Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/0289(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0200/2008

Pateikti tekstai :

A6-0200/2008

Debatai :

PV 04/06/2008 - 22
CRE 04/06/2008 - 22

Balsavimas :

PV 05/06/2008 - 6.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0252

Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. birželio 4 d. - Briuselis Tekstas OL

22. Bendrųjų tarifų lengvatos nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (diskusijos)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Helmutho Markovo pranešimas Tarptautinės prekybos komiteto vardu (A6–0200/2008) dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 552/97, Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 964/2007 ir Nr. 1100/2006 (COM(2007)0857 – C6–0051/2008 – 2007/0289(CNS)).

 
  
MPphoto
 
 

  Neelie Kroes, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, pirmiausia noriu atsiprašyti Peterio Mandelsono vardu, kuris negali dalyvauti šioje Parlamento diskusijoje dėl bendrosios lengvatų sistemos (BLS). Jis manęs prašė kalbėti jo vardu.

Dėkoju už jūsų darbą ir vertingas pastangas dėl BLS reglamento 2009–2011 m. Komisija mano, kad yra svarbu, jog Parlamentas pareikštų savo nuomonę, ir iš tiesų labai vertiname jūsų pastangas, kurias įdėjote nagrinėdami pasiūlymus ir teikdami nuomonę, nepaisant įtemto laiko grafiko. Todėl džiaugiamės jūsų nuomone bei galimybe diskutuoti ir paaiškinti Komisijos poziciją.

BLS sistema yra svarbi ES prekybos politikos vystymo priemonė. Todėl Komisija džiaugiasi, kad nuomonėje pripažįstama, jog ES BLS yra pati svarbiausia tokia priemonė besivystančiose valstybėse ir kad ši priemonė ir toliau svariai prisideda prie tikslo skatinti vystymą ir sumažinti skurdą besivystančiame pasaulyje.

Pritariame Parlamento pareikštam siekiui, kad priemonė ir toliau turi veikti stabiliai, skaidriai ir aiškiai. Šie aspektai yra labai svarbūs pačioms paramą gaunančioms valstybėms, nes joms ir ES ekonominiams veikėjams suteikiamas tvirtesnis pagrindas jų pačių sprendimų priėmimui dėl prekybos ir investavimo galimybių.

Komisija mano, kad visi trys sistemos komponentai – įprastinė BLS visiems paramos gavėjams, BLS+ programa šalims, kurios yra įsipareigojusios laikytis tarptautinių gero valdymo ir darnaus vystymosi standartų, ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims skirta „viskas išskyrus ginklus“ iniciatyva – veikia gerai ir atitinka bendras 2006–2015 m. laikotarpiui nustatytos politikos gaires. Todėl siūlomas 2009–2011 m. reglamentas iš esmės yra tęstinis ir siūlomi tik tam tikri techniniai atnaujinimai.

Aktyviai dirbame su valstybėmis narėmis Taryboje, kad būtų pasiektas galutinis susitarimas dėl reglamento. Pirmininkaujanti valstybė nustatė tikslą susitarimą pasiekti iki birželio mėn. pabaigos. Tam pritaria ir Komisija, nes yra svarbu susitarimą pasiekti greitai, kad paramą gaunančios valstybės ir visos kitos suinteresuotosios šalys, įskaitant verslo operatorius, tikrai turėtų pakankamai laiko atsižvelgti į pokyčius iki ateinančio sausio mėn.

Dar viena svarbi priežastis anksti priimti sprendimą – visos pagal BLS+ sistemą paramos norinčios valstybės privalės kreiptis iki spalio mėn. pabaigos, todėl būtina kuo greičiau patvirtinti atitinkamus kriterijus ir procesus, kurių tos valstybės turės laikytis.

Norėčiau pažymėti, kad, tiesą pasakius, kai kurios Parlamento pastabos ir pasiūlymai išeina už šio reglamento ribų, nors vystymosi požiūriu tie dalykai ir yra labai svarbūs.

Vykdoma EB lengvatinių kilmės taisyklių reforma, įskaitant BLS tikslą, ir tam atskirai vadovauja Komisijos narys L. Kovács.

Daug pastabų yra susijusios su tuo, kad reikia užtikrinti, jog besivystančios valstybės galėtų naudotis pakankama ir geros kokybės pagalba prekybai ir ta pagalba padėtų joms kurti prekybos pajėgumus ir naudotis prekybos galimybėmis ir taip skatinti tų valstybių ekonominį augimą ir darnų vystymąsi. Čia Europos Sąjunga jau parodė savo tvirtą įsipareigojimą ir 2007 m. spalio mėn. ES pagalbos prekybai strategijoje nustatė tvirtą pagrindą, kuriuo remiantis galima toliau gerinti padėtį.

Baigdama norėčiau dar kartą pasakyti, kad mes labai vertiname Parlamento parodytą susidomėjimą šiais pasiūlymais.

 
  
MPphoto
 
 

  Helmuth Markov, pranešėjas. − (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, vystymosi bendradarbiavimas ir prekyba paprastai yra pačios svarbiausios jėgos, kurios gali prisidėti prie šalies vystymosi. Besivystančioms šalims taikomos vienašališkos tarifų lengvatos yra svarbi ir tarptautiniu lygiu pripažinta ir jau daug metų Europos Sąjungos naudojama priemonė.

Šiuo metu galioja trijų rūšių susitarimai. Pirma, bendras susitarimas, kuris taikomas visoms paramą gaunančioms šalims.

Antra, BLS+ iniciatyvos sistema, kuria teikiama papildoma pagalba valstybėms, kurios įgyvendina tam tikrus tarptautinius žmogaus ir darbo teisių, aplinkos apsaugos, kovos su narkotikais bei gero valdymo standartus.

Trečia, specialus mažiausiai išsivysčiusioms šalims taikomas susitarimas, pagal kurį teoriškai toms šalims siūloma be muitų ir kvotų patekti į ES „visko, išskyrus ginklus“ rinką. Mano asmenine nuomone, visiškai pražūtinga yra tai, kad vis dar nėra jokio teisiškai privalomo reglamentavimo, pagal kurį būtų draudžiamas ginklų eksportas iš Europos Sąjungos į tas šalis.

Visos pasaulio prekybos lengvatos neduos jokios naudos, jei smurtiniai konfliktai griaus veikiančios nacionalinės ekonomikos pagrindą.

Mums pateiktame pranešime yra Komisijos pasiūlymo dėl BLS sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. patobulinimai, apimantys šiuos aspektus:

Pirmiausia taikymo ir veiksmingumo pagerinimas. Tai taip pat apima pakeitimų ir patikrinimo galutinių datų sutrumpinimą nuo trejų iki vienų metų.

Antra, parengti taisykles, numatančias geriau sureguliuotą reformų procesą, į kurį tinkamai būtų įtraukti ir lengvatų gavėjai.

Trečia, suderinamumas su PPO daugiašale sistema ir, be abejo, Dohos derybų rato tikslais. Kalbant apie juos, reikia pasakyti, kad, pirma, yra būtinas ES prekybos politikos priemonių vystymosi pajėgumų poveikio įvertinimas, o ES kilmės taisyklių reforma vyksta tuo pat metu, kai įsigalioja nauja BLS sistema, antra ir svarbiausia, yra pagerintos taisyklės dėl reikalavimų paramą gaunančioms šalims. Todėl galvoju apie, pavyzdžiui, tarpregioninį ir kelių regionų kumuliaciją. Tai reiškia, kad viename regione, tačiau keliose valstybėse pagamintas produktas taip pat patenka į BLS sistemą, remiantis nereikšmingomis valstybės kilmės taisyklėmis.

Ketvirta, dabar galiojančio reglamento įgyvendinimo ir, jei reikia, pritaikymo demokratinės ir parlamentinės priežiūros užtikrinimas. Norėčiau pasakyti, kad džiaugiuosi, kad Komisija šiuo metu įtraukė Parlamentą į konsultacijų procesą ir kad ateityje Parlamentas turės pakankamai reguliariai priimti bendrus sprendimus šiais klausimais. Iš to darau išvadą, kad šį kartą Komisija rimtai atsižvelgs į mūsų pakeitimus ir jų neignoruos, kaip tai nutiko prieš dvejus metus, kai savo iniciatyva buvo pateiktas pranešimas dėl reformos.

Pastaba dėl BLS+ iniciatyvos sistemos: manau, kad labai svarbu vertinant žmogaus teisių padėtį ir gerą valdymą – ne tik prekybos santykių atveju – skirtingas valstybes vertinti taikant vienodus standartus. Tačiau yra visiškai aišku, kad skubotas prekybos lengvatų atsisakymas gali turėti katastrofiškus padarinius besivystančios šalies gyventojams ir netgi jos žmogaus teisių padėčiai.

Todėl būtina itin atidžiai apsvarstyti sprendimą dėl to, ar gerai ar blogai iš tiesų yra įgyvendinami tarptautiniai dabartinio reglamento priede nurodyti susitarimai ir ar reikia panaikinti lengvatas.

Norėčiau pritarti čia pateiktam 37 pakeitimui, kuris mums primena, kad reikėtų patikrinti kiekvieną galimybę, kad tarp mažiausiai išsivysčiusių šalių nepatenkančios ir jokių ekonomikos susitarimų nepasirašiusios šalys galėtų naudotis nauja prekybos sistema, kur siūlomos prekybos lengvatos, atitinkančios bent jau nustatytąsias Kotonu susitarime.

Čia norėčiau padėkoti visiems oponuojantiems pranešėjams ir Vystymosi komitetui – ir F. Kaczmarekui – už jų bendradarbiavimą ir norą siekti kompromiso. Tarptautinės prekybos komitetas šį pranešimą, įskaitant Vystymosi komiteto nuomonės turinį, patvirtino vienbalsiai.

Su Taryba ir Komisija buvo pasiektas susitarimas – mes dėl to reguliariai diskutuodavome – ir todėl tikiuosi, kad šis reglamentas gali įsigalioti, kaip ir planuota, laiku ir nebus jokių neatitikimų tarp dabartinio ir naujo lengvatų laikotarpių.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek, Vystymosi komiteto nuomonės referentas. − (PL) Gerb. pirmininke, tarptautinė bendruomenė pripažįsta, kad prekyba yra esminis vystymosi veiksnys. Aktyvesnis besivystančių šalių įtraukimas į daugiašalius santykius yra labai svarbus žingsnis kelyje į kovą su skurdo panaikinimu. Todėl bendroji tarifų lengvatų sistema nepadeda vystyti ES prekybos. Ši sistema pirmiausia skirta remti besivystančias šalis, įskaitant mažiausiai išsivysčiusias šalis. Pagrindiniais sistemos uždaviniais turėtų būti nuoseklus skurdo mažinamas ir geresnių sąlygų darniam vystymuisi bei geram valdymui besivystančiose šalyse sudarymas bei Tūkstantmečio tikslų įgyvendinimas.

Kaip Vystymosi komiteto nuomonės referentas, norėčiau pabrėžti, kad H. Markovo pranešimas yra labai geras, ir norėčiau padėkoti tiek pranešėjui, tiek Tarptautinės prekybos komitetui, kad jie patvirtino Vystymosi komiteto nuomonę. Šie abu komitetai ne visuomet dirbo taip darniai kaip šiuo atveju, todėl norėčiau nuoširdžiai už tai padėkoti.

Kartu nustatėme šias, mūsų nuomone, pačias svarbiausias, problemas: Parlamento vaidmens sprendimų priėmimo procese didinimas, siekiant padidinti skaidrumą, teisinį aiškumą ir demokratinę kontrolę; paprastesnis kilmės šalies principo nustatymas, siekiant kuo geriau taikyti lengvatas, pvz., taikant tarpregioninę kumuliaciją, kuri taip pat skatintų regioninį bendradarbiavimą mažiau turtingose šalyse; vienodas visų valstybių, kaip BLS+ kandidačių, vertinimas, nepaisant to, nuo kada jos atitinka sistemos kriterijus; reikia iki kito 2013–2014 m. skirto sistemos persvarstymo parengti kuo įžvalgesnę, visapusiškesnę ir išsamesnę sistemos poveikio analizė.

Parlamentas norėtų žinoti sistemos veikimo pasekmes. Tam tikslui yra labai svarbu žinoti lygį, kuriuo tarifų lengvatos padeda sumažinti skurdą.

 
  
MPphoto
 
 

  Godelieve Quisthoudt-Rowohl, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, sistema, dėl kurios diskutuojame, padeda kovoti su skurdu ir atsilikimu. Man atrodo, kad čia yra svarbūs trys punktai. Pirma, kadangi tai yra tęstinis klausimas, turėtų būti daugiau lankstumo dėl patekimo į sistemą ir pasitraukimo iš jos, jei vienoje valstybėje keičiami parametrai. Kitaip tariant, ar šalimi paramos gavėja esanti valstybė visuomet privalo tokia išlikti? Man taip neatrodo. Turime nepamiršti, kad ES taip pat turi pareigą ir savo pačios piliečių, darbuotojų ir vartotojų atžvilgiu. Turi būti abipusė nauda; nauda neturėtų visą laiką būti vienpusiška.

Antra, džiaugiamės, kad per būsimą laikotarpį Europos Parlamentas bus informuojamas. Tačiau norėtume taip pat gauti šios sistemos įvertinimą. Įvertinime turėtų būti pateiktas palyginimas su kitomis lengvatų priemonėmis, pvz., su EPA. Iš teisų pastebėtume, kad nepaisant įvairių ES priemonių ir valstybių narių priemonių didėja statistinis atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų. Ar mūsų priemonės, kuriomis tikrai siekiame gero, vis dar duoda tinkamus rezultatus? Turėtume labai apdairiai paklausti savęs šio klausimo.

Trečia, čia mūsų aptariamos lengvatinės priemonės, pvz., BLS, turėtų būti susijusios su šiais kriterijais ir reikia tam tikro griežtumo. Pirmiausia demokratijos ir teisinės valstybės skatinimas. Antra, bent minimalių socialinių ir aplinkosaugos standartų sistemos sukūrimas paramą gaunančiose šalyse. Norime teikti paramą esant tokioms sąlygoms ir tai yra aiškiai nurodyta pranešime. Ir mūsų pačių patikimumo labui neturėtume atsitraukti.

Norėčiau padėkoti pranešėjui už jo veiksmingą bendradarbiavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Kader Arif, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kai Parlamentas pateikė savo nuomonę dėl BLS taikymo 2005–2008 m. laikotarpiu, Komisija nemanė, kad reikia Parlamento nuomonę įtraukti į savo pasiūlymus. Ir šiandien pabrėžiame tuos pačius prioritetus, ypač tai, kad Parlamentas privalo būti labiau įtrauktas į įvairių BLS sistemų skyrimą ir priežiūrą.

Taip pat būtina padidinti pilietinės visuomenės atstovų, ir ypač socialinių partnerių, vaidmenį. Šios grupės yra vertingas informacijos šaltinis, tikrinant tvarką, taikomą BLS+ skyrimo įgyvendinimui. Todėl džiaugiuosi, kad naujame reglamente nustatytos griežtesnės gero valdymo nuostatos, susijusios su darbuotojų teisėmis, žmogaus teisėmis ir aplinka. Sąjunga turi tikėti savo vertybėmis ir skatinti savo prekybos partnerius savo susitarimus ne tik ratifikuoti, bet ir konkrečiai juos įgyvendinti.

Todėl prašome Komisijos įtraukti vieną iš mūsų pasiūlymų, kuris yra labai svarbus tam, kad BLS+ iniciatyva ir toliau sėkmingai veiktų. Dabar nustatyta, kad BLS+ kriterijų neatitinkanti valstybė, norėdama kreiptis dar kartą, turi laukti nuo 2009 m. iki 2012 m., kol bus parengtas taikyti naujas reglamentas. Norėtume, kad būtų galima pateikti naujas paraiškas kiekvienais metais, kad besivystančios valstybės turėtų tikrą stimulą įgyvendinti šiuos susitarimus kuo greičiau ir galėtų pasinaudoti BLS+.

