Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B6-0209/2008

Debatai :

PV 07/05/2008 - 13
CRE 07/05/2008 - 13

Balsavimas :

PV 08/05/2008 - 5.6
CRE 08/05/2008 - 5.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


Posėdžio stenograma
Ketvirtadienis, 2008 m. gegužės 8 d. - Briuselis Tekstas OL

9. Paaiškinimai dėl balsavimo
PV
  

Paaiškinimai žodžiu dėl balsavimo

 
  
  

− Pranešimas: Ioannis Gklavakis (A6-0166/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Katerina Batzeli (PSE). – (EL) Gerb. Pirmininke, kalbėdami apie jautrų ir Graikijos žemės ūkiui ypač svarbų produktą, tikėtumėmės, kad su reforma, jei jau Europos Teisingumo Teismo nutartys jai daro spaudimą, būtų numatyta ir bendros medvilnės rinkos organizavimo (BRO) apsaugos priemonė iki 2013 m. Toks susitelkimas būtų grindžiamas BŽŪP principais vadovaujantis bendrosios išmokos schema, kiekvienos šalies nacionaliniame pakete esančia Bendrijos fondų finansine garantija ir valstybių narių galimybe lanksčiai valdyti nacionalinį paketą.

Turėtume siekti, kad už hektarą būtų mokamos didžiausios galimos išmokos už plotą nedarant įtakos biudžetui. Be to, paramą reikėtų nukreipti gamintojams, kurie gerins savo gaminių kokybę.

Tačiau šito nepasiekta. Iš tikrųjų pasiūlytoje restruktūrizavimo fondo struktūroje, kaip pasiūlyta pranešime pagal pirmojo ramsčio programą, teigiama, kad sektoriui modernizuoti, ypač medvilnės valymo pramonei, kaip iš pradžių išdėstyta 9, 14, 16, 23, 26, 31 ir 39 pakeitimuose, reikalingas finansavimas. Pertvarkoma ir kompensacija už nuostolius, kuriuos sumažėjus gamybai ar dėl neramumų medvilnės rinkoje patirs medvilnės valymo pramonė

Dėl šių priežasčių PASOK parlamentinė frakcija plenariniame posėdyje balsavo prieš pranešimą dėl tiesioginės paramos schemų už medvilnę.

 
  
  

− Transatlantinė ekonomikos taryba (RC-B6-0209/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, dėkoju jums už šią galimybę paaiškinti, kaip aš balsavau dėl Transatlantinės ekonomikos tarybos susitarimo.

Manau, jog būtų teisinga sakyti, kad visi džiaugiamės bendradarbiavimu reglamentavimo srityje, ypač kai tai padės skatinti prekybą, o ypač transatlantinę prekybą, nes labai dažnai du dideli prekybos blokai – ES ir JAV – smarkiai nesutaria prekybos klausimais.

Tačiau mums derėtų užtikrinti, kad bet kurie mūsų sudaromi susitarimai dėl bendrų reglamentavimo standartų nebūtų naudojami bendram protekcionizmui pateisinti. Turime užtikrinti, kad bet kurie mūsų pasiekti pasauliniai standartai nėra kliūtis gamintojams ir tiekėjams patekti į kitas pasaulio rinkas.

Todėl siekdami priimti bendrus pasaulinius standartus, įsitikinkime, kad tuos standartus padėsime priimti ir vargingesnių šalių gamintojams ir kad šie standartai jiems neužkirs kelio į pasaulio rinkas.

Apskritai manau, kad abi šalys šiam susitarimui pritaria, todėl balsuosiu už.

 
  
  

− Pranešimas: Marco Cappato (A6-0153/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Milan Horáček (Verts/ALE). – (DE) Gerb. Pirmininke, aš balsavau už M. Cappato pranešimą, nes jame nagrinėjama viena iš svarbiausių Europos Parlamento funkcijų, t. y. atlikti priežiūros funkciją Tarybos ir Komisijos vykdomos žmogaus teisių politikos srityje. Tai stiprina Europos Sąjungos, kaip žmogaus teisių sergėtojos pasaulyje, vaidmenį. Būtina, kad šiame procese Žmogaus teisių pakomitetis imtųsi nuolat vertinti atitinkamas priemones, o Parlamentas dalyvautų Europos Sąjungos dialoguose dėl žmogaus teisių.

Vis dėlto bet kuri šioje srityje vykdoma politika bus tik dėl akių, jei ji nuo pat pradžių neturės pagrindinės prielaidos, kad šios pagrindinės teisės nedalios. Tai vienintelis būdas užtikrinti, kad patikimumas įveiks dvejopus standartus.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, aš balsavau prieš 141 dalį, kurioje išreiškiamas visiškas pritarimas Džahartos principams. Šie principai ne kas kita, kaip aiškiai apibrėžti klausimai, ypač tokie opūs kaip seksualinė orientacija ir lyties tapatybė.

Vietoj to aš pritariu 15 pakeitimui, kuriame į šiuos principus „atkreipiamas dėmesys“. Esmė ta, kad šių principų nedera interpretuoti kaip standarto valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Dėkoju jums, gerb. Pirmininke. Kalbu apie M. Cappato pranešimą ir dėl paties pranešėjo pasiūlytų pakeitimų, būtent pirmojo pakeitimo, kuriame pranešėjas netikėtai pradeda filosofuoti apie šiuolaikinės nacionalinės valstybės adekvatumą ir nacionalinį suverenitetą šiais laikais. Galbūt gerb. M. Cappto nelabai aiškiai tai dėsto; tai jo reikalas, bet lygiai tokios pačios idėjos buvo propaguojamos komunistiniuose totalitariniuose režimuose, kur žmogaus teisių buvo visiškai nepaisoma. Tą patį šio pakeitimo ypatumą aiškino Bulgarijos ir kitų Rytų Europos šalių komunistai. Todėl gerb. M. Cappato patarčiau aplankyti Šiaurės Korėjos lyderį Kim Čen Irą, jei jis ir toliau norėtų kalbėti tuo pačiu tonu. Ten jo idėjoms pritartų ir, neabejoju, jas šiltai priimtų.

 
  
  

− Pranešimas: Véronique de Keyser, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (A6-0138/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Callanan (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, aš balsavau už šį pranešimą. Manau, kad ES rinkimų stebėjimo misijų veikla yra itin veiksminga, ji nepaprastai svarbi ir labai profesionaliai atliekama. Ji prisideda prie demokratinio proceso ir demokratijos plėtros daugelyje neturtingų ir besivystančių šalių.

Turėjau garbės būti Europos Parlamento rinkimų stebėjimo misijos pirmininku Siera Leonėje, labai sudėtingoje šalyje, labai skurdžioje šalyje, šalyje, kurioje vykdydami misiją susidūrėme su daugybe logistikos sunkumų, ypač sunkiomis oro sąlygomis liūčių laikotarpiu. Šią užduotį visi darbuotojai – ir ES darbuotojai, ir vietos sutelkti darbuotojai – atliko labai profesionaliai.

Iš tiesų buvo labai graudu žiūrėti, su kokiu užsidegimu daugelis paprastų Siera Leonės gyventojų norėdami balsuoti demokratiniuose rinkimuose daugybę valandų stovėjo eilėje lietui lyjant. Mūsų indėlis į tai už sąlygiškai nedidelę pinigų sumą visiškai pasiteisina, ir aš su džiaugsmu šiam pranešimui pritariu ir balsuoju už jį.

 
  
  

− Pranešimas: Glyn Ford, Vicenzo Aita (A6-0151/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, labai dėkoju jums už suteiktą galimybę paaiškinti balsavimą dėl G. Ford pranešimo dėl prekybos ir ekonominių santykių su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN).

Apskritai esu įsitikinęs, kad mes labiau linkę gerinti ir didinti tarptautinę prekybą pasitelkdami daugiametę Pasaulio prekybos organizacijos programą, tačiau manau, kad turime pripažinti dvišalių susitarimų vaidmenį plėtojant prekybą ir visame pasaulyje teikiamą globalizacijos naudą.

Maniau, kad šiame pranešime ypač svarbu pabrėžti žmogaus teisių klausimus. Apskritai tai vertinu gana skeptiškai, nes gana dažnai tai tik gaminiams iš kitų šalių nepalankaus protegavimo pateisinimas. Tačiau šiame kontekste, atsižvelgiant į tai, kad Birma yra ASEAN narė, žmogaus teisių klausimas ypač tinkamas.

Tačiau susidūriau su tikra problema, nes iš pradžių pateikiau komitetui pakeitimą, kuris buvo priimtas, ir jame sakoma, kad jei konkrečios ASEAN šalys nenori būti šio susitarimo dalimi, mes vis tiek turėtume laikytis susitarimo su tomis šalimis, kurios šito nori. Neturėtume leisti, kad labiausiai protekcionistinės šalys stabdytų susitarimus.

Deja, ES žūtbūt siekia blokas su bloku derybų, ir dėl šios priežasties aš susilaikau.

 
  
  

− Pranešimas: Ingo Friedrich (anksčiau – Alexander Stubb) (A6-0105/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fatuzzo (PPE-DE). – (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, su dideliu pasitenkinimu paaiškinsiu, kaip balsavau, kol pirmininkaujate jūs, gerb. L. Morgantini, o ypač man už nugaros aidint sveikinimo plojimams. Norėčiau pats pasakyti, o tai susiję asmeniškai su manimi, kaip su atskiru EP nariu ir Pensininkų partijos atstovu, kad aš balsavau prieš šį pranešimą dėl lobistų veiklos reguliavimo. Priežastis yra ši: man įspūdžio nedaro tai, kad savaime suprantamu dalyku laikoma Europos Parlamento narių sprendimams kitų žmonių daroma įtaka ir kad dėl to būtinai reikalingas reglamentas.

Tai tiesa, kad man mano sprendimų priėmimui įtaką visada darydavo Carlo Fatuzzo, vien tik Carlo Fatuzzo ir niekas, išskyrus Carlo Fatuzzo. Todėl man labai keista, kad gali būti kitaip. Jei kas nors ir būtų daroma ar reikėtų daryti siekiant pagelbėti mums geriau suprasti dokumentus, dėl kurių balsuojame, tai duoti mums ekspertus, kurie kiekvienas išdėstytų priešingą nuomonę, o tuomet mes, vadovaudamiesi savo protu, spręstume patys.

Užbaigčiau klausdamas savęs ir jūsų, gerb. Pirmininke, kas padarė įtaką sprendimui reglamentuoti lobistus? Lobizmas, lobistų lobizmas, padaręs įtaką taisyklėms dėl lobistų – akivaizdus!

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Suprantu, kad jūs vis dar individualistas. Viliuosi, kad turėsite galimybę savo pastabas palygini su kitų.

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, pirmiausia itin malonu matyti jus šiandien pirmininkaujančią. Jums reikėtų dažniau pirmininkauti plenariniams posėdžiams. Taip pat labai malonu klausytis C. Fatuzzo balsavimo aiškinimo. Laimei, šito nedariau per pirmąjį savo įgaliojimą, antraip taip niekada ir nebūčiau galėjęs papietauti Strasbūre.

Kai balsavome dėl šio pranešimo, klausiau savęs, ar iš tiesų kreipiamės į tinkamą auditoriją. Gerai, kad lobistų, kuriuos matome šioje vietoje, klausimu esame sąžiningi, gerai ir tai, kad turėsime sąrašą tų, kurie lankosi Komisijoje. Bet ar mums nereikėtų sąrašo ir tų, kuriems Komisija daro įtaką stengdamasi paveikti balsavimą Parlamente dėl direktyvų, kurias ji persiunčia.

Mano žinomas kolega gerb. R. Hannon klausimuose Komisijai jau nurodė pinigų sumas, kurias labdaros organizacijos, pvz. Jungtinės Karalystės Nacionalinė smurtavimo prieš vaikus prevencijos draugija (angl. NSPCC), gauna tiesiogiai iš Europos Komisijos, todėl nestebina, kai jie mums rašo sakydami, kad iš tiesų mes turėtume pritarti Lisabonos sutarčiai.

Kai kalbama apie Piliečių agorą rengiantis Lisabonos sutarčiai, esama daugybė organizacijų, kurios gavo ES pinigų, tačiau visos jos visuomet buvo vienoje ginčų pusėje. Čia iškyla nedidelė demokratijos problema: mes finansuojame ne tuos žmones ir iš tiesų būtų geriau, jei tokį finansavimą apskritai nutrauktume.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. Pirmininke, lobistams Briuselis labai patinka. Atvykę į Europos institucijas jie iš karto supranta, kad sistemą sukūrė tokie patys žmonės, kaip jie, ir tokiems, kaip jie.

Iš čia jie gali gauti teisės aktus, kurių niekada nepriimtų visos liaudies išrinktas teisėkūros organas. Galvoje turiu, pvz., įstatymo projektą dėl didesnių dozių vitaminų ir mineralų papildų draudimo, kuriam buvo smarkiai priešintasi visose valstybėse narėse, bet čia per slaptus susitarimus užkulisiuose kelios didelės farmacijos bendrovės jį prastūmė.

Manau, kad tai labai gerai žinoma už šių rūmų sienų. Galbūt ne taip plačiai pripažinta yra tai, kad, kaip ką tik pasakė mano gerb. kolega C. Heaton-Harris, kad tam tikru požiūriu šios lobistų organizacijos pačios yra Europos Sąjungos įrankiai, visiškai priklausomi nuo Komisijos finansavimo.

Taigi, kai Europos Komisija apsimeta besikonsultuojanti su pilietine visuomene, tai iš tiesų reiškia, kad ji konsultuojasi su Europos Sąjungos žurnalistais, Europos moterų lobistine organizacija, Europos profesinių sąjungų kongresu ir daugybe kitų organizacijų, kurių pajamos, kiekvienas euras, priklauso nuo Europos mokesčių mokėtojų.

Aš paklausiu, ar nacionalinėse valstybėse esama žmogaus, kuris be jokio užmokesčio kuriuo nors lygmeniu nuoširdžiai pritaria šiam projektui? Ar aš teisus, galima patikrinti surengus referendumą dėl Lisabonos sutarties. Pactio Olisipiensis censenda est!

 
  
  

− Pranešimas: Manolis Mavrommatis (A6-0149/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, šio svarbaus pranešimo aplinkybėmis norėčiau atkreipti dėmesį į sporto klausimą tarp jaunimo vietos lygiu.

Skatintini veiksmai, kuriais siekiama fizinę veiklą vaikams ir jaunimui padaryti patrauklesnę, kaip ir aktyviai sportą remiančias mokyklas. Todėl būtina remti projektus, skirtus sporto bazei mokykloje ir už jos ribų plėtoti, ir planus, skirtus vaikams įtraukti į popamokinę veiklą.

Manau, kad sportinę veiklą reikia remti nuo pat mėgėjų lygmens, t. y. arčiausiai piliečių esamo lygmens. Tai pasiekiama deramai finansuojant mažesnius klubus ir sporto bazes.

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, šia tema aš jau kalbėjau pagrindinėse diskusijose. Bet ko iš tiesų nepadariau, tai nepaaiškinau, kodėl balsavau prieš. Taip nutiko dėl įvairių priežasčių, kurias paaiškinau savo balsavimu. Jei tik Europos institucijos ką nors darytų sporto labui, būčiau balsavęs už.

Praėjusiais metais per diskusijas dėl biudžeto mes, kaip Parlamentas, iš tikrųjų balsavome prieš biudžeto eilutę, kurioje lėšos buvo skirtos Specialiųjų olimpinių žaidynių suvienyto sporto programai; tai programa, kuri būtų vykdoma 10 Europos Sąjungos šalių ir įtrauktų 3 000 sutrikusio intelekto žmonių.

Grąžinu šį pasiūlymą. Čia kalbėjausi su įvairias pranešėjais. Iš tiesų visiems įdomu, kaip Parlamentas domisi sportu. Galbūt Parlamentas nori tik įsiteikti, kad atrodytų besidomįs kasdieniu žmonių gyvenimu. Tačiau kartais jis nenori padaryti nieko teigiamo, kai kalbama apie žmones su negalia.

Manau, praeitais metais praleidome galimybę. Šiais metais vėl primygtinai šito sieksiu ir šį klausimą įrašysiu kartu su specialiosiomis olimpinėmis žaidynėmis – nuostabia organizacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, balsavau už M. Mavrommačio pranešimą. Taip pasielgiau ne tik todėl, kad šį pranešimą laikau išsamiu ir gerai parengtu, bet ir dėl to, kad esu labai dėkinga pranešėjui ir Kultūros ir švietimo komitetui už tai, kad įtraukė mano pateiktus dokumento pakeitimus. Šie pakeitimai skirti vienodoms neįgalių sportininkų galimybėms socialinių sprendimų plotmėje užtikrinti. Kai kuriose nacionalinėse teisinėse sistemose numatyta finansinė parama olimpinių žaidynių sportininkams, kurie baigę savo sportininko karjerą patiria finansinių sunkumų, bet su tuo susijusios nuostatos netaikomos parolimpinių žaidynių sportininkams. Dalyvavimas sporte sustiprina neįgaliųjų orumo ir savigarbos jausmą.

 
  
MPphoto
 
 

  Christopher Beazley (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, nežinau, ar aš kalbau pagal darbotvarkę, ar ne. Nesu pateikęs rašytinio prašymo balsavimui paaiškinti. Bet jei galiu, aš labai glaustai atsakyčiau savo geram draugui ir kolegai C. Heaton-Harriui. Manau, kad visi turime savo požiūrį į Europos institucijų vertę, bet manau, kad kaltinti Europos Sąjungą, valstybių narių vyriausybes, vietos valdžios institucijas dėl to, kad jos domisi ar nesidomi neįgaliųjų sporto klausimu, nėra teisinga.

Mano rinkiminėje apygardoje apstu pavyzdžių, kaip Europos Sąjunga suteikė milžiniškos naudos ir neįgaliesiems, ir sveikiems žmonėms. Tiesiog manau, kad taip pulti bet kurią instituciją neteisinga. Manau, kad visi norime daryti viską, kad skatintume sportą ir visus skatintume pagal išgales jame dalyvauti. Ar Europos Sąjungą vertinate palankiai, ar esate prieš ją nusiteikęs – tai jau kitas klausimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Gerb. Pirmininke, norėčiau tarti keletą žodžių apie M. Mavrommačio pranešimą. Aš balsavau už jį ir laikau jį puikiu. Mano nuomone, ypač gerai tai, kad jame pripažįstamas sporto specifiškumas ir atkreipiamas dėmesys į specialiųjų poreikių žmonių grupes, įskaitant ir neįgaliuosius. Pritariu C. Beazley ir ne visai suprantu savo gero draugo C. Heaton-Harrio logiką šiuo klausimu, nes būtent tik taip galime užtikrinti vienodą požiūrį ir į specialiųjų poreikių žmonių grupes, ir į neįgaliuosius. Šiame pranešime labai didelė svarba skiriama sveikai mankštai. Pasirodo, kad sportas – tai puiki priemonė užkirsti kelią rasizmui ir ksenofobijai.

Be to, noriu pasakyti, kad sugedo mano balsavimo aparatas ir, pvz., balsuojant dėl 42 punkto jis neveikė. Viliuosi, kad techninės priežiūros departamentas nustatys, kodėl mano balsavimo aparatas kartais strigo. Pastebėjau, kad kiti taip pat turėjo panašių bėdų, todėl norėčiau informuoti techninės priežiūros skyrių, kad tikimės, jog kitą kartą jis deramai veiks.

 
  
  

− Pranešimai: Manolis Mavrommatis (A6-0149/2008), Ingo Friedrich (ankčiau – Alexander Stubb) (A6-0105/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Othmar Karas (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, norėčiau pradėti nuo M. Mavrommačio pranešimo. Balsavau už pranešimą, nes jame ypač pabrėžiamas loterijų ir Austrijos kazino indėlis į sporto finansavimą. Pritariu svarstomai daliai. Balsavau už I. Friedricho pranešimą, nes jame priešinamasi puolimui prieš unikalų ir labai didelį ir svarbų bažnyčių atliekamą vaidmenį visuomenėje ir, be to, jame pateikiamas visapusiškesnis požiūris į advokatų vaidmenį. Ypatingą dėmesį skiriu kompetencijai ir informacijai, kurias gauname keisdamiesi patirtimi ir dėl galimų sprendimų bendraudami su piliečiais, interesų grupėmis, advokatais ir lobistais.

Norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir padėkoti už šimtus diskusijų, gautas nesuskaičiuojamas elektronines žinutes ir idėjas. Keletas jų erzinančios, nes paprasčiausiai atima brangų laiką, bet dauguma ir informatyvios, ir naudingos. Dar kartą norėčiau už tai padėkoti, bet taip pat norėčiau pasakyti, atsakomybė už tai, kaip sprendžiame lobistų klausimą, gula tik ant mūsų pečių. Mes sprendžiame, su kuo kalbamės, kiek laiko jiems skiriame, apie ką norime kalbėtis ir kaip plėtojame darbo santykius. Pritariu aiškioms ir skaidrioms taisyklėms, bet nepritariu pernelyg griežtam reguliavimui, kuris šiuos darbo santykius padarytų sudėtingesnius ir biurokratinius.

 
  
  

Rašytiniai balsavimo paaiškinimai

 
  
  

− Pranešimas: Josu Ortuondo Larrea (A6-0085/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kadangi manome, jog svarbu išsaugoti ir, kai būtina, tobulinti susitarimą su Seišelių Respublika; pritariame vertinimui, kuriame teksto įtrauktis, susijusi su ketinimų protokolo (kuriame nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas) dėl vietos uostų infrastruktūros būklės ir kintamų aspektų, įskaitant finansinių įnašų panaudojimo tikslus, pagal išimtinę Seišelių valdžios institucijų kompetenciją, apibūdinama kaip netinkama.

Mes taip pat laikome neigiamu pasiūlymą įtraukti priemones (pvz., Europos Komisijos laikinai sustabdoma licencija), kuriose neatsižvelgiama į valstybių narių kompetencijos sritis ir jos neapsaugomos.

Be to, vis dėlto neužtikrintas už vienodą ir vienodos vertės darbą vienodo užmokesčio principas, nes susitarime tiksliai išdėstytos tik įgulų iš Seišelių darbo užmokesčio sąlygos; laivuose iš ES šalių, kurios turės naudos iš susitarimo, darbo užmokesčio sąlygos negali būti blogesnės, nei tų įgulų iš Seišelių, kurios atlieka tą patį darbą laivuose iš tos šalies.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau prieš gerb. Ortuondo Larrea pranešimą, susijusį su žvejybos susitarimu su Seišeliais. Bendra žvejybos politika – tai visiška nesėkmė, ir ji neskatina tvarios žuvininkystės pramonės aplink mūsų pakrantes.

Dėl to šimtai Škotijos laivų buvo paversti metalo laužu ir nukentėjo žvejų bendruomenės. Atsakas į tai – per didelių valstybių narių pajėgumų nepardavinėti žvejybos su trečiosiomis šalimis susitarimų pavidalu.

Jei kitose valstybėse narėse yra per daug laivų žvejoti savo tradiciniuose žvejybos vandenyse, šį klausimą jos turėtų spręsti pačios ir nepasikliauti ES, kad ši joms surastų daugiau vandenų grobstyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas patvirtino Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos žuvininkystės partnerystės 2005–2011 m. susitarimo pakeitimus.

Pakeitimai nekeičia pagrindinių susitarimo dalių. Jie paprasčiausiai atspindi laimėjimus ir sudaro sąlygas prisitaikyti prie praktinių poreikių. Todėl atsižvelgiant į vidutinį per pastaruosius trejus metus sužvejotą kiekį, orientacinis kiekis buvo padidintas nuo 55 000 iki 63 000 tonų. Be to, siekiant rasti geriausią sprendimą, buvo padidintas laivų savininkų mokestis nuo 25 iki 35 eurų už toną, kad susitarimas būtų suderintas su kitais tunų žvejybą reglamentuojančiais susitarimais, ir taip sumažinta Bendrijos įnašo dalis nuo 75 iki 65 eurų už toną. Metinis finansinis įnašas padidėja nuo 4 125 000 eurų iki 5 355 000 eurų.

Šis pavykęs susitarimas atspindi Europos Sąjungos aiškų ir abipusį interesą sudarant partnerystės susitarimus, ypač žuvininkystės sektoriuje. Réuniono laivynas galėjo pasinaudoti šiomis žvejybos galimybėmis, ir viliuosi, kad šiandien vykęs balsavimas padės stiprinti ir skatinti mūsų jūrų ekonomiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. – (PL) Užimtumo ir ekonomikos augimo požiūriu, jūrų ištekliai labai svarbūs Europos Sąjungai. Jie yra maisto ir energijos šaltinis. Be to, pakrančių regionai išgyvena gana didelę turizmo pramonės, kuri yra svarbus ekonomikos sektorius, plėtrą. Jūrų išteklius derėtų naudoti atsakingai.

ES žvejybos sektorius – tai antrasis didžiausias sektorius pasaulyje. Žuvininkystė ir akvakultūros sektorius parūpina 7,3 mln. tonų žuvies per metus, suteikia 360 000 darbo vietų žuvininkystės ir perdirbimo sektoriuje. Todėl manau, kad ES turėtų siekti susitarimų su trečiosiomis šalimis dėl bendros žuvininkystės politikos arba gerinti esamus susitarimus.

 
  
  

− Pranešimas: Sérgio Marques (A6-0146/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes pritariame konkretesnių nuostatų taikymui ir leidžiančioms nukrypti nuostatoms, specifinėms, įvairioms ir tinkamai pritaikytoms prie atokiausių regionų ekonomikos realijų ir palankesnėms jų gamybos pajėgumams priemonėms.

Pranešimas skirtas tam, kad Madeiroje pagamintam alui būtų taikomas specialus akcizo tarifas. Šis tarifas, kuris žemesnis už nustatytą nacionalinį tarifą, bus taikomas tais atvejais, kai metinė produkcija neviršija 300 000 hektolitrų.

Kaip pabrėžia Komisija, net ir turint naudos iš 50 proc. mokesčių lengvatos, vietos gamybos alaus kainos vis dar 7,5 proc. didesnės negu mažmeninės alaus, pagaminto žemyninėje Portugalijos dalyje ir parduodamo Madeiros rinkoje, kainos. Jei mokesčių lengvatos teikiama nauda bus prarasta, vietos alaus daryklos nesugebės konkuruoti.

Todėl atsižvelgdami į atokiausių regionų padėties ypatumus ir poreikius, pritariame priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti gamybos, proporcingos regiono specifiniam pajėgumui, teisę ir kuriose atsižvelgiama į regiono ekonomiką ir todėl užtikrinamas su nacionaline ir tarptautine rinka susidūrusių vietos alaus daryklų pramonės išlikimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. (DE) Vienintelė priežastis, kodėl balsavau už šį sprendimą, yra ta, kad jo taikymo sritis ribojama vieta, taigi jis negali turėti neigiamo poveikio Austrijos alaus daryklai „Brauerei zu Göss“, kuri, kaip gerai žinoma, gamina geriausią alų Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. – (PL) Pranešėjo nagrinėtas klausimas skatina pamąstyti, kaip tikros konkurencijos sistemos konsolidavimą suderinti su lygybės prieš įstatymą principu. Aišku, perfrazuojant tam tikrą posakį, kad kol bus sugalvota kas nors geriau, laisva rinka – tai geriausias mechanizmas ekonomikai reguliuoti. Šiuo požiūriu, pranešėjo iniciatyva gali reikšti intervenciją, kuri turėtų neigiamą reikšmę ekonomikai. Kita vertus, rinkos tvarumo užtikrinimas apima padalinio apsaugą ir monopolizavimo užkardymą. Prieš priimant tokį svarbų sprendimą kaip šis būtinos platesnės diskusijos ir išsamesni moksliniai tyrimai. Dėl to nutariau susilaikyti.

 
  
  

− Pranešimas: Monica Frassoni (A6-0107/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), rašu. – (FR) Aš balsavau už savo kolegės italės Monicos Frassoni pranešimą dėl tarpinstitucinio Europos Parlamento ir Komisijos susitarimo dėl Tarybos sprendimo, iš dalies pakeisto Sprendimu 2006/512/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, įgyvendinimo taisyklių sudarymo. Deja, komitologijos procedūra neveikia kaip reikia, ir būtina skubiai nustatyti priemones, kurios suteiktų Komisijai teisę naudotis savo įgyvendinimo galiomis, o Parlamentui – ją prižiūrėti. Tekste nurodoma, kad remtis reguliavimo procedūra su tikrinimu tais atvejais, kai ji taikoma, yra privaloma visoms trims institucijoms. Džiaugiuosi, kad naujame susitarime tiksliau apibrėžta Komisijos prievolė informuoti Parlamentą apie komitetų darbą laikantis tvarkos, užtikrinančios informacijos perdavimo sistemos skaidrumą ir veiksmingumą bei perduotos informacijos ir skirtingų procedūros etapų nustatymą. Pritariu ankstyvosios įspėjimo sistemos įvedimui, pagal kurią Parlamentas informuojamas apie įgyvendinimo priemonių projektus. Pritariu minčiai, kad kai tik oficialiai pasiūlomi įgyvendinimo priemonių projektai, Komisija turėtų juos visus viešinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, aš pritariu M. Frassoni pranešimui dėl naujų komitologijos procedūrų.

Parlamentui priskirtos naujos galios tikrinimo procedūroje EP nariams suteikia teisę nepraleisti komitete priimto teksto, jei ekspertai nesilaiko savo įgaliojimų, yra didelė šių rūmų sėkmė ir svarbus žingsnis gerinant Europos institucijų galių pusiausvyrą.

Sutinku, kad procedūros našumą patartina didinti darant komitetų sprendimus aiškesnius ir labiau suprantamus. Taip pat pritariu elektroninio registro, kuris palengvins komitologijos procedūroje priimtų sprendimų tikrinimą, įvedimui.

Be abejo, būtina, kad Parlamento tikrinimo teisei numatytas 3 mėnesių laikotarpis būtų taikomas tik atitinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais laikantis 2007 m. liepos mėn. tarpinstitucinio susitarimo, kuriame sakoma, kad trumpesnis laikotarpis leistinas tik skubos ir veiksmingumo pagrindu.

Kai kuriems EP komitetams jau pavyko pagrasinti pasinaudoti savo veto teise siekiant skubaus Komisijos atsakymo ir išaiškinimo. Todėl manau, kad šią priemonę Parlamentas turėtų dažniau naudoti siekdamas vykdyti techninius sprendimus viršijančią politinę kontrolę.

 
  
  

− Pranešimas: Monica Frassoni (A6-0108/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo kolegės italės Monicos Frassoni pranešimą dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio dėl vadinamosios „komitologijos“ įgyvendinimo priemonės pakeitimo. Parlamento darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu Komisijos numatytoms įgyvendinimo priemonėms taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu, tikrinimo laikas pradedamas skaičiuoti tada, kai priemonių projektas pateikiamas Parlamentui visomis oficialiomis kalbomis. Pritariu šiam pasiūlymui, kuriame priduriama, kad kai taikomas trumpesnis laikotarpis (Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 5 dalies b punktas) ir skubos atvejais, kaip numatyta Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje, nebent Parlamento komiteto pirmininkas prieštarauja, tikrinimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai Parlamentas gauna galutinį įgyvendinimo priemonių projektą kalbomis, kuriomis projektas buvo pateiktas remiantis Sprendimu 1999/468/EB įsteigto komiteto nariams.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Gerb. Pirmininke, M. Frassoni pranešime pabrėžiamas Komisijos priimtas arogantiškas požiūris dėl jos, palyginti su Europos Parlamentu, turimų galių. Pranešėja teisi primindama Komisijai jos prievoles, ir mes pritariame šiam mėginimui susigrąžinti pagrindines teises demokratiškai tikrinti Komisijos veiklą.

Tačiau abejotina, ar dėl to ateityje bus geriau taikoma tikrinimo procedūra, jei Komisija slaptai trokšta neleisti Parlamentui rengti konsultacijų dėl jos ketinamų įgyvendinti priemonių.

Mes taip pat apgailestaujame, kad neminima pagrindinė problema, būtent Komisijos įgyvendinimo galios, kurios panašios į tik valstybės tarnautojams suteiktus tikrus teisėkūros ir reguliavimo įgaliojimus, ir demokratinė apgaulė, t. y. komitologijos procedūra.

 
  
  

− Pranešimas: Ioannis Gklavakis (A6-0166/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. − (SV) Mes manome, kad bendrąją žemės ūkio politiką derėtų panaikinti. Taip pat manome, kad sudarytų susitarimų derėtų laikytis. Todėl šiandien balsavome už Komisijos pasiūlymą laikytis stojimo sutarčių su Portugalija, Graikija ir Ispanija, pagal kurias, deja, ES įsipareigojo užtikrinti paramą medvilnės gamybai, kuri apima ir paramą produkcijai. Todėl apgailestaujame, kad Komisija neturėjo galimybės pateikti pasiūlymo šioje srityje, kuris atitiktų kitų žemės ūkio sektorių politiką, pagal kurią parama yra atsieta nuo gamybos.

Europos Parlamento pranešime (A6-0166/2008) pasiūlyta galimybė paramą dar mažiau atsieti, ir todėl pasirinkome balsuoti prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Atsižvelgdami į tai, kad medvilnės sektorius kai kuriems Europos Sąjungos regionams, ypač Graikijai ir Ispanijai, turi didelę socialinę ir ekonominę reikšmę, Europos Komisija ir Europos Parlamentas į tai turėtų kreipti ypatingą dėmesį.

Dalykas tas, kad 2003 m. pradėjus bendrosios žemės ūkio politikos reformą, bendrosios išmokos pagalbai, atsietai nuo gamybos, 2006 m. paskatino Komisiją taikyti šį principą medvilnės sektoriuje.

Tačiau Ispanija šiuo klausimu kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą remdamasi tuo, kad prieš reformą nebuvo atliktas poveikio vertinimas. Teismas priėmė Ispanijai palankų sprendimą ir panaikino naują paramos medvilnei schemą.

Tačiau dabar Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas praktiškai yra toks pats, kaip ankstesnis. Be to, praėjus vos metams po bendrosios medvilnės rinkos organizavimo reformos įgyvendinimo, matyti pražūtingi jos padariniai: Graikijoje gamyba šiame sektoriuje sumažėjo 20 proc., o Ispanijoje – daugiau nei 50 proc. Taip pat sumažėjo ir ūkių skaičius: Graikijoje 11 proc., o Ispanijoje 25 proc. Grėsmė kyla net valymo įmonėms.

Todėl mes balsavome prieš šį sprendimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Aš, kaip ir mano frakcija, balsavome prieš I. Gklavakio pranešimą, nes nepaisant riboto teigiamų pakeitimų Komisijos pradiniam pasiūlymui skaičiaus, bendrai nusveria neigiami pakeitimai. Medvilnės augintojams būtina didesnė parama papildomai nemažinant jų gamybos. Be to, privalu priimti esmines aplinkos apsaugos ir perspektyvias žemės ūkio plėtros priemones.

 
  
  

− Transatlantinė ekonomikos taryba (RC-B6-0209/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už 2008 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl transatlantinės ekonomikos tarybos, kurioje pabrėžiama, kad glaudi transatlantinė partnerystė yra svarbiausia priemonė, kurią taikant globalizacija gali būti modeliuojama atsižvelgiant į bendrąsias vertybes ir užtikrinant nešališką politinę ir ekonominę tvarką pasaulyje. Taip pat manau, kad veikianti ir konkurencinga transatlantinė rinka yra tvirtos transatlantinės partnerystės pagrindas, kuriuo remdamosi ES ir JAV galėtų bendromis jėgomis spręsti pasaulinius politinius ir ekonominius sunkumus. Dar labiau integruotoje pasaulio ekonomikoje ypač svarbi saugi prekyba, bet sutinku, kad pasiūlymas tikrinti visus be išimties užsienio konteinerius kaip kovos su teroristinėmis grėsmėmis dalis yra nepagrįstas ir nerealus. Būtinas skubus bendradarbiavimas intelektinės nuosavybės taikymo srityje, įskaitant kovos su klastojimu ir piratavimu bendradarbiavimo stiprinimo priemones, ir išsamus planas skatinti abipusį tarptautinės patentų teisės pripažinimą. Apgailestauju, kad nebuvo išplėtotas bendradarbiavimas pinigų reikalų srityje dėl dolerio ir euro.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Ferreira (PSE), raštu. – (FR) Per paskutinį balsavimą dėl šios rezoliucijos visų pirma susilaikiau dėl šių priežasčių:

Rezoliucijoje esama teigiamų punktų, pvz., nuoroda į apdairumo principą. Tačiau tam tikriems pasiūlymams ir tikslams pritarti negaliu.

Nors transatlantinės rinkos principui pritarti galima, bet neįmanoma ir dar mažiau pageidaujama jį baigti formuoti iki 2015 metais.

Šios rinkos suformavimas reiškia netarifinių prekybos kliūčių pašalinimą (17 dalis), t. y. socialinius, susijusius su sveikata, aplinkos ir kitus standartus. Nuostatose, kurias per teisėkūros procesą ES priėmė šiose srityse, numatyta patenkinama Europos vartotojų ir piliečių apsauga, ir jas reikia išlaikyti, jei ne gerinti.

Ženklinimo ir atsekamumo taip pat nepakanka, kad vartotojai būtų informuoti ir galėtų rinktis (28 dalis). Vartotojų apsaugos politikos negalima nuvertinti iki tokios priemonės. Vartotojų žemės ūkio gaminių pasirinkimą taip pat būtina užtikrinti apsaugant tradicinius ir ekologiškus javus nuo užteršimo GMO.

Pagaliau, kalbant apie chloruotu vandeniu apdorotos paukštienos importą iš Amerikos, teksto formuluotė yra per daug dviprasmiška. Jei norime išsaugoti Bendrijos maisto saugos politiką, tokios produkcijos importą privalu uždrausti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Gilėjant kapitalizmo krizei ir didėjant jo prieštaravimams, ši rezoliucija ir nustatyti „transatlantinės rinkos“ (ilgalaikio) kūrimo tikslai pateikiami kaip tikras išsigelbėjimas, pabrėžiantis didėjantį šių rinkų liberalizavimą šiuose dviejuose trejeto poliuose ir NATO ramsčius kaip „išeitį“.

Be to, rezoliucija, kurioje dar kartą patvirtinama transatlantinė strateginė partnerystė ir didelių finansų ir ekonomikos grupių džiaugsmui ir labui išvardijamos kliūtys didesnei konkurencijai ir kapitalo koncentracijai, – tai tikras finansinių rinkų liberalizavimo ir ES bei JAV prekybos santykių planas.

Rezoliucijoje, kurioje (bergždžiai) mėginama paslėpti tikruosius siekius, prieštaravimus ir „transatlantinės rinkos“ įgyvendinimo padarinius, pabrėžiami tam tikri galimi socialiniai ir aplinkos klausimai. Tačiau atrodo, kad jie, visų pirma Pasaulio prekybos organizacijoje, iškyla tik kaip kapitalistinės konkurencijos funkcija ir kintamasis.

Nepaisant to, kad priešinantis brutaliai „kapitalistinės globalizacijos“ tikrovei padėtį siekiama sušvelninti, rezoliucija slepia didelius šios globalizacijos padarinius darbuotojams ir apskritai žmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ne tik ES, JAV, bet ir tarptautiniu mastu.

 
  
MPphoto
 
 

  Kartika Tamara Liotard ir Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − Mes balsavome prieš 4 pakeitimą, nes jame teigiama: „mano, kad bet kuris galimas sprendimas neturėtų skatinti konkurencijos iškraipymo“.

Atsižvelgiant į šį klausimą, pabrėžiama, kad ekonominiai interesai svarbesni už susirūpinimą visuomenės sveikata. Mes manome, kad toks aiškinimas nepriimtinas. Kai kalbama apie maisto saugą, manome, Europos Sąjunga turėtų tvirtai laikytis apdairumo principo.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Labai svarbu suprasti, kad JAV ir Europos Sąjungos, išskyrus trečiųjų šalių klausimus (netgi ir nesutarimus dėl jų galima įveikti), santykiai yra labai gyvybingi. Todėl ši diskusija, nurodyti tekstai ir šiandien priimti dokumentai gali pasirodyti esą labai naudingi.

Dėl to būtina žengti paskutinius žingsnius, būtinus transatlantinės ekonominės integracijos sustiprinimo tikslui pasiekti. Šiuo požiūriu dėtos pastangos, ypač tos, kuriomis siekiama pašalinti su muitine nesusijusias kliūtis (miglotos bendros taisyklės, kurios smarkiai trukdo tarptautinei prekybai), kaip parodė neseniai atlikti tyrimai, yra nepaprastai naudingos. Todėl tai privalo paskatinti didesnius abiejų šalių įsipareigojimus.

Be to, toje pačioje tarptautinės prekybos srityje abiejų Šiaurės Atlanto pusių įsipareigojimai privalo sustiprėti ir būti nuoseklesni.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Kaip šios rezoliucijos bendraautoris, aš pritariu TET proceso tikriesiems ketinimams.

ES ir JAV būtina pradėti kliūčių mažinimo iniciatyvų paieškas. Ypač džiaugiuosi finansinių paslaugų, tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) bei tarpininkų ir maklerių susitarimų srityje pasiekta tvirta pažanga.

Reikia daugiau nuveikti ir išnaudoti visas galimybes, įskaitant daugiašalį požiūrį. Vis dėlto manau, kad abi šalys neturėtų laukti priemonių, kurios galėtų ar negalėtų panaikinti mūsų skirtumų. Užuot laukus, reikia dirbti, o tai ypač akivaizdu draudimo srityje, visų pirma perdraudos garantijų klausimu.

Transatlantinė ekonomikos taryba – tai ne prekybos klausimas per se. Tai mūsų santykių gilinimas reguliavimo lygmeniu, kuris gerina atvirumą ir mūsų pramonės darbo našumą ir kuris naikina silpnus praeities pasiteisinimus.

Dabar susiduriame su didėjančiu iššūkiu pasaulyje, kai ES ir JAV suinteresuotos turėti sistemas, kurios veikiau skatintų augimą, o ne protekcionizmą ir izoliacionizmą.

Transatlantinė ekonomikos taryba padeda ES ir JAV suartėti, bet jos pačios nepriklausys nuo Transatlantinės ekonomikos tarybos rezultatų. Reikia daugiau nuveikti siekiant šį požiūrį įtraukti į savo kasdienius apmąstymus šiuo lygiu. Remiantis mūsų politine ekonomika, nesėkmę kur kas lengviau prognozuoti. Siekiant šią baimę įveikti, reikia labai daug dirbti.

 
  
  

− Pranešimas: Marco Cappato (A6-0153/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo kolegos italo Marco Cappato pranešimą savo iniciatyva dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje 2007 m. Pritariu pareiškimui, kad Komisija ir Taryba turi imtis ypatingos svarbos priemonių, atitinkančių veiklą, susijusią su Tarptautinio baudžiamojo teismo įsteigimu, kurios užtikrintų paramą visiems su žmogaus teisių gynyba susijusiems teismams. Naujoji Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba (JTŽTK) gali išaugti į vertingą struktūrą žmogaus teisų padėčiai pasaulyje gerinti. Aš pritariu neprievartinei kovai, kaip pagrindinei priemonei pagarbai pagrindinėms žmogaus teisėms užtikrinti, ir pritariu kovai prieš mirties bausmę. Kaip ir mano kolegos, esu nustebęs, kad daug Europos šalių dar neratifikavo Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinio protokolo (angl. OPCAT). Džiaugiuosi matydamas, kokia veiksminga yra Europos priemonė demokratijai ir žmogaus teisėms remti (angl. EIDHR), bet jos biudžetas netenkina jai keliamų lūkesčių ir aš pritariu 2009 m. EIDHR biudžeto didinimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Aiškinu savo balsavimų už pranešimą dėl žmogaus teisių apsaugos atsižvelgdamas į tai, kad šiandien šios teisės vis dar per dažnai pažeidžiamos.

Žmogaus teisės Europos Sąjungoje įtrauktos į jos pagrindinius principus taip, kad jų paisymas yra būtina įstojimo į ES sąlyga.

Todėl Europos Sąjunga nuosekliai vykdydama bendrąją užsienio politiką, kuri nepriklauso nuo valstybių narių interesų ir pozicijos, įsipareigojo būti žmogaus teisių garantas Europoje ir trečiosiose šalyse. Siekdama apsaugoti žmones nuo vadinamųjų nusikaltimų žmogiškumui ir užkirsti kelią genocidui ir kitiems žiaurumams ateityje nesibijant poveikio priemonių, ES turi skatinti visame pasaulyje ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą; ji taip pat turi padėti didinti JT Žmogaus teisių komisijos (JTŽTK) veiksmingumą ir paveikumą. Taip pat manau, kad privalu įgyvendinti Jungtinių Tautų rezoliuciją dėl visuotino mirties bausmės moratoriumo.

Europos Sąjunga turi prisidėti ir prie to, kad jos svarbiausi prekybos partneriai paisytų žmogaus teisių. Viliuosi, kad Kinija nutrauks kankinimus, kaip svarbų savo atvirumo kultūrai, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir atitinkama taikos dvasia, kurią visuomet simbolizavo olimpinės žaidynės, ženklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) Džiaugiuosi, kad šiandien priimtas M. Cappato pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl 2007 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių pasaulyje ir ES politikos šioje srityje.

Šiame pranešime nagrinėjama visame pasaulyje padaryta pažanga žmogaus teisių srityje ir įvertinamos ES dėtos pastangos savo veikla ir politika skatinti žmogaus teises.

Jame teisingai pabrėžiamas poreikis gerinti vidaus ir užsienio politikos nuoseklumą šioje srityje.

Pranešime visų pirma dėmesys telkiamas į mirties bausmės klausimą, į kovą su įvairiais kankinimo pavidalais, su moterų diskriminacija ir smurtu prieš moteris ir į poreikį stiprinti vaikų teisių apsaugą.

Jame pakartojamas ES įsipareigojimas skatinti pilietinės visuomenės vaidmenį siekiant, kad kova būtų veiksmingesnė, tinkamesnė, ir stiprinti šiam tikslui numatytas priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) „June List“ partija remia svarbų darbą žmogaus teisių klausimu, kuris vyksta visame pasaulyje, bet mes manome, kad ši metinė ataskaita – tai tik dar vienas Parlamento bandymas išplėsti ES užsienio politikos srities kompetenciją.

Daugelyje šalių padėtis kelia didelį nerimą, ir, be abejo, tarptautinė bendruomenė privalo reaguoti. Tačiau tai privalo vykti per JT ir įvairias jos organizacijas, kuriomis, ne taip, kaip ES, dauguma valstybių visiškai pasitiki ir neabejotinai remia.

Todėl nutarėme balsuoti prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kiekvienais metais susiduriame su šia Europos Parlamento veidmainyste žmogaus teisių pasaulyje klausimu.

Aišku, kad pranešime yra klausimai, kuriems pritariame. Tačiau iš esmės šis pranešimas – tai puikus pavyzdys, kaip žmogaus teisės išnaudojamos ir nederamai naudojamos kaip politinis ginklas ES pagrindinių galių, didelių finansinių ir ekonominių grupių interesų labui ir prieš tuos, kurie priešinasi jų diktatui.

Iš esmės visiškai neminimi ir nesmerkiami baisūs žmogaus teisių pažeidimai Palestinoje, Irake, Afganistane, okupuotame Kipre ar Vakarų Sacharoje, kai šias teises pažeidžia ES šalys ir (arba) jų sąjungininkai, pvz., JAV, Izraelis, Turkija ar Marokas.

Iš esmės dar kartą mėginama žmogaus teises atsieti ir jas priskirti ekonominėms ir socialinėms teisėms. Žmogaus teisių gynyba, atsižvelgdama į tai, kad jos nematomos ir negali būti priskiriamos kokiai nors kategorijai, o jos, kaip pagarbos žmonių teisėms ir tikro socialinio teisingumo, taikos ir demokratijos prielaida, privalo sudaryti mūsų politinės veiklos pagrindą. Mums žmogaus teisės – tai jų gynimas, o ne veidmainystė.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už M. Cappato pranešimą dėl žmogaus teisių. Visame pasaulyje pažeidžiamos žmogus teisės, ir mes, ES piliečiai, visuomet privalome ginti tuos, kurie dėl to kenčia.

Be to, mes privalome būti pasirengę žmogaus teisių pažeidimo atvejams mūsų pačių viduje, pvz., perdavimo skrydžiai rodo, kaip paprastai gali vykti tokie pažeidimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. (FI) Gerb. Pirmininke, aš balsavau prieš M. Cappato pranešimo 94 dalies 12 pakeitimą, kuriame būtų išbraukta „lytinės ir reprodukcinės sveikatos“ samprata. Nors terminas „lytinė ir reprodukcinės sveikata“ apima ir abortus, kuriems, kaip absoliučiai teisei, nepritariu, manau, kad šiame kontekste ši samprata paminėtina. 94 dalis – tai priminimas, kad sveikatos programos, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą, turėtų būti gerai žinomos ES vystymosi ir žmogaus teisių politikoje, ypač, kai plinta smurtas lytiniu pagrindu, o moterims ir vaikams gresia ŽIV ir AIDS arba neleidžiama naudotis informacija, prevencija ir (arba) gydymu.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Aš balsavau už pranešimą dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje 2007 m. ir ES politikos šioje srityje. Žmogaus teisės yra visuotinės ir jas privalu taikyti be apribojimų. ES turi galimybę žmogaus teises ginti visame pasaulyje. Būtina kruopščiai įvertinti dabartinę padėtį, todėl aš pritariu M. Cappato iniciatyvai.

ES žmogaus teisių politikos suderinimas ypač svarbus siekiant bendro požiūrio, pvz., mirties bausmės ar kankinimų klausimais. Bendra pozicija pageidautina ir tarptautinėje arenoje. Atrodo, kad tam tikros šalys – Kinija, Rusija ir Iranas – nelabai stengiasi spręsti jų teritorijoje vykstančius rimtus žmogaus teisių pažeidimus. Bendraudama su šiomis šalimis ES privalo drąsiai ir bendrai kovoti, o tai įmanoma tik turint bendrą ES politiką žmogaus teisių klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu M. Cappato pranešimui dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje 2007 m. ir ES politikos šioje srityje. Pranešime pabrėžiama, kad ES reikia dėmesį labiau telkti į žmogaus teises, ypač derybose dėl prekybos.

Pripažindamas pranešime nustatytus trūkumus dėl žmogaus teisių, aš pritariu tam tikriems M. Cappato siūlomiems sprendimams, pvz., didesniam Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio vaidmeniui ir Tarybos dalyvavimui tokiose diskusijose. Aš balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Keista, kad Europos Sąjunga siūlo paskelbti Europos neprievartos metus, kai ji pati dislokuoja karines pajėgas Čade, kur Prancūzijos interesai neleidžia pasiekti būtino nešališkumo. Kai kalbama apie CŽV slaptus kalėjimus ir perdavimo skrydžius, kokie tada buvo neprievartiniai ir pagarbūs žmogaus teisėms ES veiksmai? Jau nekalbant apie tai, kad vyksta derybos dėl stojimo į ES su šalimi, kurioje trypiamos mažumų teisės, moterys laikomos antrarūšiais piliečiais, džiugiai sekama JAV pavyzdžiu ir su JAV palaiminimu pradedami karo veiksmai prieš kaimyną. Nieko nepasakysi ir apie demokratinių teisių pažeidimą, ypač referendumų rezultatų nepaisymą ir vis labiau aukojamas pagrindines žmogaus teises kovos su terorizmu dingstimi.

Jei ES tikrai ir rimtai nusitekusi kovoti už žmogaus teises, tuomet ji turi paaiškinti visus neatsakytus klausimus dėl JAV kankinimų kalėjimuose ir CŽV „ypatingųjų perdavimų“ programą ir nedelsdama nutraukti derybas su Turkija, nes pagrindiniai ES žmogaus teisių politikos elementai privalo puoselėti demokratiją ir demokratines vertybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Tobias Pflüger (GUE/NGL), raštu. (DE) Priežastys, dėl kurių aš nebalsavu už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl žmogaus teisių, yra šios:

1. Pranešime esama daug pritarimo vertų klausimų. Tačiau jame visiškai neatsižvelgiama į tai, kad daug kur pasaulyje nėra socialinių ir ekonominių teisių, dėl ko iš bado miršta, stokoja būsto ir užimtumo milijonai žmonių. Pranešime žmogaus teisės prilyginamos tik pilietinėms teisėms ir taip nepaisoma žmogaus teisių nedalumo principo, kaip numatyta JT chartijoje.

2. Pranešime nenagrinėjami žmogaus teisių pažeidimai, kurios padarė arba kuriems pritarė ES valstybės narės. Todėl siekdama išvengti bet kokių kaltinimų veidmainyste, ES privalo ištirti ir atskleisti žmogaus teisių pažeidimus, kurie padaryti trečiosiose šalyse ar prieš trečiųjų šalių piliečius dalyvaujant ar pritariant ES valstybėms narėms; pvz., ES operacijoje „Artemis“ Konge dalyvavusioms pajėgoms iškelti kaltinimai dėl kankinimų.

3. Iki šiol karas yra pats baisiausias visų žmogaus teisių pažeidimas, bet pranešime į jį visiškai neatsižvelgiama. Tačiau su Lisabonos sutartimi ir su Prancūzijos pirmininkavimu antrojoje 2008 m. pusėje susiję pranešimai tikrai kelia nerimą, kad ES dažniau dalyvaus karo misijose. Žmogaus teisių nederėtų naudoti kaip dingsties šioms operacijoms vykdyti. Pranešime šis aspektas visiškai nenagrinėjamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu.. − (PT) Pranešimo, dėl kurio šiandien balsuota, kuris yra Tarybos ir Komisijos pranešimo tąsa, pranašumas yra tas, kad jame kritiškai įvertinama dabartinė žmogaus teisių padėties pasaulyje. Deja, ne daugiau. Atrodo, kad nepaisant pastangų išvardyti įvairias, su tam tikromis situacijomis susijusias Europos Parlamento iniciatyvas, tikslas įvertinti Europos politikos dėl žmogaus teisių skatinimo tikrąjį poveikį nebuvo visiškai pasiektas. Norint, kad šis vertinimas būtų veiksmingas, į jį derėjo įtraukti aiškiai apibūdintus specifinius tikslus, išsamią visų, šiuo tikslu naudojamų politinių priemonių apžvalgą ir tuomet pasiektų rezultatų įvertinimą. Kitaip tariant, mūsų pranešimas – tai svarbus ir labai didelis sąrašas, bet jis niekada nebus toks, koks galėtų ar turėjo būti. Dėl šios priežasties pritariu įvairių kolegų narių, ypač iš PPE-DE frakcijos, susirūpinimui dėl sąlygų, kuriomis šis pranešimas ir ši diskusija vyksta kiekvienais metais, persvarstymo.

 
  
MPphoto
 
 

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (PPE-DE), raštu. − (ES) PPE-DE frakcija balsavo prieš ir kategoriškai atmeta M. Cappato pranešimo dalį, kurioje kalbama apie Džahartos principus. Juos pasirašė ir taiko tik viena kita šalis, o tarptautinė bendruomenė tik atsižvelgia į jų turinį. Tą patį galima pasakyti apie plačią „lytinės reprodukcinės sveikatos“ sampratą – labai bendrą pasakymą, kuriame mėginama paslėpti ar pristatyti bet kurias mintis. Po šituo negalime pasirašyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Smarkiai augant maisto kainoms, poreikis užtikrinti, kad esama pakankamai maisto, – tai svarbi žmogaus teisė. Ši maisto krizė, kai labiausiai nukentės pasaulio skurdžiausieji, reikalauja neatidėliotinų veiksmų. Raginu Europos Tarybą ir Komisiją naudoti visas būtinas priemones siekiant pagelbėti tiems, kuriuos paveikė smarkiai augančios maisto kainos.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − (SV) Aš nutariau susilaikyti nuo balsavimo šiuo klausimu, nes M. Cappato pranešime yra dalių (ypač 14, 45 ir 141 dalys), kuriose pritariama, kad sprendimus turi priimti ES. Aš manau, kad klausimus, susijusių su žmogaus teisėmis, turi spręsti valstybės narės.

 
  
MPphoto
 
 

  Konrad Szymański (UEN), raštu. – (PL) M. Cappato pranešime pirmenybė teikiama klausimui, susijusiam su nenustatyta diskriminacija lytinės orientacijos pagrindu ir su reprodukcijos teisėmis.

Be to, jame mažai atsižvelgiama į dabar plačiai išplitusį religinės laisvės pažeidimą.

Todėl šiandien balsuojant šiam pranešimui pritarti negalėjau.

 
  
MPphoto
 
 

  Charles Tannock (PPE-DE), raštu. − Britų konservatoriai pripažįsta svarbų ES vaidmenį skatinant žmogaus teises ir demokratiją pasaulyje. Mes galime pritarti daugybei svarbių M. Cappato pranešimo klausimų.

Tačiau esama daug dalių, kurioms iš esmės nepritariame. Pvz., 2, 5, 14, 15, 30 ir 38 dalys. Be to, Didžiosios Britanijos konservatorių partijos nariams pagal konvenciją suteiktas laisvas balsavimas dėl klausimų, susijusių su mirties bausme ir abortais.

Paskutiniame balsavime balsavome už, nes iš principo norime aiškiai paremti ir sustiprinti kovą už žmogaus teises visame pasaulyje. Manome, kad šiame darbe ES valstybės narės turi atlikti svarbų vaidmenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Sahra Wagenknecht (GUE/NGL), raštu. (DE) Už pranešimą dėl žmogaus teisių nebalsavau dėl šių priežasčių:

1. Žmogaus teisės neatskiriamos, nedalomos ir visuotinai taikytinos. Vis dėlto šiame pranešime beveik neaptariamos socialinės ir ekonominės teisės ir masinio šių teisių pažeidimo atvejai pasaulyje. Tai, kad iš milijonų žmonių atimamos jų pagrindinės teisės, tai, kad iš dalies dėl ES itin probleminės politikos jiems vis daugiau trūksta maisto ir kad badas, ligos ir padoraus būsto stoka yra žiauri tikrovė, kad daugelis žmonių neturi galimybės įgyti išsilavinimą ir kad trypiamos darbuotojų teisės – į visa tai iš esmės neatsižvelgiama.

2. Pranešime visiškai neminimi žmogaus teisių pažeidimai, pasitaikantys pačioje ES ir pasaulyje, kuriuose iš dalies dėl karo ir ginklavimosi politikos ir vis dažnėjančių karo misijų dalyvauja pati ES. Kritikuojami tik žmogaus teisių pažeidimo atvejai už ES ribų; pačios ES aplaidumo ir įsipareigojimų nepaisoma. Pranešime neminimi neoliberalios ES politikos rezultatai viduje ir išorėje ir jų neigiami padariniai žmogaus ir pagrindinėms teisėms.

3. Pranešime užimama itin išranki pozicija kritikos reiškimo požiūriu, t. y. pasirenkamos kritikuotinos šalys ir rodomos kritikos apimtis. Tačiau norint išlaikyti pasitikėjimą, žmogaus teisių politikos nevalia grįsti politiniais poreikiais.

 
  
  

− Pranešimas: Véronique De Keyser, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (A6-0138/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už pranešimą savo pačių iniciatyva dėl ES rinkimų stebėjimo misijų (RSM), kurį kartu rengė mano kolegė belgė Véronique de Keyser ir mano kolega ispanas José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra. Rinkimų stebėjimas, ypač naujose demokratijose, ir toliau privalo būti ES pirmaeilės svarbos klausimas, nes nors rinkimai nėra pati demokratija, jie yra pagrindinė jos sudedamoji dalis ir dėl to pagrindinė žmonių teisė.

Kaip ir mano kolegos, aš apgailestauju, kad Europos Sąjungai trūksta bendros, išsamios strategijos demokratijai skatinti. Būtina ir toliau vykdyti porinkimines operacijas, nes kai kuriais atvejais dėl šalių, kurių rinkimų procesą griežtai kritikavo stebėtojai, pasyvios nuostatos nepakanka.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Pritariu Véronique de Keyser ir José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra’o, kuris du kartus (2004 m. Indonezijoje ir 2006–2007 m Ačehe) Europos Sąjungos vardu buvo vyriausiuoju stebėtoju, pranešimui. Manau, kad Europos Sąjungos atliekamas darbas gerinant rinkimų proceso sąžiningumą yra labai svarbus. Mūsų darbas iš esmės yra ne patvirtinti nugalėtojus, bet dar kartą patikinti pralaimėjusius, kad jie pralaimėjo sąžiningai, ir gali būti lemiamas išsklaidant porinkiminę įtampą.

Nors ir pritariu piliečių iš ne ES šalių, pvz., Šveicarijos, Norvegijos ir Kanados, dalyvavimui, mums reikia užtikrinti, kad dauguma dalyvaujančiųjų būtų ES šalių piliečiai. Mano žiniomis, vieną kartą jie beveik sudarė misijos stebėtojų daugumą.

Teisinga ir tinkama, kaip nurodoma 38 dalyje, kad naujuosius parlamentus turėtume remti ir po rinkimų. Man žinoma, kad 1999 m. UNDP frakcijos vardu naujajam Indonezijos parlamentui buvo rekomenduota iš naujo svarstyti Darbo tvarkos taisykles, t. y. kaip tai gali būti naudinga. Sveikinu savo abu kolegas jų pranešimo proga ir esu tikras, kad po 2009 m. rinkimų mes jį iš naujo svarstysime.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Mes prieštaraujame toms pranešimo ištraukoms, kuriose siekiama ES rinkimų stebėjimo misijas paversti trečiųjų šalių politika. Aptiktus pažeidimus turėtų ištaisyti didesnį pasitikėjimą ir paramą nei ES turinčios institucijos, šiuo atveju pirmiausia Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir JT.

Tačiau ES kartu su kitomis tarptautinėmis organizacijomis iš tiesų turi atlikti rinkimų stebėtojos vaidmenį. ES sukaupta patirtis ir kompetencija yra labai reikšmingos ir ateityje jas derėtų naudoti.

Todėl šiam pranešimui nutarėme pritarti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Pranešimo savo paties iniciatyva nevalia vertinti atskirai, bet veikiau kaip neatsiejamą ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos dalį. Dėl to sakytume, kad pranešimas persunktas arogancija ir savigyra, kurie geriausiai matyti, kai ES mano esanti lyderė tarptautinių rinkimų stebėjimo srityje.

Toks savęs vertinimas grindžiamas „vertės pranašumo“ nuostata ir ES elgsena, kai ji dažnai bando rinkimų stebėjimo misijas panaudoti kaip priemonę spaudimui daryti ir kištis į vidaus reikalus tų šalių, kurios atkakliai reikalauja plėtoti jų nacionalinį suverenumą ir nepriklausomybę pripažįstančius projektus.

Pažvelgus kitaip, ko iš tikrųjų siekia ES „bendra visapuse demokratijos skatinimo politika“? Ko siekia ES finansuodama valstybių narių parlamentus ir politines partijas kitose šalyse? Atsakymas – mūsų pačių padėtis. ES siekia žmonėms primesti vieną (kapitalizmo) modelį. Šis modelis parankus turintiems tikslą sustiprinti išnaudojimą ir juo įvedamas tarptautinės prekybos liberalizavimas. Šiame modelyje žmonių pažanga ir šalių vystymasis paaukojami tarptautinių bendrovių interesams.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš pritariau Véronique de Keyser ir José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra’o pranešimui, kuriame nagrinėjami svarbūs klausimai. ES įsipareigojimas stiprinti demokratinius procesus – svarbus reikalas. Šiame pranešime teisingai pažymima, kad demokratija gali egzistuoti tik ilgalaikio demokratinių vertybių diegimo aplinkybėmis.

Kai JAV ir JK nutarė pradėti karą Irake, šio labai svarbaus veiksnio buvo nepaisyta. Dabartinės pragaištingos aplinkybės tiesiog įrodo, kad demokratijos vertybes privalu puoselėti ir su šautuvu jų neįdiegsi.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. (DE) Aš pritariu ES rinkimų stebėjimo misijos stiprinimui siekiant veiksmingai paremti jaunas demokratijas.

Šiomis aplinkybėmis džiaugiuosi raginimu siekti Europos sutarimo dėl demokratijos skleidimo, kuris paskatintų rinkimų stebėjimo misijų veiksmingumą.

Rinkimai – tai svarbus žingsnis stabilios demokratijos link ir turi didelę simbolinę reikšmę ir šaliai, kurioje jie vyksta, ir apskritai tarptautinei bendruomenei. ES prisiėmė pagrindinį vaidmenį rinkimų stebėjime ir dabar turėtų jį labai plėtoti. Manau, kad šiomis aplinkybėmis ypač svarbu gerinti porinkiminę padėtį. ES privalo nustatyti pagrindinius po rinkimų iškylančius iššūkius ir juos spręsti susivienijus ir suprantamai. Būtų gerai, jei Europos Parlamentas remtų naujai išrinktus parlamentus.

Visiškai pritariu šiems tikslams, ypač kai mano paties, kaip ES rinkimų stebėtojo Gvatemaloje, patirtis byloja apie jų reikalingumą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Rinkimų stebėjimo misijoms tenka pagrindinis vaidmuo ES užsienio politikoje. Europos Sąjungos, kaip demokratinių valstybių sąjungos, patirtimi derėtų dalytis veiksmingai ir prašymus su mumis bendradarbiauti rinkimų procese reikėtų skatinti visame pasaulyje.

Gerindami ES rinkimų misijų praktiką ir metodiką galime veiksmingai prisidėti prie demokratijos stiprinimo visame pasaulyje. Todėl aš balsavau už gerb. José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra ir gerb. Véronique De Keyser bendrą pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Šie rūmai didžiuojasi savo demokratija ir savo stebėtojus siunčia į įvairius rinkimus. Šalies, kurioje vyksta rinkimai, piliečiams svarbu, kad rinkimai vyktų sąžiningai ir deramai. Mūsų įtaka taip pat labai prisideda prie demokratijos pažangos, jeigu, žinoma, į mūsų rekomendacijas nuoširdžiai atsižvelgiama.

Tačiau neapgaudinėkime savęs, kad mes patys Europos Sąjungoje laikomės demokratijos standartų. Kol tas, kuris išreiškė nepopuliarią tiesą, nurašomas kaip dešinysis radikalas, kol dviejų šalių referendumuose atmesta Sutartis kosmetiškai pagerinta prastumiama parlamentuose, kol gyventojams leidžiama pakartotinai balsuoti tol, kol pasiekiamas norimas rezultatas, ir, be abejo, tol, kol prieš žmonių valią planuojama leisti Turkijai stoti į Europos Sąjungą, demokratijos standartų nesilaikoma.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Rinkimų akimirka jokiu būdu nėra vienintelė proga demokratijai reikštis ar vienintelis demokratijos rodiklis. Vis dėlto rinkimai dažnai būna posūkio taškas. Rinkimų tradicijos neturinčiose šalyse rinkimų surengimas gali būti ir dažnai yra galimybė, kai demokratizacijos procesas tampa negrįžtamas. Vis dėlto kalbame apie procesą. Dėl šios priežasties viskas, kas šiame pranešime pasakyta apie Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijų (RSM) reformos sėkmę, sunkumus, neatitiktį ir poreikius, yra svarbu ir reikalauja mūsų viso dėmesio, bet jame visuomet trūks esminio dalyko – bendro įvairių Europos priemonių indėlio demokratijai, kurioje ES RSM akivaizdžiai dalyvauja, pasiekti. Manau, kad tai yra šioje diskusijoje iškeltas iššūkis, kuris privertė mus susimąstyti ir kurį turime priimti. Demokratijos skatinimas ir apsauga – tai ne tik Europos Sąjungos DNR, bet taip pat jos pasaulio vizijos dalis, kalbant apie jos pačios principus, vertybes ir interesus.

 
  
  

− Pranešimas: Glyn Ford, Vicenzo Aita (A6-0151/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už puikų mano gerbiamo kolegos brito Glyno Fordo pranešimą savo paties iniciatyva dėl prekybos ir ekonominių santykių su Pietryčių Azijos šalimis (ASEAN), kuris yra platesnės dvišalių ir tarpregioninių derybų su prekybos partneriais strategijos dalis.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (PBS), kuriame yra vykdytina žmogaus teisių išlyga, yra būtina Europos Sąjungos sąlyga laisvosios prekybos susitarimams (LPS) su bet kuria šalimi sudaryti. Jei iš tiesų siekiama sudaryti tarpregioninės laisvosios prekybos susitarimą, būtina išspręsti bankininkystės slaptumo Singapūre problemą. Aš, kaip ir mano kolegos, ypatingą dėmesį skiriu kovai su farmacijos gaminių klastojimu, bylojančiu apie nesąžiningą konkurenciją ir vartotojams gresiantį pavojų.

Apgailestauju priėmus deklaracijoje, iš dalies keičiančioje Susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS) ir galimybės įsigyti vaistų, numatytą principą visapusiškai pasinaudoti lanksčiomis galimybėmis atsižvelgiant į tai, kad stokojama bet kokio rimto šių mechanizmų vertinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, pritariu šiam pranešimui, nes esu įsitikinęs, kad laisvoji prekyba – tai būtinas žingsnis visuotinės gerovės link.

Tačiau mūsų parama bet kuriam viršnacionaliniam ekonominiam susitarimui neturi prieštarauti griežtoms taisyklėms, kuriose visos šalys įpareigojamos ratifikuoti pagrindines TDO konvencijas, užtikrinančias darbuotojų apsaugą.

Kaip pranešėjas priminė, visa ASEAN yra penktoji didžiausia ES prekybos partnerė. Tai pabrėžia daugybę mūsų prekybos interesų tame regione, kuris, be abejonės, yra sparčiai auganti rinka.

Tvirta regiono laikysena ir veiksmingų vietos su užimtumu susijusių teisės aktų stoka įpareigoja mus užtikrinti, kad nauji susitarimai nustatytų tvirtas ne tik ekonominio pobūdžio taisykles, bet svarbiausia – su užimtumu, aplinka ir žmogaus teisėmis susijusias taisykles, kurios riboja socialinės panaudos poveikį.

Bet kuris grynai ekonominio pobūdžio susitarimas negali kelti pavojaus gaminių saugai, darbuotojų ir aplinkos apsaugai.

Visi mes, kuriuos vienija tokios pačios vertybės, turi moralinę ir institucinę prievolę atrasti savyje drąsos būti griežtesniems ir išrankesniems renkantis savo prekybos partnerius: visi mūsų partneriai privalo įtikinti Europą, kad jie rodo pavyzdį kitoms pasaulio tautoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Mes nepritariame tam, kad pranešime esama daugybės aspektų, visai nesusijusių su prekybos politika. Politinė Mianmaro padėtis ir politinių kalinių išlaisvinimas – tai labai svarbūs klausimai, bet jie neturėtų tapti ES viršnacionalinės prekybos politikos dalimi. Mes tai vertiname kaip dar vieną ES bandymą išplėsti savo galias užsienio politikos srityje.

Kita vertus, „June List“ frakcija Europos Sąjungos ir kitų regionų laisvosios prekybos susitarimus vertina kaip neišvengiamą bendrosios rinkos ir bendros prekybos politikos padarinį. Todėl nieko nepaisydami nutarėme šiam pranešimui pritarti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Remiantis pranešimu, prekybinių pranašumų įgijimas sudarius laisvosios prekybos susitarimus (LPS) su įvairiais regionais – tai geriausia Europos politinė strategija siekiant įveikti krizę bent tuomet, kai Pasaulio prekybos organizacija yra aklavietėje.

Tačiau pranešime žvelgiama toliau. Kartu su LPS siekiama ekonominės regionų integracijos, panašiai kaip Europos Sąjungoje, ir, jei galima, juos padaryti nuo pastarosios ekonomiškai ir politiškai priklausomus.

Visiškai atmesti mūsų frakcijos pateikti pakeitimai aiškiai atskleidžia galutinį tikslą – liberalizuoti neatsižvelgiant nei į priemones, nei į padarinius. Buvo atmesti net pakeitimai, kuriuose pabrėžiamas poreikis atsižvelgti į esamus dviejų regionų skirtumus ir į siekius kurti darbo vietas ir užtikrinti tvarų ekonomikos vystymąsi, visišką savarankiškumą maisto požiūriu, aprūpinimą maistu ir aplinkos apsaugą. Netgi siekio palengvinti galimybę įsigyti vaistų ir technologijų pervedimą rūmų dauguma nepriėmė be sąlygų.

Šios politikos rezultatai akivaizdūs, pvz., kyla energijos ir maisto kainos, didėja socialinė nelygybė ir regioniniai skirtumai, skurdas, badas ir ligos.

Todėl galėjome balsuoti tik prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš pritariu Glyno Fordo pranešimui dėl prekybos ir ekonominių santykių su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN). Būtina, kad į naujos kartos Komisijos siūlomus LPS Komisija įtrauktų griežtas išlygas dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos. Toks žingsnis ne tik skatintų naujoves ir mokslinius tyrimus ASEAN šalyse, bet ir, o tai svarbiau, skatintų saugoti vartotojus nuo nesaugių suklastotų prekių (pvz., farmacijos gaminių).

Iš tikrųjų neseniai EBPO atliktos apklausos dėl klastojimo, kuri šią savaitę buvo svarstyta Parlamente, duomenimis, prekyba suklastotomis prekėmis Malaizijoje ir Filipinuose pasiekė panašius mastus kaip Kinijoje. Šie klausimai nagrinėjami pranešime ir aš balsavau už pranešimo rekomendacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Aš balsuoju už šį puikų pranešimą. Didžiausią reikšmę man turėjo 7, 14 ir 42 dalies pakeitimai.

Šiose dalyse pripažįstama prieinamų ir tvarių viešųjų paslaugų užtikrinimo svarba (7 pakeitimas); reikalavimas laikytis darbo standartų naudojant ginčų sureguliavimo mechanizmą (14 pakeitimas) ir kai kalbama apie tarifus, aplinkai palankias ir sąžiningos prekybos prekes vertinti skirtingai (42 dalis).

Sveikinu pranešėją gerb. G. Frodą, parengusį šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu(PL) Aš balsavau už gerb. G. Fordo pranešimą dėl prekybos ir ekonominių santykių su ASEAN (Pietryčių Azijos šalių asociacija).

Turėčiau pabrėžti, jog norint, kad sutartis neštų vaisių, būtinas abiejų partnerių įsipareigojimas. Atsižvelgiant į pranešimus dėl pastarųjų derybų ratų, ankstyvo ir ambicingo susitarimo su ASEAN perspektyvoms gali pakenkti gebėjimų derėtis stoka ir sunkumai formuojant bendrą poziciją. ASEAN būtų penktoji svarbiausia ES prekybos partnerė.

Pranešime pritariama laisvosios prekybos susitarimo su ASEAN koncepcijai, jei susitarimas tenkina tam tikras pagrindines sąlygas. Svarbu užtikrinti, kad neribojama vartotojų ir nemažinama aplinkos apsauga.

Derybos dėl susitarimo su regionu, kurį sudaro 10 nepriklausomų šalių, labai sudėtingos ir ilgai trunkančios. Be to, tarpregioniniai susitarimai iš tiesų yra labai naudingi, nes jie skatina regionų integraciją, kuri stiprina šalių partnerių ekonomiką ir mažina reglamentų skaičių.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu.(PL) Europos Sąjunga turėtų būti ypač atidi palaikydama prekybos ir ekonominius santykius su trečiosiomis šalimis.

BVP augimas ASEAN šalyse kasmet didėja. Tarp kitų prognozių, Bangko Sentral ng Pilipinas Filipinuose tikisi 7,8–5,5 proc. BVP augimo. Jis taip pat numato, kad eksportas išaugs 11 proc. ir 10 proc. išaugs užsienyje dirbančių filipiniečių piniginės perlaidos užsienio valiuta.

Malaizijos BVP pavertus JAV doleriais būtų 6 721 JAV doleris vienam gyventojui. Prognozuojama, kad 2008 m. jis išaugs iki 7 596 JAV dolerių. 2007 m. Malaizijos ekonomika fiksavo 6,3 proc. BVP augimą. Paskaičiuota, kad iš viso visų ASEAN šalių narių BVP apytikriai išaugo 6 proc. Visa tai – svarbūs rodikliai vertinant prekybos ir ekonominius santykius su Pietryčių Azijos šalimis (ASEAN).

 
  
  

− Pranešimas: Rosa Miguélez Ramos (A6-0103/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Būtina skubiai spręsti problemą, susijusią su informacijos apie giliavandenių žuvų išteklius ir duomenų apie sugautų žuvų kiekį, žvejybos kvotas ir jų reikšmę kiekvienos rūšies populiacijai stoka.

Ši informacija labai svarbi tyrimams atlikti ir mokslinėms išvadoms pateikti, ji taip pat gali labai prisidėti nustatant tinkamas žvejybos valdymo priemones.

Todėl manome, jog būtina, kad vienas iš valstybių narių veiklos prioritetų būtų patikimų duomenų kaupimo ir galimybės jais naudotis gerinimas, įskaitant galiojančių valdymo priemonių netaikymo arba nevisiškai tinkamo taikymo priežasčių tyrimą, kaip minima pranešime. Tarptautinių organizacijų iškelta galimybė, kad kai kurios rūšys kenčia dėl besaikės žvejybos, dar labiau sustiprina šį poreikį.

Privalu siekti priimti apdairumo principą, kuris žvejybos galimybes suderintų su išteklių pastovumu. Todėl pritariame pateiktiems pakeitimams. Mes manome, kad priimtinose priemonėse privalu atsižvelgti į specifinį kiekvienos rūšies pobūdį, žvejybos arealą ir naudojamus žūklės įrankius, ypač selektyvesnius ir turinčius mažesnį poveikį jūros dugnui.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už Miguélezo Ramoso pranešimą dėl giliavandenės žvejybos. Giliavandenė žvejyba gana nesena naujovė, ir be mokslinių tyrimų ar teisinių reglamentų nusitaikyta į anksčiau nenaudotus žuvų išteklius. Todėl gerai, kad nagrinėjami šie klausimai.

Aš džiaugiuosi, kad gerb. Miguélezo Ramoso pranešime žvejai ir jų asociacijos raginami aktyviai dalyvauti nustatant priemones, skirtas jūrų aplinkai apsaugoti. Tvari žuvininkystė priklauso nuo vietos lygmeniu priimamų sprendimų, į kuriuos įtraukiami tie, kuriems jie skirti.

 
  
  

− Pranešimas: Ingo Friedrich (anksčiau – Alexander Stubb) (A6-0105/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Gerb. Pirmininke, šiuo metu Briuselyje veikia 2 500 lobistų organizacijų. Daugiau nei 300 iš jų atstovauja vietos ir regionų valdžios institucijoms ir veikia tarsi jų ambasados. Jos atstovauja ir Małopolskai (Mažajai Lenkijai), kuri yra mano rinkiminė apygarda į Europos Parlamentą. Norėčiau pasinaudoti proga, kurią suteikė šios diskusijos dėl pranešimo, atkreipti šių rūmų dėmesį į ES institucijų ir tokio pobūdžio organizacijų santykius. Kadangi pastarosios siekia gauti patikimos informacijos iš Europos Sąjungos institucijų, vietos ir regionų valdžios institucijų atstovai taip pat pateikia naujausius duomenis apie padėtį savo regionuose. Pranešėjas teigė, kad skaidrumas – tai dvipusis judėjimas. Toliau remdamasis šiuo teiginiu, norėčiau pabrėžti didesnio Europos Sąjungos institucijų skaidrumo svarbą ir vienodą požiūrį į visas Briuselyje atstovaujamas organizacijas.

Dėl specifinių pavyzdžių, kaip Europos Parlamentas gali pagerinti išorės organizacijoms taikomų procedūrų skaidrumą, pirmiau minėtam pranešimui pritariau.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Gerai žinoma, kad profesionalių lobistų sektorius Briuselyje, kurio tikslas – daryti įtaką Europos strategijai, sparčiai ir nepaliaujamai vystosi. Todėl būtina bent jau nustatyti taisykles, kurios užtikrintų, kad būtų pateikiama informacija apie lobistų atstovaujamas interesų grupes, nors vis tiek visuomet bus sunku užtikrinti, kad tai skaidru ir išvengta neetiškos praktikos. Todėl mes balsavome už šį pranešimą.

Tačiau galime tik apgailestauti, kad nebuvo priimti frakcijos pateikti pasiūlymai, ypač tie, kuriuose įrodinėjama, kad interesų grupių atstovai, kurie ne tik privalo registruotis, taip pat turėtų būti įpareigoti atskleisti savo veiklai skirtas išlaidas, ypač pateikdami tą pačią informaciją apie interesų grupių atstovavimo išlaidas, skirtas Europos Parlamento nariams, nes pastarieji privalo jas pateikti savo finansinėse deklaracijose.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Aš remsiu šį pranešimą stiprindamas, kaip ir jis, Europos institucijų lobistų taisykles. Daugiau kaip prieš dešimtmetį aš buvau pirmojo pranešimo šia tema rengėjas, kurį 1996 m. sausio mėn. pateikė tuometinis Taisyklių komitetas, o teisės aktai dėl lobizmo, kuriuos turime šiuo metu, yra tie, kurie pasiūlyti mano pirmajame pranešime.

Praėjus daugiau kaip 10 metų aiškiai atėjo laikas šias taisykles pakeisti ir sugriežtinti. Praeitą kartą mums nepavyko sukurti bendros visų institucijų sistemos, bet dabar, atrodo, galima. Mano požiūriu, lobistai yra tie, kurie nori patekti į Parlamentą, Komisiją ar Tarybą, kad darytų įtaką sprendimų priėmimo procesui, darbdaviams ar darbuotojams, vartotojų grupėms, gamintojų grupėms ar specialių interesų grupėms.

Apskaičiuota, kad Briuselyje esama apie 5 000 lobistų; kiekvienam EP nariui tenka po septynis. Didelė jų dauguma atlieka gerą darbą, o labai maža dalis – ne. Mums reikia užtikrinti, kad keli nesuterštų daugelio vardo ir kad išorės indėlis būtų naudingas mūsų darbui, o ne jį darkytų. Iki metų pabaigos laukiu pasiūlymų dėl „bendros teisėkūros“.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Aš susilaikiau dėl A. Stubbo pranešimo dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos pagrindo sukūrimo, nes manau, kad kai kurie mano kolegos nariai kelia per daug triukšmo dėl veiklos, kuri sena, kaip ir pati žmonija, t. y. dėl mėginimo daryti įtaką sprendimus priimančioms institucijoms. Normalu, kad piliečiai susitelkia ginti savo interesų. Profesinės sąjungos, darbdavių asociacijos ir NVO turi teisę ginti savo interesus prieš bet kurį įstatymo leidėją. Prieš priimdamas sprendimą, įstatymo leidėjas privalo išklausyti. Tačiau įstatymų leidėjas privalo išlikti nepriklausomas, todėl nariams svarbu deklaruoti savo finansinius interesus. Vis dėlto pranešimo pagrindinis trūkumas yra tai, kad jame visiškai nekalbama apie tam tikrų asociacijų finansavimą iš ES biudžeto. Ši sritis taip pat turi būti skaidri.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, konsultuotis su šalimis, kurioms įtakos turi rengiami ar priimti teisės aktai, yra visiškai normalu. Kaip Parlamento nariai, esame pašaukti priimti sprendimus kartais itin techniniais klausimais, todėl pirmieji turime pripažinti labai svarbų informatyvų vaidmenį tų žmonių, kurie apskritai žinomi kaip lobistai. Jų veikla naudinga, tačiau jų santykius su visomis institucijomis privalo reglamentuoti tvirtas ir aiškus pagrindas; todėl mes balsuosime už šį pranešimą. Vis dėlto norėčiau šiek tiek pakomentuoti. Svarbu visų interesų grupių nesuplakti į vieną: tarptautinių bendrovių ar NVO atstovų negalima traktuoti taip pat, kaip demokratinių vietos ar nacionalinių valdžios institucijų atstovų. Mūsų nuomone, poveikio teisėkūrai principas, t. y. nurodomojo pobūdžio interesų grupių, su kuriomis buvo konsultuojamasi, sąrašas turi būti privalomas, ypač Komisijai. Mes žinome, kokią didelę įtaką šios grupės turi teisės aktų pasiūlymų ar Europos politikos krypties rengimui ir kaip sunku įstatymų leidėjui iš esmės pakeisti šiuos pasiūlymus ar kryptis. Galiausiai iš lobistų reikalaujama finansinė informacija turi būti gana išsami, kad galėtume aiškiai nustatyti finansinius interesus ir finansavimo šaltinį.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už šį didesnį skaidrumą užtikrinantį pranešimą. Lobistai – tai svarbūs dalyviai, galintys suteikti naudingų žinių. Vis dėlto būtina turėti galimybę nustatyti šių spaudimą darančių grupių atstovaujamas organizacijas. Privalomas bendras Tarybos, Komisijos ir Parlamento viešasis lobistų registras ir visų jų finansavimo šaltinių sąrašas – tai gera daugiau aiškumo suteiksianti iniciatyva. Padėtį supaprastintų vieno langelio principas, pagal kurį norintys savo veiklą vykdyti Parlamente, Komisijoje ir Taryboje lobistai registruotųsi tik kartą. Normalu ir tai, kad Elgesio kodekso taisyklių nesilaikantiems lobistams turėtų būti nustatytos poveikio priemonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Gunnar Hökmark (PPE-DE), raštu. − (SV) Turėtų būti taisyklių rinkinys, kuris reguliuotų lobistų galimybę nuolat dirbti Europos Parlamento patalpose. Mes pritariame dabartiniam Elgesio kodeksui ir didesniam politinių sprendimų priėmimo skaidrumui.

Mes balsavome prieš pranešimą, nes jis skatina biurokratiją, kuri prieštarauja paties pranešimo tikslams. Visapusis politikų ryšių reguliavimas trukdo įprastam ir atviram piliečių ir išrinktų atstovų bendravimui. Piliečiams derėtų turėti galimybę bendrauti su savo atstovais neviešinant jų pokalbių ir nuomonių.

Neįmanoma pateikti išsamios ataskaitos apie tai, kaip sudaromos nuomonės ir požiūriai. Diskusija ir atsakomybė už sprendimus turi būti skaidri, bet ne pavienių žmonių dialogas. Svarbu neleisti menkinti pavienių parlamento narių ir pavienių piliečių doros.

Kyla pavojus, kad pranešime siūlomas skaidrumas bus tariamas ir apgaulingas. Skaidrumas privalo remtis politikų prisiimta atsakomybe už savo poziciją ir atskaitomybe už savo motyvus.

Be to, bendras Europos Parlamento ir Komisijos lobistų registras atimtų iš Parlamento nepriklausomumą.

Apibendrinant, politinių sprendimų priėmimas turėtų remtis išrinktų atstovų esama ar preziumuojama dora.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš pritariu pasiūlytam lobistų registrui. Kai visuomenės pasitikėjimas politika yra mažas, politinių institucijų veikla turi būti kiek galima skaidresnė.

Taip pat pritariu tam, kad teisines konsultacijas teikdami advokatai būtų atleisti nuo registracijos; tai atitinka Škotijoje seniai pripažintą teisinę advokato ir kliento konfidencialumo tradiciją.

Tačiau daug mano paties frakcijos pagrindinių pakeitimų, skirtų taisyklėms sugriežtinti, tikslo nepasiekė, todėl aš ir mano frakcija paskutiniame balsavime susilaikėme.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. − (RO) Aš balsavau už šį pranešimą, bet manau, kad galima priimti daugiau veiksmų siekiant užtikrinti, kad Europos institucijose piliečiams būtų atstovaujama proporcingai, neteikiant pirmenybės interesų grupėms.

Lobizmo veiklos raida reikšminga, ir dabar lobistinė veikla užsiima daugiau kaip 2 500 organizacijų, iš kurių daugiau kaip 15 000 darbuotojų dirba vien tik Briuselyje. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Parlamentui ir Europos Sąjungai įgijus daugiau galių, ši tendencija stiprės. Briuselyje savo būstines turinčios interesų grupės paprastai prieina prie Europos politinio proceso, o piliečių grupės ir nevyriausybinės organizacijos siekdamos, kad jų balsas būtų išgirstas priimant Europos Sąjungos teisės aktus, tokių pačių galimybių neturi. Akivaizdu, kad turime skatinti Europos institucijų ir šių valstybių narių organizacijų dialogą.

Todėl manau, kad Komisija ir Parlamentas turėtų atlikti savo pareigą – piliečių nuomones ir įvairias iniciatyvas perduoti sprendimus priimančioms Europos Sąjungos institucijoms. Mes taip pat turėtume sudaryti atitinkamas biudžeto eilutes šiai veiklai finansuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu.(PL) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas sprendžia lobizmo klausimą, kuris negali būti draudžiama viešosios nuomonės tema. Reikalingos tam tikros taisyklės, o skaidrumas – būtinas. Ši sritis opi politiniu ir ekonominiu požiūriu. Suprantame, kad įstatymų leidėjai bendraudami su ekspertais įgyja naudingų specifinių su dalyku susijusių žinių. Tai ir abipusį poveikį turįs dialogas su visuomene. Pagaliau Europos Parlamento nariai, Europos Komisijos ir kitų institucijų pareigūnai nedirba savo pačių izoliuotame pasaulyje. Įgytos žinios suteikia jiems galimybę kurti geresnius ir vartotojui palankesnius teisės aktus.

Kita vertus, iškyla nesąžiningos įtakos teisėkūrai klausimas. Taip pat esama pavyzdžių, kai kuriamas įstatymas palankus specifinių spaudimą darančių grupių (pvz., abortams pritariančiųjų ir didelių bendrovių) interesams. Tai tiesiogiai skatina korupciją ir galutinis rezultatas – tai ne rimtas teisės aktas, bet nuostatų kratinys.

Ar mes iš tikrųjų sukursime labiau apibrėžtas teisines nuostatas ir jas sugriežtinsime taip, kad užkirstume kelią nederamai lobistinei veiklai ir korupcijai? Deja, atsakymas akivaizdus. Šito padaryti negalėsime. Nuostatuose visuomet bus galima atrasti spragų ar juos apeiti. Turėtume atsižvelgti į tai, kad vadinamasis blogasis lobizmas galimas ir per tiesioginius ryšius valstybėse narėse.

Pranešimo požiūriu esu nusiteikęs teigiamai, bet negaliu pritarti pakeitimams, kuriuose manoma, kad bažnyčios yra lobistai. Etiką, derėjimą su skaidrumu ir dorą privalu vertinti taip pat, kaip ir į įstatymo raidę. Dora niekada nebus demokratijos priešas!

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. (FI) Gerb. Pirmininke, gaila, kad nebuvo priimtas mano frakcijos vardu pasiūlytas 7 pakeitimas. Pakeitimas būtų reikalingas diskusijos dėl lobizmo mastui suvokti, ne tik priminimas Komisijai, bet ir platesnei auditorijai. Geras pavyzdys būtų aplinkos apsaugos organizacijos, kurių ištekliai dažnai palyginami su pramonės ištekliais, tačiau itin savotiškai: vienos organizacijos miškų bendrovės biudžetą galima palyginti su visų miškų ūkio bendrovių bendru biudžetu. Tik pamirštama, kad miškų ūkio bendrovės negali visų savo pinigų išleisti ryšiams. Jos, beje, užsiima medienos ir popieriaus gamyba. Protingiau būtų palyginti ryšiams skirtus bendrovių biudžetus, bet iš jų reikėtų atimti vertybinių popierių pardavimą, kuris eikvoja išteklius. Kita vertus, reikėtų paskaičiuoti visų aplinkosaugos organizacijų miškų bendrovių grynuosius pinigus. Todėl pažvelgę nuodugniau, labai dažnai matome, kad panaudoti ištekliai yra beveik tokie patys, nei sukurtas įvaizdis leidžia manyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. (DE) Aš balsuoju už pranešimą dėl interesų grupių atstovų veiklos Europos Sąjungos institucijose pagrindo sukūrimo.

Norint užtikrinti Europos Sąjungos institucijų skaidrumą, reikalingas struktūrinis lobistų veiklos pagrindas. Pritariu lobizmo apibrėžčiai, kad lobizmu vadinama veikla, kurią vykdant siekiama daryti įtaką ES institucijų politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesams, ir kad lobistais turėtų būti laikomi visi šią apibrėžtį atitinkantys ES institucijoms nepriklausantys dalyviai ir į jų veiklą turėtų būti atsižvelgiama vienodai.

 
  
MPphoto
 
 

  Kartika Tamara Liotard (GUE/NGL), raštu. − (NL) Pusiau iškeptos priemonės visiškai nepadės išspręsti lobistų problemos. Tik visiškas skaidrumas ir privalomas registravimas gali apriboti didėjančią pramonės lobizmo įtaką. Šito mums reikia greitai, nes itin dažnai matome, kaip EP nariai čia pateikia pakeitimus, kuriuos tiesiogine prasme perėmė lobistas. Politikams įtaką pirmiausia turėtų daryti jų rinkėjai, jų rėmėjai ir jų pačių sveikas protas, bet ne profesionalių lobistų armija. Todėl raginu Europos Komisiją parengti kur kas radikalesnių priemonių paketą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pranešimas dėl „interesų grupių“ ir gerai žinomų lobistų – tai begėdiškai ciniškas itin reakcingo Europos Parlamento ir apskritai ES vaidmens ir klasės, kurios interesams jie tarnauja, pripažinimas.

Daug metų Europos Parlamentas oficialiai pritardavo monopolinių grupių atstovų teisei laisvai patekti į Europos Parlamentą siekiant daryti spaudimą, papirkti ir atkakliai reikalauti intervencijų į teisėkūrą, kurios užtikrina ir didina jų pelną.

Skaidrumo taisykles naudojant kaip dingstį, pranešime mėginama nuslėpti tiesioginį monopolijų kišimąsi. Jame profesinės sąjungos, profesinės ir visuomeninės organizacijos įvardijamos lobistais. Taip darbuotojų ir visuomeniniai judėjimai suplakami į viena su kapitalistais, kuriuos pranešime drįstama vadinti pilietinės visuomenės atstovais. Vienintelis skirtumas yra tai, kad durys į Parlamentą jiems plačiai atvertos, o darbininkams net neleidžiama prie jų prisiartinti.

Tegul darbininkai neturi iliuzijų. Europos Parlamentas ir jo nariai nėra savarankiški. Jie išrinkti pagal programą, atspindinčią klasės, kuriai jie atstovauja Europos Parlamente, interesus.

Kalbant apie darbininkus, jų labui geriausia būtų nuversti politines grupuotes, susilpninti kapitalistines partijas, nepasiduoti ir pasipriešinti į kapitalizmą linkusiai ES.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už pranešimo dėl lobistų veiklos Europos Sąjungos institucijose pagrindo sukūrimo rekomendacijas.

Dėl šių pasiūlymų dėl didesnio lobistų veiklos skaidrumo Europos Parlamentas beveik pirmauja visų kitų pasaulio parlamentų lobistų reguliavimo ir finansinių duomenų pateikimo užtikrinimo požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) ES politikai įtaką dažnai daro didelės bendrovės, kurios stengiasi sustiprinti savo konkurencines pozicijas pasaulyje mažindamos išlaidas aplinkos apsaugos, darbo užmokesčio, pramonės saugos ir vartotojų apsaugos srityse. Šių bendrovių elgesys mūsų nestebina, bet kol jos taip elgiasi, tai visiems turi būti žinoma. Dėl to profesinės sąjungos, aplinkos apsaugos judėjimai ir vartotojų grupės atsiduria tokioje padėtyje, kai jie turi ko nors imtis.

Daug metų klausimuose Europos Komisijai, be kitų dalykų, primygtinai siūliau kuo griežtesnius lobistų skaidrumą reguliuojančius reglamentus. Suprantu, kad vis dėlto griežtasis variantas šiandien nepriimtas. Be to, vieningos kairės ir Žaliųjų frakcijos pateikti 10 ypatingų pakeitimų negavo balsų daugumos. Šie pasiūlymai susiję su bendru visų turinčių leidimą dirbti ES institucijose lobistų registru, atvirumu dėl siekių ir lobistų finansavimo, papildomų priemonių įvedimu 2009 m., neetiško lobistų elgesio viešinimu, specialių Europos Komisijos konsultantų nustatymu ir draudimu valstybės tarnautojams per atostogas dirbti mokamiems lobistams.

Nepaisant to, kad ši geresnė pasirinktis buvo atmesta, šiandien priimtas sprendimas – tai žingsnis pirmyn. Dėl šios priežasties du Olandijos socialistų partijos atstovai už jį balsavo.

 
  
MPphoto
 
 

  Lydie Polfer (ALDE), raštu. – (FR) Aš balsavau už A. Stubbo pranešimą dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos Sąjungos institucijose pagrindo sukūrimo. Jame pateikiama aiškesnė lobistų, kurių yra apie 15 000, veiklos apibrėžtis.

Todėl aš pritariu iniciatyvai sukurti bendrą registrą, kuriame lobistams būtų leidžiama registruotis tik kartą siekiant gauti teisę vykdyti savo veiklą Europos Parlamente, Komisijoje ir Taryboje. Be to, taip visi lobistai bus įpareigoti laikytis elgesio kodekso. Būtina, kad EP nariai ir Europos Sąjungos pareigūnai galėtų nustatyti interesų grupių atstovaujamas organizacijas ir kad tos grupės paisytų sąžiningumo ir gero elgesio principų.

 
  
MPphoto
 
 

  Vincent Peillon (PSE), raštu. – (FR) Aš balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama sukurti geresnį interesų grupių veiklos Europos Sąjungoje pagrindą.

Briuselyje yra lobistų armija: paskaičiuota, kad jų yra apie 15 000 ir jie atstovauja 2 500 spaudimą darančių grupių. Pagrindinis lobistų tikslas – daryti įtaką Bendrijos sprendimams ir jos veiklai, ir nors kai kurie piliečiai žiūri į juos įtariai ir jais nepasitiki, jie yra svarbi demokratinio gyvenimo dalis. Pavyzdžiui, išklausęs profesionalų asociacijų, NVO, profesinių sąjungų ar regionų atstovų nuomonių, EP narys visuomet geriau supras su teisės aktais susijusius klausimus.

Vis dėlto lobizmas demokratijai naudingas tik tuomet, jei jis skaidrus. EP nariai, kaip ir piliečiai, privalo turėti galimybę tiksliai nustatyti šių dalyvių tapatybę. Kas juos finansuoja? Kieno interesus jie iš tikrųjų gina?

Reikalaujant, kad lobistai registruotųsi viešajame visų Bendrijos institucijų registre ir jame nurodytų išsamią informaciją apie savo finansavimą, tekstas tenkina šį reikalavimą. Be to, nuo šiol lobistai turės laikytis elgesio kodekso ir jei nepaisys jo nuostatų, jiems bus taikomos poveikio priemonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Mūsų globalizuoto pasaulio pokyčiai ir jų padariniai institucijoms, be abejo, jų duris vis labiau atveria įvairiems socialiniams dalyviams. Todėl matome, kaip vis daugiau interesų grupių bendrauja su šiuo Parlamentu ar Komisija ir suteikia specialiosios svarbia laikomos informacijos. Todėl reikia veikti taip, kad būtų aiškiai įvardyti šie nauji interesų grupių atstovai ir nustatytos jų veiklos taisyklės, kurių būtų laikomasi.

Šiame pranešime pateikiama interesų grupių atstovų apibrėžtis ir priemonės bendro Parlamento ir Komisijos registro reikšmei įvertinti. Juo taip pat siekiama pagerinti finansinių duomenų pateikimo priemones, kurios reikalingos užtikrinti, kad sprendimus priimančios institucijos ir visuomenė apskritai galėtų nustatyti už tam tikros lobizmo veiklos slypinčias pagrindines varomąsias jėgas. Manau, kad šios priemonės – tai svarbūs žingsniai didesniam aiškumui ir Europos sprendimus priimančių institucijų sprendimų priėmimo proceso teisėtumui užtikrinti, ypač dėl to, kad balsuojant kai kurie pakeitimai, kurie tik būtų sumenkinę teisingą šios veiklos vertinimą, buvo atmesti dėl pasenusių išankstinių ideologinių nuomonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Siekiant priimti gerus sprendimus, EP nariui visuomet reikia su tuo tiesiogiai susijusios informacijos. Ir taip aišku, kad vienas žmogus negali visko išmanyti. Šiuo požiūriu teikdami žinias ir tinkamus poveikio tyrimus lobistai gali būti gera pagalba renkant informaciją.

Tačiau piliečiai turi teisę žinoti, kokios specialios interesų grupės veikia. Lobistų grupės įtakingumas nebūtinai priklauso nuo finansinės stiprybės – gyvūnų teisių aktyvistai ir kiti visuomeniniai judėjimai gali būti tokie pat sėkmingi, kaip ir pramonės interesų grupės. Be abejo, registruoti interesų grupių atstovus nėra visiškai paprasta, ypač tuomet, kai reikia nustatyti, kas ar kokios grupės vykdo lobistinę veiklą. Tačiau kaip priimantis sprendimus asmuo aš manau, kad svarbu nuolat stebėti, kas skiria laiko ir pastangų teisėkūrai paveikti. Jei neturite ko slėpti, nėra dėl ko ir sielotis. Troliai bijo dienos šviesos.

 
  
MPphoto
 
 

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu. − (DA) Aš balsavau už šį galutinį pranešimo dėl lobizmo variantą, nes nepaisant visko, tai mažytis žingsnis pirmyn dabartinės padėties požiūriu. Nesistūmėjimas pirmyn įrodo, kad lobistai daro įtaką ES sistemai.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Europos Parlamentui būtinas skaidresnis lobizmas. Viliuosi, kad šis pranešimas padidins atvirumą ir lobizmo skaidrumą Parlamente.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − (SV) Aš balsavau už galutinį pranešimo dėl lobizmo variantą, nes nepaisant visko, šis pranešimas – tai su dabartine padėtimi susijęs mažytis žingsnis pirmyn. Tai, kad toliau nepasistūmėta į priekį, liudija apie tai, kokią įtaką lobistai turi ES sistemai.

 
  
  

− Pranešimas: Manolis Mavrommatis (A6-0149/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Sportas yra Lisabonos sutarties dalis, ir todėl įsigaliojus šiai sutarčiai, jam teks iškilesnis vaidmuo ES politikoje. Mes, socialdemokratai, norėtume pabrėžti, kad sportas – tai jau tarpvalstybinė veikla, bet tai nereiškia, kad Europos Sąjungos institucijos, pvz., Taryba, Komisija ir Parlamentas, turėtų pačios išsamiai valdyti sporto judėjimą. Vietoj to, kad būtų išsaugotas sporto nepriklausomumas ir savarankiškumas, sportas turėtų pats save reguliuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Su dideliu malonumu balsuoju už M. Mavrommačio pranešimą dėl sporto apsaugos priemonių. Aš tikrai manau, kad sportas – tai neatsiejama Europos kultūros ir pilietybės dalis. Atsižvelgiant į tai, kad jis labai skatina socialinę įtrauktį ir kultūrų dialogą, sportą privalu reguliuoti bent taip, kad apgintume jaunimą ir jį apsaugotume nuo šiam sektoriui būdingų pavojų: komercinio spaudimo, apgaulės, nepilnamečių išnaudojimo ir smurto.

Be abejonės, nefinansuojama sporto sistema neišliks. Daugeliu atvejų lėšas teikia televizijos transliacijos teisės, todėl manau, kad patartina ne tik sudaryti sąlygas žiniasklaidos organizacijoms mokėti, kad būtų nušviečiamos sporto rungtynės, bet ir užtikrinama galimybė visuomenei plačiai susipažinti bent jau su pagrindiniais renginiais.

Su malonumu pažymiu, kad pranešime primenama apie deramą sportinę elgseną ir prašoma priemonių spręsti rasizmo ir dopingo, kuris, be savo galimo poveikio, visiškai nesuderinamas su sportu, klausimus. Todėl gera mintis yra glaudžiau bendradarbiauti visais lygmenimis siekiant įveikti problemą, nes dopingas pakerta pačius sporto pamatus: norą varžytis, pasikliauti tik savo jėgomis ir iš visų jėgų siekti rezultatų. Žmogus visuomet susidoroja su šiuo iššūkiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Diskusijų dėl sporto vaidmens Europos Sąjungoje kontekste norėčiau pabrėžti vietos veiksmų svarbą. Manau, kad vietos veiksmai atspindi pirmąjį žingsnį Europos politikos, skirtos sportui skatinti, link.

Aš atstovauju Malopolskai (Mažajai Lenkijai). Šiame regione daugiau kaip 60 000 žmonių kenčia nuo diabeto. Kraujotakos ligos yra pagrindinė mirties priežastis, 2005 m. jos pasiekė 51 proc. Tokia padėtis – tai dažniausiai nutukimo ir aktyvumo stokos padarinys. Vienas iš pagrindinių vaivadijos vystymosi strategijos tikslų – tai sveikos gyvensenos propagavimas. Siekiant šio tikslo prireiks investicijų į infrastruktūrą ir naujų statinių statybą, pvz., plaukimo baseinų, sporto aikštelių ir uždarų sporto patalpų. Be to, mano regione sportinė veikla skatinama teikiant piniginius apdovanojimus geriausiems jauniesiems sportininkams. Iki šiol apdovanojimus gavo 120 jaunuolių.

Parama tokio pobūdžio veiklai regiono lygmeniu turėtų būti pagrindinė pastangų skatinti sveiką gyvenseną visoje Europos Sąjungoje dalis. Aš pritariau gerb. M. Mavrommačio pranešimui, nes manau, kad jame iškeliama daug svarbių su sporto plėtote susijusių klausimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau už pranešimą dėl Baltosios knygos dėl sporto.

Fizinės mankštos stoka turi neigiamų padarinių europiečių sveikatai ir yra antsvorio, nutukimo ir daugelio lėtinių ligų, pvz., širdies ir kraujagyslių ligų ir diabeto, priežastis. Dėl to aš gyniau gydytojų patarimo moterims apie galimos fizinės veiklos teikiamą naudą nėštumo metu ir po gimdymo svarbą.

Be to, privalau pabrėžti nediskriminuojančių taisyklių, kurios reguliuoja sporto varžybas nustatant vienodus prizus vyrams ir moterims, svarbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Pranešime yra pasiūlymų, kuriuos pateikėme komitete ir kuriuose rekomenduojama, kad tarptautinių ir nacionalinių federacijų sprendimų priėmimo organuose būtų tinkamai atstovaujama įvairių kategorijų asmenų, dalyvaujančių sporte, specialioms organizacijoms, ir kuriuose ginami jaunų sportuojančių asmenų prevenciniai ir sveikatos patikrinimai bei užtikrinama, kad bus patenkintos visos teisės, saugomos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje.

Plenariniame posėdyje buvo priimta daugiau mūsų pateiktų pasiūlymų, visų pirma rekomendacijos dėl to, kad reikia rengti jaunus sportininkus ir sportininkes „antrajai karjerai“ (sportinis ir akademinis mokymas), siekiant pakartotinai integruoti juos į darbo rinką pasibaigus jų sportinei karjerai; dėl žmonių skatinimo sportuoti užtikrinant visų galimybę sportuoti ir lygias galimybes, taip pat investuojant į mokytojų ir sporto specialistų rengimą ir į naujus viešosios sporto infrastruktūros objektus valstybei prisiimant išlaidas už saugumą ne pelno siekiančių organizacijų organizuotose neprofesionalų varžybose; dėl skyrimo moterims už laimėjimus tokį patį pripažinimą ir kovą su diskriminacija dėl apdovanojimų; dėl suteikimo moterims karjeros galimybių su sportu susijusiose srityse, įskaitant ir pareigas, kurias einant priimami sprendimai; ir dėl dėmesio neprofesionaliam sportui.

Tačiau nepritariame nuorodoms į Lisabonos sutartį.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) „June List“ frakcija tvirtai priešinasi šiam pranešimui. Pirma, pranešimas nurodo į Lisabonos sutartį, kuri dar neratifikuota ir yra Airijos referendumo po mėnesio ar daugiau tema. Taip Europos Parlamento federalistų dauguma pažeidžia pagrindinius konstitucinius principus. Lisabonos sutartis 96 proc. atitinka jau Prancūzijos ir Nyderlandų referendumuose atmestą Konstitucinę sutartį. Todėl remtis Lisabonos sutartimi šiame pranešime yra visiškai neprincipinga.

Antra, pranešimas reiškia, kad ES kišis dar į vieną politikos sritį, kurią „June List“ frakcija mano esant valstybių narių reikalu.

Todėl mes balsuojame prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PL) Aš sveikinu pranešėją ir džiaugiuosi, kad Parlamentas imdamasis tokio svarbaus Europos Sąjungos piliečiams klausimo veikė savo paties iniciatyva. Pranešimo skirsnis, kuriame pabrėžiama sporto skelbiamos žinios svarba, nusipelno ypatingo dėmesio. Žinia iš esmės pasiekia mus gerai žinomu šūkiu, kuriame teigiama, kad sportas prilygsta sveikatai. Šio šūkio rezultatas – tai milijonai europiečių, labiau besirūpinančių savo fizine ir psichine sveikata. Tačiau tai dar ne viskas. Nuo pat mažumės sportas mus moko sąžiningos konkurencijos ir sąžiningumo ir padeda suprasti, kad mūsų vaidmuo rungtynėse priklauso nuo mūsų pačių įsipareigojimo ir kad už visą darbą ir milžiniškas pastangas, įdėtas rengiantis varžyboms, bus atlyginta.

Sporto varžybose dalyvauja sportininkai iš užsienio. Tai padeda kovoti su diskriminacija ir moko mus pakantos stadionuose. Pakanta – tai pagrindinio pagarbos žmogaus teisėms principo dalis. Ji minima visuose ES dokumentuose.

Esama ir kitos šio pranešimo dalies, kuri jam suteikia pridėtinės vertės. Tikras sportas turi būti be smurto, o asmeninės pastangos geriausiems rezultatams pasiekti turi apsieiti be mūsų laikų rykštės – dopingo.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Hedh (PSE), raštu. − (SV) Aš balsavau prieš pranešimą, nes manau, kad jis pernelyg glaudžiai susijęs su Lisabonos sutartimi. Nenoriu sporto padaryti viršnacionalinio ir manau, kad jis geras toks, koks yra šiandien. Tačiau iš tikrųjų manau, kad pakeitimas dėl sportininkių ir sporto buvo geras.

 
  
MPphoto
 
 

  Mary Honeyball (PSE), raštu. − Mes pripažįstame sporto specifiškumą, tačiau I konstatuojamosios dalies tekstas anglų kalba visiškai neaiškus ir galimas klaidingas jo aiškinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už M. Mavrommačio pranešimo, kuriame aiškiai pripažįstamas sporto organizacijų savarankiškumas, pakeitimus. Mano šalyje, Škotijoje, yra sena tradicija sporto institucijas laikyti savarankiškomis ir nepriklausomomis, turinčiomis organizacijas, pvz., Škotijos futbolo asociacija yra pripažinta Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) visateise valstybės narės organizacija, taip pat Škotijos regbio sąjunga yra Tarptautinės regbio federacijos (IRB) valstybė narė.

Šis Škotijos sporto savarankiškumo pripažinimas praeityje buvo labai svarbus mano šaliai ir bus labai svarbus po 2010 m. Škotijos referendumo dėl nepriklausomybės, kai Škotija taps visateise nepriklausoma Europos Sąjungos valstybe nare.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. (DE) Aš balsavau už Baltąją knygą dėl sporto tam, kad būtų pabrėžta sporto svarba Europos Sąjungoje ir paskatintas dialogas šiuo klausimu.

Sportas – tai veiksminga priemonė socialinei integracijai ir abipusiam supratimui nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis skatinti. Svarbus ir ekonominis sporto aspektas. Dėl šių priežasčių svarbu sukurti pagrindą, kuriuo remdamosi valstybės narės galėtų remti sporto organizacijas ir renginius. Kadangi sportinė veikla dažniausiai yra nacionalinio lygmens, valstybės narės privalo turėti savireguliavimo galimybę. Šis klausimas pabrėžiamas Baltojoje knygoje ir yra tinkamas pagrindas visoms šalims svarbiems šio klausimo aspektams (pvz., jaunimo auklėjimas, antidopingo programos ir nediskriminacija sporte) spręsti.

Aš taip pat pritariu specialaus sporto fondo, kuris būtų skirtas sportinei veiklai remti ir žmonių galimybei sportuoti palengvinti, steigimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Kartika Tamara Liotard, Erik Meijer, Esko Seppänen, Søren Bo Søndergaard ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Mes pripažįstame, kad sporto, kaip socialinės įtraukties bei integracijos ir vietos demokratijos skatintojo, vaidmuo visuomenėje yra ypatingas. Sveikatos požiūriu pripažįstame, kad sportas labai svarbus kaip nutukimo ir lėtinių ligų prevencijos priemonė.

Mes visiškai pritariame nuomonei dėl moterų vaidmens sporte stiprinimo; dėl visų amžių sportininkų apsaugos per jų karjerą ir po jos; dėl sporto skatinimo visuomenėje, įskaitant fizinę veiklą mokyklos programoje; dėl perskirstymo priemonių finansuojant sportą ir dėl piliečių teisės į informaciją ir plačių galimybių matyti sporto renginių transliacijas.

Tačiau nepritariame didesniam ES politikos vaidmeniui sporte. Todėl negalime pritarti priimtiems veiksmams labiau skatinti ES politiką šioje srityje. Ypač negalime pritarti Europos sporto policijos pajėgų kūrimo minčiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pranešime, kaip ir Komisijos Baltojoje knygoje, sportas traktuojamas kaip dar viena verslo sritis, skirta pinigams susigriebti. ES mėgina sportą paversti preke, kad verslo grupėms ir tarptautinėms bendrovėms jis neštų dar didesnį pelną, todėl ES Lisabonos sutartį naudoja savo galioms ir sporte išplėsti.

Tai prilygsta nuolatiniam mėgėjų sporto griovimui net mokyklos lygmeniu. Mėgėjų sportas teikia žaliavos sporto pramonei ir komercializuotiems čempionatams. Jaunimas ir apskritai visuomenė traktuojami kaip sporto pramogų, kurias organizuoja į komerciją orientuotos federacijos, žiūrovai ir vartotojai. Gražūs žodžiai apie sporto skelbiamas vertybes, kovą su dopingu ir t. t.  atrodo kaip pasityčiojimas, kai troškimas rungtyniauti pakeičiamas nuožmia konkurencija. Korupcija, dopingas, aklas prisirišimas ir nepakantumas – tai neatsiejamos komercializuoto sporto dalys; jos naudojamos sportą kontroliuojančių bendrovių gaminių reklamai.

Jaunimo poreikius sportuoti ir fiziškai mankštintis gali patenkinti tik infrastruktūrų kūrimas ir masinio sporto plėtotė. Siekiant pasipriešinti sugadinto sporto modeliui, kurį skatina viską pelnui palenkianti kapitalistinė sistema, privalu skatinti kolektyviškumo ir komandinės dvasios vertybes.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš iš esmės pritariu Manolio Mavrommačio pranešimui dėl Baltosios knygos dėl sporto. Manau, kad dauguma jo rekomendacijų duos naudos visiems sporto lygmenims visoje Europos Sąjungoje. Iš tiesų manau, kad skatinant futbolo klubus susitelkti į talentų puoselėjimą žengtas teigiamas šiam žaidimui žingsnis.

Visi klubai, netgi didieji, privalo prisiimti atsakomybę už treniravimą ir žaidėjų pervedimo rinkoje turi nepasikliauti vien tik finansiniais pajėgumais įsigyti kitų treniruotus žaidėjus. Futbolas neturėtų būti tik finansinės rungtynės.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Mircea Paşcu (PSE), raštu. − Baltoji knyga dėl sporto panaši į rusišką matriošką: pirma, mėgėjų sportas, antra, profesionalų sportas ir paskutinis – futbolas (kur sukasi dideli pinigai). Todėl susidaro įspūdis, kad mėgėjų sportas, kuris skelbiamas „raison d'etre“, yra tik alibi prisiartinti prie profesionalų sporto, ypač futbolo, kuris, regis, yra pagrindinis tikslas. Taip pat nevienodas Baltosios knygos požiūris: jis griežtas esamas taisykles taikant tradicinėms sritims, pvz., diskriminacijai, nelegaliai migracijai, neteisėtiems vaistams ir sporto varžyboms, bet nuolaidus kai kalbama apie specialių taisyklių šioms sritims sukūrimą, tarsi tame dalyvaujantys žmonės neturėtų bijoti. Bet kuriuo atveju Baltojoje knygoje skelbiama nauja era, kad ES institucijos aktyviai dalyvaus reguliuojant profesionalų sportą, daugiausia Europos futbolą. Geroji naujiena ta, kad tai daryti ketinama iš pradžių pasitarus su dalyvaujančiais žmonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš pritariu Manolio Mavrommačio pranešimui dėl Baltosios knygos dėl sporto. Aš tikrai pripažįstu svarbų vaidmenį, kurį sportas atlieka kiekvieno žmogaus ir visuomenės gyvenime, kad sportas – tai priemonė, kuria kiekvienas gali įveikti savo asmeninius sunkumus, atrasti savo polinkius bei talentus, susitapatinti su grupe ir suprasti taisyklių laikymosi svarbą. Išplėtę šias vertybes iki tarptautinio lygmens suprasime, kodėl sportas pajėgus griauti geografines kliūtis ir skatinti socialinį dialogą ir taiką.

Manau, kad būtina atkreipti dėmesį į tai, kad bet kuris pilietinių ar dorinių etikos taisyklių pažeidimas sporte, pvz., dopingas, sąmoningi rasizmo poelgiai ar lošimas, turi būti nubausti siekiant grįžti prie idealų ir pagrindinio sporto tikslo.

Pagaliau atkreipčiau dėmesį į tai, kad dažnai linkstama teisinti tam tikrų sporto šakų didėjančią svarbą kitų sporto šakų sąskaita, kai ypač skiriasi įvairių sporto šakų žaidėjų atlyginimai.

Dėl šios priežasties manau, kad ne tokioms paplitusioms ir ne taip gerai žinomoms sporto šakoms derėtų nustatyti paramos priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Pranešime dėl sporto buvo daug įdomių ir protingų dalykų. Niekas negali sąmoningai priešintis tam, kad ES valstybės narės imtųsi tvirtų kovos su dopingu ir ksenofobija sporte veiksmų. Labiau ginčytina, bet, mano nuomone, protinga pritarti Komisijos minčiai dėl Europos policijos pajėgų sporto renginiams apsaugoti sukūrimo. Iki tiek buvau pasirengęs pranešimui pritarti. Deja, iš tiesų labai svarbus susijęs su lošimo monopolijų liberalizavimu Europoje klausimas nepavyko. Aš asmeniškai manau, kad prižiūrimas liberalizavimas, licencijuotos lošimų ir loterijų bendrovės galėtų patenkinti ir vartotojų interesus lošimo pasirinkčių požiūriu, ir sporto judėjimui reikalingų išteklių poreikį. Todėl nuo balsavimo susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Sportas – svarbi kasdienio gyvenimo dalis. Dauguma ES piliečių arba dalyvauja sporto renginiuose, arba juos žiūri, o kartais sportas laikomas kur kas svarbesniu už patį gyvenimą.

Sportas neturėtų būti viršesnis už įstatymą, bet mes, kaip įstatymų leidėjai, taip pat turėtume pripažinti unikalią sporto padėtį Europos Sąjungoje ir įvairių valdymo institucijų atliekamą vaidmenį.

Turėtume pripažinti ir tai, kad nors asocijuotas futbolas yra vyraujantis žaidimas, tai – ne vienintelis žaidimas ir todėl privalu pripažinti, kad kitos sporto šakos ir pramogos, pvz., regbio lyga ir į žolės riedulį panašus airių žaidimas (angl. hurling) ar „žolės kamuolio“ boulingas (angl. crown green bowling) ir balandžių lenktynės taip pat atlieka svarbų vaidmenį.

Ne ES vaidmuo reguliuoti šias sporto šakas ir ne jai atlikti sporto policijos vaidmenį. Šį vaidmenį turi likti tam tikra valdymo institucija. Tačiau ES vaidmuo gali būti papildomojo pobūdžio ir ES gali padėti plėtoti įvairias sporto šakas pasisakydama prieš sportinės veiklos diskriminavimą, kuri vis dar pasitaiko, kai vienai sporto šakai grėsmę kelia kita sporto šaka. Klasikinis šito pavyzdys yra Graikijos regbio sąjunga.

Aš pritarsiu M. Mavrommačio pranešimui, galbūt ne su tokiu entuziazmu, kaip palaikau „Wigan Warriors“ regbio lygos komandą ar „St. Mirren“ ir „Blackburn Rovers“, bet vėlgi, kai viskas pasakyta ir padaryta, tai tik politika.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Šiame pranešime dėl Baltosios knygos dėl sporto reikia pripažinti, kad Europos Sąjungoje dėl sporto esama subsidiarumo klausimo. Todėl pritariu 2 pakeitimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Mes pripažįstame, kad sporto, kaip socialinės įtraukties ir integracijos ir kaip vietos demokratijos skatintojo vaidmuo visuomenėje yra ypatingas. Sveikatos požiūriu, pripažįstame didelę sporto, kaip prevencinės nutukimo ir lėtinių ligų priemonės, svarbą.

Mes visiškai pritariame nuomonei dėl moterų vaidmens sporte stiprinimo; dėl visų amžių sportininkų apsaugos per jų karjerą ir po jos; dėl sporto skatinimo visuomenėje, įskaitant fizinę veiklą mokyklos programoje; dėl perskirstymo priemonių finansuojant sportą ir dėl piliečių teisės į informaciją ir plačių galimybių matyti sporto renginių transliacijas.

Tačiau nepritariame didesniam ES politikos vaidmeniui sporte ES lygmeniu. Todėl negalime pritarti veiksmams, kurių imtasi ES politikai šioje srityje labiau skatinti. Ypač negalime pritarti Europos sporto policijos pajėgų sukūrimo minčiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Glenis Willmott (PSE), raštu. − EPLP vardu. Mes pripažįstame sporto specifiškumą, tačiau I konstatuojamosios dalies tekstas anglų kalba yra visiškai neaiškus ir galimas klaidingas jo aiškinimas.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika