Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/0022(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0154/2008

Pateikti tekstai :

A6-0154/2008

Debatai :

PV 19/05/2008 - 20
CRE 19/05/2008 - 20

Balsavimas :

PV 21/05/2008 - 5.3
CRE 21/05/2008 - 5.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0215

Diskusijos
Pirmadienis, 2008 m. gegužės 19 d. - Strasbūras Tekstas OL

20. Aplinkos apsauga pagal baudžiamąją teisę (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės punktas yra H. Nassauerio Teisės reikalų komiteto vardu paskelbtas pranešimas (A6-0154/2008) dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (KOM (2007) 0051 – C6 0063/2007 – 2007/0022 (COD)).

 
  
MPphoto
 
 

  Hartmut Nassauer, pranešėjas. − (DE) Gerb. pirmininke, Europos Sąjunga imasi baudžiamosios teisės priemonių. Kitaip tariant, ateityje Europos Sąjungos vardu turi būti taikomos bausmės, ir iš pat pradžių reikia praktikuoti šiuos įgaliojimus aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų atžvilgiu. Tai svarbus ir tolimos perspektyvos žingsnis, nes baudžiamoji teisė iš tiesų peržengia Europos Sąjungos kompetencijos sferą. Be to, tai viena iš pagrindinių valstybių narių nacionalinio suverenumo sričių.

Būtent todėl reikėjo dviejų Europos Teisingumo Teismo nutarčių pakirsti šios direktyvos pagrindui. Tai jau savaime kurioziška, nes tiek Taryba, tiek Komisija ir Parlamentas jau ilgai sutiko, kad baudžiamosios priemonės yra tinkamas instrumentas įgyvendinti aplinkos apsaugos įstatymams. Tačiau reikėjo kelerių metų, kad būtų nustatyta, kaip imtis atsakomybės už tokias priemones – kartu su valstybėmis narėmis remiantis pagrindų sprendimais ar su Bendrija remiantis direktyva.

Europos Teisingumo Teismas pritarė Komisijos pozicijai, ir tai nestebina. Be to, dabar jau užglaistytas konfliktas vargu ar kils iš naujo, kadangi nauja Lisabonos sutartis atkreipia dėmesį į problemą ir krypsta veikiau Bendrijos nei ETT nutarimų naudai.

Tokia iš tiesų yra priežastis to, kodėl mes sudarėme pirmąjį sutarties variantą. Mes norėjome išvengti reikiamybės iš naujo pradėti visą procedūrą nuo pat pradžių, jei šiais metais sprendimas nesimaterializuotų. Atsižvelgiant į esminį teisinės bazės pakeitimą ir į būsimuosius Europos rinkimus, neabejotinai galėjo praeiti nemažai laiko, kol bus priimti tinkami įstatymai. Todėl mes vieningai atsižvelgėme į tai, kad turime dėti daug pastangų pasiekti sprendimą pirmuoju sutarties variantu. Sakydamas „mes“ turiu galvoje pirmininkaujančiąją Slovėniją – ir man labai gaila, kad jai čia neatstovaujama – juo labiau, kad jos garbei užsirišau skoningą kaklaraištį, – Komisiją ir šešėlinius pranešėjus, kuriems norėčiau ypač padėkoti už jų draugišką, konstruktyvų ir informuotą bendradarbiavimą. Buvo smagu dirbti su jais.

Naujoji direktyva remiasi į tris atramas, kurias norėčiau trumpai apibūdinti. Visų pirma mes ne tik apibrėžėme nusikalstamus veiksmus, kurie nuo šiol būtų baudžiami, bet ir priede išdėstėme specialias sąlygas, kurioms esant būtų galima apkaltinti pažeidėjus. Tai atitinka nulla poena sine lege principą. Tai ne kriminalinis nusikaltimas, už kurį būtų baudžiama, bet vienos iš teisinių sąlygų, tiksliai apibrėžtų priede, pažeidimas. Buvo svarbu išsaugoti šį principą teisės aktuose.

Antrasis punktas yra proporcingumo principo įtraukimas tam tikru mastu. Direktyvos tikslas negali būti knygos metimas į kiekvieną, padariusį kokį visai nereikšmingą nusižengimą aplinkai, bet veikiau kovoti su reikšmingais nusikaltimais. Dėl šios priežasties nereikšmingi nusikaltimai pagal direktyvą nebūtų baudžiami.

Trečia, mes taip pat pareiškėme, kad baudžiamumas užkirs kelią neteisėtam elgesiui. Mes vieningai išsaugojome šiuos tris principus preliminariame projekte. Taip pat aiškiai patobulinome apibrėžimus. Dabar nekantriai laukiu diskusijų. Leiskite man dar kartą padėkoti visiems šių Rūmų nariams, leidusiems pasiekti šį įmanomą kompromisą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Dėkoju, H. Nassaueri. Jūs paminėjote ypatingą savo kaklaraiščio kokybę. Aš jį taip pat pastebėjau, bet nerizikavau sakyti pastabos. Kadangi jūs tai pasakėte pats, aš taip pat maloniai patvirtinu, kad iš tiesų atkreipiau į jį dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, H. Nassaueris ir aš galbūt nesame užsirišę visai vienodų kaklaraiščių, bet vis dėlto visiškai jį palaikau dėl to darbo, kurį jis nuveikė, ir nuoširdžiai už jį dėkoju.

Komisija sveikina derybų su Parlamentu ir Taryba rezultatus bei tai, kad sutarties pirmasis variantas atrodo tinkamas. Tai dar viena sėkmė trims institucijoms, ir ji rodo, gerb. pirmininke, kad bendro sprendimo priėmimo procedūra yra labai efektyvi net tada, kai problemos sudėtingos ir sunkios. Turiu pasakyti, kad H. Nassaueris, kaip Teisės reikalų komiteto pranešėjas, bei Aplinkos apsaugos komiteto nuomonės referentas ir šešėliniai pranešėjai visi atkakliai ir konstruktyviai dirbo kartu su Tarybai pirmininkaujančiąja šalimi ir Komisija siekdami šio kompromiso neoficialiu trialogu, kurį šiandien matote.

H. Nassaueris gerai paaiškino problemas, taigi aš kalbėsiu trumpai. Tiesa, kad efektyvi aplinkos apsauga priklauso nuo efektyvaus ir užbaigto Bendrijos politikos perkėlimo. Baudžiamoji teisė šiuo atžvilgiu yra būtinas įrankis. Kalbant apie rimčiausius nusikaltimus, vienintelė tikra atgrasymo priemonė yra griežtos kriminalinių bausmių sankcijos, visada turint galvoje, kaip jūs pabrėžėte, jog reikia laikytis proporcingumo principo.

Nors Komisija ketino artėti prie bausmių lygmens, 2007 m. spalio mėn. Teisingumo Teismo sprendimas daro tai neįmanomu dalyku, remiantis teisine Sutarties baze, ir Teismo nutarimas turi būti gerbiamas. Net neartėdama prie bausmių lygmens direktyva vis dėlto stipriai prisidės prie efektyvesnės aplinkos apsaugos, ir ne mažiausias vaidmuo čia teks atgrasymo efektui. Valstybės narės sutars dėl aplinkos apsaugos pažeidimų apibrėžimų, dėl kolektyvinės atsakomybės už tokius nusikaltimus masto ir dėl reikiamybės įvesti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias sankcijas.

Todėl tikimės ir manome, kad, atsižvelgiant į tai, ką jau nuveikėme, viso to galima pasiekti. Europos Tarybos konvencija dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę buvo pasirašyta čia, Strasbūre, prieš 10 metų, ir ji dar neįsigaliojo! Taigi mes pačiu laiku sukūrėme efektyvią Europos teisinę priemonę dėl aplinkos apsaugos remiantis baudžiamąja teise. Aš tikiuosi Parlamento paramos, kad galėtume pasiekti savo tikslą be gaišaties, ir norėčiau dar kartą padėkoti pranešėjui.

Galiausiai Komisija yra įpareigota pateikti tam tikrus pareiškimus, sudarančius kompromiso, sutarto su įstatymų leidybos institucijomis, dalį. Dabar perskaitysiu šiuos pareiškimus, gerb. pirmininke.

„Pareiškimas Nr. 1: Europos Komisija atkreipia dėmesį į šį pakeitimą, priimtą Parlamento teisės reikalų komiteto. „Tais atvejais, kai praėjus tam tikram laiko tarpui išaiškėja, kad dėl nuolatinės veiklos daroma žala aplinkai ir gali atsirasti baudžiamoji atsakomybė pagal šią direktyvą, klausimas, ar už padarytą žalą atsakingas asmuo veikė tyčia ar dėl aplaidumo, turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į tą momentą, kai kaltininkas sužinojo ar turėjo sužinoti apie faktus, sudarančius nusikaltimo pagrindą, o ne į momentą, kai kaltininkas pradėjo vykdyti savo veiklą. Šiais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad anksčiau suteiktas leidimas, licencija ar sudaryta koncesija esant minėtosioms aplinkybėms neturėtų būti pripažįstami gynybos priemonėmis.“ Komisija visiškai supranta problemas, išreikštas šiame pakeitime. Šie dalykai priklauso valstybių narių kompetencijai, ir esame įsitikinę, kad valstybės narės apsvarstys šiuos svarbius klausimus.“

„Europos Komisijos pareiškimas Nr. 2: antrinės teisės aktai, susiję su šios direktyvos B priedu, kuriuose aptariami sveikata ir saugumas ir kurie skirti apsaugoti visuomenę ir aplinką nuo pavojų, keliamų veiklos, kurios dalis yra jonizuojanti spinduliuotė, buvo priimti Euratomo sutarties pagrindu. Todėl valstybių narių įsipareigojimai įvesti kriminalines bausmes taikant direktyvą tampa neteisėtu elgesiu, nes pažeidžiamos teisės aktų nuostatos, priimtos Euratomo sutarties pagrindu, ir jie turi būti nustatomi remiantis tais teisės aktais.“

Apgailestauju, kad turėjau perskaityti šiuos du tekstus, tačiau turėjau taip padaryti. Tai atlikęs, gerb. pirmininke, dabar ketinu skirti visą savo dėmesį diskusijoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Dan Jørgensen, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugumo komiteto nuomonės referentas – (DA) Gerb. pirmininke, norėčiau pradėti sakydamas, jog yra ne viena priežastis girti H. Nassauerio kaklaraištį. Yra pagrindo pasakyti daug gražių žodžių apie jo didelį įnašą ieškant kompromiso šiuo sudėtingu klausimu. Sprendimas, kurį dabar priimame, yra nepaprastai svarbus. Viena iš didžiausių Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos problemų yra ta, kad ši politika, deja, nevienodai įgyvendinama atskirose šalyse, o ypač – nevienodai tvarkoma atskirose šalyse. Būtent tai yra sunkumas, ir dabar siekiame jį įveikti šiuo dideliu žingsniu į priekį. Ateityje užtikrinsime, kad už tą patį pažeidimą bus taip pat baudžiama visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kad ir kur jis būtų padarytas. Taip pat labai džiaugiuosi pastebėdamas, kad dabar jau turime kai kuriuos tokių pažeidimų sudėties apibrėžimus. Dabar turime aiškų sąrašą, kuris, kaip pabrėžiame, turi būti ne statiškas, o dinamiškas, ir kuris rodo, kada nusižengiama aplinkos apsaugos politikos pagrindiniams principams. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugumo komitete mes labai rūpinomės, kaip užtikrinti, kad ypač būtų apsaugotos natūralios aplinkos sritys, ir mums malonu, kad tai buvo įtraukta. Taip pat norėtume smulkiau žinoti apie tai, kokio sunkumo turėtų būti bausmės. Tai, deja, buvo neįmanoma esamų susitarimų pagrindu, tačiau apskritai esame labai patenkinti rezultatu. Tai didelis aplinkos apsaugos žingsnis į priekį.

 
  
  

PIRMININKAVO: M. A. DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papastamkos, PPE-DE frakcijos vardu. – (EL) Gerb. pirmininke, praėjusią vasarą Graikija patyrė vieną iš sunkiausių stichinių nelaimių per pastaruosius metus. Daugiau kaip 60 žmonių žuvo, buvo daug nukentėjusiųjų, o tūkstančiai hektarų buvo paversti pelenais. Tokia buvo tragiška gaisrų Vakarų Peloponese, Atikoje ir Evijoje žala. Panašių stichinių nelaimių per praėjusius metus patyrė kitos Viduržemio jūros regiono ES šalys, kaip antai Ispanija, Italija ir Portugalija.

Miško padegimai kelia grėsmę žmonių gyvybėms ir regiono gamtos turtams. Tai neabejotinai vienas iš rimčiausių ir bjauriausių nusikalstamų veiksmų mūsų laikais.

Buvo pasiūlyta Komisijos direktyva dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę. Direktyva neatsižvelgia į paskutinį atitinkamo įstatymų leidybos proceso rezultatą, gautą veikiau dėl teisės techninių aspektų skirtumų nei dėl realių problemų. Tačiau judama teisinga kryptimi; tai parūpins gyvybiškai svarbių priemonių efektyviai aplinkos apsaugai per ateinančius metus.

Norėčiau asmeniškai padėkoti Europos Parlamento pranešėjui H. Nassaueriui už jautrumą, kurį jis parodė sutaikinimo pataisymu, priimdamas sąlygą, prilyginančią padegimą kriminaliniam nusikaltimui. Taip pat dėkoju Europos liaudies partijos frakcijos (krikščionys demokratai) Ispanijos delegacijos nariams ir Europos demokratams, palaikiusiems mano pataisymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Medina Ortega, PSE frakcijos vardu. (ES) Gerb. pirmininke, manau, kad po kelerių metų šis Europos Parlamento sesijos laikotarpis bus laikomas nustačiusiu svarbų precedentą kuriant Europos Sąjungos teisės aktus.

Iš principo Europos Sąjunga neturi kompetencijos baudžiamosios teisės srityje, nes ją turi valstybės narės. Kaip teigė pranešėjas, dvi Teisingumo Teismo nutartys atvėrė kelią tam tikro lygmens Bendrijos kompetencijai baudžiamosios teisės srityje, nors ir ribotai.

D. Jørgensen minėjo, kad čia kalbama ne apie harmonizavimą, bet apie teisės aktų suderinimą, ir šiuo atžvilgiu manau, kad Parlamentas, pasitelkęs savo pranešėją H. Nassauerį, Tarybą ir Komisiją, pirmininkaujančiąją Slovėniją ir Komisijos narį J. Barrotą, padėjo pasiekti visiems priimtinos sutarties.

Kaip aš sakiau, mes kalbame apie harmonizavimą, o ne apie teisės aktų suderinimą. Mes ketiname harmonizuoti nusikaltimų kategorijas, o tai priklauso baudžiamajai teisei, ir, kaip teigė H. Nassauer, laikantis teisinio tikslumo, kriminalinės kategorijos negali būti bendro ar sutartinio pobūdžio.

Mes laikomės proporcingumo principo, šalindami minimalias sankcijas, ir nustatome tokį principą, kad negalėtumėte traukti baudžiamojon atsakomybėn už veiksmus, jei dėl tokių veiksmų neegzistuoja jokios sankcijos.

Manau, kad Komisijos pareiškimas, ypač teiginiai dėl aplaidumo ir atsakomybės nustatymo, padės mums ir toliau, siekiant pažangos šiuo klausimu. Šiuo metu negalime nieko daugiau nuveikti, ir manau, kad tai galėsime padaryti tik tada, kai bus esminių Europos Sąjungos teisės aktų pokyčių ir bus sukurtos naujos konstitucinės taisyklės. Tačiau Parlamentas, kaip ir Taryba bei Komisija, daro viską, ką gali, stiprindamas teisės aktus dėl aplinkos apsaugos ir atitinkamų baudžiamųjų nuostatų pagal senąją Europos Tarybos konvenciją, numatančią baudžiamosios atsakomybės taikymą aplinkos apsaugos reglamentų pažeidimams. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Diana Wallis, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, kaip jau sakyta, turime padėkoti H. Nassaueriui už jo darbą rengiant pirmąjį sutarties variantą; taip pat reikia ypač padėkoti Komisijai, padėjusiai mums iki pat pabaigos.

Kaip jau teigė M. Medina, tai buvo ir bus pažymėtinas pirmasis sutarties variantas. Tai istorinis įvykis bendro sprendimo priėmimo proceso eigoje, o ypač – šiems Rūmams, kurie dalyvaus nustatant bausmes remiantis baudžiamąja teise. Tai iš tiesų pažymėtina evoliucija. Ši direktyva pagaliau suteiks teisinio tikrumo srityje, kurioje anksčiau matėme gana negarbingą stalo teniso žaidimą tarp Europos Teisingumo Teismo ir įvairių Europos įstatymų leidybos įstaigų. Dabar atsirado daugiau tikrumo ir aiškumo.

Svarbiausia, jog tai didelis pliusas aplinkos apsaugai. Būdamas Peticijų komiteto nariu, bėgant laikui aš pastebėjau, kad aplinkai kenkia tai, jog mūsų piliečiai dažniausiai turi prašyti mūsų pagalbos įgyvendindami tai, kas, kaip jie mato, turėtų būti numatyta Europos teisės aktuose. Dabar pagaliau galėsime pasakyti, kad turime – ar turėtume turėti – efektyvių priemonių užtikrinti, kad Europos aplinkos apsaugos teisės aktai iš tiesų būtų įgyvendinami ir vykdomi, kaip tikisi mūsų piliečiai visoje Europos Sąjungoje.

Tačiau šiam Parlamentui yra dar viena gera žinia – net tik ši. Vienas iš elementų, kurių reikalavome šioje sutartyje, buvo vadinamieji „koreliacijos sąrašai“. Jie leistų mums tiksliai pamatyti šioje labai sudėtingoje įstatymų leidybos srityje, kur būtent valstybės narės įterpia Europos teisės aktus į savo nacionalinius teisės aktus. Tai rimtas mūsų, kaip Parlamento, nuveiktas darbas, ir pagaliau mus išgirdo. Manau, kad reikės nueiti ilgą kelią rodant savo kompetenciją ir didinant efektyvumą kaip teisės aktų leidybos institucijai, o tai pranašauja gera artėjančiam Lisabonos sutarties įsigaliojimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Frassoni, Verts/ALE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, mano frakcija paprastai nemėgsta sutarčių pirmųjų variantų, nes dėl skubos ir spaudimo greičiau priimti sutartį dažnai nukenčia teisės aktų kokybė. Turiu pasakyti, H. Nassaueri, jog jei jūs prieš metus būtumėte manęs paklausęs, ar aš manau, kad mes pasieksime dvipartinę sutartį dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę, o H. Nassaueris bus pranešėjas ir dalyvaus priimant pirmąjį variantą, turbūt nebūčiau tuo patikėjusi. Vis dėlto tai įvyko puikiai bendradarbiaujant ir tapo įmanoma griežtai paisant neoficialaus dialogo su Komisija ir Taryba, įtraukusių, kai tik buvo įmanoma, pranešėją ir šešėlinius pranešėjus, procedūrų, taip pat prisidėjus vertingam Aplinkos apsaugos komiteto įnašui. Todėl norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui ir jo kolegoms, nes tai svarbus pasiekimas, kaip patvirtino ir visi kiti kalbėtojai.

Gerb. pirmininke, Teisingumo Teismo nutartis aiškiai neleido mums nustatyti bausmių, ir tai šiek tiek apkarpė mūsų sparnus, tačiau tikiuosi, kad po balsavimo mes, Europos Sąjunga, bendrai atsižvelgsime į šį dalyką. Manau, kad turime rimtai atkreipti dėmesį į šį klausimą po Lisabonos sutarties ratifikavimo.

Žinoma, ši direktyva nėra tobula, kaip ir viskas gyvenime. Pavyzdžiui, nesame labai patenkinti sudėtingu priedu, kuriame pateikiamas ilgas, nors ir išsamus, direktyvų, kurioms turi būti taikomas šis naujas teisės aktas, sąrašas. Mes tiesiog norėjome turėti sistemą, pasiūlytą Komisijos ir priimtą Aplinkos apsaugos komiteto, padariusio ją visiškai aiškią, nes daugybė pažeidimų buvo automatiškai klasifikuoti kaip baudžiami baudžiamąja tvarka, jau neminint svarstomųjų direktyvų.

Taip pat mes visi nesidžiaugiame tuo, kad pereinamasis laikotarpis užtruks dvejus metus. Nujaučiame, kad tai galima pataisyti ir, kaip ir D. Wallis, esame labai patenkinti įsipareigojimu, tenkančiu valstybėms narėms – pateikti koreliacijos sąrašus, kitaip tariant, valstybės turi tuojau mus informuoti, kaip jos taiko teisės aktus, kurių jos dažnai netaiko tinkamai.

Tačiau visiškai palaikome žingsnį užtikrinant, kad daugelis pažeidimų daugiau negali likti nebaudžiami. Esu iš Italijos – šalies, kurioje buvo mėginta tai daryti, kur iš tiesų taip buvo padaryta, ir man malonu, kad ši direktyva atmeta pažeidimų galimybę, taip pat kad už gamtos vietovių niokojimą, vandalizmą ir kitus panašius dalykus kaltininkai daugiau neliks nenubausti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jens Holm, GUE/NGL frakcijos vardu. – (SV) Nėra abejonių, kad kiekvienas, pažeidžiantis aplinkos apsaugos įstatymus, turi būti nubaustas. Bausmės turi būti sunkios ir turėti atgrasomąjį poveikį, kad nusikaltimai aplinkai nesikartotų. Bet ar turėtume suderinti baudžiamąsias sąlygas? Ar ES turi nutarti, kokios turi būti sankcijos – įkalinimo nuosprendžiai, baudos ar kitos bausmės? Ne, tai valstybės narės turi spręsti šiuos klausimus.

Derinant teisės aktus visada kyla pavojus, kad pažangios šalys gali būti priverstos mažinti savo sąlygų standartus. Tai nepriimtina. Jei mes perduodame teisę ES spręsti šiuos dalykus, koks bus kitas žingsnis? Žinoma, ES turi veikti užtikrinant, kad valstybės narės gerintų savo aplinkos apsaugos įstatymus. Mes galime ir privalome skleisti gerąją patirtį, ir galime padėti ir palaikyti tas valstybes nares, kurios dėl įvairių priežasčių atsilieka. Sąrašų su konkrečiais rodikliais sudarymas, leidžiantis palyginti valstybes nares tarpusavyje, yra puikus pavyzdys. Tokiu būdu mes kuriame sistemą, pasižyminčią aukštu teisėtumo laipsniu ir didele demokratija. Kaip tik taip galime geriausiai dirbti, kad apsaugotume aplinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Aloyzas Sakalas (PSE). - Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui už tokį apgalvotą bendradarbiavimą ir pasakyti, jog labai džiaugiuosi, kad savo diskusijose mes sugebėjome rasti kiekvienam priimtiną sprendimą. Taip sakydamas norėčiau aptarti tris punktus.

Pirma, visiškai palaikau mintį, kad šis pranešimas turi būti priimtas anksčiau, nei įsigalios Lisabonos sutartis. Tai reikš, kad visos valstybės narės greičiau, o ne vėliau turės pritaikyti baudžiamąsias sankcijas pagal naują direktyvą. Miškų padegimai Graikijoje mums visiems turi būti didelė pamoka.

Antra, norėčiau pabrėžti, jog pageidautina 3 straipsnio „h“ punkto dėl bet kokio elgesio, sukeliančio „reikšmingą natūralios aplinkos nuskurdimą saugomoje vietovėje“, nauja formuluotė. Tai gerokai pagerina pranešėjo pirmiau pasiūlytą per siaurą formuluotę.

Trečia, pačios prieštaringiausios mūsų diskusijos vyko dėl priedų. Dėl to norėčiau pastebėti, kad valstybių narių kompetencija neapsiribos vien jais, remiantis EB sutarties 176 straipsniu. Be to, atitinkamų Bendrijos teisės aktų sąrašas suteiks būtino teisinio tikrumo, reikalingo baudžiamosios teisės kontekste. Vadovaujantis šiuo požiūriu, taip pat bus išvengta būtinybės apibrėžti direktyvoje tam tikrus terminus, kaip antai vanduo ar atliekos. Todėl aš palaikau dviejų direktyvos priedų įžangą.

Aš visiškai palaikau dokumentą, pasiūlytą H. Nassauerio.

 
  
MPphoto
 
 

  Mojca Drčar Murko (ALDE).- (SL) Mes, Aplinkos apsaugos komitetas, tikėjomės, jog bus sukurti bendri patraukimo baudžiamojon atsakomybėn standartai aplinkos apsaugos pažeidimų atveju ir pasiekta daugiau nei šis kompromisas, taip pat jog šalia Bendrijos teisės aktų bus įtraukta ir valstybių narių teisės aktų leidyba. Tačiau pasirodė, kad šiuo metu pasiektas kompromisas yra viso to, kas priimtina, riba. Vis dėlto tai didelis aplinkos apsaugos žingsnis į priekį, nes rimtų kriminalinių aplinkos pažeidimų, įtrauktų į Priedą, atveju numatytas koordinuotas efektyvių, vienodų ir atgrasančių sankcijų taikymas.

Atsižvelgdami į atskirų valstybių baudžiamosios teisės politiką, kuri bus plėtojama šiuo pagrindu, turime mėginti patraukti dėmesį į šiuolaikinės baudžiamosios teisės, pagal kurią grasinimo nubausti lygmuo ne toks svarbus kaip patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikrumas, taisykles. Nusikaltėliai gali būti tikri, kad niekur Europoje jie neras saugaus prieglobsčio.

 
  
MPphoto
 
 

  Hiltrud Breyer (Verts/ALE). - (DE) Gerb. pirmininke, iš tiesų labai drąsina tai, kad Komisija nesileido suerzinama valstybių narių ir pateikė pasiūlymą traukti baudžiamojon atsakomybėn aplinkos apsaugos pažeidėjus, nes negalime aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimų ir toliau traktuoti vien kaip menkų „nukrypimų“. Taip pat įkvepia tai, kad prasidėjus JT Biologinės įvairovės konferencijai tą pačią dieną teisės akto pasiūlyme buvo geriau ir aiškiau apibrėžti gamtos draustinis, išaiškinta, kas būtent yra pažeidimai.

Tačiau apmaudu, kad nėra jokių sankcijų ir jokios išsamios pažeidimų, kaip nusikalstamų veiksmų, traktuotės. Deja, tai sukuria spragų, ypač dėl augmenijos ir gyvūnijos apsaugos, nes šios srities pažeidėjai nėra teisiami, nors tai turėtų būti savaime suprantamas dalykas, ir daugelis sugeba išsisukti dėl to, jog nesivadovaujama įstatymais. Todėl būtų buvę logiška ir naudinga, jei į šią direktyvą būtų įtraukta ir genų inžinerija. Kriminalinis elgesys aplinkos atžvilgiu turi būti baudžiamas, ir tikiuosi, kad ši direktyva bus gera gairė ir aiškiai parodys, jog aplinka yra vertybė, kurią verta saugoti, ir kad turime dėti daug pastangų užtikrindami, jog aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidėjai neliks nenubausti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, šiose diskusijose iš tiesų pabrėžta, kad mes žengiame svarbų žingsnį į naują etapą. Galbūt turėčiau pasakyti, kad mes žengsime šį žingsnį, jei, kaip tikimės, šis tekstas – ir vėl norėčiau padėkoti H. Nassaueriu už jo įnašą jį rengiant, – leis aiškiai suprasti, jog, pasak M. Frassoni, „pažeidėjai daugiau neliks nenubausti“. Tai, kaip man regis, yra pati esmė. Tai tikras žingsnis į priekį. Norėčiau pridurti, kad Komisija iš pradžių nepritarė priedams; tačiau, nors Komisija vis dar laikosi nuomonės, kad tokio tipo priedas nebūtinas, jo įtraukimas, atitinkantis daugumos valstybių narių norą, yra priimtinas. Toks priedas, koks yra sudarytas dabar, yra visapusis ir apima visas pagrindines aplinkos apsaugos teisės aktų, potencialiai tinkamų pažeidimams, apibūdintiems Direktyvoje, dalis.

Žinoma, tuo pat metu negalime tvirtinti sudarę išsamų sąrašą, ir iš tiesų būtų rizikinga tvirtinti, kad bet koks panašus sąrašas yra išsamus. Kita vertus, dabar esu įsitikinęs – ir tiesiog norėčiau pasidalyti tuo su šių Rūmų nariais, gerb. pirmininke, – kad, priėmus Direktyvą, valstybės narės turės per 18 mėnesių perkelti jos turinį į savo nacionalinius teisės aktus, ir, savaime suprantama, kad Komisija itin detaliai tirs perkėlimo procesą. Žvelgiant iš teisinės struktūros pozicijos, reikės iš naujo įvertinti reikmę pateikti papildomų teisės aktų siūlymus.

Esu įsitikinęs, kad reikės ypač budrios patikros siekiant užtikrinti, kad perkėlimas tinkamai atspindėtų dvasią, kuri, žvelgiant iš Europos Parlamento pusės, paveikė šiuos teisės aktus. Man buvo pranešta, kad kompromiso terminas yra 24 mėnesiai. Taip, tai teisinga, 24 mėnesiai iš tiesų yra kompromisas. Aš buvau nusiteikęs netgi ambicingiau. Taigi Komisija šiandien gali jus patikinti, kad ji ypač atidžiai stebės, kaip perkeliamas šis tekstas, neabejotinai signalizuojantis apie spartesnę Europos aplinkos apsaugos pažangą.

 
  
MPphoto
 
 

  Hartmut Nassauer, pranešėjas. − (DE) Gerb. pirmininke, tikriausiai pradėsiu nuo paskutiniojo punkto, būtent perkėlimo periodo, ir pasakysiu, kad ši direktyva pati yra precedentas. M. Medina teisingai pabrėžė, kad visi Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktai turi būti tikrinami dėl bausmių suderinamumo, taip sakant, kriminalinių nusikaltimų naujųjų apibrėžimų šviesoje. Tai bus daroma pirmą kartą ir tai yra labai svarbus įsipareigojimas. Atitinkamai prasminga valstybėms narėms suteikti 24 mėnesius, o ne 18.

Kitas dalykas, kurį norėjau paminėti, skirtas Komisijai. Šis klausimas galbūt šiuo metu nebūtinai priklauso jūsų kompetencijos sferai, Komisijos nary J. Barrotai, bet taip bus ateityje. Komisija dabar turi naujų išteklių; savo dispozicijoje ji turi naują priemonių rinkinį, kuris, kaip jau sakiau, iš esmės ir iš pagrindų yra valstybių narių rankose. Manau, kad Komisija bus tinkamai perspėta būti atidžia panaudojant šias priemones. Baudžiamasis Bendrijos teisės aktų tyrimas, žinoma, nėra taikomas vien aplinkos apsaugos teisės aktams, bet iš principo gali būti pritaikytas visoms kitoms Bendrijos veiklos sritims. Štai kodėl manau, kad Komisija turi būti tinkamai perspėta būti atidi, kadangi baudžiamoji teisė yra paskutinioji priemonė įgyvendinant įstatymus ir jokiu būdu ne kasdienio naudojimo priemonė. Valstybės narės tikrai dėl to nešokinės iki dangaus. Be to, tam, kad ji būtų subtiliai įgyvendinta, teisininkai mokslininkai turi būti nepaprastai atsargūs, įtraukdami Europos Teisingumo Teismo sprendimus į teisinę doktriną ir jurisprudenciją.

Todėl mano patarimas Komisijai yra toks: atsargiai naudoti šias priemones, ir direktyva bus veiksmingesnė, jei ji bus vėliau pritaikyta praktiškai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks trečiadienį, 2008 m. gegužės 21 d.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika