Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2008 m. gegužės 22 d. - Strasbūras

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAUJA KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

(Posėdis prasidėjo 10.05 val.)

2. Gauti dokumentai – žr. protokolą

3. Libanas (pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijos) –žr. protokolą

4. Maisto produktų kainų kilimas Europos Sąjungoje ir besivystančiose šalyse (pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijos) – žr. protokolą

5. Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybos dėl bevizio režimo (pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijos) – žr. protokolą

6. Europos mokymo fondo įsteigimas (nauja redakcija) (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas yra Bernardo Lehideuxo pranešimas (Į6-0131/2008) Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos mokymo fondo įsteigimo (nauja redakcija) (COM(2007)0443 - C6-0243/2007 - 2007/0163(COD)).

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Gerb. Pirmininke, pranešėjau, gerbiamieji Parlamento nariai, noriu pagerbti Parlamentą už atliktą darbą dėl pasiūlymo pataisyti reglamentą dėl Europos mokymo fondo įsteigimo ir ypač padėkoti Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui bei jo pranešėjui Bernardui Lehideuxui.

Kaip žinote, Europos mokymo fondas buvo įsteigtas 1990 m. siekiant paremti išorės pagalbos programos PHARE įgyvendinimą profesinio mokymo srityje. Šiuo metu jo kompetencijai priskiriamos ankstesnių TACIS, CARDS ir MEDA programų šalys. Buvo sukurta Europos Sąjungos politika švietimo ir mokymo bei išorės santykių srityse ir dėl to reikia atnaujinti EMF reglamentą, kad būtų atsižvelgta į šias aplinkybes. Rezultatas – Komisijos pasiūlymas, kuriuo jūs užsiimate.

Mūsų pasiūlyme nenumatoma jokia nauja EMF veikla. Tikriau sakant, pasiūlymo tikslas – aiškiau nustatyti Fondo uždavinius remiantis platesne temine sritimi, kuri apimtų žmogiškųjų išteklių plėtros koncepciją, ypač švietimą ir mokymą, turint omenyje tęstinį mokymą.

Be to, pasiūlyme išplečiama Fondo geografinė veiklos sritis, atsižvelgiant į ES išorės santykių politikos priemones. Todėl šiomis naujomis sąlygomis reikia pataisyti EMF uždavinius, vadovaujantis aiškiai nustatytais prioritetais.

Esu dėkingas Europos Parlamentui, kad palankiai priėmė Komisijos pasiūlymą. Efektyviai bendradarbiaujant trims institucijoms, pavyko surasti sprendimus, tenkinančius jas visas, taip pat tokiais jautriais klausimais, kaip valdybos sudėtis ir būdas, kuriuo Europos Parlamentas galėtų padėti savo konkrečia kompetencija. Todėl Komisija nedvejodama priima konsoliduotą tekstą, kaip praėjusios savaitės konstruktyvaus trijų šalių dialogo rezultatą.

Norėčiau baigti savo kolegos Jano Figelio vardu ir pabrėžti, kad pasiūlymas labai svarbus siekiant, kad mūsų bendradarbiavimas būtų sėkmingas, nes tai leis Europos mokymo fondui pasinaudoti nauja teisine baze tinkamu laiku ir labiau padėti šalims paramos gavėjoms – toks ir yra šios priemonės tikslas.

  Bernard Lehideux, pranešėjas. − (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, būdamas Turine galėjau įvertinti puikų darbą, kurį atliko Fondas – nepaprastai svarbi ir veiksminga priemonė ES šalių partnerių profesinio mokymo sistemų plėtrai skatinti. Komisijos pasiūlyme atnaujinami EMF uždaviniai ir valdymas siekiant užtikrinti, kad jo veikla remtųsi tvirtu teisiniu pagrindu. Manau, kartu su Taryba pasiektas kompromisas užtikrina pažangą dviem esminėmis kryptimis.

Pirma naujas reglamentas leidžia Fondui veikti visose ES šalyse partnerėse, įskaitant šalis, nepriklausančias kaimynystės politikos sistemai arba pasirengimo narystei programoms. Tai – esminis punktas. Pvz., Sąjunga priima sprendimus, turinčius tiesioginį poveikį jos AKR partnerių ekonomikai. Man nebūtina priminti Komisijos nariui Louisui Micheliui, kad tai neseniai įvyko BRO cukraus sektoriaus reformos atveju, kai tos šalys buvo priverstos radikaliai diversifikuoti savo pramoninę veiklą. EMF, gal būt nemažai prisidėjo prie šios raidos ir panašiais atvejais galėtų tai daryti ateityje.

Be to, kompromisas, kuris, manau, buvo labai reikšmingas, naudingas tuo, kad jis iš tikrųjų įtraukia Parlamento narius į Fondo veiklos peržiūrą. Tačiau šis klausimas nėra šios agentūros kompetencija. Parlamentas gali tik balsuodamas dėl biudžeto ir biudžeto vykdydamas pasižiūrėti, kaip veikia agentūra. Manau Parlamentas privalo, ypač artėjant Lisabonos sutarties įsigaliojimui, rimčiau įsitraukti į reikalus, kuriais užsiima agentūra. Būtent dėl to, konkrečiu šio Fondo atveju, Parlamentas nuo šiol skirs tris atstovus – tiesa be teisės balsuoti – tačiau tris atstovus į valdybą, pasirūpindamas, kad jie būtų labai kvalifikuoti fondo veiklos srityse. Parlamentas gali laisvai skirti asmenis iš išorės arba Parlamento narius. Jo pareiga bus priimti atsakingą sprendimą dėl atstovavimo valdyboje lygio. Šiame etape pagrindinis privalumas yra tas, kad nuo šiol galima pasrinkti ir, kad pradėtos diskusijos dėl Parlamento dalyvavimo.

Didėjant agentūrų skaičiui visoms Europos institucijoms būtina atidžiai pažvelgti į jų veiklos kontrolės priemones. Tokiomis sąlygomis mano įsitikinimu turime sukurti tikrus Parlamento ir agentūrų ryšius. Panašiai naujuoju reglamentu siekiama formalizuoti Fondo direktoriaus išklausymą Parlamento komitetuose. Dabar jau kelerius metus kartą per metus direktorius dalyvauja Parlamente Užimtumo komiteto kvietimu. Tačiau anksčiau tas kvietimas nebuvo formalus. Remdamasi Komisijos pateiktu ne mažiau kaip trijų kandidatų sąrašu Valdyba skirs direktorių penkeriems metams. Prieš paskiriant Valdybos pasirinktą kandidatą, jis turės pateikti pranešimą Europos Parlamento kompetentingiems komitetams ir atsakyti į šių komitetų narių pateiktus klausimus.

Būkime sąžiningi. Parlamento dalyvavimo klausimu mūsų pasiektas kompromisas yra gerokai mažesnis nei tikėjausi. Tačiau turime pripažinti pavojingą padėtį. Nors dabar vyksta diskusijos, žmonės nėra pasirengę eiti kiek nors toliau. Būtų protinga palaikyti sutartą paketą, kad Fondas kiek įmanoma greičiau galėtų pradėti veikti remdamasis tvirtu pagrindu.

Todėl prašau narių, kad priimtų kompromisinį pakeitimą Nr. 11, kuris yra Komisijos nario Louiso Michelio ką tik minėto trišalio pasitarimo rezultatas, ir, kad jį priimtų visą ir nesusiviliotų pakeitimu, kuris sutrikdytų mūsų pasiektą pusiausvyrą.

Ačiū pirmininkaujančiai Slovakijai ir Komisijai už dialogo šiais klausimais kokybę ir, žinoma, dėkoju visiems pagalbiniams pranešėjams už paramą.

  Gabriele Stauner, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui Bernardui Lehideuxui už konstruktyvų dialogą su Taryba bei Komisija.

Komitete ir per trišalį pokalbį pasiekėme kompromisą dėl Turino fondo, kuriam naujasis reglamentas turi suteikti visiškai naują pagrindą. Mūsų pagrindinis tikslas keičiant Turine esančios agentūros veiklos kryptį –stiprinti Fondo ir Europos Parlamento santykius bei pagerinti bendrą Fondo veiklos efektyvumą. Šis Parlamentas siekia skatinti profesinį mokymą Europoje ir mes manome, kad mes ne turėtume vertinti tik Fondo darbo ex post pagrindu, kaip tam tikra audito institucija, o turėtume vaidinti vis svarbesnį vaidmenį procese, nustatančiame jo programų turinį ir formą, ir, kad galėtume prisidėti savo nuomonėmis.

Dėl to mums labai svarbūs du punktai. Tai – Valdybos sudėtis ir Fondo direktoriaus skyrimo procedūra. Pastaruoju punktu mes priėmėme sprendimą komitete, remdamiesi PPE-DE pasiūlymu. Kaip sakė pranešėjas, pagal naujo reglamento 10 straipsnį direktorius bus skiriamas iš Komisijos pasiūlyto galutinio mažiausiai trijų kandidatų sąrašo. Prieš paskiriant, kandidatai turi pasirodyti Europos Parlamento kompetentingame komitete ar komitetuose, pateikti pareiškimą ir atsakytų į pateiktus klausimus.

Sunkesnis klausimas, kuris dabartiniame pasiūlyme nebuvo išspręstas taip, kaip norėtų mano frakcija, susijęs su Valdybos sudėtimi. 7 straipsnyje siūloma tvarka, pagal kurią Parlamentas gali skirti tris nebalsuojančius atstovus, yra netinkama. Mes norime būti veiksmingais veikėjais Valdybai priimant sprendimus, o ne vien tik puošmenomis. Todėl, mūsų manymu, būtina, kad Parlamentas galėtų pasiųsti kompetetingus atstovus dirbti Valdyboje ir, savaime suprantama, jie privalo turėti tokias pačias balsavimo teises, kaip ir visi kiti Valdybos nariai.

Kad Valdyba galėtų veikti veiksmingai, mūsų manymu, būtina apriboti jos narių skaičių. Mes nematome akivaizdaus būtinumo kiekvienai ES valstybei narei siųsti atstovą. Turėtume apsieiti su atstovais iš dviejų trečiųjų valstybių narių ir taikyti rotacijos taisykles, nurodytas Lisabonos sutartyje. Turėdamos tris atstovus iš Komisijos, Parlamento ir šalių partnerių valstybės narės vis dar turėtų persvarą. Pagaliau Valdyba nėra akcininkų susirinkimas, bet numatyta atstovauti akcininkams priimant kasdienius, greitus sprendimus.

Todėl galbūt galiu dar kartą kreiptis į Tarybą – kurios atstovai, deja, nedalyvauja – kad persvarstytų savo poziciją. Siekdamas efektyvesnės veiklos, prašau Parlamento palaikyti mūsų 10 pakeitimą.

  Ole Christensen, PSE frakcijos vardu. – (DA) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau padėkoti pranešėjui Bernardui Lehideuxui už bendradarbiavimą ir darbą rengiant pranešimą dėl Europos mokymo fondo Torine. Buvau Europos Parlamento Socialistų frakcijos pagalbinis pranešėjas bei mes pravedėme tam tikras sunkias derybas su Taryba ir, manau, kad pasiekėme gerą kompromisinį pasiūlymą. Nors Fondo darbas orientuotas į šalis, kurios nėra ES narės ir dėl to nėra priėmusios Lisabonos tikslų, vis dėlto prasminga kalbėti apie tikslus šiame kontekste. Pagaliau Lisabonos tikslai iš tikrųjų yra tik būdas siekti pažangos ir augimo, ir nereikia būti ES nariu, kad galėtum to norėti.

Švietimas – vienas iš veiksnių, palaikantis augimą ir plėtrą ES. Investavimas į geresnį švietimą gali padėti užtikrinti, kad mes ES pasiektume Lisabonos tikslus ir Europoje taptų geriau gyventi. Kita svarbi priemonė Lisabonos tikslams pasiekti – lankstumas darbo rinkoje, o švietimas ir lankstumas labai glaudžiai susiję. Švietimo sistema padeda sukurti geresnę ir konkurencingesnę darbo jėgą, kuri leidžia pasiekti spartesnį augimą.

Svarbu, kad svarstome apie ES ateitį galvodami apie ilgalaikę perspektyvą. Todėl Europos mokymo fondas yra nepaprastai svarbi agentūra. ES neturi būti uždaras klubas. Svarbu, kad mes kiek įmanydami padėtume potencialiai naujai valstybei narei. Žinoma, turime reikalauti iš naujų valstybių narių, kad jos atitiktų tam tikrus reikalavimus ir standartus. Tačiau taip pat turime joms padėti tai padaryti. Manau, nauja struktūra, kurią įdiegėme Torino fonde – labai svarbus privalumas priimant būsimus iššūkius, taip pat manau, kad Fondas gali padėti potencialioms naujoms valstybėms narėms įstoti į ES.

Be to, esu labai patenkintas, kad nauja Fondo struktūra stiprina Europos Parlamento ir Fondo ryšius. Galime paskirti tris ekspertus į Valdybą. Tai rodo, kad Taryba pradėjo pripažinti, kad Europos Parlamentas taip pat turi turėti didesnę įtaką šioje srityje.

  Renate Weber, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti Bernardui Lehideuxui už pranešimą. Visiškai sutinku su jo nuomone dėl išplėstų Europos mokymo fondo (EMF) geografinių įgaliojimų.

Ši agentūra, veikianti kaip ES išorės politikos priemonė, gali visiškai atsakyti į iššūkius, kuriuose kelia Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno teritorijos. Vertinga patirtis, kurią EMF įgijo bėgant metams dabar galėtų būti panaudota srityse, kurioms labai reikia profesinio mokymo norint padidinti galimybes naudotis mokymu ir socialine įtrauktimi.

Šiuo metu daugelio AKR regiono šalių laukia nemažos ekonominės reformos. Norint, kad pasisektų, reikia žmogiškųjų išteklių. EMF turėtų turėti įgaliojimus ir išteklių, kad galėtų reaguoti į šiuos poreikius. Manau, kad praplėsdami EMF įgaliojimus taip pat turėtume numatyti laikinus ryšių palaikymo biurus regionuose, kuriuose sukoncentruota agentūrų veikla. Tokie biurai leistų EMF geriau organizuoti veiklą ir užtikrintų geresnį jo veiklos matomumą trečiosiose šalyse. Visiškai sutinku su pranešėjo pasiūlymu, kad reikia užtikrinti didesnį skaidrumą, ir visiškai palaikau jo pasiūlymą papildyti agentūros Valdybą Parlamento nariais.

Baigdamas, manau, kad, kalbant apie žmogiškuosius išteklius, Europos Sąjunga turėtų žvelgti plačiau. Mes norime nustatyti mėlynosios kortelės procedūrą, kuri leistų kvalifikuotiems darbuotojams iš užsienio legaliai dirbti Europoje, o ES turbūt prisidėtų prie šių kvalifikuotų darbuotojų apmokymo. Tačiau, kaip jau sakiau, kvalifikuotų darbuotojų labai reikia savosiose šalyse, jeigu tuose regionuose numatoma tikra plėtra. Todėl Europos mokymo fondo vaidmuo bus nepaprastai svarbus.

  Sepp Kusstatscher, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, iš pradžių norėčiau pagirti Turine esantį Europos mokymo fondą už vertingą darbą, kurį jis atlieka nuo 1994 m.

Agentūrų ir fondų darbas dažnai laikomas tik kainos veiksniu. Aš tvirtai tikiu, kad tai, ką daro Fondas Turine, yra labai naudinga kaimyniška pagalba bet kur: Balkanuose, Rytų Europoje ar Šiaurės Afrikoje. Praktinė pagalba, kurią EMF teikia mūsų šalims partnerėms plėtojant ir kuriant aukštos kokybės mokymo sistemas, vargu, ar gali būti aukštai vertinama. Todėl norėčiau išreikšti savo dėkingumą ir pripažinimą jo vyresniajai vadovybei.

Turiu kelias kritiškas pastabas Tarybai, kurios derybinė taktika po sutarimo pirmajame raunde siejama su Tarybos atstovavimo papildymu iki 27 ir, be to, nuo pat pradžių, nesugebėjimu suprasti, kodėl mes, Parlamento nariai, taip pat norime atstovauti Valdyboje, o taip pat, galų gale, sutikimu su trimis specialiais atstovais, bet kaip neturinčiais balsavimo teisės nariais. Tarybos požiūris paprasčiausiai buvo nesuprantamas.

Galiu tik pakartoti, kad Tarybos vadovybės nervinga ir gynybinė pozicija man visiškai nesuvokiama. Tai dar kartą įrodo sunkumus, su kuriais susiduria mūsų valstybės narės, kai joms tenka vertinti svarbą, kurią jos turėtų teikti Europos Parlamentui – vienintelei demokratiškai išrinktai Sąjungos institucijai.

Dėkoju pranešėjui.

  Derek Roland Clark, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, dar kartą Komisija nesilaiko teisės aktų. ES neturi kompetencijos švietimo srityje – bent jau kol nebus ratifikuota Lisabonos sutartis ir tai priklauso nuo Airijos referendumo. Ar tai – išankstinės išvados rezultatas, ar balsavimo prieš rezultatai bus tiesiog atmesti kaip Prancūzijos ir Olandijos referendumų atveju?

Bet kuriuo atveju – kokią struktūrą turės šis mokymo fondas? Aš matau, kad mūsų pasiūlymas yra toks: jį turi valdyti pakaitomis šeši atstovai iš valstybių narių, papildomai šeši iš Komisijos ir tik trys iš Parlamento, arba tie papildomi trys atstovai iš šalių partnerių, skiriami Komisijos. Pastaruoju atveju atsakomybė iš dalies bus rankose tų šalių, kurios nėra valstybės narės, suteikiant nerenkamai Komisijai didžiausią žodžio teisę. Tai vargu ar demokratiška.

7 pakeitime siūloma, kad Komisija teiktų kandidatus į EMF direktoriaus pareigas ir tai kelia susirūpinimą daugelyje sluoksnių. Su tuo susiję kiti pasiūlymai: nuo EMF Valdybos sudėties ir iki neveiksmingo vieno atstovo kiekvienai valstybei narei.

Turėti tiek daug priešingų pasiūlymų dėl EMF Valdybos sudėties tikrai nėra geriausia pradžia ir kyla klausimas: kodėl kažkas galvoja, kad mums reikia tokio fondo? Galėčiau įrodinėti, kad mokymo fondo ne tik nereikia jis gali duoti priešingus rezultatus. Jeigu atidžiai apžvelgtumėte Europos šalis, o ne ES, aptiktumėte visokių mokymo programų, pasiskirsčiusių aplink. Čia naudojami skirtingi standartai, bet programos plėtoja daug įgūdžių. Būtent dėl to Europa turi tokį turtingą palikimą. Jūs žinote, kad kiekviena šalis ugdo savo artistus, kompozitorius, autorius ir kt. Pvz., net mažos šalys išugdo pasaulinio garso kompozitorius. Kiekviena šalis ugdo savo lyderius ir ekspertus, savo technikus, bankininkus, sportininkus ir sportininkes bei visus likusius asmenis, priskiriamus kvalifikacijų, kurios keliamos mokymu,sričiai.

Taigi yra daug įgūdžių, kuriais kiekvienas šalis prisideda savaip. Jei sutelksime visa tai Europos mokymo fonde, išeikvosime daugelio šalių mokymo programų energiją. Vienintelis EMF neturės šalims būdingų kokybinių charakteristikų. Mums reikia įvairovės, o ne vienpusiškumo.

Trumpai sakant, remdamiesi tokia schema, prarasime daugiau nei gausime. Užmirškime ją ir tegul Europos šalys įneša savo indėlį į visumą. Tai net gali sukelti susidomėjimą ES projektu, kurio labai trūksta, sprendžiant pagal dviejų valstybių įkūrėjų balsavimą prieš ir nuolatines pastangas, dedamas siekiant įsiūlyti ES jos žmonėms.

  Jan Andersson (PSE). - (SV) Ačiū, gerb. Pirmininke. Iš pradžių norėčiau padėkoti Bernardui Lehideuxui už puikų darbą bei už puikų bendravimą su pirmininku ir koordinatoriais proceso metu ir už tai, kad galėjome pasiekti susitarimą per pirmąjį svarstymą. Be to, noriu padėkoti Europos mokymo fondo atstovams už indėlį ir svarbią pagalbą užtikrinant daug kitų ryšių. Švietimas, profesinis ir tęstinis mokymas tampa vis svarbesnis. Jie yra svarbūs ne tik ES, bet ir šalyse partnerėse. Reikalingas Cedefop ir Europos mokymo fondo bendradarbiavimas.

Šiame pasiūlyme dėl naujo Reglamento yra keletas elementų, kurie prisideda prie pagerinimo. Visų pirma praplečiama kompetencija siekiant įtraukti tęstinį mokymą vietoj dėmesio sutelkimo vien tik į profesinį mokymą. Tai – koncepciją, kurią mes vis labiau pritraukiame ir, kuri svarbi mūsų politikoje. Antra,, kaip sakė Bernard Lehideux, šalių skaičius didėja. Joms priskiriamos visos partnerystės šalys – ne vien tik įtrauktos į kaimynystės ir pasirengimo narystei programas, bet ir visos partnerystės šalys. Trečia, stiprinami santykiai su Parlamentu. Mums teikia malonumą naudingas bendradarbiavimas, kurį dabar galima plėtoti naudojantis naujuoju reglamentu. Manau, pasiekėme puikų susitarimą tiek dėl tvarkos, pagal kurią skiriame Fondo direktorių, tiek ir dėl to, kad galime skirti tris ekspertus be balsavimo teisės Valdyboje. Nepasiekėme visko, ko norėjome, bet tai vis tiek puikus kompromisas, pranašaujantis puikią ateitį. Tai – puiki esminė pozicija. Galime plėtoti tęstinį mokymą kaip Parlamento ir fondų, dirbančių šiais klausimais, bendradarbiavimo procesą. Tai svarbu.

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Gerb. Pirmininke, pirmiausia noriu pasakyti ačiū jums ir pritarti įvairiems čia padarytiems pareiškimams, kuriuose visuose palaikomas Bernardo Lehideuxo pranešimas. Aišku, kad aš irgi jį palaikau, nes manau, kad tai iš tikrųjų didelis žingsnis pirmyn. Jau suvokiu ir įžvelgiu naujas perspektyvas, kurios – kad ir ką kas nors galėtų pasakyti – atsiveria čia, ir džiaugiuosi, kad mes, be abejo, pasieksime aiškų sutarimą dėl šio pasiūlymo. Norėčiau atsakyti į du pateiktus prieštaravimus.

Pirma, 7 straipsnio 10 pakeitimas. Norėčiau priminti Gabriele Hildegard Stauner, kad čia yra interesų konflikto pavojus, nes Parlamentas – institucija, patvirtinanti biudžeto vykdymą. Bent jau įstatymiškai čia aiškiai būtų interesų konfliktas.

Antra, manau, kad būtų protinga atskirti įgaliojimus. Buvau parlamentaru daug metų ir niekada nepretendavau į bet kokią didesnę nei numatytą parlamentarams atsakomybę. Apgailestauju turėdamas pasakyti, kad pagrindinis parlamentaro vaidmuo nėra valdyti. Pagrindinis parlamentaro vaidmuo – nagrinėti ir rengti įstatymus bei, savaime suprantama, kontroliuoti vyriausybes arba vadovus. Todėl nesuprantu šio prioritetų pasikeitimo, kurį kai kurie žmonės laiko normaliu. Aš kalbu už save, bet mes diskutuojame Parlamente ir, mano manymu, Parlamentui painiojant savo kontrolės uždavinį su valdymo uždaviniu, kuris nesuderinamas su jo vaidmeniu, jis negalėtų vykdyti savo pagrindinio uždavinio. Taip gali būti griaunamas Parlamentas. Parlamento noras tapti tam tikru valdymo susirinkimu būtų nesuderinamas su kilniu demokratijos principu. Kalbu apie tai, nes tikiu, kad valdžios pasidalijimas yra svarbus.

Esu įsitikinęs, kad pasiektas kompromisas – pats veiksmingiausias kompromisas pirmiausiai dėl to, kad jis užtikrina Parlamento savarankiškumą atliekant kontrolės funkciją.

Prisipažįstu, mane glumina kai kurios pareikštos nuomonės, bet dėl to mes ir esame čia. Manau, būtent Derek Roland Clark pasakė, kad Komisija viršija savo kompetenciją ir, kad Europos mokymo fondas galėtų duoti priešingus rezultatus. Tai visiškai prieštarauja tikrovei, patirčiai ir visiškai nepriklausomiems puikaus Fondo atlikto darbo vertinimams.

Kaip Komisijos narys, atsakingas už plėtrą, jau galiu numatyti – dėl pagrindinio pakeitimo, kuris, be abejo, bus priimtas – veiksmingumo perspektyvas, t. y. palankias perspektyvas, kurios bus pasiūlytos ypač, kaip siūlė kai kurie pasisakiusieji, mano kompetencijai priklausančiose šalyse, kuriose profesinis mokymas –lemiamas veiksnys. Galvoju, pvz., apie migracijos valdymo ir informavimo centrą Malyje – bandomąjį projektą, kurį netrukus pradėsime. Galiu įsivaizduoti, kokį sėkmingą vaidmenį Fondas galėtų suvaidinti čia.

Taigi galiu tik pritarti rezultatams ir visiškai atmetu kritiką, kad Fondas duoda priešingus rezultatus. Aišku, žmonės negali pakeisti savo prigimties – tie, kuriems nepatinka Europa, kalba apie perdėtus dalykus ir tai – leiskite man pasakyti su visa reikiama pagarba su tuo susijusiam nariui – perdėta ir dėl to visiškai beprasmiška.

  Bernard Lehideux, pranešėjas. − (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, manau, kad visi arba beveik visi iš mūsų laikosi tos pačios nuomonės apie reikalo esmę ir dėkoju Komisijos nariui už tai, ką jis ką tik pasakė apie fondo ateities perspektyvas.

Vienas dalykas akivaizdžiai lieka nesureguliuotas, noriu pateikti pastabą apie jį: tai – EPP 10 pakeitimas. Europos institucijų tarpusavio dialogas neabejotinai labai svarbus. Tas dialogas vyko. Mano kolega Sepp Kusstatscher sako, kad Tarybos pozicija per šį dialogą nebuvo visiškai tokia, kokios galėjome tikėtis. Jis teisus, bet galiausiai mes turėjome trišales diskusijas bei keletą posėdžių ir tų posėdžio pabaigoje informavome apie mūsų susitarimą. Nemanau, kad mūsų institucijų dialogas būtų įmanomas, jeigu pasiekę savo susitarimą po kelių dienų atsiimtume jį atgal pateikdami pakeitimą. Taigi mes diskutavome, mes ne visiškai sutarėme visais klausimais, kiekvienas žengėme žingsnį link draugiškų santykių atnaujinimo ir baigėme pasiekę kompromisinį tekstą.

Prašome visų frakcijų priimti idėją, kad esame solidarūs priimdami savo sprendimą bei trišalio dialogo pabaigoje Tarybai ir Komisijai pateikdami susitarimą, ir paprašyti juos parodyti šį solidarumą savo balsais. Kai kas nors nori pokyčių, jis taip pat turi žinoti, kaip toli gali nueiti. Ką tik sakiau, kad labiau norėčiau žengti šiek tiek toliau, bet netikiu, kad visi esame tam pasirengę. Kaip šio dokumento pranešėjas, pasiekęs puikų sandėrį ir savo darbe palaikomas savo kolegų, norėčiau paprašyti jų toliau būti solidariems dėl mūsų kompromisinio susitarimo, kol bus laikas balsuoti.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 12.00 val.

7. Tolesnės 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos vystymuisi veiksmingumo įgyvendinimo priemonės (balsavimas)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – Johano Van Hecke pranešimas (Į6-0171/2008) Plėtros komiteto vardu dėl tolesnių 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos vystymuisi veiksmingumo įgyvendinimo priemonių (2008/2048(ÉĶÉ)).

  Johan Van Hecke, pranešėjas. − (NL) Prieš trejus metus Paryžiuje šimtai šalių donorių ir šalių partnerių įsipareigojo veiksmingiau teikti pagalbą besivystančioms šalims ir be kitų dalykų siekti didesnio suderinimo, demokratinės kontrolės, tarpusavio atsiskaitomybės ir didesnio skaidrumo.

Priešingai nei Monterėjaus deklaracijose, Paryžiaus deklaracijoje nustatomi aiškūs tikslai ir pakeičiami į dvylika veiksmų bei rodiklių iš esmės žengiant svarbų žingsnį pirmyn. Šių metų gruodžio mėn. Akroje turi būti atliktas pradinis vertinimas to, kas atsitiko su visais tais puikiais pažadais.

Reikia pasakyti, kad pastaraisiais metais Europos Komisija labai stengėsi įgyvendinti naują pagalbos darbotvarkę. Ji gali didžiuoti savo pasiekimais, susijusiais su darbo pasidalijimu, geresniu koordinavimu ir pagarba vietiniam indėliui. 2006 m. raginant Komisijos nariui Louisui Micheliui ji net žengė šie tiek toliau nei Paryžiuje, kur ji priėmė įsipareigojimais, ir patvirtino ambicingą veiksmų planą ir darbo pasidalijimo ir rezultatais grindžiamo valdymo koncepciją. Tačiau dar liko darbo, kurį reikia atlikti. Daug ketinimų vis dar reikia įgyvendinti praktiškai.

Pvz., pagalba vis dar nėra pakankamai pritaikyta šalių sistemoms ir vis dar apima per daug skirtingų mokėjimo sistemų. Kalbant apie pagalbos nesusiejimą, tai šiuo atveju vargu, ar ką nors pasieksime. Techninį bendradarbiavimą vis dar per daug kontroliuoja šalys donorės. Būtina skubiai atnaujinti ir papildyti pagalbos teikėjų atlasą, o vėliau sutelkti dėmesį į labiausiai apleistas šalis bei sektorius.

Be to, problemiškas darbo pasidalijimo elgesio kodekso patvirtinimas. Pirmiausia dėl to, kad valstybės narės nesilaiko savo pažadų. Valstybės narės atsilieka tiek apimties, tiek ir veiksmingumo požiūriu. Pirmą kartą nuo 2000 m. oficialiai pagalbai išleidžiamų lėšų procentas sumažėjo nuo 0,41 proc. 2006 m. iki 0,38 proc. 2007 m. Norint pasiekti Tūkstantmečio tikslus, būtina radikaliai pakeisti kursą. Jei Taryba nori išsaugoti savo patikimumo įvaizdį, turi patvirtinti savo pažadus skubos tvarka. Valstybės narės turi įsipareigoti pagal pagalbos kiekybės ir kokybės kreivę laiko atžvilgiu. Iš tiesų kiekybė ir kokybė neatskiriamai susietos.

Didelis kokybinės reformos išbandymas yra ir bus savojo indėlio didinimas ir tarpusavio atsiskaitomybės griežtinimas. Tačiau tam reikia reguliaraus dialogo su socialiniu viduriniuoju sluoksniu, vietinėmis vyriausybėmis ir visų pirma su parlamentarais. Didesnis skaidrumas labai svarbus. Didesnei biudžetinei paramai reikia veiksmingo parlamentinio visų pažadėtų ir mokamų lėšų tikrinimo. Todėl šiame pranešime įrodinėjama, kad į Paryžiaus darbotvarkę reikia papildomai įtraukti tryliktąjį rodiklį. Jeigu Europos ir Afrikos parlamentų vaidmuo užtikrinant didesnį efektyvumą toks svarbus, kodėl nepakeitus to papildomu rodikliu?

Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, Sąjunga, būdama didžiausia pagalbos teikėja, turi prisiimti atsakomybę Akroje. Pirmiausia ji turi susitvarkyti namuose. Tik tada ji gali įtikinamai imtis vadovauti Akroje ir pateikti ambicingą planą. Sąjunga turi ne tik kompetenciją, bet ir galimybę tapti veiksmingiausia paramos teikėja. Būtent dabar reikia, kad pažadus keistų veiksmai. Tokia šio pranešimo esmė ir jo atžvilgiu aš drįstu prašyti jūsų paramos.

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, noriu padėkoti pranešėjui Johanui Van Hecke ir Plėtros komitetui už šį puikų pranešimą. Taip pat esu patenkintas galėdamas suvokti, kad turime visiškai tokią pačią nuomonę ir kovojame siekdami tokių pačių rezultatų.

Manau, kiti šeši mėnesiai bus nepaprastai svarbūs Europos Sąjungos faktinio apsisprendimo siekti konkrečios pažangos trijų pagrindinių plėtros politikos ramsčių srityje išbandymo požiūriu: pirma siekiant Tūkstantmečio tikslų; antra, didinant pagalbos apimtis; trečia, didinant pagalbos veiksmingumą. Spalio mėn. Akros susitikime bus patikrintas viso proceso ir visų susijusių veikėjų įtikimumas. Arba procesas bus iš tikrųjų pradėtas, arba jis įklimps visam laikui.

Todėl šiandienės diskusijos labai svarbios, nes kitą savaitę jos gali duoti stiprų signalą Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybai. Taryba aptars Komisijos pasiūlymus šių tikslų atžvilgiu. Viliuosi, kad Taryba savo ruožtu pasiųs signalą, kuris bus toks pats ambicingas, koks pateiktas Johano Van Hecke pranešime. Veikdami kartu mes, europiečiai, 2005 m. Paryžiuje pasiekėme pozityvių rezultatų. Turime būti tokie pat ambicingi šiandien ir užtikrinti, kad Akroje pereitume nuo retorikos prie veiksmų visų savo įsipareigojimų atžvilgiu.

Girdėjau pernelyg daug nuomonių valstybėse, kuriomis norima paversti Akrą ir šias diskusijas į technines diskusijas apie įvykdomumą, efektyvumą ir kt. Tai nėra techninės diskusijos. Akra nėra techninis susitikimas. Tai – politinis susitikimas, kuriame išsiaiškinsime, ar valstybės narės turi politinės valios vykdyti savo įsipareigojimus.

Kova yra toli nuo pergalės. Komisija negali veikti viena. Todėl raginu jus suvienyti visus savo išteklius ir kontaktus siekiant užtikrinti, kad šis viršūnių susitikimas pasisektų. Įrodymo našta tenka valstybių narių ir ne Europos rėmėjų stovyklai. Todėl Parlamento ir Komisijos aljansas gyvybiškai svarbus.

Nekartosiu, kas parašyta pranešime. Aš beveik 100 proc. sutinku su tuo. Mums reikia realios pažangos svarbiose srityse ir pacituosiu tik kelias iš jų. Pirmoji yra pagalbos nuspėjamumas. Dėkoju Parlamentui už paramą organizuojant TPT sutartinius darbus. Tai yra vienas iš pasiūlymų, kuriuos pateiksiu Akroje. Žinoma, šalys partnerės turės suvaidinti savo vaidmenis šioje sutartyje ir, aišku, mes turėsime nustatyti kontrolės mechanizmus.

Antra, klausimas, kaip geriau pasinaudoti šalių partnerių procedūromis. Todėl pasakiau, kad šalyse, kuriose tai įmanoma, biudžeto parama turėtų būti pagrindinė priemonė pagalbai nukreipti. Įdomu pažymėti – ir, manau, svarbu jums priminti skaičius, kuriuos aš ketinu pacituoti – kad iki šios dienos Tanzanija turėjo parengti 2400 pranešimų įvairioms pagalbos teikėjoms ir, pasiklausykite atidžiai – daugiau nei 8000 audito pranešimų daugiašaliams plėtros bankams. Turite pripažinti, kad tai stulbina ir sukelia rimtų sunkumų.

Pranešime pagrįstai pabrėžiama, kai reikia didesnio skaidrumo ir atsakomybės plėtros pagalbos srityje, nors aišku, kad tai neįmanoma esant tokioms ataskaitų džiunglėms. Tai galima padaryti tik su sąlyga, kad sugriežtinsime parlamentinę plėtros finansavimo ir jo įtraukimo į šalies biudžetą priežiūrą, kaip pasakė pranešėjas. Turime skatinti demokratinę atsakomybę ir remsime šalis partneres joms siekiant stiprinti tą atsakomybę bei priežiūrą. Aišku, kad parlamentai ir pilietinė visuomenė čia turi suvaidinti lemiamą vaidmenį.

Mano trečias klausimas susijęs su darbo pasidalijimu. Elgesio kodeksas turi tapti tikrove. Kitas pavyzdys: Malyje 26 pagalbos teikėjos dalyvauja kaimo plėtros sektoriuje, kai tuo tarpu Burkina Fase penkios paramos teikėjos dalyvauja pusėje visų šalies sektorių ir pusė visų paramos teikėjų dalyvauja viename trečdalyje visų sektorių. Taigi taip yra ten, kur veiksmingumo požiūriu situacijos gerinimo ribos yra įvairiose šalyse, ir aš iš tiesų norėčiau turėti Parlamento paramą mėginant įtikinti valstybes nares, kad reikia geresnio darbo pasidalijimo. Tai užtikrintų gana nemažą teigiamą poslinkį pagalbos veiksmingumo srityje.

Mano ketvirtas klausimas susijęs su netvirtomis situacijomis. Pvz.: 2006 m. 65 proc. Dramblio Kaulo Krantui, Liberijai ir Centrinės Afrikos Respublikai suteiktos paramos atėjo iš trijų dvišalių paramos teikėjų. Čia vėl mes jau pasiūlėme bandomąsias šalis, įtraukdami daugiausia valstybių narių. Procedūriniu požiūriu paraginau Komisiją, kad ji būtų kiek įmanoma lankstesnė esant dabartinėms taisyklėms, kad būtų padidinta mūsų galimybė reaguoti. Taip pat turime nepamiršti, kad pagalbos veiksmingumo klausimas nėra išskirtinis donorių monopolis. Priešingai – jis taip pat turi būti šalių partnerių veiksmų pagrindas ir svarbiausias klausimu mūsų dialoge su jais. Tik šalys partnerės gali priversti mus teikti veiksmingesnę pagalbą aktyviai apibrėždamos ne tik plėtros tikslus, bet ir priemones jiems pasiekti. Tai – vienintelis būdas, kaip gali vystytis mūsų dialogas remiantis partneryste, lygiomis teisėmis ir įsipareigojimais.

Prieš baigdamas noriu pasakyti dar vieną dalyką. Parlamentas kviečia Komisiją, kad ji suteiktų delegacijoms pakankamą veiksmų laisvę. Esate visiškai teisūs. Bandome padaryti tai mūsų decentralizavimo proceso metodais. Mes daug reikalaujame iš savo delegacijų. Kaip žinote, ištekliai riboti ir gebėjimas panaudoti savo delegacijas taip pat priklauso nuo biudžetinių įgaliojimų.

Dar kartą norėčiau paprašyti jus padėti mums įtikinti valstybes nares, –kažką panašaus minėjo Johan Van Hecke, – kad jos turi moralinę pareigą, būtiną prievolę, laikytis įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė 2005 m. savo skiriamos pagalbos dydžio atžvilgiu. Jūs žinote, kad 2007 m. reikėtų pamiršti kiek įmanoma greičiau, nes jais tam tikros šalys nevykdė savo įsipareigojimų ir tai užtemdė gerą elgseną tų, kurios įrodė, kad gali tai padaryti.

Todėl siūlysime, kad šalys pakartotų savo 2005 m. įsipareigojimus ir pateiktų darbotvarkę, veiklos planą, etapais suskirstytą planą, parodydamos, kaip jos pasieks tikslų, su kuriais sutiko. Kaip sakiau pradžioje, mes dar nelaimėjome kovos, nes pagal mano turimą informaciją pirminiai posėdžiai rodo, kad kai kurios valstybės narės gali būti pasirengusios net atsisakyti savo 2005 m. įsipareigojimų, ir tai, žinoma, nepriimtina. Kitos tikriausiai būtų nepasiruošusios planuoti etapais. Todėl man reikia jūsų įtikinėjimo jėgos ir, jei taip galiu pavadinti tai, jūsų gebėjimo susitvarkyti su akiplėšiškumu, kad kiekvienas būtų priverstas susitaikyti su savo pareigomis.

  Anna Záborská, PPE-DE frakcijos vardu. – (SK) Pranešimas dėl pagalbos veiksmingumo svarbus dėl trijų priežasčių. Pirma jame nagrinėjama Europos Komisijos pareiga tinkamai tvarkyti ES piliečių lėšas. Antra, jame atkreipiamas dėmesys į poreikį geriau struktūrizuoti plėtros programas. Trečia, jame reikalaujama parodyti politinę drąsą siekiant kontroliuoti biudžetą ir kovoti su netinkamu jo naudojimu.

Sveikinu savo kolegą narį Johaną Van Hecke su pranešimu, kuriame pabrėžiama dvejopa Sąjungos atsakomybė: tiek vidaus, tiek ir išorės. Jeigu norime būti patikimais veikėjais savo išorės santykių srityje, turime suteikti besivystančioms šalims tokį finansavimą, kokį pažadėjome, ir paskirstyti jį taip, kaip žadėjome paskirstyti. Mes visi žinome, kaip sunku spręsti, ar finansinė pagalba panaudota veiksmingai, ar ne. Kartais besivystančiose šalyse susidariusios politinės ir kultūrinės aplinkybės verčia paramos teikėjas pasirinkti kūrybišką ir lankstų biudžetinį požiūrį. Nepaisant to, kūrybiškumas ir lankstumas turi netrukdyti skaidrumo ir sąžiningumo būtinybei.

Būsime sąžiningi, jei pripažinsime, kad Europos viešieji fondai neatneša laukiamų rezultatų, ir sustabdysime netinkamą jų naudojimą. Siekiant įrodyti, kad plėtros pagalba veiksminga, turėtume gauti gavėjo parašą, patvirtinantį, kad projektas tikrai veikia. Turiu pasakyti, kad pats svarbiausias Europos Komisijos ir Europos Parlamento įsipareigojimas yra vidinis įsipareigojimas būti sąžiningiems Europos piliečiams. Europos Sąjunga finansuoja plėtros pagalbą iš mūsų mokesčių, o mes mažai žinome apie jos veiksmingumą. Sveikinu savo kolegą narį Herbertą Böschą, neseniai kritikavusį būdą, kuriuo Europos Sąjunga paskirsto mokesčių mokėtojų pinigais teikiamą plėtros pagalbą. Pagalbos veiksmingumas – ne tik būtinas biudžeto vykdymas. Jis taip pat yra patikrinimas, ar pakanka politinės drąsos nurodyti, kad mokesčių mokėtojų pinigai turi būti naudojami veiksmingai.

  Pierre Schapira, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, paskutinėmis keliomis savaitėmis vykusios mūsų diskusijas apie pagalbos veiksmingumą buvo paženklintos dramatiškomis naujienomis apie pasaulio maisto produktų krizę. Ši krizė – negailestingas priminimas, kad, jei mes negalime užtikrinti elementariausių teisių – teisės į gyvenimą ir į pakankamą kiekį maisto – mūsų pastangos plečiant pagalbą bus bevaisės.

Savo pranešime Johan Van Hecke, kurio darbui pritariu, nurodo, kad ilgalaikė strategija – vienintelis būdas realiai paremti mūsų šalių partnerių plėtrą. Mums reikia ilgalaikių sprendimų dėl maisto produktų, susijusių su visuomenės sveikata, ir švietimo, jei norime reaguoti į labai įsišaknijusias dabartinės krizės priežastis.

Daugelis PSE pateiktų pakeitimų remia pranešėjo poziciją ir kai kuriais atžvilgiais ją stiprina. Mes nurodėme, kad mūsų prioritetinis tikslas turi būti toks: siekti Tūkstantmečio tikslų. Pirmasis iš jų yra panaikinti skurdą ir badą. Dėl to ir siekiant padaryti pagalbą veiksmingesnę, ji turi būti teikiama arčiau vietos, t. y. kaip galima arčiau gimtųjų namų ir pagal vietos gyventojų poreikius. Todėl nurodžiau, kad reikia daugiau konsultuotis su šalių parlamentais, pilietine visuomene ir vietos valdžia dėl plėtros politikos formulavimo, įgyvendinimo ir įvertinimo.

Taip pat būtina, kad veiksmingai kovotume su korupcija ir padarytume pagalbą skaidresnę. Kalbant konkrečiai, prašome Komisijos, kad ji sukurtų visų vietos valdymui skiriamų lėšų matricą siekdama patikrinti, ar politika darni ir šios lėšos tvarkomos protingai.

Diskusijų dėl pagalbos veiksmingumo didinimo negalima atsieti nuo klausimo apie pagalbos dydį, todėl dar kartą – kaip buvo ką tik padaryta – nurodyti ir pasmerkti nedovanotiną viešosios plėtros pagalbos sumažinimą 2006–2007 m., kai Europoje ji sumažėjo nuo 0,41 proc. iki 0,38 proc.

Akros viršūnių susitikimas iš tiesų bus politinis, kaip sakė Komisijos narys. Šalys donorės turės nepakartojamą galimybę pakartoti savo įsipareigojimus. Turime apsipręsti, ar dalyvauti šiame susitikime ir neapvilti savo partnerių.

  Toomas Savi, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti savo kolegai Johanui Van Hecke už puikų pranešimą. Visiškai pritariu pranešimo 1 pastraipai. Tačiau valstybės narės ir Komisija gali pasiekti, kad jų veiksmai būtų labiau suderinti, skaidresni, nuspėjami ir kolektyviai veiksmingi tik tada, jei jos sutelks išteklius vienoje institucijoje, atsakingoje už plėtros pagalbą. Tai – mano pirmoji nuomonė.

Pagalbos veiksmingumas mūsų rankose, nors mes gana dažnai eikvojame pernelyg daug laiko administracijai, vadovaujančiai atsakingam plėtros pagalbos naudojimui ją gaunančiose šalyse. Turėtume sutaupyti iš, pvz., personalo mokymo, administravimo ir išlaidų, kad gavėjus iš tikrųjų pasiektų daugiau pagalbos.

Šiuo metu nėra tinkamo valstybių narių veiksmų koordinavimo, skirstant lėšas. Pagal subsidiarumo principą vykdomoji valdžia privalo būti žemiausiame įmanomame lygmenyje, jei valdžios perdavimas į aukštesnius lygmenis nesuteikia didelių privalumų.

Nėra universalaus mažo pagalbos veiksmingumo problemos sprendimo, bet pirmas žingsnis turėtų būti rimtas – reikia toliau vykdyti centralizaciją ir greitai pereiti prie administravimo struktūros, nes nuolat prarandame laiką ir žmonių gyvybes.

  Margrete Auken, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DA) Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui Louisui Micheliui bei Johanui Van Hecke už puikų pranešimą. Puiku, kad buvo pasiektas susitarimas nepaisant turinio ir, kad ES pagalba bus ne tik didinama, bet ir tobulinama. Pagalba turi būti pagalba. Mes neturime sumenkinti ir naudoti jos kitiems tikslams, pvz., įsiskolinimui anuliuoti, kai šalyse donorėse esantys pinigai paprasčiausiai perkeliami iš vienos vietos į kitą. Šie pinigai turi būti skirti tiems, kuriems jų reikia, ir mes turime sugebėti išsiaiškinti, ar jie naudojami būtent tam. Žinoma, tai – vienintelis būdas priversti europiečius pagreitinti pagalbos didėjimą – jie turi matyti, kad pagalba veiksminga, kaip neseniai tai aiškiai pasakė Jeffrey Sachs. Todėl yra svarbu, kad 1 pakeitimas būtų priimtas.

Be to, pagalba turi toliau didėti iki 2015 m., kaip mes žadėjome daug kartų. Netoliaregiška ir nesmagu, kad 2006–2007 m. ES pagalba sumažėjo. Be didesnio pinigų kiekio pagalba tikriausiai negali būti pakankamai veiksminga. Mes nepasieksime tikslų, kol neįvykdysime daugelio savo pažadų.

Būtų labai gera, jei Europos Parlamentas galėtų griebtis ES žemės ūkio politikos. Gauta daug tyrimų rezultatų iš Pasaulio banko, TPF, JT ir kitų institucijų, kuriuose dokumentais įrodomas faktas, kad bendroji žemės ūkio politika kenkia besivystančioms šalims atviroms galimybėms augti, kalbu ne apie eksporto subsidijas, kurios pakankamai absurdiškos, o tik maža dalimi paaiškinu apie šia politika skatinamą destrukciją. Kadangi dabar susiklosčiusi tokia padėtis, kai viena ranka duodame ir kita atimame – kartais atimame šiek tiek daugiau nei davėme. Todėl negalime laukti, kol Jungtinės Valstijos anuliuos savo paramą žemės ūkiui. JAV parama žemės ūkiui yra prastesnė nei mūsų ir ES turėtų būti pavyzdžiu.

  Eoin Ryan, UEN frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, pirmiausia taip pat norėčiau padėkoti Johanui Van Hecke ir Komisijos nariui už šį pranešimą.

Afrikos į pietus nuo Sacharos regionas gauna daugiau tarptautinės pagalbos nei bet kuris kitas pasaulio regionas. Tačiau skurdo lygis jame lieka toks pats aukštas. Tyrimai parodė, kad pagalba gali padėti sumažinti skurdą šalyse, kuriose yra tvirtas ekonominis valdymas ir stiprios valstybės institucijos. Tinkamai paskirstyta pagalba gali padėti milijonams žmonių ištrūkti iš labai vargingo gyvavimo.

Tačiau tikrovė tokia, kad daugelyje besivystančių šalių egzistuoja korupcija ir, nors mes ir norime toliau skatinti gerą valdymą šiose šalyse, turime vis labiau slegiančią atsakomybę padėti daugeliui milijonų žmonių, mirštančių iš bado ir ligų visame pasaulyje.

Turime tesėti pažadus, kuriuos davėme remdamiesi Tūkstantmečio plėtros tikslais. Kaip galime užmerkti akis prieš tris milijardus žmonių, gyvenančių už trijų dolerių per dieną kompensaciją arba penkis milijonus Afrikos vaikų, kurie mirė praėjusiais metas nesulaukę penkerių metų amžiaus?

Be to, esame įsipareigoję Europos mokesčių mokėtojams užtikrinti, kad jų pinigai pasieks labiausiai skurstančiuosius ir bus leidžiami veiksmingai. Manau, kad Europa turėtų pažvelgti į labiau nukreiptas programas, pvz., Pasaulinį fondą, kovojantį su AIDS, tuberkulioze ir maliarija, t. y. pasaulį labiausiai niokojančiomis ligomis, kurios nužudo virš šešių milijonų žmonių per metus. Pasaulinis fondas buvo labai veiksminga organizacija, kurioje buvo mažiausiai biurokratijos ir, kuri turėjo didžiausią poveikį. Jis simbolizuoja naujovišką požiūrį į tarptautinį sveikatos sektoriaus finansavimą.

Visuotinis skurdas daugiausia kaimo problema. Besivystančiose šalyse trys ketvirtadaliai nepaprastai skurstančių žmonių gyvena kaimo regionuose. Jeigu norime atlaikyti klimato kaitos ir didėjančių maisto produktų kainų audrą, turime pagerinti žemės ūkio gamybą nukreipdami į tai žemės ūkiui būdingas programas, nes jos gali padėti sumažinti skurdą. Profesoriaus Jeffrey Sachs pristatymas komitete buvo puikus pavyzdys, kaip galima nukreipti tuos pinigus.

Pagal praėjusių metų Pasaulio vystymosi ataskaitą žemės ūkyje sukurtas BVP yra keturis kartus veiksmingesnis mažinant skurdą nei augimas kituose sektoriuose. Užuot siuntus maisto produktus į trečiąsias pasaulio šalis Europos, reikia padėti Afrikos fermeriams užauginti daugiau maisto produktų teikiant mažiems fermeriams tinkamą sėklą, trąšas ir vandentvarkos technologijas. Tačiau savaime aišku, kad yra daug kitų būdų ir, kaip pasakė Komisijos narys, daugelis iš jų privalo būti pritaikyti šaliai.

Afrikai laikas bėga. Mums reikia pasimokyti iš praeities, kad galėtume apsaugoti ateities kartas nuo ligų ir bado. Tikiu, kad Akra yra politinė galimybė ir palaikau tai, ką apie tai pasakė kalbėjusieji. Tai ne vien tik techninis susitikimas siekiant pažvelgti į technines sritis. Tai – politinė galimybė. Turime išsiaiškinti, ar galime pradėti kovoti su skurdu.

Priėmėme labai daug įsipareigojimų. Kai kurie iš šių įsipareigojimų nevykdomi. Esame pusiaukelėje įgyvendindami Tūkstantmečio plėtros tikslus laiko atžvilgiu ir tai laikas, kai mes tikrai siekiame pabandyti ir pasiekti visus juos. Turime sutvarkyti pagalbos teikimą. Turime dirbti su Afrikos vyriausybėmis, kovoti su korupcija, turime pagerinti valdymą ir tai pateikti pasaulio varguomenei.

  Luisa Morgantini, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, visi žinome, kad vis dar reikia daug ką padaryti, jog Europos plėtros politika taptų veiksmingesnė. Į puikų Johano Van Hecke pranešimą, kuriam visiškai pritariu, įtrauktos iš tikrųjų tinkamos rekomendacijos.

Kai aptarinėjame šį pranešimą, Briuselis susipažįsta su nauja metine CONCORD, Europos plėtros NVO konfederacijos, ataskaita dėl ES vyriausybių duotų įsipareigojimų pagalbos srityje. Pranešime nagrinėjama kiekvienos valstybės narės padaryta pažanga ir susidaro vaizdas, kad mūsų politikoje kovojant su skurdu ir didinant pagalbos veiksmingumą yra spragų ir prieštaravimų. Pvz., kaip man pasakojo Komisijos narys Louis Michel, pranešime pažymima, kad 2007 m. 27 valstybių teikiamos pagalbos dydis ne tik ne padidėjo, kaip turėjo būti, bet faktiškai sumažėjo. Taip pat pranešime parodoma, kad daug problemų, susijusių su plėtros politika, vis dar išlieka, pvz., skaidrumo trūkumas susietos pagalbos srityje.

Turėtume laikytis įsipareigojimų, duotų tarptautiniu lygiu. Mes negalime sugriauti nei pietinių pasaulio šalių žmonių, nei vadinamųjų šiaurės šalių žmonių lūkesčių. Jie labai atsidavusiai dirba siekdami užtikrinti, kad būtų ryžtingai tvarkomasi su neteisingumo, skurdu ir maisto produktų krize, kuria ką tik rėmėsi Pierre Schapira.

Sutinku su Komisijos nariu: turime baigti retoriką ir imtis veiksmų. Taip pat norėčiau padėkoti Louisui Micheliui už kantrybę, atsidavimą ir tvirtumą. Įvykus dviem konferencijomis Akroje ir Dohoje 2008 m. gali ir turėtų įvykti persilaužimas ir Europos Sąjunga turėtų parodyti, kad ji gali prisiimti savo įsipareigojimus kaip svarbiausia pasaulio donorė. Atrodytų, kad beveik nereikia sakyti, jog mums reikia didinti pagalbos kiekį ir gerinti kokybę. Tai nėra dvi prieštaraujančios koncepcijos. Neturime naudotis būtinybe padaryti pagalbą veiksmingesnę teisindamiesi, kodėl jos duodam mažiau.

Tuo pat dabar kiekvienas supranta, kad nepakanka paprasčiausiai didinti pagalbos kiekio. Labai svarbu, kaip mes visi sakėme, vietoj geopolitinių ir strateginių tikslų siekti kovoti su skurdu. Kaip visada sakome, komercinė, migracijos ir saugumo politika turi atitikti plėtros tikslus.

Europos bendradarbiavimas turi būti grindžiamas ne tik mūsų pačių interesais, bet ir tikrais pietinių šalių prioritetais, kaip nustatė ne tik vietinės vyriausybės, bet ir parlamentai bei pilietinė visuomenė. Be to, būtina didinti ES pagalbos programų skaidrumą ir atskaitingumą. Šiomis sąlygomis Parlamentui turėtų būti leista vykdyti tikrą demokratinę kontrolę, ir aš pritariu Komisijos raginimui daug dirbti, kad ES šalys įvykdytų savo įsipareigojimus.

Turiu kelis klausimus dėl kvietimų teikti pasiūlymus. NVO, norinčios dalyvauti Komisijos konkursų procedūrose, pajunta, kad procedūros per ilgos ir gremėzdiškos, ir dėl to iš tiesų apsunkinama jų veikla bei faktiškai neįsileidžiama daug mažų vietinių asociacijų. Taigi kodėl nepaklausus šių organizacijų, kaip supaprastinti procedūras? Tai turėdamas omenyje pateikiau pakeitimą, dėl kurio turi būti balsuojama šiandien.

Johano Van Hecke pranešime sprendžiama pagalbos atsiejimo problema. Buvo padaryta pažanga, bet reikia atsieti visą pagalbą, siekiant neleisti, kad užuot mažinus skurdą šalyse paramos gavėjose pinigai būtų grąžinami šalims donorėms.

Baigdamas norėčiau nurodyti tas valstybes, kurios vis dar išpučia savo viešosios plėtros pagalbos skaičius. 2007 m. ES šalys išleido apytikriai 8 mlrd. eurų, kitaip tariant 17 proc. bendros Europos pagalbos, svarbiuose sektoriuose, bet ne plėtros sektoriuje. Skolų panaikinimas, išlaidos pabėgėliams, pašalpos užsienio studentams sudaro išlaidas, neturėtų būti įtraukiamos į plėtros pagalbos skaičius. Taigi aš kviečiu jus palaikyti atitinkamus pakeitimus.

Be to, labai tikiuosi, kad 2008 m. padėtis pasikeis. Visiškai sutinku su Komisijos nariu, kai jis kalba apie pasidalintą atsakomybę tarp donorių ir šalių, kuriose kiekvienas turi suvaidinti savo vaidmenį: pasidalintas teises ir įsipareigojimus. Tai – mūsų jėga.

  Maria Martens (PPE-DE). - (NL) Plėtros pinigai gali ir turi būti išleidžiami protingiau. Gerb. Pirmininke, būtent tokią išvadą galime padaryti iš nepaprastai darnaus pranešėjo pranešimo. Sveikinu jį. Pranešimas pasirodė tinkamu laiku. Panašu, kad Europai pradeda nusibosti plėtros išlaidos. Tendencija tikrai kelia nerimą ir mes turėtume ją įvertinti. Net tokiose šalyse kaip Nyderlandai, kurie visada buvo žinomi dėl savo tarptautinio solidarumo, girdima nuomonė, kad reikia mažinti išlaidas plėtrai. Vienintelis atsakymas yra toks: darbas turi būti skaidrus, veiksmingas ir pagrįstas rezultatais.

Europos Sąjunga gali daug nuveikti šiuo klausimu, ypač remdasi darnumu, papildomumu ir suderinimu. Komisijos narys dažnai tai nurodė ir dirba šia kryptimi. Be to, galime daugiau nuveikti projektų ir programų daugėjimo klausimu. Jei kažkas nevyksta kaip reikiant, kita programa ne visada geriausias sprendimas. Geriau gerai padaryti porą dalykų nei pusiau padaryti viską.

Gerb. Pirmininke, Europos Sąjunga – didžiausia pagalbos teikėja. Taigi esame labai atsakingi. Be to, su nauja sutartimi didėja mūsų galimybės pasiekti didesnę sanglaudą, papildomą politiką ir geresnį koordinavimą. Mūsų pagalbos veiksmingumas nepaprastai svarbus ne tik dėl to, kad būtų galima pateisinti besivystančias šalis viduje, bet todėl, kad iš tikrųjų sugebėtume kovoti su skurdu besivystančiose šalyse. Tai – rezultatas, kuris svarbesnis nei ketinimas. Taip pat pateiksiu pasiūlymų dėl 2009 m. plėtros paramos biudžeto, kad vertinimas būtų labiau grindžiamas rezultatais. Turime daugiau dėmesio skirti rezultatams nei neaiškiems rodikliams.

Baigdamas norėčiau užduoti Komisijos nariui Louisui Micheliui klausimą. Komisijos narys Fischer Boel pasakė, kad Komisija norėjo panaudoti tam tikrus neišleistus pinigus iš 2008 m. Europos biudžeto siekdama padėti šalims, kurias palietė staigus maisto produktų kainų padidėjimas – kitaip tariant, maisto produktų krizė. Norėčiau sužinoti apie Komisijos nario reakciją. Ar gali Komisijos narys taip pat pasakyti, kaip bus naudojamos šios papildomos lėšos?

PIRMININKAUJA ALEJO VIDAL-QUADRAS ROCA
Pirmininko pavaduotojas

  Alain Hutchinson (PSE). - (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, pirmą kartą istorijoje, t. y. mūsų istorijoje – kaip sakė Komisijos narys – viešosios Europos plėtros pagalbos suma sumažėjo. Jeigu taip tęsis toliau, 2005–2010 m. Europos Sąjunga suteiks milijardais eurų mažesnę pagalbą nei žadėjo. Tai – nemažas žingsnis atgal ne tik siekiant tikslo skirti 0,7 proc. plėtrai, bet ir – ir tai yra labai svarbu – siekiant Tūkstantmečio tikslų ir, bendresne prasme, kovojojant su skurdu pasaulyje.

Valstybės narės negali naudotis procesu, kurį 2006 m. mes inicijavome siekdami padidinti mūsų plėtros pagalbos veiksmingumą ir, kurį tęsiame Johano Van Hecke, kuriam esame dėkingi už padarytą darbą, pranešimu, kaip pretekstu nesilaikyti savo įsipareigojimų padidinti šią pagalbą. Tiesa priešinga, nes šiandien visi sutinka, kad prie įpareigotų sumų bus reikalingos papildomos lėšos, jeigu norime laikytis daugelio įsipareigojimų, kuriuos prisiėmėme ir, kurių neabejotinai tebeturime imtis. Pagalbos veiksmingumas būtinas, nes veiksmingesnė pagalba reiškia daugiau pagalbos. Visi privalo tai suprasti.

Šiame kontekste leiskite man nurodyti, kad, kaip visada, tai yra metas, kai darome labai konkrečią pažangą taikydami novatoriškas finansavimo priemones plėtros pagalbos atžvilgiu – kažką panašaus, kas buvo aiškiai paminėta Paryžiaus deklaracijoje.

Norėjome, kad mūsų pranešime taip pat būtų paleistas emigrantų vaidmuo bendradarbiaujant plėtros klausimais. Europos Sąjunga vis dar to prisibijo, nors platesnis ir glaudesnis bendradarbiavimas su mūsų bendrapiliečiais iš šalių partnerių, gyvenančių ES, būtų jai labai naudingas. Tai būtų kitas būdas, kuriuo būtų galima greičiau integruoti nei atskirti labai daug žmonių, ir tai mintis, artima mano širdžiai tada, kai kurie europiečiai priima pozicijas, kurios stebina, ir priemones, kurios sukrečia.

Baigdamas noriu atkreipia dėmesį, kaip dažnai sakė Komisijos narys, kad pagalba niekada nebus tikrai veiksminga, kol nebus tikros įvairių ES politikos krypčių darnos ir, kol pagalbai bus vadovaujama remiantis politika, neturinčia nieko bendro su plėtra. Dabartiniai įvykiai rodo, kad kol kas darnos nėra. Ši situacija tęsis tol, kol EBPO Plėtros paramos komitetas, tiesiogiai susijusi organizacija, taikys labai platų plėtros bendradarbiavimo apibrėžimą. Tai – kita sąlyga, kaip padaryti mūsų pagalbą veiksmingesnę.

Prieš dvejus metus pateikiau pirmą pranešimą dėl pagalbos veiksmingumo kaip tik šiam Parlamentui. Kur dabar esame po visų šių be galo kartojamų kalbų? Komisijos narys gali pasikliauti socialistais siekdamas tęsti mūsų bendrą kovą didinant pagalbos veiksmingumą vargingiausių pasaulio žmonių labui.

  Olle Schmidt (ALDE). - (SV) Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti Johanui Van Hecke už puikų ir svarbų pranešimą. Kažkada aš atėjau į politiką siekdamas imtis priemonių, kad mano šalis Švedija pasiektų vieno procento tikslą. Švedijos liberalų partija – mano partija – yra ir visada buvo šios veiklos varomoji jėga ir Švedija iš tikrųjų pasiekia tikslą.

Tačiau dabar, praėjus beveik 40 m., turiu pripažinti, kad buvo daug nusivylimų. Nekompetentingas valdymas, korupcija ir sužlugę projektai neabejotinai buvo įprastas dalykas. Tačiau dažnai plėtra taip pat vyko tinkama linkme. Milijonams žmonių visame pasaulyje buvo suteiktas geresnis gyvenimas ir buvo sukurta daug demokratinių šalių. Yra kuo pasidžiaugti. Tačiau, jeigu norime, kad ES gyventojai mus palaikytų, turime sustiprinti savo gebėjimą veikti greitai ir veiksmingai. Pagalba turi būti paskirstoma garantuojant kokybę ir ilgalaikę naudą, kad galėtume pasiekti Tūkstantmečio tikslus.

Be to, pagalbos politika turi būti formuojama labiau iš apačios į viršų. Šalims, priimančioms pagalbą, turi būti patikėta didesnė atsakomybė už tai, ką galėtume pavadinti problemos išdėstymo prerogatyva teikiant pagalbą. Pagal Komisiją yra daugybė požymių, kurie rodo, kad skurstančios šalys yra priverstos sukurti brangesnę biurokratiją siekdamos palengvinti administravimą, kuris yra pagalbos sąlyga, kad būtų galima išmokėti pagalbos pinigus. Noras buvo ne toks. Be to, labai svarbu daugiau pakalbėti, kaip turėtume koordinuoti pastangos pagalbos srityje. Kita perspektyva, kurios negalima ir nereikia pamiršti, yra svarbus moterų vaidmuo kovojant su skurdu.

Kritikuoti, kaip šiandien formuluojami reikalavimai, nereiškia, kad neturime prieštarauti sąlygų pagalbai įvedimui. Klausymasis, ką turi pasakyti žmonės vietoje, taip pat leidžia manyti, kad turime rizikuoti ir apsvarstyti tam tikros karinės pagalbos klasifikavimą kaip pagalbą, nes taikos palaikymo operacijos gali būti lemtingos. Pvz., paimkime situaciją Čade, kuriame pabėgėliams apsauga reikalinga ne mažiau nei pagalbos siuntimas.

Baigdamas noriu užduoti jautrų klausimą apie mūsų žemės ūkio politiką, kurį minėjo Margrete Auken. Pranešime Komisija ir valstybės narės raginamos palaikyti bet kokias priemones, kurios galėtų padėti stabilizuoti žaliavų kainas besivystančioms šalims. Turiu pasiūlymą, kuris atitinka tai, ką sako Margrete Auken – veiksmingas, bet galbūt kartus vaistas – ES žemės ūkio politikos atsisakymas. Iš tiesų Komisija jau padarė pradžią šiuo klausimu ir tuo reikia pasidžiaugti.

  Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE). – (ES) Gerb. Pirmininke, dabar, kai peržiūrime Paryžiaus deklaraciją, galime suprasti, kad žodis ketinimai liko kaip tik toks – tik žodis.

Nors Komisija daug dirba ir imasi priemonių siekdama užtikrinti, kad pagalba pasiektų savo paskirties vietą, negalėsime eiti pirmyn, jeigu valstybės narės neduos to, ką pažadėjo.

Žinome, kad tiek šalys donorės, tiek ir partnerės yra atsakingos, kad pagalba būtų veiksmingesnė. Tačiau mūsų didžiausia pareiga – užtikrinti, kad pagalba realiai duotų naudos siekiant padėti besivystančioms šalims priimti pagrindinius iššūkius, su kuriais jos susiduria.

Turime užtikrinti, kad įvykdysime savo sandėrio dalį ir kad neturėsime gėdytis dėl to, kad nedarome to, ką pažadėjome padaryti.

Idealiu atveju pagalba palankiai veikia plėtrą ir gerą valdymą. Tačiau pagalba taip pat gali padaryti daug žalos, jeigu ji nėra skirstoma tinkamai. Todėl besivystančios šalys turi prisiimti atsakomybę už savo politikos įgyvendinimą, o mes, paramos teikėjos, turime laikytis jos, teikti joms savo paramą ir suteikti reikalingą laisvę, kad tai įvyktų, o ne finansuotume savo pačių prioritetus, kaip daro kai kurios donorės.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad būtina užtikrinti mūsų pačių politikos krypčių darnumą.

Visos plėtros pastangos yra tuščias laiko švaistymas, jeigu prekybos, pinigų ir kitų politikos krypčių tikslai kenkia arba prieštarauja joms.

Šiuo metu mes nedarome to, ką skelbiame.

  Jerzy Buzek (PPE-DE). - (PL) Norėčiau pasveikinti pranešėją. Pranešimas visapusiškas, platus ir išsamus. Turiu prisipažinti, kad skaitydamas pranešimą aš kaip tik praleidau svarbiausią tikslą. Tačiau pranešėjas aiškiai išdėstė pagrindinį pranešimo tikslą savo pristatyme mūsų diskusijos pradžioje.

Aš nusprendžiau pakalbėti, nes per paskutiniuosius kelerius metus iškilo kelios naujos problemos. Klimato kaita daro milžinišką poveikį kai kurioms besivystančioms šalims. Svarbu yra būtent tai, kad teikdami pagalbą turėtume pabrėžti faktą, jog tai darome dabar, nes Europos Sąjunga pripažįsta, kad klimato kaitos keliama grėsmė yra iššūkis mūsų civilizacijai ir civilizacija atsako už ją. Todėl turėtume visuotinio atšilimo sąlygomis pastebimai padidinti finansavimą ir suaktyvinti paramos teikėjų veiklą. Toks požiūris ir tokia veikla pademonstruos mūsų strategijos pobūdį ES kovos su klimato kaita prioriteto atžvilgiu. Be to, turėtume nukreipti savo pagalbą atsinaujinantiems energijos šaltiniams besivystančiose šalyse (žinoma, kova su badu yra svarbiausia, bet čia aš kalbu apie papildomas lėšas), taip pat tiesioginių visuotinio atšilimo padarinių įveikimui, priemonių, susijusių, pvz., su pakrančių užtvindymu, dirvos įdruskėjimu ir anksčiau nežinomu potvynių bei sausrų lygiu, pritaikymui

Prisiminkime, kad mūsų tikslas ir Europos Sąjungos prioritetas – pasiekti visuotinį susitarimą dėl kovos su visuotiniu atšilimu. Derybos vyks 2008 m. Poznanėje ir 2009 m. Kopenhagoje. Jeigu mums reikia įtikinti kitas šalis, turime sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir plėtoti naujas technologijas ES bei teikti specialią pagalbą besivystančioms šalims.

  Josep Borrell Fontelles (PSE). - (ES) Gerb. Pirmininke, jeigu mes tiek daug kalbame apie veiksmingumą, čia negali būti jokių abejonių, kad esame įsitikinę, jog turime rimtą veiksmingumo problemą.

Tikriausiai pirma sąlyga didesniam veiksmingumui užtikrinti yra būtinybė suplanuoti pastovų ir įpareigojantį pagalbos srautų grafiką. Labai sunku padaryti ką nors veiksmingą, jei nėra net mažiausio tikrumo, kokiais ištekliais bus galima naudotis.

Kokybė taip pat priklauso nuo kiekybės ir, kaip ir mano kolegos, aš apgailestauju dėl Europos šalių skiriamų plėtros pagalbos lėšų sumažėjimo. Tikiuosi, kad jūs neprieštaraujate man sakydamas tai. Tačiau yra viena įsidėmėtina išimtis – mano šalis Ispanija, kuri dabar pirmauja praėjusiaisias metais padidinusi plėtros pagalbą 33 proc..

Komisijos nary, turime galimybę Akroje ir turime daryti viską, ką galime, siekdami užtikrinti, kad 20 proc. pagalbos būtų panaudojama švietimui, sveikatai ir galimybėms naudotis vandeniu bei svarbiausiomis sanitarinėmis sąlygomis užtikrinti.

Be to, noriu garantuoti jums Plėtros komiteto paramą koordinuojant įvairius veikėjus. Yra labai mažai lėšų ir, kaip jūs pats dažnai sakėte, jas reikia padalinti tarp daug veikėjų, o šis atskiedimo procesas mažina veiksmingumą.

Be to, norėčiau atkreipti dėmesį į, kaip tai daroma pranešime, būtinybę supaprastinti pagalbos teikimo procedūras. Kur mes beeitume, randame tą pačią problemą: neabejojama, kad laikas, sugaištamas nuo to momento, kai mes pasakome, kad ketiname kažką daryti, ir laiko, kai tai padaroma, kenkia bet kokiam mėginimui skatinti veiksmingą lėšų tvarkymą.

  Renate Weber (ALDE). - Gerb. Pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti savo kolegai Johanui Van Hecke už nuostabų darbą. Jo pranešime pažymima, kad reikia reformuoti požiūrį į plėtros pagalbą. Aš galiu tik sutikti ir pabrėžti, kad ši reforma turėtų prasidėti pergalvojimu nuo pagrindų – būtent plėtros politikos – į viršų. Tvirtai tikiu, kad pagalba nebeturėtų apsiriboti padėjimu, palaikymu ar parama. Turėtume mąstyti kitaip ir suvokti savo pagalbą besivystančioms šalims kaip investiciją plačiausia šio žodžio prasme. Tai turėtų būti ilgalaikė investicija, kurią turėtume padaryti ne tik tam, kad būtų užtikrintas šių šalių išlikimas, bet ir tam, kad būtų užtikrinta jų, kaip veikiančių ekonomikų ir demokratijų, reali plėtra.

Investuodami mes taip pat turime prisiminti esminius klausimus, kurie galėtų padaryti galą skurdui. Prieš kelias savaites profesorius Geoffrey Sachs per savo vizitą į Parlamentą pabrėžė, kokią didelę teigiamą įtaką nedirbamos Afrikos žemės panaudojimas turėtų maisto produktų kainoms. Užuot teikę maisto atsargas į Afriką, verčiau perduotume žemės ūkio žinias, kad žemynas galėtų pavalgydinti savo gyventojus ir, susiklosčius palankioms sąlygoms, netgi galėtų tiekti maisto produktus pasaulio lygmeniu.

Man labai kelia nerimą kita problema, pabrėžiama šiame pranešime: pinigų srautų į šalis paramos gavėjas planavimas. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad projektai negali pasiekti savo tikslų, jeigu lėšos neateina laiku ir jos mažesnės nei iš pradžių buvo suplanuotos. Dėl to Europos Sąjungai gali labai nepasisekti. 2007 m. ES pagalbos lygis sumažėjo. Buvo paleista daug projektų ir nebuvo pasiekti jų tikslai.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – prioritetu turėtų tapti piliečių švietimas plėtros srityje ir supratimo didinimas šiuo klausimu. Mes, kaip šio Parlamento nariai, turime suvaidinti esminį vaidmenį šiuo atžvilgiu.

  Filip Kaczmarek (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, kai kurie ekspertai, ekonomistai, politikai ir nevyriausybinių organizacijų aktyvistai, dirbantys plėtros srityje, linkę kalbėti, kad norint, jog bendradarbiavimas plėtros srityje pasiektų tikslus, mums tereikia skirti daugiau pinigų. Tačiau gyvenimas nėra toks paprastas. Jame daug socialinių ir ekonominių problemų, kurių negalima išspręsti tuojau pat tiesiog duodant daugiau pinigų. Žinoma, pinigai padeda spręsti problemas, bet lėšos nėra vienintelė problema, kad būtų pasiektas plėtros politikos tikslas.

Kita labai svarbi problema – pagalbos veiksmingumas. Blogai organizuota pagalba gali sukelti priklausomybę arba, kaip sako kai kurie žmonės, modernią priklausomybę. Pagalbos veiksmingumas vienodai svarbus paramos gavėjams ir teikiantiesiems pagalbą. Paramos gavėjams jis svarbus dėl to, kad patys pinigai nėra tikslas. Jų tikslas yra pakeisti tikrovę ir paspartinti Tūkstantmečio tikslų siekimą. Pinigus išleisti yra lengva, bet sudėtinga išleisti juos protingai.

Kita vertus, donorėms veiksmingumas svarbus dėl to, kad jos turi įrodyti mokesčių mokėtojams, kad plėtros lėšos išleistos protingai. Dėl to šie du procesai, t. y. plėtros išlaidų didėjimas ir šių išlaidų kokybės didėjimas, suderinami ir gali vykti vienu metu.

Johan Van Hecke parengė puikų pranešimą, už kurį jis nusipelno mūsų dėkingumo. Manau, kad turėdami šį pranešimą Europos Sąjungos atstovai Akros aukščiausiojo lygio forume turės aiškią ir nedviprasmišką poziciją.

Atrodo, kad šiuo atžvilgiu labai svarbi Europos Sąjungos pareiga turėtų būti tolesnis valstybių narių ir ES pagalbos derinimas. Tai svarbu, nes būtent mes turime spręsti šį klausimą. Koordinavimas ES viduje nepriklauso nei nuo mūsų tarptautinių partnerių, nei nuo tų, kuriems teikiame pagalbą, o nekoordinuojamos pagalbos savikaina labai didelė.

  Ana Maria Gomes (PSE). - (PT) Sveikinu Johaną Van Hecke su šiuo svarbiu pranešimu.

Norint, kad Europos pagalba būtų veiksmingesnė, būtina investuoti į žmogiškąją ir finansinę kompetenciją bei įveikti politikos ir institucinės struktūros prieštaravimus. Lisabonos sutartis atveria galimybę sukurdama Europos išorės veiksmų tarnybą. Be Vyriausiojo įgaliotinio palaikymo ši tarnyba turi būti pasirengusi toliau vykdyti ES plėtros politiką vienu metu su BUSP ir ESGP.

Norint garantuoti pagalbos veiksmingumą, nėra reikalo iš naujo išradinėti dviratį. Jis priklauso nuo jau duotų pažadų vykdymo. Kaip pabrėžė Komisijos narys Louis Michel, valstybės narės turi padidinti viešąją plėtros pagalbą iki 2005 m. pažadėtų lygių, neperdedant jų skolų nurašymu, ir turi veiksmingai nukreipti ją į Tūkstantmečio tikslų siekimą, ypač amžiuje, kuriame kylančios naftos ir maisto produktų kainos dar labiau skatina kovoti su skurdu pasaulyje.

Gerb. Pirmininke, statomas į pavojų Europos Sąjungos patikimumas ir įspūdis apie ją, greičiau kaip pasaulinio lygio veikėją, o ne kaip apie pagalbos teikėją.

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, norėčiau pasveikinti Johaną Van Hecke su šiuo pranešimu. Prieš kelias savaites apsilankiau TPF ir Pasaulio banke atstovaudamas Plėtros komitetui ir tame susitikime paklausiau, koks turėtų būti pasaulis 2030–2050 m. Man atsakė, kad Kinija bus galingiausia šalis pasaulyje, daug besivystančių šalių bus pasikeitusios, Amerika tebebus galinga, bet ne tokia galinga kaip šiuo metu, ir Indija bei Brazilija bus labai galingos.

Niekada anksčiau mūsų savanaudiški ir nesavanaudiški interesai taip nesutapo kaip dabar, su būtinybe padėti besivystančiam pasauliui. Anksčiau buvo įprasta priekaištauti man , kad praleidžiu per daug laiko su pavieniais rinkėjais, kurie turi prastas gyvenamojo būsto sąlygas.Mano atsakymas tokiais atvejais būdavo toks: jūs negalite pasakoti tam, kuris pateko į gaisrą, kad ketinate statyti gaisrinę. Jūs turite turėti planą gaisrinės atžvilgiu. Tačiau taip pat turite padėti individui. Toks turėtų būti mūsų požiūris į besivystantį pasaulį. Jeigu mes to nedarysime, Kinija ir kitos šalys ketina tai padaryti. Tai yra mūsų ne tik savanaudiškas, bet ir nesavanaudiškas interesas padaryti tai.

Aš atvykau iš šalies, kuri ne taip seniai išgyveno badą ir, kurios gyventojų skaičius šiuo metu turėtų būti virš 20 mln. Nuo 19 šimtmečio vidurio jis pirmą kartą viršijo šešis milijonus. Turime pokolonijinę praeitį. Jeigu pažvelgtumėte į Airijos istoriją, pamatytumėte, ką mes sugebėjome padaryti su investicijomis į infrastruktūrą, didele dalimi iš Europos Sąjungos – kurios atžvilgiu dabar tampame tinklo aukotoja – yra požymis to, ką galima padaryti, kai suteikiate žmonėms priemones darbui.

Aš raginu Komisijos narį, kad atvykęs į šį Akros susitikimą užtikrintų, jog Europos Sąjunga kalbėtų vienu balsu. Lisabona suteiks mums priemones, kurias turėdami galėsime vaidinti naudingesnį vaidmenį pasaulyje. Užtikrinkite, kad padarytume tai plėtros pagalbos srityje. Tai atitinka ne tik mūsų, bet ir besivystančio pasaulio žmonių interesus.

(Plojimai)

  Anne Van Lancker (PSE). - (NL) Sveikinimai pranešėjui Johanui Van Hecke už puikų pranešimą. Taip pat dėkoju Komisijos nariui už labai išsamų tarnybos darbinį dokumentą dėl Akros.

Trys punktai. Pirma iš tiesų reikalinga veiksmingesnė pagalba, kad donorės šalys galėtų geriau koordinuoti savo pagalbą, remdamosi strategija tos šalies, kurioje pietuose esančios šalys partnerės atlieka pagrindinį vaidmenį. Tačiau tai reiškia, kad tose šalyse prioritetai taip pat turi būti pasirenkami demokratiškai, t. y. bendradarbiaujant su šalių parlamentais ir NVO, tai nevyksta šiuo metu. Manau, labai svarbu įtraukti moteris į dialogą.

Antra, šalys donorės turi visiškai nustoti taikyti nesuskaičiuojamas sąlygas pagalbos atžvilgiu ir labai pasiklausti išmatuojamais rezultatais. Ypač turi būti atsikratyta ekonominių sąlygų, kurias įvedė TPF ir Pasaulio bankas, nes jos dažnai prieštarauja Tūkstantmečio tikslams. Todėl sakau pranešėjui, kad reikėtų atsisakyti pranešimo 28 skirsnio.

Trečia, kokybiškesnė pagalba nėra mažesnės pagalbos pateisinimas. Šiuo metu ne tik mažėja plėtros pagalba – skaičius taip pat painioja tai, kas laikoma pagalba, bet iš tiesų nelabai padeda šalims partnerėms, pvz., Europoje esantiems studentams arba pabėgėliams mokami pinigai arba skolų panaikinimas. Todėl labai svarbu, kad šalys donorės laikytųsi savo pažadų dėl 0,7 proc. ir apsispręstų dėl konkretaus grafiko. Tikiuosi, Komisijos nary, kad pirmadienį Taryba išklausys šią mintį.

  Gabriela Creţu (PSE). - (RO) Kartais kelias į pragarą grindžiamas gerais ketinimais. Būtent tokį ketinimą turėjo plėtros pagalbos gavėjų šalių valdžios institucijos – t. y. perkelti sprendimų priėmimo procesą arčiau jų – motyvuodamos tuo, kad jos žino geriausiai savo poreikius. Iš esmės teisingas sprendimas sukūrė baisų ratą su neigiamu poveikiu moterims. Kadangi jos mažai figūruoja sprendimų priėmimo dokumentuose, jų poreikiai laikomi nesvarbiais, o esančiųjų valdžioje jautrumas lyčių klausimui yra mažas ir net mažesnis nei mūsų. Dėmesys, skiriamas programoms, sukurtoms šiems poreikiams, ir ypač seksualinėms bei reprodukcinėms teisėms, sumažėjo. Taigi esame dramatiškos situacijos liudininkai.

Vienintelis plėtros tikslas, kurio atžvilgiu nebuvo užfiksuotos jokios pažangos, – motinų mirštamumas, kurį sukelia elementarių sąlygų, pvz., cezario pjūvio galimybės, pagrindinių antibiotikų, kontraceptinių tablečių arba kvalifikuotų darbuotojų, nebuvimas. Kai kuriais atvejais situacija tapo blogesnė. Motinų mirtys –pagrindinė moterų mirtingumo priežastis daugelyje nestabilų šalių.

Reikalaujame kontrolės mechanizmų siekiant užtikrinti, kad investicijos į infrastruktūrą apimtų sveikatos apsaugos infrastruktūrą ir institucijų, atsakingų už priemonių įgyvendinimą šioje srityje, atsakomybės didinimą.

  Paul Rübig (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, šiandien mūsų svarstomas klausimas labai svarbus, nes jis susijęs su ypatinga Europos Sąjungos atsakomybe.

Mes, Europos gyventojai, neabejojame, kad mūsų mažosios ir vidutinės įmonės simbolizuoja labai sėkmingą struktūrinį modelį, ir, kad turime užtikrinti, jog BVP vienam gyventojui galėtų didėti šio modelio pagrindu mažiausiai išsivysčiusiose šalyse. Labai svarbu išmokyti žmones padėti sau.

Taip turime imtis priemonių vystydami mūsų energijos vartojimo efektyvumo ir maisto produktų saugumo strategijas. Šioms šalims reikia pajamų iš darbo, o mažosios įmonės bei šeimos verslas gali padėti tuo pasirūpinti. Be to, joms reikia vartotojų perkamosios galios. Manau, kad norint, kad pasisektų, paprasčiausiai reikia laikytis priežasties ir padarinio principo.

  Marianne Mikko (PSE). - (ET) Kolegos, sveikinu pranešėją su puikiai atliktu darbu. Nepatenkinamas pagalbos koordinavimas ir programų perteklius lėmė pagalbos veiksmingumo sumažėjimą. Taip pat pagalba buvo sutelkta į vadinamąsias patrauklias šalis ir dėl to daug regionų buvo visiškai užmiršti. Dėl suskaidymo atsirado labai daug pagalbos priemonių, kurios kai kuriais atvejais visiškai nesuderino tarpusavyje.

Tačiau Europos Sąjungos ir valstybių narių plėtros bendradarbiavimo politikai labai svarbu papildyti ir stiprinti vienai kitą. Valstybės narės turi koordinuoti savo veiksmus. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad kai kurios valstybės narės dar tik pradeda veiklą kaip pagalbos teikėjos. Tačiau netgi jos žino apie pagalbos veiksmingumą. Pvz., Estija, kuris dar nėra prisijungusi prie Paryžiaus deklaracijos, buvo pastebima trišaliuose bendradarbiavimo projektuose. Siekiant išvengti plėtros pagalbos suskaidymo ir per didelio pagalbos teikėjų dėmesio, naudojamasi tylaus partnerio variantu.

Daugiau nei pusės pasaulio oficialios plėtros pagalbos inicijuojama Europos Sąjungoje. Svarbu užtikrinti Europos Sąjungos dalyvavimą silpnose šalyse ir ypač užmirštose šalyse. Teikdami pagalbą turėtume būti kilnūs, kad pagalba galėtų būti priimama su orumu.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, pagalba vargšams ir skurstantiesiems – didelė vertybė. Europos Sąjunga –lyderė teikiant pagalbą šalims, kurias paliečia gaivalinės nelaimės, pvz., sausros, potvyniai, badas ar anksčiau nepasitaikiusių formų katastrofos, kurias sukelia klimato kaita.

Tačiau siunčiant lėšas ir atsargas į besivystančias šalis ir neturtingas šalis siekiant padėti joms vystytis visada iškyla dilema. Kiek turėtų būti skiriama šių išteklių siekiant sumažinti šiandieninį skurdą ir kiek turėtų būti skiriama lėšų vystytis, pvz., švietimui, įvairioms institucijoms sukurti, teisinei sistemai įdiegti arba infrastruktūros statybai, pvz., kelių ar interneto, nes šie veiksmai turėtų padėti vystytis verslumui šiuose regionuose, ypač kalbant apie mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimą, įskaitant ūkininkų ūkius?

Suteikta pagalba turi būti siejama su visuomenės informuotumo, demokratinių institucijų ir švietimo sistemų kūrimu, kad vietinė visuomenė galėtų pasirengti perimti ilgalaikės šių regionų ir šalių plėtros kontrolę.

  Christopher Beazley (PPE-DE). – (FR) Komisijos nary, mano pirmą klausimą jau uždavė Marianne Mikko: ar yra įvairių NVO konkurencijos arba nepakankamo koordinavimo problema ir, ar Komisija atlieka savo vaidmenį bandydama koordinuoti puikų darbą, kurį kiekviena iš jų dirba?

Antras klausimas: kai mokiausi mokykloje, Anglijoje buvo organizacija, vadinama Savanoriška tarnyba užsienyje. Ar Komisija turi programą, kuria būtų siekiama skatinti jaunimą, kuris nori galbūt ne tik teikti paramą mokymo srityje, bet ir dalyvauti šiose plėtros pagalbos programose? Ar Komisijos narys turi pagalbos programą jaunimui, kurie norėtų tai daryti?

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Gerb. Pirmininke, ačiū jums už mūsų politikos požiūrio ir esmės palaikymą. Aš norėčiau sugrįžti prie kelių punktų ir atsakyti trumpai.

Visų pirma, dėl pagalbos maistu ir ypač kylančių javų kainų bei žemės ūkio programų, norėčiau pasakyti, kad mes ką tik baigėme komunikatą dėl Europos plėtros strategijos siekdami reaguoti į maisto produktų krizę. Jūs netrukus gausite informaciją apie šį dokumentą.

Antra, norėčiau pataisyti kai kurias išsakytas nuomones ir nesuprantu, kodėl jos yra nuolatos reiškiamos. Vienašališkas bendrosios žemės ūkio politikos puolimas remiantis vos kelias tikrais argumentais kenkia Europos Sąjungai, perteikia klaidingą informaciją ir verčia mūsų partnerius manyti, kad bendroji žemės ūkio politika – visų jų bėdų priežastis. Dar kartą kartoju: tai netiesa. Mes griauname žemės ūkio subsidijų sistemą nuo 1996 m. ir dabar mūsų bendrosios žemės ūkio politikos negalima laikyti besivystančių šalių problemų priežastimi. Esu pasirengęs išsamiai aptarti šį klausimą kitame posėdyje, nes kaltinimai kartojami lyg kažkokie posakiai, tartum tai būtų tiesa. Žmonės kalba apie dalykus, kurie nėra tikslūs. Europa beveik išsprendė šią problemą, nors vis dar lieka neatsakyti kai kurie klausimai. Sutinku, kad yra kai kurių abejonių dėl mūsų plėtros politikos darnos. Dėl žemės ūkio – jei yra kažkoks sektorius, kuriame padarėme tikrą pažangą, tai jis yra būtent šis. Manau, gana nesąžininga siekti apjuodinti mūsų vardą be priežasties.

Aš klausiausi pasiūlymo, mano manymu, susijusio su pasauliniu fondu. Žinau, kad profesorius Geoffrey Sachs, kuris yra nuostabus žmogus, gina ir propaguoja pasaulinį maisto fondą. Aš tam nepritariu. Labai abejoju dėl to. Pasauliniam fondui, kuriuo rėmėsi Eoin Ryan ir apie kurį jis turbūt galvoja kaip apie universalią priemonę, prireikė daug laiko, kol ėmė dirbti skaidriai ir veiksmingai. Kam steigti kitą fondą, kai turime tokias priemones kaip Pasaulinė maisto programa (WFP), Pasaulio maisto programos organizacija (FAO) ir kt.? Naujų priemonių išradinėjimas siekiant susidoroti su visuotinės politikos silpnosiomis vietomis iš tiesų nėra teisingas atsakymas. Priemonės yra. Jas paprasčiausiai reikia tinkamai finansuoti.

Mums reikia pertvarkyti WFP, bet kaip taip padaryti? WFP turi turėti iš anksto žinomą metinį biudžetą ir jo operacijos turi keistis. Aš neseniai apie tai kalbėjau. Tai – labai svarbi problema. Taigi mes taip pat neturime išgalvoti nevykusių atsakymų į gerus klausimus. Aš nesu už naujų fondų kūrimą, nes dėl to paprasčiausiai atsirastų daugybė biurokratinių kliūčių ir procedūrų. Norėčiau pasakyti keletą žodžių procedūrų klausimu.

Dėl žemės ūkio norėčiau pasakyti, kad pereisime nuo 650 mln. eurų devintajame EPF prie 1,25 mlrd. eurų dešimtajame EPF. Sutinku, kad tai daugiau pateikiama kiekybine ir procentine išraiška, bet tai nėra tikrasis prieaugis EPF finansavimo procentine išraiška. Pozityvus aspektas yra tai, kad perėjome nuo keturių šalių, pasirinkusių orientaciją į žemės ūkio sektorių, prie 24 šalių, t. y. daugiau ar mažiau prie vieno trečdalio. Tai rodo, kad reikalai juda į priekį ir yra daugiau supratimo. Tačiau norėčiau priminti, nes tai svarbu, kad pagrindinių sektorių pasirinkimas grindžiamas nuosavybės principu: Būtent mūsų šalys partnerės nusprendžia, į kurį sektorių jie nori nukreipti mūsų finansavimą. Labai svarbu to nepamiršti.

Toliau man buvo užduotas įdomus klausimas: ką jūs darysite su žemės ūkiui numatytais nepanaudotais pinigais? Iš tikrųjų mes atgausime didelę dalį tų pinigų ir skirsime ją didėjančių kainų ir maisto produktų krizės problemai spręsti. Aš labiau norėčiau pakalbėti apie maisto produktų krizę nei apie didėjančias kainas. Prieš savaitę paskutiniame Komisijos posėdyje pateikiau pasiūlymą – pasiūlymą, kuris buvo labai gerai priimtas – pagal kurį mes turėtume pabandyti nukreipti šiuos išteklius taip, kad neturtingų šalių mažieji ūkininkai galėtų gauti sėklų ir trąšų, nes tai – viena iš didžiausių problemų, su kuriomis jie susiduria šiuo metu. Jeigu norime, kad jie taptų savarankiški, jiems neabejotinai reikia geresnių sąlygų pasinaudoti sėklomis ir trąšomis, kurios padėtų jiems palaipsniui tapti savarankiškais maisto produktų srityje. Labai palankiai žiūriu į pagalbos skirstymo laikotarpio sutrumpinimą kiek įmanoma daugiau. Manau, daug svarbiau aprūpinti ūkininkus gamybos priemonėmis. Mes visi sutinkame, kaip sakiau savo įžanginėje kalboje, ir to nereikia kartoti: Akra yra politinio susitikimo vieta ir prašau jūsų – žinodamas, kad jūs visi žinote, jog mes turime padaryti tai – mobilizuoti mūsų valstybes nares, kad jos tesėtų savo pažadus ir sutiktų laikytis grafiko. Tai parodytų, kaip, mano manymu pasakė Josep Borrell Fontelles, kad jos politiškai apsisprendę ir ištesės savo pažadus.

Žmonės kalba apie sudėtingas procedūras ir prašo manęs, kad jas supaprastinčiau. Turiu pripažinti, kad aš iš tiesų neturiu įgaliojimų šiuo atžvilgiu. Turiu laikytis procedūrų. Nieko kito negaliu daryti. Galiu pasiūlyti lankstumo priemones. Tačiau jūs labai gerai žinote, kad prireiktų ne vienų metų, kol jos duotų rezultatus. Tai nėra plačiau žinoma, bet savo kadencijos pabaigoje ketinu pristatyti visas pamokas, kurias aš išmokau procedūrų atžvilgiu. Girdžiu, kaip Maria Martens sako: „Mums reikia didesnio skaidrumo“ – ir aš esu pasirengęs užtikrinti jūsų pageidaujamą visišką skaidrumą – „bet mums taip pat reikia didesnio veiksmingumo“. Norėčiau pasakyti jums, kad ir kaip akiplėšiškai ir šokiruojančiai tai skambėtų, kad, jei norite dar daugiau skaidrumo, kuris reikštų dar daugiau kontrolės priemonių, dar daugiau tikrinimų, dar daugiau konsultacijų ir kt., ir priemonės bus dar mažiau veiksmingos. Būtent tai noriu jums pasakyti. Jūs galite nesutikti su tuo, bet aš esu įsitikinęs, kad tai faktas. Dabar reikalaujama tiek daug skaidrumo, kad Komisija tapo supančiotu milžinu – kitu Guliveriu. Aš esu pasirengęs kalbėti ir yra būdų, kaip pasiekti veiksmingą skaidrumo lygį, bet maldauju jūsų, nebekalbėkite apie skaidrumą, kontrolę ir kaip turėtų būti tvarkomi reikalai ... Tai puiku, bet jūs privalote pažvelgti į faktus ... Aš norėčiau turėti galimybę pasekti dokumentų aplanko eigą. Galiu pasakyti jums, kad tai ne pokštas. Kartais net aš visiškai pametu jų kelionės pėdsakus ir tada jūs turite prisiminti tarpines tarnybas ir visus kitus su tuo susijusius subjektus. Tai – nepaprastai painus reikalas. Nenoriu parodijuoti, bet privalau pasakyti, kad tai – reali problema.

Manau, kad Alain Hutchinson kalbėjo apie koordinavimą, darnumą ir papildomumą. Jis buvo visiškai teisus. Manau, kad mes galėtume labai padidinti mūsų pagalbos veiksmingumą, jei būtų geresnis darbo pasidalijimas, būtume nuoseklesni, labiau koordinuojami ir galėtume iš tiesų sutaupyti kai kurių tarpiniu ir dažnai visiškai beverčių kontrolės priemonių sąskaita. Anksčiau pateikiau jums keletą skaičių: Tanzanija parengė 8000 audito pranešimų! Man neaišku, kokią naštą tai reiškia tokiai šaliai kaip Tanzanija, kuri iš tiesių turi valdymo kompetenciją. Ateina metas, kai siurrealizmas beveik prilygsta beprotybei. Yra ribos. Neturiu nieko prieš procedūrą, bet gana yra gana. Nenoriu daugiau procedūrų. Alainai Hutchinsonai, kalbėdamas apie darbo pasidalijimą jūs buvote teisus akcentuodamas emigrantų reikšmę. Mes mėginame dirbti su jais, bet būtent dėl procedūrų negalime to padaryti. Tai – kitas pavyzdys. Jūs klausėte, ar yra kokių nors projektų, kurie paskatintų jaunimą vykti į besivystančias šalis ir dirbti jose. Ne, negaliu to daryti, nes procedūros to neleidžia man daryti. Pvz., sakiau, kad yra tam tikros NVO, su kuriomis jūs negalite dirbti. Iš tikrųjų negaliu dirbti su tam tikromis NVO, nes procedūros neleidžia man to daryti. Mūsų naujosios valstybės narės gali jaustis nusivylusios ir jaustis tokiomis teisingai, nes daugeliu atvejų jų NVO, net jei jos yra ne prastesnės už kitas, negali dirbti dėl to, kad negali atitikti standartų, sukurtų pagal Komisijos procedūras. Tam tikra prasme dėl to jos nušalinamos nuo bendradarbiavimo ir mūsų pagalbos, o tai neteisinga. Mes sprendžiame šią problemą, bet jai išspręsti prireiks daug laiko.

Taip pat sutinku, kad mums reikia daugiau. Jerzy Buzek kalbėjo apie kovą su klimato kaita. Jeigu mes pritaikysim plėtros finansavimą, kad jis veiktų klimato kaitą, įkeisime viską, ką padarėme arba ketinome padaryti tradicinės plėtros politikos srityje. Tai reiškia, kad mums reikia naujų papildomų išteklių, kad galėtume susidoroti su klimato kaita. Norėčiau jums priminti idėją, kurią pateikėme mes ir Josep Borrell Fontelles, apie tarptautinių paskolų, kurios būtų susietos su išmetamo CO2 kiekio normomis, sukūrimą. Šis projektas sparčiai juda į priekį. Techniniu požiūriu jis baigtas. Mes dirbome su Pasaulio banku. Sugrįšiu prie šios temos vėliau, nes tai taip pat galėtų iš dalies išspręsti didesnio finansavimo problemą ir taip padėtų valstybėms narėms pasiekti savo tikslus ir įvykdyti įsipareigojimus ne tokiu skausmingu jų biudžetams būdu.

Aišku, sutinku su Josepu Borrelliu Fontelles ir sveikinu visų pirma Ispaniją, nes ji atsidavusi tam, kas kažkuria prasme yra nesąžininga. Kai kurios šalys dėjo realias pastangas ir skyrė didesnes biudžeto lėšas: BVP požiūriu Ispanija iš tiesų dėjo milžiniškas pastangas. Kai kurios šalys iš tikrųjų skyrė vis mažiau paramos ir tai aptemdė tam tikrų kitų šalių veiksmus. Privalau pasakyti, kad tai svarbi problema, kuri vis iškyla: 20 proc. švietimo, sveikatos, vandens ir kt. sektoriams. Jūs žinote atsakymą.

Pirma, aš jau atsakiau. Net jei sutinku dėl tikslo, pasakiau, kad kažkas privalo pabandyti nustatyti, į kokius sektorius biudžetinės pagalbos išlaidos – nes buvo panaudotas žodis biudžetinės – iš tikrųjų keliauja, nes dažnai tai būna sektoriai, kurie yra finansuojami. Tačiau labai sunku pateikti tikslius skaičius.

Antra, mūsų šalys partnerės, o ne mes, nusprendžia, į kurį sektorių orientuotis. Taigi aš negaliu reikalauti iš jų ir sakyti joms, kad jos turi leisti pinigus, tarkime, švietimui. Galiu pasiūlyti, bet negaliu reikalauti. Žinoma, sutinku su Gay Mitchellu, kad – siekiant pasakyti tai aiškiai – turėtume padidinti savo pagalbą dėl savanaudiškų priežasčių. Tai daugiau ar mažiau tiesa. Aš dažnai atkreipiu dėmesį į tai posėdžiuose. Tegul tie, kurie nenori teikti daugiau pagalbos dėl nesavanaudiškų priežasčių, bent jau padaro tai dėl savanaudiškų interesų. Šiomis sąlygomis ir ypač žvelgdami į Afriką, mes matome, kad kai kurios kylančios ekonomikos šalys turi nepaprastai didelę įtaką joje. Neginčiju jų buvimo čia teisėtumo arba pagrįstumo – aš paprasčiausiai sakau, kad Europai būtų naudinga turėti šiek tiek didesnę įtaką kaimyniniame žemyne, kuriam ji gali pasiūlyti daug daugiau pridėtinės vertės ir gauti pridėtinę vertę iš jo.

Manau, kad dabar aprėpiau viską. Atsakiau į du paskutinio kalbėjusiojo pateiktus klausimus, kurie buvo labai tinkami. Aš iš tiesų esu laimingas galėdamas būti Europos Parlamente. Tai – vieta, kurioje yra daugiausia dinamiškumo ir didžiausias ryžtas siekiant vesti pirmyn visas šias politikos sritis, kuriomis labai tikime.

  Johan Van Hecke, pranešėjas. − (NL) Šios aukšto lygio konstruktyvios diskusijos šiandien atskleidė platų sutarimą tiek Parlamente, tiek ir tarp Parlamento bei Komisijos, dėl veiksmų, kurių turime imtis norėdami pagerinti savo pagalbos kokybę. Daugiau reikšmės reikia teikti pačių šalių prioritetams. Pagalba turi būti labiau nuspėjama. Techninė pagalba turi būti toliau mažinama. Reikia ne tik daugiau biudžeto paramos, bet ir didesnio skaidrumo ir platesnio parlamentarų, socialinio viduriniojo sluoksnio bei vietinių valdžios institucijų dalyvavimo. Reikia, kad būtų veiksmingesnis elgesio kodeksas ir būtų papildytas pagalbos teikėjų atlasas bei kt.

Tačiau, mano nuomone, svarbiausia klausimo dalis – kodėl mes, Parlamentas ir Komisija taip pat neįtraukiame šalių parlamentų? Reikia spausti valstybes nares, kad jos laikytųsi savo pažadų ir patvirtintų planą, kuriame labai aiškiai nurodytų, ką galima padaryti ir kas bus padaryta bei per kokį laiką. Taip pat jos taip pat turi pačios aiškiai dalyvauti Komisijos siūlomame darbo pasidalijime. Manau, gerbiamieji Parlamento nariai, kad su savo draugais ir kolegomis šalių parlamentuose, nepaisant partijų ribų, mes turėtume imtis iniciatyvos didinti spaudimą vyriausybėms, kuri iš tikrųjų paleistų ne tik bendrą, bet ir individualią daugelio valstybių narių atsakomybę.

Pranešime daug konkrečių rekomendacijų. Nuoširdžiai tikiuosi, kad Komisija ir Taryba pasiims jas su savimi į Akrą. Šiandien Parlamentas išreiškia vieningą nuomonę, o taip ne visada būna, ir norą, kad Europos Sąjunga Akroje taip pat išreikštų vieningą nuomonę, aiškią nuomonę, tvirtą nuomonę ir visų svarbiausia – patikimą nuomonę.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj 12.00 val.

Pareiškimai raštu (142 straipsnis)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL) , raštu. – (PT) Kadangi neįmanoma komentuoti daugybės įvairių klausimų, kurie keliami šiame pranešime – tiek pozityvių, tiek ir negatyvių – reikėtų atkreipti dėmesį, kad vis dėlto jie atskleidžia, nors ir sąlyginai, negatyvius ES plėtros pagalbos veiklos rezultatus.

Nors jame nekritikuojama, kad dažnai plėtros pagalba naudojama vien tik kaip nereguliuojamų rinkų pusinė priemonė, (klaidingas) atitikmuo ir sąlyga arba kaip kišimosi priemonė – su gerai žinomais negatyviais tikslais ir rezultatais, pvz., ES „Bendru Europos sutarimu“ dėl plėtros, ekonominės partnerystės susitarimais, kurie ES ketina primesti arba finansinėmis spekuliacijomis, supančiomis maisto produktus, kurie kelia abejonių dėl plėtros atžvilgiu skelbiamų tikslų. Todėl nenuostabu, kad pranešime akcentuojami neadekvatūs „plėtros pagalbos“ rezultatai ir jos žymus sumažėjimas ES: 0,38 proc. 2007 m. lyginant su 0,41 proc. 2006 m. yra gerokai mažiau nei JTO nurodyti 0,7 proc. BVP.

Pranešime taip pat perspėjama dėl vis didėjančio plėtros pagalbos naudojimo tikslams, neturintiems nieko bendro su plėtra (pvz., karinės išlaidos), ir faktą, kad ji „dažnai skiriama pagal pačių donorų prioritetus ir grafikus“.

  Tokia Saïfi (PPE-DE) , raštu. – (FR) 2005 m. Paryžiaus deklaracijoje buvo nustatyti konkretūs įpareigojimai didesniam pagalbos vystymuisi veiksmingumui skatinti remiantis dialogu ir tarpusavio atskaitingumu. Ši tarptautinė sistema reikalinga ES, kuri teikia daugiau nei 55 proc. bendros pagalbos vystymuisi.

Siekiant toliau gerinti šios pagalbos kokybę ir veiksmingumą, Europos Parlamentas taip pat reikalauja supaprastinti paramos procedūras, priemones kovai su korupcija ir išmokėjimą pagal pačių partnerių prioritetus. Tos priemonės labiau reikalingos tuo metu, kai valstybių narių plėtros pagalba šiek tiek sumažėjo nuo 0,41 proc. iki 0,38 proc. ES BVP 2006–2007 m.

Tuo metu, kai maisto krizė paliečia labiausiai pažeidžiamas besivystančias šalis ir galimybė pasinaudoti vandeniu bei švietimu tebėra ribota, suprantama, kad ES privalo stengtis dvigybai labiau, kad būtų pasiektas TPT tikslas skirti 0,7 proc. jos BVP plėtros pagalbai 2015 m. Panašiai, siekiant užtikrinti, kad pagalba įgytų ilgalaikio ir nuspėjamo finansavimo formą, labai svarbu perduoti papildomas lėšas pasinaudojant pažangiais finansavimo mechanizmais ir produktyviam investavimui mobilizuoti turto fondus.

(Posėdis buvo nutrauktas 11.50 val. ir pratęstas 12.00 val.)

PIRMININKAUJA HANS-GERT PÖTTERING
Pirmininkas

8. Pirmininko pranešimas

  Pirmininkas. − Reaguodama į Darbo grupės dėl Vidurinių Rytų pasiūlymą Pirmininkų sueiga paprašė manęs padaryti pranešimą dėl Libano.

Europos Parlamentas labai susirūpinęs sekė naujausius politinius įvykius Libane, kuriame atrodo sustojo judėjimas į priekį ir vis įprastesnis tampa smurtas ir kraujo praliejimas.

Todėl su dideliu palengvėjimu ir optimizmu mes priimame visapusišką ir esminį susitarimą, kurį Dohoje sudarė Libano politiniai lyderiai tuo metu, kai Europos Parlamente vyksta rezoliucijos dėl Libano priėmimo procesas. Tai – kompromisinis tekstas, kuris netrukus bus pateiktas balsavimui pirmininkaujant Gérardui Onestai.

Tai – reikšmingas politinis persilaužimas, kuris buvo pasiektas sumaniai ir veiksmingai tarpininkaujant Arabų lygai ir ypač Kataro vyriausybei. Jis sudaro sąlygas išrinkti generolą Michelį Suleimaną Libano Respublikos prezidentu artimiausiu metu, sukurti šalies vienybės vyriausybę ir priimti patobulintą rinkimų įstatymą.

Atsižvelgdamas į palankią kaimyninių valstybių ir kitų suinteresuotųjų šalių reakciją Europos Parlamentas ragina visas šalis iki galo įgyvendinti susitarimą. Mes dar kartą pabrėžiame savo nuolatinę paramą teisėtoms pagal Konstituciją sukurtoms Libano politinėms institucijoms ir Libano ginkluotosioms pajėgoms ir jų pastangoms siekiant garantuoti Libano stabilumą, suverenumą ir teritorinį vientisumą.

Laukiame, kol atsinaujins įprastiniai parlamentiniai ryšiai su mūsų Libano kolegomis, t. y. Libano Parlamentu, kuris reguliariai posėdžiauja, naudojasi demokratinėmis teisėmis ir vykdo demokratinius įsipareigojimus.

(Plojimai)

PIRMININKAUJA GÉRARD ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

9. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkas. - Kitas klausimas - balsuoti skirtas laikas. (Balsavimo rezultatai ir išsami balsavimo informacija – žr.  protokolą)

9.1. 2008 m. taisomojo biudžeto Nr. 2 projektas (A6-0188/2008, Kyösti Virrankoski) (balsavimas)

9.2. Pramonės politikos laikotarpio vidurio peržiūra (A6-0167/2008, Romana Jordan Cizelj) (balsavimas)

9.3. Europos mokymo fondo įsteigimas (nauja redakcija) (A6-0131/2008, Bernard Lehideux) (balsavimas)

- Prieš balsavimą dėl Komisijos pasiūlymo

  Bernard Lehideux, pranešėjas. − (FR) Gerb. Pirmininke, labai daug kalbėjome su Komisija ir Taryba norėdami pasiekti susitarimą per pirmąjį svarstymą. Balsavimas dėl šio pakeitimo ragina suabejoti šiuo susitarimu. Mes būsime priversti pereiti prie antrojo svarstymo, nes tai akivaizdu, o Taryba taip pat mus informavo, kad ji nepriims šios pozicijos.

Apgailestauju dėl šios situacijos ir esant šiai problemai, kurioje siekiama ne atsisakyti nemažos dalies teksto, kurį priėmėme kartu su pirmu pakeitimu, bet laikytis mūsų Tarybai duoto žodžio, aš rekomenduoju susilaikyti.

  Pirmininkas. - Mes atkreipėme dėmesį į tai, ką jūs pasakėte, bet vis dėlto tęsime balsavimą.

9.4. Libanas (balsavimas)

- Prieš balsavimą

  Jana Hybášková (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, siūlau padaryti kalbinį pataisymą, nes dėl rezoliucijos buvo tariamasi prancūzų kalba. 5 skirsnio toje pirmo sakinio vietoje, kurioje prancūzų kalba skaitoma „notamment du Hezbollah“, anglų kalba turi būti skaitoma „especially Hizbollah“, o čekų kalba – „a zejména Hizballáhu“. Negaliu atsakyti už kitų kalbų variantus.

- Po balsavimo dėl 1 skirsnio:

  Pasqualina Napoletano, PSE frakcijos vardu – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, pakeitimu pakeičiamas pirminio teksto 1 skirsnis taip:

„Palankiai vertina Dohoje šalių sudarytą susitarimą dėl generolo Michelo Suleimano išrinkimo Respublikos Prezidentu artimiausiu laiku, naujos šalies vienybės vyriausybės suformavimo ir rinkimų įstatymo priėmimo; ragina šalis visapusiškai įgyvendinti šį susitarimą; pabrėžia pozityvios tarptautinės bendruomenės reakcijos svarbą; sveikina susitarimą sudariusias Libano partijas, taip pat Kataro valstybę ir Arabų valstybių lygą sėkmingai tarpininkavus.“

(Žodinis pakeitimas buvo priimtas)

9.5. Maisto produktų kainų kilimas Europos Sąjungoje ir besivystančiose šalyse (balsavimas)

- Po balsavimo dėl 6 skirsnio:

  Rosa Miguélez Ramos , PSE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. Pirmininke, perskaitysiu pažodžiui žodinį pakeitimą, kurį pasiūlė mano frakcija, PSE frakcija:

„primena, kad pagrindinis BŽŪP tikslas yra užtikrinti vartotojams rinkos stabilumą, tiekimo saugumą ir tinkamas kainas ir pabrėžia. kad BŽŪP reikalinga ir po 2013 m., siekiant užtikrinti tvarią ES maisto politiką atsižvelgiant į žemės ūkio produktų tvarumą, saugumą ir kokybę.“

Norėčiau pasakyti, kad atsisakėme paskutinės pakeitimo dalies PPE frakcijos prašymu mainais už jų palaikymą šio pakeitimo atžvilgiu.

(Žodinis pakeitimas buvo priimtas)

- Prieš balsavimą dėl 31 pakeitimo:

  Mairead McGuinness , PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, norėčiau išbraukti žodžius „laisvas ir“ iš šio pakeitimo. Visa kita lieka.

(Žodinis pakeitimas buvo priimtas)

9.6. Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybos dėl bevizio režimo (balsavimas)

- Prieš balsavimą dėl 1 skirsnio:

  Stavros Lambrinidis , PSE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, norėčiau pasiūlyti pakeisti 1 skirsnį pridedant žodį „įskaitant“, kad skambėtų taip: „mano, kad bet kokios formos tiesioginė arba netiesioginė Europos piliečių diskriminacija, įskaitant dėl jų pilietybės, turėtų būti draudžiama.“

- Prieš balsavimą dėl 8 pakeitimo:

  Urszula Gacek , PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, visas žodinis pakeitimas pateiktas balsavimo sąraše. Jis iš esmės ištaiso faktinę klaidą, kurią nurodė kolegos graikai. Jis susijęs su atsisakymu išduoti vizą riba, kuri leidžia toliau laikyti šalis už bevizio režimo ribų. Graikijos atveju atmetimo rodiklis faktiškai sudaro tik 1 proc.. Vadinasi, ištaisome faktinę klaidą ir norėčiau paprašyti jūsų palaikyti šį pakeitimą.

(Žodinis pakeitimas buvo priimtas)

9.7. Birma (balsavimas)

- Prieš balsavimą:

  Ignasi Guardans Cambó (ALDE). - Gerb. Pirmininke, nesu atsakingas už šį pranešimą, bet norėčiau atkreipti kolegų, kurie domėjuosi šiuo klausimu, dėmesį, kad šiandien balsuojame dėl dviejų pranešimų – vieno dėl Kinijos ir kito dėl Birmos – kuriuose nagrinėjamos nelaimės ir skirtingos reakcijos į jas. Pranešimas dėl Kinijos prasideda sakiniu, kuris sako, kad Parlamentas „išreiškia savo nuoširdžią užuojautą ir paramą Kinijos tautai ir daugybei aukų; išreiškia savo sielvartą dėl visų, kurie kenčia nuo žemės drebėjimo padarinių“, bet pranešime dėl Birmos yra tik politiniai sumetimai.

(Pirmininkas nutraukė kalbėjusįjį.)

  Pirmininkas. - Guardansai Cambó, jūs žinote, kad jūs man labai patinkate ir aš labai jus gerbiu, bet turiu laikytis procedūros. Aš apgailestauju, bet negaliu atnaujinti diskusijų dviejų rezoliucijų lyginamosios analizės klausimu. Jūs tai suprasite.

  Ignasi Guardans Cambó (ALDE). – (FR) Aš pateikiu žodinį pakeitimą, kurį turėtų priimti arba nepriimti įstatymų leidžiamasis susirinkimas, išreikšdamas simpatijas žmonėms tokiomis pat sąlygomis ir tokia pačia formuluote, kaip Kinijos atžvilgiu. Žodinis pakeitimas yra toks: simpatija žmonėms.

(Plojimai)

  Pirmininkas. - Čia tai, ką aš pasiūliau, ir kadangi jūs kalbėjote anksčiau, mes pasiekėme rūpimą punktą: jeigu teisingai jus suprantu, jūs norite įtraukti pastabą prieš 4 skirsnį. Aš jūs galite tiksliai pasakyti tikrąjį punktą?

  Ignasi Guardans Cambó (ALDE). – (FR) Žodinis pakeitimas būtų pirmasis punktas, išreikštas taip:

„išreiškia savo nuoširdžią užuojautą ir paramą Birmos tautai ir daugybei aukų; išreiškia savo sielvartą dėl visų, kurie kenčia nuo katastrofos padarinių;“

(Plojimai)

(Žodinis pakeitimas buvo priimtas)

- Prieš balsavimą dėl 10 skirsnio:

  Hartmut Nassauer (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, mūsų balsavimo sąraše iš viso nėra pakeitimų rezoliucijai dėl Birmos. Numatytas vienintelis balsavimas dėl rezoliucijos visa apimtimi.

  Pirmininkas. - Kalbama ne apie pakeitimą, bet apie balsavimą dalimis, kurio reikalavo ALDE frakcija.

9.8. Kinija (balsavimas)

9.9. Pasaulinė urano ginklų uždraudimo sutartis (balsavimas)

- Prieš balsavimą:

  Stefano Zappalà, PPE-DE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, Europos liaudies partijos frakcijos vardu norėčiau papildomai pareikšti savo asmeninį pritarimą pasiūlymui dėl šiandien kitų frakcijų pateiktos rezoliucijos. Taip PPE patvirtina formuluotę visa apimtimi.

  Pirmininkas. - Tai puikios naujienos. Tai reiškia, kad bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos, kurią pateikė šešios politinės frakcijos, įskaitant EPP, pakeičia visus pasiūlymus dėl rezoliucijų šiuo klausimu, išskyrus dėl B6-0223/2008.

9.10. REACH (bandymo metodų reglamento projektas) (balsavimas)

9.11. Naujoji Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategija (2007–2013 m.) (A6-0147/2008, Janusz Wojciechowski) (balsavimas)

- Prieš balsavimą dėl 12 pakeitimo:

  Lutz Goepel , PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Pirmininke, leiskite man perskaityti formuluotę: „atkreipia dėmesį į galimą padidėjusią riziką, susijusią su gyvų gyvūnų vežimu ilgais atstumais ir šiame kontekste laikosi nuomonės, kad turėtų būti atliekami dažnesni visapusiški patikrinimai siekiant užtikrinti, kad tik visiškai sveiki gyvūnai būtų transportuojami ir mano, kad dėmesys turėtų būti skiriamas klausimui, ar skerdimui arba panėjimui skirtų gyvūnų transportavimas“– ir tai yra skirtumas – „gali būti apribojamas maksimalia devynių valandų kelionės trukme“.

(Žodinis pakeitimas nebuvo priimtas)

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – (FR) Gerb. Pirmininke, jūs negali prisijungti prie kurios nors pusės; jūs negalite skatinti žmones reaguoti; jie patys žino, ar jiems pasielgti taip, ar ne.

(Plojimai iš EPP frakcijos pusės)

  Pirmininkas. - Aš paprasčiausiai atkreipiau dėmesį – ir jūs pažymėjote mano frakcijos poziciją ir dėl to aš jokiu būdu negaliu palaikyti kurią nors pusę –  kad nariai turi atsistoti ir likti stovėti, kadangi, jei jie atsistoja sekundės daliai ir po to vėl atsisėda, mes neturime galimybės suskaičiuoti. Taigi aš nesiūliau, kad jie turėtų atsistoti, o tik, kad jie liktų stovėti, jei tik atsistojo.

Aš ką tik ėmiausi tokių pat veiksmų kito skaičiavimo atžvilgiu dėl kitos Parlamento pusės.

9.12. ES strategija trečiajame Orhuso konvencijos šalių susitikime (balsavimas)

- Prieš balsavimą:

Pirmininkas. – Aš manau, kad Miroslav Ouzký norėjo pasisakyti, kadangi vakarykščios diskusijos buvo labai trumpos. Galbūt jūs galėtumėte paaiškinti mums, kodėl.

  Miroslav Ouzký (PPE-DE). - (CS) Aš tik noriu pasinaudoti manu suteiktu žodžiu, kad pabrėžčiau šios rezoliucijos svarbą. Vakar nebuvo diskusijų apie tai arba tikriau apie žodinį klausimą. Mano komitetas jau gavo Komisijos atsakymą ir dėl to aš su džiaugsmų priimu faktą, kad šis klausimas liko darbotvarkėje ir bus pateiktas balsavimui.

  Pirmininkas. - Aš paprasčiausiai atkreipiau dėmesį, kad šios diskusijos buvo vakarykščios dienos darbotvarkėje, bet, kadangi niekas neprašė pasisakyti, diskusijų nebuvo. Būtent dėl to yra svarbu suteikti žodį susijusio komiteto pirminnkui.

  Inés Ayala Sender (PSE). – (ES) Gerb. Pirmininke, aš noriu pasakyti, kad taip, buvo pasisakančiųjų, ir, kad mes dalyvavome plenariniame posėdyje. Nedalyvavo būtent Miroslav Ouzký ir sekretoriatas bei pirmininkas nusprendė atmesti jį. Pasisakantieji buvo pasirengę ir Komisijos atstovas taip pat dalyvavo.

  Pirmininkas. - Jūs esate visiškai teisus nurodydamas tai. Pasisakantieji buvo, bet susijęs komitetas atsiėmė šį klausimą.

9.13. Tolesnės 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos vystymuisi veiksmingumo įgyvendinimo priemonės (A6-0171/2008, Johan Van Hecke) (balsavimas)

10. Mėnesinių sesijų kalendorius

  Pirmininkas. - Prieš pereinant prie paaiškinimų dėl balsavimo leiskite man informuoti jus, kad pirmininkų sueigoje remiantis Darbo tvarkos taisyklių 127 straipsnio 3 dalimi buvo nuspręsta pataisyti šių metų mėnesinių sesijų darbotvarkę. 2008 m. birželio 24 d., antradienį, šaukiamas neeilinis plenarinis posėdis bendroms diskusijoms dėl 2008 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo rezultatų ir pranešimo dėl Slovėnijos šešių mėnesių pirmininkavimo.

11. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos B6-0217/2008

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, maisto kaina didėja ir toliau didės. Todėl gilės su maisto tiekimu susijusios problemos. Yra daug priežasčių, leidžiančių tikėtis fakto, kad truks maisto ir bus daugiau žmonių, kuriems reikės maisto ir, kurie netgi badaus. Pirma priežastis yra pirmiausia spartėjantis gyventojų skaičiaus didėjimas trečiosiose šalyse. Antra, – nepakankama maisto produktų gamyba ir netinkamas jų paskirstymas. Trečia – faktas, kad rinkose dalyvauja turinčios įvairių interesų grupės. Ketvirta – Bendroji žemės ūkio politika, kuri sukėlė pastebimą maisto produktų gamybos sumažėjimą naujose valstybėse narėse. Kol nepakeisime šios politikos, kol neišlaisvinsime maisto produktų gamybos ir savo atsargų, tol tai taip pat prisidės prie maisto trūkumo ir aukštesnių kainų susidarymo. Penktoji priežastis yra susijusi su įvairiomis gamtinėmis nelaimėmis, kurių mes nevaldome, bet kurios, deja, atneša didelių nuostolių ir sudaro nemažų komplikacijų.

Yra vienintelė išvada: maisto problema yra svarbiausia problema, kadangi galiausiai ji paliečia biologinį išlikimą. Ji reikalauja visiško solidarumo ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. Dėl šios priežasties tai nusipelno mano palaikymo.

  Tunne Kelam (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, aš pritariu, kad po 12 skirsnio būtų papildomai įtrauktas naujas skirsnis, kuris ragina Komisiją ir valstybes nares „pripažinti, kad ES priklauso nuo daržovių proteinų importo iš trečiųjų šalių“ su labai svarbiais padariniais nustatant, pirma, „veiksmingas genetiškai modifikuotų produktų ribinėmis vertėmis grindžiamas importo taisykles“ ir, antra,, siekiant „nedelsti rengiant ES genetiškai modifikuotų produktų tvirtinimo sistemą“.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Pastaruoju metu mes matome keliantį nerimą maisto produktų kainų didėjimą pasaulinėse rinkose. Dėl maisto produktų kainų didėjimo ir, be to, nemažo energijos kainų didėjimo didėja infliacija. Politikai ir ekonomistai bando analizuoti ši situaciją ir nustatyti jos priežastis. Pagrindiniai veiksniai atrodo turėtų būti tokie: pokyčiai pasaulio ekonomikoje, įskaitant aukštesnes energijos kainas, mažėjančius derlius ir biodegalų gamybą.

Didėjanti maisto produktų paklausa ir gyventojų finansinė gerovė sparčiai ekonomiškai augančiose šalyse, pvz., Indijoje arba Kinijoje, taip pat daro poveikį maisto produktų kainų kilimui. Aukštesnės maisto produktų kainos turi įtakos tiek gamintojams, tiek ir vartotojams.

Pokyčiai pasaulinėse maisto produktų rinkose verčia mus rimtai pagalvoti apie savo maisto produktų saugos strategiją arba galbūt net iš naujo ją visą pergalvoti. Tačiau svarbiausia imtis veiksmų siekiant pagerinti situaciją maisto produktų rinkose ne tik ad hoc veikla, bet ir veiksmais, kurie padėtų pasiekti ilgalaikį stabilumą.

Pernelyg mažai dėmesio buvo skiriama gamybos lygio stabilumui ir atitinkamo atsargų kiekio palaikymui. Tai būtų apriboję gamybos lygio svyravimo padarinius dėl klimato kaitos arba kitų veiksnių.

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. Pirmininke, dėl pranešimo dėl maisto produktų kainų didėjimo Europos Sąjungoje, aš balsavau už 21 pakeitimą ir prieš 28 pakeitimą. Deja, balsavimo pultas nesuveikė balsuojant šiuo klausimu.

Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į faktą, kad Europoje, kurioje vaikšto alkani vaikai, nepriimtina turėti maisto produktų gamybos apribojimus ir kvotas, ir norėčiau paprašyti Europos Komisijos dar kartą apsvarstyti šį klausimą. Parlamento darbo metu Gabriele Zimmer parengė pranešimą dėl skurdo Europoje ir ypač dėl vaikų skurdo, įskaitant netinkamą mitybą, pasitaikančią tarp Europos vaikų. Neturėtume leisti, kad taip atsitiktų.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B6-0233/2008

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) 2001 m. Taryba atleido JAV piliečius nuo vizų reikalavimo. Deja, panašus atleidimas taikomas ne visiems ES piliečiams. JAV vis dar taiko vizų režimą kai kurių valstybių narių piliečiams (šiuo metu Bulgarijos, Kipro, Čekijos Respublikos, Estijos, Graikijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos). Atmetama daugiau nei 10 proc. vizų prašymų. Pareiškėjų nuomone, procesas dažnai grindžiamas neskaidriais kriterijais.

Viena vertus, galioja taisyklė, kad nuo Amsterdamo sutarties įsigaliojimo 1999 m. Taryba atsako už ES vizų politikos taisyklių nustatymą. Kita vertus, galioja taisyklė, kad JAV veda tik dvišales derybas dėl šalių įtraukimo į bevizio režimo programą, nes tai atitinka jų šalies teisės aktus, pagal kuriuos tik atskiros šalys – ne tarptautinės bendruomenės – gali dalyvauti šioje programoje.

Aš džiaugsmingai priimu Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybų, kurios yra intensyvių diskusijų Europos Parlamente rezultatas. Tikiu, kad rezoliucija išsklaidys visas abejones dėl teisėtų naujųjų valstybių narių pastangų siekiant pašalinti skirtumus tarp Europos Sąjungos senųjų ir naujųjų valstybių narių.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. Pirmininke, su tautiškumu susiję solidarumo, bendradarbiavimo ir nediskriminavimo principai svarbiausi Europos Sąjungai. Tačiau JAV vizų politika ir ją lydintys reikalavimai šiek tiek verčia suabejoti šiais principais. Valstybės narės priverstos atskirai derėtis dėl klausimų, kurie didele dalimi priklauso Bendrijos kompetencijai.

Vizų išdavimo apribojimų klausimas ypač aktualus naujosioms valstybėms narėms, kurios, nors pačios netaiko apribojimų arba reikalavimų Jungtinių Valstijų atžvilgiu, negali, kaip galima pastebėti, tikėtis to paties iš šios šalies.

Ši problema yra ne iš tų, kurią galėtų išspręsti kiekviena šalis atskirai, veikdama už save. Reikia išsamių reglamentų, apimančių visas ES šalis. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad jei Jungtinių Valstijų vizų politika nepasikeis, tai tikrai turės įtakos transatlantiniams santykiams.

- Pranešimas: Janusz Wojciechowski (A6-0147/2008)

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, gyvūnų ligų problema aštrėja dėl kelių priežasčių. Pirmoji iš jų – didėja fermų dydis ir su tuo susijusi gyvūnų koncentracija. Antra – veiksmingai kovoti su gyvūnų ligomis skirtų priemonių trūkumas.

Galėtume išspręsti pirmąją problemą apribodami auginimą didelėse fermose ir bandose teisinėmis bei administracinėmis priemonėmis ir įvesdami mažų fermų ir ypač šeimos valdomų fermų paramos sistemą.

Antroji problema neabejotinai priklauso nuo reikalingų lėšų, kurias galima gauti iš Europos Sąjungos biudžeto kovai su gyvūnų ligomis. Akivaizdu, kad taip pat yra kitų svarbių priežasčių, kurių nereikėtų neįvertinti, pvz.: gyvūnų pervežimas, nepatenkinamos išankstinio perspėjimo sistemos, nepakankamos prevencinės priemonės, apimančios skiepijimą.

Janusz Wojciechowski pranešime kalbama apie šias problemas ir dėl to balsavau už.

  Bogdan Golik (PSE). - (PL) Gerb. Pirmininke, norėčiau pasveikinti Januszą Wojciechowski tiek su jo pranešimu, tiek ir šiandienio balsavimo rezultatais. Komisijos iniciatyva, susijusi su pokyčiais požiūryje į gyvūnų sveikatą ir ankstesnę strategiją nedviprasmiškai parodė, kad labai svarbu dirbti gerinant reglamentus šioje srityje siekiant sustiprinti darną su kitomis politikos sritimis ir padidinti teisinį veiksmingumą.

Strategijoje pasiūlytas naujas požiūris leis minimizuoti gyvūnų infekcinių ligų protrūkio riziką. Aš labai gerai žinau šią problemą – tai mano, kaip veterinaro, kompetencija. Be to, remsiu ekonomikos augimą, dėl kurio Europos ūkininkai ir įmonės taps konkurencingesnės ir bus užtikrintos naujos galimybės pasinaudoti eksporto rinkomis.

Dar daugiau – atitinkami gyvūnų sveikatos ir saugumo standartai yra tinkamos prekybos politikos Bendrijos teritorijoje garantija. Ši politika, kuri pasikeitė dėl daugelio sunkių krizių ir ligų protrūkių, kurie pasitaikė per paskutiniuosius kelerius metus, įtakos, parodė, kad reikia atlikti kruopščią iki šiol priimtų priemonių analizę. Manau, kad šiuo pasiūlymu Europos Sąjunga paskatins mokslo, naujovių ir mokslinių tyrimų sektorius užtikrinti geresnių priemonių teikimą kovojant su gyvūnų ligomis.

  Ewa Tomaszewska (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, norėčiau pažymėti, kad, kalbant apie Januszo Wojciechowski pranešimą, pakeitimas, susijęs su gyvūnų transportavimo sąlygomis, nepraėjo vos tik dešimčia balsų. Tai rodo, kad mums trūksta jautrumo. Tikiuosi, kad ateityje tokio tipo dokumentas bus pataisytas.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Kyösti Virrankoski (A6-0188/2008)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Dėl naujų struktūrinių programų įgyvendinimo, o dėl to ir valstybių narių pateiktų darbinių programų vėlavimo 2007 m. ES biudžete buvo nepanaudota 3525 mln. eurų asignavimų, skirtų Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

Dalis šios sumos jau yra perkelta į 2008 m. biudžetą, bet 2034 mln. eurų vis dar turi būti panaudota.

Šiame pataisytojo biudžeto projekte siūloma inter alia perkelti dalį šios nepanaudotos sumos į šiuo metu galiojantį biudžetą (772 mln. eurų), o likutį perkelti į vėlesnius metus.

Tokie vėlavimai turėjo didžiulę reikšmę įgyvendinant programas ir aišku, kad būtent labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės bei mažos apimties ir šeimos fermos, be kitų, labiausiai išgyvena padarinius, turint omenyje tolesnę finansinę ir socialinę bei ekonominę krizę dėl neoliberalios politikos.

Be to, atsižvelgiant į didėjančias maisto produktų ir degalų kainas bei mažėjantį ekonominį augimą įvairiose šalyse, šios sumos turėtų būti naudojamos siekiant skatinti viešąsias investicijas, kad būtų galima stimuliuoti ekonomiką ir skatinti būtiną darbuotojų pajamų didinimą.

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. − (PL) Kitas pakeitimas, įtrauktas į 2008 m. biudžetą, turi, kaip įprasta, kelis elementus, kurie tarpusavyje neturi jokio loginio ryšio. Tai dažnai būdinga pataisytiesiems biudžetams ir dėl to tampa sunkiau įvertinti pasiūlymą. Tačiau pagrindinė problema yra numatyto pagrindimo kokybė bei pasiūlymo procedūrinis suderinamumas su finansiniais reglamentais. Visiškai pateisinamas ketinimas įtraukti į 2008 m. biudžetą nepanaudotus ERPF, EŽŪFKP ir EŽF struktūrinius fondus (siekiančius 771,6 mln. eurų), kurie atitiko 2006 m. tarpinstitucinio susitarimo formuluotę ir dvasią, kai mes numatėme naujosios finansinės perspektyvos įgyvendinimo vėlavimą. Balsuodami už šį biudžeto pakeitimą mes galima su pasitenkinimu pažymėti, kad jau patvirtintos 500 iš 580 operatyvinių programų 2007–2013 m. laikotarpiui. Tai reiškia, kad pereiname į įgyvendinimo etapą šiuo septynerių metų laikotarpiu. Parlamento pranešėjas taip pat sutinka su dviejų agentūrų, būtent Europos vaistų agentūros ir Europos jūrų saugumo agentūros, struktūrinių schemų pakeitimais pagal Europos Komisijos pareiškimą, kuris sudaro pirminio pasiūlymo dėl biudžeto pakeitimo Nr. 2/2008 papildomą dalį. Toks papildymas priimamas daug mieliau nei polinkis didinti ES vykdomųjų ir reguliavimo agentūrų skaičių.

– Pranešimas: Romana Jordan Cizelj (A6-0167/2008)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Strateginis bandymas atgaivinti Europos konkurencingumą, kuris buvo pasiūlytas Lisabonos strategijoje ir pakartotas 2007 m. lapkričio mėn. Konkurencingumo tarybos posėdyje, paskatino ES suintensyvinti pastangas siekiant padidinti Europos naujovių diegimo ir augimo potencialą pasaulinės konkurencijos akivaizdoje.

MVĮ yra atsakymas į klausimą, kaip pagyvinti mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, nes dėl jų pačių prigimties, jos skatinamos orientuotis į naujoves kovodamos už išlikimą rinkoje. Tačiau ekonominiu ir biurokratiniu požiūriu kartais gali būti labai sunku pasinaudoti MTTP veikla.

Todėl pritariu šiam pranešimui, kuriame akcentuojama, kad ES reikia taikyti „pradėk nuo mažo“ principą ir padidinti MVĮ, kurios tebėra viena iš pagrindinių Europos ekonomikos varomųjų jėgų, naujovių ir savitumo potencialą.

Manau, kad politika, kuria siekiama skatinti mažąsias įmones, turėtų apimti subsidijas ir būtiną paramą moksliniams tyrimams: to pavyzdžiai yra „Geriausioji“ programa, palengvinanti MVĮ mainus geriausios patirties pavyzdžiais, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga ir 7 iniciatyvų politikos sistema. Tačiau taip pat manau, kad būtina priimti priemones, kuriomis būtų siekiama skatinti verslumą, pvz.: sumažinti kliūtis į vidaus rinką, pašalinti biurokratines kliūtis ir palengvinti bankų paskolų suteikimą MVĮ.

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Į EPP-ED atvykusi Fine Gaelio delegacija džiaugsmingai priima Romana Jordan-Cizeli pranešimą dėl pramonės politikos peržiūros. Dėl pranešimo 7 skirsnio – mes pripažįstame tų valstybių narių, kurios nori suvienyti Europos rinką gynybos įrangos srityje ir padidinti ES gynybos pramonės konkurencingumą, teisę tvirtai žinoti, kad turi būti paisoma Airijos karinio neutralumo (kaip atvirai pabrėžiama deklaracijoje prie sutarties).

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Po Europos Komisijos komunikato paskelbtame Europos Parlamento pranešime taip pat nepastebimas didžiulis esamų pramonės šakų socialinis poveikis ir įamžinamas neoliberalus požiūris, kuris gali garantuoti didelius pelnus didelėms įmonėms, bet neužtikrina užimtumo sektoriuje žmonių teisių ir gyvenimo kokybės pagerėjimo.

Nors ir tiesa, kad pramonė Europos Sąjungoje atskaitinga už daugiau nei 80 proc. privataus sektoriaus moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamų lėšų, o jos novatoriški pramonės gaminiai sudaro apie 73 proc. ES eksporto, pranešime iš esmės raginama sukurti atvirą ir konkurencingą paslaugų ir pramonės vidaus rinką. Tai atitinka tik didelių ekonominių grupių interesus, nes tai gali kelti pavojų mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei didelei darbo vietų procentinei daliai. Tai savo ruožtu paliečia darbuotojų ir mažo masto verslininkų pajamas, o dėl to ir jų, kaip vartotojų, veiklą.

Mes taip pat nesutinkame su ES gynybos sektoriaus vaidmens didinimu net jei tai gali turėti įtaką ginklų pramonės plėtojimui. Mūsų pasiūlymas dėl pažangos ir socialinio vystymo labiau derinasi prie taikos nei karo.

  José Albino Silva Peneda (PPE-DE), raštu. − (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl, nes jame daug dėmesio, mano manymu, svarbiausiems klausimams, t. y. mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) skatinimui Europos Sąjungoje.

Kadangi MVĮ atstovauja 90 proc. Europos verslo, jos Sąjungoje turi ne tik ekonominį, bet ir socialinį vaidmenį, nes jos nemažai remia darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą.

Todėl turėtų būti sveikintinos tokios iniciatyvos kaip Europos Komisijos pastangos siekiant 25 proc. sumažinti nereikalingą biurokratiją, su kuria susiduria šios įmonės, ir investicijų žmogiškųjų išteklių kokybės ir mokslinių tyrimų srityse skatinimas.

Pramonės sektorius ES tebeturi didžiules galimybes tobulėti tiek mokslinių tyrimų ir naujovių pavertimo verslo galimybėmis, tiek ir tokių galimybių priartinimo prasme siekiant užtikrinti greitesnį prisitaikymą prie pokyčių rinkoje.

Reglamentavimo sistemos, ypač susijusios su patentais, patobulinimai siekiant palengvinti sąlygas naudotis vidaus rinka ir puoselėti Europos verslumą – pagrindiniai mūsų pramonės konkurencingumo didinimo veiksniai. Šiomis sąlygomis man atrodo, kad regioninių grupių propagavimas taip pat labai pozityvus.

Klestinti Europos pramonė akivaizdžiai yra lemiamas veiksnys Lisabonos tikslams pasiekti.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Pramonės politika turi didelę reikšmę Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimui. Ji turėtų sukurti pagrindą įmonių augimui, pramoninėms investicijoms, naujovėms ir naujų darbo vietų kūrimui.

Esu laimingas, kad ypatingas dėmesys skiriamas mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios vis tik sudaro 99,8 proc. Europoje esančių įmonių, poreikiams. Kaip tik šios įmonės labiausiai jaučia per didelius biurokratijos padarinius. Paskaičiavus vidutines mažųjų įmonių patiriamas išlaidas vienam žmogui dėl teisės reglamentais primetamų įpareigojimų gaunama, kad jos dešimt kartų didesnės nei didelių įmonių.

Be to MVĮ gali patirti daugiau sunkumų nei didelės įmonės siekdamos patekti į rinkas. Nepamirškime, kad būtent MVĮ, naudodamosios naujovėmis ir lankstumu, užtikrina pastebimą ekonominio augimo ir Europos verslo konkurencingumo didinimo skatinimą. Dėl to labai svarbu sukurti sprendimus, kurie padėtų sumažinti administracine naštą, leisti MVĮ naudotis vidaus rinka ir viešaisiais konkursais bei padėti joms priimti naujus iššūkius. Tokio pobūdžio pasiūlymai įtraukti į Komisijos paskelbtą Smulkaus verslo chartiją.

Sutinku su pranešėjo nuomone, kad reglamentavimo sąlygų gerinimas Europos lygmeniu turi būti derinamas su valstybių narių įsipareigojimais. Be šalių veiksmų siekiant mažinti administracinę naštą nebus įmanoma gauti pakankamai didelės ekonominės naudos.

– Pranešimas: Bernard Lehideux (A6-0131/2008)

  Sylwester Chruszcz (NI), raštu. − (PL) Nusprendžiau balsuoti prieš pranešimą A6-131/2008. Tai vis dėlto yra kitas dokumentas, kuris buvo pasirašytas laikantis tendencijos kurti institucijas, kurios neturi reikšmės tam ir, kurios naudoja lėšas iš Bendrijos biudžeto. Nepaisant to, kad yra keturi struktūriniai fondai, septyni suderinamumo fondai, pagrindų programa ir tuzinas ES agentūrų, kurių vienintelis užsiėmimas – ES lėšų melžimas, čia numatoma kita organizacija, kuri tikriausiai kainuotų Europos mokesčių mokėtojams. O tikrosios priemones kovai su bedarbyste arba už darbuotojų gyvenimo palengvinimą (arba bent jau už jo nepasunkinimą) neminimos.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Tai, kas šiandien atsitiko balsuojant plenarinėje sesijoje, apgailėtina. PPE-DE pasiūlė pakeitimą, kuriame abejojama jau pasiektu susitarimu su Taryba ir reikalaujama patobulinti jo veikimą bei propaguoti šalių ir vietinių darbo rinkų žinias ir analizę. Tarybos sąveikos su Europos Parlamentu manymu, pakeitimu siekiama užtikrinti, kad Parlamentas aktyviau dalyvautų susitarimo naudojimo ir kontrolės srityje.

PPE-DE pasiūlymo patvirtinimas, nors ir nedideliu balsų skirtumu, pakenkė visai pasiekto konsensuso esmei. Todėl, priešingai nei tikėtasi, reikės antrojo svarstymo. Tai reiškia, kad pranešimas vėl bus aptariamas Užimtumo ir socialinių reikalų komitete, nes tai – teisės aktų leidybos sritis, priklausanti nuo bendrų sprendimų priėmimo procedūros.

Taigi mes nusprendėme susilaikyti.

  Ian Hudghton (Žalieji/ALE), raštu − Europos mokymo fondas atlieka naudingą darbą plėtodamas profesinio mokymo sistemas trečiosiose šalyse. Tikiu, kad šis Parlamentas turėtų pilnateisiai dalyvauti EMF veikloje ir atitinkamai turėtų turėti galimybę palaikyti pranešėjo poziciją.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Libanas (B6-0271/2008)

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Birželio judėjimas pritaria daugeliui pranešimo dalių. Mes pritariame taikaus ir demokratinio Libano vystymuisi ir trokštame pamatyti, kaip ES valstybės narės aktyviai prisideda prie taikos proceso. Tačiau manome, kad ši veikla turėtų vykti kiekvienos valstybės narės nepriklausomos užsienio politikos ribose, ypač tada, kai politinė padėtis Libane liečia jautrius klausimus, kuriais valstybių narių vyriausybių nuomonės labai išsiskiria. ES turėtų palikti Jungtinėms Tautoms spręsti tokio pobūdžio problemas, o ne bandyti konkuruoti ir kurti savo užsienio politiką. Jungtinės Tautos yra tarptautinė organizacija, geriausiai pasirengusi sureguliuoti ilgalaikį konfliktą Viduriniuose Rytuose ir susidoroti su politine padėtimi.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Dabartinės padėties Libane raidos negalima analizuoti atskirai nuo situacijos Viduriniuose Rytuose blogėjimo, kai Jungtinių Valstijų ir jos sąjungininkių kišimasis, intervencija ir karinė okupacija yra eskaluojama siekiant kontroliuoti šį strateginį regioną.

Šioje rezoliucijoje, kurios pirminį pasiūlymą išstūmė įvykiai, slepiamas Libano vyriausybės vaidmuo dėl dabartinio Libano padėties blogėjimo, taip pat slepiamas kišimasis, bandymas sukurti blokadą ir spaudimas, kurį daro Izraelis ir JAV šios šalies vidaus reikalams ir, kurios pavyzdžiams priskiriami Izraelio kariniai manevrai, JAV šeštojo laivyno dislokavimas regione ir siūlomas Damasko viršūnių susitikimo boikotas. Be to, reikėtų pastebėti, kad rezoliucijoje klaidingai nušviečiant JAV ir jos sąjungininkių vaidmenį regione, EP dauguma dar kartą nukreipia dėmesį į Siriją ir Iraną.

Be to, rezoliucijoje daug dėmesio skiriama politinėms pozicijoms, kuriomis siekiama kištis į Libano vidaus reikalus, ignoruojant faktą, kad situacija Viduriniuose Rytuose blogėja pirmiausiai dėl Izraelio kariuomenės okupuojamų Palestinos, Sirijos ir net Libano teritorijų.

  David Martin (PSE), raštu. − Padėtis Libane kelia nerimą. Dohoje sudarytas vyriausybės ir opozicijos lyderių susitarimas leidžia šaliai, jei pasiseks, priartėti prie santykinės taikos ir stabilumo.

Kai dar tik turi būti surengti rinkimai dėl generolo Michelio Suleimano kandidatūros išrinkimo prezidentu, požymiai, kad visos šalys pasirengusios derėtis, drąsina. Manau, ES turėtų toliau remti priemones siekdama užtikrinti, kad nebematytume Libano žmonių patiriamo smurto ir politinės suirutės. Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Maisto produktų kainų kilimas Europos Sąjungoje ir besivystančiose šalyse (B6-0217/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes apsisprendėme balsuoti už rezoliuciją, nes kylančios maisto produktų kainos – maisto produktų tiekimo visame pasaulyje problema.

Tačiau apgailestaujame, kad Parlamentas užmerkia akis į tai, kad ES protekcionistinė žemės ūkio politika prisideda prie situacijos, kurioje didelė dalis pasaulio neturi perspektyvios maisto produktų gamybos sistemos.

  Bernadette Bourzai (PSE), raštu. – (FR) Pasaulinė maisto krizė (kainų didėjimas 83 proc.), šiuo metu pasireiškiantis bado riaušėmis besivystančiose šalyse, ir kukliausias Europos vartotojų perkamosios galios sumažėjimas yra, mano požiūriu, siejamas su tokiais dalykais, kaip:

- neprecedentinė vertybinių popierių biržos spekuliacija pagrindinių maisto produktų kainomis, išnaudojanti įtampą ir labai nepastovias žemės ūkio rinkas nepriimtinu būdu;

- javų auginimo energetinėms reikmėms plėtimas būtiniausių maistinių javų sąskaita;

- Europos plėtros politikos silpnumas;

- faktas, kad besivystančiose šalyse eksportuojami javai buvo remiami maistinių javų ir nepriklausomumo maisto produktų srityje sąskaita, ir

- dabartinės pasaulio prekybos taisyklės, kurios suformuoja sąlygas, kurios labai nesąžiningos mažiems ir vidutiniams ūkininkams ypač besivystančiose šalyse.

Be nepaprastųjų priemonių mes, pranešinėdami apie BŽŪP klestėjimą, turime iš naujo nustatyti būdą, kuriuo kišamės į pasaulio rinkas (infrastruktūra, intervencinės atsargos, rizikos valdymas, kainų pokyčių perspektyvinis ir ekonominis modeliavimas ir kt.), persvarstyti pagalbos atsiejimą ir globaliai pergalvoti mūsų žemės ūkio gamybos modelius siekdami užtikrinti, kad jie būtų produktyvūs ir patvarūs.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Aš turiu atkreipti dėmesį į šios Europos Parlamento rezoliuciją ir pasiūlytą bendrosios žemės ūkio politikos pataisytą leidimą, kurį Komisijos narys, atsakingas už žemės ūkį, pateikė šią savaitę.

Ypač šokiravo tai, kad Komisijos narys turbūt visiškai nepaiso socialinės dramos ir paskutiniaisiais mėnesiais užfiksuoto stipraus kylančių maisto produktų kainų – kurių atžvilgiu situaciją pablogino žemės apleidimas ir daugelio tūkstančių ūkių išnykimas – poveikio ir siekia sumažinti menką paramą, kurią gauna apytikriai 70 000 Portugalijos smulkių savininkų, siūlydamas minimalią ribą ir pamiršdamas nurodyti maksimalią ribą.

Paskutinės BŽŪP reformos neigiami padariniai gerai žinomi – ypač pagalbos atsiejimas nuo gamybos. Todėl ypač kelia nerimą tai, kad tokiomis aplinkybėmis buvo paskelbtas vis dar egzistuojantis bendras su gamyba susijusių mokėjimų nutraukimas (su vienintele žindomųjų karvių, ožkų ir avių išimtimi). Šie mokėjimai buvo perkelti į vienintelį mokėjimo planą tuo pačiu metu, kai buvo pasiekta pažanga laipsniškai išardant pieno kvotų sistema ir panaikinant intervenciją tokiose srityse kaip kietieji kviečiai, ryžiai, kiauliena toliau skatinant atsisakyti žemės ir ūkininkavimo.

  Neena Gill (PSE), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, ypač palaikydama 16 ir 35 skirsnius, kuriuose besivystantis pasaulis raginamas apriboti žemės ūkio subsidijas.

Prancūzijos žemės ūkio ministro raginimas, kad Europa sukurtų maisto saugos planą ir pasipriešintų tolesniam Europos žemės ūkio biudžeto mažinimui, blogai apgalvotas. Aštuonerius metus pratarnavęs Parlamento Biudžetų komitete, ėmiau nusimanyti apie BŽŪP nenormalumus ir manau, kad toks žingsnis duotų priešingus rezultatus. Tai padidintų pasaulines maisto produktų kainas esant krizei ir niekuo neprisidėtų prie ilgalaikės Europos žemės ūkio gerovės.

Prancūzija netrukus perims pirmininkavimą ES ir ES biudžeto peržiūra nebus atlikta laiku. Prezidentas Nicolas Sarkozy turi pasinaudoti galimybe pradėti tikrą BŽŪP žemės ūkio subsidijų reformą ir sudaryti galimybes ES įvykdyti savo įsipareigojimus besivystančiajam pasauliui.

Kita vertus, JK vyriausybė buvo teisi ragindama sudaryti prekybos susitarimą siekiant leisti vargingesnėms šalims lengviau pasinaudoti išsivysčiusiojo pasaulio rinkomis. Tai galėtų padėti 100 mln. pasaulio žmonių neturtingose šalyse, kurios priešingu atveju būtų stumiamos giliau į skurdą. Tačiau visa tai turi būti daroma daugiau ES lygmeniu.

  Vasco Graça Moura (PPE-DE), raštu. − (PT) Pasaulio ekonomikos augimas ir biodegalų politika sukūrė paradoksą. Turint omenyje visame pasaulyje sukauptą turtą nepadoru, kad daug šeimų stengiasi iš visų jėgų, kad gautų pavalgyti. Rinką formuoja neturinti precedento žmonių koncentracija miestų zonose, žemės ūkio atsisakymas tretinio sektoriaus labui ir pagrindinių maisto produktų naudojimas kituose sudėtiniuose maisto grandinės elementuose, pvz., gyvulių.

Biodegalai pasiima kaimo vietovių produkcijos dalį ir dėl to ji nebepatenka ant stalo. Energijos šaltinių ir maisto produktų konkurencija reguliuoja jų kainą.

Susiduriame su nepritekliaus, tvarumo, saugumo ir ekologinėmis problemomis. Apsirūpinimo politika priimta reaguojant į strateginių rezervų išnykimą ir baiminimąsi dėl karų. Atsižvelgiant į apribojimus, paskelbtus grūdų pardavimo atžvilgiu, derliaus dydis šiais metais turės lemiamą reikšmę. Spėliojama, kad centriniai bankai atsižvelgia į esminę infliacijos riziką, o tuo metu Indijoje buvo uždraustos derybos dėl būsimų maisto produktų sutarčių.

Būtina pakeisti situaciją, kad ji būtų palanki ūkininkams, iki šiol nežinantiems, kokį derlių jie nuims, ypač smulkieji, kurie yra iškreiptos ir nenuoseklios žemės ūkio politikos aukos. Taip technologijos ir mokslas, nors anksčiau išsiskyrė, turės naują galimybę, iš kurios mes visi turėsime naudos.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Spaudžiant intensyvėjančiai pasaulinei kapitalizmo krizei nors ir su apribojimais priimta rezoliucija vis tiek smerkia ES žemės ūkio politikos padarinius ir atskleidžia nepriimtinus BŽŪP ir PPO susitarimų tikslus.

Tačiau rezoliucijoje neįvardinama atsakomybė už nepaprastai rimtą dabartinę padėtį, iš kurios tyrimo nepadaromos tinkamos išvados, nes joje nesuabejojama jos pagrindą sudarančią politika. Toliau pateikiami keli pavyzdžiai:

joje nesuteikiamas prioritetas apsirūpinimo maistu savarankiškumui siekiant užtikrinti teisę į maistą;

joje nežiūrima į didėjančias nedidelių ir šeimyninių ūkių pajamas kaip būtiną prielaidą žemės ūkiui, kaimo pasauliui ir maisto saugumui išsaugoti;

ja nesiekiama užtikrinti, kad žemės ūkis būtų išimtas iš PPO ir, kad žemės ūkio maisto produktai nebebūtų laikomi paprasčiausia preke, ir nesiekiama, kad būtų peržiūrėtas T. Blero kabineto susitarimas;

joje nereikalaujama, kad būtų nutraukta BŽŪP, pagalba nebūtų atsieta nuo gamybos, būtų taikoma teisinga aukščiausia riba ir mažiesiems bei šeimyniniams ūkiams palanki diferenciacija ir būtų sąžiningai atliktas šalių ir produktų perskirstymas, skatinant visapusišką kiekvienos šalies augalininkystės ir gyvulininkystės plėtrą

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. − Mes įžengėme į laikotarpį, kuris charakterizuojamas maisto tiekimo nesaugumu. Dramatiškai kyla kainos, o maisto paklausa didėja sparčiau nei jo pasiūla. Klimato veiksnių (pvz., ilgalaikės sausros) derinys ir grūdų naudojimas biodegalams gaminti dar labiau pablogino padėtį.

Ši padėtis ypač kelia nerimą besivystančiojo pasaulio sąlygomis. Neturtingesnėse šalyse, pvz., Haityje, dėl maisto produktų stygius jau prasidėjo riaušės ir pilietiniai neramumai. Kaip nurodyta šioje rezoliucijoje, tarptautinė bendruomenė pirmiausiai turėtų suteikti besivystančioms šalims savarankiškumą apsirūpinant maistu ir leisti joms pačioms apsirūpinti juo.

Tačiau didėjančios maisto produktų kainos turi įtakos ne tik neturtingesnėms valstybėms. ES privalo imtis veiksmų ir stabilizuoti padėtį. Pirmiausia turėtume paskatinti savo ūkininkus gaminti daugiau. Be to, reikia pasiekti jautresnę pusiausvyrą grūdų naudojimo apsirūpinimui maistu ir energijos gamybai atžvilgiu. BŽŪP būklės patikrinimo peržiūra būtų idealus forumas, kuriame būtų galima išnagrinėti šiuos klausimus.

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. − (PL) Balsavau už rezoliuciją dėl augančių maisto kainų Europos Sąjungoje ir besivystančiose šalyse. Tai – problema, aktuali visam pasauliui. Tokia situacija susidarė dėl daugelio priežasčių. Tai – auganti maisto produktų paklausa, didėjančios degalų kainos, gamtinės nelaimės (ypač sausros), mažėjantys žmonių ir gyvūnų vartojimui skirti žemės plotai (dėl vadinamajam energetiniam žemės ūkiui skirtų žemės plotų didėjimo) ir kt. Dėl to norėčiau palaikyti JT pasiūlymą dėl biodegalų moratoriumo.

Maisto produktų rinkose taip pat galima matyti finansines spekuliacijas. Kitas prisidedantis veiksnys – klaidingos ir nebūtinos kvotos, ribojančios žemės ūkio gamybą, pvz., pieno kvotos, kurios riboja pieno gamybą ir pieno produkciją Lenkijoje. Dėl katastrofiškų rezultatų neturtingiausiose šalyse mūsų pertekliniai maisto produktai atiduodami už dyką arba parduodami simbolinėmis kainomis. Tokio tipo pagalba naudinga tik katastrofų ir nelaimių metu. Priešingu atveju ji visiškai sužlugdytų jų ūkininkus, nes jiems neverta gaišti savo laiko javams auginti arba gyvuliams laikyti. Sparčiai kylančios maisto produktų kainos kartu su nedarbu taip pat galėtų sąlygoti socialinį nestabilumą šiose šalyse.

Mes neseniai išgirdome apie dramatišką įvykį Afganistane, kai kažkas pardavė savo dukterį, kad už gautus pinigus galėtų išlaikyti likusią savo šeimą. Turėtume nepamiršti didėjančių maisto produktų kainų įtakos infliacijai. Tikėkimės kad ji neįsuks visų kainų spiralės ir staigiai jų nepadidins.

  David Martin (PSE), raštu. − 850 mln. žmonių po visą pasaulį kasdien vaikšto alkani. Ši krizė reikalauja neatidėliotinų ir veiksmingų ES ir jos valstybių narių veiksmų. Prisijungiu prie raginimo, kad būtų atliktas mažmenininkų vaidmens maisto tiekimo grandinėje vertinimas, o Komisija ir valstybės narės išanalizuotų ūkininkų prašomų kainų už savo produktus ir stambių mažmenininkų kainų skirtumus.

Iš tikrųjų ši krizė yra pasaulinio masto ir reikia labai daug nuveikti besivystančiose šalyse. Todėl turėtume siekti padėti besivystančioms šalims tokiose srityse, kaip žemės ūkis, kaimo plėtra ir žemės ūkio verslas. Balsavau už rezoliuciją.

  Véronique Mathieu (PPE-DE), raštu. – (FR) Tuo metu, kai nepaprastai nerimą kelia maisto produktų kainų kilimas, labiau nei kada nors Europos Parlamentui reikia priimti rezoliuciją.

Pirma maisto stygius, įprastas daugelyje pasaulio šalių, visiškai teisėtai yra nepriimtinas. Turime pasiūlyti neatidėliotinas priemones, kad būtų padarytas galas badui, kuris dabar kamuoja labiausiai pažeidžiamus žmones besivystančiose šalyse. Be šių neatidėliotinų priemonių, kurios negali išspręsti problemos ilgam, ES turi parengti strategiją, susitarusi su tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Pasaulio banku, TPF, JTMŽŪO ir PPO. Turi būti priimta pagrindinė strategija, kurioje būtų užsiimama visais krizės reikalais: maisto vartojimo įpročių keitimu Azijoje, sparčiu biodegalų žaliavų auginimo padidinimu ir kt.

Antra, nerimą keliantis vartotojo pirkinių krepšelio kainos didėjimas duoda mintį, kad turėtume rimtai pagalvoti apie bendrosios žemės ūkio politikos reformavimą. Šiuo metu peržiūrėdami BŽŪP būklę turime pateikti konkrečius pasiūlymus dėl infliacijos, kurią matome net vidaus rinkoje, sustabdymo ir taip pat dėl užtikrinimo, kad ES pati apsirūpintų maisto produktais.

  Toomas Savi (ALDE), raštu. − Nigerija, kadaise buvusi žemės ūkio eksportuotoja, tapo maisto produktų importuotoja. Demografinė situacija besivystančiose šalyse dramatiškai padidino maisto paklausą, bet dėl vykstančių karinių konfliktų, kovos su mirtinomis ligomis ŽIV/AIDS, maliarija ir tuberkulioze, taip pat neveiksmingo administravimo besivystančių šalių vyriausybės negali reaguoti į šią paklausą.

Pritariau Europos Parlamento rezoliucijai dėl didėjančių maisto kainų Europos Sąjungoje ir besivystančiose šalyse, ir tikiuosi, kad Europos Sąjunga toliau tobulins savo plėtros politiką ir dalyvaus sąžiningoje tarptautinėje prekyboje.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Rezoliucija dėl augančių maisto kainų pasaulyje galėtų labai prisidėti prie dabartinių diskusijų dėl ES žemės ūkio politikos ir jos padarinių.

Kol kas jos rezultatas – nusivylimas. Pirmoje dalyje pažymima, kad orientuojamasi į didesnį reguliavimą ir atnaujintą atsargų kaupimą – nepaisant to, kad pirmą kartą per daug metų aukštos maisto kainos pavertė žemės ūkį iš tikrųjų pelningu sektoriumi.

Antroje dalyje kalbama apie teisę į maistą trečiosiose šalyse ir didesnio prioriteto teikimo maistui nei degalų gamybai svarbą. Tačiau dėl biodegalų privalumų ir trūkumų galutiniai balsavimo rezultatai pasiskirstė pagal visas šalis.

Politika neatsiejama nuo konfliktų ir tikslų santykio ir politiko pagrindinis uždavinys – subalansuoti ir suskirstyti juos pirmumo tvarka. Šioje rezoliucijoje to nebuvo pasiekta. Todėl aš susilaikiau.

  Richard Seeber (PPE-DE), raštu. − (DE) Maisto kainų augimas turi būti visiškai sustabdytas, nes kitaip susidursime su didžiuliais sunkumais. Mums reikia daugialypių strategijų, kurios vėl suaktyvintų maisto gamybą, pirma tokiomis priemonėmis kaip laikinas išmokų už atidėtą žemę sustabdymas, ir antra, leidžiant geriau koordinuoti ir paskirstyti maisto atsargas. Skurstančioms šalims, kurias labiausiai palietė kylančios kainos, turi būti teikiama pagalba siekiant kiek įmanoma greičiau įveikti krizę puikiai organizuotu ir pirmiausia – nuosekliu būdu. Pagrindinės žemės ūkio produktų eksportuotojos, pvz. Argentina ir Jungtinės Valstijos šiuo atžvilgiu turi veikti globaliai, o ne galvoti vien tik apie savo gerovę.

Diskutuojant apie biodegalus nereikia pamiršti, kad jų gamyba Europoje, kurioje kurui naudojami augalai auginami dviejuose procentuose visos ariamos žemės, daro nepaprastai mažą poveikį maisto kainoms. Biodegalai neturi būti gaminami maisto sąskaita ir būtent dėl to turime uoliai stengtis skatinti antros kartos biodegalų gamybą, grindžiamą biomase, kuri iš esmės yra organinės atliekos, netinkančios jokiam kitam tikslui.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybos dėl bevizio režimo (B6-0233/2008)

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Įgyvendinus JAV įstatymų leidybos reformą, kuri sustiprino saugumo reikalavimus pagal bevizio režimo programą, JAV nusprendė pasiūlyti atskirus susitarimo memorandumus kiekvienai valstybei narei bandydamos skaldyti ir valdyti.

