Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2269(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0168/2008

Pateikti tekstai :

A6-0168/2008

Debatai :

PV 21/05/2008 - 4
CRE 21/05/2008 - 4

Balsavimas :

PV 21/05/2008 - 5.13
CRE 21/05/2008 - 5.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0224

Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. gegužės 21 d. - Strasbūras Tekstas OL

4. 2007 m. Turkijos pažangos ataskaita (debatai)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Toliau darbotvarkėje pranešimas (A6-0168/2008) dėl 2007 m. Turkijos pažangos ataskaitos (2007/2269(INI)), kurį Užsienio reikalų komiteto vardu skaitys ponia Oomen-Ruijten.

 
  
MPphoto
 
 

  Ria Oomen-Ruijten, pranešėja. − (NL) Pone Pirmininke, nuo tada, kai buvo pateikta paskutinė ataskaita apie Turkiją, toje šalyje įvyko nemažai pozityvių pokyčių. Čia noriu paminėti fondų įstatymo priėmimą ir visai neseniai modifikuotą 301 straipsnį, kuris leis įgyvendinti dar daugiau reformų, būtinų norint užtikrinti visišką saviraiškos laisvę. Tačiau akivaizdu, kad Turkijos paveikslas labai spalvingas ir dar daug reikės nuveikti ne vien siekiant tenkinti Europos sutarčių sąlygas, bet ir norint tesėti šalies piliečiams duotus pažadus.

Ši ataskaita yra subalansuota. Tikiuosi, kad plėtojant kai kurias temas nebus nuklysta klystkeliais, nes tokiu atveju ataskaita ir liks subalansuota. Ataskaitoje paminėjau visas problemas ir noriu išskirti tris svarbius aspektus.

Visų pirma nerimą kelia AK partijos bylos procesas teisme. Tikimės, kad Konstitucinis Teismas atsižvelgs į teisinės valstybės principus, Europos standartus ir Venecijos komisijos nuorodas, susijusias su politinių partijų draudimu. Džiugina ta, kad 2007 m. demokratijos keliu pavyko nugalėti armijos mėginimą sužlugdyti politinį procesą. Tačiau nerimą kelia tai, kad vis dar yra jėgų, mėginančių destabilizuoti šalį. Akivaizdu, kad šiuo metu būtina modernizuoti valstybę ir vykdyti reformas. Ministras pirmininkas Erdoğan pažadėjo, kad 2008-ieji bus reformų metai ir mes tikimės, kad jis savo pažadą tesės. Šiuo metu vyriausybė turi naudotis akivaizdžia parlamento dauguma ir ryžtingai imtis reformų, nes jos yra gyvybiškai svarbios, siekiant, kad Turkijoje įsivyrautų moderni ir klestinti demokratija, pagrįsta pasaulietinės valstybės ir pliuralistinės visuomenės principais, be to, reformos užtikins, kad bus atsižvelgiama į Turkijos piliečių interesus.

Norėjau paminėti ir trečią aspektą. Konstitucinis procesas suteikia puikią galimybę sudaryti naują civilinę konstituciją, užtikrinančią žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą. Tai vienintelis būdas įdiegti tikrinimo ir balansavimo sistemą, siekiant apsaugoti demokratijos, teisinės valstybės, socialinės sanglaudos ir religijos atskyrimo nuo valstybės principus. Žvelgdami į naujausius duomenis pamatysite, kad religijos atskyrimas nuo valstybės sukelia tam tikros įtampos Turkijos visuomenėje. Tačiau net 72 % išsilavinusių Turkijos piliečių nerimauja dėl Turkijos pasaulietiškumo; kalbu apie 60 % didžiųjų miestų gyventojų ir beveik 50 % kitų Turkijos piliečių. Šie nuogąstavimai kyla todėl, kad teisėjai ir prokurorai naudojasi savo padėtimi ir neatsižvelgdami į parlamentinę daugumą elgiasi savo nuožiūra. Teisinė sistema teisinėje valstybėje turi būti taikoma nešališkai. Nauja konstitucija tai vienintelis būdas, leisiantis Turkijos vyriausybei įvykdyti šalyje reformas ir nustatyti ribą tarp religijos ir valstybės bei teisinės valstybės principais pagrįstos valstybės ir taip susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą.

Todėl konstituciniame procese būtinai turi dalyvauti daug visų pilietinės visuomenės institucijų atstovų. Mano nuomone, tai reiškia susitarimą dėl modernizavimo su visomis politinėmis partijomis, etninėmis ir religinėmis mažumomis ir socialiniais partneriais. Modernizavimo procesas turi užtikinti, kad asmeninės piliečių teisės ir piliečių laisvės atitiktų žmogaus teisių apsaugos konvenciją.

Derybos tarp ES ir Turkijos turi tęstis, bet negalima veidmainiauti, turime būti atviri ir nuoširdūs vieni kitiems. Man nuliūdino, kad mano kolega ponas Lagendijk yra kritikuojamas už tai, kad atvirai ir nuoširdžiai nurodė, kur buvo padarytos klaidos, ir kvietė politines partijas bendradarbiauti reformų procese.

Apibendrindama, pone Pirmininke, noriu pasakyti, kad reikia išspręsti dar daug klausimų, susijusių su Turkijos religinėmis mažumomis, kurdų ir kitų mažumų padėtimi, taip pat kai kurių regionų socialine bei ekonomine plėtra, moterų padėties gerinimu, dialogu tarp Turkijos vyriausybės ir socialinių partnerių, kalbant apie kurį ypatingą dėmesį reikia atkreipti į profesinės sąjungos veiksmus, kurie neretai varžomi, be to, reikia apsvarstyti konstruktyvaus bendradarbiavimo sprendžiant Kipro klausimą galimybes bei tinkamos kaimynystės perspektyvas. Trumpai tariant, reikia vykdyti sudarytus susitarimus.

Pone Pirmininke, dar kartą noriu akcentuoti, kad mano nuomone, tik tokia visuomenė, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, be to, vadovaujamasi demokratijos, teisinės valstybės ir socialiai orientuotos rinkos ekonomikos principais, gali sėkmingai išaugti į stabilią ir klestinčią visuomenę.

 
  
  

PIRMININKAUJANČIOJI: PONIA ROURE
Vicepirmininkė

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Iš pradžių noriu padėkoti poniai Ria Oomen-Ruijten, parengusiai šią ataskaitą, kuri Tarybos nuomone yra nemenkas indėlis į debatus dėl Turkijos stojimo proceso.

Slovėnija, kaip pirmininkaujančioji valstybė narė, skatino Turkiją siekti tolesnio progreso ir artėti prie tikslo – įstoti į Europos Sąjungą. Šiuo metu Taryboje vyksta debatai dėl aštuonių likusių pranešimų apie įstatymų išlyginimo apžvalgas, t. y. dėl taip vadinamų tikrinamųjų pranešimų. Jei pavyks išspręsti techninio pasirengimo klausimus, galbūt birželio mėnesį vyksiančioje konferencijoje dėl ES ir Turkijos stojimo pavyks aptarti du naujus aspektus.

Kalbant apie Turkijoje vykdomas reformas reikia pasakyti, kad mes pritariame Europos Parlamento įvertinimui, jog šie metai yra lemiami šiame procese, todėl tikimės, kad Turkija nepraleis jai pasitaikiusios progos.

Peržiūrėta stojimo partnerystė, kuri buvo nustatyta šių metų vasario mėnesį, apibrėžia pagrindines prioritetines sritis, kuriose šalyje turi būti įvykdytos reformos. Žinoma, tik faktinis šių reformų diegimas turės tiesioginės įtakos tolesnei derybų proceso eigai.

Taip pat noriu akcentuoti, kad mums nesvetimi Europos Parlamento nuogąstavimai dėl veiksmų, nukreiptų prieš Teisingumo ir plėtros partiją (EKP). Pirmininkaujančioji valstybė narė pareiškė ir akcentavo, kad vykdomųjų ir teisminių organų atskyrimas yra pagrindinis visų demokratinių visuomenių principas, ir šį principą reikia gerbti. Mes atidžiai stebėsime plėtros procesą. Tikimės, kad proceso rezultatai atitiks demokratinius standartus, veikiančius atsižvelgiant į tisinės valstybės principus, be to, tikimės, kad šis teisminis nagrinėjimas nesutrukdys būtino reformų proceso.

Leiskite tęsti ir paminėti kai kuriuos aspektus, susijusius pagrindinių laisvių užtikrinimu ir pagarba žmogaus teisėms. Tai sritys, kuriose Turkijoje labiausiai reikia reformų.

Kalbant apie saviraiškos laisvę reikia pasakyti, kad mus džiugina baudžiamojo kodekso 301 straipsnio pataisa. Tai žingsnis teisinga kryptimi; tačiau norint iš tiesų užtikrinti saviraiškos laisvę, būtina, kad šis straipsnis būtų tinkamai taikomas. Be to, būtina su Europos standartais suderinti kai kurias kitas nuostatas.

Kalbant apie religijos laisvę reikia pasakyti, kad mus džiugina fondų įstatymo priėmimas, nes tai taip pat žingsnis teisinga kryptimi. Tuo pačiu metu norime akcentuoti, kad būtina ir toliau dėti pastangas šioje srityje siekiant apsaugoti religinį pliuralizmą, kaip reikalauja Europos kriterijai.

Kalbant apie pilietinius karinius santykius reikia pasakyti, kad praėjusių metų konstitucinė krizės rezultatai patvirtino, jog demokratinis procesas yra svarbiausias elementas. Vis dėlto, ginkluotosios pajėgos vis dar daro didelę politinę įtaką. Todėl būtina sugriežtinti politinę demokratinę karinių pajėgų kontrolę, be to, būtina sugriežtinti Parlamento apsaugos plėtros kontrolę.

Kalbant apie valstybės pietryčiuose susiklosčiusią situaciją reikia pasakyti, kad mes ryžtingai smerkiame teroristų atakas ir išreiškiame savo solidarumą su Turkijos piliečiais. Mes remiame Turkijos pastangas apsaugoti visuomenę ir jos kovą su terorizmu. Tačiau tuo pačiu metu norime įspėti, kad yra būtina gerbti tarptautinių įstatymų nuostatas ir jų paisyti, norint užtikrinti taiką ir stabilumą didesniame regione.

Kaip visi žinote, Europos Sąjunga vertina Turkijos progresą, pagrįstą Kopenhagos politiniais kriterijais, ir derybų su Turkija pagrindinių nuostatų paisymą. Taryba taip pat įvertins, kaip vykdomas Ankaros sutarties papildomas protokolas. Kalbėdamas apie tai noriu išreikšti apgailestavimą, kad Turkijai nepavyko įvykdyto savo įsipareigojimų ir nematyti jokio progreso normalizuojant santykius su Kipro Respublika.

Tačiau nekyla abejonių, kad vieni iš svarbiausių derybų dėl narystės aspektų yra susiję su veiksmais, kuriais siekiama gerų santykių su kaimyninėmis valstybėmis ir taikių diskusijų išvadų, kaip numato JTO konstitucinis dokumentas.

Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Ponia Pirmininke, visų pirma noriu padėkoti poniai Oomen-Ruijten ir užsienio reiklų komitetui, už parengtą rimtą, tvirtą ir subalansuotą atskaitą. Derybų dėl narystės su Turkija metu iki šiol buvo aptarti šeši skyriai ir, kaip minėjo ponas Lenarčič, būtų galima aptarti dar du skyrius – dėl įmonių įstatymų ir intelektualiosios nuosavybės – Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpiu.

Kalbėdamas apie tai, noriu priminti vieną paprastą, bet visiškai būtiną ES išplėtimo politikos principą, taikomą kiekvienai kandidatuojančiai valstybei, įskaitant ir Turkiją. Derybų trukmę lemia teisinių ir demokratinių reformų vykdymo progresas, ypač jų taikymas. Kitaip tariant, techninių aspektų aptarimas yra tarsi namo sienos ir kambariai – galbūt kada nors ir stogas, – o teisinės ir demokratinės reformos atitinka bet kurios naujos ES narės konstitucijos pagrindą. Ir, kaip kiekvienas statybininkas žino, iš pradžių reikia pasirūpinti labai tvirtais pamatais, o paskui statyti sienas. Todėl pirmumas teikiamas reformoms, o tada bus galima vykdyti technines derybas.

Todėl ponios Oomen-Ruijten pranešimas man atrodo itin aktualus. Komisija pritaria jos nuomonei, kad reformos vykdomos lėtai. Vis dėlto tam tikros teisinės reformos įvykdytos. Pastebėjau, kad jus džiugina naujas fondų įstatymas, be to, jūsų pageidavimu Komisija pateiks pranešimą apie šį įstatymą ir jo vykdymą, kai kitą rudenį kalbėsime apie Turkijos pažangos ataskaitą.

Be to, pastaroji 301 straipsnio peržiūra yra žingsnis pirmyn. Tačiau iš tiesų svarbiausia yra tai, ar jis bus tinkamai vykdomas, siekiant kiekvienam Turkijos piliečiui garantuoti saviraiškos laisvę.

Be to, kalbant apie pagrindines saviraiškos ir religijos laisves, reikia pasakyti, kad būtina siekti tolesnio progreso tokiose srityse, kaip kultūra ir lingvistinės teisės, taip pat moterų ir vaikų teisės bei profesinių sąjungų teisės. Apskritai būtina atnaujinti požiūrį į su ES susijusias reformas ir stengtis įveikti dabartinę politinę krizę.

Tai mintis, kurią išsakė Pirmininkas Barroso pastarojo vizito į Turkiją metu. Tiek vyriausybė tiek opozicinės partijos turi pradėti dialogą ir rasti kompromisą spręsdamos jautrius klausimus, įskaitant konstitucinės reformos procesą, kurių gausu vidaus reikalų debatuose. Būtina ginti pasaulietiškumą ir demokratiją.

Apgailestauju, kad Konstitucinis Teismas dvejiems metams užblokavo ombudsmeno įstatymą. Tačiau džiugina tai, kad jūs skatinate jį atblokuoti, kad būtų nedelsiant paskirtos ombudsmeno pareigos. Visi žinome, kokios svarbios buvo ombudsmeno funkcijos, užtikrinant pareigūnų atskaitingumą ir apsaugant piliečių teises ES valstybėse narėse.

Šių reformų esmė ta, kad Turkija turi pavirsti atvira ir modernia visuomene, kurioje gerbiama laisvė ir demokratija, įvairovė ir tolerancija, kitaip tariant demokratiškas pasaulietiškumas.

Pamatinės mūsų Sąjungos vertybės yra demokratija, teisinė valstybė ir žmogaus teisės – jas visi gerbiame. Jos yra šeimos dvasios ir santuokos sutarties pagrindas, kaip išsireiškė Jacques Delors, kurio mes, europiečiai, esame įsipareigoję laikytis.

Derybų su Turkija pagrinduose šios vertybės išdėstytos ir Komisijos pareiga stebėti, kaip jų paisoma. Komisijos vaidmenį derybų dėl narystės procese galima nusakyti žodžiais „draugas, pasakantis tiesą“ – net tada, jei tiesos išgirsti nenori ES arba Turkija.

Todėl mes negalime abejingai stebėti, kas vyksta kandidatuojančiose valstybėse, ypač jei tai susiję su visiems mums bendromis demokratinėmis vertybėmis. Jūs išreiškėte nerimą dėl AKP bylos uždarymo išvadų. Žinoma, Konstitucinio Teismo vadovavimas turi būti suderinamas su demokratiniais principais ir teisine valstybe, įskaitant Europos Tarybos Venecijos komisijos nuostatas.

Mes norime, kad Turkija spręstų šį atvejį demonstruodama pagarbą Europos vertybėms. Turkija negali sau leisti prarasti dar vienerius metus vykdydama reformas, be to, mes norime matyti pažangą, o ne regresą siekiant demokratinių principų.

Baigdamas noriu tarti keletą žodžių apie Kiprą. Dabar abiejų bendrijų lyderiams pats metas išeiti iš aklavietės ir siekti salos suvienijimo. Tikiu, kad Turkija pasirengusi priimti sprendimą. Komisija pritaria atnaujintam JTO procesui ir visiškai remia abi salos bendruomenes, kurioms reikia priimti būtinus ir sudėtingus kompromisus.

 
  
MPphoto
 
 

  Emine Bozkurt, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės dokumento sudarytojas. − (NL) Neseniai Turkijoje buvo išleisti svarbūs socialiniai ir užimtumo įstatymai. Vienas iš svarbiausių tikslų yra įtraukti moteris į darbo rinką, nes dalyvavimas ekonomikoje yra būtinas, norint sustiprinti moterų padėtį.

Nereikia net sakyti, kad moterų teisės ir žmogaus teisės yra vienas ir tas pats. Moterims svarbu, kad joms būtų taikomos pagrindinės teisės, taip pat lyčių ir reprodukcinės teisės, kad jos netaptų tokio migloto kriterijaus kaip „nepadoru prieš visuomenę“ aukomis. Tai taip pat svarbu gėjų organizacijoms. Turkijoje būtina išleisti įstatymus, reguliuojančius ir nustatančius lytinę vyraujančią liniją. Todėl norėčiau, kad Turkijos Parlamente būtų moterų teisių komitetas, kuriam būtų suteikti įgaliojimai leisti įstatymus.

Kitais metais Turkijoje vyks vietiniai rinkimai. Paprastai moterų narių skaičius parlamente padvigubėja, tačiau reikia nuveikti dar daugiau. Vietinis dalyvavimas vis dar yra mažiau nei 1%, o tai yra didžiulis iššūkis norint, kad lygiateisiškas moterų dalyvavimas politikoje būtų realybė.

 
  
MPphoto
 
 

  Giorgos Dimitrakopoulos, PPE-DE grupės vardu. – (EL) Ponia Pirmininke, visų pirma noriu pasveikinti ponią Oomen-Ruijten, parengusią ataskaitą, taip pat padėkoti už nuolatinį bendradarbiavimą.

Ataskaitoje Turkijai aiškiai nurodyta, kad jos kelias į Europą ir galutinis įstojimas į Europos šeimą bus paženklintas tam tikrais etapais.

Visų pirma ji turi efektyviau vykdyti reformas visuose sektoriuose ir struktūrose.

Antra, ji turi demonstruoti visišką ir absoliučią pagarbą žmogaus teisėms ir mažumų teisėms.

Trečia, Turkijos kariuomenė turi pasitraukti iš Kipro, be to, būtina rasti sąžiningą ir ilgalaikį sprendimą sprendžiant su Kiru susijusį klausimą. Pats metas palaikyti Pirmininko Christofias iniciatyvą, susijusią su šia problema.

Ketvirta, Turkija turi palaikyti gerus kaimyninius santykius apskritai, o ypač su Graikija. Vadinasi, būtina sustabdyti pažeidimus skrydžių informacijos regione, taip pat bet kokio pobūdžio provokacinius veiksmus.

Žinoma, Turkijoje yra jėgų, siekiančių destabilizuoti situaciją, tačiau kai kurie Turkijos piliečiai tikisi, kad Turkija taps demokratiškesne, progresyvia, išsivysčiusia, aplinkai žalos nedarančia, socialiai susivokusia, taiką puoselėjančia, europietiška valstybe. Šiems piliečiams reikia pasakyti, kad jų pastangos nėra bergždžios, o tai ir yra ponios Oomen-Ruijten ataskaitos esmė, taip pat ir šiandienos diskusijos esmė.

 
  
MPphoto
 
 

  Hannes Swoboda, PSE grupės vardu. – (DE) Ponia Pirmininke, pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, visų pirma noriu padėkoti poniai Oomen-Ruijten už vaisingą ir konstruktyvų bendradarbiavimą. Savo grupės vardu taip pat noriu išreikšti pritarimą ponui Lagendijk: Mes smerkiame visą neteisingą kritiką jo adresu.

Norėčiau kalbėti vienu esminiu klausimu, t. y. grasinimu uždrausti dvi partijas – AKP ir DTP. Abiem atvejais reikia aiškiai pasakyti, kad šie draudimai mums bus visiškai nepriimtini ir dėl to Turkijai kils daug sunkumų, siekiant tapti Europos Sąjungos nare. Atsižvelgiant į mūsų demokratijos suvokimą, nesuprantama, kaip teismas gali iš gausybės rinkėjų paprasčiausiai atimti teisę dalyvauti savo šalies politiniame procese balsuojant už pasirinktą partiją. Tai nepriimtina tiek valdančiosios partijos atžvilgiu, tiek Demokratinės visuomenės partijos (DTP) atžvilgiu. Egzistuoja pagrindiniai teisiniai ir demokratiniai principai, kurie užkerta kelią tokiems veiksmams.

Kalbant apie DTP, reikia pasakyti, kad užuot pasinaudojus galimybe ir pasikalbėjus su kurdų atstovais bei užmezgus su jais dialogą, nes, kaip ir turkai, mes smerkiame terorizmą, rengiamasi uždrausti ir šią partiją. Žinau, kad ne visi DTP atstovai pasiruošę dalyvauti dialoge. Tokiu atveju paprasčiausiai reikia stengtis, kad dialogas būtų vedamas tinkama linkme. Todėl mes nedviprasmiškai kreipiamės į visas nuosaikiąsias Turkijos jėgas ir prašome dėti visas pastangas, siekiant užtikrinti, kad šios dvi partijos galėtų toliau figūruoti Turkijos politiniame žemėlapyje.

Žinome, kad tai apsaugotas ir atviras procesas, tačiau būtina turėti tikslą, o tikslas yra narystė. Tai tikslas, kurios Europos Sąjungoje turime iš visų jėgų siekti, bendraudami su savo piliečiais. Tačiau Turkija taip pat turi pasistengti ir įvykdyti būtinąsias reformas.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Graf Lambsdorff, ALDE grupės vardu. – (DE) Ponia Pirmininke, ir aš visų pirma noriu išreikšti kuo nuoširdžiausią padėką poniai Oomen-Ruijten už efektyvų bendradarbiavimą, kuris buvo toks pat konstruktyvus, kaip ir pernai rudenį. Šiam pranešimui būdingas tvirtas sutarimas. Parlamento frakcijos sutinka, kad Turkija turi toliau tobulėti, tačiau pažanga turi būti spartesnė nei anksčiau. Mes taip pat sutinkame, kad to galime ir netgi turime reikalauti iš įstoti kandidatuojančios valstybės.

Taip pat tikime, kad reformos turi būti įvykdytos, neatsižvelgiant į didžiulę vidaus politikos krizę. Noriu pritarti minčiai, kurią ką tik išsakė ponas Swoboda. Europos Sąjunga nedalyvauja šiame draudimo procese. Komisaras Rehn yra teisus, sakydamas, kad būtina apsaugoti pasaulietiškumą ir demokratiją; kitu atveju aš, kaip ir ponas Swoboda, numatau su demokratija susijusią problemą, su kuria teks susidurti, ir dėl kurios derybos dėl narystės bus labai įtemptos.

Svarbu nepamiršti, kad dauguma šiuo metu aptariamų problemų egzistavo jau anksčiau, todėl dabar verta akcentuoti tik kai kuriuos aspektus. Pernai mes džiaugėmės tuo, kad Turkijos vyriausybei buvo suteikti aiškūs ir nedviprasmiai įgaliojimai skatinti reformas. Mes siūlėme šiuos įgaliojimus įtvirtinti, kad būtų galima iš tikrųjų vykdyti reformas. Mus džiugina tai, kad priimtas fondų įstatymas. Tai daug žadantis žingsnis, tačiau taip pat reikia pasakyti (ir man atrodo dėl to čia taip pat sutinkama), kad apskritai pasiekti rezultatai džiugesio nekelia.

Galima kalbėti apie konstitucinę reformą. Ją visiškai nustelbė diskusijos dėl skarelių, todėl negalima kalbėti apie jokią realią pažangą, susijusią su esminiai Turkijos konstitucijos atnaujinimais. Diskusijos dėl skarelių taip pat susijusios su religijos laisvės ir nuomonės laisvės klausimais, bet jomis negalima skatinti kultūrinę moterų, kurioms būdingos pasaulietinės pažiūros, priespaudą.

Kitas svarbus aspektas, kurį ypač akcentuoja liberalų frakcija, yra žodžio laisvė. Mūsų nuomone su 301 straipsniu susijusi reforma nėra efektyvi. Teko kalbėti su dauguma žmonių Turkijoje, daugumai iš kurių taip pat neatrodo, kad ši 301 straipsnio reforma yra pagrįsta, ypač žinant, kad šiuo metu tai tėra simbolinė pastraipa. Baudžiamajame kodekse yra nemažai kitų pastraipų, kuriomis apribojama žodžio laisvė. Neketinu visų jų vardyti, tačiau noriu pasakyti, kad nuveikti reikia dar daug.

Kitas aspektas, kurį noriu paminėti, susijęs su Turkijos santykiais ES ir NATO sandarose. Norime akcentuoti, kad tikimės, jog Turkija pademonstruos teigiamą požiūrį į Europos saugumo ir gynybos politikos (ESDP) misijas. Suprantame, kad iškils problemų. Vis dėlto tikimės, kad kandidatuojanti įstoti valstybė pademonstruos europietišką dvasią, kai bus kalbama tokiais klausimais kaip Europos personalo apsauga tokiose misijose kaip EUPOL ir EULEX.

 
  
MPphoto
 
 

  Joost Lagendijk, Verts/ALE grupės vardu. – (NL) Ponios ir ponai, kaip tikriausiai įsitikinote, per pastarąsias porą savaičių Komisaras ir aš gavome nemažai kritinių pastabų iš atitinkamų Turkijos sluoksnių. Teigiama, kad mes neteisingai suprantame Turkijos situaciją, kad iš tiesų nesuvokiame, kas vyksta Turkijoje.

Turiu pripažinti, kad kai kurių Turkijoje vykstančių procesų kartais nesuprantu. Pavyzdžiui, nesugebu suvokti, kad daugybė Turkijos piliečių nelaiko problema to fakto, jog valdančioji partija, gavusi 47 % balsų praėjusių metų rinkimuose, gali būti uždrausta Konstitucinio Teismo. Taip pat nesuprantu, kaip pavyko taip paprastai ignoruoti Europos Tarybos rekomendacijas dėl politinių partijų veiklos uždraudimo, nes akivaizdu, jog byla prieš AKP neatitinka jokių kriterijų. Taip pat nesuprantu, kaip galima neatsižvelgti į tai, kad uždraudžiant AKP ir DTP, 90 % balsų pietryčių regione bus paskelbti negaliojančiais. Nesuprantu ir to, kodėl Turkijoje tiek diskusijų sukėlė Komisaro ir mano išsakyta nuomonė, kad politiniu požiūriu valdančiosios partijos veiklas uždraudimas sukels nemažai rimtų problemų. Manau, kad mūsų pareiga yra tai pasakyti ir mes toliau tai tvirtinsime.

Tačiau yra ir kitų reiškinių, kurių nesuprantu. Nesuprantu, kodėl valdžios pareigūnai laikė neįmanomu leisti profesinėms sąjungoms surengti taikią demonstraciją Stambule gegužės 1 d., netgi Taksimo skvere, kuris laikomas simboline vieta nuo 1977 m. Taip pat negaliu suvokti, kodėl profesinių sąjungų, siekiančių išsakyti savo demokratines teises, pareigūnai nesugebėjo atskirti nuo riaušininkų. Be to, nesuprantu, kam reikėjo tiek daug itin griežtų priemonių, nukreiptų prieš taikus demonstrantus ir nekaltus praeivius.

Tikiuosi, kad šis Parlamentas, kaip išsakyta šiame pranešime, ir toliau skatins reformas, be to, kritikuos vyriausybės ir opozicijos veiksmus, jei jie stokos aiškumo, akivaizdumo, pagarbos kitokioms pažiūroms. Aš tikiu, kad jei taip nutiks Turkijos ir Europos Sąjungos piliečiai geriau supras vieni kitus.

 
  
MPphoto
 
 

  Konrad Szymański, UEN grupės vardu. – (PL) Šis labai geras pranešimas nebus palankiai įvertintas Ankaroje. Viena vertus, mes įvertiname įdėtas pastangas, t. y. fondų įstatymo priėmimą, baudžiamojo kodekso reformą, susijusią su saviraiškos laisve, ir paskelbtus konstitucinius pakeitimus. Kita vertus, tam tikri klausimai liko neišspręsti. Reikia paminėti religijos laisvę, kai kalbama apie kitokio tikėjimo nei islamas išpažinimą, kišimąsi į ekumeninio Patriarchato veiklą ir lėtą Hrant Dink ir trijų krikščionių iš Malataya nužudymo tyrimą. Taip pat reikia paminėti, kad nebuvo įvykdytos kai kurios susivienijimo sutartis nuostatos. Apie kiekvieną iš šių problemų rašėme pernai metais. Taip pat galima teigti, kad Bosforo regione laikas slenka labai lėtai.

Užuot skatinę visišką integraciją, tikriausiai turime nustatyti teisinius pagrindus, kuriais bus pagrįstas Turkijos ir Sąjungos bendradarbiavimas, kuris labiau atitiks abiejų šalių lūkesčius. Tai galima padaryti nedelsiant. Politinė tokių pagrindų dimensija gali būti Europos kaimynystės politika. Alternatyvus paketas nesukels įtampos, kuri šiuo metu juntama Ankaroje ir Europos valstybių sostinėse, kai diskutuojama apie Turkijos tapimą visaverte Europos Sąjungos nare.

 
  
MPphoto
 
 

  Vittorio Agnoletto, GUE/NGL grupės vardu. – (IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, mes ketiname susilaikyti, kai bus balsuojama dėl šios rezoliucijos, ypač dėl to, kaip atsižvelgta į kurdų klausimą. Noriu akcentuoti, kad nemanau, jog Turkijos veiksmus šiaurės Irake galima apibūdinti kaip vien „neproporcingas karines operacijas“; būtina pripažinti, kad tai atviras tarptautinių įstatymų pažeidimas.

Kurdų klausimo negalima laikyti vien socialine problema. Tai visų pirma politinė problema ir mes turime nedviprasmiškai pasakyti vyriausybei, kad būtina pradėti atvirai kalbėti su vietiniais kurdų regiono pareigūnais ir DTP. Negalima nutylėti, kad nepaminėtas Liuksemburgo teismo sprendimas dėl kitokio statuso suteikimo PKK teroristų sąrašuose, kaip tai buvo iki šiol.

Manome, kad buvo pateikta nemažai skundų dėl Turkijos ir kurdų klausimo, tačiau iki šiol negalima konstatuoti jokių esminių pasikeitimų. Todėl mes nutarėme susilaikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Georgiou, IND/DEM grupės vardu. – (EL) Ponia Pirmininke, aš su dideliu susidomėjimu ir pagarba perskaičiau savo kolegės narės ponios Oomen-Ruijten ataskaitą ir galiu ją pasveikinti.

Tačiau kad ir kaip besistengčiau negaliu jos suderinti su dabartiniais įvykiais. Turkijos pažanga kliudo suvokti, kokia ateitį žada valstybė, kuriai būdingi azijietiški bruožai.

Praeityje Turkija stengėsi įvykdyti reformas. Nepamirškime Tanzimat reformų arba Abdul Hamit ir Hatt-ı Hümayun reformų. Šimtus metų reformos nedavė jokių rezultatų.

Konstitucinio Teismo sprendimas kelia rimtą grėsmę. Uždraudžiamos politinės partijos. Nesuprantu, kodėl Turkija neturi vadovautis Europos pavyzdžiu, jei ji laikoma stojančiąja valstybe ir jei...

(Pirmininkė pertraukia kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI). (NL) Noriu pasakyti ponui Swoboda, kad Europoje jau yra atvejis, kai politinė partija buvo uždrausta. Kalbu apie Belgiją, kurioje „Vlaams Blok“, didžiausia flamandų partija, buvo uždrausta 2005 m. Akivaizdu, kad Turkija niekuo negali pateisinti politinė partijos veiklos uždraudimo.

Mane stebina, ponia Pirmininke, kad Tarybą ir Komisiją tenkina kosmetiniai žymiojo Turkijos baudžiamojo kodekso 301 straipsnio pakeitimai, nes jis vis tiek nurodo tiek pat saviraiškos laisvės apribojimų. Dabar baustinu pažeidimu laikoma tai, kad gali būti įžeista „turkų tauta“, o ne „turkiškumas“. Tai tiesiog semantikos dalykas, kuris neapsaugos nuo nuteisimo kalėti.

301 straipsnį reikia ne keisti, o panaikinti, kaip ir teisines priemones, kurios prieštarauja saviraiškos laisvės ir demokratiniams pagrindinių teisių principams. Jei to nebus padaryta, derybas reikia paprasčiausiai nutraukti, kaip ir buvo žadėta. Buvo žadėta, kad derybų tempas atitiks Turkijoje vykdomų reformų tempą. Tačiau taip iš tikrųjų nėra todėl, kad jau manoma, jog netrukus bus pateikti du nauji skyriai. Jei Europos Sąjunga pripažins tokius kosmetinius pakeitimus, ji praras pasitikėjimą ir visas derybų procesas virs groteskiniu farsu.

 
  
MPphoto
 
 

  Werner Langen (PPE-DE). (DE) Ponia Pirmininke, visų pirma norėčiau kuo nuoširdžiausiai pasveikinti ponią Oomen-Ruijten. Ji pateikė atvirą ir sąžiningą pažangos ataskaitą, kuri pagrįsta ankstesniais metais priimtomis ataskaitomis.

Tačiau į vieną klausimą aš žiūriu kur kas skeptiškiau nei jūs ir Komisaras Rehn. Nemanau, kad galima kalbėti apie Turkijos pažangą per praeitus metus. Atvirkščiai – visi procesai sustojo. Mes labai domėjomės Turkija, kaip moderne, demokratiška, stabilia, vakarietiška valstybe, palaikančia glaudžius ekonominius, politinius ir kultūrinius santykius su Europa. Tačiau žvelgiant į faktus, tenka konstatuoti visus stagnacijos ženklus.

Dar reikia rasti muitų sąjungos problemos sprendimą. Turkijai suteiktas išskirtinis vis-à-vis Europos Sąjungos statusas dėl Kipro. Šio reformų proceso metu mes pateikėme pasiūlymą dėl 301 straipsnio, bet noriu priminti, kad buvęs Ministras Pirmininkas Tansu Çiller žadėjo įvykdyti reformą 1995 m., t. y. prieš 13 metų, prieš patvirtinant muitų sąjungą, tačiau nieko nebuvo padaryta. Pateiktas prašymas dėl uždraudimo rodo Turkijos demokratinį nebrandumą. Tai, kad gali būtų uždrausta vadovaujančioji partija, o Ministras Pirmininkas nušalintas nuo politikos, partijoms nekelia jokio nerimo. Karinės pajėgos yra tiek stabilumo garantas, tiek demokratinės pažangos kliūtis. Šios prieštaros taip pat nepavyko išspręsti, be to, Turkijoje galima pastebėti naujų nacionalizmo ženklų, kurie akivaizdūs daugumoje teritorijų. Tai, kaip buvo elgiamasi su mūsų delegacijos Pirmininku Joost Lagendijk, rodo, kad negalima net kalbėti apie nuomonių laisvę. Atvirkščiai – visuomenėje visais įmanomais būdais siekiama sukelti įtampą, kad būtų galima daryti įtaką viešajai nuomonei. Su tuo negalime taikytis.

Manau, kad dabar žvelgiant į Turkiją nėra jokios priežasties džiaugtis, be to, reikia rimtai apsvarstyti įvairias priemones. Šioje ataskaitoje atvirai ir sąžiningai išsakytos šios mintys, todėl turime jai pritarti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Marinus Wiersma (PSE). (NL) Aš taip pat noriu padėkoti pranešėjai už tai, kaip ji parengė šią ataskaitą. Ataskaitoje aiškiai nurodyta, kokia kryptimi nori eiti Parlamentas, t. y. derybų dėl narystės Europos Sąjungoje kelias.

2008-ieji Turkijoje paskelbti reformų metais. Mes, aišku, palaikome tokias ambicijas, bet nekantraudami laukiame Turkijos vidaus politikos įvykių rezultatų. Ponas Swoboda apie tai pasakė pakankamai. Nesėkmės atveju, turėsime derėtis su Turkija, kuri faktiškai nėra veiksni.

Kalbėdamas apie reformas, dėmesį norėčiau atkreipti į baudžiamojo kodekso 301 straipsnį, kurio tikslas – įvairiomis priemonėmis apriboti saviraiškos laisvę Turkijoje. Vyriausybė pareiškė, kad ji nori pakeisti šį straipsnį. Mes manome, kad tai žingsnis pirmyn, bet užvis labiausiai norėtume ir geriausiu sprendimu laikome šio straipsnio panaikinimą. Tą patį galima pasakyti ir apie kitas apribojančius įstatymus, nes reikia padaryti galą praktikai, kuri, deja, vis dar taikoma, t. y. netinkamą šių straipsnių interpretavimą, siekiant apriboti saviraiškos laisvę.

Antra, noriu pritarti ponui Lagendijk ir pasakyti, kad mus taip pat papiktino tai, kaip policija įsikišo į gegužės 1 d. Stambule surengtą demonstraciją. Jūs suprantate, kad mums, socialdemokratams, kuriems gegužės 1-oji yra svarbi data, tai sukėlė nemažai nerimo. Tikimės, kad tai niekada nepasikartos ir prašome valdžios pareigūnų užtikrinti, kad to tikrai nenutiks.

Baigdamas noriu pasakyti keletą pastabų kurdų klausimu. Mes norime, kad Turkijoje iš tiesų vyktų politiniai debatai, be to, norime, kad politiniai sprendimai nebūtų priimami centralizuotai, o, pavyzdžiui, skatinant spręsti kurdų klausimą apskritai. Manau, kad tai svarbus aspektas, kurį šiandien verta dar kartą akcentuoti.

Pagaliau, noriu atkreipti dėmesį į tai, apie esame ne kartą diskutavę. Kalbu apie pareikštą palaikymą dėl Ispanijos Ministro Pirmininko pono Zapatero ir jo kolegos iš Turkijos pono Erdoğan iniciatyvos dėl to, ką jie įvardija Civilizacijų aljansu. Tikimės, kad šiandien Parlamentas parems mūsų pataisas dėl šio klausimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrew Duff (ALDE). - Ponia Pirmininke, visų pirma noriu tarti ginamąjį žodį dėl Joost Lagendijk skandalingo CHP ir kai kurių nacionalistiškai nusiteikusiųjų užsipuolimo. Joost Lagendijk yra geras Turkijos draugas ir puikus JPC pirmininkas. Tie, kas užsipuola Lagendijk, užsipuola šį Parlamentą ir taip demokratijos principus paaukoja ant agresyvaus pažeminimo altoriaus. Mūsų mintis yra visiškai aiški: jei Turkijos Aukščiausiasis Teismas ir toliau draus politines partijas, nebus galima turėti nė menkiausios perspektyvos tapti Sąjungos nare.

 
  
MPphoto
 
 

  Cem Özdemir (Verts/ALE).(DE) Ponia Pirmininke, aš taip pat visų pirma noriu padėkoti pranešėjai už nuoširdų bendradarbiavimą ir išteis subalansuotą ataskaitą. Ataskaitoje nurodomi aktualiausi aspektai, kuriuos nurodo Turkijos piliečiai. Reikia paminėti kurdų problemos sprendimą, pagrįstą susitarimu, ir pasiektą demonstruojant pagarbą visų Turkijos etninių grupių teisėms; Turkijos skarelių problemą, apimančią nenorinčiųjų dėvėti skarelių interesus; taip pat religijos laisvės principą, kuris turi būti taikomas kiekvienam Turkijos piliečiui, įskaitant, pavyzdžiui, alavitus, krikščionis ir Stambulo ekumeninius patriarchus.

Kalbame apie tai, nes esame Turkijos draugai, be to, norime matyti europietišką Turkiją Europos Sąjungoje. Todėl kaip draugas draugui išsakome šias kritines pastabas. Europos Sąjunga taip pat gali nuveikti daugiau. Tokie signalai, kaip pono Sarkozy pareiškimas, jog kad ir ką bedarytų, Turkija niekada netaps Europos Sąjungos nare, aišku, yra žalingi.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (UEN).(IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, noriu padėkoti pranešėjai už atliktą puikų darbą siekiant labai aiškiai nusakyti dabartinę politinę, socialinę ir administracinę Turkijos situaciją.

Neatsižvelgiant į tai, ar pritariama Turkijos narystei Europos Sąjungoje, ar į tai žiūrima abejingai, ar priešiškai, neįmanoma nepripažinti, kad Turkija atsilieka modernizavimo ir žmogaus teisių gynimo srityse. Galima paminėti kai kurias pastangas, bet korupcija tebėra tikra piktžaizdė, be to, neišspręstas Kipro klausimas, jau nekalbant apie tai, kad reikia nemažai nuveikti siekiant sureguliuoti santykius su armėnais. Liko kurdų klausimas, taip pat smurtas prieš moteris tebėra aktuali problema; tą patį galima pasakyti apie prievartines vedybas ir garbingus nusikaltimus.

Nerimą kelia ir gimimų registravimo klausimas, taip pat žemas švietimo lygis. Šis sąrašas nėra baigtinis ir jis nurodo, kad situacija yra labai sudėtinga, kad Parlamentas turi ją nuolatos atidžiai stebėti. Negalima eiti į jokius kompromisus sprendžiant su pagrindinėmis teisėmis...

(Pirmininkė pertraukia kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Adamos Adamou (GUE/NGL).(EL) Ponia Pirmininke, Jei Turkijai pavyks išpildyti visus Kopenhagos kriterijus ir įvykdyti įsipareigojimus, kurių ji prisiėmė pagal susivienijimo sutartį ir Ankaros sutarties papildomą protokolą, ji galės ir turės įstoti į ES.

Visiškai aišku, kad tikslas yra visateisė Turkijos narystė ir jokio tipo partnerystės negalima laikyti alternatyviu sprendimu. Turkijos narystė ES įpareigos šalį gerbti žmogaus teises ir jas taikyti visiems Turkijos piliečiams, įskaitant kurdus ir religinių mažumų atstovus.

Nepaisant to, kad šiuo metu vyksta teismo procesas dėl valdančiosios partijos, taip pat neatsižvelgiant į paviršinius baudžiamojo kodekso 301 straipsnio pakeitimus, mes manome, kad galima kalbėti apie šiokią tokią Turkijos pažangą. Tačiau norint, kad stojimo procesas būtų sklandus, valstybė, kaip ir anksčiau stojusios narės, turi įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ES kaip visumai.

Todėl Turkija turi gerbti savo pažadus, oro ir jūrų uostus atverti Kipro Respublikos lėktuvams ir laivams, taip pat panaikinti veto teisę dėl Kipro dalyvavimo tarptautinėse organizacijose.

Šiandien, kai jau galima konstatuoti pažangą, kurią garantuoja Kipro graikų ir turkų bendrijų susitarimas, kurį abiejų šalių lyderiai sudarė kovo 21 d., Turkija neturi sustoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Bastiaan Belder (IND/DEM).(NL) Turkijos Respublika pati iš avęs atima teisę tapti Europos Sąjungos nare. Negaliu daryti kitokios išvados, atsižvelgdamas į tai, kaip elgiamasi su nedidele krikščioniškąjį tikėjimą išpažįstančių asmenų grupe; ją sudaro gal 100000 žmonių, o tai yra viena šimtoji visos visuomenės dalis. Atsižvelgdami į Kopenhagos kriterijus, Komisija ir Parlamentas taip pat negali demonstruoti kitokio požiūrio.

Tiesioginis persekiojimas, kurį daugybę metų teko patirti Sirijos ortodoksui Tur Abdin ir kitiems pietrytinėje Turkijos dalyje gyvenantiems krikščionims, yra tiesioginis Turkijos valstybei mestas kaltinimas. Ar Europos Sąjungai gali priklausyti tokia valstybė, kurioje policija ir saugumo tarnybos reguliariai apklausia krikščionių pamaldas lankančius piliečius? Be to, apklausomi neapsiribojama; taikomi grasinimai, susiję su jų asmeniniu gyvenimu, užimtumu, o kai kuriais atvejais taikomi kankinimai. Turkijos situacija atima teisę iš jos pačios. Tačiau svarbu, kiek Europos Sąjunga bus sąžininga pati sau, svarstydama šį klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylwester Chruszcz (NI).(PL) Ponia Pirmininke, aš iš tiesų gerbiu turkų tautą ir labai gerai žinau, kokie artimi ir kaimyniški santykiai amžių amžiais buvo būdingi mano tėvynei Lenkijai ir Turkijai. Vis dėlto noriu pasakyti, kad Turkijos narystės Europos Sąjungoje idėja reikalauja atmesti supratingą požiūrį.

Nors daugybę amžių Turkijai priklausė dalis Europos teritorijos, kultūriniu požiūriu ji nėra europietiška valstybė. Mes turime stengtis kuo glaudžiau bendradarbiauti su Turkija, tačiau musulmoniškos valstybės įstojimo į Europos Sąjungą galimybę įvertinti sunku. Iš tiesų dabartinė Turkijos situacija rodo, kad Ankaros valdžios pareigūnai nėra itin suinteresuoti integracija į Europą.

Kalbėdamas apie Turkijos santykius su Europos Sąjunga noriu priminti ir jos santykius su Armėnija. Džiugu, kad Europos Parlamentas paskelbė rezoliuciją, kuria pašoma, kad Turkijos vyriausybė nutrauktų ekonominę blokadą Armėnijos atžvilgiu. Deja, dokumente nenurodomas nė vienas Armėnijos genocido faktas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacques Toubon (PPE-DE). - (FR) Ponia Pirmininke, mūsų kolegės Ria Oomen-Ruijten ataskaita yra išsami, sąžininga ir drąsi, pateikta Turkijai lemiamu laikotarpiu, todėl noriu pasveikinti pranešėją. Tačiau ataskaitos pobūdis yra kiek nerealistiškas. Parlamentas ir dauguma kitų institucijų bando nuduoti, kad mūsų nenuilstami pamokslai gali pakeisti Turkiją. Štai kokia yra dalyko esmė: mes norime pažaboti šios šalies, šios didelės tautos prieštaravimus, jos evoliuciją ir ateities perspektyvas.

Turkija yra tautinė valstybė – viena iš nedaugelio tokio tipo – be to, ji yra viena iš stipriausių ir labiausiai susivokusių. Jos vienybė yra tautinė vienybė ir tai akivaizdu, kai kalbama apie genocido pripažinimą Armėnijoje. Jos vedama politika pagrįsta viena religija, netgi kai sprendžiami pasaulietiniai klausimai, kurie sudaro konstitucijos pagrindą. Ji skelbia savo troškimą būti nepriklausoma, tuo tarpu kai mes norime, kad būtų taikomi integracijos, jėgų perskirstymo ir suvereniteto principai. Tai būtų ne kas kita kaip dviejų šalių susidūrimas kaktomis.

Nepuoselėkime iliuzijų, susilaikykime nuo bet kokių pastabų Turkijos adresu, nekurstykite jų tikėjimo, kad mes siekiame jų narystės net tuo atveju, jei nebus visiško atitikimo Kopenhagos kriterijams, arba dėl šių kriterijų ketiname atmesti jos kandidatūrą, nes esminis dalykas esame mes patys ir mūsų Europos projektas. Be to, turime apibrėžti ilgalaikio bendradarbiavimo struktūrą, kurioje taikomas visiems palankus požiūris, kad Turkija galėtų prisiimti regioninės jėgos vaidmenį, o ES toliau kurtų savo identitetą pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique De Keyser (PSE). - (FR) Ponia Pirmininke, man skirta viena minutė, todėl iš karto kalbėsiu iš esmės.

Kompromisą primenanti ponios Oomen-Ruijten pozicija, neleido pateikti informacijos apie daugybę užblokavimo atvejų. Tačiau vieną noriu paminėti – tai nesutarimas dėl 14 pataisos, susijusios su reprodukcine sveikata. Socialistų frakcija mano, kad ši pataisa nėra nesvarbi, vien tik moterų problema. Tai akivaizdus bažnyčios atkyrimas nuo valstybės ir sekuliarizmo simbolis.

Jei nenorime, kad sekuliarizmą Turkijoje ir toliau gintų armija ar teisinės priemonės, leiskime moterims tuo pasirūpinti. Jos gins jį savo kūnais. Valstybėje, kurioje vis dar praktikuojami garbingi žudymai, reikalavimas gerbti lytines moterų teises sukels plataus masto fundamentalistų išpuolius.

 
  
MPphoto
 
 

  István Szent-Iványi (ALDE). - (HU) Ponia Pirmininke, nesistenkime švelninti situacijos: Turkijos narystės klausimas pasiekė kritinį etapą. Jo sprendimą apsunkino tiek neaiški Turkijos vidaus politika, tiek Europos Sąjungos neapsisprendimas dėl Turkijos. Susiklosčius tokiai situacija svarbu pakartoti, kad stojimo procesas yra atviras procesas, tačiau bendras tikslas yra narystė ES. Mes įsipareigojome jo siekti, Turkija irgi įsipareigojo.

Vienas iš mūsų strateginių interesų yra siekti, kad Turkija ilgainiui taptų Europos politinės visumos dalimi. Asociacinė narystė per Viduržemio jūros sąjungą gali papildyti, bet neatstoti integracijos proceso. Turkija taip pat turi nemažai nuveikti siekdama įtvirtinti demokratines institucijas, sugriežtinti civilinę karinių pajėgų kontrolę, reformuoti teisinę sistemą ir diegti žmogaus bei mažumų teises. Visi esame atsakingi už šio proceso sėkmę, nes tai bus ne vien Turkijos, bet ir mūsų nesėkmė, jei derybos nepajudės iš vietos. Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Mogens Camre (UEN).(DA) Ponia Pirmininke, Turkija yra per didelė ir pernelyg skirtinga, kad taptų ES nare. Jei Turkija iš tikrųjų vadovautųsi žymiaisiais Kemal Atatürk žodžiais „yra tik viena civilizacija“, mes nebūtume susirinkę čia po metų ir neteigtume, kad Turkija valstybė, kuriai labiausiai nesiseka vykdyti ES reikalavimus, susijusius su europietiškomis vertybėmis, ir atsisakyti Otomanų imperijos vertybių. Akivaizdu, kad Turkija siekia išsekinti ES, nes vyksta derybos, bet nepaisoma pagrindinio mūsų reikalavimo pasikeisti. Jau 34 metus iš eilės Turkija užima daugiau nei trečdalį vienos ES valstybės narės teritorijos. Visas Kipras kenčia Turkijos okupaciją, o okupuotieji regionai kenčia daugiausiai. Akivaizdu, kad didžioji dauguma Europos piliečių nenori, kad Turkija taptų ES valstybe nare. Be to, panašu, kad nemažai Turkijos piliečių to taip pat nenori. Galbūt laikas baigti šį spektaklį. Turkija gali išplėsti prekybos sutarties sąlygas. Europoje neatsiras vietos, kurią Turkija tikisi užimti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioannis Kasoulides (PPE-DE). - Pone Pirmininke, sveikinu Ria Oomen-Ruijten, suformulavusią subalansuotą, sąžiningą, bet griežtą požiūrį į tokią kontraversišką problemą. Kariniai veiksmai dabar laikomi senamadiškomis priemonėmis – juos pakeitė teisminės valdžios vykdomas valstybės perversmas. Sunku patikėti, kad konstitucija ir įstatymai leidžia teisminei valdžiai nuversti vyriausybę, kuri demokratiniu keliu buvo išrinkta 47 % piliečių balsų, ir visa tai daroma dėl priežasties, kuri visiškai neatitinka ES, Europos Tarybos ir Venecijos Komisijos standartų.

ES principai yra nesuderinami su „situacijos klampinimu“ arba kariniais veiksmais, trukdančiais vyriausybei spręsti naujas problemas. Jos susijusios su Kipru. Nepamirštant derybų išvadų, būtina įrodyti, kad Ankara gali pademonstruoti politinę valią siekti susitarimo, pagrįsto pagrindiniais ES principais, būtina atšaukti politines pajėgas iš salos, panaikinti teisę vykdyti vienašalę karinę intervenciją. Galima paminėti ir 301 straipsnyje apibrėžtas žmogaus teises ir saviraiškos laisvę, ne musulmonišką religiją išpažįstančių mažumų ir ortodoksų ekumeninių patriarchų teises, taip pat Turkijos įsipareigojimus, susijusius su Ankaros protokolu, problemas, susijusias su nusikaltimais prieš moteris ir jų nutylėjimu, armenų genocido klausimą, Armėnijos blokadą ir t. t.

Tai iššūkiai, kuriuos Turkijai tenka prisiimti, norint įrodyti, kad ji yra tinkama kandidatė į narystę Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria-Eleni Koppa (PSE).(EL) Ponia Pirmininke, Turkijai parengta tinkama vieta Europos Sąjungoje ir mūsų tikslas yra visiškas jos įstojimas. Sąjunga turi paisyti savo įsipareigojimų. Turkija savo ruožtu turi siekti atitikti Kopenhagos kriterijų ir prisiimtų įsipareigojimų.

Tačiau pastaraisiais metais žmogaus teisių srityje nuveikta iš tiesų nedaug. Pagarsėjusio 301 straipsnio ir visų priemonių, kurios saviraiškos laisvę paverčia pajuokos objektu, panaikinimas turi likti galutiniu tikslu.

Be to, būtina nedelsiant atkreipti dėmesį į pietrytinėje Turkijos dalyje susiklosčiusią situaciją. Mes smerkiame žiaurumą ir tikime, kad tvirtą sprendimą reikia priimti taikiu keliu. Į jėgą negalima atsakyti jėga. Todėl aš manau, kad būtina išsamiai išanalizuoti klausimą, susijusį su JAV lėktuvais Turkijos teritorijoje – tai susiję su slaptu Gvantanamo įlankos įtariamųjų pagrobimu.

Turime siekti sukurti taikią, demokratišką ir stabilią visuomenę. Dėl šios priežasties mums itin didelį nerimą kelia neseni Turkijos įvykiai, kuriuos paskatino atgarsiai apie galimą Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) veiklos uždraudimą.

Baigdamas noriu pasveikinti pranešėją...

(Pirmininkė pertraukia kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Marios Matsakis (ALDE). - Ponia Pirmininke, visi žinome, kad pagrindinė kliūtis, trukdanti Turkijai diegti demokratinius principus, yra Turkijos armija, nes ši armija ne tik kontroliuoja milijonų kareivių ir jų išlaikytinių gyvenimus, bet taip pat valdo politines partijas ir procesus, policiją ir slaptąsias tarnybas, daugumą teisminės valdžios institucijų (įskaitant aukščiausiąjį ir konstitucinį teismus), be to, religinius, švietimo, socialinius ir ekonominius valstybės santykius.

Nuo 1920-ųjų generolo Atatürk revoliucijos Turkijoje tiesiogiai arba netiesiogiai buvo vykdoma karinė diktatūra. Neseniai tikimybė tapti ES nare tokiems drąsiems žmonėms, kaip AKP partijos lyderiai, pasiūlė galimybę kovoti su armijos viršenybe. Mes turime jausti pareigą padėti šiems žmonėms ne vien žodžiais, bet ir darbais. Daugiausia palaikymo armija gauna iš vakarų. Milijardai eurų, teikiami per tiesioginę paramą ir pelningus bendros apsaugos sumanymus, atkeliauja iš JAV, Britanijos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos. Šios ir kitos valstybės, įskaitant Rusiją ir Kiniją, turi sumažinti visą tokio tipo Turkijos armijai teikiamą ekonominę paramą, kol šalyje nebus įtvirtinta visiška demokratija.

 
  
MPphoto
 
 

  Mario Borghezio (UEN). (IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, Turkijos įstojimo į Europos Sąjungą idėjai pritariame vien vedami geopolitinių ir geoekonominių interesų, o ne mūsų valstybių piliečių interesų.

Ši ataskaita primena enciklopediją, kurioje išdėstytos visos priežastys, dėl kurių Europos Sąjungos nare negali tapti valstybė, kuri kiekvieną dieną tampa vis labiau islamiška, kurioje muftis viešai teikia, kad moterys, neslepiančios veido po čadra, yra šėtono garbintojos. Turkijos konstitucija yra puoselėjamų ir vykdomų taisyklių rinkinys, tačiau šios taisyklės prieštarauja žmogaus teisių principams, kuriuos mes gerbiame.

Deja, ataskaitoje nuslepiami kai kurie esminiai klausimai. Jie susiję su Kipru, Armėnijos genocidu ir kurdais. Be to, jei valstybė taptų Europos Sąjungos nare, islamiškos šalies taisyklės, griežtai draudžiančios vartoti alkoholį bus taikomos ir mūsų tautoms, įskaitant šlovinguosius keltus – airius ir bretonus – mus, besididžiuojančius ir besimėgaujančius savo vynu ir alumi.

 
  
MPphoto
 
 

  Francisco José Millán Mon (PPE-DE). - (ES) Ponia Pirmininke, ponios Oomen-Ruijten ataskaita, kurią šiandien ketiname priimti, yra rimta, subalansuota ataskaita ir daug dėmesio reikalaujantis dokumentas.

Joje kalbama apie tai, ko pavyko pasiekti, bet taip pat nurodoma, kokias reformas dar reikia įvykdyti.

Visi džiaugiamės, kad Turkijos valdžios pareigūnai 2008-uosius laiko reformų metais, nes žinome, kad derybos dėl narystės įpareigoja vykdyti reformas. Be to, patys pasikeitimai bus naudingi Turkijai.

Turkijos vyriausybės parlamentinė dauguma pasisako už tai, kad reformos negali būti atidėtos. Jei jos būtų įvykdytos, ES piliečiai turėtų suvokti, kad Turkija deda visas pastangas siekdama narystės ES, todėl stengiasi vadovautis ES vertybėmis ir gerbti žmogaus teises bei pagrindines laisves.

Todėl ataskaitoje akcentuojamas mūsų troškimas įsitikinti, kad jokie įvykiai negali sudrumsti demokratinio politinio Turkijos gyvenimo.

Ponios ir ponai, mes pritariame, kad reformas reikia vykdyti. Taip pat pritariame, kad būtina laikytis įsipareigojimų. Dar neįvykdyti tokie įsipareigojimai, kaip santykių su Kipru normalizavimas ir visiškas Ankaros sutarties papildomo protokolo pritaikymas.

Dar vienas ES požiūriu svarbus klausimas yra susijęs su imigracijos kontrole. Turime užkirsti kelią nelegaliai imigracijai, kai dažnai Turkija pasinaudojama kaip tranzito šalimi, taip pat turime kovoti su mafija, kuri naudojasi tuo kaip pelno šaltiniu.

Būtina kontroliuoti išorines sienas ir diegti mechanizmus, padedančius kovoti su nelegalia imigracija. Norint įgyvendinti šiuos tikslus būtina bendradarbiauti su Turkija, todėl liūdna, kad iki šiol nesudaryta jokia pakartotinio įleidimo sutartis.

Terorizmas, ponios ir ponai, taip pat yra reali Turkijos ir Europos Sąjungos grėsmė. Turime bendradarbiauti ir kartu efektyviau kovoti su šia nelaime.

Savo pasisakymą jau baigiu. Dar vienas svarbus klausimas susijęs su užsienio politika – šioje srityje ES ir Turkija turi dėti daugiau pastangų siekdamos apjungti savo politikas. Aš kalbu, pavyzdžiui, apie Viduržemio jūros regiono ir Centrinės Azijos valstybes.

Nemažai bendrų interesų yra susiję su energijos saugumu – tai vienas iš didžiausių mūsų laikų iššūkių.

Trumpai sakant, ponios ir ponai, Turkijai ir Europos Sąjungai reikia vienai kitos, todėl turime toliau dirbti to nepamiršdami.

 
  
MPphoto
 
 

  Béatrice Patrie (PSE). - (FR) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, mane labai džiugina ši subalansuota ataskaita, kurios teiginiai siunčia Turkijai pozityvų signalą. Socialistų frakcija užtikrina, kad Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpiu derybos dėl narystės bus tęsiamos geranoriškoje atmosferoje. Taip yra todėl, kad mes pritariame įstojimui, be to, norime būti tikri, kad nebus dangstomi įvykiai, susiję su mūsų bendromis demokratinėmis vertybėmis.

Negalima toleruoti, kad intelektualai, tokie kaip armėnų tautybės žurnalistas Hrant Dink, turi rizikuoti gyvybe, analizuodami tam tikrus Turkijos istorijos laikotarpius. Taip pat nepriimtina tai, kad oficialiai Armėnijos genocidas būtų laikomas didžiule tragedija, pamirštant žmonių kančias, tuo tarpu, kai deportuotų žmonių skaičius prilygsta gripu sergančiųjų skaičiui Didžiojoje Britanijoje.

Kaip ir filosofas Bernard-Henri Lévy aš manau, kad neigiant genocide faktą, tam tikra prasme irgi vykdomas genocidas. Taip pat skatinu Turkijos pareigūnus priimti teisingą požiūrį ir siekti reabilituoti visas tautines mažumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Gunnar Hökmark (PPE-DE). - Ponia Pirmininke, visų pirma noriu padėkoti poniai Oomen-Ruijten už šią ataskaitą. Joje nurodoma, kad yra nemažai sričių, kur Turkija jau laikoma Europos projekto dalimi, bet taip pat nurodoma, kad vyksta pažanga, imamasi veiksmų siekiant įgyvendinti Turkijos visuomenės reformas. Tuo pačiu metu ataskaitoje teigiama, kad tos reformos ir tie pokyčiai įgyvendinami per lėtai, kad reikia dar nemažai nuveikti.

Tačiau dar lieka pagrindinis klausimas. Ar Europos Sąjungai, t. y. Europai ir Europos vertybėms, būtų naudingiau, jei Turkija įvykdys visus reikalavimus ir įgyvendins visas ataskaitoje nurodytas reformas, ar mums būtų naudingiau, jei Turkija ateityje galėtų glaudžiau bendradarbiauti su kitomis pasaulio dalimis ir puoselėti kitokias vertybes? Manau, atsakymas į šį klausimą yra akivaizdus, todėl mes, žinoma, turime ir toliau reikalauti, kad Turkijoje būtų įvykdyti reikiami pakeitimai, susiję su saviraiškos laisve, 301 straipsnio reforma, religine laisve, lygiomis moterų ir vyrų teisėmis, kad šie pokyčiai būtų ne vien formalus įstatymų pakeitimas, bet ir realiai įgyvendinti sprendimai, be to, negalima pamiršti, kad būtina atsakyti į klausimą, susijusį su Kipru, ir išspręsti daugybę kitų problemų. Tačiau ko galima tikėtis, jei derybų dėl narystės metu pavyktų pasiekti šių rezultatų? Labai svarbu, kad Europos Sąjunga demonstruotų norą priimti Turkiją kaip valstybę narę, nes taip pavyktų sustiprinti europietiškas vertybes, Europą ir Europos Sąjungą, o tai, manau, yra būtinas ir akivaizdus šių debatų tikslas.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Howitt (PSE). - Ponia Pirmininke, pradėdamas noriu pasveikinti pranešėją už jos subalansuotą ir sąžiningą požiūrį, taip pat Komisarą ir pirmininkaujančiąją valstybė narę. Noriu atkreipti dėmesį į tris aspektus.

Savo draugams Turkijoje noriu pasakyti štai ką: 530 profesinių sąjungų atstovų sulaikymas 2008 m. gegužės 1 d. yra pagrindinės Tarptautinės darbo organizacijos teisės, susijusios su laisva asociacija ir Kopenhagos kriterijais, pažeidimas. Prašau ginti profesines sąjungas, užkirsti kelią tolesniems išpuoliams prieš Turkijos kelių transporto sąjungą „Tümtis“.

Turkijos narystės oponentams noriu pasakyti štai ką: nesinaudokite Konstituciniame Teisme svarstoma AK partijos byla siekdami savo politinių tikslų. Po pirmininko paskelbimo krizės buvo organizuoti rinkimai ir demokratija laimėjo. Šiandien tikiuosi, kad vienaip ar kitaip demokratija vėl laimės.

Ponams Claeys, Langen, Belder, Toubon ir kitiems, kurie kalbomis ir grasinimais, kurių šįryt teko išklausyti, kryptingai siekia pakenkti Turkijos visuomenės norui įstoti į ES, noriu pasakyti štai ką: Turkijos visuomenė turi suprasti, kad jūsų nuomonė nėra daugumo nuomonė, jūs nekalbate šio Parlamento vardu, be to, jums nepavyks pakenkti Turkijos perspektyvai tapti Europos Sąjungos nare.

 
  
MPphoto
 
 

  Elmar Brok (PPE-DE).(DE) Ponia Pirmininke, pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, šiandien Europos Sąjungai Turkija yra svarbesnė valstybė nei kada nors anksčiau. Todėl būtina remti Turkijoje vykdomą reformų procesą, nes mums svarbu, kad Turkijoje įsigalėtų demokratija, kad jos politika būtų pagrįsta teisinės valstybės principais.

Tačiau tam tikri aspektai mums kelia nuogąstavimų – jie nurodyti ponios Oomen-Ruijten ataskaitoje. Kyla klausimas, ar šiuo metu Turkija yra pajėgi vykdyti reformas. Jei kalbėsime apie baudžiamojo kodekso 301 straipsnį, susijusį su religijos laisve, pagrindiniais įstatymais, mažumų teisėmis ir panašiais klausimais, akivaizdu, kad Erdoğan vyriausybė stengiasi žengti pirmyn, bet jai niekada nepasisekė atlikti viską, kas būtina, nes visiškai akivaizdu, kad žvelgiant iš valstybės vidaus perspektyvos jau išnaudotos visos Turkijoje leistinos galimybės vykdyti reformas.

Kai imamasi veiksmų siekiant paprasčiausiai uždrausti valdančiąją partiją, o po dviejų savaičių ji, pakeitusi pavadinimą, vėl vykdo savo veiklą, tačiau joje nematyti kai kurių asmenų, kurie nebepageidaujami politikoje, vadinasi...

(Pirmininkė pertraukia kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Emilio Menéndez del Valle (PSE). - (ES) Ponia Pirmininke, prievartinio islamiško fundamentalizmo, nukreipto prieš vakarus, bet kenkiančio ir islamui, apraiškų vis daugėja Viduriniuose Rytuose ir Magribe.

Neprievartinio radikalaus islamo fundamentalizmo apraiškų taip pat daugėja kai kuriose šalyse. Tai rodo, kad Turkijai gali tekti pagrindinis vaidmuo, sprendžiant musulmoniško pasaulio santykius su Europos Sąjunga.

Jį atlikti ji gali kaip valstybė, kuri oficialiai laikoma pasaulietine, tačiau jos šaknys ir kultūra be jokios abejonės musulmoniški, o tai, žinoma, vertinga kuriant ES ir musulmoniškų valstybių santykius.

Todėl mano grupė pateikė dvi pataisas ir prašo, kad Turkija, kaip ir Ispanija, būtų pasveikinta kaip JTO Civilizacijų aljanso projekto rėmėja. To negalima pamiršti, nes vykdydama šį projektą, Turkija įrodo savo geranoriškumą kuriant santykius tarp Vakarų ir arabų bei islamiško pasaulio.

 
  
MPphoto
 
 

  Vural Öger (PSE).(DE) Ponia Pirmininke, ponia Oomen-Ruijten, noriu išreikšti jums pagarbą už parengtą ataskaitą. Ji yra subalansuota ir sąžininga, o tai yra principai, kuriais šiandien turime vadovautis.

Esame teisūs teigdami, kad Turkija turi dėti daugiau pastangų. Stabilios ir visavertės demokratijos įsigalėjimas Turkijoje nėra vien Turkijos tikslas – tai taip pat ir svarbus ES strateginis interesas.

Nerimą kelia būsimo Tarybos Pirmininke, pono Sarkozy, požiūris. Jo vedama politika Turkijos atžvilgiu nepalanki Turkijos narystei ES. Jis nuolat reikalauja, kad Turkija, kaip kandidatė į nares, būtų pašalinta iš ES dokumentų, be to, akcentuoja, kad Prancūzija pritars tik tiems skyriams, kuriuose nekalbama apie visišką pilnateisę narystę. Toks požiūris kelia pavojų ES patikimumui. Leiskite atkreipti dėmesį į vieną aspektą. Pacta sunt servanda! Vieningai sutarėme, kad reikia pradėti derybas dėl narystės, vadinasi, Prancūzija taip pat tam pritarė.

Todėl užuot siuntusi neigiamus signalus, ES turi konstruktyviai spręsti su Turkija susijusius klausimus. Šiuose Rūmuose daugelis iš mūsų nutarė, kad su Turkija...

(Pirmininkė pertraukia kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Evgeni Kirilov (PSE). - Ponia Pirmininke, ponia Oomen-Ruijten parengė iš tiesų subalansuotą ir objektyvią Turkijos pažangos ataskaitą, kurią verta pagirti. Kaimyninėse valstybėse narėse juntamas didelis nerimas, susijęs su aiškia Turkijos narystės ES perspektyva. Tai nėra atsitiktinumas, nes kaimyninės valstybės visada geriau žino, kokia yra reali situacija. Turkijai jau pavyko nemažai pasiekti vykdant reformas, kurios užtikrintų atitikimą Europos demokratijos standartams. Žinoma, dar daug reikia nuveikti, bet turime skatinti Turkiją žengti pirmyn; turime remti Turkijos europietiškas jėgas, tiek valdančiojoje partijoje tiek opozicijoje.

Reikia paminėti būsimą Konstitucinio Teismo sprendimą dėl AK partijos veiklos uždraudimo bylos. Žinoma, to negalima toleruoti. Manau, kad turime laikytis rimties, nes esu įsitikinęs, kad Turkijoje bus rasta pakankamai priežasčių, neleisiančių susidaryti krizinei situacijai.

Mes, kaimyninės valstybės, turime skatinti Turkiją ir dėti visas pastangas, kad būtų sustiprintas dvišalis ir trišalis bendradarbiavimas ir pereita į naujos kokybės kaimyninių santykių lygį. Kalbu apie tai, kad reikia išspręsti visus likusius dvišalius klausimus, pavyzdžiui...

(Pirmininkė pertraukia kalbėtoją.)

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). (DE) Ponia Pirmininke, ponia Oomen-Ruijten pristatė solidžią ir objektyvią ataskaitą. Ji nurodė tam tikrą pažangą ir atkreipė dėmesį į daugybę klausimų ir neišspręstų problemų. Pagrindinis klausimas, apie kurį tebuvo užsiminta štai koks: ar įvykdžiusi reformas Turkija gali tikėtis, kad jai bus suteikta teisė tapti valstybe nare? Dabartiniai ES įstatymai siūlo politinę alternatyvą – tiek Europos Sąjungai, tiek Turkijai – derybų proceso pabaigoje. Todėl Austrijoje ir kitose šalyse yra prašoma vesti atviras derybas. Įstojimas yra viena iš galimybių, tačiau jis nėra iš anksto garantuotas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pierre Pribetich (PSE). - (FR) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, kadangi Turkija yra Europos istorijos dalis, be to, Turkija yra Europos kultūros komponentas, taip pat todėl, kad Turkija siūlo nemažų ekonominių ir demografinių galimybių, ją galima laikyti įstoti galinčia valstybe, tačiau būtina pasiekti dar daugiau. Būtina efektyviau diegti demokratinius principus, rodyti daugiau pagarbos pasaulietiškumui ir žmogaus teisėms.

Europos Sąjunga sukurta vadovaujantis tokiomis vertybėmis ir principais, kurių negalime išsižadėti diplomatiškai šį tą nutylėdami stojimo procedūros metu. Turkija turi pripažinti Armėnijos genocidą; tai turi būti istorinis ir simbolinis veiksmas, kuris įrodytų valstybės politinę brandą. Parlamentas šio pripažinimo laukė nuo 1987 m. birželio mėn. Tad ar praėjus dvidešimt vieneriems metams turime vėl apie tai kalbėti? Jei Parlamentas to imsis, tai reikš žingsnį atgal. Ponios ir ponai, raginu jus balsuoti už 23 pataisą dėl pareigūnų...

(Pirmininkė pertraukia kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). (PL) Turkų mentalitetas nedaug pasikeitė nuo Kemal Atatürk laikų. Jų religinės tradicijos nurodo jiems specifinį kelia, kuris skiriasi nuo mūsų – europietiškojo. Geografinė kaimynystė nereiškia kultūrinio artimumo. Be to, nerašytos socialinio elgesio normos nenurodo, kad Turkijos piliečiai norėtų įgyti europietišką identitetą.

Todėl kyla klausimas, ar Turkija nori keistis ir priimti mūsų socialinį ir politinį modelį, nes panašu, kad 301 straipsnyje nurodoma, jog yra atvirkščiai. Ar galime sau leisti pamokslauti turkams ir nurodyti, ką jie turi daryti? Siūlydama savo pataisas Europos Parlamento socialistų frakcija siekia rasti ideologiškai pagrįstą sprendimą, kaip padėti Turkijos piliečiams, o pastarieji yra patenkinti dabartine situacija. Nedaug nuveikta vykdant reformas ir didžiausias vaidmuo vis dar tenka armijai. Nejaugi tautos gerovės ketiname siekti jėga, keičiant jos tapatybė, tradicijas ir kultūrą? Bet kokiu atveju – ar tai apskritai galima pakeisti?

Ponia Pirmininke, Taryba nutarė geranoriškai derėtis dėl to, kad Turkija galėtų tapti tiltu, jungiančiu Europą ir islamą. Dabar ji jau abejoja, ar toks sprendimas buvo teisingas. Visa, kas mums liko, yra geranoriškas požiūris.

 
  
MPphoto
 
 

  Joel Hasse Ferreira (PSE). (PT) Ponia Pirmininke, apskritai mane džiugina ponios Oomen-Ruijten ataskaita ir aš jai pritariu – ypač dėl nuogąstavimų, susijusių su AK partijos bylos nagrinėjimu. Be to, dabar turime puikią galimybė išspręsti Kipro klausimą.

Ataskaitoje nurodoma, kaip svarbu, kad Turkijos vyriausybė vykdytų reformas, kad demokratinėje ir pasaulietinėje Turkijoje būtų gerbiamas pliuralizmas ir nuomonių įvairovė, kad visi piliečiai turėtų galimybę plėtoti savo kultūrinį identitetą demokratinėje Turkijos valstybėje.

Akivaizdu, kad nemažai reikia nuveikti ir kitose srityse, pavyzdžiui, ginant profesinių sąjungų teises, taip pat būtina pažangiau žvelgti į lyčių lygybės klausimą. Tačiau ataskaitoje pripažįstama, kad modernizuojant Turkijos visuomenę atlikta iš tiesų nemažai.

Ponia Pirmininke, Turkijos pažanga siekiant visiškos integracijos turi tęstis, turi būti griežtai vykdomos sąlygos, dėl kurių susitarta Europos Taryboje ir kurias patvirtino šis Parlamentas. Ne daugiau ir ne mažiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Panayiotis Demetriou (PPE-DE). (EL) Ponia Pirmininke, visi žinome, kad šiandieninė atmosfera Kipre yra pasikeitusi. Tie graikai, tiek Turkijos kipriečiai nori, kad būtų rastas Kipro problemos sprendimas, ir siekia, kad būtų atsižvelgta į šalies interesus. Šioje srityje Turkijos veiksmai, žinoma, nėra palankūs, nes Turkijos pajėgos yra okupavusios dalį Kipro. Turkija kontroliuoja politinę situaciją, bet atėjo laikas suvokti, kad reikia atsisakyti tokios politikos. Turkija turi būti suinteresuota išspręsti Kipro problemą. Tačiau svarbiausia, kad būtinybę išspręsti Kipro klausimą suprastų armija, kuri suvaidino neigiamą vaidmenį visame procese.

Pats metas baigti Turkijos okupaciją ir kišimosi politiką, kad graikai ir Turkijos kipriečiai galėtų gyventi santarvėje ES. To galima pasiekti ir aš tikiu, kad mes galime gyventi taikiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Atsižvelgdamas į laiko stygių ir triukšmą salėje pasistengsiu kalbėti trumpai.

Ką tik pasibaigę debatai ir, savaime suprantama, ponios Oomen-Ruijten parengta ataskaita, patvirtina, kad ir Taryba žino, kad kiekvienas reformų procesas yra sudėtingas uždavinys. Tą galima pasakyti ir apie Turkiją.

Vykdydama šį procesą valstybė susidūrė su didelėmis dilemomis dėl tokių vertybių, kaip pasaulietiškumas, demokratija ir žmogaus teisės.

Tai akivaizdžiai įrodo ne kartą minėti teisminiai procesai, kurie nurodyti ataskaitoje ir kuriuos Taryba taip pat yra svarsčiusi. Kalbu, pavyzdžiui, apie veiksmus nukreiptus prieš politines partijas, apie debatus dėl to, ar moterys turi dėvėti skareles, apie diskusijas moterų klausimu apskritai, apie ginčus dėl religinių laisvių, taip pat dėl saviraiškos laisvės.

Noriu akcentuoti štai ką: srityse, kuriose Turkija ėmėsi veiksmų, pažanga akivaizdi, tačiau jos nepakanka. Pažangą galima konstatuoti tokiose srityse, kaip baudžiamųjų įstatymų sistema, pagrindiniai įstatymai, moterų statusas (tereikia pažvelgti, kiek moterų dirba Parlamente), tačiau akivaizdu, kad visose šiose srityse reikia siekti dar daugiau.

Kalbėdamas apie Kiprą taip pat noriu akcentuoti, kad Taryba tikisi iš Turkijos visų pirma dviejų dalykų. Visų pirma konstruktyvaus vaidmens JTO remiamose derybose. Antra, protokolo, kuris buvo pridėtas prie Ankaros sutarties, vykdymo. Tai yra pagrindiniai uždaviniai, tačiau jie nėra vieninteliai.

Imantis visų veiksmų, žinoma, svarbu, kad Turkija turėtų tikslą. Šis tikslas yra nurodytas, dėl jo buvo vieningai sutarta, kai Europos Sąjunga suteikė Turkijai kandidatės į nares statusą, ir su šia sąlyga buvo vedamos derybos dėl narystės.

Slovėnija, kaip pirmininkaujančioji valstybė narė, derybas dėl Turkijos narystės laikė pagrindiniu savo tikslu, todėl tikimės, kad šio tikslo pavyks pasiekti, kad artimiausioje ateityje galėtume tartis dėl papildomų derybų skyrių.

Žinoma, nėra aišku, ar pavyks pasiekti galutinio tikslo; tai lems derybų dėl narystės eiga: bus atsižvelgiama į reformų vykdymo sėkmę, be to, tai priklauso ir nuo mūsų, valstybių narių, bei kandidatuojančių valstybių.

 
  
MPphoto
 
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Ponia Pirmininke, noriu padėkoti pranešėjai ir nariams už labai rimtą ir atsakingą diskusiją, vykstančią lemiamu ES ir Turkijos santykiams metu. Aš atkreipiau dėmesį į jūsų teiginius, kurie taip pat atsispindi rezoliucijos projekte ir kompromisinėse pataisose.

Noriu atkreipti dėmesį į tris teiginius. Visų pirma į tai, kad būtina iš naujo vykdyti reformas, siekiant įtvirtinti pagrindines Turkijos piliečių teises, kad Turkijai būtų paprasčiau vadovautis ES Kopenhagos kriterijais.

Antrasis teiginys nurodo, kad piliečių teisės turi būti gerbiamos kasdieniame visuomenės gyvenime. Man taip pat nesvetimas jūsų nerimas dėl 32 pataisos, susijusios su įvykiais, kai policija panaudojo jėgą susidorodama su demonstrantais šių metų gegužės 1 d. Stambule. Būtina dar kartą patvirtinti, kad teisė kurti susivienijimus ir sklandus profesinių sąjungų darbas yra pagrindinės teisės, nurodytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.

Trečias, paskutinis, teiginys, kurį noriu paminėti, susijęs su nerimu, kurį Europos Parlamentui kelia bylos išsprendimas. Politinės partijos veiklos nutraukimas nėra ir negali būti laikomas įprastu reiškiniu. Demokratinėje Europoje to negalima pateisinti.

Todėl reikia pripažinti, kad šiais metais Turkijos laukia nemažai darbų, siekiant glaudžių santykių su ES. Efektyviausias būdas užtikrinti Turkijos įstojimo į ES sėkmę yra garantuoti, kad reformos bus toliau vykdomos, kad Turkijoje bus pradėtas tikras politinis dialogas ir kad bus rodoma pagarba demokratijos ir pasaulietiniams principams.

 
  
MPphoto
 
 

  Ria Oomen-Ruijten, pranešėja. − (NL) Noriu padėkoti savo kolegomis, su kuriais taip puikiai bendradarbiavome. Kaip jau minėjau, tik visi drauge galime aiškiai pasakyti, kad Turkijoje būtina įvykdyti reformas. Jei didžioji dauguma balsuotų už ataskaitą, tai būtų galima laikyti pozityviu ženklu. Taip prisidėtume prie Turkijoje vykdomų reformų ir užtikrintume, kad konkrečios laisvės yra garantuotos, o teisinė valstybė sukurta. Tai yra būtini šiuolaikiškos visuomenės, kurioje moterys ir vyrai jaučiasi laimingi, bruožai.

Dar karta noriu paskatinti savo kolegas narius vengti bet kokių politinių žaidimų, kai bus balsuojama dėl pataisų, ir užtikrinti, kad pavyks surinkti balsų daugumą, kai bus sprendžiama, ar ši Turkijos ataskaita gali būti priimta plenarinėje sesijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. - Debatai baigti.

Balsavimas vyks šiandien.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE) , raštu. – Kaip didžiausia perspektyvas dėl narystės puoselėjanti valstybė, Turkija yra ir liks strategiškai svarbi Europos partnerė ir jos sąjungininkė. Visi esame suinteresuoti, kad būtų kuriami patikimi santykiai, pagrįsti vertybėmis ir abipuse pagarba. ES turi paremti demokratijos keliu išrinktą vyriausybė, todėl būtina pasmerkti bandymus sutrukdyti jos veiklai.

Tačiau tapti ES nare gali tikėtis tik tokia kandidatuojanti valstybė, kuri siekia patikimų santykių su visomis ES valstybėmis narėmis. Nepaisant to, kad dabartinė situacija byloja apie tam tikrą konsolidaciją, vis dėlto noriu pareikalauti, kad Turkija atsižvelgtų į pagrindinė narystės kriterijų – pripažintų Kipro Respubliką ir išvestų iš jos Turkijos armijos pajėgas.

Visiškas atitikimas Kopenhagos kriterijams vis dar yra pagrindinė stojimo į ES sąlyga. Turkijos administracinei valdžiai pavyko nemažai nuveikti šioje srityje. 2007 m. demokratija sustiprėjo. Vis dėlto tikimasi politinės iniciatyvos sprendžiant vilkinamą kurdų klausimą, įskaitant realias galimybes mokytis kurdų kalbos ir ja kalbėti. Taip pat tikimės, kad bus imtasi įtikinamų veiksmų, siekiant sustabdyti religija pagrįstą žiaurumą, nukreiptą prieš krikščioniškąsias mažumas, ir kuriant lygias galimybes visoms religinėms bendruomenėms netrukdomoms statyti savo maldos namus.

 
  
MPphoto
 
 

  Lasse Lehtinen (PSE) , raštu. – (FI) Ponia Pirmininke, noriu padėkoti pranešėjai už subalansuotą ataskaitą. Mano nuomone ji yra sąžiningas ir kritinis, tačiau tuo pačiu metu pozityvus ir optimizmo teikiantis, signalas Turkijai. Joje pritariama reformoms, kurias pavyko įvykdyti Turkijos pažangiosioms ir nuosaikiosioms jėgoms, nes aiškiai nurodoma, kokiose visuomenės srityse galima konstatuoti pažangą. Tuo pačiu metu ataskaitoje išreiškiamas nerimas dėl situacijos, susijusios su žodžio laisve, lyčių lygybe, kurdais ir kitomis mažumomis, taip pat pareigūnų jėgos panaudojimu. Negalime pamiršti, kad šiuo metu vykdomos derybos dėl narystės, pagrįstos Kopenhagos kriterijais.

Jei valstybė atitinka šiuos kriterijus ir vykdo europietiškos teisinės valstybės principus, nėra jokių priežasčių neleisti tapti nare. Turkija, kuriai galbūt pavyks įstoti į ES po dešimties ar po dvidešimties metų, bus ne tokia Turkija, kokią matome šiandien. Jei iš tikrųjų norime, kad Turkija būtų demokratiška ir stabili valstybė, turime bent jau neužtrenkti durų siekiant narystės. Nepasiduokime populizmui ir ksenofobijai. Europietiška Turkija nėra vien ES ir Turkijos interesas – tai viso pasaulio siekis. Turkijai reikia suteikti galimybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Csaba Sógor (PPE-DE) , raštu. – (HU) Diskutuojame dėl Turkijos narystės, kitaip tariant svarstome, ar ši valstybė su savo azijietiškais įstatymais gali tapti europietiška. Armėnijos genocido pripažinimas, teisių kurdų mažumoms garantavimas, lygių galimybių suteikimas moterims – tai tik keletas iš daugybės pagrindinių problemų. Kalbame apie Europos Sąjungos lūkesčius ir standartus, tačiau šiuo metu vis dar neišspręstos su demokratija ir žmogaus bei mažumų teisėmis susijusios problemos pačioje ES.

Kaip tik dabar Rumunijoje ruošiamasi vietos valdžios rinkimams. Pastarosiomis dienomis vėl atsigręžta į Timisoarą: balsų dauguma Timiş apygardos rinkimų komitetas patvirtino skundą, kurį pateikė asmuo, reikalaudamas pašalinti kai kuriuos UDMR (Demokratinės Rumunijos vengrų sąjungos) plakatus.

Vieninteliai UDMR narį ginantys balsai rinkimų komitete buvo demokratinės liberalų partijos (PDL) ir dviejų moterų teisėjų balsai. Mažumoms ir vengrams priešiškas kai kurių politinių partijų narių pademonstruotas požiūris negali būti toleruojamas ir nėra priimtinas. Ko galime tikėtis iš Turkijos, jei vis dar susiduriame su tokio pobūdžio problemomis ES? Prieš Romą nukreiptas požiūris Romoje, kolektyvinė kaltė Slovakijoje, prieš vengrus nukreiptas požiūris Timisoaroje...

 
  
MPphoto
 
 

  Feleknas Uca (GUE/NGL) , raštu. – (DE) Labai gaila, tačiau nuo šių metų pradžius mes nuolatos turime išklausyti nerimą keliančių pranešimų apie Turkijos karinių pajėgų įsiveržimą į kitų valstybių teritoriją, apie mirtis ir sužeidimus, kurių nepavyko išvengti pietryčių regiono kovose ir prie Turkijos sienos su šiaurine Irako dalimi, taip pat apie nepateisinamus ir brutalius saugumo pajėgų išpuolius, ypač nukreiptus prieš vaikus ir moteris, šių metų kurdų festivalyje Nevroze.

Narės iš Olandijos, ponios Oomen-Ruijten, ataskaitoje nurodomi kai kurie svarbūs aspektai, tačiau tokį atsaką reikia laikyti nedrąsia reakciją į Turkijos politinės situacijos rimtumą. Stengiamasi neįžeisti valstybės politinių vadovų, todėl vengiama ryžtingai ir aiškiai pareikalauti, kad būtų vykdomi kertiniai Turkijoje būtinų reformų elementai. Mano nuomone galima aiškiai apibrėžti šiuos kertinius elementus:

1. Civilinės priemonės, siekiant apriboti ir kontroliuoti karinių pajėgų įtaką Turkijoje;

2. Atsisakymas minties, kad kurdų klausimą galima išspręsti pasitelkus karines pajėgas ir nedviprasmiškas pasiryžimas rasti politinį susitaikymo sprendimą;

3. Besąlygiškas baudžiamojo kodekso 301 straipsnio, taip pat visų kitų straipsnių, kuriais ribojama minties ir nuomonės laisvė, panaikinimas;

4. Aiški politinė deklaracija dėl visiškos moterų emancipacijos.

Šiais klausimais ataskaitoje reikėjo pasisakyti ne taip dviprasmiškai ir kur kas ryžtingiau.

 
  
  

PIRMININKAUJANTYSIS: PONAS PÖTTERING
Pirmininkas

 
Teisinė informacija - Privatumo politika