Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2149(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0070/2008

Pateikti tekstai :

A6-0070/2008

Debatai :

PV 21/04/2008 - 19
CRE 21/04/2008 - 19

Balsavimas :

PV 22/04/2008 - 5.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0131

Diskusijos
Pirmadienis, 2008 m. balandžio 21 d. - Strasbūras Tekstas OL

19. Dėl savanoriškos veiklos naudos ekonominei ir socialinei sanglaudai (debatai)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Toliau darbotvarkėje Marian Harkin pranešimas, Regioninės plėtros komiteto vardu, dėl savanoriškos veiklos naudos ekonominei ir socialinei sanglaudai (2007/2149(INI)) (A6-0070/2008).

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin, pranešėja. − Pone Pirmininke, dėkoju už suteiktą galimybę tarti keletą žodžių apie savo pranešimą dėl savanoriškos veiklos ir naudos, kuri daroma ekonominei ir socialinei sanglaudai.

Visų pirma, noriu padėkoti visiems savo kolegoms iš Regioninės plėtros komiteto už puikų bendradarbiavimą rengiant šį pranešimą, ypač šešėliniams pranešėjams. Taip pat Regioninės plėtros komiteto vardu noriu išreikšti padėką Komisijos pareigūnams, ALDE frakcijai ir Parlamentui už pademonstruotą susidomėjimą ir paramą.

Daugiau nei 100 milijonų europiečių dirba savanoriais – tai išties didelis skaičius! Komisijos duomenimis, nuo trečdalio iki pusės ES piliečių dalyvauja kokio nors pobūdžio savanoriškoje veikloje. Mano nuomone, mes kaip institucija turime jausti atsakomybę esant galimybei pripažinti, vertinti ir paremti savanorišką veiklą.

Savanoriškas darbas daugeliu atžvilgių yra unikali veikla: galimybė dirbti suteikiama visiems pageidaujantiems; jis daro teigiamos įtakos socialinei ir ekonominei sanglaudai; ji padeda įprasminti vieną iš svarbiausių Europos vertybių – solidarumą. Nesvarbu, ar kalbama apie asmenį, vežiojantį maistą pagyvenusiam kaimynui, ar apie tūkstančius, kurie mobilizuojasi stichinės nelaimės, pavyzdžiui, potvynio ar miško gaisro, atveju, savanoriškai dirbantys asmenys padeda sukurti bendruomenes ir sumažinti susvetimėjimą.

Savanoriškas darbas kartais yra vienijanti veikla. Tai ištekliai, nors kartais ir nepastebimi, glūdintys bendruomenėse, organizacijose ir tinkluose. Tai energija, kuri slypi kiekviename iš mūsų, tačiau ją suaktyvinti galima tik susitelkus bendrai veiklai. Tai, mano nuomone, pati vertingiausia atsinaujinančios energijos forma.

Egzistuoja tamprus saitas tarp savanoriško darbo ir aktyvaus pilietiškumo: dalyvavimas savanoriškuose darbuose yra reali visų siekiamos demokratijos išraiška. Šiame Parlamente mes atstovaujame mūsų piliečius ir kaip politikai turime demonstruoti, kas tai yra demokratija, tačiau kartais nepakankamai dėmesio skiriame kitai medalio pusei: visų bendrai siekiamai demokratijai. Šiuo atveju piliečiai savo veikla dalyvauja demokratijos kūrimo procese, o savanoriškas darbas padeda užtikrinti šį svarbų procesą.

Kalbėdama apie savo pranešimą, turiu pasakyti, kad į jį įtraukti keli praktiniai pasiūlymai, susiję su patarimais, kaip puoselėti vertybes europiniu lygiu. Komisija turi suvaidinti savo vaidmenį ir užtikrinti, kad valstybėse narėse nebūtų pažeidžiamas partnerystės principas, kurį gina Bendrijos strateginės nuostatos, kai kalbama apie sanglaudą, taip pat užtikrinti, kad nebebūtų toliau kuriama iliuzija apie NVO, savanorių grupių ir t. t. įtraukimą – tokia situacija šiuo metu susiklosčiusi daugelyje valstybių narių.

Taip pat tikiu, kad sistema turi užimti deramą vietą visuose Europos fonduose, jei savanoriška veikla yra laikoma indėliu į bendro finansavimo projektus. Jei tai atliksime, savo veiksmai įrodysime, kad remiame savanoriškai dirbančius piliečius.

Turime išplėsti galimybes ir jau sukurtas programas, kad būtų imtis savanoriškos veiklos būtų skatinami jauni žmonės, taip pat sukurti panašias galimybes ir programas, kurios leistų savanoriškai dirbti vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat turim visomis išgalėmis skatinti integraciją užtikrinantį savanorišką darbą.

Kita sritis, kurioje Komisija gali suvaidinti savo vaidmenį, yra susijusi su liberalesne vizų išdavimo tvarka, kai savanoriai iš kaimyninių valstybių nori dalyvauti ES remiamose programose.

Valstybės narės gali daug prisidėti, jei bus parengtos nuolatinės palydovinės sąskaitos, kad būtų galima nustatyti savanoriško darbo ir ne pelno siekiančių institucijų indėlį. Daugelio šalių duomenimis, įskaitant JAV, Belgiją, Čekijos Respubliką ir Kanadą, ne pelno siekiančių institucijų indėlis prie BVP sudaro nuo 5 % iki 7 %. Politikai negali nekreipti dėmesio į šiuos skaičius ir privalo į juos atsižvelgti, kurdami strategijas. Be to, už kiekvieną eurą, kurį organizacijos išleidžia remdamos savanorius, vidutiniškai gaunama nuo 3–8 % pelno. Netgi ECB negali suteikti tokio grįžtamojo pelno koeficiento.

Valstybėse narėse taip pat turi būti remiama savanoriška veikla; tai įmanoma įsteigiant savanoriško darbo infrastruktūrą, kur reikia sprendžiančią tokias problemas kaip nuolatinis finansavimas, draudimai ir PVM netaikymas.

Galiausiai, vienas iš mūsų uždavinių ES yra gerinti piliečių gyvenimo kokybę ir diegti papildomas vertybes Europos lygiu. To pavyks pasiekti realiai remiant savanorius ir savanorišką veiklą.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Danuta Hübner, Komisijos narė. Pone Pirmininke, noriu nuoširdžiai padėkoti poniai Harkin, parengusiai šį pranešimą. Pranešimas susijęs su daugybe ES politikos sričių ir daugybe iniciatyvų, be to, akcentuojamas glaudus ryšys tarp savanoriško darbo ir aktyvaus pilietiškumo.

