Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/0289(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0200/2008

Debatai :

PV 04/06/2008 - 22
CRE 04/06/2008 - 22

Balsavimas :

PV 05/06/2008 - 6.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0252

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2008 m. birželio 5 d. - Briuselis Tekstas OL

9. Paaiškinimai dėl balsavimo
PV
  

Paaiškinimai žodžiu dėl balsavimo

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: padėties Gruzijoje pablogėjimas (RC-B6-0278/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, norėčiau pažymėti, kad jei raginame siųsti Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) pasienio misiją į Gruziją, tuomet reikėtų apsvarstyti galimybę artimoje ateityje į Gruziją pasiųsti ir ES policijos misiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylwester Chruszcz (NI). - (PL) Gerb. Pirmininke, negaliu pritarti šios dienos rezoliucijai dėl Gruzijos, nes manau ją esant pernelyg šališką. Padėtis Kaukaze yra sudėtingesnė, nei teigiama prieš mus esančios rezoliucijos tekste. Norėčiau priminti rūmams, kad Gruzija už dabartines savo sienas turėtų dėkoti Stalinui. Tai Stalino, kuris buvo kilęs iš Gruzijos, trečiame ir ketvirtame dešimtmetyje vykdytos politikos rezultatas. Be to, gruzinų vykdoma dešimtojo dešimtmečio politika daug prisidėjo prie to, kad Suchumio valdžia pageidauja nutraukti santykius su Gruzija. Dar negaliu suprasti, kodėl tie patys nariai, kurie visai neseniai su dideliu entuziazmu pritarė serbų Kosovo nepriklausomybei, dabar neigia dviejų istorinių Kaukazo tautų apsisprendimo teisę. Tačiau tikrai pritariu tarptautinėms pastangoms skatinti dialogą ir taikos procesą Kaukaze.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo (RC-B6-0277/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, norėčiau pritarti savo kolegos Jameso Elleso pirminiam pakeitimui, kuriame pasiūlyta nauja dalis. Joje teigiama, kad ES pripažįsta, jog Europoje planuojamos dislokuoti JAV priešraketinės gynybos technologijos labai prisidės prie ES apsaugos nuo ilgojo nuotolio balistinių raketų.

 
  
MPphoto
 
 

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Gerb. Pirmininke, rezoliucija dėl ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimo iš tiesų aprėpia labai daug įvairių klausimų. Daug pozicijų šioje rezoliucijoje man yra visiškai nepriimtinos, nors kitos yra itin vertingos. Todėl nieko neliko, kaip tik susilaikyti.

Tačiau čia norėčiau pridurti, kad pirmiausia į šią rezoliuciją turėjo būti įtraukta pastraipa, kurioje Jungtinėms Valstijoms būtų nurodyta, jog joms nederėtų trukdyti galimai Europos Sąjungos plėtrai. Taip, kaip JAV nuolat nepageidaujamai lenda ginti nepriimtiną atvejį su Turkija, mano nuomone, yra nepriimtinas kišimasis į Europos reikalus. JAV turi suprasti, kad, viena vertus, esama didelio skirtumo tarp NATO interesų ir kita vertus, Europos Sąjungos ir europiečių interesų. Turkija negali stoti į ES, nes tai nėra Europos šalis. Šiuo klausimu prašome nei daug, nei mažai, tik pagarbos iš JAV pusės.

 
  
MPphoto
 
 

  Mario Borghezio (UEN). - (IT) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, kompensacijos Guantánamo kaliniams klausimu, kuris svarstomas šiame pranešime, naudojuosi kaip galimybe priminti, kad spręstinas ir kitas civilių kalinių ir karo belaisvių atvejis, kuris susijęs su valstybe nare – viena iš Europos Sąjungos įkūrėjų.

Vakar Italijos aukščiausio apeliacinio teismo sprendimas buvo palankus Italijos karo ir civiliams belaisviams, kurie siekė kompensacijos už belaisvių stovyklose per Antrąjį pasaulinį karą atliktą darbą. Tai neišspręstas moralinis klausimas, į kurį keletą kartų stengiausi atkreipti šių rūmų pirmininko dėmesį. Jį taip pat iškėliau šiuose rūmuose esant kanclerei A. Merkel. Ji asmeniškai pareiškė sutinkanti, kad šį klausimą reikia spręsti.

Dabar, kai Vokietijos Federacinės Respublikos mėginimui vilkinti teismo sprendimą galiausiai buvo sutrukdyta, kažin, ar po karo praėjus daugiau kaip šešiasdešimt metų, Vokietija nuspręs atlyginti Italijos karo belaisviams?

 
  
  

- Pranešimas: Donato Tommaso Veraldi (A6-0182/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Neil Parish (PPE-DE). - Gerb. Pirmininke, norėčiau padėkoti gerb. D. T. Veraldžiui už šį pranešimą dėl jaunųjų ūkininkų. Manau, kad dabar gyvename pasaulyje, kuriame maisto gamyba vėl tampa labai svarbi ir mes turime žvelgti į ateitį. Vienas iš būdų pažvelgti į žemės ūkio ateitį – tai į ją pažvelgti jaunųjų ūkininkų akimis.

Vykdant bendrąja žemės ūkio politikos reformą, dabar atliekama būklės patikra siekiant atkreipti dėmesį į tai, kas padėtų jauniesiems ūkininkams: tai biurokratijos mažinimas ir kvotų panaikinimas, kad jaunieji ūkininkai galėtų imtis pieno gamybos, kuri yra viena iš veiklos būdų, nuo kurios jie visuomet pradėdavo ūkininkauti.

Mes taip pat turime žvelgti ir šiek tiek toliau – į tam tikras rizikos kapitalo programas, nes viena iš problemų, su kuria susiduria jaunieji ūkininkai, yra ta, kad norėdami pradėti ūkininkauti jie turi labai mažai įstatinio kapitalo. Dažniausiai bankai jiems nesuteiks pradžiai reikalingų grynųjų pinigų, todėl manau, kad į tai taip pat turime atsižvelgti. Manau, kad jaunieji ūkininkai gali prisidėti prie maisto gamybos, jie gali prisijungti prie pelningų rinkų, regionuose gali gaminti mūsų norimą maistą ir iš tiesų prisidėti prie rinkos. Aš pritariu pranešimui ir su malonu siekiu paremti jaunuosius ūkininkus.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE). - (FR) Gerb. Pirmininke, aš balsavau už šį pranešimą, nes jei jaunieji ūkininkai neturi deramos ateities, Europos žemės ūkis irgi neturės ateities. Dėl daugelio priežasčių, kurios susijusios su maisto sauga, kokybiškų gaminių tiekimu, aplinka ir mūsų gražių kalnuotų kraštovaizdžių bei vynuogynų išsaugojimu, privalome imtis veiksmų, kad paskatintume jaunimą dirbti žemės ūkio sektoriuje, perimti šeimos verslą.

Tačiau labiausiai norėčiau išreikšti savo pasitenkinimą tuo, kad remdamasis mano iniciatyva Žemės ūkio komitete, Europos Parlamentas ką tik pridėjo pakeitimą, siekdamas atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad svarbu teikti informaciją apie ūkininkams padedančių partnerių statusą. Dėl to norėčiau nurodyti, kad 1997 m., daugiau nei prieš 10 metų, šis Parlamentas didele balsų dauguma priėmė mano pranešimą dėl žemės ūkio sektoriuje padedančių sutuoktinių statuso. Savo rezoliucijoje ypač pabrėžėme, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, jog visi žemės ūkio sektoriuje padedantys sutuoktiniai turi teisę į senatvės pensijos draudimą. Komisija šito neįgyvendino. Mano šalyje yra privalomojo draudimo sistema. Tai sektinas pavyzdys ir norint šio pasiekti mums reikalinga pagrindų direktyva.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE). - (DE) Gerb. Pirmininke, norėčiau nurodyti, kad aš susilaikiau nuo balsavimo dėl šio pranešimo ne todėl, kad nepritariu požiūriui, jog jauniesiems ūkininkams reikalinga parama. Esu tvirtai įsitikinęs, kad juos tikrai reikia remti, nes be abejonės jaunieji ūkininkai susiduria su didesnėmis problemomis nei daugybė kitų ūkininkų.

Priežastis, kodėl aš susilaikiau, susijusi su 4 dalimi, kurioje kalbama apie jaunųjų ūkininkų padėtį vadinamosiose „naujosiose“ valstybėse narėse. Manau dabar, kai praėjo beveik visas įstatymo numatytas terminas, pats laikas atsisakyti naująsias valstybes nares vadinti „naujosiomis“ ir traktuoti jas kaip lygiavertes ir visateises nares, nes, mano nuomone, dabar jos yra gerai įsitvirtinusios.

 
  
  

- Pranešimas: Jacek Saryusz-Wolski (A6-0189/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos labai daug dirbome, kad pasiektume taikos ir stabilumo laikotarpį, kuriuo dabar džiaugiamės. Vis dėlto šiandien mums grėsmę kelia terorizmas, regionų konfliktai ir tarptautinis nusikalstamumas. Europos Sąjungos vaidmuo šių dienų pasaulyje turėtų būti taikos, demokratijos ir laisvės pasaulyje skleidimas. Sąjunga taip pat turėtų užtikrinti stabilumą ir kovoti su humanitarinėmis nelaimėmis bei masiniais žmogaus teisių pažeidimais. Šią viziją puoselėja Europos bendroji užsienio ir saugumo politika. Mes taip pat atsakingi už saugumo užtikrinimą pasaulyje.

Dabar saugumas apima daugiau nei tik tarptautinių konfliktų sprendimą ir sienų apsaugą. Reikalingas platesnis saugumo išaiškinimas. Derėtų labiau pabrėžti saugumo pobūdžius, kurie neįtraukti į Europos bendrąją užsienio ir saugumo politiką, t., y. maisto tiekimo užtikrinimas ir energetikos saugumas.

Derėtų atsižvelgti ir į tai, kad trokštamą tikslą galima pasiekti tik bendradarbiaujant ir keičiantis gerąją patirtimi. Veiksmus būtina koordinuoti ir valstybių narių lygmeniu, ir įvairių Europos institucijų lygmeniu. Todėl būtina bendradarbiauti su NATO ir kitomis regionų ir pasaulio organizacijomis.

 
  
  

- Pranešimas: Reimer Böge (A6-0205/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Margaritis Schinas (PPE-DE).(EL) Gerb. Pirmininke, prašau žodžio, nes ką tik didžiąja dauguma nubalsavome, kad dėl praeitos vasaros pragaištingų miškų gaisrų iš ES Solidarumo fondo lėšų Graikijai būtų skirta 90 mln. eurų.

Europos visuomenė buvo priblokšta praėjusios vasaros nelaimės. Šios dienos Europos Parlamento sprendimas – tai tikro solidarumo su praėjusį rugpjūtį smarkiai nukentėjusiais regionais ir piliečiais gestas.

Norėčiau padėkoti visiems kolegoms Biudžeto komitete ir taip pat jums, ponios ir ponai, už labai įdomų ir sparčiai kartu nuveiktą darbą ir gerai organizuotus pavykusius klausymus. Gerb. Pirmininke, leiskite pasakyti dar vieną paskutinį dalyką: tikriausiai mes vienintelis parlamentas pasaulyje, gebąs užgniaužti gerąją naujieną. Šiandien priėmėme svarbų sprendimą dėl pinigų skyrimo Graikijos piliečiams. Deja, diskusijoje sprendimo nesugebėjome priimti veikiau dėl techninių, o ne politinių priežasčių. Dėl to apgailestauju, tačiau kur kas svarbiau yra sprendimo paveikumas.

 
  
  

- Pranešimas: Donato Tommaso Veraldi (A6-0182/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. Pirmininke, mes susiduriame su milžinišku iššūkiu siekdami skatinti jaunus žmones pasilikti kaimo vietovėse. Be to, stokojama žmonių, norinčių užsiimti ūkininkavimu ir perimti savo tėvų valdomus ūkius. Jauni pradedantys ūkininkai susiduria su daugybe sunkumų. Tarp jų yra tinkamos žemės stygius, didelės kainos, gamybos apribojimai, pradinio kapitalo investicijoms stygius, brangios paskolos ir griežti žemės ūkio aplinkos reikalavimai.

Beveik viena trečioji Lenkijos ūkininkų yra jauni 40 metų nesiekiantys žmonės. Kaip grupė, jie atviri pokyčiams, technologijos pažangai ir naujovėms. Jaunieji ūkininkai – tai tie patys verslininkai. Jie kupini energijos ir nebijo naujų iššūkių. Jie labai svarbūs mūsų ateičiai, nes nuo jų priklauso Europos ir viso pasaulio nepertraukiamas maisto tiekimas. Pasitelkiant profesinį mokymą ir konsultacijas, ūkininkams reikia padėti įgyti geresnę kvalifikaciją. Be to, derėtų stengtis gerinti finansines sąlygas įmonei kaimo vietovėje išlaikyti, šalinti kaimo vietovių ir miestų techninės ir socialinės infrastruktūros plėtros tempo skirtumus. O svarbiausia užtikrinti stabilias vystymosi sąlygas.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- Pranešimas: Neil Parish (A6-0170/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) Įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 1405/2006, nustatančiam konkrečias žemės ūkio priemones mažosioms Egėjo jūros saloms, buvo nustatyti du paramos būdai: parama tiekimui ir parama vietos produkcijai.

Tačiau siekiant sėkmingai įgyvendinti šį reglamentą ir šiuos du paramos būdus, privalu ištaisyti tam tikrus techninius aspektus, todėl pritariu Komisijos pasiūlymui ir N. Parisho pranešimui.

 
  
  

- Pranešimas: Kyösti Virrankoski (A6-0204/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Richard James Ashworth (PPE-DE), raštu. − Mes atkreipiame dėmesį į tai, kad preliminariame taisomojo biudžeto projekte Nr. 3 (PTBP) esama teigiamų priemonių, pvz.,: pavesti visą 849 mln. eurų sumą, kurią „Microsoft“ skolinga už piktnaudžiavimą savo padėtimi rinkoje, lėšas iš Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) skirti Graikijai ir Slovėnijai, visiškai finansuoti vakcinaciją nuo mėlynojo liežuvio siekiant kovoti su šia liga ir valstybei narei kompensuoti 50 proc. įgyvendinimo išlaidų, o iš atlyginimų ir pensijų sutaupytas lėšas skirti institucijų pareigūnams.

Vis dėlto pastebime ir tai, kad PTBP esama nepageidaujamų priemonių, pvz.,: išaugęs Lyčių lygybės instituto direktoriaus atlyginimas, taip pat Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto personalo plano pokyčiai.

Mes pritariame K. Virrankoskio pranešime esančių pastarųjų dviejų priemonių kritikai ir nors prieštaraujame sprendimui priimti nepakeistą PTBP Nr. 3, sutinkame, kad šiame posėdyje turi būti balsuota už daugybę bendrais bruožais išdėstytų teigiamų priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo kolegų suomių Kyösti Virrankoskio ir Ville Itälä bendrą pranešimą dėl 2008 m. Europos Sąjungos trečiojo preliminaraus taisomojo biudžeto projekto.

Jis daugiausia susijęs su į biudžetą įtraukiamomis įplaukomis, gautomis iš „Microsoft“ bylos (bauda ir palūkanos siekia 849 200 000 EUR); į biudžetą įtraukiamomis santaupomis, susidariusiomis dėl mažesnio nei numatyta pareigūnų darbo užmokesčio ir pensijų padidinimo 2007 m.; dėl mėlynojo liežuvio ligos protrūkio didinamu neatidėliotinos pagalbos fondo dalimi, skirta veterinarinėms priemonėms (130 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 63 950 000  EUR mokėjimų asignavimų); biudžetinės struktūros, kurios reikia keturioms jungtinėms technologijų iniciatyvoms: naujoviškų vaistų iniciatyvai (NVI), Švaraus dangaus, ARTEMIS (įterptųjų kompiuterinių sistemų jungtinei technologijų iniciatyvai) ir ENIAC (Europos technologijų platformai nanoelektronikos srityje), siekiančios 257,5 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 194,6 mln. mokėjimų asignavimų iš Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos, sukūrimu; ir su mobilizuojamomis ES solidarumo fondo lėšomis – 98 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų (miškų gaisrai Graikijoje ir potvyniai Slovėnijoje).

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šis taisomojo biudžeto projektas be kitų klausimų apima ir ES fondo lėšų mobilizavimą Graikijai ir Slovėnijai pagelbėti. Siekiama padėti atlyginti miškų gaisrų ir potvynių, kurie 2007 m. padarė didelę žalą šių dviejų šalių gyventojams, padarytus nuostolius.

Projektu taip pat siekiama dėl mėlynojo liežuvio ligos protrūkio, kuris paveikė keletą valstybių narių, tarp jų Portugaliją, didinti neatidėliotinos pagalbos fondo dalį, skirtą veterinarinėms priemonėms. Atitinkamai, siekiant kompensuoti 100 % vakcinos įsigijimo išlaidų ir 50 % vakcinacijos išlaidų devyniose valstybėse narėse, į bendrijos biudžetą planuojama įtraukti 130 mln. eurų įsipareigojimų ir 63,95 mln. eurų mokėjimų asignavimų.

Vis dėlto atkreiptume dėmesį į tai, kad daugiau kaip 257 mln. eurų įsipareigojimų ir 194 mln. eurų mokėjimų asignavimų buvo skirta naujos viešosios ir privačiosios partnerystės sukūrimui mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos Septintosios bendrosios programos kontekste. Ši partnerystė aprėpia naujoviškus vaistus (IMI), „Švarų dangų“, Europos technologijų platformą nanoelektronikos srityje ir ARTEMIS – įterptųjų kompiuterinių sistemų srityje. Šioms iniciatyvoms reikia bent visuomeninės plėtros strategijos ir valstybės investicijų, kurios nepriklauso nuo privataus kapitalo interesų.

 
  
  

- Pranešimas: Kyösti Virrankoski (A6-0203/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) aš balsavau už savo kolegos suomio Kyösti Virrankoskio pranešimą dėl ketvirtojo 2008 m. Europos Parlamento preliminaraus taisomojo biudžeto projekto. Jis susijęs tik su 2007 finansinių metų perviršiu, t. y. 1 528 833 290 eurų įtraukimu į 2008 m. biudžetą.

Nes skirtumas tarp 2007 m. gautų įplaukų (117,4 mlrd. ) ir mokėjimų (112,9 mlrd. ) rodo 4,5 mlrd.  perviršį, iš kurio privalu atimti į 2008 m. perkeltus mokėjimų asignavimus, t. y. 3,1 mlrd. eurų. Prie šio 1,4 mlrd.  asignavimų perviršio privalu pridėti iš 2006 m. į 2007 metus perkeltus panaikintus 0,2 mlrd.  ir atimti 0,1 mlrd.  neigiamą valiutų kurso balansą, kurie 2007 m sudarė 1,5 mlrd. eurų perviršį. Šis perviršis pirmiausia susidarė dėl šiek tiek mažiau nei 1,6 mlrd. eurų nepanaudotų išlaidoms skirtų lėšų.

Apgailestauju, kad užuot perviršį automatiškai grąžinus valstybėms narėms, nebūta jokių politinių diskusijų dėl jo paskirstymo, pvz., finansinėms investicijoms į tarpeuropinius transporto tinklus. Aš vis dar prisimenu sunkumus, su kuriais susidūrėme mėgindami rasti 3,5 mlrd.  puikiam Galilėjo projektui finansuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šio taisomojo biudžeto tikslas yra 2007 m. biudžeto perviršį įtraukti į 2008 m. bendrijos biudžetą. Šį perviršį, kuris siekia daugiau kaip 1,528 mlrd. eurų ir susidarė inter alia daugiausiai dėl gaišaties tvirtinant struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo veiklos programas, turėtų būti pervestas įvairioms valstybėms narėms.

Į projektą taip pat įtrauktos pagal ES bendrąją užsienio ir saugumo politiką skirtos 2007 metais nepanaudotos sumos, pvz., „policijos misijai“ Afganistane ir vadinamajai „pilietinei misijai“ Kosove. Kalbėdami apie padėtį Kosove, mes atkreipiame dėmesį į neteisėtas JAV-NATO-ES karines ir „pilietines“ operacijas, kitaip tariant, kišimąsi, destabilizaciją, agresiją, okupaciją ir vienašališką Serbijos provincijos Kosovo nepriklausomybės paskelbimą visiškai nepaisant tarptautinės teisės ir į dabartinę „derybų dėl Jungtinių Tautų laikino administravimo misijos Kosove (UNMIK) įsipareigojimų perdavimo EULEX (Europos Sąjungos teisinės valstybės misijai Kosove)“ aklavietę Jungtinėse Tautose.

Galiausiai noriu nurodyti, kad 2007 m. „perviršis“ sumažins valstybių narių įnašus į bendrijos biudžetą būtent taip: 300 mln. mažiau Vokietijai, 258 mln.  mažiau Jungtinei Karalystei ir 233 mln.  mažiau Prancūzijai. Tai žinoma kaip „laimėti įvairiausiais būdais“...

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. – (PL) Gerb. Pirmininke, aš balsavau už pranešimo dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto projekto Nr. 4/2008 (9904/2008 – C6-0207/2008 – 2008/2094(BUD)) priėmimo. Šis gerb. K. Virrankoskio pranešimas išsamus ir kaip tik laiku.

Pritariu pranešėjo pozicijai, kad kiekvienų metų biudžeto balansą derėtų įtraukti į kitų finansinių metų biudžeto įplaukas arba išlaidas. Tai derėtų atlikti parengiant Komisijai teiktiną taisomąjį biudžetą.

 
  
  

- Pranešimas: Hubert Pirker (A6-0174/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bradbourn (PPE-DE), raštu. − Konservatoriai susilaikė dėl šio pranešimo, nes užuot pirmenybę teikus tarpvyriausybiniam požiūriui, jis yra Europos siekio plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę dalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Europos Sąjungos strategijoje dėl organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės nurodoma, kad kovojant su korupcija reikia plėtoti išsamią ES politiką, kurioje turi aktyviai dalyvauti visi su tuo tiesiogiai susiję dalyviai.

Todėl Europoje veiksminga korupcijos prevencija ir kova su ja priklauso nuo veiksmingo ir paveikaus valstybių narių atitinkamų valdžios institucijų ir tarnybų bendradarbiavimo, korupcijos galimybių nustatymo, keitimosi gerąja patirtimi ir aukštų profesionalumo standartų plėtotės.

Dėl šios priežasties pritariu sumanymui valstybėse narėse oficialiai įkurti kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklą, kurio veikla turi būti glaudžiai susijusi (pagal atitinkamą savo kompetenciją) su kitomis organizacijomis ir agentūromis, šioje kovoje atliekančiomis pagrindinį vaidmenį, kaip antai OLAF (Europos kovos su sukčiavimu tarnyba), Europolu ir Eurojustu.

Aš taip pat pritariu pranešėjo Huberto Pirkerio pateiktiems pakeitimams, ypač pakeitimui dėl būtino skaidrumo ir informacijos, susijusios su šio tinklo veikla ir pasiūlymais, kurie kiekvienas metais turi būti pateikiami pranešime Komisijai ir Europos Parlamentui.

 
  
MPphoto
 
 

  Titus Corlăţean (PSE), raštu. − (RO) Aš džiaugiuosi Tarybos sprendimu dėl kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklo, skirto su korupcija kovojančių ES valdžios institucijų bendradarbiavimo gerinimui.

Bendradarbiavimas Europos lygmeniu – tai pagrindinė kovos su korupcija, ypač naujose valstybėse narėse, kuriose nevyriausybinės organizacijos ir Europos ekspertai pabrėžia vis dar esančius didelius trūkumus, įskaitant tuos, kurie susiję su teisinės sistemos veikla, sudėtinė dalis.

Paskutinėje 2007 m. Europos Tarybos GRECO (Valstybių grupė prieš korupciją) Rumunijos vertinimo ataskaitoje pabrėžiama, kad mūsų šalis įgyvendino tik 40 proc. Europos institucijų rekomenduotų kovos su korupcija priemonių. Šia proga raginu Rumunijos dešiniųjų vyriausybę viešai pripažinti savo kovos su korupcija programų nesėkmę.

Manau, kad kova su korupcija turėtų būti pagrindinis Europos Sąjungos tikslas siekiant jos piliečiams suteikti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Europos Komisija (OLAF) , Europolas ir Eurojustas turėtų būti šio tinklo dalys.

Deja, keliose naujose ES valstybėse narėse, tarp jų Rumunijoje, kova su korupcija veikiau naudojama kaip rinkiminis pažadas ir politinis ginklas, nukreiptas prieš opozicines politines partijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kontaktinių punktų tinklo įkūrimas įvairių valstybių narių bendradarbiavimo pagrindu siekiant dalytis gerąją patirtimi ir praktika, galėtų sudaryti kitą kiekvienos šalies kovos su korupcija aspektą.

Pagal EB sutartį, bendrija ir valstybės narės yra įpareigotos priimti priemones kovai su korupcija ir bendrijos finansinių interesų gynimui. Pavyzdžiui, bendrijos lygmeniu reikia užtikrinti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) didesnį savarankiškumą ir didesnius išteklius.

Tačiau mums nepatinka tai, kad ši priemonė laikoma tik užuomazga ir pagal 2005 m. Hagos programą bus naudojama bendresniam tikslui, vadinamajai „laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės“ plėtotei skatinti arba bus jos dalis, ypač vykdant teisingumą ir tvarkant vidaus reikalus bendrijos sistemoje.

Šį kolektyvizavimo procesą skatina ir užtikrina sutartis, dabar žinoma kaip Lisabonos sutartis, pašalinant iš valstybių narių (jų parlamentų ir kitų nacionalinių institucijų) tas jų savarankiškumui būdingas prievoles, kurios ir yra jų nepriklausomybės esmė.

Todėl pakartotinai išreiškiame savo abejones dėl Europos prokuroro pareigybės įsteigimo, kuri yra būsimos Europos prokuroro institucijos prie Europolo, Eurojusto ir OLAF steigimo proceso tarpsnis.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Korupcija – tai plačiai paplitusi problema, turinti poveikį visoms mūsų visuomenės sritims, ar tai būtų ekonomika, profesinės sąjungos, ar administracija. Po „Siemens“ korupcijos, kuri susijusi su milijardais, atvejų laikraščiuose apstu straipsnių apie Lenkijos futbolo lygos skandalą. Vis dažniau antraštėse pasirodo net ir ES, ir tikrai ne teigiamai, o kaltinama korupcija, prastu valdymu, švaistymu ir pan.

Todėl sveikintina tai, kad Valstybių grupė prieš korupciją (GRECO) telkia visų Europos Tarybos narių pastangas kovai su korupcija. Reikia tikėtis, kad padarysime išvadas. Ne tik Bulgarija privalo gerinti savo reputaciją kovojant su korupciją, savo pačios kiemą turi susitvarkyti ir ES. Mes vis dar aplaidžiai valdome ES fondus, prastai kontroliuojame, mūsų ilgos procedūros ir iš esmės neįmanoma susigrąžinti neteisingai sumokėtų ES lėšų.

 
  
  

- Pranešimas: Marie-Hélène Aubert (A6-0193/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo kolegės prancūzės Marie-Hélène Aubert pranešimą, kuriame pasitelkiant konsultavimo procedūrą siūloma iš dalies pakeisti pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, nustatančio bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruotai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Šį klausimą tenka skubiai spręsti, nes neteisėta žvejyba – tai rimta viso pasaulio problema.

Aš besąlygiškai pritariu šiai iniciatyvai, kurią, kaip nurodo pranešėja, 2007 m. vasario mėn. pasiūlė Europos Parlamentas. Džiaugiuosi išaiškinimu, kad trečiųjų šalių laivams, išskyrus, žinoma, force majeure arba nelaimės atvejais, draudžiama įplaukti į valstybių narių uostus, naudotis uostų paslaugomis, tokiuose uostuose vykdyti iškrovimo, perkrovimo arba apdorojimo laive operacijas.

Kol tai nėra pernelyg sudėtinga, aš pritariu sugautų žuvų dokumentams, kurie užtikrintų žuvininkystės gaminių atsekamumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) Neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba dabar yra viena iš didžiausių problemų, susijusių su jūros išteklių valdymu. Ji kelia grėsmę išteklių tvarumui bei jūrų biologinei įvairovei ir turi rimtų ekonominių padarinių įstatymų besilaikantiems žvejams.

Europos bendrijai – didžiausiai žuvies gaminių vartotojai ir importuotojai – tenka ypatinga atsakomybė kovojant su neteisėta žvejyba priimti šią veiklą užkardančius sprendimus ir darant spaudimą tarptautinei bendruomenei, kad ir ši priimtų panašias priemones.

Europos Parlamento pranešime esama 65 pasiūlytų pakeitimų, kurie papildo Bendrijos pasiūlymą ir nesutampa su nacionaliniais interesais.

Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pasiūlyme nustatoma visiems NNN žvejybos veiksmams ar su tuo susijusiai veiklai, kuri vykdoma bendrijos teritorijoje ar valstybėms narėms priklausančiuose ir jų jurisdikcijoje esančiuose vandenyse, taikytina sistema, kuri, pirmininkaujant Portugalijai, buvo iš esmės apsvarstyta ir išsaugota.

Todėl šis dokumentas vertas mano pritarimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Siekiant užtikrinti ilgalaikę žvejybinę veiklą ir socialinį bei ekonominį žuvininkystės sektoriaus gyvybingumą, pagrindinis dalykas yra žuvų išteklių tvarumas.

Neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba kelia grėsmę šiam tvarumui ir sektoriaus, nuo kurio priklauso žvejų bendruomenės, gyvybingumui.

Todėl nepaprastai svarbu priimti priemones, kurios sustiprintų kovą su šia neteisėta veikla, ypač stiprinant kiekvienos valstybės narės kontrolės mechanizmus.

Šis pasiūlymas, kuris papildo jau bendrosios žvejybos politikoje nustatytas priemones, įdiegia įvairias nuostatas, kuriomis siekiama pažaboti šią su valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų ar trečiųjų šalių laivų veiklą.

Todėl pasiūlytos priemonės apima didesnę valstybių narių kontrolę jų uostose, reikalavimą pateikti vėliavos valstybės išduotą sertifikatą, kuriame nurodoma, kad žuvys pagautos teisėtai, ir NNN žvejyba užsiimančių laivų sąrašo sudarymą.

Tačiau pakartotume, kad ateityje derinant šiuos pasiūlymus su ateityje svarstomais bendrijos teisės aktas dėl kontrolės, privalu išsaugoti valstybių narių kompetencijas, ypač dėl patikrų. Mes taip pat pakartotume, kad visi su baudomis susiję klausimai priklauso kiekvienos valstybės narės kompetencijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš pritariu savo kolegės gerb. M.-H. Aubert pranešimui dėl neteisėtos, nedeklaruotos ir nereglamentuojamos žvejybos. Visoms žvejų bendruomenėms svarbu, kad būtų išspręsta NNN, ir čia labai svarbų vaidmenį atlieka ES. Vis dėlto žuvų išteklių valdymas turėtų būti su žvejyba susijusių valstybių atsakomybė ir ES privalo siekti pakeisti bendrąją žuvininkystės politika (BŽP).

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. – (PL) Aš balsavau už gerb. M.-H. Aubert pranešimo dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruotai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (COM(2007)0602 – C6-0454/2007 – 2007/0223(CNS)) priėmimą.

Tai išsamus pranešimas, kuriame pateikiama tiksli informacija apie neteisėtą žvejybą, kelianti tikrą grėsmę jūrų išteklių tvarumui. Todėl atrodo, jog kovai su pirmiau minėta veikla būtina sukurti bendrijos sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Gerb. M.-H. Aubert pranešimas dėl Bendrijos sistemos, kuri skirta kovai su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba – tai pranešimas, kuriam iš principo pritariu. Aš pritariu daugeliui pranešėjos pasiūlymų. Pavyzdžiui, pasiūlymas, kad valstybės narės teiktų dokumentus dėl jų laivų sugautų žuvų teisėtumo, atrodo teisingas. Siekiant kovoti su neteisėta žvejyba, reikia, kad veiktų visa Europa, o šias pažiūras atspindi mano balsavimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Claude Martinez (NI), raštu. – (FR) Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos žvejai pasakoja mums apie savo teisėtą pasipiktinimą, savo teisę užsidirbti pragyvenimui, savo pasibjaurėjimą. Smulkūs ūkininkai sako tą patį.

Jau metus degalų kainos smaugia mūsų žvejus ekonomiškai. Be šito juos smaugia biurokratija: kvotos, baudos, stebėsenos ir patikrinimai, kurie atviroje jūroje patiriamą laisvę paverčia į Sovietų Sąjungą ant vandens.

Atsižvelgiant į tragediją, kuri daro poveikį šiai profesijai, ką siūlome šiems žmonėms, šiems regionams, šiems kaimams, šioms vietos ekonomikoms? Nieko, išskyrus neaiškią pereinamąją pagalbą, tarsi palaikomąją slaugą!

Bet dar blogiau, kad kai Briuselyje susirinkę Viduržemio jūros žvejai reikalauja savo teisės gyventi, mes čia svarstome papildomas baudžiamąsias poveikio priemones kovai su neteisėta žvejyba.

Žvejus atsisakyta paremti net PVM ir akcizo mokesčio požiūriu.

Sprendimas yra žvejams skirtas Europos skolų kompensacinis fondas, kuris užtikrintų, kad žvejai neturi taikstytis su nelygybe viešosios prievolės naštos atžvilgiu, kurią užkrauna importo politika ir paskirstymo milžinų vyravimas.

 
  
MPphoto
 
 

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. − Neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba – tai didėjanti problema, kurią norint veiksmingai spręsti, reikia, kad glaudžiau bendradarbiautų ES ir tarptautinės bendruomenės.

Šiame Komisijos pasiūlyme didele dalimi atsispindi Žuvininkystės komiteto rekomendacijos, tiksliau pirmasis gerb. M.-H. Aubert pasiūlymas dėl NNN. Aš visiškai pritariu pagrindinėms pasiūlymo dalims, tarp kurių yra draudimas importuoti NNN sugautas žuvis ir uostų kontrolės įgyvendinimas, kuriuo būtų draudžiama įplaukti į uostus neteisėta žvejyba įtariamiems trečiųjų šalių laivams.

Iki šiol ES buvo susitelkusi tik į savo paties žvejų reguliavimą siekdama užtikrinti, kad jie nepažeidinėtų ES įstatymų, o NNN žvejybinės veiklos iš esmės buvo nepaisoma. Džiugu matyti, kad dabar Parlamentas ir Komisija šią problemą iš tiesų stengiasi spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, aš balsuoju už mūsų kolegės Marie-Hélène Aubert pateiktą pranešimą dėl bendrijos sistemos, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruotai ir nereglamentuojamai žvejybai. Neteisėta žvejyba– tai viena iš didžiausių grėsmių žuvų išteklių tvarumui ir jūrų biologinei įvairovei.

Komisijos pasiūlymas svarbus suteikiant galimybę Europos Sąjungai tinkamai atlikti pagrindinį vaidmenį dar sudėtingesniame ir su tuo susijusiame sektoriuje. Manau, kad, siekiant priimti nediskriminacines priemones ir Europos Sąjungoje nustatyti bendrą politiką, pageidaujama, kad pasiūlymas būtų taikomas ne tik trečiųjų šalių žvejybos laivams, bet ir plaukiojantiems su bendrijos vėliava.

Siekiant užtikrinti atsekamumą ir sudaryti galimybę turėti žuvies gaminį patvirtinantį ženklą kartu su proporcingomis, atgrasančiomis poveikio priemonėmis ir patikrų bei priežiūros sistemą neteisėtai žvejybai mažinti, nevalia nė abejoti sertifikavimo sistemos svarba.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Norėčiau pritarti M.-H. Aubert pranešimui ir pasmerkti neteisėtą, nedeklaruotą ir nereglamentuojamą žvejybą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. – (?PL) Neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba, žinoma kaip NNN, yra rimta problema. Siekdama su šia problema kovoti aktyviai ir veiksmingai, Europos Sąjunga turėtų pasinaudoti patirtimi šalių, kurios nors ir nėra ES šalys, vis dėlto turi kur kas griežtesnes kovos su neteisėta žvejyba nuostatas. Tai Norvegija, Islandija ir Kanada. Pirmiausia privalome susitelkti į žvejybos pažeidimus Sąjungos viduje. Iki šiol tai buvo didelė problema. Kitas žingsnis turėtų būti parama besivystančioms šalims, kurios nori priimti kovos su NNN programą. Deja, tos besivystančios šalys šiam tikslui neturi užtektinų finansinių išteklių.

 
  
  

- Pranešimas: Duarte Freitas (A6-0183/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už mano gerbiamo kolegos portugalo Duarte Freitas pranešimą pagal konsultavimo procedūrą, kuriame siūlomi pakeitimai dėl Tarybos reglamento dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atviroje jūroje apsaugos nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio. Šiuo reglamento projektu įgyvendinamos ir ES laivams, žvejojantiems atvirose jūrose tose zonose, kuriose žvejybos nereglamentuoja regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos, ir todėl prireikia vėliavos valstybės reguliavimo, taikomo 2006 m. Jungtinių Tautų rekomendacijos. Tarp nieko nedarymo ir visa ko draudimo aš pritariu trečiajai Europos Sąjungos pasiūlytai alternatyvai: ji apima griežtai reguliuojamą dugninį tralavimą apibrėžiant regioninės žuvininkystės organizacijų (RŽO) priimtas gamtosaugos ir valdymo priemones ir nustatant drausmines priemones, kurias turi taikyti vėliavos valstybės savo laivų, žvejojančių atvirose jūrose RŽO nereguliuojamose zonose, atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kai naudojami tam tikri žvejybos įrankiai, pažeidžiama pati kai kurių jūrų ekosistemų (pvz., rifai, povandeniniai kalnai, hidroterminės versmės, šaltųjų vandenų koralai arba šaltųjų vandenų pinčių klodai) prigimtis.

Šiuo pasiūlymu siekiama apsaugoti šias atvirų jūrų ekosistemas ypač tose zonose, kurių nereguliuoja regioninė žuvininkystės valdymo organizacija.

Nors iš esmės pateiktam pasiūlymui ir priimtam pranešimui pritariame, norėtume pakartoti, kad kai kuriuos pasiūlymo aspektus derėtų išaiškinti. Pavyzdžiui, kalbant apie „pažeidžiamų jūrų ekosistemų“ apibrėžtį, pasiūlyme pabrėžiama, jog reikia laukti Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) apibrėžties pagal „turimą geriausią mokslinę informaciją“ ir turint galvoje tai, kad apie šias ekosistemas stokojama išsamių mokslinių žinių. Be to, atkreiptume dėmesį ir į tai, kad reikia skirti padarinius, kuriuos sukelia naudojami įvairūs žvejybos įrankiai atliekant žuvininkystės mokslinius tyrimus galimam poveikiui žuvų ištekliams ir jūros dugnui nustatyti, nuo žvejybai naudojamų įrankių.

Galiausiai taip pat manome, kad derėtų pakartoti, kad žvejybos laivų patikrinimų ir stebėjimo misijų klausimai yra kiekvienos valstybės kompetencijos sritis, ypač kai buvo paskelbti nauji bendrosios žuvininkystės politikos federaliniai lygmenys.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − D. Freitaso pranešimas susijęs su pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis atviroje jūroje. Atvira jūra nepatenka į jokios valstybės ar žvejybos organizacijų atsakomybės sritį ir joje žvejyba beveik nereguliuojama. Gerai, kad ES, atsižvelgdama į tarptautinį žvejybos pobūdį, imasi veiksmų šioje srityje.

Tuo atvira jūra skiriasi nuo pakrantės vandenų, kur tinkamiausios priežiūros institucijos yra pačios jūrinės valstybės, o ne ES institucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) ES jūrų politika – tai viena iš svarbiausių iniciatyvų, dėl kurių dabartinė Komisija bus minima geru žodžiu. Šis pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atviroje jūroje apsaugos nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio – tai būtinas ES strategijos priedas.

Kai 2002 m. Johanesburge vykusiame viršūnių susitikime dėl darnaus vystymosi buvo paskelbtas tikslas sustabdyti biologinės įvairovės naikinimą, 2010 metai buvo nustatyti kaip galutinis terminas. Deja, dabar turime pasakyti, kad per dvejus metus tikslo nepasieksime. Nors daugiau kaip dvidešimt metų aplinkos apsaugos tikslai yra svarbiausi pasaulio politinės darbotvarkės klausimai, vis dar daug veiksnių kelia grėsmę jūrų biologinei įvairovei. Moksliniai tyrimai rodo, kad nepaisant to, kad žūklaujant giliavandene žvejyba sugaunami dideli žuvų kiekiai, prastai organizuota žvejyba gali baigtis tuo, kad mažiau nei per 10 metų išnyks tam tikros žuvų rūšys.

Mums reikia atminti, kad nors žvejybos sektoriuje ir reikia taikyti tokius naujus požiūrius kaip šie, apie giliavandenių jūros žuvų rūšių atkūrimą žinoma ypač mažai ir apskritai grėsmės giliavandenėms jūrų ekosistemoms yra daug didesnės. Šis pasiūlymas dėl reglamento dėl žvejybos pramonės vis dėlto yra aiškus ir reikalingas.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Norint, kad ateities kartos galėtų mėgautis jūra, būtina apsaugoti pažeidžiamas jūrų ekosistemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) Šiuo balsavimu Europos Parlamentas nustato deramai griežtus principus, skirtus bendrijos laivų, naudojančių žvejybos įrankius atvirose jūrose, regionų žvejybos organizacijų nereguliuojamose zonose veiklai reguliuoti.

Vadovaudamiesi šios srities pradininko, Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos, rekomendacijomis, EP nariai užpildo teisinę tuštumą, kuri sudarė sąlygas neatitaisomai suniokoti mūsų jūrų ekosistemas. Džiaugiuosi, kad Europos Parlamento nariai pripažino, kad giliavandenės ekosistemos yra svarbus jūrų biologinės įvairovės šaltinis ir kad į šias buveines nusitaikiusi žvejyba kelia grėsmę suniokoti mūsų paveldą.

Europos Parlamento nariai vadovaudamiesi ekologine sąžine nesiekia nei sunkinti ir taip sunkų mūsų žvejų darbą, nei didinti biurokratinį spaudimą. Nuo šiol žvejybai šiose specifinėse zonose reikės leidimo ir išankstinio įvertinimo, kurį atliks valstybė narė, siekdama užtikrinti, kad tokia žvejyba nekels didelės žalos. Čia ima veikti ir apdairumo principas.

Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas bus užtikrintas tik tuomet, jei ji bus vertikaliai integruota į kitas Bendrijos politikos šakas, ypač į būsimą ES jūrų politiką.

 
  
  

- Pranešimas: Jean-Pierre Audy (A6-0184/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, aš pritariu Komisijos siekiui supaprastinti, stabilizuoti ir išaiškinti prekybos taisykles ir procedūras. Prekyba yra pagrindinė dabartinio tarptautinio veiksmų plano priemonė, kuri ir gerina tarptautinių rinkų veiksmingumą, ir užtikrina su tuo susijusių tautų visuomenės ir kultūros plėtotę.

Šalių prekybos susitarimai gali užtikrinti politinį stabilumą ir padėti tvirtą pamatą pagrįstai tvariems diplomatiniams susitarimams. Todėl jie tampa ypač svarbūs veiksniai pasaulyje, kuriame vis labiau vyrauja ekonominiai santykiai, darantys įtaką tautų kultūrinių mainų srautui ir taip padedantys išvengti karinių susidūrimų ir išsaugoti taiką.

Todėl prekyba yra ypač svarbus bendravimo vektorius ir ekonominės bei socialinės plėtros galimybė. Padaryti prekybą lankstesnę reiškia ekonomikos sistemą padaryti veiksmingesnę. Viliuosi, kad atsižvelgdami į svarstomo klausimo reikšmę, šie rūmai prisiims savo atsakomybės dalį šiems tikslams pasiekti.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, gerb. J.-P. Audy pranešime raginama suderinti importo ir eksporto procedūras, kad būtų užtikrinta, jog siekiant palengvinti gyvenimą įmonėms, Europos Sąjungos prekybos politika taikoma sklandžiai, o svarbiausia nuosekliai visose įvažiavimo į ES vietose. Tai atrodo logiška, nes daugiau kaip 40 metų buvome muitinių sąjunga.

Tačiau gerb. J.-P. Audy nori, kad procedūros būtų visiškai suderintos ir patikėtos vienai Europos muitinės tarnybai.

Muitinės tarnybos atsakingos už prekių judėjimo stebėseną ir turi užtikrinti, kad jos atitinka nustatytus standartus (gaminio saugą, vartotojų apsaugą, sveikatą, aplinką ir t. t. ). Jos taip pat vykdo fiskalinę veiklą: be abejo, taiko atitinkamus muito mokesčius ir sprendžia PVM klausimą, kuris vis dar lieka nacionaliniu mokesčiu. Pagaliau arba galbūt svarbiausia yra tai, kad jos turi užtikrinti saugumą ir glaudžiai bendradarbiaudamos su policijos tarnybomis, kovoti su įvairių rūšių neteisėta prekyba, ypač prekyba narkotikais.

Nenuostabu, kad pranešėjas dėl tarptautinės prekybos teikiamų pranašumų pirmenybę teikia pirmajai funkcijai, o kitų dviejų neįvertina. Todėl mes balsavome prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš pritariu Jean-Pierre Audy pranešime „Prekybos politikos įgyvendinimas, taikant veiksmingas importo ir eksporto taisykles ir procedūras“ bendrais bruožais nusakytoms rekomendacijoms. Manau, jog tai apgalvotas pranešimas, kuriame deramai atsižvelgiama į EB muitinės teisės ateitį po Lisabonos sutarties ir JAV visiško patikrinimo įstatymo įsigaliojimo.

Aš tikrai pritariu pranešėjo nuomonei, kad turint bendrą požiūrį į EB muitinės sistemą, būtų sprendžiami valstybėms narėms, kurios atsakingos už muitinių įgyvendinimą, būdingi sunkumai. Aš balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (PSE), raštu. (RO) Aš balsavau už pranešimą dėl veiksmingų importo ir eksporto reglamentų ir procedūrų prekybos politikos sektoriuje, kuris užtikrina didesnį muitinių veiksmingumą ir glaudesnį Europos muitinės institucijų bendradarbiavimą.

Europos Sąjungos rinka susiduria su klastojimo ir piratavimo reiškiniu. Remiantis Tarptautinio intelektinės nuosavybės aljanso atlikto tyrimo duomenimis, 2007 m. Rumunijoje dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų buvo patirta 62 mln. eurų nuostolių. Europos Parlamentui priėmus šį pranešimą ir sudarius kovos su klastojimu ir piratavimu Europos lygmeniu planą, šie nuostoliai sumažės.

Pranešime pritariama valstybių narių ir Komisijos pasiektam sutarimui dėl įgaliojimo derėtis dėl tarptautinio susitarimo prieš klastojimą (Prekybos susitarimas kovojant su klastojimu), nes šis panešimas turi didelę reikšmę ES prekybos strategijai.

Kadangi Europos reglamentai dėl vartotojų apsaugos, daugiausia tie, kurie susiję su sveikata ir sauga, taikomi visiems ES rinkoje esantiems gaminiams, prašoma, kad Komisija ir valstybės narės imtųsi visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai stebimas aukštas vartotojų apsaugos lygmuo.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. – (PL) Kiekvienais metais per ES oro ir jūrų uostus pervežama daugiau kaip 2 mlrd. tonų prekių. Muitinės tarnybos nagrinėja daugiau kaip 100 mln.  muitinių deklaracijų. Taip veikdamos jos apsaugo Europos Sąjungos piliečių sveikatą ir saugą.

Muitinės tarnybos taip pat dalyvauja įvežant suklastotas prekes. Šis didėjantis ir ypač pavojingas reiškinys susijęs ne tik su madingomis prabangos prekėmis, bet ir su vaistais, dantų pasta, odos priežiūros gaminiais. Muitinės tarnybos konfiskuoja suklastotas automobilių dalis, pvz., stabdžių sistemas. Suklastoti akiniai nuo saulės gali pakenkti juos nešiojančiojo regai. Kova su šia veikla ir jos pažabojimas prisidės prie geresnės sveikatos apsaugos ir pagerins piliečių saugumą.

Muitinės institucijos įdiegė atitinkamas saugumo patikras vidaus rinkai apsaugoti. Glaudžiai bendradarbiaudamos su svarbiais prekybos partneriais tarptautiniu lygmeniu, jos apsaugos tarptautinį pervežimo transportą nuo su teroristine veikla susijusių prekių kontrabandos.

 
  
  

- Pranešimas: Reimer Böge (A6-0205/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Aš balsavau už savo gerbiamo kolegos vokiečio Reimerio Böges pranešimą, kuriame dabartinėmis aplinkybėmis siūloma pritarti Komisijos pasiūlymui mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondą Slovėnijai ir Graikijai padėti, kurios 2007 m. (nurodyta tvarka) išgyveno potvynius ir miškų gaisrus, pridariusius apie 98 mln. eurų nuostolių, kuris turėtų būti kartu priimamo taisomojo biudžeto dalykas. Kad būtų išvengta bet kokios gaišaties teikiant finansinę paramą nelaimių atveju, aš pritariu pranešime esančiai rekomendacijai, kad Komisijos pasiūlytas taisomasis biudžetas skirtas tik šio fondo mobilizavimui, iš kurio, pagal dabartinį tarpinstitucinį susitarimą, negali būti panaudota daugiau kaip 1 mlrd. eurų per metus.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) 2007 m. vasarą Graikiją nusiaubę smarkūs miškų gaisrai ir 2007 m. rugsėjo mėn. dideli potvyniai Slovėnijoje pateisino šią (antrą) 2007 m. ES Solidarumo fondo mobilizaciją.

Šio fondo metinė viršutinė riba yra 1 mlrd. , iš kurių Jungtinės Karalystės prašymu dėl 2007 m. šalį nusiaubusių potvynių jau panaudota 163 mln.  Taigi vis dar turima apie 837 mln. eurų.

Šiandien priimtame pasiūlyme numatyta Graikijai skirti beveik 90 mln. , o Slovėnijai – apie 8 mln. . Tai skatikai palyginti su šių dviejų šalių gyventojų patirta žala, kai Graikijos atveju žala viršija 2 mlrd. eurų.

Tačiau yra dar vienas klausimas, į kurį privalu atsakyti. Kaip galima, kad praėjus beveik metams po gyventojų patirtų nelaimių, tik dabar skirti ES lėšas? Aišku, kad čia kažkas negerai...

Atkreiptume dėmesį į tai, kad siekdami paspartinti šio fondo mobilizavimo procedūras, užtikrinti, kad regionų nelaimės atitinka šio fondo lėšų paskirtį ir, neviršijant šio fondo, pripažinti Viduržemio jūros šalių specifinį gamtos nelaimių pobūdį, pvz., sausrą ir gaisrus, mes pateikėme pasiūlymus.

 
  
MPphoto
 
 

  Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu(PL) Pasiūlymas mobilizuoti Solidarumo fondą dar kartą yra 2008 m. taisomajame biudžete Nr. 3. Ankstesnis Jungtinės Karalystės pagalbos prašymas (162 mln. ) kartu su dabar svarstomu prašymu padėti Graikijai ir Slovėnijai (iš viso 98 mln. ) palieka galimybių veikti ir antroje 2008 m. pusėje atsižvelgiant į tai, kad metinė viršutinė Solidarumo fondo išteklių riba yra maždaug 1 mlrd. eurų. Be to, buvo patenkinti kiti oficialūs 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo reikalavimai. Gegužės mėn. posėdyje, kuriame lankėsi nuo 2007 m. gamtos nelaimių nukentėjusių šalių atstovai, Biudžeto komitetas gavo visus būtinus papildomus išaiškinimus. Tai Graikija, kuri nukentėjo nuo miškų gaisrų, ir Slovėnija, kuri nukentėjo nuo potvynių.

Kaip tokiais atvejais priimta, vieninteliai klausimai yra susiję su laiku, kurio prireikia ES institucijoms reaguoti. Šis klausimas buvo iškeltas ad nauseam. Graikijos ir Slovėnijos prašymai buvo gauti 2007 m. spalio ir lapkričio mėn. Taisomąjį biudžetą Europos Komisija pateikė 2008 m. balandžio 14 d. Nors tai rodo, kad procesas spartesnis nei anksčiau, tačiau atsako sparta vis dėlto netenkina. Todėl tuo labiau reikia pabrėžti spartaus Europos Parlamento atsako ir glaudaus Regionų plėtros komiteto ir Biudžeto komiteto bendradarbiavimo dėl palankaus pasiūlymo dėl pagalbos nukentėjusioms šalims svarstymo svarbą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš džiaugiuosi, kad imtasi veiksmų padėti Graikijai ir Slovėnijai atsigauti po 2007 m. miškų gaisrų. Įsipareigodama Graikijai ir Slovėnijai (nurodyta tvarka) suteikti 89,7 mln. eurų ir 8,3 mln. , ES parodė savo įsipareigojimą skatinti savo narių solidarumą. Todėl balsavau už Reimerio Böges pranešimą dėl ES Solidarumo fondo mobilizavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Gamtos nelaimės yra ne tik begalinių kančių ir daugybės mirčių priežastis, jos taip pat sugriauna pagrindines nuolatines infrastruktūras, pvz., elektros perdavimo linijas, kelius ir tiltus. Todėl be sužeistųjų globos ir rūpybos, būtina kiek galima greičiau jas pataisyti ir atitaisyti padarytą žalą. Atsižvelgus į tai, kad tokia žala dažnai yra labai didelė, 2002 m. buvo nuspręsta, kad tokiais atvejais ES turėtų suteikti finansinę paramą nukentėjusiems.

Be abejo, svarbu užtikrinti, kad pinigai naudojami tinkamai, tačiau šių lėšų išmokėjimo nederėtų vilkinti vidutiniškai 12 mėnesių, kaip pažymėjo Audito teismas.

 
  
  

- Pranešimas: Mathieu Grosch (A6-0037/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Pagrindinis Europos Komisijos pateikto pasiūlymo tikslas yra ir toliau tęsti visos ES vienkartinių ir reguliarių tolimojo susisiekimo ir miesto autobusų rinkos liberalizavimą, ypač tarp įvairių ES ir trečiųjų šalių, įskaitant kabotažą, kuris taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

Šie aspektai – tai keli iš daugelio, kuriems nepritariame:

- pakeitimai, kuriais ribojama valstybės kompetencija valdyti keleivių kelių transportą savo teritorijoje, ypač ginant šią viešą paslaugą, kuri nepainiotina su vadinamąja privačias, iš viešųjų lėšų finansuojama „visuomenės intereso paslauga“;

- išbraukiama samprata „darbo laikas“ ir kalbama tik apie „vairavimo laiką“ ir „poilsio laiką“; šiuo pakeitimu siekiama labiau išnaudoti vairuotojus;

- iš naujo įvedama „dvylika dienų leidžianti nukrypti nuostata“, kitaip tariant, galimybė savaitės poilsį atidėti 12 nepertraukiamų parų, kas mūsų nuomone, gali paskatinti kelių transporto profesionalų ir keleivių saugumui pavojų keliančias aplinkybes. Atkreipkite dėmesį į jau įvykusius įvykius esant griežtesnėms darbo ir poilsio laiko taisyklėms.

Dėl to balsavome prieš šį pranešimą!

 
  
MPphoto
 
 

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. – (PL) Norėčiau išreikšti savo pritarimą gerb. M. Grosho pranešimui dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrųjų patekimo į keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių (nauja redakcija) (COM(2007)0264).

Šiuo pranešimu siekiama rasti geriausią galimą ir reguliarių, ir vienkartinių paslaugų sprendimą. Jo pagrindinis tikslas – supaprastinti teisines nuostatas dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų paslaugų. Šiuo metu patekimą į šią rinką reguliuoja du reglamentai, pagal kuriuos liberalizuotos vienkartinės tarptautinio transporto paslaugos.

Reguliarių tarptautinių paslaugų atveju vis dar reikia supaprastinančių priemonių, kurios turi būti nustatytos dėl leidimų teikti tokias paslaugas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse išdavimo. Derėtų supaprastinti teisinį pagrindą, ypač sujungiant pirmiau minėtus reglamentus, stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą ir nustatant protingas nuostatas. Suderinus dokumentavimą ir procedūras, tokios priemonės labai supaprastintų tarptautinį prekių srautą ir pagerintų priežiūrą.

Su malonumu atkreipiu dėmesį į pasiūlytas supaprastinimo priemones, susijusias su reguliaraus transporto paslaugomis pasienio vietovėse. Tranzito kelionių tolimojo susisiekimo autobusais ir miesto autobusais klausimas taip pat gerai išspręstas. Jei vyks toks tranzitas, kompetentingos su tuo tiesiogiai susijusios valstybių narių valdžios institucijos bus tik informuotos, kad leidimą išdavė tos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioms poveikį turės konkreti transporto paslauga.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) M. Groscho pranešimas yra vienas iš tekstų apie kelių transporto veiką ir jos taisykles Europos erdvėje. Šia nauja redakcija siekiama stiprinti nacionalinių valdžios institucijų gebėjimą ir kompetenciją išduoti vežėjui licencijas, o rimtų bendrijos teisės aktų pažeidimų atveju jas panaikinti. Todėl siekiant nustatyti nediskriminacinio poveikio priemones, proporcingas pažeidimų rimtumui, derėtų išaiškinti rimtų pažeidimų atvejus ir sąlygas. Kalbant apie pagalbą įvertinimo klausimu, valstybės narės galės naudotis vežimo kelių transportu įmonių padarytų sunkių pažeidimų registru, kuris susijęs su nacionaliniu vežimo kelių transportu įmonių registru.

Aš manau, kad ši nauja redakcija padės supaprastinti administravimą ir šiai ekonominei veiklai suteiks daugiau teisinio saugumo, o įmonėms padės laikytis taisyklių. Ar tai reiškia, kad pagaliau galime tikėtis tikros tolimojo susisiekimo ir miesto autobusų transporto rinkos, kuri bus atvira, konkurencinga ir užtikrins griežčiausias sąlygas kelių saugos požiūriu?

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Aš balsuoju už mūsų kolegos Mathieu Groscho pateiktą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos pranešimo dėl reglamento dėl bendrųjų patekimo į keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių.

Aš pritariu pasiūlymui liberalizuoti tolimojo susisiekimo ir miesto autobusų paslaugas valstybėse narėse net tik dėl to, kad būtų supaprastintas šios srities Europos teisinis pagrindas, bet ir dėl to, kad pagerėtų ES šalių bendradarbiavimas.

Norint šito pasiekti, būtina visoje suvienytoje Europoje standartizuoti tapatybės ir asmens atpažinimo dokumentus siekiant palengvinti patikras, kurias turi atlikti valstybė narė, kai vykdant kabotažą dalyvauja keleiviai ir per tą valstybę vykstantieji tranzitu.

Dėl to viliuosi, kad valstybių narių, per kurių teritoriją vežama, valdžios institucijoms informacija bus pateikiama iš anksto.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. − (RO) Naujame pakeistame pranešime laikomasi susitarimo su socialiniais partneriais dėl iš naujo pasiūlytos, leidžiančios tolimojo susisiekimo vairuotojams, vežantiems tarptautiniu keleiviniu transportu, nukrypti nuo 12 poilsio dienų nuostatos.

Aš balsavau už 31 pakeitimą, kuriame nustatomos tarptautinėse transporto paslaugose dirbantiems vairuotojams taikytinos sąlygos dėl savaitės poilsio atidėjimo iki 12 nepertraukiamų parų, kurios eina po ankstesnio savaitės poilsio. Sąlygos yra šios: tarptautinė vienkartinė transporto paslauga valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, kitoje, nei ta, kurioje paslauga buvo pradėta, turi trukti nors 24 valandas; savaitės poilsis, pritaikius leidžiančią nukrypti nuostatą, visuomet turi būti ne mažesnis kaip įprastos 45 valandos per savaitę; baigiantis trečiajai savaitei po leidžiančios nukrypti nuostatos pritaikymo nuolat įvykdomas atlyginamasis paros poilsis. Tuo atveju, kai nepertraukiamai vairuojama nuo 22.00–6.00 val., transporto priemonėje turi būti du vairuotojai arba vairavimo laikotarpis sumažinamas iki trijų valandų. Nuo 2014 m. sausio 1 d. šią leidžiančią nukrypti nuostatą įgyvendinti galima tik tuo atveju, kai, vadovaujantis Europos reglamentais, transporto priemonėje įrengta įrašymo įranga.

