Diskusijos

Trečiadienis, 2008 m. gegužės 7 d. - Briuselis

14. 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo peržiūrėjimas (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės punktas – Komisijos pareiškimas dėl 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo peržiūrėjimas.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Dėkoju už galimybę svarstyti klausimus dėl Europos darbų tarybos ir atsakingo jos pertvarkymo, kurį Komisija laiko pirmaeilės svarbos dalyku. Šioje srityje per praeitus metus buvo padaryta pažanga.

Komisija mano, kad siekiant pagerinti Europos darbų tarybos teisinį pagrindą reikalingos bendrijos lygio priemonės. Su Europos darbų taryba nėra konsultuojamasi pertvarkymo atvejais. Be to, egzistuoja tam tikras teisinis neapibrėžtumas, susijęs su Direktyvos įgyvendinimu, taigi būtina užtikrinti, kad darbuotojų konsultavimas ir informavimas nacionaliniu ir supranacionaliniu lygiu būtų geriau susietas su atitinkamomis direktyvomis.

Kaip žinote, Komisija dėl Direktyvos peržiūrėjimo vasario 20 d. pradėjo antras konsultacijas su socialiniais partneriais. Tuo metu Komisija pateikė kelis pasiūlymus, kaip galėtų būti keičiama Direktyva siekiant išspręsti minėtas problemas. Jie pirmiausia susiję su apibrėžimų keitimu, taisyklių, kurios turi būti taikomos tuo atveju, kai nesudarytas susitarimas, sugriežtinimu, susitarimų keitimu tais atvejais, kai vyksta dideli pasikeitimai, pvz., susiliejimas, ir sutartos dvišalių nacionalinių ir daugianacionalinių dialogų sistemos įgyvendinimu.

Šios konsultacijos vyko prieš Komisijai pateikiant teisės akto pasiūlymą. Jose socialiniams partneriams buvo suteikta galimybė apsvarstyti šį klausimą. Socialiniai partneriai neabejotinai užima geriausią poziciją, kad galėtų padaryti teigiamą poveikį svarbiai Direktyvai. Todėl Komisija pakvietė juos į derybas Europos darbų taryboje. Europos profesinių sąjungų konfederacija galiausiai pareiškė, kad ji negalėjo pradėti derybų Europos darbų taryboje su darbdavių organizacijomis. Komisijos vardu dar kartą paraginau socialinius partnerius dėti visas pastangas, kad būtų pagerintas šios srities teisinis pagrindas. Šiuo metu Komisija, atsižvelgdama į socialinių partnerių atsakus ir bendradarbiavimą, peržiūri galimus bendrijos veiksmus.

Jei šio įvertinimo išvada patvirtins, kad geriausias būdas spręsti esamas problemas būtų Direktyvos peržiūrėjimas, ir jei socialiniai partneriai nereaguos į kvietimą, vasarą pasiūlysiu Komisijos nariams priimti suderintą teisės akto pasiūlymą, kuriame būtų atsižvelgta į visų pusių interesus ir išsakytas nuomones.

Europos darbų taryboms reikia naujo impulso, jos turi plėtoti tikrą daugianacionalinį dialogą ir būti pasirengusios atlikti pagrindinį vaidmenį numatant ir įgyvendinant permainas. Jos turi būti stipresnės ir veiksmingesnės. Tai vienas iš Komisijos 2008 m. prioritetų. Šiuo klausimu Komisija siekia glaudaus bendradarbiavimo su Parlamentu ir Taryba.

Antrasis klausimas yra pertvarkymas. Jis neišvengiamas atsakas į ekonominius ir socialinius pokyčius, kuriuos Europoje sukėlė technologinė pažanga, globalizacija ir gyventojų senėjimas, taip pat į būtinus žingsnius, leidžiančius kovoti su pasauliniu atšilimu ir grėsmėmis gamtai. Įmonės yra atsakingos už prisitaikymą, nes jos yra gerai susipažinusios su rinkos sąlygomis bei technologijomis ir prisiima riziką, susijusią su kiekvienu galimu sprendimu dėl pertvarkymo.

Socialinis, ekonominis pertvarkymo poveikis ir jo poveikis regionams, ypač kai jis vyksta plačiu mastu, yra toks, kad subrangovai, įmonės, darbuotojai ir jų atstovai turi turėti žodžio teisę visuose prisitaikymo etapuose. Dėl tų pačių priežasčių prisitaikant prie ekonominių pokyčių taip pat reikalingos valstybinės priemonės, kurių tikslas būtų ne tik sukurti bendrą pagrindą ekonominiam konkurencingumui skatinti, bet kuriomis būtų siekiama skatinti rengimąsi būsimam pertvarkymui ir socialiai atsakingą pertvarkymo valdymą.

Pertvarkymas paliečia ne tik aptariamus regionus, bet ir įmones. Viena vertus, jos turi sugebėti sparčiai plėstis ir išsaugoti konkurencingumą, kita vertus, turi vykdyti savo socialinius ir regioninius įsipareigojimus artėjant permainoms, užtikrindamos, kad visos susijusios šalys būtų kiek galima anksčiau tinkamai informuotos, ypač įdiegdamos mechanizmus, kurie padėtų darbuotojams ir regionams pasiruošti numatomam pertvarkymui.

2003 m. socialiniai partneriai sutarė dėl bendro pagrindo, atitinkančio šiuos reikalavimus. Remiantis šiuo pagrindu buvo parengtos direktyvos, bet dabar jos retai taikomos. Komisija nori parengti pranešimą, kuris padėtų socialiniams partneriams žengti tolesnius žingsnius šioje srityje, pvz., aktyviau įgyvendinant esamas gaires ir išplečiant principų taikymo sritį bei nustatant būdus, kuriais turi būti sprendžiamos dabartinės problemos.

Norėčiau pabrėžti, kad Komisija yra pasirengusi kuo glaudžiau bendradarbiauti su Parlamentu abiem prioritetiniais klausimais, t.y. dėl Europos darbų tarybų ir pertvarkymo, taip pat dėl socialinės darbotvarkės, sprendžiant klausimus, dėl kurių šiandien nebuvo diskutuota.

  Philip Bushill-Matthews, PPE–DE frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, aš kalbu kaip asmuo, turintis kompetencijos. Ne tik kaip Parlamento didžiausios politinės frakcijos koordinatorius, bet ir kaip asmuo, atlikęs pagrindinį vaidmenį svarstant šiuos dokumentus ankstesnių įgaliojimų metu, o svarbiausia, kaip asmuo, kuris savo ankstesnėje verslo veikloje iš tikrųjų kūrė darbo tarybas keliose skirtingose įmonėse: kaip asmuo, kuris iš esmės tiki informacija ir konsultacijomis ir kuris šį tą išmano, kas veiksminga, ir kas ne. Esu tikras šios koncepcijos šalininkas.

Pone Komisijos nary, be abejo, būtų labai ironiška, jei šio klausimo – susijusio su socialiniu dialogu ir dviejų pramonės pusių bendradarbiavimu – sprendimas iš tikrųjų žlugtų atsiradus pirmai kliūčiai, t.y. dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos atsisakymo susėsti ir kartu jį aptarti. Aš įvertinu jūsų įdėtas ir dedamas pastangas paspartinti šį dialogą. Bet jeigu jūs sakote, kad net jei dialogas nevyksta, jūs norite bet kokiu atveju pateikti teisės akto pasiūlymą, tai koks motyvas abiem pusėms susėsti kartu? Aš jums patariu – ir sakau tai sunkia širdimi – kad jūs, ponia Komisijos nare, atlikdami atitinkamų nuostatų pakartotinį svarstymą, priimamą sprendimą tikriausiai turėtumėte susieti su informacija apie tai, kad viena pusė buvo pasiruošusi derėtis, o kita – ne.

Pasaulyje, kuriame, vis labiau reiškiasi globalizacijos tendencijos ir, žinoma, siekiant eiti koja kojon, įmonių pertvarkymo poreikis, darbuotojų informavimo ir konsultavimo klausimai yra labai svarbūs. Tačiau ką matome? Socialinio dialogo nesėkmę, socialinės partnerystės nesėkmę, žmonių, kuriems turėtų būti patikėtas vadovavimas, nesėkmę. Atsisakydamos derybų Europos profesinės sąjungos ne tik susikompromitavo pačios, joms nepavyko ginti ir darbuotojų teisių. Kai klausimas galų gale bus pateiktas svarstyti Parlamentui, mes, Europos Parlamento nariai, turėsime užtikrinti, kad pasisektų.

  Harlem Désir, PSE frakcijos vardu. – (FR) Pone Pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, Direktyva dėl Europos darbų tarybos 1994 m. buvo novatoriška. Nors nustato tik minimalius reikalavimus, ja numatoma bendrijos lygmens grupėms priklausančių darbuotojų teisė į informaciją ir konsultavimąsi, taigi ji buvo viena iš pagrindinių Europos darbo teisės sudedamųjų dalių. Tačiau šiandien ji atsilieka nuo realybės ir nuo bendrovių valdymo, kuris sutelktas į finansus, ir netgi atsilieka nuo kitų direktyvų dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi, kurios nuo to laiko buvo priimtos. Todėl būtina ją peržiūrėti, siekiant, jog bendrijos lygmens grupės tinkamu laiku gautų informaciją ir užtikrintų konsultavimąsi, būtų galima ieškoti alternatyvų darbuotojams susidūrus su sprendimais dėl pertvarkymo, padalinių uždarymo ir stambaus masto darbo vietų panaikinimu.

Keletą pastarųjų metų mes pernelyg dažnai buvome netikėtų sprendimų dėl masinių atleidimų, kai darbuotojai neturėjo galimybės iš tikrųjų konsultuotis arba jų atstovai galimybės išsakyti savo nuomonės, liudininkai. Kartais darbuotojai apie tai, kad ruošiamasi juos atleisti, išgirsta per radiją. Jų atstovai informuojami prieš kelias minutes iki sprendimo viešo paskelbimo, dažniausiai tuo metu, kai dirba vertybinių popierių biržos.

Visa tai rodo, kad būtina neatidėliotina peržiūra. Be to, tokia peržiūra buvo numatyta priminėje Direktyvos redakcijoje, 2000 m. šios Direktyvos mechanizmas turėjo būti atnaujintas. Nuo tada „BusinessEurope“ – arba UNICE, kaip buvo vadinama tuo metu – darė viską, ką gali, kad Direktyvos peržiūrai būtų užkirstas kelias, užtikrindami, kad konsultacijos baigtųsi be rezultatų.

Ponios ir ponai, P. Bushill–Matthewsas kartu su kitais 2001 m. buvo Europos Parlamento pranešėjas ir padėjo parengti prašymą dėl šios direktyvos peržiūros, kuriam pritarė Parlamento dauguma, o dar kartą tai buvo padaryta 2007 m., todėl aš negaliu sutikti su Europos profesinių sąjungų konfederacijos kritika. Ji sąžininga ir pasirengusi deryboms. Jei šios konsultacijos nevyks, derybos nieko neduos, Komisija galės pasinaudoti savo iniciatyvos teise. Komisijai priklauso išimtinė iniciatyvos teisė. Mes tai pripažįstame. Tačiau dėl to jai taip pat tenka atsakomybė dėl bendrų Europos interesų gynimo, dėl to, kad ji netaptų privačių interesų įkaite, dėl užtikrinimo, kad mūsų žemyno darbuotojai galėtų pasitikėti Europos Komisija, jog ji tinkamu laiku apgins jų teisę į konsultacijas ir informaciją, kad bendrijos lygio grupėse galėtų vykti tikras Europos socialinis dialogas.

  Siiri Oviir, ALDE frakcijos vardu. – (ET) Ponai ir ponios, tikrai sveikintina, kad Komisija pažadino sąmoningumą dėl problemų, susijusių su Europos darbų tarybomis, su būtinybe konsultuotis ir informuoti darbuotojus susiklosčius situacijai, kai dėl pasaulinių sąlygų neišvengiamai auga tikro ekonominio pertvarkymo mastas.

Visiškai sutinku su ankstesniu kalbėtoju (man iš kairės), kad konsultacijos yra labai svarbios. Tačiau konsultacijos yra ne vienintelis svarbus dalykas: taip pat labai svarbus konstruktyvus ir tikslus informavimas. Šiuo atžvilgiu taip pat buvo akcentuotas socialinio dialogo poreikis.

Tačiau šiandien Europos Sąjungą sudaro nebe 15 senosios demokratijos šalių, šiandien mūsų yra 27. Ir, pavyzdžiui, mano šalyje profesinių sąjungų, kurios yra viena iš įprastų socialinio dialogo šalių, nariai tėra apytikriai 5 proc. visų dirbančiųjų. Dirbantieji nestoja į profesines sąjungas savo valia. Tam jie turi savų argumentų. Jie nemano, kad profesinės sąjungos turėtų įtakos ginant jų interesus.

Komisija dabar rengia teisinį pagrindą ir teisės aktą, taigi turi būti informuota, kad panašioje situacijoje yra nemažai šalių. Aš primygtinai siūlyčiau, kad būtų skirtas dėmesys šiam klausimui, nes priešingu atveju mes priimsime teisės aktą, kuris neveiks daugelyje valstybių narių ir negalės būti taikomas.

  Ewa Tomaszewska, UEN frakcijos vardu. – (PL) Kaip nepriklausomos savivaldžios profesinės sąjungos „Solidarumas“ narė dabar kalbu ir mano profesinės sąjungos kolegų vardu. Darbdaviai vilkina dialogo pradžią. Dialogas atitinka profesinių sąjungų ir besirūpinančiųjų darbo aplinka interesus.

Direktyva 94/45 jau seniai nebetaikoma ir nėra suderinta su kitomis ES direktyvomis, ypač Direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje. Be to, joje nėra tinkamai apibrėžtas profesinių sąjungų vaidmuo kuriant Europos darbų tarybas. Jų steigimo tvarka yra komplikuota, todėl veikia tik trečdalis iš visų, kurios galėtų būti įkurtos.

Dėl to, kad nepakankamai tiksliai apibrėžtas informavimas ir konsultavimas, darbuotojams kyla rimtų sunkumų norint susipažinti su informacija, pirmiausia įmonių privatizavimo arba susiliejimo metu. Mes laukiame skubaus šio teisės akto pakeitimo.

  Elisabeth Schroedter, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai! Galiu tik pasveikinti jus, pone Komisijos nary, su tuo, kad galų gale prisiminėte Europos socialinę politiką. Tai įvyko pačiu laiku. Juk buvo aišku, kad derybos tarp Europos profesinių sąjungų ir Europos darbdavių federacijos pasmerktos žlugti, jei viena iš pusių kategoriškai atsisako peržiūrėjimo. Komisijai vilkinant šį labai svarbų teisės akto projektą, žmonėms susidaro įspūdis, kad Komisija siekia skatinti tik liberalų vidaus rinkos modelį ir nieko nedaro Europos socialinio modelio labui.

Nepakanka vien kalbėti apie Europos socialinį modelį, žmonės nori matyti realius darbus. Jau seniai aišku, kad minimalus 1 000 darbuotojų skaičius yra per didelis, kad būtų galima veiksmingai atstovauti darbuotojams nuolat kintant įmonių valdymui visoje Europoje.

Be to, aišku, kad Europos darbų tarybos negali tinkamai atstovauti, jeigu jos per vėlai informuojamos arba su jomis nesikonsultuojama dėl įmonių susijungimo, pardavimo arba dalinio pardavimo. Jei Komisija yra įsitikinusi, kad Danijos lankstumo modelis taip puikiai tinka Europos užimtumo strategijai, tai ji, be abejo, taip pat turi užtikrinti, kad Europos lygiu būtų sukurtos sąlygos, atitinkančios Danijos darbo rinkos modelį.

Tuomet Komisija peržiūrėtoje Direktyvoje dėl darbų tarybos turi sustiprinti profesinių sąjungų teises. Be to, Komisija, įgyvendindama Europos skaidrumo iniciatyvą ir Bendrovių valdymo kodeksą, turėtų užtikrinti, kad visose įmonėse, kurioms taikoma Direktyva dėl darbų tarybos, būtų suformuotos darbo tarybos. Galiu kalbėti tik apie savo šalį: iš Vokietijoje įsisteigusių įmonių, kuriose turi būti įsteigtos darbo tarybos, jas įsteigė tik 30 proc. įmonių. Negali būti, kad Europos darbo teisės nesilaikymas neturėtų jokių pasekmių. Tai – tikras iššūkis Komisijai.

  Francis Wurtz, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Pone Pirmininke, Pone Komisijos nary, prieš aštuonerius metus Komisija paskelbė pranešimą, susijusį su 1994 m. Direktyva dėl Europos darbų tarybos steigimo, kuriame ji pripažino, kad kai kuriais atvejais šio dokumento nuostatų taikymas (aš cituoju) „tarptautiniu lygmeniu užtikrina tik labai žemą informavimo ir konsultavimosi lygį“. Jame padaryta išvada, kad (vėl cituoju) „šiuo metu reikėtų priimti sprendimą dėl Direktyvos peržiūrėjimo“. Tai buvo prieš aštuonerius metus. Praėjus ketveriems metams nieko neįvyko. 2004 m. Komisija pagaliau pradėjo pirmą derybų etapą su socialiniais partneriais. Po to praradome dar ketverius metus, nors visų pusių pozicijos buvo gerai žinomos ir nepasikeitusios.

Darbdavių organizacijų nuomone, pakartotinis Direktyvos svarstymas yra betikslis, o profsąjungos mano, kad jis gyvybiškai svarbus. Dar norėčiau pasakyti, kad Komisija 2006 m. pati pripažino, kad šios tarybos buvo įsteigtos tik trečdalyje įmonių ir kad su 20 proc. įsteigtų Europos darbų tarybų buvo konsultuotasi jau viešai paskelbus administracijos sprendimus, o su 30 proc. visai nebuvo konsultuojamasi. Šiuo laikotarpiu prasidėjo įmonių jungimosi, pertvarkos ir perkėlimo bumas.

Šiandien pagaliau bandome pabusti iš žiemos miego. Jau pateikti kai kurie pasiūlymai. Jie, aišku, tokie nedrąsūs, kad „BusinessEurope“, kuri buvo prieš pakartotinį svarstymą, džiaugiasi (jų žodžiais tariant), kad pasiūlymai yra ne įpareigojantys, o įkvepiantys. Vis dėlto gerai, kad derybos bent jau gali būti pradėtos. Dabar visos kortos Parlamento rankose, kuriam nereikia visko pradėti nuo pradžių. Norėčiau priminti, kad 2001 m. mūsų kolega iš PPE frakcijos M. Menradas pateikė pranešimą šiuo klausimu. Jame buvo minėta (be kitų reikalavimų dėl Direktyvos taikymo) (aš cituoju), kad „nacionaliniu ir Europos lygmeniu už Direktyvos nuostatų nesilaikymą turėtų būti taikomos atitinkamos sankcijos“, t. y. konkrečios ir griežtos sankcijos, pvz., teisė darbuotojų atstovų reikalavimu įšaldyti administracijos priimtus sprendimus. Taip pat didesnis vaidmuo turėtų tekti profsąjungoms.

Mūsų frakcija pritars tam, kad į pranešimą būtų įtraukti senojo PPE pranešimo, kuriam 2001 m. pritarė dauguma, pasiūlymai. Be to, siūlome sukonkretinti du jo klausimus. Pirma, Europos darbų tarybos turi turėti galimybę susipažinti su strategine informacija apie atitinkamą grupę tam, kad konsultavimasis netaptų vien formalumu. Jai pirmiausia turi būti suteikta teisė įšaldyti bet kokį pertvarkos planą, t.y. ne tik atšaukti terminą, bet ir atlikti alternatyvų poveikio įvertinimą, pateikti alternatyvius pasiūlymus ir dalyvauti tikrose derybose. Turime nedaug laiko. Artėja kadencijos pabaiga. Lemiamas momentas jau atėjo.

  Ria Oomen-Ruijten (PPE-DE). – (NL) Aš siūlau visiškai kitokią koncepciją negu ką tik pasiūlė mano kolega P. Bushill–Matthewsas. Pritariu jo keliamiems klausimams, pvz., dėl to, kad dėl įmonių jungimosi, pertvarkos ir perkėlimo (visa tai dažniausiai peržengia vienos valstybės ribas) ir didėjančio globalizavimo vis labiau didėja tinkamesnio informavimo ir konsultavimosi poreikis.

Šiuo metu yra maždaug 800–820 Europos darbų tarybų, kurios atstovauja maždaug 145 mln. darbuotojų. Mano nuomone, socialinės rinkos ekonomikos atveju darbuotojų interesai, kurie gali užtikrinti darbo rinkos stabilumą, turi būti visiškai užtikrinti.

Pone Pirmininke, dėl šios priežasties man šie klausimai tokie svarbūs. Darbdaviai ir darbuotojai turi pagaliau pasiekti susitarimą. Norėčiau paraginti darbuotojus toliau dėti pastangas šiam susitarimui pasiekti. Vis dėlto, jeigu jie sugrįš prie derybų stalo, turi sulaukti darbdavių pasiūlymo, kuriuo galėtų būti paremtos tolesnės derybos.

Visiškai pritariu tam, už ką mes balsavome 2001 m., priimdami kolegos M. Menrado pranešimo nuostatas. Apie ką mes tuomet kalbėjome? Sakėme, kad turėtų būti priimtas naujas teisės aktas, kuris užtikrintų, kad informacija būtų pateikiama iš anksto ir laiku, taip pat būtų patobulintas konsultavimasis. Be to, siekta sumažinti apribojimą dėl darbuotojų Europos darbų tarybose skaičiaus, įvesti daugiau, įvairesnių, geriau veikiančių sankcijų, jei teisės aktas nebūtų tinkamai įgyvendinamas, taip pat pagerinti Europos darbų tarybų veiklos prielaidas.

Pone Pirmininke, norėčiau visus paraginti sėsti prie derybų stalo. Jei taip neatsitiktų, jūs, Komisijos nary V. Špidla, atsakingas už tai, kad nauja dokumento redakcija būtų parengta šiais metais. Labai jums ačiū.

  Pirmininkas. – Mums trūksta laiko, nes šituose debatuose kalbėsiantis Tarybos atstovas turi išvykti tam tikru laiku. Dėl to, ponios ir ponai, sąžiningai laikysiuos kalboms skirto reglamento.

  Jan Andersson (PSE). – (SV) Pone Pirmininke, visi pritaria, kad tai svarbi Direktyva. Ne mažiau svarbu, kad intensyvėjančios pertvarkos laikais būtų tinkamai laikomasi informavimo ir konsultavimosi principų. Aš taip pat pritariu Komisijos ir Komisijos nario V.Špidlos nuomonei, kad galiojanti Direktyva nėra tinkama. Reikia ją tobulinti. Žinome, kad didžioji pertvarkos dalis vyko visiškai neinformuojant ir nesikonsultuojant.

Taip pat pritariu nuomonei, kad būtų gerai, jei šį klausimą spręstų socialiniai partneriai. Vis dėlto, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, labai maža galimybių, kad Direktyva bus priimta dar šios Parlamento kadencijos metu. Jei viena derybų šalis naudoja derybas tik procesui vilkinti ir per devynis mėnesius nepasiekta jokio susitarimo, tuomet galime nesitikėti naujos direktyvos ir permainų. Kyla aiškus pavojus, kad šiuo atveju taip ir atsitiks. Dėl šios priežasties viena derybų pusė atsisakė derėtis. Be abejo, jūs aiškiai matote, kad tai tik vilkinimas.

Tokia mūsų padėtis šiandien. Komisija įpareigota veikti. Mūsų padėtis nesikeičia dėl to, kad derybos nebuvo sėkmingos. Komisija turi pateikti pasiūlymą, paremtą V. Špidlos paminėtais principais ir Komisijos atlikta analize. Mes Parlamente žadame, kaip jau buvo nutarta Darbo rinkos komiteto koordinatorių posėdyje, imtis visų priemonių, kad ši Direktyva būtų priimta dar šios kadencijos metu. Tie dalykai dabar svarbiausi. Komisija turi pradėti veikti.

  José Albino Silva Peneda (PPE-DE). – (PT) Pone Pirmininke, Pone Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti Komisijai už darbą, kurį ji atliko kartu su socialiniais partneriais, Direktyvai dėl Europos darbų tarybos steigimo reformuoti. Vis dėlto manau, kad praraja tarp Europos retorikos ir kasdienio žmonių gyvenimo tikrovės tapo pagrindine prielaida, sugriovusia administracijos ir darbuotojų pasitikėjimą vieni kitais.

Ypač svarbu, kad abiejų pusių pasitikėjimas vėl taptų tvirtesnis. Tuo būdu būtų užtikrintas didesnis Europos Sąjungos konkurencingumo ir solidarumo lygis. Pasitikėjimas išaugs pradėjus socialinį dialogą, plačiau taikant skaidrumo principą sprendimams, susijusiems su prisitaikymu prie naujų ekonominių sąlygų ir įmonių pertvarka.

Patobulinę priemones, susijusias su darbdavių ir darbuotojų dalijimusi informacija, sudarysime sąlygas geriau suprasti tarptautinių reiškinių poveikį ir padėsime abiem pusėms priimti bendrą susitarimą dėl pertvarkos procesų. Dėl šios priežasties turime pakartotinai svarstyti ir patobulinti teisinius mechanizmus, susijusius su konsultavimusi su darbuotojais ir jų dalyvavimu atitinkamuose procesuose, kad būtų parengtas ir priimtas tesiės aktas, kurio nuostatos skatina socialinį dialogą.

Dėl šios priežasties raginu Europos profsąjungų konfederaciją pakartotinai apsvarstyti savo poziciją dėl derybų ir sėsti prie derybų stalo, kad būtų sudaryta galimybė Direktyvos projektui įvertinti (kartu su darbdavių atstovais). Jei tai būtų neįmanoma, aš labai apgailestaučiau. Vis dėlto turiu pasakyti, kad Komisija turi vykdyti savo pareigą. Būtų puiku, jei Direktyvos pakartotinis svarstymas būtų užbaigtas dar šios Parlamento ir Komisijos kadencijos metu.

  Harald Ettl (PSE). – (DE) Pone Pirmininke, Komisijos raginimas Europos socialiniams partneriams dar kartą pabandyti kartu spręsti problemas liudija tam tikrą politinės tikrovės ignoravimą. Pramonės atstovai nerodo jokio noro derėtis. Be to, Komisija nenori suprasti, kodėl taip prastai veikia socialinių partnerių mechanizmas.

Greitai besikeičiančiame pasaulyje, kuriame būtina greitai prisitaikyti, sprendimų priėmimo pagrindai, kai reikalaujama vienbalsiškumo, kaip, pvz., BUSINESSEUROPE atveju, yra nebetinkami. Tarptautinėje profesinių sąjungų konfederacijoje (ITUC) sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma, todėl įmanomi lankstumas ir permainos. Kaip tik dėl šito socialinių partnerių sprendimų priėmimo mechanizmo 1994 m. kai kurie politikai, pvz., Helmutas Kohlis, ir Europos Parlamentas ėmėsi iniciatyvos, dėl kurios buvo priimta Europos darbų tarybos direktyva. Tačiau jau tada buvo numatyta, kad po penkerių metų ji bus peržiūrėta ir pritaikyta atsižvelgiant į sukauptą patirtį. Dabar jau 2008-ieji, ir Komisija vėl nori pradėti derybų procesą, kuris neišvengiamai viršys mūsų įgaliojimų laikotarpį, kaip tik tada, kai pramonės atstovai dar ir dabar nenori ar negali derėtis dėl neveikiančio vidaus sprendimų priėmimo mechanizmo.

Dar kartą pakartoju: tokia pati padėtis buvo 1994 m. Taigi ar norime pagerinti tokią svarbią priemonę kaip Europos darbų tarybos, ar tik apsimesti, kad norėjome peržiūros ir kad mums galų gale nepavyko dėl susiklosčiusių aplinkybių, kaip jau yra ne kartą įvykę svarstant kitus socialinius klausimus?

Vėliau mums nebepakaks energijos rasti geresnį šio klausimo sprendimą, o mūsų pastangų socialiniais klausimais ir darbuotojus liečiančiais klausimais rezultatai šio įstatymų leidžiamojo įgaliojimų laikotarpio pabaigoje atrodys dar prasčiau. Taip neturi įvykti!

  Alejandro Cercas (PSE). – (ES) Ačiū, pone Pirmininke, pone Komisijos nary. Jei aš jus teisingai supratau (tikiuosi, kad taip ir įvyko, ir aš nesupainiojau savo norų su realybe), manau, kad esate pasiruošę mūšiui, kad neleisite iš jūsų atimti iniciatyvos teisės, kad siekiate užtikrinti, jog prieš pasibaigiant šio Parlamento darbui, Komisija atliks savo darbą, t.y. pagaliau po aštuonerių metų laukimo parengs naują Direktyvos dėl Europos darbų tarybos steigimo redakciją. Be abejo, tuomet ši direktyva vaidino svarbų vaidmenį, tačiau šiuo metu ją didele dalimi aplenkė gyvenimo įvykiai.

Jei tai, ką jūs sakėte, pone Komisijos nary, pasitvirtintų, mes (taip pat ir aš) teiksime jums visokeriopą paramą, nes manau, kad turite teisę ir pareigą neatsisakyti šios Komisijos iniciatyvos, net jei viena iš suinteresuotųjų šalių nenori, kad Direktyva būtų apsvarstyta iš naujo, nors visiems aišku, kad tai reikia padaryti. Tai svarbu, nes klausimas susijęs su visuotinės svarbos dalykais.

Šįryt pas mane lankėsi darbuotojų delegacija iš Smurfit Kappa gamyklos, esančios Valjadolide, kuri bus uždaryta kitą mėnesį. Jie sužinojo apie tai iš laikraščių ir nežino uždarymo priežasčių, nes gamykla dirba pelningai. Jie netgi nežino, kas jų viršininkai, nes ši įmonė – įmonių konglomerato dalis ir niekas nebežino, kas jos akcininkai.

Pone Komisijos nary, darbuotojai prašo apsaugos ir Europa turi ją užtikrinti. Ji turi suteikti jiems teisę gauti informacijos ir dalyvauti konsultacijose. Negali būti pertvarkos be socialinio dialogo. Socialinis dialogas – ypač svarbus faktorius. Be to, būtina išspręsti visas problemas.

Žinau, kad jums nelengva. Nebus lengva Komisijos narių kolegijoje ar Taryboje. Vis dėlto, pone Komisijos nary, jei jūs eisite šiuo keliu, mes teiksime jums visokeriopą paramą. Ne visus mūšius įmanoma laimėti, tačiau reikia kautis visuose svarbiausiuose. Taigi šiame mūšyje kautis būtina.

  Karin Jöns (PSE). – (DE) Pone Pirmininke, pone Komisijos nary, atrodo, kad Komisija paprasčiausiai postringauja apie socialinės Europos idėją. Jūs atsakingas už tai, kad mes vis dar neturime pasiūlymo dėl darbo tarybų reformos, kadangi ne kas kitas, o Komisija nepaiso ETUC pareiškimo, jog jis nenori pradėti derybų su BUSINESSEUROPE, kol jos iš tiesų nebus tikros. Jūs kuriate visiškai naujas žaidimo taisykles, nes Sutarties 138 straipsnyje nėra numatyta trečia konsultavimosi proceso pakopa. Tokios pakopos niekada ir nebuvo. Komisijos taktika aiški – ji vilkina laiką.

Ar Komisija iš tiesų vėl ima remti darbdavių pusę? Deja, niekas nenori esminių darbo tarybų reformų. Ne prieš būsimus Parlamento rinkimus. Ar galėčiau priminti, kad jau Jacques Delorsas yra pateikęs mums atitinkamą pasiūlymą praėjus dviem savaitėms nuo tada, kai darbdaviai atsisakė derėtis. Jūs galėjote pasielgti taip pat. Birželio pabaiga – per vėlu. Jau nekalbant apie tai, kad „subalansuotas pasiūlymas“ turėtų atrodyti kitaip.

  Proinsias De Rossa (PSE). - Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti V. Špidlai už pareiškimą ir tai, kad jis planuoja įgyvendinti Direktyvos dėl Europos darbų tarybos steigimo reformą. Vis dėlto mes turime nustatyti terminus ir nedelsdami imtis veiklos, jei norime įtikinti Europos žmones, Europos dirbančiuosius, kad Europa – ne vien bendra rinka.

Norėčiau pasakyti, kad EPP elgiasi nelogiškai, kai kaltina ETUC vengiant derybų. ETUC, profsąjungos ir darbuotojai kaip tik ir turėtų naudos iš Direktyvos dėl Europos darbų tarybos steigimo reformos. Tai nesuprantama. Jeigu jie būtų tikėjęsi, kad derybos bus sėkmingos, būtų jose dalyvavę. Tačiau jie nėra pasirengę dalyvauti devynių mėnesių trukmės derybų maratone vien tam, kad po to darbdaviai iš jų pasitrauktų.

Taigi manau, kad ypač svarbu, kad Komisija nedelsdama pateiktų atitinkamą pasiūlymą.

  Pier Antonio Panzeri (PSE). – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad net ir jūs, pone Komisijos nary, suprantate, kad esama aiškaus prieštaravimo tarp teiginio, kad tarybos – Komisijos prioritetas, ir nesugebėjimo atlikti pačios procedūros. Jums reikia daugiau drąsos ir ryžto. Nereikia kreipti dėmesio į derybas, kurios neduoda rezultatų ne dėl ETUC, o dėl asmenų, tik apsimetančių, jog siekia derybų, kaltės!

Yra dvi priežastys, dėl kurių turėtumėte prisiimti daugiau atsakomybės. Pirma priežastis – metodas. Mes negalime sustoti pusiaukelėje. Komisija turi ginti jai suteiktas įstatymų leidimo galias. Antra priežastis – atitinkama politika. Jūs žinote, kad galiojantys teisės aktai riboja darbo tarybų veiksmingumą. Pakartotinis direktyvos svarstymas reikalingas ne tik bendriems uždaviniams įgyvendinti, bet ir apibrėžti tinkamesnėms priemonėms, skirtoms nūdienos iššūkiams įveikti.

Dėl šios priežasties raginu jus, pone Komisijos nary, pateikti aiškų pareiškimą ir įrodyti, kad turite ryžto priimti sprendimus!

  Genowefa Grabowska (PSE). - (PL) Pone Pirmininke, Direktyva dėl Europos darbų tarybos steigimo parengta 1994 m. Nuo to laiko globalizuotai ekonomikai iškilo naujų iššūkių, be to, prie ES prisijungė naujos valstybės narės, įskaitant mano šalį Lenkiją. Dėl to ši Direktyva turi būti peržiūrėta. Kita pakitimų prielaida – Lisabonos sutartis, kurioje ypač pabrėžta socialinio dialogo reikšmė. Ši Direktyva turi būti iš dalies pakeista, nes to reikalauja ir pagrindinių teisių chartija, kurios 27 straipsnyje aiškiai nurodyta: „darbuotojams arba jų atstovams turi (...) būti užtikrinta teisė į informaciją ir konsultavimąsi (...)“.

Nauja direktyva turėtų patobulinti dabartines sistemas ir įdiegti naujas, t.y. turi būti įdiegti mechanizmai, kurie padėtų sušvelninti padėtį, susijusią su organizacine pertvarka, pvz., su įmonių skaldymu arba sujungimu, taip pat su masiniu atleidimu iš darbo ir ypač su įmonių arba įstaigų perkėlimu ES viduje.

Esu įsitikinęs, kad iš anksto pateikta informacija apie nepopuliarias priemones suteiks galimybę sušvelninti darbo rinkos „kataklizmus“ ir suvienys Europos Sąjungos pastangas.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pone Pirmininke, įvairiuose ES kraštuose, įskaitant ir mano šalį Portugaliją, tarptautinės bendrovės vykdo procesus, susijusius su įmonių pertvarka, sujungimu, daliniu arba visišku jų perkėlimu. Visiškai nepaisoma darbuotojų teisių ir visiškai nesiderama su profsąjungomis (tai buvo jau daug kartų minėta), o kartais net nepateikiama tiesioginė informacija.

Direktyvos peržiūrėjimas, nors pavėluotas, ypač svarbi prielaida darbuotojų teisėms tinkamiau apsaugoti. Į naują Direktyvos redakciją turi būti įtraukta ne tik nuostata dėl neribotos galimybės susipažinti su informacija, bet ir nuostatos garantuojančios darbuotojams, jų atstovams ir profsąjungoms teisę dalyvauti pertvarkos procese, taip pat teisė į demonstracijas ir prieštaravimą (jei reikia) ir veto teisė planuotajai pertvarkai arba perkėlimui, jei negerbiamos darbuotojų, regionų ir šalių teisės. Tai, pone Komisijos nary, reikėjo atlikti jau seniai. Reikia siekti, kad klausimas nebebūtų atidėliojamas.

  Vladimír Špidla , Komisijos narys. − (CS) Ponios ir ponai, gaila, kad neturiu pakankamai laiko detaliems atsakymams. Vis dėlto panagrinėsiu pačius svarbiausius klausimus. Esu tvirtai įsitikinęs, kad socialinių partnerių padėtis suteikia jiems galimybę tiesiogiai dalyvauti pertvarkoje. Kita vertus, Komisijai suteikta įstatymų leidimo iniciatyvos teisė ir, be abejo, pasiūlymą dėl direktyvos nebuvo lengva parengti. Tikriau sakant, jis buvo paremtas dabartinės padėties analizės duomenimis ir iki šiol sukaupta patirtimi. Dėl to Komisijos nepančios socialinių partnerių veiksmai. Nepaisant to, manau, kad buvo ir yra svarbu dar kartą (paskutinį) paraginti socialinius partnerius dalyvauti procese.

Debatų metu minėta, kad pasiūlyme peikiami kai kurie socialiniai partneriai. Gyvename teisėtumo sąlygomis, todėl niekas negali būti nubaustas už naudojimąsi savo teisėmis. Tai reiškia, kad jei kuris nors socialinis partneris pasinaudoja savo teise atsisakyti dalyvauti derybose, tai neturėtų pakenkti derybų procesui. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad praeityje darbdaviai trukdė deryboms ir nenorėjo derėtis. Šiuo atžvilgiu socialiniai partneriai taip pat turi savo teises ir gali jomis naudotis. Be abejo, tai turi pasekmių, į kurias reikia atsižvelgti. Reikia atsižvelgti į pasekmes, bet nekelti abejonių dėl derybų metu parengto teksto vertės.

Komisija siekia patobulinti Direktyvą dėl Europos darbų tarybos steigimo dar šio Parlamento kadencijos metu. Visi terminai, be abejo, su tuo susiję. Mūsų tikslas – daug veiksmingesnė Direktyva. Nepaisant pareikštos kritikos dėl sąvokos „pusiausvyra“, mano nuomone, tik pusiausvyros principas gali tapti tokio sudėtingo dokumento pagrindu.

Mačiau visų parlamento frakcijų entuziazmą. Visi, net ir turėdami mažai laiko, pabrėžė Direktyvos sudėtingumą ir „iškerojimą“. Dėl to tikiuosi, kad, rengdami patobulintą Direktyvos redakciją, toliau bendradarbiausime su Parlamentu ir Europos Taryba, taip pat su socialiniais partneriais.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Pareiškimai raštu (142 straipsnis)

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. – Pakartotinai svarstydama Direktyvą dėl Europos darbų tarybos steigimo, Komisija turi visapusiškai išnagrinėti darbuotojų teisių apsaugos klausimą.

Darbuotojams turėtų būti suteikta neribota galimybė susipažinti su informacija apie pertvarkos procesus, taip pat balso teisė priimant atitinkamus sprendimus. Per daug dažnai darbo jėga sužino apie pertvarką, susijusią su darbo vietų panaikinimu arba atlygio ir darbo sąlygų pabloginimu, tik priėmus atitinkamus sprendimus. Darbuotojai turi teisę dalyvauti visose pertvarkos proceso pakopose ir turėti galimybę juos paveikti taip, kad būtų išsaugotos darbo vietos ir įdarbinimo sąlygos.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Diskusijos dėl Europos darbų tarybos steigimo metu besiderančioms pusėms buvo pateikta įvairių pasiūlymų, kurių geriausias yra šis: stiprinti įvairių suinteresuotųjų šalių dalyvavimo, bendradarbiavimo ir partnerystės idėją. Vis dėlto diskusijose nuolatos raginama remtis ekonomikai nepalankia vizija (rodant didžiadvasiškumą), kuri dažnai susiejama su pasiūlymais, neskatinančiais nei ekonomikos plėtros, nei darbo vietų išsaugojimo. Vienu atveju siūlomos priemonės darbo vietoms išsaugoti net ir tuo atveju, kai bendrovės arba pramonės sektoriai nebegyvybingi. Niekas, aišku, nemano, kad reikėtų uždrausti skaitmeninius fotoaparatus arba imti už juos papildomą socialinę rinkliavą. Vis dėlto dėl skaitmeninių fotoaparatų paplitimo darbo neteko tūkstančiai klasikinius fotoaparatus ir juosteles jiems gaminančio sektoriaus darbuotojų.

Plataus masto darbininkų dalyvavimo principas turėtų būti grindžiamas įdarbinimo galimybių, asmens apsaugos ir krizių likvidavimo principais, o ne vizija, kurioje ekonominė tikrovė – nereikšminga smulkmena. Technologijų plėtra ir rinkų atvėrimas turi būti laikomi galimybėmis verslui plėsti. Šie aspektai kaip tik ir turėtų būti aptariami verslo dialoguose.