Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. gegužės 7 d. - Briuselis

19. Giliavandenių žuvų išteklių valdymas (diskusijos)

  Pirmininkas. - Kitas klausimas – Rosos Miguélez Ramos Žuvininkystės komiteto vardu parengtas pranešimas dėl giliavandenių žuvų išteklių valdymo (2007/2110(INI)) (A6-0103/2008).

  Struan Stevenson (PPE-DE). - Pone Pirmininke, prieš pradėdamas nagrinėti klausimą, norėčiau trumpai pasakyti, kad žemės ūkio ir žuvininkystės klausimai tiek Briuselyje, tiek ir Strasbūre nuolat nagrinėjami vėlu metu. Mūsų klausimai visuomet įtraukiami į vakarinius posėdžius.

Manau, kad tai neteisinga. Priėmus Lisabonos sutartį, abu komitetai (Žemės ūkio komitetas ir Žuvininkystės komitetas) turės teisę dalyvauti bendro sprendimo procedūroje. Tai reiškia, kad turėsime tokį patį statusą kaip ir kiti Parlamento komitetai. Šiuo metu popietės sesijose nagrinėjami Užsienio reikalų komiteto klausimai, o mes visuomet turime nagrinėti klausimus vėlai vakare, kai mūsų kolegos iš Užsienio reikalų komiteto, anksčiau pavakarieniavę, jau gali gultis miegoti.

Aš nemanau, kad tai teisinga ir kreipiuosi į jus, pone Pirmininke, prašydamas, kad Pirmininkų sueiga ir Parlamento prezidiumas išnagrinėtų visų Žuvininkystės komiteto narių vardu pateiktą skundą, kuriame mes nesutinkame su tokia praktika ir reikalaujame, kad šis klausimas būtų ateityje teisingai išspręstas. Kartais esame pasirengę kalbėti vėlai surengtuose debatuose, tačiau norėtume gauti žodį ir popiečio sesijose. Tikiuosi, kad jūs į tai atsižvelgsite.

  Pirmininkas. - Ponios ir ponai, aš būtinai perduosiu šią pastabą Parlamento pirmininkui, bet norėčiau, kad jūs šį klausimą perduotumėte ir savo frakcijų pirmininkams ir pirmininkėms, kadangi jūs patys žinote, kad Pirmininkų sueiga priima sprendimą dėl darbotvarkės ir dėl pranešimų svarstymo eiliškumo. Aš pateiksiu informaciją savo pusei, o jūs pateikite savo.

  Rosa Miguélez Ramos , pranešėja. − (ES) Struanas Stevensonas sakė tiesą, nes mes visi pripažįstame, kad mūsų klausimai nagrinėjami iki vėlumos jau daugelį metų.

Manau, kad Komisija turėtų pradėti protestuoti. Aš raginu J. Borg ir Mariann Fischer Boel taip pat pareikšti protestą ir pareikalauti, kad diskusijos būtų surengtos tinkamesniu metu ne tik mūsų patogumui, bet ir tam, kad jie būtų lengviau prieinami visuomenei ir atitinkamiems sektoriams.

Vis dėlto šįvakar kalbame apie giliavandenių žuvų išteklius. Norėčiau jums priminti, kad ES žvejybos laivynas pradėjo gaudyti šias žuvis dešimtajame dešimtmetyje, kai pradėjo mažėti paviršinių žuvų ištekliai ir kai pradėjo nykti menkių ištekliai. Taip pat norėčiau priminti, kad Komisijos komunikate, su kuriuo susijęs mano pranešimas, nuostatų veiksmingumas vertinamas remiantis atitikties ir įgyvendinamumo principais.

Iš tikrųjų, kaip minėjau savo pranešime, pagrindinės kvotos valstybėms narėms buvo paskirstytos ir net padidintos prieš mums gaunant patikimos biologinės informacijos, t.y. vėlesnis paskirstymas vyko remiantis ne visiškai patikimais duomenimis. Dėl to kai kurios valstybės narės neišnaudojo joms skirtų kvotų, o kitos jas išnaudojo per kelis pirmus metų mėnesius.

Taip pat aišku, kad neišmanant šių vandenų geografinės struktūros ir nesant patikimų mokslinių duomenų, BLS ir kvotos nustatomi labai plačioms valdymo zonoms. Apribojimai buvo labai griežti ir netgi viršijo nuostatas, taikomas rūšims, įtrauktoms į išteklių atkūrimo programas.

Mes taip pat turime pripažinti, kad atitinkama klasifikacija nėra tobula, nes ji taikoma visų rūšių žuvims, sugaunamoms didesniame nei keturių šimtų metrų gylyje. Jis apibūdina platų spektrą žuvų, neturinčių bendrų biologinių, regioninių ar sandaros bruožų.

Norėčiau pasakyti, kad Komisija turėtų aiškiau apibrėžti, kurioms rūšims reikia apsaugos (jų esama daug), o kurias galima gaudyti vietoj paviršinių žuvų rūšių bei apibrėžti ilgalaikius tikslus žvejybos laivynui.

Be to, Komisija jau ne kartą buvo priversta išbraukti iš sąrašo kai kurias rūšis ir pripažinti, kad tuo atveju omenyje turėta tiktai sekliųjų vandenų žūklaviečių priegauda.

Mano nuomone, reikia, kad Komisija skubiai pašalintų skirtingoms rūšims taikomų sąlygų skirtumus, kurie nevisiškai pateisinami, ir per kuo trumpiausią laiką išaiškintų padėtį. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad šioje žvejybos srityje buvo pasiekta pažanga ir kad bendrijos žvejybos laivynas jau taiko daug priemonių, kurių, deja, netaiko kiti, ES nepriklausančių šalių, žvejybos laivynai, gaudantys žuvį tuose pačiuose vandenyse.

Europos laivynas pastaraisiais metais sumažino savo žvejybos apimtis, sumažindamas BLS, apribodamas laivų talpą ir sukurdamas saugomų zonų.

Yra ir kitų klausimų. Pvz., dėl BLS ir kvotų sistemos tinkamumo šių išteklių žvejybai. Tai ypač sudėtingas klausimas, nes žvejojama mišriose žūklavietėse.

Kitu svarbiu klausimu gali tapti būtinybė spręsti išmetimo problemą, geriau valdant išmetamų žuvų kiekius. O dėl žvejybos pastangos valdymo taikant laivų talpos ribojimą, Komisija pripažįsta, kad į laivų, kuriems reikalingi specialūs leidimai, skaičių įtraukus visus laivus, turinčius leidimus žvejoti atviroje jūroje (tarp jų gelminės žvejybos leidimus), kilo kontrolės problemų ir buvo be reikalo apribota prieiga prie kitų žūklaviečių. Šią padėtį taip pat reiktų ištaisyti.

Pagaliau, pone Pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad išklausysiu visų jūsų ir Komisijos pasisakymus ir pasakysiu baigiamąjį žodį.

  Joe Borg, Komisijos narys. − Pone Pirmininke, pirmiausia norėčiau atsakyti S. Stevensonui ir R. Miguélez Ramos dėl darbotvarkės laiko. Noriu pabrėžti, kad Komisija visiškai gerbia Parlamento sudarytą darbotvarkę.

Norėčiau padėkoti R. Miguélez Ramos ir visiems Žuvininkystės komiteto nariams už visapusišką pranešimą.

ES – svarbi giliavandenių žuvų išteklių naudotoja. Šio sektoriaus veikloje aktyviausiai dalyvauja šios ES valstybės narės: Estija, Prancūzija, Airija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Portugalija ir Ispanija.

Ekonominė ir socialinė giliavandenių žuvų žvejybos atviroje jūroje dugniniais įrankiais reikšmė bendrijoje, lyginant su visu ES žvejybos sektoriumi, santykinai maža. Vis dėlto kai kuriuose valstybėse ir regionuose, pirmiausia Ispanijoje ir Portugalijoje, šiuo būdu vietos lygmeniu sugaunama didelė laimikio dalis, išlaikoma daug darbo vietų ir sukuriama nemaža pridėtinė vertė.

Giluminė žvejyba buvo pradėta aštuntajame dešimtmetyje ir ėmėm ypač sparčiai plėstis nuo dešimtojo dešimtmečio dėl šių trijų faktorių: pirma, dėl ypač sumažėjusių žvejybos seklesniuose vandenyse galimybių, nes ten esantys žuvų ištekliai ėmė nykti ir vadovaujantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija aštuntajame dešimtmetyje buvo išplėsta valstybių jurisdikcija, antra, dėl didelės kai kurių giliavandenių žuvų rūšių vertės, trečia, dėl žvejybos naujovių, suteikiančių galimybę žvejoti dar giliau.

Mūsų teisės aktuose, skirtuose giluminei žvejybai, bandoma apibrėžti konkrečius giliavandenių žuvų išteklių žvejybos reikalavimus ir sąlygas. Faktiškai pasiekta tam tikra pažanga, nes anksčiau ši sritis buvo visiškai nereglamentuojama.

Mūsų naujausi pasiūlymai dėl BLS nustatymo ir žvejybos pastangų apribojimo daugiausia rėmėsi moksliniais duomenimis, kurių gauname vis daugiau ir daugiau. Viena aišku – šių išteklių būklė per pastaruosius metus pablogėjo. Reikėtų surinkti daugiau mokslinių duomenų apie jų kiekybę ir kokybę. Mūsų naujausiame pasiūlyme dėl duomenų rinkimo, kurį šiuo metu nagrinėja Taryba, į šiuos aspektus taip pat atsižvelgta. Be to, nuostata dėl giluminės žvejybos regionų žvalgymo bus įtraukta į valstybių narių įpareigojimų sąrašą. Be to, mūsų pasiūlyme dėl duomenų rinkimo sistemos diegimo bus reikalaujama rinkti papildomus biologinius mėginius.

Vis dėlto aišku, kad reikia pakartotinai apsvarstyti Giluminės žvejybos reglamente apibrėžtas taisykles. Mūsų komunikate pateikta jo trūkumų ir problemų keliančių klausimų analizė.

Mes tikimės, kad pradėsime pakartotinį reglamento svarstymą ir, pasitelkę vertingą jūsų pagalbą, apibrėšime konkrečius giliavandenių žuvų išteklių žvejybos reikalavimus ir sąlygas. Plataus masto visų suinteresuotųjų šalių konsultacijos turėtų būti surengtos 2009 m. Jų metu bus siekiama įvertinti galimybę griežtesnėms šios žvejybos srities taisyklėms įvesti.

Iš pranešėjos kalbos aišku, kad sprendžiame panašius klausimus ir uždavinius. Tikimės, kad glaudžiai bendradarbiausime, kad galėtume imtis skubių priemonių žuvų ištekliams apsaugoti.

  Marios Matsakis, ENVI komiteto nuomonės referentas. – Pone Pirmininke, dėkoju pranešėjai už puikų darbą. Tinkamas giliavandenių žuvų išteklių valdymas – svarbiausia prielaida išteklių naudojimo tvarumui skatinti ir jūrų ekosistemų apsaugai užtikrinti.

Remdamasis šiais principais, ENVI parengė ir ryžtingai parėmė atitinkamą nuomonę. Šioje nuomonėje buvo pateikta keletas pasiūlymų, kurie turėjo papildyti R. Ramos pranešimą ir padidinti jo veiksmingumą ir įgyvendinamumą. Joje (be kitų dalykų) buvo pabrėžta, kad reikia sumažinti bendras žvejybos kvotas, atsižvelgiant į atitinkamus mokslinius duomenis, be to, daug griežčiau laikytis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos rekomendacijų. Taip pat buvo išreikštas susirūpinimas, kad neveiksmingai ir nepakankamai įgyvendinamos galiojančių teisės aktų nuostatos, visų pirma susijusios su valstybėse narėse taikomomis stebėsenos ir kontrolės procedūromis. Be to, buvo pabrėžta saugomų jūrų regionų tinklo sukūrimo, remiantis Natura 2000 sistema, nauda.

Be to, į nuomonę buvo įtraukta nuoroda, kad reikėtų parengti bendras gaires, dalytis patirtimi, tobulinti turimų technologijų naudojimą ir įtraukti į veiklą specialistus ir NVO, kad būtų galima tinkamiau įgyvendinti priemones nelegaliai žvejybai riboti ir nelegaliam laimikiui parduoti Europos rinkose. Taip pat buvo paminėta, jog reikėtų skatinti naudoti mažiau aplinkai kenkiančius žvejybos būdus, kurie padėtų išsaugoti biologinę įvairovę. Mano frakcija visiškai pritaria nuomonės rekomendacijomis papildytam pranešimui. Vis dėlto mes negalime pritarti trims daliniams pakeitimams, kurie, mūsų nuomone, prieštarauja siekiui patikimai ir veiksmingai apsaugoti mūsų ekologines sistemas.

  Struan Stevenson, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone Pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti R. Miguélez Ramos už puikų darbą rengiant pranešimą.

Giliavandenių žuvų išteklių moksliniai tyrimai dar nebaigti. Vis dėlto mes žinome, kad šios rūšys gyvena gelmėse, t.y. 400 – 2000 m gylyje ir netgi dar giliau. Mes žinome, kad jos lėtai subręsta. Kartais pasiekia brandą tik 25 metų. Be to, jos labai lėtai dauginasi. Mes žinome, kad šiose gelmėse gyvena milijonai rūšių, iš kurių tik keletas valgomos. Dėl to, mūsų žiniomis, giluminės žvejybos metu žvejai išmeta maždaug 55 proc. laimikio. Mes žinome, kad tokia giluminė žvejyba, dažniausiai vyksta ypač jautriose jūros gelmių ekosistemose ir gali turėti siaubingų pasekmių šaltų vandenų koralams, jūrų dugno kalnams ir hidroterminėms srovėms. Dėl žvejybos dugniniais tralais turi būti atliktas griežtas visų pramonės sektorių, susijusių su gilumine žvejyba, poveikio aplinkai įvertinimas.

Taigi mums reikia griežtai kontroliuoti, kokių rūšių įrankiai naudojami giluminei žvejybai. Mes turime uždrausti žalingus įrankius. Turime užtikrinti, kad šios rūšies žvejyba būtų leista tik tuose regionuose, kuriuose ji iš tikrųjų nedarytų žalos. Mes turime užkirsti kelią tokiems įvykiams, kai tinklai plyšta ir dešimtmečiais dreifuoja naikindami žuvis. Kalbėdamas apie tai pripažįstu sėkmingą žvejybos amatą prie Portugalijos krantų ir aplink Azorų salas, kur žvejojama tvariu būdu. Aš pritariu tam, kad šio žvejybos laivyno nereikėtų perdėtai nuodugniai kontroliuoti.

Taigi mes nagrinėjame šį klausimą neturėdami tinkamos teisinės bazės, teturėdami skurdžią stebėsenos sistemą, mažai mokslo duomenų, nedaug žinių iš valstybių narių ir jausdami bendros patikimos informacijos stygių. Belieka tikėtis, kad šis pranešimas taps esminių teigiamų poslinkių prielaida.

  Paulo Casaca, PSE frakcijos vardu. – (PT) Aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai ir visiems kitiems asmenims, pvz., S. Stevensonui, padėjusiems rengti pranešimą, už puikų darbą. Svarbiausia norėčiau paraginti visus, kad būtų imtasi visų priemonių siekiant, kad dugninės žvejybos atveju nepasikartotų dramatiški įvykiai, kurie jau keletą dešimtmečių vyksta menkių ir kitų pelaginių rūšių žvejybos sektoriuje. Ypač svarbu, kad būtų taikomos atsargumo priemonės ir ekosistemų valdymo principai. Ypač svarbu išlaikyti žvejybos sektoriaus tvarumą.

Nors šio pranešimo 8 dalyje pateiktas pasiūlymas, mano nuomone, pateiktas siekiant gerų bendrų tikslų, tačiau jame apibrėžta nuostatos dėl žvejybos virš jūrų kalnų draudimo nebus įmanoma įgyvendinti aplink Azorų salas, nes visa giluminė žvejyba vyksta virš jūrų kalnų. Dėl to mes negalime paremti dabartinės redakcijos. Mes, be abejo, balsuosime už Socialistų partijos pateiktą dalinį šios dalies pakeitimą. Vis dėlto manau, kad turime atsiminti, jog jūrų dugno ekosistemos labiau pažeidžiamos nei paviršiaus. Mes negalime kartoti praeities klaidų.

Kaip jau minėta, jūrų dugne gyvenančios rūšys daug daug lėčiau subręsta, o joms padarytą žalą daug sunkiau ištaisyti. Dėl to negalime elgtis taip, kaip elgėmės iki šiol. Dėl šios priežastis raginu Europos Komisiją skirti šiam klausimui kuo daugiau dėmesio.

  Pedro Guerreiro, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) mes dėkojame pranešėjai už atliktą darbą ir apskritai, išskyrus kelis klausimus, pritariame pranešimo turiniui. Kadangi pagrindinis mūsų tikslas – tvarus išteklių naudojimas, pritariame tam, kad į pranešimą įtrauktos šios nuostatos: dėl investicijų į žvejybos mokslinius tyrimus, pabrėžiant, jog šiems tyrimams turėtų būti skirta daugiau personalo ir finansinių išteklių; dėl tinkamų socialinių ir ekonominių priemonių, kuriomis būtų siekiama kompensuoti žvejams išlaidas, atsiradusias dėl to, kad sumažėjo žvejybos mastas, nes įgyvendinami išteklių atkūrimo planai, dėl žvejų dalyvavimo rengiant jūrų aplinkosaugos, išteklių valdymo ir išteklių atkūrimo priemones. Be to, kaip nurodyta anksčiau, mes pabrėžiame, jog reikia rasti skirtingų ir tinkamų sprendimų, skirtų atskiroms rūšims, atsižvelgiant į selektyvinius žvejybos įrankius, naudojamus kiekviename regione.

  Carmen Fraga Estévez (PPE-DE). – (ES) Pone Pirmininke, aš taip pat manau, kad yra daug priežasčių, dėl kurių reikėtų pritarti daliniams šio pranešimo pakeitimams. Be to, manau, kad pranešimas labai vertingas.

Kalbant apie čia diskutuotą klausimą dėl žvejybos daugiau nei 1000 m gelmėse, reikia pasakyti, kad Žvejybos komitetas kitame pranešime jau yra aiškiai pabrėžęs, kad šį klausimą reikia tiesiogiai susieti su ypatingu giluminių ekosistemų pažeidžiamumu. Deja, mūsų nagrinėjamame pranešime ši nuostata buvo daugumos atmesta.

Atrastos pažeidžiamos buveinės turės būti saugomos. Nesvarbu, ar jos bus 1000 m, 600 m ar 200 m gylyje ir nepriklausomai nuo to, ar jos atsidurs vienoje ar kitoje Briuselyje dirbtinai nubrėžtos ribos pusėje.

Šią doktriną naudoja ir FAO rengdama gaires dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atviroje jūroje apsaugos, kuriose gelmės aspektas nelaikomas kriterijumi dėl šių priežasčių: trūksta jį apibrėžiančių mokslinių duomenų, jis yra labai nepastovus, jis negarantuoja mažesniame gylyje esančių koralų ir jūrų dugno kalnų apsaugos, dėl jo iškart išnyktų žvejybos laivynai, kurie iki šiol dirbo be jokių problemų, pvz., paprastųjų siūlauodegių kalavijų žvejai prie Azorų salų arba juodųjų otų žvejai NAFO reguliuojamuose regionuose. Pateikiau tik du pavyzdžius.

Vis dėlto, reikšdami pritarimą daliniams pakeitimams, pageidautume, kad teisėkūros procesai būtų nuoseklesni, nes šiuo metu rengiame būsimus teisės aktus dėl nepageidaujamos priegaudos išmetimo į jūrą, kurių nuostatos bus taikomos visam bendrijos laivynui.

Nemanau, kad reikėtų kelti pavojų tam tikriems žvejybos laivynams priimant teisės aktus dėl nepageidaujamos priegaudos išmetimo į jūrą, kurių nuostatos galiausiai būtų nesuderinamos su bendrosiomis taisyklėmis, t.y. prieštarautų principui dėl tinkamesnių teisės aktų visuomenės labui rengimo.

  Zdzisław Kazimierz Chmielewski (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, atsižvelgiant į ypatingą žuvų išteklių ir jūrų ekosistemų prigimtį, giluminė žvejyba – tai unikalaus mikroklimato mikropasaulis, kuris atskleidžia tiek vertingus žvejybos politikos aspektus, tiek ir jos trūkumus.

Įdomus R. Miguélez Ramos pranešimas ir jo sukeltos diskusijos išryškino keletą būdingų dalykų, pvz., pastangas, susidūrus su paslaptingomis gelmėmis, dar kartą pateisinti siekį išsaugoti nuoseklumą – nuoseklumą, kuris (norėčiau pridurti) turėtų suteikti reikiamo pastovumo bent jau pradėjus giliausių Europos vandens telkinių mokslo tyrimus, kurių sritis tampa vis platesnė. Klausantis parlamentinių diskusijų sunku nusikratyti įspūdžio, kad daugelis mokslo tyrimų centrų toliau naudoja schematiškus nuvalkiotus metodikos principus. Atrodo, apibrėžtos šios trys gylio zonos: iki 400 m; nuo 400 m iki 1000 m; ir per 1000 m. Atsirado netgi formalių sustabarėjusių žvejybos kriterijų taikymo gynėjų. Pvz., be jokio įtikinamo pagrindo tam tikra mitinė reikšmė suteikta 1000 m viršijančioms gelmėms.

Aš už tai, kad būtų ieškoma kitų, daug veiksmingesnių konkretaus vandens telkinio žuvų išteklių būklės nustatymo būdų, atitinkančių konkretaus vandens telkinio ekosistemos sąlygas. Šių visapusiškų tyrimų rezultatai (o ne apytiksliai duomenys) turėtų sudaryti giluminės žvejybos, o ne vienos žvejybos rūšies, normų pagrindą. Kaip tik tinkamai patobulinti mokslo tyrimų būdai gali tapti prielaida sukurti patikimas sistemas, kurios būtų daug tikslesnės nei šiuo metu naudojamos informacijos mainų ir kontrolės sistemos, skirtos šiam svarbiam ir jautriam žvejybos segmentui.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Ačiū, pone Pirmininke. Norėčiau padėkoti R. Miguélez Ramos už labai gerą pranešimą.

Verta atsiminti, kad 70 proc. pasaulio paviršiaus dengia vandenynai. Daugiau nei 97 proc. mūsų planetos vandens yra vandenynuose. Vandenynai sudaro 99 proc. Žemės gyvenimo erdvės, o žuvis – pagrindinis žmonėms reikalingų baltymų šaltinis. 3.5 mlrd. žmonių priklausomi nuo žuvies, kaip nuo pirminio maisto šaltinio. Nepakenks prisiminti, kokie svarbūs šie debatai dėl žvejybos sektoriaus veiklos.

Mūsų pasaulinių žuvų išteklių tvarus valdymas turėtų tapti prioritetu. Mes turime nuolat analizuoti šio valdymo rezultatus. Pritariu Komisijos teiginiui, kad reikėtų parengti su ekosistema susietą giliavandenių žuvų išteklių valdymo sistemą. Tuo būdu galima būtų sparčiau įvesti įvairias programas ir priemones, užkertant kelią žalingiems žvejybos būdams. Dėl to nebereikėtų nustatyti pagal tarptautinius įstatymus saugomų jūrų teritorijų.

Giliavandenių žuvų išteklių valdymas taip pat turėtų būti paremtas ypač patikimais mokslo duomenimis, kuriais remiantis turėtų būti parengtos veiksmingos priegaudos valdymo ir duomenų rinkimo programos. Be to, prioritetiniu uždaviniu taip pat turi tapti mokslo tyrimai, susiję su vandenynų dugno ir jų gamtinių išteklių kartografavimu, ypač atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį.

Esu susirūpinusi dėl patikimų duomenų stokos, kuriais remiantis galima būtų atlikti giliavandenių žuvų išteklių būklės mokslinį įvertinimą. Mes būtinai turime įvesti nepageidaujamos priegaudos išmetimo į jūrą draudimą. Tuo būdu mokslininkams būtų sudaryta puiki galimybė tiksliai ištirti sugaunamų žuvų rūšių įvairovę.

Nepakanka vien apriboti nepageidaujamos priegaudos išmetimą į jūrą, nes giluminė žvejyba daro didelę įtaką priegaudos ir nepageidaujamos priegaudos kategorijoms priskiriamoms žuvų rūšims. Aš tikrai manau, kad diskusija dėl gelmės apibrėžimo yra beprasmė. Visiškai pritariu FAO, kurios nuomone tai nėra tinkamas matas arba kriterijus, nes nėra tinkamai pritaikomas giliavandenių žuvų išteklių tvariam valdymui apibrėžti.

  Joe Borg, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti gerbiamiems nariams už pateiktas pastabas ir pasiūlymus, į kuriuos, be abejo, bus atsižvelgta pakartotinai svarstant atitinkamus teisės aktus kitais metais.

Dabar norėčiau panagrinėti kelias konkrečias pastabas. Pirma, ypač sunku pateikti apibrėžimą. Vis dėlto aš atkreipiau dėmesį į keletą pastabų šiuo klausimu. Mes turime mokytis naudoti su giliavandenėmis žuvimis susijusius duomenis, kuriuos pradėjome rinkti gana neseniai. Šiuo metu turime taikyti prevencines priemones, nes teturime skurdžių duomenų apie šias rūšis. Duomenų rinkimo reglamentas, be abejo, pagerins padėtį.

Pritariu tam, kad šios rūšys labiau pažeidžiamos ir kad dėl to turime ypač atsargiai ir apdairiai valdyti šiuos išteklius.

Dėl nepageidaujamos priegaudos išmetimo į jūrą: kaip jau sakiau šiuose rūmuose, tai klausimas, kurį mes nagrinėjame labai rimtai. Siekiame, kad nuostatos dėl nepageidaujamos priegaudos išmetimo į jūrą ribojimo būtų taikomos visiems žvejybos sektoriams.

Dėl dviejų dalinių pakeitimų: Komisija rengiasi pritarti 2 pakeitimui, kuriame apibrėžta nuostata dėl nepageidaujamos priegaudos išmetimo į jūrą ribojimo, o ne dėl visiško draudimo.

Dėl pirmo dalinio pakeitimo: Komisija mano, kad pirminiame tekste tinkamiau atsižvelgta į žvejybos ir jautrių buveinių apsaugą, nes jame apibrėžta nuostata, draudžianti žvejybą 1000 m viršijančioje gelmėje.

Vis dėlto šis apribojimas bus pakartotinai apsvarstytas ir, jei reikia, pakeistas po dvejų metų.

  Rosa Miguélez Ramos , pranešėja. − (ES) Pone Pirmininke, norėčiau pabrėžti, jog svarbu kokybės ir kiekio požiūriu skubiai pagerinti turimą informaciją apie įvairias žūklavietes, ypač susijusias su II priede išvardytomis rūšimis, ir sustiprinti tyrimams skiriamas žmogiškąsias bei finansines priemones. Šiuo požiūriu ekspertai vis dėlto pabrėžia, kad Tarptautinė jūrų tyrimų taryba privalo nustatyti, kokius kiekvienos rūšies išteklius būtų galima taupiai naudoti.

O dėl draudžiamų zonų ar žvejybos sektorių, apie kuriuos patikimų duomenų nėra, tie patys ekspertai rekomenduoja iš naujo apibrėžti šias zonas, kurios turi tapti mažesnės, nes uždraudus žvejybą zonose, kurias būtų galima eksploatuoti, nelegalūs laivai praktiškai galėtų jose žvejoti visai nebaudžiami, nes, turint omenyje atitinkamų šalių rodomą nesuinteresuotumą, zonos ištekliams vertinti reikalingų duomenų gali dar labiau sumažėti.

Norėčiau priminti S. Stevensonui, kad 2 ir 3 pakeitimai tiksliai atitinka mūsų komiteto priimtas nuostatas, paremtas C. Schlyterio pranešimu dėl nepageidaujamos priegaudos mažinimo ir jos išmetimo į jūrą panaikinimo Europos žvejyboje politikos (nieko nepakeitus).

Žodis „draudimas“ mane gąsdina. Draudimas gali sukelti painiavą arba net nuslopinti motyvaciją. Be abejo, tai gali smarkiai pakenkti mūsų žvejams, kurie šiuo metu atlieka savo darbą kiek įmanoma geriau. Geriausia būtų panaikinti draudimą ir jį vėl palaipsniui įvesti, kaip siūlo Komisija. Jei aš neklystu, kaip tik toks pasiūlymas buvo pateiktas. Dėl to prašyčiau rytoj pritarti pakeitimams. Dėkoju už dėmesį.

  Pirmininkas. - Diskusijos baigtos..

Balsavimas vyks rytoj 11.00 val.

Pareiškimai raštu (142 straipsnis)

  Marianne Mikko (PSE), raštu. – (ET) 20-as amžius susijęs su perversmu moksle ir technologijų pažanga, pasiekimai neįsivaizduojamu mastu praplėtė žmogaus žinias apie gamtą. 1969 m amerikietis Neilas Armstrongas tapo pirmuoju žmogumi, pabuvusiu Mėnulyje, 1977 m paleistas erdvėlaivis „Voyager“ išskrido už Saulės sistemos ribų. Tai reiškia, kad astronomai galės nagrinėti ne tik su mūsų galaktika, bet ir su visa matoma visatos dalimi susijusius klausimus.

Palyginti su dėmesiu kosmoso užkariavimui, vandenynų gelmėms, kurios tesiekia keletą kilometrų, buvo skirta mažai dėmesio.

Teisės aktai, reglamentuojantys prekybą giliavandenėmis žuvimis, turėtų būti nuodugniai pakartotinai apsvarstyti. Pritariu pranešėjai, kad turime nedelsdami skirti daugiau žmonių ir finansinių išteklių atitinkamiems mokslo tyrimams.

Ypač svarbu apibrėžti giluminę žvejybą. Šiuo metu diskutuojama apie gylį ir žvejybos įrankius. Vis dėlto Europos Sąjungos valstybės narės turi nuspręsti, kokius apibrėžimus taikyti. Taip pat turėtų būti apibrėžta susitarimų svarba.

Norėčiau atkreipti dėmesį į pranešimo 8 dalį, kurioje uždrausta žvejoti dugniniais įrenginiais daugiau nei 1000 metrų gylyje. Kodėl turime įvesti su tam tikra gelme susijusius apribojimus? Komercinis šių žuvų išteklių naudojimas ir įpareigojimai išlaikyti biologinę pusiausvyrą turėtų būti pagrįsti regionų ypatybėmis ir tarptautiniais susitarimais. Jei su tam tikra gelme susietas žvejybos draudimas tam tikroje teritorijoje turi pagrindo, tuomet jį reikėtų taikyti ne tik dugniniams tralams, o visiems žvejybos įrankiams, kurie žvejybos metu liečia jūros dugną.

Mums reikalinga lanksti sistema valdyti žuvų išteklius ir diegti greitas atsakomąsias priemones. Noriu padėkoti pranešėjai už tai, kad ji atkreipė dėmesį į galiojančių teisės aktų neveiksnumą.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. – (RO) Dėl nuolatinio staigaus giliavandenių žuvų išteklių alinimo ir nepakankamų biologinės įvairovės jūros gelmių ekosistemose apsaugos priemonių, būtina nedelsiant imtis veiksmų giliavandenių žuvų išteklių apsaugai ir tvariam valdymui užtikrinti. Nors 2002 m. ir 2004 m. Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos rekomendacijos ragino atkreipti dėmesį į faktą, kad daugumos rūšių populiacijų dydis nukrito žemiau biologinės saugos ribos, Europos Sąjunga nesumažino žvejybos tiek, kad būtų užtikrintas tvarus išteklių naudojimas.

Komisijos komunikate dėl giliavandenių žuvų išteklių valdymo pakartotinio svarstymo patvirtinta, kad dabartinis giliavandenių žuvų išteklių naudojimo lygis turėtų būti sumažintas ir kad dabar taikomos priemonės buvo netinkamai įgyvendintos, jei norėta gauti gerų rezultatų. Dėl šios priežasties, prieš priimant naujas išteklių valdymo priemones, turėtume nustatyti priežastis, dėl kurių neįgyvendintos dabartinės priemonės ir dėl kurių valstybės narės nesilaiko savo įsipareigojimų arba juos per vėlai įgyvendina.

Be to, ES turėtų imtis ryžtingų nuoseklių veiksmų siekdama užtikrinti, kad būtų įgyvendinama JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 61/105 dėl atviroje jūroje vykdomos giluminės ir dugninės žvejybos ir jautrių jūrų ekologinių sistemų apsaugos.