Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. gegužės 21 d. - Strasbūras

3. Moksliniai duomenys apie klimato kaitą: išvados ir rekomendacijos priimant sprendimus (debatai)

  Pirmininkas. − Toliau darbotvarkėje K. H. Florenzo pristatyta Tarpinė ataskaita (A6-0136/2008) apie mokslinius klimato kaitos duomenis: išvados ir rekomendacijos priimant sprendimus (2008/2001(INI)).

  Karl-Heinz Florenz, pranešėjas (DE) − Gerb. Pirmininke, Komisare, gerb. Einantysis Tarybos Pirmininko pareigas, sveikinu jus Europos Parlamente. Kas gi paskatino Europos Sąjungą sudaryti Laikinąjį klimato kaitos komitetą? Tai buvo teisingas žingsnis siekiant pristatyti, kaip mes, Europos Sąjunga, apskritai ketiname spręsti šį reikalą. Jeigu norime padėti užtikrinti, kad šis reikalas tarptautiniu mastu nebūtų atidėtas į šalį − kaip tai pavyksta daryti Stavrosui Dimasui Komisijoje − mes, Europos Sąjunga, Parlamentas, turime aiškiai deklaruoti savo principus. Kitaip sakant, turime parengti savotišką savo vizitinę kortelę, kuri rodytų, kaip ketiname spręsti šį klausimą. Galiausiai Europa turi parodyti, kaip sprendžiama ši problema ir kokia metodika taikoma siekiant paskatinti tai daryti kitas valstybes ir žemynus. Todėl taip svarbu šiuos debatus pradėti moksliniais aspektais. Šiandien juos ir aptarsime.

Nagrinėjant šį klausimą nepavyktų pateikti patrauklios ataskaitos. Tai ne prekyba žirgais, kai galima išsisukti gaunant truputėlį šen ir truputėlį ten. Turime konstatuoti esančiosios padėties faktus. Šiuos faktus mes jau apibendrinome daugelyje specialių strategijų. Buvome pakvietę į Briuselį ir Strasbūrą du Nobelio premijos laureatus. Gerb. Pirmininke, norėčiau pažymėti puikų renginio organizavimą ir padėkoti už nepaprastai reikšmingus pasisakymus apie klimato kaitą bei už produktyvumą, mane paskatinusį stengtis dvigubai.

Išklausėme daugelio specialistų iš viso pasaulio tarptautinių organizacijų nuomones pirmininkaujant mano geram bičiuliui Guido Sacconiui, kuriam viskas puikiai pavyko. Pasinaudoję galimybe pakvietėme ir kritiškos pozicijos atstovų tačiau, deja, jie neatvyko. Galbūt jie nenorėjo savo kritikos pateikti nešališkam įvertinimui tarptautinėje plotmėje. Kritikos skelbimas žiniasklaidoje vengiant formalių debatų vargu ar yra vertas dėmesio pasiekimas. Džiaugsmingai būtume sutikę nors vieną ar du kritikus, pageidaujančius ginti savo nuomonę tarptautiniuose debatuose.

Jau skaitėme daug puikių dokumentų. Dalyvavo Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC), konsultavomės su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, JT Aplinkos apsaugos programa, Vokietijos Federacinės Respublikos klimato reikalų konferencija ir daugeliu kitų. Viso to rezultatas − mes žinome faktus. Šio dokumento paskirtis nėra įrodyti savo poziciją, kaip teigė kai kurie mano bičiuliai. Tai − susiklosčiusios būklės ataskaita, suteikianti leidžianti nustatyti, kaip turėtume tvarkytis ateityje. Pateikti argumentai vienareikšmiškai rodo, kad mokslinis sutarimas yra ir jis leidžia mums tęsti savo darbą. Yra sutarimas dėl to, kaip įvertinti žmogaus veiklos įtaką. Tai aptariama 3 straipsnyje. Turime pakankamai informacijos, kuria remdamiesi darome išvadą, kad labai svarbu apriboti vidutinės pasaulio temperatūros augimą taip, kad ji ateityje neviršytų prieš-industrinio lygio daugiau kaip 2° C..

Ką gi mums derėtų daryti ateityje? Privalome energetikos ūkį Europoje sutelkti trečiajai pramoninei revoliucijai, kuri remtųsi trimis kertiniais tvarumo akmenimis. Tai – gamybos tvarumas, socialinė dimensija ir, be abejo, ekonomikos dimensija. Tai nėra našta. Veikiau tai − didžiulė galimybė, kurios viziją turime toliau vystyti.

Visiškai aišku yra viena: debatai dėl klimato kaitos tėra nedidelė visos problemos dalis. Privalome pradėti kalbėti apie tvarumą. Neginčytina tai, kad vos per penkis šimtmečius išeikvojome energijos išteklius, kuriems susidaryti reikėjo milijonų metų. Mes neturime visiškai jokio atsakymo į klausimą, kaip energijos ištekliais turės apsirūpinti mūsų vaikai ir mūsų vaikų vaikai.

Iškilo didelė galimybė mums. Privalome sutelkti drąsą ir būti kūrybiški. Juk akmens amžius staiga baigėsi ne todėl, kad pristigome akmenų. Gerbiamieji, akmens amžius baigėsi todėl, kad politikai turėjo drąsos. Išdrįskime pasinaudoti ateities galimybėmis savo vaikų ir visos mūsų planetos labui.

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Nuoširdžiai dėkoju, K. H. Florenzai, taip pat ir už malonius žodžius Pirmininkui. Tokių šiltų jausmų išreiškimas − veikiau išimtis negu taisyklė. Atsižvelgdamas į tai, kad mano funkcija čia yra užtikrinti objektyvumą ir neutralumą, plačiau nekomentuosiu to, kad dažniausiai tegalime tikėtis labai santūraus palaikymo iš savo − politine prasme − artimųjų. Tai, kas įvyko šį rytą, be abejo, yra įstabus įvykis.

  Janez Podobnik, einantysis Tarybos Pirmininko pareigas (SL) − Gerb. Pirmininke, gerb. K. H. Florenzai, gerbiamieji Parlamento nariai, jau turime įrodymų, kad žmogus atsakingas už vykstančius ženklius klimato sistemos pokyčius, kurie padarė pastebimą neigiamą poveikį gamtai ir žmonių visuomenei. Visiškai aišku, kad, jeigu nedelsdami nesiimsime veiksmų ir per šį šimtmetį ženkliai nesumažinsime šiltnamio efektą formuojančių dujų išmetimo, pasaulinė temperatūra toliau kils. Tai sukels visuotinius sutrikimus bei visiems padarys žalos.

2007 m.. lapkričio mėn. Ispanijoje pristatyta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) Ketvirtoji įvertinimo ataskaita − išsamiausias ir patikimiausias iš visų iki šiol atliktų mokslinių klimato kaitos įvertinimų. Ataskaitoje patvirtinama, kad nėra jokių abejonių dėl to, kad klimatas šyla. Konstatuojama, kad pasaulinės temperatūros kilimą per pastaruosius penkiasdešimt metų veikiausiai sukėlė šiltnamio efekto dujų koncentracija, didėjanti dėl žmogaus veiklos.

IPCC padėties įvertinimo ataskaitos skelbiamos nuo 1990 m. irgi rodo, kad per kelerius pastaruosius metus klimato kaitos ir jos padarinių vertinimo mokslas padarė didelę pažangą. Taip atsitiko dėl įvairių veiksnių: vis daugėja apčiuopiamų klimato kaitos faktų, intensyviai dirba mokslininkai, pagerėjo mokslinių atradimų sklaida.

Kaip nurodoma gerb. K. H. Florenzo tarpinėje ataskaitoje, kurią vertiname už kai kurias svarbias naujas nurodytų mums gerai žinomų problemų sprendimui aktualias formuluotes, padėtis pakankamai rimta. Būtina neatidėliotinai kurti ir įgyvendinti politikos priemones, kurios padėtų sumažinti šiltnamio efekto dujų išmetimą. Žinome, kad būtent dėl to Europos valstybių ir vyriausybių vadovai praėjusiųjų metų kovo mėn. nusprendė pateikti tarptautinei bendruomenei ryžtingą pareiškimą, kuriuo įtvirtinami tam tikri šiltnamio dujų išmetimo mažinimo įsipareigojimai.

Europos Sąjunga pasiryžusi vykdyti šiuos įsipareigojimus taikydama integruotą klimato ir energetikos politiką. Be to, ypatingas dėmesys bus skiriamas energijos naudojimo efektyvumui, atsinaujinantiems energijos šaltiniams, biologiniam kurui, anglies dvideginio surinkimui bei saugojimui ir, galiausiai, ekonomikos transformavimui į mažo iškasenų kuro vartojimo ekonomiką.

Taip pat norėčiau jums, gerbiamieji Parlamento nariai, priminti kai kuriuos pastaruosius Europos Tarybos nutarimus. Kaip jau minėjau, praėjusiaisiais metais Europos Sąjunga prisiėmė ryžtingus didelio masto įsipareigojimus, susijusius su klimato ir energijos politika. Atėjo 2008 m.. Metas veikti.

Praėjusiųjų metų gruodžio mėn. Balyje vykusioje klimato kaitos konferencijoje padarytas ženklus pasiekimas: prasidėjo tarptautinės derybos, kuriose dalyvauja visos − išsivysčiusios ir besivystančios − šalys. Derybų proceso gairės pateikiamos Balio veiksmų plane. Europos Sąjunga pasiryžusi išlaikyti savo tarptautinės lyderės vaidmenį klimato kaitos ir energijos srityje bei užtikrinti deramą postūmį derybose Jungtinių Tautų Konvencijos plotmėje, ir ypač ateinančioje derybų sesijoje, kuri šiais metais numatyta Poznanėje. Siekiama užtikrinti, kad 2009 m. Kopenhagoje būtų pasiektas ambicingas tikslas − sudarytas pasaulinis integruotas klimato kaitos susitarimas laikotarpiui nuo 2012 m. Tai atitiktų Europos Sąjungos siekį užtikrinti, kad pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau, kaip dviem laipsniais. Europos Sąjunga prie šio siekio įgyvendinimo ženkliai prisidėtų realizuodama Europos Tarybos 2007 m. pavasario sesijoje nustatytus tikslus.

Svarbiausia užduotis – užtikrinti, kad perėjimas į saugią, mažai iškasenų kuro vartojančią ekonomiką būtų atliekamas nuosaikiai plėtojant Europos Sąjungą, išlaikant jos konkurencingumą, nepažeidžiant apsirūpinimo energija, maisto ištekliais, užtikrinant valstybės finansų sistemos sveikumą ir tvarumą.

  Stavros Dimas, Komisijos narys (EL) − Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, dėkoju už suteiktą galimybę šiandien aptarti Laikinojo klimato kaitos komiteto tarpinę ataskaitą, kurią pateikė gerb. K. H. Florenzai. Sveikinu jį puikiai atlikus darbą.

Ataskaita patvirtina Europos Parlamento pastangas remti ambicingą Bendrijos kovos su klimato kaita politiką. Gerb. Pirmininke, leiskite man, naudojantis šia proga, padėkoti visiems Europos Parlamento nariams už pastovią paramą ir gyvybiškai svarbų įnašą plėtojant mūsų klimato politiką, skatinant visuomenės informuotumą ir informuojant kitų valstybių parlamentarus. Gerb. Pirmininke, norėčiau taip pat pabrėžti, kokį svarbų vaidmenį atlikote jūs plėtojant ES klimato kaitos politiką. Esu tikras, kad jūs ir Europos Parlamento nariai ir toliau taip stengsitės ir per dvejus mums likusius trumpus metus sugebėsime užtikrinti, kad 2009 m. pabaigoje Kopenhagoje būtų pasiektas susitarimas. Taip mes veiksmingai sureaguosime į šią didžiulę planetai kylančią grėsmę. Ir Europos Sąjungoje, kur klimato ir energetikos priemonių paketo aptarimai vis intensyvėja, ir tarptautinėse derybose privalome sutelkti visus savo išteklius ir stengtis kuo geriau bendradarbiauti. Privalome išnaudoti energingą ES startą nepamiršdami numatytos 2009 m. gruodžio mėn.. Kopenhagos konferencijos. Svarbius Balyje priimtus sprendimus mums padėjo padaryti du veiksniai: Europa užėmė kovos su klimato kaita pasaulinės lyderės poziciją, o Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) pateikė mokslinius duomenis. Nustatyti moksliniai faktai paskatino daugelį pasaulio vadovų pripažinti, kad reikia nedelsiant imtis priemonių. Daug mokslinių ataskaitų leido valstybių piliečiams ir politikos lyderiams, įskaitant įvairių valstybių parlamentarus, geriau suprasti užduoties mastą ir pavojaus, kuris kiltų mums nesiėmus stabdyti klimato kaitos, rimtumą. Manau, kad beveik visi mes sutariame, jog moksliškai yra įrodyta, kad nedelsiant reikia imtis griežtų kovos su klimato kaita priemonių. Šios priemonės apibendrintos tarpinėje ataskaitoje, kurią visi gavome. Šioje ataskaitoje aiškiau negu kada nors anksčiau pateikiamos IPCC ir kitų institucijų 2007 m. padarytos mokslinės išvados.

Dešimtmečius trunkant moksliniams debatams apie tai, ar klimato kaitą paskatino žmogaus veikla, skeptiškumas trukdė taikyti ryžtingas priemones. Dabar debatai baigėsi. Tai nereiškia, kad jau atsakyta į visus klausimus ar, kad supratome viską iki mažiausių smulkmenų. Dabar žinome pakankamai, kad būtų aišku, jog neatidėliotinas ambicingų priemonių taikymas atitinka mūsų interesus − t. y. energetinio apsirūpinimo saugumo, ekonomikos, aplinkos tausojimo ir socialinius interesus. Mes ne tik negalime sau leisti laukti − tokia prabanga mums nebeprieinama − blogiausia, kad laiko turime labai labai mažai. Jeigu siekiame apriboti pasaulinį šilimą 2°C − peržengus šią ribą nebegalėtume kontroliuoti ir sumažinti pasaulinio atšilimo poveikio aplinkai − šiltnamio efektą formuojančių dujų išmetimas turi liautis augęs per ateinančius 10−15 m., bet ne daugiau.

Jeigu norime tikrai užtikrinti, kad 2°C riba nebūtų viršyta per ilgą laiką, pasaulinis išmetimas 2050 m. turi sumažėti iki 50 proc, 1990 m. lygio. Tai pasiekti galima tik radikaliai pakeitus energijos gamybą ir naudojimą. Būtinas pasaulinio masto perėjimas į mažai anglies dvideginio išmetančią ekonomiką. Būtini maži tačiau reikšmingi pokyčiai daugelyje mūsų buities sričių. Mums reikalinga − nei daugiau, nei mažiau − žalioji revoliucija.

IPCC ataskaitose aiškiai konstatuojama, kad netgi taikant ambicingas išmetalų mažinimo priemones, tam tikras ženklus klimato kaitos poveikis veikiausiai yra nebeišvengiamas. Todėl tarptautinė bendruomenė privalo pasirengti šiai užduočiai. Bus reikalinga parama, ir ypač pažeidžiamiausioms besivystančioms šalims, kurios patirs šias problemas aštriausiai.

Dabar norėčiau grįžti prie JT derybų. Kaip žinome, turime visiškai nedaug laiko, nes mūsų svarbiausia užduotis – pasiekti susitarimą 2009 m. Kopenhagoje. Esminio nuodugnaus susitarimo, atitinkančio visus moksliniais duomenimis pagrįstus ambicingus tikslus, pasirašymas yra svari užduotis. Mūsų užduotis − įtikinti savo tarptautinius partnerius pasirašyti ambicingą susitarimą. Šiai užduočiai mums reikės milžiniškų pastangų. Europos Sąjunga privalo nuosaikiai laikytis savo strategijos, kuri iki šiol nešė sėkmę. Kitaip sakant, privalome pasiekti gerų rezultatų namuose ir parodyti savo partneriams užsienyje, kad ambicingų priemonių taikymas neprieštarauja jų interesams ir nestabdo ekonominės raidos.

Viena iš mūsų laukiančių užduočių – užtikrinti išsivysčiusių šalių dalyvavimą pastangose mažinant teršalų išmetimą iki 2°C ribą atitinkančio lygio. Tai reiškia, kad iki 2020 m. išmetalai turi būti sumažinti 25−40 proc. nuo 1990 m. lygio. Nenorėčiau bergždžiai kelti triukšmo. Kviečiame Jungtines Valstijas priimti šį iššūkį ir užuot stabdžius pažangą padėti jai. Kaip matėme lankydamiesi Jungtinėse Valstijose pastaruoju metu, ten jau prasidėjo diskusijos ir jos vyksta derama linkme, tačiau, be jokios abejonės, tikimės iš jų gerokai daugiau.

Dirbdami su išsivysčiusiomis šalimis, taip pat turime bendradarbiauti ir su besivystančiomis šalimis bei siekti ambicingo teršalų išmetimo sumažinimo, ypač pažengusiose besivystančiose šalyse. Yra daug įvairiausių galimybių sumažinti išmetalus. Tai užtikrintų ženklią papildomą naudą energetinio saugumo, žmonių sveikatos ir bendrosios raidos prasme. Numatomame 2009 m. susitarime turi būti pateikiamos pažangą šia linkme laiduojančios priemonės ir užtikrinamas jų taikymas. Esu tikras, kad ir šioje srityje vyksta derama pažanga. Auga būtinybės imtis veiksmų prieš klimato kaitą suvokimas. Taip pat tampa akivaizdesne papildoma nauda − apsirūpinimo energijos ištekliais, žmonių sveikatos, ekonominės raidos, kuri bus ne tik išlaikyta, bet galbūt netgi paskatinta, srityse.

Pastaruoju metu Kinijoje apsilankę Komisijos nariai gavo patvirtinimą, kad mūsų kolegos Kinijoje taip pat suvokia būtinybę prisiimti įsipareigojimą ir taikyti priemones savo šalyje. Jie jau pradėjo taikyti priemones ir ketina tai tęsti. Turime remti juos tiek dvišalėje, tiek ir daugiašalėje plotmėje. Per ateinančiuosius mėnesius ir kitais metais turėsime daugybę galimybių skleisti savo žinią. Pavyzdžiui, vyks didžiojo aštuoneto konferencija ir G8+5, per kurią pirmininkaujančioji Japonija ketina skirti didelį dėmesį klimato kaitai. Be to, bus papildomų galimybių Jungtinių Tautų Organizacijos kompetencijos srityje, susijusių su labiausiai ekonomiškai išsivysčiusiomis pasaulio valstybėmis ir įvairiomis ES dvišalėmis bendradarbiavimo dėl klimato kaitos programomis. Ketiname pasinaudoti visomis šiomis galimybėmis. Sieksime įtikinti savo partnerius, kad reikalingos neatidėliotinos priemonės ir, kad būtina suformuluoti tvirtą ir gyvybingą energijos išteklių bei klimato kaitos politiką. Vykdydami savo misiją, mes turime sistemingai akcentuoti mokslinius duomenis, kuriais grindžiame savo veiksmus. Taip pat privalome nuolatos priminti neveiklumo ar priemonių nepakankamumo padarinius.

Kaip žinome, derybų, kurių gairės buvo nužymėtos Balyje, objektas – bendra vizija. Labai svarbu, kad bendra vizija būtų formuluojama remiantis autoritetingomis mums prieinamommis mokslinėmis išvadomis. Privalome siekti, kad derybos vyktų nustatytų mokslinių faktų kontekste. Esu tikras, kad jūsų visų vaidmuo skleidžiant šią svarbią žinią mūsų partneriams, piliečiams ir jų parlamentų atstovams yra nei kiek ne menkesnis, negu Komisijos.

  Joseph Daul, PPE-DE frakcijos vardu (FR) − Gerb. Pirmininke, Komisare, atleiskite už pavėlavimą, tačiau stengiausi važiuoti lėčiau, kad apsaugočiau mūsų klimatą.

Pagrindiniai debatai šiandien vyksta dėl mokslinių klimato kaitos duomenų. Pirmiausia noriu padėkoti savo kolegai Karlui-Heinzui Florenzui už puikų darbą ir pastovų atsidėjimą šiam reikalui.

Gerbiamieji Parlamento nariai, mes jau turime tvirtas mokslines žinias apie klimato kaitą. Daugumos ekspertų manymu, nebeturime laiko abejoti dėl to, ar pasaulinio klimato atšilimas vyksta. Tai faktas ir šis atšilimas didžiąja dalimi kyla dėl žmogaus veiklos. Tik nedaugelis atskilėlių kvestionuoja šį reiškinį neikaip nepagrįsdami savo argumentų. Tarpinė Laikinojo klimato kaitos komiteto ataskaita − tai pirmoji sprendimų paieškos proceso fazė.

Beveik visi sutariame, kad pasaulinės temperatūros kilimą derėtų apriboti iki dviejų laipsnių virš priešindustrinio lygio. Tai reiškia, kad turime siekti, kad temperatūros padidėjimas nesiektų dviejų laipsnių. Visgi, debatų apie klimato kaitą negalime suprastinti iki skaičių mūšio. Klimato kaita neatsiejama nuo tokių reiškinių kaip Arktikos ledynų tirpsmas, dykumų plitimas, pasaulinis šilimas. Gyvūnijos rūšys praranda savo buveines, o kai kurie reiškiniai gresia ypač katastrofiškais padariniais − gyvenamąsias vietas gali prarasti ir žmonės.

Tai didžiulis iššūkis visai žmonijai. Smarkiausiai gali nukentėti vargingiausių Afrikos, Azijos ir Vidurio bei Pietų Amerikos valstybių regionai. Šiuose regionuose tikėtina ekologinė migracija. Įsivyraujant ekstremaliam klimatui, gali atsirasti naujo pobūdžio pabėgėlių. Tai nebebus politiniai ar ekonominiai pabėgėliai. Šie pabėgėliai bėgs nuo klimato. Mažėjant dirbamos žemės plotams, kils grėsmė apsirūpinti maistu. Mažėjant geriamojo vandens ištekliams, augs įtampa, gali kilti karai dėl išteklių kontrolės.

Mūsų atsakomybė šioje srityje yra didžiulė. Nebeaktualu abejoti ar aptarinėti klimato kaitos reiškinį. Atėjo metas mums visiems dirbti drauge, ieškoti sprendimų ir įgyvendinti juos. Atsinaujinančios energijos ir klimato kaitos priemonių paketas, kurį sausio mėn. pristatė Komisija, šiuo metu yra aptarinėjamas Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos bei Pramonės, energetikos ir mokslinių tyrimų komitetuose. Paketą sudaro teršalų išmetimo kvotų prekybos sistema, klimato kaitos naštos pasidalijimo priemonės, į aplinką išmetamos anglies surinkimo ir saugojimo priemonės, atsinaujinančių šaltinių energija.

Tvarkant šiuos reikalus minėtuose komitetuose dideliu mastu dalyvauja ELP-ED frakcijos nariai ir visa Europos Liaudies partijos ir Europos demokratų grupė. Numatome intensyvius debatus ir esame pasiryžę bendrai dirbti ir siekti susitarimo jau pirmuoju skaitymu. Labai svarbu, kad Europos Parlamentas ir Taryba pasiektų kompromisą iki Europos rinkimų.

Gerbiamieji Parlamento nariai, Europos Sąjunga ėmėsi lyderės vaidmens kovodama su klimato kaita ir skatinandama prisidėti savo tarptautinius partnerius. Turime išlaikyti šią poziciją. Jeigu mes pakankamai rimtai nepasistengsime paskatinti Jungtinių Valstijų ir kitų šalių, kaip jūs, Komisare, sakėte − Kinijos, Indijos ir kitų − prisidėti prie mūsų, tai kas gi tai padarys?

Europa privalo būti vieninga ir visiškai pasirengusi veikti pasaulinėje konferencijoje Poznanėje 2008 m. gruodžio mėn. Šioje konferencijoje bus apibrėžtos susitarimo, kurį tikimės pasirašyti Kopenhagoje 2009 m. gruodį, gairės. Tai – pasaulinis iššūkis. Europa pakankamai stipri, kad įtikintų partnerius stoti drauge spręsti šios užduoties. Privalome deramai pasirengti ateičiai savo vaikų ir anūkų labui.

  Martin Schulz, PSE frakcijos vardu (DE) − Gerb. Pirmininke, socialistų grupės pasiūlymu buvo sudarytas Laikinasis klimato kaitos komitetas. Teikdami šį pasiūlymą, buvome labiau nei kada nors anksčiau įsitikinę, kad atėjo lemiamas Europos ir, be abejo, tarptautinės politikos metas. Komitetui pateikta užduotis – Heraklio vertas darbas, kuris turės būti atliktas ne tik šiame Parlamente, tačiau ir už jo ribų.

Sprendžiamos problemos − turime pripažinti − yra labai svarbios. Kaip sakoma Vokietijoje, tai − šimtmečio darbas. Be jokios abejonės, šios problemos turi būti išspręstos šį šimtmetį. Jeigu to nepadarysime, bus daug nesugražinamai prarasta, nukentės būsimosios kartos. Džiaugiuosi tuo, kad šiuose debatuose paaiškėjo, jog didžioji dauguma šio Parlamento narių sutaria ir mes galime stengtis siekdami įveikti mums iškilusias užduotis.

Noriu prisidėti prie Karlui-Heinzui Florenzui pareikštos padėkos. Būdamas kitos politinės frakcijos narys, jis, atlikdamas pranešėjo pareigas, pateikė ataskaitą, kurios turiniui mes, Parlamento socialistų grupė, visiškai pritariame. Taip pat džiaugiuosi tuo, kad du šio Parlamento nariai, Karl-Heinz Florenz ir mano kolega Guido Sacconis, bendrai koordinuoja Komiteto veiklą. Mano manymu, tai geras ženklas, rodantis, kad turime vilties pasiekę sutarimą, pasiekti ir rezultatą. Taigi, tiek apie sutarimą. Mano manymu, neabejotinai iškils klausimas, ar mes vis dar gebame kartu dirbti, kai turėsime spręsti esminius klausimus dėl politinio kurso, kurio derėtų laikytis, ir, kai imsimės detalių problemų sprendimo.

Noriu išryškinti kelis svarbesnius numatomų užduočių aspektus. Nenorėčiau nuodugniau aptarinėti tarpinės ataskaitos − manau, ji puiki. Tiesiog atkreipsiu jūsų dėmesį į vieną pavyzdį. Vos prieš kelerius metus labai entuziastingai kalbėjome apie tai, kad mažindami CO2 išmetimą naftos produktus keisime atsinaujinančios energijos ištekliais. Tada buvo teigiama, kad sprendimas gali būti biokuras, tačiau niekas nepagalvojo, jog masinis ariamos žemės naudojimas energetiniams pasėliams auginti sukels apsirūpinimui maistu reikalingos žemės trūkumą.

Prieš kelerius metus Meksikoje kilo neramumai − smarkiai išaugo kukurūzų miltų kaina, šie miltai ėmė visiškai dingti. Daugelis mūsų, bent jau aš − tikrai, nesupratome, kaip tai siejasi. Šiandien jau suprantame, kad spręsdami energijos ir klimato problemas taip pat turime spręsti ir maisto stokos problemą. Privalome tarpusavyje suderinti šiuos aspektus. Tai tik vienas nedidelis pavyzdys, rodantis, kad mums iškilusi užduotis yra daugialypė. Jai išspręsti mums reikės skirtingų disciplinų išmanymo ir ženklaus ryžto. Taip pat ir ryžto siekti kompromiso. Beje, ne tik šiame Parlamente, tačiau ir už jo sienų.

Europa − pramoninis kontinentas. Už klimatui padarytą žalą atsakingos pramoninės struktūros, kurios buvo sukurtos per pastaruosius 50–60 m. Privalome keisti kursą, tačiau taip pat turime suprasti, kad 50–60 m. kurtos pramoninės struktūros nebus pakeistos per porą savaičių Parlamento priimtu nutarimu. Tokiems pokyčiams taip pat reikia laiko. Dėl to turėsime ieškoti aukso vidurio atsižvelgdami į ambicingus tikslus, kuriuos išsikėlėme.

Komisaras S. Dimasas teisus − laiko gaišinti nebegalime. Iškeltus ambicingus tikslus turime suderinti su racionaliai įmanomomis raidos kurso keitimo galimybėmis ir rasti pusiausvyrą. Abu šie aspektai labai svarbūs. Reikalingas racionalus požiūris į abu šiuos aspektus, kuris padėtų siekti kompromiso. Sveikinu tai, kad pirmininkaujančioji Prancūzija pareiškė ketinimą pasistengti ir pasiekti rezultatą iki metų pabaigos. Jeigu ir Taryboje bus toks geranoriškumas kompromiso atžvilgiu bei toks atsidėjimas šiai užduočiai, kokį pastebime čia, Parlamente, tai iš tikrųjų nuteiks optimistiškai. Tačiau, jeigu Taryba, kaip šioje institucijoje įprasta, užsiims savo taktinių pozicijų gynyba, prarasime laiką.

Susidarė įspūdis, kad Parlamentas ir Komisija visiškai pasirengę veikti. Jeigu tokią pačią parengtį matytume ir Taryboje ir, jeigu visos trys Europos institucijos dirbtų drauge, tuomet galime iki Europos rinkimų pasiekti tai, apie ką kalbėjo gerbiamasis J. Daulis: aiškiai parodyti visuomenei valstybių vadovų ir vyriausybių tarpusavio sutarimą dėl bendrųjų politikos gairių, kurio pagrindu Europos Parlamentas atlieka detalų darbą. Juk darbų pasidalinimas – visiškai įprastas dalykas. Galu gale turime pasidalyti darbus taip, kad visi tai matytų.

(Plojimai)

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu – Gerb. Pirmininke, taip, mūsų Laikinojo klimato kaitos komiteto tarpinė ataskaita tik konstatuoja tai, kas akivaizdu, tačiau tai nėra blogai. Juk ataskaitoje juodu ant balto patvirtinama tai, ką jau senokai žinome. Moksliniai duomenys apie klimato kaitą nenuginčijami. Tirpsta amžinasis įšalas ir ašigalių ledynai, kyla jūros lygis ir pasaulinė temperatūra. Visa tai daugiausia vyksta dėl žmogaus veiklos. Nesuskubus veikti dabar, žmonija greitai atsidurs ties kritine riba, po kurios kelio atgal jau nebebus.

Klimato kaitos politikos įgyvendinimo terminus nustato ne Europos Sąjunga ir net ne pasaulio bendruomenė. Šiuos terminus nustato gamta. Svarbiausia žinia tokia: nepaisant Kyoto įsipareigojimų, pasaulinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas didėja greičiau, nei kada nors anksčiau. Nuo 1990 m. šių dujų išmetimas išaugo ketvirčiu. Kai kurių mokslininkų manymu, anglies dvideginio koncentracija jau peržengė lemtingą ribą. Visi suprantame, kad, jeigu ir galime stabilizuoti teršalų išmetimą ir apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki ne daugiau kaip dviejų laipsnių virš priešindustrinio lygio, tai per artimiausius septynerius metų šios galimybės nebeliks.

Demokratinės santvarkos veikimo pagrindas – krizių valdymas. Dažnai rimtas problemas pradedama spręsti tik tada, kai jų nespręsti tampa neįmanoma. Kaip šioje puikioje ataskaitoje nurodo Karl-Heiz Florenz, šiltnamio efekto dujų išmetimą greičiausiai turėsime sumažinti ne 20, bet 40 proc. Tai priklauso nuo to, ką pavyks susitarti su trečiosiomis valstybėmis ateinančiais metais Kopenhagos derybose.

Kiti didieji teršėjai − Kinija ir JAV − rodo teigiamų ženklų. Pekinas parodė netikėtą derybinį geranoriškumą Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime Balyje. Visi trys kandidatai į JAV Prezidento postą taip pat įsipareigojo spręsti klimato kaitos problemą. Kol neturime tolesnių įrodymų, turėdami dabartinius išteklius, privalome padaryti viena − patvirtinti Komisijos parengtą klimato kaitos problemos sprendimo priemonių paketą. Sveikinu savo kolegas Leną Ek, Chrisą Davisą ir Vittorio Prodį su šioje srityje pasiektais rezultatais.

Be to, privalome dvigubai pasistengti ir apsirūpinti švaria energija. Nuostabiausia tai, kad žinome, kaip tai padaryti. Gaunant energiją iš saulės šilumos dykumose ir taip papildant atsinaujinančios energijos išteklius Europoje, galima gerokai paspartinti anglies dvideginio išmetimo mažinimą. Žinome Vokietijos Kosmoso ir aviacijos centro nustatytą faktą, kad naudojant net mažiau kaip 0,3 proc. Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos dykumų ploto galima generuoti pakankamą elektros energijos kiekį visam dabartiniam ir būsimam Europos, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos poreikiui patenkinti. Ir tai nėra joks erdvėlaivių mokslas. Kalifornijoje tai jau daroma daugiau nei 20 m. Tokios jėgainės jau statomos Ispanijoje, pradeda ir Marokas.

Jeigu gebėtume mobilizuoti polėkį ir ryžtą, sukauptume drąsą ir sukąstume dantis, galėtume sklandžiai pereiti iš naftos ūkio užtikrindami aprūpinimą darbo vietomis, vandens išteklius ir geresnę infrastruktūrą labiausiai nukentėsiantiems nuo klimato kaitos. Klimato kaitos problemą galime išspręsti negesindami šviesos.

Mūsų tikslas turėtų būti įdėti Europos pinigų ten, kur labiausiai alkstama, investuoti į aukštos elektros įtampos generavimo saulės jėgaines ir politinį žmogiškųjų santykių kapitalą Viduržemio jūros regione. Joks kitas ginklas neužtikrintų geresnio mūsų pasirengimo Jungtinių Tautų deryboms siekiant progresyvaus tarptautinio susitarimo Kopenhagoje.

(Plojimai)

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu (DE) − Gerb. Pirmininke, noriu pareikšti savo dėkingumą Karlui-Heinzui Florenzui už labai gerą bendradarbiavimą Laikinajame klimato kaitos komitete. Jeigu gerb. K. H. Florenzo ataskaitą vertintume kaip atspindinčią susiklosčiusią klimato politikos aptarimo Europos Parlamente padėtį, beveik galėtume konstatuoti, kad klimatas tarp Europos Parlamento narių nuostabus, jeigu ne saujelė kitamanių, kurie, lyg niekdariai gerai žinomame animacijos seriale, vis kėsinasi nuskriausti Skrudžą Makdaką. Jų darbotvarkė visiškai kitokia.

Deja, be Laikinojo klimato kaitos komiteto, klimato politika svarstoma ir kituose Europos Parlamento komitetuose − pvz., Pramonės komitete, Aplinkosaugos komitete, Plėtros komitete. Mūsų kolegų, dirbančių šiuose komitetuose, išvados labai skirtingos. Jie visiškai nelinkę manyti, kad jau brėkšta „žalioji“, antroji, ar trečioji pramonės revoliucija.

Kaip pavyzdį, prisiminkime prieštarą, kilusią dėl automobilių išmetamo anglies dvideginio reguliavimo. Tai, ką šiuo metu siūlo Pramonės komiteto pranešėjas gerb. V. Langenas, neturi nieko bendra su ambicingąja klimato politika ar siekiu užtikrinti energijos išteklių saugumą taikant našias technologijas. Tai norėtume matyti Europos automobilių pramonėje. Tačiau drąsią naujos epochos aušrą, kurią vis žadina gerb. S. Dimasas, pastaruosius pusantrų metų pastoviai slopina įvairios Europos Parlamento daugumos.

Norėčiau sužinoti, kas gi nutiko didžiajai klimato kaitos debatų dvasiai prasidėjus šiai prieštarai dėl automobilių. Kita vertus, nenorėčiau teigti, kad mano frakcija galėtų dėti ranką prie širdies. Kaišiantieji pagalius į ratus išsibarstę po įvairias šio Parlamento grupes.

Leiskite man priminti dar vieną dalyką. Svarbus klausimas Poznanėje ir Kopenhagoje bus prekyba išmetimo kvotomis. Komisija turėtų užtikrinti, kad Europoje išmetimas bus sumažintas 20 proc. Tokį pasiūlymą pateikė Angela Merkel, kai Tarybai pirmininkavo Vokietija. Tačiau vos tik Komisija pateikia pasiūlymą dėl prekybos išmetimo kvotomis, Parlamento nariai šoka veikti vykdydami savo lobistines Europos pramonės atstovavimo Parlamente prievoles. To rezultatas − derybose siekiama ne realizuoti ambicingus užmojus, o gauti išlygas dar net nenustačius taisyklių.

K. H. Florenzo ataskaita puiki. Tačiau negaliu nepastebėti fakto: tai, dėl ko mes čia šiandien balsuojame, neturi nieko bendra su klimato kaitos politikos Europos Parlamente realijomis.

  Liam Aylward, UEN frakcijos vardu – Gerb. Pirmininke, noriu ir aš padėkoti K. H. Florenzui. Mums iš tiesų be galo pasisekė, kad turime tokį gabų žmogų, kuris vadovauja šiems debatams, ir turime jam labai padėkoti už tai, kas jau padaryta. Mus dažnai kaltina, kad esame užsisklendę šioje įstaigoje, atitolę nuo žmonių. Tačiau šiuo atveju Europos Sąjunga dirba išties savo piliečių labui. Neatsitiktinai 95 proc. Europos piliečių įsitikinę, kad svarbu saugoti mūsų aplinką. Daugiau kaip du trečdaliai mano, kad būtina Europos mastu realizuoti klimato kaitos problemą sprendžiančią politiką.

Mano šalis tėra nedidelė sala, ji pavieniui nepajėgtų išspręsti klimato kaitos problemos ir negali imtis tokios užduoties. Taip pat ir bet kuri kita šalis. Lisabonos sutartis, dėl kurios mano šalyje kilo labai smarkūs debatai, numato, kad klimato kaitos užduotį spręs susivienijusios 27 valstybės. Europos Sąjunga konstruktyviai paskatino Jungtines Tautas įveikti kliūtis ir sudaryti susitarimą Balyje praėjusiųjų metų gruodžio mėn. Dabar visos šalys jau pripažįsta neatidėliotinų veiksmų būtinumą.

Privalome pripažinti sunkumus, kurie yra akivaizdūs. Moksliniai duomenys daugiau negu išsamūs. Klimato kaita − didelė grėsmė visam pasauliui. Mums tai brangiai kainuos. Ar mes iš tikro norime neapdairiai paaukoti ne tik savo planetos klimatą ir visą planetą, bet ir ekonomiką? Užsitęsus neveiklumui, kaina galiausiai gali pasiekti penktadalį viso mūsų bendrojo produkto. O pradėjus realius veiksmus galėtų pakakti 1 proc.

Ar mes norime, kad mūsų klimatas peržengtų kritinę ribą, po kurios permainos jau būtų neįmanomos? Mokslininkai jau konstatuoja, kad pastarasis dešimtmetis buvo šilčiausias, o 2007 m. buvo vieni iš dešimties šilčiausiųjų metų. Nepamirškime, ko pasiekėme ir kokius tikslus užsibrėžėme Balyje. Privalome tęsti sanglaudos priemonių kursą spręsdami grėsmingas klimato kaitos problemas. Valstybių narių lankstumas turėtų būti pagrindinis šių priemonių principas.

  Jens Holm, GUE/NGL frakcijos vardu (SV) − Nors mes ir būtume pageidavę šioje ataskaitoje išvysti konkretesnes pasipriešinimo klimato kaitai priemones, ataskaitos turinys teisingas. Suprantama, kad GUE/NGL frakcija pritaria ataskaitai.

Ataskaitos duomenimis, pasaulinis teršalų išmetimas nuo 1970 iki 2004 m. padidėjo 70 proc. Šis dešimtmetis buvo šilčiausias per visą laiką ir mes jau pastebime tam tikrų krizinių reiškinių − pvz., tirpsta Grenlandijos ledo šelfas. Atsižvelgdami į tai, kviečiame Europos Sąjungos išmetimus iki 2050 m. sumažinti 60−80 proc. Taip pat kviečiame specialiomis klimato žymomis ženklinti vartojimo prekes ir taikyti priemones, kad būtų sumažintas ženklus ES įnašas į bendruosius išmetimus, kuris susidaro importuojant prekes iš kitų šalių. Be to, raginame visus keisti susiklosčiusį gyvenimo būdą.

Siekdami viso to, mes turėtume pasistengti, kad žmonėms būtų lengviau pasirinkti aplinkai nekenksmingą gyvenimo būdą. Pvz., mums derėtų vartoti mažiau mėsos produktų ir mažiau keliauti automobiliais bei lėktuvais. Deja, Europos Sąjunga skiria milžiniškas lėšas mėsos pramonei subsidijuoti. Telieka apgailestauti, kad ES taip pat subsidijuoja greitkelių statybą, kuri savo ruožtu skatina variklinio transporto augimą. Priemonės, kurias taikome skatindami skraidyti saikingai, taip pat nepakankamos. Nesukūrę tvarių sistemų mes, politikai, nesulauksime žmonių pasitikėjimo ragindami juos keisti gyvenimo būdą.

Kaip jau minėjau, mums derėtų drąsiai žengti toliau. Pokyčiams vykdyti mums reikia konkretesnių priemonių. Taip pat privalome užsibrėžti aukštesnius taršos mažinimo tikslus. Turime būti savikritiški ir nesibaiminti kvestionuoti Europos Sąjungoje dominuojančią ekonomikos sanklodą. Juk Europos Sąjunga užsibrėžė siekti vieningos vidaus rinkos ir pastovaus augimo. Tačiau tai reiškia transporto intensyvėjimą ir tai prieštarauja tvarumo principui.

  Johannes Blokland, IND/DEM frakcijos vardu (NL) − Pirmiausia dėkoju pranešėjui K. H. Florenzui už išsamią tarpinę ataskaitą, kuri šiandien mums buvo pristatyta. Labai gerai, kad šioje ataskaitoje turime surinktus visus svarbius mokslinius duomenis apie klimato kaitą. Ši ataskaita − prasmingas žingsnis rengiant galutinę Laikinojo klimato kaitos komiteto ataskaitą. Neturiu jokių ataskaitos papildymų todėl ir nepateikiau jokių pasiūlymų.

Nors jau ganėtinai daug žinome apie klimato kaitą, reikia nemažai papildomų tyrimų, nes dar ne visi rodikliai yra visiškai aiškūs. Ši ataskaita − veržli tokių išsamesnių tyrimų įžanga.

Nemanau, kad galėčiau palaikyti gerb. Březino papildymus, jeigu jie apskritai yra priimtini. Kalbant apie gerbiamosios Doyle ir kitų pateiktus papildymus, aš laikysiuosi pranešėjo nuomonės. Baigdamas linkiu gerbiamajam Florenzui sėkmės rengiant baigiamąją ataskaitą.

  Jana Bobošíková, (NI) nepriklausoma Parlamento narė (CS) − Gerb. Pirmininke, ataskaita apie kurią šiandien diskutuojame, yra Parlamento neišmanymo ir masinio aklumo pavyzdys. Tai pavojingas bandymas suvaržyti laisvę, demokratiją ir sumenkinti solidarumą su silpniausiais visuomenės sluoksniais. Kalbant apie minties laisvę, nieko nėra blogiau negu teigti, kad kažkokia viena mokslinė nuomonė yra teisinga, ir smerkti visas kitokias mintis. Kalbant apie demokratiją, nieko nėra blogiau už politinį tokios nuomonės palaiminimą ir siekimą atitinkamai kontroliuoti žmonių gyvenimą. Kalbant apie solidarumą su silpniausiais visuomenės nariais, ar gali būti kas blogesnio už maisto produktų pylimą į automobilių benzino bakus stebint, kaip žmonės miršta iš bado? Tokia politika planetos neišgelbėsime. Iš tokios politikos laimės tik subsidijuojamų rapsų augintojai ir vėjo jėgainių detalių gamintojai. Atsižvelgiant į tai, kad šia ataskaita mėginama suvaržyti nuomonių laisvę, diktuojama, kokios turėtų būti mokslinės išvados, ir neatsižvelgiama į visuomenės vargingiausiųjų reikmes, aš jokiu būdu negaliu pritarti šiai ataskaitai. Manau, kad Laikinasis klimato kaitos komitetas turėtų būti nedelsiant paleistas. Baigdama noriu pridurti, kad esu iš Čekijos Respublikos ir galiu didžiuodamasi pareikšti, kad skirtingai, negu kitų politikų, Prezidento Václavo Klauso mąstymas dar neperkaito ir smegenys nepažaliavo.

  Pirmininkas. − Dėkoju jums, J. Bobošíková. Ateityje geriau pasistengsiu tiksliai ištarti jūsų pavardę. Manau, kad mes visi dar tik mokomės − ne tik Pirmininkas, tačiau, be abejo, ir pranešėjai. Ačiū jums.

  Cristina Gutiérrez-Cortines, (PPE-DE) (ES) − Gerb. Pirmininke, noriu padėkoti Karlui-Heinzui Florenzui ir visai darbo grupei už tai, kad sutelkė šiam darbui tokio aukšto lygio mokslininkus. Tai bene, pirmasis kartas, kai mokslininkai dirbo drauge su šio Parlamento nariais. Tai vertingas pasiekimas ir nederėtų jo menkinti. Juk aišku − kaip patvirtino ir mokslininkai − kad klimato kaita kelia mums didžiulę nežinomybės problemą. Mokslas daro pažangą. Plėtojant tyrimus mokslinės išvados atitinkamai kinta. Todėl mokslo negalime laikyti esant absoliučia tiesa. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad sekdami mokslininkais, kurie nuolat tikslina savo išvadas, mes turime būti lankstūs ir atsižvelgdami į žinių raidą atitinkamai pritaikyti savo sprendimus.

Tokia augančių žinių ir lanksčios mūsų reakcijos simetrija labai svarbi. Vienas iš dalykų, kurie kelia man susirūpinimą, yra didžiulis mūsų pasitikėjimas savimi čia, Europoje. Mokslinis darbas grindžiamas abejone ir nežinomybe. Tai – svarbiausios mokslinių išvadų tikrumo prielaidos. Manyčiau, turime nepamiršti, jog yra ir kitų šalių, kurios tam tikrose srityse elgiasi sveikintinai, nors mes jas kritikuojame.

Sakydama tai noriu pabrėžti, kad pritariu šiam darbui ir esu tikra, kad būtina atsižvelgti į sudėtingumo bei galimo poveikio aspektus. Tai liudija ir mūsų patirtis biokuro srityje. Kalbant apie ekologinį poveikį, poveikį ekonomikai ir taikomų sprendimų racionalumą, turime vadovautis disciplina ir tik disciplina.

Kadangi šio dokumento tikslas nėra pateikti sprendimus, pritariu jam. Tačiau norėčiau pridurti, kad mums derėtų taikyti kombinuotą politiką. Derėtų žengti tolesnį žingsnį ir siekti, kad priimant sprendimus „iš viršaus“, valstybiniu lygmeniu, nebūtų ignoruojama tai, kad klimato kaitos problemą dera spręsti skatinant vietinio lygmens prisitaikymą.

Turėtume pradėti apmąstyti politiką, kurios viršutinį lygmenį sudarytų išsamios žinios apie klimato kaitą, o žemutiniame lygmenyje − pramonėje, ekonomikoje, žemės ūkyje − skirtinguose regionuose būtų taikoma atitinkama strategija paliekant galimybę kiekvienai valstybei dirbti savarankiškai pagal bendrąsias gaires.

  Guido Sacconi, (PSE) (IT) − Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, aš, žinoma, taip pat noriu prisidėti prie reiškiančiųjų pagarbą ir padėką už atliktą darbą mūsų pranešėjui Karlui-Heinzui Florenzui. Taip pat noriu neformaliai padėkoti visiems Parlamento nariams ir politinėms grupėms, kurios šiais metais taip intensyviai dirbo ir dabar dirba Laikinajame klimato kaitos komitete, sukūrusiame išties nepaprastą ir labai tvirtą vienovės atmosferą tarp atitolusių priešingų stovyklų, nors nesutarimų vis dar yra.

Tai suteikia man vilties, nes visa mūsų jau surinkta medžiaga ir medžiaga, kurią renkame baigiamajai ataskaitai, bus apibendrinta ir mes būsimam Parlamentui perduoti gerą palikimą, kurį bus galima panaudoti atliekant būtiną darbą visavienijančios vizijos, kuri šioje plotmėje taip reikalinga, šviesoje.

Tai, ką esame šiandien atlikę, tėra pirmasis žingsnis − mokslinių žinių apie šią problemą būklės užfiksavimas. Reikia aiškiai pasakyti, jog tai nereiškia, kad Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) yra mokslininkų sąjūdis. Tai veikiau forumas, kuriame per daugelį metų darbo išnagrinėta ir apibendrinta visa mokslinė literatūra šia tema ir atliktas tam tikras auditas, nustatant tikimybės laipsnį įvairiose srityse, atlikti įvairūs įvertinimai, kuriais per labai trumpą laiką dažnai būdavo pasiektas beprecedentinis 100 proc. rodiklis. Aš tikiu mokslo istorija.

Taip pat manau, kad tai kelia rūpestį ir platesnės perspektyvos prasme. Tam tikru mastu tai galima laikyti inteligentiško santykio − būsiu labai drąsus taip teigdamas − tarp mokslinių žinių ir politinių sprendimų darymo kūrimo modeliu, ypač atsižvelgiant į nepaprastą šiandien prieš mus iškilusių problemų sudėtingumą.

Klimatas keičiasi, jis keičiasi greitai ir dėl to turime veikti neatidėliotinai. Kaip Karl-Heinz Florenz teisingai pastebėjo, tai ne našta, o galimybė. Būtent padedant šioms žinioms vos per vienus metus, kaip pastebėjo Komisaras S. Dimasas, pakito ir pasaulio politinis klimatas. Įvyko ne tik pasaulinis atšilimas, tačiau pasikeitė ir pasaulio politinis klimatas. Kulminaciją pasiekėme Balyje, kur visi pripažino IPCC tyrimų patikimumą, o per pastaruosius kelis mėnesius politiniai lyderiai iš tiesų reikšmingai pakeitė savo pozicijas.

Kita dalis atlikto darbo − tai mūsų apsilankymai Kinijoje, Indijoje ir pastaruoju metu Jungtinėse Valstijose, Vašingtone. Kaip jau pastebėjote, buvome liudytojai to, kad kandidatai į prezidento postą labai aiškiai pasakė, kad per ateinančius mėnesius įvyks esminės permainos Jungtinių Valstijų įsipareigojimų plotmėje. Tai iš tiesų suteikia vilčių tarptautinėms deryboms, kurios numatytos Kopenhagoje 2009 m.

Pritariu jums dėl to, kad pasiekėme rezultatą, kokio vos prieš metus negalėjome įsivaizduoti.

  Vittorio Prodi, (ALDE) (IT) − Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, dėkoju Komisarui už jo nuolatinį rūpestį. Būdamas mokslininkas, galiu tik pasidžiaugti, kad pagaliau moksliniai faktai buvo priimti ir pripažinti net ir tokio aukšto rango politinėse institucijose kaip ši. Kaip Laikinojo klimato kaitos komiteto vicepirmininkas esu patenkintas pirminiais bendro darbo rezultatais bei norėčiau pasveikinti pranešėją, K. H. Florenzą, savo kolegas ir Pirmininką, G. Sacconį.

Tačiau aš nerimauju, kad mums reikės ne tik visų mūsų geros valios siekiant išspręsti rimtas problemas, su kuriomis susidūrėme. Ypač esu sunerimęs dėl pražūtingos problemų, kurios jau šiandien yra itin sudėtingos, perspektyvos, kurią lemia klimato kaita. Kalbu apie skurdą, visuomenės sveikatą bei gamtinių išteklių prieinamumą, kurių pagrindinis yra vanduo. Manau, kad žengus pirmą šio unikalaus reiškinio pažinimo žingsnį, t. y. parengus šią pradinę ataskaitą apie mokslinius duomenis, mes greičiausiai renkamės vykdyti neįmanomą misiją.

Ši misija – suteikti pamatą vilčiai, pasiūlyti įgyvendinamus planus ateičiai, kuri būtų kuriama ne vien konfliktų ir nelygybės pagrindu, bei pasiūlyti viziją, mokslui padedant mums atkurti pusiausvyrą, prie kurios suardymo savo veikla prisidėjo žmonės. Savo bendrapiliečiams turėtume nešti tokią žinią: mes priimame šią misiją, ir taip darydami gerokai pažengsime į priekį civilizacijos labui.

PIRMININKAUJA A. VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

  Caroline Lucas (Verts/ALE). - Gerb. Pirmininke, iš pirmo žvilgsnio ši ataskaita gali pasirodyti esanti tik techninis dokumentas, paprasčiausiai apibendrinantis mums jau žinomus mokslinius faktus. Tačiau pripažinkime − ši ataskaita taip pat yra labai politiška ir kviečia stoti į kovą. Tai akivaizdu, nes ataskaitoje atskleidžiama neatidėliotina būtinybė visiškai pakeisti mūsų ekonominės veiklos pobūdį.

Žinios sąlygoja atsakomybę. Jeigu žinodami apie klimato kaitos realijas tai, ką žinome šiandien, nesiimsime atitinkamų veiksmų, tai bus nei daugiau nei mažiau kaip nusikaltimas prieš būsimąsias kartas.

Logiška ataskaitos išvada yra tokia: Europos Sąjungos užsibrėžtas išmetimo sumažinimo 20 proc. tikslas paprasčiausiai neatitinka mokslinių faktų, susijusių su dviejų procentų siekiu. Todėl privalome vienašališkai jau dabar siekti ne mažiau kaip 30 proc. vidaus sumažinimo. Taip pat mes privalome reaguoti į naujus faktus: vos praeitą mėnesį vienas iš pirmaujančių klimato mokslininkų James Hansen perspėjo, kad šiuo metu užsibrėžti tikslai yra per maži ir, kad turime skirti gerokai daugiau išteklių pagalbai trečiosioms šalims, kurios turi prisitaikyti. Tai reiškia, kad visos įplaukos iš emisijų prekybos aukcionų gali būti naudojamos tik su klimatu susijusioms priemonėms.

Galime pasidžiaugti, kad ES pozicija yra unikaliai palanki būti klimato kaitos problemos sprendimo lyderiu. Jeigu mes visgi priimsime šį iššūkį, gali taip atsitikti, kad atsigaus mūsų institucijos ir ES galiausiai vėl pajaus ryšį su savo piliečiais, kuriems ir turėtų atstovauti.

  Bogdan Pęk (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, aš jau ilgokai klausausi nerimą keliančių pseudo-mokslinių argumentų, kurie skelbiami čia, pačiame Europos viduryje. Turiu omenyje pranešimus, kurie buvo perskaityti šiame Parlamente, kuris visam pasauliui turėtų skleisti išmintį, paremtą tvirtais moksliniais faktais. Iš tiesų, mokslininkų, teigiantys, kad mes savo šiuo metu turimomis priemonėmis niekaip negalime paveikti klimato kaitos, yra nei kiek ne mažiau, negu mokslininkų, teigiančių, kad galime tai padaryti.

Gerbiamieji Parlamento nariai, pamėginkime akimirką įsivaizduoti, kad pirmieji mokslininkai yra teisūs. Jeigu tai tiesa ir, jeigu mes skirdami milžiniškus išteklius vadinamajai klimato kaitai paveiksime žmonių gerovę, ir ypač Europoje, pasmerksime Europos tautas sparčiam nuopuoliui lyginant su kitomis valstybėmis, kurios tuo metu greičiau vystysis.

Galiu patikinti Parlamentą, kad Parlamentinio komiteto pirmininkas atsižvelgia tik į vienos mokslininkų dalies išvadas. Jeigu Komisaras S. Dimasas nesiremia visais šio reikalo moksliniais duomenimis ir padeda sklisti mitui, aš iš visų jėgų protestuoju. Taip darau todėl, kad šios rūšies veiksmai turėtų būti daromi tik visiškai patikimų mokslinių faktų pagrindu.

  Roberto Musacchio (GUE/NGL). – (IT) Gerb. Pirmininke, kolegos, esu nepaprastai dėkingas pranešėjui K. H. Florenzui už jo sunkų ir darbą ir tai, kad jam pavyko apibendrinti Laikinojo klimato kaitos komiteto kelių mėnesių darbą vadovaujant pirmininkui Guido Sacconi. Svarbiausias politinis aspektas, skatinantis mane pritarti K. H. Florenzo ataskaitai, yra Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) institucinis pripažinimas, o tai, savo ruožtu, reiškia Jungtinių Tautų pasirinktos krypties, kuri buvo vystoma Balio konferencijoje, pripažinimą. Atkreipkime dėmesį į tai, kad tai nėra vien tik mokslinis dalykas. Tai – pasaulio demokratijos forumas.

Mums iškilusi problema yra tokia: jeigu Europa siekia būti patikima varančiąja jėga sudarius Kyoto susitarimą, privalome išsišluoti savo namus. Pasiūlytas priemonių paketas turi būti patvirtintas per nustatytą laiką, laikantis Balio įsipareigojimų. Kitaip sakant, šis paketas turi atitikti prisiimtus įsipareigojimus, būti skaidrus, patikrintas ir parengtas.

Būtina užkirsti kelią išlygoms ir nuokrypiams, nes tai griauna pasitikėjimą Europoje ir santykiuose su kitomis šalimis. Turime užkirsti kelią bet kokiam žongliravimui valstybėse narėse ir verslo pasaulyje, kitaip sakant − turime būti rimti.

  Graham Booth (IND/DEM). - Gerb. Pirmininke, pritariu B Pękui. Daugelis žinomų pasaulio mokslininkų pasirašė Manheteno deklaraciją šių metų kovo 4 d. Be kita ko, joje sakoma, kad „nėra tvirtų įrodymų, jog šiuolaikinės pramonės veiklos sukeliamas CO2 išmetimas praeityje būtų sukėlęs, šiuo metu sukelia ar kada nors ateityje sukels katastrofines klimato permainas“. Praeitą savaitę dar 31 000 mokslininkų pritarė šiai nuomonei ir pasirašė Oregono peticiją.

Tai jau nebėra menkas erzinantis balselis. Nigel Lawson, Lordų rūmų Klimato kaitos komiteto narys, taip pat pritaria, kad debatai dar nebaigti. Prieš susisaistydami milžiniškomis išlaidomis, kurias patirsime klimato mokesčių, anglies išmetimo kvotų pirkimo ir pan. pavidalais, kaip tik tada, kai atsiranda pasaulinio ekonomikos nuosmukio grėsmė, privalome išklausyti abi puses ir visiškai aiškiai įsitikinti, kas teisus.

  Roger Helmer (NI) , – Gerb. Pirmininke, bent kartą aš į šį Parlamentą atnešu gerą žinią: pasaulinis atšilimas baigėsi. 1998 m. buvo šilčiausi metai, kiek tik galime prisiminti. Pastaruosius dešimt metų pasaulio temperatūra nekilo arba netgi krito. Pastarojo meto nedidelis atšilimas panašus į atšilimo tarpsnį viduramžiais, o prieš tai − į Romos periodo atšilimą ir holoceno atšilimą.

Šiandieninė temperatūra nesiekia pastarųjų 2000 metų maksimos. Vis daugiau abejonių reiškiama dėl CO2 vaidmens. Nuo 1850 m. vidutinės temperatūros palyginti gerai sutampa su saulės ciklais, tačiau labai nesutampa su atmosferos CO2. Atšilimo išsidėstymas − chronologiškai ir geografiškai − visiškai skiriasi nuo kompiuterinio modeliavimo prognozių.

Šiltnamio efekto modeliavimas prognozuoja didžiausią atšilimą aukščiausiuose atmosferos sluoksniuose, tačiau stebėjimai rodo, kad klimatas, jeigu kažkiek ir atšyla, tai tik ties paviršiumi ir daugiausia dėl miestų sukelto šilumos susitelkimo efekto.

Anglies dvideginio šiltnamio sąlygų formavimo efektas yra logaritmiškas. Tai reiškia, kad šiuo atveju veikia mąžtančios grąžos dėsnis. Kalbant apie šiltnamio efektą, tai reiškia, kad atmosfera jau yra prisodrinta CO2 ir papildomi išmetimai negali labai poveikti.

Jūros lygis kyla ne ką greičiau, negu kildavo visada − apie šešis ar aštuonis colius per šimtmetį. Pasaulio ledynų masė yra stabili. Aršūs atmosferos reiškiniai nėra dažnesni, negu būdavo visuomet. Gyvūnijos ir augalijos rūšys nyksta ne dėl pasaulio atšilimo, o todėl, kad netenka buveinių. Ypač dėl biokuro. Pastaruoju metu atlikti tyrimai rodo, kad poliarinėms meškoms sekasi pakankamai gerai.

Klimato isterija vis labiau atitolsta nuo realybės. Privalome permąstyti savo politiką, kol ji neatnešė žalos.

(Plojimai)

  Markus Pieper (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, gerb. R. Harms, žygis prieš tankus yra iš tiesų kovotojų už taiką vertas darbas. Moksliniai faktai visiems gerai žinomi: klimato pokyčiai, kuriuos šiandien matome, labai susiję su žmogaus veikla. Šia prasme Laikinojo komiteto pasiekimai yra išties pavyzdiniai.

Tačiau man kelia nerimą grėsmingas šios ataskaitos atbalsis. Mane neramina tai, kad nepalikta visiškai jokios erdvės kitokiai mokslinei nuomonei. Juk kas sykį, kai politikai ima tvirtinti, esą jie neklysta, būna visiškai ne taip. Ataskaitoje kalbama apie beprecedentinio masto karščio bangas, apie iki 70 proc. gyvosios gamtos rūšių išnykimą, kurį paskatins klimato kaita. Teigiama, kad neigiamą poveikį patirs faktiškai visos pasaulio vietos. Šios prielaidos grindžiamos ilgalaikio modeliavimo būdu gautomis prognozėmis, tačiau to negalima taip supaprastintai pateikti kaip klimato kaitos vien tik dėl žmogaus veiklos poveikio.

Atsižvelgiant į visa tai, manau, skandalinga, jog mūsų Parlamente J. Březinos pateikti papildymai, kuriuose dėmesys atkreipiamas būtent į tokią padėtį, pripažinti nepriimtinais. Gerb. Pirmininke, norėčiau jūsų paprašyti konkrečiai paskelbti negaliojančiu 15-ąjį Žmogaus teisių akto papildymą. Aplinka tikrai menkai apsaugota, jeigu kai kurios nuomonės paprasčiausiai nuslopinamos administracinėmis priemonėmis. Perdėtas grėsmės išpūtimas paskatins politikos priemones, kurios iškreips visą politinių prioritetų sanklodą. Kaip pavyzdį paminėsiu teigimą, kad klimato kaitos priemonės turėtų būti vystomosios paramos prioritetas. Bet juk AIDS, bloga mityba, maliarija ir žemės drebėjimai šiandien yra gerokai sunkesnės problemos ir būtent joms spręsti turėtume skirti savo politinius išteklius.

Debatai dėl klimato kaitos Europoje pasiekė tokį lygį, jog pradeda grėsti visuomenės socialiniams pasiekimams. Vokietijos šeimos jau moka daugiau kaip 40 proc. elektros kainos valstybei, o mokesčių dalis perkant automobilių kurą yra nuo 55 iki 78 proc. Naujoji išmetimo kvotų prekybos sistema elektros kainas pakels dar ne mažiau kaip 30 proc.

Skatinu laikytis racionalaus požiūrio į klimato kaitos problemą, kad galėtume identifikuoti socialiai ir ekonomiškai priimtinus sprendimus. J. Březinos pateikti pasiūlymai galėtų būti atspirties taškas ieškant tokių sprendimų ir kviesčiau jus palaikyti juos.

(Plojimai)

  Dorette Corbey (PSE). – (NL) Noriu padėkoti K. H. Florenzui − jis pateikė puikią ataskaitą. Debatai dėl klimato kaitos labai emocingi ir tai suprantama. Tačiau šiandien mes turėtume pasirinkti apmąstytą požiūrį. Ateinančius kelis mėnesius skirsime intensyviam darbui dėl klimato kaitos, darbotvarkėje numatyta daug ambicingų priemonių.

Europai labai svarbu parodyti savo patikimumą prieš susitikimą Kopenhagoje, kad būtų galima pasiekti susitarimą dėl klimato reguliavimo priemonių. Tai gali įvykti tik tuo atveju, jeigu turėsime bendrą pagrindą, o toks pagrindas gali būti tik žinios. K. H. Florenz gali džiaugtis padėjęs mokslinio sutarimo pamatą. Mūsų politikos atspirties taškas yra Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) nustatyti moksliniai faktai. IPCC bendradarbiauja tūkstančiai mokslininkų. Pasaulio klimatas šyla, tai faktas. Iš dalies atšilimą sukelia žmonių veikla. Tai taip pat faktas. Norėdami apriboti klimato kaitą, turime sumažinti šiltnamio dujų išmetimą 60–80 m. iki 2050 m. Tai – nelengva užduotis, susijusi su svarbiais interesais. Be abejo, švari produkcija gali atnešti pelno ir sukurti darbo vietų. Taip pat gerai, kad mes liautumėmės buvę priklausomi nuo naftos ir pradėtume gyventi tvarios energetikos pasaulyje. Tačiau pereiti į mažai anglies dvideginio išmetančią ekonomiką nelengva.

Svarbūs du dalykai. Pirmiausia politika turi būti grindžiama žiniomis. Tai reiškia, gerb. M. Pieperi, kad IPCC pasiektas sutarimas nėra tolygus akmeniui. Mes derėtai tikimės, kad IPCC bus atvira kritikai ir pagrįstiems skeptikų argumentams, nes tai padeda patikrinti žinias. Todėl mūsų frakcija visiškai pritaria 10 paragrafui.

Antra − reikalinga ilgalaikė visuomenės parama. Norėdami suteikti visuomenei galimybę remti racionalias priemones, mes prašome pagrindinius mokslinius aspektus išdėstyti brošiūroje, kuri būtų prieinama visuomenei. Tada kiekvienas galėtų sužinoti, kokios užduotys mūsų visų laukia. Taip galėtume jas kolektyviai spręsti. Tikiuosi, kad ši K. H. Florenzo ataskaita bus geras pagrindas tolesniam mūsų bendram darbui ir padės parengti gerą politiką 2009 metams.

  Lena Ek (ALDE). - (SV) Gerb. Pirmininke, leiskite ir man pasveikinti Karlą-Heinzą Florenzą parengus puikią ataskaitą. Noriu pastebėti, kad ji turi didelę politinę ir simbolinę reikšmę, kurią patvirtina ir tai, kad trijų didžiųjų politinių grupių lyderiai pradėjo debatus.

Mes visi pritariame K. H. Florenzo ataskaitos turiniui. Ataskaita parašyta taip, kad ją gali perskaityti paprasti europiečiai ir iš tiesų suprasti, ką norėjome pasakyti. Ataskaita aiškiai ir dalykiškai pateikia rūpimą medžiagą − tai yra dar vienas teigiamas jos bruožas, kurį norėčiau pabrėžti.

Vis dėlto, yra tam tikrų keblumų, kuriuos turime aptarti. Raginu jus pritarti papildymams dėl jūros ir dėl jūros paviršiaus temperatūros padidėjimo 1,5°C. Taip pat turime skirti daugiau dėmesio visuomenės sveikatos klausimams. Tai išsamiau nagrinėsime tolesnėje ataskaitoje. Tikiuosi, kad šioje srityje bus pateikta gerų minčių. Parlamento nariai turi gerą progą parodyti, kad mūsų ryžtas spręsti šiuos klausimus yra rimtas. Aš ir Avril Doyle esame pranešėjai išmetimo teisių prekybos tema. Jeigu mes visi tikrai taip galvojame, kaip čia šiandien prieš balsavimą buvo išsakyta, tikimės išties tvirtos paramos mūsų pasiūlymams, kuriuos numatome teikti įvairiuose komitetuose.

Baigdamas noriu pabrėžti, kad esame pasirengimo Kopenhagos konferencijai pusiaukelėje. Pasirengimas turėtų vykti visiškai kitaip, turėtų tarpusavyje bendradarbiauti Parlamentas, Taryba ir Komisija bei besivystančios šalys. Juk liko tik 18 mėn.

  Dimitrios Papadimoulis, (GUE/NGL) (EL) – Gerb. Pirmininke, aš taip pat sveikinu gerb. K. H. Florenzą pateikus šią ataskaitą. Puiku, kad ji grindžiama mokslinėmis kompetentingo JT komiteto išvadomis, ir kad joje pabrėžiama, kaip svarbu išsamiau ir geriau informuoti piliečius.

Tačiau, gerbiamieji Parlamento nariai, Komisare, pereikime nuo išvadų prie veiksmų. Privalome pritaikyti mūsų politiką mokslo siūlomoms priemonėms. Mums reikia švaresnio kuro ir automobilių. Komisare, mes žinome apie jūsų pastangas priešintis lobizmui ir interesų grupėms net ir pačioje Komisijoje, kurios silpnina ES pastangas tapti lyderiaujančia institucija kovojant su klimato kaita. Didžioji dauguma Europos Parlamento narių yra sąjungininkai. Jie parems ambicingesnes Komisijos ir vyriausybių pastangas, nes žmogaus gyvybė ir aplinkos apsauga yra kur kas svarbesni, nei tam tikrų verslo luomų interesai.

  Jerzy Buzek (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, būsiu ne pirmasis, sveikinantis pranešėją su puikia ataskaita, ir tikrai ne paskutinis. Tarptautinei bendruomenei ką tik buvo pristatytas Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) dokumentas, kuriame pateikiami išsamūs moksliniai pasaulinio atšilimo tyrimai. Mes remiamės jais savo ataskaitoje ir rezoliucijoje. Daugelis mokslininkų pripažino šį dokumentą − IPCC Ketvirtąją įvertinimo ataskaitą. Taip pat ir dauguma iš 110 Komisijoje atstovaujamų valstybių vyriausybių. Nepaisant to, pasigirsta balsų, kurie kelia abejones dokumento patikimumu. Tokių balsų girdėjome ir šiame Parlamente. Tai reiškia, kad atėjo laikas įvertinti šią prieštarą.

Pirmiausia dabar jau beveik visi bent jau sutinka, kad pasaulinis atšilimas yra faktas − net, jeigu kuriame nors mūsų planetos kampelyje šiuo metu yra kiek šalčiau nei anksčiau. Panašu, kad pasaulinio atšilimo egzistavimas yra pripažintas ir tam tikra dalimi − dėl IPCC ataskaitos įnašo. Tai reiškia, kad galime daugiau jau nebeieškoti dėl kylančios temperatūros artėjančios Apokalipsės ženklų. Kita vertus, labai reikia nustatyti ir išsiaiškinti temperatūros kilimo priežastis.

Norėčiau priminti Parlamentui, kad dauguma šią problemą rimtai tyrinėjusių mokslininkų yra įsitikinę, jog pasaulinio klimato atšilimas daugiausia kyla dėl žmonių veiksmų, nors ir ne vien tik dėl to. Tai ypač teisinga kalbant apie šiltnamio efektą formuojančių dujų išmetimą. Tačiau teorijos pagrindimui ir dokumentacijai derėtų skirti daugiau pastangų. Atšilimo priežasčių tyrimą, be jokios abejonės, derėtų tęsti ir tai galėtų būti pagrindinė visų šių mūsų svarstymų išvada.

Visgi turime suprasti, kad jau dabar labai panašu, jog pagrindinė pasaulinio atšilimo priežastis yra šiltnamio efektą kuriančios dujos, kurias išmeta žmonės. Dėl to reikia veikti. Dėl to Europos Sąjunga ėmėsi lyderės vaidmens siekdama pasaulyje apriboti šių teršalų išmetimą. Atsižvelgiant į tai, mums, europiečiams, yra labai svarbu pasiekti pasaulinį sutarimą dėl šios problemos Poznanėje ir Kopenhagoje. Turime suprasti, kad planetos vieni neišgelbėsime. Kita vertus, dabar mesti tai, ką pradėjome, būtų nedovanotina. Negalime paniekinti savo atsakomybės prieš civilizaciją

  Riitta Myller (PSE). - (FI) Gerb. Pirmininke, turime gerai pagrįstus ir pripažintus klimato kaitos visame pasaulyje duomenis. Dabartinės pasaulinio klimato atšilimo tendencijos priežastis − žmonių veiksmai. Tai nekelia jokių rimtesnių moksliškai pagrįstų abejonių. Būtent tai pabrėžia K. H. Florenz ataskaitos pradžioje pateikiamose išvadose. Šios tarpinės ataskaitos rengimo tikslas ir buvo suformuoti visuotinai pripažįstamą pagrindą galutinei ataskaitai.

Komiteto ir Parlamento darbas turi būti tampriai susietas su Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos Ketvirtąja vertinamąja ataskaita. Šioje ataskaitoje matome labai aiškų sutarimą dėl to, kad vidutinę pasaulinę temperatūrą dera stabilizuoti taip, kad jos augimas neviršytų 2°C. Ataskaita taip pat supažindina su ekonominiu, ekologiniu ir socialiniu klimato kaitos poveikiu.

Kaip sakė K. H. Florenzas − faktai ant stalo. Dabar viskas priklauso nuo to, kaip suvokiame tai, ką skaitome. Viskas priklauso nuo mūsų skaitymo įgūdžių. Tai paaiškės šiais metais, kai diskutuosime apie Komisijos mums pateiktą įstatymų paketą. Labai norėčiau pabrėžti, kad mums derėtų daugiau dėmesio skirti energijos naudojimo efektyvumui, nes tai svarbu kalbant apie ekologinį, ekonominį ir socialinį klimato kaitos poveikį. Tikiuosi, kad Komisija savo būsimuose darbuose energijos naudojimo efektyvumo didinimo galimybėms skirs ypatingą vietą. Sutaupyta energija − tai ekonomiškiausiai gaunama energija. Taip pat tai – ekologiškiausias būdas stabdyti klimato kaitą. Tikiuosi, kad šioje srityje bus naujų Komisijos pasiūlymų ir padrąsinimų.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, mes čia aptarinėjame puikią mokslinių duomenų apie klimato kaitą tarpinę ataskaitą, kurią pristatė Laikinojo klimato kaitos komiteto pranešėjas Karl-Heinz Florenz. Noriu padėkoti jam ir visiems jo kolegoms iš šio Parlamento, kurie dirbo Laikinajame komitete, už atliktą didžiulį darbą.

Jeigu įstatymų leidėjai ignoruotų absoliučios daugumos mokslininkų, visame pasaulyje dirbančių klimato kaitos srityje nuomonę, pagrįstą kolegų argumentais, tai būtų pražūtinga. Vertinčiau tai kaip neišmanymą, neatsakingumą ir visišką savo pareigos paniekinimą. Mums skirta priimti sprendimus. Piliečiai mums suteikė demokratinį mandatą šiam reikalui, kuris šiandien labiau negu kas kita slegia pasaulio bendruomenę. Negalime leisti sau puoselėti asmeninių interesų, kai reikia spręsti tokias sudėtingas užduotis.

Noriu paraginti mūsų brangius kolegas, kuriuos galėtume laisvai pavadinti „klimato skeptikais“, žengti drauge su mumis šiuo keliu. Tegul nors atsargos dėlei − nors šiuo principu dažnokai piktnaudžiaujama, jis visgi labai svarbus. Be abejo, mokslas sudėtingas ir dinamiškas. Tačiau, kai penki iš šešių mokslinės bendruomenės narių ragina veikti, turime priimti iššūkį, turime kelti klausimus ir − svarbiausia − turime deramai reaguoti. Juk negalime nepaisyti darbo, kurį atliko geriausieji, įžvalgiausieji protai klimatologijos ir meteorologijos srityse, gavę taip pat ir kolegų pritarimą.

Daugiau kaip du trečdaliai pasaulio paviršiaus yra vandenynai. Trys ketvirtadaliai didžiųjų pasaulio miestų yra jūros pakrantėje. Daugiau kaip 97 proc. planetos vandens išteklių yra vandenynuose, o iš žuvies gaunama didžioji dalis žmonių suvartojamų baltymų. 3,5 milijardo žmonių žuvis yra pagrindinis maisto šaltinis. Mokslininkai prognozuoja, kad didėjant šiltnamio dujų išmetimui dėl žmogaus veiklos, vyks dramatiški pokyčiai − šils vandenynai, tirps ašigalių ledynai, kils jūros lygis, rūgštės vandenynų vanduo. Visa tai kelia didelį pavojų jūrų ekologinėms sistemoms ir žvejų bendruomenėms.

Būdama Žvejybos komiteto pirmininko pavaduotoja, raginu jus, svarstant tarpinę ataskaitą, atsižvelgti ir į mano komiteto pateiktas išvadas. Du pastebėjimai: pirma − padaryta rimta klaida Žvejybos komiteto narių neįtraukus į Laikinąjį klimato kaitos komitetą; antra − apgailestauju, kad Laikinasis komitetas nesurado galimybės priimti Žvejybos komiteto nuomonę.

Baigdama noriu pastebėti, kad yra daug papildymų, kurie pabrėžia klimato kaitos poveikį pasaulio vandenynams mokslinių padarinių prasme. Raginčiau kolegas pritarti šiems papildymams, nes Parlamento, kaip sprendimų darymo institucijos, ataskaita juk turi būti kiek įmanoma išsamesnė ir nuoseklesnė.

  Agnes Schierhuber, (PPE-DE) (DE) – Gerb. Pirmininke, Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, aš taip pat norėčiau pradėti nuoširdžiai padėkodama pranešėjui už darbą. Ši ataskaita, kaip jau minėjo kiti kalbėtojai, pagrįsta vien tik moksliniais faktais apie klimato kaitą, kurie buvo išsamiai išanalizuoti specialiuose posėdžiuose su pasaulyje pripažintais specialistais.

Žemės ūkis ir miškininkystė – tai sritys, labiausiai nukentėjusios nuo klimato kaitos, todėl šių ūkio sričių atstovai yra itin suinteresuoti, kad pasaulio mastu būtų imtasi efektyvių klimato apsaugos priemonių. Visų valstybių, ypač besivystančių, įsitraukimas į veiklą, priėmus Kioto protokolą, yra esminis. Taip pat svarbu pabrėžti, kad žemės ūkis jokiu būdu nėra pagrindinis maisto kainų kilimo veiksnys: pvz., kviečių kaina sudaro mažiau nei 2 proc. bandelės gamybos kaštų.

Taip pat gerai žinoma, kad atsinaujinantys javų pagrindu gaminamo kuro energijos ištekliai neišskiria daugiau CO2, nei surenka augant. Tai reiškia, kad jie yra neabejotinai neutralūs CO2 prasme. Be to, tvirtais tyrimų rezultatais pagrįsta, kad žmonės iš dalies atsakingi už klimato kaitą. Dėl to labai svarbu atlikti išsamesnius tyrimus bei taupyti energiją naudojant ją kuo efektyvesniais būdais. Prisiminkime, kad užtruko 3 000 metų, kol buvo pripažinta, kad žemė yra apvali, o ne plokščia.

Norėčiau kreiptis į šį Parlamentą ragindama pradėti rimtus debatus pripažįstant, kad klimato kaita – globali problema. Tai makrosocialinė problema, kurios neįmanoma išspręsti taikant priemones atskiruose sektoriuose ar ES valstybėse narėse. Vienintelis sprendimo būdas – pasaulinis, ir Europos Sąjunga, be jokios abejonės, turi imtis vadovaujamojo ir tarpininkės vaidmens, kovodama su klimato kaita.

  Valdis Dombrovskis (PPE-DE). - (LV) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, pirmiausia noriu padėkoti mūsų pranešėjui už aiškią ir vienareikšmišką poziciją. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, konstatuojama, kad pasaulinio klimato atšilimas iš tiesų vyksta ir, kad jo priežastis yra žmonių veikla. Turėtume prisiminti, kad vos prieš kelerius metus daugelis įtakingų politikų, įskaitant galingiausių pasaulio valstybių lyderius, mėgino tai neigti. Ataskaitos rengėjai žengė ryžtingą žingsnį ir atmetė kaip moksliškai nepagrįstą prielaidą, kad pasaulinio klimato atšilimo nėra ar, kad tai tik gamtiniai temperatūros svyravimai. Šia ataskaita ES dar kartą pasirodo kaip lyderė klimato kaitos reguliavimo srityje. Tačiau džiaugtis nėra dėl ko. Norint užtikrinti, kad pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2°C, anglies dvideginio išmetimą dabartiniais skaičiavimais iki 2050 m. reikia sumažinti ne mažiau kaip perpus. Atsižvelgiant į tai, ataskaitos teiginiai, jog beveik visos ES valstybės narės padarė gerą pažangą vykdant Kyote užsibrėžtus tikslus yra per daug optimistiški. Nuo 1990 iki 2005 m. 15 senųjų ES valstybių narių tesumažino savo išmetimą vos 2 proc. ir visiškai menkai tikėtina, kad per ateinančius penkerius metus išmetimas bus sumažintas dar 6 proc. − tik tada būtų pasiektas kolektyvinis Kyoto tikslas. Tik dėl to, kad naujosios ES valstybės narės gerokai sparčiau ženkliai sumažino savo išmetimą, visa Europos Sąjunga gali pretenduoti į pasaulinio lyderės statusą šioje srityje. Numatoma, kad naujosios ES valstybės narės savo CO2 išmetimą iki 2010 m. sumažins 21 proc. Tai leidžia ES lyderiams kalbėti apie aiškiai ambicingą tikslą sumažinti išmetimą 20 proc. iki 2020 m. Žinoma, tai sveikintinas tikslas, tačiau labai svarbu, kad daugiausia sumažintų didžiausi teršėjai. Visiškai neleistina, kad ES klimato kaitos politikos pastangos būtų grindžiamos vien tik dabartiniais naujųjų valstybių narių ir kai kurių atskirų senesniųjų valstybių narių pasiekimais, šias valstybes apkraunant dar didesne našta, o didžiausiems teršėjams būtų taikomos išlygos. Vis dėlto, nepaisant to, kaip išmetimo suvaržymai bus paskirstyti tarp ES valstybių narių, mes nepasieksime nieko, jeigu nebus pasiektas pasaulinis susitarimas ir sprendžiant šią problemą nepradės tokios valstybės kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Indija, Rusija ir kitos. Ši problema turi būti ES užsienio politikos ir klimato kaitos politikos prioritetas. Dėkoju jums už dėmesį.

  Romana Jordan Cizelj (PPE-DE). - (SL) Paprastai imamės įgyvendinti pokyčius ir taikome priemones tik tada, jeigu yra tvirtų faktų pagrindas. Klimato kaitos komitete sukaupėme gausius duomenis, kuriuos pateikė daugybė mokslininkų. Daugelis duomenų rodo, kad ekosistemų pokyčiai yra žmogaus veiklos padarinys, ir taip pat rodo, kokios tendencijos galimos ateityje.

Nors daugeliui tokie duomenys kelia tik nerimą arba atrodo grėsmingi, turime įžvelgti ir gerąją pusę: mes vis dar galime veikti. Tačiau veikti turime greitai, atsakingai, rimtai ir koordinuotai. Pirmiausia savo Sąjungoje, o po to pasaulio mastu. Tarptautinį sutarimą mums pavyks pasiekti tik tada, jeigu būsime pakankamai jautrūs trečiųjų šalių problemoms, kurioms šiuo metu rūpi palaikyti nuoseklų vystimąsi, o kai kurioms svarbiausia išvengti skurdo.

Norėdami suformuoti vieningą požiūrį, turime pakeisti savo europietišką mąstymą. Juk iki šiol mums terūpėjo plėtra ie mažo anglies kiekio visuomenės plėtra. Tačiau tarptautinį sutarimą galime pasiekti tik tada, jeigu skirsime vienodą dėmesį išmetimo mažinimo priemonėms ir išmetamų teršalų keitimui, atsižvelgiant į reikmes, susijusias su klimato kaita.

Dėkoju pranešėjui už puikią ataskaitą ir tikiuosi, kad mūsų darbas šia dvasia bus tęsiamas ir kitais metais.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Gerb. Pirmininke, sveikinu pranešėją K. H. Florenzą su puikia ataskaita. Debatai apie klimato kaitos mokslinį pagrindimą labai svarbūs. Liūdna, tačiau mes, politikai, dažnai neatsižvelgiame į faktus, nors faktai yra aiškūs. Sutinku su Martinu Schulzu, kuris ragina liautis diskutavus apie įsitikinimus ir remtis debatuose tik faktais.

Pvz., Vengrijoje gruntinio vandens lygis Vengrijos lygumoje tarp Dunojaus iš Tišos upių per pastaruosius 30–40 metų nukrito 3–4 metrais. Vyksta tikrai ženklus dykinės formavimosi procesas. Mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, kad dykuma 50 proc. atsiranda dėl klimato kaitos ir 50 proc. dėl kenksmingos žmogaus veiklos.

Trumpai sakant, turime rimtai atsižvelgti į tai, ką sako mokslininkai. Taip pat sutinku, kad Europos Sąjunga negali viena išspręsti šios problemos. Šiame darbe partneriais turi tapti JAV, Japonija, Kinija, Brazilija ir besivystančiojo pasaulio šalys. Ačiū jums už dėmesį.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). - (FI) Gerb. Pirmininke, žmonės kalti dėl klimato kaitos ir tik žmonės gali pakeisti tai, kaip keičiasi klimatas.

ES užsibrėžė tikslą pasiekti, kad biokuras automobilių kure sudarytų 10 proc. Šį tikslą būtina pasiekti. Turime padaryti viską, kad šis tikslas būtų pasiektas − taip pat naudojant durpes kaip žaliavą biodyzelino gamybai.

Reikia skirti daugiau lėšų tyrimams ir užtikrinti, kad būtų taikomi patys veiksmingiausi metodai. Pvz., kai kurie tyrimai parodė, kad energijos gavyba iš dumblių yra 15 kartų našesnė skaičiuojant vienam hektarui negu iš vynuogių išspaudų, palmių aliejaus ar sojos. Todėl reikia atlikti papildomus tyrimus. Galbūt taip galėtume mažiau naudoti palmių aliejaus ar visai tai nutraukti, nes tai tikrai jokiu būdu neekologiška. Turime imtis veiksmų bendradarbiaudami su Jungtinėmis Valstijomis, Kinija, Indija ir Rusija.

  Péter Olajos (PPE-DE). - (HU) Dėkoju jums, gerb. Pirmininke. Jeigu norime sėkmės baigiantis 2009 m. Kopenhagoje, manau, kad turime pagalvoti apie du dalykus. Šiuos dalykus aš pats patyriau lankydamasis Indijoje, Bangladeše, Kinijoje ir Kalifornijoje per kelis pastaruosius mėnesius.

Pirmiausia mes turime stengtis iš tikro. Kitaip sakant, nepakanka vienas kitam patapšnoti per petį. Nepakanka vien tik kalbėti apie procentus − 10, 20, 30 ar 40. Europos aplinkosaugos agentūros duomenimis, nuo 2000 m. anglies dvideginio išmetimas ne tik nesumažėjo, bet netgi išaugo apie 1 proc. Išmetimo kvotų prekybos sistema (ETS) − puikus pasiekimas. Šiuo metu ji pertvarkoma ir aš manau, kad vertėtų panašias reformas įgyvendinti ir ne ETS sistemoje. Galbūt šias dvi sistemas netgi vertėtų sujungti. Energingai remiu Tarybos pasiūlymą baziniais metais laikyti 1990, o ne 2005 m.

Dar vienas labai svarbus dalykas – Adaptacijos fondas. Jeigu norime sėkmės Kopenhagoje, turime sukurti Adaptacijos fondą. N. Sterno ataskaitoje parodyta, kad, jeigu nebus Adaptacijos fondo, kiti pasaulio regionai turi labai menką galimybę išvengti nemalonių klimato kaitos padarinių. Ačiū jums.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). - (RO) Klimato kaita jau veikia Europos Sąjungą. Pastaraisiais metais, pvz., Rumunijoje dažnėja sausros, potvyniai, karščiai. Kai kuriose vietovėse Rumunijos pietuose ir pietryčiuose jau atsiranda dykumos požymių. Europos Sąjunga ėmėsi svarbaus vaidmens kovodama su klimato kaita − tiek mažindama klimato kaitą skatinančias priežastis, tiek prisitaikydama prie klimato kaitos padarinių.

Lisabonos sutartyje yra nuostatos dėl klimato kaitos. Taip pat džiaugiuosi, kad yra nuostatos dėl solidarumo gamtinių katastrofų atveju. Deja, aplinkos apsaugos valdymas pasaulyje yra decentralizuotas ir kartais trūksta bendrųjų veiksmų derinimo priimant sprendimus. 18 daugiašalių institucijų yra atsakingos už apie 500 tarptautinių susitarimų priežiūrą. Iš jų apie 300 yra regioninio masto. Europos Sąjunga turėtų imtis lyderės vaidmens šioje srityje.

Sprendimų yra. Mums reikalingi suderinti atsako į klimato kaitą veiksmai, daugiau ekologiško transporto, mokslinių tyrimų ir plėtros programų, turime pritaikyti žemės ūkį taip, kad būtų adekvatus vandens suvartojimas, atsodinti miškus ir ypač − gerinti atliekų tvarkymą. Sveikinu pranešėją.

  Miroslav Mikolášik, (PPE-DE) (SK) – Klimato kaita yra nepaprastai reikšmingas reiškinys ne tik ekosistemoms, bet ir ekonomikai, visuomenės sveikatai, vandens ir maisto atsargoms bei migracijai. Naujausi moksliniai tyrimai patvirtina, kad žmogaus veikla taip pat prisidėjo prie pasaulinio atšilimo, todėl mūsų visuomenės pareiga yra imtis efektyvių politinių priemonių.

Noriu pasveikinti Laikinąjį klimato kaitos komitetą pateikus tarpinę ataskaitą bei rekomendacijas Europos Sąjungai dėl numatomos integruotos politikos klimato kaitos srityje. Aš tvirtai pritariu nuomonei, kad vidutinės pasaulio temperatūros augimas neturėtų viršyti 2°C. Be to, ES turėtų stengtis sumažinti dujų išmetimą tiek, kad kintanti temperatūra liktų gerokai žemiau šios nustatytos kritinės dviejų laipsnių ribos. Svarbi klimato kaitos mažinimo politikos dalis turėtų būti moksliškai pagrįstos informacijos prieinamumo visuomenei didinimas, taip plečiant šios problemos suvokimą visuomenėje.

  Anni Podimata (PSE). – (EL) Gerb. Pirmininke, Komisare, lpirmiausia norėčiau pasveikinti tarpinę mokslinių duomenų apie klimato kaitą ataskaitą. Ypač džiaugiuosi dėl to, kad ataskaitoje pabrėžiama, jog mokslininkai sutaria dėl problemos rimtumo. Ataskaitoje taip pat išryškinama didžiulė žmogiškojo veiksnio, ir ypač energetikos, įtaka klimato kaitai.

Ketvirtojoje IPCC vertinamojoje ataskaitoje nurodoma, kad CO2 išmetimas nuo 1970 iki 2004 m. išaugo beveik 80 proc. Šis padidėjimas daugiausia įvyko dėl iškasenų naudojimo kurui. Atsižvelgiant į tai, kad klimatas ir energetikos ūkio planavimas yra glaudžiai tarpusavyje susiję, noriu pabrėžti, kaip svarbu sukurti integruotą planą visos Europos mastu, kad žinotume, kokios energetikos galimybės yra efektyviausios ir rekomenduotinos.

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. Pirmininke, klausydamasis šio ryto debatų jaučiu, kad turėčiau padaryti kelias pastabas.

Pirmiausia − dėl mokslinių duomenų. Nustatyti pasaulinio klimato atšilimą ir jo priežastis, be jokios abejonės, labai sudėtinga. Tai nėra tyrimas, kurį galima atlikti mėgintuvėlyje laboratorijoje ir įrodyti vienokį ar kitokį rezultatą. Šiuo atveju faktai grindžiami ilgalaikiais stebėjimais ir labai sudėtingomis procedūromis. Be abejo, yra abejojančiųjų, yra mokslininkų, kurie mano kitaip. Tai ne nauja. Žinome, kad mokslininkų nuomonės skyrėsi visais laikais. Nepamirškime, kad net dėl to, ar rūkymas sukelia vėžį, daugelis mokslininkų rimtai abejojo. Kai kurie kelia tokių abejonių ir šiandien. Tačiau mes, be abejo, žinome, kaip yra iš tikro. Panašiai buvo ir vaisto talidomido atveju, kai buvo abejojama dėl žmogaus embriono galūnių apsigimimų sukėlimo.

Antrasis dalykas, ką noriu pabrėžti − derėtų daugiau dėmesio skirti tarptautiniam bendradarbiavimui. Visi žinome, kad šalys, kurios teršia daugiausiai − JAV, Kinija, Indija − mažiausiai daro pasaulinio atšilimo stabdymui.

  Janez Podobnik, einantysis Tarybos Pirmininko pareigas (SL) − Įdėmiai sekiau tokią gyvą jūsų diskusiją. Debatai buvo labai geras pagrindas pranešėjo Karlo-Heinzo Florenzo pateiktai tarpinei ataskaitai, už kurią aš jam dėkoju ir sveikinu jį.

Tokia diskusija būtų naudinga bet kokiame parlamente. Diskusijos dalyviai buvo labai įsijautę. Kai kurias išsakytas nuomones suvokiu kaip teigiamą kritiką, nes kiekviena nuomonė yra brangi, net ir kritiška.

Išklausęs jūsų diskusijos galiu apibendrinti dvi svarbiausias išvadas. Europos Sąjunga yra jėga, galinti (žinoma − bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais) tęsti darbą rimtai priešindamasi klimato kaitai, ir liks tokia jėga. Kita išvada − klimato kaita yra ne tik problema, tačiau ir galimybė. Tačiau efektyviai pasinaudoti šia galimybe galime tik veikdami pasaulio mastu.

Taip pat noriu pasakyti, kad Europos Sąjunga sėkmingai ir nuosaikiai rengia visas klimato ir energetikos komplekso priemones, kurių reikia veiksmingai reaguoti į klimato kaitos padarinius.

Perėjimas į saugią ir tvarią mažo anglies kiekio ekonomiką paveiks įvairiausius politikos aspektus, ekonomiką ir kasdienį žmonių gyvenimą. Daugelyje Europos Sąjungos sričių būtina taikyti koordinuotas priemones. Pritariu jūsų išsakytoms mintims, kad turime būti susitelkę − ne tik pasaulinio masto sprendimų priėmimo prasme, tačiau taip pat būti vienbalsiai, kai kalbama apie detales, susijusias su šiomis politinėmis priemonėmis.

Norėčiau ypatingai atkreipti dėmesį į klimato kaitos ir energetikos sinergiją. Reikia sukurti darnią Europos Sąjungos ir nacionalinę visų šalių politiką mokslinių tyrimų, plėtros ir naujovių srityse. Turime skatinti tvarios transporto sistemos formavimą, kuri padėtų valstybėms narėms taikyti reikiamas pasipriešinimo klimato kaitai priemones. Turime didinti energijos naudojimo efektyvumą, ypač pastatuose, o taip pat visų kitų rūšių energijos visose srityse. Turime informuoti visuomenę apie efektyvų energijos naudojimą. Taip sušvelninsime socialinius padarinius ir gausime didžiausią naudą iš naujųjų galimybių.

Kaip minima K. H. Florenzo ataskaitoje, klimato kaitos moksliniai faktai tvirti ir pripažįstami. To fakto, kad dabartinis pasaulio atšilimas yra žmogaus veiklos padarinys, moksliškai nuginčyti neįmanoma.

Leiskite man trumpai pakomentuoti jūsų besiskiriančias nuomones dėl IPCC mokslinės platformos. Linkstu gerbti politikos sritį. Europos Parlamentas − svarbi politinė arena. Tačiau, žinoma, mes turėtume gerbti ir mokslo sritį nepamiršdami, kad mokslas turi paisyti mokslinės etikos ir tikslumo.

Taip pat turime nepamiršti piliečio, paprasto žmogaus, kurį paveiks taikomos priemonės − jo gyvenimo kokybę, tai, kaip jis planuoja savo šeimos biudžetą ir kuria savo ateitį.

Labai noriu pasakyti, kad svarbu, jog Laikinajam klimato kaitos komitetui, pasak pono G. Sacconi, sekasi gerai. Komiteto sesijose klimato kaitos klausimai aptariami pozityvioje aplinkoje. Tarpinė mokslinių duomenų apie klimato kaitą ataskaita buvo priimta didžiąja dauguma.

Labai sveikiname Europos Parlamento sprendimą pratęsti Laikinojo klimato kaitos komiteto mandatą iki 2009 m. vasario mėn. Gerb. Pirmininke, suprantame tai, kaip papildomą įrodymą, kad Europos Parlamentas remia ambicingą Europos Sąjungos tarptautinio mąsto politiką konkrečiais veiksmais ir rūpinasi, kad politiniai sprendimai būtų pagrįsti naujausiomis mokslinėmis išvadomis.

Džiugu girdėti šios dienos debatuose pranešimą, kad klimato kaitos priemonių paketo aptarimas bus tęsiamas. Tai reiškia, kad Europos Tarybos 2008 m. kovo mėn. prisiimti įsipareigojimai gali būti iš tiesų įvykdyti.

  Stavros Dimas, Komisijos narys (EL) − Gerb. Pirmininke, dėkoju visiems šios dienos debatų dalyviams už nepaprastai įdomius pasisakymus.

Leiskite man pažymėti, kad Europos Sąjunga − ar mes kalbėtume apie ES-15, ar ES-27 − pasieks Kyoto tikslą ir dėl to nėra jokios abejonės. Kadangi aš būsiu (bent jau tikiuosi būti) Komisaras dar 18 mėn. užtikrinu jus, jog visiškai neįmanoma, kad nepasiektume Kyoto tikslo. Taip sakau todėl, kad jau taikomos priemonės, kurios užtikrina, kad Kyoto tikslas bus pasiektas. Tai − mažų mažiausia, ką turėtume padaryti per ateinančius metus. Tiesa sakant, jūsų anksčiau pateikti skaičiai teisingi. Reikia pastebėti, kad ES mažina šiltnamio dujų išmetimą tuo tarpu, kai kitos šalys − pvz., Jungtinės Valstijos − didina jį, beje, gerokai sparčiau negu 1990 m.. 2005 m., kaip jūs minėjote, išmetimas buvo 2 proc. mažesnis už 1990 m. lygį, o 2006 m. 15-kai ES valstybių, turinčių kolektyvinį tikslą, kiek pritrūko iki 3 proc. 27 ES valstybių pasiekimas dar geresnis − išmetimas mažesnis už 1990 m. lygį 8 proc.. Baigiantis laikui, kurį numato Kyoto protokolas įsipareigojimams įvykdyti, ES-15 išmetimas bus mažiausiai 8 proc., o ES-27 − mažiausiai 11 proc. mažesnis už 1990 m. lygį. Sutikime, kad išmetimo sumažinimas daugiau kaip 8 proc, labai geras pasiekimas, kuris padės mums pasiekti 2020 m. numatytą tikslą ir tolesnius tikslus.

Pasak tarpinės ataskaitos, moksliniai faktai atliks svarbią funkciją tarptautinėse derybose, nes jie leidžia taikyti griežtas priemones. Mokslinių faktų pagrindu bus vertinamas pasiūlymų, kuriuos numatoma pateikti deryboms, tinkamumas besirengiant Kopenhagos konferencijai.

Rezoliucija primena mums apie nekontroliuojamos klimato kaitos, kuri daugeriopai paveiks žmonių visuomenę ir padarys ženklią įtaką mūsų ekonomikai ir kultūros tradicijoms, keliamus pavojus.

Rezoliucija visiškai teisingai primena mums, kaip svarbu vengti didelių klimato sutrikdymų − pvz., Amazonės intakų džiūvimo ar didelio ledynų abiejuose ašigaliuose ištirpimo.

Manau, kad taip pat svarbu pabrėžti galimus klimato kaitos padarinius tarptautiniam saugumui, vandens ir maisto išteklių trūkumą, nesutarimus dėl išteklių kontrolės, migracijos srautus. Pastoviai auga spaudimas tarptautinei bendruomenei dėl ekologinių kraštutinumų, kuriuos sukelia ekstremalios atmosferos sąlygos ir aršių konfliktų, kuriuos gali sukelti klimato kaita. Pastarojo meto maisto kainų krizė − ryškiausias pavyzdys to, kas gali nutikti. Dėl ekstremalių oro sąlygų ženkliai sumažėjo derlius įvairiuose pasaulio kraštuose. Deja, tokia padėtis greičiausiai nėra laikina ar išskirtinė. Tokios sąlygos gali tapti neatsiejama mūsų tikrovės dalimi ir nuolat kartotis. Jų neįmanoma kontroliuoti nesiėmus drastiškų žemės ūkio politikos ir ūkininkavimo praktikos permainų.

Leiskite man paminėti ir kai kurias kitas ataskaitoje pristatomas temas. Pradėsiu nuo šiltnamio dujų išmetimo mažinimo taikant deramą šalies lygmens veiksmų planą besivystančiose šalyse. Šioje srityje reikalinga parama, o technologijos suteikia perspektyvą. Reikalingas finansavimas technologijai perduoti ir šių šalių administraciniams gebėjimams stiprinti, kad būtų galima išmatuoti rūpimąjį sumažinimą, užfiksuoti ir patvirtinti duomenų tikrumą. Ši mintis yra Balio veiksmų plano derybų pagrindas. Kaip buvo pastebėta Balyje, bet kokia besivystančiųjų valstybių iniciatyva priklausys ne tik nuo to, ar išsivysčiusios šalys imsis esminių įsipareigojimų sumažinti išmetimą, bet ir nuo to, ar šios šalys skirs finansavimą − ypač technologijoms perduoti bei administraciniams gebėjimams stiprinti.

ES privalo išnaudoti kiekvieną dialogo su besivystančiomis šalimis galimybę, kad būtų sutarimas dėl tikrosios veiksmų prasmės ir, kad ES galėtų remti tokius veiksmus − per politikos vystymo bendradarbiavimą, techninę paramą, pasidalijimą praktiniais įgūdžiais, paskatų CO2 rinkoje užtikrinimą ar per finansinę paramą. Priemonės turi būti taikomos visuose sektoriuose, įskaitant veiksmus, susijusius su energijos išteklių naudojimo sukeliamu išmetimu ir miškų nykimu.

Dabar paliesiu mokslinį šios diskusijos aspektą. Komisija visiškai pritaria, kad moksliniai duomenys turi būti paviešinti visuomenei. Vartotojai turi pasirengti sužinoti, kokio anglies dvideginio kiekio išmetimą lemia jų gyvenimo būdas ir vartojimo įpročiai. Augantį visuomenės budrumo žadinimą turėtų lydėti ženklios finansinės paskatos verslo įmonėms mažinti šiltnamio dujų išmetimą, kurį lemia jų gaminami gaminiai ar teikiamos paslaugos.

Reikia pereiti į mažo anglies dvideginio kiekio ekonomiką pasaulio mastu. Tai galima pasiekti tik sistemingais, koordinuotais veiksmais mažinant išmetimą visose srityse.

Atsako į klimato kaitą ir energetikos pertvarkos priemonių paketas, kuris dabar yra sprendimo priėmimo fazėje, užtikrina energingą tokio perėjimo startą. Taip pat tai padės mums parodyti, kad ambicinga klimato politika yra ekonomiškai racionali ir gali atnešti didelę įvairiapusę naudą mūsų ekonomikai bei visuomenei.

Mes tęsime bendradarbiavimą dėl šio svarbaus politinių priemonių paketo, kuris iki šiol buvo labai konstruktyvus, kol galiausiai pasieksime sutarimą. Tikiuosi, kad tai įvyks dar šiais metais.

Baigdamas noriu pasveikinti Europos Parlamentą su šiuo svarbiu įnašu siekiant pasipriešinti klimato kaitai ir taip pat noriu pasveikinti K. H. Florenzą su puikiai atliktu darbu.

Tikiuosi, Parlamentas tęs konstruktyvų darbą. Tegul mūsų bendradarbiavimas ir pasidalijimas nuomonėmis tęsiasi − tiek dėl klimato kaitos ir energetikos priemonių paketo, tiek ir dėl tarptautinių derybų rengiantis Poznanei bei Kopenhagai.

  Karl-Heinz Florenz, pranešėjas (DE) − Gerb. Pirmininke, Komisare, einantysis Tarybos Pirmininko pareigas, labai dėkoju už jūsų baigiamuosius žodžius, kurie mane iš tiesų padrąsina. Manau, kad čia, šiame Parlamente, mums pavyko apčiuopti konsensusą. Toks sutarimas savaime įpareigoja mus tęsti mokslinius tyrimus, kad būtų pašalintos likusios abejonės. Galu gale, ar yra kokia nors žinių sritis, kurioje nekiltų žmogiškų abejonių? Iš tiesų norėčiau išvysti nors vieną tokį pavyzdį.

Esu dėkingas už pagyrimus, kurie šiandien buvo taip dosniai išsakyti. Norėčiau jais pasidalyti ir su darbuotojais, kurie, būdami nepastebimi, taip sunkiai dirbo rengiant šią ataskaitą. Leiskite naudojantis proga dar kartą jiems labai nuoširdžiai padėkoti.

Klausantis šiandieninių debatų, gali susidaryti įspūdis, kad ginčijamės dėl anglies dvideginio. Tačiau norėčiau pastebėti, kad yra daugybė kitų dalykų, apie kuriuos turėtume diskutuoti, nes CO2 išmetimas tėra lyg ledkalnio viršūnė. Taip, tai, be abejo, rimta problema. Tačiau svarbiausia užduotis − kaip spręsime tvarumo užtikrinimo reikalus? Kaip rūpinsimės savo planeta Žeme, už kurią esame atsakingi savo vaikų labui? Energijos ištekliai, kuriuos dabar deginame, formavosi milijonus metų, o mes juos išeikvojame vos per tūkstantmetį ar panašiai. Todėl tikrasis iššūkis yra − kaip padaryti, kad litras kuro nugabentų mus dvigubai toliau negu nugabena dabar? Štai ką turime pasiekti. Tada būsime atlikę savo misiją. Matome, kad mūsų laukia sunkiausia užduotis: padidinti efektyvumą Europoje, sukurti aukščiausios klasės technologijas, pradėti jas naudoti savo šalyse (ar bereikia apie tai kalbėti?) ir pelningai aprūpinti jomis kitas pasaulio šalis − taip mes užtikrinsime apsirūpinimą darbo vietomis. Taip aš įsivaizduoju mums atsiveriančią galimybę. Noriu paprašyti visų jūsų padėti mums kuo geriau šią galimybę panaudoti.

Leiskite man dar kartą visiems padėkoti ir, kalbant apie Darbo tvarkos taisykles, atkreipti jūsų dėmesį į vieną dalyką. Nuo pat šių debatų pradžios, daroma grubi vertimo klaida verčiant 10 straipsnį − sakoma, esą aš kažką smerkiu. Tai visiškai priešinga mano prigimčiai. Galiu nepritarti vienam ar kitam dalykui, tačiau niekada neimsiu kažko smerkti. Užuot rinkęs mandagius žodžius, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į blogą vertimo Parlamente kokybę, kuri pastebima visoje ataskaitoje. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į šios srities papildymus, pateiktus Parlamentui, kuriuose naudojamos korektiškos formuluotės.

Dėkoju visiems dalyvavusiems ir kviečiu visus bendrai dirbti toliau, ir tai tikriausiai bus dar sunkiau − sprendžiant, kaip dabar turėtume reaguoti į pateiktus mokslinius faktus.

  Pirmininkas. − Debatai baigti.

Balsavimas vyks 12 val. dienos.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

  Neena Gill (PSE) , raštu – Klimato kaitos problemos sėkmingai bus sprendžiamos tik tada, jeigu rinka bus pritaikyta taip, kad atsispindėtų ekologiniai anglies kaštai. Teršėjai privalo mokėti. Turime panaudoti visas politines priemones, įskaitant PVM lengvatas, prekybą išmetimo kvotomis ir subsidijas, kad pakeistume vartotojų ir verslo įpročius ir paskatintume aktyviau rinktis ekologiškas galimybes. Kaip pastebėjo Nicholas Stern, ekonominiai ir socialiniai klimato kaitos kaštai bus katastrofiški.

Dėl to visiškai nesutinku su tais šio Parlamento nariais, kurie neigia klimato kaitą. Tereikia pažvelgti į dažnėjančias stichines nelaimes visame pasaulyje ir suprasime klimato kaitos daromą poveikį. Šios stichinės nelaimės − be abejo, signalas mums prabusti ir pradėti rimčiau veikti.

ES atlieka teisėtą klimato kaitos problemos sprendimo vaidmenį ir turi rodyti pavyzdį bei patarti kitoms šalims. Turime išvystyti dialogą su kylančios ekonomikos šalimis Indija ir Kinija bei užtikrinti, kad jų augimas pasaulinį teršalų išmetimą padidintų gerokai mažiau negu buvo ES ir JAV atveju per pastarąjį šimtmetį. Labai svarbu perduoti ES technologijas besivystančioms šalims, kad jos galėtų išvengti pramonės plėtros, pasižyminčios dideliais anglies kiekiais, ir tiesiai pereiti į mažo anglies kiekio ekonomiką.

  András Gyürk (PPE-DE), raštu (HU) − Būtina atsižvelgti į klimato kaitos faktus, pagrįstus moksliškai, kai daromi sprendimai šioje srityje. Galų gale, juk netinkamų sprendimų priėmimo, remiantis klaidingomis išvadomis, rizika yra nei kiek ne menkesnė už neveiklumo pavojų. Verta pastebėti vieną dalyką: klimato kaita yra faktas, pagrindžiamas moksliškai. Būtina nedelsiant imtis veiksmingų šio reiškinio taisymo priemonių.

Blaivi atžvalga į mokslinius faktus gali padėti mums įvertinti, kaip aplinkos apsaugos priemonės, grindžiamos rinkos dėsniais, gali padėti pagerinti aplinkos kokybę. Mūsų manymu, valstybės narės galėtų labiau pasistengti populiarindamos rinkos dėsniais pagrįstas iniciatyvas. Išmetimo kvotų prekybos sistemos, kuri sprendžia išmetimo mažinimo problemą naudodama rinkos mechanizmus, sukūrimas yra labai sveikintinas žingsnis. Tai, kad ši sistema veikia, įrodo, kad rinka, konkurencija ir aplinkos apsauga nėra nesuderinamos vertybės.

Vengrijoje yra daug pavyzdžių, rodančių, kaip klaidingos išvados gali paskatinti priimti netinkamus sprendimus. Biomasės gamyba iš tiesų reiškia medienos deginimą. Vis aiškesni tampa žalingos priverstinės paramos biokurui padariniai. Šiose dviejose srityse panaudotos priemonės neatitinka tvarumo kriterijų ir, be to, jos neužtikrina jokio rinkai priimtino problemos sprendimo.

Norėtume pabrėžti, kad klimato kaitos problemai spręsti reikia priemonių, kurios ne tik pagrįstos moksliniais faktais, tačiau ir leidžia veikti rinkos mechanizmams.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE) , raštu (FI) − Gerb. Pirmininke, mūsų rezoliucijoje dėl mokslinių klimato kaitos duomenų yra svarbių pastebėjimų, su kuriais būtų sunku nesutikti. Tačiau būtina pastebėti ir kai kurias erzinančias pastabas. Mokslo istorijoje jau yra buvę tokių pavyzdžių ir iš jų derėtų pasimokyti. Nors esu filosofė, manau, kad nėra visiškai nekenksminga politikams interpretuoti mokslines išvadas, daryti skubotus sprendimus jų pagrindu, imtis kontrolės, o ką jau bekalbėti apie kitoniškų interpretacijų „pasmerkimą“? Kokia to prasmė ir kodėl tai turėtų būti pateikiama kaip visuotinai priimtinas principas? Tai pasitikėjimo mumis klausimas, o pasitikėjimas, kovojant su klimato kaita, mums bus labai reikalingas.

5 punkte sakoma, kad yra moksliškai „įrodyta“, jog pagrindinė klimato kaitos priežastis yra žmogaus veikla. Tačiau Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija niekur to netvirtina. Ataskaitoje kalbama apie tikimybes. Žmogaus įnašas sukeliant pasaulinį atšilimą per pastarąjį dešimtmetį yra labai tikėtinas.

7 punkte pabrėžiama, kad moksliniai duomenys „aiškiai parodo, kaip klimato kaita vyks artimiausioje ateityje, skirtingai paveikdama atskirus regionus“. Bet juk būtent to mes aiškiai ir nežinome. Praeitą savaitę klimato modeliuotojai Reading‘e paskelbė deklaraciją, kurioje kalbama apie superkompiuterių poreikį. Į klausimą, kokį poveikį atskiruose regionuose padarytų klimato kaita, meteorologai šiuo metu negali atsakyti ir todėl, kad trūksta kompiuterių išteklių.

8 punkte minima, kad Grenlandijos ir vakarų Antarktidos ledynų tirpsmas yra aiškus klimato kaitos poveikio pavyzdys. Tačiau dabartiniai ledynų tirpsmo duomenys labai prieštaringi. Ledynų storymė kai kuriose Grenlandijos ir Antarktidos vietose iš tiesų didėja.

Aš nei kaltinčiau, nei smerkčiau klimato kaitos skeptikus ir kritikus, kaip daroma 10 punkte. Politikams ypač nederėtų to daryti. Jie turėtų palikti klausimą aptarti mokslininkams.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE) , raštu (RO) − Laikinasis klimato kaitos komitetas gali teikti rekomendacijas ir sprendimus, formuojančius būsimą Europos Sąjungos politiką šioje srityje, rekomendacijas ir sprendimus, kurie būtų grindžiami aiškiais moksliniais faktais ir − svarbiausia − tvirtai remiami Europos piliečių.

Moksliniai faktai turi būti neabejotini. Karlo-Heinzo Florenzo ataskaita yra išsami ir įrodo, kad pakanka mokslinių duomenų tvirtiems politiniams sprendimams priimti bei konkretiems veiksmams pradėti ne tik Europos lygmeniu, tačiau ir pasaulio mastu, kad būtų sumažinti žmogaus veiklos skatinami reiškiniai, sukeliantys klimato kaitą ir sušvelnintas klimato kaitos poveikis.

Būtina tęsti tiriamąją veiklą, ypač naujųjų technologijų, atsinaujinančių energijos išteklių ir biokuro srityse, kad rastume reikiamą pusiausvyrą, užtikrinančią ekonominį konkurencingumą, socialinę raidą, užtikrintume apsirūpinimą maistu ir energijos ištekliais. Visai tai būtina Europos piliečių gerovei.

Mokslinė bendruomenė ir politiniai atstovai turėtų suvienyti pastangas ir remti visuomenės informuotumo didinimo veiksmus, skatinti piliečius dalyvauti konkrečioje veikloje. Juk veiksmingiausios kovos su klimato kaita priemonės yra gerosios praktikos mainai, tarptautinis, regioninis, ir ypač − tarpvalstybinis bendradarbiavimas bei dialogas, o taip pat − betarpiškas piliečių dalyvavimas.

  Sirpa Pietikäinen (PPE-DE) , raštu – Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, pastaraisiais metais Europos Sąjunga atliko vieną iš svarbiausių tarptautinių vaidmenų, rodančių, kaip derėtų vystyti tvarią pasaulinę klimato politiką. Šią poziciją ES turi išlaikyti ir ateityje.

Noriu padėkoti pranešėjui ir Komitetui už sėkmingą ataskaitą. Ji padės sutvirtinti mokslinį pamatą, kuris turi remti klimato kaitos valdymo darbą. Reikia pastebėti, kad mokslas ir jo suteikiamos žinios nuolat kinta atsirandant naujoms technologijoms ir nustatant naujus faktus. Todėl privalome būti atviri visai informacijai apie šį reiškinį ir gerbti skirtingas nuomones.

Labai svarbu ryžtingai reaguoti į klimato kaitą. Iki šiol kiekviena iš keturių tarpvyriausybinių komisijų turėdavo peržiūrėti savo pirmtakės skaičiavimus, kuriais buvo prognozuojama klimato kaitos sparta. Reiškinys progresavo sparčiau, negu anksčiau manė Bendruomenė. Atrodo, kad dabar jau reikia peržiūrėti ankstesnės IPCC skaičiavimus. JAV kosmoso agentūros NASA atlikti tyrimai rodo, kad klimato kaitai suvaldyti reikalingi gerokai radikalesni veiksmai. Dujų, sukeliančių klimato kaitą, kiekį atmosferoje reikia riboti gerokai griežčiau, kad galėtume išvengti radikalių klimato permainų.

ES turi atsižvelgti į tvirtėjantį mokslinį sutarimą, kad anglies dvideginio išmetimą dera mažinti gerokai smarkiau, jeigu norime, kad pasaulinis atšilimas sulėtėtų, kaip rekomenduoja IPCC. Nuodugniai išnagrinėjus šį reiškinį, kyla nerimas, kad ES klimato priemonių paketo užmojai yra nepakankamai ambicingi. Europos Sąjunga turi daryti gerokai ryžtingesnes pastangas kurdama Europoje ekologiškas bendruomenes. Visose ES politikos srityse ekologinis modernizavimas turėtų būti pagrindinis principas. Gebėjimas keistis vykstant tokioms permainoms bus svarbiausias veiksnys, lemiantis tarptautinį ES konkurencingumą.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE) , raštu (RO) − Kova su klimato kaita tampa vis dažnesnis tarptautinių organizacijų darbotvarkės dalykas. Po 2007 m. aukščiausiojo lygio susitikimo, kai buvo nuspręsta nustatyti šiltnamio efekto dujų išmetimo sumažinimo 20 proc. iki 2020 m. ir atsinaujinančių šaltinių energijos naudojimo tikslą, pasaulinis atšilimas tapo prioritetu visoms pasaulio šalims.

Po šio sprendimo įvyko kiti svarbūs tarptautiniai įvykiai: didžiojo aštuoneto susitikimas Heiligendamme, Jungtinių Tautų Tarybos debatai dėl klimato kaitos ir Balio veiksmų planas. Po šių tarptautinių įvykių buvo pasiektas mokslinis sutarimas, jog pasaulinio atšilimo tendencijos priklauso nuo žmogaus veiklos, o tyrimų rezultatai ir surinkti duomenys yra pakankami pradėti skubius veiksmus bei priimti politinius sprendimus dėl dujų išmetimo mažinimo. Būtina sukurti Adaptacijos fondą ir į naująjį klimato apsaugos susitarimą įtraukti miškus siekiant sustabdyti tolesnį miškų mažėjimą ir anglies išmetimą, kurį sukelia miškų gaisrai.

Skleidžiant mokslinius duomenis apie žmogaus veiklos padarinius pasaulio klimatui bus gerinamas visuomenės informuotumas, o tai labai svarbu siekiant užsitikrinti ES piliečių paramą politiniams anglies išmetimo mažinimo veiksmams.

  Andres Tarand (PSE) , raštu (ET) − Klimatas keičiasi ir taip yra dėl žmogaus veiklos. Prieš keturiasdešimt metų, kai ėmėme ledo mėginius Antarktidos tyrimų stotyje, dar nesuvokėme šio fakto. Šiandien tūkstančių mokslininkų darbą apibendrinusi IPCC pateikė pakankamus įrodymus, kad klimato kaita vyksta. Mūsų užduotis yra veikti, o ne ieškoti papildomų įrodymų. Šia prasme aš visiškai sutinku su pranešėjo K. H. Florenzo požiūriu.

Europos Sąjunga turėtų būti ambicingesnė ir užsibrėžti šiltnamio dujų išmetimo sumažinimo iki 30 proc. iki 2020 m. tikslą. Antraip bus sunku tikėtis nuoširdaus kitų valstybių dalyvavimo. Keista, kad dėl bendrojo išmetimo tikslo vienbalsiai balsuoja palyginti didelis forumas, tačiau, kai balsuojama dėl CO2 išmetalų kiekio automobilių išmetamosiose dujose ar kitų konkrečių priemonių, balsuojančiųjų siekiai gerokai sumažėja. Taip klimato kaitos problemos veiksmingai spręsti neįmanoma.

Pritariu papildymuose pateiktiems siūlymams, kuriuose primenama apie detalesnių tyrimų poreikį, taip pat apie vandenynų ir jūrų padėties, klimato kaitos jūrų gyvūnijai modeliavimą. Kita vertus, negaliu pritarti keliems papildymo pasiūlymams, kuriuose išreiškiamos abejonės dėl to, ar klimato kaita iš tiesų vyksta, akcentuojama iškasenų kuro ir branduolinės energetikos svarba, o iš atsinaujinančių šaltinių energetikos šaipomasi.

Esu tikras, kad Parlamento Laikinasis klimato kaitos komitetas padėjo labiau informuoti įvairių gyvenimo sričių atstovus ir įtvirtinti bendrą poziciją. Komiteto mandato pratęsimas devyniais mėnesiais iki Poznanės susitikimo yra racionalus kompromisas. Ilgesnis pratęsimas galėtų būti suprastas taip, kad mes pernelyg orientuojamės į pasirengimą rinkimams.

  Gabriele Zimmer (GUE/NGL) , raštu (DE) − Balsavau už ataskaitą. Reikia neatidėliotinų debatų apie klimato kaitą, pagrįstų tvirtais moksliniais faktais. Tokie faktai pateikiami K. H. Florenzo tarpinėje ataskaitoje. Ši ataskaita turi užimti svarbią vietą viešoje erdvėje, Komisijoje ir Taryboje. Moksliniai duomenys apie šiltnamio efektą prieinami jau daugiau kaip 180 metų.

Šios žinios apie grėsmę gamtinei aplinkai ir klimato sanklodai, kuri yra mūsų gyvenimo pagrindas, dėl tam tikrų aplinkybių buvo ignoruojamos. Dėl to laiku nebuvo imtasi veiksmų ir taip elgiamasi ligi šiol. Turime arba pradėti veikti dabar ir vystyti tarptautinį bendradarbiavimą apribodami tolesnį žalos darymą bei apsisaugodami nuo prognozuojamų stichinių katastrofų, labiausiai paveiksiančių vargingiausius pasaulio žmones, arba ir toliau eisime susinaikinimo keliu. Faktai įtikinamai rodo, kad reikia neatidėliotinų šiltnamio efekto dujų išmetimo mažinimo veiksmų. Savo gyvenimo būdo ir vartojimo įpročių permainomis, politinėmis ir socialinėmis normomis turime pasiekti, kad atšilimas būtų mažesnis už 2°C. Pritariu pranešėjo nuomonei, kad turėtų būti kalbama ne apie išmetimo rodiklius, bet apie tvarumą.

Europos Sąjungos Tvaraus vystymo strategijoje dera atsižvelgti į šiuos sunkumus ir galiausiai įtvirtinti tvarumo principais grindžiamą politiką. Dėl to reikalingos politinių prioritetų permainos. Kiekviena prarasta diena gali būti pražūtingas nuostolis, kurio pateisinti negalima.