Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2006/2223(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0076/2008

Pateikti tekstai :

A6-0076/2008

Debatai :

PV 21/04/2008 - 20
CRE 21/04/2008 - 20

Balsavimas :

PV 22/04/2008 - 5.5
CRE 22/04/2008 - 5.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 18/06/2008 - 6.8
CRE 18/06/2008 - 6.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0129
P6_TA(2008)0301

Diskusijos
Pirmadienis, 2008 m. balandžio 21 d. - Strasbūras Tekstas OL

20. Europos ombudsmeno statutas (debatai)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Toliau darbotvarkėje – Anneli Jäätteenmäki pranešimas Konstitucinių reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo, susijusio su Europos Parlamento spendimu, iš dalies keičiančio 1994 m. kovo 9 d. Sprendimą 94/262/ECSC, EB, Euratomas, dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų (2006/2223(INI)) (A6-0076/2008).

 
  
MPphoto
 
 

  Anneli Jäätteenmäki, pranešėja. (FI) Pone Pirmininke, Komisare, pone Diamandouros, ponios ir ponai, visų pirma noriu padėkoti visoms partijoms už jų puikų bendradarbiavimą, kai buvo rengiamas šis pranešimas. Nebuvo lengva rasti sprendimą, kuris tenkintų visus, ir aš suprantu, kai kurie vis dar tikisi tam tikrų pakeitimų, tačiau komitete mes priėjome vieningą nuomonę. Mano manymu, galima pradėti nuo čia.

Buvo iškelti keturi su ombudsmeno vaidmeniu susiję klausimai. Tai yra klausimai, susiję su prieiga prie dokumentų, pareigūnų liudijimais, informacija apie nusikaltimus, bendradarbiavimu, sprendžiant žmogaus teisių klausimą. Taip pat buvo ir penktas klausimas, susijęs su Europos ombudsmeno pirminiu pasiūlymu, jo ar jos galimybės įsikišti, bet jis buvo ginčytina, todėl diskusijos pabaigoje ombudsmenas pasakė, kad jis nori jį pašalinti.

Pati svarbiausia pataisa yra susijusi su ES institucijų ir pareigūnų įsipareigojimu suteikti ombudsmenui prieigą prie įslaptintos informacijos ir slaptų dokumentų, jei tai laikoma būtina, kad ombudsmenas atliktų jo ar jos pareigas. Iki šios institucijos turėjo teisę atsisakyti atskleisti informaciją. Nuo šiol tai bus siekinys, o ne subjektyvių ir nepagrįstų svarstymų objektas. Tai svarbus, nors ir nedidelis, žingsnis teisinga kryptimi.

Institucijos, teikiančios ombudsmenui įslaptintą informaciją ar dokumentus, turi informuoti ombudsmeną apie įslaptinimo statusą. Be to, kad įsigaliotų taisyklės, ombudsmenas gali susitarti su atitinkamomis institucijomis dėl veikimo sąlygų, susijusių su prieiga prie įslaptintos arba kitokios informacijos, kuri ginama įsipareigojimu išlaikyti profesionalų slaptumą.

Per pastaruosius metus Europos ombudsmeno vaidmuo tapo kur kas svarbesnis Europos Sąjungai ir Europos piliečiams. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija taps teisiškai susieta, todėl ombudsmeno vaidmuo bus dar svarbesnis. Ateityje turėsime nuveikti daugiau, kad ombudsmenas turėtų pakankamai resursų, kad jo ar jos statusas atspindėtų dabartinius lakus, kad jis ar ji galėtų gauti reikiamos informacijos ir kad pareigūnai suteiktų jam ar jai teisingą informaciją.

Atsižvelgiant į Pagrindinių teisių chartijos nuostatas, kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad institucijos arba Sąjungos pareigūnai jo ar jos reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per tam tikrą laiką. Todėl būtina užtikrinti, kad resursai būtų pasiekiami ir piliečiams nereikėtų metų metus laukti, kol bus priimti sprendimai, be to, jie turi būti užtikrinti, kad ombudsmenui bus pateikta visa reikalinga informacija ir kad pareigūnai pasakys jam ar jai, tai, kas yra žinoma, o ne tai, ką jie nori pasakyti. Kitu atveju negalėsime kalbėti apie teisinę valstybę, o apie tai mes visada su pasididžiavimu kalbame, net jei ES nėra valstybė kaip tokia. Mes patys taip pat turime vykdyti teisinės valstybės nuostatas – tik tada galime tikėtis, kad taip elgsis ir kiti.

 
  
MPphoto
 
 

  Margot Wallström, Komisijos vicepirmininkė. − Pone Pirmininke, praėjo 14 metų nuo to laiko, kai šis Parlamentas pirmą kartą patvirtino Europos ombudsmeno statutą. Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Todėl natūralu ir suprantama, kad ombudsmenas ėmėsi iniciatyvos pakeisti savo statutą ir Komisija tam pritaria.

Štai kas svarbu. Piliečiai turi pasitikėti ombudsmeno sugebėjimu atlikti išsamius ir nešališkus tyrimus galimais blogo administravimo atvejais. Todėl būtina nustatyti aiškias ir efektyvias taisykles, kuriomis ombudsmenas turi vadovautis, atlikdamas savo svarbų darbą.

Nuo pat pradžių Komisija atidžiai stebėjo šią iniciatyvą, be to, buvo surengtos vaisingos diskusijos su ombudsmenu ir Parlamento pranešėja ponia Jäätteenmäki. Mūsų atitinkamos tarnybos taip pat daug bendravo ir bendradarbiavo.

Komisija pritaria pagrindinei šio pranešimo minčiai ir aš noriu padėkoti pirmininkaujančiajam ponui Leinen ir visiems komiteto nariams – ypač poniai Jäätteenmäki – už atliktą darbą.

Komisija ketina neužilgo pateikti savo oficialią nuomonę, kai Parlamentas paprašys mūsų tai padaryti. Šiandien galiu trumpai apibendrinti pagrindines mūsų pastabas. Jos susiję su keturiais konkrečiai klausimais.

Pirmas iš jų – tai liudytojų parodymai; antras – prieiga prie bylų; trečias – Europos kovos su sukčiavimu biuras; ketvirtas – bendradarbiavimas žmogaus teisių srityje. Labai trumpai tarsiu keletą žodžių apie kiekvieną iš šių klausimų.

Visų pirma, kalbėsiu apie liudytojų parodymų išklausymą. Komisija sutinka su Parlamento siūloma pataisa dėl liudytojų parodymų išklausymo ir tokios priemonės tikslas yra užtikrinti, kad pareigūnai liudytų ne iš asmeninių paskatų, bet tiek kiek jiems leidžia jų oficialios pareigos.

Mes suvokiame, kad dabartinė formuluotė gali sudaryti įspūdį, kad pareigūnai gali elgtis atsižvelgdami į nurodymus ir nepateikti autentiškos ir visos tiesos. To niekada nenutiko, todėl aš sutinku, kad svarbu pakeisti formuluotę, siekiant išvengti nesusipratimų.

Antra – prieiga prie bylų. Komisija pritaria tam, kad ombudsmenui turi būti leidžiama peržiūrėti dokumentus, kurių reikia, norint atlikti tyrimą. Ombudsmenas prašė, kad būtų taikomos slaptumo išimtys, jei atvejis susijęs su prieiga prie bylų. Komisija niekada netaikė tokios išimtis, tačiau labai svarbu viską tiksliai išsiaiškinti.

Būtina išsamiai apsvarstyti klusimą, susijusį su įslaptinta informacija. Tą patį reikia paakyti apie asmenų privatumo išsaugojimą, procedūrų apsaugą ir verslo slaptumą. Todėl Komisija pritaria Parlamento pataisai dėl to, kad kai tvarkomi tokio tipo dokumentai, ombudsmenas turi vadovautis taisyklėmis, kurios visiškai atitinka konkrečioje institucijoje galiojančias taisykles.

Kalbant apie slaptą informaciją, pavyzdžiui, duomenų apsaugą ar verslo paslaptis, Komisija visiškai pritaria Parlamento požiūriui. Tai taip pat patenka į teisminio bylinėjimosi dokumentų sritį.

Tai reiškia, kad ombudsmenas, spręsdamas trečiųjų šalių klausimus, turi vadovautis atitinamais Bendrijos įstatymais, susijusiais su prieiga prie dokumentų, kuriuos ombudsmenas gauna atliekamo tyrimo metu.

Kaip žinote, atitinkami Bendrijos įstatymai – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – šiuo metu atnaujinami ir Komisija per kelias savaites ketina priimti sprendimą.

Dėl šių priežasčių Komisija sutinka su pataisų dėl prieigos prie dokumentų, tačiau mes manome, kad galbūt tikslesnė formuluotė leistų dar labiau patobulinti tekstą, ir mes sugrįšime prie šio klausimo, kai pateiksime savo oficialią nuomonę.

Ketvirtas klausimas susijęs su Europos kovos su sukčiavimu biuru. Kai kalbama apie informacijos perdavimą galimos nusikalstamos veiklos atvejais, Komisija visiškai sutinka su Parlamentu, kad ombudsmenui turi būti suteikta galimybė pateikti Europos kovos su sukčiavimui biurui visą informaciją, kiek leidžia jo kompetencija, todėl nėra visiškai aišku, ką reiškia formuluotė, kad „kompetentingas institucijos pareigūnas“ atsako už OLAF. Šioks toks formuluotės pakeitimas įneštų daugiau aiškumo.

Galiausiai, kalbant apie bendradarbiavimą žmogaus teisių srityje, dabartinis statutas yra pakankamas pagrindas, kuriuo remdamasis Europos ombudsmenas gali bendradarbiauti su nacionaliniu ombudsmenu ir panašaus rango valstybių narių pareigūnais.

Komisija visiškai pritaria tokiai praktikai. Taip Europos institucijas pavyks priartinti prie piliečių. Pateikdamas pataisą Parlamentas norėtų išplėsti bendradarbiavimo mastą su kitomis institucijomis, siekiant remti ir ginti žmogaus ir pagrindines teises.

Atsižvelgiant į sutarties 302 ir 303 straipsnius, Komisija, kaip Bendrijos atstovas, turi nustatyti visas tinkamas bendradarbiavimo formas su tarptautinėmis organizacijomis apskritai ir su Europos Taryba konkrečiai. Todėl komisija mano, kad šis pasiūlymas peržengia mandato, kuris pagal sutartį suteikiamas ombudsmenui, teises.

Kaip buvo minėta, Komisija bus pasirengusi pakeisti formuluotę, ir aš tikiuosi, kad pavyks nustatyti tinkamą balansą tarp ombudsmeno svarbių darbo ryšių ir sutarčių, kurios nepažeidžia Komisijos institucijų prerogatyvų.

Štai tokie Komisijos pastebėjimai, susiję su Parlamento siūlomose pataisose iškeltais klausimais, ir po rytdienos balsavimo mes pradėsime rengti savo nuomonę ir diskutuoti su Taryba. Tai būtina atlikti greitai, nes mes turime siekti, kad sutartis įsigaliotų pagal bylą pateiktą Slovėnijos kaip pirmininkaujančiosios valstybės narės metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Matsouka, Peticijų komiteto nuomonės projektas. − (EL) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, akivaizdu, kad ES išgyvena itin sudėtingą patikimumo krizių laikotarpį. Man įdomu, ar ES yra demokratiškai patikima? Iš tikrųjų norint, kad taip būtų, būtina garantuoti piliečių įteisinimą, o tai tampa labai sudėtinga, atsižvelgiant į tai, kad Europa išsiplėtė. Visada egzistavo bendras pagrindas, kuriuo grindžiamas Europos kūrimas ir kuriuo pasitiki mūsų piliečiai. Tai vertybių sistema, ginanti pagrindines jų teises.

Būtinybė bendrauti su Europos piliečiais yra aktualesnė nei bet kada anksčiau. Jis prasmingas tik tuo atveju, jei ES gaus jų pranešimus apie nerimą keliančius dalykus ir pajėgs įtikinti juos, kad institucijos deda visas pastangas, siekdamos patenkinti jų lūkesčius. Piliečiai mumis netiki, nes jie nemano, jog mes tobuliname ar bent jau išplečiame jų teises. Mūsų pastangos turi užtikrinti ilgalaikius rezultatus, ponios ir ponai. Turime valdyti istorinius procesus ir stebėti, kokius naujus reikalavimus jie iškelia. Europos ombudsmeno pirmoji pareiga yra užtikrinti tinkamus institucijų pareigūnų ir ES organizacijų veiksmus – taip pavyks įdiegti pasitikėjimo, kuris taip reikalingas mūsų piliečiams.

