Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2008 m. gegužės 19 d. - Strasbūras

25. Programos PEACE vertinimas ir ateities strategija (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės punktas yra Bairbre de Brún pranešimas (A6-0133/2008) Regioninės plėtros komiteto vardu dėl programos PEACE vertinimo ir ateities strategijos (2007/2150 (INI)).

  Bairbre de Brún, pranešėja. – Gerb. pirmininke, Taikos ir susitaikymo programa daug padėjo nacionaliniam taikos ir susitaikymo procesui Airijoje.

750 mln. EUR buvo paskirta iš pirmosios programos PEACE I nuo 1995 iki 1999 m. ir 994 mln. EUR iš antrosios programos PEACE II nuo 2000 iki 2007 m., 333 mln. EUR bus paskirti iš trečiosios programos PEACE III nuo dabar iki 2013 m.

Paskirti pinigai buvo efektyviai panaudoti paremiant tuos, kurie norėjo pabaigti konfliktą ir dalyvauti susitaikymo procese. Tos pinigų sumos buvo gera investicija, nes dabar galime matyti, kaip kyla įmonių ekonomika Šiaurės Airijoje ir pasienio grafystėse.

Susitaikymas ir taikos kūrimo procesas vis dar vyksta. Valdžia besidalijantis vadovas Belfaste dabar sprendžia vietinius reikalus vietos gyventojams. Svarbi investicijų konferencija vyko Belfaste prieš dešimt dienų, kurioje investitoriai entuziastingai analizavo investicijų galimybes. Šie žingsniai išryškina atsiradusį tikėjimą mūsų politine ir ekonomine ateitimi. Programos PEACE indėlis ir Tarptautinio fondo Airijai indėlis, prie kurio labiausiai prisideda Europos Sąjunga, atliko didelį vaidmenį įkvepiant tikėjimą.

Kadangi dalyviai pradeda vykdyti trečiąją programą, PEACE III, man malonu pateikti Parlamento nuomonę apie darbą ir daug apžvalgų dėl PEACE vaidmens ateityje. Norėčiau padėkoti Regioninės plėtros komiteto nariams už jų palaikymą ir šešėliniams pranešėjams už visą jų indėlį

Dalyvavimas, tarpusavio priklausomybės pripažinimas, įvairovės skatinimas ir sėkmingas nelygybės pašalinimas yra svarbūs elementai kuriant taiką ir atkuriant visuomenę, taip pat ir apsaugant bei įtvirtinant žmogaus teises.

Programose PEACE labiausiai konflikto paveiktiems žmonėms buvo patikėti įgaliojimai aktyviai prisidėti kuriant taiką. Įgaliojimų suteikimas vietos gyventojams yra esminis dalykas programoje PEACE ir, pasinaudodama šia proga, norėčiau pagerbti savanoriškas organizacijas, firmas, bendruomenių grupes ir vietos tarybų narius bei tuos, kurie dirba su buvusiais kaliniais ir nusikaltimų aukomis ir išgyvenusiaisiais, už jų didžiulį įsipareigojimą bendruomenei ir susitaikymo procesui.

Bendradarbiavimas tarp dalyvių PEACE finansuojamose programose neturi nutrūkti pasibaigus šioms programoms. Mes prašome vyriausybės departamentų skatinti šį darbą, kurį jie taip efektyviai pradėjo, ir garantuoti, kad šis vertingas darbas ir toliau būtų finansuojamas. Reikia rasti būdą, kad aukų palaikymo grupės ir išgyvenusieji galėtų pasinaudoti finansine pagalba, kai baigsis finansavimas iš programų PEACE.

Žinoma, kai ką taip pat galima grąžinti ir pasidalyti patirtimi apie PEACE I ir Tarptautinio fondo Airijai finansuotų sėkmingų iniciatyvų elementus. Patirtimi iš šių iniciatyvų reikėtų pasidalyti su besiimančiais taikos kūrimo darbo tarptautiniu mastu, ir šios galimybės yra dabar aptariamos.

Šiame pranešime jums bandoma pristatyti pamokas, kurias galima išmokti, ir man malonu išgirsti šio vakaro diskusijas.

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, gerbiami Parlamento nariai, B. de Brún, leiskite man iš pradžių jums nuoširdžiai padėkoti už puikų darbą įvertinant programą PEACE ir taip pat ateities strategijas. Komisija pritaria jūsų nuomonei, kad Europos Sąjungos įsiterpimas palaikant taikos procesą Šiaurės Airijoje prisidėjo suartinant dvi bendruomenes ir padėjo išvystyti tarpbendruomeninius ir tarpvalstybinius ryšius.

Komisija taip pat pripažįsta, kad taikos kūrimas yra ilgalaikis ir daugiaplanis procesas, ir mes taip pat pripažįstame, kad taikos kūrime reikia lankstaus metodo ir reikia būti pasirengus imtis eksperimentavimo bei novatoriškų priemonių. Bet galbūt svarbiausia iš programos PEACE išmokta pamoka yra metodo „apačia viršuje“ efektyvumas. Tai įgalino tiesiogiai dirbančius žmones ir organizacijas spręsti problemas bei klausimus, su kuriais bendruomenės susiduria vietiniu lygmeniu. Tai sutelkė žmones iš abiejų bendruomenių ir suteikė jiems – o tai labai svarbu – nuosavybės ir atsakomybės už taikos procesą pojūtį.

Svarbu padėti labiausiai konflikto paveiktiems žmonėms, bet lygiai yra svarbūs su jaunimu susiję projektai, keičiantys požiūrius ir suvokimą. Paskutinis, bet ne menkiausias dalykas yra tai, kad mes supratome, jog būtini moteris remiantys projektai, nes moterų vaidmuo kuriant taiką ir skatinant susitaikymą yra pagrindinis veiksnys, suteikiantis procesui stabilumo ir patvarumo.

Komisija taip pat mano, kad Europos Sąjungos įsitraukimo Šiaurės Airijoje ir taikos kūrimo iniciatyvų patirtis turi iš tikrųjų būti užfiksuota, numatant perduoti gerąją patirtį kitiems pasaulio regionams, kuriuose sprendžiami konfliktai ar susiduriama su panašiomis socialinės integracijos problemomis. Žinau, kad Šiaurės Airija aktyviai dirba steigdama konfliktų sprendimo centrą, ir palaikau jų iniciatyvą.

Taip pat norėčiau paminėti sėkmingą Šiaurės Airijos seminarą Atvirų durų dienomis pernai spalio mėnesį. Iš tikrųjų šiame renginyje buvo rezervuotos visos vietos, ir jame taip pat suformuluota mintis kurti tinklą, kuris šiuo metu steigiamas, siekiant dalytis patirtimi taikos ir susitaikymo klausimais. Po jo vyks seminaras šių metų Atvirų durų dienomis spalio mėnesio pradžioje.

Aš tuo ir baigsiu. Dėkoju jums už puikų pranešimą ir dabar klausysiu Parlamento diskusijos.

  Lambert van Nistelrooij, PPE-DE frakcijos vardu. – (NL) Europoje iškilus labai neįprastoms aplinkybėms, turime taikyti labai neįprastas priemones, ir šiuo atveju, pasinaudojus Regioninės plėtros fondo ištekliais, iš tikrųjų buvo surastas tinkamai priderintas ir novatoriškas sprendimas.

Šiuo projektu mes iš neabejotinai pasiekėme žmonių širdis, mes pasiekėme jų namus ir sugebėjome dirbti socialinėse organizacijose, kuriose taip svarbu pasitikėjimas: žmonių pasitikėjimas savo aplinka, kurio taip reikėjo, kai Šiaurės Airijoje tvyrojo didelė įtampa. Todėl visiškai sutinku su Komisijos nare D. Hübner, kad tai geras pavyzdys, kai reikia panaudoti tokias priemones, tokius išteklius, kaip ir panašiose situacijose, pavyzdžiui, Kipre.

J. Nicholsonas, šešėlinis Europos liaudies partijos (Krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos pranešėjas, pavėlavo į lėktuvą, todėl aš kalbu pirmas. Norėčiau pasakyti, kad aš, kaip koordinatorius, visiškai palaikau programą „Peace III“, ypač žmonių vaidmenį ir, kaip jau sakiau, tarpvalstybinius aspektus. Tai, kad likusioje Airijos dalyje paveikti žmonės bei infrastruktūra, yra labai svarbu.

  Catherine Stihler, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, taika neturi kainos, bet programų PEACE serija Šiaurės Airijoje nuo 1995 m. palaikė taikos procesą Airijoje, siekdama stiprinti taikią ir stabilią visuomenę bei skatinti susitaikymą regione. Sveikinu Bairbre de Brún dėl šio jos pačios inicijuoto pranešimo, kuriame apibūdinami teigiami rezultatai ir geriausi metodai, įgyti iš šios Europos Sąjungos programos. Taikos kūrimo programos aspektas yra svarbus Šiaurės Airijos ateičiai ir siūlo pamokas kitoms konfliktus patyrusioms Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Programa PEACE II leido keistis vertinga patirtimi tarp regionų – įskaitant Albaniją, Baltarusiją, Moldaviją, Serbiją, Ukrainą ir Bosniją. Pritariu dabartinei diskusijai apie galimybes kurti visos Europos tinklą, jungiantį sritis ir miestus, kurie siekia baigti konfliktus, turi patirties spręsti konfliktus ar dabar patiria konfliktą ir atskirtį. Susitaikymas yra ilgalaikis procesas, ir aš palaikau programos PEACE tęsimą. Proceso eigoje svarbu įtraukti vietos bendruomenę ir B. de Brún pranešime išryškinamas platus projektų spektras, apimantis vaikų priežiūrą, pomokyklinius projektus, įmonių parkus ir smulkaus verslo įmones tiek kaimo, tiek miesto srityse. Daugelis PEACE finansuotų projektų buvo parengti siekiant pasitarnauti vietos poreikiams. Jie taip pat pritraukė įvairių dalyvių, kurie siekė bendro tikslo ar naudos ir padėjo sukurti modelius, kaip visuomenė galėtų įsitraukti į politikos formavimą. Moterų grupės atliko labai teigiamą vaidmenį kuriant taiką. Dėkoju B. de Brún ir tikiuosi, kad visi palaikys šį konstruktyvų pranešimą.

  Marian Harkin, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, visų pirma noriu pasveikinti pranešėją Bairbre de Brún už jos puikų pranešimą, kuriame pabrėžiamas reikšmingas programos PEACE įnašas skatinant taiką ir susitaikymą Šiaurės Airijoje bei pasienio grafystėse. Jame taip pat aptariama, kaip būtų galima pasidalyti išmoktomis pamokomis ir pasiektais geriausiais metodais su tais, kurie užsiima kita tarptautine taikos kūrimo veikla.

Man malonu, kad pranešėja priėmė mano pakeitimą, kuriame teigiama, kad taikos kūrimo programoms, ypač įtraukiančioms bendruomenę ir savanoriškas grupes, gyvybiškai svarbu ir toliau gauti finansinę paramą, kai PEACE lėšos pasibaigia. Iš tikrųjų pranešime aiškiai pareiškiama, kad vyriausybių departamentai iš abiejų sienos pusių turi garantuoti, kad, pasibaigus Europos Sąjungos finansavimui, būtų ir toliau išlaikytas pagrindinis finansavimas šiam labai svarbiam darbui. Svarbu, kad nenutrauktume bendruomenių ir savanoriškų grupių, užsiėmusių šiuo vertingu darbu, gyvybingumo palaikymo. Tai palaužtų pasitikėjimą bendruomenėmis ir sumažintų didžiąją dalį vykdomų gerų darbų. Bendruomenių ir savanoriškos organizacijos turi turėti galimybes dirbti pagal strateginį planą, o ne trumpalaikiu pagrindu, kai jos negali planuoti ateities.

Šiame kontekste taip pat svarbu, kad tos grupės nepatektų į finansavimo pertrauką tarp PEACE II ir PEACE III. Aš parašiau Komisijai ir gavau atsakymą dėl šios problemos. Prieš ateidama į Rūmus šįvakar, dar kartą peržvelgiau ilgą bendruomenių grupių iš abiejų sienos pusių sąrašą, kuriame nurodyta, kas gavo PEACE lėšų ir kas buvo aktyviai įsitraukę į taikos kūrimo, susitaikymo ir atstatymo projektus. Europos Sąjunga gali būti tikra, kad PEACE pinigai buvo gerai išleisti ir kad savanorių laiko ir savanorių darbo pridėtinė vertė pavertė programą PEACE pavyzdiniu pinigų taupymo modeliu.

Mes dažnai šiuose Rūmuose kalbame, kad reikia priartinti Europą prie jos gyventojų. Programa PEACE buvo ir yra apčiuopiamas mechanizmas, sujungiantis Europą su jos gyventojais. Kaip šį vakarą čia sakė Komisijos narė Hübner, ji parodo metodo „apačia viršuje“ vertę ir taip pat pabrėžia moterų vaidmens svarbą taikos kūrime. Ši programa yra pavyzdys, kai Europos Sąjunga užmezga ryšius su savo gyventojais, veikdama kaip kaitos katalizatorius, ir šiuo atveju gyventojai jai visiškai ir širdingai atsiliepia.

  Seán Ó Neachtain, UEN frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, iš pradžių norėčiau pasakyti, kad sveikinu šį pranešimą. Kai Šiaurės Airija buvo padalyta dėl konflikto ir nesantaikos, lyderiai ir Europos Sąjungos institucijos suteikė ypatingą paramą ir padrąsinimą Šiaurės žmonėms, padėdami jiems judėti kelyje į taiką. Kaip teigė pranešėja Bairbre de Brún, ši parama siekė 1,65 mlrd. EUR ir dar bus skiriama 333 mln. EUR.

Norėčiau pasveikinti pranešėją Bairbre de Brún. Tačiau keista, kad tarp tų, kurie gavo daugiausia pranašumo ir paramos iš kampanijos, padedančios teikti finansinę paramą, yra „Sinn Féin“ partija, pasisakanti prieš Lisabonos sutartį ir Europos procesą. „Sinn Féin“ lyderis Gerry Adamsas retai užsimena apie gautus 1,65 mlrd. EUR. Jei mes klausytume jų, Airija nebūtų Europos Sąjungoje. Mes nepatektume į sistemą, kurioje skiriamos lėšos taikos procesui Europoje. Ir turiu pasakyti, kad būtent šis faktas daugiausia nuvilia mane šią popietę Parlamente.

  Jim Allister (NI). - Gerb. pirmininke, tai daugiažodystės, o ne esminių dalykų pranešimas, lygiai kaip didelė programos PEACE lėšų dalis buvo išleista tuštiems dalykams.

Žinoma, ironija, kad IRA/Sinn Féin Parlamento narė skaito pranešimą apie taiką, nedings tūkstančiams žmonių Šiaurės Airijoje, kurie nukentėjo nuo jos nedoros organizacijos per jos pražūtingą teroristinę kampaniją.

Nesistebiu, kad ji gali parengti pranešimą apie taiką be jokios gėdą sukeliančios užuominos, be trupučio apgailestavimo dėl to, kaip mes pasiekėme taikos poreikį: nes, nesuklyskime, tai buvo dėl IRA dešimtmečius trukusio teroro.

Lygiai nesistebiu, kad ji visai nemini vienos stambios programos PEACE nesėkmės būtent nelygybės dalijant lėšas dviem bendruomenėms Šiaurės Airijoje, kai protestantų unionistų bendruomenė negavo jai priklausiančios teisingos finansavimo dalies. Žinoma, tai greičiausiai nesudomins B. de Brún.

Pagaliau leiskite man pabrėžti, kad santykinė taika, kurią mes šiandien turime Šiaurės Airijoje, pirmiausia atsirado ne dėl kažkokios Europos Sąjungos taikos programos, bet dėl mūsų nuostabių saugumo pajėgų nepaprasto atkaklumo, drąsos ir pasiaukojimo, nes šios pajėgos davė atkirtį Airijos respublikonų armijai, kuri taip ilgai atiminėjo iš mūsų taiką.

  Ioannis Kasoulides (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, programa PEACE prisidėjo prie taikos proceso Šiaurės Airijoje ne tik per finansinę pagalbą, bet taip pat ir padėdama suburti dvi bendruomenes. Jos metodas rėmėsi darbu su pilietine visuomene ir NVO, siekiant skatinti aktyvų pilietiškumą. Tai leido joje dalyvaujantiems asmenims siekti savo problemų sprendimo. Tai yra Komisijos įnašo į taikos kūrimą ir susitaikymą pavyzdys, ir ją reikia dėl to pasveikinti.

Pranešime kalbama apie pasidalijimą programoje PEACE įgyta patirtimi su kitomis sritimis, susiduriančiomis su panašiomis problemomis. Būdamas Parlamento nariu iš Kipro, manau, kad būtų nepaprastai įdomu įgyvendinti šią patirtį, sprendžiant Kipro konfliktą. Raginu Kipro vyriausybę ir Komisiją išnagrinėti šią galimybę kaip bet kokio politinio sprendimo sąlygų dalį.

  Stavros Arnaoutakis (PSE). - (EL) Gerb. pirmininke, programa PEACE parodė, kaip ji gali prisidėti prie skirtingų bendruomenių Šiaurės Airijoje taikaus sambūvio ir sutaikinimo. Atsižvelgiant į mūsų užtikrintą paramą tęsti šią programą Airijoje, leiskite man pabrėžti štai ką.

Programa yra ryškus gerosios patirties pavyzdys, kurį galima ir reikia pritaikyti kitose ES srityse, pavyzdžiui, Kipre. Tai, kaip įgyvendinta programa PEACE, ir ypač tai, kaip ją administruoja vietinės partnerystės bei NVO, tarpbendruomeninių planų vystymas, geresnės galimybės gauti finansavimą projektams ar grupėms, kurių negali finansuoti kitos bendruomenės ar nacionaliniai šaltiniai – visa tai suteikia vertingos patirties. Tai nurodo būdus ir priemones, kuriuos reiktų plačiau įtraukti į Struktūrinių fondų valdomas programas. Toks metodas veikia į viršų, pradedant nuo paprastų žmonių, ir ypač programose, kuriose skiriamas dėmesys vietos vystymusi ir kovai su skurdu bei socialine atskirtimi.

  Jean Marie Beaupuy (ALDE) . – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pradžioje norėčiau pabrėžti, kokių puikių rezultatų buvo pasiekta per programas PEACE I ir PEACE II ir kad jie labiausiai padėjo tų programų naudos gavėjams Airijoje – Šiaurės Airijoje, – kurių orumas ir viltis dabar yra atkurti. Be to, Komisijos nare, norėčiau pasakyti du dalykus, iš kurių, tikiuosi, galėsite gauti tikrai sėkmingų rezultatų.

Pirma, kaip B. de Brún primygtinai siūlė savo pranešime, Britanijos ir Airijos vyriausybės iš tikrųjų turi įsitraukti į Parlamento, Komisijos ir Tarybos priimtus sprendimus, kad jų bendromis pastangomis pradėtų veikti laikinos ir papildančios priemonės.

Antra, Komisijos nare, kadangi jūs esate atsakinga už specialios paskirties būrį, jūs nenustebsite, jei aš pasiūlysiu jums užtikrinti, kad būtų laikomasi integruoto metodo, išlaikant nuoseklumą įvairių įsitraukusių agentūrų atžvilgiu, nuoseklumą skirtingų programų ir fondų atžvilgiu ir nuoseklumą skirtingų geografinių rajonų atžvilgiu.

Galiausiai, nors tai taip pat svarbu, aš tikiuosi, kad airių pavyzdys suteiks vertingą pamoką kitoms šalims visame pasaulyje.

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, kodėl mes priimame šią rezoliuciją? Ar tai yra speciali sprendimo priemonė nustatytai problemai? O gal mes priimame ją, kad geriau jaustumės, kad jaustume, jog šį tą padarėme taikos procesui?

Aš užduodu šį klausimą šiek tiek apgailestaudamas. Aš esu toks didelis taikos proceso Šiaurės Airijoje šalininkas, kaip ir bet koks šių Rūmų narys, ir iš tikrųjų galbūt dar didesnis nei kai kurie. Būdamas iš vienos pusės Alsterio katalikas, iš kitos – škotų presbiterionas, aš visada jausdavau, kad turiu tam tikrą asmeninę dalį valdžios pasidalijime.

Bet taikos proceso negarantuoja išorinės dotacijos. Priešingai, kyla pavojus, kad šis pinigų srautas buvusią iniciatyvią ir taupią pasaulio dalį pavers subsidijų narkomanu, priklausančiu nuo kitų dalijamų pinigų.

Paklauskite savęs – aš kalbu visai rimtai – kai jūs pasirašote čekius tiems šimtams milijonų eurų, ar jūs iš tikrųjų manote, kad perkate stabilumą ir taiką toje pasaulio dalyje, o gal jūs tik keletą minučių leidžiate sau pasijusti truputį geriau.

Idėja, kad politinę prievartą sukelia skurdas, tikrovėje nėra patvirtinta. Tai yra viena iš daugelio idėjų, kurias suformulavo Karlas Marxas, ir ši idėja, kaip ir daugelis jo minčių, atrodo tikėtina knygoje, bet pasirodo, kad ji neteisinga tikrovėje.

Labiausiai subsidijuojama teritorija pasaulyje – daugiau negu bet kuri šalis Afrikoje, skaičiuojant vienam gyventojui, yra Palestina, kurioje taip pat yra daugiausia smurto.

Tiesa tokia, kad jei mes norime palaikyti taikos procesą Šiaurės Airijoje, turime ten sukurti tikrą demokratiją, kurioje būna tikra opozicija ir sugebama pakeisti vyriausybę. Jei jūs tai padarysite, mums nereikės pinigų.

  Colm Burke (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš pritariu šiam Bairbre de Brún pranešimui, ir norėčiau pasveikinti visus žmones, kurie prisidėjo prie pranešimo, ypač šešėliniam pranešėjui Jimui Nicholsonui, Marianai Harkin ir visiems dalyvavusiems žmonėms.

Programa „Peace III“ yra pradėta ir veikia, atnešdama 333 mln. EUR į regioną, padėdama visai infrastruktūrai ir bendruomenių vystymuisi Šiaurės Airijoje bei pasienio grafystėse. Manau, kad trys programos PEACE daug prisidėjo užtikrindamos taiką šiame regione. Norėčiau pasveikinti visus žmones, dalyvavusius bendroje veikloje, taip pat ir visas politines partijas Šiaurės Airijoje bei bendruomenių grupes, kurios dirbo išvien, siekdamos užtikrinti, kad taikos programa ir toliau vyktų.

Taip pat sveikinu specialios paskirties būrį, kuris buvo suformuotas Šiaurės Airijoje, bet manau, kad specialios paskirties būriai taip pat būtini šešiose pasienio grafystėse respublikoje, kad spręstų infrastruktūros vystymo problemas šioje srityje. Gaila, kad Airijos vyriausybė to paties nepadarė toms šešioms grafystėms. Į tai taip pat reiktų atkreipti dėmesį, nes tos grafystės taip pat nukentėjo per 30–35 metų laikotarpį. Mums reikia panašios iniciatyvos tose šešiose grafystėse. Aš pasveikinčiau Airijos vyriausybę, jei ji tai padarytų.

Ir dar kartą ačiū visiems dalyvaujantiems.

  Rolf Berend (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, iš tikrųjų vargu ar kam nors čia, Parlamente, kyla bent kiek rimtų abejonių dėl programos PEACE pasisekimo, kalbant tiek apie jos apčiuopiamą įnašą į ekonominę ir socialinę sanglaudą, tiek apie jos įnašą į platesnį vietos gyventojų dalyvavimą per aktyvaus pilietiškumo veiklą ir pilietinės visuomenės dalyvavimą taikos kūrime.

Pagal Regioninės plėtros komiteto iniciatyvą parengtame pranešime teisingai išryškinama vertinga patirtis, kuri buvo sukaupta per šią unikalią ir labai novatorišką struktūrinę programą, taip pat pabrėžiama, ką būtų galima geriau padaryti ateityje, iššūkiai, kurie lieka spręsti, ir išvados, kurias galima padaryti.

Kadangi esu artimai įsitraukęs į regioninę Europos Sąjungos politiką, gerai žinau, kad reikia vystyti tarpvalstybinę veiklą ir stipriai palaikyti bendradarbiavimą tarp vietinių prekybos rūmų, viešųjų institucijų ir savanoriškų organizacijų iš abiejų nacionalinių sienų pusių. Vargu ar turiu jums sakyti, kad mano frakcija ir aš visiškai remiame šį pranešimą.

  Marian Harkin (ALDE). - Gerb. pirmininke, kadangi niekas daugiau neprašo žodžio, aš tik norėčiau pakomentuoti. Manau, kad galbūt esu ne nustebinta, bet šiek tiek nuvilta, čia šįvakar girdėdama Jimo Allisterio komentarus. Mes aptariame programą PEACE, o ne konfliktą. Kaip ir visų konfliktų atveju šio konflikto priežastys siekia giliai, ir jis neprasidėjo neseniai, ir, kaip ir visi konfliktai, jis yra daug sudėtingesnis, negu išdėstė J. Allisteris. Bet nepaisant tų, kurie abejoja programos PEACE efektyvumu ir išreiškia savo nepritarimą dėl Europos Sąjungos finansavimo, neabejotina, kad PEACE lėšos veikė kaip katalizatorius ir, kaip sakiau anksčiau, per savanorių pastangas ir savanorių skiriamą laiką pasiekė pinigų vertę. Galbūt geriausia, ką galima pasakyti, yra tai, kad konfliktas yra baigtas ir kad PEACE finansavimas atliko vaidmenį padedant pasiekti šio labai teigiamo rezultato.

  Jim Allister (NI). - Gerb. pirmininke, M. Harkin labai lengva ir labai gera atvykti į šiuos Rūmus ir šitaip pakalbėti.

Kiek ji palaidojo rinkėjų, kuriuos nužudė teroristai? Kiek žmonių mirė jos rinkimų apygardoje dėl to, kad organizacija, kuriai atstovauja B. de Brún, nusprendė, kad jie mirs politinės kampanijos eigoje?

Airijos respublikonų armija nužudė 2 000 mano rinkėjų, todėl niekas man nepamokslaus šiuose Rūmuose apie gilius mano jausmus ir niekas man neprieštaraus už tai, jog teisėtai nurodau, kad žmonės, nužudę tiek daug mano rinkėjų, yra Airijos respublikonų armija, kuriai šiuose Rūmuose atstovauja B. de Brún.

Dabar mane pykina matant juos mano šalies vyriausybėje, ir sužinojus, kad jie yra ten todėl, kad jie nužudė, ir jog tai yra atsipirkimas, kad jie nebežudytų, darosi dar blogiau.

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, norėčiau pasakyti, kad ši diskusija aiškiai patvirtino taikos proceso Šiaurės Airijoje svarbą ir tai, kad per šį procesą buvo išmoktos svarbios pamokos. Komisija ir toliau prisidės prie susitaikymo proceso konsolidavimo ir taip pat padės pasidalyti pamokomis, kurios buvo išmoktos taikos kūrimo metu, su visais kitais regionais, susiduriančiais su panašiomis problemomis. Dedant šias pastangas, Europos Parlamento palaikymas tikrai turės didelės reikšmės.

Norėčiau pasakyti kitus du komentarus:

Kreipiuosi į Jean Marie Beaupuy – specialios paskirties būrys Šiaurės Airijai buvo suformuotas, siekiant išplėsti ir palengvinti Šiaurės Airijos žmonių dalyvavimą visoje Europos Sąjungos politikoje ir taip pat geriau koordinuoti bei suderinti skirtingus procesus, kurie prisideda prie taikos ir susitaikymo proceso konsolidavimo.

Antras komentaras yra tai, kad šiomis pastangomis Komisija taip pat norėtų padėti žmonėms Šiaurės Airijoje sumažinti dabartinę jų priklausomybę nuo visuomeninio sektoriaus, nuo valstybės pagalbos ir nuo paramos dotacijų forma. Konferencijoje, kurią paminėjo Bairbre de Brún, taip pat siekiama remti būtent didesnių privačių investicijų atėjimo procesą, pagyvinti privatų sektorių šioje salos dalyje. Dar kartą labai ačiū už visus jūsų komentarus.

  Bairbre de Brún , pranešėja. – Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti tiems, kas kalbėjo šio vakaro diskusijoje. Aš rūpestingai klausiausi jų ir jų keliamų klausimų. Tačiau esu nusivylusi J. Allisterio pasisakymais, ir negaliu sutikti su jo tvirtinimais. Aš norėčiau įvertinti darbą, kurį Europos Parlamentas ir Komisija nuveikė per tuos metus, vykdydami programą PEACE.

Ypač norėčiau padėkoti Komisijos narei D. Hübner už asmeninį įsipareigojimą, kurį ji rodė nuo pirmos savo dienos šiame poste, ir už jos reguliarius apsilankymus Šiaurės Airijoje. Komisijos narė D. Hübner ir ankstesni Komisijos nariai buvo ištikimi draugai vykdant taikos procesą Airijoje, ir dar suteikia pasitikėjimo tai, kad matome toliau vykdomą Komisijos vaidmenį, kurį ji atlieka per Pirmininko J. Barroso suformuotą specialios paskirties būrį.

PEACE leido susiburti pasienio bendruomenei, kuri buvo atskirta nuo padalijimo laikų. Ji subūrė jaunus nacionalistus ir unionistus, kad jie sužinotų apie kitą kultūrą. Mes ypač pripažįstame, kad moterys atlieka svarbų vaidmenį taikos kūrime, ir manome, kad buvo atliktas svarbus ir vertingas tarpbendruomeninis ir tarpvalstybinis darbas.

Mano pranešime pabrėžiama, kad daugiausia naudos iš PEACE turėjo prasčiausią padėtį visuomenėje turintys žmonės, o būtent taip ir turėjo būti. Vis dėlto, jei yra grupių, kurios dar nepasinaudojo šia galimybe pateikti paraišką pagal PEACE I ir PEACE II, jas reikia padrąsinti dalyvauti. Kitu žingsniu turi būti užtikrinama, kad nesustotų PEACE atliktas geras darbas ir kad ateinančios kartos turėtų naudos iš vertingo darbo, kuris prasidėjo su programomis PEACE ir kuris susilaukė nuostabaus palaikymo iš Europos institucijų.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks antradienį, 2008 m. gegužės 20 d.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE ), raštu. – (RO) programa PEACE yra ne tik priemonė palaikyti taiką, bet taip pat ir instrumentas, padedantis ekonomikos plėtrai ir teritorinei darnai. Kai ją vykdo regioninė valdžia ir nevyriausybinės organizacijos, į valdymo ir vystymo procesą įtraukiamas platus bendruomenių, vietos organizacijų ir menką padėtį visuomenėje užimančių grupių spektras. Be to, regioninių projektų finansavimas per programas PEACE padeda palengvinti dialogą, susitaikymą ir susitarimus, kuriais siekiama patenkinti bendrą interesą ir tokiu būdu išvengti bet kokio konflikto.

Šiaurės Airija yra gerosios patirties pavyzdys visoms kitoms valstybėms narėms, kurios patyrė konfliktus ar susidūrė su problemomis, keliančiomis pavojų taikai.

Štai kodėl palaikau siūlymą sukurti Europos sričių ir miestų su potencialiu konflikto pavojumi tinklą ir manau, kad vietos partnerysčių skatinimas, pasidalijimas geriausiais metodais ir efektyvus bendradarbiavimas tarp sričių bei tarpinių finansavimo institucijų yra būtini veiksniai paskatinti vietos bendruomenę, kad ji bendradarbiautų ir dirbtų saugodama taiką.

Aš taip pat prašau įgyvendinti į PEACE panašias programas Pietryčių Europoje, ypač Balkanuose, daugiausia dėl to, kad pastarųjų metų įvykiai buvo pavojingas signalas.