Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2008 m. gegužės 8 d. - Briuselis

3. Interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos Sąjungos institucijose pagrindo sukūrimas (diskusijos)

  Pirmininkas: Kitas klausimas – tai Alexandero Stubbo, kurį pakeitė Ingo Friedrichas, Konstitucinių reikalų komiteto vardu pateiktas pranešimas dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos Sąjungos institucijose pagrindo sukūrimo (2007/2115(INI)) (A6-0105/2008).

  Ingo Friedrich, pranešėjas: (DE) Gerb. Pirmininke, susiklostė šios aplinkybės. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, vėl smarkiai išaugs Europos Parlamento galios, o atsižvelgiant į padidėjusias galias, ypač svarbu dar kartą tiksliai išnagrinėti teisėkūros procesą. Tai darydami matome, kad interesų grupių atstovai, arba, kaip jie dažnai vadinami, lobistai, Briuselyje taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį. Mūsų duomenimis, Briuselyje yra 15 000 dirbančių interesų grupių atstovų, iš kurių 5000 jau įregistruoti Europos Parlamente.

Taigi mūsų užduotis yra sukurti pagrindą, kuriuo vadovaudamiesi interesų grupių atstovai savo veiklą galėtų vykdyti sąžiningai ir priimtinai. Nuo 1996 m. Parlamentas išlaikė savo pusiau privalomą lobistų registrą ir labai tikslų Elgesio kodeksą. Dabar reikia pamąstyti, ar panašų planą gali įgyvendinti visos Europos institucijos. Todėl pranešimo turinys, dėl kurio šiandien bus balsuojama, yra svarbus žingsnis didesnio skaidrumo link, kitaip tariant – tikslios informacijos apie tai, kas dalyvauja kaip lobistas – interesų grupių atstovas plėtojant Europos teisėkūrą, kaip jis tai padarė ir kuriose srityse, pateikimo link.

Antra, norime sukurti šią lobistinę veiklą reguliuojančius etinius ir moralinius standartus. Trečia, siekiant užtikrinti politinių sprendimų priėmimo Parlamente ir Komisijoje proceso savarankiškumą, turi būti tinkamos apsaugos priemonės. Lobistinę veiklą privalu ištraukti iš vadinamosios pilkosios zonos, kad turėtume ryškų ir tikrovišką vaizdą apie tai, kas iš tiesų daro įtaką. Todėl pranešime pateikėme šiuos elementus, kurie, palyginti su ankstesne padėtimi, yra nauji aspektai: pirma, gana plati lobizmo apibrėžtis arba būtent tai, kad „lobizmu vadinama veikla, kurią vykdant siekiama daryti įtaką ES institucijų politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesams“.

Antras naujas aspektas – tai pasiūlytas poveikio teisėkūrai principas. Tai reikštų, kad apsvarsčius ir Parlamento komitete priėmus naują direktyvą, komiteto sekretoriato pareigūnai prie dokumento pridėtų lapą, kuriame būtų išvardyta, kurios asociacijos dalyvavo diskusijose ir ar jos tai darė per viešuosius klausymus ar kitokio pobūdžio posėdžius. Šis sąrašas padėtų ir pačioms interesų grupėms sužinoti, kas dalyvavo, o kas nepageidavo ar negalėjo dalyvauti procese.

Trečia, mūsų tikslas yra sukurti bendrą ES institucijose veikiančių interesų grupių atstovų registrą. Lieka tik laukti, ar iš tiesų taip nutiks Komisijoje ir Parlamente. Mes ketiname įkurti darbo grupę šiam klausimui nagrinėti. Be abejo, visiems lobistams būtų lengviau, jei prie vieno langelio jie galėtų registruotis ir pasirašyti, kad patvirtintų, jog ketina laikytis taisyklių. Tai siekis, bet kaip pranešėjas turiu pasakyti, kad šiuo tarpsniu nesu įsitikinęs, ar iš tiesų turėsime bendrą registrą. Bet kokiu atveju registrus reikia sujungti, o įkurti ši bendrą registrą būtų paprastas procesas su tuo susijusios biurokratijos požiūriu. 21 dalyje kalbama ir apie finansinių duomenų pateikimą, o tai būtų visiškai naujas dalykas. Taip pat kalbame apie galimybę taikyti poveikio priemones elgesio kodeksą pažeidusiems lobistams. Čia turime apsvarstyti, kokių sankcijų pageidaujame. Žaliųjų sumanymas – juodasis sąrašas, bet, mano nuomone, tai primena viduramžių gėdos stulpą. Demokratijoje juodasis sąrašas tikrai nėra tinkama priemonė. Vietoj to norėtume, kad įtraukimas į registrą būtų laikomas tokia didele garbe, kad rimtos asociacijos norėtų, jog jų vardai atsirastų oficialiame Europos institucijų registre. Ši siekiamybė būtų garbinga ir geidžiama ne tik todėl, kad po to asociacijoms būtų išduodamas leidimas, suteikiantis teisę dirbti institucijų patalpose, bet ir dėl to, kad patekti į registrą reikštų, jog asociacijos laikomos svarbiomis ir naudingomis pašnekovėmis, kurias institucijos vertina ganėtinai rimtai, kad užtikrintų jų įtraukimą į registrą. Nederamo elgesio atveju asociacija būtų išbraukiama iš registro ir iš jos atimamas leidimas. Tai ir būtų poveikio priemonė.

Taip, kalbėsiu kiek galima glausčiau. Svarbu, kad bažnytinės organizacijos nebūtų apibrėžiamos kaip lobistai. Esu labai nusivylęs 3 pakeitimu. Gerb. S. in't Veld iš Liberalų frakcijos pasakė, kad bažnyčias derėtų laikyti lobistais. Tai iš tiesų prieštarautų viskam, dėl ko iki šiol sutarėme Parlamente. Pagal Sutartis bažnyčios yra mūsų institucijų partneriai, bet ne lobistai.

Apskritai, mano vertinimu, tai didelis žingsnis didesnio skaidrumo, teisingumo ir sąžiningumo link. Viliuosi, kad taip visam pasauliui parodysime sektiną pavyzdį, jog į lobizmą galima ir derėtų žiūrėti rimtai.

  Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – Gerb. Pirmininke, tikrai džiaugiuosi būdamas šiame plenariniame posėdyje, kur bus baigta diskusija dėl Europos skaidrumo iniciatyvos. Sekiau jūsų diskusiją ir dalyvavau įvairių komitetų diskusijose. Esu įsitikinęs, kad esant dabartinei padėčiai, šis pranešimas – tai didelis žingsnis pirmyn gerinant Europos sprendimų priėmimo proceso skaidrumą.

Komisija džiaugiasi teigiamu Europos Parlamento atsaku į jos pasiūlymą apsvarstyti tarpinstitucinį registrą ir elgesio kodeksą, skirtą interesų grupių atstovams, kurie mano, kad tokia vieno langelio registracija geriausiai tiktų skaidrumui pagerinti ir leistų išvengti nereikalingos administracinės naštos. Manau, kad jūsų pranešimas – tai puiki pradžia diskusijoms jūsų siūlomoje būsimoje tarpinstitucinėje darbo grupėje.

Norėčiau pabrėžti vieną klausimą. Europos Komisija įsitikinusi, kad interesų grupių atstovų veikla yra teisėta ir vertingai prisideda prie sprendimų priėmimo proceso, tačiau ji turi būti vykdoma skaidriai. Todėl Europos skaidrumo iniciatyva ir siekiama atidaryti tai, kas per dažnai laikoma juodąja dėže. Tada piliečiai, suinteresuotosios šalys, sprendimus priimančios institucijos ir visuomenė apskritai galėtų susidaryti savo nuomonę apie tai, kad vyksta Briuselyje.

Kai žiūriu, kokios informacijos Parlamentas ir Komisija tikisi iš registruojamųjų, pastebiu, kad čia mes vėl iš esmės sutariame. Komisija mano, kad svarbu žinoti, kas yra interesų grupių atstovai, kokiems interesams jie atstovauja ir jų finansinę padėtį. Nereikia nė sakyti, kad elgesio kodekso nuostatų nepaisymo atveju turi būti taikomos poveikio priemonės. Sankcijos reikštų laikiną sustabdymą ar net pašalinimą iš registro.

Komisija paskelbė, kad 2008 m. pavasarį ji pradės Europos skaidrumo iniciatyvos registrą. Galiu patikinti, kad tai atlikti tikimės laiku. Neseniai pakalbėjęs su tarnybomis, tikiuosi, kad po šešių savaičių registracija bus pradėta. Mes taip pat nutarėme, kad registras – tai bandomasis projektas, kuris po vienerių metų, t. y. 2009 m. vasarą, bus persvarstytas. Siekdama plėtoti bendrą sistemą, Europos Komisija pasirengusi diskusijoms su Parlamentu, Ministrų Taryba ir dviem konsultaciniais komitetais.

  José Javier Pomés Ruiz, Biudžeto kontrolės komiteto nuomonės referentas. – (ES) Pirmiausia, gerb. Pirmininke, gėda, kad šiandien čia nėra Suomijos užsienio reikalų ministro Alexandero Stubbo, nes jis labai daug padėjo Biudžeto kontrolės komitetui ir prisidėjo prie šio pranešimo.

Čia esu tam, kad išreikščiau Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę. Po paskutinių Komisijos nario S. Kallaso žodžių dar kartą pabrėžčiau, kad Europos Parlamento nariai turi išlaikyti kiek galima artimesnius ryšius su visais piliečiais – ir interesų grupių atstovais, ir ne interesų grupių atstovais, dėl to šis Parlamentas turi turėti savo taisykles. Mano biuras atviras kiekvienam norinčiam su manimi išgerti puodelį kavos ar pasikviesti pasivaikščioti. Negaliu reikalauti, kad žmonės registruotųsi specialiame registre. Negaliu pasakyti neužsiregistravusiam, kad negaliu jo priimti į savo Unión del Pueblo Navarro partiją. Negaliu pasakyti: „Privalai užsiregistruoti“. Žinoma, ne, nes administravimas – tai viena, o politinė Parlamento veikla– visai kas kita.

Todėl būtų gerai, jei skaidrumą užtikrintume dvejopai. Aš buvau pranešėjas dėl skaidrumo – to didžiojo projekto, kurį čia minėjo Komisijos narys S. Kallas. Skaidrumas neturi trukdyti mūsų sąlyčiui su realiu gyvenimu – su interesų grupių atstovais ir ne interesų grupių atstovais.

Dėkoju. Esu įsitikinęs, kad Komisijos narys S. Kallas tai supranta.

  Pervenche Berès, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentė. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, esu patekusi į paradoksalią padėtį, kaip buvo keletą kartų, pavyzdžiui, kai pranešėjo L. Pistellio, kuris neabejotinai buvo Europos Parlamento pozicijos dėl skaidrumo priešakyje, mūsų komitetas, deja, nepaisė. Todėl džiaugiuosi tuo, ką iš tiesų manau šiandien būsiant mūsų galutiniu rezultatu. Be skaidrumo, kaip pagrindinės taisyklės, sunku įsivaizduoti tinkamai veikiančias rinkas. Mes, įstatymų leidėjai, šią taisyklę privalome taikyti sau, ypač tuomet, kai visi labai gerai žinome, jog mūsų teisėkūros procese (tai sakau pirmesniam kalbėtojui) mūsų santykiai su išorės atstovais – ar tai spaudimą taikančios grupės, ar religinės organizacijos (ši pastaba skirta I. Friedrichui) – atlieka lemiamą vaidmenį Europos teisėkūros procese. Mūsų pareiga parodyti pavyzdį šioje srityje užtikrinant net poveikio teisėkūrai principo, kurį manau būsiant ypač naudingą, nuolatinį taikymą.

  Claude Turmes, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės referentas. – (DE) Gerb. Pirmininke, be skaidrumo negali būti Europos demokratijos. Briuselis ir taip garsėja leidžiąs didelėms bendrovėms įsakinėti ir tampyti už virvelių. Tai kelia pavojų Europos projektui, ir šis klausimas kelia didelį nerimą ir asmeniškai man, ir apskritai žaliesiems. Todėl, kaip Europos Parlamentas, rengdamiesi kitiems Europos Parlamento rinkimams savo ketinimus privalome parodyti rinkėjams.

Pirma, jos nori užkirsti kelią finansiniam skaidrumui. Be finansinio skaidrumo niekada nežinosime, kas iš tiesų remia kampanijas. Apstulbau sužinojęs, kad tai Socialistų frakcija priešinasi finansiniam skaidrumui ir taip pakerta vieną iš šių pagrindinių dalykų. Kalbant apie pakertamą antrąjį dalyką, Parlamente esama žmonių, kurie mano, kad advokatų nederėtų laikyti lobistais, net jei jie negina žmonių teisme, o vietoj to mėgina tampyti virveles siekdami paveikti Europos teisėkūrą.

Pacituosiu iš Briuselio advokatų kontoros tinklalapio. Jame sakoma, kad vadovaujantis šiais teisės aktais jie dabar nelaikomi lobistais.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės referentas. – „Todėl advokatų lobizmas bus vis veiksmingesnis ir tikslai bus greičiau pasiekti naudojant teisinę paramą. „Alber & Geiger“ advokatų kontora, kuri specializuojasi tik lobizmo ir valdžios ryšių srityse, padės jums pasiekti savo tikslus Europos Sąjungoje.“

(DE) Kaip matote, net pačios advokatų kontoros pripažįsta esančios lobistės. Ponai ir ponios, tai nepriimtina. Jei leisime tam įvykti, pakenksime savo pačių patikimumui.

  Diana Wallis, Teisės reikalų komiteto nuomonės referentė. – Gerb. Pirmininke, Teisės reikalų komitetas labai pritaria Komisijos iniciatyvai ir pranešėjo pozicijai. Manau, jog neabejodami pritarėme, kad visoms institucijoms derėtų turėti koordinuotą požiūrį. Bet norėtume pabrėžti ypatingą šios institucijos, kaip demokratinio sprendimų priėmimo organo, atvirumą; be to, lobistus derėtų traktuoti vienodai. Šiuo požiūriu ilgainiui norėtume pereiti prie privalomo registro, kuriame visi traktuojami vienodai.

Norėčiau, jei galima, grįžti prie advokatų, kaip lobistų, klausimo, kurį ką tik iškėlė C. Turmes. Čia esama problemos, ir norėčiau visų paprašyti atkreipti ypatingą dėmesį į labai subtilią Teisės reikalų komiteto pateiktą apibrėžtį, kada advokatas yra advokatas ir kada advokatas yra lobistas. Ši apibrėžtis buvo labai gerai apgalvota ir prašyčiau į ją deramai atsižvelgti.

  Søren Bo Søndergaard, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės referentas. – (DA) Gerb. Pirmininke, pranešimas, kurį čia svarstome, yra geras. Tai žingsnis teisinga kryptimi, nedidelis, bet vis dėlto žingsnis. Veiksmai reikalingi ne todėl, kad bet koks lobizmas yra žalingas ar visi lobistai yra blogi, bet dėl to, kad visiškai nepriimtina, jog lobizmas be jokių įpareigojančių tinkamų didžiausio atvirumo šioje srityje taisyklių turi labai didelę įtaką. ES sistemoje lobistai turi labai didelę įtaką. Tai akivaizdu pažvelgus į lobizmui išleidžiamas sumas ir į esamą lobistų skaičių.

Tačiau pranešimas galėtų būti geresnis, o lobistų priežiūra sustiprinta, jei siekiame priimti pasiūlytą pakeitimą, kuris iš dalies yra Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pareiškimo tąsa. Mums reikalingas privalomas bendras registras, kuris užtikrintų visišką aiškumą ir visišką skaidrumą lobizmui išleidžiamų pinigų sumos požiūriu. Privalu turėti visiems lobistams, įskaitant lobistinę veiklą vykdančias teisines bendroves, skirtą registrą ir etinį elgesio kodeksą, kuris įsigaliotų prieš 2009 m. rinkimus. Turime turėti veiksmingą priežiūrą ir regimas poveikio priemones, skirtinas tiems, kurie pažeidžia priimtas taisykles.

Tačiau tai ir vidaus reikalas. Vienas visiškai teisus nebūna, todėl siūlome, kad lobistams būtų privaloma pateikti tą pačią informaciją apie išlaidas kiekvienam nariui, kurią kiekvienas narys įpareigojamas pateikti savo finansinėje deklaracijoje. Šiek tiek daugiau priežiūros sau patiems mūsų reputacijai tarp rinkėjų nepakenks.

  Philip Bradbourn, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, šiuose rūmuose derėtų priimti visas ES institucijų skaidrumą gerinančias iniciatyvas. Todėl pritariu šiandien mums pateiktiems pasiūlymams.

Tačiau privalome užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama ir į kiekvienos institucijos darbo pobūdį. Šiuo požiūriu Parlamentas dirba visiškai kita kryptimi nei Taryba ir kitu teisėkūros proceso tarpsniu nei Komisija. Manyčiau, kad į tai atsižvelgiant būtų labai sunku sukurti vieną bendrą visų institucijų registrą ir, tiesą sakant, tai sudarytų per didelę biurokratinę procedūrą prašymams leidimui užsiimti lobistine veikla vien tik Parlamente pateikti. Be to, mes savarankiška institucija, ir todėl manau, kad kitoms institucijoms nedera mums nurodinėti šios srities politikos.

Taip pat norėčiau iškelti klausimą, kurį šiuose rūmuose anksčiau kėlė daugelis kolegų: kaip Komisija finansuoja būtent NVO ir kaip savo ruožtu šie pinigai naudojami EP nariams paveikti užimti tam tikras pozicijas. Jei galutinis mūsų diskusijų rezultatas yra pagerinti skaidrumą, Parlamento rūmams privalu suteikti tam tikrą nekomercinę slaptą informaciją apie tai, kaip finansuojamos šios mums poveikį darančios organizacijos.

Kalbėdamas apskritai, esu sunerimęs dėl to, kad kai kurie lobistai gali laisvai naudotis narių biuro patalpomis šiame Parlamente. Patekę į pastatą žmonės gali laisvai vaikštinėti ir nevaržomi patekti į asmeninius biurus. Teisės laisvai klajoti po pastatą turėjimas ne prisideda prie skaidrumo, o skatina kai kuriuos asmenis veikti neteisėtai. Esu įsitikinęs, kad tai patyrė visi nariai. Daugelyje mūsų valstybių narių parlamentų esama pagrindinių lobizmui skirtų vietų, kuriose sutinkami ir į narių biurus palydimi į susitikimą atvykę lobistai. Mano nuomone, mums derėtų mėginti įgyvendinti panašią sistemą. Apskritai džiaugiuosi, kad Parlamentas svarsto skaidrumo klausimą, tačiau taip pat privalome užtikrinti, kad mums įtaką darančios organizacijos būtų tokios pat skaidrios, kaip ir mes.

  Carlos Carnero González, PSE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. Pirmininke, pirmiausia Socialistų frakcijos vardu privalau pasakyti, kad pritariu pranešimui, dėl kurio šįryt diskutuojame ir kurį veikiausiai priimsime vėliau, plenariniame posėdyje.

Manau, kad šis pranešimas – tai didelis žingsnis skaidrumo ir srities, kuri, be abejo, apgaubta daugybės mitų, priežiūros link. Vadovaujantis apibrėžtimi, lobistai nėra nei geri, nei blogi; tai priklauso nuo jų elgsenos ir nuo to, kaip jie tikrinami.

Turiu pasakyti, kad mes, socialistai, dėl lobistų nuo pat pradžių buvome priešakyje stiprinant skaidrumą ir priežiūrą ir kartu – demokratiją.

Gerb. C. Turmesai, atrodo, kad esate priešiškai nusiteikęs dėl Socialistų frakcijos. Pažiūrėkite į kitas frakcijas. Kažin ar Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas savo nuomonėje nusprendė kritikuoti Socialistų frakciją? Jūs kalbate Aplinkos komiteto vardu. Savo nuomones dėl kitų frakcijų prašyčiau pateikti kai kalbate savo, o ne komiteto vardu.

Manome, kad pranešime esanti lobistų apibrėžtis yra teisinga, nors pageidautume didesnės diferenciacijos. Pelno siekiančios uždarosios bendrovės tikrai nėra vienas ir tas pats, kas vyriausybinės organizacijos ar profesinių sąjungų federacijos.

Vis dėlto poveikio principas yra susijęs su teisėkūra. Bendras ir privalomas registras bei elgesio kodeksas, atitinkamos sankcijos ir finansinių duomenų pateikimas – tai pagrindiniai tinkamai į šį pranešimą įtraukti klausimai.

Taip pat norėčiau atkreipti jūsų, gerb. C. Turmesai, dėmesį į tai, kad atkakliai tvirtinate esą socialistai prieštarauja finansinių duomenų pateikimui, kai kai kuriuose jūsų frakcijos pakeitimuose nustatyti finansinių duomenų pateikimo apribojimai, o mes jokių apribojimų nepageidaujame.

Mes taip pat pageidaujame, kad šis sprendimas įsigaliotų prieš 2009 m. Europos Parlamento rinkimus ir kad planuota darbo grupė savo svarstymus baigtų iki 2008 m. pabaigos.

Ar žinote, pavyzdžiui, kad šiuo klausimu Socialistų frakcija parems du jūsų pakeitimus? Akivaizdu, kad šito nežinote.

Šiame klausime mitas persipynė su tikrove, bet mes, socialistai, būdami kovos už skaidrumą ir priežiūrą priešakyje, niekam neleisime kurti mito, neva turime slaptą darbotvarkę. Mūsų darbotvarkė atvira ir į ją įtraukti piliečiai ir Europos Sąjungos skaidrumas.

  Anneli Jäätteenmäki, ALDE frakcijos vardu. – (FI) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, pagal Lisabonos sutartį išaugusi Europos Parlamento galia vers siekti didesnio teisėkūros darbo atvirumo. Labai svarbu, kad ES darbas būtų skaidrus ir kad visuomenė žinotų, kas darė įtaką įstatymų turiniui. Registravimo tikslas nėra varžyti ar trukdyti lobistų darbui. Jų darbas svarbus. Tačiau dabartinė lobistų registravimo sistema Europos Parlamente yra labiau ir pirmiausia susijusi su saugumu, o ne su atvirumu.

Konstitucinių reikalų komiteto pranešimas labai pasikeitė nuo pirmųjų projektų, kuriuos pateikė ankstesnis pranešėjas, dabartinis Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderas Stubbas. Aš, kaip ir mano frakcija, ypač džiaugiamės, kad dabar pranešimo formuluotės kur kas įtaigesnės nei buvo iš pradžių ir kad bus sukurta privalomo registravimo sistema, kuriai pritaria mano frakcija, nes tai įtvirtina objektyvumą.

Norėčiau atkreipti dėmesį į 3 pakeitimą, kuris jau buvo čia svarstytas. Kai kurie mano frakcijos nariai jam pritaria, bet kaip pasakė dabartinis pranešėjas, kuriam aš pritariu, bažnyčios nėra lobistai. Šiuo klausimu mano frakcija pasidalijo ir tikriausiai balsuos dvejopai.

Konstitucinių reikalų komiteto pranešime siūloma, kad pranešėjas prie savo pranešimo prisegtų registruotų interesų grupių atstovų, su kuriais buvo konsultuojamasi rengiant pranešimą, sąrašą. Viliuosi, kad ateityje tai taps oficialia praktika. Tai skatintų pranešėjus objektyviai išklausyti įvairius išreikštus požiūrius. Taip gali paaiškėti, ar kas nors yra tiesiogiai finansuojamas.

  Ryszard Czarnecki, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, džiaugiuosi turėdamas galimybę kalbėti po buvusio Suomijos prezidento, kai diskutuojame dėl dabartinio Suomijos užsienio reikalų ministro A. Stubbo, kuris dar neseniai buvo šių rūmų narys, pranešimo. Kai kalbame apie Parlamento narius, Viešpats keliai iš tiesų nežinomi!

Paskutiniame NVO pranešime nurodyta, kad lobistų įtaka Europos Komisijos sprendimų priėmimo procesui tapo rimta problema. Pavyzdžiui, lobistai užima daugybę ekspertų pareigybių įvairiose organizacijose prie Europos Komisijos. Penki iš 15 000 Briuselyje veikiančių lobistų gali patekti į Europos Parlamentą. Šie 5 000 tūkstančiai turi veikti vadovaudamiesi labai aiškiomis taisyklėmis. Pasiūlymas sukurti bendrą lobistų registrą, kaip ir gresiančios poveikio priemonės, – gera mintis. Pats laikas mūsų rinkėjams sužinoti, kas yra lobistai. Rinkėjai turi teisę žinoti, kaip lobistai finansuojami ir kurie iš jų bandė įvairiai paveikti tam tikrus pranešimus. Šis pranešimas – tai žingsnis teisinga kryptimi. Tai mėginimas reguliuoti jau esamą padėtį.

  Monica Frassoni, Verts/ALE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, Žaliųjų frakcijai / Europos laisvajam aljansui atrodo, kad buvusio A. Stubbo pranešimo šūkis yra skaidrumas. Be abejonės, yra tendencija, kaip čia girdėjome iš kai kurių atstovų, nepakankamai įvertinti (galbūt be jokių piktų kėslų) lobistų darbo rezultatus ir veiksmingumą, kurių, matyt, kaip sąžiningai dirbantys, padorūs ir pagarbūs kitiems EP nariai nė neįsivaizduojame. Faktai aiškūs ir toliau kyla į dienos šviesą: pvz., jau keletas savaičių kaip žinome, kad 34 Komisijos pareigūnams tiesiogiai moka privačios bendrovės.

Kai kurių paskutinių tyrimų duomenimis, daugumos frakcijų, išskyrus tik vieną, mano paties frakciją, bet galbūt ir kitas, dauguma pateiktų pakeitimų dėl REACH kilo dėl lobizmo veiklos. Be to, išaiškėjo, kad kai kurie iš nariams padedančių pareigūnų dirbdami tam tikruose komitetuose dirba arba dirbo tam tikrose bendrovėse, o dabar dirba kaip nacionaliniai ekspertai; nariai akivaizdžiai šito nežino.

Todėl manome, kad darbas, kurį šiandien dirbame, neišspręs lobizmo klausimo, ir nemanau, kad Komisijos nario S. Kallo darbas baigsis pranešimu, kurį šiandien priimame. Todėl mes pabrėžtinai pritarėme visiems pakeitimams ir kiekvieno nuveiktam darbui, įskaitant Socialistų frakciją, GUE/NGL frakciją ir Liberalų frakciją, dėl tų pakeitimų ir tekstų, kurie skirti padėčiai gerinti ir skaidrumui didinti.

Tačiau vis dėlto esama kai kurių A. Stubbo pranešimo susijusių problemų, kurias, tikimės, galima išspręsti balsuojant. Pirmoji jų susijusi su advokatais: kai advokatai dirba su mumis ir siekia daryti poveikį teisėkūrai – jie yra lobistai, net ir tuomet, kai teikia teisinę nuomonę. Viliamės, kad šis pakeitimas bus atmestas.

Toliau, aišku, yra klausimas dėl sprendimo, kada turėtų įsigalioti šis elgesio kodeksas. Žinoma, kad jis turi įsigalioti prieš artėjančius Europos Parlamento rinkimus, nes antraip pradėsime kitą kadenciją – kitą pernelyg ilgą laikotarpį.

Galiausiai, gerb. Pirmininke, iš tiesų nemanau, kad šį lobizmo klausimą galima išspręsti pareiškiant, kad jis mums nepatinka, ar lobistus laikant nusikaltėliais. Mūsų nuomone, skaidrumo problema yra išsiaiškinti, su kuo turime reikalų, ką jie veikia ir kas jiems moka, t. y. finansinių duomenų pateikimo klausimas. Vis dėlto pranešime ne viskas visiškai aišku, bet galima išaiškinti, ir čia sutinku su C. Carnero dėl steigtinos darbo grupės užduočių.

  Sylvia-Yvonne Kaufmann, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, aišku, kad lobistų nederėtų padaryti atpirkimo ožiu. Klestinčioje demokratijoje įvairios visuomenės grupės visiškai teisėtai gali aktyviai atstovauti savo interesams ir reikalams ir dėl tų interesų daryti spaudimą socialiniams procesams. Be to, taip pat teisėta šiuos klausimus perduoti žmonėms institucijose, kuriose rengiami ir priimami sprendimai. Iš tiesų mes, kaip įstatymų leidėjai, prieš priimdami sprendimus dėl bet kurios teisinės iniciatyvos, kurią nagrinėjame, privalome kiek galima tiksliau ir išsamiau išsiaiškinti ir atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių reikalus ir visus jų prieštaringus požiūrius. Vis dėlto siekiant užtikrinti teisingą interesų atstovavimą ir Europos Sąjungos patikimumą, aišku, kad skaidrumas būtinas. Dėl to mūsų frakcija mano, kad pagaliau šios trys institucijos privalo nustatyti aiškias, visų interesų grupių atstovams taikytinas taisykles. Mūsų nuomone, tai daroma labai pavėluotai.

Privalome savo piliečiams labai aiškiai parodyti, kad Europos institucijos neveikia kaip „tamsiųjų jėgų“ bendrininkės. Todėl derėtų reikalauti, kad lobistai atskleistų, kieno interesams jie atstovauja, kokie jų tikslai ir, svarbiausia, kas juos finansuoja.

  Jens-Peter Bonde, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, Parlamento reformų darbo grupė buvo Vašingtone stebėti JAV Kongreso darbo.

Matėme, kaip visi lobistai turi įregistruoti savo priėmimą ir savo pajamas iš įvairių klientų. JAV ir Kanadoje tai privaloma, o ne savanoriška, kaip siūlo Komisija. Taip pat matėme, kaip kiekvienas Kongreso narys dokumentais pagrindė savo biudžetą, įskaitant kiekvieną sumokėtą kavos puodelį. Jei jie tai gali, tai kodėl mes negalime? Kodėl negalime būti visiškai skaidrūs savo priemokų kanceliarinėms reikmėms Europos Parlamente atžvilgiu, o tada reikalauti skaidrumo kitose institucijose?

Paskutiniame pirmininkų sueigos posėdyje sužinojome apie organizuotą lobizmą mūsų pačių rūmuose. Altiero Spinelli pastato penktajame aukšte, labai didelėse ir gražiose patalpose, 28 tarptautinės bendrovės turi savo pačių biurą, telefonų numerius ir elektroninio pašto adresus, už kuriuos moka Parlamentas. Galbūt planas susieti bendroves su EP nariais labai geras, bet niekas šio pasiūlymo mums nepateikė; tai buvo padaryta be mūsų žinios.

Pasigendame mažųjų ir vidutinių įmonių požiūrio; vartotojų, profesinių sąjungų, žaliųjų organizacijų požiūrio. Galbūt išnuomoti patalpas lobistams ir gera mintis, bet tuomet reikėtų kviesti visus, o išrinktoji taryba prižiūrėtų vykdomą veiklą.

Tarptautinės bendrovės nėra tos, kurioms labiausiai reikalinga mūsų finansinė parama. Pritarimas schemai buvo rūpestingai parinktas, o ne politinių frakcijų pasirinktas. Tai paskutinis su lobizmu susijęs skandalas, kurį, viliuosi, jūs atitaisysite.

Tai mano paskutinė politinė kalba Europos Parlamente. Jei galėčiau turėti vieną norą, tai pageidaučiau, kad būtų priimtas 23 vyriausybių ir visų valstybių narių kiekvieno parlamento nario, visų EP narių, išskyrus vieną, pasirašytos konvencijos pasiūlymas: tebūnie visi dokumentai ir posėdžiai vieši, nebent būtų nuspręsta kitaip dėl pagrįstai leidžiančios nukrypti nuostatos. Šis paprastas pasiūlymas ir išspręs daugumą lobizmui įtaką darančių problemų.

Tada matytume, ką jie mums ar Komisijai rašo, ir dalyvautume sprendimuose dėl leidžiančių nukrypti nuo skaidrumo nuostatų, kad žinotume, kas nuo mūsų slepiama ir kodėl. Lobistai mums reikalingi įstatymams iškelti ir gerinti. Mums reikalingos jų žinios, patarimai ir kitų interesų kontrargumentai. Mums reikalinga subalansuota ar pliuralistinė informacija, nes buvome išrinkti visiems piliečiams tarnauti vienodai.

  Pirmininkas. − Dėkojame jums, gerb. J. P. Bonde. Esu tikras, kad išeidamas į pensiją sulaukėte geriausių daugelio kolegų linkėjimų.

Galbūt ne visuomet pritarėme tam, ką sakėte, bet jūsų visuomet buvo verta paklausyti.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Gerb. Pirmininke, ne paslaptis, kad gyvename Europos Sąjungoje, kurioje įvykiai aplenkia piliečius ir vis daugiau naudos teikia didelėms bendrovėms. Nebejotina, kad tai pirmiausia vyksta dėl lobistų įtakos Parlamente, Komisijoje ir Taryboje. Taigi kas nustebtų išgirdęs, kad Alpių–Adrijos jūros šalių konvencija, kuri tokia nepopuliari tarp krovos bendrovių lobistų, vis dar neįgyvendinama? Kas nustebtų išgirdęs, kas vis daugiau mažųjų ir vidutinių įmonių verčiamos pasiduoti, nes jos užverčiamos dokumentacija ir reglamentais ir dėl to, kad, tiesiogine prasme, jos nesulaukia jokios paramos iš esamų finansavimo galimybių, o pramonės milžinai – tarptautinės bendrovės – pernelyg gerai išmano, kaip išnaudoti šias galimybes, ir kaip skėriai nuolat persikelia iš vienos valstybės narės į kitą po savęs palikdamos nuniokotas darbo vietas?

Panagrinėkime diskusijas ir sprendimų priėmimo procesą – daug diskutuojama ir ginčytina REACH norminio akto projekto, kuriuo siekiama pagerinti saugų cheminių medžiagų naudojimą, tema: jei piliečiai išgirs, kad iš 132 pasiūlytų pakeitimų 32 buvo tokie patys ir juos lydėjo chemijos pramonės asociacijų rašytinės rekomendacijos, jei piliečiai tai išgirs, jie, aišku, nuolat praras tikėjimą Europa ir manys, kad Europos strategijos formavimas – tai tik tarptautinių bendrovių derybos dėl kainos.

Jei norime tam užkirsti kelią, jei norime pažaboti didėjantį euroskepticizmą, privalome pasiekti tai, kad būtų aišku, kas daro įtaką sprendimų priėmimui Europoje, kas daro įtaką rėmėjų labui, kas tie rėmėjai ir kas siekia daryti įtaką teisėkūros procesui.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, pirmiausia sveikiname Alexanderą Stubbą jo paaukštinimo į Suomijos užsienio reikalų ministro pareigas proga. Antra, sveikiname Ingo Friedrichą ir dėkojame jam, perėmusiam iš A. Stubbo pranešimą, ir tikimės, kad šią popietę jis jį sėkmingai užbaigs. Trečia, pritariame A. Stubbo ir I. Friedricho pranešimo sampratai ir krypčiai, bet…

(DE) Alexanderui Stubbuibūtina įterpti „bet“. Lobizmo taisyklės yra gerai, bet Parlamente jau turime geras taisykles ir nesu visiškai tikras, kad šis bandymas sukurti bendrą registrą yra išmintingas žingsnis. Skaidrumas – geras dalykas, bet jis stebuklų nedaro, ypač jei iš esmės yra nesuderinamas.

Registracija ir registruotų lobistų finansinių interesų atskleidimas – tai labai gerai, bet kaip daugybė laiškų rašytojų, ekspertų ir kiti mūsų ryšiai? Kaip su jais turėtume tvarkytis? Ar reikalausime, kad ateityje jie visi registruotųsi ir pateiktų savo finansinius interesus? Viliuosi, kad ne!

Be to, esama išimčių, t. y. dviejuose pakeitimuose pasiūlytos dvi išimtys, kurios tikrai neskatina skaidrumo. Jau buvo minėtas 3 pakeitimas. Siekiama sudaryti tokią situaciją, kai reikės manyti, kad bažnyčios yra oficialūs lobistai. Mano nuomone, tai ne skaidrumas, o paprasčiausiai antiklerikalinis požiūris, kuriam neturėtume pritarti.

Panašus mėginimas matyti 10 pakeitime, t. y. registro siekiama per išimtį išimčiai, tai irgi neprisideda prie svarstomo klausimo. Iš tikrųjų tai tiesiog mėginimas nubausti tam tikrus sektorius. Turėtume užtikrinti, kad mūsų sistema skaidri ir mes ją geriname. Tačiau iš pat pradžių nederėtų manyti, kad tai reiškia didelį pokytį, palyginti su dabartine padėtimi.

  Richard Corbett (PSE). – Gerb. Pirmininke, galime didžiuotis, kad šių klausimų sprendimo požiūriu Europos Parlamentas jau pirmauja, palyginti su kai kuriais valstybių narių parlamentais. Mes jau turime interesų grupių registrą. Turime lobistų elgesio kodeksą, o Parlamento nariams visiškai uždrausta priimti dovanas. Tai gerai. Dabar kalbame apie tai, ar šią sistemą galime išplėsti, kad ji aprėptų ir kitas institucijas. Šito siekdami, esame pasirengę pradėti derybas ir bandome pasiekti susitarimą, nes taip būtų geriau. Ir, antra, ar galime patobulinti reikalavimus ir dar labiau pasistūmėti į priekį atvirumo ir skaidrumo požiūriu.

Mano frakcija pritaria pranešimui, kuriuo šito siekiama. Mes pritariame ir daugybei pakeitimų, kurie pagerintų pranešimą ir iš teisų padidintų skaidrumo reikalavimus. Mes net pritariame kai kuriems Žaliųjų frakcijos pakeitimams, bet ne pakeitimui, kuris, tiesą sakant, ribotų tai, kaip jis parašytas, ir faktiškai ribotų skaidrumo reikalavimą.

Taigi šiek tiek nustebau išgirdęs Aplinkos komiteto atstovą, puolantį Socialistų frakciją esą jie ne tokie skaidrūs kaip žalieji, kai iš tiesų žalieji pateikė pakeitimą, kuris, jei jį perskaitėte tiesiogine prasme, faktiškai ribotų skaidrumo reikalavimą. Tai mūsų frakcijos pozicija. Šiuo klausimu esame atvirumo ir skaidrumo priešakyje, ir mus tikrai piktina frakcijų, kurios mėgina sukurti apie save viešąją nuomonę neva jos šiuo klausimu pirmauja ir lenkia kitus, nors taip nėra, nepagrįsti puolimai dėl mūsų pozicijos.

  Luca Romagnoli (NI). – (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, sutinku, kad reikalingas privalomas registras, kurį lydėtų lobistų elgesio kodeksas, bet jis turėtų būti taikomas visoms institucijoms, o svarbiausia, jei galiu taip pasakyti, Komisijai. Akivaizdu, jog labai svarbu, kad netinkamo elgesio atveju etiško elgesio kodekse turėtų būti nustatytos poveikio priemonės, o finansinių duomenų pateikimas – privalomas. Šie įrašai turėtų būti lengvai prieinami ir pasiekiami konsultuojantis internetu; tai būtų idealu.

I. Friedricho pranešime pripažįstama, kad tūkstančiai lobistų siekia daryti įtaką institucijų sprendimams, nors viską apsvarsčius derėtų pripažinti, kad daugeliu atvejų jie iš tiesų teikia EP nariams išsamią informaciją apie įvairius svarstomų priemonių aspektus. Tie, kurie mane pažįsta, patvirtins, kad mane labai sunku paveikti. Vis dėlto siekiant užtikrinti savarankišką sprendimų priėmimą ir veiklos, kuri dažnai skirta daryti įtaką Komisijos skiriamoms lėšoms, priežiūrą, taip pat teisės aktų stebėseną bei įgyvendinimą privalu skrupulingai taikyti griežtus etikos kriterijus. Todėl aš balsuosiu už I. Friedricho pranešimą.

  Astrid Lulling (PPE-DE). – (FR) Gerb. Pirmininke, siekdama išsiaiškinti tam tikrus nesusipratimus ir ištaisyti kai kurių narių padarytus populistinius pareiškimus čia ir spaudoje, kaip kvestorė noriu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Europos Parlamentas jau 12 metų turi mūsų santykius su lobistais reguliuojančias taisykles. Šiose Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 4 dalyje išdėstytose nuostatose, kurias vertėtų nors kartą perskaityti, nurodyta, kad lobistų galimybė dirbti Europos Parlamente yra kontroliuojama, reguliuojama leidimais. Siekdami įsigyti leidimą lobistai privalo užpildyti prašymą akredituoti formą, pateikti charakteristiką ir policijos pasirašytą raštą. Europos Parlamentas veda visų lobistų registrą, kuris skelbiamas Europos Parlamento tinklalapyje. Akredituoti lobistai taip pat privalo laikytis elgesio kodekso. M. Frassoni ir kiti pareiškia tai, kas ir taip akivaizdu. Pažeidęs bet kurią šio kodekso nuostatą lobistas baudžiamas – iš jo atimamas leidimas ir jis pašalinamas iš registro.

Kalbėdama apie pasiūlymą dėl bendro registro, nemanau, kad Komisijai toks registras reikalingas, nes Europos Parlamentas ir Komisija veikia visiškai kitaip ir dėl to jų santykiai su lobistais skiriasi. Galių atskyrimo Europos lygiu klausimu Parlamentas privalo bet kuria kaina ir toliau būti vienintelė už savo Darbo tvarkos taisykles atsakinga institucija. Komisija gali pasinaudoti mūsų puikia sistema, bet kai kalbama apie mūsų pačių Darbo tvarkos taisykles, lemiamas žodis turi būti mūsų. Pranešime laikomasi apdairaus požiūrio į registrą, ir aš tam pritariu.

Kalbėdama apie finansinių duomenų pateikimą, nesuprantu, kodėl akredituotieji lobistai turėtų pateikti išsamią finansinę informaciją, kurioje būtų nurodomas jų finansavimo šaltinis ir šių išteklių paskirstymas. Tokia priemonė būtų visiškai netinkama ir duotų priešingus rezultatus. Taip pat manau, kad lobizmo apimtis ne visada atspindi finansinius išteklius. Ypač svarbu geras organizacijos vardas ir kompetencijos lygmuo. Aš visiškai pritariu pranešimo D konstatuojamojoje dalyje pateiktam lobizmo apibūdinimui. Privalau pagerbti mūsų ankstesnį kolegą Alexanderą Stubbą, su kuriuo labai daug dirbau šiuo klausimu, ir noriu visiškai atsiriboti nuo šiandien diskusijoje kalbėjusių žaliųjų vis, be išimties mestų kaltinimų.

  Pirmininkas. − Jau seniai išmokau, kad neverta bandyti nutraukti gerb. A. Lulling kalbos.

(Juokas)

  Jo Leinen (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, kuo ilgiau mūsų gerbiama kolegė A. Lulling kalbėjo, tuo daugiau klausimų ji pateikė kritikai. Komitetas Briuselyje pageidautų bendros tinkamos sistemos, nes piliečiai Parlamento neskiria nuo Komisijos ir Tarybos. Jiems tai tik Briuselis, ES! Manau, kad būtų gerai turėti bendrą sistemą ir, gerb. S. Kallasai, kreipiamės į jus prašydami leisti darbo grupei po šios dienos diskusijų greitai susirinkti ir parengti bendrąsias taisykles, kurios kiekvienai institucijai vis tiek paliktų būtino savarankiškumo priimti savo pačių sprendimus.

Tai pat norėčiau, kad dalyvautų Taryba. Taryba, kaip ir mes, yra teisinė institucija ir, be abejonės, lobistai ir joje atlieka savo vaidmenį. Dėl šios priežasties kvietimas dalyvauti šioje iniciatyvoje galioja ir Tarybai.

Apskritai Briuselyje pageidaujame naujos skaidrumo sistemos – naujos skaidrumo kultūros, kad taip galėtume parodyti atvirumą ir kurti pasitikėjimą. Lobizmas yra gerai ir, be abejo, interesams turi būti atstovaujama, bet taisyklės turi būti aiškios. Lobizmas turi būti teisingas ir sąžiningais procesas. Svarbiausia, privalome užtikrinti, kad tai ne prekyba nuomonėmis.

Be abejonės, šios dienos sprendimas – tai didelis žingsnį pirmyn. Tačiau vis dar reikia daug ką nuveikti, nes mažas grumstas didelį vežimą verčia, pavyzdžiui, tokiais klausimais, kas yra lobistas. Pranešime pateikta apibrėžtis yra labai plati. Iš esmės sakome, kad lobistas – tai bet kuris norintis daryti mums įtaką. Vis dėlto esama išimčių. Savivaldybės, regionai, socialiniai partneriai, politinės partijos – visos šios institucijos įtrauktos į Sutartis. Jos taip pat susijusios su lobizmu, bet mūsų sistemoje neapibrėžiamos kaip lobistai. Turime nubrėžti ribas advokatams ir bažnyčioms. Tai klausimai, kuriuos dar reikės išspręsti.

Gerb. A Lulling, manau, kad finansinių duomenų pateikimas yra svarbu. Tai naujas žingsnis pirmyn, kurio iki šiol trūko. Ne viską lemia pinigai, bet pinigais daug kas pasiekiama. Laikas pradėti darbą, ir norėčiau padėkoti gerb. A. Stubbui ir I. Friedrichui ir iš tikrųjų visiems iki šiol prisidėjusiems prie šio proceso.

  Costas Botopoulos (PSE). – (EL) Gerb. Pirmininke, manau, kad šiandien svarstomas klausimas ypač įdomus. Turėčiau pasakyti, kad bent kartą Europos Parlamentas rodo pavyzdį klausimu, kuris visiškai nesvarstomas vyriausybių narių parlamentuose, bent jau Graikijos parlamente, ir kurio sprendimo nerasta.

Čia esama trijų svarbių politinių problemų. Pirma, kaip mes sprendžiame klausimą? Ar baiminamės to, kaip neoficialūs lobistai tvarko savo reikalus, ar stengiamės dirbti skaidriai?

Manyčiau, turėtume dirbti skaidriai, neturėtume bijoti lobistų ar jų buvimo ir turėtume nustatyti tam tikras taisykles.

Antra, kaip geriausiai pasiekti skaidrumą? Atsakymas – labai griežtomis taisyklėmis, netgi pinigų sumų reguliavimu ar apskritai privaloma sistema. Čia privalau pabrėžti, kad šis privalomas ir bendras visų trijų ES institucijų registras būtų labai naudingas.

Trečia, kalbame apie neoficialiai, bet pagal institucinį procesą veikiančias grupes. Svarbu skirti įvairias lobistų kategorijas. Veikdami kaip lobistai, „Greenpeace“ ir „Shell“ atstovai neturi nieko bendra. Dėl to, bent jau registre, būtina juos atskirti.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Lobizmas – tai teisėta kiekvienos demokratinės sistemos dalis. Kadangi demokratija nėra anarchija, lobizmui taip pat turi būti taikomos aiškios taisyklės.

Amerikos lobistai savo įstatymą laiko per daug griežtu, kita vertus, naujosiose valstybėse narėse nesama jokių taisyklių ir dėl to dažnai žmonės mano, kad lobizmas turi neigiamą atspalvį. Todėl naujasis ES modelis turėtų įsiterpti tarp šių dviejų kraštutinumų.

Mano nuomone, pasiūlymas sukurti bendrą tarpinstitucinę ES lobistų privalomos registracijos sistemą, finansinių aplinkybių atskleidimas ir „poveikio teisėkūrai principas“ prisidės prie taisyklių dėl lobizmo skaidrumo. Tačiau aš taip pat manau, kad po šios dienos balsavimo bažnyčios liks mūsų partnerės ir nebus priskiriamos lobistų grupėms.

Esu įsitikinęs, kad A. Stubbo ir I. Friedricho pranešimas išsklaidys bet kokius prietarus ir neigiamą požiūrį į lobizmą ir kad Europos piliečiai lobistus laikys specialistais, kurie teikia patirtimi grįstas žinias, padėsiančias apsaugoti Europos teisėkūrą nuo neigiamo poveikio.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Gerb. Pirmininke, lobizmas Europos institucijose – tai sudėtingas klausimas. Kita vertus, galimybė žinoti apie institucijų veiklą – tai EB steigimo sutartyse nustatyto jų veiklos skaidrumo principo rezultatas. Tai taip pat būdas sumažinti vadinamąjį demokratijos trūkumą, nes ekspertų organizacijos teikia vertingas ekspertų analizes, turinčias naudingą poveikį Europos teisėkūros kokybei.

Tačiau, kita vertus, didelės tarptautinės bendrovės, pirmiausia ieškodamos naudos sau, gali kreiptis į specialistų lobistines bendroves siekdamos daryti įtaką institucijų darbui.

Lobizmo problema Europos Parlamente tampa vis svarbesnė, nes didėja šių rūmų galios. Todėl derėtų pritarti Komisijos iniciatyvai, kurioje siūlomas tarpinstitucinis bendradarbiavimas lobistų veiklos pagrindui apibrėžti ir bendram lobistų registrui sukurti. Skaidrumo principas, kuriuo vadovaudamiesi lobistai turi galimybę dirbti institucijose, taikytinas ir patiems lobistams. Savanoriškos registracijos nepakanka. Norint patekti į Europos Sąjungos institucijas, lobistams ji turėtų būti privaloma.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, dvylika metų esu Europos Parlamento narys. Turiu pasakyti, kad turėčiau būti dėkingas daugeliui lobistų, nes jie pasirodė esą didelis mūsų kasdienio darbo kompetencijos šaltinis. Manau, kad nariams visuomet dera išklausyti visas šalis ir piliečiams laikyti duris atviras.

Jei šiuo metu Parlamente esama 5 000 lobistų, kuriuos pažįstame iš leidimų ir kurie, taip sakant, yra akredituoti ar atestuoti, tai reiškia, kad kiekvienam EP nariui vidutiniškai tenka po šešis lobistus. Manau, kad mums labai svarbu šias žinias tinkamai panaudoti savo teisėkūros darbe, nes dalykas tas, kad EP nariai negali būti visų sričių specialistai. Dėl šios priežasties svarbu paklausyti praktikų ir pripažinti, kad lobistai iš tiesų gerina mūsų parlamentinę veiklą.

  Carl Schlyter (Verts/ALE). – (SV) Gerb. Pirmininke, kaip nurodė J. P. Bonde, Europa yra vienas iš mažiausiai išsivysčiusių regionų pasaulyje lobizmo taisyklių požiūriu. Tačiau padėtį galime pagerinti šiandien pritardami pakeitimui, kuriame raginama įvesti privalomą finansinių interesų registrą ir realias poveikio priemones pažeidusiems taisykles asmenims. Be to, turime išsiaiškinti, ką iš tiesų daro tie Komisijoje dirbantys žmonės, kuriems mokama iš išorės.

Kaip nurodė daugelis, pats lobizmas nėra žalingas, bet bėda ta, kad kai mes centralizuojame sprendimus, didelėms bendrovėms lengviau ekonominę galią paversti politine galia. Mažiausiai keturioms penktosioms lobistų moka didelės bendrovės. Toks pusiausvyros nebuvimas daro poveikį mūsų teisėkūrai. Todėl skaidrumas turėtų reikšti, kad visi lobistų pateikti teisinių tekstų pakeitimai turėtų būti atvirai registruojami, kad matytume, kas už jų slypi.

Kai bus sukurtas visų, kuriems čia leidžiama įeiti, registras, raginu gerb. A. Lulling užtikrinti, kad viena trečioji vietų būtų suteikta bendrovėms, viena trečioji – nevyriausybinėms organizacijoms ir viena trečioji – kitiems. Tai suteiks mums pusiausvyrą.

  David Hammerstein (Verts/ALE). – (ES) Gerb. Pirmininke, kai kalbame apie skaidrumą, negalime kalbėti abstrakčiai. Mūsų rinkėjai turėtų žinoti, kas pirmininkauja Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete, kai svarstome REACH arba telekomunikacijų paketą; jie turėtų žinoti, kas teikia pakeitimus; jie turėtų žinoti, kas rengia daugelį šio Parlamento pakeitimų, apie kuriuos jie gali sužinoti Parlamento tinklalapyje, ir iš registro jie turėtų žinoti, kas Parlamento koridoriuose praleidžia daugybę valandų. Visa tai įmanoma. Kaip jau sakiau, iš Parlamento tinklalapio žmonės turėtų žinoti, kas lankosi komiteto posėdžiuose, o kas – plenariniuose posėdžiuose. Mūsų rinkėjai turėtų žinoti, kurie lobistai praleidžia daugybę valandų mūsų posėdžiuose.

Norime skaidrumo, bet norime, kad jis būtų tikras. Balsavę dėl kiekvieno pranešimo, norime žodis į žodį, pakeitimas po pakeitimo žinoti, kurie lobistai pateikė mūsų ateitį formuojančius pakeitimus. Dėkoju.

  Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Gerb. Pirmininke, diskusija dėl lobizmo visuomet įdomi ir jaudinanti. Man labai patiko klausyti gerbiamų narių pastebėjimų, kurie atspindi čia minėtą A. Leineno nuomonę, kad mažas grumstas didelį vežimą nuverčia. Visiškai pritariu gerb. M. Frassoni, kad šiuo pranešimu ar net Komisijos registro pradžia darbas nesibaigs.

Galiu patikinti Parlamentą, kad mes linkę bendradarbiauti ir darome viską, ką galime, kad įkurtume šią tarpinstitucinę grupę ir kiek galima greičiau bei sklandžiau parengtume bendrą požiūrį. Norėčiau pasakyti, kad, mano nuomone, šis bendras registras – tai ne baisus, visiems grėsmę kelsiantis žvėris. Tai bendras informacijos paketas, bendra visos būtinos informacijos saugykla, kad visiems interesų grupių atstovams nereikėtų įvairioms institucijoms teikti atskirų prašymų, kai šie prašymai nesąveikauja. Jūs patarėte, kaip nesudaryti naštos, bet visos kitos detalės buvo svarstomos keletą metų, nuo 2005 m., kai pradėjome apie tai diskutuoti.

Atsakydamas į vieną jūsų iškeltą klausimą pasakysiu tik tiek, kad, be abejo, esama daugybės sudėtingų smulkmenų apibrėžiant, kas užsiima lobistine veikla ir kokiu klausimu. Svarstydami susitikome su advokatų organizacijomis. Jie pritarė mūsų požiūriui, kad kai ir jei jie iš tiesų veikia kaip lobistai, tuomet savo veiklą privalo įvardyti kaip lobizmą ir savo veiklos nepripažinti kaip patarėjų teisės klausimais ar ko nors panašaus.

Dėl iškelto klausimo privalau pasakyti dar vieną dalyką: tam, kad kai kurie žmonės dirba Komisijoje ir gauna atlyginimus iš privataus sektoriaus, atėjo galas. Dar yra kai kurių baigtų sutarčių, tačiau ši praktika baigta.

  Ingo Friedrich, pranešėjas. − (DE) Gerb. Pirmininke, dėkoju jums už tai, kas iš esmės buvo sutelkta ir išmani diskusija. Rimta ir skaidri lobizmo veikla didina sprendimų priėmimo proceso našumą. Gerb. C. Turmesai, jūs neteisus sakydamas, kad finansinių duomenų pateikimas numatytas 21 dalyje. Šiuo požiūriu jūs neteisus puldamas Socialistų frakciją. Jaučiuosi priverstas į tai atkreipti dėmesį.

Antra, kalbėdami advokatų klausimu negalime be atodairos tvirtinti, kad kiekvienas advokatas pagal nutylėjimą yra lobistas, nes jis arba ji studijavo teisę ir visa, kas su tuo susiję. Prieš mus tiksli apibrėžtis: bet kuris, siekiantis daryti įtaką ES institucijų politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesams, yra lobistas, o tai apima ir advokatus.

Leiskite atkreipti dėmesį į vieną vertimo klaidą: „savivaldybės“ į vokiečių kalbą išversta „Städte“. JAV sistema labai nuodugni; iš tiesų ji tokia išsami, kad kai kurie senatoriai metų pabaigoje pateikia 300 puslapių pranešimus, dėl to beveik neįmanoma suprasti, kas iš tiesų vyksta JAV lobizmo veiklos požiūriu.

Mano nuomone, įdomu, kad kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų pagrindinė kritika iš esmės sutampa. „Les extrêmes se touchent“, – kaip pasakytų prancūzai, o ši situacija tipinė. Norime pasiekti rimtą sprendimą, kuris būtų patobulinimas to, kas vyksta Amerikoje, ir pagerins tai, kas vyksta daugelyje ar iš tikrųjų visose valstybėse narėse.

Dar kartą labai dėkojame A. Stubbui. Ministre, mes jūsų nepamiršome! Taip pat dėkojame už rimtą diskusiją.

  Pirmininkas. − Norėčiau padėkoti gerb. I. Friedrichui, kad perėmė A. Stubbo, kurį sveikiname užėmusį Suomijos užsienio reikalų ministro pareigas, pranešimą.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 11.00 val.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Urszula Gacek (PPE-DE), raštu. – Interesų pliuralizmas – tai svarbus demokratijos ypatumas. Todėl organizuoti visuomenės narius ir daryti įtaką siekiant savo interesų yra teisėta. Vis dėlto lobizmas iš tiesų kelia pavojų demokratijos principams iškrypti. Bendrovių galia, palyginti su paprastų piliečių, daryti įtaką politikams gali skatinti nevienodas galimybes dalyvauti įstatymų ir sprendimų priėmimo procese.

Nedaugelyje Europos šalių lobizmas yra reglamentuojamas. Šis Parlamento pranešimas dėl lobizmo bus vertingas žingsnis stiprinant skaidrumą, atskaitomybę ir piliečių dalyvavimą demokratiniame procese Europos lygmeniu. Tačiau įgyvendinusių su lobizmu susijusius teisės aktus šalių patirtis rodo, kad tai turėtų būti tik viena platesnio gairių ir priemonių spektro dalis.

Nuo neskaidraus lobizmo tik vienas žingsnis prie korupcijos ir rinkos iškraipymo darant žalą pagal taisykles žaidžiančioms bendrovėms.

Rengiant šį pranešimą sveikintinas pramonės atstovų dalyvavimas. Juos derėtų paraginti imtis iniciatyvos ir parodyti, kad atsakingos bendrovės turi atlikti labai svarbų vaidmenį reguliuojant lobizmą.

  Bogdan Golik (PSE), raštu. – (PL) Ypač dėkoti ir sveikinti reikia ne tik pranešėją, bet ir Komisijos narį S. Kallasą, kuris ėmėsi iniciatyvos dėl naujų lobizmo principų reglamentų. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į naujas Europos Parlamento galias, kurios bus įgytos priėmus Lisabonos sutartį. Vis dėlto noriu išreikšti savo susirūpinimą dėl savanoriško lobistų registro veiksmingumo ir patikimumo. Registras turėtų būti privalomas ir bendras visoms Europos institucijoms. Vis dėlto atsižvelgus į jo pobūdį, Parlamentui derėtų išlaikyti savo savarankiškumą.

Privalomą registraciją reikėtų taikyti visoms lobistų organizacijų grupėms. Tarp daugelio kitų omenyje turiu regionų atstovus, sektorių organizacijas, lobistų vaidmenį prisiėmusius advokatus ir mokslinių tyrimų institutus. Registruotis derėtų visi darantys įtaką ekonominei ir socialinei naudai pasiekti. Reikalavimas pateikti tik finansinę informaciją ne visada patikimas ir neleidžia išsamiai įvertinti, kaip planuota.

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PL) Reglamentui dėl lobizmo tikrai derėtų pritarti. Parlamentui ir interesų grupėms, būtent lobistams, bent jau yra proga skaidriai bendradarbiauti. Pranešimas pasiūlytas siekiant sukurti visų lobistų, kurie suinteresuoti pateikti ir apginti savo interesus Europos institucijose, bendrą registrą. Šis pasiūlymas vertas mūsų paramos. Įrašas registre sudarytų sąlygas suinteresuotiesiems lobistams turėti galimybę vykdyti savo veiklą Europos Parlamento patalpose, dalyvauti komitetų posėdžiuose ir bendrauti su EP nariais jų biuruose, bet netrikdant jų darbo.

Tačiau civilizuoto ir todėl skaidraus lobizmo veiksmingumas labai priklauso nuo lobistų elgsenos. Dėl to reikės kartu parengti lobistų etinės praktikos kodeksą.

Parlamentas taip pat turėtų stebėti šių nuostatų, ypač susijusių su registre esančios informacijos patikimumo patikra, įgyvendinimą. Netinkamą ir klaidingą informaciją pateikusiems lobistams derėtų taikyti poveikio priemones. Taikomos poveikio priemonės turėtų būti proporcingos nusižengimui ir atgrasančios, pvz., nuo laikinai sustabdytos registracijos iki nuolatinio pašalinimo iš registro.

Reikėtų prisiminti, kad šis naujas pasiūlymas buvo parengtas paties Europos Parlamento iniciatyva. Pasiūlymas bus labai naudingas ir kitoms Europos institucijoms ir Europos Sąjungos valstybių narių parlamentams, kurie šiuo požiūriu vis dar nepriėmė priemonių.

  Roselyne Lefrançois (PSE) , raštu. – (FR) Pritariu šio pranešimo, kuris, mano nuomone, suteiks mums galimybę smarkiai pagerinti interesų grupių atstovų ir ES institucijų santykius, priėmimui.

Užuot stengęsi sukurti ir nuolat atnaujinti išsamų šių atstovų sąrašą – tai varginanti ir galbūt net neįvykdoma užduotis – ypač siūloma nustatyti visuotinę lobizmo sąvokos apibrėžtį, kuri užtikrintų, kad į šį sąrašą neįtrauktos organizacijos negalėtų apeiti mūsų nustatytų taisyklių.

Kitas didelis žingsnis pirmyn – tai lobistams taikomos reguliavimo sistemos suderinimas ir supaprastinimas, ypač vieno visoms institucijoms bendro registro, kuriame bus išvardyti visi lobistai ir kuris ilgainiui taps visų akredituotų organizacijų žinynu ir jų rimtumo bei patikimumo laidu, sukūrimas.

Tačiau šis registras skatins ir didesnį skaidrumą visuomenės atžvilgiu apskritai, nes jis visas bus prieinamas internete ir jame bus pateikiama visa išsami informacija apie kiekvieną organizaciją, įskaitant išsamią informaciją apie jos personalą, ir visa susijusi finansinė informacija.

Be šio vieno langelio principo, bendro etinio elgesio kodekso, pranešimą parengę Europos Parlamento nariai turės galimybę pranešime išvardyti jiems darbe pagelbėjusių organizacijų pavadinimus.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Siekiant tinkamai plėtoti teisėkūros procesą, taisyti klaidas ir vengti tendencingų nuomonių, būtina rengiant, įgyvendinant ir stebint Europos įstatymų vykdymą konsultuotis ir siekti, kad dalyvautų kiek galima daugiau interesų grupių.

Atviras dialogas su visų šio proceso dalyvių atstovais yra mūsų demokratinės sistemos pagrindas ir svarbus informacijos šaltinis, su sąlyga, jei jis vyksta visiškai skaidriai.

Dėl šios priežasties iniciatyva nustatyti ir Komisijos parengtų dokumentų, ir Europos Parlamento pranešimų poveikio teisėkūrai principą, net jei ir savanorišką, yra sveikintina.

Rengiant sudėtingus ir sąžiningus teisės aktus, kurie aprėptų visus šios srities aspektus ir užtikrintų visų nuomonių pusiausvyrą bei veiksmingą suderinamumą, interesų konfliktų panaikinimą ir tolesnių trūkumų užkardymą, būtina konsultuotis su įvairiomis suinteresuotosiomis, tarp jų ir priešingų interesų, šalimis.

Tinkami informacijos dėl lobistų organizacijų prie Europos institucijų mainai ilgainiui nulems ne tik paprastesnį teisėkūros procesą, bet ir skaidrų bei nešališką Komisijos, Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimą, kurio galutinis naudos gavėjas, be jokios abejonės, yra Europos pilietis.

  Katrin Saks (PSE), raštu. – Pranešimas dėl lobizmo, kurį svarstome, – tai svarbus žingsnis skaidrumo link. Kai galėsime parodyti, su kuo konsultuotasi dėl bet kurio teisinio paketo, tai suteiks teisėtumo procesui, kuris mums visiems čia svarbus.

Lygiai taip pat svarbu užtikrinti, kad visi prie Parlamento siekiantys prieiti interesų grupių atstovai turi registruotis. Negalime sudaryti sąlygų spragoms, kurios leistų kai kuriems interesų grupių atstovams likti neregistruotiems. Pavyzdžiui, lobizmo veikloje dalyvaujantys advokatai ir ekspertų grupės pagal visus savo ketinimus ir tikslus yra lobistai ir todėl turėtų būti registruojami.

Trumpai tariant, norėčiau pritarti šiam pranešimui, kuris yra pirmas tinkamas žingsnis didesnio skaidrumo link.

  Andres Tarand (PSE), raštu. – (ET) Alexandero Stubbo pateiktas pranešimas yra ypač svarbus, nes greitai lobistų skaičius Briuselyje bus toks pats, kaip Europos Komisijos pareigūnų skaičius.

Džiaugiuosi, kad Parlamentas, ne taip, kaip Europos Komisija, pritaria privalomo registro minčiai. Jei taip nebūtų, pranešimas nepasiektų savo pirminio tikslo ir iš tikrųjų neatliktų savo užduoties.

Advokatų įtraukimo į registrą klausimu, kuris dabar yra pagrindinis ginčų objektas, tai aš pritariu jų įtraukimui į privalomą registrą. Nėra priežasties jų išbraukti iš registro, nes lobistinė veikla Europos Sąjungos institucijose vis labiau vykdoma per advokatų kontoras. Advokatų kontoroms nederėtų suteikti galimybės bet kurią veiklą tiesiog priskirti teisinėms konsultacijoms ir taip išvengti registracijos ir lobistinės veiklos skaidrumo reikalavimo.

Vieno langelio principo registras yra gera mintis. Svarbu, kad registras apimtų Tarybą, taip pat Europos Parlamentą ir Komisiją. Surinktų duomenų praktinio panaudojimo požiūriu, neatidėliotinu reikalu turėtų būti internetu prieinamos ir visoms institucijoms pasiekiamos bendros duomenų bazės sukūrimas.