Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2217(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0138/2008

Debatai :

PV 07/05/2008 - 15
CRE 07/05/2008 - 15

Balsavimas :

PV 08/05/2008 - 5.8
CRE 08/05/2008 - 5.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0194

Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. gegužės 7 d. - Briuselis Tekstas OL

15. Žmogaus teisių padėtis pasaulyje 2007 m. ir Europos Sąjungos politika. ES rinkimų stebėjimo misijos: tikslai, praktika ir ateities uždaviniai (diskusijos)
PV
  

PIRMININKAVO: Marek SIWIEC
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. - Toliau numatytos diskusijos dėl šių pranešimų:

– Pranešimo dėl 2007 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių pasaulyje ir ES politika šioje srityje [2007/2274(INI)] Užsienio reikalų komiteto vardu. Pranešėjas Marco Cappato (A60153/2008).

– Pranešimo dėl Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijų: tikslai, praktika ir ateities uždaviniai [2007/2217(INI)] Užsienio reikalų komiteto vardu. Pranešėjai: Véronique De Keyser ir José Ignacio Salafranca SánchezNeyra (A60138/2008).

 
  
MPphoto
 
 

  Marco Cappato , pranešėjas. – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, siekiant tinkamai plėtoti su žmogaus teisių propagavimu susijusias politikos kryptis, reikalingos veiksmingos tarptautinės politikos formavimo galios, kurių ES turi. Deja, per dažnai (tai pasakytina ir apie vienbalsiai komitete priimtą nagrinėjamą pranešimą) Europos politika faktiškai tėra valstybių narių politika. Labai sunku kurti europinę žmogaus teisių politiką, kai valstybės narės tokiu laipsniu „kiša“ į šią sritį savo nacionalinius interesus.

Vis dėlto reiktų pabrėžti, kad remdamiesi Europos Parlamento politine valia (nors jis ir neturi tarptautinės politikos formavimo galių) galime pasiekti apčiuopiamos pažangos. Pavyzdžiui, trys Parlamento priimtos rezoliucijos dėl mirties bausmės sudarė prielaidas tvirtai Europos pozicijai mirties bausmės vykdymo moratoriumo klausimu per balsavimą gruodį Jungtinėse Tautose Niujorke. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į Parlamento pasiūlymą dėl Europos politikos Tibeto atžvilgiu, kuris įtrauktas į pastarojo posėdžio metu mūsų priimtą atitinkamą rezoliuciją.

Taip pat parengtos su šia sritimi susijusios priemonės, tačiau vis dar labai dažnai Europos Sąjunga nepripažįsta jų teisėtumo. Mes esame įtraukę išlygas dėl žmogaus teisių į visus bendradarbiavimo susitarimus, tačiau šiuo metu neturime veiksmingų stebėsenos ir laikino susitarimų veikimo sustabdymo priemonių, kurios padėtų pasinaudoti išlygomis pagarbai demokratijos principams trečiosiose šalyse užtikrinti.

Labai dažnai mes, Europa, kritiškai vertinome JAV pastarųjų metų pastangas propaguoti demokratiją karine jėga, nes šios priemonės negalėjo būti neveiksmingos. Tai pasitvirtino! Vis dėlto mes turime parengti alternatyvias priemones. Negalime paprasčiausiai sakyti, kad karinė jėga – neveiksminga priemonė, nes tuomet pasiduotume pagundai propaguoti pacifizmą ir neutralitetą. Paprasčiausiai pripažinkime, kad šis kelias būtų akivaizdžiai naudingas diktatoriškiems režimams.

Dėl to pagrindinis mūsų numatytas ginklas, apie kurį plačiai kalbama pranešime (aš nuoširdžiai gailiuosi, kad kaip tik socialistų grupė siekia iš dalies pakeisti pranešimą, kad atitinkama nuostata būtų išbraukta), – Gandžio propaguota neprievartinė kova, kuri, tiksliai pasakius, būtų pati tinkamiausia politinė priemonė (o ne liaudiškas vaizdinys), siekiant užtikrinti, kad žmogaus teisių principai būtų visapusiškai įgyvendinti, puoselėjami, propaguojami ir gerbiami.

Laikome neprievartinę kovą tam tikra technologija, todėl siūlome 2010 m. paskelbti Europos neprievartinės kovos metais, kuriais Europos Sąjunga vykdytų aktyvią Komisijos ir Tarybos parengtą politiką, propaguojančią neprievartinę kovą, paramą disidentams, paramą demokratinei opozicijai. Tai ypač svarbu, jei nenorime apsiriboti vien formaliais žmogaus teisių gynybai skirtais dokumentais ir tekstais ir jei siekiame, kad diktatoriški režimai ir nedemokratinės valstybės imtų gerbti žmogaus teisės gyventi principą.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique De Keyser , pranešėja. (FR) Pone Pirmininke, kaip galėtume įvertinti rinkimų stebėjimo misijų darbą praėjus penkiolikai metų nuo tos veiklos Rusijoje ir aštuoneriems metams nuo pirmo Komisijos komunikato šiuo klausimu? Pirmiausiai teigiamai. Šio pranešimo, parengto kartu su José Salafranca, kuris laikosi tų pačių pažiūrų, tikslas atkreipti dėmesį į pasiekimus, pvz., į išaugusį rinkimų stebėjimo misijų profesionalumą, įsteigtą ES lygmens patyrusių rinkimų ekspertų instituciją (šių teigiamų poslinkių pasekmė – maždaug 25 proc. išaugęs Europos demokratijos ir žmogaus teisių priemonės biudžetas), o daugiausia į pasisekusį dviejų rūšių misijų, kurioms vadovauja EPN, bendradarbiavimą, t.y. ES misijos, kuri yra daugiau techninio ilgalaikio pobūdžio, ir Parlamento misijos (politinio trumpalaikio pobūdžio).

Vis dėlto neturime atleisti vadžių. Šiame pranešime visų pirma rekomenduojama leisti dalyvauti misijose AKR, EUROLAT ir EMPA nariams, tačiau tai turime daryti labai apdairiai. Reikia stengtis, kad būtų išlaikytas misijų profesionalumas ir išliktų europinis jų pobūdis. Be to, rekomenduojama maždaug 25 proc. atitinkamų biudžeto lėšų toliau skirti Europos demokratijos ir žmogaus teisių priemonės biudžetui, parengti metinį pranešimą, kuriame būtų įvertintas atitinkamų metų misijų darbas ir (tai ypač svarbu) vertinti kompiuteriais vykstančių rinkimų saugumą (naujas iššūkis rinkimų stebėtojams), o visų svarbiausia daug daugiau dėmesio skirti paskesnėms stebėsenos priemonėms. Daugiausia sunkumų ir yra susiję su paskesnėmis priemonėmis, nes nuo jų priklauso, ar rinkimai taps tikru demokratijos svertu, kokiu jie turėtų būti. Pranešime paminėta keletas paskesnių priemonių taikymo galimybių. Čia norėčiau paminėti tik politines priemones. Kalbėdama apie tai daugiausia kreipiuosi į Tarybą. Nepriimtina, kad delegatai arba prezidentai apgaulės būdu „išsirenka“ patys save, o Europos Sąjungos politika jų atžvilgiu vykdoma lyg nieko nebūtų įvykę. Niekas nesikeičia. Protu nesuvokiami (ir žalingi) atvejai, kai demokratiniu būdu išrinkti delegatai neturi galimybės įgyvendinti jiems šiais rinkimais suteiktų teisėtų įgaliojimų. Deja, mes žinome pavyzdžių iš praeities, kai panašūs dalykai baigėsi tragiškai. Nenoriu pradėti aiškinti vadovėlinių tiesų. Pranešimas priimtas bendru sutarimu. Tai nėra poleminis dokumentas. Pranešimas – tinkama priemonė Europai. Ji turėtų šia priemone pasinaudoti.

 
  
MPphoto
 
 

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra , pranešėjas. − (ES) Pone Pirmininke, iki šiol rinkimų stebėjimo misijų veikla buvo sėkminga. Manau, kad šiuo atžvilgiu turėtų būti pripažinta ES išorės politikos (kuri kitais atvejais buvo daug kartų kritikuojama) sėkmė, nes dėl šios veiklos didėja Europos Sąjungos matomumas ir Europos institucijų prestižas, stiprėja Europos Sąjungos įvaizdis užsienyje.

Manau, kad būtų teisinga pripažinti, kad, vadovaujant Komisijos narei Benitai Ferrero-Waldner, Europos Sąjunga tapo pasaulio rinkimų stebėjimo misijų lydere, taikančia tinkamiausią stebėjimo metodiką ir įrodžiusia šios veiklos patikimumą.

Kaip minėjo Véronique De Keyser, šis pranešimas Užsienio reikalų komitete patvirtintas 60 balsų už, nė vienas nebalsavo prieš. Tai akivaizdus puikaus bendradarbiavimo įrodymas.

Manau, kad reikėtų remtis tinkamais sukauptos patirties pavyzdžiais, tačiau jokiu būdu neužmigti ant laurų (nors jie ir būtų pelnyti), nes liko daugybė nenuveiktų darbų.

Dėl to manau, kad būtų svarbu atkreiti dėmesį į rekomendacijas ir pasiūlymus, kuriuos savo galutiniuose pranešimuose pateikė atitinkamos rinkimų stebėjimo misijos, neužmirštant, jog tai tėra rekomendacijos ir pasiūlymai ir suverenios valstybės gali laisvai nuspręsti, ar juos įgyvendinti, ar ne. Vis dėlto manau, kad svarbu, jog rekomendacijos ir pasiūlymai būtų įtraukti į atitinkamas programas ir politinius dialogus su mūsų partneriais.

Kitas svarbus aspektas – misijos, kurios užtikrintų veiklos objektyvumą, nešališkumą ir savarankiškumą.

Vis dėlto nepriklausomybė turėtų būti derinama su misijų gebėjimu koordinuoti bendrą poziciją su valstybėmis narėmis ir Komisija, kad Europos Sąjunga nebūtų susiskaldžiusi ir kalbėtų vienu balsu, kaip sakė Véronique De Keyser, atkreipdama dėmesį į tam tikras su Tarybos veikla susijusias problemas.

Europos Sąjunga ir Europos Sąjungos misijos turi bendradarbiauti su kitomis misijomis ir vietos organizacijomis.

Pone Pirmininke, manau, kad ypač svarbu, jog Komisija, kuri dirbo labai gerai, turėtų galimybę veikti lanksčiai ir nebūtų supančiota biudžeto pančiais, kad biudžetas padėtų užkirstų kelią kuo tinkamiau įgyvendinti šias atsakingas užduotis.

Apibendrindamas norėčiau išreikšti savo pritarimą, esu patenkintas atliktu darbu ir užtikrinti, kad ir ateityje remsiu šią veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. (SL) Prieš įžangines pastabas norėčiau pateikti vieną, susijusią su procedūra. Posėdžio pradžioje kalbėta, kad vieno klausimo nagrinėjimas turėtų būti atidėtas, nes negali dalyvauti Tarybos atstovai. Atsižvelgiant į tai, jog šį klausimą pradėjome nagrinėti vėlai, reikėtų perkelti jį į kitą dieną, nes šios dienos darbotvarkė visiškai užpildyta. Tarybai pirmininkaujanti šalis ketino dalyvauti nagrinėjant atitinkamus klausimus (dėl to jie buvo pradėti nagrinėti vėliau, siekdiant parodyti, kad Tarybai pirmininkaujanti šalis ir Taryba teikia šiems klausimams didelę reikšmę) ir nepraleisti nė vieno su jais susijusio posėdžio. Savo įžangines pastabas skaitysiu šiek tiek ilgiau nei numatytos penkios minutės. Dėl to prašau jūsų supratimo. Pasistengsiu sutrumpinti baigiamąjį žodį posėdžio pabaigoje.

Gerbiamieji, noriu pritarti Marco Cappato parengtam Europos Sąjungos metiniam pranešimui dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje. Norėčiau pabrėžti, kad mes palankiai vertiname ir laikome svarbiu Parlamento vaidmenį, susijusį su žmogaus teisių propagavimu tarptautiniu lygmeniu. Be to, jūsų kritinis požiūris – svarbi parama šiai gyvybiškai svarbiai Europos Sąjungos veiklos sričiai. Taryba nuodugniai išnagrinės pranešimą. Vis dėlto šiandien, Marco Cappato, norėčiau panagrinėti tam tikrus pagrindinius jūsų pranešimo elementus.

Pirma, be jokios abejonės jūsų pranešime nagrinėjami patys svarbiausi Europos Sąjungos iššūkiai, susiję su žmogaus teisių sritimi. Džiaugiamės, kad Europos Parlamento veikla taip pat įtraukta į pranešimą dėl žmogaus teisių. Atitinkamame pranešimo skirsnyje pripažįstamas svarus šios gerbiamos asamblėjos vaidmuo propaguojant žmogaus teises. Taryba ateityje sieks užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su Parlamentu, visų pirma su Užsienio reikalų komitetu ir Žmogaus teisių pakomitečiu. Manome, kad metiniuose pranešimuose ir toliau bus teikiama Europos Parlamento šios srities veikla.

Kalbėdamas apie pranešime pateiktą raginimą sustiprinti ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą, norėčiau pasakyti, kad šiuo atžvilgiu reikia dar daug ką nuveikti, be to, akivaizdu, jog Susitarimo memorandumas tarp Europos Tarybos ir Europos Sąjungos taptų svarbia tarpusavio supratimo prielaida. Europos Sąjunga gerbia Europos Tarybos pastangas propaguoti ir ginti žmogaus teises. Europos Sąjunga taip pat tvirtai teberemia Jungtinių Tautų sistemą žmogaus teisėms ginti. Mes remiame Vyriausiojo žmogaus teisių reikalų komisaro nepriklausomybę ir siekiame užtikrinti, kad Žmogaus teisių tarybą taptų veiksmingai klausimus, susijusius su rimtais žmogaus teisių pažeidimais visame pasaulyje, sprendžiančia institucija.

Septintoji Žmogaus teisių tarybos sesija, kuri vyko Ženevoje, buvo sėkminga Europos Sąjungai. Priimtos dvi pagrindinės mūsų iniciatyvos, susijusios su specialių pranešėjų žmogaus teisių klausimais Mianmare ir Šiaurės Korėjoje įgaliojimų atnaujinimo. Mes taip pat dėjome pastangas, kad būtų atnaujinti nepriklausomo eksperto įgaliojimai Kongo Demokratinėje Respublikoje, tačiau tai nepavyko. Reikėtų paminėti, kad sesijos metu buvo atnaujinti žmogaus teisių gynėjų ir moters teisės į gyvenimą be smurto gynėjų įgaliojimai.

Balandį pradėjo veikti naujas bendras reguliarus veiklos peržiūros mechanizmas. Europos Sąjunga mano, kad tai vienas iš svarbiausių mechanizmų žmogaus teisėms ginti ir propaguoti. Nors dar per anksti vertinti, ar šis mechanizmas veikia tinkamai, tačiau pirmos valstybių narių išvados rodo, kad jos rimtai vertina šį klausimą ir veikia atsakingai. Vis dėlto kelia susirūpinimą kai kurių Žmogaus teisių tarybos narių pastangos panaikinti šį mechanizmą.

Greta intensyvaus darbo Jungtinėse Tautose, pastaraisiais metais daug dėmesio buvo skirta su žmogaus teisėmis susijusiems klausimams integruoti į kitas užsienio politikos sritis. Norėčiau dar kartą patvirtinti, kad Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija laiko tai vienu iš prioritetų. Ji taip pat remia Javiero Solanos įgaliotinės žmogaus teisių reikalams Riinos Kionka veiklą.

Norėčiau panagrinėti pranešimo dalį, raginančią atnaujinti žmogaus teisių gaires. Mūsų pirmininkavimo Tarybai metu bus atnaujintos trys iš penkių gairių teminių skirsnių. Praeitą savaitę Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba priėmė atnaujintas Kovos su kankinimais gaires. Kitą mėnesį tikimės užbaigti Gairių dėl mirties bausmės panaikinimo atnaujinimą, kuris sutaptų su šių gairių priėmimo dešimtmečio minėjimu. Taip pat baigia gairių dėl vaikų ginkluotuose konfliktuose atnaujinimą. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba turėtų patvirtinti pakartotinai apsvarstytą vaikų, paveiktų ginkluoto konflikto, apsaugos klausimo integraciją į ESGP operacijas.

Kalbėdamas apie gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, raginu valstybes nares įvertinti galimybę šios grupės asmenims greičiau gauti vizas. Pirmininkaujanti Tarybai valstybė surengė diskusijas Žmogaus teisių darbo grupėje (COHOM), kurių metu buvo apsikeista informacija dėl vizų išdavimo tvarkos. Atrodo, kad ši diskusija paskatino daugelį valstybių narių kartu su konsulinėmis tarnybomis nagrinėti tarpininkavimo galimybę išduodant trumpalaikes vizas žmogaus teisių gynėjams. Tuo pat metu valstybės narės parėmė siūlymą įtraukti atitinkamą nuorodą į naują Bendrijos vizų kodeksą. Ypač svarbus su gairių praktiniu įgyvendinimu susijęs klausimas – žmogaus teisių padėtis stebėsena ir atsakomieji veiksmai jų pažeidimo atveju (protestai, atitinkami pareiškimai ir klausimų nagrinėjimas dialogų su trečiosiomis šalimis metu).

Aišku, siekio, kad žmogaus teisės būtų gerbiamos visame pasaulyje įgyvendinimas – vienas pagrindinių Europos bendrosios užsienio ir saugumo politikos uždavinių. Naudodama įvairius instrumentus, pvz., įgyvendindama bendras priemones ir programas, rengdama protestus ir krizių valdymo operacijas, ES stengėsi sustiprinti demokratinius procesus ir pagerinti žmogaus teisių padėtį daugelyje šalių. Šiuo atžvilgiu ypač svarbu dialogas dėl žmogaus teisių. ES veda derybas su Iranu, Uzbekija, Rusijos Federacija, Afrika ir Kinija.

Dialogai vyksta ir su kitomis trečiosiomis šalimis, remiantis bendradarbiavimo susitarimais, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl žmogaus teisių. Šiuo atžvilgiu norėčiau paminėti, kad kita galimybė aptarti padėtį Kinijoje bus kitos savaitės pradžioje, gegužės 15 d., kai prasidės kitas ES ir Kinijos žmogaus teisių dialogo etapas Liublianoje. Taip pat norėčiau paminėti dabartines konsultacijas su Rusijos Federacija, kurios vyko balandį.

Gerbiamieji, taip pat norėčiau panagrinėti klausimą dėl atskirų Europos Sąjungos institucijų bendradarbiavimo klausimais, susijusiais su žmogaus teisių apsauga ir propagavimu. Per keletą ateinančių dienų Taryba tikisi parengti atsakymą Europos Parlamento pirmininkui H. Pötteringui į jo laišką dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo, susijusio su žmogaus teisių dialogu. Užtikrinu jus, kad bent jau pirmininkaujanti Tarybai valstybė rodo tvirtą politinę valią, kad šie santykiai būtų stiprinami.

Baigdamas norėčiau pritarti Véronique De Keyser ir José Ignacio Salafranca SánchezNeyra pranešimui dėl rinkimų stebėjimo misijų. Rinkimų stebėjimo misijos – ypač svarbi Europos Sąjungos politikos, skirtos demokratijai stiprinti, dalis. Jos padeda stiprinti demokratinį dialogą ir demokratinių rinkimų procesą, be to, sudaro prielaidas demokratinėms institucijoms steigti. Šiais metais rinkimai jau įvyko ir dar vyks daugelyje šalių. Atidžiai stebėti vykę rinkimai, ši veikla bus tęsiama.

Taryba, siekdama stiprinti abipusį bendradarbiavimą su Europos Parlamentu, susijusį su rinkimų stebėjimo misijų veikla, jau apsikeitė nuomonėmis su rinkimų stebėjimo misijoms vadovavusiais EPN, kurių pranešimai – svarus indėlis formuojant šios sritis politiką. Manau, kad šios dienos diskusijos taip pat duos naudingų rezultatų.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − norėčiau atkreipti ministro, kuris išreiškė nusistebėjimą dėl atidėtų diskusijų, dėmesį į tai, kad taip atsitinka, jei kalbėtojai kalba ilgiau nei numatyta. Kaip buvo nuspręsta anksčiau, ministras turėjo kalbėti 5 minutes, tačiau jis kalbėjo 10 minučių. Taigi posėdis užvilkintas dar 5 minutėmis. Štai taip minutė prie minutės posėdžiai trunka ilgiau, todėl raginu jausti bendrą atsakomybę laikytis reglamento.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, malonu, kad galiu dalyvauti šios dienos bendroje diskusijoje, skirtoje nagrinėti dviems svarbiems žmogaus teisių ir demokratijos srities pranešimams: Marco Cappato parengtam Europos Sąjungos metiniam padėties pasaulyje ir Salafranca/De Keyser parengtam pranešimui. Norėčiau pasveikinti visus tris pranešėjus atlikus puikų darbą.

Aš taip pat pritariu, kad abu pranešimai (dėl žmogaus teisių ir dėl rinkimų stebėjimo misijų) nagrinėjami kartu, nes manau, kad gyvenimas įrodė, jog mūsų įsipareigojimai propaguoti žmogaus teises ir demokratiją – dvi to paties medžio šakos. Dėl to su jais susijusi veikla neturėtų būti vertinama atskirai. Žmogaus teisės – demokratijos pagrindas. Savo ruožtu demokratija – nepakeičiamas įrankis žmogaus teisėms apsaugoti ir propaguoti.

Norėčiau vieną po kito panagrinėti du šios dienos darbotvarkės klausimus. Aišku, čia pateiksiu tik bendrą klausimų apžvalgą, tačiau esu pasiruošusi smulkiau panagrinėti šiuos klausimus vėliau rengiamose diskusijose.

Rinkimų stebėjimas – Europos Sąjungos užsienio politikos sėkmės pavyzdys. Dėkoju, Véronique De Keyser, už jūsų žodžius. Manau, kad dėl nuoseklios, griežtos metodikos ir nepriklausomų ilgalaikių stebėjimų ES priklauso patikimiausių tarptautinių stebėtojų organizacijų grupei. Tai patvirtino ES rinkimų stebėjimo misijos Kenijoje (vadovavo Alexander Lambsdorff), Pakistane (M. Gahler) ir Nepale (J. Mulder). Misijos taip pat vyks į Kambodžą ir Ruandą, besigydančias skausmingas praeities žaizdas. Kaip ir 2007 m., šios misijos bus finansuojamos griežtai laikantis numatyto biudžeto.

Rinkimų stebėjimo misijų ir Parlamento bendradarbiavimas susieja techninio pobūdžio patirtį su jautriai vykdoma politine veikla ir užtikrina, kad ES kalbėtų vienu balsu. Dėl to norėčiau dar kartą padėkoti visiems misijų vadovams už jų atliktą labai svarbų darbą. Tiesą sakant, Europos rinkimų stebėjimo misijų, kurios vadovavo rinkimų stebėjimui maždaug 36 šalyse, profesionalumo užtikrinimas nuo pat mano darbo pradžios buvo vienas iš prioritetinių uždavinių.

Pritariu, kad ES rinkimų stebėjimas neturėtų būti atskira politikos kryptis. Ši veikla turi būti įtraukta į platesnio pobūdžio paramos žmogaus teisių ir demokratijos įgyvendinimui programas. Be to, reikia plačiau taikyti su ES rinkimų stebėjimo misijų veikla susijusias politines ir technines paskesnes priemones. Visi turime prisidėti prie šios veiklos. Komisija pasinaudos proga ir būsimo atitinkamų šalių strateginių programų pakartotinio svarstymo metu parengs nuoseklesnę šalių lygmens politinę strategiją, kaip siūloma pranešime, kad būtų skatinama veikla susijusi su žmogaus teisių apsaugos ir propagavimo, demokratijos propagavimo, paramos rinkimų metu ir pagalbos vystymuisi siekiant, kad būtų plačiau taikomi demokratinio valdymo ir teisėtumo principai.

Be abejo, dar yra erdvės politikai toliau tobulinti. Aš toliau tai darysiu glaudžiai bendradarbiaudama su Parlamentu. Šiuo atžvilgiu siūlau rudenį surengti kitą bendrą seminarą rinkimų stebėjimo tema, kuris būtų tęsinys sėkmingo praeitų metų posėdžio, apibrėžusio paskesnių priemonių ir stebėjimo kokybės svarbą. Mes jau ėmėmės svarbių žingsnių šiose srityse: šiuo metu ES rinkimų stebėjimo misijos metodiškai įtrauktos į atitinkamą rinkimų ciklą, be to, vis plačiau siekiama įtraukti rekomendacijas į atitinkamus dialogus su valstybėmis partnerėmis. Ką tik paskelbtos dvi iš pagrindų peržiūrėtos metodinio pobūdžio gairės. Be to, nuolat remiamos stebėtojų mokymų programos. Tuo būdu bus toliau užtikrinta, kad misijų vadovų ir vietoje dirbančių komandų darbas bus grindžiamas visapusiškumo, nuoseklumo ir aukštos kokybės principais. Antrame seminare daugiausia dėmesio galėtų būti skirta klausimams, susijusiems su ES rinkimų stebėjimo misijų matomumo didinimu ir su paramos rinkimų metu politiniu aspektu.

Be abejo, galime, kaip sakė Véronique De Keyser, panagrinėti tolesnio mūsų misijų atvėrimo galimybę. Šiuo metu jose jau dalyvauja stebėtojai iš Šveicarijos, Kanados ir Norvegijos.

Aš pasistengsiu kuo trumpiau išdėstyti savo mintis antru klausimu, nes Tarybos pirmininkas jau pakankamai apie tai kalbėjo. Šie metai svarbūs žmogaus teisių sričiai, nes minime 60-ąsias Visuotinės deklaracijos metines ir 15-ąsias Pasaulio žmogaus teisių konferencijos metines.

Manau, kad praeitais metais įvyko esminiai JT žmogaus teisių sistemų pasikeitimai, kurių metu buvo galutinai įsteigta Žmogaus teisių taryba. Ką tik baigtas pirmas visuotinės reguliaraus persvarstymo sistemos darbo etapas, o antras prasidės gegužės 5 d. Manau, kad tiek ES valstybėms narėms, tiek ir stebimoms trečiosioms šalims tai bus naudinga patirtis, suteiksianti galimybę nuodugniai įvertinti, ar pagrindiniai patobulinimai padidins Žmogaus teisių tarybos darbo našumą. Atitinkama ES Tarybos grupė (COHOM), esanti Ženevoje, ėmėsi veiklos koordinavimo, kad būtų suderinta ES pozicija Žmogaus teisių taryboje. Ši grupė nuodugniai išnagrinės pirmo ir antro etapo metu parengtas išvadas.

Nesiruošiu dabar šių klausimų nagrinėti smulkiai. Manau, kad plačiau apie tai kalbėsime diskusijose, tada pasistengsiu atsakyti į jus dominančius klausimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Thijs Berman, Vystymosi komiteto nuomonės referentas. − (NL) Pone Pirmininke, Komisijos nare, Mianmaras po įvykusios katastrofos: laukai nusėti lavonų, išlikę gyvi asmenys be pastogės, pagalbos organizacijos negali patekti į šalį. Mianmaras iš dujų eksporto kasmet gauna 3 mln. eurų pajamų. Šiuo metu šalį valdantis režimas vien katastrofos padariniams likviduoti išleidžia 5 mln. eurų. Tai menka paguoda, atsižvelgiant į tai, kad chunta žinojo apie cikloną, tačiau neįspėjo gyventojų.

Mianmaras – milžiniškas iššūkis, susijęs su ES žmogaus teisių politikos įgyvendinimu. Vienintelė išeitis – griežtesnės sankcijos. Reikia sugriežtinti vizų išdavimo apribojimus, suvaržyti įmonių, remiančių režimą, veiklą, neleisti režimui vykdyti ES jokių bankininkystės sandorių.

Taryba turėjo imtis priemonių praeitą savaitę. Ji to nepadarė. Komercinio pobūdžio išskaičiavimai paėmė viršų. Šio pobūdžio kritinė analizė visiškai neįtraukta į 2007 m. ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių pasaulyje. Vis dėlto naujų sankcijų Mianmarui dar teks palaukti. Visų pirma ES turi paskatinti ASEAN šalis suteikti pagalbą. Valstybės narės taip pat turi tai daryti. Saugumo Taryba turi nusiųsti į Mianmarą Generalinį sekretorių Ban Ki–mooną. Sienos turi būti atvertos.

 
  
MPphoto
 
 

  Giusto Catania, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės referentas. – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, Europos Sąjunga dažnai reiškia susirūpinimą žmogaus teisių pažeidimais už mūsų teritorijos ribų, tačiau nesugeba suvokti, kad mūsų pačių politika tampa sistemingų žmogaus teisių pažeidimų už ES ribų priežastimi.

Esame įsitikinę, kad ES pagrindinių teisių agentūros veikla turėtų apimti ir šalis, kurios pasirašė su ES stabilizavimo arba asociacijos susitarimus, ar net ir šalis, pasirašiusias su ES readmisijos sutartis. Manome, kad tai svarbu migrantams ir prieglobsčio prašytojams, nes jie išsiunčiami iš mūsų valstybių į šalis, kuriose neužtikrinamos asmens laisvės ir pagrindinės teisės.

Turėtume taip pat paminėti šiuo metu Tarybai pirmininkaujančią Slovėniją, iš kurios asmenys be dokumentų ir tuo pačiu be pilietybės išsiunčiami į šalis kaip Kosovas arba Serbija, o jų saugumas nėra užtikrintas.

Mes taip pat susirūpinę tuo, kad kovoje su terorizmu sumažėjo pagrindinių laisvių apsauga. Dėl šios priežasties Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonėje reikalaujama įgyvendinti visas Parlamento numatytas priemones, ypač susijusias su CŽV vykdytu kalinių gabenimu lėktuvais ir neteisėtu įtariamųjų terorizmu kalinimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė, PPE-DE frakcijos vardu. – (LT) Iš pradžių norėčiau padėkoti kolegoms nariams, kurių bendromis pastangomis buvo sparčiau parengta 2007 m. metinė ataskaita dėl žmogaus teisių pasaulyje ir ES politikos šioje srityje. Dėkoju, Marco Cappato. Bendradarbiavimas buvo vaisingas ir malonus.

Mūsų rezoliucijoje pabrėžta, kad žmogaus teisės – vienas svarbiausių prioritetų ir vertybių. Politinė grupė, kuriai aš priklausau, t.y. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija, visuomet laikė žmogaus teises ypatingos svarbos klausimu. Pačioje mūsų darbotvarkės pradžioje įrašyti šie uždaviniai: panaikinti mirties bausmę, skatinti nepakantumą kankinimams, užtikrinti moterų ir vaikų teises ir kovoti su diskriminacija. PPE-DE frakcija visuomet (ne be pagrindo) ypač daug dėmesio skyrė žmogaus teisių padėčiai Kinijoje, Rusijoje ir Irane, nes žmogaus teisių padėtis šiose šalyse kelia didelį susirūpinimą.

ES parengė ir įgyvendino daug priemonių, skirtų žmogaus teisėms ginti ir demokratijai skatinti. Tai politiniai dialogai, protestai ir finansiniai instrumentai, Europos lygmens instrumentai žmogaus teisėms ginti ir demokratijai skatinti, taip pat atitinkamos programos ir daugianacionalinių forumų veikla.

Vienas iš mūsų rezoliucijos tikslų – ES politikos ir šiuo metu įgyvendintų priemonių (ir jų rezultatų) veiksmingumo įvertinimas, taip pat pasiūlymai, kaip galima tobulinti šias priemones, kad jos būtų nuoseklios, skaidrios ir matomos. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ES ir JT institucijų tarpusavio ryšiai, susiję su žmogaus teisių apsaugos sritimi, davė puikių rezultatų. Dėl to ypač svarbu, kad šiais klausimais būtų bendradarbiaujama ir toliau.

Atvirai kalbant, dėl įsitikinimų, patirties ir kultūros skirtumų mes Europos Parlamente linkę skirtingai vertinti konkrečius klausimus ir problemas, pvz., klausimą dėl seksualinės ir reprodukcinės sveikatos. Svarstant tokio pobūdžio ginčytinus klausimus tinkamiausias vertinimo matas – žmogaus teisės (ypač moterų ir vaikų teisės). Dėl to pedofilija, kurią buvo siekta užmaskuoti vartojant sąvoką „seksualinė sveikata“, turi būti netoleruojama, kad ir kaip ji būtų vadinama.

Norėčiau paminėti pilietinės visuomenės svarbą. Be pilietinės visuomenės pastangų, be aktyvios NVO paramos politikų pastangos gauti teigiamų rezultatų bus bevaisės. Žmogaus teisių gynėjai, kad ir iš kokios šalies jie būtų, – Oswaldo Payá ir moterys baltais drabužiais iš Kubos, Yuri Bandazhevsky iš Baltarusijos, Salih Mahmoud Osman iš Sudano (ir daugelis kitų) – nusipelno mūsų pagarbos ir didesnės paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  Csaba Sándor Tabajdi, PSE frakcijos vardu. (HU) Pone Pirmininke, Socialistų frakcijos Europos Parlamente vardu norėčiau padėkoti pranešėjui Marco Cappato už išsamią ataskaitą ir už jo atvirumą ir norą bendradarbiauti. Ypač svarbu, kad ataskaitoje, kaip rekomendavo Socialistų frakcija, daugiau dėmesio skirta ekonominių ir socialinių teisių klausimams. Jei, nepriklausomai nuo konkrečios partijos politikos, mes, kaip Europos liaudies, Liberalų, Žaliųjų arba Socialistų partijos nariai, didžiuojamės socialine Europa, tuomet ypač svarbu, kad iš kitų reikalautume gerbti socialines teises. Pavyzdžiui, Kinijoje ir Rusijoje šimtai milijonų kaimo gyventojų neturi socialinio draudimo, galimybės pasinaudoti medicinos ir sveikatos priežiūros sistemos paslaugomis, taip pat negauna pensijos. Manau, kad šie dalykai susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis, todėl ateityje šiems klausimams spręsti turėtų būti skirta daug daugiau dėmesio.

Mes didžiuojamės, kad jūsų ataskaitoje raginama didinti Europos Sąjungos ir Europos Tarybos bendradarbiavimą tokiems klausimams spręsti. Remiantis Kopenhagos kriterijais, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija ir Europos regioninių arba mažumų kalbų chartija – pagrindiniai dokumentai tiek Europos Sąjungai, tiek ir Europos Tarybai. Vis dėlto mes taip pat manome, kad pagrindinė problema ta, jog neparengta atskira ataskaita (ar netgi skirsnis) mažumų teisių klausimais, nes mes ir Komisijos narė Benita Ferrero-Waldner nagrinėsime Kosovo klausimą ir pateiksime išvadas, susijusias su mažumų teisių sritimi. Dėkoju už dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Janusz Onyszkiewicz, ALDE frakcijos vardu. (PL) Norėčiau šiek tiek dėmesio skirti žmogaus teisių ir demokratijos sričių sąsajoms. Paprastai sakoma, kad šių teisių visiškai laikytis galima tik demokratijos sąlygomis. Kita vertus, demokratija siejama su daugumos vyriausybėmis, atėjusiomis į valdžią rinkimų keliu. Tai buvo graikų demokratijos modelis, kurio atveju dauguma lėmė viską. Deja, Sokratas buvo nuteistas myriop pasitelkus tą pačią balsų daugumos sistemą.

Dėl to daugumos valia ne visuomet garantuoja, kad bus apsaugotos piliečių teisės. Dėl šios priežasties 19 amžiuje atsirado politinio pobūdžio būgštavimų, kurie nelabai suprantami mūsų dienomis, kad nereikėtų suteikti balsavimo teisių platesniems socialiniams sluoksniams. Šie būgštavimai buvo susieti su prielaida, kad tik apsišvietusi mažuma gali užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą.

Šiais laikais dažnai susiduriame su atvejais, kai tinkamai surengtų rinkimų keliu į valdžią ateina diktatoriškos vyriausybės arba joms išreiškiama parama. Galima paminėti Baltarusiją arba Hamas vyriausybę Gazoje. Galime prisiminti prezidentą Mubaraką Egipte, kuris, paragintas surengti sąžiningus rinkimus, pasakė, kad po jų valdžia Egipte atitektų radikalioms fundamentalistinėms islamo grupuotėms.

Aišku, rinkimai – neįkainojamos vertės dalykas. Kaip tik dėl to reikalinga jų stebėsena. Bet ar galėtų kas nors nuspręsti, kas svarbiau kai kurioms šių dienų šalims: teisėta vyriausybė ir tikrai nepriklausoma teismų sistema ar rinkimai. Kitu atveju gali atsirasti tariama demokratija, t.y. rinkimų keliu į valdžią atėjusi diktatūra, kuri neleidžia veikti nepriklausomoms institucijoms, paprastai sukuriančioms kompleksinę svertų ir apsaugos mechanizmų sistemą, apsaugančią piliečius nuo savavališkų valdžios veiksmų. Demokratija turi būti liberalaus pobūdžio, o ne daugumos diktatūra. Dėl to turėtume tęsti rinkimų stebėjimo misijų veiklą, tačiau neturėtume apsiriboti vien šia veikla, siekdami, kad įsigalėtų tikra liberali demokratija. Tai reiškia, kad daugiau priemonių turėtų būti skirta skatinti demokratijos kultūrai ir pilietinės visuomenės institucijų veiklai.

Įgyvendinant šiuos veiksmus negalima tikėtis autokratinių valdžios organų paramos. Dėl to reikia tinkamesnių paramos mechanizmų, kurie būtų lankstesni už dabartinius. Be to, reikėtų išplėsti mūsų teikiamos paramos sritį, kad ji būtų teikiama ir drąsiems asmenims, kuriems dėl jų vykdomos veiklos taikomos įvairios represijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Konrad Szymański (UEN). - (PL) Pone Pirmininke, manau, kad religijos laisvė nėra tinkamai išnagrinėta ataskaitoje dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje dėl kairiųjų pažiūrų įtakos ir pranešėjo išankstinės nuomonės.

Religijos išpažinimo ir praktikavimo laisvė – viena svarbiausių žmogaus teisių. Tai patvirtinta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnyje, ESBO galutinio dokumento 16 straipsnyje ir Europos konvencijos 9 straipsnyje. Su šia sritimi susiję daug plataus masto pažeidimų. Krikščionys – labiausiai persekiojama pasaulyje religinė grupė. Jie negali laisvai išpažinti savo religijos Kinijoje, Saudo Arabijoje arba Irane. Irake Asirijos krikščionys, kurie amžiais gyveno šioje šalyje, turėjo bėgti iš namų. Rusijoje vis labiau varžoma religinių bendruomenių, nepriklausančių Rusijos ortodoksų bažnyčiai, veikla.

Deja, apie tai nieko neišgirdome Marco Cappato ataskaitoje. Tokia cenzūra – tiesus kelias panaikinti pasitikėjimo principą, sudarantį žmogaus teisių apsaugos sistemos pagrindą.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Flautre, Verts/ALE frakcijos vardu. (FR) Pone Pirmininke, pateiktos ataskaitos yra labai tikslios ir tinkamai paremtos dokumentais. Tai įtikinamai patvirtina faktą, kad Parlamentas yra pajėgus įvertinti ES žmogaus teisių ir demokratijos sričių politiką. Gairės, dialogai ir konsultacijos, veiklos planai, rinkimų stebėjimo misijos – ataskaitoje nuodugniai įvertintos priemonės. Be to, aiškiai apibrėžta, kokiose srityse reikėtų siekti daugiau pažangos, pvz., kalbama apie atskirų valstybių žmogaus teisių srities strategijos pakartotinį svarstymą arba tikslių rodiklių padėčiai įvertinti sukūrimą, taip pat prašoma, kad Parlamentas parengtų tinkamas priemones išlygai dėl žmogaus teisių įgyvendinti. Manau, kad šie uždaviniai, apie kuriuos žino ir Komisija, ir Taryba, bus įtraukti į mūsų darbotvarkę ir išnagrinėti.

Konkretūs reikalavimai skirti ir valstybėms narėms. Mes pirmiausia apgailestaujame, kad daugelis iš jų iki šiol vis dar neratifikavo didelio skaičiaus tarptautinių konvencijų ir papildomų protokolų, pvz., Tarptautinės konvencijos dėl visų migrantų darbuotojų ir jų šeimos narių teisių apsaugos, Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinio protokolo. Tarptautinės konvencijos dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo ir daugelio kitų priemonių (pvz., TDO konvencijos Nr. 169). Šių dokumentų ratifikavimas padidins valstybių narių ir visos ES prestižą.

Taip pat yra keletas dar rimtesnių besikartojančių su tarptautine padėtimi susijusių problemų, kurios kelia nuolatinį susirūpinimą. Tai klausimai, susiję su siekiu taikyti visapusišką suderintą žmogaus teisių koncepciją visoms ES politikos sritims. Reikia pripažinti, kad dėl ES ir valstybių narių lygmeniu vykdomos prieglobsčio ir imigracijos politikos plačiu mastu pažeidžiamos žmogaus teisės (ypač prie išorinių Sąjungos sienų). Reikia pripažinti, kad didelės Europos bendrovės apsimeta, kad nemato tiesioginių darbo įstatymų arba teisės į sveiką darbo aplinką pažeidimų ar net pačios yra šių pažeidimų priežastis. Reikia pripažinti, kad maisto krizė verčia suabejoti mūsų vykdoma žemės ūkio ir energetikos politika. Pažeidimų sąrašo pradžioje įrašyti teisės gyventi, teisės į sveikatą, būstą ir maistą pažeidimai.

Siekiame parengti visapusišką suderintą strategiją. Pradėjome Lisabonos sutarties įgyvendinimą. Tai susiesime su papildomais įsipareigojimais dėl žmogaus teisių. Reikia užtikrinti, kad šie įsipareigojimai būtų įgyvendinti remiantis tinkamesnėmis organizacinėmis priemonėmis ir pakankamais ištekliais. Pvz., išorės veiklos tarnyba turi padalinį, kuris daugiausia dėmesio skiria kompleksiniam (susijusiam su daugeliu sričių) žmogaus teisių pobūdžiui. Europos Parlamentas turi žengti ryžtingą žingsnį spręsdamas šios srities problemas. Ypač pageidautina, kad būtų įsteigta atitinkama parlamentinė institucija.

 
  
MPphoto
 
 

  Vittorio Agnoletto, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, kyla pavojus, kad žmogaus teisių propagavimas ir gynimas bus bevaisis, jei po atitinkamų pareiškimų nebus imtasi konkrečių veiksmų. Tam tikrą laikotarpį Europos Sąjunga dėjosi esanti bejėgė prieš žmogaus teises pažeidžiančius režimus ir rūpinosi tik prekybos ir ekonomikos santykių su jais skatinimu.

Taryba ir valstybės narės vis labiau žlugdo Komisijos pastangas žmogaus teisėms pasaulyje propaguoti. Kiek anksčiau mes matėme, kaip buvo pakartotinai nacionalizuota kompetencija, susijusi su pagrindinių teisių propagavimo sritimi. Dar niekuomet Komisijos veikla, susijusi su žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje propagavimu, nebuvo tokia neveiksminga kaip šiuo metu, kai ji atsisakė taikyti prieš dvejus metus priimtą išlygą dėl demokratijos.

Žmogaus teisių klausimas vėl susietas su ekonominės arba karinės kontrolės priemonėmis, kaip tai aiškiai matyti iš Dž. Bušo administracijos vykdomo „karo su terorizmu“. Dėl šios priežasties svarbu, kad Europos Parlamentas toliau skatintų šios srities veiklą, pvz., įpareigodamas rengti panašias į Marco Cappato ataskaitas. Aišku, šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skirta išimtinai vienam žmogaus teisių aspektui, kurį pavadinčiau „individualistiniu“.

Pats Marco Cappato balsavo prieš mūsų pateiktus dalinius pakeitimus, kurių tikslas buvo parodyti, kad JT apibrėžtos žmogaus formavimosi ir socialinės, ekonominės ir kultūrinės teisės – asmens teisių užtikrinimo prielaida. Pagrindiniai su šia idėja susiję principai – teisių tarpusavio sąsaja.

Pranešėjas vėl sudarė juodąjį sąrašą šalių, kuriose puldinėjami įprasti įtariamieji, o patys galingiausi išvengia kritikos. Šiais daliniais pakeitimais siekėme atkreipti dėmesį į faktą, kad Turkija vykdo nusikalstamą politiką kurdų atžvilgiu, t.y. bando nušluoti nuo žemės paviršiaus kultūrinę, politinę ir socialinę kurdų savimonę. Mano nuomone, kurdų klausimas – pagrindinis ateities Europos demokratiškumo klausimas, nes šiuo metu visa tai kartu su bendro pobūdžio abstrakčiomis formuluotėmis dėl žmogaus teisių užtikrinimo turi dvigubų standartų prieskonį. Dėl šios priežasties mūsų frakcija nutarė susilaikyti galutinio balsavimo metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Laukusieji G. Georgiou, Nepriklausomybės/ demokratijos frakcijos atstovo, kalbos bus nuvilti, nes jis posėdyje nedalyvauja.

 
  
MPphoto
 
 

  Frank Vanhecke (NI). (NL) Dėkoju pone Pirmininke. Manau, kad nors daugelis milžiniškos Marco Cappato ataskaitos klausimų nusipelno kritikos, jos naudai reikia pasakyti, kad joje siūloma neatidėliotinai į darbotvarkę įtraukti klausimą dėl religinių mažumų diskriminavimo atitinkamose trečiosiose šalyse. To mums ypač reikėjo.

Turėtume turėti drąsos ir aiškiau apibrėžti keletą dalykų, nesislėpdami už miglotų formuluočių. Visų pirma turėtume pasmerkti islamo valstybių totalitarizmą. Europoje islamas pripažintas lygiaverte religija, o musulmonai laikomi lygiaverčiais piliečiais. Pvz., mano šalyje islamas pripažintas ir remiamas valstybės. Tuo tarpu daugelyje islamo valstybių krikščionys ir kiti kitatikiai atvirai laikomi antrarūšiais piliečiais ir yra diskriminuojami.

Pvz., „moderniame“ Alžyre penkerių metų laisvės atėmimas ir milžiniškos baudos gresia už mėginimą atversti musulmoną į kitą tikėjimą. Kitose islamo šalyse religinių mažumų diskriminavimas ir varžymas – oficiali valstybės politika. Dėl šios priežasties Europa jau turi imtis ryžtingų veiksmų.

Norėčiau pažymėti, kad Islamo konferencija nuolat kalba apie musulmonų diskriminavimą įvairiuose pasaulio kraštuose, o Europos Sąjunga visiškai nutyli nepagrįsto, nuolatinio, oficialiai organizuoto kitatikių persekiojimo islamo kraštuose faktus. Susidaro įspūdis, kad oficialūs žmogaus teisų dialogai ir atitinkamos išlygos tapo moraliniu vyniojamuoju popieriumi. Pagalvokime, ar galime kalbėti apie Europos Sąjungos patikimumą, jeigu ji kuo plačiausiai atveria duris Turkijai, kurioje (plačiai žinomas faktas) policija naudoja kankinimus?

Kokias išvadas apie žodžio ir spaudos laisvės užtikrinimą gali pateikti Europos Sąjunga, jeigu ji pati daugelį metų slapta ir atvirai vedė derybas dėl prisijungimo su Turkija – viena didžiausių žodžio laisvės niekintojų, kaip teigiama organizacijos „Žurnalistai be sienų“ pranešime? Be to, kokias išvadas Sąjunga gali pateikti apie religijos laisvę, jeigu ji bičiuliaujasi su Turkija, kurioje buvo išskerstos arba ištremtos visos buvusios religinės mažumos ir kuri atvirai diskriminuoja kelias dar išlikusias mažumas?

Vis dėlto, jei vertintume ankstesnius viešus kalbėjimus ir oficialius pareiškimus bei išlygas, pamatytume dažnai besikartojantį dvigubų standartų Europos žmogaus teisių politikoje taikymą ir milžinišką prarają tarp žodžių ir darbų.

Beje, puikiausias šios dviprasmiškos Europos politikos atstovas dabartinis Komisijos narys plėtros ir humanitarinės pagalbos klausimais Louisas Michelas. Dar būdamas Belgijos užsienio reikalų ministru jis apsireiškė kaip pasaulio sąžinė su savo pasiūlymu dėl cordon sanitaire prieš Austriją, tačiau tuo pat metu sakė komplimentus niekšiškam diktatoriui Fideliui Kastrui. Prieš keletą mėnesių Komisijos narys vėl skatino kardinaliai pagerinti santykius su Kuba, nors visos žmogaus teisių organizacijos tvirtina, kad Kubos valstybinis aparatas dar labiau apribojo kubiečių teises ir laisves.

Tokie žmonės, tokie Komisijos nariai negali tinkamai vykdyti žmogaus teisių politikos. Be to, manau, kad į ataskaitą neįtrauktas reikalavimas skubiai atkurti žodžio laisvę kai kuriose mūsų pačių Europos šalyse, įskaitant Belgiją. Belgijoje opozicinei partijai aiškiai daromos kliūtys (reikalaujama pateikti dokumentų, taikomi procesiniai veiksmai ir daugybės aktų nuostatos), siekiant užgniaužti jos mėginimus pasinaudoti žodžio laisve ir atkreipti dėmesį į imigracijos problemą. Laikas pamatyti krislą savo akyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, Komisijos nare, tai, kad rinkimus stebi pripažintos institucijos, pagerina rinkimų atmosferą ir kartais netgi padeda pasiekti esminių pokyčių, kaip, pvz., įvyko oranžinės revoliucijos metu Kijeve. Aišku, kad rinkimų stebėjimas – brangus užsiėmimas, tačiau išlaidos yra pagrįstos, nes, viena vertus, ši veikla – demokratijos mokykla, o kita vertus, padeda mums įvertinti atitinkamos nacijos politinį sąmoningumą ir brandumą.

Turiu keletą pasiūlymų, susijusių su misijų veiksmingumo didinimu be papildomų išlaidų. Pirmiausia rinkimams stebėti turėtume siųsti vietinę kalbą suprantančius asmenis. Jei tokios galimybės nėra, stebėtojų grupė turėtų būti sudaryta taip, kad jos nariai susikalbėtų viena kalba (prancūziškai arba angliškai) ir kad tuomet į misiją vyktų tik į šią kalbą verčiantys vertėjai.

Jei būtų galimybė, vertėtų verbuoti savanorius iš kitų šalių, pvz., studentus arba nevyriausybinių arba studentų organizacijų narius. Kyla klausimas, kodėl? Kuo daugiau rinkimų stebėtojų stebi rinkimus, tuo geriau jie vyksta. Nors girdime ironiškų pastabų, pvz., Afrikos atveju, kad jiems nebereikia naujų kolonistų, akivaizdu, kad bendravimas ir ryšiai su rinkėjais tampa rinkimų stebėjimo misijos pripažinimo ir tuo pačiu paramos demokratijai prielaida.

Sprendžiant su žmogaus teisėmis susijusius klausimus Europos liaudies partija (krikščionys demokratai) ir Europos demokratai imasi žingsnių, kuriais siekiama užtikrinti, kad ypač pažeidžiamose Žemės rutulio dalyse gyvenantys žmonės žinotų savo teises ir galėtų dėl jų kovoti. Tam reikalingos nuolatinės švietimo priemonės. Kitos išeities nėra. Norėčiau užbaigti kalbą teiginiu, kad nepuoselėjant pagrindinių žmogaus vertybių ir teisių demokratijos siekis gali tapti niekinis arba net atitinkamos veiklos organizavimo karikatūra.

 
  
MPphoto
 
 

  Józef Pinior (PSE). - (PL) Pone Pirmininke, Komisijos nare, šiuo metu nagrinėjame vieną svarbiausių Europos Sąjungai klausimų dėl žmogaus teisių pasaulyje laikymosi ir pasaulinės demokratijos dabartinės raidos stebėsenos. Abi pateiktos ataskaitos, mano nuomone, atspindi didžiulį Europos Parlamento nuveiktą darbą. Norėčiau išreikšti padėką Marco Cappato, Véronique De Keyser ir José Salafranca už parengtas ataskaitas.

Panašiose situacijose visuomet susiduriame su dilema, kaip galėtume ginti ES, kalbėti apie teisėtumo principus, kuriuos norėtume įtvirtinti kituose pasaulio regionuose, ir tuo pat metu vykdyti veiksmingą ES politiką? Tai nusako šių dienų ES politikos pagrindą, kurį sudaro balansavimas tarp šių dviejų principų, t.y. žmogaus teisių srities perspektyvų vaizdavimo ir ES politikos veiksmingo užtikrinimo. Tai rimtas iššūkis, su kuriuo šiomis dienomis susiduriame Mianmare, Kinijoje, Kaukaze ir daugelyje kitų pasaulio regionų. Mano nuomone, šios dvi ataskaitos – puikus bandymas subalansuoti minėtus du Europos Sąjungos iššūkius.

Norėčiau pasinaudoti proga ir padėkoti Komisijos narei Benitai Ferrero-Waldner už jos atsakymus į klausimus dėl žmogaus teisių užtikrinimo. Mano turima informacija pasitvirtino. Mongolija – šalies, kurioje iš tikrųjų vyksta teigiami žmogaus teisių srities pokyčiai, pavyzdys. Tai labai svarbi Azijos šalis, kurią ateityje Europos Sąjunga galėtų rodyti kaip pavyzdį kitoms Centrinės Azijos šalims.

 
  
MPphoto
 
 

  Fiona Hall (ALDE). - Pone Pirmininke, rinkimų stebėjimo misijos – esminis ir ypač svarbus ES veiklos elementas žmogaus teisėms, demokratizavimui ir tinkamam valdymui užtikrinti. Norėčiau daugiau dėmesio skirti rinkimų stebėjimo misijoms Afrikoje, nes ES ir Afrikos žemyno, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno baseinų šalis sieja ypatinga partnerystė.

Dažnai rinkimų stebėjimo misijos – pagalbos vystymuisi pagal Kotono susitarimą programos dalis. Pvz., 2006 m. rinkimams Kongo Demokratinėje Respublikoje buvo teikiama plataus masto techninė pagalba, susijusi su registravimu. Rinkimų stebėjimo misijos taip pat turėtų įgyvendinti porinkimines paramos priemones, kaip tai pabrėžta Véronique De Keyser ataskaitoje. Po rinkimų atsiranda milžiniškas praktinės, techninės pagalbos poreikis. Pvz., reikia mokyti valstybės tarnautojus, vykdyti apsikeitimo parlamentarų grupėmis programas. Naujiems parlamentams reikalinga parama stiprinti jų gebėjimą užtikrinti vykdomosios valdžios atskaitingumą. Be to, po rinkimų reikia įgyvendinti ir politinio pobūdžio paskesnes priemones, dažniausiai paremtas rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijomis, į kurias turi būti atsižvelgta iki kito rinkimų etapo.

Norėčiau panagrinėti dar kelis klausimus. Be abejo, stebėjimo misijos turi ypatingą statusą, nes yra nepriklausomos ir atskirtos nuo kitų procesų. Jos nėra Komisijos dalis, jos nevykdo išorės santykių srities veiklos, be to, nors rekomenduojama, kad rinkimų stebėjimo misija bendrautų su Komisijos delegacija vietoje, valstybių narių ambasadoriais ir su kitomis rinkimų stebėjimo misijomis, ji nėra atskaitinga nė vieniems iš jų. Nepriklausomybė – rinkimų stebėjimo misijos jėga. Nors aš ir pritariu bendradarbiavimui ir veiklos koordinavimui, nemanau, kad reikėtų rengti bendras misijas su kitomis valdžios institucijomis, nes tokiu būdu galima lengvai prarasti ypač vertingą ES rinkimų stebėjimo misijų nepriklausomybę.

Pastebiu norą išplėsti rinkimų stebėjimo misijas ir suaktyvinti jų veiklą pietiniame Viduržemio jūros baseino regione. Suprantu šį norą, tačiau jo įgyvendinimas neturėtų pakenkti misijoms, siunčiamoms į besiformuojančios demokratijos šalis Azijoje, Lotynų Amerikoje ir ypač Afrikoje. Kaip sakė keletas kalbėtojų, misijos nėra pigios, taigi, papildomoms misijoms reikėtų numatyti papildomų lėšų.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE).(ES) Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti Marco Cappato ir už atliktą darbą ir už rezultatą.

Iš tikrųjų norėčiau skirti šią padėką visam Žmogaus teisių pakomitečiui, nes manau, kad ši ataskaita įrodo, jog pakomitetis pagaliau „subrendo“.

Vis dėlto ataskaitoje yra keletas aspektų, kuriuos norėtume dar kartą panagrinėti ir paraginti juos galutinai pripažinti.

Pirma, reikia, kad būtų pripažinta ir pakartotinai pabrėžta, jog žmogaus teisės yra visuotinio pobūdžio ir nedalomos. Šie teiginiai nėra tekste aiškiai nurodyti. Dėl to mes parengėme atitinkamą dalinį ataskaitos pakeitimą.

Antra, norėtume, kad būtų susitarta, jog ateityje kiekvienas specialusis ES pasiuntinys turėtų aiškiai apibrėžtus įgaliojimus, susijusius su žmogaus teisėmis ir ypač su žmogaus teisių srities gairių įgyvendinimo užtikrinimu.

Trečia, manau, kad kalbant apie žmogaus teisių srities gaires turi būti atsižvelgta į tai, kad nors moters teisės priskiriamos žmogaus teisėms, kai kurie šių teisių pažeidimai vertinami nepakankamai, t.y. tik lyčių požiūriu. Dėl to ypač rekomenduotina kiek įmanoma greičiau parengti dar keletą naujų gairių, konkrečiai skirtų moters teisėms užtikrinti.

Be to, nors ir reikia pripažinti, kad esama daugybės konkrečių atvejų, kuriuos turėtume čia išnagrinėti, tačiau to nedarysime dėl vietos ir laiko stokos, aš bent jau norėčiau pasinaudoti šių debatų suteikta galimybe ir dar kartą atkreipti dėmesį į Vakarų Sacharoje Maroko valdžios žmogaus teisių pažeidimus, nes tai aiškus neužbaigtos arba netinkamai įvykdytos dekolonizacijos pavyzdys.

Ispanija ir Europos Sąjunga įpareigotos nesusilaikyti nagrinėjant šį klausimą, nes JT žmogaus teisių taryba pakartotinai paragino sąžiningai išspręsti šį konfliktą, kad būtų surastas patvarus tarptautinę teisę atitinkantis sprendimas. Visi žinome, kad visų svarbiausia, kad būtų užtikrinta apsisprendimo teisė.

 
  
  

PIRMININKAVO: Miguel Angel MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Luisa Morgantini (GUE/NGL).(IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti Marco Cappato ir Žmogaus teisių pakomitečiui. Vis dėlto panagrinėsiu šią ataskaitą. Aš tikiuosi, kad Žmogaus teisių pakomitetis taps visateisiu komitetu. Taip pat norėčiau padėkoti Véronique De Keyser ir José Salafranca už jų parengtą detalią ir įkvepiančią ataskaitą. Vis dėlto apgailestauju, kad ataskaitos bendrai nerengė Užsienio reikalų komitetas ir Plėtros komitetas, nors šių komitetų pirmininkai kartu vadovauja Europos Parlamento rinkimų stebėjimo grupei.

Norėčiau padėkoti Komisijai, ypač Komisijos narei Benitai Ferrero-Waldner, už pasišventimą ir ryžtą rengiant Europos priemonę demokratijai ir žmogaus teisėms remti. Ši priemonė kartu su rinkimų stebėjimu – tinkama prielaida skatinti demokratiją. Be to, demokratijai ir žmogaus teisėms užtikrinti nepakanka vien laisvų ir sąžiningų rinkimų. Reikia ir kovos su skurdu programos.

Turiu tik keletą minučių, todėl norėčiau parėžti, kad reikėtų tinkamiau derinti porinkiminio laikotarpio veiklą. Pavyzdžiu galėtume imti Palestiną. Manau, kad porinkiminio laikotarpio veiklos derinimas, su porinkiminiu laikotarpiu susijusios ataskaitos ir parama nacionaliniams parlamentams – gyvybiškai svarbūs veiksniai pasitikėjimui EIDHR užtikrinti. Taip pat svarbus Benitos Ferrero-Waldner pasiūlymas surengti antrą bendrą seminarą dėl rinkimų stebėjimo. Tai ypač svarbu, jei norime bendradarbiauti su pilietine visuomene ir vietos rinkimų stebėtojais, kurie taptų ypač svarbiais mūsų partneriais.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin (IND/DEM). – (SV) Pone Pirmininke, ES – bendrame susitarime gerbti žmogaus teises apibrėžtomis vertybėmis pagrįsta sąjunga. Kaip ES turėtų elgtis, jei šios teisės negerbiamos pačioje Sąjungoje arba su ja besiribojančiuose regionuose? Deja, šis Parlamentas siekia pasinaudoti žmogaus teisių sritimi savo pozicijoms užsienio politikoje sustiprinti, nepaisydamas atitinkamos valstybių narių kompetencijos. Neturime užmiršti, kad keletoje valstybių narių mes patys ne visuomet gerbiame žmogaus teises, pvz., GLBT teises. Tuo tarpu uoliai mušame kumščiais sau į krūtinę ir kritikuojame atitinkamą trečiųjų šalių politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Allister (NI). - Pone Pirmininke, turiu paklausti, ar ši diskusija – tik kasmetinis ataskaitos svarstymo ritualas sąžinei nuraminti ar mes, ES, rimtai nusiteikę priversti, kad nuolat žmogaus teises pažeidžiančiose šalyse prasidėtų tikri pokyčiai?

Be abejo, ES reiškia protestus, bet kodėl šių priemonių dydis atvirkščiai proporcingas prekybos su kritikuojamomis šalimis svarbai? Pvz., Indija ir Kinija. Siekiame prekiauti su abiem šalimis. Vis dėlto, kiek rimtai esame pasiryžę vykdyti su jomis žmogaus teisių srities programas? Kodėl prekybos susitarimuose nėra aiškių žmogaus teisių išlygų? Nejaugi prekyba nustelbia represijas?

Pvz., Indijoje tebevyksta diskriminacija kastų pagrindu, užfiksuotas pasibaisėtinas priverstinio darbo ir prekybos žmonėmis mastas, plačiai paplitę religijos laisvės suvaržymai. Tačiau aš atrandu, kad mes su Indija tevedame ad hoc dialogą. Jokių prasmingų susitarimų dėl žmogaus teisių nėra. Deja, ir toliau niekas nesikeičia.

Turiu pasakyti, kad kartais mūsų dėmesys iškreiptas. Paramos atveju ES griežtai laikosi žmogaus teisių skatinimo politikos, įskaitant ir klausimą dėl abortų legalizavimo. Tai daroma netgi šalyse, kur tam prieštarauja kultūros tradicijoms. Pvz., Kenijoje ES finansuojamos NVO naudoja gautas lėšas abortams atlikti, nors tai prieštarauja šalies tradicijoms ir įstatymams.

Ar neturėtume daugiausia dėmesio skirti pagrindinėms teisėms, o paramos pinigus panaudoti vandeniui ir maistui tiekti, o ne smulkmeniškai vykdyti savo pačių susikurtas programas, net ir apsimestinai susietas su sveikatos politika?

 
  
MPphoto
 
 

  Ari Vatanen (PPE-DE). - Pone Pirmininke, manau, kad šiandien tinkama diena apmąstyti rinkimų ir rinkimų stebėjimo misijų svarbą. Šį rytą mus pasiekė naujausios žinios iš JAV. Atrodo, kad ten rinkimai vyksta jau visą amžinybę, tačiau iki šiol nežinome, kas bus demokratų partijos kandidatas į prezidentus. Manau, kad juo taps B. Obama, tačiau manęs niekas neklausia.

Tuo metu, kai rinkimai JAV jau vyksta keletą mėnesių, įvyko rinkimai Rusijoje, kurioje, mano nuomone, V. Putinas „perdavė“ prezidento postą D. Medvedevui. D. Medvedevas jau prisaikdintas, tačiau jo rinkimų kampanija, kaip pranešė Kremliaus spaudos centras, truko vieną dieną. Pranešime spaudai netgi nurodyta, kad už šią diena nemokėta. Kokia gali būti vienos dienos rinkimų kampanija? Tai galima daryti žinant, kad jums skirtas televizijos eterio laikas 17 kartų viršys bendrą kitiems trims kandidatams skirtą eterio laiką. Štai tokie prasti reikalai Rusijoje. Jos žmonės nusipelno daugiau. Mes turime atvirai užtarti Rusijos žmones ir bet kokios kitos šalies, kurioje dar nėra įsivyravusi mūsų požiūrį atitinkanti demokratinė sistema.

Ar svarbios rinkimų stebėjimo misijos? Be abejo, labai svarbios, nes jos skirtos demokratijai skatinti, t.y. svarbiausiam šio forumo siekiui vykdyti. José Salafranca ir Véronique De Keyser parengė labai gerą ataskaitą, tačiau turime tęsti pradėtą veiklą. ES turi tapti dar stipresnė. Mes negalime tylėti, nes esame įsipareigoję žmonėms, kurie dar neturi demokratinės sistemos.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Howitt (PSE). - Pone Pirmininke, noriu padėkoti Marco Cappato už puikią metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių.

Norėčiau paaiškinti du Socialistų frakcijos pateiktus dalinius pakeitimus. Pirma, aš gerbiu jūsų nuomonę dėl M. Gandhi ir neprievartinės politikos. Manau, kad tai svarbi tradicija, į kurią Parlamente atkreipėte mūsų dėmesį. Vis dėlto siekiame, kad ši dalis būtų išbraukta vien dėl to, kad tai negali būti vienintelis Europos BUSP politikos principas. Taikinamosioms ir taikos užtikrinimo misijoms kartais reikalingos karinės priemonės. Šios misijos vis dar yra svarbi Europos duoklė pasauliui kuriant taikingesnę ir šviesesnę ateitį.

Antra, kalbant apie dalinį pakeitimą, susijusį su JT žmogaus teisių taryba, aš, remdamasis savo patirtimi (kadangi su kolegomis iš pakomitečio dažnai vykstu į Ženevą), pritariu jūsų abejonėms. Nuvylė, kad vis dar vyrauja prieštaringos nuomonės okupuotų Palestinos teritorijų atžvilgiu, išlikęs politinių blokų mentalitetas (ypač Afrikos grupėje), nors ir mes patys turėtume būti daug atidesni. Vis dėlto manau, kad labai svarbu šiais metais toliau tęsti JT reformą, pripažinti teigiamą valstybių narių vaidmenį JT žmogaus teisių taryboje ir patvirtinti, kad tarpusavio peržiūros priemonė – tik pirmas žingsnis reikiama kryptimi. Mes turėtume užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma atvirai, visapusiškai ir veiksmingai.

Be to, raginame Komisiją ir Tarybą siekti, kad konstatuojamoje dalyje ir 4 dalyje nurodytas Europos masto susitarimas dėl demokratijos skatinimo būtų įtrauktas į kaimynystės politiką, Kopenhagos kriterijus, mūsų regionines programas. Kalbame apie demokratijos skatinimą, tačiau neturime vieningo europinio šio dalyko apibrėžimo. Norime, kad šis klausimas būtų apibrėžtas tokiu pat būdu kaip plėtros sritis, t.y. Komisija, valstybės narės ir Parlamentas priima bendrą demokratijos skatinimo apibrėžimą ir bendrai įsipareigoja naudoti šią priemonę kaip veiksmingą pasaulinės demokratijos variklį. J. Solana parėmė šią idėją, todėl aš tikiuosi, kad šį vakarą posėdžio protokole atsiras įrašas, kad Komisija ir Taryba taip pat remia šią idėją.

 
  
MPphoto
 
 

  Ona Juknevičienė (ALDE). – (LT) praeitų metų ES ataskaitą buvo 104 puslapiai, iš kurių 4 skirti žmogaus teisėms, o šiais metais atitinkamai 216 ir 10 puslapių. Į šių metų ataskaitą buvo pakartotinai įtraukti praeitų metų ataskaitos skirsniai dėl Pagrindinių teisių agentūros plėtros ir su šia sritimi susijusios Parlamento veiklos. Dokumente pateikta smulki ataskaita apie europiečių veiklą ginant žmonių teises visame pasaulyje.

Vis dėlto nei ataskaitoje, nei rezoliucijoje nė žodžiu neužsiminta apie žmogaus teisių apsaugą pačioje Sąjungoje. Ar tikrai nėra nė vieno žmogaus teisių pažeidimo ES viduje? Jei jų vis dėlto pasitaiko, ar mes sąžiningai neatidėliodami išsprendžiame susidariusias problemas? Mano nuomone, taip nėra. Atrodo, kad apie kitų nuodėmes kalbėti lengviau negu apie savo.

Nejaugi nežinome faktų apie nelegalias įdarbinimo agentūras Londone, kurios verčia vergais imigrantus iš Lietuvos ir Lenkijos. Ar nežinome, kad prezidento Sarkozy įsakymu Paryžiuje masiškai suimami „nelegalai“? Dar galiu paminėti neteisėtus veiksmus prieš rumunus Romoje. Aišku, nukentėjusieji gali kreiptis į Strasbūro teismą. Po kelerių metų (teismas gauna tūkstančius bylų) teisingumas bus pasiektas. Vis dėlto nukentėjusiems žmonėms svarbi kiekviena diena ir kiekviena valanda.

Esame išrinkti tam, kad dirbtume savo žmonėms, jiems atstovautume ir gintume jų teises. Pradėkime tai daryti. Kiekvienas asmuo Europoje turėtų būti saugus. Tuomet tapsime stipresni ir galėsime tinkamiau padėti kitiems.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Ačiū O. Juknevičiene. Šiuo atveju tinka posakis: „kito aky ir krislą pamato…“

 
  
MPphoto
 
 

  Margrete Auken (Verts/ALE). – (DA) Pone Pirmininke, dėkoju už puikią ataskaitą apie žmogaus teises. Vis dėlto ji turi vieną trūkumą. Didžiausia su žmogaus teisėmis susijusi problema pasaulyje – 260 milijonų jokiai kastai nepriklausančių dalitų diskriminavimas – paminėta labai trumpai ir tik išvardijant kitus dalykus, galinčius tapti diskriminavimo prielaidomis. Praeitų metų vasarį mes priėmėme ilgalaikį sprendimą šiuo klausimu, kelia susirūpinimą tai, kad Užsienio reikalų komitetas atmetė atitinkamą dalinį pakeitimą, kurį pateikė Žaliųjų frakcija/ Europos laisvasis aljansas. Mes pasiūlėme, kad ES kartu su JT parengtų gaires kovai su diskriminavimu pagal priklausomybę kastoms ir iškeltų šį klausimą aukščiausio lygio susitikimuose su atitinkamų šalių atstovais. Ar Indija ir Britanijos vyriausybė vėl nepritarė šiam pasiūlymui, kaip tai buvo praeitais metais, ar šį kartą atsitiko kitaip?

Problema iškilusi daugelyje Pietų Azijos valstybių, tačiau aš kalbu apie Indiją, nes tai demokratinė valstybė. Šio dalyko svarba buvo ypač pabrėžta kalbant apie prielaidas žmogaus teisėms užtikrinti. Indija demokratinė ir netgi turi gerus įstatymus prieš diskriminavimą pagal kastas. Vis dėlto šie įstatymai nuolat pažeidžiami. Reikėtų, kad Indijoje būtų laikomasi šių įstatymų ir ji taptų pavyzdžiu kitoms šalims. Vis dėlto trikdo tai, kad ES ir Parlamentas atsuka nugarą dalitų kančioms! Mes galėjome apie tai kalbėti praeitais metais. Kas įvyko, kad negalime apie tai kalbėti šiandien? Negi dalitų padėtis pagerėjo? Negi diskriminavimas nyksta? Ne, kiekvienas iš čia esančių žino, kad taip nėra. Dėl ko tuomet ES nekreipia dėmesio į beviltišką šių žmonių padėtį?

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer Pleite (GUE/NGL). (ES) Pone Pirmininke, labai ačiū. Ponios ir ponai, balandžio 13 d. Marakeše buvo suimtas Vakarų Sacharos žmogaus teisių gynėjas Ennaama Asfari. Dabar kitas suėmimas Maroke.

Aš pasakoju, kad atkreipčiau dėmesį, jog Europos Sąjunga atsakinga už dekolonizavimo procesą, kurį remia Jungtinės Tautos. Mes už tai atsakingi, ir dėl to bet kokioje ataskaitoje dėl žmogaus teisių turi būti pabrėžta, kad Europos Sąjunga turi griežtai ir akylai stebėti įvykių eigą ir vykdyti JT saugumo tarybos rezoliucijas.

Antra, ponios ir ponai, mūsų civilizacija įžengė į 21-ą amžių, tačiau gyventojai tampa skurdesni ir alkanesni. Daugėja ligų ir nelygybės. Per pastaruosius dešimt metų, remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, Afrika dar labiau nuskurdo. Todėl norėčiau pareikalauti, pasiūlyti ir paprašyti, kad pripažintume, jog žmogaus teisės apima visas šias teises: ekonominės, socialinės, kultūrinės ir politinės teisės. Manau, kad mes turėtume atidžiau nagrinėti atitinkamus klausimus ir spręsti visus, susijusius su žmogaus teisių laikymusi.

 
  
MPphoto
 
 

  Kathy Sinnott (IND/DEM). - Pone Pirmininke, diskutuojant apie rinkimus ir jų stebėjimo misijas svarbu, kad atkreiptume dėmesį į savo veiksmus, susijusius su Lisabonos sutartimi. Keli iš pusės milijardo Europos gyventojų, nepriklausančių vidiniam politiniam Tarybos ratui, dalyvaus Europos prezidento rinkimuose? Nė vienas. Kiek paprastų europiečių dalyvaus Europos ministro pirmininko ir Komisijos pirmininko rinkimuose? Vėl nė vienas.

Galbūt pasieksime daugiau pažangos skatindami demokratiją visame pasaulyje, jei patys ES viduje laikysimės demokratijos principų. Kaip šįvakar nurodė P. Bonde, jei kada nors Kinijos prezidentas paklaustų Europos prezidento, keliais balsais jis buvo išrinktas, susidarytų labai nepatogi padėtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Urszula Gacek (PPE-DE). - Pone Pirmininke, pritariu puikiai Europos Parlamento ataskaitai dėl rinkimų stebėjimo misijų. Ne be pagrindo rinkimų stebėjimas naujos ir besivystančios demokratijos šalyse – vienas iš ES prioritetų ir jos įsipareigojimų atitinkamų valstybių atžvilgiu išraiška.

Vis dėlto manau, kad papildomas vaidmuo turėtų tekti mūsų valstybėms narėms, vadinamoms subrendusios demokratijos šalimis. Pateiksiu pavyzdį.

Prisimenu karštus debatus Lenkijoje prieš rinkimus 2007 m. spalį. ESBO norėjo atsiųsti nedidelę grupelę stebėtojų. Iš pradžių daugelis politikų neigiamai reagavo į šį prašymą, nes vertino kaip įžeidimą. Taip nėra. Rinkimų stebėjimo misijos dirbo daugelyje senųjų Europos demokratinių šalių. Pvz., Prancūzijoje prezidento rinkimų metu. Galų gale stebėtojai buvo priimti ir Lenkijoje.

Įtikinėdami naujos ir besivystančios demokratijos šalis įsileisti tarptautinius stebėtojus turime patys parodyti, kad leidžiame kitiems mus „stebėti“. Mums rinkimų metu taip pat kyla problemų. Britanijoje buvo užregistruota nusižengimų, susijusių su balsavimu paštu. Ateityje turėsime naujų iššūkių dėl balsavimo internetu.

Taigi būkime atviri stebėjimui, nes šis atvirumas tik sustiprins pasitikėjimą mumis.

 
  
MPphoto
 
 

  Libor Rouček (PSE). - (CS) Šiandien nagrinėjame dvi tarpusavyje glaudžiai susijusias ataskaitas: metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir ataskaitą dėl ES rinkimų stebėjimo misijų. Laisvi rinkimai ir teisė į demokratiją – pagrindinės žmogaus teisės, kurias, inter alia, saugo Tarptautinė konvencija dėl pilietinių ir politinių teisių ir JT tūkstantmečio deklaracija. Dėl šių priežasčių demokratijos skatinimas – viena pagrindinių ES užsienio politikos užduočių. Tam, kad ši parama būtų veiksminga, turime stiprinti bendrą užsienio ir saugumo politiką ir siekti, kad ES rinkimų stebėjimo misijos duotų daugiau naudos.

Pritariu pranešėjų pateiktoms rekomendacijoms. Taip pat manau, kad į dialogus su trečiosiomis šalimis turėtų būti įtraukti su rinkimais, įskaitant priešrinkiminę ir porinkiminę veiklą, susiję klausimai. Vienas iš rinkimų tikslų, susijusių ne tik su balsavimu, bet ir su priešrinkimine ir porinkimine veikla, – demokratinių institucijų konsolidavimas, taip pat teisėtumo, žiniasklaidos ir teismų nepriklausomybės, pilietinės visuomenės teisių užtikrinimas ir t.t. Taip pat, remdamasis asmenine patirtimi, susijusia su rinkimų stebėjimo misijomis, esu įsitikinęs, kad Europos Parlamentas turėtų ir yra pajėgus imtis didesnio ir reikšmingesnio šios srities vaidmens.

Kaip Čekijos Respublikos atstovas norėčiau tarti keletą žodžių apie Romos statuto ratifikavimą. Kaip ir pernai norėčiau paraginti Čekijos Respublikos parlamento ir senato narius kiek įmanoma greičiau ratifikuoti Romos statutą. Susirūpinimą kelia faktas, kad mano gimtoji šalis Čekijos Respublika, kuri kitų metų pirmą pusmetį pirmininkaus Tarybai, – vienintelė valstybė narė, neratifikavusi šio dokumento.

 
  
MPphoto
 
 

  Sarah Ludford (ALDE). - Pone Pirmininke, pirmiausia norėčiau kreiptis į Komisiją ir Tarybą ir pasakyti, kad ES turi paremti Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltintoją, kad jis galėtų pareikšti kaltinimus dviem asmenims, įtariamiems žmogaus teisių pažeidimais Darfūre. Vienas iš jų – Sudano vyriausybės ministras. Iki šiol ES reakcija buvo labai silpna. Tai gėdingas dalykas, atsižvelgiant į tai, kad mes ypač rūpinamės TBT reputacija.

Mes netgi rizikuojame, kad mus apeis Jungtinės Amerikos Valstijos. Prieš dvi savaites įdomioje kalboje Johnas Bellingeris, Valstybės departamento vyriausiasis teisininkas, pasakė, kad JAV siekia, nekeisdamos ideologinės pozicijos TBT atžvilgiu, paremti praktinį jo darbą. Jis ypač paminėjo Darfūrą. Taigi manau, kad turėtume paskubėti paremti TBT Darfūro klausimu.

Kad ir kas laimėtų prezidento rinkimus Jungtinėse Amerikos Valstijose, galime sulaukti, kad bus nutraukta veikla, susijusi su pačiais rimčiausias žmogaus teisių pažeidimais, t.y. slaptas karas prieš terorizmą. Visi kandidatai įsipareigoja uždaryti Gvantanamo kalėjimą, tačiau ES turi toliau primygtinai raginti, kad kalėjimas būtų uždarytas, be to, paremti tarptautinę iniciatyvą dėl kalinių perkėlimo, kad jie galėtų pasinaudoti savo teise į sąžiningą teismą. Kartu su šia veikla (pritariu tiems, kurie teigia, kad ES turi gerbti žmogaus teises savo pačios viduje, jei nori, kad ja pasitikėtų pasaulyje) turime pripažinti, kad Europos vyriausybės vis dar nepriėmė sprendimo ypatingos svarbos klausimu, t.y. dėl pagrobimų ir kankinimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria da Assunção Esteves (PPE-DE).(PT) Padėtis yra tokia: šiame pasaulyje, kurį ir mes iš dalies valdome, toliau pasireiškia barbariškų dalykų – mirties bausmė, kankinimai ir badas. Vis dėlto viskas liks po senovei, jei mes būsime tam abejingi. Puoselėjančiai švietimą, vertybes ir garbingumą Europai trūksta darnios politikos. Europos Parlamento ir Tarybos pozicijos ne visuomet sutampa. Vis dėlto tėra vienintelis kelias atitinkamiems tikslams įgyvendinti – visų Europos institucijų veiksmai, įgyvendinant vidaus ir išorės politikos kryptis, turi būti suderinti. Tikimės, kad Lisabonos sutartyje numatyta nauja Išorės reikalų tarnyba veiksmingai atliks žmogaus teisių srities uždavinius.

Vis dėlto norėčiau pateikti mums susirūpinimą keliančių pavyzdžių: Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Afrikoje taikoma mirties bausmė, Kinija turi ne tik Tibetą, joje egzistuoja vergų darbas, kankinimai ir mirties bausmė be teismo. Atsižvelgdami į šiuos dalykus turėtume išspręsti politikos derinimo problemas. Europa turi vykdyti aktyvią žmogaus teisių politiką. Svarbu, kad būtų įtraukta pilietinė visuomenė. Neturime užmiršti, kad kovą dėl teisių, remdamosi diplomatija, pirmiausia vykdo valstybės narės. Prancūzijos prezidentas buvo teisus sakydamas, kad neturėtume dalyvauti Olimpinėse žaidynėse Pekine. Ten neturėtų vykti ir ES valstybių vadovai. Sąjunga – vertybėmis pagrįstas susivienijimas. Vien priimtų pareiškimų ir rezoliucijų Europai nepakanka. Europos Sąjunga neturi parduoti savo sielos.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE). – (PL) Tardamas sveikinimą trims pranešėjams norėčiau ypač pabrėžti ypatingą neginčijamą moterų teisių visose gyvenimo sferose ir privačiame gyvenime užtikrinimo ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, svarbą.

Tam visų pirma reikia panaikinti visų formų diskriminavimą ir prievartą prieš moteris ir mergaites. Vien to nepakanka. Pažvelkime į Europą. Europos Sąjunga rengia keletą rezoliucijų, kuriose valstybės narės bus paragintos laikytis moterų ir vyrų lygių teisių principo, o po to kontroliuos, kaip šių principų laikomasi. Vis dėlto, Komisijos nare, man labai įdomu, ar lyčių aspektas bus taikomas Europos Sąjungos viduje? Ar, pvz., kuriant naujas ES institucijas ir parenkant kandidatus keturiems aukščiausiems postams (Sąjungos prezidento, Komisijos pirmininko, Parlamento pirmininko ir ES vyriausiojo BUSP įgaliotinio), bus atsižvelgta į šį principą?

Ponios ir ponai, tai bus tiesos akimirka, iš kurios suprasime, ar mūsų ketinimai dėl moterų teisių užtikrinimo iš tikrųjų rimti.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria-Eleni Koppa (PSE). - (EL) Pone Pirmininke, ataskaita, kurią šiandien nagrinėjame, – pati svarbiausia Europos Parlamento politikos dėl žmogaus teisų pasaulyje išraiška. Mūsų laukia didžiuliai iššūkiai, todėl Europos Parlamentas gali ir turi tapti demokratijos ir žmogaus orumo garantu.

Svarbu, kad ES parengtų nuoseklią vieningą poziciją šiais klausimais. Tai vienintelis būdas stiprinti ir tobulinti bendrų priemonių įgyvendinimo veiksmingumą.

Neturėtume taikyti dvigubų standartų, atsižvelgdami tik į savo interesus. Į pagrindinių uždavinių sąrašą turėtume įtraukti siekį panaikinti mirties bausmę ir kankinimus, apsaugoti vaikus, patekusius į ginkluotus konfliktus. Visi santykiai ir susitarimai su trečiosiomis šalimis turi būti grindžiami jų apsaugos principu. Negalima leisti jokių nukrypimų ar principų pažeidimo.

Žmogaus teisės turi būti tvirtas visų mūsų politinių sprendimų pagrindas.

Norėčiau baigti padėka pranešėjui už puikią ir detalią ataskaitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marios Matsakis (ALDE). - Pone Pirmininke, tam, kad ES galėtų kalbėti apie žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse, ji pati turi siekti, jog žmogaus teisės būtų nepriekaištingai gerbiamos visose ES valstybėse narėse.

Kaip jau sakė kiti kalbėtojai, to kol kas nėra. Pateiksiu tik vieną su Britanija susijusį pavyzdį. JK, pažeisdama tarptautines konvencijas, vis dar turi dvi kolonijas kitoje valstybėje narėje – Kipre. Šiose dviejose kolonijose, Akrotiri ir Dhekelia, gyvena maždaug 10 000 civilių Kipro gyventojų, kurie yra ES piliečiai, tačiau jų būstai yra žemėje, kurią Britanija dėl aiškių priežasčių „atrėžė“ nuo ES. Šie žmonės neturi pagrindinės žmogaus teisės – rinkti savo valdžią. Juos valdo Anglijos karalienės skiriamas britų gubernatorius, kuris yra britų armijos generolas. Šie žmonės neturi teisės išsirinkti savo parlamento. Kolonijoms taikomi įstatymai visiškai priklauso gubernatoriaus jurisdikcijai. Dėl šios priežasties civiliai gyventojai gyvena britų karinės diktatūros sąlygomis.

Gėda, kad Parlamentas, Komisija ir Taryba visuomet žiūri į šią problemą pro pirštus.

Galbūt kitos valstybės narės turi savų „šiukšlių“, kurių nenori „tempti iš namų“ arba minėtos institucijos iš tikrųjų netiki demokratijos ir teisingumo principais, dėl kurių jos esą kovoja? O gal ES rūpinasi žmogaus teisėmis tik tais atvejais, kai tai nėra susiję su jos pačios piliečiais?

Gal ir taip. Aišku, kad britų kolonijos Kipre diskredituoja bet kokią ES ataskaitą dėl žmogaus teisių pasaulyje ir mažina jos patikimumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (PSE). - (RO) Pone Pirmininke, ponia Komisijos nare, brangieji kolegos, norėčiau pasveikinti Véronique De Keyser ir pritarti tiems kalbėtojams, kurie kalbėjo apie žmogaus teisių, rinkimų ir demokratijos sąsajas. Esu iš Rumunijos, kuri daugelį metų gyveno totalitarizmo sąlygomis. Galbūt dėl to mes, vis dar atsimenantys tuos laikus, turėtume dar labiau pabrėžti demokratinių, laisvų ir sąžiningų rinkimų svarbą.

Žymus amerikiečių profesorius Larris Diamondas neseniai atkreipė dėmesį į susirūpinimą keliantį reiškinį, vadinamą „demokratijos nuosmukiu“. Remiantis naujausia organizacijos „Freedom House“ ataskaita matyti, kad 2007 m. buvo prasčiausi pasaulio taikos metai nuo pat šaltojo karo pabaigos.

Manau, kad šiomis aplinkybėmis svarbiausias Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Sąjungos valstybių narių uždavinys – rinkimams ir porinkiminiam laikotarpiui skirtos bendros pasaulinės strategijos demokratijai skatinti parengimas. Aš pritariu idėjai paremti naujus parlamentus, siekiant juos sustiprinti ir sudaryti palankesnes sąlygas įstatymų leidybos pareigoms atlikti kuo griežčiau laikantis demokratijos principų.

Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad ne visi organizacinio pobūdžio trūkumai – bandymas apgauti, tačiau ypač svarbu apibrėžti, kokiu laipsniu teisės aktų nuostatos sudaro sąlygas nešališkiems skaidriems rinkimams.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Dabar galės pasisakyti kalbėtojai, kurie paprašys pirmininko. Norėčiau pasakyti, kad šios dienos lyčių lygybės ir įvairovės posėdyje pirmininko pavaduotojas buvo kritikuojamas dėl to, kad tik EP nariai sugebėdavo atkreipti jo dėmesį ir gauti žodį, o EP narės – ne. Manau, kad šiuo atveju viskas bus daug paprasčiau, nes visi pareiškusieji norą pasisakyti – moterys. Taigi neturėtume vėl išgirsti mums mažiau nei prieš valandą pareikštos kritikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Marianne Mikko (PSE). - (ET) Ponios ir ponai, Marco Cappato ataskaita dėl žmogaus teisių nusipelno didžiausių liaupsių. Europos Sąjunga turi imtis priemonių tikrai nuosekliai, patikimai žmogaus teisių skatinimo pasaulyje politikai toliau vykdyti. Pritariu, kad žmogaus teisų apsaugos stebėsena turi būti veiksmingesnė.

Remiu Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politiką. Kalbėdami vienu balsu galime daugiau nuveikti kovoje su bet kokiomis žmogaus teisių pažeidimų apraiškomis pasaulyje. Tokiu būdu galima būtų išgelbėti tūkstančius žmonių gyvybių. Aš pritariu pasiūlymui 2009 m. sušaukti Europos neprievartinės kovos konferenciją.

Ypač svarbu, kad rinkimų stebėjimo misijose dalyvauja EPN. Vis dėlto EPN turi būti nešališki, kaip pabrėžta Véronique De Keyser ir José Salafranca ataskaitoje. Kokiu būdu galima būtų padidinti rinkimus stebinčių Europos Parlamento grupių ir Europos rinkimų stebėjimo misijų darbo veiksmingumą nepakenkiant nė vienai iš jų? Turime kartu surasti šios problemos sprendimą.

Europos Sąjunga vis daugiau ir daugiau dėmesio skiria žmogaus teisėms. Pasaulis gali įsitikinti, kad solidarumas ir pagrindinių teisių apsauga – vieni iš pagrindinių mūsų veiklos principų, kurių nesilaikydama gerovės nepasieks nė viena šalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE). - (FR) Pone Pirmininke, dėkoju už lyčių lygybės principo laikymąsi. Aš asmeniškai norėčiau padėkoti pranešėjams už tris ataskaitas ir tuo pačiu dar kartą pabrėžti rinkimų stebėjimo misijų visame pasaulyje svarbą. Aš manau, kad dar kartą reikėtų pareikšti, kad apie šią ypač naudingą veiklą reikėtų informuoti mūsų piliečius. Pirmiausia artėjant rinkimams.

Ar galėčiau padėkoti visiems rinkimų stebėtojams., Nors mes ir vadovaujame rinkimų stebėjimo misijoms, turime šimtus jaunų ir ne tokių jaunų padėjėjų, kurie vyksta kartu ir padeda puoselėti demokratiją kitose šalyse. Nemanau, kad mes dažnai apie tai kalbame . Be stebėtojų tinklo negalėtume rengti šių puikių rinkimų stebėjimo misijų. Taip pat norėčiau paminėti gyventojų entuziazmą priimant stebėtojus, ypač atvykusius ilgalaikiam stebėjimui ir ilgiau užtrunkančius šalyje.

Vis dėlto esu nusivylusi, kad kolegos nariai neremia mano pateikto dalinio pakeitimo, kurio tikslas padidinti misijų biudžetą. Manau, kad kuo daugiau rinkimų misijose sukaupsime patirties, tuo populiaresnė taps Europos Sąjunga. Būtų gėda, jei dėl lėšų stygiaus negalėtume priimti atitinkamų šalių kvietimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Katrin Saks (PSE). - (ET) Paprašiau žodžio norėdama atkreipti didesnį dėmesį į žmogaus teises Afganistane, šalyje, kurioje apčiuopiamų rezultatų pasiekė valstybės narės ir visa Europos Sąjunga.

Aš lankiausi Afganistane praeitą savaitę kartu su Europos Parlamento delegacija ir norėčiau papasakoti jums apie du asmenis.

Perwiz Kambakhsh – jaunas žurnalistas, nuteistas myriop, nes iš interneto įsirašė medžiagos apie moterų padėtį islame. Jo likimas prezidento Karzajaus rankose.

Malalai Joya – jauna parlamentarė, kuri buvo paprasčiausiai išmesta iš parlamento po kritikos, kad karo vadai daro per daug įtakos vyriausybei ir parlamentui. Jai buvo atimtos visos teisės. Tai visiškai neteisėta veikla.

Šiuo metu kalbame ne vien apie tai, kad ji negalėjo pasinaudoti savo teisėmis arba įgaliojimais, bet ir apie tai, kad jos gyvybei gresia pavojus. Mes susitikome su ja. Jai tikrai reikia skubios mūsų pagalbos ir įsikišimo.

Europos Sąjunga turėtų, visų pirma atsižvelgdama į būsimą Paryžiaus tarptautinę konferenciją, kurioje bus sprendžiamas klausimas dėl paramos didinimo Afganistanui, dar kartą apsvarstyti, kokį Afganistaną siekiame sukurti.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Einantis Tarybos Pirmininko pareigas. (SL) Deja, Tarybos atstovui šioje diskusijoje skirtas laikas jau baigėsi, todėl aš elgsiuosi drausmingai ir kalbėsiu ypač glaustai. Norėčiau tik padėkoti pranešėjams už ypač aukštos kokybės ataskaitas. Norėčiau padėkoti ir visiems diskusijų dalyviams, pareiškusiems savo nuomonę. Pirmininkaujančios Tarybai valstybės vardu galiu užtikrinti, kad mes būsimame Tarybos darbe sieksime kiek įmanoma atsižvelgti į šias nuomones.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − dėkoju, ministre. Šioje diskusijoje nei Tarybai, nei Komisijai nenumatytas atskiras laikas, nors tai ir atrodytų keista. Nuspręsdamas, kiek turite laiko, jūs pranokote mūsų lūkesčius. Dėkoju, kad antrame posėdyje naudojote laiką labai saikingai. Dabar žodis suteikiamas Komisijos nariai Benitai Ferrero-Waldner.

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, prieš tai nekalbėjau, todėl norėčiau pateikti minčių. Norėčiau papildyti temą.

Žmogaus teisių dialogai tapo svarbia ES politikos, skirtos žmogaus teisėms pasaulyje skatinti, dalimi. Remdamasi 2001 m. gruodį priimtomis gairėmis dėl žmogaus teisių dialogų, Europos Sąjunga pradėjo maždaug 30 dialogų. Be to, sprendžiamas klausimas dėl kitų, pvz., su Centrine Azija, Pietų Kaukazu, Pietų Afrika ir galbūt su kai kuriais svarbiais partneriais Lotynų Amerikoje. Pilietinė visuomenė, visų pirma atitinkamų šalių žmogaus teisių NVO, paprastai dalyvauja rengiant susitikimus. Pasiekėme gerų rezultatų ir bendraudami su kai kuriais kaimynystėje esančiais partneriais. Be to, turiu pasakyti, kad esame pasiekę ir nevienareikšmių rezultatų, pvz., dialogo su Rusija metu. Rusija buvo pirmoji šalis, kurioje, remiantis Valenciano ataskaita, buvo surengtas trumpas pasitarimas. Jame dalyvavo ribotas EPN skaičius, o pagrindiniai klausimai – geresnis veiklos koordinavimas ir tinkama informacija. Manau kad jis buvo naudingas visoms suinteresuotoms pusėms.

Naujasis Europos demokratijos ir žmogaus teisių instrumentas taip pat diegiamas visu pajėgumu. Numatyta parengti du pasiūlymus, susijusius su 1 tikslu (sudėtingos padėties šalys), ir vieną pasiūlymą dėl žmogaus teisių gynėjų. Šiuos pasiūlymus įvertins Komisijos tarnybos. Paskelbta dauguma atitinkamoms šalims skirtų paramos programų (CBSS), kurias šiuo metu šalių lygmeniu įvertina mūsų delegacijos. Manau, kad vasarop daugumą projektų bus galima pradėti įgyvendinti vietoje.

Mes taip pat aktyviai integruojame žmogaus teisių ir žmogaus saugumo principus į visus susijusius klausimus ir politikos kryptis. Ateityje bus parengta Europos saugumo strategija. Manau, kad tai padės sukurti stiprią, žmogui skirtą saugumo koncepciją, nes kaip tik žmogaus saugumo sąvoka apima žmogaus teisių, saugumo ir vystymosi klausimus.

Norėčiau ypač atkreipti jūsų dėmesį į keletą dalykų. Keli kalbėtojai nagrinėjo žmogaus teisių Europos sąjungos viduje temą. Nuo 2004 m. Europos Parlamentas nėra parengęs ataskaitos šiuo klausimu. Aišku, būtina spręsti problemas ir mes turime du pagrindinius tam skirtus instrumentus. Vienas – Europos Taryba. Kitas – Žmogaus teisių agentūra, įsteigta Vienoje, skirta padėties valstybėse narėse stebėsenai. Agentūra teiks atskaitas kasmet.

Taip pat norėčiau pakalbėti apie kolegos, kuris, deja, jau išėjo, minėtą temą dėl krikščionių apsaugos trečiosiose šalyse. Europos Sąjunga griežtai pasisako prieš bet kokių religinių grupių diskriminavimą. Mes stengiamės kuo aiškiau tai pabrėžti dialoguose su trečiosiomis šalimis.

Taip pat norėčiau pasakyti keletą žodžių apie rinkimų stebėjimo misijas. Posėdžio metu kalbėjo daug buvusių puikių stebėjimo misijų vadovų. Galėčiau tik dar kartą pabrėžti, kad rinkimų stebėjimo misijų nepriklausomybės, jų vykdomos politikos nuoseklumo ir ypač jų darbo profesionalumo svarbą.

Dėl moterų teisių. Esu moteris, todėl lyčių klausimams visuomet skiriu ypatingą dėmesį. Aš surengiau (visai neseniai – kovo 6 d.) moterų konferenciją, kuri turėtų duoti gerų rezultatų. Visuomet atsižvelgiame į lyčių aspektą. Rinkimų stebėjimo gairėse yra atskiras moterims skirtas skirsnis. JT Saugumo taryba yra priėmusi Rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų padėties ginkluotuose konfliktuose, kurioje numatytos nuostatos dėl padėties stebėsenos. Mes netrukus paskelbsime projektus, susijusius su moterų vystymusi. Norėčiau pasakyti, kad J. Barroso vadovaujamoje Komisijoje, kuriai aš priklausau, trečdalis darbuotojų – moterys. Manau, kad kvota ne visuomet turi lemiamos reikšmės. Ypač svarbus veiksnys – darbo kokybė. Šiuo atžvilgiu norėčiau pridurti, kad Komisija propaguoja sveiką reprodukcinį gyvenimą. Tai moterų ir vaikų gyvybei svarbus principas. Vienas šios srities projektas vykdomas Kenijoje, tačiau atitinkama programa apima visą pasaulį. Tai svarbu paminėti.

Kitas labai specifinis klausimas – Tarptautinis baudžiamasis teismas, kurį Europos Komisija tvirtai remia. 2008 m. EIDHR programai finansuoti esame numatę 4 mln. eurų. Į atitinkamus susitarimus įtraukėme išlygą dėl TBT. Rengėme protestus, kad mūsų partneriai ir tarptautiniai teismai pripažintų TBT sprendimus Kambodžos ir daugeliu kitų atvejų. Taigi mes tikrai kruopščiai dirbame.

Norėčiau užbaigti atsakymu R. Howitt ir į kitų kalbėtojų raginimą laikytis demokratijos principų. Tai mūsų duona ir druska. Pripažinta, kad Komisija – viena pagrindinių demokratiją propaguojančių institucijų, naudojanti rinkimų stebėjimo misijas ir kitas paramos rinkimams priemones, taip pat plačiu mastu remianti trečiųjų šalių demokratizavimo priemones ir tarptautines organizacijas, pvz., JT, ESBO ir Europos Tarybą. Prašau neabejoti, kad vertiname demokratijos propagavimą taip pat rimtai kaip bet kas kitas Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Sarah Ludford (ALDE). - Pone Pirmininke, aš tik norėjau prieš pabaigą paklausti Komisijos narės dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo ir jam teikiamos Komisijos paramos. Galbūt ji galėtų konkrečiai atsakyti į mano klausimą ir detaliai paaiškinti, kokių priemonių imsis ES (o jos atveju Komisija), siekdama, kad būtų priimti baudžiamieji nuosprendžiai atitinkamiems asmenis iš Sudano?

Ji neatsakė į šį klausimą ir aš būčiau dėkinga…

(Pirmininkas nutraukia kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, kaip minėjau, mes remiame Tarptautinį baudžiamąjį teismą, tačiau jis pats turi spręsti, ką jis gina ir kokių veiksmų imtis.

Be abejo, tai Tarptautinio baudžiamojo teismo, o ne mūsų darbotvarkės klausimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Marco Cappato , pranešėjas. – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, atsakau į posėdyje nedalyvaujančių narių klausimus, nes noriu išaiškinti kai kuriuos dalykus. Ataskaitoje nagrinėjami klausimai, susiję su mažumų teisėmis ir religijos laisve. Jame nepateiktos su pagarba žmogaus teisėms ES viduje susijusios problemos, nes šie klausimai ataskaitoje visai nenagrinėjami.

Vis dėlto manau, kad tam tikru mastu nagrinėjome ir juos, nes pateikėme kritinių pastabų sau, susijusių su atitinkamų priemonių naudojimo veiksmingumu ir pagarba ES įstatymams. Kai kalbame, kad netinkamai įgyvendinamos išlygos dėl žmogaus teisių, kalbame ir apie save pačius! Dėl to nemanau, kad šiuo atžvilgiu ataskaita nusipelno kritikos.

Manau, kad J. Lenarčič ilgai kalbėjo apie priemones, kurias reikėtų taikyti. Norėčiau pakartoti atskaitoje pateiktą rekomendaciją, kad būtų kalbama apie rezultatų įvertinimą, o ne apie konkrečias priemones.

V. Agnoletto kritikavo, kad pakankamai nekalbėjome apie žmogaus teisių kolektyvinį aspektą. Iš tikrųjų manau, kad pagrindinės žmogaus teisės pirmiausia aprėpia asmens teises. Net ir baisiausio šių dienų masinio nusikaltimo, genocido, atveju atskiri asmenys gali kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, kad tuo būdu būtų apgintos jų asmeninės teisės. Teisė į demokratiją – jau pagrindinė žmogaus teisė. Tai svarbi priemonė, kuria turėtų būti pasinaudota.

Manau, kad daugiausia dėmesio į pagarbos žmogaus teisėms aspektą turėtų būti atkreipta rengiant imigracijos ir narkotikų vartojimo prevencijos politikos kryptis. Norėčiau užbaigti atsakymu R.  Howitt. Ataskaitoje nėra nurodyta, kad neprievartinė kova – vienintelė priemonė žmogaus teisėms propaguoti. Pasakyta, kad tai tinkamiausia priemonė. Atskaitoje neprievartinė kova nelaikoma vien prievartos nenaudojimu arba pacifizmu. Ši kova – tai ir nepaklusnumo autoritariniams režimams ir diktatūroms ir jų sabotavimo priemonės. Šiuo atžvilgiu siūlome, kad ES žmogaus teisėms ir demokratijai skatinti propaguotų neprievartinės kovos koncepcijas ir būdus. Manau, kad rytdienos balsavimo metu šis skirsnis nebus atmestas.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique De Keyser , pranešėja. (FR) Pone Pirmininke, norėčiau padėkoti kalbėjusiems kolegoms ir pasakyti, kad šilti Isler Béguin žodžiai puikiai atspindi rinkimų stebėjimo misijų dalyvių entuziazmą. Nors gali atrodyti, kad ši ataskaita, parengta konsensuso pagrindu ir, kaip buvo rašyta keliuose mano skaitytuose pranešimuose, tesulaukė mažai žiniasklaidos dėmesio, nesukėlė didelių vidinių ginčų, nesukėlė didelių išorinių ginčų, apskritai nieko daug nesukėlė, tačiau yra labai svarbi daugeliui šalių, kurios kuria demokratiją ir turės rengti rinkimus.

Visų pirma norėčiau atsakyti į du kolegų klausimus. Pirma į J. Onyszkiewicziaus iškeltą labai svarbų klausimą dėl mažumų. Norėčiau pasakyti, kad nepaisant išlavintos mano vaizduotės ir supratimo, kad rinkimų stebėjimas dar nėra demokratija, negaliu suvokti jo minčių eigos ir esmės apie apsišvietusį despotizmą arba revoliucinį avangardizmą, kai net ir Kondorsetas kalba apie mažumas. Mes negalime sekti paskui jį. Akivaizdu, kad demokratija nėra tobula. Kaip tik dėl demokratijos F. Vanhecke turėjo galimybę šiandien pasakyti šlykščią islamofobišką ir rasistinę kalbą. F. Vanhecke atstovauja 30 proc. rinkėjų mano šalies Flandrijos regione. Deja, mes negalime sunaikinti F. Vanhecke partijos ir 30 proc. Flandrijos gyventojų. Pone J. Onyszkiewicziau (galbūt jo jau nėra posėdyje), mes negalime sunaikinti 50 proc. palestiniečių, kurie balsavo už „Hamas“. Demokratija kelia klausimų. Į šiuos klausimus ir turime atsakyti. Turime išspręsti problemas, susijusias su paskesnėmis politinėmis priemonėmis, taip pat rinkimų stebėjimo misijų metu iškilusius klausimus ir iššūkius.

 
  
MPphoto
 
 

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra , pranešėjas. − (ES) Pone Pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti kolegoms už šiltus žodžius apie mano kartu su Véronique De Keyser parengtą pranešimą dėl rinkimų stebėjimo misijų, kuriame kalbama ne tik apie pačius rinkimus, bet ir apie rinkimų sistemą, teisės sistemą, lygias galimybes ir vienodą teisę pasinaudoti žiniasklaidos priemonėmis, partijoms finansuoti skirtomis lėšomis, ginčų sprendimo sistema ir t.t.

Vis dėlto, pone Pirmininke, manau, kad visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį, jog ši ataskaita, kaip ir Marco Cappato ataskaita dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje, nėra skirta abstrakčiam tikslui, t.y. ataskaita yra susijusi su Europos Sąjungos, ypač Europos Parlamento, įsipareigojimu puoselėti šias pagrindines vertybes: demokratiją, laisvę, teisėtumą ir svarbiausia žmogaus teises.

Pone Pirmininke, šie rūmai – Europos Sąjungos demokratijos širdis, todėl visuomet turime kalbėti labai aiškiai ir labai garsiai ir pasiųsti labai aiškų signalą apie šį įsipareigojimą dėl žmogaus teisių, kurios, kaip girdėjome šiuose rūmuose šįvakar, nėra susietos arba skirtos vienam regionui arba žemynui, o yra pasaulinio pobūdžio. Taigi turime patys parodyti pavyzdį.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas . − Diskusijos baigtos.

Balsavimas bus surengtas rytoj 11.00 val.

Pareiškimai raštu (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu. (BG) Pone Pirmininke, mielieji kolegos, Marco Cappato,

Kalbant apie metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių pasaulyje reikėtų atkreipti dėmesį į šį faktą: balandžio pabaigoje Skopjės valdžia nusprendė areštuoti žurnalistą Victorą Kanzurovą. Tai buvo padaryta vidury nakties, nepateikus jokių kaltinimų. Vienintelė Kanzurovo nuodėmė – jo daugiametė kova, remiantis visiškai teisėtomis priemonėmis, už teisę jam ir dideliam skaičiui tėvynainių vadintis bulgarais.

Po 24 valandų arešto Kanzurovas buvo išleistas namo, tačiau iš jo buvo atimtas pasas. Taigi faktiškai jam vis dar taikomas namų areštas. Be jokių oficialių jam pareikštų kaltinimų.

Esu įsitikinęs, kad šie Makedonijos institucijų veiksmai yra visiškai nepriimtini ir pažeidžia pagrindines žmogaus teises, t.y. žodžio laisvę, ypač atsižvelgiant į dabartinį dinamišką bendros Europos kūrimąsi. Aš taip pat įsitikinęs, kad mes negalime likti abejingi šiems įžūliems veiksmams, kurie nubloškia mus dešimtmečius atgal į tamsius totalitarizmo laikus, kurių mes turėtume būti atsikratę amžiams.

Dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Titus Corlăţean (PSE), raštu.(RO) 2009 m. Moldovos Respublikoje įvyks teisėti rinkimai, kurių metu bus renkamas valstybės prezidentas. Moldovos Respublika yra prie rytinės ES sienos, todėl svarbu, kad joje vyktų demokratinės reformos ir kad šalyje būtų imtos diegti ES valstybių narių puoselėjamos demokratinės vertybės. Tai turėtų būti pasiekta įvairiomis priemonėmis, įskaitant ES kaimynystės politiką.

Būtina nusiųsti į Moldovos Respubliką rinkimų stebėjimo misiją, tačiau atitinkama stebėsena turi būti pradėta daug anksčiau. Jos metu daugiausia dėmesio turėtų būti skirta ikirinkiminiam laikotarpiui, atsižvelgiant į siekį pašalinti Kišiniovo komunistinio režimo daromus spaudos laisvės pažeidimus, pakartotinius teisminės sistemos pažeidimus ir naujausius rinkimų įstatymo dalinius pakeitimus, kuriuos priėmė Moldovos Respublikos parlamentas, o jame daugumą sudaro komunistai.

2008 m. balandžio 10 d. padaryta daug rinkimų įstatymo dalinių pakeitimų, kurie kertasi su Europos demokratijos nuostatomis ir praktika. Padaryti šie daliniai pakeitimai: uždraustas rinkimų blokų formavimas, rinkimų barjeras nuo 4 proc. padidintas iki 6 proc., t.y. įvestas neįvykdomas ir nedemokratinis rinkimų barjeras, atsižvelgiant į politinę padėtį Moldovos Respublikoje, dvigubą pilietybę turintiems asmenims uždrausta užimti valstybės postus, jie taip pat negali tapti parlamento nariais ir t.t.

 
  
MPphoto
 
 

  Hanna Foltyn-Kubicka (UEN), raštu. – (PL) Dabartinėje Lisabonos sutartyje ES valstybės narės įsipareigojo stiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą ir siekti demokratinės tvarkos pasaulyje. Be abejo, tai pagrindinis ES užsienio politikos uždavinys.

Tuo tarpu pirmininko J. Barroso ir kitų Komisijos narių elgesys vizito į Kinijos Liaudies Respubliką metu ir jų pareiškimas, kad Tibeto klausimas – Kinijos vidaus reikalas, prieštarauja ne tik Lisabonos sutarties idėjai, bet ir mūsų, įskaitant šį Parlamentą, kasdien vykdomai veiklai, susijusiai su žmogaus teisių apsauga.

Sunku paaiškinti ir faktą, kad Europa laiko Rusiją demokratine partnere, nors tai šalis, kurios valdžios institucijos ne tik toleruoja daugybę mūsų vertybių pažeidimų, bet ir atvirai tyčiojasi iš jų. Kodėl žiūrime pro pirštus į tebesitęsiantį čečėnų naikinimą ir spaudos laisvės slopinimą šioje šalyje?

Galbūt taip yra dėl to, kad pati ES nebesugeba laikytis žmogaus teisių. Apgailestauju, kad, Vokietijos Federacinėje Respublikoje negerbiama tėvų ir vaikų teisė bendrauti jų pasirinkta kalba. Tai rodo dabartinė teismų ir jaunimo reikalų tarnybų praktika.

Turime atsakyti į klausimą, ko mes siekiame? Ar mūsų rezoliucijos ir nesibaigiančios diskusijos tikrai skirtos pasaulio tvarkai gerinti, ar tai tik būdas veidmainystei slėpti, kad Europos politikai galėtų jaustis patogiai?

 
  
MPphoto
 
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. (FI) Žmogaus teisės – svarbi Sąjungos bendrosios užsienio ir saugumo politikos dalis. Žmogaus teisių klausimai – saugumo politikos klausimai. Užtikrindami žmogaus teises, užtikriname saugumą. Užtikrindami žmogaus teises visame pasaulyje, užtikriname ir Europos saugumą.

Nauji iššūkiai, pvz., klimato kaita, dykumėjimas ir maisto stygius, – tikras pavojus žmogaus saugumui ir žmogaus teisėms. Žmogaus teisės nėra tik politinės teisės, tai ir teisė į švarų maistą ir vandenį, kuri ypač svarbi kasdieniam žmonių gyvenimui. Kai žmonėms sudarytos priimtinos gyvenimo sąlygos, atsiranda pakankamos prielaidos tam, kad jie balsuotų už nuosaikių pažiūrų politinius lyderius ir reikalautų užtikrinti politines teises. Žmogaus teisių pagrindas – tai demokratijos ir laisvės idealai bei socialinis ir ekonominis teisingumas.

Ataskaitoje dėl žmogaus teisių paminėtas M. Gandhi ir jo neprievartinio pasipriešinimo idėja. Žmogaus teisės negali būti propaguojamos karo jėga ir prievarta. Žengdami į priekį turime siekti vertybių, sudarančių žmogaus teisių pagrindą, darnos.

Propaguodami žmogaus teises, propaguojame saugumą. Jos savaime yra vertybė. Žmogaus teisės – visuotinė vertybė. Dėl šios priežasties ES turi stiprinti žmogaus teisių politiką. Ji nėra izoliuota nuo kitų politikos sričių, kaip tai puikiai parodyta ataskaitoje dėl žmogaus teisių.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. (FI) Norėčiau padėkoti Marco Cappato už plačią ir visapusišką ataskaitą, kurioje teisingai reikalaujama, kad ES vykdytų nuoseklesnę žmogaus teisių politiką ir taikytų veiksmingesnes jos poveikio stebėsenos priemones. Sąjungai vis dar reikia daug nuveikti, kad būtų parengta aiški, suderinta ir turinti lemiamos įtakos šios srities politika.

Mes turėtume ne tik remti, bet ir reikalauti, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės tiek ES viduje, tiek ir išorėje. Kaip pabrėžta Marco Cappato ataskaitoje, moterų teisės turėtų būti neatsiejama ES žmogaus teisių dialogo dalis.

Ataskaitoje neblogai įvertintas Parlamento vaidmuo kaip ypač svarbus sprendžiant ES žmogaus teisių politikos klausimus, pvz., reguliariai rengiamų nepaprastųjų debatų metu. Po šių debatų parengtos skubios rezoliucijos atskleidė konkretaus ir platesnio pobūdžio politikos trūkumų, dėl kurių smarkiai pažeidžiamas žmogaus orumo principas. Tam, kad ateityje būtų standartizuoti debatai ir patobulinta stebėsena, delegacijos turėtų sistemingiau įtraukti paskesnes derybas dėl žmogaus teisių į vizitų į atitinkamas šalis darbotvarkę.

Be to, tinkamai paskirstytas finansavimas – ypatingos svarbos prielaida ES žmogaus teisių politikai įgyvendinti ir pasiekti kuo geresnių rezultatų. Naudojant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EIDHR) kaip finansavimo instrumentą, kritiniais atvejais ir nepaprastomis aplinkybėmis išteklius galima būtų skirti greitai ir tiesiogiai. Svarbu, kad atitinkamos lėšos kiek įmanoma efektyviau būtų tiesiogiai skiriamos vietos žmogaus teisių organizacijų veiklai finansuoti. Reikėtų parengti lėšų iš finansų instrumentų skyrimo gaires šalių, kuriose NVO veikla laikoma neteisėta, atvejams.

 
  
MPphoto
 
 

  Katalin Lévai (PSE), raštu. (HU) Sukrečia faktas, kad besivystančiose šalyse 82 proc. žmonių su negalia vis dar gyvena žemiau skurdo ribos ir kenčia nuo pačių baisiausių žmogaus teisių, pvz., teisės gyventi, pažeidimų, įskaitant žiaurų elgesį ir pažeminimą. Ypatingą nerimą kelia vaikų su negalia padėtis.

Europos Sąjunga jau ilgą laiką įgyvendina bendrą veiksmingą žmogaus teisių apsaugos ir propagavimo visame pasaulyje politiką. Siekiant, kad ji taptų dar veiksmingesnė, reikia šią politiką griežtai suderinti su jau galiojančiomis ES nuostatomis dėl žmogaus teisių. Dėl šios srities trūkumų net šiais laikais ypač daug moterų vis dar patiria diskriminaciją darbo vietoje. Romų moterų padėtis dar sudėtingesnė. Jos patiria dvigubą diskriminaciją. Šiuo atžvilgiu žingsnis į priekį būtų Europos Sąjungos strategija dėl romų. Be to, Komisija turi būti įgaliota koordinuoti šios srities veiklą.

Apgailestauju, kad ataskaitoje visiškai neužsiminta apie Europos lygmens susirinkimų laisvės reformą. Siūlau įtraukti ataskaiton šį klausimą. Reikalingos griežtai apibrėžtos nuostatos, kad būtų išvengta spragų, kurios suteiktų galimybę plačiai paplitusioms ekstremistinėms politinėms grupuotėms teisėtai apeiti įstatymus ir kad tuo pat metu mažuma galėtų nevaržoma pasinaudoti savo teisėmis, nedrumsdama tylios daugumos ramybės. Iš griežtai apibrėžtų nuostatų tiek susirinkimų dalyviams, tiek ir tvarkos prižiūrėtojams bus aišku, kokia veikla pažeidžia įstatymus. Manau, kad laiku (be kitų) imtasi rengti nuostatas dėl spontaniškų taikių demonstracijų, dėl kurių valdžia nebuvo įspėta.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Ataskaita ciniškai apibrėžia ES imperialistinę politiką. Ji liaupsina ES kaip žmogaus teisių „gynėją“ ir demokratijos pasaulyje „ambasadorę“. ES „pagarba“ žmogaus teisėms ir demokratijai turėjo tragiškų pasekmių tautoms, gyvenančioms buvusioje Jugoslavijoje, Afganistane, Irake ir Palestinoje, kuriose žmogaus teisių vardu imperialistinės ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos bei NATO vykdė žiaurias skerdynes.

ES pasirinktinai naudoja žmogaus teisių idėją kaip dingstį spaudimui ir šantažui šalių, kurios dėl įvairių priežasčių priešinasi jos imperialistinėms užmačioms, pvz., Kubos, Vietnamo, Šiaurės Korėjos, Baltarusijos ir Irano. Laikydama save pasauline žmogaus teisių arbitre, ES nė žodžiu neužsimena apie Izraelio nusikaltimus, t.y. prieš palestiniečius vykdomą genocido politiką, arba apie imperialistinių Jungtinių Amerikos Valstijų ir jų sąjungininkų iš ES valstybių narių okupacinių pajėgų vykdomas Irako žmonių žudynes. Ataskaitoje pateikta informacija dėl skurdo, aplinkos būklės, darbininkų teisių, sveikatos ir pan. – įžeidimas tautoms, kenčiančioms imperialistų viešpatavimą ir kapitalistų jungą.

Graikijos komunistų partija (KKE) balsuoja prieš šią ataskaitą. Ji smerkia provokatorišką dalies ES veidmainystę, taip pat pasirinktinį žmogaus teisių idėjų naudojimą kaip dingstį imperialistiniam spaudimui ir netgi karui prieš tautas vykdyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Toomas Savi (ALDE), raštu. Sveikinu kolegą Marco Cappato, parengusį visapusišką ataskaitą, kurioje pateiktos ypač aktualios praeitų metų žmogaus teisių srities problemos. Pritariu, kad būtina ypač suaktyvinti ES ir Kinijos žmogaus teisių dialogą, ypač atsižvelgiant į būsimas Pekino olimpines žaidynes.

Apgailestavimą kelia tai, kad Kinija nepagerino žmogaus teisių padėties šalyje po 2001 m., kai jai buvo suteikta teisė rengti olimpines žaidynes. Vis dėlto neturėtume palikti Kinijos likimo valiai. Kaip nurodyta ataskaitoje, olimpiada – istorinė galimybė pagerinti žmogaus teisių padėtį Kinijoje, todėl mes turėtume nuolat priminti Kinijos valdžios institucijoms apie anksčiau jų duotus pažadus.

Turėtume vengti grasinimų, dėl kurių Kinija galėtų tapti labiau izoliuota ir sunkiai suvaldoma, kaip tai atsitiko šiuo metu, kai Kinijoje buvo surengtos kelios prieš vakariečius nukreiptos demonstracijos. Mes turime elgtis atsargiai ir nesukelti Kinijos žmonių pasipriešinimo demokratinėms reformoms. Turėtume daugiausia dėmesio skirti dialogui, kuris suteiktų mums galimybę pateikti savo poziciją, nežiūrint į kitą šalį iš aukšto.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika