Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. gegužės 21 d. - Strasbūras

1. Sesijos atidarymas

PIRMININKAUJA H. G. PÖTTERINGAS
Pirmininkas

(Sesija pradėta 9.05 val.)

2. Pasveikinimas

  Pirmininkas. − Gerbiamosios, gerbiamieji, su dideliu džiaugsmu sveikinu Meksikos Kongreso delegaciją, vadovaujamą senatoriaus J. Guadarramos. Delegacija jau užėmė savo vietas oficialiojoje galerijoje. Kuo šilčiausiai jus sveikiname.

(Plojimai)

Delegacija dalyvauja šeštajame Europos Sąjungos ir Meksikos Jungtinio parlamentinio komiteto susitikime, vykstančiame šiandien. Meksika − artima Europos Sąjungos partnerė. Susitikimas vyksta svarbiu Meksikos ir Europos Sąjungos tarpusavio santykių raidos metu. Praėjusį savaitgalį vykęs aukščiausiojo lygio susitikimas Limoje parodė, kad mus sieja daug bendrų interesų. Turėjau galimybę pasikalbėti ir su jūsų šalies prezidentu Felipe Calderónu.

Jungtinis parlamentinis komitetas šią popietę taip pat aptarinės klimato kaitą. Todėl tikiuosi, kad šiuos debatus stebėsite labai atidžiai. Linkiu mūsų kolegoms iš Meksikos vaisingai praleisti laiką Strasbūre.

3. Moksliniai duomenys apie klimato kaitą: išvados ir rekomendacijos priimant sprendimus (debatai)

  Pirmininkas. − Toliau darbotvarkėje K. H. Florenzo pristatyta Tarpinė ataskaita (A6-0136/2008) apie mokslinius klimato kaitos duomenis: išvados ir rekomendacijos priimant sprendimus (2008/2001(INI)).

  Karl-Heinz Florenz, pranešėjas (DE) − Gerb. Pirmininke, Komisare, gerb. Einantysis Tarybos Pirmininko pareigas, sveikinu jus Europos Parlamente. Kas gi paskatino Europos Sąjungą sudaryti Laikinąjį klimato kaitos komitetą? Tai buvo teisingas žingsnis siekiant pristatyti, kaip mes, Europos Sąjunga, apskritai ketiname spręsti šį reikalą. Jeigu norime padėti užtikrinti, kad šis reikalas tarptautiniu mastu nebūtų atidėtas į šalį − kaip tai pavyksta daryti Stavrosui Dimasui Komisijoje − mes, Europos Sąjunga, Parlamentas, turime aiškiai deklaruoti savo principus. Kitaip sakant, turime parengti savotišką savo vizitinę kortelę, kuri rodytų, kaip ketiname spręsti šį klausimą. Galiausiai Europa turi parodyti, kaip sprendžiama ši problema ir kokia metodika taikoma siekiant paskatinti tai daryti kitas valstybes ir žemynus. Todėl taip svarbu šiuos debatus pradėti moksliniais aspektais. Šiandien juos ir aptarsime.

Nagrinėjant šį klausimą nepavyktų pateikti patrauklios ataskaitos. Tai ne prekyba žirgais, kai galima išsisukti gaunant truputėlį šen ir truputėlį ten. Turime konstatuoti esančiosios padėties faktus. Šiuos faktus mes jau apibendrinome daugelyje specialių strategijų. Buvome pakvietę į Briuselį ir Strasbūrą du Nobelio premijos laureatus. Gerb. Pirmininke, norėčiau pažymėti puikų renginio organizavimą ir padėkoti už nepaprastai reikšmingus pasisakymus apie klimato kaitą bei už produktyvumą, mane paskatinusį stengtis dvigubai.

Išklausėme daugelio specialistų iš viso pasaulio tarptautinių organizacijų nuomones pirmininkaujant mano geram bičiuliui Guido Sacconiui, kuriam viskas puikiai pavyko. Pasinaudoję galimybe pakvietėme ir kritiškos pozicijos atstovų tačiau, deja, jie neatvyko. Galbūt jie nenorėjo savo kritikos pateikti nešališkam įvertinimui tarptautinėje plotmėje. Kritikos skelbimas žiniasklaidoje vengiant formalių debatų vargu ar yra vertas dėmesio pasiekimas. Džiaugsmingai būtume sutikę nors vieną ar du kritikus, pageidaujančius ginti savo nuomonę tarptautiniuose debatuose.

Jau skaitėme daug puikių dokumentų. Dalyvavo Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC), konsultavomės su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, JT Aplinkos apsaugos programa, Vokietijos Federacinės Respublikos klimato reikalų konferencija ir daugeliu kitų. Viso to rezultatas − mes žinome faktus. Šio dokumento paskirtis nėra įrodyti savo poziciją, kaip teigė kai kurie mano bičiuliai. Tai − susiklosčiusios būklės ataskaita, suteikianti leidžianti nustatyti, kaip turėtume tvarkytis ateityje. Pateikti argumentai vienareikšmiškai rodo, kad mokslinis sutarimas yra ir jis leidžia mums tęsti savo darbą. Yra sutarimas dėl to, kaip įvertinti žmogaus veiklos įtaką. Tai aptariama 3 straipsnyje. Turime pakankamai informacijos, kuria remdamiesi darome išvadą, kad labai svarbu apriboti vidutinės pasaulio temperatūros augimą taip, kad ji ateityje neviršytų prieš-industrinio lygio daugiau kaip 2° C..

Ką gi mums derėtų daryti ateityje? Privalome energetikos ūkį Europoje sutelkti trečiajai pramoninei revoliucijai, kuri remtųsi trimis kertiniais tvarumo akmenimis. Tai – gamybos tvarumas, socialinė dimensija ir, be abejo, ekonomikos dimensija. Tai nėra našta. Veikiau tai − didžiulė galimybė, kurios viziją turime toliau vystyti.

Visiškai aišku yra viena: debatai dėl klimato kaitos tėra nedidelė visos problemos dalis. Privalome pradėti kalbėti apie tvarumą. Neginčytina tai, kad vos per penkis šimtmečius išeikvojome energijos išteklius, kuriems susidaryti reikėjo milijonų metų. Mes neturime visiškai jokio atsakymo į klausimą, kaip energijos ištekliais turės apsirūpinti mūsų vaikai ir mūsų vaikų vaikai.

Iškilo didelė galimybė mums. Privalome sutelkti drąsą ir būti kūrybiški. Juk akmens amžius staiga baigėsi ne todėl, kad pristigome akmenų. Gerbiamieji, akmens amžius baigėsi todėl, kad politikai turėjo drąsos. Išdrįskime pasinaudoti ateities galimybėmis savo vaikų ir visos mūsų planetos labui.

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Nuoširdžiai dėkoju, K. H. Florenzai, taip pat ir už malonius žodžius Pirmininkui. Tokių šiltų jausmų išreiškimas − veikiau išimtis negu taisyklė. Atsižvelgdamas į tai, kad mano funkcija čia yra užtikrinti objektyvumą ir neutralumą, plačiau nekomentuosiu to, kad dažniausiai tegalime tikėtis labai santūraus palaikymo iš savo − politine prasme − artimųjų. Tai, kas įvyko šį rytą, be abejo, yra įstabus įvykis.

  Janez Podobnik, einantysis Tarybos Pirmininko pareigas (SL) − Gerb. Pirmininke, gerb. K. H. Florenzai, gerbiamieji Parlamento nariai, jau turime įrodymų, kad žmogus atsakingas už vykstančius ženklius klimato sistemos pokyčius, kurie padarė pastebimą neigiamą poveikį gamtai ir žmonių visuomenei. Visiškai aišku, kad, jeigu nedelsdami nesiimsime veiksmų ir per šį šimtmetį ženkliai nesumažinsime šiltnamio efektą formuojančių dujų išmetimo, pasaulinė temperatūra toliau kils. Tai sukels visuotinius sutrikimus bei visiems padarys žalos.

2007 m.. lapkričio mėn. Ispanijoje pristatyta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) Ketvirtoji įvertinimo ataskaita − išsamiausias ir patikimiausias iš visų iki šiol atliktų mokslinių klimato kaitos įvertinimų. Ataskaitoje patvirtinama, kad nėra jokių abejonių dėl to, kad klimatas šyla. Konstatuojama, kad pasaulinės temperatūros kilimą per pastaruosius penkiasdešimt metų veikiausiai sukėlė šiltnamio efekto dujų koncentracija, didėjanti dėl žmogaus veiklos.

IPCC padėties įvertinimo ataskaitos skelbiamos nuo 1990 m. irgi rodo, kad per kelerius pastaruosius metus klimato kaitos ir jos padarinių vertinimo mokslas padarė didelę pažangą. Taip atsitiko dėl įvairių veiksnių: vis daugėja apčiuopiamų klimato kaitos faktų, intensyviai dirba mokslininkai, pagerėjo mokslinių atradimų sklaida.

Kaip nurodoma gerb. K. H. Florenzo tarpinėje ataskaitoje, kurią vertiname už kai kurias svarbias naujas nurodytų mums gerai žinomų problemų sprendimui aktualias formuluotes, padėtis pakankamai rimta. Būtina neatidėliotinai kurti ir įgyvendinti politikos priemones, kurios padėtų sumažinti šiltnamio efekto dujų išmetimą. Žinome, kad būtent dėl to Europos valstybių ir vyriausybių vadovai praėjusiųjų metų kovo mėn. nusprendė pateikti tarptautinei bendruomenei ryžtingą pareiškimą, kuriuo įtvirtinami tam tikri šiltnamio dujų išmetimo mažinimo įsipareigojimai.

Europos Sąjunga pasiryžusi vykdyti šiuos įsipareigojimus taikydama integruotą klimato ir energetikos politiką. Be to, ypatingas dėmesys bus skiriamas energijos naudojimo efektyvumui, atsinaujinantiems energijos šaltiniams, biologiniam kurui, anglies dvideginio surinkimui bei saugojimui ir, galiausiai, ekonomikos transformavimui į mažo iškasenų kuro vartojimo ekonomiką.

Taip pat norėčiau jums, gerbiamieji Parlamento nariai, priminti kai kuriuos pastaruosius Europos Tarybos nutarimus. Kaip jau minėjau, praėjusiaisiais metais Europos Sąjunga prisiėmė ryžtingus didelio masto įsipareigojimus, susijusius su klimato ir energijos politika. Atėjo 2008 m.. Metas veikti.

Praėjusiųjų metų gruodžio mėn. Balyje vykusioje klimato kaitos konferencijoje padarytas ženklus pasiekimas: prasidėjo tarptautinės derybos, kuriose dalyvauja visos − išsivysčiusios ir besivystančios − šalys. Derybų proceso gairės pateikiamos Balio veiksmų plane. Europos Sąjunga pasiryžusi išlaikyti savo tarptautinės lyderės vaidmenį klimato kaitos ir energijos srityje bei užtikrinti deramą postūmį derybose Jungtinių Tautų Konvencijos plotmėje, ir ypač ateinančioje derybų sesijoje, kuri šiais metais numatyta Poznanėje. Siekiama užtikrinti, kad 2009 m. Kopenhagoje būtų pasiektas ambicingas tikslas − sudarytas pasaulinis integruotas klimato kaitos susitarimas laikotarpiui nuo 2012 m. Tai atitiktų Europos Sąjungos siekį užtikrinti, kad pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau, kaip dviem laipsniais. Europos Sąjunga prie šio siekio įgyvendinimo ženkliai prisidėtų realizuodama Europos Tarybos 2007 m. pavasario sesijoje nustatytus tikslus.

Svarbiausia užduotis – užtikrinti, kad perėjimas į saugią, mažai iškasenų kuro vartojančią ekonomiką būtų atliekamas nuosaikiai plėtojant Europos Sąjungą, išlaikant jos konkurencingumą, nepažeidžiant apsirūpinimo energija, maisto ištekliais, užtikrinant valstybės finansų sistemos sveikumą ir tvarumą.

  Stavros Dimas, Komisijos narys (EL) − Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, dėkoju už suteiktą galimybę šiandien aptarti Laikinojo klimato kaitos komiteto tarpinę ataskaitą, kurią pateikė gerb. K. H. Florenzai. Sveikinu jį puikiai atlikus darbą.

Ataskaita patvirtina Europos Parlamento pastangas remti ambicingą Bendrijos kovos su klimato kaita politiką. Gerb. Pirmininke, leiskite man, naudojantis šia proga, padėkoti visiems Europos Parlamento nariams už pastovią paramą ir gyvybiškai svarbų įnašą plėtojant mūsų klimato politiką, skatinant visuomenės informuotumą ir informuojant kitų valstybių parlamentarus. Gerb. Pirmininke, norėčiau taip pat pabrėžti, kokį svarbų vaidmenį atlikote jūs plėtojant ES klimato kaitos politiką. Esu tikras, kad jūs ir Europos Parlamento nariai ir toliau taip stengsitės ir per dvejus mums likusius trumpus metus sugebėsime užtikrinti, kad 2009 m. pabaigoje Kopenhagoje būtų pasiektas susitarimas. Taip mes veiksmingai sureaguosime į šią didžiulę planetai kylančią grėsmę. Ir Europos Sąjungoje, kur klimato ir energetikos priemonių paketo aptarimai vis intensyvėja, ir tarptautinėse derybose privalome sutelkti visus savo išteklius ir stengtis kuo geriau bendradarbiauti. Privalome išnaudoti energingą ES startą nepamiršdami numatytos 2009 m. gruodžio mėn.. Kopenhagos konferencijos. Svarbius Balyje priimtus sprendimus mums padėjo padaryti du veiksniai: Europa užėmė kovos su klimato kaita pasaulinės lyderės poziciją, o Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) pateikė mokslinius duomenis. Nustatyti moksliniai faktai paskatino daugelį pasaulio vadovų pripažinti, kad reikia nedelsiant imtis priemonių. Daug mokslinių ataskaitų leido valstybių piliečiams ir politikos lyderiams, įskaitant įvairių valstybių parlamentarus, geriau suprasti užduoties mastą ir pavojaus, kuris kiltų mums nesiėmus stabdyti klimato kaitos, rimtumą. Manau, kad beveik visi mes sutariame, jog moksliškai yra įrodyta, kad nedelsiant reikia imtis griežtų kovos su klimato kaita priemonių. Šios priemonės apibendrintos tarpinėje ataskaitoje, kurią visi gavome. Šioje ataskaitoje aiškiau negu kada nors anksčiau pateikiamos IPCC ir kitų institucijų 2007 m. padarytos mokslinės išvados.

Dešimtmečius trunkant moksliniams debatams apie tai, ar klimato kaitą paskatino žmogaus veikla, skeptiškumas trukdė taikyti ryžtingas priemones. Dabar debatai baigėsi. Tai nereiškia, kad jau atsakyta į visus klausimus ar, kad supratome viską iki mažiausių smulkmenų. Dabar žinome pakankamai, kad būtų aišku, jog neatidėliotinas ambicingų priemonių taikymas atitinka mūsų interesus − t. y. energetinio apsirūpinimo saugumo, ekonomikos, aplinkos tausojimo ir socialinius interesus. Mes ne tik negalime sau leisti laukti − tokia prabanga mums nebeprieinama − blogiausia, kad laiko turime labai labai mažai. Jeigu siekiame apriboti pasaulinį šilimą 2°C − peržengus šią ribą nebegalėtume kontroliuoti ir sumažinti pasaulinio atšilimo poveikio aplinkai − šiltnamio efektą formuojančių dujų išmetimas turi liautis augęs per ateinančius 10−15 m., bet ne daugiau.

Jeigu norime tikrai užtikrinti, kad 2°C riba nebūtų viršyta per ilgą laiką, pasaulinis išmetimas 2050 m. turi sumažėti iki 50 proc, 1990 m. lygio. Tai pasiekti galima tik radikaliai pakeitus energijos gamybą ir naudojimą. Būtinas pasaulinio masto perėjimas į mažai anglies dvideginio išmetančią ekonomiką. Būtini maži tačiau reikšmingi pokyčiai daugelyje mūsų buities sričių. Mums reikalinga − nei daugiau, nei mažiau − žalioji revoliucija.

IPCC ataskaitose aiškiai konstatuojama, kad netgi taikant ambicingas išmetalų mažinimo priemones, tam tikras ženklus klimato kaitos poveikis veikiausiai yra nebeišvengiamas. Todėl tarptautinė bendruomenė privalo pasirengti šiai užduočiai. Bus reikalinga parama, ir ypač pažeidžiamiausioms besivystančioms šalims, kurios patirs šias problemas aštriausiai.

Dabar norėčiau grįžti prie JT derybų. Kaip žinome, turime visiškai nedaug laiko, nes mūsų svarbiausia užduotis – pasiekti susitarimą 2009 m. Kopenhagoje. Esminio nuodugnaus susitarimo, atitinkančio visus moksliniais duomenimis pagrįstus ambicingus tikslus, pasirašymas yra svari užduotis. Mūsų užduotis − įtikinti savo tarptautinius partnerius pasirašyti ambicingą susitarimą. Šiai užduočiai mums reikės milžiniškų pastangų. Europos Sąjunga privalo nuosaikiai laikytis savo strategijos, kuri iki šiol nešė sėkmę. Kitaip sakant, privalome pasiekti gerų rezultatų namuose ir parodyti savo partneriams užsienyje, kad ambicingų priemonių taikymas neprieštarauja jų interesams ir nestabdo ekonominės raidos.

Viena iš mūsų laukiančių užduočių – užtikrinti išsivysčiusių šalių dalyvavimą pastangose mažinant teršalų išmetimą iki 2°C ribą atitinkančio lygio. Tai reiškia, kad iki 2020 m. išmetalai turi būti sumažinti 25−40 proc. nuo 1990 m. lygio. Nenorėčiau bergždžiai kelti triukšmo. Kviečiame Jungtines Valstijas priimti šį iššūkį ir užuot stabdžius pažangą padėti jai. Kaip matėme lankydamiesi Jungtinėse Valstijose pastaruoju metu, ten jau prasidėjo diskusijos ir jos vyksta derama linkme, tačiau, be jokios abejonės, tikimės iš jų gerokai daugiau.

Dirbdami su išsivysčiusiomis šalimis, taip pat turime bendradarbiauti ir su besivystančiomis šalimis bei siekti ambicingo teršalų išmetimo sumažinimo, ypač pažengusiose besivystančiose šalyse. Yra daug įvairiausių galimybių sumažinti išmetalus. Tai užtikrintų ženklią papildomą naudą energetinio saugumo, žmonių sveikatos ir bendrosios raidos prasme. Numatomame 2009 m. susitarime turi būti pateikiamos pažangą šia linkme laiduojančios priemonės ir užtikrinamas jų taikymas. Esu tikras, kad ir šioje srityje vyksta derama pažanga. Auga būtinybės imtis veiksmų prieš klimato kaitą suvokimas. Taip pat tampa akivaizdesne papildoma nauda − apsirūpinimo energijos ištekliais, žmonių sveikatos, ekonominės raidos, kuri bus ne tik išlaikyta, bet galbūt netgi paskatinta, srityse.

Pastaruoju metu Kinijoje apsilankę Komisijos nariai gavo patvirtinimą, kad mūsų kolegos Kinijoje taip pat suvokia būtinybę prisiimti įsipareigojimą ir taikyti priemones savo šalyje. Jie jau pradėjo taikyti priemones ir ketina tai tęsti. Turime remti juos tiek dvišalėje, tiek ir daugiašalėje plotmėje. Per ateinančiuosius mėnesius ir kitais metais turėsime daugybę galimybių skleisti savo žinią. Pavyzdžiui, vyks didžiojo aštuoneto konferencija ir G8+5, per kurią pirmininkaujančioji Japonija ketina skirti didelį dėmesį klimato kaitai. Be to, bus papildomų galimybių Jungtinių Tautų Organizacijos kompetencijos srityje, susijusių su labiausiai ekonomiškai išsivysčiusiomis pasaulio valstybėmis ir įvairiomis ES dvišalėmis bendradarbiavimo dėl klimato kaitos programomis. Ketiname pasinaudoti visomis šiomis galimybėmis. Sieksime įtikinti savo partnerius, kad reikalingos neatidėliotinos priemonės ir, kad būtina suformuluoti tvirtą ir gyvybingą energijos išteklių bei klimato kaitos politiką. Vykdydami savo misiją, mes turime sistemingai akcentuoti mokslinius duomenis, kuriais grindžiame savo veiksmus. Taip pat privalome nuolatos priminti neveiklumo ar priemonių nepakankamumo padarinius.

Kaip žinome, derybų, kurių gairės buvo nužymėtos Balyje, objektas – bendra vizija. Labai svarbu, kad bendra vizija būtų formuluojama remiantis autoritetingomis mums prieinamommis mokslinėmis išvadomis. Privalome siekti, kad derybos vyktų nustatytų mokslinių faktų kontekste. Esu tikras, kad jūsų visų vaidmuo skleidžiant šią svarbią žinią mūsų partneriams, piliečiams ir jų parlamentų atstovams yra nei kiek ne menkesnis, negu Komisijos.

  Joseph Daul, PPE-DE frakcijos vardu (FR) − Gerb. Pirmininke, Komisare, atleiskite už pavėlavimą, tačiau stengiausi važiuoti lėčiau, kad apsaugočiau mūsų klimatą.

Pagrindiniai debatai šiandien vyksta dėl mokslinių klimato kaitos duomenų. Pirmiausia noriu padėkoti savo kolegai Karlui-Heinzui Florenzui už puikų darbą ir pastovų atsidėjimą šiam reikalui.

Gerbiamieji Parlamento nariai, mes jau turime tvirtas mokslines žinias apie klimato kaitą. Daugumos ekspertų manymu, nebeturime laiko abejoti dėl to, ar pasaulinio klimato atšilimas vyksta. Tai faktas ir šis atšilimas didžiąja dalimi kyla dėl žmogaus veiklos. Tik nedaugelis atskilėlių kvestionuoja šį reiškinį neikaip nepagrįsdami savo argumentų. Tarpinė Laikinojo klimato kaitos komiteto ataskaita − tai pirmoji sprendimų paieškos proceso fazė.

Beveik visi sutariame, kad pasaulinės temperatūros kilimą derėtų apriboti iki dviejų laipsnių virš priešindustrinio lygio. Tai reiškia, kad turime siekti, kad temperatūros padidėjimas nesiektų dviejų laipsnių. Visgi, debatų apie klimato kaitą negalime suprastinti iki skaičių mūšio. Klimato kaita neatsiejama nuo tokių reiškinių kaip Arktikos ledynų tirpsmas, dykumų plitimas, pasaulinis šilimas. Gyvūnijos rūšys praranda savo buveines, o kai kurie reiškiniai gresia ypač katastrofiškais padariniais − gyvenamąsias vietas gali prarasti ir žmonės.

Tai didžiulis iššūkis visai žmonijai. Smarkiausiai gali nukentėti vargingiausių Afrikos, Azijos ir Vidurio bei Pietų Amerikos valstybių regionai. Šiuose regionuose tikėtina ekologinė migracija. Įsivyraujant ekstremaliam klimatui, gali atsirasti naujo pobūdžio pabėgėlių. Tai nebebus politiniai ar ekonominiai pabėgėliai. Šie pabėgėliai bėgs nuo klimato. Mažėjant dirbamos žemės plotams, kils grėsmė apsirūpinti maistu. Mažėjant geriamojo vandens ištekliams, augs įtampa, gali kilti karai dėl išteklių kontrolės.

Mūsų atsakomybė šioje srityje yra didžiulė. Nebeaktualu abejoti ar aptarinėti klimato kaitos reiškinį. Atėjo metas mums visiems dirbti drauge, ieškoti sprendimų ir įgyvendinti juos. Atsinaujinančios energijos ir klimato kaitos priemonių paketas, kurį sausio mėn. pristatė Komisija, šiuo metu yra aptarinėjamas Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos bei Pramonės, energetikos ir mokslinių tyrimų komitetuose. Paketą sudaro teršalų išmetimo kvotų prekybos sistema, klimato kaitos naštos pasidalijimo priemonės, į aplinką išmetamos anglies surinkimo ir saugojimo priemonės, atsinaujinančių šaltinių energija.

Tvarkant šiuos reikalus minėtuose komitetuose dideliu mastu dalyvauja ELP-ED frakcijos nariai ir visa Europos Liaudies partijos ir Europos demokratų grupė. Numatome intensyvius debatus ir esame pasiryžę bendrai dirbti ir siekti susitarimo jau pirmuoju skaitymu. Labai svarbu, kad Europos Parlamentas ir Taryba pasiektų kompromisą iki Europos rinkimų.

Gerbiamieji Parlamento nariai, Europos Sąjunga ėmėsi lyderės vaidmens kovodama su klimato kaita ir skatinandama prisidėti savo tarptautinius partnerius. Turime išlaikyti šią poziciją. Jeigu mes pakankamai rimtai nepasistengsime paskatinti Jungtinių Valstijų ir kitų šalių, kaip jūs, Komisare, sakėte − Kinijos, Indijos ir kitų − prisidėti prie mūsų, tai kas gi tai padarys?

Europa privalo būti vieninga ir visiškai pasirengusi veikti pasaulinėje konferencijoje Poznanėje 2008 m. gruodžio mėn. Šioje konferencijoje bus apibrėžtos susitarimo, kurį tikimės pasirašyti Kopenhagoje 2009 m. gruodį, gairės. Tai – pasaulinis iššūkis. Europa pakankamai stipri, kad įtikintų partnerius stoti drauge spręsti šios užduoties. Privalome deramai pasirengti ateičiai savo vaikų ir anūkų labui.

  Martin Schulz, PSE frakcijos vardu (DE) − Gerb. Pirmininke, socialistų grupės pasiūlymu buvo sudarytas Laikinasis klimato kaitos komitetas. Teikdami šį pasiūlymą, buvome labiau nei kada nors anksčiau įsitikinę, kad atėjo lemiamas Europos ir, be abejo, tarptautinės politikos metas. Komitetui pateikta užduotis – Heraklio vertas darbas, kuris turės būti atliktas ne tik šiame Parlamente, tačiau ir už jo ribų.

Sprendžiamos problemos − turime pripažinti − yra labai svarbios. Kaip sakoma Vokietijoje, tai − šimtmečio darbas. Be jokios abejonės, šios problemos turi būti išspręstos šį šimtmetį. Jeigu to nepadarysime, bus daug nesugražinamai prarasta, nukentės būsimosios kartos. Džiaugiuosi tuo, kad šiuose debatuose paaiškėjo, jog didžioji dauguma šio Parlamento narių sutaria ir mes galime stengtis siekdami įveikti mums iškilusias užduotis.

Noriu prisidėti prie Karlui-Heinzui Florenzui pareikštos padėkos. Būdamas kitos politinės frakcijos narys, jis, atlikdamas pranešėjo pareigas, pateikė ataskaitą, kurios turiniui mes, Parlamento socialistų grupė, visiškai pritariame. Taip pat džiaugiuosi tuo, kad du šio Parlamento nariai, Karl-Heinz Florenz ir mano kolega Guido Sacconis, bendrai koordinuoja Komiteto veiklą. Mano manymu, tai geras ženklas, rodantis, kad turime vilties pasiekę sutarimą, pasiekti ir rezultatą. Taigi, tiek apie sutarimą. Mano manymu, neabejotinai iškils klausimas, ar mes vis dar gebame kartu dirbti, kai turėsime spręsti esminius klausimus dėl politinio kurso, kurio derėtų laikytis, ir, kai imsimės detalių problemų sprendimo.

Noriu išryškinti kelis svarbesnius numatomų užduočių aspektus. Nenorėčiau nuodugniau aptarinėti tarpinės ataskaitos − manau, ji puiki. Tiesiog atkreipsiu jūsų dėmesį į vieną pavyzdį. Vos prieš kelerius metus labai entuziastingai kalbėjome apie tai, kad mažindami CO2 išmetimą naftos produktus keisime atsinaujinančios energijos ištekliais. Tada buvo teigiama, kad sprendimas gali būti biokuras, tačiau niekas nepagalvojo, jog masinis ariamos žemės naudojimas energetiniams pasėliams auginti sukels apsirūpinimui maistu reikalingos žemės trūkumą.

Prieš kelerius metus Meksikoje kilo neramumai − smarkiai išaugo kukurūzų miltų kaina, šie miltai ėmė visiškai dingti. Daugelis mūsų, bent jau aš − tikrai, nesupratome, kaip tai siejasi. Šiandien jau suprantame, kad spręsdami energijos ir klimato problemas taip pat turime spręsti ir maisto stokos problemą. Privalome tarpusavyje suderinti šiuos aspektus. Tai tik vienas nedidelis pavyzdys, rodantis, kad mums iškilusi užduotis yra daugialypė. Jai išspręsti mums reikės skirtingų disciplinų išmanymo ir ženklaus ryžto. Taip pat ir ryžto siekti kompromiso. Beje, ne tik šiame Parlamente, tačiau ir už jo sienų.

Europa − pramoninis kontinentas. Už klimatui padarytą žalą atsakingos pramoninės struktūros, kurios buvo sukurtos per pastaruosius 50–60 m. Privalome keisti kursą, tačiau taip pat turime suprasti, kad 50–60 m. kurtos pramoninės struktūros nebus pakeistos per porą savaičių Parlamento priimtu nutarimu. Tokiems pokyčiams taip pat reikia laiko. Dėl to turėsime ieškoti aukso vidurio atsižvelgdami į ambicingus tikslus, kuriuos išsikėlėme.

Komisaras S. Dimasas teisus − laiko gaišinti nebegalime. Iškeltus ambicingus tikslus turime suderinti su racionaliai įmanomomis raidos kurso keitimo galimybėmis ir rasti pusiausvyrą. Abu šie aspektai labai svarbūs. Reikalingas racionalus požiūris į abu šiuos aspektus, kuris padėtų siekti kompromiso. Sveikinu tai, kad pirmininkaujančioji Prancūzija pareiškė ketinimą pasistengti ir pasiekti rezultatą iki metų pabaigos. Jeigu ir Taryboje bus toks geranoriškumas kompromiso atžvilgiu bei toks atsidėjimas šiai užduočiai, kokį pastebime čia, Parlamente, tai iš tikrųjų nuteiks optimistiškai. Tačiau, jeigu Taryba, kaip šioje institucijoje įprasta, užsiims savo taktinių pozicijų gynyba, prarasime laiką.

Susidarė įspūdis, kad Parlamentas ir Komisija visiškai pasirengę veikti. Jeigu tokią pačią parengtį matytume ir Taryboje ir, jeigu visos trys Europos institucijos dirbtų drauge, tuomet galime iki Europos rinkimų pasiekti tai, apie ką kalbėjo gerbiamasis J. Daulis: aiškiai parodyti visuomenei valstybių vadovų ir vyriausybių tarpusavio sutarimą dėl bendrųjų politikos gairių, kurio pagrindu Europos Parlamentas atlieka detalų darbą. Juk darbų pasidalinimas – visiškai įprastas dalykas. Galu gale turime pasidalyti darbus taip, kad visi tai matytų.

(Plojimai)

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu – Gerb. Pirmininke, taip, mūsų Laikinojo klimato kaitos komiteto tarpinė ataskaita tik konstatuoja tai, kas akivaizdu, tačiau tai nėra blogai. Juk ataskaitoje juodu ant balto patvirtinama tai, ką jau senokai žinome. Moksliniai duomenys apie klimato kaitą nenuginčijami. Tirpsta amžinasis įšalas ir ašigalių ledynai, kyla jūros lygis ir pasaulinė temperatūra. Visa tai daugiausia vyksta dėl žmogaus veiklos. Nesuskubus veikti dabar, žmonija greitai atsidurs ties kritine riba, po kurios kelio atgal jau nebebus.

Klimato kaitos politikos įgyvendinimo terminus nustato ne Europos Sąjunga ir net ne pasaulio bendruomenė. Šiuos terminus nustato gamta. Svarbiausia žinia tokia: nepaisant Kyoto įsipareigojimų, pasaulinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas didėja greičiau, nei kada nors anksčiau. Nuo 1990 m. šių dujų išmetimas išaugo ketvirčiu. Kai kurių mokslininkų manymu, anglies dvideginio koncentracija jau peržengė lemtingą ribą. Visi suprantame, kad, jeigu ir galime stabilizuoti teršalų išmetimą ir apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki ne daugiau kaip dviejų laipsnių virš priešindustrinio lygio, tai per artimiausius septynerius metų šios galimybės nebeliks.

Demokratinės santvarkos veikimo pagrindas – krizių valdymas. Dažnai rimtas problemas pradedama spręsti tik tada, kai jų nespręsti tampa neįmanoma. Kaip šioje puikioje ataskaitoje nurodo Karl-Heiz Florenz, šiltnamio efekto dujų išmetimą greičiausiai turėsime sumažinti ne 20, bet 40 proc. Tai priklauso nuo to, ką pavyks susitarti su trečiosiomis valstybėmis ateinančiais metais Kopenhagos derybose.

Kiti didieji teršėjai − Kinija ir JAV − rodo teigiamų ženklų. Pekinas parodė netikėtą derybinį geranoriškumą Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime Balyje. Visi trys kandidatai į JAV Prezidento postą taip pat įsipareigojo spręsti klimato kaitos problemą. Kol neturime tolesnių įrodymų, turėdami dabartinius išteklius, privalome padaryti viena − patvirtinti Komisijos parengtą klimato kaitos problemos sprendimo priemonių paketą. Sveikinu savo kolegas Leną Ek, Chrisą Davisą ir Vittorio Prodį su šioje srityje pasiektais rezultatais.

Be to, privalome dvigubai pasistengti ir apsirūpinti švaria energija. Nuostabiausia tai, kad žinome, kaip tai padaryti. Gaunant energiją iš saulės šilumos dykumose ir taip papildant atsinaujinančios energijos išteklius Europoje, galima gerokai paspartinti anglies dvideginio išmetimo mažinimą. Žinome Vokietijos Kosmoso ir aviacijos centro nustatytą faktą, kad naudojant net mažiau kaip 0,3 proc. Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos dykumų ploto galima generuoti pakankamą elektros energijos kiekį visam dabartiniam ir būsimam Europos, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos poreikiui patenkinti. Ir tai nėra joks erdvėlaivių mokslas. Kalifornijoje tai jau daroma daugiau nei 20 m. Tokios jėgainės jau statomos Ispanijoje, pradeda ir Marokas.

Jeigu gebėtume mobilizuoti polėkį ir ryžtą, sukauptume drąsą ir sukąstume dantis, galėtume sklandžiai pereiti iš naftos ūkio užtikrindami aprūpinimą darbo vietomis, vandens išteklius ir geresnę infrastruktūrą labiausiai nukentėsiantiems nuo klimato kaitos. Klimato kaitos problemą galime išspręsti negesindami šviesos.

Mūsų tikslas turėtų būti įdėti Europos pinigų ten, kur labiausiai alkstama, investuoti į aukštos elektros įtampos generavimo saulės jėgaines ir politinį žmogiškųjų santykių kapitalą Viduržemio jūros regione. Joks kitas ginklas neužtikrintų geresnio mūsų pasirengimo Jungtinių Tautų deryboms siekiant progresyvaus tarptautinio susitarimo Kopenhagoje.

(Plojimai)

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu (DE) − Gerb. Pirmininke, noriu pareikšti savo dėkingumą Karlui-Heinzui Florenzui už labai gerą bendradarbiavimą Laikinajame klimato kaitos komitete. Jeigu gerb. K. H. Florenzo ataskaitą vertintume kaip atspindinčią susiklosčiusią klimato politikos aptarimo Europos Parlamente padėtį, beveik galėtume konstatuoti, kad klimatas tarp Europos Parlamento narių nuostabus, jeigu ne saujelė kitamanių, kurie, lyg niekdariai gerai žinomame animacijos seriale, vis kėsinasi nuskriausti Skrudžą Makdaką. Jų darbotvarkė visiškai kitokia.

Deja, be Laikinojo klimato kaitos komiteto, klimato politika svarstoma ir kituose Europos Parlamento komitetuose − pvz., Pramonės komitete, Aplinkosaugos komitete, Plėtros komitete. Mūsų kolegų, dirbančių šiuose komitetuose, išvados labai skirtingos. Jie visiškai nelinkę manyti, kad jau brėkšta „žalioji“, antroji, ar trečioji pramonės revoliucija.

Kaip pavyzdį, prisiminkime prieštarą, kilusią dėl automobilių išmetamo anglies dvideginio reguliavimo. Tai, ką šiuo metu siūlo Pramonės komiteto pranešėjas gerb. V. Langenas, neturi nieko bendra su ambicingąja klimato politika ar siekiu užtikrinti energijos išteklių saugumą taikant našias technologijas. Tai norėtume matyti Europos automobilių pramonėje. Tačiau drąsią naujos epochos aušrą, kurią vis žadina gerb. S. Dimasas, pastaruosius pusantrų metų pastoviai slopina įvairios Europos Parlamento daugumos.

Norėčiau sužinoti, kas gi nutiko didžiajai klimato kaitos debatų dvasiai prasidėjus šiai prieštarai dėl automobilių. Kita vertus, nenorėčiau teigti, kad mano frakcija galėtų dėti ranką prie širdies. Kaišiantieji pagalius į ratus išsibarstę po įvairias šio Parlamento grupes.

Leiskite man priminti dar vieną dalyką. Svarbus klausimas Poznanėje ir Kopenhagoje bus prekyba išmetimo kvotomis. Komisija turėtų užtikrinti, kad Europoje išmetimas bus sumažintas 20 proc. Tokį pasiūlymą pateikė Angela Merkel, kai Tarybai pirmininkavo Vokietija. Tačiau vos tik Komisija pateikia pasiūlymą dėl prekybos išmetimo kvotomis, Parlamento nariai šoka veikti vykdydami savo lobistines Europos pramonės atstovavimo Parlamente prievoles. To rezultatas − derybose siekiama ne realizuoti ambicingus užmojus, o gauti išlygas dar net nenustačius taisyklių.

K. H. Florenzo ataskaita puiki. Tačiau negaliu nepastebėti fakto: tai, dėl ko mes čia šiandien balsuojame, neturi nieko bendra su klimato kaitos politikos Europos Parlamente realijomis.

  Liam Aylward, UEN frakcijos vardu – Gerb. Pirmininke, noriu ir aš padėkoti K. H. Florenzui. Mums iš tiesų be galo pasisekė, kad turime tokį gabų žmogų, kuris vadovauja šiems debatams, ir turime jam labai padėkoti už tai, kas jau padaryta. Mus dažnai kaltina, kad esame užsisklendę šioje įstaigoje, atitolę nuo žmonių. Tačiau šiuo atveju Europos Sąjunga dirba išties savo piliečių labui. Neatsitiktinai 95 proc. Europos piliečių įsitikinę, kad svarbu saugoti mūsų aplinką. Daugiau kaip du trečdaliai mano, kad būtina Europos mastu realizuoti klimato kaitos problemą sprendžiančią politiką.

Mano šalis tėra nedidelė sala, ji pavieniui nepajėgtų išspręsti klimato kaitos problemos ir negali imtis tokios užduoties. Taip pat ir bet kuri kita šalis. Lisabonos sutartis, dėl kurios mano šalyje kilo labai smarkūs debatai, numato, kad klimato kaitos užduotį spręs susivienijusios 27 valstybės. Europos Sąjunga konstruktyviai paskatino Jungtines Tautas įveikti kliūtis ir sudaryti susitarimą Balyje praėjusiųjų metų gruodžio mėn. Dabar visos šalys jau pripažįsta neatidėliotinų veiksmų būtinumą.

Privalome pripažinti sunkumus, kurie yra akivaizdūs. Moksliniai duomenys daugiau negu išsamūs. Klimato kaita − didelė grėsmė visam pasauliui. Mums tai brangiai kainuos. Ar mes iš tikro norime neapdairiai paaukoti ne tik savo planetos klimatą ir visą planetą, bet ir ekonomiką? Užsitęsus neveiklumui, kaina galiausiai gali pasiekti penktadalį viso mūsų bendrojo produkto. O pradėjus realius veiksmus galėtų pakakti 1 proc.

Ar mes norime, kad mūsų klimatas peržengtų kritinę ribą, po kurios permainos jau būtų neįmanomos? Mokslininkai jau konstatuoja, kad pastarasis dešimtmetis buvo šilčiausias, o 2007 m. buvo vieni iš dešimties šilčiausiųjų metų. Nepamirškime, ko pasiekėme ir kokius tikslus užsibrėžėme Balyje. Privalome tęsti sanglaudos priemonių kursą spręsdami grėsmingas klimato kaitos problemas. Valstybių narių lankstumas turėtų būti pagrindinis šių priemonių principas.

  Jens Holm, GUE/NGL frakcijos vardu (SV) − Nors mes ir būtume pageidavę šioje ataskaitoje išvysti konkretesnes pasipriešinimo klimato kaitai priemones, ataskaitos turinys teisingas. Suprantama, kad GUE/NGL frakcija pritaria ataskaitai.

Ataskaitos duomenimis, pasaulinis teršalų išmetimas nuo 1970 iki 2004 m. padidėjo 70 proc. Šis dešimtmetis buvo šilčiausias per visą laiką ir mes jau pastebime tam tikrų krizinių reiškinių − pvz., tirpsta Grenlandijos ledo šelfas. Atsižvelgdami į tai, kviečiame Europos Sąjungos išmetimus iki 2050 m. sumažinti 60−80 proc. Taip pat kviečiame specialiomis klimato žymomis ženklinti vartojimo prekes ir taikyti priemones, kad būtų sumažintas ženklus ES įnašas į bendruosius išmetimus, kuris susidaro importuojant prekes iš kitų šalių. Be to, raginame visus keisti susiklosčiusį gyvenimo būdą.

Siekdami viso to, mes turėtume pasistengti, kad žmonėms būtų lengviau pasirinkti aplinkai nekenksmingą gyvenimo būdą. Pvz., mums derėtų vartoti mažiau mėsos produktų ir mažiau keliauti automobiliais bei lėktuvais. Deja, Europos Sąjunga skiria milžiniškas lėšas mėsos pramonei subsidijuoti. Telieka apgailestauti, kad ES taip pat subsidijuoja greitkelių statybą, kuri savo ruožtu skatina variklinio transporto augimą. Priemonės, kurias taikome skatindami skraidyti saikingai, taip pat nepakankamos. Nesukūrę tvarių sistemų mes, politikai, nesulauksime žmonių pasitikėjimo ragindami juos keisti gyvenimo būdą.

Kaip jau minėjau, mums derėtų drąsiai žengti toliau. Pokyčiams vykdyti mums reikia konkretesnių priemonių. Taip pat privalome užsibrėžti aukštesnius taršos mažinimo tikslus. Turime būti savikritiški ir nesibaiminti kvestionuoti Europos Sąjungoje dominuojančią ekonomikos sanklodą. Juk Europos Sąjunga užsibrėžė siekti vieningos vidaus rinkos ir pastovaus augimo. Tačiau tai reiškia transporto intensyvėjimą ir tai prieštarauja tvarumo principui.

  Johannes Blokland, IND/DEM frakcijos vardu (NL) − Pirmiausia dėkoju pranešėjui K. H. Florenzui už išsamią tarpinę ataskaitą, kuri šiandien mums buvo pristatyta. Labai gerai, kad šioje ataskaitoje turime surinktus visus svarbius mokslinius duomenis apie klimato kaitą. Ši ataskaita − prasmingas žingsnis rengiant galutinę Laikinojo klimato kaitos komiteto ataskaitą. Neturiu jokių ataskaitos papildymų todėl ir nepateikiau jokių pasiūlymų.

Nors jau ganėtinai daug žinome apie klimato kaitą, reikia nemažai papildomų tyrimų, nes dar ne visi rodikliai yra visiškai aiškūs. Ši ataskaita − veržli tokių išsamesnių tyrimų įžanga.

Nemanau, kad galėčiau palaikyti gerb. Březino papildymus, jeigu jie apskritai yra priimtini. Kalbant apie gerbiamosios Doyle ir kitų pateiktus papildymus, aš laikysiuosi pranešėjo nuomonės. Baigdamas linkiu gerbiamajam Florenzui sėkmės rengiant baigiamąją ataskaitą.

  Jana Bobošíková, (NI) nepriklausoma Parlamento narė (CS) − Gerb. Pirmininke, ataskaita apie kurią šiandien diskutuojame, yra Parlamento neišmanymo ir masinio aklumo pavyzdys. Tai pavojingas bandymas suvaržyti laisvę, demokratiją ir sumenkinti solidarumą su silpniausiais visuomenės sluoksniais. Kalbant apie minties laisvę, nieko nėra blogiau negu teigti, kad kažkokia viena mokslinė nuomonė yra teisinga, ir smerkti visas kitokias mintis. Kalbant apie demokratiją, nieko nėra blogiau už politinį tokios nuomonės palaiminimą ir siekimą atitinkamai kontroliuoti žmonių gyvenimą. Kalbant apie solidarumą su silpniausiais visuomenės nariais, ar gali būti kas blogesnio už maisto produktų pylimą į automobilių benzino bakus stebint, kaip žmonės miršta iš bado? Tokia politika planetos neišgelbėsime. Iš tokios politikos laimės tik subsidijuojamų rapsų augintojai ir vėjo jėgainių detalių gamintojai. Atsižvelgiant į tai, kad šia ataskaita mėginama suvaržyti nuomonių laisvę, diktuojama, kokios turėtų būti mokslinės išvados, ir neatsižvelgiama į visuomenės vargingiausiųjų reikmes, aš jokiu būdu negaliu pritarti šiai ataskaitai. Manau, kad Laikinasis klimato kaitos komitetas turėtų būti nedelsiant paleistas. Baigdama noriu pridurti, kad esu iš Čekijos Respublikos ir galiu didžiuodamasi pareikšti, kad skirtingai, negu kitų politikų, Prezidento Václavo Klauso mąstymas dar neperkaito ir smegenys nepažaliavo.

  Pirmininkas. − Dėkoju jums, J. Bobošíková. Ateityje geriau pasistengsiu tiksliai ištarti jūsų pavardę. Manau, kad mes visi dar tik mokomės − ne tik Pirmininkas, tačiau, be abejo, ir pranešėjai. Ačiū jums.

  Cristina Gutiérrez-Cortines, (PPE-DE) (ES) − Gerb. Pirmininke, noriu padėkoti Karlui-Heinzui Florenzui ir visai darbo grupei už tai, kad sutelkė šiam darbui tokio aukšto lygio mokslininkus. Tai bene, pirmasis kartas, kai mokslininkai dirbo drauge su šio Parlamento nariais. Tai vertingas pasiekimas ir nederėtų jo menkinti. Juk aišku − kaip patvirtino ir mokslininkai − kad klimato kaita kelia mums didžiulę nežinomybės problemą. Mokslas daro pažangą. Plėtojant tyrimus mokslinės išvados atitinkamai kinta. Todėl mokslo negalime laikyti esant absoliučia tiesa. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad sekdami mokslininkais, kurie nuolat tikslina savo išvadas, mes turime būti lankstūs ir atsižvelgdami į žinių raidą atitinkamai pritaikyti savo sprendimus.

Tokia augančių žinių ir lanksčios mūsų reakcijos simetrija labai svarbi. Vienas iš dalykų, kurie kelia man susirūpinimą, yra didžiulis mūsų pasitikėjimas savimi čia, Europoje. Mokslinis darbas grindžiamas abejone ir nežinomybe. Tai – svarbiausios mokslinių išvadų tikrumo prielaidos. Manyčiau, turime nepamiršti, jog yra ir kitų šalių, kurios tam tikrose srityse elgiasi sveikintinai, nors mes jas kritikuojame.

Sakydama tai noriu pabrėžti, kad pritariu šiam darbui ir esu tikra, kad būtina atsižvelgti į sudėtingumo bei galimo poveikio aspektus. Tai liudija ir mūsų patirtis biokuro srityje. Kalbant apie ekologinį poveikį, poveikį ekonomikai ir taikomų sprendimų racionalumą, turime vadovautis disciplina ir tik disciplina.

Kadangi šio dokumento tikslas nėra pateikti sprendimus, pritariu jam. Tačiau norėčiau pridurti, kad mums derėtų taikyti kombinuotą politiką. Derėtų žengti tolesnį žingsnį ir siekti, kad priimant sprendimus „iš viršaus“, valstybiniu lygmeniu, nebūtų ignoruojama tai, kad klimato kaitos problemą dera spręsti skatinant vietinio lygmens prisitaikymą.

Turėtume pradėti apmąstyti politiką, kurios viršutinį lygmenį sudarytų išsamios žinios apie klimato kaitą, o žemutiniame lygmenyje − pramonėje, ekonomikoje, žemės ūkyje − skirtinguose regionuose būtų taikoma atitinkama strategija paliekant galimybę kiekvienai valstybei dirbti savarankiškai pagal bendrąsias gaires.

  Guido Sacconi, (PSE) (IT) − Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, aš, žinoma, taip pat noriu prisidėti prie reiškiančiųjų pagarbą ir padėką už atliktą darbą mūsų pranešėjui Karlui-Heinzui Florenzui. Taip pat noriu neformaliai padėkoti visiems Parlamento nariams ir politinėms grupėms, kurios šiais metais taip intensyviai dirbo ir dabar dirba Laikinajame klimato kaitos komitete, sukūrusiame išties nepaprastą ir labai tvirtą vienovės atmosferą tarp atitolusių priešingų stovyklų, nors nesutarimų vis dar yra.

Tai suteikia man vilties, nes visa mūsų jau surinkta medžiaga ir medžiaga, kurią renkame baigiamajai ataskaitai, bus apibendrinta ir mes būsimam Parlamentui perduoti gerą palikimą, kurį bus galima panaudoti atliekant būtiną darbą visavienijančios vizijos, kuri šioje plotmėje taip reikalinga, šviesoje.

Tai, ką esame šiandien atlikę, tėra pirmasis žingsnis − mokslinių žinių apie šią problemą būklės užfiksavimas. Reikia aiškiai pasakyti, jog tai nereiškia, kad Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) yra mokslininkų sąjūdis. Tai veikiau forumas, kuriame per daugelį metų darbo išnagrinėta ir apibendrinta visa mokslinė literatūra šia tema ir atliktas tam tikras auditas, nustatant tikimybės laipsnį įvairiose srityse, atlikti įvairūs įvertinimai, kuriais per labai trumpą laiką dažnai būdavo pasiektas beprecedentinis 100 proc. rodiklis. Aš tikiu mokslo istorija.

Taip pat manau, kad tai kelia rūpestį ir platesnės perspektyvos prasme. Tam tikru mastu tai galima laikyti inteligentiško santykio − būsiu labai drąsus taip teigdamas − tarp mokslinių žinių ir politinių sprendimų darymo kūrimo modeliu, ypač atsižvelgiant į nepaprastą šiandien prieš mus iškilusių problemų sudėtingumą.

Klimatas keičiasi, jis keičiasi greitai ir dėl to turime veikti neatidėliotinai. Kaip Karl-Heinz Florenz teisingai pastebėjo, tai ne našta, o galimybė. Būtent padedant šioms žinioms vos per vienus metus, kaip pastebėjo Komisaras S. Dimasas, pakito ir pasaulio politinis klimatas. Įvyko ne tik pasaulinis atšilimas, tačiau pasikeitė ir pasaulio politinis klimatas. Kulminaciją pasiekėme Balyje, kur visi pripažino IPCC tyrimų patikimumą, o per pastaruosius kelis mėnesius politiniai lyderiai iš tiesų reikšmingai pakeitė savo pozicijas.

Kita dalis atlikto darbo − tai mūsų apsilankymai Kinijoje, Indijoje ir pastaruoju metu Jungtinėse Valstijose, Vašingtone. Kaip jau pastebėjote, buvome liudytojai to, kad kandidatai į prezidento postą labai aiškiai pasakė, kad per ateinančius mėnesius įvyks esminės permainos Jungtinių Valstijų įsipareigojimų plotmėje. Tai iš tiesų suteikia vilčių tarptautinėms deryboms, kurios numatytos Kopenhagoje 2009 m.

Pritariu jums dėl to, kad pasiekėme rezultatą, kokio vos prieš metus negalėjome įsivaizduoti.

  Vittorio Prodi, (ALDE) (IT) − Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, dėkoju Komisarui už jo nuolatinį rūpestį. Būdamas mokslininkas, galiu tik pasidžiaugti, kad pagaliau moksliniai faktai buvo priimti ir pripažinti net ir tokio aukšto rango politinėse institucijose kaip ši. Kaip Laikinojo klimato kaitos komiteto vicepirmininkas esu patenkintas pirminiais bendro darbo rezultatais bei norėčiau pasveikinti pranešėją, K. H. Florenzą, savo kolegas ir Pirmininką, G. Sacconį.

Tačiau aš nerimauju, kad mums reikės ne tik visų mūsų geros valios siekiant išspręsti rimtas problemas, su kuriomis susidūrėme. Ypač esu sunerimęs dėl pražūtingos problemų, kurios jau šiandien yra itin sudėtingos, perspektyvos, kurią lemia klimato kaita. Kalbu apie skurdą, visuomenės sveikatą bei gamtinių išteklių prieinamumą, kurių pagrindinis yra vanduo. Manau, kad žengus pirmą šio unikalaus reiškinio pažinimo žingsnį, t. y. parengus šią pradinę ataskaitą apie mokslinius duomenis, mes greičiausiai renkamės vykdyti neįmanomą misiją.

Ši misija – suteikti pamatą vilčiai, pasiūlyti įgyvendinamus planus ateičiai, kuri būtų kuriama ne vien konfliktų ir nelygybės pagrindu, bei pasiūlyti viziją, mokslui padedant mums atkurti pusiausvyrą, prie kurios suardymo savo veikla prisidėjo žmonės. Savo bendrapiliečiams turėtume nešti tokią žinią: mes priimame šią misiją, ir taip darydami gerokai pažengsime į priekį civilizacijos labui.

PIRMININKAUJA A. VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

  Caroline Lucas (Verts/ALE). - Gerb. Pirmininke, iš pirmo žvilgsnio ši ataskaita gali pasirodyti esanti tik techninis dokumentas, paprasčiausiai apibendrinantis mums jau žinomus mokslinius faktus. Tačiau pripažinkime − ši ataskaita taip pat yra labai politiška ir kviečia stoti į kovą. Tai akivaizdu, nes ataskaitoje atskleidžiama neatidėliotina būtinybė visiškai pakeisti mūsų ekonominės veiklos pobūdį.

Žinios sąlygoja atsakomybę. Jeigu žinodami apie klimato kaitos realijas tai, ką žinome šiandien, nesiimsime atitinkamų veiksmų, tai bus nei daugiau nei mažiau kaip nusikaltimas prieš būsimąsias kartas.

Logiška ataskaitos išvada yra tokia: Europos Sąjungos užsibrėžtas išmetimo sumažinimo 20 proc. tikslas paprasčiausiai neatitinka mokslinių faktų, susijusių su dviejų procentų siekiu. Todėl privalome vienašališkai jau dabar siekti ne mažiau kaip 30 proc. vidaus sumažinimo. Taip pat mes privalome reaguoti į naujus faktus: vos praeitą mėnesį vienas iš pirmaujančių klimato mokslininkų James Hansen perspėjo, kad šiuo metu užsibrėžti tikslai yra per maži ir, kad turime skirti gerokai daugiau išteklių pagalbai trečiosioms šalims, kurios turi prisitaikyti. Tai reiškia, kad visos įplaukos iš emisijų prekybos aukcionų gali būti naudojamos tik su klimatu susijusioms priemonėms.

Galime pasidžiaugti, kad ES pozicija yra unikaliai palanki būti klimato kaitos problemos sprendimo lyderiu. Jeigu mes visgi priimsime šį iššūkį, gali taip atsitikti, kad atsigaus mūsų institucijos ir ES galiausiai vėl pajaus ryšį su savo piliečiais, kuriems ir turėtų atstovauti.

  Bogdan Pęk (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, aš jau ilgokai klausausi nerimą keliančių pseudo-mokslinių argumentų, kurie skelbiami čia, pačiame Europos viduryje. Turiu omenyje pranešimus, kurie buvo perskaityti šiame Parlamente, kuris visam pasauliui turėtų skleisti išmintį, paremtą tvirtais moksliniais faktais. Iš tiesų, mokslininkų, teigiantys, kad mes savo šiuo metu turimomis priemonėmis niekaip negalime paveikti klimato kaitos, yra nei kiek ne mažiau, negu mokslininkų, teigiančių, kad galime tai padaryti.

Gerbiamieji Parlamento nariai, pamėginkime akimirką įsivaizduoti, kad pirmieji mokslininkai yra teisūs. Jeigu tai tiesa ir, jeigu mes skirdami milžiniškus išteklius vadinamajai klimato kaitai paveiksime žmonių gerovę, ir ypač Europoje, pasmerksime Europos tautas sparčiam nuopuoliui lyginant su kitomis valstybėmis, kurios tuo metu greičiau vystysis.

Galiu patikinti Parlamentą, kad Parlamentinio komiteto pirmininkas atsižvelgia tik į vienos mokslininkų dalies išvadas. Jeigu Komisaras S. Dimasas nesiremia visais šio reikalo moksliniais duomenimis ir padeda sklisti mitui, aš iš visų jėgų protestuoju. Taip darau todėl, kad šios rūšies veiksmai turėtų būti daromi tik visiškai patikimų mokslinių faktų pagrindu.

  Roberto Musacchio (GUE/NGL). – (IT) Gerb. Pirmininke, kolegos, esu nepaprastai dėkingas pranešėjui K. H. Florenzui už jo sunkų ir darbą ir tai, kad jam pavyko apibendrinti Laikinojo klimato kaitos komiteto kelių mėnesių darbą vadovaujant pirmininkui Guido Sacconi. Svarbiausias politinis aspektas, skatinantis mane pritarti K. H. Florenzo ataskaitai, yra Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) institucinis pripažinimas, o tai, savo ruožtu, reiškia Jungtinių Tautų pasirinktos krypties, kuri buvo vystoma Balio konferencijoje, pripažinimą. Atkreipkime dėmesį į tai, kad tai nėra vien tik mokslinis dalykas. Tai – pasaulio demokratijos forumas.

Mums iškilusi problema yra tokia: jeigu Europa siekia būti patikima varančiąja jėga sudarius Kyoto susitarimą, privalome išsišluoti savo namus. Pasiūlytas priemonių paketas turi būti patvirtintas per nustatytą laiką, laikantis Balio įsipareigojimų. Kitaip sakant, šis paketas turi atitikti prisiimtus įsipareigojimus, būti skaidrus, patikrintas ir parengtas.

Būtina užkirsti kelią išlygoms ir nuokrypiams, nes tai griauna pasitikėjimą Europoje ir santykiuose su kitomis šalimis. Turime užkirsti kelią bet kokiam žongliravimui valstybėse narėse ir verslo pasaulyje, kitaip sakant − turime būti rimti.

  Graham Booth (IND/DEM). - Gerb. Pirmininke, pritariu B Pękui. Daugelis žinomų pasaulio mokslininkų pasirašė Manheteno deklaraciją šių metų kovo 4 d. Be kita ko, joje sakoma, kad „nėra tvirtų įrodymų, jog šiuolaikinės pramonės veiklos sukeliamas CO2 išmetimas praeityje būtų sukėlęs, šiuo metu sukelia ar kada nors ateityje sukels katastrofines klimato permainas“. Praeitą savaitę dar 31 000 mokslininkų pritarė šiai nuomonei ir pasirašė Oregono peticiją.

Tai jau nebėra menkas erzinantis balselis. Nigel Lawson, Lordų rūmų Klimato kaitos komiteto narys, taip pat pritaria, kad debatai dar nebaigti. Prieš susisaistydami milžiniškomis išlaidomis, kurias patirsime klimato mokesčių, anglies išmetimo kvotų pirkimo ir pan. pavidalais, kaip tik tada, kai atsiranda pasaulinio ekonomikos nuosmukio grėsmė, privalome išklausyti abi puses ir visiškai aiškiai įsitikinti, kas teisus.

  Roger Helmer (NI) , – Gerb. Pirmininke, bent kartą aš į šį Parlamentą atnešu gerą žinią: pasaulinis atšilimas baigėsi. 1998 m. buvo šilčiausi metai, kiek tik galime prisiminti. Pastaruosius dešimt metų pasaulio temperatūra nekilo arba netgi krito. Pastarojo meto nedidelis atšilimas panašus į atšilimo tarpsnį viduramžiais, o prieš tai − į Romos periodo atšilimą ir holoceno atšilimą.

Šiandieninė temperatūra nesiekia pastarųjų 2000 metų maksimos. Vis daugiau abejonių reiškiama dėl CO2 vaidmens. Nuo 1850 m. vidutinės temperatūros palyginti gerai sutampa su saulės ciklais, tačiau labai nesutampa su atmosferos CO2. Atšilimo išsidėstymas − chronologiškai ir geografiškai − visiškai skiriasi nuo kompiuterinio modeliavimo prognozių.

Šiltnamio efekto modeliavimas prognozuoja didžiausią atšilimą aukščiausiuose atmosferos sluoksniuose, tačiau stebėjimai rodo, kad klimatas, jeigu kažkiek ir atšyla, tai tik ties paviršiumi ir daugiausia dėl miestų sukelto šilumos susitelkimo efekto.

Anglies dvideginio šiltnamio sąlygų formavimo efektas yra logaritmiškas. Tai reiškia, kad šiuo atveju veikia mąžtančios grąžos dėsnis. Kalbant apie šiltnamio efektą, tai reiškia, kad atmosfera jau yra prisodrinta CO2 ir papildomi išmetimai negali labai poveikti.

Jūros lygis kyla ne ką greičiau, negu kildavo visada − apie šešis ar aštuonis colius per šimtmetį. Pasaulio ledynų masė yra stabili. Aršūs atmosferos reiškiniai nėra dažnesni, negu būdavo visuomet. Gyvūnijos ir augalijos rūšys nyksta ne dėl pasaulio atšilimo, o todėl, kad netenka buveinių. Ypač dėl biokuro. Pastaruoju metu atlikti tyrimai rodo, kad poliarinėms meškoms sekasi pakankamai gerai.

Klimato isterija vis labiau atitolsta nuo realybės. Privalome permąstyti savo politiką, kol ji neatnešė žalos.

(Plojimai)

  Markus Pieper (PPE-DE). – (DE) Gerb. Pirmininke, gerb. R. Harms, žygis prieš tankus yra iš tiesų kovotojų už taiką vertas darbas. Moksliniai faktai visiems gerai žinomi: klimato pokyčiai, kuriuos šiandien matome, labai susiję su žmogaus veikla. Šia prasme Laikinojo komiteto pasiekimai yra išties pavyzdiniai.

Tačiau man kelia nerimą grėsmingas šios ataskaitos atbalsis. Mane neramina tai, kad nepalikta visiškai jokios erdvės kitokiai mokslinei nuomonei. Juk kas sykį, kai politikai ima tvirtinti, esą jie neklysta, būna visiškai ne taip. Ataskaitoje kalbama apie beprecedentinio masto karščio bangas, apie iki 70 proc. gyvosios gamtos rūšių išnykimą, kurį paskatins klimato kaita. Teigiama, kad neigiamą poveikį patirs faktiškai visos pasaulio vietos. Šios prielaidos grindžiamos ilgalaikio modeliavimo būdu gautomis prognozėmis, tačiau to negalima taip supaprastintai pateikti kaip klimato kaitos vien tik dėl žmogaus veiklos poveikio.

Atsižvelgiant į visa tai, manau, skandalinga, jog mūsų Parlamente J. Březinos pateikti papildymai, kuriuose dėmesys atkreipiamas būtent į tokią padėtį, pripažinti nepriimtinais. Gerb. Pirmininke, norėčiau jūsų paprašyti konkrečiai paskelbti negaliojančiu 15-ąjį Žmogaus teisių akto papildymą. Aplinka tikrai menkai apsaugota, jeigu kai kurios nuomonės paprasčiausiai nuslopinamos administracinėmis priemonėmis. Perdėtas grėsmės išpūtimas paskatins politikos priemones, kurios iškreips visą politinių prioritetų sanklodą. Kaip pavyzdį paminėsiu teigimą, kad klimato kaitos priemonės turėtų būti vystomosios paramos prioritetas. Bet juk AIDS, bloga mityba, maliarija ir žemės drebėjimai šiandien yra gerokai sunkesnės problemos ir būtent joms spręsti turėtume skirti savo politinius išteklius.

Debatai dėl klimato kaitos Europoje pasiekė tokį lygį, jog pradeda grėsti visuomenės socialiniams pasiekimams. Vokietijos šeimos jau moka daugiau kaip 40 proc. elektros kainos valstybei, o mokesčių dalis perkant automobilių kurą yra nuo 55 iki 78 proc. Naujoji išmetimo kvotų prekybos sistema elektros kainas pakels dar ne mažiau kaip 30 proc.

Skatinu laikytis racionalaus požiūrio į klimato kaitos problemą, kad galėtume identifikuoti socialiai ir ekonomiškai priimtinus sprendimus. J. Březinos pateikti pasiūlymai galėtų būti atspirties taškas ieškant tokių sprendimų ir kviesčiau jus palaikyti juos.

(Plojimai)

  Dorette Corbey (PSE). – (NL) Noriu padėkoti K. H. Florenzui − jis pateikė puikią ataskaitą. Debatai dėl klimato kaitos labai emocingi ir tai suprantama. Tačiau šiandien mes turėtume pasirinkti apmąstytą požiūrį. Ateinančius kelis mėnesius skirsime intensyviam darbui dėl klimato kaitos, darbotvarkėje numatyta daug ambicingų priemonių.

Europai labai svarbu parodyti savo patikimumą prieš susitikimą Kopenhagoje, kad būtų galima pasiekti susitarimą dėl klimato reguliavimo priemonių. Tai gali įvykti tik tuo atveju, jeigu turėsime bendrą pagrindą, o toks pagrindas gali būti tik žinios. K. H. Florenz gali džiaugtis padėjęs mokslinio sutarimo pamatą. Mūsų politikos atspirties taškas yra Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) nustatyti moksliniai faktai. IPCC bendradarbiauja tūkstančiai mokslininkų. Pasaulio klimatas šyla, tai faktas. Iš dalies atšilimą sukelia žmonių veikla. Tai taip pat faktas. Norėdami apriboti klimato kaitą, turime sumažinti šiltnamio dujų išmetimą 60–80 m. iki 2050 m. Tai – nelengva užduotis, susijusi su svarbiais interesais. Be abejo, švari produkcija gali atnešti pelno ir sukurti darbo vietų. Taip pat gerai, kad mes liautumėmės buvę priklausomi nuo naftos ir pradėtume gyventi tvarios energetikos pasaulyje. Tačiau pereiti į mažai anglies dvideginio išmetančią ekonomiką nelengva.

Svarbūs du dalykai. Pirmiausia politika turi būti grindžiama žiniomis. Tai reiškia, gerb. M. Pieperi, kad IPCC pasiektas sutarimas nėra tolygus akmeniui. Mes derėtai tikimės, kad IPCC bus atvira kritikai ir pagrįstiems skeptikų argumentams, nes tai padeda patikrinti žinias. Todėl mūsų frakcija visiškai pritaria 10 paragrafui.

Antra − reikalinga ilgalaikė visuomenės parama. Norėdami suteikti visuomenei galimybę remti racionalias priemones, mes prašome pagrindinius mokslinius aspektus išdėstyti brošiūroje, kuri būtų prieinama visuomenei. Tada kiekvienas galėtų sužinoti, kokios užduotys mūsų visų laukia. Taip galėtume jas kolektyviai spręsti. Tikiuosi, kad ši K. H. Florenzo ataskaita bus geras pagrindas tolesniam mūsų bendram darbui ir padės parengti gerą politiką 2009 metams.

  Lena Ek (ALDE). - (SV) Gerb. Pirmininke, leiskite ir man pasveikinti Karlą-Heinzą Florenzą parengus puikią ataskaitą. Noriu pastebėti, kad ji turi didelę politinę ir simbolinę reikšmę, kurią patvirtina ir tai, kad trijų didžiųjų politinių grupių lyderiai pradėjo debatus.

Mes visi pritariame K. H. Florenzo ataskaitos turiniui. Ataskaita parašyta taip, kad ją gali perskaityti paprasti europiečiai ir iš tiesų suprasti, ką norėjome pasakyti. Ataskaita aiškiai ir dalykiškai pateikia rūpimą medžiagą − tai yra dar vienas teigiamas jos bruožas, kurį norėčiau pabrėžti.

Vis dėlto, yra tam tikrų keblumų, kuriuos turime aptarti. Raginu jus pritarti papildymams dėl jūros ir dėl jūros paviršiaus temperatūros padidėjimo 1,5°C. Taip pat turime skirti daugiau dėmesio visuomenės sveikatos klausimams. Tai išsamiau nagrinėsime tolesnėje ataskaitoje. Tikiuosi, kad šioje srityje bus pateikta gerų minčių. Parlamento nariai turi gerą progą parodyti, kad mūsų ryžtas spręsti šiuos klausimus yra rimtas. Aš ir Avril Doyle esame pranešėjai išmetimo teisių prekybos tema. Jeigu mes visi tikrai taip galvojame, kaip čia šiandien prieš balsavimą buvo išsakyta, tikimės išties tvirtos paramos mūsų pasiūlymams, kuriuos numatome teikti įvairiuose komitetuose.

Baigdamas noriu pabrėžti, kad esame pasirengimo Kopenhagos konferencijai pusiaukelėje. Pasirengimas turėtų vykti visiškai kitaip, turėtų tarpusavyje bendradarbiauti Parlamentas, Taryba ir Komisija bei besivystančios šalys. Juk liko tik 18 mėn.

  Dimitrios Papadimoulis, (GUE/NGL) (EL) – Gerb. Pirmininke, aš taip pat sveikinu gerb. K. H. Florenzą pateikus šią ataskaitą. Puiku, kad ji grindžiama mokslinėmis kompetentingo JT komiteto išvadomis, ir kad joje pabrėžiama, kaip svarbu išsamiau ir geriau informuoti piliečius.

Tačiau, gerbiamieji Parlamento nariai, Komisare, pereikime nuo išvadų prie veiksmų. Privalome pritaikyti mūsų politiką mokslo siūlomoms priemonėms. Mums reikia švaresnio kuro ir automobilių. Komisare, mes žinome apie jūsų pastangas priešintis lobizmui ir interesų grupėms net ir pačioje Komisijoje, kurios silpnina ES pastangas tapti lyderiaujančia institucija kovojant su klimato kaita. Didžioji dauguma Europos Parlamento narių yra sąjungininkai. Jie parems ambicingesnes Komisijos ir vyriausybių pastangas, nes žmogaus gyvybė ir aplinkos apsauga yra kur kas svarbesni, nei tam tikrų verslo luomų interesai.

  Jerzy Buzek (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, būsiu ne pirmasis, sveikinantis pranešėją su puikia ataskaita, ir tikrai ne paskutinis. Tarptautinei bendruomenei ką tik buvo pristatytas Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) dokumentas, kuriame pateikiami išsamūs moksliniai pasaulinio atšilimo tyrimai. Mes remiamės jais savo ataskaitoje ir rezoliucijoje. Daugelis mokslininkų pripažino šį dokumentą − IPCC Ketvirtąją įvertinimo ataskaitą. Taip pat ir dauguma iš 110 Komisijoje atstovaujamų valstybių vyriausybių. Nepaisant to, pasigirsta balsų, kurie kelia abejones dokumento patikimumu. Tokių balsų girdėjome ir šiame Parlamente. Tai reiškia, kad atėjo laikas įvertinti šią prieštarą.

Pirmiausia dabar jau beveik visi bent jau sutinka, kad pasaulinis atšilimas yra faktas − net, jeigu kuriame nors mūsų planetos kampelyje šiuo metu yra kiek šalčiau nei anksčiau. Panašu, kad pasaulinio atšilimo egzistavimas yra pripažintas ir tam tikra dalimi − dėl IPCC ataskaitos įnašo. Tai reiškia, kad galime daugiau jau nebeieškoti dėl kylančios temperatūros artėjančios Apokalipsės ženklų. Kita vertus, labai reikia nustatyti ir išsiaiškinti temperatūros kilimo priežastis.

Norėčiau priminti Parlamentui, kad dauguma šią problemą rimtai tyrinėjusių mokslininkų yra įsitikinę, jog pasaulinio klimato atšilimas daugiausia kyla dėl žmonių veiksmų, nors ir ne vien tik dėl to. Tai ypač teisinga kalbant apie šiltnamio efektą formuojančių dujų išmetimą. Tačiau teorijos pagrindimui ir dokumentacijai derėtų skirti daugiau pastangų. Atšilimo priežasčių tyrimą, be jokios abejonės, derėtų tęsti ir tai galėtų būti pagrindinė visų šių mūsų svarstymų išvada.

Visgi turime suprasti, kad jau dabar labai panašu, jog pagrindinė pasaulinio atšilimo priežastis yra šiltnamio efektą kuriančios dujos, kurias išmeta žmonės. Dėl to reikia veikti. Dėl to Europos Sąjunga ėmėsi lyderės vaidmens siekdama pasaulyje apriboti šių teršalų išmetimą. Atsižvelgiant į tai, mums, europiečiams, yra labai svarbu pasiekti pasaulinį sutarimą dėl šios problemos Poznanėje ir Kopenhagoje. Turime suprasti, kad planetos vieni neišgelbėsime. Kita vertus, dabar mesti tai, ką pradėjome, būtų nedovanotina. Negalime paniekinti savo atsakomybės prieš civilizaciją

  Riitta Myller (PSE). - (FI) Gerb. Pirmininke, turime gerai pagrįstus ir pripažintus klimato kaitos visame pasaulyje duomenis. Dabartinės pasaulinio klimato atšilimo tendencijos priežastis − žmonių veiksmai. Tai nekelia jokių rimtesnių moksliškai pagrįstų abejonių. Būtent tai pabrėžia K. H. Florenz ataskaitos pradžioje pateikiamose išvadose. Šios tarpinės ataskaitos rengimo tikslas ir buvo suformuoti visuotinai pripažįstamą pagrindą galutinei ataskaitai.

Komiteto ir Parlamento darbas turi būti tampriai susietas su Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos Ketvirtąja vertinamąja ataskaita. Šioje ataskaitoje matome labai aiškų sutarimą dėl to, kad vidutinę pasaulinę temperatūrą dera stabilizuoti taip, kad jos augimas neviršytų 2°C. Ataskaita taip pat supažindina su ekonominiu, ekologiniu ir socialiniu klimato kaitos poveikiu.

Kaip sakė K. H. Florenzas − faktai ant stalo. Dabar viskas priklauso nuo to, kaip suvokiame tai, ką skaitome. Viskas priklauso nuo mūsų skaitymo įgūdžių. Tai paaiškės šiais metais, kai diskutuosime apie Komisijos mums pateiktą įstatymų paketą. Labai norėčiau pabrėžti, kad mums derėtų daugiau dėmesio skirti energijos naudojimo efektyvumui, nes tai svarbu kalbant apie ekologinį, ekonominį ir socialinį klimato kaitos poveikį. Tikiuosi, kad Komisija savo būsimuose darbuose energijos naudojimo efektyvumo didinimo galimybėms skirs ypatingą vietą. Sutaupyta energija − tai ekonomiškiausiai gaunama energija. Taip pat tai – ekologiškiausias būdas stabdyti klimato kaitą. Tikiuosi, kad šioje srityje bus naujų Komisijos pasiūlymų ir padrąsinimų.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, mes čia aptarinėjame puikią mokslinių duomenų apie klimato kaitą tarpinę ataskaitą, kurią pristatė Laikinojo klimato kaitos komiteto pranešėjas Karl-Heinz Florenz. Noriu padėkoti jam ir visiems jo kolegoms iš šio Parlamento, kurie dirbo Laikinajame komitete, už atliktą didžiulį darbą.

Jeigu įstatymų leidėjai ignoruotų absoliučios daugumos mokslininkų, visame pasaulyje dirbančių klimato kaitos srityje nuomonę, pagrįstą kolegų argumentais, tai būtų pražūtinga. Vertinčiau tai kaip neišmanymą, neatsakingumą ir visišką savo pareigos paniekinimą. Mums skirta priimti sprendimus. Piliečiai mums suteikė demokratinį mandatą šiam reikalui, kuris šiandien labiau negu kas kita slegia pasaulio bendruomenę. Negalime leisti sau puoselėti asmeninių interesų, kai reikia spręsti tokias sudėtingas užduotis.

Noriu paraginti mūsų brangius kolegas, kuriuos galėtume laisvai pavadinti „klimato skeptikais“, žengti drauge su mumis šiuo keliu. Tegul nors atsargos dėlei − nors šiuo principu dažnokai piktnaudžiaujama, jis visgi labai svarbus. Be abejo, mokslas sudėtingas ir dinamiškas. Tačiau, kai penki iš šešių mokslinės bendruomenės narių ragina veikti, turime priimti iššūkį, turime kelti klausimus ir − svarbiausia − turime deramai reaguoti. Juk negalime nepaisyti darbo, kurį atliko geriausieji, įžvalgiausieji protai klimatologijos ir meteorologijos srityse, gavę taip pat ir kolegų pritarimą.

Daugiau kaip du trečdaliai pasaulio paviršiaus yra vandenynai. Trys ketvirtadaliai didžiųjų pasaulio miestų yra jūros pakrantėje. Daugiau kaip 97 proc. planetos vandens išteklių yra vandenynuose, o iš žuvies gaunama didžioji dalis žmonių suvartojamų baltymų. 3,5 milijardo žmonių žuvis yra pagrindinis maisto šaltinis. Mokslininkai prognozuoja, kad didėjant šiltnamio dujų išmetimui dėl žmogaus veiklos, vyks dramatiški pokyčiai − šils vandenynai, tirps ašigalių ledynai, kils jūros lygis, rūgštės vandenynų vanduo. Visa tai kelia didelį pavojų jūrų ekologinėms sistemoms ir žvejų bendruomenėms.

Būdama Žvejybos komiteto pirmininko pavaduotoja, raginu jus, svarstant tarpinę ataskaitą, atsižvelgti ir į mano komiteto pateiktas išvadas. Du pastebėjimai: pirma − padaryta rimta klaida Žvejybos komiteto narių neįtraukus į Laikinąjį klimato kaitos komitetą; antra − apgailestauju, kad Laikinasis komitetas nesurado galimybės priimti Žvejybos komiteto nuomonę.

Baigdama noriu pastebėti, kad yra daug papildymų, kurie pabrėžia klimato kaitos poveikį pasaulio vandenynams mokslinių padarinių prasme. Raginčiau kolegas pritarti šiems papildymams, nes Parlamento, kaip sprendimų darymo institucijos, ataskaita juk turi būti kiek įmanoma išsamesnė ir nuoseklesnė.

  Agnes Schierhuber, (PPE-DE) (DE) – Gerb. Pirmininke, Komisare, gerbiamieji Parlamento nariai, aš taip pat norėčiau pradėti nuoširdžiai padėkodama pranešėjui už darbą. Ši ataskaita, kaip jau minėjo kiti kalbėtojai, pagrįsta vien tik moksliniais faktais apie klimato kaitą, kurie buvo išsamiai išanalizuoti specialiuose posėdžiuose su pasaulyje pripažintais specialistais.

Žemės ūkis ir miškininkystė – tai sritys, labiausiai nukentėjusios nuo klimato kaitos, todėl šių ūkio sričių atstovai yra itin suinteresuoti, kad pasaulio mastu būtų imtasi efektyvių klimato apsaugos priemonių. Visų valstybių, ypač besivystančių, įsitraukimas į veiklą, priėmus Kioto protokolą, yra esminis. Taip pat svarbu pabrėžti, kad žemės ūkis jokiu būdu nėra pagrindinis maisto kainų kilimo veiksnys: pvz., kviečių kaina sudaro mažiau nei 2 proc. bandelės gamybos kaštų.

Taip pat gerai žinoma, kad atsinaujinantys javų pagrindu gaminamo kuro energijos ištekliai neišskiria daugiau CO2, nei surenka augant. Tai reiškia, kad jie yra neabejotinai neutralūs CO2 prasme. Be to, tvirtais tyrimų rezultatais pagrįsta, kad žmonės iš dalies atsakingi už klimato kaitą. Dėl to labai svarbu atlikti išsamesnius tyrimus bei taupyti energiją naudojant ją kuo efektyvesniais būdais. Prisiminkime, kad užtruko 3 000 metų, kol buvo pripažinta, kad žemė yra apvali, o ne plokščia.

Norėčiau kreiptis į šį Parlamentą ragindama pradėti rimtus debatus pripažįstant, kad klimato kaita – globali problema. Tai makrosocialinė problema, kurios neįmanoma išspręsti taikant priemones atskiruose sektoriuose ar ES valstybėse narėse. Vienintelis sprendimo būdas – pasaulinis, ir Europos Sąjunga, be jokios abejonės, turi imtis vadovaujamojo ir tarpininkės vaidmens, kovodama su klimato kaita.

  Valdis Dombrovskis (PPE-DE). - (LV) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, pirmiausia noriu padėkoti mūsų pranešėjui už aiškią ir vienareikšmišką poziciją. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, konstatuojama, kad pasaulinio klimato atšilimas iš tiesų vyksta ir, kad jo priežastis yra žmonių veikla. Turėtume prisiminti, kad vos prieš kelerius metus daugelis įtakingų politikų, įskaitant galingiausių pasaulio valstybių lyderius, mėgino tai neigti. Ataskaitos rengėjai žengė ryžtingą žingsnį ir atmetė kaip moksliškai nepagrįstą prielaidą, kad pasaulinio klimato atšilimo nėra ar, kad tai tik gamtiniai temperatūros svyravimai. Šia ataskaita ES dar kartą pasirodo kaip lyderė klimato kaitos reguliavimo srityje. Tačiau džiaugtis nėra dėl ko. Norint užtikrinti, kad pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2°C, anglies dvideginio išmetimą dabartiniais skaičiavimais iki 2050 m. reikia sumažinti ne mažiau kaip perpus. Atsižvelgiant į tai, ataskaitos teiginiai, jog beveik visos ES valstybės narės padarė gerą pažangą vykdant Kyote užsibrėžtus tikslus yra per daug optimistiški. Nuo 1990 iki 2005 m. 15 senųjų ES valstybių narių tesumažino savo išmetimą vos 2 proc. ir visiškai menkai tikėtina, kad per ateinančius penkerius metus išmetimas bus sumažintas dar 6 proc. − tik tada būtų pasiektas kolektyvinis Kyoto tikslas. Tik dėl to, kad naujosios ES valstybės narės gerokai sparčiau ženkliai sumažino savo išmetimą, visa Europos Sąjunga gali pretenduoti į pasaulinio lyderės statusą šioje srityje. Numatoma, kad naujosios ES valstybės narės savo CO2 išmetimą iki 2010 m. sumažins 21 proc. Tai leidžia ES lyderiams kalbėti apie aiškiai ambicingą tikslą sumažinti išmetimą 20 proc. iki 2020 m. Žinoma, tai sveikintinas tikslas, tačiau labai svarbu, kad daugiausia sumažintų didžiausi teršėjai. Visiškai neleistina, kad ES klimato kaitos politikos pastangos būtų grindžiamos vien tik dabartiniais naujųjų valstybių narių ir kai kurių atskirų senesniųjų valstybių narių pasiekimais, šias valstybes apkraunant dar didesne našta, o didžiausiems teršėjams būtų taikomos išlygos. Vis dėlto, nepaisant to, kaip išmetimo suvaržymai bus paskirstyti tarp ES valstybių narių, mes nepasieksime nieko, jeigu nebus pasiektas pasaulinis susitarimas ir sprendžiant šią problemą nepradės tokios valstybės kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Indija, Rusija ir kitos. Ši problema turi būti ES užsienio politikos ir klimato kaitos politikos prioritetas. Dėkoju jums už dėmesį.

  Romana Jordan Cizelj (PPE-DE). - (SL) Paprastai imamės įgyvendinti pokyčius ir taikome priemones tik tada, jeigu yra tvirtų faktų pagrindas. Klimato kaitos komitete sukaupėme gausius duomenis, kuriuos pateikė daugybė mokslininkų. Daugelis duomenų rodo, kad ekosistemų pokyčiai yra žmogaus veiklos padarinys, ir taip pat rodo, kokios tendencijos galimos ateityje.

Nors daugeliui tokie duomenys kelia tik nerimą arba atrodo grėsmingi, turime įžvelgti ir gerąją pusę: mes vis dar galime veikti. Tačiau veikti turime greitai, atsakingai, rimtai ir koordinuotai. Pirmiausia savo Sąjungoje, o po to pasaulio mastu. Tarptautinį sutarimą mums pavyks pasiekti tik tada, jeigu būsime pakankamai jautrūs trečiųjų šalių problemoms, kurioms šiuo metu rūpi palaikyti nuoseklų vystimąsi, o kai kurioms svarbiausia išvengti skurdo.

Norėdami suformuoti vieningą požiūrį, turime pakeisti savo europietišką mąstymą. Juk iki šiol mums terūpėjo plėtra ie mažo anglies kiekio visuomenės plėtra. Tačiau tarptautinį sutarimą galime pasiekti tik tada, jeigu skirsime vienodą dėmesį išmetimo mažinimo priemonėms ir išmetamų teršalų keitimui, atsižvelgiant į reikmes, susijusias su klimato kaita.

Dėkoju pranešėjui už puikią ataskaitą ir tikiuosi, kad mūsų darbas šia dvasia bus tęsiamas ir kitais metais.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Gerb. Pirmininke, sveikinu pranešėją K. H. Florenzą su puikia ataskaita. Debatai apie klimato kaitos mokslinį pagrindimą labai svarbūs. Liūdna, tačiau mes, politikai, dažnai neatsižvelgiame į faktus, nors faktai yra aiškūs. Sutinku su Martinu Schulzu, kuris ragina liautis diskutavus apie įsitikinimus ir remtis debatuose tik faktais.

Pvz., Vengrijoje gruntinio vandens lygis Vengrijos lygumoje tarp Dunojaus iš Tišos upių per pastaruosius 30–40 metų nukrito 3–4 metrais. Vyksta tikrai ženklus dykinės formavimosi procesas. Mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, kad dykuma 50 proc. atsiranda dėl klimato kaitos ir 50 proc. dėl kenksmingos žmogaus veiklos.

Trumpai sakant, turime rimtai atsižvelgti į tai, ką sako mokslininkai. Taip pat sutinku, kad Europos Sąjunga negali viena išspręsti šios problemos. Šiame darbe partneriais turi tapti JAV, Japonija, Kinija, Brazilija ir besivystančiojo pasaulio šalys. Ačiū jums už dėmesį.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). - (FI) Gerb. Pirmininke, žmonės kalti dėl klimato kaitos ir tik žmonės gali pakeisti tai, kaip keičiasi klimatas.

ES užsibrėžė tikslą pasiekti, kad biokuras automobilių kure sudarytų 10 proc. Šį tikslą būtina pasiekti. Turime padaryti viską, kad šis tikslas būtų pasiektas − taip pat naudojant durpes kaip žaliavą biodyzelino gamybai.

Reikia skirti daugiau lėšų tyrimams ir užtikrinti, kad būtų taikomi patys veiksmingiausi metodai. Pvz., kai kurie tyrimai parodė, kad energijos gavyba iš dumblių yra 15 kartų našesnė skaičiuojant vienam hektarui negu iš vynuogių išspaudų, palmių aliejaus ar sojos. Todėl reikia atlikti papildomus tyrimus. Galbūt taip galėtume mažiau naudoti palmių aliejaus ar visai tai nutraukti, nes tai tikrai jokiu būdu neekologiška. Turime imtis veiksmų bendradarbiaudami su Jungtinėmis Valstijomis, Kinija, Indija ir Rusija.

  Péter Olajos (PPE-DE). - (HU) Dėkoju jums, gerb. Pirmininke. Jeigu norime sėkmės baigiantis 2009 m. Kopenhagoje, manau, kad turime pagalvoti apie du dalykus. Šiuos dalykus aš pats patyriau lankydamasis Indijoje, Bangladeše, Kinijoje ir Kalifornijoje per kelis pastaruosius mėnesius.

Pirmiausia mes turime stengtis iš tikro. Kitaip sakant, nepakanka vienas kitam patapšnoti per petį. Nepakanka vien tik kalbėti apie procentus − 10, 20, 30 ar 40. Europos aplinkosaugos agentūros duomenimis, nuo 2000 m. anglies dvideginio išmetimas ne tik nesumažėjo, bet netgi išaugo apie 1 proc. Išmetimo kvotų prekybos sistema (ETS) − puikus pasiekimas. Šiuo metu ji pertvarkoma ir aš manau, kad vertėtų panašias reformas įgyvendinti ir ne ETS sistemoje. Galbūt šias dvi sistemas netgi vertėtų sujungti. Energingai remiu Tarybos pasiūlymą baziniais metais laikyti 1990, o ne 2005 m.

Dar vienas labai svarbus dalykas – Adaptacijos fondas. Jeigu norime sėkmės Kopenhagoje, turime sukurti Adaptacijos fondą. N. Sterno ataskaitoje parodyta, kad, jeigu nebus Adaptacijos fondo, kiti pasaulio regionai turi labai menką galimybę išvengti nemalonių klimato kaitos padarinių. Ačiū jums.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). - (RO) Klimato kaita jau veikia Europos Sąjungą. Pastaraisiais metais, pvz., Rumunijoje dažnėja sausros, potvyniai, karščiai. Kai kuriose vietovėse Rumunijos pietuose ir pietryčiuose jau atsiranda dykumos požymių. Europos Sąjunga ėmėsi svarbaus vaidmens kovodama su klimato kaita − tiek mažindama klimato kaitą skatinančias priežastis, tiek prisitaikydama prie klimato kaitos padarinių.

Lisabonos sutartyje yra nuostatos dėl klimato kaitos. Taip pat džiaugiuosi, kad yra nuostatos dėl solidarumo gamtinių katastrofų atveju. Deja, aplinkos apsaugos valdymas pasaulyje yra decentralizuotas ir kartais trūksta bendrųjų veiksmų derinimo priimant sprendimus. 18 daugiašalių institucijų yra atsakingos už apie 500 tarptautinių susitarimų priežiūrą. Iš jų apie 300 yra regioninio masto. Europos Sąjunga turėtų imtis lyderės vaidmens šioje srityje.

Sprendimų yra. Mums reikalingi suderinti atsako į klimato kaitą veiksmai, daugiau ekologiško transporto, mokslinių tyrimų ir plėtros programų, turime pritaikyti žemės ūkį taip, kad būtų adekvatus vandens suvartojimas, atsodinti miškus ir ypač − gerinti atliekų tvarkymą. Sveikinu pranešėją.

  Miroslav Mikolášik, (PPE-DE) (SK) – Klimato kaita yra nepaprastai reikšmingas reiškinys ne tik ekosistemoms, bet ir ekonomikai, visuomenės sveikatai, vandens ir maisto atsargoms bei migracijai. Naujausi moksliniai tyrimai patvirtina, kad žmogaus veikla taip pat prisidėjo prie pasaulinio atšilimo, todėl mūsų visuomenės pareiga yra imtis efektyvių politinių priemonių.

Noriu pasveikinti Laikinąjį klimato kaitos komitetą pateikus tarpinę ataskaitą bei rekomendacijas Europos Sąjungai dėl numatomos integruotos politikos klimato kaitos srityje. Aš tvirtai pritariu nuomonei, kad vidutinės pasaulio temperatūros augimas neturėtų viršyti 2°C. Be to, ES turėtų stengtis sumažinti dujų išmetimą tiek, kad kintanti temperatūra liktų gerokai žemiau šios nustatytos kritinės dviejų laipsnių ribos. Svarbi klimato kaitos mažinimo politikos dalis turėtų būti moksliškai pagrįstos informacijos prieinamumo visuomenei didinimas, taip plečiant šios problemos suvokimą visuomenėje.

  Anni Podimata (PSE). – (EL) Gerb. Pirmininke, Komisare, lpirmiausia norėčiau pasveikinti tarpinę mokslinių duomenų apie klimato kaitą ataskaitą. Ypač džiaugiuosi dėl to, kad ataskaitoje pabrėžiama, jog mokslininkai sutaria dėl problemos rimtumo. Ataskaitoje taip pat išryškinama didžiulė žmogiškojo veiksnio, ir ypač energetikos, įtaka klimato kaitai.

Ketvirtojoje IPCC vertinamojoje ataskaitoje nurodoma, kad CO2 išmetimas nuo 1970 iki 2004 m. išaugo beveik 80 proc. Šis padidėjimas daugiausia įvyko dėl iškasenų naudojimo kurui. Atsižvelgiant į tai, kad klimatas ir energetikos ūkio planavimas yra glaudžiai tarpusavyje susiję, noriu pabrėžti, kaip svarbu sukurti integruotą planą visos Europos mastu, kad žinotume, kokios energetikos galimybės yra efektyviausios ir rekomenduotinos.

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. Pirmininke, klausydamasis šio ryto debatų jaučiu, kad turėčiau padaryti kelias pastabas.

Pirmiausia − dėl mokslinių duomenų. Nustatyti pasaulinio klimato atšilimą ir jo priežastis, be jokios abejonės, labai sudėtinga. Tai nėra tyrimas, kurį galima atlikti mėgintuvėlyje laboratorijoje ir įrodyti vienokį ar kitokį rezultatą. Šiuo atveju faktai grindžiami ilgalaikiais stebėjimais ir labai sudėtingomis procedūromis. Be abejo, yra abejojančiųjų, yra mokslininkų, kurie mano kitaip. Tai ne nauja. Žinome, kad mokslininkų nuomonės skyrėsi visais laikais. Nepamirškime, kad net dėl to, ar rūkymas sukelia vėžį, daugelis mokslininkų rimtai abejojo. Kai kurie kelia tokių abejonių ir šiandien. Tačiau mes, be abejo, žinome, kaip yra iš tikro. Panašiai buvo ir vaisto talidomido atveju, kai buvo abejojama dėl žmogaus embriono galūnių apsigimimų sukėlimo.

Antrasis dalykas, ką noriu pabrėžti − derėtų daugiau dėmesio skirti tarptautiniam bendradarbiavimui. Visi žinome, kad šalys, kurios teršia daugiausiai − JAV, Kinija, Indija − mažiausiai daro pasaulinio atšilimo stabdymui.

  Janez Podobnik, einantysis Tarybos Pirmininko pareigas (SL) − Įdėmiai sekiau tokią gyvą jūsų diskusiją. Debatai buvo labai geras pagrindas pranešėjo Karlo-Heinzo Florenzo pateiktai tarpinei ataskaitai, už kurią aš jam dėkoju ir sveikinu jį.

Tokia diskusija būtų naudinga bet kokiame parlamente. Diskusijos dalyviai buvo labai įsijautę. Kai kurias išsakytas nuomones suvokiu kaip teigiamą kritiką, nes kiekviena nuomonė yra brangi, net ir kritiška.

Išklausęs jūsų diskusijos galiu apibendrinti dvi svarbiausias išvadas. Europos Sąjunga yra jėga, galinti (žinoma − bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais) tęsti darbą rimtai priešindamasi klimato kaitai, ir liks tokia jėga. Kita išvada − klimato kaita yra ne tik problema, tačiau ir galimybė. Tačiau efektyviai pasinaudoti šia galimybe galime tik veikdami pasaulio mastu.

Taip pat noriu pasakyti, kad Europos Sąjunga sėkmingai ir nuosaikiai rengia visas klimato ir energetikos komplekso priemones, kurių reikia veiksmingai reaguoti į klimato kaitos padarinius.

Perėjimas į saugią ir tvarią mažo anglies kiekio ekonomiką paveiks įvairiausius politikos aspektus, ekonomiką ir kasdienį žmonių gyvenimą. Daugelyje Europos Sąjungos sričių būtina taikyti koordinuotas priemones. Pritariu jūsų išsakytoms mintims, kad turime būti susitelkę − ne tik pasaulinio masto sprendimų priėmimo prasme, tačiau taip pat būti vienbalsiai, kai kalbama apie detales, susijusias su šiomis politinėmis priemonėmis.

Norėčiau ypatingai atkreipti dėmesį į klimato kaitos ir energetikos sinergiją. Reikia sukurti darnią Europos Sąjungos ir nacionalinę visų šalių politiką mokslinių tyrimų, plėtros ir naujovių srityse. Turime skatinti tvarios transporto sistemos formavimą, kuri padėtų valstybėms narėms taikyti reikiamas pasipriešinimo klimato kaitai priemones. Turime didinti energijos naudojimo efektyvumą, ypač pastatuose, o taip pat visų kitų rūšių energijos visose srityse. Turime informuoti visuomenę apie efektyvų energijos naudojimą. Taip sušvelninsime socialinius padarinius ir gausime didžiausią naudą iš naujųjų galimybių.

Kaip minima K. H. Florenzo ataskaitoje, klimato kaitos moksliniai faktai tvirti ir pripažįstami. To fakto, kad dabartinis pasaulio atšilimas yra žmogaus veiklos padarinys, moksliškai nuginčyti neįmanoma.

Leiskite man trumpai pakomentuoti jūsų besiskiriančias nuomones dėl IPCC mokslinės platformos. Linkstu gerbti politikos sritį. Europos Parlamentas − svarbi politinė arena. Tačiau, žinoma, mes turėtume gerbti ir mokslo sritį nepamiršdami, kad mokslas turi paisyti mokslinės etikos ir tikslumo.

Taip pat turime nepamiršti piliečio, paprasto žmogaus, kurį paveiks taikomos priemonės − jo gyvenimo kokybę, tai, kaip jis planuoja savo šeimos biudžetą ir kuria savo ateitį.

Labai noriu pasakyti, kad svarbu, jog Laikinajam klimato kaitos komitetui, pasak pono G. Sacconi, sekasi gerai. Komiteto sesijose klimato kaitos klausimai aptariami pozityvioje aplinkoje. Tarpinė mokslinių duomenų apie klimato kaitą ataskaita buvo priimta didžiąja dauguma.

Labai sveikiname Europos Parlamento sprendimą pratęsti Laikinojo klimato kaitos komiteto mandatą iki 2009 m. vasario mėn. Gerb. Pirmininke, suprantame tai, kaip papildomą įrodymą, kad Europos Parlamentas remia ambicingą Europos Sąjungos tarptautinio mąsto politiką konkrečiais veiksmais ir rūpinasi, kad politiniai sprendimai būtų pagrįsti naujausiomis mokslinėmis išvadomis.

Džiugu girdėti šios dienos debatuose pranešimą, kad klimato kaitos priemonių paketo aptarimas bus tęsiamas. Tai reiškia, kad Europos Tarybos 2008 m. kovo mėn. prisiimti įsipareigojimai gali būti iš tiesų įvykdyti.

  Stavros Dimas, Komisijos narys (EL) − Gerb. Pirmininke, dėkoju visiems šios dienos debatų dalyviams už nepaprastai įdomius pasisakymus.

Leiskite man pažymėti, kad Europos Sąjunga − ar mes kalbėtume apie ES-15, ar ES-27 − pasieks Kyoto tikslą ir dėl to nėra jokios abejonės. Kadangi aš būsiu (bent jau tikiuosi būti) Komisaras dar 18 mėn. užtikrinu jus, jog visiškai neįmanoma, kad nepasiektume Kyoto tikslo. Taip sakau todėl, kad jau taikomos priemonės, kurios užtikrina, kad Kyoto tikslas bus pasiektas. Tai − mažų mažiausia, ką turėtume padaryti per ateinančius metus. Tiesa sakant, jūsų anksčiau pateikti skaičiai teisingi. Reikia pastebėti, kad ES mažina šiltnamio dujų išmetimą tuo tarpu, kai kitos šalys − pvz., Jungtinės Valstijos − didina jį, beje, gerokai sparčiau negu 1990 m.. 2005 m., kaip jūs minėjote, išmetimas buvo 2 proc. mažesnis už 1990 m. lygį, o 2006 m. 15-kai ES valstybių, turinčių kolektyvinį tikslą, kiek pritrūko iki 3 proc. 27 ES valstybių pasiekimas dar geresnis − išmetimas mažesnis už 1990 m. lygį 8 proc.. Baigiantis laikui, kurį numato Kyoto protokolas įsipareigojimams įvykdyti, ES-15 išmetimas bus mažiausiai 8 proc., o ES-27 − mažiausiai 11 proc. mažesnis už 1990 m. lygį. Sutikime, kad išmetimo sumažinimas daugiau kaip 8 proc, labai geras pasiekimas, kuris padės mums pasiekti 2020 m. numatytą tikslą ir tolesnius tikslus.

Pasak tarpinės ataskaitos, moksliniai faktai atliks svarbią funkciją tarptautinėse derybose, nes jie leidžia taikyti griežtas priemones. Mokslinių faktų pagrindu bus vertinamas pasiūlymų, kuriuos numatoma pateikti deryboms, tinkamumas besirengiant Kopenhagos konferencijai.

Rezoliucija primena mums apie nekontroliuojamos klimato kaitos, kuri daugeriopai paveiks žmonių visuomenę ir padarys ženklią įtaką mūsų ekonomikai ir kultūros tradicijoms, keliamus pavojus.

Rezoliucija visiškai teisingai primena mums, kaip svarbu vengti didelių klimato sutrikdymų − pvz., Amazonės intakų džiūvimo ar didelio ledynų abiejuose ašigaliuose ištirpimo.

Manau, kad taip pat svarbu pabrėžti galimus klimato kaitos padarinius tarptautiniam saugumui, vandens ir maisto išteklių trūkumą, nesutarimus dėl išteklių kontrolės, migracijos srautus. Pastoviai auga spaudimas tarptautinei bendruomenei dėl ekologinių kraštutinumų, kuriuos sukelia ekstremalios atmosferos sąlygos ir aršių konfliktų, kuriuos gali sukelti klimato kaita. Pastarojo meto maisto kainų krizė − ryškiausias pavyzdys to, kas gali nutikti. Dėl ekstremalių oro sąlygų ženkliai sumažėjo derlius įvairiuose pasaulio kraštuose. Deja, tokia padėtis greičiausiai nėra laikina ar išskirtinė. Tokios sąlygos gali tapti neatsiejama mūsų tikrovės dalimi ir nuolat kartotis. Jų neįmanoma kontroliuoti nesiėmus drastiškų žemės ūkio politikos ir ūkininkavimo praktikos permainų.

Leiskite man paminėti ir kai kurias kitas ataskaitoje pristatomas temas. Pradėsiu nuo šiltnamio dujų išmetimo mažinimo taikant deramą šalies lygmens veiksmų planą besivystančiose šalyse. Šioje srityje reikalinga parama, o technologijos suteikia perspektyvą. Reikalingas finansavimas technologijai perduoti ir šių šalių administraciniams gebėjimams stiprinti, kad būtų galima išmatuoti rūpimąjį sumažinimą, užfiksuoti ir patvirtinti duomenų tikrumą. Ši mintis yra Balio veiksmų plano derybų pagrindas. Kaip buvo pastebėta Balyje, bet kokia besivystančiųjų valstybių iniciatyva priklausys ne tik nuo to, ar išsivysčiusios šalys imsis esminių įsipareigojimų sumažinti išmetimą, bet ir nuo to, ar šios šalys skirs finansavimą − ypač technologijoms perduoti bei administraciniams gebėjimams stiprinti.

ES privalo išnaudoti kiekvieną dialogo su besivystančiomis šalimis galimybę, kad būtų sutarimas dėl tikrosios veiksmų prasmės ir, kad ES galėtų remti tokius veiksmus − per politikos vystymo bendradarbiavimą, techninę paramą, pasidalijimą praktiniais įgūdžiais, paskatų CO2 rinkoje užtikrinimą ar per finansinę paramą. Priemonės turi būti taikomos visuose sektoriuose, įskaitant veiksmus, susijusius su energijos išteklių naudojimo sukeliamu išmetimu ir miškų nykimu.

Dabar paliesiu mokslinį šios diskusijos aspektą. Komisija visiškai pritaria, kad moksliniai duomenys turi būti paviešinti visuomenei. Vartotojai turi pasirengti sužinoti, kokio anglies dvideginio kiekio išmetimą lemia jų gyvenimo būdas ir vartojimo įpročiai. Augantį visuomenės budrumo žadinimą turėtų lydėti ženklios finansinės paskatos verslo įmonėms mažinti šiltnamio dujų išmetimą, kurį lemia jų gaminami gaminiai ar teikiamos paslaugos.

Reikia pereiti į mažo anglies dvideginio kiekio ekonomiką pasaulio mastu. Tai galima pasiekti tik sistemingais, koordinuotais veiksmais mažinant išmetimą visose srityse.

Atsako į klimato kaitą ir energetikos pertvarkos priemonių paketas, kuris dabar yra sprendimo priėmimo fazėje, užtikrina energingą tokio perėjimo startą. Taip pat tai padės mums parodyti, kad ambicinga klimato politika yra ekonomiškai racionali ir gali atnešti didelę įvairiapusę naudą mūsų ekonomikai bei visuomenei.

Mes tęsime bendradarbiavimą dėl šio svarbaus politinių priemonių paketo, kuris iki šiol buvo labai konstruktyvus, kol galiausiai pasieksime sutarimą. Tikiuosi, kad tai įvyks dar šiais metais.

Baigdamas noriu pasveikinti Europos Parlamentą su šiuo svarbiu įnašu siekiant pasipriešinti klimato kaitai ir taip pat noriu pasveikinti K. H. Florenzą su puikiai atliktu darbu.

Tikiuosi, Parlamentas tęs konstruktyvų darbą. Tegul mūsų bendradarbiavimas ir pasidalijimas nuomonėmis tęsiasi − tiek dėl klimato kaitos ir energetikos priemonių paketo, tiek ir dėl tarptautinių derybų rengiantis Poznanei bei Kopenhagai.

  Karl-Heinz Florenz, pranešėjas (DE) − Gerb. Pirmininke, Komisare, einantysis Tarybos Pirmininko pareigas, labai dėkoju už jūsų baigiamuosius žodžius, kurie mane iš tiesų padrąsina. Manau, kad čia, šiame Parlamente, mums pavyko apčiuopti konsensusą. Toks sutarimas savaime įpareigoja mus tęsti mokslinius tyrimus, kad būtų pašalintos likusios abejonės. Galu gale, ar yra kokia nors žinių sritis, kurioje nekiltų žmogiškų abejonių? Iš tiesų norėčiau išvysti nors vieną tokį pavyzdį.

Esu dėkingas už pagyrimus, kurie šiandien buvo taip dosniai išsakyti. Norėčiau jais pasidalyti ir su darbuotojais, kurie, būdami nepastebimi, taip sunkiai dirbo rengiant šią ataskaitą. Leiskite naudojantis proga dar kartą jiems labai nuoširdžiai padėkoti.

Klausantis šiandieninių debatų, gali susidaryti įspūdis, kad ginčijamės dėl anglies dvideginio. Tačiau norėčiau pastebėti, kad yra daugybė kitų dalykų, apie kuriuos turėtume diskutuoti, nes CO2 išmetimas tėra lyg ledkalnio viršūnė. Taip, tai, be abejo, rimta problema. Tačiau svarbiausia užduotis − kaip spręsime tvarumo užtikrinimo reikalus? Kaip rūpinsimės savo planeta Žeme, už kurią esame atsakingi savo vaikų labui? Energijos ištekliai, kuriuos dabar deginame, formavosi milijonus metų, o mes juos išeikvojame vos per tūkstantmetį ar panašiai. Todėl tikrasis iššūkis yra − kaip padaryti, kad litras kuro nugabentų mus dvigubai toliau negu nugabena dabar? Štai ką turime pasiekti. Tada būsime atlikę savo misiją. Matome, kad mūsų laukia sunkiausia užduotis: padidinti efektyvumą Europoje, sukurti aukščiausios klasės technologijas, pradėti jas naudoti savo šalyse (ar bereikia apie tai kalbėti?) ir pelningai aprūpinti jomis kitas pasaulio šalis − taip mes užtikrinsime apsirūpinimą darbo vietomis. Taip aš įsivaizduoju mums atsiveriančią galimybę. Noriu paprašyti visų jūsų padėti mums kuo geriau šią galimybę panaudoti.

Leiskite man dar kartą visiems padėkoti ir, kalbant apie Darbo tvarkos taisykles, atkreipti jūsų dėmesį į vieną dalyką. Nuo pat šių debatų pradžios, daroma grubi vertimo klaida verčiant 10 straipsnį − sakoma, esą aš kažką smerkiu. Tai visiškai priešinga mano prigimčiai. Galiu nepritarti vienam ar kitam dalykui, tačiau niekada neimsiu kažko smerkti. Užuot rinkęs mandagius žodžius, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į blogą vertimo Parlamente kokybę, kuri pastebima visoje ataskaitoje. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į šios srities papildymus, pateiktus Parlamentui, kuriuose naudojamos korektiškos formuluotės.

Dėkoju visiems dalyvavusiems ir kviečiu visus bendrai dirbti toliau, ir tai tikriausiai bus dar sunkiau − sprendžiant, kaip dabar turėtume reaguoti į pateiktus mokslinius faktus.

  Pirmininkas. − Debatai baigti.

Balsavimas vyks 12 val. dienos.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

  Neena Gill (PSE) , raštu – Klimato kaitos problemos sėkmingai bus sprendžiamos tik tada, jeigu rinka bus pritaikyta taip, kad atsispindėtų ekologiniai anglies kaštai. Teršėjai privalo mokėti. Turime panaudoti visas politines priemones, įskaitant PVM lengvatas, prekybą išmetimo kvotomis ir subsidijas, kad pakeistume vartotojų ir verslo įpročius ir paskatintume aktyviau rinktis ekologiškas galimybes. Kaip pastebėjo Nicholas Stern, ekonominiai ir socialiniai klimato kaitos kaštai bus katastrofiški.

Dėl to visiškai nesutinku su tais šio Parlamento nariais, kurie neigia klimato kaitą. Tereikia pažvelgti į dažnėjančias stichines nelaimes visame pasaulyje ir suprasime klimato kaitos daromą poveikį. Šios stichinės nelaimės − be abejo, signalas mums prabusti ir pradėti rimčiau veikti.

ES atlieka teisėtą klimato kaitos problemos sprendimo vaidmenį ir turi rodyti pavyzdį bei patarti kitoms šalims. Turime išvystyti dialogą su kylančios ekonomikos šalimis Indija ir Kinija bei užtikrinti, kad jų augimas pasaulinį teršalų išmetimą padidintų gerokai mažiau negu buvo ES ir JAV atveju per pastarąjį šimtmetį. Labai svarbu perduoti ES technologijas besivystančioms šalims, kad jos galėtų išvengti pramonės plėtros, pasižyminčios dideliais anglies kiekiais, ir tiesiai pereiti į mažo anglies kiekio ekonomiką.

  András Gyürk (PPE-DE), raštu (HU) − Būtina atsižvelgti į klimato kaitos faktus, pagrįstus moksliškai, kai daromi sprendimai šioje srityje. Galų gale, juk netinkamų sprendimų priėmimo, remiantis klaidingomis išvadomis, rizika yra nei kiek ne menkesnė už neveiklumo pavojų. Verta pastebėti vieną dalyką: klimato kaita yra faktas, pagrindžiamas moksliškai. Būtina nedelsiant imtis veiksmingų šio reiškinio taisymo priemonių.

Blaivi atžvalga į mokslinius faktus gali padėti mums įvertinti, kaip aplinkos apsaugos priemonės, grindžiamos rinkos dėsniais, gali padėti pagerinti aplinkos kokybę. Mūsų manymu, valstybės narės galėtų labiau pasistengti populiarindamos rinkos dėsniais pagrįstas iniciatyvas. Išmetimo kvotų prekybos sistemos, kuri sprendžia išmetimo mažinimo problemą naudodama rinkos mechanizmus, sukūrimas yra labai sveikintinas žingsnis. Tai, kad ši sistema veikia, įrodo, kad rinka, konkurencija ir aplinkos apsauga nėra nesuderinamos vertybės.

Vengrijoje yra daug pavyzdžių, rodančių, kaip klaidingos išvados gali paskatinti priimti netinkamus sprendimus. Biomasės gamyba iš tiesų reiškia medienos deginimą. Vis aiškesni tampa žalingos priverstinės paramos biokurui padariniai. Šiose dviejose srityse panaudotos priemonės neatitinka tvarumo kriterijų ir, be to, jos neužtikrina jokio rinkai priimtino problemos sprendimo.

Norėtume pabrėžti, kad klimato kaitos problemai spręsti reikia priemonių, kurios ne tik pagrįstos moksliniais faktais, tačiau ir leidžia veikti rinkos mechanizmams.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE) , raštu (FI) − Gerb. Pirmininke, mūsų rezoliucijoje dėl mokslinių klimato kaitos duomenų yra svarbių pastebėjimų, su kuriais būtų sunku nesutikti. Tačiau būtina pastebėti ir kai kurias erzinančias pastabas. Mokslo istorijoje jau yra buvę tokių pavyzdžių ir iš jų derėtų pasimokyti. Nors esu filosofė, manau, kad nėra visiškai nekenksminga politikams interpretuoti mokslines išvadas, daryti skubotus sprendimus jų pagrindu, imtis kontrolės, o ką jau bekalbėti apie kitoniškų interpretacijų „pasmerkimą“? Kokia to prasmė ir kodėl tai turėtų būti pateikiama kaip visuotinai priimtinas principas? Tai pasitikėjimo mumis klausimas, o pasitikėjimas, kovojant su klimato kaita, mums bus labai reikalingas.

5 punkte sakoma, kad yra moksliškai „įrodyta“, jog pagrindinė klimato kaitos priežastis yra žmogaus veikla. Tačiau Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija niekur to netvirtina. Ataskaitoje kalbama apie tikimybes. Žmogaus įnašas sukeliant pasaulinį atšilimą per pastarąjį dešimtmetį yra labai tikėtinas.

7 punkte pabrėžiama, kad moksliniai duomenys „aiškiai parodo, kaip klimato kaita vyks artimiausioje ateityje, skirtingai paveikdama atskirus regionus“. Bet juk būtent to mes aiškiai ir nežinome. Praeitą savaitę klimato modeliuotojai Reading‘e paskelbė deklaraciją, kurioje kalbama apie superkompiuterių poreikį. Į klausimą, kokį poveikį atskiruose regionuose padarytų klimato kaita, meteorologai šiuo metu negali atsakyti ir todėl, kad trūksta kompiuterių išteklių.

8 punkte minima, kad Grenlandijos ir vakarų Antarktidos ledynų tirpsmas yra aiškus klimato kaitos poveikio pavyzdys. Tačiau dabartiniai ledynų tirpsmo duomenys labai prieštaringi. Ledynų storymė kai kuriose Grenlandijos ir Antarktidos vietose iš tiesų didėja.

Aš nei kaltinčiau, nei smerkčiau klimato kaitos skeptikus ir kritikus, kaip daroma 10 punkte. Politikams ypač nederėtų to daryti. Jie turėtų palikti klausimą aptarti mokslininkams.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE) , raštu (RO) − Laikinasis klimato kaitos komitetas gali teikti rekomendacijas ir sprendimus, formuojančius būsimą Europos Sąjungos politiką šioje srityje, rekomendacijas ir sprendimus, kurie būtų grindžiami aiškiais moksliniais faktais ir − svarbiausia − tvirtai remiami Europos piliečių.

Moksliniai faktai turi būti neabejotini. Karlo-Heinzo Florenzo ataskaita yra išsami ir įrodo, kad pakanka mokslinių duomenų tvirtiems politiniams sprendimams priimti bei konkretiems veiksmams pradėti ne tik Europos lygmeniu, tačiau ir pasaulio mastu, kad būtų sumažinti žmogaus veiklos skatinami reiškiniai, sukeliantys klimato kaitą ir sušvelnintas klimato kaitos poveikis.

Būtina tęsti tiriamąją veiklą, ypač naujųjų technologijų, atsinaujinančių energijos išteklių ir biokuro srityse, kad rastume reikiamą pusiausvyrą, užtikrinančią ekonominį konkurencingumą, socialinę raidą, užtikrintume apsirūpinimą maistu ir energijos ištekliais. Visai tai būtina Europos piliečių gerovei.

Mokslinė bendruomenė ir politiniai atstovai turėtų suvienyti pastangas ir remti visuomenės informuotumo didinimo veiksmus, skatinti piliečius dalyvauti konkrečioje veikloje. Juk veiksmingiausios kovos su klimato kaita priemonės yra gerosios praktikos mainai, tarptautinis, regioninis, ir ypač − tarpvalstybinis bendradarbiavimas bei dialogas, o taip pat − betarpiškas piliečių dalyvavimas.

  Sirpa Pietikäinen (PPE-DE) , raštu – Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, pastaraisiais metais Europos Sąjunga atliko vieną iš svarbiausių tarptautinių vaidmenų, rodančių, kaip derėtų vystyti tvarią pasaulinę klimato politiką. Šią poziciją ES turi išlaikyti ir ateityje.

Noriu padėkoti pranešėjui ir Komitetui už sėkmingą ataskaitą. Ji padės sutvirtinti mokslinį pamatą, kuris turi remti klimato kaitos valdymo darbą. Reikia pastebėti, kad mokslas ir jo suteikiamos žinios nuolat kinta atsirandant naujoms technologijoms ir nustatant naujus faktus. Todėl privalome būti atviri visai informacijai apie šį reiškinį ir gerbti skirtingas nuomones.

Labai svarbu ryžtingai reaguoti į klimato kaitą. Iki šiol kiekviena iš keturių tarpvyriausybinių komisijų turėdavo peržiūrėti savo pirmtakės skaičiavimus, kuriais buvo prognozuojama klimato kaitos sparta. Reiškinys progresavo sparčiau, negu anksčiau manė Bendruomenė. Atrodo, kad dabar jau reikia peržiūrėti ankstesnės IPCC skaičiavimus. JAV kosmoso agentūros NASA atlikti tyrimai rodo, kad klimato kaitai suvaldyti reikalingi gerokai radikalesni veiksmai. Dujų, sukeliančių klimato kaitą, kiekį atmosferoje reikia riboti gerokai griežčiau, kad galėtume išvengti radikalių klimato permainų.

ES turi atsižvelgti į tvirtėjantį mokslinį sutarimą, kad anglies dvideginio išmetimą dera mažinti gerokai smarkiau, jeigu norime, kad pasaulinis atšilimas sulėtėtų, kaip rekomenduoja IPCC. Nuodugniai išnagrinėjus šį reiškinį, kyla nerimas, kad ES klimato priemonių paketo užmojai yra nepakankamai ambicingi. Europos Sąjunga turi daryti gerokai ryžtingesnes pastangas kurdama Europoje ekologiškas bendruomenes. Visose ES politikos srityse ekologinis modernizavimas turėtų būti pagrindinis principas. Gebėjimas keistis vykstant tokioms permainoms bus svarbiausias veiksnys, lemiantis tarptautinį ES konkurencingumą.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE) , raštu (RO) − Kova su klimato kaita tampa vis dažnesnis tarptautinių organizacijų darbotvarkės dalykas. Po 2007 m. aukščiausiojo lygio susitikimo, kai buvo nuspręsta nustatyti šiltnamio efekto dujų išmetimo sumažinimo 20 proc. iki 2020 m. ir atsinaujinančių šaltinių energijos naudojimo tikslą, pasaulinis atšilimas tapo prioritetu visoms pasaulio šalims.

Po šio sprendimo įvyko kiti svarbūs tarptautiniai įvykiai: didžiojo aštuoneto susitikimas Heiligendamme, Jungtinių Tautų Tarybos debatai dėl klimato kaitos ir Balio veiksmų planas. Po šių tarptautinių įvykių buvo pasiektas mokslinis sutarimas, jog pasaulinio atšilimo tendencijos priklauso nuo žmogaus veiklos, o tyrimų rezultatai ir surinkti duomenys yra pakankami pradėti skubius veiksmus bei priimti politinius sprendimus dėl dujų išmetimo mažinimo. Būtina sukurti Adaptacijos fondą ir į naująjį klimato apsaugos susitarimą įtraukti miškus siekiant sustabdyti tolesnį miškų mažėjimą ir anglies išmetimą, kurį sukelia miškų gaisrai.

Skleidžiant mokslinius duomenis apie žmogaus veiklos padarinius pasaulio klimatui bus gerinamas visuomenės informuotumas, o tai labai svarbu siekiant užsitikrinti ES piliečių paramą politiniams anglies išmetimo mažinimo veiksmams.

  Andres Tarand (PSE) , raštu (ET) − Klimatas keičiasi ir taip yra dėl žmogaus veiklos. Prieš keturiasdešimt metų, kai ėmėme ledo mėginius Antarktidos tyrimų stotyje, dar nesuvokėme šio fakto. Šiandien tūkstančių mokslininkų darbą apibendrinusi IPCC pateikė pakankamus įrodymus, kad klimato kaita vyksta. Mūsų užduotis yra veikti, o ne ieškoti papildomų įrodymų. Šia prasme aš visiškai sutinku su pranešėjo K. H. Florenzo požiūriu.

Europos Sąjunga turėtų būti ambicingesnė ir užsibrėžti šiltnamio dujų išmetimo sumažinimo iki 30 proc. iki 2020 m. tikslą. Antraip bus sunku tikėtis nuoširdaus kitų valstybių dalyvavimo. Keista, kad dėl bendrojo išmetimo tikslo vienbalsiai balsuoja palyginti didelis forumas, tačiau, kai balsuojama dėl CO2 išmetalų kiekio automobilių išmetamosiose dujose ar kitų konkrečių priemonių, balsuojančiųjų siekiai gerokai sumažėja. Taip klimato kaitos problemos veiksmingai spręsti neįmanoma.

Pritariu papildymuose pateiktiems siūlymams, kuriuose primenama apie detalesnių tyrimų poreikį, taip pat apie vandenynų ir jūrų padėties, klimato kaitos jūrų gyvūnijai modeliavimą. Kita vertus, negaliu pritarti keliems papildymo pasiūlymams, kuriuose išreiškiamos abejonės dėl to, ar klimato kaita iš tiesų vyksta, akcentuojama iškasenų kuro ir branduolinės energetikos svarba, o iš atsinaujinančių šaltinių energetikos šaipomasi.

Esu tikras, kad Parlamento Laikinasis klimato kaitos komitetas padėjo labiau informuoti įvairių gyvenimo sričių atstovus ir įtvirtinti bendrą poziciją. Komiteto mandato pratęsimas devyniais mėnesiais iki Poznanės susitikimo yra racionalus kompromisas. Ilgesnis pratęsimas galėtų būti suprastas taip, kad mes pernelyg orientuojamės į pasirengimą rinkimams.

  Gabriele Zimmer (GUE/NGL) , raštu (DE) − Balsavau už ataskaitą. Reikia neatidėliotinų debatų apie klimato kaitą, pagrįstų tvirtais moksliniais faktais. Tokie faktai pateikiami K. H. Florenzo tarpinėje ataskaitoje. Ši ataskaita turi užimti svarbią vietą viešoje erdvėje, Komisijoje ir Taryboje. Moksliniai duomenys apie šiltnamio efektą prieinami jau daugiau kaip 180 metų.

Šios žinios apie grėsmę gamtinei aplinkai ir klimato sanklodai, kuri yra mūsų gyvenimo pagrindas, dėl tam tikrų aplinkybių buvo ignoruojamos. Dėl to laiku nebuvo imtasi veiksmų ir taip elgiamasi ligi šiol. Turime arba pradėti veikti dabar ir vystyti tarptautinį bendradarbiavimą apribodami tolesnį žalos darymą bei apsisaugodami nuo prognozuojamų stichinių katastrofų, labiausiai paveiksiančių vargingiausius pasaulio žmones, arba ir toliau eisime susinaikinimo keliu. Faktai įtikinamai rodo, kad reikia neatidėliotinų šiltnamio efekto dujų išmetimo mažinimo veiksmų. Savo gyvenimo būdo ir vartojimo įpročių permainomis, politinėmis ir socialinėmis normomis turime pasiekti, kad atšilimas būtų mažesnis už 2°C. Pritariu pranešėjo nuomonei, kad turėtų būti kalbama ne apie išmetimo rodiklius, bet apie tvarumą.

Europos Sąjungos Tvaraus vystymo strategijoje dera atsižvelgti į šiuos sunkumus ir galiausiai įtvirtinti tvarumo principais grindžiamą politiką. Dėl to reikalingos politinių prioritetų permainos. Kiekviena prarasta diena gali būti pražūtingas nuostolis, kurio pateisinti negalima.

4. 2007 m. Turkijos pažangos ataskaita (debatai)

  Pirmininkas. − Toliau darbotvarkėje pranešimas (A6-0168/2008) dėl 2007 m. Turkijos pažangos ataskaitos (2007/2269(INI)), kurį Užsienio reikalų komiteto vardu skaitys ponia Oomen-Ruijten.

  Ria Oomen-Ruijten, pranešėja. − (NL) Pone Pirmininke, nuo tada, kai buvo pateikta paskutinė ataskaita apie Turkiją, toje šalyje įvyko nemažai pozityvių pokyčių. Čia noriu paminėti fondų įstatymo priėmimą ir visai neseniai modifikuotą 301 straipsnį, kuris leis įgyvendinti dar daugiau reformų, būtinų norint užtikrinti visišką saviraiškos laisvę. Tačiau akivaizdu, kad Turkijos paveikslas labai spalvingas ir dar daug reikės nuveikti ne vien siekiant tenkinti Europos sutarčių sąlygas, bet ir norint tesėti šalies piliečiams duotus pažadus.

Ši ataskaita yra subalansuota. Tikiuosi, kad plėtojant kai kurias temas nebus nuklysta klystkeliais, nes tokiu atveju ataskaita ir liks subalansuota. Ataskaitoje paminėjau visas problemas ir noriu išskirti tris svarbius aspektus.

Visų pirma nerimą kelia AK partijos bylos procesas teisme. Tikimės, kad Konstitucinis Teismas atsižvelgs į teisinės valstybės principus, Europos standartus ir Venecijos komisijos nuorodas, susijusias su politinių partijų draudimu. Džiugina ta, kad 2007 m. demokratijos keliu pavyko nugalėti armijos mėginimą sužlugdyti politinį procesą. Tačiau nerimą kelia tai, kad vis dar yra jėgų, mėginančių destabilizuoti šalį. Akivaizdu, kad šiuo metu būtina modernizuoti valstybę ir vykdyti reformas. Ministras pirmininkas Erdoğan pažadėjo, kad 2008-ieji bus reformų metai ir mes tikimės, kad jis savo pažadą tesės. Šiuo metu vyriausybė turi naudotis akivaizdžia parlamento dauguma ir ryžtingai imtis reformų, nes jos yra gyvybiškai svarbios, siekiant, kad Turkijoje įsivyrautų moderni ir klestinti demokratija, pagrįsta pasaulietinės valstybės ir pliuralistinės visuomenės principais, be to, reformos užtikins, kad bus atsižvelgiama į Turkijos piliečių interesus.

Norėjau paminėti ir trečią aspektą. Konstitucinis procesas suteikia puikią galimybę sudaryti naują civilinę konstituciją, užtikrinančią žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą. Tai vienintelis būdas įdiegti tikrinimo ir balansavimo sistemą, siekiant apsaugoti demokratijos, teisinės valstybės, socialinės sanglaudos ir religijos atskyrimo nuo valstybės principus. Žvelgdami į naujausius duomenis pamatysite, kad religijos atskyrimas nuo valstybės sukelia tam tikros įtampos Turkijos visuomenėje. Tačiau net 72 % išsilavinusių Turkijos piliečių nerimauja dėl Turkijos pasaulietiškumo; kalbu apie 60 % didžiųjų miestų gyventojų ir beveik 50 % kitų Turkijos piliečių. Šie nuogąstavimai kyla todėl, kad teisėjai ir prokurorai naudojasi savo padėtimi ir neatsižvelgdami į parlamentinę daugumą elgiasi savo nuožiūra. Teisinė sistema teisinėje valstybėje turi būti taikoma nešališkai. Nauja konstitucija tai vienintelis būdas, leisiantis Turkijos vyriausybei įvykdyti šalyje reformas ir nustatyti ribą tarp religijos ir valstybės bei teisinės valstybės principais pagrįstos valstybės ir taip susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą.

Todėl konstituciniame procese būtinai turi dalyvauti daug visų pilietinės visuomenės institucijų atstovų. Mano nuomone, tai reiškia susitarimą dėl modernizavimo su visomis politinėmis partijomis, etninėmis ir religinėmis mažumomis ir socialiniais partneriais. Modernizavimo procesas turi užtikinti, kad asmeninės piliečių teisės ir piliečių laisvės atitiktų žmogaus teisių apsaugos konvenciją.

Derybos tarp ES ir Turkijos turi tęstis, bet negalima veidmainiauti, turime būti atviri ir nuoširdūs vieni kitiems. Man nuliūdino, kad mano kolega ponas Lagendijk yra kritikuojamas už tai, kad atvirai ir nuoširdžiai nurodė, kur buvo padarytos klaidos, ir kvietė politines partijas bendradarbiauti reformų procese.

Apibendrindama, pone Pirmininke, noriu pasakyti, kad reikia išspręsti dar daug klausimų, susijusių su Turkijos religinėmis mažumomis, kurdų ir kitų mažumų padėtimi, taip pat kai kurių regionų socialine bei ekonomine plėtra, moterų padėties gerinimu, dialogu tarp Turkijos vyriausybės ir socialinių partnerių, kalbant apie kurį ypatingą dėmesį reikia atkreipti į profesinės sąjungos veiksmus, kurie neretai varžomi, be to, reikia apsvarstyti konstruktyvaus bendradarbiavimo sprendžiant Kipro klausimą galimybes bei tinkamos kaimynystės perspektyvas. Trumpai tariant, reikia vykdyti sudarytus susitarimus.

Pone Pirmininke, dar kartą noriu akcentuoti, kad mano nuomone, tik tokia visuomenė, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, be to, vadovaujamasi demokratijos, teisinės valstybės ir socialiai orientuotos rinkos ekonomikos principais, gali sėkmingai išaugti į stabilią ir klestinčią visuomenę.

PIRMININKAUJANČIOJI: PONIA ROURE
Vicepirmininkė

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Iš pradžių noriu padėkoti poniai Ria Oomen-Ruijten, parengusiai šią ataskaitą, kuri Tarybos nuomone yra nemenkas indėlis į debatus dėl Turkijos stojimo proceso.

Slovėnija, kaip pirmininkaujančioji valstybė narė, skatino Turkiją siekti tolesnio progreso ir artėti prie tikslo – įstoti į Europos Sąjungą. Šiuo metu Taryboje vyksta debatai dėl aštuonių likusių pranešimų apie įstatymų išlyginimo apžvalgas, t. y. dėl taip vadinamų tikrinamųjų pranešimų. Jei pavyks išspręsti techninio pasirengimo klausimus, galbūt birželio mėnesį vyksiančioje konferencijoje dėl ES ir Turkijos stojimo pavyks aptarti du naujus aspektus.

Kalbant apie Turkijoje vykdomas reformas reikia pasakyti, kad mes pritariame Europos Parlamento įvertinimui, jog šie metai yra lemiami šiame procese, todėl tikimės, kad Turkija nepraleis jai pasitaikiusios progos.

Peržiūrėta stojimo partnerystė, kuri buvo nustatyta šių metų vasario mėnesį, apibrėžia pagrindines prioritetines sritis, kuriose šalyje turi būti įvykdytos reformos. Žinoma, tik faktinis šių reformų diegimas turės tiesioginės įtakos tolesnei derybų proceso eigai.

Taip pat noriu akcentuoti, kad mums nesvetimi Europos Parlamento nuogąstavimai dėl veiksmų, nukreiptų prieš Teisingumo ir plėtros partiją (EKP). Pirmininkaujančioji valstybė narė pareiškė ir akcentavo, kad vykdomųjų ir teisminių organų atskyrimas yra pagrindinis visų demokratinių visuomenių principas, ir šį principą reikia gerbti. Mes atidžiai stebėsime plėtros procesą. Tikimės, kad proceso rezultatai atitiks demokratinius standartus, veikiančius atsižvelgiant į tisinės valstybės principus, be to, tikimės, kad šis teisminis nagrinėjimas nesutrukdys būtino reformų proceso.

Leiskite tęsti ir paminėti kai kuriuos aspektus, susijusius pagrindinių laisvių užtikrinimu ir pagarba žmogaus teisėms. Tai sritys, kuriose Turkijoje labiausiai reikia reformų.

Kalbant apie saviraiškos laisvę reikia pasakyti, kad mus džiugina baudžiamojo kodekso 301 straipsnio pataisa. Tai žingsnis teisinga kryptimi; tačiau norint iš tiesų užtikrinti saviraiškos laisvę, būtina, kad šis straipsnis būtų tinkamai taikomas. Be to, būtina su Europos standartais suderinti kai kurias kitas nuostatas.

Kalbant apie religijos laisvę reikia pasakyti, kad mus džiugina fondų įstatymo priėmimas, nes tai taip pat žingsnis teisinga kryptimi. Tuo pačiu metu norime akcentuoti, kad būtina ir toliau dėti pastangas šioje srityje siekiant apsaugoti religinį pliuralizmą, kaip reikalauja Europos kriterijai.

Kalbant apie pilietinius karinius santykius reikia pasakyti, kad praėjusių metų konstitucinė krizės rezultatai patvirtino, jog demokratinis procesas yra svarbiausias elementas. Vis dėlto, ginkluotosios pajėgos vis dar daro didelę politinę įtaką. Todėl būtina sugriežtinti politinę demokratinę karinių pajėgų kontrolę, be to, būtina sugriežtinti Parlamento apsaugos plėtros kontrolę.

Kalbant apie valstybės pietryčiuose susiklosčiusią situaciją reikia pasakyti, kad mes ryžtingai smerkiame teroristų atakas ir išreiškiame savo solidarumą su Turkijos piliečiais. Mes remiame Turkijos pastangas apsaugoti visuomenę ir jos kovą su terorizmu. Tačiau tuo pačiu metu norime įspėti, kad yra būtina gerbti tarptautinių įstatymų nuostatas ir jų paisyti, norint užtikrinti taiką ir stabilumą didesniame regione.

Kaip visi žinote, Europos Sąjunga vertina Turkijos progresą, pagrįstą Kopenhagos politiniais kriterijais, ir derybų su Turkija pagrindinių nuostatų paisymą. Taryba taip pat įvertins, kaip vykdomas Ankaros sutarties papildomas protokolas. Kalbėdamas apie tai noriu išreikšti apgailestavimą, kad Turkijai nepavyko įvykdyto savo įsipareigojimų ir nematyti jokio progreso normalizuojant santykius su Kipro Respublika.

Tačiau nekyla abejonių, kad vieni iš svarbiausių derybų dėl narystės aspektų yra susiję su veiksmais, kuriais siekiama gerų santykių su kaimyninėmis valstybėmis ir taikių diskusijų išvadų, kaip numato JTO konstitucinis dokumentas.

Ačiū.

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Ponia Pirmininke, visų pirma noriu padėkoti poniai Oomen-Ruijten ir užsienio reiklų komitetui, už parengtą rimtą, tvirtą ir subalansuotą atskaitą. Derybų dėl narystės su Turkija metu iki šiol buvo aptarti šeši skyriai ir, kaip minėjo ponas Lenarčič, būtų galima aptarti dar du skyrius – dėl įmonių įstatymų ir intelektualiosios nuosavybės – Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpiu.

Kalbėdamas apie tai, noriu priminti vieną paprastą, bet visiškai būtiną ES išplėtimo politikos principą, taikomą kiekvienai kandidatuojančiai valstybei, įskaitant ir Turkiją. Derybų trukmę lemia teisinių ir demokratinių reformų vykdymo progresas, ypač jų taikymas. Kitaip tariant, techninių aspektų aptarimas yra tarsi namo sienos ir kambariai – galbūt kada nors ir stogas, – o teisinės ir demokratinės reformos atitinka bet kurios naujos ES narės konstitucijos pagrindą. Ir, kaip kiekvienas statybininkas žino, iš pradžių reikia pasirūpinti labai tvirtais pamatais, o paskui statyti sienas. Todėl pirmumas teikiamas reformoms, o tada bus galima vykdyti technines derybas.

Todėl ponios Oomen-Ruijten pranešimas man atrodo itin aktualus. Komisija pritaria jos nuomonei, kad reformos vykdomos lėtai. Vis dėlto tam tikros teisinės reformos įvykdytos. Pastebėjau, kad jus džiugina naujas fondų įstatymas, be to, jūsų pageidavimu Komisija pateiks pranešimą apie šį įstatymą ir jo vykdymą, kai kitą rudenį kalbėsime apie Turkijos pažangos ataskaitą.

Be to, pastaroji 301 straipsnio peržiūra yra žingsnis pirmyn. Tačiau iš tiesų svarbiausia yra tai, ar jis bus tinkamai vykdomas, siekiant kiekvienam Turkijos piliečiui garantuoti saviraiškos laisvę.

Be to, kalbant apie pagrindines saviraiškos ir religijos laisves, reikia pasakyti, kad būtina siekti tolesnio progreso tokiose srityse, kaip kultūra ir lingvistinės teisės, taip pat moterų ir vaikų teisės bei profesinių sąjungų teisės. Apskritai būtina atnaujinti požiūrį į su ES susijusias reformas ir stengtis įveikti dabartinę politinę krizę.

Tai mintis, kurią išsakė Pirmininkas Barroso pastarojo vizito į Turkiją metu. Tiek vyriausybė tiek opozicinės partijos turi pradėti dialogą ir rasti kompromisą spręsdamos jautrius klausimus, įskaitant konstitucinės reformos procesą, kurių gausu vidaus reikalų debatuose. Būtina ginti pasaulietiškumą ir demokratiją.

Apgailestauju, kad Konstitucinis Teismas dvejiems metams užblokavo ombudsmeno įstatymą. Tačiau džiugina tai, kad jūs skatinate jį atblokuoti, kad būtų nedelsiant paskirtos ombudsmeno pareigos. Visi žinome, kokios svarbios buvo ombudsmeno funkcijos, užtikrinant pareigūnų atskaitingumą ir apsaugant piliečių teises ES valstybėse narėse.

Šių reformų esmė ta, kad Turkija turi pavirsti atvira ir modernia visuomene, kurioje gerbiama laisvė ir demokratija, įvairovė ir tolerancija, kitaip tariant demokratiškas pasaulietiškumas.

Pamatinės mūsų Sąjungos vertybės yra demokratija, teisinė valstybė ir žmogaus teisės – jas visi gerbiame. Jos yra šeimos dvasios ir santuokos sutarties pagrindas, kaip išsireiškė Jacques Delors, kurio mes, europiečiai, esame įsipareigoję laikytis.

Derybų su Turkija pagrinduose šios vertybės išdėstytos ir Komisijos pareiga stebėti, kaip jų paisoma. Komisijos vaidmenį derybų dėl narystės procese galima nusakyti žodžiais „draugas, pasakantis tiesą“ – net tada, jei tiesos išgirsti nenori ES arba Turkija.

Todėl mes negalime abejingai stebėti, kas vyksta kandidatuojančiose valstybėse, ypač jei tai susiję su visiems mums bendromis demokratinėmis vertybėmis. Jūs išreiškėte nerimą dėl AKP bylos uždarymo išvadų. Žinoma, Konstitucinio Teismo vadovavimas turi būti suderinamas su demokratiniais principais ir teisine valstybe, įskaitant Europos Tarybos Venecijos komisijos nuostatas.

Mes norime, kad Turkija spręstų šį atvejį demonstruodama pagarbą Europos vertybėms. Turkija negali sau leisti prarasti dar vienerius metus vykdydama reformas, be to, mes norime matyti pažangą, o ne regresą siekiant demokratinių principų.

Baigdamas noriu tarti keletą žodžių apie Kiprą. Dabar abiejų bendrijų lyderiams pats metas išeiti iš aklavietės ir siekti salos suvienijimo. Tikiu, kad Turkija pasirengusi priimti sprendimą. Komisija pritaria atnaujintam JTO procesui ir visiškai remia abi salos bendruomenes, kurioms reikia priimti būtinus ir sudėtingus kompromisus.

  Emine Bozkurt, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės dokumento sudarytojas. − (NL) Neseniai Turkijoje buvo išleisti svarbūs socialiniai ir užimtumo įstatymai. Vienas iš svarbiausių tikslų yra įtraukti moteris į darbo rinką, nes dalyvavimas ekonomikoje yra būtinas, norint sustiprinti moterų padėtį.

Nereikia net sakyti, kad moterų teisės ir žmogaus teisės yra vienas ir tas pats. Moterims svarbu, kad joms būtų taikomos pagrindinės teisės, taip pat lyčių ir reprodukcinės teisės, kad jos netaptų tokio migloto kriterijaus kaip „nepadoru prieš visuomenę“ aukomis. Tai taip pat svarbu gėjų organizacijoms. Turkijoje būtina išleisti įstatymus, reguliuojančius ir nustatančius lytinę vyraujančią liniją. Todėl norėčiau, kad Turkijos Parlamente būtų moterų teisių komitetas, kuriam būtų suteikti įgaliojimai leisti įstatymus.

Kitais metais Turkijoje vyks vietiniai rinkimai. Paprastai moterų narių skaičius parlamente padvigubėja, tačiau reikia nuveikti dar daugiau. Vietinis dalyvavimas vis dar yra mažiau nei 1%, o tai yra didžiulis iššūkis norint, kad lygiateisiškas moterų dalyvavimas politikoje būtų realybė.

  Giorgos Dimitrakopoulos, PPE-DE grupės vardu. – (EL) Ponia Pirmininke, visų pirma noriu pasveikinti ponią Oomen-Ruijten, parengusią ataskaitą, taip pat padėkoti už nuolatinį bendradarbiavimą.

Ataskaitoje Turkijai aiškiai nurodyta, kad jos kelias į Europą ir galutinis įstojimas į Europos šeimą bus paženklintas tam tikrais etapais.

Visų pirma ji turi efektyviau vykdyti reformas visuose sektoriuose ir struktūrose.

Antra, ji turi demonstruoti visišką ir absoliučią pagarbą žmogaus teisėms ir mažumų teisėms.

Trečia, Turkijos kariuomenė turi pasitraukti iš Kipro, be to, būtina rasti sąžiningą ir ilgalaikį sprendimą sprendžiant su Kiru susijusį klausimą. Pats metas palaikyti Pirmininko Christofias iniciatyvą, susijusią su šia problema.

Ketvirta, Turkija turi palaikyti gerus kaimyninius santykius apskritai, o ypač su Graikija. Vadinasi, būtina sustabdyti pažeidimus skrydžių informacijos regione, taip pat bet kokio pobūdžio provokacinius veiksmus.

Žinoma, Turkijoje yra jėgų, siekiančių destabilizuoti situaciją, tačiau kai kurie Turkijos piliečiai tikisi, kad Turkija taps demokratiškesne, progresyvia, išsivysčiusia, aplinkai žalos nedarančia, socialiai susivokusia, taiką puoselėjančia, europietiška valstybe. Šiems piliečiams reikia pasakyti, kad jų pastangos nėra bergždžios, o tai ir yra ponios Oomen-Ruijten ataskaitos esmė, taip pat ir šiandienos diskusijos esmė.

  Hannes Swoboda, PSE grupės vardu. – (DE) Ponia Pirmininke, pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, visų pirma noriu padėkoti poniai Oomen-Ruijten už vaisingą ir konstruktyvų bendradarbiavimą. Savo grupės vardu taip pat noriu išreikšti pritarimą ponui Lagendijk: Mes smerkiame visą neteisingą kritiką jo adresu.

Norėčiau kalbėti vienu esminiu klausimu, t. y. grasinimu uždrausti dvi partijas – AKP ir DTP. Abiem atvejais reikia aiškiai pasakyti, kad šie draudimai mums bus visiškai nepriimtini ir dėl to Turkijai kils daug sunkumų, siekiant tapti Europos Sąjungos nare. Atsižvelgiant į mūsų demokratijos suvokimą, nesuprantama, kaip teismas gali iš gausybės rinkėjų paprasčiausiai atimti teisę dalyvauti savo šalies politiniame procese balsuojant už pasirinktą partiją. Tai nepriimtina tiek valdančiosios partijos atžvilgiu, tiek Demokratinės visuomenės partijos (DTP) atžvilgiu. Egzistuoja pagrindiniai teisiniai ir demokratiniai principai, kurie užkerta kelią tokiems veiksmams.

Kalbant apie DTP, reikia pasakyti, kad užuot pasinaudojus galimybe ir pasikalbėjus su kurdų atstovais bei užmezgus su jais dialogą, nes, kaip ir turkai, mes smerkiame terorizmą, rengiamasi uždrausti ir šią partiją. Žinau, kad ne visi DTP atstovai pasiruošę dalyvauti dialoge. Tokiu atveju paprasčiausiai reikia stengtis, kad dialogas būtų vedamas tinkama linkme. Todėl mes nedviprasmiškai kreipiamės į visas nuosaikiąsias Turkijos jėgas ir prašome dėti visas pastangas, siekiant užtikrinti, kad šios dvi partijos galėtų toliau figūruoti Turkijos politiniame žemėlapyje.

Žinome, kad tai apsaugotas ir atviras procesas, tačiau būtina turėti tikslą, o tikslas yra narystė. Tai tikslas, kurios Europos Sąjungoje turime iš visų jėgų siekti, bendraudami su savo piliečiais. Tačiau Turkija taip pat turi pasistengti ir įvykdyti būtinąsias reformas.

(Plojimai)

  Alexander Graf Lambsdorff, ALDE grupės vardu. – (DE) Ponia Pirmininke, ir aš visų pirma noriu išreikšti kuo nuoširdžiausią padėką poniai Oomen-Ruijten už efektyvų bendradarbiavimą, kuris buvo toks pat konstruktyvus, kaip ir pernai rudenį. Šiam pranešimui būdingas tvirtas sutarimas. Parlamento frakcijos sutinka, kad Turkija turi toliau tobulėti, tačiau pažanga turi būti spartesnė nei anksčiau. Mes taip pat sutinkame, kad to galime ir netgi turime reikalauti iš įstoti kandidatuojančios valstybės.

Taip pat tikime, kad reformos turi būti įvykdytos, neatsižvelgiant į didžiulę vidaus politikos krizę. Noriu pritarti minčiai, kurią ką tik išsakė ponas Swoboda. Europos Sąjunga nedalyvauja šiame draudimo procese. Komisaras Rehn yra teisus, sakydamas, kad būtina apsaugoti pasaulietiškumą ir demokratiją; kitu atveju aš, kaip ir ponas Swoboda, numatau su demokratija susijusią problemą, su kuria teks susidurti, ir dėl kurios derybos dėl narystės bus labai įtemptos.

Svarbu nepamiršti, kad dauguma šiuo metu aptariamų problemų egzistavo jau anksčiau, todėl dabar verta akcentuoti tik kai kuriuos aspektus. Pernai mes džiaugėmės tuo, kad Turkijos vyriausybei buvo suteikti aiškūs ir nedviprasmiai įgaliojimai skatinti reformas. Mes siūlėme šiuos įgaliojimus įtvirtinti, kad būtų galima iš tikrųjų vykdyti reformas. Mus džiugina tai, kad priimtas fondų įstatymas. Tai daug žadantis žingsnis, tačiau taip pat reikia pasakyti (ir man atrodo dėl to čia taip pat sutinkama), kad apskritai pasiekti rezultatai džiugesio nekelia.

Galima kalbėti apie konstitucinę reformą. Ją visiškai nustelbė diskusijos dėl skarelių, todėl negalima kalbėti apie jokią realią pažangą, susijusią su esminiai Turkijos konstitucijos atnaujinimais. Diskusijos dėl skarelių taip pat susijusios su religijos laisvės ir nuomonės laisvės klausimais, bet jomis negalima skatinti kultūrinę moterų, kurioms būdingos pasaulietinės pažiūros, priespaudą.

Kitas svarbus aspektas, kurį ypač akcentuoja liberalų frakcija, yra žodžio laisvė. Mūsų nuomone su 301 straipsniu susijusi reforma nėra efektyvi. Teko kalbėti su dauguma žmonių Turkijoje, daugumai iš kurių taip pat neatrodo, kad ši 301 straipsnio reforma yra pagrįsta, ypač žinant, kad šiuo metu tai tėra simbolinė pastraipa. Baudžiamajame kodekse yra nemažai kitų pastraipų, kuriomis apribojama žodžio laisvė. Neketinu visų jų vardyti, tačiau noriu pasakyti, kad nuveikti reikia dar daug.

Kitas aspektas, kurį noriu paminėti, susijęs su Turkijos santykiais ES ir NATO sandarose. Norime akcentuoti, kad tikimės, jog Turkija pademonstruos teigiamą požiūrį į Europos saugumo ir gynybos politikos (ESDP) misijas. Suprantame, kad iškils problemų. Vis dėlto tikimės, kad kandidatuojanti įstoti valstybė pademonstruos europietišką dvasią, kai bus kalbama tokiais klausimais kaip Europos personalo apsauga tokiose misijose kaip EUPOL ir EULEX.

  Joost Lagendijk, Verts/ALE grupės vardu. – (NL) Ponios ir ponai, kaip tikriausiai įsitikinote, per pastarąsias porą savaičių Komisaras ir aš gavome nemažai kritinių pastabų iš atitinkamų Turkijos sluoksnių. Teigiama, kad mes neteisingai suprantame Turkijos situaciją, kad iš tiesų nesuvokiame, kas vyksta Turkijoje.

Turiu pripažinti, kad kai kurių Turkijoje vykstančių procesų kartais nesuprantu. Pavyzdžiui, nesugebu suvokti, kad daugybė Turkijos piliečių nelaiko problema to fakto, jog valdančioji partija, gavusi 47 % balsų praėjusių metų rinkimuose, gali būti uždrausta Konstitucinio Teismo. Taip pat nesuprantu, kaip pavyko taip paprastai ignoruoti Europos Tarybos rekomendacijas dėl politinių partijų veiklos uždraudimo, nes akivaizdu, jog byla prieš AKP neatitinka jokių kriterijų. Taip pat nesuprantu, kaip galima neatsižvelgti į tai, kad uždraudžiant AKP ir DTP, 90 % balsų pietryčių regione bus paskelbti negaliojančiais. Nesuprantu ir to, kodėl Turkijoje tiek diskusijų sukėlė Komisaro ir mano išsakyta nuomonė, kad politiniu požiūriu valdančiosios partijos veiklas uždraudimas sukels nemažai rimtų problemų. Manau, kad mūsų pareiga yra tai pasakyti ir mes toliau tai tvirtinsime.

Tačiau yra ir kitų reiškinių, kurių nesuprantu. Nesuprantu, kodėl valdžios pareigūnai laikė neįmanomu leisti profesinėms sąjungoms surengti taikią demonstraciją Stambule gegužės 1 d., netgi Taksimo skvere, kuris laikomas simboline vieta nuo 1977 m. Taip pat negaliu suvokti, kodėl profesinių sąjungų, siekiančių išsakyti savo demokratines teises, pareigūnai nesugebėjo atskirti nuo riaušininkų. Be to, nesuprantu, kam reikėjo tiek daug itin griežtų priemonių, nukreiptų prieš taikus demonstrantus ir nekaltus praeivius.

Tikiuosi, kad šis Parlamentas, kaip išsakyta šiame pranešime, ir toliau skatins reformas, be to, kritikuos vyriausybės ir opozicijos veiksmus, jei jie stokos aiškumo, akivaizdumo, pagarbos kitokioms pažiūroms. Aš tikiu, kad jei taip nutiks Turkijos ir Europos Sąjungos piliečiai geriau supras vieni kitus.

  Konrad Szymański, UEN grupės vardu. – (PL) Šis labai geras pranešimas nebus palankiai įvertintas Ankaroje. Viena vertus, mes įvertiname įdėtas pastangas, t. y. fondų įstatymo priėmimą, baudžiamojo kodekso reformą, susijusią su saviraiškos laisve, ir paskelbtus konstitucinius pakeitimus. Kita vertus, tam tikri klausimai liko neišspręsti. Reikia paminėti religijos laisvę, kai kalbama apie kitokio tikėjimo nei islamas išpažinimą, kišimąsi į ekumeninio Patriarchato veiklą ir lėtą Hrant Dink ir trijų krikščionių iš Malataya nužudymo tyrimą. Taip pat reikia paminėti, kad nebuvo įvykdytos kai kurios susivienijimo sutartis nuostatos. Apie kiekvieną iš šių problemų rašėme pernai metais. Taip pat galima teigti, kad Bosforo regione laikas slenka labai lėtai.

Užuot skatinę visišką integraciją, tikriausiai turime nustatyti teisinius pagrindus, kuriais bus pagrįstas Turkijos ir Sąjungos bendradarbiavimas, kuris labiau atitiks abiejų šalių lūkesčius. Tai galima padaryti nedelsiant. Politinė tokių pagrindų dimensija gali būti Europos kaimynystės politika. Alternatyvus paketas nesukels įtampos, kuri šiuo metu juntama Ankaroje ir Europos valstybių sostinėse, kai diskutuojama apie Turkijos tapimą visaverte Europos Sąjungos nare.

  Vittorio Agnoletto, GUE/NGL grupės vardu. – (IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, mes ketiname susilaikyti, kai bus balsuojama dėl šios rezoliucijos, ypač dėl to, kaip atsižvelgta į kurdų klausimą. Noriu akcentuoti, kad nemanau, jog Turkijos veiksmus šiaurės Irake galima apibūdinti kaip vien „neproporcingas karines operacijas“; būtina pripažinti, kad tai atviras tarptautinių įstatymų pažeidimas.

Kurdų klausimo negalima laikyti vien socialine problema. Tai visų pirma politinė problema ir mes turime nedviprasmiškai pasakyti vyriausybei, kad būtina pradėti atvirai kalbėti su vietiniais kurdų regiono pareigūnais ir DTP. Negalima nutylėti, kad nepaminėtas Liuksemburgo teismo sprendimas dėl kitokio statuso suteikimo PKK teroristų sąrašuose, kaip tai buvo iki šiol.

Manome, kad buvo pateikta nemažai skundų dėl Turkijos ir kurdų klausimo, tačiau iki šiol negalima konstatuoti jokių esminių pasikeitimų. Todėl mes nutarėme susilaikyti.

  Georgios Georgiou, IND/DEM grupės vardu. – (EL) Ponia Pirmininke, aš su dideliu susidomėjimu ir pagarba perskaičiau savo kolegės narės ponios Oomen-Ruijten ataskaitą ir galiu ją pasveikinti.

Tačiau kad ir kaip besistengčiau negaliu jos suderinti su dabartiniais įvykiais. Turkijos pažanga kliudo suvokti, kokia ateitį žada valstybė, kuriai būdingi azijietiški bruožai.

Praeityje Turkija stengėsi įvykdyti reformas. Nepamirškime Tanzimat reformų arba Abdul Hamit ir Hatt-ı Hümayun reformų. Šimtus metų reformos nedavė jokių rezultatų.

Konstitucinio Teismo sprendimas kelia rimtą grėsmę. Uždraudžiamos politinės partijos. Nesuprantu, kodėl Turkija neturi vadovautis Europos pavyzdžiu, jei ji laikoma stojančiąja valstybe ir jei...

(Pirmininkė pertraukia kalbėtoją)

  Philip Claeys (NI). – (NL) Noriu pasakyti ponui Swoboda, kad Europoje jau yra atvejis, kai politinė partija buvo uždrausta. Kalbu apie Belgiją, kurioje „Vlaams Blok“, didžiausia flamandų partija, buvo uždrausta 2005 m. Akivaizdu, kad Turkija niekuo negali pateisinti politinė partijos veiklos uždraudimo.

Mane stebina, ponia Pirmininke, kad Tarybą ir Komisiją tenkina kosmetiniai žymiojo Turkijos baudžiamojo kodekso 301 straipsnio pakeitimai, nes jis vis tiek nurodo tiek pat saviraiškos laisvės apribojimų. Dabar baustinu pažeidimu laikoma tai, kad gali būti įžeista „turkų tauta“, o ne „turkiškumas“. Tai tiesiog semantikos dalykas, kuris neapsaugos nuo nuteisimo kalėti.

301 straipsnį reikia ne keisti, o panaikinti, kaip ir teisines priemones, kurios prieštarauja saviraiškos laisvės ir demokratiniams pagrindinių teisių principams. Jei to nebus padaryta, derybas reikia paprasčiausiai nutraukti, kaip ir buvo žadėta. Buvo žadėta, kad derybų tempas atitiks Turkijoje vykdomų reformų tempą. Tačiau taip iš tikrųjų nėra todėl, kad jau manoma, jog netrukus bus pateikti du nauji skyriai. Jei Europos Sąjunga pripažins tokius kosmetinius pakeitimus, ji praras pasitikėjimą ir visas derybų procesas virs groteskiniu farsu.

  Werner Langen (PPE-DE). – (DE) Ponia Pirmininke, visų pirma norėčiau kuo nuoširdžiausiai pasveikinti ponią Oomen-Ruijten. Ji pateikė atvirą ir sąžiningą pažangos ataskaitą, kuri pagrįsta ankstesniais metais priimtomis ataskaitomis.

Tačiau į vieną klausimą aš žiūriu kur kas skeptiškiau nei jūs ir Komisaras Rehn. Nemanau, kad galima kalbėti apie Turkijos pažangą per praeitus metus. Atvirkščiai – visi procesai sustojo. Mes labai domėjomės Turkija, kaip moderne, demokratiška, stabilia, vakarietiška valstybe, palaikančia glaudžius ekonominius, politinius ir kultūrinius santykius su Europa. Tačiau žvelgiant į faktus, tenka konstatuoti visus stagnacijos ženklus.

Dar reikia rasti muitų sąjungos problemos sprendimą. Turkijai suteiktas išskirtinis vis-à-vis Europos Sąjungos statusas dėl Kipro. Šio reformų proceso metu mes pateikėme pasiūlymą dėl 301 straipsnio, bet noriu priminti, kad buvęs Ministras Pirmininkas Tansu Çiller žadėjo įvykdyti reformą 1995 m., t. y. prieš 13 metų, prieš patvirtinant muitų sąjungą, tačiau nieko nebuvo padaryta. Pateiktas prašymas dėl uždraudimo rodo Turkijos demokratinį nebrandumą. Tai, kad gali būtų uždrausta vadovaujančioji partija, o Ministras Pirmininkas nušalintas nuo politikos, partijoms nekelia jokio nerimo. Karinės pajėgos yra tiek stabilumo garantas, tiek demokratinės pažangos kliūtis. Šios prieštaros taip pat nepavyko išspręsti, be to, Turkijoje galima pastebėti naujų nacionalizmo ženklų, kurie akivaizdūs daugumoje teritorijų. Tai, kaip buvo elgiamasi su mūsų delegacijos Pirmininku Joost Lagendijk, rodo, kad negalima net kalbėti apie nuomonių laisvę. Atvirkščiai – visuomenėje visais įmanomais būdais siekiama sukelti įtampą, kad būtų galima daryti įtaką viešajai nuomonei. Su tuo negalime taikytis.

Manau, kad dabar žvelgiant į Turkiją nėra jokios priežasties džiaugtis, be to, reikia rimtai apsvarstyti įvairias priemones. Šioje ataskaitoje atvirai ir sąžiningai išsakytos šios mintys, todėl turime jai pritarti.

  Jan Marinus Wiersma (PSE). – (NL) Aš taip pat noriu padėkoti pranešėjai už tai, kaip ji parengė šią ataskaitą. Ataskaitoje aiškiai nurodyta, kokia kryptimi nori eiti Parlamentas, t. y. derybų dėl narystės Europos Sąjungoje kelias.

2008-ieji Turkijoje paskelbti reformų metais. Mes, aišku, palaikome tokias ambicijas, bet nekantraudami laukiame Turkijos vidaus politikos įvykių rezultatų. Ponas Swoboda apie tai pasakė pakankamai. Nesėkmės atveju, turėsime derėtis su Turkija, kuri faktiškai nėra veiksni.

Kalbėdamas apie reformas, dėmesį norėčiau atkreipti į baudžiamojo kodekso 301 straipsnį, kurio tikslas – įvairiomis priemonėmis apriboti saviraiškos laisvę Turkijoje. Vyriausybė pareiškė, kad ji nori pakeisti šį straipsnį. Mes manome, kad tai žingsnis pirmyn, bet užvis labiausiai norėtume ir geriausiu sprendimu laikome šio straipsnio panaikinimą. Tą patį galima pasakyti ir apie kitas apribojančius įstatymus, nes reikia padaryti galą praktikai, kuri, deja, vis dar taikoma, t. y. netinkamą šių straipsnių interpretavimą, siekiant apriboti saviraiškos laisvę.

Antra, noriu pritarti ponui Lagendijk ir pasakyti, kad mus taip pat papiktino tai, kaip policija įsikišo į gegužės 1 d. Stambule surengtą demonstraciją. Jūs suprantate, kad mums, socialdemokratams, kuriems gegužės 1-oji yra svarbi data, tai sukėlė nemažai nerimo. Tikimės, kad tai niekada nepasikartos ir prašome valdžios pareigūnų užtikrinti, kad to tikrai nenutiks.

Baigdamas noriu pasakyti keletą pastabų kurdų klausimu. Mes norime, kad Turkijoje iš tiesų vyktų politiniai debatai, be to, norime, kad politiniai sprendimai nebūtų priimami centralizuotai, o, pavyzdžiui, skatinant spręsti kurdų klausimą apskritai. Manau, kad tai svarbus aspektas, kurį šiandien verta dar kartą akcentuoti.

Pagaliau, noriu atkreipti dėmesį į tai, apie esame ne kartą diskutavę. Kalbu apie pareikštą palaikymą dėl Ispanijos Ministro Pirmininko pono Zapatero ir jo kolegos iš Turkijos pono Erdoğan iniciatyvos dėl to, ką jie įvardija Civilizacijų aljansu. Tikimės, kad šiandien Parlamentas parems mūsų pataisas dėl šio klausimo.

  Andrew Duff (ALDE). - Ponia Pirmininke, visų pirma noriu tarti ginamąjį žodį dėl Joost Lagendijk skandalingo CHP ir kai kurių nacionalistiškai nusiteikusiųjų užsipuolimo. Joost Lagendijk yra geras Turkijos draugas ir puikus JPC pirmininkas. Tie, kas užsipuola Lagendijk, užsipuola šį Parlamentą ir taip demokratijos principus paaukoja ant agresyvaus pažeminimo altoriaus. Mūsų mintis yra visiškai aiški: jei Turkijos Aukščiausiasis Teismas ir toliau draus politines partijas, nebus galima turėti nė menkiausios perspektyvos tapti Sąjungos nare.

  Cem Özdemir (Verts/ALE). – (DE) Ponia Pirmininke, aš taip pat visų pirma noriu padėkoti pranešėjai už nuoširdų bendradarbiavimą ir išteis subalansuotą ataskaitą. Ataskaitoje nurodomi aktualiausi aspektai, kuriuos nurodo Turkijos piliečiai. Reikia paminėti kurdų problemos sprendimą, pagrįstą susitarimu, ir pasiektą demonstruojant pagarbą visų Turkijos etninių grupių teisėms; Turkijos skarelių problemą, apimančią nenorinčiųjų dėvėti skarelių interesus; taip pat religijos laisvės principą, kuris turi būti taikomas kiekvienam Turkijos piliečiui, įskaitant, pavyzdžiui, alavitus, krikščionis ir Stambulo ekumeninius patriarchus.

Kalbame apie tai, nes esame Turkijos draugai, be to, norime matyti europietišką Turkiją Europos Sąjungoje. Todėl kaip draugas draugui išsakome šias kritines pastabas. Europos Sąjunga taip pat gali nuveikti daugiau. Tokie signalai, kaip pono Sarkozy pareiškimas, jog kad ir ką bedarytų, Turkija niekada netaps Europos Sąjungos nare, aišku, yra žalingi.

  Roberta Angelilli (UEN). – (IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, noriu padėkoti pranešėjai už atliktą puikų darbą siekiant labai aiškiai nusakyti dabartinę politinę, socialinę ir administracinę Turkijos situaciją.

Neatsižvelgiant į tai, ar pritariama Turkijos narystei Europos Sąjungoje, ar į tai žiūrima abejingai, ar priešiškai, neįmanoma nepripažinti, kad Turkija atsilieka modernizavimo ir žmogaus teisių gynimo srityse. Galima paminėti kai kurias pastangas, bet korupcija tebėra tikra piktžaizdė, be to, neišspręstas Kipro klausimas, jau nekalbant apie tai, kad reikia nemažai nuveikti siekiant sureguliuoti santykius su armėnais. Liko kurdų klausimas, taip pat smurtas prieš moteris tebėra aktuali problema; tą patį galima pasakyti apie prievartines vedybas ir garbingus nusikaltimus.

Nerimą kelia ir gimimų registravimo klausimas, taip pat žemas švietimo lygis. Šis sąrašas nėra baigtinis ir jis nurodo, kad situacija yra labai sudėtinga, kad Parlamentas turi ją nuolatos atidžiai stebėti. Negalima eiti į jokius kompromisus sprendžiant su pagrindinėmis teisėmis...

(Pirmininkė pertraukia kalbėtoją)

  Adamos Adamou (GUE/NGL). – (EL) Ponia Pirmininke, Jei Turkijai pavyks išpildyti visus Kopenhagos kriterijus ir įvykdyti įsipareigojimus, kurių ji prisiėmė pagal susivienijimo sutartį ir Ankaros sutarties papildomą protokolą, ji galės ir turės įstoti į ES.

Visiškai aišku, kad tikslas yra visateisė Turkijos narystė ir jokio tipo partnerystės negalima laikyti alternatyviu sprendimu. Turkijos narystė ES įpareigos šalį gerbti žmogaus teises ir jas taikyti visiems Turkijos piliečiams, įskaitant kurdus ir religinių mažumų atstovus.

Nepaisant to, kad šiuo metu vyksta teismo procesas dėl valdančiosios partijos, taip pat neatsižvelgiant į paviršinius baudžiamojo kodekso 301 straipsnio pakeitimus, mes manome, kad galima kalbėti apie šiokią tokią Turkijos pažangą. Tačiau norint, kad stojimo procesas būtų sklandus, valstybė, kaip ir anksčiau stojusios narės, turi įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ES kaip visumai.

Todėl Turkija turi gerbti savo pažadus, oro ir jūrų uostus atverti Kipro Respublikos lėktuvams ir laivams, taip pat panaikinti veto teisę dėl Kipro dalyvavimo tarptautinėse organizacijose.

Šiandien, kai jau galima konstatuoti pažangą, kurią garantuoja Kipro graikų ir turkų bendrijų susitarimas, kurį abiejų šalių lyderiai sudarė kovo 21 d., Turkija neturi sustoti.

  Bastiaan Belder (IND/DEM). – (NL) Turkijos Respublika pati iš avęs atima teisę tapti Europos Sąjungos nare. Negaliu daryti kitokios išvados, atsižvelgdamas į tai, kaip elgiamasi su nedidele krikščioniškąjį tikėjimą išpažįstančių asmenų grupe; ją sudaro gal 100000 žmonių, o tai yra viena šimtoji visos visuomenės dalis. Atsižvelgdami į Kopenhagos kriterijus, Komisija ir Parlamentas taip pat negali demonstruoti kitokio požiūrio.

Tiesioginis persekiojimas, kurį daugybę metų teko patirti Sirijos ortodoksui Tur Abdin ir kitiems pietrytinėje Turkijos dalyje gyvenantiems krikščionims, yra tiesioginis Turkijos valstybei mestas kaltinimas. Ar Europos Sąjungai gali priklausyti tokia valstybė, kurioje policija ir saugumo tarnybos reguliariai apklausia krikščionių pamaldas lankančius piliečius? Be to, apklausomi neapsiribojama; taikomi grasinimai, susiję su jų asmeniniu gyvenimu, užimtumu, o kai kuriais atvejais taikomi kankinimai. Turkijos situacija atima teisę iš jos pačios. Tačiau svarbu, kiek Europos Sąjunga bus sąžininga pati sau, svarstydama šį klausimą.

  Sylwester Chruszcz (NI). – (PL) Ponia Pirmininke, aš iš tiesų gerbiu turkų tautą ir labai gerai žinau, kokie artimi ir kaimyniški santykiai amžių amžiais buvo būdingi mano tėvynei Lenkijai ir Turkijai. Vis dėlto noriu pasakyti, kad Turkijos narystės Europos Sąjungoje idėja reikalauja atmesti supratingą požiūrį.

Nors daugybę amžių Turkijai priklausė dalis Europos teritorijos, kultūriniu požiūriu ji nėra europietiška valstybė. Mes turime stengtis kuo glaudžiau bendradarbiauti su Turkija, tačiau musulmoniškos valstybės įstojimo į Europos Sąjungą galimybę įvertinti sunku. Iš tiesų dabartinė Turkijos situacija rodo, kad Ankaros valdžios pareigūnai nėra itin suinteresuoti integracija į Europą.

Kalbėdamas apie Turkijos santykius su Europos Sąjunga noriu priminti ir jos santykius su Armėnija. Džiugu, kad Europos Parlamentas paskelbė rezoliuciją, kuria pašoma, kad Turkijos vyriausybė nutrauktų ekonominę blokadą Armėnijos atžvilgiu. Deja, dokumente nenurodomas nė vienas Armėnijos genocido faktas.

  Jacques Toubon (PPE-DE). - (FR) Ponia Pirmininke, mūsų kolegės Ria Oomen-Ruijten ataskaita yra išsami, sąžininga ir drąsi, pateikta Turkijai lemiamu laikotarpiu, todėl noriu pasveikinti pranešėją. Tačiau ataskaitos pobūdis yra kiek nerealistiškas. Parlamentas ir dauguma kitų institucijų bando nuduoti, kad mūsų nenuilstami pamokslai gali pakeisti Turkiją. Štai kokia yra dalyko esmė: mes norime pažaboti šios šalies, šios didelės tautos prieštaravimus, jos evoliuciją ir ateities perspektyvas.

Turkija yra tautinė valstybė – viena iš nedaugelio tokio tipo – be to, ji yra viena iš stipriausių ir labiausiai susivokusių. Jos vienybė yra tautinė vienybė ir tai akivaizdu, kai kalbama apie genocido pripažinimą Armėnijoje. Jos vedama politika pagrįsta viena religija, netgi kai sprendžiami pasaulietiniai klausimai, kurie sudaro konstitucijos pagrindą. Ji skelbia savo troškimą būti nepriklausoma, tuo tarpu kai mes norime, kad būtų taikomi integracijos, jėgų perskirstymo ir suvereniteto principai. Tai būtų ne kas kita kaip dviejų šalių susidūrimas kaktomis.

Nepuoselėkime iliuzijų, susilaikykime nuo bet kokių pastabų Turkijos adresu, nekurstykite jų tikėjimo, kad mes siekiame jų narystės net tuo atveju, jei nebus visiško atitikimo Kopenhagos kriterijams, arba dėl šių kriterijų ketiname atmesti jos kandidatūrą, nes esminis dalykas esame mes patys ir mūsų Europos projektas. Be to, turime apibrėžti ilgalaikio bendradarbiavimo struktūrą, kurioje taikomas visiems palankus požiūris, kad Turkija galėtų prisiimti regioninės jėgos vaidmenį, o ES toliau kurtų savo identitetą pasaulyje.

  Véronique De Keyser (PSE). - (FR) Ponia Pirmininke, man skirta viena minutė, todėl iš karto kalbėsiu iš esmės.

Kompromisą primenanti ponios Oomen-Ruijten pozicija, neleido pateikti informacijos apie daugybę užblokavimo atvejų. Tačiau vieną noriu paminėti – tai nesutarimas dėl 14 pataisos, susijusios su reprodukcine sveikata. Socialistų frakcija mano, kad ši pataisa nėra nesvarbi, vien tik moterų problema. Tai akivaizdus bažnyčios atkyrimas nuo valstybės ir sekuliarizmo simbolis.

Jei nenorime, kad sekuliarizmą Turkijoje ir toliau gintų armija ar teisinės priemonės, leiskime moterims tuo pasirūpinti. Jos gins jį savo kūnais. Valstybėje, kurioje vis dar praktikuojami garbingi žudymai, reikalavimas gerbti lytines moterų teises sukels plataus masto fundamentalistų išpuolius.

  István Szent-Iványi (ALDE). - (HU) Ponia Pirmininke, nesistenkime švelninti situacijos: Turkijos narystės klausimas pasiekė kritinį etapą. Jo sprendimą apsunkino tiek neaiški Turkijos vidaus politika, tiek Europos Sąjungos neapsisprendimas dėl Turkijos. Susiklosčius tokiai situacija svarbu pakartoti, kad stojimo procesas yra atviras procesas, tačiau bendras tikslas yra narystė ES. Mes įsipareigojome jo siekti, Turkija irgi įsipareigojo.

Vienas iš mūsų strateginių interesų yra siekti, kad Turkija ilgainiui taptų Europos politinės visumos dalimi. Asociacinė narystė per Viduržemio jūros sąjungą gali papildyti, bet neatstoti integracijos proceso. Turkija taip pat turi nemažai nuveikti siekdama įtvirtinti demokratines institucijas, sugriežtinti civilinę karinių pajėgų kontrolę, reformuoti teisinę sistemą ir diegti žmogaus bei mažumų teises. Visi esame atsakingi už šio proceso sėkmę, nes tai bus ne vien Turkijos, bet ir mūsų nesėkmė, jei derybos nepajudės iš vietos. Ačiū.

  Mogens Camre (UEN). – (DA) Ponia Pirmininke, Turkija yra per didelė ir pernelyg skirtinga, kad taptų ES nare. Jei Turkija iš tikrųjų vadovautųsi žymiaisiais Kemal Atatürk žodžiais „yra tik viena civilizacija“, mes nebūtume susirinkę čia po metų ir neteigtume, kad Turkija valstybė, kuriai labiausiai nesiseka vykdyti ES reikalavimus, susijusius su europietiškomis vertybėmis, ir atsisakyti Otomanų imperijos vertybių. Akivaizdu, kad Turkija siekia išsekinti ES, nes vyksta derybos, bet nepaisoma pagrindinio mūsų reikalavimo pasikeisti. Jau 34 metus iš eilės Turkija užima daugiau nei trečdalį vienos ES valstybės narės teritorijos. Visas Kipras kenčia Turkijos okupaciją, o okupuotieji regionai kenčia daugiausiai. Akivaizdu, kad didžioji dauguma Europos piliečių nenori, kad Turkija taptų ES valstybe nare. Be to, panašu, kad nemažai Turkijos piliečių to taip pat nenori. Galbūt laikas baigti šį spektaklį. Turkija gali išplėsti prekybos sutarties sąlygas. Europoje neatsiras vietos, kurią Turkija tikisi užimti.

  Ioannis Kasoulides (PPE-DE). - Pone Pirmininke, sveikinu Ria Oomen-Ruijten, suformulavusią subalansuotą, sąžiningą, bet griežtą požiūrį į tokią kontraversišką problemą. Kariniai veiksmai dabar laikomi senamadiškomis priemonėmis – juos pakeitė teisminės valdžios vykdomas valstybės perversmas. Sunku patikėti, kad konstitucija ir įstatymai leidžia teisminei valdžiai nuversti vyriausybę, kuri demokratiniu keliu buvo išrinkta 47 % piliečių balsų, ir visa tai daroma dėl priežasties, kuri visiškai neatitinka ES, Europos Tarybos ir Venecijos Komisijos standartų.

ES principai yra nesuderinami su „situacijos klampinimu“ arba kariniais veiksmais, trukdančiais vyriausybei spręsti naujas problemas. Jos susijusios su Kipru. Nepamirštant derybų išvadų, būtina įrodyti, kad Ankara gali pademonstruoti politinę valią siekti susitarimo, pagrįsto pagrindiniais ES principais, būtina atšaukti politines pajėgas iš salos, panaikinti teisę vykdyti vienašalę karinę intervenciją. Galima paminėti ir 301 straipsnyje apibrėžtas žmogaus teises ir saviraiškos laisvę, ne musulmonišką religiją išpažįstančių mažumų ir ortodoksų ekumeninių patriarchų teises, taip pat Turkijos įsipareigojimus, susijusius su Ankaros protokolu, problemas, susijusias su nusikaltimais prieš moteris ir jų nutylėjimu, armenų genocido klausimą, Armėnijos blokadą ir t. t.

Tai iššūkiai, kuriuos Turkijai tenka prisiimti, norint įrodyti, kad ji yra tinkama kandidatė į narystę Europos Sąjungoje.

  Maria-Eleni Koppa (PSE). – (EL) Ponia Pirmininke, Turkijai parengta tinkama vieta Europos Sąjungoje ir mūsų tikslas yra visiškas jos įstojimas. Sąjunga turi paisyti savo įsipareigojimų. Turkija savo ruožtu turi siekti atitikti Kopenhagos kriterijų ir prisiimtų įsipareigojimų.

Tačiau pastaraisiais metais žmogaus teisių srityje nuveikta iš tiesų nedaug. Pagarsėjusio 301 straipsnio ir visų priemonių, kurios saviraiškos laisvę paverčia pajuokos objektu, panaikinimas turi likti galutiniu tikslu.

Be to, būtina nedelsiant atkreipti dėmesį į pietrytinėje Turkijos dalyje susiklosčiusią situaciją. Mes smerkiame žiaurumą ir tikime, kad tvirtą sprendimą reikia priimti taikiu keliu. Į jėgą negalima atsakyti jėga. Todėl aš manau, kad būtina išsamiai išanalizuoti klausimą, susijusį su JAV lėktuvais Turkijos teritorijoje – tai susiję su slaptu Gvantanamo įlankos įtariamųjų pagrobimu.

Turime siekti sukurti taikią, demokratišką ir stabilią visuomenę. Dėl šios priežasties mums itin didelį nerimą kelia neseni Turkijos įvykiai, kuriuos paskatino atgarsiai apie galimą Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) veiklos uždraudimą.

Baigdamas noriu pasveikinti pranešėją...

(Pirmininkė pertraukia kalbėtoją)

  Marios Matsakis (ALDE). - Ponia Pirmininke, visi žinome, kad pagrindinė kliūtis, trukdanti Turkijai diegti demokratinius principus, yra Turkijos armija, nes ši armija ne tik kontroliuoja milijonų kareivių ir jų išlaikytinių gyvenimus, bet taip pat valdo politines partijas ir procesus, policiją ir slaptąsias tarnybas, daugumą teisminės valdžios institucijų (įskaitant aukščiausiąjį ir konstitucinį teismus), be to, religinius, švietimo, socialinius ir ekonominius valstybės santykius.

Nuo 1920-ųjų generolo Atatürk revoliucijos Turkijoje tiesiogiai arba netiesiogiai buvo vykdoma karinė diktatūra. Neseniai tikimybė tapti ES nare tokiems drąsiems žmonėms, kaip AKP partijos lyderiai, pasiūlė galimybę kovoti su armijos viršenybe. Mes turime jausti pareigą padėti šiems žmonėms ne vien žodžiais, bet ir darbais. Daugiausia palaikymo armija gauna iš vakarų. Milijardai eurų, teikiami per tiesioginę paramą ir pelningus bendros apsaugos sumanymus, atkeliauja iš JAV, Britanijos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos. Šios ir kitos valstybės, įskaitant Rusiją ir Kiniją, turi sumažinti visą tokio tipo Turkijos armijai teikiamą ekonominę paramą, kol šalyje nebus įtvirtinta visiška demokratija.

  Mario Borghezio (UEN). – (IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, Turkijos įstojimo į Europos Sąjungą idėjai pritariame vien vedami geopolitinių ir geoekonominių interesų, o ne mūsų valstybių piliečių interesų.

Ši ataskaita primena enciklopediją, kurioje išdėstytos visos priežastys, dėl kurių Europos Sąjungos nare negali tapti valstybė, kuri kiekvieną dieną tampa vis labiau islamiška, kurioje muftis viešai teikia, kad moterys, neslepiančios veido po čadra, yra šėtono garbintojos. Turkijos konstitucija yra puoselėjamų ir vykdomų taisyklių rinkinys, tačiau šios taisyklės prieštarauja žmogaus teisių principams, kuriuos mes gerbiame.

Deja, ataskaitoje nuslepiami kai kurie esminiai klausimai. Jie susiję su Kipru, Armėnijos genocidu ir kurdais. Be to, jei valstybė taptų Europos Sąjungos nare, islamiškos šalies taisyklės, griežtai draudžiančios vartoti alkoholį bus taikomos ir mūsų tautoms, įskaitant šlovinguosius keltus – airius ir bretonus – mus, besididžiuojančius ir besimėgaujančius savo vynu ir alumi.

  Francisco José Millán Mon (PPE-DE). - (ES) Ponia Pirmininke, ponios Oomen-Ruijten ataskaita, kurią šiandien ketiname priimti, yra rimta, subalansuota ataskaita ir daug dėmesio reikalaujantis dokumentas.

Joje kalbama apie tai, ko pavyko pasiekti, bet taip pat nurodoma, kokias reformas dar reikia įvykdyti.

Visi džiaugiamės, kad Turkijos valdžios pareigūnai 2008-uosius laiko reformų metais, nes žinome, kad derybos dėl narystės įpareigoja vykdyti reformas. Be to, patys pasikeitimai bus naudingi Turkijai.

Turkijos vyriausybės parlamentinė dauguma pasisako už tai, kad reformos negali būti atidėtos. Jei jos būtų įvykdytos, ES piliečiai turėtų suvokti, kad Turkija deda visas pastangas siekdama narystės ES, todėl stengiasi vadovautis ES vertybėmis ir gerbti žmogaus teises bei pagrindines laisves.

Todėl ataskaitoje akcentuojamas mūsų troškimas įsitikinti, kad jokie įvykiai negali sudrumsti demokratinio politinio Turkijos gyvenimo.

Ponios ir ponai, mes pritariame, kad reformas reikia vykdyti. Taip pat pritariame, kad būtina laikytis įsipareigojimų. Dar neįvykdyti tokie įsipareigojimai, kaip santykių su Kipru normalizavimas ir visiškas Ankaros sutarties papildomo protokolo pritaikymas.

Dar vienas ES požiūriu svarbus klausimas yra susijęs su imigracijos kontrole. Turime užkirsti kelią nelegaliai imigracijai, kai dažnai Turkija pasinaudojama kaip tranzito šalimi, taip pat turime kovoti su mafija, kuri naudojasi tuo kaip pelno šaltiniu.

Būtina kontroliuoti išorines sienas ir diegti mechanizmus, padedančius kovoti su nelegalia imigracija. Norint įgyvendinti šiuos tikslus būtina bendradarbiauti su Turkija, todėl liūdna, kad iki šiol nesudaryta jokia pakartotinio įleidimo sutartis.

Terorizmas, ponios ir ponai, taip pat yra reali Turkijos ir Europos Sąjungos grėsmė. Turime bendradarbiauti ir kartu efektyviau kovoti su šia nelaime.

Savo pasisakymą jau baigiu. Dar vienas svarbus klausimas susijęs su užsienio politika – šioje srityje ES ir Turkija turi dėti daugiau pastangų siekdamos apjungti savo politikas. Aš kalbu, pavyzdžiui, apie Viduržemio jūros regiono ir Centrinės Azijos valstybes.

Nemažai bendrų interesų yra susiję su energijos saugumu – tai vienas iš didžiausių mūsų laikų iššūkių.

Trumpai sakant, ponios ir ponai, Turkijai ir Europos Sąjungai reikia vienai kitos, todėl turime toliau dirbti to nepamiršdami.

  Béatrice Patrie (PSE). - (FR) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, mane labai džiugina ši subalansuota ataskaita, kurios teiginiai siunčia Turkijai pozityvų signalą. Socialistų frakcija užtikrina, kad Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpiu derybos dėl narystės bus tęsiamos geranoriškoje atmosferoje. Taip yra todėl, kad mes pritariame įstojimui, be to, norime būti tikri, kad nebus dangstomi įvykiai, susiję su mūsų bendromis demokratinėmis vertybėmis.

Negalima toleruoti, kad intelektualai, tokie kaip armėnų tautybės žurnalistas Hrant Dink, turi rizikuoti gyvybe, analizuodami tam tikrus Turkijos istorijos laikotarpius. Taip pat nepriimtina tai, kad oficialiai Armėnijos genocidas būtų laikomas didžiule tragedija, pamirštant žmonių kančias, tuo tarpu, kai deportuotų žmonių skaičius prilygsta gripu sergančiųjų skaičiui Didžiojoje Britanijoje.

Kaip ir filosofas Bernard-Henri Lévy aš manau, kad neigiant genocide faktą, tam tikra prasme irgi vykdomas genocidas. Taip pat skatinu Turkijos pareigūnus priimti teisingą požiūrį ir siekti reabilituoti visas tautines mažumas.

  Gunnar Hökmark (PPE-DE). - Ponia Pirmininke, visų pirma noriu padėkoti poniai Oomen-Ruijten už šią ataskaitą. Joje nurodoma, kad yra nemažai sričių, kur Turkija jau laikoma Europos projekto dalimi, bet taip pat nurodoma, kad vyksta pažanga, imamasi veiksmų siekiant įgyvendinti Turkijos visuomenės reformas. Tuo pačiu metu ataskaitoje teigiama, kad tos reformos ir tie pokyčiai įgyvendinami per lėtai, kad reikia dar nemažai nuveikti.

Tačiau dar lieka pagrindinis klausimas. Ar Europos Sąjungai, t. y. Europai ir Europos vertybėms, būtų naudingiau, jei Turkija įvykdys visus reikalavimus ir įgyvendins visas ataskaitoje nurodytas reformas, ar mums būtų naudingiau, jei Turkija ateityje galėtų glaudžiau bendradarbiauti su kitomis pasaulio dalimis ir puoselėti kitokias vertybes? Manau, atsakymas į šį klausimą yra akivaizdus, todėl mes, žinoma, turime ir toliau reikalauti, kad Turkijoje būtų įvykdyti reikiami pakeitimai, susiję su saviraiškos laisve, 301 straipsnio reforma, religine laisve, lygiomis moterų ir vyrų teisėmis, kad šie pokyčiai būtų ne vien formalus įstatymų pakeitimas, bet ir realiai įgyvendinti sprendimai, be to, negalima pamiršti, kad būtina atsakyti į klausimą, susijusį su Kipru, ir išspręsti daugybę kitų problemų. Tačiau ko galima tikėtis, jei derybų dėl narystės metu pavyktų pasiekti šių rezultatų? Labai svarbu, kad Europos Sąjunga demonstruotų norą priimti Turkiją kaip valstybę narę, nes taip pavyktų sustiprinti europietiškas vertybes, Europą ir Europos Sąjungą, o tai, manau, yra būtinas ir akivaizdus šių debatų tikslas.

  Richard Howitt (PSE). - Ponia Pirmininke, pradėdamas noriu pasveikinti pranešėją už jos subalansuotą ir sąžiningą požiūrį, taip pat Komisarą ir pirmininkaujančiąją valstybė narę. Noriu atkreipti dėmesį į tris aspektus.

Savo draugams Turkijoje noriu pasakyti štai ką: 530 profesinių sąjungų atstovų sulaikymas 2008 m. gegužės 1 d. yra pagrindinės Tarptautinės darbo organizacijos teisės, susijusios su laisva asociacija ir Kopenhagos kriterijais, pažeidimas. Prašau ginti profesines sąjungas, užkirsti kelią tolesniems išpuoliams prieš Turkijos kelių transporto sąjungą „Tümtis“.

Turkijos narystės oponentams noriu pasakyti štai ką: nesinaudokite Konstituciniame Teisme svarstoma AK partijos byla siekdami savo politinių tikslų. Po pirmininko paskelbimo krizės buvo organizuoti rinkimai ir demokratija laimėjo. Šiandien tikiuosi, kad vienaip ar kitaip demokratija vėl laimės.

Ponams Claeys, Langen, Belder, Toubon ir kitiems, kurie kalbomis ir grasinimais, kurių šįryt teko išklausyti, kryptingai siekia pakenkti Turkijos visuomenės norui įstoti į ES, noriu pasakyti štai ką: Turkijos visuomenė turi suprasti, kad jūsų nuomonė nėra daugumo nuomonė, jūs nekalbate šio Parlamento vardu, be to, jums nepavyks pakenkti Turkijos perspektyvai tapti Europos Sąjungos nare.

  Elmar Brok (PPE-DE). – (DE) Ponia Pirmininke, pone Pirmininke, Komisare, ponios ir ponai, šiandien Europos Sąjungai Turkija yra svarbesnė valstybė nei kada nors anksčiau. Todėl būtina remti Turkijoje vykdomą reformų procesą, nes mums svarbu, kad Turkijoje įsigalėtų demokratija, kad jos politika būtų pagrįsta teisinės valstybės principais.

Tačiau tam tikri aspektai mums kelia nuogąstavimų – jie nurodyti ponios Oomen-Ruijten ataskaitoje. Kyla klausimas, ar šiuo metu Turkija yra pajėgi vykdyti reformas. Jei kalbėsime apie baudžiamojo kodekso 301 straipsnį, susijusį su religijos laisve, pagrindiniais įstatymais, mažumų teisėmis ir panašiais klausimais, akivaizdu, kad Erdoğan vyriausybė stengiasi žengti pirmyn, bet jai niekada nepasisekė atlikti viską, kas būtina, nes visiškai akivaizdu, kad žvelgiant iš valstybės vidaus perspektyvos jau išnaudotos visos Turkijoje leistinos galimybės vykdyti reformas.

Kai imamasi veiksmų siekiant paprasčiausiai uždrausti valdančiąją partiją, o po dviejų savaičių ji, pakeitusi pavadinimą, vėl vykdo savo veiklą, tačiau joje nematyti kai kurių asmenų, kurie nebepageidaujami politikoje, vadinasi...

(Pirmininkė pertraukia kalbėtoją)

  Emilio Menéndez del Valle (PSE). - (ES) Ponia Pirmininke, prievartinio islamiško fundamentalizmo, nukreipto prieš vakarus, bet kenkiančio ir islamui, apraiškų vis daugėja Viduriniuose Rytuose ir Magribe.

Neprievartinio radikalaus islamo fundamentalizmo apraiškų taip pat daugėja kai kuriose šalyse. Tai rodo, kad Turkijai gali tekti pagrindinis vaidmuo, sprendžiant musulmoniško pasaulio santykius su Europos Sąjunga.

Jį atlikti ji gali kaip valstybė, kuri oficialiai laikoma pasaulietine, tačiau jos šaknys ir kultūra be jokios abejonės musulmoniški, o tai, žinoma, vertinga kuriant ES ir musulmoniškų valstybių santykius.

Todėl mano grupė pateikė dvi pataisas ir prašo, kad Turkija, kaip ir Ispanija, būtų pasveikinta kaip JTO Civilizacijų aljanso projekto rėmėja. To negalima pamiršti, nes vykdydama šį projektą, Turkija įrodo savo geranoriškumą kuriant santykius tarp Vakarų ir arabų bei islamiško pasaulio.

  Vural Öger (PSE). – (DE) Ponia Pirmininke, ponia Oomen-Ruijten, noriu išreikšti jums pagarbą už parengtą ataskaitą. Ji yra subalansuota ir sąžininga, o tai yra principai, kuriais šiandien turime vadovautis.

Esame teisūs teigdami, kad Turkija turi dėti daugiau pastangų. Stabilios ir visavertės demokratijos įsigalėjimas Turkijoje nėra vien Turkijos tikslas – tai taip pat ir svarbus ES strateginis interesas.

Nerimą kelia būsimo Tarybos Pirmininke, pono Sarkozy, požiūris. Jo vedama politika Turkijos atžvilgiu nepalanki Turkijos narystei ES. Jis nuolat reikalauja, kad Turkija, kaip kandidatė į nares, būtų pašalinta iš ES dokumentų, be to, akcentuoja, kad Prancūzija pritars tik tiems skyriams, kuriuose nekalbama apie visišką pilnateisę narystę. Toks požiūris kelia pavojų ES patikimumui. Leiskite atkreipti dėmesį į vieną aspektą. Pacta sunt servanda! Vieningai sutarėme, kad reikia pradėti derybas dėl narystės, vadinasi, Prancūzija taip pat tam pritarė.

Todėl užuot siuntusi neigiamus signalus, ES turi konstruktyviai spręsti su Turkija susijusius klausimus. Šiuose Rūmuose daugelis iš mūsų nutarė, kad su Turkija...

(Pirmininkė pertraukia kalbėtoją)

  Evgeni Kirilov (PSE). - Ponia Pirmininke, ponia Oomen-Ruijten parengė iš tiesų subalansuotą ir objektyvią Turkijos pažangos ataskaitą, kurią verta pagirti. Kaimyninėse valstybėse narėse juntamas didelis nerimas, susijęs su aiškia Turkijos narystės ES perspektyva. Tai nėra atsitiktinumas, nes kaimyninės valstybės visada geriau žino, kokia yra reali situacija. Turkijai jau pavyko nemažai pasiekti vykdant reformas, kurios užtikrintų atitikimą Europos demokratijos standartams. Žinoma, dar daug reikia nuveikti, bet turime skatinti Turkiją žengti pirmyn; turime remti Turkijos europietiškas jėgas, tiek valdančiojoje partijoje tiek opozicijoje.

Reikia paminėti būsimą Konstitucinio Teismo sprendimą dėl AK partijos veiklos uždraudimo bylos. Žinoma, to negalima toleruoti. Manau, kad turime laikytis rimties, nes esu įsitikinęs, kad Turkijoje bus rasta pakankamai priežasčių, neleisiančių susidaryti krizinei situacijai.

Mes, kaimyninės valstybės, turime skatinti Turkiją ir dėti visas pastangas, kad būtų sustiprintas dvišalis ir trišalis bendradarbiavimas ir pereita į naujos kokybės kaimyninių santykių lygį. Kalbu apie tai, kad reikia išspręsti visus likusius dvišalius klausimus, pavyzdžiui...

(Pirmininkė pertraukia kalbėtoją.)

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Ponia Pirmininke, ponia Oomen-Ruijten pristatė solidžią ir objektyvią ataskaitą. Ji nurodė tam tikrą pažangą ir atkreipė dėmesį į daugybę klausimų ir neišspręstų problemų. Pagrindinis klausimas, apie kurį tebuvo užsiminta štai koks: ar įvykdžiusi reformas Turkija gali tikėtis, kad jai bus suteikta teisė tapti valstybe nare? Dabartiniai ES įstatymai siūlo politinę alternatyvą – tiek Europos Sąjungai, tiek Turkijai – derybų proceso pabaigoje. Todėl Austrijoje ir kitose šalyse yra prašoma vesti atviras derybas. Įstojimas yra viena iš galimybių, tačiau jis nėra iš anksto garantuotas.

  Pierre Pribetich (PSE). - (FR) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, kadangi Turkija yra Europos istorijos dalis, be to, Turkija yra Europos kultūros komponentas, taip pat todėl, kad Turkija siūlo nemažų ekonominių ir demografinių galimybių, ją galima laikyti įstoti galinčia valstybe, tačiau būtina pasiekti dar daugiau. Būtina efektyviau diegti demokratinius principus, rodyti daugiau pagarbos pasaulietiškumui ir žmogaus teisėms.

Europos Sąjunga sukurta vadovaujantis tokiomis vertybėmis ir principais, kurių negalime išsižadėti diplomatiškai šį tą nutylėdami stojimo procedūros metu. Turkija turi pripažinti Armėnijos genocidą; tai turi būti istorinis ir simbolinis veiksmas, kuris įrodytų valstybės politinę brandą. Parlamentas šio pripažinimo laukė nuo 1987 m. birželio mėn. Tad ar praėjus dvidešimt vieneriems metams turime vėl apie tai kalbėti? Jei Parlamentas to imsis, tai reikš žingsnį atgal. Ponios ir ponai, raginu jus balsuoti už 23 pataisą dėl pareigūnų...

(Pirmininkė pertraukia kalbėtoją)

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – (PL) Turkų mentalitetas nedaug pasikeitė nuo Kemal Atatürk laikų. Jų religinės tradicijos nurodo jiems specifinį kelia, kuris skiriasi nuo mūsų – europietiškojo. Geografinė kaimynystė nereiškia kultūrinio artimumo. Be to, nerašytos socialinio elgesio normos nenurodo, kad Turkijos piliečiai norėtų įgyti europietišką identitetą.

Todėl kyla klausimas, ar Turkija nori keistis ir priimti mūsų socialinį ir politinį modelį, nes panašu, kad 301 straipsnyje nurodoma, jog yra atvirkščiai. Ar galime sau leisti pamokslauti turkams ir nurodyti, ką jie turi daryti? Siūlydama savo pataisas Europos Parlamento socialistų frakcija siekia rasti ideologiškai pagrįstą sprendimą, kaip padėti Turkijos piliečiams, o pastarieji yra patenkinti dabartine situacija. Nedaug nuveikta vykdant reformas ir didžiausias vaidmuo vis dar tenka armijai. Nejaugi tautos gerovės ketiname siekti jėga, keičiant jos tapatybė, tradicijas ir kultūrą? Bet kokiu atveju – ar tai apskritai galima pakeisti?

Ponia Pirmininke, Taryba nutarė geranoriškai derėtis dėl to, kad Turkija galėtų tapti tiltu, jungiančiu Europą ir islamą. Dabar ji jau abejoja, ar toks sprendimas buvo teisingas. Visa, kas mums liko, yra geranoriškas požiūris.

  Joel Hasse Ferreira (PSE). – (PT) Ponia Pirmininke, apskritai mane džiugina ponios Oomen-Ruijten ataskaita ir aš jai pritariu – ypač dėl nuogąstavimų, susijusių su AK partijos bylos nagrinėjimu. Be to, dabar turime puikią galimybė išspręsti Kipro klausimą.

Ataskaitoje nurodoma, kaip svarbu, kad Turkijos vyriausybė vykdytų reformas, kad demokratinėje ir pasaulietinėje Turkijoje būtų gerbiamas pliuralizmas ir nuomonių įvairovė, kad visi piliečiai turėtų galimybę plėtoti savo kultūrinį identitetą demokratinėje Turkijos valstybėje.

Akivaizdu, kad nemažai reikia nuveikti ir kitose srityse, pavyzdžiui, ginant profesinių sąjungų teises, taip pat būtina pažangiau žvelgti į lyčių lygybės klausimą. Tačiau ataskaitoje pripažįstama, kad modernizuojant Turkijos visuomenę atlikta iš tiesų nemažai.

Ponia Pirmininke, Turkijos pažanga siekiant visiškos integracijos turi tęstis, turi būti griežtai vykdomos sąlygos, dėl kurių susitarta Europos Taryboje ir kurias patvirtino šis Parlamentas. Ne daugiau ir ne mažiau.

  Panayiotis Demetriou (PPE-DE). – (EL) Ponia Pirmininke, visi žinome, kad šiandieninė atmosfera Kipre yra pasikeitusi. Tie graikai, tiek Turkijos kipriečiai nori, kad būtų rastas Kipro problemos sprendimas, ir siekia, kad būtų atsižvelgta į šalies interesus. Šioje srityje Turkijos veiksmai, žinoma, nėra palankūs, nes Turkijos pajėgos yra okupavusios dalį Kipro. Turkija kontroliuoja politinę situaciją, bet atėjo laikas suvokti, kad reikia atsisakyti tokios politikos. Turkija turi būti suinteresuota išspręsti Kipro problemą. Tačiau svarbiausia, kad būtinybę išspręsti Kipro klausimą suprastų armija, kuri suvaidino neigiamą vaidmenį visame procese.

Pats metas baigti Turkijos okupaciją ir kišimosi politiką, kad graikai ir Turkijos kipriečiai galėtų gyventi santarvėje ES. To galima pasiekti ir aš tikiu, kad mes galime gyventi taikiai.

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Atsižvelgdamas į laiko stygių ir triukšmą salėje pasistengsiu kalbėti trumpai.

Ką tik pasibaigę debatai ir, savaime suprantama, ponios Oomen-Ruijten parengta ataskaita, patvirtina, kad ir Taryba žino, kad kiekvienas reformų procesas yra sudėtingas uždavinys. Tą galima pasakyti ir apie Turkiją.

Vykdydama šį procesą valstybė susidūrė su didelėmis dilemomis dėl tokių vertybių, kaip pasaulietiškumas, demokratija ir žmogaus teisės.

Tai akivaizdžiai įrodo ne kartą minėti teisminiai procesai, kurie nurodyti ataskaitoje ir kuriuos Taryba taip pat yra svarsčiusi. Kalbu, pavyzdžiui, apie veiksmus nukreiptus prieš politines partijas, apie debatus dėl to, ar moterys turi dėvėti skareles, apie diskusijas moterų klausimu apskritai, apie ginčus dėl religinių laisvių, taip pat dėl saviraiškos laisvės.

Noriu akcentuoti štai ką: srityse, kuriose Turkija ėmėsi veiksmų, pažanga akivaizdi, tačiau jos nepakanka. Pažangą galima konstatuoti tokiose srityse, kaip baudžiamųjų įstatymų sistema, pagrindiniai įstatymai, moterų statusas (tereikia pažvelgti, kiek moterų dirba Parlamente), tačiau akivaizdu, kad visose šiose srityse reikia siekti dar daugiau.

Kalbėdamas apie Kiprą taip pat noriu akcentuoti, kad Taryba tikisi iš Turkijos visų pirma dviejų dalykų. Visų pirma konstruktyvaus vaidmens JTO remiamose derybose. Antra, protokolo, kuris buvo pridėtas prie Ankaros sutarties, vykdymo. Tai yra pagrindiniai uždaviniai, tačiau jie nėra vieninteliai.

Imantis visų veiksmų, žinoma, svarbu, kad Turkija turėtų tikslą. Šis tikslas yra nurodytas, dėl jo buvo vieningai sutarta, kai Europos Sąjunga suteikė Turkijai kandidatės į nares statusą, ir su šia sąlyga buvo vedamos derybos dėl narystės.

Slovėnija, kaip pirmininkaujančioji valstybė narė, derybas dėl Turkijos narystės laikė pagrindiniu savo tikslu, todėl tikimės, kad šio tikslo pavyks pasiekti, kad artimiausioje ateityje galėtume tartis dėl papildomų derybų skyrių.

Žinoma, nėra aišku, ar pavyks pasiekti galutinio tikslo; tai lems derybų dėl narystės eiga: bus atsižvelgiama į reformų vykdymo sėkmę, be to, tai priklauso ir nuo mūsų, valstybių narių, bei kandidatuojančių valstybių.

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Ponia Pirmininke, noriu padėkoti pranešėjai ir nariams už labai rimtą ir atsakingą diskusiją, vykstančią lemiamu ES ir Turkijos santykiams metu. Aš atkreipiau dėmesį į jūsų teiginius, kurie taip pat atsispindi rezoliucijos projekte ir kompromisinėse pataisose.

Noriu atkreipti dėmesį į tris teiginius. Visų pirma į tai, kad būtina iš naujo vykdyti reformas, siekiant įtvirtinti pagrindines Turkijos piliečių teises, kad Turkijai būtų paprasčiau vadovautis ES Kopenhagos kriterijais.

Antrasis teiginys nurodo, kad piliečių teisės turi būti gerbiamos kasdieniame visuomenės gyvenime. Man taip pat nesvetimas jūsų nerimas dėl 32 pataisos, susijusios su įvykiais, kai policija panaudojo jėgą susidorodama su demonstrantais šių metų gegužės 1 d. Stambule. Būtina dar kartą patvirtinti, kad teisė kurti susivienijimus ir sklandus profesinių sąjungų darbas yra pagrindinės teisės, nurodytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.

Trečias, paskutinis, teiginys, kurį noriu paminėti, susijęs su nerimu, kurį Europos Parlamentui kelia bylos išsprendimas. Politinės partijos veiklos nutraukimas nėra ir negali būti laikomas įprastu reiškiniu. Demokratinėje Europoje to negalima pateisinti.

Todėl reikia pripažinti, kad šiais metais Turkijos laukia nemažai darbų, siekiant glaudžių santykių su ES. Efektyviausias būdas užtikrinti Turkijos įstojimo į ES sėkmę yra garantuoti, kad reformos bus toliau vykdomos, kad Turkijoje bus pradėtas tikras politinis dialogas ir kad bus rodoma pagarba demokratijos ir pasaulietiniams principams.

  Ria Oomen-Ruijten, pranešėja. − (NL) Noriu padėkoti savo kolegomis, su kuriais taip puikiai bendradarbiavome. Kaip jau minėjau, tik visi drauge galime aiškiai pasakyti, kad Turkijoje būtina įvykdyti reformas. Jei didžioji dauguma balsuotų už ataskaitą, tai būtų galima laikyti pozityviu ženklu. Taip prisidėtume prie Turkijoje vykdomų reformų ir užtikrintume, kad konkrečios laisvės yra garantuotos, o teisinė valstybė sukurta. Tai yra būtini šiuolaikiškos visuomenės, kurioje moterys ir vyrai jaučiasi laimingi, bruožai.

Dar karta noriu paskatinti savo kolegas narius vengti bet kokių politinių žaidimų, kai bus balsuojama dėl pataisų, ir užtikrinti, kad pavyks surinkti balsų daugumą, kai bus sprendžiama, ar ši Turkijos ataskaita gali būti priimta plenarinėje sesijoje.

  Pirmininkė. - Debatai baigti.

Balsavimas vyks šiandien.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

  Tunne Kelam (PPE-DE) , raštu. – Kaip didžiausia perspektyvas dėl narystės puoselėjanti valstybė, Turkija yra ir liks strategiškai svarbi Europos partnerė ir jos sąjungininkė. Visi esame suinteresuoti, kad būtų kuriami patikimi santykiai, pagrįsti vertybėmis ir abipuse pagarba. ES turi paremti demokratijos keliu išrinktą vyriausybė, todėl būtina pasmerkti bandymus sutrukdyti jos veiklai.

Tačiau tapti ES nare gali tikėtis tik tokia kandidatuojanti valstybė, kuri siekia patikimų santykių su visomis ES valstybėmis narėmis. Nepaisant to, kad dabartinė situacija byloja apie tam tikrą konsolidaciją, vis dėlto noriu pareikalauti, kad Turkija atsižvelgtų į pagrindinė narystės kriterijų – pripažintų Kipro Respubliką ir išvestų iš jos Turkijos armijos pajėgas.

Visiškas atitikimas Kopenhagos kriterijams vis dar yra pagrindinė stojimo į ES sąlyga. Turkijos administracinei valdžiai pavyko nemažai nuveikti šioje srityje. 2007 m. demokratija sustiprėjo. Vis dėlto tikimasi politinės iniciatyvos sprendžiant vilkinamą kurdų klausimą, įskaitant realias galimybes mokytis kurdų kalbos ir ja kalbėti. Taip pat tikimės, kad bus imtasi įtikinamų veiksmų, siekiant sustabdyti religija pagrįstą žiaurumą, nukreiptą prieš krikščioniškąsias mažumas, ir kuriant lygias galimybes visoms religinėms bendruomenėms netrukdomoms statyti savo maldos namus.

  Lasse Lehtinen (PSE) , raštu. – (FI) Ponia Pirmininke, noriu padėkoti pranešėjai už subalansuotą ataskaitą. Mano nuomone ji yra sąžiningas ir kritinis, tačiau tuo pačiu metu pozityvus ir optimizmo teikiantis, signalas Turkijai. Joje pritariama reformoms, kurias pavyko įvykdyti Turkijos pažangiosioms ir nuosaikiosioms jėgoms, nes aiškiai nurodoma, kokiose visuomenės srityse galima konstatuoti pažangą. Tuo pačiu metu ataskaitoje išreiškiamas nerimas dėl situacijos, susijusios su žodžio laisve, lyčių lygybe, kurdais ir kitomis mažumomis, taip pat pareigūnų jėgos panaudojimu. Negalime pamiršti, kad šiuo metu vykdomos derybos dėl narystės, pagrįstos Kopenhagos kriterijais.

Jei valstybė atitinka šiuos kriterijus ir vykdo europietiškos teisinės valstybės principus, nėra jokių priežasčių neleisti tapti nare. Turkija, kuriai galbūt pavyks įstoti į ES po dešimties ar po dvidešimties metų, bus ne tokia Turkija, kokią matome šiandien. Jei iš tikrųjų norime, kad Turkija būtų demokratiška ir stabili valstybė, turime bent jau neužtrenkti durų siekiant narystės. Nepasiduokime populizmui ir ksenofobijai. Europietiška Turkija nėra vien ES ir Turkijos interesas – tai viso pasaulio siekis. Turkijai reikia suteikti galimybę.

  Csaba Sógor (PPE-DE) , raštu. – (HU) Diskutuojame dėl Turkijos narystės, kitaip tariant svarstome, ar ši valstybė su savo azijietiškais įstatymais gali tapti europietiška. Armėnijos genocido pripažinimas, teisių kurdų mažumoms garantavimas, lygių galimybių suteikimas moterims – tai tik keletas iš daugybės pagrindinių problemų. Kalbame apie Europos Sąjungos lūkesčius ir standartus, tačiau šiuo metu vis dar neišspręstos su demokratija ir žmogaus bei mažumų teisėmis susijusios problemos pačioje ES.

Kaip tik dabar Rumunijoje ruošiamasi vietos valdžios rinkimams. Pastarosiomis dienomis vėl atsigręžta į Timisoarą: balsų dauguma Timiş apygardos rinkimų komitetas patvirtino skundą, kurį pateikė asmuo, reikalaudamas pašalinti kai kuriuos UDMR (Demokratinės Rumunijos vengrų sąjungos) plakatus.

Vieninteliai UDMR narį ginantys balsai rinkimų komitete buvo demokratinės liberalų partijos (PDL) ir dviejų moterų teisėjų balsai. Mažumoms ir vengrams priešiškas kai kurių politinių partijų narių pademonstruotas požiūris negali būti toleruojamas ir nėra priimtinas. Ko galime tikėtis iš Turkijos, jei vis dar susiduriame su tokio pobūdžio problemomis ES? Prieš Romą nukreiptas požiūris Romoje, kolektyvinė kaltė Slovakijoje, prieš vengrus nukreiptas požiūris Timisoaroje...

  Feleknas Uca (GUE/NGL) , raštu. – (DE) Labai gaila, tačiau nuo šių metų pradžius mes nuolatos turime išklausyti nerimą keliančių pranešimų apie Turkijos karinių pajėgų įsiveržimą į kitų valstybių teritoriją, apie mirtis ir sužeidimus, kurių nepavyko išvengti pietryčių regiono kovose ir prie Turkijos sienos su šiaurine Irako dalimi, taip pat apie nepateisinamus ir brutalius saugumo pajėgų išpuolius, ypač nukreiptus prieš vaikus ir moteris, šių metų kurdų festivalyje Nevroze.

Narės iš Olandijos, ponios Oomen-Ruijten, ataskaitoje nurodomi kai kurie svarbūs aspektai, tačiau tokį atsaką reikia laikyti nedrąsia reakciją į Turkijos politinės situacijos rimtumą. Stengiamasi neįžeisti valstybės politinių vadovų, todėl vengiama ryžtingai ir aiškiai pareikalauti, kad būtų vykdomi kertiniai Turkijoje būtinų reformų elementai. Mano nuomone galima aiškiai apibrėžti šiuos kertinius elementus:

1. Civilinės priemonės, siekiant apriboti ir kontroliuoti karinių pajėgų įtaką Turkijoje;

2. Atsisakymas minties, kad kurdų klausimą galima išspręsti pasitelkus karines pajėgas ir nedviprasmiškas pasiryžimas rasti politinį susitaikymo sprendimą;

3. Besąlygiškas baudžiamojo kodekso 301 straipsnio, taip pat visų kitų straipsnių, kuriais ribojama minties ir nuomonės laisvė, panaikinimas;

4. Aiški politinė deklaracija dėl visiškos moterų emancipacijos.

Šiais klausimais ataskaitoje reikėjo pasisakyti ne taip dviprasmiškai ir kur kas ryžtingiau.

PIRMININKAUJANTYSIS: PONAS PÖTTERING
Pirmininkas

5. Balsavimo laikas

  Pirmininkas. − Dabar pradėsime balsavimą.

(Balsavimo rezultatai ir kita išsami informacija pateikta: žr. protokolą)

  Struan Stevenson (PPE-DE). - Pone Pirmininke, prieš balsavimą dėl kalendoriaus galbūt galėčiau tarti keletą žodžių apie rytdienos streiką. Suprantu, kad streike ketina dalyvauti „Air France“, geležinkeliai ir oro uostų darbuotojai. Tai gerokai apsunkins mūsų, kaip parlamentarų, gyvenimą. Visą rytą mėgina iš naujo suplanuoti savo skrydžius, kad galėčiau grįžti į savo rinkimų apygardą. Bet vis tiek teks praleisti rytdienos balsavimo sesiją. Tai drumsčia mūsų, kaip parlamentarų, darbą. Ketiname balsuoti dėl kalendoriaus, kuriame nurodoma, kad turime atvykti čia dvylika kartų per metus, tuo tarpu Prancūzija nesiima jokių veiksmų, kad palengvintų mūsų atvykimą. Tai beveik neįmanoma. Jei ir toliau planuojame rinktis Strasbūre, galbūt verta pakeisti transporto sistemą, kad būtų galima čia atvykti?

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Pone Stevenson, mes atkreipėme dėmesį į tai, ką pasakėte, bet neketiname pradėti debatų prieš priimdami dalinių sesijų kalendorių, kaip yra numatyta.

  Daniel Cohn-Bendit (Verts/ALE). - (FR) Pone Pirmininke, paprasčiausiai noriu pasakyti nariui, kad Europos Sąjungoje egzistuoja teisė rengti streiką, o teisė rengti streiką yra teisė streikuoti, be to, manau, kad neįmanoma prašyti valstybės pateikti streikų kalendorių. Tai juokinga, absoliučiai juokinga. Taip pat noriu pasakyti kolegai, kad Belgijos darbininkai yra streikavę dėl įvairių priežasčių, tai kurgi vyktų šis parlamentas, jei belgai imtų streikuoti? Tai juokinga diskusija. Jei jis nori grįžti, jis gali grįžti; jei jis nori likti, visa, ką reikia padaryti – tai sulaukti kitos dienos ir pasisotinti šparagais.

(Plojimai iš kairės)

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, šie du pasisakymai akivaizdžiai įrodo pliuralistinę Europos Sąjungos prigimtį ir manau, tuo verta džiaugtis. Tačiau norėčiau pasakyti – ir kalbu labai rimtai, nenorėdamas kritikuoti, bet norėdamas pateikti pademonstruoti, kaip veikia Europos Sąjungos įstatymai, – kad jei kas nors pradės abejoti taikomais įstatymais, įsivyraus chaosas. Todėl siūlau dabar pradėti balsavimą ir nepamiršti pagarbos Europos Sąjungos įstatymams. Visi žinome, kas lemia vietą Europos Parlamente, todėl visų jūsų prašau – ramiai pereikime prie balsavimo dėl dalinių sesijų kalendoriaus.

Pone Stevenson, administracija jums, kaip ir visiems kitiems, perduos pranešimą dėl situacijos, susijusios su kelionės sąlygomis.

5.1. 2009 m. Parlamento dalinių sesijų kalendorius (balsavimas)

  Pirmininkas. − Prieš pradedant balsuoti norius paminėti vieną aspektą. Noriu, kad atidžiai išklausytumėte, tada bus suteiktas žodis keliems parlamentinių grupių pirmininkams. Ponai Trakatellis, Varvitsiotis, Papastamkos, Lambrinidis ir kiti nariai pateikė pataisą dėl vienos konkrečios 2009 m. savaitės, būtent 16-osios savaitės – nuo balandžio 13 iki 19 d. Tai savaitė prieš stačiatikių Velykas. Tai ne pačios Velykos, bet savaitė prieš jas. Tačiau nebuvo siūlyta rengti dalinę sesiją būtent šią savaitę, nes tai frakcijų savaitė. Vadinasi, pataisa nepriimta, nes Europos Parlamentui nesiūloma šią savaitę susitikti. Tačiau tai nesusiję su preliminariu sprendimu dėl dalinės sesijos organizavimo nuo balandžio 20 iki 23 d.

  Joseph Daul (PPE-DE). - (FR) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, kaip žinote, 2008-ieji yra Europos tarpkultūrinio dialogo metai, todėl negalima pamiršti tarpreliginio dialogo. Todėl prašau jūsų, Europos Parlamento, parodyti pavyzdį ir pagarbą mažumoms. Dėl šios priežasties mano grupė siūlo, kad rodydami gerą valią savo draugams stačiatikiams, priimtume šią 2009 m. dalinių sesijų kalendoriaus pataisą, 17-oji savaitė, plenarinė 2009 m. balandžio mėn. savaitė, prasidės balandžio 21 d. ir baigsis balandžio 24 d. – tiek ir norėjau pasakyti, – kad nariai, kuriems tai aktualu, galėtų švęsti stačiatikių Velykas.

Visų stačiatikių tradicijas puoselėjančių valstybių vardu dėkoju jums už palaikymą ir prašau nesukelti jokios nereikalingos kontroversijos. Tačiau prašau, kad Europos Parlamentas parodytų pagarbą mažumoms ir taip pademonstruotų sektiną pavyzdį piliečiams.

  Hannes Swoboda (PSE). – (DE) Pone Pirmininke, manau, kad tai žodinė pataisa. Tai nebuvo pareiškimas, bet jei tai žodinė pataisa, mano grupė šiandien yra pasirengusi už ją balsuoti. Negalima pamiršti, kad dauguma katalikų dirba čia religinių švenčių dienomis; rytoj yra kaip tik tokia diena, nepaisant streiko. Ši situacija taip pat aktuali, tačiau vis dėlto rekomenduoju balsuoti už šį veiksmą ar bent jau balsuoti dėl jo. Pone Pirmininke, jei laikote, kad jis nėra priimtinas, frakcijos vis tiek turi sutarti tokiu principu.

  Pirmininkas. − Yra konkretūs klausimai, dėl kurių turime sutarti, todėl siūlau imtis darbo, kaip minėjo ponas Daul ir ponas Swoboda. Dėl to bus balsuojama pabaigoje. Pirmiausia balsuosime dėl kitų pataisų.

  Hartmut Nassauer (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, prieš balsavimą noriu atkreipti dėmesį į problemą, kuri daro įtaką balsavimui ir kurią reikia apsvarstyti ir išspręsti.

Siūlomame kalendoriuje nurodoma 2009 metais organizuojamų rinkimų data. Dėl to dabar nebalsuosime, ji paprasčiausiai nurodyta. Tačiau dėl rinkimų datos Parlamento steigiamasis posėdis vyks 2009 m. liepos mėnesį. Tai kelia nerimą nariams iš kai kurių valstybių narių, nes jei atidžiai pažvelgtumėte, įsitikintumėte, kad jei steigiamasis posėdis vyks 2009 m. liepos 14 d., kai kuriems nariams nebus suteikta penkių metų iki pensijos teisė. Kai kuriose valstybėse narėse nenaudojamas teisinis terminas, o tik fiksuotas laikotarpis, nes valstybėse narėse skiriasi teisinio termino trukmė.

Manau, kad yra pakankamai priežasčių apsvarstyti ir išspręsti šią problemą – pakeisti rinkimų arba teigiamojo posėdžio datą. Todėl Parlamento teisinės tarnybos prašau atsižvelgti į šią problemą.

  Daniel Cohn-Bendit (Verts/ALE). – (DE) Pone Pirmininke, noriu pateikti panašų pasiūlymą.

Mane stebina, kad kalbant apie mažumų klausimą vartojami tokie pamokantys išsireiškimai. Galima paminėti septynias žydų švenčių dienas, kurių metu nepavyksta švęsti, nes tai yra darbo dienos. Tą patį galima pasakyti apie 13 protestantų švenčių dienų. Steigiamasis posėdis vyks liepos 14 d. Tai viena iš svarbiausių pasaulinių švenčių. Ar galima dirbti Prancūzijoje liepos 14 d., kai tą dieną minėsime Prancūzijos revoliucijos metines? Manau, jog tai neįmanoma ir nesuderinama. Todėl prašau pakeisti ir tai!

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Atsižvelgėme į tai, kas buvo pasakyta, o dabar pradėsime balsavimą.

(Parlamentas sutiko su žodine pataisa)

5.2. Metalinio gyvsidabrio eksporto uždraudimas ir saugus laikymas (A6-0102/2008, Dimitrios Papadimoulis) (balsavimas)

- Prieš balsavimą:

  Dimitrios Papadimoulis, pranešėjas. − (EL) Pone Pirmininke, dar kartą noriu padėkoti šešėliniams pranešėjams už puikų bendradarbiavimą. Komisijos dėka dialogo su atstovais, dalyvavusiais visuose etapuose, metu pavyko pasiekti visus tenkinančio kompromiso su Taryba.

Tačiau yra tikimybė, kad šio kompromiso nepavyks įgyvendinti, jei bus patvirtintos 37 ir 41 pataisos.

Leiskite priminti, ponios ir ponai, kad pirmojo skaitymo metu aš, kaip pranešėjas, taip pat palaikiau Almadén pataisas, tačiau dabar tenka susidurti su realybe. Nei Taryba, nei Komisija negali priimti šių pataisų. Jei jos būtų priimtos, tektų viską pradėti iš pradžių. Prieš metus Taryba priėmė tik vieną Europos Parlamento siūlytą pataisą. Dabar, bendradarbiaujant visoms politinėms frakcijoms, pavyko priimti sutarties teksto 22 pataisas. Noriu užduoti klausimą. Ar ruošiamės rizikuoti šia sėkme? Vakar Komisaras Dimas labai aiškiai pasakė. Komisija negali priimti 37 ir 41 pataisų. Taryboje net Ispanijos vyriausybė nereikalavo, kad būtų priimtos šios pataisos.

Todėl prašau jūsų atmesti šias pataisas, kad pavyktų tinkamai pasinaudoti su Taryba pasiektu susitarimu dėl aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos. Taip balsų dauguma pavyks patvirtinti sprendimą uždrausti eksportuoti gyvsidabrį.

5.3. Aplinkos apsauga pagal baudžiamąją teisę (A6-0154/2008, Hartmut Nassauer) (balsavimas)

- Prieš balsavimą:

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − Pone Pirmininke, dar kartą noriu jums labai padėkoti. Jums leidus Tarybos vardu noriu išsakyti kai kurias pastabas.

Mes svarstėme pataisą, kurią priėmė Europos Parlamento Teisinių reikalų komitetas. Tai naujas išsamus punktas 12a.

Cituoju: „Jei praėjus tam tikram laikui įrodoma, kad nuolatinė veikla padarė žalos aplinkai ir kad dėl jos pagal šią direktyvą galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nustatant, ar žala buvo padaryta sąmoningai, ar netyčia, reikia atsižvelgiant į tai, kada žalos kaltininkas sužinojo arba turėjo žinoti apie daromą žalą, o ne į tai kada žala buvo daroma. Atsižvelgiant į tai reikia nepamiršti, kad tokiu atveju išankstinio teisių, licencijos ar lengvatų suteikimo negalima laikyti gynybos priemonėmis.“ Citatos pabaiga.

Mes suprantame, dėl kokių priežasčių pateikta tokia pataisa. Šie klausimai paliekami valstybių narių kompetencijai. Manome, kad valstybės narės tinkamai atsižvelgs į šias intencijas.

Ačiū.

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Pone Primininke, šios deklaracijos retorika neprilygsta pono Cohn-Bendit. Turiu perkaityti ir pacituoti. „Komisija atsižvelgė į šį Teisinių reikalų komiteto priimtą pakeitimą: „Jei praėjus tam tikram laikui įrodoma, kad nuolatinė veikla padarė žalos aplinkai ir kad dėl jos pagal šią direktyvą galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nustatant, ar žala buvo padaryta sąmoningai, ar netyčia, reikia atsižvelgiant į tai, kada žalos kaltininkas sužinojo arba turėjo žinoti apie daromą žalą, o ne į tai kada žala buvo daroma. Atsižvelgiant į tai reikia nepamiršti, kad tokiu atveju išankstinio teisių, licencijos ar lengvatų suteikimo negalima laikyti gynybos priemonėmis.“ Mes visiškai suprantame nuogąstavimus, susijusius su šia pataisa. Šiuos klausimus paliekame valstybių narių kompetencijai ir esame tikri, kad jos tinkamai atsižvelgs į šiuos svarbius aspektus.“

  Hartmut Nassauer, pranešėjas. − (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, dvi deklaracijos paskatino mane toms valstybėms narėms, kurios ne visiškai suprato, apie ką kalbama, dar kartą akcentuoti, kad šios deklaracijos yra kompromiso, dėl kurio pavyko susitarti, dalis. Mes prašėme išsamiau apibrėžti dvi ar tris problemas ir buvo pateiktas toks rezultatas. Tačiau teisinių procedūrų tema yra vien tekstas, dėl kurio visi vieningai sutarėme.

Šiandien gavau laišką iš Nuolatinių atstovų komiteto, kuriam šiuo metu vadovauja Slovėnija, kuriame patvirtinama, kad jei šiandien priimsime šį tekstą, jis bus patvirtintas Taryboje. Vadinasi, susitarti turime primojo skaitymo metu, nes taip galėsime būti tikri dėl įstatymų leidybos sėkmės, kurios siekiame.

5.4. Ūkių struktūros tyrimas bei žemės ūkio gamybos metodų tyrimas (A6-0061/2008, Gábor Harangozó) (balsavimas)

- Prieš balsavimą:

  Gábor Harangozó, pranešėjas. − (HU) Ačiū, pone Pirmininke. Ponios ir ponai, ūkių struktūros tyrimai yra seniausiai Bendrijos lygiu atlikti statistiniai tyrimai, kurie leidžia pateikti nuoseklią ir būtiną informacija apie Europos Sąjungos žemės ūkio įmones.

Dabar, kai ES išsiplėtė, kai į ją įstojo dvylika naujų valstybių narių ir kai mes vykdome bendrąją žemės ūkio politikos reformą, yra ypač svarbu kuo greičiau atlikti tokį išsamų tyrimą. Mums reikalingi lygintinų ir vienarūšių duomenų, leidžiančių sukurti nešališką ir tinkamai funkcionuojančią žemės ūkio politiką. Todėl aš stengiausi įtikinti, kad pavyks pasiekti susitarimo pirmojo skaitymo metu ir kaip įmanoma greičiau atlikti tyrimus.

Noriu ypač padėkoti savo kolegoms nariams, dalyvavusiems trijų šalių dialoge, už jų išskirtinai konstruktyvų požiūrį; noriu ypač nuoširdžiai padėkoti poniai Elisabeth Jeggle ir ponams Nicolas Meves ir Alexis Kuhl už jų atliktą darbą Pataisa, kuri buvo pateikta po trijų šalių dialogo, įtraktą į pirmąjį bloką. Noriu visų paprašyti palaikyti pirmojo bloko pataisas, kad galėtume užversti šį aplanką. Labai ačiū.

5.5. Profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygos (A6-0087/2008, Silvia-Adriana Ţicău) (balsavimas)

- Prieš balsuojant dėl 108 pataisos:

  Mathieu Grosch (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke,  108 ir 117 pataisos, mano nuomone, nėra suderinamos, todėl PPE-DE grupės vardu noriu pasiūlyti palaikyti 108 pataisą ir panaikinti 117 pataisą.

5.6. Tarptautinis krovinių vežimas keliais (nauja redakcija) (A6-0038/2008, Mathieu Grosch) (balsavimas)

- Prieš balsavimą:

  Hannes Swoboda (PSE). – (DE) Pone Pirmininke, siekdamas teisingumo pirmadienį paskelbiau, kad mes prašysime atidėti balsavimą dėl šio pranešimo; to siekiame ne todėl, kad neigiamai vertiname pono Grosch darbą – yra visiškai atvirkščiai, – bet todėl, kad mums reikia daugiau laiko klausimui, susijusiam su poilsio laikotarpiais, apsvarstyti ir praktiškai jį įtraukti į šį pranešimą. Mes diskutavome grupėse ir išsiaiškinome, kad tokį siūlymą remia nemažai asmenų. Netgi ponas Jarzembowski, kurį yra sunkiausia įtikinti, šį rytą man pranešė, kad jis palaiko pasiūlymą. Todėl tikiuosi, kad tokiu būdu pavyks išspręsti šį klausimą ir todėl prašau atidėti jį iki vienos iš dviejų artėjančių dalinių sesijų.

  Mathieu Grosch, pranešėjas. − (DE) Pone Pirmininke, kaip pranešėjas aš sutinku su pasiūlymu, su juo taip pat sutinka PPE-DE grupė, be to, noriu aiškiai pasakyti, kad mes atsižvelgsime į socialinių partnerių susitarimą. Tačiau mes eikvojama laiką tikėdamiesi, kad tai pavyks įtraukti į pataisą.

(Parlamentas pritarė pasiūlymui)

5.7. Tarptautinis krovinių vežimas keliais (nauja redakcija) (A6-0038/2008, Mathieu Grosch) (balsavimas)

5.8. Judriojo palydovinio ryšių paslaugos (MSS) (A6-0077/2008, Fiona Hall) (balsavimas)

5.9. Bendrovių verslo aplinkos supaprastinimas (A6-0101/2008, Klaus-Heiner Lehne) (balsavimas)

5.10. Moterys ir mokslas (A6-0165/2008, Britta Thomsen) (balsavimas)

5.11. Žalioji knyga dėl geresnio laivų išmontavimo (A6-0156/2008, Johannes Blokland) (balsavimas)

5.12. Moksliniai duomenys apie klimato kaitą. Išvados ir rekomendacijos priimant sprendimus (A6-0136/2008, Karl-Heinz Florenz) (balsavimas)

- Prieš balsavimą:

  Pirmininkas. − Kalbant apie Florenz pranešimą reikia pasakyti, kad 5, 11, 12, 13, 14 ir 15 patisų priimti negalima. Tačiau, jas galima pateikti, kai bus svarstomas pats pranešimas. Gavau nemažai el. laiškų, kuriuose rašoma apie šį klausimą. Visos tarnybos, taip pat ir teisinė tarnyba po išsamių svarstymų padarė išvadą, kad šių pataisų į pranešimą įtraukti negalima. Tačiau jas galima įtraukti į galutinį pranešimą.

  Jan Březina (PPE-DE). - Pone Pirmininke, turiu pasakyti, kad galiu priimti visus argumentus, susijusius su visomis patisomis, išskyrus 15-ąją. Nesuprantu, kodėl dabar negalima balsuoti dėl 15 pataisos.

  Pirmininkas. − Pone Březina, atsakymas, kurį gavau – o aš gavau el. laišką, susijusį su šia konkrečia pataisa – buvo toks pat, kaip ir dėl visų šių konkrečių pataisų. Turiu juo vadovautis. 15 pataisą bus galima pateikti, kai svarstysime pagrindinį pranešimą, todėl ją ir bus galimą įtraukti į pagrindinį pranešimą.

5.13. 2007 m. Turkijos pažangos ataskaita (A6-0168/2008, Ria Oomen-Ruijten) (balsavimas)

- Prieš balsuojant dėl 11 pataisos:

  Alexander Graf Lambsdorff (ALDE). – (DE) Pone Pirmininke, mes sutinkame su kolegų narių nuomone dėl to, kad turi būti skiriama pakankamai dėmesio kurdų kalbos Turkijoje vaidmens pripažinimui. Tačiau 11 pastraipoje būtinas tam tikras lingvistinis paaiškinimas. Todėl noriu pasiūlyti žodinę pataisą, dėl kurios buvo susitarta su kitais šešėliniais pranešėjais ir pranešėja. Pataisytoje versijoje sakinys skamba taip:

sukuriamos realios galimybės mokytis kurdų kalbos valstybinėse ir privačiose mokyklose ir kalbėti ja televizijos ir radijo laidose, kasdieniame gyvenime ir kreipiantis į visuomenines tarnybas“.

(Parlamentas sutiko su žodine pataisa)

- Prieš balsuojant dėl 19 pastraipos:

  Ria Oomen-Ruijten, pranešėja. − (NL) Mes norime išbraukti žodį „kaimyninės“, nes norime, kad ombudsmenas galėtų bendradarbiauti su visos Europos ombudsmenais.

(Parlamentas sutiko su žodine pataisa)

6. Reumatinės ligos (rašytinis pareiškimas): žr. protokolą

PIRMININKAUJANTYSIS: PONAS MAURO
Vicepirmininkas

7. Paaiškinimai dėl balsavimo

Sakytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

− 2009 m. papildomų sesijų kalendorius

  Toomas Savi (ALDE). – Pone Pirmininke, noriu išsakyti trumpą pastabą dėl kitų metų Parlamento kalendoriaus. Nors parlamentiniai rinkimai numatyti nuo birželio 4 d. iki birželio 7 d. ir mano kadencijos laikotarpis bus viena savaite trumpesnis negu penkeri metai, aš džiaugiuosi, kad rinkimai vyks ne nuo birželio 11 d. iki birželio 14 d. Estijoje rinkimai tradiciškai organizuojami sekmadieniais, bet jeigu rinkimai į Europos Parlamentą vyktų birželio 14 d. – nacionalinę gedulo dieną, skirtą paminėti 1941 metų sovietų valdžios vykdytus masinius trėmimus – vėliavos visoje Estijoje būtų pakeltos iki pusės stiebo. Tai nebūtų labai tinkama diena rengti rinkimus į Europos Parlamentą.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, tai buvo paskutinis balsavimas dėl kalendoriaus šios kadencijos metu ir mes išvengėme penkių bandymų nelogiškomis pataisomis pakeisti Strasbūrą kaip vienintelę Parlamento būstinę.

Tačiau norėčiau pasakyti, kad mums reikia išsamių reformų, nes tai susiję su pinigais ir anglies dvideginio išskyrimu. Manau, kad jeigu mes visą dėmesį sutelktume į 12 plenarinių sesijų savaičių per metus ir visiškai panaudotume visas penkias dienas per šias savaites, mes galėtume atsisakyti brangių ir bereikalingų Briuselyje organizuojamų trumpųjų plenarinių sesijų ir pakeisti jas rinkimų savaitėmis. Taip mes geriau bendrautume su piliečiais ir turėtume daugiau laiko tikram darbui. Be to, taip būtų daug pigiau, mes sumažintume anglies dvideginio išskyrimą, o visa tai būtų įgyvendinta mūsų pačių sprendimu ir nekeičiant Sutarčių. Jeigu nebūtų Sutarčių pataisos, mes turėtume kuo efektyviau panaudoti esamas Sutartis. Todėl manau, kad turėtume laikytis mano pasiūlyto požiūrio.

− Pranešimas: Dimitrios Papadimoulis (A6-0102/2008)

  Fiona Hall (ALDE). – Pone Pirmininke, kai šis reglamentas buvo pateiktas Parlamentui pirmojo svarstymo metu, aš prieštaravau bandymams leisti saugoti gyvsidabrį ne tik druskų kasyklose, bet ir požeminėse saugyklose, skirtose atliekų saugojimui. Buvo visiškai aišku, kad į išplėstą pasiūlymą buvo įtrauktos anhidrito kasyklos, o tai kėlė didelį susirūpinimą Billingham miesto, priklausančio mano rinkimų apygardai, gyventojams, kurie priešinasi planui naudoti buvusias, po jų namais esančias, anhidrito kasyklas atliekų saugojimui. Deja, antrojo svarstymo metu balsavimui pateiktame tekste vėl minima galimybė saugoti gyvsidabrį ne tik druskos kasyklose, ypač požeminėse kietosios uolienos patalpose. Billingham anhidrito kasyklos gali atitikti šį naująjį leidžiamų saugyklų apibrėžimą, todėl manau, kad yra būtina susilaikyti balsuojant dėl kompromisinio paketo, nes antruoju svarstymu galutinis balsavimas nevykdomas. Tačiau noriu pasakyti, kad aš visiškai sutinku su draudimu eksportuoti gyvsidabrį iš Europos.

  Alojz Peterle (PPE-DE). – Labai džiaugiuosi šiuo pranešimu, nes jame yra visi elementai, kurių reikia norint greitai priimti rezoliuciją. Džiaugiuosi, kad Parlamentas, Komisija ir Taryba sugebėjo pasiekti kompromisą, todėl buvo įmanoma greitai priimti sprendimą. Kitu atveju sprendimas galėjo būti atidėtas ilgam laikui.

Ačiū.

− Pranešimas: Hartmut Nassauer (A6-0154/2008)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Šiandien nebegalime rimtų nusikaltimų aplinkai ir nusikaltimų, susijusių su visuomenės sveikatos apsauga priskirti paprastiems nusižengimams kaip tai iki šiol buvo daroma tam tikrose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje ar Kipre. Todėl aš palaikau direktyvą, kuri įpareigoja visas šalis per du metus į savo įstatymus įtraukti atitinkamas baudžiamąsias sankcijas, nors tam prieštarauja euroskeptikai. Kita vertus, Čekijos Respublika, kaip ir daugelis kitų šalių, turės numatyti juridinių asmenų atsakomybę pagal baudžiamuosius įstatymus, kas posovietinėms šalims yra visiškai nežinoma istorinė koncepcija. Mes turėsime nuspręsti, ar pasirinkti Vokietijos modelį, pagal kurį juridinių asmenų įstatymų pažeidimą nusprendžia administracinės institucijos, ar pasirinkti teismo institucijų modelį, kuris veikia Prancūzijoje, Britanijoje, o dabar ir Slovėnijoje. Mes dar turėsime nuspręsti, ar atsakingas bus visas asmuo, ar tik vadovybė. Bijau, kad dviejų metų įgyvendinti šiai sistemai mums neužteks.

  Roger Helmer (NI). – Pone Pirmininke, aš balsavau prieš šią priemonę. Panašu, kad gandai dėl klimato ir aplinkos sparčiai įgauna religijos pobūdį. Jie pagrįsti tikėjimu, o ne faktais. O galimybė kompensuoti anglies dvideginio išskyrimą buvo teisingai palyginta su viduramžių popiežiaus indulgencijų pirkimu. O dabar ponas Nassauer siūlo šventvagišką įstatymą.

Turiu didelių abejonių dėl nusikaltimų aplinkai priskyrimo baudžiamajai, o ne civilinei teisei. Tačiau didžiausia problema yra Europos įstatymų išplėtimas. Žmonės, kuriems aš atstovauju pageidauja prekybos, nori bendradarbiauti Europoje, bet jie nepageidauja politinės sąjungos ir nenori Europos teisinės sistemos. Mes nebeturėtume imtis jokių veiksmų kurdami šioje srityje Europos atsakomybes ir Europos kompetencijas.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Pone Pirmininke, nors šiame pranešime neminimos konkrečios sankcijos, bet jame nurodomi veiksmai, kurie turėtų būti laikomi baudžiamąja veikla valstybėse narėse. Apsvarstykime tokį scenarijų, kai kas nors mano rinkiminėje apygardoje – Londone, didžiausiame pasaulio mieste, nuostabiausios pasaulio valstybės sostinėje – įvykdo veiksmą, kuris nėra laikomas nusikalstamu veiksmu pagal Anglijos įstatymus (įstatymus, kurie kilo iš bendrosios teisės tradicijų ir praktikos), bet kuris pagal Europos Sąjungos įstatymus priskiriamas nusikalstamai veiklai, o mes nusprendėme taikyti mano rinkėjams „iš viršaus“ nurodytus ES įstatymus.

Kur tai nuves? Kaip reaguos mano rinkėjai? Galiu jums pasakyti, kaip jie reaguos. Jie sakus, kas tai per nesąmonė? Kodėl tai, kas nėra nusikalstama veikla pagal anglišką teisę turi būti pripažįstama nusikalstama veikla pagal Europietišką teisę? Laikas išstoti iš Europos Sąjungos! Todėl turime būti atsargūs, kad Jungtinė Karalystė neišstotų iš Europos Sąjungos.

  Giuseppe Gargani (PPE-DE). – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, paprašiau Pirmininko žodžio atsižvelgdamas į pono Nassauer pranešimo dėl Europos Parlamento direktyvos pasiūlymo taikyti baudžiamąją teisę aplinkosaugos srityje, patvirtinimą.

Norėjau pasveikinti pranešėją, nes šis pranešimas yra labai svarbus. Komiteto nariai ilgai diskutavo ir priėmėme labai protingą ir kokybišką kompromisą įsitraukus į diskusijas Monica Frassoni. Manau, kad reikia pabrėžti šią komiteto darbo sritį ir pasveikinti pranešėją, poną Nassauer.

  Bogusław Sonik (PPE-DE). – (PL) Noriu pasakyti, kad aš balsavau už pono Nassauer pranešimą. Nors visos valstybės narės patvirtino tas pačias teisės normos, į jas atsižvelgiama labai skirtingai. Tai skatina nepageidaujamą elgesį, kai neatsakingi verslo atstovai perkelia savo ekonominę veiklą į šalis, kuriuose galioja ne tokie griežti įstatymai už aplinkos nusikaltimus. Tai ypač susiję su naujosiomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Būtina pabrėžti, kad nusikaltėlių organizacijų įvykdomi nusikaltimai tampa vis didesni bei svarbesni, o nusikaltimai aplinkai vis dažniau vykdomi už valstybės sienų.

Sutinku su pranešėjo pozicija, kad direktyvos pasiūlyme apibrėžtas teisinis pagrindas yra svarbus indėlis į efektyvią aplinkos apsaugą ir gali garantuoti vieningą bei atsakingą aplinkos apsaugos įstatymų taikymą visoje Bendrijoje. Tinkamai apmokyti pareigūnai yra būtina efektyvaus įstatymų taikymo ir nusikaltimų aplinkai mažinimo sąlyga. Manau, kad pasiūlymas nustatyti valstybių narių įsipareigojimus yra labai reikšmingas.

Norėčiau pasakyti kelis komentarus nariui iš Jungtinės Karalystės, kuris, mano nuomone, neteisingai suprato esmę. Mes nekuriame naujų Bendrijos teisės aktų, skirtų taikyti sankcijas. Jau žinome, kad tai neįmanoma. Vietoje to mes reikalaujame, kad kiekviena valstybė narė taikytų reikiamus teisės aktus pagal savo teisės sistemą ir užtikrintų, kad už tokius pačius nusikaltimus visoje Europoje būtų taikomos vienodos bausmės.

− Pranešimas: Fiona Hall (A6-0077/2008)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Šiandien, gegužės 21 dieną, į euroskeptikų karstą įkalta dar viena vinis, nes kartu su Taryba mes balsavome dėl bendrojo sprendimo, kuris padės iš dalies perduoti 27 valstybių narių telekomunikacijų valdymo teises Europos Sąjungai. Tai įrodo Europos Sąjungos svarbą. Jei valstybės narės negali sėkmingai pačios spręsti tam tikrų klausimų, jos gali patikėti tuos klausimus Europos Sąjungai, kuri juos išspręs visų Europos piliečių labui. Šiandien šis klausimas susijęs su teisinių kliūčių pašalinimu tolesnei judriojo palydovinio ryšio paslaugų plėtrai atsižvelgiant į pusės milijardo piliečių informavimą apie nepaprastuosius įvykius, gyvybių gelbėjimą ir nuosavybę. Laivuose ir lėktuvuose jau naudojama tokia sistema, kuri, šiuolaikinių technologijų dėka, galėtų geriau atlikti dvipusio duomenų perdavimo funkcijas, efektyviau transliuoti televizijos programas ir teikti prieigą prie plačiajuosčio interneto. Tačiau šis sprendimas neturėtų tapti standartiniu telekomunikacijų srityje. Išimtines kitų paslaugų teises ir toliau nustato nacionaliniai įstatymai. Tikiuosi, kad į euroskepticizmą linkusiose šalyse, pavyzdžiui, Čekijos Respublikoje ir Didžiojoje Britanijoje, žiniasklaida atkreips pakankamą dėmesį į šį klausimą, kurio sprendimas būtų puiki žinia piliečiams.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Pone Pirmininke, džiaugiuosi galėdamas paremti šį pranešimą, nes manau, kad jis yra ne prievartos, o bendradarbiavimo pavyzdys. Tiesą sakant prieš tapdamas Parlamento nariu aš dirbau šioje srityje. Patarinėjau bendrovėms, teikiančioms judriojo palydovinio ryšio paslaugas.

Viena iš problemų, su kuria tekdavo susidurti bendrovėms buvo faktas, kad jos neteisingai suprasdavo rinką. Maždaug penki operatoriai pradėjo teikti pasaulinio palydovinio ryšio paslaugas dešimtojo dešimtmečio pabaigoje. Nepaisant geriausių apskaičiavimų, bendrovės visiškai nesuprato rinkos, nes manė, kad rinka buvo tarptautinis verslo keliautojas, tačiau technologijas šioje rinkoje išstūmė mobiliojo ryšio technologijų plėtra.

Džiaugiuosi, kad mes dar kartą suteikiame galimybę šioms bendrovėms kurti pasaulinio judriojo palydovinio ryšio paslaugų rinką, kuri, mano nuomone, teiks didelę naudą, ypač besivystančių šalių gyventojams, kurių nepasiekia sausumos tinklai. Todėl ar džiaugiuosi dėl šio pranešimo ir balsavau už jį.

− Pranešimas: Karl-Heinz Florenz (A6-0136/2008)

  Miroslav Ouzký (PPE-DE). – (CS) Norėčiau paaiškinti savo balsavimo dėl pono Karl-Heinz Florenz pranešimo priežastis. Galutinio balsavimo metu kaip Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkas aš balsavau prieš pranešimą, tokios balsavimo priežastis buvo ne šio klausimo rimtumo supratimo trūkumas ar noras paneigti ar diskutuoti pranešėjo darbą. Aš nesutinku su keliomis formuluotėmis ir frazėmis, kurios mano nuomone yra ne tik nekorektiškos, bet, tam tikrais atvejais, klaidingos. Be to, manau, kad pasiūlymų teikimo biuro sprendimas dėl pasiūlymo nepriimtinumo nepateikiant jokių konkrečių priežasčių yra nepateisinamas, įžeidžiantis ir klaidingas. Dėkoju už supratingumą.

  Jan Březina (PPE-DE). – (CS) Aš irgi balsavau prieš savo kolegos pono Florenz pranešimą. Visa informacija, kuri yra priskiriama moksliniams faktams turi apimti tiek pritariančių tokiai nuomonei mokslininkų paaiškinimus, tiek nepritariančių mokslininkų paaiškinimus. Pranešimo teiginiai pateikiami taip, lyg šiuo klausimų mokslininkai neturėtų prieštarų. Tačiau taip nėra. Prieštaraujančios nuomonės yra irgi svarbios. Diskusijų metu buvo dažnai akcentuojamas atsargumas. Gal galėtume jo nepamiršti ir darydami giežtas bei vienašales išvadas dėl klimato kaitos politikos? Kaip geologas galiu jus užtikrinti, kad praeityje daug kartų žemės atmosfera buvo sušilusi tikrai daugiau negu 2 °C, tačiau jokių tragedijų neįvykdavo. Nepaisant visko, žmonija nuolat gyveno besikeičiančio klimato sąlygomis.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Aš balsavau už pranešėjo Karl-Heinz Florenz tarpinę ataskaitą, kurioje didelis dėmesys skiriamas mokslinėms žinioms apie klimato kaitą. Tuo pačiu man gaila, kad į šį pranešimą nebuvo įtrauktos mano kolegų, pono ir kitų 40 narių pataisos, ypač 15 pataisa. Šiuos pataisos butų pagerinusios dokumentą. Mokslininkai nuolat peržiūri savo teiginius, todėl mes irgi turime būti atviri naujoms idėjoms.

Kai kuriuose regionuose tam tikri pasauliniai klimato pokyčiai dėl žmonių veiklos kilo dėl vandens drenavimo. Dėl tos lietaus vandens kaupimas ir tik natūralių vandens išteklių naudojimas yra būtina sąlyga užtikrinant aplinkos apsaugą, pasaulinį stabilumą ir galų gale ekonomikos augimą. Tikiu, kad Naujoji vandens paradigma taps nauja ir naudinga idėja, kurią bus galima naudoti ateinančiais dešimtmečiais ir ji taps žmonijos manifestu, skirtu ateities kartoms.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, šiandien mes patvirtinome labai svarbų pranešimą apie kovą su klimato kaita. Klimato kaita ir energijos problemos yra glaudžiai susiję klausimai. Mes vis dažniau patiriame sausras, potvynius, stebime žemės virtimą dykuma ir ledynų tirpimą. Dabar jau visiems turėtų būti aišku, kad klimatas kinta. Dėl kylančios temperatūros didėja socialinių, aplinkos ir finansinių problemų.

Jei mes tikrai norime apsaugoti savo planetą, savo Žemę, tada visi drauge, visos pasaulio šalys ir visuomenės, turime sumažinti tolesnį anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą. Turi būti skatinamos investicijos ekologijos srityje, įskaitant švarios energijos ir energijos išsaugojimo sritis. Visų pirma didžiausias dėmesys turi būti skiriamas žmonių įtikinimui saugoti energiją ir plėsti savo žinias. Gali būti, kad tai yra greičiausias būdas pasiekti rezultatų.

Mes privalome rasti kompromisinį sprendimą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo apribojimo Europos Sąjungoje. Naujosioms valstybėms narėms turi būti taikomos kitokios sąlygos, negu labiau išsivysčiusioms šalims. Tada naujosios narės galės pasivyti senąsias ir pašalinti skirtumus ekonomikos plėtros srityje.

  Kurt Joachim Lauk (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, visų pirma norėčiau išsakyti kelis komentarus dėl pono Florenz pranešimo, kuriame, mano nuomone, labai išsamiai pateikiamas vieningas šiuolaikinis mokslinis požiūris. Tačiau aš balsavau prieš pranešimą. Klimato kaita yra svarbus klausimas ir aš pritariu, kad privalome imtis konkrečių veiksmų. Tačiau vieningas mokslinis požiūris yra tik laikinas požiūris, kaip, beje, ir kiekvienas mokslinis požiūris per praėjusį šimtmetį. Mes visais atvejais judėdavome į priekį.

Šiame pranešime nėra daug susidariusių problemų sprendimo būdų. Be to, pasiūlytos mokslinės priemonės yra vienašalės. Privalome užtikrinti, kad Europa neprarastų savo ekonominių galimybių. Europa pati viena negali išgelbėti viso pasaulio. Reikia kuo greičiau įtraukti kitas šalis ir kartu ieškoti pasaulinių problemų sprendimo būdų. Tik taip galėtume panaudoti mokslininkų žinias. Vieni tokios naštos nepanešime.

Manau, kad be minėtų klausimų pranešime trūksta išvardytų kovos su klimato kaita priemonių. Tikriausiai mums nepavyks jos visiškai sustabdyti. Jei taip, manau, kad negalime patvirtinti priemonių, kurios visiems laikams pakeis mūsų pramonines struktūras atsižvelgiant vien tik į laikinąjį mokslinį požiūrį.

  Roger Helmer (NI). – Pone Pirmininke, aš balsavau prieš Florenz pranešimą. Vienas didžiausių mitų dėl klimato gandų yra tas, kad mokslininkai turi vieningą nuomonę šiuo atžvilgiu. Kaip Klimato kaitos laikinojo komiteto narys aš žinau, kodėl pono Florenz pranešimas buvo sukurtas toks, o ne kitoks: sudarytojai išklausė tik vienos diskusijų dalyvių pusės ir nusprendė, kad nuomonė yra vieninga.

Ankstesnių diskusijų metu ponas Booth priminė mums Oregono deklaraciją, kurioje abejojama pačiu rūpesčio dėl klimato kaitos pagrindu ir kurią pasirašė 30 000 mokslininkų Vieningos nuomonės nėra. Vis didėjantis įtakingų mokslininkų skaičius laikosi kitos nuomonės. Tuo pačiu mes padarytume didelę ekonominę žalą žmonėms bergždžiai bandydami daryti įtaką sprendžiant tariamą problemą, kurios daugelio žmonių nuomone net nėra.

Mus pražudys būtent ekonominė žala, ir ji ypač paveiks Europą, nes besivystančios šalys, pavyzdžiui Kinija ir Indija, turi daug daugiau proto neužkibti ant šio kabliuko.

− Pranešimas: Ria Oomen-Ruijten (A6-0168/2008)

  Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Politinės partijos „Ataka“ delegacijos nariai balsavo prieš taip vadinamą pranešimą dėl Turkijos pažangos, nes mes nematome, kad galėtų sudaryti tą pažangą.

Mes matome, kad Turkija yra valstybė, kurią valdo islamistinė partija ir islamistinis prezidentas. Tai valstybė, kurioje beveik visiškai negerbiamos žmogaus teisės, valstybė, kuri vykdo visos tautos priespaudą ir net mums kalbant kariauja su visa tauta siekdama ją sunaikinti. Aš kalbu apie kurdų tautą. Ši šalis smarkiai militarizuota, o ją valdo užslėpta karinė chunta, o Turkijos policija laikosi visų generolų nurodytų krypčių. Tai valstybė, kuri net dabar tęsia Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos okupaciją.

Su tokia valstybe negalima pradėti jokių derybos, kol ji realiai išspręs šias svarbias problemas.

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Manau, kad Oomen-Ruijten pranešimas yra dar viena neišnaudota proga pradėti spręsti galimo Turkijos priėmimo į Europos Sąjungą klausimą. Pagrindinis dėmesys pranešime teikiamas keliems antraeiliams klausimams, nors klausimo esmė vis dar lieka nepakitusi – Turkija jokiu būdu nėra europietiška šalis ir kažkuria dalimi niekada netaps europietiška šalimi, todėl negali būti klausimų dėl neeuropietiškos šalies priėmimo į Europos Sąjungą. Istorijos pabaiga!

Tačiau turėčiau paminėti, kad tikrai nustebau diskusijų metu išgirdęs savo kolegą iš socialistų grupės, poną Swoboda, sakant, kad partijų uždraudimas Turkijoje yra visiškai nepriimtinas dalykas. Noriu priminti, kad 2004 m. mano šalyje didžiausia šalies partija, Vlaams Blok, kuri surinko 24 % balsų, buvo paprasčiausiai uždrausta ir turėjo būti išformuota. Nepamenu, kad socialistai tada būtų kaip nors prieštaravę. Atvirkščiai, jų solidarumas apsiriboja islamo fundamentalistais, kaip buvo tinkamai pastebėta.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pone Pirmininke, daug metų sakau, kad privilegijuota Turkijos partnerystė su Europos Sąjunga būtų daug naudingesnė negu pažadas priimti Turkiją į Europos Sąjungą. Deja, pranešimas apie pažangą patvirtina, kad nors priėmimo derybos buvo pradėtos, Turkija dar neatitinka Kopenhagos kriterijų. Ir taip yra ne vienoje srityje. Šie klausimai susiję su religijos laisve, mažumų teisėmis, lygiomis galimybėmis (ypač moterų), korupcija, Kurdistano ir Kipro klausimais ir, be abejo, kariuomenės įtaka vyriausybės vykdomai politikai. Kaip ir pranešėjas aš irgi pritariu vyriausybės pastangoms užtikrinti pažangą, bet, deja, tos pažangos nematyti. Atvirkščiai: Turkija nori uždrausti politinę partiją, patvirtino naują 301 straipsnį, skirtą persekioti rašytojus ir intelektualus, kurie kritikuoja turkiškumą, be to, šalyje didėja politiškai ar religiškai pagrįstas priešiškumas. Hrant Dink žmogžudystė vis dar neišaiškinta, kaip, beje, ir kitos žmogžudystės. Todėl manau, kad pranešimas yra puikiai subalansuotas ir teisingas.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, mes patvirtinime svarbų pranešimą. Mes turėtume pripažinti ir remti pagal priėmimo derybų nuostatas Turkijoje vykdomas permainas. Atsižvelgiant į Turkijos geopolitinę padėtį ši šalis yra strateginis Europos Sąjungos partneris derybos su Juodosios jūros regiono, Centrinės Azijos ir Vidurio Rytų šalimis. Be to, Turkija yra gyvybiškai svarbi siekiant užtikrinti Europos energetinį saugumą, nes energijos ištekliai iš Kaspijos jūros ir Juodosios jūros regionų transportuojami į Europą per Turkijos teritoriją. Negalima pamiršti ir milžiniško Turkijos ekonominio potencialo. Jos ekonomika yra dinamiška, šalis turi didžiulę vidaus rinką ir didelė visuomenės dalis yra tinkamo amžiau dalyvauti darbo rinkoje. Esu įsitikinęs. kad visa tai prisidės prie Europos ekonomikos plėtros.

Verta paminėti dar vieną Turkijos priėmimo aspektą. Kaip islamiška Europos Sąjungos valstybė narė Turkija galės vaidint isvarbų vaidmenį plėtojant ryšius tarp Vakarų ir Islamiškojo pasaulio.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, balsavau už ponio Oomen-Ruijten pranešimą, nors jame pastebėjau daug kompromisinių frazių. Taip balsavau todėl, kad pačioje pradžioje paminėtas labai svarbus sakinys, būtent, kad derybų pradėjimas yra ilgalaikio ir atviro proceso pradžia. Tai vienintelė priežastis dėl kurios galėjau balsuoti už šį pranešimą. Leiskite aiškiai pasakyti, kad mano partija, krikščionių ir socialistų sąjunga, visada buvo pro turkiška. Mes surengėme kampaniją ir sunkiai dirbome prie Muitų sąjungos, kurią šie Rūmai patvirtino tik vieno balso dauguma. Galima būtų diskutuoti, kad tuo metu tai buvo mano balsas. Mes palaikėme Turkiją NATO klausimu ir daugeliu kitų.

Leiskite aiškiai pasakyti, kad Turkija nėra europietiška šalis ir aš pritariu ponios Roithovį nuomonei, kad privilegijuota partnerystė ir suteiktas ypatingas statusas būtų teisingas sprendimas. Būtent toks sprendimas ir bus priimtas kada nors ateityje. Turėtume pagaliau liautis laikęsi siauro požiūrio apie galimą priėmimą. Priėmimo nebus, todėl abiems šalims būtų naudingiau kuo greičiau susėsti ir susitarti dėl kito kelio – lygiateisės partnerystės kelio be bendrų institucijų, bet su bendrais interesais ir praktiška ir suderinta bendradarbiavimo programa.

  Albert Deß (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, nors ponios Oomen-Ruijten pranešime yra daug kritikos Turkijos atžvilgiu, aš balsavau prieš jį, nes, mano nuomone, pilnateisė Turkijos narystė negali būti šių derybų dėl priėmimo tikslas. Ponas Posselt jau minėjo šį faktą. Manau, kad mes turėtume kuo greičiau pasiūlyti Turkijai privilegijuotos partnerės statusą. Turkija nėra Europos dalis ir neatlieka tilto tarp Islamo šalių ir Europos funkcijos.

Sudane, Darfure, krikščionys persekiojami jau daug metų. Turkija jau daugelį metų galėjo imtis vaidmens ir nutraukti šiuos nusikaltimus prieš krikščionis Sudane. Tačiau Turkija nežengė nė vieno žingsnio šia linkme. Štai kodėl balsavau prieš pranešimą: Turkija negali būti visateise Europos Sąjungos nare.

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). – (BG) Pone Pirmininke, aš palaikau Pranešimą apie Turkijos pažangą, nors su šios šalies priėmimu į Europos Sąjunga yra susijusi tam tikra rizika.

Mane paskatino tas faktas, kad į pranešimą buvo įtraukti tekstai, kuriuose minima žmogaus teisių apsauga ir moterų teisių apsauga dviejose svarbiose srityse: reprodukcinė sveikata ir lygiomis galimybėmis, ypač atsižvelgiant į švietimą.

Antras punktas, kurį noriu paminėti, susijęs su pranešime minimomis apsaugos priemonėmis atsižvelgiant į kaimynystės politiką. Šie klausimai dar neišspręsti atsižvelgiant į kaimynines šalis, o vienas iš jų yra susijęs su Bulgarijos pabėgėliais iš Thrace. Šis klausimas susijęs su pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Jo apimtis viršija nuosavybės ir finansinius aspektus. Moraliniai jos aspektai yra ypatingai svarbūs. Be apmąstymų apie praeitį mes ateityje norėtume matyti konkrečių veiksmų pagal šią sutartį, kurią pasirašė dvi šalys, todėl aš palaikiau šį pranešimą.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

− 2009 m. papildomų sesijų kalendorius

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Aš rėmiau visas kalendorines pataisas pagal kurias buvo trumpinamas mūsų laikas Strasbūre ir ilginamas Briuselyje. Dabartinė situacija yra keista, nes kelionėms tarp Briuselio ir Strasbūro kainuoja milžiniškas pinigų sumas ir atima daugybę laiko. Mes turėtume rinktis vienoje vietoje.

Tačiau aš atmetu pono Stevenson skundą dėl dabartinio transporto darbuotojų streiko. Mes pripažįstame ir palaikome teisę streikuoti. Mūsų prieštara Strasbūrui pagrįsta ne prieštaravimais prieš darbuotojų teises Prancūzijoje, bet dėl bereikšmių institucinių sutarčių.

Balsavau prieš išimtį dėl ortodoksų Velykų pirmadienio, jei mes nenumatėme rinktis čia liepos 14 dieną. Pasaulietiškos šventės nusipelno tokio paties traktavimo kaip ir religinės.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Mes norime, kad visi Europos Parlamento posėdžiai vyktų Briuselyje ir pageidaujame, kad būtų kuo greičiau baigtos kelionės tarp Briuselio ir Strasbūro.

Todėl mes balsavome už pasiūlymus nutraukti pirmadienių sesijas ir ketvirtadienių popietės sesijas Strasbūro papildomų sesijų metu tikėdamiesi, kad Strasbūre sesijos išvis nevyks.

Europos Parlamentas turėtų posėdžiauti ir dirbti vienoje vietoje. Labai gaila, kad yra valstybių narių, kurių politiniai lyderiai laiko save tvirtais Europos idėjos rėmėjais, bet tuo pačiu nė kiek nenusileidžia kai būna kalbama apie jų nacionalinius interesus.

  David Martin (PSE), raštu. − Esu už pasiūlytą 2009 metų papildomų sesijų kalendorių. Tačiau manau, kad pataisos, kuriomis reikalaujama pailginti Strasbūre leidžiamą laiką neprisidės prie sėkmingo Europos Parlamento darbo. Efektyvumas ir logika reikalauja, kad Parlamento darbo vieta būtų Briuselyje. Mano požiūris šiuo klausimu atsispindi balsavime.

− Pranešimas: Dimitrios Papadimoulis (A6-0102/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes džiaugiamės, kad buvo pripažintos aplinkosaugos ir socialinės problemos, kurios kilo uždarius gyvsidabrio kasyklas Bendrijoje. Be to, mes palankiai žiūrime į sprendimą, kad projektai ir kitos iniciatyvos bus remiamos ir toliau atsižvelgiant į galimus finansinius instrumentus, kad būtų galima paveiktuose regionuose rasti naudingus aplinkosaugos, užimtumo ir ekonominės veiklos sprendimus.

Be to, buvo sutarta, kad pareiškėjai turės imtis visų reikiamų priemonių naudodami finansines garantijas ar lygiavertį mechanizmą ir užtikrins, kad dėl leidimo prisiimti įsipareigojimai (įskaitant priežiūros operacijas po uždarymo) bus įgyvendinti.

Dar buvo patvirtinta, kad pramonės sektoriai, kurie išgauna gyvsidabrį grynindami gamtines dujas ar ne metalo kasyklose bei metalų lydymo metu turi pateikti atitinkamus duomenis Komisijai ir reikiamoms susijusių valstybių narių institucijoms. Komisija šią informaciją pateiks viešai.

Be to, mes manome, kad yra teisinga skatinti techninę pagalbą besivystančioms šalims ir šalims, kurios keičia savo ekonomikas, ypač pagalbą, kuri padėtų pereiti prie alternatyvių technologijų, kurios nenaudoja gyvsidabrio bei taip palaipsniui nutraukti gyvsidabrio gavybą.

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą, kurio tikslas uždrausti gyvsidabrio eksportą iki 2011 metų kovo 15 dienos – tris dienas prieš Tarybos pasiūlytą datą. Gyvsidabris gali būti gaunamas perdirbant atliekas (fluorescentines lempas ar baterijas), valant gamtines dujas ar pramonėje apdorojant savo sudėtyje geležies neturinčius metalus.

Džiaugiuosi, kad uždraustas ne tik metalo pavidalo gyvsidabris, bet ir gyvsidabrio turintys produktai, kurių nebus galima parduoti ar platinti Europos Sąjungoje, cinobario rūda ir gyvsidabrio junginiai.

kaip minima pranešime, labai svarbu, kad į draudimą nebūtų įtraukti junginiai, kurie naudojami mokslinių tyrimų metu, medicinoje ar analizės procesų metu.

Saugyklos privalo būti saugios, kaip siūloma pranešime ir kaip mano Taryba. Gyvsidabrio atliekos laikinai saugomos ilgiau negu vienerius metus turi būti laikomos giliai po žeme kietos uolienos saugyklose arba ant paviršiaus įrengtose saugyklose, kad būtų išvengiama rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai.

  David Martin (PSE), raštu. − Apskritai aš palaikau Dimitrios Papadimoulis pranešimą dėl eksporto uždraudimo ir saugaus gyvsidabrio metalo pavidalu saugojimo. Nustačius eksporto uždraudimo datą 2010 metais bus galima daug nuosekliau kurti bendrąją Europos Sąjungos gyvsidabrio strategiją. Be to, aš palaikau ir draudžiamų gyvsidabrio tipų bei junginių sąrašo išplėtimą. Manau, kad prieš įsigaliojant draudimui būtina atlikti daugiau mokslinių tyrimų dėl saugaus gyvsidabrio saugojimo. Balsavau už šį pranešimą.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Nejaugi veidmainystė neturi ribų? Europos Komisija pagrįstai siūlo uždrausti gyvsidabrio naudojimą ir sukurti tinkamas infrastruktūras jam saugoti atsižvelgiant į didelį metalo toksiškumą ir pavojų visuomenės sveikatai. Tačiau Komisija energijos tausojimo tikslu primygtinai skatina fluorrescentinių lempų naudojimą, žinodama, kad kiekvienoje iš tokių lempų yra bent 5 mg gyvsidabrio. Tai ypatingai pavojingas kiekis, ypač atsižvelgiant į tokių lempų skaičių kiekvienuose namuose ar darbo vietose.

Pelnas yra viskas. Monopolijų investicijos ir pelnas turi būti apsaugotas net jeigu jos akivaizdžiai kenkia visuomenės sveikatai. Europos Sąjunga draudžia gyvsidabrio naudojimą, bet nemokamai siūlo lemputes, kuriose yra gyvsidabrio, kad būtų skatinama prekyba.

Atsakomybė už visuomenės sveikata paliekama bendrovėms. Jos privalo rūpintis atliekų surinkimu, nors visi žinome, kad atliekos bus vežamos į sąvartynus. Visai visuomenei, o ne tik tiems, kurie naudoja tokias lemputes, kils didžiulis užterštumo pavojus. Taip yra todėl, kad tokias lemputes galima vežti į bendruosius sąvartynus. Siekiant užbėgti už akių protestams, kurie sumažintų prekybą net nesistengiama informuoti visuomenės apie riziką, kurią jai sukelia tokių lempučių turinio patekimas į aplinką.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. – (PL) Gyvsidabris yra vienas žalingiausių nuodų aplinkai. Įprastomis sąlygomis šis metalas yra skysčio pavidalo ir pasižymi didele garų koncentracija. Jis biologiškai neyra, todėl lika aplinkoje labai ilgą laiką. Gyvsidabris gali kauptis žmogaus organizme ir sudaryti dideles koncentracijas.

Pramonės plėtra paskatino naudoti gyvsidabrį, nes šis metalas turi ypatingų savybių ir jį nebrangu išgauti. Būtų labai sudėtinga pašalinti gyvsidabrį iš mažai elektros energijos naudojančių lempučių gamybos. Būtina sukurti efektyvią tokių atliekų surinkimo sistemą ir atliekų apdirbime taikyti saugias technologijas, kad būtų galima užkirsti kelią tolesniam gamtos nuskurdimui.

Vienas iš rimčiausių apsinuodijimo gyvsidabriu atvejų įvyko Japonijoje tarp 1953 ir 1960 metų. Susirgo daugybė Minamata įlankos gyventojų, kuriems pasireiškė nervų pažeidimų simptomų, kurie dažnai baigdavosi mirtimi.

Europos Sąjunga privalo visomis jėgomis stengtis užtikrinti saugų gyvsidabrio laikymą. Metalo pavidalo gyvsidabrio eksportas turi būti uždraustas.

− Pranešimas: Hartmut Nassauer (A6-0154/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo kolegos iš Vokietijos, Hartmut Nassauer, pranešimą, dėl kurio buvo balsuojama pirmojo svarstymo metu dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl direktyvos dėl aplinkos apsaugos numatant baudžiamąją atsakomybę. Pritariu šios priemonės naudojimo atnaujinimui pagal griežtą Bendrijos įstatymų jurisdikciją siekiant apriboti direktyvos taikymą tik tokiais atvejais, kai pažeidžiama Bendrijos teisė aplinkosaugos klausimais, o valstybėms narėms paliekama teisė nustatyti bausmes, kurios bus taikomos pažeidus atitinkamus įstatymus. Ši išmintinga pozicija susijusi su Europos Bendrijų teisingumo teismo pozicija, pagal kurią ES turi galių imtis baudžiamųjų priemonių tik tais atvejais, kai yra „pateisinamas poreikis“. Kitaip sakant, kai įvykis susijęs su viešojo transporto ar aplinkosaugos politikomis. Būtina paminėti, kad direktyva siekiama įpareigoti valstybes nares taikyti baudžiamąsias sankcijas pagal jų teisėtvarkos sistemą už rimtus Bendrijos teisės pažeidimus atsižvelgiant į aplinkos apsaugą, bet neįpareigojant taikyti nuobaudų, kurios gali būti patvirtinamos atskirais atvejais.

  Hanne Dahl (IND/DEM), raštu. − Atsižvelgdami į tai, kad nusikaltimai aplinkai dažnai peržengia valstybių sienas, mes manome minimalių standartų ir sankcijų nustatymas nusikaltimų aplinkai srityje tarptautinių lygiu būtų naudingas instrumentas kuriant išsamią ir efektyvią aplinkos apsaugos strategiją. Tačiau mes nemanome, kad ES turi kompetenciją nustatyti baudžiamąsias priemones pirmosios pakopos klausimais. Todėl aš balsavau prieš pranešimą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Pranešėjas pripažino. kad atsižvelgiant į 2007 m. spalio 23 d. Teisingumo teisimo sprendimą byloje C-440/05, baudžiamoji teisė ir baudžiamųjų procedūrų taisyklės nepatenka į Bendrijos kompetenciją, todėl ji negali nustatyti baudžiamųjų nuosprendžių tipo ar jų pobūdžio. Buvo pateiktos pataisos dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl nepriimtinos direktyvos.

Dar svarbu, kad Komisija ir Taryba priėmė šias pasiūlytas pataisas. Neatsižvelgiant į tai Komisija ir Taryba reikalauja Bendrijos teisės organams suteikti galimybę reikalauti iš valstybių narių nuspręsti dėl šios rūšies sankcijų ir užtikrinti, kad jų priimti įstatymai būtų efektyviai taikomi.

Kadangi valstybių narių vaidmuo visame šiame procese nebuvo aiškiai apibrėžtas, mes nusprendėme susilaikyti galutinio balsavimo metu.

  Neena Gill (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą, nes jis suteikia galimybę taikyti baudžiamąsias sankcijas už rimtus nusikaltimus aplinkai. Valstybės narės privalo griežtai saugoti aplinką ir užtikrinti šios direktyvos įgyvendinimą.

Aš ypač pritariu priedo įtraukimui į šią direktyvą, kuris paaiškina už kokius nusikaltimus numatoma baudžiamoji atsakomybė. Šis priedas yra būtinas siekiant įnešti aiškumo į taikomus Bendrijos įstatymus. Šis priedas apima ne tik esamą teisėtvarkos sistemą, pagal kurią bus galima taikyti baudžiamąsias sankcijas atsižvelgiant į šią direktyvą, bet ir suteikia galimybių ateityje papildyti teisinę sistemą.

Be to, šis priedas užtikrina, kad pagal direktyvą bus apibrėžiamas tik Bendrijos įstatymų taikymas, o nacionalinių teisėtvarkos sistemų įgyvendinimas bus paliktas valstybių atsakomybei.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Ruošiamas bendrųjų baudžiamosios atsakomybės įstatymų Europos Sąjungoje patvirtinimas, taip apribojant valstybių narių suverenumą ir teisę nepriklausomai apsispręsti, kokie veiksmai bus laikomi nusikalstamais ir taip atimama galimybė taikyti nustatytas nuobaudas.

Įspūdingas Europos Bendrijos Teisingumo teismo sprendimas 2005 m. rugsėjo 13 dieną dėl aplinkos apsaugos suteikė šiam teismui teisę įsiterpti į valstybių narių baudžiamąją teisę nusikaltimų aplinkai srityje.

Naujuoju etapu siekiama sudaryti suderintų įstatymų pažeidimų rinkinį, pagal kurį valstybės narės taikys baudžiamąją atsakomybę ir suderinti nuobaudas nusikaltimų aplinkai atvejais.

Teismas apribojo galias ir suteikė jas Komisijai visiškai neatsižvelgdamas į valstybes, nacionalines konstitucijas, parlamentus ir teisėtą įstatymų taikymą.

Tie, kurie pritaria suverenumo idėjoms ir gina laisves bei valstybių teisę spręsti pačioms atmeta tokius metodus.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už Nassauer pranešimą dėl aplinkos apsaugos numatant baudžiamąją atsakomybę. Nors valstybės narės turi pačios spręsti savo esminius su baudžiamąja teise susijusius klausimus, yra visiškai akivaizdu, kad aplinkos apsaugos klausimai gali būti geriausiai koordinuojami ES lygiu. Džiaugiuosi, kad kompromisų paketas suteiks ES galimybę vadovauti gamtos apsaugai ir tuo pačiu atsižvelgti į nacionalinių teisės sistemų integralumą.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pasiūlyta direktyva suteikia galimybę taikyti vieningus ES baudžiamosios teisės įstatymu valstybėse narėse. Ji naudoja aplinkos apsaugą ir darbuotojų rūpestį dėl aplinkos apsaugos problemų skatindama priimti bendrus ES baudžiamosios teisės įstatymus. Direktyva net numato taikyti valstybių narių vienbalsiškumo taisyklę, kuri iki šiol buvo taikoma sprendžiant baudžiamąsias bylas. Tai suteikia progą taikyti Bendrijos teisyną ir teisę Europos Sąjungai taikyti baudžiamąsias bausmes ten, kur ji mano esant reikalinga. Galutinės analizės metu buvo numatyti Europos konstitucijos papildymai. Nuo šiol konstitucija vadinsis „Lisabonos sutartimi“ tol, kol ji bus patvirtinta ir įsigalios. Tai pavojingos permainos Europos piliečių sąskaita.

Suteikiant ES teisę taikyti vieningus baudžiamosios teisės įstatymus be vieningo valstybių barių pritarimo apribojamos vienos iš pagrindinių valstybių suverenumo teisių: nuspręsti, kokie veiksmai laikomi nusikaltimu ir nustatyti bausmes. Taip nustatoma Bendrijos įstatymo viršenybė virš nacionalinių teisėtvarkos sistemų ir net virš nacionalinių konstitucijų Jos tikslas – tiesiogiai nustatyti Europos žmonėms teisėtas Europos monopolijos sankcijas. Taip bus smarkiai apribotos žmonių asmeninės teisės ir demokratinės laisvės.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. (PL) Aplinkos apsauga privalome rūpintis visi. Tačiau pasaulis ne visiškai supranta šią atsakomybę. Vyrauja tendencija nepripažinti aplinkos apsaugos reikšmės ir atidėti šiuos klausimus ateičiai.

1998 m. Europos Taryba nusprendė saugoti aplinką taikant baudžiamąją teisę. Naujos direktyvos patvirtinimas reiškia, kad visose šalyse bus nustatytas veiklos, kuri bus laikoma nusikalstama, sąrašas. Manau, kad svarbu pabrėžti gamintojų, eksportuotojų, importuotojų ir vežėjų atsakomybę dėl produktų ir teikiamų paslaugų taip užtikrinant, kad nėra galimybių išvengti atsakomybės.

Norint teikti reikiamą įrangą ir apmokyti darbuotojus mums reikalingi ištekliai. Tik taip galėsime taikyti naujuosius principus ir sumažinti nusikaltimų aplinkai skaičių. Manau, kad ištekliai turėtų būti skiriami iš Europos Sąjungos biudžeto, bent jau naujosioms valstybėms narėms. Joms reikia per trumpą laiką užbaigti labai daug darbų.

Tik solidariai veikdamos valstybės narės galės įgyvendinti nustatytus tikslus. Jei nebus laikomasi solidarumo principo, tik dar labiau išryškės regioniniai skirtumai.

  Bogusław Sonik (PPE-DE), raštu. – (PL) Aš balsavau už pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymo dėl aplinkos apsaugos taikant baudžiamosios teisės įstatymus (COM(2007)0051), nes naujų teisės aktų patvirtinimas ir bendro nusikalstamos veiklos aplinkai sąrašo sudarymas visoje Bendrijoje užtikrins efektyvesnį Bendrijos teisyno taikymą.

Tokie patys įstatymai galioja visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, bet labai skiriasi jų įgyvendinimo lygiai. Tai skatina nepageidaujamą elgesį, kai neatsakingi verslo atstovai perkelia savo ekonominę veiklą į šalis, kuriuose galioja ne tokie griežti įstatymai už aplinkos nusikaltimus. Tai ypač paveikia naująsias valstybes nares. Būtina pabrėžti, kad nusikaltėlių organizacijų įvykdomi nusikaltimai tampa vis didesni bei svarbesni, o nusikaltimai aplinkai vis dažniau vykdomi už valstybės sienų.

Sutinku su pranešėjo pozicija, kad direktyvos pasiūlyme apibrėžtas teisinis pagrindas yra svarbus indėlis į efektyvią aplinkos apsaugą ir gali garantuoti vieningą bei atsakingą aplinkos apsaugos įstatymų taikymą visoje Europos Sąjungoje. Tinkamai apmokyti pareigūnai yra būtina efektyvaus įstatymų taikymo ir nusikaltimų aplinkai mažinimo sąlyga. Manau, kad pasiūlymas nustatyti valstybių narių įsipareigojimus yra labai reikšmingas. Nusikaltimų aplinkai sąrašo patvirtinimas ir už tokius nusikaltimus skiriamos bausmės taps labai efektyviu instrumentu įgyvendinant bendrąją aplinkos apsaugos teisės sistemą visoje Europos Sąjungoje.

- Pranešimas: Gįbor Harangozó (A6-0061/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau u˛ kolegos iš Vengrijos Gįbor Harangozó pranešim¹, kuris pirmojo svarstymo dėl bendrojo sprendimo metu papildė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl ūkių struktūros tyrimų ir žemės ūkio produktų gamybos būdų tyrimų. Remiu sprendimą leisti daryti išlygas valstybėms narėms, kurios pageidauja vykdyti ūkių struktūrų tyrimus 2009 metais, o ne 2010 metais dėl 2011 metais kas dešimtmetį vykdomo gyventojų surašymo. Palaikau ir visus šios procedūros supaprastinimo metodus.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) Reglamento pasiūlymą pateisina naujas Komisijos politinis požiūris, apimantis teisės aktų supaprastinimą ir aiškesnį reguliavimą.

Pritariu Komisijos pasiūlymui, kuris skirtas supaprastinti procedūras mažinant vidinių patikrinimų skaičių ir tuo pačių išlaikant reikiamą tikslumo lygį, kuris buvo nustatytas ankstesniais teisės aktais įgyvendinant struktūrų tyrimus pasėlių ir gyvulių auginimo, žemės ūkio ir naudojamos įrangos srityse.

Siekiant supaprastinimo, pasiūlymu pateiktas tik vienas inspektavimo tipas, todėl valstybėms narėms tikrai nereikia keisti savo administravimo sistemų.

  Gábor Harangozó (PSE), raštu. − (PT) Subsidijos žemės ūkiui skiriamos iš viešojo biudžeto, todėl būtina užtikrinti tinkamą pinigų paskirstymą pagal objektyvius kriterijus. Mes pritariame poreikiui vykdyti tyrimus ir nustatyti žemės ūkio paskirties valdų būseną. Tačiau šių principų taikymas neturi tapti dar viena biurokratine našta ūkininkams, ypač smulkių ir vidutinio dydžio ūkių savininkams, kurių ištekiai yra išties riboti. Tyrimai taip pat negali atimti iš ūkininkų galimybės gauti paramą dėl techninių ar kitokių klaidų, apie kurias jie gali ir nežinoti, kaip tai kartais vykdavo Portugalijoje.

Mes džiaugiamės, kad pranešimu pripažįstami rimti metodologiniai ir techniniai sunkumai daugelyje valstybių narių ir poreikis Komisijai patvirtinti ūkininkams teikiamą techninę ir patariamąją pagalbą atsižvelgiant į žemės ūkio paskirties valdų įvertinimą. Dar norėtume atkreipti dėmesį į poreikį valstybių narių institucijoms garantuoti prieigą prie duomenų, surinktų pasitelkus palydovinį atpažinimą konkrečiais tikslais.

- Pranešimas: Sylvia-Adriana Žicću (A6-0087/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už kolegės iš Rumunijos Silvia-Adriana Žicću pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymo sukurti bendrąsias kelių transporto operatorių taisykles.

Ankstesnė direktyva 96/26/EB dėl krovinių pervežimo keliais operatorių ir keturių Reglamentų dėl prieigos prie krovinių pervežimo automobiliais rinkos panaikinant tarptautinių krovinių pervežimo kainų reguliavimą, kuris buvo patvirtintas prieš kelis metus, leido sukurti vidaus krovinių pervežimo rinką, o rinkų atvėrimas, kuris buvo numatytas Reglamentu, paskatino konkurenciją.

Kaip parodė patirtis, šios priemonės taikomos netinkamai arba ne vienodai, nes jos yra dviprasmiškos ir neišbaigtos arba jų negalima taikyti dėl šiame sektoriuje įvykusių permainų. Bendrovės stebimos ir tiriamos skirtingai, priklausomai nuo valstybių narių, taikant labai skirtingus kvalifikacijos ir finansinio mokymo kriterijus. Todėl reikėjo kuo greičiau patvirtinti naujus teisės akus pagal kuriuos būtų sudarytos vienodos finansinės būsenos ir profesinės kompetencijos stebėjimo sąlygos ir pripažįstami tam tikri dokumentai, kuriuos reikėtų pateikti siekiant gauti veiklos leidimą.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Be tam tikrų šio reglamento pasiūlymo aspektų kritikos, įvertinant pasiūlymo turinį turi būti atsižvelgiama į didėjančio tarptautinės krovinių pervežimo ir keleivių transporto rinkos liberalizavimo „vaidmenį“, kurį siūlo Europos Sąjungos institucijos kartu su Europos Parlamentu ir Taryba.

Tiesą sakant, šią pagrindinę idėją Europos Komisija pabrėžė savo pasiūlyme: direktyva 96/26/EC dėl leidimo verstis vežėjo kelių transportu veikla, keturių Reglamentų dėl prieigos prie kelių transporto rinkos panaikinant traptautinio pervežimo kainų reguliavimą, kuris buvo patvirtintas prieš kelis metus, sudarė galimybę suformuoti kelių transporto vidaus rinkas. Kitaip sakant, buvo nustatyti „bendrieji leidimo užsiimti veikla reikalavimai“, o „rinkos atvėrimas dėl Reglamentų paskatino konkurenciją“.

Kaip mes pabrėžėme atsižvelgdami į reglamento dėl prieigos prie tarptautinės krovinių pervežimo keliais rinkos bendrųjų taisyklių pasiūlymą, šiuo pasiūlymu siekiama skatinti tarptautinio kelių transporto rinkos liberalizavimą ir didesnę konkurenciją tarp operatorių.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Šioje srityje svarbu suderinti esamas taisykles ir optimizuoti kelių transportą Europoje. Dar daugiau, reglamentas šiuo atžvilgiu yra svarbesnis už direktyvą.

Jei mes norime įgyvendinti kaip įmanoma didesnę saugą savo keliuose, kelių transporto operatorių veiklą reglamentuojančios taisyklės turi tiksliai atitikti nustatytus kriterijus. Šios taisyklės turi apimti reikalavimus ir sankcijas.

Pagrindinis elementas yra duomenų stebėjimas ir tikrinimas, kurie turi būti įgyvendinami atsižvelgiant į asmeninį privatumą. Labai svarbu, kad nacionaliniai elektroniniai registrai, kuriuose kaupiami duomenys būtų sujungti tarpusavyje, kad būtų galima palyginti duomenis.

Esu prieš 7 ir 102 pataisas, kuriomis siekiama apriboti šešių dienų taisyklės taikymą. 12 dienų taisyklės taikymas, kuri jau buvo atmesta, būtų besuderinamas su šio pranešimo esme.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Ponios Žicću pranešimas yra dalis priemonių paketo, kurios, kartu su dviem kitais pranešimais, skirtos reguliuoti kelių transporto veiklą.

Ši veikla labai svarbi Europos ekonominėje erdvėje, nes sudaro atvirą ir konkurencingą rinką, kuria mes taip didžiuojamės.

Pagal šį naująjį pasiūlymą bendrovės privalo samdyti atitinkamai kvalifikuotus transporto vadovus, kurie būtų atsakingi už bendrovės transporto veiklos valdymą. Taip laikomasi numatytų veiklos sąlygų, tai yra, geros reputacijos, patikimos finansinės padėties ir profesinės kompetencijos taisyklių.

Šie pakeitimai supaprastins esamas teisės normas ir skatins didesnį saugos ir efektyvumo poreikį šio tipo versle.

Sveikinu pranešėją su puikiai atliktu darbu siekiant padidinti atsakomybę atsižvelgiant į saugą ir įsipareigojimus šioje srityje bei profesinės kompetencijos priemones, kurias sudaro aukštos kokybės mokymai ir abipusis diplomų bei licencijų pripažinimas.

- Pranešimas: Mathieu Grosch (A6-0038/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo kolegos, Mathieu Grosch pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymo dėl bendrųjų taisyklių, skirtų prieigai prie tarptautinio krovinių pervežimo keliais rinkos, kuriomis siekiama suderinti dokumentus, reglamentuojančius prieigą prie tarptautinio krovinių pervežimo ir pakrančių laivybos rinkos, kurią dabar reglamentuoja ankstesni reglamentai ir direktyvos. Tarptautinis transportavimas tarp valstybių narių buvo visiškai liberalizuotas, nors pakrančių laivybai vis dar taikomi tam tikri apribojimai. Aš pritariu šiems supaprastinimams ir nuobaudų už teisės pažeidimus taikymą valstybėse narėse.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Tai dar vienas žingsnis link tarptautinio krovinių pervežimo keliais rinkos liberalizavimo siekiant skatinti didesnę konkurenciją tarp operatorių šiame sektoriuje, kuriems tenka didelė išlaidų našta.

Vienas iš tikslų yra rasti kabotažo operacijų įtraukimo į kelių transporto sistemą būdą. Kitaip sakant, vykdyti iki trijų tarptautinio transportavimo operacijų atsižvelgiant į tai, kad jos įgyvendinamos per septynias dienas rinkoje, kuri jau yra taip liberalizuota, kad tai darys didelę įtaką nacionalinių operatorių finansinei padėčiai.

Šis sprendimas turės neigiamų pasekmių ir krovinių pervežimo keliais sektoriaus darbuotojams. Tai matyti iš daugumos šių rūmų narių pasiūlymo pašalinti nuorodą į „darbo laiką“ tiesiog paliekant „vairavimo laiką“ ir „poilsio laikotarpius“, kitaip sakant, leidžiant ilgesnes darbo valandas, kurios tikrai darys įtaką darbo sąlygoms ir darbuotojų saugai. Jei atsižvelgsime į Teisingumo teismo sprendimus, net nuoroda į direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiruočių neapsaugos daugelio šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų teisių.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Aš balsavau už pranešimo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymą dėl prieigos prie tarptautinio krovinių pervežimo keliais rinkos bendrųjų taisyklių (nauja redakcija) (COM(2007)0265 - C6-0146/2007 - 2007/0099 (COD)).

Sutinku su pranešėju, kad Komisijos pasiūlymas bus puikus instrumentas siekiant supaprastinti krovinių pervežimo keliais principus.

Palaikau pono Grosch pranešimą, skirtą kaimyninėms valstybėms narėms sudaryti galimybes atverti savo rinkas ir kabotažinėms operacijoms.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Aš balsavau už Mathieu Grosch pranešimą dėl prieigos prie tarptautinio krovinių pervežimo keliais rinkos. Esamų Reglamentų suderinimas su 2006/94/EB direktyva supaprastins ir patobulins prieigą prie krovinių pervežimo keliais rinkos.

Pritariu pranešėjo požiūriui, kad kabotažo operacijų apribojimai turi būti sumažinti, o taisyklės, reglamentuojančios kabotažines operacijas, privalo būti suderintos su tomis taisyklėmis, kurios taikomos tarptautiniam krovinių pervežimui vietos rinkoje. Labai svarbu aiškiai apibrėžti kabotažą ir taip užtikrinti vienodą požiūrį.

Nors privalome vengti nepakrautų sunkvežimių judėjimo dėl aplinkos apsaugos ir efektyvumo ir remti kabotažą atgalinės kelionės maršrutuose iš kitų šalių, negalima pamiršti, kad tokios priemonės susilpnins geležinkelių poziciją.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Mes balsuojame prieš pranešimą dėl prieigos prie kelių transporto rinkos. Juo siekiama liberalizuoti Bendrijos kelių transporto rinką ir atverti duris tarptautinėms pervežimo bendrovėms į nacionalines rinkas. Todėl tarptautinis ir vidaus kelių krovinių pervežimo ir keleivių transportas perduodamas į monopolinių bendrovių rankas. Smulkioms ir vidutinio dydžio transporto bendrovėms pasekmės būtų tiesiog tragiškos, o ypač darbuotojams ir vairuotojams, kuriuos dar labiau išnaudotų monopolinės grupės.

Europos Parlamento pasiūlymas sukels dar daugiau neigiamų reakcijų, negu Komisijos pasiūlymas. Juo pašalinami net mažiausi pasiūlyti apribojimai ir reikalaujama visiško tarptautinio ir nacionalinio transporto rinkos liberalizavimo.

Galimybė naudoti neribotą pakrovimo ir iškrovimo operacijų skaičių valstybėse narėse ir neribojamą laiką, kurį transporto priemonės ir vairuotojai praleidžia kitose valstybėse narėse įvykdę tarptautines transporto operacijas, skirta sumažinti darbo sąnaudas. Taip bus pažeidžiamos tarptautinio transporto darbuotojų atlyginimų, darbo ir draudimo apsaugos teisės ir skatinama veiklos koncentracija tarptautinių bendrovių rankose, todėl sumažės teikiamų paslaugų kokybė.

Darbuotojų klasės judėjimas turi aktyviai tam pasipriešinti ir parodyti nepaklusnumą Europos Sąjungos prieš darbą nukreiptai ir nepopuliariai politikai.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Šis pasiūlymas yra dalis priemonių paketo, skirto reguliuoti kelių transporto sektorių. Šiuo pasiūlymu siekiama pagerinti Bendrijos teisės aktus tarptautinio krovinių pervežimo keliais sektoriuje suderinant du esamus Reglamentus ir taip užtikrinant didesnį efektyvumą taikant taisykles ir kabotažo koncepciją. Be to, šiame pasiūlyme numatytos Bendrijos vairuotojų teisių ir atestavimo supaprastinimo ir standartizavimo priemonės taip sumažinant administracines išlaidas ir užlaikymus, ypač patikrinimų kelionės metu.

Valstybės narės galės suderinti savo ryšių sistemas ir galės efektyviau pranešti apie kelių transporto įsipareigojimų pažeidimus valstybėse narėse. Manau, kad šis dokumentas yra labai svarbus šio sektoriaus plėtrai Europos rinkoje ir suteiks reikiamą atviros ir sąžiningos rinkos efektyvumą, teisinį pagrindą ir struktūrą.

- Pranešimas: Fiona Hall (A6-0077/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už kolegos iš Didžiosios Britanijos pranešimą, kuris atliko puikų darbą ir papildė pirmojo svarstymo dėl bendrojo sprendimo metu pasiūlymą priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl sistemų, kuriomis teikiamos judriojo palydovinio ryšio paslaugos, atrankos ir leidimo išdavimo. Kaip savo politinės PPE-DE grupės pranešėjas aš kovojau dėl kuo didesnės šių paslaugų geografinės aprėpties Europos Sąjungos teritorijoje. Džiaugiuosi, kad galėjau prisidėti prie reikalavimo, kad pasiūlytos judriojo palydovinio ryšio sistemos teiktų paslaugas mažiausiai 60 % valstybių narių teritorijos nuo paslaugų teikimo pradžios. Be to, paslaugos visos valstybėse narėse turi būti teikiamos bent 50 % gyventojų ir apimti bent 60 % kiekvienos valstybės narės teritorijos per kandidato numatytą laikotarpį, bet ne vėliau kaip per septynerius metus nuo šio teksto patvirtinimo datos. Paraiškos apims pareiškėjo įsipareigojimus leisti judriojo palydovinio ryšio sistemas naudoti visuomeninės apsaugos tikslais ir vykdant gelbėjimo operacijas katastrofų atvejais.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiame pranešime yra pozityvių punktų, kuriems mes pritariame, ypač pasiūlymui dėl judriojo palydovinio ryšio paslaugų teikimo neurbanizuotose valstybių narių vietovėse, kad būtų galima sumažinti atsilikimą skaitmeninių technologijų srityje ir argumentui, kad pradinė pasiūlytų judriojo palydovinio ryšio paslaugų aprėptis būtų atitinkamo lygio ir būtų išnaudojamos tokių sistemų galimybės.

Tačiau mes negalime ignoruoti konteksto, kuriame šie pasiūlymai buvo pateikti, ypač liberalizavimo ir vidaus rinkos perėjimo prie telekomunikacinių technologijų. Todėl mes turėjome balsuoti prieš pranešimą.

Be to, mes nesutinkame, kad valstybės narės turėtų atsisakyti savo nacionalinių teisių dėl paslaugų teikimo, nes judriojo palydovinio ryšio paslaugų teikimas trikdytų ryšius tarp valstybių. Tiesą sakant, 2007 m. vasario mėnesio Komisijos sprendimas pripažino, kad valstybės narės turėtų išlaikyti teisę suteikti įgaliojimus papildomos antžeminės įrangos naudojimui savo teritorijoje.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Pranešimas dėl sistemų, kuriomis teikiamos judriojo palydovinio ryšio paslaugos, atrankos ir leidimo išdavimo yra apie tai, kaip mes pageidaujame įgyvendinti bendrąją Europos palydovinių paslaugų sistemą, svarbų konkurencingumo stiprinimo Europoje veiksnį, atsižvelgiant į šiuolaikinių technologijų tyrimus ir pramonę. Pranešimas teisingas ir skiria dėmesio šių paslaugų tobulinimui. Tačiau vienas labai svarbus klausimas dėl teikiamų paslaugų aprėpties sukėlė problemų Švedijoje, nes buvo nuspręsta, kad paslaugos turėtų būti teikiamos 60 % ES žemyno teritorijos. Tai reiškia, kad tam tikrose Švedijos regionuose paslaugos nebus teikiamos, o tai neigiamai atsilieptų technologijų ir mokslinių tyrimų plėtrai. Todėl aš nusprendžiau susilaikyti.

  Dominique Vlasto (PPE-DE), raštu. – (FR) Šio sprendimo patvirtinimas yra ryžtingas žingsnis link vidaus elektroninių ryšių rinkos sustiprinimo.

Tikslas labai paprastas – suteikti visiems sparčiojo interneto prieigą ir teikti judriosios multimedijos paslaugas ir visuomeninės apsaugos paslaugas gamtos ar kitų katastrofų atvejais.

Taikomos priemonės atitinka piliečių lūkesčius, ypač atsižvelgiant į interneto prieigą. paslaugų teikimas 50 % gyventojų ir bent 60 % kiekvienos valstybės narės aprėptis padės sumažinti atsilikimą skaitmeninių technologijų taikymo srityje, o šias paslaugas bus galima teikti ir kaimo vietovėse.

Šis sprendimas yra sėkmingas ir dėl to, kad juo skatinama dar labiau suderinti radijo paslaugų Europoje apimtį.

Be to, šis sprendimas yra visų valstybių narių pageidavimų teikti telekomunikacijų pramonei priemones, kuriomis būtų galima sukurti paslaugų rinką Europos lygiu rezultatas.

Trumpai tariant, judriojo palydovinio ryšio paslaugos (MSS) yra tikra sėkmė pramonės atžvilgiu ir skatina kultūrinę įvairovę bei žiniasklaidos pliuralizmą.

- Pranešimas: Klaus-Heiner Lehne (A6-0101/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už kolegos iš Vokietijos Klaus-Heiner Lehne pranešimą dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikatą šia tema.

Kaip ir mano kolegos, aš pritariu bendram Komisijos tikslui sumažinti administracinę naštą tenkančią Europos verslui. Tačiau šio sumažinimo negalima įgyvendinti didinant teisinių ar apskaitos neaiškumų skaičių, kai į vidaus rinką pradės skverbtis smulkiojo ir vidutinio verslo bendrovės. Džiaugiuosi, kad Parlamentas nepatvirtino pasiūlymo griežtinti smulkiųjų įmonių kriterijus, pagal kuriuos įmonės atleidžiamos nuo apskaitos, audito ir atskleidimo reikalavimų pagal Europos įstatymus. Dar labai džiaugiuosi, kad Parlamentas balsavo už pataisą, kurią pateikiau dirbdamas komitete ir kuri tada nebuvo patvirtinta. Joje rekomenduojama surengti konsultacijas dėl poreikio sukurti Europos apskaitos ir audito paslaugų reguliavimo instituciją.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už Klaus-Heiner Lehne pranešimą dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos, nes esu įsitikinęs dėl naujų bendrovių įstatymų, apskaitos ir audito įstatymų reformų būtinybės. Bendrovių įstatymą dabar tvirtai, ir man atrodo teigiamai, įtakoja Europos taisyklės. Privalome vengti taikyti šiuos bereikalingus biurokratinius reikalavimus ir stengtis, kad taikoma našta nesutaptų su nacionaliniais įstatymais numatyta našta.

Šios reformos turi būti skirtos geresniam taikomų taisyklių supratimui ir biurokratinės bei administracinės naštos sumažinimui, ypač apskaitos srityje. Supaprastinimas turėtų teikti didelę naudą smulkiojo ir vidutiniojo verslo atstovams, kurie dažniausiai neturi didelių teisinių ir apskaitos poskyrių. Esu įsitikinęs, kad suprantamos taisyklės, kurias lengva taikyti, padės sėkmingai įgyvendinti įstatymus. Tuo pačiu taikant aiškias taisykles galima bus sukurti teigiamą ekonominę aplinką.

Manau, kad komiteto ir pranešėjo, pono Lehne, darbo rezultatas yra tinkamas kompromisas tarp reikalavimų atitikti subsidiarumo principą ir suderintų valstybių narių pastangų supaprastinti bendrovių taisykles Europos lygiu.

Privalome vengti kurti biurokratines kliūtis, kurios trukdo dinamiškumui ir verslui.

  Sharon Bowles (ALDE), raštu. − 11d pataisa siūloma panaikinti 26 skirsnį. 26 skirsnį galima interpretuoti dviem būdais. Kai kurie nariai susirūpinę, kad gali būti taikomas principas „viena akcija, vienas balsas“, todėl balsavo už šio skirsnio panaikinimą. Tai nėra mano interpretacija. Skirsnis apima „kapitalo judėjimo laisvės ypatingas atskiras kliūtis“ ir jame minimas konkretus nuosprendis dėl „Volkswagen“. manau, kad šiuos skirsniu Komisija raginama imtis konkrečių apsaugos priemonių. Dėl šių priežasčių aš balsavau prieš pataisą ir už skirsnio, nukreipto prieš protekcionizmą, išsaugojimą.

  Sylwester Chruszcz (NI), raštu. – (PL) Esu už ryšių tarp viešojo administravimo ir verslo atstovų procedūrų ir būdų supaprastinimą. Verslui taikomos biurokratinės procedūros šiuo metu yra labai sudėtingos. Pranešimu siekiama tobulinti ryšius ir rekomenduojama taikyti XBRL standartą. Tai atviras standartas, o tai reiškia, kad su juo susipažinti gali net ir mažiausios įmonės.

Todėl aš nusprendžiau palaikyti šį pranešimą.

  Jonathan Evans (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano kolegos iš Didžiosios Britanijos norėtume pasakyti, kad esame griežtai prieš šio pranešimo 23 skirsnį, kuriuo pritariama bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) sukūrimui Europos Sąjungoje.

Mes daug kartų aiškiai išsakėme savo poziciją šiuo klausimu. Mes palaikome kitą šio pranešimo dalį, kurioje numatoma supaprastinti verslo taisykles.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Pranešimu siekiama supaprastinti ir sumažinti Bendrijos teisės normas atsižvelgiant į tai, kad šie veiksmai labai padėtų smulkiojo ir vidutiniojo verslo atstovams. Gal toks supaprastinimas ir teiktų naudos, o mes dažniausiai palaikome priemonių, susijusių su bendrovių įstatymais, supaprastinimui su sąlyga, kad bus mažinamas biurokratinis aparatas. Tačiau mes negalime balsuoti už šį pranešimą, kuris skatina supaprastinimą, bet tuo pačiu ragina sukurti naują Bendrijos teisės struktūrą.

Mes nusprendėme susilaikyti dėl šių abejotinų pranešime pateiktų pasiūlymų: teisės aktų dėl galimo koordinavimo tarp valstybių narių mokesčių institucijų, skirtų suderinti verslo informacijos užklausas; Europos bendrovės statuto peržiūros, siekiant suderinti jį su likusiais Europos įstatymais; naujo teisinio bendrovių pagrindo sukūrimas ir bendrojo konsoliduoto korporatyvinio pelno mokesčio bazės patvirtinimas darant prielaidą, kad Europos bendrovės statutas bus naudingesnis ir efektyvesnis.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE), raštu. – (PL) Komisijos komunikatas dėl supaprastintos verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityje nustato priemones, skirtas sumažinti administracinę naštą Europos bendrovėms ir užtikrinti jų konkurencingumą pasauliniu lygiu. Valstybės narės ne tik kad negali pasinaudoti biurokratijos mažinimo priemonėmis, jos dažnai susiduria su Bendrijos nuolaidomis dėl griežtesnių nacionalinių įstatymų, taip atimant iš vietos bendrovių galimybę sumažinti procedūras pagal Europos Sąjungos teisės aktus.

Komisija turėtų teikti didžiausią dėmesį į valstybių narių skatinimą derinti reikalavimų klasifikavimą, susijusių su finansinės informacijos kaupimu. Ji turėtų skatinti valstybes nares naudoti naujas technologijas ir taip sumažinti sąnaudas. Be to, sprendimas sukurti bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę paskatins efektyviau ir naudingiau naudoti Europos bendrijos statutą. Pasiūlymas neįtraukti mažų įmonių taikant apskaitos direktyvas irgi yra sveikintinas. Tai reikštų, kad tokioms įmonėms nereikės saugoti apskaitų, pateikti metinę finansinę ataskaitą ir skelbti ataskaitas pagal Europos teisės aktus.

Pasiūlyti pakeitimai yra išties pagirtini. Tačiau tolesnis Bendrijos teisės supaprastinimas bendrovių įstatymų srityje ir efektyvus jo įgyvendinimas valstybėse narėse bus labai svarbus, jei Europos bendrovės sugebės sėkmingai konkuruoti vis reiklesnėje pasaulinėje rinkoje.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš palaikiau pono Lehne pranešimą dėl bendrovių verslo aplinkos supaprastinimo. ES vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad verslas funkcionuotų konkurencingoje aplinkoje, tačiau dažnai verslo įmonės ir valstybės narės pasiklysta tarp sudėtingų taisyklių. Todėl mes palaikome verslo aplinkos supaprastinimą.

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. − (RO) Balsavau už šį pranešimą, bet manau, kad turėtume priimti išsamesnį veiksmų paketą, užtikrinantį Europos verslo aplinkos supaprastinimą.

Visų pirma kalbu apie problemas, kurios kyla pradedant verslą. Eurostat rodo, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse laikotarpis, per kurį sutvarkomi administraciniai verslo įforminimo formalumai trunka nuo vienos dienos iki kelių mėnesių. Dar daugiau, kai kurios valstybės narės buvo įvertintos daug žemiau negu EBPO vidurkis vertinant verslo veiklos pradėjimą įvairiose pasaulio šalyse. Ir pagaliau, skirtingos bendrijos įstatymų 27 valstybėse narės taisyklės trukdo tarptautiniam kapitalo judėjimui ir naujo verslo įkūrimui kitose valstybėse narėse.

Manau, kad šie du elementai yra labai svarbūs siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos ekonominės plėtros tikslus, todėl jie turi geriau atsispindėti Europos bendrovės teisės aktuose.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. – (PL) Pone Pirmininke, Europos Sąjunga nėra ta vieta, kurioje būtų labai aiškiai apibrėžtos verslo taisyklės, ypač atsižvelgiant į verslo valdymo paprastumą. Tiesą sakant, susidaro jausmas, kad šioje srityje vyrauja pasauliniai standartai, dėl kurių smulkioms įmonėms kyla daug sunkumų. Todėl būtina teigiamai vertinti kiekvieną žingsnį įstatymų supaprastinimo link, kaip tai nurodyta 2007 metų liepos 10 dienos Komisijos komunikate. Pats svarbiausias ir geidžiamiausias supaprastinimo efektas turėtų būti mažų bendrovių skatinimas vykdyti veiklą bendrojoje Europos rinkoje. Iki šiol bendrovės ir Centrinės ir Rytų Europos nelabai turėjo galimybių dalyvauti bendrojoje Europos rinkoje.

Jei norime įgyvendinti šį tikslą, privalome suderinti nacionalinius įstatymus ir anuliuoti bereikalingus teisės aktus pagal Komisijos pateiktus pasiūlymus. Tačiau nereikalaujama suderinti mokesčių sistemų, kaip tai siūloma pono Lehne pranešimo 23 skirsnyje, taikant pelno mokesčio bazės konsolidavimo formulę. Pranešėjas pasirinko antrąjį kelią, kurį pasiūlė Komisija. Tačiau atsižvelgiant į Europos Sąjungos tendenciją reguliuoti, pirmasis būdas apribotų Europos bendrovių galimybes konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

  Marianne Thyssen (PPE-DE), raštu. − (NL) Komisijos komunikatas užduoda labai svarbius klausimus, atsakymai į kuriuos turės apibrėžti Europos politiką bendrovių ir apskaitos įstatymų srityje. Lehne pranešime pateikta gerų atsakymų į šiuos klausimu, kuriuos aš vertinu teigiamai. Tačiau yra viena problemiška sritis, kur Komisija siūlo patvirtinti mikrobendrovių kategoriją. tai yra mažos bendrovės, neatitinkančios kriterijų, pagal kuriuos bendrovėms būtina pateikti Europos finansines ataskaitas ir metines apskaitos ataskaitas. Lehne pranešime toks požiūris vertinamas teigiamai ir net siūlome sumažinti šiuos kriterijus. Belgijoje 75 % įmonių nebus taikomi esami skaidrumo reikalavimai. Iš pirmo žvilgsnio apskaitos sistemų netaikymas mažoms bendrovėms yra didelis biurokratinio aparato supaprastinimas, bet atsižvelgiant į finansinės informacijos svarbą visoms susijusioms šalims (pavyzdžiui, kreditų teikėjams), tai galėtų dar labiau padidinti biurokratų skaičių ir sąnaudas. Jeigu nebus bendros finansinės atskaitomybės sistemos, įmonių bus prašoma daugeliu įvairių būdų pateikti skaičius pagal užsakymą. Dar daugiau, jos neteks naudingos priemonės, skirtos vidiniam bendrovės stebėjimui, kas tikrai yra svarbu smulkiojo ir vidutiniojo verslo atstovams. Todėl aš susilaikiau nuo galutinio balsavimo.

- Pranešimas: Britta Thomsen (A6-0165/2008)

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Pone Pirmininke, aukštasis mokslas tapo labiau pasiekiamas, o universitetinio išsilavinimo laipsnį gauna vis daugiau moterų. Tačiau aukščiausiuose akademiniuose sluoksniuose moterų nėra daug. Nors dauguma dėstytojų yra moterys (daugiau negu 50 %), jos užima žemesnes pareigas.

Aš remiu mintį skatinti šeimynines priemones taikant lankstesnes darbo valandas ir efektyvesnes vaikų priežiūros paslaugas. Aš taip pat remiu socialinio draudimo galiojimą užsienyje ir tėvystės atostogų patvirtinimą, kurios vyrams ir moterims suteiktų pasirinkimo laisvę. Profesinės veiklos pertraukos, kurias daro moterys mokslininkės dėl šeimyninių aplinkybių, neturėtų daryti neigiamos įtakos tolesnei jų karjerai ir taip teikti vyrams perdėtą privalumą siekiant mokslinės karjeros.

Aš palaikiau ponios Thomsen pranešimą, nes manau, kad jis tinkamai sprendžia su lyčių stereotipais susijusius klausimus. Tokie stereotipai vis dar gajūs daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau už Britta Thomsen pranešimą dėl moterų ir mokslo, nes manau, kad labai svarbu sudaryti vienodas karjeros siekimo sąlygas abiejų lyčių atstovams. Veiksniai, pavyzdžiui stereotipai susiję su gamtos mokslais ar kliūtys, kilusios dėl asmeninio ir šeimos gyvenimo derinimo su profesiniu gyvenimu, sukelia daug nepatogumų ir sunkumų moterims mokslininkėms ir tyrėjoms.

Vyrų ir moterų skirtumai atsižvelgiant į jų užimamas pareigas akademiniame ar mokslo pasaulyje, atitinkami atlyginimai ir asmeninio gyvenimo poreikiai reikalauja priemonių, kuriomis būtų galima kovoti su šiais stereotipais mokslo srityje ir skatinti moteris siekti karjeros mokslo srityje pašalinant esamus skirtumus.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes žinome, kad aukštąjį mokslą baigiau daugiau moterų negu vyrų, bet vis dėlto mokslinę karjerą pasirenka daugiau vyrų negu moterų. Moterų dalyvavimo aukštajame išsilavinime padidėjimas nepakeitė vyrų ir moterų santykio tam tikruose mokslo ar profesijos srityse ir nepanaikino skirtumo tarp nuo lyties priklausančio atlyginimo.

Kaip nurodė pranešėja, moterys mokslininkės vis dar sudaro mažumą valdžios ar aukštojo mokslo sektoriuose. Europos Sąjungoje šiuose abiejuose sektoriuose moterys sudaro apie 35% darbuotojų. Tačiau visose valstybėse šie du sektoriai sudaro didesnę moterų mokslininkių proporciją negu verslo bendrovių sektoriuje, kuriame ES vidurkis yra 18 % moterų, tačiau šis skaičius įvairiose šalyse labai skirtingas. Šalys, kuriose yra mažiausiai moterų verslo tyrimų srityje yra Vokietija (11,8 %), Austrija (10,4 %) ir Nyderlandai (8,7)m tuo tarpu Latvijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje šis skaičius siekia daugiau negu 40 %. Tyrinėtojų pasiskirstymas pagal pagrindines mokslo sritis rodo skirtingus vyrų ir moterų atstovavimo skaičius. Iš aukštesniojo mokslo sektoriuje dalyvaujančių vyrų tyrinėtojų 54 % dirba gamtos mokslų ir inžinerijos srityje palyginti su 37 % moterų tyrinėtojų.

  Hélčne Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Didesnės moterų galimybės mokslo srityje, kaip sakė pranešėja, yra labai svarbios. Kaip galėtume pasiekti tokių rezultatų kiekvienoje valstybėje priklauso nuo kiekvienos šalies kultūros ir kitokių specifinių veiksnių. Ši problema yra skirtinga visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse, todėl turi skirtis ir jos sprendimo būdai. Negalima daryti bendrų išvadų apie moterų padėtų visose 27 valstybėse narėse. Junilistan judėjimo nariai įsitikinę, kad kelias į lygybę turi būti nustatomas nacionaliniu lygiu.

Todėl mes pasirinkome balsuoti prieš pranešimą.

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PT) Iš savo ilgametės patirties dirbant profesore Lenkijos universitete galiu pasakyti, kad visiškai įsivaizduoju iššūkių dydį ir palaikau ponios Thomsen pranešimą. Pranešime laikomasi įdomaus požiūrio dėl šios lyčių diskriminacijos problemos mokslo pasaulyje nustatant socialines, kultūrines ir finansines kliūtis, dėl kurių moterys nepakankamai atstovaujamos mokslo sluoksniuose.

Valstybiniame ir aukštojo mokslo sektoriuose mūsų yra tik 35 %, o privačiajame sektoriuje tik 18 %. Kaip mes turėtume kurti žiniomis pagrįstą visuomenę, vystyti Europos mokslą ir ekonomiką, įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus ir XXI amžiaus Europos lūkesčius neįtraukdami moterų į mokslo sritį? Privalome sukurti sąlygas, kurios sudarytų moterims galimybių aktyviau dalyvauti mokslo pasaulyje ir atidarytų joms duris į universitetų laboratorijas. Be to, moterims turėtų būti sudarytos sąlygos eiti aukščiausias akademines pareigas. Paaukštinimai mokslo pasaulyje priklauso nuo akademinių pasiekimų, o moterų galimybės būti paskirtomis į pareigas yra tris kartu mažesnės negu vyrų. Tai apgailėtina ir to negalima paaiškinti vien didesniais moterų įsipareigojimais šeimai.

Nedaug moterų patenka į sprendimus priimančias Europos aukštojo mokslo institucijas, todėl šiose institucijose sudėtinga taikyti lyčių lygybės politiką. Tereikia pažiūrėti į gėdingą Europos mokslinių tyrimų tarybos mokslinės tarybos pavyzdį. Tik penki iš dvidešimt dviejų jos narių yra moterys!

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. (PL) Moterų dalyvavimas darbo rinkoje nuolat didėja visoje Europos Sąjungoje. Lenkija nėra išimtis, nors moterų dalyvavimas Lenkijos darbo rinkoje yra mažesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Norėčiau pabrėžti, kad Lenkijoje daugiau moterų užima atsakingas pareigas negu Vakarų Europos valstybėse.

Manau, kad didėjanti moterų profesinė veikla yra svarbi tema. Šiuo kontekstu labai svarbu apgalvoti moterų mokslininkių situaciją, nes šioje srityje moterys privalo derinti profesines pareigas kaip ir kitose srityse.

Tačiau manu, kad lygybė privalome skatinti didindami moterų dalyvavimą darbo rinkoje. Užimtumo sprendimai turi būti priimami neatsižvelgiant į kvalifikaciją ir kompetenciją, kurias moterys įgyja įgaudamos atitinkamą išsilavinimą. Pasiūlymas dėl įdarbinimo procedūrų, konkurencijos dėl vadovų pareigų ir mokslinių laipsnių įgijimo skaidrumo padidinimo yra tinkamas. Tačiau šiuos pokyčius turi lydėti darbo rinkos reforma.

Europos Sąjungos mokslui reikia paramos. Mokslo ir technikos kursai turi būti pateikiami kaip priimtini abiejų lyčių atstovams atsižvelgiant į mokslo svarbą ekonomikos plėtrai. Mes privalome skatinti jaunus žmones siekti aukštojo mokslo.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Aš balsavau už Britta Thomsen pranešimą dėl moterų dalyvavimo mokslo srityje, nes mokslo pasaulyje išties per maža moterų. Pranešime pabrėžiami svarbūs žingsniai link vyrų ir moterų pusiausvyros akademiniame sluoksnyje.

Pagrindinį vaidmenį privalo vaidinti moterų skatinimas siekti akademinės karjeros. Didelis dėmesys turi būti skiriamas lyčių stereotipų šalinimui. Dabartinė tendencija paskirti vyrus ir moteris į akademines pareigas yra žalinga lyčių pusiausvyrai.

Pasitelkus naujas programas ir įdarbinimo procedūras būtų galima užtikrinti, kad svarbiausi veiksniai priimant į darbą būtų kandidatų įgūdžiai ir kvalifikacija, o ne lytis. Tas pats turi būti taikoma galimybių ir atlyginimų skatinimo srityse. Neįpareigojant bent 40 % moterų ir bent 40 % vyrų kvota renkantis darbuotojus yra vienas iš būdų pašalinti lyčių nelygybę, bet pagrindinis veiksnys visuomet turi būti kandidatų įgūdžiai ir kvalifikacija.

  Rovana Plumb (PSE), raštu. − (RO) Aš balsavau už pranešimą dėl moterų padėties mokslo srityje, kuris, mano nuomone, yra labai svarbus siekiant įgyvendinti Lisabonos sutarties plėtros ir užimtumo tikslus.

Naujosiose valstybėse narėse moterų mokslininkių skaičius sudaro maždaug 40 %, o Vakarų šalyse šis skaičius tesiekia 11 %, tačiau, deja, labai didelis moterų skaičius dirba tose srityse, kurios susilaukia mažiausiai moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamų lėšų.

Norėčiau atkreipti dėmesį į skirsnio svarbą dėl integracijos iš šeimos pozicijų teikiant lanksčių darbo valandų galimybes ir kuriant vaikų priežiūros įstaigas, kad būtų galima derinti šeimyninį gyvenimą ir profesinę karjerą.

Manau, kad greitas šio pranešimo pasiūlymų įgyvendinimas suteiks didelę paramą 25 % moterų, kurios 2010 metais dirbs mokslinių tyrimų srityje. Sveikinu ponią Britta Thomsen su puikiu pranešimu.

  Teresa Riera Madurell (PSE), raštu. − (ES) Negalėjau dalyvauti diskusijose dėl sveikatos problemų, todėl norėčiau patvirtinti savo pritarimą pranešimui. Tai buvo puikus ir išsamus pranešimas, apimantis visus pagrindinius klausimus, skirtus subalansuoti moterų ir vyrų atstovavimą mokslo ir technologijų srityse.

Šis pranešimas buvo pateiktas labai laiku, nes jeigu pagal Europos 2010 metų tikslus reikia dar 700 000 mokslinių darbuotojų, tai dabar Komisijai ir valstybėms narėms pats laikas imtis konkrečių priemonių, kurios buvo nurodytos šiame pranešime.

Vyrai ir moterys gali būti vienodai kompetentingi ir gauti tokią pačią naudą. Tiesą sakant, šiuo metu moterys lenkia vyrus tarp universiteto studentų ir pasiekia geresnių rezultatų. Tai įrodo objektyvūs duomenys.

Vyriausybės turėtų būti ypač suinteresuotos gausesniu moterų dalyvavimu mokslo ir technologijų srityse, nes nėra protinga ar efektyvu naudoti tik pusę smegenų.

Džiaugiuosi, kad Parlamentas pagaliau inicijavo išsamų tyrimą šiuo klausimu.

  Lydia Schenardi (NI), raštu. – (FR) Trumpai tariant, iškraipyta tiesa, neteisingi pranešimai ir moterų niekintojų pastabos aukštinančios vyrus sudaro šio pranešimo esmę.

Vyrų ir moterų lygybės ir didesnių karjeros galimybių suteikimo moterims negalima įgyvendinti naudojant autoritarines ir represines priemones. Rezultatai gali būti neigiami ir neefektyvūs.

Tikra tiesa, kad moterims suteikiama mažiau karjeros galimybių ir mokami mažesni atlyginimai, ypač mokslo ir mokslinių tyrimų srityje.

Tačiau moterų varomąja jėga gali tapti tik dialogas ir neprievartinių priemonių taikymas skatinant mergaites studijuoti ir aktyviai remiant moteris, kurios siekia karjeros.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Britta Thomsen pranešime pateikta informacija, kad moterys mokslininkės ES sudaro mažumą. Jos naudojasi mažesne finansine sauga ir turi mažiau galimybių kilti karjeros laiptais, be to, jas saisto didesnė šeimyninė atsakomybė. Tai rimta problema atsižvelgiant į principus ir praktines pasekmes. Šiuolaikinės ekonomikos ir demokratijos negali sau leisti neigiamai traktuoti asmenų akademines pareigas užimančių asmenų. Todėl balsavau už šį pranešimą.

Tačiau norėčiau pažymėti, kad tam tikros pranešimo dalys nebuvo pateiktos balsavimui ir man sunku suprasti, kodėl taip atsitiko. 7 skirsnyje raginama atsižvelgti į amžių kaip į mokėjimo kriterijų kartu atsižvelgiant į šeimyninę padėtį, įskaitant ir pavaldinių skaičių. Manau, kad šias priemones būtų labai sunku įgyvendinti ir jos pasirodytų neefektyvios. Visada yra rizikos supaprastinti lyčių vaidmenis ir kalbėti apie „savybes, kurių moteryse mokslininkėse yra daugiau“ arba sukurti standartus, pagal kuriuos būtų galima pamatuoti mokslininkų efektyvumą.

Kita vertus, aš visa širdimi palaikau rekomendaciją taikyti neįpareigojančią kvotą abiems lytims, kad jos įvairiose mokslinėse institucijose būtų atstovaujamos bent po 40 %. Sutinku ir su kritika, kad Europos Sąjunga kartais per menkai siekia lygybės. Negalima nepakankamai vertinti dalyvavimo politikos, nors ji neturėtų virsti religija.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. – (PL) Moterys teikia didžiausią įnašą į mokslo plėtrą. Lenkijos Nobelio premijos laureatė fizikos ir chemijos srityje, Marie Skłodowska-Curie, yra vienas iš puikių pavyzdžių. Šios mokslininkės vardu pavadintos gatvės, ligoninės ir universitetas.

Siekdamos mokslinės karjeros moterys susiduria su didesniais iššūkiais negu vyrai. Iš dalies tai susiję su jų, kaip vaikų augintojų ir šeimos prižiūrėtojų, vaidmeniu. Moterys mokslininkės turėtų būti remiamos pasitelkiant pasirinktinių tėvystės atostogų sistemą ir teikiant ypatingą paramą moterims, kurios augina vaikus ir tuo pačiu siekia karjeros.

Manau, kad moterų dalyvavimo procento nustatymas akademiniuose sluoksniuose ar įvairiuose komitetuose siekiant užtikrinti lyčių lygybę nėra teisingas žingsnis. Sprendimai dėl darbo ir karjeros mokslo srityje neturėtų būti pagrįsti lytim. Tokie sprendimai turėtų būti pagrįsti asmeniniu apsispendimu, sugebėjimais ir žiniomis.

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. − (SK) Norėčiau padėkoti poniai Thomsen už pranešimą, kuris apibūdino tam tikro tipo moterų diskriminaciją mokslo ir mokslinių tyrimų srityje. Nors moterys sudaro daugiau negu 50 % ES studentų, jos užima tik 15 % akademinių pareigų mokslo ir mokslinių tyrimų srityje.

Studijos universitete retai atitinka laiko ir finansų investicijas į šį procesą. Po daugelio metų studijų moterys dažnai aukoja savo asmeninį ir profesinį gyvenimą arba turi juos derinti. Visuomenė pati turėtų norėti bendradarbiauti su piliečiais ir juos palaikyti atsižvelgiant į didelį intelektinį potencialą ir leisti šiam potencialui atsiskleisti kultūrinės, dvasinėse, mokslo ir paveldo srityse. Motinystė daro ypatingą įtaką moters karjeros galimybėms ir praktiškai atima teisę užimti aukščiausias pareigas, išreikšti save ir būti atitinkamai atlygintoms, kaip ir nesiūlo atitinkamos kompensacijos už socialinį indėlį suteikiant gyvybę ir auginant vaiką, kuris bus atsakingas už ateities kūrimą.

Manau, kad tai būtų galima pakeisti įgyvendinus reformas jaunų moterų studijavimo, ilgalaikio mokslo ir kvalifikacijos kėlimo srityse bei skatinant tėvus remti motinas, kurios nori tapti mokslininkėmis. Valstybė irgi yra atsakinga už moterų paramą siekiant dalyvauti moksliniame gyvenime. Valstybė privalo remti moteris studijų metu, padėti derinti šeimyninį gyvenimą ir darbą bei gauti atitinkamą atlygį už darbą teikdama tiesiogines socialines išmokas ir padėdama rūpintis vaikais.

- Pranešimas: Johannes Blokland (A6-0156/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Laivų išmontavimas ir toliau daro didelį socialinį ir ekologinį poveikį dėl žalos aplinkai ir dėl per pastaruosius metus padidėjusio statomų laivų skaičiaus. Tai paaiškina inovacijų ir plėtros svarbą laivų statybos pramonės srityje valstybėse narėse, kad būtų galima patobulinti laivus ir padaryti juos mažiau žalingus aplinkai.

Nuo 2005 m. TJO (Tarptautinė jūrų organizacija) bendradarbiauja su TDO (Tarptautine darbo organizacija) ir JTAAP (Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa) siekdama patvirtinti įpareigojančias tarptautines taisykles dėl švaraus laivų išmontavimo. Dabar vyksta derybos dėl konvencijos projekto, kuris turėtų būti patvirtintas 2009 m., bet įsigalioti tik po kelerių metų.

Pagal dabartinį projektą konvencija nebūtų taikoma kariniams laivams ar kitiems laivams, kurie yra valstybės nuosavybė. Kol kas nepasiekta jokių susitarimų dėl standartų, nepatenkančių į TJO kompetenciją, pagrindinių laivų perdirbimo standartų, atskaitomybės įsipareigojimų (įskaitant informacijos apsikeitimą tarp valstybių) ir įgyvendinimo instrumentų.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš palaikau Blokland pranešimą dėl Žaliosios knygos dėl laivų išmontavimo. Laivų išmontavimas yra pavojinga veikla, kuri labai kenkia aplinkai ir žaloja žmonių sveikatą. Europos Sąjunga negali nekreipti dėmesio į laivų eksportą į besivystančias šalis, kuriose išmontuojami laivai. Tokie laivai yra užterštos atliekos ir Europos Sąjunga privalo uždrausto tokį eksportą. Aš džiaugiuosi, kad šie Rūmai palaiko mano grupės pataisas, kurios pabrėžia neatidėliotinų veiksmų šioje srityje poreikį.

  David Martin (PSE), raštu. − Johannes Blokland pranešimas dėl Žaliosios knygos dėl efektyvesnio laivų išmontavimo siekia aplinkai ir žmonėms mažiau žalingo laivų išmontavimo. Pranešime aptariamos šio sektoriaus problemos, ypač darbuotojų, dirbančių laivų statyklose Bangladeše ir Indijoje, sveikatos ir apsaugos problemos. Balsavau už šiame pranešime pateiktas rekomendacijas.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Europos susirūpinimas dėl aplinkos apsaugos ir darbuotojų sąlygų trečiosiose šalyse atitinka mūsų susitarimą. Vargingų sąlygų sudarymas aplinkos, darbo ar kitose srityse niekada nebus mūsų pasaulinės prekybos ir apsikeitimo vizijos dalis. Labai svarbu, kad mes atsisakytume ginti tam tikrą požiūrį, kuris menkina bendrąją mūsų poziciją.

Radikalių priemonių priėmimas, kuriomis būtų sustabdyta tokia socialinė neteisybė ir užkirstas kelias aplinkos taršai, bet kurios sunaikintų ekonominį sektorių trečiojoje šalyje ir sukeltų dar didesnę skurdo bangą ir taip labai pažeidžiamiems gyventojams neatitinka mūsų ginamų vertybių. Laipsniškos reformos ir plėtrai skirtų tinkamų standartų taikymas yra efektyvesnis ir teisingesnis sprendimas. Mes nesustabdysime skurdo ir žmogiškojo pažeminimo jei kaip alternatyvą siūlysime tik skurdą ir žmogiškąjį pažeminimą.

- Pranešimas: Karl-Heinz Florenz (A6-0136/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už kolegos iš Vokietijos, Karl-Heinz Florenz tarpinę ataskaitą dėl klimato kaitos mokslinių faktų, kuriuos pateikė Laikinasis Parlamento komitetas.

Viso pasaulio mokslininkai sutaria dėl klimato kaitos kilmės ir priežasčių. Moksliniai įrodymai iš visų žemynų ir daugumos vandenynų rodo, kad gamtinės sistemos jau yra paveikto klimato kaitos dėl didelio anglies dvideginio kiekio, kurį išskiria pramoninės valstybės. Be to, moksliškai įrodyta, kad pagrindinės visuotinio atšilimo priežastys kyla dėl žmogaus veiklos.

Džiaugiuosi, kad pranešime pabrėžiamas poreikis toliau analizuoti ir tirti klimato kaitos pasekmes, pavyzdžiui jos įtaką ekonominiam konkurencingumui, energijos kainai ir socialinei plėtrai Europoje, žemės naudojimo, miškų ir jų naikinimo vaidmenį, jūrų aplinkos ir išorinių išlaidų dėl klimato kaitos vaidmenį pramonei bei transporto sektoriui, įskaitant oro transporto taršos poveikį.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Pastaroji konferencija dėl klimato kaitos ir įvairios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sudarymo (JTBKKK) konferencijos parodė, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios išskiriamos dėl žmogaus veiklos, yra klimato kaitos priežastis ir dėl jų pasaulinė temperatūra pakilo 2 °C lyginant su temperatūros lygiu, kuris buvo prieš pramoninę revoliuciją.

Todėl aš pritariu Laikinajam klimato kaitos komitetui ir pranešėjui dėl jų išsakyto poreikio kuo skubiau ir išsamiau tirti klimato kaitos pasekmes, stebėti žemės virtimo dykuma ir ledynų tirpimo reiškinius, jūrų aplinkos kaitą, katastrofinius atmosferos reiškinius ir taip toliau. Naujausi Europos aplinkos agentūros pranešimai pabrėžia, kad privalome daug labiau stengtis įgyvendinti Kyoto ir kitus tikslus, kurie buvo nustatyti 2007 m. kovo mėn. ES Tarybos ir kurie yra susiję su anglies dvideginio išskyrimo mažinimu.

Atsižvelgdamas į energijos ir klimato paketą, pateiktą komunikate „Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 2 Celsijaus laipsnių“ aš esu įsitikinęs, kad taikant tam tikras priemones galime padidinti energijos efektyvumą ir taip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą. Šios priemonės apimtų ir žymėjimo sistemą, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų ribą. Manau, kad Europos piliečiai ir trečiųjų šalių gyventojai turėtų būti aktyviau įtraukiami į kovą su klimato kaita ir skatinami tausoti energiją.

  Daniel Caspary (PPE-DE), raštu. − (DE) Klimato kaita yra rimta problema ir pateikia žmonijai didelių iššūkių. Tačiau yra visiškai neaišku, kiek ši kaita susijusi su žmogaus veiklą. Naujausi mokslininkų atradimai negali būti laikomi tvirtais ir neabejotinais įrodymais. Be to, pranešime minimi tariami faktai, kurie tikrai yra klaidingi.

Prielaidos ir įtarimai negali sudaryti racionalių, efektyvių, pasiekiamų ir socialiai priimtinų priemonių pagrindo. Todėl balsavau prieš pranešimą.

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. − (SV) Šiandien balsavome už tarpinę ataskaitą dėl mokslinių faktų apie klimato kaitą. Norint sėkmingai kovoti su klimato kaitos politiniais iššūkiais reikia tvirtos paramos ir pasiryžimo. Mes norime pabrėžti nepriklausomų mokslinių tyrimų svarbą ir sakome, kad kritika bei klausimai yra būtini visų mokslinių tyrimų pažangos veiksniai. Šių mokslinių tyrimų apribojimas kelia grėsmę ne tik patiems tyrimams, bet ir kiekvienos asmens teisei laisvai reikšti savo nuomonę.

Skurdas yra didžiausias teršėjas, todėl klimato kaitos sustabdymo siekiai neprieštarauja plėtros ir modernizavimo principams. Pagrindinė neturtingų valstybių pažangos ir išteklių bei investicijų į šiuolaikiškas ir švarias technologijas galimybių plėtros sąlyga yra šių šalių galimybė laisvai parduoti savo prekes. Be šių galimybių bet kokios anglies dvideginio išskyrimo kvotos bus netinkamas sprendimas, kuris galėtų padaryti neigiamą įtaką.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už Laikinojo klimato kaitos komiteto tarpinę ataskaitą dėl mokslinių duomenų apie klimato kaitą (išvadų ir rekomendacijų priimant sprendimus), nes esu įsitikinusi, mokslinis sutarimas dėl žmogaus veiklos įtakos klimato kaitai reikalauja neatidėliotinų veiksmų, kurių turėtų imtis politinės jėgos, siekdamos sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą ir siekti tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos.

Didėjantis mokslinių faktų dėl klimato kaitos įsisąmoninimas padės žmonėms suprasti poreikį keisti savo gyvenimo būdą, o sprendimų priėmimo procesas taps atsakingesnis, geriau informuotas ir efektyvesnis. Mūsų prioritetas turi būti mokslinių tyrimų dėl klimato pokyčių ekonomikos ir socialinėse srityse skatinimas.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Tai dar vienas pranešimas, kuris, nors ir pradėtas teisingais pastebėjimais apie esamą padėtį, beveik visiškai arba visiškai nesiūlo reikiamų sprendimų. Jame rekomenduojamos priemonės yra neaiškios, o pasiūlymų beveik nėra. Panašu, kad priemonės labiau skirto naujų įmonių kūrimui, kurios siekia vis didesnių pelnų iš naujų veiklos sričių, o dėl to daroma vis didesnė žala klimatui.

Manau, kad reikėtų atsižvelgti ir į kitas pasaulines problemas, kurios dabar yra ignoruojamos ir neįtrauktos į svarbių klausimų sąrašus: išgydomų ligų panaikinimą, dirvožemio ir gyvūnų buveinių apsaugą, ribotų gamtos išteklių, ypač angliavandenilių, išnaudojimą ir t. t.

Baigdamos noriu pasakyti, kad pranešėjo nuomone mokslinis klimato kaitos pagrindimas yra išbaigtas ir jis siūlo Laikinajam Europos Parlamento komitetui tęsti savo darbą ir savo kadencijos pabaigoje pateikti parlamentui pranešimą, kurį sudarytų veiksmų ir iniciatyvų, kurių turėtų imtis Europos Sąjunga dėl klimato kaitos, rekomendacijos. Mes nekantriai lauksime šio pranešimo.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) Dėl šiame pranešime pateiktų mokslinių faktų pasaulio ekspertai diskutavo Laikinojo klimato kaitos komiteto posėdžių metu, todėl negalime dėl jų abejoti.

Aš sveikinu ketvirtąjį TKKG (Tarpvyriausybinės kaitos grupės) pranešimą kaip išsamų mokslinį tyrimą klimato kaitos klausimu ir pritariu Florenz pranešimui. Sutinku, kad yra labai svarbu sustabdyti pasaulinės temperatūros kilimą ties 2 ŗC riba ir taip išvengti katastrofiškų pasekmių ir tuo pačiu siekti įgyvendinti ES tikslus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo mažinimo srityje.

Tai pats išsamiausias informacijos rinkinys, atimantis pagrindą iš tų, kurie ir toliau kelia klausimus, ar žmonijos veikla iš tikrųjų yra pagrindinė visuotinio atšilimo priežastis. Florenz pranešimas siunčia aiškią ir griežtą žinią, kad Europos Parlamentas laikysis savo pozicijos kovoje su klimato kaita. Todėl aš palaikau šį pranešimą.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Septintajame dešimtmetyje supratęs planavimo teikiamą naudą Prancūzijos Parlamentas balsavo dėl ekonomikos plėtros koeficiento ir pagal šį balsavimą priimdavo sprendimus, nes pasirodė, kad kelis metus iš eilės plėtra buvo tokią, kokią numatė Parlamentas. Tokį patį susidarau ir perskaitęs pono Florenz pranešimą: susidaro įspūdis, kad Parlamentas nori balsuoti dėl pasaulio temperatūros.

Pasakysiu tiesiai: aš kritikuoju ne žmogaus poreikį apsaugoti savo aplinką, išsaugoti gamtos įvairovę ar, atsižvelgiant į ekonomiką, rasti priemonių efektyviau panaudoti gamtos išteklius, kad būtų galima juos išsaugoti. Tai aukojimo ritualas, skirtas naujajai klimato religijai ir jos vadovams – tiems šališkai mąstantiems mokslininkams, kurie smerkia visus, kurie nesutinka su jų neginčijamomis išvadomis.

Tokiomis pastangomis žmogus nuolat vaizduojamas kaip blogio kupina būtybė, ypač Vakarų ar Europos žmogus. Tai institucinė atgaila. Tai pramoninė ir ekonominė Europos savižudybė ant altoriaus, kuris vadinamas visuotiniu atšilimu, kurios pasekmės neatneš aplinkai visame pasaulyje jokios naudos, bet turės pačias baisiausias socialines pasekmes Europos gyventojams. Todėl balsavau prieš šį pranešimą:

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už Florenz pranešimą dėl klimato kaitos ir manau, kad Parlamentas teisingai daro rimtai atsižvelgdamas į šį klausimą. Kovos su klimato kaita pastangos reikalauja veiksmų įvairiais lygiais. ES institucijos kaip ir Europos valstybės privalo kartu įgyvendinti mažai anglies dvideginio išskiriančių ekonomikų tikslus.

Balsavimas dėl pranešimo vyksta tą pačią dieną kaip ir Aberdeen konferencija energetikos klausimais. Škotijos vyriausybė pareiškė norą, kad Škotija taptų Europos „žalios“ energijos sostine. Šalies vyriausybė visiškai palaiko ES tikslus dėl atsinaujinančių energijos šaltinių ir pasiryžusi tapti atominių elektrinių nenaudojančia šalimi ir 2020 m. 50 % reikiamos elektros energijos gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tikiuosi, kad kitos Europos valstybės žiūrės į Škotiją kaip į gerą pavyzdį kovoje su klimato kaita.

  David Martin (PSE), raštu. − Mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad visuotinio atšilimo kaltininkė yra žmonija, o Florenz pranešimas tik dar kartą pakartojo šiuos rezultatus. Europos Sąjunga privalo nedelsiant imtis kovos su klimato kaita veiksmų ir sustabdyti pasaulinės temperatūros kilimą ties 2 laipsnių Celsijaus padidėjimo riba atsižvelgiant į prieš pramonės revoliuciją buvusį lygį. Priešingai negu tam tikri konservatorių partijos nariai, aš visiškai sutinku su pateiktais faktais ir balsavau už pono Florenz pranešimą „Moksliniai duomenys apie klimato kaitą: Išvados ir rekomendacijos priimant sprendimus“.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Kol mes Europoje investuosime į naujausias aplinkos neteršiančias technologijas ir atsinaujinančius energijos šaltinius neatsižvelgdami į sąnaudas, o tokios šalys kaip Kinija kiekvieną savaitę paleis po anglimi kūrenamą elektrinę, mūsų pastangos sudarys tik lašą jūroje.

Mes atsidūrėme absurdiškoje situacijoje, kai tos šalys, kurios spartina klimato kaitą beatodairiškai plėsdamos savo pramonę ir naudodamos gamtos išteklius ir visiškai nepasirengusios varžyti savo veiklą tikisi, kad Vakarai, ir ypač Europa, padės joms, kai jas ištiks nelaimė. Mes turime saugoti aplinką, dažnai net aukodami pramonės ar importo gerovę, o paskui dar teikti humanitarinę ir kitokia pagalbą aplinką teršiančioms šalims.

Jei norime kovoti su visuotinio atšilimo pasekmėmis, privalome padidinti spaudimą toms šešioms šalims, kurios yra atsakingos už beveik 50 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Laikinojo klimato kaitos komiteto tarpinis pranešimas nepateikia jokių naujų minčių ar rekomendacijų, kurios būtų naudingos Europos gyventojams atsižvelgiant į aplinkos apsaugą. Jis atkartoja gerai Europos Sąjungoje žinomą ir visiškai nepopuliarią „žalumo“ politiką. Jis apsiriboja Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės duomenų atkartojimu.

Pranešime bendrasis klimato pašiltėjimas 2 ˚C vadinamas „strateginiu ES tikslu“ ir pripažįstama, kad „toks atšilimo lygis darys didelę įtaką mūsų visuomenėms ir gyvenimo būdui“. Jame nieko nesakoma apie kapitalistų atsakomybę dėl per intensyvaus gamtos išteklių naudojimo. Vietoje to, kad siūlytų priemones, kuriomis būtų galima pažaboti monopolijas, pranešimas visiškai patvirtina tarptautinę propagandą, kad dėl klimato sąlygų pasikeitimo reikia kaltinti visus ir pabrėžia, kad „būtina keisti asmeninį gyvenimo būdą“.

Kyoto, Bali ir kitos sutartys yra neefektyvios. Pagrindinis jų tikslas yra ne aplinkos, bet kapitalo ir jo teikiamo pelno apsauga. Sutartys komercializuoja aplinką ir sukuria naują, pelningą ekonominį sektorių – žaliąją ekonomiką. Aplinkos problemų sprendimą turės pateikti ne tarptautinės korporacijos ir monopoliai, kurie atsakingi už esamą padėtį, bet žmonės, kurie patirs skaudžias pasekmes.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. – (PL) Istorija mus moko, kad nauji moksliniai duomenys gali parodyti, kad ankstesnės teorijos, kurios buvo laikomos teisingomis, neturi jokio pagrįsto pagrindo. Manau, kad mokslas, susijęs su klimato kaita ir patvirtinantis visuotinio atšilimo idėją dar nėra visiškai pagrįstas. Jis tikrai nėra tiek pagrįstas, kad mes galėtume ramia sąžine priimti įstatymus, kurie nurodytų Europos Sąjungos valstybėms narėms, kaip šios turėtų elgtis.

Mes matome vidutinės pasaulio temperatūros kilimą. Tačiau dar niekas nepateikė išsamaus atsakymo, kiek šis procesas priklauso nuo žmogaus veiklos.

Mokslinis pasaulis šiuo klausimu nesutaria. Tam tikri mokslininkai mano, kad didieji klimato pasikeitimai yra natūralus ciklinis reiškinys, kuris vyksta pasaulyje milijonus metų. Jie tvirtina, kad tie mokslininkai, kurie kaltina žmoniją dėl visuotinio atšilimo taip elgiasi norėdami gauti lėšų moksliniams tyrimams ir skleisti paniką tarp gyventojų.

Kiti mokslininkai sako, kad žmonių sugebėjimas numatyti ilgalaikius klimato pokyčius yra labai ribotas. Jie teigia, kad Tarpvyriausybinei klimato kaitos grupei (TKKG) vadovauja politikai, o ne mokslininkai. Be to, kyla abejonių dėl tvirtinimo, kad dauguma mokslininkų palaiko požiūrį, jog klimato kaita yra žmogaus veiklos padarinys.

Minėti kontrargumentai visai priimtini. Jų negalima atmesti, be to, jie užduoda klausimą: ar galima sukurti išsamią strategiją pagal abejotinus mokslinius argumentus, kuriuos bruka lobistų grupės?

  Lydie Polfer (ALDE), raštu. – (FR) Aš remiu pono Florenz pranešimą Laikinojo klimato kaitos komiteto vardu, nes jame analizuojami klimato kaitos atvejai ir padariniai, kuriuos patvirtina moksliniai duomenys.

Todėl tvirtinimas, kad nesiėmus konkrečių ir veiksmingų priemonių dėl klimato kaitos kylančios išlaidos 2050 m. gali sudaryti nuo 5 iki 20 % BVP.

Net jeigu visos valstybės narės padarytų didelę pažangą, mes privalome dar labiau stengtis sumažinti žalingų dujų išskyrimą.

Be to, mes turime įvertinti galimą biodegalų gamybos skatinimo žalą.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Mokslinės diskusijos negali įtraukti debatų dėl įsitikinimų, o dvejonių dėl daugumos nuomonės teisingumo negalima suprasti kaip negatyvumo ar politinio pasirinkimo. Dar daugiau, neseniai vykusios diskusijos dėl nepageidaujamų ir netikėtų iniciatyvų didinti biodegalų gamybą aiškiai parodė, kad nuolatinės abejonės yra vienintelis mokslini tikrumas, kuriuo mes turėtume visiškai pasitikėti.

Kita vertus, diskusijos dėl mokslinių duomenų pasirinkimo yra politinio pasirinkimo srities klausimas. Nors nemanau, kad turiu pakankamai mokslinių žinių, kad galėčiau pateikti nuomonę dėl pirmojo klausimu, esu įsitikinęs, kad dėl antrojo klausimo tiesiog privalau ją išreikšti. Noriu pabrėžti, kad atsižvelgiant į numatomą vartojimo didėjimą (ypač energijos srityje) dėl teigiamų globalizacijos padarinių mes privalome rasti mokslinį atsaką ir technologinius sprendimus. Tam tikri asmeninės ir kolektyvinės elgsenos pasikeitimai yra sveikintini. Tačiau tik mokslas gali pateikti mums reikiamus pagrindinius sprendimus.

  Thomas Ulmer (PPE-DE), raštu. − (DE) Galutinio balsavimo metu balsavau prieš šį pranešimą, nes aš rimtai žiūriu į kovą su klimato kaita ir negaliu pritarti kategoriškoms bei apokaliptinėms formuluotėms, kurios skleistų paniką tarp Europos gyventojų. Pranešimas pateikia mokslinius duomenis, kurių teisingumo tikimybė yra 60-70 %.

Jeigu būčiau vienas iš keturių apokaliptinių raitelių iš Jono Apreiškimo knygos, aš verčiau jočiau ant balto, o ne ant palšo žirgo. Klimato kaita yra jautrus klausimas ir jo negalima spręsti devizais.

- Pranešimas: Ria Oomen-Ruijten (A6-0168/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš susilaikiau dėl kolegės iš Danijos, Ria Oomen-Ruijten pranešimo dėl 2007 m. Turkijos pažangos atsižvelgiant į priėmimą, nors, kaip ir Užsienio reikalų komitetas, pritariu Ministro Pirmininko įsipareigojimams 2008 m. padaryti reformų metais ir paversti Turkiją modernia ir klestinčia demokratija pagrįsta pasaulietiškumo principais ir pliuralistine visuomene.

Tačiau mes gerai prisimename Turkijos įsipareigojimus užtikrinti gerus kaimyninius santykius su Graikija ir Bulgarija ir poreikį sudaryti dvišalę sutartį su Kipru pagal ES principus.

Be to, Turkija neatsiliepia į raginimą baigti ekonominę Armėnijos blokadą ir pradėti susitaikymo procesą, kurio metu būtų galima atvirai aptarti praėjusius įvykius. Šios derybos svarbios ES ir Turkijai, nes pastaroji domisi Bendrijos teise. Tačiau jokiomis aplinkybėmis šios diskusijos negali iš anksti nuspręsti galutinio politinio sprendimo dėl Turkijos priėmimo į ES.

  Colm Burke, Jim Higgins, Mairead McGuinness ir Gay Mitchell (PPE-DE), raštu. − EPP-ED grupės „Fine Gael“ partijos delegacija balsavo už Oomen-Ruijten pranešimą dėl Turkijos pažangos 2007 m. Mes palaikome Turkijos demokratijos, teisingo valdymo ir teisinės valstybės reformas. Šie žingsniai yra naudingi tiek Turkijai, tiek Europos Sąjungai ir mes palaikome Turkijos reformų pastangas.

Tačiau mes, pasirašiusieji, balsavome prieš pranešimo 16 skirsnio 14 pataisą, kurioje paminėti žodžiai „seksualinės ir reprodukcinės teisės“. Mes balsavome prieš šią pataisų dalį dėl priežasčių, kurias nurodėme jungtinėje deklaracijoje Parlamentui, kuri buvo priimta 2008 m. kovo 13 d. plenarinės sesijos metu.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Balsavau prieš Oomen-Ruijten pranešimą dėl Turkijos pažangos 2007 m. siekiant narystės Europos Sąjungoje. Manau, kad Turkija gali turėti galimybių įstoti į Europos Sąjungą. Šiuo metu yra daug problemų dėl profesinių sąjungų ir žmogaus bei mažumų teisių, pavyzdžiui, Kurdų ir krikščionių. Tačiau pažanga, nors ir lėtai, vykdoma ir mes turime į tai atsižvelgti.

Aš palaikiau pataisas, susijusias su armėnų genocidu. Žinau, kad tai vyko seniai, bet tauta privalo susitaikyti su istorijos faktais, o Turkija kol kas nesugebėjo susitaikyti su šia kruvina istorijos dėme. Tikriausiai tai nebus paskutinė kliūtis narystei ES, bet mes negalime paprasčiausiai pakišti šių įvykių po patogiu turkišku kilimu.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Ponios Oomen-Ruijten pastabos pranešime dėl Turkijos pažangos siekiant narystės rodo, lyg mums dar reikėtų kokių kitų įrodymų, kad Turkija, atsižvelgiant į jos civilizaciją, mąstyseną ir tradicijas – kurios tikrai yra gerbtinos – nėra europietiška šalis. Be to, nereikia žvalgytis kitur norint nustatyti didžiulių sunkumų, atsiradusių derybų dėl narystės metu, priežastis.

Prancūzija, kaip pirmininkaujančioji valstybė, nuo liepos 1 d. turės galimybę aptarti šią pagrindinę dviprasmybę: Turkijos priklausymą Europai, kaip tai numatyta 1963 m. sutartyje. Pamiršdamas savo rinkiminius pažadus ponas Sarkozy dabar sako norintis tęsti derybas ir dar pradėti naujas derybas srityse, „kurios nėra tiesiogiai susijusios su naryste“ pagal formulę, kuri tikrai neišspręs jokių problemų. Kas galėtų paneigti, kad bus diskutuojama apie tariamą narystę?

Bijau, kad vienintelis tikslas siekiant išsaugoti Prancūzijos konstitucijos teikiamą galimybę žmonėms apsispręsti dėl bet kokios naujos valstybės narystės yra leisti piliečiams patiems prisiimti atsakomybę dėl 45 metų politinio ir diplomatinio bailumo, kuris taikomas ne Turkijos žmonėms, bet šalies vyriausybėms.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nepaisant tam tikrų prieštaravimų Turkija yra tikrai svarbi Europos Sąjungai, ypač atsižvelgiant į didėjančią kapitalistinės sistemos krizę.

Nors galutinis jos statusas lieka neaiškus – visateisė ES ar būsimos Viduržemio Jūros Sąjungos narė – ES tikrai siekia rasti sprendimus, kurie tenkintų didžiųjų ekonominių ir finansinių grupių interesus didžiosiose valstybėse, ypač Vokietijoje.

Turkija siūlo didelę rinką, turinčią didelį apetitą. Tai didžiulė šalis, turinti daug ir pigios darbo jėgos ir daugybę vartotojų, ko nederėtų minėti gegužės pirmąją, nes neseniai matėme žiaurias Turkijos saugumo pajėgų represijas prieš profesinių sąjungų narius ir demonstracijų dalyvius. Turkijos teritorija labai didelė ir užima svarbią geostrateginę padėtį tarp Europos, Azijos ir Vidurio Rytų bei vaidina svarbų vaidmenį diskusijose dėl Vidurio Azijos energijos šaltinių nuosavybės ir prieigos prie jų (pvz., „Nabucco“ projektas), kas vaidins pagrindinį vaidmenį siekiant JAV-NATO-ES partnerystės.

Be to, Turkija yra karinę valdžią turinti valstybė, kuri neteisėtai užima dalį Europos Sąjungos valstybės narės, Kipro, teritorijos.

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. − (CS) Nors Europos Parlamento rezoliucijos pasiūlyme cituojami keli dokumentai, jame trūksta esminės informacijos. Ši šalis yra kandidatė nuo 1963 m. Visą šį laiką buvo aptariamos derybų pradžios sąlygos. Dokumento įžangoje neminimi 1993 m. nustatyti taip vadinami Kopenhagos kriterijai.

Pasigilinę į Europos Komisijos pranešimą apie 2007 m. Turkijos pažangą, mes matome, kad nors tam tikra pažanga ir buvo padaryta, su nacionalinėmis mažumomis susiję įstatymai vis dar nėra efektyviai taikomi. Faktas, kad maždaug 10 % Turkijos darbingų piliečių dirba ES valstybėse yra ilgalaikių Turkijos ir ES santykių rodiklis. Mums nerimą kelia reglamentų įgyvendinimas ekonomikos srityje. Nors šie teisės aktai oficialiai įtraukti į Turkijos teisės sistemą, mes dažnai pastebime akivaizdžiai prieš Europą nukreiptą požiūrį sprendžiant atskiras bylas.

Galime pasakyti, kad nors Turkija padarė nemažą pažangą, skirtumai daugelyje sričių tarp ES šalių (įskaitant Balkanų valstybes) kol kas beveik nesumažėjo. Armijos įtaka šalies politinei sistemai ir Sunni Islam statusas yra pačios akivaizdžiausios Turkijos visuomenės savybės, kuriomis ji skiriasi nuo ES šalių. Pranešimas pakankamai tiksliai perteikia esamą visuomenės padėtį. Nors rezoliucijos 12 skirsnis yra nesuderintas, GUE/NGL grupė nebalsuos prieš šį pranešimą.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Ponios Oomen-Ruijten pranešimas parodo, kaip Briuselio Europos lyderiai gali ignoruoti įrodymus. Turkija yra Azijos šalis.

Jų aklumas neleidžia jiems pamatyti akivaizdžių narystės pasekmių. Turėdama 100 milijonų gyventojų 2020 m. Turkija būtų daugiausiai gyventojų turinčia ES valstybe ir būtų gausiausiai atstovaujama Europos institucijose. Tai reiškia, kad mūsų Parlamentui kyla grėsmė būti valdomam ne PPE-DE grupės ar socialistų grupės, bet AKP islamistų. Be to, Turkija būtų daugiausiai paramos sulaukianti šalis: Turkijos regionai sugertų daugybę struktūrinių fondų lėšų, o jos dešimt milijonų ūkininkų sugriautų bendrąją žemės ūkio politiką.

Šis atsisakymas matyti tikrovę skatina mūsų vyriausybes ignoruoti Europos gyventojų norus. Ponas Sarkozy, primetęs Europos konstitucinę sutartį Prancūzijai, kurią šalis atmetė 2005 m., ruošiasi pateikti Konstitucijos 88.5 straipsnį, pagal kurį naujos ES valstybės priėmimas būtų sprendžiamas referendumu.

Jei Briuseliui pavyktų primesti Turkijos įstojimą, turėtume pasiūlyti savo šalims išstoti iš tokios sąjungos, kuri būtų europietiška tik savo pavadinimu ir kurti kitą Europą, europietišką Europą – tautų Europą.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. − (DE) Balsavau už pranešimą dėl Turkijos pažangos 2007 m. siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Tačiau, perskaitęs vokišką laikraštį „Die Welt“ noriu išreikšti savo susirūpinimą, kad Turkija, kuri dažnai minima kaip nuosaiki islamiška valstybė, priėmė įstatymą, draudžiantį viešoje vietoje parduoti ir pateikti vyną taurėse.

Vynas yra Europos kultūrinio paveldo dalis ir teisėtai gaminamas daugelyje ES valstybių narių ir jį galima parduoti bei vartoti visose valstybėse narėse.

Toks įstatymas nesuderinamas su visateise naryste Europos Sąjungoje. Visi teisėtai gaminami produktai, įskaitant vyną, yra prekės, kurių laisvas judėjimas vidaus rinkoje turi būti garantuojamas. Toks draudimas pažeidžia prieš diskriminaciją nukreiptas Europos Sąjungos taisykles. Šalis, kuri riboja laisvą teisėtai kitose šalyse gaminamų prekių judėjimą negali tapti visateise ES valstybe.

Ministras pirmininkas, ponas Erdošan, pareiškė, kad 2008 m. bus reformų metai, skirti Turkijai tapti šiuolaikine demokratine valstybe, pagrįstą pasaulietiškumo principais ir pliuralistine visuomene.

Atsižvelgdamas į Turkijos draudimą parduoti ir vartoti vyną stiklinėse noriu paklausti, ar šie įsipareigojimai nėra „žodžiai, tušti žodžiai“?

  David Martin (PSE), raštu. − Ria Oomen-Ruijten pranešimas apie Turkijos 2007 m. pažangą yra išsami ir teikianti vilčių šalies pažangos siekiant įstojimo į Europos Sąjunga analizė. Turkija padarė pažangą žodžio laisvės ir teismų reformų srityse. Vyriausybės pasiūlymai reformuoti 301 straipsnį, kuris yra kliūtis link visiškos demokratinės šalies laisvės, irgi yra sveikintini. Tačiau būtina ir toliau dėti pastangas srityse, susijusiose su šalyje gyvenančių tautinių mažumų grupių teisėmis, todėl mums rūpi ir Konstituciniame teisme sprendžiama byla. Aš palaikau pranešimo rekomendacijas ir balsavau už šį pranešimą.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE), raštu. − (SK) Aš pritariu kolegės, ponios Oomen-Ruijten, pranešimą, kuriuo Turkijos vyriausybė raginama vykdyta savo įsipareigojimus įgyvendinti reformas ir modernizuoti šalį. Dar norių išsakyti savo seniai susidarytą požiūrį, kuris atitinka ir daugelio europiečių požiūrį, tai yra, kad Europos Sąjunga neturėtų siūlyti Turkijai visateisės narystės. Geografijos, kultūros ir religijos atžvilgiu Turkija neatitinka Europos tapatumo koncepcijos. Be to, Europos biudžetas negali ir negalės panešti naštos, kurią uždėtų visateisė Turkijos narystė. Todėl aš palaikau glaudaus bendradarbiavimo viziją, taip vadinamą „strateginę partnerystę“ tarp ES ir Turkijos. Manau, kad šiuo požiūriu pranešimas yra tikrai svarbus.

Džiaugiuosi, kad Turkija 2007 metais padarė tam tikrą pažangą keliose srityse. Tačiau žmogaus teisių padėtis vis dar lieka labai prasta. Mes turėtume aktyviau raginti gerinti tautinių mažumų padėtį (ypač kurdų tautinės mažumos) ir įvesti visišką žodžio ir tikėjimo laisvę. Aš palaikau raginimą atmesti Baudžiamojo kodekso 31 straipsnį ir kuo greičiau vėl atidaryti graikų ortodoksų Halki seminariją. Mes dar privalome reikalauti, kad Turkija atsisuktų į praeitį ir pripažintų armėnų genocido faktą bei karinį konfliktą Kipre.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Turkija dažnai demonstruoja, kad yra nepasirengusi narystei Europos Sąjungoje engdama mažumas, vykdydama aviacijos antskrydžius prieš kaimyninę šalį ir visai neseniai vetuodama archeologinių kasinėjimų komandos vadovės iš Austrijos paskyrimą Ephesus mieste dėl antiturkiškų komentarų, kuriuos išsakė jos šeimos narys. Kosmetinės Baudžiamojo kodekso pataisos, draudžiančios šmeižti Turkiją ir turkiškumą atitraukia Briuselio dėmesį nuo brutalios jėgos demonstravimų ir karinės agresijos šiaurės Irake.

Atsižvelgiant į Turkijos nesugebėjimą pasirengti narystei ES, vienintelis pasirinkimas yra neatidėliotinas derybų dėl narystės nutraukimas. Su šia šalim būtų galima derėtis dėl privilegijuotos partnerystės.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Kiekvienas pranešimas apie Turkiją yra ES imperialistinio konkurencingumo planai dėl šios šalies. Šiuo pranešimu siekiama palaikyti Turkijos vyriausybę bandant pabrėžti Turkijos pažangą tam tikrose srityse, nors tai prieštarauja tikrovei. Kaip paprastai pranešime šlovinamos žmogaus teisės, neatsižvelgiant į gerai žinomą autokratinę ir represinę Turkijos vyriausybės politiką, ką neseniai įrodė žiaurus gegužės pirmosios demonstracijų numalšinimas. Pranešime toleruojama Turkijos antikurdiška politika.

Pranešimas netiesiogiai palaiko Turkijos išpuolius prieš Iraką. Smerkdamas PKK ir „kitų teroristinių grupuočių“ „žiaurumus“ pranešimas pataria Turkijos armijai nesivelti į „stambias karines operacijas“.

Pranešime nesmerkiama ilgalaikė Kipro okupacija ir vengiama kategoriškai ir besąlygiškai išvesti iš šios šalies Turkijos karines pajėgas.

Pranešime remiamas Turkijos dalyvavimas Europos Sąjungos ir NATO imperialistinėse misijose ir karinėse intervencijose. Atsižvelgdama į Turkijos padėtį imperialistinėje sistemoje ir jos konkurencingumą platesniu kontekstu, ES siekia panaudoti priėmimo procesą savo naudai, kad galėtų kontroliuoti energijos ir geostrateginius išteklius.

Dėl šių priežasčių mes balsavome prieš pranešimą.

  Lydie Polfer (ALDE), raštu. – (FR) Oomen-Ruijten pranešimas yra labai harmoningas: jame pritariama teisinės valstybės kūrimo iniciatyvoms, kurias parodė Turkijos valdžios institucijos, siekdamos tęsti reformų procesą, bet tuo pačiu Turkija raginama paspartinti reformas ir taip užtikrinti pagarbą teisinės valstybės principams.

Privalo būti sprendžiamas ir kurdų klausimas, įskaitant jo kultūrinius ir ekonominius aspektus.

Naujojoje konstitucijoje turi būti užtikrintos lygios moterų galimybės.

Turkijos vyriausybė raginama gerbti pliuralizmą ir religijų įvairovę kaip tai daroma pasaulietinėje ir demokratinėje valstybėje.

Derybos gali būti tęsiamos tik visiškai laikantis Europos Sąjungos vertybių principų.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Įvairiose socialinėse, ekonominėse ir politinėse srityse per pastaruosius metus padaryta pažanga suteikia tvirtą pagrindą atkreipti dėmesį į tai, kaip noras įstoti į Europos Sąjungą gali sėkmingai skatinti dideles reformas tose šalyse, kuriose yra tokių reformų galimybių. Derybos su Turkija visada buvo atviros, todėl nebėra jokio poreikio pabrėžti šios galimybės svarbos skatinant Turkiją pradėti esmines reformas.

Atsižvelgdami į šiame pranešime išsakytą pripažinimą ir į aukštų ES pareigūnų pranešimus, ypač Komisijos Pirmininko pranešimą, mes negalime nekreipti dėmesio į teisinį procesą, nukreiptą prieš AK partiją. Nors faktas, kad nebuvo naudota karinė jėga yra sveikintinas, mes vis tiek nepritariame bandymui teismų procesų metu suklastoti tai, ką paneigė biuleteniai. Kita vertus, mums kelia nerimą ir nuolatinės abejonės dėl AK partijos ketinimų. Tikėjimo laisvės, kaip mes ją suprantame Europos Sąjungoje, gynimas turi būti įtrauktas į mūsų susitarimą. Vienos religijos primetimas visai visuomenei yra nepriimtinas.

  Toomas Savi (ALDE), raštu. − Parėmęs šį pranešimą noriu pasakyti, kad pirmojoje savo kalboje, kurią sakiau 2004 m. gruodžio mėnesį apie Turkijos pažangą siekiant įstoti į ES aš reikalavau, kad prieš svarstant šio šalies narystę Turkija pripažintų teisėtą graikų Kipro vyriausybę, pripažintų 1915 armėnų genocidą ir pagerintų didžiausios pasaulyje savo valstybės neturinčios tautos, kurdų, padėtį.

Per ketverius metus nebuvo išspręstas nė vienas iš minėtų klausimų. Nematyti jokios akivaizdžios pažangos Turkijos santykiuose su Kipru ir jokio noro pripažinti praeities nusikaltimus. Vietoje to, Turkijos armija pritariant Turkijos Parlamentui vykdo kurdų genocidą. Europos Sąjunga privalo griežčiaus pasisakyti Turkijos atžvilgiu ir sustabdyti derybas, kol bus išspręsti anksčiau minėti klausimai.

  Jacques Toubon (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsuodama prieš Užsienio reikalų komiteto pranešimą dėl situacijos Turkijoje Prancūzijos UMP delegacija nori pabrėžti, kad Komisija, valstybių narių vyriausybės ir Europos Parlamentas klaidingai elgiasi remdami Turkijos narystės iliuziją.

UMP neprieštarauja Ria Oomen-Ruijten pranešimui, kuris yra tikrai puikus, bet prieštarauja atsisakymui svarstyti esamą padėtį Turkijoje ir jos vykdomą politiką, kas prieštarauja mūsų projektui dėl Europos integracijos.

  Dominique Vlasto (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau prieš šį pranešimą ir pasiūlytą rezoliuciją norėdamas dar kartą išreikšti savo prieštaravimą prieš Turkijos įstojimą į ES. Europos Komisija, valstybių narių vyriausybės ir Europos Parlamentas klaidingai elgiasi puoselėdami iliuziją, kuri kvailina Turkijos ir Europos piliečius. Atsisakau laikytis politinės pozicijos, kuri neatsižvelgia į esamą Turkijos padėtį ir jos politiką, kuri prieštarauja Europos integracijos projektui.

Jei Europa yra erdvė, kurioje galioja bendrosios vertybės, mes negalime nekreipti dėmesio į nerimą keliančias Turkijos valdžios institucijų tendencijas, susijusias su teisinės valstybės principais, saviraiškos laisve ir mažumų teisių pagarba. Nuosaikios pozicijos Turkijos valdžios institucijų atsakomybės atžvilgiu laikymasis yra strateginė klaida, atitolinanti šios šalies pažangą siekiant narystės ES ir neleidžianti Turkijos žmonėms naudoti pagrindinėmis socialinėmis teisėmis bei stabdanti Turkijos ekonomikos plėtrą.

Privilegijuota partnerystė su Turkija padėtų įgyvendinti šiuos tikslus atsižvelgiant į abiejų pusių integralumą.

8. Balsavimų ir balsavimo ketinimų pataisymai: žr. protokolą

(posėdis nutrauktas 13.50 ir atnaujintas 15.00)

PIRMININKAVO: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

9. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas: žr. protokolą

10. Tragiška situacija Birmoje (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai apie tragišką padėtį Mianmare.

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Mes visi tebesame sukrėsti kančių, kurias neturtingiems ir engiamiems priespaudos Birmos, arba Mianmaro, žmonėms sukėlė pragaištingas ciklonas Nargis.

Daugybėje po katastrofos viešų pareiškimų išreiškėme giliausią Europos Sąjungos užuojautą. Be to, Europos Sąjunga nedelsdama pažadėjo skubiai skirti lėšų humanitarinei pagalbai. Šiuo metu Sąjungos įsipareigojimai yra viršiję 60 mln. eurų. Taip pat svarbu pabrėžti, kad pažadėta suma prisidės prie jau teikiamos Europos Sąjungos pagalbos, ir tai nėra maža suma.

Nepaisant to, esminė problema tebėra priėjimas prie nukentėjusių zonų ir greitas paramos išskirstymas. Praėjusį antradienį pirmininkaujančioji valstybė, bendradarbiaudama su Komisijos nariu Louisu Micheliu, sušaukė neeilinį Europos Sąjungos Tarybos posėdį. Tąkart plėtros ministrai sutiko, kad yra dar didesnės tragedijos rizika, jei Mianmaro vadovybė nepasiruošusi bendradarbiauti veiksmingiau.

Situacija tebėra kritinė, todėl Europos Vadovų Taryba paragino Mianmaro vadovybę imtis skubių priemonių ir suteikti galimybę nukentėjusiems žmonėms pasiekti paramą. Taryba įvertino Komisijos nario Louiso Michelio pastangas įtikinti Mianmaro (Birmos) vadovybę, kad humanitarinė pagalba yra skubi ir neutrali. Taip pat apgailestaujame, kad Mianmaro vadovai nebuvo pasiruošę išnaudoti visos paramos, kurią yra pasirengusi teikti Europos Sąjunga ir tarptautinė bendruomenė.

Taryba išreiškė visapusišką paramą JT generaliniam sekretoriui ir visoms iniciatyvoms, kurias išreiškė JT institucijos. Jos galėtų padėti tenkinti humanitarinius poreikius. Taip pat palaikome JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono rytoj numatytą vizitą į Mianmarą.

Taryba iškėlė situacijos Mianmare klausimą visuose neseniai vykusiuose politiniuose susitikimuose su Azijos partnerėmis. Azijos šalys buvo skatinamos paveikti Mianmaro valdžios institucijas ir įtikinti jas, kad tarptautinės humanitarinės pagalbos pobūdis yra neutralus ir nešališkas.

Gegužės 19 d. ASEAN šalių narių užsienio reikalų ministrai susitiko Singapūre. Europos Sąjunga anksčiau yra pateikusi šiai grupei prašymą įtikinti Mianmaro valdžios institucijas atverti sienas humanitarinei pagalbai ir humanitarinės pagalbos darbuotojams.

Pirmadienį, gegužės 26 d., Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba dalyvaus diskusijose apie humanitarinę situaciją Mianmare, taip pat apie atsisakymą įsileisti humanitarinės pagalbos ekspertus ir paramą į nukentėjusią zoną.

Birma, arba Mianmaras, dėl politinės situacijos šioje šalyje ir toliau yra pagrindinė tema Tarybos diskusijose. Nerimą kelia tai, kad nepaisant didžiulės humanitarinės katastrofos karinė chunta neatšaukė nacionalinio referendumo. Tikime, kad dėl to gali kilti naujos konstitucijos priėmimo procedūros pažeidimų.

Mes taip pat susirūpinę pranešimais apie bauginimus pasiruošimo referendumui metu. Norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjunga yra nusivylusi, kad valdžios institucijos visiškai nekreipė dėmesio į Jungtinių Tautų kvietimus rinktis visapusiškesnį ir teisėtesnį perėjimą į demokratiją. Norėčiau patvirtinti, kad Europos Sąjunga ir toliau rems Jungtinių Tautų pastangas.

Baigdamas prašau atkreipti dėmesį, kad balandžio 29 d. Europos Sąjunga persvarstė bendrą poziciją, priimtą 2007 m. lapkričio mėn. Į šią poziciją, priimtą kaip atsaką į taikių protestų malšinimą, nuo šiol įtraukiamos ir griežtesnės ribojimo priemonės Mianmarui.

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia noriu padėkoti už tai, kad Mianmaras buvo įtrauktas į šio posėdžio dienotvarkę.

Įvertinę gegužės 2 d. ciklono Nargio sukeltos katastrofos mastą, pasiūlėme pirmininkaujančiai valstybei sušaukti ES Tarybos užsienio reikalų ministrų neeilinį susitikimą. Pirmininkaujanti Slovėnija, kuriai noriu padėkoti, nedelsdama sušaukė Tarybos susitikimą, jis buvo surengtas gegužės 12 d.

Susitikime ES pakvietė Mianmaro vadovus aktyviau bendradarbiauti ir leisti įvežti bei paskirstyti tarptautinę humanitarinę pagalbą. Nusprendžiau reaguoti į kvietimą ir gegužės 15–16 d. aplankiau Mianmarą. Misijos metu, kurią pabrėžiau kaip griežtai humanitarinę, o ne politinę, turėjau galimybę susitikti su Mianmaro valdžios institucijomis ir humanitarinių organizacijų atstovais, tuo pačiu tikslu lankiausi ir nukentėjusiose zonose aplink Jangoną. Turėjau dvi su puse valandos gana įtemptiems susitikimams su planavimo ministru – jis akivaizdžiai turėjo didžiausią įtaką ir iš visų trijų ministrų, su kuriais bendravau, – be jo dar bendravau su socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos ministru.

Misijos metu buvo itin akivaizdu, kad Mianmaro valdžios institucijos vis dar nelinkusios kurti sąlygų, reikalingų teikti humanitarinį atsaką ir tenkinti vietinius poreikius. Man taip pat aišku, kad bandymas Mianmaro valdžios institucijoms primesti tarptautinę humanitarinę pagalbą, atsižvelgiant į mūsų dabartines priemones, yra pasmerktas žlugti ir net gali duoti priešingų rezultatų. Visos humanitarinės organizacijos Mianmare mane apie tai informavo, taip pat patvirtino, kad problema akivaizdžiai nesusijusi su vietinių organizacijų stoka, net ne su lėšų trūkumu, nes priemonių nebuvimas, savaime suprantama, priklauso nuo tarptautinių ekspertų ir profesionalų pasiekiamumo – didžiausia problema yra prieigos nebuvimas.

Mano misija tikrai kukliai prisidėjo atveriant siaurą plyšelį į minimalią humanitarinę erdvę tarptautinei humanitarinei pagalbai. Mianmaro vadovybė iš dalies sureagavo į kai kuriuos specifinius reikalavimus: pavyzdžiui, Komisijos ekspertų vizos buvo pratęstos dviem savaitėms. Jiems buvo išduotos trijų dienų vizos, o pratęstos dviem savaitėms. Mes prašėme vieno mėnesio.

Mes taip pat išsiaiškinome, kad situacija yra labai rimta. Kai kur vietinė valdžia reikalavo raštiško įgaliojimo net iš vietinių darbuotojų, tai yra iš mūsų agentūrų – JT arba NVO – įdarbintų žmonių, ir daugeliu atvejų, aišku, tai buvo neįmanoma. Šis klausimas buvo aptartas ir iš vietinių darbuotojų įgaliojimų nebereikalaujama. Įgaliojimų taip pat nebereikia vykstant į katastrofos zonas, konkrečiai į Patheino oro uostą. Taip pat prašiau, kad būtų atidarytas antras oro uostas lėktuvams, atgabenantiems įrangą, kitaip tariant, karinės paskirties Patheino oro uostas. Man buvo atsakyta, kad tai neįmanoma, nes kontrolės bokšto techniniai standartai skiriasi nuo tarptautinių, taip pat kad bet kuriuo atveju tai nepalengvintų darbo, nes keliai tarp Rangūno ir deltos, labiausiai nukentėjusios zonos, yra daug geresnės būklės ir jais naudotis kur kas patogiau. Deja, neturėjau įgaliojimo pats patikrinti tokią informaciją.

Manau, svarbu išlaikyti tiek kaimyninių šalių, tiek visos tarptautinės bendruomenės spaudimą. Turiu pasakyti, kad diskutuodamas su vadovais pateikiau konkretų prašymą – tiksliau pateikiau penkis konkrečius prašymus, apie kuriuos tuojau papasakosiu, – kad kaimyninių šalių gydytojams ir medicinos personalui būtų leista dirbti labiausiai nukentėjusiose zonose. Jie gavo įgaliojimus mano išvykimo dieną. Tai reiškia, kad atgabenta 140 gydytojų ir medicinos personalo iš Laoso, Kambodžos, Indijos, Bangladešo ir Tailando. Tokiu būdu jie galėjo aplankyti labiausiai nukentėjusias sritis. Kaimyninių šalių vaidmuo yra itin svarbus, o aš, laukdamas lėktuvo į Bankoką, turėjau galimybę gan ilgai padiskutuoti su generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moonu. Visą šią informaciją perdaviau jam, išdėsčiau, ką manau šiuo klausimu, ir papasakojau, kaip sekėsi misija.

JT generalinis sekretorius sutiko su šia analize ir pats pasiūlė du konkrečius dalykus: patvirtinti JT ir ASEAN humanitarinės pagalbos koordinatorių ir gegužės 24–25 d. Bankoke skubiai organizuoti pagalbą teikiančių šalių konferenciją, kuriai pirmininkautų ir JT, ir ASEAN. Iškart po Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinatoriaus Johno Holmeso vizito generalinis sekretorius Ban Ki-moon rytoj vyksta į Mianmarą aptarti humanitarinės pagalbos perdavimo galimybių.

Palyginti su poreikiais, humanitarinė situacija Mianmare išlieka dramatiška. Yra pavojus, kad ciklono sukeltą katastrofą gali dar pabloginti humanitarinė katastrofa: bado rizika, nes derlius buvo sunaikintas, taip pat epidemijos tarp išgyvenusiųjų, nes jų gyvenimo sąlygos yra apgailėtinos. Kyla epidemijos rizika. Kai ten lankėmės, Pasaulio sveikatos organizacija nenustatė choleros pavojaus, tačiau daugybę vaikų kankino diarėja. Tai reiškia, kad kilo epidemijos rizika dėl užteršto vandens. Taip pat egzistuoja bado rizika. Regione kaupiamos didelės ryžių atsargos, o visas saugomas maistas buvo sunaikintas.

Yra viena praktinė problema: žemę reikia užsėti, jeigu norima spalio mėnesį sulaukti derliaus. Taigi, laiko yra nuo trijų iki keturių savaičių. Nemažai žmonių iš vadinamųjų laikinų stovyklų nenori grįžti į savo gyvenamąsias zonas dėl įvairiausių priežasčių, kiti nori grįžti, bet jiems reikia specialios sėklos, nes visa žemė tapo druskinga ir reikia kur kas stipresnių augalų bei trąšų. Bandžiau įtraukti valdžios institucijas į konstruktyvų praktinį dialogą šiuo klausimu. Buvo manoma, kad JTVP mikropaskolų schema gali būti panaudota kaip finansų mechanizmas. Šiuo metu vis dar apie tai diskutuojame. Turiu pripažinti, tai nėra greitas procesas.

Komisija sureagavo labai greitai. Gegužės 5 d. paskiriami du milijonai eurų. Kaip žinote, esu įgaliotas skirti tris milijonus eurų be jokių oficialių procedūrų. Trūko aiškumo, todėl iš pradžių skyrėme du milijonus. Galiausiai nusprendėme skirti penkių milijonų eurų vertės maisto paramos paketą, taip pat papildomus dešimt milijonų eurų dėl kritinės padėties. Suprantama, paramos valdymo atžvilgiu siekiame nuveikti dar daugiau poreikių įvertinimo ir užtikrinimo srityse.

Po dviejų su puse valandos diskusijų su valdžios institucijomis išsiunčiau joms raštą su keliais konkrečiais prašymais. Pirmas prašymas buvo susijęs su laikinai dirbančiųjų misijoje, būtent Komisijos darbuotojų, vizų pratęsimu. Vizos mums buvo pratęstos dviem savaitėms.

Taip pat prašiau galutinio paaiškinimo ir jų pranešimo mūsų vadovams, kad mūsų agentūroms ir kitiems mūsų darbuotojams mianmariečiams nebereikia oficialaus įgaliojimo ar leidimo keliauti. Šis klausimas buvo išspręstas.

Prašiau daugkartinių įvažiavimo vizų šešiems mėnesiams, nes tai leistų ten veikiančioms ES finansuojamoms NVO patrigubinti savo tarptautinių darbuotojų skaičių. Man išvykus iš Mianmaro, maždaug šimtas JT vizos prašymų ir šiek tiek daugiau nei šimtas NVO prašymų nebuvo įvykdyta. Prašiau reguliariai informuoti apie padėtį. Nuo to laiko keli prašymai buvo patenkinti, bet tai tik menka dalis to, ko buvo prašyta.

Aš taip pat prašiau vizų ir leidimų keliauti į deltą bei užtikrinti, kad mobilizuota pakankamai personalo. Kaip minėjau, prašiau skubiai išduoti leidimus gydytojams ir vietiniam medicinos personalui pakliūti į zoną. Atrodo, kad šį prašymą jie suprato puikiai.

Prakalbus apie Patheino oro uostą, kuris galėjo veikti kaip tam tikras lėktuvų, atvykstančių su tarptautinės bendruomenės siunčiamu maistu, perskirstymo centras, atsakymas buvo atvirai neigiamas. Pasak jų, priežastis ta, kad kontrolės įranga ir priemonės nesutampa su tarptautiniais standartais, o keliauti per Rangūną yra daug paprasčiau. Aš tuo abejoju, nes kol pats ten buvau, Rangūnas jau buvo sugriautas ir kilo daug problemų, kurios ilgainiui buvo tam tikru mastu išspręstos. Nesu tikras, ar jos buvo išspręstos dėl mano pastangų. Paprasčiausiai jie nerado būdo panaudoti ir Rangūno oro uosto. Taip pat manau, kad taip buvo nuspręsta todėl, kad institucijoms buvo parankiau.

Apibendrindamas galiu užtikrinti, kad tai buvo labai neveiksminga misija. Pajutau, kad tarptautine bendruomene visiškai nepasitikima. Šalyje egzistuoja tam tikros labai giliai įsišaknijusios problemos. Kartais susidaro įspūdis, kad niekas nesiklauso, ką kalba kiti. Ypač sunku priartėti prie pašnekovo sąžinės ir mąstysenos. Pokalbiai vyko sklandžiai, nes dvi su puse valandos mes atvirai diskutavome; visi buvo mandagūs, nors ir nusiteikę ryžtingai, nes nedavė ramybės vienas klausimas: kodėl atsisakoma tarptautinių pagalbininkų, kurių pagalba būtina atliekant operacijas?

Aš taip pat paminėjau atsakomybę ginti – būtent tai sukėlė principų susikirtimą. Tuo metu man buvo paaiškinta, kad į kai kuriuos klausimus atsakymai nereikalingi. Taip praėjo misija. Žinoma, man buvo liūdna, kad nepasiekiau konkretesnių dalykų, bet, neslėpsiu – džiaugiausi sugrįžęs į Europą.

  Hartmut Nassauer, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, Komisijos narys pateikė mums įtikinamą ir tikslų situacijos vaizdą, iš kurio aišku, kad vadovaujančios karinės valdžios institucijos Mianmare ciniškai ir brutaliai išduoda savo žmones.

Norėčiau kreiptis į Pietryčių Azijos šalių asociaciją ir ASEAN šalis nares. Daug metų Europos Parlamentas palaikė draugiškus santykius su ASEAN šalių parlamentarais. Neseniai šios šalys pasirašė naują ASEAN chartiją, kurioje patvirtino savo griežtą įsipareigojimą gerbti ir ginti žmonių teises. Savaime suprantama, ASEAN tam tikru mastu yra atsakinga už tai, kas vyksta Mianmare, kuris yra viena iš šalių narių, ir ASEAN reputacija nukentės pasauliniu mastu, jeigu ji leis karinei chuntai elgtis taip, kaip ši elgiasi dabar.

Kreipiuosi į ASEAN šalis nares, apeliuodamas į jų pačių gerovę, naudą ir gerus santykius su Europos Sąjunga, prašydamas daryti viską, kas įmanoma, kad įtikintų karinę chuntą leisti išoriniam pasauliui padėti jų šalies žmonėms. Kaip jau minėjau, tai yra ASEAN šalių įtakos ir atsakomybės sritis. Iš šių šalių lauksime informacijos, kaip jos atlieka šią pareigą, ir mūsų santykiai su ASEAN priklausys nuo to, ar asociacija šiuo klausimu išnaudos savo įtaką. Jiems nereikia viešųjų kreipimosi, – yra kitų būdų – bet Europos Sąjunga tikisi, kad būtent Mianmaro kaimynai padarys viską, ką gali, stengdamiesi pakeisti šio valdančio režimo atstovų požiūrį.

  Jan Marinus Wiersma, PSE frakcijos vardu. – (NL) Pradėdamas kalbą savo frakcijos vardu noriu pasveikinti Komisijos narį. Šiandien jis aiškiai patvirtino darantis viską, kas įmanoma labai sunkiomis aplinkybėmis. Jis pademonstravo dialogą su kurčiaisiais. Turime pripažinti, kad padėtis Mianmare įgyja keistą kryptį. Praėjo beveik trys savaitės, kai ciklonas smogė šaliai, o vyriausybė ir toliau beveik neįsileidžia išorinės pagalbos. Valdžios institucijos, atrodo, išlieka gana pasyvios. Šalies sienos kelias savaites uždarytos pagalbos teikėjams, ekspertams ir žiniasklaidai. Tai, kad chunta prieš pusantros savaitės leido įvykti referendumui, sustiprinusiam jos pozicijas, yra beveik kafkiška.

Pasak kelių šaltinių, oficialus aukų skaičius – apie aštuoniasdešimt tūkstančių. Dešimtys tūkstančių dingę be žinios, o be namų liko apie du milijonus žmonių. Šie skaičiai ima priminti Polo Poto mastus – bent jau mes taip manome, nes iš šalies gaunama tiek pat mažai informacijos, kiek į ją įsileidžiama pagalbos. Buvęs JT koordinatorius Janas Egelandas šios savaitės pradžioje konstatavo, kad draudimas įsileisti pagalbą tolygus žudymui. Mianmaro valdžios institucijos savo pareigą apginti paverčia farsu. Kontrastas su Kinija, kuri praėjusią savaitę nukentėjo nuo smarkaus žemės drebėjimo, yra didžiulis. Nelaimė nebuvo slepiama – reportažus apie ją transliavo televizija, taip pat ir Kinijoje, o Kinijos vyriausybė išplatino tarptautinį pagalbos prašymą.

Mianmaro vyriausybės įvaizdžio labiau sugadinti nebeįmanoma. Jis pasiekė visų laikų žemiausią lygį. Kinijos padėtis leidžia jai paskatinti Mianmaro vadovus įsileisti pagalbą. Taip pat Rusija bei Indija, kurios privalo veikti chuntą per JT arba per ASEAN. Šiuo klausimu pritariu pono Nassauerio komentarui.

Praėjusį pirmadienį buvo pasiektas susitarimas su ASEAN dėl tarptautinės paramos Mianmarui. Visą paramą turi koordinuoti ASEAN. Tai žingsnis į priekį, tačiau tiesioginė parama iš vakarų vis dar draudžiama. Paramą teikiančių šalių konferencija turi būti organizuojama kitą savaitę. Kreipiuosi į Europą, skatindamas dosniai ir nuoširdžiai prisidėti, bet tik gavus garantiją, kad mūsų parama nukeliaus ten, kur jos iš tiesų reikia, ir kad žurnalistai bus įleidžiami į šalį, nes norima atskleisti ten susidariusią situaciją.

  Jules Maaten, ALDE frakcijos vardu. – (NL) Kiek kartų esame šiuose rūmuose kalbėję apie Mianmarą? Kelis kartus per metus čia stovime, o reikalai vis beviltiški.

Tiesa, dabartinė padėtis Mianmare dar blogesnė nei tada, kai praėjusį kartą ją aptarinėjome. 1,4 milijono aukų vis dar nesulaukė jokios pagalbos. Trisdešimt tūkstančių vaikų kenčia nuo staigiai pablogėjusios mitybos. Šimtai tūkstančių žmonių liko benamiai ir rizikuoja užsikrėsti cholera, plaučių ligomis bei infekcinėmis ligomis. Kaip suprantu, šį rytą net aštuoni užsienio gydytojai iš tarptautinės organizacijos „Gydytojai be sienų“ buvo įleisti į katastrofos zoną.

Norėčiau paremti pono Nassauerio kreipimąsi į ASEAN. Asociacija dabar privalo elgtis ryžtingai, nes chunta akivaizdžiai labiau domisi savo pačios režimo išlikimu per referendumą (ji neverta pono Wiersmos pavartoto apibūdinimo „kafkiška“), o ne savo piliečių išlikimu. Generolai mano, kad į šalį atvykę užsieniečiai keltų grėsmę karinio režimo išlikimui.

„Gydytojai be sienų“, „Oxfam“, britų, prancūzų ir JAV laivai gabena paramą, o ne naują režimą, nors asmeniškai to labai norėčiau. Bet jei negalime tuo įtikinti chuntos, turime ieškoti alternatyvų. Mano manymu, geriausia alternatyva yra Saugumo Taryba. Europa ir Jungtinės Valstijos turi reikalauti, kad Mianmaro klausimas būtų įtrauktas į dienotvarkę. Visos Jungtinių Tautų šalys narės pasirašydamos įsipareigojo vadovautis šiais dviem principais: prisiimti atsakomybę už piliečių gynimą ir, jei šalis nebegali arba atsisako tai daryti, panaudoti tarptautinės bendruomenės teisę katastrofos atveju įsikišti.

Jungtinės Tautos privalo imtis veiksmų. Suprantu problemas ir didžiuojuosi Komisijos nariu L. Micheliu, kuris negrąžė rankų ir nesušaukė darbo grupių, bet pats ėmėsi veikti pagal principą „ne žodžiais, o darbais“. Tai kelia pagarbą. Taip pat manau, kad Europos Sąjungos pažadėta parama yra pavyzdinis žingsnis. Manau, kad Prancūzijos ministras ponas B. Kouchner yra teisus sakydamas, kad chunta nusikalsta žmonijai. Stebiuosi, kodėl mes, likusios 26 ES šalys narės, nesiklausome.

Pone Pirmininke, parama turi būti perduota Birmos žmonėms neatsižvelgiant į tai, ar chunta duos sutikimą, ar ne. Gyvybiškai svarbios paramos sulaikymas yra nusikaltimas žmonijai. Norėčiau, kad Europos Sąjunga imtųsi iniciatyvos ir paskatintų Jungtines Tautas bei Saugumo Tarybą išdėstyti šią situaciją kaltintojui Tarptautiniame baudžiamajame teisme Hagoje. Jau gana, nebėra kantrybės. Sakyčiau, reikėtų nutempti chuntą į Tarptautinį baudžiamąjį teismą. Mes to norime. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, tai jie turėtų atsidurti už grotų, o ne Mianmaro disidentai!

  Daniel Cohn-Bendit, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Ponia Pirmininke, manau, turėtume kiek tiksliau kalbėti šiuo klausimu, pavyzdžiui, aptardami neutralumo koncepciją. Mes nesame neutralūs. Jei palaikome Mianmaro žmones, vadinasi, kad esame prieš karinę chuntą. Karinė chunta neketina padėti Mianmaro žmonėms, todėl mes esame prieš karinę chuntą. Negalime jos remti.

Louisas Michelis diskutavo dvi su puse valandos. Visa istorija turi siurrealistinį atspalvį: jis sako, kad ten nuvykęs kalbėjosi su jais dvi su puse valandos. Jam buvo pasakyta, kad minimas oro uostas negali būti parengtas per 24 valandas, tuo tarpu techninės galimybės buvo suteiktos atidaryti oro uostą Sarajeve. Tai nėra tikroji problema.

Akivaizdu, kad atsidūrėme ypač sudėtingoje padėtyje ir sutinku, kad atsakomybė ginti reiškia, jog karinė chunta nusikalsta žmonijai, savo pačios piliečiams. Tai faktas. Tolesnėse viešose diskusijose paaiškės, kaip vystysis aplinkybės. Tačiau akivaizdu, kad šis atvejis turi būti iškeltas Tarptautiniame Teisingumo Teisme. Įdomiausia, kad taip elgdamiesi kreipiamės į Saugumo Tarybą, o Mianmaro gynėjai kinai kalba gana nekonkrečiai.

Faktiškai galėtume sakyti, kad Kinija pasielgė teisingai atverdama sienas, bet ji ir toliau palaiko Mianmarą bei gina vyriausybę, žudančią savo žmones.

Todėl manau, kad šioje situacijoje niekas negali priverstinai tiekti maisto. Nepaisant to, privalome išlaikyti spaudimą – tiek, kiek galime. Net manu militari pasitelkimas suteiktų mums ir Azijos šalims galimybę spausti Mianmarą. Manau, šiandieninė Louiso Michelio kalba buvo atvira: pasakok man, brangusis, pasakok, aš klausau, bet man tai visiškai nerūpi. Jis mums tai perteikė diplomatine kalba, dėl to reiškiu didžiausią pagarbą.

Tačiau šiandien Mianmaro valdžios institucijos yra kurčios. Jos nesiklauso ir nesidomi konstituciniu referendumu, kaip buvo paminėta. Jos juokiasi iš mūsų visų. Todėl nuo šiol būtina taikyti didžiausią spaudimą ir prašyti leidimo pasekmes perduoti svarstyti Saugumo Tarybai ir Tarptautiniam baudžiamajam teismui.

  Brian Crowley (UEN) – Ponia Pirmininke, praėjo beveik trys savaitės, kai ciklonas Nargis nuniokojo Mianmarą, sunaikino uostus ir Ajejarvadi deltas. Jis sugriovė namus ir miestus, pražudydamas tūkstančius žmonių ir tūkstančius palikdamas benamiais.

Istorija mus pamokė, kad skubiai nesureagavus į žmonių kančias, jos išauga ir išsiskaido į tiek daug faktorių, kad jie tampa nebesuvokiami.

Mianmaro režimo nuopuolis daugeliu atžvilgių atspindi tai, apie ką esame kelis pastaruosius metus kalbėję šiame Parlamente – apie šiuo metu vadovaujančią karinę chuntą. Tačiau nepaisant mūsų nepritarimo šiai karinei chuntai, privalome atrasti mechanizmus – nesvarbu, kokiu būdu – tiekti pagalbą tiesiogiai žmonėms. Nesitikėjau, kad šiandien tai pasakysiu, bet mane džiugina faktas, jog karinė chunta jau leido penkiems Jungtinių Tautų sraigtasparniams išvežioti maistą, nepaisant to, kad Prancūzijos ir Amerikos jūrų laivyno laivai laukia įlankoje leidimo pristatyti žmonėms maistą ir medicininę pagalbą.

Mūsų visų pareiga užtikrinti, kad dėsime visas įmanomas pastangas padėti kenčiantiems žmonėms. Iš tiesų, Mianmaras galėtų pasimokyti iš savo didžiosios gynėjos Kinijos, kaip ji reagavo į pastarąją stichinę nelaimę, prašydama tarptautinės pagalbos ir paramos iš Japonijos bei kitų šalių. Tikiuosi, kad mums pavyks sudaryti sąlygas, kurios leistų pristatyti paramą ir pagalbą nelaimėje.

Kreipimąsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą palikime vėlesniam laikui. Atsižvelgiant į tai, ką jau pasakė Louisas Michelis, pirmiausias ir skubiausias mūsų tikslas bei užduotis yra garantavimas, kad sukursime mechanizmus, padėsiančius pristatyti paramą, atkurti infrastruktūrą, atstatyti namus ir, svarbiausia, užkirsti kelią žmonių kančioms.

  Jim Allister (NI). - Ponia Pirmininke, režimas, kuris beprasmiškai leidžia savo žmonėms kentėti dėl savo ksenofobiškos paranojos, yra ne tik amoralus, bet ir kenksmingas – deja, kaip tik tokia chunta valdo Mianmarą. Jeigu ji taip nesijaudina dėl sunkios savo žmonių padėties, nepanašu, kad kalbos, išsakytos Europos Parlamente, gali ją paveikti, tačiau mes privalome kalbėti.

Mes nebandome kontroliuoti Mianmaro, mes stengiamės padėti žmonėms, nors aišku, kad nepasikeitus režimui mianmariečiai dar ilgai nematys geresnių laikų. Taip, privalome maksimaliai padidinti humanitarinę pagalbą, maisto ir atsargų mėtymą iš lėktuvų laikydami būtina taktika, bet šios kadaise klestėjusios šalies demokratija bus atkurta tik tuo atveju, jei žmonių poreikiai taps svarbesni už chuntos išsaugojimą.

  Urszula Gacek (PPE-DE). – Ponia Pirmininke, pirmiausia leiskite išreikšti giliausią užuojautą visiems Mianmaro žmonėms, kurie patyrė netekčių arba nukentėjo dėl ciklono Nargio padarinių. Daugybė europiečių mintimis yra su Mianmaro žmonėmis ir už juos meldžiasi. Tačiau mūsų užuojautos nepakanka. Turime aptarti praktines priemones ir nuspręsti, kaip galime jas pritaikyti, kad palengvintume išgyvenusiųjų kančias.

Daug šalių ir tarptautinių organizacijų siekia ir gali teikti skubią humanitarinę pagalbą. Jie pasiruošę tai daryti jau kelias savaites. Deja, karinės valdžios institucijos savo galios išsaugojimą laiko svarbesniu dalyku. Jų piliečių kančios joms nereikšmingos. Jie bijo bet kokio užsienio dalyvavimo Mianmaro reikaluose, net jei kalbame apie paramos darbuotojus. Komisijos nario įspūdžiai apie diskusijas su karinėmis valdžios institucijomis priverčia suklusti ir nepalieka daug vilčių, kad tos valdžios institucijos pakeis savo nuostatas. Taigi, kol šnekame ir nusiminę grąžome rankas dėl to, kad valdžios institucijos nepriima pagalbos, o ASEAN negali padėti, kenčia šimtai tūkstančių žmonių.

JT Saugumo Taryba gali ir turėtų vadovautis atsakomybės principu ginti bei teikti pagalbą be Mianmaro valdžios institucijų sutikimo. Norėčiau paskatinti JK vyriausybę, kuri šiuo metu pirmininkauja Saugumo Taryboje, nedelsiant pradėti paramos mėtymą parašiutais. Mianmaro valdžios institucijos atsakingos už nusikaltimą, tad mes negalime sėdėti, pasyviai leisdami joms tęsti šį nusikaltimą. Nors sutinku, kad paramos mėtymas parašiutais nėra idealus būdas įvežti paramą į šalį, nes turime mokytus pagalbos darbuotojus, galinčius paskirstyti paramą, bet tai geriau negu nieko, todėl prašau leisti mums suteikti pagalbą ir pradėti tai nedelsiant.

  Libor Rouček (PSE). – (CS) Ponios ir ponai, savo nuomone norėčiau prisidėti prie tų, kurie išreiškė nuoširdžią užuojautą dešimtims tūkstančių šeimų, nukentėjusių nuo Birmai (Mianmarui) smogusio ciklono Nargio. Taip pat noriu išreikšti savo visišką solidarumą šimtams tūkstančių žmonių, kurie dėl šios stichinės nelaimės neteko pragyvenimo šaltinio ir stogo virš galvos. Džiaugiuosi, kad Europos Komisija skubiai pasiūlė humanitarinę pagalbą, taip pat vertinu Komisijos nario L. Michelio skubius veiksmus. Deja, negaliu pateisinti Mianmaro vyriausybės ir valdžios institucijų elgesio. Nežmoniška ir žiauru šitaip drausti savo piliečiams, šios baisios katastrofos aukoms, gauti užsienio humanitarinę pagalbą. Noriu pakviesti Mianmaro vyriausybę ir aukščiausius jos pareigūnus visiškai atverti sienas užsienio pagalbai bei leisti paramai ir užsienio humanitarinių organizacijų darbuotojams įvažiuoti į šalį. Taip pat kviečiu Kiniją, Indiją, Singapūrą ir kitas regiono šalis, įskaitant ASEAN šalis nares, panaudoti savo įtaką ir įtikinti Mianmarą atverti sienas užsienio paramai. Jokia pasaulio šalis nepajėgi viena susidoroti su tokio masto stichinės nelaimės pasekmėmis.

  Marios Matsakis (ALDE). - Ponia Pirmininke, po ką tik praūžusio ciklono Mianmaro padėtis yra tragiška ir kasdien vis blogėja. Pirmieji nuo ciklono nukentėję ir išgyvenę civiliai dabar serga ir miršta iš bado, neturėdami pastogės ir negaudami tinkamos medicininės pagalbos. Tačiau šalį valdantys kariniai diktatoriai iš principo lieka apatiški būtinybei kuo skubiau leisti tinkamai pagalbai pasiekti aukas.

Tie beširdžiai karo generolai kur kas labiau rūpinasi valdžia nei išlikusiųjų po katastrofos likimu. Tai, kaip elgėsi ir toliau elgiasi režimo atstovai, yra nepriimtina ir nusikalstama. Tarptautinė bendruomenė, konkrečiai ES, atstovaujama Komisijos nario L. Michelio, padarė viską, ką galėjo, kad įtikintų chuntą paklusti sveikam protui, bet, deja, laukto rezultato nepasiekė.

Manau, šiuo metu nėra kito pasirinkimo, išskyrus tam tikros formos priverstinį paramos pristatymą į nukentėjusį regioną. Tokie veiksmai gali būti pradėti gavus skubų JT leidimą, pasitelkus būtinas tinkamų karinių pristatymo sistemų logistikos priemones, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis šalimis, pavyzdžiui, JAV.

Tai tikrai paskutinė ir išskirtinė priemonė, tačiau, mano požiūriu, visiškai būtina, siekiant išgelbėti tūkstančius nekaltų gyvybių. Mes tiesiog negalime nieko neveikti ir stebėti tolesnes žmonių kančias bei mirtį.

  Frithjof Schmidt (Verts/ALE). – (DE) Ponia Pirmininke, krizės Mianmare mastas siaubingas: 100 000 mirčių, 200 000 dingusių ir daugiau nei du milijonai benamių šalyje, kurioje gyvena 54 milijonai piliečių. Iravadi upės delta yra didžiausias Mianmare ryžių auginimo regionas, vaidinantis pagrindinį vaidmenį maisto produkcijos srityje. Didžiulė banga nuplovė 22 mylias pakrantės, užliejo laukus ir pavertė didžiąją jų dalį labai druskingais. Kitaip tariant, paskui šią humanitarinę tragediją netrukus neišvengiamai seks maisto produkcijos krizė Iravadi deltoje.

Mianmaro žmonėms nedelsiant reikalinga skubi, taip pat ir ilgalaikė tarptautinės bendruomenės pagalba. Deja, ši pagalba turi būti pristatyta prieš generolų valią, kad ir kas būtų. Vyriausybė, blokuojanti paramą nelaimės atveju, yra precedento neturintis skandalas tarptautinių santykių istorijoje. Ciklono aukos tapo paranoiškos ir žudikiškos kareivių gaujos, kuri kelis dešimtmečius valdė Mianmarą, įkaitais.

Praėjusį rugsėjį populiarus prodemokratiškas judėjimas, kuriam vadovavo budistų vienuoliai, buvo brutaliai sutriuškintas. Tūkstančiai nužudyta arba pagrobta, o dabar dešimtys tūkstančių miršta dėl to, kad vyriausybė neįsileidžia pagalbos. Atsisakymas įsileisti pagalbą žudo gyventojus. Šis žudikiškas režimas yra pačiame Jungtinių Tautų juodojo sąrašo viršuje, o chuntos narių vieta – Tarptautinio Teisingumo Teismo kaltinamųjų suole.

  Hanna Foltyn-Kubicka (UEN). – (PL) Žmonija dar neišmoko užkirsti kelio tragiškoms stichinių nelaimių pasekmėms. Tos pasekmės dar dramatiškesnės, kai šalis valdo diktatoriai. Sunki Mianmaro tautos padėtis yra šiuolaikinis to pavyzdys. Žmonės nukentėjo ir nuo ciklono, ir nuo valdančio karinio režimo veiksmų. Tapo akivaizdu, kokie beširdžiai yra generolai, kai jie atsisakė tarptautinės pagalbos, galinčios išgelbėti Mianmaro žmones, nors patys generolai to negali padaryti. Šis sprendimas prilygsta tyčiniam nusikaltimui visai tautai. Nepaisant visuotinio tarptautinio pasmerkimo, Mianmaro generolai tęsia savo nusikalstamus veiksmus. Atrodo, kad humanitarinė pagalba arba patenka į kariškių ir jų šeimų rankas, arba yra pardavinėjama. Tuo pat metu ji vis skubiau reikalinga dėl bado ir ligų plitimo.

Ypač reikėtų atkreipti dėmesį ir į Mianmaro našlaičių padėtį. Matyti vis daugiau požymių, kad našlaičiai tampa prekeivių žmonėmis, ieškančių sekso vergų viso pasaulio viešnamiams, taikiniais.

Pagarba žmonių teisėms reiškia ne tik tai, kad valstybės valdžios institucijos turėtų nekankinti, nežudyti ir nesuiminėti. Nesugebėjimas padėti arba tyčinis trukdymas padėti katastrofos aukoms prilygsta genocidui.

  Colm Burke (PPE-DE). - Ponia Pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui už jo iki šiol atliktą darbą šiuo klausimu. Jau žinoma, kad daugiau kaip 125 000 žmonių žuvo dėl ciklono, smogusio pietiniams Mianmaro regionams gegužės 2–3 d. Jungtinės Tautos suskaičiavo, kad ši tragedija tiesiogiai palietė daugiau kaip 2,4 milijonus žmonių. Yra daug sunkiai sužeistų, tikėtina, kad dėl maisto ir švaraus vandens stygiaus prasidės ligų protrūkis. Gali būti, kad nelaimės zonoje jis jau įvyko.

Karinės chuntos politika, draudžianti humanitarinės pagalbos darbuotojams pakliūti į paveiktas sritis, neturi precedento. Pagalbos darbuotojai ir juos samdančios agentūros gali profesionaliai vykdyti visapusišką pagalbos operaciją, kuri per trumpą laiką padėtų daugybei žmonių. Ar turės mirti dar tiek pat žmonių, kad karinis režimas įsileistų paramos agentūras?

Bendros ES, Kinijos, Indijos, visų Pietryčių Azijos šalių ir JT pastangos gali priversti Mianmaro valdžios institucijas atsisakyti apribojimų. Tik dirbdami vieningai galime pakeisti šios amoralios vyriausybės požiūrį. Ypač svarbu į tai įtraukti Kiniją ir Indiją.

Praėjo jau 18 dienų, kai ciklonas smogė regionui. Tarptautinė bendruomenė privalo ir toliau stengtis, kad kiekvienas tragedijos paliestas žmogus gautų maisto, švaraus vandens, būtiną medicininę pagalbą ir pastogę. Išlaikykime spaudimą Mianmaro vadovams ir priverskime juos leisti tarptautinėms pagalbos agentūroms dirbti savo darbą. Leiskime kiekvienai ES šaliai ir pačiai ES toliau taikyti diplomatinį spaudimą. Šioje srityje reikia skubių veiksmų. Negalime leisti, kad praeitų dar 18 dienų, kol imsimės veiksmų. Laikas panaikinti apribojimus jau dabar.

  Thijs Berman (PSE). – (NL) Praėjus dviem savaitėms po katastrofos, kai kurie Mianmaro gyventojai pagaliau sulaukė ryžių, pupelių ir vaistų, bet šios pagalbos neužtenka net ketvirtadaliui visų aukų ir ji suteikiama nusikalstamai pavėluotai dėl chuntos kaltės. Pasak JT Pasaulio maisto programos, ji tegalėjo pristatyti ryžių ir pupelių 212 000 iš 750 000 labiausiai nukentėjusių žmonių. Todėl reikalingas specialus JT pagalbos fondas, kurio prašo ir socialdemokratai. Esu dėkingas Komisijai už visas jos vertingas pastangas dirbant Mianmare ir Briuselyje.

Tačiau milijonai žmonių yra palikti kęsti alkį, troškulį ir ligas. Tai kankinimo forma, žudymas ir visiškas pareigos ginti nepaisymas. Tokie veiksmai beveik prilygsta genocidui. Taigi, kariuomenė atsakinga už nusikaltimus žmonijai. Mąstant apie mūsų frakcijos ir šio Parlamento rytojų, tai turėtų būti perduota Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Saugumo Taryba turi pradėti režimo nusikaltimų tyrimą. Kokia Komisijos nuomonė šiuo klausimu?

Kaip specialus įgaliotinis Mianmaro reikalams, klausiu savęs: kada pasiekiama pagarbos šalies suverenitetui riba? Juk ta riba Irako atveju buvo šiek tiek arčiau. Nuo kada pagarba pagrindinėms žmonių teisėms tampa neprieinama tai pačiai tarptautinei bendruomenei? Dabar visame pasaulyje pasitikėjimas žmonių teisėmis suteptas daugiausia kaimyninių šalių atsisakymu imtis veiksmų prieš Mianmaro vyriausybę ir nenoru padėti žmonėms be generolų pritarimo. Suverenitetas nesuteikia teisės kankinti savo piliečių.

Todėl Europos Sąjungos Vadovų Tarybos, ypač Jungtinės Karalystės, kaip šiuo metu pirmininkaujančios valstybės Saugumo Taryboje, yra darsyk prašoma Saugumo Taryboje aptarti situaciją Mianmare. Kinija ir Rusija privalo suprasti, kad padėtis šalyje dabar dar nusikalstamesnė ir rimtesnė negu buvo iškart po ciklono.

  Thomas Mann (PPE-DE). – (DE) Ponia Pirmininke, 130 000 žuvusių ir daugiau kaip du milijonai benamių: tokia skaudi Mianmaro realybė. Be to, gresia smarkiai plintantis badas. Potvyniai sukelia galimybę diarėjos patogenams, pavyzdžiui, salmonelėms, plisti kaip gaisrui. Yra didelė tokių ligų, kaip vidurių šiltinė, cholera, maliarija ir dengės karštligė, rizika. Vaikai, kurie turi silpnesnę imuninę sistemą ir kurių kūnai greičiau praranda vandenį, yra ypač pavojingoje padėtyje. Išgyvenusiems katastrofą reikalingas švarus geriamasis vanduo, kurio nepavyktų tiekti nuolat be tinkamų apdorojimo įrenginių. Jiems reikia pastogės, ypač vengiant kvėpavimo takų ligų plitimo.

Karinė chunta vis dar nenori įsileisti paramos darbuotojų iš Vakarų, kaip Komisijos narys L. Michelis ir apibūdino savo įspūdingoje kalboje. Tokiu būdu ji kelia pavojų dešimtims tūkstančių žmonių. Koks būtų sprendimas? Didinti spaudimą ir pateikti peticiją Hagos teismui? Būtinai! Bet ar reikia keisti tarptautinius įstatymus, siekiant apriboti valstybinį suverenitetą humanitarinės krizės atveju? To pasiekti būtų sunku, o Kinija būtinai vetuotų JT Saugumo Taryboje.

Kinija yra viena iš nedaugelio Mianmaro diktatorių sąjungininkių. Tačiau ji, drauge su ASEAN šalimis narėmis, kaip minėjo Hartmutas Nassaueris, privalo dėti visas pastangas, kad užtikrintų leidimą tarptautinių ekspertų grupėms ir jau kurį laiką paruoštai paramos siuntai patekti į šalį. Viena iš priežasčių, kodėl Mianmaras blokuoja daugybę tarptautinės bendruomenės organizuojamų paramos operacijų, yra akivaizdus noras veikti paramą teikiančių šalių konferenciją, gauti multimilijonines sumas ir panaudoti jas savo reikmėms.

Tai toks pat totalitarinis aktas, nukreiptas prieš gyventojų interesus, kaip ir teises pažeidžiantis brutalus susidorojimas su taikiais protestuotojais 2007 m. rugsėjo mėnesį budistų vienuolių sukilimo metu bei po jo kelis mėnesius sekęs žinių embargas. Šis tariamas valstybinio suvereniteto panaudojimas visiškai nedera valstybės veikėjams ir yra nežmoniškas.

  Ana Maria Gomes (PSE). – (PT) Daugiau kaip 63 000 žuvusių bei dingusių žmonių ir du su puse milijono benamių – toks bendras ciklono ir žiaurios chuntos, kuri neteisingai valdo ir engia Mianmarą bei neįleidžia tarptautinės pagalbos nukentėjusiesiems, aukų skaičius. Koks kontrastas lyginant su Kinijos atvirumu ir skubumu, padedant išgyvenusiems Sičuane!

JT Saugumo Taryba turėtų nedelsdama pripažinti Mianmaro karinę chuntą atsakinga už savo žmonių gynimą ir priversti ją įsileisti į šalį tarptautines humanitarines NVO bei agentūras, kurios padėtų apleistiems gyventojams Iravadi deltoje. Saugumo Taryba nebegali delsti, ji turi perduoti Mianmaro karinę chuntą Tarptautiniam baudžiamajam teismui už nusikaltimus žmonijai.

Šis Parlamentas tikisi, kad Europos šalių vyriausybės skubiai ims taikyti spaudimą JT Saugumo Tarybai. Laikas visoms Tarybos narėms, įskaitant Kiniją, kuri rėmė Mianmaro diktatą, prisiimti atsakomybę už aukas.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). – (LT) Šiandien kalbame apie tragiškos situacijos pasekmes Mianmare, kurį mėnesio pradžioje nušlavė ciklonas. Tragedijos pasekmės katastrofiškos, nes šimtai tūkstančių žmonių žuvę, sužeisti, sergantys ir dingę be žinios, daugybė neteko namų, trūksta maisto bei vandens. Kasdien per televiziją regime šiurpius ciklono sugriautos šalies vaizdus – abejingiems išlikti neįmanoma.

Tiesa, žmonija dar bejėgė kovoti su stichinėmis nelaimėmis, ypač netikėtomis. Tačiau dabartinė situacija Mianmare kitokia, nes žinome, kad Indijos vyriausybė įspėjo Mianmaro vadovus apie artėjantį cikloną prieš dvi dienas, taigi, jie buvo informuoti.

Nepaisant to, ciklonas smogė šalies žmonėms visa savo jėga, nes šaliai vadovaujantys generolai nepasirūpino įspėti savo žmonių apie gresiančią katastrofą. Tokia vyriausybė nusipelno pasmerkimo, nes pastarieji jos veiksmai įrodo visišką nesugebėjimą vadovauti žmonėms ir abejingumą, o tai akivaizdus žmonių teisių pažeidimas. Vadovaujantys generolai kalti dėl to, kad leido įvykti šiai stichinei nelaimei, išaugusiai į tokio masto katastrofą.

Į Birmos vadovų nusikalstamų veiksmų, kurie niekada nebus užmiršti, sąrašą pakliūva ir draudimas tarptautiniams paramos darbuotojams įvažiuoti į šalį, atsisakymas padėti pagalbos laukiantiems žmonėms ir visiškas tarptautinės bendruomenės pastangų padėti kenčiantiems nepaisymas. Gėdingos generolų pastangos organizuoti referendumą tokiomis aplinkybėmis irgi tampa šio sąrašo objektu.

Europos Sąjunga turi išnaudoti visus galimus būdus, kartoju, visus galimus būdus bendradarbiauti su Indijos, Kinijos ir kitų Azijos šalių vyriausybėmis bei pasinaudoti visomis Jungtinių Tautų tinklo institucijomis užtikrindama, kad Mianmaro žmonės sulauks didžiausios galimos pagalbos.

  Józef Pinior (PSE). - Ponia Pirmininke, šiandienos diskusijose norėčiau iškelti tris klausimus. Pirmiausia, naujos Konstitucijos problema. Mianmaro chunta paskelbė, kad karinė Konstitucija laimėjo didžiuliu skirtumu referendume, kuris buvo organizuotas nepaisant kritikos ir valstybinės tragedijos. Žmonių teisių gynimo grupės palaikė šį balsavimą pasityčiojimu. Tokiomis aplinkybėmis įvykęs referendumas yra abejotino patikimumo. Gegužės 24 d. daugumoje Iravadi deltos sričių tikriausiai bus neįmanoma surengti antro balsavimo etapo.

Antra, yra bendresnio pobūdžio problema, susijusi su sankcijomis, ypač ES sankcijomis. Ar jos tikrai veikia? Nukentėjo didelė gyventojų dalis. Kai kurie stebėtojai – patyrę žurnalistai, diplomatai, buvę ES ambasadoriai Pietryčių Azijoje – sako, kad Mianmaro izoliavimas nepadeda.

Trečias, bet ne mažiau svarbus dalykas: atėjo laikas veikti JT Saugumo Tarybai. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba turėtų reikalauti, kad paramos siuntos ir humanitariniai darbuotojai galėtų nevaržomai įvažiuoti į Mianmarą. Paramą teikiančios ES šalys turėtų reikalauti proceso priežiūros, kad parama pasieks labiausiai nukentėjusias ciklono aukas.

  Alessandro Battilocchio (PSE). – (IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, turėdamas kelias sekundes noriu atkreipti dėmesį į pagalbos šauksmą, kuris mane pasiekė iš savanorių, dirbančių tarptautinėje organizacijoje „Gelbėkit vaikus“ – jie informavo apie neišvengiamą riziką, kad viena tragedija virs kita.

Gelbėjimo komandos pranešė, kad pelkėtose Iravadi deltos vietose daugiau kaip 30 000 vaikų, išgyvenusių ciklono Nargio siautėjimą, merdi dėl skurdo, daugeliu atvejų ir jų tėvai, kurie dabar kenčia nuo alkio ir troškulio, serga dizenterija, yra išsekę nuo lietaus ir šalčio.

Komisijos nary, Thano Shwe ir jo karo adjutantų režimo vykdoma pagalbos atsisakymo politika šiame kontekste yra beprotybė. Nebegalime gaišti laiko! Jau dabar negaudami pakankamai maisto, geriamojo vandens, sirgdami įvairiomis ligomis ir nesulaukdami pagalbos šie vaikai ilgai neišgyvens: arba tučtuojau įsikišime, arba būsime neginčijamai atsakingi už tai, kad padarėme nepakankamai!

  Neena Gill (PSE). - Ponia Pirmininke, norėčiau padėkoti ir pagirti Komisijos nario L. Michelio veiksmus. Šiandien girdėjome, kad ciklonas Nargis pavertė aukomis du su puse milijono Mianmaro gyventojų ir, kaip sakė Komisijos narys, situaciją pablogino režimo neperkalbamumas bei atsisakymas priimti užsienio pagalbą, todėl tik ketvirtis žmonių, kuriems reikalinga skubi pagalba, ją gavo. Tai neįtikėtinas ir žiaurus Mianmaro gyventojų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas. Bet tai jau prilygsta nusikalstamam aplaidumui.

Neseniai girdėjome apie ribotą chuntos lankstumą, tačiau siūlau Komisijai ir Tarybai imtis pasipriešinimą mažinančių priemonių, nes šis režimas nuožmiai nuslopino savo šalies prodemokratišką judėjimą. Norėčiau pabrėžti, kad gyvybiškai svarbu išlaikyti spaudimą chuntai siekiant, kad visos patyrusios ir logistikos priemones turinčios JT agentūros, galinčios gelbėti situaciją, būtų įsileistos. Ypač nerimauju dėl to, kad, kaip pabrėžė Komisijos narys, vaikai kenčia labiausiai. UNICEF taip pat būtina įsileisti, kad būtų sumažinta ligų ir bado grėsmė.

Galiausiai kreipiuosi į valstybes, turinčias Mianmarui įtakos, konkrečiai į kaimynes ir ES partneres – Indiją, Kiniją ir ASEAN šalis – skatinti chuntą priimti išorės pagalbą. Taip pat kviečiu Komisiją ir kitus imtis veiksmų, aiškiai parodančių chuntai, kad demokratija ir bendravimas su išoriniu pasauliu yra vieninteliai būdai išgyventi krizę. Tikiuosi, kad Komisijos narys L. Michelis pateiks atsakymus į klausimus, ką darysime toliau ir kaip toliau elgsimės.

  Mario Mauro (PPE-DE). – (IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, Komisijos nario L. Michelio apibūdinta nepavykusi misija, jam aš vis dėlto dėkoju už didelį atvirumą, parodo, kaip šiuo metu svarbu apsvarstyti humanitarinį įsikišimą, siekiant ne tik plėtoti santykius su Mianmaro, bet ir su Kinijos valdžios institucijomis, kurios šiuo metu demonstruoja kitokio pobūdžio jautrumą pažeidimų ir nelaimių kontekste, nors jos neseniai vyko ir jų šalyje.

Kalbant apie santykius su Kinija, gali būti naudinga atverti langus humanitariniam įsikišimui ir pereiti nuo draudimo lėktuvams skraidyti ir mėtyti paramos paketus iki tinkamo humanitarinio koridoriaus atvėrimo.

Taip pat turiu klausimą Tarybai: Europos Sąjunga paskyrė atstovą Mianmare. Turint omenyje Komisijos nario L. Michelio atsidavimą ir apsilankymą, kaip jis pasakė, pykčio zonoje, kokia atstovo funkcija? Ką jis bando pasiekti?

  Tunne Kelam (PPE-DE). - Ponia Pirmininke, yra vienas žmogiškasis prioritetas: suteikti tarptautinę humanitarinę pagalbą milijonams žmonių, nustumtų iki išnaikinimo ribos. Karinė chunta atsakinga pirmiausia už tai, kad laiku neįspėjo gyventojų apie besiartinantį cikloną, ir antra, atsisako į šalį įsileisti humanitarinę pagalbą.

Manau, pats laikas patraukti šią nusikaltimus žmonijai padariusią gaują Tarptautinio baudžiamojo teismo atsakomybėn, bet tam reikia sutelktų tarptautinių pastangų. Tuo tarpu Mianmaro vadovams, taip pat jų sąjungininkams, įskaitant Kiniją, turėtų būti daromas didžiausias įmanomas spaudimas pirmiausia įžengti į humanitarinės pagalbos priėmimo etapą prieš žengiant į apsišaukėlišką pertvarkos etapą.

  Glyn Ford (PSE). - Ponia Pirmininke, tragedijos Mianmare mastas išaugo dėl karinės chuntos atsisakymo leisti pristatyti paramą ir pagalbą. Jie atsisakė ne tik JAV operatyvinės grupės, įsikūrusios Okinavoje ir atsitiktinai dislokuotos už Tailando ribų, simbolinės pagalbos. Šimtams tūkstančių žuvus katastrofoje, šis skaičius dar didės dėl atsisakymo priimti pagalbą ir kontroliuoti ligų protrūkį. „Oxfam“ paskaičiavo, kad šiomis aplinkybėmis kyla grėsmė dviem trečdaliams milijono gyventojų.

Turime skatinti visus – kinus, Europos Sąjungą, kitas kaimynes – kiek įmanoma didinti spaudimą režimui, priversti jį pasidaryti nuosaikesniu ir atverti duris pagalbai bei paramos darbuotojams, šiuo metu laukiantiems Bankoke ir Tailande.

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Norėčiau padėkoti visiems šių diskusijų dalyviams, iš kurių pasisakymų aišku, kad Parlamente vyrauja sutarimas dėl pagrindinių dalykų, sudarančių Tarybos požiūrio į Mianmaro situaciją esmę.

Mes esame ypač susirūpinę pirmiausia humanitarine situacija Mianmare, antra – Mianmaro valdžios institucijų atsakomybe už kovą su katastrofiško ciklono pasekmėmis, šiame kontekste – jų atsakomybe už leidimą, kad pagalba galėtų pasiekti jos laukiančius.

Noriu pabrėžti, kad Europos Vadovų Taryba tvirtai pasiryžusi tęsti savo pastangas užtikrindama, kad žmonės, laukiantys humanitarinės pagalbos, ją gautų. Tuo tikslu ji pasinaudos visomis turimomis priemonėmis, visais galimais mechanizmais. Pirmiausia savais. Tarybos vardu darsyk norėčiau pasakyti, kad Komisijos nario L. Michelio pastangos yra vertinamos ir palaikomos.

Kita vertus, Europos Sąjunga ir toliau dės pastangas bendradarbiauti su Jungtinių Tautų Organizacija ir regioninėmis organizacijomis, pavyzdžiui, ASEAN. Noriu pabrėžti, kad prieš užvakar surengtą susitikimą su ASEAN šalių narių užsienio reikalų ministrais Europos Sąjunga ASEAN šalims pateikė prašymą, kuriame išdėstė savo lūkesčius bei pasiūlymus dėl situacijos Mianmare. Gegužės 19 d. po ASEAN susitikimo Singapūre buvo gautas pareiškimas su keliais vilčių teikiančiais punktais. Keletą išvardinsiu.

Pirmiausia, ASEAN užsienio reikalų ministrai nutarė sukurti humanitarinio koordinavimo mechanizmą, remiamą ASEAN. Antra, Birmos, arba Mianmaro, valdžios institucijos sutiko įsileisti medicinos personalą iš ASEAN šalių. Trečia, Birmos, arba Mianmaro, valdžios institucijos išreiškė sutikimą priimti tarptautinių ir regioninių agentūrų profesionalią pagalbą, kad būtų sumažintos katastrofos pasekmės.

Taip pat turėčiau paminėti bendrą ASEAN šalių ir Jungtinių Tautų sprendimą sušaukti paramą teikiančių šalių konferenciją, kuri bus rengiama Rangūne sekmadienį, gegužės 25 d.

Noriu baigti išreikšdamas savo dėkingumą už šios diskusijos metu išsakytas nuomones. Užtikrinu, kad jos bus labai naudingos rengiantis diskusijai, kuri, kaip tikimasi, vyks Bendrųjų reikalų ir išorės santykių sesijoje pirmadienį.

Ačiū.

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, visiškai suprantu ir prisidedu prie pareikštos viešosios nuomonės – viešos kritikos ir nusivylimo.

Beveik visi kalbėjusieji užsiminė apie kreipimąsi į Saugumo Tarybą, atsakomybės ginti koncepciją, teisę tam tikru mastu įsikišti, valstybinio suvereniteto ribas ir bendras sankcijas. Tiesą sakant, tai ir bandome suderinti. Tačiau norėčiau kalbėti apie tarptautinei bendruomenei prieinamas priemones imtis visų jūsų išvardintų veiksmų ir užtikrinti visų šių principų paisymą. Ši problema kiek sudėtingesnė, nes iškelia rimtą klausimą apie pagarbą tarptautiniams humanitariniams įstatymams – šia tema Europos Komisija ir Parlamentas jau nusprendė diskutuoti rugsėjį, remdamiesi konkrečiais atvejais. Taigi, pasiektas aiškus šios analizės konsensusas: visi pritariame, kad tai nepriimtina, visi sutinkame, kad tai nežmoniška, visi suprantame, kad turi atsiverti siena ir taip toliau.

Norėčiau pasiūlyti – žinoma, tai asmeninė nuomonė – artimiausiu metu siekti pasinaudoti ar bent jau gauti maksimalios naudos iš paramą teikiančių šalių – Europos Sąjungos ir ASEAN – konferencijos, organizuojamos generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono iniciatyva, ir šios iniciatyvos arba pasiūlymo pagrindu paskirti bendrą ES / ASEAN koordinatorių. Tai turėtų įvykti artimiausiu metu.

Žinoma, tai nelengva užduotis. Jei tarptautinė bendruomenė nori pasiekti tam tikro lygio darnos, abiem iniciatyvoms nedavus rezultatų bus sunku veikti taip, tarsi nieko daugiau nebuvo galima pasiekti, ir šioje vietoje tarptautinė bendruomenė – ar tai būtų JT, ar kitos institucijos – turėtų sutelkti dėmesį į šiek tiek kitas priemones.

Sakau taip todėl – ir tuo baigiu savo kalbą, – kad akivaizdžiai didžiausią pyktį kelia tai, kas diskredituoja ar bet kokiu būdu silpnina moralinę pareigą įsikišti, ir pati atsakomybės ginti koncepcija arba jos taikymas, be mūsų visų išsakytų principinių pareiškimų, yra tai, ką jaučiame: tai mūsų kultūra, mūsų demokratijos, žmonių teisių ir kitų dalykų suvokimas, ir mes turime priemonių, kitaip tariant, yra priemonių, kurias mes esame politiškai pajėgūs taikyti.

Tokia reikalo esmė. Reikia rasti politinės drąsos. Nes pernelyg lengva sakyti: „Mes turime kažką daryti, privalome nusiųsti, būtina juos priversti, reikia padaryti tą ir aną.“ Puiku, bet kokios mūsų priemonės? Ar mūsų šalys politiškai pajėgios ir nori prisiimti pasekmes – jei prireiktų, jėgos panaudojimo – ir ar turime galimybę veikti šitokiu būdu? Čia esminis klausimas.

Sutinku su visais čia išsakytais dalykais, bet išvadas reiktų daryti atsižvelgiant į mūsų kilnią poziciją. Norėčiau paaiškinti, kodėl jaučiu, kad ši diskusija susideda iš dviejų dalių. Mes visi sutariame bendroje diskusijoje, bet kyla viena problema. Manau, ji kyla iš visos reikalingos pagalbos teikimo ir generalinio sekretoriaus apgalvoto dialogo, kuris turėtų prasmę, bei leidimo jo dviem iniciatyvomis įgyti didžiausią galimą pranašumą. Tai aš ir siūlau.

Abejoju, ar bet kokie pareiškimai, grasinimai ar griežtos kalbos čia ir dabar – net jei jos būtinos – galėtų pakeisti situaciją. Deja, aš taip nemanau. Todėl tikiu, kad turėtume sekti generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono dviem iniciatyvomis ir iki galo jas remti.

PIRMININKAVO: PONIA L. MORGANTINI
Pirmininko pavaduotoja

  Pirmininkė. − Gauti šeši rezoliucijos⁽¹⁾ pasiūlymai pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks ketvirtadienį.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

  Zita Pleštinská (PPE-DE) , raštu. – (SK) Esu šokiruota Mianmaro žmones ištikusios siaubingos tragedijos. Niekinga, kad šalies vairą įsikibusių generolų nejaudina daugybė ciklono Nargio aukų, kurių skaičius gali padidėti dėl geriamo vandens, maisto ir medicininės pagalbos trūkumo. Nesuprantu žmonių, abejingų savo tautiečių nelaimei ir laikančių Mianmarą visiškai izoliuotą, nors yra aišku, kad šalis negali susidoroti su problemomis viena. Tikriausiai išpuikimui nėra ribų. Tokioje ypatingoje kritinėje situacijoje šalies suvereniteto klausimas yra visiškai nežmoniška sąvoka.

Humanitarinė organizacija „Oxfam“ įspėjo, kad skubiai pagalbai nepasiekus nukentėjusiųjų, aukų skaičius gali išaugti iki 1,5 milijono. Pasak JT, katastrofa palietė iki 2 milijonų žmonių, kuriems reikia pagalbos. Tai pavojaus signalai ir mes turime skubiai priimti aiškią poziciją. Negalime laukti, bejėgiškai stebėdami, kaip badas išmarins dar daugiau aukų.

Balsuosiu už Europos Parlamento rezoliuciją dėl tragiškos situacijos Mianmare. Esu įsitikinusi, kad ES negali likti abejinga. Ji privalo pasinaudoti visomis galimomis priemonėmis padėti žmonėms. Atsižvelgdama į didžiulį šios katastrofos mastą, ES taip pat turi panaudoti spaudimo priemones, nes „šalies valdžios institucijos aiškiai negina savo gyventojų nuo genocido, karo nusikaltimų, etninio valymo ir nusikaltimų žmonijai.“

(1) žr. protokolą.

11. Stichinė nelaimė Kinijoje (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai apie stichinę nelaimę Kinijoje.

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Su dideliu susirūpinimu stebime įvykius Kinijoje po katastrofiško žemės drebėjimo, kuris sunaikino didelę šalies teritoriją, ypač Sičuanio provinciją.

Pagal kai kuriuos skaičiavimus nuo žemės drebėjimo nukentėjo apie 10 milijonų žmonių. Aukų skaičius didėja kas valandą, o viltis išgelbėti gyvuosius po griuvėsiais vis mažėja. Dabartiniais duomenimis mirčių skaičius išaugo beveik iki 50 000. Tai tikra katastrofa. Galbūt įmanoma išgelbėti daugiau gyvybių, jei gelbėtojai pasiektų nukentėjusiąją zoną, bet jiems trukdo objektyvios kliūtys, taip pat tinkamos įrangos stoka.

Papildoma problema yra drebėjimo žala, padaryta užtvankoms. Dėl to išlikusiems gyviesiems Sičuanio provincijoje kyla didelė grėsmė būti užlietiems. Kinijos vyriausybė paprašė pagrindinės įrangos, kuri reikalinga gelbėjimo operacijų metu.

Kinijos sveikatos apsaugos ministras taip pat mano, kad prireiks kur kas daugiau vaistų ir šiuolaikinės medicininės įrangos, nes būtina gydyti gyvųjų sužalojimus.

Šiuo metu vykstančių pagalbos darbų mastas yra neįprastai didelis. Dvylika tonų produktų jau išmesta iš oro, siekiant palengvinti sunkumus nukentėjusiojoje zonose. Daugybė malūnsparnių skraidina į zoną gelbėtojus ir pagalbą. Vietinių valdžios institucijų atstovai pranešė, kad šiuo metu jiems labiausiai reikia antklodžių, palapinių, maisto ir palydovinių telefonų.

Kaip žinote ir kaip šiandien jau buvo minėta, praėjusį antradienį Taryba sušaukė neeilinį Tarybos susirinkimą. Išreiškėme giliausią užuojautą Kinijos žmonėms dėl daugybės mirčių ir sunaikinimo šioje zonoje. Savo pranešimuose taip pat išreiškėme giliausią užuojautą katastrofoje praradusiems artimiausius gimines, sužeistiesiems arba netekusiems turto.

Tarptautinė bendruomenė pasiūlė Kinijai pagalbą. Kinija to oficialiai prašė Užsienio prekybos ministerijos išsiuntinėtuose laiškuose. Daugybė užsienio grupių iš Japonijos, Taivano, Korėjos ir Australijos jau dirba arba tuoj išvyks į Kiniją.

Europos Sąjunga siekia teikti pagalbą nukentėjusiems. Europos Komisija, taip pat dauguma šalių narių atsakė į nukentėjusių gyventojų poreikius ir yra pasiruošusios teikti pagalbą ateityje.

Ačiū.

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Ponia Pirmininke, norėčiau padėkoti, kad į dienotvarkę buvo įtrauktos diskusijos apie humanitarinę situaciją Kinijos Sičuanio provincijoje po gegužės 12 d. įvykusio žemės drebėjimo. Drauge su pirmininku J. M. Barrosu ir ponia B. Ferrero-Waldner išreiškėme užuojautą ir pabrėžėme Europos žmonių norą padėti Kinijos gyventojams.

Kinijos valdžios institucijų, ypač kariuomenės, mobilizacija buvo skubi ir didelio masto. Reikia pripažinti, kad krizės valdymas buvo veiksmingas, o valdžios institucijos nusipelno mūsų pasveikinimo. Atsižvelgdama į žalos ir jos atitaisymo poreikių mastą, Kinijos vyriausybė gegužės 13 d. paprašė tarptautinės pagalbos ir ES skubiai atsiliepė į šį prašymą. Komisija išsiuntė ECHO humanitarinės pagalbos ekspertą į nukentėjusią zoną vienos savaitės misijai. Remdamasi gegužės 16 d. eksperto ataskaita, Komisija priėmė skubios pagalbos sprendimą išmokėti 2 mln. eurų. Tai padės Raudonajam Kryžiui tiekti palapines, antklodes, geriamąjį vandenį ir reikalingiausius daiktus.

Komisijos civilinės saugos mechanizmo koordinavimo ir vertinimo grupė yra ir Čengdu. Ji bendrauja su vietos valdžios institucijomis, siekdama pagreitinti Europos paramos tiekimą jos laukiantiems. Šalys narės taip pat greitai reagavo į Raudonojo Kryžiaus federacijos pavojaus signalą ir išsiuntė skubią įrangą bei paieškos ir gelbėjimo grupes. Bendra ES parama šiuo metu jau siekia daugiau kaip 10 mln. eurų. Europos Komisija, Stebėsenos ir informacijos centras bei Krizių programa dirba drauge perduodamos ES paramą šalims narėms ir Kinijai. Reikia pastebėti, kad Kinijos valdžios institucijos griežtai kontroliuoja tarptautinių grupių vietinius įvažiavimo leidimus.

Pagal mūsų įvertinimus, pagrindiniai poreikiai yra vanduo ir sanitarinės sąlygos, laikinos pastogės, pagrindiniai produktai, vaistai ir medicinos įranga. Deja, žmonių patirtas šokas trukdo gelbėjimo operacijoms. Pagrindinis rūpestis – infrastruktūra, pavyzdžiui, užtvankos, pylimai arba elektros jėgainės, kurios gali sulūžti arba nugriūti, paskatindamos antrą humanitarinę katastrofą.

  Georg Jarzembowski, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Ponia Pirmininke, pone einantysis Tarybos Pirmininko pareigas, Komisijos nary, ponios ir ponai, mano frakcija prisideda prie Tarybos ir Komisijos išreikšto liūdesio ir užuojautos Kinijos žmonėms dėl gegužės 12 d. įvykusio siaubingo žemės drebėjimo. Norime išreikšti savo didžiausią užuojautą netektis ir sužalojimus žemės drebėjimo metu patyrusiems žmonėms.

Taip pat pritariame faktui, kad Kinijos valdžios institucijos skubiai ėmėsi gelbėjimo veiksmų ir džiaugiamės Kinijos vyriausybės noru priimti užsienio paramą. Taip pat norėčiau išsakyti savo viltį, kad ji taip elgsis ir ateityje, leisdama efektyviai pagal poreikius išskirstyti paramą.

Be to, džiaugiamės, kad šiuo atveju Kinijos vyriausybė taip pat leido užsienio žiniasklaidai pranešinėti apie žemės drebėjimą, ir tikimės, kad ji suteiks leidimą užsienio žiniasklaidai pranešti apie atstatymo darbus nukentėjusiose zonose.

Mes ypač apgailestaujame, kad žuvo tiek daug mokinių, kai griuvo valstybinių mokyklų pastatai, ir remiame Kinijos valdžios institucijų skelbiamą ketinimą ištirti, kodėl mokyklos nebuvo statytos taip, kad atlaikytų žemės drebėjimą, ir išsiaiškinti atsakingus asmenis.

Negana to, norime suteikti Kinijos žmonėms reikalingą pagalbą. Jiems nereikia didelių pinigų sumų, nes jiems priklauso didžiausios pasaulyje valiutos atsargos. Labiausiai jiems reikalinga praktinė pagalba, o mes, europiečiai ir šalys narės, galime suteikti tą pagalbą, todėl dėkojame Komisijos nariui už paramos priemones, kurių jis jau ėmėsi.

Mes remsime visus veiksmus, kuriais bus padedama žmonėms katastrofos zonose ir prisidedama atstatant jų kaimus. Kai kuriems galbūt teks persikleti į kitas sritis. Mes teiksime reikalingą paramą. Tai išties didžiulė tragedija ir mes gedime drauge su nukentėjusių zonų bei visos kinų tautos žmonėmis.

  Libor Rouček, PSE frakcijos vardu. – (CS) Ponia Pirmininke, Komisijos nary, pone J. Lenarčičiau, ponios ir ponai, socialistų frakcijos vardu norėčiau prisijungti prie išreiškusiųjų giliausią užuojautą netekties ištiktoms šeimoms ir dešimtims tūkstančių siaubingo žemės drebėjimo Sičuanyje aukų. Taip pat noriu išreikšti solidarumą šimtams tūkstančių žmonių, kurie dėl šios katastrofos neteko pastogės ir buvo priversti palikti namus.

Neseniai diskutavome apie situaciją Mianmare ir kritikavome visiškai nepriimtiną chuntos elgesį. Kiniją reikia pagirti, kaip visišką Mianmaro priešingybę. Kinija nedelsdama paprašė tarptautinės bendruomenės pagalbos ir atvėrė sienas užsienio paramai. Kaip ir mano kolega narys, pritariu Kinijos valdžios institucijų atvirumui tiek valstybiniu lygmeniu, tiek Sičuanio provincijoje. Sveikintina, kaip jie organizavo gelbėjimo darbus bei viešai informavo apie įvykius ir savo šalyje, ir užsienyje. Pavyzdžiui, viešai skelbtoje informacijoje buvo ir prisipažinimas, kad be dešimčių tūkstančių aukų po griuvėsiais buvo palaidoti ir 32 radioaktyvaus spinduliavimo šaltiniai.

Ir Komisijos narys, ir ponas Lenarčičius mus informavo apie humanitarinės pagalbos mastą, kurį Europos Sąjunga pasiūlė ir suteikė Kinijai. Dėkoju jiems abiem už Komisijos ir Tarybos darbo spartą, taip pat prašau juos užtikrinti, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi reaguoti į galimus mūsų partnerių kinų pagalbos prašymus ne tik dėl humanitarinės pagalbos, bet ir dėl nukentėjusių zonų atstatymo, jei tokios pagalbos bus paprašyta.

  Dirk Sterckx, ALDE frakcijos vardu. – (NL) Pirmiausia Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu noriu išreikšti savo užuojautą visoms aukoms. Pritariu ir Kinijos vyriausybės paskelbtam gedulo laikotarpiui. Pirmadienį, prieš vykdamas į Strasbūrą, nuėjau pasirašyti į užuojautos knygą ES atstovybėje Briuselyje Delegacijos ryšiams su Kinija vardu ir, manau, viso Parlamento vardu. Praėjusią savaitę delegacijos biuras susitiko su Kinijos ambasadoriumi ir jis man išreiškė didelę padėką dėl Europos Parlamento paramos.

Esame didžiulės ir rimtos katastrofos akivaizdoje. Dešimtys tūkstančių žmonių žuvo arba vis dar ieškomi, milijonai benamių, turto sunaikinta tiek, kad šiuo metu beveik neįmanoma suskaičiuoti. Kinija tai ne Mianmaras, kaip jau aptarta praėjusioje diskusijoje. Šiuo atveju šalyje kiekvienas nuo aukščiausio iki žemiausio lygmens imasi visų įmanomų pagalbos veiksmų ir bando išgelbėti tai, ką dar įmanoma. Taip pat matau šalį, kuri labai atvirai bendravo ir toliau bendrauja, matau Sičuanio žmonių skausmą ir neviltį, taip pat problemas, su kuriomis susiduria gelbėjimo grupės, pačios netekusios kelių gyvybių. Matau šalį, kuri atvira net katastrofos aukų kritikai dėl paramos – tai jau ne pirma situacija, kai ten atsitinka kas nors panašaus.

Ponia Pirmininke, turime galvoti apie ateitį. Manau, Kinija paprašė labai konkrečios paramos. Matau, kad demonstruojame solidarumą, ir esu dėkingas Komisijai bei Tarybai už tai, ką jos padarė. Skatinu juos ir toliau teikti paramą, kai Kinija jos paprašys.

Kai baigsis gelbėjimo darbai, turės prasidėti atstatymo darbai – ir tada turėsime padėti, kiek įmanoma. Kalbant apie tolimesnę ateitį, norėčiau pasiūlyti peržiūrėti techninės pagalbos teikimo galimybes, tai yra pateikti statybos nuostatus ir techniką, nes labai svarbu, kad pastatai taptų atsparesni panašiems įvykiams. Tarptautinė bendruomenė taip pat galėtų imtis užduoties sukurti ankstyvo įspėjimo sistemą, kuri galėtų iš anksto įspėti žmones apie panašias nelaimes. Turime bent jau pasistengti tai padaryti. Manau, pasaulyje yra daug regionų, kuriems tai būtų naudinga. Bet kuriuo atveju, manau, svarbiausia, kad Europos Parlamente pademonstravome solidarumą Kinijai.

  Hélène Flautre, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Ponia Pirmininke, po šio siaubingo žemės drebėjimo, įstūmusio Kiniją ir visą pasaulį į gedulą, valdžios institucijos pirmą kartą sužaidė skaidriai ir sureagavo į dramą plataus masto pagalba, o ES ir visa tarptautinė bendruomenė stengiasi visais įmanomais būdais jį palaikyti.

Tačiau visi girdėjome aštrią kritiką Kinijoje dėl prastos kokybės pastatų, ypač naujausių statinių ir viešų pastatų, pavyzdžiui, mokyklų, kurios į pražūtį nusinešė tūkstančius mokinių ir tik labai nedaug jų buvo išgelbėta. Ši katastrofa išryškino prastą statybos darbų kokybę Kinijoje, kurioje žmonės iš didesnių miestų iškeldinti, ruošiantis tokiems svarbiems renginiams kaip olimpinės žaidynės.

Yra ir kitų nerimą ir grėsmę po šios dramos keliančių dalykų: hidroelektrinių stiprumas, pavyzdžiui, betoninė užtvanka Zipingpu kelia mums nerimą dėl to, kad palei tėkmę gyvenančių žmonių yra 600 000. Žemės drebėjimas taip pat pažeidė 391 rezervuarą. Kol kas nedaug informacijos apie plutonio sodrinimo įrenginius Sičuanio provincijos Šiaurės Rytuose, nepaisant jų artumo epicentrui – tai irgi kelia labai didelį nerimą.

Ar nebūtų naudinga atlikti nepriklausomą tarptautinį tokių svarbių problemų įvertinimą, kol Kinija tebedemonstruoja tam tikro lygio uždarumą, o bet kokie oficialūs pareiškimai yra tik raminimas?

  Konrad Szymański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Europa turėtų siūlyti Kinijai visą įmanomą pagalbą tiek dėl humanitarinių, tiek dėl politinių priežasčių. Esu vienas iš daugelio šių rūmų narių, kurie priešinasi Kinijos barbariškai politikai Tibeto ir krikščionių atžvilgiu. Manau, turėtume labai aktyviai reaguoti į bet kokį agresijos Taivanui proveržį.

Kita vertus, privalome pasinaudoti kiekviena proga ir įrodyti Kinijos žmonėms, kad mūsų reikalavimai jų vadovams nėra paremti priešiškumu jų šaliai ir jos tradicijoms. Privalome įrodyti, kad galima draugiška partnerystė, o kaip tik dabar tam yra tinkama proga. Turime pasiūlyti kuo didesnę paramą aukoms ir visomis išgalėmis įsitraukti į atstatymo darbus, kurie seks po šios baisios katastrofos. Būtų didelė klaida neišnaudoti galimybės sukurti pasitikėjimo tarp Europos ir Kinijos.

  Patrick Louis, IND/DEM frakcijos vardu. – (FR) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, stichinės nelaimės ypač liūdina todėl, kad jos nusineša tiek aukų, kiek neseniai pasiglemžė Kinijoje ar Mianmare. Jos primena mums žmogaus gyvenimo vertę, taip pat faktą, kad negalime suvaldyti gamtos. Norime nusiųsti užuojautą kenčiantiems nuo stichinių ir politinių nelaimių.

Vienas iš politikų tikslų – užkirsti kelią viešoms nelaimėms, kad jų sunkumas neprislėgtų žmonių. Taigi, jeigu jie negali sustabdyti stichinių nelaimių, gali pamėginti jas numatyti ir įspėti žmones. Negana to, jie turi sumažinti riziką laikydamiesi atsakingos prevencinės politikos. Pavyzdžiui, Kinijos prometėjiška infrastruktūra – didžiulės jėgainių užtvankos ir atominės jėgainės – išsilaikė. Bet kiek jos gali išsilaikyti? Ar ne geriau pasinaudoti didesniu skaičiumi mažesnių struktūrų ir išskaidyti riziką, kartu gausinant viešąją informaciją apie susijusias rizikas?

Tragiškiausia Kinijos žmonių situacija susijusi su politinėmis nelaimėmis. Nors pripažįstame šių darbščių ir sumanių žmonių bei jų jautrios kultūros pasigėrėtiną prigimtį, galime vertinti politinius veiksmus per daug nesigilindami į vidaus politiką. Didžiausia nelaimė – pražūtinga „vienturčio“ politika. Ji paveikia vaikus, nes didelės valstiečių šeimos turi atsikratyti dukterų, kurios yra menkas pajamų šaltinis ir niekaip neužtikrina ūkių tęstinumo bei pensijos, o antras vaikas, pagal Kreono įsakymus, išvis neturi teisės egzistuoti. Taip išniekinamos žmonių teisės, nes politinė tvarka neleidžia tėvams turėti tiek vaikų, kiek jie pageidauja. Ir šiuo atveju gyvenimas laikomas ne vertybe, o praktine funkcija. Stichinė nelaimė susijungia su politine nelaime tada, kai įgriūna mokyklos stogas ir užmuša vienintelį vaiką, o jo tėvai išeina iš proto.

Kai į Pekiną per olimpines žaidynes atvyks apie 30 000 žurnalistų, jie turėtų skirti laiko patyrinėti šios šalies tikrovę, kuri, būdama galinga ir įtakinga, rizikuoja visiškai prarasti pagarbą žmonėms – tikrąjį politinės tvarkos pagrindą.

  Karsten Friedrich Hoppenstedt (PPE-DE). – (DE) Ponia Pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, Kinijos valdžios institucijų paskelbtos tylos minutės metu žmonės stovėjo tylėdami – gatvėse, autobusuose ir parduotuvėse – o jų veidai rodė jausmų nuoširdumą. Tai skyrėsi nuo įprastų priverstinių masinių solidarumo demonstracijų. Kodėl? Todėl, kad televizija ištisą parą rodė reportažus, kuriuose neįsivaizduojamos žmonių kančios nukentėjusiose zonose kėlė tikrą šoką. Tai įkvėpė naują solidarumo jausmą Kinijoje. Vėl kilo pagarba asmeniui, net tarp politinių vadovų.

Svarbiausi dalykai valstybės dėmesio centre buvo Kinijos ekonominis augimas, o pastaruoju metu – ir olimpinės žaidynės, bet šios tragedijos akivaizdoje jie daugeliui žmonių tapo nebe tokie svarbūs. Ką turėtų daryti tarptautinė bendruomenė? Į šį klausimą iš dalies jau atsakyta: be paramos, tragedijos planų ir, žinoma, techninės įrangos siuntimo, labai svarbu sutelkti patirtį, įgytą po didelio žemės drebėjimo Armėnijoje, kuris nusinešė daugiau kaip 100 000 gyvybių ir pažeidė atominę elektrinę, Turkijoje, kur žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, ir Kinijoje 1976 m., kur mirė keli šimtai tūkstančių gyventojų, ir panaudoti tą kolektyvinę patirtį tobulinant tarptautinės bendruomenės geros praktikos principus bei pritaikyti juos Kinijos labui.

Žinau, kad jau buvo minėta, kaip svarbu ištirti viešų pastatų, ligoninių ir mokyklų atsparumą žemės drebėjimui dėl pasekmių, kurios gali ištikti būtent užtvankas. Šiuo klausimu galima daug nuveikti, pateikiant tinkamas nuorodas, kokie reikalavimai turėtų būti keliami statant atsparias žemės drebėjimui struktūras.

Kaip delegacijos ryšiams su Kinija narys, žinoma, prisidedu prie ankstesnių pranešėjų užuojautos pareiškimų.

  Edite Estrela (PSE). – (PT) Ponia Pirmininke, Komisijos nary, mes visi apgailestaujame dėl tragedijos, sunaikinusios pietinę Kiniją. Žuvo daugiau kaip 500 000 žmonių, o 4,8 milijono liko benamiai. Gedime su nukentėjusiųjų šeimomis.

Europos Sąjunga pasielgė tinkamai: ji suaktyvino civilinės saugos mechanizmą ir parėmė Kinijos valdžios institucijas. Tarptautinė bendruomenė taip pat suteikė paramą. Niekada iki šiol Kinija nebuvo sulaukusi tiek solidarumo išraiškų ir materialinės pagalbos siūlymų, nes šįkart Kinijos valdžios institucijos nebandė nuslėpti tragedijos masto. Atvirkščiai, jos suteikė būtiną informaciją, įsileido tarptautinę žiniasklaidą ir apskritai veikė skaidriai ir efektyviai, skirtingai nei Mianmaro valdžios institucijos.

Stichinių nelaimių priežastis – klimato pasikeitimai. Mūsų visų pareiga saugoti planetą nuo perkaitimo. Todėl Kinija privalo bendradarbiauti, mažindama CO2 išmetimą ir remdama Europos Sąjungos pastangas pasiekti tarptautinį susitarimą iki 2009 m. gruodžio mėnesį vyksiančios Kopenhagos konferencijos.

  Bastiaan Belder (IND/DEM). – (NL) Su precedento neturinčiu atvirumu Kinijos žiniasklaida pranešinėjo apie siaubingas daugiau kaip prieš savaitę įvykusio didelio žemės drebėjimo Sičuanio provincijoje pasekmes. Toks šalies valdžios institucijų atvirumas paskatino beprecedentį solidarumą aukoms. Visuomenė tapo harmoninga. Prisistatė dešimtys tūkstančių savanorių. Gelbėjimo grupės suplūdo į katastrofos zonas iš visų provincijų. Praktinė pagalba Kinijoje pasiekė rekordines apimtis. Trumpai tariant, valdžios institucijų atvirumas yra geras dalykas.

Todėl Europos institucijos ateityje turi skatinti Kinijos valdžios institucijas laikytis šio beprecedenčio atvirumo. Tai atvejis, dėl kurio Kinijoje jau buvo iškeltas klausimas: kodėl sugriuvo tiek daug mokyklų. Kinija buvo atvira ir visam likusiam pasauliui. Pavyzdžiui, Kinijos vyriausybė priėmė Japonijos siūlymą atsiųsti gelbėjimo grupę. Tuo pat metu Taivanas pažadėjo 42 mln. eurų paramą žemės drebėjimo aukoms. Nuoširdžiai viliuosi, kad ši užuojauta padės Kinijos ir Taivano santykiams.

Visa širdimi noriu prisijungti prie narių, išreiškusių savo giliausią užuojautą neapsakomoms Kinijos žmonių kančioms, ir ypač palaikau pono Sterckxo pasirašymą užuojautos knygoje Kinijos atstovybėje Briuselyje mūsų visų vardu. Visiškai tam pritariu.

  Cornelis Visser (PPE-DE). – (NL) Pirmiausia norėčiau pareikšti užuojautą gegužės 12 d. Sičuanio provincijoje įvykusios stichinės nelaimės daugybės aukų giminėms. Gerai, kad Kinijos valdžios institucijos po katastrofos veikė skubiai. Taip pat vertinu Europos Sąjungos reakciją. Tuo pačiu noriu palaikyti Europos institucijas – Komisiją ir Tarybą – dėl priemonių, kurių jos jau ėmėsi. Iš pradžių atsisakiusi užsienio pagalbos, Kinija atvėrė sienas. Pačios Kinijos valdžios institucijos pareiškė norinčios išnaudoti visą galimą paramą, mažinant šios didžiulio masto tragedijos pasekmes. Japonijos, Pietų Korėjos ir Rusijos gelbėjimo grupės jau yra nukentėjusioje zonoje. Manau, labai sveikintina, kad kaimyninės šalys – Singapūras ir Taivanas – teikia paramą. Politiniai santykiai su kaimyninėmis šalimis ne visada geri, o tai gali padėti juos pagerinti.

Daug dėmesio katastrofai buvo skirta valstybinėje ir tarptautinėje žiniasklaidoje. Malonu, kad spauda įleidžiama į nukentėjusią zoną ir kad jai suteikta galimybė rašyti nevaržant bei informuoti visą likusią šalies dalį ir pasaulį. Skaidrumas svarbus siekiant susidaryti aiškų vaizdą apie katastrofą ir užtikrinti, kad į jos vietas teikiama reikalinga pagalba. Tai leidžia labiau įsitraukti kitiems gyventojams. Laisva spauda ir protingas vadovavimas paprastai žengia petys į petį. Laisva spauda gali laiku informuoti apie politikos klaidas ir politiką galima pakeisti.

Statybos ir vyriausybės priežiūra toje srityje taip pat turi būti aptartos. Galima daryti išvadas apie ateities statybų projektus ir pateikti rekomendacijas geresniam valdymui bei oficialiam organizavimui.

Stichinių nelaimių prevencija ir pasiruošimas joms – svarbiausia vyriausybės atsakomybė. Ir daugelyje Europos šalių tai buvo organizuojama tinkamai tik pastaraisiais metais. Baigdamas norėčiau paprašyti Europos Komisijos ir Tarybos pasiūlyti Kinijai pagalbą, jei tokia reikalinga, pamokyti valdžios institucijas ir civilinių paslaugų teikėjus sudarinėti krizių ir nelaimių kontrolės planus.

  Alexandra Dobolyi (PSE). - (HU) Dėkoju jums, ponia Pirmininke. Kiekvienas doras žmogus buvo sukrėstas praėjusios savaitės stichinės nelaimės Tolimuosiuose Rytuose. Savaime suprantama, pasaulio dėmesys turi būti sutelktas į tas šalis.

Šiuo metu Kinija yra pačiame dėmesio centre: vasarą organizuojamos olimpinės žaidynės, Kinijos ministro pirmininko apsilankymas Taivane, įvykiai Tibete, Dalai Lamos kelionė po Europą ir reakcijos į ją, Europos Komisijos apsilankymas Kinijoje – visi šie dalykai sutelkė dėmesį į Kiniją. Tačiau dabar ne laikas kalbėti apie boikotus arba Tibetą.

8 balų stiprumo žemės drebėjimas Sičuanio plynaukštę pavertė griuvėsiais, nusinešė 50 000 žmonių gyvybes ir paliko milijonus išgyvenusiųjų benamiais, neminint padarytos ekonominės žalos. Todėl prašau kiekvienos Europos Sąjungos institucijos užtikrinti, kad suteiksime visą įmanomą žmogišką paramą ir tieksime humanitarinę pagalbą nukentėjusiesiems nuo nelaimės tiek, kiek jos reikės.

Padėkokime gelbėjimo grupėms ir paramos organizacijoms už pagalbą – jos dirbo ištisą parą, gerindamos regiono gyventojų padėtį, ir užtikrinkime Kinijos žmonėms mūsų besąlygišką solidarumą ir atjautą. Labai ačiū.

  Glyn Ford (PSE). - Ponia Pirmininke, 7,8 balų stiprumo žemės drebėjimas su epicentru šalia Čengdu Sičuanyje gegužės 12 d. pražudė daugiau nei 100 000 žmonių. Galime tik išreikšti užuojautą visiems, netekusiems šeimos narių, ypač vaikus praradusiems tėvams. Tačiau skirtingai nei analogiškos tragedijos Mianmare atveju, dėl kurios buvo siūlymų imtis atsakomybės ginti tiesioginio tarptautinio įsikišimo būdu, Kinija pasinaudojo išskirtiniais pagalbos ištekliais drauge su kareiviais ir medicinos personalu. Kinija priėmė užsienio pagalbą, taip pat Japonijos gelbėtojus, kurie šiuo metu dirba nelaimės zonoje, leisdama Kinijos ir užsienio žiniasklaidai sekti tragedijos įvykius ir jos pasekmes.

Kaip minėjo Komisijos narys L. Michelis, Europos Sąjunga jau skyrė 10 mln. eurų paramos. Skatiname Tarybą ir Komisiją toliau regionui teikti skubią pagalbą, techninę paramą ir atstatymo priemones, kurių prireiks ateinančiais mėnesiais ir metais.

  Józef Pinior (PSE). - Ponia Pirmininke, dabar pats laikas pademonstruoti solidarumą ir užuojautą Kinijai. Tragedijos dienomis matėme aukas, tapome Kinijos visuomenės didžiulės tragedijos liudininkais.

Man paliko įspūdį Kinijos valdžios institucijų – šalies vadovų, administracijos, provincijų ir partijų vadovų – veiksmai, kurie buvo racionalūs – tokių šiuo metu labiausiai reikia.

Kaip žmogaus teisių politikas, turiu pranešti Parlamentui, kad, pasak Tibeto centro už žmogaus teises ir demokratiją, gegužės 14 d. buvo suimtos 55 vienuolės. Tai irgi šių dienų Kinijos realybė. Žemės drebėjimas negali tapti žmogaus teisių pažeidinėjimo dingstimi.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Ponia Pirmininke, Kinijos žemės drebėjimo ir prieš tai siautusio ciklono Mianmare siaubingos tragedijos šokiravo žmones visame pasaulyje. Viso pasaulio šalių reakcija buvo pavyzdinė: nuo Japonijos iki JAV, nuo Rusijos iki Jordano šalys suteikė daugiau nei 2 mlrd. dolerių paramą.

Europos Sąjunga ir jos šalys narės sureagavo nedelsdamos, ir Komisija ėmėsi ryžtingų veiksmų: nusiuntė Kinijai skubią 2 mln. eurų paramą bei padėjo gelbėjimo darbams, siųsdama mobilių ligoninių skyrius, vaistus, gelbėjimo įrangą ir griuvėsių valymo įrenginius. Ypač pagirtinas Tibeto vyriausybės tremtyje prašymas pasekėjams laikinai nutraukti demonstracijas prieš Kiniją ir rinkti aukas nukentėjusiesiems nuo žemės drebėjimo padėti.

Dėl karinio Mianmaro diktato poelgių Mianmarui skirtos Vengrijos paramos lėšos buvo nukreiptos į Kiniją. Kinijos vadovybė, pasielgė išmintingai ir priėmė užsienio paramą. Kinija atsakingai pademonstravo viešumą. Tai labai pozityvu ir parodo, kad demokratijos srityje įvyko didelė pažanga. Dėkoju už dėmesį.

  Genowefa Grabowska (PSE). – (PL) Gamta vėl įrodė, kokia bejėgė žmonija prieš dideles stichines nelaimes ir katastrofas. Kinija – labiausiai apgyvendinta šalis pasaulyje, jos ekonomika sparčiai auga ir šalis entuziastingai ruošiasi būsimoms olimpinėms žaidynėms. Tačiau ją pribloškė ką tik įvykęs tragiškas žemės drebėjimas.

Kinijos gyventojai lygina šią nelaimę su ankstesniais kataklizmais, paskui kuriuos sekė šalies istoriniai pasikeitimai. Esu tikras, kad taip reikėtų interpretuoti ir šį siaubingą įvykį. Tokiu metu privalome išreikšti solidarumą dešimtims tūkstančių paprastų vyrų, moterų ir vaikų, kurie didvyriškai kenčia šią asmeninę ir valstybinę tragediją. Štai, kodėl Europos Parlamentas pasielgė teisingai, šiandien Kinijos žmonėms nusiųsdamas aiškų signalą, rodantį, kad šių rūmų nariai stovi su jais petys į petį, kad suvokia jų kančias ir nori padėti. Juk solidarumo principas yra viena svarbiausių Sąjungos vertybių.

  Colm Burke (PPE-DE). - Ponia Pirmininke, derėtų pasveikinti Kiniją dėl to, kaip buvo sureaguota į šią katastrofą. Taip pat noriu padėkoti Europos Komisijai ir Tarybai, kad jos taip veikė šios tragedijos atveju. Sveikintinas postūmis Kinijoje, kad jie atvėrė nelaimės zoną visiems, galintiems padėti. Tikėkimės, kad ateityje jie taip pat elgsis ir kitose srityse. Leidimas svarbiai informacijai pasiekti pasaulio žiniasklaidą yra teisingas žingsnis į priekį. Taip pat noriu pasveikinti žiniasklaidą už katastrofos masto ir reikalingos pagalbos atskleidimą.

Tebūnie Kinijai pamoka, kaip galima išnaudoti įtaką darant spaudimą kitiems režimams, pavyzdžiui, Mianmare, kad ir jie suvoktų būtinybę priimti pasaulinės bendruomenės paramą. Gyvybių gelbėjimas Kinijoje – prioritetas, tegul kiti, pavyzdžiui, chunta Mianmare, pasimoko iš šios patirties.

  Bogdan Golik (PSE). – (PL) Ponia Pirmininke, norėčiau išreikšti nuoširdžią užuojautą visiems nukentėjusiesiems ir praradusiems mylimus žmones Kinijoje. Noriu išreikšti gilią užuojautą visiems, netekusiems vaikų, žmonų ir vyrų. Praėjusią savaitę, kai įvyko ši baisi tragedija, pats lankiausi Kinijoje. Buvau Pekine bei Šanchajuje, Šanchajaus maisto mugės atidaryme atstovavau Parlamentui. Tragedija ištiko pirmadienį, kaip tik tą dieną, kai atvykau. Iš karto išsiunčiau užuojautos laiškus Kinijos ambasadoriams Lenkijoje ir Briuselyje. Turėjau galimybę pats pamatyti tragedijos reportažus per televiziją ir suvokiau žmonių kančių mastą. Taip pat stebėjau, kaip buvo suteikiama skubi pagalba aukoms ir paprastiems žmonėms, vyriausybei ir kariuomenei. Pagalbos mastas buvo beprecedentis.

Norėčiau pasinaudoti galimybe ir padėkoti Sąjungai bei visoms šalims narėms už suteiktą paramą. Taip pat dėkoju rūmams už jų solidarumo gestą – šiandien surengtas diskusijas. Esu tikras, kad paramos ir toliau reikės.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – (PL) Manau, yra galimi du skirtingi požiūriai į Kiniją. Vienas – pagalbos teikimas po neseniai užgriuvusios nelaimės. Kitaip reaguoti negalime. Padėti – mūsų moralinė pareiga. Faktas, kad visi džiaugiamės geresne finansine ir ekonomine padėtimi, yra dar viena priežastis siūlyti paramą. Tiesiog privalome tai daryti.

Turėtume suprasti, kad turime padėti Kinijai ir ne tragedijų metu. Tuo noriu pasakyti, kad kai šalies nekamuoja nelaimės, turime padėti Kinijos žmonėms, primindami jų vadovams apie žmogaus teises. Būtina tai ryžtingai vykdyti. Į abi situacijas privalome reaguoti tinkamai. Tai sukonkretins daug dalykų. Tikiu, kad Kinijos žmonės supras mūsų pastangas ir už jas padėkos.

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Manau, labai svarbu, kad Europos Parlamentas nusprendė skirti šios dienos diskusijas stichinei nelaimei Kinijoje. Pirmiausia dėl to, kad galime perduoti Kinijai Europos Sąjungos užuojautą ir, kaip sakė ponia G. Grabowska, išreikšti Europos Sąjungos solidarumą su Kinija ir jos piliečiais.

Akivaizdus diskusijų tono skirtumas, lyginant su prieš tai vykusiomis. Žinoma, viena priežasčių yra ir tai, kaip elgėsi Kinijos vadovai, ir galime tvirtai teigti, kad jų reakcija į siaubingą katastrofą buvo skubi ir veiksminga, kad jie išnaudojo nemažai valstybinių resursų ir kad paramos koordinatoriumi jie įvardijo ar paskyrė patį ministrą pirmininką. Siekiant sėkmingai nugalėti tokius sunkumus, reikia gero koordinavimo, ir to buvo pasiekta.

Žiniasklaida taip pat reguliariai informavo ir šalies, ir tarptautinę visuomenę , kaip klostėsi įvykiai. Užsienio žurnalistams buvo leista įvažiuoti į nukentėjusias zonas, taip pat keliems užsienio ekspertams – remiantis mūsų informacija, ir iš Japonijos.

Todėl tikiu, kad turėtume būti patenkinti, jog šios didžiulės nelaimės akivaizdoje teikdamos pagalbą savo žmonėms Kinijos valdžios institucijos veikė organizuotai ir geranoriškai priėmė užsienio paramą, taip pat ir mūsų. Galiu jus užtikrinti, kad Taryba ir toliau bus pasiruošusi teikti pagalbą.

  Louis Michel, Komisijos narys. – (FR) Kalbėsiu labai trumpai, ponia Pirmininke: galite būti tikri, kad atkreipiu dėmesį į jūsų pastabas ir noriu į jas atsakyti, jog, savaime suprantama, ir toliau stengsimės didinti jau paskirtą paramą, remdamiesi poreikių analize.

Negana to, matau, kad visi pritaria Kinijos reakcijai ir valdžios institucijų atvirumui ir skaidrumui. Sakau tai, pabrėždamas spaudos laisvę.

Noriu paminėti ponios H. Flautre iškeltą klausimą – pasiūlymą skirti tarptautinių ekspertų grupę ištirti tolesnę riziką ir žalą, ypač susijusią su atominėmis jėgainėmis. Manau, pasinaudoti šia mintimi būtų naudinga. Aišku, taip elgtis nėra įpareigojimo, tačiau vis tiek manau, kad būtų gerai šiuo klausimu inicijuoti diskusijas su Kinijos valdžios institucijomis.

  Pirmininkė. − Gauti šeši pasiūlymai rezoliucijai⁽¹⁾ pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks ketvirtadienį, 12 val.

(1) žr. protokolą.

12. Pasaulinė urano ginklų uždraudimo sutartis (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – diskusijos apie:

Žodinis klausimas (O-0029/2008/rev), kurį pateikė Elly de Groen-Kouwenhoven, Angelika Beer ir Caroline Lucas Verts/ALE frakcijos vardu, Luisa Morgantini GUE/NGL frakcijos vardu, Annemie Neyts-Uyttebroeck ALDE frakcijos vardu, Ana Maria Gomes PSE frakcijos vardu, Ģirts Valdis Kristovskis UEN frakcijos vardu, Karl von Wogau ir Stefano Zappalà PPE-DE frakcijos vardu Tarybai: Pasaulinė urano ginklų uždraudimo sutartis (B6-0153/2008),

ir

Žodinis klausimas (O-0030/2008/rev), kurį pateikė Elly de Groen-Kouwenhoven, Angelika Beer ir Caroline Lucas Verts/ALE frakcijos vardu, Luisa Morgantini GUE/NGL frakcijos vardu, Annemie Neyts-Uyttebroeck ALDE frakcijos vardu, Ana Maria Gomes PSE frakcijos vardu, Ģirts Valdis Kristovskis UEN frakcijos vardu, Karl von Wogau ir Stefano Zappalà PPE-DE frakcijos vardu Komisijai: Pasaulinė urano ginklų uždraudimo sutartis (B6-0154/2008).

  Elly de Groen-Kouwenhoven, autorė. − Ponia Pirmininke, 2007 m. gruodžio mėnesį JT Generalinė Asamblėja didžiąja dauguma balsų priėmė rezoliuciją, kuri paskatino ištirti urano ginklų poveikį civilių ir karių sveikatai.

Sveikiname Vokietiją, Airiją ir Italiją – vieninteles NATO šalis, rėmusias šią JT rezoliuciją. Galbūt pritarimo priežastis buvo ta, kad nemažai jų karių grįžo nepagydomai sirgdami ir / arba vėliau susilaukė apsigimusių vaikų. Todėl prašome ES šalių pasekti jų pavyzdžiu ir pateikti sveikatos ataskaitas pagal JT prašymą.

Nusodrintasis uranas (NU) buvo naudojamas Balkanuose, Irake ir Afganistane. NU yra atlieka ir itin pigi medžiaga ginklų gamybai. Viso pasaulio atsargos yra 1,3 milijono tonų. Organizmui mirtinai pavojingas mažiau nei 1 mikrogramas. Be to, kad yra radioaktyvus, NU dar yra toksiškas cheminis junginys. Niekas apie tai neinformuoja kareivių arba žmonių šalyse, kuriose naudojami NU ginklai. Naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimų apie kenksmingą NU poveikį rezultatai buvo cenzūruoti.

Skatiname ES informuoti savo piliečius ir šalių, į kurias nukreiptas uranas, gyventojus. Kviečiame Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad nedelsiant bus sudaryta tarptautinė sutartis.

Siekiant įsigilinti į šį klausimą, pats laikas Komisijai ir Tarybai suteikti prieigą prie visų esamų ataskaitų ir inicijuoti tolesnius tyrimus, kuriuos Parlamentas skatino jau nuo 2001 m. Šiuo metu kartojame kvietimą vadovautis saugumo principu ir uždrausti NU.

  Annemie Neyts-Uyttebroeck, autorė. − (NL) Kova dėl pasaulinio urano uždraudimo ginkluose yra bendros kovos už ginklų kontrolę ir nusiginklavimą dalis. Sutelkiame dėmesį į ginklus, kurie yra ypač pavojingi ir kenksmingi civiliams, taip pat ilgai išlieka pavojingi po konflikto pabaigos – tai minos, kasetinės bombos ir ginklai, kuriuose yra urano. Žinau, kad ironiška kalbėti apie ginklus, kurie yra pavojingesni ir kenksmingesni už kitus, tačiau taip yra. Mes kalbame apie blogiausias pasekmes nekaltiems civiliams turinčias medžiagas.

2006 m. lapkričio mėnesį Parlamentas pasiūlė sustabdyti tokio tipo ginklų, tai yra, ginklų, kuriuose yra urano, naudojimą. Praėjusiais metais mano šalis, Belgija, priėmė įstatymą ne tik dėl sustabdymo, bet ir dėl visiško uždraudimo bet kur naudoti urano ginklus – manau, galiu tuo didžiuotis. Dabar norėčiau paklausti Komisijos ir Tarybos, kokių veiksmų jos imsis, kad sustabdymas taptų visuotinis ir paremtų bendrą uždraudimą.

Negana to, kaip ankstesnioji pranešėja išsamiai paaiškino, urano ginklai turi neigiamą poveikį juos naudojantiems arba naudojimo zonoje esantiems kareiviams. Net jei tai iki galo nepatvirtinta, nė kiek ne mažiau patartina, kad Taryba užtikrintų, jog kareiviai ir kitas personalas, dalyvaujantis operacijose pagal Europos saugumo ir gynybos politiką, nepatirs tokios rizikos. Todėl norėčiau paklausti Tarybos, kokių konkrečių priemonių imamasi užtikrinti, kad kareiviai ir personalas, dalyvaujantis tokiose operacijose, nepatirtų tokios rizikos ir kad žmonės, gyvenantys operacijų vietose, nenukentėtų. Būsiu dėkinga už jūsų atsakymą.

  Ana Maria Gomes, autorė. − (PT) Ponia Pirmininke, Komisijos nary, laiške Londono „The Times“ devyni britų karo vadai paskatino Jungtinės Karalystės vyriausybę prisijungti prie kampanijos, siekiančios kasetinių šaudmenų uždraudimo. Jų argumentas buvo toks pat kaip ir dėl pėstininkų minų: kad ir koks naudingas ginklas trumpalaikėje perspektyvoje, pagal karinę logiką beatodairiškos žalos sukėlimas ilgalaikėje perspektyvoje yra pakankama priežastis atsakingoms ginkluotoms pajėgoms nutraukti jo naudojimą.

Ta pati logika taikoma nusodrinto urano atveju. Europos karinių asociacijų sąjunga EUROMIL atidžiai seka šio klausimo eigą ir jos nuostata, remiantis informacija, gauta iš Europos karinio personalo, yra kategoriška: būtina kuo greičiau atsisakyti nusodrinto urano ginklų.

Europos Parlamentas jau pasisakė už visišką šių ginklų uždraudimą, o JT Generalinės Asamblėjos, kurios 63-osios sesijos darbotvarkėje buvo įtrauktas ginkluotės su nusodrintu uranu klausimas, praėjusį gruodį priimtas nutarimas patvirtino, kad Europos Parlamentas teisus imdamasis iniciatyvos ir prašydamas Tarybos iniciatyvos šiose diskusijose apie nusiginklavimą ir humanitarinę teisę.

Tarp mūsų esančių skeptikų priešiški argumentai neišlaiko kritikos. Esminis saugumo principas reikalauja šių ginklų pasmerkimo nelaukiant, kol daugybė išsamių jų beatodairiško ir kancerogeninio poveikio įrodymų virs nepaneigiamais moksliniais faktais.

Ką žmonės, netgi tie patys šiandienos skeptikai, pasakys apie mus, politikus, po dešimties metų, kai kenksmingas šių ginklų poveikis bus akivaizdus ir neginčijamas, jei dabar nepadarysime nieko, kad nutrauktume jų naudojimą? Ar jie sakys tą patį, ką šiandien sako apie pėstininkų minas: kaip jie galėjo šitiek laukti!

  Ģirts Valdis Kristovskis, autorius. − (LV) Ponios ir ponai, pirmiausia, norėčiau pabrėžti, kad kviečiu savo šalį, Latviją, jungtis prie 2007 m. gruodžio mėnesio JT rezoliucijos. Antra, kviečiu įgaliotąjį atstovą pateikti pagrįstą nuomonę apie šioje rezoliucijoje minimą iniciatyvą. Trečia, kviečiu Europos Sąjungą užtikrinti, kad šalyse narėse būtų platinama informacija apie operacijose naudojamas ginkluotės rūšis. Jeigu kalbame apie nusodrintą uraną, turiu konkrečią asmeninę patirtį. Penkerius su puse metų dirbau Latvijos krašto apsaugos ministru. Būtent mano darbo vyriausybėje laikotarpiu Latvija įstojo į JAV koaliciją Irako kare. Tuo metu kelis kartus kilo įtarimų dėl nusodrinto urano panaudojimo Irake. Tarptautinė bendruomenė šiuo klausimu sureagavo karštai. Latvijos kareiviai nenaudojo nusodrinto urano. Tačiau Latvijoje kelis mėnesius iš manęs, kaip koalicijos ministro, buvo reikalaujama prisiimti politinę atsakomybę už šiuos įvykius. Deja, kaip koalicijos ministras, nebuvau informuotas apie nusodrinto urano panaudojimą. Taip negalima. ES šalys narės turi ne tik rimtai įvertinti šios rūšies ginkluotės poreikį, Europos Sąjunga taip pat turėtų šalyse narėse įvesti privalomą keitimąsi informacija apie galimą nusodrinto urano naudojimą operacijose. Dėkoju už dėmesį.

  Pirmininkė. − Pone G. V. Kristovski, nenutraukiau jūsų todėl, kad jūsų, kaip Latvijos ministro, pasisakymas yra itin svarbus, tačiau norėčiau pastebėti, kad smarkiai peržengėte jums skirto laiko ribą.

  Stefano Zappalà, autorius. − (IT) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, praeityje šiuo klausimu buvo daug kalbėta ir, deja, mano nuomone, dar daug turės būti pasakyta, kol bus rastas galutinis sprendimas. Mano kolegos apie tai jau kalbėjo ir puikiai paaiškino padėtį.

Kelios šalys narės ėmėsi priemonių siekdamos uždrausti šios rūšies ginkluotės gamybą ir bet kokį naudojimą komerciniais ar kariniais tikslais. Yra keli šio Parlamento prašymai, yra dokumentai fotografijų ir liudijimų forma ir yra pakankamai pagrindo manyti, kad Italijos karinio personalo dalis mirė dėl šios rūšies ginklų poveikio.

Priimta JT rezoliucija, išreiškianti susirūpinimą šiuo klausimu, be to, buvo pateikti prašymai atlikti nuodugnius tyrimus. Pagal Europos Sąjungos įstatymus saugumo principas turėtų veikti bendrą moratoriumą bent iki tol, kol bus pateikti galutiniai moksliniai duomenys.

Tačiau visa tai iki šiol nedavė laukiamų rezultatų. Nusodrintas uranas ir toliau naudojamas karo veiksmų lauke tiek kaimuose, tiek miestuose. Be abejonės, cheminė medžiaga įsigeria į dirvožemį ir pakliūva į vandeningąjį sluoksnį bei derlių, todėl yra aišku, kad į dirvožemį patenkančios nusodrinto urano dalelės išsisklaido podirvyje, užteršdamos požeminius vandenis ir žemės ūkio produkciją. Tarp žmonių akivaizdžiai plinta ligos, o mažesniu mastu visame pasaulyje užteršiama vandens apytaka, ypač nuolat besiplečiančioje pasaulinės rinkos sistemoje.

Reikia pripažinti, kad iki šiol nėra galutinai pavojų patvirtinančių tyrimų, bet negalima paneigti: šiandien žinomi parametrai neleidžia atmesti galimybės, kad rizika yra. Turėtų pakakti vien tokių vertinimų, kad pažengusios demokratinės valstybės imtųsi nuodugniau tyrinėti šį klausimą ir priimtų sprendimą.

Mano nuomone, Europos Sąjunga tikrai negali ir toliau nesiimti veiksmų. Sąjunga turi įsipareigojimų šalims narėms, aiškių įsipareigojimų visam pasauliui, akivaizdžių įsipareigojimų savo pačios piliečiams. Sąjunga turi ekonominių išteklių, kuriuos gali be apribojimų išnaudoti moksliniais tikslais turimose laboratorijose. Veiksmų nesiėmimas nedvejotinai yra pasirinkimo, o ne reikalingų išteklių ir priemonių trūkumo rezultatas.

Šiame kontekste aišku, kad Taryba ir Komisija negali apsaugoti savo piliečių – tiek civilių, tiek karinio personalo – nuo atsiradimo tose pasaulio vietose, kur yra ir buvo naudojamos šios ginkluotės rūšys. Jos taip pat neturi vengti atsakomybės imtis bet kokios galimos iniciatyvos atlikti pakeitimus gamybos bei naudojimo srityje ankstyvaisiais etapais ir, remdamosi moksliniais duomenimis, ruoštis visiškam uždraudimui bei galutiniam sunaikinimui.

To mes siekiame tikėdamiesi, kad Taryba ir Komisija praktiškai pademonstruos atsakomybės jausmą, turėdami omenyje, kad tai nėra miglotas politinis klausimas, o visuomenės sveikatos reikalas.

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Dėkoju jums, ponia Pirmininke. Tarybos vardu norėčiau padėkoti ir Europos Parlamento narei už iškeltą klausimą apie uždraudimą arba Pasaulinę urano ginklų uždraudimo sutartį.

Žinoma, nariai tikriausiai žino, kad tokio susitarimo dar nėra. Nėra susitarimo, kuris reguliuotų nusodrinto urano ginklų naudojimą daugiašaliu lygmeniu. Taip pat žinoma, kad Taryboje šiuo klausimu nėra vieningumo.

Jungtinės Tautos neseniai organizavo diskusijas apie nusodrinto urano ginklų poveikį ir praėjusių metų pabaigoje JT pirmasis komitetas priėmė rezoliuciją pavadintą „Nusodrintojo urano ginkluotės naudojimo poveikis“.

Kaip jau buvo minėta, visos ES šalys narės dėl šio nutarimo balsavo skirtingai. Sakyčiau, labai skirtingai: penkios balsavo už, keturios prieš, visos kitos susilaikė. Tai gana aiškiai atspindi dabartinę situaciją pasaulyje.

Jums leidus, norėčiau pamėginti trumpai atsakyti į konkrečius man pateiktus klausimus.

Kalbant pirmuoju klausimu, susijusiu su Europos Sąjungos rezoliucija dėl biologinių ginklų ir kai kurių rūšių įprastinės ginkluotės, noriu pasakyti, kad Europos Sąjunga stengėsi, tebesistengia ir toliau stengsis priimti konvenciją tarptautiniu mastu dėl biologinės ir toksinės ginkluotės. Be kitų veiksmų, ES suvaidino svarbų vaidmenį 2006 m. Antrojoje tyrimų konferencijoje bei toliau aktyviai dalyvaus besitęsiančioje ekspertų programoje iki kitos tyrimų konferencijos, numatytos 2011 m.

Kalbant apie Įprastinių ginklų konvenciją, Europos Sąjunga ir jos šalys narės aktyviai dalyvauja šiuo metu vykstančiose derybose, įskaitant diskusijas apie kasetinių bombų naudojimo pasekmes. Šalys narės įsipareigojo iki šių metų pabaigos derybų būdu sukurti teisiškai įpareigojantį dokumentą, kuriame bus aptarti visi kasetinių bombų aspektai.

Kalbėdamas antruoju klausimu, norėčiau paaiškinti, kad iki šiol nusodrinto urano ginklai nebuvo įtraukti į Europos Sąjungos masinio naikinimo ginklų strategiją. Šiuo metu tebevyksta diskusijos, ar apskritai įmanoma įtraukti tokią ginkluotę į masinio naikinimo ginkluotę. Tiesą sakant, yra manančių, kad Įprastinių ginklų konvencijoje nusodrintas uranas jau yra aprašytas, kiti mano, kad šios konvencijos dalis, protokolas Nr. 3, turėtų būti papildytas informacija apie nusodrinto urano svaidomuosius ginklus ir kovines galvutes. Trumpai tariant, diskusijos tebevyksta.

Trečiuoju klausimu noriu patikinti, kad karinės įrangos pasirinkimas, įskaitant Europos Sąjungos operacijose naudojamą ginkluotę, priklauso šalių narių kompetencijai, ir atsižvelgiant į faktą, kad šiuo klausimu nėra daugiašalio susitarimo, negaliu pasiūlyti papildomos informacijos nusodrinto urano klausimu.

Ketvirtas klausimas yra apie Europos Sąjungos operacijose dalyvaujančių kareivių ir civilių saugumo sąlygas: turėčiau paminėti, kad pagal Europos Vadovų Tarybos galiojantį planą už saugumo sąlygas yra atsakingas operacijos vadas, kuris turi imtis bet kokių, jo nuomone, būtinų veiksmų. Žinoma, tuo pačiu metu jis privalo atsižvelgti į operatyvinius apribojimus.

Bet kokiose Europos Sąjungos misijose tai yra misijos vadovo atsakomybė, jis atskaitingas civilinių operacijų vadui.

O dėl Europos Vadovų Tarybos ir JAV, nevyriausybinių organizacijų bei asmenų dialogo, galiu pasakyti tik tiek, kad iki šiol šis klausimas dialoge nei su Jungtinėmis Valstijomis, nei su kitomis klausime minimomis šalimis nebuvo iškeltas. Bet kuriuo atveju atidžiai seksiu tolesnes diskusijas šiuo klausimu.

Ačiū.

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Ponia Pirmininke, ponios ir ponai, 2006 m. priimta Parlamento rezoliucija kviečia Europos Sąjungą ir šalis nares imtis atsakomybės papildyti Tam tikrų įprastinių ginklų konvencijos protokolą Nr. 3, kad būtų apribotas nusodrinto urano ginklų naudojimas. Norėčiau rūmams priminti, kad Parlamentas kviečia imtis veiksmų, kurie, kaip žinote, peržengia Komisijos įgaliojimus, atsižvelgiant į faktą, kad Bendrija nėra viena iš konvenciją pasirašiusių šalių. Negana to, pagal sutartis Bendrijos institucijos kariniuose reikaluose neturi įgaliojimų. Nenoriu sukelti įspūdžio, kad Komisija abejinga problemoms, susijusioms su Tam tikrų įprastinių ginklų konvencijoje (CCW) minimų ginklų gamyba, laikymu ir panaudojimu, ar nežmoniškų ginklų problemai apskritai. Tiesą sakant, jos pozicija yra priešinga.

Komisija visapusiškai dalyvauja imantis veiksmų, dėl kurių Taryba apsisprendė praėjusiais metais, remdamasi universaliu CCW ir jos protokolais. Šiemet buvo surengti trys seminarai: vienas skirtas Lotynų Amerikai ir Karibų regionui Santo Dominge kovo mėnesį ir dar du Afrikos šalims Lomė praėjusį mėnesį. Po šių seminarų Dominikos Respublika jau paskelbė pageidavimą skubiai ratifikuoti konvenciją, o Surinamas pareiškė, kad yra pasiruošęs imtis ratifikavimui būtinų veiksmų. Komisija taip pat remia Biologinių ginklų konvencijos įgyvendinimą ir prisideda prie iniciatyvų pagal CCW ir Oslo taikos proceso sistemą kuriant naują dokumentą, kurį paskatino susirūpinimas kasetinių bombų naudojimu.

Komisija taip pat ėmėsi veiksmų reaguodama į artilerijos sukeltas problemas. Pavyzdžiui, 2006 m. buvo paskirstyti 5 mln. eurų, siekiant padėti išvalyti Libane nuolaužas.

Kalbant antruoju klausimu, mūsų turimi moksliniai tyrimai negali patvirtinti, kad nusodrinto urano (NU) ginkluotė kelia rimtą pavojų civilių gyventojų sveikatai karo zonose arba kariniam personalui, tarnaujančiam ar tarnavusiam tose zonose. Tokia nuomonė išdėstyta JT, PSO ir TATENA (Tarptautinės atominės energijos agentūros), taip pat Europos Komisijos pagal „Euratomo“ sutarties 31 straipsnį paskirtos ekspertų grupės atliktuose tyrimuose, kurią cituoju: „Remiantis turima informacija, daroma išvada, kad NU poveikis negali sukelti juntamų sveikatos pasekmių, atsižvelgiant į realiai gaunamas dozes“, citatos pabaiga. Komisija nori dar kartą grįžti prie šios problemos. Ji ir toliau garantuos savo personalui sveikatą ir vadovausis PSO direktyvomis tais atvejais, kai kariai bus dislokuojami galimo NU poveikio sąlygomis.

O dėl dialogo su EUROMIL, Komisija, žinoma, pageidauja pasikalbėti su civilinės visuomenės atstovais.

Komisija šiuo metu neketina finansiškai įsipareigoti srityse, susijusiose su pastaraisiais trim klausimais.

PIRMININKAVO: PONAS A. BIELAN
Pirmininko pavaduotojas

  Jana Hybášková, PPE-DE frakcijos vardu. – (CS) Nusodrinto urano ginklai yra didžiulė našta aplinkai. Teiginys, kad jų kenksmingas poveikis neįrodytas, skamba absurdiškai bet kam, mačiusiam jų pasekmes. Purvinos bombos sudaužo į šipulius pačių moderniausių tankų kelių centimetrų storio šarvą. Jų naikinanti galia – didžiulė. Jie turi poveikį žmonių sveikatai. Jie žudo be pasigailėjimo. Būtinybė nutraukti jų prekybą ir sustabdyti gamybą, naudojimą ir laikymą – nedvejotina. Parlamentas ir Sąjunga pamažu kuria Europos ginkluotąsias pajėgas ir Europos gynybą. Ateityje būsime ir NATO, ir JAV partneriai. Todėl privalome tapti patikimais partneriais. Komiška atsistoti ir šaukti: „Siūlau nusodrinto urano moratoriumą“. Lygiai taip pat komiška prašyti Tarybos atlikti poveikio tyrimą. Pirmiausia būtina pasiekti bendrą nuomonę šių šalių narių, pavyzdžiui, Prancūzijos, Britanijos ir galbūt Čekijos Respublikos. Tada turėtume pradėti bendradarbiauti su JT ir padėti pamatus pasaulinei nusodrinto urano uždraudimo sutarčiai. Tam reikia parengti visoms šalims narėms priimtiną palaipsninio urano gamybos, laikymo ir prekybos uždraudimo planą bei nustatyti datą, nuo kurios naudojimas galutinai uždraudžiamas. Tuomet turime surengti konferenciją, kurioje šis planas būtų patvirtintas ir prasidėtų procesas, vedantis į šių ginklų uždraudimą.

Mums prireiks nuodugnaus analitinio tyrimo, įvertinančio šalutinį poveikį. Tačiau visų pirma mums reikia politinio bendradarbiavimo, per kurį ilgainiui atsirastų politinė valia ir būtų pasiektas tarptautinis pripažinimas, vieningumas ir apsisprendimas. Šis procesas užtruks ne vienerius metus. Būtų puiku, jei Europos Sąjunga būtų naujos nusodrinto urano bet kokio karinio panaudojimo uždraudimo sutarties šalininkė. Todėl turime elgtis atsakingai. Nederėtų leisti, kad kvaili šūkiai, profesinis neišmanymas ir nebaigti darbai sumažintų ES patikimumą. Privalome išlikti partneriai šiame svarbiame žaidime.

  Elizabeth Lynne, ALDE frakcijos vardu. – JK šimtai veteranų tiki, kad pirmajame Persijos įlankos kare patirtas nusodrinto urano poveikis jiems pasireiškė chroniškomis ligomis bei negalia, o Irake yra įrodymų, kad po nusodrinto urano panaudojimo išaugo naujagimių su viena akimi arba be akių gimimų skaičius. Septyni iš aštuonių abiejų akių neturinčių kūdikių turėjo tėvus, kurie 1991 m. Irake buvo paveikti nusodrinto urano.

Mažiausiai 17 šalių, įskaitant tris ES nares, savo kariniuose arsenaluose tebeturi nusodrinto urano ginklų: tai Prancūzija, Graikija ir JK. Šiuo metu mums nedelsiant reikalinga tarptautinė sutartis, numatanti skubų nusodrinto urano ginklų panaudojimo, kūrimo, gamybos, atsargų kaupimo, perkėlimo ir bandymo moratoriumą, taip pat esamų atsargų perdirbimą ir sunaikinimą. Tikiuosi, visi palaikys šią rezoliuciją.

  Konrad Szymański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone Pirmininke, saugumas yra pakankama priežastis stengtis veiksmingai pašalinti nusodrinto urano ginklus. Būtina pagreitinti tokių ginklų poveikio žmonėms bei gamtai ekspertų tyrimus. Tačiau tokios rūšies ginklų naudojimo moratoriumas turėtų būti priimtas nedelsiant ir šį klausimą derėtų svarstyti remiantis nauja Europos saugumo strategija. Šiuo metu mūsų iššūkis – pradėti rengti tarptautinę sutartį, paremtą JT nuomone. Tokia sutartis reguliuotų šios rūšies ginklų naudojimą, gamybą, laikymą ir bandymą.

  Tobias Pflüger, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone Pirmininke, šias diskusijas derėjo pradėti seniai. Džiaugiuosi, kad šiandien apie tai kalbame. Daugelis šalių, ypač Vakarų valstybės, karuose naudoja nusodrintą uraną dėl jo galios, ypač šarvuotų transporto priemonių atvejais. Bet NU ginkluose yra labai nuodingų cheminių medžiagų, tai yra, jos toksinės ir radioaktyvios. Nusodrintas uranas yra atominės pramonės šalutinis produktas, atsirandantis sodrinant uraną arba gaminant atominius ginklus. Trumpai tariant, atominės energijos panaudojimas irgi yra problemos dalis.

NU ginklai turi ilgalaikį poveikį. Kai pažeidžiamas kietas taikinys, aukštoje temperatūroje išsiskiria nusodrintas uranas ir sudegęs tampa nusodrintojo urano oksidu, kuris virsta smulkiomis nuodingomis lengvai įkvepiamomis alfa radioaktyviomis dulkėmis, plintančiomis su vėju ir vandeniu. Šias dulkes sunku pašalinti iš aplinkos, kvėpuojant jos patenka į plaučius. Žinome apie Persijos įlankos karo sindromą ir Balkanų sindromą. Tas pats reiškinys buvo vėl pastebėtas, kai kareiviai pradėjo sirgti vėžiu, ypač plaučių vėžiu, nes patyrė NU oksido poveikį. Tokios rūšies vėžinių susirgimų padaugėjo tarp vietinių gyventojų šių ginklų panaudojimo zonose.

Įdomu tai, kad NU ginklų karinis veiksmingumas yra gana ribotas, o jo panaudojimas sukelia daugybę rizikų. NATO panaudojo NU ginklus Jugoslavijoje. Irake JAV ginkluotosios pajėgos panaudojo 300 tonų NU ginklų. Toje šalyje, ypač Bagdade, išaugo apsigimusių naujagimių procentas. Afganistano vyriausybė paprašė ištirti NU ginklų panaudojimą Afganistane ir teigia, kad JAV kariuomenė neinformavo apie NU ginklų naudojimą, ypač rytinėje šalies dalyje. NU ginklus Izraelis naudojo Libane, jie buvo plačiai naudojami pirmajame Persijos įlankos kare. Užsikrėtusių kareivių skaičius siekia 66 000.

Problema akivaizdi. Veteranams, pavyzdžiui, Kenniui Duncanui iš JK, dėl nusodrinto urano poveikio buvo skirtos pensijos. Jei NU būtų kosmetinis produktas arba, tarkime, maisto gamyboje naudojama medžiaga, jis jau seniai būtų buvęs uždraustas. Būnant arti NU ginklų, kareiviams liepiama vilkėti apsauginius drabužius. EUROMIL, Europos karinių asociacijų sąjunga, siūlė uždrausti ginklus, šaudančius tokius šaudmenis. Belgija uždraudė NU ginklus, ir mes ją sveikiname. JT Nusiginklavimo ir tarptautinio saugumo komitete įvyko balsavimas 122 prieš 6, 35 susilaikė, siūlant parengti ataskaitą apie nusodrinto urano ginkluotės ir šaudmenų naudojimo kenksmingą poveikį. Tarp šešių balsavusių prieš buvo Čekijos Respublika, Prancūzija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė. Mums reikalingas draudimas gaminti ir naudoti NU ginkluotę.

  Luca Romagnoli (NI). – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, nusodrinto urano naudojimas kariniais tikslais prieštarauja tarptautiniams įstatymams. Yra neginčijamų įrodymų, kad jis nuodingas ir žmogui, ir aplinkai. Sutinku, kad šį klausimą būtina rimtai apsvarstyti kaip Europos saugumo strategijos dalį, ir aš manau, kad šių ginklų uždraudimas Sąjungos šalyse narėse turi būti visuotinis ir visiškas.

Abu klausimai iškelia vertinimus ir pagrįstas problemas, paremtas dokumentais. Pasinaudosiu galimybe pateikti Italijos kareivių, nusiųstų į Balkanus, pavyzdį – jie tebelaukia nemažos kompensacijos, kurios, bijau, niekada nesulauks. Kadangi tai negali atitaisyti praeityje padarytos žalos, Sąjunga bent jau ateičiai turėtų parodyti ryžtingą ir aiškų ženklą, uždrausdama šios rūšies ginklų gamybą, laikymą ir paskirstymą Sąjungos šalyse narėse.

  Luisa Morgantini, autorė. − (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, Janos Hybáškovos tikrosios politikos siūlymą raginu laikyti netinkamu ir cinišku. Vangumas arba aplaidumas, kaip ir valstybės paslaptys, yra nepriimtini, kai kalbama apie žmonių sveikatą.

Urano ginklų naudojimas turi neatitaisomų pasekmių. Kai urano šaudmenys sprogsta, jie paskleidžia smulkias nuodingas dulkes, kurios užteršia orą, žemę bei vandenį, pažeidžia kvėpavimo takus ir padidina auglių, leukemijos bei apsigimimų tikimybę. Bet kas, juos naudojantis, akivaizdžiai pažeidžia tarptautinius humanitarinius įstatymus. Po 1991 m. Persijos įlankos karo karinio personalo giminių asociacija apskaičiavo, kad vien Italijoje mirė 50 žmonių. Neseniai krašto apsaugos ministras pranešė, kad mirė 77 žmonės, o nuo ligų kenčiančių asmenų yra nuo kelių šimtų iki maždaug dviejų tūkstančių.

Nuo 1991 iki 2003 m. buvo panaudota apie 2 000 tonų nusodrinto urano. Maždaug 70% Irako teritorijos yra užteršta ir net šiandien nežinome, kokia baisi žmogiškoji nusodrinto urano panaudojimo kaina. Basros ligoninėje Irake mačiau sumaitotus vaikų kūnus. Tūkstančiai beveidžių civilių, kurie vis dar gyvena ir miršta radiacija užterštoje žemėje: Irake, Afganistane, Kosove, Bosnijoje, Somalyje – ir jie nežino savo likimo.

Nuo 2001 m. mes, Europos Parlamentas, siekėme įvesti moratoriumą. Patvirtinome tai 2006 m., priimdami cheminių ginklų ir nežmoniškų įprastinių ginklų rezoliuciją. Didžiąja dauguma 2007 m. JT priimta rezoliucija ragina Jungtinių Tautų šalis nares ištirti žalą sveikatai. Prieš balsavo šešios šalys: JAV ir Izraelis, taip pat, deja, kelios Europos Sąjungos šalys narės: Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Čekijos Respublika ir Nyderlandai. Joms derėjo pasekti Belgijos pavyzdžiu, kuri 2007 m. kovo mėnesį tapo pirmąja pasaulio šalimi, nusprendusia visiškai uždrausti nusodrintą uraną dėl jo toksiškumo.

Džiaugiuosi galėdama pareikšti, kad drauge su politiniais bendražygiais aktyviai skatinau surengti šias diskusijas, nes būtina imtis priemonių prieš tarptautinių, humanitarinių ir aplinkosaugos įstatymų pažeidimus, taip pat stengtis užtikrinti, kad karinė hierarchija, valstybės ir karo pramonės atstovai visiškai prisiimtų atsakomybę. Neveikimas ir karinės paslaptys, nesugebėjimas įvesti taisyklių, susijusių su gynimu ir saugumo principu, gali nuslėpti urano pavojingumą ir sutrukdyti išvengti daugybės mirčių.

Dar kartą pabrėžiu mūsų rezoliucijoje pateiktus siūlymus, ypač raginimą užtikrinti didžiausią skaidrumą aiškiai nurodant užterštas zonas ir nedelsiant paskelbti moratoriumą bei kuo greičiau visiškai uždrausti nusodrinto urano ginklus ir kasetines bombas. Pavyzdžiui, Izraelio kariuomenė Libano kaimuose ir namuose paliko daugiau nei milijoną kasetinių bombų, likus kelioms valandoms iki jai pasitraukiant.

Imkitės veiksmų. Dėkoju Tarybai ir Komisijai už jų atsakymus, taip pat už tai, ką jos padarys ateityje, nepaisant Komisijos nario L. Michelio paminėtų apribojimų, siekdamos pašalinti urano ginklus ir kasetines bombas.

  Janusz Onyszkiewicz (ALDE). – (PL) Nusodrintas uranas yra 70% sunkesnis už šviną. Dėl jo kinetinės energijos net nedidelio kalibro šaudmuo gali pažeisti tanko šarvą. Todėl kariuomenė ir naudoja nusodrintą uraną. Pasaulyje yra maždaug 1,5 mln. tonų nusodrinto urano. Pagunda išnaudoti šias atsargas suprantama. Tačiau paaiškėjo, kad šios rūšies ginklai nebuvo tokie veiksmingi kaip tikėtasi. 70% pažeistų Irako tankų buvo pažeisti kitų rūšių šaudmenimis.

Akivaizdu, kad tokių ginklų naudojimo pasekmės lieka neišspręstos. Reiktų aiškiai pabrėžti, kad kol kas nėra galutinio atsakymo. Galų gale tūkstančiai žmonių daug metų dirbo urano kasyklose ir nepatyrė akivaizdžių neigiamų pasekmių. Nepaisant to, sklando daug abejonių, todėl turėtų būti paskelbtas moratoriumas, kad problema būtų galutinai išspręsta.

  Roberto Fiore (NI). – (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, dėl nusodrinto urano panaudojimo žalos pobūdžio ir masto nedera jo apibūdinti žodžiu „šalutinis“. Žala daroma ir priešui, ir kariams, naudojantiems šiuos ginklus: pavyzdžiui, Persijos įlankos karo sindromas, Balkanų sindromas.

Asmenys, kurie paskui ištisus dešimtmečius ir patiria radiacijos poveikį, yra civiliai, gyvenantys karo zonose. Jie įkvepia ir praryja nusodrintą uraną, nes šis užteršia vandeningąjį sluoksnį ir maistą. Didžiausią kainą dėl įprastos žalos, kurią sukelia mums visiems žinomas sunkiųjų metalų radiacijos poveikis, moka vaikai – augantys organizmai, ypač negimę kūdikiai. Tai įrodo proporcingai didėjantis genetinių apsigimimų ir vaikų auglių skaičius urano panaudojimo zonose.

Neseniai BBC atliktas tyrimas parodė, kad 24 valandas po smarkaus bombardavimo Balkanuose atmosferos radioaktyvumo rodmenys Anglijos šiaurėje buvo aukščiausi iš visų užfiksuotų. Todėl siūlome ne tik nusodrinto urano draudimą, bet ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus tuos, kurie jį naudoja, žinodami apie visas pasekmes, taip pat naudosiančius nusodrintą uraną įvedus draudimą.

  Gerard Batten (IND/DEM). - Pone Pirmininke, kol diskutuojame radioaktyvių ginklų tema, šis Parlamentas stebėtinai tyli apie britų pilietį – beje, ir ES pilietį – kuris 2006 m. gruodžio mėnesį Londone žuvo nuo radioaktyvaus ginklo. Žinoma, kalbu apie poną Alexandrą Litvinenką, kuris buvo nužudytas poloniu-210 valstybės finansuoto terorizmo akto metu.

Pagrindinis nusikaltimo įtariamasis yra ponas Andrejus Lugovojus, kuris šiuo metu yra Rusijos Parlamento narys ir pagal Rusijos Konstituciją negali būti išduotas. Tuo tarpu pono Litvinenkos našlei britų teismuose neleidžiama pradėti tyrimo dėl vyro žūties, nors jie galėtų ištirti jo nužudymą teismo procese nedalyvaujant šio nusikaltimo įtariamiesiems.

Ši žmogžudystė buvo Rusijos išpuolis prieš JK. Britų vyriausybė vengia akistatos su šiuo faktu. Bet jei norite diskutuoti apie radioaktyvius ginklus, kodėl nediskutuojame apie pono Litvinenkos nužudymą ir jo toli siekiančias pasekmes?

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Norėčiau padėkoti už šias diskusijas. Noriu pakartoti, kad Taryba išlieka labai aktyvi išorinio saugumo klausimais, remdamasi ES strategija prieš masinio naikinimo ginklų platinimą. Šių strategijų ribose Tarybos prioritetiniai tikslai nuolat atnaujinami, nuolat sekami tobulinimai, kurie vėliau irgi įtraukiami į atnaujintus dokumentus.

Pavyzdys gali būti Tarybos patvirtinta priemonė, remianti kai kurių įprastinių ginklų rūšių uždraudimo ir apribojimo konvencijos visuotinį patvirtinimą.

Įdomu tai, kad šios konvencijos protokolo Nr. 5 tikslas yra karinių atliekų atsiradimo mažinimas po to, kai baigiasi kariniai konfliktai. Taip pat įdomu, kad didžiausi nusodrinto urano ginkluotės gamintojai ir naudotojai yra minėtą konvenciją pasirašiusios šalys.

Šiuo metu ką nors prognozuoti dar anksti. Taryboje išdėsčiau šią situaciją ir tai akivaizdu iš balsavimo rezultatų dėl Generalinės Asamblėjos pirmojo komiteto rezoliucijos, šiandien paminėtos kelis kartus. Reikia tikėtis, kad tokios diskusijos Europos Parlamente kaip ši padės siekti vieningumo Taryboje. Bet apie tai kalbėsime artimiausioje ateityje.

Ačiū.

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Kalbėsiu trumpai, pone Pirmininke: be abejo, atkreipiu dėmesį į čia išsakomas puikias pastabas ir konkrečius pasiūlymus bei ketinu perduoti juos savo kolegei Benitai Ferrero-Waldner ir Komisijai.

Tačiau turiu priminti rūmams, kad Komisijos veiksmų ribos yra labai siauros. Be abejo, ji turi galimybę kalbėti ir išsisakyti, ji gali teikti pasiūlymus, bet ne daugiau. Noriu pasakyti tai labai aiškiai.

Tai pareiškęs suprantu ir priimu labai aiškų raginimą garantuoti skaidrumą, kaip sakė ponia L. Morgantini. Pritariu. Ji siūlo moratoriumą, ir aš perduosiu šį siūlymą. Taip pat supratau, kad reikėtų dar kartą atnaujinti iki šios dienos atliktus tyrimus ar bent jau svarstyti tokią galimybę. Nėra priežasčių, dėl kurių tyrimai negalėtų būti pakartoti.

Bet kuriuo atveju turėtumėte žinoti, kad perduosiu Komisijai visas čia išgirstas kalbas bei argumentus, ir neabejoju, kad tinkamu laiku bus imtasi iniciatyvų. Kad ir kaip būtų, idėjos bus perduotos, akivaizdu, jog turime tikėtis, kad visos likusios Europos šalys pasielgs taip, kaip pasielgė Belgija. Ir ne todėl, kad tai Belgija, nors, žinoma, didžiuojuosi, kad mano šalis šitaip pasielgė. Tikriausiai to ir siekėte. Buvo išsakyta naudingų ir įdomių bei įkvepiančių minčių, tad norėčiau patikinti, kad perduosiu visus čia girdėtus pasiūlymus, komentarus bei prašymus.

  Pirmininkas. − Gauti šeši pasiūlymai rezoliucijai⁽¹⁾ pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks ketvirtadienį.

(Posėdis sustabdytas 17.35 val. ir atnaujintas 18.00 val.)

PIRMININKAVO: PONAS DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

(1) žr. protokolą.

13. Tarybos klausimų valanda

  Pirmininkas. − Toliau dienotvarkėje klausimų valanda (B6-0156/2008).

Tolesni klausimai skirti Tarybai.

Manuelio Medinos Ortegos klausimas 1 (H-0267/08)

Tema: Su Europos Sąjungos pasais susijusi diskriminacija

Kai kuriose ES šalyse pasai ir kiti dokumentai, reikalingi kertant sienas, išduodami ne tik tų šalių piliečiams, bet ir asmenims, neturintiems pilietybės, bet nuolat gyvenantiems tose šalyse. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma šių asmenų priklauso tautinėms mažumoms, ar Taryba ketina patvirtinti arba siūlyti pasų ir kitų dokumentų formatus, kuriuose nebebūtų įtrauktos tokios detalės, pavyzdžiui, „svetimšaliai“, tokiu būdu nutraukdama diskriminaciją pagal tautybę?

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Mano atsakymas trumpas. Pasų arba kelionės dokumentų išdavimas pilietybės neturintiems asmenims, gyvenantiems šalyje narėje, neįeina į bendrijos kompetencijos ribas.

Todėl nei Europos Komisija, nei Taryba nėra kompetentingos siūlyti kokius nors pakeitimus, susijusius su pasais ar bet kokiais kelionės dokumentais.

  Manuel Medina Ortega (PSE). - (ES) Pone Pirmininke, einančiojo Tarybos Pirmininko pareigas atsakymas iš tiesų labai aiškus: šiuo klausimu nebeturėtų kilti diskusijų. Galbūt turėčiau klausti šiek tiek kitaip. Ar Taryba gali įžvelgti bet kokio ES harmonizavimo galimybę, susijusią su pasais ir pasų identifikavimu, ar ši problema visam laikui išliks aukščiau šalių narių jurisdikcijos?

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Pone Medina Ortega, dėkoju už papildomą klausimą.

Šiuo metu vieninteliai patvirtinti bendri standartai arba gairės yra pasų ir kitų kelionės dokumentų srityse.

Asmeniškai galėčiau tikėtis tolesnių priemonių šioje srityje, o kalbėdamas apie kitus negaliu spėlioti, ar įvyks kompetencijos perdavimas.

Klausimas ne apie tai, ar ši problema svarbi, ar ne – tai kompetencijos klausimas. Šiuo metu tapatybės dokumentų išdavimo pilietybės neturintiems asmenims kompetencija išskirtinai priklauso šalims narėms, o Taryba ir Komisija įgaliojimų neturi.

Ačiū.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Norėčiau klausti apie kitokią diskriminacijos rūšį. Liepos mėnesį jūsų šalis, Slovėnija, planuoja įvesti autostrados mokesčių lipdukus ir ketina išleisti du variantus: lipdukus metams ir pusmečiui. Tokiu būdu diskriminuojamos dešimtys milijonų ES gyventojų, keliaujančių į Viduržemio regioną vasaros atostogoms. Kokį pasiūlymą pirmininkaujančioji šalis planuoja pateikti Slovėnijos vyriausybei, kad ši problema būtų išspręsta?

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Pone Rackai, ačiū už klausimą. Bet norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad šį klausimą reikėtų užduoti konkrečiai šaliai narei, o ne Tarybai, kuri šiuo klausimu šaliai neatstovauja.

Tačiau aš minėtos šalies narės reikalus žinau gana gerai, todėl noriu pridurti, kad tai laikina priemonė iki tol, kol bus įvestas mokestis, apie kurį atitinkamos Europos Sąjungos institucijos buvo informuotos, ir ši priemonė nebuvo palaikyta diskriminuojančia.

  Pirmininkas. −

Avrilės Doyle klausimas 2 (H-0270/08)

Tema: Lisabonos sutarties ratifikavimas

Ar galėtų pirmininkaujančioji Slovėnija pakomentuoti dabartinį Lisabonos sutarties ratifikavimo eigos etapą? Kokių priemonių Taryba iki šiol ėmėsi, kad būtų užtikrinti teigiami ratifikavimo proceso rezultatai?

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Norėčiau informuoti ponią A. Doyle, kad iki šios dienos, 2008 m. gegužės 21 d., Lisabonos sutartį ratifikavo trylika šalių narių.

Galbūt turėčiau jas išvardyti: Vengrija pasirašė pirmoji jau praėjusiais metais, po jos sekė Slovėnija ir Malta, Rumunija, Prancūzija, Bulgarija, Lenkija, Slovakija, Danija, Austrija, Latvija, Lietuva ir Portugalija – tai yra trylika, arba pusė, šalių.

Per šešis pirmininkavimo mėnesius Slovėnija įrodė savo norą, kad ratifikavimo procedūra mūsų pirmininkavimo laikotarpiu vyktų sklandžiai, o ir toliau tęstųsi lygiai taip pat veiksmingai Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpiu siekiant, kad Lisabonos sutartis įsigaliotų 2009 m. sausio 1 d., kaip ir planuota.

Tačiau noriu pabrėžti, kad ratifikavimas nėra pavaldus pirmininkaujančiai šaliai arba Tarybai – jis priklauso sutartį pasirašančių šalių narių kompetencijai, kiekvienu atveju derinamai su konkrečios šalies konstitucinėmis nuostatomis.

Ačiū.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Dėkoju pirmininkaujančiai šaliai. Mane džiugina faktas, kad 13 šalių narių iki šios dienos jau ratifikavo Lisabonos sutartį. Reikėtų žinoti, kad Airija bus vienintelė šalis, kuri ją ratifikuos referendumo būdu.

Pagrindinė problema mūsų šalyje šiuo metu yra bandymas neutralizuoti įvairias priešiškai nusiteikusias grupes. Šios grupės – nežinia, sąmoningai ar ne – skleidžia baimę ir sumaištį dėl Lisabonos sutarties labai svarbiais klausimais, kurie visiškai nėra susiję su sutartimi. Pone einantysis Tarybos Pirmininko pareigas, ar galėtumėte patvirtinti, kad Lisabonos sutarties ratifikavimas neatims Airijos teisės vetuoti ateities tiesioginio apmokestinimo pasiūlymų, taip pat kad tarp PPO derybų ir Lisabonos ratifikavimo nėra sąryšio?

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Ponia Doyle, dėkoju už du papildomus klausimus.

Pirmiausia, galiu patvirtinti, kad bet kokie sprendimai apmokestinimo srityje ir toliau bus priimami konsensuso pagrindu. Kitaip tariant, net kai įsigalios Lisabonos sutartis, jeigu ją ratifikuos visos šalys narės, Airija ar bet kuri kita šalis narė ir toliau turės teisę vetuoti bet kokį su mokesčiais susijusį klausimą.

Jūsų antruoju klausimu, konkrečiai dėl šiuo metu Pasaulio prekybos organizacijos surengtų derybų, taip pat galiu patvirtinti, kad šios derybos neturi tiesioginio ryšio su Lisabonos sutarties ratifikavimu.

Taigi, atsakymas į abu jūsų papildomus klausimus yra teigiamas.

  Marian Harkin (ALDE). - Pone Pirmininke, ir aš norėčiau paklausti klausimo, susijusio su sutartimis ir dabartiniu ratifikavimo procesu Airijoje.

Vienas iš šiuo metu audringiausių argumentų yra, kad ratifikavus Lisabonos sutartį šalys gali netekti teisės vetuoti ratifikuojant tarptautinius prekybos susitarimus, pavyzdžiui, PPO susitarimus.

Šiuo metu teisė vetuoti yra, o priešiškai nusiteikę tvirtina, kad pasirašius Lisabonos sutartį jos nebeliks. Norėčiau paprašyti pirmininkaujančios Slovėnijos patvirtinti, ar tai tiesa.

  Jim Allister (NI). - Jei pasiseks airiams, vien tik Airijos rinkėjams bus leista nuspręsti dėl mūsų visų ateitį lemiančios sutarties. Ar jūs Tarybos vardu pasižadate priimti jų demokratinį verdiktą, ar, kaip Prancūzijos arba Olandijos balsuotojai, drįsę balsuoti prieš, jie praras pagarbą kaip maištininkai, dainuojantys „Croppies Lie Down!“ antruoju Nicos variantu?

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, deja, nebegaliu duoti daugiau laiko pranešėjams, nes to neleidžia Darbo tvarkos taisyklės. Manau, visi žinote, kad analizuojame galimus Klausimų valandos pakeitimus, kurie šią valandą paverstų lankstesne ir naudingesne. Pats padedu darbo grupei ir netrukus tikrai pasiūlysime teigiamų pakeitimų. O šiuo metu taisyklės yra tokios, kokios yra, ir aš negaliu suteikti žodžio ponui J. Higginsui, nors to buvo prašyta, nes jis buvo trečiasis žodžio paprašęs asmuo.

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Pirmiausia atsakysiu į ponios M. Harkin klausimą.

Bus pakeitimų, lemiančių susitarimų sudarymą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. Tai paminėta būsimosios Lisabonos sutarties 207 straipsnyje. Bet tas pats straipsnis išvardija daugybę sričių, kuriose šalys narės išsaugos veto teisę, nes straipsnyje nurodyta nemažai sričių, kuriose priimdama sprendimus Taryba ir toliau taikys konsensuso principą.

Tai ketvirtoji 207 straipsnio pastraipa. Turėčiau paminėti, kad tokių sričių yra gana nemažai: paslaugų sritis, komerciniai intelektinės nuosavybės aspektai, tiesioginių užsienio investicijų sritis, kultūros ir audiovizualinių paslaugų sritis, socialinių paslaugų sritis, švietimas, sveikatos apsauga ir kitos. Net įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Tarybai priimant sprendimą visose šiose srityse bus taikomas konsensuso principas, o tai reiškia kiekvienos šalies narės pritarimą.

Į pono J. Allisterio klausimą norėčiau atsakyti štai ką: kaip jau minėjau pirmajame savo atsakyme į susijusį klausimą, sutarties ratifikavimas Europos Sąjungoje pavaldus šalims narėms. Pasirašydamos šią sutartį praėjusių metų gruodžio mėnesį šalys narės įsipareigojo padaryti viską, kad pasirašytas tekstas būtų ratifikuotas suderinus su vidinėmis normomis, konstitucinėmis ir kitomis teisinėmis sąlygomis.

Šioje vietoje pirmininkaujanti šalis neturi jokios galios. Pavyzdžiui, šiuo metu Europos Sąjungoje pirmininkaujančioji Slovėnija dėl pirmininkavimo tapo viena pirmųjų, atlikusių šią užduotį. Jei ratifikavimas nepavyks – tikėkimės, kad taip neįvyks – tai bus konkrečios šalies, kurioje tai įvyko, , o ne Tarybos ar kažkieno kito atsakomybė.

Ačiū.

  Pirmininkas. −

Colmo Burko klausimas 3 (H-0272/08)

Tema: Stojimo į ES derybos su buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija

Ar Taryba galėtų pakomentuoti dabartinę derybų su buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija stadiją?

Kuriose srityse, Tarybos manymu, pasiekta didžiausia pažanga? Kuriais klausimais diskusijose sutarti šiuo metu sudėtingiausia?

  Janez Lenarčič, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (SL) Kadangi klausimas gan platus, mano atsakymas bus šiek tiek ilgesnis.

Derybos su buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija dėl jos ES narystės dar neprasidėjo. Iki įstojimo į Europos Sąjungą šiuo metu buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Europos santykiams svarbiausia stabilizavimo ir asocijavimo sutartis.

Šalies pažanga, siekiant Europos Sąjungos narystės, buvo įvertinta Komisijos pažangos ataskaitoje drauge su asociacijos partnerystėje išdėstytomis prioritetinėmis užduotimis. Paprastai ataskaita paskelbiama spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje. Taryba šių metų rudenį laukia kito Komisijos įvertinimo.

2007 m. gruodžio 10 d. ataskaitoje Europos Vadovų Taryba paminėjo buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangą ir išreiškė apgailestavimą, kad užtruko jos reformų diegimas. Delsimą lėmė vidinė politinė įtampa, dėl kurios šalies politinių institucijų dėmesys buvo nukreiptas nuo Europos Sąjungos integracijos prioritetinių užduočių.

Šioje vietoje galime paminėti kelis teigiamus pavyzdžius, įrodančius, kad buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija stengiasi išvengti tokių delsimų. Žvelgiant į politinius kriterijus, šalis padarė pažangą decentralizacijos ir antikorupcijos politikos, bendradarbiavimo su buvusios Jugoslavijos tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu, taip pat etninių santykių ir Ohrido susitarimo vykdymo srityse.

Remiantis ES Komisijos lapkričio mėnesio pažangos ataskaita, šalis priėmė Valstybinių kaltintojų įstatymą, Valstybinių kaltintojų tarybos įstatymą ir Tarpetninių santykių tarybos teisinį aktą, taip pat buvo užimta laisva vieta Teismų taryboje. Pažanga padaryta ir dokumentų apsaugos, pasienio kontrolės bei migracijos srityse.

Taryba ir toliau skatins visas politines partijas stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su skirtingomis etninėmis grupėmis, kad šalis galėtų žengti į priekį integracijos procese.

Taryba taip pat skatins abi puses konstruktyviai atnaujinti pastangas, kad Jungtinių Tautų globojamose derybose būtų pasiektas abipusiai priimtinas sprendimas, susijęs su pavadinimo klausimu. Tai pagerintų regioninį bendradarbiavimą ir santykius su kaimyninėmis šalimis.

Šalis turi įvykdyti šias reformas pagal asociacijos partnerystės sričių rekomendacijas:

– pagal Ohrido susitarimą jie turi tęsti decentralizacijos procesą: du trečdaliai savivaldybių jau perėjo į antrąjį fiskalinės decentralizacijos etapą;

– jie turi tęsti lygų tautinių mažumų atstovavimą viešojo administravimo srityje – vidaus reikalų sritis yra geras pavyzdys.

Kitos reformos – policijos reforma, teisinė reforma ir du esminiai neišspręsti vadinamojo Gegužės susitarimo klausimai, reikalaujantys platesnio politinio konsensuso, būtent kalbų įstatymas bei susitarimas, reglamentuojantis 2001 m. konfliktų aukų statusą.

2008 m. vasario 18 d. Taryba priėmė sprendimą dėl ES asociacijos partnerystės su buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija principų, pagrindinių užduočių ir sąlygų. Taryba atnaujino dabartinę partnerystę apibrėždama atnaujintas užduotis tolesniam darbui, remdamasi 2007 m. Komisijos pažangos ataskaitos išvadomis.

  Colm Burke (PPE-DE). - Labai dėkoju Jums už atsakymą. Man tik įdomu, ar Jūs patenkintas, kad įtampa sumažėjo tiek, kad galima būtų žengti pirmyn? O jei ši įtampa yra pakankamai sumažėjusi, kiek laiko Jūsų nuomone bus reikalinga, siekiant iki galo įgyvendinti reformas, kad visas derybų procesas galėtų būti tęsiamas?

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Kiek mums žinoma, buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje rinkimai paskelbti birželio 1 d. Tikimės, kad dėl kampanijos laikotarpio nebus vėluojama įgyvendinti būtinas reformas. Taip pat tikėkimės, kad reformos bus tęsiamos prieš rinkimus ir po jų.

Konkrečiai, pirmininkaujančioji valstybė siekia pažangos, įgyvendinant Vakarų Balkanų šalių, įskaitant buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, integracijos procesą, siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Tikimės, kad šios pažangos pavyks pasiekti kuo greičiau, ir kad šiai valstybei, be kitų dalykų, bus pranešta derybų dėl narystės galimos pradžios data.

Žinoma, pirmiausia viskas priklausys nuo pačios valstybės, nuo reformų, kurias vis dar reikia užbaigti ir kurias paminėjau savo atsakyme, įgyvendinimo tempų ir kokybės

  Pirmininkas. − Kadangi autorius nedalyvauja, 4 klausimas praleidžiamas.

Klausimas Nr. 5 (H-0276/08), kurį pateikė Gay Mitchell

Klausimo tema: Klimato kaita ir tarptautinis saugumas

Javier Solana neseniai paskelbtame dokumente „Dėl klimato kaitos ir tarptautinio saugumo“ atkreipiamas dėmesys į kai kuriuos svarbiausius klausimus, susijusius su klimato kaita, bei konkrečiai kalbama apie teritorinių pretenzijų, išskirtinių ekonominių zonų bei priėjimo prie naujų prekybos kelių potekstę, susijusią su klimato kaitos padariniais. Saugumo ir geopolitinės jėgos galimybių akcentavimas – tai nukrypimas nuo iki šiol vyravusio ES požiūrio į klimato kaitą, pagrįstą taršos mažinimu ir ES bei visuotine parengtimi. Ar Taryba rengia poziciją ir strategiją šiais svarbiais klausimais?

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Kaip žinote, 2007 m. birželį Europos Taryba pakvietė savo Generalinį Sekretorių, Vyriausiąjį įgaliotinį Javier Solana ir Europos Komisiją pateikti bendrą dokumentą apie klimato kaitos įtaką tarptautiniam saugumui.

Šių metų kovo mėn. Europos Tarybos posėdyje buvo pristatytas bendras pranešimas. Jame įvardijamos galimos grėsmės bei ginčų formos, kurias įvairiose pasaulio vietose gali paskatinti klimato kaita.

Pateiksiu keletą pavyzdžių: ginčai dėl išteklių trūkumo, ypač kai priėjimas prie išteklių naudojamas politiniais tikslais; migracijos padidėjimas, sukuriantis papildomą spaudimą tranzito šalims bei šalims, į kurias vykstama, ir galintis sukelti politinę ir etninę įtampą; galima politinė įtampa dėl pakrantės teritorijų pokyčių, salų išnykimo ar problemų, susijusių su galimybe naudotis naujais transporto keliais ir ištekliais.

Be šių klausimų, mano minėtas pranešimas pateikia keletą rekomendacijų, kurios reikalauja papildomų tyrimų; vėliau jų įgyvendinimas turės vykti Europos Sąjungos veiksmų planų pagrindu.

Štai kodėl Europos Taryba pakvietė Tarybą išnagrinėti bendrąjį dokumentą ir ne vėliau kaip šių metų gruodį pateikti savo rekomendacijas dėl būtinųjų tolesnių priemonių. Be kitų dalykų, šių priemonių paskirtis turėtų būti bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir regionais stiprinimas klimato kaitos ir tarptautinio saugumo aspektu.

Noriu pažymėti, kad Europos Sąjunga neatsisako visuotinai žinomos bendros pozicijos klimato kaitos klausimu. Priešingai – šiuo dokumentu ji atkreipia dėmesį į naują ir labai svarbų klimato kaitos aspektą, kurio mes neišvengsime būsimose įvairaus lygio diskusijose.

Ponas Mitchell tikriausiai žino, kad 2007 m. pavasario sesijos metu Europos Taryba patvirtino Europos Sąjungos tikslus, mažinant šiltnamio dujų išmetimą iki 2020 m. Tai turėtų būti Sąjungos įnašas į visuotinį ir būtiną susitarimą dėl laikotarpio po 2012 m.

Europos Taryba taip pat yra akcentavusi, kad Europos Sąjunga siekia pertvarkyti Europą į efektyviai energiją vartojančią ekonomiką, išmetančią mažai šiltnamio dujų. Ji yra priėmusi sprendimą, kad iki bus sudarytas visuotinis ir būtinas susitarimas dėl laikotarpio po 2012 m., Europos Sąjunga vienašališkai sieks iki 2020 m. šiltnamio dujų išmetimą sumažinti bent 20 %, lyginant su 1990 m.

Svarstydami klimato ir energetikos klausimus, Europos Parlamentas ir Taryba šiuo metu diskutuoja apie kiekvienos valstybės narės įnašą, siekiant pirmiau įvardyto Bendrijos tikslo. Tarptautinėse derybose dėmesys bus skiriamas ne tik klimato kaitos pasekmių švelninimui, bet ir naujoms technologijoms ir lėšų garantavimui.

2007 m. Europos Komisija paskelbė savo žaliąją knygą, pavadintą „Prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje – ES veiksmų variantai“. Šiemet po intensyvių konsultacijų su visomis suinteresuotomis grupėmis, Komisija taip pat paskelbs baltąją knygą apie prisitaikymą, kuri suformuos pagrindą tęsti diskusijas dėl Europos Sąjungos politikos šioje srityje.

Ačiū.

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Dėkoju Ministrui už atsakymą, bet man įdomu, ar šiuo atveju nėra prieštaravimo tarp institucijų tikslų.

Iš vienos pusės, mes akivaizdžiai susiduriame su aplinkos katastrofa, Europai ir visam pasauliui toliau gyvenant įprastu ritmu, o iš kitos pusės turime spręsti klimato kaitos problemą ir priimti sunkius sprendimus, nuo kurių priklausys mūsų būsimos kartos.

Kaip pasakė Ministras, pavasarį paskelbtose išvadose Komisija išties pamėgino spręsti rimtą klimato kaitos problemą ir priimti reikalingų rimtų sprendimų.

Bet ar ponas Solana gieda iš tų pačių natų? Jis yra pasakęs įvairių dalykų: girdėjome jį kalbant apie poreikį suteikti iškastinio kuro žvalgymo teises vienoje iš paskutinių nepaliestos aplinkos pasaulio vietų ir vadinantį tai galimybe. Ar tai neprieštarauja Europos Tarybos žodžiams? Ar negalėtume koordinuoti mūsų siunčiamų signalų?

Čia dalyvauja pranešimo sudarytoja klimato kaitos klausimu ponia Doyle, kuri girdi visas šias kalbas.

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Galiu užtikrinti, kad Tarybos Generalinis Sekretorius, Bendros užsienio ir saugumo politikos vyriausias įgaliotinis neabejotinai laikosi tokio pat požiūrio, kaip ir Europos Taryba. Jis Tarybos vardu parengė savo rekomendacijas. Taryba pasveikino šį pranešimą ir nerado neatitikimų ar prieštaravimų kitiems Tarybos sprendimams, įskaitant priimtiesiems klimato apsaugos ir energetikos integruotos politikos srityje.

Todėl nepritariu nuomonei, kad egzistuoja neatitikimų tarp Vyriausiojo įgaliotinio veiklos ir Tarybos nutarimų ar ketinimų.

  Carlos Carnero González (PSE). – (ES) Pone Pirmininke, noriu pratęsti Tarybos atsakyme į mūsų kolegos klausimą pateiktą mintį ir pasiūlyti taip pat diskutuoti apie klimato kaitos problemą, visų pirma aplink Viduržemio jūrą esančiose valstybėse narėse.

Vienas iš Komisijos komunikate pateiktų pasiūlymų yra susijęs su iniciatyvos „Horizon 2020“, skirtos mažinti taršą Viduržemio jūros regione, kuris yra klimato kaitos auka ir kaltininkas, išplėtojimu; nekyla abejonių, kad įgyvendinant šį pasiūlymą galima imtis tam tikrų labai pragmatiškų veiksmų. Ar Taryba nemano, kad tai ES visuotinėje darbotvarkėje numatytos kovos su klimato kaita regioninis prioritetas?

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Pone Carner González, ačiū Jums už papildomą klausimą. Galime pritarti šiai iniciatyvai. Tiesą sakant, vienas iš regionų, kurį ponas Solana konkrečiai įvardija savo pranešime, yra Viduržemio regionas; tai regionas, kuriame ateityje gali kilti daug problemų ne tik dėl klimato kaitos, bet ir dėl migracijos ir panašių procesų.

Nekyla abejonių, kad galime tikėtis, jog klimatas ir aplinkos apsauga plačiąja prasme taps viena svarbiausių temų Barselonos proceso metu, kuris netrukus bus atnaujintas, įtraukiant pasiūlymus įsteigti Viduržemio sąjungą. Kartoju – tai bus esamo Barselonos proceso atnaujinimas.

Kaip žinote, neseniai pateiktas šiuos klausimus nagrinėjantis Europos Komisijos dokumentas siūlo jų sprendimo būdą, kurį trumpai paminėjo Parlamento narys, tačiau kol kas šiame dokumente nekalbama apie kuriuos nors konkrečius projektus. Tikėtina, kad tai taps viena iš svarbiausių temų, plėtojant intensyvėjantį dialogą su valstybėmis aplink Viduržemio jūrą.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 6 (H-0278/08), kurį pateikė Jim Higgins

Klausimo tema: ES išorės sienų efektyvi apsauga

Ar Taryba gali konstatuoti dabartinės pirmininkaujančios valstybės pažangą, gerinant ES išorės sienų apsaugą, ir ar Tarybos lygiu buvo surengtos diskusijos dėl narkotikų prekybos pakrantės regionuose?

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Manau, kad ponui Higgins yra žinoma, jog Taryba skiria daug dėmesio išorės sienų valdymo efektyvumui. Europos Sąjungoje įgyvendintas laisvas žmonių judėjimas, todėl derama išorės sienų apsauga ir valdymas atlieka lemiamą vaidmenį, užtikrinant valstybėms narėms vidaus saugumą ir efektyviai kovojant su terorizmu, nelegalia imigracija ir prekyba žmonėmis.

Šiuo tikslu Europos Taryba yra parengusi keletą svarbių priemonių. Be kitų dalykų, ji yra priėmusi teisinių instrumentų, pavyzdžiui, Šengeno pasienio kodeksą, Išorės sienų fondą, Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių išorės sienų agentūrą, sutrumpintai FRONTEX. Ji taip pat yra priėmusi priemonių, skirtų sudaryti Skubios pasienio pagalbos būrius.

Taip pat noriu atkreipti Jūsų dėmesį į tris komunikatus, kuriuos Komisija paskelbė šių metų vasario 13 d. Šiuose komunikatuose pateikta pasiūlymų ir rekomendacijų dėl galimų pasienio valdymo priemonių ES lygiu, būsimos FRONTEX plėtros, galimo Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) suformavimo bei atvykimo – išvykimo sistemos prie išorės sienų.

Debatai dėl šiuose komunikatuose pateiktų Komisijos pasiūlymų vyko kovo 12 d. Slovėnijoje surengtoje Ministrų konferencijoje. Manoma, kad birželį Teisingumo ir vidaus reikalų taryba patvirtins Tarybos išvadas dėl ES valstybių narių išorės sienų valdymo. Šiose išvadose turėtų būti išvardyti trumpojo ir ilgojo laikotarpio prioritetai FRONTEX plėtros srityje, tolesnės rekomendacijos dėl Europos Komisijos darbo, naudojant šiuolaikines saugumo technologijas, išorės sienų valdymo tobulinimo bei rekomendacijos dėl tolesnio darbo, steigiant EUROSUR.

Be to, mes atidžiai stebėjome FRONTEX veiklą, ypač susijusiąją su bendrų operacijų įgyvendinimu, Europos pakrantės patrulių tinklu, tolesniu centralizuotai tvarkomos įrangos atnaujinimu ir panaudojimu, vadinamuoju CRATE, bei galimu Skubios pasienio pagalbos būrių dislokavimu.

Jūrų prekybos narkotikais analizės ir operacijų centro (MAOC-N) įsteigimas praeitų metų rugsėjo mėn. buvo svarbus žingsnis, stiprinant sienų apsaugą. Tai baudžiamojo persekiojimo centras, pasitelkiant kariškius, kurio steigėjos yra septynios valstybės narės: Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ispanija, Airija, Nyderlandai, Italija ir Portugalija. Centro paslaugomis taip pat gali naudotis bet kuri kita valstybė narė.

Centro tikslas – sunaikinti neteisėtą prekybą uždraustomis medžiagomis jūros ir oro keliais per Atlantą į Europą ir Vakarų Afriką.

Šio tikslo bus siekiama intensyviau kaupiant, keičiantis bei analizuojant informaciją, taip pat optimaliai panaudojant valstybių narių jūrų ir oro infrastruktūrą.

Vienas iš prioritetinių Tarybos tikslų taip pat turėtų būti sienų kontrolės stiprinimas bei slaptos informacijos apie narkotikų gabenimo kelius kaupimas ir mainai.

  Jim Higgins (PPE-DE). – Pone Pirmininke, narkotikų vartojimas ir narkotikų pasiūlą didėja, todėl aišku, kad saugumo institucijos nesugeba sustabdyti narkotikų srauto, ypač iš Pietų Amerikos.

Pone Tarybos Pirmininke, Jūs paminėjote pakrantės patrulius; ar Jums ir Tarybai yra žinoma, kad Airijos vakaruose Atlanto vandenyno pakrantės uostuose ir oro uostuose tik retkarčiais dirba budintys inspektoriai? Tėra vienintelė valtis. Visiškai aišku, kad Airija naudojama kaip vartai, eksportuojant narkotikus į kitas valstybes nares – į Jūsų paties šalį ir į kitas Europos Sąjungos valstybes. Ar Jums ir tarybai ši situacija kelia susirūpinimą?

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Pone Higgins, dėkoju Jums už šį papildomą klausimą. Noriu akcentuoti, kad šis reikalas išties kelia Europos tarybai susirūpinimą, ir kad ji toliau rūpinsis šiuo klausimu, kol egzistuos narkotikų prekyba.

Kalbant apie Airiją, noriu pabrėžti, kad, kaip jau esu minėjęs, Airija yra viena iš valstybių, kuri pernai rugsėjį tapo Jūrų prekybos narkotikais analizės ir operacijų centro (MAOC-N) steigėja. Šio centro uždavinys būtent ir yra išnaikinti nelegalią prekybą uždraustomis medžiagomis šiuo maršrutu, t.y. jūra arba oru per Atlanto vandenyną Europos ar Vakarų Afrikos kryptimi.

Taigi, neseniai įsteigus šį centrą, tikiuosi, kad vėliau jo veikla taps aktyvesnė, o Pirmininkaujančioji valstybė parems šiuos pokyčius bei jai prieinamais svertais juos skatins.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Ministre, pernai gruodį išplėtus erdvę, kurioje galioja Šengeno susitarimai, daugelis ES piliečių susirūpino, kad jie nebejaučia tokio saugumo laipsnio, prie kurio buvo įpratę. Ar galima sakyti, kad išplėtus Šengeno erdvę, valstybių narių policijos institucijų bendradarbiavimas išplėstoje erdvėje pasiekė norimų rezultatų?

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Pone Rack, dėkoju Jums už šį papildomą klausimą.

Svarbu suprasti, kad Šengeno erdvės išplėtimas neįvyko automatiškai, iš inercijos ar savaime. Ši erdvė išsiplėtė po to, kai visose valstybėse narėse, kurios siekė tapti Šengeno erdvės dalimi, buvo baigti didelės apimties pasiruošimai. Ji išsiplėtė tik po to, kai atsakingos ES struktūros ir institucijos atliko kruopštų šių pasiruošimų įvertinimą.

Ši plėtra tapo galima tik po to, kai buvo patvirtinta, jog yra suformuota pakankama išsiplėtusios Šengeno erdvės būsimų išorės sienų kontrolė

Mes rimtai žiūrime į dalykus, kurie žmonėms kelia didelį susirūpinimą, todėl noriu ypač akcentuoti, kad būtina juos informuoti, jog nėra jokių objektyvių priežasčių nerimauti.

Pakartosiu – Šengeno erdvės išplėtimas neįvyko savaime. Buvo atlikti kruopštūs pasiruošimai; atlikę išsamius patikrinimus, kuriais buvo siekiama įsitikinti, kad visos techninės ir saugumo sąlygos yra įvykdytos, šiandien galime užtikrinti, kad išsiplėtusios Šengeno erdvės išorės sienų saugumas yra patikimose rankose.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 7 (H-0281/08), kurį pateikė Marie Panayotopoulos-Cassiotou

Klausimo tema: Kova prieš skurdą

Koks Tarybos požiūris į saugiklius, skirtus užtikrinti būtiniausias oraus gyvenimo ir darbo sąlygas, bei numatančius visapusišką ir produktyvų visų ES piliečių užimtumą, kaip į priemonę įveikti skurdą (visų pirma vaikų skurdą)?

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Dėkoju už ponios Panayotopoulos-Cassiotou pateiktą klausimą.

Užimtumas bei kova prieš skurdą ir socialinę atskirtį – tai didžiausi iššūkiai Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms. Tačiau turiu atkreipti dėmesį, kad užimtumo politika ir socialinė politika yra valstybių narių kompetencijos sritys, o Europos Sąjunga remia ir papildo jų veiklą.

.

Štai kodėl valstybės narės turi siekti sukurti tinkamiausią strategijų derinį, atsižvelgdamos į savo ekonominę ir socialinę padėtį bei į padėtį užimtumo srityje.

Leiskite man paminėti kai kurias šios srities ES priemones, kuriomis, kaip jau minėjau, siekiama teikti paramą ir papildyti jas įgyvendinančių valstybių narių kompetencijai priklausančias strategijas.

Pirmiausia ES teisės aktai reglamentuoja daug įvairių užimtumo srities klausimų, įskaitant laisvą darbo jėgos judėjimą, informaciją ir konsultacijas, darbo sąlygas bei antidiskriminacines priemones.

Antra – tai įrankiai, pavyzdžiui, užimtumo rekomendacijos, bendrųjų lankstumo ir užimtumo garantijų principų bendrosios rekomendacijos bei politinis vadovavimas valstybėms narėms, perkeliant ir įgyvendinant jų strategijas.

Tračia – plėtodamos šią atvirą koordinavimo formą, valstybės narės yra pademonstravusios tvirtą politinį pasiryžimą keistis informacija bei mokytis vienos iš kitų. Skatindamas tyrimus ir tarpusavio apklausas bei stiprindamas bendradarbiavimą ES lygiu, atvirasis koordinavimo metodas šioje srityje padėjo nustatyti bendrus rodiklius.

Kalbant apie dirbančiųjų teises bei darbo sąlygų gerinimą, be kitų dalykų Europos teisė reglamentuoja darbininkų judėjimą, informacijos ir konsultacijų laisvę, darbo sąlygas, įskaitant darbo laiką, sveikatą ir saugą darbe, antidiskriminacines priemones, įskaitant lyčių lygybės užtikrinimo priemones.

Taip pat leiskite atkreipti dėmesį, kad Susitarimo 137 straipsnyje pasakyta, jog šio straipsnio nuostatos netaikomos darbo užmokesčiui. Tai reiškia, kad Europos Sąjunga neturi įgaliojimų nustatyti minimalaus darbo užmokesčio, ji taip pat neturi įgaliojimų koreguoti minimalaus darbo užmokesčio skirtingose valstybėse narėse.

Taikant minėtąjį atvirą bendradarbiavimo metodą, valstybės narės iš esmės yra skatinamos nustatyti pakankamus būtiniausius standartus. Sprendimai dėl standartų (teisių tipų ir lygių) yra valstybių narių išskirtinė kompetencija.

Kadangi valstybėse narėse situacija skiriasi, manoma, kad nėra prasmės nustatyti bendrą standartą. Turime neužmiršti, kad daugelis Europos Sąjungos erdvėje esančių valstybių narių sprendžia tam tikrus klausimus, pavyzdžiui, finansavimo užtikrinimo, įsiskolinimo ir socialinio draudimo sistemų tvarumo. Abejotina, ar šiose srityse tikslinga nustatyti ar primesti bendrus standartus.

Visi šie dalykai rodo, kad valstybės narės turėtų atidžiai planuoti būtiniausius standartus bei diskutuoti šiuo klausimu ir taip prisidėti prie skurdo išnaikinimo.

Savo klausime ponia Panayotopoulos-Cassiotou konkrečiai paminėjo vaikų skurdą. Vaikai su skurdu susiduria tuose namų ūkiuose, kur tėvai yra bedarbiai, namų ūkiuose, kur yra žemas užimtumo laipsnis ir šeimos pajamos yra nepakankamos, arba tais atvejais, kai pajamų paramos nepakanka pašalinti skurdą.

Todėl subalansuotų ir integruotų strategijų bei aktyvaus įtraukimo strategijų įgyvendinimas turėtų bent iš dalies realiai prisidėti, gerinant vaikų ir jaunimo gerovę.

Ačiū.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Pone Pirmininke, dėkoju Tarybos atstovui už atsakymą į mano klausimą dėl gerų darbo ir gyvenimo sąlygų standartų užtikrinimo. Geras darbas – tai tikslas, kurio per Tarptautinę darbo organizaciją (TDO) siekia JT pasaulinė bendruomenė, taip pat ES. Bet kuriuo atveju, šiuo klausimu esame paskelbę rezoliuciją.

Kaip Taryba ketina užtikrinti šias geras darbo ir gyvenimo sąlygas savo piliečiams, ypač vaikams?

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Labai dėkoju už šį papildomą klausimą.

Kalbant apie šią rezoliuciją, taip pat reikia turėti omenyje, kad ši tema yra valstybių narių kompetencijos sritis. Taryba gali kalbėti tik bendrais bruožais. Žinoma, ji skatina valstybes nares laikytis minėtoje rezoliucijoje arba Tarptautinės darbo organizacijos propaguojamuose standartuose pateiktų bendrų nuostatų. Visos ES valstybės narės taip pat priklauso Tarptautinei darbo organizacijai.

Ačiū.

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE). – (PT) Visi sutinkame su tikslais, kurių siekiama naudojant alternatyvius energijos šaltinius, tačiau aišku, kad maisto problema ir akivaizdžiai plintantis badas verčia žmones abejoti, ar biodegalai yra teisingas žingsnis. Mano klausimas skamba taip: ar sutikdamas, kad reikia toliau plėtoti alternatyvius energijos šaltinius, Jūs galite vieša pasakyti ir garantuoti mūsų piliečiams, kad šis kelias nedidina maisto produktų kainų ir pasaulinio bado?

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Dėkoju Jums už papildomą klausimą.

Pastaruoju metu maisto produktų kainų klausimas yra didelė problema, būtent todėl reikia sušaukti aukšto lygio forumą šiai temai aptarti. Europos Taryba yra pasirengusi padaryti viską, kad veiksmingai išspręstų didėjančių maisto produktų kainų problemą. Tačiau norint tai padaryti, pirmiausia turime nustatyti maisto produktų kainų augimo priežastis, o jų tikriausiai yra daug.

Maistų kainų didėjimą sukeliančių veiksnių yra daug ir įvairių, todėl Taryba juos sprendžia skirtingose institucijose. Neseniai vyko diskusijos Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje, buvo priimtos tam tikros rekomendacijos, kurios turėtų padėti stabdyti maisto produktų kainų augimą. Egzistuoja visuotinis supratimas apie galimą biodegalų įtaką, todėl intensyviai kuriami vadinamieji degalų gamybos tvarumo kriterijai. Šie tvarumo kriterijai taip pat apima socialinio poveikio kriterijus, į kuriuos mes pasistengsime atsižvelgti.

Šis darbas nėra baigtas, tačiau jis intensyviai tęsiamas. Tačiau noriu akcentuoti, kad biodegalų kaip kainas didinančio veiksnio įtaka tikrai yra viena iš mažesnių, egzistuoja daug kitų veiksnių, kurių įtaka yra žymiai didesnė, ir Taryba juos taip pat aktyviai nagrinėja.

Ačiū.

  Pirmininkas. −

Klausimas Nr. 8 (H-0283/08), kurį pateikė Robert Evans

Klausimo tema: Žmogaus teisės Kuboje

2008 m. vasario mėn. Kubos vyriausybė Niujorke Jungtinėse Tautose pasirašė dvi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos teisinius paktus. Šie teisiškai privalomi paktai įpareigoja Kubą suteikti žmonėms „teisę reikšti mintis ir kurti asociacijas, bei teisę keliauti“.

Atsižvelgiant į šį teigiamą Kubos žingsnį, taip pat į pastarąjį konstruktyvų Komisaro Louis Michel vizitą Kuboje kovo mėn., kokių veiksmų planuoja imtis Taryba, siekdama normalizuoti santykius su Kubos vyriausybe? Kokį spaudimą taryba ketina taikyti Kubai, siekdama, kad ji vykdytų savo tarptautinius įsipareigojimus?

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Atsakydamas į pono Evans klausimą, noriu pasakyti štai ką:

Europos Sąjunga pasveikino faktą, kad Kuba pasirašė JT Tarptautinį paktą dėl pilietinių ir politinių teisių (ICPPR) bei Tarptautinį paktą dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių.

Šių metų kovo 4 d. pareiškime Pirmininkaujančioji valstybė teigiamai įvertino faktą, kad Kuba pasirašė šiuos du paktus. Kubai pasirašius šiuos teisiškai įpareigojančius tarptautinius dokumentus, ji, žinoma, prisiėmė su jais susijusius numatytus įsipareigojimus.

Pirmininkaujančioji valstybė paragino Kubą tęsti panašius teigiamus veiksmus ir toliau didinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis struktūromis žmogaus teisių apsaugos srityje. Europos Sąjunga atidžiai stebės, kaip vykdomi šie teisiškai privalomi Kubos prisiimti žmogaus teisių užtikrinimo įsipareigojimai.

2007 m. birželio mėn. paskelbtose išvadose dėl Kubos Europos Taryba pakvietė Kubos vyriausybę imtis politinių ir ekonominių reformų, būtinų siekiant pagerinti Kubos žmonių kasdieninį gyvenimą. Europos Sąjunga pripažįsta kubiečių teisę patiems nuspręsti dėl savo ateities. Europos Sąjunga yra pasirengusi toliau teikti konstruktyvią pagalbą visų Kubos visuomenės sričių tolesnei plėtrai, įskaitant plėtros bendradarbiavimo priemones.

Tačiau Europos Sąjunga toliau primena Kubos valdžiai apie jos konkrečius įsipareigojimus užtikrinti ir gerbti žmogaus teises bei savo piliečių laisves.

Europos Taryboje toliau vyksta diskusijos dėl galimybių atnaujinti bendrą ir atvirą dialogą su Kuba, atsižvelgiant į pernai birželį paskelbtas išvadas. Tačiau tai taip pat priklausys nuo Kubos ir nuo jos pasirengimo priimti pasiūlymą plėtoti politinį dialogą.

Pirmininkaujančioji valstybė kviečia Kubą žengti kitą svarbų žingsnį ir abu Jungtinių tautų paktus ratifikuoti be jokių išlygų, galinčių pakeisti jų pobūdį ir efektyvumą.

Ačiū.

  Richard Howitt (PSE). - Labai dėkoju Tarybos Pirmininkui už šį vakarą paskelbtą tolesnį kvietimą. Įdomu, ar, atsižvelgiant į pasikeitimus Kubos vyriausybėje, jis ir Taryba pastebėjo pasikeitusį ir padidėjusį kubiečių entuziazmą pradėti jo paminėtą atvirą politinį dialogą? Man taip pat įdomu išgirsti jo mintis apie šiuo metu Jungtinėse valstijose vykstančias diskusijas, taip pat apie diskusijas, kurios neabejotinai vyksta tarp Tarybos ir Jungtinių Valstijų, plėtojant transatlantinius santykius. Ar šioje srityje jis nepajuto politikos pasikeitimų, galinčių paskatinti tolesnį žmogaus teisių padėties gerėjimą Kuboje?

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Pone Howitt, labai dėkoju Jums už šį papildomą klausimą.

Negaliu pasakyti, kad pastebėjome kurių nors esminių pokyčių, tačiau žinome apie pokyčių potencialą, taip pat apie galimybes pradėti naują Europos Sąjungos ir Kubos santykių etapą. Apie tai taip pat bus diskutuojama vienoje iš būsimų Bendrųjų reikalų ir užsienio santykių tarybos sesijoje.

Viliamės, kad šis potencialas bus išnaudotas, ir kad tai taps tikrove. Tačiau pakartosiu, kad tai taip pat, arba daugiausiai priklausys nuo Kubos.

Ačiū.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Kubos politinių kalinių išlaisvinimas yra labai teigiamas žingsnis, kaip ir Kubos vyriausybės sprendimas 2008 m. vasario 28 d. Jungtinėse tautose pasirašyti du teisiškai įpareigojančius Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos paktus. Tačiau mažiausiai 58 žmonės Kubos kalėjimuose vis dar kalinami vien tik už tai, kad reikalavo pagrindinių teisių. Atsižvelgiant į šių dviejų JT žmogaus teisių paktų kontekstą, ką naudingo Taryba gali padaryti 75 politiniams kaliniams, priklausantiems „Kovo grupei“? Tikiuosi, kad Taryba kreipsis į aukšto rango Kubos pareigūnus ir paragins juos peržiūrėti visas Kubos disidentų bylas nešališkuose teismuose, bei pasistengs pasiekti, kad jie būtų išlaisvinti.

  David Martin (PSE). - Mane šiek tiek nuvylė Jūsų atsakymas, nes mano nuomone kubiečiai demonstruoja tikrą norą žengti pirmyn, ir kad pokyčiai vyriausybėje liudija apie Kubos požiūrio į išorės pasaulį akcentų pokyčius. Būtų labai gaila, jei ES nepasinaudotų šia galimybe pradėti rimtą dialogą su Kuba. Nespauskime Kubos daryti nuolaidų, o pradėkime ES ir Kubos dialogą.

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Pirmiausia, dėl ponios Pleštinská pateikto klausimo.

Europos Sąjunga sveikina faktą, kad buvo sumažintas politinių kalinių skaičius. Tačiau Europos Sąjunga toliau reikalaus iš Kubos valdžios institucijų, kad būtų paleisti visi politiniai kaliniai, pirmiausia todėl, kad Kuba yra JT Žmogaus teisių tarybos narė, o tai, žinoma, reiškia, kad ji turi tam tikrų įsipareigojimų. Nekyla abejonių, kad žmogaus teisių klausimas bus vienas pagrindinių, plėtojant mūsų dialogą su Kuba.

Dabar norėčiau grįžti prie pono Martin komentaro. Galiu užtikrinti, kad Pirmininkaujančioji valstybė, arba taryba, nepraleis nė vienos progos atnaujinti dialogą, jei tik ji atsiras. Žinoma, žmogaus teisių klausimas būtinai bus įtrauktas į šio dialogo temų sąrašą, ir mes tikimės, kad Kuba priims šį pasiūlymą užmegzti dialogą.

Ačiū.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, esu pritrenktas, kaip Tarybos atstovai gali paprasčiausiai išeiti net nemirktelėję. Jau seniai esu šio Parlamento narys. Anksčiau klausimų valanda prasidėdavo 21 val., o Tarybos atstovai dalyvaudavo iki pusės vienuoliktos. Tada taryba paprašė klausimų laiką paankstinti iki 18 ar 19 val., ir mes nusileidome jos norams. Tai buvo mūsų pirmoji klaida. Nuo to laiko klausimų valanda visada prasideda pavėluotai, o Tarybos atstovams reikia išeiti vos laikrodžiui išmušusi septynias, tiksliai kaip pagal grafiką. Tai ne Pirmininkaujančios valstybės Slovėnijos kaltė; tai bendra problema, kurią turime aptarti su Taryba. Pusę metų Tarybos atstovai tikrai gali iki ketvirtadienio pabūti šiame gražiame Strasbūro mieste ir taip pat dalyvauti posėdžiuose trečiadienio vakarais.

  Pirmininkas. − Į Jūsų pastabą atsižvelgta. Šiandien pradėjome 18 val. Taigi, posėdžio pradžia nevėlavo. Bet kuriuo atveju, Taryba paprašė žodžio ir gali kalbėti.

  Janez Lenarčič, Tarybos Pirmininkas. − (SL) Pone Pirmininke, dėkoju, kad suteikėte žodį.

Noriu pasakyti ponui Posselt, kad Taryba gerbia sprendimus, kuriuos priima Europos Parlamento, žinoma, pasikonsultavęs su Taryba, ir jų laikosi. Tačiau buvo nuspręsta, kad klausimų valanda, kuri šiandien prasidėjo laiku, turi trukti vieną valandą. Taip pat buvo nuspręsta, kad paprastai klausimų valanda turi būti rengiama trečiadieniais nuo 18 iki 19 val. Taryba prisitaikė prie šio grafiko, jį gerbia ir toliau tai darys.

Ačiū.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, leskite man informuoti Tarybą, kad klausimų valanda dažniausiai trunka pusantros valandos; kai pasiskundžiame Biurui, mums visada atsakoma, kad klausimų valandos, kurios trunka vos vieną valandą, yra išimtis. Dabar ši išimtis galioja nuolat.

  Pirmininkas. − Pone Posselt, sprendimą šiuo klausimu turi priimti Pirmininkų konferencija. Tai nėra mano sutikimo ar nesutikimo klausimas. Norėčiau, kad turėtume daugiau laiko, tačiau mes privalome laikytis Pirmininkų konferencijos sprendimo. Bet kuriuo atveju, į Jūsų kritiką atsižvelgta, ji bus perduota Pirmininkų konferencijai.

Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

Klausimų valanda baigta.

(Posėdis sustabdytas 19.05 val., ir tęsė darbą nuo 21.00 val.)

Pirmininkaujantysis: PONAS SIWIEC
Vicepirmininkas

14. Įgaliojimų patikrinimas: žr. protokolą

15. Komitetų ir delegacijų sudėtis: žr. protokolą

16. Pramonės politikos laikotarpio vidurio peržiūra. (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės punktas – Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto vardu ponios Jordan Cizelj pateiktas pranešimas (A6-0167/2008) apie pramonės politikos laikotarpio vidurio peržiūrą – įnašą į ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos įgyvendinimą (2007/2257(INI)).

  Romana Jordan Cizelj, pranešimo sudarytoja. − (SL) Naujienos apie Lisabonos strategijos formulavimą sulaukė didelės Europos piliečių reakcijos.

Netrukome įsitikinti, kad laiko požiūriu mūsų planas buvo per daug ambicingas, tačiau idėja buvo paviešinta ir pateikta Europai bei pasauliui. Mes šiek tiek ją patobulinome 2005 m., kai buvo parengta naujoji Lisabonos strategija – vis dar ambicinga, bet daug žemiškesnė. Būtent tada Komisija taip pat parengė integruotą požiūrį pramonės politikos srityje.

Šiuo metu mes vertiname, kas buvo pasiekta, ir kaip žengti pirmyn. Nors pramonės politika ir toliau yra valstybių narių kompetencijos sritis, šios Europinės priemonės, plėtros ir ekonominio augimo skatinimas čia turi didelę įtaką. Pramonė skatina žinių visuomenės kūrimą, ji stimuliuoja tyrimus, plėtrą bei inovacijas, ir tuo pat metu yra šių veiklų vartotoja.

Priimdami sprendimus dėl Europos lygmens iniciatyvų, turime atsižvelgi tik į bendrų veiklų prioritetines sritis. Taigi, kokia yra tikroji svarba? Kurias temas Europos Parlamentas laiko prioritetinėmis sritimis?

Norėčiau pažymėti, kad mes sveikiname Komisijos pranešimą dėl iki šio atliktų darbų, ir akcentuojame mūsų būsimos veiklos prioritetines sritis.

Nekyla abejonių, kad svarbiausiosios yra klimato kaita ir darni plėtra. Įsipareigojimai ženkliai sumažint šiltnamio dujų išmetimą taikomi ne tik energetikos ir transporto srityse. Jie taip pat turi didelį poveikį pramonei, be kurios neįmanoma plėtoti mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų visuomenės. Todėl, siekiant darnios pramonės plėtros, būtina užtikrinti koordinavimą, nuoseklumą ir atitiktį.

Turime paklausti savęs, kokių paskatų reikia pramonei, kad ji plėtotų švaresnes technologijas. Kaip galima paskatinti efektyvesnių technologijų naudojimą? Kokie mechanizmai padeda išvengti žalos konkurencingumui, arba užtikrina pasirinkimą vartotojams? Kaip turėtume elgtis už Europos Sąjungos ribų?

Mūsų vizija – sumažinti pasaulinį atšilimą; todėl daugiau šiltnamio dujų išskiriančių technologijų perkėlimas į trečias šalis yra nepriimtinas. Klimato kaita – tai galimybė, o ne grėsmė Europos ekonomikai.

Kita prioritetine tema turi tapti apsirūpinimas gamtiniais ištekliais bei rūpinimasis, kad gamtiniai ištekliai būtų tvarkomi išmintingai. Nesuvienodinus valstybių narių veiklų, gali rastis konkurencija, o ilguoju laikotarpiu nacionalinės ekonomikos gali nusilpti. Štai kodėl tikiuosi suderintos Europinės veiklos, turinčios stiprų tarptautinį komponentą.

Mūsų laukia dar daug darbo, kuriant palankesnę aplinką mūsų mažoms ir vidutinėms įmonėms. Europa joms tikrai atsivers tik tuo atveju, jei kiekvienoje valstybėje narėje jos nesusidurs su naujomis, labai skirtingomis ir sudėtingomis procedūromis.

Todėl tikiuosi daugiau vienybės, administracinės naštos vienodinimo ir mažinimo Europiniu ir nacionaliniu lygiu. Tikiuosi priemonių, suteiksiančių dar didesnį impulsą asmeninei iniciatyvai. Tuo pat metu tikiuosi Europos vertybių sistemos pokyčių, kurie paskatintų Europos visuomenę prisiimti daugiau rizikos.

Europos visuomenė vertina naujų žinių, tyrimų ir inovacijų įgijimą ir kūrimą. Teisinė bazė turi atsižvelgti į šią tendenciją. Turime nustatyti tinkamas intelektinės nuosavybės apsaugos procedūras. Jos turi būti Europinio lygmens ir pagrįstai operatyvios. Būtini finansiniai ištekliai neturėtų būti kliūtis veiklai plėtoti – kalbu apie vadinamąjį Bendrijos patentą.

Ponios ir ponai, Komisare, paminėjau vos keletą prioritetų, kurie taip pat pateikti mūsų pranešime. Laukiu tolesnių diskusijų, ir neabejoju, kad jos bus produktyvios; kviečiu Jus pateikti savo mintis, kurie, kaip ir Jūsų pateikti pakeitimai, gerokai padidins šio pranešimo vertę.

Ačiū.

  Günter Verheugen, Komisijos vicepirmininkas. − (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, prieš trejus metus modernizavome ES pramonės politiką ir patvirtinome ją kaip visos mūsų ekonominės strategijos kertinį akmenį.

Galime pasakyti, kad tai buvo teisingas sprendimas. Europos pramonė užima geresnę konkurencinę padėtį, ginant jai tenkančią rinkos dalį. Puikūs Europos pramonės eksporto rezultatai net ir krizės laikais gerina makroekonominį stabilumą.

Remdamiesi laikotarpio vidurio peržiūros išvadomis, mes pateikėme Jums artimiausių metų grafiką ir darbų planą. Prašau Jūsų paramos šiam planui. Noriu padėkoti poniai Jordan Cizelj už šio pranešimo sudarymą; Jūs suprasite, kodėl esu nuoširdžiai patenkintas ir noriu išreikšti savo džiaugsmą, kad šis pranešimas yra toks palankus ir suteikia tokį tvirtą palaikymą. Kaip ir aš pats, pranešimo sudarytoja laikosi nuomonės, kad pramonės politikos pagrindinės funkcijos yra tinkamų sąlygų sudarymas verslui, paverčiant Europos sąjungą tvariai patrauklia pramonės įmonėms, bei pramonės pagrindo stiprinimas, kad visi ateityje turėtume pakankamai gerų ir saugių darbo vietų gamybos sektoriuje. 21-ame amžiuje pramonės politika tapo nebepanaši į tai, ką mes anksčiau vadinome pramonės politika. Leiskite man aiškiai pakartoti, kad mūsų pramonės politikos pagrindą sudaro prielaida, kad mūsų įmonės turi atsilaikyti prieš konkurenciją, ir mes negalime ir net nenorime apsaugoti jų nuo konkurencijos.

Mūsų užduotis nėra apsaugoti pramonę. Mūsų užduotis – sudaryti jai sąlygas, kurioms esant ji galėtų iki galo atskleisti savo potencialą. Džiaugiuosi, kad parlamentinis pranešimas pritaria ne tik mūsų pramonės politikos tikslams, bet ir būdui, kuriuo mes jų siekiame. Šio metodo pagrindą sudaro tarpsektorinių ir vienam sektoriui skirtų iniciatyvų derinys.

Žinoma, egzistuoja būtinybė veikti daugelyje skirtingų sričių, turinčių didelės įtakos visai Europos pramonei. Leiskite pateikti tik tris pavyzdžius – biurokratijos mažinimas Europos įmonėms, jų inovacinių pajėgumų stiprinimas ir verslumo kultūros puoselėjimas. Iš kitos pusės, egzistuoja tam tikrų klausimų, susijusių tik su konkrečiomis pramonės šakomis.

Leiskite priminti Jums, kad esame įdiegę sistemą, garantuojančią cheminių medžiagų gamybos ir pardavimo Europos Sąjungoje saugumą. Mes ką tik pradėjome taikyti išsamų paketą priemonių, skirtų sustiprinti Europos gynybos pramonę; šią savaitę priimta ambicinga programa, numatanti automobilių gamybos pramonę reglamentuojančių teisės nuostatų supaprastinimą.

Šį sąrašą galėčiau papildyti dar daugybe pavyzdžių. Visi šie dalykai buvo atlikti artimai bendradarbiaujant ne tik su pramone, bet ir su visomis suinteresuotų šalių grupėmis. Skiriu daug reikšmės tam faktui, kad visa tai mes atlikome kartu su Parlamentu, profesinėmis sąjungomis bei aplinkos ir vartotojų teisių gynimo organizacijomis, plėtodami atvirus, skaidrius ir patikrinamus procesus.

Atmetu mintį, kad pramonės politika turi būti formuojama už uždarų durų ar slaptai. Europos pramonė yra Europos inovacijų gyvybinė varomoji jėga ir yra absoliučiai lemiamas veiksnys, užtikrinantis mūsų pozicijas pasaulinėje prekyboje, todėl jos laimėjimai nusipelno pripažinimo ir pagyrimų; ji nusipelno priemonių, gerinančių Europos pramonės galimybes ateityje kuo geriau išlaikyti gerus veikslo rodiklius, ji nusipelno mūsų pastangų atsakyti į artimiausiu metu laukiančius iššūkius. Žinoma, šie iššūkiai kyla dėl augančio ekonominės globalizacijos pagreičio – šioje srityje neturėtume puoselėti iliuzijų. Tai, ką jau matėme, tėra pradžia.

Žinoma, tą patį galima pasakyti kalbant apie technologinius pokyčius bei jų tempus ir poveikį produktyvumui, struktūroms ir darbo vietoms, ir, aišku, apie vis didėjančios svarbos klausimą dėl būdų, kuriais mūsų tikslai klimato ir aplinkos srityse daro poveikį mūsų pramonės politikai. Šioje srityje būtinos korekcijos, šiais darbais užsiimsime artimiausiu metu.

Dėl šios priežasties kita didelė Komisijos iniciatyva, kurios įgyvendinimo pradžia planuojama iki šio mėnesio pabaigos – tai darnios pramonės plėtros iniciatyva, darni pramonės politika ir darni pramonės gamyba. Politinis tikslas – taikyti integruotą metodą, apimantį aplinkos apsaugos, užimtumo ir pramonės politiką. Mūsų tikslas – stipri ekonomika, saugios darbo vietos, energetinės priklausomybės mažinimas ir švari aplinka. Kelias į šiuos tikslus – tai nauji produktai ir procesai, pritaikyti tenkinti ateities poreikius, mažesnė aplinkos tarša Europoje ir didesnė parama kitiems regionams, kurie stengiasi kovoti su klimato kaita, naudodami Europoje pagamintas šiuolaikines technologijas. Štai kelias, kuriuo ketiname žengti, įgyvendindami mūsų pramonės politiką.

Be to, mes taip pat paskelbėme keletą naujų iniciatyvų, susijusių su pramonės branduoliais ir bandomosiomis rinkomis. Pateiksiu Jums standartizacijos veiksmų planą bei išnagrinėsiu būdus, kaip pramonė galėtų gauti aukštesnės kokybės ir konkurencingesnių paslaugų. Taip pat buvo paskelbtos dvi naujos atskiriems sektoriams skirtos iniciatyvos. Pirmoji sprendžia konkrečias maisto pramonės problemas; augant maisto produktų kainoms, ši pramonės šaka tapo labai svarbi; antroji iniciatyva susijusi su iššūkiais kitai pagrindinei Europos pramonės šakai, t.y. elektros inžinerijai.

Apskritai manau, kad galime teigti, jog mūsų pramonės politikos dabartinė kryptis yra teisinga, ji padeda kurti teisingas sąlygas Europos įmonėms klestėti. Leiskite pakartoti, kad mes nesiekiame kištis ar teikti pirmenybę konkretiems ekonomikos žaidėjams, mes taip pat nesiekiame atleisti valstybes nares nuo jų atsakomybės; mūsų tikslas – partnerystė, optimalus koordinavimas ir bendras bendrų tikslų siekimas.

Šiuo metu vyksta Europos Sąjungos pramonės politikos kruopštesnio derinimo procesas su valstybių narių įgyvendinama šios srities politika, ir aš labai džiaugiuosi, kad Parlamentas taip pat suteikė savo tvirtą paramą šioms pastangoms.

  Jerzy Buzek, PPE-DE grupės vardu. – (PL) Pone Pirmininke, noriu pasveikinti ponią Jordan Cizelj už puikų ir labai išsamų pranešimą. Jis apima visas temas, kurias turėtų apimti. Taip pat noriu padėkoti Europos Komisijos vicepirmininkui ponui Verheugen už jo ką tik nuskambėjusį pareiškimą, kuriam aš visiškai pritariu. Pradėdamas noriu priminti šiam Parlamentui, kad anksčiau buvo sakoma, jog geriausia pramonės politika yra pramonės politikos nebuvimas. Laimei, laikai pasikeitė ir dabar padėtis yra kitokia. Reikia prisiminti, kad Lisabonos strategijoje daugiausiai kalbama apie pramonės veiklą. Ji skirta gamybai, produktams ir konkurencingiems produktams ir apima visas įmonės – nuo MVĮ iki stambių koncernų. Manau, kad mūsų visai mūsų pramonei – nuo smulkiausios iki stambiausios įmonės, taikomi penki svarbūs punktai. Jie jau buvo įvardyti, tačiau noriu juos akcentuoti.

Pirmasis – tai inovacijos. Akivaizdu, kad tam būtini tyrimai ir plėtra, tačiau tai atskiras klausimas, išnagrinėtas Europos Sąjungos septintojoje pagrindų programoje bei nacionalinėse programose. Tačiau yra keletas labai svarbių reikalavimų, pavyzdžiui, makroekonominių sąlygų, būtinų užtikrinti inovacijų ir naujų technologijų triumfą rinkoje, sudarymas, skirtingai nei, pavyzdžiui, valstybės parama.

Antrasis punktas – sukurti tinkamas sąlygas bankinėms operacijoms bei skatinti bankus teikti didelio rizikingumo paskolas, nes inovacijos susijusios su rizika.

Trečia – turime kovoti su monopolijomis mūsų rinkose. Šiuo klausimu dabar vyksta diskusijos laisvos energetikos rinkos aspektu. Visi suprantame, kad tai sudėtingas klausimas. Nežiūrint į tai, turime tuo pat metu apsaugoti mūsų rinką nuo dempingo iš už Europos Sąjungos ribų.

Ketvirta – būtina supaprastinti mūsų teisinę bazę bei patobulinti jos reguliavimą. Turime paremti visus Europos Komisijos ir Komisaro Verheugen veiksmus šioje srityje.

Penkta – turime pakloti tikro solidarumo pagrindus energetikos ir žaliavų srityje. Tai pramonės plėtros sine qua non. Be to, būtina taikyti plačios apimties standartizaciją ir politikos koordinavimą Europos Sąjungos lygiu, susiejant su valstybių narių įgyvendinama politika.

Kiekviena valstybė narė turi savų būdų nacionaliniu lygiu koordinuoti savo regioninę politiką. Lygiai taip pat kiekvienos valstybės narės politikai būtinas koordinavimas iš viršaus. Baigdamas noriu pakomentuoti, kad turime laikytis aplinkos ir klimato apsaugos nuostatų. Šioje srityje norime išlikti lyderiais, tačiau negalime pamiršti mūsų pramonės interesų, todėl turime veikti atsargiai.

  Silvia-Adriana Ţicău, PSE grupės vardu. – (RO) Noriu pasveikinti ponią Cizelj ir padėkoti už jos atvirumą šio pranešimo sudarymo proceso metu. Pasiūliau keturis pakeitimus, kurie pateikti pranešimo 18 ir 27 punktuose.

Pradėdama noriu atkreipti dėmesį į būtinybę susieti pramonės plėtrą su socialinės apsaugos sistemų tobulinimu. Visiems pramonės darbuotojams būtina sudaryti geras darbo sąlygas. Ponios Cizelj pranešimo 18 punkte pažymėta, kad Europos Parlamentas mano, jog pramonės plėtra yra artimai susijusi su efektyvios transporto sistemos sukūrimu Europos lygiu. Išplėtota transporto infrastruktūra sudarys plėtros galimybių pramonės zonoms, esančioms ne miestų bendruomenėse, o kitur. Valstybės narės taip pat gali panaudoti regioninės plėtros lėšas steigti pramonės ir technologijų parkus kaimo vietovėse netoli didelių miestų.

Kitame mano pasiūlytame pakeitime prašiau, kad Komisija ir valstybės narės paremtų ir pagreitintų energetinio saugumo ir Europos Sąjungos energetikos šaltinių diversifikacijos projektus, kuriuos Europos Taryba yra paskelbusi atitinkančiais Europos interesus. Pranešimo 27 punkte Europos Parlamentas atkreipia dėmesį į būtinybę toliau investuoti į švietimą, profesinį mokymą ir tyrimus. Pramonės plėtra ir Europos produktų konkurencingumas priklauso nuo žmogiškųjų išteklių kokybės ir jų išsilavinimo laipsnio, taip pat nuo naujuose produktuose panaudotų inovacijų.

Deja, nepaisant Bendrijos tyrimų programų ir joms skiriamų lėšų, Europos Sąjungos lygiu yra per mažai investuojama į taikomuosius tyrimus, ypač tai taikoma kalbant apie mažas ir vidutines įmones. Jos susiduria su sunkumais, užtikrinant dalinį finansavimą, kuris yra būtinas, norint dalyvauti tyrimų pagrindų programoje. Todėl manau, kad bankų sistema galėtų parengti finansinių priemonių, skirtų skatinti MVĮ dalyvavimą tyrimų pagrindų programose.

  Jorgo Chatzimarkakis, ALDE grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, pirmiausia leiskite pareikšti padėką Romana Jordan Cizelj, kurios sudarytas pranešimas tikrai aptarė visus šiuolaikinės pramonės politikos aspektus bei akcentavo teisingų pagrindinių sąlygų sudarymo ypatingą svarbą. Esu jai labai dėkingas. Šio pranešimo sudarymo metu mes puikiai bendradarbiavome.

Ponia Jordan Cizelj, savo paaiškinamajame pareiškime Jūs pasakėte, kad apskritai ES pramonė yra sveika ir dinamiška. Taip, mes netgi matome vadinamos „senosios ekonomikos“ renesansą. Aš pats atstovauju valstybei, turinčiai labai išvystytą pramonę. Pavyzdžiui, niekas neįsivaizdavo, kad plieno pramonė staiga vėl suklestės. Esame gyvybinga pasaulinė jėga. Mūsų pramonė yra stiprios būklės, o mūsų flagmanas – euras, tikrai padeda mums įveikti sunkumus. Nežiūrint į sveiką pramonės pagrindą ir atsinaujinusią investicinę veiklą Europoje, matome, kad potvynio kryptis keičiasi. Technologinių pokyčių tempas gniaužia kvapą. Kyla klausimas, kaip turėtume elgtis. Ar dabar tinkamas laikas atlikti mūsų pramonės politikos laikotarpio vidurio peržiūrą?

Be žaliavų ir pigios darbo jėgos (nė vieno iš šių dalykų mes neturime), mes patirsime konkurencinį spaudimą, kuriam negalėsime atsispirti, jei nebūsime kūrybingi. Todėl noriu pasveikinti Komisiją, pirmiausia už jos sprendimą paskelbti 2009-uosius Kūrybingumo ir inovacijų metais. Tačiau ką tai reiškia? Kaip žinome, inovacijos turi būti daug efektyvesnės, paverčiant žinias į gerovę. Įsteigėme EIT – Europos inovacijų ir technologijos institutą (tiksliau, jis netrukus bus įsteigtas), o tai yra geras pagrindas. Tačiau kūrybingi pasaulio žmonės išvyksta ne tik iš Europos; šiandien jie išvyksta net iš Jungtinių Valstijų. Siūlau perskaityti Richard Florida knygą, kurioje jis nagrinėja šią situaciją. Kas dedasi su šio pasaulio kūrybine klase? Kūrybingi žmonės įsikurs tose vietose, kurios atitinka tris kriterijus, kuriuos Florida vadina trimis T – technologija, talentas ir tolerancija. Klausimas, ar čia, Europoje, egzistuoja pakankama šių trijų T gausa. Manau, kad patvirtinę Septintąją pagrindų programą ir įsteigę EIT, padėjome gerus pamatus, tačiau to nepakanka. Turime dar daug ką padaryti. Šiems trims T būtina daugiau lėšų. Branduolių steigimas yra gera iniciatyva. Tačiau labai svarbu teisingai pasirinkti specializacijas; branduolių iniciatyva turi būti nuosekli, kaip ir visa ES pramonės politika, ji turi būti tinkama ir gerai subalansuota.

Kalbant apie automobilių pramonę, matomas tam tikras nuoseklumo trukumas; matome, kad tam tikrais aspektais mes per stipriai užveržiame varžtą. Tai susiję su mūsų politika klimato kaitos srityje, kuri vis dažniau tampa panaši į fanatišką moralinį kryžiaus žygį, kuris kartais ima per griežtai reguliuoti Europos gyvenimo būdą. Argi galima už automobilių išmetamųjų vamzdžių skleidžiamą CO2 dujų taršą bausti 24 kartus griežčiau nei už taršą iš kaminų? Pone Verheugen, privalome užtikrinti ES politikos nuoseklumą. Negalime būti pirmaujanti rinka ir išlaikyti 80% aukštos klasės automobilių pasaulinės rinkos, bet tuo pat metu šiame rinkos segmente traukti kilimą sau iš po kojų. Turime užtikrinti mūsų elgesio nuoseklumą.

  Mieczysław Edmund Janowski, UEN grupės vardu. – (PL) Pone Pirmininke, pranešimo sudarytojos darbo vertė nusipelno visapusiško įvertinimo. Pateikta peržiūra pateikia padrąsinantį vaizdą apie daugelio Europos Sąjungos pramonės sektorių padėtį. Tačiau turime pripažinti ir mūsų Bendrijai iškilusius iššūkius. Šie iššūkiai daugiausiai susiję su technologinių pokyčių tempu, ypač naujų medžiagų srityje, si būtinybe taupyti energiją ir vandenį, su aplinkos apsauga bei demografinėmis sąlygomis, kurios daro įtaką darbo rinkai. Turime tobulinti mūsų požiūrį į naujų sprendimų taikymą visose srityse, įskaitant techninę ir organizacinę, teisinę ir finansinę. Egzistuojančios teisinės, administracinės ir biurokratinės kliūtys mažina mūsų pramonės produkcijos konkurencingumą. Šiame kontekste būtina kelti klausimą dėl perėjimo nuo idėjos prie gamybos, taip pat kalbėti apie patentus ir Europinius išradimus. Būtine stengtis sukurti sprendimus, kurie būtų priimtini tiek mažoms ir vidutinėms, tiek stambioms įmonėms. Europos produkcijos pasisekimą garantuoja patrauklus dizainas, apdaila, nepriekaištinga kokybė, kūrybingumas ir puikus aptarnavimas.

  Jacky Hénin, GUE/NGL grupės vardu. – (FR) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, vienintelis šio pranešimo ir šios dienos diskusijų tikslas yra nuslėpti Europos Sąjungoje susiklosčiusią akį rėžiančią tikrovę: pramonę yra ištikusi krizė, ji patiria didelių nuostolių. Pateikti skaičiai aiškiai panašūs į svajones: 80 %, 73 %. Vietoje jų buvo galima nurodyti milijardines eurų sumas ir visiems girtis. Tačiau šiais skaičiais nieko neapgausi. Jie tik būdas slėpti tikrąją padėtį.

Vienas iš pagrindinių dalykų, keliantis visos pramonės susirūpinimą, yra tai, kad vienintelis svarbus dalykas yra pelno marža. Nykstančią praminės kapitonų rūšį dabar pakeitė liūdnai kalbantys pardavimo automatai. Nesvarbu, kokie spendimai bus priimti, ir kokios bus jų pasekmės Europos moterims ir vyrams, pelnas turi būti kiek galima didesnis, ir jį būtina gauti nedelsiant.

Puikiai suprantu, kad kai kurie žmonės man pasakos, jog pramonė dar niekada tiek daug neinvestavo, negamino, nemainė ir neuždirbo. Tai tiesa, tačiau kokia nauda iš milžiniškos finansinės grąžos, kurią gauna saujelė žmonių, kai dauguma kenčia ir mato, kaip žlunga jų mažos svajonės apie laimę?

Negalima nepastebėti, kad šiame pranešime nenagrinėjama užimtumo tema, taip pat žemės planavimo, gyventojų poreikių, mokesčių ir socialinių klausimų temos. Esmė ta, kad stambių pramonės grupių komercinė sėkmė Europoje šiandien dar mažiau prisideda prie ES plėtros. Didžiosios Europos grupės perkelia gamybą ir perka paslaugas valstybėse, kurios taiko darbo užmokesčio, gerovės, sveikatos, mokesčių ir aplinkos dempingą, o ES atsisako taikyti bet kurią pramonės politiką.

Ši politika taip pat smaugia mažas ir vidutines įmones bei skatina jas elgtis taip pat. Akivaizdu, kad tai ne...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Pirmininkas. − Pone Henin, laiką nustatėme ne mes, jį nustatė Jūsų grupė. Deja, Jums skirta viena minutė ir trisdešimt sekundžių. Taigi, jei protestuojate, tiesiog pateikite šį protestą savo grupei.

  Lambert van Nistelrooij (PPE-DE). – (NL) Europa pagrįstai skiria daug dėmesio konkurencingumui išlaikyti ir sustiprinti; mes žinome, kaip išsaugoti mūsų užimamą pagrindinių sektorių rinkos dalį, tačiau, kai ką tik pasakė Komisaras, matome dar tik pirmąją globalizacijos bangą. Turime tikrai jaustis neramūs.

Kitas klausimas – tai tyrimų, plėtros ir naujoviškų produktų gamybos ir pelningo pardavimo naujasis derinys. Šis ponios Jordan Cizelj pranešimas nesudeda teisingų akcentų. Privalome pašalinti biurokratiją ir tikrai turime kalbėti apie efektyvesnius įstatymus ir įstatymų leidybą. Ši veiksmų programa tam suteikia pradinį impulsą, tačiau noriu nuoširdžiai paprašyti. Pramonei vis dar sudėtinga pasinaudoti tipiškomis Europinėmis priemonėmis. Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programa ir Septintoji pagrindų programa – tai centriniai Briuselyje priimami iš viršaus į apačią nukreipti instrumentai. Struktūriniai fondai savo pobūdžiu yra decentralizuoti. Jie visi turi pagrindines duris, savus kriterijus, t.t.

Mano žinia yra tai, kad turėtų būti daugiau derinimo, daugiau koordinavimo, daugiau prioritetų pasirinkimo ir jų apibrėžimo, net ir Europos Komisijos viduje. Tada pamatytume poveikį regionuose. Sėkmingai veikiančiuose sektoriuose galėtų formuotis branduoliai. Praeitą mėnesį mano regione įsteigėme biurą, veikiantį vieno langelio principu, kuris teikia konsultacijas apie skirtingas priemones ir suteikia aiškumo.

Baigdamas noriu pasakyti, kad susiskaidymas ir biurokratija yra nereikalingi dalykai. Turime žinoti, ko norime, o tai taip pat gerina taip reikalingą matomumą įmonėms ir visuomenei. Jie turi pasakyti, kad Europa teisingai pasirinko ir gerai įgyvendino. Šioje srityje dar reikia daug tobulėti.

  Bogusław Liberadzki (PSE). – (PL) Pone Pirmininke, Komisare, mane nudžiugino ką tik nuskambėjęs Komisaro pareiškimas. Noriu pakalbėti apie tris šio pareiškimo punktus. Pirmiausia, Komisare, Jūs akcentavote, kad turime individualizuoti mūsų požiūrį į tam tikrus transporto sektorius. Antra, pasakėte, kad tam tikriems regionams reikia daugiau paramos. Trečia, Jūs paminėjote inovacijų klausimą.

Kai kurios mūsų pramonės dalys veikia pasauliniu lygiu, kitos – vietiniu. Noriu paminėti laivų statybos pramonę. Dažniausiai ši pramonė yra susijusi su pakrantės regionais. Tačiau ši pramonės šaka dabar patiria sunkumų visame pasaulyje. Tą jaučia ne tik Lenkija, bet ir kitos šalys, pavyzdžiui, Malta ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės.

Komisare, sutarčių įgyvendinimas užtrunka keletą metų. Prieš trejus metus niekas nesitikėjo, kad dolerio vertė euro atžvilgiu nukris. Taip pat niekas nesitikėjo, kad dolerio ir euro kursas sumažės kitų valiutų, pavyzdžiui, Lenkijos zloto, atžvilgiu. Tai sukėlė didelių ekonominių problemų. Komisare, raginu Jus skirti dėmesio ir Europos Sąjungos politikos priemonėmis apsaugoti Europos laivų statybos pramonę, siekiant rasti būtų apsaugoti šią pramonės šaką, atsižvelgiant į pasaulyje susiklosčiusias aplinkybes ir spaudžiant Kinijos ir Indonezijos laivų statyklų konkurencijai. Komisare, jaučiu, kad šis reikalas turėtų būti artimas Jūsų širdžiai, nes esate Ščecino universiteto garbės daktaras.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). – (LT) ES pramonės politikos, kuri yra valstybių narių kompetencija, įgyvendinimas susiduria su nemažai kliūčių, neleidžiančių pasiekti geresnių rezultatų, didesnio konkurencingumo. Paminėsiu keletą – reglamentavimą, tvarų vystymąsi.

ES pramonė susiduria su per dideliu reglamentavimu ir per didele biurokratija. Nuo to ypač kenčia mažosios ir vidutinės įmonės, kurių steigimui ir veiklai užkraunama pernelyg didelė administracinė našta.

Mažosios ir vidutinės įmonės ES sudaro virš 90 % visų įmonių, joms būdingas novatoriškumas, dinamika bei lankstumas ir jos vaidina svarbų vaidmenį atlaikant išorinį konkurencinį spaudimą, kuriant naujas darbo vietas. Todėl kviečiu Europos Komisiją bei valstybes nares iš esmės supaprastinti mažų ir vidutinių įmonių reglamentavimo aplinką.

Tvarus vystymasis yra visų ES politikų horizontalus reikalavimas. Mes privalome siekti, jog Europos Sąjunga kuo greičiau pereitų prie mažai anglies dvideginio naudojančios ir efektyviu išteklių vartojimu paremtos pramonės ir tuo mažintų aplinkos taršą, teršalų eksportavimą į trečiąsias šalis ir įtaką klimato kaitai. Tvarus vystymasis turėtų remtis naujomis technologijoms, todėl būtina didinti mokslinių tyrimų finansavimą, kuriuo mes atsiliekame nuo JAV ir Japonijos, bei mažinti patentų kainas tuo didinant naujovių sklaidą.

Nors pramonės politika yra nacionalinė kompetencija, aš jau ankstesniuose pasisakymuose skatinau Komisiją imtis didesnio vaidmens, ypač atliekant studijas ir prognozes, rengiant rekomendacijas valstybėms, kokios sritys ir šakos bus konkurencingos, ypač turint omenyje gamybos iškėlimą į trečiąsias šalis. Todėl sveikinu Komisijos naujas sektorines iniciatyvas elektros inžinerijos ir maisto sektoriuje, kurio problemos yra didžiausia šiandienos aktualija.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). – (PL) Pone Pirmininke, noriu atkreipti dėmesį į du šiose diskusijose nagrinėjamus klausimus. Pirmiausia, dėl finansų krizės ir jos sukeltos ekonominės krizės Jungtinėse Valstijose 2008 m. ir 2009 m. Europos Sąjungos ekonominio augimo ir užimtumo rodikliai bus blogesni, nei anksčiau prognozuota. Tai gali sukelti rimtų sunkumų, ypač MVĮ veiklai.

Antra, Europos Komisija iškėlė ambicingus tikslus mažinti Europos pramonės anglies dvideginio išmetimą, kai geriausia, ką galima pasakyti apie kitas pasaulio šalis, yra tai, kad jos atsargiai žvelgia į teršalų išmetimo klausimą. Taikant šį požiūrį, Europoje išaugs gamybos sąnaudos, o ekonomikos augimas šiuo metu ir taip lėtėja. Kitas neigiamas padarinys Europos gamintojų veiklai susijęs su išmetamo anglies dvideginio kiekio paskirstymu atskiroms valstybėms narėms, neįvertinant kai kurių valstybių narių atsilikimo plėtros srityje. Naujosioms narėms poveikis buvo katastrofiškas, visų pirma kalbant apie ypač jautrias ekonomikas (pavyzdžiui, mano šalies), kurių pagrindą sudaro anglis. Atrodo, kad šiandien mums pateiktas pranešimas neatsižvelgia į šiuos du klausimus, ypač į jų įtaką ekonomikos plėtrai ir užimtumui Europoje.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Pagrindinis šios diskusijos klausimas – tai prioritetas, kurį būtina teikti įvairiose valstybėse narėse egzistuojančių pramonės šakų apsaugai ir rėmimui, atsižvelgiant į specifinę jų prigimtį; tai gali būti tekstilė, drabužių ir avalynės pramonė, automobilių gamyba, jūros ir chemijos pramonė, ar bet kuris kitas tradicinis arba naujas sektorius, kuriame naudojamos naujos medžiagos ir technologinės inovacijos.

Šis prioritetas reikalauja ne tik priemonių, stimuliuojančių naujoves ir efektyviai remiančių mikro įmones bei mažas ir vidutines įmones, bet ir tarptautinės prekybos strategijos, atsižvelgiančios į esamą padėtį ir į mūsų šalyse šiuo metu veikiančias pramonės šakas, užtikrinančios užimtumą ir dirbančiųjų teises, remiančios mūsų regionų plėtrą ir gerinančios socialinį įtraukimą.

Nepakanka pasakyti, kad mes norime į ateitį orientuotos pramonės. Turime skubiai pažvelgti į esamą padėtį, o Bendrijos ir nacionaliniu lygiu priimdami būtinus sprendimus, susijusius su makroekonominėmis, finansinėmis ir komercinėmis strategijomis, pagrindinį dėmesį turime skirti pramonei ir jos socialiniam vaidmeniui.

  Andrzej Jan Szejna (PSE). – (PL) Pone Pirmininke, naujojo Lisabonos ciklo pagrindu dėmesys turi būti sutelktas į pramonės politiką, nes klestinti pramonė yra labai svarbus veiksnys, siekiant išnaudoti visą Europos Sąjungos ekonominį potencialą. Žinoma, pramonės politika – tai daugiausiai nacionalinės kompetencijos klausimas. Nežiūrint į tai, būtinas geresnis veiksmų koordinavimas nacionaliniu ir Europiniu lygmeniu, siekiant garantuoti politinių strategijų efektyvumą.

Naujasis Darnios pramonės politikos veiksmų planas turėtų atsižvelgti į tokius aspektus, kaip geresnis teisinis reguliavimas, siekiant sumažinti administracinę naštą, kuri yra ypač sunki MVĮ. Tačiau būtent pastarosioms tenka vienas pagrindinių vaidmenų, didinant ir stiprinant Europos konkurencingumą, nes jos turi didelį inovacijų, dinamiškumo ir lankstumo potencialą.

Taip pat reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos srityje iškeltus tikslus, pavyzdžiui, šiltnamio dujų išmetimo mažinimas ir efektyvesnis energijos naudojimas. Juk privalumai, atsirandantys įgyvendinus naujus sprendimus, gali padėti Europos pramonei tapti aplinkai nekenksmingų ir socialiai priimtinų technologijų, produktų ir paslaugų srities pasauline lydere.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Komisare, atnaujintoji Europos pramonės politika, naujasis požiūris, reguliavimo mažinimas, padidėjęs konkurencingumas ir inovacijos – už visa tai esame dėkingi Jums, Komisare Verheugen. Noriu labai aiškiai tą pasakyti.

Visi sutinkame, kad būtina mažinti nepagrįstai didelį reguliavimą, dėl kurio kenčia įmonės. Tai apima ir administracinės naštos mažinimą, visų pirma MVĮ. Pramonei esame iškėlę griežtus kokybės reikalavimus, nustatę šiltnamio dujų išmetimą mažinančius, energiją taupančius ir tinkamas darbo sąlygas užtikrinančius aplinkos standartus. Visi šie reikalavimai didina sąnaudas. Tuo pat metu norime, kad pagaminta produkcija būtų konkurencinga rinkoje. Kaip tą pasiekti? Ar tai apskritai įmanoma?

Norėčiau pridurti, kad Europos Sąjungai ir jos pramonei reikia tinkamos kvalifikacijos darbininkų, atitinkančių žiniomis pagrįstos visuomenės poreikius. Todėl būtina remti priemones, skirtas gerinti žmogiškojo kapitalo kokybę, organizuojant įvairių tipų mokymus, bei finansuoti investicijas į asmeninį tobulėjimą.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). - (RO) Noriu atkreipti dėmesį, kad ambicingiems Europos Sąjungos tikslams klimato kaitos mažinimo srityje skiriama per mažai Europos finansavimo. Komisija pasiūlė įstatymų priėmimo iniciatyvų, kurios galėtų turėti reikšmingos įtakos įvairiems pramonės sektoriams; šios priemonės taip pat neturi atitikmens Sąjungos biudžete.

Taip pat manau, kad ambicinga pramonės politika turi būti įgyvendinama lygiagrečiai su Europos užimtumo strategija. Laisvas žmonių judėjimas, kova su nelegalia imigracija, o ypač – pagarba visų Europos piliečių teisėms, gali užtikrinti teisingas darbo sąlygas. Pagarba legalių imigrantų teisėms valstybėje narėje taip pat užtikrins visų toje valstybėje narėje esančių darbuotojų teises bei padės išvengti socialinio dempingo.

  Bogusław Liberadzki (PSE). – (PL) Pone Pirmininke, dar kartą pašau žodžio, nes man pavyko sutaupyti keletą sekundžių anksčiau man skirto laiko. Komisare, Jūs neigiamai pasisakėte apie monopolijas. Man labiau patiktų, jei kalbėtume apie monopolistinę praktiką kaip apie dalyką, kurį mes galime įveikti.

Komisare, man įdomu, koks Jūsų požiūris į tai, kas ekonomikos teorijoje vadinama natūraliomis monopolijomis. Ar mūsų praminės politika numato galimybę tam tikrose srityse išlikti natūralioms monopolijoms? Juk pagaliau iš vienos pusės mes turime galimybę jas kontroliuoti, o iš kitos pusės – užtikrinti masto ekonomiją.

  Günter Verheugen, Komisijos vicepirmininkas. − (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, per paskutines dvi minutes norėčiau pamėginti apibūdinti, kaip aš įsivaizduoju įvykių raidą per ateinantį laikotarpį. Europos pramonės pagrindas toliau išliks tvirtas. Nėra grėsmes, kad pramonė Europoje išnyks. Taip pat esu gana tvirtai įsitikinęs, kad Europos pramonė toliau augs ir kurs naujas darbo vietas, tiesa nebūtinai Europoje. Tai problema.

Jau matome, kad vis daugiau stambių Europos kompanijų pasiekia augimo ir uždirba pelną už Europos ribų; naujas darbo vietas jos taip pat kuria už Europos ribų. Dėl to čia atsiranda darbo vietų trūkumo problema; keli pasisakiusieji akcentavo, ir aš visiškai pritariu jų nuomonei, kad vienintelis kelias atkurti pusiausvyrą ir iš esmės išspręsti šį principinį mūsų laikų socialinį klausimą, t.y. klausimą, kaip sukurti pakankamą kiekį kokybiškų darbo vietų – tai įgyvendinti verslumą skatinančias iniciatyvas, daugiau dėmesio skiriant mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Didžiosios pramonės įmonės, kurios puikiai sugeba savimi pasirūpinti, nėra mūsų ekonominės strategijos ilgalaikės sėkmės raktas. Ne, sėkmės raktas – tai daugybė Europos mažų ir vidutinių įmonių, kurių potencialas dar toli gražu neišnaudotas; būtent jos yra mūsų politikos dėmesio centre.

Kitas klausimas, kad sąlygos, kuriomis konkuruoja Europos pramonė, labai sparčiai kinta. Klaidinga įsivaizduoti, kad tokias konkurentes, kaip Kiniją, galime toliau laikyti masėms skirtos pigios produkcijos tiekėjomis, o save – geresnės kokybės brangesnių prekių gamintojais. Kinai jau gamina ir eksportuoja kokybiškai ir technologiniu požiūriu sudėtingas prekes. Jau labai greitai susidursime su iššūkiais tose srityse, kuriose šiandien dar esame ypač stiprūs. Tai reiškia, kad turime siekti būti dar geresni.

Dėl šios priežasties visos čia nuskambėjusios mintys apie tyrimus, plėtrą, inovacijas, švietimą ir mokymą yra teisingos. Europos ekonomika, o ypač Europos pramonė, sėkmingai funkcionuos, jei atkakliai sieks transformuotis į žiniomis pagrįstą ekonomiką. Norėdama sėkmingai veikti, ji turi suprasti, kad dideli šiandienos iššūkiai, ypač susijusieji su energetika ir klimato kaita, iš esmės taip pat gali sukurti ekonominių galimybių, ir kad tas galimybes būtina išnaudoti.

  Romana Jordan Cizelj, pranešimo sudarytoja. − (SL) Komisaras paminėjo teigiamą požiūrį. Esu įsitikinusi, kad geranoriškumas ir bendradarbiavimas padės mums visa tai perkelti iš Europinio lygmens į nacionalinį lygmenį ir sukurti dar tvirtesnį Europos Sąjungos ir valstybių narių ekonominės politikos tarpusavio ryšį.

Ponios ir ponai, aš taip pat nemanau, kad pramonės politika yra įmonių apsaugos priemonė. Manau, kad tai politika, kurią mes formuojame Europos piliečių labui, ir kurią galėsime įgyvendinti, sudarydami palankias plėtros sąlygas įmonėms, investicijoms, inovacijoms ir naujų darbo vietų kūrimui.

Šiandien to niekas dar neminėjo, tačiau politika taip pat gali duoti daug naudos, teikiant atitinkamus viešųjų pirkimų užsakymus. Pritariu iniciatyvai, kad mes turėtume elgtis atsargiai bei skirti ypatingą dėmesį tam, kad Europos Sąjungos pramonės plėtra būtų subalansuota geografiniu ir projektų apimties požiūriu. Pritariu nuomonei, kad mūsų požiūris į pramonės politiką ar į kuriuos nors jai keliamus reikalavimus negali būti per daug siauras.

Taip pat esu įsitikinusi, kad Europos pramonės būklė yra gera, nors, aišku, jai praverstų tam tikras papildomas impulsas; manau, kad visi pritariame, jog pirmiausia mums reikia daugiau inovacijų.

Kokios kliūtys trukdo didinti inovacijų kiekį? Manau, kad viena iš priežasčių – tai žmogiškųjų išteklių trūkumas. Būtent šioje mūsų Europos visuomenės gyvenimo srityje, o ne vien politikoje galime pasistengti skatinti naujas vertybes, tačiau tuo pat metu tikiuosi atsakingesnio įmonių požiūrio.

Jei įmonės išties supranta, kad joms taip pat tenka dalis atsakomybės, kuriant būtinus žmogiškuosius išteklius, manau, jos sugebės faktiškai pademonstruoti žmonėms galimybes, atsiveriančias pradėjus dalyvauti su inovacijų kūrimu artimiau susijusiose veiklose.

Pone Komisare, esu įsitikinusi, kad su vynuogėmis susijusi iniciatyva bus sėkmingai įgyvendinta; manau, kad Europos technologijų instituto veikla taip pat bus sėkminga.

Dėkojus Jums už produktyvias diskusijas ir linkiu Jums sėkmės Jūsų būsimuose darbuose.

Ačiū.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks antradienį.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

  Esko Seppänen (GUE/NGL) , raštu. – (FI) Šiame pranešime yra vienas labai problemiškas punktas, kuriame sakoma: „Sveikina Komisijos pasiūlymus konsoliduoti Europos gynybos įrangos rinką ir stiprinti ES gynybos pramonės konkurencingumą pasaulyje.“ Tai reiškia, kad Europos Sąjungoje, kuri pristatoma kaip taikos siekianti organizacija, mes kuriame karinį pramoninį kompleksą, panašų į tą, kuris sukurtas JAV.

Akivaizdu, kad tai apims ir „Galileo“ palydovinę navigacijos sistemą, kuri finansuojama vien tik Europos Sąjungos lėšomis. Be to, lygiai taip pat akivaizdu, kad visos ES militarizavimo teisinis pagrindas yra naujoji konstitucija, t.y. Lisabonos sutartis. Žmonėms nesakoma, kokiu būdu „tvarkomi“ kariniai reikalai; priešingai – Europos Sąjunga pristatoma kaip civiliams skirtas taikus projektas, nors taip daugiau nėra. Europos Sąjungai bus suteikta funkcinių ir kvaziteisinių galių pradėti puolamąsias operacijas toli už jos sienų, kurias draudžia tarptautinė teisė.

  Iuliu Winkler (PPE-DE) , raštu. – Šiandien Europos Sąjunga yra pati svarbiausia pasaulinė veikėja ir pirmaujanti technologijų eksportuotoja.

Norint išlaikyti šią pirmaujančią poziciją, teks priimti į keletą iššūkių. Kalbant apie šiuos iššūkius, reikia skirti dėmesio būtinybei stiprinti pasaulinėje rinkoje Europos eksportuojančias pramonės sritis, užtikrinant kovą su nesąžininga konkurencija ir tuo pat metu atsispiriant pagundai taikyti protekcionizmą, taip pat būtinybei teikti paramą ES mažoms ir vidutinėms įmonėms, mažinant administracinę naštą ir šalinant kliūtis patekti į rinką. ES institucijos turėtų skirti ypatingą dėmesį paramai naujųjų valstybių narių ekonomikų MVĮ sektoriui, kad šio sektoriaus įmonės, padedant ES kolegėms, įveiktų atsilikimą išsivystymo srityje.

Kalbant apie galimybes kurias teikia darni pramonės politika, ES turi atsižvelgti į naujųjų valstybių narių pramonės potencialą.

Skubus išsamaus Smulkiojo verslo įstatymo priėmimas labai pasitarnaus MVĮ sektoriaus plėtrai visose valstybėse narėse, ir tuo pačiu prisidės, stiprinant Europos vadovaujantį vaidmenį darnios ir į technologijas orientuotos pramonės gamybos srityje.

17. REACH (bandymo metodų reglamento projektas) (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės punktas – diskusijos dėl pono Sacconi žodinio paklausimo (O-0055/2008) Komisijai Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu: REACH bandymo metodų reglamento projektas (B6-0158/2008).

  Guido Sacconi, autorius. − (IT) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, Komisare, visi puikiai žinote, kad po keleto, o tiksliau – po dešimties, dienų, prasidės pirmasis REACH įgyvendinimo etapas. Tai medžiagų išankstinio registravimo etapas. Jums žinoma, kad atėjus šiam, jei taip galima pasakyti, iškilmingam, momentui, mes pasipiktinome REACH įgyvendinimo reglamente pateiktu bandymo apibrėžimu. Pasipiktinimą sukėlė tai, kad vienas iš REACH tikslų, kurį mes gana sunkiai įtvirtinome teisės akto kūrimo proceso bei tarpinstitucinių derybų metu, buvo būtent bandymo metodų, alternatyvių bandymams su gyvūnais, propagavimas.

Pakartosiu – mes labai pasipiktinome pamatę, kad į įgyvendinimo reglamento projektą neįtraukta daug Europos alternatyvių metodų patvirtinimo centro (ECVAM) moksliškai patvirtintų bandymų, nes, pirmiausia, jie dar nebuvo patvirtinti reguliavimo tikslais, o antra – kai kurie iš jų (trys iš penkių) buvo perduoti patvirtinti EBPO. REACH įgyvendinimas turi būti tęsiamas, kaip numatyta, tačiau taip pat būtina užtikrinti, kad nuo pat įgyvendinimo pradžios būtų laikomasi šio labai svarbaus reglamento dvasios ir paskirties.

Tuo metu, kaip Jūs žinote vyko mūsų derybos, o gegužės 5 d. Parlamentas gavo Jūsų bei Tyrimų Komisaro vardu Komisaro Dimas pasirašytą laišką, pateikiantį įdomių ir įpareigojančių atsakymų į mūsų klausimus bei į mūsų menamą oponavimą šiam reglamentui. Tenka pripažinti, kad yra numatytas solidus būdas pagreitinti ir racionalizuoti šiuos alternatyvių bandymo metodų patvirtinimo procesus, o prireikus – padaryti juos skaidresnius.

Šio vakaro mūsų diskusijos taps formalesniu šio klausimo įtvirtinimu. Esu įsitikinęs, kad Jūs patvirtinsite šiuos ketinimus ir taip sudarysite mums galimybę rytoj priimti mūsų sprendimą, su tuo metu padarytais daliniais pakeitimais. Tai atlikus ir patvirtinus įsipareigojimus, kuriuos dabar Jus prašau patvirtinti, nebeliks opozicijos šiam reglamentui. Vietoje oponavimo, bus žiūrima į šiuos įsipareigojimus, tačiau mes toliau kviesime skubos tvarka juos patvirtinti bei kuo skubiau iš dalies pakeisti šį reglamentą, kad, atsiradus pirmai galimybei, į jį būtų įtraukti alternatyvūs bandymo metodai, kurie per tą laiką bus visiškai patvirtinti.

Dėkoju Jums; atrodo, kad pasisakymą baigiau anksčiau laiko, todėl galime greičiau tęsti savo darbą.

  Günter Verheugen, Komisijos vicepirmininkas. − (DE) Pone Pirmininke, ponios ir ponai, ponas Sacconi išties pastatė mane į kiek nepatogią padėtį. Pone Sacconi, tai, ką Jūs kritikavote, nebuvo mano paties portfelio dalis, nes bendrą atsakomybę už REACH projektą dalinuosi su ponu Dimas. Būtent todėl pagalvojau, kad man derėtų šį vakarą čia dalyvauti ir patvirtinti Jūsų iškeltus klausimus.

Komisija pateiks būtinus procedūrinius paaiškinimus – pabrėžiu žodį „būtinus“, ir esu Jums labai dėkingas, kad Jūs atkreipėte mūsų dėmesį į šias problemas ir klausimus bei už Jūsų asmeninį ir labai reikšmingą indėlį, kuris padėjo išspręsti šias problemas.

Tai ką gi mes ruošiamės daryti? Planuojama gerokai suvienodinti ir paspartinti naujų alternatyvių bandymo metodų tikrinimo ir tvirtinimo Komisijos vidaus procedūras. Šiuo tikslu Komisija pradės reguliavimo aktualumo preliminarią analizę, kuri mums padės mokslinio patikrinimo proceso metu sutelkti dėmesį į tuos bandymo metodus, kurie yra tinkamiausi kaip tolesnio tvirtinimo pagrindas.

Antra, mažinsime procedūrinių etapų skaičių bei nustatysime aiškias laiko ribas dabartiniam procesui supaprastinti ir paspartinti. Visų pirma tai taikoma patariamųjų komitetų darbui bei konsultacijoms su valstybėmis narėmis.

Trečia, visi svarbūs procedūriniai sprendimai, kuriuos priima Komisija, bus priimi pačių Generalinių Direktorių.

Ketvirta, užtikrinsime didesnį naujosios procedūrų sekos skaidrumą. Jungtinio tyrimų centro sukurtoje interneto svetainėje bus nuolat skelbiama informacija apie siūlomų alternatyvių metodų nagrinėjimo esamą būklę. Interneto svetainėje taip pat bus pateikiami neigiamų sprendimų, kitaip sakant, sprendimų nutraukti konkretaus bandymo metodo analizę, paaiškinimai. Tai sudarys žmonėms galimybę stebėti kiekvieno metodo nagrinėjimo eigos smulkmenas.

Komisija taip pat patvirtins priemonių, skirtų optimizuoti tikrinimo ir tvirtinimo procese dalyvaujančių institucijų veiklą. Tai reiškia, kad pirmiausia bus tobulinamas tokių institucijų, kaip Europos cheminių medžiagų agentūra ir Europos vaistų vertinimo agentūra, kurios šiuo metu bando susijungti į tinklą, dalyvavimas ir sąveika.

Dar daugiau – daugeliu aspektų galima tobulinti bendradarbiavimą su EBPO, ir mes ruošiamės tai daryti. Tai apima ne tik personalo komandiravimą dirbti su EBPO Bandymų rekomendacijų programa, bet ir lėšų skyrimą BRP sekretoriato veiklai finansuoti.

Svarbus prioritetas yra ir toliau bus alternatyvių bandymo metodų tvirtinimas. Tuo pat metu mes stebėsime EBPO atliekamų darbų eigą, kad nepagrįsto vėlavimo tarptautiniu lygiu atvejais galėtume įgyvendinti patvirtinimo procesą Bendrijos viduje.

Pone Sacconi, bendradarbiaudamas rengiant REACH, Jūs galėjote įsitikinti, kiek daug dėmesio aš asmeniškai skiriu sparčiai pažangai, tvirtinant alternatyvius metodus. Mes abu sutarėme, kad pažangiausias pasaulyje cheminių medžiagų teisės aktas, kurį patvirtinome priimdami REACH, neturėtų taip smarkiai padidinti eksperimentams naudojamų gyvūnų skaičiaus. Todėl galite toliau pasikliauti mano asmeniniu atsidavimu šiam klausimui.

  Thomas Ulmer, PPE-DE grupės vardu. – (DE) Pone Pirmininke, Komisare, pone Sacconi, ponios ir ponai, mano grupė remia pateiktą rezoliuciją. Tuo pat metu noriu padėkoti ponui Sacconi už jo atliktą darbą. Kaip Jūs ką tik pasakėte, REACH išties yra sumanytas kaip geriausias, dinamiškiausias ir pažangiausias cheminių medžiagų teisės aktas pasaulyje; būtent taip ir buvome numatę Lisabonos proceso metu. Būtent dėl šios priežasties yra svarbu, kad jo įgyvendinimas dabar vyktų lygiai taip pat dinamiškai ir tokiu pat tempu. Suvienodindami struktūras ir paspartindami procedūras, mes galime padėti pašalinti daug biurokratinių kliūčių. Visos šalys suinteresuotos, kad eksperimentai su gyvūnais būtų paskutinis pasirinkimas, ir kad eksperimentų su gyvūnais skaičius būtų smarkiai mažinamas.

Stuburiniams ir primatams teikiama ypatinga apsauga. Būtina, kad alternatyvių bandymų bei bandymų, kuriuose nenaudojami gyvūnai, patvirtinimas būtų paspartintas ir supaprastintas. Pavyzdžiui, siekiant taupyti laiką, atskirais atvejais reikia suteikti pasirinkimo laisvę priimti sprendimus. Atitinkamai, įgyvendinimo procesas turi apimti bandymo metodų pirminę atranką, nustatant pirmenybę pagal jų kokybę; kitaip sakant, pirmiausia turėtų būti tikrinamas tas metodas, kurio sėkmės tikimybė yra didžiausia. Svarbu sutrumpinti pereinamuosius laikotarpius ir sumažinti pereinamojo laikotarpio etapų skaičių; taip pat svarbu, kad sprendimų priėmimo procese dalyvautų Generaliniai Direktoriai, kad artimiau bendradarbiautų mūsų agentūros, kad procedūros būtų skaidrios, o informacija, įskaitant Parlamentui teikiamą informaciją, būtų suteikiama nedelsiant.

Iš dalies dėl Jūsų, pone Verheugen, kartu su Komisarais Dimas ir Potočnik, mums atsiųsto laiško turinio, šiuo metu puoselėju labai dideles viltis, kad šiuo klausimu galime pasiekti pažangos, ir kad REACH praktiškai įrodys, jog yra pats dinamiškiausias cheminių medžiagų reglamentas pasaulyje.

  Satu Hassi, Verts/ALE grupės vardu. – (FI) Pone Pirmininke, didelė padėka ponui Sacconi, kad veikdamas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto paskirto pranešimo sudarytojo teisėmis, šia tema vykusiose derybose kaip pasiekė gerų rezultatų.

Kai vyko diskusijos dėl naujojo ES cheminių medžiagų teisės akto REACH, vienas iš pagrindinių klausimų, kėlusių visuomenės susirūpinimą, buvo tai, kad gali padaugėti bandymų su gyvūnais. Visos Europos Parlamento politinės grupės laikėsi vieningos nuomonės, kad teisės aktas turi būti įgyvendinamas taip, kad būtų imtasi visų priemonių kuo labiau sumažinti su gyvūnais atliekamų bandymų skaičių, įskaitant kitų, alternatyvių bandymo metodų kuo platesnį naudojimą.

Apsidžiaugėme gavę žinią iš Europos alternatyvių metodų patvirtinimo centro (ECVAM), kad keli metodai, pasiūlyti kaip alternatyva eksperimentams su gyvūnais, buvo sėkmingai patvirtinti. Todėl labai nustebome sužinoję, kad Komisija ilgai negalėjo patvirtinti tų pačių alternatyvių metodų. Aplinkos komiteto ir Komisijos derybų metu paaiškėjo, kad Komisija ketina laukti, kol šiuos bandymus patvirtins visa Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios sprendimą gali sužlugdyti vienintelės valstybės pasipriešinimas. Aplinkos komitetas labai aiškiai pasakė Komisijai, kad toks delsimas yra nepriimtinas ir kad mes pasirengę pasinaudoti savo veto teise, kurią numato naujoji komitologijos procedūra.

Labai džiaugiuosi, kad vėliau surengtos Komiteto paskirto pranešimo sudarytojo, pono Sacconi, ir Komisijos derybos leido pasiekti laimingą rezultatą, ir kad Komisija dabar įsipareigojo paspartinti šių alternatyvių metodų priėmimą, kad būtų sumažintas bandymų su gyvūnais skaičius ir su tais bandymais susijusios kančios. Šis Komisijos laiškas, kurį pasirašė Komisarai Dimas, Verheugen ir Potočnik, dabar yra įtrauktas į sprendimo pasiūlymą, kurį Parlamentas turėtų priimti rytoj.

Labai svarbu, kad ES būtų pasidrengusi savarankiškai priimti sprendimus, kai EBPO vėluoja užbaigti procesą. Nors gali iškilti kliūčių, galutinis rezultatas bus laimingas.

  Marios Matsakis (ALDE). - Pone Pirmininke, noriu pridurti, kad ponas Sacconi yra pelnęs pasitikėjimo, efektyvumo ir pagarbos reputaciją, sprendžiant visus su REACH susijusius klausimus. Todėl jis taip pat nusipelno mūsų visapusiškos paramos, priimant šį REACH bandymo metodų reglamento projektą, ir mes jam šią paramą suteiksime. Noriu padėkoti jam už sunkų darbą, kurį jis yra atlikęs šioje srityje.

  Pirmininkas. – Gavau vieną teikimą priimti rezoliuciją⁽¹⁾ pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 (5) taisyklę.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks antradienį.

(1) Žr. protokolą

18. Gyvūnų sveikatos strategija (2007–2013 m.) (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės punktas – pono Wojciechowski pranešimas (A6-0147/2008) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu dėl Europos Sąjungos naujosios gyvūnų sveikatos strategijos (2007–2013) [2007/2260(INI)].

  Janusz Wojciechowski, pranešimo sudarytojas. ? (PL) Pagrindinė mintis, kuria grindžiama ši Gyvūnų sveikatos strategija, yra tai, kad prevencija geriau nei gydymas, tai akivaizdi tiesa. Neabejoju, kad visi prisimename su BSE ir paukščių gripu susijusias problemas, kai teko sunaikinti milijonus gyvūnų. Tai buvo labai nemaloni patirtis, ir esu įsitikinęs, kad nė vienas iš mūsų nenorėtų jos pakartoti. Tačiau šis atvejis parodė, kad būtina tobulinti bendradarbiavimą Europos lygiu, siekiant pagerinti gyvūnų sveikatą. Pastaroji yra labai artimai susijusi su žmonių sveikata, nes tam tikros ligos gali būti tiesiogiai perduodamos iš gyvūnų žmonėms.

Norėčiau išskirti keletą mano pranešime nagrinėjamų momentų ir atkreipti į juos ypatingą dėmesį. Pirmiausia – tai geresnių gyvūnų sveikatos priežiūros standartų propagavimas. Pranešime smarkiai akcentuojamas artimas ryšys tarp šių dviejų dalykų. Tikimasi, kad abu jie užims svarbią vietą, formuojant būsimą politiką.

Antrasis klausimas, kurį noriu akcentuoti – tai sąžininga konkurencija. Reikalaujama, kad Europos gamintojai laikytųsi daugybės veterinarinių standartų, taip pat gyvūnų sveikatą ir gerovę reglamentuojančių nuostatų. Tačiau importuotojams šie reikalavimai netaikomi. Pranešime tai labai ryškiai akcentuojama. Mūsų gamintojams ir gyvūninės kilmės produktų eksportuotojams į Europos rinką turi būti taikomi vienodi reikalavimai. Tai didelis iššūkis mūsų derybininkams, dalyvaujantiems derybose Pasaulio prekybos organizacijoje.

Mano trečiasis punktas susijęs su tvirta parama vakcinavimo programai. Manome, kad ji yra svarbus įrankis, padedantis sumažinti ligos atvejų skaičių. Būtina taikyti naują požiūrį. Produktai, pagaminti iš vakcinuotų gyvūnų, neturėtų būti diskriminuojami rinkoje. Šiai temai skirtos kelios pranešimo pastraipos.

Ketvirtasis punktas susijęs su nuostoliais ir kompensavimo sistema. Pirmiausia ji turėtų paskatinti pastangas mažinti ligos grėsmę. Antra, ji turi apimti ne tik nuostolius, tiesiogiai susijusius su ligos šaltinio sunaikinimu, bet ir netiesioginius nuostolius, susijusius su rinkos krizėmis.

Penktasis punktas – geresnė Sąjungos išorės sienų kontrolė. Ji neturėtų apsiriboti dokumentų tikrinimu. Siekiant efektyviai užkirsti kelią nežinomos kilmės gyvūnų nelegaliam įvežimui į Europos Sąjungos teritoriją, būtina rengti išsamius patikrinimus.

Šeštasis punktas susijęs su šios strategijos įgyvendinimo laikotarpiu. Manau, kad sunku tikėtis šią teisės aktuose nustatytą tvarką įgyvendinti iki 2013 m. Būtinas ilgesnis laikotarpis.

Septintasis punktas susijęs su strategijos tikslų finansavimu. Pranešimo projekte kritikuojamas faktas, kad šiems ambicingiems planams įgyvendinti skiriamas finansavimas yra nepakankamas. Planams būtina užtikrinti tinkamą finansavimą iš Europos Sąjungos biudžeto.

Pone Pirmininke, baigdamas noriu pasakyti keletą žodžių anglų kalba, kad būtų išsaugota citatos, kurią ketinu panaudoti, prasmė.

(Kalbėtojas tęsė pasisakymą anglų kalba)

  Androula Vassiliou, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, karštai sveikinu teigiamą Parlamento reakciją ir jo paramą naujajai Gyvūnų sveikatos strategijai.

Visi sutinkame, kad gyvūnų ligų protrūkiai gali turėti katastrofiškų padarinių: jie gali sukelti rimtą grėsmę visuomenės sveikatai; jie gali pakirsti visuomenės pasitikėjimą visu žemės ūkiu, o konkrečiai – gyvūninės kilmės produktais; jie gali brangiai kainuoti ekonomikai – prisiminkime, kad 2001 m. snukio ir nagų liga vien tik Jungtinėje Karalystėje kainavo daugiau kaip 13 milijardų eurų; gyvūnų ligų protrūkiai taip pat gali sukelti gyvūnų gerovės ir aplinkos problemų.

Ši strategija – tai atsakas į įvairius iššūkius, ji parengta atsižvelgiant į informaciją, sukauptą konsultacijų su suinteresuotomis šalimis metu.

Šiandien Europos Sąjunga, vienijanti 27 valstybes nares, labai skiriasi nuo prieš daugelį metų egzistavusios embrioninės Bendrijos, kai buvo formuojama mūsų dabartinė gyvūnų sveikatos teisinė bazė. Atsirado naujų iššūkių, pavyzdžiui paukščių gripas ir pernešėjų platinamos ligos, tokios, kaip mėlynasis liežuvis ir kitos, o artimiausiais metais jų gali daugėti. Smarkiai pasikeitė prekybos sąlygos – labai išaugo prekybos apimtis bei gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų importas.

Naujoji strategija pripažįsta ir atspindi platų socialinį ir ekonominį poveikį, kurį gali sukelti su gyvūnais susijusios grėsmės; kitaip sakant, kalbama ne vien apie tam tikrų užkrečiamų gyvūnų ligų kontrolę. Ryškiai akcentuojami su gyvūnų sveikata susiję visuomenės sveikatos, gyvūnų gerovės, žemės ūkio, prekybos, darnios plėtros ir tyrimų aspektai. Pagrindinis šios strategijos principas – prevencija geriau už gydymą.

Pastarojo meto patirtis parodė prevencinio metodo vertę ir veiksmingumą. Turime daugiau investuoti į efektyvias priemones, kad užkirstume kelią protrūkiams ir taip sumažintume tolesnį ligų plitimą bei pašalintume arba bent jau sumažintume jų padarinius. Būtina didinti ūkių biologinį saugumą ir skirti šiam tikslui finansinės paramos; būtina gerinti kovą su ligomis bei ligų stebėjimą ir stiprinti žinojimą apie ligas bei parengtį nenumatytiems atvejams. Būtina skirti daugiau dėmesio vakcinavimui ir pasirinktinai atliekamiems bandymams.

Strategijoje numatyta sukurti naują teisinį pagrindą, jį sudarys bendras gyvūnų sveikatos įstatymas, kurį papildys daugiausia techninio pobūdžio įgyvendinimo aktai. Taikant platesnį holistinį požiūrį, mūsų teisės aktų atnaujinimas arba tobulinimas turi būti daugiau strateginis ir nuoseklesnis: būtina pateikti vaidmenų ir atsakomybės sričių pasiskirstymo paaiškinimų; kiek įmanoma geriau suderinti su tarptautiniais standartais; tvirtai remtis moksliniais patarimais, o tam tikrais atvejais laikytis atsargumo principo.

Komisija šiuo metu, kuri metodika yra tinkamiausia nustatyti ES prioritetines gyvūnų ligas, atsižvelgiant į jų poveikį žmonių sveikatai, viešuomenei ir ekonomikai. Šiemet bus pradėtas tyrimas, siekiant sukurti ES suvienodintą atsakomybės ir išlaidų pasidalijimo schemą, kuri bus nagrinėjama, atliekant šiuo metu turimų finansinių instrumentų peržiūrą. Taip pat turime stengtis skatinti inovacijas, plėtojant tyrimus ir plėtrą bei kuriant pakankamai finansuojamas valstybines – privačias partnerystes.

Baigdama noriu paminėti Tyrimų pagrindų septintąją programą, kuri įgyvendinama lygiagrečiai su naująją strategija. Ji bus svarbi, teikiant paramą gyvūnų sveikatos ir gerovės klausimų tyrimams.

Per keletą artimiausių savaičių Komisija baigs rengti veiksmų planą, kuriame bus atsižvelgta į Parlamento, taip pat į Tarybos ir Ekonomikos bei socialinių reikalų komiteto rekomendacijas ir nuomones. Komisija džiaugtųsi gavusi daugiau Parlamento pasiūlymų šia tema, ypač 2009 m. vidurio laikotarpio biudžeto peržiūros kontekste.

Dar kartą dėkoju Jums už pademonstruotą entuziazmą ir dėmesį šiai iniciatyvai. Laukiu susitikimo su Parlamento nariais veterinarijos savaitės metu; tai renginys, kurį Komisija organizuoja su Jūsų parama, yra vienas iš pirmųjų žingsnių, perkeliant šią strategiją iš kalbų į praktiką.

  Esther De Lange, PPE-DE grupės vardu. – (NL) Pone Pirmininke, gal galėtume dosniau panaudoti šias dvi minutes, nes mano pirmtakas traukiasi. Noriu padėkoti Komisijai už jos pareiškimą, o pranešimo sudarytojui – už pranešimą. Pagrindinis iššūkis dabar bus pasiekti, kad pareiškime ir pranešime pateikti norai virstų konkrečiomis priemonėmis.

Noriu paminėti pora momentų, į kuriuos mūsų nuomone reikėtų atkreipti dėmesį. Žinoma, mes sutinkame su Komisijos nuomone, kad prevencija geriau už gydymą, kai kalbama apie gyvūnų ligas. Tačiau jei gyvūnų ligų protrūkių vis tiek pasitaiko, kaip Jūs minėjote, vakcinavimas turi būti pagrindinis elementas su jais kovojant. Mes norime užkirsti kelią situacijoms, panašioms į tas, kai mano valstybėje narėje 2001 m. užfiksavus 26 MCD (Karvių pasiutligės) atvejus, teko paskersti 285 000 gyvūnų. Iš vakcinuotų ir nevakcinuotų gyvūnų pagaminti produktai nesiskiria, todėl būtina užtikrinti galimybę prekiauti šiais produktais Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Noriu paraginti Europos Komisiją atidžiai stebėti šį klausimą, nes anksčiau pasitaikė atvejų, kai šios nuostatos buvo nesilaikoma. Aišku, kad prekybos centrai, perdirbėjai ir vartotojai turi vykdyti su tuo susijusias savo pareigas.

Mes taip pat raginame Komisiją aiškiai pasakyti, koks vaidmuo finansuojant gyvūnų ligos prevenciją tenka Europos Sąjungai, valstybėms narėms ir pačiam sektoriui, ypač dabar, kai šį tema faktiškai yra diskusijų dėl bendros žemės ūkio politikos sveikatos patikrinimo sudedamoji dalis. Valstybių narių taikoma finansavimo tvarka vis dar smarkiai skiriasi ir gali turėti įtakos konkurencijai. Todėl prašome pateikti paaiškinimų.

Akivaizdu, kad eksportuojančios valstybės turi laikytis tų pačių reikalavimų, kurie taikomi mūsų gamintojams Europoje, pavyzdžiui, gyvūnų ligų identifikavimo ir prevencijos reikalavimų. Galiausiai, noriu paklausti Europos Komisijos, kada ji ketina pateikti savo analizę dėl šiuo metu galiojančių transporto taisyklių, ir kaip galėtume kuo labiau sumažinti galimą gyvūnų ligų plitimą šioje srityje.

  Rosa Miguélez Ramos, PSE grupės vardu. – (ES) Pone Pirmininke, reikalo esmė, Komisare, yra tai, kad mes, visi Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariai, nuoširdžiai sveikiname naująją Gyvūnų sveikatos strategiją, kurią Jūs mums pateikėte; tai parodo didelis skaičius šio pranešimo papildymų.

Turiu pasakyti, kad tai pati didžiausia ir ambicingiausia iš kada nors pateiktų su šiuo klausimu įsisijusių programų; turiu Jus už tai pasveikinti. Tačiau, tiesą sakant, turiu išreikšti savo nuostabą, kad ambicingų argumentų galiai sustiprinti nesudarytas būtinas biudžeto planas, juk akivaizdu, kad naujoms ir nepaprastai reikalingoms prevencinėms strategijoms įgyvendinti dabartinių veterinarijos lėšų neužteks.

Komisare, ką tik gavome ponios Fischer Boel pasiūlymą dėl BŽŪP sveikatos patikrinimų; matome, kad gyvūnų sveikatos ir gerovės sritys nėra kaimo plėtros finansavimo, skirto atsakyti į naujus iššūkius, gavėjos, nors tarnybos tikėjosi, kad bus priešingai (bent jau man taip buvo pasakyta).

Kitaip sakant, jei teisingai Jus supratau Jūsų žodžius, kol nebus pateikti nauji finansiniai pasiūlymai, politika, dėl kurios diskutuojame, negaus papildomo finansavimo, o jei gaus, tai nebus žemės ūkiui skirtos lėšos.

Komisare: biudžetas be strategijos neturi prasmės, tačiau strategija be biudžeto gali pasirodyti esanti visiškai nevaisinga. Jei norime įgyvendinti dabartinius tikslus, į diskusijas dėl biudžeto būtina įtraukti klausimą dėl būsimo šios strategijos taikymo. Dar daugiau – akivaizdu, kad bus labai sunku laikytis komunikate paskelbto 2007-2013 m. grafiko. Todėl noriu paklausti, ar Jūs galite konstatuoti, kada bus parengtas veiksmų planas, ir kada Jūsų manymu bus priimti pirmieji reglamentai.

Kalbant apie pakeitimus, mano grupė šiek tiek pakeitė 29 punktą. Netaikant tinkamų priemonių, atsiranda problemų, nepriklausomai nuo kiekvienoje valstybėje narėje veikiančios gyvulininkystės produkcijos gamybos sistemos. Svarbu, kad darbas būti atliekamas tinkamai.

Mes pritariame pasiūlymui parengti naminių gyvūnų kontrolės teisinių priemonių, tačiau manome, kad finansavimą reikia numatyti ūkiuose auginamiems ūkio gyvūnams.

Mes neketiname pritarti PPE-DE grupės pakeitimui Nr. 29, kuriuo siekiama atnaujinti diskusijas, kurioms čia ne vieta. Būtent Komisija prieš ketverius metus atidėjo sprendimo dėl gyvūnų transportavimo priėmimą iki 2011 m., kad galėtų sudaryti susitarimą kitais labai svarbiais klausimais. Tai taip pat kontraversiškas klausimas; norint jį išspręsti, būtina atlikti poveikio analizę ir remtis tvirtu moksliniu pagrindu, todėl noriu pakartoti, kad šis pakeitimas visiškai nesiderina su šiuo klausimu, ir mano grupė, aišku, balsuos prieš jį.

  Jan Mulder, ALDE grupės vardu. – (NL) Aš taip pat noriu padėkoti pranešimo sudarytojui už entuziazmą, atliekant savo darbą. Manau, kad plečiantis globalizacijai, teks labiau atsižvelgti į gyvūnų infekcinių ligų protrūkius. Žmonės daugiau keliauja ir gabena produktų, kurių neturėtų gabenti, tai gali sukelti protrūkius. Visi kalbėjusieji jau minėjo, kad būtine gerinti sienų kontrolę, nes prevencija geriau už gydymą. Mane visada stebina, kad atvykus į Jungtines Valstijas ar Australiją, pasienio kontrolė yra daug griežtesnė nei Europoje. Man įdomu, kodėl Europoje netaikoma panaši sistema kaip Jungtinėse valstijose, kai kiekvieno atvykstančiojo prašoma deklaruoti, ar jis gabena gyvūninės kilmės produktų. Tik tada galima tinkamai atlikti patikrinimus.

Kas turėtų būti daroma gyvūnų ligos protrūkio atveju? Manau, kad dabar visi jau įsitikino, kad anksčiau taikytas masinis skerdimas yra nepriimtinas. Mums teks vakcinuoti, o tada reikės užtikrinti galimybę iš vakcinuotų gyvūnų pagamintus produktus parduoti Europos rinkoje ir kitur. Štai kur glūdi problema. Man nedaro įspūdžio Komisijos pastangos įtikinti prekybos centrus, vartotojų organizacijas, t.t., kad iš vakcinuotų gyvūnų pagaminti produktai yra tokie pat kokybiški, kaip ir pagamintieji iš nevakcinuotų gyvūnų. Iš gyvūnų, vakcinuotų nuo nagų ir snukio ligos, pagaminti produktai vis tiek turės būti parduodami taip, kad vartotojai apie tai žinotų. Todėl būtina aktyvi Komisijos pozicija.

Šiemet, kaip ir kasmet iki šiol, jau įpratome turėti didelį žemės ūkio biudžeto perviršį. Iki šiol mums pavyko padengti gyvūnų infekcinių ligų protrūkių išlaidas žemės ūkio biudžeto lėšomis. Ateityje padėtis gali smarkiai pasikeisti. Nustatyti pereinamieji laikotarpiai naujoms valstybėms, o žemės ūkio biudžeto marža nuolat mažėja. Nežiūrint į tai, protrūkio kainą vis tiek teks mokėti. Tai būtina pagal Europos Sąjungos įstatymus. Todėl manau, kad kiekvienoje valstybėje arba Europos lygiu būtina kuo skubiau sukurti Europos gyvūnų draudimo schemą ir suformuoti gyvūnų sveikatos fondus, t.t. Bandomąjį projektą man buvo pavykę įtraukti į biudžetą2004 m. Visi planai yra sudaryti, o Komisija turi imtis darbo ir kuo skubiau ką nors daryti šioje srityje.

Paskutinis klausimas, kurį noriu panagrinėti – tai gyvūnų transportavimas. Nesu vienas iš tų, kurie sako: „jei gyvūnas transportuojamas tiek ir tiek valandų, tai automatiškai yra gerai“. Galimi atvejai, kai dvi valandas trunkantis transportavimas yra kenksmingesnis už trunkantįjį devynias valandas. Viskas priklauso nuo gyvūnų transportavimo sąlygų, todėl Komisija turi atsižvelgti į sąlygas, o ne vien į transportavimo trukmę.

  Alyn Smith, Verts/ALE grupės vardu. – Pone Pirmininke, aš taip pat noriu pasveikinti mūsų pranešimo sudarytoją. Man buvo malonu paremti šį pranešimą komitete, ir man malonu paremti jį dabar, kartu su mano grupe. Aš taip pat sveikinu Komisaro pasakytas mintis ir džiaugiuosi, kad ji šį vakarą yra šiuose Rūmuose, nes gyvūnų sveikatos klausimais Komisiją ir Parlamentą sieja daug bendro. Laukiu galimybės ateinančiais mėnesiais bendradarbiauti su ja ir su jos tarnybomis, kad šis paketas pajudėtų pirmyn.

Džiaugiuosi, kad Komisarė akcentavo, kodėl mums reikia bendros ES gyvūnų sveikatos strategijos. Visiškai aišku, kad globalizacijos apimtame pasaulyje mėlynojo liežuvio liga nepaiso sienų ir mūsų strategijų ar Europos Sąjungos valstybėse ar už ES išorės sienų egzistuojančių skirtumų. Paukščių gripas ir daug kitų ligų gali nepaprastai greitai plisti šiame globalizuotame pasaulyje. Siekdami jas įveikti ir parengti kovos su jomis strategiją, turime veikti kartu.

Eksportuojame savo gyvūnus, o galbūt ir jų sveikatos problemas; yra aišku, kad visi kartu dalyvaujame šiame procese. Laukiu veiksmų plano sveikatos srityje įgyvendinimo pradžios; Komisarė žadėjo jį pateikti po keleto savaičių. Noriu atkreipti Parlamento dėmesį į Parlamento pranešimo 46 punktą, kur pripažįstama, kad ES jau yra geriausios pasaulio praktikos gyvūnų gerovės srityje švyturys, ir konkrečiai pateikia nuorodą į PPO derybas. Noriu paraginti Komisarę pasikalbėti su Komisaru Mandelson, siekiant užtikrinti, kad PPO derybose ES standartai nebūtų švelninami ir nebūtų numatoma jų taikymo išimčių, kalbant apie tai, ką atvirai galima vadinti reikalavimus neatitinkančiu importu į Europos Sąjungą. Komitete nagrinėjome daug negerų įvykių, susijusių su jautienos importu iš Brazilijos, kai sistema suveikė ne taip, kaip turėjo suveikti. Viliuosi, kad tai nepasikartos, nagrinėjant JAV paukštienos klausimą.

Kitas gyvūnų gerovės klausimas, kurį noriu iškelti – tai avių žymėjimas. Mes pritariame šios priemonės plačiam stūmimui, tačiau nuoširdžiai manome, kad Komisija žengia neteisinga kryptimi ir neproporcingai reaguoja į tai, kas tikrai reikalinga, kad būtų vykdomi visi jos reikalavimai. Tai ypač taikoma kalbant apie Britanijos salas, kur Škotija, Anglija, Šiaurės Airija ir Velsas jau taiko gana gerai veikiančią sistemą, efektyviai saugančią Europos gyvūnus ir jų gerovę. Būčiau dėkingas, jei Komisarė pasidalytų savo mintimis šiuo klausimu, o apskritai visapusiškai remiu šį pranešimą ir jos pastangas.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, UEN grupės vardu. – (PL) Pone Pirmininke, Komisare, kadangi šiose diskusijose dėl Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategijos kalbu Sąjungos už tautų Europą grupės vardu, noriu akcentuoti du klausimus, kurie mano manymu yra svarbūs.

Pirmiausia visi pono Wojciechowski pranešime pateikti pasiūlymai dėl gyvūnų sveikatos apsaugos nusipelno mūsų paramos. Tačiau reikia turėti omenyje, kad jie padidins gamybos sąnaudas, todėl sumažės Europos gamintojų konkurencingumas. Vadinasi, labai svarbu, kad Europos Sąjunga reikalautų, jog tie patys reikalavimai būtų privalomi už Europos Sąjungos ribų esantiems gamintojai, siekiantiems tiekti savo produkciją Europos Sąjungos rinkai. Europos Sąjunga turi to reikalauti PPO derybose bei dvišalėse derybose su trečiosiomis šalimis

Antra, kalbant apie gyvūnų sveikatą, bendroji žemės ūkio politika yra viena labiausiai integruotų Europos Sąjungos sričių. Todėl manai, ji turėtų būti laikoma prioritetine, skirstant Bendrijos biudžeto finansavimą. Deja, nors Europos Komisija pritaria daugumai pranešimo nuostatų, ji nenori skirti joms finansavimo iš Europos Sąjungos biudžeto. Mūsų nuomone būtina garantuoti papildomus finansavimo šaltinius, siekiant užtikrinti galimybę pranešime pateiktų pasiūlymų įgyvendinimą finansuoti Europos Sąjungos biudžeto lėšomis.

  Kartika Tamara Liotard, GUE/NGL grupės vardu. – (NL) Norisi pasakyti: kaip neįprasta – Komisija siūlo gyvūnų sveikatos strategiją, kurios pagrindinis akcentas yra prevencija. Tai tikrai puiku, bet kaip liūdna, kad gyvūnų gerovė tėra Komisijos strategijos šalutinis produktas. Nyderlanduose populiari dainelė prasideda tokiais žodžiais: „Gyvūnas – tai daugiau nei mėsos gabalas, o žmogus – tai daugiau nei vartotojas“. Gaila, kad Komisija nemoka šios dainelės. Ji per daug linkusi vertinti gyvūnus pirmiausia kaip mėsos, odų, vilnos, kiaušinių ir mėšlo gamintojus. Ekonominis aspektas yra per ryškiai dominuojantis, todėl mano nuomone ši strategija yra per daug vienpusiška.

Laimei, pranešimo sudarytojo pateiktas pranešimas jau žymiai geresnis, jau vien todėl, kad, skirtingai nei Komisijos pasiūlyme, jame iš esmės nagrinėjami kai kurie gerovės klausimai, už tai esu dėkinga pranešimo sudarytojui. Paminėsiu du, kurie mano manymu yra labai svarbūs. Pripažinimas, kad intensyvus gyvūnų veisimas smarkiai padidina epidemijų protrūkio grėsmę. Žinant milžiniškas Europos biologinės industrijos apimtis, reikia kalbėti ne apie tai, ar dar sulauksime gyvūnų ligų protrūkių, o kada jų sulauksime. Trumpai, tačiau pagrįstai užsimenama, kad gyvūnų transportavimas kelia nemažą gyvūnų ligų plitimo grėsmę. Todėl turime kiek įmanoma vengti gyvūnų transportavimo, jį trumpinti ir gerinti, taip pat ir dėl to, kad transportavimo metu gyvūnai patiria didžiulį stresą. Apie gyvūnų gerovę šiame parnešime kalbama ne tiek daug, kiek man norėtųsi, tačiau tai vis tiek yra žingsnis pirmyn, todėl aš iš visos širdies jį paremsiu.

  Kathy Sinnott, IND/DEM grupės vardu. – Pone Pirmininke, labai džiaugiuosi, kad didėja supratimas apie būtinybę tinkamai elgtis su gyvūnais. Airijos ūkininkų šeimos visada praktikavo gerą gyvulininkystę, noriu už tai jas pagirti. Tačiau noriu akcentuoti būtinybę į ES įvežamiems gyvūnams ir gyvūninės kilmės produktams taikyti tokius pat gerovės standartus, kurių reikalauja laikytis ES. Neteisinga, kai į ES įvežami galimai pigiausiais ir žiauriausiais būdais pagaminti gyvūninės kilmės produktai konkuruoja su mūsų pačių gyvūninės kilmės produktais, pagamintais laikantis griežtai reguliuojamų standartų; tokio pobūdžio konkurencija ne tik neteisinga ekonominiu požiūriu; ji kelia ligų plitimo pavojų mūsų gyvūnams ir net mūsų žmonėms.

Šiuose Rūmuose diskutuojama apie priemonę, kurios Airijos ūkininkai negalės įgyvendinti, t.y. fiksuota gyvūnų transportavimo riba. Devynių valandų riba tarp pertraukų gal ir yra pagrįsta, kai kalbama apie kelių transportą, tačiau gabenant jūra iš Airijos, jos neįmanoma laikytis; nepamirškime, kad Airija – tai sala. Esame priklausomi nuo gyvūnų transportavimo jūra, o nustačius ribą, Airijos arklių augintojai ir ūkininkai prarastų galimybę gabenti gyvūnus laivais. Todėl noriu pasiūlyti daugiau dėmesio skirti šių gyvūnų transportavimo sąlygų kokybei, o ne trukmei, kad nekliudytume transportuoti gyvūnus į Airiją ir iš jos.

Baigdama noriu pasakyti, kad nors apsidžiaugiau matydama naują gyvūnų sveikatos strategiją, kuri apima visus ES viduje esančius gyvūnus, man norėjosi, kad būtų konkrečiai paminėtas naminių gyvūnų įsigijimo ir laikymo klausimas. Manau, kad daug naminių gyvūnų mūsų valstybėse patiria kančių. Naminių gyvūnų savininkai dažnai nežino, kaip elgtis ir laikyti savo naminius gyvūnus, tai dažnai sukelia žiaurų elgesį su gyvūnais, kuris dažnai būna netyčinis. Taigi, nors mes labai išsamiai aptarėme į ES įvežamų gyvūnų reguliavimą, gyvūnų transportavimą, t.t. mes pamiršome naminių gyvūnų ir benamių gyvūnų klausimą; jį dažnai girdžiu iš savo rinkėjų, kurie atkreipia dėmesį į dažnus piktnaudžiavimo atvejus.

  Dimitar Stoyanov (NI). - (BG) Pone Pirmininke, manau, kad pranešimo sudarytojo sudarytas pranešimas yra labai objektyvus ir įdomus.

Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į keletą svarbių aspektų. Štai pirmasis. Ponia Komisare, pati akcentavote, kad ši politika ES buvo formuojama gana ilgai. Tai sukelia konkrečių problemų naujosiose valstybėse narėse. Pavyzdžiui, Bulgarijoje gamyba yra suskaidyta, veikia daug smulkių žemės ūkio produkcijos gamintojų; smulkūs ūkiai dirba sunkiomis sąlygomis. Žmonėms trūksta informacijos, jie neturi aiškaus savo teisių ir pareigų supratimo bei nežino apie egzistuojančias galimybes. Šiuo atveju vėl matome savotišką naujųjų valstybių narių diskriminaciją, kurios turi įsipareigojimą, galimybę įveikti atsilikimą tose srityse, kurios Europos Sąjungoje ilgus metus buvo vystomos, pasitelkiant konstruktyvias pastangas.

Šiuos specifinius atvejus reikia nagrinėti ypač tolerantiškai, kad dalykai, apie kuriuos diskutuojame, ir teisės aktai, kuriuos kuriame, imtų apčiuopiamai veikti; turime užtikrinti, kad įstatymuose įrašytos nuostatos būtų praktiškai įgyvendinamos. Šiais klausimais negalima žmonių palikti tamsoje.

Todėl labai svarbus pranešimo sudarytojo keliamas klausimas dėl teisinės bazės kodifikavimo, nes paprastiems žmonėms sunku suprasti sudėtingus įstatymų dokumentus. Direktyvų ir reglamentų kodifikuotos, konsoliduotis versijos turėtų padėti jiems gerai suprasti, kokio elgesio su gyvūnais iš jų tikimasi.

Kitas klausimas, kuris buvo iškeltas – tai finansavimas. Turint omenyje dabartinę sunkią Bulgarijos ekonominę padėtį, aš labai abejoju, ar daug ūkininkų bus pajėgūs sėkmingai įgyvendinti šias direktyvas, jei komisija nesuteiks jiems didelės paramos.

Nenoriu kartoti to, kas jau daug kartų buvo pasakyta šiuose Rūmuose, kad Komisija turėtų įsigilinti į šiuos klausimus, nes susidaro įspūdis, kad nustatydami aukštus standartus, mes diskriminuojame savo pačių ūkininkus. Komisija turėtų rimtai išnagrinėti importui taikytinus standartus.

  Neil Parish (PPE-DE). - Pone Pirmininke, noriu nuoširdžiai padėkoti ponui Wojciechowski už jo pranešimą ir pasveikinti Komisarę. Taip pat noriu pasveikinti ponią De Lange, kuri sunkiai dirbo kaip šešėlinė pranešimo sudarytoja. Visi puikiai suprantame, kad mums būtina labai stipri gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės strategija, nes būtent to reikalauja Europos vartotojai. Tačiau taip pat turime pasirūpinti, kad iš už Europos Sąjungos importuojama mėsa ir mėsos gaminiai taip pat atitiktų mūsų nustatytus aukštus standartus.

Pavyzdžiui, mes norėtume daug griežtesnių paukštininkystės pramonės gerovės standartų. Norėtume daugiau vietos mūsų paukštienai, visų pirma broileriams, ir galime padėti auginti broilerius daug didesnę gerovę užtikrinančiu būdu, bet tuo pat metu turime užtikrint, kad neimportuotume žemesnės kokybės produktų. Be to, kalbant apie paukštininkystės pramonę, taikomas draudimas naudoti paukščiams skirtas dėžes ir baterinius narvus; žinoma, mes tuo pat metu importuojame daug miltelių ir skysčio pavidalo kiaušinių produkcijos – šio pavidalo kiaušinių produkcijos importas sudaro beveik 70 %. Ši produkcija gali būti pagaminta iš gyvūnų, kurie buvo laikomi nesilaikant gyvūnų gerovės standartų, todėl šiuo klausimu taip pat turime būti atsargūs. Taip pat pritariu savo kolegai iš Škotijos, kad jei mes ketiname nustatyti atsekamumo reikalavimą ir planuojame įdiegti elektroninę sistemą, turime užtikrinti, kad sistema tinkamai veiktų, būtų ekonomiška ir kad jos įdiegimo išlaidos ūkininkams nebūtų milžiniškos.

Taigi, nors pritariu teigiamiems pranešimo aspektams, manau turime pasirūpinti, kad kurdami Europinius standartus, nustatytume tokius pačius standartus importui.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). - (HU) Pone Pirmininke, sveikinu pranešimo sudarytoją, poną Wojciechowski už jo puikų pranešimą. Tai, kad gyvūnų sveikatos sistema netinkamai veikia trečiųjų šalių atžvilgiu, išties yra labai didelė problema. Pasaulio prekybos organizacijoje turėtume siekti užtikrinti, kad trečiosios šalys taip pat laikytųsi mūsų nustatytų griežtų gyvūnų sveikatos ir gerovės standartų. Tai atitinka Europos vartotojų ir gamintojų interesus.

Privalome apsaugoti Europos Sąjungos vartotojus nuo importuotų prekių, pagamintų laikantis žemesnių standartų. Tuo pat metu, Europos gamintojams tenka prisiimti didesnes sąnaudas, todėl jų konkurencinė padėtis tampa nepalanki. Todėl labai svarbu, kad Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos tarnyba (VFO) didintų patikrinimų skaičių trečiosiose šalyse. 2008 m. šis rodiklis buvo vos 30 %.

Maisto sauga yra prioritetinis klausimas. Šiuo metu Europos Sąjungos maisto saugos režimas taip pat susiduria su rimtomis problemomis, o iššūkiai ir epidemijų grėsmė yra didesni nei anksčiau. Daugelyje vietų trūksta tinkamos kvalifikacijos veterinarų, kurie pakankamai efektyviai ir reguliariai stebėtų, kaip laikomasi taisyklių. Jų naudojamos priemonės yra pasenusios, dažnai visa dar pagrįstos XIX a. sistemomis. Daugelyje valstybių narių profesinis mokymas ir švietimas neatitinka reikalavimų, o pastarojo meto skandalai, pavyzdžiui, „M.E.G.A. Trade“ skandalas mano šalyje, Vengrijoje, taip pat rodo, kad nepakankamai užtikrinama priežiūra, kaip tarptautinės korporacijos laikosi maisto saugos taisyklių.

Šiuos trūkumus būtina ištaisyti. Pritariu Komisijos strateginėms idėjoms ir visapusiškai palaikau pranešimą. Ačiū už dėmesį.

  Marios Matsakis (ALDE). - Pone Pirmininke, sveikinu pranešimo sudarytoją už puikų pranešimą. Gyvūnų sveikatos klausimas svarbus ne vien todėl, kad jis artimai susijęs su žmonių sveikata ir aplinkos biologinės įvairovės pusiausvyra, bet ir todėl, kad ji turi milžiniškos reikšmės žemės ūkio verslui ir ekonominei svarbai, jau nekalbant apie socialinę ir sportinę gyvūnų reikšmę, todėl neperdėsime sakydami, kad gyvūnų sveikata yra beveik sinonimiška žmogaus sveikatai ir gerovei. Todėl nenuostabu, kad naujoji Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategija 2007-2013 m. laikotarpiui yra labai reikalinga.

Manau, kad šį vakarą mums pateiktas pranešimas yra gerai apgalvotas ir subalansuotas ir taps geru, nors kiek sinoptiniu pagrindu, ant kurio bus galima konstruoti mūsų būsimas įstatyminės ir neįstatymines direktyvas, skirtas šiam svarbiam klausimui. Leiskite man pasinaudojant šia proga atkreipti dėmesį į keletą svarbių sričių, kur reikia tam tikrų Komisijos paaiškinimų.

Pranešime išreikšta tvirta parama vakcinavimui kaip pagrindinei ligų prevencijos priemonei. Kiek man žinoma, tai prieštarauja esamai praktikai mažiausiai vienos svarbios gyvūnų ligos – snukio ir nagų, atžvilgiu. Kalbant apie snukio ir nagų ligą, ES valstybėse narėse vakcinavimas kaip prevencinė priemonė yra draudžiamas, nes vėliau, atliekant ligos antikūnių nustatymo bandymus, infekuotus gyvūnus yra sunku atskirti nuo paskiepytųjų. Ar Komisija artimiausiu metu ketina keisti snukio ir nagų ligos vakcinavimo politiką?

Kitas klausimas: kaip Komisija vertina faktą, kad dažniausiai trečiųjų šalių vakcinavimas nuo snukio ir nagų ligos ne tik leidžiamas, bet dar ir skatinamas? Jei ES nepakeis vakcinavimo nuo snukio ir nagų ligos politikos, ar bus uždrausta importuoti gyvūnus iš šių šalių?

Kita sritis – tai nepakankamas tinkamų sveikatos patikrinimų skaičius, vis labiau plečiantis tarptautinei prekybai gyvais paukščiais, ypač papūgomis, iš trečiųjų šalių. Šią sritį reikia sutvarkyti.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Kiekviena nauja gyvūnų sveikatos strategija turi skirti ypatingą dėmesį ligų prevencijai, gyvūnų pašarams, sienų kontrolei ir gyvūnų transportavimui. Visos prevencinės, bandymo, vakcinavimo ir kitos priemonės, galinčios padėti išvengti naujų gyvūnų ligų protrūkių, yra svarbios, nes padeda išvengti didelių nuostolių, pavyzdžiui tokių, kuriuos patyrėme dėl BSE, snukio ir nagų ligos, mėlynojo liežuvio viruso ir kitų ligų, nes tai susiję su maisto sauga, o tuo pačiu – su visuomenės sveikata.

Šiandien jau buvo pasakyta, kad dėl šios priežasties taip pat svarbu į šiuos principus atsižvelgti, kai kalbama apie importuotus gyvūnus. Viliamės, kad Komisijos ką tik paskelbtas naujas veiksmų planas bus kuo skubiau įgyvendintas, siekiant pagerinti esamus mechanizmus, užtikrinant techninę ir žmogiškųjų išteklių pagalbą, garantuojant finansinę paramą ir didinant biudžete numatytus išteklius. Iš esmės, šio klausimo paaiškinimų reikia šiandien.

  Bastiaan Belder (IND/DEM). – (NL) „Prevencija geriau už gydymą“; taip skamba Europos Komisijos šūkis. Visiškai tam pritariu. Todėl jos strategija nusipelno mano paramos. Man patrauklūs „bendradarbiavimo“ ir „bendravimo“ principai. Taip pat pritariu idėjai imtis darbų, siekiant supaprastinti ir paaiškinti teisės aktus.

Noriu konkrečiai paminėti vakcinavimą. Visapusiškai jam pritariu. Būtina kiek įmanoma stengtis užkirsti kelią masiniam sveikų gyvūnų naikinimui, kurio galima išvengti. Olandų ūkininkai anksčiau yra patyrę šių priemonių padarinius. Akcentuoju pono Wojciechowski pranešime pateiktą raginimą nustatyti priemonių, skirtų neleisti sukurti su tuo susijusių barjerų prekybai. Būtine išvengti netikrumo dėl galimybės parduoti produktus, pagamintus iš vakcinuotų gyvūnų. Todėl labai svarbu, kad vyriausybės aiškiai paskleistų žinią, kad šie produktai yra nekenksmingi. Juk galų gale geros vakcinavimo strategijos sėkmė arba žlugimas priklauso nuo gyvūnus auginančių ūkininkų noro dalyvauti vakcinavimo programose.

Europos piliečiams pagrįstai rūpi gyvūnų sveikatos ir gerovės klausimai. Todėl noriu paraginti šiuos klausimus įtraukti į PPO darbotvarkę. Negalime leisti, kad gerą strategiją sužlugdytų importas iš valstybių, kurių gyvūnų sveikatos ir gerovės standartai neatitinka nustatytųjų Europos Sąjungoje. Tai pakerta vartotojų pasitikėjimą ir mažina gyvūnus auginančių ūkininkų ir kitų tiesiogiai su šia sritimi susijusių žmonių paramą. Pateikęs šiuos komentarus, galiu pritarti siūlomai strategijai ir nuoširdžiai dėkoju pranešimo sudarytojui už jo pranešimą.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Pone Pirmininke, nuoširdžiai dėkoju Komisarei ir pranešimo sudarytojui už atliktą darbą. Noriu kai ką pasakyti maisto importo iš trečiųjų šalių klausimu, kuris skambėjo beveik kiekviename pasisakyme: ES gamintojai yra įsitikinę, kad užsienyje pagaminto maisto standartai yra ignoruojami. Nuoširdžiai tikiu: jei nepelnysime mūsų ūkininkų ir gamintojų pasitikėjimo, kad tikrai rūpinamės jų interesais, mūsų priemonės Europos Sąjungoje nesulauks tvirtos paramos. Tai pats pagrindinis momentas. Apie jį jau buvo kalbėta. Štai narvuose laikomų dedeklių vištų pavyzdys: mes išstumsime šią pramonę iš Europos, jei nepavyks įtraukti standartų į PPO derybas, o kol kas dar nepasiekėme su tuo susijusių savo tikslų.

Kalbant apie šiame pranešime nagrinėjamus klausimus, žinome, kad gyvūnų sveikata turi įtakos žmonių sveikatai: 60 % žmogaus infekcijų kyla iš gyvūnų, gyvūnai tai pat sukelia didžiąją dalį naujų ligų. Sunku prognozuoti, tačiau mes turime reaguoti ir visoje Europos Sąjungoje sukurti nuoseklią gyvūnų sveikatos strategiją.

Biologinio saugumo klausimas yra labai svarbus, ūkininkus būtina įtraukti į ligos prevencijos procesą. Tačiau galiu pateikti Jums vieną pavyzdį: barsukai yra saugoma rūšis pagal Berno konvenciją, tai kaip ūkininkui apsaugoti save ir savo bandą nuo TB sergančio barsuko, ir kas padengs išlaidas, jei iškils problemų? Jei mums rūpi biudžetas, kurį reikia išleisti, aš nerimauju, kad pereisime nuo išlaidų pasidalijimo prie išlaidų perkėlimo. Todėl turime įsigilinti į šiuos konkrečius klausimus: kalbant apie paukščių gripą bei nagų ir snukio ligą, būtina taikyti griežtesnę sienų kontrolę ir įgyvendinti tinkamas vakcinavimo programas. Šias priemones turime tikrai vertinti labai rimtai, nes problemų daugėja.

Dėl gyvūnų transportavimo: mūsų priemonės turi būti grindžiamos mokslu, geru mokslu, kad nesukeltume problemų. Nereaguokime į emocinę šių diskusijų dalį; tegul barometro vaidmenį mums atlieka mokslas. Nepritariu nuomonei, kad didelis yra blogiau nei mažas, arba kad mažas yra geriau nei didelis; manau, kad būtina prižiūrėti visus gyvūnus, nesvarbu, ar jų grupėje yra 10, ar 100.

  Pilar Ayuso (PPE-DE). – (ES) Pone Pirmininke, Komisijos naujoji Gyvūnų sveikatos strategija siekia supaprastinti teisės aktus ir priimti bendrą įstatymą, kuris apima visas ligas.

Supaprastinimas visuomet yra geras dalykas, su sąlyga, jei dėl to nenukenčia efektyvumas. Tačiau Komisija siūlo, kad veterinarines išlaidas dalytųsi visi dalyvaujantys sektoriai, ji siūlo peržiūrėti Bendrijos veterinarinių priemonių bendro finansavimo sistemą, atsižvelgiant ligų hierarchiją pagal jų sunkumą; atrodo, kad Komisijai labiau rūpi taupyti Bendrijos biudžeto lėšas, o ne tikrai pagerinti kovą su gyvūnų ligomis.

Komisija turėtų rūpintis, kad būtų nustatyta tinkama sienų kontrolė ir suformuotas veterinarijos fondas, nes pastarojo meto įvykiai parodė, kad gyvūnų sveikata yra tikra problema, sukelianti ekonominę sumaištį valstybėms ir gyvūnų augintojams.

Kalbant apie transportuojamų gyvūnų gerovę, manau, kad svarbiausias dalykas yra ne kelionės trukmė, o transporto priemonių įranga. Šioje srityje Bendrijos reglamentais jau yra nustatyta vėdinimo, temperatūros, maksimalios trukmės, pertraukėlių trukmės ir kitų reikalavimų, kuriais siekiama sudaryti tinkamas transportavimo sąlygas ir kuo daugiau sumažinti gyvūnų patiriamą stresą.

Tačiau bet kuriuo atveju, kalbant apie transportavimo laiko ir sąlygų klausimus, turime galvoti apie visus gyvūnus, o ne tik apie tuos, kurie vežami skersti, ir visiems gyvūnams taikyti vienodas taisykles.

Baigdamas noriu pareikšti, kad nepritariu gyvūnų klonavimui, siekiant gauti mėsos. Šiuo metu klonavimas turėtų būti leidžiamas tik tyrimų ir eksperimentavimo tikslais.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Pone Pirmininke, Komisijos komunikate sakome, cituoju: „Gyvūnų sveikatos sąvoka apima ne tik ligos nebuvimą gyvūnų organizmuose, bet ir svarbų santykį tarp gyvūnų sveikatos ir jų gerovės“. Esu pranešimo, skirto teisės aktui dėl veterinarinių vaistų didžiausių likučių normų maisto produktuose, sudarytoja, todėl noriu akcentuoti, kad šio svarbaus santykio pagrindinė prielaida yra pakankama pasiūla patvirtintų veterinarinių vaistų, ypač skirtų tam, ką mes Europoje vadiname „mažam naudojimui ir antraeilėmis rūšimis“ (MUMS). Komisija turi skubiai spręsti šį klausimą.

Pastarųjų dviejų dešimtmečių metu skirtingų gyvūnų rūšių gydymui skirtų veterinarinių vaistų pakankamo asortimento užtikrinimas Europos Bendrijoje darėsi vis didesniu iššūkiu. Per šį laikotarpį įvairios suinteresuotosios šalys skyrė daug pastangų vaistų pasiūlos problemai spręsti. Nepaisant šių pastangų, padėtis toliau blogėjo. Patvirtintų vaistų trūkumas kelia realią grėsmę gyvūnų sveikatai ir gerovei bei vartotojų saugumui. Šis trūkumas taip pat kelia didelių problemų gyvūnų savininkams, ūkininkams, veterinarams ir vyriausybėms.

Jei gyvūnai negydomi, arba gydomi nepatvirtintais vaistais arba netinkamais produktais, kyla gyvūnų sveikatos ir gerovės problemų; negydomi ar netinkamai gydomi gyvūnai kelia zoonozių pavojų gyvūnų savininkams ir vartotojams. Įvairioms suinteresuotosioms šalims taip pat kyla finansinių, teisinių ir profesinių pasekmių; vaistų trūkumas gali turėti neigiamų padarinių kaimo bendruomenėms ir žemės ūkiui apskritai.

Be to, susidariusi trūkumo problema ES ne tik turi pasekmių mūsų gyvūnų sveikatai ir gerovei, Bendrijos maisto tiekimo saugumui ir visuomenės sveikatai, bet ir silpnina ES galimybes vykdyti Lisabonos darbotvarkę ir gauti milžinišką naudą Europos žemės ūkiui ir akvakultūrai

Todėl raginu Komisarę įsipareigoti skubiai peržiūrėti Veterinarinių vaistų direktyvą ir gyvūnų sveikatos strategijoje aptarti vaistų tiekimo klausimą. Negalima laukti, kol naujosios ligos pasieks krizės etapą; turime skubiai iš dalies pakeisti mūsų veterinarinių vaistų teisės aktus, nes didelio sunkios ligos protrūkio ES padariniai ir kaina gerokai viršys priemonių, skirtų parengti reikiamą ir pakankamą...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Pone Pirmininke, Komisare Vassiliou, ponios ir ponai, vienas iš mūsų tikslų, neskaitant Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimo, yra ilgas ir sveikas gyvenimas, o tai reiškia, kad mums reikalinga sveika dieta. Šiuo tikslu mums reikia sveikų gyvūnų, kad visi turėtume ilgam ir sveikam gyvenimui būtiną pagrindą.

Todėl manau, kad yra labai svarbu pagalvoti, kaip nustatyti naujus maisto pramonės principus, kurie paprasčiausiai garantuotų maisto saugumą, nustatytų darnios gamybos prioritetą ir užtikrintų vartotojams palankias kainas. Kaip žinia, tarptautinė prekyba suteikė Europai labai daug naudos. Dėl tarptautinės prekybos vidutinė Europos šeima kasmet sutaupo 5 000 eurų. Turime būtinai atsižvelgti į šią naudą.

  Andrzej Jan Szejna (PSE). – (PL) Pone Pirmininke, pasiūlytoji Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategija pateikia puikiai sudarytų planų. Tai geras dokumentas, o nuoroda į principą, kad prevencija geriau už gydymą yra tikrai labai tinkama. Strategija identifikuoja keletą svarbių klausimų, įskaitant visuomenės sveikatos ir maisto saugumo aukšto lygio užtikrinimą, gyvūnų sveikatos gerinimą, užkertant kelią gyvūnų ligų protrūkiams bei mažinant susirgimo atvejų skaičių. Kiti nagrinėjami klausimai – tai gyvūnų auginimo ir gerovės praktikos tobulinimas, siekiant mažinti su gyvūnų sveikata susijusias grėsmes bei neigiamą poveikį aplinkai. Be to, pateikta nuorodų į ekonomikos augimo, sanglaudos ir konkurencingumo didinimą, užtikrinant laisvą prekių judėjimą ir tinkamą gyvūnų gabenimą. Nagrinėjamas ir gyvūnų transportavimo klausimas bei ligų grėsmės didėjimas; pagrįstai akcentuojamas vakcinų, kaip vieno svarbiausių ligų prevencijos metodų, vaidmuo.

  Jim Allister (NI). - Pone Pirmininke, noriu trumpai atkreipti dėmesį į tris svarbius punktus. Pirmiausia turiu pareikšti tam tikrą susirūpinimą dėl išlaidų, susijusių su pagrindinėmis ligomis, pasiskirstymo planą reglamentuojančio teisinio pagrindo sukūrimo. Būtų buvę daug geriau ir teisingiau šiam geram tikslui skirti dalį tradiciškai nepanaudojamų mūsų biudžeto lėšų. Taip pat pripažįstu, kad teisinis pagrindas tikriausiai suteiktų valstybėms narėms daug laisvės savo nuožiūra nustatyti bendro finansavimo dalį, kurią privalo finansuoti vietos ūkininkai. Baiminuosi, kad remiantis ankstesne patirtimi, tai reikštų nepakeliamą naštą Jungtinės Karalystės ūkininkams.

Antrasis punktas: aš pritariu raginimui teikti ūkininkams pagalbą, įsigyjant naują elektroninę įrangą ir tikiuosi, kad kaimo plėtros programos įgyvendinimas leis realizuoti šią galimybę. Trečia, sveikinu tai, kad pranešime kalbama apie tai, jog importas iš trečiųjų šalių griauna ES standartų pagrindus. Komisare, šis susirūpinimas dar niekada nebuvo tiks didelis, kaip dabar, kai matome, kaip neapgalvotai Komisaras Mandelson siekia bet kuria kaina sudaryti PPO susitarimą, beveik neatsižvelgiant į mūsų vietinės žemės ūkio pramonės ateitį.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone Pirmininke, Europos Sąjungoje mes skiriame labai daug reikšmės pastangoms užtikrinti gerą maisto kokybę. Mūsų kokybės standartai pagrįstai yra labai aukšti, nes kalbama apie žmonių sveikatą. Europa turi gerai išvystytą kokybės kontrolės sistemą, kuri daugiausia susijusi su gyvūnų sveikatos būkle.

Už Europos Sąjungos veikiantys gyvūnų augintojai dažnai nesilaiko tų gyvūnų gerovės standartų, kuriuos esame nustatę Europos ūkininkams. Didelės dalis įvežamo maisto gamybos sąlygos neatitinka šių standartų. Tai daro įtakos konkurencijai, o Europos ūkininkai dažnai pralaimi. Pritariu pranešimo sudarytojo nuomonei, kad gyvūnų sveikatos apsaugos strategija turi apimti ilgesnį laikotarpį, ir kad būtina užtikrinti pakankamą finansavimą.

  Androula Vassiliou, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, leiskite Jums visiems padėkoti už labai įdomias rekomendacijas ir už Jūsų indėlį. Laikas yra labai ribotas, todėl neturėsiu galimybės atsakyti į visas pastabas, tačiau keletą klausimų pakomentuosiu.

Pirmiausia dėl laiko apribojimų. Parlamento narys pažymėjo, kad egzistuoja laiko apribojimai, tačiau leiskite atkreipti dėmesį, kad pirmasis pasiūlymas – gyvūnų sveikatos bendrasis įstatymas, įsigalios 2010 m., o ne 2013 m., kaip buvo pasakyta.

Keletas kalbėjusiųjų iškėlė gerovės transportavimo metu klausimą. Jau esu įsipareigojusi spręsti šį klausimą, todėl šiuo metu atliekame poveikio įvertinimą, kuris, tikimės, bus baigtas po poros mėnesių, o tada, priklausimai nuo šio poveikio įvertinimo išvadų, spręsime, ką toliau daryti gyvūnų gerovės transportavimo metu klausimu.

Dabar leiskite pakalbėti apie biudžetus. Remdamasi Europos Parlemento rekomendacija, Komisija turi sudaryti su įvairiomis veiklų programomis susijusių išlaidų išsamų biudžetą. Šio darbo negalima atlikti šio veiksmų plano pagrindu, nes jis turi būti atliekamas, laikantis atitinkamų biudžeto sudarymo procedūrų. Šiuos pasiūlymus ketinama įtraukti, atliekant 200 m. biudžeto vidurio laikotarpio peržiūrą, o Komisija išnagrinės galimybes padidinti esamą veterinarijos fondą ir panaudoti kitus susijusius fondus, finansuojant gyvūnų sveikatą gerinančias veiklas.

Šiuo metu daugelyje valstybių narių intensyviai atliekamas Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas vakcinavimas nuo mėlynojo liežuvio ir pasiutligės, tačiau, pone Matsakis, dėl nagų ir snukio ligos turiu aiškiai pasakyti, kad mes nepritariame prevenciniam vakcinavimui, nors ypatingais atvejais, žinoma, vakcinuosime.

Galiausia, atsakydama į ponios Doyle klausimą, noriu pasakyti, kad į mažo naudojimo antraeilėmis rūšimis problemą atsižvelgiama Gyvūnų sveikatos plano Technologijos platformų projekte, kuris įgyvendinamas pagal Septintąją tyrimų pagrindų programą. Aš tikrai išgirdau daug įdomių komentarų; artimiausiu metu turėsime galimybę šiuos klausimus aptarti išsamiau. Labai dėkoju Jums už paramą.

  Janusz Wojciechowski, pranešimo sudarytojas. – (PL) Pone Pirmininke, Komisare, norėčiau padėkoti visiems kalbėjusiems už jų pastabas bei šiam pranešimui išreikštą paramą. Noriu pakomentuoti du konkrečius klausimus.

Pirmasis nuskambėjo daugelyje pasisakymų. Jis įsisijęs su būtinybe reikalauti, kad gyvūninės kilmės produktų eksportuotojai į Europos rinką laikytųsi vienodų standartų ir, kad jiems būtų taikomi tokie pat reikalavimai, kaip nustatytieji Europos gamintojams. Tai pagrįstas reikalavimas. Šiam klausimui skirti net devyni iš 80 šio pranešimo punktų. Aišku, tai yra didelis iššūkis; siekiant į jį atsakyti, būtina skirti visas įmanomas pastangas. Tą labai aiškiai parodo šios dienos diskusijos. Europos Sąjunga turi nustatyti prioritetą šį klausimą išspręsti PPO. Pritariu visoms šiandieną šiuose Rūmuose nuskambėjusioms mintims. Negalime taikyti dvigubų standartų. Tai paprasčiausiai nepriimtina.

Antrasis klausimas, kurį noriu pakomentuoti, nuskambėjo keliuose pasisakymuose. Jis susijęs su transportavimu ir yra ypač aktualus, nes rytoj mes turėsime balsuoti dėl ponios De Lange pateikto pakeitimo. Noriu pasakyti, kad kaip pranešimo sudarytojas, aš visiškai palaikau ponios De Lange pakeitimą, kuriuo siūloma apriboti gyvų gyvūnų transportavimo į skerdyklas laiką iki devynių valandų. Šis klausimas jau seniai yra Parlamento diskusijų tema. Ribos nustatymą palaikau dėl humanitarinių priežasčių. Gauname daug dramatiškų pranešimų apie tai, kad vyksta panašaus pobūdžio pervežimų metu. Taip pat egzistuoja finansinių aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti. Juk kažkas turi mokėti už šias ilgalaikes keliones. Jei gyvūnai transportuojami ilgais atstumais, pavyzdžiui, iš Lenkijos į Italiją ar iš Lietuvos į Italiją, aišku, kad šias išlaidas moka vartotojas. Ūkininkas dažniausiai taip pat moka, nes tam, kad toks tolimas gyvūnų transportavimas būtų pelningas, ūkininkas turi juos pigiai parduoti. Todėl ūkininkai neturėtų baimintis šios ribos, nes ji privers perdirbamąją pramonę steigtis arčiau gyvūnų auginimo vietų. Manau, kad tai atitiktų jų interesus. Diskutuojame dėl maisto produktų kainų augimo. Šios brangiai kainuojančios kelionės yra vienas iš maisto kainas didinančių veiksnių. Visa tai nusipelno labai atidaus dėmesio.

Pone Pirmininke, Komisare, noriu dar kartą nuoširdžiai padėkoti Jums ir visiems diskusijų apie šį pranešimą dalyviams.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos

Balsavimas vyks ketvirtadienį.

Rašytiniai pareiškimai (142 taisyklė)

  Elisabeth Jeggle (PPE-DE), raštu. – (DE) Labai karštai sveikinu Europos Parlamento iniciatyvą pateikti išsamią nuomonę apie Komisijos gyvūnų sveikatos strategiją laikotarpiui nuo 2007 iki 2013 m. Aiškūs lūkesčiai yra labai svarbus dalykas žmonių ir gyvūnų sveikatos srityje.

Gyvūnų sveikatos strategijos šūkis yra „Prevencija geriau už gydymą“, o prevencinis skiepijimas yra geriausias būdas gerinti gyvūnų gerovę. Todėl mes aktyviai raginame ateityje užtikrinti apsauginį vakcinavimą, o ligos protrūkio atveju – pakankamus patikrinimus.

Siekiant garantuoti gyvūnų ligų prevenciją, reikia užtikrinti paramą tyrimams, mokslui ir inovacijoms bei naujų rezultatų skleidimą.

Gyvūnų sveikatos strategija turi apimti visus ES gyvūnus. Šiuo tikslu mums būtinas ne toks sudėtingas, kaip šiuo metu galiojantys teisės aktai, aiškesnis ir skaidresnis vieningas teisinis pagrindas.

Galiausiai, biologinis saugumas yra svarbus klausimas Gyvūnų sveikatos strategijos srityje; būtinybė užtikrinti biologinį saugumą prasideda prie ES išorės sienų ir rūpi visoms suinteresuotosioms šalims. Būtina kuo labiau sumažinti patogenų paplitimo riziką dėl gyvūnų importo ar įvežimo į Europos Sąjungą iš kitų šalių. Importuotojai, poilsiautojai ir vartotojai turi suprasti su tuo susijusias savo pareigas. ES tenka svarbus uždavinys atlikti būtinus patikrinimus, siekiant užtikrinti kuo mažesnį pavojų gyvūnų sveikatai, o tuo pačiu ir žmonių sveikatai.

  Bogusław Rogalski (UEN), raštu. – (PL) Dėl tam tikrų ligų perdavimo galimybės, gyvūnų ir žmonių sveikatą sieja artimas ryšys. Gyvūnai yra gyvi juntantys padarai, o jų apsauga ir tinkamas elgesys su jais yra vienas iš didžiausių iššūkių, kurie iškyla Europos valstybėms. Gyvūnų sveikata yra svarbus klausimas, nes gyvūnų ligų epidemija gali sukelti didelių problemų, ypač kaimo vietovėse. Norint išspręsti šio sektoriaus problemas, būtini koordinuoti veiksmai Europos ir pasaulio lygiu.

Pasaulinis atšilimas, išaugusi maisto produktų paklausa, žmonių mobilumas, prekyba bei sienų atvėrimas – visi šie veiksniai prisideda prie grėsmių gyvūnų sveikatai didinimo. Labai svarbus vaidmuo tenka veterinarams. Jie turėtų tapti specializuotų paslaugų, pavyzdžiui, gyvūnų sveikatos planavimo, teikimo ekspertais. Biologinio saugumo užtikrinimas ūkiuose, vakcinavimas ir specifiniai tyrimai – tai tolesni žingsniai gyvūnų gerovės standartų griežtinimo keliu. Kitas svarbus klausimas, kurį verta paminti – tai su gyvūnų skerdimu, transportavimu, taip pat pašarų gamyba susijusių priemonių poveikis, nes šios priemonės turi tiesioginės įtakos gyvūnų sveikatai ir pagarbiam elgesiui su gyvūnais.

Remiantis Europos Sąjungos bendru teisiniu pagrindu, būtina parengti naują gyvūnų sveikatos strategiją ir politiką, apimančią Gyvūnų sveikatos pasaulio organizacijos nustatytus standartus ir rekomendacijas. Tačiau lemiamas vaidmuo gyvūnų sveikatos priežiūros ir gerinimo srityje tenka ūkininkams, gyvūnų augintojams ir savininkams.

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN), raštu. – (PL) Ačiū, pone Pirmininke.

Šiandieninės diskusijos yra labai svarbios, nes jos susijusios ne tik su gyvūnų sveikata, bet svarbiausia – ir su žmonių sveikata. Pastaruoju metu nuolat augant mėsos importui iš trečiųjų šalių, ši problema tapo dar sudėtingesnė. Ne paslaptis, kad šiose šalyse gyvūnų priežiūros ir šėrimo standartai gerokai skiriasi nuo taikomųjų Europoje.

Šiuolaikinis vartotojas turi teisę žinoti, ar jo arba jos vartojamas gyvūnas buvo šeriamas genetiškai modifikuotais augalais. Mėsą būtina atitinkamai ženklinti.

Geriausias būdas apsisaugoti nuo pavojingų gyvūnų ligų yra užtikrinti Europos Sąjungoje apsirūpinimą savais gyvūnais bei apriboti ūkių dydį. Gyvūnų veisimas iš esmės turėtų būti žemės ūkio, o ne pramoninė veikla.

Sveikinu poną Wojciechowski už šį pranešimą.

19. Trečiojo Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais šalių susitikimo strategija (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės punktas – pono Ouzký žodinis paklausimas Komisijai (O-0054/2008) Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl Komisijos strategijos trečiajame Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais šalių susitikime (B6-0157/2008).

Noriu paklausti visų dalyvaujančiųjų, ar yra prasmės rengti šias diskusijas. Manau, kad nedalyvaujant pranešimo sudarytojui, mes negalime tęsti šių diskusijų, todėl prašau leidimo šios dienos diskusijas baigti. Ar yra prieštaraujančių?

  Marios Matsakis (ALDE). - Pone Pirmininke, aš tik noriu gauti paaiškinimą. Ar mes žinome priežastis, kodėl šie žmonės nedalyvauja, kodėl nedalyvauja pranešimo sudarytojas? Ar Jums žinoma priežastis ar kokia nors kita informacija?

  Pirmininkas. − Priežastis ta, kad jie nedalyvauja, ir tai vienintelė priežastis, kurią galiu pripažinti. Neturime supratimo; mes neturime slaptųjų agentų.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). - (FI) Pone Pirmininke, visi žinome, kad ponas Wojciechowski, kaip Komiteto Pirmininkas, formaliai yra šio klausimo autorius. Aš pati daug metų buvau Aarhus konvencijos pranešimų sudarytoja. Atvykau čia iš fantastiško priėmimo, kur svečiai buvo vaišinami šparagais, vien tam, kad galėčiau pasisakyti šiuo klausimu, ir noriu gauti progą pasakyti savo mintis.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Pirmininkas. − Kalbant apie Jūsų fantastiškas šparagų vaišes, galiu pasakyti, kad mes negalime tęsti, nedalyvaujant autoriui. Nežinau, kokie slapti santykiai Jus sieja su paklausimo autoriumi, tačiau, deja, mes negalime tęsti. Ponia Komisare, aš labai apgailestauju.

  Inés Ayala Sender (PSE). – (ES) Pone Pirmininke, nesuprantu, kuris darbo tvarkos taisyklių punktas draudžia mums surengti diskusijas šiuo klausimu. Dalyvauja Komisarė, ir ji tikrai verta mūsų pagarbos. Manau, kad visi čia dalyvaujantys Parlamento nariai yra pasiruošę ir turi noro diskutuoti šiuo klausimu. Puikiai suprantu pono Ouzký prioritetus ir labai jį gerbiu, tačiau dabar manau, kad, gerbdami Komisarę ir mūsų kolegas Parlamentarus, turėtume surengti diskusijas šiuo klausimu, jei tik darbo tvarkos taisyklėse nėra aiškaus draudimo tą daryti.

  Pirmininkas. − Manau, kad labai rimtai žiūrime į šį reikalą. Kaip galima rengti diskusijas, kai nėra klausimo, ir kai nedalyvauja paklausėjas? Rodant pagarbą kitiems pono Ouzký įsipareigojimams, jo čia nėra, ir jis nepateikia savo paklausimo. Nors mano vaizduotė yra labai laki, negaliu įsivaizduoti atsakymo į klausimą, kai nėra klausimo turinio, nepaisant Komisarės ir dviejų pagrindinių pranešėjų, PPE-DE ir PSE grupėms atstovaujančių dviejų gerbiamų Europos Parlamento narių, dalyvavimo. Taigi, jei norime rimtai elgtis, manau, turėtume nutraukti šias diskusijas. Jei norite tęsti atsakymą į neužduotą klausimą, aš neprieštarauju.

Todėl siūlau baigti posėdį. Mes turėsime progą pratęsti diskusijas.

  Androula Vassiliou, Komisijos narė. − Pone Pirmininke, atsakymą į šį klausimą pateiksiu raštu.

Komisijos atsakymas raštu

2008 m. sukaks dešimtmetis nuo Aarhus konvencijos priėmimo. Konvencijos šalių trečiasis susitikimas, kuris bus surengtas birželio mėn. Rygoje – tai galimybė šalims įvertinti Konvencijos įgyvendinimo pažangą bei aptarti būsimų iššūkių sprendimo planą.

Europos Bendrija yra konvencijos šalis nuo 2005 m. gegužės. Iki 2005 m. ir vėliau ES priėmė keletą teisės aktų, užtikrinančių Konvencijos įgyvendinimą. Tačiau iššūkiai išlieka, taip pat ir pačios Konvencijos lygiu, nes, pavyzdžiui, šalims vis dar reikės susitarti dėl prognozuojamos ir stabilios finansinės tvarkos.

Komisijos prioritetus trečiajame šalių susitikime galima trumpai apibūdinti taip:

· Ilgalaikio strateginio plano patvirtinimas, pragmatiškai nustatant ambicingus, tačiau realius, trejų artimiausių metų prioritetus. Šiame kontekste noriu akcentuoti įgyvendinimą, kuris Komisijos nuomone turi būti pagrindinis prioritetas;

· Stabilios ir prognozuojamos finansinės tvarkos priėmimas, siekiant užtikrinti tvirtą Konvencijos darbo programų įgyvendinimo finansinį pagrindą.

· Šalių susitikimo aiškinamojo sprendimo, paaiškinančio Konvencijos pakeitimų įsigaliojimo sąlygas, priėmimas. Šis sprendimas jau dabar turi praktinės reikšmės ir svarbos, nes jis būtų taikomas 2005 m. priimtam Konvencijos pakeitimui dėl genetiškai modifikuotų organizmų;

· Tolesnis darbas visuomenės dalyvavimo srityje, visų pirma tarptautiniuose forumuose, bei teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais srityje; ir

· Prisidėti prie kokybiškų Atitikties komiteto, kuris yra pagrindinis Konvencijos atitikties užtikrinimo mechanizmas, narių paskyrimo, kad Komitetas galėtų teikti šalims naudingą pagalbą, tęsiant Konvencijos įgyvendinimą.

Komisija skatina Europos Parlamento narių įtraukimą stebėtojų teisėmis į Bendrijos delegacijas, dalyvaujančias daugiašalių susitarimų valdymo organų susitikimuose, ir jau yra daug kartų tai dariusi.

Sveikinu Europos Parlamento narių dalyvavimą MOP3 susitikime, ir noriu sužinoti apie Jūsų prioritetus ir lūkesčius, susijusius su šiuo susitikimu.

  Pirmininkas. – Noriu informuoti šiuos Rūmus, kad posėdis dabar bus baigtas, nes klausimo autorius nedalyvauja. Atsakymas į klausimą bus pateiktas raštu.

20. Kito posėdžio darbotvarkė (žr. protokolą)

21. Posėdžio pabaiga

(Posėdis baigtas 23.15 val.)