Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2008 m. gegužės 19 d. - Strasbūras

26. Atokiausiems regionams skirta strategija: rezultatai ir perspektyvos (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės punktas yra Margie Sudre pranešimas (A6-0158/2008) Regioninės plėtros komiteto vardu dėl atokiausiems regionams skirtos strategijos: rezultatai ir perspektyvos (2008/2010(INI)).

  Margie Sudre, pranešėja. − (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, Komisijos įvertinimas dėl stipresnės partnerystės atokiausiems regionams yra, švelniai tariant, vienašališkas ir jis neperteikia visų realiai patiriamų sunkumų. Vis dėlto jų pasiekiamumo gerinimas, jų konkurencingumo kėlimas bei regioninės integracijos siekimas ir toliau lieka tinkami tikslai, atspindintys šių sričių prioritetus.

Pažįstamas Azorų salų, Kanarų salų, Gvadelupos, Gajanos, Madeiros, Martinikos ir Reuniono įvaizdis kaip Bendrijos ar nacionalinių fondų subsidijuojamų regionų, neapsvarstant teigiamo tokio finansavimo poveikio, yra nepakankamai subalansuotas, nes neatsižvelgiama į tikrą pridėtinę vertę, kurią jie sukuria Sąjungai aplinkos, kultūros ir geostrategijos srityse.

Struktūriniai fondai vis dar teikia pagalbą atokiausių regionų vystymuisi. Tačiau tikiuosi, kad Komisija nuolat derina savo dabartinę ir būsimą politiką prie šių regionų realybės, kad spręstų nuolatinius trūkumus, su kuriais jie susiduria. Pernelyg sisteminga metodologija nustatyti papildomų išlaidų kiekį būtų neproporcinga ir būtų neatsižvelgta į atskiras kiekvieno atokiausio regiono savybes. Nuolat didėjanti Bendrijos politikos vertinimo svarba neturi skatinti kurti nereikalingus statistinius įrankius.

Aš apgailestauju dėl menko pradinio susidomėjimo – net jei jis buvo tiktai pradinis – Prekybos generaliniame direktorate, besitariant dėl Ekonominės partnerystės susitarimų (EPS). Turiu raginti Komisiją, kad rengiantis sudaryti galutines sutartis su Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalimis ir toliau būtų siekiama kompromisų, kuriuose būtų atsižvelgta į atokiausių regionų interesus, ir taip pat turiu paraginti dėl platesnės kaimynystės interesų suteikti tikrą pagrindą Platesnės kaimynystės veiksmų planui.

Kalbant apie transportą, mano pranešime išreiškiamas susirūpinimas dėl civilinės aviacijos įtraukimo į Europos prekybos CO2 apyvartiniais taršos leidimais sistemą. Svarbu nesugriauti pastangų, kuriomis buvo siekta įveikti atokiausių regionų pasiekiamumo problemą.

Bendrijos veiksmai turi būti katalizatoriumi, skatinant verslininkus vystyti pirmaujančius centrus, palaikomus tokių sektorių, kaip atliekų tvarkymas, atsinaujinanti energija, energijos savipakankamumas ir biologinė įvairovė, ir kurie visiškai panaudotų atokiausių regionų pranašumus ir praktines žinias.

Aš pritariu viešoms konsultacijoms dėl būsimos ES strategijos atokiausiems regionams, bet manau, kad nors pasirinktos temos – klimato kaita, demografinė kaita ir migracijos valdymas, žemės ūkis ir jūrų politika – tikrai negali būti apeitos, jie neapima visų pagrindinių mūsų regionų problemų. Apgailestauju, kad, pavyzdžiui, Europos Bendrijos steigimo sutarties, kuri yra Sąjungos politikos padedant atokiausiems regionams kertinis akmuo, 299 straipsnio 2 dalies apimtis nebuvo įtraukta į darbotvarkę, kad suteiktų diskusijai deramą teisinį, institucinį ir politinį pagrindą.

Viešųjų tarnybų svarba ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai atokiausiuose regionuose, klausimas dėl valstybės pagalbos, diferencijuotų mokesčių režimo palaikymas, bedarbystės ir nelygių galimybių įsitvirtinimas, būdai išplėsti vietines rinkas, integracija į Europos mokslinių tyrimų erdvę, atokiausių regionų efektyvus dalyvavimas Europos politikoje, skatinant naujoves ir įveikiant skaitmeninę atskirtį, bei finansavimo priemonės bendradarbiavimo projektams su kaimyninėmis šalimis yra tos temos, kurias, mano nuomone, reikia dabar aptarti.

Apibendrindama norėčiau dar kartą pabrėžti savo pranešimo tikslus, būtent siekį užtikrinti sąlygas atokiausių regionų ekonomikos plėtrai ir tokiu būdu užtikrinti tikrą klestėjimą jų gyventojams, sustiprinti jų konkurencingumą ir įtikinti šiuos tolimus regionus, kad Europos ateityje jiems taip pat numatyta vieta.

Iš anksto dėkoju už jūsų palaikymą per rytdienos balsavimą.

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, visų pirma leiskite man pasakyti, kad mes labai vertiname šį pranešimą. Tai yra labai profesionalus pranešimas, ir aš norėčiau padėkoti Margie Sudre ne tik už pranešimą, bet taip pat ir už tai, kad ji dalyvavo ir labai įsitraukė į Atokiausių regionų konferenciją, kurią rengėme praėjusią savaitę Briuselyje.

Taip pat norėčiau išreikšti savo dėkingumą Regioninės plėtros komitetui bei Žuvininkystės komitetui, ypač jo nuomonės referentui P. Guerreiro už jo indėlį svarstant būsimą strategiją atokiausiems regionams, taip pat E. J. Fernandesui, S. Marquesui ir P. Casacai. Norėčiau išreikšti savo dėkingumą už indėlį į viešą konsultaciją, kurią pradėjome praėjusį rugsėjį. Šis konsultacijos etapas baigėsi konferencija praėjusią savaitę.

Šioje konferencijoje akivaizdžiai išryškėjo atokiausių regionų dvigubos integracijos iššūkis bei idėja apie atokiausius regionus kaip tyrimų vietas bandomiesiems projektams, ypač tokiose srityse kaip atsinaujinanti energija. Konferencijoje taip pat tapo visiškai aišku, kad atokiausi regionai turi daug unikalių galimybių ir kad jie yra gyvybinga jėga bei stiprybė visai Sąjungai.

Kalbant apie patį pranešimą, leiskite man pabrėžti, kad aš visiškai pritariu Parlamento nuomonei, jog labai svarbu išsaugoti strategiją, specialiai pritaikytą atokiausių regionų savybėms bei privalumams, ir mes Komisijoje esame pasiruošę išplėsti strategiją, kad galėtume spręsti naujus iššūkius. Žinoma, tie, kuriuos nustatė Komisija – klimato kaita, demografinė kaita ir migracijos valdymas, žemės ūkis ir jūrų politika – nėra išskirtiniai, ir mes esame atviri kitoms idėjoms.

Taip pat galiu sutikti su M. Sudre, kai ji reikalauja pagerinti koordinaciją tarp Regioninio fondo ir Europos plėtros fondo. Taip pat manau, kad svarbu toliau integruoti atokiausius regionus į Europos mokslinių tyrimų erdvę bei skatinti bendradarbiavimą su kaimyniniais regionais. Šiuo atžvilgiu manau, kad reformuota sanglaudos politika aiškiai padėjo sustiprinti atokiausių regionų padėtį, siekiant geresnio bendradarbiavimo.

„Atokiausių regionų matmuo“, jei galiu jį taip vadinti, buvo apsaugotas ir sustiprintas po daugelio Bendrijos politikų reformos: ne tik sanglaudos politika, bet taip pat ir žemės ūkio bei kaimo plėtros, regioninės valstybės paramos struktūros, Europos POSEI programos ar Europos Sąjungos jūrų politika.

Aš tikrai manau, kad šie politikos įvykiai gerai atitinka atokiausių regionų poreikius. Paskelbę 2007 m. rugsėjo mėnesio komunikatą, mes pabrėžėme, kad reikia išnaudoti visas galimybes, kurias suteikė Europos politikos reformos 2007–2013 m. laikotarpiu, ir, daug kartų apsilankiusi įvairiuose atokiausiuose regionuose, matau, kad ta kryptimi buvo imtasi daugelio iniciatyvų, nors manau, kad šias iniciatyvas reikia dar stiprinti ir vystyti.

Kalbant apie būdą, kaip Komisija vedė derybas dėl ekonominės partnerystės susitarimo bei diskusijas dėl prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos, leiskite man pasakyti, kad atokiausi regionai nuo pat pradžių buvo neatskiriama diskusijų dalis, ir Komisija sistemingai informuodavo atokiausių regionų atstovus ir juos taip pat įtraukė į diskusijas.

Pabaigoje leiskite man patikinti jus, kad Komisija ir toliau atsižvelgs į specifinius atokiausių regionų interesus tiek dabartinėse, tiek būsimose tokio pobūdžio derybose.

  Pedro Guerreiro, Žuvininkystės komiteto nuomonės referentas. − (PT) Žuvininkystės komiteto, vienintelio Parlamento komiteto, nusprendusio parengti savo nuomonę, nuomonėje išdėstoma nemažai pasiūlymų, skirtų tenkinti atokiausių regionų interesus. Jie apima: pasiūlymą laikyti zoną, atitinkančią jų išskirtines ekonomines zonas, išskirtinės prieigos zona; Bendrijos paramos užtikrinimą atnaujinti ir modernizuoti žvejybos laivynus; Bendrijos programos sukūrimą, kuri remtų nedidelio masto pakrantės žvejybą; Bendrijos paramos teikimą moksliniam žuvininkystės tyrinėjimui ir žuvų išteklių apsaugai ir atkūrimui; socialinių ekonominių priemonių parengimą, siekiant kompensuoti žvejams jų nuostolius dėl žuvininkystės išteklių saugojimo priemonių taikymo, ir stiprinimą bei tęsimą tokios Bendrijos paramos kaip POSEI žuvininkystės programos.

Kadangi manome, kad šie svarbūs Žuvininkystės komiteto pasiūlymai turi būti įtraukti į rezoliuciją, kuri bus priimta rytoj plenariniame posėdyje, mes iš naujo siūlome aštuonių pakeitimų rinkinį, kuriam siekiame jūsų palaikymo.

PIRMININKAVO: A. BIELAN
Primininko pavaduotojas

  Oldřich Vlasák, PPE-DE frakcijos vardu. – (CS) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, ypatinga atokiausių regionų situacija tikrai nusipelno ypatingo Europos Sąjungos dėmesio. Neabejotina, kad Europos strategija atokiausiems regionams jau pasiekė tam tikrų teigiamų rezultatų. Tačiau tikrovėje išlieka tam tikrų struktūrinių problemų, ir joms reikės skirti dėmesio ateityje. Turime nepamiršti, kad ne visas atokiausių regionų problemas galima išspręsti, kai kurios jų yra sui generis problemos, atsiradusios, nes išskyrus vien Prancūzijos Gajaną, tai daugiausia yra tolimos teritorijos, sudarytos iš salų, ir mes negalime pakeisti jų specifinių geografinių bei struktūrinių savybių.

Čia norėčiau pridurti perspėjimą dėl besaikės centralizuotos socialinės inžinerijos. Kalbant apie problemas, kurias aptarėme dėl atokiausių regionų, yra dar didesnė būtinybė apsvarstyti subsidiarumo principo įgyvendinimą. Neabejotina, kad atokiausiems regionams reikia skirtingų sąlygų, kai taikomos viešosios pagalbos ir vidaus rinkos taisyklės. Į tai taip pat turi būti atsižvelgta Europos teisės aktuose, kurie turi padėti išsaugoti specifines šių regionų savybes ir sušvelninti apribojančius veiksnius. Tačiau galima ginčytis, kiek šiuo atveju gali būti efektyvios sudėtingos Europos finansinės programos. Mano nuomone, tinkamai pritaikyta prie vietinių sąlygų nacionalinė ir regioninė pagalba yra daug efektyvesnė pagalbos forma atokiausiems regionams. Manau, kad Europos struktūrinė politika verčiau turi remtis principu, kad finansinė pagalba pirmiausia turi būti skiriama neturtingiausiems regionams, kur jos reikia labiausiai, nepriklausomai nuo to, ar tai yra sala, kalnas ar retai apgyvendintas regionas.

  Emanuel Jardim Fernandes, PSE frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, pradžioje norėčiau pasveikinti Komisijos narę ir Komisiją dėl šios iniciatyvos, kuri tikrai siūlo naujas galimybes sprendžiant atokiausių regionų ir jų žmonių problemas.

Pradėjus viešą konsultaciją, išaugo dalyvaujančiųjų skaičius. Manau, kad jau buvo įneštas nemenkas indėlis, įskaitant Komisijos narės paminėtą susitikimą, kuris buvo labai produktyvus. Tačiau norėčiau susitelkti ties nuomonės projektu, kuriame išdėstyta subalansuota nuomonė, leidusi pasiekti sutarimo. Šioje nuomonėje parodomas glaudesnis ryšys su perspektyvomis, kurias pabrėžė Komisija, aptardama klimato kaitą ir kt.

Pirmiausia norėčiau paminėti klausimą dėl Lisabonos strategijos, kuri, mano nuomone, yra pamatinis dokumentas, teikiantis atokiausių regionų problemų sprendimus šiame naujame etape, poreikį pritaikyti visą politiką ir programas šiai situacijai, ir taip pat klausimą dėl garantuoto finansavimo.

Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad nors Žuvininkystės komiteto nuomonėje apžvelgiami tikrai būtini aspektai, dar yra kai kurių detalių, kurias galima būtų pabrėžti. Buvo sudėtinga apimti visą sektorių, kai siekiama parengti strategiją atokiausiems regionams, apimančią visas galimas vystymosi sritis.

  Jean Marie Beaupuy, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, dabar, kai mūsų planeta tapo mažu kaimu – juk taip lengva persikelti nuo vienos pusės pasaulio į kitą, – mes turime suvokti, kokias galimybes šie atokiausi regionai teikia Europos Sąjungai. Kaip mūsų pranešėja M. Sudre atkreipė dėmesį keliose savo pranešimo pastraipose, mes turime didžiulius turtus mūsų atokiausiuose regionuose: žemės ūkyje, žuvininkystėje, moksliniuose tyrimuose, technologijoje ir turizme. Iš viso valdydami 25 mln. km2, mes turime didžiausią jūros regioną pasaulyje. Todėl, kaip nurodoma pranešime, turime remtis šiais turtais, kad mūsų atokiausi regionai galėtų atlikti sėkmingą vaidmenį mūsų bendroje ateityje.

Antras dalykas mano kalboje yra susijęs su ypatinga miestų zonų situacija – aš kalbu čia kaip Miestų reikalų tarpfrakcinės grupės pirmininkas ir čia šį vakarą matau daug savo kolegų Parlamento narių iš tarpfrakcinės grupės – nes būtent miestų zonose yra sukoncentruota bedarbystės problema, čia bedarbystė trys kartus aukštesnė už žemyno Europos bedarbystės lygį. Migracija taip pat yra nukreipta į miestų zonas, ir būtent ten gyventojų skaičiaus pasikeitimai turi didžiausią poveikį.

Komisijos nare, čia jūs turite išskirtinę galimybę pritaikyti integruotą metodą, apimantį ne tik įvairius Europos fondus, bet taip pat ir įvairias politikos priemones bei įvairius vyriausybinius, regioninius ir vietinius projektus. Jei šis integruotas metodas nebus išvystytas, mes nesugebėsime efektyviai veikti atokiausiuose regionuose ar geriausiai panaudoti jų turimus turtus.

Iš anksto jums dėkoju, Komisijos nare, už tai, kad panaudodama mūsų Europos taisykles, užtikrinsite, kad integruotas metodas padėtų sėkmingai taikyti visas mūsų naudojamas priemones.

  Mieczysław Edmund Janowski, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, UEN frakcijos vardu norėčiau padėkoti M. Sudre už tai, kad ji ėmėsi šios temos. Dėl Europos solidarumo mes turime atsižvelgti į ypatingą atokiausių regionų situaciją. Mes turime pareigą, tiksliau, moralinį įsipareigojimą rūpintis šių regionų ekonomine ir socialine sanglauda. Lisabonos sutartyje paminėta teritorinė sanglauda − nors neapibūdinta paraidine, geografine reikšme − taip pat turi turėti matmenį, kuris apimtų atokiausius Sąjungos regionus.

Būtina pabrėžti artimesnės partnerystės poreikį − tai reiškia geresnės prieigos, didesnio konkurencingumo ir regioninės integracijos pagerinimo poreikį. Mes neturime pamiršti, kad visi šie veiksmai skiriami užjūrio teritorijų gyventojams, kuriems svarbios problemos yra jūra ir oro transportas, bedarbystė, turizmas, žuvininkystė, tinkamas švietimo ir sveikatos priežiūros lygis, ir visuotinė plačiajuosčio tinklo prieiga prie interneto. Taip pat mes neturime pamiršti, kad šiuose regionuose, deja, dažnai įvyksta stichinės nelaimės. Atokiausi regionai turi savo pranašumų, bet jie taip pat turi ir problemų. M. Sudre pranešime šie dalykai mums pristatomi iš arčiau.

  Pedro Guerreiro, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Mes teigiamai vertiname pranešimą, nors jame yra punktų, su kuriais mes nesutinkame.

Mes palaikome pasiūlymų, kuriuos pristatėme Regioninės plėtros komitete dėl atokiausių regionų, priėmimą; vienas iš jų yra argumentas, kad dėl specifinių atokiausių regionų savybių reikia parengti strategiją, pagrįstą politika ir priemonėmis, kurios nepriklauso nuo pereinamųjų kriterijų ar priklausančių nuo aplinkybių turto įvertinimo tendencijų, yra pritaikytos skirtingiems kiekvieno iš tų regionų poreikiams ir padeda rasti sprendimus dėl nuolatinių trūkumų, su kuriais jie susiduria.

Ten pabrėžiama viešųjų tarnybų svarba ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai atokiausiuose regionuose tokiose srityse kaip oro ir jūrų transportas, pašto tarnybos, energetika ir komunikacija, nepamirštant plačiajuosčio tinklo interneto prieigos ar skubių priemonių taikymo kovoje su vietine bedarbyste, skurdu ir netolygiu pajamų pasiskirstymu šiuose regionuose, kurie turi bene blogiausius rodiklius Europos Sąjungoje.

Tačiau mes manome, kad buvo galima ir reikėjo paaiškinti bei sustiprinti tam tikrus aspektus. Pavyzdžiui, Bendrijos paramos priemonės atokiausiems regionams turi būti nuolatinės ir adekvačiai finansuojamos, turint omenyje trūkumus, su kuriais jie taip pat nuolat susiduria. Be to, siekiant užtikrinti, kad šiems regionams skirtos priemonės ir jų statuso paaiškinimas būtų nuoseklesni ir efektyvesni, reikia ne tik visapusiškai atsižvelgti į jų specifinę nutolusią padėtį vykdant įvairią Bendrijos politiką, bet taip pat reikia priimti adekvačiai finansuojamą Bendrijos programą, teikiančią paramą šiems regionams ir apimančią visas esamas priemones.

Todėl buvo parengti mūsų pasiūlyti pakeitimai.

  Rolf Berend (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, šis geras sava iniciatyva parengtas M. Sudre pranešimas siekia dviejų pagrindinių tikslų, būtent įvertinti išvadas ir rekomendacijas, pateiktas Komisijos komunikate, ir suteikti pagrindą – mano nuomone, ji suteikia puikų pagrindą – mūsų diskusijai dėl atokiausių regionų perspektyvų. Net jei pranešėja laikosi nuomonės, kad Komisijos apžvalgoje piešiamas perdėtai ar bent jau iš dalies rožinis paveikslas, mes vis dėlto turime didžiuotis, kad Europos pagalba leido pasiekti tokios pažangos atokiausiuose regionuose.

Viena vertus, tai bet kokiu atveju nereiškia, kad reikia mažinti paramą šioms sritims, kuri, žinoma, teikiama remiantis teisiniu įsipareigojimu pagal Europos Bendrijos steigimo sutartį. Kita vertus, mes žinome, kad vertingų dalykų išlaikymas atokiausiuose regionuose yra vienintelis tinkamas būdas užtikrinti, kad šie regionai palaikytų savo stabilų vystymąsi.

Kaip teisingai apibendrino pranešėja, tai nėra vien išsaugojimo ir apsaugojimo, bet greičiau pritraukimo, patrauklumo kūrimo ir glaudaus bendradarbiavimo palaikymo klausimas. Pranešime, pavyzdžiui, teisingai siūloma, kad diskusijoje apie atokiausių regionų rėmimo strategijos ateitį turėtų būti ne vien svarstomi tokie iššūkiai kaip klimato kaita, demografinė kaita, migracijos valdymas, žemės ūkis ir jūrų politika, bet taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad reikia užimti pozicijas kitų Bendrijos politikų atžvilgiu. Nauja Europos programų karta taip pat turi reikšti, kad pradedamas būtinas procesas, kurio metu diversifikuojama atokiausių regionų ekonomika, ir šios programos neturi vien išlaikyti dabartinę išsivystymo būklę, kuri buvo didžia dalimi pasiekta padedant Europos Sąjungai.

Atsižvelgdami į šiuos svarstymus, mes turime besąlygiškai paremti pranešimą.

  Iratxe García Pérez (PSE). − (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, aš taip pat dėkoju M. Sudre už jos darbą rengiant šį pranešimą ir už tai, kad ji pasiekė daugumos sutarimą Regioninės plėtros komitete dėl politikos atokiausių regionų atžvilgiu.

Politika turi turėti tris esminius aspektus: ji turi padidinti prieinamumą, pagerinti konkurentiškumą ir regioninės integracijos mastą.

Struktūrinių fondų pagalba šių regionų vystymuisi buvo svarbi ir ateityje bus labai svarbi, siekiant išlaikyti pasiektą sanglaudos lygį ir dar labiau sumažinti skirtumus. Todėl Komisija turi parodyti didesnį lankstumą. Tai turi palengvinti ERPF finansavimo atokiausiems regionams naudojimą, pritaikant pakankamai platų jo kompetencijos apibrėžimą, kad būtų galima pasinaudoti visu Fondu.

Kitas esminis iššūkis yra pasiekiamumo gerinimas, todėl svarbu, kad atokiausiems regionams būtų taikomos skirtingos priemonės transporto srityje.

Ketvirtoje Sanglaudos fondo ataskaitoje susiduriama su naujais iššūkiais, ir mes tikrai tikimės, kad Komisija atsižvelgia į tai, jog šie iššūkiai yra taip pat svarbūs atokiausiems regionams.

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). – (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, svarbi problema, kuri nesusilaukė pakankamo dėmesio iš Komisijos, yra parama tiems salų regionams Europos Sąjungoje, kurie nėra paminėti Sutartyje, bet turi daug panašumų su jais.

Salų valstybės narės Sąjungoje turi būti traktuojamos taip pat kaip atokiausi regionai. Tai būtina daryti laikantis vienodo vertinimo principo, nes salų valstybės narės ir valstybių narių salų regionai tam tikru mastu susiduria su tais pačiais teritoriniais ir geografiniais sunkumais kaip ir atokiausi regionai. Todėl mažos salų valstybės narės ir valstybių narių salų regionai turi būti traktuojami taip pat kaip atokiausi regionai; jiems turi būti taikoma ta pati lengvatų strategija kaip ir aniems regionams. Pavyzdžiui, jie turi gauti atskirą valstybės paramos paketą, kad suformuotų ryšius Europos Sąjungoje su tokiomis sritimis kaip rytinė Viduržemio jūros sritis.

  Emmanouil Angelakas (PPE-DE). – (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, nors gali atrodyti, kad M. Sudre pranešimas yra nereikšmingas daugeliui Europos šalių, nes tik nedaugelis jų turi tokius tolimus atokiausius regionus kaip, pavyzdžiui, Azorų salos, Madeira ir kiti, tačiau jos požiūris vis dėlto mane sudomino. Manau, kad pranešimas galėtų paskatinti taikyti panašią politiką šalims su salų regionais, ypač salynais ir taip pat kalnų regionais, kokie yra, pavyzdžiui, mano šalyje Graikijoje. Geokultūrinis šių regionų pobūdis yra unikalus išteklius bei sunkumas.

Todėl sveikinu M. Sudre už jos darbą, kadangi ji davė man impulsą pačiam pateikti kai kuriuos siūlymus dėl šių regionų. Todėl siūlau imtis priemonių, kad būtų panaudotos geokultūrinės salų ir kalnų regionų savybės. Turi būti parengta plėtros strategija, skirta palaikyti ir sustiprinti teritorinės sanglaudos principą. Turi būti išvystyta statistinių rodiklių sistema, kuri leistų geriau įvertinti skirtumus tarp saloje ir žemyne esančios valstybės teritorijos. Taip pat reikia daugiau lankstumo taikant Europos ir nacionalines paramos politikos priemones produktyviai veiklai salose. Reikia atkreipti dėmesį į šias problemas: vienodos prieigos į vidaus rinką ir praktinės paramos plano saloms priėmimą; klimato kaitos poveikį saloms, ypač tokių dabartinių problemų kaip sausrų pasmarkėjimą; lengvesnius transporto ryšius tarp salų ir kalnų regionų ir pagrindinėje dalyje esančios valstybės teritorijos. Galų gale ypatingas prioritetas turi būti teikiamas užtikrinti salų energijos poreikiams, vystyti ir įgyvendinti energetikos projektus, remiantis naujomis technologijomis ir atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Turi būti nutiesti plačiajuosčiai tinklai, ir turi būti pagyvintas salų bei kalnų turizmas.

Dėl visų šių dalykų aš dar kartą sveikinu M. Sudre. Reiškiu visišką savo pranešimo palaikymą, tikėdamasis, kad kada nors Komisija paruoš panašų pranešimą apie mano minėtus regionus.

  Manuel Medina Ortega (PSE). − (ES) Gerb. pirmininke, atrodo, kad kuriose kalbose, kurias girdėjome šią popietę, neatsižvelgiama į tai, jog tikrovė atokiausiuose regionuose yra kitokia. Kalbu ne apie tai, kad tai yra neturtingi regionai. Mes kalbame apie mažas, uždaras ir labai izoliuotas teritorijas, esančias už tūkstančių kilometrų nuo Europos Sąjungos teritorijos, kuriose iš viso gyvena keturių su puse milijono žmonių.

Europos Sąjunga galėjo palikti šias teritorijas likimo valiai, pasmerkti jų žmones skurdui ir priversti juos emigruoti į Europos Sąjungos šalis, o tai reikštų priimti dar 4,5 mln. imigrantų.

Laimei, Europos Komisija supranta, kokia yra šių teritorijų situacija, ir labai seniai sukūrė ypatingą režimą. Komisija dabar konsultuojasi su mumis. Atsakydama į šią konsultaciją, M. Sudre paruošė vertingą pranešimą, kuriame ji, pavyzdžiui, pabrėžia svarbą išlaikyti atokiausių regionų junginį ir teikia labai konkrečius pasiūlymus, kaip palaikyti viešąsias tarnybas, skatinti naujoves ir įveikti skaitmeninę atskirtį. Manau, kad Parlamentas turi pritarti M. Sudre pranešimui dėl jos išdėstytų argumentų.

  Catherine Neris (PSE) . – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pranešime, dėl kurio Rūmai balsuos rytoj, mums teisingai primenama, kad mes galime išspręsti atokiausių regionų specifines problemas. Be juos sulaikančių kliūčių, jie taip pat turi nepaneigiamų pranašumų, ir mes nedelsdami turime remtis tais pranašumais, kad atokiausi regionai ateityje galėtų tikrai ir stabiliai vystytis. Suteikiant naują impulsą mūsų saloms, taip pat skatinamas vystymasis: jis apima aukštos kokybės žemės ūkio gamybos – nes ji paįvairina žemės ūkio produkciją Europos Sąjungos lygmeniu – įtvirtinimą ant stabilaus pamato. Jis apima skatinimą greitai vystytis tikrai turistų lankomoms vietoms, pasižyminčioms įvairiu kraštovaizdžiu ir mūsų kultūriniu paveldu. Tai taip pat apima atokiausių regionų geografinės padėties išnaudojimą, ypač Karibų jūroje ir Indijos vandenyne, skatinimą užmegzti artimesnį bendradarbiavimą su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis ir mūsų salų – būtent todėl, kad jos yra salos – vystymą kaip pirmaujančių centrų mokslo tyrimams, ypač jūrų studijoms, klimatologijai ir aplinkos studijoms.

Tačiau šių tikslų galima pasiekti tik pagal Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje numatytą konkrečią reguliavimo sistemą ir, remiantis tuo straipsniu, turi būti parengtas išsamus Europos viešosios politikos taikymas, ypač energijos ir transporto sektoriuose, taip pat ir dėl tarptautinės prekybos politikos, kur būtina atsižvelgti į atokiausių regionų interesus per Ekonominės partnerystės susitarimų derybas. Atokiausi regionai yra neabejotinai ir nuolatos iniciatyvūs, bet iš čia seka, kad reikia laikytis teisingumo, kuris implikuoja nesuvienodinimą.

Neabejokime, kad Komisija į visa tai atsižvelgs ruošdama savo metodą.

  Lambert van Nistelrooij (PPE-DE). - (NL) Atokiausi regionai yra ypatingoje padėtyje. Daugelis jų yra tolimos mažos salos, ir manau, kad M. Sudre surado gerą balansą, nustatydama jų specifines savybes ir jiems tinkamai pritaikydama priemones.

Būdamas Parlamento nariu iš Olandijos, aš norėčiau apžvelgti pasikeitimus Nyderlandų Karalystėje. Mes turime tris mažas salas – Savą, Šv. Marteną ir Bonairę, kurių statusas pasikeis, ir jos taip pat taps atokiausiais regionais. Tačiau nemanau, kad tai įvyks taip skubiai, kad gyventojai galės dėl to balsuoti prieš 2009 m. rinkimus. Priėmus naują Lisabonos sutartį, mes galime juos priimti skubiau. Tam mums nereikia taisyti Sutarties. Galbūt D. Hübner gali pasakyti, ar Komisija yra visiškai pasiruošusi, kad mes visi priimtume šias tris salas, kurių bendras gyventojų skaičius yra 19 000.

  Sérgio Marques (PPE-DE). - (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pasveikinęs mūsų kolegę M. Sudre už jos puikų pranešimą, norėčiau pasakyti tris dalykus dėl Europos Sąjungos būsimos strategijos atokiausiems regionams.

Pirmiausia norėčiau pasveikinti Europos Komisiją už tai, kad ji skatino dalyvauti oficialioje diskusijoje dėl Europos politikos atokiausiems regionams ir būsimos strategijos taikymo. Aš taip pat pritariu viešai konsultacijai internetu ir praėjusią savaitę Europos Komisijos rengtai pagrindinei konferencijai dėl šios problemos.

Antrasis dalykas, kurį noriu pasakyti, yra tai, kad Europos strategija atokiausiems regionams yra taip būtina ateityje, kaip ji buvo būtina ligi šiol. Kyla pavojaus manyti, kad ekonomikos plėtra ir socialinis vystymasis, kurių jau pasiekė atokiausi regionai, sumažina būtinumą Europai imtis veiksmų. Tačiau mes visada turime žinoti, kad labai specifinė atokiausių regionų situacija yra nuolatinio pobūdžio ir jai visada bus reikalingas atskiras Europos sprendimas, kuris tiktų šiai labai specifinei situacijai.

Trečias ir paskutinis dalykas yra tai, kaip svarbu, atliekant visus veiksmus, įgyvendinti Lisabonos strategiją taip pat ir atokiausiems regionams, nes jos taikymas tokiuose regionuose yra problemiškesnis dėl jų labai specifinių savybių.

Todėl rekomenduočiau D. Hübner, kad būtų atliktas Europos Komisijos remiamas tyrimas, kuris nustatytų sunkumus, su kuriais susiduria atokiausi regionai įgyvendindami Lisabonos strategiją, ir konkrečius būdus, kaip juos įveikti.

  Madeleine Jouye de Grandmaison (GUE/NGL) . – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, man labai malonu pagirti M. Sudre pranešimo kokybę.

Turime pripažinti, kad praėjus 10 metų po to, kai įsigaliojo Amsterdamo sutartis, Europos Sąjungos politika pagal 299 straipsnio 2 dalį pasiekė tikros pažangos. Tačiau šiandien atėjo laikas pradėti naują etapą, pagrįstą nauju metodu, taikomu ryšiams tarp Europos Sąjungos ir atokiausių regionų. Šiuo tikslu Europos Sąjunga turės daugiau atsižvelgti į atokiausių regionų pranašumus pagal praėjusios savaitės seminare numatytas gaires. Mano nuomone, nauja strategija turi ne tik atkurti prarastą pagrindą, bet ir susitelkti ties vystymusi – ties vystymosi formomis, kurias aiškiai nustato mūsų potencialo atskleidimo sąvoka. Tai vienodai taikoma moksliniams tyrimams, jūrų ištekliams, biologinei įvairovei, Europos socialinei politikai, klimato kaitai ir neprilygstamam indėliui, kurį atokiausi regionai suteikia kultūrų įvairovei. Aš atitinkamai pateikiau daug pakeitimų, ir tikiuosi, kad jie pasieks savo tikslą.

Suteikti pagrindą naujam metodui reiškia suteikti atokiausiems regionams priemones tapti tikrais Europos partneriais, ir būtent čia mums reikia naujos perspektyvos: numatyti dvipusę partnerystę, iš kurios kiekvienas turės naudos.

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, labai trumpai atsakau į tai, ko paklausė L. van Nistelrooijus, taip, mes dirbome dėl šios problemos su Olandijos vyriausybe per pastaruosius pusantrų metų. Laimei, buvo priimti pakeitimai, kuriuos leido Sutartis, todėl tikimės, kad vieną dieną turėsime tris naujas teritorijas.

Kai dėl išsakytų komentarų, leiskite man visų pirma pasakyti, kad pagal Europos Vadovų Tarybos gruodžio mėnesį suformuluotą prašymą Komisija šį rudenį rengs komunikatą, kuriame bus plėtojama atokiausių regionų strategija, laikantis, tikiuosi, ryžtingumo ir pragmatizmo. Taikant mūsų metodą, atkreipiamas dėmesys į abu naujus iššūkius, bet visų pirma siekiama palengvinti naudojimąsi visomis galimybėmis.

M. Sudre, manau, kad jūsų pranešimas padeda nutiesti tiltą tarp dabartinės ir būsimos strategijos atokiausiems regionams, ir tai yra labai svarbus šio pranešimo vaidmuo. Taip pat esu įsitikinusi, kad teisingas kelias pirmyn išties visų pirma remiasi atokiausių regionų turimais vertingais dalykais, kaip jau buvo pabrėžę keli Parlamento nariai.

Leiskite man šiame kontekste taip pat paminėti mūsų būsimą Žaliąją knygą apie teritorinę sanglaudą, kuris bus Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpio esminis požymis. Atokiausi regionai turi atlikti svarbų vaidmenį šiame procese rengiant teritorinį sanglaudos politikos matmenį, nes atokiausi regionai iš tikrųjų simbolizuoja mūsų pastangas panaikinti teritorines perskyras Europoje. Štai kodėl aš pritarčiau jų visapusiškam dalyvavimui viešoje konsultacijoje, susijusioje su Žaliąja knyga apie teritorinę sanglaudą.

Pabaigoje leiskite man dar kartą tiesiog patikinti jus, kad Komisija ir toliau skatins koordinuoto ir integruoto metodo taikymą bei bandys sukurti produktyvią sąveiką tarp įvairių Bendrijos politikos priemonių, paveikiančių atokiausius regionus.

  Margie Sudre, pranešėja. − (FR) Gerb. pirmininke, žinoma, noriu padėkoti visiems kalbėtojams, kurie dalyvavo diskusijoje, ir aš taip pat norėčiau pakartoti savo padėką Komisijai už jos praėjusią savaitę parodytą iniciatyvą dėl būsimos strategijos atokiausiems regionams.

Norėčiau atsakyti į kai kuriuos klausimus, kuriuos iškėlė mano kolegos Parlamento nariai, ir esu dėkinga jiems už šiltą šio pranešimą priėmimą. Atsakydama P. Guerreiro, manau, kad parama, kurią jis nori skirti žuvininkystės atnaujinimui ir tyrimams, bei pagalbos padidinimas jau yra priskirti Europos žuvininkystės fondo kompetencijai. Tai priklauso politikai, kuri pavesta Europos Sąjungai, tiksliau, Komisijai ir Žuvininkystės komitetui, o šis pranešimas yra susijęs su regioninės plėtros politika. Štai kodėl, nors ir atsižvelgdama į didelę žuvininkystės svarbą mūsų vystymuisi, savo pranešime neskyriau tam tiek daug vietos, kaip pageidavo P. Guerreiro. Leiskite man priminti, kad tai, apie ką mes kalbame, yra regioninė plėtra.

M. Medina Ortega jau atsakė mūsų kolegoms iš Graikijos, kurie ragino visoms saloms taikyti tokią pačią politiką, ir paaiškino skirtumą, kuri sukuria daugelio tūkstančių kilometrų atstumas nuo Europos žemyno. Kad ir kokios pažangos mes pasiektume, mes vis tiek būsime nutolę tūkstančius kilometrų. Nors aš gerai suprantu problemas, kurias patiria visų salų gyventojai, mes, žinoma, negalime pritaikyti tų pačių išimčių ir tų pačių taisyklių saloms, kurios yra nutolusios tik kelių valandų atstumu plaukiant laivu ar kelių minučių atstumu skrendant lėktuvu. Tai tikrai nėra nesugebėjimas suprasti salų situaciją, bet – leiskite man pasikartoti – yra didžiulis skirtumas tarp jūsų salų, kurios yra prie pat žemyno, ir mūsų, kurios yra šitiek nutolusios.

P. Guerreiro, jūs kalbėjote antrą kartą primygtinai siūlydamas, kad mūsų metodas nebūtų grindžiamas trumpalaikiais kriterijais. Aišku, mūsų situacijoje nėra nieko laikino: tai pakankamai pastovūs dalykai, bet mes neprašome užtikrinti nuolatinę pagalbą visam laikui tokiu pačiu mastu, nes mūsų viltis yra pasiekti vidurkio, lyginant su likusia Bendrijos dalimi.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks antradienį, 2008 m. gegužės 20 d.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Toomas Savi (ALDE) , raštu. – Šiame pranešime tinkamai apžvelgiamos problemos, su kuriomis susiduria Azorų salos, Kanarų salos, Gvadelupa, Prancūzijos Gviana, Martinika, Reunionas, San Martenas ir Sen Bartolomėjus kaip geografiškai nutolę Europos Sąjungos regionai, o tai taip pat atskleidžia, kad yra nevienodai traktuojamos skirtingos valstybių narių užjūrio teritorijos.

Dar yra keli valstybėms narėms pavaldūs regionai, kurie neturi tokio pat statuso kaip atokiausi regionai. Pavyzdžiui Britanijos Mergelių salų ar Grenlandijos gyventojai yra Europos Sąjungos gyventojai, bet Europos Parlamento rinkimai tuose regionuose nevyksta, o Arubos gyventojai yra Europos Sąjungos gyventojai ir jie turi teisę balsuoti per Europos Parlamento rinkimus. Bet net painesnis yra faktas, kad nė viena iš anksčiau minėtų teritorijų iš tikrųjų nėra Europos Sąjungos dalis.

Mano tvirtu įsitikinimu, Europos Sąjungos santykiai su valstybių narių užjūrio teritorijomis ir visų tų teritorijų gyventojais turi tapti vienodi, turint galvoje vienodą Europos Sąjungos gyventojų traktavimą.