Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. birželio 4 d. - Briuselis

24. Konkurencija. Mažmeninės bankininkystės sektoriaus tyrimas. Žalioji knyga dėl mažmeninių finansinių paslaugų bendrojoje rinkoje (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra bendros diskusijos dėl šių pranešimų:

– Gianni Pittellos pranešimo A6–0185/2008 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl konkurencijos. Mažmeninės bankininkystės sektoriaus tyrimas

(2007/2201(INI));

– Othmaro Karaso pranešimo A6–0187/2008 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl Žaliosios knygos dėl mažmeninės finansinės paslaugos bendrojoje rinkoje (2007/2287(INI)).

  Gianni Pittella, pranešėjas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, dėl atidaus tiriamojo Europos Komisijos darbo galėjome į šviesą iškelti mažmeninės bankininkystės paslaugoms būdingą nelankstumą. Šį tiriamąjį darbą dirbome kartu su O. Karasu ir kol kas šiam darbui buvo plačiai, tiesą pasakius, beveik vienbalsiai, pritariama atitinkame komitete. Todėl norėčiau pasinaudoti galimybe ir labai padėkoti Komisijos narei N. Kroes, kad Parlamentas visuomet galėjo su ja diskutuoti dėl šio opaus klausimo.

Santykiai tarp vartotojų ir bankų Europoje tebėra sudėtingi, nes šiam sektoriui būdingi iškraipymai. Tačiau šie santykiai yra labai svarbūs ir privalome tiksliai nurodyti visus neatitikimus ir efektyvumui trukdančius veiksnius, nurodyti visas problemas ir pateikti galimus jų sprendimo būdus. Kaip teigiama mano ir O. Karaso pranešimuose, tokios rūšies veiksmais pirmiausia turi būti siekiama palengvinti vartotojų judumą, kad bankai netiesiogiai būtų paskatinti veikti taikant didesnius efektyvumo standartus.

Todėl savo pranešime raginu dėti pastangas, kad vartotojams būtų paprasčiau ir pigiau keisti bankus. Bankų keitimas daugeliu atvejų visoje Europoje vis dar yra lėta ir sudėtinga procedūra. Mes taip pat prieštaraujame bet kokiems sutartiniams saitams, kurių aiškiai nereikia ir kurie užkerta kelią vartotojų judumui ar jį apsunkina. Rekomenduojame, kad Europos bankininkystės pramonė pagerintų savo einamųjų sąskaitų uždarymo procedūras, taikant tik tokius mokesčius, kurie yra aiškiai pagrindžiami, ir užtikrinant, kad ši paslauga vyksta sklandžiai, o išlaidos nedubliuojamos.

Taip pat raginame Komisiją imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog bankai teiks geresnės kokybės informaciją, kuri bus lengviau prieinama vartotojams, informuojant juos apie išlaidų kategorijas lengvai informaciją leidžiančiu palyginti būdu. Pats turiu einamąją sąskaitą banke, tačiau kai namie gaunu informacijos paketą, jį išmetu, nes jis būna nesuprantamas; tą patį galima pasakyti ir apie milijonus tokių piliečių, kaip aš. Nebegalima to leisti. N. Kroes, Ch. McCreevy, jei bankai nesiims veiksmų pagal šiuos mūsų pasiūlymus, raginu Europos Komisiją šiuo klausimu parengti teisėkūros pasiūlymą.

Taip pat raginu įvertinti Europos internetinės paieškos sistemos galimybes, kad vartotojai galėtų palyginti įvairių bankų siūlomas galimybes. Turime turėti galimybę įsijungti kompiuterį, prisijungti prie interneto ir matyti IT platformą, kuri sudarytų sąlygas mums pasakyti: turiu geresnį pasirinkimą. Šiandien šių galimybių neturime.

Kitas klausimas yra „tarpbankinio atsiskaitymo mokesčiai“. Atsižvelgdamas į Europos Komisijos užimtą poziciją šiose diskusijose pateikiau tokį pasiūlymą: pirmiausia operatoriams gairių pavidalu turėtų būti nustatyti visi kriterijai, skirti tokiai tarpbankinio atsiskaitymo mokesčių skaičiavimo metodikai nustatyti, kuri užtikrintų tinkamą ir skaidrų sektoriaus veikimą.

Čia ir baigsiu, kad neviršyčiau savo keturių minučių. Tikiuosi, kad šių pasiūlymų, kuriuos, tikiuosi, Parlamentas rytoj ryte patvirtins, atžvilgiu Komisija iš karto imsis veiksmų, kurie bus bent jau spartūs ir tikslingi.

  Othmar Karas, pranešėjas. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nariai, G. Pittella, pirmiausia norėčiau dar kartą pabrėžti, kad Komisijos pasiūlymai, dviejuose pranešimuose Parlamento narių išsakyti tikslai ir reikalavimai ir šių pranešimų poveikis Europos piliečiams nusipelnė geresnio laiko diskusijoms ir didesnės auditorijos.

Antra, šiais pranešimais ir diskusijomis su Komisija mes pradedame naują bankininkystės sektoriaus paslaugų pasiūlos ir paklausos stiprinimo etapą. Norėčiau padėkoti G. Pittellai, O. Schmidtui ir M. Starkevičiūtei už jų veiksmingą bendradarbiavimą. Didžioji dauguma gautų balsų komitete parodė, kad mūsų nuomonės suartėjo, tačiau vis dėlto norime pateikti naujų reikalavimų.

Ko mes norime? Norime ir toliau vystyti mažmeninių finansinių paslaugų vidaus rinką ir ją paversti vietine rinka visiems vartotojams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms. Taip sakau, nors žinau, kad mažmeninė rinka yra ir toliau bus labiau vietinis, o ne pasaulinis verslas. Nepaisant to, čia slypi didelės galimybės, nes nuotolines finansines paslaugas kitoje valstybėje narėje perka tik 1 proc. ES vartotojų, o 26 proc. vartotojų tokias paslaugas perka savo šalyje.

Kaip teigiama Komisijos ir Parlamento pranešimuose, nepaisant skirtingos atsakomybės, yra nepateisinamų kliūčių, nors tai nereiškia, kad praeityje nieko nebuvo. Norėčiau pabrėžti, kad nuo 1988 m. vyksta kapitalo judėjimo Europoje liberalizavimas. Euro įvedimas davė naudos perkančiai visuomenei ir ekonomikai: Finansinių paslaugų veiksmų planas, Baltoji knyga dėl finansinių paslaugų politikos 2005–2010 m., Bendra mokėjimų eurais erdvė (SEPA) – vartotojai gauna naudą iš visų šių politinio vystymosi rezultatų. Tai – ne pabaiga ir mes tikslingai judame tuo keliu.

Abu Komisijos pranešimai – galbūt ir mūsų pranešimai – turi silpnų vietų. Vieną tokių galima rasti Žaliojoje knygoje, kurioje beveik išimtinai kalbama tik apie vartotojus. Tai liečia ir vidaus mažmeninę rinką, ir MVĮ. Be to, vienos vartotojų apsaugos priemonės vis dar negali paskatinti tiekėjų – ir mes tai žinome – eiti už valstybės sienos ribų. Išnagrinėjus sektorius tampa akivaizdu, kad tai, kad mes remiamės nedidelių duomenų kiekiu, yra silpna vieta. Rinkos galimybių reikšmę nustatome remdamiesi vien tik kainomis.

Todėl mūsų pranešime prašau Komisijos atlikti tinkamą poveikio vertinimą, kuriame taip pat turėtų būti teisingai nustatytos rinkos sąlygos ir įvertinta rinkos integracija bei konkurencingumas ir iniciatyvos poveikis ne pagal vieną rodiklį, bet pagal kuo didesnį rodiklių skaičių.

Tačiau mes taip pat remiame Komisijos siekį vykdyti tik tokias iniciatyvas, kurios piliečiams aiškiai duoda naudos, kurios tvirtai pagrįstos išlaidų – naudos analize ir kurių atžvilgiu buvo atlikti tinkami poveikio tyrimai.

Dabar galėčiau pabrėžti kitus silpnus punktus, tačiau apsiribosiu tik tais, kuriuos specialiai pabrėžėme pranešimuose. Svarbi šio Parlamento žinia yra tai, kad mes aiškiai pripažįstame decentralizuotą sektorių. Be viešųjų ribotos atsakomybės bendrovių, reikia santaupų bankų ir kooperatyvų. Mums reikia kitose valstybėse veikiančių vietinių lyderių, o ne tik pasaulinių lyderių. Jie yra atsakingi už vietinių paslaugų teikimą, ekonominę plėtrą atskiruose regionuose ir tiekimo saugumą. Kitas klausimas – mums reikia pusiausvyros tarp pasiūlos ir paklausos. Trečia, reikia suderinti licencijų suteikimo ir registracijos formalumus. Keliose valstybėse veikiančias draudimo bendroves ir bankus prižiūri kelios finansų priežiūros institucijos. Turėtume šioje srityje imtis derinimo ir sukurti vienodus patekimo į rinką reikalavimus.

Turėtume plėsti elektroninę prekybą. Nuotolinio verslo skatinimas turėtų tapti stimulu naudoti saugų elektroninį parašą, be to, reikėtų pakeisti tam prieštaraujančias pinigų plovimo direktyvos nuostatas.

Taip pat nagrinėjami šie klausimai: agentai ir brokeriai yra svarbūs didesnei konkurencijai finansinių paslaugų sektoriuje. Reikia lengvesnės prieigos prie kredito duomenų registro ir kreditinių kortelių registro, be to, turime blokuoti lengvatų reguliavimo pratęsimą, nes nemanome, kad bendradarbiavimas iškraipo konkurenciją šioje srityje, jei yra aiškiai nustatytos sąlygos.

Prašau Komisijos ir savo kolegų narių išnagrinėti šį visą pranešimą ir jį patvirtinti, taip pat paremti kitus mano pranešime esančius svarstymus – 44 paaiškinimus ir priemones.

  Neelie Kroes, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, man tikrai malonu šiandien prisijungti prie jūsų diskusijos apie Komisijos peržiūrą ir nuomonės dėl G. Pitella pranešimo.

Bet pirmiausia leiskite pasveikinti ir G. Pitellą ir O. Karasą su jų puikiu darbu ir padėkoti Parlamentui už susidomėjimą šiuo klausimu.

Dėl šio klausimo turime daug nuomonių ir tai yra geras atskaitos taškas. Kartu su savo brangiu kolega Charlie McCreevy ir vidaus rinkos ir paslaugų GD, aš ir mano tarnybos dėjome daug pastangų studijuodami mažmeninę bankininkystę ir kaip ir jūs, užduodame sau klausimą, ką galima patobulinti. Be abejonės, būtų kvaila sakyti, kad viskas yra puiku, taigi klausimas „Ką galima pagerinti?“ yra pagrindinis mūsų priėjimo prie šios problemos metodas.

Mūsų sektoriaus tyrime daug dėmesio skyrėme 1 350 mlrd. EUR per metus vertės kortelių mokėjimo sistemų rinkai. Tai ne kokie nors arbatpinigiai – tai yra 1 350 mlrd. EUR per metus. Taip pat žiūrėjome, kaip pagerinti kortelių registrus, nagrinėjome naudingą ir nenaudingą bankų bendradarbiavimą ir bankų mokesčius.

Atsakydama į svarbiausią G. Pittellos pranešimo punktą, galiu daryti išvadą, kad daugeliu atvejų mūsų nuomonės sutampa, išskyrus viena punktą. Kalbant apie vartotojų judumą, reikia pasakyti, kad šiuo metu kamuolys yra pramonės pusėje. Ji turi sukurti elgesio kodeksą, ir jei ji nepasinaudos šia galimybe ir nesiims šio iššūkio, tuomet pramonei gali tekti susidurti su teisės aktais.

Dėl vartotojų informavimo ir skaidrumo: kainų palyginimas ir produkto atskleidimas vartotojui yra patys svarbiausi dalykai. Tačiau pramonė smarkiai protestuoja dėl šio pokyčio ir bijau, kad čia gali būti nepasiekta jokios pažangos. Mano kolegė Komisijos narė M. Kuneva renka duomenis apie mažmeninės bankininkystės mokesčius vienai iš savo „Vartotojų rinkos švieslenčių“. Ji, be abejonės, galės įvertinti bankų mokesčių skirtumus ir skaidrumą ir atitinkamą vartotojų žinojimo lygį. Duomenų rinkimas yra pirmas žingsnis link pokyčio.

Turiu gerų naujienų dėl kreditų registrų. Pirmas ekspertų grupės dėl kreditų istorijos susitikimas planuojamas 2008 m. rugsėjo mėn., t. y. jau greitai. Ekspertai savo rekomendacijas Komisijai turėtų pateikti iki 2009 m. gegužės 1 d.

Kreditų tarpininkai, pvz., hipotekos brokeriai, yra didelė pramonė, turinti daug pažeidžiamų vartotojų, taigi Komisijos atliekamas jų tyrimas bus labai įdomus. Tikimasi šio tyrimo rezultatus turėti 2008 m. spalio mėn.

Bankų bendradarbiavimo klausimu, turiu pasakyti, kad Konkurencijos GD vis dar toliau renka duomenis mūsų sektoriaus tyrimui, todėl šiuo etapu man dar anksti teikti išsamias pastabas.

SEPA yra vis dar naujas dalykas ir jos visapusiškam veikimui reikalinga konkurencija, ypač pritariu Parlamentui šiuo klausimu. Tačiau esu tikra, kad šiuo etapu ši sistema veikia taip gerai, kaip buvo galima tikėtis.

Sritis, dėl kurios, kaip minėjau, kilo nesutarimų – reikalavimas Komisijai pateikti gaires dėl daugiašalių tarpbankinio atsiskaitymo mokesčių (angl. MIF). Turiu nuoširdžiai jums pasakyti, kad nesu įsitikinusi, jog gairių parengimas būtų teisingas žingsnis šiuo metu ir, remdamasi mūsų patirtimi šiuo klausimu, pabandysiu paaiškinti kodėl.

Raginimas Komisijai dėl gairių ir „skaidrumo“ – aš suprantu pranešėjo ir jo komandos klausimą – greičiausiai atsirado dėl mūsų MasterCard bylos. Tačiau tas sprendimas – sprendimas MasterCard atveju – buvo pagrįstas išimtinai specifiniais tos bylos faktais. Jei tokias gaires grįstume tik vienos bylos faktais, rizikuotume parengti blogas gaires ir susilpninti savo pastangas padėti vartotojams (tai yra dar vienas mūsų – Komisijos ir Parlamento bendras bruožas, mes norime padėti vartotojams). Vienas atvejis negali būti stebuklingo skaidrumo pagrindas.

Gairės gali neveikti ir dėl kitų priežasčių: yra mokėjimų kortelių, kurios ES veikia su MIF, yra kortelių, kurios veikia be MIF. Sprendimus dėl kortelių schemų verslo modelio ir finansavimo priemonių turėtų padaryti pačios schemos. Akivaizdu, kad Komisija negali nustatyti specialaus verslo modelio. Tokios išvystytos sistemos, kaip MasterCard MIF įvertinimas ir MIF, kuriuos galėtų norėti taikyti naujai į rinką ateinantys veikėjai, kad galėtų konkuruoti, įvertinimas nebūtinai yra tas pats. Šiuo metu Komisija įvertino tik tokių sistemų kaip Visa ir Mastercard MIF. Pagal naujus pagrindus, kurie nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1/2003, atsakomybė įvertinti savo veiksmų teisėtumą pagal EB konkurencijos taisykles tenka pačioms šalims.

Nekonfidenciali MasterCard sprendimo versija yra pateikta mūsų tinklalapyje, taigi mes esame skaidrūs ir aiškūs. Kitos mokėjimo kortelių sistemos gali naudoti Komisijos atliktą Mastercard MIF įvertinimą kaip gaires, net jei įvertinimas sprendime yra susijęs su Mastercard MIF, o ne su visais galimais MIF. Tačiau turiu pasiūlymą, kaip padėti rinkai plėtojantis šiam klausimui – tai yra gestas iš mano pusės. Mano tarnybos yra pasirengusios toliau diskutuoti su rinkos dalyviais ir visomis suinteresuotomis šalimis ir jos iš tiesų artimai bendrauja su mokėjimų pramone šiuo klausimu.

Bet leiskite užbaigti teigiama gaida. Komisija labai džiaugiasi dėl aiškios Parlamento paramos tam, kad reikia mažmeninės bankininkystės veiksmingumo ir veikimo lygio pagerinimo priemonių, nes šis sektorius nacionaliniu požiūriu yra vis dar fragmentiškas.

Esu nusiteikusi dirbti su jumis, kad būtų išspręstas MIF klausimas. Tikiuosi galime tiesiog pasakyti, kad ateitis priklauso mums.

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, leiskite pasveikinti Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą ir ypač O. Karasą ir O. Schmidtą už jų puikų darbą rengiant išsamų ir nuoseklų pranešimą.

Nuoširdžiai džiaugiuosi didele jūsų parama mūsų strategijai dėl mažmeninių finansinių paslaugų, bei dėl svaraus jūsų indėlio į įvairių klausimų svarstymus. Neįmanoma per skirtą laiką pateikti mūsų požiūrio į visus šiame plačiame pranešime nagrinėtus klausimus. Todėl norėčiau sutelkti dėmesį į du labai svarbius mažmeninio sektoriaus klausimus: į mūsų svarstymus dėl pagrindų mažmeniniams investiciniams produktams ir į mūsų darbą dėl bankų sąskaitų judumo klausimo.

Pirmiausia – mažmeniniai investiciniai produktai. Esu dėkingas už jūsų paramą dabartiniam darbui, kuriuo siekiama užtikrinti, kad mažmeninių investicinių produktų pardavimo reguliavimo pagrindai suteiktų stabilų ir aukštą vartotojų apsaugos lygį. Esu įsitikinęs, kad konkurencija tarp mažmeninių investicinių produktų gali duoti tikros naudos vartotojams. Tačiau turime būti tikri, kad investiciniai produktai bus pardavinėjami užtikrinant aukštą informacijos teikimo apie tuos produktus lygį ir drausmę pardavimo vietose. Tik taip bus užtikrintas sąžiningas elgesys su vartotojais ir tai, kad jie priims sprendimus būdami tinkamai informuoti.

Džiaugiuosi dėl aiškios jūsų pranešime išsakytos pozicijos šiais klausimais. Tačiau, kaip gerai žinote, nepriimu sprendimų, kol nesu visiškai įtikintas, kad reikalingi pokyčiai. Informacijos apie produktus teikimo taisyklių suderinimas ir paskirstymas būtų brangus ir trikdantis procesas.

Dėl šių priežasčių manau, kad dabar yra gerokai per anksti daryti išvadas, kad dabartinėje investuotojų apsaugoje yra trūkumų ir yra reikalingi nauji teisės aktai. Vėliau šiemet pateiksiu komunikatą, kur bus apibendrinti mūsų tyrimo duomenys. Nustatysime tolesnio darbo sritis, kad būtų galima išnagrinėti ir aiškiai išspręsti nustatytus veikiančios teisinės apsaugos trūkumus.

Dabar grįžkime prie sąskaitų mobilumo klausimo. Konkurencingos ir veiksmingos banko sąskaitų rinkos sukūrimas yra pagrindinis mūsų mažmeninių finansinių paslaugų strategijos elementas. Daug vartotojų nuolat susiduria su kliūtimis, kai nori pakeisti vieną teikėją kitu. Tokią padėtį būtina keisti, todėl džiaugiamės gavę jūsų paramą šiuo klausimu.

Džiaugiuosi dėl jūsų raginimo finansinių paslaugų pramonei siekiant Žaliojoje knygoje nustatytų tikslų dirbti taikant savireguliavimą ir taip sumažinti privalomų teisės aktų poreikį. Tai rodo mūsų bendrosios rinkos peržiūroje pakartotą pasiryžimą naudoti, jei reikia arba jei tai gali duoti norimą rezultatą, savireguliavimo priemones, o ne imtis teisėkūros priemonių.

Esant tokioms aplinkybėms, praėjusių metų lapkričio mėn. pakvietėme Europos bankininkystės pramonę iki 2008 m. vidurio parengti Europos elgesio kodeksą. Šiame kodekse turėtų būti nustatyta pilnavertė nacionalinė pakeitimo paslauga, kuria vartotojai galėtų naudotis keisdami banką. Bankininkystės pramonė neturi pradėti nuo pradžių. Ji turėtų naudoti gerosios patirties kai kuriose valstybėse narėse pavyzdžius.

Galiausiai aukštos kokybės bankininkystės pramonės elgesio kodekso parengimas bus lemiamas veiksnys, įrodantis savireguliavimo naudą. Šiandien norėčiau pasakyti aiškiai: jei kodeksas nepateisins Komisijos lūkesčių, bus svarstomos kitos alternatyvos, pvz., pasiūlymai dėl teisėkūros.

  Zuzana Roithová, PPE-DE frakcijos vardu. – (CS) Gerb. pirmininke, džiaugiuosi savo kolegos O. Karaso pranešimu, kuriame nagrinėjamas labai svarbus klausimas, t. y. lengva prieiga prie bankininkystės paslaugų visiems piliečiams ir verslui Europos Sąjungoje. Tai padės atverti arba veikiau baigti kurti mūsų vidaus rinką. Tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į labai rimtą problemą dėl aukštų bankininkystės mokesčių daugelyje valstybių narių. Daugelyje tokių valstybių – kaip ir mano šalyje Čekijoje, kuri yra viena didžiausių šios problemos aukų – šie bankininkystės mokesčiai yra nesuvokiamai dideli. Todėl iš tiesų reikalinga tarptautinė konkurencija. Tik Lenkijoje mokesčiai didesni už Čekiją. O, pavyzdžiui, Nyderlanduose ar Austrijoje bankininkystė yra pigesnė.

Priemonės, kurios gali skubiai pakeisti padėtį (tai taip pat yra susiję su itin aukštais kreditų suteikimo mokesčiais), yra Komisijos ir Parlamento rankose. Panaikinus tarptautinės elektroninės bankininkystės kliūtis būtų pagerinta vartotojų ir verslo vartotojų padėtis, kurie gautų naudos iš rimtos ekonominės konkurencijos. Be to, kad reikia sumažinti bankininkystės mokesčius ir padaryti juos skaidresnius, taip pat reikia sutelkti dėmesį į bankininkystės paslaugų kokybės didinimą ir vartotojų finansinių žinių pagerinimą bei į smulkųjį ir vidutinį verslą. Ne mažiau svarbu, kad Europos Sąjunga atkreiptų dėmesį į vadinamųjų mikrokreditų reguliavimą, kurie gali smarkiai paskatinti elektroninę (nors ne tik elektroninę) prekybą. Ponios ir ponai, tai – mūsų rankose.

  Antolín Sánchez Presedo, PSE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nare N. Kroes, Komisijos nary Ch. McCreevy, ponios ir ponai, mažmeninė bankininkystė vaidina labai svarbų vaidmenį šeimų ir didžiosios Europos verslo dalies kasdieniniame gyvenime. Šios paslaugos yra labai svarbios ekonomikai, jos sukuria apie 2 proc. Bendrijos BVP, suteikia daugiau nei 3 mln. darbo vietų ir yra didžiausias bankininkystės sektorius, kuriam tenka daugiau nei 50 proc. visos ES bankininkystės pajamų.

Norėdami suvokti šių paslaugų svarbą, galime prisiminti, kad viena iš pagrindinių paslaugų – paskolos už įkeistą nekilnojamą turtą – yra didžiausia rizika, kurią prisiėmė Europos piliečiai, ir tai sudaro maždaug 50 proc. ES BVP, o investicinių fondų kiekis valstybėse narėse svyruoja nuo 4 iki 24 proc. nuo nacionalinės ekonomikos.

Nepaisant sektoriaus reguliavimo pažangos ir po euro įvedimo pasiekto pagerinimo, neatrodo, kad buvo panaudotos visos Bendrijos finansinių paslaugų rinkų integracijos ir konkurencijos skatinimo sektoriuje galimybės.

Tik 1 proc. Europos Sąjungos vartotojų perka tarptautines finansines paslaugas; įvairiose bendrovėse kainos svyruoja labai smarkiai; pasirinkimo galimybės yra ribotos; vis dar yra struktūrinių skirtumų, kurie apsunkina paslaugų teikimą ir tinkamą tų paslaugų veikimą tarp skirtingų valstybių. Mažmeninės bankininkystės pelno lygiai skiriasi, o įmonės Šiaurės valstybėse, Ispanijoje ir Airijoje turi didesnį pelną už vidutinį.

Visi šie klausimai suderintu būdu nagrinėjami pranešimuose. Sveikinu pranešėjus G. Pittellą ir O. Karasą ir norėčiau pareikšti savo pasitenkinimą, kad buvo įtraukti šie svarbūs aspektai: mažmeninės bankininkystės vaidmens pripažinimas tinkamai perduodant į rinką pinigų politikos sąlygas; vertė, kurią prekybos su bankais, kooperatyvais ir taupomaisiais bankais modelių įvairovė ir skirtumai duoda Europos mažmeninei bankininkystei; bendradarbiavimo aplinka, kuri skatina konkurenciją tarp atskirų įmonių; tinkamų finansiniams tarpininkams skirtų pagrindų ir didesnio finansinių produktų palyginamumo poreikis.

Pagerinus šio bankininkystės sektoriaus veikimą padidės efektyvumas, bus geriau vystomos visų Europos regionų turimos galimybės ir pagerės prieiga prie finansinių paslaugų, taip pat bus geriau atsižvelgiama į mūsų piliečių poreikius.

