Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, maisto kaina didėja ir toliau didės. Todėl gilės su maisto tiekimu susijusios problemos. Yra daug priežasčių, leidžiančių tikėtis fakto, kad truks maisto ir bus daugiau žmonių, kuriems reikės maisto ir, kurie netgi badaus. Pirma priežastis yra pirmiausia spartėjantis gyventojų skaičiaus didėjimas trečiosiose šalyse. Antra, – nepakankama maisto produktų gamyba ir netinkamas jų paskirstymas. Trečia – faktas, kad rinkose dalyvauja turinčios įvairių interesų grupės. Ketvirta – Bendroji žemės ūkio politika, kuri sukėlė pastebimą maisto produktų gamybos sumažėjimą naujose valstybėse narėse. Kol nepakeisime šios politikos, kol neišlaisvinsime maisto produktų gamybos ir savo atsargų, tol tai taip pat prisidės prie maisto trūkumo ir aukštesnių kainų susidarymo. Penktoji priežastis yra susijusi su įvairiomis gamtinėmis nelaimėmis, kurių mes nevaldome, bet kurios, deja, atneša didelių nuostolių ir sudaro nemažų komplikacijų.
Yra vienintelė išvada: maisto problema yra svarbiausia problema, kadangi galiausiai ji paliečia biologinį išlikimą. Ji reikalauja visiško solidarumo ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. Dėl šios priežasties tai nusipelno mano palaikymo.
Tunne Kelam (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, aš pritariu, kad po 12 skirsnio būtų papildomai įtrauktas naujas skirsnis, kuris ragina Komisiją ir valstybes nares „pripažinti, kad ES priklauso nuo daržovių proteinų importo iš trečiųjų šalių“ su labai svarbiais padariniais nustatant, pirma, „veiksmingas genetiškai modifikuotų produktų ribinėmis vertėmis grindžiamas importo taisykles“ ir, antra,, siekiant „nedelsti rengiant ES genetiškai modifikuotų produktų tvirtinimo sistemą“.
Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Pastaruoju metu mes matome keliantį nerimą maisto produktų kainų didėjimą pasaulinėse rinkose. Dėl maisto produktų kainų didėjimo ir, be to, nemažo energijos kainų didėjimo didėja infliacija. Politikai ir ekonomistai bando analizuoti ši situaciją ir nustatyti jos priežastis. Pagrindiniai veiksniai atrodo turėtų būti tokie: pokyčiai pasaulio ekonomikoje, įskaitant aukštesnes energijos kainas, mažėjančius derlius ir biodegalų gamybą.
Didėjanti maisto produktų paklausa ir gyventojų finansinė gerovė sparčiai ekonomiškai augančiose šalyse, pvz., Indijoje arba Kinijoje, taip pat daro poveikį maisto produktų kainų kilimui. Aukštesnės maisto produktų kainos turi įtakos tiek gamintojams, tiek ir vartotojams.
Pokyčiai pasaulinėse maisto produktų rinkose verčia mus rimtai pagalvoti apie savo maisto produktų saugos strategiją arba galbūt net iš naujo ją visą pergalvoti. Tačiau svarbiausia imtis veiksmų siekiant pagerinti situaciją maisto produktų rinkose ne tik ad hoc veikla, bet ir veiksmais, kurie padėtų pasiekti ilgalaikį stabilumą.
Pernelyg mažai dėmesio buvo skiriama gamybos lygio stabilumui ir atitinkamo atsargų kiekio palaikymui. Tai būtų apriboję gamybos lygio svyravimo padarinius dėl klimato kaitos arba kitų veiksnių.
Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, dėl pranešimo dėl maisto produktų kainų didėjimo Europos Sąjungoje, aš balsavau už 21 pakeitimą ir prieš 28 pakeitimą. Deja, balsavimo pultas nesuveikė balsuojant šiuo klausimu.
Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į faktą, kad Europoje, kurioje vaikšto alkani vaikai, nepriimtina turėti maisto produktų gamybos apribojimus ir kvotas, ir norėčiau paprašyti Europos Komisijos dar kartą apsvarstyti šį klausimą. Parlamento darbo metu Gabriele Zimmer parengė pranešimą dėl skurdo Europoje ir ypač dėl vaikų skurdo, įskaitant netinkamą mitybą, pasitaikančią tarp Europos vaikų. Neturėtume leisti, kad taip atsitiktų.
Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) 2001 m. Taryba atleido JAV piliečius nuo vizų reikalavimo. Deja, panašus atleidimas taikomas ne visiems ES piliečiams. JAV vis dar taiko vizų režimą kai kurių valstybių narių piliečiams (šiuo metu Bulgarijos, Kipro, Čekijos Respublikos, Estijos, Graikijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos). Atmetama daugiau nei 10 proc. vizų prašymų. Pareiškėjų nuomone, procesas dažnai grindžiamas neskaidriais kriterijais.
Viena vertus, galioja taisyklė, kad nuo Amsterdamo sutarties įsigaliojimo 1999 m. Taryba atsako už ES vizų politikos taisyklių nustatymą. Kita vertus, galioja taisyklė, kad JAV veda tik dvišales derybas dėl šalių įtraukimo į bevizio režimo programą, nes tai atitinka jų šalies teisės aktus, pagal kuriuos tik atskiros šalys – ne tarptautinės bendruomenės – gali dalyvauti šioje programoje.
Aš džiaugsmingai priimu Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybų, kurios yra intensyvių diskusijų Europos Parlamente rezultatas. Tikiu, kad rezoliucija išsklaidys visas abejones dėl teisėtų naujųjų valstybių narių pastangų siekiant pašalinti skirtumus tarp Europos Sąjungos senųjų ir naujųjų valstybių narių.
Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, su tautiškumu susiję solidarumo, bendradarbiavimo ir nediskriminavimo principai svarbiausi Europos Sąjungai. Tačiau JAV vizų politika ir ją lydintys reikalavimai šiek tiek verčia suabejoti šiais principais. Valstybės narės priverstos atskirai derėtis dėl klausimų, kurie didele dalimi priklauso Bendrijos kompetencijai.
Vizų išdavimo apribojimų klausimas ypač aktualus naujosioms valstybėms narėms, kurios, nors pačios netaiko apribojimų arba reikalavimų Jungtinių Valstijų atžvilgiu, negali, kaip galima pastebėti, tikėtis to paties iš šios šalies.
Ši problema yra ne iš tų, kurią galėtų išspręsti kiekviena šalis atskirai, veikdama už save. Reikia išsamių reglamentų, apimančių visas ES šalis. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad jei Jungtinių Valstijų vizų politika nepasikeis, tai tikrai turės įtakos transatlantiniams santykiams.
Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, gyvūnų ligų problema aštrėja dėl kelių priežasčių. Pirmoji iš jų – didėja fermų dydis ir su tuo susijusi gyvūnų koncentracija. Antra – veiksmingai kovoti su gyvūnų ligomis skirtų priemonių trūkumas.
Galėtume išspręsti pirmąją problemą apribodami auginimą didelėse fermose ir bandose teisinėmis bei administracinėmis priemonėmis ir įvesdami mažų fermų ir ypač šeimos valdomų fermų paramos sistemą.
Antroji problema neabejotinai priklauso nuo reikalingų lėšų, kurias galima gauti iš Europos Sąjungos biudžeto kovai su gyvūnų ligomis. Akivaizdu, kad taip pat yra kitų svarbių priežasčių, kurių nereikėtų neįvertinti, pvz.: gyvūnų pervežimas, nepatenkinamos išankstinio perspėjimo sistemos, nepakankamos prevencinės priemonės, apimančios skiepijimą.
Janusz Wojciechowski pranešime kalbama apie šias problemas ir dėl to balsavau už.
Bogdan Golik (PSE). - (PL) Gerb. Pirmininke, norėčiau pasveikinti Januszą Wojciechowski tiek su jo pranešimu, tiek ir šiandienio balsavimo rezultatais. Komisijos iniciatyva, susijusi su pokyčiais požiūryje į gyvūnų sveikatą ir ankstesnę strategiją nedviprasmiškai parodė, kad labai svarbu dirbti gerinant reglamentus šioje srityje siekiant sustiprinti darną su kitomis politikos sritimis ir padidinti teisinį veiksmingumą.
Strategijoje pasiūlytas naujas požiūris leis minimizuoti gyvūnų infekcinių ligų protrūkio riziką. Aš labai gerai žinau šią problemą – tai mano, kaip veterinaro, kompetencija. Be to, remsiu ekonomikos augimą, dėl kurio Europos ūkininkai ir įmonės taps konkurencingesnės ir bus užtikrintos naujos galimybės pasinaudoti eksporto rinkomis.
Dar daugiau – atitinkami gyvūnų sveikatos ir saugumo standartai yra tinkamos prekybos politikos Bendrijos teritorijoje garantija. Ši politika, kuri pasikeitė dėl daugelio sunkių krizių ir ligų protrūkių, kurie pasitaikė per paskutiniuosius kelerius metus, įtakos, parodė, kad reikia atlikti kruopščią iki šiol priimtų priemonių analizę. Manau, kad šiuo pasiūlymu Europos Sąjunga paskatins mokslo, naujovių ir mokslinių tyrimų sektorius užtikrinti geresnių priemonių teikimą kovojant su gyvūnų ligomis.
Ewa Tomaszewska (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, norėčiau pažymėti, kad, kalbant apie Januszo Wojciechowski pranešimą, pakeitimas, susijęs su gyvūnų transportavimo sąlygomis, nepraėjo vos tik dešimčia balsų. Tai rodo, kad mums trūksta jautrumo. Tikiuosi, kad ateityje tokio tipo dokumentas bus pataisytas.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Dėl naujų struktūrinių programų įgyvendinimo, o dėl to ir valstybių narių pateiktų darbinių programų vėlavimo 2007 m. ES biudžete buvo nepanaudota 3525 mln. eurų asignavimų, skirtų Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).
Dalis šios sumos jau yra perkelta į 2008 m. biudžetą, bet 2034 mln. eurų vis dar turi būti panaudota.
Šiame pataisytojo biudžeto projekte siūloma inter alia perkelti dalį šios nepanaudotos sumos į šiuo metu galiojantį biudžetą (772 mln. eurų), o likutį perkelti į vėlesnius metus.
Tokie vėlavimai turėjo didžiulę reikšmę įgyvendinant programas ir aišku, kad būtent labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės bei mažos apimties ir šeimos fermos, be kitų, labiausiai išgyvena padarinius, turint omenyje tolesnę finansinę ir socialinę bei ekonominę krizę dėl neoliberalios politikos.
Be to, atsižvelgiant į didėjančias maisto produktų ir degalų kainas bei mažėjantį ekonominį augimą įvairiose šalyse, šios sumos turėtų būti naudojamos siekiant skatinti viešąsias investicijas, kad būtų galima stimuliuoti ekonomiką ir skatinti būtiną darbuotojų pajamų didinimą.
Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. − (PL) Kitas pakeitimas, įtrauktas į 2008 m. biudžetą, turi, kaip įprasta, kelis elementus, kurie tarpusavyje neturi jokio loginio ryšio. Tai dažnai būdinga pataisytiesiems biudžetams ir dėl to tampa sunkiau įvertinti pasiūlymą. Tačiau pagrindinė problema yra numatyto pagrindimo kokybė bei pasiūlymo procedūrinis suderinamumas su finansiniais reglamentais. Visiškai pateisinamas ketinimas įtraukti į 2008 m. biudžetą nepanaudotus ERPF, EŽŪFKP ir EŽF struktūrinius fondus (siekiančius 771,6 mln. eurų), kurie atitiko 2006 m. tarpinstitucinio susitarimo formuluotę ir dvasią, kai mes numatėme naujosios finansinės perspektyvos įgyvendinimo vėlavimą. Balsuodami už šį biudžeto pakeitimą mes galima su pasitenkinimu pažymėti, kad jau patvirtintos 500 iš 580 operatyvinių programų 2007–2013 m. laikotarpiui. Tai reiškia, kad pereiname į įgyvendinimo etapą šiuo septynerių metų laikotarpiu. Parlamento pranešėjas taip pat sutinka su dviejų agentūrų, būtent Europos vaistų agentūros ir Europos jūrų saugumo agentūros, struktūrinių schemų pakeitimais pagal Europos Komisijos pareiškimą, kuris sudaro pirminio pasiūlymo dėl biudžeto pakeitimo Nr. 2/2008 papildomą dalį. Toks papildymas priimamas daug mieliau nei polinkis didinti ES vykdomųjų ir reguliavimo agentūrų skaičių.
Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Strateginis bandymas atgaivinti Europos konkurencingumą, kuris buvo pasiūlytas Lisabonos strategijoje ir pakartotas 2007 m. lapkričio mėn. Konkurencingumo tarybos posėdyje, paskatino ES suintensyvinti pastangas siekiant padidinti Europos naujovių diegimo ir augimo potencialą pasaulinės konkurencijos akivaizdoje.
MVĮ yra atsakymas į klausimą, kaip pagyvinti mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, nes dėl jų pačių prigimties, jos skatinamos orientuotis į naujoves kovodamos už išlikimą rinkoje. Tačiau ekonominiu ir biurokratiniu požiūriu kartais gali būti labai sunku pasinaudoti MTTP veikla.
Todėl pritariu šiam pranešimui, kuriame akcentuojama, kad ES reikia taikyti „pradėk nuo mažo“ principą ir padidinti MVĮ, kurios tebėra viena iš pagrindinių Europos ekonomikos varomųjų jėgų, naujovių ir savitumo potencialą.
Manau, kad politika, kuria siekiama skatinti mažąsias įmones, turėtų apimti subsidijas ir būtiną paramą moksliniams tyrimams: to pavyzdžiai yra „Geriausioji“ programa, palengvinanti MVĮ mainus geriausios patirties pavyzdžiais, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga ir 7 iniciatyvų politikos sistema. Tačiau taip pat manau, kad būtina priimti priemones, kuriomis būtų siekiama skatinti verslumą, pvz.: sumažinti kliūtis į vidaus rinką, pašalinti biurokratines kliūtis ir palengvinti bankų paskolų suteikimą MVĮ.
Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Į EPP-ED atvykusi Fine Gaelio delegacija džiaugsmingai priima Romana Jordan-Cizeli pranešimą dėl pramonės politikos peržiūros. Dėl pranešimo 7 skirsnio – mes pripažįstame tų valstybių narių, kurios nori suvienyti Europos rinką gynybos įrangos srityje ir padidinti ES gynybos pramonės konkurencingumą, teisę tvirtai žinoti, kad turi būti paisoma Airijos karinio neutralumo (kaip atvirai pabrėžiama deklaracijoje prie sutarties).
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Po Europos Komisijos komunikato paskelbtame Europos Parlamento pranešime taip pat nepastebimas didžiulis esamų pramonės šakų socialinis poveikis ir įamžinamas neoliberalus požiūris, kuris gali garantuoti didelius pelnus didelėms įmonėms, bet neužtikrina užimtumo sektoriuje žmonių teisių ir gyvenimo kokybės pagerėjimo.
Nors ir tiesa, kad pramonė Europos Sąjungoje atskaitinga už daugiau nei 80 proc. privataus sektoriaus moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamų lėšų, o jos novatoriški pramonės gaminiai sudaro apie 73 proc. ES eksporto, pranešime iš esmės raginama sukurti atvirą ir konkurencingą paslaugų ir pramonės vidaus rinką. Tai atitinka tik didelių ekonominių grupių interesus, nes tai gali kelti pavojų mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei didelei darbo vietų procentinei daliai. Tai savo ruožtu paliečia darbuotojų ir mažo masto verslininkų pajamas, o dėl to ir jų, kaip vartotojų, veiklą.
Mes taip pat nesutinkame su ES gynybos sektoriaus vaidmens didinimu net jei tai gali turėti įtaką ginklų pramonės plėtojimui. Mūsų pasiūlymas dėl pažangos ir socialinio vystymo labiau derinasi prie taikos nei karo.
José Albino Silva Peneda (PPE-DE), raštu. − (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl, nes jame daug dėmesio, mano manymu, svarbiausiems klausimams, t. y. mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) skatinimui Europos Sąjungoje.
Kadangi MVĮ atstovauja 90 proc. Europos verslo, jos Sąjungoje turi ne tik ekonominį, bet ir socialinį vaidmenį, nes jos nemažai remia darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą.
Todėl turėtų būti sveikintinos tokios iniciatyvos kaip Europos Komisijos pastangos siekiant 25 proc. sumažinti nereikalingą biurokratiją, su kuria susiduria šios įmonės, ir investicijų žmogiškųjų išteklių kokybės ir mokslinių tyrimų srityse skatinimas.
Pramonės sektorius ES tebeturi didžiules galimybes tobulėti tiek mokslinių tyrimų ir naujovių pavertimo verslo galimybėmis, tiek ir tokių galimybių priartinimo prasme siekiant užtikrinti greitesnį prisitaikymą prie pokyčių rinkoje.
Reglamentavimo sistemos, ypač susijusios su patentais, patobulinimai siekiant palengvinti sąlygas naudotis vidaus rinka ir puoselėti Europos verslumą – pagrindiniai mūsų pramonės konkurencingumo didinimo veiksniai. Šiomis sąlygomis man atrodo, kad regioninių grupių propagavimas taip pat labai pozityvus.
Klestinti Europos pramonė akivaizdžiai yra lemiamas veiksnys Lisabonos tikslams pasiekti.
Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Pramonės politika turi didelę reikšmę Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimui. Ji turėtų sukurti pagrindą įmonių augimui, pramoninėms investicijoms, naujovėms ir naujų darbo vietų kūrimui.
Esu laimingas, kad ypatingas dėmesys skiriamas mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios vis tik sudaro 99,8 proc. Europoje esančių įmonių, poreikiams. Kaip tik šios įmonės labiausiai jaučia per didelius biurokratijos padarinius. Paskaičiavus vidutines mažųjų įmonių patiriamas išlaidas vienam žmogui dėl teisės reglamentais primetamų įpareigojimų gaunama, kad jos dešimt kartų didesnės nei didelių įmonių.
Be to MVĮ gali patirti daugiau sunkumų nei didelės įmonės siekdamos patekti į rinkas. Nepamirškime, kad būtent MVĮ, naudodamosios naujovėmis ir lankstumu, užtikrina pastebimą ekonominio augimo ir Europos verslo konkurencingumo didinimo skatinimą. Dėl to labai svarbu sukurti sprendimus, kurie padėtų sumažinti administracine naštą, leisti MVĮ naudotis vidaus rinka ir viešaisiais konkursais bei padėti joms priimti naujus iššūkius. Tokio pobūdžio pasiūlymai įtraukti į Komisijos paskelbtą Smulkaus verslo chartiją.
Sutinku su pranešėjo nuomone, kad reglamentavimo sąlygų gerinimas Europos lygmeniu turi būti derinamas su valstybių narių įsipareigojimais. Be šalių veiksmų siekiant mažinti administracinę naštą nebus įmanoma gauti pakankamai didelės ekonominės naudos.
Sylwester Chruszcz (NI), raštu. − (PL) Nusprendžiau balsuoti prieš pranešimą A6-131/2008. Tai vis dėlto yra kitas dokumentas, kuris buvo pasirašytas laikantis tendencijos kurti institucijas, kurios neturi reikšmės tam ir, kurios naudoja lėšas iš Bendrijos biudžeto. Nepaisant to, kad yra keturi struktūriniai fondai, septyni suderinamumo fondai, pagrindų programa ir tuzinas ES agentūrų, kurių vienintelis užsiėmimas – ES lėšų melžimas, čia numatoma kita organizacija, kuri tikriausiai kainuotų Europos mokesčių mokėtojams. O tikrosios priemones kovai su bedarbyste arba už darbuotojų gyvenimo palengvinimą (arba bent jau už jo nepasunkinimą) neminimos.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Tai, kas šiandien atsitiko balsuojant plenarinėje sesijoje, apgailėtina. PPE-DE pasiūlė pakeitimą, kuriame abejojama jau pasiektu susitarimu su Taryba ir reikalaujama patobulinti jo veikimą bei propaguoti šalių ir vietinių darbo rinkų žinias ir analizę. Tarybos sąveikos su Europos Parlamentu manymu, pakeitimu siekiama užtikrinti, kad Parlamentas aktyviau dalyvautų susitarimo naudojimo ir kontrolės srityje.
PPE-DE pasiūlymo patvirtinimas, nors ir nedideliu balsų skirtumu, pakenkė visai pasiekto konsensuso esmei. Todėl, priešingai nei tikėtasi, reikės antrojo svarstymo. Tai reiškia, kad pranešimas vėl bus aptariamas Užimtumo ir socialinių reikalų komitete, nes tai – teisės aktų leidybos sritis, priklausanti nuo bendrų sprendimų priėmimo procedūros.
Taigi mes nusprendėme susilaikyti.
Ian Hudghton (Žalieji/ALE), raštu − Europos mokymo fondas atlieka naudingą darbą plėtodamas profesinio mokymo sistemas trečiosiose šalyse. Tikiu, kad šis Parlamentas turėtų pilnateisiai dalyvauti EMF veikloje ir atitinkamai turėtų turėti galimybę palaikyti pranešėjo poziciją.
– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Libanas (B6-0271/2008)
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Birželio judėjimas pritaria daugeliui pranešimo dalių. Mes pritariame taikaus ir demokratinio Libano vystymuisi ir trokštame pamatyti, kaip ES valstybės narės aktyviai prisideda prie taikos proceso. Tačiau manome, kad ši veikla turėtų vykti kiekvienos valstybės narės nepriklausomos užsienio politikos ribose, ypač tada, kai politinė padėtis Libane liečia jautrius klausimus, kuriais valstybių narių vyriausybių nuomonės labai išsiskiria. ES turėtų palikti Jungtinėms Tautoms spręsti tokio pobūdžio problemas, o ne bandyti konkuruoti ir kurti savo užsienio politiką. Jungtinės Tautos yra tarptautinė organizacija, geriausiai pasirengusi sureguliuoti ilgalaikį konfliktą Viduriniuose Rytuose ir susidoroti su politine padėtimi.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Dabartinės padėties Libane raidos negalima analizuoti atskirai nuo situacijos Viduriniuose Rytuose blogėjimo, kai Jungtinių Valstijų ir jos sąjungininkių kišimasis, intervencija ir karinė okupacija yra eskaluojama siekiant kontroliuoti šį strateginį regioną.
Šioje rezoliucijoje, kurios pirminį pasiūlymą išstūmė įvykiai, slepiamas Libano vyriausybės vaidmuo dėl dabartinio Libano padėties blogėjimo, taip pat slepiamas kišimasis, bandymas sukurti blokadą ir spaudimas, kurį daro Izraelis ir JAV šios šalies vidaus reikalams ir, kurios pavyzdžiams priskiriami Izraelio kariniai manevrai, JAV šeštojo laivyno dislokavimas regione ir siūlomas Damasko viršūnių susitikimo boikotas. Be to, reikėtų pastebėti, kad rezoliucijoje klaidingai nušviečiant JAV ir jos sąjungininkių vaidmenį regione, EP dauguma dar kartą nukreipia dėmesį į Siriją ir Iraną.
Be to, rezoliucijoje daug dėmesio skiriama politinėms pozicijoms, kuriomis siekiama kištis į Libano vidaus reikalus, ignoruojant faktą, kad situacija Viduriniuose Rytuose blogėja pirmiausiai dėl Izraelio kariuomenės okupuojamų Palestinos, Sirijos ir net Libano teritorijų.
David Martin (PSE), raštu. − Padėtis Libane kelia nerimą. Dohoje sudarytas vyriausybės ir opozicijos lyderių susitarimas leidžia šaliai, jei pasiseks, priartėti prie santykinės taikos ir stabilumo.
Kai dar tik turi būti surengti rinkimai dėl generolo Michelio Suleimano kandidatūros išrinkimo prezidentu, požymiai, kad visos šalys pasirengusios derėtis, drąsina. Manau, ES turėtų toliau remti priemones siekdama užtikrinti, kad nebematytume Libano žmonių patiriamo smurto ir politinės suirutės. Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos.
– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Maisto produktų kainų kilimas Europos Sąjungoje ir besivystančiose šalyse (B6-0217/2008)
Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes apsisprendėme balsuoti už rezoliuciją, nes kylančios maisto produktų kainos – maisto produktų tiekimo visame pasaulyje problema.
Tačiau apgailestaujame, kad Parlamentas užmerkia akis į tai, kad ES protekcionistinė žemės ūkio politika prisideda prie situacijos, kurioje didelė dalis pasaulio neturi perspektyvios maisto produktų gamybos sistemos.
Bernadette Bourzai (PSE), raštu. – (FR) Pasaulinė maisto krizė (kainų didėjimas 83 proc.), šiuo metu pasireiškiantis bado riaušėmis besivystančiose šalyse, ir kukliausias Europos vartotojų perkamosios galios sumažėjimas yra, mano požiūriu, siejamas su tokiais dalykais, kaip:
- neprecedentinė vertybinių popierių biržos spekuliacija pagrindinių maisto produktų kainomis, išnaudojanti įtampą ir labai nepastovias žemės ūkio rinkas nepriimtinu būdu;
- faktas, kad besivystančiose šalyse eksportuojami javai buvo remiami maistinių javų ir nepriklausomumo maisto produktų srityje sąskaita, ir
- dabartinės pasaulio prekybos taisyklės, kurios suformuoja sąlygas, kurios labai nesąžiningos mažiems ir vidutiniams ūkininkams ypač besivystančiose šalyse.
Be nepaprastųjų priemonių mes, pranešinėdami apie BŽŪP klestėjimą, turime iš naujo nustatyti būdą, kuriuo kišamės į pasaulio rinkas (infrastruktūra, intervencinės atsargos, rizikos valdymas, kainų pokyčių perspektyvinis ir ekonominis modeliavimas ir kt.), persvarstyti pagalbos atsiejimą ir globaliai pergalvoti mūsų žemės ūkio gamybos modelius siekdami užtikrinti, kad jie būtų produktyvūs ir patvarūs.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Aš turiu atkreipti dėmesį į šios Europos Parlamento rezoliuciją ir pasiūlytą bendrosios žemės ūkio politikos pataisytą leidimą, kurį Komisijos narys, atsakingas už žemės ūkį, pateikė šią savaitę.
Ypač šokiravo tai, kad Komisijos narys turbūt visiškai nepaiso socialinės dramos ir paskutiniaisiais mėnesiais užfiksuoto stipraus kylančių maisto produktų kainų – kurių atžvilgiu situaciją pablogino žemės apleidimas ir daugelio tūkstančių ūkių išnykimas – poveikio ir siekia sumažinti menką paramą, kurią gauna apytikriai 70 000 Portugalijos smulkių savininkų, siūlydamas minimalią ribą ir pamiršdamas nurodyti maksimalią ribą.
Paskutinės BŽŪP reformos neigiami padariniai gerai žinomi – ypač pagalbos atsiejimas nuo gamybos. Todėl ypač kelia nerimą tai, kad tokiomis aplinkybėmis buvo paskelbtas vis dar egzistuojantis bendras su gamyba susijusių mokėjimų nutraukimas (su vienintele žindomųjų karvių, ožkų ir avių išimtimi). Šie mokėjimai buvo perkelti į vienintelį mokėjimo planą tuo pačiu metu, kai buvo pasiekta pažanga laipsniškai išardant pieno kvotų sistema ir panaikinant intervenciją tokiose srityse kaip kietieji kviečiai, ryžiai, kiauliena toliau skatinant atsisakyti žemės ir ūkininkavimo.
Neena Gill (PSE), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, ypač palaikydama 16 ir 35 skirsnius, kuriuose besivystantis pasaulis raginamas apriboti žemės ūkio subsidijas.
Prancūzijos žemės ūkio ministro raginimas, kad Europa sukurtų maisto saugos planą ir pasipriešintų tolesniam Europos žemės ūkio biudžeto mažinimui, blogai apgalvotas. Aštuonerius metus pratarnavęs Parlamento Biudžetų komitete, ėmiau nusimanyti apie BŽŪP nenormalumus ir manau, kad toks žingsnis duotų priešingus rezultatus. Tai padidintų pasaulines maisto produktų kainas esant krizei ir niekuo neprisidėtų prie ilgalaikės Europos žemės ūkio gerovės.
Prancūzija netrukus perims pirmininkavimą ES ir ES biudžeto peržiūra nebus atlikta laiku. Prezidentas Nicolas Sarkozy turi pasinaudoti galimybe pradėti tikrą BŽŪP žemės ūkio subsidijų reformą ir sudaryti galimybes ES įvykdyti savo įsipareigojimus besivystančiajam pasauliui.
Kita vertus, JK vyriausybė buvo teisi ragindama sudaryti prekybos susitarimą siekiant leisti vargingesnėms šalims lengviau pasinaudoti išsivysčiusiojo pasaulio rinkomis. Tai galėtų padėti 100 mln. pasaulio žmonių neturtingose šalyse, kurios priešingu atveju būtų stumiamos giliau į skurdą. Tačiau visa tai turi būti daroma daugiau ES lygmeniu.
Vasco Graça Moura (PPE-DE), raštu. − (PT) Pasaulio ekonomikos augimas ir biodegalų politika sukūrė paradoksą. Turint omenyje visame pasaulyje sukauptą turtą nepadoru, kad daug šeimų stengiasi iš visų jėgų, kad gautų pavalgyti. Rinką formuoja neturinti precedento žmonių koncentracija miestų zonose, žemės ūkio atsisakymas tretinio sektoriaus labui ir pagrindinių maisto produktų naudojimas kituose sudėtiniuose maisto grandinės elementuose, pvz., gyvulių.
Biodegalai pasiima kaimo vietovių produkcijos dalį ir dėl to ji nebepatenka ant stalo. Energijos šaltinių ir maisto produktų konkurencija reguliuoja jų kainą.
Susiduriame su nepritekliaus, tvarumo, saugumo ir ekologinėmis problemomis. Apsirūpinimo politika priimta reaguojant į strateginių rezervų išnykimą ir baiminimąsi dėl karų. Atsižvelgiant į apribojimus, paskelbtus grūdų pardavimo atžvilgiu, derliaus dydis šiais metais turės lemiamą reikšmę. Spėliojama, kad centriniai bankai atsižvelgia į esminę infliacijos riziką, o tuo metu Indijoje buvo uždraustos derybos dėl būsimų maisto produktų sutarčių.
Būtina pakeisti situaciją, kad ji būtų palanki ūkininkams, iki šiol nežinantiems, kokį derlių jie nuims, ypač smulkieji, kurie yra iškreiptos ir nenuoseklios žemės ūkio politikos aukos. Taip technologijos ir mokslas, nors anksčiau išsiskyrė, turės naują galimybę, iš kurios mes visi turėsime naudos.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Spaudžiant intensyvėjančiai pasaulinei kapitalizmo krizei nors ir su apribojimais priimta rezoliucija vis tiek smerkia ES žemės ūkio politikos padarinius ir atskleidžia nepriimtinus BŽŪP ir PPO susitarimų tikslus.
Tačiau rezoliucijoje neįvardinama atsakomybė už nepaprastai rimtą dabartinę padėtį, iš kurios tyrimo nepadaromos tinkamos išvados, nes joje nesuabejojama jos pagrindą sudarančią politika. Toliau pateikiami keli pavyzdžiai:
joje nesuteikiamas prioritetas apsirūpinimo maistu savarankiškumui siekiant užtikrinti teisę į maistą;
joje nežiūrima į didėjančias nedidelių ir šeimyninių ūkių pajamas kaip būtiną prielaidą žemės ūkiui, kaimo pasauliui ir maisto saugumui išsaugoti;
ja nesiekiama užtikrinti, kad žemės ūkis būtų išimtas iš PPO ir, kad žemės ūkio maisto produktai nebebūtų laikomi paprasčiausia preke, ir nesiekiama, kad būtų peržiūrėtas T. Blero kabineto susitarimas;
joje nereikalaujama, kad būtų nutraukta BŽŪP, pagalba nebūtų atsieta nuo gamybos, būtų taikoma teisinga aukščiausia riba ir mažiesiems bei šeimyniniams ūkiams palanki diferenciacija ir būtų sąžiningai atliktas šalių ir produktų perskirstymas, skatinant visapusišką kiekvienos šalies augalininkystės ir gyvulininkystės plėtrą
James Nicholson (PPE-DE), raštu. − Mes įžengėme į laikotarpį, kuris charakterizuojamas maisto tiekimo nesaugumu. Dramatiškai kyla kainos, o maisto paklausa didėja sparčiau nei jo pasiūla. Klimato veiksnių (pvz., ilgalaikės sausros) derinys ir grūdų naudojimas biodegalams gaminti dar labiau pablogino padėtį.
Ši padėtis ypač kelia nerimą besivystančiojo pasaulio sąlygomis. Neturtingesnėse šalyse, pvz., Haityje, dėl maisto produktų stygius jau prasidėjo riaušės ir pilietiniai neramumai. Kaip nurodyta šioje rezoliucijoje, tarptautinė bendruomenė pirmiausiai turėtų suteikti besivystančioms šalims savarankiškumą apsirūpinant maistu ir leisti joms pačioms apsirūpinti juo.
Tačiau didėjančios maisto produktų kainos turi įtakos ne tik neturtingesnėms valstybėms. ES privalo imtis veiksmų ir stabilizuoti padėtį. Pirmiausia turėtume paskatinti savo ūkininkus gaminti daugiau. Be to, reikia pasiekti jautresnę pusiausvyrą grūdų naudojimo apsirūpinimui maistu ir energijos gamybai atžvilgiu. BŽŪP būklės patikrinimo peržiūra būtų idealus forumas, kuriame būtų galima išnagrinėti šiuos klausimus.
Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. − (PL) Balsavau už rezoliuciją dėl augančių maisto kainų Europos Sąjungoje ir besivystančiose šalyse. Tai – problema, aktuali visam pasauliui. Tokia situacija susidarė dėl daugelio priežasčių. Tai – auganti maisto produktų paklausa, didėjančios degalų kainos, gamtinės nelaimės (ypač sausros), mažėjantys žmonių ir gyvūnų vartojimui skirti žemės plotai (dėl vadinamajam energetiniam žemės ūkiui skirtų žemės plotų didėjimo) ir kt. Dėl to norėčiau palaikyti JT pasiūlymą dėl biodegalų moratoriumo.
Maisto produktų rinkose taip pat galima matyti finansines spekuliacijas. Kitas prisidedantis veiksnys – klaidingos ir nebūtinos kvotos, ribojančios žemės ūkio gamybą, pvz., pieno kvotos, kurios riboja pieno gamybą ir pieno produkciją Lenkijoje. Dėl katastrofiškų rezultatų neturtingiausiose šalyse mūsų pertekliniai maisto produktai atiduodami už dyką arba parduodami simbolinėmis kainomis. Tokio tipo pagalba naudinga tik katastrofų ir nelaimių metu. Priešingu atveju ji visiškai sužlugdytų jų ūkininkus, nes jiems neverta gaišti savo laiko javams auginti arba gyvuliams laikyti. Sparčiai kylančios maisto produktų kainos kartu su nedarbu taip pat galėtų sąlygoti socialinį nestabilumą šiose šalyse.
Mes neseniai išgirdome apie dramatišką įvykį Afganistane, kai kažkas pardavė savo dukterį, kad už gautus pinigus galėtų išlaikyti likusią savo šeimą. Turėtume nepamiršti didėjančių maisto produktų kainų įtakos infliacijai. Tikėkimės kad ji neįsuks visų kainų spiralės ir staigiai jų nepadidins.
David Martin (PSE), raštu. − 850 mln. žmonių po visą pasaulį kasdien vaikšto alkani. Ši krizė reikalauja neatidėliotinų ir veiksmingų ES ir jos valstybių narių veiksmų. Prisijungiu prie raginimo, kad būtų atliktas mažmenininkų vaidmens maisto tiekimo grandinėje vertinimas, o Komisija ir valstybės narės išanalizuotų ūkininkų prašomų kainų už savo produktus ir stambių mažmenininkų kainų skirtumus.
Iš tikrųjų ši krizė yra pasaulinio masto ir reikia labai daug nuveikti besivystančiose šalyse. Todėl turėtume siekti padėti besivystančioms šalims tokiose srityse, kaip žemės ūkis, kaimo plėtra ir žemės ūkio verslas. Balsavau už rezoliuciją.
Véronique Mathieu (PPE-DE), raštu. – (FR) Tuo metu, kai nepaprastai nerimą kelia maisto produktų kainų kilimas, labiau nei kada nors Europos Parlamentui reikia priimti rezoliuciją.
Pirma maisto stygius, įprastas daugelyje pasaulio šalių, visiškai teisėtai yra nepriimtinas. Turime pasiūlyti neatidėliotinas priemones, kad būtų padarytas galas badui, kuris dabar kamuoja labiausiai pažeidžiamus žmones besivystančiose šalyse. Be šių neatidėliotinų priemonių, kurios negali išspręsti problemos ilgam, ES turi parengti strategiją, susitarusi su tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Pasaulio banku, TPF, JTMŽŪO ir PPO. Turi būti priimta pagrindinė strategija, kurioje būtų užsiimama visais krizės reikalais: maisto vartojimo įpročių keitimu Azijoje, sparčiu biodegalų žaliavų auginimo padidinimu ir kt.
Antra, nerimą keliantis vartotojo pirkinių krepšelio kainos didėjimas duoda mintį, kad turėtume rimtai pagalvoti apie bendrosios žemės ūkio politikos reformavimą. Šiuo metu peržiūrėdami BŽŪP būklę turime pateikti konkrečius pasiūlymus dėl infliacijos, kurią matome net vidaus rinkoje, sustabdymo ir taip pat dėl užtikrinimo, kad ES pati apsirūpintų maisto produktais.
Toomas Savi (ALDE), raštu. − Nigerija, kadaise buvusi žemės ūkio eksportuotoja, tapo maisto produktų importuotoja. Demografinė situacija besivystančiose šalyse dramatiškai padidino maisto paklausą, bet dėl vykstančių karinių konfliktų, kovos su mirtinomis ligomis ŽIV/AIDS, maliarija ir tuberkulioze, taip pat neveiksmingo administravimo besivystančių šalių vyriausybės negali reaguoti į šią paklausą.
Pritariau Europos Parlamento rezoliucijai dėl didėjančių maisto kainų Europos Sąjungoje ir besivystančiose šalyse, ir tikiuosi, kad Europos Sąjunga toliau tobulins savo plėtros politiką ir dalyvaus sąžiningoje tarptautinėje prekyboje.
Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Rezoliucija dėl augančių maisto kainų pasaulyje galėtų labai prisidėti prie dabartinių diskusijų dėl ES žemės ūkio politikos ir jos padarinių.
Kol kas jos rezultatas – nusivylimas. Pirmoje dalyje pažymima, kad orientuojamasi į didesnį reguliavimą ir atnaujintą atsargų kaupimą – nepaisant to, kad pirmą kartą per daug metų aukštos maisto kainos pavertė žemės ūkį iš tikrųjų pelningu sektoriumi.
Antroje dalyje kalbama apie teisę į maistą trečiosiose šalyse ir didesnio prioriteto teikimo maistui nei degalų gamybai svarbą. Tačiau dėl biodegalų privalumų ir trūkumų galutiniai balsavimo rezultatai pasiskirstė pagal visas šalis.
Politika neatsiejama nuo konfliktų ir tikslų santykio ir politiko pagrindinis uždavinys – subalansuoti ir suskirstyti juos pirmumo tvarka. Šioje rezoliucijoje to nebuvo pasiekta. Todėl aš susilaikiau.
Richard Seeber (PPE-DE), raštu. − (DE) Maisto kainų augimas turi būti visiškai sustabdytas, nes kitaip susidursime su didžiuliais sunkumais. Mums reikia daugialypių strategijų, kurios vėl suaktyvintų maisto gamybą, pirma tokiomis priemonėmis kaip laikinas išmokų už atidėtą žemę sustabdymas, ir antra, leidžiant geriau koordinuoti ir paskirstyti maisto atsargas. Skurstančioms šalims, kurias labiausiai palietė kylančios kainos, turi būti teikiama pagalba siekiant kiek įmanoma greičiau įveikti krizę puikiai organizuotu ir pirmiausia – nuosekliu būdu. Pagrindinės žemės ūkio produktų eksportuotojos, pvz. Argentina ir Jungtinės Valstijos šiuo atžvilgiu turi veikti globaliai, o ne galvoti vien tik apie savo gerovę.
Diskutuojant apie biodegalus nereikia pamiršti, kad jų gamyba Europoje, kurioje kurui naudojami augalai auginami dviejuose procentuose visos ariamos žemės, daro nepaprastai mažą poveikį maisto kainoms. Biodegalai neturi būti gaminami maisto sąskaita ir būtent dėl to turime uoliai stengtis skatinti antros kartos biodegalų gamybą, grindžiamą biomase, kuri iš esmės yra organinės atliekos, netinkančios jokiam kitam tikslui.
– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybos dėl bevizio režimo (B6-0233/2008)
Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Įgyvendinus JAV įstatymų leidybos reformą, kuri sustiprino saugumo reikalavimus pagal bevizio režimo programą, JAV nusprendė pasiūlyti atskirus susitarimo memorandumus kiekvienai valstybei narei bandydamos skaldyti ir valdyti.
Šie susitarimai nepriimtini ne tik dėl to, kad nepaiso Bendrijos kompetencijos šioje srityje, bet ir todėl, kad jie kenkia sąžiningos konkurencijos principui ir skatina nevienodą įvairių valstybių narių piliečių vertinimą dėl vizų.
Pritariu pritaria tam, kad Taryba suteikiami įgaliojimai derėtis dėl ES ir JAV susitarimo, kuriuo bus užtikrinamas vienodas traktavimas ir tų pačių sąlygų taikymas bevizio režimo atžvilgiu visiems ES piliečiams, norintiems atvykti į JAV teritoriją (kaip Sąjungoje faktiškai jau taikoma visiems JAV piliečiams, norintiems atvykti į ES teritoriją).
Šios derybos turi būti pravestos skubiai ir Europos vienybės dvasioje, kad 2009 m. visos valstybės narės galėtų dalyvauti JAV reformuotoje bevizio režimo programoje.
Manau, kad vis dėlto sąlygos tam pasiekti egzistuos tik tada, kai bus anuliuoti sudaryti dvišaliai susitarimai. Todėl laukiu Europos Parlamento teisės departamento nuomonės, kuri, tikiuosi, patvirtins šią poziciją.
Urszula Gacek (PPE-DE), raštu. − EPP-ED pritaria „pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybų dėl bevizio režimo“ priėmimui.
Juo pažymimas svarbus žingsnis koordinuojant valstybių narių ir Europos Komisijos veiklą derybose su Jungtinėmis Valstijomis. Jame pripažįstama, kad didelės ES piliečių grupės diskriminacija nepriimtina, ir parodomas tų valstybių narių, kurios jau dalyvauja programoje, solidarumas su tais, kurie vis dar susiduria su nepatogumais ir kartais žeminančiomis vizų prašymo procedūromis. Jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsisakymo išduoti vizą priežastys yra neskaidrios. Greitas atsisakymų išduoti vizą procento sumažėjimas vienose šalyse, o kitose – ne, kelia įtarimą, kad Jungtinės Valstijos šalis, kurioms netaikomas bevizis režimas, traktuoja ne pagal tas pačias sąlygas.
Atstovaudamas Lenkijai, t. y. šaliai, kuriai netaikomas bevizis režimas, tikiuosi, kad rezoliucija leis sudaryti greitą ir patenkinamą susitarimą, leidžiantį visiems ES piliečiams keliauti į JAV tokiomis pačiomis sąlygomis. ES ir valstybės narės turi kartu stengtis, norėdamos išspręsti problemą. Viliamės, kad Jungtinės Valstijos priims šią iniciatyvą reaguodamos atvirai ir palankiai.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Iš šios rezoliucijos mes suprantame:
kad, nors ir ES pasirašė abipusius susitarimus su keletu trečiųjų šalių, o ne su JAV – būtent dėl to 2006 m. Komisija pasiūlė laikinai atnaujinti vizų režimą diplomatinius ir tarnybinius ir (arba) oficialius pasus turintiems asmenims, siekdama paspartinti pažangą įgyvendinat susitarimą su šia šalimi – Taryba nepriėmė šio pasiūlymo, kuris rezoliucijoje apibūdinamas kaip simbolinis.
Ta padėtis tapo komplikuota teisiniu požiūriu, kai JAV reformavo savo taikomą bevizį režimą, remdamasi vadinamąja kova su terorizmu, ir pridėjo papildomus reikalavimus saugumo srityje (įskaitant galimybę trečių šalių piliečiams pasinaudoti informacija), pagal kuriuos visos valstybės narės, pageidaujančios dalyvauti bevizio režimo programoje, turi sutikti pasirašyti dvišalį susitarimo memorandumą ir privalomas jo įgyvendinimo taisykles.
Ir tai, kad JAV to reikalaujant, įvairių ES valstybių narių nuomonės išsiskyrė galiausiai parodė jų prioritetus.
Rezoliucija yra žalos ribojimo pastangų dalis, nors, manau, ji neužtikrina principų, kuriuos mes laikome pagrindiniais – pvz., valstybės suvereniteto ir piliečių teisių, laisvių ir garantijų.
Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. − (PL) Palaikau Europos Parlamento rezoliuciją dėl derybų su JAV dėl bevizio režimo. Tai turėtų atitikti visų valstybių narių interesus. JAV vyriausybė ir tų šalių, kurios jau pradėjo dvišales derybas, vyriausybės turėtų atsižvelgti į ES poziciją ir jos kompetenciją pasirašyti sutartis.
Reikia būtent aiškių gairių dvišalėms diskusijoms apie keliavimą į Jungtines Valstijas be vizų, bet yra klausimų, kurie priklauso ES kompetencijai. Čia reikalingas būtent abipusiškumas. Deja, Lenkija vienašališkai pašalino vizų reikalavimus JAV piliečiams net 1991 m. balandžio 15 d., ir asimetrija bado akis. Manęs neįtikina argumentas, kad taip yra dėl gana aukšto atsisakymų išduoti vizas lygio.
Mano nuomone, šių atsisakymų priežastis dažnai yra nepagrįsti sprendimai, kuriuos priima Amerikos konsulinės tarnybos, kurios pamano – dažnai neaišku kokiu pagrindu – kad kažkas nelegaliai prailgintų savo vizitą į JAV. Tokios prielaidus vargu ar yra objektyvios ir kartais paprasčiausiai įžeidžiančios. Be to, dolerio ir zloto keitimo santykis nebepatvirtina argumento apie nelegalų darbą. Šiandien žmonėms svarbu turistiniai apsilankymai, verslo kelionės ir draugų bei šeimos aplankymai. Manau, Jungtinės Valstijos taip pat daug praranda taikydamos šią politiką – t. y. uždarydamos sienas savo sąjungininkams, bet praleisdamos potencialius teroristus. Kaip galima plėtoti transatlantinį bendradarbiavimą, jei nepasitikima savo sąjungininkais? Tai ne vien retorinis klausimas. Daug mano rinkėjų minėjo šią problemą.
Peter Skinner (PSE), raštu. − Europos piliečiai turi susivienyti, kad galėtų džiaugtis Europos Sąjungos teikiamomis privilegijomis, kurios gali pasireikšti ne tik Europoje, bet ir už jos ribų. Niekada tai nėra aiškiau, kaip vertinant Europos piliečius, keliaujančius į užsienį. JAV jau nebereikalauja vizų daugeliui ES šalių. Nors ir suprantu, kad JAV turi pagrįstą teisę pati apgalvoti šį klausimą, bet jaučiu, kad yra racionalus argumentas, palankus šios teisės išplėtimui visiems ES piliečiams. Manau, kad tinkamai sudarytas susitarimas su JAV turėtų atspindėti nediskriminacinį požiūrį, kurio reikia Parlamentui.
Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. − (RO) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybų dėl bevizio režimo programos.
Balsavau už socialisto Parlamento nario Stavros Lambrinidis pasiūlytą pakeitimą, nes jis reikalauja, kad būtų neleidžiama bet kokios formos tiesioginė arba netiesioginė Europos piliečių diskriminacija, įskaitant tautiniu pagrindu. Taigi tarptautinėse derybose raginama sutelkti dėmesį į Bendrijos institucijų ir valstybių narių koordinavimo stokos padarinius.
Be to, balsavau už 8 pakeitimą, kurį pateikė žodžiu mūsų kolegė Urszula Gacek. Naujame tekste išreiškiamas Europos Parlamento nepasitenkinimas esama padėtimi, kurioje tik 12 valstybių narių, pvz., Rumunija neatleidžiama nuo Jungtinių Amerikos Valstijų vizų reikalavimų.
Balsavau už Europos socialistų frakcijos pateiktą 1 pakeitimą, kuriame reikalaujama, kad Komisija garantuotų vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu vienodą elgesį su visas valstybių narių piliečiais bevizio režimo atžvilgiu. Balsavau už Europos socialistų frakcijos pateiktą 2 pakeitimą, nes jame tvirtinama, kad 2008 m. kovo 13 d. teisingumo ir vidaus reikalų ministrų trejeto susitikime JAV pripažino Bendrijos kompetenciją derėtis dėl tarptautinio susitarimo dėl vizų politikos.
– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Tragiška situacija Birmoje (B6-0244/2008)
Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Birmos, nes dramatiška padėtis šalyje reikalauja skubos tvarka atkurti demokratiją ir užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms.
Aš apgailestauju dėl Birmos valdžios elgesio reaguojant į šalį nuniokojusį cikloną, sukėlusį tūkstančius žmonių mirčių ir perkėlimo atvejų, ir labai smerkiu Birmos režimo reakciją į šią tragediją, kai jis neleido įvažiuoti humanitarinės pagalbos grupėms ir atsisakė pagalbos aukoms.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Humanitarinė katastrofa, įvykusi Birmoje, yra siaubinga tragedija ir Birželio judėjimas sutinka, kad Birmos vyriausybės tvarkymasis su padėtimi netelpa į bet kokios kritikos ribas. Pagalba turi pasiekti šimtus tūkstančių nelaimės ištiktų žmonių. Tai – prioritetas numeris vienas. Todėl mes ryžtingai pritariame rezoliucijai, nes joje kritikuojama Birmos vyriausybė, kuri iškėlė savo valdžią aukščiau šalies žmonių išlikimo. Kita vertus, ne ES funkcija smerkti ir maldauti kitas šalis, kad jos panaudotų spaudimą Birmai siekdamos atverti jos sienas. Be to, ne ES turi kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, kad jis patrauktų baudžiamojon atsakomybėn Birmos vyriausybę. Būtent tarptautinė bendruomenė turėtų spręsti šiuos esminius tarptautinės teisės klausimus per Jungtines Tautas. Deja, ES linkusi naudotis nelaimėmis siekdama sustiprinti savo pozicijas užsienio politikos srityje.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Norėtume pareikšti nuoširdžią užuojautą gegužės 2–3 d. ciklono, palietusio įvairius Mianmaro (Birmos) regionus, aukoms.
Tvirtai tikime, kad turi būti panaudotos visos įmanomos diplomatinės pastangos, ypač JT agentūrų sistemos siekiant suteikti neatidėliotiną pagalbą ir paramą aukoms, sumažinti iki minimumo mirčių skaičių, atsiliepti į problemas, su kuriomis susiduria žmonės, ir pradėti atstatymo darbus daugybėje sugriautų infrastruktūros objektų bendradarbiaujant su Birmos valdžia, kaip pabrėžiama rezoliucijoje.
Tačiau nesutinkame su iniciatyvomis, kurios vadovaujantis taip vadinama humanitarine intervencija toliau kliudys ir leis abejoti pastangomis, kurias šiuo metu deda JT agentūros, ASEAN ir įvairios regiono šalys, siekdamos rasti sprendimus, kaip padėti įveikti dabartines kliūtis ir sumažinti iki minimumo žmonių kančias.
Šiose iniciatyvose, kuriose nepriimtinai naudojamasi daugybės tūkstančių žmonių dramatiška padėtimi, humanitarinę katastrofą pirmiausia siekiama panaudoti politiniams tikslams ir kaip galimybę siekti geostrateginių tikslų, galiausiai sukompromituojant neatidėliotiną humanitarinę pagalbą, kuri, jų tvirtinimu, yra tokia skubi ir būtina. Iš esmės tai prisideda prie situacijos, kurioje prie gamtos tragedijos gali prisidėti karo tragedija.
Ian Hudghton (Žalieji/ALE), raštu − Visiškai palaikau rezoliuciją, kurioje kalbama apie tragišką padėtį Birmoje. Pirminę ciklono sukeltą gamtos katastrofą lydi seka žmogaus sukelta katastrofa dėl Birmos vyriausybės reakcijos. Birmos vyriausybė turi moralinę ir teisinę pareiga savo piliečiams ir privalo leisti teikti tarptautinę pagalbą, kad situacija netaptų dar rimtesnė.
David Martin (PSE), raštu. − Į tragiška situaciją Birmoje reikia skubiai atkreipti dėmesį. Iki šiol atsisakydamas tarptautinės pagalbos Birmos režimas įrodė, kad nepaiso susidariusios situacijos rimtumo. Ciklono Nargis aukoms tai – ne politinis, o išgyvenimo klausimas. Pisijungiu prie savo kolegų ir raginu karinį režimą priimti pasiūlymus dėl pagalbos iš tarptautinės bendruomenės.
Iš tikrųjų mūsų Azijos partneriai taip pat turi dalyvauti spaudžiant Rangūno režimą. Kartoju savo nuomonę, kad, raginant kitas ASEAN šalis persvarstyti Birmos narystę, Rangūnas susidurtų su ryžtingu spaudimu pagaliau pripažinti teises ir laisves, kurių jos gyventojai maldavo ir tebemaldauja. Prisidedu prie savo kolegų balsuodamas už šį pasiūlymą.
– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Stichinė nelaimė Kinijoje (B6-0242/2008)
Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, norėčiau pripažinti greitą Komisijos reakciją į kritinę padėtį po gegužės 12 d. žemės drebėjimo. Pasak laikraščių, sugriautos gamyklos, mokyklos ir namai, kai kuriuose regionuose žemės drebėjimas sugriovė 80 proc. pastatų, kai kuriuose miestuose mokyklų pastatai sugriuvo palaidodami moksleivius viduje, ir, deja, chemijos gamyklos išsklaidė tonas teršalų į žemę.
Šiuo metu bandome sekti šią katastrofą, jos žiaurią tikrovę spaudoje ir naudodamiesi Kinijos valdžios institucijų pareiškimais – jos, atrodo, neturi nieko prieš. Pažymėtina, kad šiuo atveju visiškai priešingai nei artimas Birmos režimas Kinija demonstruoja atvirumą paramos ir tarptautinės pagalbos atžvilgiu. Kaip keliais atvejais konstatavo Komisijos narys, Europa turi vykdyti savo humanitarinę veiklą nuniokotoje Sičuano provincijoje.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Užsiimant šia tragiška padėtimi reikalinga pagalba ir pinigai Kinijos žmonėms, kuriuos palietė ši gamtinė nelaimė. Tačiau valstybės narės pačios gali pasiūlyti tokią pagalbą tiesiai nelaimės ištiktam regionui. Pagalba neturi eiti per ES. Kitos tarptautinės organizacijos yra geriau pasirengusios koordinuoti humanitarinę pagalbą. Jungtinės Tautos su savo ilgalaike patirtimi ir pasauliniu veiklos mastu – akivaizdus tokių organizacijų pavyzdys. Mes manome, kad ši rezoliucija – tik kitas ES bandymas vykdyti užsienio politiką ir pasinaudoti nelaime siekiant žengti kitą žingsnį link federalinės valstybės, užsiimančios užsienio politika.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes reiškiame savo nuoširdžią užuojautą žemės drebėjimo, gegužės 12 d. smogusio įvairioms Kinijos Liaudies Respublikos provincijoms ir autonominiams regionams, aukoms ir savo solidarumą su Kinijos žmonėmis, kurie parodė tokią drąsą ir bendrą palaikymą šiuo kentėjimo metu.
Kaip buvo nurodyta, Kinijos valdžia labai greitai ir veiksmingai pradėjo vykdyti skubų uždavinį – suteikti pagalbą ir paramą aukoms, sumažinti iki minimumo mirčių skaičių, atsiliepti į problemas, su kuriomis susiduria žmonės, ir pradėti atstatymo darbus daugybėje sugriautų infrastruktūros objektų.
Dėl to įvairios valstybės narės ir ES turi skubiai pradėti teikti išteklius ir neatidėliotiną pagalbą, prisidėsiančią prie milžiniškų Kinijos valdžios pastangų siekiant padėti nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems žmonėms.
David Martin (PSE), raštu. − Prisijungiu prie savo kolegų ir sveikinu Kinijos pastangas siekiant padėti savo žmonėms po žemės drebėjimo Sinčuano provincijoje. Tai, ką matome Kinijoje, yra pavyzdys kitoms regiono valstybėms, susidūrusioms su masiniais sugriovimais, sukeltais tokių gamtinių nelaimių.
Taip pat sutinku, kad ES aktyviai padėtų Kinijai atstatyti tai, kas sugriauta. Aš balsavau palaikydamas rezoliuciją.
Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl stichinės nelaimės Kinijoje. Žemės drebėjimai – katastrofiški įvykiai, pareikalaujantys labai daug gyvybių ir padarantys milžinišką žalą turtui.
Kinijos žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 7,8 balo, sukrėtė žmones visame pasaulyje. Šis niokojantis žemės drebėjimas pareikalavo labai daug aukų ir sukūrė labai sunkias sąlygas tiems, kuriuos jis palietė – ypač Sičuano provincijoje. Aš norėčiau pareikšti didelę užuojautą Kinijos žmonėms ir solidarumą su jais bei su daugybe šios tragedijos aukų.
Džiaugiamės tuo, kad Kinijos valdžia greitai reagavo į nelaimę ir teikė neatidėliotinas paramos priemones. Norėčiau paminėti, kad Kinija taip pat pasiruošusi priimti pasiūlymus dėl pagalbos iš išorinių šaltinių. Be to, džiugu matyti, kad Kinijos ir užsienio žiniasklaidai buvo leista perduoti išsamią ir tikslią informaciją apie nelaimę.
Mano paskaičiavimais ES jau suteikė daugiau nei 10 mln. eurų pagalbos. Tačiau Kinijai labiau nei finansinės paramos reikia europiečių praktinės patirties šioje srityje. Dėl to neatidėliotinos paramos priemonės, teikiamos civiliams gyventojams, turi apimti išbandytus ir patikrintus praktinius tokio pobūdžio įvykių poveikio mažinimo metodus. ES turi leisti naudotis žiniomis, kurias ji įgijo iš seismologijos mokslinių tyrimų, kad būtų galima padėti nustatyti nepakankamo pastatų konstrukcinio patvarumo priežastis. Sinčuano žemės drebėjimo regionas turi būti paverstas į laboratoriją po atviru dangumi, kurioje būtų galima patikrinti galimus sprendimus, o rezultatus panaudoti tos provincijos atstatymui.
– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Pasaulinė urano ginklų uždraudimo sutartis (B6-0219/2008)
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Šio tipo ginklų uždraudimas turi būti įgyvendintas pasaulio mastu per Jungtines Tautas ir raginant atskiroms valstybėms, o ne Europos Parlamentui. Mes priešinamės bendrai Europos saugumo politikai, kuri Jungtinių Valstijų varianto kopija Europoje. Todėl balsavome prieš rezoliuciją.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Buvome informuoti apie rezoliucijos retrospekcinį pobūdį, todėl balsavome už daugiausia dėl 7 ir 8 skirsnio turinio, kuris:
dar kartą ragina visas ES valstybes nares ir NATO priklausančias šalis paskelbti nusodrintojo urano naudojimo draudimą, dvigubai labiau stengtis siekiant visiškai jį uždrausti ir sistemingai mažinti šio tipo ginklų gamybos ir pirkimo apimtis;
ragina valstybes nares ir Tarybą imtis iniciatyvos siekiant parengti tarptautinę sutartį, kad būtų nustatytas draudimas vystyti, gaminti, kaupti, perduoti, bandyti ir naudoti urano turinčius ginklus bei sunaikinti arba perdirbti esamas jų atsargas (net jei EP turėtų netinkamai nustatytas sąlygas šiam reikalavimui).
Tačiau turime pabrėžti, kad Europos Parlamento dauguma vengė priskirti atsakomybę už nusodrintojo urano naudojimą karinėms reikmėms. Kitaip tariant, ji siekia pateisinti nusikaltimus, kuriuos padarė NATO ir JAV bei jos sąjungininkės Kosove, Afganistane ir Irake (kur be nusodrintojo urano ginklų dar buvo naudojamos skeveldrinės arba baltuoju fosforu užtaisytos bombos).
Ian Hudghton (Žalieji/ALE), raštu − Visiškai palaikau reikalavimą sudaryti tarptautinę sutartį nusodrintojo urano ginklams uždrausti. Šių ginklų naudojimas sukelia mirtinas ligas tiek tarp karinio personalo, tiek tarp civilių gyventojų. ES turi moralinę pareigą imtis iniciatyvos šiuo klausimu ir dirbti siekdama pašalinti šiuos ginklus.
David Martin (PSE), raštu. − ES valstybės narės ir Taryba turi imtis iniciatyvos siekdamos sudaryti tarptautinę sutartį, kuria būtų siekiama įvesti draudimą vystyti, gaminti, kaupti, perduoti, bandyti ir naudoti urano turinčius ginklus.
Iš tikrųjų manau, kad sutartis neturėtų tuo apsiriboti. Valstybėms neturi būti leista toliau naudoti senas atsargas tų ginklų, kurių poveikis sveikatai ir aplinkai lieka, mano nuomone, neaiškus. Turimos atsargos turi būti sunaikintos arba recirkuliuotos. Balsavau už šią rezoliuciją.
- Pasiūlymas dėl rezoliucijos - REACH (B6-0237/2008)
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Ši rezoliucija užtikrina tęstinumą REACH procesui, dėl kurio susilaikėme, nes jautėme, kad jis neatitinka teisėtų vartotojų ir mažųjų bei vidutinių įmonių teisių ir susirūpinimo, ir nesaugo darbuotojų arba aplinkos. Manome, kad nebuvo iki galo pasiekta darbuotojų sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir pramonės vystymo pusiausvyra, nes nebuvo tinkamai garantuojamos vartotojų teisės, kai buvo apribotos darbuotojų teisės į informaciją ir sveikatą. Taip pat nebuvo tinkamai atsižvelgta į mikroįmones bei mažąsias ir vidutines įmones, nes tai neišvengiamai padidino medžiagų registravimo išlaidas nesuteikiant atitinkamos paramos – arba netgi į dideles įmones, kurios nepareiškė savo noro pakeisti pavojingas chemines medžiagas.
Dabar remiamasi priemonėmis, kurios leidžia supaprastinti ir pagreitinti Komisijos vidaus procedūras, kuriomis siekiama patvirtinti ir teisiškai priimti naujus alternatyvius bandymo metodus, kuriais Komisija užtikrins skaidresnį procesą, apimantį visų suinteresuotųjų šalių konsultavimąsi pasirengiant bet kokiam pasiūlymui dėl bandymo metodų reglamento pritaikymo prie techninės pažangos. Laikomės tos pačios pozicijos tikėdamiesi, kad bus daugiau skaidrumo.
Bernadette Bourzai (PSE), raštu. – (FR) Palaikau Januszo Wojciechowski pranešimą dėl naujos gyvūnų sveikatos strategijos. Kaip nuo Centrinio masyvo centro regiono išrinkta narė aš labai nerimauju dėl dabartinio avių katarinės karštinės epizootinės ligos plitimo; ji yra labai rimta dėl trukmės, plitimo, įvairių serologinių ligos tipų plitimo regionuose, kuriuose iki šiol nebuvo ligos, ir rimtų socialinių bei ekonominių padarinių dėl gyvūnų judėjimo ir prekybos jais apribojimo. Manau Komisija turėtų parengti gyvūnų sveikatos veiksmų planą siekdama padidinti savo galimybes reaguoti į tokias rimtas gyvūnų epizootines ligas finansuojant mokslinius tyrimus, kompensuojant nuostolius, duodant avansinius apmokėjimus ir kt.
Balsavau prieš 12 pakeitimą dėl to, kad gyvų gyvūnų transportavimas dideliais atstumais tikriausiai padidintų pavojus ir, kad skerdimui skirti gyvūnai neturėtų būti transportuojami daugiau nei devynias valandas. Priešingai – balsavau už 3 pakeitimą dėl to, kad transportavimo kokybė yra daug svarbesnė gyvūnų gerovei nei jo trukmė. Šiuo klausimu yra griežtas ir konkretus reglamentas ir mums būtų patartina kontroliuoti jo įgyvendinimą.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Manome, kad pranešime pateikiama daug pozityvių priemonių, kurias reikia parengti ir, kurias turi pateikti Komisija, ypač tokios kaip:
- kovojant su sunkioms ligomis reikia didelio Bendrijos įnašo, kad būtų galima užtikrinti vienodas sąlygas ir galimybes tada, kai atitinkamų šalių ir augintojų turimų išteklių nepakanka;
- pripažinimas, kad dėl aukštesnių ES standartų ES augintojai patiria daugiau išlaidų ir kad jie privalo būti ginami tais atvejais, kai importuojami pagal žemesnius standartus pagaminti gyvūninės kilmės produktai;
- būtinybė Komisijai padėti ūkininkams padengiant dideles gyvūnų registracijai reikalingos įrangos įsigijimo išlaidas.
Vis dar turime kai kurių kritinių pastabų, ypač dėl viešojo finansavimo, kuris turėtų būti padidintas, kad neįsisteigtų privatus draudimas, siekiantis padengti nuostolius dėl ligų likvidavimo. Negalime sutikti su galimybe ūkininkams perduoti visą atsakomybę už ligų likvidavimą apmokant už privatų draudimą.
Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) Palaikau Europos Komisijos pasiūlytą gyvūnų sveikatos strategiją (2007–2013 m.), nes manau, kad turi būti nedelsiant pradėtos Europos institucijų diskusijos siekiant parengti būsimų pasiūlymų dėl teisės aktų projektus.
Turi būti suteikti prioritetai veiksmams Europos lygmeniu, sukurta moderni gyvūnų sveikatos sistema ir patobulinta prevencija, kontrolė bei moksliniai tyrimai.
Todėl pritariu Januszo Wojciechowski pranešimui, nors dėl skerdimui skirtų gyvūnų transportavimo apribojimų turiu pabrėžti, kad esu prieš bet kokių nepagristų reikalavimų įvedimą, nes galiojančiuose teisės aktuose jau yra pakankamai nuostatų, kuriomis siekiama minimizuoti gyvūnų kančias.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Šiame pranešime sprendžiama labai svarbi problema. Bet, kaip įprasta, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas siūlo didesnes ES asignacijas skirti žemės ūkiui įvairiomis sąlygomis. Todėl esame priversti balsuoti prieš visą pranešimą, nors iš esmės pritariame priemonėms, kuriomis siekiama propaguoti geresnę gyvūnų sveikatą Sąjungoje.
Ian Hudghton (Žalieji/ALE), raštu − Balsavau prieš Januszo Wojciechowski pranešimo 52 skirsnį, kuriame remiamas elektroninio ženklinimo principas. Pasiūlymai šioje srityje buvo neproporcingi ir Komisija turi pergalvoti savo strategiją. Avių auginimas labai svarbus daugelyje kaimiškųjų Škotijos dalių ir ES turi siekti apsaugoti šią kaimo ekonomiką, o ne užkrauti papildomą naštą avių augintojams.
Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. .
Fermų gyvūnų sveikata ir gerovė yra labai svarbi siekiant užtikrinti visuomenės sveikatą gaminant sveiką maistą. Gyvūnų sveikata glaudžiai susijusi su žmonių sveikata, nes egzistuoja tiesioginio ar netiesioginio tam tikrų ligų perdavimo galimybė.
Nepaprastai didelis gyvulių tankumas intensyviojo ūkininkavimo metodus taikančiuose ūkiuose didina ligų plitimo pavojų ir silpnina ligų kontrolę. Nors ir sutinku, kad turime propaguoti priemones, kuriomis būtų siekiama užtikrinti biologinį fermų saugumą, taip pat turime užtikrinti, kad negrąžinsime ekologinio sąlygiškumo kriterijaus.
Be to, apgailestauju dėl to, kad Komisijos komunikate neskiriama daug reikšmės veterinarijos ekspertams, kurie, mano nuomone, geriausiai padėtų įgyvendinti veiksmingą gyvūnų sveikatos apsaugos strategiją.
David Martin (PSE), raštu. − Pritariu Januso Wojciechowski pranešimui. Į pranešimą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama padidinti maisto saugumą bei gyvūnų sveikatą. Buvo keletas raginimų iš mūsų SNP ir konservatorių kolegų balsuoti prieš privalomą gyvūnų elektroninio ir DNR paremto genetinio identifikavimo ir registravimo įvedimą ES lygmeniu.
Šiuo metu, kai naujų ir esamų gyvūnų ligų protrūkių grėsmė yra didelė ir manoma, kad bus dar didesnė dėl klimato kaitos, atrodo, kad būtų protinga turėti saugią ir tvirtą gyvūnų judėjimo sistemą, kurioje būtų taikomi tokie identifikavimo ir registravimo metodai. Šios nuomonės atsispindi mano balsavime.
Véronique Mathieu (PPE-DE), raštu. – (FR) Po karštų diskusijų ir didelio skaičiaus Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pateiktų pakeitimų Januszo Wojciechowski priimtame pranešime siūlomi nemaži Komisijos pasiūlymų pakeitimai. Šie pakeitimai papildo pranešimą stipriu pusiausvyros pojūčiu ir leidžia veiksmingai pataisyti ir patobulinti teisinę gyvūnų sveikatos bazę Europos Sąjungoje.
Žemės ūkio komiteto balsavimas dėl didelio gyvulių tankumo intensyviojo ūkininkavimo metodus taikančiuose ūkiuose padarė nuosaikesnę pranešėjo pirminę poziciją pripažindamas, kad šie metodai gali pasirodyti esą problemiški, kai taikomos neadekvačios ligų kontrolės priemonės.
Be to, plenariniame posėdyje pateiktas pakeitimas PPE-DE frakcijos vardu dėl tolimojo gyvūnų transportavimo leistų ES riboti nereikalingas skerdimui skirtų gyvūnų kančias ir išsaugoti puikias sanitarines sąlygas.
Likusios pranešime siūlomos priemonės, ypač skirtos skatinti skubios vakcinacijos naudojimą, suformuoti ūkininkams didesnį atsakomybės jausmą ir išaiškinti visų veikėjų vaidmenį finansuojant būsimąją strategiją, yra žingsnis teisinga kryptimi ir tinkamos priemonės ES teisės aktams dėl gyvūnų sveikatos stiprinti.
Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, kuriame pabrėžiama, kad ES reikalinga aukšto lygio gyvūnų sveikatos būklė, kurią galima pasiekti tik naudojantis ES veiksmų planu. Dėl gyvūnų transportavimo turime rengti teisės aktus tik remdamiesi mokslinėmis išvadomis. Bandymai nustatyti kelionės laiką riboti bei netinkamai orientuoti. Daugiau dėmesio reikėtų skirti suderinamumui su galiojančiais transporto reglamentais užtikrinti. Kritinė yra transportavimo kokybė, o ne trukmė. Dėl to pritariu, kad iš šio pranešimo būtų išbrauktas konkretus kelionės laikas. Taip pat ES turi reikalauti, kad mūsų gyvūnų sveikatos ir gerovės standartai būtų priimti tarptautiniu mastu ir į šį susirūpinimą būtų atsižvelgta PPO.
Peter Skinner (PSE), raštu. − Ši problema labai aktuali daugeliui milijonų Europos piliečių – ypač Anglijos pietryčiuose. Labiausiai ginčytinas klausimas buvo gyvūnų transportavimas, kuris yra šio pranešimo funkcija.
Pritariu bet kokioms priemonėms, kuriomis siekiama padidinti gyvūnų gerovę juos transportuojant. Žinoma, svarbu, kad veterinarijos gydytojai būtų tinkamai aprūpinti atliekant tikrinimus ir galėtų būti tikri dėl padidinto veterinarijos fondo, kuriuo galėtų pasiklausti šioje veikloje.
Taip pat ir tie ūkininkai, kurie užsiima gyvulių transportavimu turėtų turėti naudos iš draudimo priemonių, saugančių juos nuo netiesioginių nuostolių.
- Pasiūlymas dėl rezoliucijos – Trečioji Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais šalių susitikimo strategija (B6-0238/2008)
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Orhuso konvencijos įgyvendinimo klausimu buvo diskutuojama nuo jos įsigaliojimo 2001 m. spalio 30 d. Kadangi dauguma konvencijos šalių yra Europos valstybės narės, jos turi konkrečius įpareigojimus nustatant jos įgyvendinimui reikalingus mechanizmus.
Ne mažiau svarbu garantuoti savitas nuostatas – pvz., konvencijoje jau suteiktas teises – kurios suaktyvintų visuomenės regioninio ir pasaulinio masto dalyvavimą kitose konvencijose ir sutartyse, kuriose nagrinėjami su aplinkos apsauga susiję klausimai.
Dabar Parlamentas ir Taryba priėmė tris teisines priemones siekdami įgyvendinti Orhuso konvenciją, bet sunkumų tebėra. Todėl, nors ir kai kurie Europos Parlamento rezoliucijos aspektai nėra labai aiškūs, iš esmės mes ją palaikome, nes tikime, kad ji yra svarbi siekiant padėti suformuoti visapusiškas sąlygas, leidžiančias pasinaudoti teisingumu ir aplinkos apsaugos klausimus apimančiais procesais.
Todėl tikimės, kad trečiojoje partijų susitikimo sesijoje, kuri 2008 m. birželio 11–13 d. turi būti surengta Rygoje, Latvijoje, bus žengti kai kurie pozityvūs žingsniai procese.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Birželio judėjimas palaiko Orhuso konvenciją, bet mes manome, kad šalių parlamentai turėtų nustatyti įvairias savo pozicijas savo atsakomybe per Rygos konferenciją dėl Orhuso konvencijos.
Valstybės narės, neratifikavusios Orhuso konvencijos, turi apsispręsti, ar jos nori ratifikuoti ją, ar ne. Mūsų nuomone, ne Europos Parlamentui turėtų rengti rekomendacijas šiuo klausimu.
Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Aš aktyviai dalyvavau Orhuso konvencijoje nuo 2000 m., kai aptarėme pirmąjį ramstį, t. y. piliečių teisę gauti informaciją, o netrukus ir antrąjį ramstį, t. y. galimybes piliečiams dalyvauti priimant sprendimus. Kai Kazachstane susitikome su vietiniais aplinkos apsaugos aktyvistais, mano požiūriu atrodė akivaizdu, kad Vakaruose imamasi naujų užmojų.
Orhuso konvencija – labai svarbus pasiekimas siekiant paskatinti visuomenės dalyvavimą ir sustiprinti teisę gauti informaciją bei yra bet kurios sėkmingos demokratinės valstybės komponentas – dėl to puikiai suprantu Parlamento poziciją, kurioje taip pat turėtų būti atstatytas trūkstamas elementas – visuomenės teisė kreiptis. Tačiau pritariu Tarybai, kai ji sako, kad ji baiminasi, jog piliečių teisės galėtų būti pažeidinėjamos, kai kalbama apie kreipimosi pateikimą siekiant pristabdyti projektus arba sukurti vienodas sąlygas organizacijų rengiamoms lėšų rinkimo kampanijoms. Taryba teisi nerimaudama dėl tokio demokratijos išnaudojimo. Tačiau svarbu, kad klausimas būtų iškeltas dar kartą: pasaulio ir mūsų visuomenė visą laiką keičiasi ir politiniai sprendimai turi būti pritaikyti šiems laikams.
Dėl to noriu, kad ruošiantis posėdžiui mūsų rezoliucijoje būtų skirsnis, kuriame būtų teigiama, kad norima praplėsti Orhuso konvenciją, kad būtų galima panaudoti visus tvariosios plėtros principus. Taip tvariosios plėtros kriterijai atitiktų Konvencijos principus, susijusius su atvirumu, dalyvavimo galimybe ir atskaitingumu. Tai iš tiesų yra idėja, priklausanti Orhuso konvencijai. Ji leis visuomenei pradėti naujai mąstyti apie aplinką ir patobulinti egzistuojančią praktiką. Rygos susitikimas bus puiki galimybė preliminariai įvertinti konvenciją ir esu įsitikinusi, kad reikia judėti šia kryptimi.
Cristiana Muscardini (UEN), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, Orhuso konvencijoje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi aplinkoje, tinkamoje jo ar jos sveikatai ir gerovei, ir pareigą saugoti aplinką, taip pat, kad siekiant tos teisės ir siekiant įvykdyti šią pareigą piliečiams turėtų būti leista gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir kreiptis į teismus aplinkos apsaugos klausimais.
Konvencijos 1 straipsnyje tvirtinama, kad kiekviena konvencijos šalis turi garantuoti teisę gauti informaciją ir visuomenei dalyvauti priimant sprendimus. Aktyvesnis šalių ir Europos institucijų, atstovaujančių piliečiams, dalyvavimas šiame procese yra nepaprastai svarbus tiek siekiant laisvai gauti informaciją aplinkos apsaugos klausimais, tiek užtikrinant, kad teikiama informacija visų pirma būtų teisinga. Yra prieštaringų teorijų su didesniu ar mažesniu moksliniu pagrindu. Būtina nustatyti taisykles siekiant užkirsti kelią panikos kėlėjams ir kartais perdėtiems pareiškimams bei padaryti, kad aplinkos apsauga tapų kiekvieno pareiga – tiek piliečių, tiek ir institucijų.
UEN frakcijos vardu, kuri balsuos už rezoliuciją, norėčiau pabrėžti būtinybę, kad Europos Sąjungos delegacijai, dalyvaujančiai konvencijos šalių posėdyje, numatytame 2008 m. birželio 11–13 d., būtų kuo plačiau atstovaujama iš šio Parlamento.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kai kurie rezoliucijos aspektai daug svarbesni nei kiti.
Dėl savo struktūrinės reikšmės kai kurios politikos sritys sąlygoja visas kitas. Toliau pateikiamas pavyzdys.
Neabejojant ekonominės partnerystės susitarimais (EPS) ir vien tik remiantis būtinybe sudaryti sąlygas pasinaudoti plėtros pagalba tik toms šalims, kurios sutinka su didesne savo rinkų liberalizacija, turi būti atsisakyta visų pozityvių aspektų, kurie gali kilti iš tokios pagalbos.
EPS nustato sąlygas šalių suvereniteto atžvilgiu, primeta modelį, kuris teikia pirmenybę ES tarptautinėms bendrovėms, ir padaro šalių gamybą sąlyginai priklausoma ne nuo daugelio konkrečių savo žmonių poreikių, bet priešingai – nuo vis labiau liberalizuojamos rinkos reikalavimų.
Todėl manant, kad gerai, jog karinės išlaidos turėtų būti išskiriamos iš plėtros pagalbos apimties, kad veiksmingi ištekliai turėtų būti skiriami viešosioms paslaugoms vystyti ir gerinti, kad vieną kartą ir visiems laikams būtų nutrauktas pagalbos nukreipimas tikslams, kurie iš viso neturi nieko bendro su plėtra, šios priemonės būtų veiksmingos tik tuo atveju, jei tuo pačiu metu atsisakytume prekybos liberalizacijos ir dominavimo ir kišimosi priemonių, nustatytų EPS.
Tik įveikus šį prieštaravimą bus galima teikti pagalbą, kuria išreiškiamas tikras solidarumas ir atsižvelgiama į šalies suverenumą.
Jens Holm ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Manau, kad vis dar galima daug padaryti siekiant padidinti ES ir jos valstybių narių pagalbos veiksmingumą, o Johano Van Hecke pranešime yra svarbių įžvalgų. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad nepalaikau 1 skirsnio formuluotės, tvirtinančios, kad ES turėtų pareikšti vieningą nuomonę ir reikalingas didesnis suderinimas.
Mikel Irujo Amezaga (Žalieji/ALE), raštu. − (ES) Balsavau už pranešimą dėl veiksmingumo, nors nesutinku su viskuo, kas yra jame. Pirma, dėl to, kad valstybės narės nesilaiko savo žodžio ir tai reiškia, kad visas Europos institucijų atliekamas darbas tampa bevertis. Be to, pranešimas aiškiai neparodo, kaip valstybės narės įsipareigoja vienam vaidmeniui (šalių partnerių rėmėjos įgyvendinant pagalbos priemones), bet realiai atlieka kitą (finansuoja tik tas iniciatyvas, kurioms teikiama pirmenybė jų pačių ekonomikos atžvilgiu) nekreipdamos dėmesio į šalių partnerių (paliktųjų) socialinę ir ekonominę plėtrą.
Antra,, dėl to, kad aptariant projektų finansavimą reikalaujama daugiau veiksmingumo ir skaidrumo. Žinoma, norime skaidrumo. Tačiau skaidrumas reiškia daugiau tikrinimų, daugiau konsultacijų, daugiau kontrolės priemonių – trumpai sakant, daugiau laiko ir pinigų išvaistoma biurokratijai ir tai greičiau lėtina nei paspartina DAUGELIO žmonių darbą. Todėl skaidrumas sumažina veiksmingumą. Norėčiau pamatyti, kad skaidrumas naudojamas kaip priemonė veiksmingumui siekti ir, kad pastarasis visada turi dominuoti.
David Martin (PSE), raštu. − Palaikau Johano Van Hecke tolesnes 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos veiksmingumo įgyvendinimo priemones. Pagalbos sistema turi likti ištikima savo pirminiam skurdo mažinimo tikslui. Iš tiesų, kad pagalba būtų veiksminga, ją teikiant būtina naudotis vietinėmis sistemomis ir ji turi būti susijusi su paramos gavėju.
Taip pat pritariu reikalavimui, kad Komisija ir valstybės narės labiau pasistengtų siekdamos tikslo, nubrėžto Tūkstantmečio plėtros tiksluose – 2015 m. viešosios plėtros pagalbai skirti 0,7 proc. Europos BVP. Manau, kad pranešime atsispindi šios nuomonės, ir balsavau už.
Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) 2005 m. Paryžiaus deklaracija sukurta tarptautinės pagalbos veiksmingumo didinimo programa pirmiausia siekiant panaikinti skurdą. Dokumente yra konkretūs įsipareigojimai, kuriais siekiama didinti pagalbos veiksmingumą remiantis tarptautiniu bendradarbiavimu. Atrodytų, kad ši pagalba bus veiksminga ir tie, kurie prašo šios pagalbos, gaus ją ir neturės sumokėti už ją.
Deja, atsitinka taip, kad asmenys, gaunantys „pagalbą“ turi susimokėti už ją. Daugeliu atvejų tai yra priemonė siekiant silpnus padaryti ekonomiškai priklausomus nuo stiprių, o neturtinguosius – priklausomus nuo turtingųjų. Šeštojo dešimtmečio pradžioje indai, kurie matė kaip išsivysčiusios šalys teikia „pagalbą“ jų šaliai Pasaulinės maisto organizacijos posėdyje pasakė „dėl Dievo meilės, liaukitės padėti mums“. Tikiu, kad šį kartą reikalai klostysis kitaip.
Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, padaryčiau beveik viską, kad pasitarnaučiau šiam Parlamentui, bet negaliu. Beveik pasiekiau savo kantrybės ribą vakar vakare, kai pradėjau diskutuoti dėl Orhuso konvencijos prieš šparagų vartojimą žinomame šparagų vakarėlyje. Aš „išvykau prieš desertą“ tik tam, kad rasčiau nutrauktas diskusijas. Mano klausimas toks: ar galime pridėti savo nepanaudotus pasisakymus prie sesijos protokolo, nes čia bet kuriuo atveju yra Komisijos nario atsakymas?