Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/0300(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0172/2008

Debatai :

PV 20/05/2008 - 5
CRE 20/05/2008 - 5

Balsavimas :

PV 20/05/2008 - 8.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0207

Posėdžio stenograma
Antradienis, 2008 m. gegužės 20 d. - Strasbūras Tekstas OL

9. Paaiškinimai dėl balsavimo
Protokolas
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- Pranešimas: Sergio Berlato (A6-0164/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE).(PL) Pone pirmininke, esama daug ginčų dėl tabako gamybos ir vartojimo. Turime žinoti, kad tabako auginimas Europos Sąjungoje tikrai neturi jokio poveikio mūsų piliečių suvartojamam tabako produktų kiekiui. Jeigu ribotume arba nutrauktume tabako gamybą Europoje, surūkomų cigarečių skaičius nesumažėtų. Būtų naudojamas importuotas tabakas. Visiškai pritariu, kad būtų kuriama visuomenės informavimo programa rūkymo pavojams skelbti, ir už ją turėtų mokėti cigarečių ir tabako gamintojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Aš remiu informavimo apie žalingą tabako poveikį kampanijas ir Europos Parlamento rezoliuciją dėl ilgalaikio plano šioms kampanijoms skirti 80 mln. EUR, šia suma mažinant subsidijas Europos tabako augintojams. Tai reikš, kad ES biudžetui neteks papildomos naštos. Nors neapdoroto tabako Europoje gaminama labai nedaug – tik 4 % pasaulyje pagaminamo kiekio, šio tabako importuojame daugiausia pasaulyje – daugiausia iš trečiųjų šalių, kur tabakas gaminamas vietos mastu daug mažiau negu Europoje reguliuojamomis tabako gamybos sąlygomis. Vis dėlto aš prieštarauju tabako gamybos subsidijavimui Europoje, ir ne vien iš principo: šiai sričiai skiriamas viešąsias lėšas kitur būtų galima panaudoti geriau.

 
  
MPphoto
 
 

  Katerina Batzeli (PSE).(EL) Pone pirmininke, mes, Europos Parlamento PASOK frakcija, balsavome už S. Berlato’s pranešimą. Manome, kad visuomenę reikėtų ir toliau informuoti apie tabaką ir tabako produktus.

Turėtų būti taikoma panaši politika, kai savitarpio pagalbos lėšos skiriamos visuomenei informuoti su kitais produktais, pvz., mėsa ir riebalais, susijusiais sveikatos klausimais.

Be to, Graikijoje ir panašiuose regionuose, kur tabako auginimas radikaliai sumažėjo, nematome pagrindo, kodėl dabartinių subsidijų nebūtų galima tęsti iki 2013 m.

 
  
  

- Pranešimas: Bairbre de Brśn (A6-0133/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  James Nicholson (PPE-DE). - Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau Parlamento atsiprašyti; būdamas šešėlinis pranešėjas, negalėjau dalyvauti vakar, nes laiku neįvyko mano skrydis. Už tai atsiprašau.

Pone pirmininke, apie Šiaurės Airijos taikos procesą daug rašyta ir tai – dar vienas su teisės aktų leidyba nesusijęs pranešimas. Klausimas, ar jis davė kokios nors naudos? Taip, davė. Tai reiškė, kad daugelis mažų Šiaurės Airijos grupių, ypač moterų grupių, galėjo pradėti darbą ir pateikti savo idėjas.

Ar pasiskirstymas buvo teisingas? Atsakymas: ne, nebuvo. Iš pradžių PEACE I tikrai nebuvo teisingas; PEACE II buvo geresnis. Laukiu, kad PEACE III būtų dar tobulesnis. Unionistų bendruomenės negauna joms teisėtai priklausančios dalies. Reikia labiau stengtis užtikrinti, kad tarpvalstybinės įstaigos laikytųsi regione susidariusios pusiausvyros. Kitaip joms nėra prasmės egzistuoti. Ryškus pavyzdys – ICBAN, tarptautinė įstaiga, kurios finansavimą, mano nuomone, reikėtų sustabdyti, kol ji neištaisys padėties.

Pone pirmininke, norėčiau atiduoti pagarbą daugeliui žmonių, kurie nuo pat PEACE programos pradžios skyrė laiko ir savanoriškai dirbo vardan didesnės visų gerovės, ir tikiu, kad Šiaurės Airija vystysis ir klestės. Žmonės nusipelno bent jau tiek, o aš įspėju saugotis regione vis dar veikiančių kenksmingų jėgų.

 
  
  

- Pranešimas: Anne Van Lancker (A6-0172/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Hubert Pirker (PPE-DE).(PL) Pone pirmininke, už šį pranešimą balsavau daugiausia dėl dviejų priežasčių: pirmiausia, šiame pranešime gana pabrėžtinai reikalaujama, kad valstybės narės galiausiai įgyvendintų Lisabonos strategiją, o kartu su ja – ir užimtumo politikos priemones, ir antra, joje reikalaujama valstybėse narėse įkurti geras ir finansiškai prieinamas vaikų priežiūros įstaigas. Tai – labai svarbi išankstinė sąlyga, kad būtų galima suderinti šeimos gyvenimą ir darbą. Tai ypač atitinka vienišų motinų interesus, nes taip sukuriamos užimtumo galimybės ir galima kovoti su skurdu. Tai – pozityvios strategijos, reikalingos norint tinkamas užimtumo politikos priemones paversti tikrove.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE).(PL) Pone pirmininke, užimtumas – mūsų pažangos rodiklis. Vis dėlto sunku nepastebėti tam tikrų trūkumų socialinės ir teritorinės sanglaudos srityje. Gerovės regionu laikomoje Europos Sąjungoje 80 mln. žmonių, t. y. 16 % visų ES piliečių, vis dar gyvena skurde arba jiems gresia skurdas. Daugelis darbo vietų yra prastos kokybės, jaunimui neįmanoma įsidarbinti, neįmanoma pratęsti daugelio patyrusių darbuotojų profesinio gyvenimo ar įdarbinti neįgaliųjų. Turime nepamiršti, kad būtent labiausiai atsilikę regionai turi spręsti didžiausias problemas. Didelis nedarbas, mažas pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų dalyvavimas darbo rinkoje, didelis skaičius ilgiau kaip 12 mėnesių nedirbančių žmonių, moterys, kurioms darbo rinkoje sunkiau negu vyrams – tai tik keletas problemų, kurias jiems reikia spręsti.

Lenkijoje ši padėtis aktuali Rytinės sienos regionuose. Pagirtina padėtis Čekijos Respublikoje: jie kliūčių darbuotojų judėjimui mažinimą paskelbė vienu iš būsimo pirmininkavimo Europos Sąjungai prioritetų.

 
  
MPphoto
 
 

  Frank Vanhecke (NI).(NL) A. Van Lancker pranešimą galima skaityti kaip gerų ketinimų ir norų katalogą. Geresnės moterų, neįgaliųjų ir imigrantų galimybės patekti į darbo rinką ir gauti geriau apmokamą darbą visada minimos vienu atsikvėpimu, nors tai susiję su trimis skirtingomis grupėmis. Iki 2010 m. Europos Sąjungoje penkeriais metais padidinti vidutinį pensinį amžių, sukurti puikias vaikų priežiūros įstaigas, visiems baigusiems mokyklą sudaryti galimybes susirasti darbą, užtikrinti darbo vietas žmonėms, nedirbusiems ketverius metus ir t. t.

Visa tai labai gerai, bet šiandien ne Kalėdos. Tai Parlamentas, ne Kalėdų karnavalas. A. Van Lancker turėtų žinoti geriau. Mes abu gyvename šalyje, kurios abiejuose regionuose, deja, 10 mln. žmonių tiesiog reikalauja visiškai kitokio požiūrio į užimtumo problemą. Mes daugiau nereikalaujame vienodumo Europos lygmeniu; priešingai, reikalaujame valstybėms narėms ir regionams suteikti galimybę greitai ir veiksmingai imtis konkrečių vietos lygmeniu reikalingų priemonių. Dėkoju.

 
  
  

- Pranešimas: Janusz Lewandowski (A6-0181/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Frank Vanhecke (NI).(NL) Tai pradinis pranešimas apie Parlamento apskaičiuotas pajamas ir išlaidas, kuriame jaučiamas didelis šios institucijos pasitenkinimas savimi, o pradiniame pranešime turėtų būti kalbama priešingai.

Visi žino, kad šioje institucijoje mėtomasi pinigais. Dvi darbo vietovės kainuoja didžiulius pinigus, o tikros papildomos vertės neteikia. Kiekvienais metais neapsakomai didėja šios institucijos eksploatavimo išlaidos, šįkart užmaskuotos, tarsi tai būtų reikalinga įgyvendinant Lisabonos sutartį, kuri, mano žiniomis, dar net nepriimta.

Tada, žinoma, dar svarstomas naujasis Narių statutas, eurofanatikų prasimanymas, kuriuo siekiama dar labiau susilpninti Parlamento narių ir jų atstovaujamų žmonių ryšius ir kuris irgi daug kainuos, argi ne tiesa? Dėl šių ir daugelio kitų priežasčių su giliu įsitikinimu balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
  

- Pranešimas: Margie Sudre (A6-0158/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Madeleine Jouye de Grandmaison, GUE/NGL frakcijos vardu. (FR) Pone pirmininke, remiant mano frakcijai, kaip kompromisinį variantą pateikiau keletą M. Sudre pranešimo pakeitimų. Šie pakeitimai iš dalies įgyvendinti. Norėčiau padėkoti komitetui.

Pakeitimai susiję su papildomos atokiausių regionų teikiamos vertės kosmoso, atsinaujinančių energijos šaltinių, energetinės nepriklausomybės ir biologinės įvairovės srityje, viešųjų paslaugų svarbos užtikrinant atokiausių regionų vystymąsi pripažinimu, taip pat pripažinimu, kad atokiausi regionai nepakankamai integruojami į Europos mokslinių tyrimų erdvę, NET-BIOME programos pripažinimu, ir atokiausių regionų galimybe daug prisidėti nustatant tarptautinius prioritetus.

Vis dėlto esu nusivylusi, kad šiame pranešime nepakankamai integruotas visapusiško vystymosi socialinis ir kultūros skyrius ir kad neremiamos ir nepripažįstamos atokiausių regionų kalbos, nenumatytas vergijos ir kolonializmo mokslinių tyrimų finansavimas ir neginamos Gajanos čiabuvių teisės.

Taip pat esu nusivylusi, kad pranešime iš esmės neįsipareigojama stiprinti mokslinių tyrimų pajėgumų, kad jie atitiktų galimybes.

Esu nusivylusi, kad nepritarta mano pasiūlymui reguliuoti pašto ir telekomunikacijų tarp nacionalinių teritorijų ir atokiausių regionų kainodarą.

Vertindama taip pat nusivyliau, kad atmestas mano prašymas atlikti bendro cukraus ir bananų rinkos organizavimo socialinio poveikio ir poveikio aplinkai tyrimą.

Vis dėlto balsavau už šį pranešimą, nes jame pateikiama vertingos informacijos ir rezultatų apie atokiausius regionus.

 
  
  

- Pranešimas: Lasse Lehtinen (A6-0155/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Norėčiau pratęsti mūsų vakarykštę įtemptą politinę diskusiją. Neremiu socialistų pasiūlymo dėl kolektyvinių teisių gynimo priemonių, nes, mano nuomone, būtų atsakinga palaukti poveikio tyrimų rezultatų, kad galėtume įvertinti kolektyvinių teisių gynimo priemonių veiksmingumą, ypač vartotojų patiriamų išlaidų požiūriu. Todėl šiandien noriu pareikšti protestą dėl netinkamų vakar per diskusiją mano kolegės EP narės E. Gebhardt pateiktų pastabų – ji balsuotojams sudaro įspūdį, kad tik socialistai gina vartotojų interesus, o demokratai – pramonės interesus. Tokia manipuliacinė politinė retorika ir demagogija nesusijusi su tikrove ir aš jai prieštarauju.

 
  
  

- Pranešimas: Elizabeth Lynne (A6-0159/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Frank Vanhecke (NI).(NL) Su dideliu įsitikinimu balsavau prieš E. Lynne pranešimą, nes, mano nuomone, jis dar platesnis negu nesuskaičiuojama daugybė iki šiol Parlamento patvirtintų labai abejotinų pranešimų.

Parlamentas dar kartą plačiai atveria duris visas sritis apimančiai Europos kovos su diskriminacija politikai palikdamas vos vieną nepaliestą socialinę sritį. Aš tai šioje institucijoje sakiau anksčiau ir vėl pakartosiu: kova su diskriminacija, jeigu ji apskritai reikalinga, priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai, ir Europa šiuo klausimu neturi prisiimti policijos pareigūno ar minčių kontrolieriaus vaidmens.

Iš tikrųjų kiekvienas, atidžiai perskaitęs E. Lynne pranešimą, padarys išvadą, kad juo ne tiek kovojama su tikrąja diskriminacija, kiek dar labiau ribojama žodžio laisvė, o politinis korektiškumas paverčiamas teisiniu reikalu. Negaliu su tuo sutikti ir todėl su įsitikinimu balsavau prie šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Hubert Pirker (PPE-DE).(DE) Pone pirmininke, visi sutariame, kad prieš diskriminaciją reikia imtis visų galimų priemonių. Todėl savo įsitikinimą išdėstėme keturiose direktyvose. Dabar rengiama penktoji. Jai irgi bus pritarta.

Vis dėlto balsavau prieš šį pranešimą, nes jame pasirenkama bloga strategija – ne raginama įgyvendinti esamus įstatymus, o tuoj reikalaujama naujos direktyvos, naujų institucijų, naujos biurokratijos ir naujų tikrinimo procedūrų. Tai reiškia, kad siūlomi ne sprendimai, o kliūtys. Apskritai tai nepadeda naikinti diskriminacijos.

Visa mano delegacija laikosi kitokio plano. Mano delegacija norėtų, kad iš valstybių narių būtų pareikalauta įgyvendinti visas jau esamas dabartinės teisės priemones, užuot, kaip siūloma pranešime, darant antrą žingsnį, kol nežengtas pirmasis.

 
  
MPphoto
 
 

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN).(PL) Pone pirmininke, žmogaus teisių laikymasis yra pagrindinis Europos bendrijos uždavinys. Gaila, bet Europos Sąjunga jį sprendžia anaiptol ne geriausiai. Padėtis šioje srityje nepasikeis po dviejų valandų trukmės diskusijų. Veiksmai, kurių ėmėsi Europos Komisija ir kitos atsakingos institucijos, irgi neteikia daug vilčių, kad padėtis pagerės. Europa ir likęs pasaulis vis dar kovoja su rasine, lytine, kultūrine ir nacionaline diskriminacija. Kiekvienais metais auga prekyba žmonėmis, įskaitant vaikus, dėl pinigų, dėl malonumo, dėl organų. Daugėja prievartos, o nukentėjusieji vis dažniau nusprendžia tylėti, nes nepasitiki valstybės teikiama pagalba.

Man kilo įspūdis, kad mes Europos Parlamente daugiausia dirbame įmonių, didelių bendrovių ir regionų naudai ir per mažai paprastiems žmonėms, kuriems svarbiausi argumentai – jų gyvenimo lygis ir lygios teisės. Mūsų veiksmai neduoda norimo poveikio; jais tik nuraminama sąžinė, kad manytume, jog kažką darome. Metas tam tikriems radikaliems pokyčiams.

Todėl balsuoju prieš šį pranešimą.

 
  
  

- Pranešimas: Willi Piecyk (A6-0163/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Erik Meijer, GUE/NGL frakcijos vardu. – Pone pirmininke, GUE/NGL frakcijai būdinga didelė tolerancija mažumos pozicijoms. Esama atvejų, kai šios mažumos šio Parlamento plenarinėje sesijoje nori parodyti, kad jų požiūris skiriasi nuo didžiosios mūsų frakcijos daugumos.

Tai pasakytina ir apie neseną atvejį, kai buvo balsuojama dėl mano pranešimo dėl Makedonijos ir Europos Sąjungos santykių. Mes suteikėme ribotą mūsų frakcijai skirtą laiką kalbėti vienam Graikijai atstovaujančiam mūsų nariui, kuris pareiškė, kad Europos Sąjunga negali priimti jokių naujų narių, nes tada geriau panaikinti pačią Sąjungą. Ši pastaba tikriausiai sukėlė nesusipratimą, priversdama manyti, kad mano frakcija nepalaiko pasiūlymų spartinti derybas su minėtąja šalimi kandidate. Ši pozicija – ne visos mūsų frakcijos, o tik Graikijos komunistų partijos požiūris. Visa mūsų frakcija ir didžioji šio Parlamento dauguma parėmė mano pasiūlymus.

Praėjusioje diskusijoje šįryt vėl pasikartojo toks pat atvejis. Apie W. Piecyko pranešimą dėl integruotos jūrų politikos kalbėjo du mūsų frakcijos nariai – Graikijai atstovaujantis A. Pafilis ir Portugalijai atstovaujantis P. Guerreiro. Jų atstovaujamoms partijoms labai svarbu gauti galimybę pasisakyti šiuo klausimu. Jų valstybės vidaus diskusijose šios dvi partijos linkę teigti, kad W. Piecyko pranešimas simbolizuoja viską, kas yra blogai jūrininkų ir uostų darbuotojų darbo sąlygų srityje, taip pat viską, ką galima susieti su NATO ketinimais jūrą panaudoti kariniais tikslais.

Šios frakcijos dauguma, įskaitant Vokietijos ir Nyderlandų delegacijas, mano, kad W. Piecyko pranešimas su šiais klausimais neturi nieko bendra. Mes du kartus pasisakėme už Uostų direktyvos numarinimą, bet apskritai nesame prieš jūrų politiką. Remiame W. Piecyko pasiūlymus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama naudingiems aspektams – aplinkai, pakrančių regionų apsaugai, švietimui ir darbo kokybei.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE).(PL) Pone pirmininke, už šį pranešimą balsavau dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, viena didžiausių problemų, su kuria susiduria Europa – klimato kaita. Tai turi tiesioginį poveikį jūrų regionams, ypač pakrančių regionams, kuriems gresia kylantis vandens lygis. Antra, spartus jūrų išteklių naudojimas, ypač per didelė žvejyba, ir klimato kaita dabar kelia didelę grėsmę jūrų aplinkai. Vandenynų ir klimato sąsajos apima didelę ES klimato politikos dalį. Trečia, beveik 80 % jūrų aplinkos taršos kilmė – antžeminė. Jūros dugne esančios laivų nuolaužos, karinės amunicijos ir cheminės ginkluotės liekanos ir kitos ekologinės grėsmės irgi turi didelę reikšmę. Ketvirta, intensyvi žvejyba suardė ekosistemos pusiausvyrą ir mažina biologinės įvairovės pastovumą. Penkta, vandenynai ir jūros atlieka svarbų vaidmenį Europos energetinio saugumo užtikrinimo strategijoje. Jie yra naftos ir dujų, taip pat atsinaujinančios energijos šaltinis. Jie taip pat yra energijos gabenimo priemonė ir maršrutas, todėl didina ir energetinį saugumą. Todėl turime sukurti tvarią jūrų ir vandenynų panaudojimo plėtros politiką.

 
  
  

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- Pranešimas: Jan Andersson (A6-0132/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš supaprastinta tvarka balsavau už savo Švedijos kolegos, nario Jano Anderssono pranešimą, kuriame patvirtinamas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, panaikinančio Tarybos direktyvą 85/368/EEB dėl Europos bendrijos valstybių narių profesinio mokymo kvalifikacijų palyginamumo. Šiame pranešime valstybės narės ir Komisija raginamos bendradarbiauti rengiant konkrečių profesijų Bendrijos lygmens darbo aprašymus ir tada valstybėse narėse pripažintas profesinio mokymo kvalifikacijas suderinti su darbo aprašymais, dėl kurių susitarta.

Kadangi šį sprendimą sunku taikyti, tikslinga jį panaikinti. Europos kvalifikacijų sistemoje (EKS) turėtų būti sprendžiamas panaikintiname sprendime nurodytų apribojimų klausimas ir daugiausia dėmesio skiriama kvalifikacijų skaidrumui gerinti, taip pat nustatomas decentralizuotas bendradarbiavimo metodas, atspindintis vis didėjantį Europos kvalifikacijų sudėtingumą. Vis dėlto šis nepalankus klausimas rodo, jog reikia aiškiau išdėstyti ir supaprastinti Bendrijos teisę, kad piliečiai galėtų ją suvokti ir ja naudotis kasdieniame gyvenime.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Didėjantis užimtumas Europos Sąjungoje tiesiogiai sietinas su profesiniu mokymu ir apipusiu kvalifikacijų pripažinimu. Parėmiau J. Anderssono pranešimą, nes manau, kad ES valstybės narės turėtų sukurti bendrą profesinių kvalifikacijų tvirtinimo modelį nepaisant šalies, kurioje jos įgytos. Tai skatins darbuotojus nuolat gerinti įgūdžius, o studentus – studijuoti, įgyti naujos patirties, gerinti užsienio kalbų žinias įvairiuose Europos regionuose.

Būdamas Mažosios Lenkijos, trečio pagal studentų skaičių Lenkijos regiono, atstovas, taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad diplomų pripažinimas jaunimui ypač svarbus. Patirties užsienyje norinčiam įgyti jaunimui itin svarbūs visi akademiniai mainai ir galimybės lyginti kvalifikacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Vienas iš keturių principų, kuriais grindžiama Europos Sąjungos bendroji rinka, susijęs su laisvu žmonių judėjimu. Laisvas žmonių judėjimas ES piliečiams teikia galimybę pradėti dirbti kitoje valstybėje narėje.

Vis dėlto esant skirtingoms švietimo sistemoms ir skirtingam profesinių kvalifikacijų reglamentavimui gali būti sunkiau rasti darbo pagal specialybes, kurių kvalifikacijas turime. Būtent todėl taip svarbu turėti galimybę palyginti įvairiose valstybėse narėse suteiktas profesines kvalifikacijas. Europos Komisijos ir pranešėjo požiūriu, Sprendimu Nr. 85/368/EEB, kuriuo reglamentuojamas šis klausimas, nesudarytos tinkamos sąlygos palyginti profesines kvalifikacijas, kad tai būtų naudinga kitoje valstybėje narėje darbo ieškantiems darbuotojams.

Tuo grindžiamas sprendimas jį pakeisti naujesne ir veiksmingesne priemone – Europos kvalifikacijų sistema, kurią taikant didinamas skaidrumas, remiamas kvalifikacijų perkėlimas ir lengviau įvertinti studijų rezultatus.

Džiaugiuosi, kad šį žingsnį plačiai remia įvairūs subjektai: socialiniai partneriai, pramonės ir sektorinės organizacijos, švietimo įstaigos ir NVO. Tai užtikrina, kad vykdomi pokyčiai bus visuotinai priimti.

Todėl pritariu, kad sprendimas būtų panaikintas, ir manau, kad EKS, priemonė, kurią taikant galima palyginti kvalifikacijas, suteiks žmonėms galimybę lengviau persikelti ir leis pasiekti Sprendimu Nr. 85/368/EEB neįgyvendintus tikslus taip užtikrinant didesnį darbuotojų judumą Europos darbo rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Katalin Lévai (PSE), raštu. (HU) Aš balsavau už J. Anderssono pranešimą, nes manau, kad svarbu panaikinti visas galimas kliūtis derinti profesines ir profesinio mokymo kvalifikacijas. Svarbu panaikinti Tarybos sprendimą 85/368/EEB, nes jį įgyvendinant nesugebėta pasiekti profesinių ir profesinio mokymo kvalifikacijų palyginamumo.

Sprendimas dabar keičiamas kitomis, naujesnėmis ir veiksmingesnėmis Europos lygmens priemonėmis, pvz., Europos kvalifikacijų sistema (EKS). Kadangi EKS yra visą gyvenimą trunkančio mokymosi skatinimo priemonė, ji apima visų lygių kvalifikacijas nuo pasiektų įgyjant privalomąjį išsilavinimą arba suaugusiųjų išsilavinimą iki įgytų aukštojo mokslo įstaigose bei profesinio švietimo arba mokymo pagrindu. Todėl svarbu, kad valstybės narės švietimą laikytų kuo svarbesniu, nes tai – užimtumo pagrindas. Švietimas, bendrojo mokymosi ir kultūrinių žinių įgijimas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį kuriant tolerantišką Europos visuomenę. Kita karta turi išmokti ne tik efektyviai naudoti energiją ir saugoti aplinką, bet ir priimti bei gerbti skirtumus.

Išsilavinimas yra ir daugelio kitų dalykų pagrindas: jis teikia galimybę mažumoms, pvz., romams, išsaugoti savo kultūrą ir užtikrinti savo integraciją. Šiuo metu mažumų bendruomenėse vis daugėja išsilavinusio jaunimo, galinčio ginti savo interesus vietos institucijose ir valdžios įstaigose.

Kad tai taptų norma, turime plėtoti kalbų mokymą, daugiau dėmesio skirti mažumų kultūroms mokyklose, o pačios mažumos turi aktyviau imtis mokymo veiklos.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Praktiškai ne visada sugebėjome išspręsti visus abipusio profesinio mokymo kvalifikacijų pripažinimo sunkumus ir išsaugoti darbo kokybę nesukuriant nereikalingų kliūčių. Šiuo požiūriu nerimą kelia tai, kad Paslaugų direktyvoje užsienio paslaugų teikėjams suteikta tam tikra laisvė daryti, ką nori, nesant galimybių juos veiksmingai kontroliuoti ir esant neišaiškintoms galimybėms taikyti sankcijas, o šalies vidaus paslaugų teikėjai vis tiek turi griežtai laikytis teisės aktų ir standartų.

Po kelerių metų mūsų šalių vidaus įmonės, siekdamos nebankrutuoti nuo negailestingos konkurencijos, reikalaus persvarstyti užsienio įmonėms taikomas normas. Šia tvarka dar labiau skatinama konkuruoti kainomis – tai atsispindi atlyginimų, darbo sąlygų ir socialinio saugumo srityje. ES neturi teisės skatinti šią tendenciją dar ir „mėlynąja kortele“. Turime pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, žinoma, jeigu esame pasirengę mokėti jiems padorų atlyginimą.

 
  
  

- Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A6-0152/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo Lenkijos kolegės, EP narės L. J. Geringer de Oedenberg pranešimą, kuriuo per pirmąjį svarstymą, taikant bendro sprendimo procedūrą, patvirtinamas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria kodifikuojama 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyva 93/7/EEB dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo, iš dalies pakeista Direktyva 96/100/EB (1997 m. kovo 1 d. OL L) ir Direktyva 2001/38/EB (2001 m. liepos 10 d. OL L).

Esu nusivylęs, kad kodifikavimo procesas trunka taip ilgai; reikėtų nepamiršti, kad dar 1987 m. balandžio 1 d. Komisija nusprendė pavesti savo tarnyboms pradėti kodifikuoti visus teisės aktus ir šį darbą užbaigti vėliausiai iki jos 10-ojo keitimo, pabrėždama, kad tai antraeilis darbas ir kad tarnybos turėtų stengtis sukodifikuoti tekstus per dar trumpesnį laiką. Šiuos pavedimus (1992 m. gruodžio mėn. Edinburge) patvirtino tuometinis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

Galiausiai 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija tarpinstituciniame susitarime nusprendė taikyti paspartintą procedūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicodim Bulzesc (PPE-DE), raštu. − (RO) Balsavau už L. J. Geringer pranešimą, nes sutinku, kad iš valstybės narės teritorijos neteisėtai išvežti kultūros objektai turėtų būti grąžinami teisėtam savininkui.

Šiame pranešime remiama idėja priimti Europos direktyvą dėl administracinio valstybių narių bendradarbiavimo siekiant grąžinti neteisėtai išvežtus kultūros objektus nustatymo. Direktyvoje bus numatyta kiekvienoje valstybėje narėje sukurti centrinę instituciją, kuri spręstų tik šį klausimą ir bendradarbiautų su panašiomis kitose valstybėse narėse sukurtomis institucijomis ir Interpolu.

Kartu šia direktyva būtų galima supaprastinti šiuo metu Europos Sąjungoje taikomą administracinę procedūrą ir aš asmeniškai noriu, kad šis teisės akto projektas būtų įgyvendintas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš pritariu teisės aktų, susijusių su neteisėtai iš valstybių narių išvežtais kultūros objektais, kodifikavimui. Esami teisės aktai buvo daug kartų keičiami ir svarbu, kad turėtume aiškią teisinę struktūrą, kurioje valstybės narės galėtų užtikrinti, kad pavogta kultūrinė nuosavybė būtų grąžinta.

Taip pat manau, kad kultūros objektai turėtų būti grąžinami valstybių narių vietos bendruomenėms, jeigu ši iniciatyva remiama vietos lygmeniu. Todėl, pavyzdžiui, visiškai pritariu, kad Leviso šachmatų figūros būtų grąžintos į Škotijos Vakarų salas, o Šv. Triniano salos lobis – į Šetlandą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI) , raštu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš balsuoju už L. J. Geringer de Oedenberg pranešimą dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo.

Manau, jog būtina, kad valstybės narės turėtų galimybę kartu spręsti nacionalinių vyriausybių ginčus ir pripažinti, kaip svarbu kultūros lobius saugoti Europos lygmeniu. Kultūros lobiai ir meno kūriniai – valstybių narių piliečių palikimas. Piliečiai turi visas teises juos aplankyti ir jais gėrėtis.

Iš tikrųjų esama dešimtmečių senumo skandalų ir ginčų dėl pavogtų meno kūrinių. Manau, kad siekiant išspręsti šiuos atvejus būtina įsikišti Bendrijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Toomas Savi (ALDE), raštu. − Nors balsavau už šį pranešimą, turiu atkreipti dėmesį į tai, kad pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo 13 straipsnyje teigiama, kad direktyva taikoma nuo 1993 m. sausio 1 d.

Leiskite priminti, kad 1940 m. Tarybų Sąjungai neteisėtai prisijungus Estijos Respubliką daug istorinių vertybių iš Estijos buvo perkeltos į skirtingas Tarybų Sąjungos vietas ir negrąžintos, tarp jų ir Prezidento vėrinys. Tikiuosi, kad Komisija to nepamiršo ir netrukus parengs pasiūlymą dėl direktyvos, kurioje būtų sprendžiamas iki 1993 m. vykusio neteisėto išvežimo klausimas.

 
  
  

- Pranešimas: Pia Elda Locatelli (A6-0145/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už savo Italijos kolegės, EP narės P. E. Locatelli pranešimą, parengtą taikant konsultavimosi procedūrą, dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės įsteigimo. Padaryti Europą kuro elementų ir vandenilio technologijų sričių pasaulio lydere – puiki politika.

Kuro elementai yra tylūs, efektyvūs energijos konverteriai, gerokai mažinantys šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymą. Jie teikia daug lanksčių galimybių, nes gali naudoti vandenilį ir kitas kuro rūšis – gamtines dujas, etanolį ir metanolį.

Tapo būtina įsteigti Bendrijos priemonę – bendrą technologijų iniciatyvą (BTI) siekiant kurti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes mokslinių tyrimų srityje pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą (7BP). Bendros technologijų iniciatyvos, daugiausia išplaukiančios iš Europos technologijų platformų (ETP) veiklos, atspindi tvirtą ES įsipareigojimą koordinuoti mokslinius tyrimus siekiant stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir įgyvendinti Europos konkurencingumo tikslus. Pritariu, kad daugiau pagalbos būtų teikiama MVĮ.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pritariu pranešėjai, kad turėtume taikyti specialiąją programą Bendradarbiavimas, kurioje kuro elementai ir vandenilis įvardijami kaip viena iš šešių sričių, kur pirmiausia turėtų būti įgyvendinamos BTI.

Šis pasiūlymas dėl Kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės įsteigimo išplaukia iš Europos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos darbo. Juo siekiama padėti įgyvendinti Aplinkosaugos technologijų veiksmų planą.

Kuro elementai – labai tylūs, itin efektyvūs energijos konverteriai, galintys iš esmės sumažinti bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų kiekį, nes gali naudoti vandenilį ir kitas kuro rūšis – gamtines dujas, etanolį ir metanolį. Vandenilio, kaip lanksčias galimybes teikiančios energijos perdavimo priemonės, naudojimas gali padėti didinti energetinį saugumą ir stabilizuoti energijos kainas, nes jį galima gaminti iš bet kurio pirminio energijos šaltinio. Vandenilis gali paįvairinti transporto kuro rūšis – juk dabar transportas priklausomas nuo naftos.

Nors kuro elementų ir vandenilio moksliniams tyrimams skirta daug viešųjų ES lėšų, nepanašu, kad šios technologijos į rinką pateks taip greitai, kaip norėtume.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell (PSE), raštu. − (ES) Balsavimas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete man sutrukdė dalyvauti šioje diskusijoje, todėl norėčiau pagrįsti savo balsą už.

Parlamentas teigiamai įvertino šią BTI.

Ji labai susijusi su ES prioritetais «energetika ir kova su klimato kaita.

Rengiant šį reglamentą labai padėjo patirtis, sukaupta plėtojant keturias ankstesnes BTI: Komisija jau žinojo mūsų rūpesčius dėl šių naujų priemonių – rūpesčius dėl finansavimo, dalyvavimo taisyklių, skaidrumo, taikymo pradžios, tęstinumo sąlygų.

Ši BTI gerai įvertinta ir už gerą pranešėjos atliktą darbą. Siūlomi pakeitimai: padaryti ES šių technologijų lydere, užtikrinti prioritetinę paramą ilgalaikiams moksliniams tyrimams, pritarti, kad naudojimo ir sklaidos taisyklės būtų pritaikytos prie dalyvavimo 7BP taisyklių, stiprinti Mokslinį komitetą, kuris turėtų nustatyti mokslinius prioritetus, reglamente nereikalauti, kad konsorciumo koordinatorius priklausytų pramoninei grupei. Visi šie aspektai stiprina Komisijos pasiūlymą.

Jeigu BTI įgyvendinamos laikantis tikslų, kuriems siekti buvo sukurtos, jos yra geros priemonės tobulinti mūsų Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos pajėgumus. Mūsų pareiga užtikrinti, kad taip ir būtų.

 
  
  

− Pranešimas: Sergio Berlato (A6-0164/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Sveikinu S. Berlato pranešimą dėl galimybės pratęsti Bendrijos tabako fondo finansavimą iki 2012 m.

ES jaučia poreikį apsaugoti šį svarbų sektorių, nes visiškas subsidijų nebeteikimas padarytų didžiulę žalą gamybai ir neigiamai atsilieptų darbui su tuo susijusiose srityse.

Kai kuriose srityse tabakas sudaro 35 % žemės ūkio produktų eksporto, o potencialus gamybos sumažėjimas padarytų rimtą ekonominę ir socialinę žalą, ypač jei vietos ekonomika jau patiria sunkumų.

Svarbu pabrėžti tai, kad finansavimas, skirtas Bendrijos tabako fondui, bus panaudotas remti visas iniciatyvas ir švietimą bei informuotumo didinimo kampanijas apie rūkymo žalą.

Todėl tikiuosi, kad mano kolegos palaikys siūlymą plėsti prieš rūkymą nukreiptos komunikacijos fondą, tokiu būdu taip pat gindami vartotojo interesus.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernadette Bourzai (PSE), raštu. (FR) Bendrijos tabako fondas, finansuojamas perkeliant tam tikrą dalį paramos tabakui 2006 ir 2007 m., skatina iniciatyvas, skirtas didinti visuomenės informuotumą apie žalingus rūkymo padarinius.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas pasiūlė pratęsti finansavimą iki finansinės perspektyvos pabaigos ir padidino procentinio dydžio normą iki 6 %. Tabako vartojimas Europoje nepakito, o laipsnišką gamybos sumažėjimą Europoje pakeitė tabako importas.

Klausimas dėl BRO tolesnio taikymo tabakui ir todėl atidedamos 2004 m. reformos, kuri turėjo būti taikoma nuo 2010 m., turi būti lygiagrečiai keliamas per BŽŪP „medicininę apžiūrą“, nes nutraukimas sukels beveik visišką gamybos atsisakymą be atsinaujinančios alternatyvos ekonomikos ir darbo vietų požiūriu, o tai turės itin rimtų pasekmių su tuo susijusioms kaimo sritims, tačiau nepadarys poveikio visuomenės sveikatai.

Nemanau, kad kova su rūkymu ir pereinamojo laikotarpio pratęsimas, leisiantis Europos gamintojams rasti alternatyvų tabako auginimui ir sumažinti neigiamą poveikį mūsų sritims, yra visiškai prieštaringi.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Bendrijos tabako fondo finansavimas skirtas būtent skatinti informacijos iniciatyvas apie tabako gaminių sukeliamą žalą. Europos Komisijos pateiktame pasiūlyme numatoma perkelti sumą, lygią 5 % paramos tabakui, suteiktos 2008 ir 2009 kalendoriniams metams. Savo ruožtu, Parlamentas siūlo perkelti 6 % paramos tabakui, skirtos suteikti 2009–2012 m. periodu, laikydamas, kad parama gamintojams bus tęsiama.

Kaip žinome, Europos Komisija, deja, linksta atsisakyti paramos gamybai, kuri padėjo sumažinti Portugalijos tabako gamybą, nors tabakas vis dar yra importuojamas iš šalių gamintojų. Komisija vis dar sieja šį fondą su paramos tabako augintojams sistema, remdamasi tuo, kad tai vienintelis numatytas finansavimo šaltinis. Kadangi tai racionalu ir pagrįsta požiūriu, kad informacijos kampanijos ir toliau bus vertinamos, atrodo, jog pataisymai yra tinkamas dalykas.

Taip pat atrodo tinkama palaikyti neseną oficialų Komisijai pateiktą beveik visų tabaką gaminančių valstybių narių prašymą, kad Komisija pateiktų reglamento, pratęsiančio dabartinę paramos tabako gamybai sistemą iki 2013 m., pasiūlymą apsvarstyti kaip diskusijų dalį vykstant BŽŪP „medicininei apžiūrai“.

 
  
MPphoto
 
 

  Neena Gill (PSE), raštu. − Balsavau prieš šį pranešimą todėl, kad, kaip ir kažkas, nuo pat pradžių pasisakęs prieš subsidijas tabako gamybai, aš manau, kad būtų pražūtinga tęsti tabako subsidijas, palaipsniui jas mažinant nuo 2009 iki 2012 m.

Palaikau Europos Komisijos pasiūlymą, nurodantį, kad niekuo nepateisinama tabako subsidijas ir toliau sieti su tabako gamyba. Manau, kad Parlamento pranešimas, kuriuo bandoma vėl pradėti diskusijas apie laipsnišką subsidijų mažinimą nuo 2009 m., yra visiškai nepriimtinas.

Nematau jokio logiško paaiškinimo ir toliau remti tabako gamybą, ypač dėl neigiamų tabako pasekmių sveikatai ir sveikatos priežiūros išlaidų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. Balsavau prieš S. Berlato pranešimą apie Bendrijos tabako fondą. ES sutartinai su daugeliu valstybių narių siekė sumažinti tabako vartojimą tokiomis priemonėmis kaip tabako reklamos draudimas. Todėl bus didelė veidmainystė, jei ES ir toliau finansuos Europos tabako augintojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Kartika Tamara Liotard, Erik Meijer, Esko Seppänen, Søren Bo Søndergaard ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Europos Parlamento sprendimu dėl Tabako fondo siūloma didinti žemės ūkio subsidijas tabakui. Mes balsuojame prieš tai, protestuodami prieš visą tabako subsidijų sistemą. Juokinga, kad ES finansiškai remia tabako auginimą, kad panaudotų šių pinigų dalį paremti veidmainiškoms kampanijoms prieš rūkymą. Visos žemės ūkio subsidijos tabakui turi būti nedelsiant panaikintos. Kampanijos prieš rūkymą yra naudingos, bet jas nesunkiai galima finansuoti kitais būdais.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Sergio Berlato pranešimu apie Bendrijos tabako fondą siekiama vėl pradėti diskusijas dėl tabako subsidijų pratęsimo iki 2012 m. Ūkininkams ketinamos suteikti tabako subsidijos nepateisinamos žvelgiant tiek iš visuomenės sveikatos, tiek iš ekonominės perspektyvos, todėl jų pratęsimas tiesiog nebūtinas.

Iš tikrųjų, atsižvelgiant į ES poziciją dėl tabako, manau, kad pranešime pateikiami pasiūlymai yra ne tik veidmainiški, bet ir amoralūs. Todėl aš nebalsuoju už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau už S. Berlato pranešimą, kaip ir Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija/Šiaurės šalių žalieji kairieji. Tai užtikrina Bendrijos subsidijas tabako augintojams tolesniu periodu ir suteikia jiems apsaugą nuo nepalankios diskriminacijos lyginant su kitų žemės ūkio produktų augintojais, kurie ir toliau turi būti subsidijuojami. Ypač svarbu panaudoti visas galimybes, teikiamas esamų išteklių. Turime neleisti atsisakyti tabako auginimo ir sustabdyti masinį kaimo gyventojų išsikėlimą šiuo pereinamuoju derliui periodu.

 
  
MPphoto
 
 

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. − (PL) Nors balsavimas dėl S. Berlato pranešimo buvo teigiamas, juo neišspręsta rūkymo ir tabako gamybos problema.

Galima sakyti, kad atidėjome sprendimą dėl šių svarbių reikalų keleriems metams. Ši problema nuolat vis iškils ir tebebus problema tol, kol žmonės ir toliau rūkys tabaką. Ją reikia spręsti, bet ne ūkininkų, apsiribojusių tabako gamyba ir gavusių deramas investicines sąnaudas, sąskaita.

Tabako augimas aprūpina pragyvenimu dešimtis tūkstančių šeimų, dažnai neturinčių jokio kito būdo gauti pajamas, pavyzdžiui, Lenkijos srityse su blogais dirvožemiais.

Todėl šiandien mums reikia strateginių sprendimų, priimtų viską apsvarsčius, o ne spaudžiant lobistams, kurie atstovauja tarpininkams ir prekybininkams, dirbantiems tarptautinėje sistemoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pasveikinti poną S. Berlato ir išreikšti savo palaikymą jo pranešimui.

Pranešimas ypač gerai subalansuotas ir yra retas ir teigiamas Europos Sąjungos žemės ūkio ir sveikatos politikos integracijos pavyzdys. Siūlant padidinti procentinio dydžio normą subsidijų, mokamų tabako augintojams, mažinimui ir teikiant papildomą daugiau kaip 81 mln. EUR finansavimą kampanijoms prieš rūkymą, pranešimu sugebama patenkinti abi stovyklas tam tikrų jautrių sričių klausimais.

Kita vertus, šiame pranešime siūloma tęsti iš dalies jungtinę pagalbą gamintojams neskiriant papildomų lėšų iš ES biudžeto ir neišskiriant jų iš kitų žemės ūkio sektorių, taip patvirtinant 2004 m. kovo mėn. Strasbūre Parlamento išreikštą poziciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Turėtumėte žinoti, kad jau daug metų šis Parlamentas labai iškalbingai reiškė savo pastangas pabrėžti tabako rūkymo pavojus sveikatai.

Ir per visą tą laiką Europos Sąjunga teikė milijonus eurų palaikyti ūkininkus, auginančius būtent šį produktą.

Iš tiesų ypač veidmainiška vykdyti tokią politiką.

Žemės ūkio komiteto pranešimu vėl bandoma pradėti diskusijas apie tabako subsidijų pratęsimą iki 2012 m. Komisijos pasiūlymas, į kurį tariamai atsakant buvo sudarytas pranešimas, taip pat yra dėl Bendrijos tabako fondo, kuris, kaip žinome, naudojamas įspėjant apie tabako rūkymo pavojų, finansavimo pratęsimo.

Žemės ūkio komitetas čia mėgino pademonstruoti rankų miklumą, kuriuo pelnytai didžiuotųsi net aukščiausio lygio magas, bet, laimei, tai buvo pastebėta ir – kas teikia vilties – pavadinta tuo, kuo iš tikrųjų yra, būtent pastangomis pratęsti subsidijas tabaką auginantiems ūkininkams. Šis Parlamentas tam pasipriešino moraliniu, ekonominiu ir sveikatos pagrindais.

Komisijos pozicija aiški. Tabako subsidijos, susietos su gamyba, nepateisinamos. Todėl dabar pats laikas Parlamentui laikytis tos pačios linijos, atmetant Žemės ūkio komiteto poziciją šiuo klausimu. Todėl aš balsuosiu prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Daugiau kaip pusė milijono ES gyventojų kasmet miršta dėl tabako priklausomybės. Nė vienas centas iš ES mokesčių mokėtojų pinigų neturi patekti į Bendrijos tabako fondą. Bendrijos tabako fondas turi liautis egzistavęs.

 
  
  

−Pranešimas: Bairbre de Brún (A6-0133/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Balsavau už savo kolegės Parlamento narės iš Didžiosios Britanijos B. de Brún jos pačios iniciatyva parengtą pranešimą apie PEACE programos (ES Taikos ir susitaikymo Šiaurės Airijoje specialiosios paramos programos) vertinimą, kuriame pabrėžiama, kad vietos valdžia buvo esminė taikos kūrimo Šiaurės Airijoje dalis ir kad pilietinės visuomenės dalyvavimas šiame procese didžia dalimi prisidėjo gerinant vietos politikos formavimą ir vykdymą.

Palaikau idėją, kad programų dalyvių bendradarbiavimas, finansuotas PEACE ir IFI (Tarptautinio Airijos fondo), neturi nutrūkti net ir pasibaigus programoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už B. de Brún pranešimą apie PEACE programą, kuriame teisingai pabrėžiama vietos valdžios svarba taikos kūrimo procese. PEACE programa padarė vertingą įnašą į taikos procesą Airijoje, ir sveikintinos pastangos tuo remtis ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Man malonu paremti PEACE programą, ir tikiuosi, kad ji ir toliau padės bendruomenėms plačiųjų masių lygmeniu.

 
  
  

- Pranešimas: Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf (A6-0130/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu.(FR) Balsavau už savo kolegos iš Vokietijos Parlamento nario F.-W. Graefe zu Baringdorfo pranešimą, kuriame siūloma pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl mėsos ir galvijų statistikos pasiūlymą, tačiau būdu, leidžiančiu pasiekti sutarties pirmuoju svarstymu bendro sprendimo procedūra. Galvijų statistika (du kartus per metus – kiaulių ir galvijų, kartą per metus – avių ir ožkų), kasmėnesinė skerdimo statistika (kiaulių, galvijų, avių, ožkų ir naminių paukščių galvos ir kūno svoris) ir mėsos gamybos prognozės (kiaulių, galvijų, avių ir ožkų mėsa) yra būtinos ES rinkų kontrolei, tačiau galiojantys teisės aktai, tapę labai sudėtingais, turi būti skubiai sureguliuoti. Atrodo protinga įtraukti naminių paukščių mėsą greta kiaulių, galvijų, avių ir ožkų mėsos statistikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Constantin Dumitriu (PPE-DE), raštu. − (RO) Pagrindinis Europos institucijų, žinančių, kad per griežtas reguliavimas yra našta tiek jų veiklai, tiek ekonomikos veikėjų efektyvumui ir konkurentiškumui, tikslas yra procedūrų supaprastinimas. Rumunijos ūkininkų ir žemės ūkio gamintojų reikalavimas – mažinti biurokratinę naštą, kad jie galėtų turėti kuo daugiau naudos iš įstojimo į Europos Sąjungą privalumų.

Į statistinius pranešimus turi atsižvelgti ir Eurostatas, o ypač nacionalinės institucijos ir bendrovės. Su mėsa susiję statistiniai duomenys išryškina vaizdą, leidžiantį imtis veiksmų tinkamu metu, siekiant sureguliuoti rinką nustatant įsikišimo mechanizmus.

Statistiniai pranešimai turi būti vieningi, teisingi ir pasiekiami tinkamu laiku, kad Bendrijos rinkoje būtų išvengta didelio disbalanso, paveikiančio gamintojus, vartotojus ar abi grupes išsyk.

Šio pranešimo misija būtent tokia, ir aš sveikinu už tai! Tuo pat metu nacionalinė valdžia taip pat turi griežtai (ir, kur būtina, tvirtai) imtis veiksmų, į kuriuos rimtai reaguotų respondentai.

Šią problemą taip pat atsakingai turi spręsti tiek asmenys, renkantys ir apdorojantys statistinius duomenis, tiek juos siunčiantys ekonominiai veikėjai. Nekalbant apie griežtumą, šis reglamentas taip pat suvienodins šiuos duomenis pagal bendrus standartus, taikomus visoje Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Sveikinu F.-W. Graefe zu Baringdorfo pranešimą apie mėsos ir galvijų statistikos reglamento pasiūlymą. Reglamento tikslas – supaprastinti esamus šios srities teisės aktus. Aš balsavau už šio pranešimo rekomendacijas.

 
  
  

− Pranešimas: Anne Van Lancker (A6-0172/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Balsavau už savo kolegės iš Belgijos Parlamento narės A. Van Lancker pranešimą, parašytą pagal konsultavimo procedūros struktūrą, apie Tarybos sprendimo pasiūlymą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių.

Sveikinu už puikų darbą, nuveiktą mano kolegės ir draugės, mūsų politinės frakcijos pranešėjos E. Morin, ypač kalbant apie lankstumą ir užimtumo saugumą. Šiek tiek nukrypdamas nuo temos paminėsiu, – kadangi šis Tarybos sprendimas iš esmės siekia vien tik pateikti rekomendacijas valstybėms narėms Europos bendrijos steigimo sutarties 128 straipsnio pagrindu, – mane nuvylė tai, jog, nors buvo įsipareigota taikant šios Sutarties 138 straipsnį, Komitetas nepastūmėja pirmyn socialinių partnerių ir tvirtina, kad atėjo laikas sukurti Europos užimtumo teisės aktus palaikant šiuos socialinius partnerius remiantis procedūra, išdėstyta Europos bendrijos sutarties 139 straipsnyje.

Negalime turėti ambicingos užimtumo politikos, jei nesukuriame Europos darbo teisės aktų, palaikančių socialinius partnerius.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Lisabonos strategija, ypač po tarpinės apžvalgos, atstovauja svarbiausiam Europos Sąjungos strateginiam įsipareigojimui ir pagaliau ją lydi konkretūs rezultatai, kalbant apie vystymąsi ir užimtumą.

Šiuo atžvilgiu A. Van Lancker, pripažindama, kad strategija yra pranaši tuo, jog prisideda prie darbo vietų kūrimo, išreiškia požiūrį, kad kokybė ir saugumas turi būti tobulinami. Iš tiesų reikia pažymėti, kad, nepaisant nuolatinio bedarbių skaičiaus mažėjimo, daugėja darbuotojų su terminuotomis sutartimis – tai turi aiškią reikšmę ir pasekmes. Skaičiai atskleidžia reikmę kontroliuoti atskiras valstybes nares, siekiant užtikrinti, jog jos sprendžia užimtumo problemas vis labiau subalansuotu lankstumo ir užimtumo saugumo metodu, kitaip tariant, tai reiškia naujas darbo vietas, tačiau kartu ir geresnes sąlygas darbuotojams apskritai.

Kaip pabrėžė pranešėja, vis dėlto Lisabonos darbotvarkė turi labiau atsižvelgti į bendrus socialinius tikslus: madingasis mūsų strategijos žodis dabar turi būti „įtraukimas“, o ne tik „vystymasis ir užimtumas“.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Dabartinė situacija rodo, kad praėjus dešimčiai metų po valstybių narių užimtumo politikos pirmųjų gairių paskelbimo yra mažai darbo vietų su teisėmis, ir tai jau savaime reiškia, kad strategijos tikslas nėra kurti darbo vietas su teisėmis. Kita vertus, nuolatiniai šių gairių pakeitimai, lydimi vis labiau neoliberalių Europos Sąjungos ekonominių gairių, prisidėjo prie didėjančio darbo vietų nesaugumo.

Nors pranešėja įtraukia kai kurias dalines priemones, susijusias su skurdu ar socialine įtrauktimi, iš tiesų nepaminėta, jog reikia atitrūkti nuo makroekonominės dabarties ir užimtumo gairių, kurios yra visiškai neoliberalios ir kuriose vyrauja konkurentiškumas ir lankstumas, todėl tokie pasiūlymai yra ne daugiau kaip priedanga, nepajėgi pašalinti pagrindinės problemų priežasties.

Kai kuriais kitais pasiūlymais netgi linkstama skatinti lankstumą ir užimtumo saugumą arba, tiksliau, panaikinti darbo rinkos reguliavimą, ginant lanksčias ir patikimas sutartis šiuolaikiniais darbo įstatymais, kolektyvinius susitarimus ir darbo organizaciją, nurodant, kad valstybės narės turi įgyvendinti savuosius veiksmų planus, paremtus bendrais lankstumo ir užimtumo saugumo principais, priimtais Tarybos.

Todėl mes balsavome prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už A. Van Lancker pranešimą, kuriame aptariama valstybių narių užimtumo politika. Pranešime teisingai pabrėžta, kad valstybėms narėms reikia įgyvendintų gaires tokiu būdu, kuriuo siekiama kovoti su diskriminacija lyties, rasės, etninė kilmės, religijos, tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos pagrindu.

Pranešime taip pat reikalaujama, kad valstybės narės pripažintų nacionalines tradicijas įgyvendinant užimtumo politiką. Manau, kad skirtingų Europos tradicijų pripažinimas turi būti visos ES politikos pagrindas.

 
  
MPphoto
 
 

  Stanisław Jałowiecki (PPE-DE), raštu. − (PL) Aš susilaikiau per balsavimą dėl A. Van Lancker pranešimo apie užimtumo politikos gaires. Pranešime, deja, neišvengta prieštaravimų. Viena vertus, jame yra gausybė tokių frazių kaip „žiniomis grįsta visuomenė“, „konkurentiškumas“ ir „technologiniai iššūkiai“, kita vertus, jame kalbama apie reikmę užtikrinti „užimtumo saugumą“, „stabilias darbo vietas“ ir panašiai. Pirmosios pabrėžia ketinimus, antrosios – jog reikia išlaikyti esamą padėtį. Negalima pasiekti pažangos neišardant užimtumo struktūros. Istorijoje to niekada nėra buvę.

Užuot kalbėję apie užimtumo saugumą, suprantamą kaip esamų darbo vietų ir darbo tipų išlaikymą, mes turėtume kalbėti apie kai ką kita, būtent – darbo prieigos užtikrinimą, darbo prieigos, kuris egzistuoja dabar, šiuo metu. Tai turi būti bendras mūsų rūpestis.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang (NI), raštu. (FR) Užimtumo situacija Europos Sąjungoje yra ne itin gera. Vidutinis bedarbystės lygis, 2007 m. buvęs 7,3 %, neskaičiuojant pagalbinių darbo vietų, yra aukštesnis nei kituose pagrindiniuose ekonominiuose blokuose. Šiaurės Amerikoje jis sudaro mažiau kaip 5 %.

Mums pristatytos gairės ne tik nepagerins situacijos, bet ją pablogins. Lisabonos strategija, kurią pranešėja vertina teigiamai, atveria mūsų ekonomiką nesąžiningai konkurencijai, ypač komunistinės Kinijos, užsiimančiai tikru socialiniu dempingu. Be to, reikalaujant mažinti „užimtumo skirtumus tarp trečiųjų šalies piliečių ir Europos Sąjungos gyventojų“, pranešime aiškiai iš dalies formuojama imigracijos politika, jau kelis dešimtmečius vykdoma mūsų šalyse, dėl kurios į Europą atvyksta daugiau kaip 1,5 mln. imigrantų ir kuri palaipsniui verčia mus trečiojo pasaulio tautomis.

Pirmenybės teikimas nacionaliniams dalykams yra veikiau teisinga pozityvi diskriminacija, mažinanti imigracijos mastą ir taip mažinanti mūsų bendrovių ir darbuotojų mokesčių naštą bei įgyvendinanti Bendrijos principą pirmiausia apsaugoti Europos rinką: tokios yra pagrindinės priemonės, kurių reikia imtis kuriant užimtumą Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Sveikinu pranešėjos siekį sustiprinti Lisabonos strategijos socialinę dimensiją. Reikalavimas subalansuotai taikyti „lankstumo ir užimtumo saugumo“ metodą ir įtraukti punktą apie aktyvią įtrauktį, man regis, sustiprins užimtumo politiką visoje Europoje. Aš balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. − (PL) Pranešime apie užimtumo politiką valstybėse narėse yra daug prieštaravimų.

Pranešėja rašo, kad atnaujinta Lisabonos strategija duos rezultatų – be kitų sričių, didėjantį BVP Europos Sąjungoje pastaraisiais metais ir mažėjančią bedarbystę, taip pat, kad užimtumo gairių nereikia visiškai peržiūrėti, bet paprasčiausiai pataisyti daugelį atskirų punktų.

Pranešėja taip pat pažymi, kad pastaraisiais metais bent 6 mln. jaunų žmonių, kurių amžius nuo 18 iki 24 metų, per anksti paliko mokyklas ir nutraukė mokymąsi, be to, jaunimo nedarbas sudaro 40 % viso Europos Sąjungos bedarbių skaičiaus, o tarp migrantų šis procentinis dydis yra bent dukart didesnis. Be to, 78 mln. žmonių gyvena skurde, o tai dukart daugiau nei sudaro visi Lenkijos gyventojai.

Taip pat ji mano, kad darbo vietų skaičius didėja jų kokybės sąskaita, taip pat didėja procentas ir ne visą darbo dieną bei ribotą laikotarpį dirbančiųjų, dažnai pagal kontraktus, sudarytus ne laisva valia.

Realybė pati savaime iškalbinga, bet mes ne visada norime įsiklausyti. Realybė yra tokia, kad visuomenė ne sujungiama, bet padalijama. Skurdas nemažėja, bet sulig kiekvienais metais plečiasi vis labiau. Moterų, pagyvenusių žmonių ir migrantų darbo rinkoje diskriminacija nemažėja, o mąstymo ir veiklos stereotipai niekur nedingsta.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. (SV) Apskritai pranešimo turinys teigiamas, tačiau veidmainiška kalbėti apie socialinę atsakomybę, vietos ekonomiką ir lygybę, tuo pat metu mėginant užtikrinti, kad pirkimų taisyklės draustų atsižvelgti į šiuos dalykus. Aš prie to neprisidėsiu. Pranešimas pateikia neteisingą realybės vaizdą, ir todėl balsavime aš susilaikau.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Aš palaikau šį pranešimą ir A. Van Lancker požiūrį, kad bendri socialiniai valstybių narių tikslai turi geriau atsispindėti Lisabonos darbotvarkėje. Taip pat palaikau dabartinės Lisabonos vystymosi ir darbo vietų kūrimo strategijos transformavimą į vystymusi, darbo vietomis ir integracija paremtą strategiją. Manau, kad būtina kurti bendrus socialinius standartus ES lygmeniu. Būtina kurti kokybiškas darbo vietas, kartu stiprinant Europos socialinio modelio vertybes.

Mano manymu, viena iš pagrindinių ES Tvaraus vystymosi strategijos užduočių yra sukurti integruojančią visuomenę, kurios prioritetai būtų tikslai ir veiklūs siekiai sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių ir gerokai padidinti moterų, pagyvenusių žmonių ir migrantų vaidmenį darbo rinkoje bei skatinti jaunimo užimtumą.

 
  
  

− Pranešimas: Janusz Lewandowski (A6-0181/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Richard James Ashworth (PPE-DE), raštu. − Šiame pranešime nustatomos kai kurios svarbios 2009 m. biudžeto biudžetinio proceso gairės, ir apskritai mes visiškai sutinkame su pranešėjo nuostata ir toliau laikytis savanoriškai prisiimtų 20 % „lubų“ Parlamento išlaidoms.

2009-ieji bus metai, labai pakeisiantys Parlamento darbo pobūdį, ir mes manome, kad, siekiant išlaikyti šią discipliną, reikės kruopščiai ištirti visus išlaidų pasiūlymus, jog būtų užtikrinta, kad jie atsipirks mokesčių mokėtojams. Beje, mes neatsiprašinėjame dėl to, jog priminėme Parlamentui, kad vienu atskiru atveju daugiausia galima sutaupyti atsisakant dviejų Parlamento darbo vietų. Mes taip pat labai palaikome pranešėjo siūlymus rasti priemonių pašalinti asbestą nuo Parlamento pastatų Strasbūre.

Didžiosios Britanijos konservatoriai laukia tolesnių savalaikių pranešėjo minčių, todėl susilaikė paskutiniajame balsavime dėl šio pranešimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Balsavau už savo kolegos iš Lenkijos J. Lewandowskio pranešimą dėl 2009 finansinių metų Parlamento pajamų ir išlaidų sąmatos. Šis biudžetas susidurs su dideliais iššūkiais, kaip antai Lisabonos sutarties įsigaliojimas, jei ji bus ratifikuota valstybių narių, taip pat tuo, jog 2009-ieji yra rinkimų į Parlamentą metai ir jais įsigalios naujasis Parlamento narių statutas.

Nors aš, žinoma, sutinku su tuo, jog turime būti budrūs dėl biudžetinių išlaidų statuso, manau, kad turime nenusileisti dėl išlaidų, susijusių su daugiakalbiškumu (t. y. vertimu raštu ir žodžiu), kuris yra politinės Europos Sąjungos sėkmės sąlyga. Taip pat turime kurti patogumus EP nariams priimti lankytojus, nes šie vizitai labai vertingi ir padeda gyventojams daugiau sužinoti apie Europos Sąjungą.

Galiausiai, mano nuomone, mes turime didinti EP ir Europos Parlamento komitetų darbuotojų skaičių, kad užtikrintume jų nepriklausomybę ir aukštus jų darbo standartus, pavyzdžiui, bendraujant su kitomis Europos institucijomis, lobistų grupėmis ar nacionaliniais parlamentais.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE), raštu. − (PL) 2009-ieji metai atneš daug iššūkių Europos Parlamentui, pirmiausia dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo, rinkimų į Parlamentą, naujo Narių statuto ir kadencijos pakeitimų. Bendras 2009 m. biudžeto lygis turės atitikti šiuos iššūkius nepaisant to, kad jis žemesnis už Parlamento tradicinę savanorišką ribą skirti 20 % sąnaudų administracijai.

Verta paminėti panaudojimą šių metų bandomojo proceso procedūroje, įskaitant išankstinį artimą Biuro ir Biudžetų komiteto bendradarbiavimą visais klausimais, itin reikšmingą biudžetui. Naujasis metodas skirtas užtikrinti racionaliausią prieinamų priemonių panaudojimą ir potencialių santaupų identifikavimą.

Turiu pareikšti, jog esu patenkinta jautriu išlaidų naujajam Narių statutui įvertinimu, juo labiau, kad čia esama galimybės puikiai sureguliuoti jų kiekį vėlesniu etapu. Taip pat malonu matyti 65 pasiūlytų naujų punktų integravimą į 2009 m. sąmatą ir mėginimą stiprinti Parlamento teisės aktų leidybos veiklą ir paslaugas Parlamento nariams, kartu skiriant 15 % asignavimų rezervui. Žinia, kad 2008 m. biudžete nustatyti prioritetai ir toliau bus tęsiami, kalbant apie vertimą žodžiu ir analitines bibliotekos paslaugas, taip pat yra maloni. Dėl sėkmingos šių metų biudžetinę procedūros išvados taip pat reikia surengti diskusijas ir neatidėliojant priimti konkrečius sprendimus dėl Parlamento nekilnojamojo turto politikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Dabar biudžetinis procesas prasidėjo pateikus Komisijos pasiūlytą 2009 m. Bendrijos biudžetą.

Ankstesniuose biudžetiniuose procesuose Europos Parlamento biudžetas sudarė maždaug 20 % kiekio, numatyto biudžetui pagal 5 eilutę – daugiametės finansinės struktūros (administracinės išlaidos). Pranešėjas teigia, kad panašius lygmenis reikėtų išlaikyti ir 2009 m. biudžetui.

Toks sprendimas neturėtų užblokuoti ar sutrukdyti prieinamumą finansinių išteklių, reikalingų tinkamai patenkinti poreikius, kaip jau minėta, didinti darbuotojų skaičių ir gerinti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas, gerbti lygybę ir teisę vartoti visas valstybines kalbas Europos Parlamente ir jo vykdomoje veikloje.

Be to, tai buvo besikartojanti problema, nes dažnai minimas poreikis gerinti tokias paslaugas kaip vertimas žodžiu ir raštu, tačiau tam neskirti reikalingi finansiniai ištekliai; dažnai taikomos taisyklės, sukurtos specialiai varžyti skirtingų kalbų vartojimą. Tik pažvelkite į kriterijus, priimtus AKR ir ES jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje.

Kita vertus, pranešime neužsimenama apie darbuotojų teisių užtikrinimą, ypač dėl išaugusių EP išorės paslaugų pastaraisiais metais.

 
  
MPphoto
 
 

  Cătălin-Ioan Nechifor (PSE), raštu. − (RO) Europos Parlamentas turi žinoti apie solidarumo principo svarbą, pagal kurį atsiliekančios ar mažiau išsivysčiusios sritys turi būti remiamos, taip pat ir finansiškai, iš Europos Sąjungos biudžeto. Deja, praėjus maždaug vieniems metams po savo prisijungimo, Rumunija ir toliau tebėra lentelės viršuje pagal bendrąjį vidaus produktą gyventojui regioniniu lygmeniu. 6 iš 8 sričių yra tarp 15 mažiausiai išsivysčiusių sričių Europos Sąjungoje, o šiaurės rytų vystymosi sritis, iš kurios aš esu, vis dar išlieka vargingiausia iš visų sričių 27 valstybėse narėse.

Rumunijos ekonominio vystymosi ritmas šiuo metu yra nepakankamas, kad itin greit sumažėtų mus skiriantis atotrūkis ir skirtumai, kuriuos matome visur, o nepaprastai žema struktūrinių fondų absorbcija tikrai yra viena iš priežasčių, dėl kurių mes atsiduriame Europos Sąjungos skurdo sąrašo viršuje. Todėl centrinio administracinio akto politizavimas verčia Rumuniją tapti grynu aukotoja į Europos Sąjungos biudžetą, praėjusiais metais sumokėjusia maždaug 1,1 mlrd. EUR.

Vienintele paguoda lieka tai, kad 16 mln. EUR vėl sugrįš į mūsų šalį, nes 2007-ieji buvo pirmieji metai, kuriais buvo užfiksuotas biudžeto perteklius.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Prie užimtumo gairių, ES sudarytų bendradarbiaujant su centro kairiosiomis ir centro dešiniosiomis vyriausybėmis, entuziastingai prisidėjo Europos Parlamento politiniai kapitalizmo atstovai. Jie skatina barbariškiausią darbininkų klasės išnaudojimą, kad pasiektų Lisabonos strategijos tikslą, kuris reiškia nuolatinį plutokratų pelno augimą.

ES ir vyriausybės politikos centre yra garsusis „lankstumas ir užimtumo saugumas“, kuris reiškia visišką darbo santykių suardymą. ES naudoja bedarbystę kaip priemonę bauginti darbuotojus. Ji susidoroja su kolektyvinėmis sutartimis ir visą darbo dieną dirbamu nuolatiniu darbu. Jos keičiamos individualizuotais darbo kontraktais ir daugiausia ne visos darbo dienos darbo vietomis, neturint beveik nieko, jei kalbame apie darbą, darbo užmokestį, socialines, draudimo ar pensijos teises. ES siekia kirsti lemiamą smūgį valstybinėms socialinės apsaugos, draudimo ir pensijų sistemoms visose valstybėse narėse. Esant viduramžiškoms darbo sąlygoms, kurias rengia ES, „pavyzdinis“ tarnautojas, kaip apibūdinama ES užimtumo gairėse, yra „darbingas“ asmuo, dirbantis bet kokių įmanomų darbo ne visu etatu formų sąlygomis. Jis ar ji neturi jokių teisių, yra mokomas ir perkvalifikuojamas įgyti vienkartinių įgūdžių pagal kapitalistinius laiko poreikius. Jis ar ji nuolat juda ieškodamas (-a) darbo, dirba iki gilios senatvės ar net mirties ir parūpina neapsakomus turtus, kuriuos išgrobstys plutokratija.

 
  
  

− Pranešimas: Jens Holm (A6-0134/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Aš balsavau už savo iniciatyva parengtą mano kolegos iš Švedijos Parlamento nario J. Holmo pranešimą dėl prekybos žaliavomis ir pagrindinėmis prekėmis. Pritariu minčiai, kad reikia apsaugoti žaliavų tiekimą į Europos Sąjungą ir užtikrinti žaliavų prieigą pasaulio rinkose, pažymint, kad šiuo metu Europos Sąjunga nepateikia nuoseklios strategijos, kuri leistų jos ekonomikai priimti iššūkius jos konkurentiškumui dėl stiprėjančios konkurencijos dėl žaliavų prieigos.

Esu nusivylęs, kad pranešime neaptariami dalykai, susiję su manipuliavimu valiuta pasaulyje, kuris, kartu su sumažintais valiutų kursais, iškreipia sąžiningą konkurenciją. Be žaliavų, ypatingo tyrimo nusipelno nafta, ir kartoju savo pasiūlymą sukurti Europos instrumentą metiniam žalios naftos kainų reguliavimui, į kurį bent jau verta pasigilinti – skirtą ne kovoti su rinkos jėgomis, kurias turime priimti, tačiau reguliuoti jų apraiškų staigumą vidaus rinkoje ir sušvelninti žalios naftos kainų kilimo poveikį su ja susijusių sektorių (žvejyba, transportas ir t. t.) kainų grandinėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Rodos, J. Holmo pranešimu siekiama visiškai aiškiai nustatyti problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria pasaulis dėl beprecedenčio žaliavų kainų kilimo. Europos šalims, neturinčioms nuosavų gamtos išteklių, tai reiškia problemas dėl konkurentiškumo, taigi ir dėl darbo vietų, tiekimo saugumo, didesnės priklausomybės ir t. t., o skurdesnėms šalims kelia pavojų jų vystymuisi, jose kyla riaušės dėl maisto trūkumo ir pan.

Nors kai kurios iš šių priežasčių paminėtos, būtent – kai kurių besivystančių šalių, kaip antai Kinija, grobuoniškas elgesys ir prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimas, bet kitos, kaip antai spekuliacija, Malthuso numatyta Europos žemės ūkio politika, sklindanti iš Briuselio, pats pasaulinės laisvosios prekybos principas ir t. t., yra nutylimos ar beveik nutylimos.

Kalbant apie sprendimus, akivaizdu, jog Parlamentas iš esmės tiki laisvos, konkurencingos rinkos reguliavimo dorybėmis. Tačiau ši rinka dabar demonstruoja savo ribotumą, ir gana žiauriai. Energija, maistas ir žaliavos nėra vien tik produktai kaip bet kurie kiti – nuo jų priklauso žmonių išlikimas. Dabar laikas, kai palaikydama savo tarptautinės prekybos ryšius Europa iš Briuselio pirmiausia turėtų ginti savo pačios bei valstybių narių interesus, užuot bandžiusi sukurti globalią utopiją bet kokia kaina – žmonių ar socialine.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasco Graça Moura (PPE-DE), raštu. – (PT) Šiame pranešime svarstomi aspektai, išeinantys už tradicinės prekybos žaliavomis ir pagrindinėmis prekėmis ribų. Naujoje tarptautinėje situacijoje įvairūs gamybos veiksniai ir komponentai gali būti vertinami kaip žaliavos, įskaitant ir energiją. Šių produktų kainų padidėjimas rimtai atsiliepia Europos pramonei, importuojančiai juos iš už savo sienų. Rinkos reaguoja į didėjančius gamintojų poreikius, nes jie vis labiau susiduria su gamtos ir aplinkos sąlygomis, taip pat ir į finansines spekuliacijas. Kelia nerimą tai, kad ši tarptautinė situacija paskatino kilti kainų lygius, gebančius nušluoti ekonominį Europos vystymąsi. Vos tik įsigalėjus šiai tendencijai, lenktynės dėl išteklių sukels spaudimą ir nepriteklius, kurie tikriausiai sukurs iššūkį daugeliui vadybininkų kartų ir neabejotinai turės reikšmės šiuolaikinio pasaulio valdymui.

Su šio pranešimo pagalba Europos Parlamentas prašo Komisiją PPO viduje kelti prieigos prie žaliavos rinkų problemas. Tikslas – pasiekti abipusiškumo, ir vienas iš tinkamų kelių tai padaryti yra per PSO. Derybos dėl šių produktų niekada neturėtų nusileisti žemiau regioninio lygmens, kad būtų skatinama integracija, vystymasis ir tvarumas. Siekdami sutrukdyti kilti didelėms spekuliacijoms ir konfliktui, turime užtikrinti, kad šiuos išteklius valdantys mūsų prekybos partneriai gaus sąžiningą atlygį už savo prekes.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Dėl prekybos žaliavomis mūsų požiūris visiškai kitoks nei pateikiamas pranešime.

Mes nepritariame kritiškumui, su kuriuo trečiųjų šalių politika ir taikomos priemonės apibūdinamos kaip „kuriančios kliūtis laisvai ir sąžiningai žaliavų prieigai (...), todėl atsiranda padarinių, kaip antai ribota Europos Sąjungos pramonės šakų (!) žaliavų ir pagrindinių prekių prieiga“. Kiekviena šalis turi neatimamą savarankišką teisę nuspręsti, kaip ji naudos savo žaliavas ar kaip ji prekiaus savo pagrindinėmis prekėmis. Kiekvienos šalies žmonės nusprendžia, kaip naudoti savo išteklius ir sukurtą turtą.

Pranešime neminima, kad tikroji problema iš tiesų slypi ES neoliberaliame modelyje. Persisunkęs neokolonijinėmis ambicijomis, jis siekia daugelį šalių grąžinti į žaliavų gamintojų ES šalims vaidmenį, naudodamas technologijas, dominuodamas bei kontroliuodamas rinkos mechanizmus, įskaitant ir finansines spekuliacijas, kurdamas ekonominę priklausomybę ir tarptautinių bendrovių eksploataciją.

Reikalingas aiškus atotrūkis nuo viešpataujančio ekonominio ir socialinio modelio, nutraukiant valdovo-pavaldinio santykius, ginant šalies suverenitetą, vystant ekonominį kiekvienos šalies potencialą ir jos išorės santykių papildomumą ir solidarumą, o gamybą pritaikant patenkinti žmonių poreikiams ir planetos išsaugojimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Jens Holm (GUE/NGL), raštu. − Pranešimas apie prekybą žaliavomis ir pagrindinėmis prekėmis, išreiškia daug svarbių problemų, žvelgiant iš vystymosi perspektyvos. Pranešime pabrėžiamas problemiškas spekuliacijos atsiradimas keliant kainas ir didinant rinkų nepastovumą, kuris turi būti reguliuojamas.

Jame taip pat prašoma labiau palaikyti besivystančių šalių įvairovę ir pabrėžiama šių šalių politinės erdvės svarba, siekiant plėtoti, be kita ko, ir jų žemės ūkio sektorių. Pranešime taip pat kritikuojamas mėsos vartojimo padidėjimas, ir klausiama, kokiais būdais tai galima spręsti. Tačiau pranešime taip pat minimi punktai, kuriuos mes laikome itin problemiškais. Tai taikytina daugiausia pakartotiniam tarptautinio konkurentiškumo pabrėžimui ir skatinimui Europos pramonei užsitikrinti pigią žaliavų prieigą.

Mes nepalaikome tokio akcentavimo ir galime tik padaryti išvadą, kad dar sykį buvo aiškiai parodytas neoliberalusis ES veidas. Apskritai pranešimas yra žingsnis teisinga kryptimi, lyginant su ankstesnėmis Parlamento pozicijomis dėl prekybos politikos.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Sveikinu Jenso Holmo pranešimą dėl prekybos žaliavomis ir pagrindinėmis prekėmis. Laisva ir sąžininga žaliavų prieiga yra svarbi ES ekonomikai. Vis dėlto taip pat reikia atsižvelgti į žaliavų ir pagrindinių prekių kainų nepastovumo reikšmę besivystančioms šalims. Aš balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – Kai kurios žinios, nors savaime ir geros, vis tiek kelia mums rūpesčių dėl pasekmių. Iš dalies toks yra žaliavų kainų augimo atvejis.

Gera žinia ta, kad, kaip rodo įvairūs rodikliai, vis didesnė pasaulio gyventojų proporcija atsiduria iki šiol dar jų nepatirtame vartojimo lygmenyje. Tačiau problema yra kai kurios iš pasekmių, pirmiausia neatidėliotinos pasekmės, kurias gali sukelti toks didėjantis – ir todėl pageidaujamas – vartojimas. Ekonomikos įstatymai taikomi netgi iškraipytose rinkose, o išaugęs poreikis sukelia arba tiekimo padidinimą, arba, kaip šiuo atveju, kainų augimą. Būtent taip ir atsitiko.

Europos Sąjunga turi paskatinti bendrą rinkų atidarymą, kad vis daugiau gamintojų galėtų pasinaudoti tuo, jog padidėjo poreikiai, tad turėtų išaugti ir prekyba. Tuo pat metu mes esame įsipareigoję tiesiogiai palaikyti tuos, kam staiga smogė šios naujos aplinkybės – t. y. tuos, kas negali susidoroti su būtiniausių prekių kainų padidėjimu. Rinkos iškraipymas retai duoda teigiamų rezultatų, ypač ilgalaikių, bet, kita vertus, niekas mūsų nesustabdys teikiant finansavimą tiems, kas turi mažiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Kažkas aiškiai ne taip dėl prekybos žaliavomis ir pagrindinėmis prekėmis. Šiuo metu daug spekuliuojama kalbant apie žaliavų kainas. Mineralai, pavyzdžiui, yra gana brangūs. Nepaisant jų gamtos turtų, turtingos mineralų šalys ir toliau lieka vargingos ar tampa net dar vargingesnės.

Besivystančios šalys yra taip pat nėra užtikrintos dėl jų aprūpinimo maistu, nepaisant to, kad jos gamina daug maisto. Problema ta, kad maistas masiniu mastu eksportuojamas pernelyg žemomis kainomis. Be to, klimato kaita verčia mus kitaip valdyti šią energiją ryjančią rinką: mineralų gavyba turi būti ribojama, o lokalizuota maisto gamyba ir vartojimas yra tinkamesni pasaulinei prekybai žemės ūkio produktais. Trumpai tariant, tokia prekyba žaliavomis ir pagrindinėmis prekėmis, kaip ji sureguliuota šiandien, kelia itin trukdančių padarinių ir jai reikia taikyti daugialypį metodą.

Pranešimas dėl prekybos žaliavomis ir pagrindinėmis prekėmis iš pradžių buvo tiesiog skundas dėl ultraliberalios prekybos politikos, ES pasiūlytos 2006 m. pabaigoje. Tačiau dabartiniu metu jis buvo sušvelnintas tokiu mastu, kad aš daugiau nebegaliu jo palaikyti. Pavyzdžiui, jame beveik nepateikiama jokio reikšmingesnio politikos pasiūlymo. Net blogiau atrodo tai, jog pranešime pabrėžiama laisva žaliavų ir pagrindinių prekių prieiga kaip ES teisė ir dvišalės prekybos politika primygtinai siūloma kaip ideali priemonė.

 
  
  

− Pranešimas: Margie Sudre (A6-0158/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Balsavau už savo iniciatyva parengtą mano kolegės ir bičiulės iš Prancūzijos M. Sudre pranešimą, kurį ji parašė atsakydama į Komisijos komunikatą dėl atokiausių regionų strategijos. Palaikau mintį, kad atsižvelgiant į vis labiau matematiškus pateisinimus dėl priemonių, kurių buvo imtasi, tai neturėtų tapti pretekstu abejoti ES politikos dalimi, skirta padėti atokiausiems regionams, taip pat atbaidyti veikėjus keliant jiems sąlygas, kurios per sudėtingos įvykdyti.

Bendruomenės kišimasis turi būti įmonės dvasios katalizatorius, kuris paverstų atokiausius regionus meistriškumo centrais, reguliuojamais sektorių, visiškai panaudojančių savo pranašumus ir praktines žinias, kaip antai atliekų tvarkymas, atsinaujinantys energijos šaltiniai, energijos savipakankamumas, biologinė įvairovė, studentų judumas, klimato kaitos tyrimai ir krizių valdymas. Galiausiai aš palaikau tai, jog būsimoji bendra imigracijos politika turi skirti ypatingą dėmesį atokiausių regionų, kurie visi yra šalia ES išorinės sienos, padėčiai. Aš labai vertinu darbą, atliktą M. Sudre, kuri nepaliaujamai ir įgudusiai, su tvirta nuostata ir su užuojauta kalba atokiausių sričių vardu.

 
  
MPphoto
 
 

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE) , raštu. – (PT) Šio pranešimo sprendimo siekis kartu yra ir rekomendacijos dėl vertinimo ir būsimųjų strategijos tolimiausioms sritims perspektyvų, konkrečiai įtraukiant:

– kitus rodiklius nei vien tik BVP, paprastai naudojamo išmatuoti pasiektos sanglaudos laipsnį;

– sanglaudos politiką, geriau koordinuotą su kita Bendrijos vykdoma politika, kad padidėtų sinergijos, ir dabartinę ir būsimąją Europos politiką, kur kas efektyviau pritaikytą atokiausių regionų situacijos realijoms;

– politiką ir jos priemones, kurios nėra pereinamosios ir yra pritaikytos jų skirtingiems poreikiams bei siūlančios nuolatinių apribojimų, kuriuos priklauso taikyti, sprendimus;

– Bendrijos paramą atokiausių regionų žemės ūkiui ir atitinkamai paramos priemonių teikimą jų žvejybos pramonei;

– skirtingą transporto sektoriaus traktavimą, ypač dėl civilinės aviacijos įtraukimo į prekybos emisijomis schemą;

– diskusijų apie atokiausių regionų strategijos ateitį reikalingumą, kartu siekiant įtraukti Lisabonos strategijos vykdymą;

– būsimąją bendrą imigracijos politiką, turinčią skirti ypatingą dėmesį atokiausių regionų padėčiai;

– atokiausių regionų įtraukimą į ES jūrų politikos centrą;

– būsimo Bendrijos finansavimo atokiausių regionų strategijai bei kompensacijos dėl kliūčių, susijusių su jų atokia padėtimi, užtikrinimą.

Šis pranešimas yra vertas mano ir mano frakcijos palaikymo. Prašau, kad pranešimas būtų priimtas ir už jį balsuojama.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mes apgailestaujame, kad Parlamento dauguma atmetė mūsų pakeitimus, kuriais siekta įtraukti į pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl būsimos Europos Sąjungos politikos atokiausiems regionams (ORs) – kuris buvo priimtas šiandien plenariniame posėdyje – vertingus ir svarbius pasiūlymus, atitinkančius atokiausių regionų interesus ir patvirtintus Žuvininkystės komitete.

Kai kurie žmonės teigia, kad tai yra rezoliucija dėl regioninės politikos, o ne dėl žuvininkystės. Tai netiesa. Pasiūlymas dėl rezoliucijos yra EP įnašas būsimai Bendrijos politikai dėl atokiausių regionų, ir čia, Parlamente, mes turėsime paaiškinti patvirtinus pasiūlymus, ypač tuos, kurie buvo priimti EP Žuvininkystės komitete – būtent taip ir buvo su EP rezoliucija dėl jūrų politikos. Štai kodėl mes siekėme juos vėl pristatyti ir taip pat laikytis tų pačių nuostatų, kurių laikėmės Portugalijoje.

Kita vertus, mes apgailestaujame, kad buvo atmestas mūsų pasiūlymas, kuriame buvo aiškiai parodyta, kad Bendrijos paramos priemonės atokiausiems regionams turi būti nuolatinio pobūdžio. Pranešėja teigia, kad siekiama, jog galų gale šios priemonės būtų nebereikalingos. Tai iš esmės yra (pseudo) argumentas, kuriuo bandoma nuslėpti faktą, kad apribojimai, su kuriais susiduria atokiausi regionai, yra nuolatinio pobūdžio, ir dėl jų reikės derėtis per kiekvieno biudžeto ar Bendrijos struktūros patvirtinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Prancūzija yra labai susirūpinusi dėl Europos Sąjungos politikos dėl atokiausių regionų.

Būtina atsižvelgti į specifines šių sričių savybes, ir tai daryti daug daugiau ir daug geriau negu daroma dabar, ypač turint omenyje politikų Briuselyje veiksmus:

– per prekybos politiką, kadangi atokiausių regionų gamyba konkuruoja su kaimyninių šalių gamyba, o pastarosios šalys naudojasi lengvatinėmis sąlygomis iš Europos Sąjungos pusės;

– per imigracijos politiką, kadangi šie regionai ypač neapsaugoti nuo imigracijos ir nelegalių imigrantų antplūdžio, o tai sukelia tokias ekonomines ir socialines problemas, kurių vietos valdžia negali įveikti;

– per nuostatas dėl valstybės pagalbos ir ypač palaikant šiems regionams naudingas mokesčių lengvatas, dėl kurių periodiškai abejojama Europos teisės kontekste.

Mane ypač jaudina teisinė dviprasmybė, kuri egzistuoja dėl Šventojo Bartolomėjaus salos: ši maža Prancūzijos sala turėjo teritorinę valdžią nuo 2007 m., o kai ji pakeitė savo statusą, ji norėjo išsaugoti mokesčių lengvatas, kurios yra būtinos jos ekonominiam išlikimui. Tačiau atrodo, jog Europos Sąjunga mano, kad ji priklauso atokiausiems regionams, kitaip tariant, Sąjungos teritorijai, kuriai taikoma Bendrijos teisė. Būtų nepriimtina, kad ši dviprasmybė žlugdytų norą siekti autonomijos, kurį aiškiai išreiškė 95 % gyventojų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE), raštu. − (RO) Svarbiausia septynių tolimiausių periferinių regionų problema yra tai, kad nors juose gyvena 1 % Europos Sąjungos gyventojų, jie susiduria su trapia ekonomine ir socialine situacija, kurią apsunkina jų uždara padėtis toli nuo žemyno, taip pat jiems yra būdingas sudėtingas paviršius, reljefas ir klimatas, bei jų ekonominė priklausomybė dėl kai kurių produktų.

Teikdami pirmenybę veiksmams, kuriuos išvardino Komisija ir kuriuos palaikė Pranešėja, t. y. konkurencingumo gerinimui, sunkumų, susijusių su pritaikymu neįgaliesiems, mažinimui ir tolimiausių periferinių sričių integracijai į regioninę geografinę aplinką, mes galime prisidėti prie šių regionų socialinės ekonominės situacijos gerinimo, jų vystymosi suvienodinimo su kitų Europos Sąjungos regionų plėtra ir jų išteklių pelningo panaudojimo, laikantis Bendrijos reikalavimų.

Tai taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl aš balsavau už šį pranešimą, ir norėčiau pridurti, kad reikia skirti daugiau dėmesio uostams, kadangi 6 iš 7 tolimiausių periferinių regionų yra salos. Uostų infrastruktūros modernizacija gali prisidėti prie turizmo verslo, gamybos sektoriaus ir vietinių rinkų skatinimo bei plėtros.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Parama Europos Sąjungos atokiausiems regionams atitinka Europos Sąjungos nuostatas dėl solidarumo, siekiant sumažinti nepatogumus, kuriuos sukelia jų nutolusi padėtis. Mes ypač turime užtikrinti, kad šie regionai neprarastų gebėjimo apsirūpinti savo žemės ūkio produktais, tai taip pat taikoma visai Europos Sąjungai.

Šiuo atžvilgiu turime bendrai siekti palaikyti mažus šeimos ūkius – taip pat, pavyzdžiui, kalnų ūkininkus Austrijoje bei kiekvieną individualų tradicinį smulkų ar vidutinio dydžio ir ekologiškai ūkininkaujantį ūkininką – kad jie galėtų tęsti savo ekologijos požiūriu naudingą darbą, ir mes neatiduosime galimybės apsirūpinti savo maistu milžiniškiems ūkiams arba netapsime priklausomi nuo didelių žemės ūkio koncernų. Dėl šios priežasties aš balsavau už M. Sudre pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Atokiausi regionai turi specifinių savybių, į kurias imta atsižvelgti priemonėse, kuriomis skatinamas Europos vystymasis ir plėtra. Tačiau reikia dar daug nuveikti dėl tolesnės tų regionų plėtros, ir kad mes gautume daugiau naudos iš tos pasienio srities šalia kitų pasaulinių ekonominių blokų.

Kelis sektorius apimančios ir papildomos priemonės atokiausiems regionams padėjo pagerinti jų ekonominę ir socialinę situaciją, bet vis dar svarbu dėti pastangas dėl geresnio pritaikymo neįgaliesiems, stipresnio konkurencingumo ir geresnės regioninės integracijos. Vis dėlto dar yra sunkumų dėl tos priežasties, kad į juos nėra atsižvelgiama, pavyzdžiui, galima paminėti tradicinio žemės ūkio išsaugojimą, didesnę paramą pagrindinių sektorių vystymuisi ar skirtingų mokesčių režimų palaikymą. Specifinių išteklių atokiausiuose regionuose panaudojimas būtų tinkama strategija, užtikrinanti stabilų atokiausių regionų vystymąsi ir didinanti jų patrauklumą bei bendradarbiavimą.

Naujų prioritetų dėl klimato kaitos, demografinės kaitos ir migracijos vadybos, žemės ūkio ir jūrų politikos nustatymas yra gera priemonė, kurią reikia papildyti būtina atokiausių regionų ekonomikos diversifikacija, panaudojant jų specifines savybes ir kuo plačiau taikant galiojančias taisykles, bei pasitelkiant tinkamiausias priemones spręsti specifines problemas, su kuriomis susiduria atokiausi regionai.

 
  
  

− Pranešimas: Lasse Lehtinen A6-0155/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš susilaikiau per balsavimą dėl savo iniciatyva parengto mano kolegos iš Suomijos Parlamento nario L. Lehtineno pranešimo, atsakant į Komisijos komunikatą dėl Bendrijos vartotojų politikos strategijos 20072013 m.

Aš, savaime suprantama, sutinku dėl to, kad 493 mln. Europos vartotojų reikia skirti didžiausią dėmesį sprendžiant tris svarbiausius iššūkius, su kuriais Sąjungai tenka susidurti: tai yra vystymasis, užimtumas ir poreikis suformuoti artimesnius ryšius su gyventojais; ir taip pat sutinku, kad šie vartotojai yra ekonomikos gyvybingumo pagrindas, nes jų vartojimas sudaro 58 % Europos Sąjungos BVP.

Vis dėlto lieku įsitikinęs, kad nors mums pavyko patobulinti vidaus rinką dėl konkurencijos, kitaip tariant, yra kreipiamas ypatingas dėmesys į vartotojus, bet manau, kad mes, atsakydami į dabartinius pasaulinius iššūkius, turime didžiausią dėmesį skirti gamintojams. Be to, nesant rimto teisinio tyrimo, aš smarkiai abejoju dėl skuboto būdo, kuriuo pranešime sprendžiamas klausimas dėl kolektyvinių vartotojų ieškinių prieš gamintojus, ir prašoma, kad Komisija pateiktų visapusį sprendimą Europos lygmenyje, suteikiantį visiems vartotojams galimybę naudotis kolektyvinių apeliacijų mechanizmais, skirtais spręsti tarpvalstybinio pobūdžio ginčus.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Siekiant pasiūlyti vartotojams geresnę apsaugą, L. Lehtineno pranešime siūloma gerinti dabartinius teisės aktus atitinkamose srityse, juos supaprastinant ir išlyginant bet kokius regioninius skirtumus. Europos Sąjunga turi pareigą vystyti tikrą daugiašalę ekonominę politiką, skirtą apsaugoti vartotojų teises ir saugoti vartotojų sveikatą.

Svarstomu pasiūlymu – kurį aš palaikau – yra siekiama sukurti suderintą teisinę struktūrą, kuri suteiktų tvirtą, integruotą sistemą produktų saugai, įdiegtų vartotojams pasitikėjimą prekėmis Europos rinkoje ir kartu paskatintų platų vartojimo augimą.

Tačiau norėdama pasiekti efektyvios vartotojų apsaugos politikos, Europos Sąjunga turi daug atlikti gerindama rinkos stebėjimą, jei reikia, taip pat didinti tarptautinį bendradarbiavimą, be to, ji turi daugiau rengti švietimo ir informuotumo didinimo kampanijų vartotojams: kol vartotojai nebus įsitikinę, kad ES rinkos produktai yra visiškai saugūs, Europos rinka negalės pasiekti savo viso potencialo.

Tai leistų Europai tapti iš tikrųjų konkurencinga rinka, galinčia patenkinti ir apsaugoti savo vartotojus bei paskatinti juos elgtis drąsiau: tapti tikrais veikėjais rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Aš palaikiau L. Lehtineno pranešimą, nes reguliavimo aiškumas, Europos vartotojų apsauga yra naudingi vartotojams ir taip pat gamintojams, kurie konkuruoja tarpusavyje. Ekonominiai pasikeitimai naujosiose valstybėse narėse atnešė naujus rinkos subjektų veiklos principus. Šiandien vartotojams siūlomų produktų pasirinkimas nuolat plečiasi tiek gaminių, tiek paslaugų skaičiumi ir jų įvairove. Vis dėlto manau, kad vartotojų padėtis, ypač naujosiose valstybėse narėse, kuriose mes visi prisimename laisvosios rinkos pradžią, lieka palyginti silpna, ir čia susiduriama su didelėmis problemomis. Tam reikia užtikrinti didesnį skaidrumą ir atnaujinti atitinkamas teisės struktūras, garantuojančias vartotojams tinkamą jų teisių apsaugą.

Man taip pat buvo malonu pritarti tai pranešimo daliai, kurioje pranešėjas kalba dėl paramos mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms Europos Sąjungoje. Mano srityje, Mažojoje Lenkijoje, tokios įmonės sudaro 95 % visų įmonių, o dauguma jų įsteigtos visai neseniai (30 % įmonių pradėjo veiklą prieš mažiau kaip 5 metus).

 
  
MPphoto
 
 

  Colm Burke ir Malcolm Harbour (PPE-DE), raštu. − EPP-ED frakcija visiškai palaiko visapusę veiksmų programą, kuria siekiama informuoti vartotojus Europos vieningoje rinkoje ir suteikti jiems teisių. Mes norime, kad vartotojai gautų maksimalią naudą iš pasirinkimo, įvairovės ir naujovių, pasiekiamų klestinčioje rinkoje, kurią sudaro beveik 500 mln. vartotojų ir kuri yra didžiausia mažmeninė rinka pasaulyje.

Mes taip pat norime, kad vartotojai galėtų greitai ir efektyviai pasinaudoti savo teisėmis dėl kompensavimo, jei jie susidurs su problemomis. Mes pasisakome už lengvą ir efektyvią prieigą prie teisingumo ypač per neteismines priemones, kurias, kaip paskutinė priemonė, palaikytų teismai.

Šiandien per balsavimą susilaikėme, nes PSE apiplėšė labai teigiamą pranešimą, įterpdami raginimą įvesti visiškai neišbandytą ir potencialiai labai brangią teisinę nuostatą dėl kolektyvinių teisių vykdymo Europos lygmeniu. Komisija jau plačiai konsultuojasi dėl viso vartotojų teisių vykdymo klausimo. Dar per anksti daryti kokias nors išvadas dėl pakeitimų, kurių galėtų reikėti. Galima daug nuveikti gerinant esamus kompensavimo mechanizmus ir plečiant bendradarbiavimą tarp valstybių narių.

PSE kenkia vartotojų teisėms, bandydami nukreipti dėmesį nuo reikalingumo imtis ryžtingesnių veiksmų visuose lygmenyse, siekiant pagerinti vartotojų teisių vykdymą, kai... (Paaiškinimas dėl balsavimo sutrumpintas pagal 163 taisyklę).

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tikra vartotojų apsaugos politika turi būti taikoma pagal įvairius principus.

Pirma, turi būti teisinga pajamų paskirstymo ir perskirstymo politika, pagrįsta padoriu darbo užmokesčiu, tinkamu pelnu gamintojams, ypač smulkiems ir labai smulkiems ūkininkams, gamintojams ir prekybininkams, siekiant aktyvinti rinkas šalia sričių, kur maistas yra gaminamas, ir skatinti maisto saugumą bei savarankišką apsirūpinimą maistu.

Antra, turi būti efektyvi politika kovai su spekuliacine prekyba ir finansais, taip pat turi būti pateikiama informacija vartotojams bei užtikrinamas skaidrumas.

Tačiau pranešime į šias problemas dėmesys kreipiamas menkai, priešingai, jame ginamos nuostatos, labiau remiančios ekonominių ir finansinių grupių interesus bei paslaugų liberalizavimą negu apskritai vartotojus, nors kai kur pateikiami tam tikri teigiami pasiūlymai, išskyrus tai, kad jie išdėstomi visiškai neoliberalioje struktūroje, kurioje vartotojai yra silpniausia viso proceso grandis.

Pavyzdžiui, pranešime pabrėžiama, kad ypač būtina didinti paslaugų rinkos liberalizaciją, siekiant skatinti konkurencingumą, tokiu būdu siūlant žemesnes kainas vartotojams, nors mes gerai žinome, kad šis siūlymas yra prieštaringas ir tenkina tik bendrovių interesus. Štai kodėl mes negalėjome balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Vartotojai yra bendrosios rinkos pagrindas, ir todėl būtent jie turi gauti iš jos didžiausią naudą. Bet, mano nuomone, reikia palaikyti balansą tarp teisės aktų, kurie smarkiai saugo vartotojus, ir sąlygų įmonių funkcionavimui.

Niekas nenuvertina vartotojų teisių reikalauti vykdyti jų reikalavimus. Aš galvoju, kad mes tikrai turime suteikti vartotojams galimybę įgyvendinti savo teises greitai ir efektyviai. Mano nuomone, svarstant vartotojų nusiskundimus, pirmiausia turi būti taikomos neteisminės priemonės. Norėčiau pabrėžti, kad „Business Europe“ duomenimis net 90 % ginčų, susijusių su vartotojų teisėmis, yra išsprendžiami be kreipimosi į teismą. Čia yra svarbi proceso kaina, nes ji yra daug mažesnė nei išlaidos teismo procesui.

Aš manau, kad Parlamento balsavimui pateiktas pakeitimas, kuriame reikalaujama sukurti Europos kolektyvinio kompensavimo sistemą, negarantuoja efektyvesnės vartotojų apsaugos. Šį klausimą turi svarstyti Europos Komisija, o mes turime atidėti sprendimo priėmimą, kol bus paskelbti rezultatai. Gali būti, kad šį klausimą adekvačiai reglamentuos valstybių narių įstatymai. Be to, būgštauju, kad ši sistema leis kelti ieškinius, iš kurių naudos gaus ne vartotojai, bet advokatai, kurie gauna naudos iš didėjančių išlaidų procesui.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Hedh (PSE), raštu. (SV) Aš manau, jog yra gerai, kad Europos Sąjunga imasi atsakomybės už vartotojus, todėl balsavau už pranešimą. Kita vertus, aš pasisakau prieš siūlymus suderinti vartotojų apsaugą Europos Sąjungoje ir raginti daugiau šalių įsivesti eurą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jens Holm, Søren Bo Søndergaard ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Pranešime siūloma įsteigti Europos Sąjungos vartotojų ombudsmeno postą. Mes į šią mintį žiūrime skeptiškai dėl kelių priežasčių: Šiam postui reikės nemažų išlaidų, kurios gali sumažinti vartotojų organizacijų finansavimą.

Be to, sukūrus naują postą Europos lygmeniu, jis gali būti per daug tolimas gyventojams. Tačiau mes vis tiek palaikome pranešimą, nes jame siūloma gerinti vartotojų prieigą prie kolektyvinio kompensavimo, kuris reikalingas, norint pakelti vartotojų pasitikėjimą pirkimu kitose valstybėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau prieš L. Lehtineno pranešimą dėl politikos vartotojų atžvilgiu strategiją, nes nors pranešime buvo daug dalykų, su kuriais aš galėjau sutikti, aš iš esmės atmetu raginimą sustiprinti paslaugų liberalizaciją. Tai tiesa, kad tam tikrų paslaugų teikėjams gali būti naudinga liberalizuota ekonominė aplinka, ir kad paslaugų judėjimo laisvė yra viena iš keturių pagrindinių Europos Sąjungos laisvių.

Tačiau aš manau, kad viešosios tarnybos turi veikti jų aptarnaujamų bendruomenių ir asmenų naudai, o ne privačių verslininkų naudai. Paslaugos tokiose srityse kaip sveikata, švietimas ir svarbios transporto linijos turi likti visuomenės nuosavybė, ir už jas turi būti atsiskaitoma viešai, o atsakomybė už jas tenka valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Lasse Lehtineno pranešime apie Europos Sąjungos vartotojų politikos strategiją 2007–2013 m. pakartojamas poreikis suteikti teises Europos Sąjungos vartotojams ir padidinti jų gerovę bei apsaugą visoje Sąjungoje. Mano balsas atspindi reikalingumą gerinti vartotojų apsaugą visoje ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) ES vartotojų politikos strategija 20072013 m. pristato deramas kryptis stiprinti vartotojų apsaugą, bet reikia pastebėti, kad yra per mažai specialių veiksmų. Mes turime parengti planą dėl tolimesnių konkrečių ir nuoseklių žingsnių, kurie pavers vartotojų apsaugą visų ES reglamentų elementu. Turime pasirūpinti, kad vartotojų apsauga netaptų atskira sritimi Europos politikoje, bet būtų įtraukta į kiekvieną Europos politiką, nustatančią Europos vidaus rinką.

Šis svarbus Europos projektas kurti vieningą rinką nebus baigtas, jei jis bus be deramų apsauginių mechanizmų. Taip pat turime nepamiršti, kad Europos Sąjungos vartotojų apsauga turi išorinį matmenį – pavyzdžiui, apie tai primena nesena problema dėl importuotų žaislų iš Kinijos. Mūsų tikslas turi būti pasiekti visišką vartotojų pasitikėjimą visais produktais, kurie parduodami vidaus rinkoje.

Be to, tikra vidaus rinka turi turėti Europos lygio sistemą kelti kolektyvinius ieškinius. Kurdami tokią sistemą, mes turime padaryti išvadas iš Amerikos grupinių ieškinių sistemos, atsižvelgdami į visus jos trūkumus.

 
  
MPphoto
 
 

  Marianne Thyssen (PPE-DE), raštu. − (NL) Pone pirmininke, aš iš esmės palaikau L. Lehtineno pranešimą. Po patvirtinimo Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete jame yra visi būtini klausimai, kuriuos mes turime spręsti atsakydami į Komisijos komunikatą: horizontalaus metodo laikymasis, dėmesys sutarčių teisei, vartotojų organizacijų vaidmens pripažinimas, balanso reikalingumas, MVĮ ypatingumas, švelniosios teisės ir didesnio informuotumo svarba, taip pat poreikis daugiau dėmesio skirti paslaugų sektoriui. Taip pat manome, kad svarbi dalis dėl kompensacijų prieigos. Tai yra teisėtvarkos palaikymo matmuo. Tačiau gaila, kad 40 skyriaus pakeitimas buvo priimtas plenariniame posėdyje, ir jame pritarta grupių ieškiniams anksčiau negu bus prieinama analizė, parengta pagal tyrimą, kurio prašoma pranešime. Grupių ieškiniai iš esmės prieštarauja proceso teisei. Todėl nepriimtina statyti vežimą prieš arklį. Štai kodėl aš susilaikiau per balsavimą.

 
  
  

− Pranešimas: Elizabeth Lynne (A6-0159/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš susilaikiau per balsavimą dėl Parlamento narės E. Lynne, mano kolegės iš Jungtinės Karalystės, iniciatyva parengto pranešimo dėl pažangos, atliktos lygių galimybių ir kovos su diskriminacija srityje Sąjungos mastu po 2000 m. direktyvų perkėlimo.

Aš sutinku su pagrindiniais pranešime išdėstytais principais, ypač dėl nediskriminavimo tokiose srityse kaip švietimas, mokymasis visą gyvenimą, darbas, socialinė apsauga, apgyvendinimas ir sveikatos priežiūra, dėl grupių, patyrusių diskriminaciją, įvaizdžio žiniasklaidoje ir reklamoje, dėl fizinės prieigos prie informacijos negalią turintiems žmonėms, dėl telekomunikacijų, elektroninės komunikacijos, dėl įvairių transporto būdų ir viešųjų erdvių, dėl socialinių pašalpų ir galimybių jomis pasinaudoti, taip pat dėl prekių ir paslaugų prieinamumo visuomenei ir taip toliau.

Vis dėlto nesu įsitikinęs, kad reikia naujos direktyvos pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnį. Politinė diskusija turi tęstis. Numatomas tęsinys …

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bushill-Matthews (PPE-DE), raštu. − Parlamento nariai konservatoriai netoleruoja jokios diskriminacijos formos: mes pateikėme savo pakeitimus šiam pranešimui, kad jis taptų visiškai aiškus. Bet nors tam tikri pasitaikančios diskriminacijos aspektai vis dar gali būti laikomi problema, pasiūlymas, kad daugiau Europos Sąjungos teisės aktų taip juos padės išspręsti, nėra pagrįstas.

Jungtinė Karalystė jau turi visą įstatymų rinkinį dėl diskriminacijos, kurį ir toliau sudėtinga įgyvendinti praktiškai. Pirmiausia reikia geriau vykdyti esamus įstatymus, ir geriau suprasti jų įgyvendinimo problemas, o tik po to rūpintis priimti daugiau ES direktyvų.

Šis pranešimas, savo iniciatyva priimta rezoliucija, raginanti priimti dar vieną „visapusę ir plačiai taikomą“ ES direktyvą dėl diskriminacijos, yra geriausiu atveju, politinis pozavimas, o blogiausiu atveju tai atviras raginimas Komisijai priimti vis daugiau visiems vienodai taikomų ES teisės aktų labai jautrioje srityje.

Vienas Jungtinės Karalystės Prekybos rūmų narys glaustai pasakė: „Papildomi teisės aktai neišspręs daugumos diskriminacijos atvejų. Verčiau reiktų skirti laiko įvairių kultūrų ir įvairių religijų renginiams, kurie galėtų pakeisti nuostatas.“ Mes su šiuo teiginiu sutinkame.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Crowley (UEN) , raštu. − Šis pranešimas siekia peržengti kompetencijos ribas, kurias Europos Sąjungai nustatė valstybės narės kovos su diskriminacija srityje. Sutartyse yra aiškiai išdėstytos tos sritys, kuriose ES turi teisę pasiūlyti priimti teisės aktus, ir nurodyta, ką valstybės narės gali daryti savarankiškai.

Šis pranešimas, kuris yra parengtas savo iniciatyva, t. y. Komisija neteikia jokio pasiūlymo dėl teisės aktų, viršija dabartinių sutarčių nustatytas ribas ir taip pat pažeidžia nustatytą padėtį, jei Lisabonos sutartis bus ratifikuota. Visos prieš diskriminaciją nukreiptos priemonės, tenkančios ES kompetencijai, iš tikrųjų yra apsvarstomos mūsų valstybių narių vyriausybių ir kiekviena vyriausybė turi veto teisę. Tai NĖRA Europos Parlamento kompetencija.

Pagal dabartinius sutarties įgaliojimus, visos valstybės narės turi susitarti dėl įstatymų kovos su diskriminacija srityje. Airija išties turi labai gerai parengtus nacionalinius kovos su diskriminacija įstatymus, pavyzdžiui, Vienodo statuso įstatymą, ir juos sėkmingai įgyvendina.

Pagirtini veiksmai gerinti teises neįgaliesiems ir konkrečiai spręsti apribojimus prekėms ir paslaugoms. Tačiau šis pranešimas viršijo Sąjungos kompetencijos ribas, ir todėl jį atmetė „Fianna Fáil“ delegacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už E. Lynne pranešimą dėl pažangos, atliktos lygių galimybių ir nediskriminavimo srityje ES mastu, nes mes turime raginti Europos Komisiją griežtai tikrinti 2000/43/EB ir 2000/78/EB direktyvų dėl vienodo asmenų traktavimo perkėlimą ir nacionalinių įstatymų, pagrįstų tomis direktyvomis, įgyvendinimą.

Norėčiau pabrėžti, kad moterys yra ypač neapsaugotos nuo diskriminacijos darbe, ypač dėl jų teisių, susijusių su motinyste.

Teisė būti apsaugotam nuo bet kokios diskriminacijos formos yra fundamentalus ir pagrindinis Europos Sąjungos principas, bet vis dar trūksta efektyvių teisinių priemonių ir įgyvendinimo, todėl kyla grėsmė, kad ši teisė praras savo reikšmę.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pranešime yra tam tikrų teigiamų aspektų, būtent, jame primygtinai reikalaujama, kad Komisija ir valstybės narės panaikintų visas darbo sutartyse pasitaikančias diskriminacines nuostatas, užtikrinant vienodą visų darbuotojų traktavimą, sveikatos apsaugą ir darbo saugą, nuostatas dėl darbo ir poilsio laiko, asociacijų ir atstovavimo laisves, apsaugos nuo nesąžiningo atleidimo, profesinių sąjungų derybas su darbdaviu ir kolektyvinius veiksmus.

Jame taip pat pabrėžiama, kad svarbu suteikti galimybes mokytis bei toliau apsaugoti įgytas teises, kompensuojant už mokymosi ir mokymo laikotarpius, užtikrinti pagerintas priežiūros galimybes, tokių būtinų socialinių teisių kaip teisės į pensiją palaikymą, mokymosi teises ir teisę į bedarbio pašalpą dėl asmens profesinės situacijos pasikeitimo, taip pat laikotarpiu tarp darbo sutarčių pasirašymo ir tarp samdomo ir savarankiško įsidarbinimo.

Atsižvelgdami į visa tai, kas paminėta anksčiau, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija ir Europos demokratai pabandė taisyti pranešimą įvairiais aspektais, ypač reikalavimą priimti kovos su diskriminacija direktyvą; jiems nepavyko, nes per balsavimą buvo nepritarta jų pasiūlymams.

Iš savo pusės mes atmetame PPE-DE pasiūlymus ir palaikome pranešėją, nors nesutinkame su kai kuriais pranešimo punktais.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) E. Lynne pranešimas dėl kovos su diskriminacija valstybėse narėse, ypač darbo srityje, visiškai atitinka Parlamente priimtus tekstus šia tema. Šalia bendrų teiginių ir kelių paminėjimų apie moteris ar neįgaliuosius nėra sudėtinga įžvelgti tikrą, viską nustelbiantį jūsų dėmesio centrą: imigruojančius gyventojus.

Siekiant apeiti šią problemą, viskas tyčia sumaišoma: moterų, jaunimo, pagyvenusiųjų, skirtingos etninės kilmės ir taip toliau, bet taip pat ir nacionalinės kilmės žmonių diskriminacija. Jei yra kokia nors diskriminacijos rūšis, kurią galima visiškai pateisinti moraliniu, teisiniu ir politiniu požiūriu, tai yra valstybių narių ir Europos teikiama pirmenybė, pasireiškianti per užimtumo politiką ir socialines pašalpas. Atitinkamai jūsų pasiūlymai imtis „pozityvių veiksmų“, kadangi jūs nedrįstate pavartoti tiesioginės reikšmės žodžių, yra gera ir išties atvirkštinė diskriminacija, kurios pirmosios aukos būtų ir jau yra patys europiečiai savose šalyse. Tačiau jūs manote, kad ši diskriminacijos rūšis yra normali.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PL) Kaip Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narė, aš visiškai palaikau E. Lynne pranešimą. Aš neabejoju, kad galiojanti tarptautinė teisė ir mūsų Europos Sąjungos teismo sprendimai yra – vertinant formaliu aspektu – pageidaujami ir geri sprendimai. Todėl apgailestauju, kad juos įgyvendinant nuolat susiduriama su daugybe kliūčių, net mūsų Europoje, kuri, atrodo, yra demokratiškesnė ir ne tokia diskriminuojanti.

Stebina tai, kad mums reikėtų prašyti Europos Sąjungos valstybių narių visiškai laikytis Direktyvos 2000/78/EB nuostatų ir nuolat sistemiškai stebėti pažangą pašalinant visas diskriminacijos formas iš politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo.

Tai ypač svarbu mano šalies, Lenkijos, gyventojams, kurie, pasinaudodami bendrosios rinkos ir asmenų judėjimo laisve, gyvena ir dirba daugelyje ES šalių. Labai apgailestauju, bet turiu pasakyti, kad daugėja diskriminacijos faktų prieš mano tautiečius vien dėl jų tautybės. Tokia nerimą kelianti informacija vis dažniau ateina iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Airijos. Būtų paradoksalu, jei Europos Parlamentas smarkiai ir veiksmingai įsitrauktų į kovą su diskriminacijos apraiškomis pasaulyje, bet dar negalėtų įtvirtinti pagarbos žmogaus teisėms namuose, tai yra ES valstybėse narėse. Visi ES gyventojai tikrai užsitarnauja vienodo ir nešališko elgesio!

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad labai svarbu rengti diskusijas ir imtis veiksmų kovos su diskriminacija ir lygių galimybių srityje.

Tačiau kaip atkreipė dėmesį pati pranešėja, kai kurios valstybės narės dar visiškai neįgyvendino direktyvų dėl vienodo požiūrio į asmenis nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (2000/43/EB) ir dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje (2000/78/EB). Kadangi kyla problemų įgyvendinant jų nuostatas, atrodo, kad svarbiausia yra susitelkti ties deramu šių direktyvų nustatytų reglamentų perkėlimu ir jų efektyvesniu įgyvendinimu.

Situacija nepagerės, jei bus priimta daugiau teisės aktų, taikomų daugiau žmonių kategorijų. Visų svarbiausia yra vykdyti mokomąsias ir informacijos kampanijas bei veiksmus, skirtus didinti informuotumą, kurie daugiausia būtų vykdomi valstybių narių lygmeniu, ir tai būtų teisingas atsakas į svarstomas problemas. Su diskriminacija ir lygiomis galimybėmis susiję iššūkiai nėra vienodi visose valstybėse narėse.

Dėl tos pačios priežasties aš nemanau, kad reikia priimti daugiau teisės aktų, nes jie nepanaikins problemų lygių galimybių ir diskriminacijos srityje.

Tuo tarpu laikausi požiūrio, kad reikia atskirai apsvarstyti diskriminaciją neįgaliųjų atžvilgiu, kurių specifinė situacija reikalauja skubiai parengti visapusį pasiūlymą, kuris būtų įgyvendintas valstybių narių lygmeniu. Tikiuosi, kad Europos Komisija netrukus imsis šios iniciatyvos.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš sveikinu Elizabethos Lynne pranešimą pavadinimu „Pažanga, atlikta lygių galimybių ir nediskriminavimo srityje Europos Sąjungoje“. Manau, kad neturime siekti įtvirtinti diskriminacijos hierarchiją ES.

Kolegos iš Konservatorių partijos aiškiai mano kitaip, ir aš norėčiau mesti jiems iššūkį pagrįsti poziciją, kuri, mano nuomone, yra iš esmės neapginama. Mums reikia horizontalios 13 straipsnio direktyvos, ir aš balsavau už E. Lynne pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − „Fine Gael“ partijos nariai iš PPE-DE frakcijos Mairead McGuinness, Avril Doyle, Gay Mitchell ir Colm Burke susilaikė per paskutinį balsavimą dėl E. Lynne pranešimo „Pažanga, atlikta lygių galimybių ir nediskriminavimo srityje Europos Sąjungoje“.

Pranešime atkreipiamas dėmesys ir kritikuojamos valstybės narės dėl „trūkumų perkeliant ir įgyvendinant“ 2000/78/EB direktyvą ir raginama griežčiau kontroliuoti, kaip valstybės narės perkelia ir įgyvendina direktyvą, bei sustiprinti Europos Sąjungos teisės aktus šioje srityje.

Mes palaikome raginimą visiškai perkelti ir įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvas, bet pažymime, kad dar nebuvo nuspręsta dėl pažeidimo procedūrų prieš kai kurias valstybes nares.

Mes visiškai palaikome priemones, kuriomis siekiama baigti diskriminaciją, įskaitant papildomas priemones, bet šioje stadijoje negalime palaikyti raginimo priimti daugiau ES direktyvų šioje srityje. Svarbu, kad dabartinės Europos Sąjungos direktyvos būtų visiškai įgyvendintos, o Komisija turi ir toliau užtikrinti, kad būtų laikomasi direktyvų valstybių narių lygmeniu, ir tik po to svarstyti dėl naujų ES priemonių priėmimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (PSE), raštu. − (RO) Aš balsavau už šį pranešimą ir manau, kad jis yra svarbus dėl pasiektos pažangos, bet jis ypač reikalingas būsimiems veiksmams, kuriais bandoma pasiekti galimybių lygybės ir įveikti diskriminaciją. Šio pranešimo nuostatos yra viena iš pažangiausių teisėkūros dalių, ir jos teikia tikrą naudą nemažam Europos gyventojų skaičiui, pakeldamos jų gyvenimo kokybę.

Pagal Komisijos pateiktus duomenis 51 % Europos gyventojų mano, kad jų šalyje dedama nepakankamai pastangų kovojant su diskriminacija ir užtikrinant lygias galimybes.

77 % Europos Sąjungos gyventojų mano, kad moterims yra nepakankamai atstovaujama vadovų postuose, ir 72 % mano, kad vyresni nei 50 metų gyventojai yra nepakankamai vertinami darbovietėje.

Pranešimo sėkmę užtikrina du dalykai: svarbus gyventojų palaikymas, kad būtų priimtos priemonės kovai su diskriminacija, užtikrinančios lygias galimybes kiekvienam, taip pat svarbus ir mūsų, Europos socialdemokratų, tvirtas politinis įsipareigojimas kurti visuomenę, kurioje niekas nebūtų atstumtas ir visi gyventojai turėtų lygias galimybes. Aš sveikinu E. Lynne už jos pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Negalima painioti aktyvios ir energingos nediskriminavimo gynybos su reliatyvizmu, pagal kurį viskas vienoda, viskas ekvivalentiška ir visi pasirinkimai ar aplinkybės turi vienodą vertę teisės požiūriu. Pavyzdžiui, politikos, kuria apsaugomos didesnės šeimos, skatinimas jokiu būdu nereiškia nediskriminavimo principo pažeidimo. Taip pat ir atsisakymas nustatyti teisines struktūras visoms galimoms santykių tarp žmonių formoms negali būti lyginamas su jokia diskriminacijos rūšimi. Tai, ką aš palaikau ir ką manau esant savo pareigą palaikyti nediskriminavimo srityje, pirmiausia yra plačios individų laisvės sąvokos gynyba, kuri nesutampa su kolektyvistiniu valstybės požiūriu į laisves, pagal kurį vien tik tai, kas yra skatinama valstybės, yra laikoma nekeliančiu diskriminacijos. Visuomenė gali ir turi teikti kam nors pirmenybę, ir tai išreiškiama viešojoje politikoje. Ji negali ir neturi nustatyti elgesio ar varžyti elgesio, kuris neprieštarauja trečiųjų šalių laisvei.

 
  
MPphoto
 
 

  Lydia Schenardi (NI), raštu. – (FR) Šiuo metu yra ne mažiau kaip penkios direktyvos dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo Europos Sąjungoje. Pradėtos dvidešimt aštuonios bylos dėl pažeidimų prieš valstybes nares, kurios neperkėlė direktyvų. Dėl to galima tik apgailestauti.

Vis dėlto ar turime metodiškai reikalauti lyčių lygybės, panaudodami prievartą ir bausmes?

Aš taip nemanau – iš tikrųjų yra visiškai priešingai. Liaukimės niekinti šį požiūrį į diskriminaciją, klasifikuodami mažumų grupes ir gyventojus kaip „gerus“, ypač imigrantus, ir priversdami europiečius jaustis kaltais, tarytum jie nuolat užsiimdavo diskriminacija.

Mes turime nutraukti šias kairiųjų giesmes, nes jie nedaro nieko, kad padėtų diskriminuojamiems žmonėms, net priešingai, jie tokius žmones niekina.

Labiau pabrėžkime kiekvieno mūsų asmeninę atsakomybę nutraukti bet kokios rūšies diskriminaciją ir pabrėžkime poreikį, ypač taikomą imigrantams, prisitaikyti prie mūsų taisyklių, mūsų įstatymų ir mūsų vertybių.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) Europoje vis dar pasitaiko tiek netiesioginės, tiek tiesioginės diskriminacijos dėl lyties, amžiaus ar negalios.

Interneto portalas Pracuj.pl pateikė užpildyti anketą dirbantiems žmonėms, ieškantiems darbo, darbdaviams, studentams ir diplomantams. Pagal anketą labiausiai diskriminuojamos socialinės grupės darbo rinkoje yra vyresni nei 50 metų ir neįgalieji žmonės.

Pati bendriausia diskriminacijos apraiška darbo rinkoje yra tai, kad darbdaviai, rinkdamiesi kandidatą į darbo vietą, vadovaujasi išankstiniais nusistatymais ir stereotipais – beveik 62 % respondentų laikė tai didžiausia problema. Toliau buvo minima ne visiems vienoda prieiga prie darbo pasiūlymų / tinkamų darbo pasiūlymų trūkumas (56 %), nenoras suteikti darbą neterminuotam laikotarpiui / pagal darbo sutartį (44 %) ir mažesnis nei vidutinis užmokestis tam tikroje srityje ar pramonės šakoje (43 %).

Mano nuomone, kovos su diskriminacija politika, kaip vienas iš pagrindinių ES principų, turi atlikti labai aiškią užduotį šioje srityje.

 
  
  

− Pranešimas: Willi Piecyk (A6-0163/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes nusprendėme balsuoti už šį savo iniciatyva parengtą pranešimą, nes jame yra kelios vertingos mintys dėl pasiūlymo sukurti sistemą tvariai ekologinei ir ekonominei ES jūrų aplinkos vadybai.

Mes taip pat nusprendėme palaikyti mintį dėl Europos jūros dienos. Yra pagrindo skepticizmui dėl ES institucijų rengiamų didelių kampanijų, bet šiuo atveju mes nusprendėme palaikyti mintį, nes aplinkosaugos situacija jūrose reikalauja skubaus sprendimo.

Tačiau manome, kad pranešime yra vietų, kurias galima interpretuoti kaip pernelyg palankias komercinei žvejybai. Žvejybos laivynai Europos Sąjungoje šiuo metu išgyvena krizę dėl perteklinių gamybos pajėgumų ir juos reikia sumažinti dėl mažėjančių žuvų išteklių. Nėra teisinga garantuoti komercinių žvejų darbo vietas žvejyboje. Aktyvūs profesiniai mokomieji projektai yra tik viena iš daugelio priemonių, kurią galima pritaikyti, norint padėti darbuotojams ir sritims, kurios priklauso nuo žvejybos pramonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už mano kolegos iš Vokietijos Parlamento nario W. Piecyko savo iniciatyva parengtą pranešimą dėl Integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai, parengtą atsakant į Komisijos komunikatą ta pačia tema. Europos jūros zonos (du vandenynai – Atlanto ir Arkties – ir keturios jūros – Baltijos, Šiaurės jūra, Viduržemio ir Juodoji jūra) ir kranto linija (70 000 km) yra būtinos Europos gerovei ir klestėjimui; jos pasitarnauja kaip prekybos maršrutai, klimato reguliuotojai, maisto, energijos ir naudingų išteklių teikėjai ir yra europiečių mėgstamos vietos gyventi bei leisti laisvalaikį.

Norėčiau pridurti, kad šios zonos yra vandens rezervuaras, o vanduo ateityje bus reta prekė. Globalizacijos ir greitos klimato kaitos kontekste reikia skubiai imtis veiksmų nustatyti Integruotą jūrų politiką Europos Sąjungai, kurioje būtų pripažinta, kad visos problemos dėl Europos vandenynų ir jūrų yra tarpusavyje susijusios. Jūrų sekimas, kuris yra būtinas užtikrinti saugumą ir apsaugą naudojant jūrų erdvę, jūrų erdvės vystymas, kuris yra būtina planavimo priemonė priimant ekologijos požiūriu pagrįstus sprendimus ir rengiant išsamų bei prieinamą duomenų ir informacijos šaltinį, yra labai įdomūs ir vertingi pasiūlymai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Iš dalies dėl savo strateginės geografinės vietos Europa turi būti tarptautiniu pavyzdžiu jūrų politikoje ir panaudoti ekonominį vandenynų ir jūrų potencialą kaip neįkainojamą atsinaujinančios energijos šaltinį. Be to, įkūrus pirmaujančius regioninius centrus ir skatinant bei paremiant veikiančius universitetų tyrimų centrus pakrantės srityse, kartu panaudojant veiksmų planą, kuris remtųsi naujovėmis, tyrimais ir vandenynų bei jūrų aplinkosauga, būtų žengtas dar vienas žingsnis pirmyn į visiškai tvarų jūrų išteklių naudojimą.

Pranešime taip pat siūloma, kad veiksmų planas reikšmingai prisidėtų mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas panaudojant prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemas, konsoliduojant vandenynų ir jūrų tyrimus kaip atsinaujinančios energijos šaltinius ir įvedant vienodus mokesčius už elektros ir jūrų kuro apdorojimą. Tai reikštų, kad laivai, stovėdami uoste, bus skatinami naudoti elektros tiekimą iš sausumos.

Galų gale, pasiūlymas dėl Europos agentūrų, atsakingų už jūrų sekimą, koordinavimo sutrukdytų ir neleistų atlikti Europos laivų užpuolimų ir tuo pat metu būtų kovojama su tokia neteisėta veikla kaip kontrabanda, prekyba narkotikais ir žmonėmis, tokiu būdu aiškiai sustiprinant saugumą tarptautiniuose vandenyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Turėdamas galimybę aptarti W. Piecyko pranešimą apie integruotą jūrų politiką Europos Sąjungai, norėčiau atkreipti dėmesį į Bendrosios vandens politikos direktyvos įgyvendinimą; šioje direktyvoje yra numatyti veiksmai, kuriais siekiama nustatyti ir pašalinti cheminius ginklus, paliktus Baltijos jūroje ir Šiaurės jūroje po Antrojo pasaulinio karo. Aš turiu omenyje planus dėl „NordStream“ vamzdyno, kurį statant gali būti pažeisti Baltijos jūros dugne gulintys ginklai iš Antrojo pasaulinio karo laikų. Pagal parengiamuosius apytikrius apskaičiavimus apytiksliai yra tarp 40 000 ir 60 000 metrinių tonų cheminės amunicijos, iš kurios apytiksliai 12 000–13 000 metrinių tonų yra nuodinga kovinė medžiaga. Mes net neturime detalios informacijos apie didelės šios ginkluotės dalies buvimo vietą, todėl katastrofos pavojus yra didžiulis. Be to, kai vamzdynas bus paleistas, gali būti naudojami aplinkai žalingi chemikalai. Tai gali sukelti ekologinę katastrofą su labai rimtomis pasekmėmis. Tai kelia tiesioginę grėsmę palei Baltijos jūros krantus gyvenančių žmonių gyvybei ir sveikatai. Pranešime minima, kad reikia siekti situacijos, kai „Europos vandenynai ir jūros bus švariausi pasaulyje“. Todėl prašau Europos Sąjungos imtis konkrečių veiksmų dėl integruotos jūros politikos ir uždrausti įgyvendinti projektus, kurie kelia grėsmę Europos gyventojų saugumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Ole Christensen, Dan Jørgensen, Poul Nyrup Rasmussen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (PSE), raštu. − (DA) Gabenimą laivais reikia įtraukti į prekybos CO2 kvotomis sistemą.

Socialistų delegacija dirba, kad laivybos eismas būtų įtrauktas į prekybos CO2 kvotomis sistemą. Nors šis transporto būdas yra ypač ekologiškas palyginus su dauguma prekių transporto būdų, gabenimas laivais sukelia labai dideles CO2 emisijas, kurios aiškiai pralenkia, pavyzdžiui, oro eismo emisijas, dėl kurių yra numatyta netrukus įtraukti oro transportą į prekybos kvotomis sistemą.

Todėl šiandien delegacija balsavo už pranešimo dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai punktą, kuriame aiškiai išdėstoma, kad mes turime įtraukti gabenimą laivais į prekybos CO2 emisijomis sistemą.

Todėl mes atmetėme Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso pakeitimo pasiūlymą dėl to paties klausimo. Neaišku, ar Žaliųjų pakeitimo pasiūlyme turima omenyje konkretus prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos modelis. Jei yra taip, tai mes neturėjome jokio paaiškinimo apie tai, kas jame tiksliai sakoma. Todėl dabar mes nenorime patvirtinti tam tikro modelio, kuris blogiausiu atveju galėtų trukdyti ir atidėti susitarimą dėl gabenimo laivais įtraukimo į CO2 emisijų sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Mes visiškai sutinkame su kai kuriais šiame pranešime išdėstytais teiginiais, pavyzdžiui, dėl to, kad reikia skubiai kovoti su sieros ir azoto oksido emisijomis iš laivų ir kad bendroji žuvininkystės politika yra pernelyg biurokratinė ir centralizuota.

Tačiau dauguma iškeltų pasiūlymų sukeltų neigiamas pasekmes. Mums sunku įžvelgti kokią nors naudą iš to, kad ES paskelbtų „Europos jūros dieną“. Taip pat abejojame, ar verta Europos Sąjungai finansuoti jūrų tyrimus ir ar reikalingas planas išžvalgyti ir pažymėti žemėlapyje sudužusius laivus bei povandenines archeologines vietas, taip pat mes kritiškai vertiname mintį, kad ES institucijos turi spręsti jūrų erdvinio planavimo klausimą.

Pranešimas yra dar vienas pavyzdys, kaip Europos Parlamentas siekia įgyti įtakos vis daugiau politikos sričių. Aiškiai matyti, kad nesilaikoma subsidiarumo principo, kuriam dažnai veidmainiškai pritariama, bet iš tiesų jo retai laikomasi. Mes negalime su tuo sutikti. Todėl per paskutinį balsavimą mes balsavome prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mes manome, kad jūrų politika, pagrįsta bendradarbiavimu tarp valstybių narių, taip pridedant vertės ir skatinant kiekvienos šalies nustatomą su jūra susijusią politiką bei priemones, galėtų turėti teigiamą poveikį.

Vis dėlto EP vėl patvirtina tikslus – integruotai jūrų politikai – nors ir ne taip primygtinai kaip ankstesniame pranešime, kuriam mes negalime pritarti.

Pranešime ne tik ryški federalistinė ir geostrateginė vizija dėl išskirtinių kiekvienos valstybės narės ekonominių zonų naudojimo, jame ginama nuostata greitai integruoti Bendrijos vidaus jūrų transportą į bendrąją rinką, t. y. pasisakoma už šios rinkos liberalizavimą; pranešime pabrėžiamos iniciatyvos, kuriomis siekiama įsteigti Europos pakrantės apsaugą, o ši sritis tenka kiekvienos valstybės narės kompetencijai; jame laikomasi nuostatos, kad gabenimą laivais reikia įtraukti į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą – dėl to reikės dar daugiau derybų; ir paradoksalu (o gal ir ne), kad pranešime pasisakoma už tai, kad jūrų politikai būtų skirta atitinkama ES biudžeto (?) dalis po 2013 m.; t. y. dar sykį mėginama centralizuoti ES politinę ir ekonominę valdžią, kartu nesiūlant nieko mainais (net jei tai galėtų kada nors būti priimtina).

EP pasiūlyme dėl rezoliucijos tikrai yra teiginių, su kuriais mes sutinkame – kai kuriuos iš jų mes patys pateikėme – bet jie nekompensuoja netinkamo turinio, išdėstyto pasiūlyme dėl rezoliucijos.

Todėl mes balsavome prieš jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už W. Piecyko pranešimą dėl ES jūrų politikos. Aš ypač pritariu skyriui, kuriame pripažįstama, kad BŽP buvo visiškai nesėkminga ir kad Europos Sąjunga turi pasimokyti iš savo nesėkmių vykdant integruotą jūrų politiką.

Mano šalis, Škotija, yra pačiame Europos jūrų reikalų centre, ir mums gali būti naudinga visos Europos Sąjungos politika, apimanti tokias skirtingas sritis kaip aplinka, transportas, turizmas ir užimtumas. Tačiau reikia atsižvelgti į Europos jūrų zonų įvairovę, o sprendimai neturi būti priimami remiantis principu „vienas dydis tiks visiems“, kuris išreiškė nepavykusią Europos žuvininkystės politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Roselyne Lefrançois (PSE), raštu. – (FR) Aš balsavau už šį tekstą, nes manau, kad Europos Sąjungai būtina kiek galima greičiau suformuoti savo Integruotą jūrų politiką.

ES iš tikrųjų turėtų daug naudos, jei priimtų nuoseklią strategiją, skirtą įgyvendinti skirtingas sektorių politikas, kurios turi poveikį jūrų srityje, pavyzdžiui, tam tikras socialines, pramonines ar aplinkos politikas, ir taip pat skatinimą įkurti tikrą „abipusės paramos sistemą“.

Aš pritariu norui įsitraukti į kovą su klimato kaita ir teršimu, steigiant tikrus naujovių kūrimo centrus, kurie taip pat suteiks konkurentiškumo ir socialinį aprūpinimą Sąjungos pakrantės regionams.

Galų gale, aš palaikau pranešimo pasiūlymus dėl jūros politikos saugumo aspekto, ir ypač mintį parengti bendras taisykles šioje srityje bei turėti bendrus sekimo metodus Bendrijos jūrų erdvės viduje. Tai leistų mums tiek kovoti su piratavimu jūrose, nes pastaraisiais metais vėl susidūrėme su šia nusikalstamos veiklos forma, tiek apsaugoti šių sričių natūralų paveldą bei archeologiją, kad neleistume kilti bet kokioms katastrofoms, kurios sukeltų pražūtingus padarinius pakeisdamos Sąjungos kranto liniją.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Willio Piecyko pranešime „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ atkreipiamas dėmesys į iššūkius, su kuriais dabar susiduria Europos jūrų pramonė. Jo rekomendacijos padės palengvinti visos Europos sprendimų priėmimą šioje srityje.

Tik sukūrus integruotą jūrų politiką, galima efektyviai imtis tokių pasaulinio masto problemų kaip globalizacija ir klimato kaita bei jų poveikis mūsų vandenynams. Aš balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI) , raštu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš norėčiau pareikšti paramą W. Piecyko pranešimui apie integruotą jūrų politiką Europos Sąjungai.

Aš sutinku, kad integruota jūrų politika yra būtina ne vien dėl to, kad vandenynai ir jūros yra vienas iš svarbiausių ekonominių ir prekybos išteklių Europos Sąjungai, todėl jie turi būti apsaugoti, bet taip pat ir todėl, kad efektyvūs ir stabilūs suderinti veiksmai tarp Valstybių narių pagerintų valdymo ir vystymo būdą. Vienas iš punktų, kuris, mano nuomone, yra esminis, yra tas, kad jūrų eismą reikia reglamentuoti ir pagerinti vadovaujantis siekiais spręsti klimato kaitą, ir kad jūrų išteklius reikia stengtis panaudoti kaip potencialų švarios, alternatyvios energijos šaltinį.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Mūsų jūros yra mūsų bendri ištekliai. Mums reikalinga koordinuota veikla prieš mūsų jūrų eksploataciją ir teršimą. Galime to pasiekti tik dirbdami su ES šalimis, kurios turi jūrų politikos interesų. Tikiuosi, kad kitais metais daugiau ES gyventojų galės dalyvauti Europos jūros dienos renginiuose. Kadangi kitais metais ši diena bus per Europos Parlamento rinkimus, galbūt visi kandidatai pasinaudos gegužės 20 d., kad išryškintų jūrų politikos problemas.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika