Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas – Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu Ioannio Gklavakio parengtas pranešimas (A6–0166/2008) dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, nuostatas dėl paramos už medvilnę schemos (COM(2007)0701 – C6–0447/2007 – 2007/0242(CNS)).
Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, prieš pradėdama nagrinėti pranešimo turinį, norėčiau padėkoti pranešėjui I. Gklavakiui ir Žemės ūkio komiteto nariams už labai gerai atliktą darbą, susijusį su ypač jautriu klausimu dėl medvilnės sektoriaus reformos.
2006 m. Teisingumo Teismas anuliavo medvilnės sektoriaus reformą, priimtą 2004 m. Jis nusprendė, kad buvo pažeistas proporcingumo principas. Teismas taip pat nusprendė, kad per pagrįstą laikotarpį turėtų būti parengta nauja reforma. Komisija tuoj pat reagavo į šį sprendimą, t.y. užsakė keletą studijų, pradėjo visapusiškas konsultacijas ir atliko keletą poveikio įvertinimų.
Šiuo pagrindu Komisija toliau teiks 35 proc. susietosios paramos, kuri padėtų užtikrinti medvilnės gamybą ir gerbti atitinkamas Graikijos, Portugalijos ir Ispanijos stojimo sutarčių nuostatas. Tuo pat metu nuostata dėl 65 proc. paramos atsiejimo atitiktų BŽŪP reformos dvasią ir Europos Sąjungos įsipareigojimus tarptautiniams partneriams, ypač besivystančioms šalims.
Ypatingai pritariu, kad pranešime remiama nuostata dėl 35 proc. susietosios paramos, kuri taptų žingsniu pusiausvyros link. Pranešėjas tinkamai atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos medvilnės sektorius šiuo metu restruktūrizuojamas. Suprantu sektoriaus poreikius ir dėl to teigiamai vertinu dalinius pakeitimus, skirtus šiam procesui paremti, pvz., sumažinant valstybei narei nustatytą bazinį plotą ir kartu padidinant susietosios paramos dydį vienam hektarui. Šiuo atžvilgiu manau, kad jūsų pasiūlymas pagrįstas.
Vis dėlto raginate didinti vienam hektarui skiriamos paramos dalį valstybėse, kuriose medvilnės plotai tampa mažesni už atitinkamai valstybei numatytą normą. Dėl to kyla problemų. Turiu pasakyti, kad tai faktiškai konjunktūrą stabdanti sistema, dėl kurios parama Europos medvilnės sektoriui taps prekybą iškreipiančiu faktoriumi ir kuri aiškiai prieštaraus mūsų tarptautinių prekybos derybų įsipareigojimams, susijusiems su Dohos derybų etapu.
Galiu paremti dalinius pakeitimus, susijusius su „nacionalinio paketo“ nustatymu. Ypač pritariu tam, kad būtų pradėta medvilnės valymo sektoriaus pertvarka ir pagerinta produkcijos kokybė. Vis dėlto visos pertvarkos priemonės turėtų atitikti numatytas „žaliosios dėžės“ priemones ir nedubliuoti jau taikomų kaimo plėtros politikos priemonių.
Be to, neturėtų stebinti, kad aš prieštarauju tam, kad parama medvilnę auginantiems regionams būtų iš antro ramsčioperkelta į pirmą. Aš manau, kad visiškai akivaizdu (turėjau keletą galimybių pateikti šią nuomonę Parlamentui), jog mes turime sustiprinti kaimo plėtros politiką. Norėčiau pabrėžti, kad faktiškai medvilnę auginantys Ispanijos regionai veiksmingai naudojasi kaimo plėtros programomis, pvz., taiko įvairias žemės ūkio ir aplinkosaugos schemas.
Tikiuosi, kad bus surengta vaisinga diskusija šiuo ypač svarbiu klausimu.
Ioannis Gklavakis, pranešėjas. − (EL) Pone Pirmininke, atidžiai klausiausi Komisijos narės kalbos.
ES yra keturios medvilnę auginančios šalys: Graikija, Ispanija, Bulgarija ir Portugalija, kurioje šis sektorius labai mažas. Rengdamas šį pranešimą, glaudžiai bendradarbiavau su daug žmonių, rinkau rekomendacijas ir dalyvavau diskusijose. Dėl to galiu pasakyti, kad pranešimas – ilgo ir visapusiško bendradarbiavimo vaisius.
Aš dirbau kartu su savo Komiteto nariais, kuriems esu dėkingas, taip pat su Ispanijos medvilnės gamybos ir medvilnės valymo sektorių atstovais ir, aišku, savo tėvynainiais iš Graikijos.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Žemės ūkio komitetas priėmė pranešimą 26 balsavus už, o 6 – prieš. Tai rodo aukštą pritarimo lygį.
Norėčiau trumpai informuoti apie 2004 m. pasiūlymą dėl paramos medvilnės sektoriui. Jį anuliavo Europos Teisingumo Teismas. Buvo siūlyta teikti 35 proc. susietosios ir 65 proc. atsietosios paramos. Vėlesniais metais medvilnės auginimas sumažėjo. Ispanijoje – 50 proc., Ispanijoje – 25 proc., o Graikijoje – 11 proc.
Šio pranešimo tikslas – siekis, kad medvilnė būtų toliau auginama Europoje (visos Europos medvilnės gamyba tesudaro 2 proc. pasaulinės gamybos). Dėl to susitarėme, kad medvilnę gaminančioms valstybėms narėms skirta parama išliks nepakitusi.
Be abejo, siekdami užtikrinti, kad medvilnės gamyba nemažėtų arba netaptų nerentabili, pareikalavome šiek tiek padidinti vienam hektarui tenkančią paramos dalį. Džiaugiuosi, kad jūs tam pritariate. Taigi bendra paramos suma išliks nepakitusi, t.y. sumažės dirbamas plotas. Be jokių abejonių, jei valstybės narės pareikštų norą padidinti dirbamą plotą, nes nėra nustatyta didžiausia leidžiama riba, atsirastų problemų.
Susietosios ir atsietosios paramos santykis išlieka nepakitęs (35–65 proc.). Vis dėlto raginame, kad valstybėms narėms, jei jos to pageidauja, būtų leista keisti susietosios paramos santykį, nepažeidžiant žemutinės 35 proc. ribos.
Norėčiau išaiškinti vieną dalyką. Naujiems medvilnės plotams nuostata dėl didžiausios leidžiamos ribos nebus taikoma, t.y. už tai nebus (kaip anksčiau) skiriamos nuobaudos. Priešingai, tai galimybė išsaugoti dabartinį bendros paramos sektoriui dydį. Be abejo, manome, kad padidėjusi parama – tinkama paskata šiam sektoriui išsaugoti.
Taip pat siūlome sudaryti nacionalinį paketą skiriant jam 1 proc. visos susietosios paramos sumos, nepanaudotus asignavimus susietajai paramai ir 22 mln. eurų, perkeltų iš antro ramsčio.
Kokios naudos duotų nacionalinis paketas? Pirma, su juo siejami šie ambicingi uždaviniai: remti geresnės kokybės veislių paieškos mokslinius tyrimus, kad būtų sukurtos aplinkai nekenkiančios veislės, kurioms reikėtų mažiau vandens ir pesticidų. Antra, siekiama pagerinti gamybos kokybę ir modernizuoti gamyklas.
Pranešimo projektas atitinka ir medvilnės augintojų valstybėse narėse interesus, ir ES lygmens uždavinius. Jame nagrinėjami ne tik faktinio finansavimo klausimai, bet ir apibrėžiamos gyvybiškai svarbios ES aplinkosaugos priemonės.
Pabaigoje norėčiau paminėti, kad rengdamas pranešimą bendradarbiavau su kolegomis ir jutau visapusišką jų paramą. Tai suteikė man galimybę įtraukti į pranešimą naujas idėjas ir rekomendacijas.
Esu įsitikinęs, kad nauja programa padės išsaugoti klestintį ES sektorių ir medvilnės valymo pramonę.
Taip pat norėčiau dar kartą padėkoti Komisijai už tai, kad ji ėmėsi konstruktyviai spręsti medvilnės gamybos problemas. Pagaliau pasiekėme tinkamų rezultatų ir galėsime nukreipti Tarybą reikiama linkme.
Carmen Fraga Estévez, PPE-DE frakcijos vardu. – (ES) Pone Pirmininke, stebina, kad Europos Komisija, atsakydama į Teisingumo Teismo sprendimą, pateikė naują pasiūlymą dėl paramos už medvilnę schemos, kuris faktiškai sutampa su ankstesniu (išskyrus nuostatą dėl paramos susiejimo su nuimtu derliumi).
Šiuo atžvilgiu nuoširdžiai dėkoju I. Gklavakiui už parengtą puikų pranešimą, kuriame atkreiptas dėmesys į pagrindines medvilnės gamybos ir perdirbimo sektorių problemas.
Pirma, visiškai netinkamas Komisijos pasiūlymas išlaikyti 35 proc. susietos paramos. Tai įrodė pastarųjų metų įvykiai, kai, pvz., Ispanijoje ėmė mažėti gamybos apimtys. Dėl to manome, kad būtų tinkamas pranešime pateiktas sprendimas, t.y. remdamosi subsidiarumo principu valstybės narės minėtose ribose turėtų turėti galimybę nustatyti susietosios paramos dydį.
I. Gklavakis pateikė keletą skaičių. Galėčiau pasakyti jums, Komisijos nare, kad Andalūzija – didžiausia medvilnės gamintoja mano šalyje – per praėjusius trejus metus sumažino gamybą 65 proc.
Be to, norėčiau paprieštarauti jūsų teiginiui dėl 17 dalinio pakeitimo, kurį aš pati parengiau ir kuris buvo įtrauktas į pranešimą. Manau, kad, priešingai nei jūs sakėte, tai tinkamas pakeitimas, nes jame apibrėžta, kad, sumažinus sėjamuosius plotus iki mažesnių nei baziniai plotai, parama gamintojams gali būti padidinta. Manau, kad tai naudinga sektoriui. Be to, nebūtų pažeista finansinė pusiausvyra sektoriuje, atsirastų galimybė tinkamiau išnaudoti visus išteklius ir būtų sudarytos sąlygos lankstesniam sektoriaus darbui.
Pagaliau, Komisijos nare, norėčiau atkreipti dėmesį į klausimus, susijusius su medvilnės valymo pramone, kuri buvo visiškai „užmiršta“ rengiant 2004 m. reformą ir kurios pertvarka – neginčijamas dalykas. Manau, kad ypač svarbu sukurti fondą šio sektoriaus pertvarkai, kaip savo pranešime nurodė I. Gklavakis.
Be to, manau, kad 39 pakeitimas, kurį mes pateikėme Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos vardu, padės (taikant 69 straipsnį) teikti didesnę paramą šiai perdirbimo pramonei.
Pone Pirmininke, norėčiau pareikšti kad nepritariu šią savaitę Specialaus žemės ūkio reikalų komiteto pasiektam susitarimui, nes jis vis dar tinkamai neišsprendžia šiam sektoriui iškilusių problemų, visų pirma medvilnės valymo sektoriaus problemų. Turiu jums pasakyti, kad šiandien gavau Ispanijos medvilnės valymo pramoninkų laišką, kuriame rašoma, kad 27 medvilnės valymo fabrikai turės stabdyti savo veiklą, jei Taryba iš dalies nepakeis pasiūlymo.
Tikiuosi, kad Taryba pakeis visus šiuos dalykus. Be to, dėkoju Komisijos narei už dalyvavimą.
María Isabel Salinas García, PSE frakcijos vardu. – (ES) Pone Pirmininke, Komisijos nare, aš taip pat norėčiau išreikšti (manau, pelnytą) padėką pranešėjui ir dar padėkoti už jo darbingumą ir didelį norą bendradarbiauti. Ypač dėkoju už tai, kad jis susitiko su visais mano regiono, Andalūzijos, medvilnės gamintojais.
Norėčiau pasakyti, kad mes nagrinėjame naują medvilnės sektoriaus reformą, nes mano šalis, Ispanija, ir ypač mano regionas, Andalūzija, apskundė ankstesnę reformą Teisingumo Teismui. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pirmą kartą buvo atmesta Komisijos parengta reforma.
Stebina, kad, kaip jau buvo kalbėta, reaguodama į susidariusią padėtį Komisija dėl nesuprantamų priežasčių pateikė pasiūlymą kaip du vandens lašai panašų į pirmąjį. Savaime suprantama, Ispanijos pozicija pasiūlymo atžvilgiu nepasikeitė. Ispanijos medvilnės augintojai siekia, mes siekiame, kad medvilnė toliau būtų auginama. Jau kalbėta apie sunkias pasekmes mano regionui.
Šiam tikslui įgyvendinti reikalinga reforma, kuri skirtųsi nuo ankstesnės ir kuri sudarytų sąlygas medvilnei toliau auginti. Dėl to manau, kad I. Gklavakio pranešimas – tinkamas sprendimas, į kurį turėtų būti atsižvelgta.
Pranešime pasiūlytos susietosios ir atsietosios paramos dydžio proporcijos (teikiant platesnę paramą) ir daugiau atsakomybės valstybėms narėms, remiantis subsidiarumo principu. Manau, kad pranešėjas suvokė Graikijos ir Ispanijos padėties skirtumus. Dėl to manau, kad I. Gklavakio pranešime pasiūlyta išeitis gali sudaryti sąlygas medvilnei toliau auginti dviejose pagrindinėse šalyse gamintojose.
Taip pat aišku, kad mums reikia pramonės pertvarkos plano. Praeitą kartą Komisija neatsižvelgė į šį Parlamento prašymą.
Pramonė ketina reikalauti kompensacijos už padarytą žalą, kurią galima kiekybiškai nustatyti. Reikėtų į tai atsižvelgti.
Be to, labai svarbu paremti Socialistų frakcijos Europos Parlamente pakeitimą, kuriame reikalaujama įvesti pereinamąjį laikotarpį. Jis leistų prisitaikyti prie naujų sąlygų. Išlaikyti dabartinę padėtį, kuri nėra tvari, nepakanka. Noriu jums priminti, kad tai ne CMO. Mes turime pasiekti susitarimą, kad būtų sudarytos sąlygos medvilnei Europos Sąjungoje toliau auginti.
Nors mes vis dar neturime bendro sprendimo, manau, kad darbas bus atliktas ir bus atsižvelgta į Parlamento nuomonę. Kitu atveju, atsižvelgdama į Tarybos parengtus pranešimus, Ispanija reikalaus atmesti sprendimą ir jį pakartotinai svarstyti, jei nebus atsižvelgta į Parlamento nuomonę.
Diamanto Manolakou, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Pone Pirmininke, ES nepasigamina 70 proc. medvilnės. Dėl to šiam sektoriui reikėtų teikti daugiau paramos. Tai sudarytų sąlygas ir visai atitinkamai pramonei plėsti, pradedant nuo medvilnės auginimo iki jos perdirbimo ir panaudojimo rūbams gaminti.
Vietoj to yra įvestos kvotos ir bendros atsakomybės rinkliavos, dėl kurių mažėja gamyba, pajamos iš žemės ūkio ir darbo vietų skaičius.
Po paskutinės BŽŪP reformos daug aštriau buvo jaučiami su šiuo mažėjimu susiję padariniai, dėl kurių teko nubraukti 65 proc. paramos už gamybą. Praėjus metams po to, kai buvo pradėta taikyti nauja Bendro medvilnės rinkos organizavimo (CMO) sistema, Graikijoje jos gamyba smuko 20 proc., o Ispanijoje – 50 proc.
Graikijoje išnyko 11 proc. mažų ir vidutinių žemės ūkio bendrovių, o Ispanijoje – 25 proc. patikimų statistinių duomenų apie medvilnės valymo sektorių nėra. Dėl didėjančių gamybos išlaidų turėjo būti didinama parama. Deja, ji buvo mažinama.
Nepaisant to, kad I. Gklavakio pranešime yra gerų pasiūlymų, jo pateikta rekomendacija neišspręs problemos, nes pranešėjas pritaria Komisijos pasiūlymui. Nesutinkame, kad Graikijai būtų sumažinta kvota tam, kad išaugtų vienam hektarui tenkančios paramos dydis.
Nils Lundgren, IND/DEM frakcijos vardu. – (SV) Pone Pirmininke, kai tik mes šiuose rūmuose diskutuojame apie ES žemės ūkio politiką, protingi piliečiai gali įsitikinti, kad ši politika vis dar neracionali, nors pastaraisiais metais ir pasiekta tam tikros pažangos. Sulaukiame nuolatinių reikalavimų iš suinteresuotų grupių, kurios siekia apsaugos nuo konkurencijos iš užsienio. Dabartinė tvarka galioja taip ilgai, kad ji netgi iškreipė mūsų požiūrį į šiuos klausimus. Štai dėl ko pranešėjas gali rimtu veidu išrėžti tokią mintį: „Labai svarbu, kad bendrijos medvilnės gamybos sektorius toliau klestėtų. Jo gamybos lygis turi likti aukštas, kad leistų nuolat veikti medvilnės valymo pramonei, kuri užtikrina 3 200 darbo vietų Graikijoje ir 920 – Ispanijoje.“
Jei panašius argumentus taikytume kitoms sritims, Europa imtų ristis žemyn į prarają. Ispanija – sėkmingai dirbanti pramonės šalis, turinti maždaug 20 mln. dirbančiųjų. Tokiai šaliai neturėtų kilti rūpesčių dėl 920 medvilnės valymo pramonės darbuotojų perkėlimo į daugiau naudos duodantį sektorių. Pranešėjas taip pat nedvejodamas svaidosi ir tokiomis frazėmis: „Šiuo metu klestintį bendrijos žemės ūkio medvilnės gamybos sektorių privalome išsaugoti.“ Tai ypač ryškus contradictio in adjecto pavyzdys. Sveikas protas sako, kad klestinčiam medvilnės gamybos sektoriui parama būtų nereikalinga. Liūdna tiesa, kad medvilnės gamyba ES nepelninga ir turėtų būti nutraukta. Tokia pertvarka gali būti sunki ir pareikalauti valstybės paramos, tačiau parama turėtų būti panaudota reformoms, o ne gamybos, kuri būtų našesnė kitose šalyse už ES ribų, apsaugai.
Katerina Batzeli (PSE). - (EL) Pone Pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pagrindiniam pranešėjui ir su juo rengiant pranešimą bendradarbiavusiems šešėliniams pranešėjams už atliktą darbą.
Deja, pranešimas, kurį mes šiandien svarstome, buvo parengtas spaudžiant Europos Teisingumo Teismui, priėmusiam atitinkamą sprendimą, o ne dėl politinės valios, siekiant parengti medvilnės sektoriui ilgalaikę ir stabilią programą (iki 2013 m.) arba įgyvendinti reformą, atsižvelgiant į PPO ir BŽŪP nuostatas ir taisykles.
Sunku pritarti tam, kad reikalavimus atitinkančių plotų medvilnei auginti nuo 340 000 ha praeitais metais sumažės iki 270 000 ha. Sumažinus plotą, sumažės ir teikiamos paramos. Taip pat sunku pritarti tam, kad medvilnės valymo pramonė paramą gaus naudojant pirmo ramsčio programas. Mes turime siekti, kad būtų gerinama kokybė, tačiau nereikėtų šios nuostatos taikyti antro ramsčio priemonėms.
Aišku, labiausiai turėtume siekti stabilumo, t.y. atsietoji ir susietoji parama, taip pat kaimo plėtros sritis turėtų būti priskirta pirmam ramsčiui ir patekti į nuostatų dėl nacionalinio paketo, apibrėžto Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 VIII priede, taikymo sritį. Remiantis šiomis nuostatomis, valstybėms narėms būtų suteikta teisė lanksčiai taikyti minėtą reglamentą.
Be to, norėčiau ypač padėkoti Ispanijos vyriausybei už tai, kad ji perdavė klausimą dėl medvilnės Europos Teisingumo Teismui, kaip tai padarė Graikijos vyriausybė tabako atveju.
Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf (Verts/ALE). – (DE) Pone Pirmininke, Komisijos nare, ar galėtumėte savo atsakyme išaiškinti (kalbant apie 65 ir 35 dalių proporciją), kad 65 proc. norma nebus panaikinta ir bendrovės gaus šiuos pinigus. Jei, remiantis 35 proc. proporcija, medvilnė nebebus auginama, tuomet būtų verta imti tik 65 proc. ir auginti ką nors kita arba netgi nieko neauginti, nes 35 proc. nepakaks gamybos išlaidoms padengti tokiu laipsniu, kad medvilnės kaina neviršytų pramonei priimtinos kainos.
Jei mums rūpi medvilnės valymo pramonės darbo vietos, tuomet neišvengiamai reikėtų kalbėti su pramone, ar ji neturėtų galimybės mokėti už medvilnę tiek, kad apsimokėtų ją auginti.
Aišku, svarbu, kad 65 proc. atsietosios paramos toliau būtų mokama gamintojams. Nesvarbu, ar jie augina ar ne. Tai ir yra atsietosios paramos sistema. Manau, kad ankstesnėse kalbose apie tai buvo kalbama neaiškiai.
Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, atidžiai klausiau įvairių abejonių ir įvairių idėjų, kurias išreiškė gerbiamieji nariai. Manau, kad mūsų nuomonės nėra tokios skirtingos. Esu įsitikinusi, kad dienos pabaigoje mes sugebėsime rasti priimtiną kompromisą.
Manau, kad turėtume turėti omeny, kad Teisingumo Teismas, anuliuodamas medvilnės reformą, neišreiškė visiškai jokių abejonių dėl susietosios ir atsietosios paramos proporcijos (35/65). Jokių. Teisingumo Teismo sprendimas buvo paremtas nuomone, kad mes turėtume atlikti išsamesnį poveikio įvertinimą. Tuo mes faktiškai dabar ir užsiėmėme. Vis dėlto tai nereiškia, kad radome pagrindą susietosios ir atsietosios paramos proporcijai pakeisti. Jei ūkininkai nustotų auginti medvilnę, aišku, negalėtų naudoti atsietosios paramos dalies. Vis dėlto jie gautų pinigų net ir neaugindami medvilnės.
Manau, kad mes turėtume keisti esamą padėtį, nes sektoriaus problemos atsirado dar prieš 2004 m. reformą. Vis dėlto tikiuosi, kad reforma padės mums išlaikyti medvilnės sektorių. Atsižvelgiant į įvykių raidą, sektorius bus mažesnis, tačiau tikiuosi, kad jis bus ir konkurencingesnis.
Manau, kad daug galima nuveikti (tai minėjo K. Batzelis), kad būtų pagerinta produkcijos kokybė. Šiuo atveju padidintume produkto, turinčio kilmės vietos ženklą, vertę. Tuo būdu valstybės narės medvilnės gamintojos turėtų galimybę gauti už savo produktus didesnę kainą. Taigi mes galėtume išlaikyti klestintį konkurencingą Europos Sąjungos medvilnės sektorių.
Ioannis Gklavakis, pranešėjas. − (EL) Pone Pirmininke, mano nuomone, visi sutinka, kad medvilnė ES turi būti toliau auginama. Kodėl turėtume to nedaryti? ES nepasigamina 70 proc. medvilnės. Jei medvilnės gamyba toliau mažės, ES kils dar didesnių problemų.
Visos ES medvilnės gamyba tesudaro 2 proc. pasaulinės gamybos. Dėl to mes turėtume ginti šį sektorių bet kokia kaina. Nepamirškime, kad medvilnės gamyba tesudaro 0.15 proc. ES žemės ūkio gamybos. Be to, šiame pranešime ypatingas dėmesys skirtas produkcijos kokybei. Noriu pasakyti, kad visų medvilnę auginančių šalių, kurias aš aplankiau, medvilnės gamintojai užtikrino mane, kad jie ryžtingai sieks gaminti kokybišką medvilnę.
Visi pateikti siūlymai turėtų padėti pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Vis dėlto norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į klausimą, kuris, mano nuomone, buvo nesuprastas. Medvilnės plotas sumažintas tam, kad padidėtų dotacijos. Bendra lėšų suma, tenkanti atskiroms šalims, nepakito. Jokių apribojimų medvilnės plotams didinti nėra. Vis dėlto tai sumažintų hektarui tenkančios paramos dydį.
Nors Graikijoje plotas buvo sumažintas nuo 370 000 ha (594 eurai už ha) iki 270 000 ha (750 eurų už ha), niekas negali prieštarauti arba skirti nuobaudų, jei mes plotą nuo 270 000 ha vėl padidintume iki 370 000 ha. Mes turime teisę tai daryti. Tai reiškia, kad jokių apribojimų šiuo atžvilgiu nėra.
(pastaba iš salės)
Prašau kreiptis į rūmus ir paaiškinti. Būkite malonus ir perskaitykite pranešimą. Jūs įsitikinsite, kad tai visiškai teisinga. Jei mes viršysime 270 000 ha normą, gausime mažesnę nei 750 eurų paramos sumą hektarui. Prašau perskaityti pranešimą.
PIRMININKAVO: Gérard ONESTA Pirmininko pavaduotojas