Šie susitarimai nepriimtini ne tik dėl to, kad nepaiso Bendrijos kompetencijos šioje srityje, bet ir todėl, kad jie kenkia sąžiningos konkurencijos principui ir skatina nevienodą įvairių valstybių narių piliečių vertinimą dėl vizų.

Pritariu pritaria tam, kad Taryba suteikiami įgaliojimai derėtis dėl ES ir JAV susitarimo, kuriuo bus užtikrinamas vienodas traktavimas ir tų pačių sąlygų taikymas bevizio režimo atžvilgiu visiems ES piliečiams, norintiems atvykti į JAV teritoriją (kaip Sąjungoje faktiškai jau taikoma visiems JAV piliečiams, norintiems atvykti į ES teritoriją).

Šios derybos turi būti pravestos skubiai ir Europos vienybės dvasioje, kad 2009 m. visos valstybės narės galėtų dalyvauti JAV reformuotoje bevizio režimo programoje.

Manau, kad vis dėlto sąlygos tam pasiekti egzistuos tik tada, kai bus anuliuoti sudaryti dvišaliai susitarimai. Todėl laukiu Europos Parlamento teisės departamento nuomonės, kuri, tikiuosi, patvirtins šią poziciją.

  Urszula Gacek (PPE-DE), raštu. − EPP-ED pritaria „pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybų dėl bevizio režimo“ priėmimui.

Juo pažymimas svarbus žingsnis koordinuojant valstybių narių ir Europos Komisijos veiklą derybose su Jungtinėmis Valstijomis. Jame pripažįstama, kad didelės ES piliečių grupės diskriminacija nepriimtina, ir parodomas tų valstybių narių, kurios jau dalyvauja programoje, solidarumas su tais, kurie vis dar susiduria su nepatogumais ir kartais žeminančiomis vizų prašymo procedūromis. Jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsisakymo išduoti vizą priežastys yra neskaidrios. Greitas atsisakymų išduoti vizą procento sumažėjimas vienose šalyse, o kitose – ne, kelia įtarimą, kad Jungtinės Valstijos šalis, kurioms netaikomas bevizis režimas, traktuoja ne pagal tas pačias sąlygas.

Atstovaudamas Lenkijai, t. y. šaliai, kuriai netaikomas bevizis režimas, tikiuosi, kad rezoliucija leis sudaryti greitą ir patenkinamą susitarimą, leidžiantį visiems ES piliečiams keliauti į JAV tokiomis pačiomis sąlygomis. ES ir valstybės narės turi kartu stengtis, norėdamos išspręsti problemą. Viliamės, kad Jungtinės Valstijos priims šią iniciatyvą reaguodamos atvirai ir palankiai.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Iš šios rezoliucijos mes suprantame:

kad, nors ir ES pasirašė abipusius susitarimus su keletu trečiųjų šalių, o ne su JAV – būtent dėl to 2006 m. Komisija pasiūlė laikinai atnaujinti vizų režimą diplomatinius ir tarnybinius ir (arba) oficialius pasus turintiems asmenims, siekdama paspartinti pažangą įgyvendinat susitarimą su šia šalimi – Taryba nepriėmė šio pasiūlymo, kuris rezoliucijoje apibūdinamas kaip simbolinis.

Ta padėtis tapo komplikuota teisiniu požiūriu, kai JAV reformavo savo taikomą bevizį režimą, remdamasi vadinamąja kova su terorizmu, ir pridėjo papildomus reikalavimus saugumo srityje (įskaitant galimybę trečių šalių piliečiams pasinaudoti informacija), pagal kuriuos visos valstybės narės, pageidaujančios dalyvauti bevizio režimo programoje, turi sutikti pasirašyti dvišalį susitarimo memorandumą ir privalomas jo įgyvendinimo taisykles.

Ir tai, kad JAV to reikalaujant, įvairių ES valstybių narių nuomonės išsiskyrė galiausiai parodė jų prioritetus.

Rezoliucija yra žalos ribojimo pastangų dalis, nors, manau, ji neužtikrina principų, kuriuos mes laikome pagrindiniais – pvz., valstybės suvereniteto ir piliečių teisių, laisvių ir garantijų.

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. − (PL) Palaikau Europos Parlamento rezoliuciją dėl derybų su JAV dėl bevizio režimo. Tai turėtų atitikti visų valstybių narių interesus. JAV vyriausybė ir tų šalių, kurios jau pradėjo dvišales derybas, vyriausybės turėtų atsižvelgti į ES poziciją ir jos kompetenciją pasirašyti sutartis.

Reikia būtent aiškių gairių dvišalėms diskusijoms apie keliavimą į Jungtines Valstijas be vizų, bet yra klausimų, kurie priklauso ES kompetencijai. Čia reikalingas būtent abipusiškumas. Deja, Lenkija vienašališkai pašalino vizų reikalavimus JAV piliečiams net 1991 m. balandžio 15 d., ir asimetrija bado akis. Manęs neįtikina argumentas, kad taip yra dėl gana aukšto atsisakymų išduoti vizas lygio.

Mano nuomone, šių atsisakymų priežastis dažnai yra nepagrįsti sprendimai, kuriuos priima Amerikos konsulinės tarnybos, kurios pamano – dažnai neaišku kokiu pagrindu – kad kažkas nelegaliai prailgintų savo vizitą į JAV. Tokios prielaidus vargu ar yra objektyvios ir kartais paprasčiausiai įžeidžiančios. Be to, dolerio ir zloto keitimo santykis nebepatvirtina argumento apie nelegalų darbą. Šiandien žmonėms svarbu turistiniai apsilankymai, verslo kelionės ir draugų bei šeimos aplankymai. Manau, Jungtinės Valstijos taip pat daug praranda taikydamos šią politiką – t. y. uždarydamos sienas savo sąjungininkams, bet praleisdamos potencialius teroristus. Kaip galima plėtoti transatlantinį bendradarbiavimą, jei nepasitikima savo sąjungininkais? Tai ne vien retorinis klausimas. Daug mano rinkėjų minėjo šią problemą.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Europos piliečiai turi susivienyti, kad galėtų džiaugtis Europos Sąjungos teikiamomis privilegijomis, kurios gali pasireikšti ne tik Europoje, bet ir už jos ribų. Niekada tai nėra aiškiau, kaip vertinant Europos piliečius, keliaujančius į užsienį. JAV jau nebereikalauja vizų daugeliui ES šalių. Nors ir suprantu, kad JAV turi pagrįstą teisę pati apgalvoti šį klausimą, bet jaučiu, kad yra racionalus argumentas, palankus šios teisės išplėtimui visiems ES piliečiams. Manau, kad tinkamai sudarytas susitarimas su JAV turėtų atspindėti nediskriminacinį požiūrį, kurio reikia Parlamentui.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. − (RO) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybų dėl bevizio režimo programos.

Balsavau už socialisto Parlamento nario Stavros Lambrinidis pasiūlytą pakeitimą, nes jis reikalauja, kad būtų neleidžiama bet kokios formos tiesioginė arba netiesioginė Europos piliečių diskriminacija, įskaitant tautiniu pagrindu. Taigi tarptautinėse derybose raginama sutelkti dėmesį į Bendrijos institucijų ir valstybių narių koordinavimo stokos padarinius.

Be to, balsavau už 8 pakeitimą, kurį pateikė žodžiu mūsų kolegė Urszula Gacek. Naujame tekste išreiškiamas Europos Parlamento nepasitenkinimas esama padėtimi, kurioje tik 12 valstybių narių, pvz., Rumunija neatleidžiama nuo Jungtinių Amerikos Valstijų vizų reikalavimų.

Balsavau už Europos socialistų frakcijos pateiktą 1 pakeitimą, kuriame reikalaujama, kad Komisija garantuotų vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu vienodą elgesį su visas valstybių narių piliečiais bevizio režimo atžvilgiu. Balsavau už Europos socialistų frakcijos pateiktą 2 pakeitimą, nes jame tvirtinama, kad 2008 m. kovo 13 d. teisingumo ir vidaus reikalų ministrų trejeto susitikime JAV pripažino Bendrijos kompetenciją derėtis dėl tarptautinio susitarimo dėl vizų politikos.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Tragiška situacija Birmoje (B6-0244/2008)

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Birmos, nes dramatiška padėtis šalyje reikalauja skubos tvarka atkurti demokratiją ir užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms.

Aš apgailestauju dėl Birmos valdžios elgesio reaguojant į šalį nuniokojusį cikloną, sukėlusį tūkstančius žmonių mirčių ir perkėlimo atvejų, ir labai smerkiu Birmos režimo reakciją į šią tragediją, kai jis neleido įvažiuoti humanitarinės pagalbos grupėms ir atsisakė pagalbos aukoms.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Humanitarinė katastrofa, įvykusi Birmoje, yra siaubinga tragedija ir Birželio judėjimas sutinka, kad Birmos vyriausybės tvarkymasis su padėtimi netelpa į bet kokios kritikos ribas. Pagalba turi pasiekti šimtus tūkstančių nelaimės ištiktų žmonių. Tai – prioritetas numeris vienas. Todėl mes ryžtingai pritariame rezoliucijai, nes joje kritikuojama Birmos vyriausybė, kuri iškėlė savo valdžią aukščiau šalies žmonių išlikimo. Kita vertus, ne ES funkcija smerkti ir maldauti kitas šalis, kad jos panaudotų spaudimą Birmai siekdamos atverti jos sienas. Be to, ne ES turi kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, kad jis patrauktų baudžiamojon atsakomybėn Birmos vyriausybę. Būtent tarptautinė bendruomenė turėtų spręsti šiuos esminius tarptautinės teisės klausimus per Jungtines Tautas. Deja, ES linkusi naudotis nelaimėmis siekdama sustiprinti savo pozicijas užsienio politikos srityje.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Norėtume pareikšti nuoširdžią užuojautą gegužės 2–3 d. ciklono, palietusio įvairius Mianmaro (Birmos) regionus, aukoms.

Tvirtai tikime, kad turi būti panaudotos visos įmanomos diplomatinės pastangos, ypač JT agentūrų sistemos siekiant suteikti neatidėliotiną pagalbą ir paramą aukoms, sumažinti iki minimumo mirčių skaičių, atsiliepti į problemas, su kuriomis susiduria žmonės, ir pradėti atstatymo darbus daugybėje sugriautų infrastruktūros objektų bendradarbiaujant su Birmos valdžia, kaip pabrėžiama rezoliucijoje.

Tačiau nesutinkame su iniciatyvomis, kurios vadovaujantis taip vadinama humanitarine intervencija toliau kliudys ir leis abejoti pastangomis, kurias šiuo metu deda JT agentūros, ASEAN ir įvairios regiono šalys, siekdamos rasti sprendimus, kaip padėti įveikti dabartines kliūtis ir sumažinti iki minimumo žmonių kančias.

Šiose iniciatyvose, kuriose nepriimtinai naudojamasi daugybės tūkstančių žmonių dramatiška padėtimi, humanitarinę katastrofą pirmiausia siekiama panaudoti politiniams tikslams ir kaip galimybę siekti geostrateginių tikslų, galiausiai sukompromituojant neatidėliotiną humanitarinę pagalbą, kuri, jų tvirtinimu, yra tokia skubi ir būtina. Iš esmės tai prisideda prie situacijos, kurioje prie gamtos tragedijos gali prisidėti karo tragedija.

  Ian Hudghton (Žalieji/ALE), raštu − Visiškai palaikau rezoliuciją, kurioje kalbama apie tragišką padėtį Birmoje. Pirminę ciklono sukeltą gamtos katastrofą lydi seka žmogaus sukelta katastrofa dėl Birmos vyriausybės reakcijos. Birmos vyriausybė turi moralinę ir teisinę pareiga savo piliečiams ir privalo leisti teikti tarptautinę pagalbą, kad situacija netaptų dar rimtesnė.

  David Martin (PSE), raštu. − Į tragiška situaciją Birmoje reikia skubiai atkreipti dėmesį. Iki šiol atsisakydamas tarptautinės pagalbos Birmos režimas įrodė, kad nepaiso susidariusios situacijos rimtumo. Ciklono Nargis aukoms tai – ne politinis, o išgyvenimo klausimas. Pisijungiu prie savo kolegų ir raginu karinį režimą priimti pasiūlymus dėl pagalbos iš tarptautinės bendruomenės.

Iš tikrųjų mūsų Azijos partneriai taip pat turi dalyvauti spaudžiant Rangūno režimą. Kartoju savo nuomonę, kad, raginant kitas ASEAN šalis persvarstyti Birmos narystę, Rangūnas susidurtų su ryžtingu spaudimu pagaliau pripažinti teises ir laisves, kurių jos gyventojai maldavo ir tebemaldauja. Prisidedu prie savo kolegų balsuodamas už šį pasiūlymą.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Stichinė nelaimė Kinijoje (B6-0242/2008)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, norėčiau pripažinti greitą Komisijos reakciją į kritinę padėtį po gegužės 12 d. žemės drebėjimo. Pasak laikraščių, sugriautos gamyklos, mokyklos ir namai, kai kuriuose regionuose žemės drebėjimas sugriovė 80 proc. pastatų, kai kuriuose miestuose mokyklų pastatai sugriuvo palaidodami moksleivius viduje, ir, deja, chemijos gamyklos išsklaidė tonas teršalų į žemę.

Šiuo metu bandome sekti šią katastrofą, jos žiaurią tikrovę spaudoje ir naudodamiesi Kinijos valdžios institucijų pareiškimais – jos, atrodo, neturi nieko prieš. Pažymėtina, kad šiuo atveju visiškai priešingai nei artimas Birmos režimas Kinija demonstruoja atvirumą paramos ir tarptautinės pagalbos atžvilgiu. Kaip keliais atvejais konstatavo Komisijos narys, Europa turi vykdyti savo humanitarinę veiklą nuniokotoje Sičuano provincijoje.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Užsiimant šia tragiška padėtimi reikalinga pagalba ir pinigai Kinijos žmonėms, kuriuos palietė ši gamtinė nelaimė. Tačiau valstybės narės pačios gali pasiūlyti tokią pagalbą tiesiai nelaimės ištiktam regionui. Pagalba neturi eiti per ES. Kitos tarptautinės organizacijos yra geriau pasirengusios koordinuoti humanitarinę pagalbą. Jungtinės Tautos su savo ilgalaike patirtimi ir pasauliniu veiklos mastu – akivaizdus tokių organizacijų pavyzdys. Mes manome, kad ši rezoliucija – tik kitas ES bandymas vykdyti užsienio politiką ir pasinaudoti nelaime siekiant žengti kitą žingsnį link federalinės valstybės, užsiimančios užsienio politika.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes reiškiame savo nuoširdžią užuojautą žemės drebėjimo, gegužės 12 d. smogusio įvairioms Kinijos Liaudies Respublikos provincijoms ir autonominiams regionams, aukoms ir savo solidarumą su Kinijos žmonėmis, kurie parodė tokią drąsą ir bendrą palaikymą šiuo kentėjimo metu.

Kaip buvo nurodyta, Kinijos valdžia labai greitai ir veiksmingai pradėjo vykdyti skubų uždavinį – suteikti pagalbą ir paramą aukoms, sumažinti iki minimumo mirčių skaičių, atsiliepti į problemas, su kuriomis susiduria žmonės, ir pradėti atstatymo darbus daugybėje sugriautų infrastruktūros objektų.

Dėl to įvairios valstybės narės ir ES turi skubiai pradėti teikti išteklius ir neatidėliotiną pagalbą, prisidėsiančią prie milžiniškų Kinijos valdžios pastangų siekiant padėti nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems žmonėms.

  David Martin (PSE), raštu. − Prisijungiu prie savo kolegų ir sveikinu Kinijos pastangas siekiant padėti savo žmonėms po žemės drebėjimo Sinčuano provincijoje. Tai, ką matome Kinijoje, yra pavyzdys kitoms regiono valstybėms, susidūrusioms su masiniais sugriovimais, sukeltais tokių gamtinių nelaimių.

Taip pat sutinku, kad ES aktyviai padėtų Kinijai atstatyti tai, kas sugriauta. Aš balsavau palaikydamas rezoliuciją.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl stichinės nelaimės Kinijoje. Žemės drebėjimai – katastrofiški įvykiai, pareikalaujantys labai daug gyvybių ir padarantys milžinišką žalą turtui.

Kinijos žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 7,8 balo, sukrėtė žmones visame pasaulyje. Šis niokojantis žemės drebėjimas pareikalavo labai daug aukų ir sukūrė labai sunkias sąlygas tiems, kuriuos jis palietė – ypač Sičuano provincijoje. Aš norėčiau pareikšti didelę užuojautą Kinijos žmonėms ir solidarumą su jais bei su daugybe šios tragedijos aukų.

Džiaugiamės tuo, kad Kinijos valdžia greitai reagavo į nelaimę ir teikė neatidėliotinas paramos priemones. Norėčiau paminėti, kad Kinija taip pat pasiruošusi priimti pasiūlymus dėl pagalbos iš išorinių šaltinių. Be to, džiugu matyti, kad Kinijos ir užsienio žiniasklaidai buvo leista perduoti išsamią ir tikslią informaciją apie nelaimę.

Mano paskaičiavimais ES jau suteikė daugiau nei 10 mln. eurų pagalbos. Tačiau Kinijai labiau nei finansinės paramos reikia europiečių praktinės patirties šioje srityje. Dėl to neatidėliotinos paramos priemonės, teikiamos civiliams gyventojams, turi apimti išbandytus ir patikrintus praktinius tokio pobūdžio įvykių poveikio mažinimo metodus. ES turi leisti naudotis žiniomis, kurias ji įgijo iš seismologijos mokslinių tyrimų, kad būtų galima padėti nustatyti nepakankamo pastatų konstrukcinio patvarumo priežastis. Sinčuano žemės drebėjimo regionas turi būti paverstas į laboratoriją po atviru dangumi, kurioje būtų galima patikrinti galimus sprendimus, o rezultatus panaudoti tos provincijos atstatymui.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Pasaulinė urano ginklų uždraudimo sutartis (B6-0219/2008)

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Šio tipo ginklų uždraudimas turi būti įgyvendintas pasaulio mastu per Jungtines Tautas ir raginant atskiroms valstybėms, o ne Europos Parlamentui. Mes priešinamės bendrai Europos saugumo politikai, kuri Jungtinių Valstijų varianto kopija Europoje. Todėl balsavome prieš rezoliuciją.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Buvome informuoti apie rezoliucijos retrospekcinį pobūdį, todėl balsavome už daugiausia dėl 7 ir 8 skirsnio turinio, kuris:

dar kartą ragina visas ES valstybes nares ir NATO priklausančias šalis paskelbti nusodrintojo urano naudojimo draudimą, dvigubai labiau stengtis siekiant visiškai jį uždrausti ir sistemingai mažinti šio tipo ginklų gamybos ir pirkimo apimtis;

ragina valstybes nares ir Tarybą imtis iniciatyvos siekiant parengti tarptautinę sutartį, kad būtų nustatytas draudimas vystyti, gaminti, kaupti, perduoti, bandyti ir naudoti urano turinčius ginklus bei sunaikinti arba perdirbti esamas jų atsargas (net jei EP turėtų netinkamai nustatytas sąlygas šiam reikalavimui).

Tačiau turime pabrėžti, kad Europos Parlamento dauguma vengė priskirti atsakomybę už nusodrintojo urano naudojimą karinėms reikmėms. Kitaip tariant, ji siekia pateisinti nusikaltimus, kuriuos padarė NATO ir JAV bei jos sąjungininkės Kosove, Afganistane ir Irake (kur be nusodrintojo urano ginklų dar buvo naudojamos skeveldrinės arba baltuoju fosforu užtaisytos bombos).

  Ian Hudghton (Žalieji/ALE), raštu − Visiškai palaikau reikalavimą sudaryti tarptautinę sutartį nusodrintojo urano ginklams uždrausti. Šių ginklų naudojimas sukelia mirtinas ligas tiek tarp karinio personalo, tiek tarp civilių gyventojų. ES turi moralinę pareigą imtis iniciatyvos šiuo klausimu ir dirbti siekdama pašalinti šiuos ginklus.

  David Martin (PSE), raštu. − ES valstybės narės ir Taryba turi imtis iniciatyvos siekdamos sudaryti tarptautinę sutartį, kuria būtų siekiama įvesti draudimą vystyti, gaminti, kaupti, perduoti, bandyti ir naudoti urano turinčius ginklus.

Iš tikrųjų manau, kad sutartis neturėtų tuo apsiriboti. Valstybėms neturi būti leista toliau naudoti senas atsargas tų ginklų, kurių poveikis sveikatai ir aplinkai lieka, mano nuomone, neaiškus. Turimos atsargos turi būti sunaikintos arba recirkuliuotos. Balsavau už šią rezoliuciją.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos - REACH (B6-0237/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Ši rezoliucija užtikrina tęstinumą REACH procesui, dėl kurio susilaikėme, nes jautėme, kad jis neatitinka teisėtų vartotojų ir mažųjų bei vidutinių įmonių teisių ir susirūpinimo, ir nesaugo darbuotojų arba aplinkos. Manome, kad nebuvo iki galo pasiekta darbuotojų sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir pramonės vystymo pusiausvyra, nes nebuvo tinkamai garantuojamos vartotojų teisės, kai buvo apribotos darbuotojų teisės į informaciją ir sveikatą. Taip pat nebuvo tinkamai atsižvelgta į mikroįmones bei mažąsias ir vidutines įmones, nes tai neišvengiamai padidino medžiagų registravimo išlaidas nesuteikiant atitinkamos paramos – arba netgi į dideles įmones, kurios nepareiškė savo noro pakeisti pavojingas chemines medžiagas.

Dabar remiamasi priemonėmis, kurios leidžia supaprastinti ir pagreitinti Komisijos vidaus procedūras, kuriomis siekiama patvirtinti ir teisiškai priimti naujus alternatyvius bandymo metodus, kuriais Komisija užtikrins skaidresnį procesą, apimantį visų suinteresuotųjų šalių konsultavimąsi pasirengiant bet kokiam pasiūlymui dėl bandymo metodų reglamento pritaikymo prie techninės pažangos. Laikomės tos pačios pozicijos tikėdamiesi, kad bus daugiau skaidrumo.

- Pranešimas: Janusz Wojciechowski (A6-0147/2008)

  Bernadette Bourzai (PSE), raštu. – (FR) Palaikau Januszo Wojciechowski pranešimą dėl naujos gyvūnų sveikatos strategijos. Kaip nuo Centrinio masyvo centro regiono išrinkta narė aš labai nerimauju dėl dabartinio avių katarinės karštinės epizootinės ligos plitimo; ji yra labai rimta dėl trukmės, plitimo, įvairių serologinių ligos tipų plitimo regionuose, kuriuose iki šiol nebuvo ligos, ir rimtų socialinių bei ekonominių padarinių dėl gyvūnų judėjimo ir prekybos jais apribojimo. Manau Komisija turėtų parengti gyvūnų sveikatos veiksmų planą siekdama padidinti savo galimybes reaguoti į tokias rimtas gyvūnų epizootines ligas finansuojant mokslinius tyrimus, kompensuojant nuostolius, duodant avansinius apmokėjimus ir kt.

Balsavau prieš 12 pakeitimą dėl to, kad gyvų gyvūnų transportavimas dideliais atstumais tikriausiai padidintų pavojus ir, kad skerdimui skirti gyvūnai neturėtų būti transportuojami daugiau nei devynias valandas. Priešingai – balsavau už 3 pakeitimą dėl to, kad transportavimo kokybė yra daug svarbesnė gyvūnų gerovei nei jo trukmė. Šiuo klausimu yra griežtas ir konkretus reglamentas ir mums būtų patartina kontroliuoti jo įgyvendinimą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Manome, kad pranešime pateikiama daug pozityvių priemonių, kurias reikia parengti ir, kurias turi pateikti Komisija, ypač tokios kaip:

- kovojant su sunkioms ligomis reikia didelio Bendrijos įnašo, kad būtų galima užtikrinti vienodas sąlygas ir galimybes tada, kai atitinkamų šalių ir augintojų turimų išteklių nepakanka;

- pripažinimas, kad dėl aukštesnių ES standartų ES augintojai patiria daugiau išlaidų ir kad jie privalo būti ginami tais atvejais, kai importuojami pagal žemesnius standartus pagaminti gyvūninės kilmės produktai;

- būtinybė Komisijai padėti ūkininkams padengiant dideles gyvūnų registracijai reikalingos įrangos įsigijimo išlaidas.

Vis dar turime kai kurių kritinių pastabų, ypač dėl viešojo finansavimo, kuris turėtų būti padidintas, kad neįsisteigtų privatus draudimas, siekiantis padengti nuostolius dėl ligų likvidavimo. Negalime sutikti su galimybe ūkininkams perduoti visą atsakomybę už ligų likvidavimą apmokant už privatų draudimą.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) Palaikau Europos Komisijos pasiūlytą gyvūnų sveikatos strategiją (2007–2013 m.), nes manau, kad turi būti nedelsiant pradėtos Europos institucijų diskusijos siekiant parengti būsimų pasiūlymų dėl teisės aktų projektus.

Turi būti suteikti prioritetai veiksmams Europos lygmeniu, sukurta moderni gyvūnų sveikatos sistema ir patobulinta prevencija, kontrolė bei moksliniai tyrimai.

Todėl pritariu Januszo Wojciechowski pranešimui, nors dėl skerdimui skirtų gyvūnų transportavimo apribojimų turiu pabrėžti, kad esu prieš bet kokių nepagristų reikalavimų įvedimą, nes galiojančiuose teisės aktuose jau yra pakankamai nuostatų, kuriomis siekiama minimizuoti gyvūnų kančias.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Šiame pranešime sprendžiama labai svarbi problema. Bet, kaip įprasta, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas siūlo didesnes ES asignacijas skirti žemės ūkiui įvairiomis sąlygomis. Todėl esame priversti balsuoti prieš visą pranešimą, nors iš esmės pritariame priemonėms, kuriomis siekiama propaguoti geresnę gyvūnų sveikatą Sąjungoje.

  Ian Hudghton (Žalieji/ALE), raštu − Balsavau prieš Januszo Wojciechowski pranešimo 52 skirsnį, kuriame remiamas elektroninio ženklinimo principas. Pasiūlymai šioje srityje buvo neproporcingi ir Komisija turi pergalvoti savo strategiją. Avių auginimas labai svarbus daugelyje kaimiškųjų Škotijos dalių ir ES turi siekti apsaugoti šią kaimo ekonomiką, o ne užkrauti papildomą naštą avių augintojams.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. .

Fermų gyvūnų sveikata ir gerovė yra labai svarbi siekiant užtikrinti visuomenės sveikatą gaminant sveiką maistą. Gyvūnų sveikata glaudžiai susijusi su žmonių sveikata, nes egzistuoja tiesioginio ar netiesioginio tam tikrų ligų perdavimo galimybė.

Nepaprastai didelis gyvulių tankumas intensyviojo ūkininkavimo metodus taikančiuose ūkiuose didina ligų plitimo pavojų ir silpnina ligų kontrolę. Nors ir sutinku, kad turime propaguoti priemones, kuriomis būtų siekiama užtikrinti biologinį fermų saugumą, taip pat turime užtikrinti, kad negrąžinsime ekologinio sąlygiškumo kriterijaus.

Be to, apgailestauju dėl to, kad Komisijos komunikate neskiriama daug reikšmės veterinarijos ekspertams, kurie, mano nuomone, geriausiai padėtų įgyvendinti veiksmingą gyvūnų sveikatos apsaugos strategiją.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu Januso Wojciechowski pranešimui. Į pranešimą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama padidinti maisto saugumą bei gyvūnų sveikatą. Buvo keletas raginimų iš mūsų SNP ir konservatorių kolegų balsuoti prieš privalomą gyvūnų elektroninio ir DNR paremto genetinio identifikavimo ir registravimo įvedimą ES lygmeniu.

Šiuo metu, kai naujų ir esamų gyvūnų ligų protrūkių grėsmė yra didelė ir manoma, kad bus dar didesnė dėl klimato kaitos, atrodo, kad būtų protinga turėti saugią ir tvirtą gyvūnų judėjimo sistemą, kurioje būtų taikomi tokie identifikavimo ir registravimo metodai. Šios nuomonės atsispindi mano balsavime.

  Véronique Mathieu (PPE-DE), raštu. – (FR) Po karštų diskusijų ir didelio skaičiaus Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pateiktų pakeitimų Januszo Wojciechowski priimtame pranešime siūlomi nemaži Komisijos pasiūlymų pakeitimai. Šie pakeitimai papildo pranešimą stipriu pusiausvyros pojūčiu ir leidžia veiksmingai pataisyti ir patobulinti teisinę gyvūnų sveikatos bazę Europos Sąjungoje.

Žemės ūkio komiteto balsavimas dėl didelio gyvulių tankumo intensyviojo ūkininkavimo metodus taikančiuose ūkiuose padarė nuosaikesnę pranešėjo pirminę poziciją pripažindamas, kad šie metodai gali pasirodyti esą problemiški, kai taikomos neadekvačios ligų kontrolės priemonės.

Be to, plenariniame posėdyje pateiktas pakeitimas PPE-DE frakcijos vardu dėl tolimojo gyvūnų transportavimo leistų ES riboti nereikalingas skerdimui skirtų gyvūnų kančias ir išsaugoti puikias sanitarines sąlygas.

Likusios pranešime siūlomos priemonės, ypač skirtos skatinti skubios vakcinacijos naudojimą, suformuoti ūkininkams didesnį atsakomybės jausmą ir išaiškinti visų veikėjų vaidmenį finansuojant būsimąją strategiją, yra žingsnis teisinga kryptimi ir tinkamos priemonės ES teisės aktams dėl gyvūnų sveikatos stiprinti.

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, kuriame pabrėžiama, kad ES reikalinga aukšto lygio gyvūnų sveikatos būklė, kurią galima pasiekti tik naudojantis ES veiksmų planu. Dėl gyvūnų transportavimo turime rengti teisės aktus tik remdamiesi mokslinėmis išvadomis. Bandymai nustatyti kelionės laiką riboti bei netinkamai orientuoti. Daugiau dėmesio reikėtų skirti suderinamumui su galiojančiais transporto reglamentais užtikrinti. Kritinė yra transportavimo kokybė, o ne trukmė. Dėl to pritariu, kad iš šio pranešimo būtų išbrauktas konkretus kelionės laikas. Taip pat ES turi reikalauti, kad mūsų gyvūnų sveikatos ir gerovės standartai būtų priimti tarptautiniu mastu ir į šį susirūpinimą būtų atsižvelgta PPO.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Ši problema labai aktuali daugeliui milijonų Europos piliečių – ypač Anglijos pietryčiuose. Labiausiai ginčytinas klausimas buvo gyvūnų transportavimas, kuris yra šio pranešimo funkcija.

Pritariu bet kokioms priemonėms, kuriomis siekiama padidinti gyvūnų gerovę juos transportuojant. Žinoma, svarbu, kad veterinarijos gydytojai būtų tinkamai aprūpinti atliekant tikrinimus ir galėtų būti tikri dėl padidinto veterinarijos fondo, kuriuo galėtų pasiklausti šioje veikloje.

Taip pat ir tie ūkininkai, kurie užsiima gyvulių transportavimu turėtų turėti naudos iš draudimo priemonių, saugančių juos nuo netiesioginių nuostolių.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos – Trečioji Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais šalių susitikimo strategija (B6-0238/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Orhuso konvencijos įgyvendinimo klausimu buvo diskutuojama nuo jos įsigaliojimo 2001 m. spalio 30 d. Kadangi dauguma konvencijos šalių yra Europos valstybės narės, jos turi konkrečius įpareigojimus nustatant jos įgyvendinimui reikalingus mechanizmus.

Ne mažiau svarbu garantuoti savitas nuostatas – pvz., konvencijoje jau suteiktas teises – kurios suaktyvintų visuomenės regioninio ir pasaulinio masto dalyvavimą kitose konvencijose ir sutartyse, kuriose nagrinėjami su aplinkos apsauga susiję klausimai.

Dabar Parlamentas ir Taryba priėmė tris teisines priemones siekdami įgyvendinti Orhuso konvenciją, bet sunkumų tebėra. Todėl, nors ir kai kurie Europos Parlamento rezoliucijos aspektai nėra labai aiškūs, iš esmės mes ją palaikome, nes tikime, kad ji yra svarbi siekiant padėti suformuoti visapusiškas sąlygas, leidžiančias pasinaudoti teisingumu ir aplinkos apsaugos klausimus apimančiais procesais.

Todėl tikimės, kad trečiojoje partijų susitikimo sesijoje, kuri 2008 m. birželio 11–13 d. turi būti surengta Rygoje, Latvijoje, bus žengti kai kurie pozityvūs žingsniai procese.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Birželio judėjimas palaiko Orhuso konvenciją, bet mes manome, kad šalių parlamentai turėtų nustatyti įvairias savo pozicijas savo atsakomybe per Rygos konferenciją dėl Orhuso konvencijos.

Valstybės narės, neratifikavusios Orhuso konvencijos, turi apsispręsti, ar jos nori ratifikuoti ją, ar ne. Mūsų nuomone, ne Europos Parlamentui turėtų rengti rekomendacijas šiuo klausimu.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Aš aktyviai dalyvavau Orhuso konvencijoje nuo 2000 m., kai aptarėme pirmąjį ramstį, t. y. piliečių teisę gauti informaciją, o netrukus ir antrąjį ramstį, t. y. galimybes piliečiams dalyvauti priimant sprendimus. Kai Kazachstane susitikome su vietiniais aplinkos apsaugos aktyvistais, mano požiūriu atrodė akivaizdu, kad Vakaruose imamasi naujų užmojų.

Orhuso konvencija – labai svarbus pasiekimas siekiant paskatinti visuomenės dalyvavimą ir sustiprinti teisę gauti informaciją bei yra bet kurios sėkmingos demokratinės valstybės komponentas – dėl to puikiai suprantu Parlamento poziciją, kurioje taip pat turėtų būti atstatytas trūkstamas elementas – visuomenės teisė kreiptis. Tačiau pritariu Tarybai, kai ji sako, kad ji baiminasi, jog piliečių teisės galėtų būti pažeidinėjamos, kai kalbama apie kreipimosi pateikimą siekiant pristabdyti projektus arba sukurti vienodas sąlygas organizacijų rengiamoms lėšų rinkimo kampanijoms. Taryba teisi nerimaudama dėl tokio demokratijos išnaudojimo. Tačiau svarbu, kad klausimas būtų iškeltas dar kartą: pasaulio ir mūsų visuomenė visą laiką keičiasi ir politiniai sprendimai turi būti pritaikyti šiems laikams.

Dėl to noriu, kad ruošiantis posėdžiui mūsų rezoliucijoje būtų skirsnis, kuriame būtų teigiama, kad norima praplėsti Orhuso konvenciją, kad būtų galima panaudoti visus tvariosios plėtros principus. Taip tvariosios plėtros kriterijai atitiktų Konvencijos principus, susijusius su atvirumu, dalyvavimo galimybe ir atskaitingumu. Tai iš tiesų yra idėja, priklausanti Orhuso konvencijai. Ji leis visuomenei pradėti naujai mąstyti apie aplinką ir patobulinti egzistuojančią praktiką. Rygos susitikimas bus puiki galimybė preliminariai įvertinti konvenciją ir esu įsitikinusi, kad reikia judėti šia kryptimi.

  Cristiana Muscardini (UEN), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, Orhuso konvencijoje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi aplinkoje, tinkamoje jo ar jos sveikatai ir gerovei, ir pareigą saugoti aplinką, taip pat, kad siekiant tos teisės ir siekiant įvykdyti šią pareigą piliečiams turėtų būti leista gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir kreiptis į teismus aplinkos apsaugos klausimais.

Konvencijos 1 straipsnyje tvirtinama, kad kiekviena konvencijos šalis turi garantuoti teisę gauti informaciją ir visuomenei dalyvauti priimant sprendimus. Aktyvesnis šalių ir Europos institucijų, atstovaujančių piliečiams, dalyvavimas šiame procese yra nepaprastai svarbus tiek siekiant laisvai gauti informaciją aplinkos apsaugos klausimais, tiek užtikrinant, kad teikiama informacija visų pirma būtų teisinga. Yra prieštaringų teorijų su didesniu ar mažesniu moksliniu pagrindu. Būtina nustatyti taisykles siekiant užkirsti kelią panikos kėlėjams ir kartais perdėtiems pareiškimams bei padaryti, kad aplinkos apsauga tapų kiekvieno pareiga – tiek piliečių, tiek ir institucijų.

UEN frakcijos vardu, kuri balsuos už rezoliuciją, norėčiau pabrėžti būtinybę, kad Europos Sąjungos delegacijai, dalyvaujančiai konvencijos šalių posėdyje, numatytame 2008 m. birželio 11–13 d., būtų kuo plačiau atstovaujama iš šio Parlamento.

– Pranešimas: Johan Van Hecke (A6-0171/2008)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kai kurie rezoliucijos aspektai daug svarbesni nei kiti.

Dėl savo struktūrinės reikšmės kai kurios politikos sritys sąlygoja visas kitas. Toliau pateikiamas pavyzdys.

Neabejojant ekonominės partnerystės susitarimais (EPS) ir vien tik remiantis būtinybe sudaryti sąlygas pasinaudoti plėtros pagalba tik toms šalims, kurios sutinka su didesne savo rinkų liberalizacija, turi būti atsisakyta visų pozityvių aspektų, kurie gali kilti iš tokios pagalbos.

EPS nustato sąlygas šalių suvereniteto atžvilgiu, primeta modelį, kuris teikia pirmenybę ES tarptautinėms bendrovėms, ir padaro šalių gamybą sąlyginai priklausoma ne nuo daugelio konkrečių savo žmonių poreikių, bet priešingai – nuo vis labiau liberalizuojamos rinkos reikalavimų.

Todėl manant, kad gerai, jog karinės išlaidos turėtų būti išskiriamos iš plėtros pagalbos apimties, kad veiksmingi ištekliai turėtų būti skiriami viešosioms paslaugoms vystyti ir gerinti, kad vieną kartą ir visiems laikams būtų nutrauktas pagalbos nukreipimas tikslams, kurie iš viso neturi nieko bendro su plėtra, šios priemonės būtų veiksmingos tik tuo atveju, jei tuo pačiu metu atsisakytume prekybos liberalizacijos ir dominavimo ir kišimosi priemonių, nustatytų EPS.

Tik įveikus šį prieštaravimą bus galima teikti pagalbą, kuria išreiškiamas tikras solidarumas ir atsižvelgiama į šalies suverenumą.

  Jens Holm ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Manau, kad vis dar galima daug padaryti siekiant padidinti ES ir jos valstybių narių pagalbos veiksmingumą, o Johano Van Hecke pranešime yra svarbių įžvalgų. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad nepalaikau 1 skirsnio formuluotės, tvirtinančios, kad ES turėtų pareikšti vieningą nuomonę ir reikalingas didesnis suderinimas.

  Mikel Irujo Amezaga (Žalieji/ALE), raštu. − (ES) Balsavau už pranešimą dėl veiksmingumo, nors nesutinku su viskuo, kas yra jame. Pirma, dėl to, kad valstybės narės nesilaiko savo žodžio ir tai reiškia, kad visas Europos institucijų atliekamas darbas tampa bevertis. Be to, pranešimas aiškiai neparodo, kaip valstybės narės įsipareigoja vienam vaidmeniui (šalių partnerių rėmėjos įgyvendinant pagalbos priemones), bet realiai atlieka kitą (finansuoja tik tas iniciatyvas, kurioms teikiama pirmenybė jų pačių ekonomikos atžvilgiu) nekreipdamos dėmesio į šalių partnerių (paliktųjų) socialinę ir ekonominę plėtrą.

Antra,, dėl to, kad aptariant projektų finansavimą reikalaujama daugiau veiksmingumo ir skaidrumo. Žinoma, norime skaidrumo. Tačiau skaidrumas reiškia daugiau tikrinimų, daugiau konsultacijų, daugiau kontrolės priemonių – trumpai sakant, daugiau laiko ir pinigų išvaistoma biurokratijai ir tai greičiau lėtina nei paspartina DAUGELIO žmonių darbą. Todėl skaidrumas sumažina veiksmingumą. Norėčiau pamatyti, kad skaidrumas naudojamas kaip priemonė veiksmingumui siekti ir, kad pastarasis visada turi dominuoti.

  David Martin (PSE), raštu. − Palaikau Johano Van Hecke tolesnes 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos veiksmingumo įgyvendinimo priemones. Pagalbos sistema turi likti ištikima savo pirminiam skurdo mažinimo tikslui. Iš tiesų, kad pagalba būtų veiksminga, ją teikiant būtina naudotis vietinėmis sistemomis ir ji turi būti susijusi su paramos gavėju.

Taip pat pritariu reikalavimui, kad Komisija ir valstybės narės labiau pasistengtų siekdamos tikslo, nubrėžto Tūkstantmečio plėtros tiksluose – 2015 m. viešosios plėtros pagalbai skirti 0,7 proc. Europos BVP. Manau, kad pranešime atsispindi šios nuomonės, ir balsavau už.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) 2005 m. Paryžiaus deklaracija sukurta tarptautinės pagalbos veiksmingumo didinimo programa pirmiausia siekiant panaikinti skurdą. Dokumente yra konkretūs įsipareigojimai, kuriais siekiama didinti pagalbos veiksmingumą remiantis tarptautiniu bendradarbiavimu. Atrodytų, kad ši pagalba bus veiksminga ir tie, kurie prašo šios pagalbos, gaus ją ir neturės sumokėti už ją.

Deja, atsitinka taip, kad asmenys, gaunantys „pagalbą“ turi susimokėti už ją. Daugeliu atvejų tai yra priemonė siekiant silpnus padaryti ekonomiškai priklausomus nuo stiprių, o neturtinguosius – priklausomus nuo turtingųjų. Šeštojo dešimtmečio pradžioje indai, kurie matė kaip išsivysčiusios šalys teikia „pagalbą“ jų šaliai Pasaulinės maisto organizacijos posėdyje pasakė „dėl Dievo meilės, liaukitės padėti mums“. Tikiu, kad šį kartą reikalai klostysis kitaip.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, padaryčiau beveik viską, kad pasitarnaučiau šiam Parlamentui, bet negaliu. Beveik pasiekiau savo kantrybės ribą vakar vakare, kai pradėjau diskutuoti dėl Orhuso konvencijos prieš šparagų vartojimą žinomame šparagų vakarėlyje. Aš „išvykau prieš desertą“ tik tam, kad rasčiau nutrauktas diskusijas. Mano klausimas toks: ar galime pridėti savo nepanaudotus pasisakymus prie sesijos protokolo, nes čia bet kuriuo atveju yra Komisijos nario atsakymas?

12. Balsavimo pataisymai ir ketinimai:žr protokolą

(Posėdis buvo nutrauktas 13.00 val. ir pratęstas 15.00 val.)

PIRMININKAUJA: GERB. KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

13. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas –žr. protokolą

14. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų (diskusijos)

14.1. Sudanas ir Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Sudano ir Tarptautinio baudžiamojo teismo⁽¹⁾.

  Jean Lambert, autorius. − Gerb. Pirmininke, dar kartą grįžtame prie Sudano klausimo ir prie to, ką būtų galima padaryti siekiant paraginti vyriausybę atsižvelgti į kenčiančius šios šalies žmones ir, kaip poveikti kaimynines valstybes.

Ši popietinė rezoliucija labai susijusi su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ir tuo, kad prieš metus teismas išdavė du arešto orderius tuometiniam vidaus reikalų ministrui Ahmadui Harounui, kuris dabar yra humanitarinių reikalų ministras – tai daugelį iš mūsų šokiravo – o taip pat ir vienam iš buvusių džandžavidų grupuotės lyderių Ali Muhammadui Ali Abd Al Rahmanui.

Mes nematėme visiškai jokio Sudano vyriausybės noro bendradarbiauti perduodant šiuos žmones į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, nors vyriausybė gerai žino, kad Jungtinių Tautų narystė suteikia jai įpareigojimus. Matome nebaudžiamumo kultūrą, kai niekas niekada nepatraukiamas baudžiamojon atsakomybėn už baisiausius nusikaltimus.

Manome, kad visos vyriausybės turėtų užimti tvirtas pozicijas šiuo klausimu ir rezoliucijoje sakoma, kad turėtume paraginti Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybą birželio mėn. priimti tikslines ES baudžiamąsias priemones prieš aiškiai nustatytą Sudano pareigūnų grupę, atsakančią už šį nebendradarbiavimą, numatyti finansines sankcijas, nes jei žmonių maldavimai neveikia, galbūt paveiks pinigų srauto nutraukimas.

Mano frakcija rekomenduoja šią rezoliuciją Parlamentui. Laukiame griežtų veiksmų ir viltingai regime šiuos bei kitus žmones patrauktus baudžiamojon atsakomybėn.

  Erik Meijer, autorius. − (NL) Gerb. Pirmininke, prieš metus mes taip pat turėjome būtinas diskusijas apie Sudaną. Nuo to laiko situacija pablogėjo, o ne pagerėjo. Po ilgo vidaus karo pasiektas islamo šiaurės ir ne islamo pietų susitarimas patiria spaudimą. Laikinas bendradarbiavimas pereinamojoje vyriausybėje ir rengiantis 2011 m. referendumui dėl pietų nepriklausomybės vyksta jaučiant spaudimą, nes tų regionų sienos nebuvo iki galo demarkuotos. Naftos turtingo vidurinio regiono kontrolė dabar yra tolesnio smurtavimo priežastis.

Be to, taikos susitarimas negalioja vakariniam Darfūrui, nes arabai klajokliai ir kariai išstūmė daugumą juodaodžių gyventojų į kaimyninį Čadą. Tai – konfliktas ne tarp islamo ir krikščionybės rėmėjų, bet tarp klajoklių ir sėslių žemės ūkiu užsiimančių gyventojų dėl sausringos žemės, kurioje labai mažai kas užauginama, kontrolės. Dėl gyventojų skaičiaus didėjimo ir žemės virtimo dykuma žmonės netenka savo tradicinio pragyvenimo šaltinio ir užpuldinėja vieni kitus. Vyriausybė taip pat atsakinga už pagal kilmę ne arabų gyventojų išstūmimą. Dabar vyksta priešinimasis iš Darfūro iki pat sostinės Chartumo.

Net kai tai, kas dabar yra Sudanas, buvo žinoma kaip Anglų ir Egipto Sudanu, buvo abejojama, ar šis didžiulis regionas su labai skirtingais gyventojais turėtų tapti nepriklausomas kaip viena valstybė. Vieninga valstybe daugiausia galėtų būti arabų gyventojų, gyvenančių šiaurėje, rytuose ir viduryje, valstybė. Juodaodžiams islamo gyventojams vakaruose ir juodiesiems krikščionims bei animistams pietuose būtų sunku pasiekti vienodą padėtį. Tai – regionai, kurie savo laiku buvo mažiau išsivystę, buvo toli nuo jūros ir jiems buvo skiriamas labai mažas tarptautinis dėmesys. Niekas į juos nekreipė jokio dėmesio ir dėl to dabar matome kolonijinės trumparegystės rezultatus.

Valstybė atsakinga už daug nusikaltimų, bet taip pat ji yra vienos iš kariaujančių šalių priemonė. Dėl to jai sunku bendradarbiauti baudžiamųjų priemonių srityje. Aišku, mes bandome išsaugoti šią perspektyvą rezoliucijoje, bet dabartinė padėtis nėra tvirtas pagrindas optimizmui.

  Filip Kaczmarek, autorius. − (PL) Iš tikrųjų kelia pasipiktinimą, kad Sudano vyriausybė paskyrė Ahmadą Harouną (buvusį vidaus ministrą, atsakingą už Darfūro įvykius 2003–2004 m.) humanitarinių reikalų ministru. Tai yra bjaurus pokštas, nes jam buvo patikėta atsakomybė už Darfūro gyventojų gyvybes ir saugumą, nors jis buvo tas pats asmuo, kuris persekiojo juos anksčiau, ir, sprendimai, susiję su didžiausia humanitarine operacija, kurią vykdo UNAMID tarptautinės taikos palaikymo pajėgos, yra jo rankose. Nepamirškime, kad šios misijos tikslas – apsaugoti civilius gyventojus nuo nusikaltimų, t. y. kaip tik nuo tų veiksmų, į kuriuos Ahmad Haroun buvo įsivėlęs.

Tarptautinė bendruomenė, Europos Sąjunga, Afrikos Sąjunga, JT, Arabų lyga – visos šios organizacijos turėtų panaudoti maksimalų spaudimą Sudano vyriausybei, kad šie žmonės pagaliau atsakytų prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą.

  Leopold Józef Rutowicz, autorius. − (PL) Gerb. Pirmininke, Sudanas – didžiulė valstybė, kuriai priklauso 2,35 mln. kvadratinių kilometrų teritorija, kurioje gyvena apie 42 mln. žmonių ir kuri buvo sugriauta per du civilinius karus, kurie pareikalavo milijonų aukų ir baigėsi daugelio milijonų jo žmonių negaliomis, degradacija ir turto sunaikinimu. Viena iš problemų, buvusi pagrindine brolžudikiškų konfliktų priežastimi, buvo etniniai skirtumai – 52 proc. gyventojų yra afrikiečiai, 39 proc. yra arabai – ir religiniai skirtumai – 70 proc. sunitai, 30 proc. yra animistai.

Per šiuos karus gyventojai patyrė visus įmanomus žiaurumus, esančius rankose tų, kurie turi ginklus ir valdžią, įskaitant žudymą, kankinimą, prievartavimą, plėšikavimą ir iškeldinimą, t. y. nusikaltimus, kurie persekiojami baudžiamąja tvarka ir už kuriuos baudžia Tarptautinis baudžiamasis teismas. Deja, TBT neturi priemonių patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn. Rezoliucijoje pateikiamas Europos požiūris į dabartinę padėtį ir aš palaikau jį. Tačiau manau, kad šiomis aplinkybėmis būtų verta apsvarstyti radikalesnių priemonių panaudojimą, pvz., JT specialių pajėgų panaudojimą siekiant pristatyti kaltinamuosius į TBT ir po to įkalinant tuos, kurie būtų paskelbti kaltais, ir internuojant juos visam gyvenimui be teisės sugrįžti į tam tikras tolimas salas su tam tikrais daug pasakančiais vardais, pvz., Evildoers salą. Manau, tai padėtų.

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. Pirmininke, JT apskaičiavo, kad dėl Sudano konflikto žuvo 300 000 žmonių ir liko apytikriai 2,5 mln. pabėgėlių.

Pranešama apie neapsakomus barbarizmo aktus, kurių pastaraisiais metais buvo gausu šiame regione. Nekaltų civilių gyventojų kančios pasiekė kraštutinį laipsnį. Tie, kurie tariamai buvo atsakingi už karo nusikaltimų arba nusikaltimų žmonijai tyrimo pradėjimą arba vykdymą , turėtų atsakyti pagal įstatymą ir, jei būtų nustatytas jų kaltumas, turėtų būti atitinkamai nubausti.

To reikia ne tik dėl prigimtinio teisingumo, bet ir siekiant užtikrinti, kad tokie individai nekartotų savo nusikaltimų ir kartu parodomas pavyzdys kitiems potencialiems nusikaltėliams, kaip jie bus nubausti, jei darys panašius nusikaltimus.

Tarptautinis baudžiamasis teismas buvo įsteigtas siekiant užtikrinti, kad tie, kurie daro karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai, neliktų nenubausti. Sudanas pasirašė Romos statutą, pagal kurį įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas, tačiau vis dar jo neratifikavo.

Tai nėra dingstis nepasiūlyti teismui savo visapusiškos paramos pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1593. Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė du arešto orderius, skirtus suimti buvusiam Sudano vidaus reikalų ministrui Ahmadui Harunui ir buvusiam džandžavidų grupuotės lyderiui Ali Muhammadui Ali Abd-Al-Rahmanui. Orderis susijęs su įtarimais įvykdžius 51 karo nusikaltimą ir nusikaltimų žmonijai. Dabar jau yra praėję daugiau nei metai, kai Sudano valdžia atsisakė perduoti šiuos individus ir taip kliudo Tarptautinio teismo darbui.

Tai visiškai nepriimtina. Dėl tokio elgesio Sudano vyriausybė tampa šių tariamų nusikaltėlių bendrininke. Raginame Sudaną dar kartą pagalvoti ir pagalvoti greitai apie grėsmingą padėtį, į kurią jie pastato save gindami šiuos įtariamus masinius žudikus nuo tarptautinės teisės rankos. Tikimės, kad sugrįš prie sveiko proto ir nedelsiant įvykdys Tarptautinio teismo reikalavimą.

  Tadeusz Zwiefka, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Tai – gana skandalingas atvejis, kai šalis, kuris yra Jungtinių Tautų narė, nepaiso tos organizacijos Saugumo Tarybos jai adresuotų raginimų suteikti paramą Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Ką gali padaryti tarptautinė bendruomenė, kai Sudano užsienio reikalų ministras atsisako suteikti pagalbą ir taip pat skelbia, kad teismas neturi teisės teisti nei vieno Sudano piliečio ir Sudano vyriausybė neleis teisti ir nuteisti nei vieno Sudano piliečio ne šalies teismuose?

Esame gana keblioje padėtyje, nes iki tam tikro laipsnio Sudanas nepriklauso nei nuo Europos Sąjungos, nei Jungtinių Valstijų arba kitų vakarų demokratinių šalių paramos, o savo plėtrą grindžia parama iš Kinijos. Deja, Kinija yra šalis, kuri nesirūpina žmogaus teisėmis net savo teritorijoje. Vienintelis galimas mūsų atsakas – pareikalauti užšaldyti Sudano lyderių turtą.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, PSE frakcijos vardu. – (PL) Nuo 2003 m. Sudano konfliktas pareikalavo 300 000 aukų. Pustrečio milijono žmonių paliko savo namus, kad išvengtų smurto. Nepaisant dalinės padėties stabilizacijos šalyje, joje nuolatos vyksta vyriausybinių pajėgų ir maištininkų susidūrimai, apsunkinantys JT taikos palaikymo pajėgų panaudojimą ir kliudanys teikti humanitarinę pagalbą. Ilgalaikis Sudano konflikto sprendimas bus neįmanomas be JT dalyvavimo ir JT nepadidinus karių skaičiaus šiame regione. Vaikų verbavimas į kariuomenę ir smurto aktai prieš civilius gyventojus, ypač prieš moteris, aiškiai pažeidžia tarptautines normas ir žmogaus teises.

Ypač nerimą kelia tai, kad vyriausybė atsisako bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu bei laiko nusikaltėlius valdžioje; dabar jie – tai skamba kaip koks nors bjaurus pokštas – yra atsakingi, be kitų reikalų, už humanitarinės pagalbos skirstymą bei ryšius su taikos palaikymo pajėgų kariais. Turėtų būti pareikalauta, kad Sudanas nedelsiant pradėtų bendradarbiauti su teismu siekdamas susitvarkyti su karo nusikaltimais, nes tai būtina demokratinės ir teisinės valstybės sukūrimo sąlyga. Turėtų būti pasmerkti visi mėginimai sužlugdyti taikos susitarimą ir pasmerkta karinė pagalba iš trečiųjų šalių abiems konflikto šalims.  

  Ewa Tomaszewska, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, nuo 2003 m. Sudanas yra mūšio dėl religinių ir etninių nesutarimų laukas. Dėl konflikto Darfūre turėjo masiškai išvykti virš pustrečio milijono žmonių. Civilės šio konflikto aukos buvo žudomos, mušamos ir prievartaujamos. Plačiai paplitęs badas ir trūksta elementarios higienos. Vaikai, našlaičiai, pamestieji neturi galimybės mokytis arba padorios ateities. Humanitarinėms misijoms taikomi vis didesni apribojimai. Dėl Sudano konflikto žlugo Darfūro ir Čado civilizacija.

Sudano vyriausybė atsisako bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ir pajuokia TBT, kuris išdavė arešto orderius karo nusikaltėliams suimti ir nesugeba arba tiesiog nenori ištaisyti padėties. Per gegužės 10–11 d. išpuolius Omdurmane žuvo dar 200 žmonių.

Raginame Sudano valdžią nedelsiant pradėti bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu. Tikimės, kad Europos Taryba imsis ryžtingų veiksmų siekdama neleisti naudotis Europos Sąjungos bankais tiems, kurie nustatyti turintys finansinį konfliktą Darfūre, ir užšaldyti jų turtą.

  Jana Hybášková (PPE-DE). - (CS) Būdama 2004 m. Europos Parlamento tiriamosios misijos į Darfūrą ir Čadą dalyve esu atsakinga politinė keliautoja. Aš dalyvavau, kai dvylikos metų išprievartauta motina paprašius pasakyti savo vaiko vardą atsakė: „Aš nežinau; vaikas neturi vardo“. Todėl raginame Sudaną ratifikuoti Romos statutą, nedelsiant pradėti bendradarbiauti pagal rezoliuciją Nr. 1593 ir nedelsiant perduoti Ali Kushaybą ir Ahmadą Haruną. Tačiau labiausiai prašome europiečių, kad derėdamiesi su Arabų valstybių lyga ir ypač su Kinija pareikalautų, jog Kinija ir Arabų valstybių lyga panaudotų griežtą politiką santykiuose su Sudanu. Tai – partnerės, galinčios mums padėti. Norėtume paraginti Tarybą ir Komisiją informuoti mus apie savo derybas.

  Marianne Mikko (PSE). - (ET) Kolegos, Sudanas –šalis, kuri pasinaudojo savo teise būti kitokia šalimi. Tai – šalis, kur smurtas, teroras ir prievartavimas plačiąja prasme yra kasdieniai nebaudžiami įvykiai. Šalyje vadovaujamasi kitomis nei žmogaus teisės vertybėmis. Padėtis kritiška: per penkerius metus nuo Darfūro konflikto pradžios žuvo daugiau nei 200 000 žmonių. Asmenys, kurie darė nusikaltimus žmonijai ir karo nusikaltimus, gyvena laisvėje; kai kurie iš jų užima garbingus postus Sudane.

Sudano teismų sistema nesugeba ir nenori imtis padėties Darfūre. Reikia reformos – sistema turi remtis tarptautiniu mastu pripažintomis žmogaus teisių normomis. Nebaudžiamumui turi būti padarytas galas. Žūtbūtinai reikalingas bendradarbiavimas iš Sudano vyriausybės pusės su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu. Ji turi ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir perduoti karinius nusikaltėlius teisingumui. Situaciją būtina keisti ne dabar – ją reikia keisti nedelsiant.

  Marcin Libicki (UEN). - (PL) Šiandien, kaip ir daugeliu atvejų, kai diskutuojame žudymų ir žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje klausimais, kalbame apie tai, kas atsakingas už tai vietoje. Tačiau aš manyčiau, kad situacijai reikia gilesnės analizės, nes už šių konfliktų visada slypi prekyba ginklais ir nafta. Šią prekybą ginklais ir nafta organizuoja ne vien tik žmonės tose vietose, kuriuos mes dažnai laikome blogais žmonėmis, bet ir žmonės tose tautų grupėse, kurios turi labiau išvystytą atsakomybės jausmą ir turėtų turėti labiau išvystytą atsakomybės už kitus jausmą. Jeigu tai nebūtų naudinga šiems žmonėms, tai tikriausiai tų nusikaltimų, kuriuos paprastai aptarinėjame ketvirtadienių popietėmis kaip šiandien aptarinėjame Sudaną, nebūtų.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). - Gerb. Pirmininke, ketvirtadienių popietėmis mes ne kartą diskutuojame Sudano klausimu, nes žmogaus teisių pažeidimai tęsiasi: žudymas, prievartavimas, grobimas, vaikų grobimas ir turto konfiskavimas. Menkas saugumas tebėra ne tik Sudano vyrų, moterų ir vaikų, bet ir žmonių, dirbančių humanitarinėje srityje, problema.

Šis TBT teisingumo vykdymo nepaisymas leidžia nusikaltėliams vaikščioti laisvėje, ypač tokiems populiariems žmonėms, kaip buvęs vidaus reikalų ministras ir buvęs džandžavidų grupuotės lyderis. Turime pareikalauti iš Sudano pasinaudodami visomis mums prieinamomis galiomis, kad jis ratifikuotų Romos statutą.

Dar kartą primygtinai raginu ES ir likusią tarptautinę bendruomenę atlikti moralinę ir socialinę pareigą imantis ryžtingų veiksmų – kurie apimtų pasipriešinimą Kinijos vaidinamam vaidmeniui Sudane ir prekybai ginklams, palaikainčiai tokią situaciją – siekiant apsaugoti Sudano žmones ir pabėgėlius kaimyniniame Čade, ir užbaigti šį konfliktą.

  Louis Michel, Komisijos narys. – (FR) Gerb. Pirmininke, 2004 m. Europos Sąjunga paragino Jungtines Tautas sukurti tyrimo komitetą Darfūre padarytų žiaurumų ir nusikaltimų klausimais. Remdamasi šio komiteto parengtomis rekomendacijomis, Europos Sąjunga paprašė JT Saugumo Tarybos kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą dėl padėties Darfūre, tai Taryba ir padarė 2005 m. priimdama rezoliuciją Nr. 1593.

Per pastaruosius kelis mėnesius Europos Sąjunga ne kartą ragino Sudano vyriausybę pradėti besąlygiškai bendradarbiauti su TBT.

2008 m. kovo 31 d., sukakus metams nuo Saugumo Tarybos kreipimosi į TBT dėl padėties Darfūre, ES Vadovų Taryba Europos Sąjungos vardu priėmė Europos Sąjungos deklaraciją, pareikšdama savo pasipiktinimą Sudano vyriausybės atsisakymu bendradarbiauti su teismu. Be to, Europos Sąjunga taip pat išreiškė savo pasiryžimą palaikyti naujų atitinkamų priemonių priėmimą prieš asmenis, atsakingus už Sudano nebendradarbiavimą su TBT, jei Sudano vyriausybė toliau nevykdytų JT rezoliucijos.

2008 m. gegužės 6 d. dalyvavau donorių ir Sudano vyriausybės – Sudano konsorciumo – posėdyje, kuris buvo surengtas Osle. Šiame posėdyje priminiau savo pašnekovams iš Sudano ir kreipiausi į konferenciją, kad mūsų plėtros pagalba yra skirta palaikyti plėtrą Sudane priklausimai nuo tikrų demokratinių pasikeitimų, vykstančių šalyje, kaip numatyta plačiame taikos susitarime. Pabrėžiau, kad plataus taikos susitarimo pagrindą sudarantys principai turi taip pat būti taikomi Darfūrui ir, kad čia nedelsiant reikia atkurti saugumą, dislokuoti Jungtinių Tautų misiją ir palengvinti humanitarinės pagalbos teikimą. Paskutinis smurto protrūkis Abyei mieste, t. y. regione, kuriame daug sudėtingų problemų, kurios yra vienas iš didžiausių iššūkių įgyvendinant platų taikos susitarimą Sudane, pabrėžia viso plataus taikos susitarimo įgyvendinimo svarbą. Ką tik išleidau oficialųjį pranešimą spaudai, raginantį abi šalis laikytis visų plataus taikos susitarimo nuostatų, įskaitant neatidėliotino ugnies nutraukimo paskelbimą ir kitų ginkluotų grupuočių atitraukimą iš Abyei miesto.

Sudano vyriausybė turi žinoti, kad visa tarptautinė bendruomenė liks ištikima plačiame taikos susitarime išdėstytai taikaus, stabilaus ir demokratinio Sudano, gerbiančio teisinės valstybės principus ir žmogaus teises, vizijai. Šis signalas siunčiamas ne tik Sudano vyriausybei – jį taip pat turi suprasti įvairūs ginkluotų maištininkų judėjimai, kurių politiniai motyvai, kokie jie bebūtų, nepateisina daromų nusikaltimų. Teismas išdavė nemažai arešto orderių, įskaitant vieną džadžavidų grupuotės lyderiui Ali Kushaybui suimti.

JT Saugumo Tarybos posėdis, vyksiantis birželio 5 d. dalyvaujant TBT kaltintojui Luisui Moreno-Ocampo, gali būti svarbi proga tarptautinei bendruomenei parodyti vieningą frontą ir pasiųsti stiprų signalą palaikant teismo darbą. Išorės reikalų taryba, numatyta birželio mėn. pabaigoje, tikriausiai spręs šią problemą.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks diskusijų pabaigoje.

Pareiškimai raštu (142 straipsnis)

  Glyn Ford (PSE), raštu. – Taip pat norėčiau pasmerkti Sudano nuolatinį atsisakymą bendradarbiauti su baudžiamuoju teismu (TBT) ir perduoti Ahmadą Haruną ir Ali Kushaybą.

Iki šiol Sudano konfliktas pareikalavo 300 000 aukų ir dėl jo atsirado pustrečio milijono šalies viduje perkeltųjų asmenų. Iki šiol tebeteikiame pagalbą per Ahmado Haruno humanitarinių reikalų ministeriją. Prašau Komisiją ir valstybes nares nutraukti tokį pagalbos teikimą per šią ministeriją siekiant paspausti Sudano vyriausybę, kad pašalintų jį iš pareigų ir nedelsiant areštuotų bei perduotų jį TBT.

Labai lengva pamokslauti Kinijai, kad ji nedaro poveikio Darfūrui, bet šiuo atveju ES, kaip ir likusieji, yra silpnavalė.

(1) žr. protokolą.

14.2. Politinių oponentų sulaikymas Baltarusijoje (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl politinių kalinių sulaikymo Baltarusijoje⁽¹⁾.

  Marcin Libicki, autorius. − (PL) Šiandien dar kartą diskutuojame žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje klausimais. Kaip įprasta tokiais atvejais, mes nurodome, ką diktatoriai daro. Akivaizdu, kad diktatoriai visada kovoja su organizuota religija, nes labai dažnai tai stipriausiais gyventojų turimas balsas. Be to, jie visada kovoja su profesinėmis sąjungomis. Pasirodo profesinės sąjungos Baltarusijoje gana silpnos, todėl, šiuo požiūriu, A. Lukašenka galėtų atrodyti gana teigiama figūra, jis neturi prieš ką kovoti, nes jiems dar nepavyko sukurti profesinių sąjungų šalyje. Be to, diktatoriai visada kovoja prieš opoziciją, kuri nori turėti demokratinę valstybę.

Tačiau yra vienas dalykas, kurio neturėtume pamiršti: mes turėtume nepamiršti, kad Baltarusija yra svarbi Europos Sąjungos kaimynė rytuose ir su ja reikėtu elgtis kaip su tokia. Mes esame linkę laikyti Rusiją vienintele kaimyne rytuose ir pamiršti faktą, kad Baltarusija taip pat turėtų būti ES partnere rytuose, nes ji yra didelė ir daug žadanti šalis.

  Věra Flasarová, autorė. − (CS) Gerb. kolegos, A. Lukošenkos režimas Baltarusijoje nusipelno kritikos, nes jis naudoja represinius metodus, areštuoja politinius oponentus, naudoja autoritarinius valdymo metodus, cenzūrą ir šalies izoliaciją. Prie visa to jis atsisakymas išduoti įvažiavimo vizas neleidžia Europos Parlamento ir valstybių narių parlamentų nariams pamatyti padėtį patiems. Visa tai pabrėžiama mano frakcijos pasiūlyme. Tačiau, mano manymu, mūsų kritika dėl žmogaus teisių pažeidimų greičiau turi būti pamatuota absoliučiu kriterijumi nei politine skale, kas šiuo metu pasaulyje griežia pirmuoju smuiku. Tai neteisinga. Mes toliau vaikštome aplinkui; mes nesugebėjome žengti žingsnio link Tūkstantmečio tikslų. Romėnai visada buvo teisūs ir jų metraštininkai pavaizdavo tai kaip nusikaltimą, kai puolamas oponentas išdrįso gintis.

Tačiau sugrįžkime prie Baltarusijos. A. Lukašenkos režimas yra pirmasis ir svarbiausias mėginimas nepaisyti krypties, kurios laikosi euroatlantinės iniciatyvos. A. Lukašenka veikia savo siauroje srityje nepaisydamas fakto, kad vidutinio dydžio šalys negali elgtis taip, nes antnacionalinis kapitalas neleis to daryti. Jei jūs nepaklusite, jūs būsite izoliuoti ir tarptautinė bendruomenė rems opoziciją šalyje. Štai kaip tai veikia ir mes visi žinome tai. Anksčiau ar vėliau A. Lukašenka ir jo partinė mašina brangiai sumokės už tokį elgesį. Baltarusija yra strategiškai svarbiame Jungtinėms Valstijoms ir NATO regione. Dabartinė JAV administracija ir kai kurių kitų šalių vyriausybės labai norėtų, kad Baltarusija įstotų į NATO kaip ir Ukraina bei Gruzija, taip pakenkdamos Rusijai.

Mūsų nerimavimas dėl žmogaus teisių Baltarusijoje nebūtų toks didelis, jei iš esmės tikroji problema nebūtų Rusija. Tačiau kyla klausimas, ar bandymai susilpninti Rusiją padeda spręsti pasaulio saugumo problemą. Aš šiek tiek bijau, kad tokie bandymai gali atpalaiduoti jėgas, kurių niekas nesugebės kontroliuoti. Rusija laikė juos priespaudoje kelis tūkstantmečius.

  Jacek Protasiewicz, autorius. − (PL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, Europos Parlamento nariai, kuriuos domina Baltarusijos klausimas ir, kurie stebi padėtį Baltarusijoje, susiduria su prieštaringa informacija. Viena vertus, norima, kaip buvo viešai ir oficialiai paskelbta – normalizuoti santykius su Europos Sąjunga. Europos Komisijos atstovybės biuro atidarymas Minske – simbolinis šio noro ženklas.

Kita vertus, tą patį mėnesį policija brutaliai užpuolė demonstrantus, kurie norėjo iškilmingai paminėti šalies nepriklausomybės devynioliktąsias metines. Kitą dieną valdžia pasiuntė KGB specialiąsias pajėgas pas nepriklausomus žurnalistus. Po mėnesio aktyvistams buvo paskelbtos sunkios bausmės ir tai buvo netgi ne opozicija, o tik žmonės, išdrįsę demonstracijoje ginti piliečių teises ir mažųjų įmonių teises, pvz., Andrei Kim arba Sergei Parsukiewicz. Be to, neseniai išgirdome, kad Aleksandras Milinkevičius buvo suimtas ir nubaustas už Baltarusijos piliečių susirinkimą ir už viešųjų klausimų aptarimą su jais. Aleksandras Kazulinas, svarbiausias politinis kalinys, t. y. sąžinės kalinys šiuolaikinėje Europoje, vis dar yra kalėjime.

Kalbėdamas kaip Baltarusijos delegacijos pirmininkas noriu pasakyti, kad norėčiau sulaukti dienos, kai pateiksime rezoliuciją Europos Parlamentui, kurioje su pasitenkinimu bus pažymėta, kad Baltarusijoje įvykdyti pakeitimai, kad šalis taptų civilizuotos Europos Bendrijos dalimi.

Deja, to nebus šiandien. Be kokių nors garantijų tokių pagrindinių teisių atžvilgiu kaip teisė į laisvus ir demokratinius rinkimus, teisė reikšti savo politinę nuomonę, teisė į spaudos laisvę ir laisvę praktikuoti savo religiją, nebus galimybės, kad Europos Sąjunga kada nors pripažintų Baltarusijos režimą šalimi, su kuria verta bendradarbiauti arba šalimi, kuriai verta padėti. Mes niekada neremsime politikos, kurią praktikuoja Aleksandras Lukašenka. Tačiau remsime nepriklausomas piliečių grupes ir atskirus piliečius iš Baltarusijos jiems palaikant ryšius su Europos Sąjunga turint vilties, kad vieną dieną šalis sugrįš į normalią padėtį.

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. Pirmininke, Baltarusija – nuostabi ir svarbi šalis, turinti pažangos potencialą, kuris gali atvesti jos piliečius į pavydėtiną gerovę. Deja, šiuo metu šioje šalyje kompromituojamos nepaprastai svarbios demokratinės normos. Taip yra daugiausia dėl valdžios institucijų nesugebėjimo susitaikyti su tuo, kad reikia atsižvelgti į žodžio laisvės ir kitų demokratinių principų būtinybę. Toks požiūris yra būtinas bet kurios ne diktatoriškos vyriausybės reikalavimas.

Iš Baltarusijos ateinantys pranešimai apie nepagrįstus pilietinės visuomenės ir opozicijos aktyvistų sulaikymus, perdėtos jėgos naudojimą prieš taikius demonstrantus ir represijos nepriklausomos žiniasklaidos žurnalistų atžvilgiu yra įrodymas tos praktikos, kuri turėtų ir turi būti nedelsiant nutraukta. Raginame Baltarusijos vyriausybę suvokti priežastis, pakeisti savo taktiką ir verčiau pasirinkti laisvės ir demokratijos nei priespaudos ir totalitarizmo kelią, kuris gali tik paaštrinti konfliktą su savo žmonėmis ir tarptautine bendruomene.

  Milan Horáček, autorius. − (DE) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, jėgos panaudojimas prieš nevyriausybines organizacijas, opozicijos aktyvistus ir nepriklausomus žurnalistus Minske ir kituose Baltarusijos miestuose kovo mėn. pabaigoje rodo drastišką politinės padėties pablogėjimą šalyje, jau esančios autoritarinio ir diktatūrinio režimo gniaužtuose.

Vienintelis Vokietijos politinis fondas, kuriam buvo leista veikti Minske, turėjo užsidaryti. Laikraščių biurai nusiaubti siekiant įbauginti kritiškai pasisakančiuosius spaudoje. Laisvi rinkimai ir susirinkimų bei žodžio laisvė buvo griežtai apribota. Opozicijos politikai sistemingai persekiojami baudžiamąja tvarka ir jiems skelbiamos ilgo laisvės atėmimo bausmės. Valdžia imasi represinių priemonių prieš pilietinės visuomenės judėjimus inicijuodama nesuprantamus įstatymus dėl NVO, teisės aktus kovai su ekstremizmu arba panaudodama jėgą siekdama išsklaidyti taikius sambūrius.

Taip pat turime skatinti politinį pliuralizmą Baltarusijoje. Netikėti susitikimai su demokratinėmis struktūromis, ypač jaunų žmonių, nepaprastai svarbūs šalies ateičiai. Europos humanitarinių mokslų universiteto, t. y. Baltarusijos universiteto tremtyje, atkūrimas Vilniuje, kuriame siūlomas prieglobstis studentams, politinio persekiojimo aukoms, buvo protingas poelgis.

Kitas etapas turi būti vizų išdavimo palengvinimas, kurio šis Parlamentas reikalavo ne vieną kartą. Būtų neteisinga, jei ES turėtų toliau riboti žmonių judėjimo laisvę reikalaudama 60 eurų mokesčio už vizos išdavimą. Tai sudaro beveik trečdalį mėnesio pajamų Baltarusijoje ir dėl to jos neįperka daug žmonių. Ką mums pavyko padaryti su Ukraina, Moldova ir Rusija, tą turėtume taip pat padaryti su Baltarusija.

(Plojimai)

  Eija-Riitta Korhola, PPE-DE frakcijos vardu. – (FI) Gerb. Pirmininke, Baltarusija – vienintelė šalis Europoje, kurioje tebėra totalitarinė administracija ir, kurioje tebėra taikoma mirties bausmė. Prezidentas A. Lukašenka toliau akylai stebi pilietinę visuomenę ir nenori atleisti savo tvirtų gniaužtų, kuriuose laiko šalį.

Nepaisant visko, šalies vyriausybė pasakė, kad ji nori palaikyti glaudesnius santykius su Europos Sąjunga. Dar kartą atėjo laikas mums aiškiai paaiškinti Baltarusijai bendradarbiavimo sąlygas.

Kaip teigiama rezoliucijoje, pagrindinės glaudaus bendradarbiavimo prielaidos Europos kaimynystės politikos požiūriu yra mirties bausmės panaikinimas, laisva spauda, žodžio ir susirinkimų laisvė, religijos išpažinimo laisvė, pagarba demokratinėms vertybėms ir neatidėliotinas politinių kalinių paleidimas. Ši rezoliucija, raginanti nedelsiant paleisti suimtus opozicijos narius, taip pat yra paramos ir palaikymo pademonstravimas visiems kenčiantiems nuo dabartinio Baltarusijos režimo.

Kitą savaitę Baltarusijos politinės opozicijos nariai atvyks čia į Parlamentą paprašyti ES, kad palaikytume A. Lukašenkos atmestą peticiją, kuria siekiama pataisyti religijos laisvę ribojantį įstatymą, kuris įsigaliojo 2002 m. Tikiuosi, kad ši svarbi rezoliucija ir kitos savaitės bendros diskusijos įtikins Baltarusijos vyriausybę, kad tai atitinka jo paties ir šalies piliečių interesus.

  Marianne Mikko, PSE frakcijos vardu. – (ET) Kolegos, gruodžio 10 d., t. y. Žmogaus teisių dieną, Lenkijoje pradėjo veikti televizijos transliavimo stotis Belsat siekiant baltarusiams transliuoti nepriklausomą informaciją apie tai, kas vyksta Baltarusijoje, Europoje ir kur nors pasaulyje. Kanalas, kurio programos transliuojamos daugiausia baltarusių kalba, dabar palydovu pasiekia apytiksliai 10 proc. baltarusių.

Stotis dirba jausdama nuolatinį spaudimą. Kovo mėn. pabaigoje KGB ir policija Baltarusijoje atliko reidą, siekdamos sulaikyti vietinius Belsat korespondentus. Buvo pagrobti pagrindiniai jų įrankiai, t. y. nešiojamieji kompiuteriai ir transliacijos technologija. Nepriklausomi korespondentai gyvena nuolat bijodami kvotos ir suėmimo. Situacija Baltarusijoje, t. y. artimiausioje Europos Sąjungos kaimynėje, yra nemaloni, t. y. tokia, kokia buvo už geležinės uždangos. Kaip Moldovos delegacijos pirmininkas ir estas aš pareiškiu čia, kad šiandien Baltarusijos, kuri taip pat buvo Tarybų Sąjungos dalimi, piliečiams reikia nepriklausomos informacijos ne mažiau kaip oro. Belsat puiki pradžia, bet gera televizija atsieina nepigiai.

Baltarusijoje Belsat dirbantys žurnalistai kovoja už demokratiją; kovo mėn. jie aplankė mus Europos Parlamente ir jiems reikia visapusiškos mūsų paramos. Paraginau Europos Komisiją ir visas mūsų valstybes nares, kad palaikytų Belsat finansiškai ir moraliai. Nepamirškime, kad laisva spauda – demokratijos kertinis akmuo..

  Janusz Onyszkiewicz, ALDE frakcijos vardu. – (PL) Prieš kelis mėnesius A. Lukašenka paleido visus politinius kalinius, išskyrus Aleksandrą Kazuliną, kuriam buvo pasiūlyta palikti šalį.. Tai primena metodus, kuriuos naudojo komunistų valdžia prieš Lenkijos opoziciją. Atrodytų, kad dėl to situacija galėtų pasikeisti į gerą, bet, kaip sako Ilia Ehrenburg gerai žinomo apsakymo herojus: „Jeigu jie ką nors paleidžia, tai reiškia, kad jie uždarys kitus“. Šiandien kalėjimai vėl pilni kalinių, kurie yra kalėjime dėl savo politinių įsitikinimų, kuriuos jie pareiškė įvairiose demonstracijose.

Manau, tėra vienintelis teisingas atsakas į tai – praplėsti sąrašą tų asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Europos Sąjungos šalis. Toks sąrašas jau yra, bet faktas, kad pats A. Lukašenka negali atvykti į Europos Sąjungą nėra labai įtikinamas. Turėtume parengti daug ilgesnį sąrašą.

  Ewa Tomaszewska, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, vėl kalbame apie padėtį Baltarusijoje. Aleksandras Kazulinas, t. y. A. Lukašenkos konkurentas į Baltarusijos prezidento postą vis dar yra kalėjime, nors ir yra ligotas. Tebėra suimti demonstrantai, kurie norėjo iškilmingai paminėti trumpos Baltarusijos nepriklausomybės devynioliktąsias metines ir 2008 m. kovo 25 d. buvo suimti. Prieš opoziciją naudojamos represijos, o žurnalistų turtas konfiskuojamas, jie mušami ir tremiami.

Neseniai A. Lukašenka pareiškė savo norą vėl kandidatuoti į Prezidento postą. Be to, pirmą kartą jis pabandė šantažuoti Europos Sąjungą primindamas mums, kad 50 proc. naftos, 50 proc. naftos produktų ir 30 proc. dujų, tekančių į Europos Sąjungą, praeina per Baltarusiją. Tai užuomina į Yamal-Europa gamtinių dujų dujotiekį ir „Draugystės“ naftotiekį. Nepaisant to, ir ypač dėl to, Europos Sąjunga negali nustoti ginti žmogaus teisių. Turėtume teikti paramą besivystančiai pilietinei visuomenei Baltarusijoje ir tai apimtų materialinę paramą bei galimybę gauti nepriklausomą informaciją.

  Urszula Krupa, IND/DEM frakcijos vardu. – (PL) Gerb. Pirmininke, praėjus septyniolikai metų nuo pasikeitimų, kurie vyko žlungant Tarybų Sąjungai ir atsiskiriant laisvoms nepriklausomoms valstybėms, Baltarusija lieka paskutinės diktatūros Centrinėje ir Rytų Europoje reliktas. Šioje šalyje iki pagarbos žmogaus teisėms, atrodo, labai toli. Rinkimų rezultatų klastojimas, politinės opozicijos pašalinimas, areštai, mušimai, žodžio ir spaudos laisvės apribojimai, susirinkimų apribojimai, ir, svarbiausia, masinis gyventojų sekimas naudojant labai išvystytą saugumo aparatą – tai kasdieninė tikrovė, su kuria susiduria Baltarusijos piliečiai.

Be to, norėčiau atkreipti dėmesį į pablogėjusią daugelio netoli sienos gyvenančių žmonių padėtį, įskaitant čia gyvenančių Lenkijos mažumų atstovus, kurie Lenkijai įstojus į Šengeno erdvę pajuto, kad jiems labai sunku susisiekti su savo šeimomis, gyvenančiomis Lenkijoje, ypač dėl labai didelių išlaidų vizai. Dėl šios padėties, kuri tebėra problema, reikia, kad Europos šalys imtųsi ryžtingų priemonių. Be to, reikėtų atsižvelgti į geriausius metodus, kuriuos reikėtų taikyti siekiant suteikti tikrą paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

  Urszula Gacek (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, Baltarusijos režimas toliau nepaiso visų institucinių garantijų, kurios yra svarbiausios demokratinei valstybei. Jis riboja laisvę kurti politines partijas ir stoti į jas, žodžio laisvę, teisė į alternatyvius informacijos šaltinius ir teisę į laisvus bei sąžiningus rinkimus.

Politinių oponentų sulaikymas Baltarusijoje pažeidžia visas pagrindines laisves. 19-ojo amžiaus Britanijos politikas Bendžaminas Dizraelis kartą pasakė: „Jokia vyriausybė negali ilgai jaustis užtikrinta be grėsmingos opozicijos“. Kadangi A. Lukašenka slopina visą opoziciją, tikėkimės, kad B. Dizraelio žodžiai pasirodys esantys pranašyste Baltarusijos režimui ir opozicijos priespauda bus jo galutinio žlugimo priežastis.

(Plojimai)

  Józef Pinior (PSE). - (PL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, Europos Parlamente vėl grįžtame prie Baltarusijos problemos, t. y. šalies, kuri iš esmės yra Europos viduryje, žiūrint geografiniu požiūriu, ir turi bendrą sieną su Europos Sąjunga. Ji – išskirtinė šalis pagal Europos normas tuo, kad joje nėra liberalios demokratijos arba teisinės valstybės ir ji turi cenzūrą. Šiandienės diskusijos vyksta minint 1968 m. Prahos pavasario metines, t. y. metines tos akimirkos, kai Europos žmonės pagaliau pasakė „gana“ cenzūrai ir spaudos kontrolei.

Šiandien norėjau paskirti savo kalbą tik šiai Baltarusijos problemai. Susiduriame su keistu kompiuterių įsilaužėlių puolimu prieš nepriklausomą interneto žiniasklaidą: Chartiją 97, Laivės radiją ir Baltarusijos partizaną. Buvo keista būtent tai, kad puolimas prasidėjo likus dienai iki opozicijos demonstracijos, kuri turėjo būti surengta Černobylio katastrofos metinių proga.

Baltarusijoje internetinė žiniasklaida iš tikrųjų yra vienintelė žiniasklaida, nes didžioji dalis žiniasklaidos yra visiškai kontroliuojama Baltarusijos režimo. Chartijoje 97 kasdien apsilanko apytikriai 9 000 naršytojų ir Baltarusijoje virš 3 000 000 šeimų prisijungusios prie interneto, t. y. daugiau nei 30 proc. visų gyventojų. Tai rodo Baltarusijos visuomenės dinamiškumą ir gyvybingumą.

Komisijos nary, Europos Sąjunga turi rimtai apsvarstyti, kokių reikia imtis priemonių norint padėti paprastiems Baltarusijos žmonėms.

  Eugenijus Gentvilas (ALDE). – (LT) Kai A. Lukašenka prieš pusantrų metų pajuto V. Putino spaudimą dėl dujų, jis pareiškė, kad nori artimesnių ryšių su ES. Bet šiandien matome, kad tai buvo tik tuščia retorika, kurios nelydėjo pagarba žmogaus teisėms, spaudos laisvei ir kitoms Europos vertybėms. Baltarusija nieko nepadarė reaguodama į mūsų ištiestą ranką. Nebuvo jokios reakcijos į „Non-paper: What the EU could bring to Belarus“. Toliau tęsiasi politiniai areštai bei represijos.

Jau dabar ES turi siųsti savo ekspertus, kad būtų stebima, kaip ruošiamasi parlamento rinkimams rudenį, kaip keičiamas rinkimų įstatymas, leidžiama veikti opozicijai. Negalime apsiriboti vien tik pačių rinkimų stebėjimu. Tai būtų didelė klaida. Pirmiausia, žinoma, reikia, kad Lukašenkos režimas užtikrintų ES diplomatų ir parlamentarų laisvą patekimą į Baltarusiją. Tam visas pastangas turi skirti Europos Komisija ir ES šalių narių vyriausybės.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, Baltarusija, būdama mūsų kaimyne, yra ypač artima mums dėl to, kad joje gyvena daug lenkų. Mums lenkams, o taip pat ir kitų kaimyninių šalių gyventojams svarbu, kad regione būtų stabili politinė ir ekonominė padėtis, nes tai užtikrina plėtrą ir mūsų gyventojų gyvenimo kokybės gerėjimą. Be to, neturime pamiršti, kad kaip ir lenkai baltarusiai buvo užmiršti ir perduoti sovietų viešpatavimui po Antrojo pasaulinio karo ir negalėjo tikėti jokios išorinės pagalbos. Tačiau ši šalis sugebėjo tapti nepriklausoma ir dabar gali spartinti BVP augimą daugiau nei 8 proc. ir netgi 9,9 proc. 2003–2006 m.

Mes neneigiame A. Lukašenkos teisės rinktis politinę kryptį, kurią šalis eina. Tačiau mums kelia nerimą būtent tai, kad ne vienas kur kas dažniau girdi apie girdi apie žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, kurie reiškia pasikėsinimą į demokratiją. Tai paliečia ne tik Baltarusijos piliečius, bet ir kitus, kuriems priskiriami lenkai. Dėl to ši rezoliucija išmintinga ir remiama Sąjungos už tautų Europą frakcijos.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). - Gerb. Pirmininke, mes, europiečiai, turime priartėti prie kai kurių buvusių sovietinių valstybių, esančių prie mūsų rytinės sienos. Tačiau Baltarusija priešinosi mūsų mėginimams pradėti dialogą.

Kadangi Baltarusijoje yra diktatūra, nėra legalaus būdo išgirsti tų piliečių nuomones, kurie norėtų atviresnio ir į vakarus orientuoto dialogo. Kai žmonės pareikalauja demokratijos arba atskleidžia režimo daromus piktnaudžiavimus, jiems gresia įkalinimas.

Turime toliau raginti Baltarusijos režimą, kad atleistų geležinius gniaužtus, kuriuose laiko savo piliečius. Vienas būdas, leidžiantis tai padaryti – viešinti politinių, socialinių ir religinių kalinių bylas. Kai istoriškai bus pažvelgta atgal, būtent šie kaliniai bus Baltarusijos laisvės, kai pagaliau ji bus pasiekta, didvyriai.

  Bernd Posselt (PPE-DE). - (DE) Gerb. Pirmininke, manau, kad jau devintą kartą kalbame apie Baltarusiją, ir turime tai daryti toliau daryti tol, kol Baltarusijai atstovaujantys nariai dalyvauja su mumis čia – Strasbūre esančiame Europos Parlamente.

Mums skubiai reikia trijų parengiamųjų priemonių. Pirma, mes primygtinai raginame Baltarusijos vyriausybę galų gale paleisti politinius kalinius – ne tik politinius kalinius, kurie jau kurį laiką yra sulaikyti, pvz., Aleksandras Kazulinas, bet ir daugelį naujų kalinių, kurie neseniai buvo įkalinti už naudojimąsi elementariomis pagrindinėmis teisėmis, pvz., laisve užsiimti žurnalisto profesija, žodžio laisve arba teise demonstruoti.

Antra,, reikalaujame Religijų akto pataisų ir visiškos laisvės religijai. Būtent Europos krikščionys slopinami čia, Europos širdyje, ir mes, esantieji Europos Parlamente, negalime to toleruoti. Todėl turime priešintis tam visomis jėgomis.

Trečia, mums būtinai reikia užtikrinti, kad Baltarusija pagaliau atsidarytų mums kaip Europos Parlamento nariams ir Europos piliečiams sienas, kad būtų pralaužta siena, kuria Baltarusijos režimas apsupo savo žmones, kad galėtume būti joje ir aptarti reikalus bei, kad galėtume padėti puoselėti kažką panašaus į Baltarusijos pavasarį praėjus 40 m. nuo Prahos pavasario.  

  Tunne Kelam (PPE-DE). – Gerb. Pirmininke, mūsų signalas ne tik A. Lukašenkai, bet ir tarptautinei bendruomenei, yra toks – Europos Parlamentui rūpi ir rūpės padėtis Baltarusijoje – paskutinėje Europos diktatūroje.

Ypač rūpi taikių piliečių sulaikymą politiniais motyvais. Minsko režimas neseniai parodė, kad norėtų pagerinti santykius su Europos Sąjunga. Tačiau įsitraukimas į prasmingą dialogą turi labai įprastas prielaidas: visų politinių kalinių paleidimas, susilaikymas nuo nepagrįstų sulaikymų, žodžio laisvės ir teismų nepriklausomybės užtikrinimas ir leidimas opozicijai normaliai dalyvauti politiniame gyvenime.

Pagaliau norėčiau prisijungti prie Marianne Mikko maldavimo kreipiantis į ES padidinti savo politinę ir ypač materialinę paramą nepriklausomos televizijos stoties Belsat veiklai. Tai – realiai keičiantis padėtį Baltarusijoje kanalas, kuriam nebūtinos rezoliucijos.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Brangūs kolegos, mane labai liūdina, kad Baltarusijoje negerėja padėtis, susijusi su demokratija, žmogaus teisėmis ir teisinės valstybės principais. Aleksandro Lukašenkos valdžios arogancijai nėra ribų. Baltarusijos vyriausybės deklaracija apie norą pagerinti santykius su Europos Sąjunga – visiškas demokratinio pasaulio paniekinimas.

Tikiu, kad simbolinė 2008 m. kovo 25 d. data, kai A. Lukašenka pasiuntė policiją kovoti su taikiais Baltarusijos piliečiais, pažymės Baltarusijos totalitarinio režimo pabaigos pradžią, labai panašiai kaip ir 1988 m. kovo 22 d. žvakių manifestacija Slovakijoje. Norėčiau išreikšti savo solidarumą su vieninga demokratine Baltarusijos opozicija ir su visais Baltarusijos piliečiais.

Raginu Tarybą ir Komisiją peržiūrėti galimybes sumažinti Šengeno vizų mokesčius Baltarusijos piliečiams. Tai – vienintelis būdas sukliudyti, kad Baltarusijos piliečiai nebūtų vis labiau izoliuojami.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, norėdama pereiti prie demokratinės ir ekonominės transformacijos Baltarusijos valdžia turi pradėti dialogą su visomis politinėmis jėgomis, įskaitant opoziciją, ir surengti laisvus rinkimus. Vidurio ir Rytų Europos šalys, taip pat ir Lenkija, gali pasitarnauti kaip pavyzdys.

Norint pakeisti Baltarusijos žmonių supratimą ir pademonstruoti jiems demokratijos bei laisvosios rinkos principus, nepaprastai svarbu supaprastinti ir praplėsti Baltarusijos visuomenės ir ES šalių ryšius. Tam reikia labai supaprastinti ir liberalizuoti vizų procedūrą bei sumažinti vizų mokesčius Baltarusijos piliečiams.

Europos Sąjunga turėtų atverti savo universitetus ir kitas aukštojo mokslo institucijas studentams iš Baltarusijos ir skirti jiems stipendijas iš ES, šalių, vietinių ir privačių fondų. Pati ES turėtų atsiverti Baltarusijai, net jei dabartinė valdžia to nenori.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, norėčiau pridurti vieną punktą prie šių politinių ir ekonominių nerimą keliančių dalykų. Dėl to, kad Komisijos narys Louis Michel supranta švietimo svarbą tiek Europoje, tiek ir už jos ribų, ir aš dirbau su studentais iš Baltarusijos, nes daugelį jų mokėme Liublianos katalikiškajame universitete, norėčiau pasakyti: Komisijos nary, rekomenduočiau kiek tik įmanoma didinti tiek finansinę, tiek ir kitą pagalbą šiuo tikslu, nes investicijos į Baltarusijos studentų švietimą padės pačiai Baltarusijai ir pateisins Europos investicijas.

  Tadeusz Zwiefka (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, Baltarusija, t. y. 2008 m. Baltarusija yra dėmė mūsų visų sąžinėje. Gėda, kad 21-ojo amžiaus pradžioje Europoje yra totalitarinė valstybė. Strasbūre vykstančiuose ketvirtadieniniuose posėdžiuose diskutuojame žmogaus teisių pažeidimų visame pasaulyje klausimais. Tačiau Baltarusija – artimiausia Europos Sąjungos kaimynė.

Esu susidaręs įspūdį, kad iki pat 1989 m. Vakarų demokratinės valstybės darė viską ką galėjo siekdamos išvaduoti daugelį engiamų šalių iš sovietinės okupacijos. Šiandien Baltarusija lieka tokia, kokia buvo. Man susidaro įspūdis, kad nors nebėra daug šalių, o tik viena, mes darome mažiau. Mes tikrai nedarome pakankamai. Aišku, kad negalime daryti tiesioginės politinės ir ekonominės įtakos tam, kas vyksta Baltarusijoje, bet galime daryti įtaką sprendžiant, ar čia bus transliuojama nepriklausoma informacija, kuri skatintų Baltarusijos žmones kovoti už nepriklausomybę.

  Louis Michel, Komisijos narys. – (FR) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, atrodo, kad Baltarusijoje užstrigo palanki proga, kurią suformavo paleidus šešis politinius kalinius. Tenka apgailestauti, kad atsinaujinęs spaudimas pilietinei visuomenei ir daug labai griežtų bei neproporcingų nuosprendžių sugriovė šią pozityvią atmosferą. Tebesmerkiame politinius suėmimus ir būdą, kuriuo elgiamasi su pilietine visuomene ir nepriklausoma žiniasklaida.

Taip pat turime priversti Baltarusiją suprasti, kad mes manome tą patį ką kalbame, kai siūlome partnerystę, jei bus padaryta pažanga pagarbos demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams, atžvilgiu. Tačiau tam , kad Baltarusija padarytų tokią pažangą, jai reikia imtis tam tikrų priemonių, kurios mums yra esminės. Jos apima besąlygišką visų politinių kalinių, įskaitant Aleksandrą Kazuliną, paleidimą.

Be to, jos apima rugsėjo mėn. planuojamų parlamento rinkimų surengimą, kurie privalo atitikti demokratinius principus. Prašome, kad ESBO (DIŽTB) stebėtojams būtų leista nevaržomai dalyvauti. Baltarusijos valdžia informavo mus apie savo ketinimą įsileisti tiek trumpalaikius, tiek ir ilgalaikius stebėtojus; mes patikėsime, kad ji ištesės savo žodį. Žinoma, stebėtojų iš Europos Parlamento dalyvavimas būtų papildomas vertingos patirties šaltinis. Be to, labai svarbu, kad šiuose rinkimuose tiesiogiai dalyvautų opozicinės partijos. Atsižvelgsime į bet kokius pasiūlymus, kuriuos pateiks Parlamentas šiuo atžvilgiu.

Tačiau nepaneigiamas įrodymas, kad pasiekta pažanga, būtų opozicijos dalyvavimas šiame Parlamente, šiuo metu to nėra. Tokiu atveju Europos Sąjunga būtų pasirengusi reaguoti pozityviai, nes tai buvo patvirtinta dar tik praėjusį mėnesį pareiškime, susijusiame su sankcijomis ir pažanga, kuri paskatintų mus sumažinti šias sankcijas.

Dabar atkreipsiu dėmesį į klausimą, į kurį labiausiai ieškome atsakymo: į kontaktus su Baltarusijos žmonėmis. Kad ir kokia apgailėtina galėtų būti padėtis Baltarusijoje, turime plėsti ryšius. Žinoma, vis dar palaikomi ministerijų lygio ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis apribojimai. Nepaisant to, manau, kad reikėtų skirti politinį ir techninį lygmenį. Todėl Komisija rengia posėdžius, kad aptartų techninius klausimus, pvz., energetikos, transporto ir aplinkos, su ekspertais iš Baltarusijos administracijos. Šie kontaktai yra priemonė gauti įvairių minčių klausimais, kuriais jaučiamės esantys labai stiprūs.

Faktas, kad šiuo metu turime savo delegaciją Minske, taip pat leidžia mums palaikyti glaudesnius ryšius tiek su Baltarusijos administracija, tiek ir su pilietine visuomene, vietinėmis NVO, nepriklausoma žiniasklaida ir studentais, kuriems visiems privalome padėti, kaip teisingai nurodėte savo pranešime ir kaip pasakė keli kalbėjusieji. Be to, pagalba teikiama Europos humanitarinių mokslų universitetui, kuris šiuo metu yra tremtyje Vilniuje ir tęs savo veiklą, kol galės sugrįžti į Baltarusiją.

Baigdamas norėčiau iškelti klausimą, kuris iškyla vėl ir vėl: dėl vizų. Kaip žinote jūs ir žinau aš, negalime esant tokiai padėčiai pradėti derybų su Baltarusija dėl vizų išdavimo apribojimų sušvelninimo – juos nustatė Taryba – bet tai netrukdo mums naudotis veiksmų laisvės privalumais, kuriais naudojasi valstybės narės pagal Šengeno taisykles, kaip dalimi jų konsulinių prerogatyvų.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks diskusijų pabaigoje.

Pareiškimai raštu (142 straipsnis)

  Alessandro Battilocchio (PSE) , raštu. – (IT) Ačiū, gerb. Pirmininke. Deja, buvome susidūrę anksčiau su beatodairiškais suėmimais visų, kurie priešinasi valdančiajam režimui. Pernelyg dažnai šis Parlamentas aptarinėjo Baltarusiją: tiek daug kalbų, bet tiek mažai reikšmingų veiksmų.

Turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad A. Lukašenkos režimas atvirai priešiškas Europos Sąjungai ir, kad mūsų reikalavimų žmogaus teisių ir demokratizacijos Baltarusijoje klausimais niekas negirdi. Mes plečiame savo ryšius su pilietine visuomene ir su vidaus judėjimais ieškodami pasikeitimų: Sacharovo premija buvo pirmas konkretus to įrodymas.

Tačiau būtina toliau siekti pažangos šiomis kryptimis. Neseniai buvau nuvykęs į Baltarusiją ir pastebėjau, kad jos gyventojai vis labiau pritaria pokyčiams, t. y. pokyčiams, kurie garantuotų laisvę, teisingumą, lygybę ir demokratiją. Raginu Komisija atkreipti ypatingą dėmesį į Baltarusiją, t. y. šalį, kuri strategiškai svarbi užtikrinant viso Europos žemyno taiką ir saugumą.

(1) žr. protokolą.

14.3. Auganti įtampa Burundyje (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl augančios įtampos Burundyje⁽¹⁾.

  Alain Hutchinson, autorius. – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji Parlamento nariai, iš pradžių nenorėjome, kad Parlamentas tiesiog dabar svarstytų padėtį Burundyje, nes, kaip žinote, šiuo metu Burundžio valdžia derasi su NIP, t. y. Nacionalinio išsivadavimo pajėgomis; jos pasiekė kritinį etapą, kuris pagaliau rodo pozityvią perspektyvą ir turėtų, kaip tikimės, paskatinti Dar es Salaam sudarytų susitarimų įgyvendinimą siekiant nutraukti šaliai kenkiančias kovas, smurtą ir nesaugumą. Kaip jau žinome, drugelio sparnų plazdenimas Strasbūre kartai gali sukelti uraganą už tūkstančių mylių.

Kita vertus, nekalbėti apie šios mažos šalies padėtį, kuri buvo palikta jos plėtros požiūriu, atsisakant gamtinių išteklių, dažnai traukiančių šalis donores, būtų neįsivaizduojama. Todėl susitarę su kitomis politinėmis frakcijomis norime paversti šią rezoliuciją į raginimą imtis pozityvių veiksmų šios asocijuotosios šalies atžvilgiu, kuri yra neramiame didžiųjų ežerų regione. Norėjome pakartoti apie ES ir ypač Parlamento bei savo kaip Komisijos nario pasiryžimą ieškoti naujų sprendimų plėtros pagalbai, kuri veiksmingesnė nusilpusiose dėl konfliktų _– šiuo atveju pilietinio karo – šalyse, t. y. šalyse, kurios galima veiksmingiau ir greičiau atkurti demokratiją ir sunaikintas viešąsias paslaugas bei įgyvendinti sveikatos ir švietimo politiką. Norėjome, kad ši rezoliucija sudarytų dalį to veiksmų plano, kurio Nyderlandų buvo paprašyta parengti Burundžiui, kuris buvo pasirinktas – ir esame patenkinti, kad jis taip buvo pasirinktas – kaip viena iš trijų bandomųjų šalių taikant šį naują požiūrį. Todėl turime išaiškinti, ko norime. Norime, kad Burundis taptų plėtros modeliu ir kad šios mažos valstybės valdžiai būtų skirti finansiniai ištekliai ir parama, reikalinga civiliniam, politiniam ir ekonominiam pertvarkymui.

Parlamentas labai atidžiai stebės įvykius; tačiau jis taip pat nori paraginti Burundžio parlamento narius iš visų politinių frakcijų skubiai ieškoti būdų ir priemonių, kurios vėl priverstų veikti jų institucijas po to, kai joms buvo neleista atlikti savo darbo ne vieną mėnesį, turint omenyje diskusijų rengimą ir balsavimą, o taip pat leisti Burundžio vyriausybei įgyvendinti projektus, orientuotus į teismų ir sveikatos apsaugos sistemų pertvarkymus bei kitų reikalaujančių neatidėliotinų veiksmų sričių reforma.

Taip pat turime atkreipti dėmesį į tai, kad Burundis, būdamas viena iš skurdžiausių pasaulio šalių, gauna palyginti mažą plėtros pagalbos sumą vienam gyventojui. Tai negali tęstis. Norėtume paprašyti, kad skubiai būtų skirti papildomi finansiniai ištekliai prioritetinei plėtros programai ir ypač sugriautos infrastruktūros atstatymui finansuoti. Kartu su ES tik penkios valstybės narės yra atstovaujamos Burundyje, t. y. šalyje, kurioje viską dar reikia padaryti. Tikimės, kad šios šalys veiksmingai koordinuos savo veiksmus prieš priimdamos bet kokį sprendimą Europos sostinėse, kad vietinės delegacijos Burundyje, kurioms patikėtas plėtros politikos įgyvendinimas, toliau dirbs kartu ir jų darbuotojų skaičius bus padidintas.

Baigdamas norėčiau pabrėžti mūsų rezoliucijos skirsnį, kuriame nurodoma palaikyti ir esant galimybei padidinti labai reikalingą humanitarinę pagalbą, ir taip pat norėčiau paraginti, kad pasirengimas nutraukti šią pagalbą būtų atliekamas ją tvirtai siejant su plėtros politikos, kurios įgyvendinimas sudėtingesnis, stiprinimu. Dėl to norėjome parengti punktą siekdami užtikrinti, kad Burundžio valdžios institucijų padedant Europos Sąjungai ir valstybėms narėms priimtų priemonių matomumas būtų tinkamai pripažintas. Be šio konflikto su NIP išsprendimo ir didesnio saugumo atkūrimo Burundžio žmonėms taip pat skubiai reikia sulaukti savo šalies vystymosi pagerėjimo, atsispindinčio jų kupiname rūpesčių kasdieniniame gyvenime.

  Raül Romeva i Rueda, autorius. – (ES) Gerb. Pirmininke, karo veiksmų atnaujinimas Burundyje reiškia žingsnį atgal jau ir taip silpname procese.

Daugybė žuvusiųjų ir dar tūkstančiai perkeltų žmonių rodo, kad aiškiai nepakanka pastangų siekiant atkurti taiką – bent jau šiuo metu. Reikėtų pasidalinti atsakomybe už šią reikalų padėtį.

Tenka apgailestauti, kad NIP vėl griebėsi ginklų, bet reikia pasakyti, kad buvo daug tvirtinimų apie Burundžio ginkluotųjų pajėgų ir policijos pajėgų vykdomus žmogaus teisių pažeidimus.

Be to, aišku, kad padėties nestabilumas Burundyje galėtų sukelti svarbius ir rimtus padarinius regionui, ypač Kongo Demokratinei Respublikai ir Ruandai.

Sutinku, kad Burundis tapo stabilesnis, kai įsigaliojo nauja konstitucija ir įvyko visuotiniai rinkimai. Tačiau tai taip pat didina būtinybę įkurti taikos ir susitaikymo komisiją, kaip pasitikėjimo formavimo priemonę. Europos Sąjunga turi remti tokią iniciatyvą finansiškai ir logistiškai.

Dėl to ir ypač atsižvelgiant į tai, kaip buvo minėta, kad Europos Sąjunga pasirinko Burundį viena iš šalių, kuriose bus pirmiausiai bandoma įgyvendinti prioritetinių veiksmų planą, kurio tikslas – padidinti pagalbos, teikiamos pavojingoje padėtyje esančioms valstybėms, skubą ir veiksmingumą, mano manymu, ši rezoliucija nusipelno ypatingo dėmesio. Nusipelno ne tik Europos Komisijos, bet ir valstybių narių dėmesio ir ypač du jos pasiūlymai.

Pirma, pasiūlymas padidinti Europos Sąjungos teikiamus finansinius išteklius Burundžiui, ypač atliekant 10-ojo Europos plėtros fondo laikotarpio vidurio peržiūrą.

Antra,, rengiant itin reikalingą veiksmų planą skirti pagalbą pirmiausiai geresnio valdymo ir demokratinio valstybės valdymo programoms; sveikatos apsaugos politikai, įsteigiant sveikatos priežiūros centrus ir iš esmės atnaujinant ligoninių tinklą; Burundžio vyriausybės sprendimui suteikti nemokamą pradinį išsilavinimą ir tolesnėms pastangoms atnaujinti šalies infrastruktūrą.

  Erik Meijer, autorius. − (NL) Gerb. Pirmininke, kaip ir Sudanas, kuriuo klausimu diskutavome anksčiau šią popietę, Burundis yra etniniu požiūriu susiskirsčiusi šalis su užsitęsusiais įvairių gyventojų grupių nesutarimais.

Dėl to kylančias problemas daug sunkiau spręsti Burundyje nei kitose Afrikos šalyse. Sunku nubrėžti geografinę ribą tarp regionų, kurie paprastai yra skirtingų etninių grupių teritorijos. Jame labiau artima kastų sistema, tradiciškai gyvavusi Indijoje. Net prieš Vokietijos ir Belgijos kolonizaciją hutai buvo dauguma Burundyje ir Ruandoje, o tutsiai buvo mažuma. Tutsiai, kuriai pastebimai skyrėsi savo išvaizda nuo hutų, buvo valdovai. Hutai buvo pavaldūs jiems.

Europos kolonijinio laikotarpio metu buvo bandoma pakeisti šią situaciją, bet nesiekiant lygybės ir vienodų teisių hutams. Tuo metu pagrindinis tikslas buvo sukiršinti dvi etnines grupes vieną prieš kitą siekiant sustiprinti olandų arba belgų administraciją. Netgi po nepriklausomybės paskelbimo niekada nebuvo surastas sprendimas seniems nesutarimams. Burundis atliko masinę hutų daugumos operaciją kaimyninėje Ruandoje šiaurės kryptimi siekdamas sunaikinti keliančią nerimą tutsių mažumą. Antraip kas nors galėtų pamanyti, kad patys įstatymai yra netinkami arba net „neatitinkantys standartų“.

Kai rezoliucijoje kalbame apie 14 pilietinio karo metų, taikos derybas, opozicinį judėjimą NIP, maištininkų nuginklavimą ir kovas, kurios vėl staiga kilo balandžio 17 d., turime žinoti apie pagrindą ir neišspręstas problemas. Pagrindinis rezoliucijos tikslas turėtų būti sustabdyti smurtą ir pasiekti susitarimą. Sutinku su tuo, bet ypač šiuo klausimu nematau pakankamos priežasties optimizmui. Be to, rezoliucijoje reikalaujama Europos paramos demokratinei vyriausybei, švietimui ir sveikatos priežiūrai. Galime prisidėti prie to patys.

  Filip Kaczmarek, autorius. − (PL) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, esame labai patenkinti išgirdę apie Nacionalinio išsivadavimo pajėgų ir Burundžio vyriausybės derybų atnaujinimą ir taikos derybas. Tai nėra pirmas maištininkų ir vyriausybės bandymas susitarti. Viliamės, kad susitarimas nutrauks kruviną konfliktą.

Dėl konflikto buvo nekaltų žmonių aukų, be to, jis destabilizuoja labai nežymią pusiausvyrą ir didina įtampą šalyje, kuri laukė pozityvių rezultatų po 2003 m. pasiektos taikos. Po daugelio konflikto Burundyje metų šalis bando atsistatyti ir sugrįžti į tarptautinę areną bei buvo padariusi tam tikrą pažangą.

Kas gali būti paradoksaliau už tai, kad problemą, su kuria šiuo metu susiduria Burundis, sukėlė ne hutų ir tutsių genčių konfliktas, bet vienas labai radikalus hutų NIP sparnas, nepriimantis taikos susitarimo ir tebebandantis kovoti su koalicine vyriausybe. Tarptautinė bendruomenė turėtų paremti taikos susitarimą ir baigti konfliktą.

  Marcin Libicki, autorius. − (PL) Mes dar kartą aptarinėjame nusikaltimus, padarytus įvairiose šalyse visame pasaulyje ir toliau tęsime šias diskusijas be galo, kol Europos Sąjunga neturės bendrosios užsienio politikos. Be to, bendroji užsienio politika gali būti veiksminga tik tada, jeigu Europos Sąjunga turės karines pajėgas. Lisabonos sutartis, kuri sukuria kažką panašaus į užsienio reikalų ministeriją, neišspręs problemos, nes pagal ją nebus karinių pajėgų.

Savo laiku prezidentas Lechas Kačinskis pasakė, kad Europos Sąjunga turėtų turėti savo kariuomenę. Neseniai prezidentas Nicolas Sarkozy taip pat kalbėjo apie tai. Manau, kad šis klausimas turėtų būti viešų diskusijų Europos Sąjungoje darbotvarkėje. Turėtų būti pateikti konkretūs pasiūlymai dėl politinių sprendimų, o po to – teisiniai sprendimai. Be karinių pajėgų negali būti jokios užsienio politikos. Jeigu mums svarbus ES vientisumas ir stiprumas, Europos Sąjunga turi turėti savo kariuomenę, kad galėtų įsikišti į tokias situacijas, iš kurių viena yra Burundyje.

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. Pirmininke, Burundis buvo nepatikima valstybė ne vienus metus. Mes ilgai prisiminsime ir jausimės kalti dėl barbarizmo aktų, vykusių 1990 m. tarp hutų ir tutsių. Daugkartiniai tarptautinės bendruomenės ir regioninių veikėjų bandymai kol kas neatnešė labai trokštamos ilgalaikės taikos ir stabilumo regione, nors reikėtų pasakyti, kad buvo pasiekta nemaža pažanga.

Naujausi kariniai šalies gynybinių pajėgų ir Nacionalinio išsivadavimo fronto susidūrimai baigėsi nekaltų žmonių žūtimi ir labiausiai nerimina. Abi pusės privalo suprasti, kad turi spręsti savo nesutarimus prie derybų stalo, o ne mūšio lauke. Abi pusės turi suprasti, kad smurtas sukels tik dar didesnį smurtą. Maištininkų grupuotės turi pasmerkti smurtą ir sudėti ginklus; tačiau Burundžio vyriausybė taip pat turi liautis teikti nebaudžiamumą ir slėpti nusikaltėlius saugumo pajėgose, vykdančiose kankinimus ir neteisėtus sulaikymus.

Tikėkimės, kad pagaliau sveikas protas nugalės ir pagrindinės šalys, dalyvaujančios šioje brutalioje vidaus kovoje, vykstančioje Burundyje, sugebės taikiai išspręsti savo nesutarimus savo šalies žmonių saugumo ir gerovės labui.

  John Bowis, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, mintyse matau nuostabią šalį. Matau žmones, besistengiančius atsikratyti pilietinio karo žiaurumų sukeltų padarinių. Matau tuos atsiminimus apie smurtą. Matau vargšus žmones, besistengiančius susidoroti su sunkumais. Matau naktį uždarytą Bužumburą, kai kažkas bando patekti atgal iki komendanto valandos, paskelbtos dėl smurto. Matau sveikatos sutrikimus, maliariją, kvėpavimo takų sutrikimus ir higienos problemas. Matau pabėgėlių stovyklas – žmonės sugrįžta gerai nežinodami, kur buvo jų namai, žmonės parvyksta iš Tanzanijos, žmonės susitinka ir keliauja į kitą pusę iš Kivu, esančio Konge.

Ir dabar vėl žinoma mes matome smurtą ir savo susitarimus laužančias NIP. Vėl girdime tvirtinimus apie kankinimus ir šiurkštų elgesį. Burundžiui reikia mūsų pagalbos. Jam taip reikia santūrumo, jei jis nenori vėl nuslysti žemyn šia nepakantumo ir nehumaniškumo nuokalne.

  Glyn Ford, PSE frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, apgailestaujame dėl paskutinių šalies gynybos pajėgų ir Nacionalinio išsivadavimo fronto susidūrimų Burundyje. Raginame abi puse laikytis praėjusių metų rugsėjo 7 d. ugnies nutraukimo ir ypač reikalaujame, kad NIP lyderis Agathon Rwasa visiškai įsitrauktų į taikos procesą. Mes prašome Komisijos suteikti išteklių siekiant palengvinti NIP karių reintegraciją į visuomenę, padėti teikti pagalbą pabėgėliams ir ypač demobilizuoti vaikus, kurių galime rasti šioje šalyje.

Turime pareikalauti, kad Burundžio vyriausybė laikytųsi teisinės valstybės principų, išspręstų nebaudžiamumo problemą ir užtikrintų, kad kaltieji būtų patraukti atsakomybėn. To tikimės iš Komisijos ir vyriausybės.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). - (FI) Gerb. Pirmininke, kaip girdėjote, karo Burundyje, trukusio 14 m., padariniai yra tokie: didžiulis pabėgėlių skaičius šalies viduje, maisto trūkumas ir baisus smurtas net tų, kurie mano, kad gina žmones.

Nors paskutiniai ginkluotieji susirėmimai dar kartą sužlugdė sutarimo paieškas ir kelia vien nuostabą, ar abi šalys yra ištikimos taikos deryboms ir nori jų, atrodo, kad taip pat reikia imtis veiksmų teisinga kryptimi. Po ilgų ir sunkių kelių šalių derybų maištininkų kariuomenės sutiko paleisti nemažą skaičių vaikų karių iki gegužės mėn. pradžios.

Burundžiui skubiai reikia ES valstybių narių pagalbos dėl humanitarinės krizės, kaip reikalaujama rezoliucijoje, ir dėl to raginu visus palaikyti ją.

  Ewa Tomaszewska (UEN). - (PL) Gerb. Pirmininke, didėjant įtampai Burundyje, turi būti nedelsiant nutrauktas etninių grupių pilietinis karas ir smurtas. Šimtai nužudytų ir sužalotų žmonių yra kaina, kurią sumokėjo neginkluoti civiliai gyventojai už šį konfliktą. Būtina, kad būtų laikomasi ugnies nutraukimo ir dalyvautų taikos palaikymo pajėgų kariai. Finansinė parama, kurią Europos Sąjunga ketina skirti Burundžiui, turi būti atidžiai kontroliuojama ir nukreipiama pirmiausiai humanitarinėms reikmėms, ypač sveikatos priežiūrai, saugumui ir vaikų švietimui.

  Louis Michel, Komisijos narys. – (FR) Gerb. Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai: pirma, Europos Sąjunga paragino šalis atnaujinti derybas, kurios yra vienintelė priemonė, leidžianti priartėti prie taikos ir susitaikymo, kuris yra pagrindinis Burundžio žmonių lūkestis. Todėl Europos Komisija džiaugiasi, kad 2008 m. gegužės 16 d. delegacija iš Palipehutu ir FNL – t. y. hutų liaudies išvadavimo partijos ir Nacionalinio išsivadavimo pajėgų – sugrįžo į Bužumburą, ir tikiuosi, kad abiems pusėms galės atnaujinti aktyvias derybas.

Labiau norėčiau palikti vienai pusei atsakymą, kurį paruošiau, nes išklausiau nemažai pastabų, ir jaučiu, kad mano pareiga išdėstyti keletą faktų.

Norėčiau jums pasakyti – kad neužimčiau daug laiko ir nereikėtų kartoti puikių pasisakymų, kurių klausiausi, ir ypač tų, kuriuos pristatė Alain Hutchinson, Filip Kaczmarek ir John Bowis – visų pirma, kad šiandien padėtis Burundyje neturi nieko bendro su etninėmis problemomis, ir duoda mintį, kad tai – etinė krizė, jei pažvelgtume į ją iš kitokios ir nepaprastai pavojingos perspektyvos. Todėl esu linkęs pritarti Alaino Hutchinsono nuomonei, nors šiek tiek apgailestauju, kad šios diskusijos vyksta čia ir dabar. Jos vyksta visiškai netinkamu laiku, nes jaučiu, kad dabar turime suteikti progą politiniam dialogui. Kalbėti taip kaip jūs gerb. Erikai Meijeri kalbėjote apie etinę priežastį, yra nepaprastai pavojinga spėlionė.

Antra,, Alain Hutchinson tiksliai nurodė tokį faktą: tarptautinė bendruomenė, įtraukta kaip ir mes, ir tai taip pat susiję su Pasaulio banku – aš kalbėjau apie reikalus su Bob Zoellick – ir Komisija, įtraukta į mūsų procedūras, kuri neleidžia mums tada, kai šalis įžengusi į formalią demokratiją, skirti fondų – taikos dividendų; tai viena iš priežasčių, kodėl Burundis pajunta, kad sunku vėl judėti į priekį, taip yra ir šiuo atveju, kaip ir Liberijos, Kongo Demokratinės Respublikos arba bet kurios šalies, klasifikuojamos kaip šalies po konflikto, atveju. Esame įtraukti į savo procedūras, esame nelankstūs ir dėl to negalime greitai atstatyti šių šalių ir būtent čia slypi tikroji problema kalbant apie Burundį.

Nekomentuosiu pasisakymo, kuriame raginama dislokuoti Europos karines pajėgas – nesakau, kad tai yra atskiras klausimas – bet tai yra aiškiai klausimas, kuris šiek tiek išeina už mūsų diskusijų ribų. Mes toliau aktyviai remiame Burundį tiek politiškai, tiek ir finansiškai jam siekiant taikos ir socialinio bei ekonominio šalies atkūrimo. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų bendradarbiavimo įsipareigojimai 2008–2013 m. šiuo metu siekia 188 mln. eurų ir buvo pasiūlyta, kad šis finansavimas galėtų būti toliau didinamas vidurio laikotarpio peržiūros metu. Dėl to turiu jums pasakyti, kad taisyklė tokia: bus galima padidinti šį finansavimą tik tada, jei Burundis tinkamai panaudos visas lėšas, skirtas pagal pradinį pagalbos paketą. Tai taisyklė ir tikiuosi, kad šalis sugebės pasinaudoti vidurio laikotarpio peržiūra.

Šiam naujam laikotarpiui priimta strategija apima mūsų biudžetinės paramos didinimą ir nustato dvi sritis, į kurias turėtų būti atkreipiamas dėmesys: pirma, atstatymas ir kaimo plėtra, kuri nepaprastai svarbi siekiant užtikrinti gyventojų išlikimą; ir, antra,, sveikatos priežiūros sektorius. Stengdamiesi padėti šiai šaliai atkurti socialinę ir ekonominę sritis, siekiame parodyti Burundžio žmonėms, kad iš taika jiems patiems naudinga. Burundis buvo pasirinktas kaip bandomoji šalis siekiant įgyvendinti 2007 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadas – tai jau buvo minėta – ir esu patenkintas, kad jis tokiu būdu buvo pasirinktas. Mes taip pat sutarėme kartu su Jungtinių Tautų Pasauline maisto programa įgyvendinti bandomąją operaciją Burundyje, ypač švietimo ir valgyklų moksleiviams aprūpinimo srityse dėl to, kad kai vaikai bus aprūpinti nemokamu maistu, jie, savaime suprantama, norės sugrįžti į mokyklą. Be to, turėsime atlikti bandomąjį Burundžio problemos nagrinėjimą.

Be to, netrukus aplankysiu Burundį, nes Komisija labai aktyviai stengiasi tarpininkauti. Norėčiau pridurti, kad būdamas užsienio reikalų ministru aš tiesiogiai dalyvavau Arušos derybose su Nelsonu Mandela; dėl to tai – klausimas, kurį gana gerai žinau, ir galiu pasakyti jums, Erikai Meijeri, kad Burundžio Konstitucija, Burundžio teisinė sistema ir Burundžio Parlamentas – Nacionalinė asamblėja ir Senatas – pateikia visus institucinius sprendimus, kurių reikia norint išspręsti etninę problemą. Todėl tai – ne etninė problema, tai – greičiau nepasitenkinimo vienoje etninėje grupėje problema nesusijusi su kita grupe ar NIP. Dabar NIP turi ateiti prie derybų stalo, persitvarkyti į tikrą politinę partiją ir dalyvauti atkuriant ir atstatant šalį.

(Plojimai)

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks diskusijų pabaigoje.

(1) žr. protokolą.

15. Europos Parlamento sudėtis – žr. protokolą

16. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – balsavimas.

(Balsavimo rezultatus ir kitą informaciją apie balsavimą – žr.  protokole)

16.1. Sudanas ir Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) (balsavimas)

16.2. Politinių oponentų sulaikymas Baltarusijoje (balsavimas)

16.3. Auganti įtampa Burundyje (balsavimas)

17. Balsavimo pataisymai ir ketinimai – žr. protokolą

18. Komitetų ir delegacijų nariai – žr. protokolą

19. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų –žr. protokolą

20. Į registrą įrašomi rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnis) – žr. protokolą

21. Posėdžio metu priimtų tekstų perdavimas – žr.protokolą

22. Kitų posėdžių kalendorinis planas – žr. protokolą

23. Sesijos atidėjimas

  Pirmininkė. – Skelbiu Europos Parlamento sesiją atidėtą.

(Posėdis baigtas 4.25 val.)

Kokia Taryba nuomonė apie Juodkalnijoje vykstančią reformą, įskaitant administracijos, teisingumo, mokslo, policijos, mažumų ir ypač privataus mokslo srityje?

Šis atsakymas, kurį pateikė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. gegužę Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Remiantis Komisijos parengta pažangos ataskaita, 2007 m. gruodį Taryba įvertino praėjusiais metais Juodkalnijos padarytą pažangą, įskaitant konstitucijos priėmimą ir būtinos teisinės bei institucijų sistemos sukūrimą. Taryba pabrėžė Juodkalnijos poreikį įgyvendinti naująją konstituciją remiantis europinėmis normomis ir toliau dėti pastangas ieškant bendro sutarimo dėl pagrindinių kuriamos valstybės bruožų. Tai paskatino Juodkalniją toliau stiprinti savo administracinius gebėjimus ir gauti pastebimus reformos rezultatus, ypač stiprinant teisinės valstybės galias ir kovojant su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu.

Dėl suprantamų priežasčių administraciniai gebėjimai yra silpnoji naujai įkurtos valstybės vieta. Juodkalnijos valdžia bando taisyti trūkumus. Vyriausybė toliau deda pastangas didinti administracinius gebėjimus ir užbaigti viešojo valdymo reformą. Nors teisinė sistema jau sukurta, dar daug ką reikia nuveikti. Kad būtų pasiekti vyriausybės nustatyti tikslai, tam reikės skirti pakankamai lėšų. Bendroji pažanga šioje srityje vyksta lėtai, todėl viešojo valdymo sritis vis dar yra silpna ir neveiksminga.

Naujojoje konstitucijoje buvo padaryti pakeitimai dėl teismų, kurie tapo mažiau priklausomi nuo parlamento. Nepaisant to, konstitucijos nuostatos privalo būti įgyvendintos. Nepaisant tam tikros pažangos, teismų sistemos reforma Juodkalnijoje dar tik prasideda.

Švietimo politika tai pat lėtai artėja prie europinių standartų. Galimybė įgyti bendrąjį išsilavinimą Juodkalnijoje yra beveik optimali.

Buvo sukurta reikiama sistema mažumoms apsaugoti. Paskelbusi nepriklausomybę Juodkalnija pasirašė Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Europos regionų ir tautinių mažumų kalbų chartiją. Konstitucijoje nustatytas tvirtas pagrindas mažumų apsaugai, tačiau kai kuriose srityse jos įgyvendinimas stringa. Pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų padėtis, įskaitant didelį romų tautybės asmenų iš Kosovo skaičių, kelia didelį rūpestį.

Atsakydama į mano vasario 6 d. pateiktą klausimą ta pačia tema (H-0121/⁽¹⁾), atrodo, Taryba bando bendraisiais bruožais nusakyti „viščiuko ir kiaušinio“ scenarijų, pagal kurį Taryba nesvarstys jokios galimos reformos neturėdama oficialaus Komisijos pasiūlymo. O Komisija nesirengia pateikti pasiūlymo, „nebent bus pasiektas didesnis valstybių narių konsensusas dėl to, kokią reformą jos yra pasirengusios vykdyti“. Kaip Taryba mano išspręsti šią padėtį be išeities?

Šis atsakymas, kurį pateikė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. gegužę Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Gerbiamajam nariui tikriausiai yra žinoma, kad 2006 m. gruodį Komisija paskelbė žaliąją knygą ir pradėjo viešas diskusijas su suinteresuotosiomis grupėmis (pramonės atstovais, prekybinininkais, vartotojų organizacijomis ir kt.) dėl prekybos apsaugos priemonių (PAP) veikimo.

Šiose diskusijose prieita prie išvados, kad reikia skubiai sukurti tinkamai veikiančią PAP sistemą Bendrijoje esančioms pramonės šakoms apsaugoti nuo nesąžiningos prekybos ar importo subsidijavimo ir užtikrinti visuomenės pasitikėjimą sąžininga prekyba. Tuo pačiu metu buvo nustatyta, kad reikės pertvarkyti tam tikras tos sistemos dalis.

2007 m. Tarybos parengiamuosiuose organuose įvykusios pirminės diskusijos parodė, kad galima būtų pasiekti susitarimą dėl tam tikrų žaliosios knygos dalių, pavyzdžiui, dėl didesnio teisinio aiškumo poreikio, nuspėjamumo, skaidrumo ir nepriklausomo sprendimų priėmimo. Tačiau šių diskusijų metu atsiskleidė skirtingos nuomonės tam tikrais klausimais.

2008 m. sausio viduryje Komisijos narys P. Mandelson pareiškė, kad reikia daugiau laiko tęsti pasitarimams su suinteresuotosiomis grupėmis dėl PAP peržiūros vykdymo. Jis užtikrino, kad bet kuriame pasiūlyme atsispindės visų suinteresuotųjų šalių teisiniai interesai. Komisija dar nėra gavusi Komisijos pasiūlymo.

Pirmininkaujanti valstybė narė deda neoficialias pastangas, kad šiuo klausimu būtų pasiektas tikras valstybių narių konsensusas. Aišku, kad po jos pirmininkausianti valstybė narės tęs pradėtą darbą. Palaikome Europos Parlamento pastangas šiuo atžvilgiu. Gautos Tarptautinės prekybos komiteto rekomendacijos dėl Bendrijos prekybos apsaugos priemonių reformos būtų žymus indėlis į vykstančias vidines diskusijas.

Reikia pastebėti, kad kaip pasaulio prekybos derybų Ženevoje dėl PPO Dohos vystymosi darbotvarkės dalis vyksta diskusijos dėl antidempingo susitarimuose vartojamų formuluočių, subsidijų ir kompensacinių priemonių. Šios diskusijos vyksta Grupėje dėl taisyklių. Šių diskusijų Ženevoje rezultatai turės padarinių svarbiausiems europiniams prekybos apsaugos priemonių teisės aktams. Vienas iš ES tikslų yra stiprinti tarptautinę, taisyklėmis pagrįstą prekybos sistemą ir užtikrinti, kad visos prekybos partnerių priimtos taisyklės būtų taikomos dar nuosekliau.

Paskutiniuose savo sprendimuose (T-253/04 ir T-229/02) Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas išbraukė Kurdistano darbininkų partiją (KDP) ir jos padalinį KONGRA-GEL iš pavienių teroristų ir teroristinių organizacijų 2002 ir 2004 m. sąrašų. Šis sąrašas buvo sudarytas ir atnaujintas Tarybos sprendimu remiantis Reglamentu (EB) Nr. 2580/2001⁽¹⁾ dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu.

Atsižvelgiant į tai, kad KDP ir KOGRA-GEL vis dar yra šiuo metu galiojančiame Tarybos sąraše (Tarybos sprendimas 2005/930/EB⁽²⁾) ir dėl to organizacijoms ir jų nariams kyla atitinkami padariniai, ar Taryba gali nurodyti atitinkamai priežastis, dėl kurių minėtos organizacijos vis dar yra šiame sąraše? Kokios yra šių organizacijų narių teisės, kurių atžvilgiu valstybių narių valdžia ėmėsi veiksmų?

Šis atsakymas, kurį pateikė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. gegužę Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Kaip buvo išdėstyta, 2008 m. balandžio 3 d. Pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiais iš dalies 2002 m. birželio 17 d. Tarybos sprendimą 2002/460/EB dėl KDP ir 2004 m. balandžio 2 d. Tarybos sprendimą 2004/306/EB dėl KONGRA-GEL dėl pagrindo nebuvimo.

Sprendimai, kuriuos Teismas pripažino negaliojančiais, jau negalioja ir buvo pakeisti kitu sprendimu. Šiuo metu galiojantis Tarybos sprendimas buvo priimtas 2007 m. gruodį (2007/868/EB). Jo pakeitimas buvo padarytas 2008 m. balandžio 29 d. (2008/342/EB ir 2008/343/EB). KDP (ir KONGRA-GEL – kitas KDP pavadinimas) buvo įtrauktos į priede esantį sąrašą. Teismo paskutiniai sprendimai neturi įtakos šiam sprendimui. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai teisminio nagrinėjimo metu neginčijo šio sprendimo, nors Teismas skatino juos tai padaryti.

Dėl tvarkos, kuri buvo naudojama priimant Sprendimą 2007/868/EB pirmąjį 2007 m. pusmetį, Taryba išsamiai persvarstė ir pataisė savo tvarką dėl asmenų, grupuočių ir subjektų įtraukimo į sąrašą ir išbraukimo iš jo remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2580/2001. Šiuo metu yra naudojama aiškesnė ir skaidresnė tvarka. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju įšaldant asmens ar organizacijos turtą yra nurodomas tokių veiksmų pagrindas.

Pirmą kartą naujoji tvarka buvo panaudota 2007 m. kaip sudėtinė įprastinio persvarstymo dalis, kuris baigėsi 2007 m. birželį paskelbus atnaujintą sąrašą.

Į naująją tvarką tai pat buvo atsižvelgta priimant šiuo metu galiojantį sprendimą. Dėl t KDP / KONGRA-GEL buvo oficialiai pranešta, kodėl jos yra įtrauktos į minėtąjį sąrašą. Be to, Taryba neseniai išnagrinėjo papildomą informaciją dėl KDP / KONGRA-GEL ir ja remdamasi 2008 m. balandžio 29 d. pakeitė savo pagrindą, apie tai pranešė KDP / KONGRA-GEL ir pakvietė pateikti savo pastabas.

Baigiant būtina paminėti, kad sąraše esantys asmenys, grupuotės ir subjektai gali:

paprašyti Tarybą pateiktų papildomų dokumentų pagrindu persvarstyti jų atvejį;

remdamiesi nacionalinėmis procedūromis ginčyti nacionalinės kompetentingos institucijos sprendimą;

jei jiems pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr.2580/2001 yra taikomos ribojančios priemonės, ginčyti Tarybos sprendimą Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 230 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas sąlygas;

jei pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr.2580/2001 jiems taikomos ribojančios priemonės, prašyti humanitarinių lengvatų esminiams poreikiams patenkinti.

Pirmininkaujančios valstybės parlamentas ratifikavo Lisabonos sutartį. Todėl tai šaliai yra aiškiai suprantamos saugumo garantijos, įtrauktos į Sutarties dalį dėl saugumo ir gynybos politikos. Ar į šias garantijas patenka pareiga teikti karinę pagalbą, jeigu valstybė narė tampa ginkluoto užpuolimo auka? Ar pareiga teikti karinę pagalbą privaloma tik pagal solidarumo sąlygą (222 straipsnis)?

Šis atsakymas, kurį pateikė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. gegužę Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Europos Parlamento nario pateiktas klausimas nepriklauso Tarybos kompetencijai, kadangi Taryba nedalyvavo tarpvyriausybinėje konferencijoje, kurioje parengtas Lisabonos sutarties projektas. Nei Taryba, nei pirmininkaujanti valstybė narė negali aiškinti dar neįsigaliojusios Lisabonos sutarties.

Todėl pirmininkaujanti valstybės narė tik informuoja, kad bendrąją Europos saugumo ir gynybos politiką reglamentuoja Europos Sąjungos sutarties suvestinės redakcijos V antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnis. Klausimą dėl pagalbos valstybei narei ginkluotos agresijos jos teritorijoje atveju reglamentuoja Europos Sąjungos sutarties suvestinės redakcijos 42 straipsnio 7 dalis.

Atskyrus tinklų operatorius nuo elektros ir dujų tiekėjų (ES direktyvos 2003/54/EB⁽¹⁾ir 2003/55/EB⁽²⁾), kyla klausimas, kaip valstybė taikys pridėtinės vertės mokestį atskiriems tinklų operatoriams ir tiekėjams. Kai kurie naudojasi agento būdu, kai tiekėjas (perduodanti energiją įmonė) privalo surinkti PVM iš viso tinklo ir perduoti jį mokesčių administravimo institucijoms. Taikant įprastinį būdą, teikėjo ir jo tiekėjo (tinklų operatoriaus) mokami PVM mokesčiai gali būti apdorojami atskirai. Tačiau, jei šio būdo negalima naudoti (arba jau nebegalima naudoti), PVM suma, kurią savo sąskaitose klientams už perdavimo paslaugas nurodo tiekėjas, turi tiksliai atitikti PVM sumą, kurią perduodanti įmonė taiko konkrečiam klientui. Teikėjas privalo sąskaitoje aiškiai nurodyti perdavimui taikomą PVM atskirai nuo savo paslaugoms taikomo PVM. Ši abipusė teikėjo ir energiją perduodančios įmonės priklausomybė ypač kelia problemų įmonėms, kai nevykdomi mokėjimai, keičiasi kliento adresas arba pereinama pas naująjį paslaugų teikėją.

Ar Taryba gali patvirtinti, kad atskyrus tinklų operacijas ir tiekimą, pirmiau paminėtą agento būdą leidžia naudoti galiojantys ES teisės aktai? Ar Taryba EP teikiamuose pasiūlymuose yra numačiusi pakeitimus dėl 2007 m. trečiojo energetikos paketo?

Šis atsakymas, kurį pateikė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. gegužę Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Dėl nario pateikto pirmojo klausimo norėtume atkreipti dėmesį, kad Komisija atsako, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai.

Dėl antrojo klausimo norėtume atkreipti nario dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlymuose dėl trečiojo energijos paketo 2007 metams nėra nuostatų dėl mokesčių.

L. Nistelrooij tikrai turėtų žinoti, kad Taryba priima sprendimus Komisijos pasiūlymų pagrindu. Tačiau kol kas Taryba nėra gavusi iš Komisijos pasiūlymo jo minimu klausimu.

2008 m. kovo 13–14 d. Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą remti ir pradėti iniciatyvą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono šalių sąjunga“. Šios iniciatyvos tikslas yra sukurti ES valstybių narių ir trečiųjų šalių sąjungą siekiant stiprinti Sąjungos santykius su Viduržemio jūros regiono šalimis.

Tuo pačiu metu Europos Parlamentas daug kartu yra išreiškęs savo nuomonę, kad ES turi panašiu lygmeniu vystyti regioninį bendradarbiavimą Juodosios jūros regiono šalių sinergijos, Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystės ir Šiaurės Europos šalių srityse. Ar Taryba ketina ištirti, kaip vyksta šie reikalai? Kokie yra pasiūlymai užtikrinti didesnį ES dalyvavimą Juodosios jūros regione?

Šis atsakymas, kurį pateikė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. gegužę Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Nuo Rumunijos ir Bulgarijos įstojimo ES yra dvi valstybės narės, kurios tiesiogiai ribojasi su Juodosios jūros regionu. Todėl ES daugiau nėra tik išorės dalyvė šiame regione. Artimesnių ES ir Juodosios jūros regiono šalių ryšių sukūrimas yra bendram jų labui. Šio regiono strateginė svarba Europos Sąjungai didėja dėl jo didžiulio ekonominio potencialo, turinčio 190 milijonų žmonių rinką ir svarbaus tranzitinio maršruto.

Europos Sąjungą jau sieja dvišaliai santykiai su visomis Juodosios jūros regiono šalims dėl:

– Turkijos pasirengimo narystei ES proceso;

– vykdomos Europos kaimynystės politikos (penkioms šalims skirti Europos kaimynystės politikos veiksmų planai: Moldovai, Ukrainai, Armėnijai, Azerbaidžanui ir Gruzijai);

– strateginės partnerystės su Rusija;

– dviejų ES specialiųjų atstovų regione paskyrimo – 2003 m. Pietų Kaukaze ir 2005 m. Moldovoje;

– ES pasienio pagalbos misijos (ES PPM) Ukrainoje ir Moldovoje ir

– ES specialiųjų įgaliotinių pasienio paramos grupės Gruzijoje.

ES toliau vystys dvišalius santykius su įvairiomis šalimis. Tačiau šiuo metu šalys susiduria su tam tikromis problemomis, kurioms spręsti reikia derinti veiksmus regioniniu lygmeniu.

Iniciatyva „Juodosios jūros sinergija“, kurią Komisija pradėjo 2007 m. balandį, skirta regiono ir ES ir viso regiono bendradarbiavimui skatinti.

Iniciatyvą „Juodosios jūros sinergija“ papildys Europos kaimynystės politika ir kitos ES politikos sritys, taikomos santykiams su regiono šalimis.

Pažymėtini pagrindiniai klausimai:

Pirma, Europos kaimyninių šalių stabilumas yra pagrindinis strateginis Europos saugumo strategijos tikslas. ES asocijuojasi su demokratija ir teisine valstybe, žmogaus teisių skatinimu, geru valdymu, socialiniu ir ekonominiu vystymusi bei skurdo mažinimu. Kitaip tariant, su pereinamojo laikotarpio ir reformų procesų regione europinio aspekto vystymu.

Antra, dėl įvairių energijos šaltinių poreikio ir energijos tiekimo kelių, dėl didesnio šio regiono dalyvavimo ES jo pranašumai pastaruoju metu išaugo. Juodosios jūros regionas, būdamas gamybos ir tranzito regionu, turi strateginę svarbą ES energijos išteklių saugumui. Šis regionas turi didelį potencialą energijos išteklių įvairovės požiūriu bei yra svarbi ES išorės energijos politikos dalis. Energijos tiekimo įvairovės užtikrinimas reikalingas regiono partnerių ir ES labui. Todėl stabilumas ir saugumas tampa vis svarbesni ES. Todėl ji tikisi, kad bus išspręsti regione kylantys ginčai, kurie turbūt vis dar yra didžiausia kliūtis ilgalaikei taikai ir tvariam vystymuisi užtikrinti.

Be to, geri kaimyniniai santykiai ir glaudus regiono šalių bendradarbiavimas vis dar turi didelę svarbą ES. Pagerėjus santykiams regiono viduje, išaugs savitarpio pasitikėjimas ir bus užtikrinta ilgalaikė pažanga.

ES nesiūlo kurti naujų institucijų ar administracinių struktūrų. Juodosios jūros šalys toliau išliks pagrindiniu ryšiu regioniniu lygmeniu tiek plėtojant dvišalius santykius, tiek diskusijas. Tačiau ES nori stiprinti ryšius su regioninėmis organizacijomis.

Iniciatyva „Juodosios jūros sinergija“ nepasiriboja vien ekonominiu bendradarbiavimu. Ja taip pat siekiama sukurti regioną, kuriame klestėtų tvari demokratija, geras valdymas, teisinė valstybė bei pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.

ES deda dideles pastangas užtikrinti, kad regione būtų išnaudotos visos galimybės esamiems ginčams išspręsti. Per daug gyvybių buvo prarasta dėl šių ginčų sukeltos neapykantos, skurdo ir beviltiškumo. ES neturi užmerkti akių į šalia jos dvidešimt pirmajame amžiuje esančią kančią. ES gali ir privalo dalyvauti ieškant išeities iš beviltiškos padėties.

ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai 2008 m. vasario 14 d. Kijeve pirmą kartą susitiko su savo kolegomis iš Juodosios jūros regiono šalių. Susitikimui pirmininkavo Ukraina, tuo metu pirmininkavusi Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijoje (užsienio reikalų ministras Volodymyr Ohryzko), ir Europos Sąjunga (Slovėnijos valstybės sekretorius Andrej Šter ir Europos Komisijos narė, atsakinga už išorės santykius ir Europos kaimynystės politiką, Benita Ferrero-Waldner). Susitikimo pabaigoje priimtas bendras pareiškimas yra svarbus politinis dokumentas, suteikiantis kryptį ateities darbams.

Dėl Juodosios jūros regiono strateginės svarbos ES 2007 m. gegužę Taryba paprašė Komisiją apžvelgti iniciatyvos „Juodosios jūros sinergija“ vystymąsi, kurios pagrindu Taryba galės toliau tirti savo vykdomą veiklą visame regione.

Ar Taryba planuoja tirti šiltnamio efekto reiškinį?

Šiuo metu visuomenei rūpi išmetamo anglies dvideginio kiekis ir jo įtaka visuotiniam klimato atšilimui. Vienas iš Europos Sąjungos prioritetų yra kova su šiuo reiškiniu. Deja, šiuo klausimu nėra atlikta pakankamai tyrimų ir išlieka daugybės mokslininkų ir šalių abejonių.

Ar Taryba ketina atlikti kruopštesnį ir nuodugnesnį mokslinį tyrimą šiuo klausimu?

Šis atsakymas, kurį pateikė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. gegužę Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė (TKKG) pateikė pagrindinę mokslinę medžiagą, kuri turi lemiamą svarbą formuojant politiką. Pagal JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 1988 m. sudaryta grupė yra objektyvus informacijos apie klimato kaitą šaltinis sprendimus priimantiems organams. Jos vaidmuo – išsamiai, objektyviai, atvirai ir skaidriai įvertinti naujausią paskelbtą mokslinę, techninę, socialinę ir ekonominę informaciją visame pasaulyje dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos, jos tikrojo ir galimo poveikio ir jo pritaikymo bei sušvelninimo būdų.

Vertinimo ataskaitose, kurias TKKG skelbia nuo 1990 m., rodoma mokslinių tyrimų dėl klimato kaitos ir jo poveikio pažanga. Ketvirtojoje TKKG vertinimo ataskaitoje (2007 m. VA4) pateikiamas šiuo metu išsamiausias ir patikimas klimato kaitos įvertinimas. Ataskaitoje rašoma, kad „klimatas neabejotinai šyla“ ir „labai tikėtina, kad per paskutinius 50 metų didžioji dalis pasaulinio klimato šiltėjimo vidurkio augo padidėjus dėl žmogaus veiklos atsiradusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui“.

Taryba ne kartą rėmėsi TKKG išvadomis. Pavyzdžiui, teikdama 2007 m. spalio 30 d. išvadą (14178/07, p. 10).

Ar Taryba gali pateikti išsamų pranešimą dėl šiuo metu Kenijoje esančios politinės padėties?

Šis atsakymas, kurį pateikė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. gegužę Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Europos Sąjunga pritarė koalicinės vyriausybės sudarymui Kenijoje. Ji buvo sudaryta dėka Kenijos politinių veikėjų ryžtingumo ir tarptautinės bendruomenės, kuri vieningai palaikė iškilių Afrikos asmenybių grupę, kuriai vadovavo Kofi Annan.

ES mano, kad koalicinė vyriausybė leidžia vadovams Kenijoje tęsti piliečių taikinimo procesą ir dialogą, dėl kurio buvo susitarta vasario 28 d. Kenijos žmonėms, trokštantiems taikos ir klestėjimo, yra gyvybiškai svarbus sugrįžimas į įprasto gyvenimo vėžes. Tai svarbu ir visam regionui – nuo Sudano iki Somalio, įskaitant Afrikos Didžiųjų ežerų regioną, kuriam nepavyko išvengti įvykių Kenijoje padarinių.

Europos Sąjunga patvirtino savo įsipareigojimą remti valdžios pasidalijimą ir dirbti kartu su naująja Kenijos vyriausybe, kad Kenija toliau vystytųsi ir taptų stabili. ES rems Kenijos vyriausybę įgyvendinant suderintą ir plataus masto reformų planą, kuriame įvertinamos pasikartojančio konflikto priežastys, ir siekiam kurti geresnę, saugesnę ir labiau išvystytą Kenijos valstybę.

Ar Taryba gali pateikti pareiškimą, ką šiuo metu ES daro dėl išaugusių maisto kainų pasaulyje kontrolės ir jų mažinimo? Ar Tarybai žinoma, kad per paskutinius du mėnesius ryžių kaina buvo beveik didžiausia per visą pasaulio istoriją, išaugusi iki 75 proc., o kviečių kaina per paskutinius metus išaugo iki 120 proc. ir dėl to pačiose neturtingiausiose šalyse duonos kepalas pabrango daugiau nei dvigubai?

Ar Tarybai žinoma, kad Haityje, Kamerūne, Nigerijoje, Burkina Fase, Indonezijoje ir Filipinuose neseniai dėl maisto kilo riaušės?

Šis atsakymas, kurį pateikė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. gegužę Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Tarybai yra žinoma, kad visame pasaulyje auga maisto kainos. Dėl to kyla grėsmė naujausiems laimėjimams mažinant skurdą, prastą mitybą ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimui. Taip pat gali atsirasti nestabilumas, kaip tai rodo visame pasaulyje kilę neramumai dėl maisto kainų.

Taryba mano, kad yra būtina imtis veiksmų, kad neturtingiausioms šalims ir labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms būtų teikiama trumpalaikė pagalba. Tuo pačiu metu vidutinės trukmės priemonėmis būtina sustabdyti kainų kilimą, ypač žemės ūkio produktų.

Dėl staigaus maisto kainų kilimo atsiranda papildomų vystymosi politikos problemų. Gegužės mėn. vystymosi klausimu susirinkusi Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba svarstys šią problemą ir padarys išvadas dėl trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių priemonių maisto kainų augumo problemai spręsti. ES jau padidino savo pagalbą maisto produktais ir humanitarinę paramą labiausiai paveiktoms šalims ir skyrė papildomų lėšų padėti silpniausioms visuomenės grupėms. 2008 m. Komisija skyrė 223 milijonus eurų humanitarinei ir pagalbai maisto produktais. Išaugus esamų humanitarinės pagalbos programų išlaidoms ir finansuodama naujas ES turės skirti daugiau lėšų. Papildomų lėšų taip pat skirs daugybė valstybių narių. Gali būti naudojamos kitos vidutinės trukmės vystymosi bendradarbiavimo priemonės ir kitos tinkamos Komisijos priemonės, siekiant sumažinti dėl padidėjusių prekių kainų kilusios krizės neigiamą poveikį. Savo dialoge su trečiosiomis šalims ES sieks įtikinti šalis nedrausti maisto eksporto, o vietoj to skatinti naudoti vystymuisi palankias dėl aukštų maisto kainų gautas lėšas. Ilgalaikėje perspektyvoj ES skatins besivystančias šalis, ypač mažiau išsivysčiusias, įgyvendinti atitinkamą žemės ūkio politiką, ypač dėl didėjančio maisto produktų saugumo. Taryba yra įsitikinusi, kad didinant maisto gamybą ir pasaulinius maisto išteklius svarbiausia yra teikti didesnę pagalbą besivystančioms šalims vystyti savo žemės ūkį ir užtikrinti teigiamą ilgalaikį poveikį. Šalys galės veiksmingiau išnaudoti savo potencialą gaminti žemės ūkio produktus. Dėl to ES atsižvelgs į JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) aukšto lygio konferencijos, vykusios birželį, išvadas.

Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba aptarė augančias maisto ir žemės ūkio produktų kainas balandį vykusiame susitikime ir šį klausimą dar kartą svarstė per susitikimą gegužę. Europos Vadovų Taryba savo birželio mėnesį vyksiančiame susitikime įvertins padėtį ir nustatytas tolesnes gaires šiuo klausimu, ypač dėl didesnės Tūkstantmečio vystymosi tikslų struktūros. Taryba taip pat svarsto šią problemą su savo partneriais kompetentingame tarptautiniame susirinkime.

ES jau ėmėsi priemonių padidinti gamybą ir sustabdyti kainų augimą vykdydama bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Laikinas reikalavimo dėl atidėtos žemės panaikinimas leido ES ūkininkams skirti papildomai iki 10 proc. žemės ūkio gamybai (ypač grūdų gamybai). Nuo 2008 m. birželio 2 proc. išaugusios pieno kvotos leidžia pieno gamintojams ES gaminti daugiau pieno. Be to, ES panaikino importo muito mokesčius grūdams ir siekia tai daryti kitais prekybiniais metais.

Šiuo metu vykstantis BŽŪP reformos „sveikatos patikrinimas“ padės taikyt tokius trumpalaikius sprendimus kaip, pavyzdžiui, galutinį reikalavimo panaikinimą dėl atidėtos žemės, toliau didinti pieno kvotas, toliau atskirti pagalbą nuo gamybos kituose sektoriuose su susieta pagalba ir išmokų už energetinius augalus panaikinimas.

Dėl vidutinės trukmės planų reikia pastebėti, kad įstojus naujosioms valstybėms narėms, žemės ūkio plotai ES išaugo maždaug 40 proc. Naujųjų valstybių narių gamybos gebėjimai didėja kiekvienais metais. Ši perspektyva ir nuolatinis žemės ūkio gamybos atnaujinimas ir racionalizavimas visose valstybėse narėse padės ES labai prisidėti prie maisto produktų gamybos pasaulyje ir užtikrinti didesnį maisto produktų saugumą.

Ilgalaikėje perspektyvoje ES turėtų geriau derinti žemės ūkio tyrimus ir vystymosi projektus savo teritorijoje, kad būtų sukurtos naujosios technologijos, kurios padidintų žemės ūkio produktyvumą.

.

Ar Taryba gali užtikrinti, kad vykdydama savo politiką Europos Sąjunga kiekviename šiais metais vyksiančiame tarptautiniame susitikime sieks pabrėžti būtinybę skubiai kovoti su vaiku skurdu visame pasaulyje?

Ar Taryba sutinka, kad reikia vykdyti sistemingesnę tarptautinę kampaniją, kurioje dalyvautų kitos pagrindinės JT agentūros, ir pabrėžti poreikį labiau kovoti su vaikų darbu visame pasaulyje?

Šis atsakymas, kurį pateikė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. gegužę Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Vaikų teisių propagavimas ir apsauga yra svarbiausias ES vidaus ir išorės politikos aspektas. 2007 m. gruodį Taryba priėmė ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires, kuriose pakartojo ES besąlygišką įsipareigojimą propaguoti ir saugoti vaikų teises, kylančias iš pagrindinių tarptautinių ir Europos žmogaus teisių dokumentų, normų, standartų bei politinių įsipareigojimų propaguoti ir saugoti vaiko teises.

ES daug metų dėjo ir toliau dės pastangas remti vaiko teises, kylančias iš daugiašalių priemonių, iš kurių pačios svarbiausios yra:

2003 m. ES gairių dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų įgyvendinimas;

trečiųjų šalių sąmoningumo kėlimas, ypač politiniame dialoge dėl vaiko teisių;

finansavimas projektų, ypač priklausančių Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei, skirtų propaguoti ir saugoti vaiko teises;

pažangos didinant žmogaus teisių skatinimą proceso kontrolė ir reformos dėl vaiko apsaugos šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse parama;

kasmetis ES finansavimas kartu su Lotynų Amerikos šalimis, Jungtinių Tautų rezoliucijos dėl vaiko teisių ir nuolatinis skatinimas šalis pasirašyti, ratifikuoti ir įgyvendinti Vaiko teisių konvenciją ir neprivalomus jos protokolus;

kompetentingų tarptautinių ir regioninių veikėjų pastangų propaguojant vaiko teises palaikymas, ypač JT Generalinio Sekretoriaus, JT Saugumo Tarybos, JT Sutarties organizacijų, ypač Vaiko teisių komiteto, JT specialių procedūrų mechanizmų, atitinkamų JT agentūrų, ypač JT Vaikų fondo (angl. UNICEF), Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (angl. OHCHR), Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų fondo gyventojų veiklai (JTFGV), tai pat regioniniu mechanizmų, ypač Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Europos vaikų teisių ombudsmenų tinklo ir pilietinės visuomenės organizacijų;

Europos konsensusas dėl vystymosi kaip ES vystymosi politikos dalis (Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos susitikimo Taryboje bendras pranešimas dėl ES vystymosi politikos buvo priimtas Tarybos 2005 m. lapkričio 22 d.), kuriame yra numatyta pagarba vaiko teisių apsaugai valstybėse narėse. Dokumente minimos pagrindinės tarptautinės žmogaus teisių sistemos ir Tūkstantmečio vystymosi tikslai.

Ar Taryba gali pateikti pranešimą, kuriame įvertintų dabartinę politinę padėtį Kosove?

Šis atsakymas, kurį pateikė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. gegužę Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

2008 m. vasario 17 d. Kosovo asamblėja priėmė rezoliuciją, kurioje paskelbė Kosovo nepriklausomybę. Taryba dar kartą patvirtino Europos Sąjungos pasirengimą atlikti pagrindinį vaidmenį stiprinant stabilumą regione ir priminė Europos Sąjungos įsipareigojimus, išdėstytus Europos Vadovų Tarybos 2007 m. gruodžio 14 d. išvadose, susitarimą dėl bendros veiklos įkuriant Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) policijos ir teisinės valstybės misiją ir paskiriant ES vyriausiąjį įgaliotinį Kosove. Savo vasario 18 d. išvadose Taryba pažymėjo, kad valstybės narės, remdamosi šalių praktika ir tarptautine teise, nuspręs dėl savo santykių su Kosovu. Taryba pakartojo, kad ES griežtai laikosi JT chartijos ir Helsinkio baigiamojo akto principų, suverenumo ir teritorinio vientisumo principų bei visų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų. Ji pabrėžė savo įsitikinimą, kad atsižvelgiant į dešimtojo dešimtmečio konfliktą ir pratęstą tarptautinio administravimo pagal Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 laikotarpį, Kosovo atvejis yra unikalus, neprieštaraujantis šiems principams ir rezoliucijoms.

Kaip tokio požiūrio į Kosovą dalį, 2008 m. vasario 16 d. ES nuspręsta vykdyti civilinę misiją, būtent EULEX KOSOVO. Misijos tikslas yra remti Kosovo valdžią stebint, mokant ir patariant visose srityse, susijusiose su teisine valstybe, ypač policijos, teismų, muitų ir pataisos srityse. Tai reiškia, kad misija padės institucijoms ir teisminėms institucijoms darant pažangą atskaitomybės srityje, vystant ir stiprinant nepriklausomą daugiaetninę teisingumo sistemą ir policiją bei muitinės tarnybą. Pagrindiniai misijos prioritetai yra atkreipti dėmesį į mažumų bendruomenių, korupcijos ir kovos su organizuotu nusikalstamumu problemas.

Paskelbus nepriklausomybę, dviejuose Kosovo ir Serbijos sienų kontrolės punktuose buvo užpulti pastatai. Į tai reaguodami kai kuriose vietose atsistatydino Kosovo policijos pajėgose ir kituose organuose dirbantys etniniai serbai. Kovo 14 d. šiaurės Kosove esančiame Mitrovicos mieste didelė protestuotojų grupė neteisėtai užėmė Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misijos Kosove (angl. UNMIK) teismo pastatą. UNMIK bandė nesėkmingai įtikinti protestuotojus palikti pastatą taikiai. Todėl, gavusi UNMIK leidimą, kovo 17 d. policija susigrąžino teismo pastatą. Operacija praėjo taikiai, bet padėtis pablogėjo, kai policija bandė sulaikyti neteisėtai pastatą užėmusius protestuotojus, kad juos apklaustų. UNMIK policijos pajėgų ir Kosovo taikos palaikymo pajėgų (angl. KFOR) nariai buvo užpulti panaudojus šaltuosius ginklus. Vėliau UNMIK policijos pajėgų atstovas iš Ukrainos mirė nuo patirtų sužalojimų, daugiau nei 10 policininkų ir KFOR kareivių buvo sužeisti.

2008 m. balandžio 9 d. Kosovo asamblėja, remdamasi nepriklausomybės deklaracija, priėmė konstituciją, kurią iš anksto pripažino tarptautinis civilis įgaliotinis. Joje Kosovas įsipareigojo laikytis išsamaus pasiūlymo dėl Kosovo nuostatų ir atsižvelgti į kitas tarptautinio masto formas, kurias prižiūri EULEX misija ir Tarptautinis civilinis biuras (TCB), kuris atliks specialiojo kontrolieriaus vaidmenį. Konstitucija pradės galioti 2008 m. birželio 15 d. Išsamiame pasiūlyme numatytas mažumų teisių apsaugos teisės aktų priėmimas tęsiasi.

Išskyrus kovo mėnesio įvykius Mitrovicoje, Kosove padėtis yra rami ir be ypatingų įvykių, kuriuos keltų tautinės mažumos. Net ir vietos (bei parlamento) rinkimai, kuriuos, nepaisant UNMIK įspėjimų, gegužės 11 d. Kosove įvykdė Serbijos Respublika, bendradarbiaudama su tam tikromis Kosovo serbų grupėmis, iš esmės praėjo taikiai ir be didesnių įvykių. UNMIK vietos rinkimus paskelbė neteisėtais ir neturinčiais teisinės galios, kadangi jie prieštaravo išimtiniams UNMIK įgaliojimams leisti vykdyti rinkimus pagal JT STR Nr.1244. Serbijos parlamento rinkimai taip pat įvyko Kosove.

Kaip nurodė JT Generalinis Sekretorius savo ataskaitoje kovo mėnesį, didžioji Kosovo gyventojų dalis į Serbijos gyventojų dalies reakcijas reagavo santūriai ir Kosovo valdžia pakartotinai paprašė ramybės, kantrybės ir pasitikėjimo tarptautinių pajėgų Kosove buvimu. Kosovo ministras pirmininkas H. Thaçi daug kartų lankėsi pas Kosovo serbus.

Kosovas ir tarptautinė visuomenė laukia birželio 15 d. įsigaliosiančios naujos Kosovo konstitucijos, kurią Kosovo asamblėja priėmė balandžio 9 d., ir kokius padarinius ji turės Kosove esančioms organizacijoms, ypač dėl JT misijos vaidmens ateityje. Šiuo klausimu vyksta intensyvios visų susijusių šalių ir tarptautinių veikėjų Kosove diskusijos, siekiant parengti aiškų planą vykdyti UNMIK ir EULEX misijos bendradarbiavimą.

Tarybos reglamente (EB) Nr. 725/2004⁽¹⁾nėra minima Konvencija dėl kovos su neteisėtais veiksmais prieš saugią jūrų laivybą (angl. SUA). Tai pat 2005 metais priimti šios konvencijos protokolai. SUA sutartys papildo Tarptautinį laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodeksą (angl. ISPS), kurio tikslas – sukurti tinkamas praktines priemones apsaugoti tarptautinius laivus ir uostus nuo teroristų. Šis kodeksas yra privalomas pagal Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) ir reguliuoja teisinę padėtį patyrus teroro aktą. Šios priemonės iš esmės išplečia nusikaltimų, už kuriuos yra baudžiama pagal sutartis, sąrašą ir numato naują tvarką dėl įlipimo į laivą esant susitarimui. Tai yra labai svarbu, nes tai suteikia valstybėms būtiną teisinį pagrindą užkirsti kelią suplanuotiems ar jau vykdomiems teroristiniams veiksmams.

Ar Taryba svarstė galimybę įtraukti SUA sutartis į Bendrijos teisę? Ar ji mano, kad šios sutartys galėtų padėti ES veiksmingai užkirsti kelią tokiems veiksmams kaip laive „Playa de Bakio“ buvusių 26 žvejų pagrobimas Somalio vandenyse?

Šis atsakymas, kurį pateikė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. gegužę Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Jei klausimai, kuriuos reguliuoja SUA sutartys, patenka į Bendrijos atsakomybės sritį, bet jie nėra galiojančių Bendrijos teisės aktų srityje, Komisija gali pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl būtinybės papildyti esamą Bendrijos teisę.

Tačiau, jei Bendrija nėra atsakinga už tokių klausimų reguliavimą, kaip yra šiuo atveju dėl nusikalstamų veiksmų, ES įsikišimas galimas tik tiek, kiek leidžia ES priemonės bendrosios užsienio ir saugumo politikos srityje.

Remiantis tarptautine spauda (ypač balandžio 20 d. laikraščio „The Guardian“ laida, http://www.guardian.co.uk/world/2008/apr/20/armstrade.iran" ), Europoje prekyba ginklais, raketų technologijomis ir branduoliniais komponentais su Irano vyriausybe sparčiai auga.

Be to, kad buvo nustatyti sandoriai, kuriuos sudarė Jungtinės Karalystės bendrovės, ir tai, kad Malta yra naudojama kaip parduotų ginklų tranzito centras, JK muitinės tyrėjai padarė išvadą, kad tariamai susijusios Irano bendrovės yra tik Irano karinių oro pajėgų, šalies Gynybos ministerijos ir Revoliucinės gvardijos priedanga.

Ar Tarybai žinoma apie šiuos ar kitus panašius sandorius, kuriuose dalyvauja ES valstybės narės?

Kokių veiksmų Taryba ketina imtis kovoje su akivaizdžiais JT Iranui skirtų sankcijų pažeidimais?

Šis atsakymas, kurį pateikė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. gegužę Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Tarybai yra žinoma apie šiuos straipsnius, bet ji dar nėra pradėjusi straipsnyje minimų tyrimų.

Tačiau privalome atkreipti dėmesį į tai, kad laikraštyje „The Guardian“ išspausdintas straipsnis yra susijęs su bandymu pažeisti ES kontrolės sistemą eksporto į Iraną atžvilgiu. Straipsnyje ypač daug rašoma apie eksportuotojo iš Didžiosios Britanijos nesėkmingas pastangas apeiti eksporto kontrolę vežant panaudotas prekes į Iraną per Maltą (eksportuojant panaudotas prekes iš Jungtinės Karalystės į Maltą nereikia leidimo, kadangi prekės yra pervežamos Bendrijos teritorijoje). Maltos valdžios organai teisėtai, vadovaudamiesi ES politika, sutrukdė pastangoms pervežti šias prekes į Iraną. JK sėkmingai iškėlė bylą eksportuotojui, kuris buvo nuteistas kalėti trejus metus už mėginimą pažeisti eksporto kontrolės sistemos reikalavimus. Šis pavyzdys rodo, kad nors ES valstybių narių valdoma eksporto kontrolės sistema turi trūkumų, nepaisant to, ji yra tvirta ir veiksminga. „The Guardian“ straipsnyje jokiu būdu nesiekiama atkreipti dėmesio į sėkmingą mėginimą pažeisti ES kontrolės sistemą.

Apskritai JT, ES ir šalių sankcijos yra skiriamos už ginklų ir kitų susijusių prekių eksportą į Iraną. Remiantis pirmuoju Europos Sąjungos elgesio kodekso ginklų eksporto srityje kriterijumi, kiekviena valstybė privalo gerbti tarptautinius įsipareigojimus, kurie taip pat numato JT sankcijas. ES valstybės narės turi išimtinę kompetenciją, remdamosi savo šalies teisine sistema, bausti juridinius ir fizinius asmenis, kurie pažeidžia šiuos įsipareigojimus.

.

Pirmininkavusi Portugalija skyrė daug dėmesio priemonėms, skirtoms apginti nusikaltimo aukas, ypač, kaip žinome, kad naujausios technologijos gali kelti grėsmę vaikų ir paauglių saugumui. Taip pat žinome, kad dėl globalizacijos reikalingas didesnis teisėjų ir policijos bendradarbiavimas, ypač kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu. Tačiau vien dėl Europolo ir Eurojusto indėlio (kurių svarbą jau pakartotinai pabrėžiau) nebus didesnio bendradarbiavimo.

Kadangi tai yra skubus reikalas ir būtina dėti daugiau pastangų kovai su nusikalstamumu, ginant aukas ir pripažįstant pagrindines teises, kokių naujų priemonių ir iniciatyvų Taryba rengiasi pateikti, siekdama kovoti su naujomis nusikalstamumo formomis ir tinkamai ginti aukas (ypač vaikus ir paauglius)?

Šis atsakymas, kurį pateikė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. gegužę Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Šiuo metu Taryba nerengia jokių pasiūlymų šiuo klausimu, nors laiko jį labai svarbiu.

Tačiau Taryba norėtų nurodyti, kad šioje srityje priimta daug teisinių priemonių. Į jas įeina 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose, 2004 m. balandžio 29 d. Direktyva 2004/80/EB dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms, 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija.

Nuo 2008 m. pradžios daugybė pagrindinių profesinių sąjungų atstovų buvo žiauriai nukankinti ir nužudyti Kolumbijoje. Dėl to dar išaugo rekordinis šimtų žuvusių profesinių sąjungų atstovų ir žurnalistų, remiančių žmogaus teises, skaičius. Šimtai kitų buvo žiauriai kankinami. Atsakomybė už šiuos išpuolius tenka vyriausybei ir ginkluotoms pajėgoms bei sukarintoms grupuotėms ir privačiai milicijai, priklausančioms dideliems žemvaldžiams. Tai yra atviras profesinių sąjungų judėjimo puolimas, didinantis teroro atmosferą, kuri supa Kolumbijos žmones, nepaisant populiarios opozicijos buvimo, kaip rodo neseniai įvykę prezidento ir vietos rinkimai .

Ar Taryba smerkia šiuos veiksmus, kuriuos palaiko ir dėl kurių bendrininkauja Kolumbijos vyriausybės, nepaisydamos Kolumbijos gyventojų pasipiktinimo?

Šis atsakymas, kurį pateikė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. gegužę Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba neabejotinai smerkia profesinių sąjungų atstovų ir žmogaus teisių gynėjų persekiojimą ir žudymą, nepriklausomai kur tai vyksta ir kas tai vykdo. Taryba yra susipažinusi su papildomomis priemonėmis, kurias Kolumbijos vyriausybė pateikė siekdama apsaugoti žmogaus teisių aktyvistus, liudininkus, žurnalistus, profesinių sąjungų atstovus ir kitus asmenis, kuriems gresia pavojus.

Kolumbijos atveju Taryba jau daug kartų yra atkreipusi valstybės institucijų dėmesį į šias problemas ir su minėtomis institucijomis svarstė šį klausimą. ES misijų vadovai šiuo klausimu diskutuoja nuolat. ES valstybių narių misijų Bogotoje ir valstybių narių sostinėse vadovai ėmėsi bendros politinės iniciatyvos ir 2008 m. balandžio 15 d. užsienio reikalų ministro atstovui, atsakingam už daugiašalius klausimus, perdavė išsamią medžiagą dėl žmogaus teisių padėties Kolumbijoje. Kitą dieną po šios medžiagos pateikimo ES misijų Bogotoje vadovai susitiko su tiesiogiai susijusiomis nevyriausybinėmis organizacijomis aptarti einamųjų žmogaus teisių problemų. ES toliau sieks saugoti žmogaus teises. Be to, gegužės 19 d. pirmininkaujanti valstybė narė ES vardu pateikė pranešimą, kuriame smerkia paskutinėmis savaitėmis Kolumbijoje įvykdytas žmogžudystes ir grasinimus mirtimi socialinių organizacijų lyderiams ir žmogaus teisių aktyvistams.

Taryba pritaria tam, kad daugiau nei metus Kolumbijos vyriausybė veda diskusijas su profesinių sąjungų atstovais ir skyrė papildomų priemonių jiems bei žmogaus teisių aktyvistams, liudininkams ir žurnalistams apsaugoti, atsižvelgdama į šią nerimą keliančią padėtį. Nepriklausomi tyrėjai ir stebėtojai kalba apie neabejotinai labai pagerėjusį bendrą saugumą ir pastebimą visų nusikalstamumo formų sumažėjimą Kolumbijoje. Dėl 2008 m. išaugusių grasinimų ir nusikalstamų veikų Europos Vadovų Taryba paprašė Kolumbijos vyriausybės daryti viską, kas yra jos galiose, kad Kolumbijos liaudis ir organizacijos, siekiančios gerinti žmogaus teisių padėtį, galėtų laisvai ir be baimės atstovauti savo interesams. Be to, ES prašo Kolumbijos vyriausybę užtikrinti, kad asmenys, kurie vykdė žiaurumus, grasino ir žudė, atsakytų nepriklausomai nuo savo užimamos padėties.

Kadangi dėl didėjančios globalizacijos kultūros ir ekonomikos požiūriu silpnesnių šalių kalbas išstumia dominuojančių šalių kalbos, išaugo poreikis kalbas apsaugoti teisiškai. Būtina sąlyga prieš imantis veiksmų yra ataskaitos apie kalbų padėtį parengimas, kurioje būtų pateikti naujausi visų Europos kalbų vartojimo tendencijų statistiniai duomenys.

Ar tokia ataskaita egzistuoja? Ar įmanoma gauti jos kopiją?

Šis atsakymas, kurį pateikė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. gegužę Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Norint gauti išsamesnę informaciją, būtų geriau kreiptis į Europos Komisiją. Taryba nori atkreipti gerbiamojo nario dėmesį į šiomis dienomis Komisijos paskelbtas ataskaitas, tyrimus ir komunikatus, kuriuose yra pateikiami statistiniai ir kiti duomenys apie Europos kalbų vartojimą ir mokymą. 2008 m. rudenį Komisija numato pateikti naują komunikatą dėl daugiakalbystės.

Tikimės, kad šioje ataskaitoje bus atsižvelgta į gegužę Švietimo ministrų tarybos susitikime priimtus sprendimus. Sprendimai priimti remiantis ministrų konferencijoje daugiakalbystės klausimais „Kalbų įvairovės skatinimas – mūsų bendra atsakomybė“ išreikštomis nuomonėmis, kurią 2008 m. vasarį Briuselyje surengė Slovėnijos Respublikos švietimo ir sporto ministerija kartu su Europos Komisija.

Esame įsitikinę, kad ES daugiakalbystė gali vystytis tik tada, kai visoms oficialiosioms ES kalboms, nepriklausomai nuo jomis kalbančiųjų skaičiaus, bus užtikrinta proporcinga ir aiški vieta. Dažnai kalbos, kuriomis kalba didesnis skaičius žmonių, turi pranašumą, kadangi jos yra aiškiai remiamos didesnėje tokios kalbos pramonės rinkoje, todėl turi geresnes galimybes įveikti šiuolaikinės specializuotos kalbos iššūkius. Manome, kad ES lygmeniu vykdomoje naujoje daugiakalbystės strategijoje šie klausimai turi būti išspręsti. Esame įsitikinę, kad kalbos politikos gerinimo bendrosios rekomendacijos valstybėms narėms taip pat galėtų pagerinti kiekvienos gimtosios kalbos padėtį.

Europos verslo atstovai toliau vykdo neteisėtą veiklą ir etiškai nepriimtiną verslo praktiką besivystančiose šalyse. Belgijos nacionalinis informacijos centras nurodė tam tikras Belgijos komercines įmones, tarp jų „Nami Gemr“ ir „Cogecom“, kurios Konge pažeidė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gaires tarptautinėms įmonėms.

EBPO gairės tarptautinėms įmonėms nėra privalomos, todėl įmonės negali būti priverstos jų laikytis arba nubaustos dėl jų nesilaikymo. Tačiau pastangos, siekiant sutrukdyti neteisėtai naudoti besivystančių šalių gamtinius išteklius, yra svarbios ir nulemia šių šalių galimybes.

Ar Taryba darys spaudimą (arba nors moralinį spaudimą), kad Europos įmonės savo veiklą suderintų su EBPO gairėmis? Ar Europoje negalime imtis daugiau iniciatyvos, kad būtų sukurta tarptautinė reglamentavimo sistema arba elgesio kodeksas verslui vykdyti besivystančiose šalyse? Ar Taryba netrukus svarstys svarbiausius Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbo standartus ir susijusias EBPO gaires?

Šis atsakymas, kurį pateikė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. gegužę Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba visiškai pritaria Europos Parlamento nario Johano Van Hecke nuomonei, ypač kad etiškai priimtinas verslas turi būti remiamas ir tai padeda kovoti su neteisėta veikla, vykdoma ES ir santykiuose su šalimis partnerėmis. Tvarus vystymasis yra svarbiausias ES vystymosi politikos veiksnys, ir Europos konsensuse dėl vystymosi, 2005 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pasirašytame politikos pareiškime, aiškiai sakoma, kad:

ES padės stiprinti globalizacijos socialinį aspektą ir taip skatins užimtumą ir padorų darbą visiems;

ES bus lyderė dedant pastangas pasauliniu mastu, kad būtų atsisakyta vartojimo ir gamybos būdų, kurie nėra tvarūs;

turime padėti besivystančioms šalims įgyvendinti daugiašalius aplinkosaugos susitarimus ir remti iniciatyvas aplinkosaugos srityje neturtingųjų naudai;

ES yra visiškai įsipareigojusi veikti, kad pagerintų politikos derinimą vystymosi labui ir vystymosi politikos tikslų visose politikos srityse, kurios galėtų paveikti besivystančias šalis, svarstymą, įskaitant prekybą, aplinkosaugą ir socialinį globalizacijos aspektą, užimtumą ir padorų darbą.

Kalbant apie padorų darbą, 2006 m. gruodžio 1 d. Taryba savo išvadose dėl padoraus darbo visiems pažymėjo, kad socialiniai partneriai, verslo pasaulis ir daugiau pilietinės visuomenės turi būti įtraukti į padorų darbą remiančias iniciatyvas, ir pakvietė įmones ir kitus susijusius asmenis skatinti padorų darbą veiksmais įmonių socialinės atsakomybės srityje, t. y. veikla, remiančia teisinę valstybę ir kolektyvines derybas ir atsižvelgiant į tarptautiniu mastu taikomas normas, ypač Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas. Taip pat Taryba remia TDO trišalės deklaracijos principus dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos bei EBPO iniciatyvas skatinant didesnį EBPO gairių tarptautinėms įmonėms ir rekomendacijų dėl užimtumo ir santykių tarp dviejų pramonės šalių atstovų laikymąsi.

Etiškos vyriausybės nuostatos yra svarbiausias mūsų partnerystės su trečiosiomis šalimis elementas, ypač su besivystančiomis šalimis.

Kotonu pasirašytame ES ir AKR valstybių partnerystės susitarime atsakingas valdymas yra apibrėžtas kaip skaidrus ir atsakingas žmogiškųjų, gamtos, ekonominių ir finansinių išteklių valdymas užtikrinant teisingą ir tvarų vystymąsi. Sutarime taip pat yra specialios nuostatos dėl kovos su rimtais kyšininkavimo ir korupcijos atvejais, bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje bei gamtos išteklių tvaraus naudojimo ir valdymo.

ES ir Afrikos šalių strateginės partnerystės tikslai, dėl kurių buvo susitarta 2007 m. gruodį ES ir Afrikos vadovų susitikime, apima Afrikos ir ES bendradarbiavimą pagal tarptautinių kovos su neteisėta prekyba iniciatyvų ir skaidraus bei atsakingo gamtos išteklių valdymo skatinimo struktūrą, patvirtinančią Kimberley procesą. Į šias iniciatyvas patenka Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (angl. FLEGT) ir Gavybos pramonės šakų skaidrumo iniciatyvos (engl. EITI). Afrika ir ES taip pat bendrai atkreips dėmesį į kovą su kyšininkavimu, korupcija, klastotėmis, pinigų plovimu ir vengimu mokėti mokesčius. Imtasi veiksmų, kad būtų skubiai atliktas auditas ir į kilmės šalis grąžintas neteisėtai įgytas turtas ir lėšos. ES ir Afrikos strateginė partnerystė jau veikia, nors formą jai suteikė pirmasis 2008–2010 m. veiksmų planas, kuris apima aštuonias pasirinktas partnerystės ir prioritetų priemones.

Kotonu susitarimas bei ES ir Afrikos partnerystė yra įgyvendinami glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis partnerėmis, laikantis autonomijos principo.

Baigiant reikia paminėti dar vieną svarbų dalyką, būtent personalo iš besivystančių šalių įdarbinimą remiantis etikos principais. 2007 m. gegužę Taryba patvirtino Europos veiklos programą kritinio sveikatos sistemos darbuotojų trūkumo besivystančiose šalyse problemai spręsti (2007–2013 m.). Ją įgyvendindamos Komisija ir valstybės narės šiuo metu tiria galimybę sudaryti ES elgesio kodeksą dėl sveikatos apsaugos srityje dirbančių asmenų įdarbinimo, remiantis valstybių narių etikos principais ir sektoriaus darbuotojų įdarbinimo modelio metodais.

Egipto saugumo pajėgos panaudojo nepriimtinas priemones slopinti masinius viešuosius protestus Mahalla El-Kubroje, Aleksandrijoje ir kituose miestuose. Daug žmonių buvo užmušta, dešimtys sužalotų ir daugybė darbuotojų – komunistų ir kitų pažangių aktyvistų – suimta. Darbininkai ir neturtingi ūkininkai išėjo į gatves reikalaudami geresnio darbo užmokesčio ir darbo sąlygų, kad būtų padarytas galas spekuliavimui ir gėdingai išaugusioms pagrindinių vartojimo prekių kainoms. .

Ar Taryba smerkia didėjantį smurto naudojimą, profesinių sąjungų atstovų, komunistų ir kitų pažangių jėgų, daug metų kovojančių su draudimo sistema ir kiekvienos demokratinės teisės ir laisvės pažeidimu, provokacijas ir persekiojimą? Ar ji pareikalaus nedelsiant paleisti suimtus asmenis ir nutraukti represinių priemonių naudojimą atsakant į Egipto darbininkų teisėtus reikalavimus?

Šis atsakymas, kurį pateikė pirmininkaujanti valstybė narė ir kuris nėra privalomas Tarybai ar valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu 2008 m. gegužę Strasbūre vykusioje dalinėje Europos Parlamento sesijoje per Tarybos klausimų valandą.

Taryba atidžiai stebėjo neseniai vykusius socialinius neramumus Mahalloje ir kituose miestuose, kuriuos minėjote, esančiuose Nilo deltoje. Šie neramumai prasidėjo netikėtai labai išaugus maisto produktų kainomis, kurios susijusios su pasaulinėje rinkoje didėjančiomis kviečių kainomis. Daugeliu atveju žmonės tapo vargšėmis policijos smurto aukomis.

Šie klausimai buvo svarstomi ES ir Egipto asociacijos tarybos ketvirtajame susitikime 2008 m. balandžio 28 d. , kurio metu ES aiškiai išreiškė savo susirūpinimą ir paprašė Egipto užtikrinti teisę į susirinkimus.

Plačios diskusijos šiuo klausimu toliau bus tęsiamos Politikos reikalų pakomitetyje, kurio susitikimas greičiausiai bus birželio pradžioje. Dalis diskusijų bus skirta žmogaus teisėms.

Universalių, nedalių ir neatimamų žmogaus teisių propagavimas yra pagrindinis ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos tikslas.

.

Jei bus patvirtinta Lisabonos sutartis, joje bus pristatyta „piliečių iniciatyva“, kuri leis vienam milijonui piliečių iš kelių valstybių narių pakviesti Komisiją pateikti naujus politinius pasiūlymus. Kaip, Komisijos nuomone, ši procedūra veiks praktikoje ir kaip Komisija tam rengiasi?

Kaip paaiškino gerbiamasis narys, Lisabonos sutarties naujos nuostatos dėl piliečių iniciatyvos yra pagrindinė naujovė Sąjungos institucinėje sąrangoje. Pirmą kartą milijonas kelių valstybių narių piliečių galės tiesiogiai kreiptis į Komisiją, kad ji atsižvelgdama į savo galias pateiktų pasiūlymą. Tiesą sakant, tai yra nauja piliečių teisė, kuri sustiprins Europos demokratiją.

Procedūriniai pasirengimai pateikti piliečiams iniciatyvą įsigaliojus Lisabonos sutarčiai bus parengti Parlamento ir Tarybos kaip reglamentas, remiantis Komisijos pasiūlymu.

Komisija norėtų, kad piliečių iniciatyva pradėtų veikti labai greitai po naujosios sutarties įsigaliojimo. Todėl ji ketina įsigaliojus naujajai sutarčiai kaip galima greičiau pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kuriame bus nustatyta naujos piliečių iniciatyvos sistema. Komisija jau pradėjo parengiamuosius darbus šiuo klausimu ir tariasi su Parlamento Konstitucinių reikalų komitetu, kokių geriausių veiksmų reikėtų imti toliau. Rengdama šį pasiūlymą Komisija taip pat įsiklausys į visų suinteresuotųjų subjektų nuomones.

Kokie Komisijos artimiausi planai dėl Europos piliečių informavimo apie Lisabonos reformų sutartį kampanijos ir apskritai apie ES ateitį? Ypač kiek pinigų bus skirtai šiam tikslui Graikijoje? Kaip jie bus naudojami ir kokių institucijų? Ar Komisija įvertina, kad ES institucijų atstovybė Graikijoje gali tolygiai pasinaudoti Europos Parlamento narių ir žurnalistų, besispecializuojančių ES reikaluose, žmogiškaisiais ištekliais?

Bendravimas su piliečiais dėl Europos ateities apskritai yra valstybių narių ir ES institucijų pareiga. Valstybės narės yra atsakingos už Lisabonos sutarties ratifikavimą, bet akivaizdu, kad Komisija privalo būti pasirengusi teikti informaciją ir paaiškinimus ES piliečiams.

Vienas iš Komisijos prioritetų 2008 m. yra Lisabonos sutartis, ypač jos indėlis į didesnę atskaitomybę sprendimų priėmimo procese ir aiškesnę tvarką teisingumo ir vidaus reikalų bei RELEX⁽¹⁾srityse. Komisija deda pastangas teikti informaciją apie Lisabonos sutartį. 2007 m. rugsėjį ji sukūrė projektų grupę, atsakingą už Komisijos komunikato rengimą ir derinimą. Taip pat Komisija sukūrė tinklalapį 23 kalbomis, skirtą Lisabonos sutarčiai. Atnaujintas „Diskusijos dėl Europos“ internetinis forumas⁽²⁾taip pat turėtų padėti piliečiams diskutuojant dėl sutarties ir kitais klausimais apie Europos ateitį.

Didžioji Komisijos ryšių veiklos dalis yra decentralizuota. Valstybėse narėse esančios Komisijos atstovybės siekia teikti svarbiausią ir faktinę informaciją apie Lisabonos sutartį. Atstovybės glaudžiai bendradarbiaudamos su valstybių narių vyriausybėmis ir Parlamento informacijos biurais parengė nacionalinius ryšių planus, siekdamos patenkinti piliečių poreikį gauti individualiai jiems pritaikytą informaciją.

Ši veikla apima žurnalistų mokymus, informacijos transliavimą ir didinimą, brošiūrų ir lapelių spausdinimą, diskusijų su pilietine visuomene ir vietos valdžia organizavimą bei mokyklų ir universitetų veiksmus.

Vykdydama savo veiklą Komisijos atstovybė Graikijoje kviečia visus tinkamus pranešėjus, kad užtikrintų visų klausime išvardytų grupių dalyvavimą, pranašumą ir išsamias žinias. Atstovybė taip pat aktyviai skatina „Diskusijos dėl Europos“ informacijos transliacijų vykdytojus pakviesti vietos renginiuose dalyvauti kuo daugiau gerbiamųjų Europos Parlamento narių.

Iš bendrai 11,4 milijono eurų, skirtų atstovybėms 2008 m. padengti decentralizuotų ryšių išlaidas, 2,7 milijono eurų bus skirta veiksmams, susijusiems su Lisabonos sutartimi. Išsami šios veiklos analizė, įskaitant veiksmus Graikijoje, bus pateikta 2008 m. pabaigoje.

Žinių skleidimas Europos Sąjungos piliečiams yra svarbiausias dalykas šiai Komisijai. Paskutiniais metais buvo vykdoma daugybė projektų, pagrįstų trimis principais – įsiklausyti į piliečius, skleisti žinias, kaip Europos vykdoma politika veikia kasdienį žmonių gyvenimą, ir prisidėti prie piliečių vykdant „įsipareigojimus vietos lygmeniu“.

Ar Komisija gali pateikti trumpą apžvalgą, kokių konkrečių veiksmų buvo imtasi skleidžiant teigiamas žinias apie ES?

Ar Komisija turi kokių nors duomenų, ar jos naujas požiūris į informacijos skleidimą pagerino piliečių žinias apie ES reikalus ir ar buvo padarytas poveikis piliečiams dėl jų požiūrio į ES?

Atsižvelgiant į ankstesnius atsakymus, ar Komisija ligi šiol yra patenkinta rezultatais ir kaip rengiasi plėtoti savo strategiją ateityje?

Dabartinė Komisija yra patvirtinusi nemaža žinių skleidimo iniciatyvų. Šiose iniciatyvose numatyti ilgalaikiai planai, kaip pagerinti žinių apie Europos Sąjungą skleidimą. Šiomis priemonėmis taip pat siekiama sukurti Europos viešąją sritį, kur piliečiams bus suteikiama informacija ir priemonės aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos veikloje ir Europos projekte. Tokiomis sąlygomis Komisija taip pat pabrėžia ES institucijų ir pagrindinių suinteresuotųjų asmenų, įskaitant pilietinę visuomenę, partnerystės svarbą.

2005 m. veiksmų plane⁽¹⁾užtikrinamas veiksmingesnis žinių skleidimas esant šiuolaikiniam ir profesionalesniam požiūriui visuose skyriuose, įskaitant veiksmingesnį organizavimą ir geresnį žmogiškųjų ir finansinių išteklių bei žinių skleidimo priemonių ir paslaugų panaudojimą.

D planas⁽²⁾paskatino didesnes diskusijas tarp ES institucijų ir piliečių. Neseniai priimtame Komunikate „Diskutuokime apie Europą⁽³⁾, remdamiesi D plano patirtimi“, siekiama, kad piliečiai dalyvautų ES politikoje ir ES institucijos būtų jiems atskaitingos, skatinti didesnes ir nuolatines diskusijas tarp ES institucijų ir žmonių dėl Europos Sąjungos ateities tiek šalies, tiek ES lygmeniu, suteikti piliečiams galimybę gauti informaciją, kad jie būtų pasirengę dalyvauti diskusijose apie ES reikalus.

Bendras Komisijos dokumento „Europos komunikacinė parterystė“⁽⁴⁾ tikslas yra stiprinti įvairių ES institucijų ir valstybių narių vykdomos veiklos nuoseklumą ir sinergiją, kad piliečiams būtų užtikrintas geresnė prieiga ir supratimas apie ES politikos krypčių poveikį Europos, šalių ir vietos lygmeniu.

Atsižvelgdama į didelį visuomenės susidomėjimą naujausiomis technologijomis, Komisija patvirtino interneto strategiją ⁽⁵⁾nuodugniai peržiūrėti vieną iš didžiausių pasaulyje EUROPA tinklalapių. Ši strategija skatins susidomėjimą ES klausimais kituose tinklalapiuose, plėsdama diskusijas apie Europos Sąjungą.

Komisija taip pat patvirtino garso ir vaizdo strategiją daugiau nušviesti ES klausimus esamose bei naujosiose garso ir vaizdo platformose. Šioje strategijoje garso ir vaizdo žiniasklaidos profesionalai bus skatinami kurti ir dalyvauti Europos garso ir vaizdo tinkluose, kartu išsaugodami visišką savo veikos nepriklausomumą, ir didinti pačios Komisijos gamybą ir vaizdo įrašų bei dokumentinių filmų, aiškinančių ES vykdomą politiką, skleidimą.

Nors šie pokyčiai taip pat priklauso ir nuo kitų veiksnių, palyginti su 2006 m., 2007 m. pavasarį ir rudenį atliktos standartinės „Eurobarometro“ apklausos rodo išaugusį narystės ES palaikymą ir pasitikėjimą jos institucijomis.

Tikimasi, kad dauguma pastaruoju metu priimtų iniciatyvų (ES radijo stotis „EuRaNet“, internetas) daugiausia rezultatų pateiks ateinančias mėnesiais, todėl artimiausioje ateityje daugiausia dėmesio bus skiriama Komisijos komunikavimo strategijai įgyvendinti.

Komisija taip pat užsiima naujomis iniciatyvomis, tarp jų TV informacinio tinklo įkūrimu (nuo 2009 m.), ir kviečia teikti paraiškas dėl EUROPE DIRECT informacijos perdavimo. Naujos valdymo partnerystės su valstybėmis narėmis bus kuriamos nuo 2008 m. Šiuo metu vyksta derybos dėl tolesnio schemos pratęsimo 2009 m. Taip pat Komisija ištirs, kaip geriausiai prisidėti rengiantis 2009 m. įvyksiantiems Europos Parlamento rinkimams.

Siekdama įvertinti ir pagerinti savo komunikacijos politiką, Komisija nuo 2002 m. atliko apie 30 įvertinimo tyrimų dėl didelio masto veiklos (tinklalapiai, informacija ir informacijos tinklai, žinių skleidimo kampanijos ir kt.). Remiantis įprastine Komisijos praktika ir veiksmų planu, vertinimai ateityje bus toliau tęsiami ir stiprinami.

Yra daug požymių, kad Komisija ir Taryba savo darbe taiko strategiją, kad išvengtų bet ko, kas galėtų sustiprinti Airijos gyventojų skepticizmą dėl ES, ir taip padidintų tikimybę, kad jie Airijos referendume balsuos prieš Lisabonos sutartį. Galutinė data, skirta „pagrindinėms konsultacijoms“ dėl ES ilgalaikio biudžeto buvo perkelta iš balandžio 15 d. į birželio 15 d. Kodėl? Ar taip yra todėl, kad ES biudžetas yra politiškai jautrus klausimas ir skyrus mažiau lėšų žemės ūkiui gali padidėti „ne“ balsų Airijoje vyksiančiame referendume?

Komisija, priėmusi sprendimą pradėti plataus masto konsultaciją dėl biudžeto pervarstymo, pasirinko visiškai naują ir novatorišką požiūrį į biudžeto reformą. Jo tikslas – skatinti nuoširdžias, visos Europos masto diskusijas už institucijų ribų ir rasti naują sutarimą dėl ES finansų naudojimo ateityje.

Šis kvietimas aktyviai dalyvauti toliau sulaukia didžiulio susidomėjimo visoje Europoje. Komisija iki dabar jau yra gavusi daugiau nei 200 atsakymų ir toliau sulaukia bendradarbiavimo. Komisija buvo informuota, kad kai kurios suinteresuotosios šalys vis dar rengia savo poziciją.

Dėl to ir užtikrinant, kad kiekvienas norintis prisidėti turėtų tokią galimybę, buvo nuspręsta pratęsti galutinę pasitarimų datą dar dviem mėnesiams. Šis pratęsimas neturės nieko bendra su biudžeto peržiūros laiko pasirinkimu. Tarpinstituciniame susitarime dėl 2007–2013 m. finansinės programos sudarymo Komisijai buvo pasiūlyta pranešti apie tai 2008–2009 m. laikotarpiu ir į tai bus atsižvelgta.

Taip pat Komisija norėtų pakartoti, kad ji persvarsto biudžetą neturėdama jokių išankstinių nusistatymų, nuoširdžiai norėdama aptarti ir svarstyti visus iškilusius klausimus. Būtų per anksti Komisijai spręsti dėl peržiūros turinio. Komisijai niekada nesiekė to padaryti per pirmąjį 2008 m. pusmetį.

Liepos 12 d. Airijoje vyks referendumas dėl Lisabonos sutarties. Ar tiesa, kad Margot Wallström pažadėjo Airijos vyriausybei susilpninti toną ar atidėti pranešimus, kurie gali neigiamai atsiliepti Airijos referendumui?

Komisijos Pirmininko pavaduotoja, atsakinga už institucinius ryšius ir komunikacijos strategiją, nėra padariusi jokio pareiškimo, todėl viešai atsiriboja nuo kaltinimų.

Komisijos baltojoje knygoje (COM(2008)0165) yra siūloma nauja kompensacijų teikimo sistema vartotojams ir įmonėms, paveiktiems ES sutarties normų, susijusių su konkurenciją ribojančia įmonių praktika ir piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Be to, kad yra priėmusi antrinę teisę dėl žalos atlyginimo nukentėjusiems bylų pateikimo ir vienos kompensacijos taikymo atlyginant žalą, Komisija tiria galimybę imtis teisėkūros iniciatyvos derinant nusikalstamų veiksmų ir aplaidumo, susijusio su vartotojų apsauga bei mažųjų ir vidutinių įmonių saugant nuo konkurencijos teisės pažeidimų, įvertinimą? Ar ji mano, kad laisva konkurencija ir vartotojų apsauga yra labai svarbūs Bendrijos teisiniu aspektu, kuris leistų veiksmingai nustatyti baudžiamąsias sankcijas už padarytus teisės pažeidimus, išdėstytus 2005 m. rugsėjo 13 d. Europos Teisingumo Teismo sprendime byloje C-176/03 (Komisija prieš Tarybą)?

Savo klausime gerbiamasis narys mini Baltąją knygą dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo ir galimybe priimti Bendrijos teisės aktus, užtikinančius tinkamą žalos atlyginimą nuo konkurencijos teisės pažeidimų nukentėjusioms šalims. Pasinaudodama šia proga Komisija norėtų pažymėti šių veiksmingų teisės gynimo mechanizmų, užtikrinančių, kad nuo konkurencijos teisės pažeidimo nukentėjusioms šalims būtų visiškai atlyginta patirta žala, svarbą. Baltojoje knygoje teikiami konkretūs pasiūlymai įveikti esamas kliūtis veiksmingai ginti teises. Komisija tikisi, kad Parlamentas toliau rems šią Europos piliečiams ir verslui svarbią iniciatyvą.

Dėl konkurencijos teisės veikų pripažinimo nusikalstamomis Komisija atkreipia gerbiamojo nario dėmesį į Reglamento 1/2003 23 ir 24 straipsnius, kuriais remdamasi Komisija turi teisę skirti nuobaudas ir periodines baudas įmonėms, pažeidžiančioms EB konkurencijos taisykles. Šios sankcijos nėra baudžiamojo pobūdžio (žr. minėto reglamento 23 straipsnio 5 dalį). Pagal to paties reglamento 5 straipsnio paskutinę įtrauką, valstybių narių konkurencijos institucijos gali „skirti baudas, periodines baudas ar kitas sankcijas numatytas jų nacionalinės teisės aktuose“. Kai kurios valstybės narės taiko baudžiamąsias nuobaudas už ES konkurencijos teisės pažeidimus. Noris ir pritardama tokioms nuobaudoms, kaip ir bet kurioms kitoms nuobaudoms, kurios sulaiko nuo konkurencijos teisės pažeidimų, Komisija šiuo metu nesirengia imtis teisėkūros iniciatyvos, kuri siektų už konkurencijos teisės pažeidimus taikyti baudžiamąją atsakomybę visoje Europos Sąjungoje.

Kaip buvo konstatuota teisminio nagrinėjimo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl Azorų salų, Komisijoje yra nusistovėjusi praktika klasifikuoti kaip pagalbą tam tikruose regionuose arba teritorijose taikomas mokesčių schemas, kurios yra palankesnės, palyginti su visuotinai valstybėje narėje taikoma schema.

Ar Komisija gali paaiškinti šio sprendimo argumentus? Ar ji nemano, kad konkurencijos politikos požiūriu nėra tikslinga nesuteikti autonominiam regionui arba regionui kaip Škotija ar Baskų kraštui tokių lengvatų, bet pavyzdžiui, jas taikyti Liuksemburgui ar Maltai?

Gerbiamasis narys kalba apie Azorų salų bylą (C-88/03).

Komisija norėtų pabrėžti, kad minėtame sprendime Teismas palaikė Sprendimą 2003/442/EB, kuriuo Komisija nurodė, kad Azorų salose įsteigtoms įmonėms taikomas 30 proc. mažesnis nei Portugalijoje galiojantis nacionalinis mokestis, yra valstybės suteikta atrankinė pagalba. Komisija padarė išvadą, kad toks mokesčio sumažinimas konkrečiame Portugalijos regione esančioms tam tikroms įmonėms suteikė pranašumo. Komisija nusprendė, kad toks mokesčio sumažinimas pagal Portugalijos mokesčių sistemą negali būti pateisinamas, kad šis mokesčio sumažinimas nebuvo prieinamas kitoms įmonėms, darančioms panašias į naudą gavusių įmonių kitose Portugalijos srityse investicijas ar vykdančioms panašią veiklą.

Anksčiau minėtame sprendime Komisija taip pat svarstė klausimą, ar Azorų regionui suteiktas specialus mokestinis statusas gali pateisinti svarstomą mokesčių sumažinimą. Tačiau Komisija padarė išvadą, kad mokesčio sumažinimas buvo ne veiksmingos Azorų mokestinės autonomijos išraiška, o labiau centrinės Portugalijos vyriausybės iniciatyva, skirta investicijoms į Azorus pritraukti. Tokia išvada buvo padaryta dėl to, kad mokesčių sumažinimas Azoruose nebuvo susijęs su sistema, kuria remdamasi vietos valdžia Portugalijoje gali nustatyti vietos mokesčių dydį. Tai daugiau buvo ad hoc priemonė, pagal kurią Azorų valdžia galėjo sumažinti 30 proc. centrinės valdžios nustatytą mokestį įmonėms, taigi kokio dydžio bus sumažinta suma, sprendė ne Azorų, o centrinė valdžia.

Gerbiamasis narys toliau klausia, kodėl Komisija nepripažįsta mokestinės autonomijos tokių subnacionalinių teritorijų kaip Škotija arba Baskų kraštas, tačiau nepriklausomomis nacionalinėmis teritorijomis laiko tokias valstybes nares kaip Liuksemburgas ir Malta.

Pirmiausia Komisija norėtų pabrėžti, jog kad ir kokios mažos būtų šios valstybės narės, neturime jų painioti su autonomiją turinčiais regionais.

Dėl valstybės pagalbos sąvokos taikymo apmokestinimo priemonei Komisija mano, kad pagrindinis kriterijus yra nustatyto, ar priemonė numato taikomos mokesčių sistemos išimtį tam tikroms valstybės narės įmonėms. Todėl pirmiausia reikėtų nustatyti bendrąją charakteristikų sistemą, taikomą visoje valstybėje ar tik vietos mastu.

Persvarstant vietos mastu taikomas apmokestinimo priemones, anksčiau minėtas nustatymas vyksta atsižvelgiant į Teismo sprendime dėl Azorų regiono nurodytus kriterijus. Komisija nustato, ar priemonė buvo patvirtinta institucijos remiantis jos autonominėmis galiomis ir ar svarstoma priemonė iš tikrųjų yra taikoma visoms toje teritorijoje esančioms įmonėms ar visų prekių gamybai teritorijoje, patenkančioms į tos institucijos kompetencijos sritį (Sprendimo 62 punktas).

Mokestinių priemonėms taikomos regioninės atrankos sąvoka bus plačiau išaiškinta bylose, dėl kurių Teismas dar nėra priėmęs sprendimo, būtent dėl Baskų krašto (Bylos C428/06–C-434/06) ir Gibraltaro. Generalinio advokato nuomonė Baskų krašto byloje buvo paskelbta 2008 m. gegužės 8 d.

Kosovo išlaisvinimo armija, panaši į teroristinę organizaciją, veikė Kosovo nepriklausomybės šešėlyje. Jos lyderiai šiuo metu eina atsakingas pareigas regiono administraciniuose organuose. Remiantis pranešimais laikraštyje, dar visai neseniai organizacija savo veiklą finansavo vykdydama tarptautinę prekybą vidaus organais, paimtas iš etninių serbų kalinių.

Ar Komisija yra ištyrusi šiuos pareiškimus, ir jei ne, kodėl? Ar pranešimai yra teisingi? Ar Komisija siekia toliau bendradarbiauti su dabartiniais Kosovo lyderiais, kurie yra atsakingi už šiuos nusikaltimus?

Europos Komisija apie kaltinimus dėl nelegalios prekybos organais sužinojo iš spaudos po to, kai buvo išspausdinta buvusios Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ) vyriausiosios prokurorės Carlos del Ponte knyga. Tokių rimtų kaltinimų negalima nepaisyti, bet jie turi būti pagrįsti faktais.

2004 m. pabaigoje TBTB baigė visus tyrimus neradęs jokio patikimo šių kaltinimų įrodymo.

Todėl Komisija norėtų pasiūlyti, kad visa medžiaga, įskaitant tą, kurią turi TBTBJ ir Serbijos valdžia, būtų perduota JTMK⁽¹⁾ir Kosovo teisminėms institucijoms, kurios glaudžiai bendradarbiaudamos su Albanijos valdžia turėtų nustatyti, ar yra pagrindo pradėti naują tyrimą.

Kadangi šiuo metu Komisijai yra žinomi tik kaltinimai, bet neturima pagrįstų faktų, šiuo metu nesirengiama ko nors keisti bendradarbiaujant su Kosovo valdžia.

Komisija priima Parlamento paramą kovoje su prekyba organais ir organų turizmu, kaip matyti iš pranešimo „Organų donorystė ir transplantacija: politikos veiksmai ES lygiu“, kuriame siūlomos priemonės šioms problemoms spręsti.

Dėl prekybos organais Komisija atidžiai stebės pokyčius tiek ES, tiek pasaulyje, bendradarbiaudama su mūsų tarptautiniais partneriais – Europos Taryba ir Pasaulio sveikatos organizacija. Šiam tikslui greitai bus pradėtas tyrimas įvairiems prekybos tipams, tarp jų prekybai organais, įvertinti.

2008 m. sausio 28 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos Sąjungos teisinės valstybės misiją Kosove (EULEX Kosovas) . Tačiau dėl šios misijos yra sunkumų, kadangi šiaurės Kosove gyvenantys serbai išreiškė didelį pasipriešinimą EULEX misijai. Tuo pačiu metu Kosove toliau išlieka dislokuota JT taikos misija UNMIK.

Kaip Komisija siekia išvengti lygiagrečių UNMIK, EULEX ir Serbijos valdžios struktūrų, kurios tvirtai kuriasi šiaurėje?

Kita problema yra ta, kad šiuo metu tik 28 proc. ES personalo Kosove sudaro moterys (plg. Europos Sąjungos planavimo grupės Kosove EUPT 2007 m.), nors pagal JT rezoliuciją Nr. 1325 moterų personalo skaičius buvusiose karo zonose gerokai išaugo.

Kokių priemonių Komisija imsis, kad moterų skaičius šiuo metu kuriamoje EULEX misijoje išaugtų?

Komisija sutinka, kad lygiagrečių serbų struktūrų šiaurės Kosove įsteigimas gali sukelti problemų tarptautinei bendruomenei.

ES valstybės narės yra tvirtai pasiryžusios dislokuoti EULEX⁽¹⁾visame Kosove. Taryba turi nustatyti tikslų grafiką bei funkcinius ir geografinius misijos dislokavimo parametrus, atsižvelgdama į besivystančią padėtį Kosove ir bendradarbiaudama su Jungtinėmis Tautomis.

Komisija dalyvauja kuriant geresnę terpę, remdamasi mūsų kompetencijai priklausančiomis priemonėmis, visiškam EULEX dislokavimui. Tai yra pagalbos programos, skirtos įgyti Kosovo serbų bendruomenės pasitikėjimą.

Į šias programas, tebevykstančias ir planuojamas, įeina: a) paramos savivaldybei infrastruktūros projektai ir techninė pagalba; b) kultūros paveldas; c) parama sugrįžusiems pabėgėliams ir perkeltų asmenų vėl integravimas į visuomenę; d) parama ekonominei ir regioninei plėtrai.

Komisija skiria didelį dėmesį moterų ir vyrų lygybei. Komisija moterų ir vyrų lygybės principą taiko savo vidaus personalo atrankos ir pareigų paaukštinimo politikoje.

Dėl EULEX, dauguma jos struktūroje samdomų ekspertų yra skiriami ES valstybių narių vyriausybių remiantis nacionalinėmis procedūromis ir politika, kurių nustatymas neįeina į Komisijos kompetenciją.

Labai svarbu, kad ES piliečiai suvoktų, kad ES turi aiškią ateities plėtros strategiją. Europos Parlamente vykstančiose diskusijose dėmesys skiriamas ne tik strategijai dėl šalių, kurios, tikėtina, įstos į Sąjungą, bet taip pat ES politikai dėl šalių, neturinčių jokių įstojimo perspektyvų, pavyzdžiui, Europos kaimynystės politikai (EKP). Kai kas reikalauja, kad būtų įvesti EKP ir viso plėtros proceso tarpiniai etapai. Kiti reikalauja, kad būtų užmegztas glaudesnis Plėtros ir Išorės santykių generalinių direktoratų ryšis.

Ar Komisija mano, kad ES plėtros strategija turi būti griežtai atskirta nuo politikos sričių, kurios susijusios su visa ES užsienio politika, pavyzdžiui, EKP ar iniciatyva „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“? Ar ji mano, kad yra ateityje reikalinga suteikti šalims, kurios dar nėra pasirengusios stoti į ES, kokį nors tarpinį statusą?

Ar Komisija mano, kad ES turi persvarstyti savo plėtros strategiją? Ar ji mano, kad ES plėtros strategija, kurią iš esmės sudaro etapai, vedantys į visišką narystę (stabilizacijos ir asociacijos susitarimas – šalies kandidatės statusas – derybos dėl stojimo – stojimas), yra tikroviška?

ES plėtros politikoje numatoma narystė kaip galutinis susijusių šalių tikslas. Todėl ji skiriasi nuo Europos kaimynystės politikos (EKP) ir iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“. Nepaisant to, Europos šalių dalyvavimas EKP ar Barselonos procese nedaro įtakos galimai jų stojimo perspektyvai ateityje. Plėtros politika ir EKP turi kelis bendrus svarbius tikslus, kadangi jos abi siekia didinti gerovę, stabilumą, gerą valdymą ir propaguoti ES vertybes kaimyninėse šalyse. Dėl to Komisijos narys, atsakingas už plėtrą, ir jo tarnyba glaudžiai bendradarbiauja su Komisijos nariu, atsakingu už išorės ryšius ir Europos kaimynystės politiką, ir jo tarnyba Išorės santykių generaliniame direktorate⁽¹⁾vystant ir įgyvendinant šias politikos kryptis.

Tolesnis tarpinis etapas tarp galimos šalies kandidatės padėties ir stojimo neatrodo tinkamas ar naudingas. Šiais Vakarų Balkanų regiono šalims ir Turkijai lemiamais metais Komisija privalo būti sąžininga nustatydama sąlygas ir kartu laikydamasi mūsų įsipareigojimų dėl visų procese dalyvaujančių šalių narystės perspektyvų. Vyksta derybos su Kroatija ir Turkija dėl stojimo, svarbiausio jų tikslo. Savo 2005 m. strategijos dokumente Komisija bendraisiais bruožais nusakė nuoseklius Vakarų Balkanų šalių žingsnius ES link.

Plėtros strategija yra reguliariai persvarstoma, siekiant atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria susijusios šalys, ir prisitaikyti prie aplinkybių. Tai ypač taikoma metiniuose plėtros strategijos dokumentuose, kuriuose Komisija teikia rekomendacijas dėl politikos pakeitimų. Komisija mano, kad pagrindiniai persvarstyto plėtros konsensuso principai, dėl kurių sutarė valstybių ir vyriausybių vadovai 2006 m. gruodį, toliau galioja.

Šiuo metu vykdant Pasaulio maisto programą rytinėje Čado dalyje susiduriama su bauginančiu iššūkiu dėl išankstinio maisto atsargų, skirtų šešiems mėnesiams, parengimo 500 000 pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų (ŠVPA) prieš prasidedant lietaus sezonui, nes tada bus uždaryti keliai. Skubiai reikalingi pagalbos teikėjų indėliai, kad ateinančiais metais būtų įvykdyti tiekimo užsakymai ir maistas laiku pasiektų Čadą. Bet koks vėlavimas gali neigiamai paveikti gyvenimą daugybės žmonių, kurių išgyvenimas visiškai priklauso nuo Pasaulio maisto programos paramos.

Kuo Europos Komisija prisideda prie šio skubaus kvietimo tiekti paramą? Ką šiuo metu Komisija daro, kad palengvintų 2007 m. rugpjūčio 13 d. (kuriam ji tarpininkavo) susitarimo įgyvendinimą? Atsižvelgiant į tai, kad Komisija nėra pasirengusi įtraukti ginkluotos politinės opozicijos į sutaikinimo procesą, kol jie nesutiks nutraukti ugnies, kokių veiksmų imasi Komisija raginant šias grupuotes sudėti ginklus? Kaip Komisija užtikrina, kad Nacionalinė tyrimų komisija, įkurta įvykiams po sukilėlių puolimo vasario pradžioje ištirti, savo darbą atliktų objektyviai ir teisingai?

Komisijos teikiama humanitarinė pagalba pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenis Čade 2008 m. sudarys 30 milijonų eurų. Pagal pasaulinį planą Čadui, kurį sudaro 17 milijonų eurų, ir sprendimą dėl maisto pagalbos, kuriuo skiriama 13 milijonų eurų, Komisija remia veiklą sveikatos apsaugos, vandens tiekimo, pagalbos maisto produktais ir maisto saugumo, laikino prieglobsčio suteikimo ir švietimo srityse, kurias įgyvendina JT agentūros, Raudonojo Kryžiaus organizacijos ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos. Prie Pasaulio maisto programos (PMP) vykdomos pagalbos maisto produktais operacijų Čade Komisija iš dalies prisidėjo 2007 m. skirdama 7 milijonus eurų. Ši suma 2008 m. turėtų išaugti iki 8,5 milijono eurų.

Šiuo metu PMP Čade susiduria ne su finansinėmis problemos. Remiantis PMP pateikta informacija, kritinei padėčiai rytiniame Čade spręsti turima 75 proc. reikalingų lėšų. Komisija yra pasiryžusi skirta dar 7 milijonus eurų pagalbai maisto produktais. Kol kas PMP neprašė to padaryti.

Panašu, kad PMP problema yra labiau politinio ir logistinio pobūdžio, kadangi Libijos tiekimo linijai (sudarančiai 37 000 milijonų tonų maisto iš 68 400 milijonų tonų maisto, kurį reikia iš anksto parengti) buvo užkirstas kelias dėl mokesčių už naftą problemų. Siekdama pagreitinti pristatymo procesą, PMP įkūrė bazę Faya Largeau. Komisija išreiškė norą skirti 1,5 milijono eurų šios operacijos išlaidoms padengti, bet PMP nesikreipė dėl šių lėšų.

Taip pat tikėtina, kad ateityje gali kilti problemų dėl pristatymo Kamerūno tiekimo linija, kur pervežimus keliu atlieka PMP, Europos Sąjungos pajėgos⁽¹⁾ bei Jungtinių Tautų misija Centrinės Afrikos Respublikoje ir Čade⁽²⁾.

Bet kuriuo atveju mažai tikėtina, kad Čade vykdant PMP kiltų problemų dėl finansinių suvaržymų. Šioje stadijoje tai labiau susiję su logistiniais ir organizaciniais sunkumais.

Komisija patvirtina, kad turi humanitarinį įsipareigojimą įveikti šią krizę ir šiuo metu svarsto galimus variantus, kaip patenkinti humanitarinius poreikius, kurie nepatenka į PMP programą. Taip pat, ji patvirtina, kad sieks rasti būtinų PMP lėšų, kai bus paprašyta tai padaryti.

Siekiant stiprinti Komisijos kaip 2007 m. rugpjūčio 13 d. susitarimo stebėtojos vaidmenį ir palankių sąlygų sudarymą, jos programoje pagal 6-ąjį EPF ir stabilumo priemonę yra nuostata dėl finansinės ir logistinės paramos rinkiminiam procesui. Šia parama skirta užtikrinti, kad 2009 m. pabaigoje vyks laisvi ir sąžiningi rinkimai, yra svarbiausias 2007 m. rugpjūčio 13 d. susitarimo tikslas.

Dėl ginkluotos politinės opozicijos Komisija skatina taikyti neseniai priimtą Dakaro susitarimą dėl Sudano ir Čado santykių. Šio susitarimo taikymas padėtų visoms sukilėlių pajėgoms nutraukti ugnį ir sudarytų galimybę pradėti išsamų dialogą dėl sutaikinimo Čade.

Kaip ir Prancūzija bei Tarptautinė pasaulio prancūzų bendruomenės organizacija, Komisija turi stebėtojos statusą Nacionalinėje tyrimų komisijoje, kuri buvo įkurta ištirti 2008 m. vasario pradžios įvykius ir vėlesnį opozicijos lyderių dingimą. Komisija jau pažymėjo, kad Čado valdžia pritarė jos pageidavimui dėl šio organo objektyvumo ir nešališkumo. Ji darys viską siekdama užtikrinti, kad šios vertybės vyraus Nacionalinėje tyrimų komisijoje ir jos išvadose.

Ar galėtų Komisija paaiškinti savo santykius su EB sutarties 133 straipsnio komitetu ir Bendrųjų reikalų taryba? Progresuojant PPO deryboms, visuomenėje atsirado painiava dėl atvirumo ar derybų proceso, kuriuo siekiama susitarimo dėl pasaulio prekybos. Ar gali Komisija padaryti pareiškimą dėl sistemos veiksmingumo, atsižvelgdama į tai, kad EB sutarties 133 straipsnio komiteto svarstymai nebuvo paviešinti ir dėl to derybos nėra diskutuojamos visuomenėje? Kokios garantijos, kad proceso metu bus atsižvelgiama į atskirų valstybių narių teisėtus interesus?

EB sutarties (131–134 straipsniai) III dalies IX antraštinėje dalyje nustatyta bendroji prekybos politika. 133 straipsnyje numatoma, kad Komisija teikia Tarybai pasiūlymus dėl šios politikos įgyvendinimo, vykdo derybas su kitomis valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis konsultuodamasi su specialiu komitetu, Tarybos paskirtu padėti įvykdyti šią užduotį. Šis komitetas yra EB sutarties 133 straipsnio komitetas, jis padeda Komisijai vykdyti derybas dėl prekybos susitarimų ir konsultuoja Komisiją bendrosios prekybos politikos klausimais. Visos valstybės narės kas savaitę dalyvauja šio komiteto susirinkimuose, kur joms yra pranešama apie einamuosius klausimus, ir gali reaguoti ir išreikšti savo paramą ar susirūpinimą. Komitetui pirmininkaujama keičiantis ir jis susirenka Tarybos pastate.

EB sutarties 133 straipsnio komitetas yra svarbi platforma gauti patarimą dėl politikos vykdymo ir suteikia Komisijai galimybę susidaryti bendrą įspūdį apie valstybių narių nuomones. Komitetas nepriima teisėtai privalomų pozicijų dėl Komisijos pasiūlymų ar oficialių sprendimų, kaip apibrėžta EB sutarties 249 straipsnyje.

Kai reikalingas oficialus dokumentas (pavyzdžiui, leisti pradėti derybas), pasiūlymą teikia Komisija ir sprendimą priima Ministrų Taryba kvalifikuota dauguma, paprastai Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryboje. Vienbalsiškumas yra reikalingas garso ir vaizdo paslaugų, švietimo, transporto, kultūros ir sveikatos apsaugos, paslaugų ir komercinių intelektinės nuosavybės aspektų srityse, kai prekybos susitarime yra nuostatos, dėl kurių būtinas vienbalsiškumas priimant vidaus tvarką. Tačiau Komisija daug dirba, kad pasiektų sutarimą visais svarbiausiais klausimais. Tai yra būtina, norint palengvinti klausimų sprendimą Taryboje bei visiškai ir išsamiai pritarti Bendrijos principams dėl vykdomų ar rengiamų derybų prekybos klausimu. Bendrijos stiprybė yra jos vienybė. Todėl visais atvejais Komisija siekia atsižvelgti į visų valstybių narių interesus ar opius klausimus, kad būtų rastas visiems priimtinas sprendimas, kuriame atsispindėtų Bendrijos interesai ir nebūtų išskirtos atskiros valstybės narės.

Pagal dabartinę sutartį, Parlamento vaidmuo išlieka ribotas. Tačiau Komisijoje yra nusistovėjusi praktika informuoti tiek Parlamentą, tiek Tarybą per Tarptautinės prekybos komitetą ⁽¹⁾. Be to, Komisija džiaugiasi, kad Lisabonos sutartis padidins Parlamento galias sprendžiant prekybos klausimus, bendro sprendimo procedūrą išplečiant teisės aktų priėmimui ir sistemingai naudojant leidimo procedūrą tarptautiniams susitarimams.

Bendroji prekybos politika leidžia vieningai atstovauti 27 ES valstybėms tarptautiniu mastu. Tai ES – didžiausiam prekybos blokui – užtikrina labai svarbų vaidmenį tarptautinėje prekyboje. Tarptautiniai derinimo ir sprendimo mechanizmai užtikrina Komisijos derybinių pozicijų teisėtumą ir atskaitomybę.

Ar gali Komisija pasakyti, ar jai kelia susirūpinimą kainos, kurias Airijos vartotojai moka už plačiajuostį ryšį, ir ar jai atrodo, kad šios kainos yra dėl to, kad Airijoje trūksta konkurencijos, ar dėl kitų aplinkybių?

Komisija rinko duomenis apie plačiajuosčio ryšio kainas nuo 2007 m., kad galėtų stebėti rinkos vystymąsi. Duomenys renkamai du kartus per metus ir parodo bendrą įspūdį dėl kainų, kurias taiko mažmeniniai plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjai, sudarantys apie 80 proc. kiekvienos šalies rinkos.

Remiantis Komisijos turimais naujausiais duomenimis, kainos už įprastus plačiajuosčio ryšio produktus, atsiuntimo greičiui esant 1–2 megabaitų per sekundę, yra vienos iš žemiausių visoje ES.

Tai atitinka Airijos telekomunikacijų reguliavimo institucijos COMREG⁽¹⁾ paskelbtus duomenis. Nepaisant to, kad kainų matavimo metodologija skiriasi, paskelbti COMREG duomenys rodo, kad plačiajuosčio ryšio kainos Airijoje yra akivaizdžiai žemesnės nei ES vidurkis. Todėl Komisija nėra susirūpinusi dėl Airijos vartotojų mokamų kainų už plačiajuostį ryšį.

Spąstai yra naudojami kaip nediskriminuojantis būdas gaudyti ir žudyti gyvūnus. Dažniausiai juos spendžia ūkininkai ir saugantys laukinius gyvūnus asmenys, norėdami sugauti lapes. Ar Komisijai yra žinoma, kad naudojant spąstus toliau yra žalojami ir žūsta barsukai, ūdros, naminiai gyvūnėliai, galvijai, nykstantys bei kiti gyvūnai?

Šiuo metu keliose ES valstybėse narėse, įskaitant Estiją, Daniją ir Vengriją, yra uždrausta naudoti spąstus. Kitos šalys taip pat planuoja įvesti panašius draudimus.

Ar Komisija sutinka, kad tolesnis spąstų naudojimas yra žiaurus ir neveiksmingas? Kokių Komisija imsis veiksmų, kad draudimas naudoti spąstus būtų įtvirtintas visoje ES?

2004 m. liepą Komisija pateikė pasiūlymą dėl direktyvos dėl humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartų įvedimo ⁽¹⁾, siekdama įgyvendinti įsipareigojimus pagal Tarptautinį susitarimą dėl humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartų, kurį pasirašė EB, Kanada ir Rusijos Federacija, ir tuo pačiu klausimu suderintą protokolą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Šie įsipareigojimai apima suderintų gaudymo spąstais standartų įvedimą, siekiant užtikrinti į spąstus pakliuvusių gyvūnų gerovę. Pasiūlyme nurodyti suderinti gaudymo spąstais standartai taip pat apima ir spąstus, kuriais yra gaudoma 19 gyvūnų rūšių, išvardytų susitarime. Gaudymo spąstais standartų taikymo ir gaudymui kilpomis tikslas buvo uždrausti naudoti reikalavimų neatitinkančius ir nehumaniškus spąstus.

Tačiau Komisijos pasiūlymas dėl direktyvos dėl įvairių priežasčių buvo atmestas Parlamento pirmajame svarstyme. Tokiomis priežastimis buvo nurodytas trūkumas naujausių mokslinių išvadų kaip pasiūlymo pagrindo, EB kompetencijos neturėjimas sprendžiant dėl laukinių gyvūnų gerovės, kvietimai taikyti subsidiarumo principą dėl humaniško gaudymo spąstais standartų įgyvendinimo ES bei bendra kritika dėl Tarptautinio susitarimo dėl humaniško gaudymo spąstais standartų, prašymai suteikti daugiau laisvės kalbant apie nacionalinius ir regioninius interesus dėl gaudymo spąstais, suteikti daugiau išmokų siekiant gyvūnų gerovės ir atlikti poveikio įvertinimą.

Siekdama išsklaidyti Parlamento nuogąstavimus dėl mokslinio pagrindo dėl pasiūlytų standartų ir poveikio įvertinimo, Komisija pradėjo tyrimus dėl humaniško gaudymo spąstais standartų mokslinių laimėjimų, mokslo ir jų taikymo, kaip numatyta Tarptautiniame susitarime dėl humaniško gaudymo spąstais standartų, ir Komisijos pasiūlyme numatė nurodyti geresnius gaudymo spąstais standartus, kurie mažintų į spąstus pakliuvusių gyvūnų nereikalingą skausmą ir kančias, kiek tai yra techniškai įmanoma. Todėl svarbi tyrimo užduotis yra nustatyti tokius spąstus, įskaitant kilpas, kurie kaip galima labiau mažintų nereikalingą skausmą ir kančias ir kurie būtų selektyviniai. Atsižvelgdama į studijos išvadas, kurios turėtų būti pateiktos pirmąjį 2009 m. pusmetį, Komisija nuspręs, kokias toliau taikyti priemones šiuo klausimu.

Pramoninės tekstilės įmonė STAF, priklausanti SINTERMA įmonių grupei, neseniai septyniems savo darbuotojams iš Hénin Beaumont fabriko Prancūzijoje pateikė dilemą: arba jie sutinka persikelti dirbti į Braziliją, kur jiems bus mokamas 315 eurų bruto darbo užmokestis, arba į Turkiją, kur gaus 230 eurų darbo užmokestį, arba jie paprasčiausiai bus atleisti. Būtina atkreipti dėmesį, kad ši įmonė yra gavusi dideles subsidijas iš valstybės.

Ar įgyvendindama įmonių socialinės atsakomybės principą Komisija nesirengia pasiūlyti direktyvos, kuri leistų arba uždraustų tokią praktiką arba tokiais atvejais įmonės turėtų grąžinti iš valstybės gautas subsidijas?

Komisija supranta įmonių socialinę atsakomybę kaip įmonių, kurioms rūpi socialiniai ir aplinkosaugos klausimai, savanorišką jos įtraukimą į savo komercinę veiklą ir santykius su suinteresuotaisiais asmenimis. Įmonės yra socialiai atsakingos, kai jos tenkina socialinius poreikius daugiau nei numatoma darbo sutarčių teisiniuose reikalavimuose ir pareigų aprašymuose. Todėl Komisija negali siūlyti direktyvos dėl įmonių socialinės atsakomybės. Nepaisant to, jeigu įmonės gerbs socialinės atsakomybės principus, jos su savo darbuotojais elgsis sąžiningai esant pramonės pokyčiams. Tas pats taikoma ir tinkamam valstybės paramos lėšų panaudojimui.

Komisija supranta, kokį neigiamą poveikį darbuotojams, jų šeimoms ir regionams gali turėti įmonių restruktūrizavimas. Tačiau Komisijai nepriklauso pareikšti nuomonę tokiais atvejais ar kištis į įmonių sprendimų priėmimo procedūrą, išskyrus tuos atvejus, kai yra pažeisti Bendrijos teisės aktai.

Būtina pažymėti, kad Bendrijos teisės aktuose yra įvairių nuostatų dėl darbuotojų teisių užtikrinimo vykstant restruktūrizavimui. Direktyvos 2002/14/EB,⁽¹⁾ 94/45/EB⁽²⁾ir 98/59/EB⁽³⁾ yra su tuo susijusios. Komisija norėtų priminti Parlamentui, kad pirminė valstybių narių atsakomybė yra tinkamai ir veiksmingai taikyti šias direktyvas.

Komisija, laikydamasi šiuo klausimu parengto 2005 m. komunikato⁽⁴⁾, rengia naujas iniciatyvas, kurios, tikėtina, bus priimtos netolimoje ateityje, skatinančias socialiai atsakingą pokyčių ir restruktūrizavimo valdymą.

Atskyrus paslaugų teikėjus nuo elektros ir dujos tiekėjų (ES direktyvos 2003/54/EB⁽¹⁾ ir 2003/55/EB⁽²⁾), kyla klausimas, kaip valstybės narės apmokestins pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) paslaugų teikėjus ir tiekėjus. Kai kurie iš jų naudoja agento modelį, kai tiekėjas (įmonė, kuri perduoda energiją) turi surinkti pridėtinės vertės mokestį iš visos grandinės ir perduoti jį mokesčių administravimo institucijoms. Ten, kur yra taikomas šis būdas, tiekėjų ir jo teikėjo (paslaugų teikėjo) PVM yra apdorojamas atskirai. Tačiau, jei toks būdas nėra taikomas (arba jau nebėra taikomas), klientų sąskaitose nurodomas PVM už tiekimo paslaugas turi atitikti PVM sumą, kurią tiekianti įmonė nurodo konkrečiam klientui. Tiekėjas privalo aiškiai sąskaitoje nurodyti PVM už tiekimą atskirai nuo PVM už jo paslaugas. Ši abipusė tiekėjo ir teikėjo priklausomybė kelia ypač daug rūpesčių susijusioms įmonėms finansinių įsipareigojimų nevykdymo atveju, pasikeitus kliento adresui ar jam pradėjus naudotis kito tiekėjo paslaugomis.

Ar Komisija, gali patvirtinti, kad atskyrus tiekimą nuo tinklo eksploatavimo, pirmiau minėtas agento modelis yra leidžiamas remiantis galiojančiais ES teisės aktais? Ar Komisija numato pasiūlymų EP dėl 2007 m. trečiojo energetikos paketo pakeitimo?

PVM direktyvos 2006/112/EB 28 straipsnyje apmokestinamam asmeniui, veikiant savo paties vardu, bet kito asmens naudai, dalyvaujant teikiant paslaugas leidžiama pačiam tas paslaugas gauti ir suteikti. Tokiais atvejais laikoma, kad paslaugų teikėjas asmeniškai suteikė (ir gavo) teikiamas paslaugas. Tai reiškia, kad energijos paslaugų teikėjas veikia savo vardu ir tiekiančios energiją tinklų paskirstymo bendrovės vardu, vartotojas gali gauti vieną sąskaitą už elektros energijos tiekėjo ir tinklų paskirstymo bendrovės paslaugas.

Šiuo metu galiojančiose Elektros direktyvoje 2003/54/EB ir Dujų direktyvoje 2003/55/EB nėra jokių nuostatų ar gairių apmokestinimo klausimais, nes jie nepatenka į jų taikymo sritį. Tas pats yra ir dėl trečiojo energetikos paketo, kuris dabar yra svarstomas Parlamente. Todėl Komisija nenumato jokių apmokestinimo pakeitimų.

Pagal Komisijos komunikatą dėl 2008 m. teisėkūros ir darbo programos buvo pateiktos strateginės ir labai svarbios iniciatyvos. Viena iš svarbiausių iniciatyvų yra pranešimas dėl ypatingos svarbos ryšio ir informacijos infrastruktūros objektų apsaugos. Be šios iniciatyvos, kurios tikslas yra užtikrinti tinkamą ir aiškų ypatingos svarbos ryšio infrastruktūros objektų apsaugos ir lankstumo lygį, kad vyktų paslaugos tęstinumas, ar gali Komisija pasakyti, kokias dar priemones, įskaitant teisines, nuo dabar iki 2009 m. liepos ji yra numačiusi, kad užtikrintų elektroninių ryšių ir kompiuterių sistemų saugumą?

Gerbiamojo nario pateiktas klausimas yra susijęs su pagrindiniu klausimu dėl informacijos saugumo bei elektroninių ryšių ir sistemų saugumo stiprinimo.

2006 m. Komisija pateikė pasiūlymus dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos programos (angl. EPCIP). Komunikatas, kuriame išdėstomas bendras požiūris, buvo papildytas pasiūlymu dėl direktyvos dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo. Šiuo metu direktyva yra svarstoma Taryboje.

EPCIP pateikė sektoriui pritaikytą metodą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos. Tai, ką Komisija paskelbė savo 2008 m. teisėkūros ir darbo programoje ir pateiks 2009 m., bus informacijos ir ryšių technologijų sektoriui pritaikytas metodas užtikrinti didelį ypatingos svarbos ryšių tinklų ir informacijos struktūros (tokios kaip internetas) atsparumą ir paslaugų tęstinumą. Tokia iniciatyva bus skirta gerinti pasirengimą ir reagavimo gebėjimus ES lygmeniu, pagrįstus valstybių narių ir privataus sektoriaus veikla. Jos tikslas bus įtraukti tiesiogiai susijusius viešuosius ir privačius asmenis, siekiant užtikrinti tinkamą ir nuoseklų naudojamų prevencinių, susekimo, avarinių ir atkūrimo priemonių lygį.

Ši iniciatyva kyla iš kitų svarbių priemonių, susijusių su tinklo apsauga, kurias yra pasiūliusi Komisija. Pirmiausia yra pasiūlyti teisės aktų projektai reformuoti elektroninių ryšių struktūrą⁽¹⁾. Juose yra siūlomos priemonės visiems suinteresuotiesiems asmenims, įskaitant telekomunikacijų operatorius ir priežiūros institucijas, suteikti teisę greičiau ir labiau koordinuotai reaguoti į saugumo pažeidimus ir piktavališkus išpuolius. Tiksliau, sprendimus priimantys asmenys turės būti geriau informuoti apie tinklų saugumo lygį, kad galėtų pasirinkti, kokią politiką vykdyti šioje srityje. Turi būti aiškiau nurodyta, kokias priemones taiko telekomunikacijų operatoriai užtikrindami, kad jų tinklai ir teikiamos paslaugos yra saugios, patikimos ir atsparios saugumo pažeidimams. Be to, paslaugų teikėjai, susidūrę su saugumo pažeidimais, privalės pranešti savo klientams, ar jų asmens duomenims kilo pavojus, kad šie galėtų imti būtinų atsargumo priemonių.

Antra, Komisija yra pasiūliusi skubiai pratęsti ENISA⁽²⁾įgaliojimų galiojimo laiką, nes tai suteiktų pakankamai laiko išsamiai apsvarstyti tinklų ir informacijos saugumą Bendrijos lygmeniu. Toks pratęsimas neapribotų šių diskusijų išvadų.

Ir pagaliau Komisija ką tik pateikė projektus saugaus ir patikimo tinklo bei paslaugų infrastruktūrų srityje, 2007–2013 m. septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos „Informacinės ir ryšių technologijos“ srityje.

Europai reikia naujų pažangių technologijų ES ekonomikos raidai spartinti. Tačiau be skaidrios ir nediskriminacinės Europos standartizacijos sistemos MVĮ negalės gauti naudos iš vidaus rinkos. Kai kurios pažangios MVĮ susidūrė su kliūtimis kuriant naujus standartus. Standartizacija neturi būti naudojama kaip priemonė, trukdanti konkurentams patekti į rinką. Ar persvarstant Statybos gaminių direktyvą (Tarybos direktyva 89/106/EEB⁽¹⁾) Europos Komisija ketina tirti pažangiems produktams taikomos Europos standartizacijos sistemos skaidrumą, objektyvumą ir veiksmingumą, ypač dėl Europos techninių liudijimų organizacijos ir jos ryšių su tai rinkai priklausančiomis bendrovėmis?

Europai reikia pažangių technologijų, kad galėtų įgyvendinti savo tikslus iki 2020 m. sumažinti išskiriamo anglies dvideginio kiekį. Šios naujosios technologijos, kurias dažnai sukuria MVĮ, priklauso nuo Europos standartizacijos. Panašu, kad kai kurios pažangios MVĮ, gaminančios naujus energiją taupančius produktus, susidūrė su rimtomis problemos dėl Europos standartizacijos sistemos. Vietoj to, kad padėtų vystyti naujas rinkas, kad padėtų įveikti tokias naujas problemas kaip visuotinis atšilimas, sistema trukdo konkurentams patekti į esamas rinkas.

Ar laukiant 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/106/EEB⁽¹⁾ persvarstymo Komisija galėtų ištirti Europos standartizacijos sistemos pažangiems produktams skaidrumą, objektyvumą ir veiksmingumą (ypač Europos techninių liudijimų organizacijos (ETLO) ir jos ryšių su didelėmis įmonėmis), užtikrindama, kad sistema nėra iškraipyta?

Komisija visiškai pritaria gerbiamojo nario nuomonei dėl naujų pažangių technologijų lemiamos svarbos įgyvendinant tikslą iki 2020 m. sumažinti išskiriamo anglies dvideginio kiekį Skaidri ir nediskriminacinė Europos standartizacijos sistema yra būtina sąlyga šiems tikslams pasiekti, kaip ir tolesnės pastangos užtikrinti didelį Europos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) pažangų potencialą. Būtina, kad ši sistema būtų veiksminga jų atžvilgiu, kaip tai pabrėžė Komisija savo naujausiame komunikate dėl standartizacijos ir naujovių⁽²⁾.

Komisija taip pat pritaria susirūpinimui, kad šalių ir Europos standartizacijos organizacijose reikėtų daugiau dėmesio skirti MVĮ, ir jau ėmėsi veiksmų šiuo klausimu.

Dėl konkretesnio Statybos gaminių direktyvos ⁽³⁾ (SGD) persvarstymo klausimo, neseniai Komisija priėmė pasiūlymą dėl reglamento, pakeisiančio šią direktyvą. Šiame pasiūlyme tvarka, kurios taikymą šiuo metu prižiūri Europos techninių liudijimų organizacija⁽⁴⁾, bus visiškai restruktūrizuota, siekiant ją supaprastinti, padaryti skaidresnę, suteikti gamintojams sprendžiamąjį vaidmenį. Be to, nustatant praktinį darbą atliksiančias techninio įvertinimo institucijas bus taikomi nauji ir griežtesni kriterijai. Tai pat, be dabartinės sistemos padarymo skaidresne, visi šie pakeitimai skirti sistemos prieinamumui padidinti, ypač MVĮ ir apskritai jos patikimumui stiprinti.

Remiantis laikraščio „Washington Post“ straipsniu, atlikus auditą buvo nustatyta, kad UNESCO sumokėjo už 100 000 knygų sunaikinimą, įskaitant visuotinės Afrikos ir Lotynų Amerikos istorijos tomus ir mokslinius tiriamuosius istorinių paminklų darbus. Šios knygos buvo sunaikintos 2004 ir 2005 m., perkeliant UNESCO knygų kolekcijas iš Paryžiaus į Briuselį.

Žinant, kad šios knygos buvo sunaikintos Europos Sąjungos teritorijoje, ar Komisija mano, kad šio sunaikinimo galima buvo išvengti? Ar Komisijai buvo iš anksto žinoma, kad dėl ploto stygiaus UNESCO knygų kolekcijos Paryžiuje bus perkeltos į Briuselį? Ir ar buvo žinoma, kiek knygų turėjo būti perkelta ir kaip? Jei taip, koks UNESCO skyrius ir kuriai Komisijos tarnybai suteikė šią informaciją?

Komisijai nėra žinoma apie gerbiamojo nario minimą padėtį ir ji nėra įgaliota atsakyti į klausimą dėl tarptautinės organizacijos, šiuo atveju Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), administracinės veiklos. Atsižvelgdama į tai, kad gerbiamojo nario kilmės šalis yra UNESCO narė, Komisija siūlytų Graikijai šį klausimą pateikti tiesiogiai minėtos organizacijos sekretoriatui.

Ar Komisija ketina imtis veiksmų dėl konkurencijos ribojimo žemės ūkio sektoriuje, kuriame buvo nustatyti daugelio žemės ūkio produktų gamybos apribojimai?

Atsivėrusioje biodegalų rinkoje siūlomos neribotos rinkos žemės ūkio produktams, kurie gali būti naudojami pramonėje. Dėl naujos padėties išaugo maisto produktų kainos. Gamybos apribojimai blogina padėtį darydami žalą vartotojams.

Atvėrus rinką konkurencijai šį reiškinį būtų galima pažaboti. Kokių priemonių Europos Sąjunga imsis šioje srityje?

Nuo 1992 m. pagrindinė bendrosios žemės ūkio politikos (BŽP) varomoji jėga buvo ES žemės ūkio konkurencingumo ir orientavimosi į rinką didinimas, atsisakant paramos kainų ir gamybos politikos ir pareinant prie tiesioginės paramos gamintojui.

2003 m. BŽP reformos sąlygomis dėl tiesioginių išmokų atskyrimo nuo produkcijos galima tikėtis, kad ateityje išaugs sektoriaus konkurencingumas.

Trumpojo laikotarpio BŽP sprendimai yra taikomi žemės ūkio produktų gamybos apribojimams. 2008–2009 m. atsisakyta taikyti privalomą žemės atidėjimą žemės ūkio gamybai ir pieno kvotos nuo 2008 m. balandžio 1 d. padidės 2 proc.

Teisiniuose pasiūlymuose dėl 2003 m. BŽP reformos išsamaus patikrinimo, kuris bus priimtas 2008 m. gegužės 20 d., svarstomi įvairūs pakeitimai. Ypač privalomo žemės atidėjimo ir laipsniškas pieno kvotų atsisakymas toliau atvers rinką papildomai pasiūlai.

Komisija, atsižvelgdama į tokius pakeitimus, suteiks papildomai žemės ir būtinų išteklių, kad padėtų patenkinti išaugusią paklausą ir prisidėtų prie kainų augimo ribojimo.

Vietos kultūros tradicijos, kurios ypač svarbios Europos Sąjungos naujųjų valstybių narių tautoms, yra dalis Europos paveldo, todėl jos turi būti rūpestingai dokumentuojamos ir saugomos. Tokios tradicijos sparčiai nyksta dėl mūsų globalizuotos visuomenės pokyčių – migracijos, agrarinių pokyčių, turto kaupimo ir bendruomenės jausmo mažėjimo. Nyksta senieji amatai, kartu su nepaprastais rankų darbo įgūdžiais ir vertybėmis, kurios yra vertingos kaimo turizmo sektoriuje ir galėtų atlikti svarbų vaidmenį gerinant mažiau išvystytų vietovių įvaizdį.

Ar Komisija ketina sukurti programą ir skirti atitinkamas lėšas vietos kultūros tradicijų dokumentavimui ir apsaugai?

Europos kultūros paveldo saugojimas, išlaikymas ir vystymas yra svarbus mums visiems. Sutarties 151 straipsnyje nustatyta, kad Bendrija šioje srityje prisideda prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, gerbdama jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeldama bendrą kultūros paveldą. Komisija praneša, kad Kultūros programa remia projektus visose menų ir kultūros srityse, kasmet kviesdama teikti pasiūlymus. Ši programa gali suteikti finansinę paramą paveldo išsaugojimo srities projektams.

Kaimo plėtros politikoje yra konkreti priemonė, skirta kultūros paveldui saugoti kaimo vietovėse. Priemonėje „Kaimo paveldo išsaugojimas ir puoselėjimas“ nurodoma, kad parama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP)⁽¹⁾gali būti teikiama „studijoms ir investicijoms, skirtoms kultūros paveldui, pavyzdžiui, kaimų ir kaimo kraštovaizdžio kultūros ypatumams, išlaikyti, atkurti ir modernizuoti“.

Kitose Bendrijos politikos srityse taip pat skiriamas dėmesys kultūros paveldo klausimui. Pavyzdžiui, pagal suartėjimo tikslą Europos regioninės plėtros fonde numatytos investicijos į kultūrą, įskaitant kultūros paveldo apsaugą, propagavimą ir išsaugojimą; kultūros infrastruktūros plėtojimas siekiant paremti socialinį ir ekonominį vystymąsi, tvarų turizmą bei padidinti regionų patrauklumą; taip pat pagalba, skirta kultūros paslaugų pasiūlai pagerinti teikiant naujas, didesnę pridėtinę vertę sukuriančias paslaugas.

Be to, pagal 7-ąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą (2007–2013 m.) remiama mokslinių tyrimų sritis pagal bendradarbiavimo programą socialinių bei ekonomikos mokslų ir humanitarinių mokslų mokslinių tyrimų srityje apima kultūrų įvairovę.

Tačiau Komisija primena, kad konkrečių kultūros paveldo pavyzdžių savo šalyse apsaugos tvarkos priėmimas yra pačių valstybių narių atsakomybė.

Ar Europos Komisija gali pateikti pranešimą, kuriame išvardytų savo remiamas naujas priemones, skirtas padėti kovoje su neteisėtu narkotikų įvežimu į Europos Sąjungą? Ar gali Europos Komisija paminėti kokia nors naujas iniciatyvas, kurios padėtų konfiskuoti nusikaltėlių turtą 27 ES valstybių narių teritorijoje?

Pagal 2005–2012 m. ES kovos su narkotikais strategiją šiuo metu Komisija rengia pasiūlymo dėl naujo 2009–2012 m. ES veiksmų plano projektą. Jame bus įtraukti nauji politikos veiksmai dėl iššūkių, susijusių su prekyba narkotikais ES.

Sąjungos viduje yra naudojamas platus diapazonas veiksmų kovai su organizuotu nusikalstamumu, susijusiu su narkotikais, pasitelkiant Europolą⁽¹⁾ (MUSTARD⁽²⁾, COLA⁽³⁾, SYNERGY⁽⁴⁾ projektai), Eurojustą, Policijos vadovų grupę (COSPOL⁽⁵⁾ projektai), jungtines tyrimo grupes ir taikant bendras muitinių operacijas narkotikų srityje.

Tai pat Komisija finansiškai remia valstybinių narių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo kovoje su prekyba heroinu iš Balkanų šalių į Europos Sąjungą stiprinimą (COSPOL projektai, bendros muitinių operacijos ir jungtinės tyrimo grupės).

Išorės santykiuose ES, spręsdama narkotikų problemą, bendradarbiauja dvišalių ir regioninių susitarimų su trečiosiomis šalimis pagrindu ir tapo svarbiausia dalyve tarptautiniu lygmeniu. Didelės lėšos skiriamos narkotikų tiekimo kontrolei. Be to, reikėtų paminėti trečiosioms šalims teikiamą paramą stiprinant jų gebėjimus sienų valdymo ir kovos su organizuotu nusikalstamumu srityse.

Ypač daug dėmesio skiriama svarbiausiems (heroino ir kokaino) prekybos maršrutams, kuriais vyksta narkotikų tiekimas į ES. Kituose pavyzdžiuose yra konkrečiau minimi Komisijos remiami veiksmai įgyvendinant teisės aktus narkotikų ir keitimosi informacija srityse:

Siekdama atkreipti dėmesį į išaugusią prekybą kokainu iš Vakarų Afrikos į ES, Komisija kartu su Jungtinių Tautų kovos su narkotikais ir nusikalstamumu biuru (angl. UNODC) ⁽⁶⁾remia projektą, skirtą skatinti Lotynų Amerikos, Karibų jūros regiono ir Vakarų Afrikos keitimąsi informacija. Projektas tęsis 3 metus, yra vykdomas iš Kolumbijos ir Dakaro ir, be to, gauna paramą iš Europos policijos biuro.

Kitas vykdomas projektas (875 605 eurų vertės), finansuojamas iš buvusios „Šiaurės–Pietų“ biudžeto eilutės, yra Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių keitimosi informacija apie narkotikus darbo grupė. Šis mechanizmas skirtas keistis informacija tarp šalių, dalyvaujančių ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių derinimo ir bendradarbiavimo dėl narkotikų mechanizme, kurį įgyvendina Jungtinės Karalystės užsienio ir sandraugos reikalų ministerija⁽⁷⁾.

Tai nuolatinis susirinkimas, kuriame ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių teisėsaugos agentūrų atstovai patvirtina geriausią patirtį dalijimosi operatyvine žvalgybine informacija dėl prekybos neteisėtais narkotikais Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalyse ir tarp šių šalių ir ES.

Taip pat Komisija ypatingą dėmesį skiria prekybos narkotikais Balkanų regiono maršrutu problemai. Siekiant stiprinti susijusių šalių gebėjimus, įvairiomis geografinėmis ir finansinėmis priemonėmis vykdomi įvairūs projektai.

ES valstybių narių bendradarbiavimui didinti kuriamos įvairios iniciatyvos narkotikų tiekimo mažinimo srityje:

Pagal Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu programą Komisija skyrė 661 000 eurų Lisabonoje įkurtam Jūrų prekybos narkotikais analizės ir operacijų centrui (MAOC-N). Tai septynių ES valstybių narių iniciatyva, derinanti pačia naujausią informaciją su kariniais ir teisėsaugos duomenimis, kad būtų galima greitai reaguoti į prekiautojų narkotikais bandymus tiekti kokainą į ES. Svarbiausias dėmesys pirmiausia yra skiriamas neprekybiniams laivams ir lėktuvams iš Pietų Amerikos ir Vakarų Afrikos regionų. Nuo 2008 m. vasario 1 d. Komisija turi stebėtojos statusą centre.

Kai kurios panašios iniciatyvos yra plėtojamos kituose regionuose, pavyzdžiui, Viduržemio jūros baseino valstybėse. Europos Komisija tai pat skyrė 95 000 eurų Prancūzijos iniciatyva surengtai konferencijai dėl įkūrimo panašaus į MAOC-N centro, tačiau skirto konkrečiai prekybai Viduržemio jūros regiono šalyse (CECLAD-M).

Rengiant 2009–211 m. stabilumo priemonės programą, Komisija numato ypač daug dėmesio skirti kovai su kokaino ir heroino prekybos maršrutais. Šios iniciatyvos bus skirtos tarpregioninei ir išsamiai reakcijai ir vystant sinergiją ir sprendimus stiprinti ES vidaus ir išorės saugumą.

Turto konfiskavimas

Hagos programos veiksmų plane numatoma, kad Komisija peržiūrės ir prireikus pasiūlys priemonę stiprinti esamus ES teisės aktus dėl nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo. 2008 m. rudenį Komisija planuoja pateikti komunikatą dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų. Šis komunikatas bus pagrįstas studijos, tiriančios valstybių narių praktiką konfiskuojant nusikalstamu būdu įgytą turtą, išvadomis. Komunikate dėmesys bus skiriamas veiksmingiausiai patirčiai šalių lygmeniu, siekiant ją propaguoti ir ja keistis.

Kaip šio proceso dalis 2007 m. gruodį Komisijos buvo paskelbtas pranešimas dėl Tarybos pamatinio sprendimo 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo įgyvendinimo, iš kurio matyti, kad dauguma valstybių narių lėtai taiko priemones, leidžiančias plačiau vykdyti turto konfiskavimą.

Taip pat Komisija remia Tarybos sprendimo 2007/845/TVR dėl valstybių narių turto susigrąžinimo tarnybų bendradarbiavimo įgyvendinimą, kuris padėtų kaip galima greičiau nustatyti ir surasti nusikalstamu būdų įgytas lėšas. Pavyzdžiui, 2008 m. kovą Komisija iš dalies finansavo aukšto lygio konferenciją dėl turto susigrąžinimo tarnybų įkūrimo.

2007 m. liepos 12 d. Ibizos uoste nuskendo bendrovei „Iscomar“ priklausantis prekybinis laivas „Don Pedro“. Prakiurus degalų bakui ir išbėgus mazutui ir mineralinei alyvai, vėliau tirštam degutui išsiliejus trijuose salos paplūdimiuose, kuriuos teko kelioms dienoms uždaryti, ekosistemai buvo padaryta didžiulė žala. Ispanijos vyriausybė liepė užsandarinti laivo skyles, bet 2007 m. balandžio pabaigoje, po kelių saloje kilusių audrų, mazutas vėl pradėjo kilti į jūros paviršių, susidarė naujos kuro dėmės. Dėl to saugomame gamtos parke buvo padaryta dar daugiau žalos aplinkai. Šiuo metu 43 metrų gylyje esantis laivas vis dar nėra iškeltas ir kelia užterštumo pavojų.

Koks yra Europos Komisijos, Europos jūrų saugumo agentūros ir priežiūros sistemos „CleanSeaNet“ vaidmuo šioje srityje? Ar buvo prašoma „CleanSeaNet“ pagalbos ir jei taip, kokį techninį sprendimą ji pasiūlė Ispanijos valstybei ir Balearų salų vyriausybei ?

Ar gali Komisija arba Europos jūrų saugumo agentūra pareikalauti ar patarti Ispanijos vyriausybei ir Balearų salų regioninei vyriausybei iškelti laivą į paviršių aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos sumetimais?

Ispanijos valdžia nesikreipė į Komisiją pagalbos dėl nuskendusio laivo „Don Pedro“.

Vis dėlto Europos jūrų saugumo agentūra, derindama savo veiksmus su Ispanijos valdžia ir padedama priežiūros sistemos „CleanSeaNet“, stebėjo zoną keletą savaičių. Palydovu gautuose vaizduose nebuvo pastebėta naftos taršos, greičiausiai dėl to, kad sritis yra labai arti pakrantės.

Priežiūros sistemos „CleanSeaNet“ tarnyba, sukurta remiantis Direktyva 2005/35 dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo, padeda aptikti galimą naftos taršą jūroje naudodamasi palydovais gautais vaizdais⁽¹⁾. Tačiau ji nenumato jokių konkrečių techninių sprendimų, susidūrus su tokia tarša.

Komisija norėtų pabrėžti, kad atsakomybė tinkamai sutvarkyti sudužusį laivą tenka pakrantės valstybei, kuri turi atsižvelgti į jūros ir jūros aplinkos saugumą.

Europos Sąjunga užima svarbią vietą Kolumbijoje ir jai tenka tam tikros pareigos šalies politiniame ir taikos procese.

Kolumbijos valdžia ir jos žmonės pripažįsta ES svarbą ir tikisi, kad ir toliau bus remiami ES.

Kokia šiuo metu ES remiamų „taikos laboratorijų“ Kolumbijoje padėtis? Ar planuojama toliau remti „taikos laboratorijas“?

Kokie tolesni Komisijos planai dėl paramos Kolumbijos vystymuisi ateityje?

Koks konkretus vaidmuo šiuo metu Komisijai tenka Kolumbijos taikos procese?

Taika ir stabilumas yra pagrindinė išankstinė Kolumbijos vystymosi sąlyga. Anksčiau, šiuo metu ir ateityje vykdant ES politiką dėl Kolumbijos dėmesys skiriamas paramai užtikrinti kuriant tvirtą ir tvarų taikos pagrindą. Šis tikslas buvo ypač remiamas Kolumbijai skirtoje ES bendradarbiavimo programoje. 2007–2013 m. šalies strateginiame dokumente 70 proc. visų lėšų pagal Nacionalinę orientacinę programą (2007–2010 m.) skiriama taikos ir stabilumo sričiai.

Šiuo metu EB remia tris „taikos laboratorijas“, kurias vertina visi dalyviai (centrinė vyriausybė, ministerijos ir savivaldybės, parlamentas, pilietinė visuomenė). Pirmosios dvi veiks ik 2009 m., o iki 2010–2011 m. veiks trečioji laboratorija. Todėl nauja programa bus pradėta vėliau 2008 metais.

Ši 28 milijonus eurų sudaranti programa vadinasi „Regioninė plėtra taikai ir stabilumui“, ji stiprins jau esamose taikos laboratorijose įgyvendinamus procesus. Taip pat ji sukurs pagrindą ir numatys pereinamąjį laikotarpį ateityje EB remiamiems veiksmams, kuriems, tikimasi, visoje šalyje bus taikomi sistemingesni „taikos laboratorijose“ sukurti būdai.

2008 m. balandžio 19 d. dideli braškių augintojai ir jų statytiniai įvykdė žiaurių išpuolį Ilia regiono Nea Manolada gyvenvietėje prieš streikuojančius migrantus žemės ūkio darbininkus, PAME (Visų kovotojų darbininkų frontas) ir KKE (Graikijos komunistų partija) narius, rėmusius darbininkų teisėtą kovą. Policijos ir teisminių institucijų pataikavimas braškių augintojams ir iš esmės jų palaikymas buvo provokuojantys. Tokie įvykiai yra skatinami ir plėtojami vyriausybėms pasitelkiant imigrantų išnaudojimo politiką ir ES valstybėse Graikijoje, Italijoje bei kitose valstybėse narėse.

Ar Komisija smerkia žiaurius išpuolius prieš migrantus darbininkus, dirbančius blogomis sąlygomis, be draudimo ir darbininkus, kurie norėjo parodyti savo solidarumą?

Komisija negali pareikšti savo pozicijos dėl įvykių, apie kuriuos jai yra žinoma tik iš spaudos. Tačiau, be šio konkretaus įvykio, kurį nurodo gerbiamasis narys, Komisija nepripažįsta smurto prieš imigrantus ir jų išnaudojimo, nepaisant imigrantų teisinės padėties. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad pagrindinių teisių yra tikrai paisoma, ir saugoti žmogaus gyvybę ir vientisumą.

ES bendroji imigracijos politika apima viską, kas susiję su visais migracijos srautų aspektais. Legali migracija turi būti apibrėžta aiškiomis, skaidriomis ir sąžiningomis taisyklėmis. Kartu būtinos stipresnės priemonės užkirsti kelią nelegaliai imigracijai ir ją mažinti.

Jau senai taikoma politika, kad teisėtai esantys ir dirbantys migrantai turi turėti tokias pačias socialines ir ekonomines teises kaip ir tos valstybės narės piliečiai. Tai parodo 2003 m. Direktyva dėl ilgalaikių trečiųjų šalių rezidentų ir naujas pasiūlymas dėl pagrindų direktyvos dėl teisėtai valstybėse narėse esančių migrantų darbininkų.

Kaip buvo paskelbta 2005 m. politikos plane dėl legalios migracijos, Komisija greitai pateiks pasiūlymą dėl direktyvos dėl sezoninių darbuotojų atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų. Be kitų nuostatų, pasiūlyme bus nuostatos dėl tam tikrų sezoninių darbuotojų teisių, tokių kaip teisė į nediskriminavimą dėl darbo sąlygų, įskaitant darbo apmokėjimo lygius.

Tuo pačiu metu ES reikia daugiau kovoti su nelegalia imigracija ir nelegaliu darbu. Ta ne tik kenkia galimybėms valdyti legalią migraciją, bet labai dažnai tokie asmenys dirba išnaudotojiškomis darbo sąlygomis. Tai yra sudėtingas reiškinys su daugybe veiksnių, todėl privalome į tai reaguoti. Šiomis sąlygomis yra svarbu paminėti Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos, numatančios sankcijas trečiųjų šalių darbuotojų, nelegaliai esančių ES, darbdaviams. Pasiūlymu siekiama sumažinti nelegalią imigraciją. Pagal šį pasiūlymą, valstybės narės priimtų panašias prevencines priemones ir bausmes darbdaviams ir veiksmingai jas įgyvendintų. Bausmes turėtų sudaryti baudos ir kitos administracinės sankcijos. Tokiais rimtais atvejais kaip nelegalių trečiosios šalies piliečių įdarbinimas, ypač išnaudotojiškomis darbo sąlygomis, turėtų būti numatytos baudžiamosios sankcijos.

Komisija tikisi, kad šie pasiūlymai dėl legalios ir nelegalios migracijos greitai bus priimti, kadangi stipresni ES teisės aktai gali užkirsti kelią tokioms situacijoms, kurias minėjo gerbiamasis narys.

Atsakingos organizacijos Graikijoje, pabrėžiančios visą gyvenimą trunkančią būtinybę teikti visapusę visuomeninę paramą ir paslaugas specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir jų šeimoms, kritikuoja nesugebėjimą suteikti valstybės pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus su negalia ar turinčius specialiųjų poreikių, iš esmės juos paliekant likimo valiai. Šiuo metu mokamos minimalios pašalpos ir priemokos net neleidžia patenkinti tokių asmenų pagrindinių poreikių. Dėl to atsiranda didelis nesaugumo jausmas ir atveriamas kelias tiems, kas siekia pasipelnyti iš žmonių kančių.

Kokių priemonių imsis Komisija, kad padėtų specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir jų šeimoms, siekiantiems, kad būtų sukurtos ir sustiprintos viešosios infrastruktūros, tenkinančios šiuolaikinius poreikius, ypač protinę negalią turinčių vaikų atveju, ir būtų sutrukdyta pasipelnyti iš tokių asmenų sveikatos ir gyvenimo sąlygų problemų?

Atsakomybė dėl vaikų apsaugos, tarp jų specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jų šeimų, tokių kaip protiškai neįgalių vaikų, tenka valstybėms narėms. Todėl Komisija neatsako už specialiųjų priemonių, skirtų padėti specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir jų šeimoms užsitikrinti, kad būtų sukurtos ir sustiprintos viešosios infrastruktūros, atitinkančios šiuolaikinius poreikius, taikymą.

Tačiau Komisija nėra ir niekada nebuvo abejinga specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jų šeimų padėčiai. Komisija šioje srityje remia valstybių narių veiksmus pasitelkdama daugumą struktūrinių fondų.

Viena iš ES priemonių specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jų šeimų socialinei integracijai skatinti yra finansinė parama iš Europos socialinio fondo, remianti galimybę naudotis kokybiškomis paramos ir priežiūros paslaugos, informavimo renginius ir platformų, skirtų keisti gerąja patirtimi, kūrimą.

Taip pat Europos regioninės plėtros fondas veiksmų programomis iš dalies finansuoja pagal Bendrijos paramos sistemą Graikijai (2000–2006 m.) projektus, remiančius specialiųjų poreikių turinčius žmones, tarp jų vaikus. Norėčiau pažymėti tik pačius svarbiausius pavyzdžius: veiksmų programos „Šveitimas ir pradinis profesinis mokymas“ priemonę 5.1., kuri išimtinai skirta specialiųjų poreikių turinčių mokinių fizinei infrastruktūrai gerinti. Jai skirti 7 629 562 eurai. Panašiai pagal veiksmų programą „Sveikata ir gerovė 2000–2006 m.“ yra finansuojami keli projektai, remiantys specialiųjų poreikių turinčias asmenų grupes, įskaitant retas ir labai suluošinančias ligas, tokias kaip vėžys vaikystėje. Pavyzdžiui, vienas projektas skirtas viešajam spindulinės terapijos įrangos vaikams pirkimui, skirtos naudoti P. ir A. Kyriakou vaikų ligoninėje Atėnuose (bendrą biudžetą sudaro 7 milijonai eurų). Be to, daugumoje Graikijoje vykdomų regioninių veiksmų programų yra priemonės, skirtos sveikatos priežiūros infrastruktūrai gerinti ir socialinės pagalbos paslaugoms skatinti, o tai pat gali remti veiksmus, skirtus specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, tarp jų ir vaikams.

Be to, ketvirtuoju struktūrinių fondų programos vykdymo laikotarpiu (2007–2013 m.) visose penkiose regioninėse Graikijos veiksmų programose prioritetas skiriamas piliečių gyvenimo kokybei gerinti. Be kitų sričių, iš struktūrinių fondų bus skiriamos lėšos sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos infrastruktūrai bei paslaugoms, įskaitant ir susijusius veiksmus dėl specialiųjų poreikių turinčių žmonių. Beje, Graikijos valdžia, nustatydama projektų pasiūlymų finansavimui iš pirmiau minėtų programų gauti vertinimo kriterijus, aiškiai nurodo žmonių su negalia poreikių tenkinimą.

2003 m. liepą Europos Komisija priėmė Europos kelių saugumo veiksmų programą, siekdama iki 2010 m. perpus sumažinti nukentėjusiųjų kelių eismo įvykiuose Europos Sąjungoje skaičių. Po tarpinio programos įvertinimo savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliucijoje (P6_TA(2007)0009) Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į pavojus, susijusius su vairavimu apsvaigus nuo narkotikų.

2006 m. spalį Europos Komisija pradėjo vykdyti ketverių metų trukmės projektą DRUID (Vairavimas apsvaigus nuo narkotikų, alkoholio ir vaistų), siekdama ištirti šią problemą.

Šios iniciatyvos pabrėžia vairavimo apsvaigus nuo narkotikų pavojus ir priemonių, skirtų sumažinti narkotikų vartojimą, svarbą.

Ar kaip DRUID projekto dalis atlikti tyrimai davė (išankstinių) rezultatų?

Ar ES lygmeniu taikomos praktinės priemonės sukurti veiksmingą narkotikų testą vairuotojams?

DRUID (Vairavimas apsvaigus nuo narkotikų, alkoholio ir vaistų) mokslinių tyrimų projektui Komisija skyrė apie 19 milijonų eurų – maždaug 80 proc. viso jo biudžeto. Projektą koordinuoja Vokietijos federacinis greitkelių mokslinių tyrimų institutas (BASt) ir jame dalyvauja 37 mokslinių tyrimų institucijos iš maždaug 20 ES valstybių narių.

Pagrindinis projekto tikslas yra padaryti pažangą moksliniuose tyrimuose dėl narkotikų poveikio nervų sistemai ir žmonių vairavimo kokybei bei sukurti veiksmingas kelyje atliekamų narkotikų testų priemones, remiantis „Rosita II“ projekto⁽¹⁾ išvadomis, kuris buvo atliktas bendrai ES ir JAV.

Šiuo metu dar anksti pateikti aiškius pasiūlymus dėl konkrečių veiksmų atliekant narkotikų testus vairuotojams, kadangi turimi prietaisai nėra pakankamai patikimi ar veiksmingi. Tačiau, kai po ketverių metų trukusio DRUID projekto 2010 m. spalį bus pateikti galutiniai rezultatai, turėtų būti pateikti išsamūs sprendimai šiuo klausimu.

Nuo dabar iki 2010 m. projekto tinklalapyje bus skelbiami tarpiniai rezultatai⁽²⁾. Manau, tai yra atsakymas į pirmąjį gerbiamojo nario klausimą.

Graikijos vyriausybė nusprendė nugriauti dar du neoklasikinius pastatus, esančius naujojo Akropolio muziejaus kaimynystėje, kad muziejui būtų daugiau erdvės. Pirmųjų dviejų konkursų sąlygose dėl naujojo Akropolio muziejaus buvo įtrauktos nuostatos dėl šių pastatų, kurie gali būti daugiau nei 100 metų senumo, todėl muziejus buvo pastatytas nesant būtinybės šiuos pastatus nugriauti. Tai pat jie buvo įsigyti muziejaus vardu ir tapo Kultūros ministerijos nuosavybe.

Ar Komisija mano, kad kultūrinis ir architektūrinis paveldas turėtų būti saugomas? Ar architektūrinis istorinis tęstinumas turėtų būti saugomas Akropolio, pasaulinės svarbos istorinio paminklo, kuris yra tiesiogiai susijęs su miesto istorija, kaimynystėje? Ar Komisija taip pat rengiasi imtis veiksmų, kad užkirstų kelią paminklų komercializavimui, turint omenyje išaugusią žemės vertę, ir siūlomą pernelyg didelę kainą už paslaugas, kas galiausiai atbaidys, o ne pritrauks gyventojus?

Komisija atkreipė dėmesį į gerbiamojo nario nuomonę dėl sprendimo nugriauti neoklasikinius pastatus, esančius Akropolio muziejaus kaimynystėje. Reikėtų pastebėti, kad pagal Sutarties 151 straipsnį Bendrijos vaidmuo išsaugant europinės reikšmės paveldą yra prisidėjimas prie valstybių narių klestėjimo, gerbiant jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeliant bendrą kultūros paveldą. Taigi Komisija neturi tiesioginės valdžios šioje srityje, todėl ji siūlo gerbiamajam nariui šį klausimą pateikti kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms.

Po to, kai Ukrainoje pagamintas saulėgrąžų aliejus, užterštas mineralinėmis alyvomis, buvo įvežtas į Ispaniją, Komisija užtikrino, kad nacionalinės valdžios institucijos ėmėsi visų tinkamų veiksmų.

Tačiau kai kurios Ispanų žemės ūkio organizacijos apkaltino savo šalies vyriausybę, kad ji atitinkamai netikrina importo iš

trečiųjų šalių, taip statydama į pavojų maisto saugą Ispanijoje.

Ar Komisija ketina tikrinti Ispanijos sienos kontrolę siekiant išvengti tokių atvejų kaip saulėgrąžų aliejaus, keliančių pavojų maisto saugai? Ar yra kokios nors priemonės atlyginti Ispanijos gamintojams, patyrusiems finansinių nuostolių dėl užteršto aliejaus importo?

2008 m. balandžio 23 d. per skubaus įspėjimo apie pavojų sistemą, taikomą maistui ir pašarams, iš kompetentingų Prancūzijos institucijų buvo gautas pranešimas apie iš Ukrainos įvežtame saulėgrąžų aliejuje rastą mineralinę alyvą.

Vis dar tebevyksta tyrimai dėl užteršimo šaltinio, bet greičiausiai užteršimas įvyko apgaulės būdu įmaišius mineralinės alyvos į nerafinuotą saulėgrąžų aliejų.

Kadangi mineralinės alyvos atsiradimas saulėgrąžų aliejuje yra siejamas su sukčiavimu, apie tokį užterštumą nebuvo žinoma iš anksto. Todėl labai sudėtinga sutrukdyti patekti tokiam užterštam aliejui į maisto grandinę, netgi turint tinkamą kontrolės sistemą.

Tačiau po to, kai saulėgrąžų aliejuje iš Ukrainos buvo rasta mineralinės alyvos, Komisija paprašė Ukrainos valdžios institucijas užtikrinti, paėmus bandinius ir juos ištyrus, kad kitose saulėgrąžų aliejaus siuntose nebūtų mineralinės alyvos.

Komisija paprašė visų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų prieš patenkant į jų rinką patikrinti visas saulėgrąžų aliejaus iš Ukrainos siuntas, ar jis neužterštas mineraline alyva.

Taip pat buvo paprašyta sustiprinti kontrolę tikrinant, ar į ES importuojamas augalinis aliejus nėra užterštas mineraline alyva.

Be to, FEDIOL federacija, atstovaujanti ES augalinio aliejaus pramonei, įsipareigojo patikrinti visas importuoto augalinio aliejaus siuntas, ar jis nėra užterštas mineraline alyva.

Šios priemonės turėtų sumažinti riziką, kad toks užterštumas gali atsirasti dar kartą.

Bendrijos biudžete nėra numatyta galimybės kompensuoti Ispanijos gamintojams galimų finansinių nuostolių, atsiradusių dėl importuoto užteršto aliejaus.

Balandžio pabaigoje Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad valdančiosios koalicijos, kurią sudaro krikščionių demokratų ir krikščionių socialistų bei socialistų demokratinė partijos, ekspertai pritarė sprendimui pratęsti pereinamąjį laikotarpį naujųjų valstybių narių piliečiams patekti į Vokietijos darbo rinką. Šį sprendimą patvirtino Vokietijos vyriausybės ministras darbo klausimais Olaf Scholz. Visa tai liudija, kad greitai jį patvirtins Vokietijos vyriausybė.

Toks Vokietijos, didžiausios ES valstybės narės, sprendimas būtų akivaizdus diskriminacijos darbo rinkoje dėl pilietybės pavyzdys. Ši valstybė tuo pačiu metu pasisako už greitą Lisabonos sutarties įsigaliojimą, o jos bendrosiose nuostatose sakoma, kad Sąjunga „kovoja su (…) diskriminacija“.

Kaip Komisija elgsis su Vokietijos valstybe, kad ši atvertų savo darbo rinką naujųjų valstybių narių piliečiams pirmai progai pasitaikius?

Norime atkreipti gerbiamojo nario dėmesį į tai, kad pagal stojimo sutartis valstybės narės turi teisę neatverti savo darbo rinkos darbuotojams iš kai kurių valstybių narių, įstojusių į Sąjungą 2004 ir 2007 m. Tai nėra laikoma diskriminacija, prieštaraujančia EB teisei.

2004 ir 2007 m. įstojusių į ES valstybių narių stojimo sutartyse numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės leidžia kitoms valstybėms narėms remiantis savo šalies teise laikinai apriboti pagrindinę laisvę persikelti į kitą ES valstybę narę atveriant darbo rinkas darbuotojams iš neseniai įstojusių valstybių narių. Tai, kad su šiais darbuotojais yra elgiamasi kitaip, nelaikoma diskriminacija dėl pilietybės pagal EB teisę. EB sutartis draudžia diskriminaciją dėl pilietybės, tačiau nepažeidžiant tokių specialiųjų Sutarties nuostatų kaip pereinamojo laikotarpio priemonės, nurodytos stojimo sutartyse.

Tačiau valstybė narė, kuri riboja patekimą į savo darbo rinką, privalo tenkinti stojimo sutartyse nustatytas sąlygas dėl pereinamojo laikotarpio priemonių. Septynerių metų trukmės pereinamasis laikotarpis yra dalijamas į tris etapus (2 + 3 + 2 metai). Kiekvienu etapu yra nustatytos skirtingos sąlygos – pirmuoju ir antruoju etapais kiekviena valstybė sprendžia atverti ar ne savo darbo rinką darbuotojams iš šių šalių.

Tačiau ribojimai pateikti darbo rinką nebus taikomi pasibaigus pirmiesiems dviem etapams, t. y. praėjus penkeriems metams po įstojimo (2009 m. balandžio 30 d. darbuotojams iš valstybių narių, įstojusių 2004 m.). Nuo šios datos apribojimai gali būti taikomi dar dvejiems metams tik jei yra rimtas darbo rinkos sutrikdymas ar kyla grėsmė. Apie tai Komisijai turi būti pranešta ne vėliau kaip iki penktųjų metų nuo įstojimo pabaigos.

Todėl nuo 2008 m. balandžio 30 d. valstybės narės daugiau negali savo nuožiūra nuspręsti pratęsti pateikimo į savo darbo rinkas apribojimą iki 2011 m. Komisija vykdys savo, kaip sutarčių saugotojos, vaidmenį užtikrindama atitiktį sąlygoms, nustatytoms stojimo sutartyse. Be to, kadangi pereinamojo laikotarpio priemonės yra nukrypimas nuo pagrindinės laisvės ir sąlygos, kada galima nukrypti nuo pagrindinių laisvių turi būti aiškinamos griežtai, Komisija reikalauja, kad valstybės narės pateiktų svarius įrodymus dėl rimto darbo rinkos sutrukdymo ar grėsmės.