Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/0224(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0183/2008

Pateikti tekstai :

A6-0183/2008

Debatai :

PV 04/06/2008 - 26
CRE 04/06/2008 - 26

Balsavimas :

PV 05/06/2008 - 6.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0246

Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. birželio 4 d. - Briuselis Tekstas OL

26. Pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsauga (diskusija)
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – Duarte‘o Freitaso pranešimas Žuvininkystės komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atviroje jūroje apsaugos nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio (COM(2007)0605 – C6-0453/2007 – 2007/0224(CNS)) (A6-0183/2008).

 
  
MPphoto
 
 

  Joe Borg, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, D. Freito pranešimas, susijęs su pasiūlymu, atveriančiu kelią į poveikio aplinkai vertinimo principus, taikytinus žvejybos srityje. Neperdedu sakydamas, jog tai yra itin svarbu pereinant prie naujos valdymo sistemos ir suderinant žvejybos taisykles su kita jūrine veikla.

Be to, šie principai padeda siekti itin svarbaus tikslo – apsaugoti pažeidžiamas jūrų ekosistemas. Pasiūlyme išreikštas rūpestis ekosistema, o tai itin svarbus bendrosios žuvininkystės politikos aspektas.

Šis pasiūlymas – mūsų reakcija į 2006 m. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje išsakytus raginimus imtis veiksmingų priemonių apsaugant pažeidžiamas jūsų ekosistemas atviroje jūroje nuo sunaikinimo ar žalos, kurią daro dugninė žvejyba. Už laivų, plaukiojančių vandenyse, kuriuose negalioja tarptautinės apsaugos bei valdymo taisyklės, veiklą atsako valstybė, kurioje jie yra registruoti ir su kurios vėliava plaukioja. Kadangi Europos Sąjunga tarptautinės teisės pagrindu verčia valstybes, kuriose yra registruoti ir su kurių vėliava plaukioja laivai, imtis prižiūrėtojo vaidmens, iki metų pabaigos, atsiliepdami į JT raginimą, mes turime patvirtinti atitinkamas priemones.

Kaip siūlyta, šios taisyklės galios ES registruotiems ir su ES vėliava plaukiojantiems laivams, veikiantiems atviroje jūroje RŽVO nereglamentuojamuose vandenyse. Šiuo metu nemažas skaičius laivų žvejoja Pietvakarių Atlante, kur kaip tik ir yra tokia zona. Dokumento tikslas – įpareigoti valstybes nares, kuriose registruoti ir su kurių vėliava plaukioja laivai, neišduoti žvejybos dugnine įranga leidimų neturint aiškių išvadų, kad bus keliamas minimalus pavojus pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms. Tai reiškia, kad Komisija nesigilins, kaip valstybės narės atliks šį įvertinimą – mes nustatysime minimalius mokslinės informacijos standartus, valstybės narės pačios turės pasirūpinti, kaip juos užtikrinti.

Mūsų pasiūlyme numatoma, kad žvejoti dugnine įranga negalima giliau nei 1000 metrų gylyje. Argumentai, kad pasiūlyta nuostata neturi mokslinio pagrindo, nepriimtini. Iš vienos pusės mes vis dar giliname savo žinias apie vandenyno gelmę ir susiduriame su tiek daug nežinomybės, kad atsargus požiūris visiškai pateisinamas. Pasiūlytoji gylio riba – logiškas pasirinkimas, nes ji neprieštarauja esamai ES laivų veiklai: jie žvejoja daug sekliau. Kita vertus, šia taisykle siekiama skirti laiko išsiaiškinti, kaip ši priemonė veikia prieš leidžiant žvejams skverbtis į gilesnius vandenis.

Tai reiškia, jog mes norime išlaikyti savo veiklą viename lygyje, kol turėsime daugiau informacijos, kaip galima ją vystyti saugiai. Komisija yra pasirengusi sugrįžti prie šio klausimo po dvejų metų, kai pateiksime ataskaitą Tarybai ir Asamblėjai apie šių taisyklių įgyvendinimą ir efektyvumą. Todėl Komisija negali pritarti šios taisyklės panaikinimui kaip buvo siūloma pranešime.

Antra, D. Freito pranešime siūloma stebėjimo laivuose nuostatą pakeisti atrankinio stebėjimo sistema. Komisija sunkiai gali pritarti šiai pataisai, nes be stebėtojų vienintelė kontrolės priemonė, kuria būtų galima stebėti kiekvieną laivą, liktų LSS. To nepakanka, ir netgi nerealu tikėtis, kad nacionaliniai žvejybos stebėjimo centrai galėtų užtikrinti laiku atliekamą kiekvieno laivo stebėjimą. Be to, laive nesant stebėtojų neveiks itin svarbi nukrypimo nuo kurso taisyklė, galiojanti laivui atsitiktinai patekus į nežinomą ekosistemą, nes LSS šios taisyklės laikymosi neįmanoma kontroliuoti. Kaip ir ankstesnį klausimą, šį reikalavimą galima dar kartą aptarti po dvejų metų, kai jau būsime įvertinę jo efektyvumą.

Dauguma kitų pasiūlytų pakeitimų Komisijai priimtini, ir dauguma iš tiesų jau buvo pateikti diskusijos Taryboje metu.

Norėčiau padėkoti Parlamentui už paramą Komisijos pastangoms efektyviai sureaguoti į susidariusią situaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas, pranešėjas. − (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasveikinti Komisiją inicijavus šį pasiūlymą dėl dviejų priežasčių. Pirma, todėl, kad jis palaiko ir pratęsia Europos Sąjungos iniciatyvą ir poziciją šiuo klausimu JT Generalinėje Asamblėjoje, antra, todėl, kad jis pagrįstas labai svarbiu principu – siekimu įvertinti žvejybos poveikį ekosistemoms prieš leidžiant veikti.

Tai svarbu todėl, kad mes kalbame apie zonas, kuriose neveikia jokios nacionalinės žvejybos organizacijos. Tiesa ta, kad pakrančių teritorijose už pažeidžiamų ekosistemų apsaugą nuo dugninės žvejybos atsakingos pačios šalys. Tarptautiniuose vandenyse jūrų aplinkos apsauga reglamentuojama jūrų regionų konvencijomis, kur tokių esama, o priemones gyviesiems jūrų ištekliams saugoti ir valdyti numato bei jų poveikį pažeidžiamoms ekosistemoms kontroliuoja regioninės žvejybos valdymo organizacijos. Tačiau atviroje jūroje yra tokių teritorijų, kurios nepriklauso jokioms žvejybos organizacijoms, o tai prilygsta skatinimui užsiimti destruktyvia žvejybine veikla.

Žinodama šią situaciją JT Generalinė Asamblėja, kaip ir buvo galima tikėtis, pasitikėdama ES, žengė žingsnį į priekį ir išreiškė būtinybę imtis priemonių, kuriomis būtų apsaugotas jūros dugnas, nes šioje srityje šiuo metu neveikia joks kontrolės mechanizmas.

Tai iš tiesų pozityvus žingsnis, kurį reikėtų pabrėžti ir sveikinti taip tarsi tai būtų pačios Komisijos sprendimas, be to, šį pasiūlymą būtų galima vadinti didžiadvasišku, nes mes turėsime priversti laivus, registruotus valstybėse narėse ir plaukiojančius su valstybių narių vėliavomis, gerbti nustatytas taisykles ir diplomatiniais kanalais užtikrinti, kad trečiosios šalys, žvejojančios mūsų minimose teritorijose (jūros dugne), taip pat jų laikytųsi. Kitaip nėra prasmės Europos Sąjungai imtis lyderio vaidmens ir versti savo laivus atlikinėti tyrimus bei vykdyti kitus reikalavimus, jei laivai su kitų valstybių vėliavomis vykdys destruktyviąją žvejybą teritorijose, kurias mes norime apsaugoti.

Tačiau šiame didžiadvasiškame pasiūlyme yra viena idėja, dėl kurios mes norime pasveikinti Komisiją ir kuri, įdėjus diplomatinių pastangų, gali duoti naudos; šiai idėjai buvo pritarta JT Generalinėje Asamblėjoje, todėl mes galime imtis veiksmų.

Kalbant apie kai kuriuos čia paminėtus aspektus (klausimą dėl 1000 metrų), Komisijos nary, Žuvininkystės komitete mes išklausėme specialistų nuomonės, taip pat aš asmeniškai buvau susitikęs su specialistais ir, daugumos specialistų nuomone, 1000, 800, 500 ar 1200 metrų nėra techninė priemonė, o greičiau politinis žingsnis. Jei šiuo pasiūlymu mes verčiame žvejus, norinčius žvejoti tam tikroje zonoje, iš anksto ištyrinėti jūros dugną ir jam keliamą riziką, o, mano manymu, toks tyrimas apims ir 800 ir 1100 ar 1500 metrų gylį, nėra reikalo aiškiai užbrėžti 1000 metrų ribą, nes ji jau apsaugota bet kokiu atveju.

Mes vis dar laukiame kai kurių techninių paaiškinimų, kurių negalėjo pateikti mūsų išklausyti specialistai, ir aš manau, kad to, ką iki šiol pasakė Komisijos narys, nepakanka 1000 metrų ribai nustatyti. Vis dėlto mums reikėtų palaukti ir mes tikimės, kad į Europos Parlamento pasiūlymą bus atsižvelgta rytoj balsavimo metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Marios Matsakis, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės referentas. Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją su puikiu pranešimu.

Daugelis atviroje jūroje esančių jūrų ekosistemų yra unikalios ir pažeidžiamos, todėl jas neabejotinai būtina saugoti nuo itin katastrofiško dugninei žvejybai naudojamų įrenginių poveikio.

Siūlomos taisyklės neabejotinai geras žingsnis teisinga linkme, tačiau ateityje, sukaupus daugiau žinių ir patirties apie giliųjų vandenų biologiją, reikia nuveikti dar daugiau. Taikyti prevencinius principus, tapusius kai kurių šių taisyklių parametrų pagrindu, būtina ir išmintinga. Kaip visada, reglamento sėkmė didžia dalimi priklauso nuo tinkamo įgyvendinimo, šiuo atžvilgiu itin pasitarnautų laivuose esantys stebėtojai.

Tikimės, jog nepaisant kai kurių silpnybių, šis reglamentas bus sėkmingas ir teoriškai, ir praktiškai.

 
  
MPphoto
 
 

  Carmen Fraga Estévez, PPE-DE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, aišku mes visi esame už pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugą nuo destruktyvios žvejybos.

Iš tikrųjų aš taip pritariu šiai idėjai, kad pasisakyčiau už bet kokią destruktyvią veiklą, įskaitant ir visišką nežvejojimą. Tačiau mes juk žinome, kad tokiu atveju lyderio vaidmens turi imtis žvejybos sektorius, rodydamas sektiną pavyzdį.

Kaip jau sakiau komentuodama R. Miguélez pranešimą apie giliųjų vandenų žuvų išteklius, aš manau, kad pagrindiniu mūsų rūpesčiu turėtų būti visų pažeidžiamų ekosistemų apsauga, kur jos bebūtų, ne tik tų, kurioms pasisekė būti 1000 metrų gylyje.

Kaip sakė D. Freitas, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pripažino, kad gylio kriterijus yra sutartinis ir moksliškai nepagrįstas, o regionų žvejybos valdymo organizacijos (RŽVO), įskaitant Šiaurės Atlanto žvejybos organizaciją (NAFO) atmetė net 2000 metrų gylio kriterijų, net negalvodamos apie 1000 metrų, nes ši priemonė, jų manymu, nepadeda pasiekti tikslo.

Tačiau mano, Komisijos nary, klausimas būtų toks: jūs sakėte, kad šį apribojimą ketiname taikyti laivams, žvejojantiems Patagonijos pakrantėje. Neseniai Okeanologijos instituto mokslininkai šiame regione atliko vertinamuosius tyrimus ir neaptiko jokių pažeidžiamų ekosistemų. Todėl norėčiau jūsų paklausti, ar ir toliau reikalausite taikyti šią nuostatą Bendrijos laivams minėtame regione.

Baigdama norėčiau padiskutuoti stebėtojų tema – šiuo klausimu D. Freito pranešime buvo pateikta pakankamai daug argumentų. Pritardama pranešimui, manau, svarbu, kad stebėtojais taptų mokslininkai, nes jie turės įvertinti jūrinių ekosistemų pažeidžiamumą, to negalės padaryti bet kuris stebėtojas.

Tačiau, kaip sako patys mokslininkai, absurdiška siekti, kad kiekviename laive būtų po stebėtoją: taip neliktų kam dirbti okeanologijos institutuose, be to, nėra prasmės tą daryti – daug svarbiau organizuoti gerai apgalvotas atrankinio stebėjimo programas, kurios būtų vykdomos periodiškai ir leistų mums stebėti žvejybos ūkių veiklą.

Komisijos nary, būčiau dėkinga, jei galėtumėt atsakyti į mano klausimą, ir raginu pritarti D. Freito pasisakymui.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Casaca, PSE frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, norėčiau pradėti pasveikindamas mūsų pranešėją su puikiu pranešimu ir pakartodamas, kad mes čia klabame apie jūros dugno apsaugą: be kita ko ir apie giliųjų vandenų koralų rifus, povandeninius kalnus, hidrotermines versmes bei giliavandenes pintis, t. y. neįkainojamus mūsų ekosistemos lobius.

Norėčiau priminti, kad šių ekosistemų apsauga ilgą laiką rūpinosi autonominis Azorų regionas ir tik 2003 metais šią pareigą perėmė Europos institucijos, nusprendusios šiame regione leisti lygiateisę žvejybą be jokių įsipareigojimų ekosistemų apsaugai.

Be to, mano manymu, pats svarbiausias dalykas mums – turėti nuoseklią įstatyminę bazę, o 1000 metrų problema iškyla todėl, jog nėra prasmės sakyti, kad negalima žvejoti giliau nei 1000 metrų už Europos Sąjungos ribų, nors pačiuose Europos Sąjungos vandenyse galima žvejoti ir giliau nei 1000 metrų, – aplinkosaugos teisinės bazės aspektu tai neturi jokios prasmės. Labiausiai jaudina tai, kad 2006 m. gruodžio 8 d. JT Rezoliucijoje 61/105, numatomos kitos priemonės, susijusios, pavyzdžiui, su paviršiuje gyvenančių jūrinių vėžlių apsauga, kurių, deja, Europos Komisija neperkelia į savo nutarimus, o nusprendžia pradėti viską nuo pradžių, sektorius po sektoriaus, po kelerių metų. Man tai neatrodo geriausias sprendimas. Būtų geriau jei į Komisijos lygmenį būtų perkeltas visas JT sprendimas, taip itin supaprastėtų procesas, o įstatyminė bazė būtų veiksmingiau taikoma ir Bendrijos vidaus, ir išorės vandenyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Josu Ortuondo Larrea, ALDE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, mes visi sutinkame, kad reikalingos priemonės, padėsiančios kovoti su destruktyvia žvejyba, keliančia grėsmę pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms.

Turėdami tai omenyje mes pritariame idėjai, kad Europos Sąjungos laivams, plaukiojantiems giliuosiuose vandenyse, kurie nepriklauso jokioms regioninėms žvejybos organizacijoms ir kuriuose negalioja jokie susitarimai, turėtų galioti Bendrijos taisyklės, nustatančios sąlygas, kurias šie turėtų įvykdyti, norėdami gauti specialų žvejybos šiame gylyje leidimą, kaip jiems elgtis toliau, kokią pateikti informaciją ir t. t.

Tačiau mes nesutinkame su apribojimais, kuriuos Komisija siūlo 6 straipsnyje, konkrečiai – 1000 metrų maksimalaus gylio žvejybai su dugninės žvejybos įrenginiais nustatymui, nes nėra duomenų, įrodančių, jog ši riba yra pakankamas apsaugos lygis. Nėra mokslinių tyrimų, parodančių ar pažeidžiamos ekosistemos susitelkusios žemiau ar aukščiau 1000 metrų lygio.

Mes manome, jog prieš nustatant bet kokį maksimalų žvejybos lygį mums reikia judėti pirmyn ir tiksliau ištirti jūros dugną kiekviename regione nustatant kur telkiasi pažeidžiamos ekosistemos. Mes manome, jog būtų puiku, jei laivas, patekęs į pažeidžiamą jūrų ekosistemą, būtų įpareigotas liautis žvejoti ir praneštų atitinkamoms institucijoms. Turėdami tai omenyje, mes sutinkame su pasiūlymu, kad reprezentatyvioji imtis laivų, kuriems valstybės narės išdavė specialų žvejybos leidimą, turėtų paimti į laivą mokslinį stebėtoją kitose kelionėse keičiant stebimuosius laivus.

Pagaliau mes sutinkame, kad iškilus techninei problemai su palydovine padėties nustatymo įranga, kurią privalo turėti kiekvienas laivas, kapitonas turi kas dvi valandas pranešti apie geografinę laivo padėtį tol, kol grįš į uostą, o grįžęs į uostą laivas negalės vėl išplaukti į jūrą kol nebus patikrinta ar padėties nustatymo įranga veikia gerai.

Visos šios priemonės pasiūlytos ne tik siekiant tausoti jūrinę aplinką, bet ir bandant apsaugoti žuvininkystės ūkius, kurie yra svarbūs maisto tiekėjai.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Ó Neachtain, UEN frakcijos vardu.(GA) Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti D. Freitą su puikiu pranešimu. Svarbiausia laivybos valdymo dalis – pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsauga. Pastaraisiais metais įdėta nemažai pastangų siekiant šio tikslo. Aš džiausiuosi, kad Europos Sąjunga imasi šio pionieriško darbo ir bando apsaugoti aplinką – tai naudinga kiekvienam iš mūsų.

Ekosistemų politikai pritarta tarptautiniu lygiu ir dabar tik nuo mūsų priklauso ar sugebėsime ją įdiegti taip plačiai kaip tik įmanoma. Norint įgyvendinti šią politiką reikia sukurti „mažų žingsnelių“ sistemą. Galėtume pasimokyti iš kiekvieno mažo žingsnelio prieš žengdami kitą žingsnį – būtina evoliucija, o ne revoliucija.

Apsaugoti pažeidžiamas ekosistemas nėra lengva. Puikių pavyzdžių galima rasti Airijoje. Vakariniame šalies krante galima aptikti giliųjų vandenų koralų. „NATURA 2000“ paskelbė, kad siekiant apsaugoti giliųjų vandenų koralus keturiose šios pakrantės vietovėse draudžiama žvejoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Nors karštai palaikome pranešime išdėstytus pasiūlymus, kurių tikslas – apsaugoti pažeidžiamas jūrų ekosistemas atviroje jūroje, norėtume pabrėžti, kad reikalingos priemonės, pagrįstos moksliniais žvejybos tyrimais, kurios būtų įgyvendinamos atsižvelgiant į situacijos nevienodumą.

Šis poreikis itin akivaizdus apibrėžiant pažeidžiamas jūrų ekosistemas, kurias, kaip pabrėžiama pranešime, šiaip ar taip reikia apibrėžti pasitelkiant mokslinę informaciją. Panašiai, pasitelkus mokslinius žvejybos tyrimus, reikia atskirti ir skirtingas skirtingos įrangos naudojimo pasekmes, vertinant galima jų poveikį jūriniams ištekliams ir jūros dugnui. Baigdami norėtume dar kartą pareikšti, jog mūsų manymu, klausimus, susijusius su inspekcijomis ar stebėjimo klaidomis turėtų spręsti atskiros valstybės narės.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, žvejybos pramonės mokslininkai dabar žino, kad giliosios ir atviros jūros pilnos gyvybės, kurios didžioji dalis dar neatrasta. Iš tiesų apie 50 proc. gyvūnų ir augalų, ištrauktų iš giliau nei 3000 metrų, yra naujos rūšys. Mokslininkai spėja, kad giliuosiuose vandenyse gali gyventi apie 10 mln. rūšių gyvų organizmų – tokia biologinė įvairovė sutinkama tik turtingiausiuose pasaulyje miškuose, augančiuose tropinių liūčių juostoje. Jie pamažu atranda neįprastas ekosistemas bei invazines rūšis, kurios nepatinkamos daugiau nė vienoje pasaulio vietoje.

Todėl aš sveikinu Komisijos siūlymą įvesti leidimų sistemą žvejybai su dugniniais įrenginiais atviroje jūroje, o atsakingosios tarnybos, prieš išduodamos šį leidimą, turėtų nustatyti ar tokia žvejyba nedarys neigiamo šalutinio poveikio ekosistemoms. Šioje srityje jau seniai būtina imtis veiksmų, todėl norėčiau padėkoti Duarte‘ui Freitui už pranešimą.

Žvejyba naudojant dugninius tralavimo įrenginius daro beprecedentę žalą giliųjų vandenų koralų ir giliavandenių pinčių bendruomenėms. Nereglamentuojami dugniniai įrenginiais gali pasiekti ir nugriauti užtvindytus ar povandeninius kalnagūbrius sunaikindami visus gyvus organizmus, pasipainiojusius jų kelyje. Rūšys gali išnykti mokslininkams dar net nespėjus jų aptikti.

Deja, Europos Sąjunga yra pačiame žvejybos dugniniais tralavimo įrenginiais epicentre. 2001 m. valstybės narės, įskaitant naująsias nares – Baltijos jūros valstybes, sugavo apie 60 proc. viso žvejybos dugniniais tralavimo įrenginiais atviroje jūroje laimikio, tais pačiais metais vien tik Ispanija sugavo apie du trečdalius deklaruoto ES ir 40 proc. deklaruoto pasaulinio žvejybos dugniniais tralavimo įrenginiais atviroje jūroje laimikio.

Aš sutinku su pranešėju, kad Komisija turi panaudoti savo galias žvejybos sektoriuje ir paremti veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti pažeidžiamas ekosistemas, o mes turime vadovautis dviem pagrindiniais principais: atsargumo principu, kurio esmė – atsidūrus nežinomoje situacijoje ar trūkstant mokslinės informacijos, imtis atitinkamų veiksmų, ir valdymo ekosistemų pagrindu principo.

Komisijos nary, ar 1000 metrų sutartinis dydis? Aš manau, kyla klausimas ar pažeidžiamos ekosistemos egzistuoja tik žemiau, ar ir aukščiau šios ribos, kaip jau pastebėjo kai kurie mano kolegos.

 
  
MPphoto
 
 

  Marios Matsakis, ( ALDE). − Gerb. pirmininke, kai kurie kalbėjusieji tvirtino, jog nėra mokslinių (ar visiškai jokių) įrodymų, paaiškinančių 1000 metrų ribos pasirinkimą. Taip nėra. Iš tiesų galiu pateikti mokslinių įrodymų, surinktų vakarų Airijoje žvejojant 840-1300 metrų gylyje, pavyzdį. Radioaktyviosios anglies (C14) metodas parodė, kad šaltųjų vandenų koralų tarpląstelinė medžiaga, ištraukta kaip šalutinis laimikis žvejybos metu, buvo mažiausiai 4550 metų senumo.

Taigi, kaip rodo moksliniai duomenys, tokiame gylyje yra pažeidžiamų ekosistemų. Be atsargumo principo, manau, protinga nusistatyti ir tokią ribą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zdzisław Kazimierz Chmielewski (PPE-DE).(PL) Gerb. pirmininke, Europos Sąjunga aktyviai dalyvauja ieškant pasaulinio sprendimo dėl dugninių tralavimo įrenginių problemos. Vietoje visiško uždraudimo juos naudoti ieškoma sprendimo, kaip apriboti šių įrenginių naudojimą.

Diskutuojamas reglamentas tarsi nustato tam tikrą gyvenimo būdą. Tačiau teisinės priemonės ne visada grindžiamos aiškiomis ir įtikinamomis nuostatomis. Mažesni žvejybos ūkiai, neturintys galimybės atlikti reguliarius ir išsamius tyrimus, jaudinasi, jog nepajėgs įvykdyti reikalavimo sudaryti laimikio planą ir nurodyti gylį, kuriame bus naudojami tralavimo įrenginiai, ar jūros dugno reljefą; dėl to itin susirūpinę skurdesni regionai.

 
  
MPphoto
 
 

  Joe Borg, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, dėkoju už pastabas ir komentarus. Tai tik dar kartą įrodo, kokia svarbi destruktyvios žvejybos problema.

Kaip sakiau anksčiau, mūsų pasiūlymas yra atsakas į tarptautinės bendruomenės raginimą, todėl mes turime parodyti ryžtą ir atsiliepti į šį raginimą.

Dėl pasiūlytojo 1000 metrų gylio, galiu pasakyti, jog svarbiausia įteisinti atsargumo požiūrį, o ši riba pasirinkta siekiant užtikrinti, kad žūklė staiga neimtų vystytis viena kryptimi. Ši priemonė iš tiesų nesaisto esamų žvejybos ūkių, todėl aš nesuprantu, kodėl taip priešinamasi 1000 metrų gylio ribai. Tačiau aš pasigilinsiu į šį reikalą ir tikiuosi, kad birželio mėnesį Taryboje šią problemą galėsime išspręsti.

Be to, norėčiau pasakyti, jog negaliu sutikti su siūlymu neriboti dugninės žvejybos kol neaptikome pažeidžiamų ekosistemų, nes padarius žalą bus per vėlu imtis priemonių. Todėl mes primygtinai reikalaujame paisyti atsargumo.

Stebėtojų klausimu leiskite man pasakyti, kad tai svarbi priemonė norint parodyti visiems, jog mes rimtai žiūrime į pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugą atviroje jūroje. Svarbiausias Komisijos tikslas – apimti visas sritis. Esu įsitikinęs, kad šio reikalo sprendimą taip pat rasime birželio mėnesio Tarybos posėdyje ir nepažeisdami visų sričių aprėpimo principo.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas, pranešėjas. − (PT) Apgailestauju, kad Komisijos narys neatkreipė dėmesio į tai, ką sakė tvirtino beveik visi parlamento nariai ir kas paminėta pranešime apie 1000 metrų gylio ribą.

Nėra jokių, kartoju, jokių mokslinių įrodymų, kad 1000 metrų yra pakankama riba. Kodėl 1000 metrų? Kodėl ne 800 ar 1200? Nėra jokių mokslinių įrodymų. Mes išklausėme specialistų, buvome netgi pasiryžę pasikviesti Azorų okeanografijos ir žvejybos departamento, atlikusio daugybę tarptautiniu lygiu pripažintų jūros dugno tyrimų, vadovą, kitus specialistus, kurie tvirtina, kad jokio mokslinio pagrindo 1000 metrų ribai nėra.

Gali būti, kad 1000 metrų gylio riba tiesiog perkelta iš diskusijos Viduržemio jūros klausimu, tačiau tai ne tas pats – mes klabame apie visiškai kitas teritorijas! Taigi, draugai, palaukime ir pamatysime: jei įpareigojame Europos Sąjungą imtis lyderio vaidmens giliųjų jūrų dugno apsaugos srityje, kas yra gerai, ir vesti paskui save kitus, reiškia jaučiamės atsakingi už aplinkos apsaugą, tačiau reikia nepamiršti ir tikslingumo bei logikos. Jei mes reikalaujame, kad laivai, norintys žvejoti minėtose teritorijose, atliktų mokslinius tyrimus, kurių sąnaudų Komisija apibrėžti negalėjo, kaip ir negalėjo pasakyti, ar valstybės narės pajėgs įvertinti šių mokslinių tyrimų kokybę ir tinkamai į juos reaguoti, jei mes reikalaujame, kad laivai pateiktų duomenis, ar jūros dugnas yra pažeidžiamas, ar ne, turime ir patys elgtis logiškai! Nekalbėkime apie 1000 metrų gylį.

Jei jūroje yra pažeidžiamų ekosistemų, jos gali būti ir 800, ir 1200 metrų gylyje, ir laivai, kurie turės atlikti tyrimus, norėdami gauti žvejybos licenciją, tai patvirtins: tai taip paprasta, jog tiesiog būtina elgtis logiškai.

Baigdamas noriu pateikti dar vieną svarią pastabą šiuo klausimu: sakoma, jog mes turime daugiau žinių apie mėnulio paviršių nei apie jūros dugną, todėl šiuose rūmuose turime kiekvienas individualiai prisidėti prie jūros dugno pažinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2008 m. birželio 5 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu.(RO) Šio pasiūlymo dėl reglamento stiprybės – atsargumo požiūrio ir žvejybos leidimų, išduodamų tik nustačius, kad žvejų veikla nedaro neigiamo poveikio jūros ekosistemai, įdiegimas. Kaip pranešėja manau, jog būtina, kad visoje Bendrijoje vertinimas būtų pagrįstas vienodais, Komisijos nustatytais kriterijais.

Be to, aš siūliau sukurti elektroninę žemėlapių sistemą, kurioje būtų kaupiama duomenų bazė apie pažeidžiamas jūrų ekosistemas. Taip būtų sumažintos vertinimo ir leidimų išdavimo sąnaudos. Kitaip tariant, pasiūlytos priemonės turėtų padidinti sistemos efektyvumą ir užtikrinti optimalią biologinės jūrinių organizmų įvairovės apsaugą.

Be to, būtina, kad Komisija iki 2008 m. pabaigos parengtų draudžiamų žvejoti teritorijų sąrašą nurodydama vietas, kuriose aptikta pažeidžiamų jūrų ekosistemų bei vietas, kuriose tikėtina jų rasti. Tačiau mes neturime pamiršti ir valstybių narių vaidmens saugant jūrinę fauną – jos turi įgyvendinti Direktyva dėl jūrų ekosistemų arealų ir jūrų ekosistemų nominalizacijos nacionalinėje tinklo „Natura 2000“ įstatyminėje bazėje prisiimtus įsipareigojimus.

 
  
  

PIRMININKAVO: KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 
Teisinė informacija - Privatumo politika