Man itin malonu girdėti Jūsų komentarus apie PEACE programą, kur savanoriškas darbas suvaidino išties ryškų vaidmenį. Gegužės mėnesį vėl susitiksime ir diskutuosime dėl ponios de Brún pranešimo, kuriame, esu įsitikinusi, bus pateikti vietinio įgaliojimo pavyzdžiai, ypač susiję su savanoriškos veiklos sektoriumi ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

Kalbėdama apie Jūsų rekomendaciją, susijusią su indėliu, turiu pasakyti, kad kol bendrųjų nuostatų 56 straipsnis dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo numato indėlį į ES bendrai finansuojamus projektus, mūsų tikslas yra pasinaudoti šia galimybe. Tačiau leiskite pasakyti, kad ypač kai kalbama apie vietines iniciatyvas, kurios finansuojamos iš socialinio fondo lėšų, įprasta, kad savanoriškas darbas yra dėmesio vertas indėlis, nors nurodoma nemažai veiklos atvejų, ypač susijusių su ERBAN iniciatyva Vokietijoje, Italijoje, JK ir Graikijoje, kurios parėmė daugybę savanoriškos darbo organizacijų.

Savanorišką darbą galima pagrįstai laikyti partnerystės principo sudedamąja dalimi. Daugybę kartų šiuose Rūmuose ar kartojau visą Komisijos komentarą dėl efektyvaus partnerystės principo diegimo, ypač kuriant naujos kartos sanglaudos politiką. Mes siekėme įtvirtinti partnerystė principą derybų dėl naujų programų metu ir dabar galime pateikti nemažai teikiamų partnerystės įtvirtinimo pavyzdžių. Tačiau be abejo, kaip žinote, egzistuoja įvairiausių požiūrių į partnerystė ir savanorišką darbą mūsų valstybėse narėse.

Aš taip pat matau, kokį vaidmenį vaidina Jūsų pranešimas rengiant dirvą kitam pono Beaupuy iniciatyva rengiamam pranešimui dėl valdžios ir partnerystės nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiais.

Leiskite tarti keletą žodžių apie konkrečias strategijas ir iniciatyvas savanoriško darbo srityje, kurias rengiant Komisija pademonstravo itin didelį aktyvumą. Verta paminėti Europos savanorišką tarnybą ir aktyvią Europos piliečių veiklą naujoje ES visą gyvenimą trunkančioje mokymosi programoje.

Mano kolega Ján Figeľ šiuo metu rengia naują iniciatyvą, susijusią su savanorišku jaunų žmonių darbu, į kurią bus įtraukta daugybė tikslų, kuriuos išsakėte savo pranešime. Skatinant ir remiant transeuropinę savanorišką veiklą pavyks labiau užtikrinti mūsų jaunų piliečių mobilumą. Tai yra nauja iniciatyva ir Komisija sieks užtikrinti, kad būtų pasitelkta daugiau bendro darbo jėgos iš egzistuojančių nacionalinių savanoriško darbo schemų.

Baltojoje knygoje apie sportą taip pat akcentuojama, kad savanoriška veikla sporto sektoriuje padės sustiprinti socialinę sanglaudą ir įraukimą, be to, skatins vietinę demokratiją ir aktyvų pilietiškumą. Lisabonos sutartyje taip pat yra nuoroda į sportą – kalbama apie „Europos sporto klausimų sprendimo skatinimą, atsižvelgiant į [...] struktūrą, pagrįstą savanoriška veikla“.

Visi sutinkame, kad reikia suformuoti holistinį požiūrį į savanoriškos veiklos naudą Europos ekonominei ir socialinei sanglaudai. Čia, be abejo, reikia atsižvelgti į problemą, susijusią su Europos piliečių senėjimu. Kalbant apie tai, reikia pasakyti, kad Jūsų siūlymas dėl „integraciją skatinančios savanoriškos veiklos“ turi būti išsamiau išnagrinėtas.

Džiugu pranešti, kad Komisijos švietimo, mokymo, kultūros ir jaunimo generalinis direktoratas ketina įsteigti valstybės įvertinimą už savanorišką veiklą Europoje. Šis įvertinimas bus laikomas gilesnių žinių šaltiniu ir tvirtu pagrindu tolesnėms iniciatyvoms šioje srityje, nes iki šiol ES nebuvo jokio sisteminio ir integruoto požiūrio į savanorišką veiklą.

Esu įsitikinusi, kad visi tie, į kuriuos kreipiatės skatindama pateikti rezoliuciją, sureaguos į Jūsų kvietimą. Jūs, be abejo, galite tikėtis Komisijos paramos.

Taip pat galiu užtikrinti, kad visi kiti prašymai, kurie bus pateikiami konkrečiai Komisijai, bus išanalizuoti; tai bus ypatingas Komisarų Fige ir Špidla uždavinys.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam, PPE-DE grupės vardu. – Pone Pirmininke, PPE-DE grupės vardu visų pirma noriu pasveikinti ponią Harkin, parengusią puikų ir laiku pateiktą pranešimą. Esminis uždavinys yra geriau suvokti, koks yra savanoriškos veiklos potencialas ir kokį vaidmenį ji vaidina – o tai galima vadinti vienu iš pilietinės visuomenės ramsčių. Iš tikrųjų, savanoriška veikla susijusi su piliečių iniciatyva, todėl ji tiesiogiai susijusi su solidarumu, kuris yra pagrindinė vieningos Europos vertybė. Kaip pranešėja ką tik minėjo, tai yra viena iš efektyviausių atsinaujinančios energijos formų.

Manau, kad šiuo pranešimu siekiama, jog valstybės narės pripažintų savanoriškos veiklos vertę ir jos naudą socialinei ir ekonominei sanglaudai. Iš valstybės, žinoma, nesitikima, kad ji finansuos savanorišką veiklą, nes tokiu atveju pati sąvoka netektų prasmės, bet valstybė skatinama teikti iniciatyvas, kuriomis privatus sektorius paremtų savanoriškos veiklos sektorių.

Parlamentas taip pat kreipiasi į Komisiją dėl delsimo dėl pasiūlytos Europos savanoriškos veiklos chartijos, iš kurios tikimasi tikslesnio savanoriškos veiklos vaidmens apibrėžimo. Labai svarbi šio pranešimo dalis yra susijusi su savanoriškos veiklos skatinimu visose švietimo srityse, pradedant nuo galimybių savanoriškai dirbti sukūrimo pradiniame švietimo sistemos etape, taip pat savanoriškos veiklos, kaip visą gyvenimą trunkančio mokymosi, skatinimo.

Noriu dar kartą išreikšti savo padėką už šį puikų pranešimą. Mums pavyko aptarti beveik visas pataisas pozityvioje ir darbingoje atmosferoje bei pasinaudoti daugybe iniciatyvų.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler, PSE grupės vardu. – Pone Pirmininke, pritarus Marian Harkin pranešimui dėl savanoriškos veiklos ir sveikinu ją, bendradarbiavusią su kolegomis rengiant pranešimo projektą. Daugiau nei šimtas milijonų ES piliečių dirba savanoriais ir kiekvienas euras, kuris išleidžiamas jiems paremti, grįžta 3–8 eurų suma. Škotijoje yra 1,2 milijono savanoriškai dirbančių piliečių – gyventojų skaičius yra 5 milijonai – ir savanoriškos veiklos sektorius sudaro 5 % Škotijos darbo jėgos, todėl turime viešai pripažinti savanorių pastangas ir naudą Škotijoje ir ES.

Pranešime įvertinta savanorių veikla ir dėmesys kreipiamas į savanoriškos veiklos pranašumus ekonominei ir socialinei sanglaudai. Teisingai reikalaujama, kad šis indėlis būtų atspindėtas nacionalinėse sąskaitose. Teigiama, kad savanoriška veikla daugelyje valstybių padeda padidinti bendrąjį vidaus produktą; tai pasakytina apie statybų pramonę ir komunalines paslaugas. Tai rodo, kad kai kuriose ES valstybėse ne pelno siekiantis sektorius sudaro 5–7 % BVP.

Savanoriška veikla teikia naudos jums, jūsų bendruomenei, jūsų regiono ekonominei plėtrai ir jūsų nacionalinei ekonomikai. Ji taip pat prisideda prie tautinio kapitalo kūrimo, kurį viešosios strategijos turi numatyti. Aš skatinu Europos komisiją pasirūpinti, B planui būtų skirta derama vieta, nes taip pavyks užtikrinti, kad tiek Škotijoje, tiek likusiose ES valstybėse dirbantys savanoriai bus įvertinti ir jų veikla bus matoma, taip pat skatinu kolegas palaikyti Harkin pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean Marie Beaupuy, ALDE grupės vardu. (FR) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, aš taip pat noriu prisijungti prie savo kolegų ir pasveikinti ponią Harkin, parengusią šį pranešimą. Pranešėjos pasirinkta tema nėra atsitiktinė, nes ponia Harkin yra sukaupusi didelės patirties šioje, su savanoriška veikla susijusioje, srityje, todėl natūralu, kad jis pateikė tokį pranešimą. Mes, žinoma, nuoširdžiai palaikome jos pranešimą, kurį ji parengė remdamasi visuotiniu pritarimu, nes mes, kaip pastebėjote, pateikėme tik vieną pataisą, su kuria ji sutinka. Tai rodo jos pranešimo kokybę ir aš manau, kad tai reikia akcentuoti.

Komisare Danuta Hübner, jūs tam tikra prasme pačioje savo kalbos pradžioje kirtote iš peties ir pateikėte atsakymus į šiame pranešime iškeltus klausimus. Noriu iš anksto Jums padėkoti ir panašu, kad kai kurios kalbos, kurias pateiks nariai, leis jums vėliau ar per kelias dienas pateikti tolesnius Komisijos atsakymus.

Noriu akcentuoti, kad be to, kas jau buvo pasakyta ir parašyta šiame pranešime, negalime pamiršti, kad jei kiekvieną dieną 100 milijonų europiečių pasiaukoja ir padeda maždaug 500 milijonų europiečių, tie 100 milijonų savanoriškai dirbančių europiečių gauna asmeninės naudos už savo darbą, ne finansinės, bet asmeninio pasitenkinimo prasme. Visi žinote ir tikiuosi, kad mes visi žinome apie sporto komandas, taip pat kultūrinius ir socialinius lyderius, be kurių mūsų nevyriausybinės asociacijos ir organizacijos negalėtų funkcionuoti. Būtina pasakyti, kad šie žmonės yra pasišventę ir prisideda prie savo asmeninio tobulėjimo.

Senstančioje visuomenėje, visuomenėje, kurioje vis daugiau jaunų pensininkų, būtina nustatyti individualų darbo ir gyvenimo balansą, o to pavyks pasiekti pasitelkus savanoriškos veiklos siūlomas galimybes. Todėl ne vien dėl ekonominių priežasčių, bet ir siekiant sukurti sąlygas žmogiškųjų vertybių, bendrų Europos piliečiams – daugiau nei 100 milijonų, – realizavimui, turime stengtis remti savanorišką darbą mūsų visuomenėse ir tikėtis, kad ateityje prie 100 milijonų Europos piliečių prisijungs nemažas skaičius savanoriškai dirbančių žmonių. Dėkoju Marian Harkin, dėkoju Komisijai, taip pat dėkoju vyriausybėms ir regioninėms bei vietinėms valdžioms, kurios yra pasirengę savo veiksmais rytoj pademonstruoti savo palaikymą ir pritarti Europos Parlamento išsakytiems norams.

 
  
MPphoto
 
 

  Mieczysław Edmund Janowski, UEN grupės vardu. (PL) Pone Pirmininke, Komisare, UEN grupės vardu noriu išreikšti mūsų didžiulį susižavėjimą Marian Harkin, kuriai pavyko išanalizuoti šį klausimą. Savanoriška veikla yra savanoriška, neapmokama ir iš anksto apgalvota veikla kitų labui. Ji peržengia šeimos ar draugystės santykių ribas. Nepaisant to, kad už šią veiklą negaunama jokio materialaus atlygio, savanoriškai dirbantis pilietis gauna kitokio pobūdžio pasitenkinimą: jis arba ji pateisina savo motyvus, realizuoja save ir demonstruoja solidarumą su kitais. Savanoriška veikla atlieka didžiulį jaunimo švietimo vaidmenį, be to, ji kelia pagyvenusių žmonių entuziazmą.

Kalbant apie tai, reikia pasakyti, kad savanoriškos veiklos organizacijų indėlis stiprinant vietines ir regionines bendruomenes, yra labai pozityvus veiksnys. Tikiu, kad jis padeda kurti pilietinę visuomenę, kurioje kiekvienas individas nesavanaudiškai padeda kitam ir užjaučia kitus nekeldamas niekam grėsmės. Airijos pavyzdys, apie kurį su malonumu sužinojau, yra geras pavyzdys.

Toks savanoriškos veiklos suvokimas taip pat rodo, kad savanoriškai dirbantis pilietis, kuris taip pat yra laikomas geradariu, neturi patirti materialinių nepatogumų padėdamas kitiems ir dalydamas jiems dovanas. Kalbu apie Lenkijoje gerai žinomą atvejį apie kepėją, kuriam teko nutraukti savo veiklą, nes iš jo buvo reikalaujama mokėti mokesčius už duona, kurią jis dalijo skurstantiems žmonėms.

Taip pat noriu pasiūlyti labai patrauklią idėją 2011 metus paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais.

 
  
MPphoto
 
 

  Gisela Kallenbach, Verts/ALE grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, aš taip pat noriu nuoširdžiai padėkoti Marian Harkin, parengusiai vientisą ir visapusišką pranešimą.

Turime sutelkti visas pastangas, kad Europos lygiu būtų pripažinta savanoriškos veiklos tikslų ir jos naudos socialinei sanglaudai svarba. Šiuo metu valstybėse narėse sukurta daugybė savanoriškos veiklos iniciatyvų, kurių indėlis svarbus ne tik ekonomikai, bet ir socialinei sanglaudai bei integracijai. Tačiau neretai pasigendama europietiškos dimensijos, kuri yra būtina norint sukurti šio pobūdžio veiklos tinklą.

Mes jau susipažinome su Europos savanoriškos veiklos tarnyba, skirta jauniems žmonėms, ir mums reikia panašių programų, skirtų visoms amžiaus grupėms, ypač vis didėjančiam pensinio amžiaus žmonių, kurie vis dar yra aktyvūs, sveiki ir yra sukaupę nemažai patirties, skaičiui. Jie taip pat galėtų nemažai prisidėti prie to, kad Europos Bendrija įgautų daugiau prasmės; norint to pasiekti, reikia naudoti regioninės ir sanglaudos politikos numatytas priemones.

Mums reikia atitinkamų pagrindinių sąlygų ir apibrėžimų, kurie būtų kuo įmanoma aiškesni, ir gintų ilgalaikės ir trumpalaikės visų savanoriškos veiklos sektorių plėtros partnerių interesus. Pradinius veiksmus jau atliko Komisija ir Taryba. Aš tikiuosi, kad šios institucijos priims Parlamento pasiūlymus ir patarimus, kad Europos savanoriškos veiklos metais – visuotinai pasiūlytais 2011 metais – būtų galima kalbėti apie sėkmę.

 
  
MPphoto
 
 

  Lambert van Nistelrooij (PPE-DE). – (NL) Pone Pirmininke, savanoriškai dirbantys piliečiai išties nemažai nuveikia tiek vietiniu tiek regioniniu lygiais. Jų pastangos socialinei sanglaudai suteikia labai asmeninį pobūdį. Kai kuriose Europos dalyse egzistuoja skirtumai tarp miestų. Naujose valstybėse narėse savanoriškos veiklos lygis vis dar žymiai žemesnis. Nuveikta išties nemažai, ir ponios Harkin pranešime akcentuojamos pozityvios idėjos paremti savanoriškai dirbančius piliečius ir skatinti jų veiklą įvairiu lygiu. Europos liaudies partija ir Europos demokratų frakcija mano, kad negalima kelti klausimo, kuriuo būtų daromas skirtumas tarp savanoriškai dirbančių piliečių ir savos srities profesionalų. Abi grupės tarpusavyje susiję: nė viena iš jų negalėtų funkcionuoti be kitos pagalbos. Abi grupės – profesionalai ir savanoriai – yra socialinio pilietinės visuomenės modelio, kurio Europoje siekiama, dalis; čia rimtai žiūrima į piliečio nuomonę. Tai yra žymusis partnerystės principas.

Po diskusijų komitete iškilo ienas klausimas, kurį noriu čia pateikti. Naujoje 17 pastraipoje kalbama apie tai, ar reikia savanorišką darbą apdovanoti mokesčių paskatomis. Mūsų atsakymas yra teigiamas, bet jų forma gali atitinkamai skirtis. Tai atskirų valstybių reikalas kalbant apie PVM. Mano tėvynėje Nyderlanduose egzistuoja savo speciali sistema: pavyzdžiui, sporto asociacijų veikla yra atleidžiama nuo mokesčių, o kitokio tipo veikla, tokia kaip valgyklų valdymas, yra iš dalis atleidžiama nuo mokesčių, kadangi ją remia trečioji šalis. Todėl 2010 metais, kai bus peržiūrima PVM sistema, reikėtų peržiūrėti šį pranešimą ir nurodyti teigiamos praktikos valstybėse narėse pavyzdžius, kuriais kitos galėtų tinkamai sekti.

Baigdamas noriu dar kartą pasakyti, kad savanorišką veiklą turime visuotinai palaikyti, kai tai susiję su bažnyčių, politikų ir kitos visuomenės dalies darbu.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE). – (PL) Pone Pirmininke, vienas iš pagrindinių principų, kuriuo vadovaujasi Europos socialistai – tai skatinti aktyvią ir sąmoningą vaidmenį, tenkantį visuomenę sudarantiems piliečiams. Mes palaikome dalyvavimą savanoriškoje veikloje, nes tai yra konkreti visų siekiamos demokratijos išraiška.

Europiniu lygiu savanoriška veikla yra tokių europietiškų vertybių kaip solidarumas, sanglauda ir socialinė integracija praktinė išraiška. Daugumai žmonių, išskyrus, kai dalyvaujama rinkimuose, jų dalyvavimas tokio pobūdžio organizacijose yra vienintelė jų patirtis, susijusi su demokratijos kūrimo procesu. Todėl gerai, kad daugiau nei 20 % ES gyventojų dalyvauja įvairaus pobūdžio savanoriškoje veikloje. Tokia veikla padeda sumažinti ekonominius skirtumus ir yra tarsi įvairių asociacijų katalizatorius, padedantis kurti socialinį kapitalą.

Socialinio kapitalo koncepcija vis dažniau vartojama tokių organizacijų kaip EBPO arba Pasaulio bankas, kai kalbama apie socialinę ir ekonominę plėtrą. Europos Sąjungoje turi būti efektyviau remiamos įvairios dalyvavimo formos, ypač jei tai susiję su planavimu ir vietine plėtra, ES politinių strategijų ir Europos fondų panaudojimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Petre (PPE-DE). – (RO) Visų pirma noriu pasveikinti ponią pranešėją, atlikusią puikų darbą ir padariusią didėlį indėlį nagrinėjant šią temą.

Aš atidžiai klausiau šio pranešimo, nes savanoriška veikla vaidina svarbų vaidmenį dabartinėje visuomenėje.

Teigiamą poveikį galime pastebėti socialinės sanglaudos, žmogaus teisių apsaugos, medicinos ir sanitarinės pagalbos, kultūrinės, meninės ir švietėjiškos veiklos rėmimo ir organizavimo srityse.

Šis poveikis yra svarbus visuomenei ir ekonomikai. Tačiau mano nuomone, ši veikla nėra pakankamai įvertinta, be to, visuomenė apie ją per mažai žino.

Savanorišką darbą dirbantys piliečiai patiria neigiamų pasekmių, nes valstybė nesiima reikiamų veiksmų, siekdama paremti tokią veiklą, netgi tuo atveju, kai ji atstovauja nemenką šalies ekonomijos dalį.

Kai Europos Parlamento narė, atvykusi iš buvusios komunistinės valstybės, galiu pasakyti, kad mano gimtojoje šalyje dalyvavimas savanoriškoje veikloje yra palyginti menkas.

Komunistinis režimas vartė dirbti be užmokesčio, kad būtų išlaikoma valstybė, todėl žmonių sąmonėje ši praktika dabar ir siejama su tuo laikotarpiu.

Šiandien Rumunijoje savanorių procentas yra žymiai mažesnis nei daugumoje valstybių narių. Piliečiai dažnai nė nežino apie tokią veiklą, valstybės politika nenumato jos skatinti, o žmonių mentalitetas taip pat priešinasi tokio pobūdžio veiklai.

Piliečiai turi būti informuoti apie teigiamas savanoriškos veiklos pasekmes. Kita vertus, turime vengti netinkamo elgesio situacijų, kurias teko stebėti; pavyzdžiui, organizacijos, įgijusios šį teisinį statusą, siekia pelno.

Aš palaikau mintį, kad savanoriška veikla yra svarbi veikla, ir noriu, kad ji būtų remiama ir palaikoma visoje Europos Sąjungoje, ypač buvusiose komunistinio režimo valstybėse, kur pastangų reikia daugiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Stavros Arnaoutakis (PSE). – (EL) Pone Pirmininke, Komisare, leiskite ir man pasveikinti pranešėją, atlikusią puikų darbą, ir pastebėti, kad bendradarbiavimas ir savanoriška veikla visuomenėje yra neįkainojamos vertybės. Nacionaliniu ir vietiniu lygiu tai yra priemonės, kuriomis išreiškiama visų siekiam demokratija, be to, jos leidžia piliečiams aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje. Europiniu lygiu savanoriška veikla teikia naudos kuriant glaudesnius ryšius tarp ES piliečių.

Be to, papildomi žmogiškieji resursai leidžia tobulinti socialinį ir ekonominį gyvenimą, taip pat negalima pamiršti indėlio kuriant socialinį kapitalą, savanoriška veikla teikia naudos siekiant ES tikslų, susijusių su ekonomine ir socialine sanglauda.

Turime deramai įvertinti savanoriškos veiklos teikiamą pridėtinę vertę. Ypač šiandien, kai ES tenka prisiimti rimtus socialinius, ekonominius ir ekologinius iššūkius, būtina ne tik skatinti savanorišką veiklą, bet taip pat paremti ją atitinkamomis europietiškomis strategijomis, ypač susijusiomis su sanglauda. Valstybių narių ir regioninės valdžios turi užtikrinti, kad savanorių grupėms ir projektams gali būti suteikta skaidri ir lanksti prieiga prie adekvataus, nuoseklaus finansavimo iš struktūrinių fondų.

 
  
MPphoto
 
 

  James Nicholson (PPE-DE). – Pone Pirmininke, visų pirma noriu padėkoti poniai Harkin už jos sunkų darbą ir šį išsamų ir laiku pateiktą pranešimą, kurį taip šiltai palaikė regioninės plėtros komitetas.

Aš visiškai palaikau pagrindinę pranešimo mintį – savanoriška veikla, skatinanti bendradarbiavimą ir solidarumą, stiprina pilietinę visuomenę ir ryšius tarp bendruomenių. Aš pritariu pranešime išsakytam teiginiui, kad valstybės narės turi imtis atitinkamų veiksmų, susijusių su savanoriška veikla. Aš visiškai sutinku su nuomone, kad savanoriška veikla turi teikti pagalbą viešosioms tarnybos – ji neturi jų pakeisti.

Kalbant apie tai, minčių kyla apie slaugytojų atliekamą vaidmenį mūsų visuomenėje, visose Europos valstybėse. Dažnai šie pasišventę žmonės yra pamirštami, nors dėl jų rūpesčio pagyvenusiais ir neįgaliais žmonėmis, didelė našta nukeliama nuo valstybės pečių.

Pranešime taip pat protingai nurodoma, kad savanoriška veikla gali būti dideliu pranašumu jauniems žmonėms, nes jis skatina bendruomeninius jausmus ir leidžia tobulinti praktinius įgūdžius, kurie papildo jų formalų išsilavinimą.

Dar viena pranešime išsakyta mintis yra ta, kad būtina imtis konkrečių veiksmų, siekiant skatinti savanorišką veiklą pagyvenusių piliečių tarpe. Šios amžiaus grupės įtraukimas suteikia bendruomenėms galimybių pasinaudoti savo patirtimi ir įtvirtinti savo esminė vietą visuomenėje.

Tačiau, mano nuomone, šis pranešimas turi dar daugiau prasmės: mano rinkimų apygardoje Šiaurės Airijoje mes siekiame pertvarkyti visuomenę, kuri buvo labai sukrėsta prievartos ir konfliktų. Nepaisant to, kad dabar gyvename laikotarpiu, kuris apibūdinamas kaip taikos ir klestėjimo laikotarpis, tam tikrose provincijos srityse tokie reiškiniai kaip socialinis atmetimas, nepakankama plėtra ir susiskaidymas vis dar labai akivaizdūs.

Ponios Harkin pranešime konkrečiai pripažįstama, kokį teigiamą vaidmenį gali suvaidinti savanoriška veikla susiskaidžiusioje visuomenėje, todėl kalbant apie Šiaurės Airijos atvejį, reikia pasakyti, kad visa koncepcija, kuria pagrįsti taikos įtvirtinimo tikslai, bus sėkminga, jei žmonės dirbs kartu, vedami bendruomeninių paskatų – taip bus skatinama savimonė ir susitaikymas. Šios iniciatyvos padėjo pasiekti teigiamų rezultatų.

Todėl tikiuosi, kad Parlamentas priims šį pranešimą ir bus pripašinta savanoriškos veiklos svarba, taip pat tikiuosi, kad Komisija ir valstybės narės imsis visų galimų veiksmų, kad būtų diegiama ir skatinama tokia praktika.

 
  
MPphoto
 
 

  Emmanouil Angelakas (PPE-DE). – (EL) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, narės ponios Harkin pranešimas apie savanorišką veiklą yra būdas, kuriuo Europos Parlamentas gali pademonstruoti savo socialinį požiūrį Europos piliečiams. Pranešime remiama bendradarbiavimo idėja, kuri visapusiškai ir objektyviai gvildenama tek teoriniu, tiek praktiniu lygiais. Mūsų kolegos narės darbas yra svarbus, aš jam pritariu ir nuoširdžiai ją sveikinu.

Mes savo ruožtu stengėmės prisidėti prie jos veiklos. Mes, be kita ko, pasiūlėme bendradarbiavimu pagrėstos savanoriškos veiklos idėją, taip pat mintis, susijusias su savanoriškos veiklos iniciatyvų koordinavimu, darbo šeimoje ir visuomenėje suderinimu, taip pat idėjas dėl skubių veiksmų savanoriškų sektorių sukūrimo kiekviename regione, kurie nedelsdami imtųsi veiksmų stichinių nelaimių ir kitokių įvykių atvejais.

Apskritai be visos kitos naudos savanoriška veikla dar padeda padidinti BVP. Kaip buvo minėta, dėl savanoriškos veiklos įgyjama daugiau įgūdžių ir garantuojamas savanorių užimtumas. Socialiai ir švietėjiškai atskirtiems asmenims, taip pat bedarbiams ji suteikia nemažai galimybių, o imigrantus skatina dalyvauti vietinės bendruomenės veikloje.

Savanorių darbai ir veikla kalba patys už save. Mano šalyje Graikijoje, pavyzdžiui, 2004 olimpiniai savanoriai laimėjo svarbiausią medalį. Tiek individuali tiek grupinė savanoriška veikla yra svarbi socialiniame, ekonominiame, ekologiniame ir kultūriniame kontekstuose. Ji apjungia visus skirtumus ir ypatumus, be to, juos skatina ir atskleidžia sutarimo ir bendrų tikslų labui.

Aš dar kartą sveikinu pranešėją. Raginu jus palaikyti ponios Harkin pranešimą ir prisijungti prie mūsų, pasirašant bendrą rašytinę deklaraciją, kurią mes parengėme kartu su kitais nariais, ir kuria parašome 2011 metus paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – Pone Pirmininke, be visų ekonominių aspektų savanoriškas darbas taip pat turi labai didelė švietėjišką reikšmę, ypač jauniems savanoriams, nesvarbu, ar jie dirbtų savoje šalyje, ar užsienio valstybėje, įvairiose socialinio, ekonominio ir švietimo gyvenimo srityse. Savanoriškumas reiškia apmokėjimo nebuvimą, bet mes kaip Europos institucijos galime įvairiomis priemonėmis padėti jį plėtoti.

Kalbant apie pranešimą, kurį laikau svarbiu dėl indėlių į mūsų sąmoningumą, reikia pasakyti, kad kai ko jame pasigedau. Čia neminimos tokios grupės kaip vyrų ir moterų vienuolynai, misionieriškos grupės, kurie atlieka savanorišką darbą visame pasaulyje arba organizuoja ir remia tokią veiklą. Man atrodo, kad derėtų pinigais įvertinti jų indėlį į žmonių gyvenimo gerinimą.

Savanoriškas darbas yra pagrįstas vidine motyvacija ir visišku altruizmu, o tai vertybės, kurias reikia deramai įvertinti. Tai pranešimas, kuris svarbus, nes formuoja mūsų mąstyseną.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, savanorių darbas ne visada vertinamas taip, kaip derėtų. Ne visada prisimenama, kad pilietines pažiūras galima formuoti per savanorišką darbą.

Vietinės valdžios atstovai yra atsakingi už tai, kad būtų organizuojama ir plėtojama socialinė parama, įskaitant skurstančiųjų maitinimą. Kartais dėl vietinių NVO organizuojamos labdaros, kai vykdoma savanoriška veikla, tenka mokėti didelius nuomos mokesčius vietinės valdžios institucijoms už tokių patalpų kaip virtuvės ar valgyklos, numatytų skirti skurstantiems ir benamiams, nuomą. Be to, kartais nepavyksta gauti jokių maisto ar savanorių draudimo resursų. Savanorių darbas nėra atlygintinas, todėl jie negali paremti NVO veiklos. Apie tai kalbėdama, noriu atkreipti dėmesį į 15 pranešimo pastraipą. Demografinė situacija Europoje įrodo vis didėjantį savanoriškos veiklos sektoriaus vaidmenį ir tai visų pirma siejama su pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Dėl šios priežasties čia pateiktas dokumentas yra toks svarbus. Aš noriu pasveikinti pranešėją ponią Harkin.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, noriu atkreipti Jūsų dėmesį į dvi specifines savanoriškos veiklos formas.

Pirmoji yra žinių perdavimas, susijęs su itin specializuota sritimi. Daug patirties sukaupę ir išsilavinę žmonės perduoda savo žinias, įgūdžius ar net savo profesinius pasiekimus kitiems. Tie, kurie gauna naudos iš tokių profesionalų dažnai tėra pasiekę pradinį savo lavinimosi, žinių ar įgūdžių įsisavinimo, naujų tikslų siekimo ir savo pačių transformacijos etapą.

Kita savanoriškos veiklos sritis susijusi su jaunais žmonėmis. Jie išmoksta gyvenimo pamokas ir įsitraukia į pilietinį gyvenimą. Vykimas į kitas šalis, kaip savanoriškos veiklos dalis, savo ruožtu, skatina tarpkultūrinį dialogą ir moko tolerancijos bei pagarbos. Todėl vietinės ir nacionalinės valdžios atstovai, taip pat tarptautinės organizacijos turėtų nuveikti kur kas daugiau, siekdamos paremti ir skatinti savanorišką veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rumiana Jeleva (PPE-DE). – (BG) Mes visi sutinkame su išvadomis, kurias pateikė ponia Harkin savo puikiame pranešime – savanoriška veikla gali suvaidinti svarbų vaidmenį ir teikti didelės naudos vietinių bendruomenių, pilietinės visuomenės ir demokratijos kūrimo srityse. Todėl būtina palaikyti ir paremti savanorišką veiklą ir savanoriškos veiklos organizacijas. Kalbėdama apie tai, norėčiau pastebėti, kad sukūrus Europos duomenų bazę, kurioje būtų pateikti pagrindiniai duomenys apie įvairias Europos Sąjungoje veikiančias savanoriškos veiklos organizacijas, taip pat išsami informacija apie efektyviausias praktikas, būtų pateiktos būtinosios nuorodos, kaip tobulinti savanoriško darbo organizavimo sistemą. Vienos Europos duomenų bazės sukūrimas užtikrintų glaudesnę partnerystę ir leistų efektyviau bendradarbiauti savanoriškos veiklos organizacijoms, taip pat įtvirtintų tarptautinius savanorių mainų susitarimus. Tai itin svarbu jauniems žmonėms ir moksleiviams. Įgydami patirties savanoriškos veiklos organizacijose jauname amžiuje, dalyvavimą savanoriškoje veikloje jie laikytų įprasta savo gyvenimo dalimi, susijusia su vietinėmis bendruomenėmis ir Europos visuomene.

 
  
MPphoto
 
 

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, šiandien mes diskutuojame dėl ponios Harkin pranešimo apie savanorišką veiklą Europos Sąjungoje. Tai, koks vaidmuo bus skiriamas savanoriškai veiklai ateityje iš dalies priklauso nuo mūsų. Noriu tik priminti visiems, kad kiekvienais metais milijonai ES piliečių dirba savanoriais – tiesiogiai arba netiesiogiai. Savanoriška veikla vykdoma vietiniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiais. Nesvarbu, koks jos mastas, pelnas visada būna keleriopai didesnis nei sąnaudos. Todėl aš manau, kad valstybės ir ne pelno siekiančios organizacijos narės turi artimiau ir efektyviau bendradarbiauti, be to, būtina siekti sukurti efektyvias sistemas, įgalinančias bendradarbiavimą tarp visų savanoriškos veiklos organizacijų konkrečioje valstybėje ir už jos ribų.

Rėmėjams, už jų siūlomas dovanas, taikomi mokesčiai ir tai, kad savanoriškos veiklos organizacijos turi mokėti PVM mokestį už pirkimą, atliekamą siekiant savų tikslų, yra esminės problemos, kurios stabdo ir apriboja savanorišką veiklą. Manau, kad tokios problemos turi būti išspręstos kaip galima greičiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Filip (PPE-DE). – (RO) Leiskite išreikšti visišką savo pritarimą ponios Harkin pranešimui, kuris verčia diskutuoti apie naujus ekonominius, socialinius ir europietiškus modelius, taip pat nuolatos telkti pastangas siekiant gerinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungos lygiu.

Atsižvelgiant į nurodomus sprendimus, pranešimą laikau tekstu, kuriame pateikta nemažai bendrų ir itin naudingų principų, kuriais vadovaujantis galima pagerinti Europos piliečių gyvenimo kokybę.

Kaip jau esu minėjęs, kai buvo pateikiamos pataisos, manau, kad galbūt būtų geriau, jei pranešime daugiau dėmesio būtų skiriama šiuolaikiškai savanoriškos veiklos koncepcijai, atvirai nustatant sąlygas, be kurių bet kokia savanoriška veikla galėtų būti interpretuojama kaip vienašališki veiksmai.

Taip pat noriu akcentuoti religijų vaidmenį, siekiant įgyvendinti krikščioniškus principus, susijusius su savanoriška veikla.

 
  
MPphoto
 
 

  Danuta Hübner , Komisijos narė. − Pone Pirmininke, norėčiau labai trumpai išsakyti dvi mintis. Leiskite pastebėti, kad netgi išsamiausiai suplanuotos strategijos neduos jokios naudos, jei veikloje nedalyvaus visi tie, kurie jaučia bendrą atsakomybę, taip pat poreikį bendradarbiauti ir prisidėti. Savanoriška veikla ir partnerystė yra efektyviausi būdai, siekiant užtikrinti tokį bendradarbiavimą.

Leiskite taip pat užtikrinti, kad aš pasidalysiu Jūsų svarstymais su savo kolegomis Komisijoje. Esu įsitikinusi, kad ateityje savanoriškos veiklos vaidmuo Europoje bus deramai įvertintas, be to, tokia veikla taps įkvėpimo šaltiniu dėl rezoliucijos, kurią Jūs rengiatės priimti, taip pat dėl diskusijų, kuriose man teko garbė dalyvauti su jumis šį vakarą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin, pranešėja. − Pone Pirmininke, visų pirma noriu padėkoti visiems už jų palankius komentarus ir paramą, rengiant šio pranešimo projektą. Norėčiau pateikti vieną ar porą galutinių komentarų.

Mane džiugina Komisarės pastabos dėl savanoriško darbo grupių natūrinio indėlio ir, kadangi aš pripažįstu, kad natūrinis indėlis yra taikomas kai kuriuos ES finansuojamuose projektuose, tikiu, kad turime užtikrinti, kad tai taptų status kvo.

Taip pat nekantraudama laukiu pokalbio su Komisaru Figel dėl jaunimo savanoriškos veiklos ir Komisaro Hübner indėlio analizuojant šį klausimą, ir tikiuosi, kad bus pritariama integraciją skatinančiai savanoriškai veiklai.

Dar kartą prašau Komisijos užtikrinti, kad partnerystės principo būtų paisoma visose derybose ir konsultacijose, rengiant ES programų projektus nacionaliniu lygiu. Tai yra itin svarbu, nes taip ES bus iš tikrųjų pripažinta, kad savanoriai, NVO ir t. t. yra proceso dalyviai, o ne pagalbinių vaidmenų atlikėjai, minimi ne vien dėl to, kad būtų paminėti, o laikomi integruota proceso dalimi.

Kalbant apie vieną pataisą, susijusią su galimu PVM netaikymu, reikia pasakyti, kad tai pagirtinas kompromisas ir aš su dideliu džiaugsmu jam pritariu.

Taip pat naudodamasi šia proga, noriu paskatinti paskelbti 2011 metus Europos savanoriškos veiklos metais ir tikiuosi, kad Parlamentas šią idėją palaikys pasirašydamas rašytinę deklaraciją, kuri buvo pasiūlyta penkių didžiausių politinių grupių narių.

Šį mano prašymą palaiko Regionų, ekonomikos ir socialinio forumo komitetas, Portugalija, kaip pirmininkaujančioji valstybė narė, ir labai daug savanoriškos veiklos grupių visoje ES.

Jei Komisija 2011 metus paskelbs Europos savanoriškos veiklos metais, ES institucijos bendradarbiaudamos su savanoriškos veiklos organizacijomis galės siekti bendrų tikslų ir, kaip jau sakiau anksčiau, diegti vertybes Europos lygiu.

Pagaliau, kalbant apie tai, reikia pasakyti, kad turime skatinti pilietinės visuomenės plėtrą, taip pat visų kuriamos demokratijos procesą – būtina suteikti tikrąją prasmę tikslui, kuris susijęs su Europos priartinimu prie jos piliečių.

Savanoriškos veiklos ir savanoriškų darbų skatinimas, palaikymas ir vykdymas, taip pat socialinio kapitalo augimas, tikrai taps neįkainojamu įrankiu, padėsiančiu pasiekti šiuos tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Debatai baigti.

Balsavimas vyks antradienį, 2008 m. balandžio 22 d.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Gurmai (PSE), raštu. (HU) Europoje daugiau nei šimtas milijonų žmonių dirba kaip visuomenės savanoriai visuomenės ir žmonių gerovės labui. Jungtinėje karalystėje 38 % visų gyventojų dalyvauja savanoriškoje veikloje, o Lenkijoje tai sudaro 18 %.

Savanoriškos veiklos negalima atsieti nuo Europos darbinės veiklos ir ją reikia laikyti pagrindiniu demokratijos principu tiek vietiniu, tiek visuomeniniu lygiais. Savanoriškas darbas, kurį atlieka mūsų piliečiai, padeda išspręsti socialines problemas ir skatina įgūdžių įgijimą bei socialinį sąmoningumą. Savanoriška veikla siūlo įvairių visuomenės grupių žmonėms integracijos ir įtraukimo galimybes; vyresnio amžiaus piliečiai gali dalyvauti visuomeniniame gyvenime, perduoti savo gyvenimišką patirtį ir ilgiau jaustis atliekantys naudingą darbą.

Savanoriškos darbo iniciatyvos sutampa su pagrindinėmis Europos vertybėmis: solidarumu ir atsakomybės jausmu. ES vis labiau pripažįstama savanoriškos veiklos nauda, o savanoriškos veiklos organizacijos vis dažniau dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose.

Pastaraisiais metais savanoriškos veiklos sektorius pastebimai išsiplėtė. Susidomėjimas savanoriška veikla auga, bet dėl deramo pripažinimo nebuvimo trūksta materialaus atlygio ir infrastruktūros. Situaciją būtina pakeisti. Norint paremti savanorišką veiklą ir skatinti visuomeninį jos pripažinimą, svarbu, kad būtų sukurta atitinkama bendrija, kurios aktyviausi dalyviai – vyriausybė, įmonės, prekybos susivienijimai ir savanoriškos veiklos organizacijos – perduotų efektyviausias praktikas ir patirtį bendradarbiaudami ir siekdami dialogo bei partnerystės.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. (SK) Noriu kalbėti iš savo asmeninių pozicijų. Nors esu didelės Slovakijos nacionalinės organizacijos Forumas už gyvenimą tarybos narė, žinau, kad savanoriškai dirbantys piliečiai, kurie veikia savarankiškai, o ne per būtent tuo tikslu įsteigtas organizacijas, taip pat turi būti laikomi vilties spinduliais, kurie skverbiasi per vienišumo tamsą ir prisideda kovojant su galimais prievartos ir egotizmo aktais.

Kas skatina savanorį rūpintis kitais? Pirmoji priežastis yra natūraliai juntamas nuoširdus žmogiškas noras padėti tiems, kurie gyvena aplink mus. Tai kone egzistencinis žmogiškojo kapitalo kūrimo principas, kurio taip trūksta siekiant socialinės sanglaudos kai kuriuose regionuose. Savanoriai jaučiasi laimingi ne vien dėl savo atlikto darbo, o todėl, kad nori padaryti viską, ką gali, kitų labui, nesitikėdami jokio atlygio. Nepakanka paprasčiausiai susitikti su finansinius sunkumus patiriančiais žmonėmis: taip pat svarbu sureaguoti į jų troškimą ir siekti vertybių ir didžiausius norus.

Nors tokio tipo pagalba, kurią mes siūlome, yra svarbi, dar svarbesnė yra širdis, kuri siūlo šią pagalbą. Nesvarbu, ar kalbama apie mažus ar apie didelius projektus, savanoriška veikla visada turi būti praktinė pamoka, ypač jauniems žmonėms, nes tai yra švietėjiškas indėlis į solidarumo ir bendrumo jausmo kultūrą, įpročio aukoti savo laiką ir energiją formavimas. Mano manymu, tai pats svarbiausias indėlis dabartinei ir ateities kartoms bei jų bendram egzistavimui.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika