Posėdžio stenograma

Antradienis, 2008 m. gegužės 20 d. - Strasbūras

7. Integruota jūrų politika Europos Sąjungai (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas yra W. Piecyko pranešimas (A6-0163/2008) Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai (2008/2009(INI).

  Willi Piecyk, pranešėjas. − (DE) Ponia pirmininke, man malonu, kad jūs antrą kartą pirmininkaujate diskusijoms dėl jūrų politikos. Čia pirmininkavote ir prieš metus.

Komisijos nary, leiskite pradėti nuo gerų naujienų. Šį vakarą Liubeke, Šv. Jokūbo bažnyčioje vyks pirmasis Europos jūros dienos renginys. Šioje bažnyčioje yra tarptautinis memorialas civilinei jūrų navigacijai. Praeitais metais jį atidarė Komisijos narys J. Barrot. Šį vakarą ten kapitonai aptars savo gyvenimo ir darbo sąlygas. Pastoriai tikisi, kad šią popietę Parlamento pirmininkai, Taryba ir Komisija iš tiesų gegužės 20 d. paskelbs Europos jūros diena. Tai priežastis džiaugtis ir dėl to Europa turi atkreipti didesnį dėmesį į savo jūras.

Tačiau tie, kurie tiki, kad tokia diena yra iš tiesų jūrų politika, tikrai klysta; tokia kaip ši Jūros diena neturėtų virsti tik simboliu. Tai reiškia, kad ji turi būti politinio plano dalimi. Politikos reikia socialiniams reikalams, jūrų saugumui ir klimato apsaugai. Pakalbėkime apie gyvenimo ir darbo sąlygas laivuose: tai blogas anachronizmas, kad gausybė socialinių ir įdarbinimo apsaugos taisyklių netaikoma jūreiviams. Tai turi pasikeisti ir Komisija turi prižiūrėti, kad šis pokytis įvyktų. Mes laukiame čia Komisijos iniciatyvos.

Tarptautinė darbo organizacija 2006 m. priėmė Darbo jūroje konvenciją. Kol kas tik trys valstybės ją ratifikavo: Bahamos, Liberija ir Maršalo Salos. O kokia čia iš tiesų europiečių pozicija? Jei Taryba nori pagerinti navigacinį ir darbo jūroje saugumą, ji paprasčiausiai turi padaryti vieną dalyką: pagaliau priimti „Erika III“ paketą. Šiek tiek per daug, kad Taryba taip vilkina šios darbo jūroje saugumo problemos sprendimą. Jau praėjo daugiau negu 12 mėnesių nuo pirmojo svarstymo Parlamente, o mes dar neturime vieno vieningo požiūrio. „Erikos“ ir „Prestige“ nelaimės turėtų iš tiesų perspėti ir priminti, kad pagaliau laikas imtis veiksmų.

Klimato apsaugos pakete, iškeltame sausio mėn. Komisijos pirmininko J. M. Barroso, minima galimybė galbūt įtraukti jūrų transportą į prekybą apyvartiniais taršos leidimais. Tai pernelyg neapibrėžta, to nepakanka. Mano nuomone, jūrų politika dėl klimato apsaugos turi pasiekti mažiausiai keturis dalykus: įtraukti jūrų transportą į prekybą apyvartinės taršos leidimais – dabar, o ne kada nors; radikaliai sumažinti teršalų – CO2, SO2 ir NOX išleidimą ir naudoti atsinaujinančią energiją, pvz., vėjo ar saulės. Uostuose reikia užkirsti kelią laivų varikliams, išleidžiantiems savo energiją ir taip darantiems žalą gamtai ir žmonėms. Priešingai, mums reikia pasipildyti energija iš žemės, taigi laivai uostuose turi būti prijungti prie energijos išeigos.

Šiaurės ir Baltijos jūrose guli daugybė senos amunicijos iš praeities. Ji sukelia rimtų pavojų. Todėl mums reikia veiksmų plano, kaip rasti ir pašalinti šias senas, žalingas atliekas. Prieš keletą mėnesių sužinojome, kad piratai užpuolė europiečius bei europiečių laivus prie Afrikos pakrančių. Todėl mums reikia aiškių tarptautinių taisyklių bei paramos sistemos tolimose jūrose, ir mes turime ne tik ginti pakrantes nuo jūrų, tačiau ir jūras nuo pakrančių. Didžiausias pavojus jūroms vis dar kyla iš žemės: žemės ūkis ar pramonė išleidžia 80 % visų teršalų. Norint rasti priemonių, čia pagaliau turi būti taikoma sustiprinta Europos teisė.

Kai po balsavimo šią popietę mes paskelbsime gegužės 20 d. Jūros diena, tikiuosi, kad kitų metų gegužės 20 d. galėsime pasakyti: per šį laikotarpį mes daug pasiekėme.

Jūs matote, kaip viskas tikslu.

(Plojimai)

  Joe Borg, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, man atrodo, visai tinkama, kad mes vedame diskusijas pirmą kartą švęsdami Europos jūros dieną. Juk galų gale tai Parlamento narė R. Kratsa-Tsagaropoulou pirmoji pasiūlė šią idėją pirmininkui J. M. Barroso‘ui pasiruošimo Žaliajai knygai dėl būsimosios Europos Sąjungos jūrų politikos. Taip pat t. y. dėka Parlamento ir ypač jo pirmininko H. G. Pötteringo, kuris vėliau šiandien pirmininkaus pasirašant Jungtinę trišalę deklaraciją, įkuriančią Europos jūros dieną. Ši šventė parodo, kaip toli mes nuėjome, vystydami ne tik integruotą jūrų politiką, tačiau ir naują Europos vandenynų bei jūrų viziją. Ji taip pat parodo, kaip visos Europos institucijos dalyvavo kiekvienoje vystymo pakopoje. Iš tiesų Parlamentas buvo pagrindinis veikėjas, kuriant naują integruotą jūrų politiką, tiek organizuodamas daugybę konferencijų, kur vyko vaisingos diskusijos ir sprendimų ieškojimo diskusijos, tiek teikdamas pranešimus, kurie buvo mūsų darbo gairės ir nurodė ypatingą kryptį jūrų politikos įgyvendinimui.

Leiskite man išreikšti didžiausią ir nuoširdžiausią padėką bei įvertinimą pranešėjui W. Piecykui už tai, kad jis koordinavo energingus įvairių komitetų interesus, ir kad parengė šį įspūdingą pranešimą. Leiskite man taip pat padėkoti įvairiems komiteto pranešėjams ir daugumai garbiųjų Parlamento narių, kurie per pastaruosius dvejus metus dalyvavo taip įdėdami Parlamento indėlį į šią kylančią Europos politiką. Atsiprašau jų, kad negalėjau paminėti vardais, kaip norėjau.

Leiskite man, jei galima, vėl grįžti prie pranešimo. Nors jame nėra naujų pasiūlymų, tačiau pagrindinis dėmesys kreipiamas į tam tikrus reikalavimus, iškeltus Parlamente 2007 m. liepos mėn., kurie padėjo mums nuspręsti, kaip eisime į priekį, ir tai įkvėps mus dabar tęstiniam jūrų politikos įgyvendinimui.

Kalbant apie kai kuriuos sektorinius klausimus, Komisija palaiko tai, kad Parlamentas vis daugiau dėmesio skiria jūrų politikos aplinkos dimensijai, o ypač klimato kaitos iššūkiams, ir laukia klimato kaitos strategijos priėmimo 2008 m., kuomet bus sprendžiamos šios problemos.

Komisija taip pat palaiko tai, kad Europos Parlamentas pripažįsta jūrų transporto svarbą Europos ekonomikai, kad jis remia bendrą jūrų transporto regioną, intermodalinių jūrų greitkelių bei trumpųjų nuotolių laivybos uostų tobulinimą: visus projektus, kurių įgyvendinimą spartina Komisija.

Kalbant apie tyrimą, Komisija palaiko Parlamento paramą visapusiškos jūrinės tyrimo strategijos vystymui, kuri bus kertinis jūrų politikos akmuo, ir turi būti paruošta priimti iki 2008 m. vidurio.

Komisija palaiko teigiamą požiūrį, išreikštą pranešime dėl poreikio užtikrinti nuoseklumą žvejybos srityje. Šia kryptimi nuo Mėlynosios knygos priėmimo žengėme jau keletą žingsnių, tokių kaip komunikacijos ekosistemos požiūriu priėmimas 2008 m. balandžio mėn. ir dviejų pasiūlymų atmetimas iki šių metų pabaigos.

Be tokių minėtų klausimų kaip aplinka, jūrų transportas, tyrimai ir inovacijos, socialiniai aspektai, žuvininkystė ir energija, Komisija pritaria tam, kad regioniniam jūrų politikos aspektui per išskirtinę jūrų dimensiją, suteiktą ES jos didžiulės pakrantės, salų ir tolimiausių regionų, buvo suteikta ypatinga svarba, ir tai visiškai atitinka požiūrį, kad jūrų politika turi atsižvelgti į įvairius specifinius valstybių narių bruožus bei jūrų regionus, apimant pakrantes, salas ir labiausiai nutolusius regionus.

Ponai ir ponios, mes vis dar esame ankstyvose jūrų politikos įgyvendinimo stadijose, tačiau ir toliau padedant Parlamentui sieksime sustiprintų to įgyvendinimo priemonių. Pabaigoje leiskite man dar kartą padėkoti Europos Parlamentui ir atitinkamiems pranešėjams, už jų puikų darbą. Mes laukiame mūsų artimo dialogo su jumis tęsinio ateinančiais mėnesiais, ketindami įgyvendinti integruotą Sąjungos jūrų politiką, ir taip pat tikimės jūsų paramos įtraukiant būtent Europos jūrų regionus 2009 m. Jūros dieną.

  Sérgio Marques, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentas. – (PT) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, sveikiname Europos Komisiją bendradarbiaujant dėl Integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai ir dėl pasiūlyto veiksmų plano, įsteigiančio pirmus žingsnius, kurių tikslas – tos politikos įgyvendinimas.

Iš tiesų buvo žengta keletas žingsnių atgal nuo Žaliosios knygos iki dabartinės Mėlynosios knygos, ypač tokiose srityse kaip jūros panaudos planavimas, pakrančių apsauga, Europos vėliava ir Europos atstovavimas Tarptautinėje jūrų organizacijoje, tačiau, be abejo, buvo padaryta ir pažanga, ypač tokiose srityse kaip socialinė dimensija, investicijos, regionai, turintys prieigą prie jūros, ir jūros transportas. Bendras balansas yra teigiamas.

Gerbdami subsidiarumo principą, dabar mes turime praktiškai įgyvendinti veiksmingą integruotą jūrų politiką, užtikrinančią koordinaciją tarp įvairių sektorinių politikos sričių, suteikiančią laukiamą sinergiją ir tikrąją pridėtinę vertę. Tik šiuo būdu politika gali tapti reikšmingu instrumentu, gebančiu atlaikyti nuoseklaus vystymo iššūkius, konkurenciją, ekonominę ir socialinę sanglaudą Europoje.

Svarbiausia, kad Regioninės plėtros komitetas tikisi, kad integruota jūrų politika padarys labai teigiamą poveikį ES pakrantės regionų, salų ir tolimiausių regionų vystymui bei apsaugai.

  Pedro Guerreiro, Žuvininkystės komiteto nuomonės referentas. – (PT) Kalbėsiu labai trumpai, tačiau norėčiau pabrėžti, kaip vertinga buvo įtraukti Žuvininkystės komiteto pasiūlymus, kurie pažymi, kad pagrindinis integruotos jūrų Europos Sąjungos politikos tikslas žuvininkystės srityje turėtų būti šios pramonės modernizavimo ir nuoseklaus vystymo skatinimas, jos socialinio ir ekonominio gyvybingumo apsauga, išteklių nuoseklumas, maisto suverenumo ir saugos garantavimas, žuvies tiekimas visuomenei, darbo vietų išsaugojimas, ir žvejų gyvenimo sąlygų gerinimas. Pasiūlymuose taip pat pabrėžiama, kad sukūrimas daugiau ir geresnių darbo vietų jūrų srityje, ypač žvejybos pramonėje, taip pat priklauso nuo teisingų ir pakankamų pajamų žmonėms, dirbantiems toje pramonėje, užtikrinimo. Taip pat reikia mechanizmų žvejų, kuriuos paveikė atsargų atsigavimo planai, nuostoliams kompensuoti ir sustiprinti paramą moksliniams žuvininkystės tyrimams įvairiose valstybėse narėse, ypač pagal Septintąją bendrąją programą bei Bendrijos paramą tinkamoms įgulų gelbėjimo priemonėms.

  Georg Jarzembowski, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, mano frakcija visų pirma nori padėkoti pranešėjui W. Piecykui. Daugiau negu metus jis labai puikiai inicijavo diskusijas ir nurodė sunkumus. Nuoširdžiai dėkui, W. Piecykai!

Mes taip pat vieningai pritariame pranešimui. Tačiau, Komisijos nary, mes apgailestaujame, kad veiksmų plane per mažai praktinių priemonių. W. Piecyk jau nurodė, kad lieka neišspręstas visas aplinkosaugos problemų rinkinys. Nėra praktinių priemonių ir neaišku, kokį indėlį veikėjai – pavyzdžiui, laivų savininkai – įdeda kovojant su klimato kaita ir kaip jie pakelia pasaulio konkurenciją. Tai kyla iš tokių priemonių kaip sieros ir azoto oksidų mažinimas jūroje ir priemonių uostuose, pvz., žemės energijos panaudojimo.

Nuoširdžiai sakau, kad esu truputį nusivylęs. Kai Komisija sako, kad iškels pasiūlymus šiais klausimais rudenį, mes negalėsime jų įgyvendinti per šią Parlamento kadenciją. Gal galėtumėte užtepti daugiau sviesto ant žuvies, kaip sako hamburgiečiai, ir truputį viską paspartinti.

Antrasis punktas yra susijęs su jūrine stebėsena. Tikiu, kad mums ne tik tiesiog reikia pagerinto bendradarbiavimo tarp tautinių pakrančių apsaugų. Mums ne tik reikia sustiprinti FRONTEX, kuri sprendžia nelegalios imigracijos problemas, bet mums reikia Europos pakrančių apsaugos. Ilgus metus mums rūpi, kad visos veiklos, nesvarbu, ar tai būtų žvejybinė veikla, muitinės ar policijos darbas, būtų centralizuojamos valstybėse narėse, ir tam sukuriama galinga Europos pakrančių apsauga. Komisijos nary, ar Komisija šio Parlamento kadencijos metu iškels pasiūlymą apie pakrančių apsaugą, ar ne? 

Vienas paskutinis punktas, kuris yra naujas, tai pakeitimai dėl piratų. Turime suteikti geresnę apsaugą savo žvejybos ir prekybiniams laivynams tarptautiniuose vandenyse, ir todėl mums reikia tiek Europos, tiek pasaulinio lygmens veiksmų. Jūrų laisvė neturi tapti laisve piratams.

  Silvia-Adriana Ţicău, PSE frakcijos vardu. – (RO) Sveikinu mūsų kolegą W. Piecyką, kurį labai vertinu, ir džiaugiuosi, kad šiandien diskutuojame dėl jo pranešimo, kai yra pasirašoma Trišalė deklaracija, įsteigianti Europos jūros dieną, kuri bus švenčiama kasmet, gegužės 20 d.

Integruota Sąjungos jūrų politika turi užtikrinti sinergiją tarp ypač ekonomiškai svarbių sektorių: laivų statybos pramonės, jūrų ir upių transporto, uostų veiklos, žvejybos, energijos, turizmo, aplinkos apsaugos ir jūrų paveldo apsaugos. Kadangi nuo 2007 m. sausio mėn. 1 d. Sąjungos siena eina Juodąja jūra, tai Sąjunga turėtų ir šiame regione skatinti savo bendrą jūrų politiką. Yra koordinatorių TEN-T projektams vidaus vandenų transportui ir jūrų koridorių transportui. TEN-T tinklo plėtra susijusi su jūrų koridoriais. Deja, reikalavimai projektams, kuriuos Komisija pradėjo Europos jūrų koridoriams, nesusiję su Juodosios jūros regionu. Prašau Komisijos atlikti tyrimus ir projektus Juodosios jūros regionui, kuris taps strateginiu TEN tinklo regionu. Taip pat prašau Komisijos sudaryti konkrečių veiksmų planą deltos ir žiočių regionų apsaugai, ypač turiu omenyje Dunojaus deltą.

  Paweł Bartłomiej Piskorski, ALDE frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, Komisijos nary, taip pat norėčiau pasveikinti W. Piecyką su puikiu pranešimu. Svarbu, kad mes diskutuojame šiuo simbolišku momentu, tačiau aš labiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į praktinius šio pranešimo aspektus. Iš tiesų tai didelis anachronizmas, kad tarp kitų Europos politikos sričių, įgyvendinamų mūsų Bendrijoje, jūrų reikalai buvo atidėti į šoną ir jų neapėmė visos Bendrijos politika.

Norėčiau pabrėžti, kad tai ne individuali sritis; tai labai plačią dimensiją turinti sritis, kaip parodyta šiame pranešime. Ji turi ekonominę dimensiją; daug žmonių pragyvena iš jūros ir dirba ten. Ji turi labai stiprią socialinę dimensiją, į kurią privalome atsižvelgti, kai kalbame apie šios pramonės pertvarkymą, kai kalbame apie tai, ką daryti su tais žmonėmis, kurių pragyvenimo šaltinis – jūra. Mūsų diskusija turi labai svarbią aplinkosaugos dimensiją, kuri ypač pabrėžiama šiame pranešime, ir norėčiau už tai taip pat padėkoti pranešėjui. Taip pat svarbi ir regioninė dimensija; mes neturime pamiršti, kad regionai, pragyvenantys iš jūros ir esantys šalia jūros, sudaro labai nemažą mūsų Bendrijos dalį.

Taip pat norėčiau pabrėžti šioje diskusijoje kilusį klausimą, kad mes visada laikome savo darbą ir diskusiją tam tikru turiniu ir raginimu Komisijai. Mes išryškiname tam tikrus atsakymus, keliame klausimus, išryškiname savo abejones ir daug ko tikimės iš Komisijos, laukdami kuo greitesnių atsakymų dėl specialių sprendimų.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad daugeliui šalių tai pirminės svarbos reikalas, svarbus tiek pat, kaip ir kitos Europos politikos sritys, tokios kaip žemės ūkio politika.

  Margrete Auken, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DA) Ponia pirmininke, pastangos atitraukti laivybos pramonę nuo senamadiškos pažiūros, kad jūra nušluoja visus kelius, kol kas žlugo. Ne, jūra prisimena taip pat gerai, kaip dirvožemis ir oras, kaip augalai ir gyvūnai ar žmogaus kūnas, ir laivybos pramonės indėlis į taršą lieka milžiniškas. Įsivaizduokite, jei priverstume didesnes laivybos tautas TJO laikyti aktyvia veikėja kovoje už pasaulio aplinkos išsaugojimą, užuot naudojus TJO geroms iniciatyvoms stabdyti, kaip tai daroma dabar. Šis W. Piecyko pranešimas yra puikus priedas prie mūsų ankstesniųjų pasiekimų Parlamente, tačiau tikiu, kad mes galime tai dar labiau sustiprinti, gaudami paramą mūsų pasiūlytam pakeitimui taip, kad laivyba būtų, be abejonių, įtraukta į CO2 kvotos prekybinę schemą. Mes jau įtraukėme aviaciją. Laivybai vienintelis loginis ir apsiginantis požiūris yra taip pat teikti indėlį. Todėl, ponai ir ponios, pritarkite 1 pakeitimui, kad Jūrų išmetamųjų teršalų prekybos schema būtų įtraukta į pranešimą.

  Seán Ó Neachtain, UEN frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, iš pradžių norėčiau pasveikinti W. Piecyką su šiuo pranešimu. Esu kilęs iš salos ir labai gerai suprantu jūrų tyrimo ir pažangos svarbą.

Manau, šios dienos pranešimas mums suteikia didelį privalumą to siekiant. Mes nesame labai patenkinti bendra jūrų politika Airijoje, tačiau dar daugiau dalykų yra pavojuje. Neseniai su Žuvininkystės komitetu apsilankėme mano regione ir pamatėme, kokį puikų darbą dirba Jūrų institutas Oranmore, Galvėjaus grafystėje. Kartu su kitais institutais, tokiais kaip Jūrų institutas, mes gebėsime skatinti reikalingą tyrimą visoje Europoje taip, kad mėlynoji revoliucija, apie kurią taip daug kalbame, subrandintų vaisius ir padėtų mūsų planui.

  Pedro Guerreiro, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Kalbėsiu trumpai, pabrėždamas, kad bet kokia iniciatyva jūrų politikoje turi gerbti valstybių narių suverenumą, o tai siejama su jų teritoriniais vandenimis ir išskirtinėmis ekonominėmis zonomis.

Noriu pabrėžti, kad Portugalijos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje teigiama, kad valstybė negali perleisti jokios Portugalijos teritorijos dalies ar jai priklausančių suverenių teisių, įskaitant gretimus jūros dugno plotus. Dar daugiau, labai svarbu pagerinti jūreivių darbo sąlygas, užtikrinant darbą, vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo paisymą, darbo valandų sutrumpinimą, nereikalavimą daugybės gebėjimų, apsigynimą nuo bet kokios atnaujintos pastangos liberalizuoti uostų paslaugas ES lygmeniu, ypač kas siejama su Bendrijos vidaus laivyba; „rimta finansinė bazė“ jūrų politikai neturėtų būti kuriama iš Europos žuvininkystės fondo ir bendros žvejybos politikos lėšų, bet turi remtis principu, kad nauji prioritetai reikalaus naujų finansinių išteklių.

  Fernand Le Rachinel (NI). – (FR) Ponia pirmininke, ponai ir ponios, sveikinimai W. Piecykui už jo puikų pranešimą apie Integruotą jūrų politiką ir mano kolegai G. Jarzembowskiui už jo tinkamas pastabas.

Ponia pirmininke, šis pranešimas yra labai vertingas, nes apima įvairius šios politikos aspektus: aplinkos apsaugos, ekonominį, socialinį ir saugumo aspektus. Ypač norėčiau paminėti problemas, susijusias su nelegalia imigracija, terorizmu bei kontrabanda, kurios kyla visoje 320 000 kilometrų ilgio Europos pakrantėje. Naujosios valstybės narės, turinčios pakrantę, turi pradėti savo jūrų priežiūrą ir kontrolę. Kuo greičiau jos turi pradėti bendradarbiauti su tomis šalimis, iš kurių kyla šie nelegalūs veiksmai.

Taip pat tiesa, kad moksliniai atradimai, ryški technologijų pažanga, globalizacija, klimato pokyčiai ir jūrų užterštumas labai keičia Europos santykį su jūromis ir vandenynais, ir tai kelia daug iššūkių ir problemų.

Tačiau esu nusivylęs, kad mums siūlomame tekste smulkiau neaptariama uostų ir žuvininkystės politika. Kaip žinome, šios sritys yra ypač jautrios. Prancūzijoje profesionalūs žvejai blokuoja Atlantą, Lamanšo sąsiaurį ir Viduržemio jūros uostus, atsakydami, žinoma, į staigų dyzelinio kuro kainų šuolį ir į Briuselio nustatytas kvotas.

Šis sektorius išgyvena tiek struktūrinę, tiek ekonominę krizę. Žuvininkyste užsiimantys verslininkai nebenori investuoti į savo laivus, taigi laivynas sensta. Prancūzijos žvejybiniai laivai yra maždaug 25 metų senumo. Vis mažiau žmonių renkasi žvejo profesiją dėl jos apribojimų.

Ponia pirmininke, integruotoje jūrų politikoje reikia atkreipti dėmesį į šiuos sektorinius svarstymus bei problemas, ir greitai keisti kryptį, vedančią į lėtą ir skausmingą žvejybos sektoriaus išnykimą.

  Luís Queiró (PPE-DE). – (PT) Ponia pirmininke, ponai ir ponios, pone W. Piecykai, bet kas einantis pro Berleimonto pastatą šiuo metu pamatytų didelį reklaminį skydą, kuriame parašyta „Galimybių vandenynas“, ir tai siejama su Europos jūros diena (kuri yra šiandien), taip pat su Europos jūrų politika.

Europos Komisija visiškai teisi ir aš taip pat tikiu, kad investicijos, kurias mes tvirtai apsisprendėme skirti jūrai, gali suteikti puikią galimybę atsakingai ir konkurencingai pasinaudoti šiais milžiniškais ištekliais.

Deja, pasaulis kupinas nepanaudotų galimybių bei sugriuvusių gerų idėjų. Tokia lemtis neturi ištikti Europos jūrų politikos. Mes negalime arba tiksliau mums neturi pritrūkti valios ar gebėjimo vykdyti šią politiką, kaip visiškai teisingai nurodė G. Jarzembowski.

Mūsų tikėjimo šios iniciatyvos potencialu energija neturi būti iššvaistyta pusiau priimtoms priemonėms ar tik bendrai skambančių idėjų, kurios iš esmės nėra tiek ambicingos, kiek mes norėtume, skleidimui.

Mūsų kelias į sėkmę reikš: ryžtingas investicijas į mėlynąsias technologijas; regionų, turinčių prieigą prie jūros tinklo, skatinimą, kad būtų įgyta geriausia praktinė patirtis ir išvystytos moderniausios technologijos, kaip galima labiau panaudoti jūrą kovoje su klimato kaita ir naudotis ja kaip atsinaujinančios energijos šaltiniu, skatinti jūrų transportą ir pakrančių turizmą, pripažinti jūrų regionus, ypač tolimiausius, ir jų svarbą, apsisaugant nuo nelegalios imigracijos, nelegalios prekybos, kontrabandos bei teroristų grėsmės. Žinoma, privalome užtikrinti strategišką ir integruotą viziją bei nuoseklų šių politikų finansavimą.

Todėl kreipiuosi dabar tiesiogiai į Komisiją ir į savo bičiulius narius, norėdamas pasakyti, kad čia išreikštas siekis negali būti mažesnis negu siekis sukurti dar vieną Europos interesų centrą, pagrįstą integruota jūrų politika.

Komisijos nary, antrą kartą neįmanoma įbristi į tą pačią upę. Tik svarstau, ar Europos Komisija ir šis Parlamentas gebės atlaikyti savo pačių iššūkį.

  Robert Navarro (PSE). – (FR) Ponia pirmininke, vienas iš pirmosios Europos jūros dienos, kurią mes šiandien švenčiame, tikslų yra iškelti jūros profesijų įvaizdį, atkuriant jų ateities perspektyvas. Šalia šių profesijų darbo ir įdarbinimo sąlygų pagerinimo, ir naujo karjeros planų apibrėžimo, reikia atsižvelgti į daugelį struktūrinių sąlygų.

Šiandien visoje Prancūzijoje nevilties apimti žvejai blokuoja uostus, nes jie nebetiki ateitimi. Šalia žuvininkystės apribojimų dėl žuvies išteklių išsaugojimo – principas, kuriuo aš neabejoju, nors tikrai nesu tikras dėl jo teisingumo – kylančios kuro kainos jiems taip pat grasina bankrotu.

Tai jau problema Prancūzijoje, tačiau panašu, kad artimoje ateityje ji pasklis ir į kitas Europos dalis. Europos Sąjunga gali ir privalo veikti šioje srityje remdama, perkurdama ir skatindama švaresnio degimo, našiau naudojančius kurą laivus. Kaip skubaus reikalo atveju, ji taip pat privalo padėti išsilaikyti įmonėms, paveiktoms šios ekonominės krizės. Aš pabrėžiu šį paskutinį punktą, nes negalime leisti, kad ši pirmoji Europos jūros diena piliečių mintyse sutaptų su visos pramonės šakos pabaiga.

  Anne E. Jensen (ALDE). – (DA) Ponia pirmininke, W. Piecyko pranešime nurodoma, kad reikia imtis konkretesnių veiksmų, kalbant apie jūrų politiką, ir aš tvirtai tam pritariu. Niekur taip nereikia tokios patrauklios jūrų politikos kaip Baltijoje. Tai ES labiausiai užterštas jūrų regionas, labai teršiamas tiek žemėje, tiek iš laivų. Be to, ant jos dugno guli buvusių karų amunicija. Baltijoje turi būti švaresnė aplinka ir mes taip pat norėtume pamatyti stipresnį ekonominį to regiono vystymą, žengiant kartu link pakrančių laivybos eismo, sumažinančio kelių eismą, įgyvendinimo. Dar reikia rasti sprendimą apriboti teršalų išleidimą iš laivų, kuris netrukdytų pakrančių laivybos vystymui. Tikiu, kad kelias pirmyn slypi metodologinėje laisvėje pasiekti politinius tikslus dėl teršalų kartu su finansiniais instrumentais. Tikiuosi, kad šioje Baltijos strategijoje Komisija sustiprins darbą, kad pagerintų aplinką ir mokytųsi iš pilotinių projektų, kuriuos Parlamentas įtraukė į šių metų biudžetą.

  Ian Hudghton (Verts/ALE). - Ponia pirmininke, aš atstovauju Škotijai, vienai pagrindinių Europos jūrinių valstybių. ES turi maždaug 68 000 km pakrančių; Škotijai priklauso maždaug 11 000 km iš jų. Taigi jūrinių interesų požiūriu Škotija yra Europos centre. Iš jūrų strategijos ir politikos galime gauti daug naudos ir prie šios strategijos bei politikos daug prisidėti.

Mūsų vandenys turtingi mineralų, energetinių ir biologinių išteklių, mūsų vietovė ideali – Europos ir platesnio pasaulio jūrinės veiklos centras. Jūrinės valstybės turi savų strateginių ir politinių prioritetų savo ištekliaus – jūros atžvilgiu. Bet kuria ES politikos priemone jūrinėms valstybėms turėtų būti padedama siekti savo tikslų – finansuojami moksliniai tyrimai, padedama plėtoti naujus prekių ir keleivių gabenimo maršrutus, remiamos energetinės jungtys, gerinama laivų sauga ir energetinis efektyvumas.

Norėčiau pacituoti W. Piecyko pranešimo 34 dalį, kurioje teigiama: „reiktų tobulinti integruotą ES jūros politiką, kad būtų išvengta tokių BŽP trūkumų, kaip per didelė centralizacija“. Kitaip tariant, Kurti vertę, o ne perimti valdymą teisinantis kompetencija.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL). - (EL) Ponia pirmininke, Komisijos komunikate dėl jūrų politikos Europos Sąjungai siekiama užtikrinti šiame sektoriuje dirbančių laivų savininkų ir monopolinių grupių veiklos pelningumą.

Ką galima pasakyti apie pasiūlymus dėl integruotos jūrų politikos?

Pirmiausia, jais skatinamos naujos privilegijos ir Bendrijos bei komercinių teisės aktų tarptautinės sistemos pokyčiai. Be kitų dalykų, jais kurstant nesantaiką kuriamos laivybos pramonės darbuotojų ir salų regionų gyventojų socialinės problemos.

Antra, jūrų politika suplakama su transporto ir su juo susijusių sektorių politika.

Trečia, iš esmės keičiama mokymo sistema ir darbo santykiai, kad darbo jėgą būtų galima pakeisti pigesne. Intensyvinamas darbo krūvis, rizika žmogaus gyvybei ir aplinkai.

Ketvirta, uostai išparduodami verslo grupių monopolijoms.

Penkta, prisidengiant kova su terorizmu stiprinamos represijų priemonės.

Šešta, patogios šalies vėliavos yra konkurencingumo ir darbo jėgai priešiškos ES jūrų politikos simboliai. Ne veltui 68 % Graikijos savininkų laivų ir 85 % Vokietijos laivybos pajėgumų plaukioja su užsienio valstybių vėliavomis, nors iš tikrųjų bazuojami ES šalyse.

  Ashley Mote (NI). - Ponia pirmininke, mano Pietryčių Anglijos rinkimų apygardai priklauso daugiau kaip pusė Lamanšo sąsiaurio (angl. English Channel) pakrančių. Šie vandenys taip vadinami jau ne vieną šimtmetį.

Vis dėlto naujausiuose Arch Manche regiono žemėlapiuose Lamanšo sąsiaurio pavadinimas keičiamas į „Didžiąją Šiaurės jūrą“, o Bristolio kanalas vadinamas „Keltų jūra“. Kieno leidimu jūrinės mylios šiuose žemėlapiuose staiga tapo kilometrais?

Galite manyti, kad šie dalykai menki, tačiau tik ne ten, iš kur aš kilęs. Komisija visiškai nesuprato šios nepagrįstos ir absurdiškos nesąmonės poveikio salos valstybei ir prisišauks laiką, kai Jungtinė Karalystė išstos iš ES ir kartu pasiims savo „klubo abonentinį mokestį“ – 1.5 mln. svarų per valandą.

  Struan Stevenson (PPE-DE). - Ponia pirmininke, turime Jūros dieną, integruotą jūrų politiką, Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinį direktoratą. Tikrai daug nuveikėme ir manau, kad turime šio Parlamento vardu pasveikinti Komisijos narį ir Willį Piecyką už sunkų darbą ir pastangas siekiant šio tikslo.

Europos jūriniai interesai turi poveikį milijonų mūsų piliečių gyvenimui ir profesijoms. 90 % mūsų išorės prekybos ir 40 % vidaus prekybos vykdoma per Europos uostus. Dėl globalizacijos ji tik augs. Jei atsižvelgsime į visus pakrančių ir atokiausius regionus, turime 320 000 km pakrančių, kuriose gyvena trečdalis visų ES gyventojų. Veikla jūroje grindžiamos pramonės šakos, paslaugos ir kita pakrančių regionų veikla teikia 40 % mūsų BVP. Nuo savo jūrų išteklių priklausome ne vien prekybos srityje: mūsų jūros – maisto, energijos, mineralų ir poilsio šaltinis.

Jūra – taip pat svarbus klimato reguliatorius, jau matėme, kokį poveikį klimato kaita padarė žuvų ištekliams. Kai vis labiau reikia sveiko jūrų baltymo, žuvų ištekliai toliau mažėja. Dabar iš ES nepriklausančių valstybių turime importuoti daugiau kaip 50 % savo suvartojamos žuvies. Kritikai visada bando kaltinti žvejus už per didelį jūrų išteklių išnaudojimą, bet atitinkamą poveikį turėjo ir pasaulinis atšilimas, aplinkos tarša ir daug kitų veiksnių.

Jeigu norime patenkinti visus Europos jūrinius interesus ir įgyvendinti švarių, sveikų, saugių, produktyvių ir biologiškai įvairių vandenynų ir jūrų viziją, turime įgyvendinti valdymo planą, kuriuo kiekvienoje srityje siekiama tvarumo. Būdas tai padaryti – perduoti daugiau valdymo pareigų regioninėms patariamosios taryboms.

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE). – (PT) Pirmiausia norėčiau pasveikinti Komisijos narį ir Komisiją už pateiktą pasiūlymą, priimtą metodiką, o W. Piecyką – už puikų darbą ir atvirumą rengiant šį puikų pranešimą.

Būdamas senos jūrinės valstybės Portugalijos ir nuošalaus, atokiausio regiono Madeiros gyventojas, tvirtai remiu šį pranešimą, nes juo, be kitų būtinų aspektų, užtikrinamas deramas atokiausių regionų pripažinimas veiksmingai įgyvendinant jūrų politiką – atsižvelgiama į šių regionų padėtį ir didelę patirtį naujovių, mokslinių tyrimų, aplinkos ir kitose srityse.

Antra, remiu jį todėl, kad juo siekiama užtikrinti geresnį jūrų išteklių valdymą, tvarų jų naudojimą ir deramai kovoti su klimato kaita, stiprinti pakrančių vietoves, teikti paramą ekologiškam jūrų transportui ir veiksmingai uostų politikai, jūrų moksliniams tyrimams, propaguoti socialines teises laikantis iš anksto sutartų tarptautinių reikalavimų, skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, remti turizmą – vieną svarbiausių šioje jūrų politikoje įvardijamų veiklos sričių.

  Bogusław Liberadzki (PSE). – (PL) Ponia pirmininke, norėčiau pareikšti padėką už W. Piecyko darbą. W. Piecykai, mes įpratome iš Jūsų tikėtis labai gerų pranešimų, ir šis pranešimas ne išimtis. Labai ačiū!

Mano apygarda – Ščecinas, Vakarų Pomeranija. Turime uostą, laivų statyklą, laivų savininkų, žvejų ir jūrų administraciją. Pirmiausia teigiamai vertinu deklaraciją, kuria paskelbiama Europos jūros diena. Antra, paskelbus šį pranešimą Ščecino ir Gdynios, taip pat Maltos ir kitų šalių laivų statyklų darbuotojai su naująja jūrų politika sies dideles viltis. Laivų statyba – pasaulinė pramonė. Mūsų laivų statyklos turi veikti panašiomis sąlygomis kaip ir kitur pasaulyje, kur dirba mūsų konkurentai.

Mums reikia (kreipiuosi į jus, Komisijos nary) išmintingos politikos ir sumanaus rūpinimosi Europos laivų statyklomis.

  Rosa Miguélez Ramos (PSE). - (ES) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, aš, būdama Europos ir Galicijos, jūrų regiono par excellence, pilietė labai didžiuojuosi puikiu pranešėjo, mano draugo Willio Piecyko darbu ir kartu su kitomis frakcijomis jam dėkoju, kad parėmė mano pakeitimus dėl gerokai padažnėjusio piratavimo jūroje – deja, naujienose pastaruoju metu vėl skelbta apie du užgrobimus.

Tiesa tai, kad mūsų rūpestį reikėtų išdėstyti rezoliucijoje, nes susiduriame su didele tarptautine saugumo problema, kurią reikia spręsti.

Per tokius išpuolius pastaraisiais 10 metų 3 200 jūrininkų pagrobti, 500 sužeisti ir 160 nužudyti.

Prašome labai paprasto dalyko: priemonės, kurią taikant bet kurios Bendrijos šalies karinis laivas tarptautiniuose vandenyse galėtų suteikti pagalbą Bendrijos laivams, ar tai būtų žvejybos, ar prekybos laivai. Prašome Europos paremti šią iniciatyvą Jungtinėse Tautose siekiant išplėsti jūrų teisę.

Ponios ir ponai, laimingos Europos jūros dienos!

  Jamila Madeira (PSE). – (PT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, po 2006 m. Žaliosios knygos paskelbimo dabar puikiame W. Piecyko pranešime svarstomas veiksmų planas papildytas priemonėmis, kurių bus imamasi pagal integruotą Europos jūrų politiką.

Todėl turime siekti bendros vizijos ne tik jūrų klausimu, bet ir stiprinti ryšius su pakrančių regionais, į šią viziją įtraukiant visus su jais susijusius dalykus: užimtumą, aplinkosaugos klausimus, regioninę plėtrą, ekonomikos vystymąsi, investicijas į jūrų mokslinius tyrimus ir kompetenciją, t. y. visą sektorinių politikos sričių spektrą, kuris, jeigu jo imsimės dabar, leis pasiekti didesnę sanglaudą ir politikos įgyvendinimo sėkmę, o kartu ir socialinį bei ekonominį tvarumą, kuris tiesiog būtinas.

Dėl tos pačios priežasties šiame pranešime pabrėžiama, kad moksliniai tyrimai ir naujovės turi atlikti pagrindinį vaidmenį didinant regioninės plėtros galimybes, kad jūrų politikos priemonėmis tiesiogiai arba netiesiogiai būtų remiama visa su šia plėtra susijusi arba jos poveikį patirianti veikla.

Alternatyvios judumo jūroje rūšys ir bangų energijos teikiamos galimybės – vieni iš jau plėtojamų žadėtų projektų, tikrai lemsiantys su ateities ekonominiais sprendimais susijusius didelius lūkesčius, todėl natūralu, kad jie tvarūs ir verti paramos.

  Paulo Casaca (PSE). – (PT) Ponia pirmininke, aš irgi norėčiau prisidėti prie kolegų EP narių, visiškai pagrįstai sveikinusių pranešėją W. Piecyką ir gyrusių jau atliktą Europos Komisijos darbą.

Jau ketveri metai, kai dabartinė Komisija paskelbė vienus iš svarbiausių politinių pažadų; pažymėtina, kad rengiamasi imtis labai svarbių veiksmų ir dėl to Komisiją reikėtų pasveikinti.

Vis dėlto norėčiau pabrėžti ekosisteminį požiūrį į jūrų politiką. Man toks požiūris atrodo gyvybiškai svarbus ir, kadangi pastebėjau, kad naujausiame Komisijos komunikate gana santūriai kalbama apie visišką įgyvendinimą atsižvelgiant į įvairioms Europos jūroms būdingas problemas, norėčiau pažymėti, kad atokiausių regionų klausimus turime spręsti atsižvelgdami į jų individualius ypatumus. Problemų dėl visiškai integruoto požiūrio nekyla ir raginčiau Komisiją kuo greičiau imtis aptartų veiksmų.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Jūrų transportas, uostai ir laivų statyklos – gana pamiršti sektoriai, tačiau turintys didelių galimybių augti. Plėtojant konkurencingą ir saugų jūrų transportą, uostus ir su jais susijusius sektorius reikia tinkamos koncepcijos, kuri užtikrintų didelę jūrų saugą.

Gabenimas jūra – energetiniu požiūriu daug efektyvesnė transporto rūšis negu gabenimas keliais. Todėl sudarykime Gdynios, Gdansko, Ščecino ir kitoms laivų statykloms galimybes plėtotis. Prisiminkime, kad 90 % išorinės ES prekybos ir beveik 40 % jos vidaus prekybos vykdoma per uostus.

Europa susijusi su jūra nuo pat savo egzistavimo pradžios. Taip ir turėjo būti, nes mūsų pakrančių ilgis – 70 000 km, jos tris kartus ilgesnės už Afrikos pakrantes. Daugelį metų jūra maitino mūsų protėvius ir buvo didelių pajamų šaltinis. Tokia pat padėtis ir dabar. Mūsų jūrų teikiamomis galimybėmis galime pasinaudoti tik vadovaudamiesi integruotu ir koordinuojamu požiūriu ir imdamiesi reikiamų veiksmų.

  Ioan Mircea Paşcu (PSE). - Ponia pirmininke, savo kalboje norėčiau pabrėžti du aspektus, kuriuos laikau labai svarbiais. Pirmasis – Dunojaus upė, kuri sąsajomis su abiem žemyno galais jungia Šiaurės jūrą su Juodąja. Jos teikiamos galimybės anaiptol nepanaudojamos, iš dalies todėl, kad padėtis Jugoslavijoje, kuri yra ties centrine upės dalimi, neleidžia imtis jokios iniciatyvos. Vis dėlto, kadangi galutinio sprendimo perspektyva tokia artima, būtų sunku pateisinti padėtį, kai nėra visapusiškos iniciatyvos paversti Dunojų pačiu svarbiausiu žemyno vandens keliu ir taip suteikti jo pakrantėms naują ekonominės plėtros pagreitį.

Antrasis aspektas iš esmės politinis. Jūrinė Sąjungos perspektyva svarbi ir šalims, kurios nėra valstybės narės. Todėl ES turi pasirūpinti, kad jos kaimynystės politika ir jos priemonėmis būtų siekiama plataus užmojo visapusiškos integruotos jūrų strategijos tikslų.

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). - (BG) Jūrų erdvė – būtent ta sritis, kur realiai taikoma dauguma integruotos politikos priemonių. Jūros – šalių, žmonių, veiklos ir politikos priemonių daugiapusių ryšių aplinka. Bulgarijoje sakoma: „Jūra suartina visa, kas tolima“. Pabrėžiu, kad Juodąją jūrą – rytinę sieną ir Juodosios jūros regioną reikėtų lygiomis teisėmis įtraukti į visas kitas jūrų politikos priemones.

Šiuolaikinis vystymasis jūrinėms šalims ir ne tik joms kelia didelius iššūkius. Reikia saugoti aplinką, vandenį, pakrančių regionus, biologinę įvairovę, galimybes žmonėms įsidarbinti, tačiau vardan visuomenės ir žmonių raidos jūrų išteklius reikia ir naudoti. Šioje politikoje yra daug gyvybiškai svarbių elementų. Atkreipiu Jūsų dėmesį į tai, kad reikia griežtai prižiūrėti jūrų transportą ir visus jūras kertančius energetikos projektus, užtikrinti tvarumą ir jūros išteklių atsinaujinimą.

  Catherine Stihler (PSE). - Ponia pirmininke, šiandien noriu pasidžiaugti, kad suvokiame bendro požiūrio į jūrų politiką svarbą. Norint išsaugoti bendrus jūrų ir vandenynų išteklius būtina susieti laivybą, klimato kaitą ir kovą su tarša.

Vis dėlto tikiuosi, kad kitais metais gegužės 20 d. galėsime pasinaudoti daug geriau, ir manau, kad kitais metais – 2009 m. Europos rinkimuose kiekvienas kandidatas, pasinaudodamas gegužės 20 d., galės pabrėžti mūsų jūrų, vandenynų ir pakrančių bendruomenių svarbą.

  Joe Borg, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, ponai ir ponios, besivystanti diskusija ir įdomūs Jūsų iškelti aspektai aiškiai rodo šio Parlamento įsipareigojimą toliau vykdyti integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai darbotvarkę.

Patikinu, kad Komisija irgi tvirtai laikosi šio įsipareigojimo. Daug kalbėjusiųjų iškėlė klausimą, kad mūsų pateikti pasiūlymai nepakankamai radikalūs, kad galėjome ir turėjome užsimoti dar plačiau. Šias pastabas priimu kaip tvirtą jūsų įsitikinimą, kad ši politika tikrai pavyks ir smarkiai pakeis milijonų su mūsų vandenynais susijusių Europos Sąjungos piliečių ir suinteresuotųjų subjektų veiklą.

Leiskite priminti, kad tai tik viso proceso pradžia ir kad šiuo etapu labiausiai turime stengtis užtikrinti, kad turėtume reikiamas trumpalaikes priemones, kuriomis šį procesą galėtume išvystyti ir nukreipti teisinga linkme. Tai – praėjusį spalio mėn. Komisijos patvirtinto veiksmų plano esmė.

Sutinku su L. Queiro, kad finansavimas – pagrindinis klausimas, nuo kurio priklausys, ar ši politika pavyks. Iki šiol lėšas sutelkdavome sutaupę kitose politikos srityse, pvz., žvejybos srityje. Tai darėme ne žvejybos programų sąskaita, bet iš santaupų ir nepanaudotų pinigų. Būsimo integruotos jūrų politikos finansavimo klausimas diskusijose ir būsimose finansinėse perspektyvose bus itin svarbus.

Leiskite pasisakyti keletu ką tik iškeltų klausimų, kuriais norėčiau nedelsiant pateikti pastabų. Beje, norėčiau jus patikinti, kad išsamiai atsižvelgsime į visus diskusijose paminėtus aspektus.

Laivų išmetamų teršalų tema norėčiau priminti, kad ką tik pasiektas svarbus susitarimas su Tarptautine jūrų organizacija (TJO) dėl SOx ir NOx. Dabar norėčiau daugiau dėmesio skirti CO2. Pirmiausia to turėtume siekti Tarptautinėje jūrų organizacijoje, o jeigu nepavyks, tada privalėtume veikti patys.

G. Jarzembowskio iškeltu klausimu dėl Europos pakrančių apsaugos tarnybos, kuriam skyriau ypač daug dėmesio, norėčiau pabrėžti, kad tai labai opus klausimas. Vis dėlto esu numatęs sukurti koordinuotą nacionalinių pakrančių apsaugos tarnybos arba stebėjimo sistemų struktūrą.

Kalbant apie pakilusias kuro kainas, noriu pakartoti, kad tai įvyko tikrai ne dėl kokių nors Briuselio priemonių. Tai – tarptautinė problema ir nauja tikrovė. Darome viską, ką galime, kad rastume tinkamus sprendimus, padėtume sektoriaus struktūroms ir pasirengtume prisitaikyti prie šios naujos tikrovės. Šiuo klausimu ką tik pasiekėme susitarimą su Prancūzija ir esu tikras, kad išsamūs šio susitarimo aspektai bus paskelbti ateinančiomis dienomis.

Piratavimo klausimu Komisija, žinoma, labai susirūpinusi, kad incidentų daugėja. Manome, kad ES valstybės narės, kovodamos su šia grėsme, privalo ir gali viena kitai padėti ir viena kitą remti. Laukiame tolesnių Tarybos ir pačių valstybių narių nurodymų.

Taip pat sutinku su tais, kurie ragino taikyti daugiau regioninių metodų, ir mes ta linkme dirbsime. Mūsų stebėjimo projektas Vakarų Viduržemio jūros regione būtent ir grindžiamas regioniniu metodu ir tikimės, kad jis bus pavyzdys, taikytinas ir kituose regionuose. Beje, mes pradėsime įgyvendinti jūrų politiką ir Baltijos bei Juodosios jūrų atžvilgiu, kurią šįryt minėjo ne vienas kalbėjusysis, taip, kaip ką tik pradėjome daryti Viduržemio jūros regione.

Neturiu laiko dėstyti jau atliktų ar trumpuoju laikotarpiu numatytų veiksmų žvejybos, pvz., IEU, struktūrinės žvejybos praktikos, ekosisteminio požiūrio, atliekų išmetimo į jūrą, uostų strategijos, jūrų transporto, jūrų mokslinių tyrimų, jūrų aplinkos, energetikos, valdymo, stebėjimo ar socialinės jūrininkų atskirties klausimais. Visus šiuos klausimus sprendžiame. Vis dėlto galiu užtikrinti, kad Komisija įsipareigojo šią politiką įgyvendinti pirmiausia kartu su Parlamentu, tačiau ir su valstybėmis narėmis bei suinteresuotaisiais asmenimis.

  Willi Piecyk, pranešėjas. − (DE) Ponia pirmininke, deja, būtent tai galiausiai ir yra problema. Tikiuosi, kad mane supras bent Komisijos narys.

Pirmiausia norėčiau padėkoti visiems dalyvavusiems diskusijoje. Esu įsitikinęs, kad, kaip išdėstė Komisija, integruota jūrų politika nuo laivų statyklų, laivų, uostų ir žvejybos mokslinių tyrimų iki turizmo gali būti didelė europiečių galimybė, jeigu jie ja pasinaudos. Komisijos nary, jūs girdėjote: Parlamentas visiškai remia drąsesnius, energingesnius Komisijos veiksmus. Žinau, kokių sunkumų jums kyla su Taryba, bet tai neturėtų jums sutrukdyti įgyvendinti savo idėjas ir jas propaguoti.

Pradėjote bendradarbiauti su TJO. Žinoma, gerai, jeigu TJO priėmė rezoliuciją kokiu nors klimato apsaugos ir jo kaitos mažinimo klausimu, bet žinote, kaip valstybėms narėms sunku pasirašyti TJO rezoliucijas.

G. Jarzembowski paminėjo pakrančių apsaugą. Tikiuosi, kad tai įgyvendinsime, jeigu įsitikinsime savo vyriausybę, kad ji pirmiausia įsteigtų savo pakrančių tarnybą. Komisijai tenka dar vienas neplanuotas darbas – šiuo klausimu atlikti nedidelį tyrimą.

Galiausiai dar per mažai žinome apie jūras. Todėl reikia, kad europiečiai, siekdami daugiau sužinoti apie jūras, atliktų daug mokslinių tyrimų ir skirtų daug lėšų, ir jeigu pasinaudodami Europos jūros diena to pasieksime, būsime nuveikę kažką gero. Kaip pasakė C. Stihler: Tikimės, kad kitais metais galėsime konstatuoti pažangą.

(Plojimai)

  Pirmininkė. − Diskusija baigta.

Dabar balsuosime.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. – (MT) Aš visiškai sutinku su pareiškimu, kad Europos jūros turėtų būti „švariausios pasaulyje, turinčios <...> pelningiausią ekonomiką, geriausius mokslinius tyrimus ir technologijas, šiuolaikiškiausią ir mažiausiai teršiantį laivyną, <...> ir naujoviškiausias idėjas“. Vis dėlto turime pripažinti, kad norint pasiekti šiuos tikslus Komisijos veiksmų planas dėl integruotos jūrų politikos turėtų būti daug platesnio užmojo.

Vis dėlto aišku, kad veiksmų plane per mažai praktinių priemonių, ir turime pripažinti, kad Europos jūrų politika neparengta klimato kaitos padariniams, ypač jūros lygio kilimui ir didesnei uostų bei pakrančių regionų potvynių rizikai.

Valstybės narės turi kuo labiau stengtis užtikrinti, kad Europos jūrų politika pastebimai padėtų mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Be to, jūros tarša iš žemėje esančių šaltinių sudaro didelę bendros jūrų taršos dalį. Darau išvadą, kad siekdama tam pasirengti Komisija turėtų pateikti veiksmų planą, kaip mažinti taršą iš žemėje esančių šaltinių. Savo ruožtu, valstybės narės raginamos greitai perkelti šios srities teisės aktus į nacionalinę teisę.

  Rumiana Jeleva (PPE-DE) raštu. – Mes, Europos gyventojai, turime kuo labiau stengtis užtikrinti veiksmingą jūrų politiką, kuria būtų ginami jūriniai interesai ir į juos kreipiama pakankamai dėmesio.

Pranešime pabrėžiamos pavykusios sritys, bet nurodoma ir trūkumų.

Mano nuomone, siekiant užtikrinti pažangą svarbiausia koordinuotai bendradarbiauti, stiprinti regionines institucijas ir pakrančių bendruomenes. Šiuos vietos subjektus reikia įtraukti į visas naujas strategijas, nes būtent jie atsakingi už tikrąjį šių strategijų įgyvendinimą.

Aktyviau bendradarbiaujant pakrančių subjektams reikia daugiau nuveikti, kad pagerėtų vietos ekosistemų aplinkos apsauga.

Be to, siekiant išvengti laivų avarijų keliamos žalos aplinkai, pvz., kurią prieš keletą mėnesių sukėlė naftos tankeriai Juodojoje jūroje, turėtų būti nustatytos aiškios laivybos gairės Europos ir aplinkiniuose jūrų vandenyse. Tai reiškia, kad reikia aktyviau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kuriose vykdoma laivyba. Prireikus Europos Sąjunga turėtų būti pasirengusi padėti šioms šalims įgyvendinti griežtesnes gaires, kurias tikimasi netrukus parengti. Toks požiūris duos naudos mums visiems.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE) , raštu. – (PL) Ne visos ES valstybės narės ribojasi su jūra, bet visuotinai suvokiama, koks svarbus jūros išteklių naudojimas. Vertinama, kad jūrų pramonė, jūrinės paslaugos ir pakrančių vietovėse vykdoma veikla teikia 40 % bendro 27 valstybių narių Bendrijos BVP. Todėl tikimasi daugiau praktiškų veiksmų, kuriais, vadovaujantis Europos Komisijos Žaliąja knyga, būtų įgyvendinama integruota ES jūrų politika.

Matome, kaip stengiamasi geriau panaudoti pakrančių laivybos galimybes atlaisvinant antžeminius maršrutus; deja, mano šalies įnašas į šias pastangas neryškus. Vis dėlto atrodo, kad aplinkosaugos ir klimato prioritetai į antrą planą nustumia ekonomines problemas.

Ši tendencija būdinga visai ES politikai. Šiuos dalykus sunku vieną su kitu suderinti. Kylantis ginčas dėl saugomų Baltijos jūrų regionų – tik vienas iš pavyzdžių, kokia įtampa tarp ekonominių žvejybos pramonės interesų ir gamtos išteklių apsaugos aspektų. Lenkijos – iškilti bandančios šalies – požiūriu būtina rasti ekonomikos ir aplinkos pusiausvyrą.

Džiugu, kad pranešimas nagrinėjamas kartu pažymint pirmąją Europos jūros dieną. Vis dėlto svarbiau bendrąją jūrų politiką aprūpinti lėšomis ir teisinėmis priemonėmis taip užtikrinant, kad oficialios šventės nebūtų viskas, ką turime.

PIRMININKAVO: H. G. PÖTTERING
Pirmininkas