Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. gegužės 21 d. - Strasbūras

11. Stichinė nelaimė Kinijoje (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai apie stichinę nelaimę Kinijoje.

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Su dideliu susirūpinimu stebime įvykius Kinijoje po katastrofiško žemės drebėjimo, kuris sunaikino didelę šalies teritoriją, ypač Sičuanio provinciją.

Pagal kai kuriuos skaičiavimus nuo žemės drebėjimo nukentėjo apie 10 milijonų žmonių. Aukų skaičius didėja kas valandą, o viltis išgelbėti gyvuosius po griuvėsiais vis mažėja. Dabartiniais duomenimis mirčių skaičius išaugo beveik iki 50 000. Tai tikra katastrofa. Galbūt įmanoma išgelbėti daugiau gyvybių, jei gelbėtojai pasiektų nukentėjusiąją zoną, bet jiems trukdo objektyvios kliūtys, taip pat tinkamos įrangos stoka.

Papildoma problema yra drebėjimo žala, padaryta užtvankoms. Dėl to išlikusiems gyviesiems Sičuanio provincijoje kyla didelė grėsmė būti užlietiems. Kinijos vyriausybė paprašė pagrindinės įrangos, kuri reikalinga gelbėjimo operacijų metu.

Kinijos sveikatos apsaugos ministras taip pat mano, kad prireiks kur kas daugiau vaistų ir šiuolaikinės medicininės įrangos, nes būtina gydyti gyvųjų sužalojimus.

Šiuo metu vykstančių pagalbos darbų mastas yra neįprastai didelis. Dvylika tonų produktų jau išmesta iš oro, siekiant palengvinti sunkumus nukentėjusiojoje zonose. Daugybė malūnsparnių skraidina į zoną gelbėtojus ir pagalbą. Vietinių valdžios institucijų atstovai pranešė, kad šiuo metu jiems labiausiai reikia antklodžių, palapinių, maisto ir palydovinių telefonų.

Kaip žinote ir kaip šiandien jau buvo minėta, praėjusį antradienį Taryba sušaukė neeilinį Tarybos susirinkimą. Išreiškėme giliausią užuojautą Kinijos žmonėms dėl daugybės mirčių ir sunaikinimo šioje zonoje. Savo pranešimuose taip pat išreiškėme giliausią užuojautą katastrofoje praradusiems artimiausius gimines, sužeistiesiems arba netekusiems turto.

Tarptautinė bendruomenė pasiūlė Kinijai pagalbą. Kinija to oficialiai prašė Užsienio prekybos ministerijos išsiuntinėtuose laiškuose. Daugybė užsienio grupių iš Japonijos, Taivano, Korėjos ir Australijos jau dirba arba tuoj išvyks į Kiniją.

Europos Sąjunga siekia teikti pagalbą nukentėjusiems. Europos Komisija, taip pat dauguma šalių narių atsakė į nukentėjusių gyventojų poreikius ir yra pasiruošusios teikti pagalbą ateityje.

Ačiū.

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Ponia Pirmininke, norėčiau padėkoti, kad į dienotvarkę buvo įtrauktos diskusijos apie humanitarinę situaciją Kinijos Sičuanio provincijoje po gegužės 12 d. įvykusio žemės drebėjimo. Drauge su pirmininku J. M. Barrosu ir ponia B. Ferrero-Waldner išreiškėme užuojautą ir pabrėžėme Europos žmonių norą padėti Kinijos gyventojams.

Kinijos valdžios institucijų, ypač kariuomenės, mobilizacija buvo skubi ir didelio masto. Reikia pripažinti, kad krizės valdymas buvo veiksmingas, o valdžios institucijos nusipelno mūsų pasveikinimo. Atsižvelgdama į žalos ir jos atitaisymo poreikių mastą, Kinijos vyriausybė gegužės 13 d. paprašė tarptautinės pagalbos ir ES skubiai atsiliepė į šį prašymą. Komisija išsiuntė ECHO humanitarinės pagalbos ekspertą į nukentėjusią zoną vienos savaitės misijai. Remdamasi gegužės 16 d. eksperto ataskaita, Komisija priėmė skubios pagalbos sprendimą išmokėti 2 mln. eurų. Tai padės Raudonajam Kryžiui tiekti palapines, antklodes, geriamąjį vandenį ir reikalingiausius daiktus.

Komisijos civilinės saugos mechanizmo koordinavimo ir vertinimo grupė yra ir Čengdu. Ji bendrauja su vietos valdžios institucijomis, siekdama pagreitinti Europos paramos tiekimą jos laukiantiems. Šalys narės taip pat greitai reagavo į Raudonojo Kryžiaus federacijos pavojaus signalą ir išsiuntė skubią įrangą bei paieškos ir gelbėjimo grupes. Bendra ES parama šiuo metu jau siekia daugiau kaip 10 mln. eurų. Europos Komisija, Stebėsenos ir informacijos centras bei Krizių programa dirba drauge perduodamos ES paramą šalims narėms ir Kinijai. Reikia pastebėti, kad Kinijos valdžios institucijos griežtai kontroliuoja tarptautinių grupių vietinius įvažiavimo leidimus.

Pagal mūsų įvertinimus, pagrindiniai poreikiai yra vanduo ir sanitarinės sąlygos, laikinos pastogės, pagrindiniai produktai, vaistai ir medicinos įranga. Deja, žmonių patirtas šokas trukdo gelbėjimo operacijoms. Pagrindinis rūpestis – infrastruktūra, pavyzdžiui, užtvankos, pylimai arba elektros jėgainės, kurios gali sulūžti arba nugriūti, paskatindamos antrą humanitarinę katastrofą.

  Georg Jarzembowski, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Ponia Pirmininke, pone einantysis Tarybos Pirmininko pareigas, Komisijos nary, ponios ir ponai, mano frakcija prisideda prie Tarybos ir Komisijos išreikšto liūdesio ir užuojautos Kinijos žmonėms dėl gegužės 12 d. įvykusio siaubingo žemės drebėjimo. Norime išreikšti savo didžiausią užuojautą netektis ir sužalojimus žemės drebėjimo metu patyrusiems žmonėms.

Taip pat pritariame faktui, kad Kinijos valdžios institucijos skubiai ėmėsi gelbėjimo veiksmų ir džiaugiamės Kinijos vyriausybės noru priimti užsienio paramą. Taip pat norėčiau išsakyti savo viltį, kad ji taip elgsis ir ateityje, leisdama efektyviai pagal poreikius išskirstyti paramą.

Be to, džiaugiamės, kad šiuo atveju Kinijos vyriausybė taip pat leido užsienio žiniasklaidai pranešinėti apie žemės drebėjimą, ir tikimės, kad ji suteiks leidimą užsienio žiniasklaidai pranešti apie atstatymo darbus nukentėjusiose zonose.

Mes ypač apgailestaujame, kad žuvo tiek daug mokinių, kai griuvo valstybinių mokyklų pastatai, ir remiame Kinijos valdžios institucijų skelbiamą ketinimą ištirti, kodėl mokyklos nebuvo statytos taip, kad atlaikytų žemės drebėjimą, ir išsiaiškinti atsakingus asmenis.

Negana to, norime suteikti Kinijos žmonėms reikalingą pagalbą. Jiems nereikia didelių pinigų sumų, nes jiems priklauso didžiausios pasaulyje valiutos atsargos. Labiausiai jiems reikalinga praktinė pagalba, o mes, europiečiai ir šalys narės, galime suteikti tą pagalbą, todėl dėkojame Komisijos nariui už paramos priemones, kurių jis jau ėmėsi.

Mes remsime visus veiksmus, kuriais bus padedama žmonėms katastrofos zonose ir prisidedama atstatant jų kaimus. Kai kuriems galbūt teks persikleti į kitas sritis. Mes teiksime reikalingą paramą. Tai išties didžiulė tragedija ir mes gedime drauge su nukentėjusių zonų bei visos kinų tautos žmonėmis.

  Libor Rouček, PSE frakcijos vardu. – (CS) Ponia Pirmininke, Komisijos nary, pone J. Lenarčičiau, ponios ir ponai, socialistų frakcijos vardu norėčiau prisijungti prie išreiškusiųjų giliausią užuojautą netekties ištiktoms šeimoms ir dešimtims tūkstančių siaubingo žemės drebėjimo Sičuanyje aukų. Taip pat noriu išreikšti solidarumą šimtams tūkstančių žmonių, kurie dėl šios katastrofos neteko pastogės ir buvo priversti palikti namus.

Neseniai diskutavome apie situaciją Mianmare ir kritikavome visiškai nepriimtiną chuntos elgesį. Kiniją reikia pagirti, kaip visišką Mianmaro priešingybę. Kinija nedelsdama paprašė tarptautinės bendruomenės pagalbos ir atvėrė sienas užsienio paramai. Kaip ir mano kolega narys, pritariu Kinijos valdžios institucijų atvirumui tiek valstybiniu lygmeniu, tiek Sičuanio provincijoje. Sveikintina, kaip jie organizavo gelbėjimo darbus bei viešai informavo apie įvykius ir savo šalyje, ir užsienyje. Pavyzdžiui, viešai skelbtoje informacijoje buvo ir prisipažinimas, kad be dešimčių tūkstančių aukų po griuvėsiais buvo palaidoti ir 32 radioaktyvaus spinduliavimo šaltiniai.

Ir Komisijos narys, ir ponas Lenarčičius mus informavo apie humanitarinės pagalbos mastą, kurį Europos Sąjunga pasiūlė ir suteikė Kinijai. Dėkoju jiems abiem už Komisijos ir Tarybos darbo spartą, taip pat prašau juos užtikrinti, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi reaguoti į galimus mūsų partnerių kinų pagalbos prašymus ne tik dėl humanitarinės pagalbos, bet ir dėl nukentėjusių zonų atstatymo, jei tokios pagalbos bus paprašyta.

  Dirk Sterckx, ALDE frakcijos vardu. – (NL) Pirmiausia Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu noriu išreikšti savo užuojautą visoms aukoms. Pritariu ir Kinijos vyriausybės paskelbtam gedulo laikotarpiui. Pirmadienį, prieš vykdamas į Strasbūrą, nuėjau pasirašyti į užuojautos knygą ES atstovybėje Briuselyje Delegacijos ryšiams su Kinija vardu ir, manau, viso Parlamento vardu. Praėjusią savaitę delegacijos biuras susitiko su Kinijos ambasadoriumi ir jis man išreiškė didelę padėką dėl Europos Parlamento paramos.

Esame didžiulės ir rimtos katastrofos akivaizdoje. Dešimtys tūkstančių žmonių žuvo arba vis dar ieškomi, milijonai benamių, turto sunaikinta tiek, kad šiuo metu beveik neįmanoma suskaičiuoti. Kinija tai ne Mianmaras, kaip jau aptarta praėjusioje diskusijoje. Šiuo atveju šalyje kiekvienas nuo aukščiausio iki žemiausio lygmens imasi visų įmanomų pagalbos veiksmų ir bando išgelbėti tai, ką dar įmanoma. Taip pat matau šalį, kuri labai atvirai bendravo ir toliau bendrauja, matau Sičuanio žmonių skausmą ir neviltį, taip pat problemas, su kuriomis susiduria gelbėjimo grupės, pačios netekusios kelių gyvybių. Matau šalį, kuri atvira net katastrofos aukų kritikai dėl paramos – tai jau ne pirma situacija, kai ten atsitinka kas nors panašaus.

Ponia Pirmininke, turime galvoti apie ateitį. Manau, Kinija paprašė labai konkrečios paramos. Matau, kad demonstruojame solidarumą, ir esu dėkingas Komisijai bei Tarybai už tai, ką jos padarė. Skatinu juos ir toliau teikti paramą, kai Kinija jos paprašys.

Kai baigsis gelbėjimo darbai, turės prasidėti atstatymo darbai – ir tada turėsime padėti, kiek įmanoma. Kalbant apie tolimesnę ateitį, norėčiau pasiūlyti peržiūrėti techninės pagalbos teikimo galimybes, tai yra pateikti statybos nuostatus ir techniką, nes labai svarbu, kad pastatai taptų atsparesni panašiems įvykiams. Tarptautinė bendruomenė taip pat galėtų imtis užduoties sukurti ankstyvo įspėjimo sistemą, kuri galėtų iš anksto įspėti žmones apie panašias nelaimes. Turime bent jau pasistengti tai padaryti. Manau, pasaulyje yra daug regionų, kuriems tai būtų naudinga. Bet kuriuo atveju, manau, svarbiausia, kad Europos Parlamente pademonstravome solidarumą Kinijai.

  Hélène Flautre, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Ponia Pirmininke, po šio siaubingo žemės drebėjimo, įstūmusio Kiniją ir visą pasaulį į gedulą, valdžios institucijos pirmą kartą sužaidė skaidriai ir sureagavo į dramą plataus masto pagalba, o ES ir visa tarptautinė bendruomenė stengiasi visais įmanomais būdais jį palaikyti.

Tačiau visi girdėjome aštrią kritiką Kinijoje dėl prastos kokybės pastatų, ypač naujausių statinių ir viešų pastatų, pavyzdžiui, mokyklų, kurios į pražūtį nusinešė tūkstančius mokinių ir tik labai nedaug jų buvo išgelbėta. Ši katastrofa išryškino prastą statybos darbų kokybę Kinijoje, kurioje žmonės iš didesnių miestų iškeldinti, ruošiantis tokiems svarbiems renginiams kaip olimpinės žaidynės.

Yra ir kitų nerimą ir grėsmę po šios dramos keliančių dalykų: hidroelektrinių stiprumas, pavyzdžiui, betoninė užtvanka Zipingpu kelia mums nerimą dėl to, kad palei tėkmę gyvenančių žmonių yra 600 000. Žemės drebėjimas taip pat pažeidė 391 rezervuarą. Kol kas nedaug informacijos apie plutonio sodrinimo įrenginius Sičuanio provincijos Šiaurės Rytuose, nepaisant jų artumo epicentrui – tai irgi kelia labai didelį nerimą.

Ar nebūtų naudinga atlikti nepriklausomą tarptautinį tokių svarbių problemų įvertinimą, kol Kinija tebedemonstruoja tam tikro lygio uždarumą, o bet kokie oficialūs pareiškimai yra tik raminimas?

  Konrad Szymański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Europa turėtų siūlyti Kinijai visą įmanomą pagalbą tiek dėl humanitarinių, tiek dėl politinių priežasčių. Esu vienas iš daugelio šių rūmų narių, kurie priešinasi Kinijos barbariškai politikai Tibeto ir krikščionių atžvilgiu. Manau, turėtume labai aktyviai reaguoti į bet kokį agresijos Taivanui proveržį.

Kita vertus, privalome pasinaudoti kiekviena proga ir įrodyti Kinijos žmonėms, kad mūsų reikalavimai jų vadovams nėra paremti priešiškumu jų šaliai ir jos tradicijoms. Privalome įrodyti, kad galima draugiška partnerystė, o kaip tik dabar tam yra tinkama proga. Turime pasiūlyti kuo didesnę paramą aukoms ir visomis išgalėmis įsitraukti į atstatymo darbus, kurie seks po šios baisios katastrofos. Būtų didelė klaida neišnaudoti galimybės sukurti pasitikėjimo tarp Europos ir Kinijos.

  Patrick Louis, IND/DEM frakcijos vardu. – (FR) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, stichinės nelaimės ypač liūdina todėl, kad jos nusineša tiek aukų, kiek neseniai pasiglemžė Kinijoje ar Mianmare. Jos primena mums žmogaus gyvenimo vertę, taip pat faktą, kad negalime suvaldyti gamtos. Norime nusiųsti užuojautą kenčiantiems nuo stichinių ir politinių nelaimių.

Vienas iš politikų tikslų – užkirsti kelią viešoms nelaimėms, kad jų sunkumas neprislėgtų žmonių. Taigi, jeigu jie negali sustabdyti stichinių nelaimių, gali pamėginti jas numatyti ir įspėti žmones. Negana to, jie turi sumažinti riziką laikydamiesi atsakingos prevencinės politikos. Pavyzdžiui, Kinijos prometėjiška infrastruktūra – didžiulės jėgainių užtvankos ir atominės jėgainės – išsilaikė. Bet kiek jos gali išsilaikyti? Ar ne geriau pasinaudoti didesniu skaičiumi mažesnių struktūrų ir išskaidyti riziką, kartu gausinant viešąją informaciją apie susijusias rizikas?

Tragiškiausia Kinijos žmonių situacija susijusi su politinėmis nelaimėmis. Nors pripažįstame šių darbščių ir sumanių žmonių bei jų jautrios kultūros pasigėrėtiną prigimtį, galime vertinti politinius veiksmus per daug nesigilindami į vidaus politiką. Didžiausia nelaimė – pražūtinga „vienturčio“ politika. Ji paveikia vaikus, nes didelės valstiečių šeimos turi atsikratyti dukterų, kurios yra menkas pajamų šaltinis ir niekaip neužtikrina ūkių tęstinumo bei pensijos, o antras vaikas, pagal Kreono įsakymus, išvis neturi teisės egzistuoti. Taip išniekinamos žmonių teisės, nes politinė tvarka neleidžia tėvams turėti tiek vaikų, kiek jie pageidauja. Ir šiuo atveju gyvenimas laikomas ne vertybe, o praktine funkcija. Stichinė nelaimė susijungia su politine nelaime tada, kai įgriūna mokyklos stogas ir užmuša vienintelį vaiką, o jo tėvai išeina iš proto.

Kai į Pekiną per olimpines žaidynes atvyks apie 30 000 žurnalistų, jie turėtų skirti laiko patyrinėti šios šalies tikrovę, kuri, būdama galinga ir įtakinga, rizikuoja visiškai prarasti pagarbą žmonėms – tikrąjį politinės tvarkos pagrindą.

  Karsten Friedrich Hoppenstedt (PPE-DE). – (DE) Ponia Pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, Kinijos valdžios institucijų paskelbtos tylos minutės metu žmonės stovėjo tylėdami – gatvėse, autobusuose ir parduotuvėse – o jų veidai rodė jausmų nuoširdumą. Tai skyrėsi nuo įprastų priverstinių masinių solidarumo demonstracijų. Kodėl? Todėl, kad televizija ištisą parą rodė reportažus, kuriuose neįsivaizduojamos žmonių kančios nukentėjusiose zonose kėlė tikrą šoką. Tai įkvėpė naują solidarumo jausmą Kinijoje. Vėl kilo pagarba asmeniui, net tarp politinių vadovų.

Svarbiausi dalykai valstybės dėmesio centre buvo Kinijos ekonominis augimas, o pastaruoju metu – ir olimpinės žaidynės, bet šios tragedijos akivaizdoje jie daugeliui žmonių tapo nebe tokie svarbūs. Ką turėtų daryti tarptautinė bendruomenė? Į šį klausimą iš dalies jau atsakyta: be paramos, tragedijos planų ir, žinoma, techninės įrangos siuntimo, labai svarbu sutelkti patirtį, įgytą po didelio žemės drebėjimo Armėnijoje, kuris nusinešė daugiau kaip 100 000 gyvybių ir pažeidė atominę elektrinę, Turkijoje, kur žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, ir Kinijoje 1976 m., kur mirė keli šimtai tūkstančių gyventojų, ir panaudoti tą kolektyvinę patirtį tobulinant tarptautinės bendruomenės geros praktikos principus bei pritaikyti juos Kinijos labui.

Žinau, kad jau buvo minėta, kaip svarbu ištirti viešų pastatų, ligoninių ir mokyklų atsparumą žemės drebėjimui dėl pasekmių, kurios gali ištikti būtent užtvankas. Šiuo klausimu galima daug nuveikti, pateikiant tinkamas nuorodas, kokie reikalavimai turėtų būti keliami statant atsparias žemės drebėjimui struktūras.

Kaip delegacijos ryšiams su Kinija narys, žinoma, prisidedu prie ankstesnių pranešėjų užuojautos pareiškimų.

  Edite Estrela (PSE). – (PT) Ponia Pirmininke, Komisijos nary, mes visi apgailestaujame dėl tragedijos, sunaikinusios pietinę Kiniją. Žuvo daugiau kaip 500 000 žmonių, o 4,8 milijono liko benamiai. Gedime su nukentėjusiųjų šeimomis.

Europos Sąjunga pasielgė tinkamai: ji suaktyvino civilinės saugos mechanizmą ir parėmė Kinijos valdžios institucijas. Tarptautinė bendruomenė taip pat suteikė paramą. Niekada iki šiol Kinija nebuvo sulaukusi tiek solidarumo išraiškų ir materialinės pagalbos siūlymų, nes šįkart Kinijos valdžios institucijos nebandė nuslėpti tragedijos masto. Atvirkščiai, jos suteikė būtiną informaciją, įsileido tarptautinę žiniasklaidą ir apskritai veikė skaidriai ir efektyviai, skirtingai nei Mianmaro valdžios institucijos.

Stichinių nelaimių priežastis – klimato pasikeitimai. Mūsų visų pareiga saugoti planetą nuo perkaitimo. Todėl Kinija privalo bendradarbiauti, mažindama CO2 išmetimą ir remdama Europos Sąjungos pastangas pasiekti tarptautinį susitarimą iki 2009 m. gruodžio mėnesį vyksiančios Kopenhagos konferencijos.

  Bastiaan Belder (IND/DEM). – (NL) Su precedento neturinčiu atvirumu Kinijos žiniasklaida pranešinėjo apie siaubingas daugiau kaip prieš savaitę įvykusio didelio žemės drebėjimo Sičuanio provincijoje pasekmes. Toks šalies valdžios institucijų atvirumas paskatino beprecedentį solidarumą aukoms. Visuomenė tapo harmoninga. Prisistatė dešimtys tūkstančių savanorių. Gelbėjimo grupės suplūdo į katastrofos zonas iš visų provincijų. Praktinė pagalba Kinijoje pasiekė rekordines apimtis. Trumpai tariant, valdžios institucijų atvirumas yra geras dalykas.

Todėl Europos institucijos ateityje turi skatinti Kinijos valdžios institucijas laikytis šio beprecedenčio atvirumo. Tai atvejis, dėl kurio Kinijoje jau buvo iškeltas klausimas: kodėl sugriuvo tiek daug mokyklų. Kinija buvo atvira ir visam likusiam pasauliui. Pavyzdžiui, Kinijos vyriausybė priėmė Japonijos siūlymą atsiųsti gelbėjimo grupę. Tuo pat metu Taivanas pažadėjo 42 mln. eurų paramą žemės drebėjimo aukoms. Nuoširdžiai viliuosi, kad ši užuojauta padės Kinijos ir Taivano santykiams.

Visa širdimi noriu prisijungti prie narių, išreiškusių savo giliausią užuojautą neapsakomoms Kinijos žmonių kančioms, ir ypač palaikau pono Sterckxo pasirašymą užuojautos knygoje Kinijos atstovybėje Briuselyje mūsų visų vardu. Visiškai tam pritariu.

  Cornelis Visser (PPE-DE). – (NL) Pirmiausia norėčiau pareikšti užuojautą gegužės 12 d. Sičuanio provincijoje įvykusios stichinės nelaimės daugybės aukų giminėms. Gerai, kad Kinijos valdžios institucijos po katastrofos veikė skubiai. Taip pat vertinu Europos Sąjungos reakciją. Tuo pačiu noriu palaikyti Europos institucijas – Komisiją ir Tarybą – dėl priemonių, kurių jos jau ėmėsi. Iš pradžių atsisakiusi užsienio pagalbos, Kinija atvėrė sienas. Pačios Kinijos valdžios institucijos pareiškė norinčios išnaudoti visą galimą paramą, mažinant šios didžiulio masto tragedijos pasekmes. Japonijos, Pietų Korėjos ir Rusijos gelbėjimo grupės jau yra nukentėjusioje zonoje. Manau, labai sveikintina, kad kaimyninės šalys – Singapūras ir Taivanas – teikia paramą. Politiniai santykiai su kaimyninėmis šalimis ne visada geri, o tai gali padėti juos pagerinti.

Daug dėmesio katastrofai buvo skirta valstybinėje ir tarptautinėje žiniasklaidoje. Malonu, kad spauda įleidžiama į nukentėjusią zoną ir kad jai suteikta galimybė rašyti nevaržant bei informuoti visą likusią šalies dalį ir pasaulį. Skaidrumas svarbus siekiant susidaryti aiškų vaizdą apie katastrofą ir užtikrinti, kad į jos vietas teikiama reikalinga pagalba. Tai leidžia labiau įsitraukti kitiems gyventojams. Laisva spauda ir protingas vadovavimas paprastai žengia petys į petį. Laisva spauda gali laiku informuoti apie politikos klaidas ir politiką galima pakeisti.

Statybos ir vyriausybės priežiūra toje srityje taip pat turi būti aptartos. Galima daryti išvadas apie ateities statybų projektus ir pateikti rekomendacijas geresniam valdymui bei oficialiam organizavimui.

Stichinių nelaimių prevencija ir pasiruošimas joms – svarbiausia vyriausybės atsakomybė. Ir daugelyje Europos šalių tai buvo organizuojama tinkamai tik pastaraisiais metais. Baigdamas norėčiau paprašyti Europos Komisijos ir Tarybos pasiūlyti Kinijai pagalbą, jei tokia reikalinga, pamokyti valdžios institucijas ir civilinių paslaugų teikėjus sudarinėti krizių ir nelaimių kontrolės planus.

  Alexandra Dobolyi (PSE). - (HU) Dėkoju jums, ponia Pirmininke. Kiekvienas doras žmogus buvo sukrėstas praėjusios savaitės stichinės nelaimės Tolimuosiuose Rytuose. Savaime suprantama, pasaulio dėmesys turi būti sutelktas į tas šalis.

Šiuo metu Kinija yra pačiame dėmesio centre: vasarą organizuojamos olimpinės žaidynės, Kinijos ministro pirmininko apsilankymas Taivane, įvykiai Tibete, Dalai Lamos kelionė po Europą ir reakcijos į ją, Europos Komisijos apsilankymas Kinijoje – visi šie dalykai sutelkė dėmesį į Kiniją. Tačiau dabar ne laikas kalbėti apie boikotus arba Tibetą.

8 balų stiprumo žemės drebėjimas Sičuanio plynaukštę pavertė griuvėsiais, nusinešė 50 000 žmonių gyvybes ir paliko milijonus išgyvenusiųjų benamiais, neminint padarytos ekonominės žalos. Todėl prašau kiekvienos Europos Sąjungos institucijos užtikrinti, kad suteiksime visą įmanomą žmogišką paramą ir tieksime humanitarinę pagalbą nukentėjusiesiems nuo nelaimės tiek, kiek jos reikės.

Padėkokime gelbėjimo grupėms ir paramos organizacijoms už pagalbą – jos dirbo ištisą parą, gerindamos regiono gyventojų padėtį, ir užtikrinkime Kinijos žmonėms mūsų besąlygišką solidarumą ir atjautą. Labai ačiū.

  Glyn Ford (PSE). - Ponia Pirmininke, 7,8 balų stiprumo žemės drebėjimas su epicentru šalia Čengdu Sičuanyje gegužės 12 d. pražudė daugiau nei 100 000 žmonių. Galime tik išreikšti užuojautą visiems, netekusiems šeimos narių, ypač vaikus praradusiems tėvams. Tačiau skirtingai nei analogiškos tragedijos Mianmare atveju, dėl kurios buvo siūlymų imtis atsakomybės ginti tiesioginio tarptautinio įsikišimo būdu, Kinija pasinaudojo išskirtiniais pagalbos ištekliais drauge su kareiviais ir medicinos personalu. Kinija priėmė užsienio pagalbą, taip pat Japonijos gelbėtojus, kurie šiuo metu dirba nelaimės zonoje, leisdama Kinijos ir užsienio žiniasklaidai sekti tragedijos įvykius ir jos pasekmes.

Kaip minėjo Komisijos narys L. Michelis, Europos Sąjunga jau skyrė 10 mln. eurų paramos. Skatiname Tarybą ir Komisiją toliau regionui teikti skubią pagalbą, techninę paramą ir atstatymo priemones, kurių prireiks ateinančiais mėnesiais ir metais.

  Józef Pinior (PSE). - Ponia Pirmininke, dabar pats laikas pademonstruoti solidarumą ir užuojautą Kinijai. Tragedijos dienomis matėme aukas, tapome Kinijos visuomenės didžiulės tragedijos liudininkais.

Man paliko įspūdį Kinijos valdžios institucijų – šalies vadovų, administracijos, provincijų ir partijų vadovų – veiksmai, kurie buvo racionalūs – tokių šiuo metu labiausiai reikia.

Kaip žmogaus teisių politikas, turiu pranešti Parlamentui, kad, pasak Tibeto centro už žmogaus teises ir demokratiją, gegužės 14 d. buvo suimtos 55 vienuolės. Tai irgi šių dienų Kinijos realybė. Žemės drebėjimas negali tapti žmogaus teisių pažeidinėjimo dingstimi.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Ponia Pirmininke, Kinijos žemės drebėjimo ir prieš tai siautusio ciklono Mianmare siaubingos tragedijos šokiravo žmones visame pasaulyje. Viso pasaulio šalių reakcija buvo pavyzdinė: nuo Japonijos iki JAV, nuo Rusijos iki Jordano šalys suteikė daugiau nei 2 mlrd. dolerių paramą.

Europos Sąjunga ir jos šalys narės sureagavo nedelsdamos, ir Komisija ėmėsi ryžtingų veiksmų: nusiuntė Kinijai skubią 2 mln. eurų paramą bei padėjo gelbėjimo darbams, siųsdama mobilių ligoninių skyrius, vaistus, gelbėjimo įrangą ir griuvėsių valymo įrenginius. Ypač pagirtinas Tibeto vyriausybės tremtyje prašymas pasekėjams laikinai nutraukti demonstracijas prieš Kiniją ir rinkti aukas nukentėjusiesiems nuo žemės drebėjimo padėti.

Dėl karinio Mianmaro diktato poelgių Mianmarui skirtos Vengrijos paramos lėšos buvo nukreiptos į Kiniją. Kinijos vadovybė, pasielgė išmintingai ir priėmė užsienio paramą. Kinija atsakingai pademonstravo viešumą. Tai labai pozityvu ir parodo, kad demokratijos srityje įvyko didelė pažanga. Dėkoju už dėmesį.

  Genowefa Grabowska (PSE). – (PL) Gamta vėl įrodė, kokia bejėgė žmonija prieš dideles stichines nelaimes ir katastrofas. Kinija – labiausiai apgyvendinta šalis pasaulyje, jos ekonomika sparčiai auga ir šalis entuziastingai ruošiasi būsimoms olimpinėms žaidynėms. Tačiau ją pribloškė ką tik įvykęs tragiškas žemės drebėjimas.

Kinijos gyventojai lygina šią nelaimę su ankstesniais kataklizmais, paskui kuriuos sekė šalies istoriniai pasikeitimai. Esu tikras, kad taip reikėtų interpretuoti ir šį siaubingą įvykį. Tokiu metu privalome išreikšti solidarumą dešimtims tūkstančių paprastų vyrų, moterų ir vaikų, kurie didvyriškai kenčia šią asmeninę ir valstybinę tragediją. Štai, kodėl Europos Parlamentas pasielgė teisingai, šiandien Kinijos žmonėms nusiųsdamas aiškų signalą, rodantį, kad šių rūmų nariai stovi su jais petys į petį, kad suvokia jų kančias ir nori padėti. Juk solidarumo principas yra viena svarbiausių Sąjungos vertybių.

  Colm Burke (PPE-DE). - Ponia Pirmininke, derėtų pasveikinti Kiniją dėl to, kaip buvo sureaguota į šią katastrofą. Taip pat noriu padėkoti Europos Komisijai ir Tarybai, kad jos taip veikė šios tragedijos atveju. Sveikintinas postūmis Kinijoje, kad jie atvėrė nelaimės zoną visiems, galintiems padėti. Tikėkimės, kad ateityje jie taip pat elgsis ir kitose srityse. Leidimas svarbiai informacijai pasiekti pasaulio žiniasklaidą yra teisingas žingsnis į priekį. Taip pat noriu pasveikinti žiniasklaidą už katastrofos masto ir reikalingos pagalbos atskleidimą.

Tebūnie Kinijai pamoka, kaip galima išnaudoti įtaką darant spaudimą kitiems režimams, pavyzdžiui, Mianmare, kad ir jie suvoktų būtinybę priimti pasaulinės bendruomenės paramą. Gyvybių gelbėjimas Kinijoje – prioritetas, tegul kiti, pavyzdžiui, chunta Mianmare, pasimoko iš šios patirties.

  Bogdan Golik (PSE). – (PL) Ponia Pirmininke, norėčiau išreikšti nuoširdžią užuojautą visiems nukentėjusiesiems ir praradusiems mylimus žmones Kinijoje. Noriu išreikšti gilią užuojautą visiems, netekusiems vaikų, žmonų ir vyrų. Praėjusią savaitę, kai įvyko ši baisi tragedija, pats lankiausi Kinijoje. Buvau Pekine bei Šanchajuje, Šanchajaus maisto mugės atidaryme atstovavau Parlamentui. Tragedija ištiko pirmadienį, kaip tik tą dieną, kai atvykau. Iš karto išsiunčiau užuojautos laiškus Kinijos ambasadoriams Lenkijoje ir Briuselyje. Turėjau galimybę pats pamatyti tragedijos reportažus per televiziją ir suvokiau žmonių kančių mastą. Taip pat stebėjau, kaip buvo suteikiama skubi pagalba aukoms ir paprastiems žmonėms, vyriausybei ir kariuomenei. Pagalbos mastas buvo beprecedentis.

Norėčiau pasinaudoti galimybe ir padėkoti Sąjungai bei visoms šalims narėms už suteiktą paramą. Taip pat dėkoju rūmams už jų solidarumo gestą – šiandien surengtas diskusijas. Esu tikras, kad paramos ir toliau reikės.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – (PL) Manau, yra galimi du skirtingi požiūriai į Kiniją. Vienas – pagalbos teikimas po neseniai užgriuvusios nelaimės. Kitaip reaguoti negalime. Padėti – mūsų moralinė pareiga. Faktas, kad visi džiaugiamės geresne finansine ir ekonomine padėtimi, yra dar viena priežastis siūlyti paramą. Tiesiog privalome tai daryti.

Turėtume suprasti, kad turime padėti Kinijai ir ne tragedijų metu. Tuo noriu pasakyti, kad kai šalies nekamuoja nelaimės, turime padėti Kinijos žmonėms, primindami jų vadovams apie žmogaus teises. Būtina tai ryžtingai vykdyti. Į abi situacijas privalome reaguoti tinkamai. Tai sukonkretins daug dalykų. Tikiu, kad Kinijos žmonės supras mūsų pastangas ir už jas padėkos.

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Manau, labai svarbu, kad Europos Parlamentas nusprendė skirti šios dienos diskusijas stichinei nelaimei Kinijoje. Pirmiausia dėl to, kad galime perduoti Kinijai Europos Sąjungos užuojautą ir, kaip sakė ponia G. Grabowska, išreikšti Europos Sąjungos solidarumą su Kinija ir jos piliečiais.

Akivaizdus diskusijų tono skirtumas, lyginant su prieš tai vykusiomis. Žinoma, viena priežasčių yra ir tai, kaip elgėsi Kinijos vadovai, ir galime tvirtai teigti, kad jų reakcija į siaubingą katastrofą buvo skubi ir veiksminga, kad jie išnaudojo nemažai valstybinių resursų ir kad paramos koordinatoriumi jie įvardijo ar paskyrė patį ministrą pirmininką. Siekiant sėkmingai nugalėti tokius sunkumus, reikia gero koordinavimo, ir to buvo pasiekta.

Žiniasklaida taip pat reguliariai informavo ir šalies, ir tarptautinę visuomenę , kaip klostėsi įvykiai. Užsienio žurnalistams buvo leista įvažiuoti į nukentėjusias zonas, taip pat keliems užsienio ekspertams – remiantis mūsų informacija, ir iš Japonijos.

Todėl tikiu, kad turėtume būti patenkinti, jog šios didžiulės nelaimės akivaizdoje teikdamos pagalbą savo žmonėms Kinijos valdžios institucijos veikė organizuotai ir geranoriškai priėmė užsienio paramą, taip pat ir mūsų. Galiu jus užtikrinti, kad Taryba ir toliau bus pasiruošusi teikti pagalbą.

  Louis Michel, Komisijos narys. – (FR) Kalbėsiu labai trumpai, ponia Pirmininke: galite būti tikri, kad atkreipiu dėmesį į jūsų pastabas ir noriu į jas atsakyti, jog, savaime suprantama, ir toliau stengsimės didinti jau paskirtą paramą, remdamiesi poreikių analize.

Negana to, matau, kad visi pritaria Kinijos reakcijai ir valdžios institucijų atvirumui ir skaidrumui. Sakau tai, pabrėždamas spaudos laisvę.

Noriu paminėti ponios H. Flautre iškeltą klausimą – pasiūlymą skirti tarptautinių ekspertų grupę ištirti tolesnę riziką ir žalą, ypač susijusią su atominėmis jėgainėmis. Manau, pasinaudoti šia mintimi būtų naudinga. Aišku, taip elgtis nėra įpareigojimo, tačiau vis tiek manau, kad būtų gerai šiuo klausimu inicijuoti diskusijas su Kinijos valdžios institucijomis.

  Pirmininkė. − Gauti šeši pasiūlymai rezoliucijai⁽¹⁾ pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks ketvirtadienį, 12 val.

(1) žr. protokolą.