Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. birželio 4 d. - Briuselis

28. Priverstinė prostitucija ir prekyba moterimis siekiant seksualinio išnaudojimo (diskusijos)

  Pirmininkė. – Toliau darbotvarkėje diskusija dėl Annos Zaborskos žodinio klausimo Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu (O-0062/2008 – B6-0160/2008) Komisijai dėl priverstinės prostitucijos ir prekyba moterimis siekiant seksualinio išnaudojimo.

  Corien Wortmann-Kool, autorius. − (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, šiais žodiniais paklausimais Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas nori dar kartą atkreipti dėmesį į didelę Europos Sąjungos problemą – prekybą moterimis ir priverstinę prostituciją. Tikslių skaičių nėra, bet apytiksliais skaičiavimais nusikalstamos grupuotės kasmet parduoda šimtus tūkstančių moterų ir merginų, kurios vėliau tampa priverstinės prostitucijos mūsų valstybėse narėse aukomis. Tai žeminanti tema ir, deja, Europos Sąjungos ir valstybių narių požiūris nedaro beveik jokio poveikio.

Gerai žinoma, kad tokie svarbūs įvykiai, kaip, pavyzdžiui, didieji futbolo čempionatai įtraukia ir šia žeminančia veikla užsiiminėjančias nusikaltėlių grupuotes, todėl Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas Tarptautinę moterų dieną, 2006 m. kovo 8 d., pradėjo kampaniją, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į būtinybę kovoti su prekyba moterimis ir priverstine prostitucija 2006 m. Pasaulio futbolo čempionato metu. Ši kampanija, pavadinta „Raudonoji kortelė – priverstinei prostitucijai“ buvo itin sėkminga, nes pranešė apie būtinybę aktyviai kovoti prieš prekybą moterimis ir priverstinę prostituciją ne tik žiūrovams ir sirgaliams, bet ir visai visuomenei. Vis dėlto Europos Komisijos ir daugumos valstybių narių požiūris, deja, nedžiugina. Todėl norėtume šį klausimą iš kelti dar kartą ir 2008 m. Europos futbolo čempionato metu aiškiai pasakyti žiūrovams ir visuomenei, kad toks smurtas prieš moteris ir merginas nepriimtinas.

2005 m. Komisija ir Taryba patvirtinimo išsamų veiksmų planą kaip keistis geriausia patirtimi, standartais ir procedūromis kovos su prekyba moterimis srityje. Svarbu, kad šiam veiksmų planui pritartų valstybės narės. Viename iš mūsų paklausimų daug dėmesio skiriama ir šiai temai. Šiaip ar taip, reikalinga koordinuota politika ir su šia problema susijusiose srityse, pavyzdžiui, konkrečiai lyčiai skirtos prevencijos strategijos, taikytinos šalyse, iš kurių atvyksta šios moterys ir merginos, bei informuotumo didinimo priemonės ir jų efektyvumo vertinimas. Ar gali Komisija atsakyti į šiuos klausimus?

Ar buvo įgyvendintas veiksmų dėl prekybos moterimis siekiant seksualiai jas išnaudoti planas, kokie rezultatai, ar jis buvo veiksmingas? Kokių specialiųjų priemonių ėmėsi valstybės narės kovodamos su prekyba žmonėmis siekiant juos seksualiai išnaudoti? Kiek tiksliai valstybės narės perėmė ir įdiegė Direktyvą 2004/81/EB ir kokių veiksmų ėmėsi Komisija, jei valstybės narės susidūrė su sunkumais. Ar sąryšio tarp įstatyminės bazės ir prostitucijos bei prekybos moterimis ir merginomis siekiant seksualiai jas išnaudoti masto tyrimas, kurio nuo 2006 m. sausio mėn. reikalauja Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas, vyksta? Gal Komisija gali pasakyti ar ir kaip ji ketina skatinti valstybes nares užmegzti ir plėtoti tarptautinį policijos bendradarbiavimą kovos su prekyba žmonėmis ir priverstine prostitucija srityje? Kaip Komisija parems Komiteto „Raudonoji kortelė – priverstinei prostitucijai“ kampaniją? Ar kompetentingasis Komisijos narys pasirengęs siųsti laiškus Austrijos ir Šveicarijos vyriausybėms su raginimais kovoti prieš prekybą moterimis ir priverstine prostituciją 2008 m. Europos futbolo čempionato metu ir palaikyti „Raudonosios kortelės“ kampaniją?

Gerb. pirmininke, visi žinome, kad didieji futbolo čempionatai teikia daug džiaugsmo ir malonumo žiūrovams bei sirgaliams, tačiau problema ta, kad egzistuoja ir tamsioji tokių renginių pusė, į kurią reikėtų atkreipti dėmesį ne tik žodžiais, nes kaip sakoma žinomoje olandų futbolo sirgalių dainoje: ‘geen woorden maar daden’ [veiksmai pasako daugiau nei žodžiai]. Tikiuosi, kad Komisijos narys taip pat nori paremti šią iniciatyvą.

  Laszló Kovacs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, nors šis klausimas nepatenka į mano atsakomybės sritį, jaučiuosi pamalonintas galėdamas atstovauti savo draugui ir kolegai Jacquesui Barrotui ir dalyvauti šioje diskusijoje, nes aš manau, jog šis klausimas itin svarbus.

Noriu patikinti jus, kad Komisija visa širdimi palaiko kovą prieš prekybą žmonėmis, nes ši blogybė žiauriai pažeidžia žmogaus teises ir yra itin sunkus kriminalinis nusikaltimas, o kovai su priverstine prostitucija turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.

Kalbėdamas įvairiais su šia tema susijusiais klausimais aš pradėsiu nuo pirmojo klausimo. Tarybos sudarytame ES 2005 m. veiksmų plane, kuriame numatomos geriausios praktikos, standartai ir procedūros kovai su prekyba žmonėmis. Remdamiesi informacija, gauta iš valstybių narių, mes priėjome prie nuomonės, kad nepaisant kai kurių rezultatų situacija kriminalinių bylų iškėlimo ir aukų bendradarbiavimo srityje ir toliau išlieka nepatenkinama.

Iki šių metų pabaigos Komisija parengs šiuo klausimu ataskaitą. Šis ataskaitinis momentas galėtų būti puiki proga nuspręsti, kokių veiksmų ir kokia forma reikėtų imtis artimiausioje ateityje.

Antras klausimas: prekybos žmonėmis aukų apsauga – žmogaus teisėmis apsprendžiama prievolė. Tačiau, kad teisinis prekiautojų persekiojimas būtų efektyvus, būtini aukų parodymai. Direktyva 2004/81/EB numato galimybę suteikti aukoms apsvarstymo laikotarpį, per kurį jos galėtų atsigauti ir išvengti nusikaltimų vykdytojų įtakos, bei išduoti leidimus gyventi.

Be šios direktyvos visos valstybės narės, išskyrus Ispaniją ir Liuksemburgą, oficialiai pranešė Komisijai apie visišką visų teisinių instrumentų perėmimą. Komisija nusprendė paduoti šias dvi valstybes nares į Europos teisingumo teismą.

Dėl esminio teisinių priemonių perėmimo ir įdiegimo 2007 m. sausio mėn. Komisija pradėjo tyrimą, kurio tikslas įvertinti dešimties direktyvų iš politinio prieglobsčio ir imigracijos srities (įskaitant šią) perkėlimą į nacionalinius įstatymus.

Galutinių šio tyrimų išvadų, kurias Komisija netrukus sužinos, pagrindu sistemiškai peržiūrėtas ES teisinynas, kaip numatyta ES sutarties 226 straipsnyje.

Trečias klausimas: Komisija pradėjo tyrimą, kurio tikslas įvertinti valstybių narių įstatymines bazes ir situaciją prekybos žmonėmis srityje. Tyrimo rezultatus tikimasi gauti 2009 m. vasario pabaigoje.

Ketvirtas klausimas: priverstinė prostitucija ir prekyba žmonėmis yra svarbiausių žmogaus teisių pažeidimas ir organizuotas nusikaltimas. Pastangos kovoti su nusikaltėlių tinklais privalo būti tarptautinės. Tarptautiniam valstybių narių policijos pajėgų bendradarbiavimui galima panaudoti Europolo kanalus. Be to, kova su prekyba žmonėmis yra prioritetinė finansavimo programos „Nusikaltimų prevencija ir kova su jais“, skirtos tarptautiniam teisinių institucijų bendradarbiavimui remti, bei nevyriausybinių organizacijų sritis.

Penktas klausimas: kampanija „Raudonoji kortelė – priverstinei prostitucijai“, pradėta prieš 2006 m. pasaulio futbolo čempionatą, buvo puikus žingsnis didinant visuomenės informuotumą apie prekybą žmonėmis ir seksualinį išnaudojimą. Nors Vokietijos atliktas tyrimas rodo, jog baimė dėl prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos protrūkio 2006 m. nepasiteisino, mes pritariame visoms iniciatyvoms, formuojančioms atitinkamą visuomenės nuostatą, didinančioms informuotumą, pasitarnaujančioms šio bjauraus reiškinio prevencijai ir padedančioms nusikaltimų aukoms.

  Manolis Mavrommatis, PPE-DE frakcijos vardu. – (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šį šeštadienį Austrijoje ir Šveicarijoje prasideda Europos futbolo čempionatas. Tai antrasis pagal dydį sporto renginys po Pasaulio čempionato. Manoma, jog stadionuose varžybas stebės apie 2,5 mln. sirgalių. Mes taip pat gavome informacijos, kad paprastai didžiųjų renginių metu į miestus, kuriuose vyksta sporto varžybos, atvyksta apie 25000 moterų, deja, jos ne sirgalės, atvykstančios palaikyti savo komandos, o priverstinės prostitucijos aukos. Esu įsitikinęs, kad tarptautinės bendruomenės, o ypač ES ir Europos Parlamento negali nejaudinti šie skaičiai.

Gerb. pirmininke, Komisijos nary, kaip girdėjome Europos Parlamento įsikišimas į šios problemos sprendimą 2006 m. Vokietijoje davė teigiamų rezultatų. Tuo metu moterų, tapusių priverstinės prostitucijos aukomis skaičius buvo 40000–60000. Todėl, atsakant į žodinį C. Wortmann-Kool paklausimą, būtų naudinga imtis veiksmų prieš šį reiškinį, kaip padarėme 2006 m. Aš siūliau, kad Europos Parlamento Pirmininkas ir atsakingasis Komisijos narys inicijuotų laišką, panašų į tą kurį F. Frattini 2006 m. atsiuntė Angelai Merkel, adresuotą ir organizaciniam varžybų komitetui, ir UEFA, kuriame būtų išreikštas mūsų susirūpinimas, kad sporto renginys gali tapti nekontroliuojamu pasilinksminimu su moterimis – nusikaltimo aukomis.

Komisijos nary, ponios ir ponai, aš įsitikinęs, kad veikdami vieningai ir galvodami ką sakome, galime išvengti pavojų, nedarančių garbės nei mums, nei visai visuomenei, kurie suteikia žmonėms daug kančių.

  Lissy Gröner, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, likus kelioms dienoms iki Europos futbolo čempionato Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ir, tikiuosi, Europos Parlamentas, vėl rodo raudonąją kortelę priverstinei prostitucijai. Kasmet iki 800000 pasaulio moterų tampa prekybos žmonėmis siekiant seksualiai išnaudoti aukomis. Šiandien tai vienas grubiausių žmogaus teisių pažeidimų. Net ir didžiųjų sporto renginių metu greitas seksas stadionų prieigose padeda klestėti šiai šiuolaikiniai vergijai.

Prieš dvejus metus, Pasaulio futbolo čempionato Vokietijoje metu, Europos Parlamente mes inicijavome plačią diskusiją ir pradėjome kampaniją, sporto sirgalių ir sąmoningos visuomenės dėka padėjusią atsilaikyti prieš priverstinės prostitucijos bangą, dėl kurios nuogąstavo specialistai, ir prieš kitus neigiamus šalutinius reiškinius. Tačiau vėliau ši tema liko pamiršta.

Mes pradėjome teisines iniciatyvas ir vadovaudamiesi patirtimi, įgyta iš kampanijos Vokietijoje, bei intensyviai palaikomi moterų organizacijų, numatėme aukų apsaugos priemones bei atskleidėme sunkią moterų, dažnai atvykstančių iš Centrinės ar Rytų Europos, padėtį. Iš vienos pusės, jos yra tarsi nusikaltėlės, nes neturi leidimo gyventi, tačiau iš kitos – aukos, kurias žiauriai išnaudoja prekiautojai žmonėmis.

Aukų apsaugos, tarptautinio bendradarbiavimo ir leidimų gyventi išdavimo srityje pasistūmėta į priekį. Dabar mes norime pasinaudoti auditorija, susirinksiančia į sporto varžybas Austrijoje ir Šveicarijoje, kad dar kartą pabrėžtume šios problemos svarbą. Vokietijos socialistinių pažiūrų Teisingumo ministras paskelbė dideles baudas priverstinės prostitucijos klientams.

Tačiau vis dar esama didelių spragų, todėl Parlamento pareiga pasirūpinti, kad šių spragų neliktų. Prašau Komisijos nario, palaikyti mus.

  Siiri Oviir, ALDE frakcijos vardu. – (ET) Komisijos nary, ponios ir ponai, šįvakar mūsų svarstomas klausimas turi simbolinę reikšmę. Šimtai tūkstančių moterų kasmet patenka į Europos sekso vergiją. Šią sparčiai augančią, su naujomis technologijomis, nusikalstamumu, narkotikais ir dideliais pinigais susijusią šaką galima apibendrintai pavadinti vienu žodžiu: smurtas.

Visi žinome, jog dauguma moterų į sekso vergiją patenka susidarius nepalankioms socialinėms aplinkybėms, dažniausiai dėl skurdo, bedarbystės. Dauguma prostitučių yra iš tų regionų, kur aukštas nedarbo lygis, kalbant apie Europą tai yra vargingesnės Rytų Europos šalys. Tai reiškia, kad Europos Sąjunga ir pačios valstybės narės pirmiausia turi stengtis pagerinti profesinius moterų, priklausančių rizikos grupėms, įgūdžius ir imtis aktyvių priemonių darbo rinkoje.

Nėra abejonių, kad kampanijos, kuriomis siekiama padidinti visuomenės informuotumą apie prostituciją, kaip, pavyzdžiui, „Raudonoji kortelė – priverstinei prostitucijai“, yra svarbios, ir kad per tam tikrą laiką jos pakelia visuomenės informuotumo lygį. Tačiau, aš padariau išvadą, kad visuomenės dėmesys į priverstinę prostituciją ir seksualinį moterų išnaudojimą komerciniais tikslais turi būti nukreiptas nuolat. Pastebėjau, kad gana dažnai finansuoti prevencines priemones yra efektyviau ir pigiau nei kovoti su šio reiškinio pasekmėmis.

Svarbu, kad šalia prevencinių priemonių būtų siekiama ir efektyvesnio tarptautinio valstybių narių policijos bendradarbiavimo, ypač tarp Šengeno šalių. Aš raginu Komisiją ir čia atstovaujamas politines partijas elgtis ryžtingai, padėti prostitucijai tapti praeities reiškiniu, palaikyti barjerus, kliudančius pasinaudoti prostitučių paslaugomis savo šalyse. Mažėjanti paklausa taip pat pasitarnautų mūsų galutiniam tikslui. Pagaliau svarbu pabrėžti, jog visoje Europos Sąjungoje būtina laikytis visiškos prostitucijos ir prekybos žmonėmis netoleravimo politikos. Turime priimti sprendimus ir veikti.

  Hiltrud Breyer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, mes žinome, jog visame pasaulyje būtina drausti prekybą moterimis siekiant jas seksualiai išnaudoti. Tai gėdingas, su Europos vertybėmis ir žmogaus teisėmis nesuderinamas reiškinys. Mes taip pat žinome, kad valstybių sienos nebesustabdo šio reiškinio. Todėl į šią problemą turi reaguoti visa Europa ir visas pasaulis, tačiau vien sienų kontrolės ir represinių priemonių nepakanka.

Iš principo teigiamas ženklas, kad ši tema jau dešimt metų neišnyksta iš mūsų darbotvarkės, tačiau visas dėmesys skiriamas vien sienų kontrolei, o prevencija ir aukų apsauga, deja, per daug apleistos sritys. Nematyti ir jokio signalo pradėti veiksmus. Vis daugiau žmonių, moterų ir merginų, tampa seksualinio išnaudojimo aukomis, nors, kaip minėjo L. Gröner 2006 m. futbolo pasaulio čempionato metu ir nebuvo pastebimos šios reiškinio bangos. Mes žinome, jog didelė dalis atvejų nepatenka į oficialius duomenis. Per maža kovos su prekiautojais žmonėmis priemonių ir per mažai tokių nusikaltėlių patekta į teisingumo rankas. Šį faktą patvirtinimo ir Europos Komisija, atsakydama į klausimą, kurį aš iškėliau Parlamente.

Mes daug dėmesio skiriame aukų apsaugai, ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje. Todėl man šiek tiek gaila, kad Komisija tik gražiai kalba, o realių veiksmų nesiima. Neaišku, kaip Komisija ragina valstybes nares įdiegti Direktyvos dėl prekybos žmonėmis aukų apsaugos nuostatas, nestebimas ir įdiegimo procesas. Man itin gaila, kad Komisija, atsakydama į mano antrąjį Parlamente pateiktą klausimą – kaip Direktyva dėl prekybos žmonėmis aukų apsaugos įgyvendinama Vokietijoje – rodo į tyrimą.

Prašau Komisijos galų gale susidomėti, ar direktyva įgyvendinama tinkamai, ne tik Vokietijoje, bet ir kitose ES valstybėse narėse. Negali būti, kad Komisija nežinotų, ar jos įstatymai įgyvendinami tinkamai! Tai nepilnavertiškumo požymis.

Migracijos srityje reikėtų kreipti dėmesį ne tik į pasekminę šeimos narių migraciją, bet ir į galimybes moterims migruoti legaliai, išvengiant prekiautojų žmonėmis gniaužtų.

  Eva-Britt Svensson, GUE/NGL frakcijos vardu. – (SV) Gerb. pirmininke, ES šimtai tūkstančių moterų ir vaikų gabenami kaip prekės. Prievartaujami, išnaudojami bei gąsdinami, su jais blogai elgiamasi, žeminamas jų žmogiškas orumas. Ką jie padarė, kad nusipelno tokio elgesio? Vienintelis jų nusikaltimas skurdas ir neturėjimas jokių socialinių teisių, deja, yra žmonių, kurie mano, kad pinigai suteikia teisę pardavinėti moteris ir vaikus kaip prekę. Paprastai jaunos merginos suviliojamos pažadais apie darbą ir gerą uždarbį, tačiau patenka į pragarą.

ES ir valstybių narių gėdai šiai prekybai leidžiama klestėti ir netgi augti. Nė vienas iš mūsų negali pasiteisinti nežinojimu. Žinome visi, per imamės per mažai priemonių. Todėl privalome gauti Komisijos atsakymą į klausimą, kylantį iš kampanijos „Raudonoji kortelė – priverstinei prostitucijai“.

Aš tvirtinu, kad prekyba sekso vergais yra terorizmo forma. ES ir valstybės narės itin efektyviai taikė įvairias priemones prieš terorizmą. Tačiau šiam terorizmui, nukreiptam prieš moteris ir vaikus, nesuteikiamas prioritetas nei ES, nei valstybėse narėse.

Turime suvokti, jog į šią pasibaisėtiną prekybą įsitraukia vis daugiau vyrų. Neužtenka, kad vyrai patys nesinaudotų seksualinėmis paslaugomis. Jie turėtų parodyti ir kitiems, kad nėra gerai pirkti moterų kūnus. Tik nuo vyrų priklauso moterų kūnų paklausos, o tuo pačiu ir prekybos jais, sumažinimas. Kol bus paklausa ir didelius pelnus nešanti rinka, tol prekyba nesiliaus. Kartoju: moterys ne prekės. Tuo turėtų būti viskas pasakyta.

  Ivo Belet (PPE-DE). – (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, rezoliucijoje dėl profesionalaus futbolo, kurią šioje salėje priėmėme pernai, mes aiškiai raginame Komisiją imtis priemonių prieš nusikalstamą veiklą, susijusią su profesionaliu futbolu, t. y. priverstinę prostituciją. Minėtame tekste tai pasakyta tiesiogiai. Siekiant aiškumo, pastebėsiu, jog futbolo vadovybė nėra kalta dėl šio reiškinio, kuris klesti už didžiausių turnyrų ribų. Ši problema lydi beveik visus didžiuosius tarptautinius įvykius. Sporto pasaulis yra suinteresuotas efektyviai ir iš pagrindų kovoti su šia problema, nes nėra prasmės kalbėti apie sąžiningą kovą stadione ar stengtis įveikti rasizmą sportininkų stovyklose, jei už stadiono ribų toleruojama vergovė. Kampanija „Raudonoji kortelė – priverstinei prostitucijai“ 2006 m. pasaulio čempionato metu suveikė puikiai. Šiame prevenciniame renginyje dalyvavo apie 1000 vietinių ir regioninių darbo krupių, kurios neabejotinai atbaidė prekiautojus žmonėmis ir kitus nusikaltėlius. Apie rezultatus Komisijos narys jau minėjo – 2006 m. pasaulio futbolo čempionato Vokietijoje metu buvo užfiksuota vos keliasdešimt priverstinės prostitucijos atvejų, ir tie nebuvo tiesiogiai susiję su pasauli futbolo čempionatu.

Visiškai akivaizdu, kad didėja visuomenės informuotumas, o prevencinės kampanijos yra veiksmingos. Jos labai efektyvios, todėl privalome vėl jomis pasinaudoti, įskaitant ir šią savaitę prasidėsiantį Europos futbolo čempionatą. Todėl, Komisijos nary, mes raginame Europos Komisiją siųsti laišką Austrijos ir Šveicarijos vyriausybėms, kaip ką tik siūlė C. Wortmann-Kool. Kartoju mūsų klausimą. Ar galite pritarti mūsų prašymui ir čia pat patvirtinti, jog pritarsite šiai iniciatyvai?

Noriu pridurti: vien prevencijos nepakaks. 2005 m. valstybės narės susitarė skirti dėmesį prekybos žmonėmis prevencijai, tačiau nacionaliniame lygmenyje veiksmų planas, apie kurį, Komisijos nary, kalbėjote, yra mirties taške. Dabar pats laikas priminti atsakingoms institucijoms apie šį veiksmų planą. Lygiai kaip prieš dvejus metus tuometinis Komisijos narys F. Frattini, pasakė, kad būtina šiuo atžvilgiu sustiprinti Europolo ir Eurojusto organizacijų vaidmenį, o Parlamentas šį reikalavimą įteisino savo rezoliucija. Todėl mes tikime, Komisijos nary, kad atsižvelgdama į vyksiantį turnyrą Komisija ir Taryba pasistengs įgyvendinti savo pažadus.

  Christa Prets (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, kaip girdėjome, prekyba žmonėmis yra nusikaltimas prieš žmoniją, ypač prieš jaunas moteris. Tai nauja vergovės forma ir itin pelningas išplitęs verslas, kurio metinė apyvarta Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos duomenimis siekia 44 mlrd. EUR. Tai problema, apie kurią verta diskutuoti ir kurios įvairius aspektus būtina atskleisti.

Po kampanijos, kurios buvo imtasi 2006 m. pasaulio futbolo čempionato Vokietijoje metu, šiandien vėl kalbame apie prekyba moterimis ir priverstinę prostituciją. Tąkart Parlamente aš perskaičiau pranešimą, kuriuo Komisija buvo raginama imtis priemonių prieš priverstinę prostituciją. Taip atsirado priemonių planas. Klausimas apie jo įgyvendinimą šiandien nuskambėjo ne vieną kartą, o aš norėčiau pabrėžti, jog reikėtų kalbėti ir apie leidimų gyventi išdavimą aukoms bei mokymo apie kovos su prekyba žmonėmis priemones įtraukimą į policijos aukštąsias mokyklas, socialinių studijų institutus ir pan. Be to, reikėtų kalbėti ir apie švietimą priverstinės prostitucijos kilmės šalyse bei apie vietinį moterų ir jaunų vyrų švietimą ir profesinį mokymą. Ši problema paliečia ir vis daugiau jaunų vyrų.

Spalio 18 d. – ES kovos su prekyba žmonėmis diena, kurią pirmą kartą šventėme praeitais metais. Kitais atžvilgiais nematau didelės kampanijos įtakos. Pasibaigus „Raudonosios kortelės“ kampanijai ir Pasaulio čempionatui, dėmesys šiai temai sumažėjo. Todėl norime suteikti naujų paskatų. Mes nekalbame apie kliūtis prostitucijai ar sekso paslaugas teikiančių asmenų diskriminaciją. Priešingai! Mes kalbame apie informuotumo didinimą ir siekiame, kad sekso paslaugas teikiantys asmenys nebūtų smerkiami, o būtų sukurtas socialinis tinklas ginantis, tokius žmones.

Priverstinė prostitucija – smerktinas reiškinys. Austrijoje ir Šveicarijoje vyksiantis Europos futbolo čempionatas – puiki proga atkreipti dėmesį į šią problemą. Galiu garantuoti, kad atsakingos Austrijos tarnybos imasi atitinkamų priemonių. Jos maloniai kviečia jus į šį Europos čempionatą ir tikisi, kad ir žaidimas, ir seksas bus sąžiningi.

  Milan Horáček (Verts/ALE). – (DE) Gerb. pirmininke, daugelis džiaugiasi 2008 m. liepos mėn. vyksiančiu futbolo Europos čempionatu. Tačiau neturėtume pamiršti, kad šalia sporto rungtynių vyksta prekyba žmonėmis, priverstinė moterų prostitucija, vaikų išnaudojimas, klesti prekiautojų žmonėmis daromi nusikaltimai.

Sporto varžybos vyks Austrijoje ir Šveicarijoje, todėl itin sustiprės kaimyninių Centrinės Europos valstybių, kaip tranzitinių šalių, vaidmuo. ES prašoma geriau organizuoti ir koordinuoti prevencines ir teisines priemones, sienų kontrolę. Būtina patobulinti Europos jungtinio nusikaltimų tyrimo mechanizmus. Kiekvienos valstybės narės prašoma efektyviau ginti aukas ir aktyviai naudotis numatytomis priemonėmis. Tai vienintelis būdas, kuriuo galėsime sulaikyti nusikaltėlius ir parodyti jiems raudonąją kortelę.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Būtina pasinaudoti 2008 m. Europos čempionato suteikiama proga ir dar kartą informuoti visuomenę, kad prostitucija ir prekyba moterimis siekiant jas seksualiai išnaudoti yra nepriimtina, nes tai nusikaltimas prieš moteris, merginas ir vaikus.

Todėl svarbu imtis priemonių, padėsiančių kovoti su prekyba žmonėmis ir pagelbėti šių nusikaltimų aukoms įvairiose valstybėse narėse, bei informuoti apie jų efektyvumą.

Tačiau nederėtų užmiršti ir moterų diskriminacijos, pavojingo bei blogai apmokamo darbo, bedarbystės ir skurdo problemų, kurios pastūmėja tūkstančius moterų ir merginų į prostituciją ir palengvina prekiautojų žmonėmis gyvenimą. Iškyla kitas klausimas: kaip ES lyderiai kovoja su šių šimtų tūkstančių moterų ir jaunų žmonių žmogaus teisių pažeidimų šaknimis, kad padarytų galą šioms naujoms vergijos formoms?

  Emine Bozkurt (PSE). – (NL) Gerb. pirmininke, 2006 m. pasaulio futbolo čempionato metu buvo atkreiptas dėmesys ir į pagalbą prekybos žmonėmis bei priverstinės prostitucijos aukoms. Pavyzdžiui Turkijoje, jau kelis metus veikia pagalbos linija, kuria gali skambinti moterys ir pranešti apie prekybos žmonėmis atvejus. 2006 m. Europos Parlamentas siūlė įrengti tokią pagalbos liniją, kur su prekybos žmonėmis aukomis būtų kalbama keliomis kalbomis. Net dabar, praėjus dvejiems metams, tokios pagalbos linijos nėra.

Prieš dvi savaites aš dalyvavau Komisijos narės M. Kunevos inicijuotos pagalbos linijos nepatenkintiems 2008 m. Europos futbolo čempionato vartotojams atidaryme. Kokia puiki iniciatyva, kuriai tereikia vieno telefono numerio. Žinoma, galima ją įgyvendinti, bet kodėl reikia siūlyti pagalbą nepatenkintiems vartotojams, o ne prekybos žmonėmis aukoms? Ši naujoji pagalbos vartotojams linija parodo, kaip sparčiai galima imtis priemonių ir kiek nedaug reikia pastangų. Atėjo laikas sujungti šias iniciatyvas ir pasiūlyti prekybos žmonėmis aukoms būdą, kaip paprašyti pagalbos. Cituojant Baracko Obamos žodžius: „Mes tai galime, tikrai galime“.

  Anna Hedh (PSE). - (SV) Gerb. pirmininke, šeštadienį prasideda Europos futbolo čempionatas – prasideda šventė. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Vykstant tokio masto sporto renginiams visada padidėja neteisėta prekyba moterimis ir merginomis. Todėl svarbu, kad mes sureaguotume ir veiktume taip, kaip prieš dvejus metus, kai vyko kampanija „Raudonoji kortelė – priverstinei prostitucijai“. Labai svarbu, kad Europos Sąjunga vieningai netoleruotų prekybos žmonėmis. Todėl kreipiuosi į visas ES vyriausybes, kurios dar nesiėmė jokių veiksmų, kad įgyvendintų 2005 m. planą kovai su prekyba vergais.

Norėčiau, kad daugiau šalių priimtų įstatymus dėl seksualinių paslaugų, nes ši priemonė turi aiškų prevencinį efektą ir prekybai sekso vergais. Be to, nekantraudama laukiu Komisijos pranešimo apie prostitucijos pobūdį valstybėse narėse ir tikiuosi, kad netrukus galėsime jį aptarti.

Norėčiau, kad Europos futbolo čempionatas ir stadione, ir už jo ribų, propaguotų sportines vertybes: draugiškus santykius, sveiką veiklą, sąžiningą žaidimą. O ne remtų, nors ir netiesiogiai, smerktiną prekybą žmonėmis prostitucijos verslui.

  Gabriela Creţu (PSE). – Gerb. pirmininke, prekyba žmonėmis nelegalus verslas, tačiau tai vis dėlto verslas, turintis ir pasiūlą, ir paklausą. Šalis, kurioje didelė šių paslaugų paklausa, prie prekybos žmonėmis prisideda lygiai tiek pat, kiek ir šių „prekių“ kilmės šalis. Negana to, kad prekyba žmonėmis yra iki mūsų dienų išlikusi vergovės forma, šie nusikaltėliai atvirai ignoruoja ir pažeidinėja įstatymus bei yra susiję su kitais nusikaltimais, kaip pinigų plovimas, smurtas, kontrabanda, prostitucija, mokesčių slėpimas, sukčiavimas ar priverstinis darbas.

Prekyba žmonėmis daro blogą įtaką visuomenės vertybėms – taip įteisinamos senosios diskriminacijos formos (su moterimis ir vaikais elgiamasi kaip su prekėmis) ir kuriamos naujos. Prekiautojų žmonėmis uždirbami pinigai griauna pasitikėjimą darbu ir sąžiningu verslu.

Būtina, kad visos valstybės narės nedelsdamos ratifikuotų Europos Tarybos Konvenciją dėl prekybos žmonėmis ir imtųsi susitartų priemonių pradėdamos nuo kovos su pačiomis prekybos žmonėmis šaknimis – paklausa prostitucijos paslaugoms.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). - (SK) Šeštadienį Austrijoje ir Šveicarijoje prasidėsiantis 2008 m. UEFA Europos čempionatas vėl primena mums apie priverstinės prostitucijos problemą. Tie, kuriems patinka geras futbolas, šauniai praleis laiką. Deja, tokie sporto įvykiai yra puikus fonas ir mafijos veiklai – aš kalbu apie didesnę nei paprastai prekybos žmonėmis siekiant seksualiai juos išnaudoti riziką.

Sutinku su kitais kalbėjusiais, kad vadinamoji „Raudonoji kortelė – priverstinei prostitucijai“ kampanija, kurią 2006 m. kovą inicijavo Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas, buvo sėkminga, nes ji išviešino vieną iš didžiausių socialinių problemų.

Esu įsitikinęs, jog vien gerai organizuota informacinė kampanija 2008 m. Europos futbolo čempionato metu atvertų visuomenei akis ir parodytų, kokį baisų smurtą patiria moterys bei merginos ir kaip svarbu kovoti su prekyba moterimis bei priverstine prostitucija.

  Britta Thomsen (PSE). – (DA) Gerb. pirmininke, turiu tiesioginį klausimą Komisijai dėl specialiųjų priemonių, kurių buvo imtasi siekiant užkirsti kelią prekybai moterimis 2008 m. Europos futbolo čempionato, vyksiančio Austrijoje ir Šveicarijoje, metu. Kaip girdėjome, patirtis rodo, jog tokių didelių sporto renginių metu vyksta prekyba moterimis. Klausimas būtų toks. Pirmiausia – ar buvo kreiptasi į šių dviejų šalių vyriausybes ir prašyta paremti kampaniją „Raudonoji kortelė – priverstinei prostitucijai“? Antra – ar buvo atkreiptas jų dėmesys į būtinybę čempionato metu sustiprinti policijos pajėgas? Ir paskutinis klausimas – ar šių dviejų šalių vyriausybės buvo paragintos suteikti pagalbą aukoms?

  Laszló Kovacs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, kaip minėjo daugelis pasisakiusiųjų (tarp jų ir aš) panašių iniciatyvų Parlamentas ėmėsi ir panašius pasiūlymus Komisijai pateikė prieš 2006 m. pasaulio futbolo čempionatą, kuris vyko Vokietijoje. Laimei, Vokietijos valdžios ir Europos institucijų nuogąstavimai nepasiteisino.

Tačiau tai nereiškia, kad dabar mes sėdėsime sudėję rankas ir nieko nedarysime. Ši diskusija yra daugiau nei prasminga, nes suprantama, jog geriau būti saugesniems ir geriau pasiruošusiems nei reikia; aišku, prasminga pasinaudoti šia galimybe ir įvertinti padėtį, pateikti pasiūlymus Komisijai bei padidinti visuomenės informuotumą šiuo klausimu.

Suprantu daugelio kalbėtojų nepasitenkinimą. Įvadinėje kalboje paminėjau, kiek konkrečių ataskaitų Komisija pateikė, mes laukiame tyrimų ir rezultatų, kurių pagrindu galėsime sudaryti tolesnės veiklos programas bei imtis konkrečių veiksmų.

E. Bozkurt paminėjo pagalbos linijas. Aš manau, jog tai puiki, tačiau nelengvai įgyvendinama idėja. Pagalbos vartotojams linija – visai kitas klausimas. Aš nemanau, kad šią buvusios Komisijos narės M. Kunevos inicijuotą pagalbos liniją būtų galima panaudoti aukų apsaugai, nes tai visiškai skirtingas klausimas. Tai daug sudėtingiau.

H. Breyer paminėjo aukų apsaugą – aš manau, tai labai svarbu. Noriu pastebėti, kad pagalba aukoms bus aptarta atskirame veiksmų plano įvertinimo ir stebėjimo ataskaitos, kuri bus parengta 2008 m. spalio ar lapkričio mėn., skyriuje, ir mes nustatysime, kokios aukų apsaugos priemonės realiai įgyvendintos.

Pirmąją ES kovos su prekyba žmonėmis dieną, 2007 m. spalio 18 d., teisinės šalių institucijos išleido rekomendacijas dėl aukų identifikavimo ir persiuntimo. Noriu patikinti jus, jog mes esame pasiryžę užtikrinti reikiamą atsaką, be to, noriu patikinti Parlamento narius, kad Komisija yra pasirengusi suintensyvinti kovą prieš prekybą žmonėmis, priverstinę prostituciją ir už jos slypintį organizuotą nusikalstamumą.

  Pirmininkė. – Diskusija baigta.

Balsavimas rytoj, ketvirtadienį, 11 val.

Raštiški pareiškimai (142 straipsnis)

  Urszula Gacek (PPE-DE), raštu. – Kadangi visos Europos futbolo sirgaliai laukia 2008 m. Europos futbolo čempionato pradžios, pats laikas parodytį, koks pavojus iškyla moterims, ypač iš buvusių Sovietų Sąjungos valstybių, tapusioms prekybos žmonėmis, prostitucijos aukomis, ir kokius išbandymus joms tenka patirti aptarnaujant seksualinių paslaugų vartotojus futbolo varžybų prieigose.

Kokia bebūtų graži geriausių Europos sporto tradicijų šventė, daug kam ji bus susijusi su fizinėmis ir psichologinėmis kančiomis. Šios nelaimingos moterys dėl savo naivumo manė, kad joms siūlomas patrauklus darbas svečių aptarnavimo sektoriuje yra padavėjos ir barmenės pareigos.

Laikas priminti likusioms septyniolikai Europos Sąjungos valstybių narių, kurios dar neratifikavo Europos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis, kad reikia nedelsiant tai padaryti.

ES valstybės, ginančios žmogaus teises, negali pritarti vengimui ratifikuoti šią konvenciją, kuri buvo priimta Varšuvoje prieš trejus metus.

  Neena Gill (PSE), raštu. – Gal galėtų Komisija paaiškinti Parlamentui, kiek pasistūmėta į priekį vykdant 2005 m. veiksmų planą kovai su prekyba žmonėmis Europoje?

Dėl valstybių narių delsimo taikyti šį veiksmų planą prašau Komisijos informuoti, kokią įtaką šis faktas galėtų daryti kampanijai „Raudonoji kortelė – priverstinei prostitucijai“ valstybėse narėse. Gal Komisija galėtų taip pat informuoti mus, kokią visuomenės informavimo kampaniją apie prekybą žmonėmis numatoma surengti vietoj šios UEFA 2008 m. čempionato metu?

Aš labai susirūpinusi, kad sporto renginiai, suteikiantys džiaugsmą milijonams pasaulio gyventojų, panaudojami kaip galimybė išnaudoti moteris ir merginas.

Aš šokiruotas, jog kasmet į prostitucijos vergiją parduodama apie 100000 moterų. Labiausiai smerktina tai, kad į šį liūną įtraukiamos visai jaunutės, vos keturiolikos sulaukusios, mergaitės.

Mes tiesiog nebegalime leisti gyvuoti šiai vergovei. Seksualinis išnaudojimas – ne tik nusikaltimas, tai ir žiaurus žmogaus teisių pažeidimas.

  Katalin Lévai (PSE), raštu. – (HU) Europos Sąjunga atsakinga už seksualinio išnaudojimo ir prekybos žmonėmis, vykstančio didžiųjų sporto renginių metu, prevenciją. 2008 m. Europos futbolo čempionatas – sporto renginys, kurio pasižiūrėti atvyksta daugybė žmonių, todėl tuo metu šokteli ir seksualinių paslaugų paklausa. Todėl itin svarbu pasitelkti tokias laikinas apsaugos kampanijas, kokią A. Zaborska inicijavo 2006 m. pasaulio futbolo čempionato metu, kurią būtų tikslinga panaudoti ir šį kartą. Tačiau, kad ši iniciatyva pasiektų kiek įmanoma daugiau žmonių, manau, būtina ją paviešinti žiniasklaidos priemonėse (įskaitant ir oficialią Europos čempionato interneto svetainę), įtraukti politikus, sporto vadovus, sportininkus bei sirgalius (kaip, pavyzdžiui, vyko programoje „Jaunimas prieš rasinę neapykantą“).

Vien laikinos kampanijos nepakanka. Norint imtis ryžtingų veiksmų prieš prekybą žmonėmis, reikia kurti direktyvas, tačiau pirmiausia būtina kaip įmanoma greičiau įgyvendinti tas, kurios jau sukurtos. Norėčiau atkreipti Komisijos dėmesį į faktą, kad daugelis šalių kenčia nuo direktyvų perkėlimo ir interpretavimo netikslumų, todėl vėluoja jų įdiegimas. Dėl šios priežasties, manau, itin svarbu gauti tikslų atsakymą į A. Zaborskos klausimą dėl Direktyvos 2004/81/EB.

Net jei sienų kontrolė itin svarbi siekiant pašalinti seksualinį išnaudojimą ir prekybą žmonėmis iš Sąjungoje vykstančių sporto renginių, manau, jog šį tikslą galima pasiekti stiprinant ne vidaus, o išorės sienų kontrolę ir atitinkamai bendradarbiaujant su pasieniečiais. Taip neapsunkinsime sąžiningų europiečių dalyvavimo renginiuose!

  Lívia Járóka (PPE-DE), raštu. – (HU) Ponios ir ponai, leiskite man pakartoti A. Zaborskos klausimą ir atkreipti jūsų dėmesį į romų moterų, patekusių į prekybos žmonėmis bei priverstinės prostitucijos pinkles, bejėgiškumą. Dėl socialinės izoliacijos ir dažnai dėl oficialių dokumentų neturėjimo romų mergaitės yra itin pažeidžiama grupė, tampanti lengvu prekeivių žmonėmis grobiu. Jų padėtį blogina ir išankstinis visuomenės nusistatymas rasiniu pagrindu, jų pačių bendruomenėse klestintis požiūris į seksą bei bendra klaidinga nuomonė, kad romai apskritai yra už įstatymo ribų.

Kad padėtume romų merginoms, tapusioms prekybos žmonėmis aukomis, bei jų šeimoms, reikalingos atskiros programos, padėsiančios paauglėms mergaitėms apsisaugoti nuo prievartinio gyvenimo ir darbo išnaudojimo sąlygomis. Ir valstybės narės, ir nevyriausybinės organizacijos turėtų rūpintis patariamųjų tinklų bei pagalbos centrų steigimu, be to, būtina rinkti ir analizuoti patikimus statistinius duomenis apie romų bendruomenių ir prekybos žmonėmis sąryšį. Kai kurios nevyriausybinės ir tarptautinės organizacijos šioje srityje jau yra pasiekusios tam tikrų rezultatų, tačiau daugiau atsakomybės turėtų prisiimti ir Europos Komisija, ir valstybės narės.

Tačiau didžiausias prekeivių žmonėmis ir seksualinių išnaudotojų pagalbininkas – skurdas, paverčiantis žmonių gyvenimą kasdiene kova dėl išlikimo, o nesant jokių finansinių bei švietimo galimybių stipriai išauga neteisėtų veiksmų rizika. Todėl be programų, skirtų visuomenės informuotumui didinti ir asmenims, jau tapusiems aukomis, padėti, privalome kovoti su nežmonišku skurdu.