Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. balandžio 23 d. - Strasbūras

10. Nelegali imigracija, išoriniai Europos Sąjungos ir „Frontex“ veiksmai (diskusija)

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas yra Tarybos ir Komisijos pranešimai apie nelegalią imigraciją ir išorinius Europos Sąjungos bei „Frontex“ veiksmus.

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Pradėdamas norėčiau pasakyti, kad sprendimai imigracijos klausimais turi būti priimami labai atidžiai. Europos Sąjunga privalo sukurti efektyvią migracijos politiką bei teisinį jos pagrindą ir tuo pačiu nenutraukti kovos su nelegalia imigracija. Priemonių privalo imtis Europos Sąjunga ir pačios valstybės narės. Be to, turime bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis. Vienas svarbiausių kovos su nelegalia imigracija aspektų yra efektyvi Europos Sąjungos išorės sienų kontrolė.

Didelis pasiekimas šioje srityje yra devynių naujų valstybių barių įtraukimas į Šengeno erdvę. Įtraukus naująsias valstybes nares į Šengeno erdvę, Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė pradėjo kuo sparčiau diegti antrosios kartos Šengeno informacijos sistemą, dar žinomą kaip SIS II. Šiuo metu šis projektas yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos vykdomų projektų. Norint 2009 m. rugsėjo mėnesį pereiti nuo pirmosios kartos Šengeno informacijos sistemos prie antrosios kartos sistemos būtina kuo sklandžiau įgyvendinti visą numatytą veiklą.

Dėl dažnų incidentų Viduržemio jūros regione ir šiaurinėje Afrikos pakrantėje Komisija ir kai kurios valstybės narės 2007 m. pasiūlė tam tikrų iniciatyvų siekiant efektyviau spręsti nelegalios imigracijos klausimus. Pirmininkaujanti šalis Slovėnija šių metų kovo mėnesį surengė ministrų konferenciją apie būsimuosius iššūkius susijusius su Europos Sąjungos išorės sienų valdymu. Konferencijoje buvo pirmą kartą diskutuota apie tris Komisijos pranešimus, kurie buvo išsakyti vasario mėnesį. Konferencijos dalyviai diskutavo apie „Frontex“ agentūros įvertinimą ir tolesnę jos plėtrą bei apie priemones, kuriomis būtų galima valdyti Europos Sąjungos išorės sienas. Buvo nuspręsta, kad ateityje reikėtų stiprinti sienų kontrolę ir įdiegti patikimą asmenų identifikavimo sistemą. Tuo pačiu privalome siekti, kad Europos Sąjunga būtų atvira ir pasiekiama.

Be to, ministrai diskutavo apie pasiūlymą įkurti Europos sienų priežiūros sistemą EUROSUR. Pirmininkaujančioji šalis jau ruošia tolimesnes gaires, o Taryba nagrinės šias gaires liepos mėnesio sesijos metu, kai bus diskutuojama teisminiais ir vidaus reikalų klausimais.

Kova su nelegalia imigracija taps efektyvesnė patvirtinus direktyvą dėl bendrųjų standartų grąžinant asmenis, kurie nelegaliai gyvena Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje ar, taip vadinamą, Grąžinimo direktyvą. Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė jau pradėjo antrą derybų ratą su Europos Parlamentu, kuris buvo labai konstruktyvus. Mes manome, kad bendromis pastangomis galėtume patvirtinti šią direktyvą pirmojo svarstymo metu.

Atsižvelgiant į direktyvos pasiūlymą dėl darbuotojų iš trečiųjų šalių, kurie nelegaliai dirba Europos Sąjungoje, sankcijas, Taryba laukia pakeitimų ir pataisų iš Europos Parlamento.

Kita labai svarbi išsamios migracijos politikos kūrimo dalis yra vizų politika. Šiuo klausimu Slovėnijai pavyko padaryti pažangą diskutuojant dviem labai svarbiais klausimais, susijusiais su bendrųjų konsulinių nurodymų ir vizų kodo pakeitimais. Tikimės, kad pavyks sėkmingai bendradarbiauti šiais dviem klausimais su Europos Parlamentu.

Neoficialioje sausio mėnesio sesijoje Taryba diskutavo prieglobsčio teikimo praktinio bendradarbiavimo tarp valstybių narių klausimais. Šį mėnesį Taryba priėmė atitinkamus sprendimus. Kaip sakiau pradėdamas kalbą, norint kontroliuoti nelegalią imigraciją ir su ja kovoti, būtina sukurti išsamią migracijos politiką. Kova su nelegalia imigracija reikalauja bendradarbiavimo su šalimis, iš kurių atvyksta imigrantai. Be to, būtina pašalinti migracijos priežastis, kitaip tariant, skatinti tų šalių, iš kurių atvyksta imigrantai, plėtrą..

Bendrojo požiūrio, kurį Europos Taryba patvirtino 2005 m. gruodžio mėnesį, paskirtis buvo inicijuoti išsamias diskusijas migracijos klausimais bei sutvirtinti tarptautinį bendradarbiavimą su tomis šalimis, iš kurių atvyksta migrantai, ir sukurti su jais partnerystės ryšius. Vadovaujantis šiuo požiūriu dabar vykdoma veikla įvairiose srityse. Ši veikla labiausiai skirta daugiausiai sunkumų keliantiems regionams, ypač Afrikoje ir rytiniams bei pietrytiniams regionams, besiribojantiems su Europos Sąjunga.

  Jacques Barrot, Komisijos vicepirmininkas. − (FR) Pone Pirmininke, didžiausias nelegalius imigrantus traukiantys veiksnys yra nelegalus darbas.

Migrantai ir toliau plūs į Europą tol, kol jų įsitikinimu finansinė nauda dirbant nelegalų darbą bus didesnė negu rizika būti sulaikytiems Europos įstatymų taikymo pareigūnų.

Privalome bendrai Europos lygiu sutarti dėl efektyvios kovos su nelegaliu darbu strategijos. Ši strategija labai svarbi, ji priklauso nuo mūsų, valstybių narių ir mūsų bendrosios politinės valios. Esant tokiai situacijai Komisija pateikė pasiūlymą dėl sankcijų tiems, kurie įdarbina trečiųjų šalių piliečius nelegaliai gyvenančius Europos Sąjungoje. Šias sankcijas dabar tiria Parlamentas ir Taryba..

Pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad visos Valstybės narės imtųsi prevencinių priemonių ir panašių veiksmų bei efektyviai jas taikytų kovojant su nelegaliu darbu.

Norėčiau paskatinti Parlamentą ir toliau tirti šį pasiūlymą, kad galėtume sukurti visos bendrijos instrumentą, kurio taip reikia valstybėms narėms, ir kurį naudojant būtų galima imtis visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad įstatymai būtų gerbiami visoje Europos Sąjungoje.

Po tokių žodžių nenorėčiau sumenkinti nelegalios imigracijos į Europos Sąjungą ir visų jos išorinių sienų apsaugos iššūkių. Labai tikėtina, kad šiai metais daug afrikiečių panorės atvykti į Europos Sąjungą jūra. Kai kurie jų vyks atskirai, kai kurie – nedidelėmis grupėmis, o kitus išnaudos kriminalinės organizacijos, reikalaudamos didelių piniginių sumų už patekimą į Europą.

Europos lygiu buvo padėta daug pastangų siekiant teikti valstybėms narėms finansinę paramą 2008 m. „Frontex“ agentūra 2008 m. beveik padvigubėjo lyginant su 2007 m. Šiais metais jos biudžetas sudaro 70 milijonų eurų, įskaitant 31 milijoną eurų, skirtų operacijoms ties ES jūrų siena.

Atsižvelgiant į operacijas šiose didelės rizikos zonose „Frontex“ surengę keturias didelės apimties operacijas. Poseidon, Hermes, Nautilus ir Hera. Informacija apie tikslias jų vykdymo datas ir trukmę dar nėra paskelbta viešai, bet dėl padidinto finansavimo šios operacijos truks ilgiau negu 2007 metais.

Be to, svarbu paminėti, kad valstybės narės ir „Frontex“ susitarė dėl techninės įrangos, esančios centrinio turimos techninės įrangos registro (CRATE) duomenų bazėje naudojimo procedūrų ir sąlygų.

Šiuo metu savanoriškumo pagrindu valstybės narės gali naudoti 18 lėktuvų, 20 sraigtasparnių ir 105 laivus. „Frontex“ teikia žmogiškuosius išteklius, skirtus padėti valstybėms narėms paruošti ir įvertinti jūrų operacijas. Komisija „Frontex“ įvertinimo pranešime rekomendavo iki galo ištirti CRATE galimybes ir valstybių narių įsipareigojimus bei taip užtikrinti galimybę naudoti reikiamą įrangą vykdant jūrų sienų apsaugos operacijas.

„Frontex“ agentūra privalo reguliariai informuoti Europos institucijas apie įrangos naudojimą ir tokio naudojimo apimtis atsižvelgiant į poreikius bei privalo informuoti jas apie ateities mechanizmus, skirtus užtikrinti valstybių narių siūlomos įrangos pasiekiamumą. Agentūra galėtų padidinti CRATE efektyvumą įsigydama ir nuomodama savo techninę įrangą.

Šiomis pastangomis valstybės narės ir „Frontex“ padės sumažinti skęstančių savadarbių laivų, kuriais norima patekti į Europą, skaičių. Todėl Komisija pritaria dvišaliam susitarimui tarp Ispanijos ir Vakarų Afrikos valstybių bei ryšiams tarp Italijos, Maltos ir Libijos. Iki šiol ryšiai su Libija neteikė didelių rezultatų, todėl privalome atkakliai jų siekti.

Savo pranešime apie būsimą „Frontex“ plėtrą Komisija pabrėžė, kad bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis yra pagrindinis veiksnys gerinant agentūros vykdomų jungtinių operacijų efektyvumą. Turėtų būtu nuspręsta, ar „Frontex“ galėtų būti suteikta galimybė vykdyti atskirus projektus su trečiosiomis šalimis. Be abejo, agentūra turėtų užtikrinti savo veiklos vientisumą su Sąjungos užsienio politikos strategija.

Tokie projektai galėtų žymiai pagerinti bendradarbiavimo efektyvumą, kuris vykdomas pagal esamus susitarimus bei nustatyti konkrečius galimybių poreikius atsižvelgiant į sienų valdymą atskirose trečiosiose šalyse.

2008 m. Komisija mato kaip išbandymų metus. „Frontex“ turi didesnį biudžetą, CRATE duomenų bazė visiškai funkcionuoja, o greitojo reagavimo komandos pasirengusios darbui. Mes įvertinsime šių priemonių rezultatus ir prireikus išnagrinėsime kitas galimybes, pavyzdžiui Europos sienų priežiūros sistemos įdiegimą, kaip tai nurodyta įvertinamajame Komisijos pranešime..

Šiandien norėjau perduoti jums šią informaciją ir lauksiu šių Rūmų narių komentarų, susijusių su šiomis sudėtingomis problemomis.

  Simon Busuttil, PPE-DE grupės vardu. – (MT) Šiuo metų laiku girdime apie tragedijas, kurių metu paskęsta šimtai migrantų, o gerai žinodami susidariusią situaciją galime užduoti sau klausimą, ar šiais metais esame geriau pasiruošę spręsti nelegalios migracijos klausimus. „Frontex“ yra tik sprendimo dalis – kaip išsireiškė Komisija, tai yra atbaidymo priemonė kovojant su nelegalia migracija, o šie metai bus „Frontex“ išbandymo metai. Kaip teisingai išsireiškė Komisaras Barrot, šiais metais mes padvigubinome „Frontex“ biudžetą, sukūrėme grietojo reagavimo komandą ir agentūra turi pakankamai priemonių įgyvendinti savo misiją. Mes atidžiai stebėsime „Frontex“ darbą ir tikimės, kad šiais metais ji bus efektyvesnė negu buvo iki šiol. Jei „Frontex“ pageidauja Parlamento paramos, ji privalo jos nusipelnyti.

Pone Pirmininke, kaip jau sakiau, „Frontex“ yra tik šio sprendimo dalis ir mes privalome išsamiai aptarti kaip šia našta galės pasidalyti valstybės narės. Tokio aptarimo Taryba kol kas vengė. Privalome pašalinti veidmainystę, kai iš vienos pusės esame kaltinami, kad skęsta migrantai, o iš kitos – kad paliekame pietines valstybes nares pačioms spręsti susidariusias problemas. Viduržemio jūros regione šią naštą tikrai turi pasidalyti ir kitos valstybės narės. Praeitais metais buvo incidentų, kai emigrantai Libijos gelbėjimo zonoje buvo rasti prie apvirtusių laivų arba įstrigę tuno žvejybai skirtuose tinkluose. Libija nedarė nieko, o Europos šalys rodė pirštais viena į kitą. Norėčiau paklausti Komisijos ir Tarybos, ką šios pasirengusios daryti šiais metais? Komisare, Pirmininke, nėra abejonių, kad mes visi esame atsakingi už šių žmonių gyvybes. Tačiau dabar pats laikas Komisijai ir tarybai rasti drąsos ir atsakyti į šiuos klausimus. Ar emigrantus turi priimti viena šalis, ar jie turi būti paskirstyti ir po kitas šalis?

PIRMININKAUJANTYSIS: PONIA ROTHE
Vicepirmininkas

  Claudio Fava, PSE grupės vardu. – (IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti poniai Pirmininkei, Tarybos Pirmininkui ir Komisarui. Mes pritariame Tarybos Pirmininko pasiūlymui dėl integruoto požiūrio į imigraciją. Šis bandymas suderinti įvairius problemos aspektus ir kartu juos spręsti turėtų būti pradedamas įgyvendinti nuo visiem mums žinomo fakto pripažinimo: 60 % į Europą patenkančių migrantų keliauja jūra, o pagal organizacijos „Fortress Europe“ duomenis per dešimt pastarųjų metų paskendo ar kitaip dingo 12 000 žmonių. Viduržemio jūra tapo didžiausiu bendruoju kapu.

Mano nuomone, nors „Frontex“ nebuvo įsteigta kaip humanitarinę pagalbą teikianti agentūra, ji negali nekreipti dėmesio į šias problemas ir į faktą, kad mes susidūrėme su didele humanitarine problema. Kas sudaro šio projekto sunkumus ir iššūkius? Valstybės narės iki šiol manė, kad „Frontex“ turėtų sumažinti jų pačių atsakomybę, tačiau tai yra koordinavimo agentūra pagrįsta solidarumo ir abipusiškumo principais, kuri negali veikti atskirai nuo valstybių narių. Tiesą sakant, valstybės narės visų pirma yra pačios atsakingos už sausumos ir jūros sienų priežiūrą.

Kitas reikšmingas punktas yra tai, kad „Frontex“ iki šiol neturėjo reikiamų išteklių, o dabar, kai šį agentūra turi pakankamai lėšų, struktūrų, žmonių ir fizinių išteklių, mes galėsime patikrinti jos veiklos patikimumą. Nepakanka vien skaičiuoti laivus ir sraigtasparnius, privalome pamatyti, kaip šie ištekliai gali būti naudojami agentūros veikloje.

Trečiasis punktas, kurį noriu paminėti yra tas, kad „Frontex“ vis dar neišsprendė vienos problemos, kurią jūs, Komisare, iškėlėte sakydamas, kad turėtume prisidėti prie žuvusių ar dingusių be žinios žmonių skaičiaus mažinimo. Kaip „Frontex“ galėtų sumažinti šį skaičių? Mes manome, kad yra tik vienas būdas – užtikrinti, kad jos veiklos sritis apima jūros gelbėjimo operacijas. Kitais žodžiais tariant, be imigracijos į Europos Sąjungą taisyklių, jūros teisės aktų, humanitarinių teisės aktų, turėtų būti įtrauktas ir poreikis gelbėti kiekvieną žmogaus gyvybę, kuriai kyla pavojus.

Šią žinią ir norėjome jums perduoti, Komisare, ir norėtume išgirsti jūsų bei Tarybos komentarus.

  Jeanine Hennis-Plasschaert, ALDE grupės vardu. – Ponia Pirmininke, būkime teisingi ir atviri. Jeigu „Frontex“ yra koordinavimo agentūra, mes negalime tikėti, kad ji pati sustabdys imigrantų srautą ar užkirs kelią žmonių pervežimui. „Frontex“ nėra ir niekada nebus visų mūsų problemų, susijusių su nereguliaria migracija, sprendimas.

Viskas labai aišku: ES sienų apsauga tenka visų valstybių narių atsakomybei, o sienų kontrolė turi būti vykdoma vadovaujantis atsakomybės pasidalijimo ir solidarumo tarp visų valstybių narių principais.

Per pastaruosius metus mes stebėjome tikrą paradoksą. Galėjome matyti kaip valstybės narės ragina „Frontex“ sustabdyti imigrantų srautą ir pasitelkti visą įmanomą įrangą. Tačiau centralizuotas turimos techninės įrangos registras yra tik virtualusis registras. Į šį sąrašą įtrauktas turtas priklauso valstybėms narėms ir jo panaudojimas priklauso nuo jų pačių. Galėtume diskutuoti apie tam tikrų valstybių narių pasiryžimą spręsti šios srities problemas.

Atsižvelgiant į finansines perspektyvas, jei „Frontex“ iškart panaudotų visą turimą įrangą, jos biudžetas tiesiog tirpte ištirptų. Todėl pagrindinis klausimas taip ir lieka neatsakytas – su juo kreipiuosi į Tarybą – ar Taryba pasiruošusi vadovautis privalomojo solidarumo principu, įpareigojančiu visas valstybes nares pateikti privalomojo solidarumo mechanizmą.

Per kelis pastaruosius metus valstybės narės pakartotinai pabrėžė pagarbos tarptautinėms žmogaus teisėms svarbą atsižvelgiant į migracijos klausimus. Valstybės narės pabrėžė Europos solidarumo svarbą dalijantis šia našta. Tačiau labai dažnai efektyvūs sprendimai užstrigdavo dėl valstybių narių nesugebėjimo dirbti kartu.

Ar Pirmininkaujančioji pritartų, kad kalbų laikas jau baigėsi ir atėjo laikas imtis darbų? Ar sutinkate, kad pasaulinėje rinkoje daugėjant regioninių konfliktų ir didėjant atotrūkiui tarp turtingųjų ir vargšų, žmonių migracija tik didės. Ar neatėjo laikas valstybėms narėms laikytis vieningos pozicijos ir reaguoti į kilusius iššūkius radikaliai, tačiau atsakingai peržiūrint savo požiūrius į bendrąją – norių pabrėžti, bendrąją – migracijos politiką?

Deja, dabar turiu palikti šiuos Rūmus, nes privalau dalyvauti vykstančiame aukšto lygio trialoge dėl Grąžinimo direktyvos. Tačiau tikiuosi kuo greičiau sulaukti išsamių atsakymų į mano pateiktus klausimus.

  Mario Borghezio, UEN grupės vardu. – (IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, „Frontex“ iniciatyva nusipelnė palaikymo. Ši agentūra saugo Europos civilizacijos ribas atsižvelgiant į nelegalios imigracijos antplūdį, kuri yra sąmoninga ir dažnai būna didelių humanitarinių tragedijų priežastimi. Be to, ji yra pelningas kriminalinių organizacijų verslas. Todėl su ją reikia kovoti visomis išgalėmis.

Mes žinome, kad tam tikros šalys, pavyzdžiui Ispanija, naudoja labai efektyvias priemones ir jos aukštųjų technologijų SIVE sistema yra labai sudėtinga siena, skirta apsisaugoti nuo nelegalių imigrantų. Nėra prasmės lieti krokodilo ašaras dėl mirčių ir humanitarinių incidentų jei nieko nedarome siekdami apginti savo pakrantes. Mano šalis ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų – belieka prisiminti padėtį Lampedusa – tačiau mes neturime leisti laivams, plukdantiems nelegalius imigrantus, pasiekti valstybių narių teritorinių vandenų.

Žvelgiant iš teisinės pusės, priežastys, dėl kurių nelegali imigracija priskiriama nusikaltimui, yra visiškai nepagrįstos. Nelegalių imigrantų sulaikymas ir įkalinimas visiškai paaiškinti Europos žmogaus teisių konvencijos 5(f) straipsnyje, kuriame aiškiai nurodyta, kad asmenims galima apriboti laisvę tik vienu atveju – kai jie neleistinai atvyksta į kitą šalį.

Galų gale Europa negali vengti analizuoti visiško Šengeno sutarties taikymo rezultatų, kuriuos mes visi stebime. Šengeno sutartimi turėjo būti skatinama darbuotojų ir studentų judėjimo laisvė, bet iš tikrųjų buvo sukurta tam tikra žalia laisvo judėjimo kortelė nusikaltėliams. Ar to mums reikia savo šalyse? Tikrai ne. Privalome neatidėliodami imtis konkrečių veiksmų. Reikia peržiūrėti 2004 m. Direktyvą atsižvelgiant į šiuos rezultatus.

Valstybės narės turėjo nustatyti visų atvykstančių į mūsų šalis pajamų ribas ir įsipareigojimus bei taip parodyti lėšų teisėtumą. Tačiau šalys to nepadarė – pavyzdžiui, Italija taip nepasielgė – todėl mes matome miestus, tokius kaip krikščionybės sostinė, į kuriuos plūsta romėnai ir atlieka įvairiausius nusikaltimus bei vykdo nusikalstamą veiklą, bet nėra išsiunčiami iš jų. Prašau atsižvelgti į šiuos rezultatus.

  Cem Özdemir, Verts/ALE grupės vardu. – (DE) Ponia Pirmininke, nuo Europos sienų apsaugos agentūros „Frontex“ įkūrimo Europos darbo programos yra vykdomos efektyviai ir pagal numatytą planą. Tačiau mano grupė yra labai sunerimusi dėl „Frontex“ reglamento patvirtinimo, nes Viduržemio jūros regione vyksta daug nelaimingų atsitikimų, kurių metu žūsta geresnio gyvenimo ieškoti išvykę žmonės.

Mes norėtume pateikti Tarybai kelis klausimus. Vienas iš jų būtų toks: ar „Frontex“ įgyvendindama reguliacines normas visiškai atsižvelgia į žmogaus teisių aktus? Arba, jei norime būti atviresni ir tikslesni: ar Taryba ir Komisija gali garantuoti, kad ES valstybės narės, kurios sulaukia „Frontex“ pagalbos, atsižvelgia į visus tarptautinės teisės įsipareigojimus ir tarptautines konvencijas, susijusias su jų išorinių sienų apsauga ir stebėjimu?

Viešieji „Frontex“ statistiniai duomenys susiję tik su tais migrantais, kuriems nebuvo leista patekti į Europos Sąjungos šalis. Nepateikiami jokie statistiniai duomenys apie sulaikytus prieglobsčio prašytojus ir visiškai nepaaiškinama, kaip su jais elgiamasi. Mes norėtume sužinoti, ar yra kokių nors statistinių duomenų apie sulaikytus prieglobsčio prašytojus. O jeigu tokie duomenys kaupiami, kodėl jie nėra viešinami?

Ir pagaliau, kokį vaidmenų vaidina „Frontex“ tvarkant sulaikytųjų prieglobsčio prašytojų prašymus? Kur nagrinėjami šie prašymai? Kokios procedūros naudojamos siekiant užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojo prašymas bus išsamiai išnagrinėtas prieš išsiunčiant jį iš šalies?

  Tobias Pflüger, GUE/NGL grupės vardu. – (DE) Ponia Pirmininke, Europos Sąjunga ir jos institucijos visada tvirtino, kad kova už žmogaus teises yra labai svarbi. Tačiau panašu, kad tai nėra taikoma Europos Sąjungos „Frontex“ agentūrai ir su ja susijusiai veiklai. Europos Sąjunga nori panaudoti „Frontex“ agentūra kaip žmonių, atvykstančių iš išorinių šalių, atbaidymo priemonę ir nepageidauja, kad ši agentūra gelbėtų gyvybes.

Pagalbos teikimo organizacijos mano, kad įkūrus „Frontex“ žūsta daugiau pabėgėlių, nes dabar jiems reikia keliauti didesnius atstumus. „Frontex“ militarizuoja Europos Sąjungos pabėgėlių grąžinimo sistemą. Klausimas būtų toks: kodėl pabėgėliai išvis nori atvykti? Tai akivaizdžiai susiję su gerovės skirtumais ir mes privalome imtis veiksmų šioje srityje. Klimato pokyčiai tik pablogins padėtį ir į Europa siekt patekti dar daugiau pabėgėlių.

„Frontex“ veiklai stebėti nenaudojama jokia parlamentinė kontrolė. Pamenu vieną Civilinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto suorganizuotą posėdį, kuriame vykdomasis „Frontex“ direktorius net nesiteikė pasirodyti. Europos Sąjungos strategija yra paprasčiausiai atsirinkti geriausius migrantus ir pabėgėliu, o kitus išsiųsti iš šalies tam tikslui pasiekti be kitų priemonių naudojant „Frontex“ agentūrą. „Frontex“ blogina pabėgėlių padėtį. Mano grupės pozicija labai aiški: „Frontex“ turi būti panaikinta, o pabėgėliams turi būti teikiama daugiau praktinės pagalbos. Tai būtų tinkamas požiūris. Nebereikia naudoti izoliavimo politikos ir nuolat stiprinti Europos tvirtovę.

  Georgios Georgiou, IND/DEM grupės vardu. – (EL) Ponia Pirmininke, sienų sutarčių klausimų sprendimas nėra toks painus kaip Lysias ar Cicero tekstų skaitymas. Kita vertus, „Frontex“ niekaip neišspręs visų problemų, kylančių dėl tų nelaimingųjų, kurie bando ieškoti prieglobsčio Europoje. Šie vargšeliai yra Azijos aukos, kurias išnaudoja kaimyninės šalys, bendradarbiaujančios su Europa, bet niekada nesusimąstančios apie Europai sukeliamas pasekmes.

Jeigu būtų atvirkščiai ir „Frontex“ turėtų vykdyti gelbėjimo funkcijas ir informuoti mus iš kurių šalių atvyko pabėgėliai ir kurios valstybės toleruoja tokią prekybą žmonėmis, kurie dažnai tragiškai baigia gyvenimus jūros dugne, tada Europos Sąjunga galėtų imtis savų priemonių prieš tokias šalis ir nutraukti subsidijas, kurios gausiai skiriamos tokioms šalims.

  Koenraad Dillen (NI). - (NL) Ponia Pirmininke, mes galime tiktai paremti paskelbtą „Frontex“ funkcijų išplėtimą – planus sukurti visos Europos sienų apsaugos agentūrą ir centralizuotą Europos duomenų banką. Geras ženklas ir tai, kad „Frontex“ buvo suteikta teisė pradėti derybas dėl bendradarbiavimo susitarimų su keliomis šalimis, iš kurių atvyksta pabėgėliai ir taip užtikrinti bendrus veiksmus, nukreiptus prieš nelegalią imigraciją. Kita vertus, ši agentūra labai priklauso nuo valstybių narių techninės pagalbos ir politinio palaikymo, kurie anksčiau labai dažnai buvo visiškai menki. Pavyzdžiui, tokios šalys kaip Prancūzija, Vokietija ir Nyderlandai buvo daug aktyvesnės negu Belgija, kuri dalyvavo tik trijose operacijose.

Tačiau rūpesti dėl išorės sienų apsaugos niekada nebus per didelis ir mūsų neturėtų apakinti telegeniškos „Frontex“ operacijos Viduržemio jūros regione. Daugelis nelegalių imigrantų atvyksta į Europą legaliai, bet paprasčiausiai dingsta pasibaigus vizų galiojimo laikui. Tokių imigrantų yra šimtai tūkstančių. Šiuo atžvilgiu 53 000 suėmimų, apie kuriuos Komisija pateikė informacijos prieš kelis mėnesius nepadarys nieko kito tik „pašalins simptomą“.

Pagrindinė svarstoma problema yra ta, kad Europos valstybės narės ir Europos Sąjunga yra atsakingos už nevaldomą ir nelegalią imigraciją ir visus katastrofiškus jos padarinius visuomenei. Kalbu ne tik apie lanksčią vizų politiką ir negriežtą stebėjimo bei grąžinimo politiką, bet ir apie neatsakingų teisės aktų priėmimą tam tikrose valstybėse narėse, kurie buvo tikras trukdis sprendžiant su pabėgėliais susijusias problemas. Šengeno erdvės išplėtimas į rytus kol kas yra naujausias iš žalingų sprendimų šioje srityje. Galite paklausti, ar „Frontex“ nėra tik žaibolaidis, skirtas nuraminti Europos piliečius.

  Patrick Gaubert (PPE-DE). - (FR) Ponia Pirmininke, Komisare, Jacque, ponios ir ponai, mes nagrinėjame labai svarbius tekstus, kurie turėtų daug ką pakeisti ir, drįsčiau pasakyti, turėtų paskatinti migracinių srautų valdymo evoliuciją. Kalbu apie Grąžinimo direktyvą, mėlynąją kortelę, sankcijų darbdaviams direktyvą ir bendrojo teisių rinkinio direktyvą.

Jei norime pasiekti apčiuopiamų rezultatų, kuriuos pajustų mūsų piliečiai ir trečiųjų šalių asmenys, privalome kuo greičiau baigti pradėtus teisėtvarkos darbus. Privalome aiškiai pasakyti, kas mes, kaip parlamentarai, imigracijos klausimui skiriame daug dėmesio ir siekiame kuo greičiau jį išspręsti. Privalome atsižvelgti į savo išorinių sienų valdymą ir, tuo pačiu, į „Frontex“ vaidmenį. „Frontex“ nebuvo sukurta tam, kad trauktų paskendusių žmonių kūnus Europos pietuose. Ji nebuvo sukurta tam, kad pamaitintų badaujančius rytų Europos vaikus, kuriuos tėvai įtraukė į nesibaigiančias ir varginančias keliones. „Frontex“ turi aiškią paskirtį: apsaugoti mūsų sienas, kad būtų apsaugoti mūsų piliečiai.

Valstybės narės privalo prisiimti atsakomybę ir įgyvendinti įsipareigojimus, teikdamos „Frontex“ visus reikiamus išteklius, kad būtų galima įgyvendinti agentūros tikslus kaip įmanoma geresnėmis sąlygomis. Reikia baigti galvoti apie „Frontex“ kaip apie laikiną ar visiškai atskirą priemonę. Agentūra privalo sėkmingai kovoti su kilusiomis problemomis šioje srityje – migracija ir nelegalia migracija, organizuotu nusikalstamumu, kontrabandininkais ir nelegaliai pervežimais. „Frontex“ agentūra privalo dalyvauti platesnio masto sienų apsaugos projekte ir turi būti glaudžiau bendradarbiaujama su aukštesnėmis institucijomis, atsakingomis už šios srities klausimų sprendimą.

Kaip įprasta, sklandžiam agentūros darbui trukdo principų nesilaikymas ir politinės valios nebuvimas: kiekvienai valstybei narei reikia priminti įsipareigojimus atsakomybės principams, solidarumui ir pagarbai. Tikiuosi, kad Komisija ir ypač Taryba atsižvelgs į mūsų pageidavimus ir nesužlugdys sėkmingos agentūros veiklos, kurios mums taip trūksta visos Europos lygiu.

  Javier Moreno Sánchez (PSE). - (ES) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, Tarybos Pirmininke, ponios ir ponai, kaip jau minėjote, „Frontex“ agentūra veikia. Pavyzdžiui, praeitais metais jungtinių operacijų metu buvo 61 % sumažintas nelegalių imigrantų į Kanarų salas skaičius. Tačiau nusikalstamos organizacijos ieško naujų kelių, kuriais galėtų gabenti žmones ir žlugdyti apsaugos operacijas. Jų veikla simbolizuoja kiškį, o mūsų atsakas – vėžlį. Visi žinome La Fontaine pasakėčia ir jos pabaigą: mes neabejotinai laimėsime lenktynes, bet kiek dar gyvybių bus prarasta, kol tai įvyks?

Ponios ir ponai, privalome skaidriai ir aiškiai elgtis vieni su kitais ir su plačiąja visuomene. Ar mes tikrai norime kartu spręsti nelegalios migracijos problemas, ar tik suvaidinti, kad jos yra sprendžiamos? „Frontex“ agentūra galėtų žymiai sumažinti nelegalių imigrantų skaičių, gelbėti gyvybes ir kovoti su žmonių pervežimu bei būti akivaizdžia atgrasinimo priemone visose šiose srityse.

Tačiau, ponios ir ponai, labai svarbu nesustoti it sukurti integruotą Europos sistemą, pagal kurią saugomos visos Europos Sąjungos išorinės sienos. „Frontex“ agentūrai reikia atitinkamų įgaliojimų ir išteklių. Komisijos pasiūlymai yra teisingi, bet mes norime žinoti, kiek vieningos ir pasiryžusios yra valstybės narės kovoti su nelegalia imigracija, reiškiniu, kurs daro įtaką mums visiems, o ne tik Europos pietuose esančioms valstybėms.

Kaip valstybės narės įsivaizduoja Europos sienų priežiūros sistemos įgyvendinimą? Kaip Taryba, detalizuodama „Frontex“ veiklos galimybes, numato sukurti regioninius centrus konkrečiuose regionuose, ypač ties pietine Europos Sąjungos jūrų siena?

Dar vienas klausimas, susijęs su sienų priežiūra: koks bus „Frontex“ vaidmuo „Inconet“ projekte ir koks bus Tarybos atsakas į pasiūlymą įkurti EUROSUR?

Ir pagaliau, norėčiau pritarti Komisarui, kad bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis yra labai svarbus kovojant su nelegalia imigracija. Kokių veiksmų imsis „Frontex“ siekiant plėtoti valstybių narių, pavyzdžiui Ispanijos, sudarytas sutartis? Manau, kad atsakymai į šiuos klausimus galėtų būti pirmas požymis mūsų lenktynių pergalės požymis.

  Sarah Ludford (ALDE). – Ponia Pirmininke, valstybės narės turi teisę ir pareigą tinkamai kontroliuoti savo sienas, valdyti imigraciją ir bendradarbiauti vienos su kitomis bei su Europos Sąjunga, neatsižvelgiant, ar jos priklauso Šengeno erdvei, į kurią, deja, mano šalis nepatenka. Tai reiškia, kad jos turi bendradarbiauti su „Frontex“ ir „Insofar“, nes taip nustatyta teisiniai aktais, bei turi palaikyti taip vadinamą RABITS – mobiliuosius sienų apsaugos dalinius – ir teikti „Frontex“ agentūrai visus reikiamus išteklius.

Tačiau tinkamai tvarkomos sienos neturėtų reikšti nežmoniško elgesio su migrantais ar atsisakymo atsižvelgti į pabėgėlių įstatymą. Todėl kartu su mobiliaisiais sienų apsaugos daliniais turėtų veikti pabėgėlių ekspertų komandos, kurios greitai reaguotų į galimus didelius migrantų antplūdžius ir užtikrintų atskirą galimų prašymų įvertinimą.

„Frontex“ negali pakeisti išsamios ir efektyvios migracijos sistemos – kurios mes vis dar neturime – kuri spręstų nelegalios imigracijos ir legalios migracijos klausimus.

Ir pagaliau noriu pasakyti, kad žinau apie tendenciją lyginti imigraciją ir nusikalstamumą. Terminas „sienų apsauga“, kuris dažnai naudojamas, siūlo, kad imigrantai automatiškai kelia grėsmę. Daugelis iš jų jokios grėsmės nekelia. Gal jie neturi teisės atvykti, bet tai dar nebūtinai reiškia, kad jie yra nusikaltėliai.

  Agustín Díaz de Mera García Consuegra (PPE-DE). - (ES) Ponia Pirmininke, labiausiai ir įnirtingiausiai susiduriame su nelegalia imigracija kai Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros pakrančių regione nusistovi geri orai.

Nusikaltėlių grupuotės daug dažniau veikia, kai būna mažesnė pavojaus rizika. Todėl šios diskusijos yra tiesiog būtinos. Būtina palaikyti ir skatinti visas iniciatyvas užkirsti kelią ir neutralizuoti organizuotą nusikalstamumą, kuris kelią grėsmę tiek daug žmonių gyvybių ir taip dažnai nebaudžiamas kerta mūsų sienas.

Tokiu kontekstu išoriniai Europos Sąjungos veiksmai tampa gyvybiškai svarbiu komponentu. Šis projektas atsirado įgyventinus Montavia ir Žaliojo kyšulio projektus. Rūmai leido Civilinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų Komitetui dalyvauti įgyvendinant šią užduotį surengdama dvi keliones į Senegalą ir Mauritaniją, kurios yra du geriausi šalių, iš kurių bando atkeliauti nelegalūs imigrantai, pavyzdžiai.

Europos Sąjungos išoriniai veiksmai turi būti aktyvesni ir akivaizdesni bei sutelkti dėmesį į aktualias šalis, ypač Gvinėją-Konakri.

„Frontex“ agentūrą per trumpą laiką padarė didelę pažangą. Jos fondą sudaro 70 milijonų eurų, jos galimybės puikiai koordinuotos, bet mums reikia nedviprasmiškos Tarybos paramos, kad CRATE duomenų bazė galėtų būti daugiau negu tik priemonių katalogas ar pasiūlymų rinkinys. Ši problema yra nuolatinė ir akivaizdi, todėl privalome pastoviai ir laiku dėti visas pastangas ir skirti savo prevencinėms, pagalbos ir priežiūros sistemos visus reikiamus išteklius ir darbuotojus, ypač Kanarų salose ir Viduržemio jūros regione.

Per pirmąjį metų ketvirtį Kanarų salas pasiekė 1702 imigrantai, o pernai per tokį patį laikotarpį į šias salas pateko 1425 nelegalūs imigrantai. Pastaruoju metu atvyksta daugiau imigrantų, bet jie naudoja mažiau laivų. Per tris metus į Kanarų salas atvyko 48 305 imigrantai. Tiesa, kad nuo 2006 iki 2007 metų skaičiai sumažėjo nuo 31 000 iki 11 000, bet akivaizdu ir tai, kad vis daugiau imigrantų atplaukia į Kanarų salų uostus ir mes kiekvieną dieną randame skenduolių Viduržemio jūroje prie Oran arba pačių Kanarų salų krantų.

Dar daugiau, ponia Pirmininke, baigdamas norėčiau pasakyti, kad nuo 15 % iki 20 % grąžintų imigrantų bando patekti į salas dar kartą. Ši problema nemažėja. Todėl mums reikia didesnio visuotinio pasiryžimo ir mažiau bendrosios retorikos.

  Genowefa Grabowska (PSE). – (PL) Ponia Pirmininke, Komisare, Ponia Tarybos pirmininke, imigrantų srautai aktyviausi Maltoje, Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje, bet tai nėra vieninteliai migracijos maršrutai.

Norėčiau atkreipti rūmų dėmesį į Europos Sąjungos rytines sienas ir ypač į savo šalies, Lenkijos, sienas. Pastarųjų mėnesių įvykiai rodo, kad migracijos srautai kerta šias valstybes sienas ir pareikalauja nemažai žmonių aukų. Norėčiau priminti Rūmams, kad du čečėnai vaikai žuvo nuo išsekimo bandydami kirsti Lenkijos sieną su savo motina. Be nelegalių imigrantų iš Ukrainos ir Baltarusijos, Lenkijos pabėgėlių prieglaudose yra asmenų ir Pakistano, Korėjos ir Vietnamo.

Migracija ir ypač nelegali migracija, yra visos Europos Sąjungos problema, todėl labai gaila, kad Europos Sąjunga neturi bendro požiūrio į nelegalią migraciją. Principai, kuriuos valstybės narės taiko atsižvelgiant į prieglobsčio ieškotojus ir deportavimą, labai skiriasi. Norėčiau pasinaudot proga ir pabrėžti, kad mums reikia vienos ir vieningos teisinės bazės. Tada būtų galima bent jau laikyti nelegaliu imigrantus panašiomis sąlygomis kaip kitose Europos Sąjungos šalyse. Be abejonės, vienintelė nelegalios imigracijos alternatyva yra legali migracija, kurios Europos Sąjungos piliečiai neturėtų bijoti. Tai puiki galimybė atjaunėti senstančiai Europai. Todėl aš pritariu Slovėnijos požiūriui, nes man irgi atrodo, kad glaudesnis bendradarbiavimas tarp muitinių ir sienos kontrolės institucijų pagerintų esamus Europos Sąjungos sienų priežiūros būdus.

Be to, valstybės narės turėtų aktyviau dalyvauti jungtinėse „Frontex“ veiksmuose. Jos negali ir toliau likti tokiomis pat savanaudiškomis, kaip iki šiol ir turėtų dosniau remti įranga šią svarbią instituciją. Turiu galvoje ne tik specialistus, bet ir, kas svarbiausia, laivus, lėktuvus ir kitą įrangą, kuri padėtų užtikrinti efektyvią Europos Sąjungos sienų apsaugą. Juk kalbame apie jūromis plaukiančių ir kalnais kopiančių žmonių gyvybes bei bendrą mūsų apsaugą.

  Carlos Coelho (PPE-DE). – (PT) Ponia Pirmininke, Tarybos Pirmininke, pone Komisijos Vicepirmininke, ponios ir ponai, mes išgyvename nelegalios imigracijos krizę, kuri daro įtaką visai Europos Sąjungos apsaugai ir sanglaudai. Imigracija yra didelės apimties reiškinys, kuris, ypač panaikinus vidines sienas, reikalauja bendrojo Europos požiūrio.

Todėl aš remiu Europos sienų priežiūros sistemos, EUROSUR, įkūrimą, kuri susies ir skatins valstybių narių sienų kontrolės sistemas ir suteiks galimybę padidinti Europos Sąjungos vidaus saugą, kovoti su nelegalia imigracija, užkirs kelią nusikaltėlių grupuotėms ir teroristams kirsti valstybių sienas bei padidins valstybių narių galimybes vykdyti gelbėjimo operacijas.

Taip pat remiu pagrindinį „Frontex“ vaidmenį, kurį ši agentūra vaidins kontroliuodama ir stebėdama išorines Europos Sąjungos sienas. Pritariu, kad „Frontex“ turi naudoti esamus ir būsimus Bendrijos narių išteklius siekiant efektyviai apsaugoti išorines sienas ir užtikrinti valstybių narių veiksmų koordinavimą, ypač techninę ir operatyvinę pagalbą valstybėms narėms, kurioms jos tikrai reikia. Tačiau norėčiau įspėti Tarybą ir valstybes nares, kad šiuos tikslus bus įmanoma įgyvendinti tik suteikus šiai agentūrai visus reikiamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, ko iki šiol tikrai nebuvo daroma.

Kalbant apie atvykimo / išvykimo sistemą, manau, kad turėtume būti atsargesni. Man kelia nerimą pasiūlymai dėl asmenų stebėjimo, kurių skaičius nuolat didėja nerimą keliančiu greičiu. Panašu, kad mes nespėjame baigti įsipareigotų veiksmų ir nesiimame jokių priemonių išvengti funkcijų dubliavimosi ir neatsižvelgiame į šių klausimų sprendimų įtaką pagrindinėms žmogaus teisėms bei nesistengiame stiprinti apsaugos ten, kur jos labiausiai reikia.

Mano nuomone, vietoje to, kad siūlytų naujus mechanizmus, Komisija turėtų sutelkti dėmesį į tam tikrų operacijų vykdymo vėlavimą, pavyzdžiui SIS II (Šengeno informacijos sistemos) ir VIS (Vizų informacijos sistemos) įgyvendinimą.

  Katrin Saks (PSE). – (ET) Komisare, ponios ir ponai, Europos Sąjungoje, kurioje buvo panaikintos vidaus sienos, bendradarbiavimas ir solidarumas yra labai svarbūs, kaip ir tolesnis FRONTEX veiklos efektyvumo skatinimas.

Tačiau be imigrantų, kurie perplaukia Viduržemio jūrą laivais ir apie kuriuos čia buvo nemažai kalbėta ir apie kuriuos daug žinome žiniasklaidos dėka, egzistuoja didelė problema su žmonėmis, kurie įvažiuoja iš trečiųjų šalių turėdami vizas ir kurie neketina išvykti pasibaigus vizų galiojimo laikui. Visų pirma tai yra imigrantai iš rytų.

Todėl vieninga vizų informacijos sistema yra tikrai labai svarbi ir vienos šalies ar valstybės narės atsakomybės skatinimas neišspręs visų klausimų. Labai svarbu skatinti bendradarbiavimą tarp šalių.

Be to, buvo daug diskutuojama apie bendrąją migracijos politiką. Tam tikrais atvejais ji tikrai svarbi. Tačiau tam tikrų klausimų sprendimas turi būti paliktas atskiroms valstybėms narėms, pavyzdžiui, kvotų klausimas, nes tokiais klausimais kiekviena šalis turi pati įvertinti integracijos apimtis. Tokių klausimų negalima spręsti „iš viršaus“.

  Panayiotis Demetriou (PPE-DE). – (EL) Ponia Pirmininke, manau, kad neverta kartoti to, ką sakė Parlamento nariai. Jie aptarė beveik visus šios problemos aspektus, kurie yra tikrai sudėtingi ir aktualūs.

Leiskite pasakyti kelis žodžius apie Tarybos ir Komisijos pranešimus. Mes turėtume vengti tuščiažodžiavimo ir imtis konkrečių veiksmų. ES turėtų vadovautis trimis principais. Visų pirma imigracijos problema turi būti aiškiai pripažinta ne tik kaip nacionalinė problema, bet ir kaip visos Europos problema. Antra – solidarumo principas turi būti taikomas praktiškai. Trečia – turi būti taikoma visapusiška, o ne fragmentinė politika.

Įkūrėme „Frontex“ ir tai yra puiku. Komisaras sakė, kad ši agentūra yra gerai organizuota, turi pakankamai darbuotojų ir visą reikiamą įrangą. Bet ar „Frontex“ gali išspręsti kilusias problemas? Aš tuo abejoju. Kolegos nariai kalbėjo apie tokius klausimus, kaip imigracijos priežastis. Mums tikrai reikia stiprinti „Frontex“. Tačiau visų pirma turėtume skirti savo dėmesį Viduržemio jūros regiono valstybėms. Privalome sustiprinti jūros ir sausumos sienų apsaugos pajėgas, kad galėtume kontroliuoto didžiulį nelegalių imigrantų antplūdį. Kipras yra glaudžiai susijęs su šia problema. Pastaruoju metu į šią šalį atvyksta nelegalūs imigrantai iš Vidurio Rytų šalių per Turkijos okupuotas teritorijas. Europos Sąjunga žino būdų, kaip būtų galima sustabdyti Turkiją.

Be šių aptartų klausimų yra ir dar vienas klausimas, kuriuo norėčiau padiskutuoti. Tai žmogaus teisių klausimas, kuris yra labai svarbus. Norėdami sustabdyti nelegalią imigraciją mes negalime paminti žmogaus teisių principų. Elgdamiesi su imigrantais privalome vadovautis žmogaus teisių principais ir Europos Sąjungos vertybėmis. Tokio požiūrio ir skatinu laikytis Komisiją ir Tarybą.

  Ioannis Varvitsiotis (PPE-DE). - (EL) Ponia Pirmininke, atėjus vasarai ir pasitaisius oro sąlygoms Graikijoje ir Viduržemio jūros regione, nelegali imigracija padidės iki labai didelio masto. Nelegalūs imigrantai sieks kirsti Graikijos jūros ir sausumos sienas. Mano šalis deda visas pastangas. Ji imasi visų priemonių, bet jų nepakanka išspręsti problemas.

„Frontex“ agentūra buvo įkurta prieš penkis metus. Ar mus tenkina jos darbo rezultatai? Turėčiau pasakyti, kad taip, atsižvelgiant į nedidelius techninius išteklius ir ribotą kompetenciją. Tačiau jei norime priimti reikšmingą politinį sprendimą, privalome ir toliau stiprinti „Frontex“ agentūrą pasitelkdami logistinę infrastruktūrą ir atitinkamus teisinius aktus. Tai vienintelis būdas įgyvendinti savo įsipareigojimus. Ir pagaliau, privalome sukurti vieningą Viduržemio jūros regiono valstybių pakrančių apsaugos sistemą.

  Marios Matsakis (ALDE). – Ponia Pirmininke, nelegalios imigracijos problema yra labai sudėtinga. Ji tik iš dalies apima Europos Sąjungos sienų apsaugą.

Privalome išanalizuoti priežastis ir paskatas, kuriomis vedini žmonės siekia atvykti į Europą. Šie žmonės rizikuoja savo ir savo mylimųjų gyvybėmis. Jie nukeliauja tūkstančius kilometrų. Jie turi ištverti labai sudėtingas sąlygas, bet vis tiek nesiliauja bandyti. Todėl manau, kad net pastačius šešių metrų aukščio sieną aplinks visą Europos pasienį, tokie žmonės vis tiek nesiliautų bandyti patekti į Europą.

Komisaras išsakė labai protingus žodžius. Šie žmonės atvyksta todėl, kad mums jų reikia. Valstybės narės gali pasiūlyti jiems darbą. Kodėl tada negalėtume sukurti sistemos pagal kurią legalizuotume nelegalius imigrantus? Kodėl negalime sugalvoti valdymo sistemos pagal kurią šie atvykėliai patektų į mūsų šalis legaliu ir saugiu būdu?

  Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE). – (FR) Komisare, Ministre, manau, kad yra labai neteisinga sakyti, kad mūsų saugai kelia grėsmę badaujantys žmonės, kurie atvyksta pas mus ieškoti darbo, kad galėtų išlaikyti savo namuose paliktas šeimas. Norėčiau priminti nariams pono Kifi Annan kalbą, kurią jis pasakė atsiimdamas Sacharovo apdovanojimą. Jis ragino mus elgtis priešingai, negu elgiamės dabar. Jis ragino atverti savo sienas. Pažvelgus į ateitį galime labai aiškiai matyti, kad mums reikės šių darbininkų, nes Europos Sąjungoje tikrai pritrūks darbo jėgos.

Tuomet ką mes darome? Statome sienas ir stengiamės nuspręsti, kam galima atvykti. Stengiamės atsirinkti reikiamus žmones. Tai visiškai nepriimtina. Privalome sukurti kitokią politiką, kuri suteiktų galimybių visiems atvykstantiems žmonėms.

Norėčiau sužinoti, kaip „Frontex“ agentūra planuoja veikti tranzito šalyse? Norėčiau paminėti Mauritaniją, su kurios situacija esu susipažinęs, nes Europos Sąjunga siuntė mane į ją kaip rinkimų stebėjimo misijos vadovą. Mes įsipareigojome padėti šiai vargingai šaliai siekti demokratijos. Ji privalo valdyti imigrantų srautus, kurie keliauja per šią šalį siekdami patekti į Kanarų salas.

(Pirmininkas nutraukė pranešėją)

  Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, susirinkome aptarti „Frontex“ klausimo, todėl turėtume skirti jam daugiausiai dėmesio. „Frontex“ veikla turėtų būti analizuojama atsižvelgiant į išsamią migracijos strategiją, kuria vadovaujantis valdoma teisėta migracija, bet kita vertus, kovojama su nelegalia imigracija.

Šiuo atveju „Frontex“ yra saugos instrumentas, nuo priklauso kampanija prieš nelegalią imigraciją ir žmonių pervežėjus ir ji yra naudojama tose srityse, kuriose valstybės narės turi mažai kompetencijos. Todėl turime užtikrinti, kad „Frontex“ išaugtų į sėkmingą saugos instrumentą.

Parlamentas sugebėjo padvigubinti agentūros biudžetą, todėl bus galima smarkiai išplėsti jungtinių operacijų mastą. Labai džiaugiuosi, kad jau prasidėjo Hera ir Nautilus operacijos, o po kelių dienų bus pradėta operacija Poseidon. Tačiau – ir šis pastebėjimas skirtas Tarybai – bet kuri operacija gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei valstybės narės sudarys tinkamas sąlygas ir suteiks visas reikiamas priemones.

Todėl raginu Tarybą kuo skubiau užtikrinti, kad nesusidarys tokia pati situacija, kokia buvo ankstesniais metais, kai valstybės narės delsė veikti. Jos privalo suprasti, kad mums reikia šio saugos instrumento ir kad mes suteiksime jam galimybę efektyviai funkcionuoti teikdami...

(Pirmininkas nutraukė pranešėją)

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Buvo labai įdomu dalyvauti šiose aktyviose diskusijose. Manau, šių diskusijų metu tikrai išsiaiškinome vieną dalyką – legali imigracija yra tokia imigracijos rūšis, kurios reikia Europos Sąjungai, bet, kita vertus, privalome kovoti su nelegalia imigracija. Tai buvo šios darbotvarkės diskusijų tema.

Kad ir kaip būtų, pirmininkaujančioji valstybė yra tarp tų šalių, kurios tiki, kad nelegali imigracija yra reiškinys su kuriuo reikia kovoti, nes tai yra nusikalstama veikla. Už šio reiškinio slepiasi nusikaltėlių grupuotės, kurioms visiškai nerūpi, ką turi išgyventi tie žmonės, kuriuos jos bando pervežti į Europos Sąjungą. Turiu pasakyti, kad nesutinku su tais Parlamento nariais, kurie mano, jog Taryba stengiasi išvengti tokių diskusijų. Kaip ir nesutinku su tais, kurie galvoja, kad mes vis dar tik kalbame.

Taryba nevengia šių diskusijų. Kaip tik Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė šių metų kovo mėnesį surengė konferenciją dėl būsimų iššūkių kontroliuojant išorines Europos Sąjungos sienas ir beveik visi šiandien aptarti klausimai sudarė tos konferencijos darbotvarkę. Ši konferenciją buvo surengta ministrų lygiu. Sutinku su ponia Hennis-Plasschaert, kad dabar yra pats laikas veikti. Jos nebuvimas kaip tik parodo, kad mes ėmėmės veiksmų. Ji sėkmingai dalyvauja labai svarbiame renginyje, būtent baigiamosiose trišalėse diskusijose dėl Grąžinimo direktyvos, ir gali būti, kad rytoj pavyks pasiekti gerų rezultatų.

Grąžinimo direktyva yra svarbus kovos su nelegalia imigracija aspektas. Jei ji bus patvirtinta pirmojo svarstymo metu, ko labai tikisi Slovėnijos pirmininkaujančioji valstybė narė ir visas Europos Parlamentas, tada mes turėsime naują svertą, kurį naudodami galėsime daug sėkmingiau kovoti su nelegalia imigracija.

Solidarumo klausimas turi didelį politinį atspalvį atsižvelgiant į nelegalios imigracijos problemas. Tačiau negalime pamiršti, kad tam tikrų solidarumo principų vis dėlto yra laikomasi. Naujosioms valstybėms narėms galime suteikti Šengeno išteklių, esame įkūrę „Frontex“, o Komisaras išvardijo labai svarbias priemones, kurias valstybės narės savanoriškai pateikė minėtajai agentūrai solidarumo vardan.

Todėl negaliu sutikti, kad Europos Sąjungoje negalioja solidarumo principas. Jis galioja, bet nėra skatinamas. Privalome atsižvelgti – ir aš manau, kad ponas Fava buvo tarp šį punktą paminėjusių asmenų – kad išorinių sienų kontrolė tenka valstybių narių kompetencijai. Kodėl? Paprasčiausiai todėl, kad taip nori dauguma valstybių narių. Solidarumas taip pat turi ribas. Daugelis valstybių narių nori, kad išorinių sienų kontrolė tektų jų kompetencijai.

Ponia Saks minėjo, kad valstybės narės nepageidauja, kad joms iš šalies ar iš viršaus būtų nustatomos imigrantų kvotos. jos pačios nori spręsti tokius dalykus. Mes dirbame susidarius tokiai situacijai ir Slovėnijos pirmininkaujanti valstybė narė ieško geriausių sprendimo būdų. Manau mums jau pavyko pasiekti kelių priemonių patvirtinimo, bet mes privalome siekti patvirtinti ir kitas priemones.

Norėčiau tarti kelis žodžius apie prieglaudos centrus, kuriuos minėjo ponas Moreno Sįnchez. Šia tema vis dar vyksta labai įtemptos diskusijos. Tai politiškai jautrus klausimas ir sudėtinga tema. Taryba kurį laiką įtemptai ieškos atsakymo į šį klausimą.

Ponas Özdemir iškėlė prieglobsčio prašytojų klausimą. Statistiniai duomenys apie prieglobsčio prašytojus yra surinkti. Prieglaudos prašytojų sistema efektyvi visos Europos Sąjungos lygiu. Tačiau mes nuolat stengiamės padidinti jos efektyvumą. Pirmasis žingsnis buvo Žaliosios knygos išleidimas, kurioje analizuojamas prieglobsčio prašytojų klausimas, kurį pateikė Europos Komisija, ir Tarybos sprendimas tobulinti praktinį bendradarbiavimą, kuris buvo priimtas vėliausios Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos sesijos metu.

Čia ir norėčiau baigti, nors galėčiau dar nemažai pasakyti šia įdomia ir svarbia tema. Ponios ir ponai, leiskite jus užtikrinti, kad į jūsų nuomones bus tikrai atsižvelgta ir mes turėsime jas galvoje tęsdami šią diskusiją. Pirmininkaujanti Slovėnija tikisi glaudaus jūsų bendradarbiavimo šiuo klausimu.

  Jacques Barrot, Komisijos vicepirmininkas. − (FR) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau grįžti prie pagrindinės šių diskusijų temos – „Frontex“ – ir išsiaiškinti kelis klausimus. Ponas Fava labai norėjo sužinoti, ar „Frontex“ naudojama įranga galima visaverčiai naudoti.

Tiesa, kad „Frontex“ priklauso nuo valstybių narių atsižvelgiant į reikiamą techninę įrangą jos koordinuojamoms operacijoms ir, iki dabar, agentūra buvo patenkinta tuo, kaip valstybės narės teikė įrangą, kuri buvo nurodyta CRATE duomenų bazėje.

Be abejo, prie viso to reikėtų papildyti pagrindinį agentūros reglamentą ir sukurti papildomą sistemą, skirtą valstybėms narėms. Komisija paminėjo šį faktą savo įvertinamajame pranešime, o diskusijos su „Frontex“ agentūra ir valstybėmis narėmis šiuo klausimu ir bus tęsiamos ir toliau. „Frontex“ sudarė techninės įrangos sutartis su daugeliu valstybių narių ir numatė įrangos naudojimo sąlygas. Be abejo, ši agentūra negali nusipirkti labai brangios įrangos, bet savo įvertinamajame pranešime Komisija rekomendavo „Frontex“ įsigyti arba nuomoti dažnai naudojamą įrangą: naktinio stebėjimo prietaisus, nedidelius radarus, terminio vaizdo įrangą ir t. t.

Dar norėjau pasakyti, kad ponas Moreno Sįnchez minėjo, kad yra ypač sudėtingų vietų ir mes galėtume įkurti nuolatinius operacijų organizavimo centrus. „Frontex“ agentūra dabar svarsto tokią galimybę.

Yra dar daug klausimų ir noriu atsiprašyti, kad nepaminėjau visų narių, bet tikrai atidžiai užsirašiau jų pastabas.

Daugelis jūsų teiravosi apie „Frontex“ galimybes padėti žmonėms iš sudužusių laivų. Negalima pamiršti, kad valstybės narės yra atsakingos už tokių žmonių gelbėjimą ir jų priežiūrą. „Frontex“ neturi įgaliojimų šioje srityje. Tačiau esu visiškai įsitikinęs, kad daug gyvybių buvo išgelbėta „Frontex“ agentūros koordinuojamų operacijų metu. Privalome išgelbėti vis daugiau žmonių, nes iš šių baisių laivų tragedijų, kuriose žūsta žmonės, supratome, kad tokių operacijų metu būtina atkreipti į tai dėmesį.

Norėčiau trumpai pakartoti tai, ką sakė Pirmininkas, Ministras ir ponas Gaubert: Europa privalo pradėti valdyti migrantų srautus, o jų mes nesugebėsime efektyviai valdyti be „Frontex“ ir be išorinių savo sienų stebėjimo. Be jokios abejonės mums trūksta teisinio pagrindo, kuris suteiktų Europai galimybę teikti tikrai Europietišką atsaką į visas šias migracijos problemas. Dar turiu pasakyti, kad viena iš pagrindinių užduočių, kuri susilauks mano dėmesio, yra naujo komunikato dėl bendrojo požiūrio į migraciją parengimas, kuriame bus atsižvelgta į visus jūsų minėtus aspektus.

Norėčiau pridurti, kad migracijos politika negali būti sėkminga be glaudaus bendradarbiavimo su tomis šalimis, iš kurių atvyksta imigrantai ir kad mes sveikiname visas pastangas, kurios dedamos siekiant stiprinti šį bendradarbiavimą su minėtomis šalimis.

Ministre, prieš kelias minutes jūs minėjote trialogo dėl grąžinimo tekstų pažangą. Tai vienas iš kertinių bendrosios imigracijos politikos akmenų ir ši politika turi būti vienalytė. Solidarumas yra tiesiog būtinas. Šįvakar buvo daug kartų minėti jūroje naudojami ištekliai, bet negalima pamiršti ir rytinių Europos sienų.

Norėčiau baigti sakydamas, kad sulaikę nelegalius imigrantus privalome atsižvelgti į pagrindines teises, kurias Europa yra įsipareigojusi gerbti. Visa tai reiškia, kad mums reikia bendrojo požiūrio, kuris būtų žmogiškas, bet tuo pačiu ir labai rimtas bei griežtas. Toks požiūris yra būtinas, jei nenorime, kad Europa pavirstų į tvirtovę ir pageidaujame būti atviri, bet atviri atsižvelgdami į strategines taisykles, kurios mūsų nuomone yra pagrįstos, kurios gerbtų asmens teises ir, tuo pačiu, užtikrintų, kad integracijos pastangos sėkmingai įgyvendinamos įvairiose valstybėse narėse, nes negalima įgyvendinti sėkmingos imigracijos politikos be integracijos.

Tai viskas, ką norėjau pasakyti ir noriu atsiprašyti narių, kad nespėjau atsakyti į visu iškeltus klausimus. Užtikrinus jus – esu pasiruošęs išklausyti Parlamento, kad galėčiau sudaryti šios bendrosios imigracijos politikos pagrindus.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Europos Sąjungos išorinės sienos, tiek jūros, tiek sausumos, saugo visas valstybes nares nuo galimų grėsmių, kurias kelia nelegali imigracija, kontrabanda ir organizuoti nusikaltėliai.

Europos Komisijos siūlomos priemonės sukūrus „Frontex“ agentūrą, šiuolaikines sienų priežiūros sistemas, pasiūlius techninę įrangą ir greitojo reagavimo grupes yra tikrai sveikintinos..

Tačiau Europos išorinės sienos turi būti stiprinamos jungtinėmis pastangomis, o ne tik tų šalių, kurioms priklauso išorinės sienos, pastangomis. Būtina imtis veiksmų ne tik siekiant valdyti Europos Sąjungos sienas, bet ir padėti Europos Sąjungos valstybėms tvarkyti savąsias.

Noriu priminti faktą, kad politinis stabilumas, demokratijos ir ekonomikos plėtra bei gyvenimo lygio kėlimas trečiosiose šalyse, kurios turi bendrų sienų su Europos Sąjunga neabejotinai sumažins įtampą ant sienų. Todėl pirmenybė turi būti teikiama bendradarbiavimui su atitinkamomis šių institucijomis.

Komisijos pateiktiems projektams būtina nedelsiant skirti finansavimą, kad jie galėtų būti kuo greičiau įgyvendinti.