Pirmininkas. − Toliau darbotvarkėje pranešimą skaitys Bárbara Dührkop Dührkop Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl Vokietijos Federacinės Respublikos iniciatyvos siekiant priimti Tarybos sprendimą dėl Sprendimo 2007/.../JHA dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, įgyvendinimo (11563/2007 - C6-0409/2007 - 2007/0821(CNS)) (A6-0099/2008).
Bárbara Dührkop Dührkop, pranešėja. − (ES) Pone Pirmininke, pranešimas, kurį parengėme kaip debatų objektą, ir šiandien patvirtinome, apima 2005 m. iniciatyvą, kuria septynios valstybės narės nutarė gerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą visose srityse, susijusiose su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir nelegalia imigracija.
Vokietija, kaip pirmininkaujančioji valstybė narė, pasiūlė šios sutarties dalį įtraukti į Bendrijos acquis priimant pagrindų sprendimą, t. y. pagal trečiąjį ramstį, tekste, kur kalbama apie Šengeno sutartį, tačiau nekeičiant nelegalios migracijos klausimo, kuris pagal Tampere mandatą, turi būti numatytas trečiajame ramstyje.
Todėl gaila, kad Bendrijos galios nebuvo įtrauktos į sutarties projektą, nes taip ne tik sukuriama tisinė painiava, bet ir paliekami du nuorodiniai įstatymų pagrindai.
Apie pirmą buvo diskutuojama ne taip viešai. Nebuvo konsultuojamasi nei su nacionaliniais parlamentais, nei su Europos Parlamentu. Su mumis buvo konsultuotasi paskutinę minutę, skubotai ir nenuosekliai, kai įstatymas jau buvo įtraukiamas į Bendrijos acquis.
Mūsų kolegos nario Fausto Correia pranešime išsakoma Europos Parlamento pozicija šiuo klausimu.
Šiandien mes džiaugiamės galėdami pasakyti, kad Tarybos konsultacija pristatoma bendro sprendimo priėmimo pagrindu. Tai konsultacija, kuri nėra susijusi su pačia sutartimi, tačiau kalbama apie įžangą ir pabaigą; tai mus džiugina, nes, nepaisant to, kad tai techniniai klausimai, jie apima didelės politinės reikšmės nuostatas. Dauguma iš jų skirti konkrečiai užtikrinti asmeninių ir slaptų duomenų saugumą.
Tačiau mus liūdina tai, kad Taryba vis dar nepatvirtino pagrindų sprendimo dėl duomenų apsaugos apibrėžimo, kad būtų nustatytos tam tikros minimalios taisyklės. Tarybai nedera rengtis priimti šį sprendimą, o ne savo pačių bendruosius įstatymus. Be to, nė karto nebuvo konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.
Trumpai tariant, pranešime aptariami klausimai, susiję su DNR informacijos, pirštų antspaudų, transporto priemonių registracijos numerių ir asmeninių bei ne asmeninių duomenų atskleidimu. Tikslas yra galėti sulyginti asmens DNA sritį su būsimomis 27 nacionalinių kontaktinių taškų duomenų bazėmis.
Pranešime aiškiai nurodoma, kad būtina užtikrinti visuotines garantijas dėl duomenų apsaugos, taip pat teisės ginti įtariamuosius ir nusikaltusius piečius. Tik nekoduotos DNR dalys, kitaip tariant sritys, kuriose nėra jokios genetinės informacijos, gali būti perduotos.
Visa bendrai naudojama informacija turi nurodyti procedūrų, susijusių su suinteresuotu asmeniu, etapą ir duomenų bazė, iš kurios informacija gauta.
Jei Taryba nori kokiu nors būdu pakeisti Vokietijos Federacinės Respublikos iniciatyvą, ypač jei tai susiję su lokusais, kurie būtini, norint atlikti tikslius palyginimus, ji privalo dar kartą konsultuotis su Europos Parlamentu.
Taip pat noriu priminti Tarybai, kad Valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijoje buvo skatinama įtraukti šį pagrindų sprendimą į naują Lisabonos sutarties sistemą, kad būtų leidžiama prašyti pagalbos Teisingumo Teismo.
Taip pat noriu pasakyti, kad nesutinku su komitete patvirtinta punkto, kuriame kalbama apie pareigūnus ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybę, dalimi, suteikiančia pareigūnams teises sulaikyti ir daryti pareiškimus ne tik savose, bet ir kitose valstybėse narėse.
Visų pirma, ponios ir ponai, dvišalis tarpvalstybinis bendradarbiavimas egzistavo visais laikais, bet šis sprendimas bus pirmasis, susijęs su visos Europos bendradarbiavimu. Tiesa, kad nerimą – rimtą nerimą – kelia tai, kad nepaisant gerų ketinimų, tinklų daugėjimas gali sudaryti netinkamo naudojimo sąlygas ir galimybę padaryti rimtų klaidų.
Nekaltųjų gynyba, be jokios abejonės, yra vienas iš pagrindinių visų mūsų rūpesčių, taip pat mūsų Rūmų, nepamirštant, kad jie atstovauja visiems piliečiams, rūpestis.
Jacques Barrot, Komisijos vicepirmininkas. − (FR) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, vadovaudamasi politine sutartimi, sudaryta Taryboje 2007 m. birželio 13 d. dėl pirmosios įstatymų paketo dalies, kuria siekiama Priumo sutartį perkelti į Europos įstatymus, Vokietija pateikė iniciatyvą, kurią ketiname aptarti, susijusią su sprendimo, kuris yra pirmosios dalies ir šeštojo priedo objektas, įgyvendinimu.
Ponia Dührkop, Komisija nuolatos palaikė Priumo sutarties integravimą į Europos Sąjungą. Tai didelės svarbos priemonė, kuri labai sustiprins policijos bendradarbiavimą tarp valstybių narių, leisdama joms imtis efektyvesnių veiksmų kovojant su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, pavyzdžiui, įgalindama perduoti konkrečių asmenų DNR profilius ir daktiloskopinius duomenis.
Tai, kad panaikinama asmenų kontrolė prie vidinių ES sienų tose šalyse, kurios pasirašė Šengeno sutartį, yra didelis žingsnis Europos integracijos procese. Tačiau mūsų pareiga yra užtikrinti, kad tai taip pat būtų ir laisvo judėjimo teritorija bei, žinoma, saugumo ir teisingumo teritorija.
Valstybių narių policijos tarnybų bendradarbiavimo skatinimas, išlaikant visišką pagarbą pagrindinėms teisėms ir ypač duomenų apsaugai, yra esminis veiksnys, siekiant garantuoti didesnį saugumą Europos Sąjungoje ir užtikrinti jos piliečių gerovę.
Sprendimo projektas, kurį šiandien aptariame, reikalauja paskesnių veiksmų, norint užtikrinti visišką techninį ir operacinį sprendimo, dėl kurio Taryba pasiekė politinio susitarimo 2007 m. birželio mėn., įgyvendinimą. Šiuo susitarimu siekiama perkelti esmines Priumo sutarties nuostatas į Europos Sąjungos įstatymų struktūrą.
Komisija taip pat visada pritarė poreikiui įtraukti Parlamentą į šio įstatymo priedo keitimo procedūrą. Komisijos požiūriu nuostatos dėl duomenų apsaugos, pateiktos 2007 m. birželio mėn. priimtame sprendime, taip pat projekte, apie kurį šiuo metu diskutuojame, bus įgyvendintos pagal pagrindų sprendimo dėl duomenų apsaugos trečiajame ramstyje nuostatas. Akivaizdu, kad, kaip sakėte, jas reikia papildyti.
Iš savo pusės komisija iš esmės geranoriškai žiūri į Jūsų siūlomus pakeitimus, ponia Dührkop. Tačiau kadangi tai yra valstybių narių pateikta iniciatyva, pone Pirmininke, Komisija pateiks savo išsamią poziciją dėl pakeitimų Taryboje vyksiančių diskusijų metu.
Tai yra mano atsakymas ir baigdamas noriu dar kartą padėkoti pranešėjai už tai, kad ji sutiko išdėstyti priemones ir sąlygas, susijusias su tinkamu šio sprendimo įgyvendinimu.
Herbert Reul, PPE-DE grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, yra keli klausimai, kuriuos sprendžiant, kaip Europos piliečiai visuotinai sutaria, Europoje dedamos didelės pastangos. Tai, apie ką diskutuojame šiandien, yra svarbus tokio pobūdžio klausimas. Tai – bendradarbiavimas tarp valstybių narių, siekiant sėkmingai kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir terorizmu. Mane labai džiugina tai, kad parengiamųjų darbų ir labai nuoširdaus bendradarbiavimo su pranešėja dėka sugebėjome pasiekti sutarimo ir komitete. Tai rodo, kad, nepaisant to, kad nepavyksta sutarti kiekvienu klausimu, mes visuotinai sutariame ir norime suvaidinti savo vaidmenis siekiant progreso šioje srityje.
Priumo sutarties priėmimo procesas buvo nelengvas darbas ir pareikalavo daug laiko. Į priekį stūmėmės po truputį. Vis dėlto labai gerai, kad dabar turime Europos sutartis dėl duomenų perdavimo, kad nacionalinės duomenų bazės yra susietos ir kad galime naudoti tas nacionalines duomenų bazes, siekdami persekioti nusikaltėlius ir užkirsti kelią nusikalstamumui.
Būtų malonu matyti daugiau pasiekimų kai kuriose šio projekto srityse. Todėl naudodamasis šia proga noriu ne tik pasisakyti apie tai, ko pavyko pasiekti iki šiol, bet taip pat pasakyti štai ką: žinoma, šis sprendimas taip pat apima kelis punktus, kurie gali būti taikomi rytoj arba vėliau. Pavyzdžiui, mes norime efektyviau ir greičiau naudoti jungtines policijos pajėgas, taip pat norime, kad vienos valstybės narės policijos pajėgos, turinčios daugiau konkrečių įgūdžių, galėtų veikti ir kitoje valstybėje narėje. Ponia Dührkop Dührkop ką tik pasakė, kad egzistuoja tam tikri keblumai. Vis dėlto svarbu, kad šis procesas būtų skatinamas, norint užtikrinti, kad mes turėtume daugiau europinių įsipareigojimų ir galėtume imtis daugiau bendrų veiksmų. Galiausiai mes galime įsitikinti, kad labai geras būdas diegti europinę idėją yra rodyti žmonėms, kad mes stengiamės išspręsti svarbius klausimus tokiu būdu, kokį ir jie laikytų tinkamu.
Alexander Alvaro, ALDE grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, manau, kad kalbėdamas savo grupės vardu galiu teigti, kad mes našiai bendradarbiavome su pranešėja. Bendradarbiavome labai glaudžiai, kaip ponas Reul ką tik pasakė. Vis dėlto mes norime paklausti, kodėl sprendimą reikia priimti skubiai, kodėl jį reikia priimti dabar ir – svarbiausia – prieš metų pabaigą. Mes labai džiaugtumėmės, jei čia būtų taikomos Lisabonos sutarties taisyklės, pavyzdžiui, teisinė peržiūra, taip pat taikomas tinkamas dalyvavimas priimant bendrą sprendimą kartu su Europos Parlamentu.
Kalbant apie čia aptariamus duomenų apsaugos aspektus, reikia pasakyti, kad Priume numatytos vienos duomenų apsaugos taisyklės, o be to, egzistuoja taikomos taisyklės ir sutarties taisyklės. Ponia Dührkop Dührkop be kita ko pastebėjo, kad pagrindų sprendimas turi būti priimtas trečiajame ramstyje. Jei atidžiai pažvelgsime į duomenų kategorijas, kurias nustato Priumo sutartis, įsitikinsime, kad labiau nei būtina įdiegti pagrindų įstatymus šiuo klausimu. Taip pat turime paklausti, kodėl įtrauktos taip vadinamos specialiosios duomenų kategorijos, pavyzdžiui, duomenų, susijusių su informacija apie lytinę orientaciją, sveikatos būklę, politinę ir partinę veiklą, taip pat religinius įsitikinimus pateikimas Tai toli gražu daugiau nei pagrindiniai duomenys, kurių reikia kovojant su organizuotu nusikalstamumu. Egzistuoją šių duomenų naudojimo apribojimai, tačiau negalima net manyti, kad juos galima naudoti apskritai.
Kalbėdamas apie DNR duomenis, noriu pasakyti, kad mes tvirtai pritariame pranešėjos požiūriui – jei duomenys būtini ir jei juos galima perduoti, turi būti taikomi aiškūs apribojimai ir jie turi būti naudojami tik tuo tikslu, kuris buvo numatytas. Be to, turi būti aiškiai pasakyta, kad tos šalys, kuriose nėra nacionalinių DNR duomenų bazių, nėra įpareigotos jas sukurti.
Baigdamas noriu pasakyti, kad būtų labai protinga, kaip įrodė asmeninė nuomonių apsikeitimo su policijos pareigūnais patirtis, jei užuot susikoncentravę ties įstatyminėmis priemonėmis, mes finansuotume programas, numatančiomis keisti policijos pajėgų personalą. Taip iš tiesų pagerintume bendradarbiavimą Sąjungoje.
Keista, kad finansavimo klausimas vis dar neišspręstas, kai sprendimą ketinama priimti labai greitai. Prieš išleisdami pinigus, žmonės turi žinoti, kiek reikės išleisti – prieš priimdami sprendimą, žmonės turi žinoti, kiek jis kainuos.
Athanasios Pafilis, GUE/NGL grupės vardu. – (EL) Pone Pirmininke, Vokietijos vyriausybės iniciatyva ir pranešimas, apie kurį diskutuojame, nėra vien techninis klausimas, kaip norima teigti. Tai susiję su techninėmis ir administravimo sąlygomis, būtinomis norint užtikrinti spartų ir sėkmingą saugomų duomenų įrašų taikymą, kaip numatyta Priumo sutartyje, kuri prieš kelis mėnesius buvo įtraukta į ES įstatymus. DNR duomenys, pirštų antspaudai, įvairūs asmeniniai duomenys yra renkami, apdorojami ir perduodami automatiškai su visomis detalėmis 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę tarp valstybių narių atsakingų mechanizmų ir ES. Kiekvienas ES pilietis ir darbuotojas gali būti prevencinio sekimo objektas ir įrašytas kaip duomenys. Saugumo pajėgos veikia kilus menkiausiam įtarimui, kad kas nors kada nors ateityje gali įvykdyti pažeidimų arba kelti grėsmę visuomenės tvarkai ir saugumui. Kitaip tariant, kiekvienas yra kaltas, kol neįrodomas jo nekaltumas.
Pranešime, apie kurį diskutuojame, pažengta toliau duomenų įrašymo įstatymų srityje, atveriamas kelias įrašyti ir perduoti duomenis, susijusius su politinėmis pažiūromis, religiniais ar filosofiniais įsitikinimais ir naryste politinėse partijose ar prekybinėse sąjungose. Kam mums viso to reikia? Kad susidorotume su organizuotu nusikalstamumu? Tai melas! Jūs norite įrašyti duomenis apie kiekvieną pasaulio gyventoją! Jūs norite nutildyti ir įbauginti kiekvieną, kuris abejoja jūsų strategijomis! Dėl šios priežasties Graikijos komunistų partijos EP nariai balsuoja prieš pranešimą.
Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, nuo rugsėjo 11-osios atakų, jei ne anksčiau, visas technines apsaugos priemones ES skyrė kovai su terorizmu. Šiuo metu mums, be abejo, svarbu siekti, kad potencialiems teroristams nebūtų paprasta internetu nusiųsti bombų gaminimo instrukcijas, todėl glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas yra sveikintinas. Vis dėlto kovodami su terorizmu negalime leisti, kad taikiniai taptų nekalti piliečiai, taip pat negalima nutildyti kritikuojančių.
Manau, kad visame pasaulyje įsivyravo ydinga tendencija nuolatos pažeisti pagrindines laisves, už kurias taip atkakliai kovojo mūsų protėviai. Mes rizikuojame tapti iš pagrindų neliberalia visuomene, kurioje internetu perduodami keleivių duomenys. Tikiuosi, kad artimiausiu metu nebus prieita prie to, kad kiekvienas nonkonformistas, kuris apsilanko referendumą palaikančioje demonstracijoje, ar netgi drįsta kritikuoti ES, bus laikomas potencialiu teroristu.
Žinoma, svarbu neprarasti budrumo, tačiau neturime pažeisti piliečių teisių. Be to, savaime suprantama, kad neturi nukentėti kitos sritys, pavyzdžiui, kova su organizuotu nusikalstamumu. Privalome nepervertinti pavojų, susijusių su vis didėjančiomis paralelinėmis visuomenėmis, migracija pagrįsta jėga ir potencialiais etniniais ir kultūrinais konfliktais.
Urszula Gacek (PPE-DE). – Pone Pirmininke, kalbant apie terorizmo kurstymą interneto ir naujų technologijų amžiuje reikia kalbėti apie visiškai naujus iššūkius ir visiškai naujas grėsmes ir, kaip sakė mano kolega, turime nustatyti labai tikslų santykį tarp piliečių laisvių, susijusių su įvairiomis politinėmis organizacijomis, pažeidimo ir kovos su grėsmėmis mūsų visuomenei ir mūsų piliečių saugumui.
Pastarosiomis savaitėmis pranešėjai iš Europos Tarybos, pavyzdžiui, iškėlė įvairių klausimų ir prašė mūsų be išlygų priimti įvairias rekomendacijas, pateiktas Europos Tarybos. Turime būti išrankūs, žvelgdami į įvairius Europos Tarybos darbo, kurį perkeliame į Europos Parlamentą, aspektus, nes Parlamentas šiame procese turi suvaidinti savo unikalų vaidmenį.
Siekiant pašalinti naujas terorizmo sukeltas grėsmes, didžiausia problema, su kuria susiduriame, yra faktiškai apibrėžti, kas tai yra kurstymas, ir ar pateisinamas vyriausybių kritikavimas gali būti laikomas terorizmo kurstymu. Tai buvo vienas iš pastaruoju metu pateiktų argumentų, kurį ponas Dick Marty iš Europos Tarybos išsakė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto susitikime. Jis, matomai, ne visiškai tiki demokratinėmis mūsų struktūromis, teikdamas, kad vyriausybės gali imti netinkamai naudoti įvairius straipsnius. Mano tikėjimas mūsų demokratinėmis procedūromis tvirtesnis nei jo, todėl tikiu, kad mums pavyks išspręsti šią problemą racionaliai, bet taip pat ir įžvalgiai, kaip numatyta šios institucijos.
Sarah Ludford (ALDE). – Pone Pirmininke, yra 3,4 milijonai asmenų, kurių DNR informacija įtraukta į JK nacionalinę DNR duomenų bazę, kuri prieinama policijai. Tai sudaro 7 % JK gyventojų – tai yra bent penkis kartus daugiau nei bet kurioje kitoje valstybėje. Į šį skaičių įtraukta 150 000 vaikų, jaunesnių nei 16 metų, iš kurių 25 000 buvo apkaltinti pažeidimais. Aukščiausio Britanijos policijos teismo ekspertas netgi siūlė į DNR duomenų bazę įtraukti net penkerių metų amžiaus vaikus, jei jų elgesys byloja apie tai, kad vėliau jie gali tapti potencialiais nusikaltėliais. Tai jau prognozavimo strategijos pakėlimas iki juokingo lygio.
Mano partija mano, kad tai Orvelo „didžiojo brolio“ Britanijos realizacija. Nekaltų žmonių DNR informacija neturi būti perduodama; Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pataria nustatyti tikslius apribojimus, nurodančius, kokius duomenis galima perduoti, ir racionalų perspėjimą, jei perduodami duomenys asmens, kuris neturi jokių įrašų apie nusikaltimus.
Carlos Coelho (PPE-DE). – (PT) Pone Pirmininke, vicepirmininke Barrot, ponios ir ponai, šiandien diskutuojame dėl antro sprendimo, susijusio su taisyklių, būtinų norint įgyvendinti kitą iniciatyvą, dėl kurios Taryba jau pasiekė politinį sutarimą, tačiau dar nepriėmė, nustatymo, priėmimo.
Man žinoma, kad buvo nemažai iniciatyvų, skirtų kovai su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, kuriomis siekiama sustiprinti apsaugą ir budrumą, tačiau man gaila, kad tuo pačiu metu nebuvo atkreiptas dėmesys į pagrindinių teisių apsaugos didinimą. Europos Sąjungoje vis dar nėra procedūrinės apsaugos standarto, nėra ir atitinkamos trečiojo ramsčio įstatymų priemonės, skirtos duomenų apsaugai, kaip vicepirmininkas Barrot ką tik pripažino savo kalboje.
Prašau jūsų, Komisare, padėti mums paaiškinti Tarybai, kad tokia situacija nepriimtina, ypač jei atkreipsime dėmesį į tai, kad dauguma kovai su terorizmu ir efektyvesniam policijos bendradarbiavimui skatinti skirtų priemonių yra siejamos su asmeninių duomenų rinkimu ir perdavimu. Ši naujausia iniciatyva yra dar vienas pavyzdys ir jis yra dar svarbesnis, nes čia kalbama apie DNR duomenų, pirštų antspaudų ir kitokios informacijos saugojimą ir bendrą naudojimą. Priumo iniciatyvos IV skyriuje nustatytas duomenų apsaugos standartas, suteikia konkretesnių garantijų, tačiau vien jo nepakanka, siekiant, kad jis tinkamai funkcionuotų; būtinas visas bendras pagrindas, kurį efektyviai užtikrinti pavyks tik tada, jei bus priimta pagrindų sprendimas dėl trečiojo ramsčio duomenų apsaugos.
Mes su dideliu džiaugsmu pritariame šiai iniciatyvai, kurios pagrindiniai Priumo iniciatyvoje numatyti bendradarbiavimo aspektai bus perkelti į Sąjungos pagrindus. Tačiau negalime atlikti tik pusės darbo. Taip pat svarbu užtikrinti, kad egzistuotų aiškus ir efektyvus duomenų apsaugos teisinis pagrindas.
Jacques Barrot, Komisijos vicepirmininkas. − (FR) Pone Pirmininke, mano nuomone ponas Coelho ką tik labai aiškiai ir objektyviai nušvietė situaciją.
Pasiūlymas, kurį iš pradžių pateikė Komisija, be abejo, buvo ambicingesnis, todėl ypač gaila, kad sprendimo mastas yra kur kas labiau ribotas. Tačiau sprendimo tikslas yra sukurti pagrindą, būtina siekiant užtikrinti žemiausią trečiojo ramsčio apsaugos lygį. Nepriėmus tokio sprendimo, mes neturėsime bendrosios taisyklės, taikomos trečiajame ramstyje, o tai būtų dar blogiau. Tikimės, kad šis sprendimas bus priimtas kaip galima greičiau, kai Parlamentas pateiks savo nuomonę apie naują tekstą, kurį Taryba antrą kartą pateikė Parlamentui.
Kaip jau minėjau dėkodamas pranešėjai poniai Dührkop, dar kartą sakau, kad Komisijos nuomone, akivaizdu, kad su duomenų apsauga susijusios nuostatos bus papildytos pagrindų sprendimo nuostatomis, susijusiomis su duomenų apsauga trečiajame ramstyje.
Šiomis paskutinėmis pastabomis, pone Pirmininke, noriu padėkoti visiems pasisakiusiems už dalyvavimą šiuose debatuose.
PIRMININKAUJANTYSIS: PONAS SIWIEC Vicepirmininkas
Barbara Dührkop Dührkop, pranešėja. − (ES) Ponia Pirmininke, noriu padėkoti visiems kolegoms, su kuriais buvo malonu bendradarbiauti rengiant šį pranešimą. Neatsakysiu kiekvienam iš jūsų, bet kalbėsiu bendrai.
Visiems mums labai rūpi, kad būtų nustatyta pusiausvyra tarp kovos su terorizmu ir nusikalstamumu priemonių ir tuo pačiu metu būtinybės besąlygiškai ginti asmenines ir viešąsias teises, nes iš nieko negalima atimti jo pilietinių teisių kovos su terorizmu sąskaita.
Tokios pusiausvyros kartais sunku pasiekti, bet nuo mūsų, demokratų, priklauso, ar bus nuolatos stebima, ar nedaroma pažeidimų šioje srityje.
Antra, buvo paminėtas policijos bendradarbiavimas. Tai esminis dalykas. Aš gyvenu regione, kur terorizmo grėsmė egzistuoja. Aš pati esu saugoma policijos ir kai turiu vykti į Prancūziją, privalau paprašyti savo vietinės policijos išsiųsti formą į Madridą, iš kur tada bus prašoma Prancūzijos leisti kirsti sieną su ginklu – tai trunka savaitę. Aš suvokiu, kad turime įdiegti spartesnius, ne tokius biurokratinius metodus, todėl turbūt čia galėtų būti Europos policijos leidimas. Manau ir tikiu, kad Europos policijos pajėgos yra daugiau ar mažiau tiek pat apmokytos.
Be to, pone Alvaro, kaip minėjo Sarah Ludford ir ponas Coelho, mums skubiai reikia pagrindų sprendimo ir tai klausimas, kurį norima pateikti Tarybai. Mums reikia minimalių duomenų apsaugos standartų. Tai pagrįstas reikalavimas visų piliečių vardu.
Pirmininkas. − Debatai baigti.
Balsavimas vyks antradienį, 2008 m. balandžio 22 d.
John Attard-Montalto (PSE), raštu. – Šiandien galime jaustis patenkinti, kad vykdančiosios agentūros gali naudotis priemonėmis, tokiomis kaip DNR duomenys, automatinis pirštų antspaudų identifikavimas ir transporto priemonių registracijos informacija. Aš visiškai pritariu, kad reikia turėti bendrą duomenų bazę, apimančią visas būtinas priemones, reikalingas kovojant su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu. Faktas, kad duomenų apauga yra labai svarbus aspektas, tačiau kovojant su terorizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu jai tenka antraplanis vaidmuo.
Aš ne tik pritariu tam, kad būtų bendrai naudojamos duomenų bazės, bet taip pat pasisakau už tai, kad reikia sukurti privalomas nacionalines duomenų bazes. Dauguma Europos piliečių ir rezidentų paklūsta įstatymui ir neturi nuogąstauti dėl to, kad jų duomenys, nesvarbu, ar tai būtų DNR informacija, bus pasiekiami bendroje Europos duomenų bazėje.
Malta yra neutrali valstybė, bet kai kalbama apie terorizmą, mes neliekame neutralūs. To, kad nekalti piliečiai tampa taikiniais, niekada nepateisinsime. Terorizmas yra vienas iš siaubingiausių nusikaltimų, kurį galima sulyginti su genocidu ir karo nusikaltimais.
Šiuo metu egzistuoja nuostata, kad teroristai teisiami nacionaliniuose teismuose. Atėjo metas apsvarstyti tarptautinę teisinę struktūrą, ypač tai, kas susiję su teroristų teisimu.
Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – (FI) Reikalingas efektyvesnis sienų kontrolės institucijų, muitinių, policijos ir saugumo institucijų bendradarbiavimas, kad Europoje būtų užtikrintas didesnis saugumas.
Priumo konvencijos tikslas yra pagerinti bendradarbiavimą tarp ES valstybių, kovojant su terorizmu, tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir nelegalia imigracija.
Priumo konvencija sustiprins saugumą Europoje. Pastovus informacijos perdavimas iš vienų saugumo institucijų kitoms, ypač sienų kontrolės institucijoms, bus laikomas pagrindiniu prioritetu.
Reikia rasti svarias priežastis, kad būtų galima perduoti informaciją tarp ES valstybių. Aišku, įstatymo laužymas yra pakankama priežastis ir akivaizdus tyčinio netinkamo elgesio įrodymas.
Perduodant informaciją būtina saugoti įstatymams paklūstančius Europos piliečius, kad nebūtų pažeistos žmogaus teisės kaip privatumo pažeidimo pasekmė.
Bendradarbiavimo saugos klausimais tikslas yra siekti, kad Europa būtų saugi vieta gyventi ir apsaugoti įstatymams paklūstančius piliečius.
Bendradarbiaujant saugos klausimais europiečiai turi būti ginami nuo nusikaltėlių, kad kasdienis mūsų gyvenimas būtų kuo įmanoma augesnis, o mūsų vaikai galėtų gyventi nebijodami.