Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2008 m. balandžio 24 d. - Strasbūras

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAUJANTYSIS: ponas MAURO
Vicepirmininkas

EN(Posėdis pradėtas 10 val.)

2. Gauti dokumentai: žr. Protokolą

3. 2009 m. politikos strategija (pasiūlymai dėl pateiktų rezoliucijų): žr. Protokolą

4. New Flame“ laivo avarija ir jos pasekmės Algeciras įlankai (pasiūlymai dėl pateiktų rezoliucijų): žr. Protokolą

5. Žalioji knyga dėl rinkos priemonių aplinkos ir susijusios politikos tikslams (diskusija)

  Pirmininkas. Kitu punktu pažymėtas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu Anne Ferreira skaitomas pranešimas apie Žaliąją knygą dėl rinkos priemonių aplinkos ir susijusių politikos tikslų (2007/2203(INI)) (A6-0040/2008).

  Anne Ferreira, pranešėja. − (FR) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, visų prima ypač norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams ir nuomonių sudarytojams už jų vertingą pagalbą.

Šiandien galime džiaugtis Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugumo komiteto patvirtinta balansine ataskaita, kuri yra bendrų pastangų rezultatas. Be jokių abejonių, Europos Sąjunga rūpinasi aplinka vidaus ir tarptautiniu lygiu.

Nusistačiusi keletą tikslų, skirtų skubiems aplinkos poreikiams patenkinti, Europos Sąjunga turi numatyti būdus, kaip jų pasiekti. Siekdama tai padaryti, Sąjunga daugelį metų priiminėjo teisės aktus, kurie yra reguliariai peržiūrimi ir taikytini Sąjungoje. ES investuoja į mokslinius tyrimus, didina visuomenės sąmoningumą ir skatina gerą valstybių narių praktiką.

Dabar siūlome pažvelgti į kitą galimybę, t. y., rinkos priemones. Ataskaita pagrįsta Komisijos dokumentu, kuriame yra keletas pasiūlymų ir minčių, kurias vertinu palankiai. Visų pirma juo siekiama patobulinti tekstą, kuris mano nuomone, per daug sutelktas ties klimato kaita. Tai, žinoma, yra labai svarbi problema, tačiau neturime ignoruoti bendro vaizdo, visų žmogaus veiklos sričių, kurių poveikis aplinkai yra labai svarbus.

Deja neturėjau jokios informacijos apie konsultacijas, kuri būtų pravertusi mūsų darbe. Komisija Žaliojoje knygoje siūlo siekti aplinkos tikslų mažesnėmis ir protingomis sąnaudomis. Tai turėtų būti įmanoma pasitelkus ekonomines priemones, kurios yra lankstus būdas nustatytiems tikslams pasiekti.

Galiausiai pranešime teigiama, kad Komisija turėtų sudaryti veiksmų planą ar kitą sistemą dėl rinkos priemonių aplinkai. Turiu klausimą Komisijai: ar ji gali pasakyti kokį etapą ji pasiekė diskusijose ir ar jau yra konsultacijų rezultatai, paremsiantys ar pakeisiantys siūlymus Žaliojoje knygoje? Tikiu, kad tai labai svarbus klausimas.

Įgyvendindami rinkos priemones, turime vadovautis tam tikrais principais. Žinoma, turime taikyti „teršėjas moka“ principą, užtikrinti, kad rinkos priemonės papildytų viena kitą ir kitas priemones ir, kad jos būtų pastovios ir tinkamos apimamų sričių atžvilgiu. Toks yra tikslas. Kitaip tariant, turime veikti sistemingai ir pademonstruoti didžiulį išradingumą.

Dėl konkrečių priemonių, kurių dabar neturiu laiko aptarinėti, turiu pabrėžti, kad Parlamentas skeptiškai vertina pasiūlymą dėl biologinės įvairovės dėl paprastos priežasties, mums atrodo per sudėtinga, jei išvis įmanoma, kompensuoti gana neįprastą ekosistemą kitoje šalyje.

Dėl išlaidų įtraukimo į sąnaudas, tai yra principas, kuriuo turime remtis ir kuriam įgyvendinti turime imtis veiksmų. Šiuo metu labai mažai dėmesio skiriame žmogaus veiklos aplinkosauginėms sąnaudoms, ypač pramoninės ir ūkinės veiklos, kitaip tariant, įvardijant techniškesniu terminu, išorinėms sąnaudoms. Tipiškas pavyzdys yra transporto sektorius.

Primenu, kad praėjusių metų birželį Komisija rengėsi teikti siūlymą dėl Eurovinjetės direktyvos peržiūrėjimo, būtent dėl kintamo kelių transporto mokesčio. Tas kintamumo principas turi būti plačiau taikomas kuriant rinkos priemones aplinkai. Komisija siūlo panašią sistema energetikos mokesčiams, kurie būtų sudaryti iš dviejų dalių, energetikos ir aplinkosaugos elementų.

Jei direktyvos peržiūrėjimas leis pasiekti užsibrėžtų tikslų, tuomet taip pat turėtų būti užtikrinta, kad būtų atkurtas konkurencingumas su kitomis transporto rūšimis ir kad būtų naudojamasi mažiau anglies dvideginio išmetančiomis transporto priemonėmis.

Galiausiai, dar vienas dalykas, į kurį ypač norėčiau atkreipti dėmesį: Europos ekonomikos konkurencingumas. Žinoma, dėl to mes sutariame, tačiau privalome būti atsargūs. Čia kyla klausimas, ar neveikimas turės socialinių, ekonominių ir aplinkosaugos bei politinių padarinių.

  Androula Vassiliou, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti parlamentui ir ypač jo pranešėjams už labai konstruktyvią reakciją į Komisijos Žaliąją knygą dėl rinkos priemonių.

Praėjusiais metais Žalioji knyga buvo pristatyta drauge su Komisaru Dimas, siekiant pradėti plačią viešą diskusiją dėl pažangos naudojant rinkos priemones Bendrijoje aplinkos ir susijusios politikos tikslais. Žalioji knyga pradedama bendra nuomone, kad ne tik rinkos priemonės, pvz., mokesčiai ir leidimų prekybos sistemos, bet ir tikslinės subsidijos sudaro sąnaudų požiūriu efektyvias priemones nustatytiems politikos tikslams pasiekti.

Man malonu, kad Parlamentas remia šį požiūrį. Man taip pat malonu matyti, kad Parlamentas palaiko požiūrį, kad rinkos priemonės negali būti vertinamos ir naudojamos atskirai, jas reikėtų derinti su reguliavimo priemonėmis.

Parlamento pranešimas yra labai naudingas ir labai visapusiškas indėlis į diskusiją apie rinkos priemonių naudojimą Bendrijos ir nacionaliniu lygiu. Jo apimtis yra net platesnė, apima tokius dalykus kaip bendrojo vidaus produkto ekologiškumo didinimas ir ES išmetamųjų teršalų prekybos schemos peržiūrėjimas. Kadangi šie dalykai yra akivaizdžiai susiję su Žaliosios knygos tema ir ypač svarbūs, jie nebuvo aptarti Žaliojoje knygoje, kadangi buvo minimi kituose lygiagrečiai parengtuose Komisijos dokumentuose.

Komisija atsižvelgs į daugybę Parlamento pastabų ir prašymų savo darbo ties įvairiomis Žaliojoje knygoje minimų problemų kontekste ir dėl tolimesnių konkrečių iniciatyvų.

Galiu pranešti, kad dėl neišvengiamų šiems metams numatytų veiksmų Komisija planuoja rudenį peržiūrėti direktyvą dėl energijos mokesčių, siekdama užtikrinti, kad jos indėlis siekiant ES energetikos ir klimato kaitos tikslų būtų efektyvesnis.

Atsižvelgiant į Parlamento prašymą, vienas svarbiausių aspektų – siekti geriau papildyti ES išmetamųjų teršalų prekybos schemą. Mano nuomone, labai svarbu užtikrinti geriausią sinergiją tarp pakeistos ES išmetamųjų teršalų prekybos schemos ir energijos mokesčių tokiu būdu, kad ES pasiektų klimato kaitos ir energetikos tikslų mažiausiomis sąnaudomis.

Mūsų tikslas – laiku pateikti Parlamentui siūlymą pateikti nuomonę prieš šios kadencijos pabaigą. Yra sričių, kuriose efektyvių veiksmų galima imtis tik ES lygmens teisės aktais. Tai susiję, pvz., su energijos vartojimo mokesčiais, apie kuriuos ką tik kalbėjau, ir ES išmetamųjų teršalų prekybos schemos dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Tačiau yra kitų sričių, kuriose valstybės narės pačios gali imtis efektyvių veiksmų, kur jos gali bendradarbiauti ir pasinaudoti kitų valstybių narių sukaupta patirtimi. Baigdamas norėčiau pasakyti, kad šioje Žaliojoje knygoje siūloma sukurti forumą dėl rinkos priemonių, kuris leistų dalytis žiniomis tarp įvairių sektorių ir valstybių narių.

Baigdamas norėčiau padėkoti Parlamentui už konstruktyvų indėlį į diskusiją dėl tolimesnio rinkos priemonių naudojimo, kuris yra naudingas politiką formuojantiems asmenims, čia Strasbūre, Briuselyje ir valstybių sostinėse.

  John Purvis, Ekonomikos ir piniginių reikalų komiteto nuomonės sudarytojas. − Pone Pirmininke, ponia Ferreira parengė puikų ir subalansuotą atsakymą dėl Komisijos Žaliosios knygos, dėl rinkos priemonių naudojimo aplinkos tikslais, o kaip Ekonomikos ir piniginių reikalų komiteto nuomonės sudarytojui – pagal glaudesnio bendradarbiavimo procedūrą, man labai malonu, kad galėjome bendradarbiauti su ponia Ferreira ir daug prisidėti prie šio pranešimo.

Mūsų nuomone, išmetamųjų teršalų prekybos schema sąnaudų požiūriu yra efektyviausia, reaguojanti į paklausą ir objektyvi rinkos priemonė, kuria naudojantis galima pasiekti ES tikslų sumažinti šiltnamio dujų emisijas 20 % iki 2020 m. Išmetamųjų teršalų prekybos schema turėtų būti kertinis rinkos priemonių derinio akmuo, todėl sveikinu Komisijos siūlymus gerinti ir plėsti šią schemą. Schema turėtų nustatyti palaipsniui mažėjančią ribą, skirtą pasiekti 20 % tikslą 2020 m. Ją taip pat reikėtų kuo labiau išplatinti tarp didžiausių teršėjų.

Aukcionai turėtų būti pagrindinis būdas, nustatantis emisijų rodiklius, kad būtų išvengta konkurencijos dėl trūkumų, kai neleidžiama taikyti naujų nuostatų. Aukcionai yra ekonomiškai pranašesnis būdas. Jie skatina naujus rinkos dalyvius, naujovių, technologijų ir veiklos tobulėjimą.

Ponia Komisare, ypač pabrėžiu, kad mes manome, kad energijos mokesčiai, iš tiesų mokesčiai ir subsidijos apskritai, turėtų likti tik antrine ir papildoma priemone šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms mažinti, tik toms emisijoms, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nepatenka į prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą. Todėl manome, kad 26 pranešimo pastraipa neatitinka bendrosios nuostatos, t. y., pirmenybės suteikimo prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemai.

Galiausiai Komisija privalo skubiai derėtis dėl abipusių sutarčių su kitomis jurisdikcijomis. Abipusiai ir vienodi tarptautiniai įsipareigojimai, apimantys konkurencijai jautrius sektorius, būtų ypač pageidautini priimant valstybių mokesčių pakeitimus siekiant subalansuoti prekybos iškraipymus.

  Neena Gill, Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės sudarytoja. − Pone Pirmininke, kadangi apie klimato kaitą šnekama daug, o kalbant apie konkrečias priemones, mažai kas vyksta, manau, kad ES reikia parodyti pasaulinį pavyzdį. Todėl būtina daugiau naudoti rinkos priemonės, kadangi jos yra efektyvios sąnaudų požiūriu mažinant anglies išmetimus ir didinant energijos taupymą.

Šie netiesioginiai mokesčiai, parduodami leidimai ir subsidijos manau, padės Europos Sąjungai pasiekti tikslų dėl išmetimų mažinimo. Tačiau pripažįstant, kad valstybės narės turi likti lanksčios savo mokesčių sistemų atžvilgiu, bet kokios priemonės ar pagalba, padėsianti mūsų pramonei ir vartotojams daryti ekologiškesnius sprendimus yra sveikintinos, o mūsų politika turi skatinti tokius elgesio pokyčius.

Todėl privalu, kad rinkos nesėkmės būtų ištaisytos ir kad būtų įvesta carbon-based pricing, atspindinti žalą aplinkai, kaip dalis „teršėjas moka“ principo. Mažesnis PVM aplinką tausojantiems gaminiams gali padėti pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams, ypač pagyvenusiems žmonėms, kurie dabar labiau nei bet kada rizikuoja atsidurti ties energetikos skurdo riba.

Be to, bet kokios iš aukcionų gautos pajamos turėtų būti investuojamos energetikos skurdo problemoms spręsti ir aplinkosaugos programoms finansuoti.

  Anders Wijkman, PPE-DE grupės vardu. – Pone Pirmininke, tai jau buvo minėta, pranešimas svarbus ir noriu pasveikinti ponią Ferreira.

Žinome, kad pagal dabartinį mūsų ekonominį modelį nepavyksta įtraukti aplinkosaugos sąnaudų į rinkos kainas. Jau Stokholmo konferencijoje 1972 m. buvo sukurta sir patvirtintas „teršėjas moka“ principas. Bet mes žinome, kad daugelyje šalių jis nebuvo įgyvendintas.

Šis pranešimas yra labai svarbus. Jame minima daugelis nesėkmių rinkoje, su kuriomis susiduriame keliose srityse, o klimato kaita, žinoma, yra akivaizdžiausia problema. Pranešime siūloma daugybė iniciatyvų daugelyje svarbių sričių. Apskritai, dauguma tų siūlymų yra gerai parengti. Tačiau manau, kad mes visi galėtume įdėti daugiau pastangų bandant sutrumpinti pranešimą ir apjungiant kai kurias pavienes pastraipas, dabar teikiami labai panašūs reikalavimai. Manau, kad pranešimui būtų buvę naudos ir jis būtų aiškesnis.

Mūsų grupės vardu ir kaip jau minėjo ponas Purvis, turiu paminėti, kad dėl kelių pastraipų turime sunkumų. Vienas yra 26 pastraipa. Negalima palankiai vertinti prekybos taršos leidimais sistemos ir tuo pat metu prašyti bendro CO2 mokesčio Europos lygiu. Tai nėra nuoseklu. Antra, turime šiek tiek problemų dėl 24 pastraipos. Nors mes sutinkame su didžiąja turinio dalimi, mūsų nuomone, jos kalba yra per daug bendra ir sudaro įspūdį, kad aukcionų pajamos ateityje būtų ar galėtų būti ES biudžeto dalimi. Mes negalime to palaikyti. Tačiau, nepaisant to, mes iš esmės remiame šį pranešimą ir dar kartą sveikiname ponią Ferreira.

  Gyula Hegyi, PSE grupės vardu. – (HU) „Pakeiskime pasaulį“ sako kairėje, esantys žmonės, kurie mano, kad pasaulį riekia keisti. Negalime susitaikyti su kazino kapitalizmu, vadinamąją plėtra, kurią lydi prigimtinių vertybių destrukcija. Dvidešimtasis amžius mums parodė, kad be tinkamos ekonominės ir socialinės sistemos utopijos žlunga. Aplinkosauginis „žaliojo“ mokesčio pagrindas ir visa mokesčių politika gali padėti sukurti geresnį pasaulį, sukurdama rinkos ekonomiką ir tvarias priemones. Dėl padidinto mokesčių įvedimo žaliavoms, tai vienas energijos mokestis galėtų priversti visus sumažinti jų priklausomybę nuo energijos importo, mažiau naudotis automobiliais, investuoti į viešąjį transportą, tramvajus ir geležinkelius. Jei mokesčių pusiausvyra būtų perkelta nuo atlyginimų vartojimui, būtų sukurtos naujo tipo darbo vietos, o gyvenimo būdas taptų artimesnis gamtai ir kultūrai turėtų didesnę svarbą nei vartojimo manija. Mokesčių už kenksmingus teršalus ir neperdirbamas atliekas įvedimas sumažins aplinkos taršą ir su ja susijusių endeminių ligų bei priešlaikinių ir beprasmių mirčių skaičių. Perėjimas prie „žaliųjų“ mokesčių bus priimtina taikos revoliucijos forma. Žinoma, mokesčių lygis nekils, kadangi Europa ir taip per daug apmokestinta. Energijos vartojimo sumažinimas paskatintų mūsų prekių konkurencingumą. Įvedus „žaliuosius“ mokesčius, galime peršokti iš materialistinio dvidešimtojo amžiaus pasaulio į protingesnį, turtingesnį aplinką tausojančių ir žmogiškųjų vertybių. Jei yra klausimas, dėl kurio mes, 27 Europos valstybių atstovai, galime sutarti, tai yra „žalieji“ mokesčiai. Pakeiskime pasaulį, tačiau kruopščiai apgalvotomis ir drąsiomis reformomis.

  Frédérique Ries, ALDE grupės vardu. – (FR) Pone Pirmininke, Komisare, norėčiau padėkoti pranešėjai poniai Ferreira už puikų darbą ir glaudų bendradarbiavimą su šešėliniais pranešėjais šiuo svarbiu klausimu.

Dėmesį sutelksiu ties dviem pagrindiniais rezoliucijos punktais: CO2 kvotų sistemos pakeitimu ir „žaliaisiais“ mokesčiais. Pirmiausia apie emisijų kvotas, nemalonu sakyti, kaip jau daug kartų buvo minėta, kad pramoninės CO2 emisijos pernai 2007 m., kai Europos Sąjunga pavasario vadovų susitikime nusistatė ambicingą tikslą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 20 % iki 2020 m., padidėjo 1 %. Trumpai tariant, mechanizmai užkimšti ir, kitais žodžiais tariant, turime pradėti iš naujo, nes jau laikas pradėti doros ratą.

Matau dvi veiksmų kryptis. Pirmoji – remti Europos Komisiją, kuri pasisako už mokėjimą už emisijų kvotas. Antroji prasideda nuo minties, kad dabartinė tik su CO2 susijusi sistema yra per siaura ir kad kiti oro teršalai palaipsniui turės būti įtraukti pradedant, be abejo, nuo NOx ir SO2.

Man taip pat įdomu, ar krovinių gabenimo sektoriuje vis dar galioja palankūs susitarimai. Priešingai nei situacija aviacijos srityje, kur jie greitai įsigalios, šiai sričiai netaikomi jokie Bendrijos ar tarptautiniai teisės aktai dėl CO2 mažinimo, tai yra dvigubi standartai, kurių ilgiau sau leisti negalime.

Kitas rezoliucijos kertinis akmuo – „žalieji“ mokesčiai, aplinkos mokesčiai, pono Eguy minėta revoliucija. Liberalų ir demokratų pozicija šiuo klausimu aiški. Bendrijos rinka pagrįstos priemonės neturėtų apsiriboti teisių į emisijas pasikeitimo sistema. Turime apsvarstyti ir kitas sistemas ir kaip autorius labai pritariu 27 pastraipai, kuri atgaivina mintį įvesti „anglies“ mokestį, siekiant kompensuoti iškastinio kuro subsidijų sumažinimą.

Kita vertus, šiuo klausimu sutinku su ponu Purvis ir ponu Wittman – ALDE grupė nepritars paskutiniam 26 pastraipos sakiniui, kuriuo Komisijos prašoma pateikti pasiūlymą dėl šio Bendrijos CO2 mokesčio iki 2008 m. pabaigos. Mes norėtume, kad Sąjunga pabaigtų ambicingą teisės aktų dėl energijos ir klimato paketą.

Baigdamas noriu pasakyti, kad turime liautis būti hipokritiškais ir labai gerai žinoti savųjų ambicijų sąnaudas. Jei CO2 emisijos bus sumažintos trečdaliu, pvz., kiekvienas žmogus Europoje turi išskirti aštuonis kartus mažiau anglies dvideginio. Ši kvaila statistika rodo, kad nepaisant rinkos priemonių naudojimo aplinkai saugoti, negalime pabėgti nuo savo atsakomybės ir Sąjungai reikės labai sunkiai dirbti, siekiant išlikti teisingame kelyje, kad tvari plėtra ateityje būtų ne tik kaprizas, bet pavyzdys mums visiems.

  Alessandro Foglietta, UEN grupės vardu. – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti poniai Ferreira už puikų darbą.

Imtis visuotinės atsakomybės už kovą su klimato kaita yra pagrindinė užduotis, kuri turi būti įvykdyta įvairiais lygmenimis: ne tik įmonių ir institucijų pasaulyje, bet ir tarp pavienių žmonių. Būdami Europos piliečiais galime žymiai sumažinti savo ekologinį pėdsaką ir pasiekti pagrindinių rezultatų nedidelėmis priemonėmis, įskaitant mūsų pasirinkimą perkant, kuris gali turėti pasaulinį ir reikšmingą poveikį. Valstybės narės, naudodamos rinkos priemones, gali paskatinti žmones arba palengvinti jų apsisprendimą renkantis ekologiškus gaminius.

Svarbu ne tik skatinti naujųjų technologijų mokslinius tyrimus, bet ir užtikrinti, kad tos technologijos būtų prieinamos vartotojams bei pakankamai plačiai platinamos, kad atneštų aplinkosaugos naudos bendrijai. Gaila, kad 16 valstybių, atstovaujančių didžiausius planetos ūkius, susitikę Paryžiuje balandžio 16 ir 18 d., nesugebėjo susitarti dėl bendros rezoliucijos, skirtos visuotinėms šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms sumažinti 50 % iki 2050 m.

Tačiau mes turime vilties, kad kitos derybos Kobe ir Hokkaido bus šioje srityje sėkmingesnės, aš ypač tikiu, kad su klimato kaita reikia kovoti pasauliniu lygiu, priešingu atveju tik užkrausime sunkią naštą ant Europos įmonių pečių ir taip jas paversime mažiau konkurencingomis nei jų varžovės už Europos ribų nepasiekę tikslo, pagerinti aplinką pasaulyje.

Rinkos priemones turime naudoti kaip ekonominius svertus, jei norime judėti ilgalaikių tvarių aplinką tausojančių gamybos sistemų link, šiuo atžvilgiu remiu Komisijos Žaliąją knygą. Europos Sąjunga turi skatinti rinkos priemonių, kurios leidžia aplinkosaugos sąnaudas įtraukti į vidines gaminių sąnaudas, platinimą valstybėse narėse, taip pat skatinti energijos taupymą ir šiluminę pastatų izoliaciją. Manau, kad Europos Sąjungai būtina pasiekti, kad 20 % suvartojamos energijos būtų iš atsinaujinančių šaltinių iki 2020 m.

  Margrete Auken, Verts/ALE grupės vardu. – (DA) Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti poniai Ferreira už gerą pranešimą svarbia tema, malonų ir puikų bendradarbiavimą. Jei ES iš tiesų ketina įvykdyti daugybę išsakytų gražių pažadų, susijusių su mūsų tikslais dėl klimato ir aplinkos, būtina, kad mes, politikai, prisiimtume atsakomybę ir savo rinkėjų vardu priimtume sudėtingus sprendimus. Vienas veiksmingų įrankių, kuriais galime pasinaudoti, yra mažinti vartojimą, kuris sukelia spaudimą aplinkai, priverčiant teršėją mokėti. Tai puikus principas, dėl kurio visi sutaria, tačiau iki šiol jis nebuvo rimtai naudojamas, kad teršėjas iš tiesų padengtų sąnaudas. Pvz., vairuotojų sąnaudos niekada neatsispindėjo transporto sąnaudose. Vienas dalykų, kuriuos turėtume padaryti pirmiausia, yra įtraukti tai, ką vadiname „išorinėmis sąnaudomis“ į vidines. Tai būtų reikšmingas žingsnis pirmyn. Žinoma, taip pat galima dar labiau kontroliuoti teršiančių medžiagų vartojimą, įvedant dar griežtesnes finansines priemones, ir leiskite pasakyti, kad paprasčiausiai nesuprantu, kodėl negalima derinti CO2 mokesčių su išmetamųjų teršalų prekybos schema. Paprasčiausiai nesuprantu to.

Aplinką tausojančios kainų politikos taikymas yra veiksmingas būdas panaudoti rinką aplinkos politikoje ne kaip privalomų reikalavimų ir draudimų pakaitalą, bet kartu su jais, tai jau siūlė Komisija. Dažnai kyla susirūpinimas, kad rinkos metodų naudojimas gali turi iškreiptą socialinį poveikį. Tačiau reikia žinoti apie veidmainiškumą. Vartojimo mokesčiai paprastai turi teigiamą poveikį, kadangi turtingiausieji suvartoja daugiausiai ir sumoka daugiausiai. Jei yra noro kažką daryti dėl neturtingųjų patiriamų sunkumų mokant už pagrindinius vartojimo produktus, yra daugybė kitų metodų, kuriuos galima panaudoti ir kurie nėra susiję su „žaliaisiais“ mokesčiais. Pvz., įprasti mokesčiai, socialinė ir algų politika tinka daug labiau jei rimtai imamės atsakomybės už mažiau pasiturinčiuosius.

Vienas metodas čia nebus veiksmingas – jis pagrįstas pagrindinių vartojimo produktų tipu, kurie yra pigesni arba visai nemokami. Visų prima vartojimas visuomet bus gana didelis, tačiau blogiausias šio modelio aspektas, kad jame nesiūloma jokių iniciatyvų taupyti. Todėl, nepaisant visko, progresyviniai mokesčiai naudojant „žaliuosius“ mokesčius yra geriau. Tačiau geriausiai išlaikyti šias rinkos priemones, atsietas nuo kitų aplinkybių, jei jos iš tiesų bus veiksmingos saugant aplinką, klimatą ir gamtą. Gerai, kad susirūpinimas socialiniais iškraipymais toks didelis, tačiau šiuo atveju kalbame apie gyvenamos vietos išsaugojimą savo palikuonims.

  Jens Holm, GUE/NGL grupės vardu. – (SV) Mes netrukus sieksime sprendimo dėl Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir ponios Anne Ferreira pranešimo dėl Žaliosios knygos dėl rinkos priemonių naudojimo aplinkos ir susijusios politikos tikslams. Tai puikus pranešimas ir aš jam visiškai pritariu.

Pirmiausiai leiskite išsakyti asmeninę pastabą. Kalbame apie rinkos priemones. Asmeniškai aš jau pavargau nuo kalbų apie rinkos priemones aplinkos politikoje. Mums nereikia daugiau bendrovių ar rinkos įtakos. Mums reikia daugiau politinės kontrolės. Reikia daugiau planavimo. Mums reikia, pvz., griežtesnių reikalavimų dėl emisijų, turėtume naudotis viešaisiais pirkimais aplinkos tikslais, aplinkos mokesčiais. Beje, rinkos priemones turime, nes kalba eina apie mokesčių įvedimą dalykams, kurie didina aplinkos problemas, kitais žodžiais tariant, įtraukti aplinkos problemas į vidines sąnaudas. Šios priemonės yra geras pavyzdys, kaip mes imamės politinės atsakomybės už aplinkos problemas, vietoje to, kad paliktume jas rinkai.

Leiskite pateikti keletą ypač svarbių šio pranešimo aspektų konkrečių pavyzdžių. Mažiausias CO2 mokestis, CO2 mokestis derinamas su aiškiais mažinimo reikalavimais, gali būti veiksmingiausias būdas sumažinti teršalų emisijas. Mano paties šalis pirmoji pasaulyje įvedė CO2 mokestį. Tai buvo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Neteigdamas, kad Švedija yra lyderė visose klimato srityse, CO2 mokestis iš tiesių buvo viena pagrindinių priežasčių padėjusi sumažinti mūsų šalies CO2 išmetimus. Pats laikas ir kitoms šalims pasielgti taip pat. 26 šio pranešimo pastraipoje raginame priimti būtent tokį CO2 mokestį.

Apskritai prašome daugiau paramos valstybėms narėms įvedant aplinkos mokesčius. Tikiu, kad šiandien yra visiškai unikali galimybė siekti CO2 mokesčio ir kitų aplinkos mokesčių. Paskutiniais metais pasaulyje nepaprastai išaugo sąmoningumas. Pranešime taip pat teigiame, kad valstybės narės pačios nustato šią sritį. Žinoma, tai visiškai teisinga. Tai jų kompetencijos ribose.

Kitas klausimas – išmetamųjų teršalų prekybos schema. Turime pripažinti, kad pirmasis prekybos laikotarpis 2005–2007 m. buvo pražūtingas. Naudojant sistemą, nepavyko sumažinti teršalų išmetimų ir dauguma teršėjų gavo netgi per daug lėšų bei smarkiai pasipelnė iš šios sistemos.

Todėl šiame pranešime siūlome išmetamųjų teršalų leidimų aukcionus, reikalaujame, kad emisijų riba atitiktų užsibrėžtą 30 % sumažinimo tikslą, apribojimus ir griežtus lanksčių mechanizmų naudojimo reikalavimus. Tikimasi, kad tai leis pradėti veikti išmetamųjų teršalų prekybos schemai. Jei nepasiseks, turėtume apsvarstyti galimybę pakeisti taršos leidimų sistemos pakeitimą kažkuo kitu, pvz., dideliais mokesčiais už išmetamuosius teršalus.

Šiame kontekste svarbu prisiminti, kad dabar, kai į šią schemą bus įtraukta ir aviacija, nebegalime antiaviacijos priemonių riboti vien tik prekybos sistema. Lygiagrečios priemonės, pvz., aviacinio kuro mokesčiai, mokesčiai už azoto oksido išmetimus, NOx yra privalomi ir tai yra būtent tai, ko mes prašome šiame pranešime. Norėčiau pasinaudoti galimybe užduoti Komisijai klausimą: anksčiau sakėte, kad pristatysite prieš oro linijų azoto oksido ir NOx išmetimus nukreiptas priemones ir kad tai įvyks šiais metais. Ar galite pasakyti, kas vyksta šioje srityje? Ar esate nustatę datą, kada šios priemonės įsigalios? Atsižvelgiant į faktą, kad oro transporto išmetimai per pastaruosius metus beveik padvigubėjo, daugelis mūsų norėtų matyti konkrečias priemones. Tikrai negalime ilgiau laukti!

Šios priemonės yra geras pavyzdys, kaip mes imamės politinės atsakomybės už klimato kaitą. Mokesčiai leidžia mums paspartinti emisijų mažinimą ir tikėkimės išspręsti visas aplinkos problemas. Padarykime tai! Tai – mūsų pareiga mūsų vaikams ir visiems gyviems šios planetos organizmams.

  Johannes Blokland, IND/DEM grupės vardu. – (NL) Pone Pirmininke, komplimentai poniai Anne Ferreira už jos pranešimą apie rinkos priemones aplinkos tikslams. Vienas mums pateikto pasiūlymo ramsčių yra „teršėjas moka“ principas. Tai svarbi prielaida, leidžianti tolygiai paskirstyti naštą. Taip pat tai yra viena priežasčių, kodėl aš sakau, kad išorinės sąnaudos, taigi ir aplinkos sąnaudos, būtų perkeltos pagamintų ir vartojimo prekių vartotojams. Tai sukuria realistinį vaizdą ir sąžiningą konkurenciją.

Praėjusių metų lapkritį lankiausi konferencijoje, pavadintoje „Už BVP ribų“. Ten buvo surengta didelė diskusija apie būdus, kuriais tik kiti nei bendrasis vidaus produktas rodikliai gali būti naudojami socialinei gerovei vertinti, nes praktikoje socialiniai ir aplinkos, kaip ir ekonominiai, veiksniai čia yra svarbūs. Jums gali puikiai sektis finansiškai, tačiau jei gyvenate tankiai apgyvendintame mieste, kuriame oro tarša pernelyg didelė, gyvenimo kokybė tikrai nėra nuostabi. Džiaugiuosi, kad ponia Ferreira savo pranešime pamini ir šį aspektą.

Galiausiai norėčiau išreikšti pritarimą dviem konkrečioms šio pranešimo pastraipoms (58 ir 59) dėl aplinkos veiksnių įtraukimo į vandens kainą ir dėl teisinės bazės, skirtos vidutinio laikotarpio atliekų mažinimui.

  Bogusław Sonik (PPE-DE). - (PL) Pone Pirmininke, grėsmė pasaulio aplinkos pusiausvyrai reikalauja imtis veiksmų, kurie pakeistų mūsų augimo modelius ir mūsų visuomenės gyvenimo būdą.

Į verslo veiklos ekologines sąnaudas dažnai nėra atsižvelgiama finansinėje apskaitoje. Nepaisant fakto, kad „teršėjas moka“ principas, vienas Europos Sąjungos aplinkos politikos ramsčių, galioja visoje Bendrijoje, jo taikymas kai kuriose šalyse dar verčia daug ko norėti.

Europos Sąjunga priima eilę teisės aktų nuostatų ir taisyklių, skirtų aplinkos būklei gerinti, todėl gyvybiškai svarbu įvesti naujas rinkos priemones. Ekonominiai mokesčiai Europos Sąjungoje galėtų turėti labai svarbų vaidmenį, siekiant aplinkosaugos tikslų. Iki šiol vienintelė veikianti sistema yra išmetamųjų teršalų prekybos sistema anglies dvideginiui. Jos, atrodo, nepakanka.

Reikėtų apsvarstyti kitas rinkos priemones. Labai svarbu, kad pajamos iš ekologinių mokesčių būtų panaudotos siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai ir žmogaus sveikatai. Atrodytų, kad laipsniškas aplinkos mokesčių suderinimas visoje ES yra būtinas. Ekologiniai mokesčiai valstybėse narėse labai skiriasi. Palikdami sprendimų dėl šių dalykų teisę valstybių narių rankose, rizikuojame iškraipyti konkurenciją tarp bendrovių.

Įvedant rinkos priemonės, reikia paremti daugybės esminių nuostatų: visuomenė turi jas priimti, mokesčiai negali būti vertinami kaip dar viena Europos Sąjungos primesta pareiga, mokesčiai taip pat turi būti įvedami palaipsniui.

Kai kurios ES valstybės narės turi savo rinkos priemones, pvz., energijos taupymo pažymėjimus. Tačiau visos valstybės narės turėtų stipriai skatinti mažai anglies naudojančias technologijas, energijos taupymą ir atsinaujinančias energijos technologijas.

Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjunga yra lyderė aplinkosaugos srityje ir tikiu, kad ji yra atsakinga už sektiną pavyzdį visam likusiam pasauliui.

  Genowefa Grabowska (PSE). - (PL) Pone Pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją su puikiu požiūriu aplinkos apsaugos klausimu. Taip pat norėčiau Jums priminti, kad nuo pat JT pranešimo, pavadinto „Mūsų bendra ateitis“, kurį parengė Margot Wallström, žinojome, kad mūsų pareiga ateities kartoms, vaikams ir anūkams – palikti natūralią aplinką geriausios įmanomos būklės.

Europos Sąjungos dalyvavimas šioje srityje ir taip jau labai geras, bet Europos Parlamentas taip pat seka įvykius. Turime specialų laikinąjį Klimato kaitos komitetą, turime gerus teisės aktus ir priimame reglamentus, direktyvas bei nutarimus. Dabar atėjo laikas sustiprinti kitus mechanizmus, ypač finansines paskatas ir mokesčius, taip pat pradėti informacines kampanijas ir imtis prevencinių priemonių.

Norint, kad šie veiksmai būtų sėkmingi, reikia Bendrijos požiūrio. Valstybės narės turi nugalėti savo nenorą ir priešinimąsi mokesčių suderinimui, bent jau aplinkosaugos srityje. Net jei jie panaudojami protingiems tikslams, ekologiniai mokesčiai nėra populiarūs. Bet kokie mokesčiai nėra mėgstami. Todėl turime Europos ir nacionaliniu lygiu iš visų jėgų stengtis, kad ekologiniai mokesčiai būtų socialiai priimtini.

Reikia veiklos, kuri įkvėptų aukšto lygio ekologinį sąmoningumą. Mums reikia iniciatyvų, kurios užtikrintų, kad gera praktika būtų plačiai taikoma ir skatintų ekologišką socialinį elgesį. Be to, niekas nesiskundžia kai Europos Parlamento parduotuvėje už plastikinį maišelį prašoma sumokėti penkis euro centus. Tai nepaprastai svarbu – ne finansinė šio veiksmo pusė, bet ta pamąstymo akimirka, kuri jį lydi, kai pirkėjas galvoja, ar imti plastikinį maišelį, ar jo neimti ir sumažinti plastikinių šiukšlių kiekį planetoje. Tai geras būdas priversti žmones mąstyti. Žmonės priims finansinius mokesčius ir kitas aplinkosaugines rinkliavas, tačiau tik tada, kai patikės, kad jie yra protingi ir galės pamatyti teigiamus rezultatus.

  Holger Krahmer (ALDE) . – (DE) Pone Pirmininke, pritariu rinkos priemonėms kaip politikos įgyvendinimo būdui, įskaitant aplinkos politiką. Tačiau norėčiau paminėti, kad jokia politikos priemonė nėra efektyvi tik todėl, kad ji vadinama rinkos priemone.

Visos priemonės, kurias naudojame politiniams tikslams pasiekti, privalo atitikti tam tikrus kriterijus. Pvz., ar priemonė yra tinkama pasirinktam tikslui? Jei painiojame skirtingus tikslus, tuomet nė vieno jų tinkamai nepasieksime. Jei apie aplinkos priemonę galvojama, kad tai turėtų būti būdas užsidirbti pinigų, mes jau nesame tikri, nes priemonė gali būti iškraipyta dėl daugybės priežasčių. Ar pasirinkta priemonė iš tiesų padeda pasiekti tikslo? Tą klausimą reikia nuodugniai ir reguliariai išnagrinėti. Ar pasirinkta priemonė yra suderinama su kitomis jau egzistuojančiomis? O kaip dėl veiksmingumo, ryšio tarp sąnaudų ir naudos?

Skaitydamas šį pranešimą, kai kur abejoju, ar jis atitinka mano minėtus kriterijus. Išmetamųjų teršalų prekybos sistemos labai gerai veikia teoriškai, tačiau realybė kažkodėl kitokia. ES išmetamųjų teršalų prekybos schema yra chaoso būsenoje. Turtas iššvaistytas, o tikrasis schemos tikslas nepasiektas. Jūs pasakytumėte, kad ji tebėra eksperimentiniame etape ir mes jos dar galutinai neįsisavinome, tačiau mes tikrai nebegalime sau leisti šio brangaus eksperimento.

Energijos mokesčių politika taip pat iliustruoja mano požiūrį. Mokesčių temai tikrai nėra vietos ES Žaliojoje knygoje apie rinkos priemones. Vien tik faktas, kad priemonė turi poveikį tam tikroms rinkos dalims, nedaro tokios priemonės rinkos priemone. Iš esmės neprieštarauju mokestinių priemonių naudojimui, siekiant aplinkosaugos tikslų, tačiau jų įvedimą remsiu tik tuo atveju, jei jos atitiks mano minėtus kriterijus.

Mano nuomone, turėtume nusistatyti siektinus tikslus, o priemonių jiems pasiekti pasirinkimas tuomet turėtų būti paliktas dalyvaujantiems rinkoje.

  Wiesław Stefan Kuc (UEN). - (PL) Pone Pirmininke, Komisare, rinkos priemonės aplinkos politikos tikslams, kaip minėjo pranešėja, didele dalimi reiškia mokesčius. Kaip ji teisingai pastebi 28 pastraipoje, gali būti, kad jais nebus pasiekti užsibrėžti tikslai ir tai tebus priemonė pajamoms iš mokesčių padidinti.

Kai kurie išsamiau aptarti dalykai skirti tik ateičiai. Kyla klausimas: kas pagal principą „teršėjas moka“ išvalys praeities pramoninėmis atliekomis arba pasenusiais pesticidais, asbestu, fosforo pentachloridu ir kitais junginiais užterštą dirvą, vandenį ir orą?

Manau, kad 67 pastraipoje minėtos „žaliosios“ obligacijos labai tiktų šiam tikslui. Šiame procese dalyvaujančioms bendrovėms galėtų būti paskirstytos užduotys, kurios kitu atveju nebūtų vykdomos, ir bendrovės jas vykdytų finansinių rinkų padedamos. Tokių obligacijų, kurios galėtų būti vadinamos „žaliosiomis“, įvedimas galėtų padėti išspręsti daugybę su rinkos priemonių įvedimu į aplinkosaugos sritį susijusių problemų. Tai puiki mintis ir aš sveikinu ponią Ferreira.

  Caroline Lucas (Verts/ALE). - Pone Pirmininke, sveikinu ponią Ferreira su puikiu darbu ir dėkoju už bendradarbiavimą, jos dėka prieš akis turime pranešimą, kuriame pateiktas išsamus ir sąžiningas rinkos priemonių galimybių ir trūkumų vertinimas.

Akivaizdu, kad rinkos priemonės turi savo funkciją. Taikant principą „teršėjas moka“, ekonomikos logiką suderinus su aplinkosaugos ir socialine realybe, turėtų atsirasti galingas būdas nukreipti gamybą ir vartojimą tvarumo linkme. Pvz., jei tikrosios aplinkosaugos ir socialinės krovinių gabenimo sąnaudos būtų įtrauktos į kainą, kuri mokama tiekimo grandinėje, galbūt galiausiai išvystume beprotybės, kai daugiau ar mažiau panašiais gaminiais yra prekiaujama tarp tolimų šalių, pabaigą.

Tokių principų taikymas pavieniams žmonėms per asmeninę anglies prekybos sistemą būtų ypač veiksmingas būdas vartotojų elgesiui paveikti. Tačiau ponios Ferreira pranešime aiškiai sakoma, kad rinkos priemonės neturėtų būti vertinamos kaip kitos formos aplinkosaugos standartų ir taisyklių pakaitalas. Jų naudingumas taip pat iš esmės priklauso nuo būdo, kuriuo jos sukurtos.

Tai taikytina ir išmetamųjų teršalų prekybos sistemai. Norėčiau įspėti kolegas, kad jei per daug klausysimės ką mums sako pramonės atstovai, galiausiai turėsime schemą, pagal kurią prekyba bus vykdoma tik dėl prekybos, ką jau matėme pirmųjų dviejų etapų metu, visiškai pamirštant apie aplinkosaugos uždavinius. Norint turėti efektyvią schemą, reikia, kad remiantis tikslu 30 % sumažinti išmetimus, nuo pat pradžių būtų nustatyta griežta riba, apribojimai išorės kreditų įtraukimui ir leidimų aukcionui.

Galiausiai norėčiau paminėti dar vieną sveikintiną dalyką, minimą visame pranešime, pripažinimą, kad įprastai BVP matuojamas ekonominis augimas nebėra tinkama ar tiksli priemonė tikrajai gerovei įvertinti. Anksčiau šiais metais Parlamente buvo surengta konferencija šia tema ir nekantriai laukiu Komisijos pranešimo rudenį.

  Nils Lundgren (IND/DEM). - (SV) Pone Pirmininke, aplinkos klausimai pateisinamai tapo vienu svarbiausių šių laikų politinių klausimų ir jie pateisinamai tapo viena svarbiausių ES bendradarbiavimo sričių.

Visų pirma, tarpvalstybinės taršos problema Europoje negali būti išspręsta nacionaliniu lygiu ir tai suteikia aiškų vaidmenį ES. Antra, ES yra antra pagal dydį pasaulio ekonomika, su nepaprastai didelėmis gamybos apimtimis ir užsienio prekyba, o valstybės narės vieningai imasi atsakomybės už šio fakto pasekmes aplinkai. Toks dydžio ir sutarties derinys dėl pagrindinių aplinkos tikslų sudaro ES galimybę panaudoti pasaulinę įtaką, kuri gali būti labai svarbi.

Tačiau šis pranešimas neįkvepia pasitikėjimo. Jame nedaromas skirtumas tarp ribotų išteklių naudojimo ir poveikio klimatui. Pranešėja taip pat, nejausdama gėdos, naudojasi klimato problema kaip argumentu viršnacionalizmui, biurokratijai ir protekcionizmui, atkakliai reikalaudama bendrų mokesčių, laisvos konkurencijos ir tarifų didėjimo sąvokos peržiūrėjimo. Nėra supratimo, kad valstybės turi siekti sprendimų, konkuruodamos vienos su kitomis. Tuomet baikime viską įprastiniu įgrisusiu sakiniu, kad vakarų visuomenėje turime pasirinkti naują gyvenimo būdą.

Pasibaisėtina! Mūsų darbas yra užtikrinti, kad su aplinka susijusios vartojimo sąnaudos atsispindėtų vartotojų mokamose kainose. Laisvi piliečiai patys renkasi gyvenimo būdą.

  Françoise Grossetête (PPE-DE). - (FR) Pone Pirmininke, vakar šiame Parlamente man klausimus uždavinėjo 16 m. vidurinės mokyklos moksleivis, kuris manęs klausė: „Ar Europa pasirengusi daug paaukoti, norėdama išsaugoti planetą?“. Šis jaunas moksleivis buvo labai susirūpinęs klimato kaita ir klausė mūsų, ar toli galime eiti. Tai buvo jaunų idealistų, kurie iš mūsų daug tikisi, jaučiamas sielvartas.

Gerai, turime galiojančias rinkos priemones: Bendrijos pasikeitimo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotomis sistemą ir direktyvą dėl Eurovinjetės transporto sektoriuje. Šios priemonės turi tam tikrų pranašumų, nes jos nustato aplinkosaugos sąnaudų vertę ir padeda siekti aplinkosaugos tikslų mažesnėmis sąnaudomis, skatina įmones imtis ilgalaikių įsipareigojimų, kurie galiausiai didina užimtumą. Šios priemonės gali padėti sumažinti kenksmingą aplinkos mokesčių poveikį, kuris galėtų turėti įtakos konkurencingumui kai kuriose srityse.

Tvarios plėtros skatinimas ir pastangos kovoti su klimato kaita per mokesčius neturėtų būti tik bauginimo priemonė, veikiau paskata, palengvinanti greitesnį perėjimą prie doro ir ekologiško elgesio. Visi turi stengtis, todėl aplinkosaugos sąnaudos turi būti įtrauktos į vidines sąnaudas.

Taip pat reikia pabrėžti, kad aplinkos mokesčiai neturėtų būti vertinami kaip būdas padidinti įplaukas iš mokesčių – veikiau kaip priemonė protingomis sąnaudomis išvengti kenksmingos taršos ir žalos aplinkai.

Galiausiai būsimose diskusijose Europos Parlamente apie „energetikos-klimato“ paketą turėsime rimtai apsvarstyti sienų patikslinimo priemonės įvedimą, kuri ypač padės išvengti bet kokių anglies nutekėjimų. Turime vykdyti įsipareigojimą sumažinti CO2 emisijas, tuo pat metu išsaugodami ekonominį konkurencingumą. Todėl pabrėžiu „anglies“ mokesčio svarbą. Ši tema dažnai laikoma „tabu“, tačiau aš manau, kad ją verta ir reikia aptarti.

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). - (BG) Turime pateikti sprendimų, bendrojo modelio ir principų derinį. Tai puikiai ir aiškiai pasakyta pranešime. Saugoti aplinką yra pigiau nei ją atkurti, tačiau nesugebėjimas pasinaudoti sąžiningos rinkos priemonėmis reiškia užslėptų subsidijų teikimą teršėjams. „Žaliųjų“ priemonių komplektui reikia lankstumo, jei norime užtikrintumo ir norime būti tikri, kad nepabloginsime kitų rodiklių bei nepadidinsime naštos piliečiams. Prekybos priemones reikia derinti su investicijų į naująsias technologijas skatinimu, su kompensavimo priemonėmis siekiant įveikti trūkumus.

Pavienės valstybės taip pat yra svarbios. Pvz., Bulgarija ateityje susidurs su problemomis. Kai kurių atominės elektrinės „Kozloduy“ dalių uždarymas lems didesnes energijos gamybos apimtis šiluminėse elektrinėse, elektros kainos padidėjo. Tai didina teršalų išmetimus, dabar šiltnamio efektą sukeliančių dujų leidimai veikia lyg baudos, o vartotojai moka didesnę kainą. Jei anglies dvideginio leidimai nebus perskirstyti ir jei nebus pakankamų kompensacijų uždarytų jėgainių energijai kompensuoti, kitų prekybos priemonių taikymas atneš dar daugiau problemų. Aplinkosaugos ekonomika turi ir socialinį poveikį, ir neturėtume laukti iki 2010 arba 2013 m., kad pradėtume veikti.

  Magor Imre Csibi (ALDE). - Pone Pirmininke, norėčiau pabrėžti, kad klimato kaitos pažabojimui reikia didesnių veiksmų nei vien sutelktų ties transportu ir energetika.

Miškų iškirtimo vengimas taip pat turėtų būti vienas kertinių ES klimato kaitos mažinimo strategijos principų, kadangi miškai yra ypač efektyvus būdas sąnaudų požiūriu greitai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Išvengti miškų iškirtimo galima tik derinant reguliavimo metodus ir rinkos priemones.

Pilietinė visuomenė keletą kartų viešai parodė, kad ES aktyviai prisideda prie miškų iškirtimo pasaulyje, leisdama į savo rinką patekti nelegaliai nukirstų medžių medienai. Gyvybiškai svarbu, kad ES priimtų teisės aktus, užtikrinsiančius, kad į ES rinką patektų tik mediena ir jos gaminiai iš legalių šaltinių. Tokį reguliavimo metodą turėtų papildyti specialiai miškininkystei sukurtų rinkos priemonių komplektas, pvz. mokesčiai už priešlaikinį miškų kirtimą arba paskatos už tvarų miškų valdymą. Tačiau, norint plačiau taikyti rinkos priemones miškininkystei, reikia išsiaiškinti, kurios priemonės yra veiksmingiausios, kiek jas galima naudoti ir kaip jas galima sieti su įstatymais.

Kviečiu Komisiją pateikti miškininkystės sektoriui labiausiai tinkamų rinkos priemonių analizę ir bendrais bruožais nusakyti tokių priemonių taikymo bei derinimo su kitomis politinėmis priemonėmis kontekstą.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). - (PL) Pone Pirmininke, Komisare, šioje diskusijoje norėčiau atkreipti dėmesį tik į du dalykus.

Visų pirma į tai, kad kovos su klimato kaita našta paskirstyta Europos Sąjungoje yra labai neteisinga. Pvz., anglies dvideginio emisijų normos buvo paskirstytos atskiroms valstybėms narėms neatsižvelgiant į jų vystymosi atsilikimo, kuris, pvz., Lenkijoje, lėmė staigų elektros kainų didėjimą ir, žinoma, didelį gamybos sąnaudų ir pragyvenimo išlaidų šuolį.

Antra, pagal Europos Komisijos paskaičiavimus klimato paketo įgyvendinimas kainuos apie 50 mlrd. eurų per metus. Esame tokioje padėtyje, kai greičiausiai besivystančią ekonomiką turinčios pasaulio šalys, pvz., Kinija, Indija ir Brazilija, ir ekonomikos galiūnės, pvz., Jungtinės Amerikos Valstijos, ne per daugiausiai rūpinasi klimato kaita, labai galimas dalykas, kad Europos ekonomika nebebus konkurencinga pasaulio rinkoje, o tai reiškia, kad reikės įvesti priemones, kurios apsaugotų Europos gamybos apimtis, apsunkintas tokiomis didžiulėmis papildomomis sąnaudomis.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). - (RO) Turėtume pabrėžti faktą, kad Europos Sąjunga galės pasiekti tikslą sumažinti išmetamųjų teršalų tik vietos bendruomenių bendradarbiavimo ir tvirtų įsipareigojimų dėka.

Jie turėtų žinoti apie rinkos priemones, naudojamas aplinkos politikos ir kitos susijusios politikos tikslais.

Prekyba išmetamųjų teršalų leidimais, direktyva dėl kuro kokybės, EURO standartai transporto priemonėms, direktyva dėl švarių ir energiją tausojančių kelių transporto priemonių įsigijimo, „EURO 6“ standartas transporto priemonėms – tai tik keletas Komisijos iniciatyvų.

Spalį Komisija pateiks pasiūlymą peržiūrėti Eurovinjetės komitetą, remiantis išorinių sąnaudų įtraukimu į vidines sąnaudas, įskaitant ir sąnaudas, susijusias su aplinka.

Būdama Parlamento TRAN (transportas ir turizmas) komiteto dėl direktyvos dėl švarių ir energiją tausojančių kelių transporto priemonių projekto nuomonės pranėšėja, manau, kad svarbu suskaičiuoti transporto priemonės sąnaudos per visą jos tarnavimo laikotarpį, atsižvelgiant ne tik į pradinę įsigijimo kainą, bet ir į suvartoto kuro kainą, anglies dvideginio emisijas ir kt.

Tikiuosi, kad šiose konsultacijose dalyvaus daug vietos įstaigų.

  Marios Matsakis (ALDE). - Pone Pirmininke, sveikinu ponią Ferreira už puikų pranešimą. Mūsų aplinka kenčia nuo vis didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus ir žmogaus nekontroliuojamo apetito materialiniam vartojimui sukeltų įžeidimų. Keičiasi klimatas, mažėja biologinė įvairovė, senka gamtiniai ištekliai. Puikiai supratusi užduotį, pranešėja teisingai remia nuomonę, kad pagrindinės padėčiai pataisyti reikalingos rinkos priemonės yra finansinės paskatos ir mokesčiai.

Todėl aš visiškai pritariu ES aplinkos mokesčių sistemai, kuri valstybėse narėse neišvengiamai turės būti vienoda. Tuo pat metu esu tikras, kad efektyviai peržiūrėta anglies emisijų prekybos schema padės žymiai pagerinti padėtį.

Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad priversti piliečius laikytis aplinką tausojančio gyvenimo būdo nėra tik rinkos dalykas: aplinka besirūpinančių žmonių sąmoningumo kūrimas apima švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą nuo mažens.

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). - (PL) Pone Pirmininke, aplinkos apsauga apima daugybę sričių ir jos efektyvumas priklauso nuo sinchronizavimo ir protingo turimų priemonių taikymo, įskaitant ir ekonomines priemones.

Su Žaliąja knyga siejamos priemonės numato eilę priemonių be sistemiškų sprendimų. Vienas to pavyzdys yra parama kuro, naudojamo komunaliniam transportui ir kitiems tikslams, santaupos, kurios yra teisėtos. Tačiau greitas aplinką tausojančios elektros kainų padidėjimas priverčia skambėti pavojaus varpus, kaip ir faktas, kad iš esmės ji gaminama naudojant angliavandenilius. Siūlomi anglies dvideginio emisijų mokesčiai sukelia pasekmes, bet nepaaiškina priežasčių. Švarios energijos šaltinių, pvz., vandens, vėjo, saulės ir atominės energijos propagavimas bei jos kainos stabilumas turės didelį poveikį visuomenei, ekonomikai ir aplinkosaugai ir turėtų būti sritimi, kurioje imamasi sistemingų priemonių. Ponios Ferreira pranešime minimas šis klausimas.

  Nina Škottová (PPE-DE). - (CS) Kaip jau girdėjome daugelyje ankstesnių kalbų, anglies dvideginis yra svarbus ir tikriausiai svarbiausias dalykas vadinamajam ekologiniam kainų nustatymui ir laikomas klimato kaitos priežastimis. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į faktą, kad, remiantis moksliniais tyrimais, anglies dvideginio atmosferoje padaugėja ne prieš žemei sušylant, o tik po to, kai žemė sušyla. Šis atšilimo procesas yra susijęs su saulės aktyvumu, taigi atšilimas yra pasekmė, o ne priežastis. Todėl pagrindiniai anglies dvideginio išmetėjai po atšilimo yra vandenynai. Žinoma, nesu nusiteikusi prieš žmogaus veiklos sukelto anglies dvideginio išmetimų mažinimą, bet manau, kad turime prisiimti atsakomybę už taršą, kuri turi pasekmių sveikatai ir kitokių pasekmių, o ne atsakomybę už klimato kaitą. Daiktus turėtume vadinti tikraisiais vardais.

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN). - (PL) Pone Pirmininke, Komisare, tai geras pranešimas. Nenoriu kartoti faktų, kurie jau buvo minėti, tik norėčiau atkreipti dėmesį į keletą dalykų.

Visų pirma, žmonės nėra pati svarbiausia aplinkos dalis, žmonės nėra vandens, dirvos ir žemės valdovai. Žmonės šiais ištekliais tik naudojasi – mes tik nuomininkai. Turime prisiminti šį faktą. Aplinką veikiantys dalykai nepaiso sienų, oras, vanduo ir dirva neturi sienų, todėl mūsų veikla taip pat turi peržengti sienas. Tai taikytina Europos Sąjungai ir visam pasauliui. Antraip savo veiksmais nepasieksime tikslo.

Norėčiau pabrėžti dar vieną dalyką. Be mokesčių dalykų ir ekonominio spaudimo, svarbu didinti žmonių sąmoningumą, pradedant nuo vaikų. Antraip neturėsime energiją tausojančių technikos prietaisų, namų, automobilių ir transporto priemonių. Norėčiau padėkoti Jums, Komisare, už jau pasiektą pažangą ir prašyčiau Jūsų toliau veikti šia kryptimi.

  Sylwester Chruszcz (NI). - (PL) Pone Pirmininke, Komisare, norėčiau padėkoti poniai Ferreira už jos pristatytą pranešimą. Jame aptariami klausimai, kurie ateityje, kaip parodė ši diskusija, taps dar svarbesni.

Šios dienos diskusijoje aptarėme tai, kad turime mąstyti ekologiškai. Esu įsitikinęs, kad Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse ekologinio sąmoningumo lygis yra nemenkas.. Žmonės nori gyventi ekologiškai, nori turėti ekologišką gyvenimo būdą ir jie labai sąmoningi ekologijos srityje.

Tačiau nepamirškime, kad daugelis Europos Sąjungos šalių, pvz., Bulgarija ir Lenkija, daugelį dešimtmečių gyveno kitokioje sistemoje. Mūsų ekonomika pagrįsta kitais energijos gavimo būdais. Todėl aplinkos mokesčių sistemos taisyklės galėtų sumažinti tokių šalių ekonomikos konkurencingumą ir dėl to sumažinti sąmoningumą aplinkos srityje.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Pone Pirmininke, turėdami aiškų tikslą – klestinčią, bet mažai anglies išskiriančią ekonomiką, siekiant vykdyti užsibrėžtus CO2 emisijų mažinimo tikslus, kadangi susiduriame su rimčiausiu iššūkiu – klimato kaita – daug rinkos priemonių pagrįstų aplinkosaugos principu „teršėjas moka“, įskaitant mokesčius, turi gyvybiškai svarbią funkciją.

Tačiau per didelis dėmesys mokesčiams, ypač dažnas raginimas Komisijai priimti teisės aktus visame šiame pranešime, pvz., 26 pastraipoje, kuria prašoma Komisiją priimti teisės akto siūlymą dėl mažiausio Bendrijoje CO2 mokesčio iki 2008 m. pabaigos, daro visą šį pranešimą nepriimtinu, nepaisant puikaus darbo ir daugybės rekomendacijų, kurioms pritariu. Tvirtai pritariu nuomonei, kad tokie mokesčiai yra kiekvienos valstybės narės reikalas.

  Androula Vassiliou, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti gerbiamiems Nariams už jų pastabas ir diskusijos metu išsakytas nuomones. Pabandysiu atsakyti į keletą pastabų.

Ponia Ferreira pastebėjo, kad trūksta informacijos apie atsakymus į mūsų diskusiją. Norėčiau pranešti, kad gavome 170 atsakymų, kurie šiuo metu yra analizuojami ir tikimės, kad vasaros pabaigoje turėsime šių atsakymų santrauką ir tokiu atveju, žinoma, pateiksime jums šią santrauką.

Ponas Wijkman iškėlė išmetamųjų teršalų prekybos sistemos ir anglies mokesčio neatitikimo klausimą. Norėčiau pasakyti, kad pataisytos direktyvos dėl energijos mokesčių redakcijoje vienas iš tikslų yra tiksliai spręsti ir kovoti su bet kokiais galimais neatitikimais.

Du nariai iškėlė klausimą dėl galimo valstybių mokesčių suderinimo, siekiant išvengti anglies nutekėjimo, jei tarptautinės derybos būtų nesėkmingos. Norėčiau pasakyti, kad pagrindinis ir svarbiausias Komisijos tikslas – pasiekti sėkmingos tarptautinės sutarties po Kioto protokolo, padėsiančios spręsti klimato kaitos problemą.

Klausimas dėl oro transporto žibalo apmokestinimo jau buvo aptartas su valstybėmis narėmis. Pasirodė, kad tai labai jautrus klausimas ir pažangos nebuvo pasiekta. Dvi valstybės narės taiko tokį mokestį, tačiau turiu pabrėžti, kad tai kelia klausimų dėl tarptautinės teisės. Komisija neketina teikti jokių siūlymų dėl tokio mokesčio.

Komisijos padaliniai šiuo metu tiria klausimą dėl sumažinto PVM naudojimo, siekiant aplinkosaugos tikslų.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad keletas gerbiamų narių išsakytų pastabų patenka į skirtingų Komisarų darbo sritį. Pasižymėjau visas jūsų pastabas ir perduosiu jas atitinkamiems Komisarams. Jos bus išanalizuotos ir į jas bus atsižvelgta, sudarant kitą veiksmų planą po Žaliosios knygos.

  Anne Ferreira, pranešėja. − (FR) Dėkoju Komisare, dėkoju ponios ir ponai už jūsų labai išsamius ir įdomius pasisakymus. Dėkojame, kad diskusija dėl mokesčių nebuvo baigta ir šiame diskusijų etape norėčiau dar paminėti tris dalykus.

Pirmiausia, dėl energijos mokesčių proporcijų. Jos vidutiniškai atspindi 76 % aplinkos mokesčių, lyginant su 21 % mokesčių už transportą.

Antra, vietos vartotojams tenka, ko gero, didžiausia aplinkos mokesčių dalis, kai kiti ekonomikos sektoriai yra didžiausi energijos, vandens ir transporto vartotojai.

Trečia, per pastaruosius penkerius metus aplinkos mokesčių sudaroma BVP dalis valstybėse narėse sumažėjo. Tai leidžia mums pagalvoti apie kitokias priemones ateityje.

Žinoma, gailiuosi dėl to, ko EPP prašo 26 pastraipoje, kurioje siūlome mažiausią CO2 Bendrijos mokestį. Man atrodo, kad turėtume ir toliau eiti šiuo keliu, jei norime išvengti dempingo Europos Sąjungoje. Tai nereiškia mokestinių galių perėmimo iš valstybių narių, tuo siekiama mažiausio mokesčių suderinimo. Tai yra būtina ir tai buvo pabrėžta.

Nepaisant fakto, kad valstybės narės prašo pažangos koordinuojant mokesčius, taip pat norėjau atkreipti dėmesį į kitą pranešimo aspektą. Įdarbinimo mokesčių sumažinimas negali būti siejamas tik su aplinkos mokesčių mažinimu, kaip siūlo Komisija. Mano nuomone, tai turėtų būti bendresnės solidarumo ir socialinio teisingumo principais paremtos reformos dalis. Gerai žinau, kad tai dar nėra valstybių narių kompetencija, tačiau pamąstykime apie tai dabar ir suteikime valstybėms narėms šiek tiek informacijos.

Paskutinis punktas, kuris manau yra svarbus vidinėje plotmėje. Priemonės, kurių mes imamės, neturėtų turėti priešingo poveikio jau dabar mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir neturėtų kitų namų ūkių padėties paversti dar nesaugesne.

Štai ką norėjau pasakyti baigdamas. Komisare, dėkoju ir galiu Jus patikinti, kad ateityje remsime kuriamus teisės aktus šioje srityje.

PIRMININKAUJANČIOJI: Ponia MORGANTINI
Vicepirmininkė

  Pirmininkė. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks šiandien vidurdienį, 12 val.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

  András Gyürk (PPE-DE), raštu. – (HU) Dabar, norėdamos pasiekti aplinkosaugos tikslų, valstybės narės beveik išimtinai pirmenybę teikia tiesioginiam reguliavimui, net jei yra daugybė kitų reguliavimo priemonių. Manome, kad dėmesį reikėtų sutelkti aplinkosaugą skatinančioms rinkos iniciatyvoms. Tikime, kad rinkos, konkurencijos ir aplinkosaugos sąvokos nėra taikomos kartu.

Rinkos iniciatyvos yra reikšmingos, nes naudojantis jomis, aplinkos kokybės tikslą galima pasiekti pigiau ir efektyviau, tuo pačiu metu pasiekti kitų socialinių tikslų. Deja, Europos Sąjunga mažai ką nuveikė skatindama rinkos iniciatyvas, nors išmetamųjų teršalų prekybos schemą būtų galima laikyti išimtimi. Todėl guodžia tai, kad Žaliojoje knygoje įtrauktas šių aktualių iniciatyvų paslėptų galimybių tyrimas. Tačiau galėtume pridurti, kad tyrimas turėjo būti daug platesnis.

Platesnis rinkos reguliavimas turėtų eiti ranka rankon su neefektyvaus tiesioginio reguliavimo mažinimu. Kadangi ekonominės iniciatyvos sukuria pajamas, mums tereikia išnagrinėti, kaip šios pirmiausia darbui įvestos priemonės gali sukurti mokesčius. Ši tema garantuoja intensyvias diskusijas. Esame įsitikinę, kad ES ambicingi aplinkos politikos uždaviniai negali būti įvykdyti, nedarant pažangos rinkos iniciatyvų srityje.

6. Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai ir Tarptautinių apskaitos standartų valdybos valdymas (diskusija)

  Pirmininkė. − Kitas darbotvarkės punktas – pono Alexander Radwan Ekonomikos ir piniginių reikalų komiteto vardu skaitomas pranešimas apie Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ir Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) valdymą (IASB) (2006/2248(INI)) (A6-0032/2008).

  Alexander Radwan, pranešėjas. − (DE) Ponia Pirmininke, iš pirmo žvilgsnio šio pranešimo tema atrodo ypač specifinė. Ji susijusi su vadinamaisiais apskaitos standartais Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tai gali būti tokia tema, kuri šiuo metu yra aptarinėjama Europos Parlamente ir po kelerių metų turėti įtakos ekonomikai ir paprastiems žmonėms. Tuo metu bus šaukiama, kad niekas nežino iš kur šie standartai atsirado ir kas už juos atsakingas. Ir niekas nežinos, kodėl jie turi būti taikomi.

Siekiame turėti vieningus visuotinius apskaitos standartus, ypač akcinėms bendrovėms. Mes pritariame šiam uždaviniui. Jo naudai girdime argumentus, kad mums reikia „kokybiškų standartų“, ir šie rūmai mano, kad yra vienintelė institucija, turinti teisę nustatyti tuos kokybės standartus. Tačiau šiais neramumų finansinėse rinkose laikais nuostabą kelia tai, kad žmonės, kurie anksčiau pasisakė už „sąžiningos vertės“ principą, dabar abejoja tuo principu ir klausia, ar „rinkos rinkai“ metodas vis dar turi prasmės, jei mes nebeturime rinkos. Žmonės, kurie išleido džiną iš butelio, dabar klausia, ar mes teisingame kelyje.

Vieninteliai už šiuos standartus atsakingi žmonės yra šios privačios organizacijos biuruose Londone sėdintys žmonės, kurie sudarydami standartus yra neabejotinai veikiami noro išsaugoti darbą. Todėl mano pranešimas, dėl kurio šiandien balsuosime, yra susijęs ne tik su poveikiu mažoms ir vidutinėms įmonėms, bet ir su esminiu klausimu, kas kam kuria taisykles ir kas prižiūri tų taisyklių taikymą.

Pirmoji spręstina problema – valdymas: ar ši organizacija yra skaidri? Kitaip sakant, ar finansavimas yra skaidrus? Žinoma, čia yra užslėptų interesų. Skaidrumo reikalaujantys šio komiteto nariai visuomet stengiasi parodyti, kad rinka yra skaidri, tačiau jie turėtų bent truputėlį pasistengti, kad patys atitiktų tuos skaidrumo reikalavimus, kuriuos jie nustato rinkai! Iki šiol man susidarė įspūdis, kad ši organizacija bet kokiais įmanomais būdais siekia išvengti bet kokio skaidrumo.

Kas priima sprendimus dėl finansavimo ir personalo atrankos į konkrečias pareigas? Kodėl tie žmonės paskiriami? Ar tuo siekiama regioninės pusiausvyros? O gal siekiama pusiausvyros tarp sektorių? Dabartinis TFAS projektas yra skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms, taigi visai teisinga klausti, kas atstovauja mažas ir vidutines įmones. Kas viską žino apie mažas ir vidutines įmones? Dar vienas dalykas: kodėl TFAS mažoms ir vidutinėms įmonėms yra darbotvarkėje būtent dabar? Kas sudaro darbotvarkę?

Komisaro McCreevy ir sero David Tweedie per daugelį metų taip pat buvo klausiama, kodėl mes iš tiesų tai darome. Jau keletą metų žinome, kodėl svarstome TFAS mažoms ir vidutinėms įmonėms Europoje: tai darome dėl prašymų iš Pietų Afrikos ir Brazilijos. Koks nuostabus atsakymas! Gana gerai žinome, kad ne Pietų Afrika ar Brazilija čia yra svarbiausia, bet Europos rinka, kur atsiras daug pinigų, jei mažoms ir vidutinės įmonės bus priverstos laikytis kažko panašaus į TFAS. Taigi tokios valdymo problemos. Jau imtasi kai kurių pradinių pozityvių veiksmų.

Tačiau visos ateityje kuriamos įstaigos bus vertinamos pagal tai, ar žmonės, kurie priklauso šiai priežiūros organizacijai ir turi atsakyti į klausimus apie ją politiniu lygiu (jais galėtų būti ir Komisijos nariai), taip pat turės galią kurti naujus patobulinimus. Nepakanka vien informuoti juos apie siūlymus.

Vienas mūsų tikslų – konvergencija. Tačiau turime pasirūpinti, kad konvergencijos aiškinimas neišslystų iš Europos supratimo, nebūtų pakeistas SEC aiškinimu. Šiandien pakankamai gerai žinome, kad Europoje yra prižiūrima JAV vertybinių popierių birža. Neturėtume būti tokie naivūs, kad paliktume priežiūros reikalus amerikiečiams. Todėl norime to, ko jau prašėme anksčiau: norime tokių TFAS, kaip juos supranta Europa, o ne kokius diktuoja ši valdyba.

Čia veikiamos mažos ir vidutinės įmonės ir turiu pasakyti be užuolankų, kad šiandien pasiūlytos idėjos yra per daug sudėtingos ir sunkios. Taip pat norėčiau įspėti nesiimti savanoriško metodo. Šiandien vilkiu nacionaliniu Bavarijos kostiumu ir prisimenu gerą seną bavarišką žodį: hinterfotzig, jis reiškia „per galines duris“. Nepaisant neigimo ir tylaus pritarimo, labai gerai žinome, kad TFAS mažoms ir vidutinėms įmonėms Europos rinkoje bus įvesti per galines duris, per keletą valstybių narių. Tuomet girdėsime tuos pačius balsus, raginančius sukurti vieningus standartus, o jie ir toliau rinkai taikys savo standartus, kurie yra per daug sudėtingi, kurių niekas nesupranta ir niekas nenori, paprasčiausiai todėl, kad yra rinkos galimybių. Dabar turime situaciją, kai mažuma bando primesti savo valią daugumai pasauliniu lygiu, o tai yra nepriimtina!

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Ponia Pirmininke, norėčiau padėkoti Ekonomikos ir piniginių reikalų komitetui, o ypač pranešėjui ponui Radwan, už šį didelį darbą, atliktą rengiant išsamų pranešimą.

Jis kelia svarbių klausimų dėl Europos ir apskritai pasaulio kapitalo rinkų plėtros ateityje. Šiame trumpame pasisakyme negaliu išspręsti visų pranešime minėtų problemų. Todėl leiskite man susitelkti ties trimis dalykais. Vienas jų – valdymas, antras – ES indėlis į Tarptautinių apskaitos standartų valdybą (TASV) ir trečias – apskaitos standartų mažoms ir vidutinėms įmonėms kūrimo projektas.

Dėl TASV valdymo Jūsų pranešime teisingai pažymimas faktas, kad mūsų bendras tikslas – sukurti kokybiškus visuotinius apskaitos standartus. ES sprendimas reikalauti iš įregistruotų bendrovių taikyti tarptautinius apskaitos standartus buvo drąsus įsivaizduojamas žingsnis šio tikslo link. Vieningi visuotinai priimtini apskaitos standartai suteiktų daug pranašumų mūsų bendrovėms, kapitalo rinkoms ir ekonomikai.

Turime nuolat stengtis užtikrinti, kad tarptautiniai apskaitos standartai atitiktų besikeičiančias ekonomines aplinkybes ir kad harmoningai atstovautų visų suinteresuotųjų interesams. Norėdami užtikrinti, kad šios sąlygos ir toliau būtų tenkinamos, prioritetu privalome pasirinkti pažangos siekimą trijose srityse.

Pirma, Tarptautinių apskaitos standartų komiteto fondo atskaitomybė, ypač valstybėms institucijoms, turi būti padidinta. Valstybės institucijos turėtų aktyviai dalyvauti atrenkant ir skiriant patikėtinius. Šiuo atveju pasiūlymas, kurį aš drauge su kolegomis iš JAV SEC, Japonijos FSA ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijos organizacijos pateikėme praėjusių metų lapkritį, yra nukreiptas Jūsų pranešime palaikoma kryptimi.

Antra, turime peržiūrėti, kaip būtų galima pagerinti TASV darbotvarkės sudarymo procesą. Ypač procesą, kuriuo nustatomi prioritetai, – jis turėtų būti atviresnis ir skaidresnis.

Trečia, TASV numatytas procedūras reikėtų gerinti iš esmės užtikrinant, kad prieš patvirtinant standartus būtų atliktas galutinis jų poveikio vertinimas.

Jūsų pranešime pateikiami konstruktyvūs pasiūlymai dėl šių ir susijusių dalykų. Artėjantis Tarptautinių apskaitos standartų komiteto fondo konstitucijos peržiūrėjimas suteikia galimybę įgyvendinti reikiamas reformas. Komitetas sieks jų konsultuodamasis su šiais rūmais, valstybėmis narėmis ir mūsų tarptautiniais partneriais.

Dabar pereikime prie ES indėlio į TASV. Jūsų pranešime teigiama, kad ES reikia stengtis, kad jos nuomonė apie apskaitos dalykus būtų išgirsta tarptautiniu lygiu. Sutinku. Ypač turėtume ieškoti būdų, užtikrinsiančių, kad Europos suinteresuotųjų asmenų požiūriai, ypač iniciatyvus indėlis į TASV darbotvarkės sudarymo procesą, būtų pristatytas TASV laiku ir nuosekliai.

Manau, kad tai labiau evoliucinis, o ne revoliucinis procesas. Turėtume remtis Europos finansinės atskaitomybės patariamąja grupe (EFAPG) ir aš esu pasirengęs imtis šio skubaus reikalo, įskaitant galimybę pasinaudoti finansavimu iš Bendrijos biudžeto tokiai struktūrai remti.

Tačiau privalau aiškiai ir nedviprasmiškai įspėti. Ši struktūra jokiomis aplinkybėmis netaps embrioniniu Europos standartų nustatymo mechanizmu, taip pat negali būti jokių klausimų apie europinį tarptautinių apskaitos standartų aiškinimų kūrimą. Europa privalo ir liks judėjimo vieningų visuotinai priimtinų apskaitos standartų link dalimi. Bet kas kita – pažeistų mūsų bendrovių ir kapitalo rinkos tarptautinis konkurencingumas.

Pereinant prie TASV projekto sukurti mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtus apskaitos standartus, leiskite pradėti pareiškiant, kad šiuo metu Komisija neturi teisinės bazės šiam standartui patvirtinti. Be to, mes niekuomet neįsipareigojome perimti jokių TASV parengtų standartų. Taip elgtumėmės tik jei būtume nuoširdžiai įsitikinę, kad TASV kuria standartus, kurie tenkina Europos naudotojų interesus.

TASV dar nebaigė savo projekto. Tačiau šiame etape Komisijos požiūris yra aiškus. Dabartinis TASV paskelbtas parengiamasis projektas vis dar per daug sudėtingas, kad galėtų pasiūlyti Europos mažas ir vidutines, ypač mažesnes įmones tenkinančią apskaitos sistemą. Mūsų tikslu lieka reguliavimo aplinkos SVI supaprastinimas, įskaitant apskaitą.

  Klaus-Heiner Lehne, Teisės reikalų komiteto nuomonės sudarytojas. − (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, tarptautinė apskaitos standartų sistema yra veiksminga didžiosioms bendrovėms, veikiančioms visame pasaulyje. Štai todėl per paskutinę Parlamento kadenciją dėl Teisės reikalų komiteto pasiūlymo mes nusprendėme patvirtinti Tarptautinės apskaitos standartų sistemos reglamentą.

Iš tiesų, galutinis tikslas, kaip minėjo Alexander Radwan, yra siekti konvergencijos, bent jau su JAV ir, jei įmanoma, pasaulyje. Sistema neturi prasmės mažų ir vidutinių įmonių atveju, nes joms nereikia tarptautinių finansinių rinkų, nereikia Wall Street ir visų kitų dalykų. Vien dėl to Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų kūrimo mažoms ir vidutinėms įmonėms būtinybė kelia daug klausimų.

Be to, aš taip pat manau, kad Komisaras McCreevy buvo visiškai teisus – dabartinis pasiūlymas tėra susiaurinta versija tarptautinių standartų versija, kurie bet kokiu atveju yra per sudėtingi ir visiškai netinkami mažų ir vidutinių įmonių struktūrai Europoje. Jie ypač netinkami šeimos įmonėms, kurias jų savininkai perduoda iš kartos į kartą, kurios turi jau nurašytos jiems priklausančios nuosavybės ir kuriose tinkamos kainos taisyklių taikymas tiesiog paskatintų godumą, o galiausiai kiltų didelė rizika bendrovių galimybėms išgyventi.

Kita vertus, privalome būti realistais. Galiausiai apskaitos standartų mažoms ir vidutinėms įmonėms Europoje klausimas neišvengs spaudimo dėl suderinimo. Mes reikalaujame palyginimo bent jau vieningoje rinkoje. Taigi, manau, svarbu, kad rimtai apsvarstytume, kaip plėtoti pasiūlymų iš Londono europines alternatyvas, siekiant didesnės standartizacijos šioje srityje, tačiau protingos ir SVĮ tinkamos standartizacijos, skirtos ilgalaikiam, o ne trumpalaikiam vertinimui.

Dar noriu pasakyti vieną dalyką apie Tarptautinių apskaitos standartų instituciją. Kaip pabrėžė Alexander Radwan, čia yra tikra problema. Gali būti kažkokia geografinė pusiausvyra, tačiau ekonominio svorio prasme pusiausvyros nėra. Europa yra bene didžiausias blokas, kuriame taikomos tarptautinių apskaitos standartų taisyklės. Štai todėl turime turėti atitinkamo žodžio teisę ir negalime būti lyginami su pvz. Australija. Australijos svoris yra toks pat kaip ir vidutinės Europos valstybės arba didelio regiono pvz., Šiaurės Reino Vestfalijos. Šiuo atžvilgiu reikia siekti geresnės pusiausvyros.

  Cornelis Visser, PPE-DE grupės vardu. – (NL) Ponia Pirmininke, visų pirma didžiausi komplimentai ponui Radwan už šį pranešimą. Jis buvo aptarinėjamas iki pat paskutinės minutės. Galutinis pranešimo variantas aiškus, tačiau kartais taip pat kritiškas. Pranešėjas įsitikinęs, kad Tarptautinės apskaitos standartų valdybos (TASV) demokratiška atskaitomybė turi būti pagerinta ir man malonu matyti, kad TASV atsižvelgia į šią kritiką.

Patikėtinių Pirmininkas, ponas Gerrit Zalm, neseniai Europos Parlamentui pareiškė, kad jis pasirengęs priimti pasiūlymus ir teikti pasiūlymus dėl struktūros patvirtinimo perkėlimo. TASV dirba ties TFAS mažoms ir vidutinėms įmonėms. Sutinku su pranešėju, kad TFAS mažoms ir vidutinėms įmonėms yra per daug sudėtingi ir per brangūs. Taip pat tikiu, kad skatindami SVĮ savanoriškai naudoti TFAS, rizikuotume įvesti šiuos standartus Europoje per galines duris. Mano nuomone, turėtų būti diferenciacija pagal įmonės dydį. Gerai turėti didžiulių tarptautinių bendrovių, bankų ir draudimo bendrovių, kurios veikia visame pasaulyje ir metines ataskaitas pateikia pagal vieningus standartus. Tačiau mažos ir vidutinės įmonės Europoje turėtų turėti savus standartus.

TASV daug pasiekė tarptautiniu mastu įregistruotų bendrovių ir apskaitos standartų joms srityje. Jei dabar SVĮ sako, kad sąnaudas ir pastangas galima lygiai taip pat sėkmingai valdyti naudojant daugiau nei vieną standartą, negalime iš viršaus primesti vieno standarto. Taip pat labai svarbu, kad būtų atsižvelgiama į investuotojų ir skaidrumo interesus. Politika turi palengvinti ir užtikrinti patikimą, skaidrią ir sąnaudų požiūriu efektyvią informaciją apie verslo rezultatus. Manau, kad įrodyti TFAS pranašumai taip pat gali būti naudingi Europos nuosavo kapitalo rinkoms, žinoma, jei amerikiečiai pakeistų savo JAV GAAP sistemą į TFAS. Palyginimas gali būti labai naudingas užsienio investuotojams ir visiems suinteresuotiesiems. Todėl TFAS idėja nusipelnė Europos Parlamento paramos.

  Pervenche Berès, PSE grupės vardu. – (FR) Dėkoju, Komisare, kad galėjote atvykti į Strasbūrą. Taip pat dėkoju pranešėjui su bavarišku kostiumu. Manau, kad kartu gerai padirbėjome ir tai įrodo, kaip įvairių žmonių pakeitimai buvo įtraukti į jūsų pranešimą.

Visų pirma, norėčiau išskirti tris su apskaitos standartais susijusius dalykus. Man atrodo, kad dėl šiuos apskaitos standartus nustatančios įstaigos valdymo ir veiklos esame atsidūrę neįprastoje padėtyje. Standartizavimo formų yra daug. Ne visos jos turi didelės įtakos finansiniam stabilumui ar galios ir valdymo dalykams kaip apskaitos standartai. Tai, kas vyksta šiandien, yra svarbus etapas, pilnametystės patvirtinimas.

Kai šie standartai buvo rengiami, tikriausiai tarpusavyje dirbusių auditorių, jie iš esmės padėjo gerus pagrindus. Šiais laikais šie apskaitos standartai yra tarptautiniai. Juos naudoja ir taiko visi, taigi valdymo klausimas yra labai svarbus.

Kaip už šių standartų nustatymą atsakinga institucija prisitaiko prie tarptautinio valdymo, kalbant apie demokratiškas institucijas, kurios teisėtai simbolizuoja valstybės galią ir būtent Europos Sąjungą?

Antrasis dalykas, į kurį turime pažvelgti kalbėdami apie valdymą, žinoma, yra pusiausvyra tarp šių institucijų. Kokia yra geografinė pusiausvyra, kokia yra pusiausvyra tarp tų, kurie sudarinėja standartus ir tarp tų, kurie turės juos naudoti?

Trečiasis klausimas – finansavimas. Kaip šios institucijos finansuojamos? Gal vertėtų apsvarstyti idėją dėl rinkliavų įmonėms, kurias koordinuotų reguliavimo institucijos? Gal jas galėtų finansuoti valdžia, Europos Bendrija? Tikimės, kad Komisaras dėl to pateiks tvirtų pasiūlymų.

Ketvirtasis klausimas, susijęs su šiomis įstaigomis, yra programa. Ar teisinga, kad jie kuria „tikrosios vertės“ sąvoką, kai žinome, kokių pasekmių tai gali turėti finansiniam stabilumui? Ar teisinga, kad ši institucija kuria SVĮ programą, kurios Europai nereikia? Ar teisinga, kad standartai SVĮ, kaip sakė pranešėjas, yra tik todėl, kad jų reikia Pietų Afrikai ar Australijai, Komisaras nepasirūpino, kad Europa tose institucijose turėtų žodį. Tai yra būtina, to reikia imtis pirmiausia, kad Europa užtikrintų visų valstybių narių stiprybės ir europiečių balso atstovavimą Tarptautinių apskaitos standartų valdyboje, Tarptautinių apskaitos standartų komiteto fonde ir Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komitete. Komisare, tai jūsų atsakomybė. Tikimės iš Jūsų tvirtų pasiūlymų šiuo klausimu.

  Sharon Bowles, ALDE grupės vardu. – Ponia Pirmininke, TFAS patvirtina vis daugiau valstybių, taigi jų svarba ir vertė nuolat auga. Todėl reikia didinti TASV atskaitomybę ir skaidrumą, kurie galbūt nebuvo tokie akivaizdūs pradžioje. Palankiai vertinu ta linkme nukreiptus veiksmus, tačiau gailiuosi, kad kai kurios šio pranešimo dalys yra per daug negatyvios ir kritiškos, nepripažįsta pokyčių, kurie jau vyksta ir nenurodo tolimesnės judėjimo krypties. Taigi keletas mano pataisų labiau skirtos ateičiai, išryškinančios pranašumus ir naudą bei poreikį toliau tvirtinti pačius standartus ir juos prižiūrinčią TASV. Tačiau reikėtų vengti nereikalingo techninių dalykų politizavimo. TFAS yra svarbi priemonė didinant palyginamumą tarp valstybių ir mažinant varginančius skirtingus atskaitomybės reikalavimus bendrovėms, tačiau būtų gerai, jei finansinių ataskaitų pateikimas būtų paprastesnis ir kitiems palyginimo tikslams. Tačiau, gali būti, kad tą galima sukurti kitomis priemonėmis, pvz., XBRL žymėjimu. Turiu padėkoti poniai van den Burg už įdomaus pristatymo ta tema organizavimą praėjusią savaitę.

Pasiūlymai dėl SVĮ kelia susirūpinimą jau keletą ketvirčių. Man tai atrodo labiau vidutinėms įmonėms skirta priemonė, tikriausiai pakeliui visiškai viešos atskaitomybės link, taigi jie nusipelnė atskiro svarstymo šiuo atžvilgiu arba savanoriškais pagrindais. Bet, kaip jau Jūs, Komisare, sakėte – dabar jie dar yra per sudėtingi daugumai paprastų SVĮ.

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Ponia Pirmininke, noriu pagirti savo kolegą poną Radwan už puikiai parašytą pranešimą. Tikiuosi, kad šį rytą jo dėvimas bavariškas drabužis nereiškia politinės krypties keitimo.

2005 m. sausį patvirtinti TFAS davė daug naudos Europos Sąjungai supaprastindami apskaitos reikalavimus bei palengvindami finansinių ataskaitų palyginimą tarp valstybių, konkurentų ir pramonės šakų, pagerindami teisės aktais numatytą priežiūrą, bankų ir kapitalo rinkų. Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai dabar naudojami arba patvirtinami daugiau nei šimte šalių, įskaitant Australiją, Pietų Afriką ir kitas.

Pritariu raginimams dėl didesnio TASV skaidrumo, efektyvumo ir atskaitomybės. Pranešime minimas faktas, kad kol TASV paskyrė naująjį pirmininką praėjo 17 mėnesių. Tai nėra priimtina. TASV yra privati, savarankiškai veikianti organizacija, kuriai suteikta taisykles rengiančios institucijos funkcija ir tik todėl mes prašome didesnės atskaitomybės ir geresnės priežiūros. Turėtume taip pat atsargiai reikalauti papildomos ES struktūros, kuri užsiimtų TASF aiškinimu ir taikymu. Kam ji reikalinga? Ką ji darys?

Dėl ES-JAV konvergencijos šioje srityje ir ES-JAV apskaitos veismų plane padaryta didžiulė pažanga. Praėjusiais metais JAV prezidentas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Europos Komisijos pirmininkas pasirašė bendrą ES-JAV pareiškimą, kuriuo įsipareigojo skatinti ir siekti sudaryti sąlygas JAV visuotinai priimtinų apskaitos principų ir, kad TASF būtų pripažįstami abiejose jurisdikcijose. Tai labai sveikintina.

Dėl TASF taikymo mažoms ir vidutinėms įmonėms – mažos ir vidutinės įmonės būna mažos ir mažesnės. Manau, kalbant apie lankstumo užtikrinimo siekimą, geriau, kad jis būtų neprivalomas – o ne iškart kliudoma jo taikymui.

  Ieke van den Burg (PSE). - (NL) Ponia Pirmininke, Turiu pakartoti ponui Radwan išsakytus pagyrimus ne tik dėl to, kad šis pranešimas leido mums pradėti labai įdomią diskusiją apie teisės aktų leidybos ir savikontrolės konfliktus ypač pasauliniu lygiu.

Vertinu tai, kad dėl savo siekių atsidūrėme keblioje padėtyje. Viena vertus, norime visame pasaulyje taikomų tarptautinių standartų, kita vertus, reikalaujame savo, kaip vieno iš įstatymų leidėjo, teisės spręsti apie šių standartų turinį ir atsakingai vykdyti savo, kaip vieno iš įstatymų leidėjo, pareigas. Manau, kad pastaruoju metu Europos Parlamentas parodė, kad tai daro.

Mano nuomone, svarbiausia yra savalaikės konsultacijos, harmoningas visų suinteresuotųjų interesų paisymas, įskaitant trečiųjų šalių (darbuotojų, vietos institucijų, tiekėjų ir kitų) interesus, (nes tinkama finansinė atskaitomybė duoda daugiau naudos nei vien pinigų teikėjai) ir protingas pasekmių vertinimas. Komisijos atsakomybė čia svari. Ir netolimoje ateityje šie dalykai bus daromi mažų ir vidutinių įmonių vardu. Galime padaryti šį projektą išties vertingu ES.

Galiausiai, turiu dvi pastabas, kurios taip pat siejasi su kitu pono Lehne pranešimu dėl supaprastintos verslo aplinkos bendrovėms, dėl kurio balsuosime kitoje mūsų sesijos dalyje. Čia taip pat pasižymėjau, kad taisyklės nėra vien bendrovėms, pinigų tiekėjams ir apskaitininkams, kurie iš jų užsidirba pragyvenimui, bet ir darbuotojams bei kitoms grupėms. Taigi mes neturėtume kištis į taisyklių kokybę. Sakiau, kad taisyklės bet kokiu atveju turi būti taikomos viešai akcijų neparduodančioms bendrovėms ir į balansą neįtrauktai veiklai. Tikiuosi sutiksite, kad TASV taip pat dar turi darbo šioje srityje.

Baigsiu išreikšdamas nuoširdų pritarimą XBRL standartui. Kaip žinote JAV SEC rengiasi priimti sprendimą, kad jis būtų privalomas. Primygtinai prašau jus pagalvoti apie tai, kaip Europa turėtų į tai reaguoti ir raginu sudaryti atitinkamą veiksmų planą Europai.

  John Purvis (PPE-DE). - Ponia Pirmininke, dėl Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) skaidrumo ir valdymo problemų yra, tačiau ji priėmė šią kritiką ir pripažino pokyčių poreikį. Buvo imtasi veiksmų, dar daugiau jų suplanuota: atsakomosios reakcijos pareiškimų skelbimas, sprendimų priežasčių aiškinimas, sąnaudų-naudos analizių reikalavimas, plėtra ir aktyvesnis dalyvavimas patikėtinių taryboje. Valdyba neriasi iš kailio, kad bendrautų su Parlamentu.

Pono Radwan pranešimas daug geresnis nei ankstesnės jo versijos ir tikiu, kad su teigiamomis PPE-DE ir ALDE grupių pataisomis jo tekstą šiandien dar patobulinsime.

Norėčiau padėkoti pranešėjui, nes, nors ir buvo mūsų nuomonių skirtumų, jis norėjo rasti kompromisą dėl tam tikrų šio valdymo aspektų. Deja, negaliu su juo sutikti dėl Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų mažoms ir vidutinėms įmonėms. TASV buvo paprašyta sudaryti supaprastintą jų versiją SVĮ. Pono Radwan pranešime atsisakoma pripažinti, kad tai galėtų būti naudinga Europos Sąjungoje. Beje, net kai pasiūlymas vis dar yra projekto stadijoje, pranešime teigiama, kad tai tikrai nebus naudinga ES bendrovėms.

Mums buvo nuolat kartojama, kad jie bus neprivalomi ir skirti toms besivystančioms SVĮ, kurios siekia tapti akcinėmis bendrovėmis, kurių akcijomis prekiaujama viešai. Mažos įmonės, neturinčios toliau jų vietos rinkos siekiančių siekių, neturi jų laikytis. Praėjusių metų rugsėjį atlikta nuomonės apklausa parodė, kad aiški Europos SVĮ dauguma manė, kad nauda būtų didesnė nei bet kokie trūkumai ir padėtų pagerinti finansinę atskaitomybę.

TASV pastangos sukurti kokybiškus visuotinius apskaitos standartus yra esminis ir sveikintinas indėlis į Europos ir pasaulio ekonomiką ir, jei atvirai, manau, kad turėtume jiems pritarti.

  Antolín Sánchez Presedo (PSE). - (ES) Ponia Pirmininke, reikalavimas nuo 2005 m. sausio ES bendrovėms, kurių akcijomis prekiaujama viešai, konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms naudoti tarptautinius apskaitos standartus buvo plačios apimties ir ypač įtakinga politinė iniciatyva.

Standartais naudojasi apie 100 šalių ir jų globalizacija užtikrino palyginamumą ir skaidrumą, taip padidindama veikėjų pasitikėjimą, sukurdama vienodesnes sąlygas ir stiprindama drausmę rinkoje.

Pasiūlymas apima du su valdymu susijusius didelius iššūkius. Viena vertus, privati įstaiga, kuri nuo 1973 m. kolektyviai ir profesionaliai nustatinėjo savanoriškus pasaulinius standartus, dabar atsidūrė didelės atsakomybės reikalaujančios padėtyje, kai reikia pakeisti jos pobūdį, procedūras ir sudėtį tam, kad galėtų tapti skaidria, kontroliuojama institucija ir pagrįstai atspindėtų savo naująją funkciją.

Būtina pripažinti ir suderinti visų viešų ir privačių interesų veiksmus ir tuo pačiu užtikrinti finansavimą organizacijai ir nepriklausomybę nustatant standartus. Be to, organizacija turi būti integruota į tarptautinį valdymą.

Taip pat būtina stiprinti Europos apskaitos valdymą, imantis iniciatyvesnio ir kompleksiškesnio požiūrio į standartų rengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą ir vertinimą. Būtina pagerinti konceptualią standartų sistemą ir prisiminti, kad jie nėra nei neutralūs, nei akademiški ir gali sukurti nugalėtojus ir pralaimėtojus. Panašiai svarbu įvertinti jų poveikį ir užtikrinti jų suderinamumą su Europos strategija, pasimokyti iš finansinių poslinkių ir harmoningai tvarkyti administracinių lengvatų apskaitos standartus.

Finansinės apskaitos susitarimai mažoms ir vidutinėms įmonėms turi būti paprasti ir susieti su jų naudojimu vidaus ir pasaulio rinkoje. Šie dalykai aptariami pono  Radwan pranešime, kuris susilaikė plataus pritarimo ir pateikiamas labai palankiu metu dėl 2009 m. pabaigoje artėjančios peržiūros, numatančios prieš kitus metus priežiūros institucijos sukūrimą ir Standartų patariamosios tarybos sudėties pakeitimus.

  Othmar Karas (PPE-DE) . – (DE) Ponia Pirmininke, Komisare, pone Radwan, ponios ir ponai, šiltai sveikinu šį pranešimą ir šią diskusiją, nes manau, kad pradėjome aptarinėti tikrai jautrius klausimus ir visos partijos darome tai drauge.

Iš to, kas buvo pasakyta, labai aiškiai iškyla keli dalykai. Pirma, mums reikia vieningų standartų akcinėms bendrovėms, tačiau nenorime sumaišyti visų bendrovių į vieną. Antra, kol neatmetėme konkrečių SVĮ sukurtų taisyklių, mes, Europos Sąjunga, privalome sukurti toms taisyklėms pagrindą. Trečia, dabar siūlomos priemonės yra per sudėtingos ir per brangios, jos nenaudingos SVĮ, todėl turime jas atmesti. Ketvirta, vis dar laukiame tenkinančių atsakymų į klausimus, kas ir kam sudaro taisykles ir kas prižiūri procesą. Nėra demokratinio pagrįstumo, nebuvo atsižvelgta į pateisinamus SVĮ norus, todėl demokratinės priežiūros sistema yra netinkama.

Penkta, užimant poziciją šiuo klausimu arba bandant atsakyti į šiuos klausimus dažnai pamirštama, kad du trečdaliai privačiame sektoriuje dirbančių žmonių dirba šeimos įmonėse, o dauguma tų šeimos įmonių yra mažos ir vidutinės įmonės, kurios nesiekia finansavimo iš kapitalo rinkų. Tai reikia prisiminti, kai susiduriame su pasiūlymais vienodai traktuoti visas įmones.

Dėkoju už šią vertingą diskusiją!

  Richard Howitt (PSE). - Ponia Pirmininke, mūsų siūlymo dėl rezoliucijos 30 pastraipoje pabrėžiama, kad finansinės ataskaitos paprasčiausiai netenkina investuotojų ir kitų suinteresuotųjų poreikių.

Taip pat atkreipiame dėmesį į poreikį keisti ES teisę 41 pastraipoje, noriu priminti Komisarui, kad Parlamentas balsavo, kad bet kokie ketvirtos ir septintos direktyvos dėl Bendrovių teisės turėtų apimti įmonių socialinės ir aplinkosaugos atskaitomybės reikalavimus.

Atkreipiu jo dėmesį į tokius reikalavimus Pietų Afrikoje, Prancūzijos įstatyme dėl naujų ekonomikos nuostatų ir Velso princo projektą „Apskaita tvarumui“ mano paties šalyje, Jungtinėje Karalystėje.

Be to, norėčiau paklausti Komisaro, ar pagal 2001 m. Komisijos rekomendaciją dėl aplinkos dalykų naujose ataskaitose Komisija galėtų išleisti panašią rekomendaciją dėl socialinių ataskaitų. Norėčiau paraginti Komisarą paspausti Tarptautinę apskaitos standartų valdybą įtraukti socialinius ir aplinkos aspektus į planuojamas paskelbti vadovybės pastabas. Komisija gali reikalauti arba nereikalauti tokios įmonių socialinės atsakomybės, tačiau šiandien tikriausiai visi galime sutikti tai vadinti apskaita atsakingoms bendrovėms.

  José Manuel García-Margallo y Marfil (PPE-DE). - (ES) Ponia Pirmininke, pastaroji finansinė krizė parodė geros kokybės apskaitos standartų svarbą tinkamam rinkų veikimui.

Man atrodo, kad kita krizės pamoka egzistuoja tam tikra asimetrija tarp deklaruojamos apskaitos standartų svarbos ir už tų standartų nustatymą, parengimą ir aiškinimą atsakingų privačių organizacijų pobūdžio ir veiklos.

Todėl pono Radwan pranešime teisingai akcentuojama, kad pirmiausia reikia spręsti valdymo reikalus. Mano nuomone, jis pateikė protingus ir realius siūlymus dėl poreikio, kad Sąjungai atstovaujančios institucijos būtų iniciatyvesnės šiame standartų, kurie bus įtraukti į Bendrijos teisinę sistemą, ir vidaus darbo taisyklių toms privačioms organizacijoms nustatymo procese. Didesnis skaidrumas, apsaugos priemonės interesų konfliktams išvengti bei platesnis geografinis atstovavimas yra iš pono Radwan pateiktų pasiūlymų.

Antroji pranešime aptarta tema – mažos ir vidutinės įmonės. Mes akcentuojame poreikį suderinti du uždavinius: supaprastinti ir sumažinti mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtų apskaitos procedūrų sąnaudas ir teikti atitinkamą informaciją rinkos dalyviams.

Paskutinis pono Radwan aptartas dalykas, su kuriuo aš sutinku, tai visuotinių standartų poreikis pasaulio aplinkoje. Todėl ypač svarbu pasiekti susitarimą su kitomis pagrindinėmis pasaulio rinkomis, ypač Jungtinių Amerikos Valstijų.

Tai reikalauja daugiau dinamiškumo ir reikšmingesnio Europos institucijų, įskaitant Parlamentą ir visus šiandien pranešimo klausančiuosius, vaidmens.

  Reinhard Rack (PPE-DE) . – (DE) Ponia Pirmininke, galiu visiškai sutikti su tuo, ką pasakė mūsų kolega. Užslėpta prielaida ir ponas Radwan ją tiksliai nurodo pranešime, kad institucija be politinių įgaliojimų, nepaisant to, turėtų nustatyti gana didelę dalį ekonomikai turinčių įtaką priemonių, kai kurias jų privalomas. Nepakanka vien reikalauti geresnio valdymo ar geresnių pagrindinių sąlygų, politinės institucijos turi aktyviau nei anksčiau dalyvauti šiame reikale. Tai, ką mes darome Parlamente, yra žingsnis tinkama linkme, tačiau reikia imtis tolimesnių žingsnių.

Reikia apsvarstyti dar vieną aspektą. Tai, kas daroma regioninės organizacijos, šiuo atveju Europos Sąjungos, lygiu taip pat turėtų būti atspindėta pasauliniame kontekste. Taigi tai nėra tik siekis taikyti šias taisykles vien tik mūsų regione.

  Margarita Starkevičiūtė (ALDE). – (LT) Ponia Pirmininke, kaip jau minėjo mano kolega, šiame pranešime kalbama apie tai, kas yra už ką atsakingas apskaitoje. Parlamento vaidmuo yra gana reikšmingas ir tikiu, kad mes taip pat turėtume turėti šią funkciją. Tačiau norėčiau išreikšti abejonių dėl visų techninių detalių svarstymo ir standartų kūrimo. Likvidaus ir nelikvidaus turto įvertinimo ir įkainojimo metodo aprašymas man nėra visiškai priimtinas. Todėl abejoju, ar turėtume kištis spręsdami, ar tai geras metodas. Turėtume palaukti ekspertų vertinimo. Tuo tarpu nelikvidaus turto standarto peržiūra ir konsultacijos jau prasidėjo. Sprendimą turėtume priimti tik tuomet. Todėl siūlau nepritarti 30(e) straipsnio arba 42 straipsnio pasiūlymui.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Ponia Pirmininke, ar Komisaras McCreevy galėtų užtikrinti, kad, nuolat siekiant didesnės procedūrų standartizacijos, vieningi visuotiniai apskaitos standartai jokiu būdu nepadidins bendros ES įmonių mokesčių bazės pagrindimo ar netgi reikalavimo?

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Ponia Pirmininke, norėčiau padėkoti Nariams už pastabas. Tai, žinoma, buvo labai plati diskusija su įvairiais požiūriais į daugelį dalykų ir aš juos pasižymėjau.

Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad kokybiški tarptautiniai apskaitos standartai yra būtini efektyviam Europos ir pasaulio rinkų veikimui. Todėl procesas, kuriuo šie standartai yra nustatomi, turėtų būti tvirtai valdomas. Jis turėtų būti labai skaidrus ir užtikrinti suinteresuotųjų interesų pusiausvyrą.

TASKF ir TASV per pastaruosius metus įgyvendino reikšmingas vidaus tvarkos reformas, tačiau negaliu paneigti, kad reikia tolesnio tobulėjimo. Be to, pripažįstu, kad Europoje turėtume būti labiau organizuoti vadovaudami ir prisidėdami prie TASV standartų nustatymo proceso. Trumpai tariant, net jei TASV valdymas ir nustatytos procedūros būdų idealios, tarptautiniai apskaitos standartai tenkintų tik Europos suinteresuotųjų poreikius, jei jų požiūriai būtų pateikiami nuosekliai, įtikinamai ir laiku.

Beveik visi pranešėjai minėjo TASF mažoms ir vidutinėms įmonėms ir aš dar kartą pakartosiu, kad šiuo metu Europoje nėra teisinės bazės jų patvirtinimui. Jei tą darytume, reikėtų priimti bendrą sprendimą su Europos Parlamentu. Leiskite pakartoti, ką jau daugelį kartų sakiau apie TFAS mažoms ir vidutinėms įmonėms, kai TASV rengė šiuos standartus, aš daugelyje pasisakymų aiškiai pasakiau, kad valdyba neturėtų tikėtis, kad šis projektas bus automatiškai patvirtintas ES. Mes tik rekomenduotume šiuos standartus, jei jie būtų paprasti, efektyvūs ir tenkintų SVĮ poreikius.

Kai jie darė tą darbą, valdybai tai buvo pasakyta. Buvo pristatytas pirmasis jų parengiamasis projektas. Tuomet pasinaudojau proga ir pasakiau jiems, kad jis netenkino tų kriterijų ir, esant dabartinei situacijai, aš negalėčiau net svarstyti ar rekomenduoti juos mažoms ir vidutinėms įmonėms, nes jie nebuvo nei paprasti, nei efektyvūs. Mano pozicija lieka tokia, bet atsižvelgiant į tai, ką sakė kiti ir ypač ponas Purvis, tikriausiai būtų gerai, jei turėtume paprastus, efektyvius TFAS mažoms ir vidutinėms įmonėms, tačiau tik su ta sąlyga.

Mintis gera. Nenoriu visiškai atmesti šios minties, tačiau nesirengiu nei dabar, nei ateityje mažoms ir vidutinėms įmonėms tvirtinti nieko labai sudėtingo ir niekam nesuprantamo..To nereikia. Pasinaudosiu galimybe dar kartą pakartoti Parlamente tai, ką jau daugelį kartų sakiau.

Ponia van den Burg minėjo XBRL klausimą. Dirbame su vertybinius popierius prižiūrinčia institucija, siekdami bendros nuomonės dėl verslo duomenų techninių standartų ir šio dialogo pasekoje Komisija gali imtis tolimesnių priemonių, skirtų priežiūros informacinių sistemų suderinamumui. XBRL leistų investuotojams visiškai pasinaudoti TFAS pranašumais. Bet kokiems veiksmams dėl reikalavimo naudoti XBRL Europos Sąjungoje reikia gilios poveikio analizės, įskaitant ekonominį sąnaudų ir naudos vertinimą.

Taip pat aptariau šį dalyką su JAV sekretoriato pirmininku ponu Chris Cox pastarojo vizito į Jungtines Valstijas metu ir aš pritariu, kad šis punktas turi ateityje likti mūsų dialoge su JAV institucijomis dėl teisės aktais numatytų dalykų priežiūros darbotvarkėje. Šie standartai turės būti patvirtinti tarptautiniu mastu, technologiškai nepriklausomi ir suderinami.

Tai labai įdomus projektas ir žinau, kad ponia van den Burg visai neseniai buvo su visu tuo susidūrusi. Pats pasinaudojau tokia pat galimybe prieš keletą mėnesių, ekspertai man parodė, kaip ji iš tiesų veikia. Manau, kad tai gana revoliucinis ir sveikintinas išradimas, tačiau nieko dėl to nedarysime, kol nebaigsime kitų darbų.

Ponas Mitchell išsakė įdomią nuomonę. Manau, kad svarbiausia iš to, ką jis sakė, yra tai, kad nenorime, kad TASV ateitų ir mums sakytų „ES institucija ar bet kokia kita institucija“. Norime būti tarptautiniu mastu vertinama institucija, nes šio tikslo verta siekti, ir turime būti nepriklausoma institucija. Manau, kad reikia būti tikriems dėl tinkamo įvairių suinteresuotų šalių indėlio.

Norėčiau visiems Europos Sąjungoje priminti, kad būtent ES TASV suteikė tokią svarbą. Mes buvome didžiausia jurisdikcija nuo 2005 m., kurioje TASF tapo norma viešai akcijomis prekiaujančioms bendrovėms. Spendimas buvo priimtas drauge su Europos Parlamentu prieš keletą metų ir tai savaime suteikė TASV bei procesui didesnę svarbą.

Nuolat tą kartojau TASV ir pasakyčiau dabar, kad prieš priimant standartus, ypač prisidedant TASV, ES ir kitoms institucijoms reikia atlikti poveikio analizę. Neturėtume laukti, kol TASV patvirtins standartus. Čia turime jiems pritarti arba juos atmesti. Neturime funkcijos juos pakeisti. Manau, kad pirma juos reikėtų tinkamai išbandyti ir pažiūrėti, ar nebus kokių problemų, o ne aptikti kažkokias problemas, kai visas TASV procesas jau atliktas. Mes nuolat tai kartojome. Viltingai manau, kad dauguma mūsų vertina naująją valdymo struktūrą.

Sutinku, kad reikia daugiau nuveikti šioje srityje, tačiau tai lems mažiau problemų ateityje. Tikėkimės, kad vieną dieną šie dalykai bus daugiau ar mažiau automatiniai ir niekam nekels didelio galvos skausmo, nes visas darbas bus atliktas anksčiau. Tuomet neturėsime sunkumų.

  Alexander Radwan, pranešėjas. − (DE) Ponia Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, labai ačiū už šią diskusiją, kurioje, žinoma, buvo pritarta pranešimo esmei ir paminėtoms alternatyvoms įvairiose srityse.

Norėčiau panagrinėti keletą dalykų. Vienas dalykas, dėl kurio, manau, visi sutariame ir kurį nuolat kartojo pranešėjai, visiškai pritariantys šiai bendrai sistemai, būtent – TFAS organizacija ėmėsi tam tikrų veiksmų, pvz., valdymo reikalų, dėl Europos Parlamento ir Europos Sąjungos. Būna akimirkų, kai turime būti gana tiesmuki ir žinau, kad kai kurios mano kolegės moterys mane dėl to kritikavo, nes tam tikri asmenys pastaraisiais metais šiuose rūmuose kartkartėmis sudarė neabejotiną įspūdį, kad Europos Parlamentas juos mažai domina. Kokia nedidelė pasiekta pažanga, rodo pasiūlymas dėl valdymo, kur siūloma, kad ateityje priežiūros institucijos gali tartis tik su jų paskirtais asmenimis. Tegaliu pasakyti, kad kiekvienas, kuriam reikia atsiskaityti parlamentui dėl to, kaip jis ar ji balsavo tam tikru klausimu, turėtų užtikrinti, kad jie dalijasi atsakomybe ir išsako nuomonę dėl politikos formavimo. Tai pirmasis dalykas.

Kokie menki įsipareigojimai dėl poveikio vertinimo, rodo pastaroji diskusija, kurioje TFAS organizacija vis dar atsisako juos vykdyti.

Pereinant prie standartų SVĮ klausimo, turiu kai ką pasakyti tiems, kurie mano, kad jie turėtų būti savanoriški. John Purvis įkvėptas (John, skiriu tai Jums) ketinu pacituoti nepriklausomą apžvalgininką. Peter Holgate, „PricewaterhouseCoopers“ partneris, rašantis vokiškajam „Financial Times“, pasakė:

„Europos pozicijos nevertinu taip rimtai. Net jei jie standartus galiausiai patvirtins, įvairios valstybės gali juos pritaikyti saviesiems nacionaliniams visuotinai priimtiniems apskaitos principams. Ir jei kelios didelės valstybės taip pasielgs, vis tiek šie standartai bus įvesti pro kitas duris, net jei EB nenori žaisti šio žaidimo“.

.

.

Galiausiai tai reiškia, kad turite su tuo sutikti, kad kelioms valstybėms patvirtinus šiuos standartus, jie bus privalomai įvesti visoje Europos Sąjungoje. Tokia yra šios organizacijos strategija. „PricewaterhouseCoopers“ jau nurodė, kad jie tai vertina kaip verslo modelį. Štai, todėl mums reikia savų europietiškų standartų mažoms ir vidutinėms įmonėms: galime remtis TFAS, jei jie tinka, tačiau jei ne, sukursime savo standartus. Komisijos atsakomybė užtikrinti, kad standartai nebūtų mums brukami per galines duris, ko niekas nenori, bet taip nutikus, būtų privalomi.

  Pirmininkė. Diskusija baigta.

Balsavimas vyks šiandien vidurdienį, 12 val.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

(Posėdis sustabdytas 11.55 val. ir vėl pratęstas 12 val.)

PIRMININKAUJANČIOJI: Ponia Diana WALLIS
Vicepirmininkė

7. Balsavimo laikas

  Pirmininkė. − Kitas darbotvarkės punktas – balsavimas.

(Dėl balsavimo rezultatų ir kitos informacijos: žr. Protokolą.)

  Véronique De Keyser (PSE). - (FR) Ponia Pirmininke, norėjau atkreipti Jūsų dėmesį, kad mano kortelė neveikia, nes ką tik įdėjau kortelę, kurią galvojau pametusi, ir man rodo, kad ji yra. Taigi esu čia, noriu balsuoti, turiu kortelę, bet ji nebeveikia. Nežinau, ką turėčiau daryti, bet norėčiau, kad tai būtų įrašyta protokole.

  Pirmininkė. − Atsiųsime technikos darbuotoją, kad galėtumėte dalyvauti balsavime.

Prieš pradedant balsavimą dar norėčiau paminėti, kad neskaitysiu vardinio balsavimo rezultatų skaičių: tik pasakysiu ar pataisos priimtos ar atmestos.

7.1. Komisijos metinės politikos strategija 2009 m. (balsavimas)

− Prieš balsavimą dėl 24 pastraipos:

  Marios Matsakis (ALDE). - Ponia Pirmininke, labai trumpai, prieš dvi dienas mes patvirtinome ES politikos veiksmų planą dėl organų donorystės ir transplantacijos. Manau, kad pakankamai svarbu įtraukti jį į pasiūlymą dėl rezoliucijos, pridedant atitinkamą trumpą nuorodą, kaip nurodyta balsavimo dokumentuose.

(Žodinė pataisa nepriimta)

– Prieš balsavimą dėl 37 pastraipos:

  Klaus-Heiner Lehne (PPE-DE) . – (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, po „geresnio reguliavimo“ prašau pridėti tris žodžius – „nepriklausomas poveikio vertinimas“. Tokia formuluotė buvo pirminiame projekte ir dėl man nežinomų priežasčių, atrodo, dingo. Kiek galiu spręsti, kitos grupės pritaria žodinei pataisai.

(Žodinė pataisa priimta)

7.2. 2009 m. biudžetas, III dalis - Komisija: biudžeto struktūra ir prioritetai 2009 m. (A6-0084/2008, Jutta Haug) (balsavimas)

7.3. „New Flame“ laivo avarija (balsavimas)

– Prieš balsavimą:

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). - Ponia Pirmininke, atsižvelgiant į Jūsų pastabas dėl vardinio balsavimo, leiskite padėkoti visiems, kurie šiuose rūmuose pirmininkauja balsavimų metu. Mūsų visų vardu norėčiau padėkoti ponui Vidal-Quadras, kad priėmė mano užvakar pateiktą pasiūlymą. Labai dėkoju jums už tai, kad sutikote pažiūrėti, ar sklandžiai viskas vyks.

– Prieš balsavimą dėl 6 pataisos:

  Gerardo Galeote (PPE-DE). - (ES) Ponia Pirmininke, sutinku su pataisos autoriumi ir siūlau, kad kur tekste minimos regioninės Andalūzijos įstaigos, reikėtų pridėti žodžius „ir vietos“, kad frazė būtų „Andalūzijos regioninės ir vietos įstaigos“.

(Žodinė pataisa priimta)

7.4. ES-Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono viršūnių susitikimas (balsavimas)

– Prieš balsavimą dėl 16 pastraipos:

  Emilio Menéndez del Valle (PSE). - (ES) Ponia Pirmininke, 16 pastraipos pabaigoje, po paskutinės eilutės, kurioje sakoma „daugėjant iššūkių pasauliniu lygiu“, siūlau pridėti „tačiau taip pat apibūdinama kaip rimta ir rimtus padarinius sukelianti krizė, kurią galima sušvelninti arba išspręsti pasitelkus regionų integraciją“ .

(Žodinė pataisa priimta)

– Prieš balsavimą dėl 22 pastraipos, pirma įtrauka:

  Gabriela Creţu (PSE). - (RO) Norėčiau, kad patvirtintumėte 22 pastraipos įžangos tekstą po pirmosios eilutės, kur minimi tūkstantmečio plėtros tikslai (perskaitysiu angliškai):

„Įskaitant ir lyčių aspektą, siekiant suteikti moterims daugiau galių ir ginti jų teises“;

(Žodinė pataisa priimta)

7.5. Padėtis Birmoje (balsavimas)

7.6. Biologinė įvairovė ir biologinis saugumas (balsavimas)

7.7. Pasaulio prekybos organizacijos reformos link (A6-0104/2008, Cristiana Muscardini) (balsavimas)

− Prieš balsavimą:

  Luigi Cocilovo (ALDE). - (IT) Ponia Pirmininke, ALDE grupės vardu norėčiau paklausti, ar galimas atskiras balsavimas dėl 42 pastraipos?

  Harlem Désir (PSE). - (FR) Ponia Pirmininke, mane stebina šis pavėluotas ALDE grupės prašymas, kuris neatitinka Tarptautinės prekybos komiteto grupių susitarimo, pasiekto balsuojant dėl pranešimo.

Todėl mes pasisakysime prieš šį prašymą. Manome, kad toje pastraipoje pateiktam pasiūlymui suteikti skurdžiausioms mažoms besivystančioms valstybėms galimybę gauti pajamų iš PPO didžiosioms besivystančioms šalims skirtų baudų Europos Parlamentas turėtų pritarti.

  Pirmininkė. − Dėkoju už tai. Rengiausi sakyti, kad prašymas gautas terminui pasibaigus ir dar norėjau paklausti, ar Jūs sutiktumėte su atskiru balsavimu.

Tačiau dabar akivaizdu, kad taip nebus.

7.8. Laisvosios prekybos sutartis su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (balsavimas)

7.9. Žalioji knyga dėl rinkos priemonių, taikomų aplinkosaugos ir susijusiais politikos tikslais (A6-0040/2008, Anne Ferreira) (balsavimas)

7.10. Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai ir Tarptautinių apskaitos standartų valdybos valdymas (A6-0032/2008, Alexander Radwan) (balsavimas)

− Prieš balsavimą dėl 8 pataisos:

  Sharon Bowles (ALDE). - Ponia Pirmininke, tai pakankamai paprasta pataisa. Reikia ištrinti žodį „teisėtumas“ frazėje „gali trūkti skaidrumo, teisėtumo ir atskaitingumo“, tai sutampa su panašiu pranešėjo ištrynimu 1 pataisoje.

(Žodinė pataisa nepriimta)

8. Balsavimo paaiškinimai

Žodiniai balsavimo paaiškinimai

- Komisijos metinės politikos strategija 2009 m. (RC-B6-0144/2008)

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Ponia Pirmininke, šiuo konkrečiu klausimu aš susilaikiau, nes manau, kad Komisija turi per daug darbo ir jai nereikia pakartotinai vertinti, ar ji veikia politiškai, ar pagal politikos nuostatas. Reikėtų daug daugiau kalbėti apie reguliavimo mažinimą, o ne kaip galėtume prastumti bendrą imigracijos politiką.

Daug mažų įmonių regione, kuriam atstovauju, norėtų mažiau reguliavimo iš ES. Iš tiesų daug žmonių norėtų matyti geriau visoje Europos Sąjungoje įgyvendinamą įstatymais numatytų dalykų priežiūrą.

Galiausiai, mano regione yra daug tokių, kurie yra susirūpinę, kad Komisija nedaro to, ką turėtų daryti. Pvz., Komisija dabar galėtų kuriam laikui atidėti pažeidimų prieš kai kurias valstybes nares bylas, susijusias su azartiniais lošimais, kad keleriems metams jos būtų nuslėptos nuo visuomenės akių. Tai yra vienas klausimų, kuriais Komisija dabar turėtų užsiimti.

- Pranešimas: Jutta Haug (A6-0084/2008)

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). - (PL) Ponia Pirmininke, Komisijos prioritetai 2009 m. yra didesnis užimtumas, klimato kaita ir tvari Europa. Užimtumas Europos Sąjungoje ypač nusipelnė dėmesio.

1997 m. lapkričio mėn. viršūnių susitikime Liuksemburge buvo pasirašyta Amsterdamo sutartis. Ji davė pagrindą Europos užimtumo strategijos formavimui. Dėl nedarbo problemos valstybėse narėse, kur 17 mln. žmonių tuo metu nedirbo, šis klausimas tapo prioritetiniu. Po devynerių metų, 2006 m. išsiplėtusioje Europos Sąjungoje 64,3 % darbingo amžiaus žmonių dirbo. Danijoje užimtumo lygis yra didžiausias, Lenkijoje mažiausias. Iš viso 7,9 % darbingo amžiaus žmonių neturi darbo. Palyginimui nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose – 4,6 %. Per praėjusius metus 24 valstybėse narėse buvo užregistruotas nedarbo lygio sumažėjimas, o trijose – padidėjęs užimtumas. Nedarbo lygis labiausiai sumažėjo Lenkijoje, Bulgarijoje ir Latvijoje, o labiausiai išaugo – Estijoje.

Ponios Haug pranešimas rodo, koks svarbus valstybių narių vaidmuo Europos Sąjungos užimtumo politikoje.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). - Ponia Pirmininke, šiame balsavime ir balsavime dėl Persijos įlankos naftos turiu susilaikyti arba balsuoti prieš, paprasčiausiai todėl, kad balsavimu užbėgama už akių Lisabonos sutarčiai.

Manau, kad tai labai įžūlu ir nepagarbu parlamentarų, kurie dar neratifikavo šio sutarties, o ypač airių tautos, kurie vis dar rengiasi referendumui, atžvilgiu.

Prašyčiau Parlamentą ir šiuos siūlymus rezoliucijoms rašančius žmones susilaikyti nuo skubėjimo dėl sutarties, kuri gali būti ratifikuota arba neratifikuota. Jie turėtų susilaikyti dėl demokratijos principų.

- ES-Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono viršūnių susitikimas (RC-B6-0147/2008)

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). - Ponia Pirmininke, visiškai pritariu priimtai pono Salafranca Sánchez-Neyra ir kitų sudarytai rezoliucijai. Yra žmonių, kurių kalba ir yra žmonių, kurie daro.

Europa turėtų stiprinti santykius su Lotynų Amerika. Turėtume nusigriebti šių santykių naudą ateinančioms kartoms, o to negalime pasakyti apie „Galileo“ projektą.

Galiausiai ir rezoliucijoje pabrėžiama, kad Europos ir Lotynų Amerikos partnerystei priklauso daugiau nei milijardas žmonių, kurie sudaro trečdalį JT valstybių narių bei sudaro ketvirtadalį pasaulio prekybos .

- Pranešimas: Cristiana Muscardini (A6-0104/2008)

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). - (PL) Ponia Pirmininke, Pasaulio prekybos organizacija buvo sukurta turint tikslą pradėti laisvą ir daugiašalę prekybą. Buvo pripažįstama, kad draugišku ir nuoširdžiu požiūriu pagrįsta atvira rinka buvo raktas į stabilų ekonomikos augimą ir skurdo pasaulyje mažinimą.

Tačiau daugeliui žmonių PPO vis dar yra tam tikra mįslė. Taip yra dėl skaidrumo trūkumo jos veikloje ir netinkamos informacijos viešinimo. Dabartinės sumažėjusios keturių didžiųjų (G4) ir šešių didžiųjų (G6) pasaulio valstybių darbo grupės susitikimuose vertinamos kaip didelių valstybių atstovės, kurios primeta arba nori primesti savo idėjas kitoms organizacijos narėms.

Kita problema – PPO techninės ir teisinės pagalbos mažiau išsivysčiusioms šalims, kurios negauna jokios ekonominės naudos iš didesnio rinkos liberalizavimo, stoka.

Tokios valstybės kaip Indija, Kinija ar Brazilija yra laikomos besivystančiomis šalimis, dėl to jos gauna naudos dėl daug palankesnių sąlygų ir įvairių įsipareigojimų. Mano įsitikinimu, tai yra PPO politikos klaida. PPO neatsižvelgia į didžiulį šių valstybių potencialą ir jų išteklius. O valstybės tuo naudojasi ir prekybos santykiuose dažnai naudoja dempingą, kuris žalingas kitoms šalims. Turėtų būti aiškesnis besivystančių šalių atskyrimas, turėtų būti atsižvelgiama į ekonominę galią, ekonomikos plėtrą, BVP ir eksporto augimą.

  Syed Kamall (PPE-DE). - Ponia Pirmininke, visi sutinkame, kad reikia PPO reformos. Bet geriausia būtų pakeisti Pasaulio prekybos organizacijos derybose dalyvaujančių šalių, įskaitant ir Europos Sąjungos, požiūrį.

Raginu kolegas pritarti tarppartinei visuotinei akcijai už tikrąją prekybą, kurios primininkais Rytų Afrikos teisės aktų leidžiamojoje asamblėjoje drauge su Abdi Abdirahim Haithar esame. Reikalaujame penkių dalykų. Leiskite panaikinti subsidijas žemės ūkiui, leiskite panaikinti žemės ūkio tarifus, leiskite liberalizuoti kilmės taisykles, leiskite didesnę svarbą skirti pagalbai (tokiems dalykams kaip infrastruktūra, o ne biudžetinė parama korumpuotoms vyriausybėms) prekybai. Ir leiskite imtis iniciatyvos panaikinti barjerus tarp mažas pajamas gaunančių šalių, kad jos galėtų kurti gerovę, verslininkai galėtų kurti gerovę, ir kad jos galėtų dalyvauti pasaulinėje prekybos sistemoje.

- Pranešimas: Anne Ferreira (A6-0040/2008)

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). - (PL) Ponia Pirmininke, europiečiai vertina natūralią aplinką. Eurobarometro apklausų duomenimis daugiau nei 70 % žmonių nori, kad sprendimus priimantys asmenys suteiktų didesnę reikšmę aplinkos politikai, kaip suteikia ekonomikai ar socialiniams reikalams.

Klimato kaita tęsiasi. Per pastaruosius 100 metų vidutinė temperatūra Europoje pakilo 0,095 °C, o per ateinantį šimtmetį gali išaugti dar 2 °C ar net 6 °C. OECD paskaičiavo, kad 6,4 % vaikų mirčių ir ligų yra dėl aplinkos taršos.

Europos Sąjunga gali pasiekti užsibrėžtų tikslų sumažinti taršą, kaip numatyta Kioto protokole (Pirmininkas pertraukia kalbėtoją)

  Pirmininkė. − Atsiprašau, bet vertėjams Jūs kalbate per greitai.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). - (PL) ... įvesdami emisijų prekybos gaires Europos Sąjungos šalyse ir taikydami kitas priemones, įskaitant Europos programą kovai su klimato kaita. Tikiu, kad ponios Ferreira pranešimas toliau paskatins valstybes nares imtis veiksmų aplinkosaugos srityje.

  Christofer Fjellner (PPE-DE). - (SV) Norėčiau išreikšti nepasitenkinimą, kad neturėjome galimybės balsuoti prieš pasiūlymą dėl asmeninių CO2 kortelių, kitaip sakant, asmens kortelių, kurios turėtų matuoti, kiek pavieniai žmonės prisideda prie šiltnamio efekto. Tai paprasčiausiai neteisinga. Tai prieštarauja žmogaus prigimčiai, vystymuisi ir siunčia ypač keistus signalus: nekvėpuokite, nesimankštinkite, ypač nešnopuokite, ir, dėl Dievo meilės, nebezdėkite!

Kokios turėtų būti sankcijos tiems, kurie išskiria per daug anglies dvideginio arba per daug prisideda prie šiltnamio efekto? Ar reikėtų jiems iš viso uždrausti kvėpuoti? Ne, tokios idiotiškos mintys menkina mūsų patikimumą ir nukreipia dėmesį nuo teisingų, efektyvių priemonių, būtent taršos leidimų prekybos, „teršėjas moka“ principo ir kitų metodų, kurie yra iš tiesų veiksmingi.

Esu nustebęs, kad daugiau žmonių nepasisakė prieš šį siūlymą ir kad jis, atrodo, buvo priimtas nepastebėtas. Man labai liūdna, jei dėl šio pasisakymo išleidau daugiau anglies dvideginio, nei man iš tiesų priklauso. Atsiprašau dėl to.

- Pranešimas: Alexander Radwan (A6-0032/2008)

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). - (PL) Balsavau už rezoliuciją dėl Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų. TFAS palengvina tame pačiame ar netgi skirtinguose sektoriuose dirbančių įmonių finansinių ataskaitų palyginimą. Esu įsitikinęs, kad Europos Sąjunga turėtų išnagrinėti, ar įvedus Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartus mažoms ir vidutinėms įmonėms bus kokios naudos, ir jei bus, tai kokios.

Rašytiniai balsavimo paaiškinimai

- Komisijos metinės politikos strategija 2009 m. (RC B6-0144/2008)

  Giles Chichester (PPE-DE), raštu. − Britanijos konservatoriai palaiko iniciatyvą dėl geresnio reguliavimo, administracinės naštos mažinimo, Lisabonos strategijos tikslų, atsižvelgiant į plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą, skatinimą bei tolesnės pažangos siekiant sustiprinti vieningą rinką. Mes parėmėme ir nuorodas į nepriklausimą poveikio įvertinimą atsižvelgiant į įstatymų leidimą, ilgalaikę konservatyvių EP narių politiką.

Tačiau mes negalime pritarti Bendrajai imigracijos politikai ar Bendrajai prieglobsčio politikai kai ruošiamasi apriboti valstybių narių galias laisvai veikti teisingumo ar vidaus reikalų srityse, sukurti Europos diplomatinę tarnybą ar bet kuriuos kitus veiksmus siekiant apriboti ES gynybos galimybes.

Dėl šių priežasčių mes susilaikėme dėl galutinio balsavimo.

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Pasiūlyme dėl rezoliucijos yra keletas neaiškių dalykų. Pritariame vidaus rinkos vystymui, bet pasakymas, kad Europos Parlamentas gailisi konkretaus suderinimo stokos, gali būti aiškinamas skirtingai. Pvz., kad reikia įvesti išsamesnes visiškai suderintas nuostatas, kam mes nepritariame.

Kadangi pasiūlyme taip pat atmetami visi bandymai pakartotinai nacionalizuoti sanglaudos politiką, remiama bendra imigracijos politika ir bendros politikos dėl NATO kūrimas, nusprendėme balsuoti prieš bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) ES, kuri apibūdinama blogėjančiomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis darbuotojams ir visiems gyventojams, kur toliau didėja turto koncentracija, nelygybė ir skurdas, reikšminga paminėti, kad nei Komisija, nei šio Parlamento dauguma nemano, kad kova su šia nepriimtina padėtimi turi būti pagrindinis prioritetas. Be to, negali būti niekaip kitaip, bet ES politikos uždavinys yra skatinti tokią padėtį.

Minėtais prioritetais siekiama plėtoti neoliberalią politiką ir susitelkti ties daugiau priemonių, skirtų visiškam bendros rinkos įgyvendinimui (t. y., paslaugų, prekių ir darbo jėgos rinkų liberalizavimui, įgyvendinant lankstumo ir užimtumo garantijų principus) ir tarptautinei prekybai, kartu greitinant federalistinę ir militaristinę darbotvarkę (kuri apima savo ir NATO strategijos peržiūrėjimą) ir remiantis neratifikuota (!) Lisabonos sutartimi.

Galiausiai, tais metais, kai bus rengiami rinkimai į Europos Parlamentą, esame raginami ir skatinami stiprinti ES propagandą ir jos politikos mistifikavimą. Tie, kurie laikosi tokios nuomonės, atmetė jūsų grupės pateiktą pataisą, smerkiančią Europos Teisingumo teismo nuosprendį, įteisinantį atlyginimų dempingą ir ribojantį profesinių sąjungų teises.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Metinės politikos strategijos 2009 m. teigiamai kalbama apie daugelį Europos Komisijos dokumente esančių dalykų. Ypač svarbu pabrėžti tarpusavio priklausomybę tarp ekonominės pažangos, socialinės pažangos ir aplinkos apsaugos, šie veiksniai yra svarbūs tvarios ekonomikos kūrimui. Būdama Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nare, ypač pritariu iniciatyvoms, kuriomis siekiama sužadinti mažų ir vidutinių įmonių potencialą.

Neturėtume pro pirštus žiūrėti į tinkamą direktyvų, kurios yra esminės vidaus rinkai, įgyvendinimą, ypač Paslaugų direktyvos ir Vartojimo kreditų direktyvos. Reglamentus reikia tinkamai perkelti į nacionalinius teisės aktus visose valstybėse narėse, jei siekiama realios naudos iš Europos integracijos. Tačiau neturėtume pamiršti, kad Europos Komisijos vaidmuo yra pagrindinis stebint, pranešant ir remiant valstybių narių pastangas siekti savo tikslų.

Europos Parlamentas rezoliucijoje paminėjo paskutinių Europos Teisingumo teismo sprendimų „Viking“, „Laval“ ir „Rüffert“ bylose pasekmes ir tolimesnės diskusijos Europos Parlamente būtinybę. Čia pasikliaunu Europos Komisijos dalyvavimu ir konstruktyviais jos atstovų sprendimais.

Sutinku, kad 2009 m. bus takoskyros metai Europos institucijų veikloje. Tačiau esu optimistė ir tikiu, kad tai nesutrukdys įgyvendinti svarbiausių metų uždavinių.

  Dan Jørgensen, Poul Nyrup Rasmussen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (PSE), raštu − (DA) Socialistų grupė Europos Parlamente nusprendė balsuoti prieš Žaliųjų / Laisvo Europos aljanso grupės pasiūlytą pataisą dėl besąlyginio 10 % biokuro vartojimo iki 2020 m. panaikinimo.

Mes neisime į kompromisą dėl tvarumo, socialinio ar aplinkos, todėl reikalaujame, kad 10 % tikslo vykdymas būtų privalomas ir to galima pasiekti tvariu būdu.

Esame pasirengę peržiūrėti nustatytą ribą, jei pasidarys akivaizdu, kad tvariu būdu jos pasiekti negalima. Nepaisant to, esame įsitikinę, kad Komisijos metinės politikos strategija yra tinkamas kontekstas tokio sprendimo priėmimui derybų dėl ES klimato kaitos paketo, įskaitant direktyvą dėl atsinaujinančios energijos, metu.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. – (RO) Balsavau už socialistų grupės pateiktas 1, 2, 3 ir 4 pataisas bendrai rezoliucijai dėl Komisijos metinės politikos strategijos 2009 m. Jomis Komisijos prašoma rasti sprendimą politinėje aklavietėje atsidūrusiai darbo laiko direktyvai, direktyvai dėl laikinų agentūrų ir direktyvai ir direktyvai dėl teisių į pensiją perdavimo. Tai yra gyvybiškai svarbūs Europos socialinės ir užimtumo politikos aspektai. Šiomis pataisomis Komisijos prašoma laikytis savo įsipareigojimų teikti pasiūlymus dėl teisės aktų, susijusių su minimaliais tarpvalstybinių kolektyvinių sutarčių, kurios leistų valstybėms narėms pagerinti šiuos standartus, ypač kolektyvinių derybų keliu, standartais.

Gaila, kad šios pataisos nesurinko reikalingos daugumos. Todėl balsavau prieš tekstą, kuriame neatsižvelgiama į socialinės Europos poreikius.

- Pranešimas: Jutta Haug (A6-0084/2008)

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE), raštu. − (PL) 2008 m. yra Lisabonos sutarties, kurie įsigalios 2009 m. ratifikavimo metai. Ji suteiks Europos Sąjungai naujų galių ir turės didžiulės įtakos Bendrijos biudžetui.

Naujai sudarytas Parlamentas ir Komisija turės imtis visiškai naujos biudžeto tvarkos, pagal kurią bus sudaromas 2010 m. biudžetas. Todėl ypač svarbu aiškiai susitarti dėl atitinkamų biudžeto ir teisės aktų leidybos priemonių pakeitimų iki šių metų pabaigos, siekiant užtikrinti skaidrią sistemą 2010 m. Be to, turime suintensyvinti pasirengimą plačiai visų ES išlaidų aspektų peržiūrai, kad galėtume pateikti Komisijai ataskaitą iki šių metų pabaigos.

Ateinančiais metais prioritetu turi tapti solidarumo principas, tačiau reikia užtikrinti finansavimą jo įgyvendinimui garantuoti. Mane neramina tai, kad manevrams suteikta erdvė iki daugiametėmis finansinėmis sistemomis nustatytos aukščiausios ribos, jau esamų Komisijos prioritetų ir naujųjų prioritetų praktiškai negalima pasiekti kartu, nenukenčiant solidarumo principui.

Todėl pirminiame biudžeto siūlyme turi atsispindėti realus visų reikalavimų kitiems metams vaizdas, atsižvelgiant į Parlamento reikalavimą, kad būtų išleisti visi bandomiesiems projektams, kurie atneša naudos visiems Europos piliečiams, skirti pinigai.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Leiskite priminti, kad drauge su diskusija dėl Bendrijos biudžeto 2009 m. vyksta ir kita diskusija dėl viso ES biudžeto peržiūrėjimo, kaip numatyta Tarpinstituciniame susitarime. Tiksli šios peržiūros forma dar bus nustatyta, tačiau esame susirūpinę, kad kai kurie jos uždaviniai jau nurodyti.

Be to, Taryba jau paskelbė apie ketinimus kurti realius ir griežtus mokėjimus ir kad jos įsipareigojimų lygis, mokėjimo asignacijos turi būti kruopščiai išanalizuotos, atsižvelgiant į Bendrijos gebėjimą jas įsisavinti; ketinimuose teigiama, kad labiau tikėtinas tolimesnis struktūrinės politikos ir sanglaudos finansavimo mažinimas, kuriam mes prieštaraujame. Mes laikomės kitokio požiūrio ir tikime, kad neišleidus visos pagal šias biudžeto antraštes skirtos sumos reikia atlikti išsamią analizę ir imtis priemonių, užtikrinsiančių griežtą jų įgyvendinimą.

O pasiūlyme reikalaujama padidinti asignavimus išorės veiksmams, užtikrinti su ES ambicijomis suderinamus išteklius. Mūsų siūlytos pataisos atmetimas šiek tiek aiškiau nušvietė, ką tai iš tiesų reiškia. Mes smarkiai prieštaraujame Tarybos prašymui skirti papildomų ES biudžeto lėšų karinėms išlaidoms, kaip Europos saugumo ir gynybos politikos daliai.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. − (PL) Ponia Pirmininke, 2009 m. biudžete turi būti atsižvelgta į konkrečias tais metais įtakos turinčias aplinkybes.

Visų pirma tikėtino Lisabonos sutarties sudarymo, europinių rinkimų ir naujo Europos Parlamento ir Europos Komisijos formavimo pasekmės biudžetui bus iššūkis ES teisės aktų leidybos ir biudžeto veiklos tęstinumui. Tuo pat metu tais metais po dvejų metų „apšilimo“, kuriems įtakos turėjo atidėliojamas teisės aktų priėmimas ir dėl to vėlavusi ilgalaikių programų pradžia, bus galutinai įgyvendinta 2007-2013 m. finansinė perspektyva.

Naujoviškai finansavimo politikai ir Europos Sąjungos ambicijoms užsienio politikoje skiriamas dėmesys yra visiškai suprantamas. Tačiau tai negali vykti sanglaudos politikos, kuri nepaprastai svarbi šiuo metu dėl įvairių šalių ir regionų vystymosi skirtumų, sąskaita. Pranešimo 3 dalyje, kurioje aptariamas solidarumo principas, aprašoma, kaip galima tinkamai ir skaidriai panaudoti struktūrinius fondus. Tai ypač reikšminga 2008-2009 m. suplanuotai biudžeto peržiūrai, kuri turės įtakos ES finansams po 2013 m. Tai dar vienas labai svarbus biudžeto politikos 2009 m. klausimas.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu ponios Haug pranešimo dėl 2009 m. biudžeto, III dalies – „Komisija: biudžeto struktūra ir prioritetai 2009 m. turiniui“. Pranešime pateikiami nurodymai, kurie padės palengvinti perėjimą nuo dabartinės prie naujos tvarkos pagal Lisabonos sutartį. Balsavau už šį pranešimą.

- „New Flame“ laivo avarija (RC-B6-0180/2008)

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Nors balsuosiu už šį bendrą pasiūlymą rezoliucijai, turiu pasakyti, kad tai tipiška Europos Parlamenti rezoliucija, priimta ne dėl susirūpinimo aplinka ar laivybos saugumu, bet dėl to, kad konservatyvūs Ispanijos politikai vis dar žūtbūt bando atgauti Gibraltarą ir trikdo savo valdžią.

Tai tekstas, kuriuo stengiamasi būti viskuo visiems žmonėms ir kuriame išplėstai kliedima apie niekus, tačiau menkai užsimenama apie svarbią laivybos saugumo problemą.

Jis parašytas prasta anglų kalba, o 12 pastraipa neturi prasmės ir praktiškai neįmanoma, todėl šios pastraipos negali rimtai vertinti, net jei ir pavyksta ją suprasti.

Svarbiausia, kad iš laivo buvo pašalinta nafta, kad ištikus nelaimei Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), Gibraltaro ir Ispanijos tarnybos veikė greitai ir teisingai, ir privalome užtikrinti, kad bus atkreiptas dėmesys į laivybos saugos problemą apskritai. Visa tai buvo galima daug efektyviau išdėstyti dviejuose puslapiuose, o ne turėti keturis puslapius padriko teksto, kaip dabar.

(Sutrumpinta pagal Darbo tvarkos taisyklių 163 taisyklės 1 dalį)

- ES-Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono viršūnių susitikimas (RC-B6-0147/2008)

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl bendros rezoliucijos dėl ES-Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono aukščiausio lygio susitikimo, nes manau, kad Limos viršūnių susitikimas suteiks išskirtinę galimybę sustiprinti strateginę dviejų regionų partnerystę ir padidinti pastangas siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų iki 2015 m., įskaitant demokratijos ir įstatymo viršenybės principo propagavimą, žmogaus teisių apsaugą ir užtikrinimą, ypatingą dėmesį skiriant moterų padėčiai, socialinės sanglaudos stiprinimui ir skurdo mažinimui.

Pritariu didėjančiam įsitikinimui dėl Europos migracijos stebėjimo tarnybos, kuri leistų geriau suprasti migraciją tarp Lotynų Amerikos, Karibų jūros regiono ir Europos Sąjungos, kūrimo svarbos.

Reikia imtis bendrų veiksmų norint apsaugoti aplinką, biologinę įvairovę ir miškus ir kovoti su klimato kaita, dykumėjimu ir vandens trūkumu.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Mes labai pritariame šiam pasiūlymui dėl rezoliucijos, tačiau kai kurie turinio dalykai nėra aktualūs šiam Parlamentui, jie turėtų būti valstybių narių ir galbūt Užsienio reikalų ministrų tarybos atsakomybė.

Kaip visada, įvairios grupės pateikė nereikšmingų pataisų dėl įvairių svarbių principinių klausimų, pvz., ar „MRTA“ turėtų būti įtraukta į ES teroristinių organizacijų sąrašą ir dėl bandymų įgyvendinti taikos procesą Kolumbijoje.

Tai yra svarbūs dalykai, bet jie ne tiek svarbūs, kad juos spręstų Europos Parlamentas, tą turėtų daryti kompetentingos sprendimus priimančios institucijos valstybėse narėse.

Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nepaisant kruopščiai sudarytos rezoliucijos, sunku nuslėpti norą, kad pasaulinė dviejų regionų partnerystė ir Europos Lotynų Amerikos pasaulinė tarpregioninė partnerystė taptų būsimos laisvosios prekybos zonos užuomazga (su laisvas prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimu), leisianti ES savaip propaguoti Lotynų Amerikos integraciją ir tenkinti pagrindinių finansinių ir ekonominių grupių ambicijas (žr. asociacijos susitarimų tarp ES ir Lotynų Amerikos šalių bei regionų, pvz., Meksikos ir Čilės, uždavinius).

Kai kurie mūsų yra įsitikinę, kad sekinantis rezoliucijos tikslų kartojimas taps bendrais principais, vertybėmis ir interesais, bet tai yra paprasčiausiai bandymas propaguoti neokolonijines pretenzijas ir ES jėgų įsikišimą Lotynų Amerikoje.

Mes visiškai prieštaraujame ES ketinimams palengvinti regionuose sukaupto turto, gamtinių išteklių ir biologinės įvairovės pasisavinimą tarptautinėms bendrovėms, kurios išnaudos darbuotojus, skatins nedarbą, sužlugdys milijonus smulkiųjų ūkininkų, sunaikins aplinką, užkirs kelią pažangai ir pamins tautų teises ir suverenumą.

  Jens Holm, Kartika Tamara Liotard ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Gaila, kad tekstas apie reprodukcinę sveikatą, kuris buvo GUE rezoliucijos dalis, buvo ištrintas dėl visų politinių grupių kompromisinio siūlymo. Ištrintas tekstas yra toks:

„Reikalaujama, kad valstybės politika skatintų infrastruktūrą, įrangą ir viešąsias paslaugas, užtikinančias moterims lytinį švietimą ir švietimą apie reprodukciją, įskaitant vaisingumo kontrolę, motinystės ir tėvystės paramą, taip sudarant moterims sąlygas planuoti šeimą ir kitus gyvenimo aspektus ir prisidedant prie visų sąlygų, reikalingų didesniam lygybės principu pagrįstam moterų dalyvavimui.“

  David Martin (PSE), raštu. − Bendradarbiavimui šioje srityje reikia dialogo, kuris be kitų dalykų, skatintų socialinę sanglaudą ir bendradarbiavimą kovojant su visuotiniu atšilimu. Mano balsavimas atspindi gilesnio dialogo šiose srityse poreikį.

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Pritariu galimybei, kurią mums suteikia ES-Lotynų Amerikos viršūnių susitikimas aptarti padėtį Lotynų Amerikoje ir ES santykius su šia pasaulio dalimi.

Pritarsiu bendram pasiūlymui dėl rezoliucijos, tačiau norėčiau pabrėžti, kad turime užtikrinti, kad bus rastas politinis problemų Kolumbijoje ir aplink ją sprendimas, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų poziciją.

Žinome, kad to regiono šalyse yra sunkumų, todėl mes, Europos Sąjunga, turime aktyviai jiems padėti įveikti tas problemas, ypač susijusias su narkotikais ir nusikalstamumu, ir įtvirtinti jų vyriausybėse bei institucijose demokratinius principus.

  Charles Tannock (PPE-DE), raštu. − Didžiosios Britanijos konservatoriai šiandien balsavo už šią rezoliuciją, tačiau norėtų pasitikslinti dėl jiems abejonių keliančią nuorodą visuotinę paramą Romos statutui ir Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir nuorodą „kovoti prieš mirties bausmę“ 11 rezoliucijos pastraipoje, kurioje šnekama apie tai, kas yra kiekvieno konservatyvaus Europos Parlament nario sąžinės dalykas.

- Birma (B6-0186/2008)

  David Martin (PSE), raštu. − Padėčiai Birmoje įvertinti reikia vieningos ir aiškios ES pozicijos. Didesnės ir tiksliau nukreiptos sankcijos, kurios yra svarbi tokios pozicijos dalis, pasaulinis ginklų embargas ir politinių kalinių paleidimas, įskaitant Aung San Suu Kyi, būtų pageidautinas. Nepaisant to turėtų daryti spaudimą ne tik Birmai, bet ir ASEAN valstybėms narėms, kad jos imtųsi veiksmų pašalinti Birmą iš ASEAN siūlomų palankių prekybos nutarimų.

- Biologinė įvairovė ir biologinis saugumas (B6-0143/2008)

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) Mažėjanti biologinė įvairovė yra vienas iššūkių, su kuriais visuomenė susiduria šiandien, o klimato kaitos kontekste ši problema kelia dar didesnį susirūpinimą.

Susirūpinimas dėl klimato kaitos poveikio biologinės įvairovės mažėjimui yra susijęs ne tik su nykstančių rūšių apsauga. Sumažėjusi biologinė įvairovė mažina ekosistemų atliekamų funkcijų žmonėms teikiamą našumą ir efektyvumą.

Pavyzdžiui, išeikvotą biologinę įvairovę turintis dirvožemis gali sugerti mažiau anglies taip net pagilindamas klimato kaitos poveikį.

Todėl pritariu rezoliucijai, tikėdamas, kad ES toliau laikysis ambicingos pozicijos dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl biologinės įvairovės.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) June List partija pritaria tarptautiniam darbui saugant biologinę įvairovę ir biologinį saugumą. Gamtos pasaulis turi turtų, kuriuos žmonės tik pradėjo atrasti ir būtina, kad šis ateities galimybių šaltinis būtų išsaugotas būsimoms kartoms. Todėl pritariame rezoliucijai.

Tačiau svarbu, kad ES darbas saugant biologinę įvairovę suteiktų galimybę lanksčiai pritaikyti ES direktyvas ir teisės aktus pagal nacionalinius skirtumus. Valstybių narių aplinka yra skirtinga, todėl ją reikia saugoti skirtingais būdais.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Miroslav Ouzký pranešimas apie „Europos strategiją dėl biologinės įvairovės (COP 9) ir biotechnologinio pavojaus prevencijos (COP-MOP 4)“ kelia klausimų dėl biologinės įvairovės apsaugos ir sąžiningo tokių išteklių panaudojimo naudos paskirstymo.

Norėčiau sutelkti dėmesį ties biologinės įvairovės klausimu ir pabrėžti, kad įvairūs modernūs genų inžinerijos būdai turi būti kuriami ir naudojami cisgenetiniams, o ne transgenetiniams tikslams, siekiant imituoti kiek įmanoma natūralesnius procesus.

Sutinku, kad būtina imtis veiksmingų priemonių prieš biologinį piratavimą, ant kai kurių gaminių dedant CE žymą ir taip užtikrinti, kad jie atitiktų jiems taikomas Bendrijos direktyvas.

- Pranešimas: Cristiana Muscardini (A6-0104/2008)

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Čia nesiūlome nieko daugiau ar mažiau nei PPO pakeitimas nauju pasaulio valdymo centru, su stipresnį vaidmenį turinčiu sekretoriatu ir Europos Komisijai sukurtomis privilegijomis (darbuotojais, iniciatyvios teise ir kt.), parlamentine asamblėja ir kitais dalykais, derinamais su kitomis pasaulį kontroliuoti norinčiomis institucijomis.

Paradoksalu, kad pranešimu siekiama pateisinti sutarimą, galima sakyti vienbalsiškumą, kuris cituoju: „priešingai nei balsų dauguma (arba paskirstytų balsų sistema) užtikrina lygybę visiems nariams“. Beje, ta lygybė ES yra paminama.

Lygiai taip pat paradoksalu, kad pranešime prašoma, kad derybos prekybos ir ginčų sprendimas apimtų socialinius, aplinkos ir „humanistinius“ sumetimus, kadangi stojimo prašymai bus svarstomi tik komerciniu požiūriu! Tam tikras didžiulio šio Parlamento pritarimo Kinijos narystei PPO ex post pasiteisinimas, dabar, kai organizacija skundžiasi socialiniu tos šalies dempingu, jau neminint pakartotinių žmogaus teisių pažeidimų.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nepaisant įvairių teigiam dalykų, pvz., reikalingos didesnės koordinacijos tarp Pasaulio prekybos organizacijos, Tarptautinės darbo organizacijos, Jungtinių Tautų aplinkos programos, Jungtinių Tautų vystymo programos, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos veiklos, pranešime siekiama sumenkinti tarptautinės prekybos liberalizavimą, kuris pranešime visiškai nekritikuojamas.

Pranešime vos vos stengiamasi neutralizuoti kritiškumą ir paslėpti tokių, kaip pvz., socialdemokratai, kurie stengiasi rasti išeitį iš krizės, su kuria susidūrė kapitalistinė sistema, vaidmenį.

Pranešime, nors ir kukliai, dar kartą patvirtinamas pritarimas pasaulio prekybos liberalizavimui, nuslepiant jo pasekmes. Tarptautinės prekybos liberalizavimus paskatino atsiverti nepaprastai skirtingų ekonominio išsivystymo lygių valstybių rinkas didelių finansinių ir ekonominių grupių, būtent ES, džiaugsmui ir naudai.

Pranešime labai stengiamasi nuslėpti pritarimą prekybos liberalizavimui ir jo vaidmenį neoliberalios kapitalistinės globalizacijos vadovaujamiems agresyviems veiksmams, kurie, kaip teigiama, užtikrins ekonominę plėtrą ir tautų pažangą.

Vargu ar kas galėtų būti toliau nuo tiesos. Mes matėme ir vis dar matome pasaulyje didėjančią nelygybę, tendencija, kuri bus dar intensyvesnė, jei tęsis dabartinė neoliberali politika. Tai iliustruoja maisto kainų augimas.

Todėl balsavau prieš pranešimą.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu ponios Muscardini pranešimui „Pertvarkytos PPO link“. Dėmesio reikia visoms pranešime minėtoms sritims, pvz., sistemos atstovavimo, organizacijos ginčų sprendimo mechanizmui ir jo bendram teisėtumui bei skaidrumui. Pranešime pateiktos analizės pakanka diskusijai šiais klausimais. Be to, šioje diskusijoje taip pat reikia didesnio dalyvavimo ir konsultavimosi su pilietine visuomene, besivystančiomis šalimis ir JT organizacijomis. Šis požiūris atsispindėjo mano balsavime.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. – (PL) Pasaulio prekybos organizacija buvo sukurtu turint tikslą pradėti laisvą ir daugiašalę prekybą. Buvo pripažįstama, kad draugišku ir nuoširdžiu požiūriu pagrįsta atvira rinka buvo raktas į stabilų ekonomikos augimą ir skurdo pasaulyje mažinimą.

Tačiau daugeliui žmonių PPO vis dar yra tam tikra mįslė. Taip yra dėl skaidrumo trūkumo jos veikloje ir netinkamos informacijos viešinimo. Dabartinės sumažėjusios keturių didžiųjų (G4) ir šešių didžiųjų (G6) pasaulio valstybių darbo grupės susitikimuose vertinamos kaip didelių valstybių atstovės, kurios primeta arba nori primesti savo idėjas kitoms organizacijos narėms.

Kita problema – PPO techninės ir teisinės pagalbos mažiau išsivysčiusioms šalims, kurios negauna jokios ekonominės naudos iš didesnio rinkos liberalizavimo, stoka.

Tokios valstybės kaip Indija, Kinija ar Brazilija yra laikomos besivystančiomis šalimis, dėl to jos gauna naudos dėl daug palankesnių sąlygų ir įvairių įsipareigojimų. Mano įsitikinimu, tai yra PPO politikos klaida. PPO neatsižvelgia į didžiulį šių valstybių potencialą ir jų išteklius. O valstybės tuo naudojasi ir prekybos santykiuose dažnai naudoja dempingą, kuris žalingas kitoms šalims. Turėtų būti aiškesnis besivystančių šalių atskyrimas, turėtų būti atsižvelgiama į ekonominę galią, ekonomikos plėtrą, BVP ir eksporto augimą.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, balsuoju už ponios Muscardini pranešimą dėl Pasaulio prekybos organizacijos reformos. Ypač už daugiašalės prekybos sistemos, Pasaulio prekybos organizacijos darbo reformą, kurios jau kurį laiką reikėjo, ypač atsižvelgiant į dabartinį organizacijos, kuri dabar turi 151 narį, dydį.

Taip pat norėčiau pabrėžti neatidėliotiną su besivystančiomis šalimis susijusios reformos poreikį. Dabar klestinčią prekybą turinčios valstybės, įskaitant Kiniją ir Indiją, mėgaujasi privilegijuotomis ir palankesnėmis sąlygomis, kadangi jos drauge su kitomis mažiau išsivysčiusiomis šalimis vis dar laikomos „besivystančiomis“ valstybėmis. Sutinku su siūlymu sukurti aiškesnes besivystančių valstybių grupes, kurios būtų aiškesnės, lengviau palyginamos ir labiau atitiktų tikrąją aptariamos valstybės ekonominę padėtį.

- Laisvosios prekybos sutartis su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (B6-0142/2008)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Tikras laisvos prekybos sutarčių vadovas…

Tekste pilna nekritiškų užuominų apie netarifinių kliūčių mažinimą, panaikinimą ir liberalizavimą, susirūpinimą dėl galimo konkurencijos iškraipymo dėl valstybės subsidijų, didėjančios paslaugų, investicijų ir konkurencingų konkursų liberalizavimo svarbos, jame taip pat išreiškiamas daugiau ar mažiau aiškus pritarimas Lisabonos sutarčiai.

Rezoliucija tokia neoliberali, kad paskatino socialdemokratus pabandyti ir nuslėpti jų nuolaidžiavimą jos turiniui, pateikiant eilę jai pritildyti skirtų pataisų, vadinamasis kapitalizmas žmogišku veidu.

Dar kartą galime matyti, kad šios laisvosios prekybos sutartys bando pro langą iškišti tai, ko nepavyko pro duris. Kol tęsiasi derybos PPO Europos Sąjunga, sudarydama tokio tipo sutartį su regionais ir pasaulio valstybėmis, palaipsniui stengiasi skatinti tarptautinės prekybos liberalizavimą.

Griežtai atmetame laisvosios prekybos sutartis (nepaisant to kokiomis intriguojančiomis jos yra paverstos). Tikime, kad žmonės turi burtis, vienytis ir kovoti siekdami baigti neoliberalią politiką, kuri turi tokių žalingų pasekmių darbuotojams ir tautoms.

  David Martin (PSE), raštu. − Pono Markov žodiniam klausimui Komisijai dėl ES-Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos laisvosios prekybos sutarties bus pritarta. Laisvosios prekybos sutartyje tarp ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos turėtų būti nuostatos dėl darbo ir aplinkosaugos normų bei žmogaus teisių. Be tokių nuostatų laisvosios prekybos sutarties socialiniam sluoksniui kyla pavojus. Reikia pripažinti įsipareigojimų atnaujinimą, jei ES tikisi patikimai ginti socialia atsakingą ekonominę politiką visame pasaulyje. Balsavau pagal savo šiuo klausimu išsakytą požiūrį.

- Pranešimas: Anne Ferreira (A6-0040/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai nusprendėme balsuoti už šį pranešimą.

Manome, kad ekonomines priemonės turi būti kuriamos ES lygiu, siekiant išspręsti daugelį iššūkių aplinkos ir klimato srityse. Pranešime taip pat pabrėžiamas subsidiarumo principas.

Tačiau nutarėme nepritarti tekstui apie konkrečias priemones mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams.

Yra paprastesnių ir geresnių bendrųjų priemonių socialinėms aplinkos politikos priemonių pasekmėms kompensuoti.

Taip pat nusprendėme balsuoti prieš 2 ir 3 pataisas. Jos apima svarbias sritis, pvz., vidaus degimo variklių našumą ir pesticidų naudojimą.

Tačiau manome, kad tai geriausia padaryti nuolatiniu Parlamento darbu mažinant automobilių poveikį klimatui ir kontroliuojant pesticidų naudojimą.

  John Bowis (PPE-DE), raštu. − PPE-DE pritaria pranešimui dėl Žaliosios knygos dėl rinkos priemonių aplinkos ir susijusios politikos tikslams įgyvendinti. Tikime, kad jame yra daug gerų ir konstruktyvių elementų, kurie pabrėžia rinkos priemonių svarbą kuriant ir įgyvendinant aplinkos politiką. Todėl balsavome už šį pranešimą.

Tačiau PPE-DE norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie balsavo prieš 26 pastraipos antrąją dalį, Kurioje Komisija raginama pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl Bendrijos mažiausio CO2 mokesčio iki 2008 m. pabaigos. Esame tvirtai įsitikinę, kad tai prieštarauja subsidiarumo principui, valstybės narės pačios turi apsispręsti dėl mokesčių politikos. PPE-DE taip pat norėtų pabrėžti, kad ši sąvoka yra nesuderinama su tęsiama efektyvios ES išmetamųjų teršalų prekybos sistemos plėtra.

PPE-DE dar norėtų pabrėžti, kad kadangi nebuvo paprašyta atskiro balsavimo dėl pranešimo 42 pastraipos, tais pačiais pagrįstas mūsų prieštaravimas apima ir visoje ES taikomo žibalo ir išmetamo NOx kieko mokesčius.

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. − (SV) Pritariame pranešimui dėl Žaliosios knygos dėl rinkos priemonių aplinkos ir susijusios politikos tikslams įgyvendinti, A6-0040/2008, kadangi jame atkreipiamas dėmesys į daugelį mechanizmų, kurie gali būti naudojami aplinkai saugoti arba gerinti, pvz., išmetamųjų teršalų prekybos sistema, principas „teršėjas moka“ ir subsidijų, kurios yra žalingos aplinkai, reforma.

Tačiau atmetame mintį dėl „CO2 kortelių“ įvedimo pavieniams žmonėms ir mažoms ir vidutinėms įmonėms, pagal kurias būtų registruojamas jų energijos suvartojimas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų lygis. Visų pirma manome, kad ją bus sunku įgyvendinti dėl praktinių kliūčių. Taip pat manome, kad pasiūlymas pažeidžia asmens privatumą ir laisvę, ypač, kai nepagrindžiama, kodėl tokie duomenys renkami ir kam jie bus naudojami.

Taip pat atmetame siūlymą dėl CO2 muitų. Laisvoji prekyba reiškia, kad žemės ištekliai yra naudojami kiek įmanoma našiau. Dėmesys turėtų būti skiriamas tarptautinėms sutartims dėl aplinkos.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už of Anne Ferreira pranešimą dėl Žaliosios knygos dėl rinkos priemonių aplinkos ir susijusios politikos tikslams įgyvendinti, nes sutinku, kad šių priemonių naudojimas yra būtinas, siekiant įgyvendinamos ir efektyvios aplinkos politikos. Rinkų veiklą gerinančios priemonės, pvz., pricipo „teršėjas moka“ taikymas, kuris leidžia įkainoti ekonominę veiklą, kuri kenkia aplinkai, yra valstybės įsikišimo forma, kurią, kaip rodo patirtis aplinkos apsaugos srityje, reikėtų skatinti.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) Pritariu Anne Ferreira pranešimui, nes tikiu, kad rinkos priemonės, pvz., mokesčiai, subsidijos ir emisijų prekyba, yra svarbios aplinkos politikos tikslams įgyvendinti, nors tvarios plėtros skatinimui jos nėra vienintelės.

Nors apskritai sutinku su šiuo pranešimu, manau, būtų per anksti įvesti vieningą CO2 mokestį Europoje, nes būtų sudėtinga įgyvendinti šią sistemą drauge su Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų prekybos sistema.

Be to, nesutinku, kad esamas Bendrijos taisykles dėl aplinkos apsaugos reikėtų pakeisti rinkos priemonėmis, kurios dėl savo pobūdžio nesukuria reguliavimo alternatyvų.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Aplinkos klausimai yra viena svarbiausių ES bendradarbiavimo sričių. Tarpvalstybinės aplinkos taršos problemų negalima išspręsti nacionaliniu lygiu. Tai suteikia ES akivaizdų vaidmenį tokiose srityse.

Tačiau susirūpinimą kelia tai, kad pranešime be gėdos naudojamasi klimato problemomis, kaip argumentais ES politinei galiai stiprinti bei atverti duris biurokratijai ir protekcionizmui. Yra daugybė pavyzdžių ir visi jie netinkamai. Pranešime prašoma vieningų mokesčių, permąstyti laisvos konkurencijos sąvoka ir įvesti vadinamąsias sienų patikslinimo priemones, kitaip sakant muitus.

Valstybėms narėms turi būti leista pačioms nuspręsti, kaip elgtis su aplinkos politika. Konkuruojant dviem šalims ir bendrovėms neapsikraunant biurokratija, gali suklestėti kūrybingumas ieškant efektyvių aplinkos problemų sprendimų.

Todėl balsavome prieš šį pranešimą.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiame pranešime kalbama apie Europos Komisijos iniciatyvą ir numatoma visa eilė Europos Parlamento nuostatų dėl rinkos priemonių aplinkos ir susijusios politikos tikslams kūrimo, perspektyva, į kurią mes žvelgiame su rimtomis abejonėmis ir susirūpinimu.

Juo siekiama sumažinti taršą ir apsaugoti aplinką naudojant rinkos priemones ir įgyvendinant „teršėjas moka‘ principą, kurio sąnaudos galutinėje analizėje teks vartotojams, šeimoms, kurios jau dabar sumoka didžiąją dalį aplinkos mokesčių.

Pranešime minimas mokesčių už vandens naudojimą mokėjimas, kuris apima išteklių naudojimo ir aplinkos sąnaudas. Žinome, kad pavienėse valstybėse jau remiamas pajamų mokesčių keitimas „teršėjas moka“ principu pagrįstais mokesčiais ir kad kai kurie juos vertina, kaip būsimus ES mokesčius.

Be mokestinių priemonių pranešime siūloma įvesti CO2 išmetimų prekybos sistemą, kurioje dominuotų pagrindiniai ekonominiai interesai ir kuri skatintų finansines spekuliacijas.

Todėl balsavau prieš.

  Linda McAvan (PSE), raštu. − Darbo Europos Parlamento nariai pritaria su klimato kaita kovoti skirtoms rinkos priemonėms, pvz. ES išmetamųjų teršalų prekybos sistema. Pritariame didžiajai Žaliosios knygos ir pranešimo daliai. Tačiau yra keletas ričių, dėl kurių turime abejonių. Be kita ko jos apima:

- 47 pastraipą: Eurovinjetė, žinome, kad ateityje Komisija pateiks teisės akto pasiūlymą dėl Eurovinjetės ir savo poziciją palaikysime iki to laiko.

- 50 pastraipą: Direktyva dėl energijos mokesčio: kai kurios iškastinio kuro mokesčių išlygos vietos vartotojams turi socialinės politikos tikslų, kuriuos reikia gerbti.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Būdamas Švedijos liberalu turiu iš esmės skeptišką požiūrį į bendrus ES mokesčius. Tačiau aplinkos mokesčiai yra išimtis. Nepaisant to, privalome kruopščiai apsvarstyti, koks priemonių derinys bus ypač veiksmingas. Esu tvirtai įsitikinęs išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistemos veiksmingumu ir iš esmės neprieštarauju anglies dvideginio mokesčiui. Tačiau reikia labai gerai pasvarstyti lyginant šias priemones ir kadangi buvo pateikta pasiūlymų prieš vieną ir kitą priemonė, manau, kad tinkama laikytis tokios pozicijos.

Ponios Ferreira pranešimas buvo tikras kratinys. Didžioji jo dalis buvo teigiama, tačiau ir todėl man nereikėjo ilgai galvoti, prieš nusprendžiant balsuoti už, nors ir ne viskas buvo gerai. 66 pastraipoje, dėl kurios nebus atskirai balsuojama, kalbama apie „CO2 korteles“ pavieniams žmonėms ir mažoms bei vidutinėms įmonėms. Teisybė, kad politika susijusi su kokiais nors norais. Tačiau idealiu atveju tai turėtų būti ir įgyvendinama.

  Thomas Ulmer (PPE-DE), raštu. − (DE) Balsuoju prieš šį pranešimą, nes jame siūlomos priemonės atsiduoda planine, o ne rinkos ekonomika. Mano supratimas apie tai, kas sudaro rinkos ekonomiką, skiriasi nuo dominuojančio supratimo.

- Pranešimas: Alexander Radwan (A6-0032/2008)

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Pono Radwan pranešime paminėti klausimai atrodo ypač techniški, bet jie yra labai svarbūs.

Valstybės institucijos būtinai turėtų pasisakyti nustatant apskaitos standartus, kadangi jie turi tokį poveikį visiems ekonomikos veikėjams ir net valstybės pajamoms iš mokesčių. Neteisinga, kad privati organizacija įkuriama de facto, kaip tikras įstatymų leidėjas, be jokios politinės kontrolės, ypač kai TASV techniniu teisėtumu vis dažniau abejojama dėl valdybos požiūrio į tam tikrus dalykus, kuris yra labiau teorinis nei profesinis. Be to, norėtųsi gerokai pakeisti jos geografinę ir specialistų sudėtį. Taip, nauji standartai turėtų būti tvirtinami tik atlikus kruopščią sąnaudų-naudos analizę ir jei jie yra naudingi ir būtini. Taip TASV vaidmuo turėtų apsiriboti viešai savo akcijomis prekiaujančiomis bendrovėmis ir neliesti mažų ir vidutinių įmonių.

Dėl tikrosios vertės principo, juo teikiama pirmenybė trumpalaikiam metodui ir finansiniai rezultatai tampa dominuojančiu bendrovės valdymo veiksniu. Jis didina finansinių dalykų ekonomikoje svarbą ir rinkos nestabilumą. Europos Sąjunga turėtų atsisakyti tokio standarto. Tačiau pranešėjo pozicija šiuo klausimu nėra visiškai aiški. Todėl dėl šio pranešimo susilaikome.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nuo 2005 m. sausio ES bendrovės, kurių akcijomis prekiaujama viešai, buvo įpareigotos konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms naudoti tarptautinius apskaitos standartus.

Šiuos standartus sukūrė privati organizacija (Tarptautinių apskaitos standartų komiteto fondas ir Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASKF/TASV)), finansuojama iš privačių šaltinių (daugiausia toje pačioje srityje dirbančių bendrovių) ir nepavaldi jokios valdžios kontrolei.

Nors šiame pranešime yra aspektų, dėl kurių turime abejonių, jame siūloma tam tikrų priemonių situacijai spręsti, o galimybė taikyti tokius tarptautinius apskaitos standartus mažoms ir vidutinėms įmonėms vertinami atsargiai.

Tačiau svarbu paminėti, kad ligonio neįmanoma išgydyti švelninančiomis priemonėmis, kurios yra skirtos finansinių spekuliacijų pasekmėms sumažinti ir išvengti situacijų, kurios gali lemti tarptautinės finansinės sistemos žlugimą, pasireiškimo, kaip vienu iš būdų didėjančiam kapitalo judėjimo liberalizavimui įtvirtinti.

Privalome susidoroti su problemos priežastimi: vis labiau ekonomiką kontroliuojančiu kapitalo finansavimu, didėjančiomis finansinėmis spekuliacijomis ir iš jų sekančiomis gamybinėmis investicijomis. Turime užtikrinti, kad finansinės sistemos tarnautų tautų ir valstybių pažangai, o ne dideliam kapitalui!

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Kokybiški visuotiniai apskaitos standartai yra ypač svarbūs finansinių rinkų stabilumui. Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TFAS) be jokios abejonės palengvins bendrovių finansinių ataskaitų palyginimą ir leis investuotojams priimti geresnius spendimus.

Tačiau norėčiau pabrėžti, kad reikalavimai mažoms ir vidutinėms įmonėms skiriasi nuo investuotojų reikalavimų kapitalo rinkose.

Todėl sutinku su pranešėju, kad tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) pasiūlyti TFAS mažoms ir vidutinėms įmonėms yra per sudėtingi. Norėčiau pabrėžti, kad aš nuolat prieštarausiu sprendimams, kurie, užuot palengvinę padėtį, bendrovėms sukuria papildomų kliūčių. TASV pasiūlymas buvo parengtas turint galvoje gana dideles mažas ir vidutines įmones (turinčias daugiau nei 50 darbuotojų). Dabar norėčiau paminėti šiek tiek neseniai „Eurostat“ skelbtų duomenų, pagal kuriuos 98,7 % visų Europos Sąjungoje veikiančių bendrovių dirba mažiau nei 50 darbuotojų ir tik 1,1 % (apie 210 000 bendrovių) yra mažos ir vidutinės įmonės, turinčios daugiau nei 50 darbuotojų.

Norėčiau pabrėžti, kad neprieštarauju pačiai TFAS mažoms ir vidutinėms įmonėms idėjai. Tačiau tikiu, kad Europos Sąjunga turėtų kruopščiai ištirti kokią naudą mažoms ir vidutinėms įmonės galėtų gauti patvirtinus TFAS. Su didžiuliu susidomėjimu seksiu tolimesnę diskusiją šia tema.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Oficiali TASKF / TASV institucijų priežiūra – taip pat daug diskusijų keliantis klausimas. Darbas konvergencijos linkme, kaip sutarta pagal TFAS, gali atnešti didėjančios naudos tarptautiniu mąstu dirbančioms bendrovėms. Išvengiant dvigubos apskaitos galima sutaupyti daugybę milijonų eurų. Tačiau tokių neskaidriai ir atskirais procesais įgyvendinamų susitarimų pobūdis kelia plačių diskusijų dėl šios procedūros visuomenėje klausimą.

SVĮ taip pat reikia tinkamo dėmesio, o kaip elgtis su jomis, o ne didžiosiomis bendrovėmis, žinoma, menkiau.

Be to, tikrosios vertės principas yra vienas tų, kurių nereikėtų ardyti alternatyvomis ir aiškinimais ir kurį yra protinga priimti.

  Pirmininkas. − Tuo baigsime balsavimo aiškinimus.

9. Balsavimų pataisymai ir balsavimo ketinimai: žr. Protokolą

(Posėdis sustabdytas 12.55 val. ir vėl pratęstas 15.00 val.)

PIRMININKAUJANTYSIS: ponas ONESTA
Vicepirmininkas

10. Ankstesnio posėdžio protokolo patvirtinimas: žr. Protokolą

11. Tarybos bendrųjų pozicijų perdavimas: žr. Protokolą

12. Diskusija dėl žmogaus teisių, demokratijos ir įstatymo viršenybės principo pažeidimų (diskusija)

12.1. Zimbabvė

  Pirmininkas. - Kitas darbotvarkės punktas šeši pasiūlymai dėl rezoliucijos dėl Zimbabvės⁽¹⁾.

  Erik Meijer, autorius. – (NL) Pone Pirmininke, Zimbabvės prezidentas Mugabe kadaise buvo išsilaisvinimo kovų didvyris. Jo dėka buvusi Pietų Rodezija davė pradžią naujai Zimbabvės valstybei, kuri suteikė demokratišką balsą juodaodžių gyventojų daugumai pasibaigus britų kolonijiniam valdymui ir nepaisant baltųjų vadovaujamos rasinės segregacijos politikos, kuri priešinosi kolonijinei valdžiai.

Daugelį metų Mugabe buvo neįtikėtinai nuosaikus šalies vadovas. Jis nevykdė spaudimo dėl primygtinio žemės nuosavybės perskirstymo. Jis buvo nusiteikęs radikaliai tik prieštaraudamas homoseksualams. Tik atsidūręs pavojuje prarasti valdžią prisiminė savo ankstyvuosius pažadus apie žemės reformą. Nuo to laiko jo neapgalvoti veiksmai privedė šalies ekonomiką prie visiško žlugimo. Dirbamos žemės perskirstymas buvo vykdomas tinkamo plano, o visiškai atsitiktinai, agresyviausiems jo rėmėjams grobiant žemę sau.

Dar blogiau elgėsi su politiniais oponentais. Jie buvo be gailesčio bauginami ir puolami, tačiau sugebėjo išgyventi. Kai paskutinį kartą buvo surengti rinkimai, jau buvo įtarimų, kad rezultatai suklastoti. Šį karta opozicija laimėjo parlamento rinkimus, bet atrodo, kad siūlomas balsų perskaičiavimas yra skirtas pergalei iš opozicijos atimti. Prezidento rinkimų rezultatai laikomi paslaptyje jau visą mėnesį, taigi Mugabe pralaimėjimo dydis nėra žinomas.

Praėjusias keletą dienų jis entuziastingai teigė, kad niekada nieko savo šalyje nekeis. Jis tegali vykdyti pažadus smurtu ir engimu. Tą jis padarys naudodamas laivu atgabentus iš Kinijos importuotus ginklus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, išorinis pasaulis turėtų susirūpinti šiuo šalies vidaus konfliktu. Parama pabėgėliams, opozicijai ir spaudimas valdančiajai partijai yra pagrindiniai būdai siekti to, ko Mugabe visuomet tvirtino norįs, būtent daugumos politinės valdžios.

  Geoffrey Van Orden, autorius. − Pone Pirmininke, gal galėčiau pirmiausia išreikšti savo nusivylimą, kad Taryba šioje svarbioje diskusijoje nėra atstovaujama.

Jau praėjo beveik mėnuo nuo Zimbabvėje surengtų rinkimų. Nekyla abejonių, kad rinkimus laimėjo judėjimas už demokratinius pokyčius. Mugabe ir jo pakalikai turėtų palikti valdžią, tačiau iš esmės negirdėjome nieko apie rinkimų rezultatus, išskyrus tai, kad Mugabe aplinkos žmonės dar kartą tūžmingai reaguoja ir desperatiškai stengiasi suklastoti rinkimų rezultatus.

Jau daugelį metų rodėme Zimbabvę kaip didžiulę Afrikos žemyno gėdą, gyvą tironijos, korupcijos ir vieno žmogaus pasibaisėtino naudojimosi valdžia įrodymą. Mugabe sunaikino kadaise klestėjusią valstybę. Visus jo valdymo metus kiti Afrikos vadovai buvo šalia ir arba nieko nedarė, arba pritardavo tironui vos pasitaikius galimybei. Kokia gėda! Koks tai buvo skandalas. Ir didžiulė tragedija ne tik Zimbabvės, bet ir Afrikos gyventojams.

Visus tuos metus pirmąjį Zimbabvės likimo sprendimą turėjo Pietų Afrika, tačiau Thabo Mbeki ne tik tinkamai nevykdė savo kaip tarpininko pareigų, bet ir akivaizdžiai rėmė Mugabe. Žado netekęs pasaulis prieš keletą dienų stebėjo Mbeki pranešimą, teigiantį, kad Zimbabvėje krizės nėra, kad tai tėra įprastinė rinkimų politika.

Kadangi ES bent jau ėmėsi specialių sankcijų dėl Mugabe režimo, tačiau nebuvo pasirūpinta, kad jos būtų vertinamos rimtai ir Mugabe, kuriam uždrausta keliauti ES šalyse, net buvo pakviestas į ES-Afrikos viršūnių susitikimą Lisabonoje praėjusių metų gruodį dėl visiškai melagingų priežasčių. Kokių diplomatinių ar ekonominių pastangų buvo imtasi siekiant įtikinti kitas Afrikos valstybes imtis tinkamų veiksmų prieš Zimbabvę? Atsakymas – labai menkų.

Tačiau vis dar turime laiko pasielgti teisingai. ANC lyderis Jacob Zuma paragino imtis veiksmų dėl Zimbabvės. Mūsų siūlyme dėl rezoliucijos raginame geros valios Zanu valdančiosios parlamentinės frakcijos Zimbabvėje žmones pamatyti šviesą ir pripažinti, kad pokyčiai jau vyksta.

Dabar laikas priversti išgirsti mūsų balsą. Paskatinkime tuos demokratinius pokyčius, kurių Zimbabvės gyventojams taip reikia.

  Bogusław Rogalski, autorius. − (PL) Pone Pirmininke, politinė ir vidaus saugumo padėtis Zimbabvėje staiga pasikeitė į blogąją pusę po kovo mėn. rinkimų į parlamentą ir prezidentus. Pats faktas, kad rinkimų rezultatai dar nepaskelbti rodo įstatymo viršenybės principo žlugimą bei totalitarinį šios Afrikos valstybės valdymo pobūdį.

Šiandien Afrikoje demokratijai yra kilęs rimtas pavojus. Valdžia vėl panaudojo jėgą prieš opoziciją ir prieš demokratiškus Zimbabvės gyventojų siekius. Todėl reikia ryžtingos Europos Sąjungos reakcijos ir tai turėtų apimti ir mūsų Parlementą. Turėtume raguoti į padėtį, tačiau taip pat turime pasmerkti Kinijos veiksmus, kuri siųsdama ginklų pilnus krovinius laivus į Afrikos pakrantę bando remti Mugabe režimą.

Todėl man malonu paremti mūsų bendro siūlymo dėl rezoliucijos straipsnį raginantį Kiniją nustoti siųsti ginklus į Zimbabvę. Tik tokiu būdu bus galima sumažinti valstybės teroro, kurį patiria jos piliečiai, aukų skaičių.

  Marios Matsakis, autorius. − Pone Pirmininke, po daugelio britų kolonijinio valdymo metų ir Ian Smith rasinės segregacijos diktatūros tuometinę Rodeziją, dabar Zimbabvę į laisvę atvedė grupė už laisvę kovojusių asmenų, taip pat ir poną Mugabe.

Niekas negali paneigti šių žmonių indėlio į Zimbabvės laisvę, tačiau kaip dažnai nutinka per didelė ir ilgai trunkanti valdžia drauge su prisitaikėliškumu ir nekontroliuojamu asmeninės materialinės naudos apetitas greitai pažeidė altruistinę laisvės ir demokratijos dvasią ir Mugabe režimą pavertė despotišku valdžios organu be jokios ateities vizijos ir pernelyg totalitaristinėmis apraiškomis. Dėl to Zimbabvė buvo visiškai izoliuota tarptautiniu lygiu ir toliau stumiama į skurdą ir korupciją.

Pastarųjų rinkimų metu Zimbabvės gyventojai parodė, kad nori taip reikalingų pokyčių, tačiau Mugabe režimas nenori atsisakyti valdžios ir dabar rimtai rizikuoja privesti šalį prie anarchijos ir pilietinio karo.

Šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos siunčiame žinią, kad Zimbabvės žmonių valia, išreikšta rinkimų proceso metu, privalo būti gerbiama. Taip pat užtikriname, kad tie kurie Afrikoje sako, kad jiems iš tiesų rūpi padėtis Zimbabvėje, visiškai prisiima atsakomybę, mato realią padėtį, vertina Mugabe tokį, koks jis yra šiandien, o ne koks buvo prieš daugelį metų, ir ryžtingai veikia siekdami demokratiškų pokyčių Zimbabvėje.

  Raül Romeva i Rueda, autorius. − (ES) Pone Pirmininke, manau, kad esant šiems įvykiams, reikėtų svarstyti padėtį Zimbabvėje šiame skubiame posėdyje. Todėl savo balsu prisidedu, argi galėčiau neprisidėti prie visų vyriausybės pajėgų smurtą prieš opoziciją, žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus pasmerkusių balsų.

Taip pat tikiuosi, kad ši rezoliucija bent jau padės paremti tuos, kurie šalies viduje ir išorėje bando atkurti demokratišką procesą.

Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką, kuris yra susijęs su garsiąja kinų laivo „An Yue Jiang“, gabenančio 77 tonas Zimbabvei skirtų ginklų ir amunicijos, kuris buvo priverstas palikti Pietų Afrikos Durban uostą po to, kai doko darbininkai atsisakė iškrauti krovinį, o teismas nusprendė, kad ginklai negali būti gabenami per Pietų Afriką, byla.

Remiantis mano turima informacija dabar laivas siekia, kad krovinys būtų iškrautas kitame uoste, tačiau, sprendžiant iš pasipriešinimo priimti krovinį tame rajone, atrodo, kad laivui gali tekti grįžti į Kiniją neįvykdžius misijos.

Aišku, kad laivui net neturėjo būti suteikta teisė plaukti ir kad visoms vyriausybėms reikia kuo greičiau susitikti ir sudaryti tarptautinę sutartį dėl ginklų perdavimo, nes pasaulyje, deja, yra daugybė šalių, kaip Zimbabvė, kurioms niekada neturėtų būti leista gauti bet kokio tipo ginklų ar amunicijos.

Tegul šis pavyzdys būna stimulu deryboms dėl tvirtos ir teisiškai įpareigojančios ginklų prekybos sutarties, kurios daugelis Tarptautiniam veiksmų dėl šaulių ginklų tinklui priklausančių ne vyriausybinių organizacijų, kaip beje ir šis Parlamentas, prašo jau daugelį metų.

  Urszula Gacek, PPE-DE grupės vardu. – Pone Pirmininke, greitai bus jau mėnuo nuo Prezidento rinkimų Zimbabvėje. Laiko suskaičiuoti balsus ir paskelbti rezultatus, žinoma, buvo pakankamai. Šiuo metu Zanu-PF valdančiosios partijos reikalavimu tęsiasi balsų perskaičiavimas 23 rinkimų apygardose. Rimtą susirūpinimą kelia tai, kaip buvo saugomos balsadėžės ir negalima atmesti galimybės, kad šio perskaičiavimo procesu metu nebus prikišta nagų prie rinkimų biuletenių. Balsavusiųjų apklausos duomenimis bus reikalingas antrasis prezidento rinkimų turas. Jei ponas Mugabe dabar paskelbs savo pergalę, ji turi būti užginčyta. Tikėkimės, kad antrasis turas iš tiesų įvyks.

Tačiau tarptautinė bendruomenė privalo išlaikyti spaudimą, kad užtikrintų, kad šis turas būtų kiek įmanoma laisvesnis ir teisingesnis. Į šalį privalo būti įleisti rinkimų stebėtojai ir užsienio žurnalistai. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, reikės reformų, įskaitant nepriklausomos rinkimų komisijos sukūrimą, užtikrinsiančių, kad toks farsas daugiau niekada nebūtų vadinamas demokratiniais rinkimais.

  Katrin Saks, PSE grupės vardu. – Pone Pirmininke, Zimbabvės konstitucijoje teigiama, kad „joks asmuo nebus kankinamas ir nebus baudžiamas nežmoniška ar žeminančia bausme, ir su juo nebus kitaip panašiai elgiamasi“.

Nacionalinės ir tarptautinės teisės pažeidimų tiek daug, kad paprasčiausiai nėra laiko juos skaičiuoti. Norėčiau kreiptis į šiuos du žmones: generalinį policijos komisarą Augustine Chihuri ir kariuomenės vadą Constantine Chiwenga. Kankinimai ir kitoks žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys ar bausmės yra visiškai draudžiami pagal tarptautinę teisę, pvz., pagal Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos 5 straipsnį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį. Zimbabvė yra pasirašiusi abu šiuos dokumentus.

Kviečiu policijos pareigūnus ir kareivius nedelsiant baigti žmogaus teisių pažeidimus ir raginu užtikrinti, kad visi policijos bei kareivių įtarimai žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant smurtinius pavienių asmenų užpuolimus, būtų nedelsiant, nepriklausomai ir nešališkai ištirti.

  Janusz Onyszkiewicz, ALDE grupės vardu. – (PL) Pone Pirmininke, diktatoriškas pono Mugabe valdymas Zimbabvę iš valstybės su klestinčia ekonomika pavertė visiška katastrofa. Infliacija pasiekė 100 000 % per metus. Per pastaruosius kelerius metus BNP sumažėjo trečdaliu, o dekretas dėl kainų sumažinimo 50 % ištuštino parduotuvių lentynas. Pastaruoju metu visos bendrovės šalyje buvo nacionalizuotos. Be to, gyvenimo trukmė Zimbabvėje yra viena trumpiausių pasaulyje: vyrų 37 metai vyrams ir moterų 34 metai. Ketvirtadalis gyventojų yra užsikrėtę ŽIV ir apie 80 % gyvena žemiau skurdo ribos.

Jei norime taikių pokyčių Zimbabvėje, o pokyčiai yra tiesiog būtini, tuomet turime užtikrinti, kad jie įvyktų rinkimų, o ne kruvinų riaušių ir revoliucijos forma.

  Ewa Tomaszewska, UEN grupės vardu. – (PL) Pone Pirmininke, 2008 m. kovo 29 d. Zimbabvėje vyko Prezidento ir vietos rinkimai. Tačiau dar nepaskelbta jokių rezultatų.

Prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo blokada ir su tuo susijęs opozicijos engimas yra nepriimtina demokratiškų Zimbabvės gyventojų siekių slopinimo forma. Tai, kad 2008 m. balandžio 14 d. Zimbabvės Aukščiausiasis Teismas atmetė skubų opozicijos grupės (Judėjimą už demokratinius pokyčius) prašymą rinkimų komisijai paskelbti rinkimų rezultatus rodo teismų sistemos priklausomybę nuo dabar prezidento postą užimančio ir valdžią prarasti bijančio Robert Mugabe.

Visiškai smerkiama žmogaus teisių pažeidimai ir jėgos panaudojimas prieš opoziciją.

Ginklų tiekimas šiai šaliai tokiu metu prilygsta pilietinio karo galimybės skatinimui bei lygiai taip pat nusipelno pasmerkimo. Todėl esu ypač dėkingas Pietų Afrikos uosto darbuotojams, kurie atsisakė iškrauti Zimbabvės saugumo pajėgoms Kinijos siunčiamus ginklus.

  Koenraad Dillen (NI). - (NL) Pone Pirmininke, kelintą kartą žmogaus teisių padėtis Zimbabvėje atsiduria mūsų darbotvarkėje kaip skubios diskusijos reikalaujantis dalykas? Kiek kartų mes bejėgiškai pasisakėme prieš tai, kaip Mugabe engia savo tautą? Ne visada vieningai sutarėme dėl įvairių dalykų, bet dėl Zimbabvės atrodo turime tam tikrą bendrą nuomonę.

Gėdingas pastarųjų rinkimų vaizdas yra įrodymas, kad šis nesąžiningas diktatorius visiškai nieko nesupranta apie demokratiją. Tęsiama nesilpstanti etninio valymo politika prieš baltuosius ūkininkus. Mugabe negerbia opozicijos, tarptautinės bendruomenės ir savo paties tautos. Silpniausieji Zimbabvėje nukentės pirmiausia, tačiau tai žinome jau daugelį metų.

Europos Bendrija šiam žmogui praėjusių metų gruodį ES-Afrikos viršūnių susitikime Lisabonoje dar ištiesė raudoną kilimą. Tik Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordon Brown buvo atkaklus ir boikotavo šį nemalonų mažą susibūrimą. Visi tai žinome, bet apgailėtinos padėties esmė yra tokia. Mugabe žino, kad turi paramą. Jis žino, kad jį remia keletas Afrikos valstybių vadovų, o gal reikėtų sakyti diktatorių, jis atmeta bet kokią jo nusikalstamos politikos, vadinamos „neokolonizmu“ kritiką. Pietų Afrikos vaidmuo čia ypač išdavikiškas. Kol Afrikos Sąjunga aiškiai nepasmerks jo, Mugabe ir toliau veiks nebaudžiamas.

Mugabe žino, kad jį remia Kinija, kuri nori perimti Europos vaidmenį Afrikoje ir daro tai sakydama korumpuotiems valstybių vadovams, kad neduos jiems pylos dėl žmogaus teisių ar gero valdymo. Kinijos valdžia rodo savo tikrąjį veidą ne tik Tibete, bet ir Darfūre bei Zimbabvėje. Tai yra šiandieninės diskusijos esmė ir bendra Kinijos bei Afrikos kaltė, kurią privalome pasmerkti ir dar stipriai išryškinti.

  José Ribeiro e Castro (PPE-DE). - Pone Pirmininke, įvykiai Zimbabvėje būtų juokingi, jei nebūtų tokie dramatiški ir net gana tragiški.

Koks rinkimų tikslas? Tikslas demokratinis valdžios išrinkimas. Tai reiškia, kad balsavimas turi būti laisvas ir sąžiningas, balsai turi būti skaičiuojami, rezultatai skelbiami ir gerbiamas žmonių pasirinkimas. Tačiau to nėra Mugabe valdomoje Zimbabvėje.

Rezultatų neskelbimas ir jų perskaičiavimas tokiu būdu, kokiu buvo nurodyta, yra visiškas absurdas. Tarptautinė bendruomenė privalo tai atidžiai stebėti. Privalome klausyti religinių vadovų įspėjimų, kurie apeliuoja į mūsų atsakomybės jausmą, nes jie bijo, kad ši stipri krizė gali pasiekti genocido mąstą. Tai taip pat yra išbandymas tarptautinėms organizacijoms ir privalome jas spausti (Pietinės Afrikos vystymosi bendriją, Afrikos Sąjungą ir Jungtines tautas).

Galiausiai dėl Kinijos laivo, buvo pranešimų, kad jis galbūt grįžta į Kiniją, kaip antradienį pranešė Komisaras Michel. Tačiau mums reikia patvirtinimo ir primygtinai reikalauju Komisijos daryti spaudimą Kinijai, tai turi būti politinis, o ne tik laivybos bendrovės, sprendimas.

  Bernd Posselt (PPE-DE) . – (DE) Pone Pirmininke, senojoje Rodezijoje būdavo turistams skirtas plakatas, raginantis žmones „Atvykite į Rodeziją ir pamatykite Zimbabvės griuvėsius“. Vėliau šis šūkis virto dviprasmišku juokeliu: „Atvykite į Zimbabvę ir pamatykite Rodezijos griuvėsius“. Šiandien plakate galėtų būti parašyta: „Atvykite į Zimbabvę ir pamatykite Zimbabvės griuvėsius“, darant užuominą apie garsiuosius mūro darbus, bet sugriautas viltis apie klestėjimą ir demokratiją.

Tikiu, kad Europos Sąjungos pareiga pasinaudoti dabartine padėtimi, kai nepaisant įvairių manipuliacijų Zimbabvės opozicija galiausiai iškovojo esminę pergalę ir paremti demokratiją ir įstatymo viršenybės principą šioje svarbioje Afrikos valstybėje. Ten žmonės jau pakankamai prisikentėjo. Tačiau privalome rasti būdų, kurie nebūtų suprantami, kaip naujasis kolonizmas, juos paremti. Todėl svarbu, kad veiksmus, kurių imsimės palaikytų ir kaimyninės valstybės bei patys Zimbabvės gyventojai.

Todėl sveikinu pirmuosius Afrikos nacionalinio kongreso žingsnius, nors jie turi daryti dar daugiau! Todėl ypač sveikinu drąsų doko darbininkų parodytą pavyzdį. Turime labai aiškiai pareikšti, kad užtikrinti, kad būtų tinkamai pasinaudota dabar sukurta galimybe yra bendra Europos Sąjungos, Afrikos Sąjungos ir įvairių pietų Afrikos jėgų užduotis. Ponas Mugabe jau turi savo vietą istorijoje, kiekviena nauja diena kažin ar ją daro mažiau įspūdinga.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Opozicijos baimė, kad Robert Mugabe panaudos jėgą valdančiosios partijos pralaimėjimui kovo 29 d. rinkimuose pridengti turėjo pagrindo: 36 demonstracijos dalyviai buvo suimti taikaus protesto prieš atidėliojimą paskelbti rinkimų rezultatus metu.

Kinijos susidomėjimas Afrikos nafta dar viena gilioje ekonominėje krizėje atsidūrusios šalies, kur šimtai tūkstančių gyventojų išvyksta, ieškodami geresnio gyvenimo, problema. Mainais už ginklus Kinija remia korupciją bei diktatūrą ir yra viena didžiausių Robert Mugabe režimo prekybos partnerių bei pagalbos teikėjų.

Sutinku su Europos Parlamento rezoliucija dėl Zimbabvės, kuri remia opoziciją, smerkia dažnus Robert Mugabe rėmėjų rasizmo proveržius ir ragina Kiniją padengti žalą.

  Tunne Kelam (PPE-DE). - Pone Pirmininke, Zimbabvės gyventojai nusipelnė teisingumo ir įstatymo viršenybės. Praėjusio mėnesio rinkimai rodo galimą tironijos pabaigą. Manau, kad pats faktas, kad Mugabe vyriausybė delsia pranešti rezultatus ir bando perskaičiuoti balsus, yra įrodymas, kad jie jaučiasi pralaimėtojais.

Esu ypač susirūpinęs dėl išplitusio smurto, nukreipto prieš spėjamus opozicijos rėmėjus; žmonės mušami ir žudomi vien dėl skirtingų nuo vyriausybės pažiūrų. Taip pat turiu paminėti faktą, kad šis režimas negalėtų egzistuoti be išorės paramos, taigi Kinijos veiksnys yra labai simboliškas, Afrikos uostuose prisišvartuojantys laivai su ginklais.

  Pirmininkas. - Teoriškai pagal darbo tvarkos taisykles pasisakymas „neturėtų trukti ilgiau nei dvi minutes“, tačiau yra dar trečiasis pranešėjas ir norėčiau, kad jis pasisakytų.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). - (PL) Pone Pirmininke, norėčiau dar prisidėti prie to, ką jau sakė kiti Nariai, mano kolegos, kad Zimbabvės problema yra viena tų, kurių negalime ignoruoti. Europa investavo ir toliau investuoja į Afriką daug lėšų, turėdama gerų ketinimų, sukurti demokratiją ir pakelti vidutinių žmonių pragyvenimo lygį. Mugabe ir Zimbabvės pavyzdys galėtų užkrėsti kitus išsišokėlius biurokratus Afrikoje ir net tose vietose, kur egzistuoja demokratija, bet opozicija apsiginklavusi ginklais iš Kinijos ar kitų socialistinio pasaulio valstybių, tai kelia grėsmę šioms demokratinėms šalims ir mūsų užduotis jas ginti. Todėl negalime leisti Zimbabvei išsisukti ir tikiu, kad šie balsai yra teisingi ir turėtų būti išgirsti visoje Afrikoje.

  Androula Vassiliou, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, su įdomumu sekiau diskusiją ir sveikinu rezoliuciją, dėl kurios bus netrukus balsuojama.

Visų pirma norėčiau priminti apie nuolatinius Komisijos įsipareigojimus Zimbabvės gyventojams. Šiuo atveju norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjunga lieka svarbiausia Zimbabvės donore ir mes norime tęsti šią savo funkciją.

Padėtis Zimbabvėje, ypač po kovo 29 d. rinkimų, kelia didžiulį susirūpinimą, Europos Parlamentas ir Komisija atidžiai seka įvykius. Glaudžiai bendradarbiaujame su valstybėmis narėmis Zimbabvėje ir čia Europoje koordinuodami veiksmus Europos Sąjungos lygiu.

Tikime, kad Zimbabvės gyventojai ir kaimyninės valstybės yra pagrindiniai dalyviai krizės sprendimo paieškose ir mes nuolat raginame Zimbabvės partnerius regione imtis lemiamo vaidmens. Todėl Komisija remia tebesitęsiančias regionų pastangas ir balandžio 13 d. Lusakoje surengto Pietinės Afrikos vystymosi bendrijos (PAVB) viršūnių susitikimo išvadas, kuriose raginama paskelbti prezidento rinkimų rezultatus ir atrojo rinkimų turo atveju Zimbabvės vyriausybės prašoma užtikrinti saugią aplinką.

Taip pat gailėdamiesi, kad ES nebuvo pakviesta atsiųsti savosios rinkimų stebėtojų misijos, pritariame pakartotinį PAVB rinkimų stebėtojų misijos siuntimą nušviesti rinkimų procesą nedelsiant ir iki jo pabaigos.

Dalyvaudamas balandžio 19 d. Mauricijuje surengtame PAVB viršūnių susitikime dėl skurdo Komisaras Michel pasinaudojo galimybe susitikti su dauguma PAVB valstybių narių prezidentų arba ministrų pirmininkų ir aptarti krizę Zimbabvėje. Jis padėkojo už jų pastangas ir paragino stiprinti įsipareigojimus rasti priimtiną sprendimą.

Norėčiau patvirtinti Komisijos norą ir toliau pasinaudoti bet kokiomis galimybėmis dialogui, siekiant rasti krizės Zimbabvėje sprendimą. Tuo tarpu Komisija ir valstybės narės ir toliau Zimbabvės gyventojams teikia negirdėtus kiekius humanitarinės pagalbos.

  Pirmininkas. - Diskusija baigta.

Balsavimas vyks po diskusijos.

(1) Žr. Protokolą.

12.2. Iranas: Khadijeh Moghaddam byla

  Pirmininkas. - Kitas darbotvarkės punktas – diskusija dėl šešių pasiūlymų rezoliucijai dėl Khadijeh Moghaddam⁽¹⁾ bylos.

  Paulo Casaca, autorius. − (PT) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, vienas tamsiausių teokratiško Irano režimo aspektų yra neapykanta moterims. Po Islamo revoliucijos 1979 m. Irano valdžia vieną paskui kitą panaikino visas svarbiausias moterų teises. Užmėtymas akmenimis, suluošinimas, privatumo ir pačių pagrindinių teisių pažeidimai dabar tapo taisykle. Visuomenė vis aiškiau ir stipriau reaguoja į šią padėtį.

Šiame kontekste judėjimas už milijoną parašų, kuris Irane pradėjo burtis prieš maždaug dvejus metus yra viena svarbiausių Irano pilietinės visuomenės noro rodyti pasipriešinimą valdančiajam režimui apraiškų.

Per praėjusius dvejus metus buvome 100 įkalinimo ir kitų bausmių žmonėms, kurie pasirašė judėjimo peticiją, liudininkais. Šiandien, kai pateikėme savo siūlymą įvairios žmogaus teisių organizacijos, mums pranešė, kad trys šio judėjimo aktyvistės Nashrin Afzali, Nahid Jafari ir Zeynab Peyghambarzadeh buvo nuteistos lygtinėmis įkalinimo bausmėmis ir plakimu. Tokia padėtis yra netoleruotina ir kreipiuosi į kolegas Narius prašydama pasmerkti padėtį ir paremti Irano moteris.

  Erik Meijer, autorius. − (NL) Pone Pirmininke, Iranas yra valstybė, kur gyvenimas pakenčiamas tik žmonėms, kurie yra pasirengę būti terorizuojami karo ir konservatyvių teologų. Laisvė, demokratija ir žmogaus teisės čia nieko nereiškia. Jie rengia rinkimus, tačiau kandidatus tvirtina konservatyvi dvasininkija, taigi disidentai, kaip taisyklė, yra pašalinami. Daug iraniečių pabėgo nuo šio teroro režimo savo šalyje ir dauguma jų nebebūtų gyvi, jei taip nebūtų pasielgę. Šiems pabėgėliams turime rasti vietos Europoje, užuot išsiuntę juos atgal ar elgęsi su jais lyg su teroristais.

Tuo pačiu metu neneigiama, kad dalis Irano gyventojų pritaria homoseksualų žudymui, moterų diskriminacijai ir etninių mažumų slopinimui. Ta dalis bjaurėjosi vakarų dekadansu jų šalyje Pahlavi dinastijos, kuri praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmečio pabaigoje buvo ištremta po to, kai Irane išplito Amerikos ir Europos įtaka, valdymo metu. Tada taip pat nebuvo kalbos apie demokratiją ir režimo priešininkai buvo persekiojami arba ištremiami. Vakarų klaidos didžiąją dalimi lėmė šiandieninio teroro režimo įsigalėjimą. Jei Iranas būtų turėjęs galimybę tapti modernia tauta valdant ministrui pirmininkui Mossadeq šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, jis niekuomet nebūtų tapęs dabartinių jos vadovų terpe.

Irane vyksta judėjimai už pokyčius, tačiau jie yra visuotinai persekiojami. Balandžio 8 d. ponia Khadijeh Moghaddam buvo sulaikyta ir apkaltinta „prieš valstybę nukreiptos propagandos skleidimu, viešosios nuomonės ardymu ir prieš nacionalinį saugumą nukreiptais veiksmais“. Ji buvo paleista, bet griežti suvaržymai jai vis dar galioja. Turime parodyti solidarumą su ja.

  Eija-Riitta Korhola, autorė. − (FI) Pone Pirmininke, kaip matyti iš rezoliucijos bandant nutildyti tuos, kurie šneka apie moterų teises, Irane naudojamos prievarta. Jie suimami, tardomi ir įkalinami. Kai kuriems netgi grasinama užmėtymu akmenimis. NVO darbas labai apsunkintas, be to yra žodžio ir susirinkimų laisvės suvaržymų. Be to, sausio pradžioje žurnalas „Zanan“, kuris pasisakė už lygybę, buvo uždarytas.

Taip pat neramina, kad Iranas vis dar neratifikavo JT Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims. Irano žmogaus teisių teisininkas Mehrangiz Kar pareiškė, kad Irano teisinė sistema yra nesuderinama su JT Konvencija dėl moterų teisių, nes konstitucija negali prieštarauti šariato dėsniams. Tačiau dauguma musulmoniškų valstybių yra ratifikavę šią konvenciją.

Kyla klausimas ar Irano sprendimus priimantys asmenys ir valdžia tiki, kad politiškai aktyvios moterys, kurios kritiškai vertina sistemą, kelia tikrą grėsmę Irano visuomenei. Šios atkaklios ir drąsios moterys atstovaują didžiulę pokyčių jėgą. Svarbu, kad ES parodytų paramą šioms iranietėms, kurios kovoja už pagrindines žmogaus teises.

  Ewa Tomaszewska, autorė. − (PL) Pone Pirmininke, Irane yra rimtų žmogaus teisių pažeidimų, ypač grėsmė beveik dešimčiai moterų būti mirtinai užmėtytoms akmenimis, kalbu apie Iraną: Khayrieh, Kobra N, Fatemeh, Ashraf Kalhori, Shamameh Ghorbani, Leyla Ghomi, Hajar ir seserys Zohreh ir Azar Kabiriniat, taip pat kiti žmonės. Mirties bausmės taikymas vaikams ir tiems, kurie kalba apie moterų teises, reikalauja stiprios demokratiško pasaulio reakcijos. Milijono parašų kampanijos dalyvių suėmimas rodo, kad visuomenei neleidžiama pasinaudoti teise pasisakyti svarbiais klausimais.

Šiuos veiksmus reikia pasmerkti. Europos Sąjungos institucijos turi stebėti žmogaus teisių padėtį Irane. Norėtume, kad Iraną būtų nusiųsta stebėtojų grupė ir, kad jie parengtų išsamią ataskaitą, kurią Europos Parlamentas galėtų svarstyti ir galėtų apsispręsti dėl savo pozicijos ir pateikti pasiūlymus dėl priemonių, kurios galėtų pagerinti žmogaus teisių padėtį Irane.

  Marios Matsakis, autorius. − Pone Pirmininke, kad ir kiek stengtumėmės suprasti kitokią ypač musulmoniškos valstybės Irano visuomenę, gyvenimo būdą ir vyraujančias aplinkybes, negalime jausti kitaip nei šokiruoti ir pikti dėl didžiai nedemokratiško ir brutalaus elgesio su moterimis toje šalyje.

Keletas pavyzdžių: moterims neleidžiama užimti aukščiausių postų valstybės tarnyboje, jos negali būti skiriamos teisėjomis, moteris diskriminuojančios teisės dėl santuokos, skyrybų, vaiko globos ir paveldėjimo, teisme moterų pateikti įrodymai prilygsta tik pusei vyro pateiktų įrodymų, teisėtas santuokos amžius moterims vos 13 metų, moterų pasmerkimas žiaurioms ir žeminančioms bausmėms ir net mirčiai primityviais ir barbariškais būdais, net už tokius tariamus nusikaltimus kaip nesantuokiniai ryšiai.

Irano valdantis režimas, užuot stengęsis pagerinti padėtį, dabar bando viską pabloginti. Pavyzdžiui, įstatymo dėl šeimos apsaugos projektas, kuris dabar svarstomas ir kuriuo siekiama įteisinti poligamiją, laikiną santuoką ir vienašališką vyro teisę į savavališkas skyrybas ir vaikų globą. Be to, Irano valdžia vykdo vis didėjančią moterų aktyvisčių ir moterų teisių gynėjų apskritai sulaikymo akciją.

Raginame Irano režimą išsilaisvinti iš religinio fanatizmo ir seniai nebereikalingos, žlugusios politinės filosofijos, naudotis sveiku protu ir pasistengti sugrąžinti savo šalį į XXI amžių, o neklampinti jos gilyn į tamsiuosius radikalaus musulmoniško totalitarizmo amžius.

  Raül Romeva i Rueda, autorius. − (ES) Pone Pirmininke, apie Mokarrameh Ebrahimi bylą žinojau dėl tuo metu Amnesty International vykdytos kampanijos „Nutraukime užmėtymą akmenimis visiems laikams“, kurios tikslas buvo išlaisvinti šią užmėtymu akmenimis už nesantuokinius santykius nubaustą moterį.

Gera žinia, kad bent jau iš dalies dėl tos kampanijos 2008 m. kovo 17 d. po vienuolikos kalėjime praleistų metų Ebrahimi buvo paleista. Tačiau bloga žinia, kad jos partneriui nepasisekė daug labiau ir prieš metus jis buvo mirtinai užmėtytas akmenimis, bent dešimčiai moterų ir dviem vyrams šiuo metu Irane gresia mirtinas užmėtymas akmenimis.

Liūdna, bet šalyje, kur žmogaus teisių pažeidimai, įskaitant moterų teises, siekia rekordines aukštumas tai nėra pavienis atvejis. 2007 m. mirties bausmių padaugėjo dvigubai ir Iranas tapo pirmąją po Saudo Arabijos šalimi, kurioje įvykdoma daugiausia mirties bausmių vienam gyventojui, drauge su Jemenu šiose trijose šalyse įvykdoma daugiausia mirties bausmių žmonėms iki aštuoniolikos metų.

Nuo „Nutraukime užmėtymą akmenimis visiems laikams“ kampanijos pradžios 2006 m. spalio mėn. šešiems žmonėms pavyko išvengti tokios mirties, kitiems nuosprendžio vykdymas buvo atidėtas, daug bylų yra peržiūrimos.

Tačiau norėčiau pabrėžti, kad tie, kurie išdrįsta tapti žmogaus teisių aktyvistais, Irane kenčia nuo persekiojimo ir represijų.

Patariamoji islamo asamblėja dabar peržiūri Irano baudžiamąjį kodeksą, tačiau vis tiek užmėtymas akmenimis bus pakeistas geriausiu atveju kitais nužudymo būdais arba plakimu.

  Bernd Posselt, PPE-DE grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, šis įspūdingas pastatas Strasbūre pavadintas Louise Weiss, kuri tarpukario metais prasižengė policijai ir teismams demokratijos nušviestoje Prancūzijoje agituodama už moterų balsavimo teisę, garbei.

Žinoma, negalime lyginti tos situacijos su totalitarine diktatūra Irane, tačiau atmintis turėtų būti naudojama išmokyti mus, europiečius, šiokio tokio nuolankumo. Irano režimas yra totalitarinis ir nepriimtinas, bet Iranas – didelė, įvairiapusė šalis, kur persitvarkymo pajėgos nuolat stiprėja. Pvz., šios peticijos iniciatoriai yra vienas persitvarkymo judėjimų, kuriam suteikti tvirtą paramą ir kuris dabar taip išplito, kad net apima Khomeini šeimos narius.

Jau daugiau nei daugumoje kitų islamiškų ir Azijos valstybių moterų dalyvauja politikoje, administravime ir Irano akademiniame pasaulyje. Tai nėra tik tradicinį vaizdą iliustruojantys skaičiai, bet faktas.

Turime remtis šia dauguma Irane, norėdami priversti šį nepriimtiną, totalitarinį režimą visiškai žlugti. Mums, europiečiams, tai milžiniškas iššūkis. Todėl esu ypač dėkingas kolegai Albert Dess už pagalbą pirmadienį išlaikant šį svarbų punktą darbotvarkėje, nes ponios ir ponai, Iraną turime padaryti vienu iš savo prioritetų Parlamento darbe remiant žmogaus teises!

  Marianne Mikko, PSE grupės vardu. – (ET) Ponios ir ponai, moterų padėtis yra labai rimta. Religija dažnai naudojama žmogaus teisių pažeidimams pateisinti.

Siaubinga sužinoti, kad net šiandien moterys gali būti nubaustos kirčiais ar net mirties bausme. Iranui būtina kiek galima greičiau pasirašyti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims. Šį svarbų dokumentą jau pasirašė 185 šalys. Tačiau Iranas yra tikra gėda regione, kadangi visos su juo besiribojančios šalys šį dokumentą jau pasirašė.

Šiltai sveikinu Khadijeh Moghaddam, kovotojos prieš moterų diskriminaciją, paleidimą. Tačiau būkime sąžiningi, ji turėjo praleisti ilgas devynias dienas įkalinimo kameroje. Jos pradėta milijono parašų kampanija buvo tvirtas žingsnis moterų teisių įtvirtinimo link. Visiškai nepriimtina, kad moterys būtų įkalintos už kovą dėl lygių teisių. Smurtas prieš moteris Irane turi liautis, moterys turi turėti teisę išsakyti savo nuomonę visais klausimais. Iranas negali laikyti savęs išimtimi pasaulyje.

  Janusz Onyszkiewicz (ALDE). - (PL) Pone Pirmininke, šiandien čia vyko Nacionalinės Irano pasipriešinimo tarybos vadovės ponios Rajavi, Prancūzijos politikų ir Europos Parlamento atstovų susitikimas.

Savo pristatyme ponia Rajavi aiškiai pasakė, kokios svarbios moterų teisės demokratiškai Irano opozicijai, dar kartą mums parodydama, kad opozicija suteikia mums vilties, kad pokyčiai Irane įvyks. Mums tereikia imtis tam tikrų priemonių.

Pirmoji – laikytis teismo nuosprendžių, teigiančių, kad Irano „Muhajedin“ grupė turėtų būti pašalinta iš teroristinių organizacijų sąrašo. Antra, ir tikriausiai netgi svarbiau, – galiausiai pripažinti Nacionalinę Irano pasipriešinimo tarybą demokratiško Irano atstovais ir būtent čia turėtume dėti viltis dėl taikių pokyčių.

  Carlo Fatuzzo (PPE-DE). - (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, turiu pasiduoti pagundai pateikti pavyzdį, mano nuomone labai akivaizdų, Irano valdžios institucijų patikimumo pavyzdį.

Viešame ir oficialiame Irano Užsienio reikalų ministro ir Komisijos delegacijos susitikime buvo teigiama, kad nuoširdžiai jūsų, Carlo Fatuzzo, dabar stovintis prieš jus, yra prieš Iraną nusiteikusių teroristų rėmėjas, kartoju, žinoma, su didžiuliu pasitenkinimu, nusiteikusių prieš Iraną. Tai buvo prieš penkerius metus, kartoju, prieš penkerius metus. Palieku jums, Pone Pirmininke, ir mano daugybei kolegų spręsti apie mano keliamą pavojų Irano režimui. Tad tokie patikimi yra Irano ministrai ir lyderiai.

  Tunne Kelam (PPE-DE). - Pone Pirmininke, beveik 30 metų Irano Islamo Respublika buvo pagrindinė grėsmė žmogaus teisėms ir demokratijai. Moterys buvo pirmasis šios ekstremistinės islamo atšakos taikinys. Jų teises atėmė mulų režimas. Net mažos mergaitės nėra išimtis, su devynerių mergaitėmis elgiamasi lyg su suaugusiomis, jos baudžiamos plakimu, mirties bausmėmis ir net užmėtomos akmenimis.

Tačiau daug moterų nepakluso režimui. Vilties suteikia, tai, kad pagrindiniam demokratinės opozicijos judėjimui – Nacionalinei pasipriešinimo tarybai – vadovauja moteris, ponia Maryam Rajavi. Rezoliucijos yra gerai, bet jų nepakanka. Turime palaikyti tokias moteris darbais.

  Armando Veneto (PPE-DE). - (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau priminti, kad, būnant Italijos parlamento nariu, man teko turėti svarbių reikalų su Irano pasipriešinimo taryba ir pritariau ryžtingiems veiksmams žmogaus teisėms, kurias jos atstovai gynė, apsaugoti.

Iš tuometinės valdžios susilaukiau užslėpto priekaišto, man buvo pasakyta, kad aiškios ir atviros pozicijos negali būti vertinamos kaip realpolitik motyvai. Taip sakau, nes šioje diskusijoje reikėtų pažvelgti į pamatinį aspektą: kol mes čia aukštiname visos Europos ir Europos Parlamento humanitarinius įsipareigojimus, konkretus su nafta, savanaudiškais interesais ir oportunizmu susijęs spaudimas prieštarauja tiems įsipareigojimams. Su tuo reikia kovoti!

  Androula Vassiliou, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, Komisija, kaip ir Nariai, yra susirūpinusi dėl ponios Khadijeh Moghaddam, Irano valdžios persekiojamų moterų ir žmogaus teisių gynėjų bylų.

Ponia Moghaddam yra Milijono parašų peticijos kampanijos, kuria stengiamasi pakeisti Irano įstatymus, kurie prieštarauja lyčių lygybės principams ir žmogaus teisėms, lyderė.

Džiaugiamės žiniomis apie ponios Modghaddam paleidimą, nors ir už didelį užstatą. Tačiau turime pabrėžti tai, kad kitos dvi parašų kampanijos narės Hana Abdi ir Ronak Safazadeh yra įkalintos 2007 m. rudens.

Be to, laikome smerktinomis pastarąsias keturioms tariamai prieš valstybės saugumą nukreiptos kampanijos narėms, prieš dvejus metus dalyvavusioms sambūryje prie Tehereano, teismo salės: poniai Zeynab Peyghambarzadeh lygtinė laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų, poniai Nashrin Afzali, poniai Nahid Jafari ir poniai Minoo Mortazi lygtinė laisvės atėmimo bausmė iki šešių mėnesių ir 10 kirčių. Griežtai smerkiame tokias bausmes, kurias galima vertinti tik kaip besitęsiančias pastangas įbauginti ir pažeminti šias taikias kovotojas už moterų teises.

Kampanija už moterų teise ir lygybę yra labai svarbi ir reikšminga Irano kontekste. Kiekviena šių drąsių moterų nusipelnė mūsų paramos. Raginu Irano valdžią besąlygiškai paleisti ponią Abdi ir ponią Safazadeh, panaikinti joms ir kitiems kovotojams už moterų teises iškeltus kaltinimus.

Deja, daug kitų žmogaus teisų gynėjų Irane yra pavojuje. Prašau valdžią besąlygiškai paleisti poną Mansour Ossanlou ir poną Emadedin Baghi, baigti žmogaus teisų gynėjų bauginimą, politinį persekiojimą ir priekabiavimą.

Komisija dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl nepriklausomo moterų žurnalo „Zanan“ uždarymo prieš du mėnesius. Komisija prašo Irano valdžios leisti ir vėl į leisti „Zanan“. ES apsvarstys Irano požiūrį į „Zanan“ ir moterų kampaniją už lygias teises, kaip šios šalies noro rimtai gerinti žmogaus teisių padėtį rodiklį.

Raginame Irano Islamo Respubliką laikytis tarptautinių konvencijų įsipareigojimų, ypač Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto. Taip pat prisimename, kai kandidatuodamas į JT Žmogaus teisių tarybą Iranas patvirtino, kad svarsto galimybę prisijungti prie Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims.

Europos Sąjunga atkreipė Irano valdžios dėmesį ir toliau ragins atkreipti dėmesį į problemas, susijusias su žmogaus teisėmis, įskaitant moterų teises ir lyčių lygybės skatinimą. Be nuolatinio žmogaus teisių padėties gėrėjimo Irane mūsų santykiai su Iranu negali tinkamai vystytis.

  Pirmininkas. - Diskusija baigta.

Balsavimas vyks po diskusijos.

(1) Žr. Protokolą.

12.3. Čadas

  Pirmininkas. - Kitas darbotvarkės punktas – diskusija dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijos dėl Čado⁽¹⁾.

  Erik Meijer, autorius. − (NL) Pone Pirmininke, kolonijinis valdymas buvusiose prancūziškai kalbančiose vakarų ir vidurio Afrikos valstybėse baigėsi nuo 1958 m. iki 1960 m. Tai nebuvo užsitęsusio konflikto ir kylančios kolektyvinės nacionalinės sąmonės rezultatas, o greičiau būdas vengti išsivadavimo judėjimų plėtros. Tai buvo iš viršaus į apačią, o ne iš apačios į viršų nukreiptas procesas. Iš Prancūzijos užjūrio departamentų jos pirmiausia tapo autonominėmis teritorijomis, o vėliau nepriklausomomis valstybėmis.

Nepaisant to, išskyrus Gvinėją (Conakry), Prancūzijos įtaka tose šalyse buvo visuomet didesnė nei kitose buvusiose kolonijose. Didžiausioje dykumų valstybėje Čade vis dar yra Prancūzijos armija, o tai neabejotinai turėjo įtakos tam, kam buvo leidžiama valdyti šalį, o kam ne. Ši galinga Europos įtaka nepaskatino europietiškų demokratijos standartų bei žmogaus teisių vystymosi tose šalyse. Valstybės ir jų sienos atsiranda ne iš vietinių judėjimų, kurie suformavo nepriklausomą valstybę, bet paprasčiausiai iš kolonijinės praeities.

Tai reiškia, kad tautiniai skirtumai gali privesti prie tautinės priešpriešos. Tokiose valstybėse tai reiškia nuolatinę kovą dėl valdžios ir tarp „pirmarūšių“ bei „antrarūšių“ piliečių. Vyriausybės sudėtyje tautinė ar geografinė įvairovė dažnai nėra atspindima arba atspindima menkai. Mūsų grupės požiūrių tokių problemų negalima spręsti paprasčiausiai dislokavus dar vieną Europos karių dalinį. Kariškių ten visada buvo ir tai dabartinę situaciją ne pagerino, o pablogino. Atsakymas slypi ne dabartinės padėties stabilizavime, kuris tik būtų naudingas dabartiniams vadovams, o užtikrinant erdvę pokyčiams iš apačios į viršų.

  Filip Kaczmarek, autorius. − (PL) Pone Pirmininke, rezoliucijos projekte minime Cotonou sutartį ir būtent jos dalį apie humanitarinę pagalbą.

Tačiau privalau jums priminti apie nelaimingą atsitikimą paskutinės AKR-ES jungtinės parlamentinės asamblėjos, vykusios prieš mėnesį Liublianoje, metu. AKR atmetė Asamblėjos kompromisinę rezoliuciją dėl Čado. Be to, už rezoliucijos atmetimą agitavo delegatai iš kaimyninių Čado valstybių, nors į jiems susirūpinimą keliančius dalykus buvo atsižvelgta kompromisinės rezoliucijos tekste. Mums buvo sunku suprasti, kodėl mūsų partneriai iš Afrikos atmetė šią rezoliuciją.

Tikiuosi, kad Europos Parlamento rezoliuciją, kurią priimsime po kelių minučių užpildys spragą, atsiradusią dėl labai lauktos AKR-ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliucijos nebuvimo. Manau, kad visi galime sutikti su Čado prezidento Idriss Deby teiginiu, kad rūpintis 300 000 Sudano ir 170 000 vidinių pabėgėlių yra sunki našta. Europos visuomenė tai žino, todėl 14 Europos Sąjungos valstybių nusprendė vykdyti JT saugumo tarybos nurodymą ir pradeda siųsti 4 000 karių į Čadą.

Malonu, kad Europos Sąjunga ėmėsi atsakomybės ir tokiu būdu parodė solidarumą, net jei ir tokio solidarumo apimtys galėtų būti didesnės. Dauguma iš 14 valstybių nusprendė dalyvauti misijoje, įskaitant Airiją, Suomiją, Rumuniją, Lenkiją ir kitas, kurios neturi jokių istorinių ar ekonominių ryšių Su Čadu. Skirdamos paramą Čadui šios valstybės ne tik išreiškė solidarumą, bet ir jų noro padėti negalintiems apsiginti civiliams, Darfūro konflikto, vidinės nesantaikos Čade aukoms, pabėgėliams ties Saudo Arabijos ir Čado siena esančiose stovyklose ir regione veikiančių humanitarinių misijų darbuotojams nesavanaudiškumą.

Tikiuosi, kad ši misija išspręs konfliktą ir padės Čado ir Sudano žmonėms, linkime Čado gyventojams sėkmingų, laisvų, demokratiškų ir skaidrių rinkimų 2009 m.

  Ewa Tomaszewska, autorė. − (PL) Pone Pirmininke, nuo 2008 m. vasario 3 d. nebuvo jokios informacijos apie Politinių partijų susivienijimo už konstitucijos apsaugą atstovo Ibni Oumar Mahamat Saleh likimą.

Prieš opoziciją nuolat naudojami kankinimai, įkalinimas ir įvairios represijos. Ribojama žodžio laisvė ir ribojama teisė į teisingą teismo procesą. Saugumo pajėgos ir ginkluotos grupuotės iš Sudano grasina civiliams ir puola humanitarines organizacijas, ypač rytinėje Čado dalyje.

Čade yra daugiau nei 250 000 pabėgėlių iš Sudano ir apie 57 000 iš Vidurio Afrikos Respublikos bei Darfūro. Konfliktas Darfūre išplito į Čado teritoriją. Ginkluotą konfliktą lydi humanitarinė katastrofa: pabėgėliams nepakanka maisto, vos 20 % vaikų lanko mokyklą, vaikai verčiami jungtis prie ginkluotųjų pajėgų, o smurtas prieš vaikus nuolat plinta, ypač seksualiniai išpuoliai prieš mergaites.

Gyvybiškai svarbu sudaryti sąlygas pabėgėliams grįžti į namus. Būtina ne tik sustabdyti ginkluotą konfliktą Čade, bet ir likviduoti krizės Darfūre padarinius. Tik ginkluotų konfliktų spendimas gali suteikti galimybę padėti 4,5 mln. žmonių Darfūre ir rytų Čade. Tik karo pabaiga gali padėti sumažinti žmogaus teisų pažeidimų.

Sulysusių moterų, sėdinčių prie sudegusių savo namų, su alkanais vaikais ant rankų vaizdai, kurie buvo įprasti Lenkijoje ir kitose Europos valstybėse Antrojo pasaulinio karo metais dabar tapo Čado ir Sudano kasdiene realybe. Europai pavyko pakilti po šių tragiškų aplinkybių. Padėkime Čado ir Sudano gyventojams atgauti viltį. Taikos misija sustabdykite tolimesnę ginkluotą kovą.

  Marios Matsakis, autorius. − Pone Pirmininke, Čadas penkta pagal dydį Afrikos valstybė, kurios pokolonijinio laikotarpio istorija buvo labai problematiška. Pilietiniai konfliktai, partizaniniai karai, kariniai perversmai, religiniai ir etniniai padalijimai ir priešiška, pusdykumės aplinka bei problemų kelianti regioninė kaimynystė lėmė beveik nesibaigiančius neramumus šalyje. To pasekoje, nepaisant didelių Čado aukso, urano ir naftos išteklių, valstybė kenčia nuo didžiulio skurdo, prastų sveikatos ir socialinių sąlygų.

Dabartinis prezidento Deby vadovaujamas režimas atėjo į valdžią po perversmo 1990 m., nuo to laiko pasiekė keleto abejotinų pergalių rinkimuose ir nuolat vykdė žiaurias represijas, persekiojo opozicijos politikus, žmogaus teisių aktyvistus ir žurnalistus. Buvo registruojami atsitiktiniai areštai, įkalinimai, kankinimai ir neteisėti nužudymai.

Tikėkimės, kad šis siūlymas dėl rezoliucijos bus aiški žinia ponui Deby ir kitoms šioje problemiškoje pasaulio dalyje esančioms šalims, kad atėjo metas nacionaliniam susitaikymui, metas stiprinti demokratinius procesus ir gerbti žmogaus teises. Tuo pat metu rezoliucija siekiama užtikrinti Čado gyventojus, kad Europos Sąjunga yra jų pusėje, kai jiems to reikia ir toliau dės visas pastangas siekiant taikos ir suklestėjimo visiems šalies gyventojams.

  Marie Anne Isler Béguin, autorė. − (FR) Pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, remiantis liudininkų parodymais Omar Mohamed Saleh 2008 m. vasario 3 d. savo namuose suėmė ginkluoti uniformuoti vyrai.

Nuo to laiko nebuvo jokios oficialios informacijos ir jo šeima bei politiniai kolegos bijo, kad po suėmimo jis galėjo būti šaltakraujiškai nužudytas. Toks informacijos trūkumas negali tęstis ir prezidentas Idriss Deby privalo perduoti turimą informaciją. Todėl ypač raginame Prancūzijos vyriausybę, kuri kaip žinome padėjo Čado prezidentui gauti visą įmanomą informaciją apie Mohamed Saleh dingimą, dėl ko esame ypač susirūpinę ir apie visų politinių kalinių likimą. Tuo bet kokiu atveju negalima pridengti daugiau nei milijono į kryžminę ugnį patekusių žmonių tragiškos padėties.

Todėl būtina pradėti dialogą tarp visų šalių, Čado valdžios, opozicijos ir sukilėlių, kuriems pagal tarptautinius standartus jie įsipareigojo dėl laisvų rinkimų 2009 m. Eufor misijos tikslas palaikyti taiką tarp Čado ir Sudano ir užtikrinti visų šalių pabėgėliams padėti skirtų humanitarinių operacijų saugumą. Misija negali būti sėkminga be aktyvaus visų Europos Sąjungos valstybių dalyvavimo.

Be to, kadangi „Eurofor“ sudaro didelė Prancūzijos pajėgų dalis svarbu atskirti „Épervier“ planą ir Europos pajėgas. Milijonams pabėgėlių būtina, kaip svarbiausia pirmosios pagalbos priemonė ir vidurio Afrikos valstybėms ilgalaikėje perspektyvoje, užtikrinti politinį stabilumą nutraukiant ugnį, atkuriant dialogą ir pagarbą žmogaus teisėms.

  Eija-Riitta Korhola, PPE-DE grupės vardu. – (FI) Pone Pirmininke, rezoliucijoje išryškinamos dvi krizės sritys, į kurias turi atkreipti dėmesį valdžia ir tarptautinės agentūros. Pirmiausia išplitusi humanitarinė krizė ir jau ilgą pagalbos organizacijos siunčia pranešimus apie didėjantį vidinių pabėgėlių skaičių. Menkas saugumo lygis pabėgėlių stovyklose, išplitusi seksualinė prievarta bei maisto pagalbos tiekimo sunkumai situaciją dar labiau pablogino. Antra, žodžio laisvė yra labai suvaržyta ir daug žurnalistų bijodami suėmimo turėjo išvykti iš Čado. Politinės opozicijos rėmėjams buvo grasinama ir jie išnyko. Šis faktas dažnai lieka humanitarinės krizės šešėlyje nors padėtis šioje srityje turėjo pagerėti, nes tai būtų svarbus žingsnis didesnio stabilumo link.

Geram sprendimui, žinoma, prireiks didelės politinės valios ir konkrečių veiksmų. Tačiau lygiai taip pat svarbu skirti laiko ir pastangų Čado vaikams ir jų ateičiai stengiantis išvengti jų verbavimo į ginkluotas sukilėlių grupuotes ir investuoti į pagrindinį jų išsilavinimą, kuris galėtų apimti, pvz., žmogaus teises.

  Katrin Saks, PSE grupės vardu. – (ET) Mano pasisakymas siejasi su ankstesnio pranešėjo. Aš taip pat norėjau iškelti svarbiausią klausimą šios dienos dienotvarkėje, tai yra vaikų padėtis krizės apimtuose regionuose. Daug, jei ne dauguma iš šimtų tūkstančių benamiais likusių žmonių yra vaikai. Koks jų kasdienis gyvenimas? Televizoriaus ekrane visi matėme sielvartą keliančius vaizdus.

Europos sąjunga privalo parodyti solidarumą su visa tauta, tačiau mes, žinoma, privalome siekti sutelkti dėmesį ties vaikais, nes jie negali patys savimi pasirūpinti. Slegia tai, kad tik vienas iš penkių vaikų Čade lanko mokyklą ir kad tūkstančių tūkstančiai jų nešiojasi ginklus.

Visiškai palaikau planus įtraukti žmogaus teises į mokyklos mokymo programą. Svarbu, kad Čado valdžia padarytų viską, kas įmanoma, kad būtų sukilėlių grupės verbuotų vaikų, pasirodė, kad „Eurofor“ vaidmuo čia yra svarbiausias, pvz., bendraujant su bendruomenių vadovais ir atkreipiant jų dėmesį į vaikų padėtį tame regione.

  Urszula Krupa, IND/DEM grupės vardu. – (PL) Pone Pirmininke, šios dienos diskusijos tema žmogaus teisių pažeidimai Čade. Padėtis ten tokia pat dramatiška kaip ir Darfūre, Sudane arba Vidurio Afrikos Respublikoje, kur be etninių, kalbinių ar religinių skirtumų kilusių konfliktų yra ir kitų interesų konfliktų, ypač susijusių su politika ir nafta.

Net gamtinių išteklių, pvz., žaliavinės naftos, brangakmenių ir tauriųjų metalų, turtingos ekonomiškai skurdžios ir menkai išsivysčiusios Afrikos šalys tampa ne tik prekybos šiais ištekliais ir narkotikais arena, bet aktyvia ginklų pardavimo rinka, viena pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų priežasčių. Didėjančio konflikto ir karo aplinkoje daug nesąžiningų vietos ir užsienio prekiautojų naudojasi šia padėtimi, praturtėdami chaoso, pabėgėlių ir milijonų nekaltų kenčiančių žmonių, net genocido, vaikų ir moterų prievartavimų bei išnaudojimo sąskaita.

Šią padėtį dar blogina tarptautinės bendruomenės, kurią valdo didžiosios valstybės, siekiančios savo interesų pasaulinėje arenoje, pasyvumas. Įvairios humanitarinės misijos mažai kuo gali mažai kuo gali padėti ir kartais veikia prieš savo pradinius tikslus ir pašaukimą. Kol gyvenimas ir žmogiškasis orumas pralaimi praktiniam materializmui, liberalizmui ir didėjančiai mirties civilizacijai, kurią kartais propaguoja net vadinamosios humanitarinės organizacijos, užsiimančios švietimu apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą, tokia padėtis atrodo beviltiška.

Dėl šių priežasčių įvairios rezoliucijos ir pranešimai gali padėti sumažinti jų autorių sąžinės graužimą, bet nepagerins padėties Afrikoje, tol, kol Afrikos vadovai ir didžiosios valstybės iš rytų ir vakarų nenustos pelnytis iš karo ir didėjančios neapykantos Afrikos žemyne.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). - (PL) Pone Pirmininke, nepaisant prieš metus visų Čado politinių partijų pasirašyto susitarimo dėl demokratinio proceso stiprinimo ir vėliau su Sudano valdžia pasirašyto nepuolimo pakto, padėtis vis dar labai įtempta. Vyriausybės pajėgos nuolat susikauna su sukilėliais iš Darfūro ginkluotų grupuočių, kurios puldinėja humanitarinę pagalbą gabenantį transportą. Nepaprastąją padėtimi buvo pasinaudota tam, kad būtų nebaudžiamai įkalinta opozicija ir įvesti barbariški draudimai spaudos ir žodžio laisvei.

Ypatingą susirūpinimą kelią blogėjanti humanitarinė padėtis šalyje, kurioje dėl Darfūro konflikto ir jo tarpvalstybinių pasekmių 12 prie rytinės sienos tarp Čado ir Sudano yra 300 000 pabėgėlių. Dėl besitęsiančių mūšių nutrūksta maisto tiekimas į stovyklas ir pabėgėliai priversti vegetuoti pasibaisėtinomis sąlygomis. Dėl masinio gyventojų persikėlimo civiliai gyventojai tampa agresijos ir pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų aukomis.

Dabar atsidūrus aklavietėje dėl padėties Čade stabilizavimo Tarptautinės institucijos turėtų labiau stengtis skatinant dialogą tarp visų konflikto pusių. Tik visuotinė sutartis gali padėti išvengti humanitarinės katastrofos šalyje. Gyvybiškai svarbu kuo greičiau pradėti Europos pajėgų misiją siekiant pradėti humanitarinę veiklą regione ir labiau apsaugoti civilius gyventojus ir pabėgėlius.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). - (FR) Pone Pirmininke, vėl norėčiau sugrįžti prie Liublianos rezoliucijos, prieš kurią balsavo mūsų kolegos ir Afrikos. Buvau išties nusivylęs ir nuliūdintas. Manau ir tikiuosi, kad Afrikos vertybės neateina iš Kinijos drauge su agresyvia ekonomine invazija, kurios liudininkais esame.

Neįmanoma žinoti, kaip elgtis su partneriais iš Afrikos, kai jie taip elgiasi su Čadu, tačiau vienas dalykas aiškus: turime juos įtikinti dėl žmogaus teisių. Tai vienintelis mūsų pasirinkimas. Atrodo, kad tai bus ilgas ir daug kainuojantis procesas, tačiau kito kelio nėra.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Norėčiau, kad ir mano balsas būtų išgirstas diskusijoje dėl sudėtingos Čado žmonių padėties. Kaip žinome iš naujausios informacijos, be 300 000 pabėgėlių rytinėse šalies dalyse, dar yra 200 000 persikėlusių asmenų, kurie gyvena šiose stovyklose tokiomis sąlygomis, kurios vargiai tinka žmonėms, ir susiduria su humanitarine krize.

Kai galvojame apie maisto ir vaistų trūkumą, dramatišką piktnaudžiavimą faktu, kad šie žmonės neteko laisvės, narkotikų vartojimo išplitimą ir tokiomis sąlygomis laikomų žmonių ligas, neturime kito pasirinkimo kaip tik reikalauti demokratiško proceso ir sukilėlių pralaimėjimo padedant Europos pajėgoms.

  Armando Veneto (PPE-DE). - (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, nepaisant to, kad buvo pasiektas susitarimas dėl bendro pasiūlymo, jį Jungtinėje asamblėjoje Liublianoje Afrika atmetė.

Tačiau drama slypi priežastyse, kurios buvo pateiktos: nes Čado delegacija nedalyvavo ar bent jau taip buvo sakoma. Tai buvo akivaizdus pretekstas, tačiau jis pasitarnavo realybei nuslėpti, priežastys, dėl kurių Afrika atmetė šią rezoliuciją. Ką tai iš esmės reiškia, ar politinis prisitaikėliškumas yra viršesnis nei pagrindinės žmogaus teisės ir pagrindinių laisvių apsauga ir užtikrinimas.

Tikiu, kad Europos vertė ir naujoji istorija, kurią ji kuria, nėra tik stebėjimas, bet ir kova užtikrinant, kad dominuotų ne praktiniai sumetimai, o žmogiškos priežastys, kurios yra viršesnės už bet kokias politines apgavystes. Mano nuomone būtent tai turėtume remti bei teigti ir tai turėtų dar kartą tapti Europos Sąjungos gyvenimo planu.

  John Bowis (PPE-DE). - Pone Pirmininke, prieš keletą metų su delegacija lankiausi Čade ir mačiau dėl naftos ir vamzdyno kylantį optimizmą po pilietinio karo ir smurto. Tos šalies turtas prilygo to kaimo mango medžiams, o nafta žadėjo šiai valstybei galimybes. Tarptautinė bendruomenė prižiūrėjo procesą taip, kad tikėjomės, kad tai šaliai suteiks stabilumą, turtą r užtikrins ateitį. Dabar ten netvarka iš dalies dėl išorinių dalykų, pvz., Darfūro ir kitų, ir turiu pasakyti, kad iš dalies dėl vidinių dalykų, pvz., korupcijos, prasto valdymo ir smurto.

Todėl kenčia Čado gyventojai, o mes privalome tarptautiniu, nacionaliniu ir vietos lygiu primygtinai reikalauti dirbti kartu, kad ši krizė būtų baigta ir tuomet vėl drauge kurti ateitį.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Ponios ir ponai, šią savaitę aptarėme Kinijos-Afrikos santykius. Padėtis Čade yra vienas pavyzdžių, kaip nafta gali tapti priežastimi pirkti ginklus. Jei neparaginsime Kinijos, kuri yra JT Saugumo tarybos narė, pakeisti užsienio ir prekybos politiką iš vadinamosios politikos „be sąlygų“ į politiką „su sąlygomis“ ir imtis bendrų veiksmų su mumis, skaudžiai gailėsimės negalėdami suteikti tinkamos pagalbos šimtams tūkstančių pabėgėlių ir sužeistųjų.

  Androula Vassiliou, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, mes visiškai remiame narių raginimą atkurti politinį procesą Čade ir diplomatinį įtampos tarp Čado ir Sudano sprendimą.

Dėl vidaus politikos, mes taip pat palankiai vertiname pono Abbas paskyrimą naujuoju ministru pirmininku. Mūsų nuomone, jo balandžio 18 d. pareiškimas buvo pirmasis vilčių teikiantis signalas, kuris galėtų atvesti prie santykių tarp vyriausybės ir neginkluotosios opozicijos normalizavimo.

Todėl tikimės, kad naujosios vyriausybės, kurioje keturi ministrų postai buvo atiduoti neginkluotosios opozicijos partijoms, kilusioms iš la Coordination des partis politiques pour la défense de la Constitution (CPDC), balandžio 23 d. konstitucija padės iš naujo pradėti platesnį dialogą remiantis 2007 m. rugpjūčio 13 d. politiniu susitarimu.

Komisaras Michel buvo vienas pirmųjų išreiškusių susirūpinimą dėl opozicijos narių dingimo po nepavykusio perversmo vasario pradžioje ir pareikalavusių nedelsiant paleisti bet kokių Čado valdžios nelaisvėje laikomų opozicijos lyderių paleidimo. Kaip ir dauguma šiandien pasisakiusiųjų mes vis dar pasisakome prieš CPDC atstovo pono Ibni Saleh padėties paaiškinimo.

Šiuo atveju Europos Komisija, kaip tarptautinė Nacionalinės tyrimo komisijos stebėtoja siekia aiškumo dėl šių dingimų, o tai padės padidinti pasitikėjimą politiniu procesu.

Dėl politinio proceso per 10-tąjį Europos plėtros fondą ir Stabilumo priemonę didiname Čado galimybes surengti teisėtus rinkimus 2009 m. pabaigoje, kaip numatyta 2007 m. rugpjūčio 13 d. sutartyje. Tai apima parama rengiantis rinkimams ir atliekant šalies gyventojų surašymą. Čadas taip pat įtrauktas į šalių, į kurias 2009 m. gali būti siunčiama ES rinkimų stebėjimo misija, jei bus patenkintos visos tokios misijos dalyvavimui reikalingos sąlygos.

Dėl santykių tarp Čado ir Sudano, sukilėlių grupių problema gali būti svarstoma tik kaip platesnės situacijos dalis ir vilties teikia pastarasis pagal Dakaro sutartį tarp Čado ir Sudano sudarytos kontaktinės grupės susitikimas Libreville. Tikime, kad tokios ilgalaikės diplomatinės pastangos yra būtinos norint nuraminti abi šalis.

Mūsų humanitarinė pagalba rytų Čadui – nenutrūkstama (vidutiniškai 30 mln. eurų kasmet), o poreikiai – tinkamai tenkinami. Nepaisant papildomos humanitarinės pagalbos ir padidėjusio pabėgėlių ir persikėlusių žmonių stovyklose, kurį suteiks „Eufor“/„Minurcat“ buvimas, mūsų Programme d’Accompagnement à la Stabililisation de l’Est du Tchad gerins sąlygas rytų Čado ir Centrinės Afrikos Respublikos šiaurinėse zonose, į kurias pabėgėliai ir persikėlę asmenys gali pasirinkti sugrįžti, ypatingą dėmesį skirdami prieigai prie geriamo vandens ir maisto užtikrinimui. Pagal šią programą vykdomi veiksmai bus pradėti prieš liūčių sezoną.

Sėkmingos „Minurcat“ misijos, prie kurios prisidėjome 10 mln. eurų, , kuri buvo ypač svarbi ilgalaikiam stabilumui ir plėtrai Čade užtikrinti, šešėlyje su viltimi žiūrime į pirmiesiems 77 Détachement intégré de sécurité aukštiems pareigūnams pradėtus mokymus.

Padėdamas įtvirtinti procesą 10-asis Europos plėtros fondas prisidės 25 mln. eurų, skirtais teisingo sektoriui paremti, įskaitant policijos pajėgų kūrimą bei papildomais 25 mln. eurų saugumo sektoriaus reformai.

  Pirmininkas. - Diskusija baigta.

Balsavimas vyks po diskusijos.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Padėtis Čade dabar tapo kritiška. Ginkluotos grupės iš Sudano puola rytines šalies teritorijas, beatodairiškai žudo, smurtauja ir prievartauja ypač silpnesnius gyventojus bei nesusilaukia jokios vyriausybės reakcijos. Kita vertus dėl akivaizdžių pabėgėlių stovyklų sunkumų susidoroti su dėl tarp vyriausybės ir opozicijos pajėgų dėl rinkimų teisėtumo kilusio konflikto didėjančiu pabėgėlių iš Darfūro regiono skaičiumi valdžia paskelbė valstybinę nepaprastąją padėtį.

Kaip praneša „Amnesty International“ pirmieji tokių priemonių rezultatai, tai, kad buvo sukurtas ad hoc komitetas, užsiimsiantis laikraščių ir radijo stočių cenzūra, dėl to ne tik buvo suimta eilė žurnalistų ir politinių oponentų, bet ir dingo konstitucijos gynimo partijos atstovas.

Šis augantis smurtas privalo būti sustabdytas. Europos institucijos turi užduotį, išteklius ir atsakomybę užtikrinti ir ginti žmogaus teises visame pasaulyje, ypač tam tikruose regionuose, pvz., Čade, kur žmonės jau kenčia nuo humanitarinės krizės ir išorės puolimų.

(1) Žr. Protokolą.

13. Balsavimo laikas

  Pirmininkas. - Dabar pereisime prie balsavimo.

(Dėl balsavimo rezultatų ir kitos susijusios informacijos, žr. Protokolą)

13.1. Zimbabvė (balsavimas)

– Prieš balsavimą:

  Manuel Medina Ortega (PSE). - (ES) Pone Pirmininke, dėl balsavimo dėl Zimbabvės noriu pasakyti, kad čia esu, bet balsavime nedalyvausiu. Norėčiau, kad būtų užregistruota, kad mano nedalyvavimo priežastis yra ta, kad šiuo atveju aš taip nusprendžiau. Tačiau norėčiau, kad būtų užregistruota, kad plenariniame posėdyje dalyvavau.

  Pirmininkas. - Pažymėjau, kad esate.

13.2. Iranas: Khadijeh Moghaddam byla (balsavimas)

13.3. Čadas (balsavimas)

14. Balsavimų pataisymai ir balsavimų ketinimai: žr. Protokolą

15. Komitetų ir delegacijų sudėtis: žr. Protokolą

16. Spendimai dėl tam tikrų dokumentų: žr. Protokolą

17. Rašytiniai pareiškimai dėl įtraukimo į registrą (116 taisyklė): žr. Protokolą

18. Posėdžio metu patvirtintų tekstų persiuntimas: žr. Protokolą

19. Kitų posėdžių datos: žr. Protokolą

20. Sesijos pertrauka

  Pirmininkas. - Skelbiu Europos Parlamento sesijos pertrauką.

(Posėdis baigtas 16.25 val.)

Ar Taryba galėtų išdėstyti savo požiūrį į tai, ką daugiau būtina padaryti kovojant su problemomis, susijusiomis su nelegalia prekyba narkotikais, ir atskleisti, kokius planus Taryba numačiusi kovai su šiomis problemomis prevencijos ir gydymo srityse?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Prioritetinius veiksmus siekiant sumažinti tiekimą numato 2005–2012 m. ES Kovos su narkotikais strategija ir tolesnis 2005–2008 m. ES kovos su narkotikais veiksmų planas. Numatyti šie veiksmai:

– valstybių narių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo stiprinimas ES lygiu;

– narkotikų importo ir eksporto – įskaitant importą į kitas kitų valstybių narių teritorijas – prevencija ir baudimas;

– teisėsaugos institucijų, kriminalistinių tyrimų ir bendradarbiavimo stiprinimas teismo ekspertizės srityje;

– teisėsaugos institucijų priemonių, nukreiptų į ES nepriklausančias šalis – visų pirma į narkotikų gamybos šalis ir su kontrabanda susijusius regionus – intensyvinimas.

Taip pat yra svarbios pirmininkaujančiosios valstybės pastangos pasiekti susitarimo dėl Tarybos sprendimo dėl europolo, kuris išplėstų šio organizacijos galias ir lankstumą ir suteiktų Bendrijos finansavimą.

Praeitą rudenį Lisabonoje įsteigtas Jūrų prekybos narkotikais analizės ir operacijų centras (paprastai vadinamas MAOC-N), kuriame bendradarbiauja septynios valstybės narės, jau konfiskavo didelius narkotikų kiekius.

Siekdama veiksmingai kovoti su prekyba sintetiniais narkotikais ES teritorijoje, ES taiko naują informacijos keitimosi apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas, šių medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės procedūrą. Visai neseniai ES taikė šią procedūrą naujai psichoaktyviajai medžiagai 1- benzilpiperazino (BZP), dėl kurios šių metų kovo mėnesį ES Taryba priėmė nutarimą dėl naujos psichoaktyviosios medžiagos 1-benzilpiperazino (BZP), įtvirtinantį valstybėse narėse taikytinas kontrolės priemonės ir baudžiamąsias nuostatas.

Užsienio santykių srityje bendradarbiaujama su narkotikų gamybos šalimis, visų pirma realizuojant veiksmų planą dėl su kova su narkotikus susijusio koordinavimo ir bendradarbiavimo Afganistane, Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione.

Slovėnijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu įvyko aukšto lygio ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų regiono šalių susitikimas, kuriame buvo priimta „Hofburgo deklaracija“, numatanti tolesnį bendradarbiavimą su Lotynų Amerikos ir Karibų regiono šalimis.

Ypatingas dėmesys skirtas Balkanų šalims kaip tranzito keliui. Šiuo atžvilgiu paminėtinas veiksmų planas, skirtas Vakarų Balkanų šalims. Tai svarbus instrumentas teikiant paramą Vakarų Balkanų šalims kovos su narkotikais srityje ir tuo pat metu suteikiant tam tikrą apsaugą nuo neteisėto narkotikų gabenimo per Balkanų šalis.

Vakarų Afrika tapo nauju prioritetiniu regionu. Vienoje įvykusioje penkiasdešimt pirmojoje JT Narkotinių medžiagų komisijos sesijoje pirmininkaujančioji Slovėnija, vadovaudamasi projektu dėl Horizontaliosios darbo grupės kovos su narkotikais klausimais, ES vardu pasiūlė priimti nutarimą dėl Vakarų Afrikos. Šis sprendimas suteiks galimybę sumažinti kokaino srautą į ES per Vakarų Afrikos šalis.

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės yra didžiausi pasaulyje donorai. Santykių su gamybos šalimis srityje jos ir toliau skiria ypatingą dėmesį alternatyviam vystymuisi, keitimuisi žvalgybos duomenimis ir institucijų stiprinimui.

Prevencijos ir gydymo srityje 2005–2012 m. laikotarpiui skirta strategijoje numatytos paklausos mažinimo priemonės:

– prevencinės priemonės, kad žmonės nepradėtų vartoti narkotikų;

– prevencinės priemonės, kad eksperimentinis vartojimas netaptų nuolatiniu;

– ankstyvos intervencinės priemonės rizikingo vartojimo atvejais; ir

– gydimo programų ir reabilitacijos bei socialinės integracijos programos.

2005–2008 m. ES veiksmų planas nustato 20 veiksmų. Šiuo atžvilgiu ypatinga reikšmė tenka Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui (Lisabona).

Vykdant veiksmų planą, Taryboje 2007 m. buvo apsvarstyti klausimai, susiję su heroino, kokaino ir marihuanos gamyba ir neteisėtu gabenimu per valstybių sienas, keitimosi informacija apie narkotikus, narkotikų platinimą kalėjimuose ir gatvėse. Visais minėtais klausimais buvo pasiūlytas vientisas ir įrodymais pagrįstas požiūris.

Komisijos padaliniai šiuo metu atlieka 2005–2008 m. veiksmų plano įgyvendinimo įvertinimą, kurio pagrindu bus parengtas 2008–2012 m. veiksmų plano projektas.

Ar Taryba galėtų pateikti pareiškimą apie Reformų sutartyje numatytą naują Europos Tarybos pirmininko postą? Koks bus pirmininko vaidmuo? Kaip asmuo bus renkamas, jeigu ir Reformų sutartį ratifikuos visos 27 valstybės narės? Kokie bus pirmininko įgaliojimai?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Atsakydama į McGuinness klausimus, Taryba gali tik nurodyti atitinkamas Lisabonos sutarties nuostatas. Pavyzdžiui, Lisabonos sutartimi pataisytas Europos Sąjungos steigimo sutarties (steigimo sutarčių konsoliduota versija) 15 straipsnis nustato, be kitko, šiuos dalykus. Europos Tarybos pirmininkas jai pirmininkauja ir organizuoja jos darbą, bendradarbiaudamas su Komisijos pirmininku ir Bendrųjų reikalų tarybos pagrindu užtikrina Europos Tarybos darbo parengimą ir tęstinumą. Europos Tarybos pirmininkas turi stengtis palengvinti Europos Tarybos narių sanglaudą ir sutarimą ir po kiekvieno Europos Tarybos posėdžio pateikti Europos Parlamentui ataskaitą. Europos Tarybos primininkas, savo lygiu ir eidamas šias pareigas, turi užtikrinti Tarybos atstovavimą išorėje bendrosios užsienio ir saugumo politikos klausimais nepažeidžiant Vyriausiojo Bendrosios užsienio ir saugumo politikos įgaliotinio įgaliojimų.

Lisabonos sutartis įtvirtina, kad Komisijos pirmininko pavaduotojas / vyriausiasis bendrosios užsienio ir saugumo politikos įgaliotinis „užtikrina Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą“. Tarp Sąjungos išorės veiksmų Sutartis konkrečiai nurodo „besivystančių šalių tvarų ekonominį, socialinį ir ekologinį vystymąsi, siekiant visų pirma panaikinti skurdą“. Ar Taryba galėtų nurodyti, kaip turėtų būti užtikrinta vystymo politikos, kaip pagrindinio ES išorės veiksmų tikslo, svarba?

Šis pirmininkaujančiosios valstybė parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Nėra priimta jokio sprendimo dėl Lisabonos sutarties įgyvendinimo, kuris dar nebūtų įsigaliojęs. Taigi Taryba dar nepatvirtino savo požiūrio šiuo klausimu.

Ar galėtų Taryba išsamiai paaiškinti, kokias šiais metais ji rengia iniciatyvas, užtikrinančias saugų energijos tiekimą į Europos Sąjungos teritoriją?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Taryba pritaria Europos Parlamentui, kad energijos tiekimo Europai patikimumas yra labai svarbus. Europos Taryba aiškiai tai patvirtino savo 2006 ir 2007 m. nutarimuose. Taigi vienas iš svarbiausių Bendrijos vidaus ir užsienio politikos tikslų yra užtikrinti ir sustiprinti energijos tiekimo saugumą, kartu stiprinant konkurenciją ir tvarų vystymąsi, kaip buvo dar kartą patvirtinta 2007 m. kovo mėn. Europos Tarybos sprendimuose. Be to, ir šių metų kovo mėnesį Europos Taryba nurodė, kad svarbu stiprinti ES ir valstybių narių energetikos saugumą. Svarbu pabrėžti, kad siekiant šio tikslo, svarbų vaidmenį atlieka veiksmai dėl klimato kaitos ir energijos, tolesnio vidaus energetikos rinkos liberalizavimo ir naujų energetikos technologijų.

Tačiau mes turime toliau ryžtingai tobulinti 2007–2009 m. Europos energetikos politikos išorės dimensiją. Todėl kovo mėnesį Europos Taryba teigiamai įvertino šioje srityje padarytą pažangą. Energetikos politikos išorės dimensijos įgyvendinimo pažanga ir tolesnių veiksmų poreikis bus išsamiau įvertinti atliekant strateginę energetikos politikos apžvalgą, kurią Europos Komisija pateiks 2008 m. lapkričio mėnesį. Šioje strateginėje apžvalgoje visų pirma bus įvertintas tiekimo patikimumas (įskaitant susijusį su jungiamaisiais tarpusavio ryšiais) ir išorės energetikos politika. Strateginė apžvalga, kurią Europos Taryba patvirtins 2009 m. pavasarį, sudarys naujo su energetika susijusių veiksmų plano, skirto laikotarpiui po 2010 m.

Pagrindiniai Bendrijos vidaus ir išorės energetikos politikos elementai, tiesiogiai ir netiesiogiai padidinsiantys tiekimo patikimumą, yra šie:

– Vidaus politikoje:

Daugiau teisinių instrumentų, kaip direktyvos dėl naftos atsargų, dujų tiekimo saugumo ir elektros energijos tiekimo saugumo.

Bendrijos energetikos tinklo stiprinimas: Bendrijos energetikos politikos tikslas yra sukurti stipresnį ir geriau sujungtą energetikos tinklą, užtikrinti geresnį tinklo valdymą ir infrastruktūros planavimą ir paspartinti naujų jėgainių įjungimą į elektros energetikos tinklą; visa tai padeda pagerinti tinklo gebėjimą susidoroti su tokiomis problemomis kaip tiekimo nutraukimas, avarijos, kintantys srautai iš atsinaujinančių šaltinių.

Platesnis atsinaujinančių šaltinių naudojimas (privaloma siekti, kad iki 2020 m. jie sudarytų 20 % visos ES energijos ir kad biodegalai iki 2020 m. sudarytų 10 % transporto degalų).

Didesnis energijos vartojimo efektyvumas. Sumažėjus energijos suvartojimui, sumažės priklausomybė nuo trečiųjų šalių energijos išteklių tiekimo srityje; taigi Bendrijos tikslas – didinti energijos vartojimo efektyvumą turimomis priemonėmis (teisiniai aktai, moksliniai tyrimai ir vystymas, skatinimo kampanija).

Dėl transeuropinių energetikos tinklų (TET). Taryba norėtų atkreipti valstybių narių dėmesį, kad praeitais metais buvo paskirti keturių europinės reikšmės prioritetinių projektų – įskaitant „Nabuko“ dujotiekį, kuriuo dujos į Centrinę Europą tiekiamos iš Kaspijos regiono – koordinatoriai, kad jie paspartintų šių projektų, labai svarbių užtikrinant patikimą energijos tiekimą ir energetikos vidaus rinkos veiklą, įgyvendinimą.

– Užsienio politikoje:

Europos Sąjunga aktyviai siekia didesnio energijos tiekimo saugumo, diversifikuodama energijos šaltinius, tiekėjus ir tiekimo kelius; be minėtų europinės reikšmės TET projektų šių tikslų siekiama šiomis priemonėmis:

Reguliarus dialogas energetikos ir bendradarbiavimo klausimais su šalimis ir organizacijomis – didžiausiomis energijos išteklių tiekėjomis, kaip Rusija, Azerbaidžanas, Norvegija ir OPEC, ir didžiausiomis vartojimo ir tranzito šalimis, kaip JAV, Brazilija, Kinija, Indija ir Ukraina;

Partnerystės energetikos srityje; pavyzdžiui, su Afrika (2007 m. gruodžio mėn. susitarimas) ir Egiptu;

Glaudus bendradarbiavimas su Centrinės Azijos, Kaspijos regiono ir Juodosios jūros šalimis kaip dalis Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono bendradarbiavimo energetikos ir kitose srityse (Penktoji ministrų konferencija įvyko Kipre 2007 m. gruodžio 17 d.) ir aktyvus dalyvavimas tokiose struktūrose kaip Energetikos bendrija ir Energetikos chartija.

Ar Taryba galėtų išsamiai paaiškinti, kokias šiais metais ji rengia iniciatyvas, skirtas padėti Afrikai kovoti su ŽIV / AIDS?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

2008 m. būtina skubiai paspartinti pasirengimą susitikimui, skirtam tūkstantmečio vystymosi tikslams, ir šiuo atžvilgiu kova su ŽIV / AIDS išlieka Tarybos prioritetas. Komisija ir valstybės narės aktyviai dalyvauja įgyvendinant „Europos kovos su ŽIV / AIDS, maliarija ir tuberkulioze išorės veiksmų programą“, kurią Taryba ir valstybės narės priėmė 2005 m. gegužės mėn.

2007 m. balandžio 23 d. išvadose⁽¹⁾ dėl „Neseniai iškilusių problemų, susijusių su ŽIV / AIDS“ Taryba paragino Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendinti esami įsipareigojimai, susiję su „Europos kovos su ŽIV/AIDS, maliarija ir tuberkulioze išorės veiksmų programa“, ir pasiūlė Komisijai ir valstybėms narėms, vykdant 2008 m. ir 2010 m. Europos veiksmų programos bendrą stebėseną ir ataskaitų teikimą, parengti ataskaitas apie pažangą bei iškilusias problemas, susijusias ŽIV / AIDS.

Šiuo atžvilgiu Taryba įvertins dabartinę 2005 m. veiksmų programos įgyvendinimo būklę⁽²⁾ ir visas Komisijos ir valstybių narių priimtas priemones šioje srityje.

Kiekvienais metais savo „Metinėje Europos bendrijos vystymosi politikos ir išorės pagalbos įgyvendinimo ataskaitoje“, pateikiamoje Europos Parlamentui ir Tarybai, Komisija praneša apie turimas ES lėšas veiksmų programos įgyvendinimui. 2007 m. pateiktoje metinėje ES išorės pagalbos 2006 m. ataskaitoje⁽³⁾pateikta informacija rodo, kad kovos su skurdo mažinimo srityje Europos Sąjunga vis plačiau dalyvauja kovoje su skurdo sąlygojamomis ligomis, visų pirma įgyvendindama Europos veiksmų programą. Rengiamas platus instrumentų ir finansavimo kanalų spektras, visų pirma per dvišales programas, finansuojamas iš ES biudžeto, ir per Europos plėtros fondą, o finansavimo suma siekia apie 245 milijonų eurų per metus, neskaitant bendros paramos iš biudžeto .⁽⁴⁾

Nuo Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo (GFATM) įkūrimo 2001–2002 m. Komisija ir valstybės narės buvo aktyvios donorės. ES taip pat atlieka esminį ir reikšmingą vaidmenį, kurdama naujovišką tarptautinio finansavimo metodą ir taip išreikšdama tvirtą pasiryžimą kovoti su šiomis trimis ligomis. ES ir valstybės narės kartu tapo didžiausiomis GFATM donorėmis, per 2003–2006 suteikusios 53 % piniginių lėšų. ES yra ypatingai svarbus partneris remiant vystymąsi; taigi jos politinė parama yra nepaprastai svarbi, kad GFATM raida ir veikla būtų sėkminga (pavyzdžiui, siekiant užtikrinti, kad vykdant papildymo procesą finansiniai srautai būtų prognozuojami).

Šiuo metu ES įgyvendina Europos veiksmų programą, skirtą išspręsti kritišką sveikatos apsaugos darbuotojų trūkumo besivystančiose šalyse problemą (2007–2013 m.); jos svarbiausias geografinis taikinys yra Afrika. Netrukus Komisija pateiks ataskaitą apie pažangą.

Afrika iš tiesų labai nukentėjo nuo ŽIV / AIDS. Kotonu pasirašytas AKR ir EB partnerystės susitarimas taikomas daugumai Afrikos šalių. Tarp paramos sričių įgyvendinant Kotonu partnerystės susitarimo bendradarbiavimo strategiją⁽⁵⁾ yra kovos su ŽIV / AIDS skatinimas, seksualinės ir reprodukcinės sveikatos apsauga ir moterų teisės, kaip numato Tarptautinės pasaulio gyventojų ir vystymosi konferencijos (ICPD) veiksmų programa, o veiklą šioje srityje paprastai finansuoja EPF.

Vystymąsi remianti bendradarbiavimo priemonė (VRBP)⁽⁶⁾, kurią Europos Parlamentas ir Taryba priėmė 2006 m. gruodžio 18 d., per geografines programas remia kovą su skurdo sąlygotomis ligomis (visų pirma su ŽIV / AIDS. Vystymąsi remianti bendradarbiavimo priemonės programa „Investavimas į žmogų“ skyriuje „Gera sveikata visiems“ numato kovą su skurdo sukeltomis ligomis, visų pirma pagrindinėmis infekcinėmis ligomis, įskaitant ŽIV / AIDS. 2007–2013 m. laikotarpiui numatyta orientacinė 1 060 milijonų eurų suma. Taikant vystymąsi remiančią bendradarbiavimo priemonę, vienas pagrindinių ES tikslų yra kova su ŽIV / AIDS pandemija ir jos padariniais Pietų Afrikos visuomenėje; maždaug 980 milijonų eurų sumą numatoma skirti per 2007–2013 m. laikotarpį.

Kova su ŽIV / AIDS, didžiausią dėmesį skiriant Afrikai, yra ir liks pačiu svarbiausiu ES prioritetu – tiek viduje, tiek išorėje. Apie tai Taryba aiškiai pareiškė ES pareiškime „Vykdant pažadą sustabdyti ŽIV / AIDS“, paskelbtame 2007 m. gruodžio 1 d. – pasaulinę AIDS dieną; tą patį padarė Europos Taryba savo 2007 m. birželio 21 d. –22 d. išvadose.⁽⁷⁾

Galiausiai, vienas iš keturių pagrindinių ES-Afrikos strateginės partnerystės,⁽⁸⁾ kurią 2007 m. gruodžio 9 d. patvirtino Lisabonos viršūnių susitikimas, yra „užtikrinti, kad iki 2015 m. visose Afrikos šalyse būtų pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai“, gi ŽIV/AIDS yra tarp visuotinį susirūpinimą keliančių globalių iššūkių ir problemų, kurias reikia spręsti kartu realizuojant šią ilgalaikę strateginę partnerystę. Šiuo atžvilgiu planuojamas platus spektras tikslų:

pagerinti prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos paslaugų prieinamumą, įskaitant ŽIV / AIDS atvejus;

išplėsti finansinius ir žmogiškuosius išteklius;

pagerinti finansiškai prieinamų kokybiškų vaistų ir įrangos prieinamumą ir

pagerinti Afrikos šalių gebėjimą mokyti ir išlaikyti kvalifikuotus sveikatos apsaugos darbuotojus.

Taigi 2008 m. bus priemonių, skirtų įgyvendinti kovos su ŽIV / AIDS strategijas ir instrumentus, metai ir tikimasi, kad ir 2008 m. tęsis 2006 m. konstatuotos pastangų ir sėkmės tendencijos, pasikartojusios ir 2007 m.

Ar valstybių narių vyriausybės dalyvavo politiniame susitarime, kad kaip įmanoma daugiau šalių nerengtų referendumo?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Valstybės narės ratifikuoja tarptautines sutartis pagal savo konstitucijos reikalavimus.

Ar Sutarties 165 straipsnio papildymas žodžiu „sportas“ suteikia Europos Sąjungai teisinę kompetenciją sporto srityje ir kokiais motyvais remiantis sportas įtrauktas į Sutartį?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Steigimo sutarčių konsoliduotos versijos, pataisytos Lisabonos sutartimi, 165 straipsnis yra XII skyriuje „Švietimas, profesinis mokymas, jaunimas ir sportas“. 165 straipsnis nustato, inter alia, kad Sąjunga turi prisidėti prie Europos sporto skatinimo, tuo pat metu atsižvelgdama į specifinį sporto pobūdį, į jo struktūras, pagrįstas savanorišku dalyvavimu, ir į jo socialinę ir ugdomąją funkciją. Tačiau parlamento nario klausimas nepriklauso Tarybos kompetencijai, nes ji nedalyvavo tarpvyriausybinėje konferencijoje, parengusioje Lisabonos sutarties projektą. Be to, Lisabonos sutartis dar neįsigaliojo. Kai ji įsigalios, jos interpretacijos klausimus spręs Teisingumo Teismas.

Skirtingai nei daugumoje valstybių narių, JK nacionalinės policijos ir Nacionalinės DNR duomenų bazėse saugomi ne tik nuteistųjų, bet ir asmenų, kurie buvo tik areštuoti net ir už menkus pažeidimus ir už tai neteisti arba išteisinti, pirštų antspaudai ir DNR. Tačiau sprendimo dėl Priumo sutarties įgyvendinimo projektas (Tarybos dok. 14611/07) nenurodo, kokio tipo ir kokybės duomenimis bus keičiamasi su kitomis valstybėmis narėmis.

Ar Taryba gali mane užtikrinti, kad projektas bus pataisytas, numatant duomenų subjektų tipus, kurių duomenimis nebūtų keičiamasi, ir nustatant, kad apie jų skirtingą statusą būtų informuojamos kitos valstybės narės, kai atliekamas palyginimas ar vykdoma paieška, kaip daryti rekomenduoja Europos duomenų priežiūros apsaugos pareigūnas (Tarybos dok. 5056/08)?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Tarybos nuomone, viena iš esminių priežasčių, užtikrinsiančių sėkmingą ir greitą Priumo sutartimi įtvirtintų keitimosi duomenimis mechanizmų įgyvendinimą, kuris bus nustatytas Tarybos sprendime dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo sustiprinimo (žr. Sprendimą dėl Priumo sutarties)⁽¹⁾ ir sprendime dėl jo įgyvendinimo, yra tai, kad sprendimas neapriboja nacionalinės teisės ir netaikomas nacionalinėms institucijoms. Šio sprendimo 2 straipsnis aiškiai nustato, kad valstybės narės turi teisę nuspręsti, kaip tvarkyti duomenis, saugomus nacionalinėje dezoksiribonukleininės rūgšties (DNR) duomenų bazėje. Kiekviena valstybė narė taip pat sprendžia, kokios jos DNR duomenų bazės dalys gali būti prieinamos kitoms valstybėms narėms paieškos ir palyginimo tikslais. Ši informacija skelbiama vadove, kurį rengia ir papildo Tarybos generalinis sekretoriatas.

Taigi ne Taryba sprendžia, kokio asmenų tipo duomenimis turi būti ar gali būti keičiamasi.

Jungtinės Karalystės valstybinės institucijos sprendžia, kokie duomenys bus naudojami ir (ar) prieinami paieškos ir palyginimo tikslais pagal Priumo sutartį.

Tačiau pažymėtina, kad duomenų, kuriais keičiamasi pagal Priumo sutartį, yra labai nedaug ir kad informacija apie asmenų – duomenų subjektų – tipus ir jų statusą gali būti keičiamasi tik nustačius „atitikimą“.

Ar, Tarybos nuomone, milijonas parašų už referendumą dėl Lisabonos sutarties turi kokią nors reikšmę, atsižvelgiant į Lisabonos sutarties 11 straipsnyje apibrėžtą dalyvaujamosios demokratijos principą?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Lisabonos sutartis dar neįsigaliojo. Bet kuriuo atveju sutarties ratifikavimo tvarką nustato nacionaliniai įstatymai; taigi tai priklauso išskirtinei valstybės narių kompetencijai. Tai reiškia, kad Taryba neturi kompetencijos išreikšti pozicijos šiuo klausimu.

Ar formuluotės „kaip įmanoma atvirai“ ir „kaip įmanoma arčiau piliečių“ turi kokią nors teisinę galią?

Ar Tarpvalstybinė konferencija dėl Lisabonos sutarties nebuvo uždara, taip pažeidžiant atitinkamas Nicos sutarties nuostatas?

Ar politinis valstybių narių susitarimas nerengti referendumų neprieštarauja Nicos sutartyje įtvirtintiems demokratijos standartams?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Parlamento nario klausimas nepriklauso Tarybos kompetencijai, nes Taryba nedalyvavo tarpvyriausybinėje konferencijoje, kuri parengė Lisabonos sutarties projektą. Be to, Lisabonos sutartis dar neįsigaliojo. Kai ji įsigalios, jos interpretacijos klausimus spręs Europos Teisingumo Teismas.

Ar Prancūzija ir Jungtinė Karalystė privalo vadovautis ES sprendimais vedant derybas ar priimant sprendimus JT Saugumo Taryboje, G8 viršūnių susitikime ir t. t.?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Parlamento nario klausimas nepriklauso Tarybos kompetencijai, nes Taryba nedalyvavo tarpvyriausybinėje konferencijoje, kuri parengė Sutartį. Be to, Lisabonos sutartis (dar) neįsigaliojo.

Ar Sutarties 179 straipsnio nuostatos dėl tyrimų ir technologijų vystymo apima ir kosminės erdvės naudojimą kariniams tikslams ir ar Sutarties 187 straipsnyje nurodytos bendros įmonės gali būti steigiamos siekiant naudoti kosminę erdvę kariniams tikslams?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Steigimo sutarčių konsoliduotos versijos, pataisytos Lisabonos sutartimi, 179 straipsnis yra skyriuje „tyrimai, technologijų vystymas ir kosminė erdvė“. Jis nustato, inter alia, kad Sąjunga turi siekti stiprinti savo mokslinę ir technologinę bazę, sukurdama Europos tyrimų erdvę. Gerbiamo parlamento nario pateiktas klausimas dėl šio straipsnio nepriklauso Tarybos kompetencijai, kadangi Lisabonos sutartis dar neįsigaliojo. Kai ji įsigalios, jos interpretacijos klausimus spręs Teisingumo Teismas.

Steigimo sutarčių konsoliduotos versijos, pataisytos Lisabonos sutartimi, 187 straipsnis nustato, kad Sąjunga gali steigti bendras įmones ar kitas struktūras. Šios bendros įmonės ar kitos struktūros suteiks Sąjungai galimybę veiksmingiau realizuoti tyrimų, technologinio vystymo ir demonstravimo programas. Tačiau gerbiamo parlamento nario pateiktas klausimas dėl šio straipsnio nepriklauso Tarybos kompetencijai, kadangi Lisabonos sutartis dar neįsigaliojo. Kai ji įsigalios, jos interpretacijos klausimus spręs Teisingumo Teismas.

Lisabonos sutarties 136 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl euro zonos šalių biudžeto disciplinos ir ekonominės politikos gairių koordinavimo ir priežiūros. Ar, atsižvelgiant į šį straipsnį ir Lisabonos sutartį apskritai, Tarybos nuomone, Švedija privalo dalyvauti euro zonos bendradarbiavime, kai šalis įvykdys atitinkamus reikalavimus? Kokių priemonių gali imtis euro zonos šalys, kurių negali imtis euro zonai nepriklausančios šalys?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Parlamento nario klausimas nepriklauso Tarybos kompetencijai, nes Taryba nedalyvavo tarpvyriausybinėje konferencijoje, kuri parengė Lisabonos sutarties projektą. Be to, Lisabonos sutartis dar neįsigaliojo. Kai ji įsigalios, jos interpretacijos klausimus spręs Europos Teisingumo Teismas.

Ar Taryba gali išvardinti sritis, dėl kurių Sąjunga negalės sudaryti tarptautinių sutarčių, jeigu Lisabonos sutartis bus ratifikuota?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Klausimas yra susijęs su Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, nuostatų interpretacija. Parlamento narys tikriausiai žino, kad Lisabonos sutartis pateikta valstybėms narėms ratifikuoti.

Parlamento nario klausimas nepriklauso pirmininkaujančiosios valstybės kompetencijai, kadangi Lisabonos sutartis dar neįsigaliojo; kai ji įsigalios, jos interpretacijos klausimus spręs Europos Teisingumo Teismas.

Kokią žinią, Tarybos nuomone, Kosovo nepriklausomybės deklaracija siunčia kitiems separatistų judėjimams Europos Sąjungoje?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

2008 m. vasario 18 d. Taryba priėmė šią išvadą: „Taryba dar kartą patvirtina, kad ES tvirtai laikosi JT chartijos ir Helsinkio baigiamojo akto principų, inter alia suvereniteto, teritorinio vientisumo ir visų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų. Ji pabrėžia savo įsitikinimą, kad atsižvelgiant į praeito amžiaus dešimto dešimtmečio konfliktą ir ilgalaikį tarptautinį administravimą pagal Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244, Kosovas yra sui generis atvejis, kuris nesukelia abejonių dėl šių principų ir rezoliucijų.“

Tai, kad Kosovo atvejis yra unikalus, pabrėžiama JT Saugumo Tarybos Rezoliucijoje 1244, kurią JT Saugumo Taryba priėmė po humanitarinės tragedijos, kai beveik 800 000 Kosovo gyventojų buvo priversti palikti savo namus ir kilo pavojus regiono stabilumui. Pagal šią rezoliuciją Kosove įvestas laikinas JT administravimas ir pradėtas politinis procesas, kad būtų nustatytas būsimas Kosovo politinis statusas. Atsižvelgdamas į ambasadoriaus Kai Eide pranešimą, pateiktą Saugumo Tarybai 2005 m. spalio 7 d., JT generalinis sekretorius rekomendavo pradėti būsimo Kosovo politinio statuso nustatymo procesą pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244 ir paskyrė specialų atstovą vykdyti šį procesą. Šio proceso metu ketinama pasiekti veiksmingo Kosovo serbų ir kitų tautybių bei bendruomenių bendradarbiavimo.

Kadangi Kosovas yra unikalus atvejis; jis nėra vertinamas kaip precedentas kitų situacijų – įskaitant situacijas Europos Sąjungoje – atveju.

Neseniai Alžyre krikščionių vyskupai kreipėsi į Religinių reikalų ministrą dėl to, kad 2006 m. vasario mėn. priėmus įstatymą, reglamentuojantį religinių mažumų statusą, Alžyre daugėja atvejų, kai krikščionys yra išsiunčiami iš šalies ir baudžiami. Įvairios nuostatos iš esmės pažeidžia religinės laisvės principą. Pavyzdžiui, kiekvienas, kas skatina musulmoną atsiversti į kitą tikėjimą, gali būti nuteistas penkių metų laisvės atėmimu ir maždaug 10 000 eurų bauda.

Ar tokios nuostatos nepažeidžia 2002 m. balandžio 22 d. susivienijimo susitarimo 2 straipsnio „esminio elemento“ punkto? Ar Taryba ketina susisiekti su Alžyro krikščionių mažumos atitinkamais atstovais? Kokių žingsnių Taryba imsis pagal 104(2) straipsnį ir tęsdama politinį dialogą, kaip nustato susitarimas?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Taryba su susirūpinimu pažymi, kad neseniai būta diskriminacijos atvejų religinės laisvės ir sąžinės laisvės srityse.

Taryba apgailestauja, kad ne islamo religijų išpažinėjų galimybės yra labai ribotos, ir ji išreiškė savo susirūpinimą ES ir Alžyro susivienijimo tarybos susitikime, įvykusiame kovo 10 d. Taryba paragino Alžyrą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta diskriminacijos ir būtų skatinama tolerancija kultūrai, religinei ir kitų įsitikinimų raiškai, mažumoms ir seksualinei orientacijai, ir vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus.

Vokietija, jos piliečiai ir dori politikai turi pakankamai pagrindo piktintis atskleistais faktais, kad stambūs šalies verslininkai padarė žalą valstybės iždui, neteisėtai pasinaudodami Europoje esančiomis mokesčių mokėtojų prieglaudomis. Bet tikriausiai visos ES valstybės narės daugiau ar mažiau susiduria su šiuo netinkamu elgesiu. Vienas būdas spręsti šią problemą yra mėginimas panaikinti visas įstatymų spragas ir tokiu atveju turėtų būti keičiamas dabartinių mokesčių mokėtojų prieglaudų statusas. Bet čia yra ir platesnis aspektas – socialinė atsakomybė žmonių, esančių ekonominės, o kartais ir politinės, galios viršūnėje; kai jie taip įžūliai netinkamai elgiasi, jie ne tik daro žalą savo reputacijai, bet smarkiai pakenkia mūsų institucijoms.

Kaip Taryba ketina išplėsti kovos su mokesčių vengimu sritį ir iškelti moralinės atsakomybės ir prevencinių priemonių, kad mūsų piliečiai neprarastų pasitikėjimo demokratinėmis institucijomis, reikalingumą? Ar galime prašyti mūsų piliečių ištverti skausmingas reformas, kai jos reikalingos, kai dalis turtingųjų atmeta tokius svarbius principus kaip padorumas ir pilietiškas elgesys?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Mokesčiai priklauso valstybių narių kompetencijai. Kadangi šioje srityje nėra įstatymų derinimo, valstybės narės gali taikyti priemones ir priimti nuostatas, atsižvelgdama į nacionalinius tikslus ir reikalavimus. Tačiau tai jos turi daryti pagal Bendrijos teisę.

Gerbiamas parlamento narys, be abejo, žino, kad Taryba gali priimti sprendimus dėl suderinimo tik atsakydama į Komisijos pasiūlymus. Pasiūlymo dėl gerbiamo parlamento nario minėtos priemonės šiuo metu nėra pateiktas.

Sprendimus, ar reikia imtis priemonių, kad būtų pasiekti gerbiamo parlamento nario minėti tikslai, priima valstybės narės.

Neseniai paskelbtame Komisijos komunikate dėl Europos požiūrio į Vakarų Balkanų valstybes (COM(2008)0127), Komisija pareiškia, kad Europos Sąjunga numato pasirašyti Stabilizacijos ir susivienijimo susitarimą (SSS) su Serbija, kai tik bus įvykdytos būtinos sąlygos.

Ar Taryba pasakys, kokios yra tos sąlygos ir kada numatoma pasirašyti sutartį?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Derybų dėl Stabilizacijos ir susivienijimo susitarimo (SSS) pradžioje, 2005 m. spalio mėnesį, Taryba ir Komisija nusprendė, kad jos pasirašys SSS joms kartu įvertinus šių sąlygų vykdymą:

Sukurtas teisinis pagrindas ir sustiprinti administraciniai gebėjimai, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti SSS;

Veiksmingai įgyvendinta Serbijos ir Juodkalnijos valstybinės sąjungos konstitucinė chartija;

Visiškas bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ).

Komisija turėjo pateikti Tarybai ataskaitą apie įvertinimo rezultatus.

Dėl pirmosios sąlygos nekilo didesnių sunkumų. Paskutinėje pažangos ataskaitoje, pateiktoje 2007 m. lapkričio mėnesį, Komisija pabrėžia, kad padaryta pažanga reformuojant viešąjį administravimą, ir konstatuoja, kad šios reformos apskritai atitinka Europos standartus. Derybų dėl SSS kontekste Serbija įrodė, kad ji turi gerus administravimo gebėjimus. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba gruodžio susitikimo išvadose išreiškė įsitikinimą, kad Serbijos instituciniai gebėjimai yra pakankami, kad ji galėtų paspartinti savo pasirengimą eiti keliu į Europos Sąjungą.

Antroji sąlyga nebereikalinga, nes valstybinė Serbijos ir Juodkalnijos sąjunga nebeegzistuoja. Trečiosios sąlygos atžvilgiu Taryba keletą kartų savo posėdžiuose priimtose išvadose pabrėžė visiško Serbijos bendradarbiavimo su TBTBJ svarbą. Viena iš SSS pasirašymo sąlygų yra taip pat teigiamas šių problemų sprendimas. Būsima TBTBJ prokuroro Serge Brammertz ataskaitos turinys bus svarbus sąlygos įvykdymo rodiklis.

2008 m. biudžete Taryba ir Parlamentas kartu prašė Komisiją numatyti „Europos Sąjungos federacinių policijos pajėgų kūrimo ekonominio pagrįstumo analizę ir kliūtis“, nurodytas eilutėje XX 01 02 11 04, ir abi institucijos balsavo už šios analizės atlikimui reikalingas lėšas.

Kokia Tarybos nuomonė dėl to, kad nerenkama Komisija, neleisdama atlikti tyrimą, atmeta išrinktų vyriausybių ir išrinktų parlamento narių valią?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Taryba nesvarstė Newton Dunn nurodyto tyrimo.

2007 m. spalio 1–2 d. Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime valstybės narės sutarė, kad „būtina modernizuoti teisingumo sritį pasitelkiant elektroninę įrangą, kad greičiau, veiksmingiau, paprasčiau ir pigiau būtų patenkinami piliečių ir įmonių poreikiai“. e. teisingumas buvo įtrauktas į pirmininkaujančiųjų Vokietijos, Portugalijos ir Slovėnijos programas ir buvo vienas iš pirmininkaujančiosios Portugalijos, kuri parengė e. teisingumo portalo prototipą, prioritetų.

Atsižvelgiant į e. teisingumo svarbą teisingumo sričiai apskritai ir ES bendradarbiavimui šioje srityje, kokio etapo pasiekta, kuriant Europos e. teisingumo portalo prototipą, kokias jis teiks paslaugas ir kada jis bus užbaigtas?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Taryba norėtų užtikrinti gerbiamą parlamento narį, kad e. teisingumas yra didelis prioritetinis uždavinys, kurio tikslas – sukurti Europos techninę platformą teisingumo administravimo srityje, atversiančią prieigą prie visų esamų ir būsimų nacionalinių, Bendrijos ir galbūt netgi tarptautinių elektroninių sistemų.

Taryba nagrinėja e. teisingumo sistemos apimtį ir tikslų tinklų sąsajos turinį. Koks bebūtų šio tyrimo rezultatas, numatoma, kad būsimoji e. teisingumo tinklų sąsaja suteiks visuomenei ir teisininkams vienodą prieigą prie teisinės informacijos, teisinių institucijų, registrų, duomenų bazių ir kitų galimų paslaugų, taip palengvindama jų kasdienį darbą, susijusį Europos teisiniais dalykais.

Taryba jau apsvarstė sąsajos atvėrimo visuomenei tvarkaraštį. Komisija paskelbė komunikatą, į kurį Taryba atsižvelgs būsimų svarstymų metu. Pabrėžtina, kad prieš atveriant sąsają visuomenei valstybės narės privalo ją patikrinti ir išbandyti, išsiaiškindamos, ar nekyla techninių ar organizacinių problemų, ir užtikrinti, kad ji sklandžiai veiks. Jos taip pat privalo tikrinti, kad sąsajos turinys iš tiesų būtų naudingas žmonėms jų kasdieniame gyvenime.

Bendradarbiaudamas su ekspertais dėl Tarybos reglamento, įsteigiančio Kuro elementų ir vandenilio bendrąją įmonę, aš sužinojau nuomonę, kuri mane taip nustebino, kad nusprendžiau atkeipti Tarybos dėmesį. Autorius yra gerai žinomas autoritetas atominės fizikos srityje. Jo nuomonėje vandenilis ir kuro elementai pateikti itin entuziastingai, kad atrodo beveik kaip panacėja nuo visų energetikos ir aplinkosaugos problemų. Vis tik reikia nepamiršti, kad vandenilis yra tik energijos nešiklis. Tam, kad energija būtų pagaminta, reikia naudoti kitus energijos šaltinius, kurių našumas, priklausomai nuo technologijų, svyruoja nuo kelių procentų (normali elektrolizė esant kambario temperatūrai) iki 80 % (vandens skilimas esant aukštai temperatūrai). Numatant naudoti metaną ar gamtines dujas, reikės jas pasigaminti ar kur nors nusipirkti.

Dar daugiau, sandėliavimas ir transportas yra kitos sudėtingos problemos, kurias reikia spręsti, norint naudoti energijos nešiklį.

Kokia Tarybos ekspertų nuomonė šiuo klausimu?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Gerbiamas parlamento narys gali neabejoti, kad Taryba puikiai suvokia, kokie sudėtingi techniniai iššūkiai laukia pradėjus plačiau naudoti vandenilį ir kuro elementus Europos transporto sistemoje. Tai atsispindi Tarybos reglamento, įsteigiančio Kuro elementų ir vandenilio bendrąją įmonę, projekto bendrojoje įžangoje, kur Taryba pareiškia, kad kuro elementai ir vandenilis yra labai sudėtingas ir didelio masto iššūkis ir kad šiose srityse techniniai gebėjimai yra labai išsklaidyti (dokumentas 6935/08, 9 konstatuojamoji dalis, 4 psl.). Taigi prieš priimant sprendimą ir atsižvelgiant į pagrįstus ir įtikinamus mokslinius duomenis, tyrimo ir vystymo srities ekspertų užduotis yra įvertinti technologinį ir ekonominį kuro elementų ir vandenilio potencialą, teoriškai nustatyti perspektyvias technologinių sprendimų kryptis ir išanalizuoti susijusius technologinius ir ekonominius iššūkius. Moksliniuose dokumentuose galimas naujų technologijų taikymas kartais pateikiamas kaip panacėja. Kai kuriais atvejais tokiame dokumente tik išvardijami visi galimi naujos technologijos pritaikymo variantai, kuriuos reikia toliau tirti. Išsamaus tyrimo rezultatai gali parodyti, kad praktikoje sėkmingai galima taikyti tik keletą ar nė vieno iš potencialiai labai perspektyvių variantų. Bet taip paprastai ir vyksta mokslo pažanga.

Po neseniai paskelbto Komisijos komunikato dėl būsimų Europos agentūrų⁽¹⁾, kokia, Tarybos nuomone, yra decentralizuotų agentūrų, atstovaujančių Europos Sąjungą valstybių narių teritorijoje, reikšmė? Pagal kokius kriterijus Taryba vertina, ar jos atlieka savo užduotis ir pasiekia specifinių tikslų, kaip nurodyta agentūrų steigimo dokumentuose? Koks Tarybos požiūris į Komisijos pasiūlymą (kuris vis dar galioja, kaip nurodo minėtas komunikatas) įsteigti Europos elektroninių ryšių rinkos instituciją? Ar, Tarybos nuomone, šios institucijos steigimo teisinis pagrindas yra adekvatus?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Taryba dar nepriėmė pozicijos dėl Komisijos komunikato, kurį gerbiama parlamento narė mini klausime dėl būsimų Europos agentūrų.

Kai kuriuose dokumentuose, įsteigiančiuose Europos agentūras, yra nuostata, kad konkrečios agentūros pažanga ir darbo metodai turi būti įvertinami, arba peržiūrėjimo nuostata. Pavyzdžiui, pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamentą (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantį Europos geležinkelio agentūrą, agentūros darbo metodus ir veiklos rezultatus vertina Komisija, kuri gali pateikti pasiūlymus pakeisti reglamento nuostatas. Reglamentas, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą, numato nepriklausomą peržiūrėjimo vidaus tvarka, kurį kas šešis metus turi užsakyti ši Tarnyba kartu su Komisija. Taryba tokiame patikrinime dalyvauja tik tuo atveju, kai po jo pateikiamas pasiūlymas dėl instituciją įsteigiančio dokumento peržiūrėjimo.

Vis dėlto Europos Parlamentas ir Taryba, kaip dvi biudžeto institucijos dalys, 2007 m. balandžio 18 d. priėmė bendrą pareiškimą dėl Bendrijos agentūrų, kuriame jos paragino Komisiją:

kiekvienais metais atlikti visų dabartinių ir būsimų Bendrijos agentūrų biudžeto peržiūrą, įskaitant biudžeto informaciją, susijusią su jų steigimo instrumentais, pagrindiniais biudžeto rodikliais, personalo skaičiumi ir veiklos bei administracinių išlaidų santykiu;

atlikti nuodugnią sąnaudų ir naudos analizę ir, prieš įsteigiant naują agentūrą, sistemingai taikyti ir skatinti taikyti EB institucijų susitarimo 47 punkte numatytą procedūrą;

reguliariai įvertinti Bendrijos agentūras, atkreipiant dėmesį visų pirma į sąnaudų ir naudos analizę;

įgyvendinti atitinkamas agentūras įsteigiančių reglamentų nuostatas dėl peržiūrėjimo.

Šiuo metu Taryba nagrinėja Komisijos pasiūlymus dėl elektroninio ryšio ir elektroninio ryšio priemonių sistemos ir dar nepriėmė pozicijos dėl Komisijos pasiūlymo įsteigti Europos elektroninių ryšių rinkos instituciją.

Somalis kenčia nuo smurto, kylančios infliacijos ir besitęsiančios sausros. Mažai padedama maistu pabėgėliams, kurių skaičius jau siekia šimtus tūkstančių. Vien tik 2007 m. 700 000 sostinės gyventojų pasitraukė iš Mogadišo, bėgdami nuo smarkių susidūrimų tarp islamistų grupuočių ir Etiopijos remiamų vyriausybės pajėgų. Somalis yra pasaulio vieta, kur humanitarinėms organizacijoms dirbti sunkiausia. Anot kai kurių JT pareigūnų, situacija Somalyje yra tikriausiai blogesnė negu Darfure.

Taryba jau pareiškė, kad ji nesvarstė Médecins sans Forntières darbuotojų pagrobimo Somalyje 2008 m. pradžioje. Balandžio pradžioje buvo pagrobti du JT darbuotojai. Kiek dar turi pradingti pagalbos darbuotojų, kad Taryba įsitikintų, jog Somalio klausimas turi būti darbotvarkėje? Negalima leisti, kad tarptautinė bendruomenė nepastebėtų tragiškos padėties Somalyje.

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Taryba pritaria požiūriui, kad tarptautinė bendruomenė neturi užsimerkti, kad nepastebėtų Somalio padėties. Todėl Somalio klausimas lieka vienu iš pirmaeilių Tarybos darbotvarkės klausimų.

2008 m. vasario mėnesį vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai Javier Solana susitiko su nauju Pereinamosios federacinės vyriausybės (PFV) ministru pirmininku Nur Hassan Hussein.

2008 m. kovo 25 d. Bendrijos trijulė lankėsi Mogadiše ir susitiko su prezidentu ir ministru pirmininku, havijų klano vadais, pilietinės visuomenės atstovais ir Afrikos Sąjungos misijos Somalyje (AMISOM) vyriausiuoju vadu. Trijulės vizito tikslai buvo šie:

parodyti, kad ES remia naują Vyriausybę ir jos parengtą prioritetinių priemonių programą;

paskelbti visišką ES paramą veiksmingai PFV ir opozicijos sutaikinimo strategijai visais lygmenimis, siekiant užtikrinti, kad pereinamasis laikotarpis būtų sėkmingai užbaigtas;

išreikšti ES norą, kad būtų geriau koordinuota Pereinamosios federacinės vyriausybės institucijų vadovaujančiųjų struktūrų veikla;

tęsti ES veiklą remiant ilgalaikį politinį Somalio problemos sprendimą ir koordinuojant savo veiklą su tarptautinės bendruomenės veikla, globojama JT.

Įvairiomis progomis Taryba pabrėžė, koks svarbus yra JT vaidmuo suteikiant tarptautinę paramą politiniam procesui Somalyje ir kad reikia vengti iniciatyvų, siekiančių priešingų tikslų. Ji taip pat pareiškė apie savo paramą AMISOM –Afrikos Sąjungos misijos Somalyje.

Be to, Taryba pareiškė, kad ES turi aktyviai remti priemones, skirtas stiprinti pagarbą žmogaus teisėms, skatinti atsakomybės jausmą ir naikinti įstatymų nepaisymo kultūrą Somalyje.

Ar Taryba žino, kada turi būti užbaigta statyti autostrada, jungianti Štyriją (Špyfildas-Štrasas) per Slovėniją (Mariboras) su Kroatija? Kaip Taryba vertina šios statybos, kuri yra svarbi ne tik Bavarijai, Austrijai, Slovėnijai ir Kroatijai, bet ir visai Europai, eigą?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Taryba norėtų informuoti gerbiamą parlamento narį, kad šis dalykas priklauso nacionalinės valstybės kompetencijai ir Taryba jo nesvarstė. Kadangi šis dalykas nepriklauso Tarybos kompetencijai, ji negali pareikšti savo nuomonės.

Kada Taryba tikisi priimti sprendimą dėl reglamento (EB) Nr. 980/2005⁽¹⁾dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo, atnaujinimo ir kokį tvarkaraštį ir mechanizmus Taryba naudos, kad būtų įvertinta, ar šalys lengvatų gavėjos ratifikuoja ir įgyvendina žmogaus ir darbo teisių konvencijas, kurios būtinos, kad būtų suteikti lengvatiniai prekybos tarifai?

Kokios konsultacijos šiuo klausimu buvo ar bus surengtos su Europos Komisija ir Europos Parlamentu ir kada? Priimdama sprendimą kokius duomenis Taryba naudos, kad įvertintų lengvatinių prekybos tarifų poveikį prekybai ir ar Taryba prašys tolesnio šio klausimo tyrimo pereinamuoju laikotarpiu?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Bendrųjų lengvatų sistema (BLS) ir speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė (BLS+) buvo priimta daugiamečių įgyvendinimo reglamentų pavidalu. Pirmasis iš jų – 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 980/2005 dėl bendrųjų tarifų lengvatų programos, kurio galiojimo laikas baigsis 2008 m. gruodžio 31 d..

Komisijos prašymu Taryba šiuo metu nagrinėja reglamento projektą, apimantį laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Taip pat buvo pateiktas pasiūlymas Europos Parlamentui, kuris pareiškė savo poziciją.

Kaip ir kiekvieno pasiūlymo dėl teisinio akto atveju, taip ir pasiūlyto reglamento priėmimo proceso metu Taryba laikysis Sutartyse įtvirtintos tvarkos. Tai darydama ji išlaikys šiose Sutartyse nustatytą institucijų balansą.

Prieš keletą dienų Kroatijos valdžia – kandidatė į ES nares – ėmėsi priemonių įbauginti S.O.S. Kroatijos jaunimo sąjungos narį Vinco Draca (krata namuose ir tardymas) tuo pagrindu, kad jis turėjo Pasaulinės demokratinio jaunimo federacijos 2008 m. balandžio 3–6 d. Balkanų šalių sostinėse suorganizuoto Tarptautinio solidarumo karavano, kuriame dalyvavo daug komunistinių ir antiimperialistinių jaunimo organizacijų, plakatų. Šį brutalų pagrindinių demokratinių teisių pažeidimą Kroatijos valdžia pateisino tuo, kad Kroatija rengėsi JAV prezidento Bušo vizitui.

Ar Taryba smerkia tokius veiksmus, kuriais siekiama terorizuoti pažangų jaunimą ir sutrukdyti jo politinę veiklą ir kurie šiurkščiai pažeidžia jaunų žmonių pagrindines demokratines teises?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Taryba nėra susipažinusi su klausime minimo Vinko Drača atvejo detalėmis ir aplinkybėmis.

Tačiau ji norėtų užtikrinti gerbiamą parlamento narį, kad ES bendroji pozicija dėl pagrindinių demokratijos ir žmogaus teisių principų taikymo ir laikymosi yra visiškai aiški. Kaip valstybė, dalyvaujanti derybose dėl įstojimo į ES, Kroatija privalo atitikti politinius kriterijus, kuriuos nustatė Europos vadovų taryba Kopenhagos susitikime; kitaip tariant, ji turi turėti pakankamą institucinį stabilumą, kad užtikrintų demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir mažumų teisių apsaugą.

Atsižvelgiant į derybų dėl narystės reikalavimus taip pat ir Kroatija turėtų tęsti savo reformų procesą ir daryti pažangą taikydama laisvės, demokratijos, žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir teisinės valstybės principus, kurie sudaro Europos Sąjungos pagrindą.

Visi šie klausimai svarstomi Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžiuose (kitas įvyks balandžio 28 d. Liuksemburge) bei derybose dėl narystės svarstant teisingumo ir pagrindinių teisių skyrių. Be to, kompetentingi Tarybos organai ir toliau užsiims šiais klausimais ir stebės, kaip įgyvendinamas peržiūrėtas Stojimo partnerystės dokumentas.

Taigi Taryba gali užtikrinti gerbiamą parlamento narį, kad ji ir toliau atidžiai stebės pagrindinių teisių padėtį ir užtikrins, kad šiai problemai būtų skiriamas dėmesys reikiamu lygiu.

2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją P6_TA(2007)0632, kuri, be kitko, paragino Japonijos Vyriausybę formaliai prisiimti istorinę ir teisinę atsakomybę už „paguodos moterų“ išnaudojimą ir pavertimą vergėmis ir viešai paneigti bet kokius pareiškimus, kad tų baisumų niekada nebuvo. Jeigu Japonija pripažintų praeityje įvykdytus nusikaltimus ir išmokėtų kompensaciją aukoms, tai būtų labai reikalingas signalas, kadangi seksualinė prievarta prieš moteris vis dar naudojama kaip ginklas karinių konfliktų zonose.

Kokių veiksmų Taryba ėmėsi, atsiliepdama į Europos Parlamento gruodžio mėn. rezoliuciją ir atsižvelgdama į pirmininkaujančios Slovėnijos ir netrukus pirmininkausiančios Prancūzijos pareiškimus apie ketinimą skirti prioritetinį dėmesį moterų teisėms karinių konfliktų zonose? Ar Taryba planuoja būsimame ES ir Japonijos viršūnių susitikime paraginti Japonijos Vyriausybę atsiprašyti ir pripažinti, kad tai, kas atsitiko su „paguodos moterimis“, pagal tarptautinę teisę yra nusikaltimas? Ką šiuo klausimu Taryba planuoja daryti kituose būsimuose su šia problema susijusiuose susitikimuose?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Taryba susipažino su 2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisingumo „paguodos moterims“ (sekso vergėms Azijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu).

ES moterų teisėms ir smurto prieš moteris problemai teikia ypatingą reikšmę.

Pritariant tarptautiniams žmogaus teisių standartams ir etiniams bei konstituciniams principams, kurie yra bendri visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, ES dar kartą ragina Bendrijai nepriklausančias valstybes gerbti Jungtinių Tautų institucijų priimtas rezoliucijas ir pradėti įgyvendinti įstatymus ir priemones, skirtas užtikrinti didžiausią pagarbą moterų žmogaus teisėms ir pagrindinėms teisėms.

Esant tokioms aplinkybėms, mes pabrėžiame, kad Vienos deklaracija ir 1993 m. Pasaulinės žmogaus teisių konferencijos priimta Veiksmų programa pareiškė, kad moterų neapribotos ir lygios galimybės naudotis žmogaus teisėmis yra pirmaeilis tarptautinės bendruomenės tikslas ir kad vyriausybės ir Jungtinės Tautos turėtų dėti daugiau pastangų, kad jis būtų pasiektas.

ES ir Japonija reguliariai svarsto žmogaus teisių klausimus ES Trijulės ir Japonijos ministrų susitikimuose.

Moterų apsaugos ginkluotų konfliktų zonose klausimas taip pat svarbus pirmininkaujančiai Slovėnijai.

ES ir toliau skirs daug dėmesio šiai problemai.

2008 m. kovo mėnesį Europos Taryba atkreipė dėmesį į tai, kad svarbu stiprinti Europos Sąjungos energetinį saugumą, o 2007 m. kovo mėnesį ankstesnė pirmininkaujančioji valstybė paskelbė „Nabuko“ projektą esant svarbiu Europos interesams, siekiant diversifikuoti Sąjungos energijos tiekimo šaltinius ir užtikrinti energetinį saugumą. Ar Taryba gali informuoti apie Strateginę ES energetikos apžvalgą, kurios pagrindinės temos bus energijos tiekimo saugumas, tarpusavio sąveika ir Sąjungos užsienio politika energetikos srityje, kaip kovo mėnesį paskelbė Europos Taryba?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Kaip gerbiamas parlamento narys sako, 2007 m. kovo mėn. ir 2008 m. kovo mėn. susitikimuose Europos Taryba pažymėjo ES energetinio saugumo svarbą, kuri atsispindėjo Europos Taryba veiksmų plane (2007–2009 m.) – Europos energetikos politika. Pagal 2008 m. kovo mėnesį Europos Tarybos priimtas išvadas, sekanti Strateginė ES energetikos apžvalga bus pateikta 2008 m. lapkričio mėnesį. Kaip gerbiamas parlamento narys tikriausiai žino, už šią apžvalgą atsakinga Komisija. Taigi išsamią informaciją apie padėtį pateikia Komisija.

2003 m. ES įvedė sankcijas – ir iki šiol netaikė – ir 1996 m. priėmė bendrąją poziciją dėl Kubos, siekiančią skatinti politines permainas atviro kišimosi į suverenios valstybės vidaus reikalus. Kokių iniciatyvų ėmėsi ES, kad normalizuotų savo santykius su Kuba ir konkrečiai pašalinti kliūtis, kurios, objektyviai kalbant, buvo sukurtos šiems santykiams kliudyti, kaip sankcijos ir bendroji pozicija dėl Kubos?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Guerreiro paminėtas priemones Taryba priėmė 2003 m. Šio veiksmo ji ėmėsi atsakydama į nuosprendžius įkalinti 75 taikios opozicijos narius, kurie rengė kampanijas už laisvą saviraišką. Savo ruožtu Kuba nusprendė įšaldyti santykius su tų ES valstybių narių valdžios institucijomis, kurių ambasados kvietė taikią opoziciją į šventinius renginius per valstybės šventes. 2005 m. Europos Sąjunga vienašališkai atšaukė 2003 m. priimtas priemones, siekdama vėl normalizuoti ES ir Kubos santykius.

Kaip Europos Taryba pareiškė 2007 m. birželio mėn. išvadose, ES pripažįsta Kubos gyventojų teisę nuspręsti dėl savo ateities. Sąjunga ir dabar norėtų aktyviai prisidėti bendradarbiaudama vystymo srityje ir kitais būdais, kad vystytųsi visi Kubos visuomenės sektoriai.

ES ir toliau primins Kubos valdžiai apie jų pareigą stiprinti pagarbą Kubos gyventojų žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms taip pat ir dėl to, kad Kuba yra JT Žmogaus teisių Tarybos narė.

Taryba ir ateityje nagrinės gilaus ir atviro dialogo su Kubos valdžia galimybes, kaip įtvirtinta Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos 2007 m. birželio mėnesio išvadose, nors šiuo metu atėjo laikas Kubai priimti politinio dialogo pasiūlymą ir kvietimą atvykti į Briuselį.

Kova su vėžiu – vienas svarbiausių ES pirmininkaujančios šalies prioritetų. Pasak ekspertų, onkologinių susirgimų plitimui didelę įtaką padarė 1986 m. balandžio 26 d. įvykusi Černobylio katastrofa, kurios pasekmės jaučiamos ir dabar ne tik Ukrainoje ir Baltarusijoje, bet ir kitose regiono valstybėse ES narėse: Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje. Su Černobylio katastrofa ekspertai sieja didėjantį onkologinių, širdies ir kraujagyslių susirgimų skaičių, jaunų šeimų nevaisingumo problemas ir kt.

Kokių priemonių imasi Taryba siekdama įgyvendinti savo prioritetą – kovą su vėžiu? Ar yra parengtas veiksmų planas šioms problemoms spręsti Europos Sąjungoje? Ar yra vėžio prevencijos strategija?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Taryba dėkoja gerbiamai parlamento narei už jos dėmesį šiam svarbiam klausimui. Kova su vėžiu yra vienas didžiausių pirmininkaujančiosios Slovėnijos prioritetų sveikatos apsaugos srityje. Po 2008 m. vasario 7–8 d. Brdo pri Kranju (Slovėnija) įvykusios konferencijos „Sergančiųjų vėžiu daugėja. Kaip mažinti jų skaičių?“ pirmininkaujančioji Slovėnija pateiks Tarybai išvadas, kurias Taryba turėtų priimti 2008 m. birželio 10 d. susitikime.

Pirmininkaujančioji Slovėnija pasiūlys, kad Taryba paprašytų Komisijos pateikti ES kovos su vėžiu veiksmų planą, pagrįstą pagrindiniais principais ir strateginiais tikslais, įtvirtintais Baltojoje knygoje „Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“;⁽¹⁾veiksmų planas pateikti visus visapusiško ir tarpdalykinio kovos su vėžiu modelio aspektus, įskaitant vėžio prevenciją, ankstyvą nustatymą, diagnozavimą, gydymą, reabilitaciją ir palaikomąją slaugą.

Europos Bendrija ir valstybės narės nuolat siekia, kad, remiantis turimais duomenimis, gerėtų vėžio prevencija ir ligos kontrolė taikant iniciatyvas ir priemones, skirtas stiprinti sveikatos apsaugą ir išvengti ligų, skatinant sveiką gyvenseną. Šios pastangos sutelktos į tabako naudojimo mažinimą, sveikos mitybos skatinimą ir fizinį aktyvumą, pavojingą ir žalingą alkoholio vartojimą, ankstyvą diagnozavimą, fizinių, cheminių ir biologinių kancerogenų poveikio mažinimą darbo vietose ir aplinkoje ir maisto produktų saugos užtikrinimą siekiant sumažinti susirgimo vėžiu riziką.

Prevencija išlieka veiksmingiausia ilgalaike strategija, siekiant sumažinti didėjantį sergamumą vėžiu. Sistemingas sveikatos apsaugos ir pirminės prevencijos skatinimas, taikant tinkamas priemones įvairiose teisėkūros srityse ir įvairiose veiklos srityse, turėtų padėti apsisaugoti nuo vėžio.

Kokių veiksmų Taryba gali imtis atsakydama į represinius veiksmus prieš žurnalistus ir nepriklausomą žiniasklaidą Baltarusijoje?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Su giliu susirūpinimu Taryba stebėjo kovo 27 d. įvykius, kai Baltarusijos policija įsiveržė į „Radio Racyja“, Europos Radijo Baltarusijai ir „Belsat TV“ patalpas ir areštavo ir tardė kai kuriuos nepriklausomus žurnalistus iš „Belapan“ naujienų agentūros. Pirmininkaujančioji Slovėnija kovo 28 d. Europos Sąjungos vardu paskelbė pareiškimą, kuriame išreiškė gilų nusivylimą dėl pastarųjų įvykių Baltarusijoje. Ji taip pat pažymėjo, kad po kovo 27 d. visoje šalyje buvo įvykdyta dar daug kitų nerimą keliančių išpuolių, po kurių buvo areštuoti su užsienio žiniasklaida ryšių turėję Baltarusijos žurnalistai.

2005 m. Komisija pateikė Tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos reguliavimo agentūrų teisinio pagrindo projektą. Pagal 2008 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą (COM(2008)0135), šis pasiūlymas dabar atšauktas. Komunikate pareiškiama, kad tai padaryta iš dalies dėl to, kad derybos dėl susitarimo projekto „2006 m. įstrigo“, nes Taryba nebuvo „pasirengusi skirti dėmesio šiam klausimui“ ir „buvo pareikštos abejonės dėl tarpinstitucinio susitarimo taikymo kaip teisinės priemonės“.

Dėl kokių priežasčių Taryba atsisakė derybų dėl Tarpinstitucinio susitarimo?

Kokia Tarybos nuomonė dėl 2008 m. kovo 11 d. Komisijos komunikato?

Kas, Tarybos nuomone, turėtų atsitikti, kad iki šių metų pabaigos būtų pasiektas visoms trims institucijoms priimtinas sprendimas reguliavimo agentūrų veiklos teisinio pagrindo?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

2005 m. Taryba pradėjo svarstyti Komisijos parengtą Tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos reguliavimo agentūrų teisinio pagrindo projektą.⁽¹⁾ Diskusijos buvo baigtos 2007 m. balandžio mėnesį. 2007 m. birželio 22 d. laiške, adresuotame Europos Parlamento pirmininkui, Europos Parlamentui buvo pateikti Tarybos debatų rezultatai.

Laiške nurodyta, kad Taryba sutarė dėl tokių principų kaip geras valdymas, geresnė teisėkūra, skaidrumas, profesionalumas ir agentūrų vertinimas pagal sąnaudų ir naudos analizę ir poveikio įvertinimą taikymo įsteigus agentūras. Vis dėlto Taryboje nebuvo pakankamo pritarimo, kad būtų priimtas teisiškai įpareigojantis dokumentas ar tarpinstitucinis susitarimas, įtvirtinantis bendrą reguliavimo agentūrų reglamentavimo pagrindą.

Tame pačiame laiške Taryba išreiškė savo pasirengimą kartu su Parlamentu ir Komisija nagrinėti su reguliavimo agentūrų įsteigimu ir veikla susijusias problemas. Šis ketinimas reiškia ne tik atskirų atvejų nagrinėjimą pagal atitinkamą teisinį pagrindą, bet ir taikant kitus egzistuojančius teisinius instrumentus (pavyzdžiui, reglamentuojančius biudžeto procedūrą) bei vadovaujantis Tarybos sprendimais.

Dėl gerbiamo parlamento nario antrojo klausimo. Taryba tinkamu laiku apsvarstys 2008 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Europos Agentūros. Perspektyvos“.⁽²⁾

2008 m. balandžio 4 d. NATO viršūnių susitikime nuspręsta dislokuoti JAV priešraketinę gynybinę sistemą Lenkijos ir Čekijos teritorijoje ir išplėsti kitų ES valstybių narių dalyvavimą. Tokiais neatsakingais veiksmais JAV ir NATO pradeda naujas ginklavimosi varžybas, aštrina imperialistų konkurenciją ir konfrontaciją regione ir kelią pavojų ir nenuspėjamus padarinius visiems Europos žmonėms apskritai.

Šiems agresyviems planams masiškai pasipriešino lenkai ir čekai, juos ryžtingai pasmerkė Europos antiimperialistinis taikos judėjimas.

Ar Taryba smerkia NATO ir JAV sprendimą įgyvendinti šį nepaprastai pavojingą planą nepaisant lenkų, čekų ir visos Europos žmonių pasipriešinimo ir demonstracijų?

Šis pirmininkaujančiosios valstybės parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Iki šiol diskusijos dėl priešraketinio skydo vyko trim lygiais: (1) dvišalėse derybose tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir suinteresuotų valstybių narių (Čekijos Respublikos ir Lenkijos), (2) ) dvišalėse derybose tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos ir (3) NATO viduje, įskaitant diskusijas NATO ir Rusijos taryboje. NATO tebėra jos narių kolektyvinės gynybos pagrindas ir dėl tos priežasties ji buvo pagrindinis forumas, kur vyko debatai dėl planų dislokuoti priešraketinį skydą Europoje.

Europos Sąjungos atžvilgiu vertinant, šis klausimas tenka valstybių narių kompetencijai.

2006 m. spalio mėnesį priimtas Čekijos Vyriausybės nutarimas uždrausti Čekijos Respublikos komunistinio jaunimo sąjungos (KJS) veiklą ir neseniai šios šalies teismo institucijų šio nutarimo patvirtinimas šiurkščiai pažeidžia pagrindines saviraiškos laisvės ir idėjų sklaidos teises bei laisvę kurti politines organizacijas. Argumentas, kuriuo grindžiamas yra nepriimtinas ir pavojingas, t. y. grindžiama tuo, kad Čekijos KJS pasisako už „gamybos priemonių nacionalizavimą“; o tai rodo, jog šis nepriimtinas sprendimas yra daug platesnės Europos Sąjungoje rengiamos antikomunistinės kampanijos dalis, kuria siekiama persekioti ir pateikti kaip nusikalstamą komunistinę ideologiją ir antiimperialistinę veiklą.

Ar Taryba smerkia Čekijos KJS politinį persekiojimą, uždraudimą ir politinės veiklos pateikimą kaip nusikalstamos tuo metu, kai liaudis aktyviai priešinasi JAV priešraketinio skydo dislokavimui Europoje?

Šis pirmininkaujančiosios valstybė parengtas ir Tarybos bei valstybių narių neįpareigojantis atsakymas, nebuvo pateiktas žodžiu per klausimų Tarybai valandą 2008 m. balandžio mėnesio Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre metu.

Athanasios Pafilis klausimas yra dėl dalyko, kuris tenka jo minėtos valstybės narės kompetencijai. Šiuo klausimu Taryba negali priimti pozicijos.

Kokia Komisijos nuomonė dėl to, ar JK reglamentai dėl lygybės užimtumo srityje (dėl seksualinės orientacijos) teisingai įgyvendino direktyvą 2000/78/EB⁽¹⁾, įskaitant išimtis religinėms organizacijoms, heteroseksualių žmonių, kurie teigia patiriantys diskriminaciją dėl „gėjų elgesio“, gynimo adekvatumą ir „priežastingumo testo“ taikymą, nustatant sąsajas tarp tariamos diskriminacijos ir seksualinės asmens orientacijos?

Komisija šiuo metu analizuoja, kaip Jungtinė Karalystė perkėlė direktyvą 2000/78/EB⁽²⁾. Jungtinė Karalystė perkėlė direktyvą visų pirma priimdama 2003 m. reglamentus dėl lygybės užimtumo srityje (dėl seksualinės orientacijos). Nors dar per anksti galutinai įvertinti, ar šie reglamentai atitinka direktyvos 2000/78/EB nuostatas, Komisija norėtų pakomentuoti klausime paminėtus dalykus.

Pagal direktyvos 2000/78/EB 4(1) straipsnį, skirtingas traktavimas yra pateisinamas, jeigu tam tikros savybės yra tikros ir nulemiančios profesinės kompetencijos reikalavimą. Tokia galimybė yra susijusi tik su tam tikros veiklos pobūdžiu.

2003 m. reglamentų dėl lygybės užimtumo srityje (dėl seksualinės orientacijos) atveju Komisija pažymi, kad darbdavys gali taikyti reikalavimą dėl seksualinės orientacijos įdarbinant religinėje organizacijoje, jeigu siekiama laikytis religijos doktrinos arba siekiant išvengti konflikto, kai ženklus skaičius religijos sekėjų laikosi tvirtų religinių nuostatų. Komisijos nuomone, tokios nuostatos gali būti laikomos atitinkančios direktyvą, jeigu egzistuoja tikras, lemiantis profesinės veiklos reikalavimas, kurį pateisina teisėtas tikslas ir kuris yra taikomas pagal proporcingumo principą.

Kalbant apie heteroseksualių asmenų apsaugą nuo diskriminacijos, pažymėtina, kad diskriminacijos dėl lytinės orientacijos uždraudimas vienodai taikytinas ir homoseksualiems, ir heteroseksualiems asmenims. Taigi heteroseksualus asmuo turi būti apsaugomas nuo galimos diskriminacijos taip pat kaip ir homoseksualus asmuo.

„Priežastingumo testas“ diskriminacijos atveju yra nustatytas direktyvos 2 straipsnyje, apibrėžiančiame diskriminaciją. Tiesioginė diskriminacija dėl seksualinės orientacijos yra akivaizdi tada, kai dėl asmens seksualinės orientacijos su juo elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti elgiamasi su kitu asmeniu. Netiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar taikomos praktikos tam tikros seksualinės orientacijos asmenys gali patekti į neproporcingai prastesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama proporcingomis priemonėmis. Pažymėtina, kad direktyvos 10 straipsnis leidžia įrodinėjimo pareigą perkelti atsakovui, kai asmuo, teigiantis, kad nukentėjo dėl diskriminacijos, gali nustatyti diskriminacijos prezumpciją: tokiu atveju pats atsakovas turi įrodyti, kad nebuvo diskriminacijos.

Ar pagal Lisabonos sutarties interpretaciją Pagrindinių teisų chartija bus taikytina ir įpareigojanti JK teisei ir Užimtumo įstatymui?

2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonoje pasirašytos Steigimo sutarčių konsoliduotos versijos, pataisytos Lisabonos sutartimi, 6 straipsnis nustato, kad 2000 m. gruodžio 7 d. Strasbūre iškilmingai paskelbta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija turi tokią pat juridinę galią kaip ir Steigimo sutartys.

Pagal Chartijos 51(1) straipsnį, ji taikoma Sąjungos institucijoms, įstaigoms, biurams ir agentūroms, o valstybėse narėse yra taikytina tik tada, kai jos įgyvendina Sąjungos teisinius aktus.

ES sutarties, pataisytos Lisabonos sutartimi, Protokolas Nr. 7 išaiškina Chartijos taikymą Lenkijos ir Jungtinės Karalystės įstatymams ir kitiems teisės aktams ir teisinę galią šiose valstybėse narėse.

Joje teigiama, kad Chartija neišplečia ES Teisingumo teismo ar bet kurio Lenkijos ar Jungtinės Karalystės teismo ar tribunolo galių nustatyti, kad šių valstybių narių įstatymai, reglamentai, administracinės nuostatos, praktika ar veiksmai pažeidžia jos dar kartą patvirtintas pagrindines teises, laisves ir principus. Be to, Chartijos IV antraštinėje dalyje (dėl solidarumo, įskaitant pagrindines darbuotojų socialines teises) nėra nieko, kad sukurtų teisine galia pagrįstas teises Lenkijoje ar Jungtinėje Karalystėje, išskyrus atvejį, jeigu Lenkija ar Jungtinė Karalystė savo nacionalinėje teisėje būtų įtvirtinę tokias teises.

Koks yra Lisabonos sutartyje vartojamų sąvokų „tinkama socialinė apsauga“ ir „ilgalaikis didelis užimtumas“ teisinis apibrėžimas ir teisinė galia?

Sąvokos „tinkama socialinė apsauga“ ir „ilgalaikis didelis užimtumas“ yra susijusios su dabartine socialine politika, kadangi jos paminėtos dabartinės Lisabonos sutarties 136 straipsnyje. Lisabonos sutartis patvirtino šiuos tikslus, kadangi ES Sutarties 136 straipsnis nebuvo pataisytas. Be to, Komisija pažymi, kad ES Sutarties 2 straipsnis buvo pataisytas Lisabonos sutartimi, pakeičiant „Sąjunga kelia sau šiuos tikslus: skatinti ekonominę ir socialinę pažangą, aukšto lygio užimtumą“ nauja redakcija „Sąjunga … sieks Europos tvaraus vystymosi, pagrįsto … labai konkurencinga socialine ekonomika, siekiančia visiško užimtumo“.

Komisija nori informuoti gerbiamą parlamento narį, kad Bendrijos institucijos dar neparengė šių tikslų galutinio teisinio apibrėžimo.

Tam, kad būtų pasiekti šie (kaip ir kiti) tikslai, Bendrija remia ir papildo valstybių narių veiksmus daugelyje sričių, išvardytų ES sutarties 137 straipsnyje, kaip socialinė draudimas ir socialinė apsauga bei įvairios darbuotojų apsaugos formos.

Ar, Komisijos nuomone, 145–148 straipsniai reiškia, kad ES institucijos gali priimti teisiškai įpareigojančias užimtumo politikos taisykles? Kurių nacionaliniu lygiu priimtų užimtumo politikos aspektų negali pakeisti ES teisiniai aktai ir Teisingumo teismo teisinė peržiūra? Kokia yra 151 straipsnyje vartojamų sąvokų „derinimas, kol išlieka tobulinimas“, „tinkama socialinė apsauga“ ir „tvarus didelis užimtumas“ teisinė galia? Kaip Komisija apibrėžia „tvaraus didelio užimtumo“ koncepciją?

Ratifikavus Lisabonos sutartį, 145–148 straipsniai, su kuriais susijęs parlamento nario klausimas, bus užimtumo politiką, kuri bus viena iš politikų, stiprinamų pagal Europos Sąjungos veikimo sutartį, reglamentuojantys straipsniai. Šie straipsniai yra dabartinės ES sutarties 125–128 straipsniai, kurie nebuvo pakeisti Lisabonos sutartimi. Taigi Europos institucijos negalės priimti įpareigojančių priemonių dėl užimtumo, kaip gali daryti dabar. Tad Europos bendradarbiavimas užimtumo srityje išplaukia iš Europos užimtumo strategijos, pagrįstos atviru koordinavimo metodu, kurioje Taryba ir Komisija susitaria dėl bendrųjų krypčių ir bendrų tikslų ir galimybės priimti specialias rekomendacijas.

Komisija informuoja gerbiamą parlamento narį, kad Lisabonos sutarties 151 straipsnyje tiksliai pakartotos dabartinio ES sutarties 136 straipsnio formuluotės bei jo tikslai. Kaip ir dabar, siekiant šių tikslų Bendrija rems ir papildys valstybių narių veiklą daugelyje sričių, išvardytų ES sutarties 137 straipsnyje, kaip socialinis draudimas ir socialinė apsauga bei įvairios darbuotojų apsaugos formos.

Tačiau Komisija pabrėžia, kad nei Bendrijos institucijos nei Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nepateikė formuluotės „tvarus didelis užimtumas“ teisinio apibrėžimo.

Ar Komisija išnagrinėjo, kaip žadėjo atsakyme į ankstesnį klausimą, pašalpos vaikų išlaikymui poveikį visuomenės raidos tendencijoms tose šalyse, kur yra mokama tokia pašalpa (pavyzdžiui, Norvegijoje)?

Ar Komisija turi ryšių su šioje srityje dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis?

Komisija pažymi, kad demografai yra linkę labai atsargiai tokius demografinius reiškinius kaip naujagimių skaičiaus pokytis susieti su kokia nors konkrečia socialinės politikos priemone. Palyginti didelį gimstamumą Norvegijoje tikriausiai nulėmė daugelis įvairių socialinių, ekonominių ir kultūrinių veiksnių. Nors Komisija neatliko atskirų priemonių vertinimo, remdamasi plačiu žinomų faktų spektru, ji padarė išvadą, kad šeimai teikiama parama, sudaranti galimybę geriau suderinti darbą, asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, tikriausiai sumažina skirtumą tarp žmonių pageidaujamo ir faktiško vaikų skaičiaus.

Norvegijos paramos tėvams programa skatina derinti darbą ir šeimyninį gyvenimą, suteikdama didelę paramą (nuo 80 iki 100 % nuo ankstesnių pajamų iki maksimalios maždaug 50 000 eurų sumos per metus) per trumpą – 44 ar 54 savaičių – laikotarpį (per ilgesnį laikotarpį mokama 80 % nuo ankstesnių pajamų). Šešios savaitės apmokamų tėvystės atostogų yra rezervuotos tėvui ir jomis negali pasinaudoti motina. Taigi programa skatina greitai sugrįžti į darbo rinką ir, siūlydama beveik visiškai kompensuoti prarastas pajamas, sudaro sąlygas tėvams, gaunantiems didesnes pajamas negu jų partnerės, išeiti į tėvystės atostogas⁽¹⁾.

Siekdama remti valstybes nares, norinčias modernizuoti savo šeimos politiką ir visų pirma pagerinti darbo ir gyvenimo santykį, Komisija parengė kelias iniciatyvas, daugiausiai dėmesio sutelkiant į darbo ir šeimyninio gyvenimo suderinimą ir glaudžius ryšius su Lisabonos strategija ir lyčių lygių galimybių politiką, įskaitant šiuos dalykus:

2007 m, gegužės mėnesį Komisija paskelbė Komunikatą „Skatinant skirtingų kartų solidarumą“⁽²⁾, kuriame apžvelgiama ES paramos šeimai politika ir atsiliepiama į Europos Tarybos siūlymą dėl Europos aljansą už šeimą – europinę platformą, skirtą keistis informacija, gera praktika ir šeimos politikos tyrimų rezultatais;

Pagal ES Sutarties 138(3) straipsnio nuostatas dėl asmeninio, šeimyninio ir darbo gyvenimo, Komisija pradėjo konsultacijas su Europos socialiniais partneriais, įskaitant galimą direktyvos 96/34/EB⁽³⁾dėl tėvystės atostogų. Prasidėjo antrasis konsultacijų procedūra ir, priklausomai nuo galutinio rezultato, Komisija gali nuspręsti pateikti pasiūlymus papildyti esamus teisinius aktus dėl jų suderinimo;

2007 m, birželio mėnesį, Komisija įsteigė naują vyriausybių ekspertų grupę demografijos klausimams, kurioje dalyvauja visų 27 valstybių atstovai. 2008 m. ekspertų grupė nusprendė sutelkti dėmesį į šeimos politikos ir politikos aktyvaus senėjimo srityje įvertinimą;

Įvairūs projektai, kurie finansuojami pagal ES su šeimos klausimais susijusias tyrimo programas ir studijas, išplės žinias apie demografiją ir šeimos politiką. Komisija taip pat remia EBPO, kad būtų paspartintas jos naujos šeimos rodiklių duomenų bazės kūrimas;

Komisija ir toliau kas du metus rengs demografijos klausimams skirtus forumus ir ataskaitas. Kitas demografijos forumas įvyks Briuselyje 2008 m. lapkričio 24–25 d., o antroji ataskaita apie demografiją bus paskelbta laiku prieš prasidedant forumui. Tiek forume, tiek ataskaitoje bus skiriamas dėmesys suderinimo politikai.

Komisija palaiko ryšius su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) šeimos klausimais. Štai susitikimų ir seminarų, į kuriuos kviečiami NVO atstovai, rengimas buvo susijęs su vyriausybių ekspertų grupių demografijos klausimais susitikimais. Vienas iš tų seminarų, įvykęs 2007 m. lapkričio mėnesį, buvo skirtas vaiko priežiūrai; kitą seminarą šeimos politikos klausimais numatyta surengti 2008 m. birželio mėnesį. Europos aljanso už šeimą portalas bus ta vieta, kur šeimos klausimais užsiimančios organizacijos užmegzti ryšius ir keistis informacija.

Neseniai JK parduotuvių platinimo ir susijusių darbuotojų sąjungos (USDAW) atliktas tyrimas apie parduotuvių darbuotojų darbe patirtą smurtą ir įžeidinėjimą atskleidė sukrečiančius faktus apie baisų įžeidinėjimą, grasinimus, priekabiavimą ir smurtą, kuriuos jie patiria nuo klientų, kuriuos stengiasi aptarnauti⁽¹⁾.

Be to, Britanijos nusikaltimų tyrimas parodė, kad per 12 mėnesių laikotarpį Britanijos darbuotojai nuo visuomenės narių patyrė apie 339 000 grasinimų smurtu ir 317 000 smurtinių užpuolimų.

Kaip Europos Parlamento pranešėjas apie neseniai priimtą Bendrijos sveikatos ir saugos darbe strategiją (P6_TA(2008)0009), aš iškėliau šį klausimą įvairiose grupėse. Žinau, kad 2007 m. balandžio 26 d. pasirašytame Europos pamatiniame susitarime dėl priekabiavimo ir smurto darbe yra paminėtas trečiųjų šalių (klientai, pacientai ir mokiniai) smurtavimas. Tačiau šis klausimas į jo nuostatas nebuvo įtrauktas.

Ar Komisija aktyviai remia daugiasektorinio susitarimo sudarymą šiuo klausimu ir ar Komisija yra pasirengusi pateikti pasiūlymų, jeigu tokio susitarimo būtų neįmanoma pasiekti?

2005 m. Komisijai inicijavus konsultacijas pagal ES sutarties 138 straipsnį 2007 m. balandžio 26 d. socialiniai partneriai sudarė nepriklausomą susitarimą dėl priekabiavimo ir smurto darbe. Komisija siūlo, kad gerbiamas parlamento narys perskaitytų atsakymą į raštu pateiktą De Rossa klausimą E-1130/08, kur aprašytas susitarimo tikslas ir turinys.

Šio susitarimo įžangoje nurodytos visos priekabiavimo ir smurto formos, kurių gali pasitaikyti darbo vietoje. Trečiųjų šalių, kaip klientai, pacientai, moksleiviai ir kt., smurtas sutartyje yra atskirai paminėtas, bet specialių nuostatų nepateikta.

Komisija pritaria gerbiamo parlamento nario mintims, kad reikia atsižvelgti į visas smurto apraiškas, įskaitant ir trečiųjų šalių smurtą. Į šią smurto formą dažnai reikia kitokio atsako, kuriam neužtenka bendrovės kompetencijos. Kelių socialinių partnerių organizacijų, veikiančių sektoriuose, kur yra iškilusi trečiųjų šalių smurtavimo problema (saugos firmos, ligoninės ir prekybos įmonės), prašymu Komisija 2008 m. kovo 14 d. Briuselyje surengė daugiasektorinį seminarą, nagrinėjusį trečiųjų šalių smurtavimo problemą. Šių sektorių socialiniai partneriai kartu išreiškė ketinimą apsvarstyti galimybę prisidėti prie tarpprofesinio susitarimo, siekiant padaryti jį konkretesnį, sektorinį ir (ar) daugiasektorinį. Seminaras yra šio proceso pirmasis etapas, po kurio turėtų prasidėti tarpsektorinės derybos.

Komisija mano, kad nepriklausomas susitarimas dėl priekabiavimo ir smurto darbe labai pozityviai prisideda prie visų formų priekabiavimo ir smurto darbe prevencijos ir kad reikėtų palaukti jo įgyvendinimo rezultatų ir galimų papildymų iš sektorių ir tik po to spręsti, ar reikia kitų Bendrijos iniciatyvų šioje srityje.

Kristalinis silicio dioksidas yra pagrindinis dirvožemio, smėlio, granito ir daugelio mineralų komponentas. Kvarcas yra būdingiausia kristalinis silicio dioksido forma. Jis sukelia silikozę – lėtinę, progresuojančią, negalią sukeliančią ligą. Jis taip pat sukelia plaučių vėžį; be to, esama duomenų, kad jis sukelia ir lėtinę obstrukcinę plaučių ligą.

PSO jau priskyrė kristalinį silicio dioksidą 1 klasės kancerogenams, kurio poveikį patyria 3,2 milijonų darbininkų per augiau kaip 75 % jų darbo laiko. Be to, 2,7 % mirčių nuo plaučių / bronchų vėžio sąlygojo kristalinis silicio dioksidas (šaltinis: Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra).

Norėčiau, kad kristalinis silicio dioksidas būtų įtrauktas į pataisytą direktyvą dėl kancerogenų ir kad Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas kaip įmanoma greičiau nustatytų privalomą ribinio poveikio dydį.

Ar Komisija pritaria mano norui? Jeigu taip, ar ji gali nustatyti terminą, per kurį tai būtų padaryta? Jeigu ne, ar ji gali pasakyti, kaip ji ketina užtikrinti, kad minėti 3,2 milijonų darbininkų būtų tinkamai apsaugoti?

Įkvėptos silicio dioksido dulkės daugiausia sukelia silikozę. Bet epidemiologiniai tyrimai rodo, kad tarp kristalinio silicio dioksido dulkių poveikio ir didesnės tikimybės susirgti plaučių vėžiu yra teigiama koreliacija. Dėl to Pasaulinės sveikatos organizacijos Vėžio tyrimo agentūra priskyrė kristalinį silicio dioksidą 1 žmogaus kancerogenų grupei. ES dar neklasifikavo kristalinio silicio dioksido kaip kancerogeninės medžiagos.

Mokslinės informacijos pakanka, kad būtų padaryta išvada, jog sergant silikoze padidėja sąlyginė plaučių vėžio rizika, tačiau toks poveikis nepasireiškia silikoze nesergantiems darbininkams, kurie patiria silicio dioksido dulkių poveikį akmens skaldyklose ir keramikos pramonėje. Taigi mažinant susirgimo vėžiu riziką pirmasis žingsnis būtų silikozės prevencija. Visiškai įgyvendinus ir įvykdžius direktyvoje 98/24/EB⁽¹⁾ įtvirtintą prevencijos strategiją bus veiksmingai užkirstas kelias silikozei, sumažinta vėžio rizika ir užtikrinta kristalinio silicio dioksido poveikį patiriančių 3,2 milijonų darbuotojų apsauga.

Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas nuodugniai svarstė įkvepiamo kristalinio silicio dioksido poveikį ir parengė Rekomendacijas Komisijai⁽²⁾. Jis pateikė išvadą, kad ribinis profesinio poveikio dydis turėtų būti ne didesnis negu 0,05 mg/m3 įkvepiamų silicio dioksido dulkių, nors neįmanoma nustatyti tikslų dydį, kad neišsivystytų silikozė.

Komisija sutinka, kad įkvepiamo kristalinio silicio dioksido poveikį patiriantys darbininkai turi būti tinkamai apsaugoti. Ji įvertins direktyvos 98/24/EB praktinio įgyvendinimo rezultatus, nustatydama, ar sumažėjo kristalinio silicio dioksido dulkių profesinis poveikis, ir daugiasektorinio socialinio dialogo susitarimo „Darbininkų sveikatos apsauga tinkamai tvarkant ir naudojant kristalinį silicio dioksidą ir jo turinčius produktus“⁽³⁾įgyvendinimo rezultatus. Jeigu paaiškėtų, kad tai reikalinga, Komisija neabejodama pateiks naujas iniciatyvas, taip pat ir dėl privalomo laikytis ribinio poveikio dydžio, kad būtų pagerinta darbininkų apsauga nuo įkvepiamo kristalinio silicio dioksido poveikio.

Pagal Tarybos 2008 m. socialinės apsaugos ir socialinės integracijos bendrą ataskaitą (7274/08 SOC 151), 8 % ES piliečių gresia skurdas, nors jie ir dirba. Šis faktas rodo, kad užimtumas ne visada garantuoja, kad bus išvengta skurdo ar atskirties. Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant Lisabonos strategiją mūsų pastangos sutelktos į augimą ir užimtumą, kokių priemonių Komisija imsis, kad būtų veiksmingai kovojama su „dirbančiųjų skurdu“, kurį patiria didelė darbininkų dalis? Kiek procentų sudaro skurdą patiriantys dirbantieji kiekvienoje valstybėje narėje?

ES lygiu kovos su skurdu ir socialine atskirtimi priemonės daugiausia vykdomos taikant atviro koordinavimo metodą. Kiekvienais metais Europos Vadovų Taryba informuojama apie padėtį kovos su skurdu ir socialine atskirtimi srityje pateikiant Socialinės apsaugos ir socialinės integracijos bendrą ataskaitą ⁽¹⁾. Taryba jau priėmė 2008 m. bendrą ataskaitą.

Šioje Bendroje ataskaitoje pateikta analizė rodo, kad yra nerimą keliančių duomenų apie nuolatinį nedarbą ES namų ūkiuose: apie10 % vaikų ir tiek pat 18–59 amžiaus suaugusiųjų (išskyrus studentus) gyvena namų ūkiuose, kur nėra nė vieno dirbančiojo. Per pastaruosius šešis metus šis rodiklis nepagerėjo. Kitas svarbus veiksnys – „dirbančiųjų skurdas“: 8 % darbingo amžiaus gyventojų patenka į šią grupę ir vienas iš keturių skurstančiųjų dirba (Eurostato duomenys, 2005 m. finansiniai metai).

Darbo rinkos paribyje esančių žmonių, įskaitant skurstančius dirbančiuosius, padėties gerinimas atsižvelgiant į jų specifinius poreikius yra vienas didžiausių iššūkių Europai. Darbo vietų augimą skatinantys ekonominio augimo laikotarpiai iš esmės atveria galimybes daugeliui žmonių iš darbo rinkos paribio susirasti (geresnį) darbą. Tačiau kiekvienu atveju turi būti tinkamos sąlygos, kad jie iš tikrųjų pasinaudotų šiomis galimybėmis.

Lisabonos strategija, pagrįsta Integruotosiomis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis (visų pirma 19 gaire), suteikia valstybėms narėms pagrindą tobulinti užimtumo politiką, konkrečiai atsižvelgiant į darbo rinkos paribyje esančių žmonių poreikius. 2006 m. Komisija surengė viešas konsultacijas dėl Europos veiksmų, susijusių su aktyvia integracija ir minimaliomis pajamomis, apimties. Aktyvios integracijos koncepcija yra pagrįsta trimis politikos atramomis: ryšys su darbo rinka per įsidarbinimo galimybes ar profesinį mokymą; užtikrintas pajamų lygis, leidžiantis oriai gyventi, ir geresnis pagrindinių paslaugų prieinamumas.

Atsižvelgdama į konsultacijų klausimų analizę⁽²⁾Komisija nusprendė surengti antrą konsultacijų etapą ir paskelbė ketinimą parengti rekomendacijas dėl aktyvios integracijos koncepcijos įgyvendinimo bendrųjų principų.

ES valstybėse narėse skurstančių dirbančiųjų procentinė dalis svyruoja nuo 3 iki 14 %:

- 3 % Čekijos Respublikoje;

- 4 % Suomijoje ir Belgijoje;

- 5 % Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje ir Maltoje;

- 6 % Prancūzijoje, Airijoje ir Nyderlanduose;

- 7 % Kipre, Estijoje ir Austrijoje;

- 8 % Jungtinėje Karalystėje;

- 9 % Slovakijoje, Latvijoje, Liuksemburge ir Italijoje;

- 10 % Vengrijoje, Lietuvoje ir Ispanijoje;

- 13 % Graikijoje;

- 14 % Portugalijoje ir Lenkijoje.

2006 metais Europos Sąjungoje buvo svarstomas populiariai vadinamas ES „sveikatos turizmo“ klausimas. Buvo diskutuojama, kaip užtikrinti, kad savo valstybėje reikiamo gydymo negaunantis ES pilietis galėtų gydytis kitoje ES šalyje. Siūloma, kad tokiu atveju gydymo išlaidos būtų apmokėtos valstybės narės, kurios pilietis yra pacientas, sveikatos apsaugos sektoriaus lėšų. Deja, 2007 metų gruodžio mėnesį ES „sveikatos turizmo“ plano tvirtinimas buvo atidėtas neapibrėžtam laikui.

Kokių priemonių imasi EK, siekdama pagreitinti ES „sveikatos turizmo“ plano svarstymą ir aiškios gydymosi svečioje šalyje tvarkos nustatymą, atsižvelgiant į su Šengeno erdvės plėtra susijusiu didėjančiu keliaujančių asmenų srautu?

Gerbiamo parlamento nario iškeltas klausimas yra susijęs su kitose valstybėse narėse teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Pagal Bendrijos teisinius aktus, pacientams gali būti kompensuojama už gydymo išlaidas kitoje valstybėje narėje.

Pagal reglamentą 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, apdraustasis asmuo panaudoja savo sveikatos draudimą ir už gydymą mokama tos šalies, kur gydyta, įkainiais, bet, jeigu reikia, kartu mokant skirtumu paremtą priedą, jeigu kompensacijos už gydymą koeficientas yra palankesnis savojoje valstybėje narėje, o ne valstybėje narėje, kur jis buvo gydytas. Asmens pilietybė neturi reikšmės. Ši sistema taikoma gydymui, kuris reikalingas viešnagės metu naudojant Europos sveikatos draudimo kortelę, ir ne skubiam gydymui, kurį kompetentingos institucijos leido gauti kitoje valstybėje narėje. Teismas išaiškino aplinkybes, kai negalima atsisakyti duoti tokį leidimą. Taisyklių išaiškinimas pateiktas visomis oficialiomis kalbomis Komisijos tinklalapyje.

Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad, taikant laisvo judėjimo principą sveikatos priežiūros paslaugoms, pacientams gali būti kompensuojama už gydymą kitoje valstybėje narėje. Gydymo ne ligoninėje atveju pacientai gali gauti kompensaciją be išankstinio leidimo. Tokiais atvejais kompensuojama pagal valstybės, kurios sveikatos priežiūros sistemai pacientas priklauso, įkainius. Teismas sutiko, kad gydymo ligoninėje atveju valstybės narės gali reikalauti išankstinio leidimo, taip atsižvelgiant į sveikatos apsaugos sistemos interesus, kad paslaugos būtų planuojamos nacionaliniu lygiu. Šiuo atveju Teismas pareiškė, kad išdavus leidimą gydytis kitoje valstybėje narėje pagal reglamentą 1408/71/EEB būtina taikyti koordinavimo mechanizmus pagal reglamentą 1408/71/EEB.

Teisingumo Teismo sprendimuose išaiškintos teisės daugeliu atvejų yra aiškios, bet pacientai turėtų apie jas daugiau žinoti. Kaip paaiškėjo 2006 m. Komisijos organizuotos viešos konsultacijos metu, reikia išaiškinti poziciją dėl mechanizmų, užtikrinančių teisę gauti kompensaciją už gydymą kitoje valstybėje narėje, bei dėl kitose valstybėse narėse teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumo ir saugos.

Siekiant šių tikslų bus pateiktas pasiūlymas dėl direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo, kurią Komisija turėtų priimti 2008 m. birželio mėnesį.

Graikija neseniai priėmė įstatymo projektą, reformuojantį jos socialinio saugumo sistemą. Atsižvelgiant į šią ir kitas panašias reformas kitose valstybėse narėse, ar Komisija sukaupė palyginamuosius duomenis ir studijas apie šias reformas? Kokius rezultatus šios reformos davė iki šiol ir kokias išvadas Komisija padarė, kurios būtų naudingos kitoms šalims, pradedančioms šį procesą? Ar ji neketina paskelbti geriausius praktikos pavyzdžius, išryškėjusius šių reformų metu? Kokia jos nuomonė dėl vyrų ir moterų pensinio amžiaus padidinimo? Kaip ji vertina neseniai Graikijoje įvykdytos socialinės apsaugos sistemos reformos principus ir veiksmų kryptis? Kokias, Komisijos nuomone, reiktų taikyti papildomas socialinės politikos priemones – ypač dėl šeimyninio gyvenimo ir darbo derinimo – siekiant, kad šios reformos būtų sėkmingos?

Komisija siūlo gerbiamam parlamento nariui perskaityti atsakymą į Panayotopoulos-Cassiotou pateiktą klausimą H-0160/08.

Dėl klausimo apie lyčių skirtumus. Komisija dar negavo pranešimo apie Graikijos socialinės apsaugos sistemos reformos įstatymo projektą ir todėl negali pateikti pensinio amžiaus ar darbo ir šeimyninio gyvenimo derinimo klausimo vertinimo.

Tačiau šiuo metu prieš Graikiją vyksta procesas dėl pažeidimo, o klausimą dėl skirtingo vyrų ir moterų, dirbančių viešajame sektoriuje, pensinio amžiaus Komisija 2007 m. birželio 27 d. pateikė Europos Teisingumo Teismui.

Dėl paskutinės klausimo dalies. Kaip matyti iš metinėje įgyvendinimo ataskaitoje pateikto Komisijos įvertinimo, Graikija, siekdama skatinti moterų užimtumą ir derinti darbą ir šeimyninį gyvenimą, ėmėsi veiksmų, įskaitant tikslinį mokymą ir konsultavimą; tačiau vyresnio amžiaus moterų padėtis tebėra sunki, o tai reiškia, kad tam reikia skirti dėmesio. Be to, išlieka žymus užimtumo ir nedarbo pagal lytis skirtumas, rodantis, kad čia dar reikia pastangų.

Kada Europos Komisija planuoja paskelbti savo pasiūlymą dėl sprendimo prisijungti prie JT konvencijos dėl žmonių su negalia teisių?

Kokias konsultacijas Europos Komisija surengė ar surengs su negalią turinčiais žmonėmis ir negalią turinčius žmones atstovaujančiomis organizacijomis, įskaitant Europos neįgaliųjų forumą, prieš paskelbdama savo pasiūlymą?

Ar Europos Komisija gali patvirtinti, kad ji rekomenduos pasirašyti ir ratifikuoti JT konvenciją dėl žmonių su negalia teisių ir jos neprivalomą protokolą?

Ar Europos Komisija gali patvirtinti, kad ji atlieka ar atliks galiojančios ES teisės patikrinimą, kad nustatytų, kokių pakeitimų reikia, kad ji atitiktų JT konvencijos nuostatas, ir nurodyti, per kiek laiko planuojama užbaigti šį darbą?

Kokių, Komisijos nuomone, priemonių dėl atitikimo Konvencijai stebėsenos turėtų imtis pati Europos Sąjunga?

Komisija šiuo metu rengia pasiūlymo projektą dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl žmonių su negalia teisių ir jos neprivalomo protokolo pasirašymo Europos bendrijos vardu. Komisija turėtų priimti pasiūlymą 2008 m. gegužės mėnesį.

Komisija reguliariai konsultuojasi su valstybėmis narėmis ir negalią turinčius žmones atstovaujančiomis organizacijomis, įskaitant Europos neįgaliųjų forumą – per ES aukšto lygio grupę neįgaliųjų klausimams spręsti. Pavyzdžiui, paskutiniame susitikime buvo svarstomi atsakymai į išsamų klausimyną apie JT konvencijos dėl žmonių su negalia teisių ratifikavimo/pasirašymo ir įgyvendinimo eigą. Tokios konsultacijos bus rengiamos ir ateityje.

2007 m. vasario 27 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl žmonių su negalia teisių ir jos neprivalomo protokolo pasirašymo Europos bendrijos vardu (COM(2007)77). 2007 m. kovo 20 d. Taryba priėmė sprendimą, įgaliojantį Bendriją pasirašyti JT Neįgaliųjų teisių konvenciją ir paskelbė deklaraciją dėl neprivalomo protokolo (Sprendimo II priedas), pranešdama, kad Taryba kaip įmanoma greičiau apsvarstys klausimą dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl žmonių su negalia teisių ir jos neprivalomo protokolo pasirašymo Europos bendrijos vardu. Komisija mano, kad Taryba dabar gali priimti galutinį sprendimą dėl to, ką toliau daryti su Neprivalomu protokolu.

Pagal JT konvencijos dėl žmonių su negalia teisių 44(1) straipsnį ir Neprivalomo protokolo 12 straipsnį, formalaus patvirtinimo metu Europos Bendrija turi paskelbti apie savo kompetenciją konvencijos reglamentuojamų dalykų atžvilgiu. Tuo metu buvo atliktas Bendrijos teisės patikrinimas.

Kai kurios JT konvencijos dėl žmonių su negalia teisių nuostatos priklauso tiek Bendrijos, tiek valstybių narių kompetencijai. Bendrija ir valstybės narės kartu nustatyti tikslius mechanizmus atlikti atitikimo Konvencijai stebėseną bendros kompetencijos srityse. Šių mechanizmų pobūdis bus nurodytas Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos sprendimo konvencijos pasirašymo.

Reikėtų, kad šiuo metu rengiamos racionalios teisinės bazės, skirtos užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruotai ir nereglamentuojamai žvejybai arba ją apriboti, procesą įsitrauktų visos suinteresuotosios šalys. Ypatingą kontroversiją žvejų tarpe sukėlė paskutinis Komisijos pasiūlymas dėl baudų už NNN žvejybą standartizavimo.

Ar nebūtų prasminga taikyti baudų sistemą, pagrįstą atitinkamo laivo žvejybos pajėgumu, kadangi su tuo yra aiškiai susijęs laivo operatoriaus pajamų lygis?

Komisija yra įsitikinusi, kad būtina suderinti administracines sankcijas, kad kova su Neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba (NNN žvejyba) būtų veiksminga.

Pasiūlymu siekiama (i) sustiprinti valstybių narių gebėjimą užtikrinti, kad bendrojoje rinkoje operatoriai nepasinaudotų įvairių sankcijų sistemų skirtumais nacionaliniu lygiu, pakenkdami bendrajai politikai, ir (ii) taikyti laikinas priemones siekiant užkirsti kelią tam, kad būtų tęsiama nustatyta NNN žvejyba.

Kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad Bendrijos teisiniai aktai būtų tinkamai įgyvendinti ir gali keisti savo sankcijų sistemą savo nuožiūra, bet tik taip, kad sankcijos turėtų stabdantį poveikį, kaip numato Pasiūlymas.

Pasiūlymas dėl NNN žvejybos suderina valstybėse narėse taikytinų administracinių sankcijų lygmenis tuo atveju, kai operatorius, užsiimantis NNN žvejyba, padaro šiurkštų pažeidimą.

Komisija yra įsitikinusi sankcijų lygmenų suderinimo būtinumu, nes reikia pasiekti, kad nebūtų jokios ekonominės naudos, kuri atsvertų paskirtą baudą. Operatoriai tik tada nustos užsiiminėti NNN žvejyba, kai administracinės sankcijos pasieks tokį lygį, kad jų nebepriskirs prie normalių veiklos sąnaudų.

Maisto produktų atsekamumas yra kertinis ES maisto saugos politikos akmuo ir ES vartotojai tikisi aiškios informacijos.

Pastebėjau, kad mano valstybėje narėje būna atvejų, kai prekiaujama maisto produktais, sudarant klaidinantį įspūdį dėl jų žaliavų.

Ar Komisija gali pakomentuoti, ar jai yra žinomi tokie dalykai, ir galima tikėtis veiksmų, pagerinančių maisto produktų atsekamumą??

Maisto produktų atsekamumas ir maisto produktų ženklinimas yra skirtingi instrumentai, kuriais siekiama skirtingų tikslų.

Atsekamumas yra rizikos valdymo įrankis, naudojamas padėti valdyti maisto saugos problemą, suteikiant kontrolės institucijoms nustatyti nesaugiu laikomo maisto produkto kilmę maisto produktų grandinėje. Maisto produktų ženklinimas yra skirtas vartotojams, kad pasirinkdami, ką pirkti, turėtų informacijos ir neapsiriktų dėl maisto produkto savybių.

Taigi tai, kad ant etiketės yra nurodyta maisto produkto kilmė, kilmės vieta ar šaltinis, nereiškia maisto produktų atsekamumo. ES ženklinimo teisiniai aktai nustato, kad tokia informacija yra būtina tik tuo atveju, kai be jos pirkėjas būtų suklaidintas.

Neseniai priimtas Komisijos pasiūlymas dėl reglamento dėl maisto produktų ženklinimo nurodo konkrečias sąlygas, kai tokia informacija pateikiama siekiant užtikrinti, kad vartotojai nebūtų. Šiuo metu šį pasiūlymą svarsto Parlamentas ir Taryba.

ES didžiuojasi tuo, kad didelę reikšmę ji teikia maisto saugos klausimams ir siūlo vartotojams visiško ES maisto produktų gamybos atsekamumo režimą.

Nors ši sistema ES ir veikia, yra didelė problema su standartais, pagal kuriuos gaminami importuojami maisto produktai – problema išryškėjo atsižvelgus į Brazilijos jautienos importą.

Be to, daugelis praktikų, kurios turi būti uždraustos ES; pavyzdžiui, nuo 2012 m. nebus prekiaujama nepagerintų narvų sistemose laikytų vištų padėtais kiaušiniais, tačiau tai bus leidžiama ES nepriklausančiose šalyse, iš kurių mes importuojame.

Ar Komisija gali pasisakyti šiuo svarbiu klausimu ir nurodyti, kaip ji ketina spręsti politikos ir standartų nenuoseklumo problemą?

Kalbant apie draudimą laikyti vištas dedekles nepagerintų narvų sistemose, kokių veiksmų Komisija planuoja imtis, kad po 2012 m. intensyvus ES kiaušinių sektorius nepersikeltų už jos ribų? Pagal šį galimą scenarijų, ES uždraustas vištų dedeklių auginimas nepagerintose narvų sistemose persikels už ES ribų ir mes importuosime didelius kiekius maisto pramonei reikalingų kiaušinių produktų (kiaušinių miltelių), kurie pagaminti iš nepagerintų narvų sistemose laikytų vištų padėtų kiaušinių, o vartotojas apie tai nieko nežinos.

Dėl gyvūnų gerovės ir prekybos klausimų. Nėra galiojančių privalomų daugiašalių susitarimų specialiai dėl gyvūnų gerovės; ne itin išsamiai gyvūnų gerovė yra paminėta Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarime dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių.

Komisijai tai kelia didelį susirūpinimą. Todėl 2002 m. Komisija parengė specialią strategiją, numatančią spręsti ES gamintojų konkurencingumo problemą, susijusią su paukščių, laikomų nepagerintų narvų sistemose, gerove. Keletas iniciatyvų, skatinančių gerinti gyvūnų gerovę kaip suteikiančią konkurencinį pranašumą, kaip nustatyta 2006–2010 m. Bendrijos veiksmų plane dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės, jau yra taikomos.

Dvišaliuose susitarimuose su Čile ir Kanada jau yra skyrius dėl gyvūnų gerovės. Be to, 2007 m. buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su Naująja Zelandija. Šiuo metu vis daugiau prekybos partnerių susidomėję stebi pokyčius ir vertina bendradarbiavimo su ES šiuo klausimu, kuris darosi vis svarbesnis, ypač besivystančiose šalyse, galimybes.

2006 m. Eurobarometro tyrimas nustatė, kad 89 % vartotojų galvoja, jog importuojami produktai turi būti pagaminti tokiomis pat sąlygomis kaip ir gaminami ES. Tad šiuo metu Komisija svarsto gyvūnų gerovės ženklinimo sistemos galimybes ir ketina 2009 m. pateikti atskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Ši sistema būtų suderinama su PPO standartais ir sudarytų ES gamintojams parodyti aukštus gyvūnų gerovės standartus Bendrijoje vartotojams, kurie savo ruožtu vis labiau reikalauja tokių aukštesnių standartų pasirinkdami, kokius produktus pirkti.

Sprendimą uždrausti „nepagerintų narvų“ sistemas Taryba priėmė 1999 m.⁽¹⁾, uždrausdama statyti naujus įrenginius nuo 2003 m. ir suteikdama Europos paukštininkystės sektoriui daugiau kaip 10 metų pereiti prie pagerintų paukščių laikymo sistemų⁽²⁾. Komisija mano, kad kiekvienas gamintojas turi pasirinkti, o direktyvą turi įgyvendinti valstybės narės.

Turima informacija rodo, kad vartotojai vis labiau rūpi maisto produktų (taip pat ir perdirbtų maisto produktų) gamybos Europoje etiniai ir darnaus vystymosi aspektai, nors dažniausia jie nežino dabartinių žemės ūkio gamybos standartų ir galiojančių reikalavimų. Komisija ir toliau ieškos pačių geriausių būdų, kaip padėti gamintojams patenkinti šiuos lūkesčius.

Ar Komisija pakomentuotų, ką ji planuoja pasiekti aukšto lygio konferencijoje, skirtoje psichikos sveikatai, kuri įvyks 2008 m. birželio mėnesį. Ar šiame etape Komisija gali trumpai apibūdinti savo planus, kurie papildytų valstybių narių politiką psichikos sveikatos ir savižudybių prevencijos srityje. Savižudybių statistika kelia nerimą: Airijoje vyrų iki 35 metų amžiaus grupėje savižudybė yra viena iš dažniausių mirties priežasčių.

2008 m. birželio 13 d. įvyksianti aukšto lygio konferencija, skirta psichikos sveikatai, atskleis, kad gyventojų psichinė gerovė prisideda prie ES visuomenės sveikatos. Ji taip pat padeda sėkmingai mokytis ir dirbti ir gerina socialinę sanglaudą.

Tačiau psichikos sutrikimai Europoje yra iš dažniausių ir sunkiausių ligų. Kraštutiniais atvejais jie gali baigtis savižudybe.

Pastaraisiais metais savižudybių lygis truputį sumažėjo – nuo 11,9 atvejų 100 000 gyventojų 2000 m. iki 10,6 atvejų 2006 m.

Bet padėtis tebėra nepatenkinama, kadangi Bendrijos politika ir veiksmais siekiama užtikrinti aukštą žmogaus sveikatos apsaugos lygį:

- ES mirčių dėl savižudybės vis dar daugiau negu dėl eismo įvykių;

- po plėtros išryškėjo skirtumai tarp valstybių narių. Keliose iš jų savižudybių lygis yra vienas didžiausių pasaulyje.

2006 m. birželio mėnesį Europos Taryba patvirtino, kad veiksmai būtini; ji paskelbė, kad ES darnaus vystymosi strategijos tikslas yra „Psichikos sveikatos gerinimas ir savižudybių rizikos mažinimas“.

Taigi aukšto lygio konferencija paragins Vyriausybes aktyviai dalyvauti keičiantis informacija, kad būtų išsiaiškinta, kaip galima veiksmingiausiai sumažinti savižudybių lygį ir sergamumą depresiją, kuri yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių. Tikslas yra priimti Psichikos sveikatos paktą, kurio pagrindu būtų taikomi būsimi veiksmai, skirti psichikos sveikatos gerinimui, jaunų žmonių, senyvų žmonių ir mažumų psichikos sutrikimų prevencijai bei kovai su žmonių su psichikos sveikatos problemomis socialine atskirtimi ir diskriminacija.

Partneriai sveikatos priežiūros sektoriuje, regionuose ir bendruomenėse, mokyklose ir darbovietėse bus kviečiami sutelkti pastangas.

Tematinė konferencija, kaip šios konferencijos rezultatas, toliau galėtų nustatyti bendrai patvirtintus savižudybės ir depresijos prevencijos principus ir veiksmų planą.

Ar pagal Lisabonos sutarties nuostatas dėl sveikatos Komisija ar valstybių narių vyriausybės gali sudaryti sistemingą įvairių sveikatos priežiūros sektorių sąrašus ir kiekvienu atveju nustatyti ES kompetencijos apimtį, taip pat ir tai, ar jį reglamentuoja Sutartis, ar turi būti išnagrinėtas Teisingumo Teismo?

Lisabonos sutartis patvirtina didėjantį šiuolaikinio pasaulio dėmesį sveikatos dalykams. Ji patvirtina dabartines kompetencijas sveikatos srityje ir neišplečia ES įstatymų leidybos galių, tačiau padidina paramos sveikatos priežiūrai apimtį ES lygiu.

Komisija norėtų paminėti tik keletą naujų dalykų, kuriuos Lisabonos sutartis suteikia ES piliečiams sveikatos priežiūros srityje:

- papildoma nuostata dėl ES piliečių „gerovės“ yra pateikta kaip bendras Sąjungos tikslas.

- Pagrindinių teisių chartija – įskaitant teisę į sveikatos priežiūrą – įgauna juridinę galią.

- sudarytas tvirtesnis pagrindas taikyti skatinimo priemones, rimtų tarptautinio masto pavojingų sveikatai veiksnių stebėsena, ankstyvu perspėjimu ir kova su jais, įskaitant kovos su rūkymu ir piktnaudžiavimu alkoholiu priemones.

Komisija ketina ir toliau tobulinti ES sveikatos politiką Lisabonos sutarties naujovių pagrindu. Nauja 2008–2013 m. sveikatos strategija apibrėžia sritis ir nustato metodologiją, taikytiną ten, kur Komisija nustato, kad reikalingi veiksmai ES mastu gerinant sveikatos priežiūrą.

Sveikatos strategijos tekstas pateiktas Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato tinklalapyje šiuo adresu:

http://ec.europa.eu/health/ph_overview/strategy/health_strategy_en.htm"

Pranešama, kad per Europą arkliai vežami skersti labai blogomis sąlygomis; daug valandų jie laikomi labai sugrūsti.

Ką Komisija daro, kad visos valstybės narės įgyvendintų reglamentą (EB) Nr. 1/2005⁽¹⁾dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant su vežimu susijusias operacijas? Kada Komisija planuoja parengti pasiūlymą dėl vežimo laiko ir laikymo tankio?

Komisija žino apie gyvūnų gerovės organizacijų pranešimus apie skersti gabenamų arklių problemas.

Teisingas reglamentas dėl gyvūnų apsaugos juos vežant yra didžiausias Komisijos prioritetas.

Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų įgyvendinti atitinkami ES įstatymai.

Įsigaliojus reglamentui (EB) Nr. 1/2005 Komisijos ekspertai vyko į valstybes nares patikrinti, ar kompetentingos institucijos imasi reikiamų priemonių, kad būtų taikomi ES įstatymai.

2007 m. specialios misijos, tikrinančios arklių vežimą, dirbo Rumunijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Italijoje, kur vyksta didelio masto prekyba arkliais, o 2008 m. numatytos paskesnių veiksmų misijos.

Komisija taip pat inicijavo veiksmus prieš valstybes nares, kurios neįgyvendino priemones, kad būtų taikomos ES taisyklės.

Be to, 2007 m. naujas reglamentas pasiūlė keletą naujų instrumentų, kad būtų pagerintas taikymas (pavyzdžiui, navigacijos sistemų naudojimas ilgų kelionių metu).

Ši priemonė skirta pagerinti kontrolę ir sudaryti galimybę naudoti tikslinius veiksmus. Šiuo tikslu 2007 m. gruodžio mėnesį Komisija pateikė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komitetui reglamento, nustatančio suderintus navigacijos sistemų standartus. Komisija tikisi, kad standartai bus priimti iki 2008 m. vasaros.

Komisija rengia poveikio įvertinimą, kad ištirtų galimybę iki šio mandato pabaigos pateikti pasiūlymą dėl kelionės trukmės ir laikymo erdvės normų, parengtą atsižvelgiant į turimas mokslo žinias.

Dideliu mastu vystantis mobiliajai telefonijai, netoli gyvenamųjų namų atsiranda vis daugiau antenų. Daugelyje valstybių narių nerimaujama dėl iš šių antenų sklindančios spinduliuotės, apie kurią kai kurie tyrimai teigia esant galinčia būti žalinga sveikatai. Reguliarūs epidemiologiniai tyrimai galėtų padėti išsklaidyti dalies gyventojų nerimą dėl GSM antenų poveikio žmogaus sveikatai bei priimti taisykles, kad būtų susilpnintas šis poveikis. Ar Komisija ketina atlikti tokį tyrimą?

Komisija gerai žino visuomenės nerimą dėl elektromagnetinio lauko (EL) spinduliuojamo iš mobilaus telefono ir ypač iš bazinių stočių („antenų“). Tačiau moksliniu požiūriu paprastai laikoma, kad didžiausią mobiliosios telefonijos apšvitą gyventojai gauna iš telefono ragelio, bet ne iš bazinių stočių.

Komisija jau pritarė mobiliųjų telefonų EL pagal Bendrąsias mokslinių tyrimų Programas. Ji ir toliau tai tęsia šią paramą. Paminėtinas epidemiologinis tyrimas yra „INTERPHONE“ projektas, kurio rezultatai bus gauti po kelių mėnesių.

Kadangi ES neturi kompetencijos šią sritį reglamentuoti įstatymais, 1999 m. Taryba priėmė Rekomendaciją 1999/519/EB dėl gyventojų apsaugos nuo elektromagnetinių laukų poveikio (0-300 GHz), pagrįstą naujausiomis mokslo žiniomis. Po to Komisija reguliariai stebėjo jos įgyvendinimą ir kelis kartus konsultavosi su Tarybos mokslo komitetais, kad išsiaiškintų, ar nereikia jos pataisyti atsižvelgiant į naujus mokslo pasiekimus.

2007 m. Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų mokslinis komitetas (ANNSPMK) patvirtino, kad iki šiol nenustatyta jokio radijo dažnių lauko kenksmingo poveikio sveikatai, jeigu spinduliavimo lygis neviršija ribinius dydžius, kuriuos nustatė Nejonizuojančios radiacijos apsaugos tarptautinė komisija (ICNIRP) ir pasiūlė Taryba savo Rekomendacijoje.

Be to, per Šeštąją bendrąją programą Komisija finansuoja aukšto lygio ekspertų grupę pagal EMF-NET projektą. Ši grupė išanalizavo visus duomenis apie galimą kenksmingą poveikį sveikatai, žinotus iki 2006 m. Pagrindinė jų išvada sako, kad „apibendrinti duomenys rodo, kad apskritai nėra pavojaus sveikatai dėl radijo dažnio ir mikrobangų spinduliuotės (tai radijo „antenų“ darbo dažniai)“.

Siekdama turėti labiau pagrįstas išvadas, „ANNSPMK“ rekomendavo tokį radijo dažnių tyrimą:

- ilgalaikis grupinis tyrimas, kad nebūtų kituose epidemiologiniuose tyrimuose buvusių apribojimų;

- speciali radijo dažnių poveikio vaikų sveikatai studija;

- apšvitos pasiskirstymo studija, kurią dabar pasidarė įmanoma atlikti naudojant personalinius dozimetrus;

- kelios pakartotinės studijos naudojant aukštos kokybės dozimetrus.

Komisija ir toliau skatina šios srities tyrimus. Naujausiame kvietime teikti pasiūlymus pagal 7-ąją mokslinių tyrimų bendrosios programos aplinkosaugos temą nurodoma, kad reikia atlikti radijo dažnių poveikio vaikų ir suaugusių sveikatai tyrimą.

Dviem žmonėms Ispanijoje mirus nuo galvijų spongiforminės encefalopatijos, ar, Komisijos nuomone, liga paplis Ispanijoje ir kitose valstybėse narėse ir kokių priemonių ji imsis?

Komisija pritaria gerbiamo parlamento nario susirūpinimui dėl Ispanijoje nustatytų dviejų mirčių atvejų nuo Creutzfeldt-Jakob ligos atmainos.

Nors tai tragiški ir liūdni įvykiai, bet šiuo metu nėra reikalo imtis nepaprastųjų rizikos valdymo priemonių papildant esamas, kurios jau yra taikomos ir yra labai griežtos.

Ispanijoje nustatyta, kad sergamumas galvijų spongiformine encefalopatija mažėja ir nėra jokių duomenų, jog padėtis nekontroliuojama.

Buvo laikytasi galiojančių ES teisės aktų nuostatų; apie abu atvejus buvo skubiai pranešta valstybių narių skubaus įspėjimo ir reagavimo institucijoms ir Komisijai.

Komisija tęsia Creutzfeldt-Jakob ligos (CJL) epidemiologinių tendencijų stebėseną, kuri atliekama įgyvendinant EURO-CJL projektą, finansuojamą iš ES sveikatos apsaugos programos, bendradarbiaudama su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Iki 2008 m. balandžio mėnesio užregistruoti iš viso 201 susirgimo Creutzfeldt-Jakob ligos atmaina 7 valstybėse narėse.

Nuo epidemijos pradžios Jungtinė Karalystė pranešė apie 166 susirgimo atvejus, įskaitant 3 atvejus, kai užkrėsta perpilant kraują; Prancūzija –23; Airija –4; Italija – 1; Nyderlandai – 2; Portugalija – 2 ir Ispanija – 3. laiko tendencijos patvirtina, kad nuo 1999 m. susirgimo atvejų skaičius mažėja.

Trys susirgimo Creutzfeldt-Jakob ligos atmaina yra susiję su kraujo perpylimu. Nustatyta, kad Ispanijos atvejais šios sąsajos nėra. Vis dėlto ateityje būtina skirti dėmesio kraujo perpylimo saugos problemai.

Dvi direktyvos dėl žmogaus audinių ir ląstelių reikalauja, kad donorais nebūtų asmenys, kurie potencialiai gali perduoti Creutzfeldt-Jakob ligos atmainos užkratą.

Dėl kokių priežasčių taip dažnai taisomi Europos įstatymai, reglamentuojantys kosmetikos produktus? Kiek kartų iki šiol jie buvo taisomi? Ar Europos reglamentavimo sistema yra aiški ir juridiškai tiksli? Kokius reikalavimus Bendrijos įstatymai nustato dėl kosmetikos produktų saugos ir visuomenės sveikatos?

Reikia išskirti du Kosmetikos direktyvos keitimo tipus. Kosmetikos direktyvos pagrindinio teksto pataisos, kuriomis siekiama pakeisti esamus ar įrašyti naujus direktyvos, ir direktyvos priedų adaptavimas, kuris yra pagrįstas technine pažanga ir naujomis mokslinėmis žiniomis. 2008 m. pradžioje 1976 m. priimta Kosmetikos direktyva buvo taisyta septynis kartus ir adaptuota keturiasdešimt aštuonis kartus. Dažnas adaptavimas yra susijęs su administraciniais sprendimais pataisyti priedus, taip įgyvendinant Vartotojų produktų mokslinis komiteto nuomonę.

Kosmetikos direktyva yra grindžiama principu, kad asmeniui, atsakingam už prekės pateikimą į Bendrijos rinką, tenka atsakomybė už to produkto saugą. Todėl šis asmuo turi būti pateikti kompetentingoms institucijoms “produkto ženklinimo bylą” su informacija, įrodančią produkto saugumą. Pagaminto produkto saugumas žmogaus sveikatai įvertinamas atsižvelgiant į “produkto ženklinimo byloje” pateiktus bendruosius ingredientų toksikologinių tyrimų duomenis, ingredientų cheminę struktūrą ir poveikio lygį; informaciją tikrina kompetentingos institucijos pagal ad hoc principą.

Gamintojo atsakomybės principą papildo kosmetikos produkto atskirų ingredientų išsamus reglamentas. Kosmetikos direktyva nustato medžiagų, kurios negali būti kosmetikos produktų sudėtyje, sąrašą (II priedas) ir medžiagų, kurių kosmetikos produkte gali būti laikantis nustatytų apribojimo sąlygų, sąrašas (III priedas). Direktyva taip pat pateikia leistinų dažiklių (IV priedas), konservantų (VI priedas) ir UV filtrų (VII priedas) sąrašus. Šių ingredientų grupių atveju ES kosmetikos produktuose leidžiama naudoti tik atitinkamame priede išvardytas medžiagas. Šių priedų adaptavimas atliekamas po konsultacijos su Vartotojų produktų moksliniu komitetu, siekiant užtikrinti, kad reglamentas atsižvelgtų į dabartinį mokslinių žinių lygį.

Dėl per daugiau nei trisdešimt metų atliktų pataisų atsirado terminologijos nenuoseklumas ir aplinkybių neatitinkančios taisyklės. Padėtį apsunkina faktas, kas Kosmetikos direktyva nepateikia sąvokų sąrašo ir niekada nebuvo kodifikuotas (t. y. visos pataisos nebuvo formaliai sujungtos į vieną teisinį tekstą). Ypač reikėtų išaiškinti sąvoką „asmuo, atsakingas už produkto pateikimą į rinką“. Be to, naudotojai pabrėžia, kad priedų terminai turėtų būti nuoseklesni, o tai yra mokslinė ir techninė užduotis.

Dėl šių priežasčių ir siekiant žymiai supaprastinti Bendrijos įstatymus, reglamentuojančius kosmetikos produktus, 2008 m. vasario 5 d. Komisija priėmė pasiūlymą išdėstyti nauja redakcija reglamentas dėl kosmetikos produktų. Be to, pasiūlymas nustato įstatymų adaptavimą atsižvelgiant į inovacijas ir naujoves, kad būtų užtikrint kosmetikos produktų sauga. Pasiūlymą lydinčioje poveikio įvertinimo ataskaitoje pateikiami išsamesni dabartinės sistemos ir naujos redakcijos aplinkybių paaiškinimai⁽¹⁾.

Taisyklės, reglamentuojančios nereceptinius vaistus, valstybėse narėse yra skirtingi. Taigi šios kategorijos farmacinių produktų klasifikavimo kriterijai taip pat skiriasi ir nėra vieningos nereceptinių vaistų apibrėžimo sistemos.

Nereceptinius vaistus vartoja didelis skaičius Europos piliečių; juos galima reklamuoti spaudoje ir elektroninės žiniasklaidos priemonės; dėl jų vartojimo yra mažesnės sveikatos sistemos išlaidos, nes socialinio draudimo sistemos jų nekompensuoja.

Ar yra atliekamas tyrimas, siekiant sudaryti vieningą nereceptinių vaistų sąrašą, galiosiantį visose valstybėse narėse, kad visuomenei nekiltų neaiškumų dėl daugelio dabar egzistuojančių nereceptinių vaistų sąrašų?

Ar Komisija ketina organizuoti Europos informavimo kampaniją apie teisingą nereceptinių vaistų vartojimą, kadangi daugelyje valstybių narių tokius vaistus galima nusipirkti ne tik vaistinėse, bet ir kituose prekybos taškuose, kur nepateikiama atsakinga vaistininko informacija apie tai, kaip vaistą vartoti, o juk visai kelia pavojų visuomenės sveikatai?

Kriterijai klasifikuoti vaistus į receptinius ir nereceptinius Bendrijos įstatymuose yra suderinti. Direktyva 2001/83/EB nustato sąlygas, kai reikalingas gydytojo receptas. Šiuo atžvilgiu numatyta, kad vaistas turi būti parduodamas pagal receptą, jeigu nesant gydytojo priežiūros jis dažnai ir labai plačiu mastu yra vartojamas neteisingai, arba net ir teisingai vartojant gali sukelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų žmogaus sveikatai. Direktyva numato galimybę valstybės narės lygiu nustatyti tam tikrus vaistų, kuriems reikalingas specialus gydytojo receptas, pogrupius.

Vaistų, kuriems leidimą suteikė Komisija, išdavimo sąlygas apibrėžia leidimas ir jos taikomos visoje Sąjungoje. Leidimą išduodant nacionaliniu lygiu kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos klasifikuoja vaistus, kai suteikia leidimą prekiauti pagal galiojančius Bendrijos įstatymų nustatytus kriterijus. Sprendimai dėl vaistų pardavimo tvarkos valstybėse narėse gali būti skirtingi. Komisijos pasiūlymą suderinti vaistų, kuriais prekiauti leidimą suteikė valstybė narė, išdavimo tvarką, įstatymų leidėjai nepalaikė paskutinį kartą taisant direktyvą 2001/83/EB.

Kadangi tik nacionalinės institucijos turi išsamią informaciją apie vaistus, kuriais prekiauti leidimas išduotas atitinkamoje valstybėje narėje, Komisija neturi reikiamos informacijos, kad galėtų parengti vieningą nereceptinių vaistų sąrašą. Tačiau pagal reglamento (EB) Nr. 726/2004 55 straipsnį, Europos vaistų agentūra kaupia vaistų duomenų bazę, kuri yra atvira visuomenei⁽¹⁾. Reglamentas nustato, kad pirmenybė teikiama vaistams, kuriems išduotas Bendrijos leidimas, bet duomenų bazė vėliau bus išplėsta ir apims visus vaistus, kuriais prekiauti leista valstybėse narėse.

Bendrijos įstatymai nereglamentuoja vaistų mažmeninės prekybos. Kiekviena valstybė narė priima sprendimus dėl nereceptinių vaistų, todėl susidarė skirtingos mažmeninės prekybos sistemos, kaip teisingai pastebėjo gerbiamas parlamento narys. Tačiau Bendrijos įstatymai nustato, kad kiekvieno vaisto pakuotėje būtinai būtų įdėtas informacinis lapelis, kad pacientas galėtų gauti visą informaciją, nesvarbu kokia yra pardavimo sistema. Informaciniame lapelyje turi atsispindėti konsultacijų su tikslinėmis grupėmis rezultatai, taip užtikrinant, kad informacija būtų lengvai skaitoma, aiški ir prieinama. Be to, ant nereceptinių vaistų pakuotės turi būti pateikta vartojimo instrukcija. Komisija mano, kad ši sistema veikia veiksmingai, tad kampanija Europos lygiu nebūtų tikslinga. Jeigu gerbiamas parlamento narys turi išsamesnės informacijos, Komisija mielai su ja susipažintų ir su valstybėmis narėmis aptartų, ar reikalingi kiti veiksmai.

10 A straipsnio 2 punktas, susijęs su 1 skyriaus 1 straipsnio 24 punktu (Principai ir tikslai), teigia, kad Sąjunga „skatina besivystančių šalių darnų ekonomikos, socialinės srities ir aplinkosaugos vystymąsi, kad būtų panaikintas visų pirma skurdas“.

Ar Komisija mano, kad ši formuluotė turi kokią nors juridinę galią importo iš besivystančių šalių ribojimo priemonių teisėtumo, nelygiateisių partnerystės susitarimų su besivystančiomis šalimis (Europos partnerystės susitarimai) ir ES susitarimų su besivystančiomis šalimis dėl žvejybos, atžvilgiu?

Europos Sąjungos sutarties 10A straipsnio 2 punktas apibrėžia tikslus, tarp kurių pirmą kartą nurodytas skurdo panaikinimas kaip pirmaeilis tikslas, o 3 punktas nustato, kad šių tikslų bus siekiama įgyvendinant įvairias Sąjungos išorės veiksmų sritis ir kad Sąjunga užtikrins išorės veiksmų skirtingų sričių nuoseklumą ir šių sričių bei kitų strategijų tarpusavio darną. Taigi Lisabonos sutartis – jeigu ir kai bus ratifikuota – suteikia tvirtą teisinį pagrindą Vystymosi politikos darnos (VPD) koncepcijai, kuri jau yra teisiškai privaloma pagal dabartinę Europos Bendrijos steigimo sutartį (XX antraštinė dalis dėl bendradarbiavimo vystymo srityje).

Vystymosi politikos darnos koncepcijos pagalba ES siekia sukurti sinergija tarp atitinkamų vidaus ir išorės strategijų ir vystymosi tikslų. 2005 m. ES prisiėmė VPD įsipareigojimus 12 politikos sričių⁽¹⁾. Šie įsipareigojimai aukščiausiu politiniu lygiu buvo patvirtinti Europos konsensuse dėl vystymosi⁽²⁾. ES skiria daug dėmesio tam, kad būtų geriau suderintos jos strategijos su vystymosi tikslais, įskaitant žuvininkystės ir prekybos sektorius.

Prekybos politikoje ES taiko rinkos prieinamumo režimą, kuris yra gana palankus besivystančioms šalis. Vidutinė didžiausią palankumą turinčios šalies (DPTŠ) importo mokesčio norma yra 6,9 % (4 % – ne žemės ūkio produktams ir 18,6 % – žemės ūkio produktams)⁽³⁾. Taikant ES Bendrųjų lengvatų sistemą (BLS) eksportui iš besivystančių šalių (BŠ) muito norma yra 0 % arba šiai normai teikiama 3,5 procentinių punktų nuolaida (žr. toliau skyrių apie BLS). Pagal „viskas išskyrus ginklus iniciatyvą“ arba tarpinius ar galutinius ekonominės partnerystės susitarimus, kurie taip pat patobulina kilmės taisykles, prekės iš mažiausiai išsivysčiusių šalių (MIŠ) ir daugumos Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių į ES rinką patenka netaikant kvotų ir tarifų.

Tačiau palengvinti besivystančių šalių integraciją į pasaulio ekonomiką, reikia ne tik susilpninti patekimo į rinką apribojimus, bet ir atsižvelgti į daugelį kitų veiksnių, įskaitant veiksnius, susijusius su atskirų BŠ konkurencingumu ir tiekimo pajėgumu.

ES prekybos politika yra daugiaaspektė: daugiašalė, regioninė / dvišalė ir autonominė. Kiekvieno aspekto atveju, šią politiką sudaro elementai, kurie atliepia specifinius BŠ poreikius ir skatina jų tolesnį vystymąsi ir naudingą integraciją į pasaulio prekybos sistemą, be kitko, pasiekiant geresnių rezultatų ES rinkoje.

ES taip pat labai aktyviai dalyvauja pagal Pagalbos prekybai strategiją teikiant paramą besivystančioms šalims siekiant padėti joms spręsti integracijos ir regioniniu ir globaliu lygiu. Šiomis aplinkybėmis regioninė integracija yra vienas iš svarbių būdų pagerinti BŠ padėtį ir jų gebėjimą konkuruoti tarptautinėse rinkose kuriant didesnes regionines rinkas ir gerinant bendrą verslo aplinką.

Ekonominės partnerystės susitarimai (EPS), dėl kurių deramasi Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalimis, yra sumanytos kaip ilgalaikės partnerystės, pagrįstos nuosekliu požiūriu į vystymąsi. Jos yra skirtos remti regioninę integraciją ir darnų vystymąsi ir taip prisidėti prie politikos nuoseklumo didinimo. Galutiniai regioniniai susitarimai, kurie bus sudaryti tarpinių susitarimų pagrindu, atsižvelgs į specifinius regionų interesus ir padėties ypatumus. Su Karibų jūros regiono šalimis sudaryti išsamus EPS yra darnaus ir vystymuisi palankaus susitarimo pavyzdys. Jo nuostatos dėl prekybos puikiai pasinaudojo Karibų regiono šalių naudai tarptautinių prekybos įstatymų asimetriją ir lankstumą. Dar svarbiau tai, kad šios nuostatos yra įtrauktos į platesnę vystymo sistemą, kurią sudaro konkrečios nuostatos dėl socialinių klausimų ir aplinkosaugos ir išsamios nuostatos dėl bendradarbiavimo vystymo srityje.

2002 m. pradėjus žvejybos politikos reformą ES įsipareigojo iki 2008 m. pakeisti anksčiau sudarytus susitarimus dėl žvejybos naujos kartos partnerystės susitarimus dėl žvejybos. Šių naujos kartos susitarimų tikslas yra ne tik užtikrinti galimybę Europos laivams laisvai žvejoti, bet ir suteikti paramą šalies partnerės žvejybos politikai siekiant įdiegti atsakingą ir darnią žvejybą. Šiam tikslui skiriama atitinkama dalis iš susitarime numatytų lėšų.

Ar galėtų Komisija nurodyti, kokias programas, skatinančias aprūpinti pradines ir vidurines mokyklas sveiku maistu, ji remia?

Per pastaruosius mėnesius įvairūs suinteresuoti asmenys ir žiniasklaida ypatingą dėmesį skyrė sveikam maistui mokyklose. Komisija džiaugiasi galėdama informuoti gerbiamą parlamento narį apie dabartinę Bendrijos programą, kuri įgyvendinama švietimo įstaigose, ir galimas būsimas programas.

Pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa:

Pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa siekiama aprūpinti sveikais pieno produktais vaikus vaikų darželiuose ir pradinėse mokyklose (ir vidurinėse mokyklose, jeigu taip pasirinks valstybė narė) mažesne nei įprasta rinkos kaina. Kaina sumažinama skiriant Bendrijos subsidiją. 2007 m. subsidija padidinta iki 18,15 eurų už 100 kg pieno, nesvarbu, kokio riebumo.

Pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa turi atlikti svarbu vaidmenį, kadangi yra socialinio ir sveikatą gerinančio pobūdžio. Pagal programą aprūpinant vaikus kokybiškais produktais, turinčiais svarbių vitaminų ir mineralinių medžiagų, pratinama sveikai maitintis, užtikrinamas tinkamas švietimas mitybos klausimais ir formuojamas ilgalaikis teigiamas poveikis žemės ūkio produkto vartojimo srityje.

Komisija supranta, kad didesnei Pieno vartojimo skatinimo mokyklose programos sėkmei reikia, kad jos įgyvendinimo nuostatos būtų kaip įmanoma paprastesnės.

Šiuo metu Komisijos tarnybos peržiūri pieno vartojimo skatinimo mokyklose programą siekiant supaprastinti jų valdymą ir išplečiant naudos gavėjų ir tinkamų produktų sąrašą. Pasiūlymai dėl sistemos pakeitimo greitai bus pateikti Valdymo komitetui ir, jeigu bus priimti, taikyti nuo naujųjų mokslo metų pradžios.

Galima Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa:

Taryba, tvirtindama bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo reformą, pareiškė: „Atsižvelgdama į labai didėjantį mokyklinio amžiaus vaikų nutukimą, apie kurį kalbama neseniai paskelbtoje Komisijos baltojoje knygoje, Taryba ragina Komisiją kuo skubiau pateikti naudos, praktiškumo ir administracinių išlaidų įvertinimu pagrįstą pasiūlymą dėl Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos.

Komisija, siekdama kuo geresnių įstatymų, pasiūlymo dėl Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos pateikimą sieja su Poveikio įvertinimo ataskaitos išvadomis, kurios nustatytų galimą aukštą pridėtinę vertę europiniu lygiu ir pateiktų skirtingų variantų pranašumus ir trūkumus. Siekiant pritraukti įvairių šiam įvertinimui atlikti reikalingų ekspertų ir palengvinti pasiūlymo parengimą, šis darbas patikėtas Tarpžinybinei grupei (TG), kurią sudaro Komisijos atstovai.

Iki šiol TG parengė keturis Europos Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos variantus, kurie buvo pateikti viešosioms konsultacijoms nuo 2007 m. gruodžio 18 d. iki 2008 m. vasario 29 d. Dabar Komisija toliau rengia Poveikio įvertinimo ataskaitą, į kurį įtrauks ir apibendrins viešųjų konsultacijų rezultatus. Numatoma, kad Komisija pasiūlymą priims 2008 m. liepos mėnesį.

2006 m. balandžio mėnesį panaikinus 12 dienų nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo laikotarpis Europos kelionių autobusais sektoriui, sukėlė didelę krizę Europos kelionių autobusais rinkoje.

Atšaukus nukrypti leidžiančią nuostatą Europos kelionių autobusais, organizatoriai patyrė staigų 20–25 % sąnaudų padidėjimą ir neigiamus padarinius vairuotojų gerovei.

Kada Komisija ketina sugrąžinti šį 12 dienų nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo laikotarpį Europos Sąjungos kelionių autobusais sektoriui pagal reglamento (EB) Nr. 561/2006⁽¹⁾ nuostatas?

Naujos taisyklės pagal reglamentą (EB) Nr. 561/2006⁽²⁾dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo, kurioms po suderinimo pritarė Parlamentas ir Taryba, turi užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, pagerinti eismo saugumą, pagerinti vairuotojų darbo sąlygas ir padaryti kiek įmanomą veiksmingesnę ir vienodą kontrolę visoje Bendrijoje. 12 dienų nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo laikotarpio kelionių autobusais organizatoriams panaikinimą reiktų vertinti atsižvelgiant į bendrą kontekstą.

Komisija stebi keleivių vežimo kelių transporto rinką, taip pat reglamento (EB) Nr. 561/2006 poveikį eismo saugumui, kelionių autobusais verslui, vairuotojų socialinėms sąlygoms ir kitiems susijusiems dalykams pasinaudodama įvairiais informacijos šaltiniais, įskaitant valstybių narių ataskaitas, kontaktus su verslo ir darbuotojų atstovais ir studijas. Komisija pradėjo tarptautinio nemaršrutinio transporto studiją, kur bus taip pat analizuojamas 12 dienų taisyklės panaikinimo poveikis sektoriui. Studijos rezultatus tikimasi turėti 2008 m. pabaigoje.

Komisija atsižvelgė į pataisas, kurias pateikė Parlamento transporto ir turizmo komitetas, pataisančias Ticău ataskaitą dėl Komisijos pasiūlymo dėl pakeitimo direktyvos dėl profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrųjų taisyklių ⁽³⁾. Komisija toliau atidžiai stebės įstatymų kūrimo procesą ir socialinį dialogą, kuris buvo pradėtas šiuo klausimu.

Ar Komisijai neatrodo, kad Europos piliečiams nesuteikiamos lygios galimybės Lisabonos sutarties atžvilgiu? Airijos piliečiai turės galimybę balsuoti referendume dėl Sutarties, šios galimybės neturės kitų valstybių narių, tarp jų ir Jungtinės Karalystės, piliečiai.

Ar Komisijai neatrodo, kad kitų valstybių narių piliečiams turėtų būti suteiktos lygios galimybės pasinaudoti savo demokratine teise balsuoti dėl Sutarties?

Komisija primena gerbiamam parlamento nariui, kad, pagal Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnį, Lisabonos sutarties ratifikavimas priklauso valstybių narių kompetencijai ir turi būti atliktas pagal šalies konstitucijos taisykles. Komisija neturi galių ir neketina kištis į valstybių narių ratifikavimo procedūros pasirinkimą ir paskesnius veiksmus.

Kalbant apie Lisabonos sutarties 169 straipsnio nuostatų dėl vartotojų apsaugos tikslų ir priemonių, ar galėtų Komisija išaiškinti, ką iš tikro reiškia „aukštas vartotojo apsaugos lygis“? Ar tai aukščiausias lygis atskiroje šalyje, aukščiausias kvartilis ar aukštesnio nei vidutinis lygio ir ar reikėtų vartotojų apsaugą laikyti aktualiausiu klausimu, turinčiu pirmenybę kitų nuostatų atžvilgiu?

Lisabonos sutarties 169 straipsnis nesiskiria nuo dabartinės ES sutarties 153 straipsnio.

Ir dabartinės ES sutarties 153 straipsnis, ir Lisabonos sutarties 169 straipsnis įtvirtina visoje ES aukštą vartotojų apsaugos lygį.

Komisijos pozicija dėl formuluotės „aukštas vartotojo apsaugos lygis“ yra išaiškinta 2007–2013 m. vartotojų politikos strategijoje, kuri buvo priimta 2077 m. kovo 13 d.⁽¹⁾.

Iš to aišku, kad vartotojų apsaugos lygis nėra apibrėžiamas pagal mechaniškas savybes (kvartiliai, šalys, vidurkiai), bet atsižvelgiant į tai, kas yra tinkama, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos funkcionavimas tiek vartotojams, tiek verslui. Taigi pagrindiniai strategijos tikslai yra šie:

suteikti ES vartotojams teises;

gerinti ES vartotojų gerovę: kainos, pasirinkimas, kokybė, įvairovė, prieinamumas ir sauga.

veiksmingai apsaugoti vartotojus nuo didelės rizikos ir pavojų, nuo kurių jie patys atskirai negali apsisaugoti.

Tam, kad būtų pasiekti šie tikslai nustatomi penki prioritetai:

geresnė vartotojų rinkų ir nacionalinės vartotojų politikos stebėsena;

geresnis vartotojų apsaugos reglamentavimas;

geresnis teisių realizavimas ir kompensavimas;

geriau informuoti ir išmokyti vartotojai;

atsižvelgimas į vartotojų teises kituose ES politikos srityse ir reglamentuose.

Pagal Sutarčių nuostatas vartotojų apsauga nėra aktualiausia problema, turinti pirmenybę kitų dalykų atžvilgiu. Tačiau būtina vartotojų apsaugos dimensiją tinkamai integruoti į visas su ja susijusias Bendrijos politikos sritis ir veiksmus.

Ar formuluotės „kaip įmanoma atvirai“ ir „kaip įmanoma arčiau piliečių“ turi kokią nors teisinę galią?

Ar tiesa, kad tarpvyriausybinė konferencija Lisabonos sutarties klausimais vyko neviešai, priešingai nei nustato atitinkamos Nicos sutarties nuostatos?

Ar politinis valstybių narių susitarimas nerengti referendumų neprieštarauja Nicos sutartyje įtvirtintiems demokratijos standartams?

Dabartiniame Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnyje sakoma, kad „sprendimai priimami kaip įmanoma atvirai ir kaip įmanoma arčiau piliečių“. Tai pasireiškia įvairiomis formomis, įskaitant konsultacijas su suinteresuotomis šalimis prieš priimant Komisijos pasiūlymus, pasiūlymų poveikio vertinimo ex ante studijas, Parlamento, kaip vieno iš įstatymo leidėjų, vaidmenį Europos sprendimų priėmimo procese ir subsidiarumo principo taikymą.

Esamos sutartys buvo pataisytos pagal šiam tikslui Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnyje nustatyta procedūrą.

Taip pat pagal Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnį, valstybės narės turi išskirtinę kompetenciją spręsti dėl ratifikavimo tvarkos valstybėje narėje.

2007 m. gruodžio mėnesį vykusiam ANC partijos kongrese buvo priimta rezoliucija dėl žiniasklaidos tribunolo įsteigimo. Tai bus valstybinė institucija, atskaitinga tik parlamentui.

Daugelis nepriklausomų žurnalistų baiminasi, kad ši institucija sugriaus žiniasklaidos savireguliacijos sistemą. Žiniasklaidos savireguliacija yra vienas svarbiausių kriterijų vertinant, ar šalis yra tikrai demokratiška. Ši principą taip pat remia Afrikos Sąjungos žmogaus teisių komisija. Trumpai kalbant, šalyje, kur valstybinės institucijos kontroliuoja tai, ką žurnalistai rašo, spaudos laisvė yra pažeista.

Koks Komisijos požiūris į šį pasiūlymą? Ar Komisija iškels šį klausimą ir primins Pietų Afrikos Respublikai jos įsipareigojimus dėl žmogaus teisių ir demokratinių principų?

Komisija aktyviai stebi padėtį Pietų Afrikos Respublikoje žodžio laisvės srityje ir jai kelia tam tikrą susirūpinimą kai kurie pastarojo meto įvykiai, kaip iškelta byla prieš „Sunday Times“ redaktorių Makhanya, Pietų Afrikos radijo korporacijos sudarytas kai kurių žurnalistų ir politikos analitikų įtraukimas į juodąjį sąrašą, pasiūlytos Firmų ir leidinių įstatymo pataisos ir visai nesenas įvykis, kai „Koni Media Holdings“ mėgino nupirkti žiniasklaidos bendrovės „Johncom“ kontrolinį paketą.

Komisija taip pat žino apie rezoliuciją, kurią praeitų metų gruodį priėmė 52-oji Afrikos nacionalinio kongreso nacionalinė konferencija, ir rekomendaciją „apsvarstyti Žiniasklaidos tribunolo steigimą“. Kadangi tai tik partijos rekomendacija apsvarstyti galimą steigimą, Komisija kol kas nemato jokio pagrindo imtis priemonių.

Komisijos požiūriu, apskritai žiniasklaidos padėtis Pietų Afrikos Respublikoje yra patenkinama. Spauda, radijas ir televizija veikia laisvoje aplinkoje, o teismai aktyviai gina žodžio laisvę.

Europos bendrijos ir Pietų Afrikos Respublikos prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimas skelbia pagarbą demokratiniams principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms kaip pagrindinį Susitarimo elementą (2 straipsnis) ir kaip politinio dialogo temą (4 straipsnis). Politinis dialogas dabar vyksta du kartus per metus ministrų ir netgi viršūnių lygiu. Komisija neabejodama iškels žodžio laisvės klausimą, kai tik pastebės, kad to reikia.

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006⁽¹⁾ II priedą, vilnai gali būti suteiktas SKP statusas. Ar Komisija gali paaiškinti dėl SKP suteikimo; ar tik natūraliai vilnai, ar taip pat apdorotai vilnai ir gaminiams iš vilnos, pavyzdžiui, tekstilės gaminiams? Be to, ar Komisija gali informuoti, ar šiuo metu yra vilnos produktų, turinčių SKP statusą ir ar pastaruoju metu buvo pateikta prašymų dėl SKP statuso suteikimo vilnos produktams?

Kaip paminėjo gerbiamas parlamento narys, vilnai taikomas reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos.

Komisija norėtų paaiškinti, kad šiuo atžvilgiu vilna reiškia tik natūralų iš avių ar ėriukų gautą pluoštą – nekarštą ir nešukuotą. Sąvoka neapima apdorotos vilnos ar gaminių iš vilnos, taip pat tekstilės gaminių.

Iki šiol nei kilmės vietos nuorodų, nei geografinių nuorodų apsauga nebuvo suteiktą nė vienam vilnos gaminiui dėl to, kad Komisija negavo jokio prašymo dėl registracijos.

Komisija pateikė ieškinį Suomijai (byla C-10/08) dėl privatiems automobilių importuotojams taikomo vadinamojo ne PVM diskriminacinio pobūdžio ir dėl 6-osios PVM direktyvos (77/388/EEB⁽¹⁾) pažeidimo, nes buvo atskaitomas mokestis nuo už pardavimą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio. Tūkstančių šiuo metu Suomijos teismuose esančių bylų baigtis priklauso nuo Komisijos iniciatyva ETT pradėtos bylos sprendimo. Šioje nesibaigiančioje istorijoje Suomijos teismai atmesdavo mokesčių mokėtojų ieškinius, panašius į Komisijos ieškinį, ir atsisakydavo kreiptis į ETT dėl ETT prejudicinio sprendimo priėmimo. Dabar Suomijos Finansų ministras paskelbė apie ketinimą derėtis su Komisija, kad būtų rastas ne teisminis ginčo sprendimas. Tikriausiai Suomija planuoja prašyti taikyti ETT sprendimo įsigaliojimo ribojimą ir taip mėgina įžūliai ignoruoti maždaug 18 000 nacionaliniuose teismuose neišspręstų bylų.

Atsižvelgdamas į padėtį Suomijoje – skirtingą nei Švedijoje, kur šioje srityje laikomasi ES įstatymų – ir tikėdamas, kad laisvas prekių judėjimas yra pagrindinis ES raison d'être, norėčiau paklausti: kaip Komisija užtikrins, kad ES piliečiai būtų vienodai traktuojami ir kaip ji galiausiai nutrauks netinkamą ES įstatymų taikymą automobilių pirkėjams Suomijoje?

Kaip Sutarčių garantas, Komisija stebi, ar teisingai taikomi Bendrijos įstatymai ir ES sutarties bendrieji. Šiuo atžvilgiu Komisija pareiškė Suomijai ieškinį dėl „ELV“ mokesčio, kuriuo Suomija apmokestina, siekdama kompensuoti tai, kad ji negali apmokestinti PVM naudotų automobilių, kuriuos ne mokesčių mokėtojai perka kitose valstybėse narėse, jeigu jie yra senesni nei šešerių mėnesių senumo arba yra nuvažiavę mažiausiai 6 000 kilometrų. Šiuo metu byla yra Teisingumo Teisme ir jai yra suteiktas bylos numeris C-10/08.

Komisija laukia Teismo sprendimo.

Holistinis požiūris į ekosistemą yra vienas iš svarbiausių pamatinių aplinkos ir gamtos apsaugos bei konkurencingos žvejybos politikos principų. Dabar jam grėsmę kelia kormoranų problema. Kormoranai yra vandens paukščiai, kurių centrinėje Europoje smarkiai pagausėjo per kelis pastaruosius dešimtmečius dėl griežtų ES apsaugos priemonių. Kai kur net 75 kartus padidėjo paukščių populiacija ir tai daro didelę žalą žvejybai. Maitinimasis žuvų rūšimis, kurioms ir be to gresia pavojus, ir žala Europos žuvininkystės sektoriui pasiekė nepriimtiną mastą.

Ar Komisija žino apie šią problemą? Kokių priemonių ji imtis jai spręsti visų pirma atsižvelgiant į žvejybos įmones ir žvejybos zonas?

Kaip ir kitos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, kormoranas (Phalacrocorax carbo) yra saugomas pagal bendrą apsaugos sistemą, kurią įtvirtino Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos ⁽¹⁾; šiuos paukščius gaudyti ir naikinti, baidyti, ardyti lizdus ar išimti iš jų kiaušinius valstybės narės gali tik pagal direktyvos išimčių sistemą.

Komisija supranta, kad kai kuriose Bendrijos vietose kyla žvejybos interesų ir kormoranų apsaugos konfliktas, ir ragina valstybes nares pasinaudoti visomis Paukščių direktyvos numatytomis išimtimis tais atvejais, kai tai yra pagrįsta nesant alternatyvių sprendimų, kad būtų išvengta didelės žalos žvejybai. Kai kurios valstybės narės pasinaudoja išimčių sistema.

Tačiau gali būti atvejų, kai kormoranai kelia didelį pavojų nykstančioms žuvų rūšims, ir tada taip pat galima taikyti išimčių sistemą, nes Paukščių direktyvoje yra aiški nuostata dėl išimčių taikymo „siekiant apsaugoti florą ir fauną“.

Kiekviena valstybė narė turi imtis jos požiūriu reikalingų populiacijų kontrolės ir dėl žvejybos interesų kilusių konfliktų valdymo priemonių. Tačiau Komisija ragina valstybes nares bendradarbiauti šiuo klausimu ir daugeliu atveju inicijavo diskusijas šiuo klausimu su Derinimo su mokslo ir technikos pažanga komitetu (vadinamuoju Orniso komitetu), įsteigtu pagal direktyvos 16 straipsnį.

Bendrija taip pat teikė paramą tarpvalstybiniams bendriems mokslinių tyrimų projektams, skirtiems sumažinti kormoranų ir žuvininkystės konfliktus europiniu mastu. Užbaigtas REDCAFE⁽²⁾ projektas atskleidė šios problemos dinamišką ir sudėtingą pobūdį ne tik ekologiniu atžvilgiu, bet ir socialiniu, kultūriniu ir ekonominiu atžvilgiais. Viena iš projekto išvadų sako, kad raginimas kormoranų ir žvejybos „problemoms“ taikyti bendrą standartinį „sprendimą“ yra tikriausiai per ankstyvas ir galiausiai gali būti netinkamas. REDCAFE projekto pradėtas darbas dabar tęsiamas pagal paskesnį projektą, vadinamą INTERCAFE⁽³⁾. Komisija paragino žvejotojus ir žvejus aktyviai dalyvauti daugiadalykiniame forume, kad į jų patyrimą, požiūrius ir interesus būtų atsižvelgta būsimose mokslinėse išvadose ir rekomendacijose.

Tarptautinę ekonomikos aplinką slegia gilėjanti kreditų krizė, protekcionizmo apraiškos ir didėjantis susirūpinimas dėl klimato kaitos ir nepaprasto ekonomikos augimo Azijoje (ypač Kinijoje ir Indijoje) poveikio pagrindinių produktų kainoms. Kova dėl ribotų išteklių vis labiau bus susijusi su gera žeme, reikalinga maisto gamybai. Iš esmės gera žemė tampa strateginiu turtu, panašiai kaip kitų šalių neatsinaujinančių energijos šaltiniai, naudojami kaip strateginis turtas. Ar ne grėsminga tai, kad jau dabar yra pastebima priklausomybė tarp maisto produktų kainų ir iš grūdų pagamintos energijos kainos? Esant tokioms geopolitinėms ir ekonominėms aplinkybėms kaip Komisija įsivaizduoja Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) per ilgesnį laikotarpį? Ar gali būti su BŽŪP reforma susiję griežtai suformuluoti sąnaudų ir naudos argumentai ir per didelė priklausomybė nuo nepatikimų šaltinių?

Žemės ūkio produktų kainos padidėjo 2006 ir 2007 m. ir dauguma analitikų prognozuoja, kad per vidutinės trukmės laikotarpį rinka išliks stabili. Pasauliniu mastu sutariama dėl priežasčių, kodėl šiuo metu paklausa yra didesnė už pasiūlą: gamybos sutrikimai, pagrindinių produktų paklausos didėjimas, mitybos struktūros pokyčiai, didelis globalios ekonomikos augimo greitis ir nauji rinkos segmentai (pavyzdžiui, biodegalai).

Tai skiriasi nuo mūsų ankstesnės patirties, kai problema buvo per didelė pasiūla ir per mažos kainos, ir paaiškina, kodėl taikomos tiekimo kontrolės priemonės, kaip kvotos ir dirbamos žemės nebedirbimas ir nuo 1992 m. prasidėjęs bendras siekis atlikti Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą, didinti konkurencingumą ir orientaciją į rinką, atsisakant kainos politikos ir gamybos rėmimo ir taikant tiesioginį gamintojo rėmimą.

2003 m. BŽŪP reforma lėmė, kad dabar daugelio sektorių teigiami rinkos signalai gali daug geriau pasiekti ES ūkininkus ir gali sąlygoti atitinkamą gamybos atsaką. Kita vertus, rengiant būsimą BŽŪP „sveikatingumo patikrą”, Komisijos nuomone, dėl įvairių numatomų pakeitimų, ypač dirbamos žemės nebedirbimo atsisakymo ir pieno kvotų režimų laipsniško panaikinimo, atsiras papildomos žemės ir padidės tiekimo potencialas, kurie yra būtini didėjant paklausai.

Ilgą laiką Sąjungos diskusijos dėl BŽŪP buvo būtinai susijusios su maisto produktų tiekimo ir žemės naudojimo klausimais ir galime tikėtis, kad taip bus ir diskusijose dėl BŽŪP ateities, kurios vyksta peržiūrint ES biudžetą.

Graikijos Teisingumo ministerija pateikė įstatymo projektą, kuris numato heteroseksualių porų partnerystės susitarimus, tačiau tokia pat teisė neužtikrinama homoseksualioms poroms. Įstatymo projektas suteikia teisę heteroseksualioms poroms įforminti savo santykius rašytiniu susitarimu, kuris jiems suteiks beveik visas santuokos suteikiamas teises ir kurį galima anuliuoti ipso jure notariniu dokumentu. Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja kritiškai įvertino šį įstatymo projektą ir paskelbė apie rengiamą viešą svarstymą apie homoseksualių porų santykių teisinį pripažinimą.

Atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnį ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, kurie aiškiai draudžia bet kurią diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos, ar Komisija pasakytų, kuriose valstybėse narėse homoseksualius santykius apsaugo įstatymai: arba santuokos arba partnerystės susitarimo forma? Ar, jos nuomone, Teisingumo ministro pateiktas įstatymo projektas atitinka Sutarties 13 straipsnio nuostatas, kurios ragina panaikinti diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos?

Komisija neturi kompetencijos pasisakyti dėl pasiūlyto Graikijos įstatymo tam tikro aspekto, nes tai priklauso valstybės narės kompetencijai.

Neišrinkta Komisija atsisako realizuoti išrinktos Tarybos ir išrinkto Parlamento bendrą pageidavimą, kad būtų atlikta studija, kuriai jie skyrė lėšų 2008 m. Komisijos biudžete.

Komisija savo atsakyme raštu į klausimą H-0135/08 (2008 m. kovo 11 d.) mėgina apsiginti, teigdama, kad jos politika „siekia sustiprinti valstybių narių atitinkamų policijos padalinių bendradarbiavimą“.

Paliekant nuošalyje klausimą dėl galimo nenoro svarstyti naujas idėjas, kokie pokyčiai verčia Komisiją tikėti, kad toks bendradarbiavimas, kuris iki šiol buvo itin menkas tuo pat metu smarkiai didėjant tarpvalstybiniam nusikalstamumui, pagerės?

Jeigu bendradarbiavimas nepagerėtų, kaip ilgai Komisija lauks, kol galiausiai pripažins, kad kovai su tarpvalstybiniu nusikalstamumu reikia teisėtvarkos, turinčius tarpvalstybines galias?

Komisijos nuomone, policijos bendradarbiavimas ES jau duoda džiuginančius rezultatus, nors, be abejo, dar daug ką reikia tobulinti. Štai Europolas – Europos policijos biuras – atlieka svarbų vaidmenį kovoje su organizuotu nusikalstamumu, kaip rodo ir neseniai sėkmingai įvykdyta „Koalos“ operacija prieš tarptautinį pedofilų tinklą ir sunaikinant nelegalias spaustuves, užsiėmusias eurų falsifikavimu.

Būsima teisinė bazė turėtų gerinti valstybėms narėms teikiamos paramos kokybę, tuo pat metu sudaryti geresnes sąlygas šios veiklos demokratinei kontrolei ir iš Bendrijos biudžeto finansuoti Europos policijos biurą.

Eurojustas – Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo stiprinimo agentūra – taip pat atlieka žymų vaidmenį europiniu lygiu koordinuojant tarpvalstybinio organizuotų nusikaltimų tyrimą. Šiuo atžvilgiu paminėtinas Pamatinis sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/JAI).

Be to, Priumo sutarties nuostatų įtraukimas į Europos Sąjungos įstatymus palengvins apsikeitimą informacija, visų pirma DNR duomenimis. Pirminiai sutarties rezultatai yra labai geri; keletas baudžiamųjų bylų buvo ištirtos palyginant nacionalinių duomenų bylas, o sistemai sustiprėjus netrukus ji turėtų tapti dar veiksmingesnė.

Komisijos nuomone, nėra būtina atlikti studiją, kuri atliekama bandomojo projekto ir parengiamųjų veiksmų atveju. Šiuo atveju Komisija nemano, kad reikėtų atlikti studiją, analizuojant tai, ką gerbiamas parlamento narys vadina „Federalinės Europos policijos pajėgomis“ . Kol kas tokios policijos pajėgos yra nereikalingos, kai valstybės narės dvišalio bendradarbiavimo pagrindu kovoja su tarpvalstybiniu nusikalstamumu kaip įmanoma pragmatiškai. Tai yra pagrindinis policijos ir muitinės bendradarbiavimo centrų, kuriuos kelios valstybės narės įkūrė prie bendrų sienų, vaidmuo.

Po Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo į ES 2007 m. sausio 1 d., siena tarp abiejų šalių tapo vidine ES siena. Ši siena labai svarbi užtikrinant laisvą žmonių, prekių ir paslaugų judėjimą tarp valstybių narių.

Deja, yra tik vienas tiltas (Ruse-Giurgiu) 350 km ilgio upe einančios sienos ruože tarp Bulgarijos ir Rumunijos ir tai kliudo abiejuose Dunojaus krantuose gyvenančių piliečių kontaktams.

Tuo tarpu abi šalys vis dar renka rinkliavas iš visų per tiltą važiuojančių automobilių, taip kliudydamos laisvam judėjimui tarp dviejų naujų valstybių. Daugelyje savo sprendimų Europos Teisingumo Teismas pasisakė už judėjimo laisvės apsaugą atsisakant rinkliavų, kurios gali daryti neigiamą poveikį vidaus rinkai.

Ar Komisija žino, kad iki šiol norint važiuoti per Dunojaus tiltą (Ruse-Giurgiu) reikia sumokėti rinkliavą?

Ką Komisija ketina daryti, kad pašalintų šią kliūtį, kad vidaus rinka veiktų sklandžiau, ir kada?

Komisija žino, kad už važiavimą per Dunojų tiltu tarp Ruse ir Giurgiu reikia mokėti rinkliavą.

Mokesčio ėmimas už infrastruktūros naudojimą neprieštarauja laisvo judėjimo principams Bendrijoje. Štai direktyva 1999/62 dėl sunkiasvorių. krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra⁽¹⁾ (vadinamoji „Eurovinjetės“ direktyva) valstybėms narėms suteikia teisę nustatyti rinkliavas, jeigu jos nėra diskriminacinės ir pagrįstos tik infrastruktūros sąnaudų atgavimo principu. Direktyva nustato, kad rinkliavos taikymas ir rinkimas turi kaip įmanoma mažiau trukdyti eismui, vengti privalomų patikrinimų ar kontrolės prie Bendrijos vidaus sienų ir vengti infrastruktūros naudotojų diskriminacijos. Valstybės narės privalo rinkliavos rinkimo vietose įrengti tinkamus įrenginius. Valstybėms narėms, už infrastruktūros naudojimą taikančioms su laiku susijusią mokesčio sistemą („vinjetes“), kaip yra Rumunijos ir Bulgarijos atveju, yra aiškiai leidžiama nustatyti rinkliavas už važiavimą per tiltus, tunelius ir kalnų perėjas.

Ar Europos Komisija gali informuoti, kiek pinigų, skirtų „skurdo mažinimui“, buvo sumokėta Irano valdžiai, kam tie pinigai buvo sumokėti ir kaip stebima, ar tinkamai šie pinigai yra panaudojami?

Ar Komisija gali atskleisti, kiek iraniečių studentų studijuoja ES universitetuose pagal „Erasmus Mundus“ programą, kuriuose universitetuose ir kokius studijas pasirenka šie studentai?

Šiuo metu Komisija neteikia tiesioginės paramos Irano valdžiai. Tačiau pagal temines biudžeto eilutes yra keletas įgyvendinamų priemonių, skirtų gerinti žmogaus teisių padėtį ir pilietinės visuomenės kūrimą Irane. Šias priemones įgyvendina nevyriausybinės organizacijos ir JT agentūros. Be to, Iranas dalyvauja „Erasmus Mundus“ programoje kaip naudos gavėjas.

Dėl „Erasmus Mundus“ programos. 2007–2008 akademiniais metais 33 iraniečiai įstojo į 28 „Erasmus Mundus“ magistro studijas 127 Europos universitetuose, esančiuose 19 ES valstybių narių.

Be to, paskelbus pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus pagal „Erasmus Mundus“ išorinio bendradarbiavimo lango programą, kurią finansuoja Komisijos išorės paramos finansiniai instrumentai, 2007–2008 akademiniams metams buvo atrinktas 51 iranietis studentas.

Atskirose partnerystės programose dalyvauja šie ES valstybių narių universitetai: Freie Universität Berlin (DE), Universidad de Deusto (ES), Université Bordeaux 1 (FR), Erasmus University Rotterdam (NL), Uniwersytet Warszawski (PL), Universidade do Algarve (PT), Lunds Universitet (SE), University of Southhampton (UK).

Šiems studentams universitetų siūlomų studijų tikslaus aprašymo nėra, nes tai priklauso nuo studento pasirinkimo ir akademiniams metams partnerystės programų pasiūlytų disciplinų ir studijų sutapimo.

2003 m. ES įvedė sankcijas prie Kubą dėl žmogaus teisių pažeidimų. 2005 m. kai kurios iš šių sankcijų buvo atšauktos po to, kai ES nusprendė siekti dialogo su Kuba žmogaus teisių klausimais.

Perėmus valdžią Raúl Castro, įvyko pokyčių. Vasario mėnesį Kuba pasirašė dvi JT konvencijas dėl žmogaus teisių. Todėl aš pritariu Komisijos požiūriui, kad yra galimi teigiami pokyčiai, bet manau, jog neturėtume panaikinti sankcijų tol, kol Kuba neįvykdys visų su žmogaus teisėmis susijusių įsipareigojimų.

Kokių priemonių Komisija dabar imsis, kad pagerintų žmogaus teisių padėtį Kuboje?

Pirmiausia pabrėžtina, kad ES niekada nebuvo įvedus sankcijų prieš Kubą, bet taikė diplomatines priemones, kurios visos sustabdytos 2005 m. sausio mėnesį⁽¹⁾.

Komisija atidžiai stebi žmogaus teisių padėtį Kuboje. Paprastai Komisijos delegacija Havanoje koordinuoja savo veiksmus su kitomis valstybėmis narėmis, visų pirma ES Žmogaus teisių darbo grupės darbo kontekste. Kadangi 2003 m. Kubos valdžia nutraukė bendradarbiavimą su Komisija ir su dauguma valstybių narių (po 2003 m. taikytų diplomatinių priemonių), šiuo metu Komisijos veiklos galimybė šioje ir kitose srityse Kuboje yra labai ribotos.

Per Komisijos ir Kubos valdžios atstovų susitikimus Briuselyje ir Havanoje buvo svarstyti įvairūs klausimai, įskaitant žmogaus teisių problemą. Komisijos nuomone, šiuos klausimus geriausiai būtų spręsti formalaus ES ir Kubos politinio dialogo rėmuose. 2007 m. Kuba užmezgė dvišalį dialogą žmogaus teisių klausimais su Ispanija, bet iškėlė sąlygą atšaukti diplomatines priemones, kad pradėtų dialogą žmogaus teisių klausimais su ES ir atnaujintų ES ir Kubos vystymąsi remiantį bendradarbiavimą.

2007 m. Turkijos pažangos ataskaitoje Komisija pareiškė, kad Turkija visiškai rėmė Artimųjų Rytų taikos procesą ir kad bendrais bruožais šalis buvo glaudžiai su Bendrijos užsienio ir saugumo politika ir joje dalyvavo, o tai yra vienas iš acquis communautaire kriterijų.

Palestinos klausimas buvo viena iš svarbiausių temų 2008 m. kovo viduryje Dakare Islamo konferencijos organizacijos (IKO) viršūnių susitikime. Šioje konferencijoje Turkijos IKO generalinis sekretorius Ekmeleddin İhsanoğlu dėl visko apkaltino Izraelį. Anot jo, Izraelis vienintelis yra atsakingas už taikos proceso nutraukimą. Jis taip pat mano, kad reikia dokumentais fiksuoti „Izraelio nusikaltimus“ ir „nusikaltėlius“ atiduoti į tarptautinį teismą.

Kaip šių pareiškimų šviesoje Komisija paaiškintų savo išvadas, pateiktas pažangos ataskaitoje?

Profesorius Ekmeleddin Ihsanoğlu tapo Islamo konferencijos organizacijos generaliniu sekretoriumi 2005 m. vasario mėnesį, o 2008 m. kovo mėnesį perrinktas dar vienai kadencijai. Profesorius Ihsanoğlu yra tarptautinės organizacijos pareigūnas ir jo nuomonė neišreiškia oficialios Turkijos pozicijos.

Turkija laikosi konstruktyvios politikos Artimųjų Rytų regiono atžvilgiu. Turkija palaiko gerus santykius tiek su Izraeliu, tiek su Palestina. 2007 m. lapkričio mėnesį Turkijoje lankėsi Izraelio prezidentas Peresas ir Palestinos prezidentas Abbasas; abu vienas po kito pasakė kalbas Turkijos didžiojoje nacionalinėje asamblėjoje.

Kovo 26–29 d. Vyriausiasis Turkijos armijos vadas Yaşaras Büyükanıtas nelegaliai atvyksta į Turkijos okupuotą šiaurinį Kipro Respublikos – Europos Sąjungos valstybės narės – sektorių. Kaip Komisija ketina reaguoti, turint omenyje tai, kad pateikusi prašymą įstoti į ES valstybė vis dar okupuoja ES valstybės narės teritoriją? Ar Komisija smerkia nelegalų Büyükanıto vizitą? Kaip praktiškai Komisija remia Kipro Respublika pagal ES solidarumo principus ir politiką?

Gerai žinoma Europos Bendrijos ir jos valstybių narių pozicija yra ta, kad, išskyrus Jungtinės Karalystės suverenių bazių teritorijas, visa Kipro salos teritorija yra Kipro Respublikos dalis. ES valstybės narės nepripažįsta taip vadinamos „Turkijos Šiaurės Kipro Respublikos“.

Komisija džiaugiasi matydama ne tik visų šalių norą atidėti į šalį praeities sunkumus, bet taip pat sutikimą pradėti naują derybų procesą siekiant esminio Kipro problemos sprendimo.

Mūsų bendrus interesus atitiktų salos suvienijimas ir 40 metų trukusio konflikto Europos žemėje užbaigimas. Europos Sąjungai nepriimtinas Kipro padalijimas.

Gerbiamo parlamento nario iškeltos saugumo ir užsienio kariuomenės buvimo saloje problemos aiškiai rodo, kad reikia skubiai spręsti Kipro problemą.

ES ir Komisija tvirtai remia atnaujintą Jungtinių Tautų (JT) procesą ir visiškai rems abi salos bendruomenes priimant būtinus, sunkius kompromisus.

Mes visi žinome, kad rasti sprendimą nebus lengva. Tam, prireiks sunkaus darbo ir kompromisų, bet Komisija neabejoja, jog galiausiai, prižiūrint JT ir remiant ES, tai bus pasiekta.

Komisija taip pat neabejoja, kad Turkija dės visas pastangas, kad sprendimas būtų pasiektas.

Komisija tvirtai tiki, kad šie metai suteikia galimybę, kuri nepasikartos – jos negalima prarasti.

Pasiūlytos reglamento (EB) Nr. 794/2004⁽¹⁾8 straipsnio 1 punkto ir 2 straipsnio 2 punkto pataisos gali sukelti rimtus padarinius Švedijos pievoms ir jų biologinei įvairovei, kadangi pasirinktas metodas skaičiuoti medžius pievose yra nesuderinamas su Švedijos tradicija, kad pievose būtų medžių. ES ganyklos gali ir turi būti įvairių formų. [pernelyg griežtas taisyklių derinimas – kaip kategoriška taisyklė, kad viename hektare gali būti ne daugiau kaip 50 medžių – kelia pavojų, kad sumažės biologinė įvairovė ir padidės nenaudojamų ir peraugusių pievų, nes vis mažiau ir mažiau pievų bus galima priskirti ganykloms. Žiniasklaidoje sklandė gandas, kad Komisija rengiasi pareikalauti sugrąžinti iki 70 milijonų eurų, o tai būtų mirtinas smūgis Švedijos siekiui išsaugoti žemės ūkio kraštovaizdį.

ES parama ketinam remti žemės ūkio kraštovaizdžio išsaugojimą, bet ar būtina remti Europos monokultūrą, o gal tradiciniai Švedijos variantai yra priimtini?

Kokių priemonių Komisija ėmėsi, kad išspręstų šias problemas?

Kaip turėtų būti formuluojamos taisyklės, kad Europos Sąjungoje būtų galima priimti ir išsaugoti ganyklų įvairovę?

Priešingai nei gerbiamo parlamento nario turima informacija, nėra pasiūlyta keisti reglamento (EB) Nr. 794/2004 2 straipsnio 2 punktą ir 8 straipsnio 1 punktą. Dabar galiojantis ganyklos apibrėžimas nebuvo keistas jau daug metų.

Pagal Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), tiesioginės išmokos ūkininkams, mokamos bendrosios išmokos schemą, priklauso nuo ūkyje turimos žemės ūkio paskirties plotų.

Siekiant apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus, Komisija nustatė taisyklę, pagal kurią nustatomi tinkami žemės ūkio paskirties plotai ir atmetami netinkami plotai.

Minėti įstatymai nustato tinkamos žemės tipus, už kuriuos gaunamos BŽŪP išmokos, ir tai[p pat pašarų plotai / ganyklos, kuriose auga mišrūs augalai ir kurios naudojamos žemės ūkio veiklai.

Taisyklę, kaip nustatyti, ar žemė su medžiais priskirtina šiai žemės kategorijai ar turi būti laikoma „mišku“, taigi netinkamu gauti paramą, Komisija nustatė dar 2003 m, ir visoms valstybėms narėms išplatino dokumentą (AGRI/60363/2003), nurodydama, kad „plotai su medžiais žemės ūkio paskirties sklype, jeigu juose auga ne daugiau kaip 50 medžių viename hektare, paprastai yra laikomi tinkamais. Išimtys gali būti taikomos mišrių medžių klasėms, pavyzdžiui, sodams, ir dėl ekologinių ar aplinkosaugos priežasčių. Galimas išimtis turi iš anksto apibrėžti valstybės narės“. Taigi taisyklė ne nauja.

Kaip gerbimas parlamento narys mato, Komisija nenustato absoliučios taisyklės visai Bendrijai. Tad Švedija gali ateityje dėl ekologinių ar aplinkosaugos priežasčių apibrėžti tam tikrus ganyklų tipus, kuriems taikomi kitokie medžių skaičiaus kriterijai, jeigu įrodyta, jog didesnis medžių skaičius viename hektare nepadaro žemės netinkama žemės ūkio veiklai, taigi ir netinkama gauti paramą.

Ar taip pripažinta žemė tikrai atitinka ES įstatymų reikalavimus ir yra tinkama gauti paramą bus vertinama atliekant auditą pagal sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo tvarką?

Dėl gerbiamo parlamento nario minėtos 70 milijonų eurų gražintinos sumos. Šio skaičiaus nėra nė viename Komisijos sprendime; taigi Komisija negali šiuo klausimu pateikti jokios informacijos.

Ar gali Komisija paaiškinti, kodėl ji negerbia 2007 m. liepos 11 d. priimto Pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje T-58/05 Centeno prieš Komisiją, pagal kurį Komisija privalo apmokėti savo išlaidas ir apmokėti pusę išlaidų, kurias patyrė ieškovai?

Ar gali Komisija paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu ji mėgina „derėtis“ su ieškovais minėtoje byloje ir atsisako apmokėti ieškovų teismo išlaidas, sudarančias 23 000 eurų?

Priešingai nei nurodo gerbiamas parlamento narys, Komisija gerbia Pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje T-58/05 ir pripažįsta savo prievolę apmokėti pusę ieškovo išlaidų. Tačiau kaip ir visuose kituose Bendrijos teismų sprendimuose dėl tiesioginių ieškinių, sprendimas tik nurodo principą, kas turi apmokėti kieno išlaidas, bet nenustato mokėtinos sumos. Pirmosios instancijos teismo procedūros taisyklių (PT) 92 straipsnis nustato tvarką, pagal kurią Teismas gali nustatyti išlaidų sumas, jeigu šalys dėl jų nesusitaria. Tik tada, kai tokios tvarkos nėra, nėra ir prievolės mokėti tam tikrą sumą. Šiuo atveju taip nėra.

Šioje byloje šalys nesutaria, kokia yra protingumo kriterijais pagrįsta išlaidų suma. Komisija nesutiko sumokėti ieškovų reikalaujamos sumos, kuri gerokai viršija tai, kas būtų pagrįsta atsižvelgiant į Bendrijos teismų praktiką dėl grąžintinų išlaidų. Komisija įsitikinusi, kad geras finansinis valdymas reikalauja vadovautis šia praktika.

Tačiau Komisija nenori versti Pirmosios instancijos teismą priimti sprendimą pagal PT 92 straipsnį, jeigu to galima išvengti. Todėl atsižvelgdama į teismų praktikos principą ir šios bylos ypatumus ieškovo advokatui ji pasiūlė tai, kas jos nuomone yra protingumo kriterijais pagrįsta suma. Be abejo, ieškovas turi pasinaudoti PT 92 straipsniu ir prašyti Teismo nustatyti sumą.

Kovo pabaigoje Rusijos bendrovė „Gazprom“ paskelbė, kad Šiaurės Europos dujotiekis tarp Rusijos ir Vokietijos apytikriai 7,4 milijardus eurų. 2005 m., kai projektas pradėtas, jo apytikrė kaina buvo 4 milijardai eurų, o prieš šešis mėnesius –6 milijardai eurų. Neabejotina, kad galutinė projekto kaina bus dar aukštesnė.

Šio labai brangaus dujotiekio išlaidas ateityje teks apmokėti Europos vartotojams, ypač prisimenant, kad didžioji dujotiekio akcijų dalis faktiškai priklauso monopolistui Rusijos bendrovė „Gazprom“.

Tad kodėl Komisija remia šį labai brangų projektą ir kodėl ji yra nesuinteresuota antžeminiais dujotiekiais, kaip Jamal 2 arba Amber, kurie yra perpus pigesni?

Komisija remia Šiaurės srauto projektą visos Sąjungos interesais. Tai didelis projektas (55 milijardų kubinių metrų dujų per metus), kuris suteiks galimybę patenkinti augančius Sąjungos verslo ir piliečių poreikius (daugiau kaip 100 milijardų kubinių metrų dujų reikės 2015 m.). 2006 m. rugsėjo mėnesį Tarybos ir Parlamento priimtose gairėse transeuropiniams energetikos tinklams⁽¹⁾ projektas paskelbtas svarbiu Europos interesams.

Tačiau Komisija neskyrė finansinės paramos investuoti į Šiaurės srauto projektą, kurį finansuoja tik privatūs akcininkai ir paskolomis. Tik jo akcininkai gali spręsti, ar tai per brangus projektas; taigi ir finansinė rizika tenka jiems.

Netiesa, kad Komisija nesuinteresuota kitais dujotiekių projektais. 2006 m. Priimtose gairėse transeuropiniams energetikos tinklams Jamal II tokio pat prioritetiškumo lygio kaip ir Šiaurės srauto projektą, o Amber projektas taip pat laikomas svarbiu bendriems interesams.

Komisija sutiko prisidėti finansuojant Jamal II ir Amber projektų ekonominio pagrįstumo analizės studiją, kurią 2005 m. pateikė Lenkijos dujų bendrovė PGNiG (už 950 000 eurų sumą). Deja, buvo neįmanoma užbaigti studiją, nes nebuvo kai kurių šalių dujų bendrovių susidomėjimo.

Savo Baltojoje knygoje dėl sporto Komisija išreiškia įsitikinimą, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės, rengdamos strategijas, priemones ir programas, turėtų geriau išnaudoti galimybes, kurias gali suteikti sportas stiprinant socialinę integraciją.

Komisija pareiškia, kad ji ketina pasiūlyti valstybėms narėms, kad pagal Pažangos programą (ir pagal Mokymosi visą gyvenimą programa, „Veiklaus jaunimo“ programa ir Piliečių Europos programa“), parama turėtų būti teikiama priemonėms, kurios skatina sportą kaip socialinės integracijos ir kovos su diskriminacija jėgą.

Kokius pasiūlymus Komisija jau pateikė?

Ar tai praktiškai atsispindės Komisijos skelbiamuose kvietimuose teikti pasiūlymus?

Ar praeityje buvo teikiama parama priemonėms, kurios galėtų būti pavyzdžiai?

Kaip Komisija vykdo savo pažadą rengti valstybes nares remti priemones, vykdomas finansuojant Europos integracijos fondu?

Baltosios knygos dėl sporto priede „Pierre de Coubertin“, kuris nustato kelių ateinančių metų gaires Komisijos veiklai, susijusiai su sportu, A.5 skyriuje pasiūlytuose veiksmuose pabrėžia, kad reikia geriau išnaudoti sporto teikiamas galimybes stiprinti socialinę integraciją į sportą ir sporto pagalba.

Tam, kad Baltoji knyga būtų sėkmingai įgyvendinta, Komisija remsis patobulintu struktūruotu dialogu su sporto judėjimu ir gilesniu politiniu bendradarbiavimu su valstybėmis narėmis.

Valstybių narių 2006–2008 m. nacionalinės strategijos ataskaitos ir Atviro koordinavimo metodo (AKM), taikomo socialinės apsaugos ir socialinės integracijos srityje, viena iš krypčių – socialinė integracija atskleidžia, kaip svarbu dalyvauti sportinėje veikloje, kuri gali padėti išvengti vaikų socialinės atskirties ir paskatinti imigrantų ir etninių mažumų socialinę integraciją. Pažymėtina, kad rengiant AKM atsižvelgta į daugelį vaikų gerovės rodiklių ir tarp svarbių elementų įtrauktas ir dalyvavimas sportinėje veikloje. Todėl AKM ir toliau įtrauks sportą kaip įrankį ir rodiklį nekuriant naujų struktūrų ar naujų darbo metodų.

Dėl Baltosios knygos praktinio poveikio konkrečioms ES programoms ir jų kvietimams teikti pasiūlymus. Komisija rems socialinę integraciją į sportą ir sporto pagalba ir fizinį aktyvumą, panaudodama įvairius instrumentus ES lygiu.

PROGRESS yra ES užimtumo ir socialinio solidarumo programa, kuri pradėta 2007 m. ir bus įgyvendinama iki 2013 m.; ją sudaro šios veiksmų kryptys: kova su diskriminaciją, vyrų ir moterų lygybė, užimtumo priemonės ir kova su socialinę atskirtį. Reikia surasti būdus, kaip, įgyvendinant šią programą, spręsti sportinės veiklos prieinamumo ir pažeidžiamų grupių specialių poreikių ir padėties problemas bei atsižvelgti į ypatingą vaidmenį, kurį sportas gali atlikti negalią turinčių asmenų gyvenime, ir į būtinumą užtikrinti lyčių lygybę sporto srityje. Be to, įgyvendinant šią programą, būtina geriau panaudoti sportą kaip socialinės integracijos instrumentą ir užimtumo didinimo veiksnį, ypatingai skurdžiuose regionuose.

Pagal Mokymosi visą gyvenimą programą parengti bendrieji kvietimai teikti pasiūlymus 2008–2010 m. be kitų prioritetų nurodė fizinę kultūrą ir sportą. Tai atvėrė naujas galimybes finansuoti sporto ir fizinio aktyvumo projektus. Dalyvavimo švietimo procese per sportą skatinimas yra „Comenius“ programos remiamų mokyklų partnerysčių ir Erasmus programos remiamų teminių tinklų ir mobilumo aukštojo mokslo srityje naujas prioritetas.

„Veiklaus jaunimo“ programa pripažįsta gyvybinę sporto reikšmę jaunimo fiziniam ir socialiniam vystymuisi. Programoje tai atsispindi dvejopai: sportas – tai priemonė skatint, viena vertus, sveiką gyvenimo būdą ir, antrą vertus, socialinę integraciją ir aktyvų pilietiškumą. Po Baltosios knygos dėl sporto priėmimo abiejų dimensijų integracija buvo sustiprinta pridėjus specifinius metinius prioritetus, pateiktus „Veiklaus jaunimo“ programos gairėse, kuris turi nuolatinio kvietimo teikti pasiūlymus statusą ir yra pagrindinis Programos įgyvendinimo įrankis. Dėl to 2008 m. pagrindiniu prioritetu bus jaunimo projektai, kurie išryškina sportą kaip įrankį skatinti jaunimo aktyvų pilietiškumą ir socialinę integraciją bei sveiką gyvenseną per sportinį aktyvumą.

Piliečių Europos programa yra atverta labai įvairioms pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant ir tas, kurios veikia mėgėjiško sporto srityje. Priėmus Baltąją knygą dėl sporto ji buvo papildyta specialiu metiniu sporto ir aktyvaus pilietiškumo prioritetu. Taigi 2008 m. prioritetas bus teikiamas veiklai, kuri panaudoja sportą kaip įrankį skatinti aktyvų pilietiškumą ir socialinę integraciją.

Europos integracijos fondas šiuo atžvilgiu taip pat svarbus. Jo pagrindinis tikslas – remti valstybių narių pastangas, kad trečiųjų šalių piliečiai, skirtingi ekonominiu, socialiniu, religiniu, lingvistiniu ir etniniu atžvilgiu, įvykdytų nuolatiniam gyvenimui būtinus reikalavimus, ir palengvinti jų integraciją į Europos visuomenes. Integracijos fondas visų pirma siekia įdiegti praktikoje ES lygiu patvirtintus Bendruosius pagrindinius principus (BPP. Vienas iš BPP teigia, kad „Integracijos politikos ir priemonių sutelkimas visose susijusiose politikos srityse ir visuose valdžios bei viešųjų paslaugų lygmenyse yra esminė viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo sąlyga“ ir kad „Integracija vyksta visose viešojo ir privataus gyvenimo sferose. Imigrantų integracijos procesui daro poveikį ir gali būti labai naudingos įvairios nevyriausybinės organizacijos, kaip profsąjungos, verslininkų, darbdavių organizacijos, politinės partijos, žiniasklaida sporto klubai, kultūrinės, socialinės ir religinės organizacijos. Tam, kad integracijos politika būtų sėkminga reikalinga visų šių veikėjų bendradarbiavimas, koordinavimas ir komunikacija. Taip pat reikia, kad aktyvūs būtų tiek imigrantai, tiek kiti žmonės šalyje šeimininkėje.“ Realizuodama šio fondo kūrimo parengiamuosius veiksmus (INTI programa) Komisija 2005 m. iš dalies finansavo projektą „Integracija per sportą“, kurį koordinavo Vokietijos organizacija „Zeitbild“ kartu su penkiomis organizacijomis iš Austrijos, Belgijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės. Daugiau informacijos apie šį projektą pateikta šiame tinklalapyje: http://www.united-by-sports.net/en

Pagal informaciją, pateiktą Europos kaimynystės politikos tinklalapyje, Europos Sąjunga per sekančius keturis metus suteiks Egiptui 558 milijonus eurų.

Ar Komisija žino, kad šios lėšos iš dalies naudojamos finansuoti projektus netiesiogiai ar tiesiogiai susijusius su Egipto palydovinio ryšio paslaugų teikėju „Nilesat“? Jeigu taip, ar Komisija mano, kad toks finansavimas yra pateisinamas, ypač žinant faktą, kad „Nilesat“ transliuoja radikalių islamistų televizijos stotį „Al-Manar“, kuri, Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos komisarės Viviane Reding duomenimis, pažeidžia Televizijos be sienų direktyvą (97/36/EB⁽¹⁾) (2005 m. gegužės 17 d. atsakymas į klausimą raštu E-0909/05)?

Komisija norėtų padėkoti gerbiamam parlamento nariui už klausimą, kuriame jis išreiškia savo susirūpinimą, kad ES finansuojami projektai gali būti susiję su Egipto palydovinio ryšio paslaugų teikėju „Nilesat“, kuris transliuoja

„Al-Manar“ TV programą į Europą.

Bendradarbiavimas audiovizualinių paslaugų srityje kaip numatyta Veiksmų plane pagal Europos kaimynystės politiką (EKP) yra iš esmės susijęs su reglamentavimo sistemos tobulinimu ir todėl negali būti vertinamas kaip remiantis abejotiną turinį tiesiogiai ar netiesiogiai.

Šiuo metu Komisija nefinansuoja jokio projekto Egipto audiovizualinių paslaugų sektoriuje. ES finansinė parama skirta remti prioritetus, nustatytus EKP Veiksmų plane. Tai aiškiai atsispindi Nacionalinė orientacinė programa (NOP), kuri skiria 558 milijonų per 2007–2010 m. kaip paramą Egiptui įvairiems politinės, ekonominės ir socialinės reformos uždavinius ir paskatinimą tęsti reformą.

Ir NOP, ir Metinės veiksmų programos, kurios kiekvienais metais apibrėžia specialias programas yra rengiamos pagal griežtas taisykles ir procedūras. Joms turi gauti valstybių narių pritarimą, po to jas peržiūri Europos Parlamentas pagal nagrinėjimo procedūrą.

Komisija žino, kad „Al-Manar“ TV programas galima matyti Europoje, kur jas iš Egipto transliuoja palydovinio ryšio paslaugų teikėju „Nilesat“. Komisija visiškai pritaria susirūpinimui, pagrįstam tuo, kad šis kanalas gali transliuoti neapykantą kurstančią programą.

Bendrame veiksmų plane pagal ENP, nustatyta, kad ES ir Egiptas susitaria bendradarbiauti kovojant su netolerancija, diskriminacija, rasizmu ir ksenofobija ir skatinti pagarbą religijoms ir kultūroms.

Šiomis aplinkybėmis kitas svarbus veiksmų prioritetas yra „stiprinti žiniasklaidos vaidmenį kovoje su ksenofobija ir diskriminacija dėl religinių įsitikinimų ir kultūros“ ir skatinti žiniasklaidą „dėl šių dalykų prisiimti atsakomybę“..

Tinkamas mechanizmas kelti klausimams, susijusiems su kova su rasizmu ir ksenofobija Egipte, yra politinių reikalų bei žmogaus teisių pakomitetis, kurį mes tikimės pirmą kartą sušaukti artimiausioje ateityje.

Dialogas pagal apibrėžimą yra dviejų krypčių procesas, kuris mums suteiks galimybę apsvarstyti klausimus, kurie yra svarbūs ir ES, ir šaliai partnerei.

Graikijos įstatymo Nr. 3655/2008 (Graikijos Vyriausybės leidinys Nr. 58 A', 2008 04 03) dėl administracinės ir organizacinės socialinio draudimo sistemos reformos 149 straipsnis ir kitos draudimo nuostatos sukuria rezervą, vadinamą Kartų solidarumo draudimo fondu, kurį numatoma naudoti nuo 2019 m. sprendžiant socialinio draudimo sistemos problemas, galinčias atsirasti ateityje. Fondo šaltinis – iki 10 % visų metinių pajamų iš valstybinių įmonių ir organizacijų privatizavimo, 4 % visų metinių pajamų iš PVM ir 10 % socialinio draudimo įstaigų surinktos sumos.

Ar Komisija priskirs Graikijos biudžeto deficitui – ir pagal kokį metodą tai darys – sumas, kurios bus pamažu kaupiamos šiame fonde, atsižvelgiant į tai, kad jo pastovus pajamų šaltinis bus PVM?

Ar Komisija žino, kaip Graikijos Vyriausybė ketina padengti biudžeto pajamų spragą, kuri atsiras, kai dėl naujojo Draudimo fondo finansavimo praras 4 % visų metinių pajamų iš PVM ir 10 % visų metinių pajamų iš privatizavimo?

Pagal ESS 95 sąskaitų taisykles⁽¹⁾, Kartų solidarumo draudimo fondas bus priskirtas Bendrojo vyriausybės sektoriaus socialinio draudimo fondų posektoriui. Ši klasifikacija reiškia, kad fondo metinis deficitas / perteklius bus priskaičiuojamas bendram vyriausybės deficitui / pertekliui. Be to, kai transakcijos (pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio, socialinių įmokų pervedimas) tarp fondo ir kitų vyriausybės bus konsoliduotos, jos neturės jokios įtakos vyriausybės deficitui. Šių taisyklių esmė yra ta, kad šie pajamų pervedimai vyriausybės balanse parodomi kaip vidaus patikslinimai, kurie nekeičia turto ir pelno srauto.

Tačiau tai, kaip Kartų solidarumo draudimo fondas investuos savo lėšas, nuo 2009 m. gali daryti poveikį bendrajai vyriausybės skolai,·, jeigu investicijos bus daugiausiai į akcijas, o ne į vyriausybės obligacijas; bendra vyriausybės konsoliduota bendroji skola gali padidėti šių investicijų suma, lyginant su padėtimi, kai investicijos buvo tik į vyriausybės obligacijas.

2007 m. rudenį trys Dash 8 Q400 lėktuvai nusileido avariniu būdu Alborge, Vilniuje ir Kopenhagoje. Atitinkamos oro linijų kompanijos atlikti tyrimai atskleidė, kad 16 iš jos turimų 18 Dash 8 Q400 lėktuvų turi tą pačią projektavimo klaidą kaip ir avariniu būdu Kopenhagoje nusileidęs lėktuvas. Be to, Austrijos oro linijos, be kitų, turėjo problemų dėl šio tipo lėktuvo važiuoklės. Atsižvelgiant į klausimą H-0051/08⁽¹⁾, ar Komisija gali atsakyti:

Kadangi EASA turi teisę išleisti tinkamumo skraidyti direktyvas, jeigu yra projektavimo klaidų ir defektų, ar neturėtų EASA nurodyti atlikti pagal savo kompetenciją visų Dash 8 Q400 lėktuvų tyrimą?

Ar EASA atlieka pagal savo kompetenciją oro linijų atliekamų priežiūros procedūrų (filtrų tikrinimas ir, jeigu reikia, pakeitimas) patikrinimą?

Ar EASA turi instrumentų, reikalingų, kad būtų užtikrintas skrydžių saugumas Europoje, o gal šioje srityje esama trinties su nacionalinėmis valdžios institucijomis?

Kaip Komisija informavo gerbiamą parlamento narį savo atsakyme į klausimą žodžiu H-0051/08 Europos skrydžių saugumo agentūra (AESA) paskelbė tinkamumo skraidyti direktyvas, nurodydama atlikti pataisymus.

2007 m. spalio mėn. tinkamumo skraidyti direktyva reikalavo atlikti visų Dash 8 Q400 tipo lėktuvų, registruotų Europos Sąjungos valstybėse narėse, patikrinimą. Jeigu šių patikrinimų rezultatų analizė parodytų, kad reikia kitų priemonių, EASA imsis būtinų veiksmų.

EASA peržiūrėjo su Dash 8 Q400 techninės priežiūros procedūras ir nustatė, kad jos yra tinkamos. Tačiau pažymėtina, kad kiekvieno operatoriaus techninės priežiūros programas tvirtina nacionalinės institucijos, kuriose turi būti atliekamos EASA standartizavimo patikrinimai.

Tam, kad EASA galėtų iki galo atlikti savo vaidmenį, reikia, kad ji galėtų surinkti visą reikalingą informaciją, susijusią su saugumu, visų pirma informaciją iš įvykių ataskaitų ir tyrimo ataskaitų. Komisija pasisako už glaudų EASA ir kompetentingų nacionalinių institucijų bendradarbiavimą ir ketina formalizuoti šį bendradarbiavimą po atitinkamų direktyvų peržiūrėjimo. Toks bendradarbiavimas yra ypač svarbus, ne visos saugumo užduotys buvo perduotos EASA ir dalį atsakomybės dalijasi EASA ir valstybės narės.

Graikijos Vyriausybė planuoja pastatyti 111 vėjo generatorių, kurių bendras pajėgumas 333 MW, Skyro saloje, esančioje Euvėjos prefektūroje, šiaurinėje centrinės Egėjo jūros dalyje. Tai būtų vienas didžiausių pasaulyje vėjo generatorių parkų. Šis planas turės itin neigiamų padarinių salos ekonomikai, labiausiai gyvulininkystei, bitininkystei ir turizmui. Be to, tai suardytų salos kraštovaizdį ir galiausiai sąlygotų unikalaus Skyro arklio išnykimą, kuris yra saugomas pagal reglamentą (EEB) Nr. 2078/92⁽¹⁾, kitos gyvūnijos išnykimą toje zonoje, kur planuojamas parkas, bei specialią laukinių paukščių apsaugos teritoriją (SPA GR 115). Visos salos organizacijos išreiškė griežtą protestą, prisijungdami prie daugumos gyventojų peticijos, kurioje jis reikalavo, kad Graikijos Vyriausybė atšauktų savo sprendimą.

Ar Komisija susipažino su planais statyti vėjo generatorius? Ar ji žino, ar bus atliekamos aplinkosaugos studijos ir kokių priemonių ji imsis, kad sutrukdytų vėjo generatorių statybą saloje?

Bendrijos aplinkosaugos įstatymai nedraudžia statyti vėjo generatorius Natura 2000 vietovėse. Direktyvos 92/43/EEB⁽²⁾dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 3 ir 4 punktai nustato įvairias formalias ir esmines priemones, taikomas projektams, kurie gali ženkliai paveikti saugomą teritoriją, siekiant išsaugoti teritoriją ir užtikrinti tinklo vientisumą.

Šios nuostatos yra taikytinos ir Skyro atveju: tai Oros Kochylas vietovė (GR2420006), kurią Graikijos Vyriausybė išskyrė Natura 2000 tinklui pagal direktyvą 92/43/EEB ir direktyvą 79/409/EEB⁽³⁾dėl laukinių paukščių apsaugos.

Pagal turimą informaciją, kurią Komisijai atsiuntė taip pat ir vietinės organizacijos, vyksta su projektu susijusios aplinkosaugos studijos rengimo procesas ir aplinkosaugos leidimo gavimo procedūra pagal nacionalines taisykles, kurios perkelia direktyvas 85/337/EEB⁽⁴⁾ ir 92/43/EEB, bet jie buvo nesėkmingi. Tas faktas, kad vietinė bendruomenė sugebėjo išreikšti savo požiūrį, rodo, jog pareiga informuoti visuomenę ir su ja konsultuotis, buvo atlikta. Tačiau viešoji nuomonė nėra saistanti.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, neįmanoma nustatyti, ar buvo pažeistos direktyva 85/337/EEB ar direktyva 92/43/EEB. Komisija atidžiai stebės padėtį.

Atsižvelgiant į derybų su PPO metu pataisytus pasiūlymus dėl žemės ūkio ir rinkos prieinamumo ne žemės ūkio produktams, kokį etapą derybos pasiekė? Koriuos iš pataisytų pasiūlymų Komisija pateikia derybose dėl žemės ūkio, ne žemės ūkio produktų (skaitant tekstilę ir drabužius) ir paslaugų?

Vasario mėnesio viduryje atitinkamų derybinių grupių dėl žemės ūkio ir pramonės prekių (NAMA) pirmininkai pateikė naują derybų tekstų versiją. Derybos vyko toliau ir pirmininkai gali informuoti apie pažangą, paskelbdami peržiūrėtus tekstus. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nariai tada spręs, ar yra pakankamas pagrindas pereiti į aukštesnį ministrų lygį. Tokiose derybose bus siekiama suderinti taip vadinamus „modalumus“ baigiamajam derybų etapui. Yra tam tikra tikimybė, kad ministrų susitikimas bus sušauktas artimiausiais mėnesiais.

Žemės ūkio srityje Komisija siekė įtraukti trečiąsias šalis, kad būtų rasti visiems priimtini sprendimai. Tai darydama Komisija veikia griežtai pagal mandatą, kurį jai suteikė Taryba 2003 m. Bendrosios žemės ūkio politikos reformos pagrindu. Nors atrodo, kad suartėja derybų partnerių pozicija dėl jautrių produktų, vis tik dar yra daug sudėtingų ir politiškai jautrių neišspręstų klausimų, daugiausia susijusių su patekimu į rinką, kurie dar neparengti svarstymui ministrų lygiu.

Vasario mėnesio derybų dėl NAMA tekste stinga aiškumo dėl besivystančios ekonomikos šalių dalyvavimo. ES pasisako už tai, kad besivystančios ekonomikos šalys turėtų dalyvauti kuriant tikras naujas prekybos pramonės prekėmis galimybes, kaip apibrėžia Dohos plėtros darbotvarkės (DPD) mandatas. Apie šią poziciją informuoti kitos PPO narės. ES pateikė sektorių susitarimą dėl tekstilės (pagal kurį prekyba tekstile būtų toliau liberalizuojama) ir toliau tvirtai sieks sumažinti aukštus tarifus besivystančiose šalyse besivystančios ekonomikos šalyse.

Paslaugų srityje svarbu, kad visų PPO narių ministrai sutiktų, jog reikia ambicingo rezultato šioje srityje. Greta PPO narių ministrų susitikimo bus surengtas specialus susitikimas su pagrindinėmis išsivysčiusios ekonomikos ir besivystančios ekonomikos šalimis, kur šios šalys nurodys, kuriose srityje jos galėtų pasiūlyto toliau liberalizuoti („daugiašalė signalų konferencija“). Šios konferencijos rezultatai bus įtraukti ES bendrą balanso, kuris tikriausiai bus pasiektas derybose apskritai, vertinimą.

Bet kuris derybų susitarimas, pasiektas per artimiausias savaites, turi būti visapusis ir susijęs su svarbiais ES interesams klausimais. Su žemės ūkio produktais susiję siekiai turi būti suderinti su kitomis derybų sritimis, įskaitant NAMA, Paslaugas ir taisykles bei geografines nuorodas. Dėl to Komisija nesileis į kompromisus: bendras rezultatas, kuris nėra subalansuotas, bus nepriimtinas.

1986 m. balandžio 26 d. įvyko Černobylio katastrofa, kuri padarė milžinišką žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, ypač todėl, kad tuometinė Sovietų Sąjungos vadovybė bandė nusikalstamai nuslėpti patį avarijos faktą. Katastrofos pasekmės jaučiamos ir dabar, praėjus 22 metams, ne tik Ukrainoje ir Baltarusijoje, bet ir kitose regiono valstybėse ES narėse: Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje. Su Černobylio katastrofa ekspertai sieja didėjantį onkologinių, širdies ir kraujagyslių susirgimų skaičių, jaunų šeimų nevaisingumo problemas ir kt.

Ar Europos Komisija yra parengusi veiksmų planą šioms problemoms spręsti Europos Sąjungoje? Ar yra sukurta vėžio prevencijos strategija, įvertinant aplinkos veiksnius, taip pat ir Černobylio katastrofos pasekmes aplinkai ir žmonių sveikatai? Ar Europos Komisija turi planą, skirtą padėti Ukrainai ir Baltarusijai šioje srityje?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)⁽¹⁾. paskelbė išsamią ataskaitą, kurioje aptariamos Černobylio avarijos pasekmės sveikatai, įskaitant avariją likvidavusių darbuotojų mirtingumą, skydliaukės vėžio atvejų ir galimą kitų rūšių vėžio, taip pat leukemijos atvejų padažnėjimą.

Ataskaitoje pateikiama išvada, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad Černobylio avarija turėjo tiesioginio poveikio gyventojų vaisingumo sumažėjimui. Nors minėtoje ataskaitoje nėra visiškai pagrindžiama, jog padaugėjo širdies ir kraujagyslių ligų, joje vis dėlto neatmetama, kad esama nežymaus radiacijos poveikio šioms ligoms. Siekdama, kad ši tema būtų aiškesnė, Komisija nusprendė 2008 m. lapkričio mėn. surengti mokslinį seminarą apie radiacijos sukeltas kraujagyslių ligas.

Dėl Černobylio avarijos poveikio apšvita ES gyventojams šiek tiek padidėjo, palyginti su natūralios radiacijos poveikiu. Pagal statistinius duomenis galima daryti prielaidą, kad ši apšvita gali padidinti vėžio riziką tarp gyventojų, tačiau bet koks rizikos padidėjimas (jei jis būtų) būtų mažesnis, palyginti su tuo, kuris kyla dėl natūralios radiacijos.  Be to, tokio padidėjimo, priešingai negu kitų priežasčių sukeltus gana dažnus vėžio atvejus, statistiškai nustatyti būtų neįmanoma.

    

Remiantis valstybių narių pagal Euratomo sutarties 36 straipsnį pateiktos informacijos duomenimis, buvo nustatytas radiacijos kiekis Europos gyventojams, o aplinkos radioaktyvumo lygis aplinkoje yra nuolat kontroliuojamas.

Komisija nuo 1990 m. pagal savo bendrąsias programas (ypač Euratomo) rėmė apie 40 milijonų eurų vertės mokslinių tyrimų pagrindinę programą dėl Černobylio avarijos poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.  Didžioji šių tyrimų dalis buvo atlikta pirmoje dešimto dešimtmečio pusėje bendradarbiaujant su Baltarusija, Rusijos Federacija ir Ukraina.  Šiuo metu atliekant tyrimus dėmesys skiriamas tik kelioms pagrindinėms problemoms, ypatingai skydliaukės vėžio atvejų padaugėjimui šiose trijose šalyse.  Apskritai nedidelio radiacijos kiekio rizika buvo ir vis tebelieka Euratomo bendrųjų mokslinių tyrimų programų esminis radiacinės saugos mokslinių tyrimų klausimas.

    

Komisija suteikė 250 milijonų eurų paramą Apsaugos įgyvendinimo planui vykdyti. Komisija taip pat skyrė 92 milijonus eurų radioaktyviųjų atliekų apdorojimo ir tvarkymo projektams ir 96 milijonus eurų – remti reguliavimo institucijų veiklą Ukrainoje, siekiant parengti tinkamą branduolinę programą.

Komisija pradėjo daugiau nei 100 projektų, susijusių su aplinkos, sveikatos apsaugos ir socialinėmis bei ekonominėmis pasekmėmis, kuriems iš viso skirta 60 milijonų eurų. Tai medicininio poveikio tyrimai, susiję su radiacijos sukeltomis ligomis, ekosistemos tyrimai, informaciniai skubios pagalbos centrai, užimtumo šaltiniams kurti paveiktoje teritorijoje skirtos dotacijos,  švietimas su radiacija susijusiais klausimais, ūkininkavimas, profesionalios sveikatos priežiūros gerinimas ir CORE programa Baltarusijoje, pagal kurią remiamas integruotas socialinės reabilitacijos ir ekonomikos atgaivinimo klausimų, susijusių su radiologine tarša, sprendimas.

Šiuo metu įgyvendinami projektai: socialinis ekonominis projektas, medicinos projektas, skirtas pagerinti prenatalinę diagnostiką ir gydymo būdus avarijos paveiktose Ukrainos provincijose, UNICEF projektas, skirtas vaikų ir motinų sveikatos priežiūrai gerinti, ir 2,7 milijonų eurų suma, suteikta Jungtinių Tautų vystymosi programos (JTVP) projektui, skirtam kovai su neigiamais Černobylio avarijos padariniais Baltarusijoje.

Komisija organizavo kampaniją, pavadintą „Visa tai, ką darome – tai darbas jums“, siekdama pagerinti ES agentūrų įvaizdį.

Kiek iš viso kampanija kainavo ir kiek laiko ji truko? Kurios agentūros padėjo apmokėti bendras išlaidas ir kiek jos sumokėjo? Kokios buvo kampanijos priemonės? Ar kampanijos sėkmė buvo išanalizuota ir jeigu taip, kokie rezultatai?

Komisija norėtų priminti, kad reguliavimo agentūros yra nuo Komisijos nepriklausomos įstaigos ir jos yra juridiniai asmenys. Todėl kiekviena agentūra turi savo viešųjų ryšių politiką. Gerbiamo parlamento nario minėtą viešųjų ryšių kampaniją surengė tik agentūros, pademonstravusios koordinuotos ryšių politikos pavyzdį; tokiam būdui Komisija pritaria.

Dėl gerbiamo parlamento nario prašomos faktinės informacijos – sąnaudos iš viso, agentūrų finansinis įnašas, dalyvavimo lygis, trukmė ir sėkmės analizė: geriausia į šį klausimą galėtų atsakyti kampaniją koordinavusi agentūra. Taigi Komisija paprašė Europos mokymo fondą pateikti šią informaciją. Komisija pateiks šiuos faktinius duomenis gerbiamam parlamento nariui kuo greičiau.