Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. birželio 4 d. - Briuselis

27. Prekybos politikos įgyvendinimas, taikant veiksmingas importo ir eksporto taisykles ir procedūras (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – Jean-Pierre Audy pranešimo Tarptautinės prekybos komiteto vardu (A6-0184/2008) dėl prekybos politikos įgyvendinimo, taikant veiksmingas importo ir eksporto taisykles ir procedūras [2007/2256(INI)].

  Jean-Pierre Audy, pranešėjas. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, Muitų sąjunga, 2008 m. švenčianti savo keturiasdešimtmetį, buvo pirmasis žingsnis Europos integracijos link. Ji lėmė importo bei eksporto muitų panaikinimą tarp ES valstybių narių ir bendrųjų užsienio tarifų įvedimą. Kas yra svarbu tinkamam vidaus rinkos funkcionavimui ir teisingam ES prekybos susitarimų vykdymui. ES konkurencingumui ir piliečiui apsaugai itin svarbu, kad Muitų sąjungos ribose importo ir eksporto procedūros būtų efektyvios.

Komisijos nary, neseniai paskelbėte 2007 m. muitinės duomenis, kurie atskleidžia, cituoju „naujas ir nerimą keliančias tendencijas“. Jūs sakėte, kad sukčiavimas tęsiasi, keldamas pavojų mūsų sveikatai, saugumui ir ekonomikai. Vartotojų apsaugos srityje nerimą kelią daugelis dalykų, todėl mano pranešime pateikiami pasiūlymai dėl prekių atitikimo Europos standartams, konkrečiai – sveikatos ir saugos reikalavimams.

Kitas klausimas, kurį Parlamentas svarstė rugsėjo mėn. ir kurio pranešėju savo politinės grupės vardu buvau aš – cigarečių kontrabanda. Tuometinė diskusija atskleidė problemos aprėptį ir Bendrijos tranzito sistemos silpnybes. Todėl Tarptautinės prekybos komitetas abejoja mūsų muitų sistemos kokybiškumu ir sugebėjimu spręsti prekybos globalizacijos problemas, kai tuo tarpu mūsų piliečiai tikisi, kad ES juos apsaugos. Bent jau tiek garantuojama Lisabonos sutartyje, kurią šiuo metu kaip tik ketina ratifikuoti valstybės narės. Sutarties 1 (4) straipsnyje, kuriame aptariami ryšiai su pasauliu, pažymima, kad ES dės visas pastangas siekdama apsaugoti savo piliečius.

Tarptautiniu lygiu daugiausia abejonių kelia Pasaulio prekybos organizacijos inicijuotas Dohos derybų ratas, kuriame perspektyvos pasiekti susitarimo labai miglotos. Visi žinome, kad nepavykus daugiašalėms deryboms, prasidės dvišalė, siekimo išgyventi nulemta konkurencija, ir mums reikės stiprios ir efektyvios muitų sąjungos. Net ir Pasaulio muitų organizacija ne itin gali užtikrinti progresą muitinių procedūrų efektyvumo ir pasaulinės harmonizacijos srityje, dėl ko itin susirūpino Jungtinės Valstijos po rugsėjo 11-osios išpuolio.

Vis dėlto, kalbant apie tarptautinę prekybą, pranešime pažymima, jei importo bei eksporto taisyklės ir procedūros yra per griežtos, jos tampa kliūtimi prekybai ir netaikant jokio tarifo. Aš kviečiu Komisiją ypač atkreipti dėmesį į mažas ir vidutinio dydžio įmones, kurios kaip vieną svarbiausių kliūčių tarptautinei prekybai nurodo pernelyg sudėtingas muitų taisykles ir procedūras. Muitų sistema turėtų palengvinti prekybą, todėl pranešime siūloma šiuo klausimu pasiekti atskirą tarptautinį susitarimą, nepriklausomai nuo Dohos darbotvarkės.

Pranešime aptariami ir įvairūs su tarifų klasifikacija ir preferencinių bei nepreferencinių prekių verte bei kilme susiję klausimai tikintis, kad Komisija atkreips dėmesį į pramoninkų problemas.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, jog panašu, kad nuolatinė harmonizacijos stoka yra Europos muitų sistemos silpnėjimo priežastis. Aš suprantu, Komisijos nary, kad Muitinės kodekso peržiūra yra prioritetinė Komisijos sritis ir kad tai pakankamai sunki užduotis, jei kartu nereformuojamos ir atitinkamos institucijos. Tačiau norėčiau pradėti diskusiją pasiūlydamas apsvarstyti galimybę sukurti integruotas ir koordinuojamas nacionalines muitų administracijas, kuriomis būtų siekiama Muitų sąjungos rėmuose sukurti Bendrijos administraciją. Iš tiesų dėl nuolatinio siekimo harmonizuoti muitų taisykles šios vienodėja.

Turint omenyje, kad pokyčiams įgyventi reikia laiko, ypač tose srityse, kurios yra valstybių narių prerogatyva, manau, jog atėjo laikas imtis šio klausimo. Tai ir simbolinis klausimas, ta prasme, kad muitų integracijai sukanka keturiasdešimt metų, ir pragmatiškas, ta prasme, kad jis atspindi, jog sudėtingesniame, sparčiai besivystančiame pasaulyje reikia efektyvesnių muitų organizacijų, nes pasaulis mūsų nelauks.

  Laszló Kovacs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, džiaugiuosi, kad leidote man pakomentuoti Jean-Pierre Audy parengtą ir Tarptautinės prekybos komiteto gegužės 6 d. patvirtintą pranešimą. Sveikinu pranešėją, puikiai atskleidusį svarbiausią teisinės bazės ir muitinių darbo indėlį į efektyvų bendrosios prekybos politikos įgyvendinimą bei identifikavusį svarbias šios srities problemas, kurias tenka įveikti ES.

Mano tarnybos stengiasi užtikrinti, kad reglamentuose ir susitarimuose dėl tarptautinės prekybos būtų visiškai atsižvelgta į muitinės koncepcijoje ir procedūrose numatytą pagalbą bei apribojimus. Be to, jos aktyviai gina Bendrijos interesus tarptautinėse organizacijose, sprendžiančiose muitų klausimus, t. y. Pasaulio muitų organizacijoje ir Pasaulio prekybos organizacijoje.

Ypač nustatant taisykles dėl preferencinės ir nepreferencinės prekių kilmės. Gegužės 27 d. Tarptautinės prekybos komitetas buvo informuotas apie šių taisyklių reformos eigą bendrųjų lengvatų srityje. Esu tikras, jog pasitelkusi visą gaunamą pagalbą, Komisija sugebės sutelkti valstybes nares ir užbaigti šią reformą.

Tai galima pasakyti ir apie PPO derybas dėl prekybos palengvinimo. Komisija tiki, jog prekybos palengvinimo susitarimas turėtų tapti vienu kertinių Dohos derybų rato rezultatų, ir nežadama šios nuostatos atsisakyti. Žinoma, nederėtų nuvertinti ir iki šiol derybose pasiektų rezultatų prekybos palengvinimo srityje.

Žengti svarbūs žingsniai bandant spręsti sukčiavimo, piratavimo ir pavojingų produktų problemas. Muitinės įstatyminėje bazėje įteisintos naujos procedūros, garantuojančios produktų saugą ir apsaugą. Šiandien išleistas atnaujintas Bendrijos muitinės kodeksas ir sausio mėn. priimtas sprendimas dėl elektroninių muitinės deklaracijų yra svarbiausi ir naujausi aspektai, kad muitinės įstatyminė bazė prisideda prie Europos Sąjungos piliečių apsaugos ir Europos ekonomikos konkurencingumo palengvindama teisėtą prekybą. Tai gero institucijų bendradarbiavimo pavyzdžiai.

Pranešime teisinėmis priemonėmis reikalaujama ir toliau harmonizuoti ir vienodinti muitinės įstatyminės bazės taikymą bei toliau tobulinti muitinių organizaciją ir darbo metodus.

Mano manymu, tolesnio muitinės įstatyminės bazės harmonizavimo ir įdiegimo galima pasiekti šiomis iniciatyvomis: nuolatiniu darbu atnaujinto Muitinės kodekso ir el. muitinės deklaracijų sistemos įdiegimo srityje, nauja tikslinio stebėjimo siekiant užtikrinti teisingą ir vienodą muitinės įstatyminės bazės taikymo sistemą, poreikių ir galimybių įvertinimu, atliktu bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, siekiant suvienodinti bausmes už nusikaltimus muitų srityje ir baudas. Šiuo atžvilgiu itin svarbi priemonė ir programa „Muitinė 2013“.

Baigdamas norėčiau atkreipti dėmesį į pranešime paminėtą JAV šimtaprocentinio tikrinimo iniciatyvą. Komisija naudoja visus įmanomus kanalus, kad priverstų JAV valdžios institucijas suprasti, jog jie pasirinko neteisingą tiekimo grandinės apsaugos kelią. Balandžio mėnesį Komisija įteikė JAV vyriausybei svarų pranešimą, parengtą dalyvaujant valstybėms narėms, kuriame pabrėžiamas neigiamas šios priemonės poveikis Europos uostams, tarptautinei prekybai ir jūrų transportui.

  Zuzana Roithová, PPE-DE frakcijos vardu. – (CS) Gerb. pirmininke, sveikinu kolegą J. -P. Audy asmenine iniciatyva pateikus pranešimą, kuriuo pažvelgta į negailestingų muitinės taisyklių taikymo svarbą tinkamam tarptautinės rinkos funkcionavimui. Liūdna, bet mūsų rinka vis labiau kenčia nuo nelegalaus prekių importo iš trečiųjų šalių. Aš turiu omeny ne tik kontrabandą, sukčiavimą ar vengimą mokėti muitus: į mūsų rinką plūsta prekės, neatitinkančios Europos saugos reikalavimų, nors ant daugumos iš jų puikuojasi atitikimo ženklas. Deja, muitinės neturi tiek išteklių, kad užtikrintų reikiamą sienos kontrolę. Mūsų komitetas pats galėjo įsitikinti, kad Antverpene kasdien patikrinama tik pusė procento konteinerių. Tokia situacija griauna pasitikėjimą vidaus rinka ir kenkia vartotojams bei Europos gamintojams, kurie negali vieni kovoti su nesąžininga konkurencija. Nors mūsų Muitų sąjunga gyvuoja keturiasdešimt metų, valstybės narės vis dar nepakankamai vienodai taiko muitinės taisykles. Pavyzdžiui, itin skiriasi trys taisyklės: dėl tarifų klasifikacijos, dėl prekių vertės ir dėl preferencinės ir nepreferencinės prekių kilmės. Sutinku su pranešėju, kad daugiau harmonizacijos šioje situacijoje būtų naudinga. Komisija turėtų sureaguoti ir į pagrįstus reikalavimus taikyti vienodą pridėtinės vertės kriterijų, pavyzdžiui, tekstilės pramonėje. Pernelyg griežtos ir sudėtingos muitų taisyklės ypač užkerta kelią į tarptautinę prekybą mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms. Akivaizdu, kad Europos konkurencingumui būtų į naudą importo bei eksporto taisyklių bei procedūrų supaprastinimas, modernizavimas bei harmonizavimas.

  Francisco Assis, PSE frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau pradėti pasveikindamas J. -P. Audy su puikiu pranešimu, kuriame buvo išsakyta puikių idėjų bei pateikta šaunių pasiūlymų.

Iš tiesų muitinės šiandien, kaip aiškiai pastebėta pranešime, yra daugiafunkcės priemonės. Jos atlieka fiskalines bei savo įprastas funkcijas, tačiau be šių joms galima priskirti ir ekonominio reguliavimo bei Europos įmonių ir vartotojų apsaugos funkcijas.

Žvelgiant iš ekonominių pozicijų, muitinės turi lengvinti tarptautinę prekybą, o Europos Sąjunga yra itin suinteresuota, kaip taip ir būtų. Be to, daug dėmesio turi būti skiriama ir apsaugos funkcijai siekiant apsisaugoti nuo sukčiavimo ir piratavimo, įveikti nesąžiningą konkurenciją, keliančią grėsmę Europos įmonėms, ypač silpnesniuose sektoriuose, bei siekiant saugoti aplinką ir visuomenės sveikatą – turtus, kuriuos mūsų visuomenė ima vis labiau branginti. Todėl turime žengti pirmyn.

Pranešėjo pateiktas pasiūlymas mūsų požiūriu yra puikus, nes tęsia muitų sistemos harmonizavimo liniją. Mes turime bendrijos prekybos ir bendrijos muitų politiką, tačiau turime ir daugybę nacionalinių institucijų, kurios ne visada dirba vieningai. Siekiant užtikrinti Europos gamintojų ir vartotojų apsaugą būtų naudinga paspartinti harmonizacijos procesus. Siekiant progreso svarbu įgyvendinti naujas tvarkas, užtikrinti efektyvesnį koordinavimą, sudaryti sąlygas efektyviam muitų administravimo harmonizavimui Bendrijos lygmenyje. Mes turėtume tarnauti visiems Europos Sąjungos piliečiams: ir gamintojams, ir vartotojams.

Yra dar vienas, mano manymu, itin svarbus klausimas, susijęs su mažomis ir vidutinio dydžio įmonėmis, kuris buvo paminėtas pranešime ir kurį palietė pirmesnis pranešėjas. Mūsų mažos ir vidutinio dydžio įmonės yra itin pažeidžiamos situacijose, kai jos tampa nesąžiningos konkurencijos aukomis, o mūsų muitų sistema ne visada yra pajėgi sėkmingai kovoti su šia rizika. Mes turime daug investuoti į šią sritį ir pagerinti pačių mažų ir vidutinio dydžio įmonių tarpusavio koordinaciją. Jos ne visada supranta galiojančias taisykles ir procedūras, todėl atsiduria nepalankioje padėtyje tarptautinės prekybos srityje.

Baigsiu ir kaip pradėjau – pasveikindamas pranešimo autorių, nes aš manau, jog šis pranešimas buvo naudingas Europai šioje specifinėje ir itin svarbioje muitų sistemos srityje.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, dalyvaudamas šioje diskusijoje UEN frakcijos vardu noriu atkreipti jūsų dėmesį į tris dalykus.

Pirma – daugelis šalių, pasisakančių už tarptautinės prekybos liberalizavimą ar net esančių PPO narėmis, savo gamybos sąnaudas susimažina nesilaikydamos socialinių ir aplinkosaugos standartų, o tai jau nesuderinama su sąžininga konkurencija. Atverdami Europos rinką prekėms, kilusioms iš tokių šalių, privalome turėti šį faktą omenyje, nes priešingu atveju daugelis Europos gamybinių sričių palaipsniui bus išstumtos iš rinkos.

Antra – atveriame Europos rinką trečiųjų šalių žemės ūkio prekėms ir paslaugoms mainais už jų rinkų atvėrimą Europos pramoninių prekių ir paslaugų eksportui, taip realizuodami Komisijos nario P. Mandelsono idėją, kad Europos Sąjunga turi suteikti lengvatų kitoms šalims pasaulinės prekybos srityje, nes iš pramoninių prekių eksporto mes uždirbame daugiau nei prarandame žemės ūkio sektoriuje, tačiau tai reiškia, jog mes nuolat silpniname Europos žemės ūkio potencialą.

Trečia – Europos Komisija privalo daug greičiau nei iki šiol reaguoti į situacijas, kai trečiųjų šalių eksportuotojai bando patekti į Europos rinką pažeisdami susitarimus; jei eksportas iš šių šalių kenkia Europos įmonėms, Komisija privalo imtis priemonių iškart, o ne po kelių mėnesių.

  Jean-Claude Martinez (NI). – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, panašu, kad šiandien muitų diena: iš pradžių išklausėme H. Markovo pranešimą apie bendrąją lengvatų sistemą, po to – J. -P. Audy pranešimą apie betarifius barjerus, – kitaip tariant apie importo bei eksporto taisykles ir procedūras, kurias mes vadiname administracinėmis apsaugos priemonėmis ar netikraisiais muitų barjerais.

»Nors PPO daug kalba apie GATT tarifų sumažinimą, subtilaus protekcionizmo esama nustatant kvotas bei maksimalius tarifus. Europos Sąjungoje galioja 110 maksimalių tarifų, kai, pavyzdžiui, Kanadoje – 430, kurie papildyti dar ir laipsniškais importo mokesčiais, saugančiais mažas šalis nuo industrializacijos, nekalbant apie pažeidžiamų prekių sąrašus ir bendrąją lengvatų sistemą, kuri yra būtinoji žmogaus teisių bei muitinės taisyklių dėl prekių kilmės, vertės ir tarifų paisymo sąlyga.

«

Europoje galioja daugiau nei 5000 tarifo pozicijų. Vien žemės ūkyje mes turime 2726 tarifo pozicijas. Pavyzdžiui Japonija turi 1890, o JAV 1779 tarifo pozicijas, tad ką mes darome su prekėmis, kai reikia nustatyti tarifo poziciją? Kuriai klasei priskirtume į parodą atvežtą Egipto mumiją? O gi vytintai žuviai!

J. -P. Audy pranešime atskleidžiamos visos šios problemos ir pripažįstama, kad muitų srityje JAV grįžo prie makartizmo, kuriam būdinga saugumo (nesaugumo) raganų medžioklė. Pacifistinio Popiežiaus Jono Pauliaus II požiūrio, paskleisto garsiuoju 1978 m. pamokslu („Atverkite Viešpačiui šalių, politinių bei ekonominių sistemų sienas. Nebijokite!), epocha baigėsi, o Dohos derybų ratas, prasidėjęs prieš dešimt metų, tęsiasi, kai tuo tarpu Urugvajaus derybų ratas truko tik, jei taip galima pasakyti, aštuonerius metus.

Kur šios problemos šaknys? Problema kyla, muito mokesčiai yra 2000 metų senumo priemonė, primenanti senovės Romos laikus bei romėnų rinkliavas. Dabar XXI amžius ir mums, Komisijos nary, reikia naujų muito technologijų. Laimei mokslininkai išrado naująją muito technologiją, numatančią atskaitomus muito mokesčius, kuriuos galima taikyti atsižvelgiant į gamybos sąnaudų diferencialą, kompensuoti, keisti norint padėti besivystančioms šalims ar daryti abipuses nuolaidas.

Tokį, Komisijos nary, pasiūlymą turėtumėte pateikti PPO derybų metu – tik naujoji muitų technologija padės mums išsilaisvinti iš archaiškos muitų sistemos.

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). – (BG) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, kolegos, šiandien mes diskutuojame dėl itin svarbaus pranešimo. Efektyvi prekybos politika – tai priemonė, padėsianti siekti regioninės ar dar platesnės integracijos.

Importas ir eksportas patikimų taisyklių ir procedūrų fone padės mums apsaugoti vidinę Europos ekonominę erdvę. Pranešimo dvasia – objektyvi ir konstruktyvi kritika. Jame galima išskirti kelias tezes: dvišalė, regioninė ir daugiašalė nauda, bendros regioninės perspektyvos bei didesnis Europos Sąjungos konkurencingumas įdiegus priemones, padėsiančias apsisaugoti nuo europietiškų produktų išstūmimo iš rinkos.

Kai kuriose šalyse prekyba sudaro didelę ekonominio augimo dalį. Šia prasme importo ir eksporto taisyklės itin svarbios. Jas įdiegti ir kontroliuoti itin svarbu kai kurioms naujoms valstybėms narėms, pavyzdžiui, Bulgarijai, kur didesnis eksporto lygis lemia prekybos deficitą.

Šiuo atveju itin svarbu pasiekti trečiąsias rinkas. Esant sunkumams prekėms iš naujų valstybių narių patekti į išorines rinkas, net jei šios atitinka visus reikalavimus, suteikia pagrindo kalbėti apie diskriminaciją. Todėl reikalinga visiška teisinės bazės ir įdiegimo taisyklių darna.

Siekiant, kad tinkamai funkcionuotų efektyvi prekybos sistema, svarbus vaidmuo tenka nacionalinėms muitinių institucijoms, ypač turint omeny jų misiją kovoti su klastotėmis bei apgaule ir saugoti intelektinės nuosavybės teises bei vartotojus.

Nacionalinės muitinės institucijos turi itin glaudžiai ir organizuotai bendradarbiauti. Lygiai taip pat svarbu imtis atitinkamų administracinių priemonių, motyvuojančių muitinės institucijas kiekvienos valstybės narės viduje, kaip ir priemonių, padėsiančių šioms tarnyboms vykdyti savo misiją.

Svarstytina galimybė pagrindinėse šalyse įsteigti specializuotus prekybos su trečiosiomis šalimis ar konkrečiais regionais centrus. Ši priemonė būtų naudinga palaikant efektyvią Europos Sąjungos prekybos politiką.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Gerb. pirmininke, iki šiol nebuvo diskutuota vienu klausimu. Noriu paklausti Komisijos nario, kokių priemonių iki šiol ėmėsi Europos Sąjunga dėl JAV taikomų taisyklių. Kaip, jūsų manymu, geriausia būtų galima suderinti transatlantinės prekybos procedūras ir ar manote galimybę pasiekti pusiausvyrą tarp saugumo ir lankstesnių ekonominių Europos ir JAV santykių? Aš kalbu apie reikalavimus konteineriams, kuriuos savo pranešime minėjo ir kolega J. -P. Audy.

  Laszló Kovacs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti jums už susidomėjimą ir svarų indėlį į mūsų muitų teisinės bazės tobulinimą. Noriu pabrėžti, kad šie du teisiniai dokumentai: atnaujintas Muitinės kodeksas ir Sprendimas dėl elektroninės muitinės, padės geriau, greičiau ir pigiau funkcionuoti Europos Sąjungos muitinėms. Žinoma, Parlamentas gali bet kada kreiptis į mane dėl informacijos apie muitų teisinę bazę ir jos įdiegimą.

Balandžio 1 d. Komisija patvirtino naują komunikatą dėl muitų sąjungos vystymo strategijos, kurį savo rezoliucija parėmė Taryba. Būsimoji muitų iniciatyva, išplaukianti iš šio komunikato, rems muitines suteikdama joms reikiamą ir subalansuotą pagalbą sprendžiant prieš jas iškilusią dvigubą problemą – kaip kontroliuoti prekių judėjimą per išorines sienas užtikrinant saugą ir apsaugą. Tuo tikslu iniciatyvoje numatytas perėjimas nuo esamo sandoriais pagrįsto požiūrio į muitinės formalumus prie sisteminio požiūrio daugiausia dėmesio skiriant vidinėms kontrolės sistemoms ir ekonominių operatorių tiekimo grandinėms. Šiam naujam požiūriui įgyvendinti reiks naujų darbo ir kontrolės mechanizmų bei naujos rizikos valdymo strategijos. Be to, aš pasiūlysiu darbo su valstybėmis narėmis platformą, kuri ateityje padėtų sukurti atitinkamas operatyvines struktūras, užtikrinsiančias efektyvų muitų sąjungos funkcionavimą.

Dėl Z. Roitovos klausimo apie JAV Kongreso šimtaprocentinio tikrinimo iniciatyvą: dar prieš priimant ją Kongrese, mes bandėme prieštarauti šiam pasiūlymui, bet mums nepasisekė. JAV administracija parodė supratingumą ir pripažino, kad šios priemonės bus vienašališkas žingsnis, prieštaraujantis mūsų dvišališkumo ir daugiašališkumo požiūriui. JAV administracija suprato, kad taip jokiu būdu nepadidins saugumo, o tik suteiks netikrą saugumo jausmą, atitrauksiantį išteklius bei dėmesį nuo tikrųjų saugumo priemonių.

Mes siekiame ateityje nustatyti saugumo standartus, saugumo valdiklius bei jų rezultatus ir užtikrinti muitininkų ir prekybininkų partnerystę: JAV įteisintą muitininkų ir prekybininkų paktu, o ES – įgalioto ekonominio operatoriaus paskyrimu. Šią galimybę paminėjau, nes buvo kelios pastabos dėl MVI teigiant, kad įgaliotas ekonominis operatorius – puiki sistema, palengvinsianti gyvenimą mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms.

Visai neseniai, birželio mėn., pateikėme informacijos JAV administracijai – įteikėme ataskaitą Michaelui Chertoffui ir JAV muitinės bei sienų apsaugos tarnybai, kurioje paaiškinome, kokie sunkumai mūsų laukia įvedus šimtaprocentinės patikros sistemą: prekybos žlugimas, jūrų transporto bei dvišalių prekybos santykių sutrikdymas. Pateiksiu jums vieną skaičių: per vienus metus JAV priima daugiau nei dešimt milijonų jūrinių konteinerių. Iš ES į JAV nukeliauja apie du milijonai konteinerių, o šios tvarkos įgyvendinimas paliestų daugiau nei 700 pasaulio uostų, – tad galite įsivaizduoti, kokio lygio problemos kiltų. Mes tikimės, kad ne tik JAV administracija, bet ir įstatymų leidėjai, pamažu ims suprasti, kad ši priemonė nepadidins saugumo, o tik sukels didelių problemų dvišalės ar daugiašalės prekybos srityje.

Pagaliau, kaip pabrėžiama ataskaitoje, 2008 m. Muitų sąjunga švenčia savo keturiasdešimtąsias metines. Šie metai Bendrijai ir valstybėms narėms taps ir naujų šios srities iniciatyvų pradžia.

  Jean-Pierre Audy, pranešėjas. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary L. Kovǎcsai, dėkoju už atsakymus. Norėčiau padėkoti ir Komisijos personalui, su kuriuo man teko dirbti, bei Tarptautinės prekybos komiteto pareigūnams, Ph. Musquarui bei politinių frakcijų pranešėjams, F. Assisui. Man taip pat malonu šiandien čia matyti jo kolegę M. I. Lyubchevą, su kuria mes neseniai dirbome kitu klausimu.

Z. Roitova, jūs teisi atkreipdama dėmesį į šimtaprocentinės patikros problemą, ir ačiū, Komisijos nary, už ryžtą, parodytą ginant mus. Ne pirmas kartas, kai ES tenka atremti JAV atakas šiais klausimais nuo tada, kai mums teko ginti savo muitų sistemą PPO Ginčų sprendimo taryboje ir kur mes laimėjome bylą iš dalies jūsų, Komisijos nary, darbuotojų pastangomis. Jūs buvote teisi gindama mus.

J. -C. Martinez paaiškino mums savo atvirkštinių tarifų teoriją. Jis jau anksčiau buvo ją išaiškinęs man, kai 2005 m. gruodį kartu keliavome į Honkongą. Aš vis dar jos nesuprantu, tačiau tikiuosi, jog vieną dieną galėsiu pamatyti kaip šie atvirkštiniai tarifai taikomi mumijoms ir vytintai žuviai.

Norėčiau padėkoti visoms politinėms frakcijoms už paramą šiam pranešimui. Aš tikiu, jog dabar žmonės supras, kad pasaulis, kuris tampa vis sudėtingesnis ir sparčiau besivystantis, tokiu atveju būtų įsivėlęs į karinį konfliktą. Šiandien mes kariaujame ekonominį ir socialinį karą. Vietoj mirčių, mes patiriame bedarbystę. Bet kokiu atveju mes jau nebežinome, kas mūsų priešas. Tokiame pasaulio ekonominio ir socialinio karo kontekste būtina stipri muitų sąjunga ir veiksmingi importo bei eksporto mechanizmai, padėsiantys apsaugoti (kalbu apie apsaugą, o ne apie protekcionizmą) mūsų įmones, piliečius ir visą Europos Sąjungą.

  Pirmininkė. – Diskusija baigta.

Balsavimas rytoj 11 val.