Posėdžio stenograma

Antradienis, 2008 m. gegužės 20 d. - Strasbūras

6. Pažanga, padaryta siekiant lygių galimybių ir kovojant su diskriminacija ES (diskusijos)

  Pirmininkas. - Kitas klausimas yra E. Lynne pranešimas (A6-0159/2008) Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu dėl pažangos, padarytos siekiant lygių galimybių ir nediskriminavimo Europos Sąjungoje (Direktyvų 2000/43/EB ir 2000/78/EB (2007/2202(INI)) perkėlimas).

  Elizabeth Lynne, pranešėja. − Pone pirmininke, noriu padėkoti kitoms frakcijoms, ypač šešėlinėms, už bendradarbiavimą. Tikiu, kad visų dėka pranešimas bus puikus.

Šiame pranešime apžvelgiau Užimtumo ir Rasinės lygybės direktyvų perkėlimą ir taikymą. Daugiau koncentravausi į Užimtumo direktyvą, nes Rasinės lygybės direktyvą praeitais metais labai puikai išnagrinėjo Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas. Šių direktyvų, ypač Rasinės lygybės direktyvos, perkėlimas ir taikymas ES yra fragmentiškas. Taip pat piliečiams trūksta informacijos, kaip elgtis susidūrus su diskriminacija.

Europos Komisija, valstybės narės, profesinės sąjungos, taip pat vyriausybiniai ir ne vyriausybiniai tarpininkai turi daryti viską, kas yra jų galioje, siekiant didinti piliečių žinojimą apie šias direktyvas. Taip pat valstybės narės turi atitinkamai finansuoti nepriklausomas organizacijas, kovojančias už lygybę, bei užtikrinti šių organizacijų kompetenciją.

Per dažnai diskriminacijos aukos yra paliktos vienos kovoti su diskriminacija, be advokato pagalbos ir lėšų, kad galėtų imtis teisinio proceso. Tai turi keistis. Valstybės narės turi užtikrinti, kad diskriminuojamiesiems būtų iš karto suteiktos visos garantijos ir pagalba teisiniame procese. Vis dėlto noriu pasidžiaugti, kad Komisija pradėjo domėtis diskriminacijos tema. Mums reikia surinkti daugiau duomenų ir sutarti dėl bendros duomenų rinkimo tvarkos.

Džiaugiuosi Komisijos domėjimusi įvairiomis diskriminacijos formomis ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl savo pranešime pabrėžiu visapusiškų kovos su diskriminacija teisės aktų svarbą. Mes turime vengti dalinio požiūrio. Negali būti diskriminacijos hierarchijos. Naujoji direktyva turi apimti diskriminaciją ir galimybę naudotis prekėmis ir paslaugomis visais pagrindais, kurių neapima 13 straipsnis. Naujojoje direktyvoje turi būti išdėstyti tokie diskriminacijos pagrindai kaip neįgalumas, amžius, religija, įsitikinimai ir seksualinė orientacija. Rasės ir lyties pagrindas jau yra įtrauktas užimtumo prasme.

Apgailestauju, kad nors Komisijos narys V. Špidla ir atsidavęs šiam reikalui, taip pat ir Komisija priėmė horizontaliąją direktyvą savo 2008 m. programoje (už tai noriu pagirti Komisijos narį V. Špidla), vis dėlto Komisija žengė keletą žingsnių atgal. Ar gali Komisija atsakyti, kokioje stadijoje dabar yra poveikio vertinimas? Ką jis apima? Ir kada jis bus paskelbtas? Kaip suprantu, Komisija teigia, kad šiuo metu ji gali priimti teisės aktą tik dėl negalios ir daugiau nieko. Tai nepriimtina, vadinasi, reikalinga mūsų pagalba.

Daug metų dalyvavau teisės aktų rengimo procese dėl Sutarties 13 straipsnyje numatytų negalios ir amžiaus pagrindų, bet dabar manau, kad neturime nieko išskirti. Nediskriminavimas ir žmogaus teisės yra Europos Sąjungos pagrindas, ir su visais ES piliečiais reikia elgtis vienodai.

Aš raginu jus balsuoti už mano pranešimą, o ypač už visapusišką direktyvą dėl kovos su diskriminacija, taip parodydami Komisijos atstovams, kurie su tuo nesutinka, ir valstybėms narėms, kad mes, kaip Parlamentas, esame įsipareigoję bent jau užkirsti kelią visų formų diskriminacijai, taip nutraukdami absurdišką idėją, kad bet kurio mūsų visuomenės nario diskriminavimas yra normalu.

(Plojimai)

PIRMININKAVO: L. COCILOVO
Pirmininko pavaduotojas

  Vladimir Špidla , Komisijos narys. − (CS), pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia aš noriu padėkoti E. Lynne už jos išsamų ir aktualų pranešimą ir Komisija visiškai sutinka su jo turiniu. Komisija palaiko pasiūlymus visiškam Direktyvų 2000/43/EB ir 2000/78/EB perkėlimui. Kaip jūs jau žinote, Komisija iniciavo daugybę teisinių procedūrų, kartu įtraukdama ir kai kurias valstybes nares, kur buvo pastebėta teisės aktų leidimo neatitikimų, ir nedvejos siekdama užtikrinti, kad ateityje teisės aktų leidimas ES atitiks visus reikalavimus, ir pažada atlikti visus patobulinimus, kur iki šiol buvo pastebėta neatitikimų.

Taip pat Komisija pripažįsta, kad turi būti atliktas šių abiejų direktyvų įgyvendinimo stebėsena. Taigi, šiuo metu Komisija dirba, tobulindama diskriminacijos atvejų registravimo sistemą. Svarbiausia yra reali nauda asmenims, o ne abstraktus sistemos veikimo vaizdas.

Pranešime taip pat yra teisingai pabrėžta institucijų svarba skatinant vienodą vertinimą: stebėsena, paramos aukoms teikimas ir žinių apie turimas teises skleidimas. Norėčiau pabrėžti, kad čia ypač svarbų vaidmenį atlieka nevyriausybinis sektorius. Komisija pritaria, kad institucijoms ir nevyriausybinėms institucijoms būtų suteiktas didesnis vaidmuo, ir būtų kovojama su diskriminacija ne tik etniniu ar lyties pagrindu.

Kaip tvirtinama 2008 m. Komisijos darbų programoje, aš siūlau pakeisti EB sutarties 13 straipsnį, praplečiant apsaugą nuo diskriminacijos už darbo rinkos srities ribų. Tai būtų įtrauktą į platesnę galimybių, požiūrio ir solidarumo programą, kuri bus pavirtinta birželio mėn. pabaigoje.

Aktyviose politinėse diskusijose kalbama apie poreikį toliau leisti kovos su diskriminacija teisės aktus ES lygmeniu. Paaiškinkime: šios diskusijos nėra apie tai, ar kovoti su diskriminacija, ar ne, bet kaip kovoti pačiu efektyviausiu būdu. Įvertinant politinį šios temos jautrumą ir menką kai kurių valstybių narių susidomėjimą, pagrindas turi būti parengtas labai kruopščiai.

Seminare, įvykusiame balandžio 29 d., kuriame buvo aptariama atnaujinta socialinė darbotvarkė, sutarėme, kad prieš nuspręsdami, kokiu būdu geriausia toliau veikti, turime atlikti išsamią analizę. Kad ir koks bus tolesnis per ateinančias keletą savaičių Komisijos pateiktas sprendimas, jis bus paremtas išsamia analize. Jame bus atsižvelgta į visas diskriminacijos formas ir subsidiarumo bei proporcingumo principus. Bet svarbiausia, kad jis bus toks, kad atneštų tikrą naudą tiems, kuriems jos reikia.

Baigdamas, aš norėčiau paminėti, kad atsižvelgdama į tai, kad šie metai yra Europos lygių galimybių metai, Komisija planuoja pristatyti komunikatą, kuriame bus nurodytos konkrečios priemonės, kaip pagerinti kovą su diskriminacija Europos Sąjungoje. Kartu Komisija paskelbs pranešimą apie tai, kaip ES politika prisideda prie romų tautybės žmonių situacijos gerinimo.

  Tatjana Ždanoka , Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės referentė. − Pone pirmininke, visų pirma noriu padėkoti pranešėjai E. Lynne iš Užimto ir socialinių reikalų komiteto Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir mano politinės frakcijos vardu už puikiai atliktą darbą ir puikų pranešimą.

Deja, diskriminacija vis dar išlieka viena svarbiausių ir labiausiai paplitusių žmogaus teisių problemų Europos Sąjungoje. Nors ir veikia kovos su diskriminacija direktyvos, noriu pabrėžti, kad jos numato tik minimaliuosius standartus. Gėdinga, kad valstybės narės neperkelia ir neįgyvendina net tų minimaliųjų standartų. Mes manome, kad Europos Komisija valstybėms narėms turėtų aktyviau taikyti pažeidimo procedūrą.

Kiekvienas Sąjungoje turi būti tikras, kad nebus diskriminuojamas ir kad jis turi veiksmingus teisinius įrankius kovai su diskriminacija. Valstybės narės bei Komisija taip pat turėtų aktyviai didinti žmonių informuotumą ir šviesti, kaip kovoti su diskriminacija.

Kita problema, apie kurią šiandiena jau girdėjome, kelia man dar didesnį susirūpinimą. T. y. mums reikia išsamios teisinės sistemos kovai su diskriminacija. Kaip supratau iš Komisijos nario pareiškimo, mes negalime būti tikri, kad Komisijos pateiktoje 2008 m. programoje, kuriai mes taip šauniai pritarėme, kur buvo pateiktas pasiūlymas dėl direktyvos, įgyvendinančios vienodą požiūrį kitose nei užimtumas srityse visais pagrindais, ši sistema bus išdėstyta.

Man tai būtų didelis šokas, jeigu Komisija, kovodama su diskriminacija, atmestų kai kuriuos pagrindus. Vadinasi, pasibaigus Europos lygių galimybių metams, mes vėl galėtume leisti europiečius vertinti skirtingai. Negalime to leisti.

  Edit Bauer , PPE-DE frakcijos vardu. – (HU) Ačiū, pone pirmininke. Pone pirmininke, ponios ir ponai, priešinimasis diskriminacijai yra pagrindinė žmogaus vertybė; šia prasme visų mūsų nuomonė ta pati. Europos liaudies partija skiria ypatingą dėmesį kovos su diskriminacija politikai. Mūsų įsitikinimu, valstybės narės turi nepaneigiamą ir neišvengiamą pareigą užtikrinti, kad nė vienas Europos Sąjungos pilietis nesusidurtų su diskriminacija.

Mūsų frakcija taip pat supranta, kad, deja, ne visas problemas galima išspręsti leidžiant teisės aktus. Norint palaipsniui išspręsti diskriminacijos problemą, būtina atitinkama politinė kultūra, tolerancija kasdieniniame gyvenime ir darbe, viešajame gyvenime, bendraujant ir nacionaliniu ir vietos lygmeniu, taigi mes turime įtraukti į tai visą visuomenę.

Kaip rodo praktika, Europos direktyvų dėl diskriminacijos taikymas nėra lengva užduotis. Pusė valstybių narių nesugebėjo tinkamai perkelti direktyvų į savo teisinę sistemą arba deramai jų taikyti. Tai rodo, kad Europos teisės aktuose tarp EB sutarties 13 straipsnio ir šių direktyvų esama atotrūkio. Tai reiškia, kad pagal Europos teisės aktus, ne visoms „ginamoms“ grupėms, kitaip tariant, toms, kurios paminėtos 13 straipsnyje, garantuotos lygios teisės atsižvelgiant į galimybę naudotis prekėmis ir paslaugomis.

Europos liaudies partija, deja, netiki, kad šį atotrūkį panaikinti padės išsamių direktyvų priėmimas – tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Vietoj to, regis, Europos direktyva reikalinga tam, kad skubiai netaikant jokios hierarchijos padėtų nutraukti 84 mln. neįgaliųjų diskriminaciją, kad šie žmonės galėtų naudotis tomis vienodomis teisėmis visoje ES.

Turint galvoje, kad didėja vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė, o dėl su amžiumi susijusių chroninių ligų neretai žmonių sveikata labai suprastėja, tad panašu, kad neįgaliųjų skaičius ateityje tik didės. Mes esame įsitikinę, kad toks požiūris suteiks efektyvesnę, praktiškesnę pagalbą neįgaliesiems. Todėl mūsų frakcija palaiko Europos Komisijos iniciatyvą siekiant šio tikslo. Ačiū.

  Magda Kósáné Kovács , PSE frakcijos vardu.– (HU) Ačiū, pone pirmininke. Puikus E. Lynne pranešimas yra paremtas atsakomybe, atsirandančia tarp mūsų dėl neigiamo požiūrio į negatyviąją diskriminaciją. Ji ne tik Europoje neišnyko, bet remiantis Eurobarometro atlikto tyrimo duomenimis, ji vis didėja ir Europos piliečiai tai jaučia. Norėčiau pridurti, kad ES išsiplėtimas taip pat įnešė naujų diskriminacijos formų augimo grėsmę, pavyzdžiui, kaip didėjantis nepageidaujamų žmonių skaičius. Romų tautybės žmonių diskriminacija tampa ypač žiauri.

Didžioji dauguma Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto balsavo už horizontaliosios direktyvos priėmimą. Visi prisimename nepasitikėjimą Parlamentu dėl naujai suformuotos Komisijos, nepasitikėjimą dėl vieno kandidato išsakyto požiūrio į diskriminaciją. Komisija tuo metu prižadėjo imtis veiksmų pagal EB sutarties 13 straipsnį, pasitarusi su vadovybe, ir pristatyti teisės aktus, skirtus kovoti su visomis diskriminacijos formomis, ir sukurti teisinį kovos su pažeidimais pagrindą.

Komisija taip pat turi skubiai patikrinti, kaip valstybėse narėse yra perkelti esami Europos Sąjungos teisės aktai, ir pradėti pažeidimo procedūras už esamų direktyvų neperkėlimą. O dėl Socialistų frakcijos Europos Parlamente, tai nepriimtina, kad būtų sukurta kokia nors hierarchinė sistema, t. y. EB sutarties arba draudimų, susijusių su diskriminacija prasme, išvardijant tai Lisabonos sutarties pakeitimuose. Mes neketiname klausti, kas kenčia labiau – neįgalieji, gėjai ar pagyvenę žmonės.

E. Lynne pranešime pateiktas pasiūlymas yra galimas teisinis sprendimas; kitaip tariant, mes nekantriai laukiame bendros, horizontaliosios direktyvos iš Komisijos, net jei ji ir būtų nepriimta, ji būtų būtina specialių nuostatų skirtingiems sektoriams formulavimui ir kitais atvejais.

Aš tikiu, kad tai sulauks Europos piliečių palankumo, kurie yra arba gali tapti diskriminacijos aukomis. Labai ačiū.

  Bernard Lehideux , ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, ponia E. Lynne, jūsų darbas ir atsidavimas šiam svarbiam klausimui buvo nepaprastas. Vienas pirmųjų iš mūsų frakcijos galėjau tuo įsitikinti Užimtumo ir socialinių reikalų komitete. Nuoširdžiai dėkoju jums.

Apsauginė teisė veiksminga tuomet, kai ji yra efektyviai taikoma. Štai kodėl, ponia E. Lynne, aš palaikau jūsų susirūpinimą dėl prasto direktyvų dėl diskriminacijos draudimo įgyvendinimo kai kuriose valstybėse narėse. Ši situacija yra nepriimtina ir Komisija turi imtis tvirtų bei apgalvotų veiksmų. Čia negali būti jokių nuolaidžiavimų.

Apsauginė teisė taip pat yra bevertė, kol ja negali pasinaudoti tie, kuriems ji yra skirta. Štai kodėl aš manu kaip jūs, kad diskriminacijos aukos tikrai gali pasinaudoti informacija apie jų teises bei priemonės, kaip save apginti. Tai yra valstybių narių atsakomybė, ir dar kartą pasikartosiu, negali būti jokio aplaidumo.

Nors jūsų pranešime pateikiami esminiai aspektai – taip, matyt, yra dėl išsamaus požiūrio į kovą su diskriminacija, apie kurią jūs pasisakote. Aš besąlygiškai palaikau jūsų reikalavimą priimti išsamią direktyvą, kurioje būtų siekiama kovoti su visų formų diskriminaciją. Kaip ir jūs aš esu įsitikinęs, kad bendras vienodas požiūris yra labai svarbu, norint kovoti su visų formų diskriminacija. 13 straipsnyje neraginama nesiimti tam tikrų veiksmų arba imtis nekoordinuotų veiksmų – jame raginama imti veikti.

Komisijos nariai, ponios ir ponai, pamirškite savo baimes ir teorines diskusijas. Pasiūlymas dėl išsamios direktyvos yra būtinas ir visiems akivaizdus. Dauguma čia esančių sutinka su šia nuomone ir prašo jūsų, Komisijos nary, tai išgirsti.

  Jean Lambert , Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, mes taip pat džiaugiamės A. Lynne pranešimu ir visiškai palaikome idėją dėl išsamios direktyvos bei manome, kad tai yra kultūrinis aspektas, apie kurį kalbėjo E. Bauer. Bet jau yra juntami pirmieji Komisijos bandymai spręsti šį klausimą ir mes linkime Komisijai išlikti tvirtos nuomones toliau sprendžiant šį klausimą.

Mes manome, kad yra labai svarbu turėti išsamius teisės aktus. Pavyzdžiui, tai panaikintų kai kurias spragas, dėl kurių rasistai ir ksenofobai panaudoja religinę diskriminaciją, taip paslėpdami savo rasistinį požiūrį.

Labai svarbu, kad mes atsikratytume tų abejotinų draudimų, pvz., apžiūrų ir sveikatos patikros atveju, amžiaus pagrindu.

Mes visiškai palaikome pranešėjos skatinimą informuoti piliečius apie jų teises ir galimybę jomis pasinaudoti, teikiant veiksmingą teisinę pagalbą ir padedant stiprioms nepriklausomoms institucijoms.

Todėl mes džiaugiamės šiuo pranešimu ir palaikome jame išsakytas idėjas.

  Jan Tadeusz Masiel , UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, sveikinu E. Lynne parengus labai praktišką pranešimą itin aktualia tema. Vis dėlto esu šiek tiek nustebintas dėl jo išraiškos formos, kuri man šiek tiek primena totalitarizmo išraiškos formas. Jeigu nežinočiau, kad pranešėja buvo Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narė, pamanyčiau, kad šį pranešimą parengęs žmogus prijaučia komunistams. Mano manymu, nevertėtų leistis į detales, kaip buvo padaryta šiame pranešime, ir vardyti diskriminacijos formas, kurių negalima toleruoti, ir kaip mes turėtume elgtis; tiesiog diskriminacijos uri išvis nelikti. Žmonija susikūrė savo tvarką ir draudimus dešimčia glaustų dievo įsakymų, kurie glaustai draudžia žudyti, svetimoteriauti. Mes tiesiog turėtumėme pridėti: nediskriminuok, o visa kita palik spręsti valstybių narių ir žmonių grupių kompetencijai. Vis dėlto aš pritariu šio pranešimo turiniui, manydamas, kad Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos septintas pakeitimas bus priimtas.

  Bairbre de Brún , GUE/NGL frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Lizos Lynne pranešime pabrėžiama nuoseklios teisės aktų leidybos sistemos svarba, kuri padės išvengti diskriminacijos ne darbiniuose santykiuose, kartu įtraukdama į kovą platų įvairių subjektų ratą.

Milijonai žmonių (pagyvenę žmonės ir kitos diskriminuojamųjų grupės) Europos Sąjungoje yra diskriminuojami, kai nori naudotis sveikatos priežiūros, išsilavinimo, transporto paslaugomis, arba bandydami apsidrausti ar gauti paskolą.

Šios grupės, nesant griežtesnių Europos lygmens teisės aktų, turi sunkumų įsidarbinant. Efektyvūs Europos Sąjungos tesisės aktai pakeitė darbdavių požiūrį. Tai atsitiko dėl Europos direktyvos, kurioje valstybėms narėms buvo liepta mėginti nutraukti diskriminavimą įdarbinant – nors šioje srityje dar reikia daug nuveikti. Išsamūs teisės aktai turi būti priimti Europos lygmeniu, siekiant sustiprinti piliečių teises naudojantis prekėmis ir paslaugomis.

Noriu pagirti pranešėją už jos pranešimą ir norėčiau paprašyti savo kolegų balsuoti prieš pakeitimus, kurie silpnina žmogaus teisių apsaugą.

  Philip Bushill-Matthews (PPE-DE). - Pone pirmininke, pastaruosius devynerius metus aš priklausiau Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui drauge su labiausiai JK Vakarų Midlandse pasižymėjusia kolege, šio pranešimo autore – Elizabeth Lynne.

Beveik be išimčių sutarėme praktiškai dėl visų klausimų nesileisdami į derybas dėl kompromisinių pakeitimų, nes mūsų nuomonė buvo panaši.

Aš manau, kad kiekvienai taisyklei turi būti išimtis ir mano giliai nuostabai šis pranešimas kaip tik tai ir yra. Nuoširdžiai gaila, kad, mūsų akimis, politinis požiūris yra tikroji problema.

Noriu užbėgti už akių ir pasakyti, kol kai kurie, sėdintys kairėje, nepradėjo savo nuolatinio tiesos iškraipymo, kad visi iš centro ir iš dešinės nepakenčiame visų formų diskriminacijos. Visi mes iš centro ir dešinės norime rasti praktinių būdų, padėsiančių panaikinti diskriminaciją, ir pritartume specialiai direktyvai (neseniai svarstytą Komisijos), skirtą padėti neįgaliesiems.

Bet mes suprantame, kad „išsami ir aiški“ ES direktyva kovai su diskriminacija, kuri iš esmės yra atviras kvietimas Komisijai sukurti dar daugiau ES teisės aktų pagal principą „vienas visiems tinkantis dydis“. Tokie teisės aktai mažai gali gelbėti sprendžiant dabartinius sunkumus ir netgi gali duoti priešingus rezultatus. Mes pateikiame savo pakeitimus, siekdami pagreitinti šio klausimo sprendimą.

Kol kai kurie esamos diskriminacijos aspektai tebėra problemiški, siūlymas, kad bendresni ES teisės aktai galėtų būti jų sprendimo būdas, mūsų manymu, yra ne vietoje. Egzistuojantys ES teisės aktai dėl diskriminacijos vis dar įrodo, kad praktikoje jie yra sunkiai pritaikomi. Prieš kurdami naujas ES direktyvas, turime geriau pritaikyti esamas ir suvokti jų taikymo problemas.

Kaip teigė viena JK organizacija, daugumos problemų dėl diskriminacijos neišspręsime sukurdami daugiau teisės aktų. Laiką geriau skirti renginiams, skirtiems skirtingoms kultūroms ir religijoms, kurie keistų supratimą. Mes su tuo sutinkame.

Norėčiau padėkoti Komisijai už turiningas įžangines pastabas ir pareikšti, kad mes labai tikimės, jog Komisija tinkamai sureaguos.

  Stephen Hughes (PSE). - Pone pirmininke, aš manau, kad Philip Bushill-Matthews kritika pabrėžia, koks puikus yra Elizabethos Lynne pranešimas. Manau, ją reikia pasveikinti. Ji atliko puikų darbą, pabrėždama menką dviejų direktyvų dėl diskriminacijos užimtumo klausimais, priimtų 2000 m., taikymo ir perkėlimo į nacionalinę teisę lygį.

Bet grįžtant prie esmės, jūs, Komisijos nary, ir Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas pripažinote, kad diskriminacija nedingsta už biuro ar gamyklos sienų. Mes pripažinome, kad būtina veikti plačiau, siekiant pristatyti horizontaliąją direktyvą, skirtą kovoti su visomis diskriminacijos formomis, vyraujančiomis visuomenėje. Jūs viešai teigėte, kad palaikote šią idėją. Jūsų pirmininkas J. M. Barroso viešai pritarė horizontaliajai direktyvai.

Taigi, mes esame labai sunerimę, girdėdami, kad Komisija traukiasi atgal, t. y. pakartotinai svarstoma tik dėl neįgalumo. Man teko girdėti, kad Komisija svarsto tris galimus variantus: pirma, horizontalioji direktyva; antra, speciali direktyva dėl neįgalumo ir, trečia, direktyva dėl neįgalumo ir kartu kokios nors kitos diskriminacijos formos.

Kokia galutinio pasirinkimo logika, aš nežinau. Dabar mums reikia gero advokato, Komisijos nary, dėl šios horizontaliosios direktyvos, dėl kurios įsipareigojote. Kaip teigė Elizabeth Lynne, Europos Sąjungoje negali būti diskriminacijos formų hierarchijos. Visi Europos Sąjungos piliečiai yra lygūs ir su jais turi būti elgiamasi vienodai. Negalime toleruoti jokios diskriminacijos jokiais pagrindais Bendrijoje.

Girdėjau tai sakant praeitos savaitės susitikime Briuselyje, ir jūs, Komisijos nary, apie tai užsiminėte šiandien, taip pat ir Philip Bushill-Matthews ką tik tai padarė, kad mums nevertėtų toliau veikti, kadangi prieš keletą valstybių narių dėl ankstesnių direktyvų nesilaikymo buvo pradėta pažeidimo procedūra. Mes negalime to laikyti argumentu. Negalime leisti valstybėms narėms daryti įtakos mūsų darbui dėl lėto jų pačių tempo įgyvendinant direktyvas. Jūs, Komisijos nary, turite iniciatyvos teisę ir turite ja pasinaudoti. Mes turime veikti griežtai. Jūs taip pat turite veikti griežtai, kad užtikrintumėte visišką valstybių narių direktyvų įgyvendinimą ir neleisti lėtinti proceso.

Mes taip pat turime sutelkti visą dėmesį į tvirtas priemones, užtikrinančias visišką valstybių narių direktyvų, priimtų 2000 m., laikymąsi. Aš labai gerai vertinu Elizabeth Lynne pranešimą.

  Pirmininkas. Norėčiau minutėlę stabtelti ir pasveikinti visus susirinkusius čia, Parlamente, įvairias galerijoje esančias lankytojų grupes. Tęskime diskusiją.

  Sophia in 't Veld Veld (ALDE). - Pone pirmininke, šiai Europos Komisijai, 2004 m. Europos Parlamentas suteikė žalią šviesą tvirtai pasižadėjus rūpintis pagrindinėmis teisėmis. Tačiau nepakanka vien tik tuščiažodžiauti apie lygybę. ES piliečiai turi turėti teisines priemones savo teises ginti teisme. Šiuo metu Europos Komisija pašėlusiai ieško pasiteisinimo norėdama išvengti uždrausti diskriminaciją ir teisinasi, kad reikia atlikti gilesnes studijas, lyg mes ir taip nematytume, kad diskriminacija vyrauja visur ar kad nėra bendro Tarybos sutarimo. Bet tai niekada nesustabdė Komisijos nuo atkaklių pastangų teikti kitus pasiūlymus kitose srityse, pavyzdžiui, energijos politikoje. Ir nepamirškime, kad diskriminacija jau yra uždrausta Sutarčių pagrindu, tačiau jei mes nesukursime teisės aktų, teismai tai padarys už mus. Taigi, aš tikiuosi, kad Europos Komisija prisiims atsakomybę ir pakovos už Europos Sąjungos piliečių teises, nes jeigu horizontalioji direktyva žlugs, leiskime jai žlugti Taryboje, o ne Komisijoje.

(Plojimai)

  Elisabeth Schroedter (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, S. in’t Veld aiškiai viską pasakė ir aš galiu tik dar kartą pridurti: mums reikia pagrindų direktyvos, norėdami suteikti kiekvienam tą pačią apsaugą nuo diskriminacijos. Nepriimtina, kad, pavyzdžiui, homoseksualams ar pagyvenusiems žmonėms suteikta mažiau žmogaus teisių nei migrantams. Turime nutraukti šią situaciją kuo greičiau.

Dar daugiau, noriu dar kartą priminti, kad J. M. Barroso būdamas čia, kai Parlamentas svarstė Komisijos nuomonę, pasižadėjo imtis šios pagrindų direktyvos. Būdama vokietė, turiu pasakyti, kad Vokietijos vyriausybės elgesys yra ciniškas. Vokietijoje yra įstatymas, ginantis visus vienodai, bet čia, Europos lygmenyje, vyriausybė vykdo kampaniją prieš pagrindų direktyvos įgyvendinimą be jokių rimtų priežasčių. Manau, kad tai yra grynas populizmas žmogaus teisių kaina.

  Ria Oomen-Ruijten (PPE-DE) . – (NL) Pone pirmininke, kova su diskriminacija, ar tai būtų diskriminacija religijos, lyties ar negalios pagrindu, yra vienas iš ramsčių, ant kurių laikosi Europa. Ši politika yra išdėstyta visose mūsų ES sutartyse ir teisės aktuose.

Ši politika Europos Sąjungoje puikiai pasiteisino kovos su tiesiogine ar netiesiogine diskriminacija dėl lyties prasme. Dabar galime įvertinti situaciją direktyvų ir sutarčių požiūriu ir įrodyti, kad nepaisant paties sudėtingiausio teisės aktų leidimo proceso pasaulyje, politika nefunkcionuoja tinkamai.

Jūs galite pasirinkti iš dviejų variantų. Pasipriešinimo variantas leistų mums pristatyti naują, išsamią strategiją ir nauju būdu išspręsti problemas. Nemanau, kad tai galima atlikti tokiu būdu. Tai įrodo 2000 m. teisės aktai, kuriais remiantis pažeidimo procedūros buvo taikomos dešimtyje valstybių narių, tarp jų ir Nyderlanduose, dėl aiškumo, kaip šių valstybių teisės aktuose perkeltos konkrečios nuostatos dėl vienodo požiūrio. Nauji išsamūs teisės aktai nepadės, taigi tai lieka tik kalbos.

Dėl to mes turime ypač susikoncentruoti ties mentalitetu ir veiksmų programomis ir tokiu būdu užtikrinti, kad diskriminacijos, net ir netiesioginės, daugiau neliktų. Turime užtikrinti, kad taikymas gerėtų, o tada taip pat turime rasti sprendimus problemoms, ypač susijusioms su negalia.

Aš iš visos širdies pritariu E. Bauer prašymui, taip pat ir mūsų frakcijos nariai, ir tikiuosi, kad mūsų puiki teisės aktų leidimo programa įsitvirtins praktikoje. Labai jums ačiū.

  Lissy Gröner (PSE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, noriu padėkoti E. Lynne už jos pranešimą; jis pasirodė pačiu laiku. Noriu tarti žodį visiems Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos nariams: diskriminavimas dėl darbo užmokesčio prieš moteris yra įtrauktas į Sutartį pastaruosius 40 metų, bet kol kas niekas nepasikeitė. Jei jūs, priklausantys PPE-DE frakcijai, ir toliau tvirtai laikysitės atmesdami horizontaliąją direktyvą, man tampa aišku, kad jūsų vertybės ir principai grindžiami gražiais žodžiais ir iškilmingais minėjimais Europos Sąjungoje. Jūs visiškai nenorite vienodo požiūrio! Jums priimtina gėjų ir lesbiečių diskriminacija. Jūs norite, kad tokia būtų politinė kultūra. Ne, aš su tuo nesutinku!

Tryliktas straipsnis apima visus lygių galimybių kriterijus ir galų gale įvairios diskriminacijos formos taip pat turi būti įtrauktos. Kovos su diskriminacija politika gali būti patikima tik tuo atveju, jei ji pati yra nediskriminuojanti. Europos Sąjungoje buvo daugybė procedūrų ir veiksmų. Tai buvo tiesiog propaganda, kuria buvo norima išvengti tam tikrų minimalių standartų laikymosi. Valstybės narės, kurios viso to atsisakė, tiesiog paskubėjo. Pažeidimo procedūros buvo pradėtos, net ir prieš mano šalį Vokietiją.

Aš raginu Komisiją ir kiekvieną jos narį aiškiai išsakyti savo nuomonę apie horizontaliąją direktyvą, siekiant panaikinti žmogaus teisių hierarchiją Europos Sąjungoje. Mes turime įgyvendinti ES politika laikydamiesi sutarties. 13 straipsnis yra Sutarties dalis ir jis turi apimti visus aspektus, išdėstytus E. Lynne pranešime.

  Marco Cappato (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti E. Lynne už jos darbą. Parlamentas tuoj ir vėl išreikš savo poreikį dėl horizontaliosios direktyvos. Tai jau bus devintas kartas, Komisijos nary V. Špidla. Kadangi tai jau devintasis Parlamento prašymas, tikimės iš Komisijos šiuose Rūmuose sulaukti daugiau aiškumo iš dalies dėl to, kad tai reiškia ir pirmininko J. M. Barroso įsipareigojimą ir kad poveikio vertinimo procesas jau yra įsibėgėjęs.

Atvirai kalbant, ši kai kurių Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos narių idėja prieš horizontaliąją direktyvą yra nesuprantama. Praeityje kairieji buvo pateisinamai kritikuojami dėl noro visuomenę skirstyti į korporacijas ir korporacijų atstovybę. Bet, rodos, tai yra tas pats, ką jūs ketinate daryti šiandien: neįgaliesiems taip, nes tai yra daugiau politiškai korektiška, o kitų formų diskriminacijai – ne, palaukime.

R. Oomen-Ruijten šiandien čia nėra, bet kairieji taip pat kartais teigia, kad norint pakeisti požiūrį, reikia daugiau nei priimti naujų teisės aktų. Šiuo metu tokią nuomonę girdime iš PPE-DE frakcijos narių. Pakalbėkime apie individualias teises ir tai, kad nereikia sudaryti vienos korporacijos: viena mažuma prieš kita mažumą, bet turime užtikrinti, kad visi piliečiai nebūtų diskriminuojami. Tai yra prasminga ir mes prašome jūsų taip elgtis. Atvirai kalbant, mums nereikia priemonių, paremtų vien kuria kategorija. ES piliečiams to nereikia.

  Anja Weisgerber (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visi sutariame dėl vieno: esame prieš bet kokią diskriminacijos formą. Tai ir noriu pabrėžti pačioje pradžioje. Tačiau yra skirtingų būdų šiam tikslui pasiekti. Aš esu tos nuomonės, kad apsauga nuo diskriminacijos negali būti įtikinamai geriau kontroliuojama Europos Sąjungos lygmeniu negu nacionaliniu. Čia taip pat tikimės subsidiarumo principo taikymo. Daug kasdienio gyvenimo sričių yra reguliuojamos ES kovos su diskriminacija taisyklėmis. Per pastaruosius metus buvo priimtos keturios kovos su diskriminacija direktyvos: Rasinės lygybės direktyva, Užimtumo direktyva, Vienodo požiūrio ir Lyčių lygybės direktyva.

Šiuo metu prieš valstybes nares vykdoma daugybė pažeidimo procedūrų dėl Sutarties perkėlimo problemų. Tiksliai tariant, šiuo metu pažeidimo procedūra pradėta prieš 20 valstybių narių, o tai sudaro tris ketvirčius ES valstybių narių. Pasirodo, valstybėse esama didelio teisinio netikrumo. Naujas, platus pernelyg visa supaprastinantis būdas pagrindų direktyvos forma nėra tinkamas šio teisinio netikrumo sprendimo būdas. Šias problemas Komisija visų pirma turėtų išstudijuoti esamas problemas, prieš siūlydama naujas direktyvas.

Priešingu atveju tiesiog atsiras dar daugiau biurokratijos, daugiau išlaidų piliečiams ir mažiau teisinio aiškumo, ir tai niekam nebus naudinga, o ypač kovai su diskriminacija. Dėl šios priežasties aš kaip ir visa mano frakcija esu prieš tuos E. Lynne pranešimo punktus, kus raginama priimti horizontaliąją pagrindų direktyvą. Jei kitos frakcijos nusiteikusios kategoriškai ir šios direktyvos poreikis išlieka, mano balsas bus prieš šį pranešimą, tačiau ne todėl, kad aš esu prieš kovą su diskriminacija, o todėl, kad, mano manymu, pagrindų direktyva Europos lygmeniu yra netinkamas sprendimas. Neįgalumo srityje visos valstybės narės kaip ir visa Europos bendrija pasirašė Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Štai tokia forma turime vykdyti savo įsipareigojimus, tai ir darysime. Todėl neturėtume spręsti kitų problemų priimdami dar vieną neaiškią, bespalvę pagrindų direktyvų.

  Richard Howitt (PSE). - Pone pirmininke, kai 2000 m. buvau šio Parlamento pranešėjas rengiant Rasinės lygybės direktyvą, tada Tarybai pirmininkaujanti Portugalija pažadėjo mums, kad nebus jokios diskriminacijos hierarchijos ir kad vėliau bus leidžiami kiti teisės aktai.

2004 m. spalio 26 d. pirmininkas J. M. Barroso pažadėjo šio Parlamento ir šios Komisijos kadencijos metu parengti pagrindų direktyvą dėl, cituoju, „visų diskriminacijos formų“. Tas pažadas buvo pakartotas jų metinėje politikos strategijoje 2008 m. O dabar atėjo laikas jį įvykdyti.

Turiu pasakyti, jog yra neatleistina, kad valstybės narės kai kuriais atvejais tyčia vilkina kovos su diskriminacija užimtumo srityje įgyvendinimą, tačiau būtent taip pasiteisinama, ir Komisija neturėtų leisti, kad patys lėčiausieji nurodinėtų, kaip skubiai tai atlikti.

Prieš dvi savaites aš susitikau su federaline ministre B. Zypries Vokietijoje ir ministru K. Follett D. Britanijoje. Jie abu nori išsakyti savo nuomonę. Suteikite jiems medžiagos, apie ką galėtų kalbėti!

Didžiuojuosi, kad surinkome 1,3 mln. parašų dėl teisės akto dėl neįgalumo. Tačiau kaip šio Parlamento Tarptautinės neįgalumo grupės pirmininkas aš įtraukiu į protokolą savo pritarimą horizontaliajai direktyvai. Jums nepavyks skaldyti ir valdyti.

Baigdamas noriu pabrėžti, kad konservatoriams netinka sakyti, jog jie neapkenčia diskriminacijos religijos, amžiaus ar lytinės orientacijos pagrindais, o po to balsuoti prieš teisės aktus dėl šių pagrindų, neigiant lygias teises europiečiams, gėjams, jauniems ir pagyvenusiems žmonėms bei religinėms mažumoms. Ir „Business Europe“ turėtų gėdytis to, ką pasakė, nusileisdama Komisijos konsultacijai 2007 m. spalio 12 d., cituoju: „Business Europe“ tiki, kad nėra diskriminacijos įrodymų, remiantis 13 straipsniu“. Pati Komisijos Verslo nuomonės tyrimo grupė atskleidė, kad 89 % iš 293 apklaustų įmonių sakė, jog nori lygybę ginančių teisės aktų. To norima, Parlamentas balsuos už tai, Europai to reikia.

(Plojimai centre ir kairėje)

  Holger Krahmer (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, dėkoju E. Lynne, kad kovos su diskriminacija temai skyrė šitiek laiko, ir, tam tikra prasme, visiškai jai pritariu. Tačiau E. Lynne, E. Schroedter, L. Gröner ir S. in ’t Veld, jūsų ketinimai geri, tačiau dabar ragindamos dėl kitos direktyvos prieš diskriminaciją, viršijančios tai, ką mes jau turime Europoje, jūs sau nepadedate.

Visiškai ryžtingai ir tiesiai aš, kaip homoseksualas, čia sakau: žmonėms, kuriuos norite ginti, jūs nė kiek nepadedate. Pagaliau prieš žmones, kuriuos norite čia ginti, bus pasiūlytas išsamus kovos su diskriminacija reguliavimas. Kaip tai gali nutikti? Jei mes išplėsime kovą su diskriminacija iki prekių bei paslaugų ir iki įrodymų naštos perkėlimo, sukursime slaptos diskriminacijos klimatą. Labai nedaug darbdavių sutiks atvirai diskutuoti apie diskriminaciją. Suabejojęs darbdavys nebesikreips į ieškantįjį darbo vien todėl, kad pastarasis, sprendžiant pagal jo paso nuotrauką, atrodys potencialiai rizikingas.

Pagaliau mes nesuteikiame žmonėms jokių paslaugų. Verčiau turėtume rūpintis tuo, kad būtų pakeista šiandieninė kovos su diskriminacija direktyva ir galėtume stebėti, kaip viskas klostysis. Jei mes sukursime painų biurokratijos ir teismų procesų mišinį, taip pat ir teisinį neaiškumą, tai Europos Sąjungos gyventojai vis mažiau pripažins kovos su diskriminacija reguliavimą.

  Carlo Fatuzzo (PPE-DE). – (IT) Pone pirmininke, ponai ir ponios, man suteikta tiek daug laiko, kad tikiuosi, jog gebėsiu jį tinkamai panaudoti, kadangi esu įpratęs kalbėti tik minutę. Girdėjau mano kolegą P. Bushill-Matthews sakantį, kad jis visuomet pritaria ir E. Lynne ir kad bet kokiai taisyklei yra išimtis, tačiau šį kartą jo pozicija yra visai kitokia.

Turiu pasakyti savo brangiajam draugui P. Bushill-Matthews, kad mes taip pat sutariame, tačiau šį kartą, nenorėdamas išduoti mūsų tradicinio supanašėjimo priimant visus sprendimus, turiu pasakyti, kad jūs susidūrėte su išimtimi, nes aš visiškai pritariu horizontaliosios direktyvos, apie kurią Komisijai minėjo E. Lynne, pasiūlymui. Kaipgi man tam nepritarti, kai pastaruosius 40 metų mačiau, kaip Italijos, kurioje gyvenu, piliečiai yra diskriminuojami dėl savo amžiaus, kai pagyvenę žmonės nebetenka savo teisių vien dėl to, kad jie pagyvenę?

Ypač noriu atkreipti dėmesį į tą faktą, jog Italijoje yra įstatymas, kuriame teigiama, kad jauno amžiaus neįgalieji gauna pašalpas, o pagyvenę ir turintys tą patį neįgalumą asmenys tokių pašalpų negauna. Nesuprantu, kaip mes galime laukti ilgus metus, kol gausime teisiną galimybę, kaip S. in’t Veld paaiškino, pasinaudoti teismais, kad priverstume gerbti teises, kurias visiems Europos Sąjungos piliečiams garantuoja Amsterdamo sutarties 13 straipsnis.

  Zita Gurmai (PSE). - (HU) Ponios ir ponai, Europos vienybė yra pagrįsta ne tik ekonomika, bet ir daugeliu svarbių vertybių. Šios vertybės – tai žmogiškojo orumo, laisvės, atsakomybės, solidarumo, įvairovės neliečiamybės, tai laisvės būti nediskriminuojamam principo paisymas. Taip pat tai – tolerancija ir abipusė pagarba.

Šalia politikoss teiginių svarbu, kad šie principai būtų išdėstyti teisėje, taip užtikrinant, kad daugiau nebūtų daromi skirtumai diskriminaciniu pagrindu, ir kad žmonės būtų visapusiškai apsaugoti. Europos projektas tik tada bus perspektyvus, jei gebėsime užtikrinti, kad neįgaliosios visuomenės grupės gali naudotis savo teisėmis. Visapusiška šių grupių integracija yra mūsų bendras interesas, todėl turime imtis atitinkamų priemonių, kad tai užtikrintume.

Todėl kiekviena valstybė narė siekia užtikrinti, kad visos EB Direktyvų 2000/43/EB ir 2000/78/EB nuostatos yra atidžiai ir efektyviai perkeltos, nesuardant jų vientisumo, ir tinkamai įgyvendinamos praktikoje, taip pat kad direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę būtų tikrai naudingas neturinčioms palankių sąlygų grupėms.

Teisės aktai tik tada naudingi, kai jie įgyvendinami praktikoje. Teisės aktų įgyvendinimo stebėsena yra ypač svarbus uždavinys, kuriam reikia skirti ypatingą dėmesį tiek valstybių narių, tiek Bendrijos lygmeniu. Mes turime sukurti oficialaus tyrimo mechanizmus, kurie leistų tirti poveikį. Turime įtraukti nevyriausybines organizacijas, galinčias pateikti konkrečius atsakymus, ir su jomis dalyvauti socialiniame dialoge. Esu įsitikinusi, kad J. M. Barroso tikėjo tuo, ką sakė 2004 m., savo kadencijos pradžioje. Tegul jis nesiliauja tuo tikėjęs.

  Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, norėčiau pakomentuoti du šio puikaus E. Lynne pranešimo aspektus. Visiškai pritariu, kad valstybės narės ir kiti atitinkami veikėjus būtų raginami rinkti, sudarinėti ir skelbti visapusiškus, tikslius, palyginamus, patikimus ir savarankiškus statistinius duomenis apie diskriminaciją, o po to juos taip paskelbti, kad jie būtų lengvai suprantami visuomenei. Šitaip, tikiu, piliečiai patys pamatytų poreikį pokyčiams. Visiškai pritariu raginimui priimti visapusišką, plačią direktyvą. Tai sritis, kur ES gali pasiekti strateginių pokyčių, kai teisės aktai bus įgyvendinti

Galų gale, jei kalbėsime apie Lisabonos sutartį, man buvo labai malonu praeitą savaitę išgirsti pirmininkaujančiosios Slovėnijos komentarus apie 2008 m. darbo programą dėl jų atsakymo į „Vieno milijono parašų dėl neįgalumo“ kampaniją. Tai rodo, kad Tarybai pirmininkaujanti šalis ir, reikia tikėtis, Komisija klausosi piliečių ir atsižvelgia į jų rūpesčius. Tai – daug vilties teikiantis ženklas Piliečių iniciatyvai, kaip pateikta Lisabonos sutartyje, tačiau ir vėl aš noriu, kad į protokolą būtų įtrauktas mano stiprus pritarimas visapusiškai direktyvai. Diskriminacijoje negali būti hierarchijos.

  Pier Antonio Panzeri (PSE). – (IT) Pone pirmininke, Ponai ir ponios, aš pritariu E. Lynne atliktam darbui. Turiu pasakyti, kad šios diskusijos kilo įdomiu Europai laiku. Norėčiau, kad Komisijai ir jums, pačiam Komisijos nariui, pakaktų supratimo, kurio šiuo metu jums tarsi trūksta.

Šis punktas ne tik apie pažangą, padarytą dėl lygių galimybių ir kovos su diskriminacija įdarbinimo ir darbo sąlygų srityje; svarbiausias klausimas yra horizontaliosios direktyvos dėl vienodo požiūrio, apimančios visus diskriminacijos pagrindus, poreikis. Europoje kyla netolerancijos ir priešiškumo klimatas. O tai jau sukelia etninę diskriminaciją – nepamirškite imigrantų ir romų. Neduok Dieve, jei tam būsime abejingi.

Štai kodėl skubiai reikia visapusiškos direktyvos, apimančios visą diskriminaciją, kad būtų visiškai užbaigtas Sutarties 13 straipsnio kovos su diskriminacija paketas. Tai taip pat padėtų pagerinti skirtingų kultūrų sąveikos Europoje lygį; tokia sąveika pagerina kultūros kokybę, yra nenuginčijama ir dabar ypač reikalinga.

Štai kodėl dabar prašau jūsų, Komisijos nario, bei Komisijos parodyti nors truputį daugiau politinės drąsos, nes iki šiol jos visiškai nebuvo parodyta!

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Pone pirmininke, užimtumas yra vienas iš pagrindinių socialinės integracijos veiksnių. Tačiau bedarbystė tarp daugelio grupių narių, ypač tarp moterų, neįgaliųjų, etninių mažumų, migrantų, pagyvenusių ir jaunų žmonių, tik ateinančių į darbo rinką, lieka nepriimtinai aukšto lygio.

Iš tiesų nerimą kelia tai, kad kai kuriose valstybėse narėse perkeliant ir įgyvendinant Direktyvas 2000/43/EB ir 2000/78/EB matomi rimti trūkumai, taip pat trūksta informacijos ES piliečiams apie jų galimybes imtis teisinių veiksmų diskriminacijos atveju. Svarbu, kad valstybių narių vyriausybės kuo greičiau pašalintų diskriminacijos keliamas kliūtis įdarbinimo procesuose.

Viešojo sektoriaus institucijos vaidina svarbiausią vaidmenį skatinant lygybę ir kovą su diskriminacija, nes pagal EB sutarties 13 straipsnį valstybės narės turi užtikrinti visišką, tinkamą ir efektyvų šių direktyvų perkėlimą bei atitinkamą jų įgyvendinimą, kad kova su diskriminacija ES kiltų iš koordinuotų, suderintų su bendru požiūriu į kovą su diskriminacija veiksmų.

  Metin Kazak (ALDE). – (BG) Pone pirmininke, ponai kolegos, visapusiškų kovos su diskriminacija tesės aktų priėmimas ir įgyvendinimas Europos Sąjungos valstybėse narėse yra akivaizdus pasiekimas, ir tai yra ženklas, rodantis, kaip jautriai visuomenė reaguoja į visų piliečių nepaisant jų etninės kilmės, tikėjimo, lyties, amžiaus, sveikatos ir finansinės būklės, vienodo požiūrio principus.

Pritariu raginimui, kurį E. Lynne pateikia savo pranešime, priimti visapusišką direktyvą, kurioje nebūtų jokios kovos su diskriminacija principų hierarchijos. Tačiau turime atkreipti dėmesį į tai, kad Europoje asmenų, priklausančių etninėms ar religinėms mažumoms, diskriminacija išlieka dažniausia jų pagrindinės teisės būti vertinamiems taip pat kaip ir kiti didžiosios daugumos piliečiai pažeidimo forma.

Tam tikrose valstybių narių neapykantos kupinose kalbose islamofobija ir kitos ksenofobijos formos, kurstomos stereotipų, neigiamų nuostatų ir klišių iš praeities skatina latentišką diskriminacinį požiūrį į etnines ar religines mažumas. Štai kodėl Europos Parlamentas, kai jam tai buvo parodyta, pamanė esant reikalinga atkreipti Komisijos ir valstybių narių dėmesį…

(Metiną Kazaką nutraukė Pirmininkas)

  Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, mes visi labai pritariame, kad būtų imtasi visų įmanomų priemonių prieš diskriminaciją. Todėl Europos Parlamentas dar kartą paskelbė, kad pritaria naujos direktyvos priėmimui. Jau yra keturios tokios direktyvos ir dar viena iš esmės juodraštiniame variante. Tai reiškia, kad mes apimame labai platų kovos su diskriminacija priemonių spektrą.

Dabar pagaliau šios priemonės bus įgyvendintos. Vyksta 28 pažeidimo procesai, o tai reiškia, kad kreipiamasi į valstybes nares galų gale įgyvendinti tai, kas buvo nuspręsta šiuose Rūmuose. Dar nežengus pirmojo žingsnio aš prieštarauju iš karto žengti antrąjį, jei konkrečiau – priimti kitą naują direktyvą su daugybe naujų kliūčių, kuriai prireiks lygybes tarnybų įsikišimo. O tai vėl reiškia dar daugiau biurokratijos. Tas faktas, kad nevyriausybinės organizacijos turi pagal įstatymą dalyvauti tesės aktų leidyboje, neleidžia mums pasistumti į priekį vykdant konsultavimą ir t. t. Jei mes giname kovą su diskriminacija, tai turime kovoti už tai, kad kartą ir visiems laikams ir visose valstybėse narėse būtų įgyvendinta tai, kas dabar yra įstatymo numatyta.

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau pakomentuoti nepriimtiną nėščiųjų moterų diskriminaciją, ypač atsižvelgiant į demografinę krizę Europoje. Nepaisant teisinių draudimų, darbdaviai reikalauja, kad jaunos moterys, besikreipiančios dėl darbo, pateiktų medicininį patvirtinimą, kad jos nesilaukia. Jei joms nepavyksta pateikti tokios pažymos, jos netenka galimybės įsidarbinti. Tai sunki, bet reikalinga darbo inspekcijos veiklos sritis. Daugiavaikės šeimos taip pat patiria diskriminaciją. Vidutinės pajamos vienam asmeniui tokiose šeimose įprastai yra daug mažesnės negu vienišų motinų šeimose. Iš kitos pusės, jų atveju šeimos pašalpos ir socialinė pagalba taip pat įprastai yra mažesni, o mokesčiai – didesni. Dažniausiai, kalbėdami apie diskriminaciją, žmonės šių problemų neaptaria.

  Gabriela Creţu (PSE). – (RO) Laukdami horizontaliosios direktyvos, žinome, kad turime Europos ir nacionalinius kovos su diskriminacija teisės aktus, daugybę politinių įsipareigojimų, taip pat ir specialius institucinius mechanizmus. Nepaisant šios optimistiško paviršiaus, priimtų priemonių perkėlimo, įgyvendinimo ir veiksmingumo lygis kai kuriose valstybėse narėse yra labai žemas. Tam, kad pasiektume lygybę tarp vyrų ir moterų, esminis dalykas yra teisingas apmokėjimas už darbą.

Taigi, mes siūlome Komisijai inicijuoti integruotą pozityvių veiksmų planą darbo rinkai tam, kad būtų sumažintas dirbtinis lyčių padalijimas darbo rinkoje ir struktūriniai užmokesčio skirtumai, vis dar egzistuojantys tarp pramonės šakų, kuriose vyrauja moterys, ir tų, kuriose daugiausia dirba vyrai. Šis planas, įvedantis lyčių dimensiją į Europos, nacionalinių ir vietinių biudžetų sudarymą, yra esminė priemonė struktūriniams skirtumams sumažinti ir lygaus apmokėjimo už lygų darbą principui įgyvendinti.

  Jim Allister (NI). – Pone pirmininke, pranešėja savo kalboje pasakė, kad kiekvienas ES pilietis turi būti vertinamas vienodai. Liūdna, tačiau atrodo, kad pranešėja pati tuo netiki. Jei ji tuo tikėtų, tada šiame pranešime būtų aiškiai priešinamasi tam, kad ši ES, suvaržydama teises, atriša rankas diskriminacijai religiniu pagrindu mano rinkimų apygardoje Šiaurės Airijoje; ypač diskriminacijai prieš protestantus, norinčius Šiaurės Airijoje stoti į policijos tarnybą.

Taip, šioje ES yra aiškiai išreikšta religinė diskriminacija, tuo būdu sankcionuojama. Klausydamasis gražiai skambančių pasisakymų prieš diskriminaciją, mąstau apie daugybę jaunų protestantų rinkėjų, norėjusių tapti policininkais, įvertintų geriau negu Romos katalikų kandidatai, tačiau sužinojusių, kad būtent anie yra paskirti, nepaisant protestantų, dėl statutinės diskriminacijos, pateiktos įstatymuose. Taigi, kol gausime horizontaliąją paraišką prieš diskriminaciją…

(Pirmininkas nutraukė pranešėjo pasisakymą)

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Komisijos nary, pone pirmininke, ponios ir ponai, lygybė įstatymo akyse ir apsauga nuo diskriminacijos yra kiekvieno žmogaus teisė – tai patvirtina mūsų valstybių narių konstitucijos, visų valstybių narių konstitucijos. Tačiau mūsų piliečiai nėra nepatyrę diskriminacijos. Pavyzdžiui, lygios lyčių teisės įsidarbinant yra reguliuojamos pagal Bendrijos teisės aktus, nors mes mažiau pabrėžėme, kaip tai atitinka jų įgyvendinimą. Kaip kitaip galėtume paaiškinti Eurostato kasmetinius visuomeninius tyrimus, parodančius didelį skirtumą tarp vyrų ir moterų atlyginimų valstybėse narėse? Mano gimtojoje šalyje, Estijoje, tas skirtumas yra 27 % moterų nenaudai. Taip buvo prieš dešimt metų, taip yra ir dabar.

Šios teisės apsaugos užtikrinimas yra tiek pat svarbus, kaip ir teisinis viso reikalo sutvarkymas. Mes turime susitvarkyti su šia problema ir, jei reikia, pradėti teisinius procesus prieš pažeidimus. Mūsų piliečiams reikia teisinio tikrumo.

  Neena Gill (PSE). – Pone pirmininke, sveikinu E. Lynne dėl šios direktyvos, nes Europos kultūrų dialogo metais, kurių tikslas skatinti abipusį supratimą ir pagerbti Europos įvairovę, mane stulbina ir kelia neviltį egzistuojančios diskriminacijos lygis – ne tik dėl rasės, bet ir dėl neįgaliųjų, lyties, lytinės orientacijos ir amžiaus. Diskriminacija – tai ne vien problema darbo rinkoje, tačiau taip pat ir apgyvendinimo, švietimo, viešųjų ir privačiųjų paslaugų ir netgi religinės srities problema.

Man ypač nerimą kelia mažumų integracijos lygio skirtumai valstybėse narėse, kaip nurodyta Migrantų indekse. Tai rodo, kad nepavyko įgyvendinti ir sustiprinti minimalių kovos su diskriminacija standartų, kuriuos mes siekėme įvesti visos ES mastu. Kreipiuosi į Komisiją, prašydama imtis šio reikalo, ne vien tik valstybėse narėse, tačiau taip pat sustiprinti veiklą ir ES institucijose.

Pagaliau prieš vykstant Europos rinkimams norėčiau paklausti, kaip šie Rūmai mėgina rodyti kovos su diskriminacija pavyzdį likusiai Europai. Vis dar tik 30 % Europos Parlamento narių yra moterys ir tik 9 yra ne baltieji.

  Thomas Mann (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, kas yra veiksminga kovojant su diskriminacija ir palaiko neįgaliųjų žmonių apsaugą? Supratimo didinimas, kampanijos, informacija, akcijos, tačiau ne teisinių klausimų centralizavimas naujuose ES teisės aktuose. Gal popierinis tigras vietoje visapusiškos horizontaliosios direktyvos? Svarbu įgyvendinti keturias egzistuojančias direktyvas. Vien Vokietijoje turime mokymo kursus, kurie buvo reikalingi kaip dalis bendrojo Įstatymo dėl lygybės ir kainavo daugiau nei 1,7 mlrd. EUR per metus.

Manau, kad Pilietinių teisių aktas yra teisingas. Jis pateikia taisykles firmoms, turinčioms 15 ar daugiau darbuotojų, ir taip išvengiama didelių administracinių ir finansinių išlaidų – čia tinkamas smulkų ir vidutinį verslą augantis straipsnis. Be to, manau, kad svarbu, jog aiškėja mūsų abejonės, kurių, deja, E. Lynne nesugebėjo išsklaidyti, nes neatkreipė dėmesio į mūsų pakeitimus: mes negalime balsuoti už šį pranešimą, kuriame teigiama, kad vyriausybinės lėšos turi būti panaudojamos diskriminacijos aukoms paremti. E. Lynne geriau reikėjo įsiklausyti į tai, apie ką čia kalbame, tačiau ji neklausė.

  Miloslav Ransdorf (GUE/NGL). – (CS) Norėčiau paminėti dvi problemas. Pirmoji yra transportas. Maždaug vienas trečdalis ES gyventojų kenčia mobilumo problemas. Tam, kad žmonėms būtų suteiktos lygios galimybės gauti informacijos, pasiekti darbą ir taip toliau, reikia didelių pastangų įvesti transporto be kliūčių standartą. Kita problema yra susijusi su protiškai neįgaliais žmonėmis. Aš manau, būtų naudinga peržvelgti Baltąją knygą dėl protinės sveikatos apsaugos, nes daugybė žmonių Europos Sąjungoje kenčia nuo streso, kuris taip pat yra kliūtis žmonėms, bandantiems prisitaikyti prie situacijos darbo rinkoje.

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Pone pirmininke, dėl tvarkos aš pripažįstu, kad nebuvau pakviestas kalbėti, tačiau tai, ką J. Allister pasakė apie diskriminaciją protestantų policijos pajėgose Šiaurės Airijoje yra visiška netiesa. Pajėgos 90 % yra protestantų organizacija ...

(Pirmininkas nutraukė kalbėjusįjį.)

  Vladimķr Špidla, Komisijos narys. − (CS) Ponai ir ponios, diskusijos parodė kovos su diskriminacija svarbą. Pirmoji problema, dėl kurios visi iš esmės susitarė, yra efektyvesnis teisės aktų įgyvendinimas visose valstybėse narėse. Kaip parodė diskusijos, Komisija yra griežta šiuo požiūriu ir nedvejoja pradėti pažeidimo procedūrų prieš tas šalis, kurios iki galo neįgyvendino teisės aktų. Tačiau paprasta skaičių statistika nepateikia išsamaus vaizdo, nes tie skaičiai apima įvairius pažeidimo procedūros aspektus, pradedant techniniais ir organizaciniais procesais, ir baigiant procesais, susijusiais su apsaugos mastu. Kad ir kaip ten būtų, galiu saugiai užtikrinti, kad visos šalys, su kuriomis vedame diskusijas, yra pasiruošusios, ir, be abejo, negalima abejoti jų noru visiškai įgyvendinti kovos su diskriminacija direktyvas.

Kita svarstoma problema yra klausimas, susijęs su tolesniais teisės aktais. Aš aiškiai teigiau, kad Komisija pasiekė galutinę stadiją sprendžiant, kokių baigiamųjų veiksmų imtis. Ši stadija baigsis šių metų birželio mėn. ir mes pateiksime atitinkamus pasiūlymus. Diskusijos, dabar vykstančios Parlamente, iš tiesų yra svarbus sprendimo priėmimo šaltinis.

Leiskite man taip pat paminėti dvi kalbas, kuriose išsakytos nuomonės buvo priešingos bendrosioms diskusijoms, nes buvo pateikiami truputėlį neįprasti argumentai. Vienas iš jų buvo informacija, kad kovos su diskriminacija kursai Vokietijos Federalinėje Respublikoje kainavo 1,7 mlrd. EUR. Aš nesiginčiju dėl šio skaičiaus. Manau, kad būtų visiškai įdomu palyginti jį su mokesčių įstatymų kursų kaina. Galbūt sužinotume, kad panašiai kainuoji visi teisės aktų pokyčiai. Kitaip sakant, vien tik finansiniai argumentai negali pateikti išsamaus vaizdo.

Kita kalba buvo apie policijos problemą Šiaurės Airijoje. Galiu tik pasakyti, kad, pagal man prieinamą informaciją, Šiaurės Airijos policijos pajėgos pradėjo pozityvius veiksmus J. Allisterio minėtai problemai spręsti.

Ponai ir ponios, laikas, skirtas mums, neleidžia tęsti šių gilių ir labai įdomių diskusijų. Pakaks pasakyti tiek, kad pradėjome svarbų sprendimų priėmimo etapą ir kad mūsų diskusijos yra šio etapo dalis.

PIRMININKAVO: M. ROTHE
Pirmininko pavaduotoja

  Elizabeth Lynne, pranešėja. − Ponia pirmininke, norėčiau labai padėkoti kolegoms už jų pastabas. Labai džiaugiuosi, kad, kaip paaiškėjo, didžioji šių Rūmų dalis remia visapusišką direktyvą. Tikiuosi, kad vėlesnis balsavimas šiandien tai įrodys.

Taip pat norėčiau ypač išreikšti pagarbą Komisijos nariui V. Špidlai, nes žinau, kad tai iš tiesų buvo jo iniciatyva pasiūlyti visapusišką direktyvą ir raginti dėl visapusiškos direktyvos darbų programoje. Man tik gaila, kad jo požiūris nėra pagrindinis argumentas likusiai Komisijos daliai. Tikėkimės, kad priėmę raginimą dėl visapusiškos direktyvos suteiksime jam daugiau galios tikrai ginčytis dėl šio atvejo.

Tikrai paprašiau Komisijos nario V. Špidlos, kad būtų pateikti poveikio vertinimai. Žinau, kad jie jau atlikti. Truputį bijau, nes girdėjau pranešimų, kad buvo įvairių poveikio vertinimų, ir jie yra truputį pakeisti, mums labiau pritariant vienam Komisijos požiūriui, o ne kitam. Norėčiau šiek tiek aiškumo ta tema, kad suprasčiau, kiek teisybės kalbose, kurias girdėjau.

Man labai malonu, kad kiti nariai parėmė jūsų raginimą darbo programoje dėl visapusiškos direktyvos. Tikiu, kad specialius klausimus, susijusius su visomis sritimis – neįgalumu, amžiumi, religija ar įsitikinimais, ir lytine orientacija, – galima apimti vienoje visapusiškoje direktyvoje. Švietimas nėra tinkamas kelias. Mes jau tai išbandėme. Tiems nariams, kurie kalbėjo apie švietimą: jis neveikia.

Mes kalbame ne vien apie įsidarbinimą, bet ir galimybę naudotis prekėmis ir paslaugomis. Žinau, kad visos Vokietijos delegacijos turi dėl to problemų, nes įdarbinimo direktyva yra auksu dengta Vokietijos Vyriausybės. Taigi, palikime ją nuošalyje. Yra įvairių valstybių narių, turinčių skirtingas problemas: neįgalumas, amžius, lytinė orientacija, religija arba tikėjimas. Vienos valstybės narės įtraukia vienas problemas, kitos – kitas, štai todėl svarbu viską sutvarkyti, turėti visapusišką direktyvą ir nieko nepalikti nuošalyje.

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 12.00 val.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Iles Braghetto (PPE-DE), raštu. – (IT) Norėčiau paskelbti, kad pritariu darbui, atliktam pranešėjos, tema, kuri, mano manymu, yra be galo svarbi teisingesnės ir efektyvesnės Europos kovos su diskriminacija politikos vystymui.

Nediskriminavimo principas yra iš tiesų viena iš pagrindinių vertybių, visada formavusių Europos integracijos pagrindą, ir todėl ji turi būti tinkamai apsaugota, kad Europos piliečiai, ypač priklausantys nepalankiausiomis sąlygomis gyvenančiųjų kategorijoms, pvz., neįgalieji, būtų veiksmingai ginami nuo bet kokios diskriminacijos formos.

Nediskriminavimas yra pagrindinis dalykas įsidarbinant, tačiau jis taip pat reikalingas ir pageidaujamas bet kokiame visuomeninio gyvenimo sektoriuje (tokiame kaip švietimas ar socialinės paslaugos), nes jis gali labai padėti socialinei įtraukčiai ir visų Europos piliečių potencialo vystymui.

Norėčiau užbaigti paskelbdama, kad pritariu tam, kad būtų greitai priimta išsami ir veiksminga pagrindų direktyva dėl kovos su diskriminacija, nurodanti valstybėms narėms suvienyti jėgas šioje srityje ir patvirtinti nuoseklią ir efektyvią politiką, kurios tikslas leisti piliečiams pasijusti tikrai ginamiems aiškių ir visapusiškų teisės aktų Europos ir nacionaliniu lygmeniu.

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PL) Kaip Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narė aš visiškai pritariu E. Lynne pranešimui. Neabejoju, kad galiojanti tarptautinė teisė ir mūsų pačių ES sprendimai yra, formaliu požiūriu, reikalingi ir geri sprendimai. Todėl apgailestauju, kad jų įsigaliojimas visą laiką susiduria su daugybe kliūčių, netgi mūsų Europoje, kuri turėtų būti demokratiškesnė ir mažiau diskriminuojanti.

Stulbina, kad mums gali prireikti kreiptis į ES valstybes nares elgtis su Direktyvos 2000/78/EB nuostatomis labai pagarbiai ir nuolat bei sistemingai stebėti, kaip iš politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo pašalinama visų formų diskriminacija.

Tai ypač svarbu mano šalies, Lenkijos, piliečiams, kurie, džiaugdamiesi bendrosios rinkos nauda ir asmenų judėjimo laisve, gyvena ir dirba daugelyje ES šalių. Apgailestauju, turėdama pasakyti, kad atsiranda vis daugiau faktų apie diskriminuojamus mano šalies piliečius vien dėl jų tautybės. Tokia nerimą kelianti informacija vis dažniau iškyla į dienos šviesą iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Airijos. Būtų paradoksalu, jei Europos Parlamentas taip smarkiai ir efektyviai kovotų su diskriminacijos apraiškomis pasaulyje, tačiau nesugebėtų išreikalauti pagarbos žmogaus teisėms namuose – tai yra, ES valstybėse narėse. Visi ES piliečiai tikrai verti vienodo, nediskriminuojančio požiūrio!

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – (FI) Čia svarstoma tema yra lygios galimybės ir kova su diskriminacija Europos Sąjungoje.

Lygios galimybės ir nediskriminavimas darbe yra pagrindiniai užimtumo principai ir valstybės narės turėtų lengvai jiems paklusti. Tačiau, pagal E. Lynne panešimą, direktyvos nėra efektyviai ar teisingai įgyvendinamos.

Tai yra rimta problema, kaip teigiama E. Lynne pranešime, kova su diskriminacija ir žmogaus teisės yra ES prioritetai pagal EB sutarties 13 straipsnį.

Pavyzdžiui, Suomijoje žinomas atvejis, kai moteris nebuvo atrinkta gauti socialinę bedarbystės apsaugą, kai baigė slaugyti savo neįgalų sūnų. Neteisinga, kad slauga namuose nėra tinkamai įvertinta ir kad taisyklės leidžia šios rūšies diskriminaciją. Turėdama omenyje šį atvejį, aš pritariu E. Lynne pranešimo 36 punktui, kuriame sakoma, kad lygybės ir nediskriminavimo principų apimtis turi būti plati, teikianti socialinį saugumą.

Taip pat pritariu E. Lynne raginimui, kad Europos Parlamentas rekomenduotų valstybėms narėms panaudoti daugiau išteklių ir įgalinti atitinkamas institucijas skatinti šiuos principus. Taip pat pritariu jos raginimui, kad būtų sustiprintas nevyriausybinių organizacijų statusas, kad jos taip pat galėtų veiksmingiau ir našiau imtis spręsti valstybėse narėse egzistuojančių problemų.

  Katalin Lévai (PSE), raštu. – (HU) Tikrai yra tinkama, kad šiandien diskusijų darbotvarkėje yra E. Lynne pranešimas apie lygias galimybes. Visai neseniai, gegužės 17 d., mes išreiškėme savo solidarumą su transseksualais, biseksualais ir gėjais.

Labai dažnai žmonės ypatingomis dienomis ar progomis prisimena praeitį. Deja, kaip matome iš pranešimo, dar turime daug darbo lygių galimybių srityje. Tarp moterų, migrantų, neįgaliųjų, etninių mažumų ir žmonių, turinčių labai specifinius ar neatpažintus gebėjimus, vis dar nepriimtinai aukštas nedarbo lygis. Todėl rekomenduoju nedarbo srityje įvesti europietišką lygių galimybių stebėsenos sistemą, kuri galėtų padėti mokesčių lengvatomis ir (arba) viešųjų ryšių galimybėmis darbdaviams, taip iškeliant lygių galimybių sukūrimą.

Būtų taip pat sudarytas „juodasis sąrašas“ darbdavių, visiškai nevykdančių šių kriterijų. Tai suteiktų motyvacinį poveikį įmonėms, o darbo ieškantiems – naujas perspektyvas ir aiškumą. Deja, Vidurio ir Rytų Europoje ir toliau vykdoma ekstremistinė ir populistinė politika, bet kartais ir Vakarų Europa atrodo liūdnai. Didėja neigiama romų tautybės žmonių diskriminacija, ekstremistinės pajėgos griauna romų būstus. Būtent čia labiausiai akivaizdu, kad labai reikalinga Europos romų strategija, kaip siūloma socialistų, ir būtini skubūs veiksmai Europos lygmeniu. Įstatymai valstybėse narėse teikia įvairaus lygio apsaugą nuo diskriminacijos.

Dažniausiai nėra vienodų teisės aktų įgyvendinimo metodų, taigi jie įgyvendinami nepatenkinamai. Reikia koordinuoti pastangas įgyvendinti šiuos teisės aktus, nepamirštant horizontaliosios Europos Sąjungos perspektyvos, nacionalinių ir vietinių valdžios organų, ir bendro sutikimo užtikrinimo. Prieš priimant įstatymus būtų svarbu, kad valstybės narės atliktų socialinio poveikio tyrimus ir kasmetinį įgyvendinimo įvertinimą.

  Marianne Mikko (PSE), raštu. – (ET) Nediskriminavimas ir žmogaus teisės yra pagrindinės Europos Sąjungos vertybės. Jos sudaro pamatą, ant kurio mes siekiame pastatyti bendrą ateitį, ir jų atžvilgiu negali būti kompromiso. Tai yra aiškiai nurodyta 13 straipsnyje, kuriuo turime naudotis kaip vadovu bet kokiems klausimams, susijusiems su Europos piliečiais.

Tokiose srityse kaip socialinė gerovė, prekės ir paslaugos, sveikatos apsauga ir švietimas šiandien nėra apsaugos nuo diskriminacijos amžiaus, lytinės orientacijos, religinio tikėjimo ar neįgalumo pagrindu. Deja, šioms sritims ES teisės aktų nėra. Jei mums svarbiausia kova su diskriminacija ir žmogaus teisės, tai, be abejo, mums reikia vienintelės, horizontaliosios direktyvos, užkertančios kelią teisių hierarchijai. Situacijai, kur vienoje srityje diskriminacija yra už įstatymo ribų, o kitoje – leidžiama. Situacijai, kurioje rasė ir neįgalumas yra daug geriau ginami negu kitos sritys, nurodytos 13 straipsnyje. Atsižvelgdamas į šį pranešimą, kviečiu Komisiją nenusisukti nuo savo pažado ir parengti visapusiškos direktyvos kovai su diskriminacija pagal EB sutarties 13 straipsnį projektą.

Žengdamos beprecedentį žingsnį, dauguma Europos ne pelno organizacijų pasisakė už horizontaliąją direktyvą, kuri suteiktų šią apsaugą; taip pat yra keletas globos organizacijų, aktyviai veikiančių Briuselyje įvairiose srityse, o būtent, Europos moterų lobistinė organizacija, AGE ir keletas kitų. Horizontalioji kovos su diskriminacija direktyva, apimanti socialinę gerovę, prekes ir paslaugas, sveikatos priežiūrą ir švietimą, yra vienintelis kelias skatinti žmogaus teisių apsaugą Europos Sąjungoje. Yra daugiau negu reikia diskriminacijos faktų visose srityse. Komisija neturi užsimerkti ir atgaivinti teisių hierarchijos Europos Sąjungoje.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE), raštu. – (HU) Kaip Tarptautinės nacionalinių mažumų grupės pirmininkas pritariu E. Lynne pranešimui, kuriame kritiškai įvertinta tai, kas jau pasiekta nediskriminavimo srityje, ir pateikiama tai, ką dar reikia padaryti.

Ypač svarbūs Bendrijos teisės aktai dėl nediskriminavimo, nes negana apsaugoti individą. Žmonės kenčia nuo diskriminacijos ne kaip individai, tačiau kaip grupės nariai: pavyzdžiui, vien dėl to, kad jie priklauso etninių mažumų grupei ar kad jie pagyvenę, neįgalieji, romai, moterys, priklauso lytinėms mažumoms. Dėl šios priežasties vienintelis būdas veiksmingai ginti individus, priklausančius įvairioms mažumų grupėms, yra ginti visą grupę. Pranešime teisingai nurodoma, kad dviejose esančiose direktyvose tik išdėstomi minimalūs reikalavimai, todėl mums reikia dirbti toliau, siekiant sukurti Bendrijos lygmens politiką prieš negatyvią diskriminaciją ir horizontaliąją kovos su diskriminacija direktyvą. Taip pat labai svarbus punktas pranešime, kur Komisija raginama prisidėti kuriant bendro visai ES termino „pozityvūs veiksmai“ apibrėžimą. Pranešime taip pat atkreipiamas ypatingas dėmesys į specifinės socialinės apsaugos mažumų bendrijoms, ypač romų bendrijai, poreikį. Šiomis aplinkybėmis norėčiau jums priminti T. Ždanokos pranešimo 25 straipsnį taip pat šia tema, kuriame nurodoma tradicinių tautinių mažumų dalyvavimo politikoje svarba.

Pagal šį straipsnį, tautinėms mažumoms reikia pagrindų politikos standarto, leidžiančio joms veiksmingai dalyvauti savivaldos ar autonomijos formomis sprendimų priėmimo procesuose, susijusiuose su jų tapatybe.