Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. balandžio 23 d. - Strasbūras

9. Padėtis Birmoje (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas yra Tarybos ir Komisijos pranešimai apie padėtį Birmoje.

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Europos Sąjunga atidžiai stebi situaciją Birmoje ar Mianmare. Mes aktyviai remiame Jungtinių Tautų pastangas paspartinti perėjimą prie demokratinio valdymo, taikos ir šalies vystymo. Šiais visais klausimais konsultuojamės su Azijos partneriais. Specialusis pasiuntinys, ponas Fassino, informavo Europos Parlamentą apie situaciją Birmoje / Mianmare. Be to, jis pranešė Parlamentui apie kaimyninių šalių ir kitų ASEAN narių pasitarimus su Birma.

Kaip žinote, Jungtinių Tautų specialusis pasiuntinys ponas Gambari kovo pradžioje lankėsi šioje šalyje. Deja, šis vizitas nedavė apčiuopiamų rezultatų. Be to, susidarė nuomonė, kad Birmos valdžios institucijos nėra pasirengusios bendradarbiauti su tarptautine bendruomene. Europos Sąjunga norėtų, kad valdžios institucijos priimtų pono Gambari pasiūlymus dėl tolesnių politinių procesų. Visa tarptautinė bendruomenė sutinka dėl šių pasiūlymų, kurie tikrai nėra labai reiklūs.

ES ir ponas Gambari nurodo tas pačias problemas. Be to, ES reguliariai bendradarbiauja su Birma / Mianmaru politiniais pagrindais. Vienas iš pagrindinių tokio bendravimo požymių yra Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties šioje šalyje. Pagrindinė išsakyta mintis yra ta, kad nacionalinis susivienijimas, stabilumas ir gerovė pasiekiami tik įgyvendinant demokratizacijos procesą. Todėl Europos Sąjunga įdėmiai stebi opozicijos atsaką į būsimąjį referendumą dėl konstitucijos.

Mes raginame valdžios institucijas leisti nekliudomas ir atviras diskusijas apie konstituciją prieš referendumą, nustoti persekioti politinius aktyvistus ir atšaukti įstatymus apribojančius žodžio laisvę. Neatsižvelgiant į esamą situaciją, Europos Sąjunga neprarado vilties, kad Birmos valdžia surengs laisvą ir nešališką referendumą bei leis tarptautiniams stebėtojams jį stebėti. Europos Sąjunga pasiruošusi paremti stebėtojus iš ASEAN šalių.

Mes raginame ne tik surengti Birmoje nešališką referendumą, bet ir paleisti politinius kalinius bei nutraukti suėmimus. Taryba prisideda prie Europos Parlamento raginimų Birmai nepratęsti ponios Aung San Suu Kyi namų arešto. Tikimės, kad Kinija ir ASEAN šalys ir toliau rems pono GAMBARI misiją bei Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos poziciją. Šią žinią siunčiame diplomatiniais kanalais ir per specialųjį pasiuntinį.

Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos sesijos, kuri vyks kitą savaitę, metu Europos Sąjunga numato pratęsti Bendrosios pozicijos dėl Birmos galiojimą. Tokiu būdu humanitarinė veikla, nors ir ribota, bus galima nepaisant tebegaliojančių sankcijų. Mes raginame tarptautinius partnerius aktyviau teikti paramą, kurios taip reikia Birmos piliečiams. Europos Sąjunga ir toliau teiks tokią pagalbą.

  Jacques Barrot, Komisijos vicepirmininkas. − (FR) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, ponia Ferrero Waldner negali dalyvauti šiame posėdyje. Jos ir Komisijos vardu norėčiau tarti kelis žodžius dėl Birmos.

Po kelių savaičių, gegužės 10 d., Birmos gyventojai turės patvirtinti arba atmesti konstituciją. Europos Sąjunga ir jos partneriai mano, kad ruošiant konstitucijos projektą nepakankamai dalyvavo įvairios politinės jėgos ir šalies etninės grupės. Valdančioji chunta darė viską pagal savo norus.

To rezultatas – konstitucijoje numatoma, kad 25 % parlamento narių bus paskiriami iš kariškių, o 75 % narių bus renkami. Gali būti, kad Aung San Suu Kyi turės galimybę balsuoti 2010 m. rinkimuose ir net būti kandidate, bet panašu, kad režimo atstovai nenori, kad ji kada nors taptų Mianmaro Sąjungos Prezidente. Kinija, Indija ir ASEAN šalys irgi daro įtaką: pagrindinis jų rūpestis yra šalies stabilumas bei prekybos ryšiai ir investicijos.

Ponas Gambari, specialusis Jungtinių Tautų pasiuntinys, remiamas taktiškos Kinijos diplomatijos, nesugebėjo išplėsti politinio proceso ir sakė, kad pageidavo kalbėti ekonomikos, socialiniais ir humanitariniais klausimais.

Nesant konkrečių projektų, balandžio 29 d. Bendrųjų reikalų taryba aptars visus įmanomus būdus, kuriais Europos Sąjunga galėtų daryti įtaką situacijai Birmoje. Norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjunga siekia skatinti subalansuotą požiūrį Birmos klausimu. Mums reikia objektyvių rezultatų. 2007 m. lapkričio 19 d. Taryba priėmė bendrosios pozicijos versiją, į kurią įtraukė naujų sankcijų. Kovo 10 d. įsigaliojo EB reglamentas, o jo metinė peržiūra vyks šio mėnesio pabaigoje.

Europos Sąjungos sankcijomis mes išreiškiame nepasitenkinimą dėl lėtos pažangos plėtojant demokratiją, nuolatinio politinių kalinių įkalinimo ir pagrindinių laisvių pažeidimo. Tačiau reikia nuolat stebėti sankcijų pasekmes ir įsitikinti, kad jos daro tiesioginę įtaką režimui ir jo naudojamiems ištekliams. Komisija sukūrė pagalbos programų pagal bendrąją bendradarbiavimo politiką. Pagrindinis dėmesys šiose programose skiriamas sveikatos apsaugai ir švietimui. Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Europos Parlamentas išreiškė paramą dėl šių priemonių pagal savo teisę į parlamentinę analitinę priežiūrą.

Tai ECHO humanitarinės pagalbos priedas, skirtas padėti kaimyninėms šalims ir Birmos pabėgėliams. Mes ir toliau remiame pono Gambari misiją. Europos Sąjunga yra „Draugų grupės“ dalis, kuri Niujorke sukvies penkias nuolatines JT Saugumo Tarybos nares, ASEAN pirmininką, Indijos, Japonijos ir Norvegijos atstovus, kurie visi atidžiai stebi situaciją Birmoje. Pagrindinį vaidmenį remiant pono Gambari misiją vaidina ES specialusis pasiuntinys Birmoje ponas Fassino. Šią informaciją norėjau perduoti jums ponios Ferrero-Waldner vardu.

  Geoffrey Van Orden, PPE-DE grupės vardu. – Pone Pirmininke, šiandien aptariame Birmos klausimus, nes po penkių dienų bus atnaujintos Europos Sąjungos sankcijos šiai šaliai, o Birmos valdžia po dviejų savaičių nori surengti referendumą dėl fiktyvios konstitucijos.

Mes labai nuoširdžiai norime paraginti žengti Birmos režimą žingsnį, kuris būtų naudingas visiems Birmos žmonėms – imtis visų reikiamų veiksmų siekiant iš naujo prisijungti prie tarptautinės tautų bendruomenės. Visą Birmos, kaip nepriklausomos valstybės, gyvavimo laikotarpį buvo taikoma izoliavimo politika, kuri visiškai nepasitvirtino. Ji pakenkė Birmai ir Birmos gyventojams.

1948 m. Birma buvo didžiausias pasaulyje ryžių eksportuotojas, 75 % pasaulio tikmedžio medienos gamintojas ir turtingiausia pietryčių Azijos šalis. Visi tikėjo greita jos plėtra. Šiandien jos BVP vienam gyventojui yra mažesnis negu Ruandoje ar Bangladeše.

Birmos ekonomikai skubiai reikia tarptautinių finansų organizacijų pagalbos, bet nuo tada, kai Birma atsisakė demokratijos Azijos plėtros bankas, Pasaulio bankas ir Tarptautinis pinigų fondas visiškai teisėtai atsisakė teikti šaliai finansinę pagalbą. Birmos režimo atsisakymas pripažinti išorinius veiksnius paskatino pasaulio šalis taikyti ekonomines sankcijas.

Birmai reikia draugų, kurie padėtų ginti nacionalinius interesus pasaulinėje scenoje, bet net ASEAN šalys, ir vėl visiškai teisėtai, paskelbė, kad jos nebegins Birmos valdžios tarptautiniame forume.

Mūsų pranešimas Birmos vyriausybei būtų toks: pasaulis nebus nusiteikęs prieš jus, jeigu jūs nebūsite nusiteikę prieš pasaulį. Nereikia bijoti tarptautinės bendruomenės labiau negu bijote savo piliečių. Jums nebereikia devintos pagal dydį pasaulyje armijos ar penkiolikto pagal dydį karinio biudžeto. Jums nebereikia gyventi bunkeriuose. Pripažinkite savo žmonių demokratijos troškimą, nutraukite politines represijas ir suteikite opozicinėms jėgoms laisvai dalyvauti naujos konstitucijos priėmimo procese.

  Józef Pinior, PSE grupės vardu. – Pone Pirmininke, visų pirma norime paraginti Birmos režimą paleisti politinius oponentus ir daugiau negu 1800 politinių kalinių, įskaitant Aung San Suu Kyi, devintojo dešimtmečio studentus ir Shan Nationalities League už demokratiją lyderius, suimtus 2005 m.; prisiimti atsakomybę dėl visų aukų ir dingusiųjų be žinios nuo pastarojo rugsėjo, kai buvo žiauriai nuslopinti protestai, kuriuos surengė budistų vienuoliai ir demokratijos aktyvistai, įskaitant dingusius vienuolius ir vienuoles; suteikti informaciją apie žmogaus teisių padėtį Birmoje JT specialiajam pranešėjui ir leisti opozicinėms politinėms partijoms susitikti su specialiuoju pasiuntiniu.

Taip vadinamas referendumas mums kelia didelį rūpestį: kyla pavojus, kad tokiomis represinėmis sąlygomis vykdomas referendumas tik įtvirtins karinę valdžią. Pranešusi apie rengiamą referendumą vyriausybė priėmė įstatymą Nr. 1/2008, kuriuo atimamos balsavimo teisės iš religinių bendruomenių narių, įskaitant vienuolius ir vienuoles. Be to, pagal šį įstatymą numatomas trijų metų įkalinimas visiems, kurie „siekdami sukliudyti referendumui skaito paskaitas, platina popierius, naudoja plakatus ar kaip nors kitaip trukdo balsuoti balsavimo kabinose ar viešosiose vietose“.

Mums reikia garantijų, kad vyriausybė sušauks nepriklausimas rinkimų komisijas, sudarys tinkamus balsuotojų sąrašus, panaikins ilgalaikius žiniasklaidai taikomus apribojimu, suteiks teisę kurti asociacijas, reikšti savo nuomonę ir burtis į susirinkimus bei atšauks naujas nuostatas, kuriais draudžiamos teisėtos diskusijos dėl referendumo.

  Marco Cappato, ALDE grupės vardu. – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, Komisare Barrot, jūs minėjote subalansuotą požiūrį. Manau, kad toks požiūris yra labai nedrąsus, nes šiems rūmams reikia tam tikros informacijos, būtent – kad ES turi priemonių, kuriomis galėtų skatinti demokratiją ir žmogaus teises.

Tai naujos priemonės ir dabar net nebūtina gauti leidimą iš šalies diktatorių norint paskirstyti fondų lėšas. Todėl mes stebime visus įvykius kaip žiūrovai, arba aptariame juos kaip žmonės, kurie svarsto, ką gali padaryti. Šiandien mes turime žinoti, kaip skirstomi šių fondų lėšos, kam mes galime padėti ir kaip sugebame pateikti informaciją šaliai bei ją gauti. Pavyzdžiui, mums reikia apsvarstyti, kaip pinigai leidžiami taip vadinamai kovai su narkotikais, pinigai, kuriuos Birmos režimo atstovai perveda tiesiai į savo iždą, kad galėtų efektyviau naudoti prievartą prieš savo žmones, su kuo maloniai sutiko Jungtinių Tautų biuras. Europos Sąjunga irgi privalo spręsti šią problemą. Kalbant apie referendumą norėčiau pasakyti, kad jis ne tik nenumato visų partijų dalyvavimo, kaip jūs sakėte – referendumu siekiama nuslėpti režimą, kad jo nariai Birmoje galėtų ir toliau pažeisti žmogaus bei pilietines teises.

Tarybos atstovui, ponui Lenarčič, norėjau pasakyti, kad vienuoliams aktyviai dalyvaujant besmurtėje kovoje ir net aukojant savo gyvybes, jūsų pranešimas, kad neketinate pakviesti Dalai Lama į Briuselį, kur būtų užmegztas toks reikalingas politinis dialogas su ES šalimis darys – ir jau padarė – neigiamą įtaką šiai besmurtei Birmos žmonių ir ypač vienuolių kovai.

  Brian Crowley, UEN grupės vardu. – (GA) Pone Pirmininke, praeitų metų spalio mėnesį pasaulis išvydo tūkstančius budistų vienuolių ir visuomenės narių žygiuojant Rangūno gatvėmis ir reikalaujant laisvės bei reformų iš neteisėto ir žiauraus karinio Birmos režimo atstovų. Tai buvo didžiausia priešvyriausybinė demonstracija nuo kruvino pirmojo demokratinio judėjimo nuslopinimo 1988 m.

– Jei kas nors mano, kad situacija galėjo būti blogesnė, negu matėme praeitais metais, jis turėtų pažvelgti į įrodymus: skurdas, maisto stygius, nuolatinės represijos, politinių oponentų eliminavimas, nuolatinis Nobelio taikos prizo laimėtojo Sacharovo įkalinimas, bet kokio kitokio požiūrio slopinimas.

Europos Sąjunga privalo tęsti tvirtą paramą, kurią išreiškėme 2007 m. spalio mėnesį Birmoje veikiantiems žmonėms. Dabar susiduriame su situacija, kai referendumu bus balsuojama dėl naujos konstitucijos, kurią kai kurie vadina žingsniu demokratijos atkūrimo link, bet šia konstitucija numatoma, kad ketvirtadalį parlamento narių skirs kariškiai, ja draudžiama poniai Aung San Suu Kyi kandidatuoti rinkimuose, nes ji ištekėjusi už užsieniečio ir ši konstitucija verčia visus visiškai paklusti chuntos diktatui.

Kinija turėtų panaudoti spaudimą Birmos chuntai ir užtikrinti, kad žmonėms bus tinkamai atstovaujama, bet Bangladešui ir Tailandui irgi turi būti teikiama parama, kad būtų skatinamas naujas Birmos valdžios požiūris. Privalome dvigubinti savo pastangas taikydami sankcijas ir vykdydami tvirtus politinius veiksmus ne tik Europos, bet ir viso pasaulio lygiu, ypač Jungtinių Tautų lygiu. Visos Europos Sąjungos valstybės narės Jungtinėse Tautose turėtų kalbėti vienu balsu ir priversti valdžios institucijas imtis veiksmų šiuo klausimu.

  Hélène Flautre, Verts/ALE grupės vardu. – (FR) Pone Pirmininke, kaip buvo nurodyta, humanitarinė ir žmogaus teisių padėtis Birmoje vis blogėja ir Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba kitos sesijos metu turi tai aiškiai pripažinti bei iš naujo nustatyti pagal Europos politiką vykdomą veiksmų planą.

Kas iš pradžių atrodė teigiamas ženklas, įžymi konstitucinė reforma, greitai tapo visiškai makiavelišku projektu. Į konstituciją bus oficialiai įtrauktas skyrius apie kariškių dalyvavimą vyriausybėje, kas pažeidžia visus tarptautinius standartus, o rinkimų nestebint jokiems stebėtojams visi prieštaraujantys esamam režimui negalės dalyvauti rinkimuose. Tai visiškas farsas ir dar labiau sustiprins geležinį Birmos chuntos režimą.

Tai parodo nesugebėjimą pačioje Birmoje ir visame regione taikyti išsamią strategiją, kurią naudoja Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos. Mūsų pasiuntinys net nesugebėjo nuvykti į Birmą. Mūsų dvejopa strategija – sankcijos / iniciatyvos – turi būti efektyvesnė ir kryptingesnė. Kitaip tariant, privalome atidžiau ir reguliariau taikyti kriterijus, kurie nustatyti atsižvelgiant į išvardytus tikslus.

Savo finansinėmis priemonėmis privalome visiškai izoliuoti su chunta susijusias bendroves arba tas, kurios vienokiu ar kitokiu būdu padeda jas finansuoti, taip pat ir valdžioje esančius žmones, kurie gali vykti į kitas šalis apsipirkti ir siųsti vaikus į užsienyje esančias mokyklas. Tas pats taikoma ir jiems primestoms banko sankcijoms, pagal kurias draudžiama pervesti pinigus per Europos bankus.

Derybos su ASEAN šalimis dėl laisvos prekybos sutarties turi būti laikomo galimybe užtikrinti, kad kaimyninės šalys netaikys jokios strategijos, kuri galėtų sumažinti sankcijų Birmai poveikį.

Antrasis aspektas susijęs su iniciatyvomis. Tuo pačiu metu mes privaloma palaikyti šalies gyvybines funkcijas: humanitariniu lygiu, apie kurį net neverta kalbėti, ir politiniu lygiu. Vadinasi turime viešai pasmerkti Birmos valdžią, paskelbti negaliojančiu referendumą ir naudojamas procedūras bei skatinti įstatymų vykdymą ir pagrindines laisves pasitelkdami EIDHR projektus. Be to, turime remti ir ginti kovos už žmogaus teises veiksmus, kovą prieš prievartinį vaikų įtraukimą į karines grupuotes ir saugoti vaikus nuo prievartos.

  Luca Romagnoli (NI). – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, nemanykite, kad esu kinofobas, nes dažnai kritikuoju Kinijos poziciją. Tačiau manau, kad negali būti abejonių dėl situacijos Birmoje ir gerai visiems žinomų Kinijos vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų, kuriais remiama Birmos valstybės taryba. Tai panašūs įsipareigojimai, kuriuos Kinija prisiėmė dėl Darfur, Tibeto ir daugelyje kitų pasaulio vietų, kur labai dažnai pažeidžiamos žmogaus teisės.

Be abejo, galėčiau laikytis pasipiktinimo, pasibjaurėjimo ir pasmerkimo pozicijos, kuri yra dažna mūsų rezoliucijose, bet aš abejoju dėl tokios pozicijos efektyvumo. Aš remiu aiškų pasmerkimą ir apgailestauju dėl fakto, kad per 45-erius Birmos režimo gyvavimo metus nebuvo jokios pažangos atsižvelgiant į žmogaus teises ir sąžinės laisvę.

Kaip galėčiau nesmerkti politinių ir etninių Birmos žmonių represijų? Pasinaudodamas proga norėčiau prisiminti konkretų Karen valstijos gyventojų atvejį, kurie išdidžiai kelis dešimtmečius gynė savo tapatybę ir norėčiau pasmerkti konstitucijoje, kurią režimo atstovai siekia primesti Birmai, numatytą referendumo mechanizmą. Ponios ir ponai, sentimentų lygiu sutinku su visomis rezoliucijos nuostatomis, bet, atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas rašoma ES aktuose, lieka sentimentų lygiu, manau, kad tai yra visiškai nenaudinga. Kaip rašoma rezoliucijoje, norimo poveikio nepadarė net atnaujintos kryptingos sankcijos.

Be jokios abejonės tokias sankcijas reikėtų griežtinti, bet panašus spaudimas turėtų būti taikomas ir tokioms valstybėms kaip Kinija, Rusija ir Indija, kad jos bendradarbiautų su Europos Sąjunga kovoje su Birmos režimu naudodamos savo ekonominę ir politinę įtaką bei nutrauktų ginklų ir strateginių išteklių tiekimą į šią šalį. Iš esmės aš sutinku su labai įtikinamai išdėstytais ponios Flautre punktais.

  Hartmut Nassauer (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, po kelių dienų Taryba nuspręs, ar laikytis bendrosios pozicijos Birmos atžvilgiu ir ar toliau taikyti sankcijas. Birmoje nevyko jokių reikšmingų pokyčių demokratijos, įstatymų vykdymo ar žmogaus teisių pagarbos atžvilgiu. Šioje šalyje kali beveik 2000 politinių kalinių. Opozicijos lyderei Aung San Suu Kyi jau daugelį metų taikomas namų areštas. Trumpai tariant nėra nė menkiausios priežasties panaikinti sankcijas.

Tenka pripažinti, kad buvo paskelbtas referendumas dėl konstitucijos ir sudarytas konstitucijos projektas, bet šie veiksmai nėra pagrįsti demokratija. Nebuvo konsultuojamasi su visuomene ar demokratinės opozicijos nariais. Konstitucijos projektas pilnas trūkumų demokratijos atžvilgiu. Absurdiška, kad ketvirtadalis vietų parlamente teks kariškiams. Absurdiška išbraukti kandidatus, kurie yra ištekėję ar vedę užsieniečius ar turi kitos tautybės vaikų. Visa tai nurodo demokratinės pažangos trūkumą.

Ką galime daryti? Pritariu ankstesnių pranešėjų raginimams, ypač teisingiems kolegos Geoffrey van Orden komentarams. Tačiau mes negalime vieni spręsti Birmos klausimo. Be Kinijos paramos chunta nesugebėtų išsilaikyti. Todėl kinai irgi atsakingi už tai, kas vyksta toje šalyje. Kinija pasinaudojo Vakarų sankcijų sukurtu ekonominiu vakuumu ir dabar skina vaisius. Todėl norėdami matyti Birmoje kokių nors permainų turime pakeisti savo požiūrį į Kiniją.

Dar norėčiau kreiptis į ASEAN šalis. Žinau, kad ASEAN šalys bet kokius komentarus apie Mianmarą laiko kišimusi į jų vidaus reikalus, bet taip pat žinau, kad padėtis Birmoje neduoda jiems ramybės. Noriu pasakyti, kad Mianmaras daro neigiamą įtaką ASEAN įvaizdžiui pasaulyje, todėl ASEAN taip pat turėtų naudoti spaudimą.

  Richard Howitt (PSE). – Pone Pirmininke, remiu šios popietės Tarybos ir Komisijos pranešimus, bet kai praeitais metais po demonstracijų buvo įkalinti 700 kalinių, o Generolas Than Shwe atsisakė susitikti su JT specialiuoju pasiuntiniu Gambari, bendrosios pozicijos atnaujinimas praėjus šešiems mėnesiams yra būtinas, bet to tikrai neužtenka. Kodėl neišplėtus sankcijų naftos ir dujų srityse, iš kurių režimas gauna daugiausiai pajamų? Jei Jungtinės Amerikos Valstijos taiko finansavimo ir bankininkystės sankcijas neprileisdamos lėšų iš užsienio, kodėl to negali daryti ir Europos Sąjunga? Kokių veiksmų galėtume imtis norėdami tiekti humanitarinę pagalbą į rytinę Birmą, kur 3000 kaimų buvo sulyginti su žemės paviršiumi, o Europos pagalbos tarnybos yra pasiruošusios veikti? Budistų vienuoliai ant vienuolynų sienų parašė „ne“ taip siųsdami žinią Birmos gyventojams dėl gegužės mėnesį vyksiančio referendumo dėl konstitucijos. Europos pranešimas Birmai irgi turėtų būti tvirtas „ne“ diktatorystei ir „taip“ demokratijai.

  Pierre Schapira (PSE). – (FR) Pone Pirmininke, praėjo šeši mėnesiai po to, kai demonstracijos Rangūne atskleidė pasauliui žiaurius ir dažnus žmogaus teisių pažeidimus Birmoje.

Deja, atrodo, kad tarptautinė viešoji nuomonė jau pamiršo apie krizę šioje šalyje. Mes privalome tvirtai remti Birmos žmones ir sudaryti nuoseklią ilgalaikę strategiją, kuria užtikrintume pagarbą demokratijai, spaudos, religijos, žodžio laisvei ir teisei į susibūrimus.

Neatsižvelgiant į diplomatinį spaudimą, Aung San Suu Kyi, kuri 1990 m. buvo apdovanota Sacharovo prizu, veiksmus ir tarptautinės pilietinės visuomenės pastangas, padėtis nė kiek nepasitaisė. 400 000 budistų vienuolių neturės teisės dalyvauti referendume.

Ši nepriimtina situacija rodo, kad iki šiol naudotos spaudimo priemonės buvo neadekvačios. Reikia išplėsti sankcijas prieš Birmos režimą ir nukreipti jas prieš politinį elitą, o ne gyventojus.

Tikiuosi, kad ES veiksmai bus sustiprinti. Kad padidintume visuomeninį sąmoningumą siūlau , kad visos Europos sostinės paragintų suteikti Aung San Suu Kyi, kuri simbolizuoja šią kovą, laisvę ir taip parodyti savo norą pamatyti, kaip Birmoje atsižvelgiama į žmogaus teises ir laisves.

  Katrin Saks (PSE). – (ET) Rytais eidama į Parlamento pastatą Briuselyje matau, kaip Aung San Suu Kyi liūdnomis akimis žiūri į mane iš didelio plakato ir turiu prisipažinti, kad kiekvieną rytą jaučiuosi visiškai bejėgė.

Beveik vienbalsiai priimtos rezoliucijos neturi jokios įtakos. Šiandien klausydama Komisijos ir Tarybos atstovų atkreipiau dėmesį į tuščius žodžius: „mes tikimės, mes norėtume, mes pagalvosime, mums rūpi“. Ar toks požiūris nėra per daug kuklus šitokio režimo atžvilgiu? Turime kalbėti vienu balsu ir daug dalykų daryti valingiau.

Kaip galime judėti į priekį? Mes visada griebiamės ekonominių sankcijų. Tačiau manau, kad tai yra vienintelis būdas daryti įtaką režimui. Be abejo, privalome akylai stebėti, kaip naudojama mūsų parama. Pinigai turi būti skiriami tik įgyvendinus tam tikras visuomenės reformų sąlygas.

  Ana Maria Gomes (PSE). – Pone Pirmininke, buvau Birmoje ir mačiau vargą bei prispaudą, kurių sąlygomis gyvena Birmiečiai. Deja, Europa nepakankamai padėjo Birmos gyventojams – jų narsiesiems vienuoliams, politiniams kaliniams, drąsiajai lyderei Aung San Suu Kyi – iškovoti laisvę ir atsikratyti chuntos engėjų.

Europa nepakankamai stengėsi mobilizuoti įtakingas kaimynines šalis, pavyzdžiui, Tailandą, Malaiziją, Singapūrą ir ypač Indoneziją, kad jos paremtų tuos, kurie kovoja už žmogaus teises ir demokratiją Birmoje.

Europa nepakankamai spaudė Kiniją ir Indiją, kad šios nutrauktų Birmos engėjų rėmimą. Europa nepakankamai stengėsi sustabdyti ir nubausti Europos bendroves, pavyzdžiui prancūzų „Total“, kuri palaiko verslo santykius su Birma ir taip padeda gauti pinigų narkotikų prekeiviams ir engėjams, kurie sudaro Birmos chuntą. Europa privalo veikti ir atsisakyti pripažinti šio referendumo farsą.

Ponas Barroso ir jo Komisarai vykstantys į Pekiną privalo griežtai ir aiškiai kalbėti apie Birmą ir Pekino įsipareigojimus šios šalies atžvilgiu. Esama ir būsimoji pirmininkaujančios Tarybos narės privalo ryžtingai veikti bei griežtai taikyti nustatytas sankcijas Birmai bei skatinti JT Saugumo tarybą veikti prieš Birmos engėjus.

  Marios Matsakis (ALDE). – Pone Pirmininke, šie Rūmai jau įprato priimti visiškai neefektyvias rezoliucijas. Be to, mes pripratome taikyti sankcijas, kurios irgi yra visiškai neefektyvios, nes jos nukreiptos ne prieš tuos, kurie yra atsakingi už pakeitimus, bet, kaip šiuo atveju, prieš paprastus Birmos žmones, kurių gyvenimus mes dar labiau apsunkiname.

Jau buvo minėta, kad tikroji kaltininkė yra Kinija. Ar mes taikome kokias nors sankcijas prieš Kiniją? Ne! ES rinka perpildyta brokuotų prekių, kurias perkame iš Kinijos. Kodėl netaikome sankcijų Kinijai, kad pamatytume, kaip jos paveiktų padėtį Birmoje?

  Colm Burke (PPE-DE). – Pone Pirmininke, šiuo klausimu pritariu savo kolegoms. Esmė ne tame, kad nepastebėjome jokių pokyčių per kelis pastaruosius mėnesius. Jokių pokyčių nepastebime jau 50 metų.

Žmogaus teisės šioje šalyje pažeidžiamos kiekvieną dieną. Religinių bendruomenių nariai eina į gatves tik tuomet, kai įsitikiną, kad su jų šalimi kažkas yra labai negerai. Matėme, kaip prieš kelis mėnesius vienuoliai išėjo į gatves, nes jie jautė, kad taip galėtų perduoti žinią. Chuntos reakcija buvo kitokia. Ji iškart numalšino protestus ir pradėjo šokiruojančias žudynes. Ir ši vyriausybė liko valdžioje.

Pagrindinės šito kaltininkės yra bendrovės ir šalys, kurios palaiko ryšius su Birma. Jos tiekia šaliai ginklus ir perka jos produktus. Pritariu savo kolegoms, kad turėtume aktyviau skatinti Kiniją pakeisti požiūrį į santykius su Birma. Tik taip galėtume pasiekti permainų. Be to, turėtume pakalbėti su Europos bendrovėmis, kurios padeda šiai chuntai. Jeigu patys nesiimsime veiksmų, bus labai sunku priversti tą daryti kitas šalis. Pritariu šiam rezoliucijos pasiūlymui.

  Jim Allister (NI). – Pone Pirmininke, Birmos klausimas yra vienas iš tų, kuris susilaukia didelio atgarsio.

Matau analogijų tarp Birmos ir Zimbabvės. Kažkada tai buvo stipria ekonomika pasižyminčios šalys. Tada abi šalys atsisakė demokratijos ir iškeitė ją į priespaudą bei jos pasekmes: pagrindinių laisvių neigimą, baisų skurdą ir engėjišką militarizmą.

Tačiau įžvelgiu analogijų ir ES atsakuose į įvykius Birmoje ir Zimbabvėje. Reakcijos buvo labai nedrąsios. Šiandien girdėjome Komisijos ir Tarybos atstovų kalbas, bet ką jie galėjo mums pasakyti? Labai labai nedaug.

Privalome būti daug griežtesni. Reikia sugriežtinti ekonomines ir kitas sankcijas bei turime visiškai uždrausti ginklų prekybą su šia šalimi. Privalome taikyti spaudimą tose srityse, kuriose jis yra efektyviausias – tiems režimams, tiems režimų rėmėjams, pavyzdžiui, Kinijai, kurie stiprina šią chuntą. Tik ėmęsi priemonių prieš tuos, kurie laikosi prieštaringo požiūrio į karinę chuntą galėsime ką nors pakeisti.

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Jau minėjau, kad kitos sesijos metu Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba diskutuos Birmos klausimu ir turėtų padaryti tam tikras išvadas. Šia tema dar pakalbėsiu vėliau, nes iš pradžių norėčiau atsakyti į kai kuriuos komentarus.

Pirma – pono Cappato. Norėčiau pabrėžti, kad Taryba kol kas nebandė diskutuoti dėl galimybės pakviesti Dalai Lamą į susitikimą su Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos sesiją. Nemanau, kad toks susitikimas yra įmanomas. Jei taip atsitiktų, būtų diskutuojama apie Tibetą, o ne apie Birmą, kuri yra dabartinių mūsų diskusijų tema. Tačiau norėčiau pasakyti štai ką: Norint pagerinti padėtį Tibete reikia ne dialogo tarp Europos Sąjungos ir Dalai Lamos, o dialogo tarp Kinijos valdžios ir Dalai Lamos. Slovėnijos pirmininkaujanti valstybė jau kelis kartus ragino organizuoti tokį dialogą.

Dabar šiek tiek apie kitą Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos sesiją. Mes tikimės, kad Taryba nuspręs pakartoti savo gilų susirūpinimą dėl situacijos Birmoje ir paragins Birmos valdžią kuo greičiau veikti bei pereiti prie teisėto pilietinio valdymo ir nacionalinio susitaikymo. Tikimės, kad Taryba paragins pradėti diskusijas dėl referendumo, kuris būtų vykdomas laisvai ir teisingai. Kaip minėjo ponia Flautre, mes tikimės, kad Birmos valdžios atstovai pakvies tarptautinius stebėtojus, kurie galės stebėti referendumą.

Net neabejoju, kad Taryba paragins nedelsiant paleisti visus politinius kalinius, kaip to pageidavo ponas Howitt. Neabejoju ir dėl to, kad bus reikalaujama paleisti ponią Aung San Suu Kyi. Taip pat tikimės, kad sankcijos, kurios, kaip teisingai pastebėjo ponas Van Orden, greitai nustos galiojusios, būtų pratęsto dar 12 mėnesių paliekant galimybę jas modifikuoti, t. y. sugriežtinti arba palengvinti atsižvelgiant į besiklostančią situaciją.

Atsižvelgiant į ginklus ir atsakant į pono Romagnoli komentarą, Europos Sąjunga uždraudė visų rūšių ginklų ir susijusių medžiagų eksportą į Birmą. Tai yra Europos Sąjungos sankcijų dalis ir mes tikimės, kad jos bus praplėstos kartu su sankcijų sistema ar mechanizmu. Bandome įtikinti prisijungti prie mūsų kitas valstybes nares.

Ir pagaliau, norėčiau pasakyti, kad, kaip sakė ponia Flautre, būtų galima sakyti, kad Jungtinių Tautų strategija Birmos atžvilgiu žlugo. Tačiau būtų galima sakyti ir kad ji dar nedavė vaisių. Aš sutinku su antruoju teiginiu.

  Jacques Barrot, Komisijos vicepirmininkas. − (FR) Pone pirmininke, įdėmiai klausiau visų komentarų, kurie atspindi faktą, kad Birmai dar liko ilgas kelias iki demokratijos ir mes visi gerai tai žinome. Mes ir toliau stiprinsime savo politiką ir norėčiau pasakyti, kad mes neseniai sugriežtinome sankcijas režimui ir ypač jo vadovams. Taryba dabar ieško išsamių finansinių sankcijų taikymo galimybių.

Norėčiau pridurti, kad balandžio 29 d. Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos sesija bus puiki galimybė pasiųsti žinią režimo vadovams ir paraginti juos paleisti politinius kalinius. Mes visomis jėgomis stengiamės būti solidarūs su Aung San Suu Kyi. Turiu pasakyti, kad neturime galimybių susisiekti su ja tiesiogiai, bet palaikome ryšį su jos partijos nariais.

Be sankcijų taikymo kai kurie iš jūsų minėjo bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, kurios turėtų daryti įtaką Birmos režimui ir ponia Ferrero-Waldner šią savaitę iškels Birmos klausimą Kinijoje. Komisija kreipėsi į Tailando vyriausybę, o Indonezija ruošia naują iniciatyvą. Tačiau jūs visiškai teisūs pabrėždami kitų regiono valstybių veiksmų svarbą.

Dabar pakalbėsiu apie pagalbos gyventojams problemas. Birmos gyventojai neturi kentėti dėl politinės šalies stagnacijos, kurią sukėlė šalies vadovai. Europa nenori vien tik pasmerkti ir izoliuoti Mianmaro. Norėčiau pasakyti, kad teikdami paramą mes kiekviena proga pabrėžiame, kad tik geresnis vadovavimas padės šią paramą padaryti kaip įmanoma efektyvesne.

Ponas Cappato išreiškė susirūpinimą dėl tarptautinės paramos stebėjimo būdų. Turiu pažymėti, kad tarptautinė parama teikiama per JT organizacijas ir NGO partnerius ir užtikrinu jus, kad jos teikimas yra atidžiai stebimas. Tačiau jūs buvote teisūs užduodami šį klausimą.

Mes norime naudoti kaip įmanoma daugiau spaudimo ir užtikrinti, kad Birma greitu žingsniu juda demokratijos link. Tuo pačiu turime stebėti, kad Birmos gyventojai nekentėtų dar labiau dėl visiško izoliavimo, nes toks atsakas tikrai nebūtų tinkamas.

  Pirmininkas. − Baigdamas diskusijas noriu pranešti, kad sulaukiau šešių rezoliucijos pasiūlymų atsižvelgiant į procedūros taisyklių 103(2) straipsnį.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2008 m. balandžio 24 d., ketvirtadienį.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. – Nuoširdžiai pritariu šiai rezoliucijai, kuria rodomas nuolatinis Parlamento dėmesys padėčiai Birmoje. Esame atsakingi už tai, kad įvykiai šioje šalyje pastoviai būtų mūsų akiratyje.

Visi labai gerai žino tą faktą, kad nežiūrint daugybės išteklių ir derlingos žemės Birma lieka viena iš vargingiausių šalių pasaulyje. Visi sutaria, kad karinė chunta yra atsakinga už daugybę žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant žiaurų elgesį su budistų vienuoliais, kurie protestavo prieš režimą.

Atsižvelgiant į naujausius įvykius – būtent į karinės chuntos ketinimus jėga priimti visiškai nedemokratišką ir neteisėtą konstituciją – Europos Sąjunga turėtų panaudoti visą savo įtaką ir pabandyti pagerinti susidariusią padėtį.

Tarptautinių diskusijų apie padėtį Birmoje laikas jau baigėsi. Derybos tarp JT ir Birmos valdžios atstovų buvo visiškai bevaisės. Dabar tiesiog būtina taikyti konkrečias sankcijas chuntai ir su ja susijusiems verslams.

Visiškai palaikau šią rezoliucija, kuria Taryba skatinama patvirtinti išsamesnes ir ryžtingesnes sankcijas Birmos kariniam režimui. Šiuo atžvilgiu labai tikiuosi, kad mūsų žodžiai bus įrodyti veiksmais.