 
  
  

- Pranešimas: Horst Schnellhardt (A6-0143/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes nutarėme balsuoti už šį pranešimą. Higienos paketas sukėlė diskusijas keliose valstybėse narėse, tarp jų ir Švedijoje.

Tačiau dažniausiai problemas kelia ne patys teisės aktai, bet nacionalinių valdžios institucijų vykdomas teisės aktų įgyvendinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Europos Sąjunga dėl monopolių, kurie reikalauja mažiau patikrų ir suvaržymų, pelno aukoja ES visuomenės sveikatą. Tipinis ES politikos pavyzdys – tai neseniai nuskambėjęs maisto skandalas dėl pragaištingą poveikį sveikatai turinčio nafta miešto saulėgrąžų aliejaus. Užuot ėmusis priemonių paspartinti suvaržymus dėl nekontroliuojamos tarptautinių bendrovių veiklos, ES ir valstybių narių vyriausybės tik kišasi dėl saulėgrąžų aliejaus eksporto iš Ukrainos. Be to, ES Maisto saugos direktyva sudaro sąlygas žmogaus vartojimui skirtą aliejų ir kitus skystus krovinius gabenti krovininiais naftos alyvas ir kitus nuodingus skysčius gabenančiais laivais.

Administracinių išlaidų mažoms įmonėms mažinimo dingstimi Komisija siūlo padaryti dar vieną išlygą Maisto saugos direktyvai, kuri pati yra netinkama. Patikrinti maistą bus dar sunkiau, nes didelės tarptautinės bendrovės naudojasi monopolija siekdamos pasislėpti, kad išvengtų bet kokios atsakomybės vykdant pavojingą ir didelę žalą visuomenės sveikatai keliančią veiklą.

Jei ES politika, kuri tenkina tarptautinių maisto bendrovių interesus ir didina jų pelną, nepasikeis, vargu ar saugus maistas už nedidelę kainą ir ganėtinais kiekiais bus prieinamas darbuotojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau prieš H. Schnellhardto pranešimą dėl maisto produktų higienos, nes manau, kad Komisijos pasiūlytas Reglamento (EB) Nr. 852/2004 pakeitimas skirtas atleisti maisto sektoriuje veikiančias mažas ir vidutines įmones nuo rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistemos (RVASVT) taikymo, šiuo metu nėra pagrįstas atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra jokių įrodymų, kad būta su šios procedūros taikymu susijusių ypatingų problemų. Manau, kad 2009 metai, kai privalome persvarstyti šį reglamentą, būtų tinkamas laikas bet kuriems pakeitimams, jei jie pagrįsti, pasiūlyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiandien Europos Parlamentas per pirmąjį svarstymą priėmė pranešimą dėl maisto verslo operatorių atleidimo nuo reglamento dėl maisto produktų higienos. Ši išlyga taikoma labai mažoms maistą parduodančioms įmonėms, bet ne prekybos centrams ar prekybos centrų tinklų franšizės pardavėjams. Portugalijos patirtis rodo, kad ši išlyga būtina siekiant apsaugoti tradicinę gastronomiją ir su ja susijusius įpročius ir papročius, siekiant apsaugoti šeimos įmones, kurios sudaro didelę šio sektoriaus darbuotojų dalį ir kurios susiduria su didžiausiais sunkumais neadekvačios konkurencijos su didelėmis grupuotėmis požiūriu.

Be to, rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistemos (RVASVT) principais grindžiamos sistemos įdiegimas, taikymas ir išlaikymas, kuri gali būti svarbi didelių įmonių maisto saugai užtikrinti, negali būti vienodai taikoma didelėms ir mažoms įmonėms, ypač viešojo maitinimo sektoriuje.

Nors tai tiesa, kad teisės aktai privalo užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugos lygmenį ir vartotojų interesus, šito negalima painioti su kiekvienos šalies ir kiekvieno regiono gastronomijos kultūros tradicijų naikinimu ir išpuoliais prieš jas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − ES reglamentai dėl maisto produktų higienos svarbūs visose valstybėse narėse. Tačiau pasirodo, jog kartais jie trukdo mažesnėms įmonėms. Aš pritariu pasiūlymams padaryti išlygas labai mažoms įmonėms ir todėl balsavau už H. Schnellhardto pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Aš balsavau už gerb. Horsto Schnellhardto pranešimą, nes juo bus sumažinta mažų ir vidutinių maisto pramonės įmonių (ypač labai mažų įmonių, pvz., kepyklų ir pan.) biurokratinė naštą, jų veikla taps patrauklesnė ir bus sukurta naujų darbo vietų.

Į pranešimą įtraukta keletas pakeitimų dėl mažų ir vidutinių įmonių, kurios gamina ir parduoda maistą, veikia regiono ir vietos rinkose. Tai ne veterinarijos reglamentai. Svarstydamas maisto higienos paketą, Parlamentas labiausiai norėjo užtikrinti galimą aukščiausią maisto saugos lygmenį ir kartu nustatyti praktinį ir lankstų priežiūros mechanizmą.

Tos mažos ir vidutinės įmonės, kurios gali įrodyti, kad maisto higienos srityje nėra rizikos veiksnių ir kad maisto produktų higiena nuolat kontroliuojama, yra atleidžiamos nuo RVASVT procedūrų. RVASVT sistema numato rizikos veiksnių analizę ir svarbių valdymo taškų metodą. Šią sistemą septintajame dešimtmetyje Jungtinėse Valstijose išplėtojo NASA, kai agentūrai reikėjo užtikrinti visišką visų maisto produktų ir mitybos gaminių saugumą. 1992 m. ši sistema buvo įtraukta į Europos teisės aktus.

Slovakijos Respublikos Maisto kodekse RVASVT vadinama „tinkama gamybos patirtimi“. Dokumentų rengimas – tai sudėtingas procesas ir nepagrįsta biurokratija atima iš labai mažų įmonių savininkų norą užsiimti verslu. Kadangi higienos reglamentai Slovakijoje kur kas griežtesni nei 15 ES senbuvių, higienos taisykles būtina derinti visoje ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, aš pritariu Horst Schnellhardto pasiūlymui dėl maisto produktų higienos.

Šiame pasiūlyme nagrinėjamos dvi skirtingos problemos: pirma, biurokratijos mažinimas dėl transporto įkainių ir sąlygų, o antra, taisyklių koregavimas siekiant atleisti labai mažas įmones nuo reikalavimų pagal RVASVT sistemą, kuri skirta aukščiausiam maisto saugumo laipsniui ir aukščiausio žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugos lygmeniui, taip pat vartotojų interesams užtikrinti.

Pritariu, kad RVASVT procedūras derėtų palikti. Jas pašalinus sumažėtų tikimybė pasiekti šiuos tikslus atsižvelgiant į tai, kad procedūros atitinka maisto verslo operatorių interesus, didina maisto saugos standartus ir atsakomybės lygmenį ir užtikrina sąžiningą konkurenciją bei lankstumą laisvai judant maisto produktams ir pašarui, skirtiems vartoti bendrijos viduje. Visos be išimties valstybės narės šį pakeitimą turėtų išplėtoti ir patvirtinti nustatydamos apibrėžtus saugos reikalavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Marianne Thyssen (PPE-DE), raštu. – (NL) Gerb. Pirmininke, jei norime padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, turime priimti įstatymus, kurių jos taip pat galėtų laikytis.

Ši nuostata taikytina ir maisto sektoriaus higienos reikalavimams. Praėjusiais metais Komisija pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 852/2004 nuostatas, kad jos labiau derėtų su tuo, kas pasiekiama mažiausioms įmonėms.

Komisijos pasiūlyti pakeitimai yra labai naudingi, nes pagal juos vis dar reikalaujama, kad mažos bendrovės laikytųsi higienos standartų, bet kartu palengvinama jų biurokratinė našta ir prievolės, kurios mažoms įmonėms tikrai neįvykdomos. Viena vertus, gaila, kad Parlamentas nevisiškai pasekė Komisijos pavyzdžiu. Kita vertus, aš balsavau už galutinį pranešimą, nes siekdami sprendimo sugebėjome padaryti pažangą.

Aš vis dar apgailestauju, kad atsakomybė perduodama valstybėms narėms. Dabar valstybės narės turės prisiimti atsakomybę ir sudaryti sąlygas mažoms ir vidutinėms įmonėms nukrypti nuo griežtų RVASVT reikalavimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. (RO) Reglamente Nr. 11 dėl diskriminacijos panaikinimo transporto įkainių ir sąlygų atžvilgiu reikalaujama, kad vežėjai turėtų važtos dokumentus, kuriuose tarp viso kito turėtų būti nurodyti atstumai, maršrutai ir sienos kirtimo punktai. Pasiūlyme dėl pervežimo srities siekiama mažinti tam tikrus įpareigojimus teikti pervežimų statistinius duomenis. Tačiau kalbant apie šiuos pakeitimus, buvo konsultuojamas tik Europos Parlamentas.

Aš balsavau už Europos Socialistų frakcijos pateiktą pagrindinį Reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos 12 pakeitimą, pagal kurį kompetentingoms institucijoms sudaromos sąlygos atleisti maisto sektoriaus ūkio subjektus nuo vienos ar kelių nustatytų priemonių įgyvendinimo, jei šios organizacijos gali įrodyti, kad nesama vengtinų rizikos veiksnių arba kad visi nustatyti rizikos veiksniai yra gerai ir nuolat kontroliuojami taikant maisto produktų higienos bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Tai susiję su kepyklomis, mėsinėmis, vaisių ir daržovių parduotuvėmis, o svarbiausia, su prekyvietėmis. Apgailestauju, kad šis pakeitimas nesusilaukė būtino daugumos pritarimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. – (PL) prekių ir paslaugų kokybė tampa vis svarbesniu Europos visuomenės klausimu. Kokybė – tai įmonių konkurencijos veiksnys. Kokybę patvirtina atitinkamas sertifikatas, kuris liudija, kad laikomasi kokybės standartų. Labiausiai paplitę ir labiausiai vertinami standartai – tai ISO 9000 serijos standartai.

1975 m. Pasaulinė maisto organizacija oficialiai priėmė RVASVT sistemą. 1993 m. ją, kaip tinkamą maisto gamybos reguliavimo priemonę, priėmė Codex Alimentarius komisija. Manoma, kad tinkamai įgyvendinta RVASVT sistema kartu su ISO 9000 standartus atitinkančia kokybės kontrolės sistema yra geriausias būdas užtikrinti sveiko maisto tiekimą.

Pagrindinis metodo tikslas, kuriuo grindžiama RVASVT sistema, yra užkirsti kelią rizikos veiksniams maisto gamybos grandinėje ir užtikrinti galutinio gaminio saugą numatant, jei iškiltų problemų, atitinkamus atsakus.

 
  
  

- Pranešimas: Karin Scheele (A6-0067/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Pagal Direktyvą 96/22EB tirostatinį poveikį turinčias medžiagas, kurios nurodytos II priedo A sąraše, t. y. stilbenus, stilbenų darinius, jų druskas ir esterius, draudžiama naudoti visų rūšių gyvūnams, t. y. gyvūnams, kurių mėsa ir produktai skirti vartoti kaip žmonių maistas, taip pat ir naminiams gyvūnėliams gydyti. Tačiau du produktus, įrašytus į II priedo B sąrašą, galima naudoti tam tikromis sąlygomis. Komisijos pakeitime siūloma:

- neįtraukti naminių gyvūnėlių į šios direktyvos taikymo sritį, t. y. nuo šiol nedrausti naudoti tam tikras medžiagas naminiams gyvūnėliams gydyti ir todėl jie gali būti jomis gydomi;

- nuo šiol visiškai uždrausti naudoti hormoną estradiolį 17β, kurį buvo leista laikinai naudoti ūkiuose auginamiems gyvūnams gydyti, esant vaisiaus maceracijai arba mumifikacijai, arba piometra sergantiems galvijams gydyti (5a straipsnis); jau baigė galioti laikinas leidimas naudoti estradiolį 17ß galvijų, arklių, avių arba ožkų rujai skatinti, suteiktas iki 2006 m. spalio mėn. ir jo galiojimo laikas jau baigėsi. Ši medžiaga laikoma kancerogenine ir dabar rinkoje esama pakaitalų, taigi nėra būtinybės naudoti šį hormoną, jį galima visiškai uždrausti.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) Komisija siūlo neįtraukti naminių gyvūnėlių į šios Tarybos direktyvos 96/22/EB, kuri leistų gydyti su tirostatinį poveikį turinčiomis medžiagomis ir su beta antagonistais, taikymo sritį.

Šia svarbia priemone ketinama mažinti naminių gyvulėlių kančias ir leisti naudoti, pvz., tirostatinį poveikį turinčias medžiagas šių hipertireoze sergančių augintinių gydymui.

Tačiau pagal paskutinius mokslinių vertinimų duomenis, šių medžiagų naudojimas yra ekonomiškai nepatrauklus gyvūnų, kurie skirti vartoti kaip žmonių maistas, auginimui ir gali būti keičiami pakaitinėmis medžiagomis.

Todėl siūloma visiškai uždrausti estradiolio 17β ir esteriams būdingų savybių turinčių jo darinių naudojimą auginant gyvūnus, kurie skirti vartoti kaip žmonių maistas, panaikinant bet kurias šiandien vis dar esamas leidžiančias nukrypti nuostatas. Aš pabrėžčiau, kad šie hormonai, kurie naudojami augimui skatinti, žmonėms gali būti kancerogeniški ir kad esamos leidžiančios nukrypti nuostatos galų gale turi būti uždraustos, nes šie hormonai be jokių problemų gali būti keičiami pakaitinėmis medžiagomis.

Šie pakeitimai užtikrins aukštą mėsos ir mėsos gaminių vartotojų apsaugos lygį kartu sudarydami sąlygas naminių gyvūnėlių gydymui ir jų kančių mažinimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu.(PL) Aš pritariu gerb. K. Scheele pranešimui dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, ir beta agonistus. Pranešime taip pat atsižvelgiama į šios srities veterinarijos mokslo tyrimus. Ypač pritariu visiškam estradioliu 17β vadinamos hormoninės medžiagos, kuri naudojama mėsos gamybai skirtų gyvūnų auginimui, draudimui. Manau, jog šis draudimas iš tiesų yra tinkamas. Pirmenybę privalu teikti pastangoms deramam maisto saugos lygmeniui pasiekti, ypač atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje minimi gaminiai gali žmonėms sukelti įvairių rūšių vėžį.

Kita vertus, pasiūlytuose pakeitimuose numatytas veiksmingas augintinių gydymas, pvz., kenčiančių nuo hipertireozės ar kitų skausmą sukeliančių būklių. Todėl esama nuostatos ir dėl augintinių, ir dėl ūkyje laikomų gyvūnų sveikatos.

 
  
  

- Pranešimas: Helmuth Markov (A6-0200/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo kolegos vokiečio Helmutho Markovo Tarptautinės prekybos komitete vieningai priimtą pranešimą, kuriame siūloma pagal konsultavimo procedūrą iš dalies keisti pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir įvairius reglamentus.

Šis pasiūlymas dėl reglamento atitinka 2004 m. gaires dėl bendrosios lengvatų sistemos (BLS) vaidmens dešimties metų laikotarpiui (2006 m. – 2015 m.), kuriose numatyta keletas naujų tikslų, pvz., skirti lengvatas toms šalims, kurioms jų labiausiai reikia, sistemą taikyti didesniam produktų skaičiui, įtraukiant besivystančioms šalims svarbius produktus, padaryti gradacijos sistemą skaidresnę bei stabilesnę ir įdiegti naują specialią tvaraus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją sistemą.

Aš visiškai pritariu pranešime esančiam raginimui Europos Parlamentui aktyviau dalyvauti šioje BLS politikoje, kuri labai reikalinga šalims ir kuri kiekvienais metais mums kainuoja 3,5 mlrd. eurų muitinėms prarandant įplaukas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Globalizuotos rinkos ekonomikos valdomoje visuomenėje, pasaulyje, kuriame trys milijardai žmonių pragyvena mažiau nei už du dolerius per dieną, o daugiau nei milijardas sugeba išgyventi tik už vieną dolerį per dieną, vadinamųjų trečiųjų šalių ekonominės plėtros skatinimas pasitelkiant atitinkamą prekybos politiką – tai bendrijos institucijų pareiga.

Norėdami pasiekti šį bendrą tikslą, privalome ieškoti atitinkamų priemonių besivystančių šalių ekonominėms sąlygoms gerinti ir palaipsniui jas vis labiau integruoti į pasaulio rinką.

Be to, be grynai ekonominių veiksnių, kaip antai, rinkos dalies, privalu atsižvelgti ir į kitus kriterijus, pvz., į vystymosi lengvatų lygmenį ir įsipareigojimą eiti demokratijos keliu. Dar reikėtų skatinti tuos gaminius, kurie dažnai yra būdingi tik tam tikros šalies ekonomikai.

Tačiau siekiant šių tikslų, privalu saugoti ir nevaržyti besivystančių šalių ekonomikos reikalaujant, kad jos gamintų ribotą prekių asortimentą, ypač tuomet, jei tai yra mažos pridėtinės vertės gaminiai, nes užuot skatinę, trukdytume tų šalių vystymuisi ir ekonomikos augimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, gerb. H. Markovo pranešimas dėl bendrųjų muito mokesčių tarifų lengvatų sistemos, taikomos besivystančioms šalims, – tai tikėjimo žingsnis manant, kad šios sistemos poveikis pasaulio laisvajai prekybai, ypač skurdžiausioms šalims, bus palankus.

Tačiau kai įsijungiu televizorių ir žiūriu žinias, atrodo, kad būtent tas šalis ir alina badas. Atrodo, kad viena iš šios tragedijos priežasčių yra sprendimas eksportuoti pagrindines kultūras darant žalą vietos derliui, kad būtų užtikrintas savarankiškumas maisto požiūriu. Matyt, 38 metai lengvatų sistemos nepadarė didelio poveikio šių šalių ekonominėms ir socialinėms sąlygoms bei jų gyventojams.

Matyt, kad jei sistemai prireikia tiek daug laiko jos ideologinių rėmėjų skelbiamai naudai sukurti, jei tiek daug žmonių visose šalyse paliekama užribyje, jei ji paryškina nelygybę ir skurdą, jos daugiau keisti nereikia. Paprasčiausiai atėjo laikas jos atsisakyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kaip pirmiau pabrėžėme, dabartinė Bendroji lengvatų sistema (BLS) grindžiama savaime prieštaringa logika. Kitaip tariant, siekiant liberalizuoti tarptautinę prekybą, vystymasis skatinamas pasitelkiant pasaulio lygmeniu reguliuojamą eksporto skatinimo modelį, pagal kurį esama „centro“ ir „pakraščių“.

Ši logika trukdo sąžiningiems tarptautiniams santykiams ir neleidžia padėti plėtoti mažiau ekonomiškai išsivysčiusių šalių vidaus veiksnių, be kurių kartu su vagiama užsienio skola ir didelėmis tarptautinių JAV, ES ir Japonijos bendrovių nustatytomis palūkanomis, šios šalys ir toliau bus laikomos periferinėmis ir pavaldžiomis.

Prekyba yra sudedamoji vystymosi dalis, bet ji toli gražu nėra svarbiausia.

BLS užtikrina importo lengvatų sistemą gaminiams, kilusiems iš labai įvairių šalių. BLS taikoma gaminiams, kurie ypač svarbūs Portugalijai, t. y. konservuotiems tunams, pomidorų koncentratui, tekstilei ir aprangai.

Tai labai atsiliepia, ypač dėl aukšto sektoriaus gradacijos slenksčio, tekstilės ir aprangos sektoriui. Šį ir kitus neigiamus aspektus būtina keisti, antraip nacionalinis gamybos sektorius išgyvens sunkius padarinius, kurie virs socialiniais ir ekonominiais padariniais.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: padėties Gruzijoje pablogėjimas (RC-B6-0278/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Gerb. Pirmininke, vadovaujantis tarptautiniais standartais, Rusijos elgesys su Gruzija paprasčiausiai nepriimtinas. Visiškai akivaizdu, kad Rusija savo ekonominę įtaką daugelyje ES šalių naudoja norėdama įsitikinti, kiek toli ji gali siekti savo neoimperialistinių tikslų. Ji daro viską, ką gali, kad nutrauktų visus Gruzijos ir Vakarų santykius. Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad ES ar JT pajėgos turėtų nedelsiant pakeisti vadinamąsias Rusijos taikos palaikymo pajėgas Abchazijoje.

Europos Sąjunga turėtų nuolat, kaip kad šiandien rūmuose, demonstruoti savo visišką paramą Gruzijai. Be to, ES turėtų nuolat stiprinti bendradarbiavimą ir nedelsdama įdiegti lengvinančias priemones gruzinams vizai gauti, ypač dabar, kai buvo surengti visiškai demokratiniai rinkimai.

Šiandien priimta rezoliucija – tai būtent tokios paramos suvereniai Gruzijai išraiška. Džiaugiuosi, kad Teisės ir teisingumo narių iniciatyva gegužės mėn. pradžioje Europos Parlamente buvo surengta diskusija. Ši diskusija baigėsi šios dienos rezoliucija, kurioje atsispindi oficiali Europos pozicija Gruzijos klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Tarp įvairių svarbių aspektų, kuriuos galima būtų pabrėžti šios rezoliucijos atžvilgiu, privalau atkreipti dėmesį į visišką veidmainystę tų, kurie dabar dar kartą pritaria valstybės suverenumui ir teritoriniam vientisumui, kai jie buvo tie patys, kurie kurstė ir pritarė neteisėtai JAV-NATO-ES „operacijai“ prieš Jugoslaviją. Ši operacija buvo kišimosi, destabilizavimo, agresijos ir karinės okupacijos pavyzdys, kuris baigėsi vienašališka Serbijos provincijos Kosovo nepriklausomybės deklaracija visiškai nepaisant tarptautinės teisės.

Šiame regione, kuris darosi vis svarbesnis geostrateginiu požiūriu, dar kartą matome aiškius JAV-NATO-ES kišimosi ir karinio buvimo įskaitytinai ženklus, kuriuos neigiame.

Pavyzdžiui, neseniai Bukarešte vykusio NATO aukščiausio lygio susitikimo pabaigoje buvo priimtas politinis įsipareigojimas dėl Gruzijos stojimo į šį puolamąjį karinį aljansą. Kitas pavyzdys – tai raginimas „Europai aktyviau dalyvauti“ ir „tarptautinių pajėgų didinimas konflikto zonoje ir ESGP pasienio misijos išsiuntimą remiantis teigiama ES pasienio pagalbos misijos (angl. EUBAM)“ (kitaip tariant, misija iš ES, kurioje yra 21 NATO šalis ir kurioje Europos saugumo ir gynybos politika (ESGP) yra NATO Europoje ramstis). Pavyzdžiui, iniciatyvos sudaryti ES ir Gruzijos „plačios apimties ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus“ .

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. – (PL) Aš balsavau už rezoliucijos dėl Gruzijos priėmimą. Gruzijos žmonėms reikalinga mūsų parama ir solidarumas. Kai viskas gerai ir visi laimingi, solidarumas nėra taip reikalingas. Tačiau jo ypač reikia sunkumų ir negandų laikais. Šiuo metu Gruzijos žmonės išgyvena sunkų laikotarpį. Mums derėtų Gruzijos žmonėms parodyti ne tik savo paramą, bet daryti viską, kas mūsų galioje, kad apsaugotume juos ir jų šalį nuo konflikto, galinčio sukelti tragiškus padarinius.

Esama rimtų ženklų, kad Gruzija ir Rusija pastaruoju metu stovi ant ginkluoto susirėmimo slenksčio. Mūsų pareiga įtikinti abi puses pasirinkti taikius politinius sprendimus. Esu tikras, kad net pačios sunkiausios problemos gali būti išsprendžiamos derybomis ieškant kompromiso ir vadovaujantis geros valios principais. Taip pat viliuosi, kad tarptautinė bendruomenė aktyviai ir veiksmingai rems tarpininkavimo procesą ir abiem pusėms priimtino nuolatinio ir teisingo sprendimo paieškas.

Be to, padėtis Gruzijoje rodo, kokia svarbi yra mūsų kaimynystės politika, kuri yra bendros mūsų politikos dalis. Tai ypač teisinga kalbant apie mūsų kaimynystės politikos rytų aspektą.

 
  
MPphoto
 
 

  Siiri Oviir (ALDE), raštu. − (ET) Neabejotina, kad Gruzija išgyvena sunkų laikotarpį. Viena vertus, šalyje veikiančiai opozicijai nepatinka atviras dialogas su valdančiąja partija. Kita vertus, yra Gruzijos santykiai su Rusija dėl Gruzijos provincijos Abchazijos separatizmo ir padėties pietų Osetijoje, kai iškyla grėsmė Gruzijos suverenumui. Rusija vienašališkai padidino savo karines pajėgas pasienyje. Mano nuomone, ES turi imtis veiksmų, kad vadinamuosius Rusijos taikdarius pakeistų tikri taikdariai.

Mano požiūriu, dėl to, kad ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai pritarė Gruzijos suverenumui ir teritoriniam vientisumui prie tarptautiniu mastu pripažintos sienos, ES privalo per savo atstovą imtis vadovaujančio vaidmens sprendžiant Rusijos ir Tbilisio konfliktą dėl Gruzijos separatistinių regionų kiekvienai šaliai siūlydama pasitikėjimą stiprinančias ir saugumo priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Mūsų žinia aiški: mes smerkiame pavojingą konflikto eskalavimą šiame regione ir pakartotinai išreiškiame ES paramą Gruzijai.

Pastarieji įvykiai Gruzijoje, o tiksliau Abchazijoje, kelia didelį susirūpinimą. Gruzijos ir Rusijos santykių pablogėjimas gali būti neigiamų įvykių Kaukazo regione pradžia.

Aš buvau delegacijos Gruzijoje 2008 m. gegužės 21 d. rinkimams stebėti narys ir mačiau Tbilisio dedamas dideles pastangas procesui demokratizuoti. Ši didelė pažanga, kurią mačiau Gorio regione stebėdamas 14 balsavimo punktų, neturėtų nustelbti regione esamų sunkumų. Dar reikia daug ką nuveikti ir ES turės atlikti savo vaidmenį ne tik stebėdama rinkimus, bet ir teikdama ilgalaikę paramą reformos procesui.

ES privalo pasimokyti iš Balkanų patirties: susidūrusi su konfliktu ant savo durų slenksčio, ji negali stovėti dykai. Pritardamas šiai rezoliucijai, abi konflikto puses raginu susilaikyti nuo tolesnių veiksmų, kurie gali būti įtampos eskalavimo priežastis. Mūsų pastangas būtina telkti dialogui atkurti ir įtikinti Rusiją patraukti savo karines pajėgas iš Abchazijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Didžiosios Britanijos konservatoriai atmetė didesnę 6 ir 8 dalių dalį, kuriose kalbama apie ESGP misijas. Mes iš principo prieštaraujame ESGP ir Europos Sąjungos nelaikome tinkama organizacija imtis saugumo misijų atokiose galimo konflikto vietovėse. Be to, esame nusivylę, kad Bucharešte vykusio NATO aukščiausio lygio susitikime Gruzija nebuvo pakviesta prisidėti prie NATO narystės veiksmų plano.

 
  
  

- Pranešimas: Jacek Saryusz-Wolski (A6-0189/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes nutarėme susilaikyti dėl E konstatuojamosios dalies. Matyt, ateityje BUSP ir bendrai saugumo ir gynybos politikai reikės padidinti biudžetą, bet šiame tarpsnyje nenorime užbėgti už akių artėjančiam ilgalaikio biudžeto viduriniojo laikotarpio svarstymui atsižvelgdami į atskiras jos dalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo gerbiamo kolegos lenko Jaceko Saryuszo-Wolskio pranešimą savo iniciatyva dėl bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BSUP) ir Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP), kurios padėjo sutvirtinti Europos tapatybę ir Europos Sąjungos vaidmenį pasaulyje. Pritariu, kad BUSP turi tapti demokratiškai teisėta sudarydama sąlygas Parlamentui tikrai valdyti šią politiką ir kalbėti vienu balsu pabrėžiant įvairius prioritetus: dabartinio nesaugumo Europoje priežastis (terorizmą, organizuotą nusikalstamumą), energetinį saugumą, kovą su klimato kaita ir darnų vystymąsi, kaimyninių regionų stabilumo gerinimą, krizių valdymą ir konfliktų prevenciją (sprendimą), masinio naikinimo ginklų neplatinimą, migracijos valdymą, žmogaus teisių ir pilietinių laisvių skatinimą pasaulyje. Pirmasis iš geografinių prioritetų turi būti stabilumo Vakarų Balkanų šalyse užtikrinimas bei Serbijos ir Kosovo dialogo stiprinimas.

Aš pritariu minčiai, kad Europos Parlamentas turėtų pateikti ypatingus pasiūlymus dėl būsimos Europos išorės veiksmų tarnybos (EUVT) finansavimo ir biudžeto kontrolės.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Gerb. Pirmininke, norėčiau pradėti nuo gerb. J. Saryuszo-Wolskio sveikinimo parengus pranešimą dėl Europos Sąjungos bendrosios užsienio ir saugumo politikos.

Sutinku su pranešėju, kad vien tik kalbėti apie bendrąją užsienio politiką nepakanka. Turime įrodyti, kad Europos Sąjunga pasirengusi priimti bendrą poziciją dėl itin svarbių klausimų. Kalbant apie tokius svarbius klausimus, kaip Rusijos vykdoma agresyvi energetikos politika, įvykiai Kosove ir Tibeto atvejis, ES neseniai parodė, kad BUSP išlieka tolimu tikslu. Kol Europos Sąjunga leis menkinti savo patikimumą tarptautinėje arenoje, kaip pirmiau minėtais atvejais, ir kol atskiros valstybės narės ir toliau veiks dvišaliu pagrindu, BUSP įgyvendinimas ir toliau bus tik siekis.

Iš dar vienos nuostatos dėl bendrosios politikos nieko nelaimėsime, jei nepradėsime kalbėti vienu balsu Europai gyvybiškai svarbiais klausimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Aš balsuosiu už šį pranešimą. Aš iš tiesų balsavau už Žaliųjų frakcijos 7 pakeitimą, kuriame reiškiamas nepasitenkinimas prezidento N. Sarkozy „pardavimo kampanija dėl branduolinės technologijos pasaulyje“. Baiminuosi, kad ši „vyriška“ technologija per toli veda Prancūzijos užsienio politiką. Sklando gandai, kad vienintelė priežastis, kodėl vienintelė Prancūzija neužmezgė diplomatinių santykių su Šiaurės Korėjos vyriausybe ne dėl savo susirūpinimo žmogaus teisėmis, bet dėl to, kad 2001 m. tuometinė Pietų Korėjos vyriausybė nepažadėjo Prancūzijos branduolinei pramonei neproporcingos dalies branduolinių sutarčių, susijusių su KEDO projektu Šiaurės Korėjoje, pastatyti du lengvojo vandens reaktorius mainais už grafitinio lėtiklio Taechono reaktoriaus, galinčio gaminti ginklams naudojamą plutonį, užšaldymą. Prancūzijos branduolinė manija kelia pavojų visų mūsų saugumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Hedh (PSE), raštu. (SV) Aš balsavau „prieš“, nes nenoriu, kad būtų stiprinama ES bendroji užsienio politika ir ginkluotosios pajėgos ir visi to padariniai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš visiškai pritariu savo frakcijos 7 pakeitimui dėl J. Saryuszo-Wolskio  pranešimo, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl prezidento N. Sarkozy pardavimų kampanijos dėl branduolinės technologijos pasaulyje, kuri labiau paskatintų platinti branduolinius ginklus. Atsižvelgiant į tai, kad mūsų teritorijoje dislokuoti JK branduoliniai ginklai, Škotijos žmonėms labai rūpi branduoliniai klausimai. Škotija nepritaria Londono vyriausybės planams kurti naujos kartos branduolinių ginklų ir aš visiškai pritariu Škotijos vyriausybės siekiui užtikrinti, kad šie ginklai neatsirastų.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Gerb. J. Saryuszo-Wolskio pranešime dėl metinio pranešimo dėl BUSP siekiama apibrėžti bendrąsias vertybes ir prioritetus dėl Europos vaidmens pasaulyje. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ES balsas tarptautiniais klausimais būtų paveikesnis ir aiškesnis, ir aš džiaugiuosi, kad pranešime svarstomas sutarties indėlis šioje srityje. Aš balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Didžiosios Britanijos konservatoriai nenori matyti, kaip ES užgožia Britanijos užsienio politiką. Mes atmetame Lisabonos sutartį, bet kokią mintį apie ES „užsienio ministrą“ ar ES, kaip JT Saugumo Tarybos narę ir bet kurį ES vaidmenį gynyboje. Todėl balsavome prieš šį pranešimą. Be abejo, mes džiaugiamės galimybėmis 27 tautoms kalbėti vienu balsu, kai tai visiškai atitinka Didžiosios Britanijos užsienio politikos interesus. Mes taip pat pritariame geriau koordinuojamai humanitarinei veiklai ir tvirtesniam požiūriui turint reikalų su nepakenčiamais Zimbabvės, Birmos ir kitų šalių režimais.

 
  
  

- Pranešimas: Helmut Kuhne (A6-0186/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes susilaikėme balsuodami dėl visų dalių, kuriose kalbama apie NATO, nes esame iš šalies, kuri nėra sudariusi karinių sąjungų.

Dėl 14 pakeitimo manome, kad tikrai neteisinga teigti, jog sutartis nesudaro galimybės kariniams ketinimams. Netgi dabar ES ištekliai naudojami karinėms operacijoms, o ne įprastoms ES gynybinėms pajėgoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Graham Booth (IND/DEM), raštu. − Mes bendrai balsuojame prie ES teisės aktą ir tikrai prieš visą šį pranešimą. Tačiau manome, kad būta daug pakeitimų, kuriems galėjome pritarti. Mes balsavome už 10 ir 12 pakeitimą, nes juose atsisakoma ES militarizavimo. Mes taip pat priešinamės ES militarizavimui. Šiuose pakeitimuose Komisija neraginama veikti ir nepripažįstami Komisijos bei ES įgaliojimai. Tai buvo tiesiog teiginiai, kurie šiuo konkrečiu klausimu neprieštaravo mūsų nuomonei. Todėl neaukodami savo pozicijos dėl viso šio pranešimo ir viso ES teisės akto, galėjome balsuoti tik už šiuos du pakeitimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Jei turėtumėte kokių nors abejonių dėl vadinamosios „Lisabonos sutarties“ tikrosios reikšmės, tikslo ir apimties ir norėtumėte, kad šios abejonės išnyktų, reikėtų tik atidžiai perskaityti šios rūmų daugumos priimtą rezoliuciją dėl ESGP (Europos saugumo ir gynybos politikos) ir BUSP (Bendrosios užsienio ir saugumo politikos).

„Europos integraciją“ skatinančios jėgos, t. y. didžiausios finansų ir ekonomikos grupuotės, socialistai demokratai ir dešinieji, stengiasi Europos Sąjungą pristatyti kaip jos didžiųjų galių valdomą imperialistinį bloką.

Be to, kad stiprinama ES kišimosi politika (kaip matyti „misijose“ Afganistane, Čade (Centrinė Afrikos Respublikoje), Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove ir Gvinėjoje Bisau) ir operatyviniai pajėgumai („skubiai ir tuo pat metu vykdyti dvi ESGP karines operacijas“), šis pranešimas yra tikras militarizavimo ir militarizmo vadovas. Pavyzdžiui, pranešime pabrėžiami šie tikslai: „Europos saugumo strategijos“ išplėtimas, „civilinių misijų“ karinis aspektas, „pagalbos vystymuisi“ militarizavimas ir „plėtra“ kaip kišimosi priemonė, karinio transporto priemonių (A400M kariniai orlaiviai ir sraigtasparniai) stiprinimas, „gynybos“ ir karinės veiklos išlaidų didinimas panaudojant ir bendrijos biudžetą, operatyviniai pajėgumai ES kariniams veiksmams vykdyti, projektų ir ginklų pramonės koordinavimas.

Dėl šių ir daugelio kitų priežasčių balsavome prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Hedh (PSE), raštu. (SV) Aš balsavau prieš šį pranešimą, nes nenoriu, kad būtų stiprinama ES bendroji užsienio politika. Be to, esu prieš ES militarizavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Howitt (PSE), raštu. − Didžiosios Britanijos leiboristų partijos EP nariai balsavo už šį pranešimą, kuriame nagrinėjamas Europos saugumo strategijos įgyvendinimas ir nuolatinis ESGP misijų vaidmuo. Leiboristų partijos EP nariai ypač džiaugiasi dėl šiame pranešime pabrėžiamos geresnės civilinių ESGP misijų veiklos.

Leiboristų frakcijos EP nariai balsavo prieš teksto 39 dalį, kurioje svarstomas Eurokorpuso vaidmuo. Nors JK Eurokorpuse nedalyvauja ir šios pajėgos niekada nebuvo panaudotos, Leiboristų frakcijos EP nariai mano, jog svarbu pabrėžti, kad nuolatinių pajėgų, kurioms vadovautų ES, nėra, ir manome, kad tokios struktūros nereikalingos.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš pritariu gerb. H. Kuhne pranešimui dėl metinio pranešimo dėl Europos saugumo strategijos ir ESGP įgyvendinimo. Aš pritarčiau pranešėjui, kad Lisabonos sutartis, suteikdama Bendrosios užsienio ir saugumo politikos vyriausiajam įgaliotiniui svarbesnį vaidmenį, stiprina ES galias.

Tarptautinis saugumo klausimų, su kuriais susiduria valstybės narės, pobūdis reikalauja glaudesnio Europos bendradarbiavimo. Todėl pritarčiau valstybių narių solidarumo išlygos šiais klausimais nustatymui. Aš balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristiana Muscardini (UEN), raštu. (IT) Europos saugumo pokyčiai būtini kuriant klasikinę gynybos sampratą, kuriai būdingas teritorinės agresijos pavojus. Padėtis labai pakeitė prie regionų sienų tose vietovėse, kurios ribojasi su ES teritorija. Be šito esama terorizmo grėsmės ir didelio migracijos srautų antplūdžio, fundamentalistų radikalizmo ir įvairių ekstremistų, didėjančios prekybos žmonėmis ir masinio naikinimo ginklų platinimo pavojaus.

Šis klausimas Europos Sąjungai susijęs ne tik su apsiginklavimu priemonėmis, skirtomis veikti savarankiškai siekiant valdyti tarptautines krizes, bet ir su visavertės Europos gynybos sistemos sukūrimu. Tačiau didindama savo išorės veiksmų pajėgumus, ES neturi apsiriboti tik kariniu aspektu: kartu ji turi pradėti vystyti pilietinės krizės valdymo mechanizmus, kurie apima policijos, valstybės pareigūnų, teismų, piliečių apsaugos pareigūnų ir pan. veiklą.

Todėl siekiant, kad tarptautinėje geopolitinėje arenoje ES atliktų pagrindinį vaidmenį, kuris skiriasi nuo NATO, bet nėra visiškai kitoks, reikia stiprinti bendrąją saugumo politiką. Šia optimistine gaida aš šiandien balsuoju už gerb. J. Saryuszo-Wolskio pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Europos Sąjungos siekis saugumo ir gynybos požiūriu akivaizdžiai mažesnis nei jos pajėgumai ir tai ne tik dėl tradicinės problemos, susijusios su koordinavimu ir bendradarbiavimu išoriniais pirmaeilės svarbos klausimais. Reikia išspręsti pagrindinį klausimą. Žinome, kad išorės dimensijai ir operatyvinių pajėgumų sukūrimui stokojama personalo, galimybių ir bendradarbiavimo. Tačiau reikia, kad ir visuomenė suvoktų šio bendradarbiavimo poreikį ir naudą. Šią strategiją privalome kurti remdamiesi bendradarbiavimu: specialiai investuodami į suderinamumą ir vietoje kurdami operatyvinius pajėgumus, bet šis mūsų politikos aspektas dažnai stokoja visuomenės paramos. Saugumo ir gynybos poreikio, jų svarbos ir veiksmingumo suvokimas labai priklauso nuo visuomenės paramos, kurią privalu kelti, o ši parama didele dalimi priklauso nuo mūsų pastangų.

Galiausiai pabrėžčiau, jog svarbu prisiminti, kad Atlanto aljansas yra pagrindinis Europos saugumo ir gynybos ramstis, kurio jokiomis aplinkybėmis nevalia menkinti.

 
  
  

- Pranešimai: Jacek Saryusz-Wolski (A6-0189/2008) ir Helmut Kuhne (A6-0186/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Šiandien balsavimui pateikiami du pranešimai – vienas dėl bendrosios užsienio politikos, o kitas dėl saugumo ir gynybos politikos – turi vieną bendrą dalyką: jais Briuselio valdininkų naudai iš valstybių narių atimama jų užsienio ir gynybos politika.

Diplomatija bus patikėta į vyriausiojo įgaliotinio – tikrojo užsienio reikalų ministro rankas. Be to, kadangi ji bendra, bus viena gynyba, kurią šiuo metu per NATO ir JT globoja JAV, kaip aiškiai nurodyta dviejuose dokumentuose: Konstitucijoje Europai, Lisabonos sutartyje. Mūsų kariniai ištekliai sumažinti iki jų paprasčiausios išraiškos, nes didumą biudžeto išleidžia Prancūzija ir Jungtinė Karalystė ir ji priklauso nuo stabilumo pakto. Nuolatinės Prancūzijos ir Britanijos vietos JT Saugumo taryboje neabejotinai bus sujungtos į vieną ir perduotos visagaliui europiečiui... Trumpai tariant, nė viena iš ES valstybių narių nebeturės politinių ir karinių išteklių savo pačios nepriklausomybei ir laisvei užtikrinti. Bet kuriuo atveju, didesnę pastarųjų dalį jos perdavė eurokratams. Mes visiškai nepritariame šiai pražūtingai plėtotei.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimas (RC-B6-0277/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Gerb. Pirmininke, aš pritariau rezoliucijai dėl ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimo, nes be su dvišale partneryste ir pasaulio sunkumais susijusių klausimų, joje svarstomas vizų klausimas, kuris yra labai svarbus Lenkijos piliečiams.

Lenkijos piliečiai, kurie nori kaip turistai apsilankyti JAV, vis dar turi atlikti sudėtingas ir brangias procedūras vizai gauti.

Beveik 25 proc. lenkų prašymų išduoti vizą atmetami. Pagrindinė ir kartais vienintelė atmetimo priežastis yra konsulato pareigūnų įtarimas, kad pareiškėjas gali ketinti imtis neteisėto darbo. Tiesą sakant, dauguma lenkų į Jungtines Valstijas keliauja aplankyti giminių. Apytikriai trys ketvirtadaliai iš 10 mln. JAV gyvenančių lenkų atvyksta iš Mažosios Lenkijos regiono, tai paaiškina ilgas eiles prie Amerikos konsulato Krokuvoje.

Manau, jog vien dėl to, kad tokia procedūra taikoma Europos Sąjungos valstybei narei, ES turi užimti tvirtą poziciją bendraudama su Jungtinėmis Valstijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Norėčiau šių diskusijų aplinkybėmis iškelti klausimą dėl JAV priešraketinės gynybos planų, ypač Čekijos Respublikos atžvilgiu. Dvi trečiosios Čekijos gyventojų priešinasi radarų įrenginių, kurie yra šių planų dalis, įrengimui netoli Prahos.

Du Čekijos taikos aktyvistai tris savaites badauja protestuodami prieš Čekijos vyriausybės atkaklų pritarimą šiems planams nepaisant to, kad įrodymų, jog šie planai pagerins Europos saugumą, maža, nes jie veikiau jį pablogins. Aš džiaugiuosi, kad prie jų prisidėjo pagrindiniai politiniai veikėjai, kurių kiekvienas pasninkauja visą parą.

Aš jiems pritariu, kad ES turi pasiekti bendrą poziciją dėl šių „žvaigždžių karų“ technologijų įrengimo Europoje. Šiuose rūmuose mums būtinai reikia skubiai surengti diskusijas su Taryba. Viliuosi, kad pirmininkas šį klausimą prastums kitam mėnesiui.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin (IND/DEM), raštu. (SV) „Junilistan“ frakcija visa širdimi pritaria toms rezoliucijos dalims, kuriose svarstomas elgesys su Amerikos belaisviais ir jų gabenimas per Europos šalis. Pagal tarptautinę teisę Jungtinių Valstijų belaisviai privalo stoti prieš teismą arba jie turi būti išlaisvinti. Guantanamo ir kituose kalėjimuose esančios sąlygos yra visiškai nepriimtinos.

Deja, pranešime svarstoma kur kas daugiau šią problemą pranokstančių klausimų, kurie priklauso kitų tarptautinių organizacijų, ypač Jungtinių Tautų kompetencijos sričiai. Nemanome, kad Europos Parlamentas turi atlikti gelbėtojo vaidmenį dėl politinių aplinkybių šalyse, kurios nėra artimos ES kaimynės, pvz., Iranas, Kosovas ar Irakas. Be to, Europos Parlamentui nederėtų mėginti plėsti Europos užsienio politikos raginant kitas šalis plėtoti bendradarbiavimą ir bendras strategijas terorizmo ir masinio naikinimo ginklų klausimais. Tai didelę įtampą keliantys klausimai, kuriuos geriausia spręsti pačioms valstybėms narėms bendradarbiaujant su teisėtomis, šiais klausimais kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis. „Junilistan“ labai kritikuoja ir tą rezoliucijos dalį, kurioje siekiama dideles ES ir JAV biudžeto dalis skirti moksliniams tyrimams žemės ūkio srityje remti.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Howitt (PSE), raštu. − Didžiosios Britanijos Leiboristų partijos EP nariai su malonumu balsavo už šią rezoliuciją dėl birželio 10 d. vyksiančio ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimo. Viliamės, kad ši rezoliucija prisidės prie šio aukščiausio lygio susitikimo našumo. Leiboristų partijos EP nariai ypač pritaria ES ir JAV raginimui glaudžiai bendradarbiauti įvairiais bendros politikos iššūkių klausimais. Raginimui, kad ES ir JAV Tūkstantmečio vystymosi tikslus padarytų tarptautinės vystymosi politikos šerdimi, Leiboristų partijos EP nariai taip pat pritaria visa širdimi.

Didžiosios Britanijos Leiboristų partijos EP nariai susilaikė balsuojant už 8 pakeitimą, nes manome, kad šiame tekste požiūris į klausimą nėra darnus. Mes manome, kad diskusijose dėmesį taip pat reikia telkti į Rusijos prievoles ir į didesnes tarptautinio nusiginklavimo pastangas, kaip aiškiai rekomenduojama sėkmingame Socialistų frakcijos pateiktame pranešimo dėl Europos saugumo ir gynybos politikos pakeitime, už kurį šiandien taip pat buvo balsuota.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Artėjantys JAV prezidento rinkimai – tai galimybė pasitraukti nuo G. Busho administracijos vykdomos užsienio politikos. Toks pasikeitimas turėtų paliesti Europą ir ES derėtų stiprinti ES ir JAV partnerystę, ypač kai sprendžiami visam pasauliui svarbūs klausimai, pvz., klimato kaita ir skurdas. Aš pritariu gerb. J. M. Wiersma’o pasiūlymui dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Mes, Graikijos Komunistų partijos (KKE) EP nariai, balsuojame prieš bendrą rezoliuciją dėl šių priežasčių:

• joje skatinamas imperialistinis Jungtinių Valstijų ir ES bendradarbiavimas skatinant NATO veiklą, kad būtų manipuliuojama žmonėmis ir valstybėmis ir jie būtų išnaudojami;

• joje sustiprinama strateginė itin nepopuliari ES ir JAV sąjunga prieš „terorizmą“. Bet nepaisant daugybės veidmainiškų kreipimųsi dėl pagarbos žmogaus teisėms, ši sąjunga – tai ne kas kita, kaip dingstis kartu negailestingai kovoti su žmonėmis;

• rezoliucijoje naudojamas pasiteisinimas dėl klimato kaitos poveikio šalims ir žmonėms nutiesia kelią naujoms imperialistų išvien su Jungtinėmis Valstijomis intervencijoms;

• pasitelkiant vienodo požiūrio į visas šalis politiką, rezoliucijoje iš tiesų pritariama Izraelio pajėgų okupacijai ir jo nusikaltimams prieš palestiniečius. Joje pritariama nesiliaujančiai Irako ir Afganistano okupacijai ir siūlomos praktinės Jungtinių Valstijų ir ES bendradarbiavimo priemonės Kosove – Europos ir NATO protektorate.

Rezoliucija – tai dar vienas nepakeičiamo ES ir JAV strateginio susitarimo žmonių sąskaita įrodymas. Rezoliucijoje puikuojamasi politine galia, matyt, siekiant parodyti, kad ES yra Jungtinių Valstijų varžovė, prieš kurią pirmoji jaučiasi nevisavertė.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Europos politikoje labiausiai stebina tai, kaip traktuojami Europos ir Jungtinių Valstijų santykiai, ypač kai palyginami būdai, kuriais pristatomi mūsų santykiai su kitais, politiniu ir kultūriniu požiūriu skirtingais partneriais.

Akivaizdu, kad esama nuomonių skirtumo, nesutarimų, varžymosi ir savų interesų, ypač teisėtų ekonominių interesų, kurie ir pastato mums į skirtingas vietas ir pozicijas. Tačiau tarp to paties projekto partnerių kylančią įtampą ir skirtumus būtina valdyti. Svarbu juos atpažinti, kad galėtume veikti ir reaguoti į iškilusius sunkumus. Šiuo požiūriu vienas ir pirmųjų žingsnių, kurį reikia žengti, tai tinkamai pašalinti tokioms partnerėms kaip Europa ir JAV nereikalingas ir nepagrįstas prekybos kliūtis. Be to, jei iš tiesų norime atsiliepti į grėsmingai didėjantį skurdą, kuris yra nereikalingas padidėjusių poreikių pasaulyje padarinys, svarbu, kad patys bendradarbiautume ir ypač su likusiu pasauliu, kad užtikrintume, jog skurstančios šalys pasiektų jų pačių gerovei sukurti reikalingą atvirą prekybą. Labiau klestintį pasaulį galima sukurti remiantis tvirta laisvų, kūrybą skatinančių visuomenių sąjunga.

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Didžiosios Britanijos konservatoriai tvirtai pritaria transatlantiniams ryšiams, tačiau mes nepritariame šių ES ir JAV santykių naujai apibrėžčiai, ypač gynybos klausimais, ir todėl atmetame didesnę 16 dalies dalį.

 
  
  

- Jacek Saryusz-Wolski pranešimas (A6-0189/2008) ir pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimo (RC-B6-0277/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nors rezoliucijoje akivaizdžiai atsiskleidžia tarpimperialistiniai prieštaravimai, ji dar kartą patvirtina ES ir JAV bendradarbiavimą ir siekį stiprinti partnerystę (ypač atsižvelgiant į artėjančius JAV prezidento rinkimus) dalijantis „atsakomybe“ pasaulyje.

Rezoliucija vėl patvirtina, kad Europos Sąjunga – tai NATO ramstis Europoje, kaip nurodyta Europos saugumo strategijoje, ir ragina ES ir JAV „glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant daugelį abiems šalims svarbių politinių klausimų, ypač susijusių su Artimaisiais Rytais, Iranu, Iraku, Kosovu ir Vakarų Balkanais, Afganistanu ir Afrika“.

NATO šešiasdešimtmečio belaukiant, rezoliucijoje raginama pradėti „labiau apibrėžtą ir stipresnę ES ir NATO partnerystę“ ir nurodoma į „Europos saugumo strategijos“ pakeitimą pagal svarstomą naują strateginę NATO koncepciją. Atsižvelgiant į Lisabonos sutarties militarizmą, laukiama „naujo ES ir JAV santykių saugumo aspekto įvertinimo atsižvelgiant į NATO strateginės peržiūros rezultatus, Europos saugumo strategijos atnaujinimo ir naujosios JAV administracijos kadencijos pradžios“.

Kitaip tariant, rezoliucija nustato ir dar kartą patvirtina, kad ES yra politinis, ekonominis ir karinis blokas, kuris, siekdamas iš naujo apgalvoti santykius, viliasi pasaulio valdymą dalytis su JAV. Prižiūrimas pasaulis ir prižiūrimi žmonės...

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Barselonos procesas: Viduržemio jūros šalių sąjunga (RC-B6-0281/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už penkių politinių frakcijų pateiktą bendrą rezoliuciją dėl Viduržemio jūros šalių sąjungos. Viduržemio jūros regionas ir Vidurio Rytai Europai turi strateginę svarbą, todėl būtina įgyvendinti solidarumu, dialogu, bendradarbiavimu ir prekyba grindžiamą Viduržemio jūros šalių sąjungos politiką norint įveikti bendrus iššūkius ir pasiekti paskelbtą tikslą – sukurti taikos, stabilumo ir bendros gerovės erdvę. Aš pritariu Prancūzijos Respublikos prezidento N. Sarkozy, kuriam Viduržemio jūros šalių sąjunga turėtų būti labai dėkinga, iniciatyvai ir linkiu jam visokeriopos sėkmės aukščiausio lygio steigimo ceremonijoje, kuri vyks liepos 13 d. Paryžiuje. Aš pritariu politiniam pasiūlymui šiai būsimai Sąjungai suteikti parlamentinį aspektą remiantis Europos ir Viduržemio jūros valstybių parlamentine asamblėja. Pritariu pasiūlytų iniciatyvų pavyzdžiams, t. y. jūrų greitkeliams, arabų Magrebo automagistralės (AMA) dalių sujungimui, Viduržemio jūros valymui, civilinei saugai, Viduržemio jūros regiono saulės energijos planui, didelių pajėgumų terminės saulės energijos gamybos galimybėms Šiaurės Afrikos dykumoje, jūros vandens gėlinimui siekiant palengvinti prieigą prie geriamojo vandens ir t. t.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš pritariu bendros rezoliucijos dėl „Barselonos proceso: Viduržemio jūros šalių sąjungos“ priėmimui.

Šioje rezoliucijoje teisingai pabrėžiami Europos Sąjungai strateginiu požiūriu svarbūs Viduržemio jūros regionas ir Vidurio Rytai. Mūsų politika šių šalių atžvilgiu turi būti grindžiama solidarumo, dialogo ir bendradarbiavimo principais.

Šiandien patikinama, kad vėl pradedamą Barselonos procesą siekiama padaryti kiek galima veiksmingesnį. Šiuo požiūriu Komisijos iniciatyva – žingsnis teisinga kryptimi – yra vertinga tuo, kad dėmesys telkiamas į specifinius regionų projektus, kurie suteiks galimybę veiksmingai reaguoti į šio regiono piliečių poreikius.

Komisijos pasiūlyme taip pat rekomenduojama įsteigti Barselonos proceso bendro pirmininkavimo instituciją, jungtinį nuolatinį komitetą ir bendrą sekretoriatą, kurie padės gerinti įvairių partnerių bendradarbiavimą ir dialogą.

Be to, joje teigiama, kad pagrindiniai šios politikos tikslai ir toliau turi būti įstatymo viršenybės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir politinio pliuralizmo skatinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, Europos Sąjungai išsižadėti hiperprezidento N. Sarkozy nepadėjo pasiūlymų dėl kuro mokesčių atmetimas, įspėjimai dėl biudžeto mažėjimo ir dabar pasiūlytos Viduržemio jūros šalių sąjungos pakeitimas į iš naujo pradėtą Barselonos procesą, kurio nebūta daugiau kaip 10 metų.

Tai su mare nostrum besiribojančių šalių bendradarbiavimu susijusio projekto, kuriam vadovavo Prancūzija, pabaiga. Nuo šiol dalyvaus visa Europos Sąjunga, o valdys Briuselyje įsikūrusi Komisija. Taip nusprendė tikrasis viršininkas – gerbiamosios A. Merkel Vokietija.

Šis klausimas puikiai atspindi dvi realijas: gerb. N. Sarkozy agitacija ir žiniasklaidos triukšminga reklama tik padeda paslėpti jo bejėgiškumą. Prancūzijos interesai yra Briuselio pareigūnų rankose ir jie pavaldūs Europos Sąjungos interesams.

Mes nuoširdžiai tikimės, kad Airija – tauta, kuri labai myli laisvę ir už kurią per visą istoriją brangiai sumokėjo, bus ta šalis, kuri išvaduos mus nuo šios eurokratinės konstrukcijos, kuri vis nepagrįstesnė ir vis tironiškesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Jei tik perskaitytumėte šiandien priimtą rezoliuciją, patikėtumėte nuoširdžiausiais ir geranoriškiausiais ES ketinimais dėl „Viduržemio jūros šalių sąjungos“. Jos atidžiai sudarytame tekste esama tik kelių užuominų apie kišimąsi ir visur esančius tikslus: „Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos zonos sukūrimas“ ir „laisvoji prekyba“, kuriuos, be abejo, lydi „socialinės“ ir „aplinkos“ švelninančios priemonės ir retorika.

Tačiau Europos Komisija aiškiai teigia, kad „Viduržemio jūros regionas Europos Sąjungai strategiškai labai svarbus tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu“. Ji sako, kad „padaryta didelė pažanga, siekiant iki 2010 m. sukurti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių laisvosios prekybos zoną“, nurodydama į tai, kad ES Viduržemio jūros partneriams „būtina toliau ir sparčiau vykdyti reformas“. Komisija pateikia daugybę prioritetų, pvz., transportas (nurodydama į galimybę sukurti privatųjį sektorių dominančią koncesijos sistemą, kurią lydėtų vyriausybės priemonės laisvajai prekybai užtikrinti ir pašalinti prekybai trukdančias įvairias netarifines kliūtis) ir energetikos rinkų integracijos didinimas.

ES nori valdyti visą Viduržemio jūros regioną ekonominiu, politiniu ir kariniu požiūriu, siekia vyrauti jo rinkose ir naudotis jo milžiniškais ištekliais.

Tai kapitalizmas, kvailiai!

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Pats rezoliucijos pavadinimas pabrėžia gerb. N. Sarkozy nesėkmę. Nesitenkindamas Prancūzijos Respublikos prezidento pareigomis, jis mėgino tapti Europos ir Viduržemio jūros šalių sąjungos, atviros tik su Viduržemio jūra besiribojančioms šalims, autoriumi, o po to prezidentu.

Jo kortų namelis byra dar nepradėjus pirmininkauti Europai. Vokietija pareiškė savo poziciją: šiame projekte, kuris sudarytas kaip paprasta Briuselio eurokratų valdomo Barselonos proceso tąsa, dalyvaus visos valstybės narės.

Ši nesėkmė – tai mūsų šalies žeminimo Europos institucijose pavyzdys. Briuselio Europa anaiptol nestiprina Prancūzijos, kaip teigia UMP ir PS partijos, bet silpnina visus jos sektorius: ekonomikos sektorių – naikindama mūsų mažus ūkius, žlugdydama ir perkeldama mūsų pramonės šakas; kariniame sektoriuje – nuginkluodama mūsų kariuomenę dabar pareikalavo ją išskaidyti eurokorpuse; demografiniame sektoriuje – per imigraciją, kuri kelia grėsmę mūsų tautinei tapatybei.

Tik naujoji Europa, nacionalinių valstybių Europa, sukurta tautų suverenumo ir pagrindinių mūsų europietiškos ir krikščioniškos civilizacijos vertybių pagrindu, suteiks Prancūzijai galimybę dar kartą tapti pagrindiniu veikėju ir Viduržemio jūros regione įgyvendinti pagrindinę bendradarbiavimo politiką, kuri inter alia užtikrins, kad imigrantai sugrįš į savo gimtąsias šalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. (NL) Jau kurį laiką Europos Sąjunga dirba siekdama plėtoti ypatingus bendradarbiavimo santykius su Viduržemio jūros Afrikos ir Azijos pakrančių šalimis. Šis bendradarbiavimas nuolat kelia klausimą, ar tai reiškia, kad mes remiame Sirijos diktatorių, ar pritariame tam, kad Izraelis atidėlioja sau lygios ir tarptautinėje bendruomenėje pripažintos Palestinos valstybės įkūrimą. Prancūzijos prezidento gerb. N. Sarkozy sumanymui dėl ypatingos ES ir visų Viduržemio jūros šalių sąjungos reikia ypatingos ES valstybių narių, kurios ribojasi su Viduržemio jūra, visuomenės paramos. Tokios sąjungos sukūrimas, vadovaujantis JAV ir tam tikrų Lotynų Amerikos šalių įprastų susitarimų pavyzdžiu, padėtų Europos Sąjungai kurti įtakos sferas regione su netolygiais partneriais. Ji taip pat padėtų įteisinti Tuniso, Libijos ir Sirijos ir ne tokias aršias Alžyro ir Egipto diktatūras. Ji palengvintų pabėgėlių grąžinimą į tokias valstybes. Be to, ji mums suteiktų galimybę dabar atnaujinti ryšius su Izraeliu užuot sulaukus kaimyninės Palestinos valstybės pripažinimo. Taigi tik dėl šių esminių dalykų aš nebalsuoju už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Graikijos Komunistų partijos (KKE) EP nariai balsavo prieš šią bendrą rezoliuciją. Naujausių tyrimų duomenimis, Viduržemio jūros šalių sąjunga su regiono valstybėmis neturi lygiaverčių, abiem pusėm naudingų santykių. Atvirkščiai, joje pritariama ES imperialistiniams planams įgyti didesnį Viduržemio jūros ir Vidurio Rytų regioną. Šios sąjungos tikslas yra liberalizuoti rinkas, kad jos būtų lengviau prieinamos Europos monopoliams, kurių padėtis kovojant už rinkų kontrolę pagerės. Bus išgrobstyti energiją ir gerovę teikiantys regiono ištekliai. Viduržemio jūros šalių sąjunga bus pasiekta sustiprinus grasinimus, šantažą ir politinį ar net karinį spaudimą valstybėms ir žmonėms. Be to, rezoliucija atskleidžia tiesą. Neva pirminis Viduržemio jūros šalių sąjungos politikos tikslas yra iš ES į Viduržemio jūros šalis eksportuoti demokratiją ir žmogaus teises. Tai dingstis, kuria naudojasi ES savo imperialistinėms intervencijoms pateisinti. Iš tiesų skatinamas JAV, NATO ir ES planas dėl „Naujų Vidurio Rytų“. Todėl šioje rezoliucijoje nesama nuorodos į Izraelio okupuotas Palestinos teritorijas ar į palestiniečių genocidą.

Žmonėms nederėtų turėti iliuzijų dėl Viduržemio jūros šalių sąjungos prigimties ir siekių. Jie turėtų prieš ją kovoti.

 
  
  

- Pranešimas: Donato Tommaso Veraldi (A6-0182/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Gerb. Pirmininke, jaunųjų ūkininkų procentinė dalis Europos Sąjungoje ir toliau mažėja. Dabar jaunesni kaip 35 metų ūkininkai sudaro vos 7 proc. Daugeliu atvejų dėl didelių investicijų jaunuoliai atsisako ūkininkavimo, o tai reiškia, kad jie neturi galimybės varžytis rinkoje.

Todėl mes turėtume padėti jauniesiems ūkininkams prisitraukti šiam tikslui skirtas ES lėšas. Jauniesiems ūkininkams pagelbėtų paskolos su mažomis palūkanomis, kurios leistų jiems įgyvendinti savo planus nerizikuojant įklimpti į dideles skolas. Be to, derėtų užtikrinti, kad stojimo į Sąjungą kriterijai nėra pernelyg sunkūs ir neišstumia į specializuotus gaminius ar į didelės apimties gamybą susitelkusių mažų ūkių darinius. Šį apibūdinimą atitinka dauguma ūkių Lenkijos pietuose, Mažojoje Lenkijoje ir Svietokrysko vaivadijose.

Visi šie klausimai nagrinėjami gerb. D. T. Veraldžio pranešime, todėl aš balsuoju už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernadette Bourzai (PSE), raštu. – (FR) Atsižvelgdamas į tai, kad Europoje sunku rasti naujų ūkininkų, Europos Parlamentas nusprendė ieškoti būdų, kurie skatintų jaunuosius ūkininkus įsikurti ir reguliuotų BŽŪP būklės patikrą. Kaip šešėlinis PSE frakcijos pranešėjas, aš pateikiau šiuos pasiūlymus:

- svarbiausia spręsti su maistu, energetika, aplinka ir teritorija susijusius sunkumus,

- paramos priemonės turi teikti naudą ūkininkams, ypač tiems, kurie nepaveldi ūkio ir kurie įsikūrę nuolatinių gamtinių trūkumų turinčiose vietovėse: tai didesnė parama įsikūrimui, subsidijos žemės ūkio paskoloms ir po įsikūrimo einančios priemonės,

- šios paramos priemonės turi būti privalomos pagal antrąjį BŽŪP ramstį ir turi būti išnagrinėti prieigos prie žemės ūkio nuosavybės aspektai,

- turi būti gerinamos gyvenimo sąlygas kaimo vietovėse: vienodos galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis, socialinio gyvenimo patogumais ir pan.,

- privalome plėtoti profesinio mokymo galimybes (pavaduoti besimokant ir prieiga prie žemės ūkio mokslinių tyrimų),

- ūkininko profesiją ir ūkininkų paisomus standartus turime skatinti Europos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek (ALDE), raštu. (SV) Europos Sąjungai nederėtų viskuo rūpintis. Principas liesesnė, bet energingesnė Europa reiškia, kad Europos Sąjungai reikėtų spręsti tik tuos klausimus, kuriuos ji gali spręsti pagal jai steigimo sutarties suteiktus įgaliojimus, o kai kyla sunkumų nubrėžiant ribas, derėtų atsižvelgti į proporcingumo, veiksmingumo ir aktualumo principus.

Per paskutinį balsavimą dėl pranešimo dėl jaunųjų ūkininkų ateities atsižvelgiant į vykdomą bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą aš nusprendžiau susilaikyti. Pranešime esama daug pasiūlymų, kurie gerina naujai įsikūrusių jaunųjų ūkininkų padėtį ir taip pat pasiūlymų, kurie prisideda prie išaugusios maisto gamybos. Bet tekste esama tokių klausimų, kurie akivaizdžiai yra nacionalinės svarbos ir turėtų būti sprendžiami nacionaliniu lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Daug pranešime esančių pasiūlymų, kuriems pateikėme keletą pakeitimų, yra dešinėse eilutėse, ypač tie, kurie susiję su „vis dar esančiais sunkumais“, kuriuos patiria jaunieji ūkininkai, pvz., didelės įsikūrimo išlaidos, aukštas įsiskolinimo lygis ir pernelyg mažai jiems prieinamų ūkių. Pateikę įvairių pasiūlymų norėtume, kad Europos Komisiją ateityje į juos atkreiptų dėmesį, ypač į:

- poreikį nustatyti priemones jauniesiems ūkininkams remti, jiems padėti ir juos konsultuoti pagal pradinę įsisteigimo programą, siekiant užtikrinti kuo didesnę jų sėkmę ir kartu mažinti atvejų, kai ūkininkai atsisako savo veiklos ar bankrutuoja, skaičių arba siekti užkirsti kelią šiems atvejams;

- sukurti žemės banką, kurio pagrindas – dėl ankstyvo išėjimo į pensiją atlaisvintos žemės;

- poreikį nustatyti paramą brangioms mašinoms bendrai įsigyti ir įrangai, kurią atskirai kiekvienas ūkininkas naudoja retai, pirkti;

Tačiau netinkamomis laikome tas priimtas esamoms problemoms spręsti priemones, kurios Portugaliją pavertė ES valstybe nare, turinčia mažiausią jaunųjų ūkininkų procentinę dalį (mažiau nei 4 proc.). Dabar persvarstant bendrąją žemės ūkio politiką, būtina deramai įvertinti gamybos veiklą ir teisingas produkcijos kainos.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) Per pastaruosius dešimtmečius iš Europos kaimo išvyksta vis daugiau žmonių. Šią tendenciją lydi palaipsnis gyventojų senėjimas.

Šis žemės ūkio gyventojų senėjimas kelia susirūpinimą Europos žemės ūkio ateitimi. Dėl to manau, kad D. T. Veraldžio pranešimas yra labai svarbus, nes jame nagrinėjami įvairūs aspektai, susiję su jaunųjų ūkininkų, kurie turi atlikti pagrindinį vaidmenį tvariai plėtojant Europos kaimą, lūkesčiais ir galimybėmis.

Manau, kad norint įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus, jaunieji ūkininkai turi ypač didelę svarbą dinamiško žemės ūkio sektoriaus plėtotei. Todėl pagal naują bendrąją žemės ūkio politiką, kartų kaita turi būti laikoma vienu iš pirmaeilės svarbos klausimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Urszula Gacek (PPE-DE), raštu. – (PL) Turėtume džiaugtis, kad didele balsų dauguma rūmai priėmė pranešimą dėl jaunųjų ūkininkų ateities atsižvelgiant į vykdomą bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą.

Ypač svarbūs yra teiginiai dėl didėjančios Europos Sąjungos paramos jauniesiems ūkininkams. Vienas iš jų – tai deklaracija dėl didesnių galimybių šiai grupei ūkininkų gauti lengvatines paskolas.

Siekiant suteikti realias galimybes jauniesiems ūkininkams, kurie pageidauja tęsti šeimos tradiciją Mažosios Lenkijos vaivadijoje, deramai užsidirbti, jiems būtina padėti praktiškai.

Jei žadėta parama turės trokštamą poveikį, padėtis, kai Mažosios Lenkijos kaimuose gyvena tik senyvo amžiaus žmonės, besirūpinantys savo anūkais, kurių tėvai mano, jog vienintelė jų galimybė – tai ieškoti darbo užsienyje, bus ne tokia dažna. Todėl šiame pranešime esama ir socialinio, ir ekonominio aspekto.

Jaunieji ūkininkai nori saugoti tradicijas, tačiau supranta, kad neįgiję kitokios patirties ir technologijų, jie nepajėgs modernizuoti šeimos ūkių, jų nepavers konkurencingomis ir pelną duodančiomis įmonėmis. Todėl parama modernių metodų plėtotei ir žemės ūkio gamybos priemonėms yra ypač svarbus šiandien priimtos rezoliucijos bruožas.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin (IND/DEM), raštu. (SV) Kaip parastai, „Junilistano“ frakcijoje mes pabrėžiame, kad gerai, jog šiuo atveju dėl ES žemės ūkio politikos Europos Parlamentas neturi bendro sprendimo galių, nes jei turėtų, ES patektų į protekcionizmo ir įvairioms ūkininkavimo pramonės grupėms teikiamų didelių subsidijų spąstus.

Šiame pranešime savo iniciatyva esama daug absurdiškų pasiūlymų, pvz., kaip dar vieneri „Europos metai“, tik šį kartą skirti „miesto ir kaimo dialogui“. Jei visi Europos Parlamento siūlomų Europos metų šūkiai būtų įgyvendinti, matyt, jie jau būtų rezervuoti iki pat amžiaus pabaigos.

35 dalyje esantis patvirtinimas, kad kaimo plėtros priemones derėtų skirti tiesiogiai ūkininkams, stiprina „Junilistan“ frakcijai kilusį įspūdį, kad sena, perkrauta „bendroji žemės ūkio politika“ paprasčiausiai pakeitė savo pavadinimą ir ES biudžete vadinama „kaimo plėtra“.

Su nerimu atkreipiame dėmesį į tai, kad dabar Europos Parlamentas ragina su prekyba nesusijusius klausimus pripažinti importo kriterijais PPO kontekste. Mes manome, kad tai ne kas kita, kaip prekybos kliūčių nustatymo pradžia ir protekcionizmas likusio pasaulio atžvilgiu.

Todėl nutariau balsuoti prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − D. T. Veraldžio pranešime dėl jaunųjų ūkininkų ateities pabrėžiama daug visoms Europos kaimo vietovėms svarbių klausimų. Pranešime taip pat pripažįstama, kad būtina išsaugoti, tobulinti ir skatinti specifinėse geografinėse vietovėse ir pagal įvairių kultūrų tradicijas taikomus ūkininkavimo metodus. Aš visa širdimi pritariu šiems sentimentams ir manau, kad juos galima taikyti visose Europos darbo srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE), raštu. − (RO) Aš balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad jame nustatytos priemonės papildo nacionalines šios srities programas. Nacionalinėje Rumunijos kaimo plėtros programoje numatyta priemonė, pagal kurią iš Europos Sąjungos kaimo plėtros fondų teikiamos subsidijos siekia 40 000 eurų vienam asmeniui. Tačiau sąlygos, kurias reikia patenkinti, yra sudėtingos ir dėl to esama vis dar mažai prašymų.

Šiandien mūsų priimame pranešime numatyta daug svarbių priemonių ir dėl finansinės paramos jauniesiems ūkininkams, ir dėl tam tikrų būtinų teisinių aspektų, pvz., žemės ūkio nuosavybės paveldėjimo palengvinimas ir galimybės paprastai gauti banko kreditus. Taip pat svarbus klausimas yra kaimo vietovėse jauniems žmonėms siūlomas profesinis išsilavinimas ir mokymas. Todėl manau, kad būsimuose teisės aktuose derėtų numatyti šioje srityje esančią milžinišką jaunesnių kaip 35 metų žemės ūkio sektoriuje dirbančių ūkininkų (tik 8,5 proc. visų Europos ūkininkų) ir kito amžiaus grupių disproporciją.

Šios priemonės, kaip pagrindinė paramos jauniesiems ūkininkams ramstis, numatytos Rumunijos kaimo plėtros programoje, tikrai prisidės prie nacionalinių programų sėkmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Christa Klaß (PPE-DE), raštu.(DE) Kokius klausimus šiais laikais užduoda sau jauni žmonės priimdamas sprendimus dėl savo karjeros? Ar juos domina profesijos pobūdis, jos siūlomos ateities perspektyvos ar greitai uždirbti pinigai? Atsakymas į visus šiuos klausimus dažnai būna neigiamas, kai vienas iš pasirinkimų yra ūkininkavimas. Tik 7 proc. ūkininkų yra jaunesni kaip 35 metai, dėl to tai pavojaus signalas, kad šios profesijos atstovų sparčiai mažėja. Esama daug jaunimo, kurie norėtų ūkininkauti: dirbti atvirame ore gamtoje, augalų ir gamtos apsuptyje. Visa tai duota. Kas atbaido jaunimą? Ar perspektyvų stoka, ar apskritai šią profesiją gaubiantis netikrumas? Kadaise paveldėtas šeimos ūkis teikdavo labai gerą ir labai saugų gyvenimą, bet šiandien paveldėtojai: dėl jiems primetamų daugybės sunkumų ir sąlygų: atsiduria nepalankioje padėtyje. Žinome, kad tik gerą išsilavinimą turintys ir labai motyvuoti ūkininkai gali čia, Europoje, užtikrinti mūsų aukštus sveiko maisto ir švarios gamtos standartus. Tačiau turime žinoti ir sunkumus, kuriuos šiandien patiria jaunieji ūkininkai. Privalome labiau įtraukti jaunuosius ūkininkus į politines diskusijas ir sprendimų priėmimą. Jie yra Europos vilčių nešėjai! Jie – tie, kurie patiria begalę ekonominių ir ekologinių sunkumų ir užtikrina tinkamą ir darnią socialinę aplinką kaimuose. Dėl to jiems reikalinga patikima, juos remianti politika.

 
  
MPphoto
 
 

  Roselyne Lefrançois (PSE), raštu. – (FR) Aš džiaugiuosi priėmus šį pranešimą, kuriame pabrėžiamas pagrindinis iššūkis, kurį Europos Sąjungos žemės ūkio sektoriui meta kartų kaita.

Jaunieji ūkininkai – tai tie, kurie geriausiai gali įveikti naujus žemės ūkio sunkumus. Pasinaudoję iš vyresniųjų perimta patirtimi, jie turi reikalingą energiją ir entuziazmą labai svarbiems aplinkos, technologijų ir ekonomikos pokyčiams, kurie suteiks galimybę būsimam Europos žemės ūkiui išlaikyti pirmaujančią poziciją pasaulyje, įvykdyti.

Dabar, vadovaudamiesi visuotinu gamtos išteklių ir aplinkos išsaugojimu grindžiamu požiūriu, turime vis labiau didėjantį žemės ūkio gamybos lygį derinti su nuolat pabrėžiamais gaminio kokybe ir sauga.

Tačiau šie reikalavimai reiškia, kad jauniesiems ūkininkams reikės vis didesnių finansinių ir asmeninių investicijų. Be to, Europos Sąjunga turi labiau remti pritaikytų fizinių ir intelektinių priemonių įgijimą, kaip teigiama pranešime, ypač prieigos prie technologijų naujovių srityje.

Vadovaudamiesi BŽŪP, negalime sau leisti nepaisyti tų, kurie užtikrins Bendrijos tvarų savarankiškumą maisto požiūriu, kai gerbiamas žmogus ir aplinka.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už gerb. D. T. Veraldžio pranešimą, nes visiškai pritariu iniciatyvoms ateityje užtikrinti tvarų, konkurencingą ir našų ES žemės ūkį.

Būtina skatinti jaunimą ir jam palengvinti prieigą prie žemės ūkio maisto sektoriaus siekiant skatinti kartų kaitą ir užtikrinti šio sektoriaus raidą.

Siekiant suteikti galimybę jauniesiems ūkininkams įveikti daugybę sunkumų ir patenkinti lūkesčius, pvz., kokybiško maisto gamyba, maisto sauga, aplinkos apsauga, biologinės įvairovės ir kaimo vietovių išsaugojimas, būtina persvarstyti įsikūrimo išmokos sumą, kuri daug metų nesikeitė. Be to, siekdami nevaržyti jaunųjų ūkininkų novatoriškos dvasios, turime užtikrinti, kad ši išmoka eina kartu su verslo planu.

Vis dėlto turime žinoti, kad vidutinio amžiaus ūkininkai taip pat patiria tuos pačius sunkumus. Svarbu užtikrinti, kad jiems nekuriame nepalankios aplinkos ir nekeliame žalos jų esamiems veiklos būdams.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Siekiant užtikrinti ūkininkavimo pramonės ateitį, būtina skatinti jaunimą dirbti ūkio sektoriuje. Ūkininkavimo sektoriaus naujokams, tarp jų jauniesiems ūkininkams, derėtų teikti paramą. Aš pritariu bendrai D. T. Veraldžio pranešimo krypčiai dėl jaunųjų ūkininkų ateities pagal vykdomą bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą ir atitinkamai balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. − Statistiniai duomenys rodo, kad vienu metu kaimo gyventojų skaičius visoje Europoje mažėja ir jie senėja. Be to, dabar jaunų žmonių valdomų ūkių procentinė dalis yra ypač maža. Tai nerimą kelianti tendenciją, kuri daro poveikį visoms valstybėms narėms.

Jaunimas ūkininkavimo nesvarsto kaip karjeros galimybės, nes daugeliu atvejų tokie klausimai, kaip ūkių paveldėjimas ir su kreditų gavimu susiję sunkumai, paprasčiausiai nustelbia ūkininkavimo pradžios pranašumus.

Šiame įžvalgiame pranešime nagrinėjami svarbiausi jaunimą atgrasantys nuo ūkininkavimo veiklos klausimai ir siūlomi kai kurie praktiniai šių problemų sprendimai. Pagaliau, jei norime užtikrinti Europos žemės ūkio sektoriaus stabilumą ir plėtrą, privalome skatinti jaunimą užsiimti ūkininkavimu ir pašalinti kliūtis, su kuriomis jie susiduria.

Pranešime taip pat pripažįstama, kad ūkininkavimas, kaip bet kuri kita pramonės šaka, turi būti konkurencingas, našus, galįs atsiliepti į rinkos poreikius ir prie jų prisitaikyti. Mums reikia imtis priemonių, kurios šiomis aplinkybėmis remtų ir skatintų jaunimą, nes kita ūkininkų karta – tai pagrindinė dinamiško ir naujoviško Europos žemės ūkio sektoriaus sudėtinė dalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Kaip ir kitų naujų ES valstybių narių, taip ir Slovakijos, didelę dalį sudaro kaimai. Jie sudaro beveik 80 proc. visos šalies teritorijos ir, remiantis statistikos duomenimis, ten gyvena daugiau kaip 44 proc. šalies gyventojų.

Dabartinė maisto pramonės padėtis, aukštos maisto kainos ir kokybiško maisto gamyba – tai pagrindiniai iššūkiai Europos kaimui. Gera matyti, kad jaunieji ūkininkai ypač domisi ekologiniu ūkininkavimu. Tai šiek tiek užtikrina augančią ūkininkavimo, skirto kaimo plėtros skatinimui, svarbą.

Ūkininkavimo verslumo dvasia turi savo ypatybes ir susijusi su žymiai didesniais pavojais nei kiti ekonomikos sektoriai. Daugelis jaunų žmonių mano, kad ūkio įmonės įkurti neįmanoma dėl didelių išlaidų. Įvairių iniciatyvų diegimas gali padėti jauniesiems ūkininkams arba pradėti verslą, arba (vėliau) modernizuoti savo įmones.

Aš balsavau už gerb. Donato Tommaso Veraldžio pranešimą dėl jaunųjų ūkininkų ateities atsižvelgiant į vykdomą bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą, nes esu įsitikinusi, kad galime padėti gerinti Europos pakraščių užimtumo rodiklius ir sudaryti sąlygas jaunimui neišvykti iš kaimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Aš balsuosiu už šį pranešimą, tačiau turiu pabrėžti, kad 35 pakeitimas man yra nepriimtinas ir aš bei Didžiosios Britanijos Leiboristų partijos atstovai balsuos prieš šį konkretų pakeitimą.

Tvari kaimo plėtra – tai būdas išlaikyti mūsų kaimo bendruomenių mėgstamas kaimo vietoves ir tradicinę gyvenseną. O kalbant apie pakeitimą, galbūt EP nariai prisimins, kad tik Didžiosios Britanijos Leiboristų partijos EP nariai pritarė bendromis pastangomis pirmenybę teikti ne tiesioginėms išmokoms, o tvariai kaimo plėtrai.

Ūkininkai turi atlikti pagrindinį vaidmenį vykdant kaimo plėtrą ir siekiant jo tvarumo, tačiau jie ne vieninteliai šiuos aspektus įgyvendinantys žmonės, todėl negaliu pritarti 35 pakeitimui.

Šis Parlamentas išsiugdė įprotį nuolat reikalauti tiesioginių išmokų ūkininkams ir, be jokios abejonės, darys tą patį, kai artimoje ateityje svarstysime BŽŪP būklės patikrinimą. Manau, jog mes, manantys, kad sistema, kai nenašumas apdovanojamas našaus žemės ūkio sąskaita, turi būti pakeista, iš tikrųjų esame tie, kurie tikime tvaria kaimo plėtra.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Žemės ūkyje dirbančių gyventojų senėjimas, apleistos dirbamos žemės ir nuolat mažėjantis ūkininkaujančių jaunų žmonių skaičius – tai per pastaruosius 20 metų susiklosčiusios aplinkybės. Per tuos metus Europos Sąjungai nepavyko išspręsti problemų, su kuriomis susiduria maži ir vidutiniai ūkininkai, ypač jauni žmonės. ES priemonės – tai jos pačios prieš žemės ūkį nukreiptos politikos dalis, kuria siekiama mažinti gamybą, o žemę sutelkti kelių didelių ūkininkų rankose. Dėl šios priežasties sumažės žemės ūkyje dirbančių gyventojų, ypač jaunų žmonių, skaičius, ir kaimai ištuštės.

Pranešime apsiribojama duomenimis. Jame siūlomos priemonės yra šios politikos dalis, todėl už jų slypi tikroji bėdų priežastis – konfrontacinė ES politika. Pasitelkus šią politiką kartu su prieš ūkininkavimą nukreipta BŽŪP siekiama skatinti ir didinti tarptautinių monopolijų pelnus ir mažinti mažų ir vidutinių ūkininkų pajamas. Pranešime aktyviai pritariama 2003 m. iš dalies persvarstytai BŽŪP, pasiūlytos BŽŪP „būklės patikros“ priemonėms ir žemės ūkio ekonomikos įtraukimui į nepopuliarios ES Lisabonos sutarties pagrindus.

Vienintelis sprendimas, suteiksiantis galimybę ūkininkams likti savo žemėje, tai panaikinti prieš žemės ūkį nukreiptą nepopuliarią ES politiką. Šis sprendimas ūkininkams užtikrintų deramas pajamas, o ne plėtotų tarptautinių monopolijų tikslus ir interesus.

 
  
  

- Pranešimas: Alain Hutchinson (A6-0175/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PL) Kaip AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos narė norėčiau pasveikinti gerb. A. Hutchinsoną, parengusį šį pranešimą, kuriam aš visiškai pritariu. Šios asamblėjos veikla, o ypač jos teikiamos galimybės abiejų pusių parlamentų nariams bendrauti tiesiogiai, labai prisideda prie to, kad ES buvimas juntamas atokiausiuose Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionuose. Asamblėja nėra susitelkusi tik į griežtą veiksmų planą. Ji gali greitai reaguoti į krizines situacijas ir besiplėtojančius įvykius. Galiausiai asamblėja priima rezoliucijas ir sprendimus, kurie sutelkia finansinę ir materialią ES paramą. Tokia parama itin reikalinga ir labai laukiama, ypač stichinių nelaimių nusiaubtuose regionuose.

Norėčiau pasakyti, kad labai džiaugiuosi organizaciniais susitarimais. Susitikimai pakaitomis Europoje ir AKR regiono šalyse sudaro sąlygas asamblėjos nariams susipažinti su padėtimi vietoje ir ją geriau perprasti. Aš taip pat pritariu su asamblėja susijusių seminarų, duomenų rinkimo ir mokslinių tyrimų misijų organizavimui. Ypač norėčiau išreikšti savo tvirtą paramą moterų forumo sumanymui, kaip galimybei diskutuoti ir keistis gerąja patirtimi dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris. Manau, kad jei Europos Parlamentas nori, kad AKR šalys jį priimtų kaip demokratiją skatinančią instituciją, jis negali nepripažinti, kad šiuose regionuose moterys labai dažnai patiria neteisybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nors ir džiaugiamės tuo, kad ES ir Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) dalyvauja nacionaliniai parlamentai ir jų nariai, mes manome, kad dėl šių EP susitarimų (EPS) priimta politinė pozicija negali apsiriboti „procesu“ neatsižvelgiant į jų turinį.

Toks požiūris reikštų nesąžiningą mėginimą dėmesį atitraukti nuo pagrindinio klausimo, kad pasiūlytais EPS siekiama sukurti neokolonijinius santykius sudarant laisvosios prekybos susitarimus. Per šiuos susitarimus ES, didžiosios valstybės ir jų pagrindinės finansinės ir ekonominės grupuotės priverstų šias šalis atverti savo rinkas, kad pirmiau minėtosios galėtų parduoti savo prekes ir paslaugas, naudotis šių šalių žaliavomis, primesti joms į eksportą nukreiptą gamybos modelį ir taip mažintų šių šalių suverenumą, o jų vystymąsi padarytų priklausomą nuo ES interesų.

Tai iš esmės kapitalizmas...

Kalbant apie sėjos ir pjūties principą, mūsų kapitalistiniai siekiai didesnei žmonijos daliai sukels kainų augimą, nedarbą, skurdą, badą ir pan.

Todėl EPS ir neokolonializmui turime pasakyti „ne“.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už A. Hutchinsono pranešimą. Per dešimtmečius į šio Parlamento kartu su AKR šalimis nuveiktą darbą mes, kaip institucija, galime žiūrėti su pasididžiavimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Nuo pat savo pirmosios kadencijos esu AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos narė. Manau, kad gerb. A. Hutchinsono pranešimas dėl asamblėjos darbo 2007 m. yra ir per praėjusius metus padarytos pažangos, ir patirtų sunkumų išsami ataskaita.

Manau, jog tai, kad dabar nuolatiniai komitetai bus atsakingi už rezoliucijų tąsą, neabejotinai yra žingsnis teisinga kryptimi. Tai suteikė galimybę kur kas išsamesniam, ne tokiam formaliam paskesnių priemonių, kaip tai buvo daroma anksčiau per plenarines sesijas, aptarimui. Be to, asamblėja atlikdavo pagrindinį vaidmenį stebint derybas dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS): parlamento narių bendravimas paskatino proceso skaidrumą ir padėjo atsižvelgti į pagrindinius klausimus.

Manau, kad būtent dėl paties darbo pobūdžio parlamentinė asamblėja tapo svarbiu ES vystomojo bendradarbiavimo dalyviu. Parlamentinio aspekto stiprinimas ir glaudus bendradarbiavimas stebint procesą sudarys didesnes galimybes ES lėšas kreipti tiesiogiai žmonių reikmėms tenkinti ir, pavyzdžiui, Tūkstantmečio plėtros tikslams sveikatos ir švietimo srityse pasiekti.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš pritariu Alaino Hutchinsono pranešimui dėl AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbo 2007 m. Parlamentų ir pilietinės visuomenės aktyvesnis dalyvavimas pagerintų ir sustiprintų AKR ir ES santykius. Būtent taip bendradarbiaudami galime pagerinti pagalbos vystymuisi kokybę ir jos planavimą. Todėl balsavau už pranešime esančias rekomendacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Eoin Ryan (UEN), raštu. – (GA) Praėjusiais metais su malonumu pritariau gerb. A. Hutchinsono pranešimui dėl AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos (JPA) darbo. Norėčiau paminėti kelis didelį įspūdį man padariusius šio pranešimo aspektus.

Laimė, pranešėjas nurodė ekonominės partnerystės susitarimus (EPS). Europos Sąjungai reikia atidžiai stebėti derybas dėl EPS ir įvykius, o JPA tai atliko. Kaip teigė pranešėjas, JPA atlieka pagrindinį vaidmenį stebint derybas ir užmezgant abipusius ES ir pietų šalių ryšius.

Tai pat norėčiau pagirti pranešėją atkreipus dėmesį į vadinamąją Somalio užmirštąją krizę. Tačiau Somalis nėra paliktas, ir mes, esantys ES ir AKR, privalome šiuos regionus remti, jiems padėti ir į juos telkti savo dėmesį.

Tačiau labiausiai šiame pranešime pabrėžiamas JPA nuveiktas, tačiau kartais nepakankamai vertinamas puikus darbas

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. ?(PL) Pranešėjas teisingai atkreipia dėmesį į būtinybę sukurti tinkamą pagrindą atviram, demokratiniam ir turiniu grindžiamam dialogui, kuriuo remiantis būtų deramasi dėl Europos Sąjungos valstybių narių ir AKR šalių ekonominės partnerystės susitarimų.

Kitas svarbus aspektas – tai nacionalinių parlamentų ir atskirų šalių visuomenių aktyvesnis dalyvavimas stiprinant AKR ir ES bendradarbiavimą. Be to, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas regionų bendradarbiavimui ir integravimui. Derėtų pritarti ir taikos stiprinimo veiksmams, ypač tose AKR šalyse, kur politinė padėtis išlieka nestabili.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. – (PL) Aš balsavau už pranešimą dėl AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos veiklos. Manau, jog tai geras sumanymas, kad AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos nuolatiniai komitetai, susitikę su už atitinkamas sritis atsakingais Komisijos pareigūnais, įgyvendintų rezoliucijas. Iki šiol šis stebėjimas būdavo vykdomas tik plenarinėse sesijose. AKR ir ES jungtinė parlamentinės asamblėjos laukia daug uždavinių ir visi jie skirti AKR šalių ekonominiam vystymuisi skatinti.

 
  
  

- Pranešimas: Gianni Pittella (A6-0185/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, aš balsuoju už šį pranešimą, kuris taip pat svariai prisideda prie Europos ekonomikos plėtros. Todėl pritariu gerb. G. Pittella’o puikiam atliktam darbui, kuriame aiškiai išdėstyti šį labai svarbų sektorių turintys reguliuoti pasiūlymai ir principai.

Kreditų rinkos suderinimas – tai kitas žingsnis ypač svarbaus tikslo link: iš tikrųjų integruotos vidaus rinkos sukūrimo, kuriuo mėginama įveikti esamus valstybių narių teisės aktų skirtumus. Bendrą ekonominį susidomėjimą kelia finansinės paslaugos, nes joms tenka pagrindinis vaidmuo plėtojant ekonomiką ir tinkamai įgyvendinant Šengeno tikslus.

Mąstau apie piliečius, kuriems labai sunku gauti tikslią informaciją, ir apie vartotojus, kuriems gresia išėjimo baudos, kurios dažnai būna didelių atsisakymo išlaidų pavidalo, kai jie nori vieną kredito instituciją pakeisti kita.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nors šiandien priimtame pranešime ir esama tam tikrų teigiamų aspektų, t. y. vartotojų informavimas apie tam tikras bankininkystės procedūras ir šių palengvinimas, prieiga prie tam tikrų paslaugų vis dar lemia aplinkybės liberalizuotoje finansų rinkoje, kurios prigimtinis tikslas yra siekti maksimalaus pelno, o ne vartotojų apsaugos. Todėl nuo balsavimo susilaikiau.

Teisės į banko sąskaitą užtikrinti nepakanka. Mes privalome užtikrinti, kad už paslaugas klientams nenustatomi mokesčiai ar bet kurios kitokio pobūdžio baudos, ypač kai tai labiausiai atsiliepia finansiškai silpniems, tiems, kurių sąskaitose nedaug lėšų ir kurie retai perveda pinigus ar paprasčiausiai tiems, kurie turi banko sąskaitas.

Būtina užtikrinti ir finansų sektoriuje esamas viešąsias paslaugas, be kurių didinsime socialinę nelygybę, ypač atsiliepsiančią menkus finansinius išteklius turintiems žmonėms, socialinio solidarumo institucijoms, tarp jų mažoms ir labai mažoms įmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − G. Pittella’o pranešime, kuriam aš pritariau, pabrėžiama kultūros, įpročių ir kalbų svarba vartotojų pasirinkimams ir finansinių produktų apsaugai. Įvairios ES kultūros, įpročiai ir kalbos nusipelno pagarbos visose ES veiklos srityse ir yra būtinos, jei siekiama, kad visuomenė gerbtų Europos institucijų veiklą.

 
  
  

- Pranešjas: Othmar Karas (A6-0187/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, aš manau, kad atsakingo komiteto ir pranešėjo gerb. O. Karaso nuveiktas darbas pakėlė mūsų parlamentines diskusijas viena pakopa aukščiau ir jis naudingas aiškinantis, kokias šios srities problemas reikia spręsti. Be to, esu patenkintas, kad galų gale atkreiptas dėmesys į smulkius operatorius, o ne tik į didelį kapitalo judėjimą.

Finansinių paslaugų sektorius ne tik padeda didelėms Europos ar tarptautiniu lygmeniu veikiančioms bendrovėms, jis taip pat svarbi priemonė kiekvienam, norinčiam imtis naujų verslo sumanymų ir būdų, kurie pranoksta jo paties vietos rinką. Europos Sąjungos aukšto lygio teisėkūros veikla neabejotinai paskatins didesnę konkurenciją, o vartotojams pasiūlys mažesnes kainas, kartu turės teigiamą poveikį išaugusiai pasiūlai ir sudarys platesnes galimybes vartotojams naudotis tokiomis paslaugomis.

Atsižvelgiant į šio sektoriaus svarbą ir pranašumus, kurie yra geresnės šios srities teisėkūros rezultatas, džiaugiuosi matydamas, kad dėl šio pranešimo Parlamentas pagaliau galės pasiūlyti atitinkamas tiesioginę naudą vartotojams turėsiančias priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mažmeninių finansinių paslaugų bendrojoje rinkoje liberalizavimas – tai paskutinis Europos Komisijos pasiūlymas, išplaukiantis iš Lisabonos strategijoje išdėstytų liberalizavimų. Siekiama žengti dar vieną žingsnį visiško paslaugų liberalizavimo Europos Sąjungoje link.

Dėl šios ir iš kitų iniciatyvų išplaukia dabar siūlomas įvairių mažmeninių finansinių paslaugų, ypač bankininkystės produktų, draudimo ir pensijų liberalizavimas. Siekiama pašalinti bet ką, ką galima būtų laikyti „kliūtimi“ naudojant senus argumentus dėl mažesnių kainų ir didesnės pasiūlos vartotojams, kai iš tiesų patirtis rodo visai priešingai. Didelės bendrovės palaipsniui didina savo pelnus brangesnių paslaugų vartotojams kaina.

Nors mes ir džiaugiamės priėmus mūsų frakcijos pateiktą pakeitimą, žinoma, kad prekybai santaupomis ir senatvės pensijomis ypač būtina taikyti rūpestingumo pareigą, nes sprendimai, kuriuos priima vartotojai šiuo požiūriu, paprastai jiems yra labai svarbūs ir dažniausiai priimami tik kartą gyvenime. Taigi didžioji pranešimo dalis yra neigiama, todėl balsavome prieš jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Gerb. Pirmininke, ponios ir ponai, kaip visiškai teisingai nurodė pranešėjas, norint, kad rinka egzistuotų, privalo būti pasiūla ir paklausa. Tačiau atrodo, kad taip nėra tarpvalstybinių mažmeninių finansinių paslaugų atveju. Iš tikrųjų pranešimas grindžiamas prielaida, kad sudarytos sąlygos pasiūlai būtinai paskatins paklausą.

Nors visi norėtume turėti naudos iš pigesnių kreditų ar pelningesnių investicijų, vargu ar italas eis į Danijos ar Kipro banką, kad gautų paskolą namui ar automobiliui pirkti. Visi žinome kodėl: kalbinės problemos, pagrįsti nuogąstavimai dėl rizikos, netikrumas dėl mokesčių išdėstymo ir pan. Vartotojų pasitikėjimo, artumo ir asmeninių santykių aspektų svarbą pabrėžiantis pranešėjas neapsigaudinėja.

Po šiuo noru dirbtinai sukurti tokią rinką nesugeba pasislėpti vienas iš pagrindinių manevro tikslų: priversti valstybes suderinti savo mokesčius ir reglamentus, kad jos būtų pasirengusios visiems nenumatytiems atvejams ar 28-osios teisinės tvarkos arba viršvalstybinės tvarkos įvedimui, kurį papildomai lydėtų tai, kad šalys, kurios atsisakė euro, priimtų eurą ir taip joms būtų sudarytos galimybės dalyvauti šioje hipotetinėje rinkoje.

Mes šiems pasiūlymams pritarti negalime.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už O. Karaso pranešimą dėl Žaliosios knygos dėl mažmeninės finansinės paslaugos bendrojoje rinkoje. Mano paties šalyje, Škotijoje, įsikūrė daugybė pasaulinio lygio finansinių bendrovių ir jos turi naudos iš galimybės dalyvauti vidaus rinkoje. Vis dėlto privalu paisyti įvairių ES tautų finansinių kultūrų ir tradicijų ir manau, kad O. Karaso pranešime rastas teisingas sprendimas pripažįstant šioje srityje būtiną subsidiarumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (PSE), raštu. − (RO) Aš balsavau už pranešimą „Žalioji kortelė mažmeninėms finansinėms paslaugoms bendrojoje rinkoje“, nes vartotojų galimybė naudotis mažmeninėmis tarpvalstybinėmis finansinėmis paslaugomis yra svarbus bendrosios rinkos stiprinimo veiksnys, kai užtikrinamas aukštas vartotojų apsaugos lygis.

Bendromis pastangomis nacionaliniu ir visos Europos lygmeniu būtina vykdyti kampanijas, kurios keltų vartotojų sąmoningumą dėl tarpvalstybinių finansinių paslaugų.

Rumunija privalo kelti vartotojų sąmoningumą ir plėtoti jų žinias apie FIN-NET sistemą, kuriai tenka pagrindinis vaidmuo koordinuojant visuomenei skirtą informaciją dėl galimybės naudotis teisiniais prašymo mechanizmais ir pakaitiniais sprendimais daugiausia tarpvalstybinių paslaugų klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Eoin Ryan (UEN), raštu. – (GA) Aš visiškai pritariu gerb. O. Karaso ir gerb. G. Pitella’o pranešimams atsižvelgiant į jų pastangas užtikrinti bankininkystės sektoriaus veiklos veiksmingumą ir prieinamumą atskiriems vartotojams bei mažoms įmonėms. Aš ypač pritariu gerb. O. Karaso pranešimo straipsniui, kuriame užuot siūlius naujus teisės aktus, smarkiai pabrėžiamas savireguliavimo klausimas. Teisės aktas ne visuomet duoda atsakymą, privalu nagrinėti ir svarstyti kiekvieną atvejį atskirai ir atidžiai stebėti kiekvieno sektoriaus konkurencingumą ir tvarumą. Dažnai būna taip, kad tai, kas naudinga sektoriui, bus naudinga ir klientui.

Tačiau O. Karaso pranešimo viename straipsnyje susidūriau su milžiniška problema: jame nurodoma į įvairių valstybių narių mokesčių įstatymų skirtumus. Atrodytų, kad šiame straipsnyje kritikuojamas subsidiarumo principas, bet tai netiesa. Kiekviena šalis pati nusprendžia savo mokesčių dydžius ir šie dydžiai skatina konkurenciją bendroje rinkoje, o ne atvirkščiai.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika