Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. gegužės 21 d. - Strasbūras

7. Paaiškinimai dėl balsavimo

Sakytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

− 2009 m. papildomų sesijų kalendorius

  Toomas Savi (ALDE). – Pone Pirmininke, noriu išsakyti trumpą pastabą dėl kitų metų Parlamento kalendoriaus. Nors parlamentiniai rinkimai numatyti nuo birželio 4 d. iki birželio 7 d. ir mano kadencijos laikotarpis bus viena savaite trumpesnis negu penkeri metai, aš džiaugiuosi, kad rinkimai vyks ne nuo birželio 11 d. iki birželio 14 d. Estijoje rinkimai tradiciškai organizuojami sekmadieniais, bet jeigu rinkimai į Europos Parlamentą vyktų birželio 14 d. – nacionalinę gedulo dieną, skirtą paminėti 1941 metų sovietų valdžios vykdytus masinius trėmimus – vėliavos visoje Estijoje būtų pakeltos iki pusės stiebo. Tai nebūtų labai tinkama diena rengti rinkimus į Europos Parlamentą.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, tai buvo paskutinis balsavimas dėl kalendoriaus šios kadencijos metu ir mes išvengėme penkių bandymų nelogiškomis pataisomis pakeisti Strasbūrą kaip vienintelę Parlamento būstinę.

Tačiau norėčiau pasakyti, kad mums reikia išsamių reformų, nes tai susiję su pinigais ir anglies dvideginio išskyrimu. Manau, kad jeigu mes visą dėmesį sutelktume į 12 plenarinių sesijų savaičių per metus ir visiškai panaudotume visas penkias dienas per šias savaites, mes galėtume atsisakyti brangių ir bereikalingų Briuselyje organizuojamų trumpųjų plenarinių sesijų ir pakeisti jas rinkimų savaitėmis. Taip mes geriau bendrautume su piliečiais ir turėtume daugiau laiko tikram darbui. Be to, taip būtų daug pigiau, mes sumažintume anglies dvideginio išskyrimą, o visa tai būtų įgyvendinta mūsų pačių sprendimu ir nekeičiant Sutarčių. Jeigu nebūtų Sutarčių pataisos, mes turėtume kuo efektyviau panaudoti esamas Sutartis. Todėl manau, kad turėtume laikytis mano pasiūlyto požiūrio.

− Pranešimas: Dimitrios Papadimoulis (A6-0102/2008)

  Fiona Hall (ALDE). – Pone Pirmininke, kai šis reglamentas buvo pateiktas Parlamentui pirmojo svarstymo metu, aš prieštaravau bandymams leisti saugoti gyvsidabrį ne tik druskų kasyklose, bet ir požeminėse saugyklose, skirtose atliekų saugojimui. Buvo visiškai aišku, kad į išplėstą pasiūlymą buvo įtrauktos anhidrito kasyklos, o tai kėlė didelį susirūpinimą Billingham miesto, priklausančio mano rinkimų apygardai, gyventojams, kurie priešinasi planui naudoti buvusias, po jų namais esančias, anhidrito kasyklas atliekų saugojimui. Deja, antrojo svarstymo metu balsavimui pateiktame tekste vėl minima galimybė saugoti gyvsidabrį ne tik druskos kasyklose, ypač požeminėse kietosios uolienos patalpose. Billingham anhidrito kasyklos gali atitikti šį naująjį leidžiamų saugyklų apibrėžimą, todėl manau, kad yra būtina susilaikyti balsuojant dėl kompromisinio paketo, nes antruoju svarstymu galutinis balsavimas nevykdomas. Tačiau noriu pasakyti, kad aš visiškai sutinku su draudimu eksportuoti gyvsidabrį iš Europos.

  Alojz Peterle (PPE-DE). – Labai džiaugiuosi šiuo pranešimu, nes jame yra visi elementai, kurių reikia norint greitai priimti rezoliuciją. Džiaugiuosi, kad Parlamentas, Komisija ir Taryba sugebėjo pasiekti kompromisą, todėl buvo įmanoma greitai priimti sprendimą. Kitu atveju sprendimas galėjo būti atidėtas ilgam laikui.

Ačiū.

− Pranešimas: Hartmut Nassauer (A6-0154/2008)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Šiandien nebegalime rimtų nusikaltimų aplinkai ir nusikaltimų, susijusių su visuomenės sveikatos apsauga priskirti paprastiems nusižengimams kaip tai iki šiol buvo daroma tam tikrose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje ar Kipre. Todėl aš palaikau direktyvą, kuri įpareigoja visas šalis per du metus į savo įstatymus įtraukti atitinkamas baudžiamąsias sankcijas, nors tam prieštarauja euroskeptikai. Kita vertus, Čekijos Respublika, kaip ir daugelis kitų šalių, turės numatyti juridinių asmenų atsakomybę pagal baudžiamuosius įstatymus, kas posovietinėms šalims yra visiškai nežinoma istorinė koncepcija. Mes turėsime nuspręsti, ar pasirinkti Vokietijos modelį, pagal kurį juridinių asmenų įstatymų pažeidimą nusprendžia administracinės institucijos, ar pasirinkti teismo institucijų modelį, kuris veikia Prancūzijoje, Britanijoje, o dabar ir Slovėnijoje. Mes dar turėsime nuspręsti, ar atsakingas bus visas asmuo, ar tik vadovybė. Bijau, kad dviejų metų įgyvendinti šiai sistemai mums neužteks.

  Roger Helmer (NI). – Pone Pirmininke, aš balsavau prieš šią priemonę. Panašu, kad gandai dėl klimato ir aplinkos sparčiai įgauna religijos pobūdį. Jie pagrįsti tikėjimu, o ne faktais. O galimybė kompensuoti anglies dvideginio išskyrimą buvo teisingai palyginta su viduramžių popiežiaus indulgencijų pirkimu. O dabar ponas Nassauer siūlo šventvagišką įstatymą.

Turiu didelių abejonių dėl nusikaltimų aplinkai priskyrimo baudžiamajai, o ne civilinei teisei. Tačiau didžiausia problema yra Europos įstatymų išplėtimas. Žmonės, kuriems aš atstovauju pageidauja prekybos, nori bendradarbiauti Europoje, bet jie nepageidauja politinės sąjungos ir nenori Europos teisinės sistemos. Mes nebeturėtume imtis jokių veiksmų kurdami šioje srityje Europos atsakomybes ir Europos kompetencijas.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Pone Pirmininke, nors šiame pranešime neminimos konkrečios sankcijos, bet jame nurodomi veiksmai, kurie turėtų būti laikomi baudžiamąja veikla valstybėse narėse. Apsvarstykime tokį scenarijų, kai kas nors mano rinkiminėje apygardoje – Londone, didžiausiame pasaulio mieste, nuostabiausios pasaulio valstybės sostinėje – įvykdo veiksmą, kuris nėra laikomas nusikalstamu veiksmu pagal Anglijos įstatymus (įstatymus, kurie kilo iš bendrosios teisės tradicijų ir praktikos), bet kuris pagal Europos Sąjungos įstatymus priskiriamas nusikalstamai veiklai, o mes nusprendėme taikyti mano rinkėjams „iš viršaus“ nurodytus ES įstatymus.

Kur tai nuves? Kaip reaguos mano rinkėjai? Galiu jums pasakyti, kaip jie reaguos. Jie sakus, kas tai per nesąmonė? Kodėl tai, kas nėra nusikalstama veikla pagal anglišką teisę turi būti pripažįstama nusikalstama veikla pagal Europietišką teisę? Laikas išstoti iš Europos Sąjungos! Todėl turime būti atsargūs, kad Jungtinė Karalystė neišstotų iš Europos Sąjungos.

  Giuseppe Gargani (PPE-DE). – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, paprašiau Pirmininko žodžio atsižvelgdamas į pono Nassauer pranešimo dėl Europos Parlamento direktyvos pasiūlymo taikyti baudžiamąją teisę aplinkosaugos srityje, patvirtinimą.

Norėjau pasveikinti pranešėją, nes šis pranešimas yra labai svarbus. Komiteto nariai ilgai diskutavo ir priėmėme labai protingą ir kokybišką kompromisą įsitraukus į diskusijas Monica Frassoni. Manau, kad reikia pabrėžti šią komiteto darbo sritį ir pasveikinti pranešėją, poną Nassauer.

  Bogusław Sonik (PPE-DE). – (PL) Noriu pasakyti, kad aš balsavau už pono Nassauer pranešimą. Nors visos valstybės narės patvirtino tas pačias teisės normos, į jas atsižvelgiama labai skirtingai. Tai skatina nepageidaujamą elgesį, kai neatsakingi verslo atstovai perkelia savo ekonominę veiklą į šalis, kuriuose galioja ne tokie griežti įstatymai už aplinkos nusikaltimus. Tai ypač susiję su naujosiomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Būtina pabrėžti, kad nusikaltėlių organizacijų įvykdomi nusikaltimai tampa vis didesni bei svarbesni, o nusikaltimai aplinkai vis dažniau vykdomi už valstybės sienų.

Sutinku su pranešėjo pozicija, kad direktyvos pasiūlyme apibrėžtas teisinis pagrindas yra svarbus indėlis į efektyvią aplinkos apsaugą ir gali garantuoti vieningą bei atsakingą aplinkos apsaugos įstatymų taikymą visoje Bendrijoje. Tinkamai apmokyti pareigūnai yra būtina efektyvaus įstatymų taikymo ir nusikaltimų aplinkai mažinimo sąlyga. Manau, kad pasiūlymas nustatyti valstybių narių įsipareigojimus yra labai reikšmingas.

Norėčiau pasakyti kelis komentarus nariui iš Jungtinės Karalystės, kuris, mano nuomone, neteisingai suprato esmę. Mes nekuriame naujų Bendrijos teisės aktų, skirtų taikyti sankcijas. Jau žinome, kad tai neįmanoma. Vietoje to mes reikalaujame, kad kiekviena valstybė narė taikytų reikiamus teisės aktus pagal savo teisės sistemą ir užtikrintų, kad už tokius pačius nusikaltimus visoje Europoje būtų taikomos vienodos bausmės.

− Pranešimas: Fiona Hall (A6-0077/2008)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Šiandien, gegužės 21 dieną, į euroskeptikų karstą įkalta dar viena vinis, nes kartu su Taryba mes balsavome dėl bendrojo sprendimo, kuris padės iš dalies perduoti 27 valstybių narių telekomunikacijų valdymo teises Europos Sąjungai. Tai įrodo Europos Sąjungos svarbą. Jei valstybės narės negali sėkmingai pačios spręsti tam tikrų klausimų, jos gali patikėti tuos klausimus Europos Sąjungai, kuri juos išspręs visų Europos piliečių labui. Šiandien šis klausimas susijęs su teisinių kliūčių pašalinimu tolesnei judriojo palydovinio ryšio paslaugų plėtrai atsižvelgiant į pusės milijardo piliečių informavimą apie nepaprastuosius įvykius, gyvybių gelbėjimą ir nuosavybę. Laivuose ir lėktuvuose jau naudojama tokia sistema, kuri, šiuolaikinių technologijų dėka, galėtų geriau atlikti dvipusio duomenų perdavimo funkcijas, efektyviau transliuoti televizijos programas ir teikti prieigą prie plačiajuosčio interneto. Tačiau šis sprendimas neturėtų tapti standartiniu telekomunikacijų srityje. Išimtines kitų paslaugų teises ir toliau nustato nacionaliniai įstatymai. Tikiuosi, kad į euroskepticizmą linkusiose šalyse, pavyzdžiui, Čekijos Respublikoje ir Didžiojoje Britanijoje, žiniasklaida atkreips pakankamą dėmesį į šį klausimą, kurio sprendimas būtų puiki žinia piliečiams.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Pone Pirmininke, džiaugiuosi galėdamas paremti šį pranešimą, nes manau, kad jis yra ne prievartos, o bendradarbiavimo pavyzdys. Tiesą sakant prieš tapdamas Parlamento nariu aš dirbau šioje srityje. Patarinėjau bendrovėms, teikiančioms judriojo palydovinio ryšio paslaugas.

Viena iš problemų, su kuria tekdavo susidurti bendrovėms buvo faktas, kad jos neteisingai suprasdavo rinką. Maždaug penki operatoriai pradėjo teikti pasaulinio palydovinio ryšio paslaugas dešimtojo dešimtmečio pabaigoje. Nepaisant geriausių apskaičiavimų, bendrovės visiškai nesuprato rinkos, nes manė, kad rinka buvo tarptautinis verslo keliautojas, tačiau technologijas šioje rinkoje išstūmė mobiliojo ryšio technologijų plėtra.

Džiaugiuosi, kad mes dar kartą suteikiame galimybę šioms bendrovėms kurti pasaulinio judriojo palydovinio ryšio paslaugų rinką, kuri, mano nuomone, teiks didelę naudą, ypač besivystančių šalių gyventojams, kurių nepasiekia sausumos tinklai. Todėl ar džiaugiuosi dėl šio pranešimo ir balsavau už jį.

− Pranešimas: Karl-Heinz Florenz (A6-0136/2008)

  Miroslav Ouzký (PPE-DE). – (CS) Norėčiau paaiškinti savo balsavimo dėl pono Karl-Heinz Florenz pranešimo priežastis. Galutinio balsavimo metu kaip Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkas aš balsavau prieš pranešimą, tokios balsavimo priežastis buvo ne šio klausimo rimtumo supratimo trūkumas ar noras paneigti ar diskutuoti pranešėjo darbą. Aš nesutinku su keliomis formuluotėmis ir frazėmis, kurios mano nuomone yra ne tik nekorektiškos, bet, tam tikrais atvejais, klaidingos. Be to, manau, kad pasiūlymų teikimo biuro sprendimas dėl pasiūlymo nepriimtinumo nepateikiant jokių konkrečių priežasčių yra nepateisinamas, įžeidžiantis ir klaidingas. Dėkoju už supratingumą.

  Jan Březina (PPE-DE). – (CS) Aš irgi balsavau prieš savo kolegos pono Florenz pranešimą. Visa informacija, kuri yra priskiriama moksliniams faktams turi apimti tiek pritariančių tokiai nuomonei mokslininkų paaiškinimus, tiek nepritariančių mokslininkų paaiškinimus. Pranešimo teiginiai pateikiami taip, lyg šiuo klausimų mokslininkai neturėtų prieštarų. Tačiau taip nėra. Prieštaraujančios nuomonės yra irgi svarbios. Diskusijų metu buvo dažnai akcentuojamas atsargumas. Gal galėtume jo nepamiršti ir darydami giežtas bei vienašales išvadas dėl klimato kaitos politikos? Kaip geologas galiu jus užtikrinti, kad praeityje daug kartų žemės atmosfera buvo sušilusi tikrai daugiau negu 2 °C, tačiau jokių tragedijų neįvykdavo. Nepaisant visko, žmonija nuolat gyveno besikeičiančio klimato sąlygomis.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Aš balsavau už pranešėjo Karl-Heinz Florenz tarpinę ataskaitą, kurioje didelis dėmesys skiriamas mokslinėms žinioms apie klimato kaitą. Tuo pačiu man gaila, kad į šį pranešimą nebuvo įtrauktos mano kolegų, pono ir kitų 40 narių pataisos, ypač 15 pataisa. Šiuos pataisos butų pagerinusios dokumentą. Mokslininkai nuolat peržiūri savo teiginius, todėl mes irgi turime būti atviri naujoms idėjoms.

Kai kuriuose regionuose tam tikri pasauliniai klimato pokyčiai dėl žmonių veiklos kilo dėl vandens drenavimo. Dėl tos lietaus vandens kaupimas ir tik natūralių vandens išteklių naudojimas yra būtina sąlyga užtikrinant aplinkos apsaugą, pasaulinį stabilumą ir galų gale ekonomikos augimą. Tikiu, kad Naujoji vandens paradigma taps nauja ir naudinga idėja, kurią bus galima naudoti ateinančiais dešimtmečiais ir ji taps žmonijos manifestu, skirtu ateities kartoms.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, šiandien mes patvirtinome labai svarbų pranešimą apie kovą su klimato kaita. Klimato kaita ir energijos problemos yra glaudžiai susiję klausimai. Mes vis dažniau patiriame sausras, potvynius, stebime žemės virtimą dykuma ir ledynų tirpimą. Dabar jau visiems turėtų būti aišku, kad klimatas kinta. Dėl kylančios temperatūros didėja socialinių, aplinkos ir finansinių problemų.

Jei mes tikrai norime apsaugoti savo planetą, savo Žemę, tada visi drauge, visos pasaulio šalys ir visuomenės, turime sumažinti tolesnį anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą. Turi būti skatinamos investicijos ekologijos srityje, įskaitant švarios energijos ir energijos išsaugojimo sritis. Visų pirma didžiausias dėmesys turi būti skiriamas žmonių įtikinimui saugoti energiją ir plėsti savo žinias. Gali būti, kad tai yra greičiausias būdas pasiekti rezultatų.

Mes privalome rasti kompromisinį sprendimą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo apribojimo Europos Sąjungoje. Naujosioms valstybėms narėms turi būti taikomos kitokios sąlygos, negu labiau išsivysčiusioms šalims. Tada naujosios narės galės pasivyti senąsias ir pašalinti skirtumus ekonomikos plėtros srityje.

  Kurt Joachim Lauk (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, visų pirma norėčiau išsakyti kelis komentarus dėl pono Florenz pranešimo, kuriame, mano nuomone, labai išsamiai pateikiamas vieningas šiuolaikinis mokslinis požiūris. Tačiau aš balsavau prieš pranešimą. Klimato kaita yra svarbus klausimas ir aš pritariu, kad privalome imtis konkrečių veiksmų. Tačiau vieningas mokslinis požiūris yra tik laikinas požiūris, kaip, beje, ir kiekvienas mokslinis požiūris per praėjusį šimtmetį. Mes visais atvejais judėdavome į priekį.

Šiame pranešime nėra daug susidariusių problemų sprendimo būdų. Be to, pasiūlytos mokslinės priemonės yra vienašalės. Privalome užtikrinti, kad Europa neprarastų savo ekonominių galimybių. Europa pati viena negali išgelbėti viso pasaulio. Reikia kuo greičiau įtraukti kitas šalis ir kartu ieškoti pasaulinių problemų sprendimo būdų. Tik taip galėtume panaudoti mokslininkų žinias. Vieni tokios naštos nepanešime.

Manau, kad be minėtų klausimų pranešime trūksta išvardytų kovos su klimato kaita priemonių. Tikriausiai mums nepavyks jos visiškai sustabdyti. Jei taip, manau, kad negalime patvirtinti priemonių, kurios visiems laikams pakeis mūsų pramonines struktūras atsižvelgiant vien tik į laikinąjį mokslinį požiūrį.

  Roger Helmer (NI). – Pone Pirmininke, aš balsavau prieš Florenz pranešimą. Vienas didžiausių mitų dėl klimato gandų yra tas, kad mokslininkai turi vieningą nuomonę šiuo atžvilgiu. Kaip Klimato kaitos laikinojo komiteto narys aš žinau, kodėl pono Florenz pranešimas buvo sukurtas toks, o ne kitoks: sudarytojai išklausė tik vienos diskusijų dalyvių pusės ir nusprendė, kad nuomonė yra vieninga.

Ankstesnių diskusijų metu ponas Booth priminė mums Oregono deklaraciją, kurioje abejojama pačiu rūpesčio dėl klimato kaitos pagrindu ir kurią pasirašė 30 000 mokslininkų Vieningos nuomonės nėra. Vis didėjantis įtakingų mokslininkų skaičius laikosi kitos nuomonės. Tuo pačiu mes padarytume didelę ekonominę žalą žmonėms bergždžiai bandydami daryti įtaką sprendžiant tariamą problemą, kurios daugelio žmonių nuomone net nėra.

Mus pražudys būtent ekonominė žala, ir ji ypač paveiks Europą, nes besivystančios šalys, pavyzdžiui Kinija ir Indija, turi daug daugiau proto neužkibti ant šio kabliuko.

− Pranešimas: Ria Oomen-Ruijten (A6-0168/2008)

  Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Politinės partijos „Ataka“ delegacijos nariai balsavo prieš taip vadinamą pranešimą dėl Turkijos pažangos, nes mes nematome, kad galėtų sudaryti tą pažangą.

Mes matome, kad Turkija yra valstybė, kurią valdo islamistinė partija ir islamistinis prezidentas. Tai valstybė, kurioje beveik visiškai negerbiamos žmogaus teisės, valstybė, kuri vykdo visos tautos priespaudą ir net mums kalbant kariauja su visa tauta siekdama ją sunaikinti. Aš kalbu apie kurdų tautą. Ši šalis smarkiai militarizuota, o ją valdo užslėpta karinė chunta, o Turkijos policija laikosi visų generolų nurodytų krypčių. Tai valstybė, kuri net dabar tęsia Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos okupaciją.

Su tokia valstybe negalima pradėti jokių derybos, kol ji realiai išspręs šias svarbias problemas.

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Manau, kad Oomen-Ruijten pranešimas yra dar viena neišnaudota proga pradėti spręsti galimo Turkijos priėmimo į Europos Sąjungą klausimą. Pagrindinis dėmesys pranešime teikiamas keliems antraeiliams klausimams, nors klausimo esmė vis dar lieka nepakitusi – Turkija jokiu būdu nėra europietiška šalis ir kažkuria dalimi niekada netaps europietiška šalimi, todėl negali būti klausimų dėl neeuropietiškos šalies priėmimo į Europos Sąjungą. Istorijos pabaiga!

Tačiau turėčiau paminėti, kad tikrai nustebau diskusijų metu išgirdęs savo kolegą iš socialistų grupės, poną Swoboda, sakant, kad partijų uždraudimas Turkijoje yra visiškai nepriimtinas dalykas. Noriu priminti, kad 2004 m. mano šalyje didžiausia šalies partija, Vlaams Blok, kuri surinko 24 % balsų, buvo paprasčiausiai uždrausta ir turėjo būti išformuota. Nepamenu, kad socialistai tada būtų kaip nors prieštaravę. Atvirkščiai, jų solidarumas apsiriboja islamo fundamentalistais, kaip buvo tinkamai pastebėta.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pone Pirmininke, daug metų sakau, kad privilegijuota Turkijos partnerystė su Europos Sąjunga būtų daug naudingesnė negu pažadas priimti Turkiją į Europos Sąjungą. Deja, pranešimas apie pažangą patvirtina, kad nors priėmimo derybos buvo pradėtos, Turkija dar neatitinka Kopenhagos kriterijų. Ir taip yra ne vienoje srityje. Šie klausimai susiję su religijos laisve, mažumų teisėmis, lygiomis galimybėmis (ypač moterų), korupcija, Kurdistano ir Kipro klausimais ir, be abejo, kariuomenės įtaka vyriausybės vykdomai politikai. Kaip ir pranešėjas aš irgi pritariu vyriausybės pastangoms užtikrinti pažangą, bet, deja, tos pažangos nematyti. Atvirkščiai: Turkija nori uždrausti politinę partiją, patvirtino naują 301 straipsnį, skirtą persekioti rašytojus ir intelektualus, kurie kritikuoja turkiškumą, be to, šalyje didėja politiškai ar religiškai pagrįstas priešiškumas. Hrant Dink žmogžudystė vis dar neišaiškinta, kaip, beje, ir kitos žmogžudystės. Todėl manau, kad pranešimas yra puikiai subalansuotas ir teisingas.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, mes patvirtinime svarbų pranešimą. Mes turėtume pripažinti ir remti pagal priėmimo derybų nuostatas Turkijoje vykdomas permainas. Atsižvelgiant į Turkijos geopolitinę padėtį ši šalis yra strateginis Europos Sąjungos partneris derybos su Juodosios jūros regiono, Centrinės Azijos ir Vidurio Rytų šalimis. Be to, Turkija yra gyvybiškai svarbi siekiant užtikrinti Europos energetinį saugumą, nes energijos ištekliai iš Kaspijos jūros ir Juodosios jūros regionų transportuojami į Europą per Turkijos teritoriją. Negalima pamiršti ir milžiniško Turkijos ekonominio potencialo. Jos ekonomika yra dinamiška, šalis turi didžiulę vidaus rinką ir didelė visuomenės dalis yra tinkamo amžiau dalyvauti darbo rinkoje. Esu įsitikinęs. kad visa tai prisidės prie Europos ekonomikos plėtros.

Verta paminėti dar vieną Turkijos priėmimo aspektą. Kaip islamiška Europos Sąjungos valstybė narė Turkija galės vaidint isvarbų vaidmenį plėtojant ryšius tarp Vakarų ir Islamiškojo pasaulio.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, balsavau už ponio Oomen-Ruijten pranešimą, nors jame pastebėjau daug kompromisinių frazių. Taip balsavau todėl, kad pačioje pradžioje paminėtas labai svarbus sakinys, būtent, kad derybų pradėjimas yra ilgalaikio ir atviro proceso pradžia. Tai vienintelė priežastis dėl kurios galėjau balsuoti už šį pranešimą. Leiskite aiškiai pasakyti, kad mano partija, krikščionių ir socialistų sąjunga, visada buvo pro turkiška. Mes surengėme kampaniją ir sunkiai dirbome prie Muitų sąjungos, kurią šie Rūmai patvirtino tik vieno balso dauguma. Galima būtų diskutuoti, kad tuo metu tai buvo mano balsas. Mes palaikėme Turkiją NATO klausimu ir daugeliu kitų.

Leiskite aiškiai pasakyti, kad Turkija nėra europietiška šalis ir aš pritariu ponios Roithovį nuomonei, kad privilegijuota partnerystė ir suteiktas ypatingas statusas būtų teisingas sprendimas. Būtent toks sprendimas ir bus priimtas kada nors ateityje. Turėtume pagaliau liautis laikęsi siauro požiūrio apie galimą priėmimą. Priėmimo nebus, todėl abiems šalims būtų naudingiau kuo greičiau susėsti ir susitarti dėl kito kelio – lygiateisės partnerystės kelio be bendrų institucijų, bet su bendrais interesais ir praktiška ir suderinta bendradarbiavimo programa.

  Albert Deß (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, nors ponios Oomen-Ruijten pranešime yra daug kritikos Turkijos atžvilgiu, aš balsavau prieš jį, nes, mano nuomone, pilnateisė Turkijos narystė negali būti šių derybų dėl priėmimo tikslas. Ponas Posselt jau minėjo šį faktą. Manau, kad mes turėtume kuo greičiau pasiūlyti Turkijai privilegijuotos partnerės statusą. Turkija nėra Europos dalis ir neatlieka tilto tarp Islamo šalių ir Europos funkcijos.

Sudane, Darfure, krikščionys persekiojami jau daug metų. Turkija jau daugelį metų galėjo imtis vaidmens ir nutraukti šiuos nusikaltimus prieš krikščionis Sudane. Tačiau Turkija nežengė nė vieno žingsnio šia linkme. Štai kodėl balsavau prieš pranešimą: Turkija negali būti visateise Europos Sąjungos nare.

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). – (BG) Pone Pirmininke, aš palaikau Pranešimą apie Turkijos pažangą, nors su šios šalies priėmimu į Europos Sąjunga yra susijusi tam tikra rizika.

Mane paskatino tas faktas, kad į pranešimą buvo įtraukti tekstai, kuriuose minima žmogaus teisių apsauga ir moterų teisių apsauga dviejose svarbiose srityse: reprodukcinė sveikata ir lygiomis galimybėmis, ypač atsižvelgiant į švietimą.

Antras punktas, kurį noriu paminėti, susijęs su pranešime minimomis apsaugos priemonėmis atsižvelgiant į kaimynystės politiką. Šie klausimai dar neišspręsti atsižvelgiant į kaimynines šalis, o vienas iš jų yra susijęs su Bulgarijos pabėgėliais iš Thrace. Šis klausimas susijęs su pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Jo apimtis viršija nuosavybės ir finansinius aspektus. Moraliniai jos aspektai yra ypatingai svarbūs. Be apmąstymų apie praeitį mes ateityje norėtume matyti konkrečių veiksmų pagal šią sutartį, kurią pasirašė dvi šalys, todėl aš palaikiau šį pranešimą.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

− 2009 m. papildomų sesijų kalendorius

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Aš rėmiau visas kalendorines pataisas pagal kurias buvo trumpinamas mūsų laikas Strasbūre ir ilginamas Briuselyje. Dabartinė situacija yra keista, nes kelionėms tarp Briuselio ir Strasbūro kainuoja milžiniškas pinigų sumas ir atima daugybę laiko. Mes turėtume rinktis vienoje vietoje.

Tačiau aš atmetu pono Stevenson skundą dėl dabartinio transporto darbuotojų streiko. Mes pripažįstame ir palaikome teisę streikuoti. Mūsų prieštara Strasbūrui pagrįsta ne prieštaravimais prieš darbuotojų teises Prancūzijoje, bet dėl bereikšmių institucinių sutarčių.

Balsavau prieš išimtį dėl ortodoksų Velykų pirmadienio, jei mes nenumatėme rinktis čia liepos 14 dieną. Pasaulietiškos šventės nusipelno tokio paties traktavimo kaip ir religinės.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Mes norime, kad visi Europos Parlamento posėdžiai vyktų Briuselyje ir pageidaujame, kad būtų kuo greičiau baigtos kelionės tarp Briuselio ir Strasbūro.

Todėl mes balsavome už pasiūlymus nutraukti pirmadienių sesijas ir ketvirtadienių popietės sesijas Strasbūro papildomų sesijų metu tikėdamiesi, kad Strasbūre sesijos išvis nevyks.

Europos Parlamentas turėtų posėdžiauti ir dirbti vienoje vietoje. Labai gaila, kad yra valstybių narių, kurių politiniai lyderiai laiko save tvirtais Europos idėjos rėmėjais, bet tuo pačiu nė kiek nenusileidžia kai būna kalbama apie jų nacionalinius interesus.

  David Martin (PSE), raštu. − Esu už pasiūlytą 2009 metų papildomų sesijų kalendorių. Tačiau manau, kad pataisos, kuriomis reikalaujama pailginti Strasbūre leidžiamą laiką neprisidės prie sėkmingo Europos Parlamento darbo. Efektyvumas ir logika reikalauja, kad Parlamento darbo vieta būtų Briuselyje. Mano požiūris šiuo klausimu atsispindi balsavime.

− Pranešimas: Dimitrios Papadimoulis (A6-0102/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes džiaugiamės, kad buvo pripažintos aplinkosaugos ir socialinės problemos, kurios kilo uždarius gyvsidabrio kasyklas Bendrijoje. Be to, mes palankiai žiūrime į sprendimą, kad projektai ir kitos iniciatyvos bus remiamos ir toliau atsižvelgiant į galimus finansinius instrumentus, kad būtų galima paveiktuose regionuose rasti naudingus aplinkosaugos, užimtumo ir ekonominės veiklos sprendimus.

Be to, buvo sutarta, kad pareiškėjai turės imtis visų reikiamų priemonių naudodami finansines garantijas ar lygiavertį mechanizmą ir užtikrins, kad dėl leidimo prisiimti įsipareigojimai (įskaitant priežiūros operacijas po uždarymo) bus įgyvendinti.

Dar buvo patvirtinta, kad pramonės sektoriai, kurie išgauna gyvsidabrį grynindami gamtines dujas ar ne metalo kasyklose bei metalų lydymo metu turi pateikti atitinkamus duomenis Komisijai ir reikiamoms susijusių valstybių narių institucijoms. Komisija šią informaciją pateiks viešai.

Be to, mes manome, kad yra teisinga skatinti techninę pagalbą besivystančioms šalims ir šalims, kurios keičia savo ekonomikas, ypač pagalbą, kuri padėtų pereiti prie alternatyvių technologijų, kurios nenaudoja gyvsidabrio bei taip palaipsniui nutraukti gyvsidabrio gavybą.

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą, kurio tikslas uždrausti gyvsidabrio eksportą iki 2011 metų kovo 15 dienos – tris dienas prieš Tarybos pasiūlytą datą. Gyvsidabris gali būti gaunamas perdirbant atliekas (fluorescentines lempas ar baterijas), valant gamtines dujas ar pramonėje apdorojant savo sudėtyje geležies neturinčius metalus.

Džiaugiuosi, kad uždraustas ne tik metalo pavidalo gyvsidabris, bet ir gyvsidabrio turintys produktai, kurių nebus galima parduoti ar platinti Europos Sąjungoje, cinobario rūda ir gyvsidabrio junginiai.

kaip minima pranešime, labai svarbu, kad į draudimą nebūtų įtraukti junginiai, kurie naudojami mokslinių tyrimų metu, medicinoje ar analizės procesų metu.

Saugyklos privalo būti saugios, kaip siūloma pranešime ir kaip mano Taryba. Gyvsidabrio atliekos laikinai saugomos ilgiau negu vienerius metus turi būti laikomos giliai po žeme kietos uolienos saugyklose arba ant paviršiaus įrengtose saugyklose, kad būtų išvengiama rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai.

  David Martin (PSE), raštu. − Apskritai aš palaikau Dimitrios Papadimoulis pranešimą dėl eksporto uždraudimo ir saugaus gyvsidabrio metalo pavidalu saugojimo. Nustačius eksporto uždraudimo datą 2010 metais bus galima daug nuosekliau kurti bendrąją Europos Sąjungos gyvsidabrio strategiją. Be to, aš palaikau ir draudžiamų gyvsidabrio tipų bei junginių sąrašo išplėtimą. Manau, kad prieš įsigaliojant draudimui būtina atlikti daugiau mokslinių tyrimų dėl saugaus gyvsidabrio saugojimo. Balsavau už šį pranešimą.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Nejaugi veidmainystė neturi ribų? Europos Komisija pagrįstai siūlo uždrausti gyvsidabrio naudojimą ir sukurti tinkamas infrastruktūras jam saugoti atsižvelgiant į didelį metalo toksiškumą ir pavojų visuomenės sveikatai. Tačiau Komisija energijos tausojimo tikslu primygtinai skatina fluorrescentinių lempų naudojimą, žinodama, kad kiekvienoje iš tokių lempų yra bent 5 mg gyvsidabrio. Tai ypatingai pavojingas kiekis, ypač atsižvelgiant į tokių lempų skaičių kiekvienuose namuose ar darbo vietose.

Pelnas yra viskas. Monopolijų investicijos ir pelnas turi būti apsaugotas net jeigu jos akivaizdžiai kenkia visuomenės sveikatai. Europos Sąjunga draudžia gyvsidabrio naudojimą, bet nemokamai siūlo lemputes, kuriose yra gyvsidabrio, kad būtų skatinama prekyba.

Atsakomybė už visuomenės sveikata paliekama bendrovėms. Jos privalo rūpintis atliekų surinkimu, nors visi žinome, kad atliekos bus vežamos į sąvartynus. Visai visuomenei, o ne tik tiems, kurie naudoja tokias lemputes, kils didžiulis užterštumo pavojus. Taip yra todėl, kad tokias lemputes galima vežti į bendruosius sąvartynus. Siekiant užbėgti už akių protestams, kurie sumažintų prekybą net nesistengiama informuoti visuomenės apie riziką, kurią jai sukelia tokių lempučių turinio patekimas į aplinką.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. – (PL) Gyvsidabris yra vienas žalingiausių nuodų aplinkai. Įprastomis sąlygomis šis metalas yra skysčio pavidalo ir pasižymi didele garų koncentracija. Jis biologiškai neyra, todėl lika aplinkoje labai ilgą laiką. Gyvsidabris gali kauptis žmogaus organizme ir sudaryti dideles koncentracijas.

Pramonės plėtra paskatino naudoti gyvsidabrį, nes šis metalas turi ypatingų savybių ir jį nebrangu išgauti. Būtų labai sudėtinga pašalinti gyvsidabrį iš mažai elektros energijos naudojančių lempučių gamybos. Būtina sukurti efektyvią tokių atliekų surinkimo sistemą ir atliekų apdirbime taikyti saugias technologijas, kad būtų galima užkirsti kelią tolesniam gamtos nuskurdimui.

Vienas iš rimčiausių apsinuodijimo gyvsidabriu atvejų įvyko Japonijoje tarp 1953 ir 1960 metų. Susirgo daugybė Minamata įlankos gyventojų, kuriems pasireiškė nervų pažeidimų simptomų, kurie dažnai baigdavosi mirtimi.

Europos Sąjunga privalo visomis jėgomis stengtis užtikrinti saugų gyvsidabrio laikymą. Metalo pavidalo gyvsidabrio eksportas turi būti uždraustas.

− Pranešimas: Hartmut Nassauer (A6-0154/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo kolegos iš Vokietijos, Hartmut Nassauer, pranešimą, dėl kurio buvo balsuojama pirmojo svarstymo metu dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl direktyvos dėl aplinkos apsaugos numatant baudžiamąją atsakomybę. Pritariu šios priemonės naudojimo atnaujinimui pagal griežtą Bendrijos įstatymų jurisdikciją siekiant apriboti direktyvos taikymą tik tokiais atvejais, kai pažeidžiama Bendrijos teisė aplinkosaugos klausimais, o valstybėms narėms paliekama teisė nustatyti bausmes, kurios bus taikomos pažeidus atitinkamus įstatymus. Ši išmintinga pozicija susijusi su Europos Bendrijų teisingumo teismo pozicija, pagal kurią ES turi galių imtis baudžiamųjų priemonių tik tais atvejais, kai yra „pateisinamas poreikis“. Kitaip sakant, kai įvykis susijęs su viešojo transporto ar aplinkosaugos politikomis. Būtina paminėti, kad direktyva siekiama įpareigoti valstybes nares taikyti baudžiamąsias sankcijas pagal jų teisėtvarkos sistemą už rimtus Bendrijos teisės pažeidimus atsižvelgiant į aplinkos apsaugą, bet neįpareigojant taikyti nuobaudų, kurios gali būti patvirtinamos atskirais atvejais.

  Hanne Dahl (IND/DEM), raštu. − Atsižvelgdami į tai, kad nusikaltimai aplinkai dažnai peržengia valstybių sienas, mes manome minimalių standartų ir sankcijų nustatymas nusikaltimų aplinkai srityje tarptautinių lygiu būtų naudingas instrumentas kuriant išsamią ir efektyvią aplinkos apsaugos strategiją. Tačiau mes nemanome, kad ES turi kompetenciją nustatyti baudžiamąsias priemones pirmosios pakopos klausimais. Todėl aš balsavau prieš pranešimą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Pranešėjas pripažino. kad atsižvelgiant į 2007 m. spalio 23 d. Teisingumo teisimo sprendimą byloje C-440/05, baudžiamoji teisė ir baudžiamųjų procedūrų taisyklės nepatenka į Bendrijos kompetenciją, todėl ji negali nustatyti baudžiamųjų nuosprendžių tipo ar jų pobūdžio. Buvo pateiktos pataisos dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl nepriimtinos direktyvos.

Dar svarbu, kad Komisija ir Taryba priėmė šias pasiūlytas pataisas. Neatsižvelgiant į tai Komisija ir Taryba reikalauja Bendrijos teisės organams suteikti galimybę reikalauti iš valstybių narių nuspręsti dėl šios rūšies sankcijų ir užtikrinti, kad jų priimti įstatymai būtų efektyviai taikomi.

Kadangi valstybių narių vaidmuo visame šiame procese nebuvo aiškiai apibrėžtas, mes nusprendėme susilaikyti galutinio balsavimo metu.

  Neena Gill (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą, nes jis suteikia galimybę taikyti baudžiamąsias sankcijas už rimtus nusikaltimus aplinkai. Valstybės narės privalo griežtai saugoti aplinką ir užtikrinti šios direktyvos įgyvendinimą.

Aš ypač pritariu priedo įtraukimui į šią direktyvą, kuris paaiškina už kokius nusikaltimus numatoma baudžiamoji atsakomybė. Šis priedas yra būtinas siekiant įnešti aiškumo į taikomus Bendrijos įstatymus. Šis priedas apima ne tik esamą teisėtvarkos sistemą, pagal kurią bus galima taikyti baudžiamąsias sankcijas atsižvelgiant į šią direktyvą, bet ir suteikia galimybių ateityje papildyti teisinę sistemą.

Be to, šis priedas užtikrina, kad pagal direktyvą bus apibrėžiamas tik Bendrijos įstatymų taikymas, o nacionalinių teisėtvarkos sistemų įgyvendinimas bus paliktas valstybių atsakomybei.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Ruošiamas bendrųjų baudžiamosios atsakomybės įstatymų Europos Sąjungoje patvirtinimas, taip apribojant valstybių narių suverenumą ir teisę nepriklausomai apsispręsti, kokie veiksmai bus laikomi nusikalstamais ir taip atimama galimybė taikyti nustatytas nuobaudas.

Įspūdingas Europos Bendrijos Teisingumo teismo sprendimas 2005 m. rugsėjo 13 dieną dėl aplinkos apsaugos suteikė šiam teismui teisę įsiterpti į valstybių narių baudžiamąją teisę nusikaltimų aplinkai srityje.

Naujuoju etapu siekiama sudaryti suderintų įstatymų pažeidimų rinkinį, pagal kurį valstybės narės taikys baudžiamąją atsakomybę ir suderinti nuobaudas nusikaltimų aplinkai atvejais.

Teismas apribojo galias ir suteikė jas Komisijai visiškai neatsižvelgdamas į valstybes, nacionalines konstitucijas, parlamentus ir teisėtą įstatymų taikymą.

Tie, kurie pritaria suverenumo idėjoms ir gina laisves bei valstybių teisę spręsti pačioms atmeta tokius metodus.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už Nassauer pranešimą dėl aplinkos apsaugos numatant baudžiamąją atsakomybę. Nors valstybės narės turi pačios spręsti savo esminius su baudžiamąja teise susijusius klausimus, yra visiškai akivaizdu, kad aplinkos apsaugos klausimai gali būti geriausiai koordinuojami ES lygiu. Džiaugiuosi, kad kompromisų paketas suteiks ES galimybę vadovauti gamtos apsaugai ir tuo pačiu atsižvelgti į nacionalinių teisės sistemų integralumą.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pasiūlyta direktyva suteikia galimybę taikyti vieningus ES baudžiamosios teisės įstatymu valstybėse narėse. Ji naudoja aplinkos apsaugą ir darbuotojų rūpestį dėl aplinkos apsaugos problemų skatindama priimti bendrus ES baudžiamosios teisės įstatymus. Direktyva net numato taikyti valstybių narių vienbalsiškumo taisyklę, kuri iki šiol buvo taikoma sprendžiant baudžiamąsias bylas. Tai suteikia progą taikyti Bendrijos teisyną ir teisę Europos Sąjungai taikyti baudžiamąsias bausmes ten, kur ji mano esant reikalinga. Galutinės analizės metu buvo numatyti Europos konstitucijos papildymai. Nuo šiol konstitucija vadinsis „Lisabonos sutartimi“ tol, kol ji bus patvirtinta ir įsigalios. Tai pavojingos permainos Europos piliečių sąskaita.

Suteikiant ES teisę taikyti vieningus baudžiamosios teisės įstatymus be vieningo valstybių barių pritarimo apribojamos vienos iš pagrindinių valstybių suverenumo teisių: nuspręsti, kokie veiksmai laikomi nusikaltimu ir nustatyti bausmes. Taip nustatoma Bendrijos įstatymo viršenybė virš nacionalinių teisėtvarkos sistemų ir net virš nacionalinių konstitucijų Jos tikslas – tiesiogiai nustatyti Europos žmonėms teisėtas Europos monopolijos sankcijas. Taip bus smarkiai apribotos žmonių asmeninės teisės ir demokratinės laisvės.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. (PL) Aplinkos apsauga privalome rūpintis visi. Tačiau pasaulis ne visiškai supranta šią atsakomybę. Vyrauja tendencija nepripažinti aplinkos apsaugos reikšmės ir atidėti šiuos klausimus ateičiai.

1998 m. Europos Taryba nusprendė saugoti aplinką taikant baudžiamąją teisę. Naujos direktyvos patvirtinimas reiškia, kad visose šalyse bus nustatytas veiklos, kuri bus laikoma nusikalstama, sąrašas. Manau, kad svarbu pabrėžti gamintojų, eksportuotojų, importuotojų ir vežėjų atsakomybę dėl produktų ir teikiamų paslaugų taip užtikrinant, kad nėra galimybių išvengti atsakomybės.

Norint teikti reikiamą įrangą ir apmokyti darbuotojus mums reikalingi ištekliai. Tik taip galėsime taikyti naujuosius principus ir sumažinti nusikaltimų aplinkai skaičių. Manau, kad ištekliai turėtų būti skiriami iš Europos Sąjungos biudžeto, bent jau naujosioms valstybėms narėms. Joms reikia per trumpą laiką užbaigti labai daug darbų.

Tik solidariai veikdamos valstybės narės galės įgyvendinti nustatytus tikslus. Jei nebus laikomasi solidarumo principo, tik dar labiau išryškės regioniniai skirtumai.

  Bogusław Sonik (PPE-DE), raštu. – (PL) Aš balsavau už pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymo dėl aplinkos apsaugos taikant baudžiamosios teisės įstatymus (COM(2007)0051), nes naujų teisės aktų patvirtinimas ir bendro nusikalstamos veiklos aplinkai sąrašo sudarymas visoje Bendrijoje užtikrins efektyvesnį Bendrijos teisyno taikymą.

Tokie patys įstatymai galioja visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, bet labai skiriasi jų įgyvendinimo lygiai. Tai skatina nepageidaujamą elgesį, kai neatsakingi verslo atstovai perkelia savo ekonominę veiklą į šalis, kuriuose galioja ne tokie griežti įstatymai už aplinkos nusikaltimus. Tai ypač paveikia naująsias valstybes nares. Būtina pabrėžti, kad nusikaltėlių organizacijų įvykdomi nusikaltimai tampa vis didesni bei svarbesni, o nusikaltimai aplinkai vis dažniau vykdomi už valstybės sienų.

Sutinku su pranešėjo pozicija, kad direktyvos pasiūlyme apibrėžtas teisinis pagrindas yra svarbus indėlis į efektyvią aplinkos apsaugą ir gali garantuoti vieningą bei atsakingą aplinkos apsaugos įstatymų taikymą visoje Europos Sąjungoje. Tinkamai apmokyti pareigūnai yra būtina efektyvaus įstatymų taikymo ir nusikaltimų aplinkai mažinimo sąlyga. Manau, kad pasiūlymas nustatyti valstybių narių įsipareigojimus yra labai reikšmingas. Nusikaltimų aplinkai sąrašo patvirtinimas ir už tokius nusikaltimus skiriamos bausmės taps labai efektyviu instrumentu įgyvendinant bendrąją aplinkos apsaugos teisės sistemą visoje Europos Sąjungoje.

- Pranešimas: Gįbor Harangozó (A6-0061/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau u˛ kolegos iš Vengrijos Gįbor Harangozó pranešim¹, kuris pirmojo svarstymo dėl bendrojo sprendimo metu papildė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl ūkių struktūros tyrimų ir žemės ūkio produktų gamybos būdų tyrimų. Remiu sprendimą leisti daryti išlygas valstybėms narėms, kurios pageidauja vykdyti ūkių struktūrų tyrimus 2009 metais, o ne 2010 metais dėl 2011 metais kas dešimtmetį vykdomo gyventojų surašymo. Palaikau ir visus šios procedūros supaprastinimo metodus.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) Reglamento pasiūlymą pateisina naujas Komisijos politinis požiūris, apimantis teisės aktų supaprastinimą ir aiškesnį reguliavimą.

Pritariu Komisijos pasiūlymui, kuris skirtas supaprastinti procedūras mažinant vidinių patikrinimų skaičių ir tuo pačių išlaikant reikiamą tikslumo lygį, kuris buvo nustatytas ankstesniais teisės aktais įgyvendinant struktūrų tyrimus pasėlių ir gyvulių auginimo, žemės ūkio ir naudojamos įrangos srityse.

Siekiant supaprastinimo, pasiūlymu pateiktas tik vienas inspektavimo tipas, todėl valstybėms narėms tikrai nereikia keisti savo administravimo sistemų.

  Gábor Harangozó (PSE), raštu. − (PT) Subsidijos žemės ūkiui skiriamos iš viešojo biudžeto, todėl būtina užtikrinti tinkamą pinigų paskirstymą pagal objektyvius kriterijus. Mes pritariame poreikiui vykdyti tyrimus ir nustatyti žemės ūkio paskirties valdų būseną. Tačiau šių principų taikymas neturi tapti dar viena biurokratine našta ūkininkams, ypač smulkių ir vidutinio dydžio ūkių savininkams, kurių ištekiai yra išties riboti. Tyrimai taip pat negali atimti iš ūkininkų galimybės gauti paramą dėl techninių ar kitokių klaidų, apie kurias jie gali ir nežinoti, kaip tai kartais vykdavo Portugalijoje.

Mes džiaugiamės, kad pranešimu pripažįstami rimti metodologiniai ir techniniai sunkumai daugelyje valstybių narių ir poreikis Komisijai patvirtinti ūkininkams teikiamą techninę ir patariamąją pagalbą atsižvelgiant į žemės ūkio paskirties valdų įvertinimą. Dar norėtume atkreipti dėmesį į poreikį valstybių narių institucijoms garantuoti prieigą prie duomenų, surinktų pasitelkus palydovinį atpažinimą konkrečiais tikslais.

- Pranešimas: Sylvia-Adriana Žicću (A6-0087/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už kolegės iš Rumunijos Silvia-Adriana Žicću pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymo sukurti bendrąsias kelių transporto operatorių taisykles.

Ankstesnė direktyva 96/26/EB dėl krovinių pervežimo keliais operatorių ir keturių Reglamentų dėl prieigos prie krovinių pervežimo automobiliais rinkos panaikinant tarptautinių krovinių pervežimo kainų reguliavimą, kuris buvo patvirtintas prieš kelis metus, leido sukurti vidaus krovinių pervežimo rinką, o rinkų atvėrimas, kuris buvo numatytas Reglamentu, paskatino konkurenciją.

Kaip parodė patirtis, šios priemonės taikomos netinkamai arba ne vienodai, nes jos yra dviprasmiškos ir neišbaigtos arba jų negalima taikyti dėl šiame sektoriuje įvykusių permainų. Bendrovės stebimos ir tiriamos skirtingai, priklausomai nuo valstybių narių, taikant labai skirtingus kvalifikacijos ir finansinio mokymo kriterijus. Todėl reikėjo kuo greičiau patvirtinti naujus teisės akus pagal kuriuos būtų sudarytos vienodos finansinės būsenos ir profesinės kompetencijos stebėjimo sąlygos ir pripažįstami tam tikri dokumentai, kuriuos reikėtų pateikti siekiant gauti veiklos leidimą.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Be tam tikrų šio reglamento pasiūlymo aspektų kritikos, įvertinant pasiūlymo turinį turi būti atsižvelgiama į didėjančio tarptautinės krovinių pervežimo ir keleivių transporto rinkos liberalizavimo „vaidmenį“, kurį siūlo Europos Sąjungos institucijos kartu su Europos Parlamentu ir Taryba.

Tiesą sakant, šią pagrindinę idėją Europos Komisija pabrėžė savo pasiūlyme: direktyva 96/26/EC dėl leidimo verstis vežėjo kelių transportu veikla, keturių Reglamentų dėl prieigos prie kelių transporto rinkos panaikinant traptautinio pervežimo kainų reguliavimą, kuris buvo patvirtintas prieš kelis metus, sudarė galimybę suformuoti kelių transporto vidaus rinkas. Kitaip sakant, buvo nustatyti „bendrieji leidimo užsiimti veikla reikalavimai“, o „rinkos atvėrimas dėl Reglamentų paskatino konkurenciją“.

Kaip mes pabrėžėme atsižvelgdami į reglamento dėl prieigos prie tarptautinės krovinių pervežimo keliais rinkos bendrųjų taisyklių pasiūlymą, šiuo pasiūlymu siekiama skatinti tarptautinio kelių transporto rinkos liberalizavimą ir didesnę konkurenciją tarp operatorių.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Šioje srityje svarbu suderinti esamas taisykles ir optimizuoti kelių transportą Europoje. Dar daugiau, reglamentas šiuo atžvilgiu yra svarbesnis už direktyvą.

Jei mes norime įgyvendinti kaip įmanoma didesnę saugą savo keliuose, kelių transporto operatorių veiklą reglamentuojančios taisyklės turi tiksliai atitikti nustatytus kriterijus. Šios taisyklės turi apimti reikalavimus ir sankcijas.

Pagrindinis elementas yra duomenų stebėjimas ir tikrinimas, kurie turi būti įgyvendinami atsižvelgiant į asmeninį privatumą. Labai svarbu, kad nacionaliniai elektroniniai registrai, kuriuose kaupiami duomenys būtų sujungti tarpusavyje, kad būtų galima palyginti duomenis.

Esu prieš 7 ir 102 pataisas, kuriomis siekiama apriboti šešių dienų taisyklės taikymą. 12 dienų taisyklės taikymas, kuri jau buvo atmesta, būtų besuderinamas su šio pranešimo esme.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Ponios Žicću pranešimas yra dalis priemonių paketo, kurios, kartu su dviem kitais pranešimais, skirtos reguliuoti kelių transporto veiklą.

Ši veikla labai svarbi Europos ekonominėje erdvėje, nes sudaro atvirą ir konkurencingą rinką, kuria mes taip didžiuojamės.

Pagal šį naująjį pasiūlymą bendrovės privalo samdyti atitinkamai kvalifikuotus transporto vadovus, kurie būtų atsakingi už bendrovės transporto veiklos valdymą. Taip laikomasi numatytų veiklos sąlygų, tai yra, geros reputacijos, patikimos finansinės padėties ir profesinės kompetencijos taisyklių.

Šie pakeitimai supaprastins esamas teisės normas ir skatins didesnį saugos ir efektyvumo poreikį šio tipo versle.

Sveikinu pranešėją su puikiai atliktu darbu siekiant padidinti atsakomybę atsižvelgiant į saugą ir įsipareigojimus šioje srityje bei profesinės kompetencijos priemones, kurias sudaro aukštos kokybės mokymai ir abipusis diplomų bei licencijų pripažinimas.

- Pranešimas: Mathieu Grosch (A6-0038/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo kolegos, Mathieu Grosch pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymo dėl bendrųjų taisyklių, skirtų prieigai prie tarptautinio krovinių pervežimo keliais rinkos, kuriomis siekiama suderinti dokumentus, reglamentuojančius prieigą prie tarptautinio krovinių pervežimo ir pakrančių laivybos rinkos, kurią dabar reglamentuoja ankstesni reglamentai ir direktyvos. Tarptautinis transportavimas tarp valstybių narių buvo visiškai liberalizuotas, nors pakrančių laivybai vis dar taikomi tam tikri apribojimai. Aš pritariu šiems supaprastinimams ir nuobaudų už teisės pažeidimus taikymą valstybėse narėse.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Tai dar vienas žingsnis link tarptautinio krovinių pervežimo keliais rinkos liberalizavimo siekiant skatinti didesnę konkurenciją tarp operatorių šiame sektoriuje, kuriems tenka didelė išlaidų našta.

Vienas iš tikslų yra rasti kabotažo operacijų įtraukimo į kelių transporto sistemą būdą. Kitaip sakant, vykdyti iki trijų tarptautinio transportavimo operacijų atsižvelgiant į tai, kad jos įgyvendinamos per septynias dienas rinkoje, kuri jau yra taip liberalizuota, kad tai darys didelę įtaką nacionalinių operatorių finansinei padėčiai.

Šis sprendimas turės neigiamų pasekmių ir krovinių pervežimo keliais sektoriaus darbuotojams. Tai matyti iš daugumos šių rūmų narių pasiūlymo pašalinti nuorodą į „darbo laiką“ tiesiog paliekant „vairavimo laiką“ ir „poilsio laikotarpius“, kitaip sakant, leidžiant ilgesnes darbo valandas, kurios tikrai darys įtaką darbo sąlygoms ir darbuotojų saugai. Jei atsižvelgsime į Teisingumo teismo sprendimus, net nuoroda į direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiruočių neapsaugos daugelio šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų teisių.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Aš balsavau už pranešimo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymą dėl prieigos prie tarptautinio krovinių pervežimo keliais rinkos bendrųjų taisyklių (nauja redakcija) (COM(2007)0265 - C6-0146/2007 - 2007/0099 (COD)).

Sutinku su pranešėju, kad Komisijos pasiūlymas bus puikus instrumentas siekiant supaprastinti krovinių pervežimo keliais principus.

Palaikau pono Grosch pranešimą, skirtą kaimyninėms valstybėms narėms sudaryti galimybes atverti savo rinkas ir kabotažinėms operacijoms.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Aš balsavau už Mathieu Grosch pranešimą dėl prieigos prie tarptautinio krovinių pervežimo keliais rinkos. Esamų Reglamentų suderinimas su 2006/94/EB direktyva supaprastins ir patobulins prieigą prie krovinių pervežimo keliais rinkos.

Pritariu pranešėjo požiūriui, kad kabotažo operacijų apribojimai turi būti sumažinti, o taisyklės, reglamentuojančios kabotažines operacijas, privalo būti suderintos su tomis taisyklėmis, kurios taikomos tarptautiniam krovinių pervežimui vietos rinkoje. Labai svarbu aiškiai apibrėžti kabotažą ir taip užtikrinti vienodą požiūrį.

Nors privalome vengti nepakrautų sunkvežimių judėjimo dėl aplinkos apsaugos ir efektyvumo ir remti kabotažą atgalinės kelionės maršrutuose iš kitų šalių, negalima pamiršti, kad tokios priemonės susilpnins geležinkelių poziciją.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Mes balsuojame prieš pranešimą dėl prieigos prie kelių transporto rinkos. Juo siekiama liberalizuoti Bendrijos kelių transporto rinką ir atverti duris tarptautinėms pervežimo bendrovėms į nacionalines rinkas. Todėl tarptautinis ir vidaus kelių krovinių pervežimo ir keleivių transportas perduodamas į monopolinių bendrovių rankas. Smulkioms ir vidutinio dydžio transporto bendrovėms pasekmės būtų tiesiog tragiškos, o ypač darbuotojams ir vairuotojams, kuriuos dar labiau išnaudotų monopolinės grupės.

Europos Parlamento pasiūlymas sukels dar daugiau neigiamų reakcijų, negu Komisijos pasiūlymas. Juo pašalinami net mažiausi pasiūlyti apribojimai ir reikalaujama visiško tarptautinio ir nacionalinio transporto rinkos liberalizavimo.

Galimybė naudoti neribotą pakrovimo ir iškrovimo operacijų skaičių valstybėse narėse ir neribojamą laiką, kurį transporto priemonės ir vairuotojai praleidžia kitose valstybėse narėse įvykdę tarptautines transporto operacijas, skirta sumažinti darbo sąnaudas. Taip bus pažeidžiamos tarptautinio transporto darbuotojų atlyginimų, darbo ir draudimo apsaugos teisės ir skatinama veiklos koncentracija tarptautinių bendrovių rankose, todėl sumažės teikiamų paslaugų kokybė.

Darbuotojų klasės judėjimas turi aktyviai tam pasipriešinti ir parodyti nepaklusnumą Europos Sąjungos prieš darbą nukreiptai ir nepopuliariai politikai.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Šis pasiūlymas yra dalis priemonių paketo, skirto reguliuoti kelių transporto sektorių. Šiuo pasiūlymu siekiama pagerinti Bendrijos teisės aktus tarptautinio krovinių pervežimo keliais sektoriuje suderinant du esamus Reglamentus ir taip užtikrinant didesnį efektyvumą taikant taisykles ir kabotažo koncepciją. Be to, šiame pasiūlyme numatytos Bendrijos vairuotojų teisių ir atestavimo supaprastinimo ir standartizavimo priemonės taip sumažinant administracines išlaidas ir užlaikymus, ypač patikrinimų kelionės metu.

Valstybės narės galės suderinti savo ryšių sistemas ir galės efektyviau pranešti apie kelių transporto įsipareigojimų pažeidimus valstybėse narėse. Manau, kad šis dokumentas yra labai svarbus šio sektoriaus plėtrai Europos rinkoje ir suteiks reikiamą atviros ir sąžiningos rinkos efektyvumą, teisinį pagrindą ir struktūrą.

- Pranešimas: Fiona Hall (A6-0077/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už kolegos iš Didžiosios Britanijos pranešimą, kuris atliko puikų darbą ir papildė pirmojo svarstymo dėl bendrojo sprendimo metu pasiūlymą priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl sistemų, kuriomis teikiamos judriojo palydovinio ryšio paslaugos, atrankos ir leidimo išdavimo. Kaip savo politinės PPE-DE grupės pranešėjas aš kovojau dėl kuo didesnės šių paslaugų geografinės aprėpties Europos Sąjungos teritorijoje. Džiaugiuosi, kad galėjau prisidėti prie reikalavimo, kad pasiūlytos judriojo palydovinio ryšio sistemos teiktų paslaugas mažiausiai 60 % valstybių narių teritorijos nuo paslaugų teikimo pradžios. Be to, paslaugos visos valstybėse narėse turi būti teikiamos bent 50 % gyventojų ir apimti bent 60 % kiekvienos valstybės narės teritorijos per kandidato numatytą laikotarpį, bet ne vėliau kaip per septynerius metus nuo šio teksto patvirtinimo datos. Paraiškos apims pareiškėjo įsipareigojimus leisti judriojo palydovinio ryšio sistemas naudoti visuomeninės apsaugos tikslais ir vykdant gelbėjimo operacijas katastrofų atvejais.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiame pranešime yra pozityvių punktų, kuriems mes pritariame, ypač pasiūlymui dėl judriojo palydovinio ryšio paslaugų teikimo neurbanizuotose valstybių narių vietovėse, kad būtų galima sumažinti atsilikimą skaitmeninių technologijų srityje ir argumentui, kad pradinė pasiūlytų judriojo palydovinio ryšio paslaugų aprėptis būtų atitinkamo lygio ir būtų išnaudojamos tokių sistemų galimybės.

Tačiau mes negalime ignoruoti konteksto, kuriame šie pasiūlymai buvo pateikti, ypač liberalizavimo ir vidaus rinkos perėjimo prie telekomunikacinių technologijų. Todėl mes turėjome balsuoti prieš pranešimą.

Be to, mes nesutinkame, kad valstybės narės turėtų atsisakyti savo nacionalinių teisių dėl paslaugų teikimo, nes judriojo palydovinio ryšio paslaugų teikimas trikdytų ryšius tarp valstybių. Tiesą sakant, 2007 m. vasario mėnesio Komisijos sprendimas pripažino, kad valstybės narės turėtų išlaikyti teisę suteikti įgaliojimus papildomos antžeminės įrangos naudojimui savo teritorijoje.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Pranešimas dėl sistemų, kuriomis teikiamos judriojo palydovinio ryšio paslaugos, atrankos ir leidimo išdavimo yra apie tai, kaip mes pageidaujame įgyvendinti bendrąją Europos palydovinių paslaugų sistemą, svarbų konkurencingumo stiprinimo Europoje veiksnį, atsižvelgiant į šiuolaikinių technologijų tyrimus ir pramonę. Pranešimas teisingas ir skiria dėmesio šių paslaugų tobulinimui. Tačiau vienas labai svarbus klausimas dėl teikiamų paslaugų aprėpties sukėlė problemų Švedijoje, nes buvo nuspręsta, kad paslaugos turėtų būti teikiamos 60 % ES žemyno teritorijos. Tai reiškia, kad tam tikrose Švedijos regionuose paslaugos nebus teikiamos, o tai neigiamai atsilieptų technologijų ir mokslinių tyrimų plėtrai. Todėl aš nusprendžiau susilaikyti.

  Dominique Vlasto (PPE-DE), raštu. – (FR) Šio sprendimo patvirtinimas yra ryžtingas žingsnis link vidaus elektroninių ryšių rinkos sustiprinimo.

Tikslas labai paprastas – suteikti visiems sparčiojo interneto prieigą ir teikti judriosios multimedijos paslaugas ir visuomeninės apsaugos paslaugas gamtos ar kitų katastrofų atvejais.

Taikomos priemonės atitinka piliečių lūkesčius, ypač atsižvelgiant į interneto prieigą. paslaugų teikimas 50 % gyventojų ir bent 60 % kiekvienos valstybės narės aprėptis padės sumažinti atsilikimą skaitmeninių technologijų taikymo srityje, o šias paslaugas bus galima teikti ir kaimo vietovėse.

Šis sprendimas yra sėkmingas ir dėl to, kad juo skatinama dar labiau suderinti radijo paslaugų Europoje apimtį.

Be to, šis sprendimas yra visų valstybių narių pageidavimų teikti telekomunikacijų pramonei priemones, kuriomis būtų galima sukurti paslaugų rinką Europos lygiu rezultatas.

Trumpai tariant, judriojo palydovinio ryšio paslaugos (MSS) yra tikra sėkmė pramonės atžvilgiu ir skatina kultūrinę įvairovę bei žiniasklaidos pliuralizmą.

- Pranešimas: Klaus-Heiner Lehne (A6-0101/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už kolegos iš Vokietijos Klaus-Heiner Lehne pranešimą dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikatą šia tema.

Kaip ir mano kolegos, aš pritariu bendram Komisijos tikslui sumažinti administracinę naštą tenkančią Europos verslui. Tačiau šio sumažinimo negalima įgyvendinti didinant teisinių ar apskaitos neaiškumų skaičių, kai į vidaus rinką pradės skverbtis smulkiojo ir vidutinio verslo bendrovės. Džiaugiuosi, kad Parlamentas nepatvirtino pasiūlymo griežtinti smulkiųjų įmonių kriterijus, pagal kuriuos įmonės atleidžiamos nuo apskaitos, audito ir atskleidimo reikalavimų pagal Europos įstatymus. Dar labai džiaugiuosi, kad Parlamentas balsavo už pataisą, kurią pateikiau dirbdamas komitete ir kuri tada nebuvo patvirtinta. Joje rekomenduojama surengti konsultacijas dėl poreikio sukurti Europos apskaitos ir audito paslaugų reguliavimo instituciją.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už Klaus-Heiner Lehne pranešimą dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos, nes esu įsitikinęs dėl naujų bendrovių įstatymų, apskaitos ir audito įstatymų reformų būtinybės. Bendrovių įstatymą dabar tvirtai, ir man atrodo teigiamai, įtakoja Europos taisyklės. Privalome vengti taikyti šiuos bereikalingus biurokratinius reikalavimus ir stengtis, kad taikoma našta nesutaptų su nacionaliniais įstatymais numatyta našta.

Šios reformos turi būti skirtos geresniam taikomų taisyklių supratimui ir biurokratinės bei administracinės naštos sumažinimui, ypač apskaitos srityje. Supaprastinimas turėtų teikti didelę naudą smulkiojo ir vidutiniojo verslo atstovams, kurie dažniausiai neturi didelių teisinių ir apskaitos poskyrių. Esu įsitikinęs, kad suprantamos taisyklės, kurias lengva taikyti, padės sėkmingai įgyvendinti įstatymus. Tuo pačiu taikant aiškias taisykles galima bus sukurti teigiamą ekonominę aplinką.

Manau, kad komiteto ir pranešėjo, pono Lehne, darbo rezultatas yra tinkamas kompromisas tarp reikalavimų atitikti subsidiarumo principą ir suderintų valstybių narių pastangų supaprastinti bendrovių taisykles Europos lygiu.

Privalome vengti kurti biurokratines kliūtis, kurios trukdo dinamiškumui ir verslui.

  Sharon Bowles (ALDE), raštu. − 11d pataisa siūloma panaikinti 26 skirsnį. 26 skirsnį galima interpretuoti dviem būdais. Kai kurie nariai susirūpinę, kad gali būti taikomas principas „viena akcija, vienas balsas“, todėl balsavo už šio skirsnio panaikinimą. Tai nėra mano interpretacija. Skirsnis apima „kapitalo judėjimo laisvės ypatingas atskiras kliūtis“ ir jame minimas konkretus nuosprendis dėl „Volkswagen“. manau, kad šiuos skirsniu Komisija raginama imtis konkrečių apsaugos priemonių. Dėl šių priežasčių aš balsavau prieš pataisą ir už skirsnio, nukreipto prieš protekcionizmą, išsaugojimą.

  Sylwester Chruszcz (NI), raštu. – (PL) Esu už ryšių tarp viešojo administravimo ir verslo atstovų procedūrų ir būdų supaprastinimą. Verslui taikomos biurokratinės procedūros šiuo metu yra labai sudėtingos. Pranešimu siekiama tobulinti ryšius ir rekomenduojama taikyti XBRL standartą. Tai atviras standartas, o tai reiškia, kad su juo susipažinti gali net ir mažiausios įmonės.

Todėl aš nusprendžiau palaikyti šį pranešimą.

  Jonathan Evans (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano kolegos iš Didžiosios Britanijos norėtume pasakyti, kad esame griežtai prieš šio pranešimo 23 skirsnį, kuriuo pritariama bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) sukūrimui Europos Sąjungoje.

Mes daug kartų aiškiai išsakėme savo poziciją šiuo klausimu. Mes palaikome kitą šio pranešimo dalį, kurioje numatoma supaprastinti verslo taisykles.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Pranešimu siekiama supaprastinti ir sumažinti Bendrijos teisės normas atsižvelgiant į tai, kad šie veiksmai labai padėtų smulkiojo ir vidutiniojo verslo atstovams. Gal toks supaprastinimas ir teiktų naudos, o mes dažniausiai palaikome priemonių, susijusių su bendrovių įstatymais, supaprastinimui su sąlyga, kad bus mažinamas biurokratinis aparatas. Tačiau mes negalime balsuoti už šį pranešimą, kuris skatina supaprastinimą, bet tuo pačiu ragina sukurti naują Bendrijos teisės struktūrą.

Mes nusprendėme susilaikyti dėl šių abejotinų pranešime pateiktų pasiūlymų: teisės aktų dėl galimo koordinavimo tarp valstybių narių mokesčių institucijų, skirtų suderinti verslo informacijos užklausas; Europos bendrovės statuto peržiūros, siekiant suderinti jį su likusiais Europos įstatymais; naujo teisinio bendrovių pagrindo sukūrimas ir bendrojo konsoliduoto korporatyvinio pelno mokesčio bazės patvirtinimas darant prielaidą, kad Europos bendrovės statutas bus naudingesnis ir efektyvesnis.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE), raštu. – (PL) Komisijos komunikatas dėl supaprastintos verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityje nustato priemones, skirtas sumažinti administracinę naštą Europos bendrovėms ir užtikrinti jų konkurencingumą pasauliniu lygiu. Valstybės narės ne tik kad negali pasinaudoti biurokratijos mažinimo priemonėmis, jos dažnai susiduria su Bendrijos nuolaidomis dėl griežtesnių nacionalinių įstatymų, taip atimant iš vietos bendrovių galimybę sumažinti procedūras pagal Europos Sąjungos teisės aktus.

Komisija turėtų teikti didžiausią dėmesį į valstybių narių skatinimą derinti reikalavimų klasifikavimą, susijusių su finansinės informacijos kaupimu. Ji turėtų skatinti valstybes nares naudoti naujas technologijas ir taip sumažinti sąnaudas. Be to, sprendimas sukurti bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę paskatins efektyviau ir naudingiau naudoti Europos bendrijos statutą. Pasiūlymas neįtraukti mažų įmonių taikant apskaitos direktyvas irgi yra sveikintinas. Tai reikštų, kad tokioms įmonėms nereikės saugoti apskaitų, pateikti metinę finansinę ataskaitą ir skelbti ataskaitas pagal Europos teisės aktus.

Pasiūlyti pakeitimai yra išties pagirtini. Tačiau tolesnis Bendrijos teisės supaprastinimas bendrovių įstatymų srityje ir efektyvus jo įgyvendinimas valstybėse narėse bus labai svarbus, jei Europos bendrovės sugebės sėkmingai konkuruoti vis reiklesnėje pasaulinėje rinkoje.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš palaikiau pono Lehne pranešimą dėl bendrovių verslo aplinkos supaprastinimo. ES vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad verslas funkcionuotų konkurencingoje aplinkoje, tačiau dažnai verslo įmonės ir valstybės narės pasiklysta tarp sudėtingų taisyklių. Todėl mes palaikome verslo aplinkos supaprastinimą.

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. − (RO) Balsavau už šį pranešimą, bet manau, kad turėtume priimti išsamesnį veiksmų paketą, užtikrinantį Europos verslo aplinkos supaprastinimą.

Visų pirma kalbu apie problemas, kurios kyla pradedant verslą. Eurostat rodo, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse laikotarpis, per kurį sutvarkomi administraciniai verslo įforminimo formalumai trunka nuo vienos dienos iki kelių mėnesių. Dar daugiau, kai kurios valstybės narės buvo įvertintos daug žemiau negu EBPO vidurkis vertinant verslo veiklos pradėjimą įvairiose pasaulio šalyse. Ir pagaliau, skirtingos bendrijos įstatymų 27 valstybėse narės taisyklės trukdo tarptautiniam kapitalo judėjimui ir naujo verslo įkūrimui kitose valstybėse narėse.

Manau, kad šie du elementai yra labai svarbūs siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos ekonominės plėtros tikslus, todėl jie turi geriau atsispindėti Europos bendrovės teisės aktuose.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. – (PL) Pone Pirmininke, Europos Sąjunga nėra ta vieta, kurioje būtų labai aiškiai apibrėžtos verslo taisyklės, ypač atsižvelgiant į verslo valdymo paprastumą. Tiesą sakant, susidaro jausmas, kad šioje srityje vyrauja pasauliniai standartai, dėl kurių smulkioms įmonėms kyla daug sunkumų. Todėl būtina teigiamai vertinti kiekvieną žingsnį įstatymų supaprastinimo link, kaip tai nurodyta 2007 metų liepos 10 dienos Komisijos komunikate. Pats svarbiausias ir geidžiamiausias supaprastinimo efektas turėtų būti mažų bendrovių skatinimas vykdyti veiklą bendrojoje Europos rinkoje. Iki šiol bendrovės ir Centrinės ir Rytų Europos nelabai turėjo galimybių dalyvauti bendrojoje Europos rinkoje.

Jei norime įgyvendinti šį tikslą, privalome suderinti nacionalinius įstatymus ir anuliuoti bereikalingus teisės aktus pagal Komisijos pateiktus pasiūlymus. Tačiau nereikalaujama suderinti mokesčių sistemų, kaip tai siūloma pono Lehne pranešimo 23 skirsnyje, taikant pelno mokesčio bazės konsolidavimo formulę. Pranešėjas pasirinko antrąjį kelią, kurį pasiūlė Komisija. Tačiau atsižvelgiant į Europos Sąjungos tendenciją reguliuoti, pirmasis būdas apribotų Europos bendrovių galimybes konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

  Marianne Thyssen (PPE-DE), raštu. − (NL) Komisijos komunikatas užduoda labai svarbius klausimus, atsakymai į kuriuos turės apibrėžti Europos politiką bendrovių ir apskaitos įstatymų srityje. Lehne pranešime pateikta gerų atsakymų į šiuos klausimu, kuriuos aš vertinu teigiamai. Tačiau yra viena problemiška sritis, kur Komisija siūlo patvirtinti mikrobendrovių kategoriją. tai yra mažos bendrovės, neatitinkančios kriterijų, pagal kuriuos bendrovėms būtina pateikti Europos finansines ataskaitas ir metines apskaitos ataskaitas. Lehne pranešime toks požiūris vertinamas teigiamai ir net siūlome sumažinti šiuos kriterijus. Belgijoje 75 % įmonių nebus taikomi esami skaidrumo reikalavimai. Iš pirmo žvilgsnio apskaitos sistemų netaikymas mažoms bendrovėms yra didelis biurokratinio aparato supaprastinimas, bet atsižvelgiant į finansinės informacijos svarbą visoms susijusioms šalims (pavyzdžiui, kreditų teikėjams), tai galėtų dar labiau padidinti biurokratų skaičių ir sąnaudas. Jeigu nebus bendros finansinės atskaitomybės sistemos, įmonių bus prašoma daugeliu įvairių būdų pateikti skaičius pagal užsakymą. Dar daugiau, jos neteks naudingos priemonės, skirtos vidiniam bendrovės stebėjimui, kas tikrai yra svarbu smulkiojo ir vidutiniojo verslo atstovams. Todėl aš susilaikiau nuo galutinio balsavimo.

- Pranešimas: Britta Thomsen (A6-0165/2008)

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Pone Pirmininke, aukštasis mokslas tapo labiau pasiekiamas, o universitetinio išsilavinimo laipsnį gauna vis daugiau moterų. Tačiau aukščiausiuose akademiniuose sluoksniuose moterų nėra daug. Nors dauguma dėstytojų yra moterys (daugiau negu 50 %), jos užima žemesnes pareigas.

Aš remiu mintį skatinti šeimynines priemones taikant lankstesnes darbo valandas ir efektyvesnes vaikų priežiūros paslaugas. Aš taip pat remiu socialinio draudimo galiojimą užsienyje ir tėvystės atostogų patvirtinimą, kurios vyrams ir moterims suteiktų pasirinkimo laisvę. Profesinės veiklos pertraukos, kurias daro moterys mokslininkės dėl šeimyninių aplinkybių, neturėtų daryti neigiamos įtakos tolesnei jų karjerai ir taip teikti vyrams perdėtą privalumą siekiant mokslinės karjeros.

Aš palaikiau ponios Thomsen pranešimą, nes manau, kad jis tinkamai sprendžia su lyčių stereotipais susijusius klausimus. Tokie stereotipai vis dar gajūs daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau už Britta Thomsen pranešimą dėl moterų ir mokslo, nes manau, kad labai svarbu sudaryti vienodas karjeros siekimo sąlygas abiejų lyčių atstovams. Veiksniai, pavyzdžiui stereotipai susiję su gamtos mokslais ar kliūtys, kilusios dėl asmeninio ir šeimos gyvenimo derinimo su profesiniu gyvenimu, sukelia daug nepatogumų ir sunkumų moterims mokslininkėms ir tyrėjoms.

Vyrų ir moterų skirtumai atsižvelgiant į jų užimamas pareigas akademiniame ar mokslo pasaulyje, atitinkami atlyginimai ir asmeninio gyvenimo poreikiai reikalauja priemonių, kuriomis būtų galima kovoti su šiais stereotipais mokslo srityje ir skatinti moteris siekti karjeros mokslo srityje pašalinant esamus skirtumus.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes žinome, kad aukštąjį mokslą baigiau daugiau moterų negu vyrų, bet vis dėlto mokslinę karjerą pasirenka daugiau vyrų negu moterų. Moterų dalyvavimo aukštajame išsilavinime padidėjimas nepakeitė vyrų ir moterų santykio tam tikruose mokslo ar profesijos srityse ir nepanaikino skirtumo tarp nuo lyties priklausančio atlyginimo.

Kaip nurodė pranešėja, moterys mokslininkės vis dar sudaro mažumą valdžios ar aukštojo mokslo sektoriuose. Europos Sąjungoje šiuose abiejuose sektoriuose moterys sudaro apie 35% darbuotojų. Tačiau visose valstybėse šie du sektoriai sudaro didesnę moterų mokslininkių proporciją negu verslo bendrovių sektoriuje, kuriame ES vidurkis yra 18 % moterų, tačiau šis skaičius įvairiose šalyse labai skirtingas. Šalys, kuriose yra mažiausiai moterų verslo tyrimų srityje yra Vokietija (11,8 %), Austrija (10,4 %) ir Nyderlandai (8,7)m tuo tarpu Latvijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje šis skaičius siekia daugiau negu 40 %. Tyrinėtojų pasiskirstymas pagal pagrindines mokslo sritis rodo skirtingus vyrų ir moterų atstovavimo skaičius. Iš aukštesniojo mokslo sektoriuje dalyvaujančių vyrų tyrinėtojų 54 % dirba gamtos mokslų ir inžinerijos srityje palyginti su 37 % moterų tyrinėtojų.

  Hélčne Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Didesnės moterų galimybės mokslo srityje, kaip sakė pranešėja, yra labai svarbios. Kaip galėtume pasiekti tokių rezultatų kiekvienoje valstybėje priklauso nuo kiekvienos šalies kultūros ir kitokių specifinių veiksnių. Ši problema yra skirtinga visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse, todėl turi skirtis ir jos sprendimo būdai. Negalima daryti bendrų išvadų apie moterų padėtų visose 27 valstybėse narėse. Junilistan judėjimo nariai įsitikinę, kad kelias į lygybę turi būti nustatomas nacionaliniu lygiu.

Todėl mes pasirinkome balsuoti prieš pranešimą.

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PT) Iš savo ilgametės patirties dirbant profesore Lenkijos universitete galiu pasakyti, kad visiškai įsivaizduoju iššūkių dydį ir palaikau ponios Thomsen pranešimą. Pranešime laikomasi įdomaus požiūrio dėl šios lyčių diskriminacijos problemos mokslo pasaulyje nustatant socialines, kultūrines ir finansines kliūtis, dėl kurių moterys nepakankamai atstovaujamos mokslo sluoksniuose.

Valstybiniame ir aukštojo mokslo sektoriuose mūsų yra tik 35 %, o privačiajame sektoriuje tik 18 %. Kaip mes turėtume kurti žiniomis pagrįstą visuomenę, vystyti Europos mokslą ir ekonomiką, įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus ir XXI amžiaus Europos lūkesčius neįtraukdami moterų į mokslo sritį? Privalome sukurti sąlygas, kurios sudarytų moterims galimybių aktyviau dalyvauti mokslo pasaulyje ir atidarytų joms duris į universitetų laboratorijas. Be to, moterims turėtų būti sudarytos sąlygos eiti aukščiausias akademines pareigas. Paaukštinimai mokslo pasaulyje priklauso nuo akademinių pasiekimų, o moterų galimybės būti paskirtomis į pareigas yra tris kartu mažesnės negu vyrų. Tai apgailėtina ir to negalima paaiškinti vien didesniais moterų įsipareigojimais šeimai.

Nedaug moterų patenka į sprendimus priimančias Europos aukštojo mokslo institucijas, todėl šiose institucijose sudėtinga taikyti lyčių lygybės politiką. Tereikia pažiūrėti į gėdingą Europos mokslinių tyrimų tarybos mokslinės tarybos pavyzdį. Tik penki iš dvidešimt dviejų jos narių yra moterys!

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. (PL) Moterų dalyvavimas darbo rinkoje nuolat didėja visoje Europos Sąjungoje. Lenkija nėra išimtis, nors moterų dalyvavimas Lenkijos darbo rinkoje yra mažesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Norėčiau pabrėžti, kad Lenkijoje daugiau moterų užima atsakingas pareigas negu Vakarų Europos valstybėse.

Manau, kad didėjanti moterų profesinė veikla yra svarbi tema. Šiuo kontekstu labai svarbu apgalvoti moterų mokslininkių situaciją, nes šioje srityje moterys privalo derinti profesines pareigas kaip ir kitose srityse.

Tačiau manu, kad lygybė privalome skatinti didindami moterų dalyvavimą darbo rinkoje. Užimtumo sprendimai turi būti priimami neatsižvelgiant į kvalifikaciją ir kompetenciją, kurias moterys įgyja įgaudamos atitinkamą išsilavinimą. Pasiūlymas dėl įdarbinimo procedūrų, konkurencijos dėl vadovų pareigų ir mokslinių laipsnių įgijimo skaidrumo padidinimo yra tinkamas. Tačiau šiuos pokyčius turi lydėti darbo rinkos reforma.

Europos Sąjungos mokslui reikia paramos. Mokslo ir technikos kursai turi būti pateikiami kaip priimtini abiejų lyčių atstovams atsižvelgiant į mokslo svarbą ekonomikos plėtrai. Mes privalome skatinti jaunus žmones siekti aukštojo mokslo.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Aš balsavau už Britta Thomsen pranešimą dėl moterų dalyvavimo mokslo srityje, nes mokslo pasaulyje išties per maža moterų. Pranešime pabrėžiami svarbūs žingsniai link vyrų ir moterų pusiausvyros akademiniame sluoksnyje.

Pagrindinį vaidmenį privalo vaidinti moterų skatinimas siekti akademinės karjeros. Didelis dėmesys turi būti skiriamas lyčių stereotipų šalinimui. Dabartinė tendencija paskirti vyrus ir moteris į akademines pareigas yra žalinga lyčių pusiausvyrai.

Pasitelkus naujas programas ir įdarbinimo procedūras būtų galima užtikrinti, kad svarbiausi veiksniai priimant į darbą būtų kandidatų įgūdžiai ir kvalifikacija, o ne lytis. Tas pats turi būti taikoma galimybių ir atlyginimų skatinimo srityse. Neįpareigojant bent 40 % moterų ir bent 40 % vyrų kvota renkantis darbuotojus yra vienas iš būdų pašalinti lyčių nelygybę, bet pagrindinis veiksnys visuomet turi būti kandidatų įgūdžiai ir kvalifikacija.

  Rovana Plumb (PSE), raštu. − (RO) Aš balsavau už pranešimą dėl moterų padėties mokslo srityje, kuris, mano nuomone, yra labai svarbus siekiant įgyvendinti Lisabonos sutarties plėtros ir užimtumo tikslus.

Naujosiose valstybėse narėse moterų mokslininkių skaičius sudaro maždaug 40 %, o Vakarų šalyse šis skaičius tesiekia 11 %, tačiau, deja, labai didelis moterų skaičius dirba tose srityse, kurios susilaukia mažiausiai moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamų lėšų.

Norėčiau atkreipti dėmesį į skirsnio svarbą dėl integracijos iš šeimos pozicijų teikiant lanksčių darbo valandų galimybes ir kuriant vaikų priežiūros įstaigas, kad būtų galima derinti šeimyninį gyvenimą ir profesinę karjerą.

Manau, kad greitas šio pranešimo pasiūlymų įgyvendinimas suteiks didelę paramą 25 % moterų, kurios 2010 metais dirbs mokslinių tyrimų srityje. Sveikinu ponią Britta Thomsen su puikiu pranešimu.

  Teresa Riera Madurell (PSE), raštu. − (ES) Negalėjau dalyvauti diskusijose dėl sveikatos problemų, todėl norėčiau patvirtinti savo pritarimą pranešimui. Tai buvo puikus ir išsamus pranešimas, apimantis visus pagrindinius klausimus, skirtus subalansuoti moterų ir vyrų atstovavimą mokslo ir technologijų srityse.

Šis pranešimas buvo pateiktas labai laiku, nes jeigu pagal Europos 2010 metų tikslus reikia dar 700 000 mokslinių darbuotojų, tai dabar Komisijai ir valstybėms narėms pats laikas imtis konkrečių priemonių, kurios buvo nurodytos šiame pranešime.

Vyrai ir moterys gali būti vienodai kompetentingi ir gauti tokią pačią naudą. Tiesą sakant, šiuo metu moterys lenkia vyrus tarp universiteto studentų ir pasiekia geresnių rezultatų. Tai įrodo objektyvūs duomenys.

Vyriausybės turėtų būti ypač suinteresuotos gausesniu moterų dalyvavimu mokslo ir technologijų srityse, nes nėra protinga ar efektyvu naudoti tik pusę smegenų.

Džiaugiuosi, kad Parlamentas pagaliau inicijavo išsamų tyrimą šiuo klausimu.

  Lydia Schenardi (NI), raštu. – (FR) Trumpai tariant, iškraipyta tiesa, neteisingi pranešimai ir moterų niekintojų pastabos aukštinančios vyrus sudaro šio pranešimo esmę.

Vyrų ir moterų lygybės ir didesnių karjeros galimybių suteikimo moterims negalima įgyvendinti naudojant autoritarines ir represines priemones. Rezultatai gali būti neigiami ir neefektyvūs.

Tikra tiesa, kad moterims suteikiama mažiau karjeros galimybių ir mokami mažesni atlyginimai, ypač mokslo ir mokslinių tyrimų srityje.

Tačiau moterų varomąja jėga gali tapti tik dialogas ir neprievartinių priemonių taikymas skatinant mergaites studijuoti ir aktyviai remiant moteris, kurios siekia karjeros.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Britta Thomsen pranešime pateikta informacija, kad moterys mokslininkės ES sudaro mažumą. Jos naudojasi mažesne finansine sauga ir turi mažiau galimybių kilti karjeros laiptais, be to, jas saisto didesnė šeimyninė atsakomybė. Tai rimta problema atsižvelgiant į principus ir praktines pasekmes. Šiuolaikinės ekonomikos ir demokratijos negali sau leisti neigiamai traktuoti asmenų akademines pareigas užimančių asmenų. Todėl balsavau už šį pranešimą.

Tačiau norėčiau pažymėti, kad tam tikros pranešimo dalys nebuvo pateiktos balsavimui ir man sunku suprasti, kodėl taip atsitiko. 7 skirsnyje raginama atsižvelgti į amžių kaip į mokėjimo kriterijų kartu atsižvelgiant į šeimyninę padėtį, įskaitant ir pavaldinių skaičių. Manau, kad šias priemones būtų labai sunku įgyvendinti ir jos pasirodytų neefektyvios. Visada yra rizikos supaprastinti lyčių vaidmenis ir kalbėti apie „savybes, kurių moteryse mokslininkėse yra daugiau“ arba sukurti standartus, pagal kuriuos būtų galima pamatuoti mokslininkų efektyvumą.

Kita vertus, aš visa širdimi palaikau rekomendaciją taikyti neįpareigojančią kvotą abiems lytims, kad jos įvairiose mokslinėse institucijose būtų atstovaujamos bent po 40 %. Sutinku ir su kritika, kad Europos Sąjunga kartais per menkai siekia lygybės. Negalima nepakankamai vertinti dalyvavimo politikos, nors ji neturėtų virsti religija.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. – (PL) Moterys teikia didžiausią įnašą į mokslo plėtrą. Lenkijos Nobelio premijos laureatė fizikos ir chemijos srityje, Marie Skłodowska-Curie, yra vienas iš puikių pavyzdžių. Šios mokslininkės vardu pavadintos gatvės, ligoninės ir universitetas.

Siekdamos mokslinės karjeros moterys susiduria su didesniais iššūkiais negu vyrai. Iš dalies tai susiję su jų, kaip vaikų augintojų ir šeimos prižiūrėtojų, vaidmeniu. Moterys mokslininkės turėtų būti remiamos pasitelkiant pasirinktinių tėvystės atostogų sistemą ir teikiant ypatingą paramą moterims, kurios augina vaikus ir tuo pačiu siekia karjeros.

Manau, kad moterų dalyvavimo procento nustatymas akademiniuose sluoksniuose ar įvairiuose komitetuose siekiant užtikrinti lyčių lygybę nėra teisingas žingsnis. Sprendimai dėl darbo ir karjeros mokslo srityje neturėtų būti pagrįsti lytim. Tokie sprendimai turėtų būti pagrįsti asmeniniu apsispendimu, sugebėjimais ir žiniomis.

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. − (SK) Norėčiau padėkoti poniai Thomsen už pranešimą, kuris apibūdino tam tikro tipo moterų diskriminaciją mokslo ir mokslinių tyrimų srityje. Nors moterys sudaro daugiau negu 50 % ES studentų, jos užima tik 15 % akademinių pareigų mokslo ir mokslinių tyrimų srityje.

Studijos universitete retai atitinka laiko ir finansų investicijas į šį procesą. Po daugelio metų studijų moterys dažnai aukoja savo asmeninį ir profesinį gyvenimą arba turi juos derinti. Visuomenė pati turėtų norėti bendradarbiauti su piliečiais ir juos palaikyti atsižvelgiant į didelį intelektinį potencialą ir leisti šiam potencialui atsiskleisti kultūrinės, dvasinėse, mokslo ir paveldo srityse. Motinystė daro ypatingą įtaką moters karjeros galimybėms ir praktiškai atima teisę užimti aukščiausias pareigas, išreikšti save ir būti atitinkamai atlygintoms, kaip ir nesiūlo atitinkamos kompensacijos už socialinį indėlį suteikiant gyvybę ir auginant vaiką, kuris bus atsakingas už ateities kūrimą.

Manau, kad tai būtų galima pakeisti įgyvendinus reformas jaunų moterų studijavimo, ilgalaikio mokslo ir kvalifikacijos kėlimo srityse bei skatinant tėvus remti motinas, kurios nori tapti mokslininkėmis. Valstybė irgi yra atsakinga už moterų paramą siekiant dalyvauti moksliniame gyvenime. Valstybė privalo remti moteris studijų metu, padėti derinti šeimyninį gyvenimą ir darbą bei gauti atitinkamą atlygį už darbą teikdama tiesiogines socialines išmokas ir padėdama rūpintis vaikais.

- Pranešimas: Johannes Blokland (A6-0156/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Laivų išmontavimas ir toliau daro didelį socialinį ir ekologinį poveikį dėl žalos aplinkai ir dėl per pastaruosius metus padidėjusio statomų laivų skaičiaus. Tai paaiškina inovacijų ir plėtros svarbą laivų statybos pramonės srityje valstybėse narėse, kad būtų galima patobulinti laivus ir padaryti juos mažiau žalingus aplinkai.

Nuo 2005 m. TJO (Tarptautinė jūrų organizacija) bendradarbiauja su TDO (Tarptautine darbo organizacija) ir JTAAP (Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa) siekdama patvirtinti įpareigojančias tarptautines taisykles dėl švaraus laivų išmontavimo. Dabar vyksta derybos dėl konvencijos projekto, kuris turėtų būti patvirtintas 2009 m., bet įsigalioti tik po kelerių metų.

Pagal dabartinį projektą konvencija nebūtų taikoma kariniams laivams ar kitiems laivams, kurie yra valstybės nuosavybė. Kol kas nepasiekta jokių susitarimų dėl standartų, nepatenkančių į TJO kompetenciją, pagrindinių laivų perdirbimo standartų, atskaitomybės įsipareigojimų (įskaitant informacijos apsikeitimą tarp valstybių) ir įgyvendinimo instrumentų.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš palaikau Blokland pranešimą dėl Žaliosios knygos dėl laivų išmontavimo. Laivų išmontavimas yra pavojinga veikla, kuri labai kenkia aplinkai ir žaloja žmonių sveikatą. Europos Sąjunga negali nekreipti dėmesio į laivų eksportą į besivystančias šalis, kuriose išmontuojami laivai. Tokie laivai yra užterštos atliekos ir Europos Sąjunga privalo uždrausto tokį eksportą. Aš džiaugiuosi, kad šie Rūmai palaiko mano grupės pataisas, kurios pabrėžia neatidėliotinų veiksmų šioje srityje poreikį.

  David Martin (PSE), raštu. − Johannes Blokland pranešimas dėl Žaliosios knygos dėl efektyvesnio laivų išmontavimo siekia aplinkai ir žmonėms mažiau žalingo laivų išmontavimo. Pranešime aptariamos šio sektoriaus problemos, ypač darbuotojų, dirbančių laivų statyklose Bangladeše ir Indijoje, sveikatos ir apsaugos problemos. Balsavau už šiame pranešime pateiktas rekomendacijas.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Europos susirūpinimas dėl aplinkos apsaugos ir darbuotojų sąlygų trečiosiose šalyse atitinka mūsų susitarimą. Vargingų sąlygų sudarymas aplinkos, darbo ar kitose srityse niekada nebus mūsų pasaulinės prekybos ir apsikeitimo vizijos dalis. Labai svarbu, kad mes atsisakytume ginti tam tikrą požiūrį, kuris menkina bendrąją mūsų poziciją.

Radikalių priemonių priėmimas, kuriomis būtų sustabdyta tokia socialinė neteisybė ir užkirstas kelias aplinkos taršai, bet kurios sunaikintų ekonominį sektorių trečiojoje šalyje ir sukeltų dar didesnę skurdo bangą ir taip labai pažeidžiamiems gyventojams neatitinka mūsų ginamų vertybių. Laipsniškos reformos ir plėtrai skirtų tinkamų standartų taikymas yra efektyvesnis ir teisingesnis sprendimas. Mes nesustabdysime skurdo ir žmogiškojo pažeminimo jei kaip alternatyvą siūlysime tik skurdą ir žmogiškąjį pažeminimą.

- Pranešimas: Karl-Heinz Florenz (A6-0136/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už kolegos iš Vokietijos, Karl-Heinz Florenz tarpinę ataskaitą dėl klimato kaitos mokslinių faktų, kuriuos pateikė Laikinasis Parlamento komitetas.

Viso pasaulio mokslininkai sutaria dėl klimato kaitos kilmės ir priežasčių. Moksliniai įrodymai iš visų žemynų ir daugumos vandenynų rodo, kad gamtinės sistemos jau yra paveikto klimato kaitos dėl didelio anglies dvideginio kiekio, kurį išskiria pramoninės valstybės. Be to, moksliškai įrodyta, kad pagrindinės visuotinio atšilimo priežastys kyla dėl žmogaus veiklos.

Džiaugiuosi, kad pranešime pabrėžiamas poreikis toliau analizuoti ir tirti klimato kaitos pasekmes, pavyzdžiui jos įtaką ekonominiam konkurencingumui, energijos kainai ir socialinei plėtrai Europoje, žemės naudojimo, miškų ir jų naikinimo vaidmenį, jūrų aplinkos ir išorinių išlaidų dėl klimato kaitos vaidmenį pramonei bei transporto sektoriui, įskaitant oro transporto taršos poveikį.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Pastaroji konferencija dėl klimato kaitos ir įvairios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sudarymo (JTBKKK) konferencijos parodė, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios išskiriamos dėl žmogaus veiklos, yra klimato kaitos priežastis ir dėl jų pasaulinė temperatūra pakilo 2 °C lyginant su temperatūros lygiu, kuris buvo prieš pramoninę revoliuciją.

Todėl aš pritariu Laikinajam klimato kaitos komitetui ir pranešėjui dėl jų išsakyto poreikio kuo skubiau ir išsamiau tirti klimato kaitos pasekmes, stebėti žemės virtimo dykuma ir ledynų tirpimo reiškinius, jūrų aplinkos kaitą, katastrofinius atmosferos reiškinius ir taip toliau. Naujausi Europos aplinkos agentūros pranešimai pabrėžia, kad privalome daug labiau stengtis įgyvendinti Kyoto ir kitus tikslus, kurie buvo nustatyti 2007 m. kovo mėn. ES Tarybos ir kurie yra susiję su anglies dvideginio išskyrimo mažinimu.

Atsižvelgdamas į energijos ir klimato paketą, pateiktą komunikate „Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 2 Celsijaus laipsnių“ aš esu įsitikinęs, kad taikant tam tikras priemones galime padidinti energijos efektyvumą ir taip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą. Šios priemonės apimtų ir žymėjimo sistemą, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų ribą. Manau, kad Europos piliečiai ir trečiųjų šalių gyventojai turėtų būti aktyviau įtraukiami į kovą su klimato kaita ir skatinami tausoti energiją.

  Daniel Caspary (PPE-DE), raštu. − (DE) Klimato kaita yra rimta problema ir pateikia žmonijai didelių iššūkių. Tačiau yra visiškai neaišku, kiek ši kaita susijusi su žmogaus veiklą. Naujausi mokslininkų atradimai negali būti laikomi tvirtais ir neabejotinais įrodymais. Be to, pranešime minimi tariami faktai, kurie tikrai yra klaidingi.

Prielaidos ir įtarimai negali sudaryti racionalių, efektyvių, pasiekiamų ir socialiai priimtinų priemonių pagrindo. Todėl balsavau prieš pranešimą.

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. − (SV) Šiandien balsavome už tarpinę ataskaitą dėl mokslinių faktų apie klimato kaitą. Norint sėkmingai kovoti su klimato kaitos politiniais iššūkiais reikia tvirtos paramos ir pasiryžimo. Mes norime pabrėžti nepriklausomų mokslinių tyrimų svarbą ir sakome, kad kritika bei klausimai yra būtini visų mokslinių tyrimų pažangos veiksniai. Šių mokslinių tyrimų apribojimas kelia grėsmę ne tik patiems tyrimams, bet ir kiekvienos asmens teisei laisvai reikšti savo nuomonę.

Skurdas yra didžiausias teršėjas, todėl klimato kaitos sustabdymo siekiai neprieštarauja plėtros ir modernizavimo principams. Pagrindinė neturtingų valstybių pažangos ir išteklių bei investicijų į šiuolaikiškas ir švarias technologijas galimybių plėtros sąlyga yra šių šalių galimybė laisvai parduoti savo prekes. Be šių galimybių bet kokios anglies dvideginio išskyrimo kvotos bus netinkamas sprendimas, kuris galėtų padaryti neigiamą įtaką.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už Laikinojo klimato kaitos komiteto tarpinę ataskaitą dėl mokslinių duomenų apie klimato kaitą (išvadų ir rekomendacijų priimant sprendimus), nes esu įsitikinusi, mokslinis sutarimas dėl žmogaus veiklos įtakos klimato kaitai reikalauja neatidėliotinų veiksmų, kurių turėtų imtis politinės jėgos, siekdamos sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą ir siekti tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos.

Didėjantis mokslinių faktų dėl klimato kaitos įsisąmoninimas padės žmonėms suprasti poreikį keisti savo gyvenimo būdą, o sprendimų priėmimo procesas taps atsakingesnis, geriau informuotas ir efektyvesnis. Mūsų prioritetas turi būti mokslinių tyrimų dėl klimato pokyčių ekonomikos ir socialinėse srityse skatinimas.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Tai dar vienas pranešimas, kuris, nors ir pradėtas teisingais pastebėjimais apie esamą padėtį, beveik visiškai arba visiškai nesiūlo reikiamų sprendimų. Jame rekomenduojamos priemonės yra neaiškios, o pasiūlymų beveik nėra. Panašu, kad priemonės labiau skirto naujų įmonių kūrimui, kurios siekia vis didesnių pelnų iš naujų veiklos sričių, o dėl to daroma vis didesnė žala klimatui.

Manau, kad reikėtų atsižvelgti ir į kitas pasaulines problemas, kurios dabar yra ignoruojamos ir neįtrauktos į svarbių klausimų sąrašus: išgydomų ligų panaikinimą, dirvožemio ir gyvūnų buveinių apsaugą, ribotų gamtos išteklių, ypač angliavandenilių, išnaudojimą ir t. t.

Baigdamos noriu pasakyti, kad pranešėjo nuomone mokslinis klimato kaitos pagrindimas yra išbaigtas ir jis siūlo Laikinajam Europos Parlamento komitetui tęsti savo darbą ir savo kadencijos pabaigoje pateikti parlamentui pranešimą, kurį sudarytų veiksmų ir iniciatyvų, kurių turėtų imtis Europos Sąjunga dėl klimato kaitos, rekomendacijos. Mes nekantriai lauksime šio pranešimo.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) Dėl šiame pranešime pateiktų mokslinių faktų pasaulio ekspertai diskutavo Laikinojo klimato kaitos komiteto posėdžių metu, todėl negalime dėl jų abejoti.

Aš sveikinu ketvirtąjį TKKG (Tarpvyriausybinės kaitos grupės) pranešimą kaip išsamų mokslinį tyrimą klimato kaitos klausimu ir pritariu Florenz pranešimui. Sutinku, kad yra labai svarbu sustabdyti pasaulinės temperatūros kilimą ties 2 ŗC riba ir taip išvengti katastrofiškų pasekmių ir tuo pačiu siekti įgyvendinti ES tikslus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo mažinimo srityje.

Tai pats išsamiausias informacijos rinkinys, atimantis pagrindą iš tų, kurie ir toliau kelia klausimus, ar žmonijos veikla iš tikrųjų yra pagrindinė visuotinio atšilimo priežastis. Florenz pranešimas siunčia aiškią ir griežtą žinią, kad Europos Parlamentas laikysis savo pozicijos kovoje su klimato kaita. Todėl aš palaikau šį pranešimą.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Septintajame dešimtmetyje supratęs planavimo teikiamą naudą Prancūzijos Parlamentas balsavo dėl ekonomikos plėtros koeficiento ir pagal šį balsavimą priimdavo sprendimus, nes pasirodė, kad kelis metus iš eilės plėtra buvo tokią, kokią numatė Parlamentas. Tokį patį susidarau ir perskaitęs pono Florenz pranešimą: susidaro įspūdis, kad Parlamentas nori balsuoti dėl pasaulio temperatūros.

Pasakysiu tiesiai: aš kritikuoju ne žmogaus poreikį apsaugoti savo aplinką, išsaugoti gamtos įvairovę ar, atsižvelgiant į ekonomiką, rasti priemonių efektyviau panaudoti gamtos išteklius, kad būtų galima juos išsaugoti. Tai aukojimo ritualas, skirtas naujajai klimato religijai ir jos vadovams – tiems šališkai mąstantiems mokslininkams, kurie smerkia visus, kurie nesutinka su jų neginčijamomis išvadomis.

Tokiomis pastangomis žmogus nuolat vaizduojamas kaip blogio kupina būtybė, ypač Vakarų ar Europos žmogus. Tai institucinė atgaila. Tai pramoninė ir ekonominė Europos savižudybė ant altoriaus, kuris vadinamas visuotiniu atšilimu, kurios pasekmės neatneš aplinkai visame pasaulyje jokios naudos, bet turės pačias baisiausias socialines pasekmes Europos gyventojams. Todėl balsavau prieš šį pranešimą:

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už Florenz pranešimą dėl klimato kaitos ir manau, kad Parlamentas teisingai daro rimtai atsižvelgdamas į šį klausimą. Kovos su klimato kaita pastangos reikalauja veiksmų įvairiais lygiais. ES institucijos kaip ir Europos valstybės privalo kartu įgyvendinti mažai anglies dvideginio išskiriančių ekonomikų tikslus.

Balsavimas dėl pranešimo vyksta tą pačią dieną kaip ir Aberdeen konferencija energetikos klausimais. Škotijos vyriausybė pareiškė norą, kad Škotija taptų Europos „žalios“ energijos sostine. Šalies vyriausybė visiškai palaiko ES tikslus dėl atsinaujinančių energijos šaltinių ir pasiryžusi tapti atominių elektrinių nenaudojančia šalimi ir 2020 m. 50 % reikiamos elektros energijos gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tikiuosi, kad kitos Europos valstybės žiūrės į Škotiją kaip į gerą pavyzdį kovoje su klimato kaita.

  David Martin (PSE), raštu. − Mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad visuotinio atšilimo kaltininkė yra žmonija, o Florenz pranešimas tik dar kartą pakartojo šiuos rezultatus. Europos Sąjunga privalo nedelsiant imtis kovos su klimato kaita veiksmų ir sustabdyti pasaulinės temperatūros kilimą ties 2 laipsnių Celsijaus padidėjimo riba atsižvelgiant į prieš pramonės revoliuciją buvusį lygį. Priešingai negu tam tikri konservatorių partijos nariai, aš visiškai sutinku su pateiktais faktais ir balsavau už pono Florenz pranešimą „Moksliniai duomenys apie klimato kaitą: Išvados ir rekomendacijos priimant sprendimus“.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Kol mes Europoje investuosime į naujausias aplinkos neteršiančias technologijas ir atsinaujinančius energijos šaltinius neatsižvelgdami į sąnaudas, o tokios šalys kaip Kinija kiekvieną savaitę paleis po anglimi kūrenamą elektrinę, mūsų pastangos sudarys tik lašą jūroje.

Mes atsidūrėme absurdiškoje situacijoje, kai tos šalys, kurios spartina klimato kaitą beatodairiškai plėsdamos savo pramonę ir naudodamos gamtos išteklius ir visiškai nepasirengusios varžyti savo veiklą tikisi, kad Vakarai, ir ypač Europa, padės joms, kai jas ištiks nelaimė. Mes turime saugoti aplinką, dažnai net aukodami pramonės ar importo gerovę, o paskui dar teikti humanitarinę ir kitokia pagalbą aplinką teršiančioms šalims.

Jei norime kovoti su visuotinio atšilimo pasekmėmis, privalome padidinti spaudimą toms šešioms šalims, kurios yra atsakingos už beveik 50 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Laikinojo klimato kaitos komiteto tarpinis pranešimas nepateikia jokių naujų minčių ar rekomendacijų, kurios būtų naudingos Europos gyventojams atsižvelgiant į aplinkos apsaugą. Jis atkartoja gerai Europos Sąjungoje žinomą ir visiškai nepopuliarią „žalumo“ politiką. Jis apsiriboja Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės duomenų atkartojimu.

Pranešime bendrasis klimato pašiltėjimas 2 ˚C vadinamas „strateginiu ES tikslu“ ir pripažįstama, kad „toks atšilimo lygis darys didelę įtaką mūsų visuomenėms ir gyvenimo būdui“. Jame nieko nesakoma apie kapitalistų atsakomybę dėl per intensyvaus gamtos išteklių naudojimo. Vietoje to, kad siūlytų priemones, kuriomis būtų galima pažaboti monopolijas, pranešimas visiškai patvirtina tarptautinę propagandą, kad dėl klimato sąlygų pasikeitimo reikia kaltinti visus ir pabrėžia, kad „būtina keisti asmeninį gyvenimo būdą“.

Kyoto, Bali ir kitos sutartys yra neefektyvios. Pagrindinis jų tikslas yra ne aplinkos, bet kapitalo ir jo teikiamo pelno apsauga. Sutartys komercializuoja aplinką ir sukuria naują, pelningą ekonominį sektorių – žaliąją ekonomiką. Aplinkos problemų sprendimą turės pateikti ne tarptautinės korporacijos ir monopoliai, kurie atsakingi už esamą padėtį, bet žmonės, kurie patirs skaudžias pasekmes.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. – (PL) Istorija mus moko, kad nauji moksliniai duomenys gali parodyti, kad ankstesnės teorijos, kurios buvo laikomos teisingomis, neturi jokio pagrįsto pagrindo. Manau, kad mokslas, susijęs su klimato kaita ir patvirtinantis visuotinio atšilimo idėją dar nėra visiškai pagrįstas. Jis tikrai nėra tiek pagrįstas, kad mes galėtume ramia sąžine priimti įstatymus, kurie nurodytų Europos Sąjungos valstybėms narėms, kaip šios turėtų elgtis.

Mes matome vidutinės pasaulio temperatūros kilimą. Tačiau dar niekas nepateikė išsamaus atsakymo, kiek šis procesas priklauso nuo žmogaus veiklos.

Mokslinis pasaulis šiuo klausimu nesutaria. Tam tikri mokslininkai mano, kad didieji klimato pasikeitimai yra natūralus ciklinis reiškinys, kuris vyksta pasaulyje milijonus metų. Jie tvirtina, kad tie mokslininkai, kurie kaltina žmoniją dėl visuotinio atšilimo taip elgiasi norėdami gauti lėšų moksliniams tyrimams ir skleisti paniką tarp gyventojų.

Kiti mokslininkai sako, kad žmonių sugebėjimas numatyti ilgalaikius klimato pokyčius yra labai ribotas. Jie teigia, kad Tarpvyriausybinei klimato kaitos grupei (TKKG) vadovauja politikai, o ne mokslininkai. Be to, kyla abejonių dėl tvirtinimo, kad dauguma mokslininkų palaiko požiūrį, jog klimato kaita yra žmogaus veiklos padarinys.

Minėti kontrargumentai visai priimtini. Jų negalima atmesti, be to, jie užduoda klausimą: ar galima sukurti išsamią strategiją pagal abejotinus mokslinius argumentus, kuriuos bruka lobistų grupės?

  Lydie Polfer (ALDE), raštu. – (FR) Aš remiu pono Florenz pranešimą Laikinojo klimato kaitos komiteto vardu, nes jame analizuojami klimato kaitos atvejai ir padariniai, kuriuos patvirtina moksliniai duomenys.

Todėl tvirtinimas, kad nesiėmus konkrečių ir veiksmingų priemonių dėl klimato kaitos kylančios išlaidos 2050 m. gali sudaryti nuo 5 iki 20 % BVP.

Net jeigu visos valstybės narės padarytų didelę pažangą, mes privalome dar labiau stengtis sumažinti žalingų dujų išskyrimą.

Be to, mes turime įvertinti galimą biodegalų gamybos skatinimo žalą.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Mokslinės diskusijos negali įtraukti debatų dėl įsitikinimų, o dvejonių dėl daugumos nuomonės teisingumo negalima suprasti kaip negatyvumo ar politinio pasirinkimo. Dar daugiau, neseniai vykusios diskusijos dėl nepageidaujamų ir netikėtų iniciatyvų didinti biodegalų gamybą aiškiai parodė, kad nuolatinės abejonės yra vienintelis mokslini tikrumas, kuriuo mes turėtume visiškai pasitikėti.

Kita vertus, diskusijos dėl mokslinių duomenų pasirinkimo yra politinio pasirinkimo srities klausimas. Nors nemanau, kad turiu pakankamai mokslinių žinių, kad galėčiau pateikti nuomonę dėl pirmojo klausimu, esu įsitikinęs, kad dėl antrojo klausimo tiesiog privalau ją išreikšti. Noriu pabrėžti, kad atsižvelgiant į numatomą vartojimo didėjimą (ypač energijos srityje) dėl teigiamų globalizacijos padarinių mes privalome rasti mokslinį atsaką ir technologinius sprendimus. Tam tikri asmeninės ir kolektyvinės elgsenos pasikeitimai yra sveikintini. Tačiau tik mokslas gali pateikti mums reikiamus pagrindinius sprendimus.

  Thomas Ulmer (PPE-DE), raštu. − (DE) Galutinio balsavimo metu balsavau prieš šį pranešimą, nes aš rimtai žiūriu į kovą su klimato kaita ir negaliu pritarti kategoriškoms bei apokaliptinėms formuluotėms, kurios skleistų paniką tarp Europos gyventojų. Pranešimas pateikia mokslinius duomenis, kurių teisingumo tikimybė yra 60-70 %.

Jeigu būčiau vienas iš keturių apokaliptinių raitelių iš Jono Apreiškimo knygos, aš verčiau jočiau ant balto, o ne ant palšo žirgo. Klimato kaita yra jautrus klausimas ir jo negalima spręsti devizais.

- Pranešimas: Ria Oomen-Ruijten (A6-0168/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš susilaikiau dėl kolegės iš Danijos, Ria Oomen-Ruijten pranešimo dėl 2007 m. Turkijos pažangos atsižvelgiant į priėmimą, nors, kaip ir Užsienio reikalų komitetas, pritariu Ministro Pirmininko įsipareigojimams 2008 m. padaryti reformų metais ir paversti Turkiją modernia ir klestinčia demokratija pagrįsta pasaulietiškumo principais ir pliuralistine visuomene.

Tačiau mes gerai prisimename Turkijos įsipareigojimus užtikrinti gerus kaimyninius santykius su Graikija ir Bulgarija ir poreikį sudaryti dvišalę sutartį su Kipru pagal ES principus.

Be to, Turkija neatsiliepia į raginimą baigti ekonominę Armėnijos blokadą ir pradėti susitaikymo procesą, kurio metu būtų galima atvirai aptarti praėjusius įvykius. Šios derybos svarbios ES ir Turkijai, nes pastaroji domisi Bendrijos teise. Tačiau jokiomis aplinkybėmis šios diskusijos negali iš anksti nuspręsti galutinio politinio sprendimo dėl Turkijos priėmimo į ES.

  Colm Burke, Jim Higgins, Mairead McGuinness ir Gay Mitchell (PPE-DE), raštu. − EPP-ED grupės „Fine Gael“ partijos delegacija balsavo už Oomen-Ruijten pranešimą dėl Turkijos pažangos 2007 m. Mes palaikome Turkijos demokratijos, teisingo valdymo ir teisinės valstybės reformas. Šie žingsniai yra naudingi tiek Turkijai, tiek Europos Sąjungai ir mes palaikome Turkijos reformų pastangas.

Tačiau mes, pasirašiusieji, balsavome prieš pranešimo 16 skirsnio 14 pataisą, kurioje paminėti žodžiai „seksualinės ir reprodukcinės teisės“. Mes balsavome prieš šią pataisų dalį dėl priežasčių, kurias nurodėme jungtinėje deklaracijoje Parlamentui, kuri buvo priimta 2008 m. kovo 13 d. plenarinės sesijos metu.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Balsavau prieš Oomen-Ruijten pranešimą dėl Turkijos pažangos 2007 m. siekiant narystės Europos Sąjungoje. Manau, kad Turkija gali turėti galimybių įstoti į Europos Sąjungą. Šiuo metu yra daug problemų dėl profesinių sąjungų ir žmogaus bei mažumų teisių, pavyzdžiui, Kurdų ir krikščionių. Tačiau pažanga, nors ir lėtai, vykdoma ir mes turime į tai atsižvelgti.

Aš palaikiau pataisas, susijusias su armėnų genocidu. Žinau, kad tai vyko seniai, bet tauta privalo susitaikyti su istorijos faktais, o Turkija kol kas nesugebėjo susitaikyti su šia kruvina istorijos dėme. Tikriausiai tai nebus paskutinė kliūtis narystei ES, bet mes negalime paprasčiausiai pakišti šių įvykių po patogiu turkišku kilimu.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Ponios Oomen-Ruijten pastabos pranešime dėl Turkijos pažangos siekiant narystės rodo, lyg mums dar reikėtų kokių kitų įrodymų, kad Turkija, atsižvelgiant į jos civilizaciją, mąstyseną ir tradicijas – kurios tikrai yra gerbtinos – nėra europietiška šalis. Be to, nereikia žvalgytis kitur norint nustatyti didžiulių sunkumų, atsiradusių derybų dėl narystės metu, priežastis.

Prancūzija, kaip pirmininkaujančioji valstybė, nuo liepos 1 d. turės galimybę aptarti šią pagrindinę dviprasmybę: Turkijos priklausymą Europai, kaip tai numatyta 1963 m. sutartyje. Pamiršdamas savo rinkiminius pažadus ponas Sarkozy dabar sako norintis tęsti derybas ir dar pradėti naujas derybas srityse, „kurios nėra tiesiogiai susijusios su naryste“ pagal formulę, kuri tikrai neišspręs jokių problemų. Kas galėtų paneigti, kad bus diskutuojama apie tariamą narystę?

Bijau, kad vienintelis tikslas siekiant išsaugoti Prancūzijos konstitucijos teikiamą galimybę žmonėms apsispręsti dėl bet kokios naujos valstybės narystės yra leisti piliečiams patiems prisiimti atsakomybę dėl 45 metų politinio ir diplomatinio bailumo, kuris taikomas ne Turkijos žmonėms, bet šalies vyriausybėms.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nepaisant tam tikrų prieštaravimų Turkija yra tikrai svarbi Europos Sąjungai, ypač atsižvelgiant į didėjančią kapitalistinės sistemos krizę.

Nors galutinis jos statusas lieka neaiškus – visateisė ES ar būsimos Viduržemio Jūros Sąjungos narė – ES tikrai siekia rasti sprendimus, kurie tenkintų didžiųjų ekonominių ir finansinių grupių interesus didžiosiose valstybėse, ypač Vokietijoje.

Turkija siūlo didelę rinką, turinčią didelį apetitą. Tai didžiulė šalis, turinti daug ir pigios darbo jėgos ir daugybę vartotojų, ko nederėtų minėti gegužės pirmąją, nes neseniai matėme žiaurias Turkijos saugumo pajėgų represijas prieš profesinių sąjungų narius ir demonstracijų dalyvius. Turkijos teritorija labai didelė ir užima svarbią geostrateginę padėtį tarp Europos, Azijos ir Vidurio Rytų bei vaidina svarbų vaidmenį diskusijose dėl Vidurio Azijos energijos šaltinių nuosavybės ir prieigos prie jų (pvz., „Nabucco“ projektas), kas vaidins pagrindinį vaidmenį siekiant JAV-NATO-ES partnerystės.

Be to, Turkija yra karinę valdžią turinti valstybė, kuri neteisėtai užima dalį Europos Sąjungos valstybės narės, Kipro, teritorijos.

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. − (CS) Nors Europos Parlamento rezoliucijos pasiūlyme cituojami keli dokumentai, jame trūksta esminės informacijos. Ši šalis yra kandidatė nuo 1963 m. Visą šį laiką buvo aptariamos derybų pradžios sąlygos. Dokumento įžangoje neminimi 1993 m. nustatyti taip vadinami Kopenhagos kriterijai.

Pasigilinę į Europos Komisijos pranešimą apie 2007 m. Turkijos pažangą, mes matome, kad nors tam tikra pažanga ir buvo padaryta, su nacionalinėmis mažumomis susiję įstatymai vis dar nėra efektyviai taikomi. Faktas, kad maždaug 10 % Turkijos darbingų piliečių dirba ES valstybėse yra ilgalaikių Turkijos ir ES santykių rodiklis. Mums nerimą kelia reglamentų įgyvendinimas ekonomikos srityje. Nors šie teisės aktai oficialiai įtraukti į Turkijos teisės sistemą, mes dažnai pastebime akivaizdžiai prieš Europą nukreiptą požiūrį sprendžiant atskiras bylas.

Galime pasakyti, kad nors Turkija padarė nemažą pažangą, skirtumai daugelyje sričių tarp ES šalių (įskaitant Balkanų valstybes) kol kas beveik nesumažėjo. Armijos įtaka šalies politinei sistemai ir Sunni Islam statusas yra pačios akivaizdžiausios Turkijos visuomenės savybės, kuriomis ji skiriasi nuo ES šalių. Pranešimas pakankamai tiksliai perteikia esamą visuomenės padėtį. Nors rezoliucijos 12 skirsnis yra nesuderintas, GUE/NGL grupė nebalsuos prieš šį pranešimą.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Ponios Oomen-Ruijten pranešimas parodo, kaip Briuselio Europos lyderiai gali ignoruoti įrodymus. Turkija yra Azijos šalis.

Jų aklumas neleidžia jiems pamatyti akivaizdžių narystės pasekmių. Turėdama 100 milijonų gyventojų 2020 m. Turkija būtų daugiausiai gyventojų turinčia ES valstybe ir būtų gausiausiai atstovaujama Europos institucijose. Tai reiškia, kad mūsų Parlamentui kyla grėsmė būti valdomam ne PPE-DE grupės ar socialistų grupės, bet AKP islamistų. Be to, Turkija būtų daugiausiai paramos sulaukianti šalis: Turkijos regionai sugertų daugybę struktūrinių fondų lėšų, o jos dešimt milijonų ūkininkų sugriautų bendrąją žemės ūkio politiką.

Šis atsisakymas matyti tikrovę skatina mūsų vyriausybes ignoruoti Europos gyventojų norus. Ponas Sarkozy, primetęs Europos konstitucinę sutartį Prancūzijai, kurią šalis atmetė 2005 m., ruošiasi pateikti Konstitucijos 88.5 straipsnį, pagal kurį naujos ES valstybės priėmimas būtų sprendžiamas referendumu.

Jei Briuseliui pavyktų primesti Turkijos įstojimą, turėtume pasiūlyti savo šalims išstoti iš tokios sąjungos, kuri būtų europietiška tik savo pavadinimu ir kurti kitą Europą, europietišką Europą – tautų Europą.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. − (DE) Balsavau už pranešimą dėl Turkijos pažangos 2007 m. siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Tačiau, perskaitęs vokišką laikraštį „Die Welt“ noriu išreikšti savo susirūpinimą, kad Turkija, kuri dažnai minima kaip nuosaiki islamiška valstybė, priėmė įstatymą, draudžiantį viešoje vietoje parduoti ir pateikti vyną taurėse.

Vynas yra Europos kultūrinio paveldo dalis ir teisėtai gaminamas daugelyje ES valstybių narių ir jį galima parduoti bei vartoti visose valstybėse narėse.

Toks įstatymas nesuderinamas su visateise naryste Europos Sąjungoje. Visi teisėtai gaminami produktai, įskaitant vyną, yra prekės, kurių laisvas judėjimas vidaus rinkoje turi būti garantuojamas. Toks draudimas pažeidžia prieš diskriminaciją nukreiptas Europos Sąjungos taisykles. Šalis, kuri riboja laisvą teisėtai kitose šalyse gaminamų prekių judėjimą negali tapti visateise ES valstybe.

Ministras pirmininkas, ponas Erdošan, pareiškė, kad 2008 m. bus reformų metai, skirti Turkijai tapti šiuolaikine demokratine valstybe, pagrįstą pasaulietiškumo principais ir pliuralistine visuomene.

Atsižvelgdamas į Turkijos draudimą parduoti ir vartoti vyną stiklinėse noriu paklausti, ar šie įsipareigojimai nėra „žodžiai, tušti žodžiai“?

  David Martin (PSE), raštu. − Ria Oomen-Ruijten pranešimas apie Turkijos 2007 m. pažangą yra išsami ir teikianti vilčių šalies pažangos siekiant įstojimo į Europos Sąjunga analizė. Turkija padarė pažangą žodžio laisvės ir teismų reformų srityse. Vyriausybės pasiūlymai reformuoti 301 straipsnį, kuris yra kliūtis link visiškos demokratinės šalies laisvės, irgi yra sveikintini. Tačiau būtina ir toliau dėti pastangas srityse, susijusiose su šalyje gyvenančių tautinių mažumų grupių teisėmis, todėl mums rūpi ir Konstituciniame teisme sprendžiama byla. Aš palaikau pranešimo rekomendacijas ir balsavau už šį pranešimą.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE), raštu. − (SK) Aš pritariu kolegės, ponios Oomen-Ruijten, pranešimą, kuriuo Turkijos vyriausybė raginama vykdyta savo įsipareigojimus įgyvendinti reformas ir modernizuoti šalį. Dar norių išsakyti savo seniai susidarytą požiūrį, kuris atitinka ir daugelio europiečių požiūrį, tai yra, kad Europos Sąjunga neturėtų siūlyti Turkijai visateisės narystės. Geografijos, kultūros ir religijos atžvilgiu Turkija neatitinka Europos tapatumo koncepcijos. Be to, Europos biudžetas negali ir negalės panešti naštos, kurią uždėtų visateisė Turkijos narystė. Todėl aš palaikau glaudaus bendradarbiavimo viziją, taip vadinamą „strateginę partnerystę“ tarp ES ir Turkijos. Manau, kad šiuo požiūriu pranešimas yra tikrai svarbus.

Džiaugiuosi, kad Turkija 2007 metais padarė tam tikrą pažangą keliose srityse. Tačiau žmogaus teisių padėtis vis dar lieka labai prasta. Mes turėtume aktyviau raginti gerinti tautinių mažumų padėtį (ypač kurdų tautinės mažumos) ir įvesti visišką žodžio ir tikėjimo laisvę. Aš palaikau raginimą atmesti Baudžiamojo kodekso 31 straipsnį ir kuo greičiau vėl atidaryti graikų ortodoksų Halki seminariją. Mes dar privalome reikalauti, kad Turkija atsisuktų į praeitį ir pripažintų armėnų genocido faktą bei karinį konfliktą Kipre.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Turkija dažnai demonstruoja, kad yra nepasirengusi narystei Europos Sąjungoje engdama mažumas, vykdydama aviacijos antskrydžius prieš kaimyninę šalį ir visai neseniai vetuodama archeologinių kasinėjimų komandos vadovės iš Austrijos paskyrimą Ephesus mieste dėl antiturkiškų komentarų, kuriuos išsakė jos šeimos narys. Kosmetinės Baudžiamojo kodekso pataisos, draudžiančios šmeižti Turkiją ir turkiškumą atitraukia Briuselio dėmesį nuo brutalios jėgos demonstravimų ir karinės agresijos šiaurės Irake.

Atsižvelgiant į Turkijos nesugebėjimą pasirengti narystei ES, vienintelis pasirinkimas yra neatidėliotinas derybų dėl narystės nutraukimas. Su šia šalim būtų galima derėtis dėl privilegijuotos partnerystės.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Kiekvienas pranešimas apie Turkiją yra ES imperialistinio konkurencingumo planai dėl šios šalies. Šiuo pranešimu siekiama palaikyti Turkijos vyriausybę bandant pabrėžti Turkijos pažangą tam tikrose srityse, nors tai prieštarauja tikrovei. Kaip paprastai pranešime šlovinamos žmogaus teisės, neatsižvelgiant į gerai žinomą autokratinę ir represinę Turkijos vyriausybės politiką, ką neseniai įrodė žiaurus gegužės pirmosios demonstracijų numalšinimas. Pranešime toleruojama Turkijos antikurdiška politika.

Pranešimas netiesiogiai palaiko Turkijos išpuolius prieš Iraką. Smerkdamas PKK ir „kitų teroristinių grupuočių“ „žiaurumus“ pranešimas pataria Turkijos armijai nesivelti į „stambias karines operacijas“.

Pranešime nesmerkiama ilgalaikė Kipro okupacija ir vengiama kategoriškai ir besąlygiškai išvesti iš šios šalies Turkijos karines pajėgas.

Pranešime remiamas Turkijos dalyvavimas Europos Sąjungos ir NATO imperialistinėse misijose ir karinėse intervencijose. Atsižvelgdama į Turkijos padėtį imperialistinėje sistemoje ir jos konkurencingumą platesniu kontekstu, ES siekia panaudoti priėmimo procesą savo naudai, kad galėtų kontroliuoti energijos ir geostrateginius išteklius.

Dėl šių priežasčių mes balsavome prieš pranešimą.

  Lydie Polfer (ALDE), raštu. – (FR) Oomen-Ruijten pranešimas yra labai harmoningas: jame pritariama teisinės valstybės kūrimo iniciatyvoms, kurias parodė Turkijos valdžios institucijos, siekdamos tęsti reformų procesą, bet tuo pačiu Turkija raginama paspartinti reformas ir taip užtikrinti pagarbą teisinės valstybės principams.

Privalo būti sprendžiamas ir kurdų klausimas, įskaitant jo kultūrinius ir ekonominius aspektus.

Naujojoje konstitucijoje turi būti užtikrintos lygios moterų galimybės.

Turkijos vyriausybė raginama gerbti pliuralizmą ir religijų įvairovę kaip tai daroma pasaulietinėje ir demokratinėje valstybėje.

Derybos gali būti tęsiamos tik visiškai laikantis Europos Sąjungos vertybių principų.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Įvairiose socialinėse, ekonominėse ir politinėse srityse per pastaruosius metus padaryta pažanga suteikia tvirtą pagrindą atkreipti dėmesį į tai, kaip noras įstoti į Europos Sąjungą gali sėkmingai skatinti dideles reformas tose šalyse, kuriose yra tokių reformų galimybių. Derybos su Turkija visada buvo atviros, todėl nebėra jokio poreikio pabrėžti šios galimybės svarbos skatinant Turkiją pradėti esmines reformas.

Atsižvelgdami į šiame pranešime išsakytą pripažinimą ir į aukštų ES pareigūnų pranešimus, ypač Komisijos Pirmininko pranešimą, mes negalime nekreipti dėmesio į teisinį procesą, nukreiptą prieš AK partiją. Nors faktas, kad nebuvo naudota karinė jėga yra sveikintinas, mes vis tiek nepritariame bandymui teismų procesų metu suklastoti tai, ką paneigė biuleteniai. Kita vertus, mums kelia nerimą ir nuolatinės abejonės dėl AK partijos ketinimų. Tikėjimo laisvės, kaip mes ją suprantame Europos Sąjungoje, gynimas turi būti įtrauktas į mūsų susitarimą. Vienos religijos primetimas visai visuomenei yra nepriimtinas.

  Toomas Savi (ALDE), raštu. − Parėmęs šį pranešimą noriu pasakyti, kad pirmojoje savo kalboje, kurią sakiau 2004 m. gruodžio mėnesį apie Turkijos pažangą siekiant įstoti į ES aš reikalavau, kad prieš svarstant šio šalies narystę Turkija pripažintų teisėtą graikų Kipro vyriausybę, pripažintų 1915 armėnų genocidą ir pagerintų didžiausios pasaulyje savo valstybės neturinčios tautos, kurdų, padėtį.

Per ketverius metus nebuvo išspręstas nė vienas iš minėtų klausimų. Nematyti jokios akivaizdžios pažangos Turkijos santykiuose su Kipru ir jokio noro pripažinti praeities nusikaltimus. Vietoje to, Turkijos armija pritariant Turkijos Parlamentui vykdo kurdų genocidą. Europos Sąjunga privalo griežčiaus pasisakyti Turkijos atžvilgiu ir sustabdyti derybas, kol bus išspręsti anksčiau minėti klausimai.

  Jacques Toubon (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsuodama prieš Užsienio reikalų komiteto pranešimą dėl situacijos Turkijoje Prancūzijos UMP delegacija nori pabrėžti, kad Komisija, valstybių narių vyriausybės ir Europos Parlamentas klaidingai elgiasi remdami Turkijos narystės iliuziją.

UMP neprieštarauja Ria Oomen-Ruijten pranešimui, kuris yra tikrai puikus, bet prieštarauja atsisakymui svarstyti esamą padėtį Turkijoje ir jos vykdomą politiką, kas prieštarauja mūsų projektui dėl Europos integracijos.

  Dominique Vlasto (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau prieš šį pranešimą ir pasiūlytą rezoliuciją norėdamas dar kartą išreikšti savo prieštaravimą prieš Turkijos įstojimą į ES. Europos Komisija, valstybių narių vyriausybės ir Europos Parlamentas klaidingai elgiasi puoselėdami iliuziją, kuri kvailina Turkijos ir Europos piliečius. Atsisakau laikytis politinės pozicijos, kuri neatsižvelgia į esamą Turkijos padėtį ir jos politiką, kuri prieštarauja Europos integracijos projektui.

Jei Europa yra erdvė, kurioje galioja bendrosios vertybės, mes negalime nekreipti dėmesio į nerimą keliančias Turkijos valdžios institucijų tendencijas, susijusias su teisinės valstybės principais, saviraiškos laisve ir mažumų teisių pagarba. Nuosaikios pozicijos Turkijos valdžios institucijų atsakomybės atžvilgiu laikymasis yra strateginė klaida, atitolinanti šios šalies pažangą siekiant narystės ES ir neleidžianti Turkijos žmonėms naudoti pagrindinėmis socialinėmis teisėmis bei stabdanti Turkijos ekonomikos plėtrą.

Privilegijuota partnerystė su Turkija padėtų įgyvendinti šiuos tikslus atsižvelgiant į abiejų pusių integralumą.