Diskusijos

Ketvirtadienis, 2008 m. gegužės 8 d. - Briuselis

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAUJA: Edward McMILLAN-SCOTT
Pirmininko pavaduotojas

(Posėdis pradėtas 9.00 val.)

2. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)

3. Interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos Sąjungos institucijose pagrindo sukūrimas (diskusijos)

  Pirmininkas: Kitas klausimas – tai Alexandero Stubbo, kurį pakeitė Ingo Friedrichas, Konstitucinių reikalų komiteto vardu pateiktas pranešimas dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos Sąjungos institucijose pagrindo sukūrimo (2007/2115(INI)) (A6-0105/2008).

  Ingo Friedrich, pranešėjas: (DE) Gerb. Pirmininke, susiklostė šios aplinkybės. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, vėl smarkiai išaugs Europos Parlamento galios, o atsižvelgiant į padidėjusias galias, ypač svarbu dar kartą tiksliai išnagrinėti teisėkūros procesą. Tai darydami matome, kad interesų grupių atstovai, arba, kaip jie dažnai vadinami, lobistai, Briuselyje taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį. Mūsų duomenimis, Briuselyje yra 15 000 dirbančių interesų grupių atstovų, iš kurių 5000 jau įregistruoti Europos Parlamente.

Taigi mūsų užduotis yra sukurti pagrindą, kuriuo vadovaudamiesi interesų grupių atstovai savo veiklą galėtų vykdyti sąžiningai ir priimtinai. Nuo 1996 m. Parlamentas išlaikė savo pusiau privalomą lobistų registrą ir labai tikslų Elgesio kodeksą. Dabar reikia pamąstyti, ar panašų planą gali įgyvendinti visos Europos institucijos. Todėl pranešimo turinys, dėl kurio šiandien bus balsuojama, yra svarbus žingsnis didesnio skaidrumo link, kitaip tariant – tikslios informacijos apie tai, kas dalyvauja kaip lobistas – interesų grupių atstovas plėtojant Europos teisėkūrą, kaip jis tai padarė ir kuriose srityse, pateikimo link.

Antra, norime sukurti šią lobistinę veiklą reguliuojančius etinius ir moralinius standartus. Trečia, siekiant užtikrinti politinių sprendimų priėmimo Parlamente ir Komisijoje proceso savarankiškumą, turi būti tinkamos apsaugos priemonės. Lobistinę veiklą privalu ištraukti iš vadinamosios pilkosios zonos, kad turėtume ryškų ir tikrovišką vaizdą apie tai, kas iš tiesų daro įtaką. Todėl pranešime pateikėme šiuos elementus, kurie, palyginti su ankstesne padėtimi, yra nauji aspektai: pirma, gana plati lobizmo apibrėžtis arba būtent tai, kad „lobizmu vadinama veikla, kurią vykdant siekiama daryti įtaką ES institucijų politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesams“.

Antras naujas aspektas – tai pasiūlytas poveikio teisėkūrai principas. Tai reikštų, kad apsvarsčius ir Parlamento komitete priėmus naują direktyvą, komiteto sekretoriato pareigūnai prie dokumento pridėtų lapą, kuriame būtų išvardyta, kurios asociacijos dalyvavo diskusijose ir ar jos tai darė per viešuosius klausymus ar kitokio pobūdžio posėdžius. Šis sąrašas padėtų ir pačioms interesų grupėms sužinoti, kas dalyvavo, o kas nepageidavo ar negalėjo dalyvauti procese.

Trečia, mūsų tikslas yra sukurti bendrą ES institucijose veikiančių interesų grupių atstovų registrą. Lieka tik laukti, ar iš tiesų taip nutiks Komisijoje ir Parlamente. Mes ketiname įkurti darbo grupę šiam klausimui nagrinėti. Be abejo, visiems lobistams būtų lengviau, jei prie vieno langelio jie galėtų registruotis ir pasirašyti, kad patvirtintų, jog ketina laikytis taisyklių. Tai siekis, bet kaip pranešėjas turiu pasakyti, kad šiuo tarpsniu nesu įsitikinęs, ar iš tiesų turėsime bendrą registrą. Bet kokiu atveju registrus reikia sujungti, o įkurti ši bendrą registrą būtų paprastas procesas su tuo susijusios biurokratijos požiūriu. 21 dalyje kalbama ir apie finansinių duomenų pateikimą, o tai būtų visiškai naujas dalykas. Taip pat kalbame apie galimybę taikyti poveikio priemones elgesio kodeksą pažeidusiems lobistams. Čia turime apsvarstyti, kokių sankcijų pageidaujame. Žaliųjų sumanymas – juodasis sąrašas, bet, mano nuomone, tai primena viduramžių gėdos stulpą. Demokratijoje juodasis sąrašas tikrai nėra tinkama priemonė. Vietoj to norėtume, kad įtraukimas į registrą būtų laikomas tokia didele garbe, kad rimtos asociacijos norėtų, jog jų vardai atsirastų oficialiame Europos institucijų registre. Ši siekiamybė būtų garbinga ir geidžiama ne tik todėl, kad po to asociacijoms būtų išduodamas leidimas, suteikiantis teisę dirbti institucijų patalpose, bet ir dėl to, kad patekti į registrą reikštų, jog asociacijos laikomos svarbiomis ir naudingomis pašnekovėmis, kurias institucijos vertina ganėtinai rimtai, kad užtikrintų jų įtraukimą į registrą. Nederamo elgesio atveju asociacija būtų išbraukiama iš registro ir iš jos atimamas leidimas. Tai ir būtų poveikio priemonė.

Taip, kalbėsiu kiek galima glausčiau. Svarbu, kad bažnytinės organizacijos nebūtų apibrėžiamos kaip lobistai. Esu labai nusivylęs 3 pakeitimu. Gerb. S. in't Veld iš Liberalų frakcijos pasakė, kad bažnyčias derėtų laikyti lobistais. Tai iš tiesų prieštarautų viskam, dėl ko iki šiol sutarėme Parlamente. Pagal Sutartis bažnyčios yra mūsų institucijų partneriai, bet ne lobistai.

Apskritai, mano vertinimu, tai didelis žingsnis didesnio skaidrumo, teisingumo ir sąžiningumo link. Viliuosi, kad taip visam pasauliui parodysime sektiną pavyzdį, jog į lobizmą galima ir derėtų žiūrėti rimtai.

  Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – Gerb. Pirmininke, tikrai džiaugiuosi būdamas šiame plenariniame posėdyje, kur bus baigta diskusija dėl Europos skaidrumo iniciatyvos. Sekiau jūsų diskusiją ir dalyvavau įvairių komitetų diskusijose. Esu įsitikinęs, kad esant dabartinei padėčiai, šis pranešimas – tai didelis žingsnis pirmyn gerinant Europos sprendimų priėmimo proceso skaidrumą.

Komisija džiaugiasi teigiamu Europos Parlamento atsaku į jos pasiūlymą apsvarstyti tarpinstitucinį registrą ir elgesio kodeksą, skirtą interesų grupių atstovams, kurie mano, kad tokia vieno langelio registracija geriausiai tiktų skaidrumui pagerinti ir leistų išvengti nereikalingos administracinės naštos. Manau, kad jūsų pranešimas – tai puiki pradžia diskusijoms jūsų siūlomoje būsimoje tarpinstitucinėje darbo grupėje.

Norėčiau pabrėžti vieną klausimą. Europos Komisija įsitikinusi, kad interesų grupių atstovų veikla yra teisėta ir vertingai prisideda prie sprendimų priėmimo proceso, tačiau ji turi būti vykdoma skaidriai. Todėl Europos skaidrumo iniciatyva ir siekiama atidaryti tai, kas per dažnai laikoma juodąja dėže. Tada piliečiai, suinteresuotosios šalys, sprendimus priimančios institucijos ir visuomenė apskritai galėtų susidaryti savo nuomonę apie tai, kad vyksta Briuselyje.

Kai žiūriu, kokios informacijos Parlamentas ir Komisija tikisi iš registruojamųjų, pastebiu, kad čia mes vėl iš esmės sutariame. Komisija mano, kad svarbu žinoti, kas yra interesų grupių atstovai, kokiems interesams jie atstovauja ir jų finansinę padėtį. Nereikia nė sakyti, kad elgesio kodekso nuostatų nepaisymo atveju turi būti taikomos poveikio priemonės. Sankcijos reikštų laikiną sustabdymą ar net pašalinimą iš registro.

Komisija paskelbė, kad 2008 m. pavasarį ji pradės Europos skaidrumo iniciatyvos registrą. Galiu patikinti, kad tai atlikti tikimės laiku. Neseniai pakalbėjęs su tarnybomis, tikiuosi, kad po šešių savaičių registracija bus pradėta. Mes taip pat nutarėme, kad registras – tai bandomasis projektas, kuris po vienerių metų, t. y. 2009 m. vasarą, bus persvarstytas. Siekdama plėtoti bendrą sistemą, Europos Komisija pasirengusi diskusijoms su Parlamentu, Ministrų Taryba ir dviem konsultaciniais komitetais.

  José Javier Pomés Ruiz, Biudžeto kontrolės komiteto nuomonės referentas. – (ES) Pirmiausia, gerb. Pirmininke, gėda, kad šiandien čia nėra Suomijos užsienio reikalų ministro Alexandero Stubbo, nes jis labai daug padėjo Biudžeto kontrolės komitetui ir prisidėjo prie šio pranešimo.

Čia esu tam, kad išreikščiau Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę. Po paskutinių Komisijos nario S. Kallaso žodžių dar kartą pabrėžčiau, kad Europos Parlamento nariai turi išlaikyti kiek galima artimesnius ryšius su visais piliečiais – ir interesų grupių atstovais, ir ne interesų grupių atstovais, dėl to šis Parlamentas turi turėti savo taisykles. Mano biuras atviras kiekvienam norinčiam su manimi išgerti puodelį kavos ar pasikviesti pasivaikščioti. Negaliu reikalauti, kad žmonės registruotųsi specialiame registre. Negaliu pasakyti neužsiregistravusiam, kad negaliu jo priimti į savo Unión del Pueblo Navarro partiją. Negaliu pasakyti: „Privalai užsiregistruoti“. Žinoma, ne, nes administravimas – tai viena, o politinė Parlamento veikla– visai kas kita.

Todėl būtų gerai, jei skaidrumą užtikrintume dvejopai. Aš buvau pranešėjas dėl skaidrumo – to didžiojo projekto, kurį čia minėjo Komisijos narys S. Kallas. Skaidrumas neturi trukdyti mūsų sąlyčiui su realiu gyvenimu – su interesų grupių atstovais ir ne interesų grupių atstovais.

Dėkoju. Esu įsitikinęs, kad Komisijos narys S. Kallas tai supranta.

  Pervenche Berès, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentė. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, esu patekusi į paradoksalią padėtį, kaip buvo keletą kartų, pavyzdžiui, kai pranešėjo L. Pistellio, kuris neabejotinai buvo Europos Parlamento pozicijos dėl skaidrumo priešakyje, mūsų komitetas, deja, nepaisė. Todėl džiaugiuosi tuo, ką iš tiesų manau šiandien būsiant mūsų galutiniu rezultatu. Be skaidrumo, kaip pagrindinės taisyklės, sunku įsivaizduoti tinkamai veikiančias rinkas. Mes, įstatymų leidėjai, šią taisyklę privalome taikyti sau, ypač tuomet, kai visi labai gerai žinome, jog mūsų teisėkūros procese (tai sakau pirmesniam kalbėtojui) mūsų santykiai su išorės atstovais – ar tai spaudimą taikančios grupės, ar religinės organizacijos (ši pastaba skirta I. Friedrichui) – atlieka lemiamą vaidmenį Europos teisėkūros procese. Mūsų pareiga parodyti pavyzdį šioje srityje užtikrinant net poveikio teisėkūrai principo, kurį manau būsiant ypač naudingą, nuolatinį taikymą.

  Claude Turmes, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės referentas. – (DE) Gerb. Pirmininke, be skaidrumo negali būti Europos demokratijos. Briuselis ir taip garsėja leidžiąs didelėms bendrovėms įsakinėti ir tampyti už virvelių. Tai kelia pavojų Europos projektui, ir šis klausimas kelia didelį nerimą ir asmeniškai man, ir apskritai žaliesiems. Todėl, kaip Europos Parlamentas, rengdamiesi kitiems Europos Parlamento rinkimams savo ketinimus privalome parodyti rinkėjams.

Pirma, jos nori užkirsti kelią finansiniam skaidrumui. Be finansinio skaidrumo niekada nežinosime, kas iš tiesų remia kampanijas. Apstulbau sužinojęs, kad tai Socialistų frakcija priešinasi finansiniam skaidrumui ir taip pakerta vieną iš šių pagrindinių dalykų. Kalbant apie pakertamą antrąjį dalyką, Parlamente esama žmonių, kurie mano, kad advokatų nederėtų laikyti lobistais, net jei jie negina žmonių teisme, o vietoj to mėgina tampyti virveles siekdami paveikti Europos teisėkūrą.

Pacituosiu iš Briuselio advokatų kontoros tinklalapio. Jame sakoma, kad vadovaujantis šiais teisės aktais jie dabar nelaikomi lobistais.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės referentas. – „Todėl advokatų lobizmas bus vis veiksmingesnis ir tikslai bus greičiau pasiekti naudojant teisinę paramą. „Alber & Geiger“ advokatų kontora, kuri specializuojasi tik lobizmo ir valdžios ryšių srityse, padės jums pasiekti savo tikslus Europos Sąjungoje.“

(DE) Kaip matote, net pačios advokatų kontoros pripažįsta esančios lobistės. Ponai ir ponios, tai nepriimtina. Jei leisime tam įvykti, pakenksime savo pačių patikimumui.

  Diana Wallis, Teisės reikalų komiteto nuomonės referentė. – Gerb. Pirmininke, Teisės reikalų komitetas labai pritaria Komisijos iniciatyvai ir pranešėjo pozicijai. Manau, jog neabejodami pritarėme, kad visoms institucijoms derėtų turėti koordinuotą požiūrį. Bet norėtume pabrėžti ypatingą šios institucijos, kaip demokratinio sprendimų priėmimo organo, atvirumą; be to, lobistus derėtų traktuoti vienodai. Šiuo požiūriu ilgainiui norėtume pereiti prie privalomo registro, kuriame visi traktuojami vienodai.

Norėčiau, jei galima, grįžti prie advokatų, kaip lobistų, klausimo, kurį ką tik iškėlė C. Turmes. Čia esama problemos, ir norėčiau visų paprašyti atkreipti ypatingą dėmesį į labai subtilią Teisės reikalų komiteto pateiktą apibrėžtį, kada advokatas yra advokatas ir kada advokatas yra lobistas. Ši apibrėžtis buvo labai gerai apgalvota ir prašyčiau į ją deramai atsižvelgti.

  Søren Bo Søndergaard, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės referentas. – (DA) Gerb. Pirmininke, pranešimas, kurį čia svarstome, yra geras. Tai žingsnis teisinga kryptimi, nedidelis, bet vis dėlto žingsnis. Veiksmai reikalingi ne todėl, kad bet koks lobizmas yra žalingas ar visi lobistai yra blogi, bet dėl to, kad visiškai nepriimtina, jog lobizmas be jokių įpareigojančių tinkamų didžiausio atvirumo šioje srityje taisyklių turi labai didelę įtaką. ES sistemoje lobistai turi labai didelę įtaką. Tai akivaizdu pažvelgus į lobizmui išleidžiamas sumas ir į esamą lobistų skaičių.

Tačiau pranešimas galėtų būti geresnis, o lobistų priežiūra sustiprinta, jei siekiame priimti pasiūlytą pakeitimą, kuris iš dalies yra Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pareiškimo tąsa. Mums reikalingas privalomas bendras registras, kuris užtikrintų visišką aiškumą ir visišką skaidrumą lobizmui išleidžiamų pinigų sumos požiūriu. Privalu turėti visiems lobistams, įskaitant lobistinę veiklą vykdančias teisines bendroves, skirtą registrą ir etinį elgesio kodeksą, kuris įsigaliotų prieš 2009 m. rinkimus. Turime turėti veiksmingą priežiūrą ir regimas poveikio priemones, skirtinas tiems, kurie pažeidžia priimtas taisykles.

Tačiau tai ir vidaus reikalas. Vienas visiškai teisus nebūna, todėl siūlome, kad lobistams būtų privaloma pateikti tą pačią informaciją apie išlaidas kiekvienam nariui, kurią kiekvienas narys įpareigojamas pateikti savo finansinėje deklaracijoje. Šiek tiek daugiau priežiūros sau patiems mūsų reputacijai tarp rinkėjų nepakenks.

  Philip Bradbourn, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, šiuose rūmuose derėtų priimti visas ES institucijų skaidrumą gerinančias iniciatyvas. Todėl pritariu šiandien mums pateiktiems pasiūlymams.

Tačiau privalome užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama ir į kiekvienos institucijos darbo pobūdį. Šiuo požiūriu Parlamentas dirba visiškai kita kryptimi nei Taryba ir kitu teisėkūros proceso tarpsniu nei Komisija. Manyčiau, kad į tai atsižvelgiant būtų labai sunku sukurti vieną bendrą visų institucijų registrą ir, tiesą sakant, tai sudarytų per didelę biurokratinę procedūrą prašymams leidimui užsiimti lobistine veikla vien tik Parlamente pateikti. Be to, mes savarankiška institucija, ir todėl manau, kad kitoms institucijoms nedera mums nurodinėti šios srities politikos.

Taip pat norėčiau iškelti klausimą, kurį šiuose rūmuose anksčiau kėlė daugelis kolegų: kaip Komisija finansuoja būtent NVO ir kaip savo ruožtu šie pinigai naudojami EP nariams paveikti užimti tam tikras pozicijas. Jei galutinis mūsų diskusijų rezultatas yra pagerinti skaidrumą, Parlamento rūmams privalu suteikti tam tikrą nekomercinę slaptą informaciją apie tai, kaip finansuojamos šios mums poveikį darančios organizacijos.

Kalbėdamas apskritai, esu sunerimęs dėl to, kad kai kurie lobistai gali laisvai naudotis narių biuro patalpomis šiame Parlamente. Patekę į pastatą žmonės gali laisvai vaikštinėti ir nevaržomi patekti į asmeninius biurus. Teisės laisvai klajoti po pastatą turėjimas ne prisideda prie skaidrumo, o skatina kai kuriuos asmenis veikti neteisėtai. Esu įsitikinęs, kad tai patyrė visi nariai. Daugelyje mūsų valstybių narių parlamentų esama pagrindinių lobizmui skirtų vietų, kuriose sutinkami ir į narių biurus palydimi į susitikimą atvykę lobistai. Mano nuomone, mums derėtų mėginti įgyvendinti panašią sistemą. Apskritai džiaugiuosi, kad Parlamentas svarsto skaidrumo klausimą, tačiau taip pat privalome užtikrinti, kad mums įtaką darančios organizacijos būtų tokios pat skaidrios, kaip ir mes.

  Carlos Carnero González, PSE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. Pirmininke, pirmiausia Socialistų frakcijos vardu privalau pasakyti, kad pritariu pranešimui, dėl kurio šįryt diskutuojame ir kurį veikiausiai priimsime vėliau, plenariniame posėdyje.

Manau, kad šis pranešimas – tai didelis žingsnis skaidrumo ir srities, kuri, be abejo, apgaubta daugybės mitų, priežiūros link. Vadovaujantis apibrėžtimi, lobistai nėra nei geri, nei blogi; tai priklauso nuo jų elgsenos ir nuo to, kaip jie tikrinami.

Turiu pasakyti, kad mes, socialistai, dėl lobistų nuo pat pradžių buvome priešakyje stiprinant skaidrumą ir priežiūrą ir kartu – demokratiją.

Gerb. C. Turmesai, atrodo, kad esate priešiškai nusiteikęs dėl Socialistų frakcijos. Pažiūrėkite į kitas frakcijas. Kažin ar Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas savo nuomonėje nusprendė kritikuoti Socialistų frakciją? Jūs kalbate Aplinkos komiteto vardu. Savo nuomones dėl kitų frakcijų prašyčiau pateikti kai kalbate savo, o ne komiteto vardu.

Manome, kad pranešime esanti lobistų apibrėžtis yra teisinga, nors pageidautume didesnės diferenciacijos. Pelno siekiančios uždarosios bendrovės tikrai nėra vienas ir tas pats, kas vyriausybinės organizacijos ar profesinių sąjungų federacijos.

Vis dėlto poveikio principas yra susijęs su teisėkūra. Bendras ir privalomas registras bei elgesio kodeksas, atitinkamos sankcijos ir finansinių duomenų pateikimas – tai pagrindiniai tinkamai į šį pranešimą įtraukti klausimai.

Taip pat norėčiau atkreipti jūsų, gerb. C. Turmesai, dėmesį į tai, kad atkakliai tvirtinate esą socialistai prieštarauja finansinių duomenų pateikimui, kai kai kuriuose jūsų frakcijos pakeitimuose nustatyti finansinių duomenų pateikimo apribojimai, o mes jokių apribojimų nepageidaujame.

Mes taip pat pageidaujame, kad šis sprendimas įsigaliotų prieš 2009 m. Europos Parlamento rinkimus ir kad planuota darbo grupė savo svarstymus baigtų iki 2008 m. pabaigos.

Ar žinote, pavyzdžiui, kad šiuo klausimu Socialistų frakcija parems du jūsų pakeitimus? Akivaizdu, kad šito nežinote.

Šiame klausime mitas persipynė su tikrove, bet mes, socialistai, būdami kovos už skaidrumą ir priežiūrą priešakyje, niekam neleisime kurti mito, neva turime slaptą darbotvarkę. Mūsų darbotvarkė atvira ir į ją įtraukti piliečiai ir Europos Sąjungos skaidrumas.

  Anneli Jäätteenmäki, ALDE frakcijos vardu. – (FI) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, pagal Lisabonos sutartį išaugusi Europos Parlamento galia vers siekti didesnio teisėkūros darbo atvirumo. Labai svarbu, kad ES darbas būtų skaidrus ir kad visuomenė žinotų, kas darė įtaką įstatymų turiniui. Registravimo tikslas nėra varžyti ar trukdyti lobistų darbui. Jų darbas svarbus. Tačiau dabartinė lobistų registravimo sistema Europos Parlamente yra labiau ir pirmiausia susijusi su saugumu, o ne su atvirumu.

Konstitucinių reikalų komiteto pranešimas labai pasikeitė nuo pirmųjų projektų, kuriuos pateikė ankstesnis pranešėjas, dabartinis Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderas Stubbas. Aš, kaip ir mano frakcija, ypač džiaugiamės, kad dabar pranešimo formuluotės kur kas įtaigesnės nei buvo iš pradžių ir kad bus sukurta privalomo registravimo sistema, kuriai pritaria mano frakcija, nes tai įtvirtina objektyvumą.

Norėčiau atkreipti dėmesį į 3 pakeitimą, kuris jau buvo čia svarstytas. Kai kurie mano frakcijos nariai jam pritaria, bet kaip pasakė dabartinis pranešėjas, kuriam aš pritariu, bažnyčios nėra lobistai. Šiuo klausimu mano frakcija pasidalijo ir tikriausiai balsuos dvejopai.

Konstitucinių reikalų komiteto pranešime siūloma, kad pranešėjas prie savo pranešimo prisegtų registruotų interesų grupių atstovų, su kuriais buvo konsultuojamasi rengiant pranešimą, sąrašą. Viliuosi, kad ateityje tai taps oficialia praktika. Tai skatintų pranešėjus objektyviai išklausyti įvairius išreikštus požiūrius. Taip gali paaiškėti, ar kas nors yra tiesiogiai finansuojamas.

  Ryszard Czarnecki, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, džiaugiuosi turėdamas galimybę kalbėti po buvusio Suomijos prezidento, kai diskutuojame dėl dabartinio Suomijos užsienio reikalų ministro A. Stubbo, kuris dar neseniai buvo šių rūmų narys, pranešimo. Kai kalbame apie Parlamento narius, Viešpats keliai iš tiesų nežinomi!

Paskutiniame NVO pranešime nurodyta, kad lobistų įtaka Europos Komisijos sprendimų priėmimo procesui tapo rimta problema. Pavyzdžiui, lobistai užima daugybę ekspertų pareigybių įvairiose organizacijose prie Europos Komisijos. Penki iš 15 000 Briuselyje veikiančių lobistų gali patekti į Europos Parlamentą. Šie 5 000 tūkstančiai turi veikti vadovaudamiesi labai aiškiomis taisyklėmis. Pasiūlymas sukurti bendrą lobistų registrą, kaip ir gresiančios poveikio priemonės, – gera mintis. Pats laikas mūsų rinkėjams sužinoti, kas yra lobistai. Rinkėjai turi teisę žinoti, kaip lobistai finansuojami ir kurie iš jų bandė įvairiai paveikti tam tikrus pranešimus. Šis pranešimas – tai žingsnis teisinga kryptimi. Tai mėginimas reguliuoti jau esamą padėtį.

  Monica Frassoni, Verts/ALE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, Žaliųjų frakcijai / Europos laisvajam aljansui atrodo, kad buvusio A. Stubbo pranešimo šūkis yra skaidrumas. Be abejonės, yra tendencija, kaip čia girdėjome iš kai kurių atstovų, nepakankamai įvertinti (galbūt be jokių piktų kėslų) lobistų darbo rezultatus ir veiksmingumą, kurių, matyt, kaip sąžiningai dirbantys, padorūs ir pagarbūs kitiems EP nariai nė neįsivaizduojame. Faktai aiškūs ir toliau kyla į dienos šviesą: pvz., jau keletas savaičių kaip žinome, kad 34 Komisijos pareigūnams tiesiogiai moka privačios bendrovės.

Kai kurių paskutinių tyrimų duomenimis, daugumos frakcijų, išskyrus tik vieną, mano paties frakciją, bet galbūt ir kitas, dauguma pateiktų pakeitimų dėl REACH kilo dėl lobizmo veiklos. Be to, išaiškėjo, kad kai kurie iš nariams padedančių pareigūnų dirbdami tam tikruose komitetuose dirba arba dirbo tam tikrose bendrovėse, o dabar dirba kaip nacionaliniai ekspertai; nariai akivaizdžiai šito nežino.

Todėl manome, kad darbas, kurį šiandien dirbame, neišspręs lobizmo klausimo, ir nemanau, kad Komisijos nario S. Kallo darbas baigsis pranešimu, kurį šiandien priimame. Todėl mes pabrėžtinai pritarėme visiems pakeitimams ir kiekvieno nuveiktam darbui, įskaitant Socialistų frakciją, GUE/NGL frakciją ir Liberalų frakciją, dėl tų pakeitimų ir tekstų, kurie skirti padėčiai gerinti ir skaidrumui didinti.

Tačiau vis dėlto esama kai kurių A. Stubbo pranešimo susijusių problemų, kurias, tikimės, galima išspręsti balsuojant. Pirmoji jų susijusi su advokatais: kai advokatai dirba su mumis ir siekia daryti poveikį teisėkūrai – jie yra lobistai, net ir tuomet, kai teikia teisinę nuomonę. Viliamės, kad šis pakeitimas bus atmestas.

Toliau, aišku, yra klausimas dėl sprendimo, kada turėtų įsigalioti šis elgesio kodeksas. Žinoma, kad jis turi įsigalioti prieš artėjančius Europos Parlamento rinkimus, nes antraip pradėsime kitą kadenciją – kitą pernelyg ilgą laikotarpį.

Galiausiai, gerb. Pirmininke, iš tiesų nemanau, kad šį lobizmo klausimą galima išspręsti pareiškiant, kad jis mums nepatinka, ar lobistus laikant nusikaltėliais. Mūsų nuomone, skaidrumo problema yra išsiaiškinti, su kuo turime reikalų, ką jie veikia ir kas jiems moka, t. y. finansinių duomenų pateikimo klausimas. Vis dėlto pranešime ne viskas visiškai aišku, bet galima išaiškinti, ir čia sutinku su C. Carnero dėl steigtinos darbo grupės užduočių.

  Sylvia-Yvonne Kaufmann, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, aišku, kad lobistų nederėtų padaryti atpirkimo ožiu. Klestinčioje demokratijoje įvairios visuomenės grupės visiškai teisėtai gali aktyviai atstovauti savo interesams ir reikalams ir dėl tų interesų daryti spaudimą socialiniams procesams. Be to, taip pat teisėta šiuos klausimus perduoti žmonėms institucijose, kuriose rengiami ir priimami sprendimai. Iš tiesų mes, kaip įstatymų leidėjai, prieš priimdami sprendimus dėl bet kurios teisinės iniciatyvos, kurią nagrinėjame, privalome kiek galima tiksliau ir išsamiau išsiaiškinti ir atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių reikalus ir visus jų prieštaringus požiūrius. Vis dėlto siekiant užtikrinti teisingą interesų atstovavimą ir Europos Sąjungos patikimumą, aišku, kad skaidrumas būtinas. Dėl to mūsų frakcija mano, kad pagaliau šios trys institucijos privalo nustatyti aiškias, visų interesų grupių atstovams taikytinas taisykles. Mūsų nuomone, tai daroma labai pavėluotai.

Privalome savo piliečiams labai aiškiai parodyti, kad Europos institucijos neveikia kaip „tamsiųjų jėgų“ bendrininkės. Todėl derėtų reikalauti, kad lobistai atskleistų, kieno interesams jie atstovauja, kokie jų tikslai ir, svarbiausia, kas juos finansuoja.

  Jens-Peter Bonde, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, Parlamento reformų darbo grupė buvo Vašingtone stebėti JAV Kongreso darbo.

Matėme, kaip visi lobistai turi įregistruoti savo priėmimą ir savo pajamas iš įvairių klientų. JAV ir Kanadoje tai privaloma, o ne savanoriška, kaip siūlo Komisija. Taip pat matėme, kaip kiekvienas Kongreso narys dokumentais pagrindė savo biudžetą, įskaitant kiekvieną sumokėtą kavos puodelį. Jei jie tai gali, tai kodėl mes negalime? Kodėl negalime būti visiškai skaidrūs savo priemokų kanceliarinėms reikmėms Europos Parlamente atžvilgiu, o tada reikalauti skaidrumo kitose institucijose?

Paskutiniame pirmininkų sueigos posėdyje sužinojome apie organizuotą lobizmą mūsų pačių rūmuose. Altiero Spinelli pastato penktajame aukšte, labai didelėse ir gražiose patalpose, 28 tarptautinės bendrovės turi savo pačių biurą, telefonų numerius ir elektroninio pašto adresus, už kuriuos moka Parlamentas. Galbūt planas susieti bendroves su EP nariais labai geras, bet niekas šio pasiūlymo mums nepateikė; tai buvo padaryta be mūsų žinios.

Pasigendame mažųjų ir vidutinių įmonių požiūrio; vartotojų, profesinių sąjungų, žaliųjų organizacijų požiūrio. Galbūt išnuomoti patalpas lobistams ir gera mintis, bet tuomet reikėtų kviesti visus, o išrinktoji taryba prižiūrėtų vykdomą veiklą.

Tarptautinės bendrovės nėra tos, kurioms labiausiai reikalinga mūsų finansinė parama. Pritarimas schemai buvo rūpestingai parinktas, o ne politinių frakcijų pasirinktas. Tai paskutinis su lobizmu susijęs skandalas, kurį, viliuosi, jūs atitaisysite.

Tai mano paskutinė politinė kalba Europos Parlamente. Jei galėčiau turėti vieną norą, tai pageidaučiau, kad būtų priimtas 23 vyriausybių ir visų valstybių narių kiekvieno parlamento nario, visų EP narių, išskyrus vieną, pasirašytos konvencijos pasiūlymas: tebūnie visi dokumentai ir posėdžiai vieši, nebent būtų nuspręsta kitaip dėl pagrįstai leidžiančios nukrypti nuostatos. Šis paprastas pasiūlymas ir išspręs daugumą lobizmui įtaką darančių problemų.

Tada matytume, ką jie mums ar Komisijai rašo, ir dalyvautume sprendimuose dėl leidžiančių nukrypti nuo skaidrumo nuostatų, kad žinotume, kas nuo mūsų slepiama ir kodėl. Lobistai mums reikalingi įstatymams iškelti ir gerinti. Mums reikalingos jų žinios, patarimai ir kitų interesų kontrargumentai. Mums reikalinga subalansuota ar pliuralistinė informacija, nes buvome išrinkti visiems piliečiams tarnauti vienodai.

  Pirmininkas. − Dėkojame jums, gerb. J. P. Bonde. Esu tikras, kad išeidamas į pensiją sulaukėte geriausių daugelio kolegų linkėjimų.

Galbūt ne visuomet pritarėme tam, ką sakėte, bet jūsų visuomet buvo verta paklausyti.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Gerb. Pirmininke, ne paslaptis, kad gyvename Europos Sąjungoje, kurioje įvykiai aplenkia piliečius ir vis daugiau naudos teikia didelėms bendrovėms. Nebejotina, kad tai pirmiausia vyksta dėl lobistų įtakos Parlamente, Komisijoje ir Taryboje. Taigi kas nustebtų išgirdęs, kad Alpių–Adrijos jūros šalių konvencija, kuri tokia nepopuliari tarp krovos bendrovių lobistų, vis dar neįgyvendinama? Kas nustebtų išgirdęs, kas vis daugiau mažųjų ir vidutinių įmonių verčiamos pasiduoti, nes jos užverčiamos dokumentacija ir reglamentais ir dėl to, kad, tiesiogine prasme, jos nesulaukia jokios paramos iš esamų finansavimo galimybių, o pramonės milžinai – tarptautinės bendrovės – pernelyg gerai išmano, kaip išnaudoti šias galimybes, ir kaip skėriai nuolat persikelia iš vienos valstybės narės į kitą po savęs palikdamos nuniokotas darbo vietas?

Panagrinėkime diskusijas ir sprendimų priėmimo procesą – daug diskutuojama ir ginčytina REACH norminio akto projekto, kuriuo siekiama pagerinti saugų cheminių medžiagų naudojimą, tema: jei piliečiai išgirs, kad iš 132 pasiūlytų pakeitimų 32 buvo tokie patys ir juos lydėjo chemijos pramonės asociacijų rašytinės rekomendacijos, jei piliečiai tai išgirs, jie, aišku, nuolat praras tikėjimą Europa ir manys, kad Europos strategijos formavimas – tai tik tarptautinių bendrovių derybos dėl kainos.

Jei norime tam užkirsti kelią, jei norime pažaboti didėjantį euroskepticizmą, privalome pasiekti tai, kad būtų aišku, kas daro įtaką sprendimų priėmimui Europoje, kas daro įtaką rėmėjų labui, kas tie rėmėjai ir kas siekia daryti įtaką teisėkūros procesui.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, pirmiausia sveikiname Alexanderą Stubbą jo paaukštinimo į Suomijos užsienio reikalų ministro pareigas proga. Antra, sveikiname Ingo Friedrichą ir dėkojame jam, perėmusiam iš A. Stubbo pranešimą, ir tikimės, kad šią popietę jis jį sėkmingai užbaigs. Trečia, pritariame A. Stubbo ir I. Friedricho pranešimo sampratai ir krypčiai, bet…

(DE) Alexanderui Stubbuibūtina įterpti „bet“. Lobizmo taisyklės yra gerai, bet Parlamente jau turime geras taisykles ir nesu visiškai tikras, kad šis bandymas sukurti bendrą registrą yra išmintingas žingsnis. Skaidrumas – geras dalykas, bet jis stebuklų nedaro, ypač jei iš esmės yra nesuderinamas.

Registracija ir registruotų lobistų finansinių interesų atskleidimas – tai labai gerai, bet kaip daugybė laiškų rašytojų, ekspertų ir kiti mūsų ryšiai? Kaip su jais turėtume tvarkytis? Ar reikalausime, kad ateityje jie visi registruotųsi ir pateiktų savo finansinius interesus? Viliuosi, kad ne!

Be to, esama išimčių, t. y. dviejuose pakeitimuose pasiūlytos dvi išimtys, kurios tikrai neskatina skaidrumo. Jau buvo minėtas 3 pakeitimas. Siekiama sudaryti tokią situaciją, kai reikės manyti, kad bažnyčios yra oficialūs lobistai. Mano nuomone, tai ne skaidrumas, o paprasčiausiai antiklerikalinis požiūris, kuriam neturėtume pritarti.

Panašus mėginimas matyti 10 pakeitime, t. y. registro siekiama per išimtį išimčiai, tai irgi neprisideda prie svarstomo klausimo. Iš tikrųjų tai tiesiog mėginimas nubausti tam tikrus sektorius. Turėtume užtikrinti, kad mūsų sistema skaidri ir mes ją geriname. Tačiau iš pat pradžių nederėtų manyti, kad tai reiškia didelį pokytį, palyginti su dabartine padėtimi.

  Richard Corbett (PSE). – Gerb. Pirmininke, galime didžiuotis, kad šių klausimų sprendimo požiūriu Europos Parlamentas jau pirmauja, palyginti su kai kuriais valstybių narių parlamentais. Mes jau turime interesų grupių registrą. Turime lobistų elgesio kodeksą, o Parlamento nariams visiškai uždrausta priimti dovanas. Tai gerai. Dabar kalbame apie tai, ar šią sistemą galime išplėsti, kad ji aprėptų ir kitas institucijas. Šito siekdami, esame pasirengę pradėti derybas ir bandome pasiekti susitarimą, nes taip būtų geriau. Ir, antra, ar galime patobulinti reikalavimus ir dar labiau pasistūmėti į priekį atvirumo ir skaidrumo požiūriu.

Mano frakcija pritaria pranešimui, kuriuo šito siekiama. Mes pritariame ir daugybei pakeitimų, kurie pagerintų pranešimą ir iš teisų padidintų skaidrumo reikalavimus. Mes net pritariame kai kuriems Žaliųjų frakcijos pakeitimams, bet ne pakeitimui, kuris, tiesą sakant, ribotų tai, kaip jis parašytas, ir faktiškai ribotų skaidrumo reikalavimą.

Taigi šiek tiek nustebau išgirdęs Aplinkos komiteto atstovą, puolantį Socialistų frakciją esą jie ne tokie skaidrūs kaip žalieji, kai iš tiesų žalieji pateikė pakeitimą, kuris, jei jį perskaitėte tiesiogine prasme, faktiškai ribotų skaidrumo reikalavimą. Tai mūsų frakcijos pozicija. Šiuo klausimu esame atvirumo ir skaidrumo priešakyje, ir mus tikrai piktina frakcijų, kurios mėgina sukurti apie save viešąją nuomonę neva jos šiuo klausimu pirmauja ir lenkia kitus, nors taip nėra, nepagrįsti puolimai dėl mūsų pozicijos.

  Luca Romagnoli (NI). – (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, sutinku, kad reikalingas privalomas registras, kurį lydėtų lobistų elgesio kodeksas, bet jis turėtų būti taikomas visoms institucijoms, o svarbiausia, jei galiu taip pasakyti, Komisijai. Akivaizdu, jog labai svarbu, kad netinkamo elgesio atveju etiško elgesio kodekse turėtų būti nustatytos poveikio priemonės, o finansinių duomenų pateikimas – privalomas. Šie įrašai turėtų būti lengvai prieinami ir pasiekiami konsultuojantis internetu; tai būtų idealu.

I. Friedricho pranešime pripažįstama, kad tūkstančiai lobistų siekia daryti įtaką institucijų sprendimams, nors viską apsvarsčius derėtų pripažinti, kad daugeliu atvejų jie iš tiesų teikia EP nariams išsamią informaciją apie įvairius svarstomų priemonių aspektus. Tie, kurie mane pažįsta, patvirtins, kad mane labai sunku paveikti. Vis dėlto siekiant užtikrinti savarankišką sprendimų priėmimą ir veiklos, kuri dažnai skirta daryti įtaką Komisijos skiriamoms lėšoms, priežiūrą, taip pat teisės aktų stebėseną bei įgyvendinimą privalu skrupulingai taikyti griežtus etikos kriterijus. Todėl aš balsuosiu už I. Friedricho pranešimą.

  Astrid Lulling (PPE-DE). – (FR) Gerb. Pirmininke, siekdama išsiaiškinti tam tikrus nesusipratimus ir ištaisyti kai kurių narių padarytus populistinius pareiškimus čia ir spaudoje, kaip kvestorė noriu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Europos Parlamentas jau 12 metų turi mūsų santykius su lobistais reguliuojančias taisykles. Šiose Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 4 dalyje išdėstytose nuostatose, kurias vertėtų nors kartą perskaityti, nurodyta, kad lobistų galimybė dirbti Europos Parlamente yra kontroliuojama, reguliuojama leidimais. Siekdami įsigyti leidimą lobistai privalo užpildyti prašymą akredituoti formą, pateikti charakteristiką ir policijos pasirašytą raštą. Europos Parlamentas veda visų lobistų registrą, kuris skelbiamas Europos Parlamento tinklalapyje. Akredituoti lobistai taip pat privalo laikytis elgesio kodekso. M. Frassoni ir kiti pareiškia tai, kas ir taip akivaizdu. Pažeidęs bet kurią šio kodekso nuostatą lobistas baudžiamas – iš jo atimamas leidimas ir jis pašalinamas iš registro.

Kalbėdama apie pasiūlymą dėl bendro registro, nemanau, kad Komisijai toks registras reikalingas, nes Europos Parlamentas ir Komisija veikia visiškai kitaip ir dėl to jų santykiai su lobistais skiriasi. Galių atskyrimo Europos lygiu klausimu Parlamentas privalo bet kuria kaina ir toliau būti vienintelė už savo Darbo tvarkos taisykles atsakinga institucija. Komisija gali pasinaudoti mūsų puikia sistema, bet kai kalbama apie mūsų pačių Darbo tvarkos taisykles, lemiamas žodis turi būti mūsų. Pranešime laikomasi apdairaus požiūrio į registrą, ir aš tam pritariu.

Kalbėdama apie finansinių duomenų pateikimą, nesuprantu, kodėl akredituotieji lobistai turėtų pateikti išsamią finansinę informaciją, kurioje būtų nurodomas jų finansavimo šaltinis ir šių išteklių paskirstymas. Tokia priemonė būtų visiškai netinkama ir duotų priešingus rezultatus. Taip pat manau, kad lobizmo apimtis ne visada atspindi finansinius išteklius. Ypač svarbu geras organizacijos vardas ir kompetencijos lygmuo. Aš visiškai pritariu pranešimo D konstatuojamojoje dalyje pateiktam lobizmo apibūdinimui. Privalau pagerbti mūsų ankstesnį kolegą Alexanderą Stubbą, su kuriuo labai daug dirbau šiuo klausimu, ir noriu visiškai atsiriboti nuo šiandien diskusijoje kalbėjusių žaliųjų vis, be išimties mestų kaltinimų.

  Pirmininkas. − Jau seniai išmokau, kad neverta bandyti nutraukti gerb. A. Lulling kalbos.

(Juokas)

  Jo Leinen (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, kuo ilgiau mūsų gerbiama kolegė A. Lulling kalbėjo, tuo daugiau klausimų ji pateikė kritikai. Komitetas Briuselyje pageidautų bendros tinkamos sistemos, nes piliečiai Parlamento neskiria nuo Komisijos ir Tarybos. Jiems tai tik Briuselis, ES! Manau, kad būtų gerai turėti bendrą sistemą ir, gerb. S. Kallasai, kreipiamės į jus prašydami leisti darbo grupei po šios dienos diskusijų greitai susirinkti ir parengti bendrąsias taisykles, kurios kiekvienai institucijai vis tiek paliktų būtino savarankiškumo priimti savo pačių sprendimus.

Tai pat norėčiau, kad dalyvautų Taryba. Taryba, kaip ir mes, yra teisinė institucija ir, be abejonės, lobistai ir joje atlieka savo vaidmenį. Dėl šios priežasties kvietimas dalyvauti šioje iniciatyvoje galioja ir Tarybai.

Apskritai Briuselyje pageidaujame naujos skaidrumo sistemos – naujos skaidrumo kultūros, kad taip galėtume parodyti atvirumą ir kurti pasitikėjimą. Lobizmas yra gerai ir, be abejo, interesams turi būti atstovaujama, bet taisyklės turi būti aiškios. Lobizmas turi būti teisingas ir sąžiningais procesas. Svarbiausia, privalome užtikrinti, kad tai ne prekyba nuomonėmis.

Be abejonės, šios dienos sprendimas – tai didelis žingsnį pirmyn. Tačiau vis dar reikia daug ką nuveikti, nes mažas grumstas didelį vežimą verčia, pavyzdžiui, tokiais klausimais, kas yra lobistas. Pranešime pateikta apibrėžtis yra labai plati. Iš esmės sakome, kad lobistas – tai bet kuris norintis daryti mums įtaką. Vis dėlto esama išimčių. Savivaldybės, regionai, socialiniai partneriai, politinės partijos – visos šios institucijos įtrauktos į Sutartis. Jos taip pat susijusios su lobizmu, bet mūsų sistemoje neapibrėžiamos kaip lobistai. Turime nubrėžti ribas advokatams ir bažnyčioms. Tai klausimai, kuriuos dar reikės išspręsti.

Gerb. A Lulling, manau, kad finansinių duomenų pateikimas yra svarbu. Tai naujas žingsnis pirmyn, kurio iki šiol trūko. Ne viską lemia pinigai, bet pinigais daug kas pasiekiama. Laikas pradėti darbą, ir norėčiau padėkoti gerb. A. Stubbui ir I. Friedrichui ir iš tikrųjų visiems iki šiol prisidėjusiems prie šio proceso.

  Costas Botopoulos (PSE). – (EL) Gerb. Pirmininke, manau, kad šiandien svarstomas klausimas ypač įdomus. Turėčiau pasakyti, kad bent kartą Europos Parlamentas rodo pavyzdį klausimu, kuris visiškai nesvarstomas vyriausybių narių parlamentuose, bent jau Graikijos parlamente, ir kurio sprendimo nerasta.

Čia esama trijų svarbių politinių problemų. Pirma, kaip mes sprendžiame klausimą? Ar baiminamės to, kaip neoficialūs lobistai tvarko savo reikalus, ar stengiamės dirbti skaidriai?

Manyčiau, turėtume dirbti skaidriai, neturėtume bijoti lobistų ar jų buvimo ir turėtume nustatyti tam tikras taisykles.

Antra, kaip geriausiai pasiekti skaidrumą? Atsakymas – labai griežtomis taisyklėmis, netgi pinigų sumų reguliavimu ar apskritai privaloma sistema. Čia privalau pabrėžti, kad šis privalomas ir bendras visų trijų ES institucijų registras būtų labai naudingas.

Trečia, kalbame apie neoficialiai, bet pagal institucinį procesą veikiančias grupes. Svarbu skirti įvairias lobistų kategorijas. Veikdami kaip lobistai, „Greenpeace“ ir „Shell“ atstovai neturi nieko bendra. Dėl to, bent jau registre, būtina juos atskirti.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Lobizmas – tai teisėta kiekvienos demokratinės sistemos dalis. Kadangi demokratija nėra anarchija, lobizmui taip pat turi būti taikomos aiškios taisyklės.

Amerikos lobistai savo įstatymą laiko per daug griežtu, kita vertus, naujosiose valstybėse narėse nesama jokių taisyklių ir dėl to dažnai žmonės mano, kad lobizmas turi neigiamą atspalvį. Todėl naujasis ES modelis turėtų įsiterpti tarp šių dviejų kraštutinumų.

Mano nuomone, pasiūlymas sukurti bendrą tarpinstitucinę ES lobistų privalomos registracijos sistemą, finansinių aplinkybių atskleidimas ir „poveikio teisėkūrai principas“ prisidės prie taisyklių dėl lobizmo skaidrumo. Tačiau aš taip pat manau, kad po šios dienos balsavimo bažnyčios liks mūsų partnerės ir nebus priskiriamos lobistų grupėms.

Esu įsitikinęs, kad A. Stubbo ir I. Friedricho pranešimas išsklaidys bet kokius prietarus ir neigiamą požiūrį į lobizmą ir kad Europos piliečiai lobistus laikys specialistais, kurie teikia patirtimi grįstas žinias, padėsiančias apsaugoti Europos teisėkūrą nuo neigiamo poveikio.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Gerb. Pirmininke, lobizmas Europos institucijose – tai sudėtingas klausimas. Kita vertus, galimybė žinoti apie institucijų veiklą – tai EB steigimo sutartyse nustatyto jų veiklos skaidrumo principo rezultatas. Tai taip pat būdas sumažinti vadinamąjį demokratijos trūkumą, nes ekspertų organizacijos teikia vertingas ekspertų analizes, turinčias naudingą poveikį Europos teisėkūros kokybei.

Tačiau, kita vertus, didelės tarptautinės bendrovės, pirmiausia ieškodamos naudos sau, gali kreiptis į specialistų lobistines bendroves siekdamos daryti įtaką institucijų darbui.

Lobizmo problema Europos Parlamente tampa vis svarbesnė, nes didėja šių rūmų galios. Todėl derėtų pritarti Komisijos iniciatyvai, kurioje siūlomas tarpinstitucinis bendradarbiavimas lobistų veiklos pagrindui apibrėžti ir bendram lobistų registrui sukurti. Skaidrumo principas, kuriuo vadovaudamiesi lobistai turi galimybę dirbti institucijose, taikytinas ir patiems lobistams. Savanoriškos registracijos nepakanka. Norint patekti į Europos Sąjungos institucijas, lobistams ji turėtų būti privaloma.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, dvylika metų esu Europos Parlamento narys. Turiu pasakyti, kad turėčiau būti dėkingas daugeliui lobistų, nes jie pasirodė esą didelis mūsų kasdienio darbo kompetencijos šaltinis. Manau, kad nariams visuomet dera išklausyti visas šalis ir piliečiams laikyti duris atviras.

Jei šiuo metu Parlamente esama 5 000 lobistų, kuriuos pažįstame iš leidimų ir kurie, taip sakant, yra akredituoti ar atestuoti, tai reiškia, kad kiekvienam EP nariui vidutiniškai tenka po šešis lobistus. Manau, kad mums labai svarbu šias žinias tinkamai panaudoti savo teisėkūros darbe, nes dalykas tas, kad EP nariai negali būti visų sričių specialistai. Dėl šios priežasties svarbu paklausyti praktikų ir pripažinti, kad lobistai iš tiesų gerina mūsų parlamentinę veiklą.

  Carl Schlyter (Verts/ALE). – (SV) Gerb. Pirmininke, kaip nurodė J. P. Bonde, Europa yra vienas iš mažiausiai išsivysčiusių regionų pasaulyje lobizmo taisyklių požiūriu. Tačiau padėtį galime pagerinti šiandien pritardami pakeitimui, kuriame raginama įvesti privalomą finansinių interesų registrą ir realias poveikio priemones pažeidusiems taisykles asmenims. Be to, turime išsiaiškinti, ką iš tiesų daro tie Komisijoje dirbantys žmonės, kuriems mokama iš išorės.

Kaip nurodė daugelis, pats lobizmas nėra žalingas, bet bėda ta, kad kai mes centralizuojame sprendimus, didelėms bendrovėms lengviau ekonominę galią paversti politine galia. Mažiausiai keturioms penktosioms lobistų moka didelės bendrovės. Toks pusiausvyros nebuvimas daro poveikį mūsų teisėkūrai. Todėl skaidrumas turėtų reikšti, kad visi lobistų pateikti teisinių tekstų pakeitimai turėtų būti atvirai registruojami, kad matytume, kas už jų slypi.

Kai bus sukurtas visų, kuriems čia leidžiama įeiti, registras, raginu gerb. A. Lulling užtikrinti, kad viena trečioji vietų būtų suteikta bendrovėms, viena trečioji – nevyriausybinėms organizacijoms ir viena trečioji – kitiems. Tai suteiks mums pusiausvyrą.

  David Hammerstein (Verts/ALE). – (ES) Gerb. Pirmininke, kai kalbame apie skaidrumą, negalime kalbėti abstrakčiai. Mūsų rinkėjai turėtų žinoti, kas pirmininkauja Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete, kai svarstome REACH arba telekomunikacijų paketą; jie turėtų žinoti, kas teikia pakeitimus; jie turėtų žinoti, kas rengia daugelį šio Parlamento pakeitimų, apie kuriuos jie gali sužinoti Parlamento tinklalapyje, ir iš registro jie turėtų žinoti, kas Parlamento koridoriuose praleidžia daugybę valandų. Visa tai įmanoma. Kaip jau sakiau, iš Parlamento tinklalapio žmonės turėtų žinoti, kas lankosi komiteto posėdžiuose, o kas – plenariniuose posėdžiuose. Mūsų rinkėjai turėtų žinoti, kurie lobistai praleidžia daugybę valandų mūsų posėdžiuose.

Norime skaidrumo, bet norime, kad jis būtų tikras. Balsavę dėl kiekvieno pranešimo, norime žodis į žodį, pakeitimas po pakeitimo žinoti, kurie lobistai pateikė mūsų ateitį formuojančius pakeitimus. Dėkoju.

  Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Gerb. Pirmininke, diskusija dėl lobizmo visuomet įdomi ir jaudinanti. Man labai patiko klausyti gerbiamų narių pastebėjimų, kurie atspindi čia minėtą A. Leineno nuomonę, kad mažas grumstas didelį vežimą nuverčia. Visiškai pritariu gerb. M. Frassoni, kad šiuo pranešimu ar net Komisijos registro pradžia darbas nesibaigs.

Galiu patikinti Parlamentą, kad mes linkę bendradarbiauti ir darome viską, ką galime, kad įkurtume šią tarpinstitucinę grupę ir kiek galima greičiau bei sklandžiau parengtume bendrą požiūrį. Norėčiau pasakyti, kad, mano nuomone, šis bendras registras – tai ne baisus, visiems grėsmę kelsiantis žvėris. Tai bendras informacijos paketas, bendra visos būtinos informacijos saugykla, kad visiems interesų grupių atstovams nereikėtų įvairioms institucijoms teikti atskirų prašymų, kai šie prašymai nesąveikauja. Jūs patarėte, kaip nesudaryti naštos, bet visos kitos detalės buvo svarstomos keletą metų, nuo 2005 m., kai pradėjome apie tai diskutuoti.

Atsakydamas į vieną jūsų iškeltą klausimą pasakysiu tik tiek, kad, be abejo, esama daugybės sudėtingų smulkmenų apibrėžiant, kas užsiima lobistine veikla ir kokiu klausimu. Svarstydami susitikome su advokatų organizacijomis. Jie pritarė mūsų požiūriui, kad kai ir jei jie iš tiesų veikia kaip lobistai, tuomet savo veiklą privalo įvardyti kaip lobizmą ir savo veiklos nepripažinti kaip patarėjų teisės klausimais ar ko nors panašaus.

Dėl iškelto klausimo privalau pasakyti dar vieną dalyką: tam, kad kai kurie žmonės dirba Komisijoje ir gauna atlyginimus iš privataus sektoriaus, atėjo galas. Dar yra kai kurių baigtų sutarčių, tačiau ši praktika baigta.

  Ingo Friedrich, pranešėjas. − (DE) Gerb. Pirmininke, dėkoju jums už tai, kas iš esmės buvo sutelkta ir išmani diskusija. Rimta ir skaidri lobizmo veikla didina sprendimų priėmimo proceso našumą. Gerb. C. Turmesai, jūs neteisus sakydamas, kad finansinių duomenų pateikimas numatytas 21 dalyje. Šiuo požiūriu jūs neteisus puldamas Socialistų frakciją. Jaučiuosi priverstas į tai atkreipti dėmesį.

Antra, kalbėdami advokatų klausimu negalime be atodairos tvirtinti, kad kiekvienas advokatas pagal nutylėjimą yra lobistas, nes jis arba ji studijavo teisę ir visa, kas su tuo susiję. Prieš mus tiksli apibrėžtis: bet kuris, siekiantis daryti įtaką ES institucijų politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesams, yra lobistas, o tai apima ir advokatus.

Leiskite atkreipti dėmesį į vieną vertimo klaidą: „savivaldybės“ į vokiečių kalbą išversta „Städte“. JAV sistema labai nuodugni; iš tiesų ji tokia išsami, kad kai kurie senatoriai metų pabaigoje pateikia 300 puslapių pranešimus, dėl to beveik neįmanoma suprasti, kas iš tiesų vyksta JAV lobizmo veiklos požiūriu.

Mano nuomone, įdomu, kad kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų pagrindinė kritika iš esmės sutampa. „Les extrêmes se touchent“, – kaip pasakytų prancūzai, o ši situacija tipinė. Norime pasiekti rimtą sprendimą, kuris būtų patobulinimas to, kas vyksta Amerikoje, ir pagerins tai, kas vyksta daugelyje ar iš tikrųjų visose valstybėse narėse.

Dar kartą labai dėkojame A. Stubbui. Ministre, mes jūsų nepamiršome! Taip pat dėkojame už rimtą diskusiją.

  Pirmininkas. − Norėčiau padėkoti gerb. I. Friedrichui, kad perėmė A. Stubbo, kurį sveikiname užėmusį Suomijos užsienio reikalų ministro pareigas, pranešimą.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 11.00 val.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Urszula Gacek (PPE-DE), raštu. – Interesų pliuralizmas – tai svarbus demokratijos ypatumas. Todėl organizuoti visuomenės narius ir daryti įtaką siekiant savo interesų yra teisėta. Vis dėlto lobizmas iš tiesų kelia pavojų demokratijos principams iškrypti. Bendrovių galia, palyginti su paprastų piliečių, daryti įtaką politikams gali skatinti nevienodas galimybes dalyvauti įstatymų ir sprendimų priėmimo procese.

Nedaugelyje Europos šalių lobizmas yra reglamentuojamas. Šis Parlamento pranešimas dėl lobizmo bus vertingas žingsnis stiprinant skaidrumą, atskaitomybę ir piliečių dalyvavimą demokratiniame procese Europos lygmeniu. Tačiau įgyvendinusių su lobizmu susijusius teisės aktus šalių patirtis rodo, kad tai turėtų būti tik viena platesnio gairių ir priemonių spektro dalis.

Nuo neskaidraus lobizmo tik vienas žingsnis prie korupcijos ir rinkos iškraipymo darant žalą pagal taisykles žaidžiančioms bendrovėms.

Rengiant šį pranešimą sveikintinas pramonės atstovų dalyvavimas. Juos derėtų paraginti imtis iniciatyvos ir parodyti, kad atsakingos bendrovės turi atlikti labai svarbų vaidmenį reguliuojant lobizmą.

  Bogdan Golik (PSE), raštu. – (PL) Ypač dėkoti ir sveikinti reikia ne tik pranešėją, bet ir Komisijos narį S. Kallasą, kuris ėmėsi iniciatyvos dėl naujų lobizmo principų reglamentų. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į naujas Europos Parlamento galias, kurios bus įgytos priėmus Lisabonos sutartį. Vis dėlto noriu išreikšti savo susirūpinimą dėl savanoriško lobistų registro veiksmingumo ir patikimumo. Registras turėtų būti privalomas ir bendras visoms Europos institucijoms. Vis dėlto atsižvelgus į jo pobūdį, Parlamentui derėtų išlaikyti savo savarankiškumą.

Privalomą registraciją reikėtų taikyti visoms lobistų organizacijų grupėms. Tarp daugelio kitų omenyje turiu regionų atstovus, sektorių organizacijas, lobistų vaidmenį prisiėmusius advokatus ir mokslinių tyrimų institutus. Registruotis derėtų visi darantys įtaką ekonominei ir socialinei naudai pasiekti. Reikalavimas pateikti tik finansinę informaciją ne visada patikimas ir neleidžia išsamiai įvertinti, kaip planuota.

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PL) Reglamentui dėl lobizmo tikrai derėtų pritarti. Parlamentui ir interesų grupėms, būtent lobistams, bent jau yra proga skaidriai bendradarbiauti. Pranešimas pasiūlytas siekiant sukurti visų lobistų, kurie suinteresuoti pateikti ir apginti savo interesus Europos institucijose, bendrą registrą. Šis pasiūlymas vertas mūsų paramos. Įrašas registre sudarytų sąlygas suinteresuotiesiems lobistams turėti galimybę vykdyti savo veiklą Europos Parlamento patalpose, dalyvauti komitetų posėdžiuose ir bendrauti su EP nariais jų biuruose, bet netrikdant jų darbo.

Tačiau civilizuoto ir todėl skaidraus lobizmo veiksmingumas labai priklauso nuo lobistų elgsenos. Dėl to reikės kartu parengti lobistų etinės praktikos kodeksą.

Parlamentas taip pat turėtų stebėti šių nuostatų, ypač susijusių su registre esančios informacijos patikimumo patikra, įgyvendinimą. Netinkamą ir klaidingą informaciją pateikusiems lobistams derėtų taikyti poveikio priemones. Taikomos poveikio priemonės turėtų būti proporcingos nusižengimui ir atgrasančios, pvz., nuo laikinai sustabdytos registracijos iki nuolatinio pašalinimo iš registro.

Reikėtų prisiminti, kad šis naujas pasiūlymas buvo parengtas paties Europos Parlamento iniciatyva. Pasiūlymas bus labai naudingas ir kitoms Europos institucijoms ir Europos Sąjungos valstybių narių parlamentams, kurie šiuo požiūriu vis dar nepriėmė priemonių.

  Roselyne Lefrançois (PSE) , raštu. – (FR) Pritariu šio pranešimo, kuris, mano nuomone, suteiks mums galimybę smarkiai pagerinti interesų grupių atstovų ir ES institucijų santykius, priėmimui.

Užuot stengęsi sukurti ir nuolat atnaujinti išsamų šių atstovų sąrašą – tai varginanti ir galbūt net neįvykdoma užduotis – ypač siūloma nustatyti visuotinę lobizmo sąvokos apibrėžtį, kuri užtikrintų, kad į šį sąrašą neįtrauktos organizacijos negalėtų apeiti mūsų nustatytų taisyklių.

Kitas didelis žingsnis pirmyn – tai lobistams taikomos reguliavimo sistemos suderinimas ir supaprastinimas, ypač vieno visoms institucijoms bendro registro, kuriame bus išvardyti visi lobistai ir kuris ilgainiui taps visų akredituotų organizacijų žinynu ir jų rimtumo bei patikimumo laidu, sukūrimas.

Tačiau šis registras skatins ir didesnį skaidrumą visuomenės atžvilgiu apskritai, nes jis visas bus prieinamas internete ir jame bus pateikiama visa išsami informacija apie kiekvieną organizaciją, įskaitant išsamią informaciją apie jos personalą, ir visa susijusi finansinė informacija.

Be šio vieno langelio principo, bendro etinio elgesio kodekso, pranešimą parengę Europos Parlamento nariai turės galimybę pranešime išvardyti jiems darbe pagelbėjusių organizacijų pavadinimus.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Siekiant tinkamai plėtoti teisėkūros procesą, taisyti klaidas ir vengti tendencingų nuomonių, būtina rengiant, įgyvendinant ir stebint Europos įstatymų vykdymą konsultuotis ir siekti, kad dalyvautų kiek galima daugiau interesų grupių.

Atviras dialogas su visų šio proceso dalyvių atstovais yra mūsų demokratinės sistemos pagrindas ir svarbus informacijos šaltinis, su sąlyga, jei jis vyksta visiškai skaidriai.

Dėl šios priežasties iniciatyva nustatyti ir Komisijos parengtų dokumentų, ir Europos Parlamento pranešimų poveikio teisėkūrai principą, net jei ir savanorišką, yra sveikintina.

Rengiant sudėtingus ir sąžiningus teisės aktus, kurie aprėptų visus šios srities aspektus ir užtikrintų visų nuomonių pusiausvyrą bei veiksmingą suderinamumą, interesų konfliktų panaikinimą ir tolesnių trūkumų užkardymą, būtina konsultuotis su įvairiomis suinteresuotosiomis, tarp jų ir priešingų interesų, šalimis.

Tinkami informacijos dėl lobistų organizacijų prie Europos institucijų mainai ilgainiui nulems ne tik paprastesnį teisėkūros procesą, bet ir skaidrų bei nešališką Komisijos, Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimą, kurio galutinis naudos gavėjas, be jokios abejonės, yra Europos pilietis.

  Katrin Saks (PSE), raštu. – Pranešimas dėl lobizmo, kurį svarstome, – tai svarbus žingsnis skaidrumo link. Kai galėsime parodyti, su kuo konsultuotasi dėl bet kurio teisinio paketo, tai suteiks teisėtumo procesui, kuris mums visiems čia svarbus.

Lygiai taip pat svarbu užtikrinti, kad visi prie Parlamento siekiantys prieiti interesų grupių atstovai turi registruotis. Negalime sudaryti sąlygų spragoms, kurios leistų kai kuriems interesų grupių atstovams likti neregistruotiems. Pavyzdžiui, lobizmo veikloje dalyvaujantys advokatai ir ekspertų grupės pagal visus savo ketinimus ir tikslus yra lobistai ir todėl turėtų būti registruojami.

Trumpai tariant, norėčiau pritarti šiam pranešimui, kuris yra pirmas tinkamas žingsnis didesnio skaidrumo link.

  Andres Tarand (PSE), raštu. – (ET) Alexandero Stubbo pateiktas pranešimas yra ypač svarbus, nes greitai lobistų skaičius Briuselyje bus toks pats, kaip Europos Komisijos pareigūnų skaičius.

Džiaugiuosi, kad Parlamentas, ne taip, kaip Europos Komisija, pritaria privalomo registro minčiai. Jei taip nebūtų, pranešimas nepasiektų savo pirminio tikslo ir iš tikrųjų neatliktų savo užduoties.

Advokatų įtraukimo į registrą klausimu, kuris dabar yra pagrindinis ginčų objektas, tai aš pritariu jų įtraukimui į privalomą registrą. Nėra priežasties jų išbraukti iš registro, nes lobistinė veikla Europos Sąjungos institucijose vis labiau vykdoma per advokatų kontoras. Advokatų kontoroms nederėtų suteikti galimybės bet kurią veiklą tiesiog priskirti teisinėms konsultacijoms ir taip išvengti registracijos ir lobistinės veiklos skaidrumo reikalavimo.

Vieno langelio principo registras yra gera mintis. Svarbu, kad registras apimtų Tarybą, taip pat Europos Parlamentą ir Komisiją. Surinktų duomenų praktinio panaudojimo požiūriu, neatidėliotinu reikalu turėtų būti internetu prieinamos ir visoms institucijoms pasiekiamos bendros duomenų bazės sukūrimas.

4. Baltoji knyga dėl sporto (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – tai Kultūros ir švietimo komiteto vardu pateikiamas Manolio Mavrommačio pranešimas dėl Baltosios knygos dėl sporto (2007/2261(INI)) (A6-0149/2008).

  Manolis Mavrommatis, pranešėjas. − (EL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, ponai ir ponios, pirmiausia leiskite padėkoti Komisijai ir Komisijos nariui J. Figeliui už jų iniciatyvą rengiant Baltąją knygą dėl sporto ir Pjero de Kuberteno veiksmų planą. Tai pirmosios ES pastangos spręsti sporto reikalus.

Norėčiau padėkoti ir Komisijos nariui V. Špidlai, kad jis čia su mumis vietoj Komisijos nario J. Figelio, keliaujančio už Europos ribų.

Dėkoju ir savo kolegoms iš Kultūros ir švietimo komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui, Teisės reikalų komitetui, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui, Regioninės plėtros komitetui ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui. Jie puikiai bendradarbiavo rengiant pranešimą dėl Baltosios knygos dėl sporto.

Europos Parlamento pranešime pagrindinius Baltosios knygos klausimus apima 16 taikinamųjų pakeitimų, kuriems bendrai pritarė visos Kultūros komiteto frakcijos. Vadovaujančiam komitetui ir kitiems septyniems komitetams, kurie pateikė savo nuomones, pateikti 426 pakeitimai taip pat aprėpia pagrindinius klausimus.

Dėmesio centre vėl dopingas, nes kiekvienas metais beveik kiekvienoje sporto šakoje esama nederamų jo vartojimo pavyzdžių. Baltąja knyga Europos Parlamentas siekia priimti priemones, kurios sudarytų sąlygas sportininkams vengti intensyvaus tvarkaraščio, verčiančio griebtis rezultatus ir ištvermę gerinančių medžiagų.

Be to, profesionalų asociacijų ir sporto organizacijų vidaus ir išorės nepriklausomi patikrinimai ir sportininkų švietimas apie šalutinį dopingo poveikį gali padėti pažaboti šią problemą.

Diskusija susitelkė į du finansinius sporto klausimus. Pirmasis klausimas – tai sporto lažybos. Mes visi, esantys Kultūros ir švietimo komitete, sutinkame, kad galimas žaidimų ir loterijų rinkos reguliavimo panaikinimas kels problemų mėgėjų sporto finansavimui tol, kol esama valstybės lažybų agentūrų sistema jam teiks didelių pajamų.

Dėl šios priežasties Baltojoje knygoje valstybės narės ir Komisija raginamos priimti reglamentus, kuriuose užtikrinama, kad mėgėjų ir profesionalų sportas yra apsaugotas nuo netinkamos, su lažybomis susijusios įtakos.

Ir toliau prižiūrėdami lažybų rinką mes didiname skaidrumą ir kartu užtikriname valstybės paramą mėgėjų sportui, kultūrai ir kitai socialinei veiklai.

Antrasis klausimas – tai žiniasklaidos teisių pardavimas. Kaip žinome, 27 ES valstybėse narėse didžiausių sporto renginių televizijos transliavimo teisių pardavimas vyksta įvairiai. Tai ypač aktualu kalbant apie Čempionų lygos varžybas ir UEFA taurės rungtynes.

Teises gali būti parduodamos atskirai ar bendrai, bet jos yra pagrindinis profesionalaus Europos sporto pajamų šaltinis. Panašiai ir teisės į sporto renginius yra svarbus programos turinio ir daugelio žiniasklaidos savininkų pajamų šaltinis.

Parlamento pranešime taip pat pripažįstama sąžiningo pajamų perskirstymo sporto asociacijoms, kad ir kokios mažos jos būtų, profesionalaus ir mėgėjų sportui svarba.

Todėl bendro pardavimo praktika, kurią Komisija pateikia kaip nesuderinamą su konkurencijos įstatymu, yra svarbi pajamų perskirstymui. Ši praktika gali padėti pasiekti didesnį sporto šakų solidarumą.

Todėl raginame Komisiją pripažinti bendro pardavimo praktiką ir priimti, kad toks mažų sporto klubų praktinis solidarumas yra įstatymo patvirtintas.

Galiausiai, kaip išdėstyta I. Beleto pranešime dėl profesionalaus futbolo, UEFA ir FIFA turėtų pasiekti susitarimą ir dirbti su Komisijos agentūromis. Jos privalo užtikrinti, kad piliečiai ir ES valstybės narės visur priimtų futbolą ir jis neprarastų savarankiškumo; jis negali peržengti jam statutų suteiktų galių.

Visiems svarbu, kad UEFA ir FIFA savo statutuose pripažintų teisę kreiptis į bendruosius teismus. Be abejonės, turime pripažinti savireguliavimo principą ir sporto renginių organizavimą reguliuojančias Europos sporto modelio struktūras.

Baigsiu vėl patvirtindamas, kad visi jaučiame pasitenkinimą tuo, kad reformuotoje Lisabonos sutartyje valstybės narės oficialiai pripažino sportą. Be abejonės, pripažįstame ir atsižvelgiame į ypatingą sporto pobūdį. Valstybėms narėms ir apskritai sporto pasauliui didelę reikšmę turi tai, kad ateityje ES galės smarkiai prisidėti prie Europos sporto politikos ir ją skatinti.

PIRMININKAUJA: M. MAURO
Pirmininko pavaduotojas

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Pirmiausia norėčiau atsiprašyti savo kolegos Komisijos nario J. Figelio vardu, kuris dėl seniai planuoto darbo vizito į Egiptą negalėjo dalyvauti šiame posėdyje. Pasiūlymą jam atstovauti priėmiau su malonumu, nes, inter alia, daug dalykų, patenkančių į mano kompetenciją, yra glaudžiai susiję su sportu.

Norėčiau padėkoti pranešėjui už puikų pranešimą, kuriam parengti jam ir jo kolegoms iš Parlamento prireikė šešių mėnesių. Esu įsitikinęs, kad šis pranešimas – tai darnus dokumentas, kuriame nagrinėjamos visas aktualios temos. Dėkoju už Europos Parlamento paramą Baltajai knygai dėl sporto ir už jūsų aukšto lygio bendradarbiavimą su Europos Komisija.

Kaip pabrėžė Europos Parlamentas, svarbu prisiminti Bendrijos teisės taikymo Europos sportui principą, kartu atsižvelgiant į ypatingą sporto pobūdį. Todėl Europos Komisija sporto atžvilgiu išlieka aktyvi ir nuo šiol šioje srityje taikys Bendrijos teisę, įskaitant konkurencijos nuostatas. Baltoji knyga ir jos priedai – tai naudingos sporto organizacijų ir valstybių narių priemonės sprendimams konkurencijos srityje ir Europos Teisingumo Teismo sprendimams konkrečiai taikant acquis communautaire priimti.

Ypatingo sporto pobūdžio klausimu Europos Komisija vadovaus ir rems atvirą sporto organizacijų, valstybių narių ir Europos Parlamento dialogą pagal struktūrinį dialogą dėl sporto. Šis dialogas bus vedamas taip, kad bus konkrečiai svarstomi tam tikrų sporto ypatumų klausimai.

Europos Komisija neturi jokių bendrų prieštaravimų pakeitimams, kurie bus svarstomi šiame plenariniame posėdyje, ypač jei jais siekiama išsaugoti tai, kad kontroliuojant sportą tinkamai ir vienodomis sąlygomis dalyvautų atitinkamos struktūros. Tačiau negalime pritarti jauniems žaidėjams taikomai besąlyginei prievolei savo pirmąją profesionalią sutartį pasirašyti su juos mokiusiu klubu, nes tai pažeidžia pagrindinę laisvo darbuotojų judėjimo laisvę.

Tuo tarpu, kaip žinome, Baltosios knygos įgyvendinimas vyksta pagal planą. Iš 53 Pjero de Kuberteno veiksmų plano veiksmų jau įgyvendinti dvidešimt šeši; pvz., šiais metais buvo pradėtos trys studijos, kurių rezultatai bus pateikti 2009 m., šiomis temomis: sporto finansavimas, žaidėjų agentai ir savanoriai sporte.

Praėjusių metų rudenį vadovaujant mano kolegoms Komisijos nariams F. Frattini ir I. Figeliui įvyko konferencija dėl didelio smurto lygio sporte, kurioje buvo nustatytos konkrečios priemonės, kuriomis būtų galima pasiekti geresnių rezultatų kovojant su šiuo reiškiniu. Sporto poveikio ekonomikai vertinimo rezultatus taip pat galima laikyti didele sėkme.

„Namuose išaugintų žaidėjų“ klausimu visai neseniai Europos Komisijai buvo pateikti nepriklausomų ekspertų pranešimo, kuriame nagrinėjamos UEFA taisyklės, rezultatai. Kaip tik šiuo metu Europos Komisija nagrinėja, kaip šios taisyklės dera su Bendrijos teise.

Įvairiose ES programos, ypač mokymosi visą gyvenimą programos „Veiklus jaunimas“ ir „Europa piliečiams“, atveria naujas sporto ir fizinės veiklos finansavimo galimybes. Viliamės, kad greitai įsigalios Lisabonos sutartis ir džiaugiamės Europos Parlamento parama parengiamiesiems veiksmams sporto srityje, kurie prisidės prie naujos ES kompetencijos įgyvendinimo šioje srityje.

Leiskite man dar kartą padėkoti už jūsų indėlį, paramą ir nuostabų bendradarbiavimą šioje svarbioje, opioje ir labai populiarioje srityje.

  Emine Bozkurt, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentas. − (NL) Na, V. Špidla viską pasakė. Svarbus vaidmuo skirtas užimtumui ir socialiniams reikalams sporte. Sporto socialinė funkcija iš tiesų svarbi, pvz., kovojant su tokiomis problemomis kaip rasizmas. Rasizmą visuomenėje atspindi rasizmas sporte.

Ypač džiaugiuosi, kad šioje Baltojoje knygoje kreipiamas dėmesys į rasizmo bei diskriminacijos ir profesionalų, ir mėgėjų sporte pašalinimą.

Sportas taip pat duoda daug naudos pvz., socialinės įtraukties, migrantų integravimo ar reintegravimo į darbo rinką požiūriu. Dėl šios priežasties pritariu Komisijos rekomendacijai nurodyti valstybėms narėms pasinaudoti esamais ES fondais.

Be to, sportas tampa vis profesionalesnis ir sportininkams reikia gero mokymo, kad baigę sportininkų karjerą jie galėtų grįžti į visuomenės gyvenimą.

Dar vienas paskutinis klausimas. Svarbu kelti sporto vadybininkų kvalifikaciją ir dėl šios priežasties pritariame licencijavimo sistemai Europos lygiu.

  Toine Manders, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentas. − (NL) Norėčiau padėkoti EP nariams už jų itin malonų bendradarbiavimą dėl šio pranešimo. Tačiau manau, kad šiam pasiūlymui pasiekti prireikė labai daug laiko.

Deja, manau, kad kai kurie klausimai nejuda į priekį. Mano nuomone, labai svarbu sukurti gaires, kuriomis galėtų vadovautis sporto organizacijos. Kai kalbama apie valstybės paramą, to paties požiūrio derėtų siekti visoje Europoje, ypač kai tai susiję su profesionalų sporto organizacijomis.

Taip pat manau, kad sporto ypatumų atskyrimo nuo dažnai sportą lydinčios ekonominės veiklos klausimas yra kiek per daug išplėtotas, nes manau, kad ekonominei veiklai, įskaitant tą, kuri apsaugo sportą, negali būti daromos išimtys, kurios jai numatytos Sutartyje. Laimei, tai nepaminėta šiame pranešime. Dėl šios priežasties aš visa širdimi jam pritariu. Manau, gerai, kad sporto organizacijos pradėjo daugiau nei anksčiau kalbėti šia tema, o tai didelis žingsnis pirmyn. Labai jums dėkoju.

  Gerardo Galeote, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentas. − (ES) Gerb. Pirmininke, esu įsitikinęs, kad tolesnė Lisabonos sutarties 149 straipsnio teisinė plėtotė duos naudos Europos Sąjungos sportui.

Tačiau teritoriniu požiūriu ar, kitaip tariant, vietos, aš manau, kad įgyvendindama savo teisinę iniciatyvą Europos Komisija privalo veikti atsargiai, atsižvelgdama į įvairias vietos situacijas ir sportinės drausmės skirtumus.

Jos indėlis turėtų būti bendrojo pobūdžio ir atspindėti bendrą Europos interesą, o ne troškimą kištis. Todėl ji privalo paisyti subsidiarumo principo.

Tai Regioninės plėtros komiteto nuomonė. Todėl pritariu įvairių Parlamento frakcijų pateiktiems pakeitimams tuo pačiu požiūriu ir viliuosi, kad šįryt už juos balsuodamas palankiai Parlamentas juos priims.

  Neena Gill, Teisės reikalų komiteto nuomonės referentė. − Gerb. Pirmininke, džiaugiuosi Baltąja knyga dėl sporto ir ypač pritariu didesnio teisinio apibrėžtumo svarbai, nes pavienių atvejų nagrinėjimas teismuose tapo nesuderinto požiūrio priežastimi sporto valdymo atžvilgiu. Atkreipiu dėmesį į veiksmus, kuriuos bendraisiais bruožais šįryt nusakė Komisija, tačiau prašyčiau Komisijos narį pakomentuoti, ar ketinama pasiūlyti gaires siekiant išsiaiškinti, kuriuos sporto aspektus reguliuoja ES teisė, o kurių nereguliuoja ir juos turėtų nagrinėti sporto organizacijos.

Kitas klausimas, kurį, mano manymu, Komisija turėtų nedelsdama spręsti, – tai su talentingų žaidėjų iš Afrikos paklausa Europoje susijęs neteisėtas vaikų, ypač iš Vakarų Afrikos, gabenimas į Europos Sąjungą. Tai paskatino nelicencijuotų futbolo akademijų augimą kai kuriose Afrikos šalyse, ir aš labai sunerimusi dėl to, kad negailestingi agentai išnaudoja mažus vaikus ir po to juos tarsi prekes parduoda klubams. Kai kurie vaikai atsiduria Europoje palikti, paaukoję visas savo šeimos santaupas savo svajonėms pasiekti. Valstybės narės, Europos klubai ir Afrikos vyriausybės turėtų imtis griežtesnių veiksmų užtikrinti, kad šioje veikloje jos nedalyvauja.

Galiausiai norėčiau paklausti Komisijos, kokių apdairumo priemonių ji ėmėsi sporto ir intelektinės nuosavybės teisių klausimu, ypač didėjant galimybei pasinaudoti filmuota sporto medžiaga internetu.

  Esther de Lange, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės referentė. − (NL) Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui už šį nuostabų pranešimą, o ypač Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu už jo teikiamą dėmesį piliečių laisvėms, teisingumui ir vidaus reikalams sporto srityje. Taigi ypač raginu stiprinti tarpvalstybinį policijos pajėgų bendradarbiavimą, grindžiamą informacijos mainais ir, be abejo, duomenų apsaugos paisymu.

Antra, manome, kad skatinant licencijavimo sistemas ypatingą dėmesį derėtų kreipti į nepilnamečių apsaugą ir diskriminavimo, rasizmo ir smurto mažinimą.

Trečia, apie tai jau buvo kalbėta, – tai prekybos žmonėmis mažinimo klausimas. Pirmiausia galvoju apie prekybą vaikais ir apie talentingų jaunuolių, dažnai iš trečiųjų šalių, išnaudojimą, taip pat apie prekybą moterimis priverstinės prostitucijos dideliuose sporto renginiuose atvejais.

Įsibėgėjant naujajai sutarčiai, atėjo laikas, gerb. Pirmininke, šį pranešimą paversti konkrečiais veiksmais. Todėl norėčiau baigti kreipimusi į Europos Komisiją „Feyenoord“ klubo dainos žodžiais „Ne žodžiai, bet veiksmai“ – prašymu įgyvendinti Baltąją knygą ir nuostabius M. Mavrommačio žodžius. Kaip sako Groningeno FC: „Dar kartą šaukime iš džiaugsmo“, Komisijos nary.

  Pál Schmitt, PPE-DE frakcijos vardu. – (HU) Dėkoju, gerb. Pirmininke. Tik nedaugelis žino, kad Europos Sąjungoje sportas sukuria 4 proc. bendrojo vidaus produkto ir 15 mln. žmonių suteikia darbo vietų. Jei šie duomenys teisingi, tuomet sporto pajamos ir užimtumo rodikliai bus panašūs kiekvienoje valstybėje narėje. Tačiau tai visiškai priešinga tam, kad kai kurios šalys, deja ir mano paties Vengrija, išleidžia tik mažą dalelę, maždaug pusę procento, savo šalies biudžeto, sportui ir sveikai gyvensenai skatinti. Todėl tai gera dingstis paklausti, kas ką iš tiesų remia? Jei sporto vaidmenį vertiname rimtai, tuomet sportas turėtų būti ne tik pelną teikiantis sektorius; turėtume siekti užtikrinti, kad vyriausybės sportą remtų ne tik morališkai, bet teiktų kur kas didesnę finansinę paramą nei anksčiau. Mano nuomone, kitos kartos sveikata, jų fizinė ir psichinė sveikata, pajėgumas dirbti, jei norite, jų gerovės pojūtis, – tai strateginis klausimas, todėl aš pritariu Baltajai knygai dėl sporto ir tam, kad Lisabonos sutartyje šis klausimas būtų sprendžiamas iš esmės. Nepamirškime, kad sportas – tai svarbi ugdymo priemonė; jis svarbus socialinei sanglaudai, sveikatos palaikymui ir prisideda prie mūsų gyvenimo kokybės. Tačiau šiuo atveju sportui skiriama suma – vos pusė procento kai kuriose šalyse – visai neproporcinga sporto, kaip socialinio reiškinio, reikšmei. Nuoširdžiai tikiuosi, kad valstybės narės rimtai atsižvelgs į Pjero de Kuberteno veiksmų planą, kuris yra Baltosios knygos dalis, ir kad Komisija teiks būtinas rekomendacijas, o prireikus – ir ekonominę paramą iš savo žinioje turimų vystymosi fondų. Taip pat viliuosi, kad nuo šiol nė vienas Europoje negalės pasakyti, kad jie iš tiesų nieko nesupranta, kai kalba apie sportą, nes Baltojoje knygoje visoms vyriausybėms ir sporto ministrams šiuo požiūriu teikiamos puikios rekomendacijos. Aš pats, kaip sporto lyderis, džiaugiuosi, kad dokumente taip pat kalbama apie savarankiškumą, savireguliavimo pajėgumą ir sporto organizacijų specifiškumą. Sveikinu savo gerbiamą draugą M. Mavrommatį. Dėkoju.

  Hannu Takkula, ALDE frakcijos vardu. – (FI) Gerb. Pirmininke, pirmiausia noriu padėkoti pranešėjui M. Mavrommačiui už jo puikų darbą ir atsidavimą šiam pranešimui.

Iš pradžių noriu pasakyti, kad manau, jog labai svarbu, kad Baltosios knygos įgyvendinimo tarpsniu sporto, kaip visuotinio intereso, ne pelno siekiančios ir savanoriškos veiklos, politika turėtų likti Europos prioritetu. Svarbu ir tai, kad šis dokumentas paliudys, kad atsižvelgiame į sporto specifiškumą, savireguliavimą ir struktūrinį dialogą ir todėl norime nustatyti Europos Sąjungos teisės taikymo sporte gaires.

Be to, sportas, mankšta ir visuomenės sveikata yra glaudžiai susiję. Dabartinės Europos bėdos, kurias stengiamės kontroliuoti, yra medžiagų apykaitos sutrikimai, II tipo diabetas ir nutukimas. Sveika mankšta suteikia mums puikią galimybę išvengti šių bėdų.

Antra, mums reikia suprasti, kad „Europos sporto visiems“ politikoje svarbu išlaikyti nacionalines lošimų sistemas. Jas reikia išsaugoti, nes jos sukūrė unikalią galimybę finansuoti mėgėjų sportą, kultūrą, mokslą ir mokslinius tyrimus. Taigi sportas teikė naudą ir kitiems socialiniams sektoriams. Į tai reikia atsižvelgti ateityje.

Trečia, noriu priminti, kad pagal Lisabonos sutartį sportas įgis tvirtesnį teisinį pagrindą. Mes taip pat turime pasirengti šioms naujoms aplinkybėms, t. y. dabar rengiama bandomoji programa ir 2009 m. biudžeto eilutės. Nuo žodžių turime pereiti prie veiksmų, o tai tinka kalbant ir apie sportą.

Šiuo svarstomu dokumentu apskritai galime daug pasiekti. Dar kartą norėčiau padėkoti Komisijos nariui J. Figeliui, o ypač didžiam sportininkui M. Mavrommačiui, kuris atliko novatorišką darbą sporto plėtrai skatinti Europos kultūros ir visuomenės plotmėje.

  Zdzisław Zbigniew Podkański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, teisingai manoma, kad sporto vystymasis ir parama jo įvairiems aspektams turi būti vienas iš strateginių Europos bendrijos tikslų.

Pranešime nagrinėjami keli labai svarbūs su sporto organizavimo reguliavimu susiję klausimai ir pabrėžiamas ekonominis sporto aspektas. Su malonumu atkreipiu dėmesį į taip vadinamam „visiems skirtam sportui“ suteiktą reikšmę. Šiai sąvokai pritarti ypač svarbu, nes didelė dalis sporto įmonių klubų ir asociacijų lygmeniu įkuriamos nesiekiant finansinės naudos. Dėl šios priežasties joms iš tikrųjų gresia išnykimas, nes rinka tapo itin komercializuota. Todėl mėgėjų sporto svarbos pripažinimas atitinka idėją – sportą padaryti prieinamą piliečiams.

Pranešime deramas dėmesys kreipiamas į neigiamą reiškinį sporto pasaulyje. Aš kalbu apie dopingą ir sportininkų išnaudojimą. Netgi jauniems sportininkams jų karjeros pradžioje gresia pavojus, ir jų apsauga yra pirmaeilės svarbos klausimas. Dėl to nustatomos su jaunų sportininkų pervedimu susijusios ribojamosios priemonės ir patvirtinami principai, susiję su pirmosios sutarties su klubu, kuriame buvo treniruojami jaunuoliai, pasirašymu. Tai žingsnis teisinga kryptimi, kaip ir jėgų kovai su dopingu vienijimas ir veiklos koordinavimas tarptautiniu lygmeniu. Taip pat svarbu sportininkams užtikrinti tas pačias teises kaip ir pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams. Galiausiai norėčiau pasveikinti M. Mavrommatį parengusį gerą pranešimą.

  Jean-Luc Bennahmias, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, Baltoji knyga dėl sporto, einanti po pranešimo savo iniciatyva dėl profesionalaus futbolo ateities, kuris žinomas kaip I. Belet pranešimas, – tai svarbus ir reikalingas dokumentas. Atėjo laikas Europos Parlamentui ir Europos Komisijai spręsti sporto klausimą. Tačiau gerų ketinimų nepakanka mūsų sportui grasinančioms rykštėms ir bėdoms įveikti. Susidūrus su tokiomis rykštėmis kaip rasizmas, mafijos pobūdžio grupuotėmis, smurtu sporto salėse ir už jų, dopingu ir jaunų vienkartinių žaidėjų iš Afrikos ar kitur pirkimu, reikia imtis veiksmų!

Atsižvelgiant į sunkumus ne tik futbole, bet ir kitose sporto šakose, pvz., milžiniškų pinigų sumų valdymas, įvairių agentų (žaidėjų, klubų, trenerių) buvimas, reitingų diktatas, lošimų liberalizavimas, reikalingos aiškios direktyvos, kurios sudarys sąlygas Europos sporto federacijų ir lygų tęstinumui bei plėtotei ir mėgėjų, ir profesionalų lygmeniu.

Šiandien sportas, ekonomika, finansai, užimtumas, diplomatija tarpusavyje labai susiję. Sportininkai neturėtų nukentėti, nes jie taip pat yra piliečiai, kurie gali ir privalo elgtis sąžiningai. Politikai turi prisiimti atsakomybę. Taip turi padaryti ir Europos Sąjunga Kinijos olimpinėse žaidynėse, kad vėl patvirtintų, jog pagarba įvairioms kultūroms, vietos religiniams įsitikinimams ir demokratijai yra būtina ir nesvarstytina.

Mes balsuosime už M. Mavrommačio pranešimą dėl Baltosios knygos dėl sporto, nes tai puikus pranešimas.

  Věra Flasarová, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Šiuo metu olimpinė ugnis keliauja per visus pasaulio žemynus, primindama mums sporto skelbiamą žinią, už kurią esame skolingi graikams. Jie, be abejo, pirmieji suprato, kokį apvalantį vaidmenį gali atlikti sportas žmonių kultūroje. Sportas moko, kad žmonės gali varžytis tarpusavyje nekeldami vienas kitam žalos, traumų ar mirties; sportas moko žaisti sąžiningai ir kiekvienam suteikia tas pačias galimybes ir teises. Tačiau šiandien sportas pavirto verslu, į jo aplinką prasiskverbė neigiama įtaka, su kuria susiduriame beveik visur – pinigai, korupcija, lobizmas, rasiniai prietarai ir taip pat naujas reiškinys – įvairius rezultatus gerinančios medžiagos – tai veiksniai, kurie naikina sąžiningo sporto principus ir mažina teigiamą sporto įtaką jaunimo auklėjimui ar kliūčių tarp žmonių ir rasių griovimui.

Todėl džiaugiuosi Komisijos darbu dėl Baltosios knygos dėl sporto ir pripažįstu M. Mavrommačio pranešimo vertę. Abu dokumentai įspėja apie dar didesnį poreikį sportą saugoti kaip kultūros vertybę. Aš pati taip pat norėčiau dar labiau pabrėžti, kad reikia remti sportą mėgėjų lygmeniu, sudaryti žmonėms sąlygas, reikalingas dalyvauti laisvalaikio sporto veikloje, ką nelengva padaryti, ypač miestų aglomeracijoje, taip pat padaryti sportą finansiškai prieinamą, o tai varžantis veiksnys socialiai remtiniems žmonėms. Vaikams ir jaunimui sportas suteikia galimybę kitaip praleisti laisvalaikį ir būti aktyviems. Visoms kartoms sportas gali būti vienodai naudingas, todėl nederėtų užmiršti vyresnio amžiaus piliečių ir turėtume ieškoti kitų būdų, kaip jiems sudaryti galimybes dalyvauti sportinėje veikoje. Sportas – tai priemonė fizinei būklei pagerinti; jis akivaizdžiai daro įtaką žmogaus psichikai. Profesionalų sportas – tai tik piramidės viršūnė, kurios pamatą turi sudaryti daugiausia mūsų planetos žmonių įtraukianti sportinė veikla.

  Thomas Wise, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, jūsų tai nenustebins, bet aš šio pranešimo išvadoms nepritariu. Tai, kad jame skelbiama, jog „sportui taikomas ar taikytinas Bendrijos teisynas“, bado akis visų dabartinių įrodymu fone. Šiame pranešime nepaisoma Europos sporto organizacijų viešų skundų, kad Bosmano ir Kolpako bylų nutartys neleido skatinti namuose išaugintų sporto talentų plėtotės. Tiesioginis to padarinys – nepakankamai geri nacionalinių komandų rezultatai tarptautinėje arenoje.

Net FIFA prezidentas Seppas Blatteris mano, kad taisykles reikia keisti. Tačiau jei sporto organizacijos mano, kad ši padėtis bloga, tai Lisabonos sutartis ją dar labiau pablogins, suteikdama Komisijai sutarties antraštę, pagal kurią reikalaujama pradėti tiesiogiai kištis – atsiprašau, leisti įstatymus – į sportą.

JK vyriausybės atsisakymas vykdyti savo pažadą surengti referendumą dėl Sutarties reiškia, kad Jungtinėje Karalystėje neturime galimybės išgelbėti sporto nuo artėjančios Komisijos kišimosi grėsmės. Galbūt Airijos balsavimas išgelbės mus visus.

  Slavi Binev (NI). – (BG) Gerb. Pirmininke, brangūs kolegos, mane pažįstantys gali paliudyti, kad sportas ir viskas, kas susiję su kūno kultūra, yra mano gyvenimo būdas. Aš pritariu Baltosios knygos dėl sporto leidimui vildamasis, kad ji suteiks pamatą būsimai nuosekliai politikai. Manau, kad kai kalbame apie Europos politiką šioje srityje, pirmiausia turėtume galvoti apie savo vaikus, jų sveikatą, ateitį ir socialinę integraciją.

Sporto skatinimas išsilavinimo standartuose – tai svarbus mūsų vaikų psichologinio ir fizinio vystymosi veiksnys, pagrindinė jų sveikatos apsaugos priemonė. Baltosios knygos priėmimas ir integruotos struktūros Europos lygiu sukūrimas siekiant plėtoti, skatinti ir įgyvendinti bendrąją politiką kiekvienoje sporto šakoje – nuo mažiausiųjų sporto iki pat profesionalų sporto, žinoma, neužmirštant žmonių su negalia, suteiktų visiems piliečiams galimybę asmeniškai įsitraukti dalyvauti bendruomenės veikloje ir prisidėti prie kultūrų dialogo skatinimo.

  Ivo Belet (PPE-DE). – (NL) Tai, kas šįryt turėjo būti įsimintina akimirka, t. y. pranešimo dėl Baltosios knygos patvirtinimas, ją nustelbė vieno iš geriausių Belgijos futbolininkų tragiška mirtis. Šįryt futbolininkas François Sterckele pateko į eismo įvykį. Jis buvo vienas iš talentingiausių Belgijos futbolininkų. Norėčiau išreikšti nuoširdžią užuojautą François Sterckele šeimai ir Briugės klubo rėmėjams.

Ponai ir ponios, kaip jaunas futbolininkas ir jaunas talentas F. Sterckele turėjo visas galimybes įvairiuose Belgijos klubuose ir galiausiai tapo rezultatyviausiu Belgijos lygos žaidėju. Jis yra puikus pavyzdys, kad investavimas į jauną talentą, mūsų pačių talentą, iš tikrųjų pasiteisina. Pritardami šiam pranešimui, ponai ir ponios, būtent šito ir siekiame. Dėl šios priežasties mes taip pat pritariame „namie išaugintiems“ reglamentams, pvz., tiems, kuriuos taiko UEFA. Mes taip pat dėkingi, kad Europos Komisija pasirengusi remti jaunų žaidėjų mokymą.

Be to, norėčiau rekomenduoti paskaityti ką tik pasirodžiusį metinį Deutsche Bundesliga pranešimą. Mano ir daugelio kitų nuomone, Vokietijos lyga – tai pavyzdys Europai. Pateiksiu porą pavyzdžių: joje yra labai griežti licencijavimo reglamentai, ji labai daug investuoja į savo pačių talentus ir turi aiškias taisykles, apsaugančias nuo vokiečių klubų pardavimo investuotojams, kurie nesusiję su klubu ar rėmėjais.

Dviejų Tarybos atstovų – Prancūzijos ir Olandijos sporto ministrų – bendra iniciatyva yra puikus atsakas. Todėl tikimės, kad rudenį pirmininkaujant Prancūzijai bus dirbama siekiant įdiegti Europos profesionalų ir mėgėjų sporto ateitį užtikrinančias priemones.

  Emine Bozkurt (PSE). – (NL) Pirmiausia norėčiau pradėti nuo padėkos M. Mavrommačiui už jo puikų pranešimą ir nuostabų bendradarbiavimą. Prieš kurį laiką kalbėjau kaip Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentė, o dabar kalbu kaip šėšėlinė pranešėja spaudai.

Norėčiau pabrėžti tris klausimus, t. y. aiškių direktyvų reikšmę, loterijų svarbą ir namuose išaugintus žaidėjus. Pirmiausia norėčiau, kad pažvelgtume į specifinius sporto ir sporto organizacijų aspektus, kuriems reikalingos aiškios gairės, kai taikomi Europos teisės aktai. Manau, kad privalome duoti tinkamą atsaką į mums ligi šiolei susirūpinimą kėlusį pavienį požiūrį.

Antra, apsvarstykime namuose išaugintų žaidėjų klausimą. Privalome užtikrinti, kad jauni profesionalūs žaidėjai būtų apsaugoti ir treniruojami stabilumo atmosferoje. Dėl šios priežasties remiame nuostatą dėl vadinamųjų namuose išaugintų žaidėjų, kad klubo treniruojami jaunuoliai galėtų pasirašyti savo pirmąją sutartį su tuo pačiu klubu. Taip bus savaime suprantama, kad daugelis nacionalinių žaidėjų galės žaisti klube nediskriminuojami tautybės pagrindu, ko daryti ir neketinama. Privalu atsižvelgti į laisvą žaidėjų judėjimą – mums svarbų principą. Dėl šios priežasties nepritariame FIFA taip vadinamam „šeši plius penki“ reglamentui.

Galiausiai priėjome prie loterijų. Nacionalinių loterijų funkcija yra svarbi. Galima sakyti, kad jos atlieka viešųjų paslaugų funkciją, nes remia daug visuomeninių organizacijų, įskaitant sporto struktūras. Rinkos liberalizavimas turi teigiamą poveikį, ir todėl prieš imantis bet kokių veiksmų privalu atidžiai išnagrinėti jo poveikį ir praktiškas alternatyvas.

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE). – (RO) Gerb. Pirmininke, sveikinu M. Mavromatį šio pranešimo proga.

Baltosios knygos dėl sporto iniciatyva ne tik tinkama, bet ir būtina. Atsižvelgdami į didelį dirbančiųjų sporto srityje skaičių, taip pat ir į sporto teikiamas pajamas, turėtume daugiau dėmesio kreipti į tai, kaip šioje srityje įgyvendinama darbo teisė; rezultatai dažnai pasiekiami ankstyvame amžiuje, o tai tik vienas žingsnis iki nepilnamečių išnaudojimo.

Turėtume užtikrinti, kad iš sportinės veiklos gautos pajamos būtų įgytos teisėtai ir apmokestinamos pagal įstatymą.

Smurtas sporte sudaro dar vieną problemą. Kiekvienais metais aistruolių susirėmimuose žūsta žmonės. Viena vertus, policijos pajėgos ir klubai turėtų glaudžiai bendradarbiauti siekdami užtikrinti malonią ir saugią aplinką per sporto renginius, o kita vertus, teisinė sistema turėtų leisti sugriežtinti nuobaudas už su sporto renginiais susijusius smurto veiksmus.

Baigdamas, gerb. Pirmininke, manau, kad M. Mavromačio pranešimas įrodo, jog mums reikalinga nuosekli politika ir konkretūs veiksmai siekiant turėti naudos ir sportą padaryti veiksmingesnį, ir viliuosi, kad sulauksime daugiau iniciatyvų šiuo požiūriu.

  Sebastiano (Nello) Musumeci (UEN)–. (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, naujo 149 straipsnio įterpimas į Lisabonos sutartį – tai sporto atliekamo svarbaus ekonominio ir socialinio vaidmens pripažinimas. Išsamiame Manolio Mavrammačio pranešime išskiriama daugybė gyvenimo sričių, kurioms įtaką daro protas, ir aš norėčiau pažvelgti tik į keletą iš jų.

Pirma – tai sporto ir sveikatos ryšys. Nors visi jau gerai žino, kad norint išlikti geros išvaizdos būtina fizinė veikla, vis dėlto tam tikrose ES valstybėse narėse esama nerimą keliančios tendencijos mokyklose mažinti sportui skiriamų valandų skaičių. Ši tendencija ir prastas maistas kuria nutukusių paauglių armiją ir galimus neigiamus jų fizinės būklės atgarsius.

Sportas – tai originalus ir smagus būdas išmokti kalbos. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje sužinojau apie labai gerai organizuotą ir plačiai paplitusią mokymosi per atostogas sistemą Jungtinėje Karalystėje, skirtą mokytis Šekspyro laikų kalbos per įvairių sporto šakų treniruotes. Sportas turėtų remti tautų brolybę, bet, deja, taip būna ne visada. Mes esame nuolatiniai neapsakomo smurto stadionuose ir už stadionų, ypač futbolo atveju, liudininkai.

Mėgėjų ir profesionalų sportas, neužterštas ir nesubjaurotas sportas, sportas kaip asmeninio tobulėjimo priemonė, tautų sanglaudos ir solidarumo įrankis – mes dar labai toli nuo patenkinamų standartų Europoje, gerb. Pirmininke, ir atsakomybė tenka politikai. Galime tik tikėtis, kad Baltoji knyga dėl sporto bus kaip įspėjimas ir kartą ir visiems laikams pakeis šią tendenciją, kad būtų atlyginta už pernelyg didelį jautrumo nebuvimą ir ypač didelį aplaidumą.

  Doris Pack (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, iš pradžių norėčiau pasveikinti M. Mavrommatį jo gero pranešimo ir puikaus bendradarbiavimo su visais mūsų bendradarbiais EP nariais (o jų būta daug), kurie domėjosi šiuo klausimu, proga. Sportas atlieka svarbesnį vaidmenį nei pirma buvo pripažinta Komisijos ir Tarybos.

Mano nuomone, ši Baltoji knyga ir pranešimas –tai geras pagrindas visai būsimai veiklai ir politikai sporto srityje plėtoti, ypač kai Lisabonos sutartyje sportui pagaliau suteikiamas jo užtarnautas teisinis pagrindas. Baltojoje knygoje ir šiame pranešime siekiama suderinti besivaržančius interesus, įvairias sporto šakas, mėgėjų ir profesionalų sportą, sporto ypatumus ir ES teisės aktų reikalavimus, socialinius, kultūros, ekonominius ir finansinius interesus, pelną ir savanorišką dalyvavimą šiose srityse.

Todėl manau, kad šias pastangas derėtų nuoširdžiai įvertinti. Jos suteikia galimybę skatinti ir plėtoti Europos sporto modelį. Jos taip išsaugo mūsų sporto organizacijų ypatumus, kurios juk dažniausiai veikia savarankiškai ir toliau šito pageidautų, ypač kai jos labai priklauso nuo savanorių indėlio.

Antra, turime bandyti remti ir skatinti savireguliavimo mechanizmų įgyvendinimą nacionaliniu ir Europos lygiu. Čia leiskite man priminti 16 pastraipą, kuri, mano manymu, itin svarbi.

Trečia, pranešimas suteikia daugiau teisinio apibrėžtumo ES teisės aktų taikymo sporto srityje požiūriu. Ketvirta, sporto vaidmuo švietime –tai dažnai minimas klausimas ir norėčiau priminti savo 2004 m. pranešimą šia tema.

Penkta, pranešime svarstomi ekonominiai aspektai, tarp jų ir būtinas finansinis įsipareigojimas, visų pirma pasitelkiant loterijas, įvairioms sporto šakoms, kuris šiame pranešime nebuvo atmestas.

Prieš dešimt metų mano pranešime dėl Europos Sąjungos vaidmens sporto srityje reikalavome Baltosios knygos ir džiaugiuosi, kad šiandien galime dėl jos balsuoti.

  Christa Prets (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, jau ilgą laiką visos sporto organizacijos ragino sportui teikti didesnę reikšmę ir iš tikrųjų jį labiau viešinti nei iki šiol buvo daroma, ir šiandien veikiame vadovaudamiesi šiuo raginimu. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai sportui bus teikiama dar daugiau dėmesio.

Jau pabrėžėme daugybę sporto aspektų – sporto indėlį į visuomenę, jo vaidmenį asmenybės plėtotei ir pasitenkinimui, socialinės integracijos skatinimui ir t. t. Sportas – taip pat labai svarbus sveikatinimo veiksnys; štai kodėl į sportą, o ypač į kūno kultūrą mokyklose, verta investuoti plačiu mastu. Tai iš tiesų apsimokanti investicija.

Todėl kreipiamės į visų valstybių narių švietimo ministrus įvesti reikalavimą mokyklose kūno kultūrai skirti nors tris valandas per savaitę. Tai minimumas, nes mažiau valandų per savaitę yra beprasmis dalykas. Esama 700 000 klubų ir asociacijų, kurių indėlis į mūsų visuomenę neįkainojamas, todėl priešinuosi galimam lošimų ir loterijų liberalizavimui, nes dabar apie 10 proc. iš šios pramonės gautų mokesčių atitenka sportui, menui ir socialinėms reikmėms, o be šių lėšų tokios organizacijos neišgyventų. Visų prašyčiau į tai atsižvelgti.

Svarbų ekonominį sporto aspektą patvirtina statistika: sportas sukūrė pridėtinės vertės, kuri 2004 m. sudarė 407 mlrd. eurų, ir 15 mln. darbo vietų; taip pat esama ir kitų mano mintį patvirtinančių skaičių. Vadinasi, reikalingos taisyklės. Mums reikia suderinti ekonominius sporto aspektas, skaidrumą, klubų pardavimus ir licencijavimą, kaip ką tik pabrėžė I. Beletas. Mums reikalingos tinkamos taisyklės, kad sąvoka „sąžiningas žaidimas“ turėtų tikrą ir praktinę reikšmę.

Mums reikia užtikrinti tinkamą perskirstymą tarp mažų ir didelių klubų, kad galėtume išauginti kitą sportininkų kartą. Mano nuomone, daugiau lygiateisės pusiausvyros turėtų būti ir žiniasklaidoje. Sportas tikrai daugiau nei futbolas. Vis dėlto visus norėčiau pakviesti atvykti į Vieną ir mėgautis „Euro 2008“ futbolu. Tai svarbus sporto renginys, kurio tikrai nekantriai laukiu.

  Sharon Bowles (ALDE). – Gerb. Pirmininke, nevalia, kad geri ketinimai sukeltų neplanuotus padarinius sporte. Ne visuomet taikytinos ekonominės konkurencijos taisyklės. Televizijos transliavimo teisių bendro pardavimo praktika – tai daugelio klubų, kuriuos antraip išstumtų įžymieji kubai, finansinis išsigelbėjimas. Utopiniame pasaulyje galime viską žiūrėti ir niekada nemokėti, bet realiame gyvenime tai baigtųsi tuo, kad matytume labai prastos kokybės renginius.

Paisant autorių teisių, išsaugomos pajamos, kuriomis remiami aukštos kokybės renginiai. Iškylantys apgaulingo patekimo į rinką ir neteisėtų ryškiausių varžybų akimirkų platinimo atvejai yra tokie pat nuostolingi, kaip ir bet kuris kitas piratavimas. Nevalia kliudyti lankstiems pajamų pritraukimo būdams, žaidėjų judėjimui ar jų galimybei rinktis, kur pasirašyti savo pirmąją sutartį. Galiausiai turėtume tvirtai laikytis subsidiarumo ir sprendimų priėmimą išlaikyti šioje pramonės šakoje ir šalia aistruolių.

  Ryszard Czarnecki (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, Baltojoje knygoje kalbama apie užsitęsusias problemas (pvz., dopingą) ir apie finansinius televizijos bendrovių ginčus dėl transliavimo teisių, kurie turi akivaizdžių neigiamų padarinių ir aistruoliams, ir žiūrovams. Be to, Baltojoje knygoje nagrinėjama daug rimtesnė problema, kuri kelia vis didesnę grėsmę sąžiningam sportui, ypač futbolui. Aš kalbu apie lažybų įstaigas. Jos gali puikiai parodyti didžiausią šiuolaikinio sporto iššūkį. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti paskutinį skandalą, paveikusį šalies, kurioje dabar esame, nacionalinę futbolo lygą. Sakoma, kad kinų mafija suorganizavo Belgijos futbolo rungtynių rezultatus. Būsimas azartinių lošimų, įskaitant tuos, kurie susiję su sporto pasauliu, rinkos liberalizavimas ir toliau kels pagundą pažeisti sąžiningo žaidimo principus.

Galiausiai turiu pasakyti, kad nepritariu Europos Parlamento pasiūlymui, prieštaraujančiam FIFA pozicijai dėl šešių žaidėjų iš tam tikros šalies principo. FIFA pasiūlymas yra pagrįstas ir išgelbės nacionalinį sportą.

  Tadeusz Zwiefka (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, viena iš pagrindinių problemų, į kurią norėčiau atkreipti dėmesį, – tai teisinio apibrėžtumo stoka. Komisija dar aiškiai nenustatė, kuriuos sporto organizacijos aspektus apima Bendrijos teisės aktai, o kurie yra grynai sportinio pobūdžio ir todėl patenka į sporto organizacijų kompetenciją.

Pritariu pranešėjo nuomonei, kad pasitikėjimas vien tik Europos Teisingumo Teismu nesuteiks didesnio teisinio apibrėžtumo. Jo nesuteiks ir Europos Komisijos pozicija, pagal kurią sporto organizacijų reglamentas privalo derėti su Sutartimis. To nepakanka.

Dėl to pritariu kreipimuisi į Europos Komisiją priimti aiškinamąsias gaires, kurios suteiks aiškumo ir tikslumo šios srities veiklai. Be abejo, derėtų pabrėžti, kad bet kuris Komisijos veiksmas privalo derėti su sporto savireguliavimo principu. Komisija taip pat privalo atsižvelgti į Europos sporto modelį ir pagrindinius sporto varžybų organizavimo reguliavimo principus.

Nepritariu nuomonei tam tikrų sporto organizacijų, manančių, kad sustiprinus ar kodifikavus su sportine veikla anapus griežto sportinio konteksto susijusius principus, be abejo, atitinkančius savireguliavimo principus, teisme padaugėtų ginčų. Mano nuomone, būtų priešingai. Didesnis teisinis apibrėžtumas – tik į naudą.

Taip pat norėčiau kreiptis į sporto organizacijas pripažinti teisę kreiptis į bendruosius teismus. Kiekvienas žmogus turi teisę kreiptis į teismus. Problema ne griežtai sportinio pobūdžio teisėjų kompetencija, bet nepriimtina, kai tam tikros sporto organizacijos šias teises riboja.

Galiausiai norėčiau iškelti dar vieną labai svarbų klausimą. Sportas atlieka labai svarbų vaidmenį visuomenėje. Todėl valstybės narės turėtų išlaikyti teisę imtis priemonių, skirtų teisei į informavimą išsaugoti ir užtikrinančių žiūrovų galimybę žiūrėti pagrindinių sporto renginių televizijos transliacijas. Turiu galvoje olimpines žaidynes ir Europos ar Pasaulio taurės čempionatą. Visi turėtų turėti galimybę laisvai žiūrėti tokius renginius. Prieš baigdamas privalau padėkoti M. Mavrommačiui už jo puikų darbą dėl šio pranešimo.

  Richard Corbett (PSE). – Gerb. Pirmininke, sportui, be abejonės, turėtų vadovauti pačios sporto valdžios institucijos, bet kadangi tai ir ekonominė veikla, jis neišvengiamai patenka į darbo įstatymo, konkurencijos įstatymo, autorių teisių įstatymo, žiniasklaidos teisių ir kt. įstatymų galiojimo sritį.

Bėda ta, kad šie įstatymai dažnai parengti neatsižvelgiant į specifinius sporto poreikius ir reikalavimus. Pagal dabartines sutartis į šiuos specifinius poreikius nelabai galima atsižvelgti. Džiaugiuosi, kad pagal Lisabonos sutartį bus daugiau laisvės leisti mums nukrypti, daryti išimtis ar aiškinti įstatymus atsižvelgiant į specifinius sporto poreikius.

Pavyzdžiui, sportui negalime taikyti konkurencijos įstatymo tik jo ekonominiu požiūriu, nes tai visiškai sunaikintų konkurenciją sporto požiūriu. Nėra geresnio pavyzdžio už bendrą televizijos transliavimo teisių pardavimą, kaip tai daro Anglijos pagrindinė lyga, perskirstydama jas visiems klubams. Tai visiškai priešinga nei Ispanijoje, kur du klubai už televizijos transliacijas vien tik sau pasiima daugiau nei pusę pajamų.

Taip pat turėtume pripažinti, kad UEFA namuose užaugintų žaidėjų programa – tai tinkamas ir Europos Sąjungos teisę atitinkantis atsakas, ne taip, kaip FIFA nerangi „šeši plius penki“ programa.

  Grażyna Staniszewska (ALDE). – (PL) Gerb. Pirmininke, kaip Regioninės plėtros komiteto narė norėčiau pabrėžti regionų ir vietos valdžios vaidmenį plėtojant sporto infrastruktūrą, organizuojant plačiai prieinamus renginius ir propaguojant sportą bei sveiką gyvenseną tarp vietos savivaldybių gyventojų, kitaip tariant, tarp Europos piliečių.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į su neįgaliųjų galimybe sportuoti susijusį klausimą. Valstybės narės turėtų užtikrinti nors galimybę neįgaliems mokiniams dalyvauti pagrindinėse kūno kultūros pamokose. Kur tai įmanoma, tokie mokiniai turėtų turėti galimybę dalyvauti ir aukštesnio lygio pamokose.

Ponai ir ponios, derėtų prisiminti, kas sportas – tai viena iš veiksmingiausių priemonių socialinei integracijai pasiekti. Todėl taikant specialias Europos Sąjungos programas sportas turėtų sulaukti gerokai daugiau paramos, ypač remtini tarptautinių sporto renginių jaunimui organizatoriai, įskaitant tuos, kurie įtraukdami neįgalius asmenis konkrečiai prisideda prie integracijos. Sportas apima daugiau nei tik fizinę veiklą ir sveikatą. Jo indėlis į pakantumo dvasios, sąžiningumo ir pagarbos sąžiningo žaidimo principams plėtotę yra neįkainojamas. Visa tai ypač svarbu vaikams ir jaunimui, kurie nūdien yra jauni Europos Sąjungos piliečiai.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, prieš kalbėdamas turėčiau deklaruoti daugybę savo finansinių interesų, susijusių su šiuo dalyku, kurie išvardyti mano internetu prieinamoje deklaracijoje.

Taip pat norėčiau pasveikinti pranešėją M. Mavrommatį už tai, kad jis rūpinasi šiuo klausimu ir jį išmano, ypač dėl dopingo vartojimo sporte.

Tiesą sakant, pirmasis šio pranešimo projektas prieš pasirodant pakeitimams tikriausiai buvo toks geras dokumentas šia tema, kokį tik galima rasti sutrumpintą jo variantą. Nors kaip visada po to įsiterpė komitetai ir Kultūros komitete priimtas pakeitimas beveik sugadino atliktą darbą. Pavyzdžiui, 59 pastraipoje – keistas pasiūlymas kurti sportui skirtas Europos policijos pajėgas ar kalba apie „finansinį dopingą“ 16 pastraipoje, kuriose puolamos privačios investicijos, o kai kuriais atvejais – vidaus investicijos į Europos Sąjungą. Deja, šiame pranešime į sportą žiūrima per profesionalaus futbolo vertintojo akinius. Kaip pastaruosius 28 metus buvęs futbolo teisėjas daugiausia mėgėjų lygmeniu galiu pasakyti, kad šiame pranešime visiškai nesprendžiamos mėgėjų futbolo problemos, apskritai nė viena mėgėjų sporto problema.

Šiuose rūmuose skelbiama, kad mes nemėginame daryti įtakos valdymo organų sprendimams, bet jau šiandien diskusijoje matėme, kaip puolamas FIFA „šeši plius penki“ sumanymas. Valdymo organai turėtų būti budrūs. Sportą kaip pirmaeilės svarbos dalyką patikėti Europos Sąjungai nėra gera mintis.

Apie sporto lažybas išgirdome daug nuomonių. Naudoti šį pranešimą siekiant pamėginti ir baigti diskusijas dėl lažybų ir loterijos rinkos liberalizavimo yra visiškai neteisinga. Ši diskusija turi vykti visiškai kita kryptimi ir kilti iš kito komiteto. Tie, kurie apie tai kalba, turėtų tik pažvelgti į tai, kas vyksta Italijoje, kur dėl laipsniško rinkos liberalizavimo padidėjo visiems prieinamų pinigų kiekis.

Mes kalbėjome apie bendrą televizijos transliavimo teisių pardavimą, kuriam aš pritariu, nes tai pasiteisino Jungtinėje Karalystėje, tačiau tvirtai tikiu subsidiarumo principu, kurį tikrai derėtų palikti valstybėms narėms.

Šioje Baltojoje knygoje dėl sporto esama daug gerų dalykų, net jei joje ir per mažai kalbama apie specialiųjų olimpinių žaidynių ir parolimpinių žaidynių judėjimus. Tačiau apskritai šis pranešimas – tai Airijos balsuotojų įžeidimas, kai apie Lisabonos sutartį kalbama taip, tarsi ji jau būtų patvirtinta ir tarsi jų balsai nieko nereiškia. Dėl to JK konservatorių delegacija pabaigoje turės balsuoti prieš.

  Donato Tommaso Veraldi (ALDE). – (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, norėčiau padėkoti pranešėjui už jo puikų darbą dėl pranešimo, kuriame siekiama apibrėžti strategines sporto vaidmens gaires Europos Sąjungoje.

Sportas – tai socialinis reiškinys, kuris visuomet skatino šias vertybes: solidarumą, komandos dvasią ir tapatumą, kaip tvirtinama prie Amsterdamo sutarties pridėtoje deklaracijoje dėl bendros sporto reikšmės. Sportinė veikla padeda lavinti fizinius, protinius ir socialinius įgūdžius, todėl sportuoti derėtų ir švietimo sistemoje, ir kitose socialinio gyvenimo srityse.

Nederėtų nuvertinti vieno dalyko – tai naudos, kurią sportas teikia neįgaliesiems. Visos valstybės narės, vietos ir regionų valdžios institucijos ir sporto organizacijos turėtų užtikrinti ir suteikti galimybę neįgaliesiems naudotis sporto įranga. Sportas turi stoti prieš naujas šiuolaikinės visuomenės grėsmes, pvz., jaunų žaidėjų išnaudojimą, dopingą, rasizmą, smurtą ir pinigų plovimą. Smurto problema kyla ne tik stadione, bet ir už stadiono ribų.

Pritariu Komisijos sumanymui užkirsti kelią netvarkai ir skatinti dialogą su valstybėmis narėmis, tarptautinėmis organizacijomis, sporto organizacijomis ir policijos pajėgomis. Svarbu pabrėžti ir ekonominį sporto aspektą. Valstybių narių taikoma žaidėjams palanki diskriminuojanti mokesčių sistema gali baigtis konkurencijos iškraipymu. Todėl būtina priimti sąžiningą sporto organizacijų konkurenciją užtikrinančias taisykles.

  Christofer Fjellner (PPE-DE). – (SV) Gerb. Pirmininke, pranešimo panegirikai sportui galima tik pritarti. Sporto reikšmė visuomenei didelė ir jis kuria daug svarbių vertybių, kurias vargu ar galima atskleisti tik per dvi minutes. Sportas padeda burti Europą draugėn. Tačiau vien todėl, kad kažkas svarbu, nereiškia, kad tai politiška, ir tik dėl to, kad tai, kas padeda burti Europą draugėn, nėra pagrindinis ES įsipareigojimas.

Manau, kad šito mes šioje diskusijoje ir pritrūkome, ypač jei žmonės tvirtina, kad labiau su sportu susijusios iniciatyvos turėtų būti iškeliamos ES lygmeniu. Aš nesu tokios nuomonės. Todėl nemanau, kad mums reikalinga speciali Europos lošimų policija. Nemanau, kad sporto agentai per daug uždirba ir kad tuo remdamiesi galėtume kurti specialų sporto agentų mokymą. Taip pat nederėtų lyginti sėkmingų ir ne tokių sėkmingų klubų pajamų. Mėginimas riboti tai, kas pranešime vadinama intensyviais sportininkų varžybų tvarkaraščiais, tikriausiai neprivers sportininkų atsisakyti dopingo.

Tačiau privalome išnagrinėti daugybę melagingų pareiškimų apie Europos lošimų rinką. Lošimų rinkoje nesama jokio ryšio tarp paprastų žaidėjų ir rungtynių su iš anksto nuspręstais rezultatais. Atvirkščiai, matėme, kad kai kurie didžiausi skandalai Europoje paveikė šalis, kuriose yra monopolija. Nėra jokio ryšio tarp lošimų monopolijos ir lošimų ribojimo politikos. Priešingai, valstybėse narėse daug valstybinių monopolių yra didžiausi reklamos platintojai. Lošimų rinka nereguliuojama ne tose šalyse, kuriose yra konkurencija. Atvirkščiai, lošimų paslaugos prasčiausiai reguliuojamos ir monopoliai dažniausiai gali daryti tai, ką nori, šalyse, kuriose yra monopolija.

Remdamiesi neteisingais faktais neturėtume bandyti apsaugoti ES nuo srities, kurioje ES iš tiesų turi atlikti svarbų vaidmenį. Europoje yra laisvas paslaugų judėjimas, kurį neabejotinai turėtume taikyti ir lošimo paslaugoms. Klaidingi valstybių narių duomenys apie priklausomybę nuo azartinių lošimų dažnai slepia gryną protekcionizmą ir siekį apsaugoti savo pačių iš lošimo monopolių gaunamas pajamas. Iš tikrųjų visa ši su lošimų politika susijusi veidmainystė paprasčiausiai rodo, kad tai valstybių narių finansų ministrai labiausiai kenčia nuo azartinių lošimų priklausomybės. Todėl mums, švedams konservatoriams, labai sunku pritarti daugumai šio pranešimo dalių.

  Pirmininkas. − Ką tik gavau vienuolika prašymų žodžio, kurių patenkinti negalime. Per diskusiją nekalbėjusiems nariams priminčiau, kad jie gali pateikti rašytinį, ne ilgesnį nei 200 žodžių pareiškimą, kuris bus pridėtas prie žodinio diskusijų pranešimo, ar kalbų pabaigoje pateikti balsavimo rezultatų paaiškinimą.

  Mihaela Popa (PPE-DE). – (RO) Gerb. Pirmininke, brangūs kolegos, norėčiau pasveikinti savo kolegą M. Mavromatį ir kartu jam padėkoti už bendradarbiavimą, nes pasiūliau keletą šio pranešimo pakeitimų.

Manau, kad jaunesniems nei 14 metų paaugliams būtina sudaryti galimybes nemokamai lankytis sporto renginiuose, rengti Europos čempionatus mokyklų ir universitetų lygmeniu ir Europos dieną be maisto priedų. Sportą ir mokyklos infrastruktūrą būtina pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, nustatyti privalomąjį didelio meistriškumo sportininkų medicininį draudimą ir parengti Europos projektus dėl smurto sporto aikštėse prevencijos. Būtina kurti Europos projektus, skirtus ypatingų fizinių gebėjimų mokiniams.

Baigdama norėčiau išreikšti įsitikinimą, kad priimdami Baltąją knygą dėl sporto mes prisidėsime prie sveikesnės ir vertingesnės Europos visuomenės propagavimo.

  Costas Botopoulos (PSE). – (EL) Gerb. Pirmininke, visą savo gyvenimą labai mėgau sportą ir kaip dalyvis, ir kaip žiūrovas. Turėčiau pridurti, kad daug metų aš ir mano bendradarbis EP narys ir draugas M. Mavrommatis tam pačiam laikraščiui rašėme straipsnius apie sportą.

Tačiau šiandien po diskusijos nesu taip optimistiškai nusiteikęs. Kad ir ką darytume ir kad ir kaip stengtumėmės tvarkyti šiuos klausimus, patys renginiai rodo, kad padėtis yra ganėtinai baisi.

Dopingas – tai kasdienė problema, nusinešusi žmonių gyvybių. Sporto pavertimas pelno šaltiniu pasiekė kraštutinumus. Sporto sėkmė skatina nuolat rūpintis įspūdingais milžiniškais renginiais, o tai paskatino korupciją. Sporte labiausiai viešpatauja televizija.

Todėl manau, simbolinis gestas būtų labai svarbu. Atsižvelgdami į su olimpinėmis žaidynėmis susijusias problemas, manyčiau, turime apsvarstyti galimybę žaidynes visam laikui grąžinti į Graikiją.

  Toomas Savi (ALDE). – Gerb. Pirmininke, kaip Estijos slidininkų asociacijos pirmininkas pritariu pranešime minėtam susirūpinimui dėl mažėjančio kūno kultūrai skiriamų valandų skaičiaus ir pradinėje, ir vidurinėje švietimo pakopoje. Kūno kultūra padeda mokiniams ugdyti sveikos gyvensenos įpročius. Daugeliui sportuojančiųjų labai sunku daugiau domėtis sportine veikla.

Pavyzdžiui, Estijos slidininkų asociacija sukūrė visus metus veikiančią vaikams ir neprofesionalams skirtą sistemą, tačiau tai gana brangus sumanymas. Turėdamas tai mintyje turėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad sportinės veiklos finansavimui didelę naudą teikia lošimai. Daugelis sporto šakų subsidijuojamos iš valstybės rengiamų loterijų ir licencijuotų lošimų pelno. Manau, kad jei tų pinigų nenaudosime, turėtume atrasti alternatyvių finansinės paramos šaltinių.

  Antonio De Blasio (PPE-DE). – (HU) Dėkoju, gerb. Pirmininke. Norėčiau pasveikinti pranešėją, parengusį šį pranešimą. Šiandien daug išgirdome, bet aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kelis aspektus. Nutukimas tampa endemija ir dėl to iš dalies kalta mūsų nejudri gyvensena. Tačiau padėtį galima būtų taisyti, kaip sakė ir pirmiau kalbėjęs kolega, valstybėse narėse įvedus privalomas kasdienes kūno kultūros pamokas – nuo pradinės mokyklos iki aukštojo išsilavinimo pakopos. Tačiau tam reikalingos patalpos. Taip pat būtina keisti mokymo programą. Kalbant apie patalpas, padėtį galima būtų pagerinti, jei vyriausybė imtųsi didesnio vaidmens, nes mažiausiai pusę sporto pajamų, kurios sudaro 4 proc. ES bendrojo vidaus produkto, reikėtų perinvestuoti siekiant iš esmės pakeisti šią padėtį. Aš tikrai tai rekomenduoju. Viliuosi, kad Baltoji knyga šią padėtį pagerins. Ačiū už dėmesį.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Kadangi po kelių minučių prasidės balsavimas, ilgai kalbėti negaliu. Tačiau norėčiau pasakyti keletą dalykų ir atsakyti į kai kuriuos klausimus. Mano nuomone, diskusija parodė, koks sudėtingas reiškinys yra sportas šiuolaikinės visuomenės gyvenime. Su malonumu pasakysiu, kad po balsavimo dėl M. Mavrommačio pranešimo turėsime labai tvirtą, Baltąja knyga ir Parlamento pranešimu pagrįstą būsimos nuoseklios Europos sporto politikos pamatą.

Suprantama, kad diskusijoje buvo atskleista daugybė minčių, į kurias būtinai bus atsižvelgta ir kurias bus imtasi nagrinėti artimoje ateityje. Norėčiau pabrėžti tai, ką čia išvardijau ir kas man pasirodė ypač svarbu. Viena iš problemų, į kurią iš tiesų atsižvelgta Baltojoje knygoje, yra sportininkų, ypač jaunuolių, išsilavinimas, siekiant užkirsti kelią apibūdintoms aplinkybėms: pasibaigus sportinei karjerai, jie vis dar neturi susikūrę atitinkamos ilgalaikės ateities. Lygai taip pat svarbu spręsti prekybos žmonėmis arba pavojaus prekybos žmonėmis sporte kartais pasitaikančią problemą. Komisija taip pat privalo imtis intelektinės nuosavybės, ypač susijusios su interneto klausimu, kuris, į viską atsižvelgus, yra Komisijos reikalas; bet kadangi matau, kad atmosfera nepalanki ilgoms kalboms, greitai atsakysiu į pateiktus klausimus.

Pirma, būta klausimo dėl vadinamųjų „gairių“. Komisija mano, kad joms apibrėžti kol kas netinkamas laikas; vis dėlto Komisija mano, kad į šią problemą derėtų atkreipti dėmesį. Kalbėdamas apie kitus klausimus norėčiau paminėti labai dažnai minimą loterijų klausimą. Čia norėčiau pareikšti, kad loterijos nepatenka į Paslaugų direktyvos apimtį; taigi joms taikoma Bendrijos teisė ir kiekvienu konkrečiu atveju būtina siekti sprendimo. Kitas svarbus klausimas buvo bendras televizijos programų transliavimo teisių pardavimas. Komisija mano, kad sprendimą galima rasti visur, kur, kaip buvo minėta, yra sutarimas. Manau, kad labai greitai paliečiau visus svarbiausius klausimus, kurie buvo iškelti. Akivaizdu, kad tai tik vienas, nors labai svarbus, Komisijos ir Parlamento kartu žengtas žingsnis.

  Manolis Mavrommatis, pranešėjas. − (EL) Gerb. Pirmininke, norėčiau dar kartą padėkoti visiems šiandien čia kalbėjusiems nariams ir visiems, kurie pateikė šio pranešimo dėl Baltosios knygos dėl sporto pakeitimus.

Iš viso aštuoni komitetai pateikė 520 pakeitimų. Kiek galėdamas siekiau sutaikinimo sprendimų ir tai pavyko. Tai, kad šiuos pakeitimus teikė ir dėl jų balsavo aštuoni komitetai, rodo, koks iš tiesų svarbus yra šis pranešimas. Be abejo, apie jo svarbą liudija ir teksto, kuris turi būti įtrauktas į Reformų sutartį, reikšmė.

Tai pirmasis sportui ir ES svarbus žingsnis. Bendradarbiavimu ir parama galima daug pasiekti.

  Martin Schulz (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, nesu tikras, pagal kurią taisyklę turėčiau įsiterpti, bet aš vis tiek tai padarysiu. Prašyčiau pranešti Briuseliui, kad bent man, nors esu įsitikinęs, kad kalbu visų frakcijų pirmininkų vardu, kad šiuo metu atmosfera rūmuose visiškai nepriimtina. Toks didelis triukšmas, kad mes net per ausines nieko negirdime; tai tiesiog pasibaisėtina.

Dėl baisaus triukšmo rūmuose beveik negirdėjome didelės dalies Komisijos nario V. Špidlos kalbos ir M. Mavrommačio pastabų. Tai visiškai nepriimtina. Prašytume užtikrinti, kad pasibaigus diskusijoms valdyba padarytų nors penkių minučių pertrauką iki balsavimo, nes neturėtume taikstytis su šia rūmuose susidariusia padėtimi.

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Laikas balsuoti numatytas iškart po diskusijų, ir dabar pereisime prie balsavimo.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Iles Braghetto (PPE-DE), raštu. – (IT) Pritariu pranešėjo M. Mavrommačio darbui ir džiaugiuosi Komisijos priimta ilgai laukta Baltąja knyga dėl sporto. Tai naudinga ir reikalinga priemonė, nes sportinė veikla yra labai svarbus Europos visuomenės aspektas.

Atkreipčiau dėmesį į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto poziciją, kuri pabrėžia visuomeninę sporto vertę, ypač jaunimo atveju, nes sportas – tai priemonė mokyti pakantos, pagarbos ir bendravimo. Manau, kad vadovaudamosi aiškiomis, skaidriomis Bendrijos gairėmis, valstybės narės turėtų suteikti sportui tinkamas erdves ir apskritai įtraukti visą visuomenę, įskaitant socialiai remtinas grupes, siekdamos, kad sportinė veikla burtų žmones draugėn ir padėtų jiems kovoti su tokiais reiškiniais kaip rasizmas ir ksenofobija.

Atsižvelgdamas į tai, kad fizinio aktyvumo stoka sukelia ligas, pvz., nutukimą ir kitus lėtinius negalavimus, manau, kad būtinas sporto ir sveikatos sektorių bendradarbiavimas. Informuodama piliečius ir ragindama juos dalyvauti įvairioje sportinėje veikloje, Europos Sąjunga atlieka itin svarbų koordinatorės vaidmenį.

  Magor Imre Csibi (ALDE), raštu. – (RO) Norėčiau pabrėžti kūno kultūros pamokų ES mokyklose ir vidurinėse mokyklose svarbą. Šiuo metu kūno kultūra yra vienintelė mokymosi programos disciplina, skirta parengti vaiką sveikai gyvensenai. Džiaugiuosi ES iniciatyva didinti kūno kultūros pamokų skaičių mokyklose.

Didindami kūno kultūros pamokų skaičių turėtume atsižvelgti ir į du svarbius klausimus: kalbu apie kūno kultūros pamokų patrauklumą ir galimybę jas diferencijuoti. Mano pareiškimas grindžiamas diskusijomis su Rumunijos mokiniais ir kūno kultūros mokytojais. Deja, nepatrauklios kūno kultūros pamokos skatina jas vis dažniau praleidinėti.

Viena priežastis, kodėl kūno kultūros pamokos nepatrauklios, – tai tinkamos materialinės bazės joms įvairinti stoka. Kita problema – tai specialių kūno kultūros pamokų, skirtų antsvorio turintiems bei nutukusiems vaikams ir jaunimui, nebuvimas. Kūno kultūros pamokos yra vienodai intensyvios ir sveikiems, ir problemų turintiems vaikams. Dėl to kartais jaunimas verčiamas laikytis atokiau nuo sporto aikštelių.

Tai kelios keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse aptiktos problemos, kurioms turime rasti sprendimus. Raginu Europos Komisiją pasiūlyti sprendimus ir net valstybių narių gerosios patirties pavyzdžius.

  Gyula Hegyi (PSE), raštu. – (HU) Mano kolegos nario iš Graikijos pranešimas dėl sporto – tai svarbus dokumentas artimu mano širdžiai klausimu. Sportas jau daugelį tūkstančių metų yra Europos kultūros dalis. Senovės graikai, be kitų dalykų, žmonijai paliko olimpinių žaidynių džiaugsmą. Nūdien daugelis nerimauja, ar išvengsime olimpinių žaidynių boikoto ir ar apsaugosime jas nuo politinių aistrų, kurios kitais atžvilgiais būtų pateisinamos. Su malonumu pranešu, kad Vengrijoje pagrindinės politinės jėgos ir viešoji nuomonė nepritaria Pekino olimpinių žaidynių boikotui. Kiek matau, panaši nuotaika vyrauja visoje Europoje. Todėl reikia tikėtis, kad šį kartą po ankstesnių nevykusių boikotų politikai nesugadins malonumo sportininkams ir šimtams milijonų sportą mėgstančių žmonių. Politikų dalyvavimas atidarymo ceremonijoje – tai visai kas kita. Šį klausimą turi spręsti savo pareigas einantys politikai ir į jį nederėtų traukti nei sporto, nei sportininkų.

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. – (RO) Kalbėdami apie atnaujintą Lisabonos strategiją, negalime nepaisyti sektoriaus, kuriame dirba 15 mln. žmonių ir kuris sukuria apie 4 proc. Europos Sąjungos BVP. Sportas iš tikrųjų gali būti svarbi mūsų dviejų didelių tikslų – ekonomikos augimo ir užimtumo – sudedamoji dalis.

Todėl norėčiau pabrėžti kai kuriuos Europos Sąjungos paramos sporto sektoriui biudžeto aspektus. Šiuo metu galiojančiose sutartyse nėra aiškios nuorodos, kuri pasitelkiant programas ir fondus mums leistų aktyviai dalyvauti. Vis dėlto iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo Biudžeto komitete vis dar galime pradėti parengiamuosius veiksmus, kuriais, nors ir menku biudžetu, nuo 2009 m. galima pradėti labai naudingus Europos sportui projektus.

Apgailestauju, kad šią savaitę per naujo preliminaraus biudžeto projekto pristatymą rimčiau nesvarstėme biudžeto eilutės, kuri gali būti numatyta 3 skyriuje „ES biudžeto pilietybė“. Viliuosi, kad konstruktyvius šios srities pasiūlymus pateiksime iki pirmojo biudžeto svarstymo rudenį.

  Lívia Járóka (PPE-DE), raštu. – (HU) Pirmiausia leiskite pasveikinti savo gerbiamą draugą M. Mavrommatį jo pranešimo proga, kuriame Europos Sąjungos valstybės narės raginamos keistis gerąja patirtimi siekiant užkardyti smurtą, rasizmą ir ksenofobiją sporto aikštėse ir prie jų. Imtis veiksmų kovoti su rasizmu, deja, vis dažniau pasitaikančiu sporto renginiuose, – tai užduotis, kurią turi bendrai atlikti valstybių narių valdžios institucijos, sporto asociacijos ir varžybų organizatoriai. Jos tuo taip pat suinteresuotos. Kai kurios puikios, šiuo požiūriu išsiskiriančios iniciatyvos apima ES Europos futbolo asociacijos (UEFA) kampaniją „Futbolas prieš rasizmą Europoje“ (FARE) ir daugelį kitų renginių, pavadintų „Rasizmas gadina žaidimą“. Tačiau veiksmingiausia priemonė kovojant su rasizmu ir sporto arenoje pasitaikančia atskirtimi – tai pats žaidimas, nes jis ugdo žmonių komandos dvasią, bendradarbiavimą ir sąžiningą rungtyniavimą, taip pat stiprina bendradarbiavimą ir solidarumą kaip socialines vertybes.

Tačiau, statistikos duomenimis, kai kurios visuomenės grupės, ypač socialiai remtinos etninės mažumos, mažiau dalyvauja sportinėje veikloje ir joms mažiau prieinami valstybės valdomi sporto infrastruktūros objektai. Dėl šios priežasties Europos Sąjungai reikia sukurti tinkamą orientacinę programą, skirtą lygioms galimybėms skatinti sportuojant ir remiant sportą. Tuo tarpu valstybių narių sporto asociacijų vadovybė bendradarbiaudama su vietos ir regionų valdžia privalo pirmenybę teikti socialiai remtinų žmonių dalyvavimui atitinkamose sporto šakose.

  Roumyana Jeleva (PPE-DE), raštu. – (BG) Norėčiau pasveikinti mūsų kolegą M. Mavrommatį, parengusį puikų pranešimą. Aš pritariu sporto įtraukimui į Lisabonos sutartį, reikalavimui 2009 m. biudžete atskirą biudžeto eilutę skirti veiklai sporto srityje ir priemonių, skirtų sportui skatinti valstybėse narėse, plėtotei. Manau, kad šios dienos diskusija – tai nuoseklios Europos politikos sporto srityje pradžia.

Kaip Regioninės plėtros komiteto narė iš Bulgarijos – šalies, kurioje neišplėtota sporto, ypač mėgėjų sporto, infrastruktūra, norėčiau paraginti Europos Komisiją ir valstybes nares aktyviau naudoti Europos regioninės plėtros fondą ir kitas finansines priemones investuojant į miesto aplinką ir plėtojant su sportu susijusią infrastruktūrą ir projektus. Esu įsitikinusi, kad padedant ES, sportas galėtų ir turėtų tapti tvarios mūsų regionų, savivaldybių, miestų ir kaimų plėtros strategijos dalimi.

  Lasse Lehtinen (PSE), raštu. – (FI) Sportas – tai konkurencija, bet tokia, kuriai negalima taikyti ES konkurencijos įstatymų.

Siekiant išlaikyti sporto specifiškumą, ateityje jam derėtų suteikti savireguliavimo galimybę vadovaujantis geriausiomis kiekvienos sporto šakos tradicijomis. Kaip įstatymų leidėjai, mes turime leisti įstatymus, kurie užtikrintų, kad politikai ir teisėjai nuo sporto laikytųsi kiek galima atokiau. Šis iš pažiūros prieštaringas reikalavimas šiame pranešime nagrinėjamas nuosekliau nei Komisijos Baltojoje knygoje.

Europos mėgėjų ir visiems prieinamam sportui svarbu, kad valstybės narės galėtų išsaugoti savo nacionalines lošimų sistemas, kurios yra būtina sporto specifiškumo sudėtinė dalis. Šalyse, kuriose valstybė išlaiko monopoliją, lengviau apsisaugoti nuo šalutinių lošimo padarinių. Visos sporto šakos, profesionalus sportas ir su juo susijusios įmonės turi naudos iš savanoriško, nemokamo mėgėjų sporto ir viešo finansavimo.

Parlamentui savo ruožtu reikia užtikrinti, kad rinkos jėgų spaudžiamas nesubyrėtų socialinis sporto pagrindas.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. – (PL) Sportas yra tokia svarbi ir globalizuota kasdienio gyvenimo dalis, kad jis nusipelno Europos Sąjungos institucijų dėmesio. Bendros pastangos kovoti su tam tikrais su tuo susijusiais reiškiniais yra veiksmingesnės nei pavienė valstybių narių veikla.

Dopingas –tai pripažinta ir plačiai paplitusi šiuolaikinio konkurencingo sporto rykštė. Todėl Europos Parlamento pranešime kovai su dopingu skiriama didesnė svarba. Iš buvusių komunistinių šalių atvykę nariai prisimena, kaip dopingas gali būti nacionalizuota čempionų ugdymo priemonė, kuriai pritarė šalies, kuri savo prestižą kūrė remdamasi sėkme sporto srityje, valdžios institucijos. Remdamasis padėties realijomis, pranešėjas išmintingai pastebėjo, kad, nors ir padidinus kontrolę, vien tik simptomų gydymas nebus veiksmingas. Jį turi lydėti priemonės, skirtos esminėms šio reiškinio priežastims pašalinti. Turiu galvoje renginių tvarkaraštį, kuris viršija kūno pajėgumus ir išlavinimą.

Kita pastebima masinių sporto renginių rykštė yra rasizmo ir diskriminacijos apraiškos. Šios apraiškos skiriasi nuo FIFA įvestų apribojimų, pvz., dėl komandos vietos narių ir narių iš užsienio skaičiaus. Tokius apribojimus lemia rūpestis jaunų talentų pažanga ir lavinimu (užuot juos pervedus), ir jie nėra žaidėjų tautine kilme pagrįstos diskriminacijos pavyzdžiai.

Taip pat džiaugiuosi, kad atkreiptas dėmesys į su sporto komercializavimu susijusius reiškinius ir jo šalutinius padarinius, pvz., lošimus ir nevienodas galimybes transliuoti sporto renginius. Sutinku, kad tai taip pat svarbūs klausimai.

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE), raštu. – (BG) Gerb. Pirmininke, puiku, kad EP svarsto Baltąją knygą dėl sporto. Mums derėtų atkreipti dėmesį į būtinybę suderinti profesionalų ir mėgėjų sporto plėtotei skirtą politiką. Sportinis meistriškumas brangiai kainuoja, bet lygiai taip pat būtina didinti masinio sporto nuo vaikystės iki pensijos finansavimą. Būtina sukurti tokią infrastruktūrą, kuri integruotų visų visuomenės sluoksnių piliečius.

Sportui lavinama nuo ankstyvos vaikystės ir sportas – tai priemonė apsaugoti nuo narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo. Turėtume raginti visas valstybes nares kurti vietas, kur galima būtų nemokamai sportuoti, ir vietas be narkotikų, alkoholio ir tabako. Neseniai atlikau viešosios nuomonės apklausą ir jos duomenimis, sportuojantis jaunimas nevartoja narkotikų ir alkoholio. Jų visiškai kitokia elgsena; pakanta ir solidarumas – tai labai svarbūs dalykai, kuriuos ugdo sportas. Todėl sporte ypač svarbi švietimo reikšmė. Norėčiau dar kai kuo su jumis pasidalyti. Esama specializuotų sporto mokyklų ir labai svarbu, kad jų veikla būtų suderinta su sportininkus telkiančiais sporto klubais. Dėl šios priežasties būtina turėti teisinius ir sporto, ir švietimo reglamentus.

  Siiri Oviir (ALDE), raštu. – (ET) Čia buvo daug pasakyta apie sporto vaidmenį kultūrai, jo poveikį sveikatai ir t. t. Sportas atlieka labai svarbų ir fiziologinį, ir psichologinį vaidmenį. Pastaraisiais metais Europoje ypač skelbiama socialinė sporto nauda siekiant visiems suteikti galimybę kiek galima aktyviau dalyvauti savo bendruomenių gyvenime. Ypač apgailestauju, kad to paties negalima pasakyti apie neįgaliųjų sportą. Kaip Estijos žmonių su fizine negalia sporto asociacijos pirmininkas žinau, kaip sunku surengti neįgaliųjų sporto renginius, juos nušviesti žiniasklaidoje ir gauti lėšų iš vyriausybės ir rėmėjų. Mūsų sportininkai supranta, kad lygios sąlygos ir galimybės jiems nesuteiktos.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. – (RO) 2007 m. Eurostato paskelbti kultūros statistikos duomenys buvo gauti remiantis valstybių narių pripažinta, į šią kategoriją įeinančia veikla. Deja, sportas ir turizmas į ją nebuvo įtraukti, ir aš manau, kad tai derėtų ištaisyti. Pastarųjų metų sporto turizmo plėtotę, žiemos ir jūrinio sporto skatinimą vertinu teigiamai.

Sportui skirtos patalpos viešbučių kompleksuose ar dviratininkams skirtų turistinių maršrutų sukūrimas turėtų teigiamą poveikį ir gyventojų sveikatai, ir aplinkai. Dideliuose Europos miestuose jau esama stovėjimo aikštelių, kuriose turistams nemokamai suteikiami dviračiai visam jų transporto priemonių stovėjimo aikštelėje laikui.

Gegužės 1 d. Galacio mieste, iš kur esu kilusi, prie finišo linijos laukiau žmonių, kurie nusprendė dalyvauti tarpvalstybinėse lenktynėse. Ypač džiaugiausi finišo liniją kirtusiais vaikais ir žmonėmis su negalia. Skatinant sportą ypač svarbus švietimo vaidmuo. 2001 m. Rumunijoje prasidėjo kelių šimtų sporto salių statyba miestų ir kaimų mokyklose ir aukštosiose mokyklose. Manyčiau, kad tokias investicijas reikėtų tęsti.

PirmininkAUJA: M. ROURE
Pirmininko pavaduotoja

5. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkė. – Pirmiausia su malonumu noriu pranešti, kad šįryt Lietuvos parlamentas Sutartį ratifikavo.

(Plojimai)

Kitas klausimas – tai balsuoti skirtas laikas.

(Apie balsavimo rezultatus ir kitą smulkesnę informaciją (žr. protokolą).

– Prieš balsavimą:

  Jens-Peter Bonde (IND/DEM). – Gerb. Pirmininke, šiandien Parlamente balsuoju paskutinį kartą. Rytoj Danijos „June“ judėjimui atstovaus Hanne Dahl. Leiskite jums visiems padėkoti už puikias kovas dėl nuostatų ir už puikų bendradarbiavimą bendrai kovojant dėl skaidrumo.

Mums pavyko atversti slaptą Komisijos telefonų knygą. Jų darbotvarkes ir protokolus turime internete. Greitai pamatysime, kas yra Komisijos patarėjai ir kas gauna subsidijas. Šios pergalės galimos tik dėl to, kad bendradarbiavome nepaisydami politinių linijų.

Dėl labai paprasto pasiūlymo pradėti skaidrumo procedūrą konvenciją pasirašė 23 šalių vyriausybės, visi vyriausybių narių parlamentų nariai ir visi EP nariai, išskyrus vieną. Viskas turi būti atvira ir skaidru, nebent sukuriama leidžianti nukrypti nuostata.

Taip pat dėkoju už paramą dėl keleto pakeitimų F – dujų, klimato, pesticidų ir geriamojo vandens, transporto, nitratų ekologiškose dešrelėse klausimais.

Antrasis mano noras yra tai, kad valstybės tarnautojai daugiau nepriimtų įstatymų už uždarų durų. Prašau, užtikrinkite, kad dėl visų Europos įstatymų būtų viešai balsuojama Parlamente.

Dėkoju jums, kolegos, už kartu praleistus 29 metus …

… ir jums, Danijos rinkėjai, dėkoju už suteiktą galimybę!

5.1. EC/Seišelių susitarimas: žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (A6-0085/2008, Josu Ortuondo Larrea) (balsavimas)

5.2. (A6-0146/2008, Sérgio Marques) (balsavimas)

5.3. (A6-0107/2008, Monica Frassoni) (balsavimas)

– Prieš balsavimą:

  László Kovács, Komisijos narys. − Gerb. Pirmininke, Komisija pritaria M. Frassoni pranešimui, kuris patvirtina dvipusį Parlamento ir Komisijos susitarimą dėl Tarybos sprendimo 1999/468/EB, iš dalies pakeisto Sprendimu 2006/512/EB, įgyvendinimo tvarkos. Atsižvelgdama į tai Komisija pabrėžia, kad susitarimo 11 pastraipa apskritai apima tik ypač skubius atvejus.

Komisija norėtų padėkoti Parlamentui, ypač G. Galeote ir R. Corbettui, už nuostabią bendradarbiavimo dvasią, kuri vyravo sudarant šį susitarimą. Vakar Komisija susitarimą patvirtino ir artimiausiomis dienomis Pirmininkas J. M. Barroso jį pasirašys.

5.4. Įgyvendinimo priemonės (Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio pakeitimas) (A6-0108/2008, Monica Frassoni) (balsavimas)

5.5. Paramos schemos ūkininkams (parama už medvilnę) (A6-0166/2008, Ioannis Gklavakis) (balsavimas)

5.6. Transatlantinė ekonomikos taryba (balsavimas)

–Prieš balsavimą dėl 13 dalies:

  Erika Mann (PSE). – (DE) Gerb. Pirmininke, per svarstymą dėl bendro pasiūlymo dėl rezoliucijos, kuris vyko pirmadienį partijų bendradarbiavimo pagrindu, pamiršome, kad jau yra Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijos dėl finansinių krizių ir jas tereikia įgyvendinti. Todėl rekomenduočiau, ir labai viliuosi, kad Parlamentas pritars šios frazės įterpimui:

„abiejų šalių išvadų įgyvendinimui.“

(DE) o toliau – likęs tekstas. Kitų pakeitimų tekste nebūtų.

(Parlamentas sutiko priimti žodinį pakeitimą)

5.7. Žmogaus teisių padėtis pasaulyje 2007 m.ir Europos Sąjungos politika (A6-0153/2008, Marco Cappato) (balsavimas)

– Prieš balsavimą dėl 3 pakeitimo:

  Hannes Swoboda, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, leiskite man savo frakcijos vardu paprasčiausiai pateikti šį pareiškimą: mes norime atsiimti 3 pakeitimą. Mes ir toliau laikomės nuomonės, kad, deja, pagarbai žmogaus teisėms užtikrinti ne visuomet užtenka atsisakymo naudoti prievartą principo. Čia paprasčiausiai priminsiu Kosovą ir Darfūrą, bet tai nereiškia, kad mes prieštaraujame atsisakymo naudoti prievartą principui. Todėl savo pakeitimą norime atsiimti. Mes balsuosime už PPE-DE frakcijos pateiktą pakeitimą ir tuo remsimės.

– Prieš balsavimą dėl 7 pakeitimo:

  Marco Cappato, pranešėjas. − (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, noriu padėkoti H. Swobodai iš Socialistų frakcijos už tai, kad siekdamas supaprastinimo šį pakeitimą atsiėmė ir kad išaiškino, jog šis pasiūlymas tam tikru požiūriu nėra vienintelė priemonė.

Norėčiau pateikti PPE-DE frakcijos pasiūlyto pakeitimo žodinį pakeitimą, kuriuo taip pat siekiama supaprastinimo. Dalies pradžia būtų tokia: „neprievartinę kovą laiko tinkamiausia priemone“, o likusi dalis liktų tokia, kokia yra. Taip pat prašyčiau, kad terminas „neprievartinė kova“ visuose tekstuose kitomis kalbomis būtų rašomas vienu žodžiu, nes tai ne tik neigiama sąvoka, nurodanti smurto nebuvimą, bet teigiama veiksmo samprata, kaip mokė Dalai Lama, M. Ghandis ir kitos istorinės asmenybės.

(Parlamentas sutiko priimti žodinį pakeitimą)

– Prieš balsavimą dėl 23 dalies

  Hélène Flautre (Verts/ALE). – (FR) Gerb. Pirmininke, mūsų pranešėjui pritarus, norėčiau pasiūlyti žodinį 23 dalies pakeitimą, kuriame teigiama:

„su nerimu pažymi, kad praėjusiais darbo metais naujoji JT ŽTT institucija neįrodė savo patikimumo, bet dar kartą pabrėžia svarbų JT ŽTT vaidmenį visoje Jungtinių Tautų struktūroje“.

(Parlamentas sutiko priimti žodinį pakeitimą)

5.8. ES rinkimų stebėjimo misijos (A6-0138/2008, Véronique De Keyser, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra) (balsavimas)

- Prieš balsavimą:

  Michael Gahler (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, konsultuodamasis su dviem pranešėjais, siūlau šį papildymą:

„reiškia pagarbą ES rinkimų misijoje dalyvaujantiems stebėtojams iš trečiųjų šalių, pvz., Šveicarijos, Norvegijos ir Kanados“.

(DE) Šito prašė suinteresuotieji asmenys, ir manau, kad tai juos paragins dalyvauti ir kitą kartą.

(Parlamentas sutiko priimti žodinį pakeitimą)

5.9. Prekybiniai ir ekonominiai santykiai su Pietryčių Azijos šalimis (ASEAN) (A6-0151/2008, Glyn Ford) (balsavimas)

– Prieš balsavimą:

  Glyn Ford, pranešėjas. − Gerb. Pirmininke, po vakarykščių diskusijų 11 pakeitimą sutikau atsiimti, o 12 pakeitimą pridėti prie 17 dalies. Tai nusprendžiau po susitarimo su gerb. Varela Suanzes-Carpegna iš PPE-DE frakcijos.

(Parlamentas prašymui pritarė)

5.10. Giliavandenių žuvų išteklių valdymas (A6-0103/2008, Rosa Miguélez Ramos) (balsavimas)

5.11. Interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos Sąjungos institucijose pagrindo sukūrimas (A6-0105/2008, Ingo Friedrich) (balsavimas)

– Prieš balsavimą:

  Hartmut Nassauer (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, savo frakcijos vardu prašyčiau vardinio balsavimo dėl 1 pakeitimo ir dėl 11 pakeitimo balsavimo dalimis antrosios dalies.

  Pirmininkas. – Priminsiu, kad terminas jau baigėsi, tačiau jei prieštaravimų nebus, jūsų prašymui pritarsime.

(Pirmininkas nustatė, kad prieštaravimų dėl prašymo nebuvo)

– Prieš balsavimą dėl 10 dalies:

  Mario Mauro (PPE-DE). – (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, šio pakeitimo tikslas – išbraukti šiuos žodžius: „kai jų vaidmuo ar atliekamos užduotys reglamentuojami pagal Sutartis“. Tai susiję su tuo, kad regionų ir vietos valdžios institucijos, ne taip, kaip privatūs lobistai, atstovauja bendriesiems interesams, todėl būtų pernelyg paprasta regionų ir vietos valdžios institucijas prilyginti privatiems lobistams. Iš tiesų pagal daugelio Europos regionų ir vietos valdžios institucijų statutus jiems leidžiama kištis kur kas plačiau, nei numatyta ES sutartyse siekiant svarstomus viešuosius interesus apsaugoti Bendrijos lygmeniu. Todėl ir raginau paskutinę pakeitimo frazę išbraukti.

(Parlamentas žodinį pakeitimą atmetė)

– Prieš balsavimą dėl 3 pakeitimo:

  Adina-Ioana Vălean (ALDE). – Gerb. Pirmininke, turime 3 pakeitimo žodinį pakeitimą. Norėtume žodį „bažnyčios“ pakeisti žodžiu „religinės“, kad pasakymas skambėtų taip: „<…>lobistais turėtų būti laikomi <...>, t. y. profesionalūs ir įmonėse dirbantys lobistai, nevyriausybinės organizacijos (NVO), tyrimų institucijos, prekybos asociacijos, profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos, religinės, pelno ir ne pelno organizacijos <...>, taigi į visų išvardytų veikėjų veiklą turėtų būti atsižvelgiama vienodai;“ ir t. t.

(Parlamentas žodinį pakeitimą atmetė)

  Monica Frassoni (Verts/ALE). – (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, tai įrodymas, kad lobistai iš tiesų veikia!

(Plojimai iš centro ir kairės)

– Prieš balsavimą dėl 15 pakeitimo:

  Monica Frassoni (Verts/ALE). – Gerb. Pirmininke, rodos, Europos anglų kalba mus apvylė. Dėl to, kad šio pakeitimo tekstas akivaizdžiai nėra labai aiškus, mano frakcija atsiims 25 pakeitimą dėl klausimo dėl pinigų sumų, kurias lobistui reikia deklaruoti pateikiant finansinius duomenis. Bet mes iš tiesų tikimės, net jei ir balsavimas vyks ne taip, kaip šito norėtume, kad per darbo grupės diskusijas šis klausimas bus išaiškintas ir vėl bus nagrinėjamas.

Ačiū jums labai ir dėkoju visiems už kartu atliktą darbą.

5.12. Baltoji knyga dėl sporto(A6-0149/2008, Manolis Mavrommatis) (balsavimas)

6. Parlamento sudėtis (žr. protokolą)

7. Komitetų ir delegacijų sudėtis (žr. protokolą)

PIRMININKAUJA: L MORGANTINI
Pirmininko pavaduotoja

8. Ankstesnio posėdžio protokolų tvirtinimas (žr. protokolą)

9. Paaiškinimai dėl balsavimo

Paaiškinimai žodžiu dėl balsavimo

− Pranešimas: Ioannis Gklavakis (A6-0166/2008)

  Katerina Batzeli (PSE). – (EL) Gerb. Pirmininke, kalbėdami apie jautrų ir Graikijos žemės ūkiui ypač svarbų produktą, tikėtumėmės, kad su reforma, jei jau Europos Teisingumo Teismo nutartys jai daro spaudimą, būtų numatyta ir bendros medvilnės rinkos organizavimo (BRO) apsaugos priemonė iki 2013 m. Toks susitelkimas būtų grindžiamas BŽŪP principais vadovaujantis bendrosios išmokos schema, kiekvienos šalies nacionaliniame pakete esančia Bendrijos fondų finansine garantija ir valstybių narių galimybe lanksčiai valdyti nacionalinį paketą.

Turėtume siekti, kad už hektarą būtų mokamos didžiausios galimos išmokos už plotą nedarant įtakos biudžetui. Be to, paramą reikėtų nukreipti gamintojams, kurie gerins savo gaminių kokybę.

Tačiau šito nepasiekta. Iš tikrųjų pasiūlytoje restruktūrizavimo fondo struktūroje, kaip pasiūlyta pranešime pagal pirmojo ramsčio programą, teigiama, kad sektoriui modernizuoti, ypač medvilnės valymo pramonei, kaip iš pradžių išdėstyta 9, 14, 16, 23, 26, 31 ir 39 pakeitimuose, reikalingas finansavimas. Pertvarkoma ir kompensacija už nuostolius, kuriuos sumažėjus gamybai ar dėl neramumų medvilnės rinkoje patirs medvilnės valymo pramonė

Dėl šių priežasčių PASOK parlamentinė frakcija plenariniame posėdyje balsavo prieš pranešimą dėl tiesioginės paramos schemų už medvilnę.

− Transatlantinė ekonomikos taryba (RC-B6-0209/2008)

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, dėkoju jums už šią galimybę paaiškinti, kaip aš balsavau dėl Transatlantinės ekonomikos tarybos susitarimo.

Manau, jog būtų teisinga sakyti, kad visi džiaugiamės bendradarbiavimu reglamentavimo srityje, ypač kai tai padės skatinti prekybą, o ypač transatlantinę prekybą, nes labai dažnai du dideli prekybos blokai – ES ir JAV – smarkiai nesutaria prekybos klausimais.

Tačiau mums derėtų užtikrinti, kad bet kurie mūsų sudaromi susitarimai dėl bendrų reglamentavimo standartų nebūtų naudojami bendram protekcionizmui pateisinti. Turime užtikrinti, kad bet kurie mūsų pasiekti pasauliniai standartai nėra kliūtis gamintojams ir tiekėjams patekti į kitas pasaulio rinkas.

Todėl siekdami priimti bendrus pasaulinius standartus, įsitikinkime, kad tuos standartus padėsime priimti ir vargingesnių šalių gamintojams ir kad šie standartai jiems neužkirs kelio į pasaulio rinkas.

Apskritai manau, kad abi šalys šiam susitarimui pritaria, todėl balsuosiu už.

− Pranešimas: Marco Cappato (A6-0153/2008)

  Milan Horáček (Verts/ALE). – (DE) Gerb. Pirmininke, aš balsavau už M. Cappato pranešimą, nes jame nagrinėjama viena iš svarbiausių Europos Parlamento funkcijų, t. y. atlikti priežiūros funkciją Tarybos ir Komisijos vykdomos žmogaus teisių politikos srityje. Tai stiprina Europos Sąjungos, kaip žmogaus teisių sergėtojos pasaulyje, vaidmenį. Būtina, kad šiame procese Žmogaus teisių pakomitetis imtųsi nuolat vertinti atitinkamas priemones, o Parlamentas dalyvautų Europos Sąjungos dialoguose dėl žmogaus teisių.

Vis dėlto bet kuri šioje srityje vykdoma politika bus tik dėl akių, jei ji nuo pat pradžių neturės pagrindinės prielaidos, kad šios pagrindinės teisės nedalios. Tai vienintelis būdas užtikrinti, kad patikimumas įveiks dvejopus standartus.

  Tunne Kelam (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, aš balsavau prieš 141 dalį, kurioje išreiškiamas visiškas pritarimas Džahartos principams. Šie principai ne kas kita, kaip aiškiai apibrėžti klausimai, ypač tokie opūs kaip seksualinė orientacija ir lyties tapatybė.

Vietoj to aš pritariu 15 pakeitimui, kuriame į šiuos principus „atkreipiamas dėmesys“. Esmė ta, kad šių principų nedera interpretuoti kaip standarto valstybėms narėms.

  Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Dėkoju jums, gerb. Pirmininke. Kalbu apie M. Cappato pranešimą ir dėl paties pranešėjo pasiūlytų pakeitimų, būtent pirmojo pakeitimo, kuriame pranešėjas netikėtai pradeda filosofuoti apie šiuolaikinės nacionalinės valstybės adekvatumą ir nacionalinį suverenitetą šiais laikais. Galbūt gerb. M. Cappto nelabai aiškiai tai dėsto; tai jo reikalas, bet lygiai tokios pačios idėjos buvo propaguojamos komunistiniuose totalitariniuose režimuose, kur žmogaus teisių buvo visiškai nepaisoma. Tą patį šio pakeitimo ypatumą aiškino Bulgarijos ir kitų Rytų Europos šalių komunistai. Todėl gerb. M. Cappato patarčiau aplankyti Šiaurės Korėjos lyderį Kim Čen Irą, jei jis ir toliau norėtų kalbėti tuo pačiu tonu. Ten jo idėjoms pritartų ir, neabejoju, jas šiltai priimtų.

− Pranešimas: Véronique de Keyser, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (A6-0138/2008)

  Martin Callanan (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, aš balsavau už šį pranešimą. Manau, kad ES rinkimų stebėjimo misijų veikla yra itin veiksminga, ji nepaprastai svarbi ir labai profesionaliai atliekama. Ji prisideda prie demokratinio proceso ir demokratijos plėtros daugelyje neturtingų ir besivystančių šalių.

Turėjau garbės būti Europos Parlamento rinkimų stebėjimo misijos pirmininku Siera Leonėje, labai sudėtingoje šalyje, labai skurdžioje šalyje, šalyje, kurioje vykdydami misiją susidūrėme su daugybe logistikos sunkumų, ypač sunkiomis oro sąlygomis liūčių laikotarpiu. Šią užduotį visi darbuotojai – ir ES darbuotojai, ir vietos sutelkti darbuotojai – atliko labai profesionaliai.

Iš tiesų buvo labai graudu žiūrėti, su kokiu užsidegimu daugelis paprastų Siera Leonės gyventojų norėdami balsuoti demokratiniuose rinkimuose daugybę valandų stovėjo eilėje lietui lyjant. Mūsų indėlis į tai už sąlygiškai nedidelę pinigų sumą visiškai pasiteisina, ir aš su džiaugsmu šiam pranešimui pritariu ir balsuoju už jį.

− Pranešimas: Glyn Ford, Vicenzo Aita (A6-0151/2008)

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, labai dėkoju jums už suteiktą galimybę paaiškinti balsavimą dėl G. Ford pranešimo dėl prekybos ir ekonominių santykių su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN).

Apskritai esu įsitikinęs, kad mes labiau linkę gerinti ir didinti tarptautinę prekybą pasitelkdami daugiametę Pasaulio prekybos organizacijos programą, tačiau manau, kad turime pripažinti dvišalių susitarimų vaidmenį plėtojant prekybą ir visame pasaulyje teikiamą globalizacijos naudą.

Maniau, kad šiame pranešime ypač svarbu pabrėžti žmogaus teisių klausimus. Apskritai tai vertinu gana skeptiškai, nes gana dažnai tai tik gaminiams iš kitų šalių nepalankaus protegavimo pateisinimas. Tačiau šiame kontekste, atsižvelgiant į tai, kad Birma yra ASEAN narė, žmogaus teisių klausimas ypač tinkamas.

Tačiau susidūriau su tikra problema, nes iš pradžių pateikiau komitetui pakeitimą, kuris buvo priimtas, ir jame sakoma, kad jei konkrečios ASEAN šalys nenori būti šio susitarimo dalimi, mes vis tiek turėtume laikytis susitarimo su tomis šalimis, kurios šito nori. Neturėtume leisti, kad labiausiai protekcionistinės šalys stabdytų susitarimus.

Deja, ES žūtbūt siekia blokas su bloku derybų, ir dėl šios priežasties aš susilaikau.

− Pranešimas: Ingo Friedrich (anksčiau – Alexander Stubb) (A6-0105/2008)

  Carlo Fatuzzo (PPE-DE). – (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, su dideliu pasitenkinimu paaiškinsiu, kaip balsavau, kol pirmininkaujate jūs, gerb. L. Morgantini, o ypač man už nugaros aidint sveikinimo plojimams. Norėčiau pats pasakyti, o tai susiję asmeniškai su manimi, kaip su atskiru EP nariu ir Pensininkų partijos atstovu, kad aš balsavau prieš šį pranešimą dėl lobistų veiklos reguliavimo. Priežastis yra ši: man įspūdžio nedaro tai, kad savaime suprantamu dalyku laikoma Europos Parlamento narių sprendimams kitų žmonių daroma įtaka ir kad dėl to būtinai reikalingas reglamentas.

Tai tiesa, kad man mano sprendimų priėmimui įtaką visada darydavo Carlo Fatuzzo, vien tik Carlo Fatuzzo ir niekas, išskyrus Carlo Fatuzzo. Todėl man labai keista, kad gali būti kitaip. Jei kas nors ir būtų daroma ar reikėtų daryti siekiant pagelbėti mums geriau suprasti dokumentus, dėl kurių balsuojame, tai duoti mums ekspertus, kurie kiekvienas išdėstytų priešingą nuomonę, o tuomet mes, vadovaudamiesi savo protu, spręstume patys.

Užbaigčiau klausdamas savęs ir jūsų, gerb. Pirmininke, kas padarė įtaką sprendimui reglamentuoti lobistus? Lobizmas, lobistų lobizmas, padaręs įtaką taisyklėms dėl lobistų – akivaizdus!

  Pirmininkas. − Suprantu, kad jūs vis dar individualistas. Viliuosi, kad turėsite galimybę savo pastabas palygini su kitų.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, pirmiausia itin malonu matyti jus šiandien pirmininkaujančią. Jums reikėtų dažniau pirmininkauti plenariniams posėdžiams. Taip pat labai malonu klausytis C. Fatuzzo balsavimo aiškinimo. Laimei, šito nedariau per pirmąjį savo įgaliojimą, antraip taip niekada ir nebūčiau galėjęs papietauti Strasbūre.

Kai balsavome dėl šio pranešimo, klausiau savęs, ar iš tiesų kreipiamės į tinkamą auditoriją. Gerai, kad lobistų, kuriuos matome šioje vietoje, klausimu esame sąžiningi, gerai ir tai, kad turėsime sąrašą tų, kurie lankosi Komisijoje. Bet ar mums nereikėtų sąrašo ir tų, kuriems Komisija daro įtaką stengdamasi paveikti balsavimą Parlamente dėl direktyvų, kurias ji persiunčia.

Mano žinomas kolega gerb. R. Hannon klausimuose Komisijai jau nurodė pinigų sumas, kurias labdaros organizacijos, pvz. Jungtinės Karalystės Nacionalinė smurtavimo prieš vaikus prevencijos draugija (angl. NSPCC), gauna tiesiogiai iš Europos Komisijos, todėl nestebina, kai jie mums rašo sakydami, kad iš tiesų mes turėtume pritarti Lisabonos sutarčiai.

Kai kalbama apie Piliečių agorą rengiantis Lisabonos sutarčiai, esama daugybė organizacijų, kurios gavo ES pinigų, tačiau visos jos visuomet buvo vienoje ginčų pusėje. Čia iškyla nedidelė demokratijos problema: mes finansuojame ne tuos žmones ir iš tiesų būtų geriau, jei tokį finansavimą apskritai nutrauktume.

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. Pirmininke, lobistams Briuselis labai patinka. Atvykę į Europos institucijas jie iš karto supranta, kad sistemą sukūrė tokie patys žmonės, kaip jie, ir tokiems, kaip jie.

Iš čia jie gali gauti teisės aktus, kurių niekada nepriimtų visos liaudies išrinktas teisėkūros organas. Galvoje turiu, pvz., įstatymo projektą dėl didesnių dozių vitaminų ir mineralų papildų draudimo, kuriam buvo smarkiai priešintasi visose valstybėse narėse, bet čia per slaptus susitarimus užkulisiuose kelios didelės farmacijos bendrovės jį prastūmė.

Manau, kad tai labai gerai žinoma už šių rūmų sienų. Galbūt ne taip plačiai pripažinta yra tai, kad, kaip ką tik pasakė mano gerb. kolega C. Heaton-Harris, kad tam tikru požiūriu šios lobistų organizacijos pačios yra Europos Sąjungos įrankiai, visiškai priklausomi nuo Komisijos finansavimo.

Taigi, kai Europos Komisija apsimeta besikonsultuojanti su pilietine visuomene, tai iš tiesų reiškia, kad ji konsultuojasi su Europos Sąjungos žurnalistais, Europos moterų lobistine organizacija, Europos profesinių sąjungų kongresu ir daugybe kitų organizacijų, kurių pajamos, kiekvienas euras, priklauso nuo Europos mokesčių mokėtojų.

Aš paklausiu, ar nacionalinėse valstybėse esama žmogaus, kuris be jokio užmokesčio kuriuo nors lygmeniu nuoširdžiai pritaria šiam projektui? Ar aš teisus, galima patikrinti surengus referendumą dėl Lisabonos sutarties. Pactio Olisipiensis censenda est!

− Pranešimas: Manolis Mavrommatis (A6-0149/2008)

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, šio svarbaus pranešimo aplinkybėmis norėčiau atkreipti dėmesį į sporto klausimą tarp jaunimo vietos lygiu.

Skatintini veiksmai, kuriais siekiama fizinę veiklą vaikams ir jaunimui padaryti patrauklesnę, kaip ir aktyviai sportą remiančias mokyklas. Todėl būtina remti projektus, skirtus sporto bazei mokykloje ir už jos ribų plėtoti, ir planus, skirtus vaikams įtraukti į popamokinę veiklą.

Manau, kad sportinę veiklą reikia remti nuo pat mėgėjų lygmens, t. y. arčiausiai piliečių esamo lygmens. Tai pasiekiama deramai finansuojant mažesnius klubus ir sporto bazes.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, šia tema aš jau kalbėjau pagrindinėse diskusijose. Bet ko iš tiesų nepadariau, tai nepaaiškinau, kodėl balsavau prieš. Taip nutiko dėl įvairių priežasčių, kurias paaiškinau savo balsavimu. Jei tik Europos institucijos ką nors darytų sporto labui, būčiau balsavęs už.

Praėjusiais metais per diskusijas dėl biudžeto mes, kaip Parlamentas, iš tikrųjų balsavome prieš biudžeto eilutę, kurioje lėšos buvo skirtos Specialiųjų olimpinių žaidynių suvienyto sporto programai; tai programa, kuri būtų vykdoma 10 Europos Sąjungos šalių ir įtrauktų 3 000 sutrikusio intelekto žmonių.

Grąžinu šį pasiūlymą. Čia kalbėjausi su įvairias pranešėjais. Iš tiesų visiems įdomu, kaip Parlamentas domisi sportu. Galbūt Parlamentas nori tik įsiteikti, kad atrodytų besidomįs kasdieniu žmonių gyvenimu. Tačiau kartais jis nenori padaryti nieko teigiamo, kai kalbama apie žmones su negalia.

Manau, praeitais metais praleidome galimybę. Šiais metais vėl primygtinai šito sieksiu ir šį klausimą įrašysiu kartu su specialiosiomis olimpinėmis žaidynėmis – nuostabia organizacija.

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, balsavau už M. Mavrommačio pranešimą. Taip pasielgiau ne tik todėl, kad šį pranešimą laikau išsamiu ir gerai parengtu, bet ir dėl to, kad esu labai dėkinga pranešėjui ir Kultūros ir švietimo komitetui už tai, kad įtraukė mano pateiktus dokumento pakeitimus. Šie pakeitimai skirti vienodoms neįgalių sportininkų galimybėms socialinių sprendimų plotmėje užtikrinti. Kai kuriose nacionalinėse teisinėse sistemose numatyta finansinė parama olimpinių žaidynių sportininkams, kurie baigę savo sportininko karjerą patiria finansinių sunkumų, bet su tuo susijusios nuostatos netaikomos parolimpinių žaidynių sportininkams. Dalyvavimas sporte sustiprina neįgaliųjų orumo ir savigarbos jausmą.

  Christopher Beazley (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, nežinau, ar aš kalbau pagal darbotvarkę, ar ne. Nesu pateikęs rašytinio prašymo balsavimui paaiškinti. Bet jei galiu, aš labai glaustai atsakyčiau savo geram draugui ir kolegai C. Heaton-Harriui. Manau, kad visi turime savo požiūrį į Europos institucijų vertę, bet manau, kad kaltinti Europos Sąjungą, valstybių narių vyriausybes, vietos valdžios institucijas dėl to, kad jos domisi ar nesidomi neįgaliųjų sporto klausimu, nėra teisinga.

Mano rinkiminėje apygardoje apstu pavyzdžių, kaip Europos Sąjunga suteikė milžiniškos naudos ir neįgaliesiems, ir sveikiems žmonėms. Tiesiog manau, kad taip pulti bet kurią instituciją neteisinga. Manau, kad visi norime daryti viską, kad skatintume sportą ir visus skatintume pagal išgales jame dalyvauti. Ar Europos Sąjungą vertinate palankiai, ar esate prieš ją nusiteikęs – tai jau kitas klausimas.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Gerb. Pirmininke, norėčiau tarti keletą žodžių apie M. Mavrommačio pranešimą. Aš balsavau už jį ir laikau jį puikiu. Mano nuomone, ypač gerai tai, kad jame pripažįstamas sporto specifiškumas ir atkreipiamas dėmesys į specialiųjų poreikių žmonių grupes, įskaitant ir neįgaliuosius. Pritariu C. Beazley ir ne visai suprantu savo gero draugo C. Heaton-Harrio logiką šiuo klausimu, nes būtent tik taip galime užtikrinti vienodą požiūrį ir į specialiųjų poreikių žmonių grupes, ir į neįgaliuosius. Šiame pranešime labai didelė svarba skiriama sveikai mankštai. Pasirodo, kad sportas – tai puiki priemonė užkirsti kelią rasizmui ir ksenofobijai.

Be to, noriu pasakyti, kad sugedo mano balsavimo aparatas ir, pvz., balsuojant dėl 42 punkto jis neveikė. Viliuosi, kad techninės priežiūros departamentas nustatys, kodėl mano balsavimo aparatas kartais strigo. Pastebėjau, kad kiti taip pat turėjo panašių bėdų, todėl norėčiau informuoti techninės priežiūros skyrių, kad tikimės, jog kitą kartą jis deramai veiks.

− Pranešimai: Manolis Mavrommatis (A6-0149/2008), Ingo Friedrich (ankčiau – Alexander Stubb) (A6-0105/2008)

  Othmar Karas (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, norėčiau pradėti nuo M. Mavrommačio pranešimo. Balsavau už pranešimą, nes jame ypač pabrėžiamas loterijų ir Austrijos kazino indėlis į sporto finansavimą. Pritariu svarstomai daliai. Balsavau už I. Friedricho pranešimą, nes jame priešinamasi puolimui prieš unikalų ir labai didelį ir svarbų bažnyčių atliekamą vaidmenį visuomenėje ir, be to, jame pateikiamas visapusiškesnis požiūris į advokatų vaidmenį. Ypatingą dėmesį skiriu kompetencijai ir informacijai, kurias gauname keisdamiesi patirtimi ir dėl galimų sprendimų bendraudami su piliečiais, interesų grupėmis, advokatais ir lobistais.

Norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir padėkoti už šimtus diskusijų, gautas nesuskaičiuojamas elektronines žinutes ir idėjas. Keletas jų erzinančios, nes paprasčiausiai atima brangų laiką, bet dauguma ir informatyvios, ir naudingos. Dar kartą norėčiau už tai padėkoti, bet taip pat norėčiau pasakyti, atsakomybė už tai, kaip sprendžiame lobistų klausimą, gula tik ant mūsų pečių. Mes sprendžiame, su kuo kalbamės, kiek laiko jiems skiriame, apie ką norime kalbėtis ir kaip plėtojame darbo santykius. Pritariu aiškioms ir skaidrioms taisyklėms, bet nepritariu pernelyg griežtam reguliavimui, kuris šiuos darbo santykius padarytų sudėtingesnius ir biurokratinius.

Rašytiniai balsavimo paaiškinimai

− Pranešimas: Josu Ortuondo Larrea (A6-0085/2008)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kadangi manome, jog svarbu išsaugoti ir, kai būtina, tobulinti susitarimą su Seišelių Respublika; pritariame vertinimui, kuriame teksto įtrauktis, susijusi su ketinimų protokolo (kuriame nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas) dėl vietos uostų infrastruktūros būklės ir kintamų aspektų, įskaitant finansinių įnašų panaudojimo tikslus, pagal išimtinę Seišelių valdžios institucijų kompetenciją, apibūdinama kaip netinkama.

Mes taip pat laikome neigiamu pasiūlymą įtraukti priemones (pvz., Europos Komisijos laikinai sustabdoma licencija), kuriose neatsižvelgiama į valstybių narių kompetencijos sritis ir jos neapsaugomos.

Be to, vis dėlto neužtikrintas už vienodą ir vienodos vertės darbą vienodo užmokesčio principas, nes susitarime tiksliai išdėstytos tik įgulų iš Seišelių darbo užmokesčio sąlygos; laivuose iš ES šalių, kurios turės naudos iš susitarimo, darbo užmokesčio sąlygos negali būti blogesnės, nei tų įgulų iš Seišelių, kurios atlieka tą patį darbą laivuose iš tos šalies.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau prieš gerb. Ortuondo Larrea pranešimą, susijusį su žvejybos susitarimu su Seišeliais. Bendra žvejybos politika – tai visiška nesėkmė, ir ji neskatina tvarios žuvininkystės pramonės aplink mūsų pakrantes.

Dėl to šimtai Škotijos laivų buvo paversti metalo laužu ir nukentėjo žvejų bendruomenės. Atsakas į tai – per didelių valstybių narių pajėgumų nepardavinėti žvejybos su trečiosiomis šalimis susitarimų pavidalu.

Jei kitose valstybėse narėse yra per daug laivų žvejoti savo tradiciniuose žvejybos vandenyse, šį klausimą jos turėtų spręsti pačios ir nepasikliauti ES, kad ši joms surastų daugiau vandenų grobstyti.

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas patvirtino Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos žuvininkystės partnerystės 2005–2011 m. susitarimo pakeitimus.

Pakeitimai nekeičia pagrindinių susitarimo dalių. Jie paprasčiausiai atspindi laimėjimus ir sudaro sąlygas prisitaikyti prie praktinių poreikių. Todėl atsižvelgiant į vidutinį per pastaruosius trejus metus sužvejotą kiekį, orientacinis kiekis buvo padidintas nuo 55 000 iki 63 000 tonų. Be to, siekiant rasti geriausią sprendimą, buvo padidintas laivų savininkų mokestis nuo 25 iki 35 eurų už toną, kad susitarimas būtų suderintas su kitais tunų žvejybą reglamentuojančiais susitarimais, ir taip sumažinta Bendrijos įnašo dalis nuo 75 iki 65 eurų už toną. Metinis finansinis įnašas padidėja nuo 4 125 000 eurų iki 5 355 000 eurų.

Šis pavykęs susitarimas atspindi Europos Sąjungos aiškų ir abipusį interesą sudarant partnerystės susitarimus, ypač žuvininkystės sektoriuje. Réuniono laivynas galėjo pasinaudoti šiomis žvejybos galimybėmis, ir viliuosi, kad šiandien vykęs balsavimas padės stiprinti ir skatinti mūsų jūrų ekonomiką.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. – (PL) Užimtumo ir ekonomikos augimo požiūriu, jūrų ištekliai labai svarbūs Europos Sąjungai. Jie yra maisto ir energijos šaltinis. Be to, pakrančių regionai išgyvena gana didelę turizmo pramonės, kuri yra svarbus ekonomikos sektorius, plėtrą. Jūrų išteklius derėtų naudoti atsakingai.

ES žvejybos sektorius – tai antrasis didžiausias sektorius pasaulyje. Žuvininkystė ir akvakultūros sektorius parūpina 7,3 mln. tonų žuvies per metus, suteikia 360 000 darbo vietų žuvininkystės ir perdirbimo sektoriuje. Todėl manau, kad ES turėtų siekti susitarimų su trečiosiomis šalimis dėl bendros žuvininkystės politikos arba gerinti esamus susitarimus.

− Pranešimas: Sérgio Marques (A6-0146/2008)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes pritariame konkretesnių nuostatų taikymui ir leidžiančioms nukrypti nuostatoms, specifinėms, įvairioms ir tinkamai pritaikytoms prie atokiausių regionų ekonomikos realijų ir palankesnėms jų gamybos pajėgumams priemonėms.

Pranešimas skirtas tam, kad Madeiroje pagamintam alui būtų taikomas specialus akcizo tarifas. Šis tarifas, kuris žemesnis už nustatytą nacionalinį tarifą, bus taikomas tais atvejais, kai metinė produkcija neviršija 300 000 hektolitrų.

Kaip pabrėžia Komisija, net ir turint naudos iš 50 proc. mokesčių lengvatos, vietos gamybos alaus kainos vis dar 7,5 proc. didesnės negu mažmeninės alaus, pagaminto žemyninėje Portugalijos dalyje ir parduodamo Madeiros rinkoje, kainos. Jei mokesčių lengvatos teikiama nauda bus prarasta, vietos alaus daryklos nesugebės konkuruoti.

Todėl atsižvelgdami į atokiausių regionų padėties ypatumus ir poreikius, pritariame priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti gamybos, proporcingos regiono specifiniam pajėgumui, teisę ir kuriose atsižvelgiama į regiono ekonomiką ir todėl užtikrinamas su nacionaline ir tarptautine rinka susidūrusių vietos alaus daryklų pramonės išlikimas.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Vienintelė priežastis, kodėl balsavau už šį sprendimą, yra ta, kad jo taikymo sritis ribojama vieta, taigi jis negali turėti neigiamo poveikio Austrijos alaus daryklai „Brauerei zu Göss“, kuri, kaip gerai žinoma, gamina geriausią alų Europoje.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. – (PL) Pranešėjo nagrinėtas klausimas skatina pamąstyti, kaip tikros konkurencijos sistemos konsolidavimą suderinti su lygybės prieš įstatymą principu. Aišku, perfrazuojant tam tikrą posakį, kad kol bus sugalvota kas nors geriau, laisva rinka – tai geriausias mechanizmas ekonomikai reguliuoti. Šiuo požiūriu, pranešėjo iniciatyva gali reikšti intervenciją, kuri turėtų neigiamą reikšmę ekonomikai. Kita vertus, rinkos tvarumo užtikrinimas apima padalinio apsaugą ir monopolizavimo užkardymą. Prieš priimant tokį svarbų sprendimą kaip šis būtinos platesnės diskusijos ir išsamesni moksliniai tyrimai. Dėl to nutariau susilaikyti.

− Pranešimas: Monica Frassoni (A6-0107/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), rašu. – (FR) Aš balsavau už savo kolegės italės Monicos Frassoni pranešimą dėl tarpinstitucinio Europos Parlamento ir Komisijos susitarimo dėl Tarybos sprendimo, iš dalies pakeisto Sprendimu 2006/512/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, įgyvendinimo taisyklių sudarymo. Deja, komitologijos procedūra neveikia kaip reikia, ir būtina skubiai nustatyti priemones, kurios suteiktų Komisijai teisę naudotis savo įgyvendinimo galiomis, o Parlamentui – ją prižiūrėti. Tekste nurodoma, kad remtis reguliavimo procedūra su tikrinimu tais atvejais, kai ji taikoma, yra privaloma visoms trims institucijoms. Džiaugiuosi, kad naujame susitarime tiksliau apibrėžta Komisijos prievolė informuoti Parlamentą apie komitetų darbą laikantis tvarkos, užtikrinančios informacijos perdavimo sistemos skaidrumą ir veiksmingumą bei perduotos informacijos ir skirtingų procedūros etapų nustatymą. Pritariu ankstyvosios įspėjimo sistemos įvedimui, pagal kurią Parlamentas informuojamas apie įgyvendinimo priemonių projektus. Pritariu minčiai, kad kai tik oficialiai pasiūlomi įgyvendinimo priemonių projektai, Komisija turėtų juos visus viešinti.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, aš pritariu M. Frassoni pranešimui dėl naujų komitologijos procedūrų.

Parlamentui priskirtos naujos galios tikrinimo procedūroje EP nariams suteikia teisę nepraleisti komitete priimto teksto, jei ekspertai nesilaiko savo įgaliojimų, yra didelė šių rūmų sėkmė ir svarbus žingsnis gerinant Europos institucijų galių pusiausvyrą.

Sutinku, kad procedūros našumą patartina didinti darant komitetų sprendimus aiškesnius ir labiau suprantamus. Taip pat pritariu elektroninio registro, kuris palengvins komitologijos procedūroje priimtų sprendimų tikrinimą, įvedimui.

Be abejo, būtina, kad Parlamento tikrinimo teisei numatytas 3 mėnesių laikotarpis būtų taikomas tik atitinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais laikantis 2007 m. liepos mėn. tarpinstitucinio susitarimo, kuriame sakoma, kad trumpesnis laikotarpis leistinas tik skubos ir veiksmingumo pagrindu.

Kai kuriems EP komitetams jau pavyko pagrasinti pasinaudoti savo veto teise siekiant skubaus Komisijos atsakymo ir išaiškinimo. Todėl manau, kad šią priemonę Parlamentas turėtų dažniau naudoti siekdamas vykdyti techninius sprendimus viršijančią politinę kontrolę.

− Pranešimas: Monica Frassoni (A6-0108/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo kolegės italės Monicos Frassoni pranešimą dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio dėl vadinamosios „komitologijos“ įgyvendinimo priemonės pakeitimo. Parlamento darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu Komisijos numatytoms įgyvendinimo priemonėms taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu, tikrinimo laikas pradedamas skaičiuoti tada, kai priemonių projektas pateikiamas Parlamentui visomis oficialiomis kalbomis. Pritariu šiam pasiūlymui, kuriame priduriama, kad kai taikomas trumpesnis laikotarpis (Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 5 dalies b punktas) ir skubos atvejais, kaip numatyta Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje, nebent Parlamento komiteto pirmininkas prieštarauja, tikrinimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai Parlamentas gauna galutinį įgyvendinimo priemonių projektą kalbomis, kuriomis projektas buvo pateiktas remiantis Sprendimu 1999/468/EB įsteigto komiteto nariams.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Gerb. Pirmininke, M. Frassoni pranešime pabrėžiamas Komisijos priimtas arogantiškas požiūris dėl jos, palyginti su Europos Parlamentu, turimų galių. Pranešėja teisi primindama Komisijai jos prievoles, ir mes pritariame šiam mėginimui susigrąžinti pagrindines teises demokratiškai tikrinti Komisijos veiklą.

Tačiau abejotina, ar dėl to ateityje bus geriau taikoma tikrinimo procedūra, jei Komisija slaptai trokšta neleisti Parlamentui rengti konsultacijų dėl jos ketinamų įgyvendinti priemonių.

Mes taip pat apgailestaujame, kad neminima pagrindinė problema, būtent Komisijos įgyvendinimo galios, kurios panašios į tik valstybės tarnautojams suteiktus tikrus teisėkūros ir reguliavimo įgaliojimus, ir demokratinė apgaulė, t. y. komitologijos procedūra.

− Pranešimas: Ioannis Gklavakis (A6-0166/2008)

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. − (SV) Mes manome, kad bendrąją žemės ūkio politiką derėtų panaikinti. Taip pat manome, kad sudarytų susitarimų derėtų laikytis. Todėl šiandien balsavome už Komisijos pasiūlymą laikytis stojimo sutarčių su Portugalija, Graikija ir Ispanija, pagal kurias, deja, ES įsipareigojo užtikrinti paramą medvilnės gamybai, kuri apima ir paramą produkcijai. Todėl apgailestaujame, kad Komisija neturėjo galimybės pateikti pasiūlymo šioje srityje, kuris atitiktų kitų žemės ūkio sektorių politiką, pagal kurią parama yra atsieta nuo gamybos.

Europos Parlamento pranešime (A6-0166/2008) pasiūlyta galimybė paramą dar mažiau atsieti, ir todėl pasirinkome balsuoti prieš šį pranešimą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Atsižvelgdami į tai, kad medvilnės sektorius kai kuriems Europos Sąjungos regionams, ypač Graikijai ir Ispanijai, turi didelę socialinę ir ekonominę reikšmę, Europos Komisija ir Europos Parlamentas į tai turėtų kreipti ypatingą dėmesį.

Dalykas tas, kad 2003 m. pradėjus bendrosios žemės ūkio politikos reformą, bendrosios išmokos pagalbai, atsietai nuo gamybos, 2006 m. paskatino Komisiją taikyti šį principą medvilnės sektoriuje.

Tačiau Ispanija šiuo klausimu kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą remdamasi tuo, kad prieš reformą nebuvo atliktas poveikio vertinimas. Teismas priėmė Ispanijai palankų sprendimą ir panaikino naują paramos medvilnei schemą.

Tačiau dabar Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas praktiškai yra toks pats, kaip ankstesnis. Be to, praėjus vos metams po bendrosios medvilnės rinkos organizavimo reformos įgyvendinimo, matyti pražūtingi jos padariniai: Graikijoje gamyba šiame sektoriuje sumažėjo 20 proc., o Ispanijoje – daugiau nei 50 proc. Taip pat sumažėjo ir ūkių skaičius: Graikijoje 11 proc., o Ispanijoje 25 proc. Grėsmė kyla net valymo įmonėms.

Todėl mes balsavome prieš šį sprendimą.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Aš, kaip ir mano frakcija, balsavome prieš I. Gklavakio pranešimą, nes nepaisant riboto teigiamų pakeitimų Komisijos pradiniam pasiūlymui skaičiaus, bendrai nusveria neigiami pakeitimai. Medvilnės augintojams būtina didesnė parama papildomai nemažinant jų gamybos. Be to, privalu priimti esmines aplinkos apsaugos ir perspektyvias žemės ūkio plėtros priemones.

− Transatlantinė ekonomikos taryba (RC-B6-0209/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už 2008 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl transatlantinės ekonomikos tarybos, kurioje pabrėžiama, kad glaudi transatlantinė partnerystė yra svarbiausia priemonė, kurią taikant globalizacija gali būti modeliuojama atsižvelgiant į bendrąsias vertybes ir užtikrinant nešališką politinę ir ekonominę tvarką pasaulyje. Taip pat manau, kad veikianti ir konkurencinga transatlantinė rinka yra tvirtos transatlantinės partnerystės pagrindas, kuriuo remdamosi ES ir JAV galėtų bendromis jėgomis spręsti pasaulinius politinius ir ekonominius sunkumus. Dar labiau integruotoje pasaulio ekonomikoje ypač svarbi saugi prekyba, bet sutinku, kad pasiūlymas tikrinti visus be išimties užsienio konteinerius kaip kovos su teroristinėmis grėsmėmis dalis yra nepagrįstas ir nerealus. Būtinas skubus bendradarbiavimas intelektinės nuosavybės taikymo srityje, įskaitant kovos su klastojimu ir piratavimu bendradarbiavimo stiprinimo priemones, ir išsamus planas skatinti abipusį tarptautinės patentų teisės pripažinimą. Apgailestauju, kad nebuvo išplėtotas bendradarbiavimas pinigų reikalų srityje dėl dolerio ir euro.

  Anne Ferreira (PSE), raštu. – (FR) Per paskutinį balsavimą dėl šios rezoliucijos visų pirma susilaikiau dėl šių priežasčių:

Rezoliucijoje esama teigiamų punktų, pvz., nuoroda į apdairumo principą. Tačiau tam tikriems pasiūlymams ir tikslams pritarti negaliu.

Nors transatlantinės rinkos principui pritarti galima, bet neįmanoma ir dar mažiau pageidaujama jį baigti formuoti iki 2015 metais.

Šios rinkos suformavimas reiškia netarifinių prekybos kliūčių pašalinimą (17 dalis), t. y. socialinius, susijusius su sveikata, aplinkos ir kitus standartus. Nuostatose, kurias per teisėkūros procesą ES priėmė šiose srityse, numatyta patenkinama Europos vartotojų ir piliečių apsauga, ir jas reikia išlaikyti, jei ne gerinti.

Ženklinimo ir atsekamumo taip pat nepakanka, kad vartotojai būtų informuoti ir galėtų rinktis (28 dalis). Vartotojų apsaugos politikos negalima nuvertinti iki tokios priemonės. Vartotojų žemės ūkio gaminių pasirinkimą taip pat būtina užtikrinti apsaugant tradicinius ir ekologiškus javus nuo užteršimo GMO.

Pagaliau, kalbant apie chloruotu vandeniu apdorotos paukštienos importą iš Amerikos, teksto formuluotė yra per daug dviprasmiška. Jei norime išsaugoti Bendrijos maisto saugos politiką, tokios produkcijos importą privalu uždrausti.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Gilėjant kapitalizmo krizei ir didėjant jo prieštaravimams, ši rezoliucija ir nustatyti „transatlantinės rinkos“ (ilgalaikio) kūrimo tikslai pateikiami kaip tikras išsigelbėjimas, pabrėžiantis didėjantį šių rinkų liberalizavimą šiuose dviejuose trejeto poliuose ir NATO ramsčius kaip „išeitį“.

Be to, rezoliucija, kurioje dar kartą patvirtinama transatlantinė strateginė partnerystė ir didelių finansų ir ekonomikos grupių džiaugsmui ir labui išvardijamos kliūtys didesnei konkurencijai ir kapitalo koncentracijai, – tai tikras finansinių rinkų liberalizavimo ir ES bei JAV prekybos santykių planas.

Rezoliucijoje, kurioje (bergždžiai) mėginama paslėpti tikruosius siekius, prieštaravimus ir „transatlantinės rinkos“ įgyvendinimo padarinius, pabrėžiami tam tikri galimi socialiniai ir aplinkos klausimai. Tačiau atrodo, kad jie, visų pirma Pasaulio prekybos organizacijoje, iškyla tik kaip kapitalistinės konkurencijos funkcija ir kintamasis.

Nepaisant to, kad priešinantis brutaliai „kapitalistinės globalizacijos“ tikrovei padėtį siekiama sušvelninti, rezoliucija slepia didelius šios globalizacijos padarinius darbuotojams ir apskritai žmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ne tik ES, JAV, bet ir tarptautiniu mastu.

  Kartika Tamara Liotard ir Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − Mes balsavome prieš 4 pakeitimą, nes jame teigiama: „mano, kad bet kuris galimas sprendimas neturėtų skatinti konkurencijos iškraipymo“.

Atsižvelgiant į šį klausimą, pabrėžiama, kad ekonominiai interesai svarbesni už susirūpinimą visuomenės sveikata. Mes manome, kad toks aiškinimas nepriimtinas. Kai kalbama apie maisto saugą, manome, Europos Sąjunga turėtų tvirtai laikytis apdairumo principo.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Labai svarbu suprasti, kad JAV ir Europos Sąjungos, išskyrus trečiųjų šalių klausimus (netgi ir nesutarimus dėl jų galima įveikti), santykiai yra labai gyvybingi. Todėl ši diskusija, nurodyti tekstai ir šiandien priimti dokumentai gali pasirodyti esą labai naudingi.

Dėl to būtina žengti paskutinius žingsnius, būtinus transatlantinės ekonominės integracijos sustiprinimo tikslui pasiekti. Šiuo požiūriu dėtos pastangos, ypač tos, kuriomis siekiama pašalinti su muitine nesusijusias kliūtis (miglotos bendros taisyklės, kurios smarkiai trukdo tarptautinei prekybai), kaip parodė neseniai atlikti tyrimai, yra nepaprastai naudingos. Todėl tai privalo paskatinti didesnius abiejų šalių įsipareigojimus.

Be to, toje pačioje tarptautinės prekybos srityje abiejų Šiaurės Atlanto pusių įsipareigojimai privalo sustiprėti ir būti nuoseklesni.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Kaip šios rezoliucijos bendraautoris, aš pritariu TET proceso tikriesiems ketinimams.

ES ir JAV būtina pradėti kliūčių mažinimo iniciatyvų paieškas. Ypač džiaugiuosi finansinių paslaugų, tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) bei tarpininkų ir maklerių susitarimų srityje pasiekta tvirta pažanga.

Reikia daugiau nuveikti ir išnaudoti visas galimybes, įskaitant daugiašalį požiūrį. Vis dėlto manau, kad abi šalys neturėtų laukti priemonių, kurios galėtų ar negalėtų panaikinti mūsų skirtumų. Užuot laukus, reikia dirbti, o tai ypač akivaizdu draudimo srityje, visų pirma perdraudos garantijų klausimu.

Transatlantinė ekonomikos taryba – tai ne prekybos klausimas per se. Tai mūsų santykių gilinimas reguliavimo lygmeniu, kuris gerina atvirumą ir mūsų pramonės darbo našumą ir kuris naikina silpnus praeities pasiteisinimus.

Dabar susiduriame su didėjančiu iššūkiu pasaulyje, kai ES ir JAV suinteresuotos turėti sistemas, kurios veikiau skatintų augimą, o ne protekcionizmą ir izoliacionizmą.

Transatlantinė ekonomikos taryba padeda ES ir JAV suartėti, bet jos pačios nepriklausys nuo Transatlantinės ekonomikos tarybos rezultatų. Reikia daugiau nuveikti siekiant šį požiūrį įtraukti į savo kasdienius apmąstymus šiuo lygiu. Remiantis mūsų politine ekonomika, nesėkmę kur kas lengviau prognozuoti. Siekiant šią baimę įveikti, reikia labai daug dirbti.

− Pranešimas: Marco Cappato (A6-0153/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo kolegos italo Marco Cappato pranešimą savo iniciatyva dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje 2007 m. Pritariu pareiškimui, kad Komisija ir Taryba turi imtis ypatingos svarbos priemonių, atitinkančių veiklą, susijusią su Tarptautinio baudžiamojo teismo įsteigimu, kurios užtikrintų paramą visiems su žmogaus teisių gynyba susijusiems teismams. Naujoji Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba (JTŽTK) gali išaugti į vertingą struktūrą žmogaus teisų padėčiai pasaulyje gerinti. Aš pritariu neprievartinei kovai, kaip pagrindinei priemonei pagarbai pagrindinėms žmogaus teisėms užtikrinti, ir pritariu kovai prieš mirties bausmę. Kaip ir mano kolegos, esu nustebęs, kad daug Europos šalių dar neratifikavo Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinio protokolo (angl. OPCAT). Džiaugiuosi matydamas, kokia veiksminga yra Europos priemonė demokratijai ir žmogaus teisėms remti (angl. EIDHR), bet jos biudžetas netenkina jai keliamų lūkesčių ir aš pritariu 2009 m. EIDHR biudžeto didinimui.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Aiškinu savo balsavimų už pranešimą dėl žmogaus teisių apsaugos atsižvelgdamas į tai, kad šiandien šios teisės vis dar per dažnai pažeidžiamos.

Žmogaus teisės Europos Sąjungoje įtrauktos į jos pagrindinius principus taip, kad jų paisymas yra būtina įstojimo į ES sąlyga.

Todėl Europos Sąjunga nuosekliai vykdydama bendrąją užsienio politiką, kuri nepriklauso nuo valstybių narių interesų ir pozicijos, įsipareigojo būti žmogaus teisių garantas Europoje ir trečiosiose šalyse. Siekdama apsaugoti žmones nuo vadinamųjų nusikaltimų žmogiškumui ir užkirsti kelią genocidui ir kitiems žiaurumams ateityje nesibijant poveikio priemonių, ES turi skatinti visame pasaulyje ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą; ji taip pat turi padėti didinti JT Žmogaus teisių komisijos (JTŽTK) veiksmingumą ir paveikumą. Taip pat manau, kad privalu įgyvendinti Jungtinių Tautų rezoliuciją dėl visuotino mirties bausmės moratoriumo.

Europos Sąjunga turi prisidėti ir prie to, kad jos svarbiausi prekybos partneriai paisytų žmogaus teisių. Viliuosi, kad Kinija nutrauks kankinimus, kaip svarbų savo atvirumo kultūrai, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir atitinkama taikos dvasia, kurią visuomet simbolizavo olimpinės žaidynės, ženklą.

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) Džiaugiuosi, kad šiandien priimtas M. Cappato pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl 2007 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių pasaulyje ir ES politikos šioje srityje.

Šiame pranešime nagrinėjama visame pasaulyje padaryta pažanga žmogaus teisių srityje ir įvertinamos ES dėtos pastangos savo veikla ir politika skatinti žmogaus teises.

Jame teisingai pabrėžiamas poreikis gerinti vidaus ir užsienio politikos nuoseklumą šioje srityje.

Pranešime visų pirma dėmesys telkiamas į mirties bausmės klausimą, į kovą su įvairiais kankinimo pavidalais, su moterų diskriminacija ir smurtu prieš moteris ir į poreikį stiprinti vaikų teisių apsaugą.

Jame pakartojamas ES įsipareigojimas skatinti pilietinės visuomenės vaidmenį siekiant, kad kova būtų veiksmingesnė, tinkamesnė, ir stiprinti šiam tikslui numatytas priemones.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) „June List“ partija remia svarbų darbą žmogaus teisių klausimu, kuris vyksta visame pasaulyje, bet mes manome, kad ši metinė ataskaita – tai tik dar vienas Parlamento bandymas išplėsti ES užsienio politikos srities kompetenciją.

Daugelyje šalių padėtis kelia didelį nerimą, ir, be abejo, tarptautinė bendruomenė privalo reaguoti. Tačiau tai privalo vykti per JT ir įvairias jos organizacijas, kuriomis, ne taip, kaip ES, dauguma valstybių visiškai pasitiki ir neabejotinai remia.

Todėl nutarėme balsuoti prieš pranešimą.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kiekvienais metais susiduriame su šia Europos Parlamento veidmainyste žmogaus teisių pasaulyje klausimu.

Aišku, kad pranešime yra klausimai, kuriems pritariame. Tačiau iš esmės šis pranešimas – tai puikus pavyzdys, kaip žmogaus teisės išnaudojamos ir nederamai naudojamos kaip politinis ginklas ES pagrindinių galių, didelių finansinių ir ekonominių grupių interesų labui ir prieš tuos, kurie priešinasi jų diktatui.

Iš esmės visiškai neminimi ir nesmerkiami baisūs žmogaus teisių pažeidimai Palestinoje, Irake, Afganistane, okupuotame Kipre ar Vakarų Sacharoje, kai šias teises pažeidžia ES šalys ir (arba) jų sąjungininkai, pvz., JAV, Izraelis, Turkija ar Marokas.

Iš esmės dar kartą mėginama žmogaus teises atsieti ir jas priskirti ekonominėms ir socialinėms teisėms. Žmogaus teisių gynyba, atsižvelgdama į tai, kad jos nematomos ir negali būti priskiriamos kokiai nors kategorijai, o jos, kaip pagarbos žmonių teisėms ir tikro socialinio teisingumo, taikos ir demokratijos prielaida, privalo sudaryti mūsų politinės veiklos pagrindą. Mums žmogaus teisės – tai jų gynimas, o ne veidmainystė.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už M. Cappato pranešimą dėl žmogaus teisių. Visame pasaulyje pažeidžiamos žmogus teisės, ir mes, ES piliečiai, visuomet privalome ginti tuos, kurie dėl to kenčia.

Be to, mes privalome būti pasirengę žmogaus teisių pažeidimo atvejams mūsų pačių viduje, pvz., perdavimo skrydžiai rodo, kaip paprastai gali vykti tokie pažeidimai.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Gerb. Pirmininke, aš balsavau prieš M. Cappato pranešimo 94 dalies 12 pakeitimą, kuriame būtų išbraukta „lytinės ir reprodukcinės sveikatos“ samprata. Nors terminas „lytinė ir reprodukcinės sveikata“ apima ir abortus, kuriems, kaip absoliučiai teisei, nepritariu, manau, kad šiame kontekste ši samprata paminėtina. 94 dalis – tai priminimas, kad sveikatos programos, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą, turėtų būti gerai žinomos ES vystymosi ir žmogaus teisių politikoje, ypač, kai plinta smurtas lytiniu pagrindu, o moterims ir vaikams gresia ŽIV ir AIDS arba neleidžiama naudotis informacija, prevencija ir (arba) gydymu.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Aš balsavau už pranešimą dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje 2007 m. ir ES politikos šioje srityje. Žmogaus teisės yra visuotinės ir jas privalu taikyti be apribojimų. ES turi galimybę žmogaus teises ginti visame pasaulyje. Būtina kruopščiai įvertinti dabartinę padėtį, todėl aš pritariu M. Cappato iniciatyvai.

ES žmogaus teisių politikos suderinimas ypač svarbus siekiant bendro požiūrio, pvz., mirties bausmės ar kankinimų klausimais. Bendra pozicija pageidautina ir tarptautinėje arenoje. Atrodo, kad tam tikros šalys – Kinija, Rusija ir Iranas – nelabai stengiasi spręsti jų teritorijoje vykstančius rimtus žmogaus teisių pažeidimus. Bendraudama su šiomis šalimis ES privalo drąsiai ir bendrai kovoti, o tai įmanoma tik turint bendrą ES politiką žmogaus teisių klausimu.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu M. Cappato pranešimui dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje 2007 m. ir ES politikos šioje srityje. Pranešime pabrėžiama, kad ES reikia dėmesį labiau telkti į žmogaus teises, ypač derybose dėl prekybos.

Pripažindamas pranešime nustatytus trūkumus dėl žmogaus teisių, aš pritariu tam tikriems M. Cappato siūlomiems sprendimams, pvz., didesniam Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio vaidmeniui ir Tarybos dalyvavimui tokiose diskusijose. Aš balsavau už šį pranešimą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Keista, kad Europos Sąjunga siūlo paskelbti Europos neprievartos metus, kai ji pati dislokuoja karines pajėgas Čade, kur Prancūzijos interesai neleidžia pasiekti būtino nešališkumo. Kai kalbama apie CŽV slaptus kalėjimus ir perdavimo skrydžius, kokie tada buvo neprievartiniai ir pagarbūs žmogaus teisėms ES veiksmai? Jau nekalbant apie tai, kad vyksta derybos dėl stojimo į ES su šalimi, kurioje trypiamos mažumų teisės, moterys laikomos antrarūšiais piliečiais, džiugiai sekama JAV pavyzdžiu ir su JAV palaiminimu pradedami karo veiksmai prieš kaimyną. Nieko nepasakysi ir apie demokratinių teisių pažeidimą, ypač referendumų rezultatų nepaisymą ir vis labiau aukojamas pagrindines žmogaus teises kovos su terorizmu dingstimi.

Jei ES tikrai ir rimtai nusitekusi kovoti už žmogaus teises, tuomet ji turi paaiškinti visus neatsakytus klausimus dėl JAV kankinimų kalėjimuose ir CŽV „ypatingųjų perdavimų“ programą ir nedelsdama nutraukti derybas su Turkija, nes pagrindiniai ES žmogaus teisių politikos elementai privalo puoselėti demokratiją ir demokratines vertybes.

  Tobias Pflüger (GUE/NGL), raštu. − (DE) Priežastys, dėl kurių aš nebalsavu už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl žmogaus teisių, yra šios:

1. Pranešime esama daug pritarimo vertų klausimų. Tačiau jame visiškai neatsižvelgiama į tai, kad daug kur pasaulyje nėra socialinių ir ekonominių teisių, dėl ko iš bado miršta, stokoja būsto ir užimtumo milijonai žmonių. Pranešime žmogaus teisės prilyginamos tik pilietinėms teisėms ir taip nepaisoma žmogaus teisių nedalumo principo, kaip numatyta JT chartijoje.

2. Pranešime nenagrinėjami žmogaus teisių pažeidimai, kurios padarė arba kuriems pritarė ES valstybės narės. Todėl siekdama išvengti bet kokių kaltinimų veidmainyste, ES privalo ištirti ir atskleisti žmogaus teisių pažeidimus, kurie padaryti trečiosiose šalyse ar prieš trečiųjų šalių piliečius dalyvaujant ar pritariant ES valstybėms narėms; pvz., ES operacijoje „Artemis“ Konge dalyvavusioms pajėgoms iškelti kaltinimai dėl kankinimų.

3. Iki šiol karas yra pats baisiausias visų žmogaus teisių pažeidimas, bet pranešime į jį visiškai neatsižvelgiama. Tačiau su Lisabonos sutartimi ir su Prancūzijos pirmininkavimu antrojoje 2008 m. pusėje susiję pranešimai tikrai kelia nerimą, kad ES dažniau dalyvaus karo misijose. Žmogaus teisių nederėtų naudoti kaip dingsties šioms operacijoms vykdyti. Pranešime šis aspektas visiškai nenagrinėjamas.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu.. − (PT) Pranešimo, dėl kurio šiandien balsuota, kuris yra Tarybos ir Komisijos pranešimo tąsa, pranašumas yra tas, kad jame kritiškai įvertinama dabartinė žmogaus teisių padėties pasaulyje. Deja, ne daugiau. Atrodo, kad nepaisant pastangų išvardyti įvairias, su tam tikromis situacijomis susijusias Europos Parlamento iniciatyvas, tikslas įvertinti Europos politikos dėl žmogaus teisių skatinimo tikrąjį poveikį nebuvo visiškai pasiektas. Norint, kad šis vertinimas būtų veiksmingas, į jį derėjo įtraukti aiškiai apibūdintus specifinius tikslus, išsamią visų, šiuo tikslu naudojamų politinių priemonių apžvalgą ir tuomet pasiektų rezultatų įvertinimą. Kitaip tariant, mūsų pranešimas – tai svarbus ir labai didelis sąrašas, bet jis niekada nebus toks, koks galėtų ar turėjo būti. Dėl šios priežasties pritariu įvairių kolegų narių, ypač iš PPE-DE frakcijos, susirūpinimui dėl sąlygų, kuriomis šis pranešimas ir ši diskusija vyksta kiekvienais metais, persvarstymo.

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (PPE-DE), raštu. − (ES) PPE-DE frakcija balsavo prieš ir kategoriškai atmeta M. Cappato pranešimo dalį, kurioje kalbama apie Džahartos principus. Juos pasirašė ir taiko tik viena kita šalis, o tarptautinė bendruomenė tik atsižvelgia į jų turinį. Tą patį galima pasakyti apie plačią „lytinės reprodukcinės sveikatos“ sampratą – labai bendrą pasakymą, kuriame mėginama paslėpti ar pristatyti bet kurias mintis. Po šituo negalime pasirašyti.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Smarkiai augant maisto kainoms, poreikis užtikrinti, kad esama pakankamai maisto, – tai svarbi žmogaus teisė. Ši maisto krizė, kai labiausiai nukentės pasaulio skurdžiausieji, reikalauja neatidėliotinų veiksmų. Raginu Europos Tarybą ir Komisiją naudoti visas būtinas priemones siekiant pagelbėti tiems, kuriuos paveikė smarkiai augančios maisto kainos.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − (SV) Aš nutariau susilaikyti nuo balsavimo šiuo klausimu, nes M. Cappato pranešime yra dalių (ypač 14, 45 ir 141 dalys), kuriose pritariama, kad sprendimus turi priimti ES. Aš manau, kad klausimus, susijusių su žmogaus teisėmis, turi spręsti valstybės narės.

  Konrad Szymański (UEN), raštu. – (PL) M. Cappato pranešime pirmenybė teikiama klausimui, susijusiam su nenustatyta diskriminacija lytinės orientacijos pagrindu ir su reprodukcijos teisėmis.

Be to, jame mažai atsižvelgiama į dabar plačiai išplitusį religinės laisvės pažeidimą.

Todėl šiandien balsuojant šiam pranešimui pritarti negalėjau.

  Charles Tannock (PPE-DE), raštu. − Britų konservatoriai pripažįsta svarbų ES vaidmenį skatinant žmogaus teises ir demokratiją pasaulyje. Mes galime pritarti daugybei svarbių M. Cappato pranešimo klausimų.

Tačiau esama daug dalių, kurioms iš esmės nepritariame. Pvz., 2, 5, 14, 15, 30 ir 38 dalys. Be to, Didžiosios Britanijos konservatorių partijos nariams pagal konvenciją suteiktas laisvas balsavimas dėl klausimų, susijusių su mirties bausme ir abortais.

Paskutiniame balsavime balsavome už, nes iš principo norime aiškiai paremti ir sustiprinti kovą už žmogaus teises visame pasaulyje. Manome, kad šiame darbe ES valstybės narės turi atlikti svarbų vaidmenį.

  Sahra Wagenknecht (GUE/NGL), raštu. − (DE) Už pranešimą dėl žmogaus teisių nebalsavau dėl šių priežasčių:

1. Žmogaus teisės neatskiriamos, nedalomos ir visuotinai taikytinos. Vis dėlto šiame pranešime beveik neaptariamos socialinės ir ekonominės teisės ir masinio šių teisių pažeidimo atvejai pasaulyje. Tai, kad iš milijonų žmonių atimamos jų pagrindinės teisės, tai, kad iš dalies dėl ES itin probleminės politikos jiems vis daugiau trūksta maisto ir kad badas, ligos ir padoraus būsto stoka yra žiauri tikrovė, kad daugelis žmonių neturi galimybės įgyti išsilavinimą ir kad trypiamos darbuotojų teisės – į visa tai iš esmės neatsižvelgiama.

2. Pranešime visiškai neminimi žmogaus teisių pažeidimai, pasitaikantys pačioje ES ir pasaulyje, kuriuose iš dalies dėl karo ir ginklavimosi politikos ir vis dažnėjančių karo misijų dalyvauja pati ES. Kritikuojami tik žmogaus teisių pažeidimo atvejai už ES ribų; pačios ES aplaidumo ir įsipareigojimų nepaisoma. Pranešime neminimi neoliberalios ES politikos rezultatai viduje ir išorėje ir jų neigiami padariniai žmogaus ir pagrindinėms teisėms.

3. Pranešime užimama itin išranki pozicija kritikos reiškimo požiūriu, t. y. pasirenkamos kritikuotinos šalys ir rodomos kritikos apimtis. Tačiau norint išlaikyti pasitikėjimą, žmogaus teisių politikos nevalia grįsti politiniais poreikiais.

− Pranešimas: Véronique De Keyser, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (A6-0138/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už pranešimą savo pačių iniciatyva dėl ES rinkimų stebėjimo misijų (RSM), kurį kartu rengė mano kolegė belgė Véronique de Keyser ir mano kolega ispanas José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra. Rinkimų stebėjimas, ypač naujose demokratijose, ir toliau privalo būti ES pirmaeilės svarbos klausimas, nes nors rinkimai nėra pati demokratija, jie yra pagrindinė jos sudedamoji dalis ir dėl to pagrindinė žmonių teisė.

Kaip ir mano kolegos, aš apgailestauju, kad Europos Sąjungai trūksta bendros, išsamios strategijos demokratijai skatinti. Būtina ir toliau vykdyti porinkimines operacijas, nes kai kuriais atvejais dėl šalių, kurių rinkimų procesą griežtai kritikavo stebėtojai, pasyvios nuostatos nepakanka.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Pritariu Véronique de Keyser ir José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra’o, kuris du kartus (2004 m. Indonezijoje ir 2006–2007 m Ačehe) Europos Sąjungos vardu buvo vyriausiuoju stebėtoju, pranešimui. Manau, kad Europos Sąjungos atliekamas darbas gerinant rinkimų proceso sąžiningumą yra labai svarbus. Mūsų darbas iš esmės yra ne patvirtinti nugalėtojus, bet dar kartą patikinti pralaimėjusius, kad jie pralaimėjo sąžiningai, ir gali būti lemiamas išsklaidant porinkiminę įtampą.

Nors ir pritariu piliečių iš ne ES šalių, pvz., Šveicarijos, Norvegijos ir Kanados, dalyvavimui, mums reikia užtikrinti, kad dauguma dalyvaujančiųjų būtų ES šalių piliečiai. Mano žiniomis, vieną kartą jie beveik sudarė misijos stebėtojų daugumą.

Teisinga ir tinkama, kaip nurodoma 38 dalyje, kad naujuosius parlamentus turėtume remti ir po rinkimų. Man žinoma, kad 1999 m. UNDP frakcijos vardu naujajam Indonezijos parlamentui buvo rekomenduota iš naujo svarstyti Darbo tvarkos taisykles, t. y. kaip tai gali būti naudinga. Sveikinu savo abu kolegas jų pranešimo proga ir esu tikras, kad po 2009 m. rinkimų mes jį iš naujo svarstysime.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Mes prieštaraujame toms pranešimo ištraukoms, kuriose siekiama ES rinkimų stebėjimo misijas paversti trečiųjų šalių politika. Aptiktus pažeidimus turėtų ištaisyti didesnį pasitikėjimą ir paramą nei ES turinčios institucijos, šiuo atveju pirmiausia Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir JT.

Tačiau ES kartu su kitomis tarptautinėmis organizacijomis iš tiesų turi atlikti rinkimų stebėtojos vaidmenį. ES sukaupta patirtis ir kompetencija yra labai reikšmingos ir ateityje jas derėtų naudoti.

Todėl šiam pranešimui nutarėme pritarti.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Pranešimo savo paties iniciatyva nevalia vertinti atskirai, bet veikiau kaip neatsiejamą ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos dalį. Dėl to sakytume, kad pranešimas persunktas arogancija ir savigyra, kurie geriausiai matyti, kai ES mano esanti lyderė tarptautinių rinkimų stebėjimo srityje.

Toks savęs vertinimas grindžiamas „vertės pranašumo“ nuostata ir ES elgsena, kai ji dažnai bando rinkimų stebėjimo misijas panaudoti kaip priemonę spaudimui daryti ir kištis į vidaus reikalus tų šalių, kurios atkakliai reikalauja plėtoti jų nacionalinį suverenumą ir nepriklausomybę pripažįstančius projektus.

Pažvelgus kitaip, ko iš tikrųjų siekia ES „bendra visapuse demokratijos skatinimo politika“? Ko siekia ES finansuodama valstybių narių parlamentus ir politines partijas kitose šalyse? Atsakymas – mūsų pačių padėtis. ES siekia žmonėms primesti vieną (kapitalizmo) modelį. Šis modelis parankus turintiems tikslą sustiprinti išnaudojimą ir juo įvedamas tarptautinės prekybos liberalizavimas. Šiame modelyje žmonių pažanga ir šalių vystymasis paaukojami tarptautinių bendrovių interesams.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš pritariau Véronique de Keyser ir José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra’o pranešimui, kuriame nagrinėjami svarbūs klausimai. ES įsipareigojimas stiprinti demokratinius procesus – svarbus reikalas. Šiame pranešime teisingai pažymima, kad demokratija gali egzistuoti tik ilgalaikio demokratinių vertybių diegimo aplinkybėmis.

Kai JAV ir JK nutarė pradėti karą Irake, šio labai svarbaus veiksnio buvo nepaisyta. Dabartinės pragaištingos aplinkybės tiesiog įrodo, kad demokratijos vertybes privalu puoselėti ir su šautuvu jų neįdiegsi.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Aš pritariu ES rinkimų stebėjimo misijos stiprinimui siekiant veiksmingai paremti jaunas demokratijas.

Šiomis aplinkybėmis džiaugiuosi raginimu siekti Europos sutarimo dėl demokratijos skleidimo, kuris paskatintų rinkimų stebėjimo misijų veiksmingumą.

Rinkimai – tai svarbus žingsnis stabilios demokratijos link ir turi didelę simbolinę reikšmę ir šaliai, kurioje jie vyksta, ir apskritai tarptautinei bendruomenei. ES prisiėmė pagrindinį vaidmenį rinkimų stebėjime ir dabar turėtų jį labai plėtoti. Manau, kad šiomis aplinkybėmis ypač svarbu gerinti porinkiminę padėtį. ES privalo nustatyti pagrindinius po rinkimų iškylančius iššūkius ir juos spręsti susivienijus ir suprantamai. Būtų gerai, jei Europos Parlamentas remtų naujai išrinktus parlamentus.

Visiškai pritariu šiems tikslams, ypač kai mano paties, kaip ES rinkimų stebėtojo Gvatemaloje, patirtis byloja apie jų reikalingumą.

  David Martin (PSE), raštu. − Rinkimų stebėjimo misijoms tenka pagrindinis vaidmuo ES užsienio politikoje. Europos Sąjungos, kaip demokratinių valstybių sąjungos, patirtimi derėtų dalytis veiksmingai ir prašymus su mumis bendradarbiauti rinkimų procese reikėtų skatinti visame pasaulyje.

Gerindami ES rinkimų misijų praktiką ir metodiką galime veiksmingai prisidėti prie demokratijos stiprinimo visame pasaulyje. Todėl aš balsavau už gerb. José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra ir gerb. Véronique De Keyser bendrą pranešimą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Šie rūmai didžiuojasi savo demokratija ir savo stebėtojus siunčia į įvairius rinkimus. Šalies, kurioje vyksta rinkimai, piliečiams svarbu, kad rinkimai vyktų sąžiningai ir deramai. Mūsų įtaka taip pat labai prisideda prie demokratijos pažangos, jeigu, žinoma, į mūsų rekomendacijas nuoširdžiai atsižvelgiama.

Tačiau neapgaudinėkime savęs, kad mes patys Europos Sąjungoje laikomės demokratijos standartų. Kol tas, kuris išreiškė nepopuliarią tiesą, nurašomas kaip dešinysis radikalas, kol dviejų šalių referendumuose atmesta Sutartis kosmetiškai pagerinta prastumiama parlamentuose, kol gyventojams leidžiama pakartotinai balsuoti tol, kol pasiekiamas norimas rezultatas, ir, be abejo, tol, kol prieš žmonių valią planuojama leisti Turkijai stoti į Europos Sąjungą, demokratijos standartų nesilaikoma.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Rinkimų akimirka jokiu būdu nėra vienintelė proga demokratijai reikštis ar vienintelis demokratijos rodiklis. Vis dėlto rinkimai dažnai būna posūkio taškas. Rinkimų tradicijos neturinčiose šalyse rinkimų surengimas gali būti ir dažnai yra galimybė, kai demokratizacijos procesas tampa negrįžtamas. Vis dėlto kalbame apie procesą. Dėl šios priežasties viskas, kas šiame pranešime pasakyta apie Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijų (RSM) reformos sėkmę, sunkumus, neatitiktį ir poreikius, yra svarbu ir reikalauja mūsų viso dėmesio, bet jame visuomet trūks esminio dalyko – bendro įvairių Europos priemonių indėlio demokratijai, kurioje ES RSM akivaizdžiai dalyvauja, pasiekti. Manau, kad tai yra šioje diskusijoje iškeltas iššūkis, kuris privertė mus susimąstyti ir kurį turime priimti. Demokratijos skatinimas ir apsauga – tai ne tik Europos Sąjungos DNR, bet taip pat jos pasaulio vizijos dalis, kalbant apie jos pačios principus, vertybes ir interesus.

− Pranešimas: Glyn Ford, Vicenzo Aita (A6-0151/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už puikų mano gerbiamo kolegos brito Glyno Fordo pranešimą savo paties iniciatyva dėl prekybos ir ekonominių santykių su Pietryčių Azijos šalimis (ASEAN), kuris yra platesnės dvišalių ir tarpregioninių derybų su prekybos partneriais strategijos dalis.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (PBS), kuriame yra vykdytina žmogaus teisių išlyga, yra būtina Europos Sąjungos sąlyga laisvosios prekybos susitarimams (LPS) su bet kuria šalimi sudaryti. Jei iš tiesų siekiama sudaryti tarpregioninės laisvosios prekybos susitarimą, būtina išspręsti bankininkystės slaptumo Singapūre problemą. Aš, kaip ir mano kolegos, ypatingą dėmesį skiriu kovai su farmacijos gaminių klastojimu, bylojančiu apie nesąžiningą konkurenciją ir vartotojams gresiantį pavojų.

Apgailestauju priėmus deklaracijoje, iš dalies keičiančioje Susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS) ir galimybės įsigyti vaistų, numatytą principą visapusiškai pasinaudoti lanksčiomis galimybėmis atsižvelgiant į tai, kad stokojama bet kokio rimto šių mechanizmų vertinimo.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, pritariu šiam pranešimui, nes esu įsitikinęs, kad laisvoji prekyba – tai būtinas žingsnis visuotinės gerovės link.

Tačiau mūsų parama bet kuriam viršnacionaliniam ekonominiam susitarimui neturi prieštarauti griežtoms taisyklėms, kuriose visos šalys įpareigojamos ratifikuoti pagrindines TDO konvencijas, užtikrinančias darbuotojų apsaugą.

Kaip pranešėjas priminė, visa ASEAN yra penktoji didžiausia ES prekybos partnerė. Tai pabrėžia daugybę mūsų prekybos interesų tame regione, kuris, be abejonės, yra sparčiai auganti rinka.

Tvirta regiono laikysena ir veiksmingų vietos su užimtumu susijusių teisės aktų stoka įpareigoja mus užtikrinti, kad nauji susitarimai nustatytų tvirtas ne tik ekonominio pobūdžio taisykles, bet svarbiausia – su užimtumu, aplinka ir žmogaus teisėmis susijusias taisykles, kurios riboja socialinės panaudos poveikį.

Bet kuris grynai ekonominio pobūdžio susitarimas negali kelti pavojaus gaminių saugai, darbuotojų ir aplinkos apsaugai.

Visi mes, kuriuos vienija tokios pačios vertybės, turi moralinę ir institucinę prievolę atrasti savyje drąsos būti griežtesniems ir išrankesniems renkantis savo prekybos partnerius: visi mūsų partneriai privalo įtikinti Europą, kad jie rodo pavyzdį kitoms pasaulio tautoms.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Mes nepritariame tam, kad pranešime esama daugybės aspektų, visai nesusijusių su prekybos politika. Politinė Mianmaro padėtis ir politinių kalinių išlaisvinimas – tai labai svarbūs klausimai, bet jie neturėtų tapti ES viršnacionalinės prekybos politikos dalimi. Mes tai vertiname kaip dar vieną ES bandymą išplėsti savo galias užsienio politikos srityje.

Kita vertus, „June List“ frakcija Europos Sąjungos ir kitų regionų laisvosios prekybos susitarimus vertina kaip neišvengiamą bendrosios rinkos ir bendros prekybos politikos padarinį. Todėl nieko nepaisydami nutarėme šiam pranešimui pritarti.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Remiantis pranešimu, prekybinių pranašumų įgijimas sudarius laisvosios prekybos susitarimus (LPS) su įvairiais regionais – tai geriausia Europos politinė strategija siekiant įveikti krizę bent tuomet, kai Pasaulio prekybos organizacija yra aklavietėje.

Tačiau pranešime žvelgiama toliau. Kartu su LPS siekiama ekonominės regionų integracijos, panašiai kaip Europos Sąjungoje, ir, jei galima, juos padaryti nuo pastarosios ekonomiškai ir politiškai priklausomus.

Visiškai atmesti mūsų frakcijos pateikti pakeitimai aiškiai atskleidžia galutinį tikslą – liberalizuoti neatsižvelgiant nei į priemones, nei į padarinius. Buvo atmesti net pakeitimai, kuriuose pabrėžiamas poreikis atsižvelgti į esamus dviejų regionų skirtumus ir į siekius kurti darbo vietas ir užtikrinti tvarų ekonomikos vystymąsi, visišką savarankiškumą maisto požiūriu, aprūpinimą maistu ir aplinkos apsaugą. Netgi siekio palengvinti galimybę įsigyti vaistų ir technologijų pervedimą rūmų dauguma nepriėmė be sąlygų.

Šios politikos rezultatai akivaizdūs, pvz., kyla energijos ir maisto kainos, didėja socialinė nelygybė ir regioniniai skirtumai, skurdas, badas ir ligos.

Todėl galėjome balsuoti tik prieš šį pranešimą.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš pritariu Glyno Fordo pranešimui dėl prekybos ir ekonominių santykių su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN). Būtina, kad į naujos kartos Komisijos siūlomus LPS Komisija įtrauktų griežtas išlygas dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos. Toks žingsnis ne tik skatintų naujoves ir mokslinius tyrimus ASEAN šalyse, bet ir, o tai svarbiau, skatintų saugoti vartotojus nuo nesaugių suklastotų prekių (pvz., farmacijos gaminių).

Iš tikrųjų neseniai EBPO atliktos apklausos dėl klastojimo, kuri šią savaitę buvo svarstyta Parlamente, duomenimis, prekyba suklastotomis prekėmis Malaizijoje ir Filipinuose pasiekė panašius mastus kaip Kinijoje. Šie klausimai nagrinėjami pranešime ir aš balsavau už pranešimo rekomendacijas.

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Aš balsuoju už šį puikų pranešimą. Didžiausią reikšmę man turėjo 7, 14 ir 42 dalies pakeitimai.

Šiose dalyse pripažįstama prieinamų ir tvarių viešųjų paslaugų užtikrinimo svarba (7 pakeitimas); reikalavimas laikytis darbo standartų naudojant ginčų sureguliavimo mechanizmą (14 pakeitimas) ir kai kalbama apie tarifus, aplinkai palankias ir sąžiningos prekybos prekes vertinti skirtingai (42 dalis).

Sveikinu pranešėją gerb. G. Frodą, parengusį šį pranešimą.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu – (PL) Aš balsavau už gerb. G. Fordo pranešimą dėl prekybos ir ekonominių santykių su ASEAN (Pietryčių Azijos šalių asociacija).

Turėčiau pabrėžti, jog norint, kad sutartis neštų vaisių, būtinas abiejų partnerių įsipareigojimas. Atsižvelgiant į pranešimus dėl pastarųjų derybų ratų, ankstyvo ir ambicingo susitarimo su ASEAN perspektyvoms gali pakenkti gebėjimų derėtis stoka ir sunkumai formuojant bendrą poziciją. ASEAN būtų penktoji svarbiausia ES prekybos partnerė.

Pranešime pritariama laisvosios prekybos susitarimo su ASEAN koncepcijai, jei susitarimas tenkina tam tikras pagrindines sąlygas. Svarbu užtikrinti, kad neribojama vartotojų ir nemažinama aplinkos apsauga.

Derybos dėl susitarimo su regionu, kurį sudaro 10 nepriklausomų šalių, labai sudėtingos ir ilgai trunkančios. Be to, tarpregioniniai susitarimai iš tiesų yra labai naudingi, nes jie skatina regionų integraciją, kuri stiprina šalių partnerių ekonomiką ir mažina reglamentų skaičių.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. – (PL) Europos Sąjunga turėtų būti ypač atidi palaikydama prekybos ir ekonominius santykius su trečiosiomis šalimis.

BVP augimas ASEAN šalyse kasmet didėja. Tarp kitų prognozių, Bangko Sentral ng Pilipinas Filipinuose tikisi 7,8–5,5 proc. BVP augimo. Jis taip pat numato, kad eksportas išaugs 11 proc. ir 10 proc. išaugs užsienyje dirbančių filipiniečių piniginės perlaidos užsienio valiuta.

Malaizijos BVP pavertus JAV doleriais būtų 6 721 JAV doleris vienam gyventojui. Prognozuojama, kad 2008 m. jis išaugs iki 7 596 JAV dolerių. 2007 m. Malaizijos ekonomika fiksavo 6,3 proc. BVP augimą. Paskaičiuota, kad iš viso visų ASEAN šalių narių BVP apytikriai išaugo 6 proc. Visa tai – svarbūs rodikliai vertinant prekybos ir ekonominius santykius su Pietryčių Azijos šalimis (ASEAN).

− Pranešimas: Rosa Miguélez Ramos (A6-0103/2008)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Būtina skubiai spręsti problemą, susijusią su informacijos apie giliavandenių žuvų išteklius ir duomenų apie sugautų žuvų kiekį, žvejybos kvotas ir jų reikšmę kiekvienos rūšies populiacijai stoka.

Ši informacija labai svarbi tyrimams atlikti ir mokslinėms išvadoms pateikti, ji taip pat gali labai prisidėti nustatant tinkamas žvejybos valdymo priemones.

Todėl manome, jog būtina, kad vienas iš valstybių narių veiklos prioritetų būtų patikimų duomenų kaupimo ir galimybės jais naudotis gerinimas, įskaitant galiojančių valdymo priemonių netaikymo arba nevisiškai tinkamo taikymo priežasčių tyrimą, kaip minima pranešime. Tarptautinių organizacijų iškelta galimybė, kad kai kurios rūšys kenčia dėl besaikės žvejybos, dar labiau sustiprina šį poreikį.

Privalu siekti priimti apdairumo principą, kuris žvejybos galimybes suderintų su išteklių pastovumu. Todėl pritariame pateiktiems pakeitimams. Mes manome, kad priimtinose priemonėse privalu atsižvelgti į specifinį kiekvienos rūšies pobūdį, žvejybos arealą ir naudojamus žūklės įrankius, ypač selektyvesnius ir turinčius mažesnį poveikį jūros dugnui.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už Miguélezo Ramoso pranešimą dėl giliavandenės žvejybos. Giliavandenė žvejyba gana nesena naujovė, ir be mokslinių tyrimų ar teisinių reglamentų nusitaikyta į anksčiau nenaudotus žuvų išteklius. Todėl gerai, kad nagrinėjami šie klausimai.

Aš džiaugiuosi, kad gerb. Miguélezo Ramoso pranešime žvejai ir jų asociacijos raginami aktyviai dalyvauti nustatant priemones, skirtas jūrų aplinkai apsaugoti. Tvari žuvininkystė priklauso nuo vietos lygmeniu priimamų sprendimų, į kuriuos įtraukiami tie, kuriems jie skirti.

− Pranešimas: Ingo Friedrich (anksčiau – Alexander Stubb) (A6-0105/2008)

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Gerb. Pirmininke, šiuo metu Briuselyje veikia 2 500 lobistų organizacijų. Daugiau nei 300 iš jų atstovauja vietos ir regionų valdžios institucijoms ir veikia tarsi jų ambasados. Jos atstovauja ir Małopolskai (Mažajai Lenkijai), kuri yra mano rinkiminė apygarda į Europos Parlamentą. Norėčiau pasinaudoti proga, kurią suteikė šios diskusijos dėl pranešimo, atkreipti šių rūmų dėmesį į ES institucijų ir tokio pobūdžio organizacijų santykius. Kadangi pastarosios siekia gauti patikimos informacijos iš Europos Sąjungos institucijų, vietos ir regionų valdžios institucijų atstovai taip pat pateikia naujausius duomenis apie padėtį savo regionuose. Pranešėjas teigė, kad skaidrumas – tai dvipusis judėjimas. Toliau remdamasis šiuo teiginiu, norėčiau pabrėžti didesnio Europos Sąjungos institucijų skaidrumo svarbą ir vienodą požiūrį į visas Briuselyje atstovaujamas organizacijas.

Dėl specifinių pavyzdžių, kaip Europos Parlamentas gali pagerinti išorės organizacijoms taikomų procedūrų skaidrumą, pirmiau minėtam pranešimui pritariau.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Gerai žinoma, kad profesionalių lobistų sektorius Briuselyje, kurio tikslas – daryti įtaką Europos strategijai, sparčiai ir nepaliaujamai vystosi. Todėl būtina bent jau nustatyti taisykles, kurios užtikrintų, kad būtų pateikiama informacija apie lobistų atstovaujamas interesų grupes, nors vis tiek visuomet bus sunku užtikrinti, kad tai skaidru ir išvengta neetiškos praktikos. Todėl mes balsavome už šį pranešimą.

Tačiau galime tik apgailestauti, kad nebuvo priimti frakcijos pateikti pasiūlymai, ypač tie, kuriuose įrodinėjama, kad interesų grupių atstovai, kurie ne tik privalo registruotis, taip pat turėtų būti įpareigoti atskleisti savo veiklai skirtas išlaidas, ypač pateikdami tą pačią informaciją apie interesų grupių atstovavimo išlaidas, skirtas Europos Parlamento nariams, nes pastarieji privalo jas pateikti savo finansinėse deklaracijose.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Aš remsiu šį pranešimą stiprindamas, kaip ir jis, Europos institucijų lobistų taisykles. Daugiau kaip prieš dešimtmetį aš buvau pirmojo pranešimo šia tema rengėjas, kurį 1996 m. sausio mėn. pateikė tuometinis Taisyklių komitetas, o teisės aktai dėl lobizmo, kuriuos turime šiuo metu, yra tie, kurie pasiūlyti mano pirmajame pranešime.

Praėjus daugiau kaip 10 metų aiškiai atėjo laikas šias taisykles pakeisti ir sugriežtinti. Praeitą kartą mums nepavyko sukurti bendros visų institucijų sistemos, bet dabar, atrodo, galima. Mano požiūriu, lobistai yra tie, kurie nori patekti į Parlamentą, Komisiją ar Tarybą, kad darytų įtaką sprendimų priėmimo procesui, darbdaviams ar darbuotojams, vartotojų grupėms, gamintojų grupėms ar specialių interesų grupėms.

Apskaičiuota, kad Briuselyje esama apie 5 000 lobistų; kiekvienam EP nariui tenka po septynis. Didelė jų dauguma atlieka gerą darbą, o labai maža dalis – ne. Mums reikia užtikrinti, kad keli nesuterštų daugelio vardo ir kad išorės indėlis būtų naudingas mūsų darbui, o ne jį darkytų. Iki metų pabaigos laukiu pasiūlymų dėl „bendros teisėkūros“.

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Aš susilaikiau dėl A. Stubbo pranešimo dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos pagrindo sukūrimo, nes manau, kad kai kurie mano kolegos nariai kelia per daug triukšmo dėl veiklos, kuri sena, kaip ir pati žmonija, t. y. dėl mėginimo daryti įtaką sprendimus priimančioms institucijoms. Normalu, kad piliečiai susitelkia ginti savo interesų. Profesinės sąjungos, darbdavių asociacijos ir NVO turi teisę ginti savo interesus prieš bet kurį įstatymo leidėją. Prieš priimdamas sprendimą, įstatymo leidėjas privalo išklausyti. Tačiau įstatymų leidėjas privalo išlikti nepriklausomas, todėl nariams svarbu deklaruoti savo finansinius interesus. Vis dėlto pranešimo pagrindinis trūkumas yra tai, kad jame visiškai nekalbama apie tam tikrų asociacijų finansavimą iš ES biudžeto. Ši sritis taip pat turi būti skaidri.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Gerb. Pirmininke, ponai ir ponios, konsultuotis su šalimis, kurioms įtakos turi rengiami ar priimti teisės aktai, yra visiškai normalu. Kaip Parlamento nariai, esame pašaukti priimti sprendimus kartais itin techniniais klausimais, todėl pirmieji turime pripažinti labai svarbų informatyvų vaidmenį tų žmonių, kurie apskritai žinomi kaip lobistai. Jų veikla naudinga, tačiau jų santykius su visomis institucijomis privalo reglamentuoti tvirtas ir aiškus pagrindas; todėl mes balsuosime už šį pranešimą. Vis dėlto norėčiau šiek tiek pakomentuoti. Svarbu visų interesų grupių nesuplakti į vieną: tarptautinių bendrovių ar NVO atstovų negalima traktuoti taip pat, kaip demokratinių vietos ar nacionalinių valdžios institucijų atstovų. Mūsų nuomone, poveikio teisėkūrai principas, t. y. nurodomojo pobūdžio interesų grupių, su kuriomis buvo konsultuojamasi, sąrašas turi būti privalomas, ypač Komisijai. Mes žinome, kokią didelę įtaką šios grupės turi teisės aktų pasiūlymų ar Europos politikos krypties rengimui ir kaip sunku įstatymų leidėjui iš esmės pakeisti šiuos pasiūlymus ar kryptis. Galiausiai iš lobistų reikalaujama finansinė informacija turi būti gana išsami, kad galėtume aiškiai nustatyti finansinius interesus ir finansavimo šaltinį.

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už šį didesnį skaidrumą užtikrinantį pranešimą. Lobistai – tai svarbūs dalyviai, galintys suteikti naudingų žinių. Vis dėlto būtina turėti galimybę nustatyti šių spaudimą darančių grupių atstovaujamas organizacijas. Privalomas bendras Tarybos, Komisijos ir Parlamento viešasis lobistų registras ir visų jų finansavimo šaltinių sąrašas – tai gera daugiau aiškumo suteiksianti iniciatyva. Padėtį supaprastintų vieno langelio principas, pagal kurį norintys savo veiklą vykdyti Parlamente, Komisijoje ir Taryboje lobistai registruotųsi tik kartą. Normalu ir tai, kad Elgesio kodekso taisyklių nesilaikantiems lobistams turėtų būti nustatytos poveikio priemonės.

  Gunnar Hökmark (PPE-DE), raštu. − (SV) Turėtų būti taisyklių rinkinys, kuris reguliuotų lobistų galimybę nuolat dirbti Europos Parlamento patalpose. Mes pritariame dabartiniam Elgesio kodeksui ir didesniam politinių sprendimų priėmimo skaidrumui.

Mes balsavome prieš pranešimą, nes jis skatina biurokratiją, kuri prieštarauja paties pranešimo tikslams. Visapusis politikų ryšių reguliavimas trukdo įprastam ir atviram piliečių ir išrinktų atstovų bendravimui. Piliečiams derėtų turėti galimybę bendrauti su savo atstovais neviešinant jų pokalbių ir nuomonių.

Neįmanoma pateikti išsamios ataskaitos apie tai, kaip sudaromos nuomonės ir požiūriai. Diskusija ir atsakomybė už sprendimus turi būti skaidri, bet ne pavienių žmonių dialogas. Svarbu neleisti menkinti pavienių parlamento narių ir pavienių piliečių doros.

Kyla pavojus, kad pranešime siūlomas skaidrumas bus tariamas ir apgaulingas. Skaidrumas privalo remtis politikų prisiimta atsakomybe už savo poziciją ir atskaitomybe už savo motyvus.

Be to, bendras Europos Parlamento ir Komisijos lobistų registras atimtų iš Parlamento nepriklausomumą.

Apibendrinant, politinių sprendimų priėmimas turėtų remtis išrinktų atstovų esama ar preziumuojama dora.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš pritariu pasiūlytam lobistų registrui. Kai visuomenės pasitikėjimas politika yra mažas, politinių institucijų veikla turi būti kiek galima skaidresnė.

Taip pat pritariu tam, kad teisines konsultacijas teikdami advokatai būtų atleisti nuo registracijos; tai atitinka Škotijoje seniai pripažintą teisinę advokato ir kliento konfidencialumo tradiciją.

Tačiau daug mano paties frakcijos pagrindinių pakeitimų, skirtų taisyklėms sugriežtinti, tikslo nepasiekė, todėl aš ir mano frakcija paskutiniame balsavime susilaikėme.

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. − (RO) Aš balsavau už šį pranešimą, bet manau, kad galima priimti daugiau veiksmų siekiant užtikrinti, kad Europos institucijose piliečiams būtų atstovaujama proporcingai, neteikiant pirmenybės interesų grupėms.

Lobizmo veiklos raida reikšminga, ir dabar lobistinė veikla užsiima daugiau kaip 2 500 organizacijų, iš kurių daugiau kaip 15 000 darbuotojų dirba vien tik Briuselyje. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Parlamentui ir Europos Sąjungai įgijus daugiau galių, ši tendencija stiprės. Briuselyje savo būstines turinčios interesų grupės paprastai prieina prie Europos politinio proceso, o piliečių grupės ir nevyriausybinės organizacijos siekdamos, kad jų balsas būtų išgirstas priimant Europos Sąjungos teisės aktus, tokių pačių galimybių neturi. Akivaizdu, kad turime skatinti Europos institucijų ir šių valstybių narių organizacijų dialogą.

Todėl manau, kad Komisija ir Parlamentas turėtų atlikti savo pareigą – piliečių nuomones ir įvairias iniciatyvas perduoti sprendimus priimančioms Europos Sąjungos institucijoms. Mes taip pat turėtume sudaryti atitinkamas biudžeto eilutes šiai veiklai finansuoti.

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. – (PL) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas sprendžia lobizmo klausimą, kuris negali būti draudžiama viešosios nuomonės tema. Reikalingos tam tikros taisyklės, o skaidrumas – būtinas. Ši sritis opi politiniu ir ekonominiu požiūriu. Suprantame, kad įstatymų leidėjai bendraudami su ekspertais įgyja naudingų specifinių su dalyku susijusių žinių. Tai ir abipusį poveikį turįs dialogas su visuomene. Pagaliau Europos Parlamento nariai, Europos Komisijos ir kitų institucijų pareigūnai nedirba savo pačių izoliuotame pasaulyje. Įgytos žinios suteikia jiems galimybę kurti geresnius ir vartotojui palankesnius teisės aktus.

Kita vertus, iškyla nesąžiningos įtakos teisėkūrai klausimas. Taip pat esama pavyzdžių, kai kuriamas įstatymas palankus specifinių spaudimą darančių grupių (pvz., abortams pritariančiųjų ir didelių bendrovių) interesams. Tai tiesiogiai skatina korupciją ir galutinis rezultatas – tai ne rimtas teisės aktas, bet nuostatų kratinys.

Ar mes iš tikrųjų sukursime labiau apibrėžtas teisines nuostatas ir jas sugriežtinsime taip, kad užkirstume kelią nederamai lobistinei veiklai ir korupcijai? Deja, atsakymas akivaizdus. Šito padaryti negalėsime. Nuostatuose visuomet bus galima atrasti spragų ar juos apeiti. Turėtume atsižvelgti į tai, kad vadinamasis blogasis lobizmas galimas ir per tiesioginius ryšius valstybėse narėse.

Pranešimo požiūriu esu nusiteikęs teigiamai, bet negaliu pritarti pakeitimams, kuriuose manoma, kad bažnyčios yra lobistai. Etiką, derėjimą su skaidrumu ir dorą privalu vertinti taip pat, kaip ir į įstatymo raidę. Dora niekada nebus demokratijos priešas!

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Gerb. Pirmininke, gaila, kad nebuvo priimtas mano frakcijos vardu pasiūlytas 7 pakeitimas. Pakeitimas būtų reikalingas diskusijos dėl lobizmo mastui suvokti, ne tik priminimas Komisijai, bet ir platesnei auditorijai. Geras pavyzdys būtų aplinkos apsaugos organizacijos, kurių ištekliai dažnai palyginami su pramonės ištekliais, tačiau itin savotiškai: vienos organizacijos miškų bendrovės biudžetą galima palyginti su visų miškų ūkio bendrovių bendru biudžetu. Tik pamirštama, kad miškų ūkio bendrovės negali visų savo pinigų išleisti ryšiams. Jos, beje, užsiima medienos ir popieriaus gamyba. Protingiau būtų palyginti ryšiams skirtus bendrovių biudžetus, bet iš jų reikėtų atimti vertybinių popierių pardavimą, kuris eikvoja išteklius. Kita vertus, reikėtų paskaičiuoti visų aplinkosaugos organizacijų miškų bendrovių grynuosius pinigus. Todėl pažvelgę nuodugniau, labai dažnai matome, kad panaudoti ištekliai yra beveik tokie patys, nei sukurtas įvaizdis leidžia manyti.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Aš balsuoju už pranešimą dėl interesų grupių atstovų veiklos Europos Sąjungos institucijose pagrindo sukūrimo.

Norint užtikrinti Europos Sąjungos institucijų skaidrumą, reikalingas struktūrinis lobistų veiklos pagrindas. Pritariu lobizmo apibrėžčiai, kad lobizmu vadinama veikla, kurią vykdant siekiama daryti įtaką ES institucijų politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesams, ir kad lobistais turėtų būti laikomi visi šią apibrėžtį atitinkantys ES institucijoms nepriklausantys dalyviai ir į jų veiklą turėtų būti atsižvelgiama vienodai.

  Kartika Tamara Liotard (GUE/NGL), raštu. − (NL) Pusiau iškeptos priemonės visiškai nepadės išspręsti lobistų problemos. Tik visiškas skaidrumas ir privalomas registravimas gali apriboti didėjančią pramonės lobizmo įtaką. Šito mums reikia greitai, nes itin dažnai matome, kaip EP nariai čia pateikia pakeitimus, kuriuos tiesiogine prasme perėmė lobistas. Politikams įtaką pirmiausia turėtų daryti jų rinkėjai, jų rėmėjai ir jų pačių sveikas protas, bet ne profesionalių lobistų armija. Todėl raginu Europos Komisiją parengti kur kas radikalesnių priemonių paketą.

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pranešimas dėl „interesų grupių“ ir gerai žinomų lobistų – tai begėdiškai ciniškas itin reakcingo Europos Parlamento ir apskritai ES vaidmens ir klasės, kurios interesams jie tarnauja, pripažinimas.

Daug metų Europos Parlamentas oficialiai pritardavo monopolinių grupių atstovų teisei laisvai patekti į Europos Parlamentą siekiant daryti spaudimą, papirkti ir atkakliai reikalauti intervencijų į teisėkūrą, kurios užtikrina ir didina jų pelną.

Skaidrumo taisykles naudojant kaip dingstį, pranešime mėginama nuslėpti tiesioginį monopolijų kišimąsi. Jame profesinės sąjungos, profesinės ir visuomeninės organizacijos įvardijamos lobistais. Taip darbuotojų ir visuomeniniai judėjimai suplakami į viena su kapitalistais, kuriuos pranešime drįstama vadinti pilietinės visuomenės atstovais. Vienintelis skirtumas yra tai, kad durys į Parlamentą jiems plačiai atvertos, o darbininkams net neleidžiama prie jų prisiartinti.

Tegul darbininkai neturi iliuzijų. Europos Parlamentas ir jo nariai nėra savarankiški. Jie išrinkti pagal programą, atspindinčią klasės, kuriai jie atstovauja Europos Parlamente, interesus.

Kalbant apie darbininkus, jų labui geriausia būtų nuversti politines grupuotes, susilpninti kapitalistines partijas, nepasiduoti ir pasipriešinti į kapitalizmą linkusiai ES.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už pranešimo dėl lobistų veiklos Europos Sąjungos institucijose pagrindo sukūrimo rekomendacijas.

Dėl šių pasiūlymų dėl didesnio lobistų veiklos skaidrumo Europos Parlamentas beveik pirmauja visų kitų pasaulio parlamentų lobistų reguliavimo ir finansinių duomenų pateikimo užtikrinimo požiūriu.

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) ES politikai įtaką dažnai daro didelės bendrovės, kurios stengiasi sustiprinti savo konkurencines pozicijas pasaulyje mažindamos išlaidas aplinkos apsaugos, darbo užmokesčio, pramonės saugos ir vartotojų apsaugos srityse. Šių bendrovių elgesys mūsų nestebina, bet kol jos taip elgiasi, tai visiems turi būti žinoma. Dėl to profesinės sąjungos, aplinkos apsaugos judėjimai ir vartotojų grupės atsiduria tokioje padėtyje, kai jie turi ko nors imtis.

Daug metų klausimuose Europos Komisijai, be kitų dalykų, primygtinai siūliau kuo griežtesnius lobistų skaidrumą reguliuojančius reglamentus. Suprantu, kad vis dėlto griežtasis variantas šiandien nepriimtas. Be to, vieningos kairės ir Žaliųjų frakcijos pateikti 10 ypatingų pakeitimų negavo balsų daugumos. Šie pasiūlymai susiję su bendru visų turinčių leidimą dirbti ES institucijose lobistų registru, atvirumu dėl siekių ir lobistų finansavimo, papildomų priemonių įvedimu 2009 m., neetiško lobistų elgesio viešinimu, specialių Europos Komisijos konsultantų nustatymu ir draudimu valstybės tarnautojams per atostogas dirbti mokamiems lobistams.

Nepaisant to, kad ši geresnė pasirinktis buvo atmesta, šiandien priimtas sprendimas – tai žingsnis pirmyn. Dėl šios priežasties du Olandijos socialistų partijos atstovai už jį balsavo.

  Lydie Polfer (ALDE), raštu. – (FR) Aš balsavau už A. Stubbo pranešimą dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos Sąjungos institucijose pagrindo sukūrimo. Jame pateikiama aiškesnė lobistų, kurių yra apie 15 000, veiklos apibrėžtis.

Todėl aš pritariu iniciatyvai sukurti bendrą registrą, kuriame lobistams būtų leidžiama registruotis tik kartą siekiant gauti teisę vykdyti savo veiklą Europos Parlamente, Komisijoje ir Taryboje. Be to, taip visi lobistai bus įpareigoti laikytis elgesio kodekso. Būtina, kad EP nariai ir Europos Sąjungos pareigūnai galėtų nustatyti interesų grupių atstovaujamas organizacijas ir kad tos grupės paisytų sąžiningumo ir gero elgesio principų.

  Vincent Peillon (PSE), raštu. – (FR) Aš balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama sukurti geresnį interesų grupių veiklos Europos Sąjungoje pagrindą.

Briuselyje yra lobistų armija: paskaičiuota, kad jų yra apie 15 000 ir jie atstovauja 2 500 spaudimą darančių grupių. Pagrindinis lobistų tikslas – daryti įtaką Bendrijos sprendimams ir jos veiklai, ir nors kai kurie piliečiai žiūri į juos įtariai ir jais nepasitiki, jie yra svarbi demokratinio gyvenimo dalis. Pavyzdžiui, išklausęs profesionalų asociacijų, NVO, profesinių sąjungų ar regionų atstovų nuomonių, EP narys visuomet geriau supras su teisės aktais susijusius klausimus.

Vis dėlto lobizmas demokratijai naudingas tik tuomet, jei jis skaidrus. EP nariai, kaip ir piliečiai, privalo turėti galimybę tiksliai nustatyti šių dalyvių tapatybę. Kas juos finansuoja? Kieno interesus jie iš tikrųjų gina?

Reikalaujant, kad lobistai registruotųsi viešajame visų Bendrijos institucijų registre ir jame nurodytų išsamią informaciją apie savo finansavimą, tekstas tenkina šį reikalavimą. Be to, nuo šiol lobistai turės laikytis elgesio kodekso ir jei nepaisys jo nuostatų, jiems bus taikomos poveikio priemonės.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Mūsų globalizuoto pasaulio pokyčiai ir jų padariniai institucijoms, be abejo, jų duris vis labiau atveria įvairiems socialiniams dalyviams. Todėl matome, kaip vis daugiau interesų grupių bendrauja su šiuo Parlamentu ar Komisija ir suteikia specialiosios svarbia laikomos informacijos. Todėl reikia veikti taip, kad būtų aiškiai įvardyti šie nauji interesų grupių atstovai ir nustatytos jų veiklos taisyklės, kurių būtų laikomasi.

Šiame pranešime pateikiama interesų grupių atstovų apibrėžtis ir priemonės bendro Parlamento ir Komisijos registro reikšmei įvertinti. Juo taip pat siekiama pagerinti finansinių duomenų pateikimo priemones, kurios reikalingos užtikrinti, kad sprendimus priimančios institucijos ir visuomenė apskritai galėtų nustatyti už tam tikros lobizmo veiklos slypinčias pagrindines varomąsias jėgas. Manau, kad šios priemonės – tai svarbūs žingsniai didesniam aiškumui ir Europos sprendimus priimančių institucijų sprendimų priėmimo proceso teisėtumui užtikrinti, ypač dėl to, kad balsuojant kai kurie pakeitimai, kurie tik būtų sumenkinę teisingą šios veiklos vertinimą, buvo atmesti dėl pasenusių išankstinių ideologinių nuomonių.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Siekiant priimti gerus sprendimus, EP nariui visuomet reikia su tuo tiesiogiai susijusios informacijos. Ir taip aišku, kad vienas žmogus negali visko išmanyti. Šiuo požiūriu teikdami žinias ir tinkamus poveikio tyrimus lobistai gali būti gera pagalba renkant informaciją.

Tačiau piliečiai turi teisę žinoti, kokios specialios interesų grupės veikia. Lobistų grupės įtakingumas nebūtinai priklauso nuo finansinės stiprybės – gyvūnų teisių aktyvistai ir kiti visuomeniniai judėjimai gali būti tokie pat sėkmingi, kaip ir pramonės interesų grupės. Be abejo, registruoti interesų grupių atstovus nėra visiškai paprasta, ypač tuomet, kai reikia nustatyti, kas ar kokios grupės vykdo lobistinę veiklą. Tačiau kaip priimantis sprendimus asmuo aš manau, kad svarbu nuolat stebėti, kas skiria laiko ir pastangų teisėkūrai paveikti. Jei neturite ko slėpti, nėra dėl ko ir sielotis. Troliai bijo dienos šviesos.

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu. − (DA) Aš balsavau už šį galutinį pranešimo dėl lobizmo variantą, nes nepaisant visko, tai mažytis žingsnis pirmyn dabartinės padėties požiūriu. Nesistūmėjimas pirmyn įrodo, kad lobistai daro įtaką ES sistemai.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Europos Parlamentui būtinas skaidresnis lobizmas. Viliuosi, kad šis pranešimas padidins atvirumą ir lobizmo skaidrumą Parlamente.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − (SV) Aš balsavau už galutinį pranešimo dėl lobizmo variantą, nes nepaisant visko, šis pranešimas – tai su dabartine padėtimi susijęs mažytis žingsnis pirmyn. Tai, kad toliau nepasistūmėta į priekį, liudija apie tai, kokią įtaką lobistai turi ES sistemai.

− Pranešimas: Manolis Mavrommatis (A6-0149/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Sportas yra Lisabonos sutarties dalis, ir todėl įsigaliojus šiai sutarčiai, jam teks iškilesnis vaidmuo ES politikoje. Mes, socialdemokratai, norėtume pabrėžti, kad sportas – tai jau tarpvalstybinė veikla, bet tai nereiškia, kad Europos Sąjungos institucijos, pvz., Taryba, Komisija ir Parlamentas, turėtų pačios išsamiai valdyti sporto judėjimą. Vietoj to, kad būtų išsaugotas sporto nepriklausomumas ir savarankiškumas, sportas turėtų pats save reguliuoti.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Su dideliu malonumu balsuoju už M. Mavrommačio pranešimą dėl sporto apsaugos priemonių. Aš tikrai manau, kad sportas – tai neatsiejama Europos kultūros ir pilietybės dalis. Atsižvelgiant į tai, kad jis labai skatina socialinę įtrauktį ir kultūrų dialogą, sportą privalu reguliuoti bent taip, kad apgintume jaunimą ir jį apsaugotume nuo šiam sektoriui būdingų pavojų: komercinio spaudimo, apgaulės, nepilnamečių išnaudojimo ir smurto.

Be abejonės, nefinansuojama sporto sistema neišliks. Daugeliu atvejų lėšas teikia televizijos transliacijos teisės, todėl manau, kad patartina ne tik sudaryti sąlygas žiniasklaidos organizacijoms mokėti, kad būtų nušviečiamos sporto rungtynės, bet ir užtikrinama galimybė visuomenei plačiai susipažinti bent jau su pagrindiniais renginiais.

Su malonumu pažymiu, kad pranešime primenama apie deramą sportinę elgseną ir prašoma priemonių spręsti rasizmo ir dopingo, kuris, be savo galimo poveikio, visiškai nesuderinamas su sportu, klausimus. Todėl gera mintis yra glaudžiau bendradarbiauti visais lygmenimis siekiant įveikti problemą, nes dopingas pakerta pačius sporto pamatus: norą varžytis, pasikliauti tik savo jėgomis ir iš visų jėgų siekti rezultatų. Žmogus visuomet susidoroja su šiuo iššūkiu.

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Diskusijų dėl sporto vaidmens Europos Sąjungoje kontekste norėčiau pabrėžti vietos veiksmų svarbą. Manau, kad vietos veiksmai atspindi pirmąjį žingsnį Europos politikos, skirtos sportui skatinti, link.

Aš atstovauju Malopolskai (Mažajai Lenkijai). Šiame regione daugiau kaip 60 000 žmonių kenčia nuo diabeto. Kraujotakos ligos yra pagrindinė mirties priežastis, 2005 m. jos pasiekė 51 proc. Tokia padėtis – tai dažniausiai nutukimo ir aktyvumo stokos padarinys. Vienas iš pagrindinių vaivadijos vystymosi strategijos tikslų – tai sveikos gyvensenos propagavimas. Siekiant šio tikslo prireiks investicijų į infrastruktūrą ir naujų statinių statybą, pvz., plaukimo baseinų, sporto aikštelių ir uždarų sporto patalpų. Be to, mano regione sportinė veikla skatinama teikiant piniginius apdovanojimus geriausiems jauniesiems sportininkams. Iki šiol apdovanojimus gavo 120 jaunuolių.

Parama tokio pobūdžio veiklai regiono lygmeniu turėtų būti pagrindinė pastangų skatinti sveiką gyvenseną visoje Europos Sąjungoje dalis. Aš pritariau gerb. M. Mavrommačio pranešimui, nes manau, kad jame iškeliama daug svarbių su sporto plėtote susijusių klausimų.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau už pranešimą dėl Baltosios knygos dėl sporto.

Fizinės mankštos stoka turi neigiamų padarinių europiečių sveikatai ir yra antsvorio, nutukimo ir daugelio lėtinių ligų, pvz., širdies ir kraujagyslių ligų ir diabeto, priežastis. Dėl to aš gyniau gydytojų patarimo moterims apie galimos fizinės veiklos teikiamą naudą nėštumo metu ir po gimdymo svarbą.

Be to, privalau pabrėžti nediskriminuojančių taisyklių, kurios reguliuoja sporto varžybas nustatant vienodus prizus vyrams ir moterims, svarbą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Pranešime yra pasiūlymų, kuriuos pateikėme komitete ir kuriuose rekomenduojama, kad tarptautinių ir nacionalinių federacijų sprendimų priėmimo organuose būtų tinkamai atstovaujama įvairių kategorijų asmenų, dalyvaujančių sporte, specialioms organizacijoms, ir kuriuose ginami jaunų sportuojančių asmenų prevenciniai ir sveikatos patikrinimai bei užtikrinama, kad bus patenkintos visos teisės, saugomos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje.

Plenariniame posėdyje buvo priimta daugiau mūsų pateiktų pasiūlymų, visų pirma rekomendacijos dėl to, kad reikia rengti jaunus sportininkus ir sportininkes „antrajai karjerai“ (sportinis ir akademinis mokymas), siekiant pakartotinai integruoti juos į darbo rinką pasibaigus jų sportinei karjerai; dėl žmonių skatinimo sportuoti užtikrinant visų galimybę sportuoti ir lygias galimybes, taip pat investuojant į mokytojų ir sporto specialistų rengimą ir į naujus viešosios sporto infrastruktūros objektus valstybei prisiimant išlaidas už saugumą ne pelno siekiančių organizacijų organizuotose neprofesionalų varžybose; dėl skyrimo moterims už laimėjimus tokį patį pripažinimą ir kovą su diskriminacija dėl apdovanojimų; dėl suteikimo moterims karjeros galimybių su sportu susijusiose srityse, įskaitant ir pareigas, kurias einant priimami sprendimai; ir dėl dėmesio neprofesionaliam sportui.

Tačiau nepritariame nuorodoms į Lisabonos sutartį.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) „June List“ frakcija tvirtai priešinasi šiam pranešimui. Pirma, pranešimas nurodo į Lisabonos sutartį, kuri dar neratifikuota ir yra Airijos referendumo po mėnesio ar daugiau tema. Taip Europos Parlamento federalistų dauguma pažeidžia pagrindinius konstitucinius principus. Lisabonos sutartis 96 proc. atitinka jau Prancūzijos ir Nyderlandų referendumuose atmestą Konstitucinę sutartį. Todėl remtis Lisabonos sutartimi šiame pranešime yra visiškai neprincipinga.

Antra, pranešimas reiškia, kad ES kišis dar į vieną politikos sritį, kurią „June List“ frakcija mano esant valstybių narių reikalu.

Todėl mes balsuojame prieš šį pranešimą.

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PL) Aš sveikinu pranešėją ir džiaugiuosi, kad Parlamentas imdamasis tokio svarbaus Europos Sąjungos piliečiams klausimo veikė savo paties iniciatyva. Pranešimo skirsnis, kuriame pabrėžiama sporto skelbiamos žinios svarba, nusipelno ypatingo dėmesio. Žinia iš esmės pasiekia mus gerai žinomu šūkiu, kuriame teigiama, kad sportas prilygsta sveikatai. Šio šūkio rezultatas – tai milijonai europiečių, labiau besirūpinančių savo fizine ir psichine sveikata. Tačiau tai dar ne viskas. Nuo pat mažumės sportas mus moko sąžiningos konkurencijos ir sąžiningumo ir padeda suprasti, kad mūsų vaidmuo rungtynėse priklauso nuo mūsų pačių įsipareigojimo ir kad už visą darbą ir milžiniškas pastangas, įdėtas rengiantis varžyboms, bus atlyginta.

Sporto varžybose dalyvauja sportininkai iš užsienio. Tai padeda kovoti su diskriminacija ir moko mus pakantos stadionuose. Pakanta – tai pagrindinio pagarbos žmogaus teisėms principo dalis. Ji minima visuose ES dokumentuose.

Esama ir kitos šio pranešimo dalies, kuri jam suteikia pridėtinės vertės. Tikras sportas turi būti be smurto, o asmeninės pastangos geriausiems rezultatams pasiekti turi apsieiti be mūsų laikų rykštės – dopingo.

  Anna Hedh (PSE), raštu. − (SV) Aš balsavau prieš pranešimą, nes manau, kad jis pernelyg glaudžiai susijęs su Lisabonos sutartimi. Nenoriu sporto padaryti viršnacionalinio ir manau, kad jis geras toks, koks yra šiandien. Tačiau iš tikrųjų manau, kad pakeitimas dėl sportininkių ir sporto buvo geras.

  Mary Honeyball (PSE), raštu. − Mes pripažįstame sporto specifiškumą, tačiau I konstatuojamosios dalies tekstas anglų kalba visiškai neaiškus ir galimas klaidingas jo aiškinimas.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už M. Mavrommačio pranešimo, kuriame aiškiai pripažįstamas sporto organizacijų savarankiškumas, pakeitimus. Mano šalyje, Škotijoje, yra sena tradicija sporto institucijas laikyti savarankiškomis ir nepriklausomomis, turinčiomis organizacijas, pvz., Škotijos futbolo asociacija yra pripažinta Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) visateise valstybės narės organizacija, taip pat Škotijos regbio sąjunga yra Tarptautinės regbio federacijos (IRB) valstybė narė.

Šis Škotijos sporto savarankiškumo pripažinimas praeityje buvo labai svarbus mano šaliai ir bus labai svarbus po 2010 m. Škotijos referendumo dėl nepriklausomybės, kai Škotija taps visateise nepriklausoma Europos Sąjungos valstybe nare.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Aš balsavau už Baltąją knygą dėl sporto tam, kad būtų pabrėžta sporto svarba Europos Sąjungoje ir paskatintas dialogas šiuo klausimu.

Sportas – tai veiksminga priemonė socialinei integracijai ir abipusiam supratimui nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis skatinti. Svarbus ir ekonominis sporto aspektas. Dėl šių priežasčių svarbu sukurti pagrindą, kuriuo remdamosi valstybės narės galėtų remti sporto organizacijas ir renginius. Kadangi sportinė veikla dažniausiai yra nacionalinio lygmens, valstybės narės privalo turėti savireguliavimo galimybę. Šis klausimas pabrėžiamas Baltojoje knygoje ir yra tinkamas pagrindas visoms šalims svarbiems šio klausimo aspektams (pvz., jaunimo auklėjimas, antidopingo programos ir nediskriminacija sporte) spręsti.

Aš taip pat pritariu specialaus sporto fondo, kuris būtų skirtas sportinei veiklai remti ir žmonių galimybei sportuoti palengvinti, steigimui.

  Kartika Tamara Liotard, Erik Meijer, Esko Seppänen, Søren Bo Søndergaard ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Mes pripažįstame, kad sporto, kaip socialinės įtraukties bei integracijos ir vietos demokratijos skatintojo, vaidmuo visuomenėje yra ypatingas. Sveikatos požiūriu pripažįstame, kad sportas labai svarbus kaip nutukimo ir lėtinių ligų prevencijos priemonė.

Mes visiškai pritariame nuomonei dėl moterų vaidmens sporte stiprinimo; dėl visų amžių sportininkų apsaugos per jų karjerą ir po jos; dėl sporto skatinimo visuomenėje, įskaitant fizinę veiklą mokyklos programoje; dėl perskirstymo priemonių finansuojant sportą ir dėl piliečių teisės į informaciją ir plačių galimybių matyti sporto renginių transliacijas.

Tačiau nepritariame didesniam ES politikos vaidmeniui sporte. Todėl negalime pritarti priimtiems veiksmams labiau skatinti ES politiką šioje srityje. Ypač negalime pritarti Europos sporto policijos pajėgų kūrimo minčiai.

  Diamanto Manolakou (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pranešime, kaip ir Komisijos Baltojoje knygoje, sportas traktuojamas kaip dar viena verslo sritis, skirta pinigams susigriebti. ES mėgina sportą paversti preke, kad verslo grupėms ir tarptautinėms bendrovėms jis neštų dar didesnį pelną, todėl ES Lisabonos sutartį naudoja savo galioms ir sporte išplėsti.

Tai prilygsta nuolatiniam mėgėjų sporto griovimui net mokyklos lygmeniu. Mėgėjų sportas teikia žaliavos sporto pramonei ir komercializuotiems čempionatams. Jaunimas ir apskritai visuomenė traktuojami kaip sporto pramogų, kurias organizuoja į komerciją orientuotos federacijos, žiūrovai ir vartotojai. Gražūs žodžiai apie sporto skelbiamas vertybes, kovą su dopingu ir t. t.  atrodo kaip pasityčiojimas, kai troškimas rungtyniauti pakeičiamas nuožmia konkurencija. Korupcija, dopingas, aklas prisirišimas ir nepakantumas – tai neatsiejamos komercializuoto sporto dalys; jos naudojamos sportą kontroliuojančių bendrovių gaminių reklamai.

Jaunimo poreikius sportuoti ir fiziškai mankštintis gali patenkinti tik infrastruktūrų kūrimas ir masinio sporto plėtotė. Siekiant pasipriešinti sugadinto sporto modeliui, kurį skatina viską pelnui palenkianti kapitalistinė sistema, privalu skatinti kolektyviškumo ir komandinės dvasios vertybes.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš iš esmės pritariu Manolio Mavrommačio pranešimui dėl Baltosios knygos dėl sporto. Manau, kad dauguma jo rekomendacijų duos naudos visiems sporto lygmenims visoje Europos Sąjungoje. Iš tiesų manau, kad skatinant futbolo klubus susitelkti į talentų puoselėjimą žengtas teigiamas šiam žaidimui žingsnis.

Visi klubai, netgi didieji, privalo prisiimti atsakomybę už treniravimą ir žaidėjų pervedimo rinkoje turi nepasikliauti vien tik finansiniais pajėgumais įsigyti kitų treniruotus žaidėjus. Futbolas neturėtų būti tik finansinės rungtynės.

  Ioan Mircea Paşcu (PSE), raštu. − Baltoji knyga dėl sporto panaši į rusišką matriošką: pirma, mėgėjų sportas, antra, profesionalų sportas ir paskutinis – futbolas (kur sukasi dideli pinigai). Todėl susidaro įspūdis, kad mėgėjų sportas, kuris skelbiamas „raison d'etre“, yra tik alibi prisiartinti prie profesionalų sporto, ypač futbolo, kuris, regis, yra pagrindinis tikslas. Taip pat nevienodas Baltosios knygos požiūris: jis griežtas esamas taisykles taikant tradicinėms sritims, pvz., diskriminacijai, nelegaliai migracijai, neteisėtiems vaistams ir sporto varžyboms, bet nuolaidus kai kalbama apie specialių taisyklių šioms sritims sukūrimą, tarsi tame dalyvaujantys žmonės neturėtų bijoti. Bet kuriuo atveju Baltojoje knygoje skelbiama nauja era, kad ES institucijos aktyviai dalyvaus reguliuojant profesionalų sportą, daugiausia Europos futbolą. Geroji naujiena ta, kad tai daryti ketinama iš pradžių pasitarus su dalyvaujančiais žmonėmis.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš pritariu Manolio Mavrommačio pranešimui dėl Baltosios knygos dėl sporto. Aš tikrai pripažįstu svarbų vaidmenį, kurį sportas atlieka kiekvieno žmogaus ir visuomenės gyvenime, kad sportas – tai priemonė, kuria kiekvienas gali įveikti savo asmeninius sunkumus, atrasti savo polinkius bei talentus, susitapatinti su grupe ir suprasti taisyklių laikymosi svarbą. Išplėtę šias vertybes iki tarptautinio lygmens suprasime, kodėl sportas pajėgus griauti geografines kliūtis ir skatinti socialinį dialogą ir taiką.

Manau, kad būtina atkreipti dėmesį į tai, kad bet kuris pilietinių ar dorinių etikos taisyklių pažeidimas sporte, pvz., dopingas, sąmoningi rasizmo poelgiai ar lošimas, turi būti nubausti siekiant grįžti prie idealų ir pagrindinio sporto tikslo.

Pagaliau atkreipčiau dėmesį į tai, kad dažnai linkstama teisinti tam tikrų sporto šakų didėjančią svarbą kitų sporto šakų sąskaita, kai ypač skiriasi įvairių sporto šakų žaidėjų atlyginimai.

Dėl šios priežasties manau, kad ne tokioms paplitusioms ir ne taip gerai žinomoms sporto šakoms derėtų nustatyti paramos priemones.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Pranešime dėl sporto buvo daug įdomių ir protingų dalykų. Niekas negali sąmoningai priešintis tam, kad ES valstybės narės imtųsi tvirtų kovos su dopingu ir ksenofobija sporte veiksmų. Labiau ginčytina, bet, mano nuomone, protinga pritarti Komisijos minčiai dėl Europos policijos pajėgų sporto renginiams apsaugoti sukūrimo. Iki tiek buvau pasirengęs pranešimui pritarti. Deja, iš tiesų labai svarbus susijęs su lošimo monopolijų liberalizavimu Europoje klausimas nepavyko. Aš asmeniškai manau, kad prižiūrimas liberalizavimas, licencijuotos lošimų ir loterijų bendrovės galėtų patenkinti ir vartotojų interesus lošimo pasirinkčių požiūriu, ir sporto judėjimui reikalingų išteklių poreikį. Todėl nuo balsavimo susilaikiau.

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Sportas – svarbi kasdienio gyvenimo dalis. Dauguma ES piliečių arba dalyvauja sporto renginiuose, arba juos žiūri, o kartais sportas laikomas kur kas svarbesniu už patį gyvenimą.

Sportas neturėtų būti viršesnis už įstatymą, bet mes, kaip įstatymų leidėjai, taip pat turėtume pripažinti unikalią sporto padėtį Europos Sąjungoje ir įvairių valdymo institucijų atliekamą vaidmenį.

Turėtume pripažinti ir tai, kad nors asocijuotas futbolas yra vyraujantis žaidimas, tai – ne vienintelis žaidimas ir todėl privalu pripažinti, kad kitos sporto šakos ir pramogos, pvz., regbio lyga ir į žolės riedulį panašus airių žaidimas (angl. hurling) ar „žolės kamuolio“ boulingas (angl. crown green bowling) ir balandžių lenktynės taip pat atlieka svarbų vaidmenį.

Ne ES vaidmuo reguliuoti šias sporto šakas ir ne jai atlikti sporto policijos vaidmenį. Šį vaidmenį turi likti tam tikra valdymo institucija. Tačiau ES vaidmuo gali būti papildomojo pobūdžio ir ES gali padėti plėtoti įvairias sporto šakas pasisakydama prieš sportinės veiklos diskriminavimą, kuri vis dar pasitaiko, kai vienai sporto šakai grėsmę kelia kita sporto šaka. Klasikinis šito pavyzdys yra Graikijos regbio sąjunga.

Aš pritarsiu M. Mavrommačio pranešimui, galbūt ne su tokiu entuziazmu, kaip palaikau „Wigan Warriors“ regbio lygos komandą ar „St. Mirren“ ir „Blackburn Rovers“, bet vėlgi, kai viskas pasakyta ir padaryta, tai tik politika.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Šiame pranešime dėl Baltosios knygos dėl sporto reikia pripažinti, kad Europos Sąjungoje dėl sporto esama subsidiarumo klausimo. Todėl pritariu 2 pakeitimui.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Mes pripažįstame, kad sporto, kaip socialinės įtraukties ir integracijos ir kaip vietos demokratijos skatintojo vaidmuo visuomenėje yra ypatingas. Sveikatos požiūriu, pripažįstame didelę sporto, kaip prevencinės nutukimo ir lėtinių ligų priemonės, svarbą.

Mes visiškai pritariame nuomonei dėl moterų vaidmens sporte stiprinimo; dėl visų amžių sportininkų apsaugos per jų karjerą ir po jos; dėl sporto skatinimo visuomenėje, įskaitant fizinę veiklą mokyklos programoje; dėl perskirstymo priemonių finansuojant sportą ir dėl piliečių teisės į informaciją ir plačių galimybių matyti sporto renginių transliacijas.

Tačiau nepritariame didesniam ES politikos vaidmeniui sporte ES lygmeniu. Todėl negalime pritarti veiksmams, kurių imtasi ES politikai šioje srityje labiau skatinti. Ypač negalime pritarti Europos sporto policijos pajėgų sukūrimo minčiai.

  Glenis Willmott (PSE), raštu. − EPLP vardu. Mes pripažįstame sporto specifiškumą, tačiau I konstatuojamosios dalies tekstas anglų kalba yra visiškai neaiškus ir galimas klaidingas jo aiškinimas.

10. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)

11. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų (žr. protokolą)

12. Per šį posėdį priimtų tekstų perdavimas (žr. protokolą)

13. Kitų posėdžių kalendorinis planas (žr. protokolą)

14. Sesijos atidėjimas

  Pirmininkė. − Europos Parlamento sesiją skelbiu atidėtą.

(Posėdis baigtas 12.25 val.)