Galiausiai norėčiau visiems priminti, kad norint turėti pasaulinę, supaprastintą ir suderintą sistemą, kuri būtų paremta regionine integracija – o tai ir yra pagrindinis tikslas – reikia reformuoti kilmės šalies taisykles. Todėl skaičiuojant nacionalinę pridėtinę vertę būtina atkreipti dėmesį į ypatingą neturtingų valstybių padėtį, kurios negali gauti naudos, jei kilmės šalies taisyklės yra pernelyg griežtos. Diegdama BLS, Sąjunga turi imtis priemonių net tik skatinti besivystančių valstybių integraciją į pasaulio prekybą, bet ir skleisti gerą valdymą.

Parlamento pasiūlymai sudarytų sąlygas pasiekti pažangą abiem atžvilgiais. Tikimės, kad šiuos pasiūlymus Komisija įtrauks.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Ó Neachtain, UEN frakcijos vardu. – (GA) Gerb. pirmininke, ES trečiajam pasauliui teikia didžiausią pagalbą. Tačiau trečiojo pasaulio šalims reikia daugiau nei vien tik pinigų. Labai svarbu vystyti ir stiprinti tų valstybių ekonomiką. Labai remiu prekybą tarp Europos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių.

Negaliu pritarti Pasaulio prekybos organizacijos kalboms Ženevoje. Siūlomas sandėris jokiu būdu neduos naudos Europos žemės ūkiui; jis nepadės užtikrinti maisto tiekimo saugumo Europoje – ir, be jokios abejonės, Airijoje. Ne mes vieni esame nepatenkinti. Amerika irgi yra nepatenkinta. Atrodo, kad iš 152 pasaulinėje prekyboje dalyvaujančių valstybių patenkintos yra tiktai dvi.

Norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir pasidžiaugti dėl Airijos ūkininkų asociacijos priimto sprendimo pritarti Lisabonos sutarčiai ir ją paremti. Maždaug po savaitės Airijoje vyks referendumas dėl šios sutarties. Taip pat norėčiau pasakyti, kad norėtumėme, kad sutartis būtų patvirtinta ir priimta ir mes jaustumėmės stipresni ir vieningesni būsimo bendravimo su pasauliu procese.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Roland Clark, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, iš pirmo žvilgsnio turėčiau pritarti šiam pranešimui, kuriuo siekiama padėti mažiau išsivysčiusioms valstybėms. Juk Britanijos tautų sandraugos lengvatų sistema davė didžiulę naudą mažiau turtingoms Britanijos tautų sandraugos valstybėms, tačiau nemanau, kad norite išgirsti, kaip baisi poimperinė jėga iš tiesų padėjo savo mažiau turtingoms kaimynėms.

Bėda yra ta, kad ES programos visuomet padaro priešingą poveikį, nei jomis buvo siekiama. BŽP buvo siekiama apsaugoti žuvų išteklius, tačiau ši politika yra katastrofiška, nes ja remdamasi ES, pritariant šiam Parlamentui, suteikė leidimus ES žvejybos laivynui siaubti viena po kitos trečiojo pasaulio valstybių vandenis ir atnešė skurdą ir badą netgi ten, kur anksčiau buvo bent jau minimalus pragyvenimo lygis. Perteklinė cukraus gamyba dempinguojama trečiajame pasaulyje, nors akivaizdu, kad reikėtų sumažinti Europos gamybą, o ne geriau ją naudoti. Prastos kokybės ES tabakas, kuriam auginti kas metai reikia Europos mokesčių mokėtojų 18 mln. EUR, dempinguojamas ten, kur jis padaro didžiausią žalą. Dabar mums sakoma, kad šie pinigai bus naudojami nerūkymo propagandai, o ne pagalbai trečiajam pasauliui.

ES pagalbos programos yra klasikinis pavyzdys, kai viena ranka duodama, o kita – atimama. BŽŪP riboja importą, trukdydama besivystančioms tautoms ir tuo pat metu perteklius dempinguojamas Trečiajame pasaulyje. Taigi vietiniai ūkininkai išstumiami iš verslo ir ištraukiamas kilimas iš po valstybių, kurioms padėti BLS ir skirta, kojų. Maisto kainos kyla taip sparčiai, kad buvęs Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas įspėja apie maisto revoliuciją. Šalia viso to ES skatina biodegalų tikslus, kurių poveikis bus didžiausias maisto gamybai būtent trečiajame pasaulyje.

Taigi šis Parlamentas gali jausmingai šlifuoti savo kalbas apie tai, kaip ES BLS programa padės mažiau išsivysčiusioms tautoms, tačiau iš tiesų ES politikos kryptys padės užtikrinti tik tai, kad vargšai liks vargšais, alkani – alkanais, o mažiau išsivysčiusios tautos liks nepakankamai išsivysčiusiomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Varela Suanzes-Carpegna (PPE-DE). (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, norėčiau dar kartą pabrėžti Bendros lengvatų sistemos (BLS) svarbą paramą gaunančių valstybių ekonomikos ir prekybos vystymuisi.

Parlamento pakeitimai smarkiai pagerino pasiūlymą dėl reglamento, kuris apims 2009–2011 m. laikotarpį. Pakeitimuose didžiausias dėmesys buvo skiriamas tiems aspektams, kurie leistų pagerinti sistemos naudojimo sąlygas paramą gaunančioms valstybėms, pavyzdžiui, Europos Sąjungos techninės pagalbos teikimui, kuris yra pagrindinis geresnio BLS prekybos naudos panaudojimo elementas.

Taip pat verta pabrėžti galimybę kai kurioms valstybėms kreiptis dėl įtraukimo į specialų iniciatyvinį susitarimą dėl darnaus vystymosi, t. y. į BLS+, kuri yra naudingesnė, be to, reikia pabrėžti suteiktą galimybę kreiptis kiekvienais metais. Tačiau aš manau, kad kai kuriais Tarptautinės prekybos komiteto patvirtintais pakeitimais nueita per toli.

8 pakeitimas dėl galimybės valstybėms, kurios nėra galutinės eksporto gavėjos, pasinaudoti naudingesne sistema BLS+ ir iniciatyva „viskas išskyrus ginklus“, gali būti žalinga kai kurioms valstybėms, kurios tiesų nusipelno būti įtrauktos į šiuos susitarimus. Iš esmės tai gali sukelti daugiau sumaišties taikant BLS ir kilmės taisykles. Šį klausimą reikėtų palikti kitam kilmės taisyklių persvarstymui.

Manau, kad taip pat reikia pabrėžti, kaip tai jau padarė kai kurie kolegos, kad Europos Komisija turi pristatyti tyrimus, kuriuose bus įvertintas BLS poveikis paramą gaunančiose šalyse. Tačiau manau, kad šiame tyrime dėmesys turėtų būti skirtas tik prekybos aspektams ir tyrimas neturėtų apimti kitų sričių, kurios nepatenka į šio reglamento taikymo sritį.

Galiausiai pakartodamas patį komiteto pirmininką H. Markovą norėčiau pabrėžti, kad mūsų pakeitimai stiprina Europos Parlamento vaidmenį taikant reglamentą. Reglamente svarstomas būsimas Europos Parlamento vaidmuo prekybos politikoje po to, kai bus patvirtinta Lisabonos sutartis, kaip, tikiuosi, ir įvyks.

 
  
MPphoto
 
 

  Erika Mann (PSE). - Gerb. pirmininke, norėčiau tik trumpai atkreipti Komisijos narės dėmesį į vieną punktą. Komisijos narė teisingai minėjo, kad BLS+ yra susijusi su darniu vystymusi ir, kaip minėjo Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas, su Tūkstantmečio vystymosi tikslais. Tai yra labai svarbu ir gerai prisimenu, kaip pirmą kartą diskutuodami dėl tokios sistemos kartojome, kad privalome įvertinti ir dar kartą įvertinti tai, kiek tokia schema yra naudinga valstybėms ir mums patiems.

Yra viena tema, į kurią labai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, nes šis klausimas ateityje gali tapti sudėtingas ir klastingas – kalbu apie valstybes, kurios dalyvauja sistemoje, tačiau turi labai sudėtingą aplinką. Pavyzdžiui, Šri Lanka, norėtų pasiekti tikslus, tačiau dėl daugelio aplinkybių, į kurias gilintis čia nenoriu, – tų tikslų gali ir nepasiekti.

Nesakau, kad turėtume keisti mūsų sistemą. Tiesiog noriu paprašyti Komisijos narės – kaip jau prašė mano kolega Kader Arif – būti labai atidiems vertinant kiekvieną atvejį atskirai. Norėčiau, kad atlikę įvertinimą sugrįžtumėte į mūsų komitetą ir Užsienio reikalų komitetą, tuomet sugrįžtumėte į šį Parlamentą ir suteiktumėte mums galimybę įvertinti ir aptarti mano minėtą temą.

 
  
MPphoto
 
 

  Christofer Fjellner (PPE-DE). - (SV) Norėčiau pradėti pasakydamas, kad manau, jog Bendroji lengvatų sistema yra itin gera priemonė vystymuisi, nes ji labai aiškiai sujungia prekybą ir vystymą ir pastangas dedančioms valstybėms suteikia tarifų nuolaidas, taigi ir prieigą prie Europos rinkų. Taip pat labai svarbu, kad šią priemonę naudotume kaip vystymosi įrankį.

Tai yra techninis persvarstymas, todėl labai svarbu, kad nepablogintume sąlygų tiems, kuriems labiausiai reikia vystymosi pagalbos, o priešingai – sustiprintume vystymosi aspektą. Manau, kad daugeliu atvejų šiuo požiūriu šis persvarstymas yra sėkmingas ir priemonė plėtojama tinkama kryptimi, nors dar yra ką tobulinti.

Pavyzdžiui, Vietnamas yra labai priklausomas nuo vieno produkto grupės, t. y. batų. Kaip žinote, BLS yra nustatyta ribinė vertė ir teigiama, kad norėdama gauti BLS statusą, valstybė privalo viršyti 50 proc. savo eksporto vertės. Šiuo metu Vietnamas nesiekia 50 proc. Taip yra dėl mūsų, dėl Europos – ir privalome tai žinoti – nes mes nubaudėme Vietnamą, ypač nustatydami tarifus batų eksportui. O vietnamiečiai, įskaitant neturtingas Vietnamo moteris, ir toliau stipriai priklauso nuo savo batų eksporto.

Todėl klausiu: kodėl jie negali išlaikyti savo lengvatos? Juk ji tesudaro 3,5 proc. Nėra taip, kad jie pralaimės, jei gaus prieigą netaikant jokių tarifų. Jie tiesiog gautų mažesnius tarifus. Be to, ateityje su Vietnamu turėsime laisvos prekybos susitarimą. Todėl klausiu: kodėl dabar mes juos išmetame, o vėliau ketiname priimti ir įsileisti jų eksportą laisvos prekybos susitarimo pagrindu?

Todėl tikiuosi, kad kitu taikymo laikotarpiu į tai atsižvelgsite, kad jokia valstybė nepatektų į tokią padėtį, į tokią nežinią, į kokią Vietnamą stumia BLS sistema.

 
  
MPphoto
 
 

  Francisco Assis (PSE). (PT) Bendroji lengvatų sistema tapo pagrindine prekybos politikos priemone skatinant vystymą ir naikinant skurdą pažeidžiamiausiose pasaulio valstybėse ir regionuose, tokias valstybes ir regionus pažangiai integruojant į tarptautinę prekybos sistemą.

Kaip čia jau buvo minėta, Europos Sąjunga turi tris susitarimų tipus, kuriais siekia skatinti tokį vystymą. Iš esmės veikiančios priemonės dirba gerai, tačiau, be abejo, jos galėtų būti dar labiau patobulintos, o Europos Parlamentas privalo aktyviai dalyvauti, kad būtų užtikrinta, jog toks patobulinimas iš tiesų įvyks. Iš esmės šiuo pranešimu būtent to ir siekiama.

Pranešime esantys pasiūlymai dėl tokių svarbių klausimų kaip antai kilmės taisyklių reforma ir paaiškinimas yra labai tinkami ir aktualūs, nes taip skatinamas regionų jungimosi principas, įvertinamas dabartinių Dohos derybų rato derybų rezultatų poveikis ir raginama teikti geresnę techninę pagalbą mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kad jos iš šios pagalbos gautų visapusišką naudą.

Visi šie klausimai rodo viena kryptimi: reikia šias priemones padaryti naudingesnes vargingiausioms šalims ir taip svariai prisidėti prie pagrindinio jų tikslo kovoti su atsilikimu, skurdu ir visišku neteisingumu, kuris vis dar paplitęs mažiau išsivysčiusiame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, kaip ir daugelis mano kolegų šiame Parlamente, džiaugiuosi dėl pakeitimų, kuriais Komisijos pasiūlymus siekiama pagerinti pagal pranešėjo pasiūlymus. Nedažnai taip galime pasakyti apie Tarptautinės prekybos komitetą ir nedažnai tokios vieningos būna visos frakcijos. Pasiūlyme pateikiama veiksmingesnė sistema, kuria būtų geriau atsižvelgiama į paramą gaunančių šalių interesus, kuriamos geriau reguliuojamo reformos proceso taisyklės, siekiama užtikrinti, kad šis reglamentas atitiktų demokratinės kontrolės ir priežiūros principus, siekiama suderinti BLS sistemą su PPO ir Dohos derybų ratu bei siekiama padidinti BLS skaidrumą.

Todėl norėčiau paraginti savo kolegas paremti kelių partijų pasaulinę kampaniją, kuria raginama vykdyti tikrą prekybą ir kuriai pirmininkauju kartu su Rytų Afrikos įstatymų leidimo asamblėjos Pirmininku Abdi Abdirahmanu. Raginame imtis penkių dalykų: atsisakykime žemės ūkio subsidijų, atsisakykime tarifų žemės ūkiui; liberalizuokime kilmės taisykles; sustabdykime korumpuotų vyriausybių rėmimą teikiant tiesioginę paramą biudžetui ir daugiau dėmesio skirkime pagalbai prekybai, kad galėtume investuoti į tokius dalykus, kaip infrastruktūra; suteikime stimulą mažas pajamas gaunančioms šalims panaikinti tarpusavio kliūtis.

Tačiau taip pat turėtumėme paraginti mažiau turtingų valstybių vyriausybes tą patį padaryti pagrindinių dalykų atžvilgiu. Morališkai neteisinga, kad neturtingi žmonės turi mokėti daugiau už maistą ir mediciną dėl vyriausybės importo tarifų. Taip, ES turėtų atverti savo rinkas, tačiau šį gerą darbą dažnai sumenkina tai, kad kitos vyriausybės sugriežtina prieigą ir išlaiko aukštas kainas grynai dėl ideologinių priežasčių.

Taigi turėtumėme dirbti kartu ir kovoti su prekybos tarifais, kurie pasmerkia neturtinguosius. Turėtumėme panaikinti vyriausybines subsidijas, kurios skatina tironiją, ir visuomet turėtume draugauti su tais, kurie nori dirbdami išbristi iš skurdo, nes su mūsų pagalba galima sustabdyti pasaulinį badą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. pirmininke, šiandien diskutuojame dėl muitų lengvatų, kurios besivystančioms šalims bus taikomos per ateinančius trejus metus, pokyčių. Visiškai pritariu pranešime esančiam Helmutho Markovo raginimui dėl didesnio lankstumo. G. Quisthoudt–Rowohl pakeitimai yra svarbūs. Europos Komisija privalo atlikti daug išsamesnę analizę dėl bendros tarifų lengvatos poveikio besivystančių šalių ekonomikai ir ištirti šį poveikį Europos ekonomikai ir vartotojų apsaugai. Kalbama ne tik apie BLS, bet ir apie netarifines priemones, humanitarinę pagalbą ar, priešingai, sankcijas dėl įvairių rimtų žmogaus teisių ar tarptautinių susitarimų poveikį neturtingiausių šalių vystymuisi darančių pažeidimų. Taigi privalome reikalauti rimto ir išsamaus visų šių priemonių poveikio besivystančioms šalims tyrimo, o tarifus pakeisti lankstesniais, nei yra šiandien, turėtume tik po to, kai turėsime tyrimo rezultatus. Tai neturėtų būti atskiras procesas. Pakeitimai turėtų būti vykdomi kartu su visomis kitomis priemonėmis. Taip pat turėtume pagerinti mūsų vystymosi politikos derinimą su JAV ir kitomis valstybėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska (UEN). (PL) Gerb. pirmininke, jei mūsų veiksmų tikslas yra skurdo sumažinimas trečiosiose šalyse ir ekonominė integracija, tai Europos Sąjungos tarifų lengvatų programa iš tiesų yra tinkamas būdas šiam tikslui pasiekti. Taip pat turime atminti, kad labai svarbu siekti kuo didesnio skaidrumo muitų sistemoje.

Būtent todėl manau, kad yra būtina stebėti šį procesą ir kad kiekvieno etapo pabaigoje reikėtų šiame Parlamente atlikti apžvalgą ir aptarti dabar įgyvendinamų sprendimų rezultatus.

 
  
MPphoto
 
 

  Neelie Kroes, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, įdomūs garbingų Parlamento narių klausimai bei tai, kad beveik visa kritika buvo konstruktyvi, man padarė įspūdį. Visi dalyvauja visoje procedūroje ir deda visas pastangas, kad pasiūlymas būtų geras.

Galiu užtikrinti, kad Peter Mandelson atkreips dėmesį į jūsų indėlį – tuo nė kiek neabejoju – ir kad jis rimtai įvertins pakeitimus ir jų neignoruos. Pažįstu Peterį kiek geriau. Jis ne toks žmogus, kuris ignoruotų tokius pasiūlymus ir tokias mintis, tačiau jis norės pažvelgti į juos iš abiejų pusių – jis siekia padėti besivystančioms šalims (ypač mažiausiai išsivysčiusioms, kaip minėjo F. Kaczmarek). Tačiau reikia būti objektyviems ir nuspėjamiems.

Dėl E. Mann kvietimo sugrįžti (esu tikra, kad ji kvietė sugrįžti Peterį Mandelsona, nors mielai sugrįžčiau ir aš), esu tikra, kad jis pasinaudos kvietimu.

S. Ó. Neachtain klausimą apžvelgė iš platesnės perspektyvos ir aš džiaugiuosi dėl Ženevos PPO diskusijų. Peterio Mandelsono nenustebins garbingo nario požiūris. S. Kamall paragino dėti visas pastangas ir draugauti su tais, kurie nori dirbti. Dar kartą dėkoju už visus pasiūlymus.

Projektas yra Taryboje, kur valstybės narės apsvarstys Parlamento pakeitimus, kad būtų užtikrinta, jog bus sukurtos stabilios BLS gairės 2005–2015 m.

Dėl kokių priežasčių Komisija neįdiegė didelių pokyčių? Praėjus tik vieniems veiklos metams, dar per anksti daryti apibendrinančias pastabas, tačiau, be jokios abejonės, prie šio klausimo mes grįšime.

Dėl F. Kaczmareko ir J. -P. Audy klausimų: svarbiausi sistemos tikslai iš tiesų yra švietimas ir skurdo panaikinimas. Taip pat ES skatina darnų vystymąsi, gerą valdymą ir žmogaus teises bei darbo ir ypač vaikų darbo standartus.

Dėl pagalbos: BLS tarifų lengvatos teikia besivystančioms valstybėms prieigą prie rinkos. Pagalbos programos yra reguliuojamos pagal ES bendrą pagalbos prekybai strategiją, kuria, be kitų tikslų, siekiama sudaryti sąlygas besivystančioms valstybėms gauti naudos iš BLS.

E. Mann ir C. Fjellner minėjo Šri Lanką. Šiuo metu Šri Lanka naudojasi BLS+ sistema. Nėra jokių ženklų, rodančių, kad Šri Lanka nebesinaudos BLS susitarimais ateityje. Visų ir kiekvienos valstybės padėtis įvertinama atsargiai, skaidriai ir laikantis reglamentų nuostatų. Dėl iškelto klausimo, kad kreipimosi dėl BLS+ sistemos procesas turėtų būti dažnesnis nei kas treji metai, turiu pasakyti, kad apie tai jau užsiminiau, taigi sutarkime, kad kreipimosi laikotarpis turi būti lankstus, tačiau neprisiriškime prie vienų metų.

E. Mann klausė, kaip bus vertinamos paraiškos dėl BLS+. Atitikimo tinkamumo reikalavimams priežiūra ir vertinimas yra grindžiami priežiūros priemonių, kurios sukurtos remiant atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms, pvz., JT ir TDO ir kitoms agentūroms, ir pačiuose susitarimuose nustatytų ir šių agentūrų viešai skelbiamų priemonių išvadomis. Tokiu būdu sudaromos sąlygos nedviprasmiškam ir nešališkam peržiūros procesui.

Norėčiau atsakyti į K. Arifo klausimą dėl Komisijos pozicijos žmogaus teisių konvencijų ir atitinkamų standartų įgyvendinimo BLS+ paramą gaunančiose valstybėse požiūriu. Galiu užtikrinti, kad Komisija atidžiai seka dabartinių BLS+ paramos gavėjų vystymąsi ir jų atitiktį su BLS+ susijusioms tarptautinėms konvencijoms.

Paminėsiu tik El Salvadoro (kuris, kaip žinote, yra BLS+ paramą gaunanti šalis) pavyzdį, nes šios šalies atžvilgiu pasikonsultavusi su ES valstybėmis narėmis Komisija pradėjo tyrimą dėl minėtos šalies atitikties BLS+ įpareigojimams. Galiu užtikrinti, kad tinkamas ES prekybos susitarimų įgyvendinimas yra vienas iš Komisijos prioritetų. Didelį dėmesį skiriame BLS+ paramos gavėjų atitikimui ir šie klausimai yra nuolat keliami mūsų dvišaliuose santykiuose su tomis šalimis.

Kalbant apie naujas BLS kilmės taisykles ir jų indėlį į BLS tikslų pasiekimą, reikia pasakyti, kad šios taisyklės šiuo metu aptariamos bendros plačios kilmės taisyklių reformos kontekste. Mokesčių ir muitų sąjungos GD yra chef de file, todėl tai liečia mano kolegą L. Kovácsą. Siekiama taisykles padaryti palankesnes vystymuisi, kad visam procesui būtų vadovaujama konsultuojantis su besivystančiomis šalimis.

Paskutinis punktas yra susijęs su Vietnamu, kuris buvo pateiktas kaip vienas iš pavyzdžių. Atskyrimui – arba gradacijai, nes teisingiau būtų vartoti ši žodį, nes Vietnamo produktai patenka į 12 dalies taikymo sritį (čia kalbu apie avalynę, kuriai taikomos bendros nomenklatūros išmokos pagal siūlomą BLS reglamentą 2009–2011 m.) – atitinkamos Komisijos tarnybos skiria didelį dėmesį. Komisija taip pat artimai bendrauja su Vietnamu dėl šio klausimo, siekdama suteikti būtiną pagalbą ir patirtį.

Dėl su 12 dalimi susijusios Vietnamo gradacijos reikia pasakyti, kad tai yra techninio ir tikslinio BLS nuostatų taikymo rezultatas, rodantis, kad šie Vietnamo eksportuojami produktai yra daug konkurencingesni Bendrijos rinkoje. Be to, Vietnamas sėkmingai diversifikavo savo eksporto bazę. Tai yra teigiamas dalykas ir tai reiškia, kad avalynė nebėra toks vyraujantis produktas. Tai – dar vienas ryškus didėjančio konkurencingumo ženklas. Taigi COM pasiūlymas dėl Vietnamo gradacijos yra grindžiamas išplėstiniais tikslais ir statistine analize, kurie vienodai taikomi visų BLS+ paramą gaunančių valstybių atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Helmuth Markov, pranešėjas. − (DE) Gerb. pirmininke galėtume teigti, kad šiame Parlamente pasiektas bendras susitarimas, jog BLS+ sistema yra teigiamas dalykas. Be jokios abejonės, būčiau labai laimingas galėdamas paklausti Komisijos arba P. Mandelsono, kurio čia šiandien nėra, kaip jis, pavyzdžiui, ketina spausti dvi Andų valstybes, kurios labai nori išlaikyti BLS, sudaryti laisvos prekybos susitarimus, kurie būtų Partnerystės ir asociacijos susitarimų dalis. Ekvadoras ir Bolivija nori išlaikyti tokią BLS+. Tuomet galėsime dalyvauti ir mes. Tai iš tiesų toms šalims duotų naudos.

Kitas klausimas – ar mes turėtume toliau plėtoti BLS+ sistemą į BLS++ sistemą, ar ne. Mūsų laukia visiškai nauji iššūkiai: klimato kaita, didėjančios maisto kainos. Galbūt galėtume apsvarstyti naujų straipsnių ir naujų įvertinimo standartų diegimo galimybę. Labai džiaugiuosi, kad jūs, Komisijos nare, aiškiai pasisakėte Šri Lankos klausimu, nes tai mūsų komitetui kėlė nerimą, ir E. Mann dar kartą aiškiai pasisakė šiuo klausimu.

Galiausiai noriu padėkoti visiems, su kuriais turėjau dirbti. Gerai bendradarbiavome. Manau, kad žengėme mažą žingsnelį į priekį, o ši BLS+ yra labai vertinga ir reikalinga sistema ir Europos Sąjungos prekybos susitarimo dalis. Taip pat manau, kad ne visuomet privalome dėmesį sutelkti tik į laisvos prekybos susitarimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (PSE), raštu. (RO) Nuo pat sukūrimo, BLS buvo viena iš pagrindinių ES prekybos ir vystymosi priemonių. Pagrindinis ES BLS vystymo politikos tikslas yra prisidėti prie skurdo mažinimo, darnaus vystymosi, gero valdymo, principų, kurie pripažįstami tarptautiniuose susitarimuose, pvz., Tūkstantmečio deklaracijoje, 1992 m. Rio deklaracijoje, 1998 m. TDO deklaracijoje, ir priemonių skatinimo.

Taikydama BLS, 1971 m. ES padidino tarptautinę prekybą su besivystančiomis šalimis ir mažiau išsivysčiusiomis šalimis, suteikdama joms būtiną techninę pagalbą, skirtą tarptautinių susitarimų laikymuisi ir reikalingo institucinio ir reglamentavimo pagrindo kūrimui, kad būtų galima pasinaudoti tarptautinės prekybos ir BLS nauda. Gavusi patikrintą perspėjimą ir gavusi EP pranešimą, EK gali taikyti laikino lengvatų paikinio sankciją toms šalims, kurios nesilaiko dalyvavimo paramos gavėjų sistemoje kriterijų.

Pranešime pabrėžiama konsultavimosi su visuomene proceso svarba, tikslinių paramos gavėjų dalyvavimas ir EP demokratinės kontrolės sutvirtinimas.

Kadangi ir BLS ir paramą gaunančių valstybių sąrašas peržiūrimas kas treji metai, Tarybos prašoma nedelsti priimant sprendimą, kad valstybės galėtų patvirtinti EP ir būtų išvengta tarptautinės prekybos spragų.

Sveikinu pranešėją.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika