Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. gegužės 7 d. - Briuselis

13. Transatlantinė ekonomikos taryba (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės punktas yra Komisijos pareiškimas dėl Transatlantinės ekonomikos tarybos.

  Günter Verheugen, Komisijos primininko pavaduotojas. − (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai deputatai. Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kartu sukuria 60 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto, joms tenka 40 proc. visos pasaulio prekybos. Transatlantinės prekybos paslaugos ir peržiūros srautai sudaro 3 mlrd. dolerių per dieną. Transatlantiniai ekonominiai santykiai sukuria darbo vietų 14 mln. žmonių. Apie tokį skaičių kalbame šiandien.

2007 m. balandžio mėn. Europos Sąjunga ir JAV pasirašė pagrindų susitarimą dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos transatlantinės ekonominės integracijos stiprinimo. Šio susitarimo pagrindas yra pripažinimas, kad Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra ne tik svarbiausi ekonominiai partneriai, bet ir turi bendrų interesų, bendrų iššūkių bei laikosi tų pačių vertybių, pvz., įsipareigojimo siekti laisvos prekybos ir atviros investicijoms ekonomikos, įsipareigojimo siekti sąžiningos, neiškreiptos konkurencijos, gerbti nuosavybės teises, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, ir įsipareigojimo siekti veiksmingos vartotojų, darbuotojų ir aplinkos apsaugos.

Transatlantiniu susitarimu sustiprinamas mūsų bendras įsipareigojimas siekti glaudesnio bendradarbiavimo ir sparčiau mažinti transatlantinės prekybos ir investavimo kliūtis. Siekiant užtikrinti šį bendradarbiavimą buvo įkurta Transatlantinė ekonomikos taryba. Jos tikslas yra panaikinti kliūtis tikrai transatlantinei rinkai. Tačiau kartu mes sprendžiame ir bendrus iššūkius, kylančius santykiuose su kitomis šalimis. Jau dabar paaiškėjo, kad Transatlantinė ekonomikos taryba yra naudingas forumas vykstant strateginiam dialogui dėl mūsų požiūrio į Kiniją ir dėl valstybių fondų. Taip pat importuotų gaminių saugumas ir intelektinės nuosavybės teisių gynimas trečiosiose šalyse yra aiškūs praktinio bendradarbiavimo konkrečiais klausimais pavyzdžiai.

Didžiausia prekybos tarp dviejų labai išsivysčiusių ūkių kliūtis yra skirtingos taisyklės ir reguliavimo principai. Vadinamosios tarifinės prekybos kliūtys per praėjusius 60 metų buvo iš esmės pašalintos aštuoniais pagrindiniais daugiašaliais prekybos etapais. Šiuo metu pagrindinės kliūtys – tai netarifinės kliūtys, pvz., prekybą pernelyg ribojančios taisyklės ir administracinės procedūros. Šios kliūtys dažnai yra mažiau matomos ir sudėtingesnės, be to, jos gali būti labai jautrios politiniu požiūriu, nes dažnai yra apgalvotų vidaus politinių sprendimų rezultatas.

Gera žinia mums yra ta, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios praeityje visada labai skeptiškai vertino ne savo pačių priimtas taisykles, dabar yra labiau linkusios plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą reguliavimo klausimais, ypač su mumis. Istorinis žingsnis buvo JAV vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) sprendimas priimti tarptautinius finansų apskaitos standartus (IFRS).

Kaip Transatlantinės ekonomikos tarybos Europos pirmininkas jau spėjau suvokti svarbų dalyką. Transatlantinis bendradarbiavimas neįmanomas be politinio vadovavimo. Susitarti, kad pageidautina rinka be prekybos kliūčių, yra vienas dalykas, tačiau kai tik pradedamos konkrečiai spręsti tam tikrų kliūčių problemos, išaiškėja, kad ekonominė integracija reikalauja daug sunkaus darbo, kantrybės, ištvermės ir, kaip jau sakiau, politinio vadovavimo. Beje, tą patį patyrėme ir kurdami Europos vidaus rinką. Primenu, kad mūsų vidaus rinkos projektui dirvą paruošė 30 metų trukusi ekonominė ir politinė integracija.

Esamų taisyklių ir nusistovėjusių procedūrų keitimas ne visuomet duoda lauktą rezultatą. Visada yra grupių, kurioms status quo padeda išsaugoti jų privilegijas. Tam tikra grupė šalyje visada jaučia grėsmę. Jei pasiduosime šiam spaudimui ir pamiršime naudą visai Europos ekonomikai, izoliuosime patys save ir sukišime galvas į smėlį.

Taip pat šiandien norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ekonominė integracijai ir sunkinančio reguliavimo mažinimui trukdo ne tik galiojantys teisės aktai – norimam tikslui gali pakenkti ir naujos teisėkūros iniciatyvos. Vienas tokių pavyzdžių yra JAV Kongreso įstatymas, numatantis, kad visas krovinys, kuris iš mūsų uostų turi būti plukdomas į JAV, prieš tai privalo būti 100 proc. patikrintas. Savaime suprantama, šis klausimas turės būti svarstomas Transatlantinėje ekonomikos taryboje.

Kitas Transatlantinės ekonomikos tarybos posėdis vyks kitą antradienį čia, Briuselyje. Tai bus pirmasis jos posėdis, surengtas Europoje. Amerikiečių pusė atvyksta su nemaža vyriausybės narių grupe. Mes esame numatę plačią darbotvarkę, kuri aprėpia pažangą daugelyje sričių. Šiame posėdyje, kaip ir per pirmąjį susitikimą Vašingtone, tęsime strateginį dialogą. Tarp numatytų temų yra ir Rusijos integracija į pasaulio ekonomiką, klausimas, kaip turi būti reaguojama į augančią protekcionizmo grėsmę, ir, svarbiausia, kokias turime padaryti išvadas atsižvelgdami į finansų rinkų krizes. Kaip matote, bus svarstoma daug įvairių klausimų.

Visame procese didelis vaidmuo tenka abiejų pusių parlamentams. Esu labai dėkingas Europos Parlamentui, rodančiam didelį susidomėjimą šiuo procesu. Taip pat esu labai dėkingas Europos Parlamentui už jo palaikomus glaudžius ryšius su Kongresu. Turiu pasakyti, kad jums, kaip Parlamento nariams, tenka labai svarbus uždavinys, nes tai, dėl ko mes norime ir galime priimti politinį susitarimą, galiausiai turi būti įtvirtinta įstatymu. Tam iš amerikiečių pusės mums reikalingas Kongreso pritarimas, o iš Europos – jūsų. Būtent dėl šios priežasties į visą projektą įtraukiamas teisėkūros dialogas.

Leiskite man dar atkreipti dėmesį į tai, kad naujasis požiūris labai skiriasi nuo visų ankstesnių mėginimų, kurie visi buvo daugiau ar mažiau nesėkmingi, ir abi pusės yra įsitikinusios, kad tai – požiūris, teikiantis daugiausia vilčių, kad bus pasiekta realių permainų. Svarbu, kad būtų užtikrinta nuolatinė politinė kontrolė ir aiškiai nustatyta atsakomybė už iniciatyvas, taip pat ir tas, kurių jau buvo imtasi anksčiau, tačiau, deja, nebuvo pasiektas tikslas.

Todėl svarbu aiškiai nurodyti, kad šis bendradarbiavimas planuojamas ne trumpam, tai – ilgalaikis projektas. Abi pusės visiškai pritarė tam, kad nei dabartinės JAV vyriausybės, kurios įgaliojimų laikotarpis baigiasi kitą sausį, veiklos trukmė, nei dabartinės Europos Komisijos, kurios įgaliojimų laikotarpis baigiasi lapkritį, veiklos trukmė negali daryti jokios įtakos sudarant šio darbo vidutinio laikotarpio arba ilgalaikius planus.

Mes esame tvirtai pasiryžę užtikrinti, kad šis projektas truktų ilgiau nei įstatymų leidžiamųjų institucijų ar valdžios institucijų įgaliojimų laikotarpiai.

  Jonathan Evans, PPE–DE frakcijos vardu. – Ponia Pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pirmininko pavaduotojui G. Verheugenui. Jis kalbėjo, kad reikia politinio vadovavimo, sunkus darbo ir kantrybė. Jis pademonstravo visas savybes, ir turiu pasakyti, kad mes nebūtume pasiekę šio etapo, jei ne jo sunkus darbas ir parodytas asmeninis atsidavimas šiam projektui.

Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos, prieš ją pateikiant jums, yra, mano manymu, toks, kuriame atsispindi nusiskundimai, gauti šia proga iš visų Parlamento komitetų. Aš noriu pasveikinti juos pirmiausia su įsipareigojimu ir, antra, su jų skirtu dėmesiu, nes šis dokumentas apsiriboja 47 dalimis, norite tikėkite, norite ne, pateiktomis visų Parlamento komitetų.

Tai teigiamas procesas. Toks procesas, mano manymu, turi tęstis. Aš noriu padėkoti verslininkams ir vartotojams už bendradarbiavimą su įstatymų leidėjais. Taip pat noriu atkreipti dėmesį į pirmininko pavaduotojo G. Verheugeno pastabą apie Kongreso dalyvavimą. Tiesą sakant, praeitą savaitę Vašingtone susitikau su mūsų kolegomis iš Kongreso ir, mano nuostabai (manau, pirmą kartą), buvau paprašytas perduoti jų požiūrį posėdyje, kuris turi būti surengtas gegužės 13 d. Manau, tokie santykiai labai skiriasi nuo tų, kuriuos mūsų Parlamentas palaikė su Kongresu prieš trejus ar ketverius metus.

Kodėl svarbūs šie dalykai? Nes mes esame užsibrėžę paspartinti reguliavimo srities bendradarbiavimą, tinkamą rizikos įvertinimą, įskaitant įvežamų produktų saugumą, įveikdami techninių standartų skirtumus, priešindamiesi protekcionizmui, pašalindami transatlantinės prekybos kliūtis ir skatindami kapitalo rinkų liberalizavimą.

Tačiau aš taip pat manau, kad mes galime prisiimti pasaulio standartų, skirtų kovai su globalizacijos iššūkiais, nustatytojo vaidmenį. Plėtodami transatlantinius ryšius galime įrodyti, jog užtikrinsime, kad nebūtų mažinami standartai sprendžiant iššūkius, susijusius su Kinija ir Indija.

Ar leistumėte pabaigoje paminėti dar vieną asmenį, prisidėjusį prie šio proceso? Tai Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Tomas Lantos, kuris, deja, prieš kelias savaites mirė. Aš tik noriu pasakyti, kad jis buvo vienintelis Holokaustą išgyvenęs asmuo, tarnavęs JAV Kongrese, žmogus, kurio gyvybę išgelbėjo Raoulis Wallenbergas. Manau, kad jo pasišventimą šiam procesui reikėtų paminėti Parlamento protokole ir padėkoti jam mūsų visų vardu.

(Plojimai)

  Jan Marinus Wiersma, PSE frakcijos vardu. – (NL) Mes taip pat sveikiname Komisijos narį G.  Verheugeną užl jo įsipareigojimą, susijusį su ES ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimu ir Transatlantinės ekonomikos tarybos kūrimu bei įsteigimu siekiant sustiprinti ekonominį bendradarbiavimą, su vienos didelės bendros rinkos kūrimu – ne tik susietu su ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų interesais, bet ir siekiant spręsti mums visiems iškilusias problemas, pvz., dėl globalizacijos modelio, reguliavimo klausimų, kuriuos reikia spręsti pasaulio lygiu, taip pat dėl kartais būtino reguliavimo mažinimo.

Komisijos narys G.  Verheugenas yra teisus sakydamas, kad šiuo atžvilgiu nepaprastai svarbus vaidmuo tenka politiniams veiksniams, be to, kad svarbus ir politinis vadovavimas, kuris jau pats savaime yra problema. Jungtinėse Amerikos Valstijose – rinkimų metai, t.y. metai, reiškiantys netikrumą dėl to, kurią kryptį šalis pasirinks ateityje. Mes nežinome, kas taps naujuoju prezidentu, nors aš vienam iš kandidatų teikiu pirmenybę. Šios šalies ekonominė plėtra skiriasi nuo mūsų. Mes dar tvarkomės gana gerai. Jungtinėse Amerikos Valstijose įsivyrauja pesimizmas. Pvz., pernelyg išvystyta ekonomika, augantis nedarbas, didelis nepasitenkinimas energijos kainomis: visa tai sukelia tam tikrą netikrumą, kuris, be abejo, daro poveikį pagrindiniams šalies veikėjams.

Nepaisant to, kaip jau minėjo Komisijos narys G.  Verheugenas, mes reikalingi vieni kitiems, kad galėtume įgyvendinti plačią darbotvarkę. Svarbus ne vien tik bendros rinkos kūrimas, svarbūs mūsų įsipareigojimai sprendžiant pasaulines problemas, susijusias su prekyba ir prekybos politika bei mūsų santykiais su kylančios ekonomikos šalimis, t.y. BRIC valstybėmis. Tai – svarbus aspektas.

Be to, svarbu apsvarstyti, kokiu būdu mes galėtume parengti bendrą prekybos darbotvarkę, į kurią būtų įtraukti ir socialiniai bei aplinkosaugos klausimai. Dalykai, kuriuos akcentavau, yra labai svarbūs mano frakcijai.

Be bendros rinkos kūrimo, norėčiau užsiminti ir apie trumpojo laikotarpio prioritetus. Manau, kad į darbotvarkę taip pat turėtų būti įtraukti klausimai, susiję su maisto krizės įveikimu, taip pat saugaus bei nenutrūkstamo energijos tiekimo užtikrinimu – abi pusės yra visų pirma energijos vartotojos ir priklausomos nuo šalių gamintojų – ir, žinoma, finansinių rinkų stabilumu. Manau, kad tai pirmiausia užkerta kelią Fortress Europe ir Fortress America plėtrai. Tai susiję su įvairiais naujais ekonomikos reiškiniais. Spręsdami klausimus, liečiančius mūsų pačių ir daugelio kitų, nuo mūsų priklausančių, valstybių ekonomikų ateitį, turime stengtis tarptautinėje arenoje veikti kartu. Ačiū.

  Annemie Neyts-Uyttebroeck, ALDE frakcijos vardu. – (NL) Ponia Pirmininke, ponas Komisijos nary, ponios ir ponai, Komisijos narys G. Verheugenas priminė mums labai svarbių dalykų, susijusių su šios dienos tema: pirmiausia, kad Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos vienos dienos prekybos srautas – 3 mlrd. dolerių.

Antra, jis priminė, kad mūsų valstybių narių bendrai rinkai sukurti prireikė daugiau nei 30  metų – ir, kaip žinome, ji dar nėra baigta. Kitaip tariant, mums buvo priminta, kad bendros Jungtinių Valstijų ir ir Europos Sąjungos rinkos kūrimas gali būti tik ilgalaikis projektas.

Jis pabrėžė, kad šiuo atžvilgiu svarbus vaidmuo tenka politinei veiklai: politinėms grupėms ir institucijoms.

Mano frakcija padėjo parengti pateiktą rezoliuciją, taigi ji palaiko šios rezoliucijos pagrindines mintis. Pirma, mes turime siekti didžiausio įmanomo standartų, tiek susijusių su gaminių saugumu, tiek su kitais finansiniais elementais, suderinimo, taigi suvienodintų, suderintų standartų sistemos. Vis dėlto mes žinome, kaip tai sudėtinga, taigi jei tai padaryti pasirodytų neįmanoma arba truktų per ilgai, rezoliucijoje siūloma pripažinti vieni kitų standartus įvairiais ekonominiais klausimais remiantis principu – jei tai yra gerai mums, turi būti gerai ir mūsų partneriams – ir, savaime suprantama, atvirkščiai.

Taigi, kaip visi žinome, šnekėti lengviau nei daryti, ir iki šiol tebėra įvairių problemų, kurias turime spręsti kartu, pvz., liečiančios paukštieną, hormonus, galvijus arba labai jautrų klausimą – kurį jau minėjos Komisijos narys – dėl JAV reikalavimo patikrinti kiekvieną konteinerį.

Būdama teigiamai nusiteikusi, tikiu, kad mes galime sėkmingai išspręsti vieną po kitos visas šias problemas, o jei prisidės ir mūsų Parlamentas, ir JAV Kongresas, galima tikėtis gerų rezultatų.

  Dariusz Maciej Grabowski, UEN frakcijos vardu. – (PL) Ponia Pirmininke, norėčiau pasakyti keletą žodžių apie Komisijos nario G. Verheugeno dalyvavimą sprendžiant tokį svarbų klausimą. 19 amžius buvo Europos ekspansijos amžius, 20 amžius buvo Jungtinių Amerikos Valstijų dominavimo laikotarpis, o 21 amžius, atrodo, bus Kinijos ir Pietryčių Azijos era. Siekdami išvengti 19 ir 20 amžiaus konfliktų, lydėjusių ekonomines permainas, pasikartojimo, ir atsižvelgdami į pastarųjų kelių dešimtmečių ekonominių procesų spartą, turime numatyti galimus mūšio laukus ir apsvarstyti būdus, kurie užkirstų kelią konfrontacijai.

Dabar reikia kalbėti apie tris pagrindines grėsmes – nevienodas galimybes susipažinti su informacija ir ją perduoti, nevienodą prieigą prie žaliavų, ir, trečia, nevienodą prieigą prie mokslinių tyrimų ir technologijų. Tai sritys, kuriose išryškėja Transatlantinės ekonomikos tarybos vaidmuo ir reikšmė.

Mes privalome nustatyti krizes, jas numatyti ir užkirsti kelią, o ekonominė laisvė neturi reikšti ekonominės anarchijos. Europa neturėtų ignoruoti arba proteguoti Jungtinių Amerikos Valstijų, o Jungtinės Amerikos Valstijos Europos. Ir Jungtinės Amerikos Valstijos, ir Europa, turinčios didelį pranašumą gauti atitinkamą informaciją, turėtų veikti taip, kad vystymosi neatitikimai netaptų gilesni.

  Umberto Guidoni, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad siekiant užtikrinti, jog tarptautinė prekyba taptų labiau subalansuota, daugiašaliai prekybos susitarimai turi būti geriau suderinti su PPO daugiašalėmis taisyklėmis. Nesant tokio suderinimo, kyla pavojus, kad Transatlantinės ekonomikos taryba galėtų būti panaudota kurti išskirtinius ekonominius santykius tarp dviejų didžiausių jėgų ir protekcionistinę rinką, priešpastatant šias abiejose Atlanto pusėse esančias jėgas kitoms pasaulio rinkoms.

Europa ir JAV turėtų suvienyti pastangas sąžiningai prekybos sistemai kurti, įtraukdamos į darbotvarkę aplinkosaugos ir socialinių standartų taikymą bei skirdamos prioritetą vystymuisi, skurdo mažinimui, aplinkos ir kultūrinės įvairovės apsaugai, o ne įvesdamos reguliavimo mažinimą, kuris padėtų greičiau judėti kapitalui ir užtikrintų didesnius pelnus tarptautinėms bendrovėms.

Iš dalies tai reikalinga dėl finansinių spekuliacijų, dėl kurių visame pasaulyje plinta maisto krizė. Komisija privalo į darbotvarkę įtraukti klausimą dėl žaliavų, ypač maisto, kainų, kad būtų galima nustatyti kainoms stabilizuoti skirtą mechanizmą siekiant sustabdyti spekuliacijas pagrindinio kapitalo rinkose.

Taip pat turime siekti užtikrinti, kad intelektinės nuosavybės teisių apsauga nesukurtų kliūčių žinių sklaidai, ir skatinti bei atlyginti žinių ir technologijų perdavimą besivystančioms šalims.

Didelė dalis ES ir JAV ginčų prekybos klausimais yra susiję su genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimu ir hormonų mėsos gamyboje naudojimu. Taryba ir Komisija privalo veikti pagal EB teisės aktus ir ginti jų nuostatas, kad Europos piliečiams būtų užtikrinta teisė į saugius maisto produktus ir saugią aplinką. Mes, kaip visada laikydamiesi atsargumo principo ir užtikrindami produktų, kuriuose yra GMO, atsekamumą ir ženklinimą, turime pradėti nuo Europos žemės ūkio ir apsvarstyti, ar tikrai reikalingi produktai, kurių sudėtyje yra GMO.

ES ir JAV taip pat turi imtis vadovavimo plėtojant atsinaujinančios energijos šaltinius, kad būtų rasti techniniai sprendimai, užtikrinantys ekologinį tvarumą.

  Bernard Wojciechowski, IND/DEM frakcijos vardu. – Ponia Pirmininke, aš džiaugiuosi, kad abiejose Atlanto pusėse rodoma politinė valia siekti glaudesnės abiejų žemynų partnerystės. Taip pat norėčiau padėkoti Komisijai už darbą kuriant šią abiem pusėms naudingą struktūrą. Esu patenkintas, kad šie rūmai, nepaisant to, kad tarp mūsų yra keletas komunistų, remia pastangas mažinti kliūtis prekybai bei investicijoms tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos ir tikisi, kad iki 2015 m. bus sukurta transatlantinė rinka.

Europoje buvo dedamos didelės viltys, kad naujasis Prancūzijos prezidentas šalyje, kuri miega socialistiniu žiemos miegu, pradės ekonomikos reformą. Tik atrodo, kad jis labiau domisi į pensiją išėjusiu modeliu nei ekonomikos liberalizavimu. Taip pat buvo didelių lūkesčių, kad naujoji kanclerė imsis pasenusio Vokietijos socialinės apsaugos modelio reformos ir Vokietijos pirmininkavimo metu suteiks naują impulsą likusiai Europai. Rezultatas: nulis, visiškai nieko. Tai, kas kadaise buvo Europos integracijos variklis, šiandien yra kliūtis liberaliai Europos ekonomikai. „Socialinės Europos“ ar „Solidarumo Europos“ žargonas klaidina mūsų žmones. Pats laikas pradėti veikti, kad būtų mažinami ekonominiai barjerai Europos Sąjungoje ir kuriama tikra partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis. Tai vienintelis būdas siekti konkurencingos Europos.

  Jana Bobošíková (NI). - (CS) Ponios ir ponai, tikiuosi, kad būsima Transatlantinė taryba pirmiausia ieškos sprendimų, kad būtų užkirstas kelias tolesniam maisto kainų augimui. Aš tikiuosi, kad bus reaguota į šį kainų šuolį, taip pat į tai, kad šiais metais dešimtys milijonų žmonių mirs badu, o dar 100  milijonų dar labiau nuskurs.

Tokia padėtis, kai dėl bado besivystančiose šalyse gali prasidėti maištai, nors išsivysčiusios šalys ir duoda maisto produktų, nėra stichinės nelaimės padarinys. Dėl pernelyg didelių dotacijų ir importo muito mokesčių tuo metu, kai didžiausias žemės ūkio produktų kiekis galėjo būti pagamintas mažiausia kaina, šių produktų kiekis nedidėjo. Vietoje javų laukuose matome rapsus, kukurūzus, nendres, kurie perdirbti atsiduria automobilių degalų bakuose. Kartu gerai žinoma, kad valstybėms paskelbus moratoriumą biodegalams kviečių kainos tuoj pat kristų 10 proc., o kukurūzų – 20 proc., ir aš netgi neapsistoju ties juokingąja reikalo puse, būtent, kad siekiant pagaminti vieną litrą biodegalų dažnai prireikia daugiau nei vieno litro benzino.

Ponios ir ponai, tikiuosi, kad per savaitę diskusijų Transatlantinėje taryboje išaiškės, ar ES ir JAV iš tiesų jaučia tikrą atsakomybę, ar toliau laikosi išimtinai populistinės pozicijos. Atsižvelgiant į tai, kad maisto politikos rezultatai iki šiol buvo tikra to žodžio prasme baisūs, jos turėtų skubiai atsisakyti nepagrįstų žemės ūkio dotacijų bei muito mokesčių ir nutraukti biodegalų skatinimą. Tai – vienintelis būdas užtikrinti, kad maisto produktų kainos sumažėtų ir daugiau planetos žmonių turėtų galimybę gyventi nebijodami mirti iš bado. Tai – vienintelis būdas užtikrinti tikrą visuotinę atsakomybę.

  Erika Mann (PSE). – (DE) Ponia Pirmininke, turiu pasakyti, kad esu labai nustebinta to, ką B.  Wojciechowski ką tik pasakė apie Vokietiją, ir to, koks trikdis yra Vokietija Europos struktūroje. Aš visada tai suvokiau kitaip. Man labai keista čia, Europos Parlamente, girdėti tokias pastabas.

Pone Komisijos nary G. Verheugenai, manau, kad jūs atkreipėte dėmesį į daugelį svarbių dalykų, tačiau vieno nepaminėjote – koks sunkus deryboms bus šis metas. Transatlantinė ekonomikos taryba yra dar labai jauna ir lūkesčiai, žinoma, labai dideli. Į planą įtraukta daug dalykų, aš asmeniškai manau, kad sveikas realizmas būtų ne pro šalį, nes yra keletas veikėjų, kurie šią Tarybą pernelyg apkrauna labai įvairiomis temomis, įskaitant ir psichologiniu požiūriu labai sunkius klausimus, pvz., dėl paukštienos. Aš asmeniškai siūlyčiau pažvelgti į tai praktiškiau ir galbūt „apkarpyti“ darbotvarkę.

Taip pat kolega J. M. Wiersma nurodė, kad Jungtinėms Amerikos Valstijoms šie metai yra sudėtingi politiniai metai. Tačiau ir Europai netrukus bus sunkūs metai, faktiškai jie jau prasidėjo. Daugelis jau dalyvauja rinkimų kampanijose ir turi užsitikrinti, kad bus išrinkti pakartotinai, o nuo kitų metų taip pat bus kita Komisija ir kitas Parlamentas. Taigi būtų gerai, jei abi pusės būtų realistiškesnės, kad nepatektume į sunkią padėtį, kaip jau ne kartą buvo atsitikę.

Jokiu būdu neturime pamiršti, dėl ko tai darėme. Mes tai darėme, kad geriau suprastume, ką reiškia dviejų rinkų integracija – ne ta, kurią norime pasiekti, bet ta, kurią faktiškai jau esame pasiekę. Kolegė A. Neyts-Uyttebroeck teisingai nurodė skaičius. Labai norėtume padaryti dar vieną dalyką – pašalinti kliūtis, kurias galima – juk toks ir buvo tikslas. Visų jų pašalinti negalime, su kai kuriomis turėsime susitaikyti. Ir Europos rinkoje esama kliūčių, kurios ne visos gali būti pašalintos, bet tai dar ne pasaulio pabaiga. Turi būti šalinamos tik tos kliūtys, kurias pašalinti galima, kurios pernelyg sunkina, kurios nepalankios vartotojams, kurias pašalinus būtų sukurta daugiau darbo vietų ir kurios yra neprotingos.

Kai kurios kliūtys yra absurdiškos. Reikėtų tik užsukti į smulkias įmones. Jose jums būtų pasakyta, kad esama visiškai kvailų kliūčių. Taigi egzistuoja nemažai kliūčių, kurios yra beprasmiškos, turėtume jas pašalinti.

Aš tikiuosi, kad Komisija ir Parlamentas ir toliau dirbs taip pat. Daug problemų prasideda Parlamente arba turi būti jame išspręstos. Todėl labai dėkoju už glaudų bendradarbiavimą ir linkiu kuo didžiausios sėkmės per kitą posėdį.

  Sarah Ludford (ALDE). - Ponia Pirmininke, 2000 m. pasirašytas susitarimas dėl uostų saugumo užtikrinimo perduodant verslo duomenis į JAV. Tačiau mes iki šiol nesame rengę transatlantinių standartų. Viešosios valdžios institucijoms saugumo tikslais perduodama vis daugiau komercinių duomenų, ypač keleivių duomenų, taip pat bankų ir telekomunikacijų duomenų.

Tai ne tokia situacija, kai keliamas klausimas dėl pilietinių teisių, bet ji susijusi su svarbiu ekonominiu aspektu. Aišku, kad jei keliaujantys verslo reikalais žmonės per daug sugaišinami, tai reiškia išlaidas.

Man suprantama, kad Jungtinėse Amerikos Valstijoje galioja nuostata dėl išlaidų kompensavimo, tačiau ES šiuo klausimu neturi nuoseklios politikos. Pavyzdžiui, Direktyvoje dėl duomenų saugojimo numatyta, kad valstybės narės pačios sprendžia, ar turi būti mokamos kompensacijos telekomunikacijų įmonėms. Būtų įdomu patikrinti, kiek jų iš tikrųjų tai daro. Vargu ar Europos Sąjungos padėtis yra tvirta, kad ji galėtų atkakliai reikalauti bendros transatlantinės sistemos, kuri apimtų ne tik privataus gyvenimo standartus, jie yra gyvybiškai svarbūs, bet ir būtų skirta lėšų duomenų rinkimo ekonominiams klausimams spręsti, kai įmonės veikia kaip viešųjų valdžios institucijų agentai.

  Karl von Wogau (PPE-DE). – (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, pone Komisijos nary, pastaraisiais metais siekiant bendros rinkos Europa padarė didelę pažangą. Vis dėlto dar egzistuoja rinkos, net ir pačioje Europos Sąjungoje, kurios atveriamos tik palaipsniui, pvz., finansinių paslaugų srityje, kurioje dar nesukurta tikra bendra Europos rinka. Be to, nors Europoje sukurta bendra automobilių rinka, transatlantinėje srityje sustojome pusiaukelėje. Pažanga siekiant bendros rinkos buvo padaryta ir saugumo bei gynybos srityje. Pirmasis žingsnis šia kryptimi buvo Europos gynybos agentūros sukūrimas, o kitas – sprendimas įgyvendinant Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą saugumo srities moksliniams tyrimams skirti 1,4 mlrd. eurų.

Vis dėlto svarbiausias žingsnis yra šiuo metu pateikti Komisijos direktyvų pasiūlymai, pirma, dėl viešųjų pirkimų saugumo ir gynybos srityje, ir, antra, dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo bendrijoje. Tai – ryžtingi žingsniai siekiant bendros Europos rinkos gynybos srityje.Tačiau kokia padėtis kalbant apie šios srities transatlantinę rinką? Reikia paminėti du svarbius pokyčius. Neseniai Jungtinės Amerikos Valstijos nusprendė pirkti lėktuvų degalų iš vienos Europos bendrovės. Antra, su gynyba susijusių produktų viešųjų pirkimų direktyvos pasiūlymuose, kuriuos pateikė Europos Komisija, nėra nuostatos Pirk europietišką, sulyginamos su dabartine nuostata – Pirk amerikietišką. Iš esmės svarbiausia, kad mūsų ginkluotosios pajėgos būtų aprūpintos geriausia įranga. Šiuo klausimu būtinas intensyvus Europos Sąjungos ir NATO dialogas.

Vis dėlto šiais ekonominiais klausimais būtina siekti taip pat ir tiesioginės Europos Sąjungos bei Jungtinių Amerikos Valstijų diskusijos. Todėl Transatlantinėje ekonomikos taryboje – šįkart ar galbūt kada nors vėliau – turi būti svarstomas ir šis klausimas.

  Antolín Sánchez Presedo (PSE). – (ES) Ponia Pirmininke, atsižvelgiant į transatlantinį kontekstą ir daugiapolį pasaulį, santykių tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų stiprinimas tampa labai svarbus.

Ekonominiu požiūriu Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europa palaiko geriausius dvišalius ekonominio bendradarbiavimo, prekybos ir su parama investicijoms susijusius santykius pasaulyje.

Transatlantinės integracijos kliūčių šalinimas prisidės prie abipusės gerovės. Siekiant iki 2015 m. baigti kurti transatlantinę rinką reikės politinės valios.

2007 m. viršūnių susitikime priimtas pagrindų susitarimas buvo pagrindinė gairė atgaivinant 1995 m. naujosios transatlantinės darbotvarkės, pasirašytos Madride, dvasią ir suteikiant naują impulsą transatlantinei ekonominei partnerystei.

Mes turime duoti žinią Transatlantinei ekonomikos tarybai, kad Europos Parlamentas jai užtikrina savo paramą šiai krypčiai.

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europa yra du pasaulio ekonomikos milžinai, todėl joms tenka ypatinga atsakomybė už tai, kad globalizacija įgautų žmogišką veidą. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos ekonominė integracija yra tinkamas atsparos taškas kuriant atvirą, patikimą ir tvarią pasaulio ekonomiką.

Šis procesas, suderintas su daugiašaliais įsipareigojimais, turėtų būti plėtojamas ir praskinti naujus kelius bei nustatyti naujas gaires skaidresnių, patikimesnių ir teisingesnių santykių kūrimui laikantis bendrų standartų.

Jis taip pat turėtų padėti suvienyti pastangas sprendžiant finansinio stabilumo, klimato kaitos problemas ir žmogaus vystymosi poreikius.

Į darbotvarkę įtraukti klausimai, susiję su produktų sauga, vartotojų apsauga, sąžininga prekyba, reputacijos apsauga, technologinių atradimų ir inovacijų skatinimu, sąskaitybos taisyklėmis, finansinių paslaugų ir bendradarbiavimo rengiant teisės aktus vystymu.

Mes viliamės ir tikimės, pone G. Verheugenai, kad negrįšite į Parlamentą tuščiomis rankomis.

  Sophia in 't Veld (ALDE). - Ponia Pirmininke, nors ir suprantu pavojų perkrauti Transatlantinės ekonomikos tarybos darbotvarkę, vis dėlto norėčiau paraginti įtraukti klausimą dėl duomenų apsaugos, nes duomenų apsauga – priešingai, nei mano daugelis žmonių – yra labai svarbus ekonominis klausimas. Jis buvo ilgai priskiriamas Komisijos Vidaus rinkos generalinio direktorato atsakomybei, bet dabar situacija pasikeitė.

Asmens duomenys tapo svarbiu verslu, ir šis verslas vis auga. Dabar mes, pvz., esame daugelio milijardų vertės įmonių susiliejimo sektoriuje liudininkai. Pagalvokite apie Google „Double Click“ bendrovę, dėl kurios diskutavome praeitą sausį, „Microsoft“ ir „Yahoo!“ susiliejimą, kuris dabar atšauktas, ir apie „Reed Elsevier“ ir „ChoicePoint“. Tai rodo, kokie svarbūs yra asmens duomenys.

Be to, šis verslas yra pasaulinio pobūdžio. Įmonės vis dažniau susiduria su skirtingais teisiniais režimais visame pasaulyje ar netgi Europoje arba Jungtinėse Amerikos Valstijose – pavyzdžiui, taisyklėmis dėl informavimo pažeidimų, duomenų apsaugos, reklamos pobūdžio arba reklamos, turinčios įtakos elgsenai. Siekiant užtikrinti didesnį teisinį apibrėžtumą ir skaidrumą, įmonėms ir piliečiams reikalingos bendros taisyklės. Manau, kad Transatlantinė ekonomikos taryba būtų tam tinkama platforma, todėl norėčiau žinoti, ar Komisijos narys G. Verheugenas man pritaria dėl šio klausimo įtraukimo į Tarybos darbotvarkę.

  Urszula Gacek (PPE-DE). - Ponia Pirmininke, dabartinė antrinių būsto paskolų rinkos krizė Jungtinėse Amerikos Valstijose sukėlė šoko bangą Europos didžiausiose finansinėse institucijose ir parodė, kaip glaudžiai susijusios Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos rinkos.

Tolesnis bankų nenoras teikti paskolas – net patiems sau – sukėlė paskolų krizę, kuri turės neigiamos įtakos ekonomikos augimui ir verslo bei namų ūkių klestėjimui tiek Teksase, tiek Paryžiuje.

Eiliniai piliečiai nusisuko nuo daugelio vyriausybių. Jos neveiksmingai reguliavo finansines rinkas, kuriose buvo sudarytos sąlygos plisti naujoms finansinėms priemonėms, panašioms į vaikišką žaidimą „pass–the–parcel“. Bet muzikai pasibaigus nė vienas nebenori turėti šio paketo, kuris tėra beviltiškų skolų krūva.

Pranešime labai teisingai akcentuojama, kad abiejose Atlanto pusėse būtina stiprinti priežiūros institucijų bendradarbiavimą, ypač tokiu metu, kai vyriausybės sutelkia dėmesį į trumpalaikes gelbėjimo operacijas, kurios išgelbėtų ar paremtų bankininkus ir atskirus kreditorius.

Vyriausybės turi būti atsargios, kad neduotų neteisingo ženklo nesąžiningiems ir linkusiems neprotingai rizikuoti. Per jų finansinių rinkų reguliuotojus jos turi reikalauti, kad finansinės institucijos naudotų skaidrius apskaitos metodus ir taikytų protingus paskolų davimo kriterijus.

Tikėkimės, kad bendros JAV ir Europos pastangos padės išvengti tokių krizių ateityje.

  Pervenche Berès (PSE). – (FR) Ponia Pirmininke, pone Komisijos pirmininko pavaduotojau, jūs esate teisūs. Nepavykus ankstesniems bandymams, šįkart siekiama gerinti transatlantinius santykius imantis atskirų teisės aktų. Vis dėlto kaip tik šis aspektas nėra ištirtas šiandieninėje situacijoje. Tai aplinkybės, kuriomis vyksta šios diskusijos. Peržiūrint dokumentą po dokumento matyti, kad kiekvieno teisės akto atveju abiejose Atlanto pusėse buvo padaryta pažanga.

Ar pagrindinė diskusija, kurią surengsime su partneriais iš Amerikos, turėtų būti apie susidariusią padėtį, pavojų, kad prasideda jų ekonomikos nuosmukis, problemas dėl ekonomikų atskyrimo šio nuosmukio pradžioje ir, be abejo, valiutos kursų? Šia rezoliucija nesiekiama spręsti su valiutos keitimo kursu susijusių klausimų, ir vis dėlto mes labai gerai žinome, kad transatlantiniai santykiai didele dalimi priklausys nuo mūsų gebėjimo tarptautiniu mastu reguliuoti prekybą. Jei svarstome diskusijų su JAV kolegomis padėtį peržvelgiant vieną po kito dokumentų rinkinius, turime teisę kalbėti ir apie dokumentus, kurie galbūt nėra transatlantinio dialogo Taryboje, prie kurios įkūrimo jūs prisidėjote, dalis.

Norėčiau pateikti vieną pavyzdį apie padėtį nekilnojamojo turto rinkoje. Aišku, JAV įstatymų leidėjai turi spręsti, kaip pagerinti gebėjimus teikti nekilnojamo turto paskolas, kurios atspindėtų realius JAV gyventojų poreikius ir skolinimosi galimybes, ir kartu atsižvelgti į tai, ką iš tikrųjų reiškia finansuoti socialinius būstus. Mes Europoje suprantame, kad normalių veikimo sąlygų sugrąžinimas į finansines rinkas didele dalimi priklauso nuo to, ar Amerikos finansinėse rinkose atsikurs normali padėtis. Taigi dialoge su partneriais iš Amerikos turėtume akcentuoti ir tuos klausimus, kurie priklauso nuo jų gebėjimo keisti teisės aktus.

  Corien Wortmann-Kool (PPE-DE). – (NL) Po praeitos nakties nebeatrodo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose būtų išrinkta moteris prezidentė. Nepaisant to, kas bus išrinktas, santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis prekyba ir toliau vaidins svarbų vaidmenį.

Mes esame pagrindiniai prekybos partneriai, todėl labai svarbu konstruktyvus ekonominis bendradarbiavimas. Taigi sveikinu Komisijos narį G. Verheugeną. Su Transatlantine ekonomikos taryba siejame dideles viltis, nors privalome suvokti, kad tai – ilgalaikė investicija. Vis dėlto Taryba turės atlikti svarbų vaidmenį harmonizuojant teisės aktus, mažinant biurokratiją ir naikinant prekybos kliūtis, kad mūsų įmonės galėtų lengviau vykdyti savo veiklą Jungtinėse Amerikos Valstijose, o mūsų rinkos būtų labiau suderintos.

Taigi, pone Komisijos nary, gal būtumėte malonus skirti prioritetą die verrückten Maßnahmen („pamišėliškoms priemonėms“), kaip puikiai pasakė E. Mann: olandų kalba tokios tinkamos formuluotės nėra. Prie šių verrückten Maßnahmen, be abejo, turi būti priskirtas ir 100 proc. konteinerių tikrinimas, kurio tikrai turėtų būti atsisakyta. Tai – absurdiška priemonė, nes jos poveikis būtų labai neigiamas, o ir ji pati – gerokai per brangi.

Ponia Pirmininke, mes turime suvienyti pastangas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir tais atvejais, kai paliečiami mūsų interesai kitose pasaulio šalyse, ypač kovojant su nesaugiais žaislais iš Kinijos ir suklastotų prekių gamyba Azijoje. Kova su suklastotomis prekėmis yra tolygi galvos daužymui į sieną. Neatrodo, kad mes esame pajėgūs bent kiek sustabdyti jų srautą.

Taip pat norėčiau ypač atkreipti dėmesį į bendrus veiksmus dabartinės finansinės krizės metu. Šiuo atveju Transatlantinė ekonomikos taryba taip pat skubiai turi imtis veiksmų.

Ponia Pirmininke, atsakomybė už dialogo su JAV Kongresu stiprinimą tenka ne tik Transatlantinei ekonomikos tarybai ir Komisijos nariui, bet ir mums: suvieniję pastangas galime sustiprinti vieni kitus. Iš tikrųjų toks ir yra mūsų tikslas.

  Benoît Hamon (PSE). – (FR) Ponia Pirmininke, pone Komisijos nary, transatlantinis ekonominis dialogas vyksta metu, kuris paženklintas trigubos krizės: pasaulinės bankininkystės ir finansinės krizės, kurios pabaigos dar nematyti, maisto kainų krizės ir, galiausiai, užsitęsusios naftos kainų krizės. Visi šie sukrėtimai atsirado bendroje pasaulinio atšilimo ir klimato kaitos situacijoje, reikalaujančioje pakartotinai apsvarstyti atitinkamus ciklus ir keisti tam tikras dogmas, kuriomis mes grindėme Vakarų visuomenės gerovę.

Ar transatlantinių santykių stiprinimas padėtų siekiant šio tikslo? Aš manau, taip, net jeigu tai bus sunku, sudėtinga ir nebus išvengta konfliktų. Šioje rezoliucijoje pateikiami keli požiūriai į Europos bei Amerikos visuomenės poreikius ir siekius. Pirmiausia, reikia nukreipti mūsų žvilgsnius ne tik į transatlantinės laisvos prekybos zonos kūrimą, bet ir į tai, kad būtų užtikrinta, jog mūsų prekybos plėtra bus naudinga ir kitiems dar svarbesniems tikslams, susijusiems su socialinių ir aplinkosaugos standartų skatinimu.

Šiuo požiūriu rezoliucija, dėl kurios balsuosime rytoj, yra gerai apgalvota. Joje pripažįstama, kad vadinamosios prekybos kliūtys tarp Europos Sąjungos ir JAV dažnai yra konkrečios paskirties socialinės, aplinkosaugos, kultūros ar visuomenės sveikatos sričių įstatymai, šioms kliūtims pašalinti reikalingi demokratiniai sprendimai ir konkretūs teisėkūros veiksmai.

Be to, rezoliucijoje Europos Sąjunga raginama semtis įkvėpimo iš tam tikrų JAV pasirašytų dvišalių prekybos susitarimų, į kuriuos įtrauktos išsamios darbo teisės nuostatos. Ypač dėl šių priežasčių manau, kad rezoliucija bus naudinga transatlantiniam dialogui.

  Malcolm Harbour (PPE-DE). - Ponia Pirmininke, tai, kad mes šiandien susirinkome toliau svarstyti šią tikrai svarbią iniciatyvą, yra Güntherio Verheugeno, Jonathano Evanso ir kitų darbo pripažinimas.

Aš asmeniškai noriu išreikšti pagarbą už politinį vadovavimą J. Evansui, nes manau, kad tai buvo ypač svarbu.

Praėjusiais metais turėjau garbės su Vidaus rinkos komiteto delegacija pirmąkart vykti į Vašingtoną, kur galėjome pasisakyti Kongrese ir pabrėžti, kad Parlamente labai domimasi šiais klausimais.

Be to, noriu pažymėti, kad neseniai Vidaus rinkos komitete turėjome garbės priimti Nancy Nord, einančią Vartotojams skirtų gaminių saugos komiteto pirmininkės pareigas. Šis vizitas buvo tiesioginis mūsų vizito Vašingtone padarinys, manau, kad tai rodo, jog dabar išryškėjo ir politinis aspektas.

Taigi, kodėl mes turime įtraukti šį politinį aspektą? Atsakymas – todėl, kad darbas techniniais gaminių saugos klausimais ir suderinimo klausimais turi būti ypač susijęs su politika. Problema glūdi biurokratiniu lygmeniu. Jei kalbėsime apie automobilių rinką, kurią anksčiau minėjo K. von Wogau, problema yra ta, kad Europos Sąjungos ekspertams ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekspertams – ne politikams – iki šiol nepavyko susitarti esminiais klausimais, pvz., dėl išmetamųjų teršalų normų, taikomų sunkiasvoriams sunkvežimiams, arba dėl to, kaip tikrinamas automobilių saugumas.

Tai – ne politiniai klausimai. Tai biurokratų nesusikalbėjimo klausimai. Manau, mums reikia rimtai tuo užsiimti, nes tai tikrai kainuoja mums daug pinigų, kuriuos turėtume išleisti investuodami į saugesnius ir aplinką labiau tausojančius gaminius. Tai ir yra visa ko pagrindas.

Žinau, kad galiu pasitikėti jumis, pone Komisijos nary, ir jūsų politiniu vadovavimu sprendžiant šiuos klausimus, tačiau manau, kad mes visi turime įsitraukti į šį procesą, ne tam, kad rengtume detalius sprendimus, bet tam, kad pasakytume dalyvaujantiems asmenims: susitikite ir sustiprinkite šias pastangas, nes mes visi norime, kad jums pasisektų.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE). - (PL) Ponia Pirmininke, Transatlantinė ekonomikos taryba, įkurta prieš metus, yra gera idėja siekiant stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą ekonomikos srityje. Šiaip ar taip, turime nepamiršti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra didžiausias mūsų prekybos partneris. Esu įsitikinusi, kad nustačius kliūtis ir vėliau jas pašalinus būtų labai paskatintas ekonomikos augimas. Tikiuosi, kad abi pusės netrukus parengs detalų planą, nurodantį veiksmus, kurių turi būti imtasi atskiruose sektoriuose, siekiant, kad transatlantinės rinkos kūrimą apvainikuotų sėkmė.

Ponios ir ponai, bendradarbiavimas Transatlantinėje ekonomikos taryboje liečia problemas, kurios svarbios bendrai rinkai. Aš ypač džiaugiuosi, kad vienas šio bendradarbiavimo prioritetų yra klausimai, susiję su intelektinės nuosavybės teisių gynimu. Norėčiau priminti, kad praeitais metais Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl patentų sistemos Europoje stiprinimo, kuriame buvo mėginama atgaivinti diskusijas dėl bendrijos patento. Šiais metais nekantriai laukiu komunikato dėl strategijos intelektinės nuosavybės teisių srityje. Mūsų ekonomikos yra dideliu mastu grįstos žiniomis. Tai – viena iš priežasčių, dėl kurių tokia svarbi yra intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir jų įgyvendinimas.

Vis dėlto mūsų ekonomikoms svarbu, kad į priimtus sprendimus atsižvelgtų trečiosios šalys. Be jų supratimo ir dalyvavimo mūsų pastangos neduotų tų rezultatų, kurių tikimasi. Todėl įtakos panaudojimas siekiant pagerinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą trečiosiose šalyse turi būti transatlantinio bendradarbiavimo dalis.

Aš tikiuosi, kad Transatlantinė ekonomikos taryba netrukus paskelbs ataskaitą dėl pažangos, pasiektos bendradarbiavimo intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityje ir bus nurodytos priemonės, kurių turi būti imtasi ateityje, siekiant stiprinti bendradarbiavimą kovoje su klastotėmis ir piratavimu.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Ponia Pirmininke, pone Komisijos nary, Transatlantinė ekonomikos taryba yra institucija, sukurta siekiant rasti geresnius ekonominio bendradarbiavimo sprendimus ir padidinti prekybos apyvartą tarp ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Be to, šioje Taryboje rengiamas bendros konsoliduotos rinkos pagrindas. Prisiminkime, kad artėja laikas, kai mes turėsime kartu pasiūlyti kitiems pasaulio regionams pasaulio ekonomikos ir pasaulinės prekybos veikimo taisyklių ir principų pakeitimus.

Viena svarbių mūsų bendradarbiavimo sričių yra finansinių rinkų stebėsena ir skaidrumo principų šioje srityje taikymas, siekiant išvengti pavojų, kuriuos patyrėme dėl krizės nekilnojamo turto rinkoje, nes ji išplito sukeldama neramumus pasaulio maisto produktų rinkose.

  Corina Creţu (PSE). - (RO) Mūsų diskusija vyksta prieš Europos ir Amerikos įstatymų leidėjų susitikimą Liublianoje, kurį minėjote jūs, pone Komisijos nary, ir mūsų delegacijos vadovas J. Evansas. Esu įsitikinusi, kad šiame susitikime bus dar kartą akcentuotas poreikis stiprinti transatlantinį dialogą.

Transatlantinės ekonomikos tarybos įkūrimas atspindi poreikį suderinti abiejų pusių pozicijas valdant krizes, kurias mes sprendžiame pasauliniu mastu, ypač maisto ir energijos, taip pat kitų sričių krizes.

Deja, skurdas yra ir išlieka pagrindinis žmonijos priešas ir negali būti sumažintas be tikro tarptautinių organizacijų ir nacionalinių valstybių, ir ypač Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, bendradarbiavimo.

Galiausiai norėčiau pasinaudoti šia proga ir vėl paprašyti Europos Komisijos paramos sprendžiant vizų klausimą, kuri būtų būtino solidarumo su naujosiomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, kurios iki šiol dar neišsprendė šios problemos, ženklas.

  Peter Skinner (PSE). - Ponia Pirmininke, daugelis kalbėjusių palietė labai svarbius klausimus. Žinoma, labai svarbu suvokti, kad vyksta nuolatinis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos dialogas, tačiau Transatlantinė ekonomikos taryba tikrai turėtų spręsti su įpareigojimais susijusius klausimus. Iš abiejų Atlanto pusių bandoma paveikti retorika ir išsklaidyti nepriimtinus pasiteisinimus dėl dalykų, kuriuos mes turime padaryti, kad galėtume pakelti mūsų ūkius ir skatinti žmonėms priimtiną augimą, ypač šiuo metu, kai ištikusi finansinė krizė.

Todėl labai džiaugiuosi matydamas pažangą. Dėkoju, kad daugelis, pvz., Jonathanas Evansas ir Komisijos narys G. Verheugenas bei kolegos šiuose rūmuose, labai sunkiai dirbo, stengdamiesi pastūmėti reikalus į priekį. Buvo paminėti finansinių ataskaitų standartai, pvz., numatyti finansų maklerių susitarimuose. Tai dideli žingsniai į priekį ir labai rimti uždaviniai, tačiau jie negali būti lyg koks „pirkinių lapelis“. Transatlantinė ekonomikos taryba turi nustačiusi septynias prioritetines sritis, kuriose turi žengti į priekį ir užtikrinti, kad jos nebūtų susiaurintos retorika. Viena iš šių sričių yra draudimas. Tai sritis, kuri galėtų būti sutvarkyta (galbūt ne šiandien, bet tikrai rytoj).

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai! Pirmiausia noriu padėkoti už šios diskusijos metu parodytą didžiulę jūsų paramą transatlantiniam bendradarbiavimui, ir dar kartą pabrėžiu: tai projektas, kuris gali būti sėkmingas tik jei dalyvaus visos institucijos. Taryba turi atlikti savo vaidmenį, Parlamentas – savo, o Komisija taip pat stengiasi atlikti tai, ką privalo.

Aš noriu paprieštarauti tiems arba nuraminti tuos, kurie išreiškė susirūpinimą, kad susidūrėme su tam tikru transatlantiniu protekcionizmu arba, kad du stambiausi ir galingiausi pasaulio ekonominiai regionai apsitveria siena. Transatlantinis ekonominis bendradarbiavimas nėra prieš nieką nukreiptas. Įdomu tai, kad ekonominiai regionai, kurie buvo minėti ir šiose diskusijose, jau dabar rodo didelį susidomėjimą ir jau daugiau ar mažiau atvirai teiravosi, ar galima būtų įsivaizduoti kažką panašaus su kitais regionais.

Mano atsakymas visada yra tas pats: turėtume palūkėti ir pažiūrėti, ar mūsų sukurtas modelis tikrai veikia, nes kol kas esame tik pradinėje stadijoje. Aš norėčiau dar kartą pabandyti paaiškinti, kad kalbama apie visai skirtingus aspektus. Iš tikrųjų pagrindinis darbas yra prekybos kliūčių panaikinimas. Būtent tai, ką pasakė Malcolmas Harbouras: tai – prekybos kliūtys. Atidžiai įsižiūrėjus, nesuprantama, neįtikėtina, kad mes tokius dalykus darėme daugybę metų. Jis yra visiškai teisus. Dėl to kaltas biurokratų nesusikalbėjimas. Dabar mes siekiame paskatinti biurokratus dirbti, priversti juos kalbėtis, skirti jiems nurodymus.

Ponia Pirmininke, norėčiau pastebėti, kad nors ilgai užsiimu tokia veikla, išmokau šio to naujo. Visada maniau, kad jei politinis procesas Jungtinėse Amerikos Valstijose yra valdomas iš Baltųjų rūmų, pakanka nuspausti mygtuką, kad žinybos ir vykdomieji padaliniai darytų tai, ko nori prezidentas. Tačiau net ir Amerikoje taip nėra. Ne tik Europa, bet ir Amerika susiduria su problemomis, kai reikia išjudinti biurokratus. Tai taip pat yra esminis klausimas. Mes kalbame apie tai, kad abiejų pusių ūkiams sutaupius nereikalingas išlaidas, siekiančias daug daug milijardų eurų, šie pinigai galėtų būti investuoti į darbo vietų kūrimą ir protingų investicijų skatinimą. Tai pagrindinis uždavinys.

Antrasis aspektas susijęs su ateitimi. Keliamas klausimas, ar nepajėgtume veikti taikydami bendrus standartus. Pavyzdžiui, su amerikiečių pusės pirmininku sutarėme, kad neturėtų prasmės Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Europai parengti savus standartus ir juos taikant konkuruoti viena su kita trečiųjų šalių rinkose. Bandymas veikti kartu ir išvengti problemų nustatant būsimas taisykles yra viena iš priežasčių, dėl kurių mes intensyviai deramės, taip pat dėl nanotechnologijų ir diskutuojame dėl biodegalų standartų. Visa tai daroma tam, kad ateityje išvengtume situacijų, kai dalykai vystosi skirtinga linkme, pasikartojimo.

Taip pat norėčiau išdėstyti savo asmeninę viziją. Manau, kad, atsižvelgiant į labai skirtingus požiūrius abiejose Atlanto pusėse, pvz., dėl produktų saugos užtikrinimo, tikslą pasiekti galėsime tik tada, kai būsime pasirengę pripažinti vieni kitų požiūrius ir reguliavimo metodus, jei, pvz., pripažinsime, kad amerikiečiai, taip pat kaip ir mes, nenori nuodyti savo piliečių, o amerikiečiai pripažins, kad mes, kaip ir amerikiečiai, nenorime, jog mūsų žmonėms kiltų pavojus dėl elektros prietaisų naudojimo. Taigi turime vadovautis protingų taisyklių abipusio pripažinimo principu.

O dabar – trečiasis aspektas. Šiandienos popietinėje diskusijoje jam buvo skirta daugiausia dėmesio: jis susijęs su svarbiais, plačiais, iš dalies pasaulinės politikos klausimais. Aš sutinku su Erika Mann ir norėčiau jūsų paprašyti neperkrauti Tarybos, jau nekalbant apie tai, kad esame pasirašę pagrindų susitarimą, kuriame nurodyta, kokius klausimus galime spręsti, o kokių – ne. Buvo paminėta nemažai klausimų, kurie tikrai nenumatyti pagrindų susitarime ir kurie turėtų būti sprendžiami kituose forumuose. Vis dėlto patirtis jau parodė, kad dėl praktinio bendradarbiavimo iškyla būtinybė vieniems su kitais aptarti svarbius strateginius klausimus, pvz., susijusius su pasaulio prekybos sistema, protekcionizmu, investicijų iš valstybės lėšų tvarkymu, maisto ir energijos kainomis ir galbūt reikalingu finansinių paslaugų reguliavimu. Būtent tai mes ir darome. Mes radome labai greito ir labai lankstaus reagavimo būdą. Todėl negaliu tvirtinti, kad mums neteks kada nors svarstyti klausimų, kurie nėra įtraukti į pagrindų susitarimą.

Norėčiau pakartoti: ši diskusija mane padrąsino toliau eiti pasirinktu keliu ir siekti, kad šįkart mums pavyktų. Kartu mes turime didžiulį potencialą, kurio dar nesame iki galo panaudoję. Pašalinę kliūtis, trukdančias mums panaudoti visą ekonominį potencialą, galėsime žymiai daugiau nuveikti siekdami politinių, socialinių ir ekologinių tikslų. Štai, kas mums rūpi.

PIRMININKAVO: Manuel António dos SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

  Pirmininkas. – Remiantis Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalimi, buvo pateikti šeši pasiūlymai dėl rezoliucijos⁽¹⁾.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj.

Rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Tunne Kelam (PPE-DE), raštu. – Šiandienos diskusijose didelis dėmesys skirtas pasauliui iškilusiems iššūkiams. Užuot pešęsi dėl savitarpio santykių problemų ir detalių, turime įsisąmoninti, kad pasaulio mastu ES sudaro 7 proc. pasaulio gyventojų. Siekiant iš tikrųjų drąsiai pasitikti šiuos nuolat augančius iššūkius, tėra viena išeitis: dvi didžiausios demokratinės laisvosios prekybos zonos turi suvienyti jėgas. Kuo glaudesniam transatlantiniam bendradarbiavimui nėra jokios alternatyvos. Ir tai nėra pageidautinos ilgalaikės perspektyvos klausimas.

Praeitais metais Europos Parlamentas ir JAV Kongresas padarė daug vilčių teikiančią pradžią. Buvo užsibrėžtas ambicingas tikslas iki 2015 m. baigti kurti transatlantinę rinką. Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, reikalingas visiškas Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimas.

Pirmasis uždavinys yra nustatyti ir pašalinti visas kliūtis – ir politines, ir technines. Antrasis uždavinys būtų parengti trumpą dokumentą, kuriame plačiajai visuomenei būtų išaiškintos esminės šios veiklos priežastys ir pasiekimai.

Nepamirškime, kad tikra ir veiksminga transatlantinė integracija geriausiai padės siekti Lisabonos strategijos tikslų.

(1) Žr. protokolą.