Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. balandžio 23 d. - Strasbūras Tekstas OL

5. Oficialus posėdis – Slovėnija
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Spoštovani gospod predsednik Republike Slovenije. Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Slovėnijos Respublikos Prezidentą Europos Parlamente, Strasbūre. Malonu jus matyti, ponas Prezidente.

Slovėnija įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. ir dabar pirmininkauja Tarybai. Pone Prezidente, prieš keturi mėnesius jus užėmėte Slovėnijos Prezidento pareigas ir per tą laiką mes buvome susitikę tris kartus. Pirmą kartą dvi dienas prieš oficialų pareigų perėmimą Liublianoje, tada sausio 8 d. per oficialią Europos tarpkultūrinio dialogo metų pradžią ir vasario mėnesį Niujorke JT generalinės asamblėjos metu kai diskutavome apie klimato pokyčius.

Pone Prezidente, jūs esate trečiasis Slovėnijos Prezidentas po šalie nepriklausomybės paskelbimo. Esate patyręs tarptautinės teisės profesorius ir didelę karjeros dalį, kaip diplomatas, skyrėte darbui Jungtinėse Tautose. Aštuonis metus einate Slovėnijos Prezidento Permanent Representative pareigas

United Nations

, ir penkis metus buvote JT Assistant Secretary-General for Political Affairs

. Slovėnijai teko didelė garbė būti pirmąja iš naujųjų valstybių narių – šalių, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. – ir pirmąja buvusia komunistine šalimi bei pirmąja slaviška šalimi, kuri pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai.

Ši privilegija uždeda Slovėnijai daug atsakomybės, nes naujosios valstybės narės prisiimdamos šį įsipareigojimą, yra įpareigotos gerbti didelę Europos Sąjungos šeimą. Pirmininkavimas Tarybai Slovėnijai suteikia dar vieną atsakomybę dėl kaimyninių šalių ir Vakarų Balkanų šalių.

Slovėnija yra pavyzdys šioms šalims. Parodydama, kad sėkmę galimą pasiekti ir kad priėmimas reiškia stabilumą, plėtrą ir klestėjimą.

Pone Prezidente, man labai malonu pakviesti jus tarti žodį Rūmų nariams. Izvolite, prosim!

 
  
MPphoto
 
 

  Danilo Türk, Slovėnijos Respublikos Prezidentas. − (SL) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, man didelė garbė būti pakviestam į šią asamblėją. Tik prieš mėnesį šventėme pirmosios Europos Parlamento sesijos penkiasdešimtąją sukaktį. Toks jubiliejus yra puiki proga pamąstyti apie Europos Sąjungos dabartį ir ateitį. Šiandien turiu ypatingą progą pasidalinti savo mintimis su jumis, išrinktieji Europos tautų atstovai.

Šis Parlamentas ir Europos Sąjunga įgyvendina didžią viziją, ilgalaikės taikos ir gerovės viziją, vadovaudamiesi bendradarbiavimo ir integracijos skatinimo principais, kurių naudą akivaizdžiai jaučia Europos šalys. Šios vizijos kūrėjai – Jean Monnet, Robert Schuman, Konrad Adenauer, Alcide de Gasperi ir kiti – tikriausiai net negalėjo įsivaizduoti, kad praėjus 51-eriems metams po Europos Bendrijų įkūrimo, integruotoje Europos Sąjungoje po jos didžiojo išsiplėtimo 2004 m., Slovėnija, kaip pirma iš naujųjų valstybių narių, taps pirmininkaujančiąja šalimi, o Slovėnijos Prezidentas kreipsis į Europos Parlamentą.

Tačiau jų pasitenkinimą tikriausiai nustelbtų nuostaba. Europos projektas ne tik buvo sėkmingas, bet ir buvo įrodyta, kad šis projektas turi didžiulę transformavimo galią, kurią naudodami galime kurti visiškai naują Europą, tokio tipo Europą, apie kurią nebuvo žinoma per visus ankstesnius jos istorijos etapus. Dar svarbiau, kad Europos Sąjunga, įgyvendinant Europos projektą, įrodė, kad yra tikras pasaulinis veiksnys ir pasaulinis žaidėjas. Būtent apie tai ir norėčiau šiandien pakalbėti.

Kas suteikė galimybę pasiekti šią neįtikėtiną sėkmę, sukurti tokį didelį ir svarbų pasaulinį žaidėją? Kokias išvadas galime daryti atsižvelgę į šią sėkmę? Ar sugebame taikyti įgytas žinias kovodami su šiandienos ir rytojaus iššūkiais? Šiuos klausimus privalome nuolat sau užduoti. Europos Sąjunga ir toliau susidurs su sunkiais uždaviniais vis labiau globalizuotame pasaulyje ir turės rasti įtikinamų atsakymų. Europos Sąjunga ir toliau sėkmingai vystysis, jei išlaikys savo dinamiškumą, jei liks politinio pasaulio žaidėja didindama savo svarbą ir, norėčiau pridurti, politinę svarbą. Judėjimas į priekį yra sėkmės sąlyga. Šiandien Europos Sąjunga nori prisiimti pasaulinio lyderio vaidmenį.

Daugelyje sričių šis vaidmuo jau įtvirtintas arba mes visi nekantriai to laukiame. Čia norėčiau paminėti dvi sritis: pasaulinį atšilimą ir žmogaus teises.

Praeitais metais Europos Sąjunga kaip savo pagrindinius politinius klausimus iškėlė aplinkosaugos ir ypač pasaulinio atšilimo klausimus. Be jokios abejonės, šis sprendimas buvo išmintingas, nes klimato pokyčiai ir aplinkos naikinimas yra didžiausios grėsmės ir didžiausi mums tenkantys iššūkiai. Europos Komisija iškėlė ypatingus tikslus, kurie suteikė Europos Sąjungai galimybę vaidinti pasaulinio lyderio vaidmenį. Pagrindinis tikslas yra iki 2020 m. sumažinti išmetamas anglies dvideginio dujas iki 20 % lyginant su 1991 m. Šio tikslo įgyvendinimas nustatytas kaip nepriklausomas įsipareigojimas. Siekis įgyvendinti dar ambicingesnius tikslus turėtų būti bendrojo tarptautinio susitarimo dalimi, kuris apims ir kitus pagrindinius žaidėjus. Europos Komisijos pasiūlymu Europos Sąjunga galėtų būti pasirengusi sumažinti skleidžiamo anglies dvideginio kiekį 30 % per tą patį laikotarpį. Šie tikslai yra tokie svarbūs ir ambicingi, kad mes privalome sukurti transformavimo viziją ir kovodami su pasauliniu atšilimu tapti puikiu pasaulinio lyderiavimo pavyzdžiu.

Ar šiuos tikslus įmanoma įgyvendinti, ar jie taps dar viena neįveikiama kliūtimi? Atsakymas į šį klausimą vis dar nėra aiškus. Prieš mėnesį Europos Taryba parėmė Europos Komisijos pasiūlymą kaip gerą sutarties pagrindą. Šių ir kitų metų konsultacijos parodys, kiek galime pasiekti prieš prasidedant konferencijai Kopenhagoje, kuri numatyta 2009 m. gruodžio mėnesį. Norėčiau pabrėžti, kad įkūręs Klimato pokyčių komitetą Europos Parlamentas pripažino šio klausimo svarbą ir prisiėmė vykdyti labai svarbią užduotį.

Ši užduotis bus sudėtinga. Susirūpinusi Europos žiniasklaida pateikia įvairių pranešimų. Girdime palaikymo balsų, bet taip pat ir skeptiškų nuomonių, išreiškiančių tam tikrų Europos pramonės šakų susirūpinimą, nes kilus pasaulio ekonomikos sunkumų didėja konkurencija, o aplinkosaugos problemos tampa mažiau aktualios.

Esant dabartinei sudėtingai situacijai tai yra tikras lyderiavimo iššūkis. Akivaizdu, kad pasaulinio atšilimo klausimas pasiekė tokį tašką, kai tarptautinė bendruomenė yra priversta pasirinkti tęsti esamus plėtros būdus ir pripažinti neišvengiamą katastrofą arba sutelkti drąsą ir pakeisti savo požiūrį, kurio laikantis būtų galima išvengti pasaulinio atšilimo padarinių ir pačių blogiausių pasekmių. Garbindami plėtrą tikslo nepasieksime. Nors lengva nebus, tokia yra dabartinė situacija. Tikiuosi, kad šiais metais pasirinksime transformavimo kelią.

Dėdami visas pastangas turėsime praplėsti panašiai mąstančių gretas. Kad ir kaip būtų, daugelis jaučia pokyčių būtinybę. Mobilizuojamos nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaida ir kitos pilietinės visuomenės institucijos. Verslo bendruomenėje matomi aiškūs pokyčiai siekiant vystyti naujas technologijas, pagrįstas švariais energijos gavimo būdais ir vis daugiau žmonių pasiruošę keisti savo vartotojiškus įpročius.

Šias tendencijas reikia apjungti į tikslingą judėjimą. Laiko intervalas žinomas. Vieta žinoma. Praeitais metais Bali patvirtintame veiksmų plane numatyta, kad derybos turi būti baigtos kitais metais priimant pasaulinę sutartį, kuri 2012 m. pakeis Kioto protokolą. Nors derybas organizuoja Jungtinės Tautos, labai svarbu, kad paramą išreikštų kuo daugiau valstybių. Laikas ir vieta padės sutelkti pastangas, Europos Sąjunga privalo užimti vadovaujančią poziciją.

Ponios ir ponai, Europos Sąjunga privalo imtis tarptautinio lyderio vaidmens ne tik aplinkosaugos klausimais. Sąjunga turi vaidinti didesnį vaidmenį pasaulinėje kovoje už žmogaus teises. Akivaizdu, kad Europos Sąjunga remia žmogaus teises. Europos institucijų veikla pagrįsta įstatymų vykdymo ir žmogaus teisių principais, o Europa yra žmogaus teisių sergėtoja.

Visų valstybių narių Lisabonos sutarties ratifikavimas iki šių metų pabaigos, metų, kai mes švenčiame šešiasdešimtąsias Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos metines, reikš, kad pirmą kartą Sąjungos istorijoje bus įteisintos Sąjungos piliečių pilietinės, politinės, ekonominės ir socialinės teisės, kaip tai numatyta Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje.

Pasauliniu mastu situacija nėra drąsinanti. Daugelyje pasaulio vietų matome daug sistemingų žmogaus teisių pažeidimų pavyzdžių. Iš dalies taip yra dėl beprasmio ekonominės naudos siekimo neatsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius ar aplinką. Neturtingi vietos gyventojai ypač dažnai kenčia nuo skurdo ir bado, o tam tikrais atvejais jiems netgi gresia išnykimas. Keliose Afrikos ir Azijos vietovėse daugelio ginkluotų konfliktų metu nuolat žiauriais būdais pažeidžiamos žmogaus teisės.

Europos Sąjunga turi siūlyti ekonominius tvarios plėtros modelius , be to, dėti humanitarines ir diplomatines pastangas sprendžiant šiuos konfliktus ir taikyti sankcijas, kurios padėtų įgyvendinti Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimus. Šiuo etapu Europos Sąjunga privalo imtis vadovaujančio vaidmens, nes pasauliniai veiksmai žmogaus teisių srityje yra per menki.

JT Žmogaus teisių taryba vis dar ieško tinkamų darbo metodų. Jų pastangos įtvirtinti universalią periodinę žmogaus teisių peržiūros sistemą pasauliniu mastu yra daug žadančios, bet vis dar neefektyvios. Jų kova su daugelių sistemingų žmogaus teisių pažeidimų nėra pakankamai integruota. Bėgant laikui visa tai galima ištaisyti, tačiau tam būtinas efektyvus lyderis, efektyvus JT valstybių narių, kurios nuoširdžiai kovoja už žmogaus teises, vaidmuo.

To nepavyks pasiekti be didesnio vadovaujančio Europos Sąjungos, kuri atstovauja pačiai svarbiausiai įtakingų Jungtinių Tautų valstybių narių grupei, vaidmens. Kai kurie tradiciniai žmogaus teisių rėmėjai pastaruoju metu tapo mažiau aktyvūs ir nepanorėjo įstoti į JT Žmogaus teisių tarybą. Didėjantis nerimas dėl terorizmo ir kitų saugos grėsmių, įskaitant reakciją į šias grėsmes, kuri kartais būna nepakankamai apgalvota, akivaizdžiai sumažino domėjimąsi žmogaus teisėmis. Europos Sąjunga privalo užpildyti šią spragą.

Be to, Sąjunga privalo rasti naujų bendradarbiavimo su JT Saugumo taryba būdų. Darfur vykdyta Saugumo tarybos veikla padėjo įtvirtinti Tarptautinio Teisingumo Teismo vaidmenį išaiškinant kai kuriuos didžiausius mūsų laikų nusikaltimus. Beveik prieš metus Tarptautinis Teisingumo Teismas išdavė arešto orderius kai kuriems nusikaltėliams. Privalome tęsti jų teismo procesus, o bendradarbiavimas su Saugumo taryba ir toliau bus labai svarbus.

Tačiau Europos Sąjunga turi svarstyti Tarptautinio Teisingumo Teismo efektyvumo didinimo galimybes neatsižvelgdama į JT Saugumo tarybos veiksmus. Norėčiau pabrėžti, kad tarptautinis teisingumo administravimas yra pagrindinė tarptautinių žmogaus teisių gynimo veikla, kurią turime aktyviai remti.

Europos Sąjunga turėtų visame pasaulyje palaikyti naujas demokratines sistemas, kurios atsižvelgia žmogaus teises. Jas domina tarptautinė veikla, bet jos privalo atsižvelgti ir į vietos ir kitus veiksnius. Tačiau šios šalys yra Europos Sąjungos partnerės, o tokią partnerystę reikia puoselėti.

Ponios ir ponai, tarptautinė kova už žmogaus teises gali būti efektyvi tik tuo atveju, jei sukuriamas tvirtas pamatas, o žmogaus teisės gerbiamos pačioje šalyje. Tai apima ir migrantų bei prieglobsčio ieškotojų žmogaus teisių apsaugą ir atidų įstatymų taikymą dėl kaltinimų terorizmu. Privalome stiprinti šį pagrindą. Lisabonos sutartis apima ES pagrindinių teisių chartiją ir patobulintą sprendimų priėmimo procedūrą, kurią naudojant bus galima priimti drąsesnius ir kūrybingesnius su žmogaus teisėmis susijusius sprendimus.

Europos Sąjungoje kūrybingumo reikalavimas nėra naujas. Europos kūrybingumas, kaip savo kalboje šiam Parlamentui prieš du metus sakė Vokietijos Prezidentas Horst Köhler, padėjo regionui spręsti daugelį socialinių ir politinių iššūkių atsižvelgiant į laisvę ir teisybę ir įgyvendinti solidarumą bei kurti geresnį pasaulį. Jokioje kitoje srityje kūrybingumas nėra toks reikšmingas kaip imigracijos valdymo ir socialinės imigrantų įtraukties srityse.

Europa sensta ir negalės vaidinti pasaulinio lyderio vaidmens jei nevykdys sėkmingos demografinės politikos. Ši politika neišvengiamai apims migracijos valdymą. Europai reikia teigiamai nusiteikusių atvykėlių, kurie galėtų prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo. Politinės priemonės, kurios galėtų padėti integruoti imigrantus yra visiškai kitokios ir turėtų būti suderintos atsižvelgiant į kiekvieną imigrantus priimančią šalį. Tuo pat metu tam tikri elementai taikomi daug plačiau, o kartais Europos Sąjunga gali šio to išmokti iš kitų šalių, pavyzdžiui, Kanados.

Migracijos politikos pareikalaus kelių koordinuotų tikslų visos Europos Sąjungos lygiu įtvirtinimo. Bendrosios Europos prieglobsčio teikimo sistemos tikslas iki 2010 m. yra ambicingas ir neatidėliotinas. Be to, būtina tobulinti imigracijos politikos ir plėtros pagalbos politikos koordinavimą. Europos Sąjunga turi stiprinti savo vaidmenį šiame aukšto lygio dialoge su Jungtinėmis Tautomis migracijos klausimais.

Tuo pačiu metu reikia parodyti kūrybiškumą integruojant imigrantus ir jų bendruomenes. Sėkmingos migracijos politikos pagrindas yra ekonominė gerovė ir didesnis socialinis mobilumas. Pavyzdžiui, etninių mažumų vykdoma verslo veikla sukuria darbo vietų ir reikšmingai prisideda prie šalių ekonominio augimo. Kita vertus, vyriausybės gali daryti savo įnašą priimdamos reikiamus įstatymus, įgyvendindamos kvalifikacijų kėlimo programas ir bendrai remdamos laisvąjį verslą.

Integracija turi būti vykdoma įgyvendinant mokymus, organizuojant kalbos kursus ir suteikiant galimybę studijuoti aukštosiose mokyklose. Švietimas yra sėkmingos imigrantų integracijos į visuomenę sąlyga.

Švietimo galimybės turi būti akivaizdžios. Sėkmingai mokslus baigusiems imigrantams turi būti suteikiama proga pasirodyti televizijoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse ir jie turi būti rodomi kaip sėkmės pavyzdžiai. Tai padės visuomenės nariams suprasti, kad įvairumas ir socialinė įtrauktis yra suderinamos sąvokos ir kad diskriminacijos nebuvimas bei vienodos galimybės yra vienos svarbiausių politinių vertybių. Sėkmė tikrai saldi. Ir niekas nedaro tokio didelio įspūdžio, kaip sėkmė tų, kurie pradėjo nuo apatinio socialinio laiptelio.

Pabrėžiau imigracijos ir integravimo klausimus, nes man atrodo, kad jie yra svarbūs Europai ir priklauso kitai sričiai, kurioje bus išbandytas Europos kūrybiškumas. Praeityje Europos Sąjunga sugebėdavo išspręsti daugelį socialinių problemų ir tapo pasauliniu socialinio teisingumo ir ekonominės gerovės pavyzdžiu. Nėra jokių priežasčių dėl kurių mūsų karta negalėtų rasti gerų sprendimų imigracijos ir integravimo srityse. Integruodama gabius ir profesionaliai parengtus žmones, kurie nori prisidėti prie jos ateities ir gerovės, Europa gaus didelę naudą.

Ponios ir ponai, mums akivaizdžiai trūksta valdymo, vizijos ir kūrybiškumo. Tuo pačiu metu Europos Sąjunga privalo įrodyti, kad ji sugeba rasti pragmatinius įvairių iššūkių sprendimus. Negalima pamiršti, kad daugiau negu prieš penkiasdešimt metų būtent praktiškumas paskatino sukurti Europos Bendrijas. Tas pats praktiškumas yra pagrindinis sėkmės veiksnys.

Europos Bendrijų įkūrimas ekonominiais tikslais buvo labai praktiška idėja ir paskatino tolesnę plėtrą. Europos Ekonominės Bendrijos raida iki Muitų Sąjungos ir dar toliau, galimybė kurti naujas bendradarbiavimo formas ir naujas institucijas bei galimybė plėstis geografiškai parodo, kokią svarbą praktiškumas turėjo Europos Sąjungos istorijai ir plėtrai.

Dabar Sąjunga susiduria su naujais iššūkiais, kurie reikalauja praktiško prisitaikymo. Visiems žinomas atvejis – tolesnė Sąjungos didėjimas. Nors visiškai akivaizdu, kad visos šalys, pageidaujančios tapti ES valstybėmis narėmis, visos šalys kandidatės, privalo atitikti tam tikrus kriterijus, mes neturėtume užkirsti kelio tapti valstybėmis narėmis vien dėl politinių sunkumų ar kultūrinių skirtumų. (Plojimai)

Europos Sąjungai, siekiančiai prisiimti pasaulinio strateginės svarbos lyderio vaidmenį, reikia Turkijos, todėl turi būti tęsiamos derybos dėl Turkijos įstojimo. Sąjunga neturėtų atimti iš Turkijos galimybės tapti nare. Šis faktas jau patvirtintas. Jeigu Europa atimtų tokią galimybę, ji sumažintų pasitikėjimą Europos Sąjunga.

Europos Sąjunga negali leisti, kad Vakarų Balkanuose būtų juodoji skylė. Įstojimo derybomis turi būti aiškiai nustatytos Vakarų Balkanų regiono šalių perspektyvos. Siekiant šių tikslų reikės daug dirbti su atskiromis šio regiono šalimis, kurios privalės atitikti nustatytus kriterijus, ir su visu regionu, kurio bendras problemas reikės aptarti ir spręsti. Apibrėždama politiką su kaimyninėmis rytų ir kitomis šalimis Europos Sąjunga turi vadovautis tuo pačių praktiškumo principu, kuris padėjo mums pasiekti gerų rezultatų praeityje. Nesiplėsdamas apie įvairius modelius norėčiau pabrėžti, kad Ukrainai ir Moldovai reikia suteikti narystės Europoje perspektyvą ir mes negalime atmesti tokios galimybės.

Ponios ir ponai, pragmatiškumas turi būti išreiškiamas praktiškai ir daryti įtaką mūsų dvasinei būsenai. Be jokios abejonės, valstybės kandidatės turi atitikti reikiamus narystės kriterijus. Yra rimtų priežasčių, kodėl Sąjungos keliami tinkamumo kriterijai yra nuoseklūs ir griežti. Jei reikalavimų įgyvendinimas užtrunka, tebūnie. Vieneri ar dveji derybų metai yra nedidelė kaina už patikimumo įrodymą ir Europos Sąjungos standartų gerbimą. Tačiau plėtros galimybė naujoms narėms turi būti palikta.

Šalys, kurios sugebės atitikti reikalavimus, negali būti išbrauktos iš Europos Sąjungos plėtros proceso. Neįsileidimo jausmas gali sukelti nepasitenkinimą, o nepasitenkinimas – nestabilumą. Todėl reikia išlaikyti praktišką požiūrį ir bet kuri plėtra turi būti svarstoma atsižvelgiant į Europos Sąjungos, kaip pasalinės žaidėjos, vaidmenį.

Ponios ir ponai, baigdamas noriu pasakyti, kad Europos Sąjunga istoriniu požiūriu yra didelis pasiekimas. Dabar ji pasiekė tokį plėtros lygi, kai turi įsisąmoninti savo lyderės vaidmenį pasaulyje ir suprasti tokio vaidmens teikiamą atsakomybę. Privalome numatyti, kad Europos Sąjunga vaidins lyderės vaidmenį visais klausimais, pavyzdžiui, pasaulinio atšilimo ir žmogaus teisių srityse.

Kūrybiškumas ir toliau bus pagrindinis motyvacijos veiksnys tokiose srityse, kaip imigracija ir integravimas. O praktiškumas bus svarbus sprendžiant visus klausimus, susijusius su plėtra, kuri yra neišvengiama, jeigu norime, kad Europos Sąjunga būtų pasaulinio lygio žaidėja. Visai tai gali skambėti labai didingai. Tačiau progresas yra geriausias vaistas nuo stagnacijos. Šiuo atžvilgiu mūsų laikotarpis nėra išimtis, nors šiandienos klausimai daug įvairesni negu būdavo anksčiau. Tačiau nereikia pamiršti, kad tai irgi yra natūralūs sėkmės padariniai. (Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Pone Pirmininke, norėtume kuo nuoširdžiausiai padėkoti už šią europietišką kalbą. Jūsų buvimas čia ir jūsų kalba aiškiai parodė, kad Slovėnija ir Slovėnijos pirmininkavimas, kuriam vadovauja Ministras Pirmininkas Janus Janša – matau dar du ministrus: Janez Lenarčič ir Janez Podobnik – nori glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu. Kaip Slovėnijos Prezidentas jūs labai aiškiai perdavėte šią žinią.

Europos Parlamento patirtis rodo, kad ne šalies dydis – didelė, maža ar vidutinė – daro įtaką pirmininkavimo ES sėkmei, o ta dvasia, kuria vadovaujasi pirmininkaujanti šalis. Manau galime drąsiai sakyti, kad Slovėnija ir jos Prezidentas vadovaujasi šia europietiškumo dvasia, todėl šiuo pirmininkavimo laikotarpiu Europa sparčiai judės į priekį ir aš norėčiau išreikšti mūsų nuoširdžią padėką.

(Plojimai)

Dar norėtume padėkoti, kad remiate Europos Parlamento prioritetus. Leiskite paminėti bent porą jūsų aptartų prioritetų. Pirmasis yra klimato apsauga. Jei nenukrypsime nuo tvarkaraščio, baigsime numatytus darbus ir 2009 m. gruodžio mėnesį Kopenhagoje vyksiančiame JT viršūnių susitikime pateiksime ES poziciją. Dar norėtume padėkoti už dėmesį žmogaus teisėms, nes kas jeigu ne Europos Parlamentas kels žmogaus teisių klausimus? Labai dažnai vyriausybės vadovaujasi kitais interesais – kas yra visai suprantama – bet mes privalome rasti būdą suderinti šiuos interesus ir mūsų vertybes tokiu būdu, kuris būtų naudingas žmonėms, todėl – žmogaus teisės sudaro Europos Parlamento politikos pagrindą.

Pone Pirmininke, dėkoju, kad lankėtės Europos Parlamente. Žinau, kad pabūsite su mumis šiek tiek ilgiau. Dar kartą norėčiau Rūmų vardu išreikšti nuoširdžią padėką asmeniškai Jums ir pirmininkaujančiajai Slovėnijai. Linkime didžiausios sėkmės per tuos šešis mėnesius, kuriuos Slovėnija stovės už Europos Sąjungos vairo. Jūsų sėkmė reikš mūsų sėkmę, t. y. Europos Sąjungos sėkmę. Tai bendras mūsų tikslas. Ačiū. Oficialus posėdis baigtas.

 
  
  

PIRMININKAUJANTYSIS: PONAS COCILOVO
Vicepirmininkas

 
Teisinė informacija - Privatumo politika