Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. gegužės 21 d. - Strasbūras

18. Gyvūnų sveikatos strategija (2007–2013 m.) (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės punktas – pono Wojciechowski pranešimas (A6-0147/2008) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu dėl Europos Sąjungos naujosios gyvūnų sveikatos strategijos (2007–2013) [2007/2260(INI)].

  Janusz Wojciechowski, pranešimo sudarytojas. ? (PL) Pagrindinė mintis, kuria grindžiama ši Gyvūnų sveikatos strategija, yra tai, kad prevencija geriau nei gydymas, tai akivaizdi tiesa. Neabejoju, kad visi prisimename su BSE ir paukščių gripu susijusias problemas, kai teko sunaikinti milijonus gyvūnų. Tai buvo labai nemaloni patirtis, ir esu įsitikinęs, kad nė vienas iš mūsų nenorėtų jos pakartoti. Tačiau šis atvejis parodė, kad būtina tobulinti bendradarbiavimą Europos lygiu, siekiant pagerinti gyvūnų sveikatą. Pastaroji yra labai artimai susijusi su žmonių sveikata, nes tam tikros ligos gali būti tiesiogiai perduodamos iš gyvūnų žmonėms.

Norėčiau išskirti keletą mano pranešime nagrinėjamų momentų ir atkreipti į juos ypatingą dėmesį. Pirmiausia – tai geresnių gyvūnų sveikatos priežiūros standartų propagavimas. Pranešime smarkiai akcentuojamas artimas ryšys tarp šių dviejų dalykų. Tikimasi, kad abu jie užims svarbią vietą, formuojant būsimą politiką.

Antrasis klausimas, kurį noriu akcentuoti – tai sąžininga konkurencija. Reikalaujama, kad Europos gamintojai laikytųsi daugybės veterinarinių standartų, taip pat gyvūnų sveikatą ir gerovę reglamentuojančių nuostatų. Tačiau importuotojams šie reikalavimai netaikomi. Pranešime tai labai ryškiai akcentuojama. Mūsų gamintojams ir gyvūninės kilmės produktų eksportuotojams į Europos rinką turi būti taikomi vienodi reikalavimai. Tai didelis iššūkis mūsų derybininkams, dalyvaujantiems derybose Pasaulio prekybos organizacijoje.

Mano trečiasis punktas susijęs su tvirta parama vakcinavimo programai. Manome, kad ji yra svarbus įrankis, padedantis sumažinti ligos atvejų skaičių. Būtina taikyti naują požiūrį. Produktai, pagaminti iš vakcinuotų gyvūnų, neturėtų būti diskriminuojami rinkoje. Šiai temai skirtos kelios pranešimo pastraipos.

Ketvirtasis punktas susijęs su nuostoliais ir kompensavimo sistema. Pirmiausia ji turėtų paskatinti pastangas mažinti ligos grėsmę. Antra, ji turi apimti ne tik nuostolius, tiesiogiai susijusius su ligos šaltinio sunaikinimu, bet ir netiesioginius nuostolius, susijusius su rinkos krizėmis.

Penktasis punktas – geresnė Sąjungos išorės sienų kontrolė. Ji neturėtų apsiriboti dokumentų tikrinimu. Siekiant efektyviai užkirsti kelią nežinomos kilmės gyvūnų nelegaliam įvežimui į Europos Sąjungos teritoriją, būtina rengti išsamius patikrinimus.

Šeštasis punktas susijęs su šios strategijos įgyvendinimo laikotarpiu. Manau, kad sunku tikėtis šią teisės aktuose nustatytą tvarką įgyvendinti iki 2013 m. Būtinas ilgesnis laikotarpis.

Septintasis punktas susijęs su strategijos tikslų finansavimu. Pranešimo projekte kritikuojamas faktas, kad šiems ambicingiems planams įgyvendinti skiriamas finansavimas yra nepakankamas. Planams būtina užtikrinti tinkamą finansavimą iš Europos Sąjungos biudžeto.

Pone Pirmininke, baigdamas noriu pasakyti keletą žodžių anglų kalba, kad būtų išsaugota citatos, kurią ketinu panaudoti, prasmė.

(Kalbėtojas tęsė pasisakymą anglų kalba)

  Androula Vassiliou, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, karštai sveikinu teigiamą Parlamento reakciją ir jo paramą naujajai Gyvūnų sveikatos strategijai.

Visi sutinkame, kad gyvūnų ligų protrūkiai gali turėti katastrofiškų padarinių: jie gali sukelti rimtą grėsmę visuomenės sveikatai; jie gali pakirsti visuomenės pasitikėjimą visu žemės ūkiu, o konkrečiai – gyvūninės kilmės produktais; jie gali brangiai kainuoti ekonomikai – prisiminkime, kad 2001 m. snukio ir nagų liga vien tik Jungtinėje Karalystėje kainavo daugiau kaip 13 milijardų eurų; gyvūnų ligų protrūkiai taip pat gali sukelti gyvūnų gerovės ir aplinkos problemų.

Ši strategija – tai atsakas į įvairius iššūkius, ji parengta atsižvelgiant į informaciją, sukauptą konsultacijų su suinteresuotomis šalimis metu.

Šiandien Europos Sąjunga, vienijanti 27 valstybes nares, labai skiriasi nuo prieš daugelį metų egzistavusios embrioninės Bendrijos, kai buvo formuojama mūsų dabartinė gyvūnų sveikatos teisinė bazė. Atsirado naujų iššūkių, pavyzdžiui paukščių gripas ir pernešėjų platinamos ligos, tokios, kaip mėlynasis liežuvis ir kitos, o artimiausiais metais jų gali daugėti. Smarkiai pasikeitė prekybos sąlygos – labai išaugo prekybos apimtis bei gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų importas.

Naujoji strategija pripažįsta ir atspindi platų socialinį ir ekonominį poveikį, kurį gali sukelti su gyvūnais susijusios grėsmės; kitaip sakant, kalbama ne vien apie tam tikrų užkrečiamų gyvūnų ligų kontrolę. Ryškiai akcentuojami su gyvūnų sveikata susiję visuomenės sveikatos, gyvūnų gerovės, žemės ūkio, prekybos, darnios plėtros ir tyrimų aspektai. Pagrindinis šios strategijos principas – prevencija geriau už gydymą.

Pastarojo meto patirtis parodė prevencinio metodo vertę ir veiksmingumą. Turime daugiau investuoti į efektyvias priemones, kad užkirstume kelią protrūkiams ir taip sumažintume tolesnį ligų plitimą bei pašalintume arba bent jau sumažintume jų padarinius. Būtina didinti ūkių biologinį saugumą ir skirti šiam tikslui finansinės paramos; būtina gerinti kovą su ligomis bei ligų stebėjimą ir stiprinti žinojimą apie ligas bei parengtį nenumatytiems atvejams. Būtina skirti daugiau dėmesio vakcinavimui ir pasirinktinai atliekamiems bandymams.

Strategijoje numatyta sukurti naują teisinį pagrindą, jį sudarys bendras gyvūnų sveikatos įstatymas, kurį papildys daugiausia techninio pobūdžio įgyvendinimo aktai. Taikant platesnį holistinį požiūrį, mūsų teisės aktų atnaujinimas arba tobulinimas turi būti daugiau strateginis ir nuoseklesnis: būtina pateikti vaidmenų ir atsakomybės sričių pasiskirstymo paaiškinimų; kiek įmanoma geriau suderinti su tarptautiniais standartais; tvirtai remtis moksliniais patarimais, o tam tikrais atvejais laikytis atsargumo principo.

Komisija šiuo metu, kuri metodika yra tinkamiausia nustatyti ES prioritetines gyvūnų ligas, atsižvelgiant į jų poveikį žmonių sveikatai, viešuomenei ir ekonomikai. Šiemet bus pradėtas tyrimas, siekiant sukurti ES suvienodintą atsakomybės ir išlaidų pasidalijimo schemą, kuri bus nagrinėjama, atliekant šiuo metu turimų finansinių instrumentų peržiūrą. Taip pat turime stengtis skatinti inovacijas, plėtojant tyrimus ir plėtrą bei kuriant pakankamai finansuojamas valstybines – privačias partnerystes.

Baigdama noriu paminėti Tyrimų pagrindų septintąją programą, kuri įgyvendinama lygiagrečiai su naująją strategija. Ji bus svarbi, teikiant paramą gyvūnų sveikatos ir gerovės klausimų tyrimams.

Per keletą artimiausių savaičių Komisija baigs rengti veiksmų planą, kuriame bus atsižvelgta į Parlamento, taip pat į Tarybos ir Ekonomikos bei socialinių reikalų komiteto rekomendacijas ir nuomones. Komisija džiaugtųsi gavusi daugiau Parlamento pasiūlymų šia tema, ypač 2009 m. vidurio laikotarpio biudžeto peržiūros kontekste.

Dar kartą dėkoju Jums už pademonstruotą entuziazmą ir dėmesį šiai iniciatyvai. Laukiu susitikimo su Parlamento nariais veterinarijos savaitės metu; tai renginys, kurį Komisija organizuoja su Jūsų parama, yra vienas iš pirmųjų žingsnių, perkeliant šią strategiją iš kalbų į praktiką.

  Esther De Lange, PPE-DE grupės vardu. – (NL) Pone Pirmininke, gal galėtume dosniau panaudoti šias dvi minutes, nes mano pirmtakas traukiasi. Noriu padėkoti Komisijai už jos pareiškimą, o pranešimo sudarytojui – už pranešimą. Pagrindinis iššūkis dabar bus pasiekti, kad pareiškime ir pranešime pateikti norai virstų konkrečiomis priemonėmis.

Noriu paminėti pora momentų, į kuriuos mūsų nuomone reikėtų atkreipti dėmesį. Žinoma, mes sutinkame su Komisijos nuomone, kad prevencija geriau už gydymą, kai kalbama apie gyvūnų ligas. Tačiau jei gyvūnų ligų protrūkių vis tiek pasitaiko, kaip Jūs minėjote, vakcinavimas turi būti pagrindinis elementas su jais kovojant. Mes norime užkirsti kelią situacijoms, panašioms į tas, kai mano valstybėje narėje 2001 m. užfiksavus 26 MCD (Karvių pasiutligės) atvejus, teko paskersti 285 000 gyvūnų. Iš vakcinuotų ir nevakcinuotų gyvūnų pagaminti produktai nesiskiria, todėl būtina užtikrinti galimybę prekiauti šiais produktais Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Noriu paraginti Europos Komisiją atidžiai stebėti šį klausimą, nes anksčiau pasitaikė atvejų, kai šios nuostatos buvo nesilaikoma. Aišku, kad prekybos centrai, perdirbėjai ir vartotojai turi vykdyti su tuo susijusias savo pareigas.

Mes taip pat raginame Komisiją aiškiai pasakyti, koks vaidmuo finansuojant gyvūnų ligos prevenciją tenka Europos Sąjungai, valstybėms narėms ir pačiam sektoriui, ypač dabar, kai šį tema faktiškai yra diskusijų dėl bendros žemės ūkio politikos sveikatos patikrinimo sudedamoji dalis. Valstybių narių taikoma finansavimo tvarka vis dar smarkiai skiriasi ir gali turėti įtakos konkurencijai. Todėl prašome pateikti paaiškinimų.

Akivaizdu, kad eksportuojančios valstybės turi laikytis tų pačių reikalavimų, kurie taikomi mūsų gamintojams Europoje, pavyzdžiui, gyvūnų ligų identifikavimo ir prevencijos reikalavimų. Galiausiai, noriu paklausti Europos Komisijos, kada ji ketina pateikti savo analizę dėl šiuo metu galiojančių transporto taisyklių, ir kaip galėtume kuo labiau sumažinti galimą gyvūnų ligų plitimą šioje srityje.

  Rosa Miguélez Ramos, PSE grupės vardu. – (ES) Pone Pirmininke, reikalo esmė, Komisare, yra tai, kad mes, visi Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariai, nuoširdžiai sveikiname naująją Gyvūnų sveikatos strategiją, kurią Jūs mums pateikėte; tai parodo didelis skaičius šio pranešimo papildymų.

Turiu pasakyti, kad tai pati didžiausia ir ambicingiausia iš kada nors pateiktų su šiuo klausimu įsisijusių programų; turiu Jus už tai pasveikinti. Tačiau, tiesą sakant, turiu išreikšti savo nuostabą, kad ambicingų argumentų galiai sustiprinti nesudarytas būtinas biudžeto planas, juk akivaizdu, kad naujoms ir nepaprastai reikalingoms prevencinėms strategijoms įgyvendinti dabartinių veterinarijos lėšų neužteks.

Komisare, ką tik gavome ponios Fischer Boel pasiūlymą dėl BŽŪP sveikatos patikrinimų; matome, kad gyvūnų sveikatos ir gerovės sritys nėra kaimo plėtros finansavimo, skirto atsakyti į naujus iššūkius, gavėjos, nors tarnybos tikėjosi, kad bus priešingai (bent jau man taip buvo pasakyta).

Kitaip sakant, jei teisingai Jus supratau Jūsų žodžius, kol nebus pateikti nauji finansiniai pasiūlymai, politika, dėl kurios diskutuojame, negaus papildomo finansavimo, o jei gaus, tai nebus žemės ūkiui skirtos lėšos.

Komisare: biudžetas be strategijos neturi prasmės, tačiau strategija be biudžeto gali pasirodyti esanti visiškai nevaisinga. Jei norime įgyvendinti dabartinius tikslus, į diskusijas dėl biudžeto būtina įtraukti klausimą dėl būsimo šios strategijos taikymo. Dar daugiau – akivaizdu, kad bus labai sunku laikytis komunikate paskelbto 2007-2013 m. grafiko. Todėl noriu paklausti, ar Jūs galite konstatuoti, kada bus parengtas veiksmų planas, ir kada Jūsų manymu bus priimti pirmieji reglamentai.

Kalbant apie pakeitimus, mano grupė šiek tiek pakeitė 29 punktą. Netaikant tinkamų priemonių, atsiranda problemų, nepriklausomai nuo kiekvienoje valstybėje narėje veikiančios gyvulininkystės produkcijos gamybos sistemos. Svarbu, kad darbas būti atliekamas tinkamai.

Mes pritariame pasiūlymui parengti naminių gyvūnų kontrolės teisinių priemonių, tačiau manome, kad finansavimą reikia numatyti ūkiuose auginamiems ūkio gyvūnams.

Mes neketiname pritarti PPE-DE grupės pakeitimui Nr. 29, kuriuo siekiama atnaujinti diskusijas, kurioms čia ne vieta. Būtent Komisija prieš ketverius metus atidėjo sprendimo dėl gyvūnų transportavimo priėmimą iki 2011 m., kad galėtų sudaryti susitarimą kitais labai svarbiais klausimais. Tai taip pat kontraversiškas klausimas; norint jį išspręsti, būtina atlikti poveikio analizę ir remtis tvirtu moksliniu pagrindu, todėl noriu pakartoti, kad šis pakeitimas visiškai nesiderina su šiuo klausimu, ir mano grupė, aišku, balsuos prieš jį.

  Jan Mulder, ALDE grupės vardu. – (NL) Aš taip pat noriu padėkoti pranešimo sudarytojui už entuziazmą, atliekant savo darbą. Manau, kad plečiantis globalizacijai, teks labiau atsižvelgti į gyvūnų infekcinių ligų protrūkius. Žmonės daugiau keliauja ir gabena produktų, kurių neturėtų gabenti, tai gali sukelti protrūkius. Visi kalbėjusieji jau minėjo, kad būtine gerinti sienų kontrolę, nes prevencija geriau už gydymą. Mane visada stebina, kad atvykus į Jungtines Valstijas ar Australiją, pasienio kontrolė yra daug griežtesnė nei Europoje. Man įdomu, kodėl Europoje netaikoma panaši sistema kaip Jungtinėse valstijose, kai kiekvieno atvykstančiojo prašoma deklaruoti, ar jis gabena gyvūninės kilmės produktų. Tik tada galima tinkamai atlikti patikrinimus.

Kas turėtų būti daroma gyvūnų ligos protrūkio atveju? Manau, kad dabar visi jau įsitikino, kad anksčiau taikytas masinis skerdimas yra nepriimtinas. Mums teks vakcinuoti, o tada reikės užtikrinti galimybę iš vakcinuotų gyvūnų pagamintus produktus parduoti Europos rinkoje ir kitur. Štai kur glūdi problema. Man nedaro įspūdžio Komisijos pastangos įtikinti prekybos centrus, vartotojų organizacijas, t.t., kad iš vakcinuotų gyvūnų pagaminti produktai yra tokie pat kokybiški, kaip ir pagamintieji iš nevakcinuotų gyvūnų. Iš gyvūnų, vakcinuotų nuo nagų ir snukio ligos, pagaminti produktai vis tiek turės būti parduodami taip, kad vartotojai apie tai žinotų. Todėl būtina aktyvi Komisijos pozicija.

Šiemet, kaip ir kasmet iki šiol, jau įpratome turėti didelį žemės ūkio biudžeto perviršį. Iki šiol mums pavyko padengti gyvūnų infekcinių ligų protrūkių išlaidas žemės ūkio biudžeto lėšomis. Ateityje padėtis gali smarkiai pasikeisti. Nustatyti pereinamieji laikotarpiai naujoms valstybėms, o žemės ūkio biudžeto marža nuolat mažėja. Nežiūrint į tai, protrūkio kainą vis tiek teks mokėti. Tai būtina pagal Europos Sąjungos įstatymus. Todėl manau, kad kiekvienoje valstybėje arba Europos lygiu būtina kuo skubiau sukurti Europos gyvūnų draudimo schemą ir suformuoti gyvūnų sveikatos fondus, t.t. Bandomąjį projektą man buvo pavykę įtraukti į biudžetą2004 m. Visi planai yra sudaryti, o Komisija turi imtis darbo ir kuo skubiau ką nors daryti šioje srityje.

Paskutinis klausimas, kurį noriu panagrinėti – tai gyvūnų transportavimas. Nesu vienas iš tų, kurie sako: „jei gyvūnas transportuojamas tiek ir tiek valandų, tai automatiškai yra gerai“. Galimi atvejai, kai dvi valandas trunkantis transportavimas yra kenksmingesnis už trunkantįjį devynias valandas. Viskas priklauso nuo gyvūnų transportavimo sąlygų, todėl Komisija turi atsižvelgti į sąlygas, o ne vien į transportavimo trukmę.

  Alyn Smith, Verts/ALE grupės vardu. – Pone Pirmininke, aš taip pat noriu pasveikinti mūsų pranešimo sudarytoją. Man buvo malonu paremti šį pranešimą komitete, ir man malonu paremti jį dabar, kartu su mano grupe. Aš taip pat sveikinu Komisaro pasakytas mintis ir džiaugiuosi, kad ji šį vakarą yra šiuose Rūmuose, nes gyvūnų sveikatos klausimais Komisiją ir Parlamentą sieja daug bendro. Laukiu galimybės ateinančiais mėnesiais bendradarbiauti su ja ir su jos tarnybomis, kad šis paketas pajudėtų pirmyn.

Džiaugiuosi, kad Komisarė akcentavo, kodėl mums reikia bendros ES gyvūnų sveikatos strategijos. Visiškai aišku, kad globalizacijos apimtame pasaulyje mėlynojo liežuvio liga nepaiso sienų ir mūsų strategijų ar Europos Sąjungos valstybėse ar už ES išorės sienų egzistuojančių skirtumų. Paukščių gripas ir daug kitų ligų gali nepaprastai greitai plisti šiame globalizuotame pasaulyje. Siekdami jas įveikti ir parengti kovos su jomis strategiją, turime veikti kartu.

Eksportuojame savo gyvūnus, o galbūt ir jų sveikatos problemas; yra aišku, kad visi kartu dalyvaujame šiame procese. Laukiu veiksmų plano sveikatos srityje įgyvendinimo pradžios; Komisarė žadėjo jį pateikti po keleto savaičių. Noriu atkreipti Parlamento dėmesį į Parlamento pranešimo 46 punktą, kur pripažįstama, kad ES jau yra geriausios pasaulio praktikos gyvūnų gerovės srityje švyturys, ir konkrečiai pateikia nuorodą į PPO derybas. Noriu paraginti Komisarę pasikalbėti su Komisaru Mandelson, siekiant užtikrinti, kad PPO derybose ES standartai nebūtų švelninami ir nebūtų numatoma jų taikymo išimčių, kalbant apie tai, ką atvirai galima vadinti reikalavimus neatitinkančiu importu į Europos Sąjungą. Komitete nagrinėjome daug negerų įvykių, susijusių su jautienos importu iš Brazilijos, kai sistema suveikė ne taip, kaip turėjo suveikti. Viliuosi, kad tai nepasikartos, nagrinėjant JAV paukštienos klausimą.

Kitas gyvūnų gerovės klausimas, kurį noriu iškelti – tai avių žymėjimas. Mes pritariame šios priemonės plačiam stūmimui, tačiau nuoširdžiai manome, kad Komisija žengia neteisinga kryptimi ir neproporcingai reaguoja į tai, kas tikrai reikalinga, kad būtų vykdomi visi jos reikalavimai. Tai ypač taikoma kalbant apie Britanijos salas, kur Škotija, Anglija, Šiaurės Airija ir Velsas jau taiko gana gerai veikiančią sistemą, efektyviai saugančią Europos gyvūnus ir jų gerovę. Būčiau dėkingas, jei Komisarė pasidalytų savo mintimis šiuo klausimu, o apskritai visapusiškai remiu šį pranešimą ir jos pastangas.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, UEN grupės vardu. – (PL) Pone Pirmininke, Komisare, kadangi šiose diskusijose dėl Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategijos kalbu Sąjungos už tautų Europą grupės vardu, noriu akcentuoti du klausimus, kurie mano manymu yra svarbūs.

Pirmiausia visi pono Wojciechowski pranešime pateikti pasiūlymai dėl gyvūnų sveikatos apsaugos nusipelno mūsų paramos. Tačiau reikia turėti omenyje, kad jie padidins gamybos sąnaudas, todėl sumažės Europos gamintojų konkurencingumas. Vadinasi, labai svarbu, kad Europos Sąjunga reikalautų, jog tie patys reikalavimai būtų privalomi už Europos Sąjungos ribų esantiems gamintojai, siekiantiems tiekti savo produkciją Europos Sąjungos rinkai. Europos Sąjunga turi to reikalauti PPO derybose bei dvišalėse derybose su trečiosiomis šalimis

Antra, kalbant apie gyvūnų sveikatą, bendroji žemės ūkio politika yra viena labiausiai integruotų Europos Sąjungos sričių. Todėl manai, ji turėtų būti laikoma prioritetine, skirstant Bendrijos biudžeto finansavimą. Deja, nors Europos Komisija pritaria daugumai pranešimo nuostatų, ji nenori skirti joms finansavimo iš Europos Sąjungos biudžeto. Mūsų nuomone būtina garantuoti papildomus finansavimo šaltinius, siekiant užtikrinti galimybę pranešime pateiktų pasiūlymų įgyvendinimą finansuoti Europos Sąjungos biudžeto lėšomis.

  Kartika Tamara Liotard, GUE/NGL grupės vardu. – (NL) Norisi pasakyti: kaip neįprasta – Komisija siūlo gyvūnų sveikatos strategiją, kurios pagrindinis akcentas yra prevencija. Tai tikrai puiku, bet kaip liūdna, kad gyvūnų gerovė tėra Komisijos strategijos šalutinis produktas. Nyderlanduose populiari dainelė prasideda tokiais žodžiais: „Gyvūnas – tai daugiau nei mėsos gabalas, o žmogus – tai daugiau nei vartotojas“. Gaila, kad Komisija nemoka šios dainelės. Ji per daug linkusi vertinti gyvūnus pirmiausia kaip mėsos, odų, vilnos, kiaušinių ir mėšlo gamintojus. Ekonominis aspektas yra per ryškiai dominuojantis, todėl mano nuomone ši strategija yra per daug vienpusiška.

Laimei, pranešimo sudarytojo pateiktas pranešimas jau žymiai geresnis, jau vien todėl, kad, skirtingai nei Komisijos pasiūlyme, jame iš esmės nagrinėjami kai kurie gerovės klausimai, už tai esu dėkinga pranešimo sudarytojui. Paminėsiu du, kurie mano manymu yra labai svarbūs. Pripažinimas, kad intensyvus gyvūnų veisimas smarkiai padidina epidemijų protrūkio grėsmę. Žinant milžiniškas Europos biologinės industrijos apimtis, reikia kalbėti ne apie tai, ar dar sulauksime gyvūnų ligų protrūkių, o kada jų sulauksime. Trumpai, tačiau pagrįstai užsimenama, kad gyvūnų transportavimas kelia nemažą gyvūnų ligų plitimo grėsmę. Todėl turime kiek įmanoma vengti gyvūnų transportavimo, jį trumpinti ir gerinti, taip pat ir dėl to, kad transportavimo metu gyvūnai patiria didžiulį stresą. Apie gyvūnų gerovę šiame parnešime kalbama ne tiek daug, kiek man norėtųsi, tačiau tai vis tiek yra žingsnis pirmyn, todėl aš iš visos širdies jį paremsiu.

  Kathy Sinnott, IND/DEM grupės vardu. – Pone Pirmininke, labai džiaugiuosi, kad didėja supratimas apie būtinybę tinkamai elgtis su gyvūnais. Airijos ūkininkų šeimos visada praktikavo gerą gyvulininkystę, noriu už tai jas pagirti. Tačiau noriu akcentuoti būtinybę į ES įvežamiems gyvūnams ir gyvūninės kilmės produktams taikyti tokius pat gerovės standartus, kurių reikalauja laikytis ES. Neteisinga, kai į ES įvežami galimai pigiausiais ir žiauriausiais būdais pagaminti gyvūninės kilmės produktai konkuruoja su mūsų pačių gyvūninės kilmės produktais, pagamintais laikantis griežtai reguliuojamų standartų; tokio pobūdžio konkurencija ne tik neteisinga ekonominiu požiūriu; ji kelia ligų plitimo pavojų mūsų gyvūnams ir net mūsų žmonėms.

Šiuose Rūmuose diskutuojama apie priemonę, kurios Airijos ūkininkai negalės įgyvendinti, t.y. fiksuota gyvūnų transportavimo riba. Devynių valandų riba tarp pertraukų gal ir yra pagrįsta, kai kalbama apie kelių transportą, tačiau gabenant jūra iš Airijos, jos neįmanoma laikytis; nepamirškime, kad Airija – tai sala. Esame priklausomi nuo gyvūnų transportavimo jūra, o nustačius ribą, Airijos arklių augintojai ir ūkininkai prarastų galimybę gabenti gyvūnus laivais. Todėl noriu pasiūlyti daugiau dėmesio skirti šių gyvūnų transportavimo sąlygų kokybei, o ne trukmei, kad nekliudytume transportuoti gyvūnus į Airiją ir iš jos.

Baigdama noriu pasakyti, kad nors apsidžiaugiau matydama naują gyvūnų sveikatos strategiją, kuri apima visus ES viduje esančius gyvūnus, man norėjosi, kad būtų konkrečiai paminėtas naminių gyvūnų įsigijimo ir laikymo klausimas. Manau, kad daug naminių gyvūnų mūsų valstybėse patiria kančių. Naminių gyvūnų savininkai dažnai nežino, kaip elgtis ir laikyti savo naminius gyvūnus, tai dažnai sukelia žiaurų elgesį su gyvūnais, kuris dažnai būna netyčinis. Taigi, nors mes labai išsamiai aptarėme į ES įvežamų gyvūnų reguliavimą, gyvūnų transportavimą, t.t. mes pamiršome naminių gyvūnų ir benamių gyvūnų klausimą; jį dažnai girdžiu iš savo rinkėjų, kurie atkreipia dėmesį į dažnus piktnaudžiavimo atvejus.

  Dimitar Stoyanov (NI). - (BG) Pone Pirmininke, manau, kad pranešimo sudarytojo sudarytas pranešimas yra labai objektyvus ir įdomus.

Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į keletą svarbių aspektų. Štai pirmasis. Ponia Komisare, pati akcentavote, kad ši politika ES buvo formuojama gana ilgai. Tai sukelia konkrečių problemų naujosiose valstybėse narėse. Pavyzdžiui, Bulgarijoje gamyba yra suskaidyta, veikia daug smulkių žemės ūkio produkcijos gamintojų; smulkūs ūkiai dirba sunkiomis sąlygomis. Žmonėms trūksta informacijos, jie neturi aiškaus savo teisių ir pareigų supratimo bei nežino apie egzistuojančias galimybes. Šiuo atveju vėl matome savotišką naujųjų valstybių narių diskriminaciją, kurios turi įsipareigojimą, galimybę įveikti atsilikimą tose srityse, kurios Europos Sąjungoje ilgus metus buvo vystomos, pasitelkiant konstruktyvias pastangas.

Šiuos specifinius atvejus reikia nagrinėti ypač tolerantiškai, kad dalykai, apie kuriuos diskutuojame, ir teisės aktai, kuriuos kuriame, imtų apčiuopiamai veikti; turime užtikrinti, kad įstatymuose įrašytos nuostatos būtų praktiškai įgyvendinamos. Šiais klausimais negalima žmonių palikti tamsoje.

Todėl labai svarbus pranešimo sudarytojo keliamas klausimas dėl teisinės bazės kodifikavimo, nes paprastiems žmonėms sunku suprasti sudėtingus įstatymų dokumentus. Direktyvų ir reglamentų kodifikuotos, konsoliduotis versijos turėtų padėti jiems gerai suprasti, kokio elgesio su gyvūnais iš jų tikimasi.

Kitas klausimas, kuris buvo iškeltas – tai finansavimas. Turint omenyje dabartinę sunkią Bulgarijos ekonominę padėtį, aš labai abejoju, ar daug ūkininkų bus pajėgūs sėkmingai įgyvendinti šias direktyvas, jei komisija nesuteiks jiems didelės paramos.

Nenoriu kartoti to, kas jau daug kartų buvo pasakyta šiuose Rūmuose, kad Komisija turėtų įsigilinti į šiuos klausimus, nes susidaro įspūdis, kad nustatydami aukštus standartus, mes diskriminuojame savo pačių ūkininkus. Komisija turėtų rimtai išnagrinėti importui taikytinus standartus.

  Neil Parish (PPE-DE). - Pone Pirmininke, noriu nuoširdžiai padėkoti ponui Wojciechowski už jo pranešimą ir pasveikinti Komisarę. Taip pat noriu pasveikinti ponią De Lange, kuri sunkiai dirbo kaip šešėlinė pranešimo sudarytoja. Visi puikiai suprantame, kad mums būtina labai stipri gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės strategija, nes būtent to reikalauja Europos vartotojai. Tačiau taip pat turime pasirūpinti, kad iš už Europos Sąjungos importuojama mėsa ir mėsos gaminiai taip pat atitiktų mūsų nustatytus aukštus standartus.

Pavyzdžiui, mes norėtume daug griežtesnių paukštininkystės pramonės gerovės standartų. Norėtume daugiau vietos mūsų paukštienai, visų pirma broileriams, ir galime padėti auginti broilerius daug didesnę gerovę užtikrinančiu būdu, bet tuo pat metu turime užtikrint, kad neimportuotume žemesnės kokybės produktų. Be to, kalbant apie paukštininkystės pramonę, taikomas draudimas naudoti paukščiams skirtas dėžes ir baterinius narvus; žinoma, mes tuo pat metu importuojame daug miltelių ir skysčio pavidalo kiaušinių produkcijos – šio pavidalo kiaušinių produkcijos importas sudaro beveik 70 %. Ši produkcija gali būti pagaminta iš gyvūnų, kurie buvo laikomi nesilaikant gyvūnų gerovės standartų, todėl šiuo klausimu taip pat turime būti atsargūs. Taip pat pritariu savo kolegai iš Škotijos, kad jei mes ketiname nustatyti atsekamumo reikalavimą ir planuojame įdiegti elektroninę sistemą, turime užtikrinti, kad sistema tinkamai veiktų, būtų ekonomiška ir kad jos įdiegimo išlaidos ūkininkams nebūtų milžiniškos.

Taigi, nors pritariu teigiamiems pranešimo aspektams, manau turime pasirūpinti, kad kurdami Europinius standartus, nustatytume tokius pačius standartus importui.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Pone Pirmininke, sveikinu pranešimo sudarytoją, poną Wojciechowski už jo puikų pranešimą. Tai, kad gyvūnų sveikatos sistema netinkamai veikia trečiųjų šalių atžvilgiu, išties yra labai didelė problema. Pasaulio prekybos organizacijoje turėtume siekti užtikrinti, kad trečiosios šalys taip pat laikytųsi mūsų nustatytų griežtų gyvūnų sveikatos ir gerovės standartų. Tai atitinka Europos vartotojų ir gamintojų interesus.

Privalome apsaugoti Europos Sąjungos vartotojus nuo importuotų prekių, pagamintų laikantis žemesnių standartų. Tuo pat metu, Europos gamintojams tenka prisiimti didesnes sąnaudas, todėl jų konkurencinė padėtis tampa nepalanki. Todėl labai svarbu, kad Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos tarnyba (VFO) didintų patikrinimų skaičių trečiosiose šalyse. 2008 m. šis rodiklis buvo vos 30 %.

Maisto sauga yra prioritetinis klausimas. Šiuo metu Europos Sąjungos maisto saugos režimas taip pat susiduria su rimtomis problemomis, o iššūkiai ir epidemijų grėsmė yra didesni nei anksčiau. Daugelyje vietų trūksta tinkamos kvalifikacijos veterinarų, kurie pakankamai efektyviai ir reguliariai stebėtų, kaip laikomasi taisyklių. Jų naudojamos priemonės yra pasenusios, dažnai visa dar pagrįstos XIX a. sistemomis. Daugelyje valstybių narių profesinis mokymas ir švietimas neatitinka reikalavimų, o pastarojo meto skandalai, pavyzdžiui, „M.E.G.A. Trade“ skandalas mano šalyje, Vengrijoje, taip pat rodo, kad nepakankamai užtikrinama priežiūra, kaip tarptautinės korporacijos laikosi maisto saugos taisyklių.

Šiuos trūkumus būtina ištaisyti. Pritariu Komisijos strateginėms idėjoms ir visapusiškai palaikau pranešimą. Ačiū už dėmesį.

  Marios Matsakis (ALDE). - Pone Pirmininke, sveikinu pranešimo sudarytoją už puikų pranešimą. Gyvūnų sveikatos klausimas svarbus ne vien todėl, kad jis artimai susijęs su žmonių sveikata ir aplinkos biologinės įvairovės pusiausvyra, bet ir todėl, kad ji turi milžiniškos reikšmės žemės ūkio verslui ir ekonominei svarbai, jau nekalbant apie socialinę ir sportinę gyvūnų reikšmę, todėl neperdėsime sakydami, kad gyvūnų sveikata yra beveik sinonimiška žmogaus sveikatai ir gerovei. Todėl nenuostabu, kad naujoji Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategija 2007-2013 m. laikotarpiui yra labai reikalinga.

Manau, kad šį vakarą mums pateiktas pranešimas yra gerai apgalvotas ir subalansuotas ir taps geru, nors kiek sinoptiniu pagrindu, ant kurio bus galima konstruoti mūsų būsimas įstatyminės ir neįstatymines direktyvas, skirtas šiam svarbiam klausimui. Leiskite man pasinaudojant šia proga atkreipti dėmesį į keletą svarbių sričių, kur reikia tam tikrų Komisijos paaiškinimų.

Pranešime išreikšta tvirta parama vakcinavimui kaip pagrindinei ligų prevencijos priemonei. Kiek man žinoma, tai prieštarauja esamai praktikai mažiausiai vienos svarbios gyvūnų ligos – snukio ir nagų, atžvilgiu. Kalbant apie snukio ir nagų ligą, ES valstybėse narėse vakcinavimas kaip prevencinė priemonė yra draudžiamas, nes vėliau, atliekant ligos antikūnių nustatymo bandymus, infekuotus gyvūnus yra sunku atskirti nuo paskiepytųjų. Ar Komisija artimiausiu metu ketina keisti snukio ir nagų ligos vakcinavimo politiką?

Kitas klausimas: kaip Komisija vertina faktą, kad dažniausiai trečiųjų šalių vakcinavimas nuo snukio ir nagų ligos ne tik leidžiamas, bet dar ir skatinamas? Jei ES nepakeis vakcinavimo nuo snukio ir nagų ligos politikos, ar bus uždrausta importuoti gyvūnus iš šių šalių?

Kita sritis – tai nepakankamas tinkamų sveikatos patikrinimų skaičius, vis labiau plečiantis tarptautinei prekybai gyvais paukščiais, ypač papūgomis, iš trečiųjų šalių. Šią sritį reikia sutvarkyti.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Kiekviena nauja gyvūnų sveikatos strategija turi skirti ypatingą dėmesį ligų prevencijai, gyvūnų pašarams, sienų kontrolei ir gyvūnų transportavimui. Visos prevencinės, bandymo, vakcinavimo ir kitos priemonės, galinčios padėti išvengti naujų gyvūnų ligų protrūkių, yra svarbios, nes padeda išvengti didelių nuostolių, pavyzdžiui tokių, kuriuos patyrėme dėl BSE, snukio ir nagų ligos, mėlynojo liežuvio viruso ir kitų ligų, nes tai susiję su maisto sauga, o tuo pačiu – su visuomenės sveikata.

Šiandien jau buvo pasakyta, kad dėl šios priežasties taip pat svarbu į šiuos principus atsižvelgti, kai kalbama apie importuotus gyvūnus. Viliamės, kad Komisijos ką tik paskelbtas naujas veiksmų planas bus kuo skubiau įgyvendintas, siekiant pagerinti esamus mechanizmus, užtikrinant techninę ir žmogiškųjų išteklių pagalbą, garantuojant finansinę paramą ir didinant biudžete numatytus išteklius. Iš esmės, šio klausimo paaiškinimų reikia šiandien.

  Bastiaan Belder (IND/DEM). – (NL) „Prevencija geriau už gydymą“; taip skamba Europos Komisijos šūkis. Visiškai tam pritariu. Todėl jos strategija nusipelno mano paramos. Man patrauklūs „bendradarbiavimo“ ir „bendravimo“ principai. Taip pat pritariu idėjai imtis darbų, siekiant supaprastinti ir paaiškinti teisės aktus.

Noriu konkrečiai paminėti vakcinavimą. Visapusiškai jam pritariu. Būtina kiek įmanoma stengtis užkirsti kelią masiniam sveikų gyvūnų naikinimui, kurio galima išvengti. Olandų ūkininkai anksčiau yra patyrę šių priemonių padarinius. Akcentuoju pono Wojciechowski pranešime pateiktą raginimą nustatyti priemonių, skirtų neleisti sukurti su tuo susijusių barjerų prekybai. Būtine išvengti netikrumo dėl galimybės parduoti produktus, pagamintus iš vakcinuotų gyvūnų. Todėl labai svarbu, kad vyriausybės aiškiai paskleistų žinią, kad šie produktai yra nekenksmingi. Juk galų gale geros vakcinavimo strategijos sėkmė arba žlugimas priklauso nuo gyvūnus auginančių ūkininkų noro dalyvauti vakcinavimo programose.

Europos piliečiams pagrįstai rūpi gyvūnų sveikatos ir gerovės klausimai. Todėl noriu paraginti šiuos klausimus įtraukti į PPO darbotvarkę. Negalime leisti, kad gerą strategiją sužlugdytų importas iš valstybių, kurių gyvūnų sveikatos ir gerovės standartai neatitinka nustatytųjų Europos Sąjungoje. Tai pakerta vartotojų pasitikėjimą ir mažina gyvūnus auginančių ūkininkų ir kitų tiesiogiai su šia sritimi susijusių žmonių paramą. Pateikęs šiuos komentarus, galiu pritarti siūlomai strategijai ir nuoširdžiai dėkoju pranešimo sudarytojui už jo pranešimą.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Pone Pirmininke, nuoširdžiai dėkoju Komisarei ir pranešimo sudarytojui už atliktą darbą. Noriu kai ką pasakyti maisto importo iš trečiųjų šalių klausimu, kuris skambėjo beveik kiekviename pasisakyme: ES gamintojai yra įsitikinę, kad užsienyje pagaminto maisto standartai yra ignoruojami. Nuoširdžiai tikiu: jei nepelnysime mūsų ūkininkų ir gamintojų pasitikėjimo, kad tikrai rūpinamės jų interesais, mūsų priemonės Europos Sąjungoje nesulauks tvirtos paramos. Tai pats pagrindinis momentas. Apie jį jau buvo kalbėta. Štai narvuose laikomų dedeklių vištų pavyzdys: mes išstumsime šią pramonę iš Europos, jei nepavyks įtraukti standartų į PPO derybas, o kol kas dar nepasiekėme su tuo susijusių savo tikslų.

Kalbant apie šiame pranešime nagrinėjamus klausimus, žinome, kad gyvūnų sveikata turi įtakos žmonių sveikatai: 60 % žmogaus infekcijų kyla iš gyvūnų, gyvūnai tai pat sukelia didžiąją dalį naujų ligų. Sunku prognozuoti, tačiau mes turime reaguoti ir visoje Europos Sąjungoje sukurti nuoseklią gyvūnų sveikatos strategiją.

Biologinio saugumo klausimas yra labai svarbus, ūkininkus būtina įtraukti į ligos prevencijos procesą. Tačiau galiu pateikti Jums vieną pavyzdį: barsukai yra saugoma rūšis pagal Berno konvenciją, tai kaip ūkininkui apsaugoti save ir savo bandą nuo TB sergančio barsuko, ir kas padengs išlaidas, jei iškils problemų? Jei mums rūpi biudžetas, kurį reikia išleisti, aš nerimauju, kad pereisime nuo išlaidų pasidalijimo prie išlaidų perkėlimo. Todėl turime įsigilinti į šiuos konkrečius klausimus: kalbant apie paukščių gripą bei nagų ir snukio ligą, būtina taikyti griežtesnę sienų kontrolę ir įgyvendinti tinkamas vakcinavimo programas. Šias priemones turime tikrai vertinti labai rimtai, nes problemų daugėja.

Dėl gyvūnų transportavimo: mūsų priemonės turi būti grindžiamos mokslu, geru mokslu, kad nesukeltume problemų. Nereaguokime į emocinę šių diskusijų dalį; tegul barometro vaidmenį mums atlieka mokslas. Nepritariu nuomonei, kad didelis yra blogiau nei mažas, arba kad mažas yra geriau nei didelis; manau, kad būtina prižiūrėti visus gyvūnus, nesvarbu, ar jų grupėje yra 10, ar 100.

  Pilar Ayuso (PPE-DE). – (ES) Pone Pirmininke, Komisijos naujoji Gyvūnų sveikatos strategija siekia supaprastinti teisės aktus ir priimti bendrą įstatymą, kuris apima visas ligas.

Supaprastinimas visuomet yra geras dalykas, su sąlyga, jei dėl to nenukenčia efektyvumas. Tačiau Komisija siūlo, kad veterinarines išlaidas dalytųsi visi dalyvaujantys sektoriai, ji siūlo peržiūrėti Bendrijos veterinarinių priemonių bendro finansavimo sistemą, atsižvelgiant ligų hierarchiją pagal jų sunkumą; atrodo, kad Komisijai labiau rūpi taupyti Bendrijos biudžeto lėšas, o ne tikrai pagerinti kovą su gyvūnų ligomis.

Komisija turėtų rūpintis, kad būtų nustatyta tinkama sienų kontrolė ir suformuotas veterinarijos fondas, nes pastarojo meto įvykiai parodė, kad gyvūnų sveikata yra tikra problema, sukelianti ekonominę sumaištį valstybėms ir gyvūnų augintojams.

Kalbant apie transportuojamų gyvūnų gerovę, manau, kad svarbiausias dalykas yra ne kelionės trukmė, o transporto priemonių įranga. Šioje srityje Bendrijos reglamentais jau yra nustatyta vėdinimo, temperatūros, maksimalios trukmės, pertraukėlių trukmės ir kitų reikalavimų, kuriais siekiama sudaryti tinkamas transportavimo sąlygas ir kuo daugiau sumažinti gyvūnų patiriamą stresą.

Tačiau bet kuriuo atveju, kalbant apie transportavimo laiko ir sąlygų klausimus, turime galvoti apie visus gyvūnus, o ne tik apie tuos, kurie vežami skersti, ir visiems gyvūnams taikyti vienodas taisykles.

Baigdamas noriu pareikšti, kad nepritariu gyvūnų klonavimui, siekiant gauti mėsos. Šiuo metu klonavimas turėtų būti leidžiamas tik tyrimų ir eksperimentavimo tikslais.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Pone Pirmininke, Komisijos komunikate sakome, cituoju: „Gyvūnų sveikatos sąvoka apima ne tik ligos nebuvimą gyvūnų organizmuose, bet ir svarbų santykį tarp gyvūnų sveikatos ir jų gerovės“. Esu pranešimo, skirto teisės aktui dėl veterinarinių vaistų didžiausių likučių normų maisto produktuose, sudarytoja, todėl noriu akcentuoti, kad šio svarbaus santykio pagrindinė prielaida yra pakankama pasiūla patvirtintų veterinarinių vaistų, ypač skirtų tam, ką mes Europoje vadiname „mažam naudojimui ir antraeilėmis rūšimis“ (MUMS). Komisija turi skubiai spręsti šį klausimą.

Pastarųjų dviejų dešimtmečių metu skirtingų gyvūnų rūšių gydymui skirtų veterinarinių vaistų pakankamo asortimento užtikrinimas Europos Bendrijoje darėsi vis didesniu iššūkiu. Per šį laikotarpį įvairios suinteresuotosios šalys skyrė daug pastangų vaistų pasiūlos problemai spręsti. Nepaisant šių pastangų, padėtis toliau blogėjo. Patvirtintų vaistų trūkumas kelia realią grėsmę gyvūnų sveikatai ir gerovei bei vartotojų saugumui. Šis trūkumas taip pat kelia didelių problemų gyvūnų savininkams, ūkininkams, veterinarams ir vyriausybėms.

Jei gyvūnai negydomi, arba gydomi nepatvirtintais vaistais arba netinkamais produktais, kyla gyvūnų sveikatos ir gerovės problemų; negydomi ar netinkamai gydomi gyvūnai kelia zoonozių pavojų gyvūnų savininkams ir vartotojams. Įvairioms suinteresuotosioms šalims taip pat kyla finansinių, teisinių ir profesinių pasekmių; vaistų trūkumas gali turėti neigiamų padarinių kaimo bendruomenėms ir žemės ūkiui apskritai.

Be to, susidariusi trūkumo problema ES ne tik turi pasekmių mūsų gyvūnų sveikatai ir gerovei, Bendrijos maisto tiekimo saugumui ir visuomenės sveikatai, bet ir silpnina ES galimybes vykdyti Lisabonos darbotvarkę ir gauti milžinišką naudą Europos žemės ūkiui ir akvakultūrai

Todėl raginu Komisarę įsipareigoti skubiai peržiūrėti Veterinarinių vaistų direktyvą ir gyvūnų sveikatos strategijoje aptarti vaistų tiekimo klausimą. Negalima laukti, kol naujosios ligos pasieks krizės etapą; turime skubiai iš dalies pakeisti mūsų veterinarinių vaistų teisės aktus, nes didelio sunkios ligos protrūkio ES padariniai ir kaina gerokai viršys priemonių, skirtų parengti reikiamą ir pakankamą...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, Komisare Vassiliou, ponios ir ponai, vienas iš mūsų tikslų, neskaitant Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimo, yra ilgas ir sveikas gyvenimas, o tai reiškia, kad mums reikalinga sveika dieta. Šiuo tikslu mums reikia sveikų gyvūnų, kad visi turėtume ilgam ir sveikam gyvenimui būtiną pagrindą.

Todėl manau, kad yra labai svarbu pagalvoti, kaip nustatyti naujus maisto pramonės principus, kurie paprasčiausiai garantuotų maisto saugumą, nustatytų darnios gamybos prioritetą ir užtikrintų vartotojams palankias kainas. Kaip žinia, tarptautinė prekyba suteikė Europai labai daug naudos. Dėl tarptautinės prekybos vidutinė Europos šeima kasmet sutaupo 5 000 eurų. Turime būtinai atsižvelgti į šią naudą.

  Andrzej Jan Szejna (PSE). – (PL) Pone Pirmininke, pasiūlytoji Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategija pateikia puikiai sudarytų planų. Tai geras dokumentas, o nuoroda į principą, kad prevencija geriau už gydymą yra tikrai labai tinkama. Strategija identifikuoja keletą svarbių klausimų, įskaitant visuomenės sveikatos ir maisto saugumo aukšto lygio užtikrinimą, gyvūnų sveikatos gerinimą, užkertant kelią gyvūnų ligų protrūkiams bei mažinant susirgimo atvejų skaičių. Kiti nagrinėjami klausimai – tai gyvūnų auginimo ir gerovės praktikos tobulinimas, siekiant mažinti su gyvūnų sveikata susijusias grėsmes bei neigiamą poveikį aplinkai. Be to, pateikta nuorodų į ekonomikos augimo, sanglaudos ir konkurencingumo didinimą, užtikrinant laisvą prekių judėjimą ir tinkamą gyvūnų gabenimą. Nagrinėjamas ir gyvūnų transportavimo klausimas bei ligų grėsmės didėjimas; pagrįstai akcentuojamas vakcinų, kaip vieno svarbiausių ligų prevencijos metodų, vaidmuo.

  Jim Allister (NI). - Pone Pirmininke, noriu trumpai atkreipti dėmesį į tris svarbius punktus. Pirmiausia turiu pareikšti tam tikrą susirūpinimą dėl išlaidų, susijusių su pagrindinėmis ligomis, pasiskirstymo planą reglamentuojančio teisinio pagrindo sukūrimo. Būtų buvę daug geriau ir teisingiau šiam geram tikslui skirti dalį tradiciškai nepanaudojamų mūsų biudžeto lėšų. Taip pat pripažįstu, kad teisinis pagrindas tikriausiai suteiktų valstybėms narėms daug laisvės savo nuožiūra nustatyti bendro finansavimo dalį, kurią privalo finansuoti vietos ūkininkai. Baiminuosi, kad remiantis ankstesne patirtimi, tai reikštų nepakeliamą naštą Jungtinės Karalystės ūkininkams.

Antrasis punktas: aš pritariu raginimui teikti ūkininkams pagalbą, įsigyjant naują elektroninę įrangą ir tikiuosi, kad kaimo plėtros programos įgyvendinimas leis realizuoti šią galimybę. Trečia, sveikinu tai, kad pranešime kalbama apie tai, jog importas iš trečiųjų šalių griauna ES standartų pagrindus. Komisare, šis susirūpinimas dar niekada nebuvo tiks didelis, kaip dabar, kai matome, kaip neapgalvotai Komisaras Mandelson siekia bet kuria kaina sudaryti PPO susitarimą, beveik neatsižvelgiant į mūsų vietinės žemės ūkio pramonės ateitį.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, Europos Sąjungoje mes skiriame labai daug reikšmės pastangoms užtikrinti gerą maisto kokybę. Mūsų kokybės standartai pagrįstai yra labai aukšti, nes kalbama apie žmonių sveikatą. Europa turi gerai išvystytą kokybės kontrolės sistemą, kuri daugiausia susijusi su gyvūnų sveikatos būkle.

Už Europos Sąjungos veikiantys gyvūnų augintojai dažnai nesilaiko tų gyvūnų gerovės standartų, kuriuos esame nustatę Europos ūkininkams. Didelės dalis įvežamo maisto gamybos sąlygos neatitinka šių standartų. Tai daro įtakos konkurencijai, o Europos ūkininkai dažnai pralaimi. Pritariu pranešimo sudarytojo nuomonei, kad gyvūnų sveikatos apsaugos strategija turi apimti ilgesnį laikotarpį, ir kad būtina užtikrinti pakankamą finansavimą.

  Androula Vassiliou, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, leiskite Jums visiems padėkoti už labai įdomias rekomendacijas ir už Jūsų indėlį. Laikas yra labai ribotas, todėl neturėsiu galimybės atsakyti į visas pastabas, tačiau keletą klausimų pakomentuosiu.

Pirmiausia dėl laiko apribojimų. Parlamento narys pažymėjo, kad egzistuoja laiko apribojimai, tačiau leiskite atkreipti dėmesį, kad pirmasis pasiūlymas – gyvūnų sveikatos bendrasis įstatymas, įsigalios 2010 m., o ne 2013 m., kaip buvo pasakyta.

Keletas kalbėjusiųjų iškėlė gerovės transportavimo metu klausimą. Jau esu įsipareigojusi spręsti šį klausimą, todėl šiuo metu atliekame poveikio įvertinimą, kuris, tikimės, bus baigtas po poros mėnesių, o tada, priklausimai nuo šio poveikio įvertinimo išvadų, spręsime, ką toliau daryti gyvūnų gerovės transportavimo metu klausimu.

Dabar leiskite pakalbėti apie biudžetus. Remdamasi Europos Parlemento rekomendacija, Komisija turi sudaryti su įvairiomis veiklų programomis susijusių išlaidų išsamų biudžetą. Šio darbo negalima atlikti šio veiksmų plano pagrindu, nes jis turi būti atliekamas, laikantis atitinkamų biudžeto sudarymo procedūrų. Šiuos pasiūlymus ketinama įtraukti, atliekant 200 m. biudžeto vidurio laikotarpio peržiūrą, o Komisija išnagrinės galimybes padidinti esamą veterinarijos fondą ir panaudoti kitus susijusius fondus, finansuojant gyvūnų sveikatą gerinančias veiklas.

Šiuo metu daugelyje valstybių narių intensyviai atliekamas Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas vakcinavimas nuo mėlynojo liežuvio ir pasiutligės, tačiau, pone Matsakis, dėl nagų ir snukio ligos turiu aiškiai pasakyti, kad mes nepritariame prevenciniam vakcinavimui, nors ypatingais atvejais, žinoma, vakcinuosime.

Galiausia, atsakydama į ponios Doyle klausimą, noriu pasakyti, kad į mažo naudojimo antraeilėmis rūšimis problemą atsižvelgiama Gyvūnų sveikatos plano Technologijos platformų projekte, kuris įgyvendinamas pagal Septintąją tyrimų pagrindų programą. Aš tikrai išgirdau daug įdomių komentarų; artimiausiu metu turėsime galimybę šiuos klausimus aptarti išsamiau. Labai dėkoju Jums už paramą.

  Janusz Wojciechowski, pranešimo sudarytojas. – (PL) Pone Pirmininke, Komisare, norėčiau padėkoti visiems kalbėjusiems už jų pastabas bei šiam pranešimui išreikštą paramą. Noriu pakomentuoti du konkrečius klausimus.

Pirmasis nuskambėjo daugelyje pasisakymų. Jis įsisijęs su būtinybe reikalauti, kad gyvūninės kilmės produktų eksportuotojai į Europos rinką laikytųsi vienodų standartų ir, kad jiems būtų taikomi tokie pat reikalavimai, kaip nustatytieji Europos gamintojams. Tai pagrįstas reikalavimas. Šiam klausimui skirti net devyni iš 80 šio pranešimo punktų. Aišku, tai yra didelis iššūkis; siekiant į jį atsakyti, būtina skirti visas įmanomas pastangas. Tą labai aiškiai parodo šios dienos diskusijos. Europos Sąjunga turi nustatyti prioritetą šį klausimą išspręsti PPO. Pritariu visoms šiandieną šiuose Rūmuose nuskambėjusioms mintims. Negalime taikyti dvigubų standartų. Tai paprasčiausiai nepriimtina.

Antrasis klausimas, kurį noriu pakomentuoti, nuskambėjo keliuose pasisakymuose. Jis susijęs su transportavimu ir yra ypač aktualus, nes rytoj mes turėsime balsuoti dėl ponios De Lange pateikto pakeitimo. Noriu pasakyti, kad kaip pranešimo sudarytojas, aš visiškai palaikau ponios De Lange pakeitimą, kuriuo siūloma apriboti gyvų gyvūnų transportavimo į skerdyklas laiką iki devynių valandų. Šis klausimas jau seniai yra Parlamento diskusijų tema. Ribos nustatymą palaikau dėl humanitarinių priežasčių. Gauname daug dramatiškų pranešimų apie tai, kad vyksta panašaus pobūdžio pervežimų metu. Taip pat egzistuoja finansinių aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti. Juk kažkas turi mokėti už šias ilgalaikes keliones. Jei gyvūnai transportuojami ilgais atstumais, pavyzdžiui, iš Lenkijos į Italiją ar iš Lietuvos į Italiją, aišku, kad šias išlaidas moka vartotojas. Ūkininkas dažniausiai taip pat moka, nes tam, kad toks tolimas gyvūnų transportavimas būtų pelningas, ūkininkas turi juos pigiai parduoti. Todėl ūkininkai neturėtų baimintis šios ribos, nes ji privers perdirbamąją pramonę steigtis arčiau gyvūnų auginimo vietų. Manau, kad tai atitiktų jų interesus. Diskutuojame dėl maisto produktų kainų augimo. Šios brangiai kainuojančios kelionės yra vienas iš maisto kainas didinančių veiksnių. Visa tai nusipelno labai atidaus dėmesio.

Pone Pirmininke, Komisare, noriu dar kartą nuoširdžiai padėkoti Jums ir visiems diskusijų apie šį pranešimą dalyviams.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos

Balsavimas vyks ketvirtadienį.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

  Elisabeth Jeggle (PPE-DE), raštu. – (DE) Labai karštai sveikinu Europos Parlamento iniciatyvą pateikti išsamią nuomonę apie Komisijos gyvūnų sveikatos strategiją laikotarpiui nuo 2007 iki 2013 m. Aiškūs lūkesčiai yra labai svarbus dalykas žmonių ir gyvūnų sveikatos srityje.

Gyvūnų sveikatos strategijos šūkis yra „Prevencija geriau už gydymą“, o prevencinis skiepijimas yra geriausias būdas gerinti gyvūnų gerovę. Todėl mes aktyviai raginame ateityje užtikrinti apsauginį vakcinavimą, o ligos protrūkio atveju – pakankamus patikrinimus.

Siekiant garantuoti gyvūnų ligų prevenciją, reikia užtikrinti paramą tyrimams, mokslui ir inovacijoms bei naujų rezultatų skleidimą.

Gyvūnų sveikatos strategija turi apimti visus ES gyvūnus. Šiuo tikslu mums būtinas ne toks sudėtingas, kaip šiuo metu galiojantys teisės aktai, aiškesnis ir skaidresnis vieningas teisinis pagrindas.

Galiausiai, biologinis saugumas yra svarbus klausimas Gyvūnų sveikatos strategijos srityje; būtinybė užtikrinti biologinį saugumą prasideda prie ES išorės sienų ir rūpi visoms suinteresuotosioms šalims. Būtina kuo labiau sumažinti patogenų paplitimo riziką dėl gyvūnų importo ar įvežimo į Europos Sąjungą iš kitų šalių. Importuotojai, poilsiautojai ir vartotojai turi suprasti su tuo susijusias savo pareigas. ES tenka svarbus uždavinys atlikti būtinus patikrinimus, siekiant užtikrinti kuo mažesnį pavojų gyvūnų sveikatai, o tuo pačiu ir žmonių sveikatai.

  Bogusław Rogalski (UEN), raštu. – (PL) Dėl tam tikrų ligų perdavimo galimybės, gyvūnų ir žmonių sveikatą sieja artimas ryšys. Gyvūnai yra gyvi juntantys padarai, o jų apsauga ir tinkamas elgesys su jais yra vienas iš didžiausių iššūkių, kurie iškyla Europos valstybėms. Gyvūnų sveikata yra svarbus klausimas, nes gyvūnų ligų epidemija gali sukelti didelių problemų, ypač kaimo vietovėse. Norint išspręsti šio sektoriaus problemas, būtini koordinuoti veiksmai Europos ir pasaulio lygiu.

Pasaulinis atšilimas, išaugusi maisto produktų paklausa, žmonių mobilumas, prekyba bei sienų atvėrimas – visi šie veiksniai prisideda prie grėsmių gyvūnų sveikatai didinimo. Labai svarbus vaidmuo tenka veterinarams. Jie turėtų tapti specializuotų paslaugų, pavyzdžiui, gyvūnų sveikatos planavimo, teikimo ekspertais. Biologinio saugumo užtikrinimas ūkiuose, vakcinavimas ir specifiniai tyrimai – tai tolesni žingsniai gyvūnų gerovės standartų griežtinimo keliu. Kitas svarbus klausimas, kurį verta paminti – tai su gyvūnų skerdimu, transportavimu, taip pat pašarų gamyba susijusių priemonių poveikis, nes šios priemonės turi tiesioginės įtakos gyvūnų sveikatai ir pagarbiam elgesiui su gyvūnais.

Remiantis Europos Sąjungos bendru teisiniu pagrindu, būtina parengti naują gyvūnų sveikatos strategiją ir politiką, apimančią Gyvūnų sveikatos pasaulio organizacijos nustatytus standartus ir rekomendacijas. Tačiau lemiamas vaidmuo gyvūnų sveikatos priežiūros ir gerinimo srityje tenka ūkininkams, gyvūnų augintojams ir savininkams.

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN), raštu. – (PL) Ačiū, pone Pirmininke.

Šiandieninės diskusijos yra labai svarbios, nes jos susijusios ne tik su gyvūnų sveikata, bet svarbiausia – ir su žmonių sveikata. Pastaruoju metu nuolat augant mėsos importui iš trečiųjų šalių, ši problema tapo dar sudėtingesnė. Ne paslaptis, kad šiose šalyse gyvūnų priežiūros ir šėrimo standartai gerokai skiriasi nuo taikomųjų Europoje.

Šiuolaikinis vartotojas turi teisę žinoti, ar jo arba jos vartojamas gyvūnas buvo šeriamas genetiškai modifikuotais augalais. Mėsą būtina atitinkamai ženklinti.

Geriausias būdas apsisaugoti nuo pavojingų gyvūnų ligų yra užtikrinti Europos Sąjungoje apsirūpinimą savais gyvūnais bei apriboti ūkių dydį. Gyvūnų veisimas iš esmės turėtų būti žemės ūkio, o ne pramoninė veikla.

Sveikinu poną Wojciechowski už šį pranešimą.