Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. birželio 4 d. - Briuselis

23. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbai 2007 m. (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Alaino Hutchinsono pranešimas (A6–0175/2008) Vystymosi komiteto vardu dėl AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbo 2007 m. (2007/2180(INI)).

  Alain Hutchinson, pranešėjas. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, mano Vystymosi komitetui parengtame pranešime apžvelgiamas AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos (JPA) darbas 2007 m. Kas aktyviai dalyvaujate šiame darbe ar paprasčiausiai juo domitės, žinote, kad tai nėra grynai formali ar simbolinė struktūra, veikiau priešingai – asamblėja vis labiau veikia kaip tikra parlamentinė asamblėja. Jos nariai dalyvauja vis aktyviau, jų vis daugiau ir dėl to asamblėja įgauna vis didesnį politinį svorį. Tai yra pirmas punktas, kurį norėjau pabrėžti.

Šios asamblėjos politinė svarba didėja ir dėl to, kad be fundamentalių su AKR ir ES valstybių bendradarbiavimu susijusių klausimų, asamblėjoje diskutuojama ir dėl klausimų, kurie yra labai svarbūs europiečiams ir AKR valstybėms. Pavyzdžiui, diskutuojama dėl Ekonominės partnerystės susitarimų, dėl kurių derasi Sąjunga ir AKR valstybės. Šiuo klausimu JPA Kigalio deklaracijoje patvirtino, kad susiję vadovai aiškiai nori, kad Europos Komisija duotų AKR valstybėms pakankamai laiko deryboms dėl regioninio vystymosi susitarimų. Kigalio deklaracija yra ne tik galimybė parodyti, kad iš tiesų yra prieštaravimų dėl šių susitarimų, bet parodyti ir tai, kad šis prieštaravimas grindžiamas visiškai teisėtais nuogąstavimais, į kuriuos privalome tinkamai atsižvelgti.

Be to, daugelis AKR valstybių parlamentų narių tik dalyvaudami asamblėjos darbe sužinojo apie Šalies strateginius dokumentus, kuriuose apibrėžtos ES ir jų pačių valstybių bendradarbiavimo sritys. Daugeliui parlamento narių AKR šalyse tai yra tarsi priminimas, kad kartais asamblėja yra vienintelis galimas demokratinės raiškos forumas.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad 2007 m. buvome liudininkais to, kad AKR valstybėse vis aktyvesnis buvo pilietinės visuomenės dalyvavimas, buvo rengiami puikūs susitikimai ir iniciatyvos, susijusios su kiekvienos JPA sesijos temomis. Kovoje dėl pilietinės visuomenės vystymosi AKR valstybėse, asamblėja taip sudaro unikalias pasikeitimų ir susitikimų galimybes. Todėl Sąjunga privalo galėti techniškai ir finansiškai paremti šių asociacijų ir NVO dalyvavimą JPA darbe.

Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad savo pranešime skatiname JPA didinti savo Politinių reikalų komiteto vaidmenį. Tuo siekiama sukurti tikrą konfliktų prevencijos ir sprendimų pagrindą ir skatinti artimą AKR ir ES parlamentarų bendradarbiavimą, stebint rinkimus, kai taikoma ES rinkimų stebėjimo sistema.

Turėtumėte žinoti, kad 2007 m. asamblėja posėdžiavo Vysbadene ir vėliau Kigalyje. Buvo priimtos devynios rezoliucijos. Veikiantys komitetai posėdžiavo keturis kartus: du kartus sesijų metu ir du kartus tarp tų sesijų Briuselyje. Už rezoliucijų tąsą atsakingi minėti komitetai nuo 2007 m. organizavo atsakingų komiteto narių klausymus atitinkamose srityse.

Be kelių pranešimų, Vysbadeno sesijoje buvo priimta rezoliucija dėl padėties Darfūre. Vyko labai konstruktyvios skubios diskusijos dėl padėties Zimbabvėje. Seminarai dėl imigracijos, klimato kaitos ir vaistų nuo negydomų ligų pritraukė daug dalyvių ir šiais seminarais buvo labai domimasi. Kigalio sesijoje buvo patvirtintos trys rezoliucijos, kurios buvo veikiančių komitetų, komitetų pranešimuose ir dvi skubios rezoliucijos dėl gamtinių nelaimių AKR valstybėse ir dėl padėties Demokratinėje Kongo Respublikoje.

Gerb. pirmininke, Komisijos nare, toks mano pranešimas. Trumpai apibūdinau oficialų pranešimą, kuriame norėjau išdėstyti politinį turinį, kad būtų geriau paaiškintas ir veiksmingiau remiamas AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbas.

  Neelie Kroes, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, labai dėkoju, galiu jus užtikrinti, kad man čia labai patinka, ir žinau, kad mano brangus kolega labai apgailestauja, kad jis negali dalyvauti šioje diskusijoje. Jis labai linkęs keistis nuomonėmis ir galiu jus užtikrinti, kad jis veltui laiko nešvaisto, o keliauja į labai svarbų susitikimą ne Briuselyje.

Jungtinė parlamentinė asamblėja yra unikali institucija. Mano kaimynas L. Michel kolegijos posėdžiuose šį rytą man viską papasakojo apie asamblėjos veikimą, todėl galiu pareikšti, kad šį tą apie tai žinau.

Jis minėjo, kad JPA yra vieta, kur tiesiogiai galima matyti, kaip vyksta Kotonu susitarime nustatyta partnerystė, kai 156 išrinkti atstovai iš Europos Sąjungos ir iš Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno regiono valstybių kartu diskutuoja dėl esminių jų bendradarbiavimo klausimų. Tai yra tikras Šiaurės – Pietų dialogas, lygybe ir abipuse pagarba pagrįstas dialogas, išeinantis už tradicinių paramos gavėjų – teikėjų santykių ribų. Tai yra parlamentinio priklausomumo ir kontrolės įgyvendinimas.

Per praėjusius metus Jungtinės parlamentinės asamblėjos parlamentinis reikšmingumas ir funkcijos vis stiprėjo, parodant Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno regiono valstybių bendradarbiavimo brandą. Diskusijos yra atviresnės, o regioniniai konfliktai – retesni. Tai iš tiesų yra vertingas pasiekimas.

Asamblėja iš tiesų tapo atviro politinio dialogo vieta, kur galima aptarti itin opius ir didelę politinę svarbą turinčius klausimus, pvz., gerą valdymą, prieigą prie sveikatos apsaugos, užsienio tiesioginių investicijų poveikį, kvalifikuotų darbuotojų migraciją ir Ekonominės partnerystės susitarimus.

Puikiame A. Hutchinsono ir Vystymosi komiteto pranešime išraiškingai parodoma asamblėjos raida ir L. Michelo bei savo vardu norėčiau pasveikinti pranešėją dėl jo puikaus darbo. Pranešime parodyti pasiekimai ir iššūkiai bei nagrinėjamos būsimo vystymosi galimybės.

Vienas iš pasiekimų – svarbus Jungtinės parlamentinės asamblėjos vaidmuo prižiūrint derybas dėl EPS, užtikrinant informacijos tekėjimą dviem kryptimis. Tai buvo pasiekta metų eigoje šiuo klausimu diskutuojant su pagrindiniais derybininkais ir mano brangiu kolega L. Michelu.

Kitas svarbus šuolis yra tai, kad Komisija perdavė asamblėjai nacionalinius ir regioninius strateginius dokumentus. Tai rodo pasitikėjimą asamblėjos pajėgumais imtis svarbesnio politinio vaidmens ir suteikia galimybę įrodyti didesnę brandą.

Siekdamas pagerinti parlamentinę priežiūrą, Komisijos narys L. Michel Komisijos delegacijų paprašė per EPF nacionalinius įgaliojimus suteikiantį pareigūną paramą gaunančiose valstybėse perduoti šiuos strateginius dokumentus ir nacionalinių parlamentų primininkams. Kaip žinote, Komisija negali dokumentų perduoti tiesiogiai, nes pagal Kotonu susitarimą, nacionalinius įgaliojimus suteikiantis pareigūnas yra oficialus mūsų bendravimo tarpininkas dėl visų programavimo ir EPF įgyvendinimo klausimų.

Be to, JPA sekretoriatas šiuos dokumentus perdavė atitinkamų valstybių atstovams JPA. Todėl turime priežasčių tikėti, kad nacionaliniai parlamentai yra informuoti ir gali dalyvauti vystymo programų priežiūroje ir kontroliavime.

Reikia pastebėti, kad nacionalinių parlamentų galimybės imtis visapusiško vaidmens EPS rengime ir vykdyme dažnai yra ribotos. Būtent todėl daugelyje AKR valstybių finansinė parama institucinių gebėjimų stiprinimui teikiama iš EPF.

Be nacionalinių strateginių dokumentų, geriausias būdas užtikrinti EPF fondų parlamentinę kontrolę yra parengti bendras ir sektorines biudžeto paramos programas. Tokiu būdu išorinės lėšos visiškai integruojamos į nacionalinę biudžeto sudarymo procedūrą, kurioje svarbus vaidmuo tenka nacionaliniams parlamentams. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios Komisija nusprendė maždaug 45 proc. 10-ojo EPF lėšų skirti biudžeto rėmimo programoms 44 valstybėse, kai 9-ajame EPF tokių valstybių buvo tik 25 – taigi aiškiai matyti didėjimo tendencija.

Galiausiai norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir prisidėti prie sveikinimų Ruandos vyriausybei ir parlamentui ir pirmininkaujančiai Vokietijai už jų puikų praėjusių metų asamblėjos sesijų surengimą.

PIRMININKAVO: M. A. DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

  Filip Kaczmarek, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti A. Hutchinsonui ir pasveikinti jį su šiuo labai geru pranešimu. Sutinku su pranešėjo nuomone, pastebėjimais ir pasitenkinimu dėl didesnio asamblėjos narių dalyvavimo darbe, geresnės diskusijų kokybės ir aktualesnių jų temų. Sutinku, kad didesnis nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas asamblėjos darbe yra labai teigiamas reiškinys.

Tačiau negaliu nutylėti poros liūdnesnių aspektų, kurie kyla iš Jungtinės parlamentinės asamblėjos darbo apžvalgos. Manau, kad yra labai blogai, jog diskusijų, debatų ir derybų dėl bendrų AKR valstybių ir Europos Parlamento projektų metu ne visos sritys nagrinėjamos vienodai išsamiai ir ne visose srityse vienodai siekiama bendros pozicijos. Man atrodo, kad AKR valstybės didesnį dėmesį teikia ekonominiams klausimams ir mažiau dėmesio skiria politiniams klausimas bei mažiau juose dalyvauja.

2007 m. buvo parodytas neįprastas entuziazmas ir nusistatymas diskusijose dėl ekonomikos pobūdžio, ypač derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS), ir, be jokios abejonės, nieko blogo čia nėra. Tačiau nesimato, kad taip stipriai būtų siekiama išspręsti sudėtingas, tačiau svarbias politines problemas. A. Hutchinson priminė, kad mes diskutavome dėl padėties Zimbabvėje, tačiau nebuvo jokios rezoliucijos. Be to, ši tendencija nepatvirtinti rezoliucijų vis dar tęsiasi. Šiais metais diskutavome dėl Čado; kompromisinis rezoliucijos tekstas buvo patvirtintas, tačiau pačią rezoliuciją mūsų AKR partneriai išmetė.

Man atrodo, kad mūsų tikslas turėtų būti siekti didesnės ekonominių ir politinių tikslų pusiausvyros. Suprantu, kad kartais lengviau dėmesį sutelkti ties ekonomikos klausimais, nes jie atrodo daug svarbesni ir juos politiškai lengviau plėtoti. Tačiau Europos pusė turėtų sutelkti dėmesį į tai, kad būtų parodyta, jog be taikos, stabilizavimo, žmogaus teisių, teisinės valstybės ir geresnio valdymo plėtra nevyks.

  Marie-Arlette Carlotti, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti A Hutchinsoną dėl jo puikaus pranešimo.

2007 m. tvirtai išaugo JPA vaidmuo ir jos aktualumas esminių Šiaurės – Pietų dialogo iššūkių atžvilgiu. Pavyzdžiui, kalbant apie politinių krizių padėtis, reikia pasakyti, kad mūsų skubios diskusijos sudarė sąlygas išsamiam konstruktyviam dialogui, neaplenkiant tokių uždraustų temų, kaip antai Haitis, Zimbabvė ir Etiopija. JPA regioninių susitikimų įvedimas, kurių pirmas gali būti surengtas Namibijoje, manau, gali padėti dar labiau sustiprinti šį politinį dialogą.

Įgyvendinant EPF, nuo 2007 m. pabaigos AKR valstybėms teikiami nacionaliniai ir regioniniai strateginiai dokumentai. JPA privalo dabar patvirtinti strategiją ir darbo metodą, kurie užtikrintų kuo geresnę šių fondų panaudojimo tąsą ir priežiūrą.

Kalbant apie Ekonominės partnerystės susitarimus (EPS), reikia pasakyti, kad JPA savo diskusijomis ir susitikimais su ekonomikos lyderiais ir pilietinės visuomenės atstovais bei vykdydama atvirą politinį dialogą su mūsų kolegomis parlamentarais Pietuose, 2007 m. EPA suteikė pirmenybę. Tą rodo Kigalio deklaracija, kurią A. Hutchinson minėjo anksčiau.

Apgailestauju, kad Europos Parlamentas atmetė šią deklaraciją, nors ten dėl jos derėjosi ir ją vienbalsiai balsuodami patvirtino įvairių politinių frakcijų atstovai. Atrodytų, kad kai kam kartais Afrikoje patvirtintą poziciją sunkiau įgyvendinti grįžus į Europą.

Taip pat apgailestauju, kad Europos Komisija ignoruoja JPA dirbančių AKR valstybių parlamento narių nuomonę ir veikiau taiko buldozerio principą, pagal kurį ji atsisako EPS atžvilgiu apsvarstyti bet kokias naujas derybas ar naujas gaires. Pasiūlymas sukurti naują parlamentinę struktūrą Karibų susitarimo pagrindu tik dar labiau didina sumaištį.

Galiausiai negaliu nepaminėti fakto, kad 2007 m. oficiali vystymosi pagalba iš visos ES pirmą kartą sumažėjo nuo 2000 m. Manau, kad tarptautinio solidarumo požiūriu yra svarbiausia, kad tesėtume savo žodį, tačiau kelios valstybės narės, įskaitant manąją, to nedaro. 2008 m. JPA turėtų akylai ir tvirtai tęsti kovą už EPS, lobistinėmis priemonėmis siekti naujų derybų dėl tarpinių susitarimų – toms valstybėms, kurios to nori – pagal Komisijos nario J. M. Barroso duotą pažadą ir dėl 10-ojo EPF, kuris dabar įžengia į aktyvaus įgyvendinimo etapą, tačiau kurio atžvilgiu gali kilti pavojus, kad lėšos bus nukreiptos EPS finansavimui.

JPA yra unikalus forumas ir unikali Šiaurės – Pietų dialogo priemonė. Tai yra galimybė sąžiningam, darniam ir bendram vystymuisi. Mano kolega A. Hutchinson visa tai jau pasakė, ir norėčiau jį dar kartą pasveikinti.

  Juan Fraile Cantón (PSE). – (ES) Gerb. pirmininke, pradėsiu pasveikindamas A. Hutchinsoną su tuo, kad jis savo pranešime aiškiai išdėstė Jungtinės parlamentinės asamblėjos (JPA) darbą 2007 m.

Asamblėja tampa tvirčiausiu Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno regiono bendradarbiavimo ramsčiu. Norėčiau pabrėžti, kad tai yra vienintelė tarptautinė asamblėja, kurioje reguliariai renkasi įvairių šalių išrinkti atstovai, siekdami skatinti Šiaurės – Pietų nepriklausomybę.

JPA ėmėsi iniciatyvos dėl ekonominės partnerystės susitarimų, kurie yra AKR valstybių regioninio vystymosi ir integracijos politikos priemonės ir sudaro sąlygas pažangiai įtraukti šias valstybes į pasaulinę ekonomiką pažangiu būdu.

Tačiau dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS), negali būti deramasi paprasčiausiai kaip dėl laisvos prekybos susitarimų. Mano frakcija primygtinai reikalauja, kad būtų sudaryta galimybė dar kartą derėtis dėl tokių šių susitarimų klausimų, kaip antai paslaugos, intelektinė nuosavybė ir „Singapūro klausimai“: investicijos, įgaliojimai ir viešos rinkos, taip pat užimtumas ir socialinis reguliavimas ir kiti su darniu vystymusi susiję klausimai.

  Alessandro Battilocchio (PSE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, mano komplimentai A. Hutchinsonui už jo darbą ir pranešimo politinį metodą, kurį noriu pagirti. Džiaugiuosi dėl pasirinkto dialogo ir bendradarbiavimo kelio.

Norėčiau pabrėžti vieną punktą. Norint patenkinti AKR valstybių žmonių poreikius ir pasiekti ambicingus tūkstantmečio vystymosi tikslus būtina, kad derybos dėl Ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) nacionaliniu ir regioniniu pagrindu būtų kuo atviresnės demokratiniam dalyvavimui ir priežiūrai. Todėl patvirtinu, kad Kigalyje duoti mūsų įsipareigojimai 14-osios jungtinės parlamentinės asamblėjos metu yra mūsų veiksmų pagrindas.

Taip pat džiaugiuosi, kad dėmesys atkreiptas į tai, kad derantis dėl susitarimų ir juos taikant būtina tinkamai atsižvelgti į demokratinių įstaigų ir žmogaus teisių apsaugą ir gynybą. Nereikia ir negalima susiaurinti mūsų pastangų iki paprasčiausios ekonominės pagalbos lygio.

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, taip pat norėčiau pasveikinti A. Hutchinsoną su puikiu pranešimu.

Man atrodo, kad pasaulinio dialogo prasme turime pažvelgti į svarbius tokios rūšies kontaktus tarp parlamentų, tarp parlamentų grupių ir tarp Europos Parlamento ir AKR valstybių ir Eurolat valstybių. Manau, kad būtent tokia ryšių forma turi tapti vyraujanti. Tarp vyriausybių veikiantis ryšis yra kitokio pobūdžio. Tarp parlamentų vykstantis dialogas yra daug platesnis, vyksta platesnės diskusijos ir man atrodo, kad jis geriau atspindi dalyvaujančių valstybių interesus ir rūpesčius, taigi, mano nuomone, toks dialogas yra itin vertingas. Taip pat svarbūs yra politiniai aspektai, kuriuos norėtumėme išlaikyti, t. y. taikos išlaikymas, žmogaus teisių laikymasis ir pilietinės visuomenės veikimas.

  Neelie Kroes, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, labai susidomėjusi klausiausi garbingų parlamento narių pasisakymų. Nemanau, kad Komisija turėtų reaguoti ar kištis į jūsų darbotvarkę ar prioritetus, todėl mūsų pusės minčių dar nesakysiu. Tai priklauso nuo jūsų.

Dėl derybų atnaujinimo klausimo turiu pasakyti, kad visiškai aišku, jog tarpiniai susitarimai yra vienintelis būdas išlaikyti prekybos srautus po galutinės datos – 2008 m. sausio 1 d. – ir tie susitarimai negali būti atnaujinti. Tačiau vyksta diskusijos, taigi ir derybos, dėl visapusiškų – apimančių regioninių ir visus kitus aspektus – EPS.

  Alain Hutchinson, pranešėjas. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, dėkoju už jūsų atsakymus ir pastabas. Tik norėčiau pabrėžti, kad šiuo metu JPA yra parlamento narių reikalas, tačiau svarbus vaidmuo tenka ir Komisijai, kuri plėtoja politikos kryptis Europos lygiu, ir tuo pagrindu noriu pasakyti, kad Komisija neturėtų į asamblėją žiūrėti – manau, kad tai bet kuriuo atveju liečia ir Komisijos narį L. Michelį – kaip į anekdotinį darbą, ar kaip į apsauginę sklendę, kur susirenkama tik aptarti įtampą keliančius klausimus, o turėtų atsižvelgti į asamblėjoje pareikštas nuomones, kadangi daugumai mūsų AKR valstybių kolegų, deja, tai yra vienintelė vieta, kur jie gali pareikšti savo nuomonę.

Šiuo požiūriu norėčiau pabrėžti, kad iki šiol AKR valstybių parlamentuose nebuvo jokių diskusijų nei dėl EPS, nei dėl nacionalinių strateginių dokumentų. Nors remiame žmonių išrinktus atstovus – finansuodami rinkimuose kairiuosius, dešiniuosius ir centristus, stengdamiesi perkelti savo demokratinį modelį – neturime laiko konsultuoti šių išrinktų parlamentų, ir kaip minėjo M. A. Carlotti, kai kurie jūsų kolegos viskam taiko buldozerio metodą. Todėl tikiuosi, kad Komisija iš tiesų gali atsižvelgti į šį darbą ir pripažinti, koks jis puikus.

Žmonės sveikino mane dėl pranešimo. Norėčiau padėkoti savo kolegoms ir norėčiau pasveikinti G. Kinnock, kurios čia nėra, nes būdama asamblėjos bendra primininke, ji yra išvykusi kažkur į Karibų regioną. Norėčiau ją pasveikinti su puikiu darbu, kurį ji atlieka būdama asamblėjos bendra pirmininke.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos. Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

  Richard Seeber (PPE-DE), raštu. – (DE) Labai remiu gerus Europos Sąjungos ir AKR valstybių santykius, todėl džiaugiuosi, kad AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai ir toliau teikiama svaresnė politinė forma ir kokybė.

Derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimų ir ES bendradarbiaujant su AKR valstybėmis, be jokios abejonės, darbotvarkėje turi būti tokie klausimai, kaip darnus vystymasis, žmogaus teisės, demokratija ir veikiančių konstitucinių sistemų sukūrimas.

Jokiu būdu negalime pamiršti aplinkos apsaugos ir ypač kovos su klimato kaita. Netgi AKR valstybių regionuose klimato kaitos poveikis gali pridaryti didelių nelaimių.

ES privalo čia parodyti gerą pavyzdį ir laikytis 2007 m. tikslų ir įsipareigojimų. Tik tuomet galime to paties tikėtis ir iš AKR valstybių.

Kitas dalykas, kurio atžvilgiu turime imtis veiksmų – vanduo. Vandens trūkumas ir sausros yra pagrindinė AKR valstybių problema, kurios sprendimus būtinai reikia surasti, kad būtų išvengta aplinkos nulemtos migracijos.