  Margarita Starkevičiūtė, ALDE frakcijos vardu. – (LT) Pagrindinė problema, kurią mes šiandien svarstome, – ką padaryti, kad Europos Sąjungos pilietis galėtų pasinaudoti bendros rinkos privalumais ir finansų sektoriuje, kuris yra labai fragmentuotas. Kaip mes galėtume spręsti šią problemą? Yra trys keliai. Visų pirma reikėtų padidinti pačių vartotojų mobilumą. Kaip būtų galima padidinti vartotojų mobilumą? Visų pirma reikėtų standartizuoti informaciją apie teikiamus produktus ir užtikrinti tų mažmeninių finansinių produktų išlaidų skaidrumą, kad vartotojas galėtų pasirinkti per kokią nors priemonę, kad ir, kaip siūlė G. Pittella, internetinę naršyklę. Mes nemanome, kad reikėtų standartizuoti visus produktus, todėl, kad reikėtų atspindėti socialinius, kultūrinius ir tradicijų skirtumus įvairiose šalyse, todėl standartizavimas turėtų būti labai apibrėžtas. Kitas dalykas – mes galėtume sudaryti sąlygas vartotojui atidaryti sąskaitą kitoje šalyje. Dabar mes turime Šengeno erdvę ir visi be problemų gali važinėti iš šalies į šalį, ir nėra problemų dėl duomenų registrų. Tačiau bankams yra problema leisti atidaryti sąskaitą kitos šalies piliečiams. Man atrodo, kad šiuolaikinių technologijų amžiuje tai tikrai neleistinas dalykas. Aš tikrai nemanau, kad šitas problemas mes galėtume vien savireguliavimu išspręsti žinant mažmeninių bankų skaičių ir kaip jiems sunku koordinuoti veiksmus. Galbūt Komisija galėtų pasiūlyti kokią nors iniciatyvą šia kryptimi?

Kitas klausimas yra tai, kad galime paskatinti tiekėjų mobilumą, leisti jiems teikti paslaugas internetu, SMS žinutėmis; bet tokiu atveju reikėtų prieš tai sutvarkyti finansinę priežiūrą ir žinoti, kas bus atsakingas, jeigu kažkas įvyks. Baigdama, aš N. Kroes norėčiau pasakyti, kad mes labai norėtume skaidrumo ir iš Komisijos. Dėl kortelių mokesčių, jau dabar įvedami nauji mokesčiai užbėgant už akių Jūsų pasiūlymui. Vartotojai parduotuvėse tikriausiai nežino, kad kainos yra dar aukštesnės dėl to, kad bankai taikosi prie tariamų būsimų naujų reikalavimų. Galbūt mes galime daugiau ir dažniau skelbti tas kortelių išlaidas, kad vartotojai galėtų palyginti ir taip padidinti spaudimą bankams.

  Roberto Fiore (NI). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, iš tiesų Parlamentas nori suderinti Europos bankininkystės pasaulį. Tačiau manau, kad šeimos ir mažosios ir vidutinės įmonės yra ypač susirūpinusios, ypač mano valstybėje, Italijoje, dėl tam tikros praktikos, kurią šiuo metu visuomenė stebi itin atidžiai ir visapusiškai.

Kalbu, pavyzdžiui, apie maksimalaus viršijimo mokesčius ir sudėtines palūkanas, nes tai yra palūkanos už palūkanas. Dėl tokios praktikos kilo konfliktas su Konstituciniu Teismu ir Kasaciniu teismu. Nesuprantu, kaip žmonės gali kalbėti apie mokesčių mokėjimo būdo skaidrumą ir aiškumą, kai tokioje valstybėje, kaip Italija, vis dar yra didelių prieštaravimų tarp bankų ir teisinių institucijų.

Tą patį galima pasakyti ir apie paskolų lankstumą. Šiuo metu ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad šimtai tūkstančių šeimų susiduria su rimtomis problemomis, susijusiomis su paskolų lankstumu. Todėl manau, kad Parlamentas pirmiausia turi nacionalinės bankininkystės pasauliui nustatyti sąžiningesnius kriterijus.

  Harald Ettl (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, O. Karaso ir G. Pittellos pranešimuose teigiama, kad dar reikia daug nuveikti vartotojų labui mažmeninių finansinių paslaugų sektoriuje, pvz., dėl bankų sąskaitų, paskolų ir draudimo. Bankai, kurių rinkos apimtis iki 50 proc. yra iš mažmeninio verslo, nebėra suinteresuoti vartotojų mobilumu ir, deja, tik iš dalies suinteresuoti skaidriomis gairėmis. Netgi iš esmės geras, tačiau dažnai netinkamai interpretuojamas, pasitikėjimas tarp bankų ir jų klientų saisto vartotojus ir lemia jų judumo ir konkurencijos neskatinimą.

Konkurenciją pirmiausia galima paskatinti išmokius ir geriau informavus vartotojus. Be to, į ES biudžetą įtraukėme eilutę, skirtą vartotojų MVĮ žinioms apie finansų rinkas. Noriu jums tai paprasčiausiai priminti.

Be to, naikinant kliūtis negalima sumažinti vartotojų apsaugos lygio. Bendros teisinės pagalbos reikalavimas tarptautiniuose ieškiniuose dėl finansinių produktų, dėl kurių sutarė Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas, yra tinkamas būdas pagerinti sąžiningas rinkos sąlygas. Tačiau nauji finansiniai produktai iš esmės turi būti diegiami objektyviai ir teisingai.

Komisijos prašoma patvirtinti reglamentavimo pagrindus, susijusius su informavimu apie palyginamus produktus, jų rinkodara ir organizavimu privatiems vartotojams visose teisinėse nuostatose dėl finansų rinkos. Taip pat FPRD direktyvos principus dėl geriausio patarimo reikėtų taikyti ir, pavyzdžiui, su vienetais susijusiam gyvybės draudimui ir kitiems ilgalaikiams taupymo produktams. Mūsų principas, kuriuo vadovaudamiesi turime veikti, yra padėti vartotojui, klientui ir taip sukurti klestinčią rinką.

  Wolf Klinz (ALDE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti O. Karasui ir G. Pitellai už jų pranešimus. Pritariu jų visame pranešime prasiskverbiančiai išvadai, kad kiekvienas pilietis Europos Sąjungoje turėtų turėti prieigą prie bankininkystės paslaugų. Nepaisant to, norėčiau pateikti tris pastabas.

Pirmiausia dėl vartotojų mobilumo. Taip, mūsų tikslas yra augančioje visiškai veikiančioje vidaus rinkoje užtikrinti, kad visi vartotojai turėtų tarptautinę prieigą prie bankininkystės paslaugų. Tačiau negalima pamiršti su šia teise susijusios atsakomybės. Man nerimą kelia tai, kad čia reikalaujama, kad kai vartotojas informuoja savo banką, jog nori jį pakeisti, atsakomybė už laiku negautus duomenis apie naują banko sąskaitą turi tekti dabartiniam bankui. Taip neteisinga! Vartotojai turėtų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir privalo prisiimti šią atsakomybę asmeniškai kartu su gaunamomis teisėmis. Neturėtume žaisti su tais, kurie išperka vartotojus, kai jie patys kalti dėl to, kad jiems kyla tokia dilema.

Antra, vartotojų informavimas. Negaliu nesutikti su anksčiau kalbėjusiu H. Ettl. Mes vis dar turime daug nuveikti visų konkurencijoje esančių palyginamų produktų atžvilgiu, nes tų produktų skaidrumas skiriasi dėl to, kad jiems taikomi skirtingi reikalavimai dėl informacijos pateikimo. Taip neteisinga! Labai pritariu tam, kad vartotojai gautų informaciją, bet neturėtumėme išmesti vaiko iš maudynių ir neužlieti vartotojų pernelyg dideliu informacijos srautu. Vartotojams reikia būtinos informacijos, kad jie patys galėtų priimti atsakingus sprendimus, tačiau čia svarbiau ne kiekybė, o kokybė.

Galiausiai grįžkime prie bankininkystės struktūros. Sutinku su O. Karasu, kad iš esmės atskirose valstybėse narėse turime skirtingas istoriškai išsivysčiusias bankininkystės sistemas. Vienose valstybėse yra tik privatūs bankai, kitose yra ir taupomieji bankai, kredito unijos, valstybiniai bankai ir panašiai. Ne mūsų darbas yra reorganizuoti bankininkystės bendriją. Tą turėtų daryti valstybės narės – jei jos to dar nedaro. Tačiau ne mums priklauso ir išlaikyti tradicijas. Manau, kad rinka turėtų nuspręsti, ar struktūros turi išlikti tokios, kokios yra dabar, ar jos turėtų būti pakeistos. Paslaugos, produktai, paslaugos, kurias atskiri rinkos operatoriai siūlo savo vartotojams – štai kas turėtų visa tai lemti; neturėtume priimti sprendimų centralizuotai.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, norėčiau trumpai pateikti kelias pastabas dėl diskusijų.

Vartotojų švietimo klausimas yra labai svarbus. Reikia, kad vartotojai suprastų finansines paslaugas ir ypač turime atkreipti dėmesį į jaunimą, kuris naudoja kreditines korteles taip, tarsi jos išeina iš mados.

Tačiau norėčiau pasakyti, kad tie iš mūsų, kurie mano, kad jų finansų srities žinios yra tinkamos, vis tiek gali pakliūti į netikėtą finansinę bėdą. Noriu paprašyti, kad pakeltumėte rankas tie, kas užjaučia dėl investicinių būsto kreditų. Aš už tai pakelčiau abi rankas. Taigi, netgi išmokyti ir turėdami žinių, darome klaidų ir vartotojui parduodami prasti produktai.

Nesu tikra, kiek ilgai Komisija ketina tikrinti elgesio kodeksus prieš imdamasi teisės aktų leidybos. Nesu šalininkė tokių teisės aktų, kur nieko nereikalaujama, tačiau kartais mums reikia geresnių teisės aktų, kurie būtų veiksmingi vartotojo požiūriu. Šiuo metu išgyvename kreditų krizę ir nors anksčiau Airijoje bankai dosniai dalijo pinigus ir 100 proc. vertės paskolos buvo tapusios norma, tai šiuo metu padėtis yra visiškai priešinga ir finansai yra ribojami. Ši problema liečia mus visus ir tikiuosi, kad šios diskusijos prisidės prie geresnių finansinių paslaugų Europos vartotojui.

  Neelie Kroes, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, norėčiau dar kartą padėkoti garbingiems nariams už jų darbą šiuo klausimu. Buvo pasakyta, kad mums reikia didesnio skaidrumo ir aiškios apžvalgos, parodančios, kokias teises turi vartotojas. Kokybė yra svarbesnė už kiekybę, tačiau kartais norint gauti kokybės, reikia turėti šiek tiek kiekybės.

Komisija labai džiaugiasi jūsų aiškia parama būtinoms priemonėms. Žinome, kad turime pagerinti veiksmingumo lygį bei pagerinti mažmeninės bankininkystės sektoriaus, kuris tebėra fragmentiškas nacionaliniu atžvilgiu, veikimą. Tai nesuderinama su tokia bendra rinka, kokia mes tikime. Todėl mažmeninės bankininkystės sektorius – kurio durys atvertos – yra labai svarbus mums, visiems vartotojams ir visai ekonomikai. Parlamento pranešime matyti, kad ir jūs šiai sričiai skiriate didelę svarbą.

Z. Roithová kalbėjo apie padėtį savo šalyje, tačiau minėjo, kad ne tik jos valstybėje yra nustatyti dideli mokesčiai, kurie dažnai yra fragmentuotos rinkos, kurioje neretai tėra keli veikėjai, rezultatas. Sektoriaus tyrimo pranešime, apie kurį jau šiek tiek kalbėjau, mūsų nustatyta padėtis yra visiškai aiški.

Manome ir tikimės, kad SEPA taps daugelio problemų sprendimu, nes tai palengvins tarptautinę konkurenciją, o būtent to ir reikia. Tai yra į rinką nukreiptas metodas ir jis turėtų veikti. Todėl mes stipriai remiame šią iniciatyvą ir dirbame su pramone, kad SEPA pasiektų savo tikslus. A. Sánchez Presedo teisingai pasakė, kad konkurencijos skatinimas yra viso šio metodo raktas, nes visi žinome, kad kai nėra konkurencijos, bankai stengiasi mus apkvailinti.

Dėl tikrų kortelių mokesčių, apie kuriuos klausė M. Starkevičiūtė, noriu pasakyti, kad pritariame garbingos narės norui dėl didesnio skaidrumo rinkoje. Konkurencija reiškia, kad mes turėtume žinoti, kas vyksta rinkoje, o tai, kad nebuvo aišku, kodėl vartotojai gauna naudą iš to, buvo viena iš priežasčių, dėl kurios buvo uždrausti MasterCard tarpbankinio atsiskaitymo mokesčiai – tai yra aišku. Mūsų tikslas yra matyti aiškią ir patikrinamą naudą vartotojams duodančius mokesčius.

W. Klinz teisingai kalbėjo apie teises ir jos visuomet yra susijusios su atsakomybe; ne tik vartotojų, bet ir visų mūsų – bankų ir visų žaidėjų. Mums reikia didesnio skaidrumo, turime aiškiai žinoti, ką renkamės. Tikėtina, kad rinkos pokyčiai veda šia kryptimi.

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, kaip minėjau anksčiau, pranešimai yra puikūs darbai. Jie yra išsamūs ir nuoseklūs ir svariai prisideda prie mūsų vykstančio darbo dėl mažmeninių ir finansinių paslaugų.

Vertinu tai, kad kai kurie žmonės galbūt norėtų, kad mes greičiau vykdytume kai kurias iniciatyvas, tačiau greitis ne visuomet reiškia kokybę. Esame įsipareigoję laikytis savo geresnio reguliavimo principų, įskaitant atidžius poveikio įvertinimus. Kai kurios mūsų iniciatyvos, pvz., dėl bankų sąskaitų, vykdomos jau daug metų ir šiemet turėtume sulaukti vaisių. Kitos iniciatyvos, pvz., mūsų darbas mažmeninių investavimo projektų klausimais, yra naujesnės ir prieš parengiant tvirtas išvadas, reikia atlikti daugiau tyrimų jas vykdant.

Z. Roithová kalbėjo apie bankų pakeitimą ir mano kolegė Neelie Kroes aptarė šį klausimą. Norėčiau pabrėžti, kad negalime reguliuoti paties pakeitimo, tačiau turime sukurti sąlygas tikrai konkurencijai ir galimybei vartotojams lengvai pakeisti banką bei turėti rinkoje daug žaidėjų. Tai savaime sumažins kainas. Margarita Starkevičiūtė iškėlė keletą klausimų. Pasižymėjau visus jos pasiūlymus ir šiais klausimais imsimės kuo intensyvesnių veiksmų. H. Ettl kalbėjo apie mažmeninius bankus. Mūsų išleistoje Žaliojoje knygoje kaip tik nagrinėjamos kai kurios tos rimtos problemos.

Paprastai pritariu savo draugui Wolfui Klinzui, tačiau jei teingai supratau, jis nelabai nori keisti bankų sąskaitas. Mes tiesiog stengiamės pasiekti, kad vartotojai galėtų nesunkiai keisti bankų sąskaitas valstybėse narėse. Aš tik noriu pabrėžti, kad tai nėra aukštoji matematika. Kitos valstybės narės sukūrė elgesio kodeksus ir tai padarė pakankamai nesunkiai. Bankininkystės pramonei šioje srityje suteikėme savireguliavimo galimybę. Buvau susitikęs su kai kuriais jų atstovais. Kai kurie jų pateikė nuostabius ir stebuklingus paaiškinimus, kodėl jie negali to padaryti, tačiau noriu juos patikinti, kad čia kalbame ne apie astrofiziką. Tai labai paprastas veikimo būdas ir tai yra galimybė jiems įrodyti, kad savireguliavimas yra geresnis būdas. Tačiau, kaip jau sakiau anksčiau, jei jie to nepadarys, turime kitų alternatyvų.

Tačiau sutinku su antruoju W. Klinzo punktu dėl bankų struktūrų įvairiose valstybėse narėse. Jas kuria vien tik pačios valstybės narės ir visose valstybėse narėse bankininkystės struktūros skiriasi. Pati valstybė narė gali organizuoti savo struktūras tokiu būdu, kokiu ji nori, tačiau kai ta struktūra įžengia į laisvos rinkos zoną, ji turi laikytis Sutarties reikalavimų ir dėl to kartais gali kilti priešprieša. Tačiau bankininkystės struktūros organizavimas valstybėje narėje yra grynai susijusios valstybės narės reikalas.

Sutinku su M. McGuinness dėl elgesio kodeksų veikimo. Ji daug kalbėjo apie investicinius būsto kreditus. Iš pradžių pats nenorėjau eiti tuo keliu ir tam priešinausi keletą metų, tačiau prieš keletą metų kartą su kitu asmeniu pasinaudojau šia galimybe. Buvau vienas iš laimingųjų. Laikotarpio pabaigoje paaiškėjo, kad gavau pelno, kuris mane ir visus kitus nustebino, nors prieš tai to imtis nenorėjau.

Tačiau nemanau, kad ką nors reikėtų kaltinti dėl tokios investicinių būsto kreditų baigties. Tuo metu tai buvo mada. Visi galvojo, kad elgiasi teisingai, be to, vyko neblogas agresyvus pardavimas. Tačiau manau, kad vartotojas žino apie daugelį tykančių spąstų, nes būtent tai elgesio kodeksas ar bet kokios rūšies vartotojo apsauga turėtų daryti. Visuomet sakau verslo žmonėms nepaisant to, ar jų verslas didelis, ar mažas, ir mes, vartotajai, tai irgi turėtume žinoti – jei daiktas atrodo per geras, jis ir yra per geras.

  Gianni Pittella, pranešėjas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau trumpai padėkoti visiems kalbėjusiems nariams, dar kartą padėkoti Komisijos nariams ir O. Karasui.

Norėčiau trumpai tarti žodį dėl tarpbankinio atsiskaitymo mokesčių. Mano pasiūlymas dėl gairių grindžiamas įsitikinimu – be jokios abejonės, N. Kroes, čia galime nesutarti – kad tarpbankinio atsiskaitymo mokesčiai yra naudingi mokėjimo priemonės vystymui ir veiksmingumui. Be to, jei nebus tarpbankinio atsiskaitymo mokesčių, kils pavojus, kad išlaidas teks padengti.

Pereinant prie klausimo, koks metodas geriausiai tinka finansinių rinkų reguliavimui, manau – ir dažnai tai sakiau Komisijos nariui Ch. McCreevy – kad dabartinė finansų krizė aiškiai parodė neigiamą poveikį darančius elementus: nepakankamai ir netinkamai reguliuojamas finansų rinkas ir dažną bankininkystės pramonės vykdomą neveiksmingą savireguliavimą.

Todėl manau, kad būtų neteisinga galvoti, kad tinkama mažmeninio finansų sektoriaus integracija gali būti užbaigta vien tik pramonės savireguliavimo priemonėmis. Mažmeninių produktų finansų rinka galės būti vadinama tinkamai integruota tik tada, kai bus pasiektas ir užtikrintas visiškas suderinimas, kurio siekiama vartotojų apsaugos taisyklėmis. Tą geriausiai galima padaryti Komisijai pradėjus iniciatyvą dėl teisės akto.

  Othmar Karas, pranešėjas. − (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau dar kartą pareikšti padėką visiems susijusiems asmenims, kurią jau išreiškiau pradžioje, ir paprašyti Komisijos įtraukti visus Parlamento pasiūlymus į teisinių svarstymų procedūras.

Antras klausimas – tik pastaba. Norėčiau kolegoms priminti, kad pranešimas apie finansų sektoriaus vartotojų švietimą, kuriam mes šiandien skyrėme nemažai laiko, bus svarstomas Europos Parlamente plenarinės rudens sesijos metu.

Kitas dalykas, kurio mums nereikėtų pamiršti, yra tas, kad pagrindinės kliūtys, trukdančios teikti tarptautines finansines paslaugas, yra skirtingos valstybių narių mokesčių sistemos, dėl kurių vangiai užtikrinamas sąveikumas, ypač jei finansiniai produktai skatinami mokesčių tikslais. Norėčiau kreiptis ir į finansų sektorių bei bankus ragindamas šias institucijas imtis savireguliacijos ir atlikti parengiamąjį darbą, padėsiantį įgyvendinti Žaliosios knygos tikslus. Kalbant apie produktų standartizaciją ir įvairovę, galima pritarti produktų standartizacijai iki tokio lygio, kol ji nekenkia įvairovei. Bankų mokesčių klausimu, kurį palietė Z. Roithova, Komisija jau kreipėsi į SEPA.

Tačiau esama ir kitų kliūčių, pavyzdžiui, teisės, įgytos vienoje šalyje, ne visada pripažįstamos kitose, arba sąskaitą banke gali atsidaryti asmuo tik nurodęs savo gyvenamąją vietą. Nėra aiškaus elektroninės komercijos apibrėžimo: tarptautinio pinigų pervedimo sistema veikia, tačiau esama kliūčių atsidarant sąskaitą ar įgyvendinant kitas teises, ir šias kliūtis būtina pašalinti. Turime dar daug ką nuveikti, kad ant stalo atsigultų konkretūs pasiūlymai. Reikėtų siekti rezultatų ir nepaliaujamai dirbti toliau.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Gerai funkcionuojanti integruota finansų rinka – būtina Lisabonos strategijos įgyvendinimo sąlyga. Bankai atlieka svarbų vaidmenį perduodant monetarinės politikos nuostatas mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei vartotojams. Nors tarptautinėmis finansinėmis paslaugomis domisi daug klientų, atsidaryti sąskaitą kitoje valstybėje narėje taip sudėtinga, kad klientai dažnai išsigąsta.

Europos bankai turėtų patobulinti ir supaprastinti sąskaitos uždarymo procedūras. Sąskaitų išrašai vis dar yra sudėtingi ir vartotojai jų nesupranta. Dėl finansinių produktų sudėtingumo vartotojams sunku priimti argumentuotus sprendimus. Be to, vartotojai kenčia nuo neproporcingai didelių bankų įkainių už paslaugas ir mokamųjų kortelių aptarnavimą.

Aš manau, kad ES turėtų ne reguliuoti bankų įkainius, o užtikrinti bankų sektoriaus konkurentiškumą. Pagrindinis ekonominės bankų konkurencijos veiksnys – informuotas klientas.

Aš manau, kad svarbų vaidmenį vaidina vartotojų organizacijos, nes jos gali nuspręsti, kokią informaciją būtina gauti vartotojams renkantis bankininkystės produktus. Jos gali koordinuoti finansinio švietimo programas, kurių tikslas supažinti vartotojus su įvairiomis pinigų valdymo galimybėmis. Jos padeda ir itin pažeidžiamiems vartotojams.

Aš tikiu, kad ateis tokie laikai, kai ES vartotojų organizacijoms nereikės kovoti už išlikimą. Tapusios atsakingomis už vartotojų politiką jos supras finansų svarbą.

  Katrin Saks (PSE), raštu. – Žaliojoje knygoje Komisija siūlo tris mažmeninių finansinių paslaugų strategijas, kurios paskatintų mažmeninės finansinių paslaugų rinkos integraciją: sumažintų kainas, suteiktų daugiau galimybių rintis, padidintų vartotojų išprusimą ir sustiprintu vartotojų apsaugą.

Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į vartotojų išprusimą ir pabrėžti būtinybę kelti vartotojų finansinio raštingumo lygį. Ką tik, svarstydami apie vartotojų finansinį išprusimą, susipažinome su keliomis praktinėmis vartotojų finansinio švietimo programomis. Reikėtų tęsti pradėtą darbą ir dalytis gerąja šios srities patirtimi, nepamirštant ir naujųjų valstybių narių.

Kalbant apie vartotojų galimybę rinktis, aišku, kad vartotojai, norintys pakeisti finansinių paslaugų teikėją, privalo turėti galimybę tai padaryti minimaliomis sąnaudomis ir be jokių teisinių kliūčių.

Kalbant apie vartotojams pateikiamą informaciją, nepakanka suteikti vartotojui tiek daug informacijos, kiek tik įmanoma. Per didelis informacijos kiekis turės priešingą poveikį. Vartotojui būtina pateikti tokį kiekį informacijos, kuris padėtų priimti argumentuotą sprendimą.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. – (RO) Vadovaujantis G. Pittellos pranešimu sektoriaus audito metu buvo analizuojama konkurentinė situacija mokėjimo sistemų (įskaitant mokamąsias korteles), kredito institucijų, bankų bendradarbiavimo, kainų ir bankinių mokėjimų srityje. Audito rezultatai rodo, kad bankų komisiniai už mokėjimą mokamąja kortele stipriai skiriasi. Nustatyta, kad dauguma nacionalinių debetinių kortelių tinklų nustato mažesnius tarpbankinius mokesčius nei tarptautiniai tinklai, be to, daugelyje valstybių narių bankai, atsidarant einamąją sąskaitą, suteikia hipotekinius ir asmeninius kreditus bei paskolas MVĮ.

Paprastai klientas, inicijuojantis sutartinius santykius su banku, kurio klientu ketina tapti, neturi lygiaverčių derybinių galių. Klientas pasirašo sutartį dažnai net jos neperskaitęs, o jei ir perkaitytų, daryti pakeitimus nebūtų galimybės. Žiūrint iš šios pozicijos, manau, kad kompetentingosios kontroliuojančios institucijos turėtų peržiūrėti bankų sutartis ir užtikrinti tiek vartotojų, tiek bankų interesų gynimą. Manau, klientui prieš atsidarant sąskaitą būtina gauti įkainių, galiosiančių iki pat jos naudojimo pabaigos, santrauką.

PIRMININKAVO: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja