Posėdžio stenograma

Antradienis, 2008 m. gegužės 20 d. - Strasbūras

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAVO: M. MAURO
Pirmininko pavaduotojas

(Posėdis pradėtas 09.00 val.)

2. Gauti dokumentai: žr. protokolą

3. Veiksmai, kurių buvo imtasi įgyvendinant Parlamento rezoliucijas: žr. protokolą

4. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų (paskelbiami pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijų): žr. protokolą

5. Valstybių narių užimtumo politikos gairės (diskusijos)

  Pirmininkas . − Kitas klausimas – A. Van Lancker pranešimas (A6-0172/2008) Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2007)0803 V DALIS – C6-0031/2008 – 2007/0300(CNS)).

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, 2007 m. gruodžio mėn. Komisijos pateiktame strateginiame pranešime buvo pateikta labai teigiama mintis, kuriai 2008 m. kovo mėn. įvykusiame pavasario susitikime pritarė Europos Vadovų Taryba. 2005 m. atnaujintos Lisabonos strategijos rezultatai jau matomi pirmųjų trejų metų ciklo pabaigoje. Tiek ekonomikos, tiek užimtumo augimas yra įspūdingi. Pastebima nemažai požymių, kad struktūrinės reformos pradėjo duoti rezultatų.

Nors visos valstybės narės reformas pradėjo įgyvendinti tik nuo 2005 m., vienoms joms sekėsi geriau, o kitoms prasčiau. Pastaraisiais metais pasimatė ir nuovargio požymių šioje srityje. Tačiau Europa neturėtų mažinti tempo ar sustoti. Priešingai, mums tiesiog būtina toliau įgyvendinti reformas, dedant netgi dar daugiau pastangų.

Būtent tokia idėja norėta išsakyti Komisijos pasiūlyme – paremti pagrindines jau integruotas gaires iki 2010 m (įskaitant pagrindines užimtumo gaires) esama forma. Komisija tvirtai tiki, kad šios pagrindinės gairės suteiks tinkamą pagrindą šių dienų Europos darbo rinkos uždaviniams ir kad jos atliks savo funkcijas. Europos Vadovų Taryba patvirtino tai pavasario susitikime pasirinkdama bendrą požiūrį, paremtą stabilumo pagrindu. Valstybėms narėms reikia suteikti galimybę baigti pradėtas reformas, numatant tam tikrą laiko tarpą, per kurį šios reformos turėtų duoti rezultatų.

Komisija taip pat pripažino, kad siekiant pabrėžti tam tikrus svarbius uždavinius, kurių reikia imti artimiausioje ateityje, tokius kaip klimato kaita, energija, socialinė dimensija, lankstumas ir užimtumo saugumas, būtina pasiūlyti pokyčius. Komisija taip pat išreiškė savo norą dar labiau pabrėžti geresnės įtraukties ir griežtesnio įgyvendinimo poreikį. Dėl to į pagrindines gaires buvo įtraukti nauji uždaviniai ir nuorodų lygiai, dėl kurių buvo sutarta.

  Anne Van Lancker. pranešėja. − (NL) Pirmiausia aš norėčiau padėkoti nariams, su kuriais teko bendradarbiauti šio pranešimo klausimais. Mano nuomone, šiam pranešimui buvo atlikta truputį per daug pakeitimų, tačiau neatsižvelgiant į tai, Komisijos nary, mintis turi būti aiški: šis Europos Parlamentas Europos užimtumo strategijoje nesusitaikys su „verslu kaip įprasta“.

Taip, tiesa, kad siekiant praktiškai panaudoti šias gaires, valstybėms narėms dar liko daug ką nuveikti, tačiau tiesa ir tai, kad siekiant ištaisyti svarbius neatitikimus, gairės turi būti priimtos. Aš norėčiau pabrėžti tris svarbiausius dalykus. Pirmiausia užimtumo strategijai turėtų būti suteikta daug didesnė socialinė dimensija. Visuomenėje vis dar yra per daug grupių, kurios negali pasinaudoti ekonomikos augimo ir darbo teikiama nauda. Neįgalieji, migrantai, pusiau kvalifikuoti ir nekvalifikuoti darbininkai yra pernelyg dažnai paliekami likimo valiai, juk visuomenėje ir darbo rinkoje mums brangus kiekvienas. Dėl šios priežasties užimtumo strategija taip pat turi skatinti aktyvią socialinę integraciją. Skurdas ir socialinė atskirtis bus nugalėti tik pasiūlius pakankamas pajamas, kokybiškas paslaugas, kartu su aktyvia pagalbos darbo ieškantiems asmenims ir mokymo politika.

Antra: darbo kokybė. Neabejotina, kad pastaruoju metu buvo sukurta daug darbo vietų, tačiau dėl šios priežasties jos ne visos yra geresnės kokybės. Vis dar per daug žmonių, kurie prieš savo valią dirba pagal nesaugias sutartis, dirba laikiną darbą, nenumatytą darbą ne visu etatu arba darbus, kurie dažnai suteikia nepakankamas pajamas. Būtent dėl šios priežasties dėmesys turėtų būti kreipiamas darbo kokybei ir galimybėms, kad vis daugiau žmonių galėtų dirbti nuolatinį darbą ir gauti užtikrintas pajamas. Itin daug dėmesio turi būti skiriama žmonių mokymams, o svarbiausia – visiems darbininkams, nepaisant jų užimtumo būsenos, turėtų būti garantuotos socialinės teisės. Lankstumas darbo rinkoje nėra vienintelis svarbus dalykas; darbininkams taip pat reikia daugiau saugumo.

Trečia: lyčių perspektyva. Dėl moterų darbo rinkoje jau pasiekta neblogų rezultatų, tačiau tenka pripažinti, kad jos dar negali pasidžiaugti lygiomis galimybėmis. Skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio vis dar nepriimtinai didelis. Jos neturi tokių pačių galimybių mokytis ar pradėti savo verslą. Moterys, norinčios grįžti į darbą po pertraukos, susiduria su dideliais sunkumais. Su karjeros ir šeimos suderinimo sunkumais ir toliau daug dažniau susiduria būtent moterys ir kaip tik jos pajunta atitinkamas pasekmes savo pajamomis išėjusios į pensiją. Būtent dėl šių priežasčių ir siekiant panaikinti nelygybę tarp vyrų ir moterų, užimtumo strategijoje turi būti daugiau dėmesio lyčių perspektyvai.

Baigiant, Komisijos nary, ponios ir ponai, valstybių narių ir Europos Sąjungos įsipareigojimai dėl svarių teisės aktų socialinėje srityje bus įgyvendinti arba nustums į šoną užimtumo strategiją kaip metodą. Todėl aš viliuosi, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės nuosekliai perkels ir pritaikys Europos teisės aktus, taip pat, Komisijos nary, aš tikiuosi, kad greitu laiku t. y. kelių mėnesių, o gal net ir kelių savaičių laikotarpiu, Komisija pristatys mums tikrai ambicingą socialinę darbotvarkę.

Tikiuosi, kad tiek Taryba birželio mėn. susitikime, tiek Komisijos narys ir Komisija atsižvelgs į mūsų nuomonę. Tarp kitko, man labai gaila, pone pirmininke, kad šiame posėdyje nedalyvauja nė vienas iš Tarybai pirmininkaujančios valstybės atstovų, o ši mūsų nuomonė, tiesą pasakius, pirmiausia nukreipta į birželio mėn. Tarybos susitikimą, kuriame turės būti priimami galutiniai sprendimai dėl užimtumo strategijos. Aš viliuosi, kad kažkas iki tol perduos jiems Perlamento nuomonę.

  Elisabeth Morin, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, pranešėja, pirmiausia aš norėčiau pareikšti savo padėką pranešėjai Anne Van Lancker, taip pat Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijai už tikrai aukštos lygio konsultavimą rengiant šį tekstą, kuriame apibendrinami mūsų įsitikinimai ir tai, kaip pakeistas užimtumo gaires mes norėtume matyti.

Pagal Lisabonos strategiją, siekiant užimtumo didinimo Europoje, nuo šiol turėtų būti laikomasi trijų naujausių pakeitimų t. y. ekonomikos globalizacijos, kuri skatina Europą būti atkaklesnę ekonomikos ir užimtumo plėtojimo klausimais; lankstumo ir užimtumo saugumo, kuris yra tiesiog būtinas mūsų įmonių plėtojimo ir kartu užimtumo plėtojimo veiksnys; ir, be abejo, socialinės Europos kūrimo.

Siekdami šių tikslų, atnaujindami užimtumo gaires, mes pristatome tris svarbiausius dalykus.

Kita vertus, dabar yra labai svarbu siekti, kad kuo mažiau mokymo sistemas paliekančių žmonių liktų be kvalifikacijos. Mesti mokslus ir likti be kvalifikacijos reiškia būti nepasirengusiam integruotis į darbo rinką, taigi ir neturėti galimybių socialiai integruotis. Tai dabar turi mums labiausiai rūpėti ir šiuo su klausimu turime dirbti labai rimtai.

Mokymosi visą gyvenimą idėja ir jos plėtojimas yra antras dalykas, į kurį turėtume kreipti ypatingą dėmesį. Šis būdas yra vienintelis, galintis užtikrinti nuolatinį užimtumą ir darbuotojų judėjimą.

Trečiasis elementas yra susijęs su įgytos patirties pripažinimu. Būtent tai leidžia darbuotojams lipti karjeros laiptais, o įmonėms suteikia galimybę veiksmingai prisitaikyti prie naujų reikalavimų.

Dėl visų šių dalykų mes bendrai sutarėme ir todėl aš norėčiau padėkoti PPE-DE frakcijos nariams už jų palaikymą šios dienos balsavime.

  Jan Andersson, PSE frakcijos vardu. – (SV) Pone pirmininke, kai Anne Van Lancker ėmėsi rengti Europos Parlamento atsakymą, ji planavo susitelkti tik į keletą labai svarbių klausimų, kadangi mes žinojome, kad tiek Komisija, tiek Taryba siūlys užimtumo gairių nekeisti visai. Mūsų taktika buvo imtis tik keleto klausimų ir tikėtis, kad jie galbūt išgirs bent kelias mūsų mintis.

Deja, taip neatsitiko. Nors pagrindinis principas išliko tas pats, bet vietoje kelių pakeitimų gairėse jų buvo padaryta daugybė. Aš manau, kad būtų buvę daug geriau koncentruotis tik ties tuo, apie ką kalbėjo A. Van Lancker: ties aiškiai integruota socialine dimensija, politika, skirta asmenims, nesantiems darbo rinkoje ir negalintiems pasidžiaugti turima gerove. Nors ir esama palankių užimtumo tendencijų, tačiau matoma, kad labai daug sukurtų naujų darbo vietų nėra saugios ir neužtikrina normalaus pragyvenimo. Šiais laikais užimtumas nesuteikia saugumo. Kadangi lankstumo ir užimtumo saugumo klausimas svarstomas jau keletą metų, gairėse jis turėtų būti atspindėtas aiškiau. Tas pat pasakytina ir apie lygybės klausimus.

Tai, kad Tarybos atstovų šiandien čia nėra, manau, deja, rodo, jog Taryba neklausys, ką Parlamentas nori pasakyti. Jie darys tai, ką buvo anksčiau nusprendę. Aš manau, kad mes Europos Parlamente kito trejų metų persvarstymo metu, turime rimtai pasvarstyti, kaip pakeisti savo taktiką ir veikimo būdą, kad Parlamentas turėtų realią įtaką tam, kaip ateityje atrodys gairės.

  Ona Juknevičienė, ALDE frakcijos vardu. – (LT) Sveikinu pranešėją A. Van Lanker parengus šį svarbų dokumentą. Taip pat dėkoju pranešėjai už geranorišką bendradarbiavimą ir parodytą supratimą pateikiant pataisas. Manau, šis dokumentas yra tinkamai subalansuotas, todėl, tikiuosi, už jį ryt balsuos didžioji dauguma.

Labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad Komisijos komunikate Europos Vadovų Tarybai pasiūlytas ypač sveikintinas uždavinys, kuris padės suaktyvinti ūkio augimą bei skatinti užimtumą.

Tai žinių laisvė, kuri papildytų keturias prekių, paslaugų, žmonių ir kapitalo judėjimo Bendrijoje laisves. Ši penktoji laisvė turėtų padėti Bendrijai greičiau pereiti prie naujoviškų, kūrybiškų žinių ekonomikos. Ji sustiprintų vadinamąjį žinių trikampį – mokslinius tyrimus, švietimą ir naujoves – Bendrijos mastu.

Iš tiesų – tai labai gera Komisijos iniciatyva. Tačiau, manau, niekas neabejoja, kad pirmosios keturios laisvės yra ne mažiau svarbios didinti užimtumą.

Deja, pasitaiko, kad valstybės narės nesilaiko Bendrijos politikos ar net pažeidžia teisės normas. Vykdydamos protekcionistinę politiką, jos užkerta kelią laisvam kapitalo ar žmonių judėjimui ir taip stabdo ne tik savo šalies augimą, bet ir visos Bendrijos pažangą.

Manau, kad laisvas paslaugų judėjimas dar negarantuos laisvės kuriant smulkų ir vidutinį verslą. Turėtumėme nepamiršti Winstono Churchillio pastebėjimo, kad ten, kur nesukuriama laisvoji rinka, susikuria juodoji.

Komisija ir Bendrijos narės turėtų suprasti, kad susivieniję kartu galime pasiekti daug daugiau nei pavieniui.

  Elisabeth Schroedter, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, mes, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas, nuoširdžiai sveikiname A. Van Lancker parengus tokį pranešimą, nes jei Taryba būtų pasiruošusi pranešti apie rimtas 2008 m. užimtumo politikos gairių reformas ir tada būtų pasakiusi, kad, tiesą pasakius, reforma jai nereikalinga, tai būtų buvusi lemtinga klaida.

Komisijos nary, jūs esate visiškai teisus, sakydamas, kad reformų nuovargis randasi ir Komisijoje, ir ypač Taryboje. Vis dėlto A. Van Lancker pranešime aiškiai nustatomi teisingi prioritetai. Aš ypač norėčiau pabrėžti naujų socialinės integracijos prioritetų nustatymo svarbą. Yra labai svarbu, kad išsakomos nuomonės būtų išgirstos ne tik čia. Mes negalime pamiršti čia nesančių žmonių, jie yra mums labai svarbūs.

Antra, mes, Žalieji, įdėjome didelį indėlį, kad šiame Parlamento pranešime nebūtų pamiršta esminė lyčių aspekto integravimo dimensija, taip pat kad šeimos politika nebūtų suprantama tiesiog tik kaip lyčių aspekto integravimo politika. Lyčių aspekto integravimas yra platesnė sąvoka, ji apima tik moteris, o ne vyrus ir moteris – kaip tai yra šeimos politikoje.

Tačiau, mes, Žalieji, ir toliau atidžiai seksime lankstumo ir užimtumo saugumo sektorių, kol socialinė apsauga bus visiškai užtikrinta. Aš dar kartą norėčiau pabrėžti, kad mums reikalinga reforma, o ne padėtis be išeities.

  Ewa Tomaszewska, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, bendra valstybių narių užimtumo politika dabar yra išbandoma. Gausiai paskubomis randasi įvairaus amžiaus grupėms skirtų užimtumo didinimo programų, atsižvelgiant į specialius šių grupių poreikius ir galimybes, taip pat grėsmes ieškant darbo. Pagal Lisabonos strategiją, šios programos pirmiausia yra pagrindinės investicijos į žmones ir jų išsilavinimą priemonės, o tai turėtų jiems užtikrinti geresnes galimybes darbo rinkoje. Būtent dėl šios politikos 2007 m. įsidarbinusiųjų gretas papildė 3,6 mln. žmonių, ir tai leido tikėtis, kad 2008–2009 m. darbo rinką papildys dar 4,5 mln. žmonių.

Tai reiškia, kad darbo sampratos, kaip atitinkančios žmogaus gyvenimo ciklą, skatinimas, rūpestis jaunais žmonėmis, nutraukiančiais savo išsilavinimo veiklą, darbo sąlygų pritaikymas šeimos poreikiams, ir ypač tėvų pareigoms, diskriminacijos darbo vietoje panaikinimas, ypač suteikiant galimybę mokytis ir kitomis formomis tobulinti savo įgūdžius, taip pat palaipsnis profesinės veiklos ribojimas tarp pagyvenusių žmonių ateityje turėtų tapti veiksmų šioje srityje pagrindu.

  Jiří Maštálka, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Ponios ir ponai, aš prisijungiu prie tų, kurie norėtų padėkoti pranešėjai už jos atliktą darbą – už pranešimą, kuriame pabrėžiama viena iš Europos bendrijos atramų, o būtent Europos socialinis modelis. Mane džiugina tai, kad pranešime pabrėžiami tokie klausimai kaip socialinės integracijos didinimas, kova su skurdu, socialinės įtraukties užimtumo politikoje svarba. Pranešėja taip pat teisingai pabrėžia poreikį skatinti lyčių lygybę darbe. Tačiau nepaisant pozityvių aspektų, mūsų politinės frakcijos akimis, rezoliucijos projekte daugiau išryškinamas lankstumo klausimas, ir mažiau dėmesio skiriama gero darbo galimybių nuostatoms ir teisei į kokybišką darbą. Aš pritariu pranešėjos nuomonei. Tikrai sunku rasti kompromisinį sprendimą tarp šių dviejų galimybių.

Apgailestauju, kad komitetas priėmė tik vieną iš daugybės mūsų politinės frakcijos pasiūlymų, todėl esant tokioms aplinkybėms aš turiu pripažinti, kad nepaisant visų priimtų kompromisinių sprendimų mes negalėsime palaikyti galutinio pranešimo. Vis dėlto turiu pasakyti, kad mums buvo didelė garbė dirbti su pranešėja. Tik ateitis, lankstumo koncepcijos rezultatai ir Europos Sąjungos piliečiai galų gale nuspręs, kurie iš mūsų ieškodami socialinio Europos projekto ir jį įgyvendindami buvome arčiau tiesos.

  Kathy Sinnott, IND/DEM frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šio strateginio pranešimo dėl atnaujintos Lisabonos augimo ir užimtumo strategijos rezultatai rodo, kad Lisabonos strategija veikia. Tačiau pranešėja nori atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad užimtumo strategija veiksminga ne visiems piliečiams. Šeši milijonai jaunų žmonių ES anksti palieka mokyklą, 16 % ES gyventojų yra neturtingi ar net ant skurdo ribos. Tai yra pagrindinis mūsų iššūkis, tačiau žmonės, esantys ant skurdo ribos, ir vėl praranda galimybę pasinaudoti globėjų pagalba.

Globėjai yra didžiausia darbo jėga Europoje. Jie nėra nedirbantys žmonės, jie yra žmonės, kurie dirba daug daugiau nei tie, kurie priklauso darbo rinkai. Kai aš komitete iškėliau šį su globėjais susijusį klausimą, man buvo pareikšta, kad globėjai – žmonės, besirūpinantys pagyvenusiais, neįgaliaisiais ir vaikais – yra karjerą nutraukę asmenys. Vadinti globą karjeros nutraukimu reiškia ignoruoti jų veiklą, jos nevertinti.

Komisijos nary, prašau, atkreipkite dėmesį į globėjus ir palaikykite juos. Globėjų vaidmuo yra esminis mums rūpinantis senėjančiais Europos gyventojais, tenkinant pagyvenusių piliečių poreikius ir stabilizuojant gimstamumo lygį. Suteikime globėjų klausimui prioritetą. Tikiuosi, kad ir šiame Parlamente mes taip pat skirsime ypatingą dėmesį globėjų klausimui.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, besidžiaugdami, kad per pastaruosius dvejus metus buvo sukurta 6,5 mln. naujų darbo vietų, negalime pamiršti ir nutylėti to, kad 4 iš 10 darbuotojų tuo metu gyveno dirbdami nesaugiomis sąlygomis. Daugelyje šalių įdarbinimo agentūrų, siūlančių laikiną darbą, daugėja ir jos pretenduoja tapti didžiausiais darbdaviais. Didėjanti globalizacija ir produktų pervežimas į mažesnes pajamas gaunančias šalis lemia didžiulį darbo netekimą. Laikini darbai tai gali kompensuoti tik laikinai.

O dirbdami laikinus darbus, darbus, kai už valandą mokama 1 EUR, ar smulkius darbus, 78 mln. europiečių yra priversti gyventi ant skurdo ribos. Dirbdamas menkai apmokamą darbą šeimos neišlaikysi. Net ir aukštasis išsilavinimas, anksčiau buvęs darbo garantu, šiais laikais yra menka pagalba. Bendras darbo užmokestis per trejus metus Vokietijoje sumažėjo 5 %, o pvz., įvedus eurą pragyvenimo išlaidos labai išaugo. Džiaugtis grynuoju užimtumo rodiklių padidėjimu pažvelgus į ką tik minėtus faktus, mano nuomone, yra pasityčiojimas iš milijonų tų, kurie neturi darbo, ar iš tų, kurie ir dirbdami sąžiningą darbą gyvena skurde.

  Thomas Mann (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, dėl globalizacijos mūsų gyvenimo ir darbo sąlygos keičiasi taip greitai, kad dauguma gyventojų yra tiesiog pasimetę, jie jaučiasi įklimpę ir nesaugūs. Lisabonos strategijos augimo ir užimtumo gairės turi būti jiems labai aiškios: konkurencingos darbo vietos, lygios galimybės ir socialinė sanglauda.

Lankstumo ir užimtumo saugumo sąvoka iki šiol nėra pakankamai suprantama. Ši sąvoka reiškia, kad ne tik darbuotojai turi tapti lankstesni ir taip padidinti savo galimybes įsidarbinti, bet ir įmonės turi tapti lankstesnės, kurdamos naujas rinkodaros strategijas, novatoriškus produktus, ieškodamos naujų pelningų nišų ir t. t. Taip pat darbuotojams reikia veiksmingos socialinės apsaugos sistemos, kuri užtikrintų jų integraciją į rinką. Jų darbas turi būti atlyginamas atitinkamai pagal sektorius ir regionus, atsižvelgiant į socialinių partnerių susitarimus, o ne įsikišant vyriausybei.

Europos užimtumo politikos tikslas – ne tik kuo daugiau žmonių aprūpinti darbo vietomis, bet ir sukurti daugiau kokybiškų darbo vietų. Tačiau siekiant, kad mokymasis visą gyvenimą taptų realybe ir tuo susidomėtų nedirbantys žmonės, reikia daug investicijų švietimo ir mokymo sistemoje. Turėtų būti aišku, kad tiek ESF, tiek Europos regioninės plėtros fondas ir Globalizacijos padarinių fondas turėtų tiesiogiai paremti tuos, kuriems gresia prarasti darbą, ir tuos, kurie jį jau prarado. Jie turėtų būti geriau paruošti pokyčiams ir turi sugebėti įeiti į naujas darbo rinkoje siūlomas sritis.

Mes būsime vertinami ir pagal tai, ar sugebėjome pagyvenusius gyventojus išlaikyti darbo rinkoje ir ar neišstūmėme jų į ankstyvą pensiją. Šie darbuotojai yra labai motyvuoti, sugeba dirbti sudėtingomis sąlygomis ir turi apsčiai patirties. Geroji patirtis turėtų demonstruoti, kaip jauni ir pagyvenę žmonės bendradarbiauja ir dirba komandoje ir, savo ruožtu, abi pusės gauna iš to naudos.

Užimtumo politikos gairės šiame labai gerame pranešime bus priimtos visų pirmiausia, jei bus nuolat laikomasi subsidiarumo principo. A. Van Lancker yra teisi: pasitikėjimas mūsų socialinės rinkos modeliu padidės tik tuomet, kai valstybės narės įrodys, kad jos dalyvauja šiame procese.

  Rovana Plumb (PSE). - (RO) Aš norėčiau pasveikinti savo kolegę A. Van Lancker už jos darbą ir pabrėžti šio pranešimo svarbą. Ypatingas dėmesys turi būti skirtas tam, kad pastaruoju metu 78 mln. Europos Sąjungos piliečių gyvena skurdžiai arba yra ant skurdo ribos, o 6 mln. jaunų žmonių palieka mokyklą. Mes, kaip Europos socialistai, norime visiems piliečiams suteikti lygias galimybes dėl gerų gyvenimo sąlygų ir pragyvenimo lygio ir taip sustiprinti socialinę sanglaudą. Šių gairių įgyvendinimas padės užtikrinti saugesnių ir geriau apmokamų darbo vietų gausėjimą; galimybė naudotis kokybiškomis socialinėmis paslaugomis padės užtikrinti atitinkamą socialinę apsaugą, o šie veiksniai prisidės prie aktyvios visų Europos Sąjungos piliečių socialinės integracijos siekiant kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi.

Šiame kontekste aš norėčiau pabrėžti priežiūrą, kurią turėtume skirti neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms, padedant jiems integruotis į darbo rinką ir panaikinant diskriminaciją tarp vyrų ir moterų dėl atlyginimų. Aš tikiu, kad šis pranešimas yra labai svarbi priemonė siekiant naujų Lisabonos strategijos tikslų ir kad jis kartu prisidės prie Lisabonos sutarties (Rumunijos jau patvirtintos) socialinės dimensijos stiprinimo. Šį pranešimą aš palaikysiu ir už jį balsuosiu.

  Siiri Oviir (ALDE). - (ET) Pone pirmininke, Komisijos nary, kolegos, dėl ateinančių trejų metų ekonomikos ir užimtumo augimo gairių bus diskutuojama pavasario Europos aukščiausio lygio susitikime. Lisabonos darbotvarkė jau duoda rezultatų, o tai yra labai gera žinia, nors mes joje gal ir per mažai dėmesio skyrėme socialinei įtraukčiai. Lisabonos darbotvarkė paskatino naujų, nors, kaip žinia, ir ne visada kokybiškų darbo vietų kūrimą. Neužtenka tik užsibrėžti drąsius tikslus, būtinas švietimas, keičiantis mokyklų sistemas, didinantis jų galimybes, priverčiantis jas reaguoti į žiniomis grįstos ekonomikos ir visuomenės poreikius.

Taip pat labai svarbu skatinti šeimai palankų požiūrį į darbą. Lisabonos darbotvarkėje reikalaujama paremti socialines priemones. Dėmesys neturi būti skiriamas vien tik lankstumui darbo santykiuose, bet ir apsaugos lankstumui. Užimtumo ir socialinės apsaugos padėtis pagerės tik radus pusiausvyrą tarp lankstumo ir saugumo. Turime daug dirbti, kad užtikrintumėme, jog teigiama ekonomikos plėtra, užimtumas ir socialinė politika vienos kitą papildytų. Baigdama aš taip pat norėčiau pasveikinti pranešėją atlikus puikų darbą.

  Gabriele Zimmer (GUE/NGL). – (DE) Pone pirmininke, Komisija remiasi faktu, kad 6,5 mln. naujų darbo vietų, sukurtų valstybėse narėse per pastaruosius dvejus metus, – vykdytos užimtumo politikos rezultatas. Tai skamba labai gražiai, ypač tiems, kurie nori pritaikyti Europos Sąjungą prie augančios pasaulio konkurencijos, tačiau tai neskamba taip gražiai tiems, kurie dirba šiuose darbuose ir vos suduria galą su galu.

Vakar Vokietijoje pasirodęs pranešimas apie skurdą taip pat vaizdžiai parodė, kad vis daugiau ir daugiau darbuotojų, baimindamiesi paskęsti skurde, be algos, siekia papildomų pajamų, be to, ypač didėja atotrūkis tarp aukštas pajamas ir menkas pajamas gaunančių žmonių. Dėl to Europos Sąjungos užimtumo strategija kuo skubiau turi tapti daug stipresnė ir praktiškai įsitraukti į kovą su socialine atskirtimi ir skurdu, kurti geras darbo vietas, didinti gaunamas pajamas ir užtikrinti dirbančiųjų socialinę apsaugą. Toks praktinis įsitraukimas, deja, neatsiranda iš niekur.

Europos Sąjunga galų gale turėtų atkreipti dėmesį į gero darbo sąvoką – idėją, kurią ES užimtumo ministrai, siekdami žengti tolesnius žingsnius, propagavo dar prieš metus. Lankstumo ir užimtumo saugumo sąvoka šiame kontekste nėra pakankama.

  Derek Roland Clark (IND/DEM). - Pone pirmininke, jei Lisabonos strategija pradeda veikti, tai kodėl darbas ne visą darbo dieną per pastaruosius keletą metų išaugo tik nuo 16,2 iki 18,1 %? Kodėl žmonių, kurie priversti dirbti pagal trumpalaikes sutartis ir neturėdami ilgalaikio saugumo, skaičius pasiekė daugiau nei 6,5 %?

Pranešėja sutinka, kad 2005 m. ES nedarbo lygis pasiekė 8,9 %. Šiais metais planuojama, kad jis nukris iki 7,1 %, bet ar tikrai taip atsitiks? Didžiojoje Britanijoje nedarbas siekia tik 5,8 %. Kovai su nedarbu reikia ne politikos, o stimulo. Jei jau apie tai prašnekom, tuomet atsakykite, kas išrado poodinę sistemą: Komisija, Parlamentas ar komitetas? Ne, ši sistema nebuvo išrasta. Kažkam kyla gera idėja, o geros idėjos visada greitai plinta. Jei norite gerų idėjų, pasiskaitykite gerąją patirtį, ja galima dalytis. Pažiūrėkite, geresni JK užimtumo rodikliai išryškėjo tik dabar. Jie geresni, nes mūsų geroji patirtis apima mūsų autonominį visiškai bevertės Darbo laiko direktyvos nesilaikymą ir euro neįsivedimą, mums toliau prekiaujant pasauliniu mastu už ES ribų daugiau nei kitos valstybės narės. Štai kur stimulas. Ar jūs išdrįsite jį priimti?

  Jacek Protasiewicz (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, Komisijos nary, savo kalbą norėčiau pradėti pastebėjimu, kad esu labai patekintas esama situacija. Atnaujintoji Lisabonos strategija jau parodė rezultatus, kuriais galime džiaugtis, man itin malonu pripažinti, kad Europos Sąjungoje pastebimas dirbančių žmonių skaičiaus padidėjimas.

Tačiau atsižvelgdamas i dabartinę situaciją aš turiu sutikti su pranešėjos A. Van Lancker nuomone, kad kai kurių naujai sukurtų darbo vietų kokybė kelia nerimą. Be abejo, mums visiems būtina dėti pastangas ir užtikrinti, kad Europos Sąjungoje siūlomos darbo vietos būtų kokybiškos, bet taip pat turiu pripažinti, kad ne itin geras darbas vis dėlto yra geriau nei nedarbas, kuris sukelia žmonėms nepilnavertiškumo jausmą. Ši problema ypač aktuali tarp jaunų žmonių, tarp kurių nedarbingumo lygis iki šiol yra gana didelis, todėl jų ateitis mums turėtų būti prioritetas ateinančiais metais.

Vienas iš efektyviausių būdų, kuris galėtų pagerinti ypač svarbią jauniems europiečiams siūlomų darbų situaciją rinkoje, yra idėja suderinti lankstumą ir saugumą darbo rinkoje, dar vadinamą lankstumu ir užimtumo saugumu. Iš viso yra tik vienas universalaus lankstumo modelis ir ši sąvoka turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes ir papročius, egzistuojančius skirtingose valstybėse narėse. Iš tikrųjų ši idėja siūloma mano politinės frakcijos pasiūlytuose pakeitimuose. Tačiau manau, kad sąvokoje svarbūs du elementai, kurie yra beveik universalūs ir kartu, kaip aš tai suprantu, svarbiausi.

Pirmiausia – tai investavimas į švietimą, ypač aukštojo lygio tęstinį švietimą, būtent dėl kurio darbuotojai turi galimybę pritaikyti savo žinias sparčiai kintančioje ekonomikoje ir darbo rinkoje.

Antra, mes turime skatinti „nestandartines“ užimtumo formas, ypač leidžiančias jauniems žmonėms pasiruošti integruotis į darbinę aplinką ir gauti ne tik praktinių žinių, bet ir susidaryti galimybę susimokėti už savo studijas.

  Richard Falbr (PSE). - (CS) Pirmiausia norėčiau pareikšti savo susižavėjimą Anne Van Lancker, kuri nenuleido rankų gavusi tiek pakeitimų ir neleido, kad jos pranešimas būti atmestas. Tikriausiai aš būčiau dar kritiškesnis, nes, mano nuomone, atnaujintoji Lisabonos strategija duoda labai maža naudos. Nedarbo lygis mažėja neryškiai; sukuriami darbai nėra kokybiški; mes toleruojame, kad ES valstybių narių gyventojai dirbdami kenčia skurdą. Visa tai rodo, kad kažkas čia negerai. Netgi žaliojoje knygoje nėra atsakymų į darbuotojų ir profesinių sąjungų užduodamus klausimus. Tačiau visa, ką mes turime padaryti, tai paieškoti tinkamos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos. Reikia atminti, kad beveik visos valstybės narės ratifikavo svarbiausias iš jų ir tik keletas jų nėra priimtos. Nerimas, kurį profesinėms sąjungoms sukėlė naujausi Europos Teisingumo Teismo priimti sprendimai Viking, Laval ir Rüffert bylose, man yra visiškai suprantamas. Mano siūlymas yra toks – mažiau siūlymų puslapių ir daugiau pagarbos tiems, kurie pastaraisiais dešimtmečiais sugebėjo daug pasiekti, ypač ekonomiškai stipriose Europos Sąjungos šalyse.

  Nils Lundgren (IND/DEM). – (SV) Pone pirmininke, šis pranešimas tiesiog pripildytas reikšmių, kurios turėtų reguliuoti laisvąją darbo rinką, dvasios. Tačiau čia yra vienas trūkumas: negerai kurti tokias taisykles ES lygmeniu. Tai taps bendra ES reguliavimo sistemos – acquis communautaire – dalimi ir bus ginama šventajame rašte. Ateities reformų galimybė dings iš visos Europos.

Jei aštuntajame dešimtmetyje Vokietija ir Prancūzija būtų spaudusios taikyti bendrąją Bendrijos užimtumo politiką, paremtą tuometinėmis politinėmis sąvokomis, Europos ekonomika dabar būtų nusmukusi.

Dabar madingas terminas – lankstumas ir užimtumo saugumas – pranešimuose pasirodo nuolat. Štai dėl ko nebuvo suformuota bendroji užimtumo politika, o, savo ruožtu, Danija, dėl to galėjo sukurti tai, kas dabar atrodo labai perspektyvu. Pranešimas būtų daug vertingesnis, jei būtų sudarytas iš vieno sakinio: „Europos Parlamentas rekomenduoja valstybėms narėms išstudijuoti Danijos lankstumo ir užimtumo saugumo modelį ir išsiaiškinti, ką jos galėtų iš jo pasimokyti. Taškas.

  José Albino Silva Peneda (PPE-DE). – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, užimtumo tendencijų rodikliai pastaruoju laiku neabejotinai pagerėjo, o norint prisiminti panašius rezultatus, reikėtų grįžti į devintąjį dešimtmetį. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad tokiais gerais rezultatais gali pasigirti ne visi Europos regionai; naujienos dėl užimtumo kokybės čia taip pat nėra geriausios.

Man žinoma, kad kalbant apie socialinę politiką visada siekiama nusistatyti prioritetus, o tai nėra lengvas uždavinys – viską atrodo verta laikyti prioritetu. Vis dėlto patirtis rodo, kad jei viskas yra laikoma prioritetu, tuomet prioritetų tiesiog nelieka.

Dėl šios priežasties norėčiau paskatinti visus mus pabandyti įtraukti vaidmenų, įsipareigojimų ir aiškių, kiekybiškai nustatomų tikslų apibrėžimus šių socialinių klausimų, ir ypač užimtumo politikos klausimų, srityje.

Norėdamas prisidėti aš teigčiau, kad pagrindiniu prioritetu reikėtų laikyti ankstyvo mokyklos palikimo sprendimą, ši problema šiais laikais liečia 15 % nuo 18–24 metų jaunuomenę. Tai yra daugiau nei 6 mln. žmonių.

Ankstyvo mokyklos palikimo scenarijus yra ypač svarbus atsižvelgiant į numatytą demografinę raidą Europoje, kurioje planuojama, kad iki 2030 m. vaikų ir jaunuomenės bus 18 mln. mažiau, o 52 % daugiau žmonių bus vyresni nei 65 m.

Man nepriimtina, kad nekvalifikuotos ir neparuoštos integruotis į darbo rinką ir taip mažėjančios jaunimo gretos, nuo kurių priklauso socialinės apsaugos sistema, nesugebės sėkmingai nugalėti darbo rinkos sunkumų. Mes visi labai gerai žinome, kad informacinėje visuomenėje nedarbas ir socialinė atskirtis labiausiai gresia neišsilavinusiems žmonėms ir būtent šie asmenys priklauso potencialiai socialiai atskirtų žmonių rizikos grupei.

Kaip ir mūsų pranešėja A. Van Lancker, kurią aš sveikinu, tikrai tikiu, kad Lisabonos strategijos socialinė dimensija turi būti ypač remiama koncentruojantis į įtraukties problemą.

  Juan Andrés Naranjo Escobar (PPE-DE). - (ES) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, mano nuomone, pagrindiniai atlikto darbo pliusai – tai pagrindinis sutarimas dėl esamos padėties nustatymo ir priemonių, skirtų taikyti nacionaliniu lygmeniu, nustatymo, siekiant Lisabonos strategijoje užsibrėžtų užimtumo tikslų.

Siekiant politinės pažangos, neatsižadant savo socialinio modelio, kuris yra tiesiog įaugęs genuose, Sąjunga turi būti ypač stipri ekonomiškai. Geriausia socialinė politika – leisti žmonėms integruotis ir daryti pažangą užimtumo srityje.

Šios aštuonios gairės turi mums būti kaip reformų kelrodis, kurių reikia imtis iki 2010 m., taip pat kurių pakaks nacionalinėms reformų programoms pradėti.

Tačiau yra ir keletas aiškių elementų, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį.

Pirmas elementas – užimtumo galimybes atversiantis mobilumo lygis, tai ypač svarbu jauniems žmonėms. Tam pasiekti yra tiesiog gyvybiškai svarbu užtikrinti efektyvią kvalifikacijos atitikimo sistemą, omenyje turint ne vien mokslinius laipsnius ir diplomus, bet ir darbuotojų mokymą viso darbingo gyvenimo metu.

Antras elementas – užimtumo nuostatų modernizavimas siekiant laipsniško ir lankstaus išėjimo į pensiją. Šis elementas padėtų išvengti darbo užmokesčio mažėjimo ir skurdo pavojaus ateityje.

Trečiasis elementas – bendras kalbinių kompetencijų visuomenėje gerinimas, nes globalizacija turi savas taisykles, ponios ir ponai. Prisitaikiusieji laimi, o likusieji pralaimi.

Jei mes siekiame didesnio produktyvumo, kokybiškų darbų ir geresnių įgūdžių, mums reikia eiti į priekį ir toliau siekti Lisabonos strategijoje numatytų reformų.

Tiesa, mes jau nemažai pasiekėme, tačiau šias tikrai geras reformas apleidus visas padarytas darbas netektų prasmės.

Štai kodėl lankstumo ir užimtumo saugumo dialogo įgyvendinimas yra toks svarbus.

  Iles Braghetto (PPE-DE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, vienas iš Lisabonos strategijos tikslų – užimtumo lygio augimas Europoje, jau įgyvendintas, tačiau tai ne visiems atnešė naudos: kelias į darbo rinką jauniems žmonėms, moterims ir ribinėms socialinėms grupėms vis dar yra sudėtingas. Užimtumo kokybė taip pat nepagerėjo: darbų pagal laikinas sutartis skaičius išaugo, o darbo lankstumas nėra suderintas su darbo saugumu. Tai yra pagrindinės priežastys, dėl kurių turi būti stiprinama Lisabonos strategijos socialinė dimensija, remiamas mokymasis visą gyvenimą ir įgūdžių pripažinimas.

Būtina apibrėžti socialinės gerovės sistemas, teikiančias pašalpas ir palengvinančias mobilumą darbo rinkoje, turinčias gerus „amortizatorius“, be to, turi būti rasta darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.

Rezoliucijos projektas yra vienas žingsnis į priekį siekiant šių tikslų, todėl mes jį ir paremsime.

  Tadeusz Zwiefka (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, aš visiškai sutinku su pareiškimu, kad atnaujinta Lisabonos strategija lėmė naujų, nors ir ne visada kokybiškų darbo vietų atsiradimą.

Dėmesys kovai su skurdu ir socialine atskirtimi turėtų būti skiriamas visose ES strategijose. Tačiau aš nemanau, kad ES lygmeniu priimti bendri socialiniai standartai būtų tobulas mūsų problemų sprendimo būdas. Užimtumo ir socialinė politika patenka į valstybių narių teisų sritį, be to, visi ES veiksmai šioje srityje turi atitikti subsidiarumo principą. Strategijų, paremtų lankstumo ir užimtumo saugumo modeliais, sukūrimas ir įdiegimas nacionaliniu lygmeniu skirsis.

Aš norėčiau pabrėžti pavojų, kylantį dėl viendimensio požiūrio į šį klausimą, kuris kartu yra palankus platformos, skirtos informacijos ir gerosios patirties keitimuisi ES mastu, kūrimo.

Mano nuomone, jokia speciali užimtumo politikos strategija nebus sėkminga, jei nebus panaikintos visos laisvo darbuotojų judėjimo, kaip pagrindinio ekonomikos augimo stimuliavimo ir užimtumo skatinimo, kliūtys.

  Renate Weber (ALDE). - (RO) Aš sveikinu Anne Van Lancker su šiuo pranešimu. Asmeniškai man daugiausia nerimą kelia darbo kokybė. Turime 78 mln. žmonių, esančių ant skurdo slenksčio, dar ir dėl to, kad skirtingose valstybėse narėse darbuotojams mokama skirtingai. Man gerai žinoma, su kokia diskriminacija susiduria Rumunijos piliečiai, teisėtai dirbdami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir kad jie priversti sutikti imtis darbo, kuris neatitinka jų kvalifikacijos, yra prasčiau apmokamas, nei mokama jų kolegoms, tų šalių piliečiams. Deja, Europos Sąjungos lygmeniu mes neturime mechanizmo, nustatančio darbų kokybę, nors jis mums ir labai reikalingas. Aš tvirtai tikiu, kad teisinga darbo apmokėjimo politika yra kokybės problemos sprendimas, ir visiškai nesutinku su nepakankamo darbo apmokėjimo tendencija, o laisvas darbuotojų judėjimas Europos Sąjungoje bet kuriuo atveju neturėtų būti ribojamas.

  Miloslav Ransdorf (GUE/NGL). - (CS) Iš tikrųjų yra tik du būdai, kaip išspręsti nedarbo problemą: vienas iš jų – žmonės turi eiti ten, kur yra darbas, o kitas – darbas turi eiti ten, kur yra laisvų darbuotojų. Mano nuomone, pastarasis būdas yra geresnis, nes nė viena iš pirmo varianto priemonių nepasiteisino (dalinis darbas, lankstus darbas pagal sutartis, lanksčios darbo valandos ir t. t.). Mano nuomone, antras variantas gali pasiūlyti daugiau galimybių ir yra gana tinkamas Europos Sąjungai. Siekiant, kad Europos Sąjunga funkcionuotų kaip vieningas naujas darbo vietas kuriantis subjektas, reikia kurti Europos viešąjį sektorių.

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE). - (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia aš norėčiau padėkoti savo kolegei E. Morin už jos nepaprastai didelį darbą visos mūsų politinės frakcijos vardu.

Rizikuodamas nukrypti nuo temos, aš norėčiau pasiteirauti jūsų nuomonės apie socialinių partnerių vaidinamą vaidmenį, nes šiame pranešime apie juos kažkaip įtartinai nebuvo kalbama. Mes dirbame pagal 128 straipsnį, o tai reiškia, kad turėsime teikti rekomendacijas valstybėms narėms, tačiau, aš manau, atėjo laikas ryžtingesniems darbams.

Komisijos nary, ką jūs manote apie Sutarties 139 straipsnį, kuriame, jei tiksliai, teikiama galimybė socialiniams partneriams kurti Bendrijos lygmens užimtumo teisę? Kaip mes galime turėti užimtumo politiką, nederindami jos su socialine teise? Komisijos nary, mano nuomone, taikydami būtent 138 straipsnį, jūs galėtumėte skatinti socialinių partnerių veiklą; mes turime juos įtraukti kuriant tinkamą Europos socialinę teisę.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Atnaujintos Lisabonos strategijos užimtumo politikos gairių pirmasis įgyvendinimo etapas jau davė neblogų rezultatų: 2007 m. ES sukurta 3,6 mln. naujų darbo vietų, o nedarbo lygis 2005–2007 m. sumažėjo 1,6 proc.

Tačiau tai yra tik viena medalio pusė. Šiuo metu ES skursta net 14 mln. dirbančių žmonių. Be to, sparčiai didėja ne savo noru pagal terminuotas darbo sutartis arba ne visą darbo dieną dirbančių žmonių skaičius. Su ypač rimtomis problemomis susiduria ir ES jaunimas – mokyklos nebaigia apie 6 mln. jaunuolių, o jaunimo užimtumas nesiekia nė pusės viso ES užimtumo.

Noriu pabrėžti, kad užimtumo politikos gairių įgyvendinimo tempai ir efektyvumas valstybėse narėse labai skiriasi. Tad kviečiu Komisiją užtikrinti, kad valstybės nuosekliai įgyvendintų Europos užimtumo strategijos tikslus ir mokymosi visą gyvenimą priemones, numatytas ES jaunimo programoje, Europos lyčių lygybės susitarime ir ES veiksmų plane dėl negalios 2006–2007 m.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Pone pirmininke, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į dvi paslaugas, kurios turėtų būti stiprinamos visoje Europoje. Viena iš jų yra konsultavimas, informacijos teikimas ir nuorodos jauniems žmonėms ir įvairaus amžiaus darbuotojams, kaip susirasti darbą, pasirinkti profesiją ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi. Kita paslauga, kuri turėtų būti stiprinama visoje Europoje, yra darbo inspekcijos, kurios galėtų padėti užtikrinti deramas darbo sąlygas. Darbo inspekcijos galėtų spręsti neregistruotų darbo vietų problemą, kuri ir yra didžiausia teisėto užimtumo didinimo kliūtis.

Užimtumas, verslumas ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais turbūt geriausiai pristato mūsų didžiausias viltis laukiant 2010 m.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, Komisijos nary, dabartinė Europos Sąjungos ekonominė situacija gerėja. BVP didėja, atsiranda naujų darbo vietų, užimtumo lygis taip pat didėja, o nedarbo lygis mažėja.

Tam, kad ši situacija nesikeistų, mums būtina sustiprinti socialinę integraciją, o ypač susitelkti ir padėti tiems jauniems žmonėms, kurie pirmą kartą bando integruotis į darbo rinką ir rasti sau tinkančią darbo vietą. Antra, derėtų palengvinti darbo paieškos sąlygas; ir, trečia, ilgą laiką ieškantiems ir nesurandantiems sau tinkamo darbo reikia suteikti dar vieną galimybę.

Būtent šioms sritims reikia efektyvesnio palaikymo ir veiksmų tam tikroje dalyje Europos Sąjungos. Be to, labai svarbu ir pritaikyti švietimo ir mokymo sistemą Lisabonos strategijoje keliamiems reikalavimams ir taip paspartinti ekonomikos augimą, o tai, savo ruožtu, suteiks galimybę sukurti daugiau naujų darbo vietų.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, aš manau, kad smulkus ir vidutinis verslas daro ypač didelę įtaką užimtumo augimui. Pagaliau būtent dvi trečiosios mūsų darbuotojų dirba smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse, be to, jos sukuria apie 50 % bendrųjų šalies pajamų. Būtent dėl šios priežasties, planuodami naujas strategijas, mes turėtume susitelkti ir sugalvoti, kaip suteikti profesinius mokymus smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms ir kaip suteikti jiems naujas galimybes išvengti didelių išlaidų ir užtikrinti, kad mūsų darbuotojai gautų didesnes pajamas.

Pabaigoje norėčiau pažymėti, kad taip pat labai svarbu sukurti tokią infrastruktūrą, kuri mūsų darbuotojams leistų mėgautis darbo saugumu. O Europos Sąjunga šiuo atveju galėtų pasiūlyti geriausią būdą, kaip to pasiekti.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Ponios ir ponai, griežtos Parlamento taisyklės man neleidžia išsamiai atsakyti į visus jūsų klausimus. Tačiau leiskite jums padėkoti už šiuos tikrai svarbius, darbo rinką ir Europos užimtumo strategiją siejančius aspektus. Deja, galėsiu atsakyti tik į keletą pagrindinių klausimų.

Pirma, dėl Europos užimtumo strategijos buvo pasiekta apčiuopiamų rezultatų. Dabartiniai nedarbo ir užimtumo statistiniai duomenys rodo, kad dabartinė situacija yra daug geresnė, nei ji buvo devintajame dešimtmetyje, o tai yra tikrai didelis pasiekimas. Pastebėjau, kad pasisakydami jūs dažnai reiškiate didelį susirūpinimą dėl darbo kokybės. Bet leiskite jums priminti, kad naujų darbo vietų ir kokybiško darbo koncepcijos yra Lisabonos strategijos dalis, priskirta prie ekonomikos augimo ir užimtumo. Kokie gi to rezultatai? Iš daugybės naujų darbų daugiau nei pusė yra visos darbo dienos darbai, o tai kalba ir apie jų kokybę. Daugelis likusių darbų yra ne visos darbo dienos ar laikini darbai.

Mano nuomone, hipotezė, kad nė vienas iš ne visos darbo dienos ar laikinų darbų nėra kokybiškas darbas, yra šiek tiek perdėta. Tai tiesiog nėra logiška. Dauguma šių darbų yra kokybiški. Tačiau reikia pripažinti, kad ne visi jie yra kokybiški, ir tai yra problema, kurią mes turėtume išspręsti. Mano asmenine nuomone, didžiausia problema yra tai, kad žmonės, dirbantys nepakankamai apmokamą darbą, ir toliau gyvena vargingai. Būtent tai yra svarbiausia problema. Turimais duomenimis, ne itin gerai apmokamą darbą dirbantys žmonės sudaro 8 % dirbančiųjų, o tai didelis skaičius. Čia mes kalbame apie milijonus žmonių, todėl ši problema turi būti sprendžiama neatidėliotinai.

Kitas klausimas, dažnai minimas šiame posėdyje, – sąryšis tarp užimtumo politikos ir socialinės įtraukties. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad 19 gairė pabrėžia būtent įtraukiąją darbo rinką ir neįgaliųjų įtraukimo į darbo rinką skatinimą. Taip yra todėl, kad Komisija strategijoje rekomendavo šioms gairėms esminių pakeitimų nedaryti, nes jos pasitvirtino esančios sėkmingos, be to, tapo aišku, kad siekiant užtikrinti gerą valdymą, geresnę pusiausvyrą tarp Europos ir nacionalinio lygmens (be abejo, dauguma valstybių narių išreiškė tokį požiūrį), gairių būtų geriau neplėsti. Kita vertus, aišku, kad šiuo tekstu nepadedamas galutinis taškas, šios problemos ir toliau bus sprendžiamos ateityje, atsižvelgiant į pokyčius.

Be to, norėčiau atsakyti į dar vieną su Sutarties 139 straipsniu susijusį klausimą. Paradoksalu, bet tik šiandien bus pasirašyta jūrų sektoriaus kolektyvinė sutartis, o šios kolektyvinės sutarties įtraukimas, atsižvelgiant į 139 straipsnį, į Europos teisės aktus jau numatytas. Kitaip tariant, tai tiesioginis įrodymas, kad šio straipsnio nebuvo nepaisoma. Tarp kitko, jūrų sektorius, mano nuomone, yra labai svarbus žingsnis į priekį, nes šis tarptautinis sektorius yra ypač sudėtingas ir painus, o socialiniai partneriai šiuo klausimu jau daug pasiekė.

Be abejo, šiose diskusijose buvo aptarti ir kiti tokie svarbūs klausimai kaip švietimas, ypač didelis vaikų, anksti paliekančių mokyklas, skaičius, mokymasis visą gyvenimą. Visi šie klausimai yra labai svarbūs ir tam tikra prasme bus įtraukti į atnaujintą socialinę darbotvarkę. Dėl įtraukties dar norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Komisijos komunikatą dėl aktyvios įtraukties – tai vienas iš dokumentų, žyminčių Komisijos strategiją šioje srityje. Norėčiau pabrėžti ir tai, kad nors darbo rinka ir laikoma aktyvios įtraukties pagrindu, tačiau ji neišsiplečia į visas sritis, kur reikalingas nuoseklios įtraukties politikos taikymas. Kadangi akivaizdu, kad darbo rinkoje labai daug žmonių nedalyvauja tiesiog dėl natūralių priežasčių: dėl pensinio amžiaus ar dėl to, kad asmenys patekę į keblias situacijas, todėl įtraukties politika turi apimti ne tik darbo rinką, bet ir kitas sritis. Būtent dėl šios priežasties Europos darbo rinkos strategijoje turi būti į tai atsižvelgta.

Ponios ir ponai, aš dar kartą norėčiau visiems padėkoti už diskusijas, kuriose, mano nuomone, buvo aptarti visi svarbiausi su Europos darbo rinka susiję klausimai. Aš manau, kad šios diskusijos labai prisidės ieškant sprendimo, kaip rasti aukso vidurį tarp Europos užimtumo strategijos ir atskirų valstybių narių veiksmų. Kaip jau minėjau anksčiau, šių diskusijų metu išgirdome labai įdomių pasisakymų, tačiau Parlamento taisyklės nesuteikia galimybės į juos visus atsakyti, dėl šios priežasties aš ir atsakiau tik į keletą iš jų.

  Anne Van Lancker, pranešėja. − (NL) Visų pirma labiausiai norėčiau padėkoti visiems nariams, kurie prisidėjo prie šių diskusijų. Mano nuomone, akivaizdu, kad daugelis iš jūsų ypač pabrėžėte lygių galimybių, socialinės įtraukties ir darbo kokybės klausimus, kuriuos ir aš laikau labai svarbiais. Apgailestauju, jei nuvyliau tuos, kurių pakeitimų neįtraukiau į pranešimą, bet aš tikrai nuoširdžiai norėjau, kad šis pranešimas netaptų blizgučiais ir žaisliukais apkarstyta kalėdine eglute.

Be to, aš norėčiau atsakyti į J. Anderssono, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininko, komentarą. Aš tikiuosi, kad šis pareiškimas nebus bevaisis, nes nepaisant to, kad Sutarties 128 straipsnis suteikia Parlamentui teisę būti konsultuojamam, praktiškai ši teisė gali veikti ir neigiamai. Aš žinau, Komisijos nary, kad Tarybai reikia priimti sprendimus dar metų pradžioje, nes dalyvaujant socialiniams partneriams turi būti sudaryti nacionaliniai reformų planai. Todėl man atrodo svarbiausia, kad jei Parlamentas gali sklandžiai atlikti savo darbą, tai ir Europos Komisija pasiūlys pakeitimus dar metų pradžioje, tokiu būdu visos trys institucijos galės atlikti savo funkcijas šiame procese iki galo ir pagal Sutartyje numatytas sąlygas.

Dar kartą norėčiau padėkoti visiems nariams ir tikiuosi, kad Taryba mūsų išklausys.

  Pirmininkas . − Posėdžio pabaiga.

Balsavimas vyks šiandien 12.00 val.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Remiantis naujausiais Europos Komisijos pranešimais, 16 % ES piliečių gresia skurdas, 8 % iš jų dirba visą darbo laiką. 13 % suaugusiųjų lenkų gresia skurdas, įskaitant ir tuos, kurie dirba visą darbo laiką.

Ponios ir ponai, nedarbingumo lygis Małopolska regione, kuriam aš atstovauju Europos Parlamente, yra žemiausias Lenkijoje – 8 %. Tai neužtikrina saugaus gyvenimo, kadangi nuolat augančios maisto ir energijos kainos stumia daugybę šeimų į skurdą. Kaimyninėje Swietokryzskie provincijoje, kuriai aš taip pat atstovauju Europos Parlamente, situacija yra dramatiška. Čia nedarbo lygis yra du kartus didesnis nei Molapolska regione. Lygindami šiuos du regionus, matome augantį socialinės nelygybės lygį. Savo pranešime apie užimtumo gaires, A. Van Lancker teisingai pastebi, kad Europos Sąjungoje vyrauja tokia situacija, kuomet daugiau nei 14 mln. dirbančių žmonių gyvena skurde.

Šis skaičius gali sparčiai išaugti, jei nepaisysime Lisabonos strategijoje iškelto tikslo – sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų Europos Sąjungoje. Ši problema yra ypač opi naujosiose ES valstybėse narėse, kadangi ten atotrūkis tarp turtingai ir neturtingi gyvenančių piliečių yra daug ryškesnis palyginti su kitomis valstybėmis narėmis.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE) , raštu. – (PL) Augimas ir užimtumas yra pagrindiniai Lisabonos strategijos elementai. Konkurencingos ir inovatyvios Europos kūrimas yra susijęs su darbo rinkos pokyčiais. Mūsų įmonėms reikia darbuotojų, pasiryžusių naujiems iššūkiams ir norinčių keistis. Žinoma, aš sutinku, kad darbas turi užtikrinti stabilumą, saugumą ir tolesnes garantijas dėl rytojaus. Taip pat darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykiai turi būti pakankamai lankstūs, kad verslininkai keistis reaguodami į rinkos padėtį.

Štai kodėl yra labai svarbu užtikrinti verslininkams ir darbuotojams gebėjimų atnaujinimą, įgūdžių tobulinimą ir profesionalumo gerinimą. Versle reikalingi kvalifikuoti ir stipriai motyvuoti darbuotojai. Tai, žinoma, labai svarbu ir darbuotojams, kurie įgiję didesnę kompetenciją gali užsitvirtinti geresnę poziciją darbe arba prireikus keisti darbą dėl savo įgūdžių nesunkiai naujai atrasti savo darbo rinkoje.

Baigdama norėčiau atkreipti dėmesį į darbuotojų mobilumą Europos rinkoje. Kaip žinome, dauguma valstybių narių taiko apribojimus darbuotojams iš naujųjų valstybių narių, nepaisant verslininkų perspėjimų, kad daugybėje ekonomikos sektorių trūksta darbo jėgos.

Iki Europos darbo rinkoje bus panaikinti apribojimai, laisvas darbuotojų judėjimas ir laisvas paslaugų judėjimas Europoje liks tik pusiaukelėje mums siekiant sėkmingos ekonomikos.

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. – (RO) Persvarstyta Lisabonos strategija davė teigiamų rezultatų. Tačiau, norėdami užtikrinti aukštą užimtumo lygį, turime tikrinti tas sritis, kur vis dar reikia daugiau veiksmų Bendrijos lygmeniu.

Noriu atkreipti dėmesį į jaunimo patiriamas problemas įgyjant kvalifikaciją ir įsiliejant į darbo rinką. 6 mln. jaunų žmonių ES palieka švietimo sistemą nesulaukę 18 metų. Tai, kad 40 % visų Europos Sąjungos bedarbių sudaro jaunimas, yra labai svarbu. Be to, dauguma jaunimo, kuriam pavyksta įsidarbinti, dirba prastesnėmis darbo sąlygomis nei kiti darbuotojai, pavyzdžiui, dirba ne visą darbo dieną ne visu pajėgumu arba pagal paslaugų teikimo sutartis.

Užimtumo politikos gairėmis turime pasiūlyti daugiau sprendimų dėl programų ir fondų, kuriuos Europos Sąjunga sukuria, siekdama padėti valstybėms narėms šioje srityje.

  Magda Kósáné Kovács (PSE), raštu. – (HU) Užimtumo direktyva išsiplėtusios Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikė ilgalaike gaires, tikslus ir instrumentus, kaip didinti konkurencingumą ir užimtumą antruoju Lisabonos strategijos įgyvendinimo etapu. Tapo aišku, kad ekonomika nebus kompetentinga ir naši pasaulio, kuriame neišvengiamai gyvuoja konkurencija, mastu, jeigu ji pames kelią socialinėje dykumoje ir bandys to pasiekti, būdama apsupta žmonių, kuriems gresia socialinė atskirtis.

Oriam gyvenimui reikalingas tinkamas darbas; o tai, savo ruožtu, reikalauja potencialios, reikiamai kvalifikuotos darbo jėgos, galinčios nuolat atnaujinti savo įgūdžius, sveikos ir apsaugotos nuo diskriminacijos.

2006 m., įvertinus naujųjų valstybių narių poreikius, buvo nuspręsta persvarstyta direktyvą. Šį kartą ypatingas dėmesys buvo skiriamas žmonėms, patiriantiems ypatingus nepatogumus darbo rinkoje (beviltiška pagyvenusių moterų padėtis darbo rinkoje, atskyrimas dėl kalbos ir problemos dėl romų tautybės žmonių įdarbinimo).

Per pastaruosius dvejus metus išaugo darbo vietų skaičius, pagerėjo užimtumo rodikliai, nuolat kintantys užimtumo indikatoriai taip pat nusistovėjo. Klasikinių, viso darbo laiko, sutartimis apsaugotų darbo vietoje dirbamų darbų skaičius padidėjo nedaug, bet daug padidėjo ne visos darbo dienos darbo, sezoninių darbų ir darbų pagal tiekimo sutartis, skaičius.

Tačiau šioje pasikeitusioje situacijoje mes neteigiame, kad baigėsi dogmatiškų teisės aktų dėl darbo era. Išsiplėtusios ir intensyvios ekonomikos plėtrai būtinos lanksčios nuostatos, užkertančios kelią reliatyvumui darbo teisėje ir socialinės partnerystės nuvertėjimui, taip pat kolektyvinės derybų sutartys.

6. Pažanga, padaryta siekiant lygių galimybių ir kovojant su diskriminacija ES (diskusijos)

  Pirmininkas. - Kitas klausimas yra E. Lynne pranešimas (A6-0159/2008) Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu dėl pažangos, padarytos siekiant lygių galimybių ir nediskriminavimo Europos Sąjungoje (Direktyvų 2000/43/EB ir 2000/78/EB (2007/2202(INI)) perkėlimas).

  Elizabeth Lynne, pranešėja. − Pone pirmininke, noriu padėkoti kitoms frakcijoms, ypač šešėlinėms, už bendradarbiavimą. Tikiu, kad visų dėka pranešimas bus puikus.

Šiame pranešime apžvelgiau Užimtumo ir Rasinės lygybės direktyvų perkėlimą ir taikymą. Daugiau koncentravausi į Užimtumo direktyvą, nes Rasinės lygybės direktyvą praeitais metais labai puikai išnagrinėjo Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas. Šių direktyvų, ypač Rasinės lygybės direktyvos, perkėlimas ir taikymas ES yra fragmentiškas. Taip pat piliečiams trūksta informacijos, kaip elgtis susidūrus su diskriminacija.

Europos Komisija, valstybės narės, profesinės sąjungos, taip pat vyriausybiniai ir ne vyriausybiniai tarpininkai turi daryti viską, kas yra jų galioje, siekiant didinti piliečių žinojimą apie šias direktyvas. Taip pat valstybės narės turi atitinkamai finansuoti nepriklausomas organizacijas, kovojančias už lygybę, bei užtikrinti šių organizacijų kompetenciją.

Per dažnai diskriminacijos aukos yra paliktos vienos kovoti su diskriminacija, be advokato pagalbos ir lėšų, kad galėtų imtis teisinio proceso. Tai turi keistis. Valstybės narės turi užtikrinti, kad diskriminuojamiesiems būtų iš karto suteiktos visos garantijos ir pagalba teisiniame procese. Vis dėlto noriu pasidžiaugti, kad Komisija pradėjo domėtis diskriminacijos tema. Mums reikia surinkti daugiau duomenų ir sutarti dėl bendros duomenų rinkimo tvarkos.

Džiaugiuosi Komisijos domėjimusi įvairiomis diskriminacijos formomis ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl savo pranešime pabrėžiu visapusiškų kovos su diskriminacija teisės aktų svarbą. Mes turime vengti dalinio požiūrio. Negali būti diskriminacijos hierarchijos. Naujoji direktyva turi apimti diskriminaciją ir galimybę naudotis prekėmis ir paslaugomis visais pagrindais, kurių neapima 13 straipsnis. Naujojoje direktyvoje turi būti išdėstyti tokie diskriminacijos pagrindai kaip neįgalumas, amžius, religija, įsitikinimai ir seksualinė orientacija. Rasės ir lyties pagrindas jau yra įtrauktas užimtumo prasme.

Apgailestauju, kad nors Komisijos narys V. Špidla ir atsidavęs šiam reikalui, taip pat ir Komisija priėmė horizontaliąją direktyvą savo 2008 m. programoje (už tai noriu pagirti Komisijos narį V. Špidla), vis dėlto Komisija žengė keletą žingsnių atgal. Ar gali Komisija atsakyti, kokioje stadijoje dabar yra poveikio vertinimas? Ką jis apima? Ir kada jis bus paskelbtas? Kaip suprantu, Komisija teigia, kad šiuo metu ji gali priimti teisės aktą tik dėl negalios ir daugiau nieko. Tai nepriimtina, vadinasi, reikalinga mūsų pagalba.

Daug metų dalyvavau teisės aktų rengimo procese dėl Sutarties 13 straipsnyje numatytų negalios ir amžiaus pagrindų, bet dabar manau, kad neturime nieko išskirti. Nediskriminavimas ir žmogaus teisės yra Europos Sąjungos pagrindas, ir su visais ES piliečiais reikia elgtis vienodai.

Aš raginu jus balsuoti už mano pranešimą, o ypač už visapusišką direktyvą dėl kovos su diskriminacija, taip parodydami Komisijos atstovams, kurie su tuo nesutinka, ir valstybėms narėms, kad mes, kaip Parlamentas, esame įsipareigoję bent jau užkirsti kelią visų formų diskriminacijai, taip nutraukdami absurdišką idėją, kad bet kurio mūsų visuomenės nario diskriminavimas yra normalu.

(Plojimai)

PIRMININKAVO: L. COCILOVO
Pirmininko pavaduotojas

  Vladimir Špidla , Komisijos narys. − (CS), pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia aš noriu padėkoti E. Lynne už jos išsamų ir aktualų pranešimą ir Komisija visiškai sutinka su jo turiniu. Komisija palaiko pasiūlymus visiškam Direktyvų 2000/43/EB ir 2000/78/EB perkėlimui. Kaip jūs jau žinote, Komisija iniciavo daugybę teisinių procedūrų, kartu įtraukdama ir kai kurias valstybes nares, kur buvo pastebėta teisės aktų leidimo neatitikimų, ir nedvejos siekdama užtikrinti, kad ateityje teisės aktų leidimas ES atitiks visus reikalavimus, ir pažada atlikti visus patobulinimus, kur iki šiol buvo pastebėta neatitikimų.

Taip pat Komisija pripažįsta, kad turi būti atliktas šių abiejų direktyvų įgyvendinimo stebėsena. Taigi, šiuo metu Komisija dirba, tobulindama diskriminacijos atvejų registravimo sistemą. Svarbiausia yra reali nauda asmenims, o ne abstraktus sistemos veikimo vaizdas.

Pranešime taip pat yra teisingai pabrėžta institucijų svarba skatinant vienodą vertinimą: stebėsena, paramos aukoms teikimas ir žinių apie turimas teises skleidimas. Norėčiau pabrėžti, kad čia ypač svarbų vaidmenį atlieka nevyriausybinis sektorius. Komisija pritaria, kad institucijoms ir nevyriausybinėms institucijoms būtų suteiktas didesnis vaidmuo, ir būtų kovojama su diskriminacija ne tik etniniu ar lyties pagrindu.

Kaip tvirtinama 2008 m. Komisijos darbų programoje, aš siūlau pakeisti EB sutarties 13 straipsnį, praplečiant apsaugą nuo diskriminacijos už darbo rinkos srities ribų. Tai būtų įtrauktą į platesnę galimybių, požiūrio ir solidarumo programą, kuri bus pavirtinta birželio mėn. pabaigoje.

Aktyviose politinėse diskusijose kalbama apie poreikį toliau leisti kovos su diskriminacija teisės aktus ES lygmeniu. Paaiškinkime: šios diskusijos nėra apie tai, ar kovoti su diskriminacija, ar ne, bet kaip kovoti pačiu efektyviausiu būdu. Įvertinant politinį šios temos jautrumą ir menką kai kurių valstybių narių susidomėjimą, pagrindas turi būti parengtas labai kruopščiai.

Seminare, įvykusiame balandžio 29 d., kuriame buvo aptariama atnaujinta socialinė darbotvarkė, sutarėme, kad prieš nuspręsdami, kokiu būdu geriausia toliau veikti, turime atlikti išsamią analizę. Kad ir koks bus tolesnis per ateinančias keletą savaičių Komisijos pateiktas sprendimas, jis bus paremtas išsamia analize. Jame bus atsižvelgta į visas diskriminacijos formas ir subsidiarumo bei proporcingumo principus. Bet svarbiausia, kad jis bus toks, kad atneštų tikrą naudą tiems, kuriems jos reikia.

Baigdamas, aš norėčiau paminėti, kad atsižvelgdama į tai, kad šie metai yra Europos lygių galimybių metai, Komisija planuoja pristatyti komunikatą, kuriame bus nurodytos konkrečios priemonės, kaip pagerinti kovą su diskriminacija Europos Sąjungoje. Kartu Komisija paskelbs pranešimą apie tai, kaip ES politika prisideda prie romų tautybės žmonių situacijos gerinimo.

  Tatjana Ždanoka , Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės referentė. − Pone pirmininke, visų pirma noriu padėkoti pranešėjai E. Lynne iš Užimto ir socialinių reikalų komiteto Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir mano politinės frakcijos vardu už puikiai atliktą darbą ir puikų pranešimą.

Deja, diskriminacija vis dar išlieka viena svarbiausių ir labiausiai paplitusių žmogaus teisių problemų Europos Sąjungoje. Nors ir veikia kovos su diskriminacija direktyvos, noriu pabrėžti, kad jos numato tik minimaliuosius standartus. Gėdinga, kad valstybės narės neperkelia ir neįgyvendina net tų minimaliųjų standartų. Mes manome, kad Europos Komisija valstybėms narėms turėtų aktyviau taikyti pažeidimo procedūrą.

Kiekvienas Sąjungoje turi būti tikras, kad nebus diskriminuojamas ir kad jis turi veiksmingus teisinius įrankius kovai su diskriminacija. Valstybės narės bei Komisija taip pat turėtų aktyviai didinti žmonių informuotumą ir šviesti, kaip kovoti su diskriminacija.

Kita problema, apie kurią šiandiena jau girdėjome, kelia man dar didesnį susirūpinimą. T. y. mums reikia išsamios teisinės sistemos kovai su diskriminacija. Kaip supratau iš Komisijos nario pareiškimo, mes negalime būti tikri, kad Komisijos pateiktoje 2008 m. programoje, kuriai mes taip šauniai pritarėme, kur buvo pateiktas pasiūlymas dėl direktyvos, įgyvendinančios vienodą požiūrį kitose nei užimtumas srityse visais pagrindais, ši sistema bus išdėstyta.

Man tai būtų didelis šokas, jeigu Komisija, kovodama su diskriminacija, atmestų kai kuriuos pagrindus. Vadinasi, pasibaigus Europos lygių galimybių metams, mes vėl galėtume leisti europiečius vertinti skirtingai. Negalime to leisti.

  Edit Bauer , PPE-DE frakcijos vardu. – (HU) Ačiū, pone pirmininke. Pone pirmininke, ponios ir ponai, priešinimasis diskriminacijai yra pagrindinė žmogaus vertybė; šia prasme visų mūsų nuomonė ta pati. Europos liaudies partija skiria ypatingą dėmesį kovos su diskriminacija politikai. Mūsų įsitikinimu, valstybės narės turi nepaneigiamą ir neišvengiamą pareigą užtikrinti, kad nė vienas Europos Sąjungos pilietis nesusidurtų su diskriminacija.

Mūsų frakcija taip pat supranta, kad, deja, ne visas problemas galima išspręsti leidžiant teisės aktus. Norint palaipsniui išspręsti diskriminacijos problemą, būtina atitinkama politinė kultūra, tolerancija kasdieniniame gyvenime ir darbe, viešajame gyvenime, bendraujant ir nacionaliniu ir vietos lygmeniu, taigi mes turime įtraukti į tai visą visuomenę.

Kaip rodo praktika, Europos direktyvų dėl diskriminacijos taikymas nėra lengva užduotis. Pusė valstybių narių nesugebėjo tinkamai perkelti direktyvų į savo teisinę sistemą arba deramai jų taikyti. Tai rodo, kad Europos teisės aktuose tarp EB sutarties 13 straipsnio ir šių direktyvų esama atotrūkio. Tai reiškia, kad pagal Europos teisės aktus, ne visoms „ginamoms“ grupėms, kitaip tariant, toms, kurios paminėtos 13 straipsnyje, garantuotos lygios teisės atsižvelgiant į galimybę naudotis prekėmis ir paslaugomis.

Europos liaudies partija, deja, netiki, kad šį atotrūkį panaikinti padės išsamių direktyvų priėmimas – tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Vietoj to, regis, Europos direktyva reikalinga tam, kad skubiai netaikant jokios hierarchijos padėtų nutraukti 84 mln. neįgaliųjų diskriminaciją, kad šie žmonės galėtų naudotis tomis vienodomis teisėmis visoje ES.

Turint galvoje, kad didėja vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė, o dėl su amžiumi susijusių chroninių ligų neretai žmonių sveikata labai suprastėja, tad panašu, kad neįgaliųjų skaičius ateityje tik didės. Mes esame įsitikinę, kad toks požiūris suteiks efektyvesnę, praktiškesnę pagalbą neįgaliesiems. Todėl mūsų frakcija palaiko Europos Komisijos iniciatyvą siekiant šio tikslo. Ačiū.

  Magda Kósáné Kovács , PSE frakcijos vardu.– (HU) Ačiū, pone pirmininke. Puikus E. Lynne pranešimas yra paremtas atsakomybe, atsirandančia tarp mūsų dėl neigiamo požiūrio į negatyviąją diskriminaciją. Ji ne tik Europoje neišnyko, bet remiantis Eurobarometro atlikto tyrimo duomenimis, ji vis didėja ir Europos piliečiai tai jaučia. Norėčiau pridurti, kad ES išsiplėtimas taip pat įnešė naujų diskriminacijos formų augimo grėsmę, pavyzdžiui, kaip didėjantis nepageidaujamų žmonių skaičius. Romų tautybės žmonių diskriminacija tampa ypač žiauri.

Didžioji dauguma Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto balsavo už horizontaliosios direktyvos priėmimą. Visi prisimename nepasitikėjimą Parlamentu dėl naujai suformuotos Komisijos, nepasitikėjimą dėl vieno kandidato išsakyto požiūrio į diskriminaciją. Komisija tuo metu prižadėjo imtis veiksmų pagal EB sutarties 13 straipsnį, pasitarusi su vadovybe, ir pristatyti teisės aktus, skirtus kovoti su visomis diskriminacijos formomis, ir sukurti teisinį kovos su pažeidimais pagrindą.

Komisija taip pat turi skubiai patikrinti, kaip valstybėse narėse yra perkelti esami Europos Sąjungos teisės aktai, ir pradėti pažeidimo procedūras už esamų direktyvų neperkėlimą. O dėl Socialistų frakcijos Europos Parlamente, tai nepriimtina, kad būtų sukurta kokia nors hierarchinė sistema, t. y. EB sutarties arba draudimų, susijusių su diskriminacija prasme, išvardijant tai Lisabonos sutarties pakeitimuose. Mes neketiname klausti, kas kenčia labiau – neįgalieji, gėjai ar pagyvenę žmonės.

E. Lynne pranešime pateiktas pasiūlymas yra galimas teisinis sprendimas; kitaip tariant, mes nekantriai laukiame bendros, horizontaliosios direktyvos iš Komisijos, net jei ji ir būtų nepriimta, ji būtų būtina specialių nuostatų skirtingiems sektoriams formulavimui ir kitais atvejais.

Aš tikiu, kad tai sulauks Europos piliečių palankumo, kurie yra arba gali tapti diskriminacijos aukomis. Labai ačiū.

  Bernard Lehideux , ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, ponia E. Lynne, jūsų darbas ir atsidavimas šiam svarbiam klausimui buvo nepaprastas. Vienas pirmųjų iš mūsų frakcijos galėjau tuo įsitikinti Užimtumo ir socialinių reikalų komitete. Nuoširdžiai dėkoju jums.

Apsauginė teisė veiksminga tuomet, kai ji yra efektyviai taikoma. Štai kodėl, ponia E. Lynne, aš palaikau jūsų susirūpinimą dėl prasto direktyvų dėl diskriminacijos draudimo įgyvendinimo kai kuriose valstybėse narėse. Ši situacija yra nepriimtina ir Komisija turi imtis tvirtų bei apgalvotų veiksmų. Čia negali būti jokių nuolaidžiavimų.

Apsauginė teisė taip pat yra bevertė, kol ja negali pasinaudoti tie, kuriems ji yra skirta. Štai kodėl aš manu kaip jūs, kad diskriminacijos aukos tikrai gali pasinaudoti informacija apie jų teises bei priemonės, kaip save apginti. Tai yra valstybių narių atsakomybė, ir dar kartą pasikartosiu, negali būti jokio aplaidumo.

Nors jūsų pranešime pateikiami esminiai aspektai – taip, matyt, yra dėl išsamaus požiūrio į kovą su diskriminacija, apie kurią jūs pasisakote. Aš besąlygiškai palaikau jūsų reikalavimą priimti išsamią direktyvą, kurioje būtų siekiama kovoti su visų formų diskriminaciją. Kaip ir jūs aš esu įsitikinęs, kad bendras vienodas požiūris yra labai svarbu, norint kovoti su visų formų diskriminacija. 13 straipsnyje neraginama nesiimti tam tikrų veiksmų arba imtis nekoordinuotų veiksmų – jame raginama imti veikti.

Komisijos nariai, ponios ir ponai, pamirškite savo baimes ir teorines diskusijas. Pasiūlymas dėl išsamios direktyvos yra būtinas ir visiems akivaizdus. Dauguma čia esančių sutinka su šia nuomone ir prašo jūsų, Komisijos nary, tai išgirsti.

  Jean Lambert , Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, mes taip pat džiaugiamės A. Lynne pranešimu ir visiškai palaikome idėją dėl išsamios direktyvos bei manome, kad tai yra kultūrinis aspektas, apie kurį kalbėjo E. Bauer. Bet jau yra juntami pirmieji Komisijos bandymai spręsti šį klausimą ir mes linkime Komisijai išlikti tvirtos nuomones toliau sprendžiant šį klausimą.

Mes manome, kad yra labai svarbu turėti išsamius teisės aktus. Pavyzdžiui, tai panaikintų kai kurias spragas, dėl kurių rasistai ir ksenofobai panaudoja religinę diskriminaciją, taip paslėpdami savo rasistinį požiūrį.

Labai svarbu, kad mes atsikratytume tų abejotinų draudimų, pvz., apžiūrų ir sveikatos patikros atveju, amžiaus pagrindu.

Mes visiškai palaikome pranešėjos skatinimą informuoti piliečius apie jų teises ir galimybę jomis pasinaudoti, teikiant veiksmingą teisinę pagalbą ir padedant stiprioms nepriklausomoms institucijoms.

Todėl mes džiaugiamės šiuo pranešimu ir palaikome jame išsakytas idėjas.

  Jan Tadeusz Masiel , UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, sveikinu E. Lynne parengus labai praktišką pranešimą itin aktualia tema. Vis dėlto esu šiek tiek nustebintas dėl jo išraiškos formos, kuri man šiek tiek primena totalitarizmo išraiškos formas. Jeigu nežinočiau, kad pranešėja buvo Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narė, pamanyčiau, kad šį pranešimą parengęs žmogus prijaučia komunistams. Mano manymu, nevertėtų leistis į detales, kaip buvo padaryta šiame pranešime, ir vardyti diskriminacijos formas, kurių negalima toleruoti, ir kaip mes turėtume elgtis; tiesiog diskriminacijos uri išvis nelikti. Žmonija susikūrė savo tvarką ir draudimus dešimčia glaustų dievo įsakymų, kurie glaustai draudžia žudyti, svetimoteriauti. Mes tiesiog turėtumėme pridėti: nediskriminuok, o visa kita palik spręsti valstybių narių ir žmonių grupių kompetencijai. Vis dėlto aš pritariu šio pranešimo turiniui, manydamas, kad Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos septintas pakeitimas bus priimtas.

  Bairbre de Brún , GUE/NGL frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Lizos Lynne pranešime pabrėžiama nuoseklios teisės aktų leidybos sistemos svarba, kuri padės išvengti diskriminacijos ne darbiniuose santykiuose, kartu įtraukdama į kovą platų įvairių subjektų ratą.

Milijonai žmonių (pagyvenę žmonės ir kitos diskriminuojamųjų grupės) Europos Sąjungoje yra diskriminuojami, kai nori naudotis sveikatos priežiūros, išsilavinimo, transporto paslaugomis, arba bandydami apsidrausti ar gauti paskolą.

Šios grupės, nesant griežtesnių Europos lygmens teisės aktų, turi sunkumų įsidarbinant. Efektyvūs Europos Sąjungos tesisės aktai pakeitė darbdavių požiūrį. Tai atsitiko dėl Europos direktyvos, kurioje valstybėms narėms buvo liepta mėginti nutraukti diskriminavimą įdarbinant – nors šioje srityje dar reikia daug nuveikti. Išsamūs teisės aktai turi būti priimti Europos lygmeniu, siekiant sustiprinti piliečių teises naudojantis prekėmis ir paslaugomis.

Noriu pagirti pranešėją už jos pranešimą ir norėčiau paprašyti savo kolegų balsuoti prieš pakeitimus, kurie silpnina žmogaus teisių apsaugą.

  Philip Bushill-Matthews (PPE-DE). - Pone pirmininke, pastaruosius devynerius metus aš priklausiau Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui drauge su labiausiai JK Vakarų Midlandse pasižymėjusia kolege, šio pranešimo autore – Elizabeth Lynne.

Beveik be išimčių sutarėme praktiškai dėl visų klausimų nesileisdami į derybas dėl kompromisinių pakeitimų, nes mūsų nuomonė buvo panaši.

Aš manau, kad kiekvienai taisyklei turi būti išimtis ir mano giliai nuostabai šis pranešimas kaip tik tai ir yra. Nuoširdžiai gaila, kad, mūsų akimis, politinis požiūris yra tikroji problema.

Noriu užbėgti už akių ir pasakyti, kol kai kurie, sėdintys kairėje, nepradėjo savo nuolatinio tiesos iškraipymo, kad visi iš centro ir iš dešinės nepakenčiame visų formų diskriminacijos. Visi mes iš centro ir dešinės norime rasti praktinių būdų, padėsiančių panaikinti diskriminaciją, ir pritartume specialiai direktyvai (neseniai svarstytą Komisijos), skirtą padėti neįgaliesiems.

Bet mes suprantame, kad „išsami ir aiški“ ES direktyva kovai su diskriminacija, kuri iš esmės yra atviras kvietimas Komisijai sukurti dar daugiau ES teisės aktų pagal principą „vienas visiems tinkantis dydis“. Tokie teisės aktai mažai gali gelbėti sprendžiant dabartinius sunkumus ir netgi gali duoti priešingus rezultatus. Mes pateikiame savo pakeitimus, siekdami pagreitinti šio klausimo sprendimą.

Kol kai kurie esamos diskriminacijos aspektai tebėra problemiški, siūlymas, kad bendresni ES teisės aktai galėtų būti jų sprendimo būdas, mūsų manymu, yra ne vietoje. Egzistuojantys ES teisės aktai dėl diskriminacijos vis dar įrodo, kad praktikoje jie yra sunkiai pritaikomi. Prieš kurdami naujas ES direktyvas, turime geriau pritaikyti esamas ir suvokti jų taikymo problemas.

Kaip teigė viena JK organizacija, daugumos problemų dėl diskriminacijos neišspręsime sukurdami daugiau teisės aktų. Laiką geriau skirti renginiams, skirtiems skirtingoms kultūroms ir religijoms, kurie keistų supratimą. Mes su tuo sutinkame.

Norėčiau padėkoti Komisijai už turiningas įžangines pastabas ir pareikšti, kad mes labai tikimės, jog Komisija tinkamai sureaguos.

  Stephen Hughes (PSE). - Pone pirmininke, aš manau, kad Philip Bushill-Matthews kritika pabrėžia, koks puikus yra Elizabethos Lynne pranešimas. Manau, ją reikia pasveikinti. Ji atliko puikų darbą, pabrėždama menką dviejų direktyvų dėl diskriminacijos užimtumo klausimais, priimtų 2000 m., taikymo ir perkėlimo į nacionalinę teisę lygį.

Bet grįžtant prie esmės, jūs, Komisijos nary, ir Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas pripažinote, kad diskriminacija nedingsta už biuro ar gamyklos sienų. Mes pripažinome, kad būtina veikti plačiau, siekiant pristatyti horizontaliąją direktyvą, skirtą kovoti su visomis diskriminacijos formomis, vyraujančiomis visuomenėje. Jūs viešai teigėte, kad palaikote šią idėją. Jūsų pirmininkas J. M. Barroso viešai pritarė horizontaliajai direktyvai.

Taigi, mes esame labai sunerimę, girdėdami, kad Komisija traukiasi atgal, t. y. pakartotinai svarstoma tik dėl neįgalumo. Man teko girdėti, kad Komisija svarsto tris galimus variantus: pirma, horizontalioji direktyva; antra, speciali direktyva dėl neįgalumo ir, trečia, direktyva dėl neįgalumo ir kartu kokios nors kitos diskriminacijos formos.

Kokia galutinio pasirinkimo logika, aš nežinau. Dabar mums reikia gero advokato, Komisijos nary, dėl šios horizontaliosios direktyvos, dėl kurios įsipareigojote. Kaip teigė Elizabeth Lynne, Europos Sąjungoje negali būti diskriminacijos formų hierarchijos. Visi Europos Sąjungos piliečiai yra lygūs ir su jais turi būti elgiamasi vienodai. Negalime toleruoti jokios diskriminacijos jokiais pagrindais Bendrijoje.

Girdėjau tai sakant praeitos savaitės susitikime Briuselyje, ir jūs, Komisijos nary, apie tai užsiminėte šiandien, taip pat ir Philip Bushill-Matthews ką tik tai padarė, kad mums nevertėtų toliau veikti, kadangi prieš keletą valstybių narių dėl ankstesnių direktyvų nesilaikymo buvo pradėta pažeidimo procedūra. Mes negalime to laikyti argumentu. Negalime leisti valstybėms narėms daryti įtakos mūsų darbui dėl lėto jų pačių tempo įgyvendinant direktyvas. Jūs, Komisijos nary, turite iniciatyvos teisę ir turite ja pasinaudoti. Mes turime veikti griežtai. Jūs taip pat turite veikti griežtai, kad užtikrintumėte visišką valstybių narių direktyvų įgyvendinimą ir neleisti lėtinti proceso.

Mes taip pat turime sutelkti visą dėmesį į tvirtas priemones, užtikrinančias visišką valstybių narių direktyvų, priimtų 2000 m., laikymąsi. Aš labai gerai vertinu Elizabeth Lynne pranešimą.

  Pirmininkas. Norėčiau minutėlę stabtelti ir pasveikinti visus susirinkusius čia, Parlamente, įvairias galerijoje esančias lankytojų grupes. Tęskime diskusiją.

  Sophia in 't Veld Veld (ALDE). - Pone pirmininke, šiai Europos Komisijai, 2004 m. Europos Parlamentas suteikė žalią šviesą tvirtai pasižadėjus rūpintis pagrindinėmis teisėmis. Tačiau nepakanka vien tik tuščiažodžiauti apie lygybę. ES piliečiai turi turėti teisines priemones savo teises ginti teisme. Šiuo metu Europos Komisija pašėlusiai ieško pasiteisinimo norėdama išvengti uždrausti diskriminaciją ir teisinasi, kad reikia atlikti gilesnes studijas, lyg mes ir taip nematytume, kad diskriminacija vyrauja visur ar kad nėra bendro Tarybos sutarimo. Bet tai niekada nesustabdė Komisijos nuo atkaklių pastangų teikti kitus pasiūlymus kitose srityse, pavyzdžiui, energijos politikoje. Ir nepamirškime, kad diskriminacija jau yra uždrausta Sutarčių pagrindu, tačiau jei mes nesukursime teisės aktų, teismai tai padarys už mus. Taigi, aš tikiuosi, kad Europos Komisija prisiims atsakomybę ir pakovos už Europos Sąjungos piliečių teises, nes jeigu horizontalioji direktyva žlugs, leiskime jai žlugti Taryboje, o ne Komisijoje.

(Plojimai)

  Elisabeth Schroedter (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, S. in’t Veld aiškiai viską pasakė ir aš galiu tik dar kartą pridurti: mums reikia pagrindų direktyvos, norėdami suteikti kiekvienam tą pačią apsaugą nuo diskriminacijos. Nepriimtina, kad, pavyzdžiui, homoseksualams ar pagyvenusiems žmonėms suteikta mažiau žmogaus teisių nei migrantams. Turime nutraukti šią situaciją kuo greičiau.

Dar daugiau, noriu dar kartą priminti, kad J. M. Barroso būdamas čia, kai Parlamentas svarstė Komisijos nuomonę, pasižadėjo imtis šios pagrindų direktyvos. Būdama vokietė, turiu pasakyti, kad Vokietijos vyriausybės elgesys yra ciniškas. Vokietijoje yra įstatymas, ginantis visus vienodai, bet čia, Europos lygmenyje, vyriausybė vykdo kampaniją prieš pagrindų direktyvos įgyvendinimą be jokių rimtų priežasčių. Manau, kad tai yra grynas populizmas žmogaus teisių kaina.

  Ria Oomen-Ruijten (PPE-DE) . – (NL) Pone pirmininke, kova su diskriminacija, ar tai būtų diskriminacija religijos, lyties ar negalios pagrindu, yra vienas iš ramsčių, ant kurių laikosi Europa. Ši politika yra išdėstyta visose mūsų ES sutartyse ir teisės aktuose.

Ši politika Europos Sąjungoje puikiai pasiteisino kovos su tiesiogine ar netiesiogine diskriminacija dėl lyties prasme. Dabar galime įvertinti situaciją direktyvų ir sutarčių požiūriu ir įrodyti, kad nepaisant paties sudėtingiausio teisės aktų leidimo proceso pasaulyje, politika nefunkcionuoja tinkamai.

Jūs galite pasirinkti iš dviejų variantų. Pasipriešinimo variantas leistų mums pristatyti naują, išsamią strategiją ir nauju būdu išspręsti problemas. Nemanau, kad tai galima atlikti tokiu būdu. Tai įrodo 2000 m. teisės aktai, kuriais remiantis pažeidimo procedūros buvo taikomos dešimtyje valstybių narių, tarp jų ir Nyderlanduose, dėl aiškumo, kaip šių valstybių teisės aktuose perkeltos konkrečios nuostatos dėl vienodo požiūrio. Nauji išsamūs teisės aktai nepadės, taigi tai lieka tik kalbos.

Dėl to mes turime ypač susikoncentruoti ties mentalitetu ir veiksmų programomis ir tokiu būdu užtikrinti, kad diskriminacijos, net ir netiesioginės, daugiau neliktų. Turime užtikrinti, kad taikymas gerėtų, o tada taip pat turime rasti sprendimus problemoms, ypač susijusioms su negalia.

Aš iš visos širdies pritariu E. Bauer prašymui, taip pat ir mūsų frakcijos nariai, ir tikiuosi, kad mūsų puiki teisės aktų leidimo programa įsitvirtins praktikoje. Labai jums ačiū.

  Lissy Gröner (PSE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, noriu padėkoti E. Lynne už jos pranešimą; jis pasirodė pačiu laiku. Noriu tarti žodį visiems Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos nariams: diskriminavimas dėl darbo užmokesčio prieš moteris yra įtrauktas į Sutartį pastaruosius 40 metų, bet kol kas niekas nepasikeitė. Jei jūs, priklausantys PPE-DE frakcijai, ir toliau tvirtai laikysitės atmesdami horizontaliąją direktyvą, man tampa aišku, kad jūsų vertybės ir principai grindžiami gražiais žodžiais ir iškilmingais minėjimais Europos Sąjungoje. Jūs visiškai nenorite vienodo požiūrio! Jums priimtina gėjų ir lesbiečių diskriminacija. Jūs norite, kad tokia būtų politinė kultūra. Ne, aš su tuo nesutinku!

Tryliktas straipsnis apima visus lygių galimybių kriterijus ir galų gale įvairios diskriminacijos formos taip pat turi būti įtrauktos. Kovos su diskriminacija politika gali būti patikima tik tuo atveju, jei ji pati yra nediskriminuojanti. Europos Sąjungoje buvo daugybė procedūrų ir veiksmų. Tai buvo tiesiog propaganda, kuria buvo norima išvengti tam tikrų minimalių standartų laikymosi. Valstybės narės, kurios viso to atsisakė, tiesiog paskubėjo. Pažeidimo procedūros buvo pradėtos, net ir prieš mano šalį Vokietiją.

Aš raginu Komisiją ir kiekvieną jos narį aiškiai išsakyti savo nuomonę apie horizontaliąją direktyvą, siekiant panaikinti žmogaus teisių hierarchiją Europos Sąjungoje. Mes turime įgyvendinti ES politika laikydamiesi sutarties. 13 straipsnis yra Sutarties dalis ir jis turi apimti visus aspektus, išdėstytus E. Lynne pranešime.

  Marco Cappato (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti E. Lynne už jos darbą. Parlamentas tuoj ir vėl išreikš savo poreikį dėl horizontaliosios direktyvos. Tai jau bus devintas kartas, Komisijos nary V. Špidla. Kadangi tai jau devintasis Parlamento prašymas, tikimės iš Komisijos šiuose Rūmuose sulaukti daugiau aiškumo iš dalies dėl to, kad tai reiškia ir pirmininko J. M. Barroso įsipareigojimą ir kad poveikio vertinimo procesas jau yra įsibėgėjęs.

Atvirai kalbant, ši kai kurių Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos narių idėja prieš horizontaliąją direktyvą yra nesuprantama. Praeityje kairieji buvo pateisinamai kritikuojami dėl noro visuomenę skirstyti į korporacijas ir korporacijų atstovybę. Bet, rodos, tai yra tas pats, ką jūs ketinate daryti šiandien: neįgaliesiems taip, nes tai yra daugiau politiškai korektiška, o kitų formų diskriminacijai – ne, palaukime.

R. Oomen-Ruijten šiandien čia nėra, bet kairieji taip pat kartais teigia, kad norint pakeisti požiūrį, reikia daugiau nei priimti naujų teisės aktų. Šiuo metu tokią nuomonę girdime iš PPE-DE frakcijos narių. Pakalbėkime apie individualias teises ir tai, kad nereikia sudaryti vienos korporacijos: viena mažuma prieš kita mažumą, bet turime užtikrinti, kad visi piliečiai nebūtų diskriminuojami. Tai yra prasminga ir mes prašome jūsų taip elgtis. Atvirai kalbant, mums nereikia priemonių, paremtų vien kuria kategorija. ES piliečiams to nereikia.

  Anja Weisgerber (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visi sutariame dėl vieno: esame prieš bet kokią diskriminacijos formą. Tai ir noriu pabrėžti pačioje pradžioje. Tačiau yra skirtingų būdų šiam tikslui pasiekti. Aš esu tos nuomonės, kad apsauga nuo diskriminacijos negali būti įtikinamai geriau kontroliuojama Europos Sąjungos lygmeniu negu nacionaliniu. Čia taip pat tikimės subsidiarumo principo taikymo. Daug kasdienio gyvenimo sričių yra reguliuojamos ES kovos su diskriminacija taisyklėmis. Per pastaruosius metus buvo priimtos keturios kovos su diskriminacija direktyvos: Rasinės lygybės direktyva, Užimtumo direktyva, Vienodo požiūrio ir Lyčių lygybės direktyva.

Šiuo metu prieš valstybes nares vykdoma daugybė pažeidimo procedūrų dėl Sutarties perkėlimo problemų. Tiksliai tariant, šiuo metu pažeidimo procedūra pradėta prieš 20 valstybių narių, o tai sudaro tris ketvirčius ES valstybių narių. Pasirodo, valstybėse esama didelio teisinio netikrumo. Naujas, platus pernelyg visa supaprastinantis būdas pagrindų direktyvos forma nėra tinkamas šio teisinio netikrumo sprendimo būdas. Šias problemas Komisija visų pirma turėtų išstudijuoti esamas problemas, prieš siūlydama naujas direktyvas.

Priešingu atveju tiesiog atsiras dar daugiau biurokratijos, daugiau išlaidų piliečiams ir mažiau teisinio aiškumo, ir tai niekam nebus naudinga, o ypač kovai su diskriminacija. Dėl šios priežasties aš kaip ir visa mano frakcija esu prieš tuos E. Lynne pranešimo punktus, kus raginama priimti horizontaliąją pagrindų direktyvą. Jei kitos frakcijos nusiteikusios kategoriškai ir šios direktyvos poreikis išlieka, mano balsas bus prieš šį pranešimą, tačiau ne todėl, kad aš esu prieš kovą su diskriminacija, o todėl, kad, mano manymu, pagrindų direktyva Europos lygmeniu yra netinkamas sprendimas. Neįgalumo srityje visos valstybės narės kaip ir visa Europos bendrija pasirašė Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Štai tokia forma turime vykdyti savo įsipareigojimus, tai ir darysime. Todėl neturėtume spręsti kitų problemų priimdami dar vieną neaiškią, bespalvę pagrindų direktyvų.

  Richard Howitt (PSE). - Pone pirmininke, kai 2000 m. buvau šio Parlamento pranešėjas rengiant Rasinės lygybės direktyvą, tada Tarybai pirmininkaujanti Portugalija pažadėjo mums, kad nebus jokios diskriminacijos hierarchijos ir kad vėliau bus leidžiami kiti teisės aktai.

2004 m. spalio 26 d. pirmininkas J. M. Barroso pažadėjo šio Parlamento ir šios Komisijos kadencijos metu parengti pagrindų direktyvą dėl, cituoju, „visų diskriminacijos formų“. Tas pažadas buvo pakartotas jų metinėje politikos strategijoje 2008 m. O dabar atėjo laikas jį įvykdyti.

Turiu pasakyti, jog yra neatleistina, kad valstybės narės kai kuriais atvejais tyčia vilkina kovos su diskriminacija užimtumo srityje įgyvendinimą, tačiau būtent taip pasiteisinama, ir Komisija neturėtų leisti, kad patys lėčiausieji nurodinėtų, kaip skubiai tai atlikti.

Prieš dvi savaites aš susitikau su federaline ministre B. Zypries Vokietijoje ir ministru K. Follett D. Britanijoje. Jie abu nori išsakyti savo nuomonę. Suteikite jiems medžiagos, apie ką galėtų kalbėti!

Didžiuojuosi, kad surinkome 1,3 mln. parašų dėl teisės akto dėl neįgalumo. Tačiau kaip šio Parlamento Tarptautinės neįgalumo grupės pirmininkas aš įtraukiu į protokolą savo pritarimą horizontaliajai direktyvai. Jums nepavyks skaldyti ir valdyti.

Baigdamas noriu pabrėžti, kad konservatoriams netinka sakyti, jog jie neapkenčia diskriminacijos religijos, amžiaus ar lytinės orientacijos pagrindais, o po to balsuoti prieš teisės aktus dėl šių pagrindų, neigiant lygias teises europiečiams, gėjams, jauniems ir pagyvenusiems žmonėms bei religinėms mažumoms. Ir „Business Europe“ turėtų gėdytis to, ką pasakė, nusileisdama Komisijos konsultacijai 2007 m. spalio 12 d., cituoju: „Business Europe“ tiki, kad nėra diskriminacijos įrodymų, remiantis 13 straipsniu“. Pati Komisijos Verslo nuomonės tyrimo grupė atskleidė, kad 89 % iš 293 apklaustų įmonių sakė, jog nori lygybę ginančių teisės aktų. To norima, Parlamentas balsuos už tai, Europai to reikia.

(Plojimai centre ir kairėje)

  Holger Krahmer (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, dėkoju E. Lynne, kad kovos su diskriminacija temai skyrė šitiek laiko, ir, tam tikra prasme, visiškai jai pritariu. Tačiau E. Lynne, E. Schroedter, L. Gröner ir S. in ’t Veld, jūsų ketinimai geri, tačiau dabar ragindamos dėl kitos direktyvos prieš diskriminaciją, viršijančios tai, ką mes jau turime Europoje, jūs sau nepadedate.

Visiškai ryžtingai ir tiesiai aš, kaip homoseksualas, čia sakau: žmonėms, kuriuos norite ginti, jūs nė kiek nepadedate. Pagaliau prieš žmones, kuriuos norite čia ginti, bus pasiūlytas išsamus kovos su diskriminacija reguliavimas. Kaip tai gali nutikti? Jei mes išplėsime kovą su diskriminacija iki prekių bei paslaugų ir iki įrodymų naštos perkėlimo, sukursime slaptos diskriminacijos klimatą. Labai nedaug darbdavių sutiks atvirai diskutuoti apie diskriminaciją. Suabejojęs darbdavys nebesikreips į ieškantįjį darbo vien todėl, kad pastarasis, sprendžiant pagal jo paso nuotrauką, atrodys potencialiai rizikingas.

Pagaliau mes nesuteikiame žmonėms jokių paslaugų. Verčiau turėtume rūpintis tuo, kad būtų pakeista šiandieninė kovos su diskriminacija direktyva ir galėtume stebėti, kaip viskas klostysis. Jei mes sukursime painų biurokratijos ir teismų procesų mišinį, taip pat ir teisinį neaiškumą, tai Europos Sąjungos gyventojai vis mažiau pripažins kovos su diskriminacija reguliavimą.

  Carlo Fatuzzo (PPE-DE). – (IT) Pone pirmininke, ponai ir ponios, man suteikta tiek daug laiko, kad tikiuosi, jog gebėsiu jį tinkamai panaudoti, kadangi esu įpratęs kalbėti tik minutę. Girdėjau mano kolegą P. Bushill-Matthews sakantį, kad jis visuomet pritaria ir E. Lynne ir kad bet kokiai taisyklei yra išimtis, tačiau šį kartą jo pozicija yra visai kitokia.

Turiu pasakyti savo brangiajam draugui P. Bushill-Matthews, kad mes taip pat sutariame, tačiau šį kartą, nenorėdamas išduoti mūsų tradicinio supanašėjimo priimant visus sprendimus, turiu pasakyti, kad jūs susidūrėte su išimtimi, nes aš visiškai pritariu horizontaliosios direktyvos, apie kurią Komisijai minėjo E. Lynne, pasiūlymui. Kaipgi man tam nepritarti, kai pastaruosius 40 metų mačiau, kaip Italijos, kurioje gyvenu, piliečiai yra diskriminuojami dėl savo amžiaus, kai pagyvenę žmonės nebetenka savo teisių vien dėl to, kad jie pagyvenę?

Ypač noriu atkreipti dėmesį į tą faktą, jog Italijoje yra įstatymas, kuriame teigiama, kad jauno amžiaus neįgalieji gauna pašalpas, o pagyvenę ir turintys tą patį neįgalumą asmenys tokių pašalpų negauna. Nesuprantu, kaip mes galime laukti ilgus metus, kol gausime teisiną galimybę, kaip S. in’t Veld paaiškino, pasinaudoti teismais, kad priverstume gerbti teises, kurias visiems Europos Sąjungos piliečiams garantuoja Amsterdamo sutarties 13 straipsnis.

  Zita Gurmai (PSE). - (HU) Ponios ir ponai, Europos vienybė yra pagrįsta ne tik ekonomika, bet ir daugeliu svarbių vertybių. Šios vertybės – tai žmogiškojo orumo, laisvės, atsakomybės, solidarumo, įvairovės neliečiamybės, tai laisvės būti nediskriminuojamam principo paisymas. Taip pat tai – tolerancija ir abipusė pagarba.

Šalia politikoss teiginių svarbu, kad šie principai būtų išdėstyti teisėje, taip užtikrinant, kad daugiau nebūtų daromi skirtumai diskriminaciniu pagrindu, ir kad žmonės būtų visapusiškai apsaugoti. Europos projektas tik tada bus perspektyvus, jei gebėsime užtikrinti, kad neįgaliosios visuomenės grupės gali naudotis savo teisėmis. Visapusiška šių grupių integracija yra mūsų bendras interesas, todėl turime imtis atitinkamų priemonių, kad tai užtikrintume.

Todėl kiekviena valstybė narė siekia užtikrinti, kad visos EB Direktyvų 2000/43/EB ir 2000/78/EB nuostatos yra atidžiai ir efektyviai perkeltos, nesuardant jų vientisumo, ir tinkamai įgyvendinamos praktikoje, taip pat kad direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę būtų tikrai naudingas neturinčioms palankių sąlygų grupėms.

Teisės aktai tik tada naudingi, kai jie įgyvendinami praktikoje. Teisės aktų įgyvendinimo stebėsena yra ypač svarbus uždavinys, kuriam reikia skirti ypatingą dėmesį tiek valstybių narių, tiek Bendrijos lygmeniu. Mes turime sukurti oficialaus tyrimo mechanizmus, kurie leistų tirti poveikį. Turime įtraukti nevyriausybines organizacijas, galinčias pateikti konkrečius atsakymus, ir su jomis dalyvauti socialiniame dialoge. Esu įsitikinusi, kad J. M. Barroso tikėjo tuo, ką sakė 2004 m., savo kadencijos pradžioje. Tegul jis nesiliauja tuo tikėjęs.

  Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, norėčiau pakomentuoti du šio puikaus E. Lynne pranešimo aspektus. Visiškai pritariu, kad valstybės narės ir kiti atitinkami veikėjus būtų raginami rinkti, sudarinėti ir skelbti visapusiškus, tikslius, palyginamus, patikimus ir savarankiškus statistinius duomenis apie diskriminaciją, o po to juos taip paskelbti, kad jie būtų lengvai suprantami visuomenei. Šitaip, tikiu, piliečiai patys pamatytų poreikį pokyčiams. Visiškai pritariu raginimui priimti visapusišką, plačią direktyvą. Tai sritis, kur ES gali pasiekti strateginių pokyčių, kai teisės aktai bus įgyvendinti

Galų gale, jei kalbėsime apie Lisabonos sutartį, man buvo labai malonu praeitą savaitę išgirsti pirmininkaujančiosios Slovėnijos komentarus apie 2008 m. darbo programą dėl jų atsakymo į „Vieno milijono parašų dėl neįgalumo“ kampaniją. Tai rodo, kad Tarybai pirmininkaujanti šalis ir, reikia tikėtis, Komisija klausosi piliečių ir atsižvelgia į jų rūpesčius. Tai – daug vilties teikiantis ženklas Piliečių iniciatyvai, kaip pateikta Lisabonos sutartyje, tačiau ir vėl aš noriu, kad į protokolą būtų įtrauktas mano stiprus pritarimas visapusiškai direktyvai. Diskriminacijoje negali būti hierarchijos.

  Pier Antonio Panzeri (PSE). – (IT) Pone pirmininke, Ponai ir ponios, aš pritariu E. Lynne atliktam darbui. Turiu pasakyti, kad šios diskusijos kilo įdomiu Europai laiku. Norėčiau, kad Komisijai ir jums, pačiam Komisijos nariui, pakaktų supratimo, kurio šiuo metu jums tarsi trūksta.

Šis punktas ne tik apie pažangą, padarytą dėl lygių galimybių ir kovos su diskriminacija įdarbinimo ir darbo sąlygų srityje; svarbiausias klausimas yra horizontaliosios direktyvos dėl vienodo požiūrio, apimančios visus diskriminacijos pagrindus, poreikis. Europoje kyla netolerancijos ir priešiškumo klimatas. O tai jau sukelia etninę diskriminaciją – nepamirškite imigrantų ir romų. Neduok Dieve, jei tam būsime abejingi.

Štai kodėl skubiai reikia visapusiškos direktyvos, apimančios visą diskriminaciją, kad būtų visiškai užbaigtas Sutarties 13 straipsnio kovos su diskriminacija paketas. Tai taip pat padėtų pagerinti skirtingų kultūrų sąveikos Europoje lygį; tokia sąveika pagerina kultūros kokybę, yra nenuginčijama ir dabar ypač reikalinga.

Štai kodėl dabar prašau jūsų, Komisijos nario, bei Komisijos parodyti nors truputį daugiau politinės drąsos, nes iki šiol jos visiškai nebuvo parodyta!

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Pone pirmininke, užimtumas yra vienas iš pagrindinių socialinės integracijos veiksnių. Tačiau bedarbystė tarp daugelio grupių narių, ypač tarp moterų, neįgaliųjų, etninių mažumų, migrantų, pagyvenusių ir jaunų žmonių, tik ateinančių į darbo rinką, lieka nepriimtinai aukšto lygio.

Iš tiesų nerimą kelia tai, kad kai kuriose valstybėse narėse perkeliant ir įgyvendinant Direktyvas 2000/43/EB ir 2000/78/EB matomi rimti trūkumai, taip pat trūksta informacijos ES piliečiams apie jų galimybes imtis teisinių veiksmų diskriminacijos atveju. Svarbu, kad valstybių narių vyriausybės kuo greičiau pašalintų diskriminacijos keliamas kliūtis įdarbinimo procesuose.

Viešojo sektoriaus institucijos vaidina svarbiausią vaidmenį skatinant lygybę ir kovą su diskriminacija, nes pagal EB sutarties 13 straipsnį valstybės narės turi užtikrinti visišką, tinkamą ir efektyvų šių direktyvų perkėlimą bei atitinkamą jų įgyvendinimą, kad kova su diskriminacija ES kiltų iš koordinuotų, suderintų su bendru požiūriu į kovą su diskriminacija veiksmų.

  Metin Kazak (ALDE). – (BG) Pone pirmininke, ponai kolegos, visapusiškų kovos su diskriminacija tesės aktų priėmimas ir įgyvendinimas Europos Sąjungos valstybėse narėse yra akivaizdus pasiekimas, ir tai yra ženklas, rodantis, kaip jautriai visuomenė reaguoja į visų piliečių nepaisant jų etninės kilmės, tikėjimo, lyties, amžiaus, sveikatos ir finansinės būklės, vienodo požiūrio principus.

Pritariu raginimui, kurį E. Lynne pateikia savo pranešime, priimti visapusišką direktyvą, kurioje nebūtų jokios kovos su diskriminacija principų hierarchijos. Tačiau turime atkreipti dėmesį į tai, kad Europoje asmenų, priklausančių etninėms ar religinėms mažumoms, diskriminacija išlieka dažniausia jų pagrindinės teisės būti vertinamiems taip pat kaip ir kiti didžiosios daugumos piliečiai pažeidimo forma.

Tam tikrose valstybių narių neapykantos kupinose kalbose islamofobija ir kitos ksenofobijos formos, kurstomos stereotipų, neigiamų nuostatų ir klišių iš praeities skatina latentišką diskriminacinį požiūrį į etnines ar religines mažumas. Štai kodėl Europos Parlamentas, kai jam tai buvo parodyta, pamanė esant reikalinga atkreipti Komisijos ir valstybių narių dėmesį…

(Metiną Kazaką nutraukė Pirmininkas)

  Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, mes visi labai pritariame, kad būtų imtasi visų įmanomų priemonių prieš diskriminaciją. Todėl Europos Parlamentas dar kartą paskelbė, kad pritaria naujos direktyvos priėmimui. Jau yra keturios tokios direktyvos ir dar viena iš esmės juodraštiniame variante. Tai reiškia, kad mes apimame labai platų kovos su diskriminacija priemonių spektrą.

Dabar pagaliau šios priemonės bus įgyvendintos. Vyksta 28 pažeidimo procesai, o tai reiškia, kad kreipiamasi į valstybes nares galų gale įgyvendinti tai, kas buvo nuspręsta šiuose Rūmuose. Dar nežengus pirmojo žingsnio aš prieštarauju iš karto žengti antrąjį, jei konkrečiau – priimti kitą naują direktyvą su daugybe naujų kliūčių, kuriai prireiks lygybes tarnybų įsikišimo. O tai vėl reiškia dar daugiau biurokratijos. Tas faktas, kad nevyriausybinės organizacijos turi pagal įstatymą dalyvauti tesės aktų leidyboje, neleidžia mums pasistumti į priekį vykdant konsultavimą ir t. t. Jei mes giname kovą su diskriminacija, tai turime kovoti už tai, kad kartą ir visiems laikams ir visose valstybėse narėse būtų įgyvendinta tai, kas dabar yra įstatymo numatyta.

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau pakomentuoti nepriimtiną nėščiųjų moterų diskriminaciją, ypač atsižvelgiant į demografinę krizę Europoje. Nepaisant teisinių draudimų, darbdaviai reikalauja, kad jaunos moterys, besikreipiančios dėl darbo, pateiktų medicininį patvirtinimą, kad jos nesilaukia. Jei joms nepavyksta pateikti tokios pažymos, jos netenka galimybės įsidarbinti. Tai sunki, bet reikalinga darbo inspekcijos veiklos sritis. Daugiavaikės šeimos taip pat patiria diskriminaciją. Vidutinės pajamos vienam asmeniui tokiose šeimose įprastai yra daug mažesnės negu vienišų motinų šeimose. Iš kitos pusės, jų atveju šeimos pašalpos ir socialinė pagalba taip pat įprastai yra mažesni, o mokesčiai – didesni. Dažniausiai, kalbėdami apie diskriminaciją, žmonės šių problemų neaptaria.

  Gabriela Creţu (PSE). – (RO) Laukdami horizontaliosios direktyvos, žinome, kad turime Europos ir nacionalinius kovos su diskriminacija teisės aktus, daugybę politinių įsipareigojimų, taip pat ir specialius institucinius mechanizmus. Nepaisant šios optimistiško paviršiaus, priimtų priemonių perkėlimo, įgyvendinimo ir veiksmingumo lygis kai kuriose valstybėse narėse yra labai žemas. Tam, kad pasiektume lygybę tarp vyrų ir moterų, esminis dalykas yra teisingas apmokėjimas už darbą.

Taigi, mes siūlome Komisijai inicijuoti integruotą pozityvių veiksmų planą darbo rinkai tam, kad būtų sumažintas dirbtinis lyčių padalijimas darbo rinkoje ir struktūriniai užmokesčio skirtumai, vis dar egzistuojantys tarp pramonės šakų, kuriose vyrauja moterys, ir tų, kuriose daugiausia dirba vyrai. Šis planas, įvedantis lyčių dimensiją į Europos, nacionalinių ir vietinių biudžetų sudarymą, yra esminė priemonė struktūriniams skirtumams sumažinti ir lygaus apmokėjimo už lygų darbą principui įgyvendinti.

  Jim Allister (NI). – Pone pirmininke, pranešėja savo kalboje pasakė, kad kiekvienas ES pilietis turi būti vertinamas vienodai. Liūdna, tačiau atrodo, kad pranešėja pati tuo netiki. Jei ji tuo tikėtų, tada šiame pranešime būtų aiškiai priešinamasi tam, kad ši ES, suvaržydama teises, atriša rankas diskriminacijai religiniu pagrindu mano rinkimų apygardoje Šiaurės Airijoje; ypač diskriminacijai prieš protestantus, norinčius Šiaurės Airijoje stoti į policijos tarnybą.

Taip, šioje ES yra aiškiai išreikšta religinė diskriminacija, tuo būdu sankcionuojama. Klausydamasis gražiai skambančių pasisakymų prieš diskriminaciją, mąstau apie daugybę jaunų protestantų rinkėjų, norėjusių tapti policininkais, įvertintų geriau negu Romos katalikų kandidatai, tačiau sužinojusių, kad būtent anie yra paskirti, nepaisant protestantų, dėl statutinės diskriminacijos, pateiktos įstatymuose. Taigi, kol gausime horizontaliąją paraišką prieš diskriminaciją…

(Pirmininkas nutraukė pranešėjo pasisakymą)

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Komisijos nary, pone pirmininke, ponios ir ponai, lygybė įstatymo akyse ir apsauga nuo diskriminacijos yra kiekvieno žmogaus teisė – tai patvirtina mūsų valstybių narių konstitucijos, visų valstybių narių konstitucijos. Tačiau mūsų piliečiai nėra nepatyrę diskriminacijos. Pavyzdžiui, lygios lyčių teisės įsidarbinant yra reguliuojamos pagal Bendrijos teisės aktus, nors mes mažiau pabrėžėme, kaip tai atitinka jų įgyvendinimą. Kaip kitaip galėtume paaiškinti Eurostato kasmetinius visuomeninius tyrimus, parodančius didelį skirtumą tarp vyrų ir moterų atlyginimų valstybėse narėse? Mano gimtojoje šalyje, Estijoje, tas skirtumas yra 27 % moterų nenaudai. Taip buvo prieš dešimt metų, taip yra ir dabar.

Šios teisės apsaugos užtikrinimas yra tiek pat svarbus, kaip ir teisinis viso reikalo sutvarkymas. Mes turime susitvarkyti su šia problema ir, jei reikia, pradėti teisinius procesus prieš pažeidimus. Mūsų piliečiams reikia teisinio tikrumo.

  Neena Gill (PSE). – Pone pirmininke, sveikinu E. Lynne dėl šios direktyvos, nes Europos kultūrų dialogo metais, kurių tikslas skatinti abipusį supratimą ir pagerbti Europos įvairovę, mane stulbina ir kelia neviltį egzistuojančios diskriminacijos lygis – ne tik dėl rasės, bet ir dėl neįgaliųjų, lyties, lytinės orientacijos ir amžiaus. Diskriminacija – tai ne vien problema darbo rinkoje, tačiau taip pat ir apgyvendinimo, švietimo, viešųjų ir privačiųjų paslaugų ir netgi religinės srities problema.

Man ypač nerimą kelia mažumų integracijos lygio skirtumai valstybėse narėse, kaip nurodyta Migrantų indekse. Tai rodo, kad nepavyko įgyvendinti ir sustiprinti minimalių kovos su diskriminacija standartų, kuriuos mes siekėme įvesti visos ES mastu. Kreipiuosi į Komisiją, prašydama imtis šio reikalo, ne vien tik valstybėse narėse, tačiau taip pat sustiprinti veiklą ir ES institucijose.

Pagaliau prieš vykstant Europos rinkimams norėčiau paklausti, kaip šie Rūmai mėgina rodyti kovos su diskriminacija pavyzdį likusiai Europai. Vis dar tik 30 % Europos Parlamento narių yra moterys ir tik 9 yra ne baltieji.

  Thomas Mann (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, kas yra veiksminga kovojant su diskriminacija ir palaiko neįgaliųjų žmonių apsaugą? Supratimo didinimas, kampanijos, informacija, akcijos, tačiau ne teisinių klausimų centralizavimas naujuose ES teisės aktuose. Gal popierinis tigras vietoje visapusiškos horizontaliosios direktyvos? Svarbu įgyvendinti keturias egzistuojančias direktyvas. Vien Vokietijoje turime mokymo kursus, kurie buvo reikalingi kaip dalis bendrojo Įstatymo dėl lygybės ir kainavo daugiau nei 1,7 mlrd. EUR per metus.

Manau, kad Pilietinių teisių aktas yra teisingas. Jis pateikia taisykles firmoms, turinčioms 15 ar daugiau darbuotojų, ir taip išvengiama didelių administracinių ir finansinių išlaidų – čia tinkamas smulkų ir vidutinį verslą augantis straipsnis. Be to, manau, kad svarbu, jog aiškėja mūsų abejonės, kurių, deja, E. Lynne nesugebėjo išsklaidyti, nes neatkreipė dėmesio į mūsų pakeitimus: mes negalime balsuoti už šį pranešimą, kuriame teigiama, kad vyriausybinės lėšos turi būti panaudojamos diskriminacijos aukoms paremti. E. Lynne geriau reikėjo įsiklausyti į tai, apie ką čia kalbame, tačiau ji neklausė.

  Miloslav Ransdorf (GUE/NGL). – (CS) Norėčiau paminėti dvi problemas. Pirmoji yra transportas. Maždaug vienas trečdalis ES gyventojų kenčia mobilumo problemas. Tam, kad žmonėms būtų suteiktos lygios galimybės gauti informacijos, pasiekti darbą ir taip toliau, reikia didelių pastangų įvesti transporto be kliūčių standartą. Kita problema yra susijusi su protiškai neįgaliais žmonėmis. Aš manau, būtų naudinga peržvelgti Baltąją knygą dėl protinės sveikatos apsaugos, nes daugybė žmonių Europos Sąjungoje kenčia nuo streso, kuris taip pat yra kliūtis žmonėms, bandantiems prisitaikyti prie situacijos darbo rinkoje.

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Pone pirmininke, dėl tvarkos aš pripažįstu, kad nebuvau pakviestas kalbėti, tačiau tai, ką J. Allister pasakė apie diskriminaciją protestantų policijos pajėgose Šiaurės Airijoje yra visiška netiesa. Pajėgos 90 % yra protestantų organizacija ...

(Pirmininkas nutraukė kalbėjusįjį.)

  Vladimķr Špidla, Komisijos narys. − (CS) Ponai ir ponios, diskusijos parodė kovos su diskriminacija svarbą. Pirmoji problema, dėl kurios visi iš esmės susitarė, yra efektyvesnis teisės aktų įgyvendinimas visose valstybėse narėse. Kaip parodė diskusijos, Komisija yra griežta šiuo požiūriu ir nedvejoja pradėti pažeidimo procedūrų prieš tas šalis, kurios iki galo neįgyvendino teisės aktų. Tačiau paprasta skaičių statistika nepateikia išsamaus vaizdo, nes tie skaičiai apima įvairius pažeidimo procedūros aspektus, pradedant techniniais ir organizaciniais procesais, ir baigiant procesais, susijusiais su apsaugos mastu. Kad ir kaip ten būtų, galiu saugiai užtikrinti, kad visos šalys, su kuriomis vedame diskusijas, yra pasiruošusios, ir, be abejo, negalima abejoti jų noru visiškai įgyvendinti kovos su diskriminacija direktyvas.

Kita svarstoma problema yra klausimas, susijęs su tolesniais teisės aktais. Aš aiškiai teigiau, kad Komisija pasiekė galutinę stadiją sprendžiant, kokių baigiamųjų veiksmų imtis. Ši stadija baigsis šių metų birželio mėn. ir mes pateiksime atitinkamus pasiūlymus. Diskusijos, dabar vykstančios Parlamente, iš tiesų yra svarbus sprendimo priėmimo šaltinis.

Leiskite man taip pat paminėti dvi kalbas, kuriose išsakytos nuomonės buvo priešingos bendrosioms diskusijoms, nes buvo pateikiami truputėlį neįprasti argumentai. Vienas iš jų buvo informacija, kad kovos su diskriminacija kursai Vokietijos Federalinėje Respublikoje kainavo 1,7 mlrd. EUR. Aš nesiginčiju dėl šio skaičiaus. Manau, kad būtų visiškai įdomu palyginti jį su mokesčių įstatymų kursų kaina. Galbūt sužinotume, kad panašiai kainuoji visi teisės aktų pokyčiai. Kitaip sakant, vien tik finansiniai argumentai negali pateikti išsamaus vaizdo.

Kita kalba buvo apie policijos problemą Šiaurės Airijoje. Galiu tik pasakyti, kad, pagal man prieinamą informaciją, Šiaurės Airijos policijos pajėgos pradėjo pozityvius veiksmus J. Allisterio minėtai problemai spręsti.

Ponai ir ponios, laikas, skirtas mums, neleidžia tęsti šių gilių ir labai įdomių diskusijų. Pakaks pasakyti tiek, kad pradėjome svarbų sprendimų priėmimo etapą ir kad mūsų diskusijos yra šio etapo dalis.

PIRMININKAVO: M. ROTHE
Pirmininko pavaduotoja

  Elizabeth Lynne, pranešėja. − Ponia pirmininke, norėčiau labai padėkoti kolegoms už jų pastabas. Labai džiaugiuosi, kad, kaip paaiškėjo, didžioji šių Rūmų dalis remia visapusišką direktyvą. Tikiuosi, kad vėlesnis balsavimas šiandien tai įrodys.

Taip pat norėčiau ypač išreikšti pagarbą Komisijos nariui V. Špidlai, nes žinau, kad tai iš tiesų buvo jo iniciatyva pasiūlyti visapusišką direktyvą ir raginti dėl visapusiškos direktyvos darbų programoje. Man tik gaila, kad jo požiūris nėra pagrindinis argumentas likusiai Komisijos daliai. Tikėkimės, kad priėmę raginimą dėl visapusiškos direktyvos suteiksime jam daugiau galios tikrai ginčytis dėl šio atvejo.

Tikrai paprašiau Komisijos nario V. Špidlos, kad būtų pateikti poveikio vertinimai. Žinau, kad jie jau atlikti. Truputį bijau, nes girdėjau pranešimų, kad buvo įvairių poveikio vertinimų, ir jie yra truputį pakeisti, mums labiau pritariant vienam Komisijos požiūriui, o ne kitam. Norėčiau šiek tiek aiškumo ta tema, kad suprasčiau, kiek teisybės kalbose, kurias girdėjau.

Man labai malonu, kad kiti nariai parėmė jūsų raginimą darbo programoje dėl visapusiškos direktyvos. Tikiu, kad specialius klausimus, susijusius su visomis sritimis – neįgalumu, amžiumi, religija ar įsitikinimais, ir lytine orientacija, – galima apimti vienoje visapusiškoje direktyvoje. Švietimas nėra tinkamas kelias. Mes jau tai išbandėme. Tiems nariams, kurie kalbėjo apie švietimą: jis neveikia.

Mes kalbame ne vien apie įsidarbinimą, bet ir galimybę naudotis prekėmis ir paslaugomis. Žinau, kad visos Vokietijos delegacijos turi dėl to problemų, nes įdarbinimo direktyva yra auksu dengta Vokietijos Vyriausybės. Taigi, palikime ją nuošalyje. Yra įvairių valstybių narių, turinčių skirtingas problemas: neįgalumas, amžius, lytinė orientacija, religija arba tikėjimas. Vienos valstybės narės įtraukia vienas problemas, kitos – kitas, štai todėl svarbu viską sutvarkyti, turėti visapusišką direktyvą ir nieko nepalikti nuošalyje.

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 12.00 val.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Iles Braghetto (PPE-DE), raštu. – (IT) Norėčiau paskelbti, kad pritariu darbui, atliktam pranešėjos, tema, kuri, mano manymu, yra be galo svarbi teisingesnės ir efektyvesnės Europos kovos su diskriminacija politikos vystymui.

Nediskriminavimo principas yra iš tiesų viena iš pagrindinių vertybių, visada formavusių Europos integracijos pagrindą, ir todėl ji turi būti tinkamai apsaugota, kad Europos piliečiai, ypač priklausantys nepalankiausiomis sąlygomis gyvenančiųjų kategorijoms, pvz., neįgalieji, būtų veiksmingai ginami nuo bet kokios diskriminacijos formos.

Nediskriminavimas yra pagrindinis dalykas įsidarbinant, tačiau jis taip pat reikalingas ir pageidaujamas bet kokiame visuomeninio gyvenimo sektoriuje (tokiame kaip švietimas ar socialinės paslaugos), nes jis gali labai padėti socialinei įtraukčiai ir visų Europos piliečių potencialo vystymui.

Norėčiau užbaigti paskelbdama, kad pritariu tam, kad būtų greitai priimta išsami ir veiksminga pagrindų direktyva dėl kovos su diskriminacija, nurodanti valstybėms narėms suvienyti jėgas šioje srityje ir patvirtinti nuoseklią ir efektyvią politiką, kurios tikslas leisti piliečiams pasijusti tikrai ginamiems aiškių ir visapusiškų teisės aktų Europos ir nacionaliniu lygmeniu.

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PL) Kaip Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narė aš visiškai pritariu E. Lynne pranešimui. Neabejoju, kad galiojanti tarptautinė teisė ir mūsų pačių ES sprendimai yra, formaliu požiūriu, reikalingi ir geri sprendimai. Todėl apgailestauju, kad jų įsigaliojimas visą laiką susiduria su daugybe kliūčių, netgi mūsų Europoje, kuri turėtų būti demokratiškesnė ir mažiau diskriminuojanti.

Stulbina, kad mums gali prireikti kreiptis į ES valstybes nares elgtis su Direktyvos 2000/78/EB nuostatomis labai pagarbiai ir nuolat bei sistemingai stebėti, kaip iš politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo pašalinama visų formų diskriminacija.

Tai ypač svarbu mano šalies, Lenkijos, piliečiams, kurie, džiaugdamiesi bendrosios rinkos nauda ir asmenų judėjimo laisve, gyvena ir dirba daugelyje ES šalių. Apgailestauju, turėdama pasakyti, kad atsiranda vis daugiau faktų apie diskriminuojamus mano šalies piliečius vien dėl jų tautybės. Tokia nerimą kelianti informacija vis dažniau iškyla į dienos šviesą iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Airijos. Būtų paradoksalu, jei Europos Parlamentas taip smarkiai ir efektyviai kovotų su diskriminacijos apraiškomis pasaulyje, tačiau nesugebėtų išreikalauti pagarbos žmogaus teisėms namuose – tai yra, ES valstybėse narėse. Visi ES piliečiai tikrai verti vienodo, nediskriminuojančio požiūrio!

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – (FI) Čia svarstoma tema yra lygios galimybės ir kova su diskriminacija Europos Sąjungoje.

Lygios galimybės ir nediskriminavimas darbe yra pagrindiniai užimtumo principai ir valstybės narės turėtų lengvai jiems paklusti. Tačiau, pagal E. Lynne panešimą, direktyvos nėra efektyviai ar teisingai įgyvendinamos.

Tai yra rimta problema, kaip teigiama E. Lynne pranešime, kova su diskriminacija ir žmogaus teisės yra ES prioritetai pagal EB sutarties 13 straipsnį.

Pavyzdžiui, Suomijoje žinomas atvejis, kai moteris nebuvo atrinkta gauti socialinę bedarbystės apsaugą, kai baigė slaugyti savo neįgalų sūnų. Neteisinga, kad slauga namuose nėra tinkamai įvertinta ir kad taisyklės leidžia šios rūšies diskriminaciją. Turėdama omenyje šį atvejį, aš pritariu E. Lynne pranešimo 36 punktui, kuriame sakoma, kad lygybės ir nediskriminavimo principų apimtis turi būti plati, teikianti socialinį saugumą.

Taip pat pritariu E. Lynne raginimui, kad Europos Parlamentas rekomenduotų valstybėms narėms panaudoti daugiau išteklių ir įgalinti atitinkamas institucijas skatinti šiuos principus. Taip pat pritariu jos raginimui, kad būtų sustiprintas nevyriausybinių organizacijų statusas, kad jos taip pat galėtų veiksmingiau ir našiau imtis spręsti valstybėse narėse egzistuojančių problemų.

  Katalin Lévai (PSE), raštu. – (HU) Tikrai yra tinkama, kad šiandien diskusijų darbotvarkėje yra E. Lynne pranešimas apie lygias galimybes. Visai neseniai, gegužės 17 d., mes išreiškėme savo solidarumą su transseksualais, biseksualais ir gėjais.

Labai dažnai žmonės ypatingomis dienomis ar progomis prisimena praeitį. Deja, kaip matome iš pranešimo, dar turime daug darbo lygių galimybių srityje. Tarp moterų, migrantų, neįgaliųjų, etninių mažumų ir žmonių, turinčių labai specifinius ar neatpažintus gebėjimus, vis dar nepriimtinai aukštas nedarbo lygis. Todėl rekomenduoju nedarbo srityje įvesti europietišką lygių galimybių stebėsenos sistemą, kuri galėtų padėti mokesčių lengvatomis ir (arba) viešųjų ryšių galimybėmis darbdaviams, taip iškeliant lygių galimybių sukūrimą.

Būtų taip pat sudarytas „juodasis sąrašas“ darbdavių, visiškai nevykdančių šių kriterijų. Tai suteiktų motyvacinį poveikį įmonėms, o darbo ieškantiems – naujas perspektyvas ir aiškumą. Deja, Vidurio ir Rytų Europoje ir toliau vykdoma ekstremistinė ir populistinė politika, bet kartais ir Vakarų Europa atrodo liūdnai. Didėja neigiama romų tautybės žmonių diskriminacija, ekstremistinės pajėgos griauna romų būstus. Būtent čia labiausiai akivaizdu, kad labai reikalinga Europos romų strategija, kaip siūloma socialistų, ir būtini skubūs veiksmai Europos lygmeniu. Įstatymai valstybėse narėse teikia įvairaus lygio apsaugą nuo diskriminacijos.

Dažniausiai nėra vienodų teisės aktų įgyvendinimo metodų, taigi jie įgyvendinami nepatenkinamai. Reikia koordinuoti pastangas įgyvendinti šiuos teisės aktus, nepamirštant horizontaliosios Europos Sąjungos perspektyvos, nacionalinių ir vietinių valdžios organų, ir bendro sutikimo užtikrinimo. Prieš priimant įstatymus būtų svarbu, kad valstybės narės atliktų socialinio poveikio tyrimus ir kasmetinį įgyvendinimo įvertinimą.

  Marianne Mikko (PSE), raštu. – (ET) Nediskriminavimas ir žmogaus teisės yra pagrindinės Europos Sąjungos vertybės. Jos sudaro pamatą, ant kurio mes siekiame pastatyti bendrą ateitį, ir jų atžvilgiu negali būti kompromiso. Tai yra aiškiai nurodyta 13 straipsnyje, kuriuo turime naudotis kaip vadovu bet kokiems klausimams, susijusiems su Europos piliečiais.

Tokiose srityse kaip socialinė gerovė, prekės ir paslaugos, sveikatos apsauga ir švietimas šiandien nėra apsaugos nuo diskriminacijos amžiaus, lytinės orientacijos, religinio tikėjimo ar neįgalumo pagrindu. Deja, šioms sritims ES teisės aktų nėra. Jei mums svarbiausia kova su diskriminacija ir žmogaus teisės, tai, be abejo, mums reikia vienintelės, horizontaliosios direktyvos, užkertančios kelią teisių hierarchijai. Situacijai, kur vienoje srityje diskriminacija yra už įstatymo ribų, o kitoje – leidžiama. Situacijai, kurioje rasė ir neįgalumas yra daug geriau ginami negu kitos sritys, nurodytos 13 straipsnyje. Atsižvelgdamas į šį pranešimą, kviečiu Komisiją nenusisukti nuo savo pažado ir parengti visapusiškos direktyvos kovai su diskriminacija pagal EB sutarties 13 straipsnį projektą.

Žengdamos beprecedentį žingsnį, dauguma Europos ne pelno organizacijų pasisakė už horizontaliąją direktyvą, kuri suteiktų šią apsaugą; taip pat yra keletas globos organizacijų, aktyviai veikiančių Briuselyje įvairiose srityse, o būtent, Europos moterų lobistinė organizacija, AGE ir keletas kitų. Horizontalioji kovos su diskriminacija direktyva, apimanti socialinę gerovę, prekes ir paslaugas, sveikatos priežiūrą ir švietimą, yra vienintelis kelias skatinti žmogaus teisių apsaugą Europos Sąjungoje. Yra daugiau negu reikia diskriminacijos faktų visose srityse. Komisija neturi užsimerkti ir atgaivinti teisių hierarchijos Europos Sąjungoje.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE), raštu. – (HU) Kaip Tarptautinės nacionalinių mažumų grupės pirmininkas pritariu E. Lynne pranešimui, kuriame kritiškai įvertinta tai, kas jau pasiekta nediskriminavimo srityje, ir pateikiama tai, ką dar reikia padaryti.

Ypač svarbūs Bendrijos teisės aktai dėl nediskriminavimo, nes negana apsaugoti individą. Žmonės kenčia nuo diskriminacijos ne kaip individai, tačiau kaip grupės nariai: pavyzdžiui, vien dėl to, kad jie priklauso etninių mažumų grupei ar kad jie pagyvenę, neįgalieji, romai, moterys, priklauso lytinėms mažumoms. Dėl šios priežasties vienintelis būdas veiksmingai ginti individus, priklausančius įvairioms mažumų grupėms, yra ginti visą grupę. Pranešime teisingai nurodoma, kad dviejose esančiose direktyvose tik išdėstomi minimalūs reikalavimai, todėl mums reikia dirbti toliau, siekiant sukurti Bendrijos lygmens politiką prieš negatyvią diskriminaciją ir horizontaliąją kovos su diskriminacija direktyvą. Taip pat labai svarbus punktas pranešime, kur Komisija raginama prisidėti kuriant bendro visai ES termino „pozityvūs veiksmai“ apibrėžimą. Pranešime taip pat atkreipiamas ypatingas dėmesys į specifinės socialinės apsaugos mažumų bendrijoms, ypač romų bendrijai, poreikį. Šiomis aplinkybėmis norėčiau jums priminti T. Ždanokos pranešimo 25 straipsnį taip pat šia tema, kuriame nurodoma tradicinių tautinių mažumų dalyvavimo politikoje svarba.

Pagal šį straipsnį, tautinėms mažumoms reikia pagrindų politikos standarto, leidžiančio joms veiksmingai dalyvauti savivaldos ar autonomijos formomis sprendimų priėmimo procesuose, susijusiuose su jų tapatybe.

7. Integruota jūrų politika Europos Sąjungai (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas yra W. Piecyko pranešimas (A6-0163/2008) Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai (2008/2009(INI).

  Willi Piecyk, pranešėjas. − (DE) Ponia pirmininke, man malonu, kad jūs antrą kartą pirmininkaujate diskusijoms dėl jūrų politikos. Čia pirmininkavote ir prieš metus.

Komisijos nary, leiskite pradėti nuo gerų naujienų. Šį vakarą Liubeke, Šv. Jokūbo bažnyčioje vyks pirmasis Europos jūros dienos renginys. Šioje bažnyčioje yra tarptautinis memorialas civilinei jūrų navigacijai. Praeitais metais jį atidarė Komisijos narys J. Barrot. Šį vakarą ten kapitonai aptars savo gyvenimo ir darbo sąlygas. Pastoriai tikisi, kad šią popietę Parlamento pirmininkai, Taryba ir Komisija iš tiesų gegužės 20 d. paskelbs Europos jūros diena. Tai priežastis džiaugtis ir dėl to Europa turi atkreipti didesnį dėmesį į savo jūras.

Tačiau tie, kurie tiki, kad tokia diena yra iš tiesų jūrų politika, tikrai klysta; tokia kaip ši Jūros diena neturėtų virsti tik simboliu. Tai reiškia, kad ji turi būti politinio plano dalimi. Politikos reikia socialiniams reikalams, jūrų saugumui ir klimato apsaugai. Pakalbėkime apie gyvenimo ir darbo sąlygas laivuose: tai blogas anachronizmas, kad gausybė socialinių ir įdarbinimo apsaugos taisyklių netaikoma jūreiviams. Tai turi pasikeisti ir Komisija turi prižiūrėti, kad šis pokytis įvyktų. Mes laukiame čia Komisijos iniciatyvos.

Tarptautinė darbo organizacija 2006 m. priėmė Darbo jūroje konvenciją. Kol kas tik trys valstybės ją ratifikavo: Bahamos, Liberija ir Maršalo Salos. O kokia čia iš tiesų europiečių pozicija? Jei Taryba nori pagerinti navigacinį ir darbo jūroje saugumą, ji paprasčiausiai turi padaryti vieną dalyką: pagaliau priimti „Erika III“ paketą. Šiek tiek per daug, kad Taryba taip vilkina šios darbo jūroje saugumo problemos sprendimą. Jau praėjo daugiau negu 12 mėnesių nuo pirmojo svarstymo Parlamente, o mes dar neturime vieno vieningo požiūrio. „Erikos“ ir „Prestige“ nelaimės turėtų iš tiesų perspėti ir priminti, kad pagaliau laikas imtis veiksmų.

Klimato apsaugos pakete, iškeltame sausio mėn. Komisijos pirmininko J. M. Barroso, minima galimybė galbūt įtraukti jūrų transportą į prekybą apyvartiniais taršos leidimais. Tai pernelyg neapibrėžta, to nepakanka. Mano nuomone, jūrų politika dėl klimato apsaugos turi pasiekti mažiausiai keturis dalykus: įtraukti jūrų transportą į prekybą apyvartinės taršos leidimais – dabar, o ne kada nors; radikaliai sumažinti teršalų – CO2, SO2 ir NOX išleidimą ir naudoti atsinaujinančią energiją, pvz., vėjo ar saulės. Uostuose reikia užkirsti kelią laivų varikliams, išleidžiantiems savo energiją ir taip darantiems žalą gamtai ir žmonėms. Priešingai, mums reikia pasipildyti energija iš žemės, taigi laivai uostuose turi būti prijungti prie energijos išeigos.

Šiaurės ir Baltijos jūrose guli daugybė senos amunicijos iš praeities. Ji sukelia rimtų pavojų. Todėl mums reikia veiksmų plano, kaip rasti ir pašalinti šias senas, žalingas atliekas. Prieš keletą mėnesių sužinojome, kad piratai užpuolė europiečius bei europiečių laivus prie Afrikos pakrančių. Todėl mums reikia aiškių tarptautinių taisyklių bei paramos sistemos tolimose jūrose, ir mes turime ne tik ginti pakrantes nuo jūrų, tačiau ir jūras nuo pakrančių. Didžiausias pavojus jūroms vis dar kyla iš žemės: žemės ūkis ar pramonė išleidžia 80 % visų teršalų. Norint rasti priemonių, čia pagaliau turi būti taikoma sustiprinta Europos teisė.

Kai po balsavimo šią popietę mes paskelbsime gegužės 20 d. Jūros diena, tikiuosi, kad kitų metų gegužės 20 d. galėsime pasakyti: per šį laikotarpį mes daug pasiekėme.

Jūs matote, kaip viskas tikslu.

(Plojimai)

  Joe Borg, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, man atrodo, visai tinkama, kad mes vedame diskusijas pirmą kartą švęsdami Europos jūros dieną. Juk galų gale tai Parlamento narė R. Kratsa-Tsagaropoulou pirmoji pasiūlė šią idėją pirmininkui J. M. Barroso‘ui pasiruošimo Žaliajai knygai dėl būsimosios Europos Sąjungos jūrų politikos. Taip pat t. y. dėka Parlamento ir ypač jo pirmininko H. G. Pötteringo, kuris vėliau šiandien pirmininkaus pasirašant Jungtinę trišalę deklaraciją, įkuriančią Europos jūros dieną. Ši šventė parodo, kaip toli mes nuėjome, vystydami ne tik integruotą jūrų politiką, tačiau ir naują Europos vandenynų bei jūrų viziją. Ji taip pat parodo, kaip visos Europos institucijos dalyvavo kiekvienoje vystymo pakopoje. Iš tiesų Parlamentas buvo pagrindinis veikėjas, kuriant naują integruotą jūrų politiką, tiek organizuodamas daugybę konferencijų, kur vyko vaisingos diskusijos ir sprendimų ieškojimo diskusijos, tiek teikdamas pranešimus, kurie buvo mūsų darbo gairės ir nurodė ypatingą kryptį jūrų politikos įgyvendinimui.

Leiskite man išreikšti didžiausią ir nuoširdžiausią padėką bei įvertinimą pranešėjui W. Piecykui už tai, kad jis koordinavo energingus įvairių komitetų interesus, ir kad parengė šį įspūdingą pranešimą. Leiskite man taip pat padėkoti įvairiems komiteto pranešėjams ir daugumai garbiųjų Parlamento narių, kurie per pastaruosius dvejus metus dalyvavo taip įdėdami Parlamento indėlį į šią kylančią Europos politiką. Atsiprašau jų, kad negalėjau paminėti vardais, kaip norėjau.

Leiskite man, jei galima, vėl grįžti prie pranešimo. Nors jame nėra naujų pasiūlymų, tačiau pagrindinis dėmesys kreipiamas į tam tikrus reikalavimus, iškeltus Parlamente 2007 m. liepos mėn., kurie padėjo mums nuspręsti, kaip eisime į priekį, ir tai įkvėps mus dabar tęstiniam jūrų politikos įgyvendinimui.

Kalbant apie kai kuriuos sektorinius klausimus, Komisija palaiko tai, kad Parlamentas vis daugiau dėmesio skiria jūrų politikos aplinkos dimensijai, o ypač klimato kaitos iššūkiams, ir laukia klimato kaitos strategijos priėmimo 2008 m., kuomet bus sprendžiamos šios problemos.

Komisija taip pat palaiko tai, kad Europos Parlamentas pripažįsta jūrų transporto svarbą Europos ekonomikai, kad jis remia bendrą jūrų transporto regioną, intermodalinių jūrų greitkelių bei trumpųjų nuotolių laivybos uostų tobulinimą: visus projektus, kurių įgyvendinimą spartina Komisija.

Kalbant apie tyrimą, Komisija palaiko Parlamento paramą visapusiškos jūrinės tyrimo strategijos vystymui, kuri bus kertinis jūrų politikos akmuo, ir turi būti paruošta priimti iki 2008 m. vidurio.

Komisija palaiko teigiamą požiūrį, išreikštą pranešime dėl poreikio užtikrinti nuoseklumą žvejybos srityje. Šia kryptimi nuo Mėlynosios knygos priėmimo žengėme jau keletą žingsnių, tokių kaip komunikacijos ekosistemos požiūriu priėmimas 2008 m. balandžio mėn. ir dviejų pasiūlymų atmetimas iki šių metų pabaigos.

Be tokių minėtų klausimų kaip aplinka, jūrų transportas, tyrimai ir inovacijos, socialiniai aspektai, žuvininkystė ir energija, Komisija pritaria tam, kad regioniniam jūrų politikos aspektui per išskirtinę jūrų dimensiją, suteiktą ES jos didžiulės pakrantės, salų ir tolimiausių regionų, buvo suteikta ypatinga svarba, ir tai visiškai atitinka požiūrį, kad jūrų politika turi atsižvelgti į įvairius specifinius valstybių narių bruožus bei jūrų regionus, apimant pakrantes, salas ir labiausiai nutolusius regionus.

Ponai ir ponios, mes vis dar esame ankstyvose jūrų politikos įgyvendinimo stadijose, tačiau ir toliau padedant Parlamentui sieksime sustiprintų to įgyvendinimo priemonių. Pabaigoje leiskite man dar kartą padėkoti Europos Parlamentui ir atitinkamiems pranešėjams, už jų puikų darbą. Mes laukiame mūsų artimo dialogo su jumis tęsinio ateinančiais mėnesiais, ketindami įgyvendinti integruotą Sąjungos jūrų politiką, ir taip pat tikimės jūsų paramos įtraukiant būtent Europos jūrų regionus 2009 m. Jūros dieną.

  Sérgio Marques, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentas. – (PT) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, sveikiname Europos Komisiją bendradarbiaujant dėl Integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai ir dėl pasiūlyto veiksmų plano, įsteigiančio pirmus žingsnius, kurių tikslas – tos politikos įgyvendinimas.

Iš tiesų buvo žengta keletas žingsnių atgal nuo Žaliosios knygos iki dabartinės Mėlynosios knygos, ypač tokiose srityse kaip jūros panaudos planavimas, pakrančių apsauga, Europos vėliava ir Europos atstovavimas Tarptautinėje jūrų organizacijoje, tačiau, be abejo, buvo padaryta ir pažanga, ypač tokiose srityse kaip socialinė dimensija, investicijos, regionai, turintys prieigą prie jūros, ir jūros transportas. Bendras balansas yra teigiamas.

Gerbdami subsidiarumo principą, dabar mes turime praktiškai įgyvendinti veiksmingą integruotą jūrų politiką, užtikrinančią koordinaciją tarp įvairių sektorinių politikos sričių, suteikiančią laukiamą sinergiją ir tikrąją pridėtinę vertę. Tik šiuo būdu politika gali tapti reikšmingu instrumentu, gebančiu atlaikyti nuoseklaus vystymo iššūkius, konkurenciją, ekonominę ir socialinę sanglaudą Europoje.

Svarbiausia, kad Regioninės plėtros komitetas tikisi, kad integruota jūrų politika padarys labai teigiamą poveikį ES pakrantės regionų, salų ir tolimiausių regionų vystymui bei apsaugai.

  Pedro Guerreiro, Žuvininkystės komiteto nuomonės referentas. – (PT) Kalbėsiu labai trumpai, tačiau norėčiau pabrėžti, kaip vertinga buvo įtraukti Žuvininkystės komiteto pasiūlymus, kurie pažymi, kad pagrindinis integruotos jūrų Europos Sąjungos politikos tikslas žuvininkystės srityje turėtų būti šios pramonės modernizavimo ir nuoseklaus vystymo skatinimas, jos socialinio ir ekonominio gyvybingumo apsauga, išteklių nuoseklumas, maisto suverenumo ir saugos garantavimas, žuvies tiekimas visuomenei, darbo vietų išsaugojimas, ir žvejų gyvenimo sąlygų gerinimas. Pasiūlymuose taip pat pabrėžiama, kad sukūrimas daugiau ir geresnių darbo vietų jūrų srityje, ypač žvejybos pramonėje, taip pat priklauso nuo teisingų ir pakankamų pajamų žmonėms, dirbantiems toje pramonėje, užtikrinimo. Taip pat reikia mechanizmų žvejų, kuriuos paveikė atsargų atsigavimo planai, nuostoliams kompensuoti ir sustiprinti paramą moksliniams žuvininkystės tyrimams įvairiose valstybėse narėse, ypač pagal Septintąją bendrąją programą bei Bendrijos paramą tinkamoms įgulų gelbėjimo priemonėms.

  Georg Jarzembowski, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, mano frakcija visų pirma nori padėkoti pranešėjui W. Piecykui. Daugiau negu metus jis labai puikiai inicijavo diskusijas ir nurodė sunkumus. Nuoširdžiai dėkui, W. Piecykai!

Mes taip pat vieningai pritariame pranešimui. Tačiau, Komisijos nary, mes apgailestaujame, kad veiksmų plane per mažai praktinių priemonių. W. Piecyk jau nurodė, kad lieka neišspręstas visas aplinkosaugos problemų rinkinys. Nėra praktinių priemonių ir neaišku, kokį indėlį veikėjai – pavyzdžiui, laivų savininkai – įdeda kovojant su klimato kaita ir kaip jie pakelia pasaulio konkurenciją. Tai kyla iš tokių priemonių kaip sieros ir azoto oksidų mažinimas jūroje ir priemonių uostuose, pvz., žemės energijos panaudojimo.

Nuoširdžiai sakau, kad esu truputį nusivylęs. Kai Komisija sako, kad iškels pasiūlymus šiais klausimais rudenį, mes negalėsime jų įgyvendinti per šią Parlamento kadenciją. Gal galėtumėte užtepti daugiau sviesto ant žuvies, kaip sako hamburgiečiai, ir truputį viską paspartinti.

Antrasis punktas yra susijęs su jūrine stebėsena. Tikiu, kad mums ne tik tiesiog reikia pagerinto bendradarbiavimo tarp tautinių pakrančių apsaugų. Mums ne tik reikia sustiprinti FRONTEX, kuri sprendžia nelegalios imigracijos problemas, bet mums reikia Europos pakrančių apsaugos. Ilgus metus mums rūpi, kad visos veiklos, nesvarbu, ar tai būtų žvejybinė veikla, muitinės ar policijos darbas, būtų centralizuojamos valstybėse narėse, ir tam sukuriama galinga Europos pakrančių apsauga. Komisijos nary, ar Komisija šio Parlamento kadencijos metu iškels pasiūlymą apie pakrančių apsaugą, ar ne? 

Vienas paskutinis punktas, kuris yra naujas, tai pakeitimai dėl piratų. Turime suteikti geresnę apsaugą savo žvejybos ir prekybiniams laivynams tarptautiniuose vandenyse, ir todėl mums reikia tiek Europos, tiek pasaulinio lygmens veiksmų. Jūrų laisvė neturi tapti laisve piratams.

  Silvia-Adriana Ţicău, PSE frakcijos vardu. – (RO) Sveikinu mūsų kolegą W. Piecyką, kurį labai vertinu, ir džiaugiuosi, kad šiandien diskutuojame dėl jo pranešimo, kai yra pasirašoma Trišalė deklaracija, įsteigianti Europos jūros dieną, kuri bus švenčiama kasmet, gegužės 20 d.

Integruota Sąjungos jūrų politika turi užtikrinti sinergiją tarp ypač ekonomiškai svarbių sektorių: laivų statybos pramonės, jūrų ir upių transporto, uostų veiklos, žvejybos, energijos, turizmo, aplinkos apsaugos ir jūrų paveldo apsaugos. Kadangi nuo 2007 m. sausio mėn. 1 d. Sąjungos siena eina Juodąja jūra, tai Sąjunga turėtų ir šiame regione skatinti savo bendrą jūrų politiką. Yra koordinatorių TEN-T projektams vidaus vandenų transportui ir jūrų koridorių transportui. TEN-T tinklo plėtra susijusi su jūrų koridoriais. Deja, reikalavimai projektams, kuriuos Komisija pradėjo Europos jūrų koridoriams, nesusiję su Juodosios jūros regionu. Prašau Komisijos atlikti tyrimus ir projektus Juodosios jūros regionui, kuris taps strateginiu TEN tinklo regionu. Taip pat prašau Komisijos sudaryti konkrečių veiksmų planą deltos ir žiočių regionų apsaugai, ypač turiu omenyje Dunojaus deltą.

  Paweł Bartłomiej Piskorski, ALDE frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, Komisijos nary, taip pat norėčiau pasveikinti W. Piecyką su puikiu pranešimu. Svarbu, kad mes diskutuojame šiuo simbolišku momentu, tačiau aš labiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į praktinius šio pranešimo aspektus. Iš tiesų tai didelis anachronizmas, kad tarp kitų Europos politikos sričių, įgyvendinamų mūsų Bendrijoje, jūrų reikalai buvo atidėti į šoną ir jų neapėmė visos Bendrijos politika.

Norėčiau pabrėžti, kad tai ne individuali sritis; tai labai plačią dimensiją turinti sritis, kaip parodyta šiame pranešime. Ji turi ekonominę dimensiją; daug žmonių pragyvena iš jūros ir dirba ten. Ji turi labai stiprią socialinę dimensiją, į kurią privalome atsižvelgti, kai kalbame apie šios pramonės pertvarkymą, kai kalbame apie tai, ką daryti su tais žmonėmis, kurių pragyvenimo šaltinis – jūra. Mūsų diskusija turi labai svarbią aplinkosaugos dimensiją, kuri ypač pabrėžiama šiame pranešime, ir norėčiau už tai taip pat padėkoti pranešėjui. Taip pat svarbi ir regioninė dimensija; mes neturime pamiršti, kad regionai, pragyvenantys iš jūros ir esantys šalia jūros, sudaro labai nemažą mūsų Bendrijos dalį.

Taip pat norėčiau pabrėžti šioje diskusijoje kilusį klausimą, kad mes visada laikome savo darbą ir diskusiją tam tikru turiniu ir raginimu Komisijai. Mes išryškiname tam tikrus atsakymus, keliame klausimus, išryškiname savo abejones ir daug ko tikimės iš Komisijos, laukdami kuo greitesnių atsakymų dėl specialių sprendimų.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad daugeliui šalių tai pirminės svarbos reikalas, svarbus tiek pat, kaip ir kitos Europos politikos sritys, tokios kaip žemės ūkio politika.

  Margrete Auken, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DA) Ponia pirmininke, pastangos atitraukti laivybos pramonę nuo senamadiškos pažiūros, kad jūra nušluoja visus kelius, kol kas žlugo. Ne, jūra prisimena taip pat gerai, kaip dirvožemis ir oras, kaip augalai ir gyvūnai ar žmogaus kūnas, ir laivybos pramonės indėlis į taršą lieka milžiniškas. Įsivaizduokite, jei priverstume didesnes laivybos tautas TJO laikyti aktyvia veikėja kovoje už pasaulio aplinkos išsaugojimą, užuot naudojus TJO geroms iniciatyvoms stabdyti, kaip tai daroma dabar. Šis W. Piecyko pranešimas yra puikus priedas prie mūsų ankstesniųjų pasiekimų Parlamente, tačiau tikiu, kad mes galime tai dar labiau sustiprinti, gaudami paramą mūsų pasiūlytam pakeitimui taip, kad laivyba būtų, be abejonių, įtraukta į CO2 kvotos prekybinę schemą. Mes jau įtraukėme aviaciją. Laivybai vienintelis loginis ir apsiginantis požiūris yra taip pat teikti indėlį. Todėl, ponai ir ponios, pritarkite 1 pakeitimui, kad Jūrų išmetamųjų teršalų prekybos schema būtų įtraukta į pranešimą.

  Seán Ó Neachtain, UEN frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, iš pradžių norėčiau pasveikinti W. Piecyką su šiuo pranešimu. Esu kilęs iš salos ir labai gerai suprantu jūrų tyrimo ir pažangos svarbą.

Manau, šios dienos pranešimas mums suteikia didelį privalumą to siekiant. Mes nesame labai patenkinti bendra jūrų politika Airijoje, tačiau dar daugiau dalykų yra pavojuje. Neseniai su Žuvininkystės komitetu apsilankėme mano regione ir pamatėme, kokį puikų darbą dirba Jūrų institutas Oranmore, Galvėjaus grafystėje. Kartu su kitais institutais, tokiais kaip Jūrų institutas, mes gebėsime skatinti reikalingą tyrimą visoje Europoje taip, kad mėlynoji revoliucija, apie kurią taip daug kalbame, subrandintų vaisius ir padėtų mūsų planui.

  Pedro Guerreiro, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Kalbėsiu trumpai, pabrėždamas, kad bet kokia iniciatyva jūrų politikoje turi gerbti valstybių narių suverenumą, o tai siejama su jų teritoriniais vandenimis ir išskirtinėmis ekonominėmis zonomis.

Noriu pabrėžti, kad Portugalijos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje teigiama, kad valstybė negali perleisti jokios Portugalijos teritorijos dalies ar jai priklausančių suverenių teisių, įskaitant gretimus jūros dugno plotus. Dar daugiau, labai svarbu pagerinti jūreivių darbo sąlygas, užtikrinant darbą, vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo paisymą, darbo valandų sutrumpinimą, nereikalavimą daugybės gebėjimų, apsigynimą nuo bet kokios atnaujintos pastangos liberalizuoti uostų paslaugas ES lygmeniu, ypač kas siejama su Bendrijos vidaus laivyba; „rimta finansinė bazė“ jūrų politikai neturėtų būti kuriama iš Europos žuvininkystės fondo ir bendros žvejybos politikos lėšų, bet turi remtis principu, kad nauji prioritetai reikalaus naujų finansinių išteklių.

  Fernand Le Rachinel (NI). – (FR) Ponia pirmininke, ponai ir ponios, sveikinimai W. Piecykui už jo puikų pranešimą apie Integruotą jūrų politiką ir mano kolegai G. Jarzembowskiui už jo tinkamas pastabas.

Ponia pirmininke, šis pranešimas yra labai vertingas, nes apima įvairius šios politikos aspektus: aplinkos apsaugos, ekonominį, socialinį ir saugumo aspektus. Ypač norėčiau paminėti problemas, susijusias su nelegalia imigracija, terorizmu bei kontrabanda, kurios kyla visoje 320 000 kilometrų ilgio Europos pakrantėje. Naujosios valstybės narės, turinčios pakrantę, turi pradėti savo jūrų priežiūrą ir kontrolę. Kuo greičiau jos turi pradėti bendradarbiauti su tomis šalimis, iš kurių kyla šie nelegalūs veiksmai.

Taip pat tiesa, kad moksliniai atradimai, ryški technologijų pažanga, globalizacija, klimato pokyčiai ir jūrų užterštumas labai keičia Europos santykį su jūromis ir vandenynais, ir tai kelia daug iššūkių ir problemų.

Tačiau esu nusivylęs, kad mums siūlomame tekste smulkiau neaptariama uostų ir žuvininkystės politika. Kaip žinome, šios sritys yra ypač jautrios. Prancūzijoje profesionalūs žvejai blokuoja Atlantą, Lamanšo sąsiaurį ir Viduržemio jūros uostus, atsakydami, žinoma, į staigų dyzelinio kuro kainų šuolį ir į Briuselio nustatytas kvotas.

Šis sektorius išgyvena tiek struktūrinę, tiek ekonominę krizę. Žuvininkyste užsiimantys verslininkai nebenori investuoti į savo laivus, taigi laivynas sensta. Prancūzijos žvejybiniai laivai yra maždaug 25 metų senumo. Vis mažiau žmonių renkasi žvejo profesiją dėl jos apribojimų.

Ponia pirmininke, integruotoje jūrų politikoje reikia atkreipti dėmesį į šiuos sektorinius svarstymus bei problemas, ir greitai keisti kryptį, vedančią į lėtą ir skausmingą žvejybos sektoriaus išnykimą.

  Luís Queiró (PPE-DE). – (PT) Ponia pirmininke, ponai ir ponios, pone W. Piecykai, bet kas einantis pro Berleimonto pastatą šiuo metu pamatytų didelį reklaminį skydą, kuriame parašyta „Galimybių vandenynas“, ir tai siejama su Europos jūros diena (kuri yra šiandien), taip pat su Europos jūrų politika.

Europos Komisija visiškai teisi ir aš taip pat tikiu, kad investicijos, kurias mes tvirtai apsisprendėme skirti jūrai, gali suteikti puikią galimybę atsakingai ir konkurencingai pasinaudoti šiais milžiniškais ištekliais.

Deja, pasaulis kupinas nepanaudotų galimybių bei sugriuvusių gerų idėjų. Tokia lemtis neturi ištikti Europos jūrų politikos. Mes negalime arba tiksliau mums neturi pritrūkti valios ar gebėjimo vykdyti šią politiką, kaip visiškai teisingai nurodė G. Jarzembowski.

Mūsų tikėjimo šios iniciatyvos potencialu energija neturi būti iššvaistyta pusiau priimtoms priemonėms ar tik bendrai skambančių idėjų, kurios iš esmės nėra tiek ambicingos, kiek mes norėtume, skleidimui.

Mūsų kelias į sėkmę reikš: ryžtingas investicijas į mėlynąsias technologijas; regionų, turinčių prieigą prie jūros tinklo, skatinimą, kad būtų įgyta geriausia praktinė patirtis ir išvystytos moderniausios technologijos, kaip galima labiau panaudoti jūrą kovoje su klimato kaita ir naudotis ja kaip atsinaujinančios energijos šaltiniu, skatinti jūrų transportą ir pakrančių turizmą, pripažinti jūrų regionus, ypač tolimiausius, ir jų svarbą, apsisaugant nuo nelegalios imigracijos, nelegalios prekybos, kontrabandos bei teroristų grėsmės. Žinoma, privalome užtikrinti strategišką ir integruotą viziją bei nuoseklų šių politikų finansavimą.

Todėl kreipiuosi dabar tiesiogiai į Komisiją ir į savo bičiulius narius, norėdamas pasakyti, kad čia išreikštas siekis negali būti mažesnis negu siekis sukurti dar vieną Europos interesų centrą, pagrįstą integruota jūrų politika.

Komisijos nary, antrą kartą neįmanoma įbristi į tą pačią upę. Tik svarstau, ar Europos Komisija ir šis Parlamentas gebės atlaikyti savo pačių iššūkį.

  Robert Navarro (PSE). – (FR) Ponia pirmininke, vienas iš pirmosios Europos jūros dienos, kurią mes šiandien švenčiame, tikslų yra iškelti jūros profesijų įvaizdį, atkuriant jų ateities perspektyvas. Šalia šių profesijų darbo ir įdarbinimo sąlygų pagerinimo, ir naujo karjeros planų apibrėžimo, reikia atsižvelgti į daugelį struktūrinių sąlygų.

Šiandien visoje Prancūzijoje nevilties apimti žvejai blokuoja uostus, nes jie nebetiki ateitimi. Šalia žuvininkystės apribojimų dėl žuvies išteklių išsaugojimo – principas, kuriuo aš neabejoju, nors tikrai nesu tikras dėl jo teisingumo – kylančios kuro kainos jiems taip pat grasina bankrotu.

Tai jau problema Prancūzijoje, tačiau panašu, kad artimoje ateityje ji pasklis ir į kitas Europos dalis. Europos Sąjunga gali ir privalo veikti šioje srityje remdama, perkurdama ir skatindama švaresnio degimo, našiau naudojančius kurą laivus. Kaip skubaus reikalo atveju, ji taip pat privalo padėti išsilaikyti įmonėms, paveiktoms šios ekonominės krizės. Aš pabrėžiu šį paskutinį punktą, nes negalime leisti, kad ši pirmoji Europos jūros diena piliečių mintyse sutaptų su visos pramonės šakos pabaiga.

  Anne E. Jensen (ALDE). – (DA) Ponia pirmininke, W. Piecyko pranešime nurodoma, kad reikia imtis konkretesnių veiksmų, kalbant apie jūrų politiką, ir aš tvirtai tam pritariu. Niekur taip nereikia tokios patrauklios jūrų politikos kaip Baltijoje. Tai ES labiausiai užterštas jūrų regionas, labai teršiamas tiek žemėje, tiek iš laivų. Be to, ant jos dugno guli buvusių karų amunicija. Baltijoje turi būti švaresnė aplinka ir mes taip pat norėtume pamatyti stipresnį ekonominį to regiono vystymą, žengiant kartu link pakrančių laivybos eismo, sumažinančio kelių eismą, įgyvendinimo. Dar reikia rasti sprendimą apriboti teršalų išleidimą iš laivų, kuris netrukdytų pakrančių laivybos vystymui. Tikiu, kad kelias pirmyn slypi metodologinėje laisvėje pasiekti politinius tikslus dėl teršalų kartu su finansiniais instrumentais. Tikiuosi, kad šioje Baltijos strategijoje Komisija sustiprins darbą, kad pagerintų aplinką ir mokytųsi iš pilotinių projektų, kuriuos Parlamentas įtraukė į šių metų biudžetą.

  Ian Hudghton (Verts/ALE). - Ponia pirmininke, aš atstovauju Škotijai, vienai pagrindinių Europos jūrinių valstybių. ES turi maždaug 68 000 km pakrančių; Škotijai priklauso maždaug 11 000 km iš jų. Taigi jūrinių interesų požiūriu Škotija yra Europos centre. Iš jūrų strategijos ir politikos galime gauti daug naudos ir prie šios strategijos bei politikos daug prisidėti.

Mūsų vandenys turtingi mineralų, energetinių ir biologinių išteklių, mūsų vietovė ideali – Europos ir platesnio pasaulio jūrinės veiklos centras. Jūrinės valstybės turi savų strateginių ir politinių prioritetų savo ištekliaus – jūros atžvilgiu. Bet kuria ES politikos priemone jūrinėms valstybėms turėtų būti padedama siekti savo tikslų – finansuojami moksliniai tyrimai, padedama plėtoti naujus prekių ir keleivių gabenimo maršrutus, remiamos energetinės jungtys, gerinama laivų sauga ir energetinis efektyvumas.

Norėčiau pacituoti W. Piecyko pranešimo 34 dalį, kurioje teigiama: „reiktų tobulinti integruotą ES jūros politiką, kad būtų išvengta tokių BŽP trūkumų, kaip per didelė centralizacija“. Kitaip tariant, Kurti vertę, o ne perimti valdymą teisinantis kompetencija.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL). - (EL) Ponia pirmininke, Komisijos komunikate dėl jūrų politikos Europos Sąjungai siekiama užtikrinti šiame sektoriuje dirbančių laivų savininkų ir monopolinių grupių veiklos pelningumą.

Ką galima pasakyti apie pasiūlymus dėl integruotos jūrų politikos?

Pirmiausia, jais skatinamos naujos privilegijos ir Bendrijos bei komercinių teisės aktų tarptautinės sistemos pokyčiai. Be kitų dalykų, jais kurstant nesantaiką kuriamos laivybos pramonės darbuotojų ir salų regionų gyventojų socialinės problemos.

Antra, jūrų politika suplakama su transporto ir su juo susijusių sektorių politika.

Trečia, iš esmės keičiama mokymo sistema ir darbo santykiai, kad darbo jėgą būtų galima pakeisti pigesne. Intensyvinamas darbo krūvis, rizika žmogaus gyvybei ir aplinkai.

Ketvirta, uostai išparduodami verslo grupių monopolijoms.

Penkta, prisidengiant kova su terorizmu stiprinamos represijų priemonės.

Šešta, patogios šalies vėliavos yra konkurencingumo ir darbo jėgai priešiškos ES jūrų politikos simboliai. Ne veltui 68 % Graikijos savininkų laivų ir 85 % Vokietijos laivybos pajėgumų plaukioja su užsienio valstybių vėliavomis, nors iš tikrųjų bazuojami ES šalyse.

  Ashley Mote (NI). - Ponia pirmininke, mano Pietryčių Anglijos rinkimų apygardai priklauso daugiau kaip pusė Lamanšo sąsiaurio (angl. English Channel) pakrančių. Šie vandenys taip vadinami jau ne vieną šimtmetį.

Vis dėlto naujausiuose Arch Manche regiono žemėlapiuose Lamanšo sąsiaurio pavadinimas keičiamas į „Didžiąją Šiaurės jūrą“, o Bristolio kanalas vadinamas „Keltų jūra“. Kieno leidimu jūrinės mylios šiuose žemėlapiuose staiga tapo kilometrais?

Galite manyti, kad šie dalykai menki, tačiau tik ne ten, iš kur aš kilęs. Komisija visiškai nesuprato šios nepagrįstos ir absurdiškos nesąmonės poveikio salos valstybei ir prisišauks laiką, kai Jungtinė Karalystė išstos iš ES ir kartu pasiims savo „klubo abonentinį mokestį“ – 1.5 mln. svarų per valandą.

  Struan Stevenson (PPE-DE). - Ponia pirmininke, turime Jūros dieną, integruotą jūrų politiką, Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinį direktoratą. Tikrai daug nuveikėme ir manau, kad turime šio Parlamento vardu pasveikinti Komisijos narį ir Willį Piecyką už sunkų darbą ir pastangas siekiant šio tikslo.

Europos jūriniai interesai turi poveikį milijonų mūsų piliečių gyvenimui ir profesijoms. 90 % mūsų išorės prekybos ir 40 % vidaus prekybos vykdoma per Europos uostus. Dėl globalizacijos ji tik augs. Jei atsižvelgsime į visus pakrančių ir atokiausius regionus, turime 320 000 km pakrančių, kuriose gyvena trečdalis visų ES gyventojų. Veikla jūroje grindžiamos pramonės šakos, paslaugos ir kita pakrančių regionų veikla teikia 40 % mūsų BVP. Nuo savo jūrų išteklių priklausome ne vien prekybos srityje: mūsų jūros – maisto, energijos, mineralų ir poilsio šaltinis.

Jūra – taip pat svarbus klimato reguliatorius, jau matėme, kokį poveikį klimato kaita padarė žuvų ištekliams. Kai vis labiau reikia sveiko jūrų baltymo, žuvų ištekliai toliau mažėja. Dabar iš ES nepriklausančių valstybių turime importuoti daugiau kaip 50 % savo suvartojamos žuvies. Kritikai visada bando kaltinti žvejus už per didelį jūrų išteklių išnaudojimą, bet atitinkamą poveikį turėjo ir pasaulinis atšilimas, aplinkos tarša ir daug kitų veiksnių.

Jeigu norime patenkinti visus Europos jūrinius interesus ir įgyvendinti švarių, sveikų, saugių, produktyvių ir biologiškai įvairių vandenynų ir jūrų viziją, turime įgyvendinti valdymo planą, kuriuo kiekvienoje srityje siekiama tvarumo. Būdas tai padaryti – perduoti daugiau valdymo pareigų regioninėms patariamosios taryboms.

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE). – (PT) Pirmiausia norėčiau pasveikinti Komisijos narį ir Komisiją už pateiktą pasiūlymą, priimtą metodiką, o W. Piecyką – už puikų darbą ir atvirumą rengiant šį puikų pranešimą.

Būdamas senos jūrinės valstybės Portugalijos ir nuošalaus, atokiausio regiono Madeiros gyventojas, tvirtai remiu šį pranešimą, nes juo, be kitų būtinų aspektų, užtikrinamas deramas atokiausių regionų pripažinimas veiksmingai įgyvendinant jūrų politiką – atsižvelgiama į šių regionų padėtį ir didelę patirtį naujovių, mokslinių tyrimų, aplinkos ir kitose srityse.

Antra, remiu jį todėl, kad juo siekiama užtikrinti geresnį jūrų išteklių valdymą, tvarų jų naudojimą ir deramai kovoti su klimato kaita, stiprinti pakrančių vietoves, teikti paramą ekologiškam jūrų transportui ir veiksmingai uostų politikai, jūrų moksliniams tyrimams, propaguoti socialines teises laikantis iš anksto sutartų tarptautinių reikalavimų, skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, remti turizmą – vieną svarbiausių šioje jūrų politikoje įvardijamų veiklos sričių.

  Bogusław Liberadzki (PSE). – (PL) Ponia pirmininke, norėčiau pareikšti padėką už W. Piecyko darbą. W. Piecykai, mes įpratome iš Jūsų tikėtis labai gerų pranešimų, ir šis pranešimas ne išimtis. Labai ačiū!

Mano apygarda – Ščecinas, Vakarų Pomeranija. Turime uostą, laivų statyklą, laivų savininkų, žvejų ir jūrų administraciją. Pirmiausia teigiamai vertinu deklaraciją, kuria paskelbiama Europos jūros diena. Antra, paskelbus šį pranešimą Ščecino ir Gdynios, taip pat Maltos ir kitų šalių laivų statyklų darbuotojai su naująja jūrų politika sies dideles viltis. Laivų statyba – pasaulinė pramonė. Mūsų laivų statyklos turi veikti panašiomis sąlygomis kaip ir kitur pasaulyje, kur dirba mūsų konkurentai.

Mums reikia (kreipiuosi į jus, Komisijos nary) išmintingos politikos ir sumanaus rūpinimosi Europos laivų statyklomis.

  Rosa Miguélez Ramos (PSE). - (ES) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, aš, būdama Europos ir Galicijos, jūrų regiono par excellence, pilietė labai didžiuojuosi puikiu pranešėjo, mano draugo Willio Piecyko darbu ir kartu su kitomis frakcijomis jam dėkoju, kad parėmė mano pakeitimus dėl gerokai padažnėjusio piratavimo jūroje – deja, naujienose pastaruoju metu vėl skelbta apie du užgrobimus.

Tiesa tai, kad mūsų rūpestį reikėtų išdėstyti rezoliucijoje, nes susiduriame su didele tarptautine saugumo problema, kurią reikia spręsti.

Per tokius išpuolius pastaraisiais 10 metų 3 200 jūrininkų pagrobti, 500 sužeisti ir 160 nužudyti.

Prašome labai paprasto dalyko: priemonės, kurią taikant bet kurios Bendrijos šalies karinis laivas tarptautiniuose vandenyse galėtų suteikti pagalbą Bendrijos laivams, ar tai būtų žvejybos, ar prekybos laivai. Prašome Europos paremti šią iniciatyvą Jungtinėse Tautose siekiant išplėsti jūrų teisę.

Ponios ir ponai, laimingos Europos jūros dienos!

  Jamila Madeira (PSE). – (PT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, po 2006 m. Žaliosios knygos paskelbimo dabar puikiame W. Piecyko pranešime svarstomas veiksmų planas papildytas priemonėmis, kurių bus imamasi pagal integruotą Europos jūrų politiką.

Todėl turime siekti bendros vizijos ne tik jūrų klausimu, bet ir stiprinti ryšius su pakrančių regionais, į šią viziją įtraukiant visus su jais susijusius dalykus: užimtumą, aplinkosaugos klausimus, regioninę plėtrą, ekonomikos vystymąsi, investicijas į jūrų mokslinius tyrimus ir kompetenciją, t. y. visą sektorinių politikos sričių spektrą, kuris, jeigu jo imsimės dabar, leis pasiekti didesnę sanglaudą ir politikos įgyvendinimo sėkmę, o kartu ir socialinį bei ekonominį tvarumą, kuris tiesiog būtinas.

Dėl tos pačios priežasties šiame pranešime pabrėžiama, kad moksliniai tyrimai ir naujovės turi atlikti pagrindinį vaidmenį didinant regioninės plėtros galimybes, kad jūrų politikos priemonėmis tiesiogiai arba netiesiogiai būtų remiama visa su šia plėtra susijusi arba jos poveikį patirianti veikla.

Alternatyvios judumo jūroje rūšys ir bangų energijos teikiamos galimybės – vieni iš jau plėtojamų žadėtų projektų, tikrai lemsiantys su ateities ekonominiais sprendimais susijusius didelius lūkesčius, todėl natūralu, kad jie tvarūs ir verti paramos.

  Paulo Casaca (PSE). – (PT) Ponia pirmininke, aš irgi norėčiau prisidėti prie kolegų EP narių, visiškai pagrįstai sveikinusių pranešėją W. Piecyką ir gyrusių jau atliktą Europos Komisijos darbą.

Jau ketveri metai, kai dabartinė Komisija paskelbė vienus iš svarbiausių politinių pažadų; pažymėtina, kad rengiamasi imtis labai svarbių veiksmų ir dėl to Komisiją reikėtų pasveikinti.

Vis dėlto norėčiau pabrėžti ekosisteminį požiūrį į jūrų politiką. Man toks požiūris atrodo gyvybiškai svarbus ir, kadangi pastebėjau, kad naujausiame Komisijos komunikate gana santūriai kalbama apie visišką įgyvendinimą atsižvelgiant į įvairioms Europos jūroms būdingas problemas, norėčiau pažymėti, kad atokiausių regionų klausimus turime spręsti atsižvelgdami į jų individualius ypatumus. Problemų dėl visiškai integruoto požiūrio nekyla ir raginčiau Komisiją kuo greičiau imtis aptartų veiksmų.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Jūrų transportas, uostai ir laivų statyklos – gana pamiršti sektoriai, tačiau turintys didelių galimybių augti. Plėtojant konkurencingą ir saugų jūrų transportą, uostus ir su jais susijusius sektorius reikia tinkamos koncepcijos, kuri užtikrintų didelę jūrų saugą.

Gabenimas jūra – energetiniu požiūriu daug efektyvesnė transporto rūšis negu gabenimas keliais. Todėl sudarykime Gdynios, Gdansko, Ščecino ir kitoms laivų statykloms galimybes plėtotis. Prisiminkime, kad 90 % išorinės ES prekybos ir beveik 40 % jos vidaus prekybos vykdoma per uostus.

Europa susijusi su jūra nuo pat savo egzistavimo pradžios. Taip ir turėjo būti, nes mūsų pakrančių ilgis – 70 000 km, jos tris kartus ilgesnės už Afrikos pakrantes. Daugelį metų jūra maitino mūsų protėvius ir buvo didelių pajamų šaltinis. Tokia pat padėtis ir dabar. Mūsų jūrų teikiamomis galimybėmis galime pasinaudoti tik vadovaudamiesi integruotu ir koordinuojamu požiūriu ir imdamiesi reikiamų veiksmų.

  Ioan Mircea Paşcu (PSE). - Ponia pirmininke, savo kalboje norėčiau pabrėžti du aspektus, kuriuos laikau labai svarbiais. Pirmasis – Dunojaus upė, kuri sąsajomis su abiem žemyno galais jungia Šiaurės jūrą su Juodąja. Jos teikiamos galimybės anaiptol nepanaudojamos, iš dalies todėl, kad padėtis Jugoslavijoje, kuri yra ties centrine upės dalimi, neleidžia imtis jokios iniciatyvos. Vis dėlto, kadangi galutinio sprendimo perspektyva tokia artima, būtų sunku pateisinti padėtį, kai nėra visapusiškos iniciatyvos paversti Dunojų pačiu svarbiausiu žemyno vandens keliu ir taip suteikti jo pakrantėms naują ekonominės plėtros pagreitį.

Antrasis aspektas iš esmės politinis. Jūrinė Sąjungos perspektyva svarbi ir šalims, kurios nėra valstybės narės. Todėl ES turi pasirūpinti, kad jos kaimynystės politika ir jos priemonėmis būtų siekiama plataus užmojo visapusiškos integruotos jūrų strategijos tikslų.

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). - (BG) Jūrų erdvė – būtent ta sritis, kur realiai taikoma dauguma integruotos politikos priemonių. Jūros – šalių, žmonių, veiklos ir politikos priemonių daugiapusių ryšių aplinka. Bulgarijoje sakoma: „Jūra suartina visa, kas tolima“. Pabrėžiu, kad Juodąją jūrą – rytinę sieną ir Juodosios jūros regioną reikėtų lygiomis teisėmis įtraukti į visas kitas jūrų politikos priemones.

Šiuolaikinis vystymasis jūrinėms šalims ir ne tik joms kelia didelius iššūkius. Reikia saugoti aplinką, vandenį, pakrančių regionus, biologinę įvairovę, galimybes žmonėms įsidarbinti, tačiau vardan visuomenės ir žmonių raidos jūrų išteklius reikia ir naudoti. Šioje politikoje yra daug gyvybiškai svarbių elementų. Atkreipiu Jūsų dėmesį į tai, kad reikia griežtai prižiūrėti jūrų transportą ir visus jūras kertančius energetikos projektus, užtikrinti tvarumą ir jūros išteklių atsinaujinimą.

  Catherine Stihler (PSE). - Ponia pirmininke, šiandien noriu pasidžiaugti, kad suvokiame bendro požiūrio į jūrų politiką svarbą. Norint išsaugoti bendrus jūrų ir vandenynų išteklius būtina susieti laivybą, klimato kaitą ir kovą su tarša.

Vis dėlto tikiuosi, kad kitais metais gegužės 20 d. galėsime pasinaudoti daug geriau, ir manau, kad kitais metais – 2009 m. Europos rinkimuose kiekvienas kandidatas, pasinaudodamas gegužės 20 d., galės pabrėžti mūsų jūrų, vandenynų ir pakrančių bendruomenių svarbą.

  Joe Borg, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, ponai ir ponios, besivystanti diskusija ir įdomūs Jūsų iškelti aspektai aiškiai rodo šio Parlamento įsipareigojimą toliau vykdyti integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai darbotvarkę.

Patikinu, kad Komisija irgi tvirtai laikosi šio įsipareigojimo. Daug kalbėjusiųjų iškėlė klausimą, kad mūsų pateikti pasiūlymai nepakankamai radikalūs, kad galėjome ir turėjome užsimoti dar plačiau. Šias pastabas priimu kaip tvirtą jūsų įsitikinimą, kad ši politika tikrai pavyks ir smarkiai pakeis milijonų su mūsų vandenynais susijusių Europos Sąjungos piliečių ir suinteresuotųjų subjektų veiklą.

Leiskite priminti, kad tai tik viso proceso pradžia ir kad šiuo etapu labiausiai turime stengtis užtikrinti, kad turėtume reikiamas trumpalaikes priemones, kuriomis šį procesą galėtume išvystyti ir nukreipti teisinga linkme. Tai – praėjusį spalio mėn. Komisijos patvirtinto veiksmų plano esmė.

Sutinku su L. Queiro, kad finansavimas – pagrindinis klausimas, nuo kurio priklausys, ar ši politika pavyks. Iki šiol lėšas sutelkdavome sutaupę kitose politikos srityse, pvz., žvejybos srityje. Tai darėme ne žvejybos programų sąskaita, bet iš santaupų ir nepanaudotų pinigų. Būsimo integruotos jūrų politikos finansavimo klausimas diskusijose ir būsimose finansinėse perspektyvose bus itin svarbus.

Leiskite pasisakyti keletu ką tik iškeltų klausimų, kuriais norėčiau nedelsiant pateikti pastabų. Beje, norėčiau jus patikinti, kad išsamiai atsižvelgsime į visus diskusijose paminėtus aspektus.

Laivų išmetamų teršalų tema norėčiau priminti, kad ką tik pasiektas svarbus susitarimas su Tarptautine jūrų organizacija (TJO) dėl SOx ir NOx. Dabar norėčiau daugiau dėmesio skirti CO2. Pirmiausia to turėtume siekti Tarptautinėje jūrų organizacijoje, o jeigu nepavyks, tada privalėtume veikti patys.

G. Jarzembowskio iškeltu klausimu dėl Europos pakrančių apsaugos tarnybos, kuriam skyriau ypač daug dėmesio, norėčiau pabrėžti, kad tai labai opus klausimas. Vis dėlto esu numatęs sukurti koordinuotą nacionalinių pakrančių apsaugos tarnybos arba stebėjimo sistemų struktūrą.

Kalbant apie pakilusias kuro kainas, noriu pakartoti, kad tai įvyko tikrai ne dėl kokių nors Briuselio priemonių. Tai – tarptautinė problema ir nauja tikrovė. Darome viską, ką galime, kad rastume tinkamus sprendimus, padėtume sektoriaus struktūroms ir pasirengtume prisitaikyti prie šios naujos tikrovės. Šiuo klausimu ką tik pasiekėme susitarimą su Prancūzija ir esu tikras, kad išsamūs šio susitarimo aspektai bus paskelbti ateinančiomis dienomis.

Piratavimo klausimu Komisija, žinoma, labai susirūpinusi, kad incidentų daugėja. Manome, kad ES valstybės narės, kovodamos su šia grėsme, privalo ir gali viena kitai padėti ir viena kitą remti. Laukiame tolesnių Tarybos ir pačių valstybių narių nurodymų.

Taip pat sutinku su tais, kurie ragino taikyti daugiau regioninių metodų, ir mes ta linkme dirbsime. Mūsų stebėjimo projektas Vakarų Viduržemio jūros regione būtent ir grindžiamas regioniniu metodu ir tikimės, kad jis bus pavyzdys, taikytinas ir kituose regionuose. Beje, mes pradėsime įgyvendinti jūrų politiką ir Baltijos bei Juodosios jūrų atžvilgiu, kurią šįryt minėjo ne vienas kalbėjusysis, taip, kaip ką tik pradėjome daryti Viduržemio jūros regione.

Neturiu laiko dėstyti jau atliktų ar trumpuoju laikotarpiu numatytų veiksmų žvejybos, pvz., IEU, struktūrinės žvejybos praktikos, ekosisteminio požiūrio, atliekų išmetimo į jūrą, uostų strategijos, jūrų transporto, jūrų mokslinių tyrimų, jūrų aplinkos, energetikos, valdymo, stebėjimo ar socialinės jūrininkų atskirties klausimais. Visus šiuos klausimus sprendžiame. Vis dėlto galiu užtikrinti, kad Komisija įsipareigojo šią politiką įgyvendinti pirmiausia kartu su Parlamentu, tačiau ir su valstybėmis narėmis bei suinteresuotaisiais asmenimis.

  Willi Piecyk, pranešėjas. − (DE) Ponia pirmininke, deja, būtent tai galiausiai ir yra problema. Tikiuosi, kad mane supras bent Komisijos narys.

Pirmiausia norėčiau padėkoti visiems dalyvavusiems diskusijoje. Esu įsitikinęs, kad, kaip išdėstė Komisija, integruota jūrų politika nuo laivų statyklų, laivų, uostų ir žvejybos mokslinių tyrimų iki turizmo gali būti didelė europiečių galimybė, jeigu jie ja pasinaudos. Komisijos nary, jūs girdėjote: Parlamentas visiškai remia drąsesnius, energingesnius Komisijos veiksmus. Žinau, kokių sunkumų jums kyla su Taryba, bet tai neturėtų jums sutrukdyti įgyvendinti savo idėjas ir jas propaguoti.

Pradėjote bendradarbiauti su TJO. Žinoma, gerai, jeigu TJO priėmė rezoliuciją kokiu nors klimato apsaugos ir jo kaitos mažinimo klausimu, bet žinote, kaip valstybėms narėms sunku pasirašyti TJO rezoliucijas.

G. Jarzembowski paminėjo pakrančių apsaugą. Tikiuosi, kad tai įgyvendinsime, jeigu įsitikinsime savo vyriausybę, kad ji pirmiausia įsteigtų savo pakrančių tarnybą. Komisijai tenka dar vienas neplanuotas darbas – šiuo klausimu atlikti nedidelį tyrimą.

Galiausiai dar per mažai žinome apie jūras. Todėl reikia, kad europiečiai, siekdami daugiau sužinoti apie jūras, atliktų daug mokslinių tyrimų ir skirtų daug lėšų, ir jeigu pasinaudodami Europos jūros diena to pasieksime, būsime nuveikę kažką gero. Kaip pasakė C. Stihler: Tikimės, kad kitais metais galėsime konstatuoti pažangą.

(Plojimai)

  Pirmininkė. − Diskusija baigta.

Dabar balsuosime.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. – (MT) Aš visiškai sutinku su pareiškimu, kad Europos jūros turėtų būti „švariausios pasaulyje, turinčios <...> pelningiausią ekonomiką, geriausius mokslinius tyrimus ir technologijas, šiuolaikiškiausią ir mažiausiai teršiantį laivyną, <...> ir naujoviškiausias idėjas“. Vis dėlto turime pripažinti, kad norint pasiekti šiuos tikslus Komisijos veiksmų planas dėl integruotos jūrų politikos turėtų būti daug platesnio užmojo.

Vis dėlto aišku, kad veiksmų plane per mažai praktinių priemonių, ir turime pripažinti, kad Europos jūrų politika neparengta klimato kaitos padariniams, ypač jūros lygio kilimui ir didesnei uostų bei pakrančių regionų potvynių rizikai.

Valstybės narės turi kuo labiau stengtis užtikrinti, kad Europos jūrų politika pastebimai padėtų mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Be to, jūros tarša iš žemėje esančių šaltinių sudaro didelę bendros jūrų taršos dalį. Darau išvadą, kad siekdama tam pasirengti Komisija turėtų pateikti veiksmų planą, kaip mažinti taršą iš žemėje esančių šaltinių. Savo ruožtu, valstybės narės raginamos greitai perkelti šios srities teisės aktus į nacionalinę teisę.

  Rumiana Jeleva (PPE-DE) raštu. – Mes, Europos gyventojai, turime kuo labiau stengtis užtikrinti veiksmingą jūrų politiką, kuria būtų ginami jūriniai interesai ir į juos kreipiama pakankamai dėmesio.

Pranešime pabrėžiamos pavykusios sritys, bet nurodoma ir trūkumų.

Mano nuomone, siekiant užtikrinti pažangą svarbiausia koordinuotai bendradarbiauti, stiprinti regionines institucijas ir pakrančių bendruomenes. Šiuos vietos subjektus reikia įtraukti į visas naujas strategijas, nes būtent jie atsakingi už tikrąjį šių strategijų įgyvendinimą.

Aktyviau bendradarbiaujant pakrančių subjektams reikia daugiau nuveikti, kad pagerėtų vietos ekosistemų aplinkos apsauga.

Be to, siekiant išvengti laivų avarijų keliamos žalos aplinkai, pvz., kurią prieš keletą mėnesių sukėlė naftos tankeriai Juodojoje jūroje, turėtų būti nustatytos aiškios laivybos gairės Europos ir aplinkiniuose jūrų vandenyse. Tai reiškia, kad reikia aktyviau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kuriose vykdoma laivyba. Prireikus Europos Sąjunga turėtų būti pasirengusi padėti šioms šalims įgyvendinti griežtesnes gaires, kurias tikimasi netrukus parengti. Toks požiūris duos naudos mums visiems.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE) , raštu. – (PL) Ne visos ES valstybės narės ribojasi su jūra, bet visuotinai suvokiama, koks svarbus jūros išteklių naudojimas. Vertinama, kad jūrų pramonė, jūrinės paslaugos ir pakrančių vietovėse vykdoma veikla teikia 40 % bendro 27 valstybių narių Bendrijos BVP. Todėl tikimasi daugiau praktiškų veiksmų, kuriais, vadovaujantis Europos Komisijos Žaliąja knyga, būtų įgyvendinama integruota ES jūrų politika.

Matome, kaip stengiamasi geriau panaudoti pakrančių laivybos galimybes atlaisvinant antžeminius maršrutus; deja, mano šalies įnašas į šias pastangas neryškus. Vis dėlto atrodo, kad aplinkosaugos ir klimato prioritetai į antrą planą nustumia ekonomines problemas.

Ši tendencija būdinga visai ES politikai. Šiuos dalykus sunku vieną su kitu suderinti. Kylantis ginčas dėl saugomų Baltijos jūrų regionų – tik vienas iš pavyzdžių, kokia įtampa tarp ekonominių žvejybos pramonės interesų ir gamtos išteklių apsaugos aspektų. Lenkijos – iškilti bandančios šalies – požiūriu būtina rasti ekonomikos ir aplinkos pusiausvyrą.

Džiugu, kad pranešimas nagrinėjamas kartu pažymint pirmąją Europos jūros dieną. Vis dėlto svarbiau bendrąją jūrų politiką aprūpinti lėšomis ir teisinėmis priemonėmis taip užtikrinant, kad oficialios šventės nebūtų viskas, ką turime.

PIRMININKAVO: H. G. PÖTTERING
Pirmininkas

8. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkas. − Toliau – balsuoti skirtas laikas.

(Balsavimo rezultatai ir kita informacija: žr. protokolą)

8.1. Valstybių narių profesinio mokymo kvalifikacijų palyginamumas (A6-0132/2008, Jan Andersson) (balsavimas)

8.2. Veterinarijos ir zootechnikos sričių informacijos atnaujinimo ir skelbimo taisyklių supaprastinimas (A6-0160/2008, Neil Parish) (balsavimas)

8.3. Neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimas (kodifikuota redakcija) (A6-0152/2008, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg) (balsavimas)

8.4. Kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (A6-0145/2008, Pia Elda Locatelli) (balsavimas)

8.5. Bendrijos tabako fondas (A6-0164/2008, Sergio Berlato) (balsavimas)

8.6. PEACE programos vertinimas (A6-0133/2008, Bairbre de Brśn) (balsavimas)

8.7. Mėsos ir gyvulininkystės statistika (A6-0130/2008, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf) (balsavimas)

– Prieš balsavimą:

  Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, pranešėjas. − (DE)

Pone pirmininke, rengti šį pranešimą buvo tikrai malonu. Turinio požiūriu tai svarbus pranešimas, bet dabar nenoriu jo aptarinėti.

Diskusijos nebuvo, tad sutarėme, kad pateiksiu trumpas pastabas. Šis pranešimas susijęs su bendro sprendimo procedūra. Mes su Taryba nesutarėme dėl komitologijos procedūros. Natūralu, kad visi norėjome (o jūs buvote išsiderėjęs) per bendro sprendimo procedūrą taikyti reguliavimo procedūrą su tikrinimu – norėjome, kad Parlamentas galėtų įsikišti, kai keičiamos administracinės procedūros. Taryba norėjo iš mūsų tą teisę atimti. Mes su Taryba šiek tiek diskutavome ir galiausiai pasiekėme, ko norėjome. Jeigu Sutartis, kuri kažkada vadinta Konstitucija, įsigalios, komitologijos procedūrą reikės persvarstyti. Tada turėsime užtikrinti, kad vėl neįvyktų tai, ką Taryba daro dabar, ir kad šiuo klausimu neprarastume įtakos.

Tai sakau tam, kad frakcijos irgi nagrinėtų šį klausimą.

8.8. Valstybių narių užimtumo politikos gairės (A6-0172/2008, Anne Van Lancker) (balsavimas)

8.9. 2009 m. biudžetas: Parlamento sąmata (A6-0181/2008, Janusz Lewandowski) (balsavimas)

8.10. Prekyba žaliavomis ir pagrindiniais produktais (A6-0134/2008, Jens Holm) (balsavimas)

8.11. Atokiausi regionai (A6-0158/2008, Margie Sudre) (balsavimas)

8.12. 2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategija (A6-0155/2008, Lasse Lehtinen) (balsavimas)

– Prieš balsavimą dėl 3 pakeitimo:

  Lasse Lehtinen, pranešėjas. − Pone pirmininke, man pranešta, kad kilo painiavos dėl 3 pakeitimo teksto prancūzų kalba. Žodžiai „as appropriate“ netinkamai išversti į prancūzų kalbą. Norėčiau paprašyti, kad juos vėliau patikrintų ekspertai.

  Pirmininkas. − Tai bus padaryta.

8.13. Pažanga, padaryta siekiant lygių galimybių ir kovojant su diskriminacija ES (A6-0159/2008, Elizabeth Lynne) (balsavimas)

– Prieš balsavimą:

  Philip Bushill-Matthews, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, mūsų frakcija ketino pateikti tris papildomus vardinio balsavimo prašymus, bet dėl neaiškios priežasties jie jūsų nepasiekė.

Pone pirmininke, norėčiau, kad dabar šiuos tris prašymus užregistruotumėte – sekretoriate patikrinau ir man atsakė, kad galima prašyti tą padaryti šiandien. Tai – prašymai dėl 2 dalies, 4D pakeitimo; pradinio teksto 6 dalies; ir galiausiai prašymas po 36 dalies įtraukti mūsų 12 pakeitimą. Tikiuosi, įvertinsite, kad tai – labai opus klausimas, ir norėtume užregistruoti ne tik tai, kam nepritariame, bet ir tai, ko siekiame.

(Pirmininkas nustatė, kad šiam pakeitimui neprieštaraujama)

– Prieš balsavimą dėl 5 pakeitimo:

  Sophia in 't Veld Veld (ALDE). - Pone pirmininke, kalbėjome apie šalis, netinkamai įgyvendinusias ar netinkamai perkėlusias Kovos su diskriminavimu direktyvą, bet viena šalis jos apskritai neįgyvendino ir todėl norėčiau pasiūlyti šį pakeitimą žodžiu: „ragina Čekijos vyriausybę veiksmingai perkelti Užimtumo direktyvą, o Čekijos parlamentą – atmesti Čekijos prezidento veto.

(Pakeitimas žodžiu nepriimtas)

– Prieš balsavimą dėl 1, 16 ir 17 pakeitimų:

  Richard Howitt (PSE). - Pone pirmininke, aš labai trumpai: žinoma, pritariu jūsų teisei aiškinti taisykles, bet atrodo labai keista, kad PPE-DE frakcija nori pateikti vardinio balsavimo prašymus paskutiniu momentu, pasibaigus galutiniam terminui, teigdama, kad savo poziciją nori pateikti pozityviai, o jų pakeitimuose siekiama išbraukti – pabrėžiu, išbraukti – tam tikras šio pranešimo dalis. Manau, kad jie bando užpildyti spragas savo pačių frakcijoje, užuot iš tikrųjų bandę pasakyti ką nors pozityvaus kovai su diskriminacija paremti.

  Pirmininkas. − Pone Howittai, minėtojo balsavimo gal ir buvo paprašyta per vėlai, bet aš jūsų klausiau ir šiuo požiūriu jūs pavėlavote prašyti žodžio. Jeigu būtumėte paprašęs iš karto, galbūt būtume balsavę kitaip.

8.14. Integruota jūrų politika Europos Sąjungai (A6-0163/2008, Willi Piecyk) (balsavimas)

9. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Sergio Berlato (A6-0164/2008)

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, esama daug ginčų dėl tabako gamybos ir vartojimo. Turime žinoti, kad tabako auginimas Europos Sąjungoje tikrai neturi jokio poveikio mūsų piliečių suvartojamam tabako produktų kiekiui. Jeigu ribotume arba nutrauktume tabako gamybą Europoje, surūkomų cigarečių skaičius nesumažėtų. Būtų naudojamas importuotas tabakas. Visiškai pritariu, kad būtų kuriama visuomenės informavimo programa rūkymo pavojams skelbti, ir už ją turėtų mokėti cigarečių ir tabako gamintojai.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Aš remiu informavimo apie žalingą tabako poveikį kampanijas ir Europos Parlamento rezoliuciją dėl ilgalaikio plano šioms kampanijoms skirti 80 mln. EUR, šia suma mažinant subsidijas Europos tabako augintojams. Tai reikš, kad ES biudžetui neteks papildomos naštos. Nors neapdoroto tabako Europoje gaminama labai nedaug – tik 4 % pasaulyje pagaminamo kiekio, šio tabako importuojame daugiausia pasaulyje – daugiausia iš trečiųjų šalių, kur tabakas gaminamas vietos mastu daug mažiau negu Europoje reguliuojamomis tabako gamybos sąlygomis. Vis dėlto aš prieštarauju tabako gamybos subsidijavimui Europoje, ir ne vien iš principo: šiai sričiai skiriamas viešąsias lėšas kitur būtų galima panaudoti geriau.

  Katerina Batzeli (PSE). – (EL) Pone pirmininke, mes, Europos Parlamento PASOK frakcija, balsavome už S. Berlato’s pranešimą. Manome, kad visuomenę reikėtų ir toliau informuoti apie tabaką ir tabako produktus.

Turėtų būti taikoma panaši politika, kai savitarpio pagalbos lėšos skiriamos visuomenei informuoti su kitais produktais, pvz., mėsa ir riebalais, susijusiais sveikatos klausimais.

Be to, Graikijoje ir panašiuose regionuose, kur tabako auginimas radikaliai sumažėjo, nematome pagrindo, kodėl dabartinių subsidijų nebūtų galima tęsti iki 2013 m.

- Pranešimas: Bairbre de Brśn (A6-0133/2008)

  James Nicholson (PPE-DE). - Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau Parlamento atsiprašyti; būdamas šešėlinis pranešėjas, negalėjau dalyvauti vakar, nes laiku neįvyko mano skrydis. Už tai atsiprašau.

Pone pirmininke, apie Šiaurės Airijos taikos procesą daug rašyta ir tai – dar vienas su teisės aktų leidyba nesusijęs pranešimas. Klausimas, ar jis davė kokios nors naudos? Taip, davė. Tai reiškė, kad daugelis mažų Šiaurės Airijos grupių, ypač moterų grupių, galėjo pradėti darbą ir pateikti savo idėjas.

Ar pasiskirstymas buvo teisingas? Atsakymas: ne, nebuvo. Iš pradžių PEACE I tikrai nebuvo teisingas; PEACE II buvo geresnis. Laukiu, kad PEACE III būtų dar tobulesnis. Unionistų bendruomenės negauna joms teisėtai priklausančios dalies. Reikia labiau stengtis užtikrinti, kad tarpvalstybinės įstaigos laikytųsi regione susidariusios pusiausvyros. Kitaip joms nėra prasmės egzistuoti. Ryškus pavyzdys – ICBAN, tarptautinė įstaiga, kurios finansavimą, mano nuomone, reikėtų sustabdyti, kol ji neištaisys padėties.

Pone pirmininke, norėčiau atiduoti pagarbą daugeliui žmonių, kurie nuo pat PEACE programos pradžios skyrė laiko ir savanoriškai dirbo vardan didesnės visų gerovės, ir tikiu, kad Šiaurės Airija vystysis ir klestės. Žmonės nusipelno bent jau tiek, o aš įspėju saugotis regione vis dar veikiančių kenksmingų jėgų.

- Pranešimas: Anne Van Lancker (A6-0172/2008)

  Hubert Pirker (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, už šį pranešimą balsavau daugiausia dėl dviejų priežasčių: pirmiausia, šiame pranešime gana pabrėžtinai reikalaujama, kad valstybės narės galiausiai įgyvendintų Lisabonos strategiją, o kartu su ja – ir užimtumo politikos priemones, ir antra, joje reikalaujama valstybėse narėse įkurti geras ir finansiškai prieinamas vaikų priežiūros įstaigas. Tai – labai svarbi išankstinė sąlyga, kad būtų galima suderinti šeimos gyvenimą ir darbą. Tai ypač atitinka vienišų motinų interesus, nes taip sukuriamos užimtumo galimybės ir galima kovoti su skurdu. Tai – pozityvios strategijos, reikalingos norint tinkamas užimtumo politikos priemones paversti tikrove.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, užimtumas – mūsų pažangos rodiklis. Vis dėlto sunku nepastebėti tam tikrų trūkumų socialinės ir teritorinės sanglaudos srityje. Gerovės regionu laikomoje Europos Sąjungoje 80 mln. žmonių, t. y. 16 % visų ES piliečių, vis dar gyvena skurde arba jiems gresia skurdas. Daugelis darbo vietų yra prastos kokybės, jaunimui neįmanoma įsidarbinti, neįmanoma pratęsti daugelio patyrusių darbuotojų profesinio gyvenimo ar įdarbinti neįgaliųjų. Turime nepamiršti, kad būtent labiausiai atsilikę regionai turi spręsti didžiausias problemas. Didelis nedarbas, mažas pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų dalyvavimas darbo rinkoje, didelis skaičius ilgiau kaip 12 mėnesių nedirbančių žmonių, moterys, kurioms darbo rinkoje sunkiau negu vyrams – tai tik keletas problemų, kurias jiems reikia spręsti.

Lenkijoje ši padėtis aktuali Rytinės sienos regionuose. Pagirtina padėtis Čekijos Respublikoje: jie kliūčių darbuotojų judėjimui mažinimą paskelbė vienu iš būsimo pirmininkavimo Europos Sąjungai prioritetų.

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) A. Van Lancker pranešimą galima skaityti kaip gerų ketinimų ir norų katalogą. Geresnės moterų, neįgaliųjų ir imigrantų galimybės patekti į darbo rinką ir gauti geriau apmokamą darbą visada minimos vienu atsikvėpimu, nors tai susiję su trimis skirtingomis grupėmis. Iki 2010 m. Europos Sąjungoje penkeriais metais padidinti vidutinį pensinį amžių, sukurti puikias vaikų priežiūros įstaigas, visiems baigusiems mokyklą sudaryti galimybes susirasti darbą, užtikrinti darbo vietas žmonėms, nedirbusiems ketverius metus ir t. t.

Visa tai labai gerai, bet šiandien ne Kalėdos. Tai Parlamentas, ne Kalėdų karnavalas. A. Van Lancker turėtų žinoti geriau. Mes abu gyvename šalyje, kurios abiejuose regionuose, deja, 10 mln. žmonių tiesiog reikalauja visiškai kitokio požiūrio į užimtumo problemą. Mes daugiau nereikalaujame vienodumo Europos lygmeniu; priešingai, reikalaujame valstybėms narėms ir regionams suteikti galimybę greitai ir veiksmingai imtis konkrečių vietos lygmeniu reikalingų priemonių. Dėkoju.

- Pranešimas: Janusz Lewandowski (A6-0181/2008)

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Tai pradinis pranešimas apie Parlamento apskaičiuotas pajamas ir išlaidas, kuriame jaučiamas didelis šios institucijos pasitenkinimas savimi, o pradiniame pranešime turėtų būti kalbama priešingai.

Visi žino, kad šioje institucijoje mėtomasi pinigais. Dvi darbo vietovės kainuoja didžiulius pinigus, o tikros papildomos vertės neteikia. Kiekvienais metais neapsakomai didėja šios institucijos eksploatavimo išlaidos, šįkart užmaskuotos, tarsi tai būtų reikalinga įgyvendinant Lisabonos sutartį, kuri, mano žiniomis, dar net nepriimta.

Tada, žinoma, dar svarstomas naujasis Narių statutas, eurofanatikų prasimanymas, kuriuo siekiama dar labiau susilpninti Parlamento narių ir jų atstovaujamų žmonių ryšius ir kuris irgi daug kainuos, argi ne tiesa? Dėl šių ir daugelio kitų priežasčių su giliu įsitikinimu balsavau prieš šį pranešimą.

- Pranešimas: Margie Sudre (A6-0158/2008)

  Madeleine Jouye de Grandmaison, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, remiant mano frakcijai, kaip kompromisinį variantą pateikiau keletą M. Sudre pranešimo pakeitimų. Šie pakeitimai iš dalies įgyvendinti. Norėčiau padėkoti komitetui.

Pakeitimai susiję su papildomos atokiausių regionų teikiamos vertės kosmoso, atsinaujinančių energijos šaltinių, energetinės nepriklausomybės ir biologinės įvairovės srityje, viešųjų paslaugų svarbos užtikrinant atokiausių regionų vystymąsi pripažinimu, taip pat pripažinimu, kad atokiausi regionai nepakankamai integruojami į Europos mokslinių tyrimų erdvę, NET-BIOME programos pripažinimu, ir atokiausių regionų galimybe daug prisidėti nustatant tarptautinius prioritetus.

Vis dėlto esu nusivylusi, kad šiame pranešime nepakankamai integruotas visapusiško vystymosi socialinis ir kultūros skyrius ir kad neremiamos ir nepripažįstamos atokiausių regionų kalbos, nenumatytas vergijos ir kolonializmo mokslinių tyrimų finansavimas ir neginamos Gajanos čiabuvių teisės.

Taip pat esu nusivylusi, kad pranešime iš esmės neįsipareigojama stiprinti mokslinių tyrimų pajėgumų, kad jie atitiktų galimybes.

Esu nusivylusi, kad nepritarta mano pasiūlymui reguliuoti pašto ir telekomunikacijų tarp nacionalinių teritorijų ir atokiausių regionų kainodarą.

Vertindama taip pat nusivyliau, kad atmestas mano prašymas atlikti bendro cukraus ir bananų rinkos organizavimo socialinio poveikio ir poveikio aplinkai tyrimą.

Vis dėlto balsavau už šį pranešimą, nes jame pateikiama vertingos informacijos ir rezultatų apie atokiausius regionus.

- Pranešimas: Lasse Lehtinen (A6-0155/2008)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Norėčiau pratęsti mūsų vakarykštę įtemptą politinę diskusiją. Neremiu socialistų pasiūlymo dėl kolektyvinių teisių gynimo priemonių, nes, mano nuomone, būtų atsakinga palaukti poveikio tyrimų rezultatų, kad galėtume įvertinti kolektyvinių teisių gynimo priemonių veiksmingumą, ypač vartotojų patiriamų išlaidų požiūriu. Todėl šiandien noriu pareikšti protestą dėl netinkamų vakar per diskusiją mano kolegės EP narės E. Gebhardt pateiktų pastabų – ji balsuotojams sudaro įspūdį, kad tik socialistai gina vartotojų interesus, o demokratai – pramonės interesus. Tokia manipuliacinė politinė retorika ir demagogija nesusijusi su tikrove ir aš jai prieštarauju.

- Pranešimas: Elizabeth Lynne (A6-0159/2008)

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Su dideliu įsitikinimu balsavau prieš E. Lynne pranešimą, nes, mano nuomone, jis dar platesnis negu nesuskaičiuojama daugybė iki šiol Parlamento patvirtintų labai abejotinų pranešimų.

Parlamentas dar kartą plačiai atveria duris visas sritis apimančiai Europos kovos su diskriminacija politikai palikdamas vos vieną nepaliestą socialinę sritį. Aš tai šioje institucijoje sakiau anksčiau ir vėl pakartosiu: kova su diskriminacija, jeigu ji apskritai reikalinga, priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai, ir Europa šiuo klausimu neturi prisiimti policijos pareigūno ar minčių kontrolieriaus vaidmens.

Iš tikrųjų kiekvienas, atidžiai perskaitęs E. Lynne pranešimą, padarys išvadą, kad juo ne tiek kovojama su tikrąja diskriminacija, kiek dar labiau ribojama žodžio laisvė, o politinis korektiškumas paverčiamas teisiniu reikalu. Negaliu su tuo sutikti ir todėl su įsitikinimu balsavau prie šį pranešimą.

  Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, visi sutariame, kad prieš diskriminaciją reikia imtis visų galimų priemonių. Todėl savo įsitikinimą išdėstėme keturiose direktyvose. Dabar rengiama penktoji. Jai irgi bus pritarta.

Vis dėlto balsavau prieš šį pranešimą, nes jame pasirenkama bloga strategija – ne raginama įgyvendinti esamus įstatymus, o tuoj reikalaujama naujos direktyvos, naujų institucijų, naujos biurokratijos ir naujų tikrinimo procedūrų. Tai reiškia, kad siūlomi ne sprendimai, o kliūtys. Apskritai tai nepadeda naikinti diskriminacijos.

Visa mano delegacija laikosi kitokio plano. Mano delegacija norėtų, kad iš valstybių narių būtų pareikalauta įgyvendinti visas jau esamas dabartinės teisės priemones, užuot, kaip siūloma pranešime, darant antrą žingsnį, kol nežengtas pirmasis.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). – (PL) Pone pirmininke, žmogaus teisių laikymasis yra pagrindinis Europos bendrijos uždavinys. Gaila, bet Europos Sąjunga jį sprendžia anaiptol ne geriausiai. Padėtis šioje srityje nepasikeis po dviejų valandų trukmės diskusijų. Veiksmai, kurių ėmėsi Europos Komisija ir kitos atsakingos institucijos, irgi neteikia daug vilčių, kad padėtis pagerės. Europa ir likęs pasaulis vis dar kovoja su rasine, lytine, kultūrine ir nacionaline diskriminacija. Kiekvienais metais auga prekyba žmonėmis, įskaitant vaikus, dėl pinigų, dėl malonumo, dėl organų. Daugėja prievartos, o nukentėjusieji vis dažniau nusprendžia tylėti, nes nepasitiki valstybės teikiama pagalba.

Man kilo įspūdis, kad mes Europos Parlamente daugiausia dirbame įmonių, didelių bendrovių ir regionų naudai ir per mažai paprastiems žmonėms, kuriems svarbiausi argumentai – jų gyvenimo lygis ir lygios teisės. Mūsų veiksmai neduoda norimo poveikio; jais tik nuraminama sąžinė, kad manytume, jog kažką darome. Metas tam tikriems radikaliems pokyčiams.

Todėl balsuoju prieš šį pranešimą.

- Pranešimas: Willi Piecyk (A6-0163/2008)

  Erik Meijer, GUE/NGL frakcijos vardu. – Pone pirmininke, GUE/NGL frakcijai būdinga didelė tolerancija mažumos pozicijoms. Esama atvejų, kai šios mažumos šio Parlamento plenarinėje sesijoje nori parodyti, kad jų požiūris skiriasi nuo didžiosios mūsų frakcijos daugumos.

Tai pasakytina ir apie neseną atvejį, kai buvo balsuojama dėl mano pranešimo dėl Makedonijos ir Europos Sąjungos santykių. Mes suteikėme ribotą mūsų frakcijai skirtą laiką kalbėti vienam Graikijai atstovaujančiam mūsų nariui, kuris pareiškė, kad Europos Sąjunga negali priimti jokių naujų narių, nes tada geriau panaikinti pačią Sąjungą. Ši pastaba tikriausiai sukėlė nesusipratimą, priversdama manyti, kad mano frakcija nepalaiko pasiūlymų spartinti derybas su minėtąja šalimi kandidate. Ši pozicija – ne visos mūsų frakcijos, o tik Graikijos komunistų partijos požiūris. Visa mūsų frakcija ir didžioji šio Parlamento dauguma parėmė mano pasiūlymus.

Praėjusioje diskusijoje šįryt vėl pasikartojo toks pat atvejis. Apie W. Piecyko pranešimą dėl integruotos jūrų politikos kalbėjo du mūsų frakcijos nariai – Graikijai atstovaujantis A. Pafilis ir Portugalijai atstovaujantis P. Guerreiro. Jų atstovaujamoms partijoms labai svarbu gauti galimybę pasisakyti šiuo klausimu. Jų valstybės vidaus diskusijose šios dvi partijos linkę teigti, kad W. Piecyko pranešimas simbolizuoja viską, kas yra blogai jūrininkų ir uostų darbuotojų darbo sąlygų srityje, taip pat viską, ką galima susieti su NATO ketinimais jūrą panaudoti kariniais tikslais.

Šios frakcijos dauguma, įskaitant Vokietijos ir Nyderlandų delegacijas, mano, kad W. Piecyko pranešimas su šiais klausimais neturi nieko bendra. Mes du kartus pasisakėme už Uostų direktyvos numarinimą, bet apskritai nesame prieš jūrų politiką. Remiame W. Piecyko pasiūlymus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama naudingiems aspektams – aplinkai, pakrančių regionų apsaugai, švietimui ir darbo kokybei.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, už šį pranešimą balsavau dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, viena didžiausių problemų, su kuria susiduria Europa – klimato kaita. Tai turi tiesioginį poveikį jūrų regionams, ypač pakrančių regionams, kuriems gresia kylantis vandens lygis. Antra, spartus jūrų išteklių naudojimas, ypač per didelė žvejyba, ir klimato kaita dabar kelia didelę grėsmę jūrų aplinkai. Vandenynų ir klimato sąsajos apima didelę ES klimato politikos dalį. Trečia, beveik 80 % jūrų aplinkos taršos kilmė – antžeminė. Jūros dugne esančios laivų nuolaužos, karinės amunicijos ir cheminės ginkluotės liekanos ir kitos ekologinės grėsmės irgi turi didelę reikšmę. Ketvirta, intensyvi žvejyba suardė ekosistemos pusiausvyrą ir mažina biologinės įvairovės pastovumą. Penkta, vandenynai ir jūros atlieka svarbų vaidmenį Europos energetinio saugumo užtikrinimo strategijoje. Jie yra naftos ir dujų, taip pat atsinaujinančios energijos šaltinis. Jie taip pat yra energijos gabenimo priemonė ir maršrutas, todėl didina ir energetinį saugumą. Todėl turime sukurti tvarią jūrų ir vandenynų panaudojimo plėtros politiką.

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Jan Andersson (A6-0132/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš supaprastinta tvarka balsavau už savo Švedijos kolegos, nario Jano Anderssono pranešimą, kuriame patvirtinamas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, panaikinančio Tarybos direktyvą 85/368/EEB dėl Europos bendrijos valstybių narių profesinio mokymo kvalifikacijų palyginamumo. Šiame pranešime valstybės narės ir Komisija raginamos bendradarbiauti rengiant konkrečių profesijų Bendrijos lygmens darbo aprašymus ir tada valstybėse narėse pripažintas profesinio mokymo kvalifikacijas suderinti su darbo aprašymais, dėl kurių susitarta.

Kadangi šį sprendimą sunku taikyti, tikslinga jį panaikinti. Europos kvalifikacijų sistemoje (EKS) turėtų būti sprendžiamas panaikintiname sprendime nurodytų apribojimų klausimas ir daugiausia dėmesio skiriama kvalifikacijų skaidrumui gerinti, taip pat nustatomas decentralizuotas bendradarbiavimo metodas, atspindintis vis didėjantį Europos kvalifikacijų sudėtingumą. Vis dėlto šis nepalankus klausimas rodo, jog reikia aiškiau išdėstyti ir supaprastinti Bendrijos teisę, kad piliečiai galėtų ją suvokti ir ja naudotis kasdieniame gyvenime.

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Didėjantis užimtumas Europos Sąjungoje tiesiogiai sietinas su profesiniu mokymu ir apipusiu kvalifikacijų pripažinimu. Parėmiau J. Anderssono pranešimą, nes manau, kad ES valstybės narės turėtų sukurti bendrą profesinių kvalifikacijų tvirtinimo modelį nepaisant šalies, kurioje jos įgytos. Tai skatins darbuotojus nuolat gerinti įgūdžius, o studentus – studijuoti, įgyti naujos patirties, gerinti užsienio kalbų žinias įvairiuose Europos regionuose.

Būdamas Mažosios Lenkijos, trečio pagal studentų skaičių Lenkijos regiono, atstovas, taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad diplomų pripažinimas jaunimui ypač svarbus. Patirties užsienyje norinčiam įgyti jaunimui itin svarbūs visi akademiniai mainai ir galimybės lyginti kvalifikacijas.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Vienas iš keturių principų, kuriais grindžiama Europos Sąjungos bendroji rinka, susijęs su laisvu žmonių judėjimu. Laisvas žmonių judėjimas ES piliečiams teikia galimybę pradėti dirbti kitoje valstybėje narėje.

Vis dėlto esant skirtingoms švietimo sistemoms ir skirtingam profesinių kvalifikacijų reglamentavimui gali būti sunkiau rasti darbo pagal specialybes, kurių kvalifikacijas turime. Būtent todėl taip svarbu turėti galimybę palyginti įvairiose valstybėse narėse suteiktas profesines kvalifikacijas. Europos Komisijos ir pranešėjo požiūriu, Sprendimu Nr. 85/368/EEB, kuriuo reglamentuojamas šis klausimas, nesudarytos tinkamos sąlygos palyginti profesines kvalifikacijas, kad tai būtų naudinga kitoje valstybėje narėje darbo ieškantiems darbuotojams.

Tuo grindžiamas sprendimas jį pakeisti naujesne ir veiksmingesne priemone – Europos kvalifikacijų sistema, kurią taikant didinamas skaidrumas, remiamas kvalifikacijų perkėlimas ir lengviau įvertinti studijų rezultatus.

Džiaugiuosi, kad šį žingsnį plačiai remia įvairūs subjektai: socialiniai partneriai, pramonės ir sektorinės organizacijos, švietimo įstaigos ir NVO. Tai užtikrina, kad vykdomi pokyčiai bus visuotinai priimti.

Todėl pritariu, kad sprendimas būtų panaikintas, ir manau, kad EKS, priemonė, kurią taikant galima palyginti kvalifikacijas, suteiks žmonėms galimybę lengviau persikelti ir leis pasiekti Sprendimu Nr. 85/368/EEB neįgyvendintus tikslus taip užtikrinant didesnį darbuotojų judumą Europos darbo rinkoje.

  Katalin Lévai (PSE), raštu. − (HU) Aš balsavau už J. Anderssono pranešimą, nes manau, kad svarbu panaikinti visas galimas kliūtis derinti profesines ir profesinio mokymo kvalifikacijas. Svarbu panaikinti Tarybos sprendimą 85/368/EEB, nes jį įgyvendinant nesugebėta pasiekti profesinių ir profesinio mokymo kvalifikacijų palyginamumo.

Sprendimas dabar keičiamas kitomis, naujesnėmis ir veiksmingesnėmis Europos lygmens priemonėmis, pvz., Europos kvalifikacijų sistema (EKS). Kadangi EKS yra visą gyvenimą trunkančio mokymosi skatinimo priemonė, ji apima visų lygių kvalifikacijas nuo pasiektų įgyjant privalomąjį išsilavinimą arba suaugusiųjų išsilavinimą iki įgytų aukštojo mokslo įstaigose bei profesinio švietimo arba mokymo pagrindu. Todėl svarbu, kad valstybės narės švietimą laikytų kuo svarbesniu, nes tai – užimtumo pagrindas. Švietimas, bendrojo mokymosi ir kultūrinių žinių įgijimas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį kuriant tolerantišką Europos visuomenę. Kita karta turi išmokti ne tik efektyviai naudoti energiją ir saugoti aplinką, bet ir priimti bei gerbti skirtumus.

Išsilavinimas yra ir daugelio kitų dalykų pagrindas: jis teikia galimybę mažumoms, pvz., romams, išsaugoti savo kultūrą ir užtikrinti savo integraciją. Šiuo metu mažumų bendruomenėse vis daugėja išsilavinusio jaunimo, galinčio ginti savo interesus vietos institucijose ir valdžios įstaigose.

Kad tai taptų norma, turime plėtoti kalbų mokymą, daugiau dėmesio skirti mažumų kultūroms mokyklose, o pačios mažumos turi aktyviau imtis mokymo veiklos.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Praktiškai ne visada sugebėjome išspręsti visus abipusio profesinio mokymo kvalifikacijų pripažinimo sunkumus ir išsaugoti darbo kokybę nesukuriant nereikalingų kliūčių. Šiuo požiūriu nerimą kelia tai, kad Paslaugų direktyvoje užsienio paslaugų teikėjams suteikta tam tikra laisvė daryti, ką nori, nesant galimybių juos veiksmingai kontroliuoti ir esant neišaiškintoms galimybėms taikyti sankcijas, o šalies vidaus paslaugų teikėjai vis tiek turi griežtai laikytis teisės aktų ir standartų.

Po kelerių metų mūsų šalių vidaus įmonės, siekdamos nebankrutuoti nuo negailestingos konkurencijos, reikalaus persvarstyti užsienio įmonėms taikomas normas. Šia tvarka dar labiau skatinama konkuruoti kainomis – tai atsispindi atlyginimų, darbo sąlygų ir socialinio saugumo srityje. ES neturi teisės skatinti šią tendenciją dar ir „mėlynąja kortele“. Turime pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, žinoma, jeigu esame pasirengę mokėti jiems padorų atlyginimą.

- Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A6-0152/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo Lenkijos kolegės, EP narės L. J. Geringer de Oedenberg pranešimą, kuriuo per pirmąjį svarstymą, taikant bendro sprendimo procedūrą, patvirtinamas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria kodifikuojama 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyva 93/7/EEB dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo, iš dalies pakeista Direktyva 96/100/EB (1997 m. kovo 1 d. OL L) ir Direktyva 2001/38/EB (2001 m. liepos 10 d. OL L).

Esu nusivylęs, kad kodifikavimo procesas trunka taip ilgai; reikėtų nepamiršti, kad dar 1987 m. balandžio 1 d. Komisija nusprendė pavesti savo tarnyboms pradėti kodifikuoti visus teisės aktus ir šį darbą užbaigti vėliausiai iki jos 10-ojo keitimo, pabrėždama, kad tai antraeilis darbas ir kad tarnybos turėtų stengtis sukodifikuoti tekstus per dar trumpesnį laiką. Šiuos pavedimus (1992 m. gruodžio mėn. Edinburge) patvirtino tuometinis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

Galiausiai 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija tarpinstituciniame susitarime nusprendė taikyti paspartintą procedūrą.

  Nicodim Bulzesc (PPE-DE), raštu. − (RO) Balsavau už L. J. Geringer pranešimą, nes sutinku, kad iš valstybės narės teritorijos neteisėtai išvežti kultūros objektai turėtų būti grąžinami teisėtam savininkui.

Šiame pranešime remiama idėja priimti Europos direktyvą dėl administracinio valstybių narių bendradarbiavimo siekiant grąžinti neteisėtai išvežtus kultūros objektus nustatymo. Direktyvoje bus numatyta kiekvienoje valstybėje narėje sukurti centrinę instituciją, kuri spręstų tik šį klausimą ir bendradarbiautų su panašiomis kitose valstybėse narėse sukurtomis institucijomis ir Interpolu.

Kartu šia direktyva būtų galima supaprastinti šiuo metu Europos Sąjungoje taikomą administracinę procedūrą ir aš asmeniškai noriu, kad šis teisės akto projektas būtų įgyvendintas.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš pritariu teisės aktų, susijusių su neteisėtai iš valstybių narių išvežtais kultūros objektais, kodifikavimui. Esami teisės aktai buvo daug kartų keičiami ir svarbu, kad turėtume aiškią teisinę struktūrą, kurioje valstybės narės galėtų užtikrinti, kad pavogta kultūrinė nuosavybė būtų grąžinta.

Taip pat manau, kad kultūros objektai turėtų būti grąžinami valstybių narių vietos bendruomenėms, jeigu ši iniciatyva remiama vietos lygmeniu. Todėl, pavyzdžiui, visiškai pritariu, kad Leviso šachmatų figūros būtų grąžintos į Škotijos Vakarų salas, o Šv. Triniano salos lobis – į Šetlandą.

  Luca Romagnoli (NI) , raštu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš balsuoju už L. J. Geringer de Oedenberg pranešimą dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo.

Manau, jog būtina, kad valstybės narės turėtų galimybę kartu spręsti nacionalinių vyriausybių ginčus ir pripažinti, kaip svarbu kultūros lobius saugoti Europos lygmeniu. Kultūros lobiai ir meno kūriniai – valstybių narių piliečių palikimas. Piliečiai turi visas teises juos aplankyti ir jais gėrėtis.

Iš tikrųjų esama dešimtmečių senumo skandalų ir ginčų dėl pavogtų meno kūrinių. Manau, kad siekiant išspręsti šiuos atvejus būtina įsikišti Bendrijai.

  Toomas Savi (ALDE), raštu. − Nors balsavau už šį pranešimą, turiu atkreipti dėmesį į tai, kad pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo 13 straipsnyje teigiama, kad direktyva taikoma nuo 1993 m. sausio 1 d.

Leiskite priminti, kad 1940 m. Tarybų Sąjungai neteisėtai prisijungus Estijos Respubliką daug istorinių vertybių iš Estijos buvo perkeltos į skirtingas Tarybų Sąjungos vietas ir negrąžintos, tarp jų ir Prezidento vėrinys. Tikiuosi, kad Komisija to nepamiršo ir netrukus parengs pasiūlymą dėl direktyvos, kurioje būtų sprendžiamas iki 1993 m. vykusio neteisėto išvežimo klausimas.

- Pranešimas: Pia Elda Locatelli (A6-0145/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už savo Italijos kolegės, EP narės P. E. Locatelli pranešimą, parengtą taikant konsultavimosi procedūrą, dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės įsteigimo. Padaryti Europą kuro elementų ir vandenilio technologijų sričių pasaulio lydere – puiki politika.

Kuro elementai yra tylūs, efektyvūs energijos konverteriai, gerokai mažinantys šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymą. Jie teikia daug lanksčių galimybių, nes gali naudoti vandenilį ir kitas kuro rūšis – gamtines dujas, etanolį ir metanolį.

Tapo būtina įsteigti Bendrijos priemonę – bendrą technologijų iniciatyvą (BTI) siekiant kurti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes mokslinių tyrimų srityje pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą (7BP). Bendros technologijų iniciatyvos, daugiausia išplaukiančios iš Europos technologijų platformų (ETP) veiklos, atspindi tvirtą ES įsipareigojimą koordinuoti mokslinius tyrimus siekiant stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir įgyvendinti Europos konkurencingumo tikslus. Pritariu, kad daugiau pagalbos būtų teikiama MVĮ.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pritariu pranešėjai, kad turėtume taikyti specialiąją programą Bendradarbiavimas, kurioje kuro elementai ir vandenilis įvardijami kaip viena iš šešių sričių, kur pirmiausia turėtų būti įgyvendinamos BTI.

Šis pasiūlymas dėl Kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės įsteigimo išplaukia iš Europos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos darbo. Juo siekiama padėti įgyvendinti Aplinkosaugos technologijų veiksmų planą.

Kuro elementai – labai tylūs, itin efektyvūs energijos konverteriai, galintys iš esmės sumažinti bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų kiekį, nes gali naudoti vandenilį ir kitas kuro rūšis – gamtines dujas, etanolį ir metanolį. Vandenilio, kaip lanksčias galimybes teikiančios energijos perdavimo priemonės, naudojimas gali padėti didinti energetinį saugumą ir stabilizuoti energijos kainas, nes jį galima gaminti iš bet kurio pirminio energijos šaltinio. Vandenilis gali paįvairinti transporto kuro rūšis – juk dabar transportas priklausomas nuo naftos.

Nors kuro elementų ir vandenilio moksliniams tyrimams skirta daug viešųjų ES lėšų, nepanašu, kad šios technologijos į rinką pateks taip greitai, kaip norėtume.

  Teresa Riera Madurell (PSE), raštu. − (ES) Balsavimas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete man sutrukdė dalyvauti šioje diskusijoje, todėl norėčiau pagrįsti savo balsą už.

Parlamentas teigiamai įvertino šią BTI.

Ji labai susijusi su ES prioritetais − «energetika ir kova su klimato kaita.

Rengiant šį reglamentą labai padėjo patirtis, sukaupta plėtojant keturias ankstesnes BTI: Komisija jau žinojo mūsų rūpesčius dėl šių naujų priemonių – rūpesčius dėl finansavimo, dalyvavimo taisyklių, skaidrumo, taikymo pradžios, tęstinumo sąlygų.

Ši BTI gerai įvertinta ir už gerą pranešėjos atliktą darbą. Siūlomi pakeitimai: padaryti ES šių technologijų lydere, užtikrinti prioritetinę paramą ilgalaikiams moksliniams tyrimams, pritarti, kad naudojimo ir sklaidos taisyklės būtų pritaikytos prie dalyvavimo 7BP taisyklių, stiprinti Mokslinį komitetą, kuris turėtų nustatyti mokslinius prioritetus, reglamente nereikalauti, kad konsorciumo koordinatorius priklausytų pramoninei grupei. Visi šie aspektai stiprina Komisijos pasiūlymą.

Jeigu BTI įgyvendinamos laikantis tikslų, kuriems siekti buvo sukurtos, jos yra geros priemonės tobulinti mūsų Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos pajėgumus. Mūsų pareiga užtikrinti, kad taip ir būtų.

− Pranešimas: Sergio Berlato (A6-0164/2008)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Sveikinu S. Berlato pranešimą dėl galimybės pratęsti Bendrijos tabako fondo finansavimą iki 2012 m.

ES jaučia poreikį apsaugoti šį svarbų sektorių, nes visiškas subsidijų nebeteikimas padarytų didžiulę žalą gamybai ir neigiamai atsilieptų darbui su tuo susijusiose srityse.

Kai kuriose srityse tabakas sudaro 35 % žemės ūkio produktų eksporto, o potencialus gamybos sumažėjimas padarytų rimtą ekonominę ir socialinę žalą, ypač jei vietos ekonomika jau patiria sunkumų.

Svarbu pabrėžti tai, kad finansavimas, skirtas Bendrijos tabako fondui, bus panaudotas remti visas iniciatyvas ir švietimą bei informuotumo didinimo kampanijas apie rūkymo žalą.

Todėl tikiuosi, kad mano kolegos palaikys siūlymą plėsti prieš rūkymą nukreiptos komunikacijos fondą, tokiu būdu taip pat gindami vartotojo interesus.

  Bernadette Bourzai (PSE), raštu. – (FR) Bendrijos tabako fondas, finansuojamas perkeliant tam tikrą dalį paramos tabakui 2006 ir 2007 m., skatina iniciatyvas, skirtas didinti visuomenės informuotumą apie žalingus rūkymo padarinius.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas pasiūlė pratęsti finansavimą iki finansinės perspektyvos pabaigos ir padidino procentinio dydžio normą iki 6 %. Tabako vartojimas Europoje nepakito, o laipsnišką gamybos sumažėjimą Europoje pakeitė tabako importas.

Klausimas dėl BRO tolesnio taikymo tabakui ir todėl atidedamos 2004 m. reformos, kuri turėjo būti taikoma nuo 2010 m., turi būti lygiagrečiai keliamas per BŽŪP „medicininę apžiūrą“, nes nutraukimas sukels beveik visišką gamybos atsisakymą be atsinaujinančios alternatyvos ekonomikos ir darbo vietų požiūriu, o tai turės itin rimtų pasekmių su tuo susijusioms kaimo sritims, tačiau nepadarys poveikio visuomenės sveikatai.

Nemanau, kad kova su rūkymu ir pereinamojo laikotarpio pratęsimas, leisiantis Europos gamintojams rasti alternatyvų tabako auginimui ir sumažinti neigiamą poveikį mūsų sritims, yra visiškai prieštaringi.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Bendrijos tabako fondo finansavimas skirtas būtent skatinti informacijos iniciatyvas apie tabako gaminių sukeliamą žalą. Europos Komisijos pateiktame pasiūlyme numatoma perkelti sumą, lygią 5 % paramos tabakui, suteiktos 2008 ir 2009 kalendoriniams metams. Savo ruožtu, Parlamentas siūlo perkelti 6 % paramos tabakui, skirtos suteikti 2009–2012 m. periodu, laikydamas, kad parama gamintojams bus tęsiama.

Kaip žinome, Europos Komisija, deja, linksta atsisakyti paramos gamybai, kuri padėjo sumažinti Portugalijos tabako gamybą, nors tabakas vis dar yra importuojamas iš šalių gamintojų. Komisija vis dar sieja šį fondą su paramos tabako augintojams sistema, remdamasi tuo, kad tai vienintelis numatytas finansavimo šaltinis. Kadangi tai racionalu ir pagrįsta požiūriu, kad informacijos kampanijos ir toliau bus vertinamos, atrodo, jog pataisymai yra tinkamas dalykas.

Taip pat atrodo tinkama palaikyti neseną oficialų Komisijai pateiktą beveik visų tabaką gaminančių valstybių narių prašymą, kad Komisija pateiktų reglamento, pratęsiančio dabartinę paramos tabako gamybai sistemą iki 2013 m., pasiūlymą apsvarstyti kaip diskusijų dalį vykstant BŽŪP „medicininei apžiūrai“.

  Neena Gill (PSE), raštu. − Balsavau prieš šį pranešimą todėl, kad, kaip ir kažkas, nuo pat pradžių pasisakęs prieš subsidijas tabako gamybai, aš manau, kad būtų pražūtinga tęsti tabako subsidijas, palaipsniui jas mažinant nuo 2009 iki 2012 m.

Palaikau Europos Komisijos pasiūlymą, nurodantį, kad niekuo nepateisinama tabako subsidijas ir toliau sieti su tabako gamyba. Manau, kad Parlamento pranešimas, kuriuo bandoma vėl pradėti diskusijas apie laipsnišką subsidijų mažinimą nuo 2009 m., yra visiškai nepriimtinas.

Nematau jokio logiško paaiškinimo ir toliau remti tabako gamybą, ypač dėl neigiamų tabako pasekmių sveikatai ir sveikatos priežiūros išlaidų.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau prieš S. Berlato pranešimą apie Bendrijos tabako fondą. ES sutartinai su daugeliu valstybių narių siekė sumažinti tabako vartojimą tokiomis priemonėmis kaip tabako reklamos draudimas. Todėl bus didelė veidmainystė, jei ES ir toliau finansuos Europos tabako augintojus.

  Kartika Tamara Liotard, Erik Meijer, Esko Seppänen, Søren Bo Søndergaard ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Europos Parlamento sprendimu dėl Tabako fondo siūloma didinti žemės ūkio subsidijas tabakui. Mes balsuojame prieš tai, protestuodami prieš visą tabako subsidijų sistemą. Juokinga, kad ES finansiškai remia tabako auginimą, kad panaudotų šių pinigų dalį paremti veidmainiškoms kampanijoms prieš rūkymą. Visos žemės ūkio subsidijos tabakui turi būti nedelsiant panaikintos. Kampanijos prieš rūkymą yra naudingos, bet jas nesunkiai galima finansuoti kitais būdais.

  David Martin (PSE), raštu. − Sergio Berlato pranešimu apie Bendrijos tabako fondą siekiama vėl pradėti diskusijas dėl tabako subsidijų pratęsimo iki 2012 m. Ūkininkams ketinamos suteikti tabako subsidijos nepateisinamos žvelgiant tiek iš visuomenės sveikatos, tiek iš ekonominės perspektyvos, todėl jų pratęsimas tiesiog nebūtinas.

Iš tikrųjų, atsižvelgiant į ES poziciją dėl tabako, manau, kad pranešime pateikiami pasiūlymai yra ne tik veidmainiški, bet ir amoralūs. Todėl aš nebalsuoju už šį pranešimą.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau už S. Berlato pranešimą, kaip ir Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija/Šiaurės šalių žalieji kairieji. Tai užtikrina Bendrijos subsidijas tabako augintojams tolesniu periodu ir suteikia jiems apsaugą nuo nepalankios diskriminacijos lyginant su kitų žemės ūkio produktų augintojais, kurie ir toliau turi būti subsidijuojami. Ypač svarbu panaudoti visas galimybes, teikiamas esamų išteklių. Turime neleisti atsisakyti tabako auginimo ir sustabdyti masinį kaimo gyventojų išsikėlimą šiuo pereinamuoju derliui periodu.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. − (PL) Nors balsavimas dėl S. Berlato pranešimo buvo teigiamas, juo neišspręsta rūkymo ir tabako gamybos problema.

Galima sakyti, kad atidėjome sprendimą dėl šių svarbių reikalų keleriems metams. Ši problema nuolat vis iškils ir tebebus problema tol, kol žmonės ir toliau rūkys tabaką. Ją reikia spręsti, bet ne ūkininkų, apsiribojusių tabako gamyba ir gavusių deramas investicines sąnaudas, sąskaita.

Tabako augimas aprūpina pragyvenimu dešimtis tūkstančių šeimų, dažnai neturinčių jokio kito būdo gauti pajamas, pavyzdžiui, Lenkijos srityse su blogais dirvožemiais.

Todėl šiandien mums reikia strateginių sprendimų, priimtų viską apsvarsčius, o ne spaudžiant lobistams, kurie atstovauja tarpininkams ir prekybininkams, dirbantiems tarptautinėje sistemoje.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pasveikinti poną S. Berlato ir išreikšti savo palaikymą jo pranešimui.

Pranešimas ypač gerai subalansuotas ir yra retas ir teigiamas Europos Sąjungos žemės ūkio ir sveikatos politikos integracijos pavyzdys. Siūlant padidinti procentinio dydžio normą subsidijų, mokamų tabako augintojams, mažinimui ir teikiant papildomą daugiau kaip 81 mln. EUR finansavimą kampanijoms prieš rūkymą, pranešimu sugebama patenkinti abi stovyklas tam tikrų jautrių sričių klausimais.

Kita vertus, šiame pranešime siūloma tęsti iš dalies jungtinę pagalbą gamintojams neskiriant papildomų lėšų iš ES biudžeto ir neišskiriant jų iš kitų žemės ūkio sektorių, taip patvirtinant 2004 m. kovo mėn. Strasbūre Parlamento išreikštą poziciją.

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Turėtumėte žinoti, kad jau daug metų šis Parlamentas labai iškalbingai reiškė savo pastangas pabrėžti tabako rūkymo pavojus sveikatai.

Ir per visą tą laiką Europos Sąjunga teikė milijonus eurų palaikyti ūkininkus, auginančius būtent šį produktą.

Iš tiesų ypač veidmainiška vykdyti tokią politiką.

Žemės ūkio komiteto pranešimu vėl bandoma pradėti diskusijas apie tabako subsidijų pratęsimą iki 2012 m. Komisijos pasiūlymas, į kurį tariamai atsakant buvo sudarytas pranešimas, taip pat yra dėl Bendrijos tabako fondo, kuris, kaip žinome, naudojamas įspėjant apie tabako rūkymo pavojų, finansavimo pratęsimo.

Žemės ūkio komitetas čia mėgino pademonstruoti rankų miklumą, kuriuo pelnytai didžiuotųsi net aukščiausio lygio magas, bet, laimei, tai buvo pastebėta ir – kas teikia vilties – pavadinta tuo, kuo iš tikrųjų yra, būtent pastangomis pratęsti subsidijas tabaką auginantiems ūkininkams. Šis Parlamentas tam pasipriešino moraliniu, ekonominiu ir sveikatos pagrindais.

Komisijos pozicija aiški. Tabako subsidijos, susietos su gamyba, nepateisinamos. Todėl dabar pats laikas Parlamentui laikytis tos pačios linijos, atmetant Žemės ūkio komiteto poziciją šiuo klausimu. Todėl aš balsuosiu prieš.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Daugiau kaip pusė milijono ES gyventojų kasmet miršta dėl tabako priklausomybės. Nė vienas centas iš ES mokesčių mokėtojų pinigų neturi patekti į Bendrijos tabako fondą. Bendrijos tabako fondas turi liautis egzistavęs.

−Pranešimas: Bairbre de Brún (A6-0133/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už savo kolegės Parlamento narės iš Didžiosios Britanijos B. de Brún jos pačios iniciatyva parengtą pranešimą apie PEACE programos (ES Taikos ir susitaikymo Šiaurės Airijoje specialiosios paramos programos) vertinimą, kuriame pabrėžiama, kad vietos valdžia buvo esminė taikos kūrimo Šiaurės Airijoje dalis ir kad pilietinės visuomenės dalyvavimas šiame procese didžia dalimi prisidėjo gerinant vietos politikos formavimą ir vykdymą.

Palaikau idėją, kad programų dalyvių bendradarbiavimas, finansuotas PEACE ir IFI (Tarptautinio Airijos fondo), neturi nutrūkti net ir pasibaigus programoms.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už B. de Brún pranešimą apie PEACE programą, kuriame teisingai pabrėžiama vietos valdžios svarba taikos kūrimo procese. PEACE programa padarė vertingą įnašą į taikos procesą Airijoje, ir sveikintinos pastangos tuo remtis ateityje.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Man malonu paremti PEACE programą, ir tikiuosi, kad ji ir toliau padės bendruomenėms plačiųjų masių lygmeniu.

- Pranešimas: Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf (A6-0130/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už savo kolegos iš Vokietijos Parlamento nario F.-W. Graefe zu Baringdorfo pranešimą, kuriame siūloma pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl mėsos ir galvijų statistikos pasiūlymą, tačiau būdu, leidžiančiu pasiekti sutarties pirmuoju svarstymu bendro sprendimo procedūra. Galvijų statistika (du kartus per metus – kiaulių ir galvijų, kartą per metus – avių ir ožkų), kasmėnesinė skerdimo statistika (kiaulių, galvijų, avių, ožkų ir naminių paukščių galvos ir kūno svoris) ir mėsos gamybos prognozės (kiaulių, galvijų, avių ir ožkų mėsa) yra būtinos ES rinkų kontrolei, tačiau galiojantys teisės aktai, tapę labai sudėtingais, turi būti skubiai sureguliuoti. Atrodo protinga įtraukti naminių paukščių mėsą greta kiaulių, galvijų, avių ir ožkų mėsos statistikos.

  Constantin Dumitriu (PPE-DE), raštu. − (RO) Pagrindinis Europos institucijų, žinančių, kad per griežtas reguliavimas yra našta tiek jų veiklai, tiek ekonomikos veikėjų efektyvumui ir konkurentiškumui, tikslas yra procedūrų supaprastinimas. Rumunijos ūkininkų ir žemės ūkio gamintojų reikalavimas – mažinti biurokratinę naštą, kad jie galėtų turėti kuo daugiau naudos iš įstojimo į Europos Sąjungą privalumų.

Į statistinius pranešimus turi atsižvelgti ir Eurostatas, o ypač nacionalinės institucijos ir bendrovės. Su mėsa susiję statistiniai duomenys išryškina vaizdą, leidžiantį imtis veiksmų tinkamu metu, siekiant sureguliuoti rinką nustatant įsikišimo mechanizmus.

Statistiniai pranešimai turi būti vieningi, teisingi ir pasiekiami tinkamu laiku, kad Bendrijos rinkoje būtų išvengta didelio disbalanso, paveikiančio gamintojus, vartotojus ar abi grupes išsyk.

Šio pranešimo misija būtent tokia, ir aš sveikinu už tai! Tuo pat metu nacionalinė valdžia taip pat turi griežtai (ir, kur būtina, tvirtai) imtis veiksmų, į kuriuos rimtai reaguotų respondentai.

Šią problemą taip pat atsakingai turi spręsti tiek asmenys, renkantys ir apdorojantys statistinius duomenis, tiek juos siunčiantys ekonominiai veikėjai. Nekalbant apie griežtumą, šis reglamentas taip pat suvienodins šiuos duomenis pagal bendrus standartus, taikomus visoje Europos Sąjungoje.

  David Martin (PSE), raštu. − Sveikinu F.-W. Graefe zu Baringdorfo pranešimą apie mėsos ir galvijų statistikos reglamento pasiūlymą. Reglamento tikslas – supaprastinti esamus šios srities teisės aktus. Aš balsavau už šio pranešimo rekomendacijas.

− Pranešimas: Anne Van Lancker (A6-0172/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už savo kolegės iš Belgijos Parlamento narės A. Van Lancker pranešimą, parašytą pagal konsultavimo procedūros struktūrą, apie Tarybos sprendimo pasiūlymą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių.

Sveikinu už puikų darbą, nuveiktą mano kolegės ir draugės, mūsų politinės frakcijos pranešėjos E. Morin, ypač kalbant apie lankstumą ir užimtumo saugumą. Šiek tiek nukrypdamas nuo temos paminėsiu, – kadangi šis Tarybos sprendimas iš esmės siekia vien tik pateikti rekomendacijas valstybėms narėms Europos bendrijos steigimo sutarties 128 straipsnio pagrindu, – mane nuvylė tai, jog, nors buvo įsipareigota taikant šios Sutarties 138 straipsnį, Komitetas nepastūmėja pirmyn socialinių partnerių ir tvirtina, kad atėjo laikas sukurti Europos užimtumo teisės aktus palaikant šiuos socialinius partnerius remiantis procedūra, išdėstyta Europos bendrijos sutarties 139 straipsnyje.

Negalime turėti ambicingos užimtumo politikos, jei nesukuriame Europos darbo teisės aktų, palaikančių socialinius partnerius.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Lisabonos strategija, ypač po tarpinės apžvalgos, atstovauja svarbiausiam Europos Sąjungos strateginiam įsipareigojimui ir pagaliau ją lydi konkretūs rezultatai, kalbant apie vystymąsi ir užimtumą.

Šiuo atžvilgiu A. Van Lancker, pripažindama, kad strategija yra pranaši tuo, jog prisideda prie darbo vietų kūrimo, išreiškia požiūrį, kad kokybė ir saugumas turi būti tobulinami. Iš tiesų reikia pažymėti, kad, nepaisant nuolatinio bedarbių skaičiaus mažėjimo, daugėja darbuotojų su terminuotomis sutartimis – tai turi aiškią reikšmę ir pasekmes. Skaičiai atskleidžia reikmę kontroliuoti atskiras valstybes nares, siekiant užtikrinti, jog jos sprendžia užimtumo problemas vis labiau subalansuotu lankstumo ir užimtumo saugumo metodu, kitaip tariant, tai reiškia naujas darbo vietas, tačiau kartu ir geresnes sąlygas darbuotojams apskritai.

Kaip pabrėžė pranešėja, vis dėlto Lisabonos darbotvarkė turi labiau atsižvelgti į bendrus socialinius tikslus: madingasis mūsų strategijos žodis dabar turi būti „įtraukimas“, o ne tik „vystymasis ir užimtumas“.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Dabartinė situacija rodo, kad praėjus dešimčiai metų po valstybių narių užimtumo politikos pirmųjų gairių paskelbimo yra mažai darbo vietų su teisėmis, ir tai jau savaime reiškia, kad strategijos tikslas nėra kurti darbo vietas su teisėmis. Kita vertus, nuolatiniai šių gairių pakeitimai, lydimi vis labiau neoliberalių Europos Sąjungos ekonominių gairių, prisidėjo prie didėjančio darbo vietų nesaugumo.

Nors pranešėja įtraukia kai kurias dalines priemones, susijusias su skurdu ar socialine įtrauktimi, iš tiesų nepaminėta, jog reikia atitrūkti nuo makroekonominės dabarties ir užimtumo gairių, kurios yra visiškai neoliberalios ir kuriose vyrauja konkurentiškumas ir lankstumas, todėl tokie pasiūlymai yra ne daugiau kaip priedanga, nepajėgi pašalinti pagrindinės problemų priežasties.

Kai kuriais kitais pasiūlymais netgi linkstama skatinti lankstumą ir užimtumo saugumą arba, tiksliau, panaikinti darbo rinkos reguliavimą, ginant lanksčias ir patikimas sutartis šiuolaikiniais darbo įstatymais, kolektyvinius susitarimus ir darbo organizaciją, nurodant, kad valstybės narės turi įgyvendinti savuosius veiksmų planus, paremtus bendrais lankstumo ir užimtumo saugumo principais, priimtais Tarybos.

Todėl mes balsavome prieš šį pranešimą.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už A. Van Lancker pranešimą, kuriame aptariama valstybių narių užimtumo politika. Pranešime teisingai pabrėžta, kad valstybėms narėms reikia įgyvendintų gaires tokiu būdu, kuriuo siekiama kovoti su diskriminacija lyties, rasės, etninė kilmės, religijos, tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos pagrindu.

Pranešime taip pat reikalaujama, kad valstybės narės pripažintų nacionalines tradicijas įgyvendinant užimtumo politiką. Manau, kad skirtingų Europos tradicijų pripažinimas turi būti visos ES politikos pagrindas.

  Stanisław Jałowiecki (PPE-DE), raštu. − (PL) Aš susilaikiau per balsavimą dėl A. Van Lancker pranešimo apie užimtumo politikos gaires. Pranešime, deja, neišvengta prieštaravimų. Viena vertus, jame yra gausybė tokių frazių kaip „žiniomis grįsta visuomenė“, „konkurentiškumas“ ir „technologiniai iššūkiai“, kita vertus, jame kalbama apie reikmę užtikrinti „užimtumo saugumą“, „stabilias darbo vietas“ ir panašiai. Pirmosios pabrėžia ketinimus, antrosios – jog reikia išlaikyti esamą padėtį. Negalima pasiekti pažangos neišardant užimtumo struktūros. Istorijoje to niekada nėra buvę.

Užuot kalbėję apie užimtumo saugumą, suprantamą kaip esamų darbo vietų ir darbo tipų išlaikymą, mes turėtume kalbėti apie kai ką kita, būtent – darbo prieigos užtikrinimą, darbo prieigos, kuris egzistuoja dabar, šiuo metu. Tai turi būti bendras mūsų rūpestis.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Užimtumo situacija Europos Sąjungoje yra ne itin gera. Vidutinis bedarbystės lygis, 2007 m. buvęs 7,3 %, neskaičiuojant pagalbinių darbo vietų, yra aukštesnis nei kituose pagrindiniuose ekonominiuose blokuose. Šiaurės Amerikoje jis sudaro mažiau kaip 5 %.

Mums pristatytos gairės ne tik nepagerins situacijos, bet ją pablogins. Lisabonos strategija, kurią pranešėja vertina teigiamai, atveria mūsų ekonomiką nesąžiningai konkurencijai, ypač komunistinės Kinijos, užsiimančiai tikru socialiniu dempingu. Be to, reikalaujant mažinti „užimtumo skirtumus tarp trečiųjų šalies piliečių ir Europos Sąjungos gyventojų“, pranešime aiškiai iš dalies formuojama imigracijos politika, jau kelis dešimtmečius vykdoma mūsų šalyse, dėl kurios į Europą atvyksta daugiau kaip 1,5 mln. imigrantų ir kuri palaipsniui verčia mus trečiojo pasaulio tautomis.

Pirmenybės teikimas nacionaliniams dalykams yra veikiau teisinga pozityvi diskriminacija, mažinanti imigracijos mastą ir taip mažinanti mūsų bendrovių ir darbuotojų mokesčių naštą bei įgyvendinanti Bendrijos principą pirmiausia apsaugoti Europos rinką: tokios yra pagrindinės priemonės, kurių reikia imtis kuriant užimtumą Europoje.

  David Martin (PSE), raštu. − Sveikinu pranešėjos siekį sustiprinti Lisabonos strategijos socialinę dimensiją. Reikalavimas subalansuotai taikyti „lankstumo ir užimtumo saugumo“ metodą ir įtraukti punktą apie aktyvią įtrauktį, man regis, sustiprins užimtumo politiką visoje Europoje. Aš balsavau už šį pranešimą.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. − (PL) Pranešime apie užimtumo politiką valstybėse narėse yra daug prieštaravimų.

Pranešėja rašo, kad atnaujinta Lisabonos strategija duos rezultatų – be kitų sričių, didėjantį BVP Europos Sąjungoje pastaraisiais metais ir mažėjančią bedarbystę, taip pat, kad užimtumo gairių nereikia visiškai peržiūrėti, bet paprasčiausiai pataisyti daugelį atskirų punktų.

Pranešėja taip pat pažymi, kad pastaraisiais metais bent 6 mln. jaunų žmonių, kurių amžius nuo 18 iki 24 metų, per anksti paliko mokyklas ir nutraukė mokymąsi, be to, jaunimo nedarbas sudaro 40 % viso Europos Sąjungos bedarbių skaičiaus, o tarp migrantų šis procentinis dydis yra bent dukart didesnis. Be to, 78 mln. žmonių gyvena skurde, o tai dukart daugiau nei sudaro visi Lenkijos gyventojai.

Taip pat ji mano, kad darbo vietų skaičius didėja jų kokybės sąskaita, taip pat didėja procentas ir ne visą darbo dieną bei ribotą laikotarpį dirbančiųjų, dažnai pagal kontraktus, sudarytus ne laisva valia.

Realybė pati savaime iškalbinga, bet mes ne visada norime įsiklausyti. Realybė yra tokia, kad visuomenė ne sujungiama, bet padalijama. Skurdas nemažėja, bet sulig kiekvienais metais plečiasi vis labiau. Moterų, pagyvenusių žmonių ir migrantų darbo rinkoje diskriminacija nemažėja, o mąstymo ir veiklos stereotipai niekur nedingsta.

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. − (SV) Apskritai pranešimo turinys teigiamas, tačiau veidmainiška kalbėti apie socialinę atsakomybę, vietos ekonomiką ir lygybę, tuo pat metu mėginant užtikrinti, kad pirkimų taisyklės draustų atsižvelgti į šiuos dalykus. Aš prie to neprisidėsiu. Pranešimas pateikia neteisingą realybės vaizdą, ir todėl balsavime aš susilaikau.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Aš palaikau šį pranešimą ir A. Van Lancker požiūrį, kad bendri socialiniai valstybių narių tikslai turi geriau atsispindėti Lisabonos darbotvarkėje. Taip pat palaikau dabartinės Lisabonos vystymosi ir darbo vietų kūrimo strategijos transformavimą į vystymusi, darbo vietomis ir integracija paremtą strategiją. Manau, kad būtina kurti bendrus socialinius standartus ES lygmeniu. Būtina kurti kokybiškas darbo vietas, kartu stiprinant Europos socialinio modelio vertybes.

Mano manymu, viena iš pagrindinių ES Tvaraus vystymosi strategijos užduočių yra sukurti integruojančią visuomenę, kurios prioritetai būtų tikslai ir veiklūs siekiai sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių ir gerokai padidinti moterų, pagyvenusių žmonių ir migrantų vaidmenį darbo rinkoje bei skatinti jaunimo užimtumą.

− Pranešimas: Janusz Lewandowski (A6-0181/2008)

  Richard James Ashworth (PPE-DE), raštu. − Šiame pranešime nustatomos kai kurios svarbios 2009 m. biudžeto biudžetinio proceso gairės, ir apskritai mes visiškai sutinkame su pranešėjo nuostata ir toliau laikytis savanoriškai prisiimtų 20 % „lubų“ Parlamento išlaidoms.

2009-ieji bus metai, labai pakeisiantys Parlamento darbo pobūdį, ir mes manome, kad, siekiant išlaikyti šią discipliną, reikės kruopščiai ištirti visus išlaidų pasiūlymus, jog būtų užtikrinta, kad jie atsipirks mokesčių mokėtojams. Beje, mes neatsiprašinėjame dėl to, jog priminėme Parlamentui, kad vienu atskiru atveju daugiausia galima sutaupyti atsisakant dviejų Parlamento darbo vietų. Mes taip pat labai palaikome pranešėjo siūlymus rasti priemonių pašalinti asbestą nuo Parlamento pastatų Strasbūre.

Didžiosios Britanijos konservatoriai laukia tolesnių savalaikių pranešėjo minčių, todėl susilaikė paskutiniajame balsavime dėl šio pranešimo.

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už savo kolegos iš Lenkijos J. Lewandowskio pranešimą dėl 2009 finansinių metų Parlamento pajamų ir išlaidų sąmatos. Šis biudžetas susidurs su dideliais iššūkiais, kaip antai Lisabonos sutarties įsigaliojimas, jei ji bus ratifikuota valstybių narių, taip pat tuo, jog 2009-ieji yra rinkimų į Parlamentą metai ir jais įsigalios naujasis Parlamento narių statutas.

Nors aš, žinoma, sutinku su tuo, jog turime būti budrūs dėl biudžetinių išlaidų statuso, manau, kad turime nenusileisti dėl išlaidų, susijusių su daugiakalbiškumu (t. y. vertimu raštu ir žodžiu), kuris yra politinės Europos Sąjungos sėkmės sąlyga. Taip pat turime kurti patogumus EP nariams priimti lankytojus, nes šie vizitai labai vertingi ir padeda gyventojams daugiau sužinoti apie Europos Sąjungą.

Galiausiai, mano nuomone, mes turime didinti EP ir Europos Parlamento komitetų darbuotojų skaičių, kad užtikrintume jų nepriklausomybę ir aukštus jų darbo standartus, pavyzdžiui, bendraujant su kitomis Europos institucijomis, lobistų grupėmis ar nacionaliniais parlamentais.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE), raštu. − (PL) 2009-ieji metai atneš daug iššūkių Europos Parlamentui, pirmiausia dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo, rinkimų į Parlamentą, naujo Narių statuto ir kadencijos pakeitimų. Bendras 2009 m. biudžeto lygis turės atitikti šiuos iššūkius nepaisant to, kad jis žemesnis už Parlamento tradicinę savanorišką ribą skirti 20 % sąnaudų administracijai.

Verta paminėti panaudojimą šių metų bandomojo proceso procedūroje, įskaitant išankstinį artimą Biuro ir Biudžetų komiteto bendradarbiavimą visais klausimais, itin reikšmingą biudžetui. Naujasis metodas skirtas užtikrinti racionaliausią prieinamų priemonių panaudojimą ir potencialių santaupų identifikavimą.

Turiu pareikšti, jog esu patenkinta jautriu išlaidų naujajam Narių statutui įvertinimu, juo labiau, kad čia esama galimybės puikiai sureguliuoti jų kiekį vėlesniu etapu. Taip pat malonu matyti 65 pasiūlytų naujų punktų integravimą į 2009 m. sąmatą ir mėginimą stiprinti Parlamento teisės aktų leidybos veiklą ir paslaugas Parlamento nariams, kartu skiriant 15 % asignavimų rezervui. Žinia, kad 2008 m. biudžete nustatyti prioritetai ir toliau bus tęsiami, kalbant apie vertimą žodžiu ir analitines bibliotekos paslaugas, taip pat yra maloni. Dėl sėkmingos šių metų biudžetinę procedūros išvados taip pat reikia surengti diskusijas ir neatidėliojant priimti konkrečius sprendimus dėl Parlamento nekilnojamojo turto politikos.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Dabar biudžetinis procesas prasidėjo pateikus Komisijos pasiūlytą 2009 m. Bendrijos biudžetą.

Ankstesniuose biudžetiniuose procesuose Europos Parlamento biudžetas sudarė maždaug 20 % kiekio, numatyto biudžetui pagal 5 eilutę – daugiametės finansinės struktūros (administracinės išlaidos). Pranešėjas teigia, kad panašius lygmenis reikėtų išlaikyti ir 2009 m. biudžetui.

Toks sprendimas neturėtų užblokuoti ar sutrukdyti prieinamumą finansinių išteklių, reikalingų tinkamai patenkinti poreikius, kaip jau minėta, didinti darbuotojų skaičių ir gerinti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas, gerbti lygybę ir teisę vartoti visas valstybines kalbas Europos Parlamente ir jo vykdomoje veikloje.

Be to, tai buvo besikartojanti problema, nes dažnai minimas poreikis gerinti tokias paslaugas kaip vertimas žodžiu ir raštu, tačiau tam neskirti reikalingi finansiniai ištekliai; dažnai taikomos taisyklės, sukurtos specialiai varžyti skirtingų kalbų vartojimą. Tik pažvelkite į kriterijus, priimtus AKR ir ES jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje.

Kita vertus, pranešime neužsimenama apie darbuotojų teisių užtikrinimą, ypač dėl išaugusių EP išorės paslaugų pastaraisiais metais.

  Cătălin-Ioan Nechifor (PSE), raštu. − (RO) Europos Parlamentas turi žinoti apie solidarumo principo svarbą, pagal kurį atsiliekančios ar mažiau išsivysčiusios sritys turi būti remiamos, taip pat ir finansiškai, iš Europos Sąjungos biudžeto. Deja, praėjus maždaug vieniems metams po savo prisijungimo, Rumunija ir toliau tebėra lentelės viršuje pagal bendrąjį vidaus produktą gyventojui regioniniu lygmeniu. 6 iš 8 sričių yra tarp 15 mažiausiai išsivysčiusių sričių Europos Sąjungoje, o šiaurės rytų vystymosi sritis, iš kurios aš esu, vis dar išlieka vargingiausia iš visų sričių 27 valstybėse narėse.

Rumunijos ekonominio vystymosi ritmas šiuo metu yra nepakankamas, kad itin greit sumažėtų mus skiriantis atotrūkis ir skirtumai, kuriuos matome visur, o nepaprastai žema struktūrinių fondų absorbcija tikrai yra viena iš priežasčių, dėl kurių mes atsiduriame Europos Sąjungos skurdo sąrašo viršuje. Todėl centrinio administracinio akto politizavimas verčia Rumuniją tapti grynu aukotoja į Europos Sąjungos biudžetą, praėjusiais metais sumokėjusia maždaug 1,1 mlrd. EUR.

Vienintele paguoda lieka tai, kad 16 mln. EUR vėl sugrįš į mūsų šalį, nes 2007-ieji buvo pirmieji metai, kuriais buvo užfiksuotas biudžeto perteklius.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Prie užimtumo gairių, ES sudarytų bendradarbiaujant su centro kairiosiomis ir centro dešiniosiomis vyriausybėmis, entuziastingai prisidėjo Europos Parlamento politiniai kapitalizmo atstovai. Jie skatina barbariškiausią darbininkų klasės išnaudojimą, kad pasiektų Lisabonos strategijos tikslą, kuris reiškia nuolatinį plutokratų pelno augimą.

ES ir vyriausybės politikos centre yra garsusis „lankstumas ir užimtumo saugumas“, kuris reiškia visišką darbo santykių suardymą. ES naudoja bedarbystę kaip priemonę bauginti darbuotojus. Ji susidoroja su kolektyvinėmis sutartimis ir visą darbo dieną dirbamu nuolatiniu darbu. Jos keičiamos individualizuotais darbo kontraktais ir daugiausia ne visos darbo dienos darbo vietomis, neturint beveik nieko, jei kalbame apie darbą, darbo užmokestį, socialines, draudimo ar pensijos teises. ES siekia kirsti lemiamą smūgį valstybinėms socialinės apsaugos, draudimo ir pensijų sistemoms visose valstybėse narėse. Esant viduramžiškoms darbo sąlygoms, kurias rengia ES, „pavyzdinis“ tarnautojas, kaip apibūdinama ES užimtumo gairėse, yra „darbingas“ asmuo, dirbantis bet kokių įmanomų darbo ne visu etatu formų sąlygomis. Jis ar ji neturi jokių teisių, yra mokomas ir perkvalifikuojamas įgyti vienkartinių įgūdžių pagal kapitalistinius laiko poreikius. Jis ar ji nuolat juda ieškodamas (-a) darbo, dirba iki gilios senatvės ar net mirties ir parūpina neapsakomus turtus, kuriuos išgrobstys plutokratija.

− Pranešimas: Jens Holm (A6-0134/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo iniciatyva parengtą mano kolegos iš Švedijos Parlamento nario J. Holmo pranešimą dėl prekybos žaliavomis ir pagrindinėmis prekėmis. Pritariu minčiai, kad reikia apsaugoti žaliavų tiekimą į Europos Sąjungą ir užtikrinti žaliavų prieigą pasaulio rinkose, pažymint, kad šiuo metu Europos Sąjunga nepateikia nuoseklios strategijos, kuri leistų jos ekonomikai priimti iššūkius jos konkurentiškumui dėl stiprėjančios konkurencijos dėl žaliavų prieigos.

Esu nusivylęs, kad pranešime neaptariami dalykai, susiję su manipuliavimu valiuta pasaulyje, kuris, kartu su sumažintais valiutų kursais, iškreipia sąžiningą konkurenciją. Be žaliavų, ypatingo tyrimo nusipelno nafta, ir kartoju savo pasiūlymą sukurti Europos instrumentą metiniam žalios naftos kainų reguliavimui, į kurį bent jau verta pasigilinti – skirtą ne kovoti su rinkos jėgomis, kurias turime priimti, tačiau reguliuoti jų apraiškų staigumą vidaus rinkoje ir sušvelninti žalios naftos kainų kilimo poveikį su ja susijusių sektorių (žvejyba, transportas ir t. t.) kainų grandinėje.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Rodos, J. Holmo pranešimu siekiama visiškai aiškiai nustatyti problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria pasaulis dėl beprecedenčio žaliavų kainų kilimo. Europos šalims, neturinčioms nuosavų gamtos išteklių, tai reiškia problemas dėl konkurentiškumo, taigi ir dėl darbo vietų, tiekimo saugumo, didesnės priklausomybės ir t. t., o skurdesnėms šalims kelia pavojų jų vystymuisi, jose kyla riaušės dėl maisto trūkumo ir pan.

Nors kai kurios iš šių priežasčių paminėtos, būtent – kai kurių besivystančių šalių, kaip antai Kinija, grobuoniškas elgesys ir prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimas, bet kitos, kaip antai spekuliacija, Malthuso numatyta Europos žemės ūkio politika, sklindanti iš Briuselio, pats pasaulinės laisvosios prekybos principas ir t. t., yra nutylimos ar beveik nutylimos.

Kalbant apie sprendimus, akivaizdu, jog Parlamentas iš esmės tiki laisvos, konkurencingos rinkos reguliavimo dorybėmis. Tačiau ši rinka dabar demonstruoja savo ribotumą, ir gana žiauriai. Energija, maistas ir žaliavos nėra vien tik produktai kaip bet kurie kiti – nuo jų priklauso žmonių išlikimas. Dabar laikas, kai palaikydama savo tarptautinės prekybos ryšius Europa iš Briuselio pirmiausia turėtų ginti savo pačios bei valstybių narių interesus, užuot bandžiusi sukurti globalią utopiją bet kokia kaina – žmonių ar socialine.

  Vasco Graça Moura (PPE-DE), raštu. – (PT) Šiame pranešime svarstomi aspektai, išeinantys už tradicinės prekybos žaliavomis ir pagrindinėmis prekėmis ribų. Naujoje tarptautinėje situacijoje įvairūs gamybos veiksniai ir komponentai gali būti vertinami kaip žaliavos, įskaitant ir energiją. Šių produktų kainų padidėjimas rimtai atsiliepia Europos pramonei, importuojančiai juos iš už savo sienų. Rinkos reaguoja į didėjančius gamintojų poreikius, nes jie vis labiau susiduria su gamtos ir aplinkos sąlygomis, taip pat ir į finansines spekuliacijas. Kelia nerimą tai, kad ši tarptautinė situacija paskatino kilti kainų lygius, gebančius nušluoti ekonominį Europos vystymąsi. Vos tik įsigalėjus šiai tendencijai, lenktynės dėl išteklių sukels spaudimą ir nepriteklius, kurie tikriausiai sukurs iššūkį daugeliui vadybininkų kartų ir neabejotinai turės reikšmės šiuolaikinio pasaulio valdymui.

Su šio pranešimo pagalba Europos Parlamentas prašo Komisiją PPO viduje kelti prieigos prie žaliavos rinkų problemas. Tikslas – pasiekti abipusiškumo, ir vienas iš tinkamų kelių tai padaryti yra per PSO. Derybos dėl šių produktų niekada neturėtų nusileisti žemiau regioninio lygmens, kad būtų skatinama integracija, vystymasis ir tvarumas. Siekdami sutrukdyti kilti didelėms spekuliacijoms ir konfliktui, turime užtikrinti, kad šiuos išteklius valdantys mūsų prekybos partneriai gaus sąžiningą atlygį už savo prekes.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Dėl prekybos žaliavomis mūsų požiūris visiškai kitoks nei pateikiamas pranešime.

Mes nepritariame kritiškumui, su kuriuo trečiųjų šalių politika ir taikomos priemonės apibūdinamos kaip „kuriančios kliūtis laisvai ir sąžiningai žaliavų prieigai (...), todėl atsiranda padarinių, kaip antai ribota Europos Sąjungos pramonės šakų (!) žaliavų ir pagrindinių prekių prieiga“. Kiekviena šalis turi neatimamą savarankišką teisę nuspręsti, kaip ji naudos savo žaliavas ar kaip ji prekiaus savo pagrindinėmis prekėmis. Kiekvienos šalies žmonės nusprendžia, kaip naudoti savo išteklius ir sukurtą turtą.

Pranešime neminima, kad tikroji problema iš tiesų slypi ES neoliberaliame modelyje. Persisunkęs neokolonijinėmis ambicijomis, jis siekia daugelį šalių grąžinti į žaliavų gamintojų ES šalims vaidmenį, naudodamas technologijas, dominuodamas bei kontroliuodamas rinkos mechanizmus, įskaitant ir finansines spekuliacijas, kurdamas ekonominę priklausomybę ir tarptautinių bendrovių eksploataciją.

Reikalingas aiškus atotrūkis nuo viešpataujančio ekonominio ir socialinio modelio, nutraukiant valdovo-pavaldinio santykius, ginant šalies suverenitetą, vystant ekonominį kiekvienos šalies potencialą ir jos išorės santykių papildomumą ir solidarumą, o gamybą pritaikant patenkinti žmonių poreikiams ir planetos išsaugojimui.

  Jens Holm (GUE/NGL), raštu. − Pranešimas apie prekybą žaliavomis ir pagrindinėmis prekėmis, išreiškia daug svarbių problemų, žvelgiant iš vystymosi perspektyvos. Pranešime pabrėžiamas problemiškas spekuliacijos atsiradimas keliant kainas ir didinant rinkų nepastovumą, kuris turi būti reguliuojamas.

Jame taip pat prašoma labiau palaikyti besivystančių šalių įvairovę ir pabrėžiama šių šalių politinės erdvės svarba, siekiant plėtoti, be kita ko, ir jų žemės ūkio sektorių. Pranešime taip pat kritikuojamas mėsos vartojimo padidėjimas, ir klausiama, kokiais būdais tai galima spręsti. Tačiau pranešime taip pat minimi punktai, kuriuos mes laikome itin problemiškais. Tai taikytina daugiausia pakartotiniam tarptautinio konkurentiškumo pabrėžimui ir skatinimui Europos pramonei užsitikrinti pigią žaliavų prieigą.

Mes nepalaikome tokio akcentavimo ir galime tik padaryti išvadą, kad dar sykį buvo aiškiai parodytas neoliberalusis ES veidas. Apskritai pranešimas yra žingsnis teisinga kryptimi, lyginant su ankstesnėmis Parlamento pozicijomis dėl prekybos politikos.

  David Martin (PSE), raštu. − Sveikinu Jenso Holmo pranešimą dėl prekybos žaliavomis ir pagrindinėmis prekėmis. Laisva ir sąžininga žaliavų prieiga yra svarbi ES ekonomikai. Vis dėlto taip pat reikia atsižvelgti į žaliavų ir pagrindinių prekių kainų nepastovumo reikšmę besivystančioms šalims. Aš balsavau už šį pranešimą.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – Kai kurios žinios, nors savaime ir geros, vis tiek kelia mums rūpesčių dėl pasekmių. Iš dalies toks yra žaliavų kainų augimo atvejis.

Gera žinia ta, kad, kaip rodo įvairūs rodikliai, vis didesnė pasaulio gyventojų proporcija atsiduria iki šiol dar jų nepatirtame vartojimo lygmenyje. Tačiau problema yra kai kurios iš pasekmių, pirmiausia neatidėliotinos pasekmės, kurias gali sukelti toks didėjantis – ir todėl pageidaujamas – vartojimas. Ekonomikos įstatymai taikomi netgi iškraipytose rinkose, o išaugęs poreikis sukelia arba tiekimo padidinimą, arba, kaip šiuo atveju, kainų augimą. Būtent taip ir atsitiko.

Europos Sąjunga turi paskatinti bendrą rinkų atidarymą, kad vis daugiau gamintojų galėtų pasinaudoti tuo, jog padidėjo poreikiai, tad turėtų išaugti ir prekyba. Tuo pat metu mes esame įsipareigoję tiesiogiai palaikyti tuos, kam staiga smogė šios naujos aplinkybės – t. y. tuos, kas negali susidoroti su būtiniausių prekių kainų padidėjimu. Rinkos iškraipymas retai duoda teigiamų rezultatų, ypač ilgalaikių, bet, kita vertus, niekas mūsų nesustabdys teikiant finansavimą tiems, kas turi mažiau.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Kažkas aiškiai ne taip dėl prekybos žaliavomis ir pagrindinėmis prekėmis. Šiuo metu daug spekuliuojama kalbant apie žaliavų kainas. Mineralai, pavyzdžiui, yra gana brangūs. Nepaisant jų gamtos turtų, turtingos mineralų šalys ir toliau lieka vargingos ar tampa net dar vargingesnės.

Besivystančios šalys yra taip pat nėra užtikrintos dėl jų aprūpinimo maistu, nepaisant to, kad jos gamina daug maisto. Problema ta, kad maistas masiniu mastu eksportuojamas pernelyg žemomis kainomis. Be to, klimato kaita verčia mus kitaip valdyti šią energiją ryjančią rinką: mineralų gavyba turi būti ribojama, o lokalizuota maisto gamyba ir vartojimas yra tinkamesni pasaulinei prekybai žemės ūkio produktais. Trumpai tariant, tokia prekyba žaliavomis ir pagrindinėmis prekėmis, kaip ji sureguliuota šiandien, kelia itin trukdančių padarinių ir jai reikia taikyti daugialypį metodą.

Pranešimas dėl prekybos žaliavomis ir pagrindinėmis prekėmis iš pradžių buvo tiesiog skundas dėl ultraliberalios prekybos politikos, ES pasiūlytos 2006 m. pabaigoje. Tačiau dabartiniu metu jis buvo sušvelnintas tokiu mastu, kad aš daugiau nebegaliu jo palaikyti. Pavyzdžiui, jame beveik nepateikiama jokio reikšmingesnio politikos pasiūlymo. Net blogiau atrodo tai, jog pranešime pabrėžiama laisva žaliavų ir pagrindinių prekių prieiga kaip ES teisė ir dvišalės prekybos politika primygtinai siūloma kaip ideali priemonė.

− Pranešimas: Margie Sudre (A6-0158/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už savo iniciatyva parengtą mano kolegės ir bičiulės iš Prancūzijos M. Sudre pranešimą, kurį ji parašė atsakydama į Komisijos komunikatą dėl atokiausių regionų strategijos. Palaikau mintį, kad atsižvelgiant į vis labiau matematiškus pateisinimus dėl priemonių, kurių buvo imtasi, tai neturėtų tapti pretekstu abejoti ES politikos dalimi, skirta padėti atokiausiems regionams, taip pat atbaidyti veikėjus keliant jiems sąlygas, kurios per sudėtingos įvykdyti.

Bendruomenės kišimasis turi būti įmonės dvasios katalizatorius, kuris paverstų atokiausius regionus meistriškumo centrais, reguliuojamais sektorių, visiškai panaudojančių savo pranašumus ir praktines žinias, kaip antai atliekų tvarkymas, atsinaujinantys energijos šaltiniai, energijos savipakankamumas, biologinė įvairovė, studentų judumas, klimato kaitos tyrimai ir krizių valdymas. Galiausiai aš palaikau tai, jog būsimoji bendra imigracijos politika turi skirti ypatingą dėmesį atokiausių regionų, kurie visi yra šalia ES išorinės sienos, padėčiai. Aš labai vertinu darbą, atliktą M. Sudre, kuri nepaliaujamai ir įgudusiai, su tvirta nuostata ir su užuojauta kalba atokiausių sričių vardu.

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE) , raštu. – (PT) Šio pranešimo sprendimo siekis kartu yra ir rekomendacijos dėl vertinimo ir būsimųjų strategijos tolimiausioms sritims perspektyvų, konkrečiai įtraukiant:

– kitus rodiklius nei vien tik BVP, paprastai naudojamo išmatuoti pasiektos sanglaudos laipsnį;

– sanglaudos politiką, geriau koordinuotą su kita Bendrijos vykdoma politika, kad padidėtų sinergijos, ir dabartinę ir būsimąją Europos politiką, kur kas efektyviau pritaikytą atokiausių regionų situacijos realijoms;

– politiką ir jos priemones, kurios nėra pereinamosios ir yra pritaikytos jų skirtingiems poreikiams bei siūlančios nuolatinių apribojimų, kuriuos priklauso taikyti, sprendimus;

– Bendrijos paramą atokiausių regionų žemės ūkiui ir atitinkamai paramos priemonių teikimą jų žvejybos pramonei;

– skirtingą transporto sektoriaus traktavimą, ypač dėl civilinės aviacijos įtraukimo į prekybos emisijomis schemą;

– diskusijų apie atokiausių regionų strategijos ateitį reikalingumą, kartu siekiant įtraukti Lisabonos strategijos vykdymą;

– būsimąją bendrą imigracijos politiką, turinčią skirti ypatingą dėmesį atokiausių regionų padėčiai;

– atokiausių regionų įtraukimą į ES jūrų politikos centrą;

– būsimo Bendrijos finansavimo atokiausių regionų strategijai bei kompensacijos dėl kliūčių, susijusių su jų atokia padėtimi, užtikrinimą.

Šis pranešimas yra vertas mano ir mano frakcijos palaikymo. Prašau, kad pranešimas būtų priimtas ir už jį balsuojama.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mes apgailestaujame, kad Parlamento dauguma atmetė mūsų pakeitimus, kuriais siekta įtraukti į pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl būsimos Europos Sąjungos politikos atokiausiems regionams (ORs) – kuris buvo priimtas šiandien plenariniame posėdyje – vertingus ir svarbius pasiūlymus, atitinkančius atokiausių regionų interesus ir patvirtintus Žuvininkystės komitete.

Kai kurie žmonės teigia, kad tai yra rezoliucija dėl regioninės politikos, o ne dėl žuvininkystės. Tai netiesa. Pasiūlymas dėl rezoliucijos yra EP įnašas būsimai Bendrijos politikai dėl atokiausių regionų, ir čia, Parlamente, mes turėsime paaiškinti patvirtinus pasiūlymus, ypač tuos, kurie buvo priimti EP Žuvininkystės komitete – būtent taip ir buvo su EP rezoliucija dėl jūrų politikos. Štai kodėl mes siekėme juos vėl pristatyti ir taip pat laikytis tų pačių nuostatų, kurių laikėmės Portugalijoje.

Kita vertus, mes apgailestaujame, kad buvo atmestas mūsų pasiūlymas, kuriame buvo aiškiai parodyta, kad Bendrijos paramos priemonės atokiausiems regionams turi būti nuolatinio pobūdžio. Pranešėja teigia, kad siekiama, jog galų gale šios priemonės būtų nebereikalingos. Tai iš esmės yra (pseudo) argumentas, kuriuo bandoma nuslėpti faktą, kad apribojimai, su kuriais susiduria atokiausi regionai, yra nuolatinio pobūdžio, ir dėl jų reikės derėtis per kiekvieno biudžeto ar Bendrijos struktūros patvirtinimą.

  Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Prancūzija yra labai susirūpinusi dėl Europos Sąjungos politikos dėl atokiausių regionų.

Būtina atsižvelgti į specifines šių sričių savybes, ir tai daryti daug daugiau ir daug geriau negu daroma dabar, ypač turint omenyje politikų Briuselyje veiksmus:

– per prekybos politiką, kadangi atokiausių regionų gamyba konkuruoja su kaimyninių šalių gamyba, o pastarosios šalys naudojasi lengvatinėmis sąlygomis iš Europos Sąjungos pusės;

– per imigracijos politiką, kadangi šie regionai ypač neapsaugoti nuo imigracijos ir nelegalių imigrantų antplūdžio, o tai sukelia tokias ekonomines ir socialines problemas, kurių vietos valdžia negali įveikti;

– per nuostatas dėl valstybės pagalbos ir ypač palaikant šiems regionams naudingas mokesčių lengvatas, dėl kurių periodiškai abejojama Europos teisės kontekste.

Mane ypač jaudina teisinė dviprasmybė, kuri egzistuoja dėl Šventojo Bartolomėjaus salos: ši maža Prancūzijos sala turėjo teritorinę valdžią nuo 2007 m., o kai ji pakeitė savo statusą, ji norėjo išsaugoti mokesčių lengvatas, kurios yra būtinos jos ekonominiam išlikimui. Tačiau atrodo, jog Europos Sąjunga mano, kad ji priklauso atokiausiems regionams, kitaip tariant, Sąjungos teritorijai, kuriai taikoma Bendrijos teisė. Būtų nepriimtina, kad ši dviprasmybė žlugdytų norą siekti autonomijos, kurį aiškiai išreiškė 95 % gyventojų.

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE), raštu. − (RO) Svarbiausia septynių tolimiausių periferinių regionų problema yra tai, kad nors juose gyvena 1 % Europos Sąjungos gyventojų, jie susiduria su trapia ekonomine ir socialine situacija, kurią apsunkina jų uždara padėtis toli nuo žemyno, taip pat jiems yra būdingas sudėtingas paviršius, reljefas ir klimatas, bei jų ekonominė priklausomybė dėl kai kurių produktų.

Teikdami pirmenybę veiksmams, kuriuos išvardino Komisija ir kuriuos palaikė Pranešėja, t. y. konkurencingumo gerinimui, sunkumų, susijusių su pritaikymu neįgaliesiems, mažinimui ir tolimiausių periferinių sričių integracijai į regioninę geografinę aplinką, mes galime prisidėti prie šių regionų socialinės ekonominės situacijos gerinimo, jų vystymosi suvienodinimo su kitų Europos Sąjungos regionų plėtra ir jų išteklių pelningo panaudojimo, laikantis Bendrijos reikalavimų.

Tai taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl aš balsavau už šį pranešimą, ir norėčiau pridurti, kad reikia skirti daugiau dėmesio uostams, kadangi 6 iš 7 tolimiausių periferinių regionų yra salos. Uostų infrastruktūros modernizacija gali prisidėti prie turizmo verslo, gamybos sektoriaus ir vietinių rinkų skatinimo bei plėtros.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Parama Europos Sąjungos atokiausiems regionams atitinka Europos Sąjungos nuostatas dėl solidarumo, siekiant sumažinti nepatogumus, kuriuos sukelia jų nutolusi padėtis. Mes ypač turime užtikrinti, kad šie regionai neprarastų gebėjimo apsirūpinti savo žemės ūkio produktais, tai taip pat taikoma visai Europos Sąjungai.

Šiuo atžvilgiu turime bendrai siekti palaikyti mažus šeimos ūkius – taip pat, pavyzdžiui, kalnų ūkininkus Austrijoje bei kiekvieną individualų tradicinį smulkų ar vidutinio dydžio ir ekologiškai ūkininkaujantį ūkininką – kad jie galėtų tęsti savo ekologijos požiūriu naudingą darbą, ir mes neatiduosime galimybės apsirūpinti savo maistu milžiniškiems ūkiams arba netapsime priklausomi nuo didelių žemės ūkio koncernų. Dėl šios priežasties aš balsavau už M. Sudre pranešimą.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Atokiausi regionai turi specifinių savybių, į kurias imta atsižvelgti priemonėse, kuriomis skatinamas Europos vystymasis ir plėtra. Tačiau reikia dar daug nuveikti dėl tolesnės tų regionų plėtros, ir kad mes gautume daugiau naudos iš tos pasienio srities šalia kitų pasaulinių ekonominių blokų.

Kelis sektorius apimančios ir papildomos priemonės atokiausiems regionams padėjo pagerinti jų ekonominę ir socialinę situaciją, bet vis dar svarbu dėti pastangas dėl geresnio pritaikymo neįgaliesiems, stipresnio konkurencingumo ir geresnės regioninės integracijos. Vis dėlto dar yra sunkumų dėl tos priežasties, kad į juos nėra atsižvelgiama, pavyzdžiui, galima paminėti tradicinio žemės ūkio išsaugojimą, didesnę paramą pagrindinių sektorių vystymuisi ar skirtingų mokesčių režimų palaikymą. Specifinių išteklių atokiausiuose regionuose panaudojimas būtų tinkama strategija, užtikrinanti stabilų atokiausių regionų vystymąsi ir didinanti jų patrauklumą bei bendradarbiavimą.

Naujų prioritetų dėl klimato kaitos, demografinės kaitos ir migracijos vadybos, žemės ūkio ir jūrų politikos nustatymas yra gera priemonė, kurią reikia papildyti būtina atokiausių regionų ekonomikos diversifikacija, panaudojant jų specifines savybes ir kuo plačiau taikant galiojančias taisykles, bei pasitelkiant tinkamiausias priemones spręsti specifines problemas, su kuriomis susiduria atokiausi regionai.

− Pranešimas: Lasse Lehtinen A6-0155/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš susilaikiau per balsavimą dėl savo iniciatyva parengto mano kolegos iš Suomijos Parlamento nario L. Lehtineno pranešimo, atsakant į Komisijos komunikatą dėl Bendrijos vartotojų politikos strategijos 2007−2013 m.

Aš, savaime suprantama, sutinku dėl to, kad 493 mln. Europos vartotojų reikia skirti didžiausią dėmesį sprendžiant tris svarbiausius iššūkius, su kuriais Sąjungai tenka susidurti: tai yra vystymasis, užimtumas ir poreikis suformuoti artimesnius ryšius su gyventojais; ir taip pat sutinku, kad šie vartotojai yra ekonomikos gyvybingumo pagrindas, nes jų vartojimas sudaro 58 % Europos Sąjungos BVP.

Vis dėlto lieku įsitikinęs, kad nors mums pavyko patobulinti vidaus rinką dėl konkurencijos, kitaip tariant, yra kreipiamas ypatingas dėmesys į vartotojus, bet manau, kad mes, atsakydami į dabartinius pasaulinius iššūkius, turime didžiausią dėmesį skirti gamintojams. Be to, nesant rimto teisinio tyrimo, aš smarkiai abejoju dėl skuboto būdo, kuriuo pranešime sprendžiamas klausimas dėl kolektyvinių vartotojų ieškinių prieš gamintojus, ir prašoma, kad Komisija pateiktų visapusį sprendimą Europos lygmenyje, suteikiantį visiems vartotojams galimybę naudotis kolektyvinių apeliacijų mechanizmais, skirtais spręsti tarpvalstybinio pobūdžio ginčus.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Siekiant pasiūlyti vartotojams geresnę apsaugą, L. Lehtineno pranešime siūloma gerinti dabartinius teisės aktus atitinkamose srityse, juos supaprastinant ir išlyginant bet kokius regioninius skirtumus. Europos Sąjunga turi pareigą vystyti tikrą daugiašalę ekonominę politiką, skirtą apsaugoti vartotojų teises ir saugoti vartotojų sveikatą.

Svarstomu pasiūlymu – kurį aš palaikau – yra siekiama sukurti suderintą teisinę struktūrą, kuri suteiktų tvirtą, integruotą sistemą produktų saugai, įdiegtų vartotojams pasitikėjimą prekėmis Europos rinkoje ir kartu paskatintų platų vartojimo augimą.

Tačiau norėdama pasiekti efektyvios vartotojų apsaugos politikos, Europos Sąjunga turi daug atlikti gerindama rinkos stebėjimą, jei reikia, taip pat didinti tarptautinį bendradarbiavimą, be to, ji turi daugiau rengti švietimo ir informuotumo didinimo kampanijų vartotojams: kol vartotojai nebus įsitikinę, kad ES rinkos produktai yra visiškai saugūs, Europos rinka negalės pasiekti savo viso potencialo.

Tai leistų Europai tapti iš tikrųjų konkurencinga rinka, galinčia patenkinti ir apsaugoti savo vartotojus bei paskatinti juos elgtis drąsiau: tapti tikrais veikėjais rinkoje.

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Aš palaikiau L. Lehtineno pranešimą, nes reguliavimo aiškumas, Europos vartotojų apsauga yra naudingi vartotojams ir taip pat gamintojams, kurie konkuruoja tarpusavyje. Ekonominiai pasikeitimai naujosiose valstybėse narėse atnešė naujus rinkos subjektų veiklos principus. Šiandien vartotojams siūlomų produktų pasirinkimas nuolat plečiasi tiek gaminių, tiek paslaugų skaičiumi ir jų įvairove. Vis dėlto manau, kad vartotojų padėtis, ypač naujosiose valstybėse narėse, kuriose mes visi prisimename laisvosios rinkos pradžią, lieka palyginti silpna, ir čia susiduriama su didelėmis problemomis. Tam reikia užtikrinti didesnį skaidrumą ir atnaujinti atitinkamas teisės struktūras, garantuojančias vartotojams tinkamą jų teisių apsaugą.

Man taip pat buvo malonu pritarti tai pranešimo daliai, kurioje pranešėjas kalba dėl paramos mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms Europos Sąjungoje. Mano srityje, Mažojoje Lenkijoje, tokios įmonės sudaro 95 % visų įmonių, o dauguma jų įsteigtos visai neseniai (30 % įmonių pradėjo veiklą prieš mažiau kaip 5 metus).

  Colm Burke ir Malcolm Harbour (PPE-DE), raštu. − EPP-ED frakcija visiškai palaiko visapusę veiksmų programą, kuria siekiama informuoti vartotojus Europos vieningoje rinkoje ir suteikti jiems teisių. Mes norime, kad vartotojai gautų maksimalią naudą iš pasirinkimo, įvairovės ir naujovių, pasiekiamų klestinčioje rinkoje, kurią sudaro beveik 500 mln. vartotojų ir kuri yra didžiausia mažmeninė rinka pasaulyje.

Mes taip pat norime, kad vartotojai galėtų greitai ir efektyviai pasinaudoti savo teisėmis dėl kompensavimo, jei jie susidurs su problemomis. Mes pasisakome už lengvą ir efektyvią prieigą prie teisingumo ypač per neteismines priemones, kurias, kaip paskutinė priemonė, palaikytų teismai.

Šiandien per balsavimą susilaikėme, nes PSE apiplėšė labai teigiamą pranešimą, įterpdami raginimą įvesti visiškai neišbandytą ir potencialiai labai brangią teisinę nuostatą dėl kolektyvinių teisių vykdymo Europos lygmeniu. Komisija jau plačiai konsultuojasi dėl viso vartotojų teisių vykdymo klausimo. Dar per anksti daryti kokias nors išvadas dėl pakeitimų, kurių galėtų reikėti. Galima daug nuveikti gerinant esamus kompensavimo mechanizmus ir plečiant bendradarbiavimą tarp valstybių narių.

PSE kenkia vartotojų teisėms, bandydami nukreipti dėmesį nuo reikalingumo imtis ryžtingesnių veiksmų visuose lygmenyse, siekiant pagerinti vartotojų teisių vykdymą, kai... (Paaiškinimas dėl balsavimo sutrumpintas pagal 163 taisyklę).

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tikra vartotojų apsaugos politika turi būti taikoma pagal įvairius principus.

Pirma, turi būti teisinga pajamų paskirstymo ir perskirstymo politika, pagrįsta padoriu darbo užmokesčiu, tinkamu pelnu gamintojams, ypač smulkiems ir labai smulkiems ūkininkams, gamintojams ir prekybininkams, siekiant aktyvinti rinkas šalia sričių, kur maistas yra gaminamas, ir skatinti maisto saugumą bei savarankišką apsirūpinimą maistu.

Antra, turi būti efektyvi politika kovai su spekuliacine prekyba ir finansais, taip pat turi būti pateikiama informacija vartotojams bei užtikrinamas skaidrumas.

Tačiau pranešime į šias problemas dėmesys kreipiamas menkai, priešingai, jame ginamos nuostatos, labiau remiančios ekonominių ir finansinių grupių interesus bei paslaugų liberalizavimą negu apskritai vartotojus, nors kai kur pateikiami tam tikri teigiami pasiūlymai, išskyrus tai, kad jie išdėstomi visiškai neoliberalioje struktūroje, kurioje vartotojai yra silpniausia viso proceso grandis.

Pavyzdžiui, pranešime pabrėžiama, kad ypač būtina didinti paslaugų rinkos liberalizaciją, siekiant skatinti konkurencingumą, tokiu būdu siūlant žemesnes kainas vartotojams, nors mes gerai žinome, kad šis siūlymas yra prieštaringas ir tenkina tik bendrovių interesus. Štai kodėl mes negalėjome balsuoti už šį pranešimą.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Vartotojai yra bendrosios rinkos pagrindas, ir todėl būtent jie turi gauti iš jos didžiausią naudą. Bet, mano nuomone, reikia palaikyti balansą tarp teisės aktų, kurie smarkiai saugo vartotojus, ir sąlygų įmonių funkcionavimui.

Niekas nenuvertina vartotojų teisių reikalauti vykdyti jų reikalavimus. Aš galvoju, kad mes tikrai turime suteikti vartotojams galimybę įgyvendinti savo teises greitai ir efektyviai. Mano nuomone, svarstant vartotojų nusiskundimus, pirmiausia turi būti taikomos neteisminės priemonės. Norėčiau pabrėžti, kad „Business Europe“ duomenimis net 90 % ginčų, susijusių su vartotojų teisėmis, yra išsprendžiami be kreipimosi į teismą. Čia yra svarbi proceso kaina, nes ji yra daug mažesnė nei išlaidos teismo procesui.

Aš manau, kad Parlamento balsavimui pateiktas pakeitimas, kuriame reikalaujama sukurti Europos kolektyvinio kompensavimo sistemą, negarantuoja efektyvesnės vartotojų apsaugos. Šį klausimą turi svarstyti Europos Komisija, o mes turime atidėti sprendimo priėmimą, kol bus paskelbti rezultatai. Gali būti, kad šį klausimą adekvačiai reglamentuos valstybių narių įstatymai. Be to, būgštauju, kad ši sistema leis kelti ieškinius, iš kurių naudos gaus ne vartotojai, bet advokatai, kurie gauna naudos iš didėjančių išlaidų procesui.

  Anna Hedh (PSE), raštu. − (SV) Aš manau, jog yra gerai, kad Europos Sąjunga imasi atsakomybės už vartotojus, todėl balsavau už pranešimą. Kita vertus, aš pasisakau prieš siūlymus suderinti vartotojų apsaugą Europos Sąjungoje ir raginti daugiau šalių įsivesti eurą.

  Jens Holm, Søren Bo Søndergaard ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Pranešime siūloma įsteigti Europos Sąjungos vartotojų ombudsmeno postą. Mes į šią mintį žiūrime skeptiškai dėl kelių priežasčių: Šiam postui reikės nemažų išlaidų, kurios gali sumažinti vartotojų organizacijų finansavimą.

Be to, sukūrus naują postą Europos lygmeniu, jis gali būti per daug tolimas gyventojams. Tačiau mes vis tiek palaikome pranešimą, nes jame siūloma gerinti vartotojų prieigą prie kolektyvinio kompensavimo, kuris reikalingas, norint pakelti vartotojų pasitikėjimą pirkimu kitose valstybėse.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau prieš L. Lehtineno pranešimą dėl politikos vartotojų atžvilgiu strategiją, nes nors pranešime buvo daug dalykų, su kuriais aš galėjau sutikti, aš iš esmės atmetu raginimą sustiprinti paslaugų liberalizaciją. Tai tiesa, kad tam tikrų paslaugų teikėjams gali būti naudinga liberalizuota ekonominė aplinka, ir kad paslaugų judėjimo laisvė yra viena iš keturių pagrindinių Europos Sąjungos laisvių.

Tačiau aš manau, kad viešosios tarnybos turi veikti jų aptarnaujamų bendruomenių ir asmenų naudai, o ne privačių verslininkų naudai. Paslaugos tokiose srityse kaip sveikata, švietimas ir svarbios transporto linijos turi likti visuomenės nuosavybė, ir už jas turi būti atsiskaitoma viešai, o atsakomybė už jas tenka valstybėms narėms.

  David Martin (PSE), raštu. − Lasse Lehtineno pranešime apie Europos Sąjungos vartotojų politikos strategiją 2007–2013 m. pakartojamas poreikis suteikti teises Europos Sąjungos vartotojams ir padidinti jų gerovę bei apsaugą visoje Sąjungoje. Mano balsas atspindi reikalingumą gerinti vartotojų apsaugą visoje ES.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) ES vartotojų politikos strategija 2007–2013 m. pristato deramas kryptis stiprinti vartotojų apsaugą, bet reikia pastebėti, kad yra per mažai specialių veiksmų. Mes turime parengti planą dėl tolimesnių konkrečių ir nuoseklių žingsnių, kurie pavers vartotojų apsaugą visų ES reglamentų elementu. Turime pasirūpinti, kad vartotojų apsauga netaptų atskira sritimi Europos politikoje, bet būtų įtraukta į kiekvieną Europos politiką, nustatančią Europos vidaus rinką.

Šis svarbus Europos projektas kurti vieningą rinką nebus baigtas, jei jis bus be deramų apsauginių mechanizmų. Taip pat turime nepamiršti, kad Europos Sąjungos vartotojų apsauga turi išorinį matmenį – pavyzdžiui, apie tai primena nesena problema dėl importuotų žaislų iš Kinijos. Mūsų tikslas turi būti pasiekti visišką vartotojų pasitikėjimą visais produktais, kurie parduodami vidaus rinkoje.

Be to, tikra vidaus rinka turi turėti Europos lygio sistemą kelti kolektyvinius ieškinius. Kurdami tokią sistemą, mes turime padaryti išvadas iš Amerikos grupinių ieškinių sistemos, atsižvelgdami į visus jos trūkumus.

  Marianne Thyssen (PPE-DE), raštu. − (NL) Pone pirmininke, aš iš esmės palaikau L. Lehtineno pranešimą. Po patvirtinimo Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete jame yra visi būtini klausimai, kuriuos mes turime spręsti atsakydami į Komisijos komunikatą: horizontalaus metodo laikymasis, dėmesys sutarčių teisei, vartotojų organizacijų vaidmens pripažinimas, balanso reikalingumas, MVĮ ypatingumas, švelniosios teisės ir didesnio informuotumo svarba, taip pat poreikis daugiau dėmesio skirti paslaugų sektoriui. Taip pat manome, kad svarbi dalis dėl kompensacijų prieigos. Tai yra teisėtvarkos palaikymo matmuo. Tačiau gaila, kad 40 skyriaus pakeitimas buvo priimtas plenariniame posėdyje, ir jame pritarta grupių ieškiniams anksčiau negu bus prieinama analizė, parengta pagal tyrimą, kurio prašoma pranešime. Grupių ieškiniai iš esmės prieštarauja proceso teisei. Todėl nepriimtina statyti vežimą prieš arklį. Štai kodėl aš susilaikiau per balsavimą.

− Pranešimas: Elizabeth Lynne (A6-0159/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš susilaikiau per balsavimą dėl Parlamento narės E. Lynne, mano kolegės iš Jungtinės Karalystės, iniciatyva parengto pranešimo dėl pažangos, atliktos lygių galimybių ir kovos su diskriminacija srityje Sąjungos mastu po 2000 m. direktyvų perkėlimo.

Aš sutinku su pagrindiniais pranešime išdėstytais principais, ypač dėl nediskriminavimo tokiose srityse kaip švietimas, mokymasis visą gyvenimą, darbas, socialinė apsauga, apgyvendinimas ir sveikatos priežiūra, dėl grupių, patyrusių diskriminaciją, įvaizdžio žiniasklaidoje ir reklamoje, dėl fizinės prieigos prie informacijos negalią turintiems žmonėms, dėl telekomunikacijų, elektroninės komunikacijos, dėl įvairių transporto būdų ir viešųjų erdvių, dėl socialinių pašalpų ir galimybių jomis pasinaudoti, taip pat dėl prekių ir paslaugų prieinamumo visuomenei ir taip toliau.

Vis dėlto nesu įsitikinęs, kad reikia naujos direktyvos pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnį. Politinė diskusija turi tęstis. Numatomas tęsinys …

  Philip Bushill-Matthews (PPE-DE), raštu. − Parlamento nariai konservatoriai netoleruoja jokios diskriminacijos formos: mes pateikėme savo pakeitimus šiam pranešimui, kad jis taptų visiškai aiškus. Bet nors tam tikri pasitaikančios diskriminacijos aspektai vis dar gali būti laikomi problema, pasiūlymas, kad daugiau Europos Sąjungos teisės aktų taip juos padės išspręsti, nėra pagrįstas.

Jungtinė Karalystė jau turi visą įstatymų rinkinį dėl diskriminacijos, kurį ir toliau sudėtinga įgyvendinti praktiškai. Pirmiausia reikia geriau vykdyti esamus įstatymus, ir geriau suprasti jų įgyvendinimo problemas, o tik po to rūpintis priimti daugiau ES direktyvų.

Šis pranešimas, savo iniciatyva priimta rezoliucija, raginanti priimti dar vieną „visapusę ir plačiai taikomą“ ES direktyvą dėl diskriminacijos, yra geriausiu atveju, politinis pozavimas, o blogiausiu atveju tai atviras raginimas Komisijai priimti vis daugiau visiems vienodai taikomų ES teisės aktų labai jautrioje srityje.

Vienas Jungtinės Karalystės Prekybos rūmų narys glaustai pasakė: „Papildomi teisės aktai neišspręs daugumos diskriminacijos atvejų. Verčiau reiktų skirti laiko įvairių kultūrų ir įvairių religijų renginiams, kurie galėtų pakeisti nuostatas.“ Mes su šiuo teiginiu sutinkame.

  Brian Crowley (UEN) , raštu. − Šis pranešimas siekia peržengti kompetencijos ribas, kurias Europos Sąjungai nustatė valstybės narės kovos su diskriminacija srityje. Sutartyse yra aiškiai išdėstytos tos sritys, kuriose ES turi teisę pasiūlyti priimti teisės aktus, ir nurodyta, ką valstybės narės gali daryti savarankiškai.

Šis pranešimas, kuris yra parengtas savo iniciatyva, t. y. Komisija neteikia jokio pasiūlymo dėl teisės aktų, viršija dabartinių sutarčių nustatytas ribas ir taip pat pažeidžia nustatytą padėtį, jei Lisabonos sutartis bus ratifikuota. Visos prieš diskriminaciją nukreiptos priemonės, tenkančios ES kompetencijai, iš tikrųjų yra apsvarstomos mūsų valstybių narių vyriausybių ir kiekviena vyriausybė turi veto teisę. Tai NĖRA Europos Parlamento kompetencija.

Pagal dabartinius sutarties įgaliojimus, visos valstybės narės turi susitarti dėl įstatymų kovos su diskriminacija srityje. Airija išties turi labai gerai parengtus nacionalinius kovos su diskriminacija įstatymus, pavyzdžiui, Vienodo statuso įstatymą, ir juos sėkmingai įgyvendina.

Pagirtini veiksmai gerinti teises neįgaliesiems ir konkrečiai spręsti apribojimus prekėms ir paslaugoms. Tačiau šis pranešimas viršijo Sąjungos kompetencijos ribas, ir todėl jį atmetė „Fianna Fáil“ delegacija.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už E. Lynne pranešimą dėl pažangos, atliktos lygių galimybių ir nediskriminavimo srityje ES mastu, nes mes turime raginti Europos Komisiją griežtai tikrinti 2000/43/EB ir 2000/78/EB direktyvų dėl vienodo asmenų traktavimo perkėlimą ir nacionalinių įstatymų, pagrįstų tomis direktyvomis, įgyvendinimą.

Norėčiau pabrėžti, kad moterys yra ypač neapsaugotos nuo diskriminacijos darbe, ypač dėl jų teisių, susijusių su motinyste.

Teisė būti apsaugotam nuo bet kokios diskriminacijos formos yra fundamentalus ir pagrindinis Europos Sąjungos principas, bet vis dar trūksta efektyvių teisinių priemonių ir įgyvendinimo, todėl kyla grėsmė, kad ši teisė praras savo reikšmę.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pranešime yra tam tikrų teigiamų aspektų, būtent, jame primygtinai reikalaujama, kad Komisija ir valstybės narės panaikintų visas darbo sutartyse pasitaikančias diskriminacines nuostatas, užtikrinant vienodą visų darbuotojų traktavimą, sveikatos apsaugą ir darbo saugą, nuostatas dėl darbo ir poilsio laiko, asociacijų ir atstovavimo laisves, apsaugos nuo nesąžiningo atleidimo, profesinių sąjungų derybas su darbdaviu ir kolektyvinius veiksmus.

Jame taip pat pabrėžiama, kad svarbu suteikti galimybes mokytis bei toliau apsaugoti įgytas teises, kompensuojant už mokymosi ir mokymo laikotarpius, užtikrinti pagerintas priežiūros galimybes, tokių būtinų socialinių teisių kaip teisės į pensiją palaikymą, mokymosi teises ir teisę į bedarbio pašalpą dėl asmens profesinės situacijos pasikeitimo, taip pat laikotarpiu tarp darbo sutarčių pasirašymo ir tarp samdomo ir savarankiško įsidarbinimo.

Atsižvelgdami į visa tai, kas paminėta anksčiau, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija ir Europos demokratai pabandė taisyti pranešimą įvairiais aspektais, ypač reikalavimą priimti kovos su diskriminacija direktyvą; jiems nepavyko, nes per balsavimą buvo nepritarta jų pasiūlymams.

Iš savo pusės mes atmetame PPE-DE pasiūlymus ir palaikome pranešėją, nors nesutinkame su kai kuriais pranešimo punktais.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) E. Lynne pranešimas dėl kovos su diskriminacija valstybėse narėse, ypač darbo srityje, visiškai atitinka Parlamente priimtus tekstus šia tema. Šalia bendrų teiginių ir kelių paminėjimų apie moteris ar neįgaliuosius nėra sudėtinga įžvelgti tikrą, viską nustelbiantį jūsų dėmesio centrą: imigruojančius gyventojus.

Siekiant apeiti šią problemą, viskas tyčia sumaišoma: moterų, jaunimo, pagyvenusiųjų, skirtingos etninės kilmės ir taip toliau, bet taip pat ir nacionalinės kilmės žmonių diskriminacija. Jei yra kokia nors diskriminacijos rūšis, kurią galima visiškai pateisinti moraliniu, teisiniu ir politiniu požiūriu, tai yra valstybių narių ir Europos teikiama pirmenybė, pasireiškianti per užimtumo politiką ir socialines pašalpas. Atitinkamai jūsų pasiūlymai imtis „pozityvių veiksmų“, kadangi jūs nedrįstate pavartoti tiesioginės reikšmės žodžių, yra gera ir išties atvirkštinė diskriminacija, kurios pirmosios aukos būtų ir jau yra patys europiečiai savose šalyse. Tačiau jūs manote, kad ši diskriminacijos rūšis yra normali.

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PL) Kaip Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narė, aš visiškai palaikau E. Lynne pranešimą. Aš neabejoju, kad galiojanti tarptautinė teisė ir mūsų Europos Sąjungos teismo sprendimai yra – vertinant formaliu aspektu – pageidaujami ir geri sprendimai. Todėl apgailestauju, kad juos įgyvendinant nuolat susiduriama su daugybe kliūčių, net mūsų Europoje, kuri, atrodo, yra demokratiškesnė ir ne tokia diskriminuojanti.

Stebina tai, kad mums reikėtų prašyti Europos Sąjungos valstybių narių visiškai laikytis Direktyvos 2000/78/EB nuostatų ir nuolat sistemiškai stebėti pažangą pašalinant visas diskriminacijos formas iš politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo.

Tai ypač svarbu mano šalies, Lenkijos, gyventojams, kurie, pasinaudodami bendrosios rinkos ir asmenų judėjimo laisve, gyvena ir dirba daugelyje ES šalių. Labai apgailestauju, bet turiu pasakyti, kad daugėja diskriminacijos faktų prieš mano tautiečius vien dėl jų tautybės. Tokia nerimą kelianti informacija vis dažniau ateina iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Airijos. Būtų paradoksalu, jei Europos Parlamentas smarkiai ir veiksmingai įsitrauktų į kovą su diskriminacijos apraiškomis pasaulyje, bet dar negalėtų įtvirtinti pagarbos žmogaus teisėms namuose, tai yra ES valstybėse narėse. Visi ES gyventojai tikrai užsitarnauja vienodo ir nešališko elgesio!

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad labai svarbu rengti diskusijas ir imtis veiksmų kovos su diskriminacija ir lygių galimybių srityje.

Tačiau kaip atkreipė dėmesį pati pranešėja, kai kurios valstybės narės dar visiškai neįgyvendino direktyvų dėl vienodo požiūrio į asmenis nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (2000/43/EB) ir dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje (2000/78/EB). Kadangi kyla problemų įgyvendinant jų nuostatas, atrodo, kad svarbiausia yra susitelkti ties deramu šių direktyvų nustatytų reglamentų perkėlimu ir jų efektyvesniu įgyvendinimu.

Situacija nepagerės, jei bus priimta daugiau teisės aktų, taikomų daugiau žmonių kategorijų. Visų svarbiausia yra vykdyti mokomąsias ir informacijos kampanijas bei veiksmus, skirtus didinti informuotumą, kurie daugiausia būtų vykdomi valstybių narių lygmeniu, ir tai būtų teisingas atsakas į svarstomas problemas. Su diskriminacija ir lygiomis galimybėmis susiję iššūkiai nėra vienodi visose valstybėse narėse.

Dėl tos pačios priežasties aš nemanau, kad reikia priimti daugiau teisės aktų, nes jie nepanaikins problemų lygių galimybių ir diskriminacijos srityje.

Tuo tarpu laikausi požiūrio, kad reikia atskirai apsvarstyti diskriminaciją neįgaliųjų atžvilgiu, kurių specifinė situacija reikalauja skubiai parengti visapusį pasiūlymą, kuris būtų įgyvendintas valstybių narių lygmeniu. Tikiuosi, kad Europos Komisija netrukus imsis šios iniciatyvos.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš sveikinu Elizabethos Lynne pranešimą pavadinimu „Pažanga, atlikta lygių galimybių ir nediskriminavimo srityje Europos Sąjungoje“. Manau, kad neturime siekti įtvirtinti diskriminacijos hierarchiją ES.

Kolegos iš Konservatorių partijos aiškiai mano kitaip, ir aš norėčiau mesti jiems iššūkį pagrįsti poziciją, kuri, mano nuomone, yra iš esmės neapginama. Mums reikia horizontalios 13 straipsnio direktyvos, ir aš balsavau už E. Lynne pranešimą.

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − „Fine Gael“ partijos nariai iš PPE-DE frakcijos Mairead McGuinness, Avril Doyle, Gay Mitchell ir Colm Burke susilaikė per paskutinį balsavimą dėl E. Lynne pranešimo „Pažanga, atlikta lygių galimybių ir nediskriminavimo srityje Europos Sąjungoje“.

Pranešime atkreipiamas dėmesys ir kritikuojamos valstybės narės dėl „trūkumų perkeliant ir įgyvendinant“ 2000/78/EB direktyvą ir raginama griežčiau kontroliuoti, kaip valstybės narės perkelia ir įgyvendina direktyvą, bei sustiprinti Europos Sąjungos teisės aktus šioje srityje.

Mes palaikome raginimą visiškai perkelti ir įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvas, bet pažymime, kad dar nebuvo nuspręsta dėl pažeidimo procedūrų prieš kai kurias valstybes nares.

Mes visiškai palaikome priemones, kuriomis siekiama baigti diskriminaciją, įskaitant papildomas priemones, bet šioje stadijoje negalime palaikyti raginimo priimti daugiau ES direktyvų šioje srityje. Svarbu, kad dabartinės Europos Sąjungos direktyvos būtų visiškai įgyvendintos, o Komisija turi ir toliau užtikrinti, kad būtų laikomasi direktyvų valstybių narių lygmeniu, ir tik po to svarstyti dėl naujų ES priemonių priėmimo.

  Rovana Plumb (PSE), raštu. − (RO) Aš balsavau už šį pranešimą ir manau, kad jis yra svarbus dėl pasiektos pažangos, bet jis ypač reikalingas būsimiems veiksmams, kuriais bandoma pasiekti galimybių lygybės ir įveikti diskriminaciją. Šio pranešimo nuostatos yra viena iš pažangiausių teisėkūros dalių, ir jos teikia tikrą naudą nemažam Europos gyventojų skaičiui, pakeldamos jų gyvenimo kokybę.

Pagal Komisijos pateiktus duomenis 51 % Europos gyventojų mano, kad jų šalyje dedama nepakankamai pastangų kovojant su diskriminacija ir užtikrinant lygias galimybes.

77 % Europos Sąjungos gyventojų mano, kad moterims yra nepakankamai atstovaujama vadovų postuose, ir 72 % mano, kad vyresni nei 50 metų gyventojai yra nepakankamai vertinami darbovietėje.

Pranešimo sėkmę užtikrina du dalykai: svarbus gyventojų palaikymas, kad būtų priimtos priemonės kovai su diskriminacija, užtikrinančios lygias galimybes kiekvienam, taip pat svarbus ir mūsų, Europos socialdemokratų, tvirtas politinis įsipareigojimas kurti visuomenę, kurioje niekas nebūtų atstumtas ir visi gyventojai turėtų lygias galimybes. Aš sveikinu E. Lynne už jos pranešimą.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Negalima painioti aktyvios ir energingos nediskriminavimo gynybos su reliatyvizmu, pagal kurį viskas vienoda, viskas ekvivalentiška ir visi pasirinkimai ar aplinkybės turi vienodą vertę teisės požiūriu. Pavyzdžiui, politikos, kuria apsaugomos didesnės šeimos, skatinimas jokiu būdu nereiškia nediskriminavimo principo pažeidimo. Taip pat ir atsisakymas nustatyti teisines struktūras visoms galimoms santykių tarp žmonių formoms negali būti lyginamas su jokia diskriminacijos rūšimi. Tai, ką aš palaikau ir ką manau esant savo pareigą palaikyti nediskriminavimo srityje, pirmiausia yra plačios individų laisvės sąvokos gynyba, kuri nesutampa su kolektyvistiniu valstybės požiūriu į laisves, pagal kurį vien tik tai, kas yra skatinama valstybės, yra laikoma nekeliančiu diskriminacijos. Visuomenė gali ir turi teikti kam nors pirmenybę, ir tai išreiškiama viešojoje politikoje. Ji negali ir neturi nustatyti elgesio ar varžyti elgesio, kuris neprieštarauja trečiųjų šalių laisvei.

  Lydia Schenardi (NI), raštu. – (FR) Šiuo metu yra ne mažiau kaip penkios direktyvos dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo Europos Sąjungoje. Pradėtos dvidešimt aštuonios bylos dėl pažeidimų prieš valstybes nares, kurios neperkėlė direktyvų. Dėl to galima tik apgailestauti.

Vis dėlto ar turime metodiškai reikalauti lyčių lygybės, panaudodami prievartą ir bausmes?

Aš taip nemanau – iš tikrųjų yra visiškai priešingai. Liaukimės niekinti šį požiūrį į diskriminaciją, klasifikuodami mažumų grupes ir gyventojus kaip „gerus“, ypač imigrantus, ir priversdami europiečius jaustis kaltais, tarytum jie nuolat užsiimdavo diskriminacija.

Mes turime nutraukti šias kairiųjų giesmes, nes jie nedaro nieko, kad padėtų diskriminuojamiems žmonėms, net priešingai, jie tokius žmones niekina.

Labiau pabrėžkime kiekvieno mūsų asmeninę atsakomybę nutraukti bet kokios rūšies diskriminaciją ir pabrėžkime poreikį, ypač taikomą imigrantams, prisitaikyti prie mūsų taisyklių, mūsų įstatymų ir mūsų vertybių.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) Europoje vis dar pasitaiko tiek netiesioginės, tiek tiesioginės diskriminacijos dėl lyties, amžiaus ar negalios.

Interneto portalas Pracuj.pl pateikė užpildyti anketą dirbantiems žmonėms, ieškantiems darbo, darbdaviams, studentams ir diplomantams. Pagal anketą labiausiai diskriminuojamos socialinės grupės darbo rinkoje yra vyresni nei 50 metų ir neįgalieji žmonės.

Pati bendriausia diskriminacijos apraiška darbo rinkoje yra tai, kad darbdaviai, rinkdamiesi kandidatą į darbo vietą, vadovaujasi išankstiniais nusistatymais ir stereotipais – beveik 62 % respondentų laikė tai didžiausia problema. Toliau buvo minima ne visiems vienoda prieiga prie darbo pasiūlymų / tinkamų darbo pasiūlymų trūkumas (56 %), nenoras suteikti darbą neterminuotam laikotarpiui / pagal darbo sutartį (44 %) ir mažesnis nei vidutinis užmokestis tam tikroje srityje ar pramonės šakoje (43 %).

Mano nuomone, kovos su diskriminacija politika, kaip vienas iš pagrindinių ES principų, turi atlikti labai aiškią užduotį šioje srityje.

− Pranešimas: Willi Piecyk (A6-0163/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes nusprendėme balsuoti už šį savo iniciatyva parengtą pranešimą, nes jame yra kelios vertingos mintys dėl pasiūlymo sukurti sistemą tvariai ekologinei ir ekonominei ES jūrų aplinkos vadybai.

Mes taip pat nusprendėme palaikyti mintį dėl Europos jūros dienos. Yra pagrindo skepticizmui dėl ES institucijų rengiamų didelių kampanijų, bet šiuo atveju mes nusprendėme palaikyti mintį, nes aplinkosaugos situacija jūrose reikalauja skubaus sprendimo.

Tačiau manome, kad pranešime yra vietų, kurias galima interpretuoti kaip pernelyg palankias komercinei žvejybai. Žvejybos laivynai Europos Sąjungoje šiuo metu išgyvena krizę dėl perteklinių gamybos pajėgumų ir juos reikia sumažinti dėl mažėjančių žuvų išteklių. Nėra teisinga garantuoti komercinių žvejų darbo vietas žvejyboje. Aktyvūs profesiniai mokomieji projektai yra tik viena iš daugelio priemonių, kurią galima pritaikyti, norint padėti darbuotojams ir sritims, kurios priklauso nuo žvejybos pramonės.

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už mano kolegos iš Vokietijos Parlamento nario W. Piecyko savo iniciatyva parengtą pranešimą dėl Integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai, parengtą atsakant į Komisijos komunikatą ta pačia tema. Europos jūros zonos (du vandenynai – Atlanto ir Arkties – ir keturios jūros – Baltijos, Šiaurės jūra, Viduržemio ir Juodoji jūra) ir kranto linija (70 000 km) yra būtinos Europos gerovei ir klestėjimui; jos pasitarnauja kaip prekybos maršrutai, klimato reguliuotojai, maisto, energijos ir naudingų išteklių teikėjai ir yra europiečių mėgstamos vietos gyventi bei leisti laisvalaikį.

Norėčiau pridurti, kad šios zonos yra vandens rezervuaras, o vanduo ateityje bus reta prekė. Globalizacijos ir greitos klimato kaitos kontekste reikia skubiai imtis veiksmų nustatyti Integruotą jūrų politiką Europos Sąjungai, kurioje būtų pripažinta, kad visos problemos dėl Europos vandenynų ir jūrų yra tarpusavyje susijusios. Jūrų sekimas, kuris yra būtinas užtikrinti saugumą ir apsaugą naudojant jūrų erdvę, jūrų erdvės vystymas, kuris yra būtina planavimo priemonė priimant ekologijos požiūriu pagrįstus sprendimus ir rengiant išsamų bei prieinamą duomenų ir informacijos šaltinį, yra labai įdomūs ir vertingi pasiūlymai.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Iš dalies dėl savo strateginės geografinės vietos Europa turi būti tarptautiniu pavyzdžiu jūrų politikoje ir panaudoti ekonominį vandenynų ir jūrų potencialą kaip neįkainojamą atsinaujinančios energijos šaltinį. Be to, įkūrus pirmaujančius regioninius centrus ir skatinant bei paremiant veikiančius universitetų tyrimų centrus pakrantės srityse, kartu panaudojant veiksmų planą, kuris remtųsi naujovėmis, tyrimais ir vandenynų bei jūrų aplinkosauga, būtų žengtas dar vienas žingsnis pirmyn į visiškai tvarų jūrų išteklių naudojimą.

Pranešime taip pat siūloma, kad veiksmų planas reikšmingai prisidėtų mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas panaudojant prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemas, konsoliduojant vandenynų ir jūrų tyrimus kaip atsinaujinančios energijos šaltinius ir įvedant vienodus mokesčius už elektros ir jūrų kuro apdorojimą. Tai reikštų, kad laivai, stovėdami uoste, bus skatinami naudoti elektros tiekimą iš sausumos.

Galų gale, pasiūlymas dėl Europos agentūrų, atsakingų už jūrų sekimą, koordinavimo sutrukdytų ir neleistų atlikti Europos laivų užpuolimų ir tuo pat metu būtų kovojama su tokia neteisėta veikla kaip kontrabanda, prekyba narkotikais ir žmonėmis, tokiu būdu aiškiai sustiprinant saugumą tarptautiniuose vandenyse.

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Turėdamas galimybę aptarti W. Piecyko pranešimą apie integruotą jūrų politiką Europos Sąjungai, norėčiau atkreipti dėmesį į Bendrosios vandens politikos direktyvos įgyvendinimą; šioje direktyvoje yra numatyti veiksmai, kuriais siekiama nustatyti ir pašalinti cheminius ginklus, paliktus Baltijos jūroje ir Šiaurės jūroje po Antrojo pasaulinio karo. Aš turiu omenyje planus dėl „NordStream“ vamzdyno, kurį statant gali būti pažeisti Baltijos jūros dugne gulintys ginklai iš Antrojo pasaulinio karo laikų. Pagal parengiamuosius apytikrius apskaičiavimus apytiksliai yra tarp 40 000 ir 60 000 metrinių tonų cheminės amunicijos, iš kurios apytiksliai 12 000–13 000 metrinių tonų yra nuodinga kovinė medžiaga. Mes net neturime detalios informacijos apie didelės šios ginkluotės dalies buvimo vietą, todėl katastrofos pavojus yra didžiulis. Be to, kai vamzdynas bus paleistas, gali būti naudojami aplinkai žalingi chemikalai. Tai gali sukelti ekologinę katastrofą su labai rimtomis pasekmėmis. Tai kelia tiesioginę grėsmę palei Baltijos jūros krantus gyvenančių žmonių gyvybei ir sveikatai. Pranešime minima, kad reikia siekti situacijos, kai „Europos vandenynai ir jūros bus švariausi pasaulyje“. Todėl prašau Europos Sąjungos imtis konkrečių veiksmų dėl integruotos jūros politikos ir uždrausti įgyvendinti projektus, kurie kelia grėsmę Europos gyventojų saugumui.

  Ole Christensen, Dan Jørgensen, Poul Nyrup Rasmussen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (PSE), raštu. − (DA) Gabenimą laivais reikia įtraukti į prekybos CO2 kvotomis sistemą.

Socialistų delegacija dirba, kad laivybos eismas būtų įtrauktas į prekybos CO2 kvotomis sistemą. Nors šis transporto būdas yra ypač ekologiškas palyginus su dauguma prekių transporto būdų, gabenimas laivais sukelia labai dideles CO2 emisijas, kurios aiškiai pralenkia, pavyzdžiui, oro eismo emisijas, dėl kurių yra numatyta netrukus įtraukti oro transportą į prekybos kvotomis sistemą.

Todėl šiandien delegacija balsavo už pranešimo dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai punktą, kuriame aiškiai išdėstoma, kad mes turime įtraukti gabenimą laivais į prekybos CO2 emisijomis sistemą.

Todėl mes atmetėme Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso pakeitimo pasiūlymą dėl to paties klausimo. Neaišku, ar Žaliųjų pakeitimo pasiūlyme turima omenyje konkretus prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos modelis. Jei yra taip, tai mes neturėjome jokio paaiškinimo apie tai, kas jame tiksliai sakoma. Todėl dabar mes nenorime patvirtinti tam tikro modelio, kuris blogiausiu atveju galėtų trukdyti ir atidėti susitarimą dėl gabenimo laivais įtraukimo į CO2 emisijų sistemą.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Mes visiškai sutinkame su kai kuriais šiame pranešime išdėstytais teiginiais, pavyzdžiui, dėl to, kad reikia skubiai kovoti su sieros ir azoto oksido emisijomis iš laivų ir kad bendroji žuvininkystės politika yra pernelyg biurokratinė ir centralizuota.

Tačiau dauguma iškeltų pasiūlymų sukeltų neigiamas pasekmes. Mums sunku įžvelgti kokią nors naudą iš to, kad ES paskelbtų „Europos jūros dieną“. Taip pat abejojame, ar verta Europos Sąjungai finansuoti jūrų tyrimus ir ar reikalingas planas išžvalgyti ir pažymėti žemėlapyje sudužusius laivus bei povandenines archeologines vietas, taip pat mes kritiškai vertiname mintį, kad ES institucijos turi spręsti jūrų erdvinio planavimo klausimą.

Pranešimas yra dar vienas pavyzdys, kaip Europos Parlamentas siekia įgyti įtakos vis daugiau politikos sričių. Aiškiai matyti, kad nesilaikoma subsidiarumo principo, kuriam dažnai veidmainiškai pritariama, bet iš tiesų jo retai laikomasi. Mes negalime su tuo sutikti. Todėl per paskutinį balsavimą mes balsavome prieš šį pranešimą.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mes manome, kad jūrų politika, pagrįsta bendradarbiavimu tarp valstybių narių, taip pridedant vertės ir skatinant kiekvienos šalies nustatomą su jūra susijusią politiką bei priemones, galėtų turėti teigiamą poveikį.

Vis dėlto EP vėl patvirtina tikslus – integruotai jūrų politikai – nors ir ne taip primygtinai kaip ankstesniame pranešime, kuriam mes negalime pritarti.

Pranešime ne tik ryški federalistinė ir geostrateginė vizija dėl išskirtinių kiekvienos valstybės narės ekonominių zonų naudojimo, jame ginama nuostata greitai integruoti Bendrijos vidaus jūrų transportą į bendrąją rinką, t. y. pasisakoma už šios rinkos liberalizavimą; pranešime pabrėžiamos iniciatyvos, kuriomis siekiama įsteigti Europos pakrantės apsaugą, o ši sritis tenka kiekvienos valstybės narės kompetencijai; jame laikomasi nuostatos, kad gabenimą laivais reikia įtraukti į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą – dėl to reikės dar daugiau derybų; ir paradoksalu (o gal ir ne), kad pranešime pasisakoma už tai, kad jūrų politikai būtų skirta atitinkama ES biudžeto (?) dalis po 2013 m.; t. y. dar sykį mėginama centralizuoti ES politinę ir ekonominę valdžią, kartu nesiūlant nieko mainais (net jei tai galėtų kada nors būti priimtina).

EP pasiūlyme dėl rezoliucijos tikrai yra teiginių, su kuriais mes sutinkame – kai kuriuos iš jų mes patys pateikėme – bet jie nekompensuoja netinkamo turinio, išdėstyto pasiūlyme dėl rezoliucijos.

Todėl mes balsavome prieš jį.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už W. Piecyko pranešimą dėl ES jūrų politikos. Aš ypač pritariu skyriui, kuriame pripažįstama, kad BŽP buvo visiškai nesėkminga ir kad Europos Sąjunga turi pasimokyti iš savo nesėkmių vykdant integruotą jūrų politiką.

Mano šalis, Škotija, yra pačiame Europos jūrų reikalų centre, ir mums gali būti naudinga visos Europos Sąjungos politika, apimanti tokias skirtingas sritis kaip aplinka, transportas, turizmas ir užimtumas. Tačiau reikia atsižvelgti į Europos jūrų zonų įvairovę, o sprendimai neturi būti priimami remiantis principu „vienas dydis tiks visiems“, kuris išreiškė nepavykusią Europos žuvininkystės politiką.

  Roselyne Lefrançois (PSE), raštu. – (FR) Aš balsavau už šį tekstą, nes manau, kad Europos Sąjungai būtina kiek galima greičiau suformuoti savo Integruotą jūrų politiką.

ES iš tikrųjų turėtų daug naudos, jei priimtų nuoseklią strategiją, skirtą įgyvendinti skirtingas sektorių politikas, kurios turi poveikį jūrų srityje, pavyzdžiui, tam tikras socialines, pramonines ar aplinkos politikas, ir taip pat skatinimą įkurti tikrą „abipusės paramos sistemą“.

Aš pritariu norui įsitraukti į kovą su klimato kaita ir teršimu, steigiant tikrus naujovių kūrimo centrus, kurie taip pat suteiks konkurentiškumo ir socialinį aprūpinimą Sąjungos pakrantės regionams.

Galų gale, aš palaikau pranešimo pasiūlymus dėl jūros politikos saugumo aspekto, ir ypač mintį parengti bendras taisykles šioje srityje bei turėti bendrus sekimo metodus Bendrijos jūrų erdvės viduje. Tai leistų mums tiek kovoti su piratavimu jūrose, nes pastaraisiais metais vėl susidūrėme su šia nusikalstamos veiklos forma, tiek apsaugoti šių sričių natūralų paveldą bei archeologiją, kad neleistume kilti bet kokioms katastrofoms, kurios sukeltų pražūtingus padarinius pakeisdamos Sąjungos kranto liniją.

  David Martin (PSE), raštu. − Willio Piecyko pranešime „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ atkreipiamas dėmesys į iššūkius, su kuriais dabar susiduria Europos jūrų pramonė. Jo rekomendacijos padės palengvinti visos Europos sprendimų priėmimą šioje srityje.

Tik sukūrus integruotą jūrų politiką, galima efektyviai imtis tokių pasaulinio masto problemų kaip globalizacija ir klimato kaita bei jų poveikis mūsų vandenynams. Aš balsavau už šį pranešimą.

  Luca Romagnoli (NI) , raštu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš norėčiau pareikšti paramą W. Piecyko pranešimui apie integruotą jūrų politiką Europos Sąjungai.

Aš sutinku, kad integruota jūrų politika yra būtina ne vien dėl to, kad vandenynai ir jūros yra vienas iš svarbiausių ekonominių ir prekybos išteklių Europos Sąjungai, todėl jie turi būti apsaugoti, bet taip pat ir todėl, kad efektyvūs ir stabilūs suderinti veiksmai tarp Valstybių narių pagerintų valdymo ir vystymo būdą. Vienas iš punktų, kuris, mano nuomone, yra esminis, yra tas, kad jūrų eismą reikia reglamentuoti ir pagerinti vadovaujantis siekiais spręsti klimato kaitą, ir kad jūrų išteklius reikia stengtis panaudoti kaip potencialų švarios, alternatyvios energijos šaltinį.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Mūsų jūros yra mūsų bendri ištekliai. Mums reikalinga koordinuota veikla prieš mūsų jūrų eksploataciją ir teršimą. Galime to pasiekti tik dirbdami su ES šalimis, kurios turi jūrų politikos interesų. Tikiuosi, kad kitais metais daugiau ES gyventojų galės dalyvauti Europos jūros dienos renginiuose. Kadangi kitais metais ši diena bus per Europos Parlamento rinkimus, galbūt visi kandidatai pasinaudos gegužės 20 d., kad išryškintų jūrų politikos problemas.

10. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)

(Posėdis buvo nutrauktas 12.55 val. ir atnaujintas 15 val.)

PIRMININKAVO: M. A. MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Primininko pavaduotojas

11. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)

12. Klaidinančios įmonės, rengiančios katalogus (pvz., „Europos miestų vadovai“) (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės punktas yra diskusija dėl žodinio klausimo Tarybai dėl klaidinančių įmonių, rengiančių katalogus (pavyzdžiui, „Europos miestų vadovai“), kurį pateikė Arlene McCarthy Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu (O-0078/2007 – B6-0152/2008).

  Arlene McCarthy, autorė. − Pone pirmininke, šis žodinis klausimas turi aiškų tikslą – juo siekiama imtis veiksmų ir kompensavimo tūkstančiams mažų įmonių visoje Europos Sąjungoje, iš kurių kasdien apgaule išvilioja milijonus eurų Europos „katalogų bendrovės“. Šis Parlamentas gavo šimtus peticijų ir daugybę laiškų, atėjusių į mūsų rinkimų apygardų įstaigas nuo įmonių, kurios nukentėjo nuo šių gausių smulkiojo verslo apgavysčių.

Žinoma, mums tenka pripažinti, kad šie sukčiavimai jau buvo atliekami daugiau kaip 40 metų, kaip teigė teisėtos katalogų bendrovės, kurioms atstovauja EADP. Bet tai yra, be abejo, tokio masto sukčiavimas, kuriam reikia atsako Europos lygmeniu. Kaip pavyzdį galima nurodyti „Maiwolf“ kontroliuojančią bendrovę, valdančią „Europos miestų vadovus“ ir kitas tokias bendroves, kurią sudaro sudėtingas Europoje užregistruotų sukčiavimo bendrovių tinklas, veikiantis ir įsteigtas keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir EEE šalyse Šveicarijoje ir Lichtenšteine. Nepaisant teismo ieškinių ir baudų, priteistų keliose valstybėse narėse, ši bendrovė tęsia veiklą, pasijuokdama iš Europos Sąjungos bendradarbiavimo dėl įstatymų įgyvendinimo. Iš tikrųjų reikėjo septynerius metus trukusio teisminio proceso, kad bendrovė būtų uždaryta Barselonoje, bet ji nedelsiant iš naujo pradėjo veikti Valensijoje. „Maiwolf“ kontroliuojanti bendrovė koordinuoja visą tinklą bendrovių, vykdančių sukčiavimą ne tik ES lygmeniu, bet ir pasauliniu lygmeniu, ir būgštauju, kad jie ir toliau išvengs ilgų įstatymų rankų.

Atsakydamos į „Europos miestų vadovo“ laišką, įmonės patikėdavo, kad jos tiesiog atsakė į informacijos prašymą arba atnaujino ar taisė savo duomenis. Jie patikėdavo, kad tai yra nemokama paslauga, o paskui jiems būdavo netikėtai pateikiama tūkstančių eurų sąskaita, apie kurią, jei ji buvo paminėta iš viso, pradžioje buvo parašyta tik labai smulkiu šriftu painiame ir klaidinančiame tekste. Ta pati „Maiwolf“ kontroliuojanti bendrovė turbūt taip pat valdo skolų išieškojimo bendroves, kurios po to ima trukdyti, bauginti ir grasinti įmonėms, kad jos grąžintų skolą. Taip pat teisinių grasinimų susilaukė interneto svetainė „Stabdykime „Europos miestų vadovą“, kuri rengia kampaniją prieš miestų vadovo leidėjų apgaulę, ir interneto paslaugų tiekėjas turėjo šią svetainę uždaryti, nors man malonu pasakyti, kad ji šiuo metu vėl veikia.

Dauguma šios sukčiaujančios bendrovės veiksmų aiškiai pažeidžia 1984 m. Direktyvą dėl klaidinančios reklamos. Mums reikia geriau ir labiau koordinuotai įgyvendinti teisės aktus, kad panaikintume teisės spragas ar trūkumus, kuriuos išnaudoja šios bendrovės. Galiu pranešti pirmininkaujančiajam, kad mano komitetas peržiūrės 1984 m. Direktyvos dėl klaidinančios reklamos ir, žinoma, naujosios Direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimą ir perkėlimą. Mes ypač domimės Direktyvos dėl klaidinančios reklamos perkėlimo į Austrijos teisės sistemą atveju, kuriame numatoma, kad įmonės negali būti susaistytos sutartimi, jei jos aiškiai ir neabejotinai nepasirašė po sutarties terminais ir sąlygomis. Tikiuosi, kad jūs, Pirmininkaujantysis, per diskusijas su kitomis valstybėmis narėmis vadovausitės šiuo modeliu.

Žinoma, mažoms įmonėms nepadeda Direktyva dėl nesąžiningos komercinės veiklos, nes ji neapima verslo tarpusavio sandorių – net ir sandorių su mažomis įmonėmis. Valstybės narės turi geriau panaudoti tarpvalstybinio teisės įgyvendinimo tinklą, kad pašalintų šias nesąžiningas įmones iš verslo ir nutrauktų jų veiklą visiems laikams. Aš, kaip ir mano kolegos, tikrai suprantu daugelio mažų įmonių nusivylimą, nes jos daug metų, o ne mėnesių, kentė spaudimą ir finansinius nuostolius.

Jei mes manome, kaip dažnai teigiame, kad mažos įmonės yra ES ekonomikos pagrindas, tai atėjo laikas jas palaikyti, ginti jų teises ir ginti jas nuo šios apgaulingos veiklos. Aš tikrai sveikinu tai, kad Komisijos narė Kuneva parodė susidomėjimą ir įsipareigojo kontroliuoti jų veiklą, bet vien kontroliavimas neduos rezultatų ir aktyviai nepaveiks šių bendrovių. Manau, kad yra nepriimtina, jog nusiskundimai aiškiai liko neišgirsti, ir kad vieninteliam verslininkui „Miestų vadovo“ leidimo bendrovėje buvo leista tęsti savo apgaulingą veiklą, išvengiant teisminio persekiojimo pagal Europos teisę. Todėl šiandien raginu valstybes nares kuo skubiau imtis veiksmų, kad būtų pripažintos rimtos ir žalingos pasekmės, kilusios todėl, kad buvo leidžiama šiam sukčiautojui ir toliau apiplėšti mūsų įmones. Aš kviečiu valstybes nares ir pirmininkaujantįjį šiandien per mūsų diskusiją įsipareigoti imtis veiksmų, o ne tik svarstyti apie problemas, apie kurias mes žinojome daugelį metų.

Taigi aš raginu pirmininkaujantįjį atsakyti į šiuos klausimus ir dirbti kartu su mumis, kad surastume sprendimą įmonėms, kurios ir toliau nukenčia nuo šios apgaulės.

  Janez Lenarčič, Pirmininkaujantysis. − (SL) Norėčiau padėkoti A. McCarthy už jos klausimą. Mano padėka taip pat skiriama Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui. Aš pabandysiu atsakyti į klausimą dėl A. McCarthy iškeltų problemų.

Dėl pirmo klausimo, būtent ką valstybės narės padarė, kad uždarytų apgaulingas katalogų rengimo bendroves, aš turiu informuoti jus, kad iki šiol Taryba iš valstybių narių negavo pasiūlymo dėl sprendimo. Komisija taip pat nebuvo informuota nei apie veiksmus, kurių ėmėsi Valstybės narės, kad uždarytų tokias bendroves, nei apie jų kompetentingų institucijų ketinimus pasikeisti duomenimis apie tokias bendroves.

Dėl antro klausimo, apie priemones, kurių reikia imtis siekiant panaikinti spragas perkeliant Direktyvą dėl klaidinančios reklamos – Europos Komisija yra atsakinga už šią direktyvą ir jos įgyvendinimą, kaip yra išdėstyta Europos bendrijos steigimo sutarties 211 straipsnyje. Taigi, mano nuomone, Europos Parlamentas turėtų užduoti šį klausimą Europos Komisijai.

Taip pat kalbant apie šiuos du klausimus, turiu pridurti, kad iki šiol Taryba nebuvo informuota apie tai, kokių veiksmų ėmėsi valstybės narės, kad praneštų verslo pasauliui apie pavojų, kurį kelia apgaulingos katalogų bendrovės.

O kalbant apie klausimą dėl Direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos masto išplėtimo, galiu patvirtinti A. McCarthy, kad ši direktyva neapima atvejų, kuriuos apibūdino Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas. Kitaip tariant, ji neapima apgaulingos komercinės veiklos atvejų, susijusių su mažomis ir vidutinio dydžio įmonėmis.

Taip yra todėl, kad šios direktyvos taikymo mastas apima tik verslo ir vartotojų santykius. O dėl galimo šios direktyvos išplėtimo į verslo tarpusavio santykius aš galiu pasakyti tik tai, kad Taryba suformuluos savo poziciją šiuo klausimu, kai tik jai bus pateiktas atitinkamas teisėkūros pasiūlymas.

Tačiau turiu jums priminti, kad Taryba direktyvos priėmimo metu jau svarstė klausimą, ar ši direktyva taip pat turi apimti verslo tarpusavio veiklą. Turiu jums priminti, kad ne vien Komisija, bet ir dauguma valstybių narių atmetė mintį išplėsti direktyvą, kad ji apimtų nesąžiningą komercinę veiklą, nekenkiančią vartotojui.

Tačiau nepriklausomai nuo to turiu pabrėžti, kad bendrovės, įskaitant mažas ir vidutinio dydžio įmones, nėra neapsaugotos nuo tokios veiklos. Jas apsaugo Direktyva dėl klaidinančios reklamos.

Pabaigoje norėčiau pirmininkavimo institucijos vardu aiškiai pritarti komiteto nuomonei, kad nesąžininga ir apgaulinga verslo praktika yra nepriimtina bet kokioje ekonomikos srityje. Aš taip pat manau, kad reikia imtis veiksmų prieš tokį elgesį.

Valstybės narės sprendžia nesąžiningos verslo praktikos atvejus pagal savo įstatymus. „Europos miestų vadovo“ pavyzdys, kurį minėjote savo klausime, buvo taip pat sprendžiamas teisme bent vienoje valstybėje narėje.

Norėčiau dar kartą padėkoti už klausimą, ir aš bet kokiu atveju dėmesingai klausysiu diskusijų.

  Simon Busuttil, PPE-DE frakcijos vardu. – (MT) Pone pirmininke, kai atsiverčiate šį katalogą – nes tai yra didelis, storas leidinys – randate šimtus puslapių su tūkstančiais bendrovių, ir labai dažnai tai būna mažos įmonės, kurios atsidūrė šiame kataloge per apgaulę. Jos nenorėjo, kad jas ten įtrauktų, bet jos buvo įtrauktos prieš jų norą. Parlamento Peticijų komitetas gavo apytiksliai 400 peticijų iš mažų įmonių, patekusių į šiuos spąstus. Manau, kad yra trys šios problemos aspektai. Pirma, į katalogą įtrauktos mažos įmonės yra apgaulės aukos. Antra, yra tarpvalstybinis, daugiašalis aspektas, kuris turi dominti mus Europoje, Europos Parlamente, Taryboje ir Komisijoje. Trečia, tokios bendrovės kaip „Europos miestų vadovai“ naudojasi teisės aktų trūkumais.

Ką daro Europos Parlamentas šalia to, ką daro Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas, kaip mums pranešė A. McCarthy? Peticijų komitetas rengs pranešimą apie šią problemą. Aš būsiu pranešėjas, ir mano pranešime bus keturi tikslai. Pirma, jame bus siekiama kelti informuotumą apie šią problemą, nes ji yra didelio masto. Antra, bus toliau siekiama paskatinti Tarybą ir ypač Komisiją imtis aiškių veiksmų, nes jei jie šiandien negali imtis veiksmų, jie turi stengtis įgyti tokią galimybę. Trečia, mes taip pat turime nustatyti, ar yra teisės aktų trūkumų, ir tai turi atlikti Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas. Galų gale taip pat reikia suteikti naudingų patarimų šiems nukentėjusiesiems. Peticijų komitetas rengs konsultacijas ir susitiks su nukentėjusiaisiais bei socialiniais partneriais, taip pat ir su Komisija, ir tik po to priims šį pranešimą, kurį planuojama priimti iki šių metų pabaigos.

  Genowefa Grabowska, PSE frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, bendrovių, vykdančių nesąžiningą komercinę ir rinkodaros praktiką, veikla yra tikrai verta pasmerkimo. Mes neabejotinai turime apsaugoti vartotojų teises nuo tokių pseudorinkos veiksmų ir palaikyti juos kovoje su bendrovėmis, kurios dabartinėje Europos tikrovėje mano esančios visiškai nebaustinos. Tūkstančiai bendrovių visoje Europoje yra apgautos dėl tariamai nemokamo reklamavimo verslo kataloguose, už ką jos iš tikrųjų turėjo sumokėti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Šių beverčių katalogų leidėjai – tiek verslo, tiek reklamos požiūriu – ne tik taikosi į tam tikras verslo šakas, pavyzdžiui, kelionių biurus, viešbučių savininkus, gydytojus, restoranų savininkus ir net mokslo tyrimų centrus, bet taip pat, deja, siūlosi valstybės agentūroms ir įstaigoms. Štai kodėl Europos Sąjungos gyventojai klausia, kodėl tokios praktikos kūrėjai, kurie buvo galų gale nustatyti pagal vardą ir pavardę kaip bendrovių, leidžiančių šiuos katalogus, savininkai, sugebėjo sėkmingai veikti, naudodami apgaulingą ir nesąžiningą praktiką, gaudami naudos iš smulkiųjų Europos verslininkų baimių, kai jiems grėsė skolų išieškojimo bendrovių veiksmai ir teismai.

Todėl prašau pirmininkaujančios Slovėnijos valstybės – aš labiau kreipiuosi į pirmininkaujančią valstybę nei į Komisiją – pradėti koordinuoti valstybių narių veiksmus keičiantis informacija ir vykdant abipusius perspėjimus apie šį apgaulingos praktikos tipą, išplatinti informaciją apie šių bendrovių savininkus ir valdybą, taip pat pasiūlyti priimti griežtesnes baudžiamąsias sankcijas už tokią veiklą. Jei dabartinė situacija nesikeis, tai sumažins Europos Sąjungos įmonių ir gyventojų pasitikėjimą Europos bendrąja rinka ir taip pat, deja, sumažins skirtumus tarp dorų verslininkų ir kvazimafijos veiklos.

  Diana Wallis, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, labai ačiū A. McCarthy ir Vidaus rinkos komitetui už tai, kad jie pateikė šį klausimą. Turiu pasakyti, kad aš tikėjausi sulaukti tvirtesnio atsakymo iš Tarybos.

Situacija yra visiškai nepriimtina, ir pradžioje noriu pati prisipažinti. 1980 m. pradžioje dirbau advokate Jungtinėje Karalystėje, bet buvau įsteigusi praktiką su advokatu Vokietijoje. Mes pradėjome gauti šituos reikalavimus, kad reklamavome savo praktiką Europos miestų vadove ir, net būdami advokatai, mes jautėmės susirūpinę ir išgąsdinti. Taigi, jei net advokatai būna išgąsdinti šių žmonių, aš esu tikra, kad taip būna ir paprastoms MVĮ.

Bet keista yra tai, kad Europos Sąjungos teisė turėtų suteikti atsakymą, tačiau ji, atrodo, nepajėgia to padaryti net per 20, 30 metų, kai vyksta tokia veikla. Iš tikrųjų, jei jūs perskaitytumėte kelis laiškus iš šitų žmonių – jie net cituoja ES teisės aktus, kad dar labiau paveiktų savo aukas. O ką mes išgirstame iš Tarybos? Aš apgailestauju, bet tai nėra pakankama: gerai, mes galime pažiūrėti į klaidinančią reklamą, ir mes apie tai pagalvosime. Praėjus trisdešimčiai metų mums iš tikrųjų reikia kažko daugiau.

Ką turi daryti žmonės? Mums reikia nuodugniai išdiskutuoti, ar reikia iš naujo apibrėžti, kas yra vartotojas. Bandėme iškelti šį klausimą per diskusijas apie sutarčių teisę. Mes turime eiti toliau ir giliau, jei norime išspręsti šią problemą.

Galiausiai, jei valstybės narės yra per bailios ar pernelyg išgąsdintos, kad galėtų spręsti šią problemą, leiskite man pateikti kitą pasiūlymą, kuris galbūt yra šiek tiek ginčytinas. Jei Komisija suteiks mums tikrą kolektyvinio kompensavimo sistemą – pavadinkime tai grupiniais ieškiniais, galbūt gyventojai sugebės kelti ieškinius savarankiškai, jei niekas kitas už juos to nepadarys. Štai kokia yra mintis.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Pone pirmininke, po ketverių metų mes pagaliau rengiame diskusiją apie „Europos miestų vadovus“. Aš negalėjau atsinešti mano turimų bylų su nusiskundimais, apie kuriuos kalbėjo kiti kolegos. Europa yra plakama dėl to, kad ji nesusisiekia su savo piliečiais, ir čia mes turime puikią progą – aš sakau tai Tarybai – susijungti su žmonėmis, kuriems iškyla tikra problema ir kurie atvyksta pas savo Parlamento narius, kad rastų sprendimą.

Paveiktos yra ne vien tik įmonės. Su manimi susisiekė mokyklų sekretoriai, kurie tai pasirašė per klaidą ir yra įbauginti bei išmokėjo pinigus. Tragedija dėl „Europos miestų vadovų“ yra ta, kad ši sistema veikia, nes žmonėms grasinama ir keliama baimė. Nesvarbu, ar jūs mokate jiems ar ne, jie ir toliau gąsdina bei išnaudoja žmones. Bet tai yra Europos problema, ir todėl reikalingas sprendimas Europos lygmeniu. Aš džiaugiuosi, kad surengėme šią diskusiją ir kad mano kolega Simonas Busuttilas ketina pateikti pranešimą bei paruošti informaciją, bet manau, kad Taryba turėtų būti šiek tiek aktyvesnė šiuo klausimu, ir taip pat turėtų elgtis Komisija.

Klausimas yra labai konkretus, ir juo keliamos penkios svarbios problemos, kurias reikia spręsti. Mano nuomone, šios problemos yra didžiulės, bet mums reikia nustatyti jų mastą. Keitimasis informacija yra puiki idėja, bet tai gali sukelti nusivylimą, jei nesiimsime veiksmų. Mes turime panaikinti spragas. Pavyzdžiui, Airijoje Europos teisės aktai yra cituojami tiems, kas pasirašė „Europos miestų vadovams“. Jiems sakoma, kad jie bus patraukti į teismą kitoje valstybėje narėje, ir jiems skiriama bauda ir bausmė. Jiems skambinama telefonu, ir jie bei jų bendradarbiai yra gąsdinami. Tai nepriimtina. Neabejotinai turime iš naujo apibrėžti, kas yra vartotojas, nes, kaip sakiau anksčiau, tai nėra vien verslo reikalas. Pakartosiu savo mintį. Mes turime puikią progą parodyti žmonėms visoje Europoje, kad aktyviai padedame spręsti problemas, su kuriomis jie susiduria tiesiogiai. Pasinaudokime šia proga ir nepraraskime jos šiandien pasitenkindami vien žodžiais ir nesiimdami jokių veiksmų.

  Marian Harkin (ALDE). - Pone pirmininke, daugelio šitų apgaulingų katalogų bendrovių pranašumas yra tas, kad jos yra kitoje valstybėje narėje, todėl jos atrodo neliečiamos, nebent kokiu nors būdu įsikiš ES. Jos taip pat kelia baimę žmonėms, o daugelis jų turi tik labai mažas įmones be jokios teisininkų pagalbos ar patarimo, ir daug tokių įmonių dėl ilgalaikio gąsdinimo galų gale pasiduoda ir sumoka pinigus.

Kaip ir daugelio kitų kalbėtojų, mano biuras taip pat buvo užverstas nusiskundimais, bet daugiausia iš individualia veikla užsiimančių verslininkų: santechnikų, odontologų, gydytojų, žmonių, prieš kuriuos ėmėsi veiksmų „Europos miestų vadovas“. Šie žmonės jaučiasi tarytum tik jie patys yra atsakingi, kad priėmė blogą sprendimą, kad juos tam tikru būdu apgavo, ir dažnai jie kaltina tik save.

Man sunku patikėti, kai aš girdžiu, kad dauguma valstybių narių nenori išplėsti direktyvos, kad ji spręstų ir bendrovių tarpusavio santykius. Noriu žinoti, ar taip yra todėl, kad šiuo atveju yra paveiktos mažos įmonės, o ne didelės korporacijos? Manau, kad gyventojams reikia daugiau ir geresnių sprendimų iš Tarybos bei Komisijos, negu jie jų gauna dabar. Manau, kad dabartinė situacija nėra gera, ir aš prašau Tarybos nedelsiant imtis veiksmų.

  Malcolm Harbour (PPE-DE). - Pone pirmininke, noriu iškart imtis reikalo. Leiskite man kreiptis į pirmininkaujančios Slovėnijos atstovus; manau, kad jie daug nuveikė savo pirmininkavimo metu. Ministre Lenarčičai, leiskite man nurodyti jums keturis dalykus, kuriuos prašyčiau jūs iškelti per kitą Konkurencingumo ministrų susitikimą.

Pirmas dalykas, norėčiau, kad paprašytumėte Komisijos imtis „SOLVIT“ mechanizmo – kuris yra skirtas spręsti kiekvieną individualų nusiskundimą vidaus rinkoje arba susijusį su rinka skundą – ir jį neabejotinai įtraukti į savo darbotvarkę. Paprašykite jų išplatinti informaciją, kuri jau yra pasiekiama nepriklausomose žiniatinklio svetainėse – o mums turi būti gėda dėl to, kad tai iš tikrųjų padarė patys žmonės, kurie nuo nukentėjo – ten yra daug išsamios informacijos, ir paprašykite jų prisidėti prie informacijos persiuntimo. Tai galima būtų atlikti tuojau pat. Tai būtų jūsų pirmoji užduotis.

Antroji užduotis yra ta, jog jūs turite paprašyti visų savo kolegų, kad jų verslo informacijos tarnybos (nes jie turi tarnybas, užmezgančias ryšius su MVĮ) taip pat išplatintų tą informaciją jų kalbomis, ir turite prisidėti tik nedidele savo biudžeto dalimi, kad iš tikrųjų paaiškintumėte įmonėms, kas vyksta.

Trečia, perduokite šią informaciją įstatymų vykdymo institucijoms. Ir taip pat pasakykite Komisijai bei žmonėms, kurie vykdo jūsų vartotojų apsaugos bendradarbiavimą: įtraukite tai į savo darbotvarkę. Tą padaryti nebus labai sunku. Informacija ten yra pateikta. Tą padaryti nėra sudėtinga. Taigi, jau yra trys dalykai, kuriuos turite padaryti.

O ketvirtasis dalykas, kurį taip pat galėtumėte padaryti, yra pasakyti savo kolegoms štai ką: ši praktika, jei ji vykdoma atskirų vartotojų atžvilgiu, yra visiškai neteisėta pagal Direktyvą dėl nesąžiningos komercinės veiklos. Visi žino, kad taip yra. O paveiktos bendrovės iš esmės prilygsta privatiems vartotojams. Bet įgyvendinant šią direktyvą atskirose valstybėse narėse (aš kartu turiu pasakyti, kad valstybės narės įgyvendinimą atliko nelabai gerai, ir net mano paties valstybė narė iš tikrųjų gerokai atsiliko), jūs galėtumėte nesunkiai įtraukti punktą, specialiai skirtą katalogams ir mažoms įmonėms. Tai atlikti nereikėtų daug pastangų.

Taigi, jau yra keturi konkretūs veiksmai. Taigi, aš prižiūrėsiu jus, ministre, ir mes pažiūrėsime į darbotvarkę, tikėdamiesi, kad tai bus įtraukta į kitą Konkurencingumo Tarybos darbotvarkę. Kaip mes galime nuolat sakyti mažoms įmonėms: „dalyvaukite vidaus rinkoje“, jei negalime joms suteikti net paprasčiausios apsaugos dėl tokio paprasto dalyko kaip šis? Tai gėdingas visų mūsų pareigų vieningoje rinkoje nevykdymas.

  Richard Corbett (PSE). - Pone pirmininke, „Europos miestų vadovas“ ir panašūs vadovai iš esmės yra apgavikų grupė, bet mūsų teisės aktai nebuvo pakankamai geri, kad leistų mums su jais kovoti Šį klausimą reikia taip pat užduoti Komisijai, inicijuojant naują teisėkūros pasiūlymą, kuris sugriežtintų atitinkamus teisės aktus ir mes galėtume išspręsti šį klausimą, bet kol kas galiu tik viena patarti bet kokiai mažai įmonei, kuri susidūrė su „Europos miestų vadovo“ ar panašių vadovų reikalavimais: nemokėkite jiems; ignoruokite juos; ignoruokite jų spaudimą.

Buvo įkurta organizacija pavadinimu „Stabdykime „Europos miestų vadovą“ – tai yra nukentėjusiųjų nuo šio vadovo leidėjų asociacija. Jų žiniatinklio svetainė turėjo būti perkelta dėl spaudimo ir teisinių grasinimų, kurių susilaukė jų interneto paslaugų teikėjas, siekiant priversti juos uždaryti šią žiniatinklio svetainę. Todėl dabar patalpinau jų žiniatinklio svetainę savo žiniatinklio svetainėje, kad jie galėtų ir toliau skleisti informaciją apie tai, kaip įmonės gali apsisaugoti. Mums reikia tvirtai veikti šiuo klausimu. Mes negalime delsti.

  Marcin Libicki (UEN). – (PL) Pone pirmininke, leiskite man pasveikinti A. McCarthy dėl puikiai parengto žodinio klausimo dėl reklamos bendrovių nesąžiningos praktikos, remiantis „Europos miestų vadovų“ bendrovės veikla. Peticijų komitetas, kuriam aš pirmininkauju, paskyrė S. Busuttilą parengti pranešimą šiuo klausimu. Mes gavome labai daug peticijų, kuriose skundžiamasi būtent dėl šios praktikos. Komisijos narys pasakė, kad Komisija negavo tokių nusiskundimų, kurie galėtų paskatinti ją pradėti tyrimą dėl šio klausimo, bet, mano nuomone, ši diskusija ir taip pat diskusija, kuri vyks remiantis S. Busuttilo pranešimu, bus tinkama priežastis Komisijai imtis veiksmų dėl šio klausimo, nes šitos praktikos yra nepaprastai nesąžiningos ir trikdo mažas įmones bei paprastus žmones – kitaip tariant, žmones, kurie neturi daugybės advokatų, galinčių juos apsaugoti.

Aš primygtinai siūlau Komisijai imtis veiksmų dėl šio klausimo.

  Brian Crowley (UEN). - Pone pirmininke, aš susidūriau su 19 atvejų, kai žmonės buvo apgaulės būdu priversti mokėti ir padengti veiksmus dėl skolų „Europos miestų vadovams“. Iš tų 19 atvejų 17 atvejų buvo mažos įmonės, kurios samdė tris žmones ar mažiau. Iš tų 17 šeši buvo pagyvenę žmonės per 60 metų, kurie net bijojo gauti įgaliotinio laišką.

Iš tikrųjų, kaip sakė M. Harbouras, tai buvo neteisingas Prekių ir paslaugų pardavimo įstatymo ar Direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos išaiškinimas. Tai savaime yra apgaulė, nes jei jūs sutinkate kažką padaryti, tikitės, kad gausite ką nors mainais, ir tai turi būti pasiūloma apsvarstyti. O iš tikrųjų buvo neteisingai pristatoma teikiama paslauga. Galvoju, kaip ir sakė kai kurie iš mano kolegų, kad šį klausimą geriausia būtų spręsti Komisijos lygmeniu. Tačiau būtų teisinga, kad Konkurencingumo taryba ir kiekvienas ministras būtų apie tai informuoti ir būtų įgalioti priimti įstatymus nacionaliniu lygmeniu, kuriuos priimti galima greičiau, nei pateikti peržiūrėtą Europos direktyvą dėl šio klausimo.

  Arlene McCarthy (PSE). - Pone pirmininke, aš tik noriu pakartoti savo kolegų mintis. Mes turime liautis versti atsakomybę kitiems dėl šios problemos. Mes turime liautis leisti šitoms bendrovėms žaisti „pagauk mane, jei gali“. Tokį žaidimą jos žaidžia savo veikla. Aš nepaliksiu plenarinio posėdžio, Ministre, kol nebus priimtas tam tikras įsipareigojimas imtis veiksmų.

M. Harbouras pateikė jums kelias idėjas, bet aš noriu, kad jūs atliktumėte konkrečius veiksmus, apie kuriuos aš kalbėjau savo pasisakymo pradžioje. Noriu, kad jūs pristatytumėte Tarybos darbo grupėje Austrijos modelį, kur, remdamiesi Direktyva dėl klaidinančios reklamos, jie jau draudžia šitokią praktiką. Tai daro ne visos valstybės narės. Jūs galėtumėte paprašyti kitų valstybių narių, kad jos sektų Austrijos pavyzdžiu ir uždraustų šią praktiką, įvesdamos pakeitimus nacionaliniuose įstatymuose.

Aš taip pat noriu, kad jūs paprašytumėte Tarybos įkurti tarpvalstybinius teisės įgyvendinimo tinklus vartotojams. Noriu, kad jūs nurodytumėte jiems priimti nusiskundimus dėl katalogų bendrovių, juos tirti ir imtis veiksmų prieš šias bendroves tarpvalstybinio teisės įgyvendinimo tinklo kontekste. Tai, mano nuomone, leis mums imtis tam tikrų tarpvalstybinio masto veiksmų ir sustabdyti šiuos žmones, išvengiančius ilgų įstatymo rankų. Taigi, prašau, jei jūs galėtumėte mums tai suteikti, manau, kad mes visi galėsime išsiskirstyti šiek tiek laimingesni.

  Janez Lenarčič, Pirmininkaujantysis. − (SL) Labai ačiū, Pone pirmininke, kad dabar leidžiate man kalbėti. Aš taip pat norėčiau padėkoti visiems savo kolegoms, kurie dalyvavo diskusijoje.

Leiskite man pradžioje paaiškinti vieną dalyką. Niekas Taryboje, nei pirmininko institucijoje, nei bet kurioje valstybėje narėje nepritaria, kad tęstųsi ar net pasitaikytų apgaulingas elgesys vidaus rinkoje, kurią sudaro Europos Sąjunga. Yra visiškai atvirkščiai, ir štai kodėl ši diskusija yra sveikintina, ir kodėl aš asmeniškai jai pritariu pirmininkaujančios valstybės vardu.

Antra, galiu patikinti jus, kad pirmininkaujanti valstybė atkreipė dėmesį į vieningus reikalavimus stiprinti veiklą ir imtis neatidėliotinų veiksmų. Jūs galite pasitikėti mumis, kad mes perduosime šiuos reikalavimus mūsų partneriams Taryboje.

Trečia, aš džiaugiuosi, kad Peticijų komitetas nusprendė paruošti specialų pranešimą, ir mes su malonumu laukiame šio S. Busuttilo pranešimo. Jis turėtų suteikti papildomą impulsą imtis tinkamų veiksmų Europos lygmeniu.

Tačiau norėčiau pabrėžti vieną dalyką. A. McCarthy, jūs minėjote Austrijos pavyzdį. Geri pavyzdžiai tikrai pasitarnauja paskatindami kitus jais sekti. Aš taip pat tikiu ir tikiuosi, kad ši diskusija atliks savo vaidmenį sprendžiant šią problemą. Tačiau turiu pabrėžti, kad Komisija yra atsakinga už direktyvų perkėlimą.

Kaip jau buvo minėta ir kaip jūs galvojote pateikdama savo klausimą, ši problema apima dvi direktyvas. Direktyva dėl nesąžiningos komercinės veiklos neapima šio segmento. Vienas sprendimas būtų iš naujo apibrėžti vartotojo sąvoką arba išplėsti direktyvos taikymo apimtį. Tikiuosi, kad šios abi galimybės bus pateiktos, kai bus priimamas sprendimas dėl šių reikalų.

Mes žinome, kad Direktyva dėl nesąžiningos komercinės veiklos buvo priimta dar neseniai. Ji įsigaliojo tik nuo gruodžio mėn., ir manau, kad netrukus turėsime įvertinti, kaip ji yra taikoma.

Antra, noriu dar kartą pabrėžti, kad šią sritį apima Direktyva dėl klaidinančios reklamos. Sukčiavimas ir šios rūšies apgaulė neabejotinai apima klaidinančią reklamą, o tai reiškia, kad galima taikyti tam tikras teisines priemones.

Galų gale, leiskite man dar kartą pabrėžti, kad labai dėmesingai sekiau diskusiją, ir kad pirmininkaujanti valstybė perteiks šio plenarinio posėdžio nuotaiką Tarybos nariams.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  James Nicholson (PPE-DE) , raštu. – „Europos miestų vadovas“ ir panašios įmonės atlieka apgaulingas operacijas, kurios specialiai skiriamos MVĮ. Jos primygtinai siūlo bendrovėms pasirašyti įtraukimo į katalogus paslaugas, kurios yra pristatomos kaip nemokamos.

Tačiau panaudodamos abejotinus ir sudėtingus „smulkaus šrifto“ teiginius, šios grupės ima ypač grėsmingai ir piktai reikalauti iš žmonių pinigų. Kad ir kaip būtų keista, šios apgaulingos bendrovės cituoja ES teisės aktus, kad dar labiau įbaugintų savo aukas.

Žinoma, šis sukčiavimas visiškai nesuteikia jokios vertės vartotojui ar įmonėms. Iš tikrųjų jie nepaiso daugelio ES teisės aktų, pavyzdžiui, 1984 m. Direktyvos dėl klaidinančios reklamos. Ši problema yra akivaizdi visose Europos Sąjungoje šalyse, ir todėl reikia skubiai imtis veiksmų.

Sprendimą galima pasiekti per bendradarbiavimą ES lygmeniu, būtent priimant kai kuriuos griežtus įstatymus. Mes turime garantuoti, kad bet kokia ES direktyva, sprendžianti šią problemą, neturėtų jokių spragų ir kad ji būtų pakankamai įgyvendinama visose valstybėse narėse.

Aš raginu Tarybą ir Komisiją padėti Parlamentui ir imtis veiksmų, kurie atitiktų šios situacijos rimtumą. Jei mes skatiname mūsų MVĮ konkuruoti bendrojoje rinkoje, turime bent jau užtikrinti joms apsaugą nuo tokio bjauraus sukčiavimo.

13. Profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygos – Tarptautinis keleivių vežimas tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais (nauja redakcija) – Tarptautinis krovinių vežimas keliais (nauja redakcija) (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės punktas yra bendra diskusija dėl šių pranešimų:

- (A6-0087/2008), kurį parengė S. A. Ţicău Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymo, nustatančio bendras taisykles dėl sąlygų, kurias reikia įvykdyti, siekiant įgyti vežėjo kelių transportu profesiją (COM (2007) 0263 - C6-0145/2007 - 2007/0098 (COD));

- (A6-0037/2008), kurį parengė M. Groschas Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymo, nustatančio bendras taisykles, siekiant patekti į rinką teikti keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugas (nauja redakcija) (COM(2007)0264 - C6-0147/2007 - 2007/0097(COD));
ir

- (A6-0038/2008), kurį parengė M. Groschas Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymo, nustatančio bendras taisykles, siekiant patekti į rinką teikti tarptautinio krovinių vežimo keliais paslaugas (nauja redakcija) (COM(2007)0265 - C6-0146/2007 - 2007/0099(COD)).

  Radovan Žerjav, Pirmininkaujantysis Tarybai. − (SL) S. A. Ţicău, M. Groschai, ponios ir ponai, Europos Komisija paskelbė teisinių priemonių projektą 2007 m. liepos mėn. Tai buvo reglamento pasiūlymas, nustatantis bendras taisykles, siekiant įgyti vežėjo kelių transportu profesiją, reglamento pasiūlymas, nustatantis bendras taisykles, siekiant patekti į rinką teikti tarptautinio krovinių vežimo keliais paslaugas, ir reglamento pasiūlymas, nustatantis bendras taisykles, siekiant patekti į rinką teikti keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugas.

Pirmininkaujanti Portugalija pradėjo darbą dėl reglamento pasiūlymo, nustatančio bendras taisykles, siekiant patekti į rinką teikti tarptautinio krovinių vežimo keliais paslaugas, o pirmininkaujanti Slovėnija pratęsė šį darbą ir atvėrė dar dvi bylas. Lygiagrečiai su darbu darbo grupėje, mes taip pat pradėjome neoficialias derybas su pranešėjais Europos Parlamente.

Per Transporto, telekomunikacijų ir energetikos (TTE) tarybos susitikimą balandžio mėn. ministrai surengė politinę diskusiją dėl svarbiausių problemų paketo ir pasiekė šių rezultatų. Pirma, dėl reglamento, nustatančio bendras taisykles, siekiant patekti į rinką teikti tarptautinio krovinių vežimo keliais paslaugas, pagrindinis klausimas dėl kabotažo lieka neatsakytas. Dauguma valstybių narių iš esmės palaikė kompromisinį sprendimą, pagal kurį yra leistini trys kabotažo pervežimai per septynias dienas po iškrovimo pagrindinėje valstybėje narėje.

Tačiau gana daug valstybių narių, kurias taip pat palaikė Komisija, ragino taip pat leisti tranzito kabotažą, kad būtų išvengta tuščio kelių transporto. Pirmininkaujanti valstybė šiuo metu siekia rasti kompromisinį sprendimą Taryboje.

Antra, kalbant apie reglamentą dėl priėmimo užsiimti profesija, turi būti surastas kompromisas dėl nacionalinio elektroninio registro ir transporto verslo registro. Iš tikrųjų mes netrukus sutarsime dėl grafiko, kada bus paruoštas šis registras.

Trečia, kalbant apie reglamentą dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugų, diskusijos turi toliau vykti darbo grupių lygmeniu. Mes susitarėme, kad sprendimai, priimti kituose dviejuose reglamentuose, taip pat turi būti analogiškai pritaikyti šiame reglamente.

Pirmininkaujanti Slovėnija bandys pasiekti politinio susitarimo dėl šių trijų pasiūlytų reglamentų TTE susitikime 2008 m. birželio 13 d. Aš noriu pabrėžti, kad mes bandysime kiek galima išsamiau apsvarstyti jūsų pateiktus pakeitimus ir tokiu būdu sieksime suvienodinti mūsų požiūrius.

Pirmininkaujanti Slovėnija nori padėti konsoliduoti ir baigti formuoti bendrąją rinką. Esu įsitikinęs, kad greitai augantis kelių transporto sektorius sudaro vieną iš bendrosios rinkos ramsčių laisvam prekių ir keleivių transporto judėjimui, ir manau, jog būtina modernizuoti Bendrijos teisinį režimą, kad jis taptų efektyvesnis, leistų vykdyti geresnę kontrolę ir užtikrintų sąžiningą konkurenciją.

Pirmininkaujanti Slovėnija visiškai palaiko tikslus, kurie yra išdėstyti trijų reglamentų pasiūlymuose. Aš norėčiau pabrėžti, kad pirmininkaujanti Slovėnija žino apie Europos Sąjungos transporto rinkoje esančius apribojimus, todėl ji mano, kad jos užduotis yra ne tik sustiprinti taisyklių ir kontrolės mechanizmus kabotažui, bet taip pat ir įvesti vienodas taisykles siekiantiems užsiimti šia profesija.

Elektroninis registras ypač padės pagerinti efektyvumą ir skaidrumą transporto sektoriuje bei iš esmės sumažinti administracinę naštą. Galiausiai turiu padėkoti Parlamento nariams, ypač pranešėjams M. Groschui ir S. A. Ţicău už konstruktyvų pasikeitimą nuomonėmis.

Leiskite man dar kartą pasakyti, kad pirmininkaujanti Slovėnija padarys viską ką gali, kad pasiektų balanso tarp įvairių interesų, ir kad užtikrintų, jog sprendimai, kuriuos mes priimsime, padarytų Europos kelių transporto pramonę efektyvesnę ir konkurencingesnę.

Be to, norėčiau pasakyti, jog tikiuosi ir linkiu, kad mes tęstume konstruktyvų dialogą, ir kad Europos Parlamentas kiek galima greičiau pasiektų sutarimo.

  Leonard Orban, Komisijos narys. − (RO) Reglamentas dėl prieigos į tarptautinio keleivių ir krovinių pervežimo keliais rinką kartu su Reglamentu dėl prieigos užsiimti kelių operatoriaus profesija sudaro paketą. Šitos temos yra neišskiriamai sujungtos. Esu labai patenkintas matydamas šiuos tris tekstus, dėl kurių bus šiandien balsuojama, ir jūs galėsite išreikšti savo nuomonę per pirmąjį svarstymą. Aš dėkoju pranešėjams S. A. Ţicău ir M. Groschui už jų darbą, taip pat visiems nariams, kurie prisidėjo prie šio darbo. Reikia greitai susitarti dėl šių priežasčių: 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba šiuo atžvilgiu išreiškė savo norą; šiam sektoriui, kurį sudaro daugiau kaip 900 000 įmonių, reikia suderinti sąlygas dėl prieigos užsiimti profesija, kad būtų laikomasi teisingos konkurencijos ir aiškių taisyklių dėl šios riboto masto, bet svarbios problemos, būtent kabotažo.

Praėjus 15 metų po pirmo reglamento dėl prieigos teikti pervežimo keliais paslaugas, rinka ir toliau išlieka fragmentuota, joje veikia 27 nacionalinių taisyklių versijų, kontroliuojančių prieigą užsiimti šia profesija ir apibrėžiančių gerą reputaciją, kurios reikia norint įgyti šią prieigą. Taip pat dar kartą priminsiu jums apie skirtingas sąvokos „laikinas“ interpretacijas kabotažo atveju. Todėl jau atėjo laikas paskatinti pažangą integruojant vidaus rinką pervežimo keliais srityje. Yra galimas greitas susitarimas. Man susidarė įspūdis, kad Tarybos ir jūsų nuostatos gali būti dar labiau suartintos. Padedant pirmininkaujančioms Slovėnijai ir Prancūzijai, manau, kad bus galima netrukus pasiekti susitarimo. Galiu patikinti jus dėl mano palaikymo, bent jau iš principo, dėl daugumos pakeitimų, kuriuos pasiūlė Transporto ir turizmo komitetas. Kadangi išsami Komisijos nuostata dėl kiekvieno pateikto pakeitimo jau buvo perduota atitinkamai Parlamento tarnybai, mano likę pastebėjimai yra susiję tik su keliais reikalais.

Pirmasis kabotažo klausimas, atrodo, yra pagrindinis šio paketo dalykas. Tačiau joks sprendimas nebus geras, jei jis nebus valdomas. Komisijos pasiūlymas būtinai turi pasižymėti aiškumu, paprastumu ir įvesto mechanizmo valdomumu: trys operacijos per septynias dienas po tarptautinio pervežimo. Šis santykis tarptautiniam pervežimui yra apskritai pripažįstamas, ir būtent dėl šios priežasties suprantu, kodėl kilo susidomėjimas dėl 17 pakeitimo M. Groscho pranešime, kuris užtikrina kabotažo operacijų vykdymą tranzito šalyje trumpiausiu keliu atgal. Vis dėlto pasiūlyta formuluotė neleidžia lengvai kontroliuoti pakeitimo, ir dėl to aš negaliu jo palaikyti. Kita vertus, siekiant išvengti nereikalingų lenktynių, manau, kad mes galėtume valdyti nuostatą, jei nustatytume, kad viena iš trijų operacijų per septynias dienas gali būti įvykdoma tranzito šalyje daugiausia per tris dienas. Man nebūtų sunku palaikyti pakeitimą šiuo atžvilgiu. Tas pats taikytina pakeitimams 18, 37, 40, 44 ir 47, kurie nustato apribojimus dėl kabotažo operacijų skaičiaus ir trukmės; jie turi būti panaikinami palaipsniui, kol bus galutinai panaikinti 2014 m.

Mes turime atsižvelgti į tikrą rinkos padėtį įvairiose valstybėse narėse. Fiskalinės, socialinės ir atlyginimų mokėjimo sąlygos vis dar labai skiriasi dėl nepakankamo suderinimo, ir baiminuosi, kad jos tokios išliks iki pat 2014 m. Pasiūlytas paketas tikrai padės suderinti kontrolę užsiimti profesija, bet jis pats savaime negalės užtikrinti pakankamo suderinimo laipsnio. Esant tokioms aplinkybėmis, automatiškai liberalizavus kabotažą, konkurencijos sąlygos būtų iškraipomos, o ne konsoliduojamos. Todėl man atrodo tinkamesnis sprendimas toliau peržiūrėti šį klausimą. Primenu, kad iki šio peržiūrėjimo buvo savaime suprantama, jog reglamentas niekaip netrukdo valstybėms narėms visiškai atverti savo kabotažo rinką, jei jos tai daro nediskriminuodamos jokių kitų valstybių narių ar taikydamos susitarimus tarp šalių vyriausybių, kurie buvo priimti anksčiau nei įsigaliojo Bendrijos taisyklės dėl prieigos į rinką.

21 pakeitimo formuluotėje praleidžiamas šis detalizavimas, todėl jo palaikyti Komisija negali. Kai dėl prieigos užsiimti profesija, geros reputacijos ir rimtų įstatymo pažeidimų aspektas yra būtinas. Aš manau, kad jūsų siūloma procedūra dėl geros reputacijos panaikinimo rimtų įstatymo pažeidimų atveju turi didelę atgrasomąją galią, bet lieka tinkama. Pritariu atskiram S. A. Ţicău pranešimo 104 pakeitimui, kuriame pateikiamas labai aiškus šių pažeidimų sąrašas. Todėl mes galime palaikyti Parlamento pasiūlymą dėl 6 straipsnio. Europos bendrovių registras yra ypač svarbus užtikrinant geros reputacijos kontrolę. Šiuo atžvilgiu mes iš principo palaikome šiuos pakeitimus: 70, nuo 72 iki 78 ir 114, kuriuose numatoma greitai ir laipsniškai įvesti tarpusavyje sujungtus nacionalinius registrus.

Galiausiai projekto reglamentas leidžia mažoms įmonėms pasinaudoti vadinamaisiais išoriniais administratoriais. Kitaip tariant, jie yra administratoriai, kurie tiesiogiai nedirba šitose mažose įmonėse. 27 pakeitimas nenustato ribų šiai galimybei, kuri, mano nuomone, turi likti išimtimi ir netapti taisykle. Todėl aš negaliu jo palaikyti. Tačiau aš galėčiau palaikyti 109 pakeitimą, kuris numato pagrįstą 50 transporto priemonių ribą. Galų gale, kalbant dėl 12 dienų klausimo, aš atsimenu ankstesnį 102 pakeitimą S. A Ţicău pranešime, kuris siejasi su pakartotiniu vadinamojo 12 dienų apribojimo įvedimu tolimojo susisiekimo autobusų atveju. Aš sutinku su plenarinio posėdžio sprendimu patvirtinti šį pakeitimą M. Groscho pranešime dėl autobusų. Komisija kol kas dar nesuformulavo savo pozicijos šiuo klausimu. Dabar socialiniai partneriai dirba šia tema, ir mes turime laukti pirmo pasikeitimo nuomonėmis rezultato, kad neimtume leisti teisės aktų paskubomis. Reikės išsamiau patikrinti šį klausimą iš naujo, kai tik bus pasiektas susitarimas tarp šių partnerių, tačiau nelėtinant pažangos siekiant susitarimo dėl kabotažo ir registro.

  Silvia-Adriana Ţicău, pranešėja. − (RO) Norėčiau pradžioje padėkoti Komisijai, Tarybai, kolegoms pranešėjams, ypač M. Groschui, D. Sterckxui, E. Lichtenberger ir visiems kolegoms, su kuriais dirbau rengdama šį pranešimą. Reglamento pasiūlymas dėl prieigos užsiimti pervežimo keliais operatoriaus profesija yra svarbus todėl, kad jis yra susijęs su 4,5 mln. darbuotojų kelių transporto sektoriuje ir su daugiau kaip 900 000 Europos bendrovių. Mes bandėme rengti kiek galima visapusiškesnes konsultacijas su asmenimis, vykdančiais veiklą šioje srityje, ir šiuo tikslu TRAN komitetas organizavo viešas diskusijas praėjusį spalio mėn., kad sužinotų kaip galima daugiau nuomonių dėl reglamento pasiūlymo. Reglamentas keičia 96/26 direktyvą, kuri buvo skirtingai įgyvendinta valstybėse narėse. Reglamento pasiūlyme nustatomi bendri kriterijai, pagal kuriuos bendrovei leidžiama užsiimti pervežimo keliais profesija, šie kriterijai apima nuolatinį pagrindinį biurą, vadybą iš valdymo centro, pakankamą automobilių aikštelės vietų skaičių, kriterijus, kuriais įrodoma gera finansinė padėtis, gerą reputaciją, transporto vadybininko vaidmenį ir sąlygas, kurias jis ar ji turi atitikti, čia aš kalbu apie profesinę kompetenciją ir gerą reputaciją bei valstybių narių įsipareigojimą sukurti tarpusavyje sujungtus nacionalinius elektroninius registrus.

193 pakeitimai buvo pateikti TRAN komitetui, kuris pateikė pakeitimus Komisijos pasiūlymui. Tokiu būdu Parlamentas, TRAN komitetas pasirinko tekstą, kuriame kalbama tik apie sunkius ir labai sunkius pažeidimus, pastarieji yra gerai apibrėžti naujame Reglamento priede, o dėl sunkių pažeidimų Komisija turi pateikti tokių pažeidimų sąrašą, kurių pakartotinis įvykdymas gali būti kelių vežėjo licencijos praradimo priežastis. Šis sąrašas bus patvirtinamas per kontrolės reguliavimo procedūrą. Kalbant apie nacionalinius elektroninius registrus, kurie turi būti sujungti iki 2012 m. sausio 1 d., jie bus plėtojami nuo minimalios bendros struktūros, kurią Komisija turi pristatyti iki 2010 m. sausio 1 d. Elektroninis registras turės viešą skyrių ir konfidencialų skyrių. Viešas skyrius apims duomenis apie pervežimo keliais operatorius ir pervežimo keliais vadybininkus, o konfidencialus skyrius apims duomenis apie atliktus pažeidimus ar paskirtas sankcijas, ir juo galės naudotis tik atitinkamos valdžios institucijos, laikydamosi nuostatų dėl asmens duomenų apsaugos. Aš pabrėžiu, kad šie konfidencialūs duomenys gali būti laikomi atskiruose registruose.

Kai dėl profesinės kompetencijos pažymėjimo gavimo, TRAN Komitetas nusprendė panaikinti vienodą mokomųjų valandų skaičių ir vietoj jų įvedė rašytinį patikrinimą, po kurio taip pat vyktų žodinis patikrinimas kiekvienos valstybės narės nuožiūra. Kitame pasiūlytame pakeitime nustatoma, kad transporto vadybininkui sankcijos turi būti skiriamos tik už faktus, kurie įvyko dėl jo kaltės. Taigi galima bus užginčyti bet kokį sprendimą dėl sankcijų, ir įrašas apie sankcijas elektroniniame registre bus padarytas tik po galutinio sprendimo šiuo klausimu.

TRAN komitetas manė, kad būtų pakankama bendrovei įrodyti savo finansinį pajėgumą, jei jos metines ataskaitas patikrintų auditorius ar tinkamai akredituotas asmuo, arba bendrovė pateiktų banko garantiją ar kitą finansinę priemonę, pavyzdžiui, draudimą. Todėl minimali 80 % riba iškart pasiekiamoms lėšoms buvo panaikinta įvedant minimalų slenkstį kapitalui ir atsargoms. TRAN komitetas taip pat mano, jog yra svarbu, kad vertė eurais būtų nustatoma kasmet, o ne kas 5 metus, kaip numatyta Komisijos pasiūlyme. Mes taip pat pasiūlėme pašalinti 22 straipsnį iš Komisijos pasiūlymo, kuriame buvo nustatytos tam tikros prioritetinės teisės įvairioms valstybėms narėms, ir buvo įtrauktas 52 pakeitimas, kuris leidžia atleisti nuo patikrinimo žmones, galinčius įrodyti, kad per praėjusius 10 metų iki reglamento įsigaliojimo termino jie nuolatos valdė pervežimo keliais veiklą.

Mes pasiūlėme apriboti išorinio vadybininko valdomų transporto priemonių skaičių iki 50, o bendrovių skaičių iki 4. Kai dėl vidaus transporto vadybininkų, socialistų grupė siūlo apriboti tiesiogiai transporto vadybininko valdomų transporto priemonių skaičių iki 250. Mes manome, kad tai yra būtina todėl, kad transporto vadybininkas taip pat turi turėti padorias darbo sąlygas.

Du pakeitimai dėl tolimojo susisiekimo autobuso vairuotojų 12 dienų apribojimo poilsio laikotarpiui taip pat buvo pateikti TRAN komitete. Taip pat tikėtina, kad šiuo atžvilgiu bus pasiekta susitarimo tarp darbdavių ir profesinių sąjungų, ir dėl šios priežasties bus pateikti dar du pakeitimai M. Groscho pranešime.

  Mathieu Grosch, pranešėjas. − (DE) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui, šešėliniam pranešėjui, Tarybai ir Komisijai už jų efektyvų bendradarbiavimą. Manau, kad mes bandėme sukurti baigtą paketą, kad išlaikytume tam tikrą sąsają tarp trijų pranešimų.

Iš pirmo žvilgsnio aš pasakyčiau, kad Parlamentas tam tikru mastu praskina kelią. Mes galbūt tikėjomės pasiekti rezultatų dar per neoficialų trialogą. Tačiau Parlamentas dabar gali nurodyti kryptį. Esu įsitikinęs, kad Taryba gali labai naudingai priimti daugumą diskusijoje išdėstytų pasiūlymų ir pasiekti susitarimo. Transporto vadybininkas, kaip buvo ką tik išdėstyta, atlieka svarbų vaidmenį prieigai prie darbo vietų. Manau, kad mums bus svarbu žinoti ateityje, kaip suformuotos įmonės šiame tarptautiniame sektoriuje, kas prisiima jose atsakomybę už, viena vertus, finansus ir patikimumą, ir, kita vertus, už svarbių reglamentų taikymą transporto srityje. Jei mes ateityje dirbsime tarptautiniu lygmeniu, svarbu žinoti, kaip yra suformuoti partneriai ir kad mes galime jais pasitikėti.

Mes pabandėme suorganizuoti šio dalyko administracinę pusę kiek galima paprasčiau ir skaidriau. Tačiau mes labai daug tikimės iš Tarybos bendradarbiavimo, nes informacijos tinklas, kurį norime sukurti, turi būti skaidrus, efektyvus bei lengvai prieinamas. Bet koks delsimas šiuo klausimu yra, mūsų nuomone, nereikalingas, nes pažangos šioje srityje galima greitai pasiekti, panaudojant šiandienines informacijos technologijas.

Išankstinės sąlygos darbo vietoms taip pat yra aiškios. Mes nenorime jokių ypatingų sąlygų žmonėms, kurie jau turi darbo patirties ir įrodė, kad yra patikimi. Tačiau norėtume, kad tai taip pat būtų reguliariai patikrinama. Kalbant apie prieigą prie rinkos, pervežimo autobusais rinka yra šiek tiek paprastesnė. Mes taip pat siekėme nuoseklumo dėl prieigos prie darbo vietų.

Mes Parlamente nustatėme savo prioritetus, šiuo metu daugiausia dėmesio skirdami rimtiems nusikaltimams. Mes iš tikrųjų nesiekėme, kad šalys ateityje keistųsi informacija apie smulkius nusikaltimus. Jei turėsime išsamios informacijos apie rimtus nusikaltimus, jau būsime nemažai pažengę pirmyn.

Mūsų nuomone, esamiems susitarimams neturi kilti grėsmės. Be to, manome, kad viešą miesto transportą jau apsaugo jam skirti reglamentai, ir būtent valstybėms narėms tenka pareiga tikrinti, ar ten tikrai yra problemų.

12 dienų reglamentas jau yra aptarinėjamas šiose diskusijose, ir, kaip buvo ką tik paminėta, Parlamentas jau anksčiau prašė šio 12 dienų reglamento, bet jis nebuvo patvirtintas tuo metu pirmininkaujant Jungtinei Karalystei. Parlamentas visada atvirai pasisakydavo dėl jo, nes mes nesame susirūpinę vien dėl rinkos gerovės. Mes taip pat atsižvelgėme į saugumo kriterijus ir norėjome dar kartą imtis šios temos. Aš tikiuosi, kad šis Parlamentas ras tinkamą laiką bei teisingą formuluotę, kad priimtų šį sprendimą.

Galų gale, prieiga prie krovinių pervežimo keliais: garsi kabotažo sąvoka čia, žinoma, yra nepaprastai svarbi. Paprastai kalbant, čia galų gale reguliuojama tai, ką apima Paslaugų direktyva transporto sektoriuje. Kaip galiu aš, jei esu iš trečiosios šalies, suteikti paslaugas kitoje šalyje? Aš galiu tai daryti be jokio reglamentavimo? Ar galiu tai daryti bet kokiomis sąlygomis? Tai galų gale yra pagrindinis klausimas. Mes čia nekalbame apie dideles transporto bendroves, bet apie mažesnes įmones. Viena vertus, mes prideriname aplinkos aspektą, norėdami išvengti važiavimo be krovinių, bet, kita vertus, su šiuo reglamentu mes neturėtume – žinodami, kad dabartiniu metu socialinės bei fiskalinės sąlygos labai skiriasi įvairiose šalyse – paskatinti tiesioginį dempingą šiuose dviejuose sektoriuose.

Kabotažo operacijų apribojimas iki trijų per savaitę yra, bent jau mano nuomone, aiškus nustatymas. Tai daug geriau negu terminas „laikinas“, kuris faktiškai reikštų, kad 27 valstybės gali priimti 27 skirtingus įstatymus per kelerius ateinančius metus, kurie neabejotinai nebus naudingi sektoriui. Manau, kad reglamentas yra aiškus. Tai, kad jį reikia baigti rengti per gana neilgą laiką, mūsų nuomone – aš dabar kalbu už save patį – yra nesudėtinga, nes darbo užmokesčio ir mokesčių skirtumai dabar yra panaikinami.

Mes taip pat realistiškiau nagrinėjome kabotažą, ir tai reiškia, kad jau galime pradėti po pirmo iškrovimo. Skirtingai nuo Komisijos, aš laikausi nuomonės, kad kabotažas taip pat turi būti galimas tarptautinių bei grįžimo pervežimų atveju.

Todėl mes taip pat siekiame tam tikro nuoseklumo užtikrinant prieigą prie rinkos, kiek tai susiję su rimtais nusikaltimais ir informacija apie juos, lygiai kaip norime supaprastinti administracines procedūras.

Galų gale dar kartą kreipiuosi į atskiras šalis. Dėl šių reglamentų, kadangi mes svarstome ir priimsime juos šiandien – ypač dėl kabotažo – nėra prasmės per daug gilintis į detales, nes bendrai šalims nėra suteikiamos būtinos lėšos, kurių reikia atlikti tikslų šių kabotažo pervežimų stebėjimą.

Tai nėra didžiulis darbas. Mūsų nuomone, tai galų gale leis, viena vertus, suderinti vadybos dokumentus ir, kita vertus, pasiekti, kad visos kabotažo 2 % išlaidos būtų tinkamai kontroliuojamos Europos lygmeniu; tačiau kai kurioms šalims tai reiškia, kad reiks atlikti 30-40 % darbo šiame sektoriuje.

Aš manau, kad tik tokiu atveju mūsų darbas turės prasmę. Kai kurios detalės, kurias mes praleidžiame, tada taip pat turės prasmę.

  Georg Jarzembowski, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau pasveikinti abu pranešėjus mano frakcijos vardu: pirma S. A. Ţicău ir po to mano kolegą M. Groschą. Jie padarė labai gerą darbą: pabandė suartinti įvairias prieštaringas nuomones Transporto ir turizmo komitete.

Mūsų frakcija iš principo palaiko Komisijos pasiūlytą naują reglamentą dėl sąlygų, kurių reikia laikytis, norint įgyti pervežimo keliais operatoriaus profesiją ir gauti prieigą prie rinkos teikti keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugas bei prieigą prie rinkos teikti tarptautinio krovinių vežimo keliais paslaugas. Tačiau mūsų pakeitimai reikalauja atlikti tolesnius veiksmus siekiant suderinimo ir liberalizavimo. Leiskite man atkreipti dėmesį, kad mes vis dar siekiame įgyvendinti tokią Europos vidaus rinką, kokia, kaip buvo iš tikrųjų manoma, buvo įvesta 1958 m. Taryba ilgai to nenorėjo, bet Europos Teisingumo Teismas 1985 m. pareiškė, kad mes taip pat turime įkurti Europos vidaus rinką transporto rinkoje, taigi, mes šiuo atžvilgiu turime būti šiek tiek drąsesni.

Trumpas komentaras dėl licencijos užsiimti profesija. Reikalavimas, kad Komisija paruoštų integruotą kelių transporto teisės aktų pažeidimų registrą iki 2010 m., yra labai svarbus todėl, kad valstybės narės turi turėti galimybę atšaukti licencijas, pavyzdžiui, pagal bendrus kriterijus. Mes turime apsvarstyti ne tik licencijavimą, bet taip pat ir tos licencijos atšaukimą. Jei mes norime pašalinti tuos, kurie nesilaiko taisyklių, turime nuspręsti dėl licencijų atšaukimo pagal bendrus kriterijus, ir šiuo atžvilgiu aš tikiuosi, kad Komisija įsipareigos parengti bendrą registrą iki 2010 m.

Kalbant apie prieigą prie rinkos teikti keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugas, aš manau, kad mes turime pagaliau palaipsniui įgyvendinti vidaus rinką. Todėl tikiuosi, kad Komisija palaikys mūsų pasiūlymą atsisakyti reikalavimo gauti leidimą iš kitos valstybės narės teikti reguliarias paslaugas kertant sieną, bet nenutolstant nuo sienos daugiau kaip 50 km. Tai tėra vien besiformuojantis protekcionizmas.

Kai dėl prieigos prie rinkos teikti tarptautinio krovinių vežimo keliais paslaugas, mes turime tam tikru metu panaikinti kabotažą. Jis neturi jokios prasmės bendroje vidaus rinkoje. Bendros vidaus rinkos esmė yra tai, kad kiekvienas verslas turi turėti galimybę pasiūlyti savo paslaugas kiekvienoje Bendrijos dalyje. Dėl aplinkosaugos sumetimų aš norėčiau pasakyti E. Lichtenberger, kad norėdami išvengti tuščių važiavimų atgal, turėtume rasti tinkamą būdą leisti tiekėjams atlikti pervežimus kitų šalių viduje. Neminėkite man sąlygų! Mes kalbame apie kabotažo panaikinimą 2014 m. Mums dar liko šešeri metai. Jei mums nepavyks tam tikru mastu suderinti sąlygų per šešerius metus, tai mums niekada tai nepavyks, ir jūs vis dar raginsite priimti kabotažo reglamentą 3000 m. Aš puikiai žinau tokias istorijas iš Hamburgo, nes mes visada manydavome, kad mūsų kaimynai už Hamburgo ribų moka neįtikėtinai mažą darbo užmokestį. Mes turime čia įžvelgti tai, kad kuriame vidaus rinką.

Man svarbiausias dalykas yra 12 dienų taisyklės klausimas. Čia turime tiesiog nubrėžti aiškias linijas. Mums reikia 12 dienų taisyklės nereguliariai teikiamoms paslaugoms tolimojo susisiekimo autobusais. Nepadeda tai, kad operatoriai ir sąjungos dabar sako: „Mes tuoj pasieksime susitarimą.“ Mes turime įvesti įstatyminį valdymą. Mes turime pasiruošti peržiūrėti leistiną vairavimo ir poilsio trukmę. Aš labai norėčiau vėliau aptarti įgyvendinimo detales su profesinėmis sąjungomis ir operatoriais, bet Parlamentas turi teisę teisiškai įtvirtinti nuostatas dėl leistinos vairavimo ir poilsio trukmės. Mes turime aiškius pasiūlymus, kuriuos palaikė dauguma komitete, ir paprašysiu jūsų atitinkamai balsuoti rytoj.

PIRMININKAVO: G. ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

  Willi Piecyk, PSE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, G. Jarzembowski, Hamburgo kraštas dabar turi juodai žalią vyriausybę dėl to, kad konservatoriai galėtų iš viso to pasimokyti. Tai puiku.

Iš pradžių norėčiau pasveikinti S. A. Ţicău, nes tai yra jos pirmasis pranešimas. Ji nuveikė tikrai nemažai, lygiai kaip padarė M. Groschas, iš kurio Parlamentas jau ne vieną kartą sulaukė gerų pranešimų. Mane šiek tiek išgąsdino iš išorės pateikti klausimai. Mes nebandome su šitais trimis pranešimais iš naujo išrasti kelių transporto, bet norime nuspręsti, kaip geriausiai jį suorganizuoti ir, galiausiai, kaip pakelti saugumo kriterijus, nes yra labai daug bendrovių, kurios nori naudotis keliais. Galų gale, mes taip pat domimės, kaip šioje srityje veikia socialinė apsauga.

Kabotažo panaikinimas taip pat neturėtų kelti jokių rimtų problemų. Kaip buvo jau minėta, važiavimai be krovinio niekam neteikia jokios naudos. Jie apskritai neturi jokios prasmės. Tačiau turime užtikrinti, kad situacija netaptų visiškai nekontroliuojama. Todėl rytoj mums būtų prasminga nuspręsti, kad mes 2012 m. tikrinsime tai, kas įvyko iki to laiko ir kaip viskas vystėsi, kad mes turėtume tam tikrą atsargą – dėl to yra pateiktas M. Groscho pakeitimas, kurį mes palaikome. Reglamentui taip pat reiktų įvesti saugumo sąlygą iki 2014 m., kai viskas turėtų visiškai pradėti veikti. Jei kiltų rimta žala rinkai, valstybė narė tada galės pasakyti, kad „Mes spaudžiame avarinį mygtuką ir kreipiamės į Komisiją. Šiam atvejui reikia taisymo priemonės.“

Mano paskutinis punktas yra susijęs su 12 dienų taisykle. Aš visada ją palaikydavau; mes tada ją palaikėme. Tačiau dabar atsirado nauja situacija, nes profesinės sąjungos ir prekių vežėjai pasiekė susitarimą. Tai galėtų sukelti problemų dėl pakeitimų. Todėl mes pasisakytume už tai, kad rytoj atidėtume mėnesio laikotarpiui pranešimo, kuriame kalbama apie tolimojo susisiekimo autobusus, patvirtinimą ir svarstytume jį vėliau, birželio mėn., kai jis bus visiškai paruoštas. Taip padaryti būtų visai prasminga, ir taip pat būtų įtrauktas to sektoriaus verslas.

  Dirk Sterckx, ALDE frakcijos vardu. – (NL) Aš norėčiau pacituoti iš baltosios knygos: „Dabar krovininiai automobiliai nėra priversti grįžti tušti iš tarptautinių pristatymų. Jie net gali paimti ir nuvežti krovinius kitoje valstybėje narėje. Kelių kabotažas tapo tikrove.“ Tai Europos Komisija sakė 2001 m.

Nuo to laiko daug valstybių narių vėl įvedė daug apribojimų, ir tokiu būdu buvo atkurta susiskaldžiusi rinka, kokios nebuvo 2001 m. Ką Komisija sako dabar? Mes formuluosime šį susiskaldymą taisyklėmis, kad susiskaldymas būtų visiems toks pats. Todėl esu labai nusivylęs – aš net pasakiau šitaip Komisijos nariui J. Barrot – dėl Komisijos pasiūlymo, kuris reiškia žingsnį atgal palyginus su 1993 m. direktyva. Laimei, mes sugebėjome padaryti šį tą dėl minėtos problemos, bet, mano nuomone, tai tikrai nepakankama.

Ir ką gi mes tada darysime? Mes leisime milijardus eurų per „Galileo“ programą, kad užtikrintai žinotume, kur yra transportas. Tai reiškia, kad transporto bendrovė gali efektyviai suorganizuoti savo veiksmus visoje Europos rinkoje, o paskui mes sakome: ne, sustokite, biurokratija. Jūs turite pateikti dokumentus, nepaisant to, kad esate užsiėmę. Jūs turėsite atlikti daugybę veiksmų, kurie privers jus veikti ne taip efektyviai ir galbūt net pamatysite, kad jūsų krovininės transporto priemonės grįžta tuščios. Būtent tai Komisija dabar sako, ir aš esu itin nusivylęs, kad Komisija net drįsta išdėstyti tai popieriuje.

Todėl manau, kad šiuo atveju socialinis aspektas yra tarsi pasiteisinimas, kuris yra labai noriai naudojamas. Priešingu atveju, kodėl Prancūzijos valdžios institucijos imtų tirti Belgijos transporto bendroves, siekdamos sužinoti, ar jos neužsiima kabotažu arba per daug juo užsiima Prancūzijoje? Darbo užmokestis Belgijoje yra aukštesnis negu Prancūzijoje, ne mažesnis. Tai nėra socialinė problema; tai yra šalies savo rinkos protekcija.

Todėl pasiektas rezultatas atneš didesnę ekologinę žalą, o tada Komisija per porą savaičių pateiks pasiūlymų dėl ekologinio transporto. Nuostabu! Todėl, laimei, mes su pranešėju galėjome daug dėl to nuveikti. Aš tikiuosi, kad tai padės. Mes numatome įtvirtinti atvirą rinką iki 2014 m., bet tai, mano įsitikinimu, yra nepakankama. Norėčiau, kad to būtų pasiekta iki 2012 m. Nemanau, kad mums reikia naujų tyrimų. Šį kartą mes turime iš tikrųjų atverti rinką – ir, W. Piecykai, aš pritariu jūsų pakeitimui – kad užtikrintume, jog bus imtasi veiksmų rinkos žlugimo atveju. Šių veiksmų reikia imtis atviroje rinkoje, tačiau nekuriant papildomų kliūčių rinkoje, kurioje jau yra šimtai kliūčių.

Kalbant apie S. A. Ţicău pranešimą, aš visiškai pritariu dėl griežto metodo, taikomo žmonėms, kurie pradeda verslą. Tarp kito, aš sugriežtinau reikalavimus keliose vietose. Dėkoju pranešėjai, kad ji įsitraukė į diskusiją su manimi šiuo klausimu. Jei mes esame griežti veikėjams rinkoje, mes taip pat turime užtikrinti, kad rinka būtų tikra ir atvira.

  Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kabotažas, atrodo, yra gera mintis. Sumažinus važiavimus be krovinių, būtų sumažintos emisijos; juk transporto sektorius pagaliau taip pat turi įsipareigojimą pradėti mažinti emisijas. Tikrai apgailestaujame, kad anksčiau šis reglamentas dažnai būdavo naudojamas ne pagal paskirtį, neatsižvelgiant į socialinius standartus ir panaudojant kainų dempingą, siekiant įgyti rinkos dalį. Todėl pranešėja apgalvotai pasirinko metodą, kuris į tai atsižvelgia. Čia yra svarbu kontroliuoti viską, dėl ko yra priimami sprendimai – ir tai taip pat yra mano raginimas valstybėms narėms. Priešingu atveju nieko neišeis. Todėl galiu sutikti dėl šios paketo dalies.

Tačiau taip nėra su pranešimu apie tolimojo susisiekimo autobusais transportą, kuriame kai kurie Transporto ir turizmo komiteto nariai vėl išreiškė norą įtraukti garsiąją 12 dienų taisyklę dėl leistinos vairavimo ir poilsio trukmės, o labai gerai organizuoti autobusų lobistai, norėdami to pasiekti, suteikė mums be galo daug informacijos, apimančios daug mėnesių iš eilės. Tačiau buvo per mažai įdėta pastangų, siekiant perteikti šioje verslo srityje dirbančių tarnautojų nuomones.

Aš negalėjau palaikyti šio reglamento būtent dėl jo pakeitimų. Tačiau jei bus pasiektas susitarimas tarp socialinių partnerių – aš turiu omenyje tarp bendrovių ir kitų paveikiamų asmenų, nes tai apima žmones, kurie nepriklauso kokiai nors profesinei sąjungai, kadangi šiame sektoriuje labai nedaug žmonių dalyvauja profesinėse sąjungose – tokiu atveju aš norėčiau, kad reglamentas taip pat būtų priimtas. Mums reikės tik palaukti ir pamatysime. Taip daryti yra teisinga tik tuo atveju, jei mes pripažįstame socialinę partnerystę. Todėl atidėkime šią dalį ir vėliau suraskime geresnį, išmintingą sprendimą, kad po to neturėtume persvarstyti ir atsidurti padėtyje, kai mes negalėsime daugiau nieko pasiekti.

  Erik Meijer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, mano frakcija mano, kad nuolatinė ir pagerinta darbuotojų bei vartotojų apsauga yra svarbiau negu nuolat didėjanti laisvė įmonėms Europos rinkos viduje. Šis pasirinkimas yra net svarbesnis tarpvalstybinių, tolimųjų pervežimų autobusais ir krovininėmis transporto priemonėmis srityje negu daugelyje kitų verslo sektorių.

Tolimojo susisiekimo autobusais transporto sektoriuje buvo taikomi reglamentai nuo 2007 m. balandžio mėn., reikalaujantys, kad tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojai turėtų vieną poilsio dieną kas šešias dienas per grupės atostogų kelionę, siekiant apsaugoti vairuotojus nuo pervargimo. Mes neabejotinai pritariame šios priemonės tikslui. Vis dėlto mes suprantame, kad jos įgyvendinimo metodas sukelia susierzinimą ne vien operatoriams ir klientams, bet taip pat ir patiems vairuotojams. Aš anksčiau reikalavau pagerinti šios priemonės įgyvendinimą, siekiant susitarimų su profesine sąjunga, Europos transporto darbuotojų federacija. Geriau užtikrinti vairuotojams poilsį namie nei versti juos tai daryti kelyje, apsuptiems nustebintų ir nepatenkintų klientų. Susitarimas dėl šio punkto yra geras, bet mes atmetame bet kokias pastangas vienašališkai panaikinti šią apsaugą.

Pastebimas susierzinimas krovinių pervežimo keliais sektoriuje, nes kiekviena šalis turi skirtingas taisykles, nustatančias, ar galima vežti krovinius, grįžtant iš užsienio. Todėl krovininės transporto priemonės labai dažnai grįžta tuščios. Vis dėlto dar per anksti visai Europai priimti sistemą, kuri dabar gerai funkcionuoja tarp Nyderlandų, Belgijos ir Liuksemburgo. Tokia sistema gali būti įgyvendinta tiktai tarp šalių, kuriose pajamos ir socialinės sąlygos yra gana panašios. Mes neprieštaraujame tarpvalstybiniams sprendimams, jei jie visiems vairuotojams užtikrina garbingą darbo užmokestį, pakankamus kelionės kišenpinigius ir tinkamas saugumo priemones. Kita vertus, mes tikrai prieštaraujame, jei tokioje sistemoje piktnaudžiaujama dabartiniais dideliais darbo užmokesčio skirtumais tarp Europos Sąjungos valstybių narių, siekiant sumažinti darbo kaštus. Tai reikštų, kad kiekvienas gaunantis padorias pajamas darbuotojas praras savo darbą, ir paskui šio verslo srityje liks dirbti tik tie žmonės, kurie dirba, pavyzdžiui, pagal dabartines darbo sąlygas Lenkijoje ar Rumunijoje.

Todėl mano frakcija pateikė 45 ir 46 pakeitimą pranešimui dėl krovinių pervežimo, kad atvertų rinką kabotažui, priklausomai nuo vienodų darbo sąlygų vystymosi ir įvertinimo 2012 m.

  Johannes Blokland, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Norėčiau padėkoti M. Groschui ir S. A. Ticau už jų atliktą darbą ir pasakyti tris komentarus.

Mano pirmas komentaras yra susijęs su nusižengimų sąrašo pakeitimu S. A. Ticau pasiūlyme, pagal kurį gali būti atšauktas transporto operatoriaus leidimas. Šis nusižengimų sąrašas yra esminis paketo elementas ir gali būti naudojamas kaip vidaus rinkos apribojimas. Todėl būtų geriau, jei nusižengimų sąrašas būtų taisomas per bendro sprendimo, o ne komitologijos procedūrą. Todėl aš pateikiau pakeitimą, palaikantį šį pataisymą, kurį, tikiuosi, jūs visi palaikysite.

Antra, aš norėčiau pabrėžti, kad svarbu vykdyti nuodugnią nusižengimų sąrašo priežiūrą. Šią popietę čia aptarti pasiūlymai yra skirti pagerinti vidaus rinką. Tačiau yra svarbu, kad sukurtume iš tikrųjų vienodų galimybių sritį. Valstybės narės turės tokiu pat būdu įgyvendinti taisykles pagal šį reglamentą, todėl aš prašau, kad Europos Komisija atidžiai kontroliuotų, ar šis valstybių narių reglamentas yra taikomas tinkamai.

Trečias dalykas, kurį noriu pasakyti, yra tai, kad iš tikrųjų yra valstybių narių, kurios bando apriboti šį kabotažą iki minimumo. Tai absoliučiai prieštarauja vidaus rinkos principams, be to, netiesiogiai teršia aplinką. Todėl aš tikrai palaikysiu pakeitimą, kuriuo siekiama panaikinti apribojimus kabotažui iki 2012 m.

  Luca Romagnoli (NI). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, M. Groscho pasiūlymais siekiama vienodai ir griežtai taikyti pervežimo keliais reglamentus, ir aš juos palaikau; aš sutinku, kad reikia nustatyti kriterijus, kuriuos būtina įvykdyti prieš užsiimant šia veikla, ir kad atitinkamų valdžios institucijų stebėjimą reikia išplėsti įvedant vieną dokumentų pripažinimo sistemą ir sankcijų sistemą, ir kad leidimą reikia gauti iš tų šalių, kurios kertamos, teikiant šias paslaugas.

Remdamasi puikiu mano kolegų Parlamento narių darbu, tik norėčiau pridurti, kad, mano nuomone, sutrumpinti laiką tarptautiniam kabotažui galima tik tuo atveju, jei, nustatant taisykles, bus laikomasi išties teisingo ir vienodo metodo, kad mes išvengtume bet kokių dempingo atvejų, dėl ko dažnai vieni operatoriai gauna naudos kitų operatorių sąskaita. Mano nuomone, 2014 m. galutinis terminas yra tinkamas ir galėtų būti net pratęstas.

  Timothy Kirkhope (PPE-DE). - Pone pirmininke, mes laukėme vieno pranešimo apie autobusus ir sunkvežimius, o buvo iškart pateikti net trys. Kyla klausimas, ar jie visi važiuoja teisinga kryptimi? Dėl kabotažo: aš esu vienas iš stipriausių liberalizacijos šalininkų šiame Parlamente, ir taip pat pasisakau bendrai kabotažo klausimu. Bet, žinoma, aš noriu būti visiškai įsitikinęs, kad mes tikrai turėsime vienodų galimybių veiklos sritį. Mes turime skirtingus transporto priemonių ir kelių saugumo standartus Jungtinėje Karalystėje, mes pasižymime geografiniu nuošalumu, mes turime ypatingą mokesčių sistemą, kuri skiriasi nuo tokių sistemų kitose šalyse, ir yra užimtumo problemų – reikia taip pat atsižvelgti į šiuos klausimus.

Taigi, nors aš galvoju, kad Komisijos pasiūlymas yra tikrai aiškus, ir aš jam pritariu, bet manau, kad mes turime būti labai atsargūs atverdami rinką pasiūlytu būdu.

Bendras kabotažo poveikis yra šiek tiek dviprasmiškas, ir žinau, kad daug krovinių vežėjų, šiame versle dirbančių žmonių, yra labai susirūpinę. Todėl manau, kad mes šiuo klausimu turime elgtis protingai ir subalansuotai, ir tikrai norėčiau, kad pasiūlymas būtų peržiūrėtas per ketverius metus nuo įgyvendinimo pradžios ir būtų išsamiai konsultuojamasi su verslu.

Tai yra vienintelis būdas, kuriuo, mano nuomone, galime užtikrinti, kad vienodų galimybių sritis ir visiška liberalizacija atneštų gerų padarinių.

Aš norėčiau tik pridurti kitą dalyką dėl kito pranešimo. Man kelia susirūpinimą, pavyzdžiui, tai, kad reglamentas Europoje imamas taikyti pagyvenusiųjų pervežimui, kurį atlieka savanoriai.

Iš tikrųjų teisės aktų taikymas tokioms grupėms yra ir nereikalingas, ir nenaudingas. Europos teisė visada turi siekti skatinti mobilumą ir prieigą. Manau, kad šiuo atveju tokiose gražiose Britanijos srityse kaip mano Jorkšyro rinkimų apygarda mes nenorime jokių kliūčių gėrėtis mūsų sritimis, ir šis pervežimo keliais paketas kartu su vairuotojų valandų reglamentu neturi paskatinti panaikinti visuomeninį transportą kaimo srityse.

  Inés Ayala Sender (PSE). - (ES) Pone pirmininke, aš ypač norėčiau padėkoti savo kolegoms S. A. Ţicău ir M. Groschui už jų kantrybę ir sugebėjimą suburti visus šešėlinius pranešėjus prie pasiūlymų, kurie buvo kartais būdavo daugumos palaikomi, o kartais jie sukeldavo ginčus.

Tiesa yra ta, kad Parlamentas pasinaudojo proga iš naujo parengti šiuos tekstus dėl pervežimo keliais, siekdamas pagerinti teisės aktus ir labiau atverti rinką kabotažo atveju, iš principo taip nutarta dėl įvairių transporto rūšių derinimo, nes mes ir toliau dirbame ties kitais klausimais, siekdami skatinti judėjimo laisvę ir, žinoma, norėdami neleisti važiuoti transporto priemonėms be krovinių.

Norėdami to pasiekti, mes siūlėme galimybę įvesti nuostatą, kuri užtikrintų, kad rinkos liberalizacija neprives prie jos iškraipymo.

Aš norėčiau pabrėžti, kad pagrindinė priežastis turi būti socialinis dempingas; ir šiuo tikslu mes taip pat nustatome 2014 m. terminą, iki kurio bus įvesta visiška kabotažo laisvė.

Reikia pasakyti, kad šis tekstas bus šiek tiek labiau patikimas, nes mes iš esmės susitelkėme ties rimtais pažeidimais, kadangi būtent juos galima iš tikrųjų kontroliuoti.

Žinoma, mes atmetame pasiūlymą dėl specifinių, privilegijuotų dvišalių kabotažo susitarimų tarp kaimyninių šalių, nes, kaip teisingai pasakė vienas iš mano kolegų Parlamento narių, tai dar labiau ardo rinką.

Kai dėl teksto apie autobusus, mes norėtume jus informuoti, kad Socialistų frakcija ketina prašyti arba, tiksliau, jau paprašė atidėti balsavimą vien dėl šio teisėkūros akto, nes mes manome, kad jei yra priimtas – o mums tai jau patvirtino – susitarimas tarp darbdavių ir darbuotojų atstovų bei profesinių sąjungų atlikti peržiūrą dėl vadinamosios 12 dienų taisyklės, tai reikia pripažinti – nepaisant to, kad kai kurie iš mano kolegų Parlamento narių to nenori padaryti – kad šitaip peržiūra atidaroma pro užpakalines duris, dėl kurių nebuvo pakankamai paaiškinta, ir kad dėl šios priežasties reikia garantijos dėl susitarimo tarp darbdavių ir profesinių sąjungų.

Priešingu atveju visuomenė nesupras, kodėl mes rytoj balsuosime dėl teksto, kuris yra nebereikalingas, nes buvo pasiekta susitarimo už Parlamento ribų.

  Jeanine Hennis-Plasschaert (ALDE). – (NL) Diskusijos dėl kabotažo reiškinio kėlė emocijas jau daugelį metų. Manoma, kad dabartinis reglamentas yra neaiškus dėl žodžio „laikinas“ vartojimo, kuris pasitarnauja kaip pretekstas kai kurioms valstybėms narėms neteisėtai apsaugoti savo rinką.

Norėdama vieną kartą paaiškinti šį klausimą visiems laikams, Komisija pernai įvedė kitą naują reglamentą ir, kaip ką tik išdėstė D. Sterckxas, aš labai daug iš jo tikėjausi. Tačiau pastebėtina, kad Komisija pasiūlė griežtai tikrinti kabotažo galimybes. Remiantis dabartiniu Komisijos pasiūlymu, transporto operatoriai susidurtų su dar daugiau apribojimų, o ne gautų daugiau laisvės. Tai iš tikrųjų nepaprasta, atsižvelgiant į tai, kad dabartinis reglamentas buvo suprastas, įskaitant ir pačią Europos Komisiją, kaip žingsnis į visišką laisvę nuo jo priėmimo 1993 m.

Žinoma, mums reikia spręsti šį klausimą Europos lygmeniu. Sektorius neturi būti pavaldus įvairiems nacionaliniams junginiams, kuriais siekiama dar šiek tiek laiko apriboti kabotažo galimybes iki minimumo. Tačiau pats Komisijos pasiūlymas nepakankamai atitinka – jei apskritai jis atitinka – tiek vidaus rinkos, tiek Lisabonos Strategijos principus ir tikslus. Argumentai už šį reglamentą, kuriuos pristatė Komisijos narys savo kalboje, kaip antai kelių saugumas, aplinka ir administracinės naštos sumažinimas, nėra minimi nei vienur, nei kitur.

Norint pasiekti didžiausio efektyvumo planavime, laisvoji rinka yra tiesiog būtina. Galų gale kiekvienas apribojimas sukelia transporto judėjimo padidėjimą, ar jis būtų susijęs su kabotažu, kaip šiame pavyzdyje, ar, pavyzdžiui, tai būtų visiškai absurdiškas važiavimo draudimų mišinys. Todėl, kaip ką tik gana aiškiai išdėstė D. Sterckxas, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija siekia visiškai laisvos rinkos, pageidautina 2012 m. sausio 1 d. Valstybės narės, jei jos to norės, taip pat turi visiškai laisvai iki nustatyto laiko sudaryti galimybes neribotam kabotažui. Be to, turi būti visiškai aišku, kad įgaliojimai, suteikti reglamentui prieš jam įsigaliojant, vis dėlto liks veikiantys.

Mes nesutinkame su pasiūlymu „atlikime kitą tyrimą ir paskui matysime“. Paskyrus komitetus ir tyrimą Nr. 250, mes faktiškai nieko nepasieksime, išskyrus galbūt tik didelį sambrūzdį, sujungtas kainas ir kitus prastus pokštus, o tai mes pernelyg gerai žinome. Laisvoji rinka būtų naudinga sektoriui ir taip pat vartotojui, ir to reikia pasiekti kiek galima greičiau.

Aš norėčiau pabaigoje pasakyti dar vieną dalyką: visai teisingai aiški dauguma šiame Parlamente pasisako už tai, kad išsiverstume be nuorodų į „pakartotinius smulkius pažeidimus“. Tokiems nusižengimams nėra vietos reglamente.

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL). - (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, trys reglamentai, kuriuos mes čia svarstome, yra glaudžiai susiję su laisvu prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimu. Kai keturios laisvės buvo įvestos 1957 m.; niekas aiškiai nenumatė, kad reikės pereinamojo reglamento naujoms Europos Sąjungos šalims. Žinoma, mes esame prieš apribojimus, išdėstytus 10 naujųjų valstybių narių stojimo sutartyse. Net po Šengeno erdvės atidarymo šios šalys laikosi pereinamojo reglamento dėl žmonių ir prekių pervežimo, kurį galima apibendrinti šitaip: draudžiamas ar apribotas kabotažas. Vykstant diskusijoms dėl emisijų sumažinimo ir ypač dėl pervežimo keliais efektyvumo, kai kurie reikalavimai svarstomame reglamente atrodo, mūsų nuomone, šiek tiek futuristiniai.

Aš atsimenu baudas dėl tuščių sunkvežimių ir vadinamuosius „viso pajėgumo krovinio pervežimo centrus“, kurie buvo liaudies demokratijos laikais. Galbūt mes turėsime grįžti prie tam tikro panašaus reguliavimo. Iš esmės mes elgiamės teisingai bandydami bendrai suderinti veikiančių taisyklių taikymą šalia bendrų CMR dokumentų. Jei prieiga prie rinkos bus supaprastinta, kabotažo apribojimai bus iš dalies panaikinti, ir pagrindinės darbo sąlygos sektoriuje bus suderintos – tiek dėl užimtumo, tiek ir dėl atskirų valstybių narių požiūrio į Europos Sąjungos reglamento įgyvendinimą, tam širdingai pritars ir šio sektoriaus verslininkai, ir darbuotojai. Todėl, apsvarsčiusi mano minėtus aspektus, GUE/NGL frakcija palaiko svarstomus pasiūlymus.

  Dieter-Lebrecht Koch (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, jei nuolatiniai lankytojai prie tolimų reisų vairuotojų stalo, prekių vežėjai ir viešosios politikos sergėtojai nekritikuoja mūsų pasiūlymų pakeisti ir supaprastinti dabar veikiančias direktyvas, tai mes esame teisingame kelyje. Mano nuomone, tai yra geras kelias, nes jis prisideda prie kelių fundamentalių dalykų: pirma, prie saugumo pervežant keliais didinimo, nes tokiu būdu įgyta kontrolė ir pasikeitimas duomenimis yra svarbesni negu nauji teisės aktai, bet taip pat ir todėl, kad prieiga prie profesijos ir licencijų išdavimas yra reguliuojami pagal bendrus kokybės kriterijus.

Antra, prie konkurencijos iškraipymų pašalinimo, nes leidžia sustabdyti veiklą tų, kurie nesilaiko taisyklių transporto versle; taip pat prisideda prie kovos su diskriminacija ir kelia užsiėmimo prestižą. Trečia, prie aplinkosaugos ir energijos išteklių saugojimo, sumažinant važiavimus be krovinių. Ketvirta, prie patrauklesnio turizmo autobusais sukūrimo, nes vėl bus užtikrintos 12 dienų kelionės. Penkta, prie biurokratinių reikalavimų sumažinimo, nes nacionaliniai elektroniniai registrai bus sujungti į sistemą ir prieiga prie jų taps lengvesnė, taip pat planuojama įvesti supaprastintus šablonus Bendrijos licencijoms ir vairuotojo pažymėjimams. Šešta, prie sektoriaus modernizacijos išjudinimo.

Aš manau, kad teisinis užtikrintumas kabotažo transporto operacijoms ateityje yra ypač svarbus, net jei jos šiuo metu sudaro tik 2-3 % transporto rinkos. Bet koks bendras reglamentas Europoje yra geriau negu dabartinis sudurstytos antklodės susitarimas. Ekologiniu požiūriu mes turime nedelsiant atidaryti kelią kabotažo transportui, bet socialiniu ir ekonominiu požiūriu geriau jį kol kas apriboti. Tačiau mūsų tikslas turi būti visiškas visų Europos Sąjungos bendrovių kabotažo transporto operacijų apribojimo panaikinimas, kol šios bendrovės atitiks naujas licencijavimo sąlygas. Aš tikiuosi, kad pamatysiu konkrečius žingsnius šio tikslo link iki 2014 m. Be to, mes neturime varžyti dvišalių susitarimų, kurie greičiau atveria rinką.

  Saïd El Khadraoui (PSE). – (NL) Visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjams už jų darbą. Tai yra svarbus paketas, kurį sudaro priemonės, turinčios esminį, labai konkretų poveikį daugeliui žmonių Europoje.

Labiausiai, žinoma, išsiskiria tai, kas yra susiję su kabotažu. Šiuo atžvilgiu buvo ir yra būtina paaiškinti daug klausimų, kad kartelė būtų visiems nustatyta vienodai. Dabartinės kabotažo taisyklės buvo interpretuojamos pernelyg skirtingai įvairiose valstybėse narėse, todėl tapo reikalinga priimti bendras taisykles. Be to, kad būtų visiškai aišku: daugiau kabotažo gali padidinti kelių transporto efektyvumą, o tai teigiamai atsilieptų ir ekonomikai, ir aplinkai, todėl tai būtinai reikia skatinti. Vis dėlto turi būti aišku, kad tai neturi sukelti socialinio dempingo, todėl laipsniškai atveriant rinką, kartu turi būti nustatomos socialinės žaidimo taisyklės, kurių turi visi laikytis. Fiskaliniai ir darbo sąlygų skirtumai turi būti kiek įmanoma išlyginti, geriausia, jei blogesnės sąlygos bus pakeltos iki geresnių sąlygų standarto.

Todėl atrodo pagrįstas kompromisas atverti rinką 2014 m, jei bus priimti 47 ir 48 pakeitimai, ir jei pati Komisija rimtai atsižvelgs į 2012 m. tyrimą dėl socialinių ir darbo sąlygų skirtumų, ir ypač jei valstybės narės vis dar turės galimybę naudotis avarine procedūra, taip pat ir po 2014 m., kurią galės panaudoti rimtos žalos nacionalinei transporto rinkai atveju. Reikia aiškiai apibrėžti, kad iš anksto būtų žinoma, kokie veiksmai yra leistini, o kokie ne, ir, žinoma, yra reikalinga tinkama priežiūra.

Kalbant apie tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojų vairavimo trukmę ir poilsio laiką, man taip pat atrodytų logiška – nes daug Parlamento narių tai jau minėjo – atidėti balsavimą, kad būtų galima visiškai įtraukti į mūsų teisės aktus kompromisą, kurį praėjusį penktadienį pasiekė darbdaviai ir darbuotojai. Kompromisas jau pasiektas, bet jį reikia išreikšti teisine kalba. Derybų rezultatas įrodo, kad socialinis dialogas gali vykti Europos lygmeniu. Buvo pasiektas geras balansas, atsižvelgiant į specifines tolimojo susisiekimo autobusų sektoriaus ypatybes.

  Paweł Bartłomiej Piskorski (ALDE). – (PL) Pone pirmininke, tokioje trumpoje kalboje galima aptarti tik esminius dalykus dėl svarstomų dokumentų. Verta prisiminti, kad mūsų tikslas yra laisvoji rinka, laisvoji rinka taip pat ir šioms paslaugoms – pervežimo keliais paslaugomis. Šiuo aspektu mūsų aptariami dokumentai iš tikrųjų yra savotiška paslaugų direktyva, tik skirta šiai konkrečiai rinkai.

Todėl verta apmąstyti kitą dalyką, kad visi apribojimai ir netiesioginiai būdai, kuriuos mes taikome – pavyzdžiui, sprendimai dėl pereinamųjų laikotarpių, kabotažo ir 2014 m. – yra daliniai sprendimai, kurie neturi nukreipti mūsų nuo svarbiausios didžiausio rinkos atvėrimo magistralės.

Galų gale reikia pabrėžti, kad tam tikri ypatingi apribojimai, susiję su šia specifine rinka, pavyzdžiui, darbo laikas ir sprendimai, susiję su aplinka ir eismo saugumu, yra neabejotinai labai svarbūs, bet neturime pamiršti, kur yra saugumo ir socialinių derybų ribos.

  Jacky Hénin (GUE/NGL). – (FR) Pone pirmininke, mes negalime rimtai aptarti klausimo dėl prekių gabenimo keliais, nespręsdami pavojingų medžiagų problemos. Šiandien mums pasiūlytuose tekstuose, kaip ir kituose Europos teisės aktuose, ši problema yra arba neįvertinta, arba prastai analizuota. Tačiau jei yra sritis, kurioje mums reikia daugiau iš Europos, daugiau suvaržančio Bendrijos reguliavimo, tai ši sritis yra būtent tokia.

Kadangi daug firmų laiko savo pavojingas medžiagas keliuose, kad neleistų savo įmonėms būti klasifikuojamoms kaip „Seveso vieta“, pavojingų medžiagų, cirkuliuojančių aplink Sąjungą, srautai nuolat auga, tokiu būdu keldami didelės katastrofos pavojų.

Kalbant apie pavojingų medžiagų pervežimą keliais, čia labai trūksta mokymo, labai stinga įrangos – stovėjimo aikštelių, kurios galėtų saugiai priimti šias transporto priemones, kurioms taikomas Bendrijos reglamentas.

Yra labai neįvertintas sumaišytų krovinių pavojus. Prekės, kurios atskirai yra nekenksmingos, gali tapti pavojingos, jei jos yra toje pačioje stovėjimo aikštelės dalyje; šiuo metu žmonės tiesiog nežino apie šį pavojų.

Aš pasisakau už Europos agentūros įsteigimą, kuri rūpintųsi pavojingų medžiagų gabenimo keliais saugumu, ir šitaip būtų skatinama išties visapusė saugumo politika Sąjungos lygmeniu.

  Philip Bradbourn (PPE-DE). - Pone pirmininke, pradžioje norėčiau pasakyti, kad noriu kalbėti būtent apie S. A. Ţicău pranešimą. Nors mums pateiktas pasiūlymas iš esmės yra neprobleminis, norėčiau pakomentuoti dėl sankcijų klausimo.

Svarbu suprasti, kad mums reikia bendrų sankcijų, bet mes taip pat turime atkreipti dėmesį į bendro įgyvendinamumo klausimą. Nors aš esu prieš biurokratizmo didinimą, mes turime sukurti sistemą, kuri leistų lengviau traukti baudžiamojon atsakomybėn vairuotojus ir jų bendroves, jei jie sukels nelaimingus atsitikimus kitose valstybėse narėse. Dabar tokios bendrovės ir jų vairuotojai išvengia baudžiamojo persekiojimo už sukeltus nusižengimus, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, nes biurokratinis darbas, kurio reikia norint juos patraukti į teismą, šiuo metu yra per didelis. Tai ypač kelia nerimą, nes pagal mano turimą informaciją mano rinkimų apygardoje vien per praėjusius penkerius metus 75 % padidėjo vairuotojų iš kitų valstybių narių sukeliamų kelių eismo nelaimingų atsitikimų skaičius.

Aš nuolat gaunu nusiskundimų iš žmonių, kuriuos gana rimtai sužalojo komerciniai automobiliai ir jų vairuotojai, ir liūdina tai, kad mūsų dabartinės policijos teisės įgyvendinimo tarnybos arba negali, arba nenori patraukti šių vairuotojų atsakomybėn. Todėl aš nekantriai laukiu tolesnių veiksmų šioje srityje, kad mes palengvintume sau kelią patraukti šiuos nerūpestingus asmenis į teismą.

  Bogusław Liberadzki (PSE). – (PL) Pone pirmininke, mūsų ši diskusija vyksta gana specifiniu laiku – tai yra, kai praradome gerą už transportą atsakingą Komisijos narį, aš turiu omenyje Jacques Barrot – ir šiuo metu mes laukiame naujo Komisijos nario. Iš tikrųjų man įdomu, ar paskirtas kandidatas į Komisijos narius klausosi mūsų diskusijos šiandien, nes tai būtų neabejotinai teisingas sprendimas.

Mes čia kalbame apie pervežimo keliais sektorių, sektorių, kuriam pavyko per praėjusius penkerius metus 40 % padidinti ekonominius mainus tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Mes kalbame apie sektorių, kuris faktiškai palaiko Europos judėjimą. Mano nuomone, čia mums reikia kaip galima didesnės laisvės, įskaitant kabotažą. Nors tuo pat metu mums reikia būti kiek galima tvirtesniems, ypač kovojant su tokiomis praktikomis kokias taiko sukčiaujantys tolimojo susisiekimo autobusų operatoriai, kurie atvirai ardo rinką. Sankcija atimti iš jų licenciją nėra taikoma, kadangi jie neturi ir niekada neturėjo jokios licencijos.

Nors visame sektoriuje aš įžvelgiu kelias reikšmingas grėsmes: kuro kaina ir jo kilimas, tai, kaip yra perimamos išorės pervežimo kainos, tai, kaip laikomasi darbo režimo, ir man taip pat susidaro įspūdis, kad pervežimo bendrovių pelningumas apskritai krinta. Štai kodėl aš norėčiau ypač entuziastingai palaikyti W. Piecyko pranešimą, kad galėtume aptarti vietinių ir tolimojo susisiekimo autobusų klausimą ir balsuoti birželio mėn.

Aš palaikau D. Sterckxo poziciją, kad reikia atlikti naują poveikio tyrimą dėl rinkos atvėrimo, bet jis taip pat turi būti susietas su pervežimo keliais sektoriaus ekonominės gerovės įvertinimu.

  Luis de Grandes Pascual (PPE-DE). - (ES) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau aptarti S. A. Ţicău pranešimą. Šis pasiūlymas yra labai svarbus modernizuojant transporto operatoriaus profesiją, nes siūloma įvesti vienodą bendrų taisyklių taikymą visose valstybėse narėse, suteikiant teisę užsiimti šia profesija.

Šiuo atžvilgiu aš žaviuosi ir mielai pritariu Komisijos pasiūlymui. Tačiau aš norėčiau pakartoti klausimą, kurį iškėliau per diskusiją dėl šio pranešimo Transporto ir turizmo komitete. Tai klausimas dėl termino „gera reputacija“, kurį aš iškėliau, ir kurį tada dėl bendro sutarimo atsiėmiau ir pasiūliau pakeisti jį „etiškais standartais“. Bet kokiu atveju neabejoju dėl šio reikalavimo reikalingumo; priešingai, aš sutinku, jog būtina reikalauti, kad transporto vadybininkai neturėtų jokių rimtų baudžiamųjų teistumų ar rimtų sankcijų už Bendrijos įstatymų dėl kelių transporto pažeidimų.

Tačiau aš tikrai pasisakau už tai, kad pakeistume terminą, nes dabar laikome, kad vykdoma bloga praktika šioje profesijoje, kuri yra pagrindinis Europos ekonomikos sektorius, kuriantis turtą, kuriantis darbo vietas ir užtikrinantis žmonių ir prekių mobilumą.

Mes turime rūpestingai apgalvoti prieš tardami, kad kas nors nėra geros reputacijos ir negali užsiimti profesija, jei tai nėra įrodyta.

Antra, aš norėčiau pabrėžti, kad svarbus M. Groscho pranešimas apie bendras taisykles dėl prieigos prie pervežimo keliais rinkos. Reglamento pasiūlymas apibrėžia kabotažo operacijas, panaikindamas dabartinį teisinį neaiškumą. Jis leidžia iki trijų transportinių operacijų iš eilės vienam tarptautiniam septynių dienų vežimui. Tačiau mes turime eiti toliau, kad panaikintume bet kokius apribojimus kabotažui ir pasiektume didesnės nacionalinių rinkų liberalizacijos.

Galų gale, aš pritariu biurokratijos sumažinimui, kurį užtikrins šis naujas reglamento pasiūlymas, įvesdamas naujus supaprastintus formatus Bendrijos licencijoms, šių licencijų ir vairuotojų pažymėjimų kopijoms, kurie padės sumažinti delsimą per patikrinimus kelyje.

Ponios ir ponai, mes turime pasiekti, kad transporto sektorius taptų efektyvesnis ir konkurencingesnis.

  Rovana Plumb (PSE). - (RO) Aš norėčiau pasveikinti du pranešėjus už jų darbą ir pakalbėti apie S. A. Ţicău pranešimą. Aš pritariu sprendimui įtraukti į pranešimą kriterijus, kuriais užtikrinama kokybiška prieiga prie kelių transporto operatoriaus profesijos, nes taip galima įvertinti licenciją turinčių operatorių kokybę ir nesuvaržyti jų prieigos prie profesijos. Ar mes kalbame apie žmones, ar apie prekes, kelių transporto operatoriaus profesijoje reikia atlikti veiksmus, kurie yra būtini Sąjungos ekonomikos plėtrai, suderintai su Lisabonos tikslais skatinti ekonominę veiklą Europos regione.

Aš manau, kad šio Reglamento įgyvendinimas padidins darbo vietų skaičių, taip pat padės pasiekti didesnio saugumo ir teisingumo Europos Sąjungos kelių transporto srityje. Dar kartą sveikinu pranešėjus.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, čia, Europos Sąjungoje, mes visada didžiuojamės – ir dažniausiai visai teisingai – kad bandome rasti visiems priimtiną požiūrį ir dirbti išvien ieškodami sprendimo, ir kad mums dažnai tai pavyksta. Tai ne visada būna lengva. Šiandieninė bendra diskusija dėl S. A. Ţicău ir M. Groscho pranešimų parodo kai kuriuos ypač gerus tokio pobūdžio pavyzdžius, ir taip pat kai kuriuos nepaprastai blogus – 12 dienų taisyklė ir kabotažas buvo ne kartą paminėti.

12 dienų taisyklė yra gera; tikėkimės, kad ji taip pat atneš socialinę naudą. Tačiau tam tikram pigaus turizmo rinkos sektoriui tai tapo didėjančia problema, ir mes čia taip pat norime atsižvelgti į vartotojų interesus. Mes girdėjome, kad dedamos pastangos pasiekti gerą kompromisą, kuriam galbūt reikia šiek tiek daugiau laiko. Jei tai yra riboto laiko klausimas – o taip iš tikrųjų ir yra – tada galbūt mes turime skirti šį laiką.

Tas pats taikoma kabotažo taisyklėms. Mes visi sutinkame, kad norime geriau panaudoti skirtingas infrastruktūras. Tačiau tai savaime paveikia daug sričių, ypač transporto pramonę, o valstybių narių interesai čia yra labai skirtingi. Aš nesu visiškai įsitikinęs, ar priėjus kabotažo temą nepradeda veikti maža „euromitologija“ – tiesiog dėl to, kad jau daugelį metų apie tai buvo diskutuojama. Norėčiau žinoti, ar iš tikrųjų, kaip mums visada sakoma, yra taip daug važiavimų be krovinių, kuriuos matome kaip ilgas sunkvežimių eiles, kurias turime aplenkti greitkeliuose – arba, priklausomai nuo aplinkybių, mums gali būti neleidžiama jų aplenkti. Galbūt čia praverstų vėliava „aš važiuoju be krovinio“.

Tačiau mūsų diskusija šiandien sukasi ne tiek apie teisės aktus, kuriuos mes priimame, bet apie tai, ką valstybės narės priims, taikys ir įgyvendins.

  Gilles Savary (PSE). – (FR) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti mūsų dviem pranešėjams už puikų darbą, kurį jie atliko, ir taip pat tikiuosi, kad pirmininkaujant Prancūzijai, šis labai svarbus kelių paketas tikrai nebus pamirštas ir bus prieita prie tinkamos išvados. Iš pradžių norėčiau susitelkti ties dviem temomis.

Pirma tema yra kabotažas ir data, kurią Europos Parlamentas nusprendė paskirti, kitaip tariant, automatinė liberalizacija 2014 m. Šiuo požiūriu, yra savaime susidarę skirtumai tarp periferinių šalių ir tranzito šalių. Tokiose šalyse kaip Prancūzijoje, Vokietijoje ir turbūt Austrijoje yra daugiausia atliekama kabotažo, ir tai, kad mes pasirinkome kabotažo apibrėžimą, kuris apima kabotažą po tarptautinės kelionės, yra geras sprendimas, bet tai reiškia, kad socialinis klausimas neabejotinai sukurs didelius iškraipymus, o atliekant pervežimus keliais yra taikomas pradinio išvykimo šalies principas. Todėl manau, kad būtų buvę daug išmintingiau laukti, kaip ir buvo pradžioje suplanuota, pranešimo iš Komisijos, kuris leistų mums atlikti socialinių iškraipymų apskaitą prieš nusprendžiant dėl automatinės liberalizacijos.

Mano antrasis punktas yra susijęs su vairavimo laiko apribojimu autobusų vairuotojams. Kaip jau sakiau, nuodugniai nesigilinant į temą, aš manau, kad procedūra yra bjauri. Dėl spaudimo grupių spaudimo buvo pasiūlytas pakeitimas, kuris yra pakeitimas teksto, kuris nėra pirminis tekstas. Šį klausimą turėtų išspręsti naujas Komisijos pasiūlymas, kuris pakeistų tai, ką mes čia vadinome „Markovo pranešimu“. Aš taip pat norėčiau jums priminti, kad mes teikiame pakeitimą Markovo pranešimui reglamento forma, o Markovo pranešimas buvo direktyva. Ponai ir ponios, aš ne – ak, tai buvo reglamentas, jūs esate teisus, tai buvo reglamentas – bet, bet kokiu atveju, aš manau, kad formatai turi būti tie patys ir kad mes neturime įprasti siūlyti pakeitimus dėl spaudimo grupių spaudimo ir ne pirminiams tekstams.

  Ari Vatanen (PPE-DE). - Pone pirmininke, aš nesakau, kad teikiu pirmenybę M. Grosch ar S. A. Ţicău, bet aš kalbėsiu apie kabotažą taip, kaip kalbėjo mano garbingas kolega G. Savary. Ši kabotažo diskusija jau vyksta daugelį metų. Kaip sakė vienas iš suinteresuotųjų asmenų: „Tarybos elgesį galima palyginti su sraigės elgesiu“; būtent taip lėtai Taryba sprendė šią temą, tuo tarpu Parlamentas pagaliau parengė savo aktą. Kabotažas yra svarbiau negu mes manome, ir aš turiu pasakyti, kad negaliu sutikti su savo brangiu draugu G. Savary, kai jis išreiškia būgštavimus, kad socialinė rinka bus iškraipyta.

Jei neleisite užsiimti kabotažu, tai kas bus? Tai reikš be reikalo aukštas pervežimo kainas; tai reikš tuščius sunkvežimius, važinėjančius šen ir ten.

Tai kam apskritai reikalinga Europos Sąjunga? Europos Sąjunga remiasi atvira rinka, ir mes turime rūpintis Europos Sąjungos gyventojais. Jei mes pasieksime pervežimo kainų sumažėjimo, tai reikš, kad Europos Sąjungos gyventojai turės naudos, ir todėl mes suteikiame jiems pridėtinės vertės jų kasdieniame gyvenime.

Šiuo metu žmonės visur klausia: „Ką daro Europos Sąjunga?“ Paprasti žmonės iš tiesų siekia gauti vis daugiau pinigų, nes kainos vis kyla.

Na, kartu mes negalime taikyti protekcionizmo. Mes turime leisti žmonėms gyventi geriau ir, jei mes galėsime sumažinti kainas, mūsų ekonomika gerės, o paprasti žmonės iš to turės naudos. Pateiksiu vieną pavyzdį: prekyboje tarp Suomijos ir Rusijos visus pervežimus perėmė Rusijos sunkvežimių vairuotojai, ir Suomijos gyventojai turi iš to naudos. Aš negaliu suprasti, kodėl Prancūzijos gyventojai – aš atstovauju abiem stovykloms – neturėtų naudos iš kabotažo. Taigi, mes turime ištarti ateičiai „taip“.

  Radovan Žerjav, Pirmininkaujantysis Tarybai. − (SL) Žinoma, aš sutinku su visais tais, kurie mano, kad klausimą reikia skubiai baigti.

Visi sutinka, kad kabotažas yra labai jautri tema. Tai šiandien tapo aišku per jūsų diskusijas, įskaitant atskirų valstybių narių nuostatas. Yra keli palaikantys visišką liberalizaciją, kiti gina dalinę liberalizaciją, o dar kiti iš esmės yra prieš liberalizaciją.

Žinoma, mums svarbu suartinti mūsų požiūrius, nepaisant esamų skirtumų. Mes turime taip pat – ir aš visiškai tam pritariu – atsižvelgti į mažas ir vidutinio dydžio įmones ir ypač į aplinkos problemas. Čia aš pirmiausia galvoju apie tai, kas yra žinoma kaip tranzito kabotažas, nors norėčiau jį palikti nuošalyje.

Būtų absurdiška – o ne tik nepriimtina – jei kelių eismas būtų tuščias. Kadangi čia nuomonės skiriasi, mano nuomone, mums reikia tarpinės stadijos ar pereinamojo laikotarpio prieš visiškai liberalizuojant kabotažo sektorių.

Žinoma, aš tikiuosi, kad rytoj Parlamentas priims pasiūlytus pakeitimus, padedančius suderinti kabotažo paslaugas Europos Sąjungoje ir priims pasiūlytą tuščio kelių eismo panaikinimą, kaip jau pabrėžiau ir dar sykį noriu pabrėžti šioje vietoje. Taigi kabotažu taip pat turi būti galima užsiimti per grįžimo kelionę.

Mano nuomone, skirtumai tarp Parlamento ir Tarybos nėra tokie dideli, kad sutrukdytų pažangai ar susitarimui palyginti netolimoje ateityje.

Aš taip pat sutinku su visais tais, kurie pripažįsta stebėjimo ir kontrolės svarbą šioje srityje. Mano nuomone, tai gali užtikrinti elektroninis registras, kurį dar reikia įrengti, ir noriu pabrėžti, kad mes netrukus turėtume pasiekti susitarimą dėl grafiko ir imtis iš tikrųjų rengti šį elektroninį registrą. Tai taip pat taikoma tradicinėms kontrolės priemonėms, pavyzdžiui, skaitmeniniams tachografams ir transportuojamų prekių aprašams, apie kuriuos jūs turbūt žinote.

Nusižengimai taip pat yra labai svarbūs, kai dėl jų diskvalifikuojami vairuotojai. Čia mes, žinoma, turime elgtis labai apdairiai ir jautriai, ir, svarbiausia, turime įsiklausyti į bendrovių nuomonę.

Čia ne vieną kartą buvo paminėta „12 dienų taisyklė“ autobusų transportui. Taryba taip pat dar nepasiekė sprendimo šiuo klausimu. Tačiau mes taip pat žinome, ir tai turi būti aiškiai čia pareikšta, kad socialiniai partneriai palaiko dialogą. Žinoma, mes esame pasiruošę tai aptarti, kad Taryba ir Parlamentas kiek galima greičiau pasiektų susitarimo.

Aš norėčiau dar sykį padėkoti dviem pranešėjams, M. Groschui ir S. A. Ţicău, už konstruktyvų pasikeitimą nuomonėmis.

Pirmininkaujanti Slovėnija bet kokiu atveju darys viską, ką gali, kad suartintų įvairius interesus, ir užtikrintų, kad paskutinis kompromisinis tekstas padėtų didinti Europos kelių transporto sektoriaus efektyvumą ir, svarbiausia, noriu pabrėžti, konkurencingumą.

Tikiuosi ir linkiu, kad šis produktyvus dialogas tęstųsi ir kad kiek galima greičiau būtų pasiektas susitarimas su Europos Parlamentu.

  Leonard Orban, Komisijos narys. − (RO) Aš esu patenkintas susitarimu, kurio pasiekta dėl būtinų kelių paketo aspektų. Ypač pabrėžiu registro ir tam tikrų galimybių sustabdymo svarbą rimtų įstatymo pažeidimų atveju. Kita vertus, akivaizdu, kad kabotažo tema yra labiau probleminė. Vis dėlto norėčiau jums priminti, kad dabar galiojanti laikino kabotažo sąvoka kelia rimtų teisinių abejonių. Ši situacija nėra priimtina aptariamam sektoriui. Jokia taisyklė nėra tobula, bet Komisijos pasiūlyta taisyklė – trys operacijos per vieną savaitę po to, kai baigtas tarptautinis pervežimas – yra bent jau aiški ir ją daug lengviau kontroliuoti.

Ji neįveda daugiau ar mažiau kabotažo į valstybes nares, imant jas atskirai, bet įveda geriau atliekamą kabotažą, kuris yra, viena vertus, geriau valdomas ir, kita vertus, efektyvus logistikos požiūriu. Tiems, kurie nori daugiau kabotažo, aš sakau, kad vidaus rinka yra kuriama palaipsniui, ir tai reikia daryti laikantis harmonizavimo. Kadangi paminėjau harmonizavimą, tai norėčiau jums priminti, kad tam tikri dalykai dėl fiskalinio, atlyginimų ir socialinio harmonizavimo arba priklauso valstybių narių kompetencijai, arba dėl jų galima nutarti tik vieningu sprendimu. Šiame kontekste galime pasakyti, kad visiškas rinkos atvėrimas be jokių garantijų ir apsaugos priemonių, atsižvelgiant į tai, kad kabotažas yra iš esmės laikinas, grąžintų mus atgal prieš šiandieninių teisinių abejonių.

Todėl Europos Komisija sutinka, kad kabotažo liberalizacija yra ilgalaikis tikslas. Kita vertus, mes turime iš arti stebėti įvykius, ir šiame kontekste esame pasiruošę pateikti pranešimą 2012 m.

Apibendrindamas noriu atkreipti dėmesį į problemas, kurios buvo dažnai iškeliamos dėl 12 dienų klausimo turistinėms kelionėms. Jei Europos Parlamentas pasisakys už balsavimo dėl tarptautinio keleivinio transporto atidėjimą, Europos Komisija tam neprieštaraus, nes mums iš tikrųjų kiek galima greičiau reikia susitarimo dėl registro ir kabotažo, bet kartu metu mums taip pat reikia kiek galima išsamesnio susitarimo tarp socialinių partnerių dėl 12 dienų klausimo.

  Silvia-Adriana Ţicău, pranešėja. − (RO) Visų pirma norėčiau padėkoti visiems mano kolegoms už išdėstytas nuomones. Manau, kad šis Reglamentas dėl prieigos užsiimti kelių transporto operatoriaus profesija galėtų padėti geriau suderinti valstybių narių naudojamus standartus, ypač finansinių gebėjimų ir profesinės kompetencijos srityje, ir palengvins abipusį profesinės situacijos pripažinimą, tokiu būdu keldamas kelių transporto paslaugų profesionalumą ir didindamas jų saugumą bei kokybę.

Kai dėl 12 dienų apribojimo, skirto tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojų poilsio laikotarpiui, tikimasi šiuo atžvilgiu pasiekti susitarimą tarp darbdavių ir profesinių sąjungų ir, dėl šios priežasties, du pakeitimai bus iš naujo pateikti, o dėl jų formos bus sutarta vėliau kartu su socialiniais partneriais, ir jie bus išdėstyti pranešime apie prieigą prie tolimojo susisiekimo ir miesto autobusų paslaugų rinkos.

Aš norėčiau dar kartą padėkoti savo kolegoms už jų kalbas, taip pat ir Komisijai bei Tarybai už bendradarbiavimą.

  Pirmininkas. – Bendra diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj 12.00 val.

14. Romų padėtis Italijoje (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Komisijos pareiškimas dėl romų padėties Italijoje.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Komisija griežtai smerkia bet kokios formos romų diskriminaciją ir prašo visų valstybių narių valdžios institucijų užtikrinti visų šių asmenų asmens saugumą savo teritorijoje. Praėjusios savaitės įvykiai Ponticelli mieste anaiptol nėra pavienis atvejis. Daugelyje valstybių narių pastebima rasinė prievarta, kylanti iš politinio populizmo, neapykantą reiškiančių pasisakymų ir triukšmingas žiniasklaidos dėmesys.

Komisija kategoriškai atmeta bet kokią romų stigmatizaciją ar jų prilyginimą nusikaltėliams. Valstybių narių valdžios institucijos privalo ne tik susilaikyti nuo tokio elgesio, bet ir rodyti kovos su rasizmu ir ksenofobija pavyzdį. Joms tenka pareiga tirti rasinius užpuolimus ir bausti šias veikas skatinančius ar vykdančius asmenis.

Norėčiau į kai ką atkreipti dėmesį. Vienas iš Europos Sąjungos pagrindinių tikslų – įveikti daugelį amžių Europos istorijai būdingą rasinę neapykantą, pogromus ir naikinimą ugnimi. Europoje skatinama kiekvieno vyro, moters ir vaiko teisė į apsaugą nuo persekiojimo ir diskriminacijos. Europa įkūnija socialinį solidarumą, demokratiją ir įstatymo viršenybę bei pagarbą kiekvienam, nepriklausomai nuo jo kilmės, tikėjimo, odos spalvos ar gyvenimo būdo.

Neturėtume užmerkti akių susidūrę su realiomis problemomis, su kuriomis romams tenka gyventi Italijoje ir kitose šalyse. Visiškai akivaizdu, kad šie asmenys tampa visiško skurdo, socialinės atskirties, nenuolatinio darbo ir menko išsilavinimo aukomis. Iš šios padėties kyla žmogaus kančios ir socialinė įtampa. Tai veda romus į visuomenės pakraščius. Šis talentų ir galimybių praradimas žiauriai paliečia romus ir Europą.

Ką tai reiškia? Romai savo protiniais sugebėjimais anaiptol nenusileidžia daugeliui žmonių, jie nėra nei elgetos ar nusikaltėliai iš prigimties. Ką galime padaryti, kad ši padėtis pasikeistų? Pakalbėkime atvirai, ką gali nuveikti Komisija, o ką privalo nuveikti valstybės narės. Kaip pagrįstai pabrėžiama 2007 m. gruodžio mėn. Europos vadovų tarybos išvadose, kuriomis džiaugėsi ir Parlamentas, valstybės narės ir Sąjunga privalo daryti visa, kas įmanoma, siekiant geriau įtraukti romus.

Kalbant apie laisvą piliečių judėjimą Europos Sąjungoje, pažymėtina, kad direktyva 2004/38 pagrįsta pripažintais Sąjungos teisės principais. Daugelis jos nuostatų galioja jau daugelį dešimtmečių. Į direktyvą taip pat įtraukta Europos Teisingumo Teismo praktika šiais klausimais. Į Europos Sąjungą įstojus Rumunijai, rumunai gali naudotis ta pačia judėjimo laisve, kaip ir kiti Sąjungos piliečiai. Rumunai nebėra migrantai iš trečiųjų šalių. Rumunai yra Sąjungos piliečiai. Jokiomis aplinkybėmis su jais neleistina elgtis mažiau palankiai, nei kitais Sąjungos piliečiais, o Komisija ketina užtikrinti jų teises.

Direktyvoje valstybėms narėms leidžiama nesuteikti teisės gyventi savo teritorijoje Sąjungos piliečiams, kurie nedirba ir kurie neturi pakankamai išteklių, kad šie asmenys netaptų našta jų socialinės gerovės sistemai. Šių išteklių neleistina vertinti automatiškai; privalu atsižvelgti į asmens elgesį.

Laisvo judėjimo taisyklės nėra skirtos nusikaltėliams. Direktyvoje leidžiamas asmenų, keliančių tikrą dabartinę ir pakankamai rimtą grėsmę pagrindiniams visuomenės interesams išskyrimas. Kova su nusikalstamumu vykdytina tik visiškai laikantis įstatymo viršenybės principo. Sprendimas išskirti galimas tik kiekvienu konkrečiu atveju, laikantis procedūrinių garantijų ir pagrindinių sąlygų. Neatidėliotino išsiuntimo atveju skubumą būtina tinkamai pagrįsti. Sąjungos piliečių išsiuntimas – tai ypatinga priemonė. Ja ribojama pagrindinė Sąjungos teisė.

Daugelis pagrindinių romų įtraukimo į visuomenę aspektų priklauso valstybių narių kompetencijai, pvz., švietimas, užimtumas, socialinė įtrauktis, visuomenės sveikata, infrastruktūros ir būsto gerinimas ir pan. Tačiau Europos Sąjunga yra pasirengusi prisiimti savo vaidmenį ir koordinuoti, remti ir skatinti nacionalines politikos sritis. Jei visos valstybės narės išmoktų lygiais pagrindais rodyti tam tikrą spaudimą, pavyktų pasiekti rezultatų.

Vienoje iš sričių, kurioje Europos Sąjunga neabejotinai turi įgaliojimų – kovos su diskriminacija srityje, įsipareigoju užtikrinti Bendrijos teisės aktų taikymą. Direktyva 2000/43 yra svarbi ir plačiai taikytina priemonė. Tačiau jos įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu neįmanomas be iniciatyvų didinti teisių ir pareigų suvokimą. Būtina sąlyga padėčiai pagerinti – už lygybę atsakingos institucijos turi aktyviai stebėti nusiskundimus, o pilietinei visuomenei turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti priežiūros procese.

Po praėjusios savaitės įvykių Italijoje reikalingos bendros mūsų pastangos. Mūsų bendrapiliečiams romams reikalingas mūsų solidarumas, norint nutraukti ydingą iš nevilties kylančio išskyrimo ir prievartos ratą. Šį prievartos proveržį vertinu kaip pagalbos prašymą. Mūsų, politinių vadovų, pareiga – suteikti kiekvienam asmeniui viltį, kad šioms problemoms bus rastas ilgalaikis sprendimas. Su socialine atskirtimi įmanoma kovoti pasitelkus tikslines, specialiai parengtas programas ir Europos struktūrinių fondų (pirmiausia – Europos socialinio fondo) finansavimą. Dėl šios programos pavyktų pagerinti visų gyventojų – tiek jų mažumos, tiek daugumos – gyvenimo sąlygas.

Atsakydami į Europos Vadovų Tarybos ir Europos raginimą, šiuo metu tiriame Bendrijos priemones ir politikos sritis, kurias galima įgyvendinti romų įtraukimui skatinti. Norėčiau paraginti Italijos ir kitų valstybių narių vyriausybes su mumis aptarti šio įgyvendinimo rezultatus ir atkreipti dėmesį į galimas to pamokas.

(Plojimai)

PIRMININKAVO: L. MORGANTINI
Pirmininko pavaduotoja

Dėkoju jums, Komisijos nary V. Špidla. Norėčiau, kad Parlamentas geriau suvoktų socialinio solidarumo, demokratijos ir įstatymų viršenybės vertybes!

  Lívia Járóka, PPE-DE frakcijos vardu. – (HU) Dėkoju, ponia pirmininke. Ponia pirmininke, ponios ir ponai, romų padėtis Italijoje ir visoje Europoje jau daugelį dešimtmečių yra siaubinga. Kol kas nuveikta itin mažai, o vyriausybės, kurioms mes vadovaujame ar remiame (net ir priklausančios mūsų frakcijoms), labai mažai daro padėčiai pakeisti.

Paskutiniais dešimtmečiais nei kairiosios, nei dešiniosios vyriausybės nesėkmingai mėgino siekti pokyčių ir romų priėmimo, todėl, mano įsitikinimu, itin svarbu įtraukti šį klausimą kaip nuolatinį į šio Parlamento darbotvarkę ir diskusijas. Norėtume paprašyti dar didesnio frakcijų įsipareigojimo ir esu įsitikinusi, kad reikalingos programos, tikra ir tinkamai įgyvendinta romų integracija Europoje – priešingu atveju, romų tautybės gyventojai gali tapti šios masinės isterijos sukeltų žiaurumų aukomis.

Nemanau, kad pakanka pasisakyti plenariniuose posėdžiuose, o šio klausimo traktavimas kaip politinio klausimo yra visiškai nenaudingas, nes kol kas nei socialistų, nei liberalų ar konservatorių vyriausybėms nepavyko nieko nuveikti. Prieštaraujame šiuo metu besitęsiančiam Europos neveiklumui; taip pat prieštaraujame kolektyvinės kaltės teiginius ar jos taikymą, taip pat – nusikaltimams.

Mano įsitikinimu labai svarbu, kad Italijos vyriausybė padarytų visa, kas įmanoma savo pažadui įvykdyti ir užtikrinti, kad planuojamas saugumo priemonių paketas nebūtų skirtas kuriai nors atskirai etninei grupei, o masinių deportacijų pavyks išvengti. Dar svarbiau, mano manymu, pasakyti šalims nuo Europos ir Europos Komisijos prisiimtina atsakomybė siekiant užtikrinti minimalius reikalavimus, pasiekti valstybių narių susitarimą dėl ketinimų nedelsiant pakeisti romų tautybės gyventojų padėtį Europoje.

Manau, Europai (tiek moralės, tiek konkurencijos terminais kalbant) būtina liautis tuščiai kalbėjus ir imtis veiksmų bei įgyvendinti svarbius planus. Tai turėtų būti pagrindinis uždavinys. Taip pat manau, kad privalu jį skatinti ir jo reikalauti. Dėkoju.

  Martin Schulz, PSE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, šios diskusijos surengtos Europos Parlamento socialistų frakcijos pageidavimu, todėl dėkoju jums, Komisijos nary V. Špidla, už tai, kad paminėjote svarbiausius nurodytinus dalykus. Taip pat esu jums labai dėkingas už labai aiškų pasisakymą.

Todėl norėčiau kreiptis į visus. Šio Parlamento kairiųjų ir dešiniųjų narių vertybės sutampa. Esu labai dėkingas daugeliui šio Parlamento konservatorių už sutikimą, kad spręstinos problemos traktuotinos iš humanitarinių pozicijų.

Žmogaus orumas Europos Sąjungoje nediskutuotinas. Stovyklų deginimas ir žmonių persekiojimas gatvėse nepriimtinas! Taip nieko neišspręsime. Dėkoju jums, Komisijos nary V. Špidla, kad savo pastabas skyrėte šiai esminei Europos politikos vertybei.

Norime šias problemas spręsti, tad noriu pasakyti viena. Šiandien aptariama problema – ne vien Italijos problema; nors sutinkama Italijoje, ji per paskutinius metus pasireiškė ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Esmė ta, kad mažumos nepakankamai integruotos į Europos visuomenes, todėl pirmiausia romų bendruomenės dėl to kenčia visose ES šalyse.

Tokie įvykiai, kokie pasitaikė Italijoje, ir dėl kurių šiandien reiškiame pasipiktinimą, taip pat pasitaikė ir kitose ES šalyse. Todėl pasikartosiu – ne laikas rodyti pirštais į Italiją. Laikas pagalvoti, kaip mes kartu su Italijos valdžios institucijomis galime šią problemą spręsti, pirmiausia – romų bendruomenės, kuriai reikalinga neatidėliotina ir tiesioginė pagalba, interesais. Problema spręstina ir vietos valdžios institucijų, nedidelių miestų ir miestelių naudai, nes kai kurie jų nesusidoroja su reikalaujamu integracijos darbu. Mūsų pagalbos taip pat reikia ir merams. Todėl, Komisijos nary, jūsų pasiūlymas dėl pagalbos savivaldybėms nedelsiant pasitelkiant turimas ES lėšas yra labai protingas.

Manau, turėtume sutelkti savo pastangas viena linkme. Nevertėtų šiuo metu ginčytis ar ieškoti kaltų. Turėtume kartu siekti neseniai įvykusius įvykius laikyti priežastimi teigti, kad romų bendruomenę įmanoma integruoti tik užtikrinus visų valstybių narių, visos Europos piliečių bendrijos, norą. Privalu visuotinai reikalauti, kad romų bendruomenė leistųsi integruojama į mūsų visuomenę. Tai turi būti įmanoma užtikrinant visišką pagarbą šios bendruomenės kultūrinei tapatybei.

Šiandien telefonu kalbėjau su Italijos užsienio reikalų ministru F. Frattini ir aiškiai pasakiau, kad mes, socialistų frakcija, Komisija ir Taryba norime labiausiai neatidėliotinų problemų sprendimo, nes, mano įsitikinimu, negalime leisti romus užsipulti tiems, kuriems priimtina politikuoti dešiniųjų, populistų politikų stiliumi, pasinaudojant šiomis silpnybėmis. Tai visų mūsų užduotis; būtent dėl šios priežasties ir paprašėme šių diskusijų.

(Plojimai)

  Viktória Mohácsi, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, sveikinu Komisijos narį su labai puikia kalba šia tema. Norėčiau pakalbėti apie prieš romus nukreiptus pogromus Neapolyje šių metų gegužės 13 d. ir tolesnius pokyčius Italijoje. Nusprendžiau apsilankyti Romoje ir Neapolyje praėjusią savaitę praktiniam tyrimui atlikti ir asmeniškai kalbėjausi su ten gyvenančiais žmonėmis. Taip pat pareikalavau Italijos valdžios institucijų nedelsiant įsikišti, užtikrinti pagrindines teises ir apsaugoti romus šioje šalyje nuo tolesnių prievartos ir rasinės agresijos veiksmų bei išsklaidyti vyraujantį priešiškumą romams Italijoje. Vasario 23 d. parašiau raštą S. Berlusconi. Man, kaip ir kitoms 88 NVO kėlė rimtą susirūpinimą tai vykdytos politinės kampanijos metu romai buvo siejami su neigiamais stereotipais, o visa romų tauta paversta atpirkimo ožiu, o tai visiškai priešinga Europos vertybėms. Dabar prieš akis – šios kampanijos įtaka.

Romų kritinė padėtis paskelbta žiniasklaidai pranešus apie tai, kaip 16 metų amžiaus romų tautybės mergaitė mėgino pagrobti 6 mėnesių amžiaus kūdikį iš jos motinos Neapolyje. Kaip išsiaiškinau vietoje, ši istorija melaginga: policija apie tai duomenų neturi, šis atvejis nebuvo tirtas.

Gegužės 13 d. maždaug 60 žmonių minia, apsiginklavusi Molotovo kokteiliais, mėgino padegti 5 romų stovyklas Neapolyje. Panašūs prievartos proveržiai pasitaikė ir kai kuriuose kituose Italijos miestuose, pvz., Milane. Labiausiai nerimą kelia tai, kad sprendžiant iš informacijos, kurią man pavyko gauti iš Neapolio policijos pareigūnų, šis įvykis taip pat nebuvo tirtas. Privalau pasakyti, kad atrodo, jog Italijos vyriausybė griežtai elgiasi su silpnaisiais ir atlaidžiai – su stipriaisiais. Jei jau kalbama apie saugumą, pirmiausia kalbėtina apie organizuotus Kamoros vykdomus nusikaltimus. Jie ketina kalbėti apie migracijos ir romų problemą, norint nukreipti dėmesį nuo tikrųjų Italijos problemų. Tikiuosi, kad Italijos valdžios institucijos užtikrins tinkamą ir efektyvų įvykių Neapolyje ir Milane tyrimą ir patrauks atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka visus kaltininkus, taip pat ir pareigūnus už priešiškus pareiškimus romų adresu, nes šie skatina rasinę neapykantą.

Kreipiuosi į Italijos valdžios institucijas ir raginu jas visapusiškai bendradarbiauti su tarpvyriausybinėmis institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir šalies pilietine visuomene, norint sklandžiai ir efektyviai nutraukti kritinę romų teisių padėtį Italijoje. Taip pat raginu Europos Komisiją parengti ES romų strategiją, įvardinti romų įtraukimą skubiu prioritetu ir vadovauti bei koordinuoti valstybių narių pastangas užtikrinant jose gyvenančių romų tautybės piliečių teisių apsaugą.

  Monica Frassoni, Verts/ALE frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Parlamentas nėra tinkama vieta polemizuoti prieš šalių vyriausybes; čia mes renkamės aptarti, tirti ir ieškoti bendrų problemų sprendimų, kurios kelia nerimą ir jaudina Europos piliečius, o įvykiai Italijoje iš tiesų svarbu daugeliui Europos gyventojų.

Įvykiai yra labai skirtingos svarbos ir sunkumo: pradedant romų užpuolimais, ištisų nusikalstamų gaujų valdomų vietovių degradacija ir skurdu, kur italai ir migrantai kovoja dėl nieko, ir baigiant tragiškomis ekstradicijomis ir galiausiai – neįtikėtinais neseniai padarytais gražiosios Italijos naujosios lygių galimybių ministrės homofobijai artimais pareiškimais.

Todėl palikime sterilią polemiką ir laikykimės faktų bei ieškokime būdų padėčiai pagerinti, o ne pabloginti. Faktų paneigti neturime teisės. Kodėl šiandien aptariame būtent romų padėtį Europoje ir Italijoje? Todėl, kad romai – labiausiai Europoje diskriminuojama mažuma, o Parlamentas šią problemą sprendžia jau daugelį metų. Anaiptol nesame geradariai, tačiau pasitaikiusius žiaurios prievartos, tolerancijos stokos ir rasizmo atvejus būtina vadinti tikraisiais vardais, nes priešingu atveju šių reiškinių nutraukti nepavyks.

Kaip sakiau, anaiptol nesame geradariai. Svarbiausia ieškomo sprendimo dalis – teisėtumas (turiu omenyje visų taisyklių laikymąsi). Tai apima ir taisykles, draudžiančias vogti ir švaistyti valstybės turtą, versti vaikus elgetauti ar moteris eiti į vergovę, bei taisykles, draudžiančias diskriminuoti ir daugelį metų besitęsiančią priespaudą tų, kurie nebežino savi tautybės ir keliaujančius ne savo pasirinkimu, o todėl, kad, tiek kartų bėgus, belieka tik gyvenimas kelyje. Ponios ir ponai, būtent su tuo susiduria daugelis romų Italijoje ir Europoje.

Pabaigoje norėčiau padėkoti Komisijos nariui V. Špidla už jo indėlį, nes jis užėmė drąsią poziciją ir paaiškino keletą momentų, kurių laikėmės dėl direktyvos 2004/38/EB ir dėl to, kaip šią direktyvą kai kuriais atvejais netinkamai aiškino Italijos vyriausybė. Tikiuosi, kad šį darbą mūsų pastangomis pavyks tęsti.

  Cristiana Muscardini, UEN frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, veikiausiai šis Parlamentas dėl visų ES piliečių ekonominės, energetinės ir saugumo padėties apsisprendė sustabdyti visas ES šalis užplūstančią baimę.

Tačiau vakar Parlamentas priėmė partizaninį sprendimą ir pasirinko kitą kelią, nors galbūt tai padaryta vien tik žiniasklaidos naudai. Akivaizdu, kad šis sprendimas pagrįstas politiniais – partiniais, o ne politiniais sumetimais, nes šių diskusijų metu sprendimo nepriimta. Tai labai daug ką pasako! Pritariame popiežiaus pozicijai dėl solidarumo ir dosnumo. Tačiau apie solidarumą galime kalbėti tik įtvirtinę pagarbą įstatymui. Italija garsėja savo dosnumu. Nors kitos šalys yra atleidusios iš darbo kitų šalių piliečius, privertusios laivus su pabėgėliais plaukti kitur ar negelbėjo skęstančiųjų, besigriebiančių žvejybos tinklų ar sudužusių laivų, Italija visuomet dosniai priimdavo tiek ES, tiek ne ES šalių piliečius.

Be abejonės, neišvengta ir žiaurumo proveržių, kurie smerktini, kaip pasielgė ir dabartinė vyriausybė. Tačiau mums kyla klausimas, kodėl romų padėties Italijoje V. Mohácsi nepasirinko praėjusiais metais, prieš penkis mėnesius ar net prieš pusantrų metų. Kodėl apie tai Parlamente kalbama šiandien, likus penkioms savaitėms iki rinkimų, kai jam nepavyko aiškiai aptarti šio klausimo tuomet, kai jis dar buvo skubus? Ne, M. Schulz, jei šios diskusijos būtų pavadintos romų padėtis Europoje, gal ir būtume pagalvoję, kad tai bendro pobūdžio problema. Tai partijos problema, todėl reikalingi politiniai sprendimai.

  Roberto Musacchio, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, sutinku su Komisijos nariu V. Špidla: prieš akis – kaip niekad rimti politiniai veiksmai ir įvykiai. Europos Parlamento direktyvos ir deklaracijos taikytinos visuotinai – net Italijoje. Šiuos žodžius skiriame dabartinei vyriausybei, kurios veiksmai ir deklaracijos kadencijos pradžioje kelia mums tikrą susirūpinimą ir mus sukrėtė. Šiais žodžiais taip pat kreipėmės ir į ankstesnę vyriausybę.

Kovą su diskriminacija ir įsipareigojimą integruoti romus rodo balsavimas Parlamente. Judėjimo ir įsikūrimo teisės yra Europos pilietybės ramsčiai. Europa privalo sudaryti sąlygas vykdyti jos sprendimus. Europos Romų mažuma persekiota nacių, todėl būtina pripažinti jų teisę į pilietybę.

Mano manymu, paskutiniai įvykiai yra itin rimti: tai politinis baimės, pvz., romų fobijos panaudojimas rinkimų sutarimui gauti; čia baimė padeda laimėti balsų. Šiame procese užgniaužiama politika ir demokratija, taikus sugyvenimas nuodijamas, o pati civilizacija, kurią Europa raginama globoti, naikinama. Ši diskusija turi atnešti konkrečius rezultatus: stebėti valstybių narių veiksmus, vietos veiksmus ir romų tautybės gyventojų gyvenimo sąlygas.

  Gerard Batten, IND/DEM frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, įvykiai Italijoje rodo, kas gali įvykti tikrovei susidūrus su utopiniu Europos Sąjungos idealizmu. Europos Sąjungos idealizmas – tikėjimas, kad galima sukurti didžiulę, naują, sienų neturinčią valstybę neribota, nevaldoma ir beatodairiška migracija. Faktiškai tokia netvarka ir nereguliuojama migracija sukelia didžiulių socialinių problemų. Aš su savo partija be abejonės smerkiame neseniai Italijoje pasireiškusią prievartą prieš žmonių grupes dėl jų etninės kilmės.

Esame girdėję apie bendruomenių integraciją į priimančias visuomenes, bet tai dažnai neįmanoma vien dėl didžiulio migrantų skaičiaus. ES siekiama sukurti didžiulę valstybę be sienų; iš čia paskutiniais metais kilo platus tautų kraustymasis Europoje – jam nebuvo lygių nuo pat Romos imperijos žlugimo. Naujasis Italijos užsienio reikalų ministras F. Frattini nori griežtesnių įstatymų migracijos srityje. Tas pats Frattini, dar eidamas ES Komisijos nario pareigas, teigė, kad Europai reikia ne mažiau kaip 20 mln. naujų migrantų iš Afrikos ir Trečiojo pasaulio šalių. O dabar, F. Frattini palikus ES svajonių pasaulį ir pradėjus dirbti realiame politiniame pasaulyje, pasikeitė ir jo dainelė.

ES atvirų sienų politika reiškia, kad valstybės narės nebegali kontroliuoti, kas turi ar neturi teisės atvykti š šalį. Dėl to Didžiojoje Britanijoje nepaprastai apkraunama infrastruktūra, viešosios ir socialinės paslaugos ir būsto sritis. Ligų ir nusikaltimų skaičius irgi išaugo. Didžiąją dalį organizuotų nusikaltimų mano rinkimų apygardoje, Londone, padaro užsienio etninės grupės. Mano šaliai derėtų turėti valdomos migracijos politiką, kad būtų galima pasirinkti, kokių migrantų ir kiek norima, priklausomai nuo poreikių. Siaubingi smurto vaizdai Italijoje – tiesioginė pasekmė, Europos Sąjungai perėmus tai, kas turėtų priklausyti išimtinei tautinių valstybių kompetencijai.

  Luca Romagnoli (NI). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, jei tik aš neklystu, nuolatinius Ispanijos socialistų kaltinimus Italijos ir jos suverenios teisės į vidaus saugumą adresu girdime iš tų, kurie budriai saugo savo pakrantę, tų, kas dar visai neseniai susidūrė su Ceutos ir Melilos klausimu, tų, kurie katalonų ir baskų separatizmą sprendžia prilyginę politinę polemiką terorizmui.

Ar Ispanijos ir Europos socialistams žinoma, kaip dosniai Italija elgėsi su romais? Ar jiems žinoma, kiek gerovės, finansinės paramos, švietimo ir sveikatos priežiūros skiriama romams, nors tai neprieinama net patiems italams? Ar jiems žinoma, kokia antisocialinių teisės pažeidimų dalis (procentais) priskiriama šiems „keliauninkams“? Norėčiau paklausti Komisijos nario V. Špidla, kas saugo gatvėse elgetaujančius, pardavinėjančius gėles ir plaunančius automobilių langus prie šviesoforų Italijos miestuose vaikus; trumpai tariant – išnaudojamus vaikus, kurių dalis (procentais) dažnai mažinama? Kodėl, pvz., nesiimama veiksmų ištirti visų šių vaikų DNR: tai leistų pasiekti dvejopo tikslo – apsaugoti nepilnamečius ir patvirtinti jų kilmę? Manau, galiu pagrįstai nurodyti precedentą – Argentinoje egzistuojantį desaparecidos vaikų reiškinį.

Mano nuomone, Komisijos nary, Italijoje, Rumunijoje ar kitose Europos Sąjungos šalyse neturėtų likti romų stovyklų. Faktiškai, tam, kad romai galėtų tinkamai reikšti savo tapatybę, jų apsaugos ir geresnės savivaldos labui siūlau ES paremti Romų valstybės kūrimą, gal net Rytų Europoje, nes daugelis romų kilę būtent iš šio regiono.

Tai reikštų jų diasporos pabaigą; jie galėtų tvarkytis ir valdyti savo valstybę savarankiškai, todėl pagerėtų jų, ir jums leidus, – mūsų gyvenimo kokybė ir gerovė!

  Stefano Zappalà (PPE-DE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, vienos minutės šiai temai aptarti aiškiai nepakanka. Jau sakyta, kad Italijos vyriausybė nebuvo apkaltinta, tačiau girdėtose kalbose dažnai užsiminta apie populistinę dešiniąją politiką.

V. Mohácsi nurodė, kad įvykis Neapolyje su šešių mėnesių kūdikiu buvo netiesa. M. Frassoni apkaltino Italijos lygių galimybių ministrę. Vos pieš šešias dienas prisaikdintą vyriausybę aštriai kaltina Ispanijos ministrai, nors Ispanijoje įvyko gerokai sunkesnių įvykių.

Manau, – iš tiesų esu įsitikinęs – kad Komisijos nariui būtų daug labiau derėję kalbėti apie solidarumą su piliečiais apskritai, o ne su tik kuriais jų. Mes visi pasisakome už visuotinį solidarumą. Tačiau, mano įsitikinimu, vyriausybė privalo užtikrinti visų savo piliečių, o ne tik dalies jų, saugumą; jai tenka pareiga užtikrinti, kad visi vaikai galėtų gyventi vienodomis sąlygomis; ji privalo siekti integracijos, o ne siūlytis kai kuriais atvejais tapti nusikaltėlių prieglobsčiu. Ji turi ginti visus.

Ponia pirmininke, jūs išties buvote labai dosni, tad leiskite man mintį pabaigti. Manau, kad vyriausybės negalima ir nederėtų kaltinti; tuo labiau – vyriausybės, Italijoje išrinktos nepaprasta balsų daugumą. Manau, kad būtina šią problemą spręsti iš esmės, o ne politiniais gestais – visuotinai sutariama, kad ji labai subtili ir ypač svarbi. Visuomet pritariau idėjai, kad Parlamentas ir Europos Sąjunga turi liautis galiausiai politiškai pozavęs ir parengtų patikimą Europos integracijos politiką, o ne užsipultų atskirų šalių vyriausybes.

  Gianni Pittella (PSE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Komisijos narys V. Špidla visiškai pagrįstai įvardijo neseniai įvykusius romų stovyklų Romoje ir Neapolyje užpuolimus kaip labai rimtus, o į juos būtina rasti atsakymus, neatleidžiant Europos nuo jos kaltės, neieškant atpirkimo ožių, vengiant diskriminuojamos ir žeminančios kalbos. Atsiprašau ką tik kalbėjusiojo L. Romagnoli. Tokie atsakymai gali tik pakurstyti pavojingą klimatą, savo ruožtu, galintį sukelti prievartą ir rasizmą.

S. Zappalà, šiose diskusijose nesiekiama teisti Italijos ar jos vyriausybės: Komisijos narys išreiškė aiškų siekį bendradarbiauti. Tikimės, pavyks įtikinti ir sulaukti konkrečių atsakymų iš Italijos vyriausybės, laikantis dviejų pagrindinių reikalavimų: integracijos ir saugos bei priėmimo, integracijos ir saugumo pagal įstatymą, tai įgyvendinant valstybei, o ne milicijos ir linčo patruliams, kurie primena mūsų šalies istoriją, prie kurios nenorėtume grįžti. Šiandien galime rasti tokių antraščių kaip „Europa teisia Italiją“ ar „Draugas M. Schulz, S. Berlusconi priešas, prieš Italiją“. Tai juokinga.

Norėčiau pasakyti, kad Italija, didžiai vertinama ir mėgstama už savo civilizuotas vertybes, prašo Europos įgyvendinti savo vaidmenį, stiprinti saugumą ir puoselėti integraciją.

  Marco Pannella (ALDE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pasakyti tik tiek: kad ir kokie sunkūs bebūtų šie įvykiai (manau, daugelis su manimi sutiks), mane gąsdina tam tikras požiūris ir padėties Italijoje ir Europoje nesupratimas. Visuomet kaltas kažkas kitas. Todėl reikalauju pareigos ir teisės save kaltinti. Romoje ir Neapolyje mes valdžioje jau 15 metų! Romoje, Neapolyje ir kitus Italijoje vykdoma gėdinga televizijos kampanija. Eterio laikas, skirtas nusikaltimams pasmerkti, ir sėjantis baimės psichozę, padidėjo nuo 10 iki 24 %.

Ponia pirmininke, tiesiog norėčiau pasakyti, kad Romų ar net italų nelaukia nei demokratija, nei taika. Italija nėra demokratiška valstybė; ten įstatymų viršenybė negalioja. Nuo čia galime ir pradėti bei tikėtis, o ne nuo daugelio mūsų pigios dorovės.

  Elly de Groen-Kouwenhoven (Verts/ALE). - Ponia pirmininke, mane didžiai nuvylė tai, kad, kaip paaiškėjo, pirmininkas J. M. Barroso nepakankamai dėmesio skyrė romų klausimams. Šioje Parlemento kadencijoje priimtos dvi bendros rezoliucijos romų moterų klausimu, ir įvyko daugelis susitikimų su EB. Tuo tarpu prieš romus nukreiptas nusiteikimas paplito, kaip ir visuomenės rasizmo priėmimas. Jau laikas veikti.

Šis su romais susijęs atvejis Italijoje – aiškus vyriausybės remiamo rasizmo pavyzdys. Atpirkimo prieš romus ožiai Italijoje man primena prieš XX a. ketvirtojo dešimtmečio pogromus, kurių aukomis tapo žydai ir romai. S. Berlusconi politinė taktika primena S. Miloševičiaus etninį valymą buvusioje Jugoslavijoje.

Prašau jūsų solidarumo – paspausti EB ir Tarybą ES politikos romų atžvilgiu. Esu įsitikinusi, kad šios diskusijos pro ausis nepraleido ir pirmininkaujanti ES valstybė, todėl romų klausimas bus išsamiau nagrinėjamas per artimiausią ES aukščiausio lygio susitikimą.

  Roberta Angelilli (UEN). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat norėčiau paaiškinti tam tikrus nesusipratimus. Būtina vienareikšmiškai pasmerkti bet kokios formos prievartą ir diskriminaciją, tačiau reikia atsižvelgti ir į padėtį, pirmiausia – siekiant išvengti veidmainiavimo ar – juo labiau – politinės naudos siekimo. Tenka apgailestauti dėl tokio šiurkštumo, tačiau nenorėčiau slėpti daugelio šio Parlamento narių pastangas dėl dabartinės romų padėties Italijoje kaltinti Silvio Berlusconi.

Galbūt W. Veltroni ir A. Bassolino ir geriau žinoti apie kaltę, pirmiausia – kalbant apie skurdą nelegaliose romų stovyklose. Tačiau norėčiau visų paprašyti pasistengti elgtis atsakingai ir nuoširdžiai, kaip reikalinga po viso delsimo ir raginimų rasti sprendimą (kurie anksčiau nepasiekė mūsų).

Turime sustiprinti pastangas, trumpam pamiršti romų stovyklose visiškai nežmoniškomis ir nepriimtinomis sąlygomis gyvenančius žmones; privalu pamiršti motiną, kurios vaikos vos nepagrobė, ir Reggiani šeimą, išžagintą ir išžudytą mažiau nei prieš metus – šis atvejus, deja, atkreipė ir šio Parlamento dėmesį.

Jau daugelį metų teikiame aiškius pasiūlymus: jie įtraukti tiek į paskutinę Europos Parlamento rezoliuciją dėl romų padėties Europos Sąjungoje, tiek į Europos vaiko teisių strategiją. Pirma: išspręsti romų stovyklų problemą, kur apie sveikatą saugą negali būti nė kalbos; antra: pasiūlyti drastiškas priemones, pvz., atimti tėvų valdžią iš tėvų, verčiančių vaikus elgetauti, verstis prostitucija ir vaikų darbu; trečia: sumažinti mokyklos nelankančių vaikų skaičių romų tarpe, kuris kai kuriose valstybėse narėse siekia 75 %; ketvirta: geriau panaudoti prieinamomis Bendrijos lėšomis visiems romų kilmės gyventojams, kurie dirba, siekia integracijos ir siunčiančius vaikus į mokyklą, kartu izoliuojant ir repatrijuojant nuolatinius teisės pažeidėjus.

Galiausiai, kreipiuosi į visą Europos Sąjungą, nes ši problema aktuali visoms valstybėms narėms, kaip, be kita ko, neseniai su apgailestavimu nurodė Europos Vadovų Taryba.

  Umberto Guidoni (GUE/NGL). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Komisijos nary V. Špidla, paskutiniai įvykiai Italijoje man kelia itin didelį susirūpinimą. Jaučiamos raganų medžioklės nuotaikos (rumunų ir romų atžvilgiu), vykdoma daugelis baudžiamųjų išvykų, o keliauninkų stovyklos deginamos. Italijos vyriausybė yra apsėsta saugumo kampanija, kurioje net abejojama Europa, Šengeno sutartimi ir laisvu judėjimu ES.

Turime dar kartą nagrinėti saugumo problemą teisinės kultūros aspektu, kuriam neturėtų daryti įtakos neatidėliotinas pobūdis. Įstatymų viršenybė reikalauja asmeninės baudžiamosios atsakomybės; čia visiškai netinka kolektyvinės kategorijos. Nukrypimas nuo šio principo įtvirtintų pavojingą precedentą ir leistų kriminalizuoti ištisas etnines grupes. Saugumo reikalavimas yra teisėtas, tačiau juo neleistina skatinti neapykantos ir ksenofobijos politiniais sumetimais.

Italijos vyriausybė, užuot kriminalizavusi neteisėtą migraciją, turėtų efektyviau panaudoti ES lėšas integracijos politikos srityse. Trumpai tariant, būtina grįžti prie tinkamos Europos diskusijos dėl romų išsiuntimo ir patvirtinti, kad galiojantys įstatymai turi būti vykdomi, nekvestionuojant laisvo ES piliečių judėjimo – neatimamos Europos pilietybės suteikiamos teisės.

  Roberto Fiore (NI). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pasakyti, kad galiausiai apkaltinome vyriausybę, kuri dvejus metus leido tūkstančiams žmonių atvykti į šalį ir kartu leido jiems gyventi absoliučiame skurde, tokiu būdu sukuriant naują, žemesnįjį, proletariatą. Taip pat kaltintini tie, kurie neapsvarstė moratoriumo, į ES įstojus Rumunijai ir kitoms šalims.

Nemanau, kad Italija būtų pajėgi šią problemą išspręsti, nekalbant apie kitus svarbius klausimus, pvz., atliekų tvarkymo, užimtumo ir būsto. Romų klausimas – neįveikiama problema, nes šį „solidarumą“ rodo stovyklos – kaip matyti vakarykštėje Porta a porta [Italijos einamųjų reikalų programoje] – kurios teoriškai teisėtos, tačiau jose susiduriama su nuolatiniu vaikų išnaudojimu, o sanitarijos sąlygos yra visiškai siaubingos.

Manau, Italija gali tik viena (o Europa privalo ją paremti šiuo klausimu): 1) ne mažiau kaip šešiems mėnesiams sustabdyti Šengeno sutartį Italijos atžvilgiu, nes Parlamentas pripažįsta, kad Italijoje iškilo neparastoji padėtis romų klausimu, todėl Šengeno sutartis turėtų būti sustabdyta; 2) kriminalizuoti neteisėtą migraciją Italijoje, kaip padaryta ir kitose šalyse; 3) derėtis su Rumunija, Bosnija, Makedonija ir Serbija (kitaip tariant, tiek su ES valstybėmis narėmis, tiek su trečiosiomis šalimis) dėl žmoniškos Italijoje gyvenančių romų repatriacijos.

  Mario Mauro (PPE-DE). – (IT) Ponia primininke, ponios ir ponai, norėčiau leisti M. Schulz suabejoti, išsakant norą laikytis konstruktyvaus požiūrio priėmimo klausimu ir dėl neišvengiamų taisyklių, kurių privalu laikytis visiems (ir romams), norint dalyvauti bendro buvimo projekte – mūsų dar vadinamame Europos Sąjunga.

Nuolatinis šių asmenų ir Italijos gyventojų – besiplečiančios prievartos per 18 mėnesių aukų teisės ir orumo menkinimas – šių vyriausybių ir institucijų, parodytų prieštaravimų pavyzdys; jos pamokslauja apie supratimą ir kartu leidžia žmonėms gyventi skurde, bei tapti minios vykdomų plėšimų, žaginimų ir žudynių aukomis.

Pone M. Schulz, ponios ir ponios, jei iš tiesų norime rasti sprendimą, turime pripažinti, kad ne tik R. Prodi vyriausybė žlugo, bet kad būtinos dešiniųjų ir kairiųjų pastangos siekiant abipusio priėmimo. Tuomet bus lengviau kartu spręsti problemą, nes priešingu atveju taptume senosios mokyklos politikos įkaitais, ir reikėtų iškviesti S. Berlusconi šmėklą siekiant išsivaduoti iš savo klaidų. Dėkoju.

  Adrian Severin (PSE). - Ponia pirmininke, Italijoje – šalyje, deramai gerbiamoje ir mylimoje, populizmo retorika susijungė su kraštutinės dešinės doktrinomis, o tai paskatino etninių grupių tarpusavio neapykantą, prieš romus nukreiptus pogromus ir parengė dirvą rasistiniams įstatymams. Kažkaip keistai susijungė romų ir rumunų fobija. Ryžtingai protestuojame prieš nehumanišką elgesį ir diskriminaciją Birmoje ir kitose atokiose kampeliuose, o vakar EP narių, manančių, kad įvykiams Italijoje derėtų skirti daugiau dėmesio, o ne pasitenkinti vienos minutės pasisakymais, skaičius vos šešiais nariais viršijo manančius, kad padėtis nieko nepasikeitė.

J. Daul vakar dienos žodžiais tariant, Italija susidūrė ne su romų ar rumunų problema. Rumunai ir romai yra tik aukos. Italai irgi prie jų priskirtini. Įvykiai ir pokyčiai Italijoje tik skausmingai išreiškia daugelyje kitų Europos vietų slypinčią tendenciją. Todėl jie gali išplisti po visą Europą; tai jau Europos problema. Norint šiai problemai užkirsti kelią ir atsakyti į romų iššūkį, reikia daugiau integracijos, o ne represijų. Reikia ne daugiau policijos pareigūnų, o daugiau teisingumo (pirmiausia – socialinio). Taip pat reikia veikiančių valstybių, žiniasklaidos, kurioje nusikalstamumas nepainiojamas su etniškumu, ir Europos Sąjungos, pajėgios suvokti ir stiprinti iš tiesų išsamią ir drąsią Europos strategiją – romų klausimu konkrečiai ir tarpkultūrinių santykių klausimu apskritai. Jei šio išbandymo nepavyks įveikti, liepsnos iš Neapolio išplis po visą Europą.

  Milan Horáček (Verts/ALE). – (DE) Ponia pirmininke, daugiau kaip 10 mln. Šinti ir romai gyvena Europos Sąjungos visuomenės pakraščiuose. Romų įtraukimo dešimtmečiu, prasidėjusiu 2005 m., padėtis kol kas praktiškai nepasikeitė. Įvykiai Italijoje aiškiai rodo, kad priemonės, kurių kol kas imtasi kovoje su atskirtimi ir diskriminacija turėjo labai nedidelės įtakos ir nebuvo įgyvendintos.

Sausio mėn. dar kartą paraginome parengti romų integracijos strategiją, o šiandien aptarėme ir priėmėme pagrindų direktyvą dėl kovos su diskriminacija. Iš romų gyvenamų vietų Italijoje įvykusių pogromų matyti, kaip neatidėliotinai reikalingas tikras ir išsamus politinis sprendimas. Mums nereikalinga konfrontacija. Tikra romų integracija į mūsų visuomenę paliudytų, kad demokratijos pagrindai, įstatymų viršenybė ir žmogaus teisės sudaro ES pagrindą.

  Mario Borghezio (UEN). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, kaip žinote, būtent mūsų šalies gyventojai privalo paprašyti vyriausybę kovoti su kritine nusikalstama padėtimi (taip pat ir romų nusikalstamumu) realiai ir neapsimetant geradariais.

Visomis priemonėmis ginti žmogaus teises – tai turėjo įvykti Ceutoje, tačiau vietoje to iš „Socialist International“ tesulaukėme tik konspiracinės tylos. Drauge M. Schulz, argi nesutiksite? Pirmiausia būtina ginti garbingus piliečius nuo kitų piliečių, įskaitant romus, neteisėtų veiksmų! Ketinu asmeniškai vykdyti kampaniją, kad mūsų šalies vyriausybė kriminalizuotų priklausomybę nusikalstamai gaujai panašiai kaip tipinėms romų gaujoms, kurios vagia, plėšia ir daro kitus sunkesnius nusikaltimus.

Ksenofobinė prievarta nėra būdinga mūsų tautai, nekalbant apie Kampanijos ar Neapolio gyventojus. Tai sietina su Kamora ir su tuo privalu kovoti. Žmonės reikalauja saugumo ir puikiai supranta, kad tai neužkerta kelio humanitarinio pobūdžio ir solidarumo priemonėms. Tačiau saugumas yra svarbiausias prioritetas ir jį labai svarbu užtikrinti.

Paprasčiausia Komisijos kalba mūsų neįtikina: Italijos ir Europos piliečiai šaukiasi apsaugos nuo nevaldomos migracijos ir atvykstančių žmonių srauto, kurie nesiekia integruotis ir dirbti, bet yra atvykę nusikaltėliai.

  Vito Bonsignore (PPE-DE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, dėl sudėtingos teisėtvarkos padėties ir natūralios visuomenės reakcijos į daugelį prievartos proveržių, kurie sukrėtė mano šalies visuomenės nuomonę, Italijos vyriausybė ėmėsi naujų saugumo priemonių. Manau, būtina griežtai atmesti bandymus tų, kurie šiuo metu Italijos Ministrų Taryboje ratifikuojamo saugumo priemonių paketo nuostatas apibrėžia kaip diskriminuojančias rasistines ir nesuderinamas su Bendrijos direktyvomis.

Griežtos priemonės dėl neteisėto apsistojimo., neturinčių vizų migrantų išsiuntimas ir griežtesnės bausmės nusikaltimų prieš visuomenę vykdytojams suderinamos su Europos teise. Italija yra ir išliks šalis, rengianti naują integracijos politiką, tačiau čia nebenorima toleruoti nelegalių migrantų buvimo.

Šalyje laukiami ES ir trečiųjų šalių piliečiai, besilaikantys taikaus bendro buvimo taisyklių. Europos Sąjunga ir jos 27 valstybės narės privalo atlikti savo darbą; privalu stebėti padėtį ir užtikrinti pagarbą pilietinėms teisėms visoje Europoje.

  Claudio Fava (PSE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, jums leidus, kalbėsiu faktų kalba. Esmė ta, kad Silvio Berlusconi vyriausybė ketina pakartotinai įtraukti rasės sampratą į Italijos teisės sistemą ir sparčiai veda Italiją į ES pakraštį bei nuolat pažeidžia steigiamuosius direktyvos 2001/38/EB principus, visų pirma pagrindinį laisvo asmenų judėjimo principą.

Šia prasme norėčiau paminėti du momentus: pirma, kaip matėme Neapolyje prieš keletą dienų, kai Kamora buvo paskirti teisėtvarkos pareigūnais ir užpuolė visus romų stovyklose mieste likusius Molotovo kokteiliais. Antra, kaip girdėjome iš L. Romagnoli, kuris pateikė pasiūlymą, kurio kilmės negalima pagražinti. Šis pasiūlymas visiškai neoriginalus: atstatyti, kurti ar statyti valstybę ir jai priskirti visus romų tautybės piliečius. Kiek pamenu analogiškus pasiūlymus, dar XX a. 4-ajame dešimtmetyje nacistinėje Vokietijoje romų ir žydų atžvilgiu pateikė J. Goebbels prieš prasidedant karui kai romų ir žydų valstybę pakeitė krematoriumai. Būtent taip suprantu šiandienį pasiūlymą.

  Romano Maria La Russa (UEN). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šiandien planavau kalbėti tik kartą, tačiau po C. Fava pasisakymo kalbėsiu dar kartą. Ponia pirmininke, man tikrai tenka apgailestauti, tačiau manau, sprendžiant iš šiandieninių persekiojančių, kaltinančių ir baudžiamųjų pasisakymų, kad šias diskusijas sukėlė valstybės narės ir didžiąja dauguma išrinktos vyriausybės puolimas. Tenka apgailestauti, kad ji kalta tuo, kad nėra kairiųjų vyriausybė.

Anaiptol ne mūsų kaltė, kad romai Italijoje aptariami beveik išimtinai dėl vagysčių, plėšimų, vaikų grobimų, elgetavimo ir kitų nusikaltimų. Būtent toks yra susiformavęs romų įvaizdis Italijoje, kurį susikūrė patys romai, nepaisant kuo geriausių mūsų pastangų. Vis dar ieškau romų Italijoje (prašom pasakyti jei tokių pažįstate, kurie teisėtai dirba ir moka mokesčius).

Kalbėkime rimtai ir nekaltinkite manęs rasizmu. Aš viso labo ginu sąžiningus europiečius – patylėkite ir grįžkite į savo eilę! – ponia pirmininke, mane pertraukė. Kalbėkime rimtai, nekaltinkite manęs rasizmu. Aš viso labo ginu sąžiningus europiečius ir sąžiningus romus. Kiekviena valstybė narė turėtų laikyti savo piliečių saugumą prioritetu, priešingu atveju piliečiai imsis teisingumą vykdyti patys.

Todėl pabaigoje norėčiau, kad Ispanijos EP nariai ir EP nariai susiimtų, patylėtų ir labiau apsitvarkytų savo kiemą.

  Pirmininkas. − R. M. La Russa ir M. Pannella: čia ne Italijos Parlamentas, prašome elgtis tinkamai – ar suprantate, prašome liautis rodžius gestus? Prašau liautis, kitaip pakviesiu valdytojus!

  Csaba Sógor (PPE-DE). - (HU) Dėkoju, ponia pirmininke, liūdna pastebėti, kad po įvykių Tibete ir Kosove atsidūrėme Europos Sąjungos teritorijoje. Nepamirškime, kad romai yra Europos Sąjungos piliečiai. Jie yra ir ES piliečiai. Socialinės problemos ir ksenofobija visuomet susijusios. Būtų malonu, jei mūsų kolegos socialistai būtų taip pat pasisakę dar Walter Veltroni, socialistų ir buvusiam komunistų kandidatui į ministro pirmininko pareigas, einant mero pareigas ir reikalaujant deportuoti nepageidaujamus elementus bei painiojant romų tautybės gyventojus su rumunais.

Antra, nederėtų pamiršti, kad mažumų problema yra daugialypė: kalbama apie romus, naujus migrantus ir tautines mažumas, tačiau visos šios grupės panašios tuo, kad visos Europos Sąjungos šalys privalo su jomis susijusias problemas spręsti. Mažiausia, ką galime padaryti tai įsteigti, nuo 2009 m. žmogaus teisių komitetą mažumų klausimais ir užtikrinti suderintus teisės aktus visoje Europos Sąjungoje.

Pabaigoje norėčiau tik trumpai užsiminti apie prevencinę strategiją: ES vaidmuo neturi apsiriboti gaisrų gesinimu; būtina užimti poziciją ir reikalauti, kad Europa įmanoma tik užtikrinus socialinį saugumą, pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms ir kultūrinę ir teritorinę mažumų autonomiją. Dėkoju.

  Enrique Barón Crespo (PSE). - (ES) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Komisijos nariui V. Špidla už aiškų pasisakymą ir už operatyvų Komisijos atsaką. Ponia pirmininke, leiskite pasisakyti buvusio Europos Parlamento nario, pirmojo Ispanijos romo ir Parlamento nario, išrinkto prieš penkiolika metų Juan de Dios Ramírez Heredia, vardu, kuris man atsiuntė tokio turinio laišką:

„Kaip jums puikiai žinoma, pastarieji įvykiai suteikė tiek daug skausmo šimtams nekaltų romų šeimų, tapusių rasinės prievartos aukomis. Mes, Sąjungos romai, norime šių diskusijų, kad niekas negalėtų pamiršti mūsų pareigos bet kokia kaina ginti žmogaus teises ir besąlygišką teisės viršenybę politinėms aistroms.

Mes, Europos romai, tikime Europa. Romai labiausiai iš visų nuolat gynė Europą be sienų. Todėl manome, kad savavališkai nustatytos laisvo asmenų judėjimo Europos teritorijoje ribos reikštų didelį žingsnį atgal Europos integracijos, kurios taip siekiame, kelyje.“

Pabaigoje, ponia pirmininke, norėčiau kreiptis į Komisijos narį V. Špidla, kuris kartu su pirmininko pavaduotoju F. Frattini prieš trejus metus Parlamente pateikė planą dėl teisėtos migracijos. Manau, kad pirmininko pavaduotojas F. Frattini tinkamai ėjo savo pareigas ir tikiuosi, kad jis taip pat padės spręsti padėtį Italijoje.

  Magda Kósáné Kovács (PSE). - (HU) Dėkoju, ponia pirmininke. Neapolyje laikinai valdymu pridengta socialinė tikrovė iškilo į paviršių pribloškiama jėga. 27 valstybes nares turinčioje Europoje šios problemos nebėra galimybės spręsti valstybės narės lygmeniu; būtina imtis daug sudėtingesnių Bendrijos veiksmų.

Problema nėra susijusi su tautų, ar senųjų ir naujųjų valstybių narių, ar net romų ir romams nepriklausančių gyventojų santykiais. Ši krizė atskleidė beviltišką milijono Europos Sąjungos gyventojų padėtį; jie gyvena visuomenės pakraštyje, priemiesčiuose, varginami nedarbo, avarinės būklės būstuose, antisanitarinėmis sąlygomis ir nepastebimi kovoje dėl išlikimo be tinkamos paramos ar mokymo paslaugų.

Socialistų frakcija Europos Parlamente netylėjo. Jie ėmėsi veiksmų, o ne vien kalbų ir taip pat nurodė, kad vieningoje Europoje romų gyventojų kaltinimai dėl dabartinės visuomenės saugumo padėtis yra nepriimtini.

Nuo mūsų pačių priklauso suvokimas sprendžiant apie įvykius Neapolyje ir kitur ir galimybės geriausiai panaudoti turimus Bendrijos išteklius problemoms spręsti. Aš teikiu pranešimus Europos Parlamentui apie romų padėtį ir siūlau Komisijos nariui bendradarbiauti bei to paties prašau kitų Parlamento narių.

  Giuseppe Gargani (PPE-DE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, atidžiai klausiausi visų diskusijų ir norėčiau pareikšti galutinę nuomonę.

Diskusijos didžiąja dalimi neprilygo Komisijos nario pranešimui ir neatsiliepta į M. Schulz raginimą nekreipti dėmesio į specifines konkrečios šalies (pirmiausia Italijos) problemas ar machinacijas ir nagrinėti bendras problemas, kurios, manau, visi sutiks, yra priėmimas ir solidarumas atvykstančių į skirtingas valstybes, romų, kurie susiduria su specifinėmis problemomis, tačiau kartu – saugumu ir teisėtumu, nes saugumas ir teisėtumas palaiko priėmimą ir solidarumą, kuriuos turime pasiūlyti.

Derėjo atsakyti Komisijos nariui, paklausiusiam, ką gali padaryti Komisija. Manau, kad E. Barón Crespo neseniai nurodė, kad Komisija su Parlamento parama gali išleisti gaires: Europos direktyvas, jas perkėlus. Kaip ir kalbant apie atliekas, taip ir sprendžiant trečiųjų šalių ir ES piliečių klausimą direktyva būtų tinkamas atsakymas, tačiau Parlamentas, Komisija ir Taryba nepasinaudojo savo solidarumu, apsiribojo diskusijomis dėl Italijos, todėl manipuliuojama, o vyriausybė eina pareigas vos kelias valandas, kelias dienas.

Jei, priešingai visas Parlamentas dėmesį skirs solidarumui (kaip ragina ir Komisijos narys), tuomet, manau, pavyktų rasti sprendimus ir pasiekti rezultatus.

  Ioan Mircea Paşcu (PSE). - Ponia pirmininke, kai Rumunija dar buvo šalimi kandidate, mums asmenys, pvz., buvęs Komisijos narys F. Frattini skaitė paskaitas apie visišką būtinybę gerbti mažumų, taip pat ir romų teises.

Dabar esame nariai ir daugelis romų, Europos piliečių, įsikūrė kitose šalyse, pvz., Italijoje, prisijungė prie kitų ten gyvenančių romų, kai kurie gyvena jau 40 metų turinčiose stovyklose.

Sutinku, kad už padarytus nusikaltimus turi būti tinkamai baudžiama. Tačiau visiškai nepriimtina skatinti agresyvių ir neigiamų jausmų prieš juos visus, taip pat pasitelkiant melagingus žiniasklaidos pranešimus. Jei toleruosime šį didžiulį esminių Europos vertybių pažeidimą, kuriomis taip mėgstame remtis ir užmerksime akis paprasčiausiai skatinsime blogesnę padėtį, kuri netrukus taps visiškai nevaldoma ir sukels neįsivaizduojamai neigiamas pasekmes visai Sąjungai.

  Renate Weber (ALDE). - (RO) Manau, šias diskusijas galėjome pavadinti „sunkūs žmogaus teisių pažeidimai Italijoje“, nes faktiškai nagrinėjamas Italijos vyriausybės neveiklumas, bendruomenė tapo netikėtinos prievartos auka, o tai tapo įmanoma dėl rasistinių dalies Italijos spaudos, kaip, beje, ir kai kurių aukščiausių politikų, pasisakymų, o tai mums primena blogiausius nesenos Europos istorijos laikotarpius.

Italijos vyriausybė privalo tirti šiuos prievartinius veiksmus, teisti jų vykdytojus, o Italijos teisingumo sistema turi atlikti savo darbą. Priešingu atveju Italijos vyriausybė sunkiai pažeistų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį. Nusikaltėliai, nevalstybiniai veikėjai privalo atsakyti Italijos teisingumo sistemai. Italijos vyriausybė privalo atsakyti Europos Sąjungai. Tai yra sutarties 6 straipsnio dvasia.

  László Tőkés (Verts/ALE). - (HU) Ponia pirmininke, iš apskaičiavimų galima teigti, kad Rumunijoje gyvena keletas milijonų romų tautybės piliečių, tačiau užuot kalbėję apie atsakingą socialinę ir mažumų politiką jų nepakeliamai padėčiai spręsti pasaulis paprastai sužino apie jų likimus iš sensacijų besivaikančios žiniasklaidos. Tapome to liudytojais, kai Rumunijos romai Italijoje padarė nusikaltimus.

Tenka apgailestauti ir nerimauti dėl to, kad tik sukrečiantys įvykiai Italijoje pagaliau nusipelnė Europos Parlamento socialinio atsako. Dar labiau liūdina tai, kad kai kurios politinės jėgos šiuos įvykius traktuoja kaip kišimąsi į Italijos vidaus reikalus ir mėgina susikrauti politinį kapitalą iš romų klausimo.

Kita vertus, būtina prieštarauti prieš romus nukreipto jausmo naudojimui visuomenėje, siekiant skatinti prieš rumunus nukreiptas nuotaikas apskritai. Pirmiausia Italijoje susiklosčiusi padėtis nėra Italijos vidaus reikalas ir tai nėra išimtinai Rumunijos romų klausimas. Šis klausimas yra susijęs su visais romų gyventojais Europos Sąjungoje, todėl jis reikalauja ir pateisina daugiau nei atskirus ar simptominius veiksmus.

  Giusto Catania (GUE/NGL). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šiuo metu Italijoje vykdoma politinė ir žiniasklaidos kampanija siekiama kriminalizuoti migrantus ir romus. Nemažai Italijos EP narių šiandien atskleidė tikruosius Italijos vyriausybės ketinimus, pvz., R. Fiore, M. Borghezio ir R. M. La Russa, kurie, kaip visi girdėjome, aiškiai pasakė, kad reikia sustabdyti Šengeno sutartį, kriminalizuoti neteisėtą migraciją ir išsiųsti visus romus: tai reikštų romų prilyginimą nusikaltėliams.

Matome tikrąjį Italijos vyriausybės veidą. Ši kampanija akivaizdi iš to, kad ką tik paskirtas specialus Komisijos narys romų klausimais. Po to sekė romų apsuptis, užuot areštavus romų stovyklų Italijoje padegėjus. Panašius pasisakymus, kaip šiandien girdėjome dažnai, reiškė įvairūs Italijos vyriausybės ministrai.

Būtent todėl, C. Muscardini, šiandien, o ne anksčiau vyksta šios diskusijos. Būtina pasakyti tik viena ir aš tuo pabaigsiu: Italijoje yra 200 000 romų. Iš jų – 80 000 yra Italijos piliečiai. Iš likusių 120 000, 50 000 yra gimę Italijoje. Suteikę pilietybę veikiausiai išspręstume didžiąją romų problemos Italijoje dalį.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Ponios ir ponai, dėkoju už suteiktą žodį, pasiklausius jūsų diskusijų. Norėčiau labai trumpai paminėti keletą klausimų. Europos istorija pakankamai aiškiai rodo, kad rasizmas, etninė neapykanta ir tolerancijos stoka visuomet, anksčiau ar vėliau, veda į tragediją. Tie, kad nesimoko iš istorijos, kartais tragediją išgyvena pakartotinai. Europa į istorijos pamoką turėtų atsakyti žmogaus teisių samprata. Žmogaus teisės yra nedalomos ir nusipelno apsaugos iš visų Europos konstitucinių sistemų, visose valstybėse narėse. To privalo laikytis visos valstybės narės ir imtis tinkamų priemonių šiai pareigai įvykdyti.

Šiame kontekste norėčiau paminėti dar vieną momentą. Šį rytą diskutavome skurdo ir socialinės atskirties tema. Neginčytina, kad skurdas Europoje tapo labai asmeninio pobūdžio ir itin priklausomas nuo asmeninių aplinkybių. Tai pasakytina su viena išimtimi. Jei asmuo priklauso romų mažumai, tai jis su keletu išimčių yra socialiai atskirtas ir vargšas, praktiškai visoje Europoje. Tai tikrovė. Kita vertus, akivaizdu, kad romų padėtis įvairiose šalyse skiriasi ir veiksmingais projektais ir metodais jų padėtį galima pagerinti. Diskusijos taip pat aiškiai parodė, kad maumų klausimas yra labai sudėtingas ir kaip sakiau anksčiau, jį privalo spręsti valstybės narės, nors tam tikras vaidmuo priklauso ir Europos Sąjungai ir Europos Komisijai. Todėl man malonu pasakyti, ponios ir ponai, kad jau birželio mėn. Tarybai pateiksime konceptualų dokumentą, kuriuo bus siekiama peržiūrėti mūsų iki šiol nepasiteisinusias politikos sritis. Deja, su tuo reikia sutikti ir šiam klausimui turime skirti pakankamai dėmesio.

Diskusijos taip pat aiškiai parodė, kaip lengva šiuos kraštutinius klausimus paversti politinėmis priemonėmis. Viena iš visų demokratinių jėgų pareigų yra užkirsti kelią šiam manipuliavimui, dėl kurio veiksmingai spręsti problemą tampa neįmanoma.

Ponios ir ponai, dėkoju už išsakytą nuomonę iš kurios aiškiai matyti daugelis šio klausimo aspektų. Galbūt pridurčiau dar vieną žodį: jūs išreiškėte daugelį skirtingų nuomonių, kurių daugeliui anaiptol nepritariu. Tai normalu, kaip ir jūs galbūt nesutinkate su mano nuomone. Tačiau girdėjome ir visiškai nepriimtiną nuomonę. Neprisimenu, kas šią nuomonę išsakė, bet manau, kad jūs taip pat ją pastebėjote.

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Dėkoju, Komisijos nary, V. Špidla. Norėčiau, kad ši diskusija būtų aptarta ramiai išlaikant žmogiškumą ir orumą, kaip dažnai sako pirmininkas H. G. Pöttering.

L. Romagnoli, jūsų nepamiršau. Pateikėte asmeninį prašymą pagal Darbo tvarko taisyklių 145 straipsnį, todėl dabar, diskusijoms pasibaigus, jums suteiksiu galimybę pasisakyti. Turite vieną minutę. Tiesiog turiu jums priminti, kad, pagal Darbo tvarko taisyklių 145 straipsnį, negalite kalbėti diskusijose svarstytais klausimais, bet turite apsiriboti paneigdamas savo asmeniui skirtas ir diskusijų metu išsakytas pastabas.

  Luca Romagnoli (NI). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad Parlamentas turėtų būti laisvų ir išauklėtų diskusijų vieta, tačiau tai neįmanoma, jei čia toleruojamas šiurkštumas ir galbūt visiškai nepagrįsti įžeidinėjimai.

Visuomet smerkiau ir smerkiu bet kokią prievartą ir diskriminavimą nepriklausomai nuo laiko ir formos, nukreiptą prieš asmenis ir bendruomenes; esu įsitikinęs, kad apsisprendimo laisvė, kurią suteikiame palestiniečiams, taip pat priklauso ir kitiems; būtent tai turėjau omenyje, kai išreiškiau savo nuomonę apie romus.

Apgailestauju, kad kažkas iškraipė mano žodžius. Apgailestauju, kad kai kurie mano kolegos Parlamento nariai mane nepagrįstai pravardžiavo, kaip, neabejoju, sutiks visi mane pažįstantieji. Niekas nesiekia abejoti žmogaus teisėmis. Nesu rasistas ar ksenofobas, tačiau, ponios ir ponai, reikalauju teisės į socialinį tvarką, kurią turėtų ginti visi čia esantys ir Italijos teisę į visišką suverenumą.

  Pirmininkė. − Tai susiję su prašymu; šiuo metu tai tikrina sekretoriatas, nes nebuvo užsiminta apie prašymo pobūdį. Kaip žinote, nebuvo rezoliucijos ir nebuvo balsuojama.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Ponia pirmininke, visiškai suprantu, kad dažnai yra neįmanoma suteikti žodį visiems pagal „prašau žodžio“ procedūrą.

Tačiau nesuprantu, kodėl reikėtų rinktis skiriant teisę kalbėti visoms frakcijoms. Tai reikšmingai iškraipo politinį svorį Europos Parlamente. Iš esmės tai reiškia, kad nedidelėms grupėms nuolat suteikiamas daug didesnis svoris. Tai teisėtai politinį susirūpinimą keliantis klausimas, tačiau darbo tvarkos taisyklėse to anaiptol nebuvo siekta.

Taip pat norėčiau paprašyti ateičiai, kad ateityje asmeniui užsiregistravus kalbėti pagal darbo tvarkos taisykles šiam asmeniui iš tiesų būtų sudaryta tokia galimybė.

  Pirmininkė. − Mums dar liko penkios minutės skirto laiko. Taip nusprendė pirmininkų sueiga ir tai teisingas laiko tarpas. Tačiau jūsų pastabas pasižymėsiu.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Titus Corlăţean (PSE) , raštu. – (RO) Paplitusi prievarta romų migrantų ir romų gyventojų Italijos atžvilgiu – tiesioginė fašistinių – ekstremistinių kalbų pasekmė; jas skatino ir dešiniosios ir kraštutinės dešiniosios partijos neseniai Italijoje pasibaigusioje rinkimų kampanijoje.

Italijos valdžios institucijos privalo atsižvelgti į tai, o ketinami priimti teisės aktų pakeitimai privalo griežtai atitikti Europos normas; jais negalima numatyti kolektyvinio išsiuntimo ar toliau skatinti ksenofobinį požiūrį į Italijoje įsikūrusius Bendrijos piliečius.

Faktiškai, svarbiausios problemos nėra susijusios su nusikalstamumu. Tai susiję su asmenine atsakomybe, kurią turi sankcionuoti Italijos teisingumo sistema, Italijos įstatymų nustatyta tvarka. Svarbiausia – nuosekli integracijos į Italijos visuomenę politika ir Italijos valstybės parama, pasitelkiant šios srities Europos lėšas.

Tenka apgailestauti dėl ankstesnės liberalų vyriausybės Bukarešte ir Europos Parlamento ALDE frakcijos pozicijos; pastaroji atsisakė pratęsti Rumunijos skirto Europos Komisijos nario mažumų klausimais Europoje (taip pat ir su romų gyventojais susijusiais klausimais).

Todėl Rumunija neteko svarbaus politinio sverto ir galimybės ieškoti Europos sprendimų romų gyventojų integracijos į Europos visuomenę klausimais.

  Corina Creţu (PSE) , raštu. – (RO) Džiaugiuosi Europos Parlamento sprendimu surengti diskusijas dėl romų bendruomenės padėties Italijoje. Tai rodo, kad klausimą pagaliau imta vertinti tinkamai – kaip Europos klausimą. Dėl romų klausimo sudėtingumo, konkretus istorinės padėties sprendimas galimas tik mobilizavus visos Europos Sąjungos energiją. Būtent todėl mums reikalinga strategija ir kontinentiniu lygmeniu suderinti veiksmai. Prašau Komisijos narių nedelsiant pasiūlyti darbo planą šiuo klausimu.

Taip pat manau, kad Europos forumuose būtina užimti tvirtą poziciją dėl Italijos valdžios institucijų supratimo apie kraštutinių priemonių įgyvendinimą. Klajoklių stovyklų padegimai, naktiniai reidai, areštai be orderio ir grasinimai mobilizuoti kariuomenę kovoje su nusikalstamumu atskleidžia skausmingą XXI a. nepakantumą ir rodo sunkią ES ateitį.

Priėmus teisės aktus dėl etninės ir rasinės neapykantos aplinkos, manau, ES privalo apsvarstyti galimybę priimti galimas sankcijas prieš pagrindines vieningos Europos vertybes pažeidžiančią vyriausybę.

  Rovana Plumb (PSE) , raštu. – (RO) Paskutiniai įvykiai Italijoje ir ksenofobinė dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijų, sudariusių naują vyriausybę, atstovų pozicija prieš romus įrodo, kad, deja, 2008 m. Europoje pasitaiko fašistinių pasisakymų ir veiksmų.

Nusikalstamumą ir etninės kilmės sąsajos, politikų ir žiniasklaidos atliekamas romų tapatinimas su nusikaltėliais yra pavojingas, ir skatina mintį, kad visi nusikaltėliai yra romų kilmės. Baudžiamoji atsakomybė yra asmeninio pobūdžio; ji vykdytina pagal Italijos valstybės įstatymus.

Prievartos prieš romus Italijoje (tiek žodžiais, tiek veiksmais) proveržis – Europos problema dėl galimų jos padarinių; sprendimą rastume tik Italijos valdžios institucijoms pasirinkus integracinę politiką romų atžvilgiu. Europos Sąjunga skiria daug lėšų šioms socialinės integracijos programoms finansuoti; Italijos vykdomosios valdžios institucijos gali ir turėtų jomis pasinaudoti.

Antra, Bendrijos vykdomosios valdžios institucijos turėtų imtis veiksmų dėl tam tikrų etninių kategorijų diskriminacijos Italijos darbo rinkoje, nes šiuo metu Italijai dar toli iki visiško užimtumo.

  Theodor Dumitru Stolojan (PPE-DE) , raštu. – (RO) Džiaugiuosi Europos Komisijos išreikšta pozicija, išsakyta Europos Komisijos nario Vladimír Špidla lūpomis, ir pasmerkiant prievartą romų atžvilgiu, nepriklausomai nuo jų buvo vietos.

Taip pat pabrėžiu Europos strategijos dėl romų tautybės gyventojų įtraukimo į jų gyvenamų Europos šalių ekonominį, socialinį ir politinį gyvenimą poreikį.

Nesant tokios Europos strategijos, kiekviena šalis mėgins spręsti su savo romų gyventojais susijusias problemas atskirai, ir kartais gali būti pasirinktos su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvu gyventojų judėjimu Europos Sąjungos teritorijoje nesuderinamos politikos sritys ir priemonės. Todėl primenu Europos Komisijai, kad 2007 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją dėl Europos strategijos romų klausimu.

Mano šalyje, Rumunijoje, dedamos didžiulės pastangos romams įtraukti. Rezultatai jau matyti, tačiau reikia daugiau laiko vykdomų programų veiksmingumui įvertinti. Iš šių programų pirmiausia paminėtinas romų gyventojų mokymas pareigoms viešojo administravimo srityje ir policijoje užimti, mokyklos nelankančių romų vaikų skaičiaus mažinimas ir jų integravimas į universitetus.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE) , raštu. – (RO) Vienas pagrindinių Europos Sąjungos principų – laisvas asmenų judėjimas. Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė turėtų užtikrinti saugumą ir pirmiausia pagarbą visų Europos piliečių žmogaus teisėms.

Dabartinė romų padėtis Italijoje verčia abejoti būtent bendrosiomis pagrindinėmis vertybėmis – Europos Sąjungos pagrindu. 2007 m. gruodžio 14 d. pasirašyta ir priimta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija. Europos Sąjungoje pripažįstamos Chartijoje įtvirtintos vertybės, o 6 straipsnyje teigiama, kad „Sąjunga remiasi nedalomomis, universaliomis žmogaus orumo, laisvės, lygybės ir solidarumo vertybėmis“ ir „Įsteigdama Sąjungos pilietybę ir kurdama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, savo veikla ji orientuojasi į asmenį“. Be to, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 19 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad kolektyviniai ištrėmimai draudžiami.

Prašau Italijos vyriausybės užtikrinti Italijoje gyvenančių romų tautybės piliečių teisių laikymąsi ir šių asmenų saugumą. Prašau Italijos vyriausybės imtis veiksmų, nukreiptų prieš bet kokios formos diskriminaciją dėl tautybės ar etninės kilmės.

Prašau Komisijos, Sutarčių saugotojos, imtis griežtų sankcijų dėl pagrindinių Europos piliečių teisių pažeidimo ir neleisti priimti įstatymus ar imtis veiksmų, ribojančių laisvą asmenų judėjimą.

PIRMININKAVO: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

15. Klausimų valanda (klausimai Komisijai)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – klausimų valanda (B6-0156/2008).

Šie klausimai skirti Komisijai.

Pirma dalis

  Pirmininkė. − Klausimas Nr.29, kurį pateikė Linda McAvan (H-0306/08)

Dėl: Biokuro prekybos praktikos.

Kokių veiksmų Komisija imasi biokuro prekybos praktikai, apie kurią pranešta, ir kuriai pasitelkiamos JAV žemės ūkio subsidijos, nutraukti?

Praktika susijusi su biodyzelio gabenimu iš Europos į JAV, kur šis krovinys papildomas kuru, o prekybininkai įgyja teisę į 11 pensų / litrui JAV subsidiją. Tuomet biodyzelis gabenamas atgal ir parduodamas už mažesnę nei vidaus kainą. Preliminariais apskaičiavimais, iki 10 % biodyzelio eksporto iš JAV į Europą atgabenama pagal šią suktą schemą. Pati veika nėra neteisėta, tačiau kelia grėsmę Europos biokuro pramonei. Ji taip pat susijusi su bereikalingu gabenimu per Atlantą, o tai didina išmetamųjų šiltnamio dujų kiekį.

Ar Komisijos siūlomais tvarumo kriterijais pavyks išspręsti šią problemą, o prekyba biokuru, apdorotu tokiu būdu, Europos rinkoje bus pripažinta neteisėta?

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Nors Komisija ir negali pasisakyti dėl klausime nurodytos įtariamos praktikos, ji pritaria susirūpinimui dėl Europos pramonei daromos Jungtinių Amerikos Valstijų mokestinės subsidijos.

Atrodo, kad subsidija skiriama visam eksportuojamam ir, beje, parduodamam Jungtinėse Amerikos Valstijose biodyzeliui, nepriklausomai nuo jo šaltinio.

Kaip matyti iš pramonės duomenų, JAV eksporto apimtys į Europos Sąjungą išaugo nuo 100 000 tonų 2006 m. iki 1 mln. tonų 2007 m., o tai sudaro apie 15 % Europos rinkos.

Mano kolega, Komisijos narys P. Mandelson, į tai ne kartą atkreipė dėmesį pokalbiuose su savo kolege iš JAV, atstove prekybai Susan Schwab. Jis paragino pakeisti ES teisės aktus, pvz., ribojant subsidijas Jungtinėse Amerikos Valstijose parduodamomis prekėmis – tai vienas galimų problemos sprendimų. Kol kas daugiau veiksmų iš Jungtinių Amerikos Valstijų pusės nebuvo imtasi, o mokesčių kreditas išlieka galioti.

Komisija būtų pasirengusi svarstyti galimybę atlikti antisubsidinį tyrimą, gavusi tinkami dokumentais pagrįstą Europos Sąjungos pramonės atstovų skundą, su pakankamais priešiško subsidijavimo ir žalos įrodymais.

Gerbiamasis Parlamento narys klausia, ar šių metų sausio mėn. Komisijos pasiūlyme dėl direktyvos dėl energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimo siūloma tvarumo schema padės išspręsti šią problemą, kilusią dėl klausime nurodytos prekybinės praktikos.

Direktyvoje dėl atsinaujinančių energijos šaltinių numatyta tvarumo schema siekiama užtikrinti biokuro tvarumą. Ji skirta skatinti tvariai pagaminto biokuro naudojimą, ir sulaikyti nuo prasto kuro naudojimo. Tikriausiai prisimenate 35 % diskusiją. Todėl tvarumo schema nebus tinkamas atsakas kovoje su gerbiamojo Parlamento nario klausime nurodyta praktika.

  Linda McAvan (PSE). - Komisijos nare, man malonu, kad šį klausimą sprendžiate. Ši skandalinga padėtis prilygsta pasityčiojimui iš mūsų pastangų kovoje su klimato kaita. Tvarumo kriterijaus terminais kalbant, įtvirtinus sutaupytų šiltnamio dujų kriterijų, argi šios biokuro rūšys jį atitiktų – juk jas gabenant pirmyn ir atgal per Atlantą prisidedama prie šiltnamių dujų išsiskyrimo gabenant, o tai šiuo metu sudaro 5 % viso pasaulio CO2 kiekio?

Kiek gali tekti laukti pramonės skundo ir procedūros dėl neteisėtų subsidijų pradžios? Bijau, kad Europos pramonės atstovams teks ieškotis kito darbo prieš mums ką nors realiai nuveikiant.

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Biokuro rūšių išmetamųjų šiltnamių dujų, palyginti su Direktyvoje dėl atsinaujinančių energijos šaltinių nurodytu išmetamųjų dujų iš kietojo kuro apskaičiavimo metodas grindžiamas vadinamuoju tarnavimo trukmės požiūriu, kuriame taip pat atsižvelgiama į biokuro pervežimo Europos Sąjungos teritorijoje ir už jos ribų išsiskiriančiais teršalais. Šia prasme norėčiau pasikartoti, kad išmetamųjų šiltnamio dujų kiekio transportavimo metu mažinimas yra vienas svarbiausių politikos biokuro srityje tikslų.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr.30, kurį pateikė Johan Van Hecke (H-0332/08)

Dėl: Europos pagalbos maistu programos skurdžiausiesiems.

2005 m. Europos Parlamentas pritarė rašytinei deklaracijai dėl Europos pagalbos maistu programos skurdžiausiesiems ilgalaikio pobūdžio. Deklaracijoje ne tik pasisakyta už nuolatinę pagalbos maistu programą ir jos metinį biudžetą, bet ir paraginta ją plėsti. Europos Parlamentas, siekiant užtikrinti subalansuotų davinių paskirstymą, paragino atverti šią programą ir įtraukti į ją naujus, pvz., kiaulienos, vištienos ir kiaušinių sektorius.

Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisijos narei Mariann Fischer Boel buvo pavesta deklaraciją įgyvendinti. Iš tiesų, praėjus trejiems metams, naujo reguliavimo pagrindo ženklų nematyti; kol kas imtasi tik nedidelių žingsnių. Taip pat kol kas visiškai neaišku, koks yra tam skirtas biudžeto finansavimas.

Pagalba maistu yra labai aktuali Europos Sąjungai, nes 16 proc. Jos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Ar Komisija pajėgi užtikrinti pagalbos maistu programą Europos lygmeniu? Ar tuo metu Komisija ketina palaikyti dialogą su šioje srityje veikiančiomis Europos NVO?

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Jau 20 metų Europos pagalbos maistu programa iš esmės prisideda tenkinant nepakankamai besimaitinančių Bendrijos gyventojų maisto poreikius.

2006 m. balandžio 4 d. Parlamentas priėmė paremiamąją deklaraciją dėl Europos maisto programos skurdžiausiesiems Bendrijos gyventojams. Šia deklaracija Komisija ir Taryba raginamos skirti daugiametes biudžeto lėšas ir priimti daugelį lankstumo priemonių programai valdyti. Taip pat pabrėžiama būtinybė užtikrinti subalansuotą dietą vargingiesiems.

Ši programa pradėta įgyvendinti dar 1987 m., kaip neatidėliotina priemonė esant didžiuliam žemės ūkio produkcijos pertekliui. Pirmaisiais metais pagalbos maistu programa rėmėsi intervencinėmis atsargomis. Kadangi paskutiniais metais dėl nuolatinių bendrosios žemės ūkio politikos reformų atsargos nuolat mažėjo, Komisija įvedė daugelį pakeitimų siekiant užtikrinti šios schemos tęstinumą; pakeitimai – tai galimybė rinkoje pirkti produktus, kurių nėra mūsų intervencinėse atsargose, vienos „šeimos“ produktų keitimas ir galimybė maišyti ar įtraukti intervencinius produktus ir rinkoje pirktus produktus.

Biudžetas taip pat koreguotas, pirmiausia siekiant atsižvelgti į paskutinę Europos Sąjungos plėtrą. Jis padidėjo nuo 213 mln. EUR 2004 m. iki 305 mln. EUR 2008 m. Todėl Komisija ėmėsi pastangų programos veikimui užtikrinti, remiantis intervencinėmis atsargomis, nors šių vis mažėjo. Taigi galime teigti kad šios programos visiškai išnaudotos.

Dabar atėjo laikas iš naujo apgalvoti šios programos ateitį, kartu nepamirštant apžvelgti ir bendro vaizdo. Šiuo tikslu Komisijos tarnybos jau rengia poveikio vertinimą, kuriame aptariami variantai ateičiai. Konsultacijos internete buvo labai populiarios, – sulaukta daugiau kaip 12 000 atsakymų, o tai įrodo didžiulį Europos piliečių susidomėjimą šia iniciatyva.

NVO iš teisų buvo labai svarbios įgyvendinant šią programą; jų vaidmuo turėtų išlikti ir ateityje. Balandžio mėn. mūsų surengtame seminare išreikštas noras išlaikyti pagalbos maistu programą, atskaitingą Žemės ūkio generaliniam direktoratui; taip pat pabrėžta būtinybė nustatyti tam tikrą daugiametį lėšų skyrimą ir platesnio įvairaus asortimento produktų tiekimą. Šiuo metu šiuos NVO prašymus nagrinėjame ir ketiname su jomis glaudžiai bendradarbiauti.

Baigus poveikio vertinimą, ketinu rugsėjo mėn. pateikti Parlamentui pasiūlymą, dėl kurio galėtume toliau taikyti šią schemą, tačiau su labai tvirtu pagrindu ateičiai. Todėl labai dėkoju už susidomėjimą ir dėmesį šiai labai svarbiai schemai.

  Johan Van Hecke (ALDE). – (NL) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Komisijos narei už jos labai aiškų ir išsamų atsakymą, iš kurio taip pat matyti tolesnės pagalbos maistu programos ilgaamžiškumo perspektyvos, remiantis šiuo metu atliekamu įvertinimu.

Norėčiau tik paklausti, ar atliekant šį įvertinimą taip pat atsižvelgiama į tai, kad daugelis žmonių yra vis dar akivaizdžiai priklausomi nuo šios pagalbos maistu programos, o 16 % Europos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, ir ar taip pat atsižvelgiama į dabartinę maisto krizę ir didžiulį maisto kainų augimą.

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Mes atsižvelgiame į visą informaciją, kurią gauname iš šio labai atviro metodo proceso eigoje. Sprendžiant iš turimų duomenų, 13 mln. gyventojų Europos Sąjungoje naudojasi specialia vargingiesiems skirta schema. Kaip matyti, šiuo metu programos paklausa neauga.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Dažniausiai nuo skurdo labiausiai nukenčia vaikai. Dėl maisto stygiaus ne tik lėtėja fizinis vystymasis, bet ir galimybė susikaupti ir pažangiai mokytis mokykloje. Tai gali turėti įtakos ir būsimam sėkmingam vaiko gyvenimui. R galite pateikti mokykloms skirtų planų šioje srityje, juos siejant su planuojama pagalbos maistu programa?

  Jörg Leichtfried (PSE). – (DE) Esu tikras, kad pasiūlymas bus tinkamas, pirmiausia todėl, kad jūs paminėjote ir būtinybę subalansuoti dietą. Labai svarbu tam skirti daugiausia dėmesio. Todėl Komisija galėtų papildyti dar vienu esminiu momentu – sutelkti dėmesį šviežiai ekologiškai produkcijai. Visi turi teisę valgyti šiek tiek brangesnius, tačiau daug sveikesnius produktus. Kiek ketinate į tai atsižvelgti?

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Pirmiausia, šiuo metu kaip tik vertiname visas gautas idėjas ir informaciją.

Šia prasme mėginame įvertinti, ar derėtų nukreipti mūsų pinigus konkrečiu būdu. Kol kas dar nesame galutinai užbaigę vidaus diskusijų, tačiau dėl vaikų galiu pasakyti štai ką: manau, svarbiausia visų pirma užtikrinti tinkamą jaunimo mitybą, todėl šiais metais ketiname šiais metais paskelbti idėją (ir tikiuosi jai visiško palaikymo) dėl mokyklose vykdomos vaisių schemos, kurią bendrai finansuotų ir valstybės narės, ir dėl kurios galėtume parūpinti tam tikro amžiaus vaikams galimybę mokykloje gauti po vieną vaisių. Manau, kad apskritai tai gera idėja, taip pat formuojanti jaunimo įprotį, kuris galėtų juos lydėti ir vėliau gyvenime.

Dėl specialaus ekologiškos produkcijos išskyrimo: manau, privalome pasirinkti tarp kūjo ir priekalo, nes ekologiškos produkcijos užaugintume mažiau, todėl mūsų laukia labai sunkus sprendimas.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr.31, kurį pateikė Alain Hutchinson (H-0338/08)

Dėl: spekuliacijos ir maisto krizės

Finansinis spekuliacijos yra svarbus kainų augimą ir pasaulinę maisto krizę lemiantis veiksnys. Plataus vartojimo prekių rinka šiuo metu kelia vis didesnį investicinių fondų susidomėjimą.

Ar Komisija pasirengusi sutikti su tuo, kad, dėl nedaugelio labo, plataus vartojimo prekės, pvz., ryžiais ar kviečiais spekuliuojama, nors kartu milijonai žmonių miršta iš bado?

Ar Komisija ketina imtis praktinių žingsnių nutraukti finansines spekuliacijas, dėl kurių kyla tiesioginis pavojus milijonų žmonių maisto saugumui?

Ar Komisija taip pat ketina skatinti įgyvendinti priemones tarptautiniu lygmeniu, kurios neleistų šalims apriboti maisto produktų, kurių jos turi dideles atsargas, eksportą ir apskritai, vykdyti politiką, kuri tiesiogiai užkerta galimybę labiausiai pažeidžiamiems asmenims įgyvendinti savi teisę apsirūpinti maistu?

Antra dalis

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Komisijai iš tiesų didelį susirūpinimą kelia dabartinių aukštų kainų įtaka – tiek Europos Sąjungoje, tiek ir platesniu mastu. Dėl jų sukeltos bado, prastos mitybos ir socialinių neramumų grėsmės neproporcingai smarkiai nukentėjo besivystančios šalys ir pažeidžiamiausia gyventojų dalis.

Šiandien pateiktu komunikatu Komisija siekia išnagrinėti šias augančias kainas lemiančias pagrindines priežastis. Komisija pateikė visą eilę iniciatyvų, siekiant sumažinti trumpalaikį maisto kainų sukrėtimo poveikį, padidinti žemės ūkio produkcijos pasiūlą, užtikrinti ilgalaikį maisto saugumą ir prisidėti prie pasaulinių pastangų įveikti kainų augimo įtaką neturtingiesiems.

Kalbant apie pagrindines priežastis, paminėtina daugelis veiksnių, dėl kurių vienu metu mažėja pasaulinės atsargos: nepalankios oro sąlygos pagrindinėse grūdus auginančiose ir eksportuojančiose šalyse, pirmiausia – Rusijoje ir Ukrainoje (pastaroji valstybė savo laiku vadinta Sovietų Sąjungos duonos aruodu). Jau trejus metus iš eilės Australijoje laikosi nepalankios oro sąlygos. Energijos kaštai smarkiai išaugo. Derlius augo lėčiau, o pasaulinis suvartojimas augo. Šis tiesioginis poveikis pasiūlai ir paklausai smarkiai prisideda prie žemės ūkio prekių kainų ir prie mūsų matyto augimo.

Atsižvelgiant į augančias maisto kainas, ir po finansinės rinkos krizės, su plataus vartojimo prekėmis susijusių finansinių rinkų dalyviai ėmėsi aktyvesnių veiksmų apsidrausti nuo rizikos ar diversifikuoti investicinius portfelius. Ši veikla galėjo lemti būsimųjų sandorių ir neatidėliotinų plataus vartojimo prekių rinkų didesnį kainų judėjimą ir nestabilumą, bei sustiprino tai lemiantį kainų judėjimą, tačiau dėl jų įtakos ilgalaikėms kainų tendencijoms dar išlieka daug neaiškumų. Todėl šios dienos komunikate Komisija įsipareigoja atidžiai stebėti spekuliacinių investuotojų veiksmus su plataus vartojimo prekėmis susijusiose finansinėse rinkose ir jų įtaką kainų judėjimui.

Komunikate pažymima, kad kai kurios eksportuojančios šalys į augančias kainas atsakė iš tiesų apribodamos eksportą. Indija nustatė eksporto draudimus, Vietnamas ir Tailandas – ryžių eksporto limitus, Indonezija – eksporto mokesčius palmių aliejui, o Kazachija – draudimą eksportuoti kviečius. Šių mokesčių ir eksporto draudimų paskirtis – apsaugoti vidaus rinką nuo trumpalaikių pasiūlos svyravimų ir kainų sukrėtimų. Tačiau dėl to dar labiau pasunkinama padėtis tarptautinėse žemės ūkio rinkose, o tai pirmiausia pajunta maistą importuojančios besivystančios šalys. Žvelgiant iš vidutinės perspektyvos, šie apribojimai aiškiai siunčia netinkamus rinkos signalus, ūkininkai neskatinami investuoti ir didinti gamybos apimtis, ir prisideda prie regioninių rinkų pusiausvyros nebuvimo.

Klausimą dėl labai neigiamos eksporto apribojimų įtakos reikėtų iškelti atitinkamuose artėjančiuose PPO susitikimuose ir kituose atitinkamuose tarptautiniuose forumuose. Komisija laikosi įsitikinimo, kad besivystančios šalys gali daug laimėti per Doha derybų raundą (naujų galimybių rinkoms prasme), nes tai padėtų gauti papildomų pajamų iš eksporto, stimuliuotų žemės ūkio gamybą ir sudarytų palankesnes sąlygas gauti maisto produktų, todėl pavyktų sumažinti šiuo metu išaugusias kainas. Todėl Komisija ketina ir toliau siekti išsamaus ir suderinto susitarimo Doha mieste.

Komisija tikisi, kad Parlamentas parems šios dienos komunikate pateiktą politikos kryptį – pagrindą mūsų laukiantiems iššūkiams, susijusiems su kai kuriais atvejais labai išaugusiomis kainomis, įveikti.

  Alain Hutchinson (PSE). – (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nare, dėkoju jums už šį sąlyginai ilgą ir įdomų atsakymą. Tačiau kalbant apie vieną iš šią finansinių spekuliacijų žemės ūkio produktais krizę sukėlusių elementų, norėčiau jūsų paklausti ar po skandalingo kai kurių Europos bankų elgesio (konkrečiai KBC ir Deutsche Bank, kurie kaip žinia vykdė visiškai neetišką reklamą, susijusią su spekuliacijomis maisto produktais) … Norėčiau jūsų paklausti, kokių veiksmų Komisija ketina imtis.

Kartu su savo kolega Carlotti gegužės 6 d. parašiau raštą pirmininkui J. M. Barroso, tačiau kol kas atsakymo negavau, bet tikiuosi anksčiau ar vėliau jį gauti. Rašte buvo prašoma ir siūloma imtis visų įmanomų priemonių uždrausti, leiskite pacituoti tekstą: „finansinių priemonių Europos Sąjungoje siūlymą, platinimą ar reklamą, įskaitant investicijų draudimą ir konkrečiai – su investiciniais fondais susietus draudimo produktus, ypač jei šių fondų pelningumas tiesiogiai siejamas su spekuliacijomis dėl maisto žaliavų kainų augimu“.

Ar galėtumėte man atskleisti Komisijos ketinimus šiuo aspektu?

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Kalbėsiu labai trumpai, nes apie tai jau kalbėjau per pirmąjį pasisakymą. Tai galėtų būti susiję su pakankamai ilga jo trukme. Komisija komunikatu, kurį pateikė šiandien įsipareigoja atidžiai stebėti spekuliacinių investuotojų veiklą su plataus vartojimo prekėmis susijusiose finansinėse rinkose ir šių spekuliacijų įtaką kainoms.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Kainų augimą iš karto pajaučiame mes, vartotojai, bet visoje kainų grandinėje vykstant spekuliacijoms kažkas laimi, kažkas pralaimi, ir dažniausiai pralaimi žemės ūkio produktų gamintojas.

Ką jūs galvojate galima būtų daryti, kad žemės ūkio produktų žaliavų kainos augtų proporcingai kitoms kainoms, t. y. supirkimo kainos būtų tinkamos ir žemdirbys galėtų tinkamai gyventi?

  Avril Doyle (PPE-DE). - Ponia pirmininke, nors visiškai pripažįstame tinkamus klausimą pateikusio asmens motyvus ir pateiktų klausimų sudėtingumą, ar galėtų Komisijos narė patvirtinti, kad ji ar jos kolegos Komisijos nariai neketina kištis į plataus vartojimo prekių rinkos veiklą, nes tai gali sukelti daugiau žalos nei naudos pasirinkus tokį veiksmų planą?

Iš esmės sutinkame, tačiau jokių būdu ne dėl priemonių; tai ir norėčiau pasakyti klausimą pateikusiam asmeniui.

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Visiškai sutinku su klausimu dėl pasekmių pirminiam gamintojui – ūkininkui. Faktiškai galime kalbėti apie augimą, pirmiausia – grūdų sektoriuje. Kalbant apie šias itin aukštas kainas visuomet norėčiau šiek tiek sugrįžti istoriškai ir apžvelgti kainų kaitą; taigi kalbant apie pastaruosius 30 metų kainos pradedant pirminiu gamintoju visą laiką mažėjo.

Tai anaiptol nereiškia, kad kainos neaugo mažmeniniame sektoriuje. Tačiau palyginę grūdų kainas 1975 m. ir šiandienines ir panagrinėtume fiksuotas kainas pamatysime, kad kainos 1975 m. buvo dvigubai didesnės nei šiandien. Šiandien žmonės yra pripratę, kad vidutiniškai Europoje mano manymu maistui išleidžiama tik 14 % visų pajamų ir šis dydis visą laikotarpį irgi tik mažėjo.

Kai komunikate kalbama apie numatomus veiksmus akivaizdu, kad būtina vertinti visą grandinę. Už padėties stebėjimą atsakingas Komisijos narys konkurencijos klausimais ir šiuo metu rezultatas nėra aiškus. Tačiau ketiname stebėti visas kainų augimą lemiančias priežastis kaip tęsiasi jau nuo praėjusių metų rugpjūčio mėn. pabaigos.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr.32, kurį pateikė Avril Doyle (H-0271/08)

Dėl: Informavimo ir Lisabonos sutarties

Atsižvelgiant į planą D ir neseniai paskelbtą komunikatą „Diskutuokime apie Europą – sekant D plano (demokratija, dialogas ir diskusijos) plano patirtimi“, ar Komisija galėtų pateikti informavimo strategiją santykyje su Lisabonos sutarties ratifikavimo procesu? Kokių konkrečių priemonių ėmėsi Komisija sklandžiam Lisabonos sutarties ratifikavimui užtikrinti?

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Kalbant apie klausimą dėl planą D ir komunikatą „Diskutuokime apie Europą“, norėčiau pasakyti, kad laikau mūsų, valstybių narių ir kitų ES institucijų pareiga bendrauti su piliečiais visose politikos srityse ir pozicijose. Nors pagal sutartį valstybėms narėms neabejotinai tenka pagrindinė atsakomybė, Komisija turi būti taip pat pasirengusi informuoti ir paaiškinti.

Neseniai priimtu komunikatu „Diskutuokime apie Europą“ siekiama skatinti aktyvų piliečių ir sprendimus priimančių institucijų dialogą, nebūtinai tiesiogiai kalbant apie Lisabonos sutartį ar išimtinai apie ją, todėl veiksmai pagal „Diskutuokime apie Europą“ gali būti siejami su bendravimu dėl sutarties.

Sutartis yra išskiriama kaip prioritetinė tema mūsų pranešimams 2008 m. Mūsų veikla buvo decentralizuota ir diferencijuota, norint prisiderinti prie nacionalinės tikrovės kiekvienoje valstybėje narėje, o tai yra praktinis būdas pereiti į vietos lygmenį.

Mūsų atstovai bendradarbiavo su kiekvienos valstybės narės ir Parlamento informaciniais biurais, siekiant parengti nacionalinius informavimo planus, kurie galėtų patenkinti skirtingus poreikius; veikla apėmė ryšių palaikymą su nacionaliniais suinteresuotais asmenimis, žurnalistų mokymą, informacijos perdavimą ir dauginimo priemones, diskusijas su pilietine visuomene ir renginius mokyklose ir universitetuose.

Parengėme platų pagalbinės medžiagos spektrą, PowerPoint prezentacijas, kalbų elementus, klausimus – atsakymus, faktų suvestines įvairiose srityse siekiant padėti informaciją perduodantiems asmenims savo kalbas paremti faktais.

O Briuselyje, kaip žinote, Komisija taip pat atidarė interneto svetainę, skirtą sutarčiai 23 oficialiomis kalbomis, mūsų forumas internete „Diskutuokime apie Europą“ neseniai buvo paleistas iš naujo, o diskusijos dėl sutarties pasirodė viena iš populiariausių sričių sulaukusių daugelio tūkstančių atsiliepimų.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Dėkoju, Komisijos nare. Taigi kodėl „Diskutuokime apie Europą“ nepasiteisino? Airijoje didžiulis laiko tarpas skirtas daugeliui klausimų spręsti, kurie dažnai yra svarbūs, tačiau visiškai nesusiję su Lisabonos sutarties turiniu prisideda prie baimės ir sąmyšio tiek sąmoningo, tiek ne ir rimtai nukreipia dėmesį nuo teigiamo Lisabonos pranešimo. O žinios ES referendumų atveju yra svarbios. Nuo rinkėjų pasitikėjimo savo žiniomis su Lisabonos sutartimi susijusiais klausimais iš esmės priklauso sėkminga referendumo baigtis balsuojant, su sąlyga, kad apskritai atvykstama balsuoti.

Kaip nurodė profesorius Richard Sinnott, „Iš visuomenės žinių apie sutartį galime teigti, kad visuomenės nuomonei (Airijoje) artimesnė Nica 1, o ne Nica 2“. Nepaisant „Diskusijų Europai“, Komisijos nare, kadangi Komisija ir valstybės narės šiai dienai visiškai neįvykdė pareigos informuoti apie Europą, jos funkcionavimą ir supratimą apie dabartines sutartis daugiau kaip 90 % mūsų piliečių, ką mums patartumėte dėl būdų informuoti apie tų pačių sutarčių pakeitimus ir pakeitimus sutarčiai Europai norint užtikrinti būtiną žinių lygį Lisabonos sutarčiai ratifikuoti? Pareigos informuoti apie Europą neįvykdėme. Kaip galime informuoti apie Europos pakeitimus, kurių niekas nesupranta?

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Visų pirma svarbiausia – partnerystė. To atlikti iš Briuselio neįmanoma; tai neįmanoma vien Komisijos pastangomis: būtina bendradarbiauti informuojant apie bendrai priimtus sprendimus. Manau, Komisijai ir institucijoms pavesti vaidmenys skiriasi nuo pvz., ministrų, kurie turi būti Airijoje kaip ir visose kitose valstybėse narėse ir padėti, paaiškinti, išklausyti ir informuoti kas yra kas.

Manau, kad jei pirmiausia informuosime apie pakeitimus, to pakaks klausytojui prarasti. Iš patirties galiu pasakyti, kad jei informuojame aiškiai apie esminius klausimus, tuomet reikalai klojasi daug lengviau, o būtent tai ir mėgina padaryti mūsų atstovybė Airijoje: informuoti apie skirtingus esminius klausimus. Žinau, kad po viešo konkurso buvo surengta apie 20 skirtingų vietos susitikimų, kur taip pat bendravome su politikais, Airijos politikais ir siekiama skleisti informaciją bei įtraukti juos į skirtingus esminius klausimus. Galbūt to nepakanka, tačiau privalome laikytis šios krypties. Be abejonės manau, kad labai svarbu palaikyti santykius su žiniasklaida. Kartu svarbu laikytis labai konkrečių Airijoje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų vykdant diskusijas prieš referendumą, o mes taip pat stengiamės tai padaryti.

Tačiau privalome informuoti ir bendrauti su piliečiais dėl politikos sričių ir institucijų užimamos pozicijos bei tikiuosi, kad ir toliau mus lydės bendradarbiavimas.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Ar yra gauta rinkos tyrimų išvadų ir nuomonės apklausų, kurios parodytų, kokios informacijos Europos piliečiams iš tiesų reikia dėl šios Reformų Sutarties? Ar tai skiriama ir Europos politikams – pradedant vietos savivaldos ir baigiant Europos lygmeniu? Kokia informacija reikalinga ir ko ketinate imtis informavimo biuruose sostinėse, norint pagerinti siūlomą asortimentą?

  Justas Vincas Paleckis (PSE). - Ponia Komisijos nare, užsiminėte apie referendumą Airijoje, o po trijų savaičių šioje šalyje vyks labai svarbus ir net lemiamos reikšmės balsavimas. Visi gerai prisimename toje pačioje draugiškoje ES šalyje prieš 10 metų surengto referendumo dėl Nicos sutarties rezultatus.

Ko pasimokyta iš šios nelemtos patirties ir kaip reiškiamas Komisijos dalyvavimas Airijoje vykstančiose diskusijose iki referendumo?

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Dėkoju už labai aktualius klausimus. Kas žinoma apie viešąją nuomonę? Galiu paminėti Eurobarometro vykdomus nuomonės tyrimus, padedančius mums priimti sprendimus; taip pat galiu įvardinti keletą informavimo poreikių. Be to, be abejonės, kiekvienoje valstybėje narėje atliekamos skirtingos apklausos, norint išsamiau išsiaiškinti ir susieti su šalimi. Taigi manau, kad galime teigti, jog turime pakankamai gerą žinių bazę ir galime spręsti apie piliečių lūkesčius ir poreikius informavimo srityje. Be to, kiekvienoje valstybėje narėje atliekami įvairūs nuomonės tyrimai, norint detalesnių rezultatų ir susieti juos su konkrečia šalimi. Taigi, mano manymu, galima teigti, kad pakankamai gerai žinome piliečių informacijos lūkesčius ir poreikius, nors taip pat manau, kad jie gali nestipriai skirtis įvairiose valstybėse narėse.

Manau, kad viena iš Airijoje išmoktų pamokų – tai būtinybė labai plačiai įsitraukti; būtent todėl buvo įsteigtas nacionalinis forumas; manau, kad po mano ir visai neseniai įvykusio pirmininko J. M. Barroso apsilankymų mėginome įpareigoti ir išklausyti nacionalinį forumą, jo poveikius ir mėginame pasitelkę atstovybes į juos atsakyti, taip pat suprasdami, kad referendumas susijęs su išskirtine padėtimi: pvz., taip pat privalu laikytis McKenna Airijoje galiojančių teisės aktų. Tai, be abejonės, apriboja ar nustato labai griežtas vyriausybių ministrų elgesio ribas.

Kartu mums tenka bendroji pareiga dalyvauti ir informuoti; ši pareiga neatsiejama ir manau, kad būtent taip išmokome bendrauti su nacionaliniu forumu bei plačiau įtraukiant žiniasklaidą ir pirmiausia jaunimą, be to, moteris, nes mūsų patirtis rodo, kad būtent jos labai dažnai laikosi nuošaliau nuo diskusijų. Šioje srityje taip pat privalu naudotis šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis, pvz., internetu: tai dar viena išmokta pamoka dėl bendravimo internetu.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr.33, kurį pateikė Justas Vincas Paleckis (H-0301/08)

Dėl: Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovybių glaudesnio bendradarbiavimo

Komisija siekia didesnio piliečių dalyvavimo diskutuojant ES klausimais. Šių metų balandžio mėn. pradžioje Komisija paskelbė iniciatyvą „Diskutuokime apie Europą“. Ja siekiama papildomai išplėsti ES valstybių narių lygmeniu vykdomą veiklą: konsultuotis su piliečiais, dalintis informacija, žiniomis ir idėjomis apie ES ir sudaryti galimybę rinkėjams susitikti su ES pareigūnais.

Kaip teigiama, kai kuriose ES sostinėse Komisijos ir Europos Parlamento atstovybės nepakankamai bendradarbiauja informuojant ES piliečius apie įvykius ES ir supažindinant juos su ES darbotvarke, institucijomis ir valstybėmis narėmis. Komisijos ir Parlamento atstovybės dažnai veikia atskirai, dubliuoja vienas kito veiklą ir nevykdo stambių bendrų projektų.

Ar, artėjant 2009 m. Europos Parlamento rinkimams, dedama pastangų Komisijos ir Parlamento atstovybių bendradarbiavimui skirtingose šalyse pagerinti? Jei taip, kas konkrečiai bus padaryta?

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − 2008 m. yra labai svarbūs visoms institucijoms pasirengti kitąmet vyksiantiems Europos rinkimams. Mums visiems derėtų bendradarbiauti, siekiant maksimaliai padidinti rinkėjų aktyvumą 2009 m. birželio mėn. Prie šių pastangų turėtų prisidėti ir neseniai priimtu komunikatu „Diskutuokime apie Europą“ pradėtas darbas; čia skatinamas aktyvus piliečių ir sprendimus priimančių institucijų bendradarbiavimas Europos klausimais.

Tačiau Komisija ir Parlamentas ir taip glaudžiai bendradarbiauja šiose srityse – tiek Briuselyje ir mūsų atstovybių ir informacinių biurų valstybėse narėse lygmeniu. Praėjusį mėnesį mūsų tarnybos įsteigė naują darbo grupę, kurios paskirtis – maksimaliai padidinti bendrą mūsų veiklos įtaką ir siekti glaudesnio Komisijos ir Parlamento atstovybių ir informacinių biurų bendradarbiavimo. Ketiname patikslinti 2001 m. elgesio kodeksą dėl darbo santykių, kuris padės atverti naujas bendradarbiavimo galimybes ir sudarys palankesnes sąlygas bendrai naudotis audiovizualinėmis ar spaudos priežiūros priemonėmis.

Taip siekiame bendrų patalpų valstybėse narėse (vadinamųjų „ES namų“) ir 25 iš 27 valstybių narių mūsų biurai jau dalijasi tame pastate esančiomis patalpomis. Kaip žinote, šiuo metu vykdome bandomąjį projektą trijose Europos namuose Madride, Dubline ir Taline, su bendra, „Europos viešąja erdve“ vadinama erdve. Mums pavyko išplėsti savo veiklą ir kartu vykdyti kultūrinę veiklą bei rengti mokslinius ir jaunimui skirtus renginius. Jau turime pirmąjį su šiuo bandomuoju Europos viešųjų erdvių projektu susijusią ataskaitą. Ji atrodo labai teigiama, todėl darbas bus tęsiamas.

  Justas Vincas Paleckis (PSE). - Dėkoju, Komisijos nare, už išsamų ir aiškų atsakymą. Esu tikras, kad jūs – optimistė iš prigimties. Kita vertus, jūsų pareigos Komisijoje taip pat reikalauja optimizmo. Esu tikras, kad tikitės Lisabonos sutarties ratifikavimo visose šalyse dar šiais metais.

Norėčiau paklausti, kuo, jūsų manymu, skirtųsi rinkimų kampanija per 2004 m. Europos Parlamento rinkimus ir per rinkimus kitais metais, atsižvelgiant į tai, kad jie veikiausiai vyks jau ratifikavus Lisabonos sutartį?

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Kalbėsiu tiesiai šviesiai. Manau, taip pat reikalingas gerokai didesnis Komisijos indėlis, mūsų atstovybių pastangomis mobilizuojant rinkėjus, siekiant užtikrinti didesnį jų aktyvumą. Atsarga gėdos nedaro. Manau, visi turime išreikšti norą, kad Europos piliečiai įgyvendintų savo balso teisę, ir būtent taip ketiname kalbėtis su valstybėmis narėmis – pasitelkiant partnerystę, neužimant politinės pozicijos, bet paprasčiausiai siekiant mobilizuoti rinkėjus.

Šiuo metu kaip tik nagrinėjame galimybes tam padaryti – kartu su Europos Parlamentu, ir pasitelkę Tarpinstitucinę informacijos ir ryšių grupę. Parlamentas jau pateikė tinkamai parengtą ir detalų EP rinkimų planą, prie kurio ketiname kaip įmanoma geriau prisidėti, pasitelkiant turimas priemones, pirmiausia – mūsų atstovybes. Kartu su Parlamentu galime užtikrinti didesnį rinkėjų aktyvumą.

  Margarita Starkevičiūtė (ALDE). – (LT) Aš norėčiau pasakyti, kad informavimo kampanijoje labai svarbu, kad medžiaga būtų paruošta visomis ES kalbomis. Ir labai tikėčiau…

– Kalbėsiu angliškai. Galbūt manęs negirdite, nes, kaip matau, Komisijos narė užsiėmusi.

Tiesiog norėčiau pasakyti, kad Lietuvoje, kuriai atstovauju, gauti informaciją sudėtinga. Paskambinus nemokamu telefono numeriu „Europe Direct“ ir ko nors paklausus lietuvių kalba, jums nurodys pusvalandį palaukti. Net ir Parlamento lankytojų biure sunku gauti knygų lietuvių kalba, nes lankstinukai prieinami tik pagrindinėmis kalbomis.

Žinoma, suprantu, kad egzistuoja didžiulė vertimo žodžiu ir finansinė problema, tačiau veikiausiai esate nustatę tam tikrus prioritetus. Ar galėtumėte patikrinti, kaip veikia Europe Direct centrai skirtingomis kalbomis, ką, pvz., daro Komisijos narė M. Kuneva?

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Manau, padėtis pakankamai aiški – piliečiai paprastai įsiklauso ir išgirsta tai, kas sakoma jiems tiesiogiai. Šiandien surengėme diskusiją dėl Europos miestų gidų, tačiau Taryba prisidėjo labai nestipriai ir, mano manymu, būtina aiškiau informuoti žmones apie tai, kas daroma Europos Sąjungoje, ir kad mes čia susirinkę dėl jų, o ne vien apie juos pakalbėti.

Man labiau patiktų, jei Parlamentui būtų atstovaujama valstybių narių lygmeniu ir jų, o ne Komisijos iniciatyva, tačiau be abejonės tai išsakysiu, ir paprašyčiau gerbti ir atsargiai vertinti ratifikavimo procesą Airijoje. Gyvename neramiais laikais, o iš PPO gaunamos žinios mums ne itin padeda. Manau, turime daugiau dėmesio skirti tam, kas iš tiesų kelia mūsų rinkėjų susirūpinimą.

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja − Na, žinoma, tenka nuolat dėti pastangas siekiant užtikrinti galimybę teikti informaciją – įskaitant vertimą žodžiu ir raštu į visas 23 oficialias kalbas. Kartais nepavyksta to visiškai pasiekti pvz., dėl vertėjų žodžiu trūkumo, ar dėl kol kas ne viso darbuotojų kolektyvo šiam prašymui patenkinti, tačiau jūsų pastabą šiuo klausimu pasižymėsiu ir ją išnagrinėsime.

Ketinu netrukus atvykti į Lietuvą ir esu tikra, kad apie tai daugiau sužinosiu, tačiau tai nesusiję su Komisijos valios trūkumu. Bet koks informavimas prasideda nuo galimybės bendrauti, tikiuosi, gimtąja kalba ir galimybės suprasti, kad sakoma, irgi gimtąja kalba. Todėl ketiname ir toliau siekti užtikrinti, kad tam būtų skirti reikiami ištekliai ir todėl visiškai gerbiu jūsų klausimą ir laikau jį labai rimtu.

Kitas klausimas – neabejotinai pastaba; neginčytina, kad turime pradėti nuo savo piliečių. Privalu atsakyti į jų turimus klausimus ir iš tiesų piliečiai labai retai pradeda klausimu dėl sutarties nuostatų ar pakeitimo. Pirmiausia paprastai klausiama: „kas daroma migracijos srityje? Kas daroma klimato kaitos srityje? Kaip kovojama su tarptautinėmis problemomis ir kaip jos sprendžiamos?“

Būtent taip ir turime atsakyti, be to, kalbėdami kasdienine kalba. Manau, tam padėjo (čia dalis nuopelno tenka ir man) tai, kad pradėjome rengti šių piliečių santraukas teikiant visus parengtus pasiūlymus. Be to, ir mūsų darbinėje programoje įtraukiama piliečių santrauka, o tai, mano manymu, labai naudinga, todėl ketiname to laikytis ir ateityje.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr.34, kurį pateikė Stavros Arnaoutakis (H-0316/08)

Dėl: Europos Komisijos D plano (demokratija, dialogas ir diskusijos) ir iniciatyvos „Diskutuokime apie Europą“

2005 m. Komisijos D planas (demokratija, dialogas ir diskusijos) buvo atsakas į ES „apmąstymų laikotarpį“ po neigiamai pasibaigusių referendumų dėl Konstitucijos. Ar, praėjus dviem su puse metų, Komisija iš tiesų pasiekusi plano tikslų? Jei ne, kodėl? Kokios tam kliūtys? Ar Komisija gali, kalbant apie neseniai priimtą Komisijos komunikatą dėl projekto „Diskutuokime apie Europą“ (2008 m. balandžio mėn.), kuriuo siekiama piliečius priartinti prie Sąjungos ir jos institucijų, smulkiau apibūdinti tinkamas išlaidas, valstybėms narėms ir organizacijai prieinamas lėšas ir naudos gavėjus, vykdysiančius visos Europos konsultacijų projektus su piliečiais? Kaip ketinama numatyti ES institucijų tarpusavio, pirmiausia – su Europos Parlamentu, bendradarbiavimo pagrindą? Kaip ketinama prisidėti prie elektroninių tinklų, kuriuose dalyvaus EP nariai ir nacionalinių ir regioninių parlamentų nariai? Kaip valstybių narių sostinėse ketinama sukurti viešąsias erdves? Kaip siekiama aktyvesnio vaidmens vietos lygmeniu?

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Mano nuomone, D planas buvo labai svarbus išbandant naujus pilietinės visuomenės organizavimo metodus siekiant įtraukti kuo platesnį piliečių ratą Europos ateičiai aptarti.

Tokiu būdu gavome nematytų konsultavimosi pavyzdžių, pakvietus visų valstybių narių atsitiktinai atrinktus piliečius kartu susėsti ir aptarti Europos Sąjungos darbotvarkę. Ši patirtis buvo labai įdomi. Viena iš svarbiausių šios patirties dovanotų pamokų – tai, kad reikalinga stiprinti piliečių ir ES sprendimus priimančių institucijų bendradarbiavimą, nes jei jau pažadame geriau įsiklausyti, ką darome, kai išgirstame atsakymą? Būtent tai jie ir nori žinoti.

Nusprendėme pratęsti D planą iki artimiausių Europos Parlamento rinkimų kitų metų birželio mėn. Šis naujas etapas pavadintas „Diskutuokime apie Europą“. Tam skyrėme 7,2 mln. EUR, iš kurių – 2 mln. EUR tarptautiniams projektams bendrai finansuoti, o 5,2 mln. EUR – decentralizuotiems konkursams ir veiksmams, kuriais prisidedama prie atstovybių administruojamų vietos konkursų, bendrai finansuoti.

Iš anksto dėl pinigų sumos konkrečiai valstybei narei ar dėl šių visos Europos konsultavimo projektų naudos gavėjų nėra sprendžiama. Tai priklauso nuo prašymų pateikti pasiūlymus, kuriuos Komisija šiuo metu įgyvendina centralizuotai ir per atstovybes, rezultatų.

Manome, kad iniciatyva „Diskutuokime apie Europą“ taip pat turėtų būti efektyvus tarpinstitucinio bendradarbiavimo pagrindas. Vienas iš modelių buvo baigiamoji pirmajame D plano etape gruodžio mėn. surengta konferencija. Joje dalyvavo ne tik Parlamentas, Komisija, bet ir regionų bei Europos ekonominis ir socialinis komitetai. Manau, tai buvo proga papildomai aptarti konkrečius piliečiams susirūpinimą keliančius dalykus, o toks bendradarbiavimas turėtų tapti taisykle iniciatyvos „Diskutuokime apie Europą“ pagrindu bei nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu.

Taip pat tikimės, kad pavyks daug labiau į šią vietos ir regioninę veiklą įtraukti Europos Parlamento narius. Ką tik šią, vadinamąją IGI grupę informavau apie Parlamento prašymą dalyvauti bandomajame informaciniame tinkle. Parengėme ir ketiname Europos Parlamentui labai greitai pateikti mūsų projekto rezultatus: kaip pasirengti šiam tinklui ir kaip sujungti nacionalinius ir Europos Parlamento narius; taip pat tikimės pakviesti žurnalistus dalyvauti diskusijose Europos klausimais.

Jau užsiminiau apie viešąją sritį, Europos viešųjų erdvių bandomąjį projektą. Tais pačiais pagrindais galime tęsti ir D planą, mokydamiesi iš iki šiol įgytos patirties ir įtraukti piliečius į daugelį, tikėtiną – nuolatinio pobūdžio projektų ir modelių bei užtikrinti tokiu būdu įtraukti ir sprendimus priimančias institucijas kartu su Europos piliečiais.

  Stavros Arnaoutakis (PSE). – (EL) Ponia pirmininke, Komisijos nare, visiems mums kelia keblumų Europos atkirtimas nuo paprastų žmonių. Nepaisant Komisijos ir EP narių dedamų gausių pastangų, aiškiai matyti, kad informacija paprastų piliečių nepasiekia.

Norėčiau paklausti, kurios agentūros ketina priartinti piliečius prie Europos kaip numatyta iniciatyvos „Diskutuokime apie Europą“ plane?

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Viena iš reikalingų naujų iniciatyvų – Europos politikos kultūra, kurią, kaip žinote, mes pateikėme. Parlamentas pritarė jai ir poreikiui dalyvauti formuojant šių diskusijų politinį pagrindą. Tai susiję su būtinybe šį klausimą įtraukti į nuolatines politines visų lygių diskusijas: ES klausimus būtina geriau integruoti. Manau, kad prie to teigiamai prisidės ir ši iniciatyva, kurioje numatomi Europos politiniai pagrindai.

Mano manymu, tam reikėtų pasitelkti žiniasklaidą, užtikrinti, kad apie ES reikalus informuotų Europos žiniasklaida ir audiovizualinę strategiją, nes tai mums padės geriau pristatyti Europos klausimus žiniasklaidos pranešimuose visoje Europoje.

Taip pat, manau, privalome pasirūpinti susitikimų vietomis ir viešosiomis erdvėmis; šioje srityje taip pat įgyvendinama keletas bandomųjų projektų. Šiais tarptautiniais, konsultuojantis su piliečiais vykdomais projektais, manau, galėtume pasimokyti bei įgauti naudingos patirties, kurią, tikiuosi, galėsime praktiškai įgyvendinti atėjus tinkamam laikui.

Tačiau visais šiais kanalais reikia naudotis vienu metu, nes tik taip pavyks įtraukti, o ne atkirsti piliečius: juos išklausyti, jiems paaiškinti ir patarti dėl mūsų veiklos ES lygmeniu.

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). – (EL) Ponia pirmininke, prieš 1992 m. priimant Vidaus rinkos programą, B. Cecchini pateikė pranešimą dėl išlaidų nepritarus Europos idėjai.

Ar Europos Komisija ketina parengti konkretų pranešimą dėl išlaidų ir neratifikavus Lisabonos sutarties atveju? Kiek Europai kainuos nepavykęs bandymas ratifikuoti Lisabonos sutartį?

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Visuomet sunkiausia yra pasakyti, kas nutiktų ką nors atlikus ar neatlikus. Norėtume aktyviai pateikti mūsų numatomą naudą pateisinančią naują sutartį. Kaip galime dirbti efektyviau? Iš Komisijos pusės mėginta nustatyti ir formuluoti klausimus ir atsakymus, įvairią kontekstinę medžiagą ir internete pateiktą medžiagą, kad galėtume aktyviai pagrįsti naujos sutarties poreikį ir spręstinas problemas.

Tai buvo pradinis Komisijos atskaitos taškas, kaip ir pastangos paaiškinti nepavykusių bandymų pasiekti susitarimą kainą, nes tai, manau, irgi turės įtakos piliečių pasitikėjimui ir nuomonei ar mes iš tiesų pajėgūs spręsti sudėtingas problemas ir atsiliepti į mūsų laukiančius iššūkius.

  Pirmininkė. − Į klausimus nuo 35 iki 39 bus atsakyta raštu.

Klausimas Nr.40, kurį pateikė Manuel Medina Ortega (H-0268/08)

Dėl: Sporto federacijų taikomų konkurencijos apribojimų.

Ar Komisija, atsižvelgiant į atskirų ES šalių sporto federacijų siekį nustatyti taisykles savo nariams, kuriomis ribojamos sportininkų, sporto ir moterų galimybės sudaryti sutartis ir įgyvendinti laisvo judėjimo teisę (taigi aiškiai pažeisti ES teisę), nagrinėjo šios praktikos pasekmes laisvos konkurencijos aspektu?

  Neelie Kroes, Komisijos narė. − Gausioje Bendrijos teismų praktikoje patvirtinta tai, kad EB taisyklės taikytinos sporto sektoriui.

Pvz., sprendimuose Walrave ir Donà bylose Europos Teisingumo Teismas patvirtino, kad teisės aktai, pagrįsti pilietybe, kuriais ribojamas sportininkų mobilumas, prieštarauja laisvo asmenų judėjimo principui.

Teismas sprendime Bosman byloje nagrinėjo dvejopus apribojimus ir nustatė, kad šie nėra suderinami su laisvu asmenų judėjimu. Pirma, sprendimu uždraudžiama diskriminavimo pilietybės pagrindu UEFA taisyklė, kuria apribotas ES valstybių narių užsienio žaidėjų skaičius, kuriam leidžiama dalyvauti nacionaliniuose futbolo čempionatuose.

Antra, sprendime pasmerkta FIFA taisyklė dėl perleidimo, pagal kurią reikalaujama apmokėti perkėlimo mokestį perleidžiant ES žaidėjus – ES valstybių narių piliečius, kaip kliūtis laisvam asmenų judėjimui.

Bylose Piau ir Meca Medina buvo priimti pirmieji Teismo sprendimai dėl EB konkurencijos taisyklių taikymo šiam sektoriui. Nuo tada Komisija laikėsi šioje Teismų praktikoje įtvirtinto metodinio požiūrio vertinant, ar sporto federacijos ar asociacijos priimta taisyklė pažeidžia 81 ir 82 straipsnius. Todėl bet kokia sporto taisyklė, kuri gali apriboti konkurenciją, vertintina kiekvienu konkrečiu atveju, norint nustatyti, ar ja siekiama teisėtų tikslų.

Kartu Komisija privalo įsitikinti, kad šios taisyklės konkurenciją ribojantis poveikis yra būtinas siekiant jos tikslo ir yra jam proporcingas.

Komisija išnagrinėjo tarptautinio futbolo žaidėjų perkėlimo klausimą tiriant FIFA taisyklių dėl mokesčių už sutartis sudariusių žaidėjų perkėlimo teisėtumą. Tyrimas nutrauktas 2002 m., FIFA įsipareigojus pakeisti perkėlimo taisykles pagal tam tikrus principus, kuriais siekiama perkėlimą palengvinti.

Be to, klausimai, pvz., laisvas sportininkų judėjimas taip pat išsamiai aptarti 2007 m. liepos 11 d. priimtoje Komisijos Baltojoje knygoje dėl sporto, pirmiausia prie jos pridedamame dokumente „ES ir sportas: aplinkybės ir kontekstas“.

Komisija kartu teisės aktų paketu priėmė ir Pierre de Coubertin veiksmų planą, kuriame pasisakoma už poreikį imtis su sportu susijusių veiksmų ES lygmeniu ir pateikiama daugelis pasiūlymų, kuriuose Komisija galėtų įgyvendinti ir (ar) paremti daugelyje sporto sričių.

Viena šių sričių susijusi su laisvu asmenų judėjimu; ja siekiama kovoti su diskriminacija dėl pilietybės visose sporto šakose. Šio tikslo tikimasi pasiekti politiniu dialogu, rekomendacijomis, struktūriniu dialogu su suinteresuotais asmenimis ir esant reikalui pažeidimo procedūra, kurią Komisija pradėtų prieš valstybes nares.

Be to, Komisija taiko EB konkurencijos taisykles ir sporto organizacijoms, jei šios organizacijos nustato ūkinę veiklą. Šiuo atveju Komisija atsižvelgia į sporto šakos specifiką.

  Manuel Medina Ortega (PSE). - (ES) Ponia pirmininke, nuoširdžiai dėkoju Komisijos nariui už išsamų ir labai nuoseklų atsakymą į mano klausimą.

Trumpai kalbant, norėčiau pateikti papildomą pastabą dėl Komisijos nario pateikto paaiškinimo ir pasakyti, kad šiuo metu Komisija neplanuoja priimti teisinių priemonių, nes, jos manymu, pakanka ir galiojančių teisės aktų, įskaitant Sutartį ir teismų praktiką, todėl Komisija planuoja dirbti neoficialių susitikimų su federacijomis, elgesio kodeksų ir pan. forma.

Komisija nemano, jog šiuo metu papildomos priemonės būtinos, todėl pakanka taikyti galiojančius teisės aktus.

  Neelie Kroes, Komisijos narė. − Tai tiesa. Europos Teisingumo Teismas (o gerbiamasis Parlamento narys jau suprato, kuria linkme suku) sprendime Meca Medina byloje nusprendė, kad taisyklių sporto srityje suderinamumas su EB konkurencijos teise negali būti vertinamas paskelbiant, kad tam tikroms taisyklių kategorijoms a priori taikoma išimtis iš EB konkurencijos teisės. Todėl Komisija turės ir toliau taikyti konkurencijos taisykles kiekvienu konkrečiu atveju sprendimą pagrindžiant savo priimtais sprendimais ir dabartine teismų praktika.

Galiausiai sprendimas Meca Medina byloje yra aiškus metodinis pagrindas šioje srityje. Todėl norint įvertinti, ar taisyklė pažeidė EB konkurencijos taisykles, jos poveikis turi būti proporcingas teisėtiems ir tikriems siekiamiems sporto interesams, taigi šis proporcingumo bandymas gali būti taikomas tik atskirais atvejais.

  Manolis Mavrommatis (PPE-DE). – (EL) Ponia pirmininke, Komisijos nary, visose valstybėse narėse nacionalinės sporto federacijos, pirmiausia – futbolo federacijos labai garsiai reiškia nusiskundimus pagal tarptautinių sporto federacijų (FIFA, UEFA ir pan.) įstatus, kai tik vyriausybės imasi tirti jų veiklą. Pripažįstame šių federacijų nepriklausomybę, tačiau ar ES atstovai sutinka su įstatais, kurie pažeidžia ir kurie laikomi aukštesnės galios nei nacionaliniai teisės aktai ir šalies konstitucija?

  Richard Corbett (PSE). - Ar Komisija sutinka, kad UEFA vietos lygmeniu išugdytų žaidėjų schema suderinama su Sutartimi? Ja futbolo klubai skatinami dalį savo komandų formuoti iš žaidėjų, atėjusių iš jų jaunių komandų ir jaunių akademijų, nesiejant šio klausimo su pilietybe, ir todėl, priešingai nei FIFA schema 5+6 (pagrįsta pilietybe, tad aiškiai neteisėta), UEFA schema yra proporcinga, teisėta, todėl dėl jos klubai bus priversti investuoti į savo jaunųjų žaidėjų mokymą ir nebegalės paprasčiausiai remtis savo finansine galia tarptautinėje perkeliamų žaidėjų rinkoje.

  Neelie Kroes, Komisijos narė. − Pamėginsiu šiuos du klausimus sujungti, nes jie aiškiai pagrįsti tuo pačiu mąstymo metodu, kuriuo siekiama kovoti su diskriminacija dėl pilietybės visose sporto šakose. Manau, kad tai svarbiausia, tai – principinė nuostata. Šio tikslo siektina politiniu dialogu, rekomendacijomis, struktūriniu dialogu su suinteresuotais asmenimis ir, esant reikalui, pasitelkus pažeidimų procedūrą.

Todėl, manau, būtina atsižvelgti į šią konkurencijos eilutę, kuri, kaip paaiškinau anksčiau, yra pakankamai aiški, todėl nekritikuotina kitais mąstymo būdais.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr.41, kurį pateikė Giovanna Corda (H-0269/08)

Dėl: kylančių kainų ir konkurencijos

Paskutiniais mėnesiais kainos, pirmiausia – maisto produktų, smarkiai pakilo daugelyje valstybių narių, o tai smarkiai sumažino Europos gyventojų perkamąją galią. Daugelis stebėtojų nurodė, kad, be kylančių žaliavų kainų, kalbėtina apie pernelyg didelius antkainius platinimo grandyje ir galimus laisvos konkurencijos pažeidimus.

Ar Komisija gali nurodyti konkrečius rodiklius, leidžiančius spėti apie sprogimą tam tikrose vartojimo kainų kategorijose, ir ar paskutiniu metu imtasi platinimo grandies tyrimų, siejamų su staigiu kainų kilimu kai kuriose valstybėse narėse?

  Neelie Kroes, Komisijos narė. − Be abejonės, Komisijai neseniai prasidėjęs maisto ir maisto produktų didmeninių ir mažmeninių kainų augimas kelia susirūpinimą. Tai reikšminga Europos gyventojams ir dar svarbiau – milijardams kitų planetos gyventojų.

Faktiškai ES maisto kainų infliacija padidėjo paskutiniame 2007 m. ketvirtyje. Iš pastebėtų vartotojų lygio kainų augimo matyti neseniai įvykę produkto vertės, kainos ir pelno maisto tiekimo grandinėje pokyčiai. Pažymėtina, kad svarbiausių žemės ūkio plataus vartojimo prekių žaliavų kainos kilo jau septynis mėnesius ir nuolat viršydavo rekordinį lygį. Šie pokyčiai pirmiausia kilo iš struktūrinių veiksnių visumos: nuolatinės pasaulinės maisto paklausos augimo, biokuro rinkos atsiradimo (tik labai nedidele dalimi) ir kitų labiau trumpalaikio pobūdžio veiksnių, pvz., nepalankių klimato sąlygų, sukėlusių kviečių gamybos daugelyje ES valstybių narių 2007 m. lygio sumažėjimą ir ribojamą eksporto politiką kai kurių pagrindinių pasaulinės rinkos tiekėjų atveju ir apskritai didėjantis investicinių fondų dalyvavimas žemės ūkio plataus vartojimo prekių rinkose.

Tačiau pabrėžtina, kad žaliavų kainos nėra griežtai proporcingos maisto kainų daliai pirmiausia labiau apdorojamo maisto atveju. Todėl prie maisto kainų augimo Europos Sąjungoje taip pat prisidėjo kai kurios pardavimo kainos sudėtinės dalys, o man šiuo požiūriu į galvą pirmiausia ateina energetikai ir darbo jėgai tenkanti marža. Pabrėžtina, kad šis kainų augimas nebūtinai susijęs su netinkamu konkurencijos taisyklių taikymu. Kaip gerbiamajam Parlamento nariui žinoma, EB konkurencijos politika pirmiausia siekiama geresnio rinkų funkcionavimo ES vartotojų naudai.

Kaip paminėta keliuose atsakymuose į neseniai pateiktus Parlamento narių klausimus, Komisija su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis, kurios sudaro Europos konkurencijos tinklą, stebi rinkas, norint užkirsti kelią ir sankcionuoti konkurencijos iškraipymą, jei šiais iškraipymais galima pakenkti vartotojams. Komisija imasi veiksmų tik tada, jei ji gali tai padaryti geriau nei nacionalinės konkurencijos institucijos. Pastarosios veikia pirmiausia, tačiau joms neturint atitinkamos galimybės įstojame mes. Faktiškai, atsižvelgiant į tai, kad mažmeninės prekybos sektoriaus klausimai dažniausiai yra nacionalinio pobūdžio, valstybės narės turi galimybę juos spręsti.

Tačiau Komisija norėtų pakartoti, kad atsiradus konkrečių konkurencijos taisyklių pažeidimų teisiniams ir ekonominiams įrodymams, mes nedelsiant imtumėmės veiksmų. Be abejonės, svarbu atsižvelgti į visus svarbius šioms rinkoms turinčius įtakos veiksnius, ir Komisija ir toliau ketina stebėti vartotojų kainas, koncentraciją mažmeninės prekybos srityje ir įtarimus konkurenciją pažeidžiančiu elgesiu. Komisijos manymu rinkos priežiūra yra labai svarbi užduotis. Komisija pagal vieningos rinkos peržiūrą ketina analizuoti galimas mažmeninės prekybos paslaugų tinkamo veikimo sutrikimus vertinant tiek iš vartotojų, tiek ir tiekėjų perspektyvos. Vartotojų kainų lygiai ir skirtumai atskirose valstybėse narėse taip pat aptariami metinėje vartotojų rinkų rezultatų suvestinės ataskaitoje. Kaip žinote, pirmasis leidimas rezultatų suvestinės leidimas išleistas 2008 m. pradžioje, todėl įvertinimas bus atliktas anksti.

Kainos yra vienos svarbiausių tikrinimo rodiklių. Kai kurie kainų skirtumai pirmiausia prekių ir paslaugų atveju gali būti aiškiai susiję su skirtingų valstybių narių pajamų skirtumu. Tačiau ypač dideli valstybių narių skirtumai gali rodyti būtinybę atlikti tolesnį tyrimą. Taip pat Komisija ketina imtis ir rinkos galios paskirstymo sektoriuje klausimo pasitelkus aukšto lygio grupę dėl žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumo. Šią iniciatyvą Komisija ketina pradėti norint ištirti maisto pramonę, kuriai paskutiniais metais iškilo nauji pavojai ir iššūkiai verčiantys abejoti sektoriaus konkurencingumu.

Be to, Komisija artimiausiu metu planuoja oficialiai perduoti atsakymą į rašytinę Europos Parlamento deklaraciją dėl stambiųjų prekybos centrų ES piktnaudžiavimo galia tyrimo ir atsakomųjų priemonių. Be kita ko Komisijos atsakyme taip pat ketinama pateikti tam tikrus paaiškinimus su pirkėjų galia susijusiais klausimais.

  Giovanna Corda (PSE). – (FR) Kaip žinote, šį rytą Prancūzijos ir Vokietijos vartotojų reikalų ministrai susitiko Kehl mieste šių dviejų šalių kainų skirtumams aptarti. Šie neatitikimai kai kurių plačiai vartojamų produktų atveju gali siekti iki 30 %.

Be kita ko, ministrų susitikime užsiminta apie mažmeninės prekybos struktūrų skirtumus, visų pirma – netobulą konkurenciją kai kuriose šalyse. Dėl interneto prekybos vartotojai turėtų įgyti galimybę pasinaudoti šiais skirtumais, jei pirktų iš palankiausių šalių. Tačiau užsakymas paštu internete kartais sukelia sunkumų. Pvz., Prancūzijos gyventojai negali pirkti iš kai kurių Vokietijos interneto svetainių.

Ar ketinama imtis atitinkamų priemonių, kad Europos vidaus rinka iš tiesų taptų realybe?

  Neelie Kroes, Komisijos narė. − Man puikiai žinoma apie jūsų klausimo ir siekio įgyvendinti vieningą rinką svarbą. Visiškai užtikrinu jus, kad Komisija padarys visa, kas įmanoma, kad vieninga rinka būtų iš tiesų įgyvendinta taip pat ir mažmeninės prekybos srityje.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Iš jūsų pasisakymo supratau, kad Konkurencijos direktoratas bendradarbiauja su valstybių narių konkurencijos tarnybomis. Tačiau mes kaip piliečiai matome, kad vyksta kažkokie susitarimai, kainos kyla staiga vienu metu visoje šalyje, o konkurencijos tarnyba neranda jokių pažeidimų. Kokia jūsų patirtis, ar nepakanka kvalifikacijos nacionalinėse valstybėse, ar esama tam tikrų piktnaudžiavimų?

  Neelie Kroes, Komisijos narė. − Kol kas į šį klausimą atsakau kategorišku ne, tačiau mums, be abejonės, žinoma jo svarba, ir ne tik, kalbant apie vykdomą stebėjimą. Kol kas šį klausimą įtraukėme į Europos konkurencijos tinklo programą ir šiuo metu renkame informaciją iš visų valstybių narių, kurios patyrė (o kurios tik mėgina nustatyti), kas mažmeninės prekybos srityje veikia netinkamai. Prancūzijoje, Vokietijoje, JK, Belgijoje į šiandieninę padėtį žvelgiama skirtingai.

Kol kas nėra pagrindo teigti, kad kartelis egzistuoja. Vos tik apie jį sužinoję imtumėmės veiksmų, tačiau jus užtikrinu, kad kol kas padėtis nėra tokia bloga, nes nacionalinės konkurencijos institucijos aktyviai dirba ir stebi visą padėtį šiame sektoriuje.

  Pirmininkė. − Į klausimus nuo 35 iki 39 bus atsakyta raštu.

Klausimas Nr.44, kurį pateikė Bernd Posselt (H-0286/08)

Dėl: Stojimo derybų su Kroatija

Ar, Komisijos manymu, stojimo derybas su Kroatija galima pabaigti iki metų pabaigos? Koks tikslus likusių metų planas?

Klausimas Nr.45, kurį pateikė Brian Crowley (H-0308/08)

Dėl: Kroatijos stojimo į Europos Sąjungą proceso pažangos

Ar Europos Komisija gali padaryti pareiškimą ir apžvelgti įvykių Kroatijai pateikus prašymą įstoti į Europos Sąjungą eigą?

Klausimas Nr.46, kurį pateikė Michl Ebner (H-0315/08)

Dėl: Stojimo derybų su Kroatija pabaigos

Kroatija nuo stojimo derybų pradžios jau padarė didelę pažangą, todėl buvo pradėta daugelis derybų skyrių, ir jai netrukus veikiausiai pavyks įgyvendinti gaires tolesniems skyriams pradėti ir baigti. Svarbiausia, paminėtini teigiami pokyčiai derinant Kroatijos teisę su ES standartais, užtikrinant mažumų apsaugą ir dedant pastangas teisminei reformai įgyvendinti. Be to, Kroatija, neseniai nusprendusi neįvesti ekologinės ir žvejybos apsaugos zonos, pasirengė spartesnei pažangai stojimo derybose. Šie sveikintini pokyčiai pripažįstami 2007 m. Parlamento pranešime dėl Kroatijos pažangos; dokumento 31 ir 32 straipsniuose ES, pirmiausia – Komisija, raginama teikti Kroatijai didesnę paramą.

Kaip Komisija ketina padidinti teikiamą paramą? Ar Komisija, Kroatijai atitinkant reikiamus kriterijus, 2008 m. rudenį pateiks laikinąjį planą deryboms užbaigti 2009 m.?

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, B. Posselt, B. Crowley ir M. Ebner klausė dėl stojimo derybų su Kroatija būklės, todėl atsakysiu jiems visiems kartu.

Apskritai derybos su Kroatija vyksta sparčiai. Iki šiol derybos pradėtos 18 iš 35 skyrių, o du skyriai jau baigti. Dėl gairių atidarymo, kol kas nustatyta 11 gairių komplektų. Komisijos vertinimu, septyniais iš 11 atvejų gairės įvertintos teigiamai. Šiuo atveju dėl mūsų rekomendacijų šiuo metu Taryboje tariasi valstybės narės arba rengiamasi derybinėms pozicijoms. Likusiuose, pvz., konkurencijos politikos, viešųjų pirkimų skyriuose Sąjunga dar 2006 m. pirmąjį pusmetį, taigi jau prieš dvejus metus nustatė pradines gaires. Tačiau Kroatija nepakankamai sparčiai įgyvendino priemones šioms pradinėms gairėms įgyvendinti.

Kroatija šiuo metu siekė pradėti derybas dėl teismų ir pagrindinių teisių skyriaus, o šioje srityje yra nemažai iššūkių, pvz., teismų reforma, kova su korupcija ir pabėgėlių grąžinimas.

Nors Kroatija nemažai pasiekė 16 skyrių, kuriuose gairės beveik įgyvendintos, ši šalis kol kas nėra pakankamai pasiekusi, norint užbaigti visus 16 skyrių. Atsižvelgiant į likusias Kroatijos įgyvendintinas sąlygas būtų neprotinga tikėtis, kad stojimo derybos būtų baigtos dar 2008 m. Tačiau apskritai Kroatija pasiekė didelės pažangos, todėl 2008 m. galėtų būti lemiami Kroatijos ir ES stojimo deryboms. Jei ši šalis įvykdys daugelį sąlygų, Komisija šio rudens plėtros pakete pateiks indikatyvų planą ar sąlyginį planą kitoms techninėms deryboms užbaigti 2009 m.

Kroatija pirmiausia turėtų visas gaires pradėti dar šių metų birželio mėn., t. y. po mėnesio. Antra, Kroatija privalo vykdyti visus stabilizavimo ir stojimo susitarimu numatytus įsipareigojimus bei toliau laikytis bendrų stabilizavimo ir stojimo proceso sąlygų. Trečia, Kroatija privalo nedelsiant įgyvendinti geresnį ES finansinės paramos pagal PHARE ir IPA programas valdymą.

Komisijos pirmininkas ketina ir toliau teikti didelę finansinę ir techninę paramą Kroatijai siekiant padėti šaliai įvykdyti ES narystės reikalavimus. Jei Kroatija pasieks pakankamos pažangos pradedant ir baigiant gairių įgyvendinimą, Komisija parengs ir tinkamu metu pateiks reikiamas rekomendacijas valstybėms narėms dėl jų pozicijos tarpvyriausybinėje konferencijoje. Taigi, trumpai tariant, galiausiai Kroatijos pažangos siekiant narystės Europos Sąjungoje sparta priklausys nuo šalies gebėjimo įvykdyti visas reikiamas sąlygas. Taigi, esame pasirengę bendradarbiauti ir žengti į priekį atsižvelgiant į pačios Kroatijos pasiekimus.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Komisijos nary, jums mano pozicija žinoma: jei būtų įgyvendintas teisingumas, Kroatija būtų tapusi nare jau seniai.

Tačiau šiuo atveju reiškiu ne savo asmeninę, bet Parlamento nuomonę. Kaip nurodė Parlamentas, derybos turėtų būti baigtos ne vėliau kaip 2009 m. Per prieš kelias savaites Kroatijoje įvykusį jungtinio parlamentinio komiteto susitikimą buvo pasakyta, kad visi skyriai turi būti pradėti pirmininkaujant Slovėnijai ir baigti pirmininkaujant Prancūzijai arba vėliausiai – Čekijai. Ar Komisijos manymu šis planas yra realus ir ką ji daro įvykiams paspartinti?

  Brian Crowley (UEN). - Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui už jo atsakymą.

Norėčiau atkreipti dėmesį į du momentus. Visų pirma dėl teisminio ir pagrindinių teisių skyriaus, kur, atrodo, esama daug derybinių sunkumų: kaip galime padėti Kroatijai siekti pažangos?

Antra, dėl PHARE programos lėšų paskirstymo ir valdymo: kokius didžiausius trūkumus privalo pašalinti Kroatijos finansinio valdymo sistema?

Trečia, grįžtant prie mano kolegos Bernd Posselt pasisakymo, buome įsitikinę, kad buvo susitarta šį klausimą išspręsti labai greitai. Tačiau jei šiuo metu dar nepradėta 17 derybų skyrių, kaip galima veikti planuota sparta?

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Dėkoju už šiuos svarbius papildomus klausimus. Komisija bendradarbiauja su Kroatija, kaip ir bet kuria kita šalimi kandidate, siekiant laikytis Tarybos ir valstybių narių vienbalsiai priimtos derybų programos.

Privalome stebėti pažangą pagal pakankamai naują metodiką parengtą ir priimtą 2006 m. pabaigoje (dėl labai tvirtos Parlamento paramos), norint pagerinti stojimo į ES proceso kokybę. Vadinasi, šaliai esant pajėgiai pradėti derybas vienose gairėse ir jas užbaigti, ji laikoma įrodžiusia pakankamą pažangą atitinkamoje srityje.

Pateiksiu jums konkretų pavyzdį: Kroatijos laivų statybos sektorius. Tikimės, kad Kroatija parengs labai konkrečią viso sektoriaus restruktūrizavimo strategiją, kurioje bus aptariamos ir visos atitinkamos šio sektoriaus atskiros laivų statyklos.

Visai neseniai įvyko Kroatijos ministro pirmininko pavaduotojo ir mano kolegės Neelie Kroes, Europos Komisijos narės konkurencijos srityje susitikimas, siekiant aptarti padėtį šioje srityje. Šiuo metu laukiame kiek didesnių Kroatijos valdžios institucijų pastangų, kurios parodytų, jog Kroatija bus pajėgi tinkamai restruktūrizuoti savo laivų statybos sektorių ir mes galėsime toliau bendradarbiauti konkurencijos politikos srityje, kur valstybės pagalba turi kritinės reikšmės.

Šis pavyzdys įrodo, kad tik nuo Kroatijos vyriausybės ir jos valdžios institucijų priklauso sėkminga derybų, įgyvendinant gaires, baigtis. Visuomet žinojome, kad kai kurie derybų skyriai buvo sudėtingesni už kitus, todėl Komisija skatino Kroatiją nuosekliai dirbti ir sėkmingai derybas šiuose skyriuose užbaigti – pirmiausia B. Crowley nurodytoje teisminės reformos srityje bei kitoje paminėtoje srityje – laivų statybos sektoriuje.

Teisminės reformos srityje Kroatijai teikiama teisinė ir techninė parama pagal pasirengimo stojimui priemonės institucijų kūrimo dalį. Skatiname sudvejintą įgyvendinimą ir, be abejonės, su Kroatija dalinamės savo turimomis žiniomis. Valstybės narės taip pat pateikia savo įvertinimą, kuris yra svarbus norint nustatyti, ar Kroatija daro tinkamą pažangą šioje srityje.

Taigi apskritai derybas laikau sėkmingomis. Derybų sparta pirmiausia priklauso nuo šių kritinių reformų Kroatijoje įgyvendinimo spartos, norint pradėti ir baigti derybų skyrius.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr.47, kurį pateikė Dimitrios Papadimoulis (H-0295/08)

Dėl: Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stojimo į Europos Sąjungą proceso

2008 m. kovo 5 d. NATO aukščiausio lygio susitikimo metu surengtoje spaudos konferencijoje, už plėtrą atsakingas Komisijos narys O. Rehn pareiškė, kad, jei Graikijai ir Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai nepavykus susitarti dėl pastarosios pavadinimo, tai turėtų neigiamos įtakos buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stojimui į Europos Sąjungą. ES siekia skatinti tolesnes derybas JTO plane ir artimiausiu metu rasti abipusiai priimtiną klausimo dėl šalies pavadinimo sprendimą. Tad kokių priemonių Komisija ketina imtis deryboms tęsti ir abipusiai priimtinam sprendimui rasti?

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, norėčiau paaiškinti, kad kovo 5 d. nedalyvavau NATO aukščiausio lygio susitikime. Nepaisant savo noro, negalėjau atvykti į NATO aukščiausio lygio susitikimą, kaip yra klaidingai nurodyta klausime. Tuo metu teko dalyvauti Komisijos savaitiniame susitikime, kuriame priėmėme Komisijos komunikatą „Vakarų Balkanai: stiprinant Europos perspektyvą“.

Vėliau padariau pareiškimą spaudos konferencijoje šiuo klausimu, – apie jį ir kalba gerbiamasis Parlamento narys. Šiame kontekste spaudos konferencijoje pažymėjau, kad pagrindiniams klausimui skiriama daug politinės energijos. Paskatinau abiejų šalių vadovus rasti abiems šalims priimtiną būdą. Tai dariau viešai ir privačiai.

Atsakydamas į klausimą paaiškinau, kad sprendimus dėl ES stojimo proceso valstybės narės priima vienbalsiai. Šiame kontekste išreiškiau susirūpinimą, kad nepavykus rasti pagrindinės problemos sprendimo galėtume susidurti su neigiama įtaka šalies stojimo procesui.

Užtikrinu jus, kad Komisija ir toliau ragins šalis konstruktyviai dirbti siekiant išspręsti pagrindinę problemą. Tačiau Komisija nėra įgaliota ir neturi įgalinimų šias priemones priimti, todėl reikėtų dėti tolesnes pastangas Jungtinių Tautų lygmeniu pagal dvi svarbias 1993 m. priimtas JTO vykdomosios tarybos rezoliucijas.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL). – (EL) Ponia pirmininke, Komisijos nary, dėkoju už jūsų atsakymą, kuriame patvirtinate savo Briuselyje padarytą pareiškimą. Taip pat jums padėkojau savo kovo 5 d. spaudos konferencijoje pateiktu klausimu.

Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į rezoliuciją dėl buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublikos (FYROM) stojimo galimybių neseniai pripažino būtinybę paspartinti derybas, norint priimti visuotinai priimtiną sprendimą, tad norėčiau jūsų paklausti: ar Komisija, kartu su Parlamentu įgyvendindama savo teises, ketina imtis priemonių prieš galutinį rudenį numatytą pranešimą?

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Ir toliau raginame suinteresuotas šalis išspręsti šią ilgalaikę, mano nuomone, net pernelyg užsitęsusią problemą. Visiškai pasitikime Jungtinių Tautų tarpininku M. Nimitz, kuris yra aiškiai įgaliotas paskatinti abiejų šalių derybas pagal dvi 1993 m. kritinės svarbos JTO saugumo tarybos rezoliucijas. Todėl Komisija deryboms negali tarpininkauti. Šioje srityje nesame įgalioti, tačiau skatiname abi šalis elgtis labai konstruktyviai, dalyvauti ir galiausiai rasti šio klausimo sprendimą.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Komisijos nary, Komisija iš tiesų yra atsakinga: ji yra sutarčių saugotoja. Kaip nurodyta laikinajame susitarime, dvišaliai klausimai negali trukdyti stojimui. Norėčiau paprašyti jūsų tai patvirtinti ir paklausti, ar jūs pastebėjote Makedonijos vyriausybės pastangas šioms problemoms išspręsti ir ar, jūsų nuomone, Makedonija paskutiniais mėnesiais pasiekė tam tikros pažangos.

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Manau, kad jūs iš tiesų teisus, kai teigiate, kad šalis iki šiol pasiekė nemažai pažangos per paskutinį pusmetį, kritinių reformų srityje, pvz., teismų ir viešojo administravimo reformos bei administracinės teisės įgyvendinimo srityje.

Iš tiesų kovo mėn. komunikate nustatėme 8 pagrindines gaires, pagrįstas esminiais, svarbiausiais stojimo partnerystės prioritetais, kuriuose aptariamos būtinos buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublikos numatomos reformos; jos mums leistų rudenį numatomame pranešime rekomenduoti pradėti stojimo derybas.

Tai priklausys nuo konkrečių derybų metu pasiektų rezultatų ir į tai mes, be abejonės, atsižvelgsime šiuo metu rengiamame pranešime dėl pažangos.

Norėčiau pasakyti, kad stojimo deryboms pradėti ir Komisijos rekomendacijai priimti galioja visų valstybių narių Taryboje vienbalsiškumo reikalavimas, todėl nors šį klausimą laikome dvišaliu, taip pat reikia atsižvelgti ir į politinę tikrovę.

Mūsų rekomendacija priklauso išimtinai nuo buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublikos pažangos įgyvendinant realias reformas.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr.48, kurį pateikė Philip Claeys (H-0298/08)

Dėl: Europos skiriamų lėšų Turkijos armijai Kipre

Kaip nurodyta spaudoje, ES skyrė Turkijos armijai iki 13 mln. EUR.

Ar Komisija gali patvirtinti, kad Turkijos armija iš tiesų finansuojama Europos lėšomis? Jei taip, apie kokias lėšas ir projektus kalbėtina ir kokiu laikotarpiu? Kiek pinigų iš viso gavo Turkijos armija? Kas inicijavo šio finansavimo skyrimą? Ar Komisija ir toliau ketina finansuoti Turkijos armiją?

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Man labai džiugu atsakyti į šį klausimą, nes galiu tai padaryti labai trumpai. Europos Sąjunga nėra skyrusi Turkijos kariuomenei Kipre jokių lėšų, kaip užsimenama gerbiamojo Parlamento nario klausimo pavadinime.

Pagal pasirengimo stojimui programą, IPA, Europos Sąjunga Turkijoje remia projektą „Civilinis šauktinių mokymas“; šis projektas iš tiesų vykdomas Turkijoje, o ne Kipre. Šiuo projektu siekiama, pasitelkiant Turkijos ginkluotąsias pajėgas, teikti karinę tarnybą atliekantiems šauktiniams švietimą žmogaus teisių, lyčių lygybės, moterų ir vaikų teisių, aplinkos apsaugos ir kovos su priklausomybe nuo narkotikų klausimais; mano manymu, visi šie klausimai labai svarbūs ir būtent to yra siekiama Turkijoje įgyvendinama programa „Civilinis šauktinių mokymas“.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Norėčiau padėkoti Komisijos nariui už atsakymą, tačiau šia prasme man kyla du trumpi klausimai. Visų pirma, kaip Komisijos narys galėtų paaiškinti šių klausimų apibūdinimą spaudoje? Ši informacija gauta peržvelgus spaudą ir esu įsitikinęs, kad taip buvo nurodyta Turkijos Kipro dalyje pasirodžiusiame leidinyje.

Antra, ar gali Komisijos narys užtikrinti, kad Kipre esantys Turkijos kariai neras galimybių pasinaudoti šiomis lėšomis ir jos bus naudojamos išimtinai pagal paskirtį?

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Iš tiesų labai svarbu į legendas atsakyti faktais ir pašalinti galimus nesusipratimus pateikiant konkrečią ir objektyvią faktinę informaciją. Todėl esu labai dėkingas gerbiamajam Parlamento nariui už jo klausimą.

Iš tiesų, atsakydamas į jūsų klausimą, esu tikras, kad galime pateikti faktus žiniasklaidoje nurodytiems ir P. Claeys minėtiems nesusipratimams pašalinti.

Kaip minėjau, šį projektą Turkijoje vykdo Turkijos ginkluotosios pajėgos, todėl tai turėtų paaiškinti gerbiamajam Parlamento nariui dėl šio projekto ir programos vykdymo vietos.

  Pirmininkė. − Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

Klausimų Komisijai valanda baigta.

(Posėdis sustabdytas 19.55 val. ir atnaujintas 21.00 val.)

PIRMININKAVO: G. ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

16. Pirmininko pranešimas: žr. protokolą

17. Frakcijų sudėtis: žr. protokolą

18. Parlamento sudėtis: žr. protokolą

19. Judriojo palydovinio ryšio paslaugos (MSS) (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – F. Hall pranešimas (A6-0077/2008) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl sistemų, kuriomis teikiamos judriojo palydovinio ryšio paslaugos, atrankos ir leidimų išdavimo (COM(2007)0480 – C6-0257/2007 – 2007/0174(COD)).

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Pone pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti Parlamentui už neatidėliotiną Komisijos pasiūlymo nagrinėjimą; žinau, kad taip anaiptol nėra lengva. Parlamentas iš tiesų padarė labai daug ir jo pastangos buvo labai vertingos.

Judriojo palydovinio ryšio paslaugos Europoje yra labai perspektyvios ir taikomos įvairiose srityse, pradedant aukštos spartos interneto prieigos, mobiliosios transliacijos ir baigiant pagalbos tarnybomis.

Plėtojant konkurencingą judriojo palydovinio ryšio paslaugų vidaus rinką pavyks užtikrinti pakankamą masto ekonomiką ir efektyvesnį spektro panaudojimą; visa tai bus naudinga įmonėms ir vartotojams visoje Europoje. Tačiau šiuo metu yra labai svarbu nepraleisti judriojo palydovinio ryšio sistemoms pasitaikiusios progos.

Šioje iniciatyvoje numatyta visos Europos privalomas konkrečių palydovinio ryšio operatorių atrankos procesas, pasižymintis keletu labai svarbių naujovių. Todėl esu labai dėkinga pranešėjai F. Hall ir kitiems Europos Parlamento nariams už pastangas siekiant Parlamento ir Tarybos sutarimo, kurio tikimasi pasiekti per labai trumpą laiką.

Pranešimu numatyta daugelis pakeitimų, kuriais siekiama į įstatymų leidybos sprendimą įtraukti momentus, kuriuos pirmiausia buvo numatyta spręsti įgyvendinant atrankos procesą. Čia priskirtinas detalus atrankos kriterijų aprašas, atitinkama šių kriterijų svarba, kompetentingų nacionalinių institucijų išduodamų leidimų trukmė ir pan.

Paprastai įstatymų leidybos tekstai nepasižymi tokiu detalumu. Tačiau Komisija yra pasirengusi pritarti Parlamento pateiktiems pakeitimams. Be abejonės, šiais pakeitimais bus prisidėta prie dar didesnio nei pasiūlyme pateikto skaidrumo; be to, pagrindiniai pasiūlymo elementai, pirmiausia: atrankos mechanizmo konkurencingumas, pagrindinė atrankos proceso sudėtis, pagrindinės gairės ir atrankos kriterijai išliko iš esmės nepakitę.

Nepaisant šių papildomų momentų, Parlamentas ir Taryba paprašė taikyti specifinę komitologijos procedūrą tam tikriems atrankos programos įgyvendinimo etapams.

Privalau pasakyti, kad šios procedūros (reguliavimo ar priežiūros) yra ne tokios lanksčios ir reikalauja daugiau laiko nei iš pradžių siūlyta Komisijos. Nors Komisija yra pasirengusi elgtis lanksčiai šiuo klausimu ir pakeitimams pritarti, taip pat derėtų aiškiai pasakyti, kad tai galėtų turėti įtakos bendrai atrankos proceso trukmei. Tai yra labai svarbu ir todėl norėčiau iš tiesų paraginti visas įgyvendinimo procese dalyvaujančias šalis elgtis lanksčiai nustatant praktinę tvarką, kurios reikės sėkmingai ir kuo skubiau įvykdyti palydovinio ryšio operatorių atranką.

Šia prasme taip pat kviečiu Tarybą daryti visa, kas įmanoma susitarimui parengti iki birželio mėn. TELCO Tarybos norint priimti sprendimą. Be abejonės, žinau, kad dabar mūsų teisės specialistų Komisijoje, Parlamente ir labiausiai Taryboje laukia daug darbo.

Pabaigoje Komisija pritarė F. Hall pateiktiems pakeitimams. Jie atitinka kompromisinį pirmininkaujančios Slovėnijos pateiktą tekstą ir padeda pasirengti nagrinėti tekstą pirmuoju skaitymu.

Esu visiškai tikra, kad šis protingas kompromisas susilauks plačios Parlamento paramos.

  Fiona Hall, pranešėja. − Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti visiems, prisidėjusiems prie MSS sprendimo. Tai sakau ne vien iš mandagumo, bet pirmiausia, todėl, kad sprendimas pateiktas plenariniam posėdžiui jau po pirmojo skaitymo. Dėl didelės mano Parlamento kolegų paramos ir Komisijos pagalbos teikiant papildomą tekstą. Taip pat norėčiau nuoširdžiai padėkoti pirmininkaujančiai Slovėnijai, kuri prisidėjo prie Parlamento apsisprendimo anksti susitarti Europos konkurencingumo labui.

2007 m. vasario mėn. valstybė narės susitarė skirti radijo dažnio diapazonus 2 GHz ruože pagal suderintą požiūrį į judriojo palydovinio ryšio paslaugas, siekiant išvengti trukdžių ir vidaus rinkos susiskaldymo, bei atverti galimybę Europos MSS technologijoms, siekiant pasaulinės konkurencijos. Šios dienos diskusijomis apie MSS sprendimą siekiama pasirinkti ir leisti veikti šiems visos Europos judriojo palydovinio ryšio paslaugų teikėjams.

Diskusijų ir derybų dėl šio sprendimo metu teko įveikti pirmiausia institucinius ir geografinius, o ne politinius – partinius skirtumus. Visų pirma EP nariams kėlė susirūpinimą tai, kad Komisijos pasiūlymo projekte įtraukti politinio, o ne grynai techninio pobūdžio atrankos ir leidimų proceso elementai, todėl šiems momentams išspręsti komitologijos procedūra buvo netinkama. Konkrečiai, ES periferijos valstybių narių EP nariams ir ministrams kėlė didelį susirūpinimą tai, kad atrankos kriterijai galėtų būti palankesni operatoriams, galintiems teikti paslaugas tik centrinei Europos daliai.

EP nariai buvo taip pat susirūpinę, kad atrankos kriterijuose nebus atspindėtas dažnai Parlamento reiškiamas įsipareigojimas teikti visuomeninės svarbos paslaugas ir įtraukti kaimo ir mažiau išsivysčiusius regionus. Šiuos sunkumus pavyko išspręsti tekstą papildžius detalia ir skaidria formuluote dėl geografinės aprėpties reikšmės, visuomenės saugos ir apsaugos paslaugų bei daugelio kaimo ir atokiose vietovėse esantiems vartotojams teikiamų paslaugų.

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete prieš balsavimą pasiektas kompromisas, kuriam numatoma, kad pareiškėjai privalo teikti paslaugas apimančias ne mažiau kaip 50 % gyventojų ir ne mažiau kaip 60 % bendro kiekvienos valstybės narės paviršiaus ploto. Nors tai ir yra mažiau, nei kiek žinau kai kurių kolegų labiau pageidautina 100 % aprėptis, manau, kad šis kompromisas yra realistinis, atsižvelgiant į techninius ir ekonominius apribojimus, su kuriais susiduria šios pramonės atstovai. Be to, valstybės narės pasilieka teisę naudoti spektrą ir kitais tikslais, jei ir tuomet, kai jis nepatenka į judriojo palydovinio ryšio paslaugos zoną, o valstybės narės gali privalomai nustatyti judriojo palydovinio ryšio sistemų naudojimą stichinių nelaimių atveju pagalbos paslaugoms teikti.

Pabaigoje, manau, mums pavyko pasiekti tinkamą ir operatyvų susitarimą, kuris bus naudingas piliečiams ir pramonei. Tikiuosi, kad susitarimą galutinai pavyks pasirašyti jau birželio mėn., o pirmąjį konkursą dėl paraiškų teikimo pavyks paskelbti dar iki vasaros pradžios ir tikiuosi, kad kai valstybės narės ir Komisija kitą kartą nuspręs, kad joms reikalinga visą Europą apimanti paslauga konkrečiame dažnių diapazone MSS sprendimas joms bus naudingas kaip pavyzdys, kaip pasiekti operatyvų susitarimų kartu įtraukiant Parlamentą.

  Ruth Hieronymi, kultūros ir švietimo komiteto nuomonės referentė. − (DE) Pone pirmininke, ir aš norėčiau pirmiausia padėkoti F. Hall už jos itin ambicingas pastangas, siekiant savalaikio rezultato pagal šį sudėtingą pranešimą. Jai tai pavyko!

Pranešimas buvo sudėtingas, nes jame reikėjo nustatyti taisykles specialiu visos Europos judriojo palydovinio ryšio paslaugų atveju; tik tuomet buvo galima tikslinti telekomunikacijų projektą. Už tai derėtų padėkoti Parlamentui, o labiausiai pranešėjai, nes mums pavyko rasti būdų priimti tokį preliminarų nutarimą, dėl kurio vis dėlto pavyks užtikrinti pakankamai skaidrumo ir faktiškai susiejami neeiliniai sprendimai su išimtinėmis aplinkybėmis.

Todėl man labai džiugu ir galiu kultūros ir švietimo komiteto vardu pasakyti, kad mes remiame pasiektą rezultatą, nes jame įtraukti trys, komiteto nuomone, svarbūs momentai: pirma, sprendime išlaikoma valstybių narių kompetencija skirstant dažnius. Antra, sprendimas taip pat susietas su Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyva, ir trečia, dėl jo taip pat pavyks sustiprinti žiniasklaidos pliuralizmą ir šių paslaugų kultūrinę įvairovę.

Dabar belieka tikėtis (to ir laukiame), kad šis darbas taip pat bus vertingas ir sulauksime kaip tikimės iš sprendimo visą Europą apimančių judriojo palydovinio ryšio paslaugų.

  Jean-Pierre Audy, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasveikinti kolegą Parlamento narę F. Hall, parengusią pranešimą šiuo sudėtingu klausimu už jos norą bendradarbiauti su pranešėjais iš kitų frakcijų. Čia paminėtina mano puiki kolegė, atsakingo Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pirmininkė A. Niebler; šis komitetas taip pat nemažai prisidėjo.

Pateiktą kompromisą laikome patenkinamu. Jis vainikuoja ilgas su pirmininkaujančia Slovėnija surengtas diskusijas; šia valstybę norėčiau pasveikinti už puikų darbą, siekiant susitarimo jau per pirmąjį skaitymą, norint, kad judriojo palydovinio ryšio paslaugos būtų pradėtos teikti visai netrukus.

Šis įvykis laikytinas Europos sėkme ir iš tiesų norėčiau jus pasveikinti, Komisijos nare, nes ateityje sistemų, teikiančių judriojo palydovinio ryšio paslaugas, pvz., sparčiojo duomenų perdavimo ar mobiliosios televizijos, atranka bus vykdoma Europos lygmeniu. Tai įrodo efektyvumą, geresnę ekonomiją ir Bendrijos prioritetus.

Be abejo, žinome, kad tai kompromisas. Įveikėme ilgą kelią ir džiaugiuosi tuo, kad Komisija sutiko su platesnėmis piliečiams teikiamomis paslaugomis, nes kiekviena sistema iš pat pradžių privalės apimti 60 % Sąjungos teritorijos ir visą – ne vėliau nei per septynerius metus nuo teikimo pradžios. Man malonu, kad esminis reikalaujamas aprėpties kriterijus buvo teritorija, o ne vien gyventojų skaičius, vadinasi bus pasirūpinta ir kaimo bei atokiomis vietovėmis. Tai iš tiesų mane džiugina, nes esu kilęs iš kaimo vietovės kuri vis dar nėra sulaukusi tokios technologinės infrastruktūros, kuri yra pasiekusi stambiųjų miestų vietoves, o tai susiję su lygiomis piliečių galimybėmis nepriklausomai nuo jų buvimo vietos Europos Sąjungos teritorijoje.

Priėmus tekstą Parlamente ir užsitikrinus jam Tarybos pritarimą, prašau Komisijos atlikti visa, siekiant sparčiai pradėti teikti judriojo palydovinio ryšio paslaugas už protingą kainą, pastarąjį momentą reikės stebėti. Šios paslaugos susijusios su didžiuliais finansiniais ir technologiniais iššūkiais, tačiau jos reiškia, kad Europa turi galimybę apsirūpinti pažangiu palydovinio ryšio paslaugų sektoriumi.

Galiausiai tikiuosi, kad Europos gamintojai drąsa ir aukštu lygiu sugebės paklusti šiam politiniam kompromisui ir dar kartą įrodys puikų sugebėjimą technologiškai prisitaikyti.

  Catherine Trautmann, PSE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, galiausiai sulaukėme balsavimo Parlamente dėl S diapazono išvakarių; to labai laukė operatoriai ir daugelis valstybių narių. Pažymėtina, kad pagaliau pripažinta šių dažnių anksčiau nenaudotų ir galinčių perduoti mobiliąją televiziją, duomenis ar avarines tarnybas; Parlamentas tam išreiškė itin didelį įsipareigojimą.

Iš tiesų nėra optimalaus metodo. Šis šiek tiek impresionistinis požiūris, kai dažnių planas būdavo nustatomas nedideliais žingsniais turi tam tikrų apribojimų. Ketiname juos pašalinti nagrinėdami Telekomunikacijų teisės aktų paketą. Judriojo palydovinio ryšio paslaugų srityje iš esmės galutiniu rezultatu pasiekta politinių ambicijų ir ekonominio tikslingumo pusiausvyra. Konkrečiai Parlamentas reikalavo tam tikros geografinės aprėpties, norint išvengti atskirų valstybių narių skaitmeninio atskyrimo ir ne tik tarp jų, bet ir valstybių narių viduje. Nagrinėjimas šių grožio konkursams tinkamų kriterijų parodo, kiek svarbūs Parlamento ir Europos piliečių lūkesčiai, pirmiausia kalbant apie viešąsias paslaugas.

Galiausiai, galimybė šiek tiek rekvizuoti skirtus dažnius neatidėliotinais atvejais atitinka dabartines ITU diskusijas, kai praėjusiais metais pasaulinėje konferencijoje buvo nagrinėtas telekomunikacijų indėlis užtikrinant žmogaus gyvybės apsaugą.

Esu šešėlinė socialistų frakcijos pranešėja ir privalau pabrėžti, kad man buvo labai malonu dirbti su mūsų pranešėja F. Hall, parodžiusia visišką apsisprendimą. Taip pat galėčiau pagirti pirmininkaujančią Slovėniją už veiksmingą indėlį. Ši valstybė gavo ugnies krikštą, susidūrusi su šia iš tiesų sudėtinga problema.

Galiausiai norėčiau pagirti mūsų Komisijos narės V. Reding norą, techninį Komisijos tarnybų, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto sekretoriato ir abiejų teisės aktų leidėjų teisinių ir kalbos ekspertų bendradarbiavimą, nes be jo kokybiškas tekstas būtų nepasiektas. Man taip pat malonu dėlto, kad man teko pirmininkauti dviem susitikimams, kurių metu pavyko išsiaiškinti diskutuotinus ir spręstinus momentus.

Parlamentas ėmėsi taikintojo vaidmens galutinai derinant susitarimą su Taryba, atsižvelgiant į trumpus palydovinio programavimo terminus bei ekonominę ir pramoninę riziką. Mūsų laukia didžiulės, rizikingos finansinės investicijos ir, be abejonės, visi tikimės sėkmės. Todėl savo kreipimąsi baigiu raginimu pirmininkaujančiai valstybei ir Komisijai išreikšti savo įsipareigojimą ir pažadą laikytis terminų tekstui priimti ir paskelbti konkursą kandidatams iki vasaros pradžios.

  Jaromír Kohlíček, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiuo metu Europos Sąjunga yra vienas iš pagrindinių partnerių oro erdvės srityje. Tai pakankamai įrodo jau ambicingas planas paleisti palydovinę Galileo navigacijos ryšio sistemą. Visos palydoviniu ryšiu pagrįstos sistemos turėtų ryšiui naudoti tą patį radijo spektrą 1980 – 2010 MHz ir 2170 – 2200 MHz. Rezoliucijoje pagrįstai siekiama sujungti atskirus šalių teisės aktus į vieną sistemą ir nustatyti vieningą darbinę metodiką, priskiriant ryšių dažnius. Konkrečiame palydove dažniai visoms ES valstybėms narėms turėtų sutapti. Tai pašalintų žalingus trukdžius ir leistų vieningai plėtoti šią palydovinio ryšio sektoriaus dalį. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu palydovinio ryšio srityje Europos Sąjungai tenka 40 % pasaulinės rinkos dalis, aiškiai matyti, kad bendroji nediskriminuojanti politika gali reikšmingai sustiprinti Sąjungos svarbą šiame sektoriuje.

Mūsų nuomone, pasiūlyti sprendimai leis daug geriau plėtoti techninius ir ekonominius ryšių elementus. Dabartines nacionalines administracines kliūtis galime įveikti tik radę vieningą visų 27 valstybių sprendimą. Šiame sektoriuje yra galimybių kurti kvalifikuotas darbo vietas, todėl šis sektorius remtinas. Rezoliucijai pritaria visa GUE/NGL frakcija.

  Nikolaos Vakalis (PPE-DE). – (EL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad labai didžiuojuosi Europos Parlamento darbu aptariamu pranešimu.

Tai nėra susiję vien tik su šiuolaikinėmis technologijomis. Kalbama apie svarbų daugelio naujų technologijų taikomųjų programų svarbą stiprinant socialinę, ekonominę ir teritorinę ES sanglaudą ir paverčiant jos konvencinę ekonomiką žinių ekonomika.

Visų pirma šiandien Europos piliečiams, ponai ir ponios, norime pasakyti, kad po septynerių metų nuo MSS sistemų įgyvendinimo pradžios visi iki vieno net atokiausių Sąjungos kaimų gyventojai galės naudotis palydovinio ir judriojo antžeminio ryšio paslaugomis. Tai reiškia labai spartų interneto ryšį, mobiliąją televiziją, palydovinio ryšio telefoną ir pirmiausia valstybės apsaugą ir pagalbą stichinių nelaimių atveju.

Mums teko nemažai padirbėti Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete, siekiant, kad iš šių paslaugų taikymo srities nebūtų išskirtas nė vienas regionas. Priešingu atveju skaitmeninis metropolinių centrų ir valstybių narių atokių regionų ir apskritai skirtingų ES regionų atotrūkis padidėtų.

Pabaigoje nuoširdžiai sveikinu ir dėkoju pranešėjai F. Hall ir šešėliniams pranešėjams už Parlamente ir Taryboje vykdytą kampaniją, siekiant užtikrinti, kad šie labai svarbūs reikalavimai būtų įtraukti į galutinį teisės akto tekstą už kurį balsuosime rytoj.

  Atanas Paparizov (PSE). - (BG) Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją F. Hall už pastangas užtikrinti galimybę visų valstybių narių visiems ES piliečiams naudotis judriojo palydovinio ryšio paslaugomis.

Šio Parlamento pastangomis visą Europą aprėpiančiam kriterijui suteikta daugiausia reikšmės. Iš kitų kriterijų paminėtina tai, ar operatorių siūlomos sistemos teikia paslaugas labiausia nutolusiuose ir mažai apgyvendintose vietovėse ar kitas visuomeninės reikšmės paslaugas, pvz., pilietinės apsaugos ir pagalbos stichinių nelaimių atveju.

Dėl šios rezoliucijos galime kalbėti apie realias fizinių ir juridinių asmenų iš tokių šalių, kaip mano, Bulgarijos Respublikos, kuri nėra ES teritorijos centre, galimybes naudotis visą Europą aprėpiančiomis judriojo palydovinio ryšio paslaugomis, įskaitant galimybę naudotis plačiajuosčiu internetu, judriosiomis daugiaterpėmis programomis, su piliečių apsauga stichinių nelaimių atveju susijusiomis paslaugomis ir, be abejonės, tai padidins Europos Sąjungos periferijoje esančių šalių konkurencingumą.

  Anni Podimata (PSE). – (EL) Pone pirmininke, Komisijos nare, kadangi radijo dažnio spektras yra viešasis turtas, vien tik rinkos jėgos nepajėgios užtikrinti ryšį kiekvienam. Todėl reikalingas politikos ir vartotojų ekonomikos požiūris. Skirstant šį spektrą būtina dėmesį skirti jo socialinei, kultūrinei ir ekonominei vertei, o ne vien MSS tiekėjų pajamoms ar vyriausybių įplaukoms didinti.

Komisijos nare, pripažįstu, kad mane iš pradžių nuvylė MSS tiekėjų atrankos kriterijai, pirmiausia 60 % Sąjungos geografinės aprėpties kriterijus, atsižvelgiant į visos Europos geografinę aprėptį ir visos Europos judriojo palydovinio ryšio paslaugų teikimą. Tokiose šalyse kaip Graikija, kuriose yra daug kalnų ir salų, investicijos į optinius tinklus visoje teritorijoje yra sudėtingos, būtent todėl MSS teikimas yra itin svarbus. Pasirinkus MSS atsiranda galimybė užtikrinti visišką aprėptį visose valstybėse narėse. Tai prisideda prie ūkio plėtros ir atitinka reformuotos Lisabonos strategijos tikslus.

Norėčiau padėkoti pranešėjai F. Hall ir mano frakcijos šešėlinei pranešėjai C. Trautmann. Dėl jų indėlio ir veiksmingo bendradarbiavimo su Taryba mums pavyko pasiekti gerokai patobulintą pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Zdzisław Kazimierz Chmielewski (PPE-DE). - (PL) Pone pirmininke, Europos Komisijos sprendimo, kurį vertina Parlamentas, tikslas – pateikti vieningus galimybės naudotis judriojo palydovinio ryšio paslaugomis visose valstybėse narėse principus. Be abejonės, būtinybę priimti Bendrijos sprendimus pagrindžia tarptautinis palydovinio ryšio pobūdis. Tačiau privalome nepamiršti ypatingos šio sprendimo reikalaujančio ir vėliau elgtis apdairiai, reikšmės. Privalome atidžiai stebėti, kad konkrečiais dažnių diapazonais būtų suprantamai prisidedama prie antžeminių judriojo ryšio tinklų, pirmiausia – tose vietovėse, kurioms gresia skaitmeninio padalijimo reiškinys. Negalime leisti pernelyg suskaldyti šią spektro dalį, ar dar blogiau – iššvaistyti numatomą ekonominę naudą.

  Viviane Reding, Komisijos narė. − (FR) Pone pirmininke, paprasčiausiai dėkoju jums, Parlamentui ir jo pranešėjai F. Hall. Manau, kad jie pasirodė verti palydovinio ryšio sektoriaus (ekonominio sektoriaus), bet pirmiausia jie pasirodė verti Europos piliečių, kurie galės pasinaudoti judriojo palydovinio ryšio paslaugomis: telefonu, internetu, televizija ir saugumo paslaugomis, pirmiausia nelaimės atveju. Taigi kalbame apie labai svarbias visai Europai paslaugas.

Komisija, savo ruožtu, ketina daryti visa, kas įmanoma ir kuo anksčiau paskelbti konkursą kandidatams, o kuo anksčiau reiškia ne vėliau kaip iki vasaros pabaigos.

Todėl prašau Tarybos veikti labai sparčiai, kad iki birželio mėn. ministrai galėtų priimti sprendimą, kad vėliau galėtume viską suderinti, o Europos Parlamentas galėtų priimti sprendimus; ši sparta iš tiesų būtų labai didelė, tačiau tai reikalinga mūsų pramonės ir mūsų piliečių interesais.

Dėkoju už šį pavyzdinį darbą!

  Fiona Hall, pranešėja. − Pone pirmininke, iš tiesų buvo labai malonu klausytis Komisijos narės žodžių, kad Komisija ketina šį reikalą išspręsti dar iki vasaros pradžios. Tai būtų labai gera žinia piliečiams ir pramonės atstovams.

Be to, norėčiau paprasčiausiai padėkoti visiems pasisakiusiems šioje diskusijoje ir dar kartą pasikartoti, kad tai buvo įmanoma tik ypač geromis visų priimant šį sprendimą dalyvaujančių asmenų pastangomis.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj 12.00 val.

20. Moterys ir mokslas (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – B. Thomsen pranešimas dėl moterų ir mokslo (A6-0165/2008), Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu (2007/2206(INI)).

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Europos Parlamentui ir visų pirmą pranešėjai B. Thomsen už paramą Komisijos politikai moterų ir mokslo srityje. Taip pat norėčiau padėkoti Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešėjui D. Dover už konstruktyvų požiūrį.

Sutinkame su B. Thomsen aiškinamuoju pareiškimu, kad diskriminacijos dėl lyties mokslo srityje panaikinimas žymi naują Europos tyrimų ir ekonominės plėtros bei inovacijų laikotarpį. Komisijai gerai žinoma, kad šiuo metu moterų ir vyrų tyrinėtojų skaičius neatitinka pusiausvyros. Iš naujausių statistikos duomenų matyti, kad nors moterys sudaro daugiau nei 50 % visų universitetų fakultetų absolventų skaičiaus, tik 15 % dėstytojų yra moterys. Mokslo inžinerijos ir technologijų srityje atitinkami skaičiai yra: 34 % moterų absolvenčių ir 9 % – moterų dėstytojų. Komisija sutinka, kad tokiu būdu švaistoma daug talentų ir išteklių bei pažeidžia lygybės principą.

Nuo 1999 m. Europos Komisija nagrinėja nepakankamo moterų skaičiaus tyrimų srityje problemą. Komisija Penktojoje pagrindų programoje suteikė finansinę paramą studijoms ir projektams moterų ir mokslo srityje. Nuo 2003 m. Komisija taip pat skelbia statistinius duomenis „She figures“, iš kurių matyti moterų dalyvavimas Europos tyrimų srityje. Kitas leidimas numatytas 2009 m.

Kalbant iš esmės, B. Thomsen pritaria planiniams rodikliams: 40 % moterų ir 40 % vyrų įvairiose komitetuose pagal pagrindų programą. Šis neprivalomas planinis rodiklis taikomas jau nuo 2000 m. ir atnešė labai gerų rezultatų. Pvz., moterų dalyvavimas komitetuose vertinant tyrimų darbą padidėjo nuo 10 % ketvirtojoje pagrindų programoje iki 34 % šeštojoje pagrindų programoje. Tai rodo, kad tinkamai aptarus problemą, pažanga galima net be privalomųjų planinių rodiklių. Iš tiesų ilgalaikiai privalomieji planiniai rodikliai pasirodytų neefektyvūs, nes tai rodo vyrų diskriminaciją, o daugelis moterų ir vyrų su jais nesutinka.

Pranešime pabrėžiama neigiama pertraukiamo užimtumo moterų mokslininkių karjeroje įtaka. Europos tyrimų srities kontekste Europos Komisija pritaria susirūpinimui ir remia politikos priemonių padėsiančių geriau suderinti profesinį ir šeimos suderinimą, priėmimui. Moterų mokslininkių kontaktai taip pat gali iš esmės prisidėti pritraukiant daugiau moterų į mokslo ir pagrindines pareigas. Todėl mes įsteigėme Europos moterų mokslininkių platformą šiam procesui skatinti ir sektiniems pavyzdžiams mokslinių tyrimų srityje kurti.

Vienu pagrindinių planiniu rodikliu numatoma padidinti moterų skaičių svarbiausiose tyrimų pareigose. Jis tiesiogiai susijęs su valstybių narių 2005 m. suderintu planiniu rodikliu: moterys turėtų užimti 25 % aukštesnių pareigų valstybinėse tyrimų organizacijose. Pranešimas šiuo klausimu „Įveikti labirintą: kaip daugiau moterų pritraukti į aukštas mokslines pareigas“ buvo paskelbtas visai neseniai. Pranešime daroma išvada, kad norint geriau atstovauti moterims sprendimo priėmimo institucijose nepakanka vien skaidraus ir sąžiningo įvertinimo. Būtina keisti nusistovėjusį suvokimą. Specialistai pateikia pasiūlymų dėl dabartinio mokslinio mentaliteto ir kultūros išplėtimo ir atvirumo didinimo, tačiau sunkiausia tai įgyvendinti praktiškai. Šiais projektais tęsiama septintoji pagrindų programa; jie susieti su Europos tyrimų zonos įgyvendinimu. 2009 m. gegužės mėn., ES pirmininkaujant Čekijos Respublikai numatytoje konferencijoje ketinama įvertinti paskutinių 10 metų pasiekimus ir nustatyti vietas, kur reikalingos didesnės pastangos. Šiuo požiūriu Europos Parlamento indėlis yra neįkainojamas.

2006 m. kovo mėn. Komisija priėmė moterų ir vyrų lygybės planą 2006−2010 m. Šis planas yra Komisijos veiksmų pagrindas bei išreiškia mūsų įsipareigojimą išoriškai ir iš vidaus skatinti lyčių lygybę visose mūsų politikos srityse. Mūsų prioritetai: suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą; skatinti lygų moterų ir vyrų dalyvavimą politinėse ir sprendimus priimančiose institucijose bei mokslo ir technologijų srityse ir panaikinti lyčių stereotipus švietimo, mokymo ir kultūros bei darbo rinkos srityse.

  Britta Thomsen, pranešėja. − (DA) Pone pirmininke, dėkoju už suteiktą galimybę pasisakyti. Man malonu, kad šiandien į darbotvarkę prioritetiniu klausimu galime įrašyti moteris ir mokslą, nes, mano įsitikinimu, tai esminis Europai kylantis klausimas siekiant įgyvendinti Lisabonos strategiją. Europoje būtina kurti daugiau naujų darbo vietų; privalome kurti geresnes darbo vietas ir sustiprinti savo poziciją tyrimų ir inovacijų srityje. Moterys yra labai svarbios ieškant visų trijų užduočių sprendimo. Būtina padidinti moterų skaičių mokslo srityje, vadovavimo bei sprendimus priimančių institucijų pareigose. Jei norime ateityje Europoje sukurti iki 700 000 darbo vietų tyrimų srityje, privalu geriau panaudoti moterų talentus.

Apskritai šį pranešimą rengiau dviem tikslais. Pirma, norėjau išdėstyti dabartinę padėtį. Kokia moterims tenkanti dalis tyrimų srityje, kodėl reikalai klostosi taip prastai? Antra, norėjau pažvelgti į ateitį ir pateikti sprendimus ir pasiūlymus padėčiai pagerinti. Šiuo metu padėtis yra nepatenkinama. Moterys sudaro vidutiniškai vos 35 % viešajame sektoriuje dirbančių ir tik 18 % privačiame sektoriuje dirbančių tyrinėtojų. Be to, nors moterys sudaro daugiau nei 50 % ES studentų ir gauna 43 % daktaro laipsnių, jos užima tik 15 % aukštesnių akademinių pareigų. Todėl aiškiai matyti iškreiptas atstovavimas moterims sprendimo priėmimo ir vadovaujamose pareigose.

Mūsų pačių neseniai įsteigtos institucijos, pvz., Europos mokslinių tyrimų taryba taip pat neatitinka jokių lygybės kriterijų. Vos 5 ir 22 šios tyrimų tarybos narių yra moterys. Taip pat pabrėžiau, kad daugelyje Europos šalių moterims vis dar yra pernelyg mažai atstovaujama moksliniuose komitetuose, o tai dar vienas nepakankamo atstovavimo moterims sprendimų priėmimo institucijose pavyzdys.

Norėčiau trumpai pasisakyti dėl antrosios ir galbūt įdomesnės mano pranešimo dalies – sprendimai ir pasiūlymai ateičiai. Atidžiai išklausiau to, kas išsakyta moterų teisių ir lyčių lygybės komitete surengto konsultacijų proceso metu, o vienas iš aiškių iškilusių momentų – nacionalinių politikos sričių parengimas šioje srityje. Jei šiai problemai nebus skirta dėmesio nacionaliniu ir instituciniu lygmeniu, nieko nepasieksime. Todėl pranešime įtraukiau reikalavimą valstybėms narėms ir Komisijai nustatyti ne mažiau nei 40 % moterų planinį rodiklį visose priėmimo į darbą ir vertinimo komisijose. Manau, kad tai būtina. Jei norime padėties pokyčių privalome užtikrinti didesnį moterų skaičių sprendimų priėmimo institucijose, kad būtų įmanomos pastangos ir atsirastų nauja kultūra. Taip pat paraginau nustatyti atviresnes priėmimo į darbą procedūras. Iš patirties matyti, kad uždara priėmimo į darbą tvarka yra daug palankesnė vyrams, kurie vienas kitą įvertina kaip labiausiai tinkamus.

Pranešime taip pat aiškiai nurodžiau, kad privalu neatsisakyti pozityvių veiksmų, norint išlaikyti lūkesčius, kad padėtis pasikeis pakankamai greitai. Galiausiai iš mūsų pačių turimų duomenų matyti, kad šiuo metu negalima kalbėti apie natūraliai teigiamus pokyčius. Todėl išreiškiau rekomendaciją skirti atskirų lėšų moterims tyrinėtojoms skatinti ir skirti dėmesio paprastoms skatinamosioms priemonėms – tinklams ir pavyzdžiams, kurie valstybėse narėse davė teigiamų rezultatų. Labai paprastos iniciatyvos, pvz., nuostata nurodanti, kad moterys ypač kviečiamos pateikti dokumentus, davė gerų rezultatų.

Todėl mano darbas ties šiuo pranešimu parodė daugelio kliūčių buvimą. Be abejonės, tinkamos galimybės suderinti tyrinėtojos ir šeimyninį gyvenimą yra labai svarbios kartu paliekant galimybę pasinaudoti motinystės atostogomis net studijuojant doktorantūroje, bet tai irgi susiję su kultūra. Be abejonės, kultūrines kliūtis taip pat sunkiau suformuluoti, bet iš tiesų kaip ir konkretesnių kliūčių atveju tai susiję su dėmesio skyrimu tam tikriems iškraipymams. Pasisakymą baigsiu, tačiau nekantriai laukiu jūsų pastabų šiam pranešimui.

  Den Dover, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentas. – Pone pirmininke, man labai malonu girdėti Komisijos narės kalbą šį vakarą ir pasveikinti B. Thomsen, puikiai padirbėjusią rengiant pranešimą šiuo labai svarbiu klausimu. Man labai džiugu atstovaujant Parlamento centro dešiniosioms jėgoms sveikinti socialistę iš kitos pusės ir iš kitos šalies bei palinkėti jai geros kloties, nes ji suderino visą metodą; ji pabrėžė svarbiausius veiksnius susijusius su tuo, kad merginos paauglystės sulaukia jau pralenkusios vaikinus.

Jos protingesnės; jos darbštesnės; jos moka išreikšti save, tačiau, net pradėjusios studijas ar siekdamos karjeros tyrimų srityje jos kartais netęsia savo kelio. Tai dažnai nutinka dėl spaudimo namuose, asmeniniame gyvenime. Reikėtu sutikti su B. Thomsen ir jos pranešime išsakytomis mintimis ir šį vakarą skirti dėmesio šioms problemoms.

Pranešime pateikiama konstruktyvių idėjų. Man užkliuvo tik viena: specifinių tikslų moterų procentui nustatymas, kurios turėtų pasiekti tam tikrą laipsnį ar užimti vienas ar kitas pareigas. Tai pernelyg paprasta. Tačiau kita vertus visiškai pritariu šiam pranešimui. Man teko garbė rengti pramonės tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę. Dėkoju šešėliniams pranešėjams pagrindiniu pranešimu ir mano nuomone už jų visišką bendradarbiavimą. Tai yra tikras teisės akto ir Europos Parlamento pranešimo pavyzdys, parodantis puikų mūsų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų poreikiams patenkinti.

Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad praėjusį ketvirtadienį su vienu iš savo kolegų, Olandijai atstovaujančiu Lambert van Nistelrooij nuvykau į Oksfordo universitetą. Visos mokslininkės ir tyrėjos buvo moterys. Labai tuo džiaugiuosi.

  Pirmininkas. – Dėkoju, D. Dover. Dėkoju pirmiausia, todėl, kad jūs, be Komisijos nario S.Dimas, esate vienintelis vyras užsiregistravęs šio vakaro diskusijoms. Kitos kalbėtojos yra išimtinai moterys.

  Edit Bauer, PPE-DE frakcijos vardu. – (SK) Dėkoju pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai. Norėčiau pasveikinti B. Thomseną, PPE-DE frakcijos šešėlinės pranešėjos A. Sartori ir savo vardu. Noriu pasakyti, kad moterų ir mokslo padėtis panaši į moterų ir politikos padėtį, nors mokslo srityje moterims atstovaujama nedaug geriau. Tai pasakytina nepaisant to, kad apie 60 % universitetų absolventų yra moterys. Mokslinė karjera neapsiriboja darbu nuo devintos iki penktos valandos. Taip pat paminėtinas ir konkurencijos aspektas: moterims dažnai tenka pasirodyti geriau nei vyrams, norint, kad jas pripažintų. Viena vyresnio amžiaus kolegė man apie tai buvo užsiminusi mano mokslinės karjeros pradžioje prieš daugelį metų.

Ar tinkama klausti, kodėl moterims taip nepakankamai atstovaujama mokslo srityje, kodėl po kurio laiko jaunų moterų mokslininkių skaičius mažėja, todėl prarandame gabius mokslininkus. Moterims mokslininkėms labai svarbu sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeimos gyvenimą. Šiuo požiūriu tai labai svarbu siekiant Barselonos tikslų. Jei iš moterų tikimasi sėkmingos mokslininkių karjeros, joms sudaromos sąlygos turi būti patikimos, prieinamos aukščiausios rūšies, tinkamos pagal mokslinio darbo pobūdį ir reikalavimus ir pakankamai lanksčios.

Tačiau taip pat būtina panagrinėti bendrosios paramos mokslui ir plėtrai klausimą. Jei darbo užmokestis svyruoja nuo žemo iki žemiausio, nerealu tikėtis, kad šios profesijos bus patrauklios jaunoms moterims ar net jauniems šeimą sukūrusiems vyrams. Tai yra tikra kai kurioms šalims kylanti problema pirmiausia naujosioms valstybėms narėms, kur mokslui ir tyrimams skiriama parama nesiekia nė 1 % BVP. Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad padėtis spręstina keičiant sąlygas, o ne nustatant kvotas.

  Zita Gurmai, PSE frakcijos vardu. – (HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, moterų dalyvavimas aukštojo mokslo srityje paskutiniais metais smarkiai padidėjo. Tačiau tai nesukėlė moterų ir vyrų santykio mokslo srityje pagerėjimo. Moterų skaičius inžinerijos srityje taip pat apdidėjo per paskutinius dvidešimt metų, tačiau tai nė kiek neprilygo moterų skaičiui kitose profesijose ir mokslinėse disciplinose.

Dėl šių sunkumų daugelis moterų mokslininkių atsisako mokslinės karjeros, kas yra nepriimtina ir neprotinga. Moterims gerokai sudėtingiau tobulėti savo profesijoje, Tai pirmiausia taikytina darbo užmokesčio sričiai. Moterims nepakankamai gerai atstovaujama mokslinėse institucijose. Moterys mokslininkės verčiamos rinktis karjerą arba šeimą. Dėl laikinų pertraukų moterų mokslinėje karjeroje dėl šeimyninių priežasčių joms kilti karjeros laiptais sudėtingiau. Privalome nagrinėti metodus, kuriais siekiama suderinti darbinį ir asmeninį gyvenimą ir pasinaudoti gerąja patirtimi.

Lisabonos strategija taip pat reikalaujama taikyti lyčių lygybės principus tyrimų ir plėtros srityje. Privalome aktyviau veikti visose mokslo srityse ir užtikrinti skaidresnes priėmimo į darbą procedūras bei paaukštinimui keliamus reikalavimus. Privalome siekti užtikrinti lyčių lygybę universitetų ir ne universitetų tyrimų srityje ir šių institucijų valdymo organuose.

Pranešimas iš tiesų puikus ir rekomenduoju jam pritarti. Taip pat sveikinu kolegę Britta Thomsen, nes pastaroji dar būdama tyrinėtoja pakankamai išsamiai studijavo šį klausimą. Dėkoju jums už pastangas.

  Siiri Oviir, ALDE frakcijos vardu. – (ET) Komisijos nary, ponia pirmininke, ponios ir ponai, gyvenimas šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau susijęs su mokslu ir technologijomis tiek dėl naujų ar patobulintų produktų ir paslaugų, tiek dėl technologijų plėtros. Prie šio proceso neabejotinai prisideda ir Europos moterys mokslininkės.

Jau buvo minėta, kad moterys pirmosios pakopos studijų metu skaičiumi universitetuose lenkia vyrus; tai pasakytina ir apie magistro bei doktorantūros studijas, kuriose taip pat studijuoja daugiau moterų. Tačiau moterys skaičiumi septynis kartus nusileidžia vyrams lyginant aukštesnio lygio pareigas mokslo ir švietimo institucijose; vidutiniškai šis skaičius siekia 15 %. Kodėl taip yra? Mokslinį pasaulį visais laikais daugiausia sudarė vyrai. Tai buvo teisinama tuo, kad tikrųjų žinių galima pasiekti naudojantis tik objektyviais metodais ir loginėmis diskusijomis, kurios ne tokios įprasto moterims kaip vyrams.

Tai, kad mokslines institucijas net ir šiandien daugiausia sudaro vyrai, parodo, kad mokslinė mintis yra labiau vyriška, o ne pagrindžia aukščiau pateiktą teiginį. Akademinis mokslas parodė, kad objektyvumas su vyriškumu visiškai nesietinas. Tačiau iš tiesų šiandien ši legenda neabejotinai daro įtaką skirstant darbo vietas ir sprendimų priėmimo procese, susijusiame su mokslinio tyrimo finansavimu.

Prie šio menkinančio požiūrio taip pat prisideda žiniasklaida, kurioje moterys vaizduojamos iš vienos perspektyvos ir tendencingai. Dažnai moterys žiniasklaidoje pateikiamos, bet kaip, paprastai kaip moterų grupių narės, o ne kaip savo srities profesionalės. Kartu labai nedaug padaryta padėčiai pakeisti ir pagerinti moterų galimybes gauti geresnį darbą. Norint pakeisti šį visuomenėje plačiai paplitusį požiūrį pirmiausia privalome skatinti domėtis mokslu abiejų lyčių atstovus nuo pat ankstyvos laikotarpio, nes tai yra įdomi ir patraukli sritis. Iš vaikiškų knygelių būtina pašalinti paveikslėlius, kuriuose moterys vaizduojamos su prijuostėmis, o vyrai kosminiuose laivuose.

Pritariu pranešime siūlomoms teigiamoms priemonėms, skirtoms skatinti ir remti moteris mokslininkes, tiek teikiant konsultacijas dėl karjeros moterims mokslininkėms ar rengiant specialias programa skatinti merginų ir moterų domėjimąsi moksline karjera. Tačiau negaliu pritari mechaniniams lytimi pagrįstoms kvotoms, nes tokiu būdu esame suvaržomi konkrečiu laikotarpiu, todėl rezultatas tikėtinas labiau kiekybinis, o ne kokybinis. Dėkoju pranešėjai už glaustą darbą ir atsiprašau.

  Hiltrud Breyer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, lyčių lygybė yra Europos Sąjungos vertybė ir tikslas. Tačiau, nepaisant daugelio tam skirtų straipsnių, diskriminacija vis dar laikytina kasdieniu reiškiniu.

Deja, moksle taip pat egzistuojam suvokiama lygybė. Mums žinoma, kad daugiau mergaičių, nei berniukų baigia vidurinę mokyklą, yra geriau pasirengusios stojamiesiems egzaminams, be to, daugiau moterų, nei vyrų įgyja trečiosios pakopos kvalifikaciją. Todėl moterys yra puikiai išsilavinusios, tačiau, baigusios universitetą, jos susiduria su diskriminacinėmis kliūtimis. Skaičiai išties verčia išsiblaivyti: vos 15 % visų dėstytojų – moterys. Moterys užima tik 15 % aukščiausių pareigų, nors jos sudaro universitetų absolventų daugumą ir pusę doktorantūros studijas baigusių studentų.

Mokslo srityje taip pat susiduriama su darbo užmokesčio diskriminacija: komitetuose, kuriuose priimami sprendimai dėl tyrimų projektų, moters sudaro mažiau nei 20 % narių. Galima net daryti prielaidą, kad daugiau lėšų išleidžiama tyrimo projektui, tuo mažiau tikėtinas moterų dalyvavimas.

Todėl, norint ne vien kalbėti apie lygybę, būtinos kvotos – beje, ambicingos, norint iš tiesų apčiuopiamų rezultatų. Lyčių lygybė taikytina visose mokslo srityse, ir ši lygybė taikytina ne mažiau kaip 40 % nepakankamai atstovaujamai lyčiai, t. y. moterims, o ne vien 25 % Todėl, norint šio to pasiekti, privalome pasirinkti būtent ambicingus tikslus.

Pabaigoje norėčiau paminėti kitą man artimą dalyką: kaip žinia, iki 2010 m. Europos Sąjungai prireiks papildomų 700 000 tyrinėtojų. Todėl privalome daryti visa, kad Europos Sąjunga nevirstų mokslo dykviete. Tačiau labai gabios merginos nurašomos labai anksti. Mano nuomone, labai svarbu skatinti talentingas jaunas moteris, todėl norėčiau paprašyti pranešėjo tam skirti daugiau dėmesio.

  Ewa Tomaszewska, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, mano gimtojoje Lenkijoje moterų išsilavinimo lygis aukštesnis už atitinkamą vyrų lygį. Pagal išsilavinimą esu fizikė, dirbusi Varšuvos universitete; galiu pasakyti, kad man iki šiol neteko susidurti su diskriminacija dėl lyties. Jausčiausi pažeminta, jei mano profesinė padėtis priklausytų ne nuo mano žinių ir protinių sugebėjimų, bet nuo įvairių antrinių savybių, pvz., lyties.

Marie Skłodowska-Curie savo darbu ir aistringu atradimų siekiu pasiekė rezultatų, du kartus jai pelniusių Nobelio premiją. Pirmąją vietą šalyje užimanti mokslininkė, mano universiteto rektorė, irgi yra moteris – fizikos profesorė.

Tačiau moterų padėtis mokslo pasaulyje priklauso nuo įvairių aplinkybių. Problemos akivaizdžios, sužinojus, kad moterys sudaro tik 35 % Europos Sąjungoje valstybiname sektoriuje ir aukštojo mokslo srityje dirbančių mokslinių darbuotojų, ir tik 18 % – privačiame sektoriuje. Kartais, nors ir ne visada, tai susiję su šeimos pareigų išskyrimu prieš mokslinį pašaukimą.

Mano manymu, svarbios šio pranešimo 2 ir 3 dalių išvados. Faktiškai, juk būtent pirmojo švietimo laikotarpiu lengviausia parodyti, kad mokslas, nepaisant jo sudėtingumo, visuomet įtraukia, todėl verta dėti pastangas siekiant atrasti mūsų susidomėjimą keliančių dalykų, kurie pasiekiami tik moksliniais tyrimais. Dera skatinti visus, pasirengusius imtis mokslinio darbo: daugelis moterų tam turi reikiamų sugebėjimų, todėl šioms galimybėmis nepasinaudoti būtų gėdinga. Šiuo požiūriu tinka ir 3 dalyje nurodyti pavyzdžiai, nes jie parodo, kad šios pastangos būna vaisingos.

Pagal Lisabonos strategiją, ir nepriklausomai nuo jos, investicijų į žmones ir jų švietimą vertė neišmatuojama. Tai didina asmens galimybes darbo rinkoje. Tai taikoma ir labai specifinei – mokslinei – darbo rinkai. Todėl svarbu išvengti diskriminacinių kriterijų norint pasinaudoti stažuotėmis, švietimo institucijų pasikeitimo programomis ir kitomis galimybes pagerinti savo darbinę padėtį.

  Eva-Britt Svensson, GUE/NGL frakcijos vardu. – (SV) Dėkoju pranešėjai B. Thomsen už nelygybės problemos mokslo ir tyrimų srityje apibūdinimą. Nelygybė apėmusi visą visuomenę. Tačiau, be kita ko, dėl moterų organizacijų įsipareigojimų ir nuomonės formavimo išplito nelygybės daugelyje sektorių suvokimas, o daugelis suprato ir neigiamas nelygybės pasekmes visai visuomenei. Tačiau būtent mokslinėje bendruomenėje apie tai ilgą laiką tylėta. Todėl šis pranešimas itin svarbus.

Nors ES pabrėžiama tyrimų svarba ekonomikos plėtrai, tyrimai daugeliu atveju apriboti vienai lyčiai. Viešajame sektoriuje moterys sudaro 35 % mokslininkų, o privačiame – tik 18 % Tik penki iš 22 Europos mokslų tarybos tyrimų tarybos narių yra moterys.

Šiame pranešime skiriama dėmesio šiai problemai, tačiau, mano manymu, to nepakanka. Privalome elgtis ambicingiau.

Norėčiau pasisakyti diskutuojant dėl lygybės: būtina ir toliau ginti lygybės poreikį, motyvuojant tai ekonomikos augimo ir plėtros sumetimais. Kada galėsime teigti, kad lygybė – tai tikslas pats savaime, kurio nereikia pagrįsti ekonomikos sumetimais? Lygios teisės – žmogaus teisės!

  Urszula Krupa, IND/DEM frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, atrodo, kad moterų vaidmuo moksle atskirose ES valstybėse narėse skiriasi. Labai sudėtingu komunizmo laikotarpiu moterims buvo sudarytos sąlygos siekti mokslo ir naudotis politinėmis teisėmis gerokai anksčiau nei daugelyje senosios ES šalių. Kaip ir anksčiau, daugiausia rūpesčių kėlė labiau sunki ekonominė padėtis ir neaiškūs išteklių skyrimo moksliniams tyrimams kriterijai paprastai nepriklausomai nuo lyties.

Nepaisant šių kliūčių daugelis moterų yra ne tik žmonos ir motinos, bet ir atlieka svarbias socialines funkcijas, eidamos ministrų, direktorių dekanų ir dėstytojų aukštojo mokymo įstaigose ar dirbdamos daktarais, tačiau jos visiškai nesijaučia diskriminuojamos palyginti su vyrais. Priešingai nei teigia rėksmingos feministės, mano šalyje moterys paprastai gerbiamos. Jos neturi kompleksų ir suvokia savo vertę ir tvirtumą, nes žino, kad kartu su vyrais jos yra svarbios visose gyvenimo srityse, tačiau kartu daugiausia dėmesio skiria gyvybei apsaugoti, santuokai apginti, šeimai ir kitoms aukščiausioms vertybėms.

Faktiškai studijuojančių moterų skaičius nuolat auga ir jau XX a. paskutiniame dešimtmetyje jos siekė 51 %. Kaip teigiama pranešimuose, moterys sudaro 38 % mokslinių darbuotojų Centrinės ir Rytų Europos ES šalyse, nors daugelis jų dirba srityse, kuriose nevykdoma daug mokslinių tyrimų. Todėl pasiūlymas skirti daugiau lėšų ir skatinti dirbti mokslinį darbą bei toliau stiprinti moterų padėtį pirmiausia įtvirtinant teisės aktų nuostatas padedančias suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą, pripažįstant darbą namuose finansiniu ir socialiniu požiūriu, siekiant suteikti iš tiesų laisvą pasirinkimą, tačiau nenustatant analogijų ar nusižengiant tobulumo apibrėžimui atrodo pagrįstas.

Procentinė diferenciacija vadovavimo pareigose gali būti siejama su pernelyg didele protinių ir fizinių pastangų našta. Todėl moterims reikėtų atstovauti pripažįstant ir panaudojant žinias ir asmeninius polinkius ir kartu gerinti teisines ir ekonomines sąlygas bei pagalbos infrastruktūrą, padedančius geriau suderinti šeimos gyvenimą su profesija.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus, pagrindinis Europos Sąjungos uždavinys turi būti didelės mokslininkų bazės kūrimas, kuri sugebėtų įgyvendinti kokybiškus tyrimus aukščiausiu tarptautiniu lygmeniu. Moterų dalyvavimas moksle neatitinka tyrimų poreikių, nors moterys ir įgyja aukštesnį išsilavinimą nei vyrai ir nors moterų dalis viršija vyrų aukštojo mokslo srityje. Todėl būtina dėmesį skirti geriausių moterų mokslininkių švietimui ir paramai bei motyvuoti talentingas moteris siekti mokslinės karjeros; tam reikalingos tinkamos sąlygos kokybiškam moksliniam darbui, su tinkamos karjeros galimybėmis ir darbo užmokesčiu. Šiandien vis dar galime kalbėti apie kliūtis, trukdančias moterims dalyvauti moksliniame darbe. Taip pat pažymėtina psichologija ir kartais nepakankamas moterų solidarumas.

Iš tiesų moterims tyrinėtojoms daug sudėtingiau nei vyrams derinti darbą ir šeimos gyvenimą. Dėl pertraukų mokslinėje karjeroje šeimyniniais sumetimais daroma neigiama įtaka moterų karjeros galimybėms. Kadangi mokslinis darbas yra nepertraukiamo pobūdžio, moterims būtų pravartu taip pat dirbti ir namuose, išskyrus atvejus, kai būtina atvykti į darbą. Moterys dažniausiai susiduria su mobilumo problemomis, nes paprastai būtent moterims tenka pareiga rūpintis vaikais, pagyvenusiais asmenimis ar kitais šeimos išlaikytiniais. Moterys palankiai vertintų vaiko priežiūros sąlygas mokslo institucijose.

Manau, kad kvotomis nepavyks išspręsti nepakankamo moterų mokslininkių skaičiaus, jei pačios moterys nenorės pakeisti status quo. Jos privalo turėti tinkamas sąlygas, labiau pasitikėti savimi ir demonstruoti tarpusavio solidarumą. Tikiuosi, kad pagal Septintąją pagrindų programą ir mokslinių tyrimų programas pavyks paremti projektus, kuriais moterys skatinamos siekti mokslinės karjeros. Svarbus projektų atrankos sistemos skaidrumas. Būtent todėl moterims turėtų būti lygiai atstovaujama vertinimo Komisijose ir atrankos komitetuose.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Nors moterys sudaro daugiau nei 50 % ES studentų ir joms suteikiama 43 % ES daktaro laipsnių, jos vidutiniškai užima tik 15 % aukštesnių akademinių pareigų ir sudaro tyrinėtojų mažumą. Joms vyriausybiniame ir aukštesnio mokslo sektoriuje tenka 35 % tyrinėtojų, o privačiame sektoriuje – vos 18 %.

Tyrimai rodo, kad dabartinės priėmimo į darbą sistemos nėra neutralios lyčių požiūriu. Dokumentai gerai parodo „stiklo lubas“, su kuriomis susiduria moterys, mėgindamos užimti aukštesnes pareigas ir turi įtakos visoms ekonomikos sritims, pirmiausia susijusioms su mokslu ir technologijomis. Komisija ir valstybės narės turėtų nustatyti skaidrias priėmimo į darbą procedūras kaip įmanoma greičiau, siekiant užtikrinti lyčių pusiausvyrą priėmimo į darbą institucijose.

Kadangi tyrimai yra esminis sektorius Europos Sąjungos ekonomikos plėtrai, o Europai reikia 700 000 papildomų tyrinėtojų, siekiant įgyvendinti Lisabonos strategiją plėtrai ir vystymuisi, labai svarbu programuoti mokslą kaip abiem lytims atvirą sritį ir užtikrinti, kad moterims būtų tinkamai atstovaujama mokslinėje bendruomenėje. Tuo tikslu būtina suteikti tinkamas darbo sąlygas priimtinas moterims mokslininkėms bei infrastruktūrą užtikrinančią sklandžią profesinio ir šeimos gyvenimo sąveiką.

Galiausiai norėčiau pasveikinti pranešėją B. Thomsen už puikiai parengtą dokumentą.

PIRMININKAVO: Edward McMILLAN-SCOTT
Pirmininko pavaduotojas

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) Tenka apgailestauti, kad, nepaisant ES priimamų teisės aktų, deklaracijų, vykstančių diskusijų, lyčių integravimo aspektas moksle, kaip ir kitose srityse, yra nepatenkinamas. Galėčiau taip teigti iš savo patirties moksle.

Nors ES universitetuose studijuoja daug moterų, tik 18 % visų mokslininkų, dirbančių privačiame sektoriuje, ir tik 15 % visų vyresniųjų mokslininkų, užimančių pareigas su sprendimų priėmimo galiomis, yra moterys. Vyriausybiniame ir aukštojo mokslo sektoriuose dirba tik 35 % moterų. Be to, moterų, dirbančių mokslinių tyrimų srityje, atlyginimai dažniausiai gerokai mažesni nei vyrų, o jų pareigos apima daugiau mokymą nei tyrimus ir retai leidžia pasiekti pripažinimo.

Tad kviečiu Komisiją ir valstybes nares padidinti pastangas remti mokslininkių karjeros siekiančias moteris. Negalime pamiršti ir to, jog į paramos priemones būtina integruoti šeimos aspektą, numatyti mokslininkėms lanksčias darbo valandas, gerinti vaikų priežiūros įstaigų veiklą, skatinti šeimų judumą.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Pone pirmininke, esu kilusi iš mokslinės aplinkos ir džiaugiuosi svarbiomis diskusijomis dėl moterų mokslo ir technologijų srityje. Iš esmės sutinku su B. Thomseno pranešimu, kuriuo siekiama nustatyti nepakankamo moterų atstovavimo kliūtis mokslo srityje ir sutinku, kad daugelyje Europos švietimo sistemų ir toliau išlieka lyties stereotipų.

Jos pranešime pažymimi ir kiti veiksniai, prisidedantys prie nepakankamo atstovavimo šioje bei deja daugelyje kitų profesinių sričių. Iš šių veiksnių paminėtina neigiama karjeros pertraukų dėl šeimyninių priežasčių įtaka ir ribotas mobilumas dėl šeimos įsipareigojimų. Sveikinu raginimą Komisijai ir pirmiausia valstybėms narėms imtis teigiamų veiksmų daugelyje sričių: švietimo, vaikų priežiūros, socialinės apsaugos, tėvystės atostogų ir suteikti tinkamą finansavimą, norint pagerinti moterų galimybes siekti karjeros ar grįžti į mokslinį darbą užauginus šeimą.

Kompetentingos moterys mums reikalingos visais visuomenės lygmenimis: iš tiesų mums reikalingos ir moterys, turinčios mokslinį išsilavinimą ir politikoje, tačiau esu įsitikinusi, kad to niekada nepavyks pasiekti nustačius lyčių dalyvavimo kvotas. Vietoje to turėtume siekti didesnio skaidrumo priėmimo į darbą srityje, patarėjų schemų, stiprinti moterų mokslininkių tinklą, skatinti moteris mokslininkes rodyti pavyzdį ir, be abejonės, skirti tinkamą finansavimą moterims pasirinkti mokslą, kartu išlaikant teisingumą ir lygybę. Esu įsitikinusi, kad su manimi sutiktų daugelis moterų mokslininkių.

2003 m. mano šalyje, Airijoje, įsteigtas Mokslo, inžinerijos ir technologijų komitetas (SET), kuriam pavesta parengti rekomendacijas dėl strategijų padidinti mokslinius dalykus ir aukštesnio lygio matematiką antruoju lygiu pasirenkančių moterų, merginų skaičių ir padidinti moterų, pasirenkančių trečiojo lygio mokslinės inžinerijos ir technologijos kursus. Šiam komitetui pirmininkauja garsi akademikė Jane Grimson, Trejybės koledžo Dubline profesorė.

Šalyje taip pat veikia organizaciją WITS (moterys technologijų ir mokslo srityje), įsteigta 1999 m. Taip pat vykdomas išmintingesnės darbo jėgos projektas, siekiant padėti moterims mokslininkėms grįžti į darbą. Taip pat veikia Airijos mokslo fondas, pradėjęs keturias programas nepakankamam moterų atstovavimui Airijoje mokslo ir inžinerijos srityse spręsti.

Galiausiai šiomis schemomis siekiama paskatinti ir paremti tvarių priemonių ir veiklos vystymąsi siekiant užtikrinti, kad moterys mokslininkės turės vienodas galimybės konkuruoti savo moksline patirtimi, žiniomis ir galimybėmis.

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). - (BG) Pirmininke, Komisijos nary, pranešimas Apie moteris ir mokslą yra labai tinkamai parengtas; jame nagrinėjamas moterų dalyvavimas viename svarbiausių – mokslinio tyrimo procese. Tai svarbu dėlto, kad pranešime aptariama mokslinio vystymosi struktūra ir pateikiami pagrindiniai sprendimai dėl žmoniškųjų išteklių sudėties moksle. Moterys yra svarbios universitetams, tyrimų institucijoms ir privačiam sektoriui. Nepatenkinamas moterų dalyvavimo lygis sprendimų priėmimo ir valdymo srityse, nedidelė doktorantūrą baigusių, einančių dėstytojų pareigas ar akademijos narių pareigas dalis, susijusi su visuomenės stereotipais ir sunkumais, pasitaikančiais moterų kelyje siekiant mokslinės karjeros.

Todėl reikia taikyti lankstų darbo laiką, parengti paslaugas padedančias moterims ir suteikti galimybes pasirinkti ir išreikšti save. Didesnis moterų vaidmuo moksle nelaikytinas tik dar viena lyčių politiką. Šioje misijoje geriau pasinaudojama moterų galimybėmis, tačiau nepereinama prie kito kraštutinumo. Moterys dėl atsidavimo mokslui neturėtų atsisakyti savo prigimtinio tikslo kurti šeimą ir būti motina. Jaunoms moterims mokslo srityje taikytinas dvigubas prioritetas: šeima ir karjera.

  Erna Hennicot-Schoepges (PPE-DE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, manau, kad siekiama to paties tikslo, t. y. lygybės, tačiau nesame vieningos nuomonės dėl būdų tam pasiekti.

Komisijos nary, jūsų statistiniai duomenys yra gerai parengti, įrodantys, kad mūsų laukia ilgas ir sudėtingas kelias, o jūs tinkamai pasielgėte nustatydami kvotas parenkant kandidatus į komitetus, nes be aktyvios politikos moterų nerasime, nes norint rasti moterų pirmiausia turime to norėti.

Taigi, kuo aukščiau laipteliais lipame, tuo su didesniu nenoru skiriamos moterys; dar nelokiškiau yra tai, kad švietimo sektoriuje moterys sudaro didžiąją daugumą, ko negalima pasakyti apie akademinę aplinką.

Taigi kodėl taip yra? Manyčiau reikalinga analizė. Turime paraginti valstybes nares ir galbūt Komisijos narį parodyti tam tikrą spaudimą valstybėms narėms, kad šios nustatytų tam tikrus būdus padėčiai universitetuose pagerinti.

Kalbant apie atrankos į dėstytojų pareigas procesus dažnai taikomi skirtingi kriterijai. Moterų visuomet klausiama: „kaip pasirūpinsite vaiko priežiūra?“. Šis klausimas niekuomet nepateikiamas vyrams, todėl šioje diskusijoje visi kalbame apie mūsų pareigas rūpintis vaikais. Kodėl nepažvelgus į problemą iš kitos pusės, juk, be to, tai nėra problema. Šeima teikia didelį džiaugsmą, tai didelė vertybė ir vyrams, kodėl nepakeitus savo nuostatų?

Manau, kad derėtų patikslinti dėstytojų skyrimo tvarką bei atrankos procesą ir pateikiamus klausimus ir norint pasiekti pažangos moderniųjų technologijų srityje Komisija turėtų imtis tikslingos veiklos. Kalbant apie tobulumo kriterijų, nemanau, kad derėtų nuolaidžiauti.

  Gabriela Creţu (PSE). - (RO) Ponai kolegos, labai trumpai paminėsiu tris problemas. Buvusiose socialistinėse šalyse padėtis atrodo dar dramatiškesnė, nes dėl ankstesnės lyčių politikos išsivystė nedidelė moterų dalis, kurios aktyviai veikė mokslo srityje. Priešingai, pereinamuoju laikotarpiu labai smarkiai sumažėjo tyrimams skirtos lėšos kaip ir tyrėjų skaičius. Šiuo metu moterys, anksčiau dirbusios tyrinėtojomis prekiauja draudimo polisais, eina valstybės tarnautojų pareigas ar yra palikusios savo gimtąsias šalis, o tai sukelia daugelį neigiamų pasekmių: švaistomi žmogiškieji ištekliai, patiriamas nepasitenkinimas ir susiduriama su kliūtimi vystymuisi.

Antroji šiandieninė problema yra tai, kad masinių komunikacijų, viešųjų ryšių ir reklamos bendrovių veikla yra labai svarbi taip pat ir ekonomiškai formuojant bendrą vidaus produktą. Tai siejama su tyrimais humanitariniuose ir socialiniuose moksluose, kur darbuojasi daug moterų, tačiau tradicinėje mokslo hierarchijoje jos negauna pakankamo socialinio pripažinimo, o tai pasireiškia kaip netiesioginė diskriminacija prieš moteris mokslininkes šiose srityse.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Pone pirmininke, Komisijos nary, B.Thomsen pranešime užsimenama apie subtilų mano asmeninės patirties aspektą. Daktaro laipsnį esu įgijusi Sorbonos universitete; tuo metu jau turėjau tris, o mano vyras – 4 vaikus. Buvau priversta atsiriboti nuo tolesnių tyrimų pasaulio. Akademinio tobulumo siekis įauga į kraują ir jautiesi labai prastai būdamas priverstas jo atsisakyti. Po daugelio metų, užauginusi dar daugiau vaikų turiu pripažinti, kad Vokietijos universitete, kuriame siūloma konkrečiai motinoms skirta programa, įgijau galimybę tęsti savo tyrimą ir savanoriškai jį tęsiu iki šiol. Todėl galimybės iš tiesų yra, todėl šeimos aspektą reikėtų įtraukti į tyrimų programų ir tyrimų pareigų planavimo procesą, siekiant visiškai panaudoti žmogiškuosius išteklius. Taigi manau, kad nebeliks privalomųjų planinių rodiklių poreikio, o moterų indėlio į tyrimus suvokimas pasikeis.

Dėl šios priežasties planuoti būtina, kad moterys būtų priimtos atsižvelgiant į konkretų jų profesinio gyvenimo etapą. Moteris dėl kelerių metų, kai ji priversta pasitraukti, praranda akademinio darbo džiaugsmą visam gyvenimui, o visuomenė netenka to, ką ši moteris galėtų pasiūlyti. Todėl moterims tyrinėtojoms reikėtų sudaryti galimybę dalyvauti programose. Vėliau moterų dalyvavimas tyrimų programose turėtų būti vienu iš kriterijų universitetų studijų kokybei įvertinti.

Taip pat norėčiau jums priminti apie mūsų praėjusiais metais pateiktą pranešimą, kuriame nurodėme, kad derėtų numatyti galimybę derinti profesinį ir šeimos gyvenimą pradedant jau bakalauro studijomis.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, sveikinu kolegę Parlamento narę su labai puikiu pranešimu. Didesnis dalyvavimas moksliniame tyrime yra būtinas, siekiant Lisabonos strategijos principų. Kaip pabrėžia pranešėja, siekiant sėkmingo strategijos principų įgyvendinimo Europai reikia papildomų 700 000 tyrinėtojų. Esu įsitikinusi, kad dėl moterų dalyvavimo ir jų galimybių moterų dalis šioje grupėje padidės.

Tačiau man kelia susirūpinimą pasiūlymas užtikrinti lyčių pusiausvyrą vertinimo ir priėmimo į darbą komitetuose. Esu moteris ir politikė, todėl nenorėčiau, kad mano veikla būtų vertinama išimtinai per mano lyties prizmę Man būtų labiau priimtina, jei mano darbas būtų vertinamas pagal jo kokybę ir rezultatus.

Pranešime pateikiamas įdomus pasiūlymas didinti jaunimo susidomėjimą pasirinkti tolesnį mokymąsi specifinėse ir techninėse srityse. Jį reikėtų papildyti veikla, skirta skatinti mokslą, kaip darbo ir profesinio tobulėjimo požiūriu įdomią sritį tiek vyrams, tiek moterims. Manau, kad pasiūlymai leidžiantys suderinti profesinę karjerą ir šeimos gyvenimą yra verti dėmesio. Jie vertintini platesniame kontekste: ten, kur moterų dalyvavimas darbo rinkoje remiamas ir skatinamas.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - (SK) Kaip ką tik nurodė mano kolegė, Europai šiandien reikia daugiau kaip 700 000 tyrinėtojų. Tai kelia nerimą. Moterys galėtų prisidėti prie šio atotrūkio mažinimo. Dabartiniai statistikos duomenys rodo, kad nors moterys nors ir įgyja aukštesni išsilavinimą nei vyrai, jos sudaro tik vieną trečdalį valstybinio sektoriaus tyrinėtojų ir tik 18 % – privataus sektoriaus. Esu įsitikinęs, kad pirmiausia būtina atsikratyti lytinių stereotipų, kurie daro įtaką ne tik jaunų moterų pasirenkamai studijų sričiai, bet ir darbo paskyrimo procesui, tyrimų finansavimui ir priėmimo į darbą kriterijams.

Nors sutinku, kad būtina užtikrinti moterų dalyvavimą ES ir nacionalinėse programose, nemanau, kad tam reikalingos kvotos. Pritariu idėjai moterims pasiūlyti naujoviškas lankstaus darbo laiko formas, kurios padėtų joms tęsti tiriamąjį darbą net ir perėjus į motinystę. Tuo galima reikšmingai padidinti moterų einamą aukščiausių mokslinių pareigų skaičių.

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE). - (RO) Šis pranešimas yra reikšmingas finansine prasme tiek dėl Bendrijos lėšų, kurias būtų galima panaudoti kovai su lyčių nelygybe mokslo srityje, tiek valstybių narių nacionaliniu biudžetu.

Pirmiausia paminėtina, kad nepakanka vien kalbėti apie galimas lėšas pagal Septintąją mokslinių tyrimų pagrindų programą. Didelės sumos yra, savo ruožtu, prieinamos iš Europos regiono vystymo fondo ar Europos socialinio fondo; jas irgi galima skirti tyrimų ir vystymo veiklai paremti. Todėl nederėtų apsunkinti moterų dalyvavimo įtvirtinant sąlygas dėl kvietimo teikti pasiūlymus, kuriais įgyvendinamos šios programos. Be to, reikalinga atskiromis biudžeto eilutėmis finansuoti didesnį moterų dalyvavimą tyrimų programose ar skiriant Bendrijos finansavimo subsidijas.

Be to, įsteigus Europos technologijų institutą reikėtų užtikrinti vienodą atstovavimą jaunoms moterims studijuojančioms doktorantūroje.

  Marios Matsakis (ALDE). - Pone pirmininke, esu vienas iš nedaugelio šioje svarbioje diskusijoje dalyvaujančių vyrų ir mokslininkas, todėl norėčiau pasakyti štai ką:

Ilgalaikė mano turima gydytojo praktika leidžia teigti, kad moterys mokslininkės niekuo nenusileidžia, o kartais net lenkia vyrus. Vienintelė problema, dėl kurios moterims sunkiau užimti aukščiausias pareigas buvo, mano nuomone, susijusi su labai sunkiu pasirinkimu, kai moterys būdavo priverčiamos pasirinkti: būti pilnaverte motina ir mokslininke likusiu laiku, ar atvirkščiai. Moterys visuomet pasirinkdavo pilnavertę motinystę.

Todėl, mano nuomone, pranešimas labai svarbus. Sveikinu pranešėją, tačiau reikalingi praktiniai būdai padėti moterims užimti aukščiausias pareigas, nes teorinių idėjų nepakanka.

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − Pone pirmininke, norėčiau padėkoti visiems pasisakiusiems šio vakaro diskusijose už labai teigiamą indėlį. Komisijos politiką dėl lyčių tyrimų srityje galima skirti į dvi kryptis: moterų dalyvavimą tyrimuose ir tyrimų lyties aspektą. Pirmąja kryptimi siekiame užtikrinti moterų dalyvavimą visose karjeros pakopose ir panaikinti lyčių skirtumus įvairiose pagrindinėse srityse. Antroji kryptis leidžia skirti dėmesį tyrimams planuoti ir atsižvelgti į lyčių įvairovę tyrimų srityje. Komisija kaip niekad nusiteikusi skatinti lyčių lygybę tyrimų srityje.

Kalbant apie kvotas esame įsitikinę, kad tokie planiniai rodikliai kaip 40 % planinis lyčių rodiklis taikomas įvairioms ekspertų grupėms ir vertinimo Komisijoms pagal Septintąją pagrindų programą yra objektyvūs, suderinti bei teikia gerų rezultatų. Ketiname ir toliau siekti šių tikslų ir tikimės tokiu būdu padidinti moterų mokslininkių skaičių. Mūsų pastangos jau davė vaisių, todėl norėčiau padėkoti jums už paramą mūsų pastangoms, siekiant pagerinti padėtį ir užtikrinti geresnį moterų įtraukimą mokslo ir tyrimų srityje.

Dėkoju už pastabas ir tvirtą bendradarbiavimą.

  Britta Thomsen, pranešėja. – (DA) Pone pirmininke, dėkoju už suteiktą žodį. Komisijos nary, ponios ir ponai, dėkoju jums už pastabas. Man malonu girdėti, kad pritariate tam, kas man kelia susirūpinimą ir Europos tyrimų ateities vizijai. Dėl aukščiau nurodytų kvotų manau, kad likau ne iki galo suprasta. Nekalbu apie tyrinėtojų kvotas, tačiau visiškai akivaizdu, kad vienas iš svarbiausių kliūčių moteris įdarbinti ir panaudoti jų talentą susijęs su priėmimo į darbą komitetų sudėtimi. Reikalas tas, kad juose nesilaikoma neutralaus požiūrio į lytį, todėl esu tikra, kad reikia kažko imtis šiuo klausimu. Privalu nedelsiant reikalauti imtis politinių veiksmų. Komisija neabejotinai aktyviai veikė šioje srityje, kai prieš kelerius metus Generaliniame mokslinių tyrimų direktorate buvo įsteigtas skyrius moterims ir tyrimams. Būtent valstybės narės atsilieka šiuo požiūriu. Joms tenka įsipareigojimas, nuo kurio labai daug priklausys pastangų užtikrinti pokyčius universitetuose ir tyrimų institucijose sėkmė.

Norėčiau padėkoti savo kolegoms Parlamento nariams, sekretoriatui ir Komisijai už bendradarbiavimą. Man buvo labai malonu bendradarbiauti su tyrinėtojais, o pirmiausia, Europos moterų mokslininkių platforma; jiems norėčiau itin padėkoti.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Mihaela Popa (PPE-DE) , raštu. – (RO) Esu matematikos mokytoja ir man teko tiesiogiai susidurti su nuolat mažėjančiu jaunų moterų dalyvavimu mokslo pasaulyje.

Atsižvelgiant į statistikos duomenis, kurie rodo, kad vis mažiau jaunų moterų renkasi mokslinius fakultetus, kur intensyviai dėstoma matematika, fizika, biologija ar chemija, manau, kad Europos Parlamento pranešimo projektas dėl moterų ir mokslo yra savalaikis.

Iš turimos patirties švietimo srityje galiu teigti, kad vis mažesnis moterų dalyvavimas mokslo pasaulyje yra susijęs su mentalitetu ir visiškai nesusijęs su pajėgumais.

Todėl, manau, svarbu Europos Parlamentui inicijuoti daugiau programų siekiant skatinti lygias galimybes ir požiūrio į jaunų moterų dalyvavimą mokslo gyvenime pokyčius. Keitimosi patirtimi programomis ir Europos lygio konkursais net ir nuo ankstyvo amžiaus galime jaunimui įkvėpti pasitikėjimo ir juos paskatinti bei padrąsinti rinktis mokslo mokyklas.

Mums reikia kaip įmanoma daugiau Europos programų, kuriomis būtų prisidedama prie lygių galimybių ir skatinamas kūrybiškumas, loginis mąstymas, intuicijos ir pasikeitimas idėjomis Europos lygmeniu.

21. Metalinio gyvsidabrio eksporto uždraudimas ir saugus laikymas (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendacija dėl antrojo svarstymo dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl metalinio gyvsidabrio eksporto uždraudimo ir saugaus laikymo (11488/1/2007 – C6-0034/2008 – 2006/0206(COD)) (Pranešėjas: Dimitrios Papadimoulis) (A6-0102/2008).

  Dimitrios Papadimoulis, pranešėjas. − (EL) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti visų frakcijų šešėliniams pranešėjams. Patenkinamo sutarimo su Taryba man pavyko pasiekti tik dėl jų paramos ir indėlio.

Jei kompromisinį tekstą pavyks patvirtinti lygiai taip, kaip susitarta su Taryba ir išvengiant jo galią silpninančių pakeitimų, jis reikštų reikšmingą žingsnį siekiant Bendrijos gyvsidabrio strategijos įgyvendinimo. Šiuo tekstu būtų užkirstas kelias ne tik metalinio gyvsidabrio bet ir tam tikrų svarbių dideliais kiekiais ES gaminamų gyvsidabrio junginių eksportui.

ES yra vienas stambiausių gyvsidabrio eksportuotojų. Kasmet jai tenka apie 1 000 tonų iš bendro dabartinio pasaulinio 3 600 tonų kiekio. Pasiūlytu reglamentu, kuriuo šiuo metu diskutuojame, daugiausia kalbama apie 12 000 tonų gyvsidabrio, kuris ateityje taps pertekliniu bei grindžiamas kelias papildomoms priemonėms įgyvendintinoms tarptautiniu lygmeniu. Nederėtų pamiršti, kad gyvsidabris yra pasaulinis teršalas, kuriam sienos neegzistuoja, todėl šis klausimas yra prioritetinis ir nusipelno tarptautinio dėmesio. Reglamentu siekiama reikšmingai sustiprinti ES vadovaujantį vaidmenį šiuo metu pagal JTO aplinkos apsaugos programą rengiamose derybose ir siekiant tarptautinės sutarties dėl gyvsidabrio priėmimo.

Svarbiausios kompromisinio teksto nuostatos yra:

Išplečiama eksporto draudimo sritis, priskiriant ne tik metalinį gyvsidabrį, bet ir gyvsidabrio rūdą, gyvsidabrio chloridą, gyvsidabrio oksidą ir gyvsidabrio mišinius, kuriuose gyvsidabrio koncentracija yra bent jau 95 % pagal masę.

Tiesiogiai įtvirtintas metalinio gyvsidabrio maišymo su kitomis medžiagomis eksportui draudimas.

Įtvirtintas gyvsidabrio ir kai kurių gyvsidabrio junginių eksporto draudimas.

Chlorų ir šarmų pramonės srityje veikiančios bendrovės įpareigotos pranešti Komisijai ir skelbti informaciją apie saugomus ar perduodamus šalinti gyvsidabrio kiekius.

Įtraukta peržiūros nuostata, įpareigojanti Komisiją pakartotinai ištirti padėti ir pateikti pranešimą šiuo klausimu Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip iki 2013 m. kovo 15 d. Nuostatoje taip pat pateikiama pasiūlymų dėl papildomų priemonių.

Susitarta, kad reikėtų nustatyti informacijos keitimosi tvarką iki 2010 m. sausio 1 d. ir nagrinėti eksporto draudimo galimybę kalbant apie bet kokius produktus, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio.

Galiausiai kaip teigiama suderintame tekste, chloro – šarmų pramonėje nebenaudojamas ar kitose pramonės įmonėse gaminamas gyvsidabris bus laikomas atliekomis ir perduodamas saugiai laikyti. Mums taip pat pavyko nustatyti sąlygas dėl metalinio gyvsidabrio priėmimo iki galutinio šalinimo atsižvelgiant į jo tirštėjimo tyrimus.

Ponios ir ponai, pabaigoje norėčiau pasakyti, kad mums pavyko pasiekti su Taryba svarbų kompromisinį tekstą, jei tik jį pavyks priimti be pakeitimų, kurie reikštų didelį žingsnį atgal ir pakankamai uždelstų priemones aplinkai ir visuomenės sveikatai apsaugoti. Manau, kad balsavimas rytoj reikš žingsnį pirmyn, kuris užtikrins patenkinamą visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti ir pasveikinti pranešėjui D. Papadimoulis už jo puikų indėlį į reglamentą dėl metalinio gyvsidabrio eksporto uždraudimo bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nariams už jų teigiamą ir konstruktyvų indėlį.

Šiuo reglamentu įgyvendinamos dvi 2005 m. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Bendrijos gyvsidabrio strategijos nurodytos procedūros. Šio reglamento priėmimas yra labai svarbus šios strategijos įgyvendinimui, nes juo uždraudžiamas metalinio gyvsidabrio eksportas iš Bendrijos, sudarantis ne mažiau nei 25 % pasaulinės pasiūlos.

Siūlomu reglamentu pirmiausia siekiama apriboti pasaulinę gyvsidabrio pasiūlą uždraudžiant metalinio gyvsidabrio eksportą iš ES ir patalpinant jį saugiai laikyti.

Reglamente daugiausia dėmesio skiriama 12 000 tonų gyvsidabrio, kuris taps pertekliniu ateityje, nes palaipsniui ketinama atsisakyti gyvsidabrio technologijų chloro – šarmų pramonės srityje.

Reglamentu numatoma užkirsti kelią gyvsidabrio eksportui į trečiąsias šalis bei jo naudojimą aukso kasyboje ir panašiai neteisėtai veiklai, kuria reikšmingai prisidedama prie gyvsidabrio kaupimosi aplinkoje.

Parlamento pastangos didinti šios teisės aktų leidybos iniciatyvos apimtį ir gerinti jos tekstą pasiteisino. Pavyko užtikrinti, kad suderintas reglamentas taps efektyvia visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos priemone.

Norėčiau padėkoti institucijoms ir visiems dalyvavusiems šiame procese, norint pasiekti susitarimą antruoju skaitymu. Pirmiausia norėčiau pabrėžti konstruktyvų Europos Parlamento vaidmenį, rengiant patenkinamą susitarimą.

Parlamentas kai kuriais svarbiais klausimais primygtinai siekė viršyti pradinio Komisijos pasiūlymo apimtį. Konkrečiai norėčiau pabrėžti tris deryboms labai svarbius klausimus:

· Eksporto draudimo apimtis.

· Jo įsigaliojimo data.

· Saugus ir ekonomiškai naudingas galutinis metalinio gyvsidabrio šalinimas.

Komisija supranta Parlamento siekį užtikrinti optimistinius planinius rodiklius šiems esminiams klausimams ir yra pasirengusi sutikti su siūlomais pakeitimais.

Be abejonės, Komisija ketina atidžiai stebėti teisingą visų reglamento nuostatų taikymą ir laikymąsi bei ketina dar kartą ištirti poreikį imtis tolesnių priemonių.

Pasiūlymu reikšmingai prisidedama prie tikslo mažinti gyvsidabrio poveikį. Juo pasirengiama tolesnėms priemonėms tarptautiniu ir pasauliniu lygmeniu. Bet kokiu atveju tarptautinės derybos žengia į priekį pagal JTO aplinkos programą. Priėmę šį reglamentą aiškiai parodysime ES įsipareigojimą šią problemą spręsti.

Be suderintų 42-63 pakeitimų, pateikti dar penki nauji pakeitimai dėl Almadén apygardos Ispanijoje kaip prioritetinės vietovės saugiai laikyti metalinį gyvsidabrį. Komisija supranta galimą ekonominį poveikį regionui uždarius gyvsidabrio kasyklą. Tyrimų programai, kurią koordinuoja bendrovė MAYASA, kuriai priklauso ši vietovė, skiriama daugiau kaip 2 mln. EUR iš LIFE fondo. Pagal šią programą tiriami metalinio gyvsidabrio saugaus šalinimo metodai. Jos išvados bus naudingos nustatant sąlygas dėl galutinio gyvsidabrio šalinimo kaip numatyta siūlomo reglamento 56 pakeitime.

Be abejonės, Almadén apygarda yra viena iš kandidačių gyvsidabriui saugoti, jei tik ji atitiks taikytinas sąlygas ir jei ji turi būtinus leidimus. Tačiau Komisija negali pagrįsti pakeitimais – 37-41 siūlomo prioriteto tik vienam regionui, todėl negali pritarti ir šiems pasiūlymams.

Apibendrinant pasakytina, kad Europos Komisija pasirengusi priimti kompromisinį paketą dėl 42-63 pakeitimų, suderintą trišalėse diskusijose. Komisiją tenkina susitarimas dėl reglamento antruoju skaitymu.. Tačiau dėl 37-41 pakeitimų nebuvo susitarta, todėl šie nepriimtini.

  Martin Callanan, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone primininke, pirmiausia norėčiau padėkoti D. Papadimoulis už jo Parlamente pateiktą pranešimą. Visiškai suprantu, kad tai turėjo būti sudėtingas ir daug laiko pareikalavęs procesas.

Tačiau privalau išreikšti savo nepasitenkinimą galutiniu proceso etapu, konkrečiai – neoficialiais su Taryba surengtais susitikimais, siekiant pasiekti susitarimo per antrąjį skaitymą. Susitikimams vadovavo vienasmeniškai D. Papadimoulis nekviečiant kitų šešėlinių pranešėjų. Manau, dėl to gali tekti apgailestauti.

Mano frakcija iš esmės rėmė bendrąją pradžioje Tarybos priimtą poziciją ir man puikiai žinoma būtinybė siekti ir susitarti dėl spartaus šio reglamento įgyvendinimo. Mano frakcija sutinka su pagrindiniais kai kurioms valstybėms narėms abejonių kėlusiais momentais, pirmiausia – būtinybę išlaikyti galimybę saugiai nuolat saugoti ir būtinybę laikytis apytiksliai suderintos įgyvendinimo datos.

Daugelis šių klausimų buvo aptarta ir išspręsta. Tačiau to negalima pasakyti apie du specifinius klausimus. Pirmiausia paminėtina Almadén apygardos padėtis, kurią nurodė ir Komisijos narys. Nemanome, kad kompromisiniais pakeitimais einama pakankamai toli: manome, kad apie Almadén apygardos problemas reikėtų konkrečiai paminėti, nes tai viena iš pagrindinių gyvsidabrio gavybos vietovių Bendrijoje, todėl šios problemos spręstinos. Parlamentas jas nagrinėjo abiejuose etapuose, todėl jos nurodytinos ir bendrojoje pozicijoje.

Mane taip pat nuvylė tai, kad į kompromisinį paketą specialiai įtraukta nuoroda į galimą barometrų eksporto draudimą. To nebuvo nurodyta bendrojoje pozicijoje ir tam nepritaria mano frakcija. Mane nuvylė tai, kad Taryba derybų metu šia prasme nusileido D. Papadimoulis. Todėl pakartotinai pateikiau pakeitimą tam pašalinti iš galutinio paketo.

Galiausiai norėčiau padėkoti Komisijai ir D. Papadimoulis ir konkrečiai pirmininkaujančiai Slovėnijai, nes ir ši valstybė čia įdėjo daug pastangų. Ne jų kaltė, kad mūsų Parlamento darbo tvarką mano manymu reikėtų rimtai keisti.

  Miguel Angel Martínez Martínez, PSE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Ispanijos socialistai ketina solidariai ir nuosekliai su Almadén apygarda Ispanijoje, kuriai aptariamas tekstas už kurį balsuosime rytoj turės didelės įtakos.

Almadén apygarda ir jos gyventojai mano tėvynainiai daugelį amžių gyveno iš gyvsidabrio išgaunamo jų kasyklose, kurios yra didžiausios šio metalo kasyklos Europoje ir pasaulyje. Paskutiniais metais šios kasyklos susidūrė su dideliu ekonominiu ir socialiniu nuosmukiu, nes dėl įvairių priežasčių gyvsidabrio gavyba palaipsniui ribojama. Šiuo metu ketinama uždrausti jo eksportą.

Mes ne tik kad neprieštaravome visam procesui, bet suprasdami su sveikata susijusias priežastis, dėjome pastangas viena vertus didinti gyventojų supratimą dėl būtinybės priimti naują padėtį, o kita vertus – parengti mechanizmams, kurie leistų Almadén apygardai ir aplinkinėms vietovėms judėti į priekį restruktūrizuojant jame vykdomą veiklą ir pasitelkiant jos gyventojų patirtį bei darbinius sugebėjimus ir pasinaudojant itin natūralia aplinka.

Almadén apygardoje apie Europos Sąjungą kalbėta solidarumo kontekste. Gyventojams paaiškinome, kad Bendrijos institucijos ir toliau jais rūpinsis, jiems bus skiriama pagalba iš Ispanijos vyriausybės, regioninės Kastilijos-La Mančos ir Siudad Realio provincijos tarybos pusės; šį įsipareigojimą patvirtina visi Parlamento pareiškimai.

Visų pirma visuomet buvo rekomenduota skirti išteklius ir mechanizmus iš Europos Sąjungos ir Komisijos pusės padėti Almadén apygardai restruktūrizuoti savo veiklą, kad žmonės nenukentėtų uždarius įprastinę kalnakasybos pramonę. Antra, rekomenduota svarstant galimą vietą gyvsidabriui saugoti kaip numatyta direktyvoje visam Europos metalui saugoti Almadén apygarda įvardinti prioritetine.

Tai grindžiama sukaupta gyvsidabrio apdorojimo patirtimi ir tuo, kad didžioji gyvsidabrio Europoje dalis jau dabar visiškai saugiai laikoma Almadén apygardoje. Tai jau buvo nuspręsta savo laiku, todėl tam neturės įtakos mūsų balsavimas rytoj, tačiau neįvardiję Almadén apygardos konsensusu pagrįstas pakeitimas dėl kurio susitarė Parlamento frakcijos ir kurį atrodo taip pat remia Taryba ir Komisija reiškia, kad ankstesni įsipareigojimai visiškai galioja. Nors mūsų siūlymu tai derėtų įvardinti dar įsakmiau, todėl balsuosime už atitinkamus pakeitimus, suprantame, kad ir numatomu priimti tekstu reiškiami pakankami įsipareigojimai, todėl ir toliau pritarsime teksto aiškinimui, kuris leistų Almadén apygardai konsoliduoti jau dabar vykdomą socialinį – ekonominį atstatymą.

  Marios Matsakis, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti D. Papadimoulis už puikų pranešimą ir pastangas užtikrinti tvirtą bendradarbiavimą su visais šešėliniais pranešėjais bei Komisijos ir Tarybos atstovais.

Nagrinėjamo pasiūlymo tikslas – uždrausti metalinio gyvsidabrio eksportą iš Bendrijos ir užtikrinti, kad gyvsidabris pakartotinai nepateks į rinką ir bus saugomas pagal Bendrijos gyvsidabrio strategijos 5 ir 9 straipsniuose numatytus veiksmus; šiuo požiūriu man teko garbės būti pranešėju, kai ji buvo priimta Parlamente prieš dvejus metus. Šie veiksmai yra būtini, siekiant išvengti papildomo indėlio į pasaulinį šio labai toksiško metalo kiekį.

Po sunkių derybų su Taryba pavyko pasiekti susitarimą, kuriam pritarė kiek žinau visos frakcijos. Šis susitarimas pagrįstas suderintu visų šešėlinių pranešėjų parengtu kompromisiniu paketu. Deja, po šio susitarimo PPE-DE ir PSE frakcijos pakartotinai pateikė pakeitimų už kuriuos balsavus teigiamai visas kompromisų paketas sugriūna, o klausimas perduodamas spręsti sutaikinimo procedūra, o tai neišvengiamai dar labiau uždelsia priemonių visuomenės sveikatai ir aplinkai apsaugoti nuo besitęsiančio gyvsidabrio užterštumu priėmimą.

Kalbant apie šiuos pakeitimus, be principinio klausimo ir negrįžtant prie pradinio susitarimo, taip pat galima nurodyti tvirtus argumentus iš esmės apie kuriuos pranešėjas informavo visus EP narius sąžiningai ir iškalbingai. Todėl čia nebėra reikalo šių argumentų kartoti.

Pakanka pasakyti, kad mano frakcija tam pritaria ir siekia laikytis susitarimo su pranešėju dėl kompromisinio paketo, todėl belieka tikėtis, kad kitos frakcijos pasielgs analogiškai. Derėtų visiems atsiminti, kad nedidelė, trumpalaikė ar nacionalinė nauda neturėtų užgyti didelės ilgalaikės visuotinės naudos.

Galiausiai norėčiau užtikrinti savo kolegas iš Ispanijos, kad ketinu visiškai remti pagrįstus Almadén apygardos gyventojų reikalavimus, nes šių mano manymu galima visiškai pasiekti laikantis kompromisinio paketo, o ne jam prieštaraujant.

  Carl Schlyter, Verts/ALE frakcijos vardu. – (SV) Pone pirmininke, noriu padėkoti D. Papadimoulis už indėlį į glaudų bendradarbiavimą. Taip pat manau, kad su Taryba bendradarbiavimas vyko sklandžiai, nors ir pasitaikė nesutarimų dėl turinio.

Visų pirma pažymėtina, kad gyvsidabris yra toksiškas ir pavojingas sunkusis metalas. Pirmiausia, šiek tiek kritikos. Manau, kad keista, kad tuo metu, kai uždraudžiama pavojingų atliekų eksportą ir patys praktiškai nutraukėme gyvsidabrio naudojimą, norime atidėti eksporto draudimą, kad pramonė išnaudotų savo atsargas prieš jas pripažįstant atliekomis. Tai pavojingas chemikalas, kuris, kaip žinia, pasklinda gamtoje dėl aukso plovėjų ir kuris sunaikins aplinką kitose šalyse. Iš tiesų norėjau gerokai ankstyvesnės draudimo įsigaliojimo datos.

Tačiau kompromisas lieka kompromisu. Už tai man džiugu, kad į teisės aktus įtraukiamos ir savanoriškos pramonės priemonės, norint juos iš tiesų įgyvendinti, o visoms gretimoms medžiagoms bus taikomos eksporto draudimas, pvz., cinoberio, oksidų ir gyvsidabrio chloridas. Taigi, galime džiaugtis bent jau išsamiu teisės aktu.

Kalbant apie atliekų tvarkymą, kalbama apie pakankamai nedidelius kiekius. Pabandykite įsivaizduoti 10 000 tonų skysto gyvsidabrio. Tai neužimtų daug vietos, faktiškai tai tilptų į erdvę čia pat, nes tai atitinka 10 m3 tūrį. Tik tiek. Tačiau tai – didžiulis gyvsidabrio kiekis. Tai daug molekulių. Neleistina bent vienai jų leisti patekti į aplinką. Vienintelis būdas faktiškai įgyvendinti ES teisės aktus atliekų srityje – neišmesti skysto gyvsidabrio. Todėl mano frakcijai 7 straipsnis buvo svarbus dėl rezoliucijos šiuo klausimu, kitaip tariant, straipsnis, kuriame grįžtama prie atliekų tvirtinimo klausimo. Ilgalaikio sprendimo pavyks pasiekti dar kartą apsvarsčius šį metodą. Šiandien man buvo malonu gauti el. paštą iš Švedijos atliekų organizacijos (det svenska avfallsbolaget), kuriame teigiama, kad šiuo metu statomoje bandomojoje gamykloje jau dabar galima apdoroti 500 kg atliekų ir paversti jį netirpia, tvirta forma. Galiu užtikrinti, kad kai prie šio klausimo grįšime 2010 m., šalinimas tvirta forma bus saugus ES teisės aktus atitinkantis būdas.

  Thomas Ulmer (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kaip ką tik nurodė C.Schlyter, 10 tūkstančių tonų yra labai didelis kiekis. Tai lengviau suprasime pasakę, kad to kiekio pakanka nunuodyti maždaug 4 mln. žmonių per dieną.

Maždaug prieš metus šį klausimą nagrinėjome per pirmąjį skaitymą. Susitarta dėl pakankamo metalinio gyvsidabrio junginių ir gyvsidabrio reglamentavimo. Užtikrinta, kad ši medžiaga į Europos Sąjungą negrįš. Taip pat pakankamai įvertintas jo saugojimas. Dabartiniai apribojimai grindžiami didėjančiu gyvsidabrio toksiškumu, nors aš pasisakyčiau už dar griežtesnius apribojimus daugelyje sričių. Tačiau pasirinktas labai tinkamas kompromisas, todėl norėčiau pasveikinti D. Papadimoulis už jo darbą. Juo atitinkama didžioji dalis lūkesčių.

Man teko būti vietos ir regioniniu politiku, todėl gerai suprantu mūsų Ispanijai atstovaujančius Parlamento narius, kurie turi surasti Almadén apygardos problemos visiems priimtiną sprendimą. Tačiau dėl kompromiso iš tiesų verta pasistengti, ir jam neturėtų sukliudyti ši problema. Iki rytojaus balsavimo Komisija turėtų turėti pakankamai laiko tam tikram pareiškimui parengti. Su kompromisu sutikti svarbu dabar, nes priešingu atveju kyla grėsmė, kad šioje Parlamento kadencijoje susitarimo pasiekti nepavyks

Norėčiau paminėti dar vieną dalyką: strategija gyvsidabrio srityje dar nėra baigta. Dvi Komisijos ekspertų komisijos ir toliau laiko amalgamą saugia. Su tokia nuomone sutikti negaliu.

  Pilar Ayuso (PPE-DE). - (ES) Pone pirmininke, Komisijos nary, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija pakartotinai pateikė kai kuriuos pakeitimus, kuriuose kalbama apie Almadén apygardą, kurioje veikia didžiausios ir seniausios pasaulyje kasyklos ir kurie buvo didžiąja balsų dauguma buvo priimti per pirmąjį skaitymą.

Almadén kasykla uždaryta nuo 2003 m. Tačiau Almadén apygarda yra pagrindinis Europos Sąjungos gyvsidabrio eksportuotojas, kuris vis dar vykdo pakankamai plačią su gyvsidabriu susijusią veiklą, nes šią medžiagą parduoda bendrovės „Mayasa“ su kitomis bendrovėmis chloro – šarmų sektoriuje pasirašytų sutarčių pagrindu. Šios sutartys galioja iki 2011 m. gegužės mėn.

Almadén apygarda turėtų būti tiesiogiai nurodyta reglamente, nes tai vienintelė Europos Sąjungos vietovė, kuriai eksporto draudimas turi tiesioginę neigiamą įtaką, o joje yra geriausi gyvsidabrio apdorojimo technika ir ekspertai.

Kasykloje taip pat yra galimybė laikyti visą Europos Sąjungos skystą gyvsidabrį 200 m gylyje, kvarcito ir vulkaninių uolienų anklave, pasižyminčiame dideliu nepralaidumu; tuo įsitikino Europos Komisijos aplinkos generalinio direktorato tvarios plėtros ir integracijos direktorius T. Mäkelä ir Slovėnijos aplinkos apsaugos ministras, apsilankę vietovėje 2007 m. kovo mėn.

  Milan Gaľa (PPE-DE). - (SK) Pone pirmininke, dėkoju už suteiktą žodį. Mano kolegos Parlamento nario D.Papadimoulis pranešime dantų amalgama nurodoma kaip vienas iš gyvsidabrio atsargų Europoje šaltinis. Norėčiau pacituoti įdomių duomenų. Europos Sąjungos odontologai kasmet sunaudoja 125 tonos gyvsidabrio. Kasmet sudedama daugiau kaip 200 mln. gyvsidabrio plombų. Mūsų piliečiai burnose nešiojasi daugiau nei 1100 tonų gyvsidabrio. Amalgamos atliekos, kuriose gyvsidabris sudaro 50 % gaunamos apdorojant dantų amalgamą ir ją taikant, šalinant pradines plombas ir kremuojant mirusiuosius. Kiti gyvsidabrio šaltiniai – ištraukti dantys ir galimas kapinių vandens nutekėjimas į gruntinius vandenis.

Dantų gyvsidabris taip pat patenka į atmosferą deginant buitines atliekas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, odontologinė praktika užima tik antrąją ar trečiąją vietą skatinančią gyvsidabrio atliekas Europos Sąjungoje. Man malonu, kad mano pranešime nurodytos šios aplinkybės.

  Bogusław Liberadzki (PSE). – (PL) Europos Parlamento socialistų frakcijos poziciją ir kartu Ispanijos požiūrį pristatė mano kolega M. A. Martínez Martínez. Todėl norėčiau pakalbėti ne tiek apie gyvsidabrį, kiek apie specifinį regiono pavyzdį susiduriantį su esminės veiklos didžiuliu pokyčiu. Kadangi atstovauju naujai šaliai, kuri XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje išgyveno daug pokyčių, žinau, kaip tai gali būti skausminga regionams. Todėl man labai malonu pabrėžti, kad Europos Sąjunga ir Parlamentas nesiekia palikti Almadén apygardos likimo valiai. Kitas klausimas – ar užteks 2 mln. EUR. Tačiau svarbiausia – tai, kad dabar problema sprendžiama tokiu būdu, o tai labai vertinga.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Pone pirmininke, norėčiau padėkoti visiems suinteresuotiems asmenims už jų indėlį. Nesuprantu kodėl pranešėjas rizikavo susitarimu per antrąjį skaitymą ir reglamento priėmimu anksčiau nei UNEF diskusijos 2008 m. spalio mėn., kur, tikiuosi, pavyks pasiekti teisiškai privalomą susitarimą šiuo labai svarbiu klausimu.

Dėl to pranešimui iškilo rizika, nes nebuvo pakankamai bendradarbiauta trišalio dialogo ir diskusijų metu. Galbūt Komisijos narys supranta, kodėl diskusijomis nebuvo leista pasinaudoti visiems šešėliniams pranešėjams ar bent norą pareiškusiems pagrindiniams šešėliniams pranešėjams.

Turiu rimtų išlygų dėl tvarkos ir praėjusių įvykių, nes tai poliarizavo labai svarbias diskusijas ir pranešimą, kurį galima užbaigti balsavimo metu rytoj.

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kaip nurodyta suderintame tekste, gyvsidabris nebenaudojamas chloro – šarmų pramonėje ar gaminamas kitose pramonės įmonėse bus laikomas atliekomis ir bus perduotas saugiai laikyti iš karto įsigaliojus eksporto draudimui 2011 m. kovo 15 d.

Komisija ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 1 d. ketina surengti valstybių narių ir kitų suinteresuotų asmenų pasikeitimą informaciją, norint apsvarstyti papildomų priemonių taikymo pagrįstumą. Komisija ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 1 d. atsižvelgdama į turimus mokslinius duomenis ir dabartinius tyrimus saugių gyvsidabrio šalinimo būdų klausimu ketina rekomenduoti atitinkamus reikalavimus dėl metalinio gyvsidabrio priėmimo sąlygų ir įrangos. Valstybės narės turės stebėti reglamento taikymą ir jo poveikį rinkai bei atitinkamai informuoti Komisiją. Jei tai laikoma patartina, Komisija gali pasiūlyti peržiūrėti reglamentą ne vėliau kaip iki 2013 m. kovo 15 d.

Į siūlomą kompromisinį paketą įtrauktos tam tikros esminės nuostatos. Svarbiausia jų – eksporto draudimas taikomas ne tik metaliniam gyvsidabriui, bet ir cinoberio rūdai ir dviem plačiai paplitusiems gyvsidabrio junginiams – gyvsidabrio chloridui ir gyvsidabrio oksidui. Kaip yra nurodęs D. Papadimoulis, mišiniai, kuriuose gyvsidabrio kiekis sudaro daugiau nei 95 % svorio, taip pat patenka į draudimo eksportuoti sritį.

Tiesiogiai uždrausta maišyti metalinį gyvsidabrį su kitomis medžiagomis, siekiant eksportuoti metalinį gyvsidabrį. Susitarta dėl papildomo plano, kuris yra gerokai tikslesnis nei numatyta pradiniame pasiūlyme ir kartu juo užtikrinama pakankamai laiko imtis tinkamų priemonių kiekvienu etapu. Įtraukta nuostata, kuria išskiriami gyvsidabrio junginiai, naudojami tyrimų ir vystymųsi srityje ar dėl medicininių ar analitinių priežasčių.

Chlorą – šarmus ir dujas valančios pramonės bendrovėms nustatyta pareiga pranešti Komisijai ir paskelbti informaciją apie saugomą ar siunčiamą sunaikinti gyvsidabrio kiekį. Pagal patikslinimo nuostatą Komisija privalo dar kartą ištirti padėtį ir pateikti pranešimą šiuo klausimu Europos Parlamentui ir Tarybai bei pasiūlyti papildomas priemones iki 2013 m. kovo 15 d. Komisija gali užtikrinti Parlamentą, kad ketina atidžiai stebėti reglamento taikymą; tuomet savo laiku bus pasiūlytos reikiamos priemonės.

Kartu Komisija įgyvendina kitas gyvsidabrio strategiją sudarančias procedūras. Ji aktyviai pasisako už tarptautinių priemonių pagal JTO aplinkos programą priėmimo. Priėmę šį reglamentą anksčiau nei 2008 m. spalio mėn. numatytos diskusijos dėl pasiūlytų tarptautinių veiksmų parodys ES įsipareigojimą ir apsisprendimą. Tai klostosi tinkamu metu, todėl didėja ES ir jos partnerių patikimumas. Todėl būtina susitarti dėl šio kompromisinio teksto.

Pabaigoje, pone pirmininke, Komisija pasirengusi sutikti su siūlomais kompromisiniais pakeitimais Nr. 42–63 kaip suderinta trišalio dialogo metu. Kaip minėjau, Almadén apygarda galėtų neabejotinai būti nagrinėjama dėl gyvsidabrio saugojimo, jei ji atitinka taikytinas sąlygas ir gavus reikiamus leidimus. Tačiau Komisija negali pagrįsti vien tik šiai vietovei suteiktiną prioritetą, kaip numatoma pakeitimuose Nr. 37–41, todėl šiems pakeitimams negali pritarti.

  Dimitrios Papadimoulis, pranešėjas. − (EL) Pone pirmininke, dar kartą nuoširdžiai dėkoju visų frakcijų pranešėjams. Dabartinio patenkinamo kompromiso pavyko pasiekti tik jų efektyvaus bendradarbiavimo viso šio ilgalaikio projekto ir kiekvieno sėkmingo trišalio dialogo metu (diskusijos čia vyko labai efektyviai).

Iš pradžių į Tarybos poziciją, ponios ir ponai, buvo įtrauktas tik vienas Europos Parlamento pakeitimas. Dabartinis kompromisas rodo, kad svarbi Europos Parlamento nuomonė išreikšta per pirmąjį skaitymą kartu su konstruktyvius Komisijos indėliu įtraukta į susitarimą su Taryba. Šį pasiekimą būtina vertinti. Suprantu mūsų kolegų iš Ispanijos susirūpinimą ir prašymus dėl Almadén apygardos: norėčiau jums priminti, kad šiai redakcijai pritarta jau per pirmąjį skaitymą mano siūlymu. Tačiau būtina išlikti visiškai realistais. Šio pasiūlymo nepriima nei Taryba, nei Komisija; net pati Ispanijos vyriausybė tokio prašymo Tarybai nepateikė. Jei Europos Parlamentas pasirodys pernelyg uolus rytoj kalbant apie Almadén apygardos klausimą, galime niekais paversti sėkmingą Parlamento pažangą ir nepasinaudoti pakankamu kompromisu. Taip pat tokiu būdu nukeltume priemonių visuomenės sveikatai ir aplinkai apsaugoti, nes dabartinio Parlamento kadencija baigiasi po vienų metų. Kyla rimtas pavojus, kad Taryba dar kartą grįš, tai pradinė padėtis, tačiau labai nutolusi nuo per pirmąjį skaitymą priimtos pozicijos. Todėl raginu jus balsuoti už šį susitarimą rytoj. Dar kartą dėkoju šešėliniams pranešėjams, Tarybos ir Komisijos atstovams už bendras pastangas šiai sutarčiai pasiekti.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Pone pirmininke, man būtų buvę malonu, jei į mano klausimą būtų atsakiusi Komisija arba pranešėjas, tačiau, kaip matau, tai neįvyko. Galbūt tai savaime šį tą rodo.

  Pirmininkas. − Galbūt tai bus padaryta raštu.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas rytoj.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

  Gyula Hegyi (PSE) , raštu. – (HU) Gyvsidabris yra vienas iš geriausiai žinomų ir labiausiai pavojingų sunkiųjų metalų. Jis žaloja nervų ir imuninę sistemą ir yra itin pavojingas kūdikiams ir vaikams. Džiaugiuosi iniciatyva uždrausti gyvsidabrio eksportą, nes nepaisant paskutiniais metais nustatytų apribojimų, jo naudojimas reikšmingai nesumažėjo. Faktiškai tai persikėlė iš išsivysčiusio pasaulio į besivystančias šalis. Europos Sąjunga yra didžiausia eksportuotoja pasaulyje, todėl šiam reglamentui įsigaliojus galime tikėtis, kad gyvsidabrio naudojimas visame pasaulyje sumažės.

Naudojamas gyvsidabris taip pat gali pateikti į maisto produktus, kurie jau patenka ir į Europos Sąjungos rinkas. Dėl šios priežasties mums ne tik tenka pasaulinis įsipareigojimas mažinti gyvsidabrio užterštumą besivystančiame pasaulyje; tai atitinka ir mūsų interesus.

Tai, kad eksporto draudimas apima ir gyvsidabrio kalomelį, laikau asmenine ir Europos Parlamento socialistų frakcijos sėkme, atsižvelgiant į tai, kad gyvsidabrį galima lengvai paversti kalomeliu, o atgalinio pavertimo išlaidos yra nežymios. Šios nuostatos neįtraukus metalinio gyvsidabrio eksportuotojams lengvai pavyktų išvengti šio reikalavimo laikymosi.

22. Geresnis laivų išmontavimas (Žalioji knyga) (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Johannes Blokland pranešimas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl Žaliosios knygos dėl geresnio laivų išmontavimo (2007/2279(INI)) (A6-0156/2008).

  Johannes Blokland, pranešėjas. − (NL) Ant įvairių Pietų Azijos krantų didžiuliai jūriniai laivai išmontuojami metalo laužui aplinkai pavojingomis ir žmonėms kenksmingomis sąlygomis. Čia socialiniai standartai netaikomi. Vien tik Bangladeše per paskutinius kelerius metus žuvo daugiau nei 200 žmonių, dirbusių išmontuojant laivus.

Laivų išmontavimo metu plačiai naudojamas vaikų darbas, nes vaikai gali lengvai patekti į nedideles erdves. Jiems paprastai tenka pašalinti toksiškas medžiagas be jokių asmeninės apsaugos priemonių. Tuomet šios medžiagos patenka į aplinką ir sukelia pražūtingas pasekmes žvejybos ir turizmo pramonės sritims. Tenka apgailestauti, kad daugelis laivų iš Europos taip pat kelionę baigia prie Indijos, Pakistano ar Bangladešo krantų tokiu būdu. Šis būdas finansiškai patrauklus dėl aukštų plieno kainų, žemo darbo užmokesčio, prastų saugos reikalavimų ir aplinkos apsaugos priemonių nebuvimo.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas aiškiai nurodo, kad ši praktika yra etiškai nepriimtina, todėl būtina užkirsti kelią žmogui kenksmingas ir aplinkai pavojingas laivų išmontavimo sąlygas. Šiai problemai išspręsti vien atskirų valstybių narių ar Europos Sąjungos pastangų gali nepakakti. Nepriklausomai nuo to, ką nuveiksime ateityje, vis tiek neatidėliotinai svarbu priimti pasaulinį laivų išmontavimo problemos sprendimą. Deja, pasakytina, kad kol kas pasauliniu lygmeniu pasiekta visiškai nedaug.

Būtent dėl šios priežasties Europos Komisija paskelbė Žaliąją knygą. Pagrindinis mūsų tikslas – apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą, o ne paprasčiausiai perkelti problemas į kitas šalis. Atsižvelgiant į tai daugelis jūromis su Europos vėliavomis plaukiojančių laivų turės būti išmontuoti artimiausioje ateityje, laukti nebegalime. Aplinkos komitetas konkrečiai siūlo štai ką. Norint užkirsti kelią išvengti reglamento dėl atliekų vežimo nuostatų, būtina nustatyti gaires leisiančias atskirti laivą kaip tokį nuo laivo kaip atliekų. Būtina tobulinti reglamento įgyvendinimą ir taikymą, pasitelkiant glaudesnę kontrolę ir stebėjimą, kurį atlieka valstybių narių uostų institucijos, darant prielaidą, kad uosto valstybės turi įgaliojimus pripažinti laivo eksploatacijos pabaigą.

Būtina sudaryti plaukiojančių laivų, kuriuos artimiausiu metu ketinama perduoti kaip metalo laužą, sąrašą. Europos Sąjungoje būtina vystyti konkurencingą ir švarią laivų išmontavimo pramonę, pvz., šiuo metu nenaudojamose laivų statyklose. Pagal vystymosi paramą, praktinę patirtį ir technologiją būtina perleisti Pietų Azijos išmontavimo vietoms, norint padėti joms laikytis saugos ir aplinkos apsaugos standartų. Iš tiesų plaukiojančių laivų išmontavimas Bangladeše yra itin pelningas, kuriame galima uždirbti pakankamai daug norint skubiai įgyvendinti priimtinas darbo sąlygas vykdant išmontavimo darbus.

Norėčiau pabrėžti būtinybę ir toliau dirbti dviem lygiais. Visų pirma privalome prisiimti atsakomybę už mūsų, Europos laivyną, ir siekti pasaulinio susitarimo. Šiuo metu negalime apsiriboti tik viena iš dviejų problemų. Iš laivybos pramonės teko ne kartą girdėti, kad dėl žaliosios knygos TJO konvencijos parengimas taps negalimas ar bus nukeltas. Su tuo negaliu sutikti. Iš tiesų manau, kad mes, Europos Sąjunga, iš tiesų spartiname TJO susitarimą ir reikiamu laiku būsime geriau pasirengę jį įgyvendinti. Be to, tvirtai laikausi nuomonės, kad Europos Sąjunga norėtų kaip įmanoma greičiau nebegrįžti prie sunkių sąlygų Pietų Azijoje.

Man malonu, kad šiuo klausimu iš esmės sutaria Aplinkos komitetas ir kiti du komitetai, kurių paprašyta pateikti nuomonę. Tai visais atvejais yra gera pradžia. Tikiuosi, kad šiam veiksmų planui taip pat pritars ir plenarinio posėdžio dalyviai. Taip pat atrodo, kad valstybės narės gali imtis veiksmų. Praėjusį ketvirtadienį iš Nyderlandų į Turkiją išplaukė laivas Otopan, kurį institucijos išvalė, todėl buvo pašalintos visos kenksmingos atliekos. Tai įmanoma dėl reglamento. Anksčiau buvo atsisakyta suteikti eksporto leidimą, nes šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tą patį ketvirtadienį pas mane apsilankė NVO, siekiančių atsakingo laivų išmontavimo Pietryčių Azijoje, delegacija. Būtina aiškiai pareikšti, kad šie žmonės jau daugelį metų savo šalyje kovojo dėl atsakingo laivų išmontavimo, todėl jų palikti vienų nevalia.

Tai buvo teisininkas iš Bangladešo ir žmonės iš Indijos: jie jau daugelį metų skyrė dėmesį šiai problemai ir, manau, privalome juos paremti šioje srityje ir priimti rezoliuciją. Tikiuosi išgirsti, ką ketina nuveikti Komisijos narys S. Dimas artimiausioje ateityje kalbant apie atsakingos laivų išmontavimo pramonės šiose šalyse steigimą bei siekiant reikiamų išteklių šiam tikslui pasiekti.

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Pone pirmininke, maždaug prieš metus Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl geresnio laivų išmontavimo. Nuo to laiko padėtis keitėsi, pirmiausia kalbant apie Tarptautinę jūsų organizaciją (TJO), kurioje šiuo metu rengiamas konvencijos dėl laivų perdirbimo projektas, kurį tikimasi priimti 2009 m. gegužės mėn. Tačiau iš neseniai pasirodžiusių pranešimų spaudoje dar kartą paaiškėjo niūri laivų ardymo praktika kai kuriose Pietų Azijos dalyse. Todėl man itin džiugu dėl Europos Parlamento paramos Komisijos iniciatyvai laivų ardymui pagerinti.

Apie 90 % visų didelių laivų nurašytų pasaulyje 2007 m. buvo išmontuoti ant Rytų Azijos krantų, daugiausia – Indijoje ir Bangladeše. Daugelis šių laivų buvo iš ES. Mūsų paskaičiavimu, kas ketvirtas laivas pasaulyje plaukioja su ES valstybės narės vėliava, o apie 40 % visų laivų priklauso ES įsteigtoms bendrovėms.

Laivų ardymas Pietų Azijos pakrantėje dažnai atliekamas siaubingomis sąlygomis: visiškai nesirūpinama apsauga nuo taršos ir keliamas pavojus darbininkų gyvybei. Tik iš labai nedidelio kiekio laivų pavojingos medžiagos pašalinamos prieš laivams pasiekiant ardymo dokus. Labai reikšmingi J. Blokland žodžiai apie laivų išvalymą Olandijoje. Laivams pasiekus paskirties vietą, kalbamos atliekos pašalinamos pavojingu ir aplinkai žalingu būdu. Norint padėtį pagerinti, priimtos tarptautinės taisyklės ir Bendrijos teisės aktai. Tačiau Bazelio konvencija ir Atliekų vežimo reglamentas labai dažnai pažeidžiami, o jų retai laikomasi paskirties šalyse, nurodant, kad laivas vyksta į paskutinę kelionę.

Mūsų turimi duomenys rodo, kad eksploatacijos laiką baigiančių laivų kiekis nuolat auga, todėl reikėtų atitinkami priimti kalbamas taisykles. TJO konvencijos projektas dėl laivų perdirbimo rodo tam tikrą pažangą šioje srityje. Tikėtina, kad jis bus patvirtintas 2009 m., o mes, savo ruožtu, darysime visa, kas įmanoma, kad konvencija būtų efektyviai taikoma. Tačiau konvencija nebus taikoma karo, valstybei priklausantiems ar kitiems valstybės naudojamiems laivams. Be to, iki jos įgyvendinimo gali praeiti penkeri ar šešeri metai. Taip pat konvencija bus efektyvi tik tuomet, jei bus priimtos priemonės nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu. Kai kurios valstybės narės jau dabar ėmėsi tam tikrų priemonių, kaip nurodė J. Blokland, tačiau daugelyje jų dar net nepradėta rengti strategijų. Dėl šių priežasčių būtina tinkamu laiku imtis priemonių Bendrijos lygmeniu.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, dar kartą dėkoju už pranešimą ir paramą Komisijai siūlomų priemonių srityje. Pranešime pateikiama įdomių ir naudingų idėjų, kurias atidžiai nagrinėsime rengdami savo strategiją.

Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui J. Blokland už jo pastangas ir D. Hammerstein, J. Evans ir kitiems Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto nariams už jų indėlį.

  David Hammerstein, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentas. − (ES) Pone pirmininke, dėkoju jums, Komisijos nary, S. Dimas ir jums, J. Blokland, už šį labai aktualų ir reikalingą pranešimą, nes nepaisant jau kurio laiko, kai tarptautinė jūrų organizacija rengė naujus teisės aktus laivų išmontavimo srityje, siekiant padaryti jį ekologiškesnį ir keliantį mažiau darbuotojų sveikatos problemų trečiajame pasaulyje ir kitose, šiems teisės aktams ratifikuoti ir užtikrinti visuotinį laikymąsi gali prireikti daugelio metų.

Tuo tarpu laivų išmontavimo efektyvumas galėtų pasiekti didžiausią lygį per artimiausius dešimt metų ir pirmiausia dėl naujų taisyklių, kuriomis uždraudžiami viengubo korpuso laivai. Todėl išmontuojamų laivų skaičius išaugs.

Europos Sąjunga negali laukti, kol bus pakeistos tarptautinės taisyklės; ji turi veikti dabar, pati pradėti pokyčius, skatinti atlikti žaliąjį laivų išmontavimo auditą ir įkurti fondą kartu su pramone, siekiant aplinkos kaštus perkelti į vidaus sąnaudas bei taip pat padėti Pietų šalių bendrijoms, kurios jau ir taip smarkiai nukentėjo dėl šios aplinkos ir sveikatos problemos.

Taip pat turime įgyvendinti prevencinę politiką, pasitelkę privalomo pavojingų medžiagų laivuose keitimo principą, nes laivai išplaukiantys į Aziją, kur juos numatoma išmontuoti, nėra transporto priemonė. Ne. Jie yra pavojingos atliekos, taigi mes jas eksportuojame, o tai draudžia teisės aktai. Laikas imtis atsakomybės bei elgtis etiškai ir moraliai.

  Robert Evans, Transporto ir turizmo komiteto nuomonės referentas. − Pone pirmininke, galbūt esu vienintelis šį vakarą, kuriam faktiškai teko pačiam stebėti mūsų kalbamą procesą. Esu delegacijos santykiams su Pietų Azijos šalimis pirmininkas, todėl man teko lankytis Bangladeše ir apžiūrėti laivų statyklas.

Tarp remontuojamų ir išmontuojamų laivų (o triukšmas patikėkite buvo nepakenčiamas) ištisos šeimos gyveno, miegojo ir gamino valgyti ištisuose lūšnynuose. Vaikai žaidė prie valčių ir iš po laivų rinko kriketo kamuolius, o virš jų būdavo naudojami oksiacetileno fakelai.

Neleistina, kad Europos laivai (nei vienas jų neturėjo Europos vėliavų, nes iki tol jie jau būdavo paverčiami vietiniais ar laivais iš kitų pasaulio šalių) – būtų ardomi tokiomis aplinkybėmis.

Transporto ir turizmo komiteto nuomone, ES turėtų imtis lyderio vaidmens ir paskatinti imtis pasaulinių veiksmų turint aiškų tikslą – nutraukti dabartinę praktiką ir laivų, pirmiausia – Pietų Azijoje, išmontavimą. Tačiau išmontavimo apskritai nutraukti nederėtų ar to padaryti nedelsiant kaip nurodė J. Blokland, atsižvelgiant į šios veiklos ekonominę svarbą susijusioms šalims.

Sutinku su pranešėjo teiginiu, kad būtina siekti pasaulinės strategijos, kuria būtų užtikrinta, kad laivų perdirbimo proceso dalyviai prisiims savo atsakomybę už šį procesą – už saugumą, darbuotojų teises ir aplinkos apsaugą.

Galiausiai, manau, taip pat derėtų paremti konkurencingos ir švarios Europos laivų perdirbimo pramonės vystymąsi. Tačiau tuo tarpu valstybės narės privalo laikytis politikos pagal kurią valstybei priklausantys ir seni karo laivai būtų išmontuojami saugiai ir nekeliant žalos aplinkai.

  Françoise Grossetête, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ar galime susitaikyti su tuo, kad mūsų laivai gabenami ir teršia Pietų Azijos krantus, nes mes atsisakome pareigos juos išmontuoti? Deja, Pietų Azija, kurioje patenka daugiausia mūsų laivų, kartu gauna ir teršalų, pvz., asbesto, piralenų, naftos ir angliavandenilio nuosėdų, alyvos, kuri patenka į dirvą, smėlį ir jūrą ir tai dar ne viskas!

Šiems laivams išmontuoti naudojamas vaikų darbas, nes vaikai gali lengvai patekti į nedideles erdves ir, deja, jie nuodingoms medžiagoms pašalinti visiškai nesinaudoja apsaugos priemonėmis. Tai – pigi darbo jėga, kenčianti nuo chroniškų nepagydomų ligų.

Tai nepriimtina iš etinės pusės, pirmiausia dėlto, kad laivai atplaukia iš Europos, o kelionę baigia Indijos, Pakistano ir Bangladešo paplūdimiuose. Europos Sąjunga yra iš dalies atsakinga už šias socialines ir aplinkos apsaugos problemas, privalo imtis tam tikrų veiksmų bendradarbiaujant su TJO, norint nutraukti socialinį ir aplinkos šiukšlinimą ekonominiais sumetimais.

Yra ir neatidėliotino pobūdžio priemonių, norint nustatyti laivo perdirbimo apribojimus; tai turėtų apimti reikalavimą gauti leidimą ir pranešti. Projektuojant ir statant laivus būtina atsižvelgti į būsimo perdirbimo galimybę ir sudaryti laivams išmontuoti tinkamas sąlygas. Mums skubiai reikia nustatyti sąlygas, kurios laikomos pačiomis geriausiomis žmogaus teisių ir sveikatos ir saugos prasme.

Tuomet siekiant neatimti iš Pietų Azijos šios didelės rinkos, taip pat turime numatyti sąlygas, Europos laivų statyklose, kad galėtume patys atgauti atliekas ir tuomet parengtume racionalų išmontavimą; visa tai galėtų tapti tarptautinio susitarimo pagrindu.

  Linda McAvan, PSE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, mane džiugina Komisijos teikiami pasiūlymai ir man malonu, kad ES galiausiai pradeda spręsti šią problemą, nes apie ją žinoma jau ilgą laiką. Šiam Parlamentui ir Komisijai anaiptol nėra nežinomos Robert Evans ką tik nurodytos sąlygos. Tačiau jau sulaukėme 2008 m. gegužės mėn. pabaigos. Priimta Žalioji knyga ir girdime, kad Komisija priims pasiūlymą 2009 m. gegužės mėn., tai reiškia šios Komisijos kadencijos pabaigoje ir Europos rinkimų kampanijos įkarštyje.

Įdomu, kaip iš viso pavyks rasti sprendimą dėl šimtų Komisijos nurodytų laivų. Jei žinoma, kad nuo 2010 m. turi būti išmontuota 800 viengubo dugno tanklaivių. Galbūt Komisijos narys galėtų pasisakyti dėl šio labai trumpo mūsų pasirenkamo laikotarpio teisės aktams priimti. Taip pat būtų geriau, jei ES būtų pavykę užbaigti teisės aktus šiame Parlamente jūsų kadencijai pasibaigiant.

Socialistų frakcija ketina paremti J. Blokland. Visos procedūros metu visapusiškai rėmėme jo pastangas bei nuoširdžiai dėkojame už jo darbą. Taip pat ketiname paremti pakeitimus šiam pasiūlymui sustiprinti, tačiau neketiname paremti protekcionistinio pobūdžio pakeitimų. Neketiname siekti uždrausti išmontuoti laivus Azijos šalyse, nes, kaip ką tik nurodė Robert Evans, tai susiję su darbo vietomis ir metalais, kurie yra svarbus šių šalių žaliavų šaltinis. Tačiau siekiame išankstinio valymo, kuris kaip nurodė J. Blokland yra pakankamai įmanomas. Turime investuoti į specializuotas valymo operacijos Europoje, kad žmonės besivystančiose šalyse galėtų laivus išmontuoti daug saugiau.

Taip pat remiame pasiūlymą įsteigti laivų išmontavimo fondą. Kaip teko matyti PPE-DE frakcija paprašė balsuoti atskirai. Tikiuosi, jos atstovai rytoj plenarinio posėdžio metu nebalsuos prieš šį fondą.

Komisijos nary, tikiuosi, galime veikti sparčiai ir priimti teisės aktus, siekiant spręsti didžiulio išmontuotinų laivų kiekį 2010 m.

  Marios Matsakis, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, kaip ir tikėtasi, galiu pasveikinti J. Blokland už jo puikų pranešimą ir glaudų visų šešėlinių pranešėjų bendradarbiavimą.

Šioje Žaliojoje knygoje kalbama apie labai svarbų dalyką, kuris taip pat kelia didelį susirūpinimą. Daugelis šiuo metu atliekamų laivų išmontavimo atvejų galima paprasčiausiai įvardinti nusikalstamais, kalbant žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugos terminais.

Kaip žinia, daugeliu atvejų išmontavimas atliekamas paplūdimiuose ir upių pakrantėse Indijos subkontinente praktiškai ar beveik visiškai nesilaikant pačių pagrindinių žmonių ir aplinkos apsaugos nuo taršos toksiškomis medžiagomis ir vėžį sukeliančiomis medžiagomis taisyklių.

Be to, šiose išmontavimo vietose dirbantys darbininkai visiškai negali pasinaudoti savo žmogaus ir darbo teisėmis, o jų orumas pažeidžiamas, nekalbant apie vaikų darbą iš tiesų siaubingomis sąlygomis, kurios kai kuriais atvejais nedaug skiriasi nuo vaikų vergovės laikotarpio šlovingiausiomis jos dienomis.

Daugiausia pranešėjo palaikymu pateikta ir nedidelė grupė pakeitimų. Ketiname pritarti jo pozicijai, išskyrus 1 pakeitimo atveju, nes negalime rasti protingo paaiškinimo, kodėl su juo nesutinka J. Blokland, todėl balsuosime teigiamai ir tikiuosi, kad kiti pasielgs taip pat.

Visiškai remiame šią Žaliąją knygą ir tikimės, kad ateityje laivų išmontavimas, kuris, deja, yra neišvengiamas laivybos pramonės reiškinys, bus atliekamas aplinkai nekenksmingu, socialiniu ir higienos požiūriu saugiu būdu ir suteiks reikiamas, tačiau tinkamai ir saugiai uždirbtas besivystančių šalių gyventojų pajamas.

Tikėkimės, kad šiame pranešime pateiktas idėjas pavyks perkelti į teisės aktus nedelsiant, o į jų taikymo sritį bus įtraukti kariniai ir civiliniai laivai.

Galiausiai norėčiau išreikšti savo sutikimą su ankstesniu kalbėtoju, kad galutinis mūsų tikslas turėtų būti visuotinai priimtina laivų išmontavimo strategija.

  Kartika Tamara Liotard, GUE/NGL frakcijos vardu. – (NL) Pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti kolegai J. Blokland už puikų pranešimą. Manau, kad jam labai puikiai pavyko apžvelgti didžiules neturtingųjų šalių problemas, kylančias išmontuojant Europos laivus. Dažnai dėlto kyla sunkios pasekmės darbo sąlygų ir aplinkos srityje, o ES šiuo požiūriu privalo nesikratyti savo atsakomybės.

J.Blokland, be kita ko, renkasi griežtesnių tarptautinių teisės aktų kelią. Aš, be abejonės, tokiems teisės aktams pritariu. Tačiau bijau, kad tokiu būdu veikiant apčiuopiamų rezultatų reikės laukti pernelyg ilgai. Europa privalo veikti dabar ir negali laukti likusio pasaulio. Būtina įtvirtinti efektyvius teisės aktus laivų, perduodamų į metalo laužą, srityje. Į šiuos teisės aktus reikėtų įtraukti nuostatą, numatančią, kad iš esmės Europos laivų išmontavimas leistinas tik už ES ribų, jei savininkai gali įrodyti, kad to nėra galimybės padaryti Europoje. Be to, laivai, kuriuose yra asbesto ar kitų pavojingų medžiagų bet kokiu atveju turėtų būti išmontuojami Europos teritorijoje.

Negalime leisti, kad mūsų šiukšlės sukeltų didelių problemų visame pasaulyje. Laivui tapus netinkamam naudoti pagal paskirtį, privalome jo nebetraktuoti kaip laivo. Negalima paprasčiausiai leisti kitoms pavojingoms atliekoms palikti ES nenustatant garantijų dėl būsimo jų apdorojimo būdo. Todėl nėra pagrindo, kodėl neturėtume analogiškai elgtis ir su laivais, perduodamais į metalo laužą.

Be to, derėtų pabrėžti tvarkymą pačioje Sąjungoje, nes tai susiję su visa Europos atliekų politika. Galiausiai efektyvus pradinis žingsnis, kurį mes galėtume žengti jau rytoj yra politika, pagal kurią laivų savininkai ir valstybės narės būtų įvardijami ir sugėdinami už savo laivų išmontavimą aplinkai ir žmonėms kenksmingu būdu. Už atsakingą laivo išmontavimą visuomet privalo atsakyti savininkas, todėl būtent valstybės narės privalo patikrinti, kad tai atliekama tinkamai.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). - (FI) Pone pirmininke, Komisijos nary, dėkoju jums ir J. Blokland už puikų darbą.

Pateikta Žalioji knyga dėl geresnio laivų išmontavimo yra visiškai rimtai kalbant klasikinis visuotinės pusiausvyros nebuvimo pavyzdys; tai susidarė dėl pramoninio vystymosi ir daugelio skirtingų agentūrų galiausiai pradėtų pastangų šiai neigiamai įtakai pakeisti. Pramoninių šalių atsakomybė pagrįstai nurodoma tuomet, kai besivystančioms šalims daroma nepakenčiama socialinė ir aplinkos žala, nes kitos šalys siekia išimtinai ekonominės naudos.

Neigiama laivų išmontavimo įtaka itin krinta į akis. Griežtėjant aplinkos apsaugos, sveikatos ir saugos reikalavimams pramoninėse šalyse, daugelis pasaulio jūromis plaukiojančių laivų išmontuojami Bangladeše, Pakistane ir Indijoje, dažnai labai primityviomis sąlygomis. Išmontavimo dokai praktiškai neatitinka sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų, o toksines medžiagas, pvz., asbestą apdoroja šortais ir sandalais dėvintys žmonės. Taip pat paplitęs vaikų darbas.

Šis klausimas iš tiesų sudėtingas. Laivų išmontavimas yra pelningas verslas; šiose šalyse ne tik dėl sukuriamų darbo vietų ir finansinės naudos, bet ir kaip būdas atgauti žaliavas. Pvz., 80-90 % Bangladešo plieno gaunama išmontuojant laivus. Kartu šis užsiėmimas yra ekonomiškai patrauklus dėl nedidelių darbo jėgos kaštų ir pagrindinių standartų trūkumo, o praktiškai tai reiškia aplinkos teršimą ir didžiulę žmogiškąją tragediją.

Tačiau nepelningas išmontavimas ES suteikiant paramą nėra ilgalaikis pasirinkimo variantas. Verčiau reikėtų nustatyti tiesioginės pagalbos priemones besivystančioms šalims, kuriose vykdomas išmontavimas, tokiu būdu labai smarkiai padidinant aplinkos ir socialinę naudą. Pvz., laivus iš dalies išmontavus ar išvalius, jie praktiškai netinkami plaukioti, o, pvz., pašalinus asbestą, daugelio laivų nebegalima gabenti.

Dėl šios priežasties pagrindinį dėmesį skiriant pagalbos priemones reikėtų teikti atestuotoms išmontavimo dirbtuvėms steigti, kuriose būtų naudojamos vakarietiškus saugos ir suderinamumo su aplinka standartus atitinkančios metodikos. Reikėtų sudaryti pasaulinį sertifikuotų išmontavimo dirbtuvių sąrašą, o Tarptautinė jūrų organizacija turėtų imtis jų sertifikavimo, kad ši sistema iš tiesų būtų tarptautinė. Tai padėtų išspręsti problemą. Besivystančioms šalims reikalinga ekonominė ir materialinė išmontavimo nauda, o pramoninių šalių laivybos įmonėms, kurios susiduria su vis didesniu spaudimu, irgi naudinga ši padėtis pokyčiams.

  Bogusław Liberadzki (PSE). – (PL) Pone pirmininke, noriu padėkoti pranešėjui J. Blokland; šį kartą jis kaip visada puikiai padirbėjo. R. Evans nurodė matęs, kaip laivai išmontuojami Bangladeše. Man pačiam už Lenkijos rytinės sienos, kuri yra ir Europos siena, teko matyti atvejų, kai laivai nėra išmontuojami; kitaip tariant kur nors ant jūros kranto paliekami žvejybiniai laivai, keleiviniai laivai, krovininiai laivai, net kariniai laivai, o vėliau juos išplauna vanduo. Taigi kalbame apie pirmąjį žingsnį – išmontavimą. Antrasis žingsnis būtų įtvirtinti pareigą išmontuoti. Yra ir trečiasis žingsnis – perdirbti arba nustatyti laivų statybai naudojamą medžiagą, kaip ši medžiaga panaudojama laive ir kaip ją galima atgauti. Būtent šį procesą mes dabar pradedame. Esu pirmiausia ekonomistas, o tik paskui idealistas, todėl, manau, mūsų laukia ilgas kelias, bet džiugu, kad kelionę pradedame jau dabar ir tikėkimės, kad atsiras mūsų pasekėjų ir kitose pasaulio dalyse.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). - (RO) Aš taip pat norėčiau pasveikinti pranešėją J. Blokland su jo pranešimu. Sąjunga po avarijų, kurias patyrė naftos tanklaiviai „Erika“ ir „Prestige“, priėmė tarptautinius teisės aktus ir taisykles, skirtas laipsniškai atsisakyti naftos tanklaivių. Apskaičiavimai rodo, kad maždaug 1300 naftos tanklaivių bus perduoti išmontuoti iki 2015 m.

Laivo išmontavimas susijęs su didžiulėmis išlaidomis, todėl laivų perdirbimas yra ekonomiškai netikslingas žingsnis. Daugelyje valstybių narių pasitaiko labai senų prastos būklės pritvirtintų prie kranto ar net paliktų prie vidaus vandenų krantų laivų. Todėl esu tikra, kad reikėtų skirti ypatingą dėmesį deltų ir upių žiočių zonoms, kur palikti laivai gali sukelti neigiamą poveikį aplinkai. Palikti laivai dažnai blokuoja navigacijai tinkamus vandens kelius ir sukelia didelį ekonominę žalą.

Nuo 2005 m. Tarptautinė jūsų organizacija ėmėsi priemonių tarptautinei privalomai ekologiško laivų išmontavimo sistemai įgyvendinti; prie šio proceso prisidėjo ir Europos Sąjunga. Būsima tarptautinė konvencija ir atsakingas valstybių narių dalyvavimas yra labai svarbus laivų išmontavimo problemoms išspręsti.

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju jums už aukšto lygio diskusijas šį vakarą. Jūsų pranešimas teikia ypač daug vilčių dėl Komisijos pasiūlymų.

Norėčiau paminėti tris jūsų nurodytas problemas. Pirma, raginate valstybes nares ir Komisiją efektyviau įgyvendinti Atliekų vežimo reglamentą. Taip pat raginate Komisiją sudaryti laivų, kurie veikiausiai bus nugabenti į ardymo dokus per artimiausius keletą metų, sąrašą. Galimybę sudaryti tokį sąrašą išnagrinėsime. Kaip pasiūlė F. Grossetête, taip pat privalu sudaryti aukštesnius standartus atitinkančių standartų sąrašą. Be to, kalbant apie savo naudojimo laikotarpį pabaigusius laivus, sutinkame, kad būtinas griežtesnis reglamentas dėl atliekų gabenimo.

Komisija ketina suteikti būtinas gaires. Tikiuosi, kad valstybių narių institucijos užtikrins, kad laivams nebus leista palikti ES uostus, jei šie aiškiai siunčiami ardyti į besivystančias šalis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad daugelis Europos kilmės laivų bus ardomi ir paversti atliekomis už Bendrijos vandenų ribų, būtina užtikrinti privalomą tarptautinį režimą.

Antra, ketiname nagrinėti klausimą dėl galimybės parengti konkurencingą pramonę ES kartu nekeliant pavojaus Pietų Azijos ardymo dokams. Europos laivų statyklos negali konkuruoti su Pietų Azijos ardymo dokais. Todėl negali būti nė kalbos išlaikyti ar dirbtinai susigrąžinti laivų ardymo rinką į Europą. Tačiau galime užtikrinti, kad karo laivai, kiti valstybei priklausantys laivai ir laivai, kuriems skiriama valstybės pagalba bus išmontuojami išimtinai aplinkai nekenksmingomis sąlygomis Europoje ar EBPO šalyse. Galbūt derėtų įtvirtinti reikalavimą, kad su valstybių narių vėliava plaukiojantys laivai būtų išmontuojami išimtinai leidimus turinčiomis ir atestuotomis sąlygomis. Kad išankstinis valymas taptų realus, jis turi tapti įprastu reiškiniu.

Galiausiai, kaip matau, remiate pasiūlymą įsteigti laivų ardymo fondą. Prašote Komisijos ištirti galimybes nustatyti privalomą draudimą, kuris užtikrintų aplinkai nekenksmingą perdirbimą. Komisija turi ištirti turimus pasirinkimo variantus. Atsakingi laivybos sektoriaus dalyviai pranešė, kad dėl naujos tarptautinės konvencijos dėl laivų perdirbimo pavyks apjungti rinkos jėgas problemai išspręsti. Be abejonės, nesiekiama sukurti nereikalingos administracinės ar finansinės naštos. Bet kokiu atveju, ketiname atidžiai stebėti pokyčius; ketiname nedelsiant imtis teisės aktų numatytų priemonių, jei rinkos nesugebės rasti šios problemos sprendimo. Jūsų nuolatinė parama bus itin svarbi užtikrinant teigiamus pokyčius sąlygų srityje.

  Johannes Blokland, pranešėjas. − (NL) Pirmiausia norėčiau padėkoti visiems kalbėjusiems už palaikymą, pirmiausia Komisijos nariui S. Dimas. Norėčiau pateikti dar keletą pastebėjimų.

Manau, kad labai svarbu įsteigti išmontavimo fondą. Prie šio fondo turėtų prisidėti laivų savininkai; jis neturėtų būti formuojamas iš vyriausybės subsidijų. Manau, tai visiškai nebūtina. Analogiškai fondui senų automobilių (skirtų metalo laužui) atveju, po kurio laiko fondo lėšų užteks jam išsilaikyti. Man malonu, kad Komisijos nario mintys taip pat suka šia linkme. Būtina veikti nedelsiant, todėl galbūt derėtų kaip įmanoma greičiau sudaryti sutartį su Europos laivų savininkais, kad jie pasirūpintų atsakingu laivų išrinkimu bet kokiu atveju. Kiek žinau, bendrovė „P&O Nedlloyd Maersk“ jau išmontavo atsakingai apie 20 laivų Kinijoje, bei užtikrino, kad tam bus sudarytos tinkamos sąlygos.

Manau, kad būtina supažindinti laivų savininkus su jų socialine atsakomybe ir juos informuoti, kad taip elgtis nebegalima; tai yra parduoti laivą už didelę pinigų sumą. Tuomet laivas dar 10 kartų parduodamas, kol galiausiai išmontuojamas. Būtina pereiti prie visiškai skirtingo požiūrio į išmontavimą ir, mano nuomone, galbūt visai pavyktų įtikinti laivų savininkus taip elgtis, pirmiausia, atsižvelgiant į tai, kaip neigiamai šis klausimas būdavo nušviečiamas žiniasklaidoje paskutiniais metais.

Išmontavimo darbai taip pat dažnai atliekami pažeidžiant vietos teisės aktus ir socialinių reikalų ir aplinkos ministerijų pageidavimus. Kaip mane informavo, Bangladeše problema susijusi ne su nacionaliniais teisės aktais, bet su jų taikymu. Todėl manau, kad veikiausiai turime pakankamai sąlygų, tačiau jomis nesinaudojame.

M. Matsakis taip pat paklausė, kodėl prieštarauju šiam pakeitimui. Reikalas tas, kad šis pakeitimas numato aplinkai kenksmingas sąlygas išmontuojant laivus, todėl neleistina, kad tai tęstųsi besivystančiose šalyse. Tačiau negalima leisti jas toliau taikyti ir visur kitur, įskaitant Rytų Europą, kur laivai kartais išmontuojami visiškai neatsakingai. Todėl, mano manymu, nederėtų kalbėti vien apie besivystančias šalis, ypač tuomet, jei vėliau nurodoma, kad išmontavimas neleistinas tokiose vietose, kaip Tolimieji Rytai. Todėl manau, kad šis papildymas nereikalingas.

Deja, negaliu paremti K. T. Liotard pakeitimams, nes jie yra pernelyg protekcionistinio pobūdžio. B. Liberadzki iškėlė svarbų klausimą, konkrečiai – kad yra ir kitų laivų, saugomų kitur, paliktų rūdyti, kais jais visiškai nesirūpinama. Šią problemą taip pat reikia spręsti. Norėčiau dar kartą visiems padėkoti, ir tuo pasisakymą baigsiu.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj.

23. Kito posėdžio darbotvarkė: žr. protokolą

24. Posėdžio pabaiga

(Posėdis baigtas 23.40 val.)