Siūlomi procedūrų nuostatų pakeitimai, kuriomis atnaujinamas ombudsmeno statutas suteikia jam tokių įgaliojimų. Peticijų komiteto vardu galiu pasakyti, kad mes visiškai juos palaikome.

Pagaliau, leiskite nuoširdžiai pasveikinti pranešėją, kuri jaučia atsakomybę už šį klausimą, ponią Jäätteenmäki ir padėkoti už jos didžiules pastangas rengiant visuotinai priimtiną pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria da Assunção Esteves, PPE-DE grupės vardu. (PT) Konstitucinių reikalų komitete nebuvo lengva organizuoti debatus dėl ombudsmeno statuto pakeitimo. Tai buvo ilgi ir labai kontraversiški debatai, o esminis tikslas buvo nuspręsti, ar racionalu išplėsti ombudsmeno galias. Mes pradėjome nuo aiškios prielaidos, kad demokratinės kultūros valstybėse kiekvienos institucijos vaidmuo turi būti aiškiai apibrėžtas ir dėl to neturi kilti jokių nesusipratimų. Aiškus apibrėžimas ir racionalus pasiskirstymas vaidmenimis yra vienintelis būdas, leidžiantis užtikrinti institucijų veiklos teisėtumą, efektyvumą ir atskaitomybę.

Būtent dėl šios priežasties ombudsmenas atsiėmė savo pasiūlymą dėl prieigos prie Teisingumo Teismo. Tačiau sprendžiant klausimus, susijusius su duomenų apsauga, prieiga prie slaptų bylų ir bendradarbiavimu su kitomis institucijomis pagrindinių teisių klausimais, pavyko pasiekti kompromisų. Nuo šiol ombudsmenui bus suteikta prieiga prie slaptų bylų, tačiau nebus leidžiama atskleisti tokios informacijos trečiosioms šalims. Duomenų apsauga bus vykdoma atsižvelgiant į Europos Sąjungos duomenų apsaugos taisykles.

Be abejo, ombudsmenas galės bendradarbiauti su kitomis institucijomis, tirdamas su pagrindinėmis teisėmis susijusius atvejus, ir man atrodo, kad nėra kito būdo išspręsti tokius klausimus. Bendradarbiavimas su institucijomis pagrindinių teisių temomis yra aiškus ir nerašytas principas, užtikrinantis, kad pagrindinės teisės formuoja Europos Sąjungos pagrindą ir yra jos tikslas. Tačiau sudėtingų debatų metu pasiektas kompromisas suteikia aiškumo srityje, kuri, mano nuomone, turi būti neišvengiama šios temos išvada. Ombudsmenas kaip institucija turi visada užtikrinti, kad naudodamasis savo įgaliojimais, turi veikti atsižvelgdamas į tokius kriterijus, kaip būtinybė, tinkamumas ir proporcingumas, nes tai yra teisingumo kriterijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Costas Botopoulos, PSE grupės vardu. – (EL) Pone Pirmininke, Europos ombudsmene, ponios ir ponai – brangūs mano šio vakaro kolegos, galbūt mes šiek tiek uždelsėme organizuodami debatus dėl Europos ombudsmeno statuto tobulinimo. Tačiau aš manau, kad laikas yra tam tinkamas, nes šiuo metu, kai Europos Parlamentas diskutuoja dėl piliečių teisių apskritai, susiduriama su nauja sutartimi dėl ES veiksnumo ir su pagrindinių teisių chartija, į kurią įtrauktas straipsnis, konkrečiai susijęs su piliečių teisėmis teikti skundus Europos advokatui. Todėl manau, kad dėl piliečių apsitikėjimo ES pareigūnais diskutuojame tinkamu momentu. Leiskite priminti, kad Europos ombudsmenas tarnauja Europos piliečiams ir padeda jiems kovoti su netinkamo administravimo atvejais. Norėčiau dar paminėti, kad atėjo pats tinkamiausias metas, kai Europos Parlamentas gali pats pademonstruoti savo pasitikėjimą institucijomis ir Europos ombudsmenu.

Manau, kad mūsų debatuose dėl pakeitimų, kurie surengti dabartinio ombudsmeno iniciatyva, esama poros nesusipratimų, kuriuos, manau, pavyko panaikinti komitete. Pirmasis susijęs su teisių suteikimo klausimu. Kai kurie žmonės sako, kad mes su teikiame per daug teisių Europos ombudsmenui, tačiau taip nėra. Pranešime mėginama papildyti dabartines Europos ombudsmeno institucines teises, kad jis galėtų jomis tinkamai pasinaudoti visose srityse, kurias pranešėja minėjo.

Antrasis nesusipratimas susijęs su dokumentų konfidencialumu. Šiame konkrečiame pranešime nenurodoma, prie kokių dokumentų suteikiama viešoji prieiga. Čia nurodomi dokumentai, kuriuos ombudsmenas gali peržiūrėti ir nustatomos dvi aiškios taisyklės: slaptais, atsižvelgiant į rezoliuciją, laikomi dokumentai negali būti niekieno peržiūrimi; dokumentai, kuriems taikomas konfidencialumo statusas, turi išlaikyti tokį statusą. Baigdamas noriu pasakyti, kad dabartinėmis aplinkybėmis labai svarbu, kad mes paremtume šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrew Duff, ALDE grupės vardu. – Pone Pirmininke, ši iniciatyva yra laiku atliekamas ombudsmeno statuto įtvirtinimas; tai rodo, kad mes pasitikime tuo, kaip ponas Diamandouros ir jo pirmtakas ponas Söderman vykdė savo įsipareigojimus. Ombudsmeno pareigų įkūrimas, ypač demonstruojant didesnį viešumą, taip pat rodo politinio klimato pasikeitimą.

Akivaizdu, kad būtų absurdiška, jei mes, kaip Parlamentas, atmestume galimybę suteikti ombudsmenui visišką prieigą prie dokumentų, grįsdami tai slaptumu. Visuomenės nuomone toks protestas būtų laikomas cinišku.

Sutinku su Komisare Wallström, kad būtų puiku, jei pavyktų baigti šias ilgai užsitęsusias derybas, pradėtas Slovėnijos pirmininkavimo metu, nes tada būtume visiškai pasirengę susitikti su rinkėjais 2009 metais organizuojamuose rinkimuose. Turime didžiuotis šiomis reformomis, kurias, manau, galės palaikyti visas Parlamentas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Hammerstein, Verts/ALE grupės vardu. (ES) Pone Pirmininke, pone Diamandouros, Žaliųjų frakcija nori sustiprinti ombudsmeno instituciją, kad pavyktų įdiegti didesnį visuomenės pasitikėjimą Europos institucijomis. Kaip tai padaryti? Turime susitarti, kad ombudsmenui suteikiama visiška prieiga prie visokio tipo dokumentų, įskaitant įslaptintus dokumentus.

Be to, mes džiaugiamės, kad ombudsmenas galės išklausyti Europos institucijų pareigūnų parodymus; iki šiol jie buvo suvaržyti nurodymų visada pasisakyti atsižvelgiant į jų administracijos viršininkų pateiktas instrukcijas. Tai svarbu.

Taip pat svarbu, kaip minima Lisabonos sutartyje ir šiame pranešime, kad ombudsmenui būtų suteikti įgaliojimai įsikišti į bylas prieš Teisingumo Teismą; mes remiame ombudsmeno prašymą suteikti daugiau viešumo, taip pat šiuose Rūmuose, kai tai susiję su EP narių finansais.

Europos Parlamentas jau antrą kartą pasiūlė tobulinti ombudsmeno statutą. Paskutiniu atveju, Taryba atmetė tokio tobulinimo galimybę. Esu įsitikinęs, kad šį kartą faktiniai ombudsmeno įgaliojimai pagaliau tapo aiškūs, o mes iš tikrųjų sukūrėme priemones, kurios padės diegti piliečių pasitikėjimą Europos institucijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Íñigo Méndez de Vigo (PPE-DE). – (ES) Pone Pirmininke, kai kurie mano kolegos ketina pasakyti štai ką: kas šiandien vyksta? Ar mes visai netekome proto? Konstitucinių reikalų komitetas svarsto punktą dešimtą ir vienuoliktą valandą vakaro? Kas iš to išeis? Ar ponas Duff smogė ir pažemino poną Watson iki antrosios rūšies liberalų frakcijoje? Kas vyksta liaudies partijoje? Visa, ką čia veikiame yra tai, kad pritariame darbo partijos dėl Parlamento reformos rekomendacijoms, kuriose nurodoma, kad kai liksime tik keli, turime susirinkti ne tik todėl, kad būtų šilčiau ir nesijaustume vieniši.

Kalbant rimtai, pone Pirmininke, aš manau, kad susirinkę šį vakarą aptariame svarbią temą. Labai džiaugiuosi, kad ombudsmenas šiandien yra su mumis. Taip yra todėl, kad, kaip ponia Wallström, Komisijos vicepirmininkė, labai teisingai pasakė, po dešimties metų veiklos yra normalu ir teisinga atsigręžti atgal ir pažvelgti, kas funkcionuoja netinkamai, irk ą galima patobulinti.

Būtent toks yra ponios Jäätteenmäki pranešimo tikslas ir aš noriu padėkoti jai už tokį efektyvų bendradarbiavimą su mumis visais ir už vieningos nuomonės paieškas, kuri rodo, kad čia – Europos Sąjungos institucijose – mes gyvename konsensuso pagrindu sukurta, o ne konfliktine demokratija. Sveikinu jus, ponia Jäätteenmäki.

Mėginome pasiekti vieno labai paprasto dalyko, pone Pirmininke. Kai pagal Mastrichto sutartį buvo sukurtos ombudsmeno pareigos, mes buvome iš pagrindų ekonomiškos ir politiškos Sąjungos kryžkelėje. Ombudsmenas buvo pagrindinis perėjimo elementas.

Šiandien mes norime toliau remti ombudsmeno darbą, kad jis galėtų ir toliau atlikti esminį vaidmenį atkuriant draugiškus santykius tarp institucijų ir Europos piliečių.

Todėl esu įsitikinęs, kad Konstitucinių reikalų komiteto siūlomos reformos – kartoju, visuotinu sutarimu – bus nukreiptos teisinga linkme. Kitoje mažojoje plenarinėje sesijoje mes diskutuosime dėl pono Stubbs pranešimo, kuriame kalbama apie kitą svarbų aspektą – Europos institucijų skaidrumą. Abu pranešimai susiję su ta pačia kryptimi, pone Pirmininke, ir tai rodo, kad čia, nors diskutuojame nuo penktos iki vienuoliktos valandos vakaro, mes rodome savo susirūpinimą savo piliečiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Corbett (PSE). – Pone Pirmininke, Europos institucijos neišvengiamai yra tolimesnės piliečiams nei nacionalinės ar vietinės institucijos. Štai kodėl mes taikome antraeiliškumo principą, kuriuo teigiama, kad mes neturime veikti Europos lygiu, jei nacionalinės ar vietinės institucijos gali imtis praktiškai adekvačių veiksmų.

Taip pat dėl to mes esame sukūrė tokią institucijų sistemą, nes kai tenka veikti Europos lygiu, mes galime pasiūlyti piliečiams garantijas, kad institucijos veikia visomis išgalėmis paisydamos atvirumo, demokratijos ir padorumo principų. Dėl to turime Europos Parlamentą, kad Europa nebūtų valdoma vien ministrų ir technokratų, diplomatų ir biurokratų. Todėl mes turime Teisingumo Teismą, kuris užtikrina teisinę valstybę.

Todėl mes turime ombudsmeną, kad netgi tie piliečiai, kurie nestebi mūsų svarstymų kiekvieną savaitę – o tokių dauguma – galėtu užtikrintai pasitikėti, kad mes veikiame atsižvelgdami į tuos aukštus standartus, ir kad galimo netinkamas administravimas atvejai bus išsamiai ir nešališkai ištirti.

Tačiau, kaip Komisarė Wallström pasakė, piliečiai turi pasitikėti ombudsmeno sugebėjimais tai atlikti. Net jei iki šiol dar nebuvo atvejų, kai dėl pareigūnų veiksmų buvo kreipiamasi į ombudsmeną, kai buvo „iš viršaus“ pateiktos instrukcijos dėl lygiavertės cenzūros, net jei iki šiol neteko susidurti su problemomis dėl prieigos prie konfidencialių dokumentų, svarbu, kad mūsų piliečiai suvoktų, kad tokie dalykai negali tapti kliūtimi, kad jų negalima nurodyti kaip pateisinamų priežasčių slėpti informaciją nuo ombudsmeno.

Todėl aš pritariu ombudsmeno iniciatyvai, kuria yra pasiūlyta pakeisti jo statutą. Mano grupė palaikys pakeitimus, patvirtintus Konstitucinių reikalų komitete, ir aš esu įsitikinęs, kad Parlamentas visas jas patvirtins.

 
  
MPphoto
 
 

  Dushana Zdravkova (PPE-DE). – (BG) Noriu pasveikinti pranešėją ponią Jäätteenmäki, nes nuo Lisabonos sutarties ir pagrindinių teisių chartijos pasirašymo pateiktas naujas pagrindas, apibrėžiantis ombudsmeno vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje. Esu įsitikinusi, kad šis dokumentas bus nemenks indėlis į dar efektyvesnį jo pareigų užtikrinimą ir jis taps faktinis Europos piliečių gynimo garantas, kai bus nustatomi netinkamo Europos institucijų administravimo atvejai.

Tiek diskusijose, tiek pranešime pagrindinis dėmesys skiriamas delikačiai temai – ombudsmeno galimybėms pasiekti informaciją, įskaitant įslaptintą informaciją. Mano nuomone, jei norime, kad ombudsmenas savo darbą atliktų tinkamai, ir jei norime, kad būtų pasiekti kuo įmanoma geresni rezultatai aiškinantis objektyvią tiesą, kuri yra pirminis visuomenės interesas, būtina, kad Europos institucijos būtų įpareigotos suteikti prieigą prie bet kokio tipo informacijos. Tačiau tuo pačiu metu ombudsmenas turi būti informuojamas apie tokios informacijos pobūdį, ypač jei ji laikoma konfidencialia. Iš tikrųjų yra labai svarbu gerbti piliečių teisę į privatumą, ypač kai naudojama įslaptinta informacija. Manau, kad pranešėja sugebėjo nustatyti balansą tarp asmeninių teisių ir visuomeninių interesų. Ombudsmenui bus suteikiama prieiga prie visos su konkrečiais atvejais susijusios informacijos, kad jis ar ji galėtų ją valdyti, tačiau tuo pačiu metu negalima neatsižvelgti į visas taisykles, kurių taip pat laikosi tokią informaciją pateikusios institucijos; taip pavyks užtikrinti tiek konkrečios informacijos apsaugą, tiek Europos piliečių teisių apsaugą.

Ombudsmeno vaidmens, kaip tarpininko tarp Europos institucijų ir piliečių, sustiprinimas padės skatinti efektyvesnį demokratijos kūrimą ir įtvirtins teisinės valstybės principus. Todėl labai svarbu, kad jis ar ji dalyvautų sprendžiant klausimus ne tik europiniu, bet ir nacionaliniu lygiu, ypač tose valstybėse, kur demokratijos principai ir stebėjimas vis dar yra kuriami, ir kur vyriausybinės struktūros negali teikti efektyvios pagalbos savo piliečiams nacionaliniu lygu – šie piliečiai, šiaip ar taip, yra ir Europos Sąjungos piliečiai. Todėl aš noriu akcentuoti būtinybę pagerinti ES institucijų ir ombudsmeno bendradarbiavimą. Ombudsmeno ir Europos Parlamento peticijų komiteto ryšiai yra itin svarbūs; jie turi bendradarbiauti Europos piliečių labui. Taip pat svarbu kurti ir taikyti efektyvesnę praktinių bendradarbiavimo mechanizmų sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Metin Kazak (ALDE). – (FR) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, ponios Jäätteenmäki pranešima pateiktas labai svarbiu momentu – Europos integracijos proceso metu: kai priimama Lisabonos sutartis ir Europos pagrindinių teisių chartija. Tai, kad pirmą kartą pripažįstama, jog Europos piliečiai turi teisę reikalauti tinkamo administravimo, rodo, kad siekiama didesnio viešumo, o Bendrijos pareigūnai imtasi būtinųjų veiksmų, siekdami ne tik nenusižengti galiojančioms taisyklėms, bet taip pat patenkinti Europos mokesčių mokėtojų lūkesčius – toks ir turi būti atsakingas, nešališkas ir efektyvus administravimas.

Siūlomi pakeitimai padės pasiekti, kad tyrimo metu būtų panaikintos bet kokios Bendrijos institucijų nenoro bendradarbiauti galimybės, kai siekiama išsiaiškinti faktus. Negalima toleruoti jokio ketinimo nuslėpti kai kuriuos tiesos aspektus, pateikiant neaiškius tekstus, kurių formuluotės gali sudaryti sąlygas dviprasmiškoms interpretacijoms. Taip neproporcingu ir nepriimtinu būdu administracija suteikiama per daug laisvės ir padidinami jos savarankiško veikimo įgaliojimai.

Ombudsmenas turi pelnyti piliečių pasitikėjimą; jie tikisi, kad jis juridiškai įsikiš ginant jų teises. Tačiau jis taip pat yra įpareigotas gerbti gaunamos informacijos konfidencialumą. Dėl šios priežasties aš sveikinu ponią Jäätteenmäki, kuriai pavyko nustatyti griežtą ir tinkamą balansą tarp šių dviejų reikalavimų, ir pasiūlyti suderintus sprendimus, kuriais siekiama užtikrinti efektyvesnį ombudsmeno kaip moralinio autoriteto vaidmenį ir padidinti Bendrijos institucijų veiklos viešumą; tai leis užtikrinti, kaip numato nauja chartija, kad kiekvienas Europos pilietis turės teisę į tinkamą vadovavimą ir administravimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Margot Wallström, Komisijos vicepirmininkė. − Pone Pirmininke, noriu padėkoti gerbiamiems nariams už jų dalyvavimą diskusijoje ir už jų pastabas. Dauguma narių paminėjo, kad šis klausimas susijęs su pasitikėjimu ir konfidencialumu. Šie klausimai yra tarpusavyje susiję, todėl esu įsitikinusi, kad šios reformos padės panaikinti dviprasmybes, kurias institucijos tam tikrai atvejais gali panaudoti, norėdamos nuslėpti tiesą. Reformos modernizuos procedūras ir užtikrins didesnį aiškumą ir skaidrumą, kuris būtinas šiais laikais, norint patenkinti piliečių lūkesčius.

Pasinaudodama proga noriu dar kartą padėkoti poniai Jäätteenmäki, kurios dirbas buvo viešas ir konstruktyvus, ir už tai kai ji pateikė mums informacijos. Taip pat noriu padėkoti ombudsmenui, nes turėjau galimybę stebėti jo darbą ir man žinoma, su kokiu korektiškumu, rimtumu ir pasišventimu jis atlieka savo užduotis. Tai man išties padarė įspūdį, todėl aš iš tikrųjų juo visiškai pasitikiu.

Šia iniciatyva taip pat padėsime ombudsmenui suderinti savo statutą su tuo, ko dabar iš jo tikimės, kai bus tiriami mūsų institucijų netinkamo administravimo atvejai.

 
  
MPphoto
 
 

  Anneli Jäätteenmäki, pranešėja. (FI) Pone Pirmininke, aš tik noriu padėkoti visiems už puikų bendradarbiavimą šiame galutiniame peržiūros etape ir tikiuosi, kad mums pavyks rasti tinkamas formuluotes, kurios padės kelti pasitikėjimą ES veiksmais, kad ombudsmenui bus užtikrinti reikiami resursai ir kad jam bus pateikiama visa reikalinga informacija. Jei bus kitaip, tada, kaip sakiau, išauš nesėkminga diena teisinėje valstybėje, iškils grėsmė viešumui, nors aš tikiu, kad pavyks rasti bendrą požiūrį, nes dabar teliko atlikti kelis nežymius pakeitimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Debatai baigti.

Balsavimas vyks antradienį, 2008 m. balandžio 22 d.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika