Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pone Pirmininke, leiskite papildyti vakarykštę savo kalbą apie vieną didžiausių jungtinių Europos projektų – GALILEO navigacinę sistemą. Labai vertinu pranešėjų darbą, kurie sugebėjo pasiekti bendrą Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimą ir kurių dėka šiandien galėjome baigti užsitęsusias diskusijas. Dabar turime nuspręsti, kur bus GALILEO priežiūros institucijos pagrindinė būstinė. Dar kartą noriu pabrėžti, kad Čekijos Respublika yra tam pasiruošusi ir yra puiki šalis kandidatė. Tikiu, kad pažadas įkurti naujas Sąjungos institucijas naujosiose valstybėse narėse pagaliau bus išpildytas.
Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Pone Pirmininke, aš balsavau prieš šį pranešimą. Klausiau tų pačių diskusijų, kurias vakar išklausė ankstesnis pranešėjas ir esu tiesiog pasibaisėjęs tuo, ką išgirdau: keistas varžytines dėl institucijos, kurios net neturėtų būti. Išrandame naują satelitinę sistemą vien todėl, kad Europos Sąjungai reikia naujo madingo juvelyrinio daikčiuko – šis GALILEO projektas Europos Sąjungai yra tikras blizgutis. Jis brangus, jo nelabai reikia, jis nekonkurencingas, nes pasirašėme susitarimą su Kinija, be to, savo sistemą sukūrė Rusija ir turime jau veikiančią GPS sistemą. Europai šios sistemos nereikia, bet mes pasirengę už ją mokėti.
Kaip matėme pagal vakarykštį balsu pasiskirstymą, mes negalėsime stebėti, kaip leidžiami šiai sistemai skirti pinigai ir iššvaistysime milijonus Europos mokesčių mokėtojų eurų ir svarų. Netikiu, kad turime kurti šią sistemą vien iš savo tuštybės.
Syed Kamall (PPE-DE). – Pone Pirmininke, klausydamas vakarykščių diskusijų prisiminiau grupės „Queen“ dainą Bohemian Rhapsody ir tuo nepamirštamus žodžius „Galileo, Galileo“. Ir apmąsčiau šiuos dainos žodžius. Ar tai tikrovė? Ar tik fantazija? Pakliuvęs į nuošliaužą, negalintis pabėgti nuo realybės, atsimerk, pažvelk į dangų ir pamatyk. Atėjo kinai. Jie pamatė. Išėjo ir kuria savo sistemą. Rusai modernizuoja sistemą „Glonas“, o amerikiečiai sukūrė GPS, kurią mes naudojame nemokamai ir kuri yra tobulinama, kad būtų dar tikslesnė ir paprastesnė naudotojui.
Neturėtume švaistyti sunkiai uždirbtų mokesčių mokėtojų pinigų ketvirtajai palydovinei sistemai, kuri neturės prieš kitas jokių pranašumų. Jei galėčiau taip išsireikšti, nušaukime tą baltą danguje skraidantį dramblį. Balsavau prieš pranešimą.
Roger Helmer (NI). – Pone Pirmininke, aš irgi balsavau prieš Barsi-Pataky pranešimą. Tai paprasčiausias politinės tuštybės projektas, šiek tiek kaip euras ir jis, kaip euras, nėra pateisinamas nei ekonomiškai, nei techniškai. Jis nėra būtinas, jis bereikšmis, jis jau tampa atgyvena.
Kaip jau sakė mano kolega, privačiojo sektoriaus atstovai apsvarstė jį ir nusprendė jame nedalyvauti, nes jis neturi prasmės. Kinai peržiūrėjo projektą, pasisavino geriausias idėjas ir nusprendė, kad patys pasieks geresnių rezultatų ir, atsižvelgiant į galimą pasaulinės vietos nustatymo sistemos panaudojimą kariniams tikslams, turime gerai apsvarstyti tą faktą, kad kinai patys pradėjo kurti tokią sistemą.
Neturėtume švaistyti mokesčių mokėtojų pinigų tokiam bereikšmiam politiniam gestui.
Daniel Hannan (NI). – Pone Pirmininke, kai buvo sumanytas GALILEO projektas, Prezidentas Chirac apibūdino jį kaip būtiną kovojant su JAV techninių imperializmu. Tiesą sakant, tai yra vienintelis galimas argumentas. Nenoriu kartoti argumentų, kuriuos pateikė trys garbingi kolegos: jis nenaudingas ekonomiškai, jis nenaudingas techniškai, mes nemokamai naudojame amerikiečių GPS.
Iš tikrųjų noriu pasakyti – kreipiuosi ir į savo už integraciją pasisakančius šių Rūmų kolegas, nes manau, kad nereikia būti euroskeptiku, kad šis klausimas keltų nerimą – štai ką: pažiūrėkite, kas įvyko vakarykščių diskusijų metu, kai garbingas mano draugas, ponas Heaton-Harris, paklausė, dėl ko mes balsuojame ir niekas iš Rūmų narių nesugebėjo įvardyti agentūros už kurią buvome ką tik nubalsavę.
Nepadarysite sau paslaugos, net būdami Europos projekto rėmėjais, jei perduosite savo mokesčių mokėtojų pinigus laikydamiesi požiūrio „Europa teisi arba klysta“ ir nebandydami peržiūrėti, ar jie yra efektyviai naudojami, prarasti ar pavogti. Norėčiau paraginti kolegas pasistengti, kad mokesčių mokėtojai gautų už savo pinigus šiokią tokią naudą.
Pirmininkas. − Ačiū. Daugiau nėra parašančiųjų žodžio ir paaiškinimų dėl balsavimo ir prieš pereidamas prie kito klausimo pasinaudodamas proga norėčiau atsisveikinti su ponu Lombardo bei palinkėti jam kuo geriausios sėkmės einant naujas pareigas.
Árpád Duka-Zólyomi (PPE-DE). - (HU) Dėkoju, pone Pirmininke. Parėmiau pranešimą dėl Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, nes juo Makedonijos gyventojams perduodama svarbi žinia. Nuo 2007 m. pranešimo šalis padarė didelę pažangą. Ekonominiai rezultatai geri ir daug pasistūmėta įstatymų leidybos srityje. Darniai vykdoma vidaus politika, gerai sugyvena skirtingos nacionalinės ir etninės bendruomenės. Patvirtinus Ohrid pamatinį susitarimą ir Badinter principą, politiniai klausimai sprendžiami pasitelkus naują požiūrį, remiant proporcinę atstovavimo sistemą ir mažumų identiteto išsaugojimą. Buvusios Jugoslavijos Respublikos ekonominė ir socialinė plėtra yra sudėtinga, o 2005 m. ji buvo išbraukta iš kandidačių į ES sąrašų. Neigiama žinia NATO viršūnių susitikime Bucharest, kur Graikijos siauras požiūris ir nelogiškas elgesys suvaidino pagrindinį vaidmenį, buvo labai netinkama. Esu įsitikinęs, kad nomenklatūra nebus kliūtis narystei ir džiaugiuosi, kad parlamentas dėl to sutaria. Mūsų sprendimas bus teigiama žinia, nes šalis nebeturi iliuzijų dėl ES vilkinimo. Dabar pats laikas pradėti tikras įstojimo derybas su šalimi. Dėkoju už dėmesį.
Gyula Hegyi (PSE). – (HU) Dėl pranešimo apie Makedoniją balsavau šiek tiek būgštaudamas. Tiesa, kad Buvusiai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai nustatome vis daugiau ir daugiau reikalavimų, bet ar tikrai padarome viską, kas mūsų galioje dėl Euroatlantinės integracijos? Kosovo nepriklausomybės siekis ir veto dėl Makedonijos narystės NATO gali būti išties pavojingi veiksniai. Mažumos separatistai ir daugumos nacionalistai galėtų nesunkiai pažeisti trapią Makedonijos pusiausvyrą. Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos dažnai kišasi į Makedonijos politikų veiklą, mes tikimės ir reikalaujame daug nepopuliarių priemonių iš Makedonijos vyriausybės. Mes patys esame atsakingi už stabilumą šioje mažoje šalyje ir Euroatlantinę integraciją. Būtų labai gerai, kad visi rimtai atsižvelgtume į šią atsakomybę.
Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, šiandienos balsavimas yra lūžis sprendžiant greito Makedonijos priėmimo į Europos Sąjungą klausimą. Ši sėkmė priklausė nuo buvusio Prezidento Boris Trajkovski pastangų, kuris buvo mano draugas ir proeuropietiškai nusiteikęs asmuo, kuris nustatė šią kryptį, bet labai sėkmingai dirba ir dabartinė Makedonijos vyriausybė, kuriai vadovauja Ministras Pirmininkas Gruevski ir užsienio reikalų ministras Milososki, kurie visoje Europoje užmezgė draugiškų santykių su šia šalimi – šalyje, kurioje vykdoma nepriekaištinga mažumų politika, kuri daro puikią pažangą ir kuriai mes norime išreikšti didelę paramą.
Leiskite perduoti aiškią žinią: raginu Graikijos narius pagaliau pradėti diskusijas pavadinimo klausimu. Šie Rūmai labai aiškiai pasakė, kad jie nepripažįsta jokio klausimo dėl pavadinimo blokavimo ir kad dvišaliai nesutarimai negali būti įstojimo kliūtis. Šią žinią šiandien pareiškėme didele Rūmų dauguma ir tos šalys, kurios blokuoja progresą, privalės į ją atsižvelgti. Raginu visus panaikinti blokadą Europos interesų vardan.
Makedonija yra Europos šalis ir mes tikimės, kad iki šių metų pabaigos pavyks nustatyti derybų dėl įstojimo pradžios datą.
Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pone Pirmininke, leiskite išreikšti savo nuomonę dėl vakarykščių derybų. Daugelis įspėjo, kad kinų Afrikos naftos troškimas, Kinijos ginklų mainai į naftą, remia korupciją ir diktatoriškus režimus bei didina skurdą. Dar daugiau, Afriką užtvindė milijardai Kinijos produktų, todėl Afrikos produktai beviltiškai nekonkurencingi. Ši taip vadinama besąlygiška politika tampa vis didesne kliūtimi siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio tikslus dėl bado ir skurdo panaikinimo besivystančiose šalyse. Nustebau dėl emocingo Komisaro Michel pareiškimo, kad jeigu Komisija turėtų politinę galią, ji prisijungtų prie Kinijos ir tokia Kinijos teisių į besąlygišką užsienio politiką gynyba, neatsižvelgiant į faktą, kad Kinija yra JT Saugos tarybos narė, yra atsakinga už pasaulio plėtrą lygiai taip pat kaip ir Sąjunga. Prieštarauju tokiems Komisijos nario pareiškimams.
Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, Kinijos vaidmuo pasaulinėje ekonominei plėtrai yra ypač svarbus. Be to, Afrikos gyventojams Kinija yra sėkmės simbolis.
Per pastaruosius 25 metus Kinija suteikė veiklos galimybių 400 milijonų jos piliečių ir padėjo jiems išbristi iš skurdo. Be to, daugiau negu 200 milijonų kinų tapo viduriniosios klasės atstovais. Kinija turi daug patirties plėtojant ekonomiką. Numatoma, kad tai irgi turės teigiamos įtakos Afrikos šalims. Apskaičiuota, kad prekyba tarp Afrikos ir Kinijos nuo 1995 m. 4 milijonų JAV dol. apimties išaugo iki 55 milijonų JAV dol. apimties 2006 m. Afrika yra svarbus žaliavų šaltinis Kinijai. Kinijos ekonomikai reikia vis daugiau ir daugiau energijos ir žaliavų. Kinija deda visas pastangas siekdama įsitvirtinti Afrikoje.
Syed Kamall (PPE-DE). – Pone Pirmininke, mane labai sudomino šis pranešimas, nes anksčiau dirbdamas akademinį darbą stebėjau tiesiogines Kinijos užsienio investicijas ir Afrikos investicijas bei plėtrą.
Peržiūrėjus pranešima, kuris buvo tikrai kruopščiai paruoštas, manau, kad ES ir valstybės narės turėtų teigiamai vertinti Kinijos investicijas Afrikoje, ypač investicijas infrastruktūros srityje, investicijos šioje srityje padeda vietos gyventojams patiems kurti savo gerovę ir išbristi iš skurdo.
Tuo pačiu negalime pamiršti Kinijos gamtos išteklių poreikių ir motyvų jų beieškant. Turime siekti bendradarbiavimo su Kinija ir tokių klausimų sprendimo, ypač bendraudami su blogą reputaciją turinčiomis vyriausybėmis.
Rūpestį dėl Kinijos politikos man kelia tai, kad ji griauna ES ir kitų paramos teikėjų pastangas siūlančias sąlyginumą ar sąlyginumo įdiegimą teikiant pagalbą. Galime pasiūlyti įvairias pagalbos teikimo sąlygas, kad užtikrintume geresnį valdymą, bet kinai visas jas atmeta.
Manau, tai išsamus pranešimas ir aš jam pritariau.
Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo
- Pranešimas: Geringer de Oedenberg (A6-0089/2008)
Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už ponios Geringer de Oedenberg pranešimą tikėdamasis, kad pasiūlymas dėl susistemintos versijos Tarybos reglamento dėl sutarties straipsnio taikymo tam tikroms sutarčių kategorijoms, sprendimams ir suderintiems veiksmams tarp linijinės laivybos bendrovių (konsorciumų) bus patvirtintas pirmojo skaitymo metu.
Jis susijęs su kodifikavimo procedūra, todėl nereikia teikti oficialių šio pasiūlymo pataisų parlamentiniam komitetui, kas ir nebuvo daroma. Norėdamas proga norėčiau išreikšti nuostabą dėl Europos Sąjungos vilkinimo sisteminant tekstus, kurie buvo papildyti jau kelis kartus ir kuriuos, bėgant laikui, vis sunkiau ir sunkiau skaityti bei taikyti. Sisteminimo procesas apibūdintas 1994 m. gruodžio mėn. tarpinstitucinius susitarimu, kuris yra politinių ketinimų, kuriuos 1992 m. gruodžio mėn. išreiškė Europos Taryba, rezultatas. Jis skirtas paspartinti sisteminimo priemonių patvirtinimą.
Tvirtai pritariu, kad būtina sisteminti taisykles. Demokratinėje sistemoje tiesiog būtina laikytis įstatymų, apmokyti studentus, o piliečiai ir teisininkai privalo tinkamai laikytis įstatymų.
Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Pritariu bendrosios pozicijos patvirtinimui siekiant išspręsti ilgalaikę problemą dėl tarpininkavimo pilietiniais ir prekybiniais klausimais, net jei ši sutartis bus skirta tarpvalstybiniams atvejams atsižvelgiant į apribojantį straipsnio 65 EB aiškinimą, bet naudojant išsamesnį debatų apibrėžimą.
Apgailestauju, kad pagal bendrąją poziciją negalima taikyti direktyvos pasitelkus savanoriškus susitarimus, net jeigu iš tikro negalima papildyti šalių susitarimų dėl teisinių procesų. Aplamai, ši bendroji pozicija yra sveikintina. ○Ji liko ištikima pirminiam tikslui, kuris buvo suteikti galimybių aptarti derinimo procesus ir skatinti priimtiną susitarimą teikiant tarpininkavimo pagalbą ir užtikrinant pakankamą ryšį tarp tarpininkavimo ir teisinių procedūrų.
Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) balsavau už ponios Barsi-Pataky pranešimą, kuriuo siūloma, atsižvelgiant į pataisas, kad būtų patvirtintas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tolesnio Europos palydovinės radionavigacijos programų (EGNOS ir GALILEO) įgyvendinimo.
Sveikinu Jacques Barrot, Komisijos Vicepirmininką, atsakingą už transportą, dėl jo tvirtumo, aiškios pozicijos, įžvalgos ir politinio įsitikinimo šiuo sudėtingu klausimu. Viešasis sektorius išgelbėjo gamintojus, kurie buvo aklavietėje dėl taikomos strategijos, ypač finansinės rizikos klausimais. Visų, ypač Europos Parlamento, pastangomis buvo įmanoma padidinti viešąjį finansavimą 100 % iki 3,4 milijardų eurų. Piliečių atstovai atsakingi už šios krizės sprendimą, nes buvo nuspręsta dislokuoti palydovus iki 2013 m. ir pradėti juos naudoti 2014 m. Šis atvejis puikiai parodo greito mąstymo poreikį, kai tenka skirti Europos išteklius ir finansuoti privačiąsias investicijas, kai to pageidauja privatusis sektorius.
Charlotte Cederschiöld ir Gunnar Hökmark (PPE-DE), raštu. − (SV) Mes patvirtinome Tarybos ir Parlamento aptartą pasiūlymą dėl EGNOS ir GALILEO palydovinės radionavigacijos programų, kurių finansavimą Europos Parlamentas jau yra svarstęs. Mes pabrėžiame, kad buvo prieš tyrimams skirto biudžeto lėšų naudojimą šiems projektams. Be to, pageidavome, kad Komisija paaiškintų, iš kur ji ketina skirti finansavimą šiems projektams.
Tačiau mes džiaugiamės dėl fakto, kad suderintas pasiūlymas suteikia Europos Parlamentui galimybę įvertinti šiuos projektus ir daryti jiems įtaką.
Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − – (PT) Europos pasaulinė palydovinės navigacijos sistema (GNSS), kaip pirmoji Bendrijos infrastruktūra, atsižvelgiant į jos technologinį pobūdį, gali būti įgyvendinta tik bendromis pajėgomis. Europos GNSS sudaro dvi programos: EGNOS ir GALILEO.
GNSS svarbi todėl, kad ji yra alternatyvi ir papildanti JAV ir Rusijos sistemas. Tikslas apima strateginius, ekonominius, pramoninius ir saugos ir kitus uždavinius, kurių atskiros valstybės narės negali įgyvendinti.
Tai bus pirmoji programa įtraukianti Bendrijos finansavimą ir infrastruktūras, todėl Parlamentas ir Taryba bus atsakinga už programų vystymo ir veikimo reguliavimą.
Dėl išvardytų priežasčių ir todėl, kad šio projekto įgyvendinimas bus labai reikšmingas tiek istoriniu, tiek technologinės pažangos, tiek Europos Sąjungos nepriklausomumo požiūriu, GNS ir minėtas pranešimas nusipelno visiško mano palaikymo.
Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) GALILEO yra didelės apimties techninio projekto pavyzdys, kurio atskiros valstybės narės niekaip negalėtų įgyvendinti. Nuo pat pradžių pritariau projekto finansavimui iš ES biudžeto. Deja, tapo akivaizdu, kad ES nesugebėjo sėkmingai susidoroti su šia milžiniška užduotimi. Pranešėjas kaip nesugebėjimo priežastį nurodo vidaus nesutarimus. Labai dėl to apgailestauju ir visiškai suprantu, kodėl Taryba nesugebėjo patvirtinti didžiulio biudžeto padidinimo. Geresnio šio svarbaus projekto finansavimo pasiūlymą turi pateikti Komisija.
David Martin (PSE), raštu. − Remiu GALILEO projekto įgyvendinimą. Ponios Barsi-Pataky pranešimas dėl tolesnio Europos palydovinės radionavigacijos programų įgyvendinimo yra aiškus naudos, kuri bus juntama Europos kosminės politikos, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse bei Europos saugos ir gynybos srityse, požymis. Balsavau už šį pranešimą.
Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) GPS sistema teikia daugelį paslaugų, kurias pasiūlys ir Europos palydovinės radionavigacijos programa GALILEO. Tačiau mes negalime sau leisti tapti priklausomais nuo palydovinės radionavigacijos monopolijos, kurią vykdo JAV ir kurią įgyvendino JAV karinės struktūros. Net GPS palydovų maršrutai užtikrina gerą matomumą tik tose vietose, kuriose JAV vykdo karines operacijas. Mūsų sistema suteiktų galimybę nustatyti sėkmingiausiu skrydžių maršrutus Europoje.
Atsižvelgdamas į strateginę projekto svarbą aš balsavau už šį pranešimą, nors finansavimo klausimas dar nėra iki galo išspręstas.
Teresa Riera Madurell (PSE), raštu. − (ES) Norėčiau išsakyti kelis komentarus, nes mano kalbą nutraukė Pirmininkas, kuris daug griežčiau vertino mano kalbėjimo laiką, negu kitų mano kolegų. Tikrai turėtume džiaugtis dėl institucijų pasiryžimo išspręsti visus su projektu susijusius klausimus. Pagaliau galime inicijuoti GALILEO įgyvendinimo etapo planavimą. Labai džiugu, kad buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti šioje programoje.
Tačiau noriu paminėti vieną gyvybiškai svarbų klausimą: civilinį projekto pobūdį, būtiną operacijų skaidrumo užtikrinimo sąlygą. Europos sistemos nepriklausomumas suteiks galimybę sertifikuoti vartotojams teikiamas paslaugas ir užtikrins paslaugų kokybę. Šios sąlygos yra būtinos siekiant vystyti naujo komercinio pritaikymo galimybes, kurios bus puiki proga plėsti smulkiojo ir vidutiniojo verslo įmones. Akliesiems skirta navigacija, planuojant pasiekiamiausius neįgaliųjų maršrutus, pagalba kenčiantiems nuo Alzhaimerio ligos ar greitas nelaimės ištiktų žmonių buvimo vietos nustatymas yra puikūs sistemos pritaikymo gyvenime pavyzdžiai.
Europos Parlamentas visada rėmė GALILEO projektą naudodamas įstatymines ir biudžeto nustatymo priemones bei aiškiai pripažino jį kaip strateginį projektą.
Lydia Schenardi (NI), raštu. – (FR) Prireikė vienuolikos skausmingų politinio ir administracinio nesutarimo metų, kad priimtume sprendimą kurti Europos palydovinės radionavigacijos sistemą. Užlaikymas, susijęs su pasirinktu metodu – įskaitant valstybinio ir privataus sektorių atstovų bendradarbiavimą, tarptautinė bendradarbiavimą už Europos Sąjungos ribų, būtiną visų valstybių narių dalyvavimą, numatytą Europos Komisijos vaidmenį – gali tęstis penkis metus. Jei šie principai ir metodai nebūtų buvę taikomi technologiniams ir pramoniniams sumanymams, pavyzdžiui „Airbus“ ir „Ariane“, Europa tikriausiai nebūtų turėjusi savo lėktuvų gamintojo ar paleidimo į kosmosą sistemos.
Nors galutinis rezultatas nėra visiškai patenkinamas, mes turėjome daug pamokų. Didelius strateginius projektus galima įgyvendinti tik naujose srityse, kuriose privatusis sektorius negali ar nenori rizikuoti, jei valstybės valdžios institucijos vienintelės priima sprendimus ir teikia finansavimą, nes šie projektai apima politinę viziją, o ne tik ekonominę logiką. Antra, tokios rūšies projektai svarstomi Bendrijos institucijų, o tai yra trukdis ir neigiamas veiksnys, prisidedantis prie ideologinių apribojimų, nes tarpvyriausybinis bendradarbiavimas yra efektyvus. Tikėkimės, kad bus atsižvelgta į pamokas.
Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. − (RO) Balsavau už pranešimą atsižvelgdama į tarybos reglamento dėl Europos palydovinės radionavigacijos programų tęsimo pataisas. GALILEO projektą, kaip šių programų dalį, bus galima pritaikyti daugelyje sričių ir naudoti kontroliuojant eismą, transporto logistiką, stichinių nelaimių prevenciją ir reagavimą, teikiant komercines ir valstybines paslaugas.
Nuo pirmųjų diskusijų dėl 2008 m. Bendrijos biudžeto Europos Parlamentas skyrė šiam projektui prioritetą ir reikalavo skirti reikiamą finansavimą ir peržiūrėti Tarpinstitucinį susitarimą. Nuo 2009 m. kovo mėn. pradės veikti EGNOS programa, o 2013 m. turėtų pradėti veikti GALILEO programa.
Būtinas finansavimas iš biudžeto 2007-2013 m. siekiant įgyvendinti GALILEO projektus yra 3,105 milijardų eurų. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba patvirtino strateginę šio projekto svarbą ir remia jo įgyvendinimą. Todėl Europos Komisija privalo reguliariai informuoti Parlamentą ir Tarybą apie šio projekto įgyvendinimo pažangą.
Sveikinu pranešėją barsi-Pataky dėl darbo, kurį ji atliko su kolegomis iš visų politinių grupių.
Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Aptariama direktyva siekiama sukurti bendrą trečiųjų šalių gyventojų, legaliai gyvenančių ES teritorijoje, statusą legaliai ir nuolat pragyvenus valstybėje narėje penkerius metus.
Esamos iniciatyvos tikslas – išplėsti Direktyvos apimtį iki tarptautinės apsaugos gavėjų, kad būtų galima pasiūlyti teisinį pagrindą jų buvimui ir teises, kurios būtų sulyginamos su ES piliečių teisėmis.
Tačiau yra trūkumų, nes Direktyva nepateikia abipusio atsakomybės pripažinimo ir perdavimo kitai valstybei narei atsižvelgiant į tarptautinę apsaugą. Tai reiškia, kad pripažinus trečiųjų šalių piliečių statusą nebus galima suteikti laisvo judėjimo ir įsikūrimo ES teisių. Šių perdavimo prašymų įvertinimą kontroliuoja 1951 m. Ženevos konvencija ir Europos Tarybos Europos sutartis dėl pabėgėlių atsakomybės perdavimo.
Atsižvelgiant į susidariusią padėtį, būtina užtikrinti, kad kita valstybės narė vadovautųsi garbingumo principu ir asmuo nebūtų išsiunčiamas atgal į šalį, kur jam grėstų pavojus. Toks asmuo blogiausiu atveju turėtų būti siunčiamas į valstybę narę, kurioje jam buvo garantuota tokia apsauga.
Atsižvelgiant į visu kitus aspektus, tikiu, kad bus įgyvendinti tokie patys reikalavimai ir tokiems asmenims turi būti taikomi tokie patys reikalavimai.
Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) ponios Roure pranešimas, kaip ir Direktyva, kurią jis turėjo papildyti, yra nepriimtini. Leisti, kad beneficiantui būtų suteikiama tarptautinė ilgalaikio gyventojo statuso apsauga, nors ir laikinai, netaikant jokių minimalios integracijos sąlygų, net jei toks statusas galėtų būti suteikiamas pragyvenus šalyje penkerius metus, yra beprotybė.
Dar daugiau, tokiais pasiūlymais šie asmenys apsaugomi nuo bet kokios deportacijos, įskaitant deportaciją į kitą valstybę narę, nebent jie atliktų sunkų nusikaltimą. Todėl būtų neįmanoma paneigti tokių asmenų teisę gyventi jų pasirinktoje valstybėje narėje, neatsižvelgiant į aplinkybes ir socialines nuostatas. Tai pažeistų valstybių teisę nuspręsti, kas, kokiu statusu ir kokiomis viešosios tvarkos bei apsaugos sąlygomis gali gyventi jų teritorijoje.
Galų gale, visi žinome, kad tarptautinės apsaugos prašymai naudojami siekiant susilpninti ir taip silpną imigracijos kontrolę bei yra visiškai ekonominių pagrindų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, dažniau taikomas papildomos apsaugos statusas, o ne pabėgėlio statusas, nes tai apima trumpesnį laikotarpį ir yra lanksčiau. Jei naudos gavėjai galės tapti ilgalaikiais gyventojai, tai dar labiau paskatins imigraciją.
Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Pranešime yra daug pasiūlymų integruoti žmones, kuriems buvo paskirta tarptautinė apsauga. Būtume palaikę šiuos pasiūlymus, jei balsavimas būtų vykęs Švedijos Parlamente.
Tačiau dabar pasiūlymai yra bendros Europos prieglobsčio sistemos dalis. Šis pranešimas apie prieglobsčio strategiją yra bendro pobūdžio. Bet tuo pačiu juo tarsi statoma „Europos tvirtovė“. ES atmeta apsaugą, kurią teikia Ženevos konvencija, ir savarankiškai interpretuoja kam suteikti apsaugą ir nusprendžia pačią jos teikimo formą.
Mes nematome kitos alternatyvos negu sakyti ne visoms bendros pabėgėlių politikos ES lygiu formoms, nes valstybės narės praras galimybes valdyti šios politikos kryptis. JT konvencijos turėtų likti valdymo priemonėmis, suteikiančiomis teises prieglobsčio ieškotojams tarptautinėje visuomenėje.
Jens Holm, Esko Seppänen, Søren Bo Søndergaard and Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Mes susilaikėme nuo balsavimo dėl Roure pranešimo, nors iš esmės pritariame pranešimo minčiai. Atsižvelgiant į Direktyvą 2003/109/EB, pabėgėliai ir asmenys, kuriems suteikta teisė gyventi šalyje taikant laikinosios ar papildomos apsaugos formą turėtų turėti tokias pačias teises kaip ir nuolatiniai tos šalies gyventojai. Tačiau manome, kad šį klausimą turėtų spręsti pačios valstybės narės, o ne ES.
David Martin (PSE), raštu. − Palaikau ponios Roure pranešimą dėl direktyvos 2003/109/EB apimties išplėtimo tarptautinės apsaugos gavėjams. Pranešimu siekiama užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos gavėjai po penkerių legalaus gyvenimo ES metų turėtų tokias pačias teises kaip tos, kuriomis džiaugiamės mes, ES piliečiai. Manau, kad tai yra logiška ankstesnės Direktyvos pataisa ir balsavau už šį pranešimą.
Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Europos Sąjunga 2005 – 2012 m. kovos su narkotikais strategija nustatė kovos pagrindus su nerimą keliančio ir greitai plintančio reiškinio, narkotikų vartojimo plitimo Europoje, ypač tarp pačių pažeidžiamiausių grupių, pavyzdžiui tarp jaunimo ir moterų.
Tačiau nustatyti tikslai turi būti pasiekiami, todėl ES privalo skatinti pilietinės visuomenės pasiryžimą, kuri vaidina pagrindinį vaidmenį užkertant kelią narkotikų vartojimo plitimui.
Psichologinis stabilumas, pacientų stebėjimas po detoksikacinio gydymo, alternatyvaus gyvenimo būdo sukūrimas sprendžiant socialinius ir darbo klausimus yra tik kelios reabilitacijos centrų, ne pelno siekiančių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų veiklos sritys.
Dėl šios priežasties, aš, kaip ir pranešėjas, tikiuosi, kad bus skiriamas tiesioginis finansavimas šias problemas sprendžiančioms bendruomenėms, o organizacijoms, kurios reabilituoja žmones naudodamos darbo terapiją bus pritaikyta taikoma atitinkama fiskalinė politika. Ypač tikiuosi, kad valstybės narės taikys mokesčių lengvatas ir mažins didelį biurokratinį aparatą.
Turime vengti situacijos, kai nacionaliniai biudžeto apribojimai ar biurokratai priverčia nutraukti veiklą tokias organizacijas, kurios atlieka nepakeičiamą darbą padėdamos nuo narkotikų priklausomiems žmonėms grįžti į normalų gyvenimą.
Slavi Binev (NI), raštu. − (BG) Palaikiau pono Catania pranešimą ir norėčiau pridėti, kad nėra paprasto narkotikų problemos sprendimo. Narkotikų vartojimas ir narkotikų gabenimas naikina visuomenę ir skatina nusikalstamumą bei korupciją, o su narkotikais susijusios ligos (AIDS, hepatitas) kelia didelį pavojų sveikatos apsaugai.
Dėl šių priežasčių tikiu, kad efektyvus atsakymas turi būti pastangos, apimančios ne tik institucijas, pilietinę visuomenę ir žiniasklaidos priemones, bet ir visapusę programą, kurią naudojant švietimas, religija ir sportas irgi padėtų spręsti šią problemą ir atitolintų mūsų vaikus nuo šios nuodėmės. Skatindami sporto ir religijos užsiėmimus mokykloje ir popamokinės veiklos metu galėtume supažindinti vaikus su pražūtinga narkotikų įtaka. Suvieniję pajėgas teisėsaugos ir pilietinės visuomenės, ypač vietos bendruomenių lygiu, būtų galima pasiekti geresnių rezultatų įgyvendinant ir toliau plėtojant ES kovos su narkotikais strategiją.
Hélčne Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Pranešėjas pageidauja, kad pilietinės visuomenės organizacija Europos lygiu turėtų vaidinti aiškų vaidmenį palyginus su nacionalinėmis, religinėmis ir vietos pilietinės visuomenės organizacijomis. Mūsų nuomone tai yra visiškai nepriimtina, nes kovos su narkotikais politika tiesiogiai susijusi su baudžiamąja teise ir požiūriu į nusikaltimus ir bausmes atskirose šalyse. Norint, kad kovos su narkotikais politika būtų efektyvi ir padėtų priklausomiems žmonėms grįžti į normalų gyvenimą, ji turi būti kuriama atsižvelgiant į kiekvienos šalies kultūrinius ir socialinius aspektus.
Todėl mes nusprendėme neparemti šio pranešimo.
Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Nors tiesa tai, kad kovojant su narkotikų vartojimu ir siekiant mažinti nuo narkotikų priklausančių žmonių skaičių labai svarbus informacijos skleidimas, prevencija ir sąmoningumas, to tikrai nepakanka.
Pagal Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenis daugiau negu 70 milijonų Europiečių rūkė marihuanos, o 60 % žmonių, kurie vaikšto į diskotekas Prancūzijoje, Italijoje Jungtinėje Karalystėje yra bandę kokaino.
Galime daryti išvadą, kad Europos informacijos ir ryšių strategijos yra visiškai neefektyvios, nes narkotikų tiekimas ir poreikis didėja visoje Europoje, įskaitant ir Prancūziją.
Srityse, susijusiose su narkotikų vartojimu ir pardavimu negali būti jokių kompromisų. Problemas galime spręsti tik visiškai nepripažindami tolerancijos.
Žala, kurią patyrė tūkstančiai aukų dėl eksperimentinių politikų siekiant liberalizuoti narkotikus visiškai aiškiai tai įrodo.
Roselyne Lefrançois (PSE), raštu. – (FR) Kaip šešėlinis socialistų grupės pranešėjas šiam klausimui skyriau daug laiko ir energijos bei stengiausi išsiaiškinti dėl glaudesnio pilietinės visuomenės dialogo būtinybės siekiant kovoti su narkotikais ir pasiūlyti kiekvienam skaitytojui suprantamą tekstą.
Manau, kad turėdami daug patirties pilietinės visuomenės atstovai galėtų naudingai prisidėti prie nacionalinių ir Europos politikų, susijusių su prevencija ir informacijos skleidimu, kūrimo bei padėti žmonėms atsikratyti priklausomybės bei integruoti juos į visuomenę.
Įvairios sritys reikalauja daugybės veiksmų. Privalome veikti darbe, mokykloje, gatvėse ir kalėjimuose.
Todėl pritariu šiam pranešimui, kuriuo įtvirtinamas Pilietinės visuomenės forumas kovos su narkotikais klausimais ir pabrėžiama glaudesnio bendradarbiavimo tarp pilietinės visuomenės ir visų Sąjungos institucijų bei organizacijų svarba.
Kova su narkotikais yra visų mūsų rūpestis ir tie, kurie stovi priekinėse kovotojų gretose, kurie kiekvieną dieną padeda nuo narkotikų priklausantiems žmonėms ir neleidžia kitiems skęsti priklausomybės liūne turi būti ypač svarbūs partneriai.
David Martin (PSE), raštu. − Narkotikų vartojimas yra visų Europos visuomenių problema ir Škotija nėra išimtis. Pono Catania rekomendacijos dėl pilietinės visuomenės vaidmens kuriant ES kovos su narkotikais politiką teisėtai reikalauja geriau suderinto Europos požiūrio į šį klausimą, kuris nepripažįsta sienų. pilietinė visuomenė yra pagrindinis žaidėjas, kovojantis su visomis šios problemos aspektais ir ES privalo jį paremti. Jei norime sukurti efektyvią politiką, kurios laikydamiesi galėtume kovoti su narkotikų vartojimu visais frontais, privalome atkreipti dėmesį į pranešėjo rekomendacijas. Balsavau už šį pranešimą.
Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Mes diskutuojame, ar neteisėtą aguonų auginimą galime pakeisti pramonine medicinos produktų gamyba, bet manau, kad verta pabandyti. Akivaizdu, kad JAV politika Afganistano atžvilgiu ir ES neryžtingumas dėl padidėjusios opiumo gamybos apimties tik pablogino problemą.
Efektyvi kovos su narkotikais politika turi būti pagrįsta narkotikų platinimo tinklų sunaikinimu, skubia užsienio narkotikų prekeivių deportacija ir kryptingų prioritetinių veiksmų plano sudarymu kartu gerinant narkotikų vartotojų gydymo ir slaugos sąlygas. Nuolat girdimi narkotikų legalizavimo raginimai, bet net Šveicarijoje, kur beveik 15 metų veikia heroino dalijimo programa, buvo atsisakyta vilties, kad tai padės narkotikus vartojantiems žmonėms atsisakyti savo priklausomybės. Šiame pranešime daug rašoma apie liberalizavimą, todėl balsavau prieš.
Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. − (PL) Sveikinu diskusijas kovos su narkotikais tema. Narkotikai yra rimta problema, bet biurokratinės pastangos netrukto platintojams, kurie parduoda narkotikus mokyklose, aukštojo mokslo centruose, namuose ir kitose višosiose vietose.
1998 m. specialiosios Generalinės asamblėjos sesijos Jungtinėse Tautose metu buvo numatyta per 10 metų sukurti narkotikų nevartojantį pasaulį. Paskesniais metais buvo pasiūlyta daug rekomendacijų, taisyklių, sprendimų, pranešimų ir Žalioji knyga. Šiandien balsavome dėl dar vieno rezoliucijos projekto. Mes puikiai iliustruojame pasiektus rezultatus. Deja, turiu pasakyti, kad niekada žmonijos istorijoje nebuvo taip paprastas įsigyti narkotikų, kaip dabar. Liko tik įgyvendinti galimybę užsisakyti jų internetu.
Balsavau už rezoliuciją, nes palaikau visas kovos su narkotikais priemones. Tačiau noriu pasakyti, kad šią problemą galime sumažinti tik izoliavę gamintojus nuo platintojų ir priėmę radikalius baudžiamosios atsakomybės pakeitimus, kad jie atbaidytų iš narkotinių medžiagų gamybos ir platinimo gyvenančius žmones. Jei taip nesielgsime ši problema tik gilės.
Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Manau, kad būtina ne tik Europos, bet ir nacionaliniu bei vietos lygiu skatinti dialogą tarp įvairių pilietinės visuomenės organizacijų ir taip sumažinti narkotikų keliamą grėsmę.
Pilietinė visuomenė turi būti pagrindiniu Sąjungos ir valstybių narių sąjungininku siekiant ES kovos su narkotikais strategijos tikslų įgyvendinimo.
Dėl savo gausios patirties terapinės bendruomenės gali vykdyti sąmoningumo kampanijas teikdamos daugiau ir geresnės informacijos apie riziką, susijusią su narkotikų vartojimu ir galimas prevencijos programas.
Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Niekas neabejoja milžiniško ir dažnai sėkmingo darbo, kurį atlieka pilietinės organizacijos, padėdamos nuo narkotikų priklausantiems žmonėms, svarba. Kovoje su kenksmingomis narkotinėmis medžiagomis privalome suvienyti visas įmanomas pajėgas. Buvo malonu skaityti pranešimą, kuris pabrėžia Europos iniciatyvą šiuo klausimu.
Mano atsisakymo balsuoti priežastis visiškai nesusijusi su faktine pranešimo tema. Priežastis slepiasi antraštėje „Pilietinė visuomenė – išoriniai aspektai“. Turiu pripažinti, kad prieš kurį laiką balsavau už pranešimą, kuris rėmė perėjimą prie legalaus aguonų auginimo Afganistane siekiant gaminti nuskausminamuosius vaistus. Viena iš priežasčių buvo keli pranešimai apie neigiamas pasekmes iš lėktuvų purškiamiems pasėlių laukams ir beviltišką Afganistano gyventojų padėtį. Pranešimas skatina atskirą auginimą ir nekenksmingą purškimą. Pranešimu išreiškiama parama Europos organizacijoms, kurios bando apdoroti koka lapuose aptinkamas medžiagas terapiniais ar kitais teisėtais tikslais. Griežtai tam prieštarauju. Bendrieji pranešimo ketinimai yra teigiami, todėl nusprendžiau susilaikyti.
Anna Záborská (PPE-DE), raštu. − (SK) Rezoliucijos pasiūlymas dėl organų aukojimo ir persodinimo yra pasaulinių diskusijų dėl vaikų saugumo tema. Siekdama efektyviai apsaugoti vaikus dalyvauju Europos kampanijoje pavadintoje „Ar žinote, kur dabar yra jūsų vaikas?“ Organų kontrabandą apimantis šios rezoliucijos skyrius yra tiesiogiai susijęs su šia kampanija. Valstybių narių ir Tarybos skatinimas imtis efektyvių priemonių, kuriomis būtų nutrauktas ryšys tarp organų trūkumo ir organų kontrabandos yra daugiau negu pateisinamas.
Norint kovoti su organų kontrabanda būtina sukurti ilgalaikę strategiją ir šalinti socialinę nelygybę. Privalome kovoti su organų ir audinių kontrabanda, kuri turėtų būti visur uždrausta, ypač tose šalyse, kuriose persodinami nepilnamečių organai ir audiniai. Labai gaila, kad Europol nevykdė žmogaus organų pardavimo ir kontrabandos tyrimo teisindamiesi dokumentų trūkumu.
Europos Tarybos ir Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitos aiškiai parodė, kad žmogaus organų kontrabanda yra Sąjungos valstybių narių problema. Mes prašome Europos Komisiją ir Europol gerinti žmogaus organų kontrabandos stebėjimą ir daryti reikiamas išvadas. Tikiuosi, kad Slovakija pasinaudos pirmininkavimo ES padėtimi ir įtrauks šį labai svarbų klausimą į darbotvarkę.
Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo papildyti 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir patikimo finansų valdymo atsižvelgiant į daugiametės finansinės strategijos pakeitimus pagal pono Böge pranešimą.
Pakeitimas nebuvo galima išvengti dėl delsimo patvirtinti tam tikras veikimo programas pagal skyrių 1B ir 2 – 2 034 milijonų eurų asignacijų dabartinėmis kainomis nustatytomis Struktūriniuose fonduose, Sanglaudos fonduose, kaimo plėtros fonde ir Europos žuvininkystės fonde, kurios negali būtų įgyvendinamos 2007 m. ar perkeltos į 2008 m. Buvo rizikinga perkelti tokias sumas į kitus metus pagal Tarpinstitucinio susitarimo 48 skyrių dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir patikimo finansų valdymo didinant įsipareigojimų patvirtinimo susijusių išlaidų ribas.
Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. − (RO) Balsavau už pranešimą apie daugiametės finansų strategijos pataisą, kurią pateikė mūsų kolega Böge. Sumos, kurios nebuvo panaudotos 2007 m. pagal Struktūrinių fondų, Sandraugos fondo ir Kaimo plėtros fondo bei Europos žuvininkystės fondo įsipareigojimų patvirtinimą turėtų būti perkeltos į kitus metus. Todėl 2034 milijardai eurų bus pervesta į 2008 – 2013 m. pagal Tarpinstitucinio susitarimo 48 straispnį. Sumos daugiausia bus pervestos į 2008 m. (apie 56 %), o 2000 – 2013 m. bus gerai juntamos šio pervedimo pasekmės.
Privalome išanalizuoti priežastis, dėl kurių šie fondai nebuvo panaudoti. Veikia 45 programos, kurios buvo pateiktos Europos Komisijai patvirtinti. 72 % perskirstymo priežastis yra kaimo plėtros programų įgyvendinimo vilkinimas. Kai kurios buvo išsiųstos į Komisiją gruodžio mėn., todėl nebuvo įmanoma patvirtinti 2007 m. programų. Vienos iš šio vilkinimo priežasčių yra nacionaliniai apribojimai ir programų kūrimo patirties trūkumas. Daugume iš 45 uždelstų programų vykdomos naujosiose valstybėse narėse. Noriu paprašyti, kad Komisija teiktų daugiau pagalbos, supažindintų su naujomis procedūromis ir apsiimtų mokyti asmenis, kurie turės skirstyti šių fondų lėšas.
Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už Carlotti pranešimą dėl 10-ojo Europos plėtros fondo (EDT) programos įgyvendinimą ir, kaip nurodyta pranešime, gailiuosi, kad fondas nebuvo įtrauktas į Sąjungos biudžetą, nes taip būtume galėję atidžiai peržiūrėti fondo veiklą.
Tikėkimės, kad EDF įtraukimo klausimas vėl bus svarstomas peržiūrint 2009 m. finansines perspektyvas. Atsižvelgiant į EDF ir jo vaidmenį siekiant panaikinti skurdą ir įgyvendinti Tūkstantmečio plėtros tikslus, būtina kuo greičiau sukurti programą ir finansuoti politinius susitarimus, kurie reikia įgyvendinimui. Prioritetu turi būti sveikatos apsaugos tobulinimas, pagrindinio švietimo skatinimas ir pragyvenimo lygio kėlimas.
Šiuo metu, kai Pasaulio prekybos organizacijos Doha darbotvarkė beveik sustabdyta yra tiesiog būtina, kad Europos Sąjunga naudotų savo plėtros instrumentus dalyvaudama šiame ambicingame, teisingame ir pagirtiname plane panaikinti skurdą pasaulyje.
Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE), raštu. − (ES) Balsavau už pranešimą, nes jaučiu, kad EDF labai svarbus ACP šalims. Labai svarbu atsižvelgti į tokius dokumentus, kaip 2005 m. Paryžiaus deklaracija ir periodiškai juos peržiūrėti, kad būtų galima koreguoti pagalbos sumas. Visiška tiesa, kad dėl koordinavimo tarp valstybių narių stokos buvo sumažinta oficiali jų pagalba nuo 0,4 % BVP 2006 m. iki mažiau negu 0,38 % 2007 m. Ši maža procentinė dalis yra 1700 milijonų eurų netektis. Blogiausia tai, kad šalys partnerės nuolat yra „sustok ir vykdyk“ padėtyje ir negali kurti ilgalaikių planų, nes nėra tikros, kad sulauks pakankamai lėšų jiems įgyvendinti, nors tą ir žadėjo valstybės narės. Liūdniausia yra tai, kad reikalaujame iš jų laikytis duoto žodžio, nors patys apie jį pamirštame. Taip bendradarbiauti negalima.
David Martin (PSE), raštu. − Sveikinu Carlotti pranešimą dėl 10-ojo Europos plėtros fondo (EDF) programų įgyvendinimo. Norint užtikrinti EDF tikslų naikinant skurdą šalyse partnerėse ir regionuose ir Tūkstantmečio plėtros tikslų įgyvendinimą būtinas glaudesnis parlamentinis bendradarbiavimas ir tikslams pasiekti skirtų priemonių panaudojimas. Sutinku su mintim, kad kuriant Fondo programą turėtų būti kreipiamas ypatingas dėmesys su MDG susijusioms sritims, pavyzdžiui sveikatos, švietimo, aplinkosaugos ir teisingo valdymo skatinimo sritims. Norint sklandžiai patvirtinti greitą Fondo lėšų paskirstymą būtina atsižvelgti į dabartinius 10-ojo EDF ratifikavimo sunkumus. Balsavau už šį pranešimą.
Vincent Peillon (PSE), raštu. – (FR) Balsavau už Carlotti pranešimą dėl 10-ojo Europos plėtros fondo (EDF) programų įgyvendinimo.
EDF yra pagrindinė Bendrijos priemonė, skirta plėtros pagalbai ACP (Afrikos, Karibų jūros regiono ir Ramiojo vandenyno regiono) šalims. Ji efektyviai veikia po to, kai 2000 m. Jungtinės Tautos nustatė Tūkstantmečio tikslus.
Tačiau dabar 10-asis EDF (2008-2013) praktiškai stovi vietoje. Tam tikros ACP šalys neratifikavo Cotonou sutarties, todėl 22,7 milijonų eurų biudžetas, kurio lėšas galima naudoti nuo 2008 m. sausio 1 d. vis dar nėra naudojamas.
Parlamento patvirtintas dokumentas skatina nedelsiant nutraukti blokavimą ir pabrėžia kelis klausimus: skurdo mažinimo, sveikatos ir švietimo prioritetus, ypatingą dėmesį lyčių klausimams ir tvarios plėtros strategijai susijusiose šalyse.
Ir pagaliau, Parlamentas norėtų, kad EDF būtų įtrauktas į bendrąjį Sąjungos biudžetą, kad būtų galima kurti aiškesnes Europos politikas ir tobulinti fondų valdymą.
Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) 10-ojo Europos plėtros fondo biudžeto skirstymas turi būti įvertintas atsižvelgiant į apskaitą. Tai nėra šio Parlamento funkcija, kaip teisingai pastebėta šiame pranešime. Vietoje to, kad diskutuotume dėl EDF įtraukimo į Komisijos biudžetą ar dėl kiekvienų finansinių metų likutinio balanso panaudojimo taisyklių, turėtume siekti, kad šie fondai būtų darniai panaudojami atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir ACP šalis.
Labai keista, kad esama padėtis taip skiriasi nuo tos, kuri buvo kai sukūrėme šias priemones. Reikia atsižvelgti į Kinijos veiksnį šiose šalyse ir pasikeitimus žemės ūkio bei maisto produktų rinkoje, klimato pokyčius ir naująjį Jungtinių Amerikos Valstijų požiūrį į Afriką. Atsižvelgiant į šiuos faktus galiu pasakyti, kad mūsų kelias nebėra pats tinkamiausias ir tai turėtų būti pagrindinis mūsų rūpestis.
Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Kai ES, didžiausia pasaulyje pagalbos teikėja veikia besivystančiose pasaulio šalyse, mūsų vertybės turėtų būti aiškio. Žmogaus teisės turėtų būti mūsų devizas ne tik teorijoje, bet ir praktikoje. Pasakymas, kad ES neturėtų naudoti Europos plėtros fondo lėšų siekdama skatinti demokratiją ir žmogaus teises ir reikalaudama šių sričių plėtros prieštarauja mūsų norui pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Pagalba naudinga tik tada, kai ji pasiekia piliečius, todėl mes, kaip paramos teikėjai, turėtume nustatyti kriterijus, kuriais būtų skatinama demokratijos, žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės plėtra. Plėtros kūrimas kartais pareikalauja tiesioginės pagalbos taikos palaikymo operacijomis. Jos turėtų būti finansuojamos iš Europos investicijų fondo, nes tokios operacijos mažina žmonių kančias ir užkerta kelią nelaimėms.
Be abejo, mes, turtingo pasaulio gyventojai, neturėtume primesti savo gyvenimo būdo kitiems žmonėms. Tačiau esame atsakingi už pasirinkimo galimybę ten, kur jos dabar nėra. Todėl nusivyliau, kai toks kitais požiūriais pagrįstas pranešimas, skatina užduoti klausimus dėl tokių sričių, kurios man yra pagrindinių principų sritys ir reikalauja kažko mainais už laisves ir žmogaus teises bei taikos palaikymo operacijas, finansuojamas iš Europos investicijų fondo.
Angelika Beer (Verts/ALE), raštu. − Žaliųjų grupė nebalsuos už Meijer pranešimą apie Makedoniją. Nors pranešime minimos sritys, kuriose Makedonija padarė didelę pažangą, mums yra visiškai nepriimtina, kaip Graikijos politikai pasinaudojo skyriumi dėl pavadinimo. Pati akivaizdžiausia šito išraišką buvo noras panaikinti nuorodą į 1995 m. Išankstinę sutartį, pagal kurią Graikija užtikrino, kad pavadinimo klausimas netaps kliūtimi Makedonijos narystei tarptautinėse institucijose. Graikija ne tik verčia abejoti savo įsipareigojimais tarptautinei teisei, bet ir iki šiol nematytu būdų kišasi į kitos valstybės suverenumą. Toks ES valstybės narės elgesys yra nepriimtinas.
Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. − (CS) FYROM yra viena iš pasaulio valstybių, kurios pavadinimo oficialiai nepripažįsta visos kitos šalys. Nors ši respublika patvirtino įvairias etnines ir religines valstybines šventes, vis dar galioja dvišalis susitarimas dėl JAV piliečių statuso. Sėkmingai naudojamos kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija priemonės, kurias įgyvendina vyriausybė neatsižvelgiant į okupacinių pajėgų Kosove bejėgiškumą ką nors daryti šiuo klausimu. Nesuprantu, kodėl nėra vieningos pozicijos dėl užsienyje esančių piliečių balsavimo. Juodkalnijoje vykusiame referendume tokie piliečiai buvo diskriminuojami, o dėl rinkimų Makedonijoje ES vis dar dvejoja.
31 straipsnis pritaria policijos reidams ieškant ginklų. Manau, kad antroje skirsnio dalyje pateikta informacija apie blogą elgesį suimant teroristus yra visiškai neteisinga. Nežinau nė vieno atvejo, kai policininkas mandagiai prašė teroristų pasiduoti. Išskyrus neįprastą situaciją dėl šalies pavadinimo ir susitarimo su JAV, kuris prieštarauja tarptautiniams susitarimams. Vienas iš neįprastų aspektų, susijusių su FYROM klausimu, yra nesutarimai su kaimyninėmis šalimis. Man atrodo, kad prieš priimant šalį į ES būtina išspręsti kilusius nesutarimus. Tam tikros pataisos gali pakeisti pranešimo reikšmę, todėl galutinis balsavimas priklausys nuo priimtų arba atmestų pataisų.
David Martin (PSE), raštu. − Pono Meijer pranešimas apie Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangą yra pusiausvyrą nustatantis pranešimas šiuo nesantaiką kurstančiu klausimu. FYROM privalo tęsti reformų darbotvarkę ir taip užtikrinti, kad įstojimo derybos bus pradėtos kaip galima greičiau. Stengdamiesi išlaikyti derybų poziciją pavadinimo klausimu turime vengti pagundų naudoti FYROM pavadinimą kaip barjerą įtraukiant šalį į tarptautines institucijas. Pritariu pranešimui ir sveikinu pranešėjo pastangas nepadaryti pavadinimo klausimo pagrindine dokumento tema.
Richard Howitt (PSE), raštu. − Britanijos Leiboristų EPN džiaugiasi galėdami balsuoti už šią rezoliuciją, kuri nurodo konkrečias Buvusio Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (FYROM) pastangas siekti ES narystės bei pažymi teigiamus pokyčius kovojant su korupcija ir ginant žiniasklaidos laisvę bei skatinant tolesnius veiksmus, būtinus norint pradėti įstojimo derybas. Pripažįstame, kad buvo pasiekta didelė pažanga ir nekantriai laukiame galimybių pradėti įstojimo derybas su FYROM.
Mes balsavome prieš 13 pataisą dėl diskusijų pavadinimo klausimu. Nors visiškai palaikome visą darbą, kuris buvo atliktas siekiant rasti sprendimą dėl pavadinimo, mes netikime, kad tai turėtų būti kaip nors siejama su FYROM naryste tarptautinėse organizacijose. Kiekvienas turi nuspręsti, kaip jam geriau.
Antra, mes susilaikėme dėl 7 pataisos, kuriose diskutuojama apie vizų sistemos liberalizavimą. JK nėra pasirašiusi Šengeno sutarties, kurios sričiai priklauso šis klausimas, todėl negalėjome remti šios pataisos.
Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. –(EL) Šiandienos sėkmė priklauso nuo koordinuotų ir efektyvių mūsų ir kitų Parlamento Narių pastangų.
Pastangos buvo sėkmingos dėl oficialios Graikijos pozicijos pakeitimo bei teigiamo kompromisinio sprendimo visiems priimtino šalies pavadinimo klausimu.
Privalome atsižvelgti į šią pažangą ir priimti kompromisinį sprendimą. Prieš 2008 m. pabaigą šis klausimas turi būti išspręstas ir Jungtinėse Tautose.
Graikija ir kitos šalys siekia išlaikyti taiką ir stabilumą šiame regione, todėl būtina išvengti kitos daugelį metų trunkančios aklavietės. Visuomeniniame gyvenime privalome atsikratyti Skopia sindromo.
Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Graikijos komunistų partijai (KKE) priklausantys Parlamento nariai balsavo prieš pranešimą. Mes prieštaraujame kapitalistinei ir karo siekiančiai ES bei bet kokiai ES plėtrai. Pagrindinė Balkanų problemos priežastis yra imperialistinės schemos, ES, JAV ir NATO kišimasis bei sienų keitimas.
Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (FYROM) ir kitų Balkanų šalių priėmimas į ES ir NATO įtraukia jų gyventojus į imperialistinį žaidimą tarp JAV, ES ir Rusijos dėl energijos išteklių ir transporto koridorių. Gyvenantiems šiame regione kyla didelė rizikos grėsmė.
Graikijos komunistų partijos nedomina pavadinimo klausimas. Ji palaiko abipusiai priimtiną sprendimą dėl pavadinimo, kuris turėtų būti tik geografinis apibrėžimas ir neminėtų nesantaiką kurstančio nacionalizmo ir priklausomybės.
Tie, kurie jautė poreikį atsiprašyti Graikijos žmonių dėl savo nuomonės pakeitimo dėl Makedonijos pavadinimo paskutinėmis minutėmis ir kurie priklauso ES, naujajai demokratija, PASOK, kairiųjų koalicijai (SYN) ir Tautiniam ortodoksiniam visuotiniam judėjimui (LA.O.S.) trina rankas iš džiaugsmo. Jie balsavo už tariamai teigiamų pavadinimo pataisų priėmimą, kad atitrauktų žmonių dėmesį nuo pagrindinio klausimo, kuris apima imperialistinę intervenciją ir schemas Balkanų šalyse. Šis dėmesio nukreipimas skirtas paslėpti imperialistinius tikslus ir ES, JAV bei NATO paskyrimą teisėjais. Visa tai kelia mūsų šaliai grėsmę ir sudaro spaudimą siekiant prievarta išgauti pinigus mainais už visavertį dalyvavimą imperialistinėse schemose, kurios po NATO viršūnių susitikimo Bucharešte tapo dar prastesnės.
Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už puikų ponios Gomes pranešimą dėl Kinijos politikos ir jos padarinių Afrikai. Nors faktas, kad Kinija pasiengusi bendradarbiauti su Afrikos šalimis konkrečiu ir pragmatišku būdu yra sveikintinas, yra kelios nerimą keliančios sritys, pavyzdžiui Kinijos bendradarbiavimas su represiniais Afrikos režimais, socialinių ir aplinkosaugos taisyklių nepaisymas, ginklų tiekimas represiniams ir nedemokratiniams režimams. Remiu pasiūlymą, kad Afrikos Sąjunga, Kinija ir ES turėtų įkurti konsultacinę organizaciją ir taip padidinti darną ir efektyvumą atsižvelgiant į bendradarbiavimo veiklą bei sukurti pasaulinę strategiją, skirtą konkretiems veiksmų projektams bendrųjų iššūkių klausimais, pavyzdžiui dėl klimato pokyčių, atsinaujinančių energijos šaltinių, vandens ir sveikatos apsaugos.
Palaikau ir dialogą tarp Kinijos liaudies nacionalinio kongreso, visos Afrikos Parlamento, Afrikos nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento siekiant stiprinti tvarią plėtrą ir skatinti taiką bei demokratiją.
Philip Claeys (NI), raštu. − (NL) Gomes pranešimas tikrai byloja apie įvairią nepriimtiną Kinijos veiklą Afrikoje ir kartais pereina prie rimtų dalykų. Tibete vykdomas etnocidas dabar susilaukia labai daug dėmesio, bet Kinijos politika Afrikoje yra lygiai taip pat nurodo režimą, kuris visiškai nesirūpina žmogaus teisėmis ir nesivadovauja kitomis žaidimo taisyklėmis.
Kinai su visais palaiko verslo santykius tol, kol partneriai malšina jų naftos troškulį. Kinijos bendrovės ir verslininkai įkuria kinų salas už šalies teritorijos ribų, kurias saugo korumpuoti valdininkai, kurie savo ruožtu yra apsaugoti Kinijos veto balso Saugumo taryboje. Europa negali konkuruoti su Kinija ir lėtai, bet užtikrintai išstumiama iš Afrikos. Europa pagaliau turėtų įsisąmoninti, kad, Kinams vis didinant įtaką Afrikoje, mūsų nuolat kartojami pranešimai apie demokratiją, laisvę ir teisingą valdymą, nepamirštant darnios plėtros, tampa visiškai bereikšmiai. Laikas kurti skirtingą strategiją.
Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už Gomes pranešimą dėl Kinijos politikos ir jos pasekmių Afrikoje, nes, atsižvelgiant į kinų buvimą Afrikoje, Europos Sąjunga, priėmusi bendrąją poziciją dėl dialogo, privalo skatinti Kiniją pagrįsti savo politinius ir ekonominius veiksmus Afrikoje pasitelkus kriterijus, kurie netrukdytų skatinti taiką, žmonių saugumą, įstatymų galiojimą ar darnią plėtrą.
Pritariu ir Europos Sąjungos raginimui toliau atkakliai ir ištvermingai laikytis valdymo principų neatsižvelgiant į dialogo iniciatyvos sėkmę.
Jens Holm, Erik Meijer, Esko Seppänen, Søren Bo Søndergaard ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Ana Maria Gomes pranešimas apima daug svarbių aspektų įskaitant faktą, kad ES ir Kinijos įsikišimas privalo būti pagrįstas Afrikos šalių interesais ir kad išoriniai Afrikoje investuojantys investuotojai turi atsižvelgti į socialines ir aplinkosaugos taisykles. Dėl šių priežasčių nusprendėme balsuoti už šį pranešimą. Tačiau mes nepritariame pirmojo skyriaus formulavimui, kur pabrėžiama Lisabonos sutarties svarba skatinant ES išorinių santykių efektyvumą ir darną.
Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Plėtros Komitetas paruošė visapusį pranešimą apie Kinijos politiką ir jos padarinius Afrikai.
Su dideliu džiaugsmu balsuoju už šį pranešimą dar ir dėl to, kad turėjau labai neigiamos patirties ACP-ES jungtinės parlamentinės asamblėjos metu. Savo ataskaitoje apie tiesioginių užsienio investicijų poveikį pateikiau kelis kritinius pastebėjimus dėl Kinijos investicijų Afrikoje. ACP šalių atstovai nuolaidžiaudami socialistams, komunistams ir žaliesiems sugebėjo pašalinti juos visus iš pranešimo.
Kodėl jie nenorėjo pripažinti, kad kinų FDI koncentruota ties žaliavų eksportavimu, o kinai dažnai palaiko ACP vyriausybės, kurių nedomina demokratija, įstatymų vykdymas ir skurdo mažinimas?
Kodėl jie pašalino duomenis, kad kinų FDI investavo į tarptautines bendroves, kurios užtvindė Afrikos rinkas žemos kokybės prekėmis, ypač tekstilės gaminiais?
Džiaugiuosi, kad pranešimo aiškinamajame skyriuje nurodytas faktas, jog Kinija stengiasi išsivežti Afrikos gamtos išteklius pelno tikslais ir trukdo vykdyti tvarią plėtrą. Kyla nerimas ir dėl to, kad Kinija gali naudoti Afrikoje vienas iš blogiausių savo veiklos praktikų...
(Paaiškinimas dėl balsavimo nutrauktas pagal Procedūros taisyklių 163 taisyklę)
Erika Mann (PSE), raštu. − (DE) Norėčiau pasinaudoti proga ir išreikšti nuoširdžią padėką pranešėjai Ana Maria Gomes. Pranešimas, dėl kurio vyks balsavimas, yra labai sėkmingas. Dar norėčiau išreikšti padėką dėl to, kad į pranešimą buvo įtraukta daug įvairių Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės aspektų.
Manau, kad labai svarbu tinkamai įvertinti Kinijos politiką Afrikoje be įprasto išankstinio nusistatymo jos atžvilgiu. Vietoje to, privalome didinti ES dalyvavimą Afrikoje laikydamiesi požiūrio „Daugiau Europos Afrikoje“. Tai galėtų padidinti Europos matomumą ir įtvirtinti Europos buvimą Afrikoje bei sustiprinti ES ir Afrikos ryšius. Glaudesni ekonominiai ryšiai tarp dviejų žemynų būtų naudingi abiems šalims.
David Martin (PSE), raštu. − Ana Gomes pranešimas apie Kinijos politiką ir jos pasekmes Afrikoje išryškina teigiamus Pekino veiksmus Afrikoje ir nurodo Kinijos politikos vietas, kurias būtų galima tobulinti. Viena vertus ES turėtų sveikinti Kinijos plėtros veiklą Afrikoje, nors padėdama Kinija demonstruoja kai kuriuos blogiausius šios šalies politikos pavyzdžius neatsižvelgdama į darbo teises ir aplinkosaugos standartus. Kinijos veiksmai šiuo klausimu ir jos ryšiai su represiniais režimais, pavyzdžiui, Sudano ir Zimbabvės, reikalauja bendrojo ES požiūrio. Būtent dėl šio požiūrio balsavau už pranešimo rekomendacijas.
Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − Ponios Ana Maria Gomes pranešimas apima daug svarbių aspektų. Tarp jų ir faktą, kad ES ir Kinijos įsikišimas privalo būti pagrįstas Afrikos šalių interesais ir kad išoriniai Afrikoje investuojantys investuotojai turi atsižvelgti į socialines ir aplinkosaugos taisykles. Dėl šių priežasčių nusprendėme balsuoti už šį pranešimą.
Tačiau mes nepritariame pirmojo skyriaus formulavimui, kur pabrėžiama Lisabonos sutarties svarba skatinant ES išorinių santykių efektyvumą ir darną.
Atsižvelgiant į bet kurias bendrosios žemės ūkio politikos reformas Sinn Féin pasisako už tikrąsias reformas, kurios suteiktų galimybę vystyti žemės ūkį Airijoje, Europoje ir visame pasaulyje.
Lydie Polfer (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau už Gomes pranešimą, nes jame pateikta labai išsami Kinijos dominavimo priežasčių ir pasekmių analizė atsižvelgiant į ekonominius ir politinius veiksnius.
Įspūdingas Kinijos ekonominis pakilimas per pastaruosius 20 metų padidino naftos ir kitų žaliavų poreikį. Dabar Kinija importuoja iš Afrikos 30 % reikiamos naftos, o iki 2010 m. šis skaičius išaugs iki 45 %.
Be to, Kinija labai aktyviai investuoja į Afrikos infrastruktūras.
Šie įsipareigojimai neapima žmogaus teisių ar socialinių ir aplinkosaugos taisyklių laikymosi.
Europa privalo svarstyti šią padėtį ir pabandyti įtvirtinti strateginę partnerystę su Afrika ir Kinija, kad užtikrintų Afrikos žemyno tvarią plėtrą.
Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Pateiktas pranešimas tinkamai apibūdina esamą Kinijos politiką Afrikoje išsamiai nurodydamas investicijų, finansavimo ir politines pasekmes. Deja pateikiami pasiūlymai nėra įgyvendinami, nes nuolat siūloma, kad ES skubiai ragintų Kiniją laikytis idealaus elgesio taisyklių atsižvelgiant į žmogaus teises, darbuotojų teises ir aplinką bei vykdant užsienio politiką laikytis tokių principų, kurių šį šalis nesilaiko net vykdydama vidaus politiką. Skyriuje, kuriame rašoma, kad turi būti daroma dėl (teisingo) Kinijos politikos Afrikoje atvaizdavimo ir jos pasekmių, nėra nurodyta, kokia turėtų būti ES strategija atsižvelgiant į partnerystę su tokiomis šalimis kaip Indija, Brazilija ir (neleistinas praleidimas) Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
Dabartinė pasaulinė situacija nepanaši į modelius, kurie buvo sudaryti atsižvelgiant į pastarųjų dešimtmečių geostrateginį mastymą. Naujų ir labai skirtingų ekonomikų atsiradimas, bendras ir pasaulinis vartojimo padidėjimas, konkurencija dėl pagrindinių prekių ir žaliavų, socialinių nepasitenkinimų grėsmė, galimas nedemokratinių režimų pasirinkimas – visa tai reikalauja analizės ir tvirtesnio strateginio požiūrio. Todėl susilaikiau nuo balsavimo.
Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Ana Maria Gomes pranešimas apie Kinijos politiką ir jos pasekmes Afrikoje nusako pagrindinį vaidmenį, kurį Pekinas vaidina nusistovėjusioje Afrikos diplomatinėje, ekonominėje ir politinėje pusiausvyroje.
Manau, kad labai svarbu, nors Kinija atkreipė dėmesį į seniai pamirštą Afrikos žemyną, jos elgesys neperžengtų ribų ir nebūtų vykdoma naujojo kolonializmo politika. Tokios gėdingos politikos pavyzdžių galime nesunkiai rasti ir Europos istorijos puslapiuose.
Tikiuosi, kad ES sudarys nuoseklią strategiją, užtikrinančią, kad Kinija rems tvarkingą valdymą, kovą su korupcija, žmogaus teisių apsaugą, darbo vietų kūrimą ir aplinkosaugą bei garantuos aiškius ir skaidrius susitarimus tarp šalių.
Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Afrika yra žemynas, kuriam reikia pagalbos, tvirtesnių prekybos ryšių ir glaudesnio bendradarbiavimo globalizacijos paveiktame pasaulyje. Kinija greitai tapo svarbia Afrikos žemyno partnere, turinčia didelį apetitą žaliavoms, įskaitant naftą, kurios yra keliose Afrikos šalyse. Vis didėjantis Afrika susidomėjusių šalių skaičius skatina jos plėtrą. Tačiau turime pabrėžti, kad nekritiškas Kinijos požiūris atsižvelgiant į žaliavų išgavimą, žmogaus teisių, korupcijos ir nedemokratinių režimų nepaisymas kelia iššūkių Europos Sąjungai, kuri jau seniai tvirtina, kad prekyba ir pagalba turi būti plėtojamos kartu su demokratija bei žmogaus teisėmis. Europos Parlamentas aiškiai skatina Kiniją atsižvelgti į žmogaus teisių ir plėtros klausimus. Plėtra yra platesnė sąvoka negu ekonominė pažanga ir aš visa širdimi palaikau požiūrį, kad žmogaus teisės bei demokratija turi būti svarbus tarptautinių santykių, įskaitant Kinijos santykius su Afrika, aspektas.