Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. birželio 4 d. - Briuselis

17. 2006 m. metinis pranešimas apie BUSP. Metinis pranešimas apie Europos saugumo strategijos ir ESGP įgyvendinimą (diskusijų tęsinys)

  Pirmininkas. − Tęsiame bendras diskusijas dėl Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešimo dėl 2006 m. metinio pranešimo apie BUSP (A6-0189/2008) ir Helmuto Kuhne‘o pranešimo dėl metinio pranešimo apie Europos saugumo strategijos ir ESGP įgyvendinimą (A6-0186/2008).

  Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE). – (FR) Gerb. pirmininke, džiaugiuosi galėdama kalbėti su šioms delegacijoms, nes su jomis palaikome glaudžius ryšius. Komisijos nary, savo pasisakymą norėčiau pradėti būtent nuo Pietų Kaukazo. Sužinojome gerą naujieną, kad rytoj vyksite į Gruziją kelių dienų vizito. Pats laikas tai padaryti, ir aš jums už tai dėkoju. Jūs taip pat vyksite į Abchaziją; jūs teigėte, kad šiuo požiūriu problemoms spręsti savaitgalio gali neužtekti. Jei jums pavyktų tai padaryti per savaitgalį, pirmoji jus pasveikinčiau. Tai svarbi užduotis, tačiau svarbiausia – tai, kad Europos Sąjunga jos imasi. Mano nuomone, tai beveik ES užsienio politikos brandos testas. Žinome, kad konflikte dalyvauja viena mūsų partnerių – Rusija. Pagal JT pranešimą Gruzija sutiko nutraukti nepilotuojamų orlaivių (angl. UAV) skrydžius virš Abchazijos. Tačiau vakar sužinojome, kad Rusija dislokavo savo karines pajėgas, kurių užduotis – neva statyti geležinkelį. Jei taip yra iš tikrųjų, per anksti šnekėti apie taikos palaikymo pajėgas.

Todėl ši užduotis labai svarbi. Sakėte, kad ketiname paremti Gruzijos taikos planą; norėčiau jūsų, vyriausiasis įgaliotini, paklausti štai ko: ar taip pat ketinate pritarti Abchazijos ir Gruzijos civilinės policijos pajėgų, kurias prižiūrėtų ES ar ESBO, sukūrimui – tai būtų taikos plano dalis? Tai būtų realus žingsnis į priekį; tokio ES žingsnio šiame konflikte laukėme jau seniai, nes ši šalis yra kaimynė. Todėl šiandien kyla toks klausimas, kurį kolegos Parlamento nariai ką tik pateikė: Ar kaimynystės politika taps mūsų užsienio politikos dalimi?

  Hanna Foltyn-Kubicka (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, ar galiu priminti, kad savo rezoliucijoje dėl praėjusių metų Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl pagrindinių BUSP aspektų ir esminių pasirinkimų Parlamentas išreiškė didelį susirūpinimą dėl tuometinio Rusijos Prezidento Vladimiro Putino pareiškimo, kad Rusija nutraukia dalyvavimą sutartyje dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje. Nepaisydamos aiškaus Europos Parlamento pareiškimo, ES institucijos šiuo klausimu jokių veiksmų nesiėmė. 2007 m. liepos mėn. Rusijos valstybės Dūma vienbalsiai priėmė nutarimą, kuriuo Rusijos dalyvavimas šioje sutartyje sustabdomas.

Saugumo Europoje požiūriu tai neabejotinai labai svarbus faktas, nes mūsų žemyne Rusijos įprastinės ginkluotosios pajėgos didžiausios. Todėl aš manau, kad labai svarbu, jog Rusija vėl prisijungtų prie šio tarptautinio susitarimo. ES ir valstybių narių valdžios institucijos turėtų panaudoti visas priemones, kad tai įvyktų – atsižvelgdamos, pvz., kad ir į tai, jog pastaruoju metu Rusijos ginklavimosi išlaidos išaugo 700 proc.

  Willy Meyer Pleite (GUE/NGL). - (ES) Gerb. pirmininke, Mohamed El Baradei, kurio radikalu vadinti negalima, paskutinėje saugumo klausimams skirtoje Miuncheno konferencijoje pasakė, kad pasaulio ginklavimąsi sumažinus 1 proc. būtų galima išspręsti bado problemą.

Europos Sąjunga taip siekia šio tikslo: ji ragina valstybes nares padidinti savo karines išlaidas; dėl to ši civilizacija pasiekė amoralių rezultatų – 2006 m. jos karinės išlaidos buvo didžiausios pasaulyje, didesnės nei per šaltąjį karą, 17 kartų didesnės nei išlaidos tarptautiniam bendradarbiavimui.

Manau, kad einame neteisingu keliu. Saugumo militarizavimas pasauliui atnešė daugiau neteisybės ir smurto. Galbūt prisimenate, kad mums kalbėjo, jog amorali invazija į Iraką padės išspręsti Artimųjų Rytų problemą ir sumažins naftos kainas. Išvada aiški. Ponios ir ponai, manau, kad einame neteisingu keliu. Mes privalome demilitarizuoti saugumą ir grįžti prie senų Europos vertybių; per šaltąjį karą tokie žmonės, kaip Willy Brandt ir Olaf Palme užsienio politikos srityje siūlė iš viso neskirti lėšų ginklavimuisi.

Kalbant apie mūsų ryšį su Šiaurės Amerikos saugumu – jis priklauso nuo to, apie kokią administraciją kalbame. Ar mūsų ir G. W. Busho administracijos vertybės ir principai tie patys? Prisiminkite CŽV skrydžius, kankinimus Gvantaname, mirties bausmę ir žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje.

Ne, ponios ir ponai, manau, kad mes privalome kurti autonomišką, nebranduolinį saugumą ir sistemą, kuri užtikrintų pakankamą saugumą ir leistų išspręsti pagrindines problemas, kurios, šalia terorizmo, yra badas, skurdas ir diskriminacija.

  Hélène Goudin (IND/DEM). - (SV) Gerb. pirmininke, šios dienos diskusijos parodo, kas laukia, jei bus patvirtinta Lisabonos sutartis. Tai – didėjantis militarizavimas, stiprėjantis viršvalstybiškumas, didėjančios ES išlaidos; visa tai valstybių narių nepriklausomybės sąskaita. Dabar ES siekia atstovauti mums visiems. 27 valstybių norai taps vienu noru. Todėl nustebusi stebiu, kaip Europos Parlamentas – kuris sakosi esąs demokratijos lyderis – pasirenka federalistinę koncepciją neatsižvelgdamas nei į Airijos referendumą, nei į tarpvyriausybinį bendradarbiavimą. Lisabonos sutartis yra tolesnis žingsnis link bendro užsienio reikalų ministro, bendrų karinių pajėgų, bendros žvalgybos tarnybos – trumpai – bendros gynybos ir užsienio politikos. Airijos piliečiai, jums vieniems suteikta galimybė sustabdyti šiuo pavojingus pokyčius. Raginu jus rugsėjo 12 d. balsuoti prieš; taip rytoj turėtų balsuoti ir Parlamentas.

  Roger Helmer (NI). - Gerb. pirmininke, turiu jums klausimą. Kaip vyriausiasis įgaliotinis Javier Solana gali ateiti į šiuos Rūmus ir sakyti visišką netiesą? Aš čia sėdėjau ir girdėjau, kad jis sakė, kad stipresnės Europos Sąjungos ir stipresnės BUSP nori visi. Aš atstovauju 4,2 mln. Jungtinės Karalystės regiono Rytų Midlandso gyventojų. Niekas iš jų nė karto nėra man pasakęs, kad nori stipresnės Europos Sąjungos ar stipresnės BUSP; tačiau daugelis sakė, kad norėtų, jog mūsų šalis išstotų iš Europos Sąjungos.

Jei manote, kad to nori Europos žmonės, kodėl neleidžiate jiems balsuoti dėl Europos konstitucijos ir Lisabonos sutarties, skirtų jūsų idėjoms įgyvendinti? Ar nepamiršote, kad prancūzai ir olandai balsavo prieš? Ar žinote, kad 80 proc. mano apygardos gyventojų nori, kad būtų surengtas referendumas ir kad jei šis referendumas būtų surengtas, bent 80 proc. jų balsuotų prieš?

Jungtinės Karalystės žmonės, kuriems aš atstovauju, Europoje nori prekybos ir bendradarbiavimo, bet ne politinės sąjungos ir Europos kariuomenės.

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (PPE-DE). – (ES) Gerb. pirmininke, kaip pripažinta Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešime, dėl to, kad buvo sukurti lankstūs mechanizmai ir atsirado einančiojo Tarybos pirmininko pareigas, vyriausiojo įgaliotinio ir ypatingųjų įgaliotinių pareigybės, per pastaruosius metus labai pagerėjo Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimas.

Tačiau pranešime teigiama – taip sako ir mūsų frakcijos pirmininkas – kad Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimas galėtų būti geresnis, ypač laiko požiūriu. Jaceko Saryuszo-Wolskio, kurį norėčiau pasveikinti dėl jo darbo, pranešime pateikta konkreti iniciatyva – kitų metų pradžioje sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo, remiantis naujosios Sutarties gairėmis, būtų nustatyti stabilūs ir dinamiški bendradarbiavimo kriterijai. Vyriausiasis įgaliotini, norėčiau sužinoti, kaip jūs vertinate šį pranešime pateiktą pasiūlymą.

Antra, norėčiau padėkoti ir kitam pranešėjui Helmutui Kuhne‘ui už jo pranešimą dėl Europos saugumo strategijos. Manau, kad mums reikia ilgalaikės strategijos, kuri leistų tvarkytis su naują formą įgavusiomis grėsmėmis, kurią pasikeitus aplinkybėms – ir bet kuriuo atveju kartą per penkerius metus, atsižvelgiant į Europos Parlamento kadencijas – būtų galima persvarstyti.

Buvo pasakytos kelios puikios kalbos. Nemanau, kad reikėtų kalbėti apie didesnes išlaidas; tačiau kol turime 3 lygiagrečiai veikiančias palydovų sistemas – apie tai jau kalbėjo Karl von Wogau – 5 telekomunikacijų sistemas, 23 šarvuotų transporto priemonių sistemas ir 87 skirtingas ginklavimosi programas, mes nesugebėsime pasiekti norimos pažangos.

Europos Sąjunga, kurią sudaro 27 valstybės narės, turi maždaug 2 mln. karių, 10 000 tankų ir 3000 kovinių lėktuvų. Manau, kad tai pakankamai didelės pajėgos, kad galėtume imtis rimtų veiksmų.

Tačiau mums sunku nusiųsti vieną batalioną, pvz., į Čado konfliktą, kur tikslas – ne kariauti, bet apginti kritinėse situacijose ir tarpininkauti konfliktinėse situacijose.

Todėl, gerb. pirmininke, manau, kad privalome sutelkti ir skirti visus savo išteklius, kad Europos Sąjunga su visais savo pajėgumais daugiau nebūtų visiškai nesvarbi tarptautinės arenos veikėja.