Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. gegužės 21 d. - Strasbūras Tekstas OL

13. Tarybos klausimų valanda
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Toliau dienotvarkėje klausimų valanda (B6-0156/2008).

Tolesni klausimai skirti Tarybai.

 
  
  

Manuelio Medinos Ortegos klausimas 1 (H-0267/08)

Tema: Su Europos Sąjungos pasais susijusi diskriminacija

Kai kuriose ES šalyse pasai ir kiti dokumentai, reikalingi kertant sienas, išduodami ne tik tų šalių piliečiams, bet ir asmenims, neturintiems pilietybės, bet nuolat gyvenantiems tose šalyse. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma šių asmenų priklauso tautinėms mažumoms, ar Taryba ketina patvirtinti arba siūlyti pasų ir kitų dokumentų formatus, kuriuose nebebūtų įtrauktos tokios detalės, pavyzdžiui, „svetimšaliai“, tokiu būdu nutraukdama diskriminaciją pagal tautybę?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Mano atsakymas trumpas. Pasų arba kelionės dokumentų išdavimas pilietybės neturintiems asmenims, gyvenantiems šalyje narėje, neįeina į bendrijos kompetencijos ribas.

Todėl nei Europos Komisija, nei Taryba nėra kompetentingos siūlyti kokius nors pakeitimus, susijusius su pasais ar bet kokiais kelionės dokumentais.

 
  
MPphoto
 
 

  Manuel Medina Ortega (PSE). - (ES) Pone Pirmininke, einančiojo Tarybos Pirmininko pareigas atsakymas iš tiesų labai aiškus: šiuo klausimu nebeturėtų kilti diskusijų. Galbūt turėčiau klausti šiek tiek kitaip. Ar Taryba gali įžvelgti bet kokio ES harmonizavimo galimybę, susijusią su pasais ir pasų identifikavimu, ar ši problema visam laikui išliks aukščiau šalių narių jurisdikcijos?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Pone Medina Ortega, dėkoju už papildomą klausimą.

Šiuo metu vieninteliai patvirtinti bendri standartai arba gairės yra pasų ir kitų kelionės dokumentų srityse.

Asmeniškai galėčiau tikėtis tolesnių priemonių šioje srityje, o kalbėdamas apie kitus negaliu spėlioti, ar įvyks kompetencijos perdavimas.

Klausimas ne apie tai, ar ši problema svarbi, ar ne – tai kompetencijos klausimas. Šiuo metu tapatybės dokumentų išdavimo pilietybės neturintiems asmenims kompetencija išskirtinai priklauso šalims narėms, o Taryba ir Komisija įgaliojimų neturi.

Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). (DE) Norėčiau klausti apie kitokią diskriminacijos rūšį. Liepos mėnesį jūsų šalis, Slovėnija, planuoja įvesti autostrados mokesčių lipdukus ir ketina išleisti du variantus: lipdukus metams ir pusmečiui. Tokiu būdu diskriminuojamos dešimtys milijonų ES gyventojų, keliaujančių į Viduržemio regioną vasaros atostogoms. Kokį pasiūlymą pirmininkaujančioji šalis planuoja pateikti Slovėnijos vyriausybei, kad ši problema būtų išspręsta?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Pone Rackai, ačiū už klausimą. Bet norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad šį klausimą reikėtų užduoti konkrečiai šaliai narei, o ne Tarybai, kuri šiuo klausimu šaliai neatstovauja.

Tačiau aš minėtos šalies narės reikalus žinau gana gerai, todėl noriu pridurti, kad tai laikina priemonė iki tol, kol bus įvestas mokestis, apie kurį atitinkamos Europos Sąjungos institucijos buvo informuotos, ir ši priemonė nebuvo palaikyta diskriminuojančia.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Avrilės Doyle klausimas 2 (H-0270/08)

Tema: Lisabonos sutarties ratifikavimas

Ar galėtų pirmininkaujančioji Slovėnija pakomentuoti dabartinį Lisabonos sutarties ratifikavimo eigos etapą? Kokių priemonių Taryba iki šiol ėmėsi, kad būtų užtikrinti teigiami ratifikavimo proceso rezultatai?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Norėčiau informuoti ponią A. Doyle, kad iki šios dienos, 2008 m. gegužės 21 d., Lisabonos sutartį ratifikavo trylika šalių narių.

Galbūt turėčiau jas išvardyti: Vengrija pasirašė pirmoji jau praėjusiais metais, po jos sekė Slovėnija ir Malta, Rumunija, Prancūzija, Bulgarija, Lenkija, Slovakija, Danija, Austrija, Latvija, Lietuva ir Portugalija – tai yra trylika, arba pusė, šalių.

Per šešis pirmininkavimo mėnesius Slovėnija įrodė savo norą, kad ratifikavimo procedūra mūsų pirmininkavimo laikotarpiu vyktų sklandžiai, o ir toliau tęstųsi lygiai taip pat veiksmingai Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpiu siekiant, kad Lisabonos sutartis įsigaliotų 2009 m. sausio 1 d., kaip ir planuota.

Tačiau noriu pabrėžti, kad ratifikavimas nėra pavaldus pirmininkaujančiai šaliai arba Tarybai – jis priklauso sutartį pasirašančių šalių narių kompetencijai, kiekvienu atveju derinamai su konkrečios šalies konstitucinėmis nuostatomis.

Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). - Dėkoju pirmininkaujančiai šaliai. Mane džiugina faktas, kad 13 šalių narių iki šios dienos jau ratifikavo Lisabonos sutartį. Reikėtų žinoti, kad Airija bus vienintelė šalis, kuri ją ratifikuos referendumo būdu.

Pagrindinė problema mūsų šalyje šiuo metu yra bandymas neutralizuoti įvairias priešiškai nusiteikusias grupes. Šios grupės – nežinia, sąmoningai ar ne – skleidžia baimę ir sumaištį dėl Lisabonos sutarties labai svarbiais klausimais, kurie visiškai nėra susiję su sutartimi. Pone einantysis Tarybos Pirmininko pareigas, ar galėtumėte patvirtinti, kad Lisabonos sutarties ratifikavimas neatims Airijos teisės vetuoti ateities tiesioginio apmokestinimo pasiūlymų, taip pat kad tarp PPO derybų ir Lisabonos ratifikavimo nėra sąryšio?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Ponia Doyle, dėkoju už du papildomus klausimus.

Pirmiausia, galiu patvirtinti, kad bet kokie sprendimai apmokestinimo srityje ir toliau bus priimami konsensuso pagrindu. Kitaip tariant, net kai įsigalios Lisabonos sutartis, jeigu ją ratifikuos visos šalys narės, Airija ar bet kuri kita šalis narė ir toliau turės teisę vetuoti bet kokį su mokesčiais susijusį klausimą.

Jūsų antruoju klausimu, konkrečiai dėl šiuo metu Pasaulio prekybos organizacijos surengtų derybų, taip pat galiu patvirtinti, kad šios derybos neturi tiesioginio ryšio su Lisabonos sutarties ratifikavimu.

Taigi, atsakymas į abu jūsų papildomus klausimus yra teigiamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE). - Pone Pirmininke, ir aš norėčiau paklausti klausimo, susijusio su sutartimis ir dabartiniu ratifikavimo procesu Airijoje.

Vienas iš šiuo metu audringiausių argumentų yra, kad ratifikavus Lisabonos sutartį šalys gali netekti teisės vetuoti ratifikuojant tarptautinius prekybos susitarimus, pavyzdžiui, PPO susitarimus.

Šiuo metu teisė vetuoti yra, o priešiškai nusiteikę tvirtina, kad pasirašius Lisabonos sutartį jos nebeliks. Norėčiau paprašyti pirmininkaujančios Slovėnijos patvirtinti, ar tai tiesa.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Allister (NI). - Jei pasiseks airiams, vien tik Airijos rinkėjams bus leista nuspręsti dėl mūsų visų ateitį lemiančios sutarties. Ar jūs Tarybos vardu pasižadate priimti jų demokratinį verdiktą, ar, kaip Prancūzijos arba Olandijos balsuotojai, drįsę balsuoti prieš, jie praras pagarbą kaip maištininkai, dainuojantys „Croppies Lie Down!“ antruoju Nicos variantu?

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, deja, nebegaliu duoti daugiau laiko pranešėjams, nes to neleidžia Darbo tvarkos taisyklės. Manau, visi žinote, kad analizuojame galimus Klausimų valandos pakeitimus, kurie šią valandą paverstų lankstesne ir naudingesne. Pats padedu darbo grupei ir netrukus tikrai pasiūlysime teigiamų pakeitimų. O šiuo metu taisyklės yra tokios, kokios yra, ir aš negaliu suteikti žodžio ponui J. Higginsui, nors to buvo prašyta, nes jis buvo trečiasis žodžio paprašęs asmuo.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Pirmiausia atsakysiu į ponios M. Harkin klausimą.

Bus pakeitimų, lemiančių susitarimų sudarymą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. Tai paminėta būsimosios Lisabonos sutarties 207 straipsnyje. Bet tas pats straipsnis išvardija daugybę sričių, kuriose šalys narės išsaugos veto teisę, nes straipsnyje nurodyta nemažai sričių, kuriose priimdama sprendimus Taryba ir toliau taikys konsensuso principą.

Tai ketvirtoji 207 straipsnio pastraipa. Turėčiau paminėti, kad tokių sričių yra gana nemažai: paslaugų sritis, komerciniai intelektinės nuosavybės aspektai, tiesioginių užsienio investicijų sritis, kultūros ir audiovizualinių paslaugų sritis, socialinių paslaugų sritis, švietimas, sveikatos apsauga ir kitos. Net įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Tarybai priimant sprendimą visose šiose srityse bus taikomas konsensuso principas, o tai reiškia kiekvienos šalies narės pritarimą.

Į pono J. Allisterio klausimą norėčiau atsakyti štai ką: kaip jau minėjau pirmajame savo atsakyme į susijusį klausimą, sutarties ratifikavimas Europos Sąjungoje pavaldus šalims narėms. Pasirašydamos šią sutartį praėjusių metų gruodžio mėnesį šalys narės įsipareigojo padaryti viską, kad pasirašytas tekstas būtų ratifikuotas suderinus su vidinėmis normomis, konstitucinėmis ir kitomis teisinėmis sąlygomis.

Šioje vietoje pirmininkaujanti šalis neturi jokios galios. Pavyzdžiui, šiuo metu Europos Sąjungoje pirmininkaujančioji Slovėnija dėl pirmininkavimo tapo viena pirmųjų, atlikusių šią užduotį. Jei ratifikavimas nepavyks – tikėkimės, kad taip neįvyks – tai bus konkrečios šalies, kurioje tai įvyko, , o ne Tarybos ar kažkieno kito atsakomybė.

Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas.

Colmo Burko klausimas 3 (H-0272/08)

Tema: Stojimo į ES derybos su buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija

Ar Taryba galėtų pakomentuoti dabartinę derybų su buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija stadiją?

Kuriose srityse, Tarybos manymu, pasiekta didžiausia pažanga? Kuriais klausimais diskusijose sutarti šiuo metu sudėtingiausia?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Kadangi klausimas gan platus, mano atsakymas bus šiek tiek ilgesnis.

Derybos su buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija dėl jos ES narystės dar neprasidėjo. Iki įstojimo į Europos Sąjungą šiuo metu buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Europos santykiams svarbiausia stabilizavimo ir asocijavimo sutartis.

Šalies pažanga, siekiant Europos Sąjungos narystės, buvo įvertinta Komisijos pažangos ataskaitoje drauge su asociacijos partnerystėje išdėstytomis prioritetinėmis užduotimis. Paprastai ataskaita paskelbiama spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje. Taryba šių metų rudenį laukia kito Komisijos įvertinimo.

2007 m. gruodžio 10 d. ataskaitoje Europos Vadovų Taryba paminėjo buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangą ir išreiškė apgailestavimą, kad užtruko jos reformų diegimas. Delsimą lėmė vidinė politinė įtampa, dėl kurios šalies politinių institucijų dėmesys buvo nukreiptas nuo Europos Sąjungos integracijos prioritetinių užduočių.

Šioje vietoje galime paminėti kelis teigiamus pavyzdžius, įrodančius, kad buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija stengiasi išvengti tokių delsimų. Žvelgiant į politinius kriterijus, šalis padarė pažangą decentralizacijos ir antikorupcijos politikos, bendradarbiavimo su buvusios Jugoslavijos tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu, taip pat etninių santykių ir Ohrido susitarimo vykdymo srityse.

Remiantis ES Komisijos lapkričio mėnesio pažangos ataskaita, šalis priėmė Valstybinių kaltintojų įstatymą, Valstybinių kaltintojų tarybos įstatymą ir Tarpetninių santykių tarybos teisinį aktą, taip pat buvo užimta laisva vieta Teismų taryboje. Pažanga padaryta ir dokumentų apsaugos, pasienio kontrolės bei migracijos srityse.

Taryba ir toliau skatins visas politines partijas stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su skirtingomis etninėmis grupėmis, kad šalis galėtų žengti į priekį integracijos procese.

Taryba taip pat skatins abi puses konstruktyviai atnaujinti pastangas, kad Jungtinių Tautų globojamose derybose būtų pasiektas abipusiai priimtinas sprendimas, susijęs su pavadinimo klausimu. Tai pagerintų regioninį bendradarbiavimą ir santykius su kaimyninėmis šalimis.

Šalis turi įvykdyti šias reformas pagal asociacijos partnerystės sričių rekomendacijas:

– pagal Ohrido susitarimą jie turi tęsti decentralizacijos procesą: du trečdaliai savivaldybių jau perėjo į antrąjį fiskalinės decentralizacijos etapą;

– jie turi tęsti lygų tautinių mažumų atstovavimą viešojo administravimo srityje – vidaus reikalų sritis yra geras pavyzdys.

Kitos reformos – policijos reforma, teisinė reforma ir du esminiai neišspręsti vadinamojo Gegužės susitarimo klausimai, reikalaujantys platesnio politinio konsensuso, būtent kalbų įstatymas bei susitarimas, reglamentuojantis 2001 m. konfliktų aukų statusą.

2008 m. vasario 18 d. Taryba priėmė sprendimą dėl ES asociacijos partnerystės su buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija principų, pagrindinių užduočių ir sąlygų. Taryba atnaujino dabartinę partnerystę apibrėždama atnaujintas užduotis tolesniam darbui, remdamasi 2007 m. Komisijos pažangos ataskaitos išvadomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Colm Burke (PPE-DE). - Labai dėkoju Jums už atsakymą. Man tik įdomu, ar Jūs patenkintas, kad įtampa sumažėjo tiek, kad galima būtų žengti pirmyn? O jei ši įtampa yra pakankamai sumažėjusi, kiek laiko Jūsų nuomone bus reikalinga, siekiant iki galo įgyvendinti reformas, kad visas derybų procesas galėtų būti tęsiamas?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Kiek mums žinoma, buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje rinkimai paskelbti birželio 1 d. Tikimės, kad dėl kampanijos laikotarpio nebus vėluojama įgyvendinti būtinas reformas. Taip pat tikėkimės, kad reformos bus tęsiamos prieš rinkimus ir po jų.

Konkrečiai, pirmininkaujančioji valstybė siekia pažangos, įgyvendinant Vakarų Balkanų šalių, įskaitant buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, integracijos procesą, siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Tikimės, kad šios pažangos pavyks pasiekti kuo greičiau, ir kad šiai valstybei, be kitų dalykų, bus pranešta derybų dėl narystės galimos pradžios data.

Žinoma, pirmiausia viskas priklausys nuo pačios valstybės, nuo reformų, kurias vis dar reikia užbaigti ir kurias paminėjau savo atsakyme, įgyvendinimo tempų ir kokybės

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kadangi autorius nedalyvauja, 4 klausimas praleidžiamas.

 
  
  

Klausimas Nr. 5 (H-0276/08), kurį pateikė Gay Mitchell

Klausimo tema: Klimato kaita ir tarptautinis saugumas

Javier Solana neseniai paskelbtame dokumente „Dėl klimato kaitos ir tarptautinio saugumo“ atkreipiamas dėmesys į kai kuriuos svarbiausius klausimus, susijusius su klimato kaita, bei konkrečiai kalbama apie teritorinių pretenzijų, išskirtinių ekonominių zonų bei priėjimo prie naujų prekybos kelių potekstę, susijusią su klimato kaitos padariniais. Saugumo ir geopolitinės jėgos galimybių akcentavimas – tai nukrypimas nuo iki šiol vyravusio ES požiūrio į klimato kaitą, pagrįstą taršos mažinimu ir ES bei visuotine parengtimi. Ar Taryba rengia poziciją ir strategiją šiais svarbiais klausimais?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Kaip žinote, 2007 m. birželį Europos Taryba pakvietė savo Generalinį Sekretorių, Vyriausiąjį įgaliotinį Javier Solana ir Europos Komisiją pateikti bendrą dokumentą apie klimato kaitos įtaką tarptautiniam saugumui.

Šių metų kovo mėn. Europos Tarybos posėdyje buvo pristatytas bendras pranešimas. Jame įvardijamos galimos grėsmės bei ginčų formos, kurias įvairiose pasaulio vietose gali paskatinti klimato kaita.

Pateiksiu keletą pavyzdžių: ginčai dėl išteklių trūkumo, ypač kai priėjimas prie išteklių naudojamas politiniais tikslais; migracijos padidėjimas, sukuriantis papildomą spaudimą tranzito šalims bei šalims, į kurias vykstama, ir galintis sukelti politinę ir etninę įtampą; galima politinė įtampa dėl pakrantės teritorijų pokyčių, salų išnykimo ar problemų, susijusių su galimybe naudotis naujais transporto keliais ir ištekliais.

Be šių klausimų, mano minėtas pranešimas pateikia keletą rekomendacijų, kurios reikalauja papildomų tyrimų; vėliau jų įgyvendinimas turės vykti Europos Sąjungos veiksmų planų pagrindu.

Štai kodėl Europos Taryba pakvietė Tarybą išnagrinėti bendrąjį dokumentą ir ne vėliau kaip šių metų gruodį pateikti savo rekomendacijas dėl būtinųjų tolesnių priemonių. Be kitų dalykų, šių priemonių paskirtis turėtų būti bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir regionais stiprinimas klimato kaitos ir tarptautinio saugumo aspektu.

Noriu pažymėti, kad Europos Sąjunga neatsisako visuotinai žinomos bendros pozicijos klimato kaitos klausimu. Priešingai – šiuo dokumentu ji atkreipia dėmesį į naują ir labai svarbų klimato kaitos aspektą, kurio mes neišvengsime būsimose įvairaus lygio diskusijose.

Ponas Mitchell tikriausiai žino, kad 2007 m. pavasario sesijos metu Europos Taryba patvirtino Europos Sąjungos tikslus, mažinant šiltnamio dujų išmetimą iki 2020 m. Tai turėtų būti Sąjungos įnašas į visuotinį ir būtiną susitarimą dėl laikotarpio po 2012 m.

Europos Taryba taip pat yra akcentavusi, kad Europos Sąjunga siekia pertvarkyti Europą į efektyviai energiją vartojančią ekonomiką, išmetančią mažai šiltnamio dujų. Ji yra priėmusi sprendimą, kad iki bus sudarytas visuotinis ir būtinas susitarimas dėl laikotarpio po 2012 m., Europos Sąjunga vienašališkai sieks iki 2020 m. šiltnamio dujų išmetimą sumažinti bent 20 %, lyginant su 1990 m.

Svarstydami klimato ir energetikos klausimus, Europos Parlamentas ir Taryba šiuo metu diskutuoja apie kiekvienos valstybės narės įnašą, siekiant pirmiau įvardyto Bendrijos tikslo. Tarptautinėse derybose dėmesys bus skiriamas ne tik klimato kaitos pasekmių švelninimui, bet ir naujoms technologijoms ir lėšų garantavimui.

2007 m. Europos Komisija paskelbė savo žaliąją knygą, pavadintą „Prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje – ES veiksmų variantai“. Šiemet po intensyvių konsultacijų su visomis suinteresuotomis grupėmis, Komisija taip pat paskelbs baltąją knygą apie prisitaikymą, kuri suformuos pagrindą tęsti diskusijas dėl Europos Sąjungos politikos šioje srityje.

Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Dėkoju Ministrui už atsakymą, bet man įdomu, ar šiuo atveju nėra prieštaravimo tarp institucijų tikslų.

Iš vienos pusės, mes akivaizdžiai susiduriame su aplinkos katastrofa, Europai ir visam pasauliui toliau gyvenant įprastu ritmu, o iš kitos pusės turime spręsti klimato kaitos problemą ir priimti sunkius sprendimus, nuo kurių priklausys mūsų būsimos kartos.

Kaip pasakė Ministras, pavasarį paskelbtose išvadose Komisija išties pamėgino spręsti rimtą klimato kaitos problemą ir priimti reikalingų rimtų sprendimų.

Bet ar ponas Solana gieda iš tų pačių natų? Jis yra pasakęs įvairių dalykų: girdėjome jį kalbant apie poreikį suteikti iškastinio kuro žvalgymo teises vienoje iš paskutinių nepaliestos aplinkos pasaulio vietų ir vadinantį tai galimybe. Ar tai neprieštarauja Europos Tarybos žodžiams? Ar negalėtume koordinuoti mūsų siunčiamų signalų?

Čia dalyvauja pranešimo sudarytoja klimato kaitos klausimu ponia Doyle, kuri girdi visas šias kalbas.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Galiu užtikrinti, kad Tarybos Generalinis Sekretorius, Bendros užsienio ir saugumo politikos vyriausias įgaliotinis neabejotinai laikosi tokio pat požiūrio, kaip ir Europos Taryba. Jis Tarybos vardu parengė savo rekomendacijas. Taryba pasveikino šį pranešimą ir nerado neatitikimų ar prieštaravimų kitiems Tarybos sprendimams, įskaitant priimtiesiems klimato apsaugos ir energetikos integruotos politikos srityje.

Todėl nepritariu nuomonei, kad egzistuoja neatitikimų tarp Vyriausiojo įgaliotinio veiklos ir Tarybos nutarimų ar ketinimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Carnero González (PSE).(ES) Pone Pirmininke, noriu pratęsti Tarybos atsakyme į mūsų kolegos klausimą pateiktą mintį ir pasiūlyti taip pat diskutuoti apie klimato kaitos problemą, visų pirma aplink Viduržemio jūrą esančiose valstybėse narėse.

Vienas iš Komisijos komunikate pateiktų pasiūlymų yra susijęs su iniciatyvos „Horizon 2020“, skirtos mažinti taršą Viduržemio jūros regione, kuris yra klimato kaitos auka ir kaltininkas, išplėtojimu; nekyla abejonių, kad įgyvendinant šį pasiūlymą galima imtis tam tikrų labai pragmatiškų veiksmų. Ar Taryba nemano, kad tai ES visuotinėje darbotvarkėje numatytos kovos su klimato kaita regioninis prioritetas?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Pone Carner González, ačiū Jums už papildomą klausimą. Galime pritarti šiai iniciatyvai. Tiesą sakant, vienas iš regionų, kurį ponas Solana konkrečiai įvardija savo pranešime, yra Viduržemio regionas; tai regionas, kuriame ateityje gali kilti daug problemų ne tik dėl klimato kaitos, bet ir dėl migracijos ir panašių procesų.

Nekyla abejonių, kad galime tikėtis, jog klimatas ir aplinkos apsauga plačiąja prasme taps viena svarbiausių temų Barselonos proceso metu, kuris netrukus bus atnaujintas, įtraukiant pasiūlymus įsteigti Viduržemio sąjungą. Kartoju – tai bus esamo Barselonos proceso atnaujinimas.

Kaip žinote, neseniai pateiktas šiuos klausimus nagrinėjantis Europos Komisijos dokumentas siūlo jų sprendimo būdą, kurį trumpai paminėjo Parlamento narys, tačiau kol kas šiame dokumente nekalbama apie kuriuos nors konkrečius projektus. Tikėtina, kad tai taps viena iš svarbiausių temų, plėtojant intensyvėjantį dialogą su valstybėmis aplink Viduržemio jūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 6 (H-0278/08), kurį pateikė Jim Higgins

Klausimo tema: ES išorės sienų efektyvi apsauga

Ar Taryba gali konstatuoti dabartinės pirmininkaujančios valstybės pažangą, gerinant ES išorės sienų apsaugą, ir ar Tarybos lygiu buvo surengtos diskusijos dėl narkotikų prekybos pakrantės regionuose?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Manau, kad ponui Higgins yra žinoma, jog Taryba skiria daug dėmesio išorės sienų valdymo efektyvumui. Europos Sąjungoje įgyvendintas laisvas žmonių judėjimas, todėl derama išorės sienų apsauga ir valdymas atlieka lemiamą vaidmenį, užtikrinant valstybėms narėms vidaus saugumą ir efektyviai kovojant su terorizmu, nelegalia imigracija ir prekyba žmonėmis.

Šiuo tikslu Europos Taryba yra parengusi keletą svarbių priemonių. Be kitų dalykų, ji yra priėmusi teisinių instrumentų, pavyzdžiui, Šengeno pasienio kodeksą, Išorės sienų fondą, Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių išorės sienų agentūrą, sutrumpintai FRONTEX. Ji taip pat yra priėmusi priemonių, skirtų sudaryti Skubios pasienio pagalbos būrius.

Taip pat noriu atkreipti Jūsų dėmesį į tris komunikatus, kuriuos Komisija paskelbė šių metų vasario 13 d. Šiuose komunikatuose pateikta pasiūlymų ir rekomendacijų dėl galimų pasienio valdymo priemonių ES lygiu, būsimos FRONTEX plėtros, galimo Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) suformavimo bei atvykimo – išvykimo sistemos prie išorės sienų.

Debatai dėl šiuose komunikatuose pateiktų Komisijos pasiūlymų vyko kovo 12 d. Slovėnijoje surengtoje Ministrų konferencijoje. Manoma, kad birželį Teisingumo ir vidaus reikalų taryba patvirtins Tarybos išvadas dėl ES valstybių narių išorės sienų valdymo. Šiose išvadose turėtų būti išvardyti trumpojo ir ilgojo laikotarpio prioritetai FRONTEX plėtros srityje, tolesnės rekomendacijos dėl Europos Komisijos darbo, naudojant šiuolaikines saugumo technologijas, išorės sienų valdymo tobulinimo bei rekomendacijos dėl tolesnio darbo, steigiant EUROSUR.

Be to, mes atidžiai stebėjome FRONTEX veiklą, ypač susijusiąją su bendrų operacijų įgyvendinimu, Europos pakrantės patrulių tinklu, tolesniu centralizuotai tvarkomos įrangos atnaujinimu ir panaudojimu, vadinamuoju CRATE, bei galimu Skubios pasienio pagalbos būrių dislokavimu.

Jūrų prekybos narkotikais analizės ir operacijų centro (MAOC-N) įsteigimas praeitų metų rugsėjo mėn. buvo svarbus žingsnis, stiprinant sienų apsaugą. Tai baudžiamojo persekiojimo centras, pasitelkiant kariškius, kurio steigėjos yra septynios valstybės narės: Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ispanija, Airija, Nyderlandai, Italija ir Portugalija. Centro paslaugomis taip pat gali naudotis bet kuri kita valstybė narė.

Centro tikslas – sunaikinti neteisėtą prekybą uždraustomis medžiagomis jūros ir oro keliais per Atlantą į Europą ir Vakarų Afriką.

Šio tikslo bus siekiama intensyviau kaupiant, keičiantis bei analizuojant informaciją, taip pat optimaliai panaudojant valstybių narių jūrų ir oro infrastruktūrą.

Vienas iš prioritetinių Tarybos tikslų taip pat turėtų būti sienų kontrolės stiprinimas bei slaptos informacijos apie narkotikų gabenimo kelius kaupimas ir mainai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Higgins (PPE-DE). – Pone Pirmininke, narkotikų vartojimas ir narkotikų pasiūlą didėja, todėl aišku, kad saugumo institucijos nesugeba sustabdyti narkotikų srauto, ypač iš Pietų Amerikos.

Pone Tarybos Pirmininke, Jūs paminėjote pakrantės patrulius; ar Jums ir Tarybai yra žinoma, kad Airijos vakaruose Atlanto vandenyno pakrantės uostuose ir oro uostuose tik retkarčiais dirba budintys inspektoriai? Tėra vienintelė valtis. Visiškai aišku, kad Airija naudojama kaip vartai, eksportuojant narkotikus į kitas valstybes nares – į Jūsų paties šalį ir į kitas Europos Sąjungos valstybes. Ar Jums ir tarybai ši situacija kelia susirūpinimą?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Pone Higgins, dėkoju Jums už šį papildomą klausimą. Noriu akcentuoti, kad šis reikalas išties kelia Europos tarybai susirūpinimą, ir kad ji toliau rūpinsis šiuo klausimu, kol egzistuos narkotikų prekyba.

Kalbant apie Airiją, noriu pabrėžti, kad, kaip jau esu minėjęs, Airija yra viena iš valstybių, kuri pernai rugsėjį tapo Jūrų prekybos narkotikais analizės ir operacijų centro (MAOC-N) steigėja. Šio centro uždavinys būtent ir yra išnaikinti nelegalią prekybą uždraustomis medžiagomis šiuo maršrutu, t.y. jūra arba oru per Atlanto vandenyną Europos ar Vakarų Afrikos kryptimi.

Taigi, neseniai įsteigus šį centrą, tikiuosi, kad vėliau jo veikla taps aktyvesnė, o Pirmininkaujančioji valstybė parems šiuos pokyčius bei jai prieinamais svertais juos skatins.

 
  
MPphoto
 
 

  Reinhard Rack (PPE-DE).(DE) Ministre, pernai gruodį išplėtus erdvę, kurioje galioja Šengeno susitarimai, daugelis ES piliečių susirūpino, kad jie nebejaučia tokio saugumo laipsnio, prie kurio buvo įpratę. Ar galima sakyti, kad išplėtus Šengeno erdvę, valstybių narių policijos institucijų bendradarbiavimas išplėstoje erdvėje pasiekė norimų rezultatų?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Pone Rack, dėkoju Jums už šį papildomą klausimą.

Svarbu suprasti, kad Šengeno erdvės išplėtimas neįvyko automatiškai, iš inercijos ar savaime. Ši erdvė išsiplėtė po to, kai visose valstybėse narėse, kurios siekė tapti Šengeno erdvės dalimi, buvo baigti didelės apimties pasiruošimai. Ji išsiplėtė tik po to, kai atsakingos ES struktūros ir institucijos atliko kruopštų šių pasiruošimų įvertinimą.

Ši plėtra tapo galima tik po to, kai buvo patvirtinta, jog yra suformuota pakankama išsiplėtusios Šengeno erdvės būsimų išorės sienų kontrolė

Mes rimtai žiūrime į dalykus, kurie žmonėms kelia didelį susirūpinimą, todėl noriu ypač akcentuoti, kad būtina juos informuoti, jog nėra jokių objektyvių priežasčių nerimauti.

Pakartosiu – Šengeno erdvės išplėtimas neįvyko savaime. Buvo atlikti kruopštūs pasiruošimai; atlikę išsamius patikrinimus, kuriais buvo siekiama įsitikinti, kad visos techninės ir saugumo sąlygos yra įvykdytos, šiandien galime užtikrinti, kad išsiplėtusios Šengeno erdvės išorės sienų saugumas yra patikimose rankose.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 7 (H-0281/08), kurį pateikė Marie Panayotopoulos-Cassiotou

Klausimo tema: Kova prieš skurdą

Koks Tarybos požiūris į saugiklius, skirtus užtikrinti būtiniausias oraus gyvenimo ir darbo sąlygas, bei numatančius visapusišką ir produktyvų visų ES piliečių užimtumą, kaip į priemonę įveikti skurdą (visų pirma vaikų skurdą)?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Dėkoju už ponios Panayotopoulos-Cassiotou pateiktą klausimą.

Užimtumas bei kova prieš skurdą ir socialinę atskirtį – tai didžiausi iššūkiai Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms. Tačiau turiu atkreipti dėmesį, kad užimtumo politika ir socialinė politika yra valstybių narių kompetencijos sritys, o Europos Sąjunga remia ir papildo jų veiklą.

.

Štai kodėl valstybės narės turi siekti sukurti tinkamiausią strategijų derinį, atsižvelgdamos į savo ekonominę ir socialinę padėtį bei į padėtį užimtumo srityje.

Leiskite man paminėti kai kurias šios srities ES priemones, kuriomis, kaip jau minėjau, siekiama teikti paramą ir papildyti jas įgyvendinančių valstybių narių kompetencijai priklausančias strategijas.

Pirmiausia ES teisės aktai reglamentuoja daug įvairių užimtumo srities klausimų, įskaitant laisvą darbo jėgos judėjimą, informaciją ir konsultacijas, darbo sąlygas bei antidiskriminacines priemones.

Antra – tai įrankiai, pavyzdžiui, užimtumo rekomendacijos, bendrųjų lankstumo ir užimtumo garantijų principų bendrosios rekomendacijos bei politinis vadovavimas valstybėms narėms, perkeliant ir įgyvendinant jų strategijas.

Tračia – plėtodamos šią atvirą koordinavimo formą, valstybės narės yra pademonstravusios tvirtą politinį pasiryžimą keistis informacija bei mokytis vienos iš kitų. Skatindamas tyrimus ir tarpusavio apklausas bei stiprindamas bendradarbiavimą ES lygiu, atvirasis koordinavimo metodas šioje srityje padėjo nustatyti bendrus rodiklius.

Kalbant apie dirbančiųjų teises bei darbo sąlygų gerinimą, be kitų dalykų Europos teisė reglamentuoja darbininkų judėjimą, informacijos ir konsultacijų laisvę, darbo sąlygas, įskaitant darbo laiką, sveikatą ir saugą darbe, antidiskriminacines priemones, įskaitant lyčių lygybės užtikrinimo priemones.

Taip pat leiskite atkreipti dėmesį, kad Susitarimo 137 straipsnyje pasakyta, jog šio straipsnio nuostatos netaikomos darbo užmokesčiui. Tai reiškia, kad Europos Sąjunga neturi įgaliojimų nustatyti minimalaus darbo užmokesčio, ji taip pat neturi įgaliojimų koreguoti minimalaus darbo užmokesčio skirtingose valstybėse narėse.

Taikant minėtąjį atvirą bendradarbiavimo metodą, valstybės narės iš esmės yra skatinamos nustatyti pakankamus būtiniausius standartus. Sprendimai dėl standartų (teisių tipų ir lygių) yra valstybių narių išskirtinė kompetencija.

Kadangi valstybėse narėse situacija skiriasi, manoma, kad nėra prasmės nustatyti bendrą standartą. Turime neužmiršti, kad daugelis Europos Sąjungos erdvėje esančių valstybių narių sprendžia tam tikrus klausimus, pavyzdžiui, finansavimo užtikrinimo, įsiskolinimo ir socialinio draudimo sistemų tvarumo. Abejotina, ar šiose srityse tikslinga nustatyti ar primesti bendrus standartus.

Visi šie dalykai rodo, kad valstybės narės turėtų atidžiai planuoti būtiniausius standartus bei diskutuoti šiuo klausimu ir taip prisidėti prie skurdo išnaikinimo.

Savo klausime ponia Panayotopoulos-Cassiotou konkrečiai paminėjo vaikų skurdą. Vaikai su skurdu susiduria tuose namų ūkiuose, kur tėvai yra bedarbiai, namų ūkiuose, kur yra žemas užimtumo laipsnis ir šeimos pajamos yra nepakankamos, arba tais atvejais, kai pajamų paramos nepakanka pašalinti skurdą.

Todėl subalansuotų ir integruotų strategijų bei aktyvaus įtraukimo strategijų įgyvendinimas turėtų bent iš dalies realiai prisidėti, gerinant vaikų ir jaunimo gerovę.

Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE).(EL) Pone Pirmininke, dėkoju Tarybos atstovui už atsakymą į mano klausimą dėl gerų darbo ir gyvenimo sąlygų standartų užtikrinimo. Geras darbas – tai tikslas, kurio per Tarptautinę darbo organizaciją (TDO) siekia JT pasaulinė bendruomenė, taip pat ES. Bet kuriuo atveju, šiuo klausimu esame paskelbę rezoliuciją.

Kaip Taryba ketina užtikrinti šias geras darbo ir gyvenimo sąlygas savo piliečiams, ypač vaikams?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Labai dėkoju už šį papildomą klausimą.

Kalbant apie šią rezoliuciją, taip pat reikia turėti omenyje, kad ši tema yra valstybių narių kompetencijos sritis. Taryba gali kalbėti tik bendrais bruožais. Žinoma, ji skatina valstybes nares laikytis minėtoje rezoliucijoje arba Tarptautinės darbo organizacijos propaguojamuose standartuose pateiktų bendrų nuostatų. Visos ES valstybės narės taip pat priklauso Tarptautinei darbo organizacijai.

Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE).(PT) Visi sutinkame su tikslais, kurių siekiama naudojant alternatyvius energijos šaltinius, tačiau aišku, kad maisto problema ir akivaizdžiai plintantis badas verčia žmones abejoti, ar biodegalai yra teisingas žingsnis. Mano klausimas skamba taip: ar sutikdamas, kad reikia toliau plėtoti alternatyvius energijos šaltinius, Jūs galite vieša pasakyti ir garantuoti mūsų piliečiams, kad šis kelias nedidina maisto produktų kainų ir pasaulinio bado?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Dėkoju Jums už papildomą klausimą.

Pastaruoju metu maisto produktų kainų klausimas yra didelė problema, būtent todėl reikia sušaukti aukšto lygio forumą šiai temai aptarti. Europos Taryba yra pasirengusi padaryti viską, kad veiksmingai išspręstų didėjančių maisto produktų kainų problemą. Tačiau norint tai padaryti, pirmiausia turime nustatyti maisto produktų kainų augimo priežastis, o jų tikriausiai yra daug.

Maistų kainų didėjimą sukeliančių veiksnių yra daug ir įvairių, todėl Taryba juos sprendžia skirtingose institucijose. Neseniai vyko diskusijos Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje, buvo priimtos tam tikros rekomendacijos, kurios turėtų padėti stabdyti maisto produktų kainų augimą. Egzistuoja visuotinis supratimas apie galimą biodegalų įtaką, todėl intensyviai kuriami vadinamieji degalų gamybos tvarumo kriterijai. Šie tvarumo kriterijai taip pat apima socialinio poveikio kriterijus, į kuriuos mes pasistengsime atsižvelgti.

Šis darbas nėra baigtas, tačiau jis intensyviai tęsiamas. Tačiau noriu akcentuoti, kad biodegalų kaip kainas didinančio veiksnio įtaka tikrai yra viena iš mažesnių, egzistuoja daug kitų veiksnių, kurių įtaka yra žymiai didesnė, ir Taryba juos taip pat aktyviai nagrinėja.

Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 8 (H-0283/08), kurį pateikė Robert Evans

Klausimo tema: Žmogaus teisės Kuboje

2008 m. vasario mėn. Kubos vyriausybė Niujorke Jungtinėse Tautose pasirašė dvi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos teisinius paktus. Šie teisiškai privalomi paktai įpareigoja Kubą suteikti žmonėms „teisę reikšti mintis ir kurti asociacijas, bei teisę keliauti“.

Atsižvelgiant į šį teigiamą Kubos žingsnį, taip pat į pastarąjį konstruktyvų Komisaro Louis Michel vizitą Kuboje kovo mėn., kokių veiksmų planuoja imtis Taryba, siekdama normalizuoti santykius su Kubos vyriausybe? Kokį spaudimą taryba ketina taikyti Kubai, siekdama, kad ji vykdytų savo tarptautinius įsipareigojimus?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Atsakydamas į pono Evans klausimą, noriu pasakyti štai ką:

Europos Sąjunga pasveikino faktą, kad Kuba pasirašė JT Tarptautinį paktą dėl pilietinių ir politinių teisių (ICPPR) bei Tarptautinį paktą dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių.

Šių metų kovo 4 d. pareiškime Pirmininkaujančioji valstybė teigiamai įvertino faktą, kad Kuba pasirašė šiuos du paktus. Kubai pasirašius šiuos teisiškai įpareigojančius tarptautinius dokumentus, ji, žinoma, prisiėmė su jais susijusius numatytus įsipareigojimus.

Pirmininkaujančioji valstybė paragino Kubą tęsti panašius teigiamus veiksmus ir toliau didinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis struktūromis žmogaus teisių apsaugos srityje. Europos Sąjunga atidžiai stebės, kaip vykdomi šie teisiškai privalomi Kubos prisiimti žmogaus teisių užtikrinimo įsipareigojimai.

2007 m. birželio mėn. paskelbtose išvadose dėl Kubos Europos Taryba pakvietė Kubos vyriausybę imtis politinių ir ekonominių reformų, būtinų siekiant pagerinti Kubos žmonių kasdieninį gyvenimą. Europos Sąjunga pripažįsta kubiečių teisę patiems nuspręsti dėl savo ateities. Europos Sąjunga yra pasirengusi toliau teikti konstruktyvią pagalbą visų Kubos visuomenės sričių tolesnei plėtrai, įskaitant plėtros bendradarbiavimo priemones.

Tačiau Europos Sąjunga toliau primena Kubos valdžiai apie jos konkrečius įsipareigojimus užtikrinti ir gerbti žmogaus teises bei savo piliečių laisves.

Europos Taryboje toliau vyksta diskusijos dėl galimybių atnaujinti bendrą ir atvirą dialogą su Kuba, atsižvelgiant į pernai birželį paskelbtas išvadas. Tačiau tai taip pat priklausys nuo Kubos ir nuo jos pasirengimo priimti pasiūlymą plėtoti politinį dialogą.

Pirmininkaujančioji valstybė kviečia Kubą žengti kitą svarbų žingsnį ir abu Jungtinių tautų paktus ratifikuoti be jokių išlygų, galinčių pakeisti jų pobūdį ir efektyvumą.

Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Howitt (PSE). - Labai dėkoju Tarybos Pirmininkui už šį vakarą paskelbtą tolesnį kvietimą. Įdomu, ar, atsižvelgiant į pasikeitimus Kubos vyriausybėje, jis ir Taryba pastebėjo pasikeitusį ir padidėjusį kubiečių entuziazmą pradėti jo paminėtą atvirą politinį dialogą? Man taip pat įdomu išgirsti jo mintis apie šiuo metu Jungtinėse valstijose vykstančias diskusijas, taip pat apie diskusijas, kurios neabejotinai vyksta tarp Tarybos ir Jungtinių Valstijų, plėtojant transatlantinius santykius. Ar šioje srityje jis nepajuto politikos pasikeitimų, galinčių paskatinti tolesnį žmogaus teisių padėties gerėjimą Kuboje?

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Pone Howitt, labai dėkoju Jums už šį papildomą klausimą.

Negaliu pasakyti, kad pastebėjome kurių nors esminių pokyčių, tačiau žinome apie pokyčių potencialą, taip pat apie galimybes pradėti naują Europos Sąjungos ir Kubos santykių etapą. Apie tai taip pat bus diskutuojama vienoje iš būsimų Bendrųjų reikalų ir užsienio santykių tarybos sesijoje.

Viliamės, kad šis potencialas bus išnaudotas, ir kad tai taps tikrove. Tačiau pakartosiu, kad tai taip pat, arba daugiausiai priklausys nuo Kubos.

Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE).(SK) Kubos politinių kalinių išlaisvinimas yra labai teigiamas žingsnis, kaip ir Kubos vyriausybės sprendimas 2008 m. vasario 28 d. Jungtinėse tautose pasirašyti du teisiškai įpareigojančius Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos paktus. Tačiau mažiausiai 58 žmonės Kubos kalėjimuose vis dar kalinami vien tik už tai, kad reikalavo pagrindinių teisių. Atsižvelgiant į šių dviejų JT žmogaus teisių paktų kontekstą, ką naudingo Taryba gali padaryti 75 politiniams kaliniams, priklausantiems „Kovo grupei“? Tikiuosi, kad Taryba kreipsis į aukšto rango Kubos pareigūnus ir paragins juos peržiūrėti visas Kubos disidentų bylas nešališkuose teismuose, bei pasistengs pasiekti, kad jie būtų išlaisvinti.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE). - Mane šiek tiek nuvylė Jūsų atsakymas, nes mano nuomone kubiečiai demonstruoja tikrą norą žengti pirmyn, ir kad pokyčiai vyriausybėje liudija apie Kubos požiūrio į išorės pasaulį akcentų pokyčius. Būtų labai gaila, jei ES nepasinaudotų šia galimybe pradėti rimtą dialogą su Kuba. Nespauskime Kubos daryti nuolaidų, o pradėkime ES ir Kubos dialogą.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Pirmiausia, dėl ponios Pleštinská pateikto klausimo.

Europos Sąjunga sveikina faktą, kad buvo sumažintas politinių kalinių skaičius. Tačiau Europos Sąjunga toliau reikalaus iš Kubos valdžios institucijų, kad būtų paleisti visi politiniai kaliniai, pirmiausia todėl, kad Kuba yra JT Žmogaus teisių tarybos narė, o tai, žinoma, reiškia, kad ji turi tam tikrų įsipareigojimų. Nekyla abejonių, kad žmogaus teisių klausimas bus vienas pagrindinių, plėtojant mūsų dialogą su Kuba.

Dabar norėčiau grįžti prie pono Martin komentaro. Galiu užtikrinti, kad Pirmininkaujančioji valstybė, arba taryba, nepraleis nė vienos progos atnaujinti dialogą, jei tik ji atsiras. Žinoma, žmogaus teisių klausimas būtinai bus įtrauktas į šio dialogo temų sąrašą, ir mes tikimės, kad Kuba priims šį pasiūlymą užmegzti dialogą.

Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt (PPE-DE).(DE) Pone Pirmininke, esu pritrenktas, kaip Tarybos atstovai gali paprasčiausiai išeiti net nemirktelėję. Jau seniai esu šio Parlamento narys. Anksčiau klausimų valanda prasidėdavo 21 val., o Tarybos atstovai dalyvaudavo iki pusės vienuoliktos. Tada taryba paprašė klausimų laiką paankstinti iki 18 ar 19 val., ir mes nusileidome jos norams. Tai buvo mūsų pirmoji klaida. Nuo to laiko klausimų valanda visada prasideda pavėluotai, o Tarybos atstovams reikia išeiti vos laikrodžiui išmušusi septynias, tiksliai kaip pagal grafiką. Tai ne Pirmininkaujančios valstybės Slovėnijos kaltė; tai bendra problema, kurią turime aptarti su Taryba. Pusę metų Tarybos atstovai tikrai gali iki ketvirtadienio pabūti šiame gražiame Strasbūro mieste ir taip pat dalyvauti posėdžiuose trečiadienio vakarais.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Į Jūsų pastabą atsižvelgta. Šiandien pradėjome 18 val. Taigi, posėdžio pradžia nevėlavo. Bet kuriuo atveju, Taryba paprašė žodžio ir gali kalbėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Pone Pirmininke, dėkoju, kad suteikėte žodį.

Noriu pasakyti ponui Posselt, kad Taryba gerbia sprendimus, kuriuos priima Europos Parlamento, žinoma, pasikonsultavęs su Taryba, ir jų laikosi. Tačiau buvo nuspręsta, kad klausimų valanda, kuri šiandien prasidėjo laiku, turi trukti vieną valandą. Taip pat buvo nuspręsta, kad paprastai klausimų valanda turi būti rengiama trečiadieniais nuo 18 iki 19 val. Taryba prisitaikė prie šio grafiko, jį gerbia ir toliau tai darys.

Ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernd Posselt (PPE-DE).(DE) Pone Pirmininke, leskite man informuoti Tarybą, kad klausimų valanda dažniausiai trunka pusantros valandos; kai pasiskundžiame Biurui, mums visada atsakoma, kad klausimų valandos, kurios trunka vos vieną valandą, yra išimtis. Dabar ši išimtis galioja nuolat.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Pone Posselt, sprendimą šiuo klausimu turi priimti Pirmininkų konferencija. Tai nėra mano sutikimo ar nesutikimo klausimas. Norėčiau, kad turėtume daugiau laiko, tačiau mes privalome laikytis Pirmininkų konferencijos sprendimo. Bet kuriuo atveju, į Jūsų kritiką atsižvelgta, ji bus perduota Pirmininkų konferencijai.

 
  
  

Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

Klausimų valanda baigta.

(Posėdis sustabdytas 19.05 val., ir tęsė darbą nuo 21.00 val.)

 
  
  

Pirmininkaujantysis: PONAS SIWIEC
Vicepirmininkas

 
Teisinė informacija - Privatumo politika