtikrinti, kad dėl pažeidimų, padaromų privačioje sferoje, nesiekiant pelno, nebūtų baudžiama pagal baudžiamąją teisę.

Tačiau dar svarbiau užtikrinti, kad laipsniškai ir negrįžtamai neprarastume krikščioniškų ir vakarietiškų šaknų. Integracija, apie kurią tiek daug girdime, nereiškia atsisakymo mokyklose ir darželiuose švęsti Kalėdas, Velykas, Šv. Mikalojaus dieną ir kt. (norint įtikti musulmonų bendruomenei), nes taip galime prarasti savo kultūrinę tapatybę. Vietoje to privalome daryti daugiau, kad išlaikytume savo papročius, tradicijas ir moralines vertybes, taip pat – kad jas gerbtų kiti.

 
  
MPphoto
 
 

  Lydie Polfer (ALDE), raštu. – (FR) Visiškai pritariu šiam pranešimui, kuriame pripažįstama, kad Europos integracijoje pagrindinį vaidmenį vaidina kultūra. Pritariu pasiūlymams dėl Europos kultūros darbotvarkės ir trims jos tikslams: skatinti kultūrų įvairovę ir kultūrų dialogą, skatinti kultūrą, kaip kūrybingumo variklį Lisabonos strategijos kontekste ir skatinti kultūrą, kaip svarbų ES išorės santykių elementą.

Europoje turi būti įtvirtintas išorinis kultūros aspektas – kultūra turi būti dialogo su šalimis ir regionais partneriais dalis, ji turi būti sistemingai įtraukiama į plėtros programas, ypač bendras su AKR šalimis programas. Manau, kad sumanymas sukurti ES ir AKR šalių kultūros fondą yra labai geras, nes juo bus skatinama vietos priemonė ir rinka, jis palengvins AKR kultūros produktų patekimą į Europos rinką.

Svarbu pripažinti, kad propaguojant kultūrą svarbų vaidmenį vaidina vietos ir regionų valdžios institucijos, ir užtikrinti didesnį jų dalyvavimą įgyvendinant ES kultūros darbotvarkę.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. (SV) Parlamento parengtus pranešimus kultūros klausimais dažnai sunku įvertinti. Ketinimai, be abejo, geri, ir, kaip pažymima aptariamame pranešime, sumanymas Europos lygmeniu pagrįstai remti menininkus jų profesinio tobulėjimo srityje, yra geras. Tai nereiškia, kad viskas turi būti daroma ES lygmeniu. Priešingai – reikėtų atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamas subsidiarumo principas, kad valstybės narės neprarastų galimybės plėtoti savo kultūros politikos. Todėl mano sprendimas balsuoti prieš šį pranešimą iš dalies yra principo reikalas.

Šiuo konkrečiu atveju daug rimtesnis yra pranešimo kalbos klausimas. K konstatuojamosios dalies tonas gąsdina. Panašių užuominų galima rasti ir keliose kitose teksto vietose. Diskutuojant kultūros paveldo ir panašiais klausimais reikia kalbėti atsargiai ir taktiškai. Šiame pranešime atsargumo nėra.

 
  
MPphoto
 
 

  Glenis Willmott (PSE), raštu. − Europos Parlamento darbo partija pritaria Europos Sąjungos istorijos dėstymui mokyklose. Tačiau mes nesutinkame, kad mokyklų programose būtų propaguojamas vienas konkretus požiūris į Europos tapatybę ir kultūrą. Todėl per šį balsavimą mes susilaikėme, nes švietimas turėtų būti susijęs su mokinių informavimu, o ne vienos idėjos propagavimu.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Žalioji knyga „Prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje – galimi ES veiksmai“ (B6-0131/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Komisijos žaliosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje – galimi ES veiksmai“, nes taip pat manau, kad prisitaikymo priemonės yra garantija neigiamo ir neišvengiamo klimato kaitos poveikio požiūriu. Skubus prisitaikymo priemonių nustatymas žemės ūkio, vandens išteklių valdymo, žemės naudojimo planavimo ir visuomenės sveikatos srityse yra tinkamas įnašas nustatant Bendrijos lygmens aplinkos politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Gerai žinoma, kad, pagal II-osios darbo grupės vertinimą, pateiktą Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės ketvirtojoje vertinimo ataskaitoje, ateityje klimato kaita neigiamai paveiks beveik visus Europos regionus. Tai gal būti pavojinga Europos biologinei įvairovei ir pakenkti socialinei plėtrai; dėl to reikia iš tikrųjų įvertinti poveikį daugeliui sričių ir plačiąja prasme įtraukti socialinius, ekonominius ir aplinkos aspektus.

Rezoliucijoje nurodomos konkrečios, tačiau kartais prieštaringos priežastys ir priemonės.

Gerai, kad pripažįstama, jog regionų ir vietos lygmeniu yra daug tyrimų ir modelių, susijusių su galimu klimato kaitos poveikiu, tačiau daugelyje šių tyrimų neskiriamas tinkamas dėmesys socialiniam ir ekonominiam aspektui ir padarinių atitinkamiems gyventojams prognozavimui.

Teigiamai vertinu Komisijai skirtą raginimą koordinuoti ir remti mokslinį Europos bendros duomenų bazės apie pažeidžiamumą parengimą siekiant suprasti, koks bus klimato kaitos poveikis visuomenės grupėms ir Europos kultūriniam bei nacionaliniam paveldui ir kaip visuomenė ateityje galėtų reaguoti į klimato kaitos padarinius.

Vis dėlto mes nesutinkame su kitais aspektais, pvz., su tuo, kad norima išlaikyti prekybą išmetamųjų teršalų leidimais.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu Guido Sacconi nuomonei, pateiktai pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl Komisijos žaliosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje – galimi ES veiksmai“. Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai turi būti vykdomi kuo greičiau. Dėl šios problemos tarptautinio pobūdžio būtina, kad Europos šalys derintų savo veiksmus. Į tai būtina atsižvelgti šiuos veiksmus finansuojant. Klimato kaita vyksta, ir, nors poveikio mažinimo veiksmai yra svarbūs, juos būtina papildyti ES strategija, skirta padėti kasdieniame gyvenime prisitaikyti prie visuotinio atšilimo poveikio.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika